KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

Visuomenės sveikatos fakultetas

Sveikatos vadybos katedra

Eglė Ţemaitienė

KINEZITERAPIJOS STUDENTŲ KARJEROS GALIMYBIŲ

ĮVERTINIMAS

Magistro Diplominis Darbas

(Visuomenės sveikatos vadyba)

Mokslinis vadovas

lekt. dr. Mindaugas Stankūnas

KAUNAS, 2010

2

SANTRAUKA

Visuomenės sveikatos vadyba

KINEZITERAPIJOS STUDENTŲ KARJEROS GALIMYBIŲ ĮVERTINIMAS

Eglė Ţemaitienė

Mokslinis vadovas lekt. dr. Mindaugas Stankūnas

Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra.

Kaunas 2010. 56 p.

Darbo tikslas: Įvertinti Lietuvos kineziterapijos studentų nuomonę apie jų karjeros

galimybes.

Tyrimo metodika: Tyrimas atliktas 2010 m. sausio – vasario mėnesiais. Naudotas

vienmomentis anoniminės apklausos metodas. Buvo apklausti visi aukštosiose Lietuvos

mokyklose kineziterapijos specialybę studijuojantys trečio ir ketvirto kurso studentai.

Viso išdalintos 173 anketos tolimesniam tyrimui atgal gautos ir statistinėje analizėje buvo

naudotos 154 teisingai uţpildytos anketos. Atsako daţnis 89,02 proc. Statistinė duomenų

analizė atlikta naudojant SPSS 13.0 ir MS Excel programą.

Rezultatai: Didţioji dalis (78,6 proc.) studentų teigė, kad jiems karjera yra svarbi, tačiau ji

nėra svarbesnė uţ jų asmeninį gyvenimą. Tik kas dešimtas respondentas manė, kad karjera ir

asmeninis gyvenimas yra neatsiejami dalykai. Be karjeros savo gyvenimo neįsivaizduoja

daugiau vyrų nei moterų. Daugiau nei 64 proc. apklausos dalyvių mano, kad šiuo metu

kineziterapeuto specialybė yra perspektyvi, 6,5 proc. respondentų nuomone – prestiţinė, ir

kas dešimtas teigia, kad kineziterapeuto specialybė šiuo metu yra neprestiţinė arba neaiškios

paskirties. Net 86,4 proc. studentų progai pasitaikius sutiktų savo specialybę keisti. Tuo tarpu,

87,7 proc. apklausos dalyvių baigę kineziterapeuto studijas planuoja dirbti pagal savo

specialybę. 63,6 proc. apklausos dalyvių baigę studijas ketina dirbti Lietuvoje, o 36,4 proc. -

ketina darbo ieškotis uţsienio šalyse. Daugiau moterų nei vyrų ketina darbo ieškoti Lietuvoje.

Pagrindinės prieţastys paskatinusios darbo ieškoti uţsienio šalyse, tai nepakankamas

kineziterapijos specialistų vertinimas Lietuvoje, didesnis atlyginimas uţsienio šalyse bei

geresnės darbo sąlygos.

Išvados: Rezultatai parodė, jog kineziterapiją studijuojantiems studentams karjera yra svarbi,

bet ji nėra svarbesnė uţ jų asmeninį gyvenimą. Du trečdaliai apklausos dalyvių mano, kad

šiuo metu kineziterapeuto specialybė yra perspektyvi. Devyni iš dešimties apklausos dalyviai

baigę kineziterapeuto studijas planuoja dirbti pagal savo specialybę. Daugiau nei pusė

kineziterapijos studentų baigę studijas ketina dirbti Lietuvoje, o likusieji - ketina darbo

ieškotis uţsienio šalyse.

Raktiniai ţodţiai: kineziterapeutas, karjera, galimybės, darbas.

3

SUMMARY

Management of public health

EVALUATION OF CAREER POSSIBILITIES OF PHYSICAL THERAPY STUDENTS

Eglė Ţemaitienė

Supervisor lect. dr. Mindaugas Stankūnas

Kaunas University of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Health

Management.

Kaunas 2010. 56 p.

Aim: To evaluate the opinion of Lithuanian physical therapy students about their career

possibilities.

Methods: The cross-sectional study was carried out in January / February, 2010. The

questionnaires were distributed to all (N=173) third and fourth year physical therapy

students, who studied at university degree programs . The response rate was 89%.

Results: The majority of students (78.6%.) indicated career as important factor in their lives,

but not as important as private life. Only every tenth respondent considered career and private

life being inseparable and relevant matters. More men than women could not imagine their

lives without career. Moreover, career was important for women but not as important as their

private life. More than 64% of respondents, considered their specialty as perspective, 6.5%

tended to think that it is a prestigious one, and only every tenth respondent stated it not

prestigious or with destination in nowadays context. It should be stressed, that 86.4% of

students would change their specialty, if they would have a chance. After the graduation of

studies, 87.7% of respondents were planning to work in the field of physical therapy. 63.6%

participants of the survey were planning to stay and work in Lithuania. Meanwhile, 36.4% of

respondents were planning to work abroad. More women than men were planning to find a

job in Lithuania. The main reasons for emigration were indentified, as insufficient

appreciation of physical therapy specialists, the higher salaries and better work conditions..

Conclusions: The results have shown, that 78.6% of interviewed students, considered career

as important, but not as important as their private life. Two thirds of respondents thought that

specialty of physical therapy is perspective. Nine out of ten resident having a degree in

physical therapy were planning to work in the field of physical therapy. More than half

(63.6%) students having a degree in physical therapy were planning to work in Lithuania,

while the rest (36.4%) were planning to find a job abroad.

Keywords: physical therapy, career, possibilities, work.

4

TURINYS

TURINYS............................................................................................................................. ......4

SANTRUMPOS.........................................................................................................................5

ĮVADAS............................................................................................................................. ........6

1. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI...................................................................................8

2. LITERATŪROS APŢVALGA..............................................................................................9

2. 1. Karjera ir jos pagrindiniai aspektai..................................................................................9

2. 1. 1. Karjeros sampratų analizė.....................................................................................9

2. 1. 2. Karjeros modeliai ir jų ypatumai........................................................................11

2. 2. Kineziterapeuto profesijos ypatumai.............................................................................15

2. 2. 1. Kineziterapijos sąvokų ir mokslo raidos apţvalga..............................................15

2. 2. 2. Kineziterapeuto profesijos pagrindiniai aspektai................................................18

2. 2. 3. Kineziterapijos specialistų ruošimas Lietuvoje..................................................19

2. 2. 4. Kineziterapijos darbo sąlygos Lietuvoje ir uţsienio šalyse.................................23

3. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA................................................................................27

3. 1. Tyrimo eiga ir imtis.......................................................................................................27

3. 2. Statistinės analizės metodai...........................................................................................28

3. 3. Tiriamųjų charakteristikos.............................................................................................28

4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...................................................................................30

4. 1. Kineziterapijos studentų nuomonė apie karjerą ir jos vaidmenį gyvenime.................30

4. 2. Kineziterapijos studentų nuomonė apie kineziterapijos specialybę.............................34

4. 3. Kineziterapijos studentų nuomonė apie jų įsidarbinimo galimybes..............................39

IŠVADOS.................................................................................................................................50

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS.......................................................................................51

LITERATŪRA.........................................................................................................................53

PRIEDAI....................................................................................................................... ............57

5

SANTRUMPOS

AIKOS – atvira informavimo ir konsultavimo orientavimosi sistema

ASPĮ – asmens sveikatos prieţiūros įstaigos

JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos

KMU – Kauno medicinos universitetas

LKKA – Lietuvos kūno kultūros akademija

LR – Lietuvos Respublika

p – pasikliovimo lygmuo

proc. – procentai

SN – standartinis nuokrypis

VU – Vilniaus universitetas

χ² - Chi-kvadrato kriterijus

6

ĮVADAS

Kineziterapija (graik. kinesis – judesys + therapeia – gydymas) – gydymas judesiu [20,

21, 51]. Kineziterapija apima ir sveikatos, ir asmens fizinės būklės grąţinimą, palaikymą,

negalios kompensavimą gydant judesiu ir fiziniais veiksmais [46].

Kineziterapija uţima svarbią vietą reabilitacijos procese, tai viena ekonomiškai

efektyviausių sričių. Ekonominė šios specialybės nauda pasireiškia tuo, kad yra išvengiama

sunkių ligos komplikacijų, maţėja būtinos slaugos apimtis, didesnė dalis ligonių toliau

sėkmingai tęsia savo profesinę veiklą [22].

Lietuvoje kineziterapija, palyginti jauna specialybė. Nuo 1992-1994 m. Lietuvos kūno

kultūros institutas pradėjo rengti kineziterapijos specialistus, o nuo 2001-2002 m.

kineziterapijos bakalauro studijų programą pradėjo vykdyti Kauno medicinos universitetas

(KMU), ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas (VU) [22].

Pagal atviros informavimo ir konsutavimo orientavimosi sistemos pateiktais

duomenimis iš viso 2008 - 2009 mokslo metais kineziterapiją studijavo viso 1081 studentas:

366 aukštosiose universitetinėse mokyklose ir 626 kolegijose. Tais metais 89 studentai

studijavo magistrantūroje. Šiuo metu šalyje yra apie 400 kineziterapijos specialybę įgijusių

aukštąjį universitetinį ir neuniversitetinį išsilavinimą, per 200 kineziterapeutų profesinį

išsilavinimą įgijo kolegijose [3, 4].

Nepaisant to, kad Lietuvos aukštojo mokslo sistemos 2002-2006 m. plėtros plane buvo

numatytas ir padidintas šios specialybės studentų skaičių, tačiau A. Juocevičiaus atlikto

tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvai vis dar reikia 5-7 kartus daugiau kineziterapeutų nei

turime šiandien [22, 49]. Kineziterapeutų poreikio apskaičiavimai pagal Europos Sąjungos

standartus rodo, kad tokių specialistų Lietuvoje reikėtų apie 5000. Šį specialistų skaičių

aukštosiose mokyklose galima būtų pasiekti Lietuvoje per 15-20 metų, jei jie įgiję

išsilavinimą šalyje neišvyktų svetur [19].

Yra studijų, kurios parodė, kad nemaţai sveikatos prieţiūros specialistų išvyksta dirbti į

uţsienio šalis. M. Stankūno ir kitų jo bendraautorių atlikto tyrimo duomenys parodė, kad

gydytojai ir rezitentai ketino darbo ieškoti Vokietijoje, D. Britanijoje, taip pat daţnai buvo

paminėtos Danija, Norvegija ar Švedija, kur jie norėjo įsidarbinti. Sveikatos prieţiūros

specialistų norą dirbti šiose šalyse lėmė didesnis atlyginimas, geresnės darbo sąlygos ar

platesnės profesinės galimybės [42]. Todėl labai svarbu išsiaiškinti šių specialistų ar net

bestudijuojančių karjeros planus. Bet šia tema darbų nėra daug. Mums pavyko rasti vieną

7

darbą, kuriame buvo vertinama artimos kineziterapijai srities (ergoterapijos) studentų poţiūris

į karjerą [32].

Kadangi ergoterapijos studentų poţiūris į jų karjeros galimybes buvo ištirtas, o apie kitų

reabilitacijos komandos narių kineziterapeutų karjeros galimybes mokslinių darbų rasti

nepavyko. Todėl šiuo darbu siekiama nustatyti Lietuvos kineziterapijos studentų poţiūrį į jų

karjeros galimybes.

8

1. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Tyrimo tikslas:

Įvertinti Lietuvos kineziterapijos studentų nuomonę apie jų karjeros galimybes.

Tyrimo uţdaviniai:

1. Įvertinti kineziterapijos studentų poţiūrį į karjerą.

2. Nustatyti kineziterapijos studentų nuomonę apie jų pasirinktą specialybę.

3. Ištirti kineziterapijos studentų nuomonę apie jų įsidarbinimo galimybes.

9

2. LITERATŪROS APŢVALGA

2.1. Karjera ir jos pagrindiniai aspektai

2.1.1. Karjeros sampratų analizė

Darbo rinka nuolatos sparčiai kinta, todėl sąvoka „karjera“ mokslinėje literatūroje nėra

vienareikšmė. Enciklopedijoje karjeros samprata pateikiama dvejopai. Prancūziškai „carriere“

- lenktynių kelias, kuris reiškia greitą ir sėkmingą kilimą tarnyboje, visuomenėje, mokslo

veikloje arba tai – veiklos rūšis: artisto, sportininko, verslininko karjera [25]. Taip pat

karjeros samprata kildinama iš lotyniško ţodţio „carraria“ – ţmogaus gyvenimo kelias,

bėgimas [17].

Šiuo metu naujausi tyrimai rodo, kad karjeros tema JAV knygynuose yra maţdaug 3100

knygų, todėl karjeros reiškinio sampratos ir apibrėţimai aiškinami skirtingai [11]. Neretai

karjera gali būti suprantama kaip profesija (policininkas, gydytojas) ar lyderio buvimas

organizacijoje, tačiau uţsienio šalių mokslininkai savo darbuose naudoja platesnius karjeros

apibrėţimus:

Manoma, kad pirmasis karjeros terminą paminėjo amerikietis D. Super. Karjerą jis

apibrėţė, kaip ţmogaus gyvenime atliekamų įvairų vaidmenų, uţimamų pareigų, pakopų,

lygmenų visumą. D. Super nuomone, ţmogus mokykloje, darbe, šeimoje, bendruomenėje ir

laisvalaikio metu turėtų prisiimti penkis pagrindinius socialinius vaidmenis: besimokantysis,

darbuotojas, šeimos narys, bendruomenės narys, pramogautojas [45].

Pagal S. D. Beach karjera yra per gyvenimą besitęsianti darbų seka, susijusi su asmenybės

paţiūromis ir motyvais, kai jis ar ji veikia tuose darbuose [6].

R. Schuler teigia, kad karjera yra nuostatų ir elgsenų seka, susijusi su darbine patirtimi per

visą ţmogaus gyvenimą. Todėl jis išskiria tokius karjeros bruoţus:

Karjera gali būti planuojama ir valdoma;

Galima numatyti karjeros sėkmės ir nesėkmės tikimybę bei galimybę išvengti realių

pavojų;

Karjeros procesą galima suskirstyti į etapus, šį skirtymą pagrindţiant asmenybės

raidos psichologijos teorijomis, nes ţmogaus karjera prasideda nuo rengimosi jai ir iki

išėjimo į pensiją. Karjera – ilgai trunkantis procesas;

10

Karjera ne tik individo veikla, bet ir kintantys poţiūriai, nuostatos, mokėjimai. Todėl

joje dera subjektyvūs (sėkmės jausmas, pasididţiavimas) ir objektyvūs (nauda, darbo

uţmokestis) aspektai;

Kai kurios individo nuostatos ir veiklos tęsiasi nuolatos, per visą karjeros procesą

(pvz.: savęs ugdymas, komunikacinė veikla) [41].

Rūsų mokslininkai L. G. Počebut ir V. A. Čiker savo darbuose karjerą apibūdina, kaip

pasiekimą norėto profesinio statuso ir jį atitinkančio gyvenimo lygio bei kokybės. Karjera, tai

tik vienas iš ţmogaus individualaus profesinio gyvenimo rodiklių [35].

W. Patton ir M. McMahon karjeros sampratą mokslinėje literatūroje pateikia keturiomis

pagrindinėmis prasmėmis:

Karjera kaip laimėjimai darbinėje aplinkoje;

Karjera kaip profesija, kuri gali būti daugiau ar maţiau prestiţinė;

Karjera kaip nuosekli nuolatinio darbo tąsa: kiekvienas ţmogus turi savo darbo

istoriją;

Karjera kaip patirties, sukauptos visą gyvenimą atliekant įvairius vaidmenis, visuma

[33].

Taigi karjera ne tik darbas, profesinė veikla ar asmeniniai laimėjimai darbinėje

aplinkoje. Karjera, tai prestiţiškumas, tęstinumas, nuolatinis kilimas pareigų, darbo ir kitų

vaidmenų atţvilgiu.

Lietuvos mokslininkai karjeros sampratos analizei skiria vis didesnį dėmesį savo

darbuose. Tačiau, kaip ir uţsienio mokslininkai karjeros sąvoką aiškina skirtingai.

R. Kučinskienės nuomone, karjera – tai sėkminga veikla ir pasiekimai gyvenime, tai

ţmogaus tobulėjimas ir tos veiklos teigiamas įvertinimas aplinkinių rate, visuomenėje [4].

Panašiai karjeros sąvoką apibūdina A. Gumulauskienė, D. Augienė ir kt. jie teigia, kad karjera

yra individualus tobulėjimas sėkmingai pasirinktos veiklos kryptimi ir tos veiklos

pripaţinimas ir vertinimas tiek asmeniniu, tiek visuomeniniu poţiūriu [10].

Tuo tarpu A. Sakalas ir A. Šalčius karjerą supranta, kaip pasisekimą gyvenime – greitą

ir sėkmingą kilimą tarnyboje, mokslinėje veikloje, visuomenėje [40].

Išsamiausiai ir plačiausiai karjeros sampratą apibūdina V. Stanišauskienė ir N.

Večkienė, jos teigia, kad karjera ne tik darbų visuma per ţmogaus gyvenimą, bet ir tikslų

pasiekimas, ambicijų patenkinimas, mokėjimas veikti individualiai. Jos mano, kad karjera - ne

vien mokamas darbas, kad tai gali būti ir nemokama savanoriška veikla visuomenėje,

11

bendruomenėje. Ne gana to karjera – tai ţmogaus veikla, darbų seka, kuri siejama su

asmenybės paţiūromis ir motyvais [43, 44].

Apţvelgus Lietuvos ir uţsienio šalių mokslininkų darbus karjeros sampratos tema,

galime teigti, kad karjera ne vien prestiţinės pareigos ar didėjantis atlyginimas, karjera – ne

vien profesija, nes profesija tik viena iš karjeros vystymosi sąlygų. Karjera – tai procesas

trunkantis per visą ţmogaus gyvenimą, tai nuolatinis ţmogaus tobulėjimas ir saviraiškos

būdas, tai darbų, elgsenų seka susijusi su asmenybės paţiūromis, motyvais, darbine viso

gyvenimo patirtimi. Svarbu ir tai, kad kiekvienas ţmogus karjerą vertina subjektyviai, kas

vienam gali būti sėkmė – kitam tai gali reikšti pačią didţiausią nesėmę.

2.1.2. Karjeros modeliai ir jų ypatumai

Mokslininkai savo darbuose išskiria du pagrindinius karjeros modelius:

1. Biurokratinis karjeros modelis.

2. Šiuolaikinis karjeros modelis.

Taip atskirdami senosios karjeros sampratą nuo naujosios. Senoji karjera – biurokratinė

(organizacinė, tradinė), o naujoji – šiuolaikinė (asmeninė, kintama) karjera.

Biurokratinei (organizacinei, tradinei) karjerai budingas: „Hierarchinis karjeros

pobūdis, dominuojantis organizacijos vaidmuo vystant individo karjerą bei vertinant jos

sėkmę, ţemas asmens iniciatyvumas ir mobilumas, nuosekli ir lengvai prognozuojama

karjeros ateitis (karjeros kelias, karjeros laiptai), stabilumas ir socialinis saugumas“ [17].

Šiuolaikinei (asmeninei, kintamai) karjerai būdingas: „Ne vien vertikalus bet ir

horizontalus judėjimas darant karjerą, aktyvi asmenybės pozicija ir poţiūrio į karjeros sėkmę

subjektyvumas, nuolatinio tobulėjimos strategija ir jos laiduojamas profesinis lankstumas bei

mobilumas, maţesnis organizacijos vaidmuo, stabilumo ir socialinio saugumo reliatyvumas“

[17].

Biurokratinės karjeros modelį tiksliai apibūdina posakis „karjeros laiptai“. A.

Gumulauskienė ir kt. autorių nuomone, šio karjeros modelio sėkmė yra pareigų paaukštinimas

darbe, prestiţinės pareigos, kylantis atlyginimas. Darbuotojas turi atlikti eilę darbų, išrykiuotų

hierarchiškai pagal prestiţą, kad galėtų kilti tvarkingai numatyta seka, laiptelis po laiptelio.

Ţmogus dirbdamas tokioje organizacijoje turi apgalvoti kiekvieną ţingsnį, kad pasiektų tai ko

nori. Toks poţiūris į karjerą skatina konkurenciją tarp organizacijoje dirbančių ţmonių. V.

12

Stanišauskinė teigia, kad hierarchinėje struktūroje geriausia kilti toje pačioje organizacijoje,

tadėl ţmogus siekiantis karjeros pagal šį modelį pirmiausia turi isitvirtinti savo organizacijoje,

kad galėtų siekti uţsibrėţto tikslo [10, 43].

Tuo tarpu šiuolaikinė karjera netapatinama su „karjeros laiptais“, tai ne vien pareigų

paaukštinimas darbe, tai ne vien didėjantis atlyginimas ar prestiţinės pareigos. Šiuolaikinė

karjera R. Kučinskienės nuomone, yra ne tik vertikalus, bet ir horizantalus judėjimas. Šiame

karjeros modelyje akcentuojama ne organizacija, o pats individas. Toks darbuotojas neleidţia

organizacijai valdyti jo karjeros galimybių. Jis būdamas aktyvus, organizuotas, savo darbo

vietą susikuria pats, taip kontroliuodamas savo karjerą ir jos plėtojimo galimybes. Darant

asmeninę karjerą svarbi asmenybės pozicija, karjeros sėkmės subjektyvumas, nuolatinio

tobulėjimo strategija ir jos laiduojantis lankstumas bei mobilumas. Tačiau, vien šių sąvybių

nepakanka karjerai pasiekti, šiuolaikinės globalizacijos sąlygomis būtinas individo strateginis

mąstymas, sugebėjimas greitai ir kokybiškai kontroliuoti organizacijos augimo procesus. Taip

pat svarbu greitas persiorientavimas ir prisitaikyas prie pakitusių aplinkybių [17].

Pagal V. Stanišauskienę ţmonių asmeninės karjeros modelis šiais laikais vis lankstesnis,

tai nulemia darbo nepastovumas ir įsidarbinimo patirčių įvairovė. Šis karjeros modelis neturi

stabilios struktūros ir nesusijąs su įsitvirtinimu organizacijoje, kadangi ţmogus patiria

nedarbo periodus. Kartais pats ţmogus susikuria savo darbo vietą, ar turi rizikuoti ir pradėti

rizikingą verslo starto etapą.

Biurokratinės karjeros ateitis numatoma aiški, susijusi su organizacija. V.

Stanišauskinės nuomone, ţmogaus ateitis tokioje organizacijoje labiausiai priklauso nuo

pačios organizacijos ateities. Jei ateitis prognozuojama gera ir sėkminga, tai atsiţvelgiant į

ţmogaus asmenines savybes galima numatyti kokį „karjeros laiptelį“ jis pasieks po tam tikro

laiko. Tuo tarpu šiuolaikinės karjeros ateitis nuspėjama sunkiai ir planuoti ją sudėtinga, dėl

nuolat kintančios darbo, pasaulio dinamikos, organizacijų kaitos. Ji susijusi su ţmogaus

asmeninėmis savybėmis ir kompetencija. Pagrindinė šiuolaikinės karjeros dalis - ţmogaus

rizika ir lankstumas, nes suplanuota ateitis neleistų atsiskleisti šioms individo savybėms.

Autorės teigimu, biurokratinės karjeros sėkmė matuojama atsiţvelgiant į individualius

pasiekimus (statusą, atlyginimą ir kt.) tam tikrame amţiuje ir juos palyginus su kitų tokio pat

amţiaus ţmonių pasiekimais. O šiuolaikinės karjeros sėkmės matas individualus, priklauso

nuo individualaus poţiūrio į sėkmę. Vieni sėkmę tapatina su pinigais, prestiţinėmis

pareigomis, o kiti sieja su savigarba, savirealizacija, draugystės ryšiais, jie jaučiasi patenkinti

tai kuo uţsiima [43, 44].

13

Lyginant biurokratinę ir šiuolaikinę karjeras, taip pat atsiţvelgiama dar į dvejus jų

sampratos bruoţus, kurie rodo esminius karjeros modelių skirtumus. V. Stanišauskienės ir N.

Večkienės nuomone, kiekvienam ţmogui siekiančiam karjeros labai svarbus jo socialinis

(materialinis) saugumas, kuris biuriokratinės ir šiuolaikinės karjeros sampratos kontekste

skirtingas. Biurokratinės karjeros modelyje ţmogui teikiamas saugumas buvo aiškus ir

leidţiantis planuoti savo asmeninį gyvenimą. Tai nulėmė hierarchinė karjeros struktūra, kuri

leido planuoti atskirus kiekvienam ţmogui svarbius savo gyvenimo etapus. Darbuotojas

jausdamasis saugus ir ţinodamas savo karjeros ateities galimybes organizacijoje galėjo

planuoti kada ir kiek vaikų jis gali turėti, galėjo sudaryti finansines sutartis, kaip namo

pirkimas išsimokėtinai, ar galvoti, kaip galės panaudoti planuojamus uţdirbti pinigus.

Autorės teigia, kad šiuolaikinės karjeros modelio ţmogaus socialinis (materialinis)

saugumas priešingai nei biurokratinės karjeros - nestabilus, jis priklauso nuo ţmogaus

karjeros sėkmės supratimo, darbo vietų kaitos, nuo asmeninių ir socialinių poreikių. Tačiau

labiausiai saugumas priklauso nuo pačio ţmogaus, jei jis siekia sėkmingos karjeros ir

socialinės (materialinės) gerovės turi vykdyti jam keliamus reikalavimus organizacije [44].

Skirtumai tarp karjeros modelių sampratos pareikalauja iš ţmogaus skirtingai jam

keliamų reikalavimų. Biurokratinės karjeros sampratos modelis iš ţmogaus reikalauja, kad jis

būtų paklusnus, gerai atliekantis įprastą uţduotį, tokios karjeros siekiantis ţmogus turi turėti

specifinius profesinius įgūdţius. Tačiau organizacijos pradėjo ignoruoti tokių darbuotojų

poreikį, jos pradėjo teikti pirmenybę novatoriškiems, iniacitiviems, kūrybiškiems,

savarankiškiems darbuotojams. Šie reikalavimai keliami šiuolaikinės karjeros modelio

sampratos darbuotojams. Kaip teigia Ph. Brown ir R. Scase, kad toks „darbuotojas turi mokėti

prisitaikyti nuolat besikeičiančioje darbo rinkoje. Iš ţmogaus reikalaujama ne tik darbinių

įgūdţių, kurie dabar apibūdinami tik kaip dalis kompetencijos, tokioje organizacijoje

didţiausias dėmesys skiriamas socialiniams ir asmeniniams įgūdţiams. Šiuolaikinės karjeros

pagrindinis reikalavimas ţmogaus kompetencija, karjeros “portfelis”: ţmogus turi mokėti

pritaikyti savo ţinias, įgudţius ir patirtį, bet kokioje situacijoje, ar tai būtų stambaus, ar

smulkaus verslo sritis, o gal didelė ar maţa organizacija” [7, 44].

XX amţiuje išryškėja organizacinės ir asmeninės karjeros modelių kaita. Vis daţniau

ţmogaus veikloje įsigali šiuolaikinės karjeros modelis. Pagal A. Sakalą ir A. Šalčių šie

karjeros modeliai iš esmės skiriasi, pagrindiniai modelių skirtumai pavaizduoti 1 lentelėje

[40].

14

1 lentelė. Organizacinės ir asmeninės karjeros palyginimas

KRITERIJAI

BIUROKRATINĖ

(organizacinė, tradicinė)

KARJERA

ŠIUOLAIKINĖ

(asmeninė, kintama)

KARJERA

Atsakingas Organizacija Individas

Vertybės Valdţios galia

paaukštinimas tarnyboje Veiklos laisvė, galimybė augti

Karjeros mobilumo

laipsnis

Ţemas, daugiau

priklausomas nuo

organizacijos

Aukštas, daugiau priklausomas

nuo asmenybės

Uţduoties atlikimo

kriterijus

Atlyginimas, pareigos,

padėtis visuomenėje Psichologinė sėkmė

Asmeniniai kriterijai

Pripaţinimas

organizacijoje, kitų

pagarba

Savigarba, savęs suvokimas

Prisitaikymas Prisitaikymas prie

organizacijos

Lankstus prisitaikymas prie

darbinės veiklos, didelė

kompetencija (tinkamumas

rinkai)

[40]

Pagal A. Sakalą ir A. Šalčių biurokratinės ir šiuolaikinės karjeros svarbiausias

skiriamasis bruoţas yra organizacijos arba individo dominavimas siekiant karjeros [40].

V. Stanišauskienė ir N. Večkienė nagrinėdamos skirtumus tarp biurokratinės ir

šiuolaikinės karjeros modelių dėmesį skiria ne vien organizacijai ar individui, bet ir jaunam

ţmogui, kuris siekdamas karjeros turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Todėl jos prie šių

modelių skirtumų dar priskiria šiuos ţmogui keliamus reikalavimus:

Biurokratinės karjeros modelio atstovas turi būti paklusnus, gerai atlikti įprastą

uţduotį ir turi turėti būtinų specifinių profesinių įgūdţių.

Šiuolaikinės karjeros modelio atstovui keliami reikalavimai yra kitokie. Jis turi

būti novatoriškas, iniciatyvus, kūrybiškas neapibrėţtoje darbo aplinkoje bei turėti

tinkamą karjerai kompetenciją, kai derinami specifiniai ir universalūs įgūdţiai

[44].

15

Šiame skyrelyje apţvelgėme ir pateikėme tik pagrindinių autorių nuomonę apie karjeros

modelius ir jiems būdingus bruoţus. Siekiant išsiaiškinti, kaip jaunimas vertina karjeros

sampratą ir nustatyti, kuris karjeros modelio apibūdinimas jiems yra priimtinesnis buvo

atliktas tyrimas Lietuvoje, kurio metu buvo apklausiami aukštesnių kursų mokiniai.

Rezultatai parodė, kad beveik pusė mokinių kerjerą supranta, kaip „kopimą laiptais“

aukštyn į profesines ir vadybines pergales, t.y. pirmenybę atiduoda aukštesnių postų ir pareigų

siekimui. Trečdalis mokinių, kaip svarbią karjeros ypatybę paminėjo asmeninį tobulėjimą,

asmenybės augimą, o likusieji manė, kad karjera tęsiasi visą ţmogus gyvenimą, kaip

vaidmenų ir profesinės veiklos integracija. Galima teigti, kad pritardami šiuolaikinės karjeros

modelio sampratai, jaunimas nėra linkęs nuvertinti materialinės gerovės bei labiau pritarė

biurokrtinės karjeros modeliui, kur karjera individualūs laimėjimai (atlyginimas, pareigos,

padėtis visuomenėje). Atsiţvelgiant į atlikto tyrimo rezultatus negalima teigti, kad tokia

nuomonė apie karjerą būdinga visam Lietuvos jaunimui, nes ţmonių poţiūris į karjerą yra

skirtngas ir priklauso nuo daugelio veiksnių [12].

Koks kineziterapijos studentų poţiūris į karjeros sampratą ir koks karjeros siekimas

jiems yra svarbus, bus siekiama išsiaiškinti atliekant kineziterapijos studentų apklausą.

2. 2. Kineziterapeuto profesijos ypatumai

2.2.1. Kineziterapijos sąvokų ir mokslo raidos apţvalga

Kineziterapijos sąvokų apžvalga

Dauguma autorių rašančių apie reabilitaciją pabrėţia, kad viena iš pagrindinių

reabilitacijos ir sveikatos grąţinimo priemonių yra kineziterapija [21, 23].

Kineziterapija (graik. kinesis – judesys + therapeia – gydymas) – gydymas judesiu [20,

21, 51]. Kineziterapija apima ir sveikatos, ir asmens fizinės būklės grąţinimą, palaikymą,

negalios kompensavimą gydant judesiu ir fiziniais veiksmais [46].

Kineziterapija uţima svarbią vietą reabilitacijos procese, tai sveikatos prieţiūros dalis

susijusi su pagalba ţmonėms, kai reikia pagalbos ţmonėms judėti ir dalyvauti bendruomenės

gyvenime. Kineziterapija - ypač svarbi ţmogui ankstyvosios negalios ar ligos periodu, kai

judėjimas ir jo funkcija gali kelti grėsmę kasdieniai veiklai, darbui ar sportui [38].

16

Lietuvos medicinos norma MN 124:2004 „Kineziterapeutas. Teisės, pareigos,

kompetencijos ir atsakomybė“ specialistą kineziterapeutą apibūdina kaip asmenį, įgijusį

kvalifikaciją baigus kineziterapijos studijas Lietuvos Respublikos teisės aktais valstybės

pripaţintoje mokymo įstaigoje, turinčioje teisę vykdyti kineziterapijos studijų programą [26].

Pasaulinė kineziterapeutų konfederacija kineziterapeutus apibrėţia kaip „specialistus,

ugdančius ir palaikančius ţmogaus gebėjimą judėti ir savarankiškai funkcionuoti. Suprasdami

ir ţinodami judėjimo biomechaniką ir jos prieţastis, uţtikrinančias tinkamą ir kokybišką

judesį, kineziterapeutai uţtikrina asmenims sveikatingumą, mobilumą ir nepriklausomumą,

gydydami ir uţkirsdami kelią daugeliui judėjimo problemų, sukeltų skausmo ligos,

neįgalumo, sporto ar darbo metu atsiradusių paţeidimų, senstant bei esant ilgiems nejudrumo

periodams” [54].

Amerikos kineziterapeutų asociacija apibūdindama specialistą - kineziterapeutą teigia,

kad kineziterapeutas, tai „sveikatos prieţiūros specialistas, kuris įvertina ir gydo asmenis,

turinčius sveikatos problemų po suţeidimo ar ligos” [2, 9].

Kineziterapijos mokslo raidos apžvalga

Jau nuo neatmenamų laikų ligoniams yra taikoma fiziniai pratimai ir gydomoji

gimnastika. Kvėpavimo pratimus ir masaţą jau prieš 3000 metų pradėjo taikyti tolimųjų rytų

šalyse. Japonai ir kinai jau tais laikais suprato apie judėjimo reikšmę organizmui.

Graikai (V a. pr. Kr.) įvairias ligas gydė gydomąja mankšta. Dar prieš mūsų erą

Hiprokratas (460-377 m. pr. Kr.) savo darbuose aprašo gydomosios mankštos metodiką

įvairioms vidaus organų ligoms gydyti.

Romėnai fizinės kultūros dėka siekė kūno groţio ir harmoningų judesių. Garsūs

romos gydytojai Celsas (I a. pr. Kr.) ir Galenas (131-201m.) jau tais laikais siūlė taikyti

įvairius gydymosios mankštos metodus: masaţus, aktyvius ir pasyvius pratimus,

vaikščiojimus ir darbo terapiją organizmui stiprinti. Tačiau viduramţiais, kai medicinos

mokslas netobulėjo, gydomąja kūno kultūra taip pat nustota domėtis.

Tik XV-XVII amţiuje pradėta domėtis apie nemedikamentinių priemonių naudojimą.

Šiuo laikotarpiu pasirodo pirmieji specialūs leidiniai apie gydomąją mankštą jos taikymą

gydymo metu [21, 34].

Lietuvoje gydomosios mankštos svarba gydant ligas suprantama seniai. XX a.

ligoninėse pradėti taikyti gydomosios gimnastikos pratimai, tada pradėti steigti ir pirmieji

17

fizinės kultūros kabinetai. Pirmasis Gydomosios kūno kultūros kabinetas buvo atidarytas

1951 m. Respublikinėje Kauno klinikinėje ligoninėje. Tačiau fizinės kultūros metodinio

taikymo Lietuvoje pradţia siejama su K. Dineikos (1898-1980 m.) vardu. Nuo tada gydomoji

kūno kultūra vis plačiau pradėta taikyti ligų profilaktikoje, gydyme, reabilitacijoje.

Lietuvoje kūno kultūros institutas 1962 m. pradėjo rengti gydomosios kūno kultūros

specialistus. Nuo 1995 m. šioje aukštojoje mokykloje įvedama ketverių metų magistro

programa. Kauno medicinos universitete ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultete

kineziterapeutai pradėti rengti 2001 metais [22, 27].

Siekiant suţinoti, kaip kineziterapiją ir pačių kineziterapeutų darbą vertina tiek sveikatos

prieţiūros įstaigų vadovai, tiek pacientai 2007 metais Kauno mieste buvo atliktas tyrimas. Šio

tyrimo tikslas - ištirti Kauno gydymo įstaigose teikiamų kineziterapijos paslaugų kokybę ir

kineziterapijos specialistų reikalingumą reabilitacijos procese. Tyrimo dalyvių, Kauno asmens

sveikatos prieţiūros įstaigų vadovų ir pacientų buvo klausiama įvairių klausimų apie

kineziterapiją, jos poreikį ir naudingumą sveikatos įstaigose. Atliktas tyrimas parodė, kad

daugiau nei pusė visų asmens sveikatos prieţiūros vadovų neţino kas yra kineziterapija. Taip

pat beveik kas antras pacientas paklaustas apie kineziterapiją nieko neţinojo ir kreipėsi į

kineziterapeutą todėl, kad paskyrė gydytojas. Įstaigų vadovų ir pacientų nuomonė apie

kineziterapijos poreikį taip pat sutapo, apklausos dalyviai panašiai manė, kad kineziterapijos

paslaugų yra per maţai, jai trūksta finansavimo. O pacientai teigė, kad norint gauti

kineziterapeuto paslaugą reikia prašyti gydytojo, nes tokių paslaugų daţniausiai net

nerekomenduoja [47].

Atsiţvelgiant į šio tyrimo rezultatus galime teigti, kad kineziterapija sveikatos

prieţiūros sistemoje vykdoma vangiai, patys sveikatos prieţiūros vadovai per maţai ţino apie

tokius specialistus, pacientai taip pat negauna informacijos iš sveikatinimo įstaigų. Šaliai

trūksta tokių kineziterapijos specialistų finansavimo, naujų darbo vietų, o pacientams šių

specialistų paslaugų. Šio tyrimo išvados tik nedidelės dalies apklaustųjų nuomonė apie

kineziterapijos supratimą ir poreikį sveikatos prieţiūros sistemoje, bet atsiţvelgiant į tai

galime teigti, kad šalyje apie šiuos specialistus vis dar yra ţinoma per maţai.

18

2.2.2. Kineziterapeuto profesijos pagrindiniai aspektai

Darbo rinkos kaitą sąlygoja sparti mokslo ir technologijų paţanga. Ţmogui tampa svarbu

ne tik rasti darbą, kad galėtų pragyventi, bet ir būti konkurencingam bei sėkmingam darbo

rinkoje. Todėl labai svarbu jau jaunystėje pasirinkti tokią profesiją, kuri labiausiai atitiktų

prigimtinį, profesinį pašaukimą. Tam taip pat reikia pasirinkti ir atitinkamą įstaigą studijoms.

Nes profesijos pasirinkimas įprastai įtakoja visą tolimesnį gyvenimą ir tuo pačiu daţniausiai

lemia būsimą darbą, kuris turėtų suteikti pasitenkinimą savimi, apspręsti gyvenimo stilių ir

laisvalaikį, draugų ratą, padėtį visuomenėje. Toki turėtų būti jauno ţmogaus karjeros plano

pirmieji ţingsniai [14].

Ţodis “profesija” išvertus iš lotynų kalbos, reiškia „viešai kalbėti”, t.y. pranešti kitiems

apie savo veiklą, uţsiėmimą, specialybę [18]. L. Jovaiša teigia, kad ţmogus dirba pagal

profesiją tada, kai jis yra įgijąs tai profesijai reikalingą specialybę. Nes tik specialybę turinčio

ir dirbančio pagal ją ţmogaus darbas tampa jo profesija. Todėl kvalifikuotam ir

specializuotam darbui atlikti reikia tai specialybei įgytų ţinių bei įgūdţių [13].

Pagal R. Lauţacką „profesija – atitinkamomis ţiniomis, mokėjimais, gebėjimais ir

įgūdţiais pagrįstos ţmonių veiklos kombinacijos, teikiančios jiems pasitenkinimą, materialinį

apsirūpinimą ir aktyvų visuomeninį gyvenimą. Profesionalas - toks ţmogus, kuris tvirtai

įvaldęs kokios nors profesijos reikalavimus“. Todėl jo nuomone, nebūtina įgyti tam tikrą

specialybę, kad galėtum dirbti pagal profesiją [24].

Todėl negalime teigti, kad tik tam tikra specialybė suteikia ţmogui galią dirbti pagal

profesiją, bet kai kuriais atvejais klalifikuotas ir profesionalias paslaugas gali atlikti tik tam

tikrą specialybę turintis ir pagal profesiją dirbantis ţmogus. Kai kurių profesijų atstovams

keliami tam tikri reikalavimai, be kurių jie negali dirbti įgiją, bet kokią specialybę.

Kineziterapeuto profesinę kompetenciją sudaro ţinios, gebėjimai ir įgūdţiai, kuriuos jis

įgyja baigęs kineziterapeuto profesinę kvalifikaciją suteikusias studijas. Toks specialistas turi

nuolat tobulinti įgytą profesinę kvalifikaciją, atsiţvelgdamas į mokslo ir praktikos paţangą

[26].

Savo profesinėje praktikoje kineziterapeutai turi ne tik savo teises, pareigas,

kompetenciją ir atsakomybę, kuri privaloma visiems kineziterapeutams ir jų darbdaviams, taip

pat institucijoms, rengiančioms ir tobulinančioms šiuos specialistus bei kontroliuojančioms jų

veiklą, bet ir kiekvienas iš jų įgijąs kineziterapeuto profesinę kvalifikasiją privalo betarpiškai

laikytis profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepaţeisti.

19

Lietuvoje nėra priimto atskiro kineziterapeutų etikos kodekso. Esminis dokumentas,

kuris buvo patvirtinatas 2004 m. gruodţio 14 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro pasirašytas įsakymas, reglamentuojantis šios profesijos atstovų veiklą Lietuvoje, yra

galiojanti „Lietuvos medicinos norma MN 124:2004 „Kineziterapeutas. Teisės, pareigos,

kompetencija ir atsakomybė“[26].

Pagal Lietuvos medicinos normą kineziterapeutui priskiriamos pareigos:

Teikti kvalifikuotas kineziterapijos paslaugas;

Bendradarbiauti su kitais asmens ir visuomenės sveikatos prieţiūros, slaugos ir

socialinės rūpybos specialistais;

Propoguoti sveiką gyvenseną, sveikatos tausojimo priemones;

Laikytis profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepaţeisti;

Tobulinti profesinę kvalifikaciją bei tvarkyti darbo dokumentus teisės aktų nustatyta

tvarka;

Paaiškinti kineziterapeuto praktikos aplinkybes Sveikatos apsaugos ministerijos,

teisėsaugos institucijų prašymu;

Taikyti tik įteisintus Lietuvoje fizioterapijos, kineziterapijos metodus;

Atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas pareigas.

Lietuvos medicinos normoje teigiama, kad kineziterapeutas uţ padarytas klaidas,

aplaidumą, netinkamą jam priskirtų funkcijų vykdymą ar bioetikos reikalavimų paţeidimą,

taip pat uţ pareigų viršijimą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka [26].

Todėl kiekvienas pofesionalus kineziterapeutas turėtų ţinoti savo teises, pareigas, būti

kompetetingas ir atsakyti uţ savo sperndimus bei veiksmus. Tik šių visų normų laikymasis ir

vykdymas gali duoti maksimalų rezultatą pagalbos laukiančiam ligoniui, o specialistas savo

nuoširdţiu profesionaliu darbu tampa specilybės autoritetu.

2.2.3. Kineziterapijos specialistų ruošimas Lietuvoje

1995 m. susikūręs Europos aukštojo mokslo kineziterapijos tinklas (ENPHE-

European Network of Physiotherapy in Higher Edukation) teikia šias kineziterapiautų

rengimo rekomendacijas:

1. Ketverių metų universitetinį išsilavinimą;

2. Klinikinę praktiką trunkančią ne maţiau kaip 1000 valandų;

20

3. Darbu pagrįstą mokymą;

4. Nuolatinį profesinį tobulėjimą [27].

Lietuvoje kineziterapeutas profesinę kvalifikaciją įgyja baigęs kineziterapijos studijas

Lietuvos Respublikos teisės aktais valstybės pripaţintoje mokymo įstaigoje, turinčioje teisę

vykdyti kineziterapijos studijų programą. Pagrindinis dokumentas reglamentuojantis aukštųjų

mokyklų studijų programos rengimą yra Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo bei

socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2004 m. gruodţio 31 d. išleistas įstatymas Nr. ISAK-

2093/11-301 „Kineziterapeuto rengimo standartas“ [4, 31].

Kineziterapeuto rengimo standartas parengtas, atsiţvelgiant į Europos Sąjungos

direktyvas, ENPHE (European Network of Physiotherapy in Higher Education)

rekomendacijas, WCPT (World Confederation of Physical Therapy) dokumentus (European

Physiotherapy Service Standards, European Physiotherapy Benchmark Statement), Lietuvos

Respublikos švietimo įstatymą, Nacionalinę sveikatos koncepciją, asmens sveikatos prieţiūrą

reglamentuojančius teisės aktus, nuosekliųjų studijų programų rengimo nuostatus ir kitus

teisės aktus.

Asmenys baigę studijų programą pagal kineziterapeuto rengimo standartą, įgyja

profesines komepetencijas teikti asmens sveikatos prieţiūros paslaugas, savarankiškai atlikti

asmeninės atsakomybės reikalaujantį darbą. Toks specialistas organizuoja ir ištiria asmens

funkcinę būklę ir fizinį pajėgumą, analizuoja ir apibendrina tyrimo rezultatus, rengia

individualias kineziterapijos programas, savarankiškai atlieka kineziterapijos procedūras bei

pratybas, uţtikrina teikiamų paslaugų kokybę bei saugumą, dirba komandoje, konsultuoja

medicinos ir kitų sričių specialistus, mokina pacientus bei jų artimuosius vykdyti prevencinę

veiklą, tobulina profesinę kvalifikaciją. Kineziterapeuto rengimo standartas garantuoja

kvalifikuotą kineziterapeuto darbą visų sveikatos prieţiūros lygių asmens sveikatos prieţiūros

įstaigose, socialinės reabilitacijos ir abilitacijos, ugdymo, globos, sveikatingumo ir sporto

centruose bei klubuose ir kitose įstaigose [4, 31].

Šiuo metu kineziterapeutus Lietuvoje ruošia trys universitetinės aukštosios mokyklos.

Nuo 1992-1994 m. Lietuvos kūno kultūros institutas pradėjo rengti kineziterapijos

specialistus, o nuo 2001-2002 m. kineziterapijos bakalauro studijų programą pradėjo vykdyti

Kauno medicinos universitetas (KMU) ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas (VU)

(Plačiau apie kineziterapijos bakalauro studijų programas ţr. 2 lentelė).

21

2 lentelė. Aukštojo mokslo kineziterapijos universitetinių studijų programų palyginimas

(Bakalauro studijų programa)

Informacija apie

programas

Institucija

Kauno medicinos

universitetas

Lietuvos kūno

kultūros

akademija

Vilniaus

universitetas

Studijų programos

pavadinimas Kineziterapija Kineziterapija Kineziterapija

Suteikiama

kvalifikacija

Kineziterapijos

bakalauras,

Kineziterapeutas,

Reabilitacijos

bakalauras

Kineziterapijos

bakalauras,

Kineziterapeutas,

Reabilitacijos

bakalauras

Kineziterapijos

bakalauras,

Kineziterapeutas,

Reabilitacijos

bakalauras

Studijų programos

trukmė (metais) 4 metai 4 metai 4 metai

Studijų mokymosi

forma Dieninės Dieninės Dieninės

Studijų programos

apimtis (kreditais) 160 160 160

Šiuo metu

studijuojančių

studentų skaičius

82 264 116

[3, 16, 29, 53]

Sėkmingai baigę pirmosios pakopos (bakalauro) kineziterapijos studijų programą visi

norintys studijuoti toliau turi galimybę mokytis antrosios studijų pakopos magistrantūros

programoje. Antrosios pakopos (magistro) kineziterapijos studijų programa suteikia

kineziterapeutams galimybes sustiprinti savo profesines klinikines kompetencijas, tampant

aukštos kvalifikacijos savarankišku specialistu.

Kineziterapijos kvalifikaciją kelti galima Kauno medicinos universitete. Šiame

universitete kineziterapijos magistrantūros programa vykdoma nuo 2005 m. [15, 16]. LKKA

magistrinė programa orientuota į sporto kineziterapiją, taigi yra unikali galimybė tapti sporto

kineziterapeutais, kurių iki šiol Lietuvoje nerengia nė viena aukštoji mokykla. Šiuo metu

akademijoje galima rinktis dienines arba neakivaizdines studijas, kurie nori įgyti reabilitacijos

magistro kvalifikacinį laipsnį ir tapti kineziterapeutu [28, 29].

Vilniaus universitete nėra kineziterapijos magistrantūros (antrosios pakopos) studijų

programos, tačiau čia po kineziterapijos bakalauro studijų studijuoti galima, įgyjant

reabilitacijos magistro kvalifikaciją. Vilniaus universitete reabilitacijos magistrantūros

22

programa dėstoma nuo 2007 m. (Plačiau apie kineziterapijos magistrantūros studijų

programas ţr. 3 lentelė).

3 lentelė. Aukštojo mokslo kineziterapijos universitetinių studijų programų palyginimas

(Magistrantūros studijų programa)

Informacija apie

programas

Institucija

Kauno medicinos

universitetas

Lietuvos kūno

kultūros

akademija

Vilniaus

universitetas

Studijų programos

pavadinimas Kineziterapija Kineziterapija Reabilitacija

Suteikiama

kvalifikacija

Kineziterapijos

magistras,

Kineziterapeutas,

Reabilitacijos

magistras

Kineziterapijos

magistras,

Kineziterapeutas,

Reabilitacijos

magistras

Kineziterapeutas

arba

ergoterapeutas,

Reabilitacijos

magistras

Studijų programos

trukmė (metais) 2 metai 2 metai 2 metai

Studijų mokymosi

forma Dieninės

Dieninės /

Neakivaizdinės Dieninės

Studijų programos

apimtis (kreditais) 80 80 80

Šiuo metu

studijuojančių

studentų skaičius

25 80 38

[3, 16, 29, 53]

Pagal atviros informavimo ir konsutavimo orientavimosi sistemos (AIKOS) pateiktais

duomenimis iš viso 2008 - 2009 mokslo metais kineziterapiją studijavo viso 1081 studentas:

366 aukštosiose universitetinėse mokyklose ir 626 kolegijose. Tais metais 89 studentai

studijavo magistrantūroje. Šiuo metu šalyje yra apie 400 kineziterapijos specialybę įgijusių

aukštąjį universitetinį ir neuniversitetinį išsilavinimą, per 200 kineziterapeutų profesinį

išsilavinimą įgijo kolegijose [3, 4].

Nors 2002 - 2006 m. Lietuvoje aukštojo mokslo plėtros plane buvo padidintas

kineziterapijos specialybės studentų skaičius, tačiau kineziterapeutų poreikio apskaičiavimai

pagal Europos Sąjungos standartus rodo, kad tokių specialistų Lietuvoje reikėtų apie 5000. Šį

specialistų skaičių aukštosiose mokyklose Lietuvoje galima būtų pasiekti per du

dešimtmečius, jei studentai įgiję išsilavinimą šalyje neišvyktų dirbti kitur. Taip pat A.

23

Juocevičiaus atlikto tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvai per maţai šios speciaybės atstovų ir

vis dar reikia 5-7 kartus daugiau kineziterapeutų nei turime šiandien [19, 22, 49].

Analogiška išvada pateikiama palyginus kineziterapijos specialybę turinčių asmenų

skaičių 10 000 gyventojų Lietuvoje su šiais rodikliais kitose šalyse galima teigti, kad jis

Lietuvoje kelis kartus maţesnis (4 lentelė) [19].

4 lentelė. Kineziterapeutų skaičius Lietuvoje ir kitose šalyse

Šalis

Kineziterapeutų

skaičius (tūkst.)

Santykis

sugyventojų

skaičiumi

Didţioji Britanija 20 1 : 2850

Olandija 10,5 1 : 1250

Danija 3,9 1 :1280

Švedija 6 1 : 1516

Norvegija 5 1 : 800

Lietuva 0,6 1 : 6333

[19]

Nors ir sukurta įstatyminė bazė kineziterapeutų rengimui, tačiau dėl nepakankamo

finansavimo baigusiems kineziterapijos studijas jauniesiems specialistams sudėtinga susirasti

darbą sveikatos prieţiūros sektoriuje [22].

2.2.4. Kineziterapeutų darbo sąlygos Lietuvoje ir uţsienio šalyse

Beveik iki 2005 metų kineziterapeutai dirbo tik sveikatos prieţiūros įstaigose

reabilitacijos komandoje. 2005 metais Vilniuje susikūrė pirmasis privatus Kineziterapijos

centras [48].

Šiuo metu pagal sveikatinimo veiklą kineziteapijos praktika apima pirmines

ambulatorines paslaugas, stacionarines paslaugas, reabilitacijos paslaugas, slaugos paslaugas

[30]. Kineziterapeuto praktikos vietos yra sveikatos prieţiūros įstaigose, turinčiose licenziją

teikti medicinines reabilitacijos paslaugas, vaikų su negalia ugdymo įstaigose, sveikatinimo ir

atsigavimo paslaugas teikiančiose įstaigose, savarankiško gyvenimo namuose, protezinių,

24

ortopedijos gaminių ir techninių priemonių pritaikymo įstaigose, globos įstaigose,

pensionatuose [26].

Kineziterapija gydymo ir reabilitacijos tikslais gali būti atliekama ligoninėse, slaugos

ligoninėse, slaugos namuose, reabilitacijos centruose, psichiatrinėse ligoninėse, privačiose

kineziterapijos kabinetuose ar centruose. Įvairiuose uţimtumo ar dienos centruose, mokyklose

ar darţeliuose, senjorų namuose, darbo vietose įvairiose kompanijose ar biuruose [26].

Lietuvoje kineziterapijos paslaugos dar nėra pakankamai išplėtotos, kineziterapeutai

nedirba švietimo bei mokslo įstaigose, mokyklose. Tai pat apie praktiką darbo vietose

įvairiose kompanijose bei biuruose dar tik pradedama domėtis.

Todėl vis daţniau sveikatos sistemoje Lietuvoje ir uţsienio šalyse atkreipiamas

dėmesys šios specialybės atstovams, vis daţniau atliekami tyrimai analizuojantys

kineziterapijos specialistų paklausą ir poreikį reabilitacijos procese. Taip pat analizuojamas

šių paslaugų prieinamumas ir paslaugų kokybė. Bet pastaruoju metu vis daţniau tyrimo

dalyviais tampa patys šios srities specialistai tam, kad išsiaiškinti koks jų pasitenkinimas

darbu, su kokiomis problemomis susiduria dirbant ir koks jų pačių poţiūris į šią specialybę,

koki jos privalumai, trūkumai, kokios ateities perspektyvos. Šiais tyrimais siekiama parodyti

ko trūksta šiai sveikatinimo sistemos daliai ir ką reikia tobulinti, kad būtų abipusis

pasitenkinimas - specialistų dirbant, o pacientų gaunant paslaugą.

Lietuvoje 2007 m. KMU magistrantė S. Štombergienės atliko tyrimą siekdama

išsiaiškinti Lietuvos kinezterapeutų pasitenkinimą darbu. Buvo apklausti kineziterapeutai

Lietuvos kineziterapeutų draugijos rengto suvaţiavimo metu. Gauti rezultatai parodė, kad

didţioji dalis (77,6 proc.) Lietuvos kineziterapeutų buvo patenkinti darbu. Aukštąjį

universitetinį išsilavinimą turintys asmenys buvo labiau patenkinti darbu. Tarp apklaustųjų

buvo ir tokių, kurie nenorėjo dirbti šio darbo, todėl jei turėtų galimybę iš naujo pasirinkti

specialybę - nesirinktų šios specialybės, taip manė 16,8 proc. apklaustųjų. Labiausiai

apklaustuosius darbe tenkino santykiai su bendradarbiais ir darbo įdomumas, o maţiausiai

uţmokestis bei jo didėjimo galimybės. Taip pat nemaţą dalį respondentų netenkino gydytojų

poţiūris į jų specialybę [48].

Panašus tyrimas buvo atliktas 2009 m. taip pat KMU magistrantės D. Plečkaitienės. Šio

tyrimo dalyviai kineziterapeutai vėl gi buvo apklausti Lietuvos kineziterapeutų draugijos

rengto suvaţiavimo metu. Apklausa buvo siekiama išsiaiškinti, kaip kineziterapeutai vertina

savo profesinį pasirengimą, darbo sąlygas ir specialybės perspektyvas. Gauti rezultatai, kaip ir

prieš porą metų S. Štombergienės atlikto tyrimo metu gauti panašūs. Vertinant

kineziterapeutų pasitenkinimą darbu dauguma apklausos dalyvių buvo patenkinti savo darbu,

25

o pagrindinės prieţastys, kurios netenkino specialistų dirbant, tai maţas atlyginimas ir didelis

fizinis darbo krūvis. Tyrimo metu paiškėjo, kad dauguma darbuotojų dirba valstybinėse

sveikatos prieţiūros įstaigose: ligoninėse, poliklinikose. Šiose įstaigose buvo nustatytas

didţiausias darbo krūvis bei labiausiai reikalingas gydytojo poţiūrio keitimas į

kineziterapeutą [36].

Uţsienio šalyse siekiant nustatyti kineziterapeutų pasitenkinimą darbu buvo apklausti

1906 kineziterapeutai. Nustatyta, kad ir vyrams, ir moterims svarbiausi veiksniai, kaip ir

daugumos Lietuvos kineziterapeutų nuomone, jų pasitenkinimą karjera ir darbu lėmė teisingas

atlygis uţ darbą, statusas [39]. Tačiau ne visų uţsienio šalių kineziterapeutams didesnį

pasitenkinimą darbu lemė atlyginimo dydis, kitus specialistus labiau tenkino profesinio

tobulėjimo galimybė bei pripaţinimo galimybė. Ši išvada buvo priimta, kai 2003 m. buvo

apklausti 463 kineziterapeutai JAV. Tyrimu siekta išsiaiškinti į kokius veiksnius reikėtų

atkreipti dėmesį, siekiant šiuos specialistus išlaikyti darbo vietose. Šio tyrimo rezultatai

parodė, kad medicinos įstaigų administratoriai turi atkreipti dėmesį į profesinį specialistų

tobulėjimą, galbūt jiems rengti įvairias tobulinimo programas dirbant arba naudoti kitus būdus

jų savirealizacijai [37].

Atsiţvelgiant į darbo krūvį D. Akroy su bendraautoriais ištyrė 413 kineziterapeutų bei

ergoterapeutų JAV vidinius bei išorinius veiksnius, kurie lemia šios srities specialistų

pasitenkinimą darbu. JAV kineziterapeutų nuomonė sutapo su Lietuvos kineziterapeutų

nuomone. Apibendrinus rezultatus paaiškėjo, kad dirbančiųjų kineziterapeutų ambulatorinėje

sveikatos prieţiūroje pasitenkinimas darbu buvo didesnis nei dirbančiųjų ligoninėse ar

poliklinikose [1].

Lietuvoje taip pat buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo aplausti ergoterpijos studentai.

Šio tyrimo rezultatai turėtų būti įdomūs ir kineziterapeutams, kadangi reabilitacijos

komandoje kineziterapeutai ir ergoterapeutai dirba kartu. Tyrimu buvo siekiama suţinoti kaip

ergoterapeutai vertina savo karjeros galimybes. KMU magistrantės L. Liškauskienės gautos

apklausos išvados apie darbo vietos pasirinkimą baigus studijas paaiškėjo, kad dauguma

apklaustųjų, kaip ir kitų prieš tai apţvelgtų tyrimų respondentai labiau vertina ir pirmenybę

teikia reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoms. Todėl baigę studijas norėtų dirbti šiose

sveikatos stiprinimo įstaigose. Tyrimo rezutatai parodė, kad Lietuvoje baigę studijas pagal

specialybę tikisi įsidarbinti 75,3 proc. ergoterapijos studentų. Kur dirbs baigę studijas, ţino tik

nedidelė dalis respondentų (6,3 proc.). Dirbti į uţsienio šalis galvoja išvykti 29,4 proc.

respondentų, kurie nesitikėjo baigę studijas įsidarbinti Lietuvoje. Norą dirbti uţsienio šalyse

lemė – didesnis atlyginimas bei geresnės darbo sąlygos [32].

26

Nors aplinka keičiasi nesustodama ir mokslas sparčiai ţengia į priekį, tačiau problemų

sveikatos prieţiūros sistemoje nemaţėja. Atlikti tyrimai rodo, kad šioje srityje visada buvo ir

bus trūkumų, kurie kinta kartu su besikeičiančia aplinka. Todėl nuolatos reikalinga tirti šią

sistemą ir joje dalyvaujančius ţmones, kad atsiradusios problemos kuo anksčiau būtų

identifikuotos ir ieškant tinkamų būdų sprendţiamos.

Kadangi apie kineziterapeutų karjeros galimybes mokslinių darbų nepavyko rasti, bet

siekdami išsiaiškinti, kaip šią profesiją pasirinkę studentai sieja savo ateitį su šia nesena

specialybe, atlikome kineziterapijos studentų poţiūrio į jų karjeros galimybes analizę.

27

3. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

3.1. Tyrimo eiga ir imtis

Bandomasis tyrimas buvo atliktas 2009 metų spalio mėnesį apklausiant 14

kineziterapijos specialybę studijuojančius studentus. Bandomuoju tyrimu buvo siekiama

išsiaiškinti, ar respondentams klausimai suprantami. Po apklausos anketa buvo koreguota.

Tyrimas atliktas 2010 m. sausio – vasario mėnesiais. Tyrimo metu naudotas

vienmomentis anoniminės apklausos metodas. Buvo apklausti visi aukštosiose Lietuvos

mokyklose kineziterapijos specialybę studijuojantys trečio ir ketvirto kurso studentai. Į tyrimą

nebuvo įtraukti kolegijose studijuojantys studentai, kadangi kolegijose yra ruošiami

kineziterapeutų padėjėjai, o ne kineziterapeutai. Apklausos metu buvo siekiama įvertinti

Lietuvos kineziterapijos studentų poţiūrį į karjerą ir jų karjeros galimybes bei nustatyti

nuomonę apie jų pasirinktą specialybę.

Universitetuose iš viso tyrimo metu trečiame ir ketvirtame kurse studijavo 179

kineziterapijos studentai. Imtis buvo skaičiuojama naudojantis statistinio paketo EpilInfo 6

imties skaičiavimo programa STATCALC [8]. Tyrimo imtis buvo sudaroma remiantis 95 proc.

pasikliovimo lygmeniu ir 5 proc. paklaidos tikimybe (p).

Skaičiavimai parodė, kad norint gauti statistiškai reikšmingus rezultatus, reikia

maţiausiai apklausti 123 kineziterapijos studentus. Todėl buvo nuspręsta anketas dalinti

visiems – t.y. 179 kineziterapijos studentams.

Tyrimo metu iš viso buvo išdalintos 173 anketos trečio ir ketvirto kurso kineziterapijos

specialybės studentams. Tolimesniam tyrimui atgal gautos ir statistinėje analizėje buvo

naudotos 154 teisingai uţpildytos anketos (kitos 19 – buvo blogai ar / ir nepilnai uţpildytos).

Atsako daţnis 89,02 proc. visų išdalintų anketų (plačiau ţr. 5 lentelė).

5 lentelė. Respondentų dalyvavimo tyrime aktyvumas

Mokymosi įstaiga Išdalintos anketos Sugrįţusios anketos Iš viso

anketų 3 kursas 4 kursas 3 kursas 4 kursas

Vilniaus universitetas (VU) 19 18 17 14 31

Kauno medicinos

universitetas (KMU) 18 15 14 13 27

Lietuvos kūno kultūros

akademija 57 52 52 44 96

Iš viso anketų 94 85 83 71 154

28

Dėl apklausos vykdymo buvo gauti leidimai iš fakultetų dekanų. Anketos studentams

buvo dalinamos tiesiogiai, kurias dalinau aš pati, paskaitų metu, t.y. kiekvienam atėjusiam į

paskaitą studentui. Studentų buvo paprašyta anketą grąţinti iš karto ją uţpildţius.

Anketą sudarė 25 klausimai. Klausimuose atsispindėjo respondentų demografinės ir

socialinės charakteristikos (lytis, amţius, gyvenamoji vieta, mokymosi įstaiga bei kursas),

studentų poţiūris į karjerą, studentų nuomonė apie kineziterapijos specialybę bei įsidarbinimo

galimybes.

3.2. Statistinės analizės metodai

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 13.0 ir MS Excel programą. Ryšiai

tarp poţymių buvo vertinami Chi-kvadrato (χ)² kriterijumi bei laisvės laipsnių skaičiumi (lls).

Skirtumai tarp atitinkamų duomenų (dominančių grupių, pavyzdţiui, vyrų ir moterų ar

mokymosi įstaigos) laikomi reikšmingi (arba poţymiai yra priklausomi), kai klaidos tikimybė

p<0,05 (p<0,05 – statistiškai reikšminga, p<0,01 – labai reikšminga, p<0,001 - ypač

reikšminga). Lyginant du santykinius dydţius ir norint nustatyti ar jų skirtumas esminis buvo

apskaičiuojamas z-koeficientas. Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikiami lentelėse ir

grafikuose. Vidutinis kvadratinis standartinis nuokrypis skaičiuotas (SN) norint įvertinti

reikšmių išsibarstymą apie vidurkį.

3.3. Tiriamųjų charakteristikos

Tyrimo dalyviai – trečio ir ketvirto kurso kineziterapijos studijų studentai. Tiriamųjų

amţiaus vidurkis buvo 22 m. Jauniausias tyrime dalyvavęs respondentas - 20 m, vyriausias –

35 m. Viso tyrime dalyvavo 154 asmenys. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį: vyrų - 32

(20,8 proc.), moterų buvo 122 (79,2 proc.). Moterų vidutinis amţius 21,8 m. ±1,59, vyrų -

22,4 m. ±2,95.

Tyrimo imtį sudarė Lietuvos universitetuose kineziterapijos specialybę trečiame ir

ketvirtame kurse studijuojantys respondentai: LKKA (62,3 proc.), VU – (20,2 proc.) ir 17,5

proc. respondentų iš KMU (plačiau ţr. 6 lentelė).

29

6 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal mokymosi įstaigą bei kursą

Mokymosi įstaiga 3 kursas 4 kursas Iš viso

respondentų

Vilniaus universitetas (VU) 17 14 31

Kauno medicinos universitetas (KMU) 14 13 27

Lietuvos kūno kultūros akademija

(LKKA)

52 44 96

Iš viso respondentų 83 71 154

Kas ketvirtas (39,6 proc.) respondentas gyveno didmiestyje (Vilniuje, Kaune,

Klaipėdoje ir t.t.), 31,8 proc. - mieste ir 28,6 proc. - gyveno miestelyje arba rajone.

Statistiškai reikšmingų sąsajų tarp respondentų sociodemografinių rodiklių ir mokymosi

įstaigos bei kurso nenustatyta.

30

4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

4.1. Kineziterapijos studentų nuomonė apie karjerą ir jos vaidmenį gyvenime

Beveik pusės (46,1 proc.) tyrimo dalyvių nuomone labiausiai sėkmingą karjerą

atspindintis teiginys yra „individualus tobulėjimas pasirinktoje veikloje“, kas ketvirtas

apklausos dalyvis teigė, kad sėkminga karjera yra sėkminga veikla bei pasisekimas gyvenime.

Aukštesnį statusą ir prestiţines pareigas nurodė 14,1 proc. tiriamųjų, o kas dešimtas sėkmingą

karjerą siejo su greitu, sėkmingu kilimu tarnyboje ir tik 3,9 proc. apklausoje dalyvavusių

respondentų sėkmingos karjeros sampratą įvardijo, kaip didėjantį atlyginimą (ţr. 1 pav.).

1 pav. Respondentų nuomonę atspindintis sėkmingos karjeros sampratos skirstinys

Atlikus statistinę analizę statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp sėkmingos

karjeros sampratos ir sociodemografinių rodiklių (amţiaus, lyties, gyvenamosios vietos bei

mokymosi įstaigos ir kurso) nenustatyta (p>0,05).

Nustatyta, kad didţioji dauguma (78,6 proc.) respondentų nurodė, jog jiems karjera

yra svarbi, tačiau ji nėra svarbesnė uţ jų asmeninį gyvenimą. Ir tik maţoji tiriamųjų dalis (1,3

proc.) nurodė, kad karjera jiems absoliučiai nerūpi (ţr. 2 pav.).

31

2 pav. Respondentų poţiūrį apie karjeros vaidmenį „asmeniniame“ gyvenime

atspindintis skirstinys

Nors statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta, tačiau matome

tendenciją, kad moterys labiau buvo linkusios teigti, kad karjera yra svarbi, bet ne svarbesnė

nei asmeninis gyvenimas (atitinkamai 82,0 proc. ir 65,6 proc.) (p>0,05) (ţr. 7 lentelė).

7 lentelė. Respondentų poţiūrio, į karjeros vaidmenį „asmeniniame“ gyvenime,

pasiskirstymas pagal lytį

Karjeros vaidmuo

„asmeniniame“ gyvenime

Respondentai (proc. / n) Iš viso

(proc. / n)

N＝154

z (p) Vyras

N＝32

Moteris

N＝122

Be karjeros neįsivaizduoju

savo gyvenimo 18,8 / 6 9,8 / 12 11,7 / 18 1,20 (p>0,05)

Karjera svarbi, bet ne

svarbesnė uţ „asmeninį

gyvenimą”

65,6 / 21 82,0 / 100 78,6 / 121 1,79 (p>0,05)

Karjera yra antraeilis

dalykas, ne itin svarbi 12,5 / 4 7,4 / 9 8,4 / 13 0,81 (p>0,05)

Karjera man yra absoliučiai

nesvarbi 3,1 / 1 0,8 / 1 1,3 / 2 0,72 (p>0,05)

p - reikšmingumo lygmuo respondentų lyčių atţvilgiu

32

Taip pat reikšmingų ryšių tarp respondentų gyvenime karjeros uţimamo vaidmens ir

kitų sociodemografinių rodiklių nenustatyta (p>0,05).

Devynių iš dešimties (92,2 proc.) apklausos dalyvių nuomone karjera ir asmeninis

gyvenimas yra tarpusavyje suderinami dalykai, ir tik maţoji dalis (7,8 proc.) respondentų

teigė, kad karjera ir asmeninis gyvenimas nėra suderinami dalykai (ţr. 3 pav.).

Nuomonės pasiskirstymui respondentų lytis, amţius, gyvenamoji vieta, mokymosi

įstaiga bei kursas, statistiškai reikšmingos įtakos neturėjo (p>0,05).

3 pav. Respondentų poţiūrio, apie karjeros ir „asmeninio gyvenimo“ suderinamumą,

skirstinys

Kad sėkminga karjera yra būtinas „laimingo gyvenimo“ komponentas manė daugiau

nei pusė (62,3 proc.) tiriamųjų, o 37,7 proc. – sėkmingos karjeros nelaikė būtinu „laimingo

gyvenimo“ komponentu.

Kad karjeros siekimas trunka visą gyvenimą (beveik visą gyvenimą) manė du

trečdaliai (66,9 proc.) respondentų, o trečdalis (33,1 proc.) – su šia nuomone nesutiko.

Nors statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta, tačiau stebime tendenciją, kad

moterys ir vyrai pritarė nuomonei, kad karjeros siekimas tai visą (beveik visą) gyvenimą

trunkantis procesas (p>0,05) (ţr. 8 lentelė).

33

8 lentelė. Respondentų pasiskirtymas (proc.) atsiţvelgiant į karjeros siekimo laikotarpį

ir lytį

Karjeros siekimo laikotarpis

Respondentai (proc. / n) Iš viso

(proc. / n)

N＝154

z (p) Vyras

N＝32

Moteris

N＝122

Karjeros siekimas - visą

gyvenimą trunkantis procesas 53,1 / 17 70,5 / 86 66,9 / 103 1,78 (p>0,05)

Karjeros siekimas - ne visą

gyvenimą trunkantis procesas 46,9 / 15 29,5 / 36 33,1 / 51 1,78 (p>0,05)

p - reikšmingumo lygmuo respondentų lyčių atţvilgiu

Laikotarpiui, per kurį padaroma sėkminga karjera, nuomonės pasiskirstymui kiti

sociodemografiniai rodikliai statistiškai reikšmingos įtakos neturėjo (p>0,05).

Daugumos respondentų nuomone svarbiausias veiksnys sėkmingoje karjeroje yra

asmeniniai profesiniai gebėjimai (79,2 proc.) bei darbštumas (53,9 proc.), nelabai svarbus –

asmeninės charakterio savybės bei palankiai susiklosčiusios aplinkybės, o maţiausiai svarbus

veiksnys sėkmingoje karjeroje - konformizmas, t.y. mokėjimas prisitaikyti prie kitų ţmonių

(ţr. 9 lentelė).

9 lentelė. Respondentų nuomonės skirstinys (proc.) atsiţvelgiant į sėkmingą karjerą

lemiančius veiksnius

Sėkmingą karjerą lemiantys

veiksniai

Labai

svarbu

(proc. / n)

Nelabai

svarbu

(proc. / n)

Visiškai

nesvarbu

(proc. / n)

Iš viso

(proc. / n)

Asmeniniai profesiniai gebėjimai 79,2 / 122 15,6 / 24 5,2 / 8 100 / 154

Darbštumas 53,9 / 83 37,0 / 57 9,1 / 14 100 / 154

Konformizmas (prisitaikymas prie

kitų ţmonių) 5,9 / 9 30,5 / 47 63,6 / 98 100 / 154

Asmeniniai ryšiai 14,3 / 22 31,2 / 48 54,5 / 84 100 / 154

Palankiai susiklosčiusios aplinkybės 17,5 / 27 41,6 / 63 40,9 / 64 100 / 154

Asmeninės charakterio savybės 29,9 / 46 41,5 / 64 28,6 / 44 100 / 154

34

Pagrindiniai motyvai, kurie labiausiai skatina (ar skatintų) siekti karjeros, tai sudaryta

galimybė realizuoti savo ambicijas, sulaukti pagarbos ir įvertinimo bei galimybė išreikšti savo

individualumą ir sugebėjimus (atitinkamai 41,6 proc. ir 42,9 proc.). Maţiausiai reikšmingas

apklausos dalyvių nuomone motyvas, kuris labiausiai skatina (ar skatintų) siekti karjeros tai

materialinės gerovės pakilimas (pinigai) (ţr. 10 lentelė).

10 lentelė. Respondentų nuomonės atspindinčios pagrindinius motyvus, skatinančius

siekti karjeros, skirstinys

Pagrindiniai motyvai, skatinantys

siekti karjeros

Labai

svarbu

(proc. / n)

Nelabai

svarbu

(proc. / n)

Visiškai

nesvarbu

(proc. / n)

Iš viso

(proc. / n)

Galimybė realizuoti savo ambicijas,

sulaukti pagarbos ir įvertinimo 41,6 / 64 34,4 / 53 24,0 / 37 100 / 154

Galimybė išreikšti savo individualumą

ir sugebėjimus 42,9 / 66 33,1 / 51 24,0 / 37 100 / 154

Materealinės gerovės pakilimas

(pinigai) 14,3 / 22 31,8 / 49 53,9 / 83 100 / 154

4.2. Kineziterapijos studentų nuomonė apie kineziterapijos specialybę

Nustatyta, kad kas antro (49,7 proc.) respondento svarbiausias motyvas renkantis

kineziterapijos specialybę buvo noras padėti ţmonėms, kas penktas (19,6 proc.) apklausos

dalyvis teigė, kad tai vienintelė specialybė, kuri jį tuo metu domino. Dešimtadalis (9,8 proc.)

respondentų šią specialybę pasirinko paskatinti artimųjų ar draugų, o 7,2 proc. – rinkosi

manydami, kad bus lengva susirasti darbą ir siekti karjeros. Buvo ir tokių studentų, kurie į

kineziterapeuto specialybę stojo, vien todėl, kad nepavyko įstoti kitur (ţr. 4 pav.).

35

4 pav. Pagrindiniai kriterijai, paskatinę respondentus, pasirinkti kineziterapeuto

specialybę

Du trečdaliai (64,3 proc.) apklausos dalyvių mano, kad šiuo metu kineziterapeuto

specialybė yra perspektyvi, 6,5 proc. respondentų nuomone – prestiţinė, ir kas dešimtas (9,1

proc.) teigia, kad kineziterapeuto specialybė šiuo metu yra neprestiţinė, neperspektyvi arba

neaiškios paskirties (atitinkamai 10,4 proc. ir 9,7 proc.) (ţr. 5 pav.).

5 pav. Respondentų nuomonė apie kineziterapeuto specialybę

36

Dauguma (86,4 proc.) šiuo metu studijuojančių kineziterapijos studijose studentų

progai pasitaikius sutiktų keisti specialybę. Tik maţa dalis (13,6 proc.) apklaustųjų studentų

teigė vis dar norintys tapti kineziterapeutais ir progai pasitaikius - specialybės nesutikų keisti.

Reikšmingai daugiau specialybę keisti sutiktų respondentų iš trečiojo kurso nei iš

ketvirto kurso (atitinkamai 91,6 proc. ir 80,3 proc.) (p<0,05). Tuo tarpu daugiau ketvirto

kurso studentų nei trečio kurso studentų teigė, kad progai pasitaikius jie savo specialybės

nesutiktų keisti (atitinkamai 19,7 proc. ir 8,4 proc.) (p<0,05) (ţr. 11 lentelė).

11 lentelė. Respondentų pasiskirstymas atsiţvelgiant į savo specialybės keitimą ir kursą

Ar keistumėte

specialybę?

Kursas (proc. / n) Iš viso

(proc. / n)

N = 154

z (p) Trečias

N = 83

Ketvirtas

N = 71

Keistų 91,6 / 76 80,3 / 57 86,4 / 133 2,00 (p<0,05)

Nekeistų 8,4 / 7 19,7 / 14 13,6 / 21 2,00 (p<0,05)

p - reikšmingumo lygmuo studijuojamo kurso atţvilgiu

Taip pat pasitaikius progai specialybę norėtų pakeisti daugiau respondentų tų, kurie

baigę studijas planuoja darbo ieškoti Lietuvoje (atitinkamai 90,8 proc. ir 78,6 proc.) (p<0,05)

nei respondentai, kurie baigę studijas planuoja išvykti iš Lietuvos (atitinkamai 21,4 proc. ir

9,2 proc.) (p<0,05) (ţr. 12 lentelė).

12 lentelė. Respondentų pasiskirstymas atsiţvelgiant į savo specialybės keitimą ir

planuojamą darbo vietovę

Ar keistumėte

specialybę?

Planuojama darbo vietovė

(proc. / n) Iš viso

(proc. / n)

N = 154

z (p) Lietuvoje

N = 98

Uţsienio šalyse

N = 56

Keistų 90,8 / 89 78,6 / 44 86,4 / 133 1,97 (p<0,05)

Nekeistų 9,2 / 9 21,4 / 12 13,6 / 21 1,97 (p<0,05)

p – reikšmingumo lygmuo respondentų planuojamos darbo vietovės atţvilgiu

37

Analizuojant respondentų poţiūrį apie specialybės keitimą ir pagrindinį motyvą, kuris

lėmė kineziterapeuto specialybės pasirinkimą nustatėme, kad reikšmingai daugiau studentų,

kurių pagrindinis motyvas renkantis kineziterapeuto specialybę buvo galimybė padėti kitiems

ţmonėms, pasitaikius progai tikrai nesutiktų keisti savo kineziterapeuto specialybės (p<0,05).

Taip pat studentai nekeistų savo specialybės tie, kurie manė, kad bus lengva susirasti darbą ir

siekti karjeros šioje srityje (p<0,001).

Vertinant kitų respondentų poţiūrį apie specialybės keitimą ir pagrindinį motyvą,

kuris lėmė kineziterapeuto specialybės pasirinkimą reikšmingų ryšių nenustatyta (p>0,05) (ţr.

13 lentelė).

13 lentelė. Respondentų nuomone pagrindinis motyvas lėmęs kineziterapeuto

specialybės pasirinkimą

Poţiūris į kineziterapeuto

specialybę

Respondentų nuomonė

apie specialybės keitimą

(proc. / n)

Iš viso

(proc. / n)

N＝154

z (p) Nekeistų

N＝133

Keistų

N＝21

Noras padėti kitiems ţmonėms 52,6 / 70 28,6 / 6 49,4 / 76 2,23 (p<0,05)

Manė, kad bus lengva susirasti

darbą ir siekti karjeros 9,0 / 12 0,0 / 0 7,8 / 12 3,63 (p<0,001)

Skatino artimieji, draugai

pasirinkti šias studijas 8,3 / 11 19,1 / 4 9,7 / 15 1,21 (p>0,05)

Jokia kita specialybė

nedomino 18,8 / 25 23,8 / 5 19,5 / 30 0,51 (p>0,05)

Nepavyko įstoti kitur 4,5 / 6 14,3 / 3 5,8 / 9 1,25 (p>0,05)

Kita 6,8 / 9 14,2 / 3 7,8 / 12 1,25 (p>0,05)

p - reikšmingumo lygmuo lyginant sutinkančius ir nesutinkančius keisti specialybės studentus

Keturi iš dešimties (39,6 proc.) studentai teigė, kad baigę bakalauro studijas toliau

tęsti studijų nebeketina (t.y. nurodė, kad jiems uţteks universitetinio išsilavinimo). Daugiau

nei pusė (56,5 proc.) studentų – teigė, kad po bakalauro studijų planuojantys ir toliau tęsti

studijas šioje srityje, t.y. studijuoti magistratūroje, o tęsti studijas doktorantūroje ketina tik

3,9 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų (ţr. 6 pav.).

38

6 pav. Respondentų nuomonės pasiskirstymas apie tolesnes studijas kineziterapijos

srityje

Nors statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta, tačiau matome tendenciją kad

daugiau vyrų nei moterų buvo labiau linkę teigti, kad įgiję bakalauro laipsnį ir toliau planuoja

tęsti studijas doktorantūros studijose (atitinkamai 12,5 proc. ir 1,6 proc.) (p>0,05). Kitų

statistiškai reikšmingų skirtumų tarp tolesnių respondentų studijų šioje srityje ir jų lyties taip

pat nebuvo nustatyta (p>0,05) (ţr. 14 lentelė).

14 lentelė. Respondentų nuomonės pasiskirstymas apie tolesnes studijas kineziterapijos

srityje lyties atţvilgiu

Tolesnės studijos

kineziterapijos srityje

Respondentai (proc. / n) Iš viso

(proc. / n)

N＝154

z (p) Vyras

N＝32

Moteris

N＝122

Neketina tęsti studijų po

bakalauro 43,75 / 14 38,5 / 47 40 / 61 0,53 (p>0,05)

Tęs studijas magistrantūroje 43,75 / 14 59,9 / 73 56,5 / 87 1,64 (p>0,05)

Tęs studijas doktorantūroje 12,5 / 4 1,6 / 2 3,9 / 6 1,82 (p>0,05)

p – reikšmingumo lygmuo respondentų lyties atţvilgiu

39

Reikšmingai daugiau studentų studijuojančių ketvirtame kineziterapijos kurse teigė,

kad įgiję kineziterapeuto išsilavinimą toliau tęsti studijų nebeketina, t.y. nurodė, kad jiems

uţteks aukštojo universitetinio išsilavinimo (bakalauro) (atitinkamai 47,9 proc. ir 32,5 proc.)

(p<0,05). Nors daugiau studentų, studijuojančių trečiame kineziterapijos kurse teigė, kad įgyję

kineziterapeuto išsilavinimą planuojantys tęsti studijas ir toliau šioje srityje. Tačiau

statistiškai reikšmingo skirtumo tarp jų nerasta (p>0,05) (ţr. 15 lentelė).

15 lentelė. Respondentų nuomonės pasiskirstymas, apie tolesnes studijas kineziterapijos

srityje kurso atţvilgiu

Tolesnės studijos

kineziterapijos srityje

Kursas (proc. / n) Iš viso

(proc.n)

N＝154

z (p) Trečias

N＝83

Ketvirtas

N＝71

Uţteks bakalauro 32,5 / 27 47,9 / 34 39,6 / 61 1,96 (p<0,05)

Tęs studijas magistrantūroje 61,5 / 51 50,7 / 36 56,5 / 87 1,35 (p>0,05)

Tęs studijas doktorantūroje 6,0 / 5 1,4 / 1 3,9 / 6 1,56 (p>0,05)

p - reikšmingumo lygmuo respondentų studijuojamo kurso atţvilgiu

4. 3. Kineziterapijos studentų nuomonė apie jų įsidarbinimo galimybes

Didţioji dauguma (87,7 proc.) apklausos dalyvių planuoja baigę kineziterapeuto

studijas dirbti pagal savo specialybę, o 12,3 proc. – nurodė, kad pagal savo specialybę nedirbs

(ţr. 7 pav.).

40

7 pav. Respondentų nuomonė apie darbą pagal savo specialybę

Reikšmigai daugiau respondentų iš trečio nei iš ketvirto kurso planuoja dirbti pagal

savo specialybę (95,2 proc. ir 78,3 proc.) (p<0,01), o baigę studijas pagal savo specialybę

neketina dirbti daugiau ketvirtojo kurso respondentų (p<0,01) (ţr. 16 lentelė).

16 lentelė. Respondentų nuomonės pasiskirstymas, apie darbą kineziterapijos srityje

studijuojamo kurso atţvilgiu

Ketinimas dirbti

kineziterapeutu

Kursas (proc. / n) Iš viso

(proc. / n)

N＝154

z (p) Trečias

N＝83

Ketvirtas

N＝71

Dirbs pagal specialybę 95,2 / 79 78,3 / 56 87,7 / 135 3,03 (p<0,01)

Nedirbs pagal specialybę 4,8 / 4 21,7 / 15 12,3 / 19 3,03 (p<0,01)

p – reikšmingumo lygmuo respondentų studijuojamo kurso atţvilgiu

Nustatyta, kad reikšmingai daugiau respondentų maniusių, kad kineziterapijos

specialybė šiuo metu yra perspektyvi, ketina dirbti pagal savo specialybę (p<0,001), o

reikšmingai daugiau respondentų teigiančių, kad šiuo metu kineziterapeuto specialybė yra

neperspektyvi - baigę studijas darbo ieškos ne pagal specialybę (p<0,05) (ţr. 17 lentelė).

41

17 lentelė. Respondentų nuomonės pasiskirstymas, atsiţvelgiant į kineziterapeuto

specialybę šiuo metu ir darbą kineziterapijos srityje

Poţiūris i

kineziterapeuto

specialybę

Ketinimas dirbti pagal savo

specialybę (proc. / n) Iš viso

(proc. / n)

N = 154

z (p) Dirbs

N = 135

Nedirbs

N = 19

Prestiţinė 5,9 / 8 10,5 / 2 6,5 / 10 0,63 (p>0,05)

Neprestiţinė 8,2 / 11 15,8 / 3 9,1 / 14 0,88 (p>0,05)

Perspektyvi 69,6 / 94 26,3 / 5 64,3 / 99 3,99 (p<0,001)

Neperspektyvi 7,4 / 10 31,6 / 6 10,4 / 16 2,22 (p<0,05)

Neaiškios paskirties 8,9 / 12 15,8 / 3 9,7 / 15 0,79 (p>0,05)

p – reikšmingumo lygmuo pagal respondentų ketinančių dirbti pagal specialybę

Visi respondentai, kurie teigė jog pagal savo specialybę nedirbs nurodė pagrindines

šio apsisprendimo prieţastis. Apibendrinant gautus rezultatus nustatyta, kad pagrindinė

prieţastis ir nenoras dirbti pagal savo specialybę yra tai, kad kineziterapijos darbas

neatitinka asmeninių poreikių (šią prieţastį įvardijo kas antras apklausos dalyvis). Trečdalis

respondentų akcentavo prieţastį – maţai apmokamas darbas, o kas dešimtas paminėjo, kad

nepatinka kineziterapeuto darbo specifika bei nemato galimybės siekti karjeros šioje srityje.

(ţr. 8 pav.) .

8 pav. Respondentų apsisprendimo nedirbti kineziterapijos srityje prieţastys

42

Nors daugiau vyrų nei moterų teigė, kad pagal savo specialybę nedirbs, nes jiems

nepatinka kineziterapeuto darbo specifika (atitinkamai 16,7 proc. ir 6,7 proc.), bet daugiau

moterų nei vyrų nurodė prieţastį, kad nėra galimybės siekti karjeros. Tačiau respondentų

motyvai (lemiantys respondentų apsisprendimą nedirbti pagal savo specialybę) statistiškai

reikšmingai nuo respondentų lyties nesiskyrė (p>0,05) (ţr. 18 lentelė).

18 lentelė. Respondentų apsisprendimą, nedirbti kineziterapijos srityje, lėmusių

prieţasčių pasiskirstymas lyties atţvilgiu

Pagrindinės prieţastys

nedirbti kineziterapeutu

Respondentai

(proc. / n) Iš viso

(proc. / n)

N＝21

z (p) Vyras

N＝6

Moteris

N＝15

Nepatinka kineziterapeuto

darbo specifika 16,7 / 1 6,7 / 1 9,5 / 2 0,61 (p>,05)

Nėra galimybės siekti

karjeros 0,0 / 0 13,3 / 2 9,5 / 2 1,52 (p>,05)

Maţai apmokamas darbas 33,3 / 2 33,3 / 5 33,3 / 7 0,00 (p>,05)

Ieškos darbo pagal poreikius 50,0 / 3 46,7 / 7 47,7 / 10 0,14 (p>,05)

p - reikšmingumo lygmuo respondentų lyties atţvilgiu

Daugiau nei pusė (63,6 proc.) apklausos dalyvių baigę studijas ketina dirbti Lietuvoje,

o 36,4 proc. - ketina darbo ieškotis uţsienio šalyse.

Statistiškai reikšmingai daugiau moterų nei vyrų ketina darbo ieškoti Lietuvoje

(atitinkamai 68,0 proc. ir 46,9 proc.) (p<0,05), tuo tarpu daugiau vyrų nei moterų (atitinkamai

53,1 proc. ir 32,0 proc.) nurodė, kad darbo bandys ieškoti uţsienio šalyse (p<0,05) (ţr. 19

lentelė).

19 lentelė. Respondentų planuojamos darbo vietovės pasiskirstymas pagal lytį

Darbo ieškos

Respondentai (proc. / n) Iš viso

(proc. / n)

N＝154

z (p) Vyras

N＝32

Moteris

N＝122

Darbo ieškos Lietuvoje 46,9 / 15 68,0 / 83 63,6 / 98 2,16 (p<0,05)

Darbo ieškos uţsienio šalyse 53,1 / 17 32,0 / 39 36,4 / 56 2,16 (p<0,05)

p- reikšmingumo lygmuo respondentų lyties atţvilgiu

43

Baigę kineziterapeuto studijas Lietuvoje darbo ieškos daugiau respondentų iš rajonų, o

daugiau respondentų iš miestų baigę studijas darbo ieškoti ketina uţsienio šalyse (p<0,01) (ţr.

20 lentelė).

20 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal planuojamą darbo vietovę ir gyvenamąją

vietą

Darbo ieškos

Respondentų gyvenamoji

vieta (proc. / n) Iš viso

(proc. / n)

N＝154

z (p) Miestas

N＝110

Rajonas

N＝44

Darbo ieškos Lietuvoje 57,2 / 63 79,5 / 35 63,6 / 98 2,89 (p<0,01)

Darbo ieškos uţsienio šalyse 42,8 / 47 20,5 / 9 36,4 / 56 2,89 (p<0,01)

p- reikšmingumo lygmuo respondentų gyvenamosios vietos atţvilgiu

Analizuojant darbo paieškos vietą ir karjeros vaidmenį asmeniniame gyvenime rasta

statistiškai reikšminga sąsaja. Nustatyta, kad reikšmingai daugiau respondentų, kurie

neįsivaizduoja savo gyvenimo be karjeros nurodė, jog ketina darbo ieškoti uţsienio šalyse

(p<0,05). O reikšmingai daugiau respondentų, kuriems karjera yra antraeilis dalykas, ne itin

svarbi, planuoja darbo ieškoti Lietuvoje (p<0,01). Vertinant kitų respondentų pateiktą

nuomonę, apie karjeros vaidmenį jų gyvenime ir darbo paieškos vietovę, reikšmingų sąsajų

nenustatyta (p>0,05) (ţr. 21 lentelė).

21 lentelė. Respondentų pasiskirstymas, atsiţvelgiant į karjeros vaidmenį

„asmeniniame“ gyvenime ir planuojant darbo vietą

Karjera ir „asmeninis

gyvenimas“

Respondentų planuojama

darbo vietovė (proc. / n) Iš viso

(proc. / n)

N＝154

z (p) Lietuvoje

N＝98

Uţsienio šalyse

N＝56

Karjera svarbi, bet ne

svarbesnė uţ „asmeninį

gyvenimą

82,7 / 81 71,5 / 40 78,6 / 121 1,57 (p>0,05)

Karjera man yra

absoliučiai nesvarbi 2,0 / 2 7,1 / 4 8,4 / 13 1,37 (p>0,05)

Be karjeros

neįsivaizduoju savo

gyvenimo

6,1 / 6 21,4 / 12 11,7 / 18 2,55 (p<0,05)

Karjera yra antraeilis

dalykas, ne itin svarbi 9,2 / 9 0,0 / 0 1,3 / 2 3,15 (p<0,01)

p - reikšmingumo lygmuo respondentų planuojamos darbo vietovės atţvilgiu

44

Iš visų respondentų planuojančių darbo ieškoti uţsienio šalyse daugiausia buvo

pasirinktos šalys: Norvegija (32,1 proc.), Švedija (19,6 proc.), Jungtinės Amerikos Valstijos

(16,1 proc.), Didţioji Britanija (14,3 proc.), Danija (8,9 proc.), Airija (3,6 proc.), taip pat

dalis respondentų nurodė, jog baigę studijas darbo planuoja ieškoti kaimyninėse valstybėse

tokiose kaip Lenkija, Latvija bei Vokietija (ţr. 9 pav.).

9 pav. Respondentų, planuojančių dirbti uţsienyje, pasirinktos šalys

Paklausus studentų, kokios pagrindinės prieţastys skatina darbo ieškotis uţsienio

šalyse, paaiškėjo, kad daugiau nei trečdalis (37,5 proc.) respondentų darbo ieškos kitose

šalyse, nes mano, kad ten kineziterapijos specialistai yra labiau vertinami nei Lietuvoje.

Penktadalis (21,4 proc.) į uţsienį vyks dirbti dėl didesnio atlyginimo. Vienodas skaičius

studentų į uţsienio šalis planuoja vaţiuoti dirbti dėl geresnių darbo sąlygų, ar dėl to, kad

Lietuvoje pagal specialybę bus sunku susirasti darbą (atitinkamai po 16,1 proc.). Tik 5,4 proc.

respondentų teigė, kad jų apsisprendimą dirbti uţsienyje lėmė siekis įgyti geresnės praktikos

(ţr. 10 pav.).

45

10 pav. Pagrindiniai motyvai, paskatinę darbo ieškoti uţsienio šalyse

Vertinant pagrindinį motyvą, lėmusį darbo ieškoti uţsienio šalyje, respondentų lyties

atţvilgiu statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta. Tačiau matome tendenciją, kad

moterys buvo labiau linkę teigti, kad jos planuoja vykti dirbti į uţsienį – nes nori įgyti

praktikos dirbant kineziterapeuto darbą, kai tuo tarpu nei vienas vyras nepaminėjo pagrindinio

motyvo praktikos įgijimo lemiančio darbo ieškotis svetur (atitinkamai 2,5 proc. ir 0,0 proc.).

Kiti motyvai dirbti Lietuvoje ar uţsienyje taip pat statistiškai reikšmingai nepriklausė nuo

respondentų lyties (p>0,05) (ţr. 22 lentelė).

22 lentelė. Respondentų pasiskirstymas atsiţvelgiant į motyvus, paskatinusius darbo

ieškoti uţsienio šalyse priklausomai nuo lyties

Pagrindiniai motyvai, paskatinę

darbo ieškoti uţsienio šalyse

Respondentai (proc. / n) Iš viso

(proc. / n)

N＝154

z (p)

Vyras

N＝32

Moteris

N＝122

Dėl didesnio atlyginimo 18,7 / 6 4,9 / 6 7,8 / 12 1,54 (p>0,05)

Įgyti praktikos 0,0 / 0 2,5 / 3 2,0 / 3 1,80 (p>0,05)

Dėl geresnių darbo sąlygų 6,3 / 2 5,7 / 7 5,85 / 9 0,62 (p>0,05)

Mano, kad neras Lietuvoje

kineziterapeuto darbo 12,5 / 4 4,1 / 5 5,85 / 9 0,92 (p>0,05)

Mano, kad ten jie labiau

vertinami 12,5 / 4 13,9 / 17 13,6 / 21 1,54 (p>0,05)

Kita 3,1 / 1 0,8 / 1 1,3 / 2 0,53 (p>0,05)

Darbo ieškos Lietuvoje 46,9/15 68,1 / 83 63,6/98 1,64 (p>0,05)

p - reikšmingumo lygmuo respondentų lyties atţvilgiu

46

Statistiškai reikšmingų sąsajų tarp kitų respondentų sociodemografinių rodiklių ir

prieţasties lėmusios ieškoti darbo uţsienio šalyje nenustatyta (p>0,05).

Keturi iš dešimties apklausos dalyvių teigė, kad baigę studijas norėtų dirbti

reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigose, trys iš dešimties uţsiimti privačia veikla.

Ţymiai maţiau studentų baigę studijas norėtų dirbti stacionaruose ir reabilitacijos centruose

(atitinkamai 7,8 proc. ir 7,1 proc.). Ambulatorinėje sveikatos prieţiūros įstaigoje norėtų dirbti

3,9 proc. apklaustųjų, ir tik maţoji dalis tyrimo dalyvių paminėjo, kad norėtų dėstytojauti

panašaus profilio mokymo įstaigose bei dirbti slaugos ir palaikomojo gydymo įstaigose (ţr.

11 pav.) .

11 pav. Respondentų nuomonės, apie pageidaujamas darbo vietas, skirstinys

Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai daugiau studentų, studijuojančių LKKA

lyginant su KMU studentais baigę studijas norėtų dirbti reabilitacinijos ir sanatorinio gydymo

įstaigose (z=2,38, p<0,05).

Daugiau statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta, tačiau stebime tendenciją,

kad VU studijuojuojantys respondentai lyginant su LKKA studentais buvo labiau linkę teigti,

jog baigę studijas norėtų dirbti ambulatorinėse sveikatos prieţiūros įstaigose (z=1,94,

p>0,05) (ţr. 23 lentelė).

47

23 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal norimą dirbti darbo vietą baigus studijas

priklausomai nuo dabartinės mokymosi įstaigos

Norima darbo

vieta

Mokymosi įstaiga (proc. / n) Iš Viso

(proc. / n)

N = 154

p VU

N＝31

KMU

N＝27

LKKA

N＝96

Reabilitacijos ir

sanatorinio

gydymo įstaigos

45,2 / 14 22,2 / 6 44,8 / 43* 40,9 / 63 *- p<0,05, LKKA

ir KMU atţvilgiu

Ambulatorinės

sveikatos

prieţiūros

įstaigos

12,9 / 4 3,7 / 1 1,0 / 1** 3,9 / 6

**- p>0,05, VU ir

KMU atţvilgiu

Stacionarinės

medicinos

pagalbos įstaigos

9,7 / 3 11,1 / 3 6,25 / 6 7,9 / 12 p>0,05 mokymosi

įstaigos atţvilgiu

Slaugos ir

palaikomojo

gydymo įstagos

0,0 / 0 3,7 / 1 0,0 / 0 0,6 / 1 p>0,05 mokymosi

įstaigos atţvilgiu

Reabilitacijos

centrai 6,4 / 2 11,1 / 3 6,25 / 6 7,1 / 11

p>0,05 mokymosi

įstaigos atţvilgiu

Uţsiimti

privačios

praktikos veikla

25,8 / 8 44,5 / 12 30,2 / 29 31,8 / 49 p>0,05 mokymosi

įstaigos atţvilgiu

Dėstytojauti

panašaus

profilio mokymo

įstaigoje

0,0 / 0 0,0 / 0 2,1 / 2 1,3 / 2 p>0,05 mokymosi

įstaigos atţvilgiu

Kita 0,0 / 0 3,7 / 1 9,4 / 9 6,5 / 10 p>0,05 mokymosi

įstaigos atţvilgiu

p - reikšmingumo lygmuo respondentų mokymosi įstaigos atţvilgiu

Tik 7,2 proc. apklausos dalyvių manė, kad baigus studijas bus lengva susirasti darbą

pagal studijuojamą specialybę. Kas antras apklausos dalyvis manė, jog darbą susirasti bus

sunku. Keturi iš dešimties apklosos dalyviai šiuo klausimu dar neturėjo nuomonės (ţr. 12

pav.).

48

12 pav. Respondentų nuomonė apie darbo paiešką pagal studijuojamą specialybę

Kas šeštas respondentas pagrindinę kliūtį susirasti darbą įvardijo perpildytą darbo

rinką, kas trečias - darbo patirties stoką, ribotus asmeninius ryšius nurodė 7,8 proc. tiriamųjų,

ir tik 3,3 proc. pagrindine kliūtimi susirasti darbą įvardijo nepakankamą asmeninę

kvalifikaciją.

Nors statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta, tačiau matome, kad vyrai ir

moterys panašiai buvo linkę teigti, kad pagrindinė kliūtis susirasti darbą pagal kineziterapeuto

specialybę yra perpildyta darbo rinka (atitinkamai 66,7 proc. ir 56,5 proc.) (p>0,05). Vertinant

kitų respondentų nuomonę, apie kliūtis trukdančias susirasti kineziterapeuto darbą

atsiţvelgiant į lytį, reikšmingų sąsajų taip pat nebuvo nustatyta (p>0,05) (ţr. 24 lentelė).

24 lentelė. Respondentų nuomonės skirstinys apie pagrindines kliūtis trukdančias

susirasti kineziterapeuto darbą atsiţvelgiant į lytį

Kliūtys trukdančios susirasti

kineziterapeuto darbą

Respondentai (proc. / n) Iš viso

(proc. / n)

N＝90

z (p)

Vyras

N＝21

Moteris

N＝69

Perpildyta darbo rinka 66,7 / 14 56,5 / 39 58,9 / 53 1,21 (p>0,05)

Nepakankama kompetencija 9,5 / 2 1,5 / 1 3,3 / 3 1,25 (p>0,05)

Darbo patirties stoka 19,0 / 4 33,3 / 23 30,0 / 27 0,93 (p>0,05)

Riboti asmeniniai ryšiai 4,8 / 1 8,7 / 6 7,8 / 7 0,49 (p>0,05)

p - reikšmingumo lygmuo respondentų lyties atţvilgiu

49

Respondentų buvo prašoma įvardinti esminius kriterijus, kuriais buvo bandoma

išsiaiškinti ko trūksta kineziterapeutams Lietuvoje. Nustatyta, kad pagrindiniai respondentų

nurodyti trūkumai yra netinkamas gydytojų poţiūris į kineziterapeutą bei nepakankamas šių

specialistų finansavimas (atitinkamai 31,2 proc. ir 27,9 proc.). Kiti respondentai teigė, kad

kineziterapeutams Lietuvoje trūksta profesinio pasirengimo studijuojant (14,4 proc.) arba

maţa darbo vietos įvairovės pasirinkimo (13,0 proc.). Likusieji nurodė specialistų tobulinimo

programų trūkumą dirbant (7,1 proc.) ir 3,2 proc. manė, kad Lietuvos kineziterapeutams

neuţtenka savarankiškumo dirbant (ţr. 13 pav.).

13 pav. Respondentų nuomonės skirstinys atsiţvelgiant į pagrindinius trūkumus

kineziterapijos srityje

Atlikus statistinę analizę statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp respondentų

įvardintų trūkumų ir respondentų sociodemografinių rodiklių (amţiaus, lyties, gyvenamosios

vietos bei mokymosi įstaigos ir kurso) nenustatyta (p>0,05).

50

IŠVADOS

1. Daugumai respondentų (78,6 proc.) karjera yra svarbi, tačiau ji nėra svarbesnė uţ jų

asmeninį gyvenimą. Tik kas dešimtas respondentas teigė, kad karjera ir asmeninis

gyvenimas yra neatsiejami dalykai. Be karjeros savo gyvenimo neįsivaizduoja daugiau

vyrų nei moterų, o moterims karjera yra svarbi, bet ne svarbesnė uţ asmeninį

gyvenimą.

2. Du trečdaliai (64,3 proc.) apklausos dalyvių mano, kad šiuo metu kineziterapeuto

specialybė yra perspektyvi, 6,5 proc. respondentų nuomone – prestiţinė, ir kas

dešimtas teigia, kad kineziterapeuto specialybė šiuo metu yra neprestiţinė arba

neaiškios paskirties. Net 86,4 proc. studentų progai pasitaikius sutiktų savo specialybę

keisti.

3. Devyni iš dešimties apklausos dalyviai baigę kineziterapeuto studijas planuoja dirbti

pagal savo specialybę. 63,6 proc. apklausos dalyvių baigę studijas ketina dirbti

Lietuvoje, o 36,4 proc.- ketina darbo ieškotis uţsienio šalyse. Daugiau moterų nei vyrų

ketina darbo ieškoti Lietuvoje, o daugiau vyrų nurodė, kad darbo bandys ieškoti

uţsienio šalyse. Pagrindinės prieţastys paskatinusios darbo ieškoti uţsienio šalyse, tai

nepakankamas kineziterapijos specialistų vertinimas Lietuvoje, didesnis atlyginimas

uţsienio šalyse bei geresnės darbo sąlygos.

51

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma (86,4 proc.) šiuo metu studijuojančių

kineziterapijos studijose studentų progai pasitaikius sutiktų keisti specialybę ir tik maţa dalis

(13,6 proc.) apklaustųjų studentų teigė vis dar norintys tapti kineziterapeutais.

Šios problemos sprendimui rekomenduojame:

Suteikti kuo daugiau informacijos stojantiesiems apie kineziterapijos specialybę, apie

galimą darbo vietą bei uţmokestį. Rekomenduojama per renginius (pavyzdţiui „Karjeros

dienas“) pravesti trumpas teorines ir praktines paskaiteles, kad ţmonės susipaţintų su

kineziterapeutų darbo specifika. Manome, kad tai leistų ţmonėms rimčiau apgalvoti savo

pasirinkimą.

Asmenims, planuojantiems stoti į kineziterapeuto specialybę, suteikti išsamią informaciją

apie šios specialybės pasiūlą ir poreikį Lietuvoje. Teikti informaciją, kiek baigiusiųjų

kineziterapeutų įsidarbina pagal šią specialybę.

2. Tyrimo rezultatai parodė, jog dauguma respondentų baigę studijas ketina dirbti Lietuvoje

(63,6 proc.), tačiau daugiau nei trečdalis (36,4 proc.) respondentų baigę studijas darbo ieškos

kitose šalyse, nes mano, kad ten kineziterapijos specialistai yra labiau vertinami nei Lietuvoje.

Kiti darbo ieškos svetur dėl didesnio atlyginimo ar geresnių darbo sąlygų.

Šios problemos sprendimui rekomenduojame:

Skatinti ASPĮ dirbančius asmenis domėtis reabilitacinio gydymo efektyvumu, keisti

gydytojų poţiūrį į kineziterapiją bei kineziterapeutą.

Visuomenę šviesti apie kineziterapijos efektyvumą, jos naudą asmens sveikatai.

Reikėtų didinti kineziterapeutų atlyginimus ir gerinti kineziterapeutų darbo sąlygas įranga

bei priemonėmis lengvinančiomis darbo atlikimą.

3. Atlikus tyrimą paaiškėjo pesimistiškos respondentų nuotaikos dėl darbo vietos paieškos.

Kas antras apklausos dalyvis (53,9 proc.) manė, jog darbą susirasti bus sunku, tik nedidelė

dalis apklaustųjų (7,2 proc) galvojo, kad problemų nekils ieškant darbo pagal studijuojamą

specialybę. Pagrindinės kliūtys ieškantiems darbo - perpildyta darbo rinka, darbo patirties

stoka.

52

Problemai spręsti rekomenduojame:

Periodiškai, kas keletą metų, pateikti pasiūlos ir poreikio analizę, kurioje atsispindėtų

kineziterapeutų karjeros galimybių tendencija ateityje.

Pakoreguoti studijų programas, studentai turėtų gauti daugiau praktinių įgūdţių

studijuojant.

Suteikti studentams daugiau laisvės atlikti praktiką patiems pasirinktoje sveikatos

prieţiūros įstaigoje, kur baigę studijas galėtų potencialiai įsidarbinti.

Reikėtų išsisiaiškinti ar visose sveikatos prieţiūros įstaigose dirba kvalifikuoti

kineziterapijos specialistai bei tinkamai paskirstyti darbo krūvį, taip atsirastų papildomų darbo

vietų kineziterapeutams.

53

LITERATŪRA

1. Akroyd H.D., Robertson R. factors affecting the job satisfaction of respiratory

therapists who work in adult general and critical care: a multivariate study.

Respiratory care 1999; 34(3): 179-184.

2. American Physical Therapist Association. Definition of physical therapist [Online]

1998; [cited 2010 m. Aug 17]. Available from: <www.apta.org/>

3. Atviros informavimo ir konsultavimo sistemos tinklapis. Aukštojo mokslo studijų

programos [interaktyvus]. [Ţiūrėta: 2010 m. Balandţio 12 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.aikos.smm.lt/programos.htm>

4. Atviros informavimo ir konsultavimo sistemos tinklapis. Studijų ir mokymo

programos. Kineziterapija. [interaktyvus]. [Ţiūrėta: 2010 m. Balandţio 8 d.]. Prieiga

per internetą:

<www.aikos.smm.lt/programos.htm?m=program&a=displayItem&id=65311B209>

5. Barkauskaitė M., Gribniakas V. Pedagokika: Aukštojo išsilavinimo aksiologinis

aspektas. Vilniaus pedagoginis universitetas; 2007; 86: 7–13.

6. Beach S. D. Personal: The Management of people at work. New York: Macmillan

Publishing Company, 1985.

7. Brown Ph., Scase R. Universities and Employers: Rhetoric and Reality. The

Postmodern University? Contested Vision of Higher Education in Society. London,

1997.

8. Epi Info [compiuter program]. Center for disease control and prevention. Atlanta,

2002.

9. European Region World Confederation for Physical Therapy. Description of Physical

Therapy [Online]. [cited 2010 m. Aug 20]. Available from:

<http://www.physio-europe.org/>

10. Gumuliauskienė A., Augienė D., Bobrova L. ir kt. Karjera šiandien ir rytoj. Šiauliai,

2002.

11. Individuali karjeros vadyba. Vadovėlis. Verslo ţinios, 2006.

12. Jasiūnienė I. Profesinės karjeros metodologinių koncepsijų apţvalga. Lietuvos ţemės

ūkio universitetas. [interaktyvus]. [Ţiūrėta: 2010 m. Balandţio 2ą d.]. Prieiga per

internetą:

<http://www.lzuu.lt/jaunasis_mokslininkas/smk_2006/pedagogika/Jasiuniene%20Inga.pdf>

54

13. Jovaiša L. Profesinio konsultavimo psichologija. Vilnius, 1999. p. 151.

14. Karjeros ţingsniai. [interaktyvus]. [Ţiūrėta: 2010 m. Balandţio 8 d.]. Prieiga per

internetą: <www.euroguidance.lt/>

15. Kauno medicinos universitetas. Slaugos fakultetas. [interaktyvus]. [Ţiūrėta: 2010 m.

Balandţio 12 d.]. Prieiga per internetą: <http://naujas.kmu.lt/index.php?cid=662>

16. Kauno medicinos universitetas. Studijų planai (2008.2009 m.). [interaktyvus].

[Ţiūrėta: 2010 m. Balandţio 12 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.kmu.lt/index.php?cid=2847>

17. Kučinskienė R. Ugdymo karjerai metodologija. Klaipėda, 2003.

18. Kлимов E. A. Психология профессионального самоопределения. Изд – во

“Феникс“, Растов-на-Донy 1996. s. 509.

19. Krisčiūnas A. Kineziterapijos raida Lietuvoje. Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas.

Kaunas: Lietuvos kūno kultūros akademija 2005; 1: 23-25.

20. Krisčiūnas A., Klimavičius R., Kimtys A. ir kt. Reabilitacija: Vadovėlis aukštųjų

mokyklų studentams. Kaunas, 1996.

21. Krisčiūnas A. Reabilitacijos pagrindai. Kaunas, 2009.

22. Krisčiūnas A. Reabilitacijos sistema Lietuvoje (praeitis, dabartis, ateitis). Medicina

(Kaunas) 2005; 41(3): 246-250.

23. Krutulytė G., Vatėnienė K. Fizinė medicina ir reabilitacija. Vilnius, 1998.

24. Lauţackas R. Kompetencijomis grindţiamų mokymo / studijų programų kūrimas ir

vertinimas. Monografija. Kaunas, 2008.

25. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija,

1979.

26. Lietuvos medicinos norma MN 124:2004 „Kineziterapeutas. Teisės, pareigos,

kompetencija ir atsakomybė“ Lietuvos Respublokos sveikatos apsaugos ministrerija.

Vinius, 2004.

27. Lietuvos kineziterapeutų draugija. Kineziterapija. Lietuvos kūno kultūros akademija,

2005; 1(6): 4–5.

28. Lietuvos kūno kultūroa akademija. Sporto ir biomedicinos fakultetas. [interaktyvus].

[Ţiūrėta: 2010 m. Balandţio 13 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.lkka.lt/index.php?cid=471>

29. Lietuvos kūno kultūros akademija. Studijų programos. Kineziterapija. [interaktyvus].

[Ţiūrėta: 2010 m. Balandţio 13 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.lkka.lt/?cid=4182>

55

30. Lietuvos Respublikos Sveikatos sitemos įstatymas. 1994 m. liepos 19 d.Nr I-552,

Vilnius.

31. Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų

2004 m. gruodţio 31 d. įstatymas Nr. ISAK-2093/11-301 „Kineziterapeuto rengimo

standartas“ [interaktyvus]. [Ţiūrėta: 2010 m. Balandţio 6 d.]. Prieiga per internetą:

<www.kpmpc.lt/Standartai/Failai/KineziterapStand%20+maket_leidybai.doc>

32. Liškauskienė L. Ergoterapijos studentų karjeros galimybių vertinimas: magistro

diplominis darbas. Kaunas: Kauno medicinos universitetas; 2008.

33. Patton W., McMahon M. Career Development and System Theory. – London, 1999.

34. Physiotherapy. A background on the history of physiotherapy [Online]. [cited 2010 m.

Aug 16]. Available from: <www.self-improvement-portal.com/physiotherapy.html>

35. Почеубут Л. Т., Чикер В. А. Организацонная сацналыая гсихологня, 2000.

36. Plečkaitienė D. Kineziterapeutų nuomonės apie profesinį pasirengimą ir darbo sąlygas

bei specialybės perspektyvų Lietuvos sveikatos prieţiūros sistemoje įvertinimas:

magistro diplominis darbas. Kaunas: Kauno medicinos universitetas; 2009.

37. Randolph D.S. Predicting the effect of extrinsic and intrinsic job statisfaction factors

on recruitment and retention of rehabilitation professionals. J Healthc Manag 2005;

50(1): 49-60.

38. Registration Board of Western Australia. Physiotherapists [Online]. [cited 2010 m.

Aug 16]. Available from: <www.prbwa.com.au/page/what_is_physiotherapy>

39. Rozier C. K., Raymond M. J., Goldstein M.S., Hamilton B. L. Gender and physical

therapy career factors. Physical Therapy 1998; 78:690-704.

40. Sakalas A., Šalčius A. Karjeros valdymas. Kaunas, 1997.

41. Schuler R. Managing Human resources. New York. West Publishing company, 1995.

42. Stankūnas M., Lovkytė L., Padaiga Ţ. Lietuvos gydytojų ir rezidentų ketinimų dirbti

Europos Sąjungos šalyse tyrimas. Medicina (Kaunas) 2004; 40(1): 68-74.

43. Stanišauskienė V. Ugdymas karjerai mokykloje: kaip padėti moksleiviui įgyti

šiuolaikinę karjeros kompetenciją [interaktyvus]. [Ţiūrėta: 2010 m. vasario 7 d.].

Prieiga per internetą:

<www.mkc.lt/dokuments/mokymosi_medziaga/sekmes_karjeros_kelyje.doc>

44. Stanišauskienė V., Večkienė N. Karjeros samprata: mokslinio poţiūrio kaita ir jos

refleksijos Lietuvoje problema. Socialiniai mokslai; 1999. 2(19): 23-28.

45. SUPER D. E. A life – span, life – space approach to career development // Journal of

Vocational Behaviour, 1998. 16: 282 – 298.

56

46. Šakalienė R. Kineziterapeuto profesija. Lietuvos kineziterapeutų suvaţiavimas. 2009

m. sausio 31 d.

47. Štendelienė V. Kineziterapijos paslaugų kokybė: magistro diplominis darbas. Kaunas:

Lietuvos kūno kultūros akademija; 2007.

48. Štombergienė S. Lietuvos kineziterapeutų pasitenkinimas darbu: magistro diplominis

darbas. Kaunas: Kauno medicinos universitetas; 2007.

49. Švietimo ir mokslo ministerija. Aukštojo mokslo sistemos 2002-2006 m. plėtros

planas. Projektas. Vilnius, 2001.

50. Valackienė A. Profesinės karjeros procesas: teoriniai aspektai. KTU, Paneveţio

Institutas. [interaktyvus]. [Ţiūrėta: 2010 m. Balandţio 20 d.]. Prieiga per internetą:

<www3.vpu.lt/document.aspx?id=486>

51. Valstybinė medicininės ekspertizės komisija. Pagyvenusių ir senų ţmonių

reabilitacija. KMU reabilitacijos klinika. Kaunas, 1993.

52. Vilniaus universitetas. Medicinos fakultetas. [interaktyvus]. [Ţiūrėta: 2010 m.

Balandţio 22 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.mf.vu.lt/index.php?option=com_content&view=section&id=2&Itemid=3&la

ng=lt>

53. Vilniaus universitetas. Studijos. Kineziterapija. [interaktyvus]. [Ţiūrėta: 2010 m.

Balandţio 22 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.mf.vu.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=51%3Akineziter

apija&catid=35%3Aikidiplomini-studij-programos&Itemid=29&lang=lt>

54. World Confederation for Physical Therapy. Description of Physical Therapy [Online].

[cited 2010 m. Aug 20]. Available from: <www.fisionline.org/WCPT.html>

57

PRIEDAI

1 anketa.

Anketa „Kineziterapijos studentų karjeros galimybių įvertinimas"

Gerb. Kolega,

Šiuo metu rašomas magistro darbas tema „Kineziterapijos studentų karjeros galimybių

įvertinimas“ ir atliekamas tyrimas, kurio tikslas – įvertinti Lietuvos kineziterapijos studentų nuomonę

apie jų karjeros galimybes. Tyrimui atlikti labai svarbi Jūsų nuomonė, taigi būtų labai malonu, jeigu Jūs atsakytumėte

į pateiktos anketos klausimus. Anketinė apklausa yra anoniminė. Jos duomenys bus naudojami tik

mokslo tikslais. Jums tinkančius atsakymus paţymėkite x atitinkamame langelyje. Iš anksto

dėkojame už išsamius ir nuoširdžius atsakymus!

Kauno medicinos universiteto

Visuomemės sveikatos vadybos magistrantė:

Eglė Ţemaitienė

1. Jūsų lytis?

Vyras □1 Moteris □2

2. Koks yra Jūsų amţius?____________ (metais)

3. Iš kur esate kilęs? (prašome pažymėti tik vieną variantą)

a) iš didmiesčio (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėţys) □1

b) iš miesto (Alytus, Utena, Marijampolė, Tauragė ir t.t.) □2

c) iš miestelio, kaimo (Babtai, Balbieriškis, Karmėlava ir t.t.) □3

4. Kokiame universitete studijuojate?

Vilniaus universitetas □1 Kauno medicinos universitetas □2 Lietuvos kūno kultūros

akademija □3

5. Kuriame kurse studijuojate?

Trečiame □1 Ketvirtame □2

6. Jūsų nuomone, kuris apibūdinimas labiausiai atspindi sėkmingos karjeros sampratą? (prašome pažymėti tik vieną variantą)

a) greitas sėkmingas kilimas tarnyboje 1

b) didėjantis atlyginimas 2

c) aukštesnis statusas, prestiţinės pareigos 3

d) individualus tobulėjimas pasirinktoje veikloje 4

e) sėkminga veikla pasisekimas gyvenime 5

7. Kaip apibūdintumėte karjeros vaidmenį savo gyvenime? (prašome pažymėti tik vieną variantą)

a) be karjeros neįsivaizduoju savo gyvenimo 1

b) karjera svarbi, bet ne svarbesnė uţ „asmeninį gyvenimą“ 2

58

c) karjera yra antraeilis dalykas, ne itin svarbi 3

d) karjera man yra absoliučiai nesvarbi 4

8. Ar Jūs karjerą ir „asmeninį gyvenimą“ laikote suderinamais dalykais ?

Taip □1 Ne □2

9. Ar sėkmingą karerą laikote būtinu „laimingo gyvenimo“ komponentu?

Taip □1 Ne □2

10. Ar karjeros siekimą laikote visą gyvenimą (beveik visą gyvenimą) trunkančiu

procesu ?

Taip □1 Ne □2

11. Jūsų nuomone, kas lemia sėkmingą karjerą? (prašome paţymėti skaičiais prioritetinius

veiksnius ir surašyti atitinkamai: 1 – svarbausias dalykas, 2 – pagal svarbumą, 7 – nesvarbu)

a) asmeniniai profesiniai gebėjimai 1

b) darbštumas ____ 2

c) palankiai susiklosčiusios aplinkybės ___ 3

d) konformizmas (prisitaikymas prie kitų ţmonių) 4

e) asmeninės charakterio sąvybės ____ 5

f) asmeniniai ryšiai ___ 6

g) kita (įrašykite) ..................................................................................................................................... 7

12. Kokie motyvai Jus labiausiai skatina (ar skatintų) siekti karjeros (prašome skaičiais pagal svarbumą sunumeruokite prioritetus ir surašykite atitinkama tvarka: 1 – svarbiausia, 4 – nesvarbu)

a) galimybė realizuoti savo ambicijas, sulaukti pagarbos ir įvertinimo 1

b) galimybė išreikšti savo individualumą ir sugebėjimus ____ 2

c) materialinės gerovės pakilimas (pinigai) 3

d) kita (įrašykite) ............................................................................................................................... ..... ............ 4

13. Kodėl stojote į kineziterapeuto specialybę? (prašome pažymėti tik vieną variantą)

a) noriu padėti kitiems ţmonėms 1

b) manau, kad bus lengva susirasti darbą ir siekti karjeros 2

c) skatino artimieji, draugai pasirinkti šias studijas 3

d) jokia kita specialybė nedomino 4

e) nepavyko įstoti kitur 5

f) kita (įrašykite)

........................................................................................................................................ 6

14. Jūsų nuomone, šiuo metu kineziterapeuto specialybė? (prašome pažymėti tik vieną variantą)

a) prestiţinė 1

b) neprestiţinė 2

c) perspektyvi 3

d) neperspektyvi 4

59

e) neaiškios paskirties 5

15. Ar įgiją kineziterapeuto kvalifikaciją dirbsite pagal specialybę ?

Taip □1 Ne □2

Jei atsakėte į 15 klausimą „TAIP“, tai pereikite prie 17 klausimo

16. Pagal specialybę nedirbsiu, nes: (prašome pažymėti tik vieną variantą)

a) nepatinka kineziterapeuto darbo specifika 1

b) nėra galimybės siekti karjeros 2

c) fiziškai ir emociškai sunkus darbas 3

d) maţai apmokamas darbas 4

e) man svarbiausia gauti aukštojo mokslo diplomą 5

f) Ieškosiu darbo atitinkančio mano poreikius 6

17. Baigę studijas kineziterapeuto darbo ieškosite?

Lietuvoje □1 Uţsienio šalyje □2

Jei atsakėte į 17 klausimą „LIETUVOJE“, tai pereikite prie 20 klausimo

18. Kokioje uţsienio šalyje ieškosite darbo? (prašome pažymėti tik vieną variantą)

a) Didţioji Britanija 1

b) Švedija 2

c) Norvegija 3

d) Suomija 4

e) Danija 5

f) Airija 6

g) JAV 7

h) kita šalis (įrašykite).............................................................................................................................. 8

19. Uţsienio šalyje norėtumėte dirbti kineziterapeutu: (prašome pažymėti tik vieną variantą)

a) dėl didesnio atlyginimo 1

b) kad įgytumėte praktikos 2

c) dėl geresnių darbo sąlygų 3

d) manau nerasiu Lietuvoje kineziterapeuto darbo 4

e) manau, kad ten jie labiau vertinami 5

f) kita (įrašykite)............................................................................................................................. ......... 6

20. Kur norėtumėte dirbti tapęs kineziterapeutu? (prašome pažymėti tik vieną variantą)

a) reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigos 1

b) ambulatorinės sveikatos prieţiūros įstaigos (poliklinikos, šeimos gydytojo klinikos) 2

c) stacionarinės medicinos pagalbos įstaigos (ligoninės, klinikos) 3

60

d) slaugos ir palaikomojo gydymo įstagos (pvz.: senelių namai) 4

e) reabilitacijos centrai (darbas su neįgaliais ir spec. poreikių turinčiais pacientais) 5

f) uţsiimti privačios praktikos veikla 6

g) dėstytojauti panašaus profilio mokymo įstaigoje 7

h) kita įstaiga (įrašykite)........................................................................................................................... 8

21. Kaip galvojate, ar sėkmingai baigęs (-usi) studijas lengvai susirasite darbą?

Taip □1 Ne □2 Neţinau □3

Jei atsakėte į 21 klausimą „TAIP“ arba „NEŢINAU“, tai pereikite prie 23 klausimo

22. Kokios kliūtys Jums gali trukdyti susirasti darbą? (prašome pažymėti tik vieną variantą)

a) perpildyta darbo rinka 1

b) nepakankama kompetencija 2

c) darbo patirties stoka 3

d) riboti asmeniniai ryšiai 4

23. Jūsų nuomone, ko trūksta kineziterapeutams Lietuvoje? (prašome pažymėti tik vieną variantą)

a) profesinio pasirengimo (studijuojant) 1

b) specialistų tobulinimo programų (dirbant) 2

c) finansavimo (atlyginimo) 3

d) gydytojų poţiūrio į kineziterapiją keitimo 4

e) specialistų savarankiškumo 5

f) darbo vietos pasirinkimo įvairovės 6

g) kita (įrašykite) ..................................................................................................................................... 7

h) netrūksta, sąlygos yra pakankamai geros 8

24. Ar vis dar norite tapti kineziterapeutu, ar progai pasitaikius keistumėte specialybę?

(prašome pažymėti tik vieną variantą)

a) Taip, vis dar noriu tapti kineziterapeutu 1

b) Ne, norėčiau pakeisti specialybę ir tapti (įrašykite)…………………………………………………. 2

Jei atsakėte į 24 klausimą „NE“ , tai neatsakinėkite į 25 klausimą

25. Kaip manote, ar įgiją kineziterapeuto išsilavinimą tęsite studijas šioje srityje toliau?

(prašome pažymėti tik vieną variantą)

a) uţteks aukštojo universitetinio išsilavinimo (bakalauras) 1

b) tęsiu studijas magistratūroje 2

c) tęsiu studijas magistratūroje ir dokturantūroje 3

d) kita (įrašykite) ..................................................................................................................................... 4

Dėkojame už Jūsų atsakymus ir Jūsų kantrybę!