eglės pranckūnienės pranešimas lazdijai 2015 04 22
TRANSCRIPT
Lyderystė mokymuisi.
Praktiniai aspektai
Forumas „Lyderystės galia mokymo(si) sėkmei“
Lazdijų švietimo centras, 2015 04 22
Eglė Pranckūnienė
Svarbios projekto „Lyderių laikas“ sąvokos
• Lyderystė vardan mokymosi – galingų ir lygių sąlygų sukūrimas
mokiniams, specialistams ir visai sistemai, kurioje lyderiai atkakliai ir
viešai koncentruoja savo ir kitų dėmesį į mokymą ir mokymąsi.
• Švietimo lyderis – atsakingas, kūrybingas, į tvarumo principus ir
nuolatinį mokymąsi, tobulėjimą susitelkęs profesionalas, kurio veikla grindžiama tvirtu vertybiniu pamatu, atkakliai ir viešai koncentruojantis
savo ir bendruomenių dėmesį užtikrinti mokymo ir mokymosi kokybę.
• Sisteminė lyderystė švietime – mokyklų ir visos švietimo sistemos tobulinimas pritraukiant, puoselėjant ir ugdant lyderius visuose
lygmenyse – klasėse, mokykloje, vietos savivaldybėje ir nacionaliniu
mastu.
• Vertybinis pagrindas – pagarba žmogui, profesijai, susitarimams;
pasitikėjimas, pagalba, įgalinimas, kurie veda į skaidrią bei aiškią
atsakomybės ir atskaitomybės sistemą
Lyderystė • Lyderis – nebevartotinas terminas;
• Lyderystė – elgesys, o ne žmogus;
• Lyderystė nepriklauso nuo pareigų;
• Lyderystė yra epizodiška, tai netrunka 24 val., 7 d. per savaitę;
• Visur ir visada yra galimybių lyderystei;
• Lyderystės galima išmokti, bet negalima išmokyti;
• Lyderystės išmokstama turint idėją ir aistrą ką nors pakeisti;
• Lyderystė nėra valdžios turėjimas, tai ėjimas į riziką, drąsa kažką prarasti;
• Lyderystės nereikia sprendžiant technines problemas, tai vadybos reikalas. Lyderystės reikia tada, kai sprendžiami vertybių, įsitikinimų, tapatybės klausimai.
Harvardo universiteto lyderystės žinovas Marty Linsky•
Bendras darbas siekiant
rezultato
Mokym
asis
kartu
su
kita
is
Naujų (išmoktų) dalykų pritaikymas
Dalyvavimas
Mokymasis
Rezultatas
Lyderystės modelis
Efektyvus bendras mokymasis
Efektyvus pritaikymas
Efektyvi bendra veikla
LYDERYSTĖ
LYDERYSTĖS INFRASTRUKTŪRA
KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖ: FORMALIOSIOS IR NEFORMALIOSIOS
STUDIJOS
KONSULTAVIMAS IR KITA PROFESINĖ PAGALBA
UNIKALŪS LYDERYSTĖS PLĖTROS MODELIAI
SAVIVALDYBĖSE
SĖKMINGAI BESIMOKANTIS
MOKINYS
Nuo mokymo link mokymosi
Esminis paradigminis pokytis, veikiantis:
Tarpusavio santykius
Ugdymo turinį
Lyderystę ir vadovavimą
Mokymosi erdves bei aplinkas
Struktūras bei sistemas
Konsultavimąsi
Profesinį mokymąsi (tobulinimąsi)
Prof. Jan Robertson ir Louise Stoll
Mokytojas - mokymosi lyderis• Aistringai moko visus mokinius; • Neatmeta įprastos praktikos, bet ir nuolat atsinaujina; • Mokymąsi laiko svarbesniu už pasiekimus bei egzaminų rezultatus; • Mokosi apie mokymąsi; • Mokydami siekia aiškumo ir skaidrumo; • Priimdami sprendimus remiasi duomenimis ir tyrimais; • Vertina vardan geresnio mokymosi; • Įtraukia mokinius priimant sprendimus apie mokymąsi; • Įtraukia tėvus į vaikų mokymąsi; • Yra patyrę ir suaugusiųjų mokytojai ; • Į mokymąsi įtraukia emocijas. Hargreaves & Fink, 2006
3-iasis longitudinis lyderystės
raiškos tyrimas
Lyderystė mokymuisi yra analizuojama
kaip sisteminis reiškinys, apimantis
mokyklos bendruomenės dėmesio
mokymosi procesams palaikymą, sąlygų
mokymuisi sudarymą, dialogą apie
mokymąsi, pasidalytosios lyderystės ir
atsakomybės lygį.
Lyderystės mokymuisi principai (Swaffield, MacBeatch, 2009)
Nuolatinis dėmesys mokymuisi
• Aukšti vadovų lūkesčiai mokyklos rezultatams
• Mokytojų orientacija į mokinių mokymosi sėkmę
Tinkamų sąlygų mokymuisi kūrimas
• Direktorius, kaip ugdymo profesionalas
• Parama ir pagarba mokytojo darbu
Kryptingas / “disciplinuotas” dialogas apie mokymąsi
• Direktoriaus dėmesys mokinių mokymosi sėkmei
• Atviras mokytojų dialogas apie ugdymą
Pasidalytoji lyderystė
• Mokyklos susitarimai dėl veiklos prioritetų
• Mokytojų iniciatyvus veikimas mokyklos tobulinimui
• Tikėjimas vadovų lyderyste
• Mokytojų lyderystės pripažinimas ir palaikymas
• Mokytojų tarpusavio pagalba
• Tėvų ir mokinių lyderystės raiškos palaikymas
Pasidalytoji atskaitomybė
• Direktoriaus įsipareigojimas mokyklai• Vadovų komandos įsipareigojimas ugdymui
Švietimo skyriaus lyderystė
Švietimo skyriaus ir mokyklų veikimas kartu• Švietimo skyriaus iniciatyva sisteminei kaitai
3-iasis longitudinis lyderystės raiškos tyrimas
MOKYTOJAS lyderis...
• Diegia atsakomybės kultūrą per mokymąsi. Mokomės visi: ir mokiniai, ir mokytojai, ir vadovai.
• Moko savo pavyzdžiu mokinius, nuolat tobulinamokymą, bendradarbiauja su kolegomis. Mokytojas lyderis yra mokyklos siela.
• Siekia kurti ir taikyti kitokius mokymo metodus, kurie tiktų kiekvienam mokiniui individualiai. Siekiabendrauti su kitais kolegomis ir dalytis gerąja patirtimi.
3-iasis longitudinis lyderystės raiškos tyrimas
DIREKTORIUS lyderis ...
• Turėtų ne tik kelti aukštus standartus mokiniųmokymuisi, bet ir strateguoti šio tiksloįgyvendinimą.
• Savo pavyzdžiu,kartais dalyvavimu pamokojepademonstruoti, kaip reikia mokytis <...>. Savobuvimu šalia silpnesnius ar elgesio problemųturinčius mokinius motyvuotų, paskatintų mokytis,siekti.
• Turi turėti aiškią viziją, strategiją kur link mokyklajuda, ko siekia, laiku pastebėti iškylančiasproblemas ir veiksmingai jas spręstipasitelkdamas lyderių komandą.
3-iasis longitudinis lyderystės raiškos tyrimas
ŠVIETIMO SKYRIUS lyderis
• Būti patariančiuoju, konsultuojančiulyderiu, domėtis švietimo lyderystėsnaujovėmis ir jas perteikti mokykloms.
• Atsiriboti nuo politizavimo, teikti realiąpagalbą mokykloms, jomis domėtis, išmokti atskirti juoda nuo balto irtenkinti ne savo, o mokyklų poreikius iratliepti ne savo, bet mokyklų interesus.
3-iasis longitudinis lyderystės raiškos tyrimas
Tendencijos
Stipriausiai išreikšta:
• Mokyklos susitarimai dėl veiklos prioritetų;
• Aukšti direktoriaus lūkesčiai mokyklos rezultatams;
• Tėvų ir mokinių iniciatyvų palaikymas.
Silpniausiai išreikšta:
• Mokytojų lyderystės pripažinimas ir palaikymas;
• Mokytojų tarpusavio pagalba;
• Parama ir pagarba mokytojo darbui;
• Tikėjimas vadovų lyderyste.
3-iasis longitudinis lyderystės raiškos tyrimas
Projekte dalyvavusių mokyklų lyderystės
mokymuisi dimensijos vertinimas
• Labiau vertina Švietimo skyriaus iniciatyvas sisteminei kaitai;
• Geriau vertina šias pasidalintos lyderystės dimensijas: - mokytojų lyderystės pripažinimą ir palaikymą; -atvirą dialogą apie ugdymą; - mokytojų tarpusavio pagalbą.
3-iasis longitudinis lyderystės raiškos tyrimas
Lyderystė ir mokinių mokymosi
pasiekimai Geresni PUP rezultatai yra tose mokyklose, kuriose:
• Aukšti direktoriaus lūkesčiai mokyklos rezultatams;
• Palaikomos tėvų ir mokinių iniciatyvos;
• Skatinamas mokytojų iniciatyvus veikimas mokyklos tobulinimui;
• Mokytojai rodo iniciatyvą tobulindami mokyklą (ne tik pamoką);
• Vyksta atviras mokytojų dialogas apie ugdymą;
• Mokykla yra susitarusi dėl veiklos prioritetų
3-iasis longitudinis lyderystės raiškos tyrimas
Mokytojo laisvė
• Nuo mokytojo priklauso tautos laisvė. Todėl jis turi būti laisvesnis už visus. Mokytojų bendruomenė, pažadinta rūpesčio vaiku, gali keisti valstybę ir jos ateitį.
Prof. Meilė Lukšienė
Kiek esame savarankiški?
„Pokyčių nereikėtų“
(I-13)
„Gerai, kaip yra“ (I-
19)
Nerimas bendruomenėse
Mokyklų savarankiškumo siekių ir perspektyvų teisinės aplinkos tyrimas
Mokyklų valdymo pokyčiai
• Vis dažniau vienasmenis mokyklos valdymas keičiamas kolegialiu problemų sprendimu, bendradarbiavimu– „<...> aktyviau dalyvauja mokytojai, metodinės grupės ir Taryba“
(I-6)
– „Labai aktyvi tiek mokinių, tiek mokytojų, tiek mokyklos taryba bei tėvų forumas“ (I-10)
– „Visos pakankamai aktyvios, nes yra įtraukiamos ir jaučia, kad į jų nuomonę ir pasiūlymus atsižvelgiama.“ (I-15)
– „Pakankamai aktyviai. Mokykloje vyrauja dialogu ir susitarimų gristas valdymas.“ (I-32)
• Tačiau– „Pasėdi mokyklos tarybos posėdžiuose vaikučiai ir mokytojai
pensininkai, patyli, kai reikia nubalsuoja“ (I-5)
– „Mokytojai dalyvauja tiek, kiek priverčia <...>, tėvai tiek, kiek liečia tiesiogiai jų atžalas.“ (I-7)
– „Labai pasyviai. Mokytojai lojalūs vadovybei. Mokiniai lojalūs mokytojams. Tėvai prisibijo kelti bangas, kad nenukentėtų vaikai.“ (I-11)
• Mokyklos finansinis savarankiškumas nėra aktualus dalykas. Jeigu būtų padidintas finansavimas , tai pakaktų tokio, koks yra dabar savarankiškumas.
• Mokyklų bendruomenės dar nėra pasirengusios prisiimti teisių ir atsakomybių savarankiškai valdyti mokyklų turtą ir materialinius išteklius.
• Beveik visuose atsakymuose vyraujanti sunkios finansinės būklės priežastis – nepakankamas finansavimas. Tačiau niekas nenurodė kiek konkrečiai trūksta pinigų geresniam valdymui ir kur mato didesnio finansavimo šaltinius.
• Savarankiškas finansų valdymas suprantamas ne kaip mokyklos išteklių ekonomiškas valdymas, o tik „pinigų paskirstymas“ ir tai yra buhalterijos funkcija.
• Neišryškėjo lyderystės bruožų: atsakomybės, noro patiems gerinti veiklą, iniciatyvos, moralinio stiprumo. Visi dalyviai tikisi kažkokių stebuklingų įstatymų ir laukia jų. Mokyklų bendruomenės nariai kritikuoja centralizuotą finansų valdymą, bet nėra pasirengę iš jo išsivaduoti, prisiimti finansinės atsakomybės.
Asmeninės lyderystės raiška
2
2,5
3
3,5
4darbuotojai vadovai mokytojai tėvai mokiniai savivaldybės darbuotojai
1-asis Longitudinis lyderystės raiškos tyrimas
Profesinis kapitalas
• Aukštos kompetencijos
„švietimiečiai“, kuriuos
vertina visuomenė, jie
dirba įdomų darbą
palaikančioje
aplinkoje su kolegomis,
kuriais pasitiki.
A.Hargreaves „The
Global Fourth Way“
Profesinis kapitalas
1. Žmogiškasis kapitalas: individualios žinios, gebėjimai, kompetencijos ir mokymasis , padedantis išskleisti žmogaus talentus;
2. Socialinis kapitalas: bendradarbiavimas, pasitikėjimo lygis, tinklai;
3. Moralinis kapitalas: siekis tarnauti kitiems, savo pašaukimo realizavimas;
4. Simbolinis kapitalas: pagarbos ženklai
5. Sprendimų priėmimo kapitalas: galimybė pačiam priimti tinkamus sprendimus.
A.Hargreaves „The Global Fourth Way“
Pokyčiai prasideda nuo mūsų
pačių
Robertson, J. (2013). Learning leadership. Leading and Managing, 19(2), 54-69.
TRANSFORMACIJA
ĮEINAME
EINAME TOLIAU
ESU POKYČIO DALIS
DALYVAUJU POKYČIUOSE
NAUJAS MOKYMOSI IR MĄSTYMO BŪDAS
Mokymosi lyderiai
paprasti žmonės,
kurių kasdienis
darbas, pastangos
bei ryžtas padeda
jų mokiniams ir
kolegoms tapti
nepaprastais.
D.Fink