Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos

2017 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

2018-02-28Vilnius

I. STRATEGINIO VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMAS

Konteksto (aplinkos) analizė

1. Politiniai veiksniai 2016 m. gruodžio 13 d., prisiekus 17-ajai Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Seimas

pritarė Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko S. Skvernelio pateiktai Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai. 2017 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 167 patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planas, kuriame ministerijoms visam 17-osios Vyriausybės laikotarpiui nustatyti darbai, kuriems įgyvendinti privalo būti skiriamas didžiausias dėmesys. Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) išrinkus naują pirmininką ir nusprendus trauktis iš valdančiosios

koalicijos iš Lietuvos Respublikos ūkio ministro pareigų pasitraukė LSDP narys Mindaugas Sinkevičius. Ūkio ministro pasitraukimas pristabdė planuotus pokyčius ir darbų tęstinumą Ūkio ministerijoje. Vis dar nežinomi derybų dėl Brexit baigties rezultatai sukuria ekonominį ir politinį neapibrėžtumą, dėl kurio

šiuo metu Lietuvos ūkyje susiformavusios tendencijos gali keistis. Pradėti stojimo į Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) procesą Lietuva buvo pakviesta

2015 metais. Tuomet EBPO patvirtino individualų stojimo į organizaciją veiksmų planą, kuriame išdėstyti reikalavimai Lietuvai ir tolesnės stojimo sąlygos. Atsižvelgiant į EBPO teikiamas rekomendacijas, vyksta spartus veiksmų plano įgyvendinimas.

2. Ekonominiai veiksniai: Lietuvos bendrasis vidaus produktas (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) per 2017 metus

padidėjo 3,8 procento (2016 metais buvo 2,3 procento). Remiantis pirminiais duomenimis, didžiausią įtaką ūkio augimui turėjo paslaugų, pramonės ir statybų sektoriuose sukuriama pridėtinė vertė. Prekių eksportas 2017 metais, palyginti su 2016 metais, padidėjo 16,9 procento ir to meto kainomis siekė 26,4 mlrd. eurų. Tebesitęsiantis investicijų augimas svariai prisideda prie regionų ekonomikos augimo. Spartėjanti infliacija įspėja apie stiprėjantį vidaus veiksnių poveikį kainoms, ypač dėl sparčiai kylančių darbo

sąnaudų. Verslo įmonių elgsenos tendencija sparčiau augant darbo užmokesčiui vis didesnę padidėjusios darbo jėgos kainos dalį perkelti į prekių ir paslaugų kainas stiprėja. Užimtų gyventojų skaičius per 2017 metus sumažėjo 0,5 procento ir ši tendencija bus ilgalaikė. Darbo vietų

skaičius pakankamas, bet ima trūkti darbingo amžiaus gyventojų.

3. Socialiniai veiksniai: Įtampa darbo rinkoje toliau stiprėja. Sparčiai augantys atlyginimai (vidutinis mėnesinis bruto darbo

užmokestis, palyginti su 2016 metais, padidėjo 8,5 procento arba 66 eurais ir sudarė 840,1 euro, realusis darbo užmokestis 2017 metais padidėjo 5,7 procento) rodo kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą. Nors darbo jėgos aktyvumas, iš dalies kompensuojantis demografinius nuostolius, išlieka rekordiškai aukštas ir toliau auga, verslo įmonėms bus vis sudėtingiau rasti specialistų į kuriamas naujas darbo vietas, kurioms rastis ekonominės sąlygos išliks palankios. Teigiamą poveikį darbo rinkai turi nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigalioję Darbo kodekso pakeitimai, sudarantys

geresnes sąlygas į darbo rinką įsilieti naujiems dalyviams, pavyzdžiui, studijuojančiam jaunimui ar mažus vaikus auginantiems tėvams. Tikimasi, kad tai paskatins darbo jėgos (ypač jaunimo ir pensinio amžiaus grupių) aktyvumą. Netgi esant ekonominiam pakilimui, demografinės tendencijos 2017 metais išlieka nepalankios – nuolatinių

gyventojų skaičius Lietuvoje toliau mažėjo – dėl emigracijos mastų kyla rizika ūkio augimo perspektyvoms. Nors kylantys atlyginimai švelnins neigiamą demografinių tendencijų poveikį šalies užimtumui, tačiau visiškai jo nepanaikins. Viešajame sektoriuje įtampą kelia „užšaldyti“ valstybės tarnautojų atlyginimai ir Vyriausybės planuojama

viešojo sektoriaus reforma.

2

1 strateginis tikslas: SKATINTI LIETUVOS ŪKIO PLĖTRĄ IR DIDINTI KONKURENCINGUMĄ

3

1 lentelė. Strateginio tikslo įgyvendinimo programos ir ataskaitinių metų Lietuvos Respublikos biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintų asignavimų panaudojimas

Programos kodas Programos pavadinimas

Asignavimų panaudojimas (tūkst. Eur)

Patvirtintas planas

Patikslintas planas

Faktiškai panaudota

Panaudojimo dalis nuo

patikslinto plano (proc.)

01-05 Ūkio plėtros ir konkurencingumo didinimas

181 217 186 068 94 620,4 50,9

Iš jų ES ir kita tarptautinė finansinė parama

134 748 134 931 61 536,5 45,6

2014–2020 metų finansavimo periodo Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų veiksmų programos ir bendrojo finansavimo lėšų panaudota 42,8 proc. Priežastis – užsitęsęs minėtomis lėšomis finansuojamų priemonių kvietimų dokumentų derinimas, kai kurių priemonių paraiškų vertinimas ir sutarčių pasirašymas, projektų mokėjimų prašymų pateikimas. Be to, dėl netinkamai pritaikyto SFMIS2014 sistemos mokėjimų programos funkcionalumo jungtinėms priemonėms, pradėjus lėšų išmokėjimą buvo susidurta su techninėmis kliūtimis, todėl sustojo lėšų išmokėjimas projektų vykdytojams.

2009–2014 m. planuotos Norvegijos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos panaudotos 81,0 proc. Priežastis – 2016 metais lėšų poreikis 2017 metams buvo planuojamas atsižvelgiant į tuo metu aktualius projektų vykdytojų mokėjimo paraiškų grafikus ir planuojamą lėšų poreikį dvišalio bendradarbiavimo (LT-NOR) veikloms įgyvendinti. 2017 metais pasikeitus lėšų poreikiui pagal projektų vykdytojų mokėjimo paraiškas, dvišalio bendradarbiavimo veiklų apimčiai, taip pat dėl lėšų sutaupymo atliekant viešuosius pirkimus ir dėl mažesnio nei planuota komandiruočių skaičiaus faktinis lėšų poreikis gerokai sumažėjo (apie asignavimų perteklių Finansų ministerija informuota 2017 m. kovo mėnesį, bet Ūkio ministerijai skirti asignavimai sumažinti nebuvo).

Valstybės biudžeto asignavimų (be ES, bendrojo finansavimo ir pajamų įmokų į biudžetą) panaudota 67,8 proc., nes:

viešųjų pirkimų būdu prekių ir paslaugų įsigyta pigiau, nei planuota; dalis lėšų, skirtų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms, sutaupyta dėl darbuotojų kaitos

ir nedarbingumo; nebuvo panaudotos lėšos, suplanuotos Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) energijos

įrenginių prijungimo prie elektros tinklų (reikalingų „Hella“ investicijų projektui) vienkartinio prijungimo mokesčiui AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) padengti (buvo organizuoti pasitarimai su Energetikos ministerija, ESO ir rastas sprendimas dėl energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų be valstybės finansavimo);

nevisiškai panaudotos lėšos finansinėms paskatoms užsienio investuotojams, skatinant juos investuoti į gamybos ir paslaugų sektorius ir kurti naujas darbo vietas Lietuvoje (pagal pasirašytas investicijų sutartis su investuotojais kompensuojamos investuotojų patirtos išlaidos, todėl faktinis lėšų išmokėjimas priklauso nuo investuotojų projektų įgyvendinimo, kuris kai kada nukrypsta nuo patvirtinto planinio grafiko);

INVEGA panaudojo mažiau lėšų paskolų garantijų išmokoms, nes lėšų poreikis teikiamų garantijų atlyginimui subsidijuoti ir išmokamų garantijų išmokoms kompensuoti buvo mažesnis, nei planuota;

nevisiškai panaudotos lėšos, suplanuotos žemės paėmimo procedūroms Kauno LEZ teritorijoje. Tai lėmė priimti Ūkio ministerijai palankūs teismo sprendimai, kurių pagrindu žemės savininkams reikėjo sumokėti mažiau pinigų, nei buvo planuota.

Tikslinės paskirties viršplaninės lėšos panaudotos 11,6 proc., nes 2017 metais nebuvo išmokų pagal didelėms įmonėms suteiktas garantijas. Šios lėšos, esant poreikiui, bus naudojamos 2018 metais.

4

ŪKIO MINISTERIJOS 2017–2019 M. STRATEGINIO VEIKLOS PLANOSTRATEGINIO TIKSLO PASIEKIMO VERTINIMO KRITERIJAI

1 pav. Pasaulio konkurencingumo indeksas; „World Economic Forum“ (vieta)

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

30

32

34

36

38

40

42

Duomenų šaltinis. Pasaulio ekonomikos forumo tyrimo „The Global Competitiveness Index“ ataskaita

Pagal 2017–2018 m. konkurencingumo tyrimą tarp 137 šalių Lietuvos konkurencingumas nukrito 6 pozicijomis – iš 35 į 41 vietą (tokį įvertį Lietuva buvo gavusi ir 2014 metais). Tarp ES šalių Lietuva užima 17-ą vietą.

Lietuvos konkurencingumo indeksas sudaromas iš 3 subindeksų (Pagrindinių reikalavimų subindeksas, Našumą skatinančių veiksnių subindeksas, Inovacijų ir verslo išmanumo subindeksas).

Pagal Pagrindinių reikalavimų subindeksą, kuriuo įvertinama šalies institucinė aplinka, infrastruktūra, makroekonominė aplinka, sveikata ir pradinis išsilavinimas, Lietuva pakilo iš 35 į 34 vietą. Ypač pagerėjo Lietuvos makroekonomikos aplinkos vertinimas – pakilo per 5 vietas. Tam įtakos turėjo geresnis infliacijos ir valdžios sektoriaus skolos įvertis.

Pagal Našumą skatinančių veiksnių subindeksą, kuris apima aukštąjį išsilavinimą ir profesinį mokymą, prekių rinkos efektyvumą ir darbo rinkos efektyvumą, finansų rinkos plėtrą, technologinę parengtį, rinkos dydį, Lietuva iš 36 nusileido į 40 vietą.

Per 7 pozicijas (iš 37 į 44 vietą) Lietuva nusileido vertinant Inovacijų ir verslo išmanumo subindeksą (vertinami pažangių technologijų produktų viešieji pirkimai, klasterių plėtra, įmonių inovaciniai pajėgumai).

Pagal Pasaulio ekonomikos forumą, pagrindiniais iššūkiais verslo plėtrai Lietuvoje išlieka pelno ir su darbu susiję mokesčiai, nelankstus darbo santykių reglamentavimas ir neefektyvi valdžios biurokratija.

Ūkio ministerija jau ėmėsi spręsti prastai įvertintą padėtį talentų politikos srityje (kritome ir pagal talentų pritraukimo, ir pagal talentų išlaikymo rodiklį) – VšĮ „Investuok Lietuvoje“ įsteigtas talentų kompetencijos padalinys, kuris jau pradėjo kryptingą reikalingų pokyčių įgyvendinimą.

Siekiant vidutiniu laikotarpiu įtvirtinti Lietuvos, kaip konkurencingiausios valstybės, pozicijas Vidurio ir Rytų Europoje, (taip pat pakilti Pasaulio ekonomikos forumo sudaromo Pasaulio konkurencingumo reitinge), Ūkio ministerija rengia pasiūlymus (priemones), kuriuos įgyvendinus pagerėtų Pasaulio konkurencingumo reitinge žemiausiai ir (arba) per vertinamąjį laikotarpį labiausiai kritusios pozicijos.

Trumpuoju laikotarpiu didžiausias dėmesys bus skiriamas investicijoms palankesnei aplinkai sukurti, mokestinei aplinkai ir mokesčių administravimui gerinti, valstybės reguliavimo naštai verslui mažinti, pažangiųjų technologijų produktų viešiesiems pirkimams, įmonių technologiniam atsinaujinimui skatinti ir veiklos produktyvumui didinti, žmogiškųjų išteklių parengimo ir įgūdžių lavinimo sistemai tobulinti.

5

2 pav. Verslo aplinkos indeksas; Pasaulio banko „Doing Business“ tyrimas (vieta)2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

10

15

20

25

30

35

40

Duomenų šaltinis. Pasaulio banko tyrimo „Doing Business“ ataskaita

Atliekant ,,Doing Business“ tyrimą, Pasaulio bankas pagal savo parengtą metodiką įvertina pasaulio šalių ir regionų verslo aplinką. Pagal Pasaulio banko tyrimą „Doing Business 2018“, kuris buvo paskelbtas 2017 m. spalio 31 d., Lietuva pasiekė aukščiausią kada nors turėtą poziciją – 16 vietą tarp 190 šalių ir yra palankiausių pagal verslo sąlygas pasaulio valstybių 20-uke. Tarp ES valstybių narių Lietuva užima 6 vietą ir aplenkia tokias valstybes kaip Airija (17 vieta), Latvija (19 vieta), Vokietija (20 vieta).

Pasaulio bankas, vertindamas šalių pažangą pagal dešimt rodiklių, „Doing Business 2018“ ataskaitoje pripažino, kad Lietuva per vertinamąjį laikotarpį įgyvendino teigiamas reformas 4-iose srityse:

statybos leidimų gavimo (Lietuva pakilo iš 16 į 12 vietą). Įvertinta statybų sektoriuje įgyvendinta reforma – 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Statybos įstatymo redakcijai, sutrumpėjo statybos techninių sąlygų ir leidimų išdavimo trukmė (su statyba susijusių leidimų išdavimo procedūrų trukmė sutrumpėjo 28 kalendorinėmis dienomis (iki 75 k. d.);

prisijungimo prie elektros tinklų (Lietuva pakilo iš 55 į 33 vietą). Supaprastinus vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų procesą, nauji vartotojai pasirašo prijungimo paslaugos sutartį su skirstomųjų tinklų operatoriumi, jiems suteikiamos tiek elektros tinklų projekto parengimo, tiek prijungimo prie tinklų paslaugos. Be to, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai sumažinus naujų vartotojų prijungimo prie elektros tinklų įkainius, sumažėjo prijungimo prie elektros tinklų sąnaudos;

smulkiųjų investuotojų apsaugos (Lietuva pakilo iš 51 į 43 vietą). Pripažinta viena esminė reforma – Lietuva padidino įmonių skaidrumą. Priėmus Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo pakeitimus, nuo 2017 m. sausio 1 d. akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės metiniame pranešime privalo atskleisti informaciją apie vadovo, valdybos narių kitas einamas vadovaujamas pareigas ir apie pagrindinę jų darbovietę.

mokesčių mokėjimo srityje (Lietuva pakilo iš 27 į 18 vietą). Įvertinta, kad vidutinio dydžio įmonei elektroninė mokesčių deklaravimo ir mokėjimo sistema padėjo 61,7 valanda (36 proc.) sutrumpinti PVM, pelno mokesčio ir socialinio draudimo įmokų deklaravimo ir mokėjimo laiką.

Siekdama nuoseklaus Lietuvos pozicijos kilimo pagal Verslo aplinkos indeksą, Ūkio ministerija koordinuoja savo ir kitų ministerijų veiksmus, tiesiogiai susijusius su indekso vertinimo rezultatais – suformuoti pasiūlymai sujungti į strateginį projektą, kurio įgyvendinimas nuolat stebimas ir aptariamas Vyriausybės strateginių projektų portfelio komisijoje.

3 pav. Pasaulinis inovacijų indeksas

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 20

25

30

35

40

45

Duomenų šaltinis. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos leidinys „The Global Innovation Index“

6

Pasaulinis inovacijų indeksas sudarytas iš 80 įvairios srities subindeksų, paremtų 2013–2016 m. statistiniais duomenimis, ir apima ne tik Ūkio ministerijos (inovacijų, investicijų, eksporto), bet ir kitų valstybinių institucijų (Švietimo ir mokslo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinio patentų biuro kt.) kompetencijos sritis.

2017 m. pagal Pasaulinį inovacijų indeksą Lietuva, palyginti su 2016 m., nusileido 4 pozicijomis ir atsilieka nuo ES šalių vidurkio. Didžiausią įtaką pokyčiui turėjo krytis pagal subindekso „Žmogiškasis kapitalas ir tyrimai“ vertinimą (2016 m. – 26 pozicija, 2017 m. – 46 pozicija). Pagal šį subindeksą švietimo vertinimas iš 2 vietos (2016 m.) nukrito į 47 vietą, aukštojo išsilavinimo – iš 41 vietos (2016 m.) – į 50 vietą. 2017  m. pagal Pasaulinį inovacijų indeksą Lietuva pakilo 21 pozicija vertinant rinkos išsivystymo lygį ir 7 pozicijomis vertinant verslo išsivystymo lygį.

Skatindami verslo subjektų bei mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimą, 2017 metais skyrėme 38 mln. eurų finansavimą 98 MTEPI projektams įgyvendinti pagal 2014–2020 metų ES investicijų priemonę „Intelektas. Bendri mokslo ir verslo projektai“, pagal priemonę „Inovaciniai čekiai“ 246 projektams skirta 754 tūkst. eurų. 2017 metais sėkmingai užbaigėme įgyvendinti Žaliosios pramonės inovacijų programą, kuri sudarė sąlygas Lietuvos mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) sukurti 20 naujų aplinkos technologijų, įsigyti ir įdiegti savo veikloje 13 inovatyvių  aplinkosaugos technologijų, 2 aplinkos technologijos buvo sėkmingai komercializuotos, sukurta 10 žaliųjų produktų.

Siekiant Lietuvos pozicijos kilimo pagal Pasaulinį inovacijų indeksą, siekiama konsoliduoti iki šiol fragmentuotą mokslo, technologijų ir inovacijų (MTI) sistemą: sutvarkyti teisinę bazę, išgryninti už šią sritį atsakingų valstybės institucijų funkcijas ir aiškiai apibrėžti atsakomybę. Pradėtas strateginio lygmens MTI srities programinių dokumentų konsolidacijos procesas, rengiama vientisa „Ilgalaikė MTI plėtros programa“, kuri apibrėš pagrindines šios srities plėtros iki 2030 metų gaires.

4 pav. Tiesioginių užsienio investicijų pokytis, proc.

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 2

4

6

8

10

12

14

16

Duomenų šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas, Europos Sąjungos statistikos tarnyba (Eurostatas)

2017 m. duomenų nėra, jie bus paskelbti 2018 m. spalio mėn. Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. III ketvirčio pabaigoje sukauptos tiesioginės užsienio investicijos (TUI), palyginti su atitinkamu 2016 m. laikotarpiu, padidėjo 8,3 procento (nuo 13 552,88 mln. eurų iki 14 684,27 mln. eurų). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 5 217 eurų TUI.

Vertinant pastarųjų kelerių metų TUI augimą, pastebima, kad didelė dalis naujų užsienio investicijų į Lietuvą buvo nukreipta į paslaugų sektorių, reikšmingai išaugo TUI į transporto, nekilnojamojo turto operacijų, profesinės ir mokslinės veiklos paslaugas. Taip pat reikšmingai išaugo užsienio investicijos į vidaus prekybą bei finansines paslaugas.

TUI didėjimui įtakos tiesiogiai turėjo Ūkio ministerijos, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ veikla, teikiami ir (ar) įgyvendinami pasiūlymai dėl investicinės aplinkos ir sąlygų verslui gerinimo, pritraukti užsienio investuotojai.

Nors ne visi strateginio tikslo pasiekimą matuojantys rodikliai pasiekti, bendra ekonominė situacija šalyje rodo aiškius pakilimo ženklus – Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2017 metais, palyginti su 2016-aisiais, padidėjo 3,9 proc. ir metų pabaigoje siekė 41,8 mlrd. eurų.

7

SVARBIAUSI VEIKLOS REZULTATAI

Verslo aplinka

Europos Komisijos (EK) paskelbtoje Europos smulkiojo verslo akto ataskaitoje konstatuojama – Lietuva viršijo daugumą rodiklių, palyginti su Europos vidurkiu, gerindama verslo aplinką – 2016 m. I ketv. – 2017 m. I ketv. įgyvendintos net 24 priemonės pagal devynias iš dešimties Smulkiojo verslo akto sričių. Įgūdžių ir naujovių, bendrosios rinkos ir galimybių gauti finansavimą srityse Lietuva viršija ES vidurkį.

Lietuvoje MVĮ sudaro 99,8 proc. visų įmonių skaičiaus (ES vidurkis taip pat apie 99,8 proc.), įdarbina apie 76 proc. visų šalies darbuotojų (ES vidurkis apie 66,6 proc.) ir sukuria apie 70 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (ES vidurkis apie 56,8 proc.). MVĮ įmonėse Lietuvoje dirba apie tris ketvirtadalius visų šalies darbuotojų – 10 proc. daugiau nei ES vidurkis. Vidutinis šiose įmonėse dirbančių asmenų skaičius yra 4, o tai atitinka ES vidurkį.

Ūkio ministerija, siekdama mažinti administracinės naštos verslui lygį, siūlo Vyriausybei priimti sprendimus, kurie padėtų ministerijoms ir kitoms institucijoms gerinti verslo aplinką, užtikrintų parengtų ar priimamų teisės aktų išsamų bei objektyvų vertinimą ir pagerintų ministerijų ir kitų institucijų bendradarbiavimą administracinės naštos mažinimo klausimais. Per 2017 metus administracinę naštą verslui pavyko sumažinti net 4,6 mln. eurų. Labiausiai administracinę naštą sumažino Ūkio ministerija, parengusi teisės aktų pakeitimus, kurie supaprastino verslui viešųjų pirkimų procedūras, taip pat reikšmingai prie administracinės naštos mažinimo prisidėjo Teisingumo ministerijos kartu su valstybes įmone Registrų centru parengtas juridinių asmenų registro nuostatų pakeitimas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencijai priklausantis Darbo kodeksas, kurio pakeitimai įsigaliojo 2017 metais.

Ūkio subjektų apklausos duomenimis, 69 proc. apklaustų įmonių priežiūros institucijų veiklą vertina gerai arba labai gerai. Siekdami didinti verslo priežiūros sistemos efektyvumą, užtikrinant pažangių ūkio subjektų priežiūros priemonių diegimą ir taikymą priežiūros institucijose bei jų darbuotojų įgūdžių tobulinimą priežiūros srityje, tęsėme 2016 metų pabaigoje pradėto projekto „Verslo priežiūros sistemos tobulinimas“ įgyvendinimą. 2017 metais parengėme Priežiūros institucijų pažangumo vertinimo (švieslentės) pagal pažangių priežiūros priemonių taikymo metodikos projektą, kuriam 2018 m. sausio 5 d. pritarė Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo ekspertų komisija.

Tęsėme 2016 metų pabaigoje pradėto projekto „Teisinio reguliavimo tinkamumo patikros“ įgyvendinimą: atlikta chemijos srities teisinio reguliavimo patikra, parengta prisitaikymo išlaidų skaičiavimo pinigine išraiška metodika ir jos taikymo gairės (parengti dokumentai derinami su suinteresuotomis šalimis).

Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas – vis aktualesnė problema, todėl ypatingą dėmesį skyrėme žmogiškųjų išteklių politikai:

2017 metais paskelbėme I kvietimą pasinaudoti galimybe įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų priemonę „Kompetencijų vaučeris“ (pagal šį kvietimą finansuojamoms veikloms numatoma skirti iki 10 mln. eurų ES investicijų). Pagal „Kompetencijų vaučerį“ įmonei skiriama 4 500 eurų, kurie per 12 mėnesių turi būti panaudoti įmonės darbuotojų mokymo paslaugoms įsigyti . Tai leidžia įmonei planuoti kompetencijų tobulinimo veiklą konkrečiam darbuotojų skaičiui pagal tuo metu reikalingas mokymo programas, o mokymą išdėstyti per visą „Kompetencijų vaučerio“ galiojimo laikotarpį. Mokymo paslaugas savo darbuotojams įmonės gali įsigyti iš Mokymo teikėjų ir mokymo programų sąrašo, į kurį įtraukiamos ūkio ministro nustatytus reikalavimus atitinkančios mokymo įstaigos ir mokymo programos. Siekdami palengvinti sąlygas verslui ir užtikrinti šios priemonės lankstumą, praplėtėme mokymo teikėjų sąrašą – mokymo paslaugas įmonėms gali teikti ne tik formalaus mokymo, bet ir neformaliojo švietimo teikėjai, atitinkantys nustatytus reikalavimus, taip pat įmonės ir organizacijos, turinčios teisę vykdyti mokymo programas, skirtas dirbti su konkretaus gamintojo produktais, produktų gamybos technologijomis, įranga, įrenginiais ar programine įranga. Atsirado galimybė remti mokymus, kurie labiausiai paklausūs tarp darbdavių. Pavyzdžiui, transporto, inžinerijos, informacinių technologijų sričių įmonės turės daugiau galimybių investuoti į

8

specializuotus sertifikuojamus mokymus, o transporto ir logistikos įmonės – į profesionalių vairuotojų kategorijų teises suteikiančius mokymus. Įmonės taip pat galės tobulinti savo darbuotojų kvalifikaciją tose srityse, kurios susijusios tiek su aukštos kvalifikacijos (pvz., aviacinės technikos priežiūros, informacinių technologijų), tiek su žemesnės kvalifikacijos (pvz., suvirintojų) profesijomis, kurių Lietuvoje trūksta. Patrauklesnės tapo ir mokymo išlaidų kompensavimo proporcijos: labai mažai, mažai ir vidutinei įmonei bus kompensuojama 80 proc. (vietoj 70 ir 60 proc.) mokymo išlaidų, o didelei įmonei – 70 proc. (vietoj 50 proc.).

siekdami padidinti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) sričių įmonių darbuotojų gebėjimus, paskelbėme kvietimus įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų ES investicijų priemonę „Inostažuotė“ (numatoma skirti 851,9 tūkst. eurų ES investicijų, didelių įmonių projektams – 567,9 tūkst. eurų). MTEPI veiklą vykdančių įmonių darbuotojams sudaryta galimybė išvykti mokytis ir tobulinti technologinius įgūdžius užsienio MTEPI centruose ar tokio pobūdžio veiklą vykdančiose įmonėse. Bendrovės galės gauti finansavimą darbuotojų mokymams, kelionių į užsienį ir apgyvendinimo išlaidoms, darbo užmokesčiui kompensuoti ir kt. Didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma yra 30 tūkst. eurų, bet ne daugiau kaip 70 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia vidutiniškai vienam projekte dalyvaujančiam asmeniui – mokomam įmonės darbuotojui – galima skirti tiesioginių projekto išlaidų suma – 6 tūkst. eurų;

darbo rinkos poreikius atitinkančiai kvalifikacijai pameistrystės forma įgyti ir įmonių darbuotojų mokymams kvalifikacijai darbo vietoje tobulinti skirtas ES struktūrinių fondų investicijų 2,677 mln. eurų finansavimas 11-ai projektų. Šios investicijos leis padidinti darbo našumą ir suteiks daugiau galimybių kvalifikaciją įgijusiems specialistams įsitvirtinti darbo rinkoje. Didžiausia finansavimo suma (355,552 tūkst. eurų) skirta AB Vakarų laivų gamyklos projektui „Apdirbamosios pramonės įmonių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas per pameistrystę“. Finansavimas taip pat skirtas UAB „Grafų baldai“, UAB „Baltec CNC Technologies“, UAB „Terekas“, UAB „Hoda“, AB „Montuotojas“, UAB „Sistemų registras“, UAB „Tvirta“, AB mašinų gamyklai „Astra“, UAB „RVS konsultacijos“, UAB „Flexpro“. Iš viso 2014–2020 metų laikotarpiu į projektus, vykdomus pagal priemonę „Pameistrystė ir kvalifikacijos tobulinimas darbo vietoje“, numatoma investuoti 11 mln. eurų ES fondų lėšų;

Lietuvos įmonių darbuotojai turėtų dirbti efektyviau, nes sektorinėms kompetencijoms ugdyti skirtiems specialiems mokymams šiose įmonėse skirtas 8,74 mln. eurų finansavimas pagal priemonę „Kompetencijos LT“.

pagal priemonę „Inomokymai“ įgyvendintas 1 projektas (išmokėta 28 tūkst. eurų); pagal priemonę „Žmogiškieji ištekliai Invest LT+“ baigtas įgyvendinti 1 projektas, įgyvendinami dar 45

projektai. Šia priemonę pakeitė priemonė „Mokymai užsienio įmonių darbuotojams“, pagal kurią numatytas 25,23 mln. eurų finansavimas ir paskelbtas tęstinis kvietimas teikti paraiškas (pasirašytos 52 sutartys 10,41 mln. eurų sumai).

Iki 2017 metų pabaigos apmokyti 1 949 MVĮ darbuotojai, bendrai mokymuose, suteikiančiuose kvalifikaciją arba kompetenciją, dalyvavo 7 640 įmonių darbuotojų.

Vyriausybė patvirtino Ūkio ministerijos parengtą sąrašą profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta šalyje. Šiame sąraše esančių profesijų atstovai iš trečiųjų šalių galės lengviau įsidarbinti šalyje.

Lietuvai reikalingi kvalifikuoti profesionalai iš ES nepriklausančių valstybių ateityje turės galimybę lengviau įsidarbinti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose – bus išduodamas profesinės patirties prilyginimo aukštojo mokslo kvalifikacijai dokumentas, nustatantis, kad per penkerius profesinės veiklos metus darbuotojas įgijo reikiamas darbdaviui kompetencijas, būtinas dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Pripažinimas bus išduodamas tik darbdavio prašymu ir galios tik konkrečiai darbdavio nurodytai darbo vietai. Toks dokumentas nereiškia, kad užsieniečio patirtis yra prilyginama visai aukštojo mokslo kvalifikacijai, kurią liudija aukštojo mokslo diplomo turėjimas. Numatoma, kad tokių prašymų būtų apie 300 per metus.

Parengėme Konkurencijos įstatymo pakeitimo įstatymų projektus (Seimas juos priėmė 2017 m. sausio 12 d. ir gruodžio 12 d.), kuriuose įtvirtintos naujos nuostatos dėl konkurencijos teisės pažeidimų padarytos žalos atlyginimo (esminės naujovės – teisė į visišką žalos atlyginimą, karteliniais susitarimais padarytos žalos prezumpcija, ilgesnė ieškinio senatis); keičiamas Konkurencijos tarybos finansavimo modelis (juo siekiama

9

sudaryti galimybę Konkurencijos tarybai gauti didesnį finansavimą ir užtikrinamas Konkurencijos tarybos veiklos nepriklausomumas); pakeistos koncentracijų kontrolės taisyklės: didinamos pajamų ribos, nuo kada apie sandorį reikia pranešti Konkurencijos tarybai ir gauti jos leidimą (kiekvieno koncentracijoje dalyvaujančio subjekto pajamų riba nuo 1,45 mln. eurų didinama iki 2 mln. eurų, o visų koncentracijoje dalyvaujančių subjektų pajamų suma didinama nuo 14,5 mln. eurų iki 20 mln. eurų).

Parengėme Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymų projektus (2017 m. birželio 29 d. ir lapkričio 21 d. Seimas juos priėmė):

atsisakyta didžiausio uždarosios akcinės bendrovės (UAB) akcininkų skaičiaus ribojimo (iki šiol didžiausias akcininkų skaičius buvo 250, šis pakeitimas leis didinti akcininkų skaičių).

siekiant sukurti aiškias teisines sąlygas UAB santykinai nebrangiai pritraukti lėšų kapitalo forma, dalytis verslo rizika, gauti papildomos patirties vykdant planuojamą įmonės veiklą, nustatytos sąlygos, kada UAB galės siūlyti įgyti jos akcijų, ir tai nebus laikoma viešu vertybinių popierių siūlymu.

atsisakyta privilegijų 1/2 ar daugiau akcijų turintiems ar valdantiems akcininkams susipažinti su visais bendrovės turimais dokumentais, įskaitant ir dokumentus, susijusius su komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija.

įtvirtinta, kad visi atsakymai į akcininkų iš anksto bendrovei pateiktus klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, pateikiami visuotiniame akcininkų susirinkime arba vienu metu pateikiami visiems bendrovės akcininkams iki visuotinio akcininkų susirinkimo.

išplėsta bendrovės kolegialaus priežiūros organo – stebėtojų tarybos – kompetencija ir nustatyta, kad stebėtojų taryba svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategiją, analizuoja ir vertina informaciją apie bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą, taip pat šią informaciją teikia visuotiniam akcininkų susirinkimui.

siekiant skaidrumo priimant sprendimus stebėtojų taryboje arba valdyboje, atliekančioje priežiūros funkcijas, nustatyta, kad 1/3 kolegialių organų narių turi būti nepriklausomi.

Įgyvendindami strategiją ,,2020 m. Europa“, 2017 metais atnaujinome Nacionalinę reformų darbotvarkę. Atsižvelgiant į Lietuvai skirtas rekomendacijas ir į 2017 m. vasario 22 d. Europos Komisijos pateiktą visapusišką Lietuvos Respublikos įvertinimą, 2017 metais svarbiausia struktūrinė reforma – naujasis socialinis modelis. Kitos svarbios reformos įgyvendinamos skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimo, mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimo ir investicijų ir eksporto skatinimo srityse.

Ūkio ministerijoje veikiantis Lietuvos SOLVIT centras padėdamas spręsti tarpvalstybines problemas 2017 metais išsprendė 42 (4 verslo ir 38 piliečių) SOLVIT kompetencijos bylas (per nustatytą terminą sėkmingai išspręsta 88 proc. piliečiams iškilusių problemų). Į SOLVIT Lietuvos piliečiai ir verslo atstovai gali kreiptis tada, kai kitose ES šalyse nepripažįstamas Lietuvoje įgytas diplomas, kvalifikacija, neleidžiama rinkai tiekti prekių, teikti paslaugų, susigrąžinti PVM, nesuteikiamos asmeniui priklausančios socialinės garantijos, reikalaujama papildomų patikrinimų, dokumentų ir pan.

Inovacijos

Remiantis EK parengtu Europos inovacijų suvestinės vertinimu, 2017 metų Europos inovacijų švieslentėje Lietuva įvardijama kaip šalis, kurios inovacinės veiklos augimas 2016 metais, palyginti su 2010 metais, buvo vienas iš sparčiausių ir sudarė 21 procentą (ES šalių vidutinis inovatyvumo augimas siekė 2,0 procentus). Didžiausia pažanga fiksuota pagal verslo išlaidas inovacijoms diegti (išskyrus MTEP), rizikos kapitalo fondų išlaidas, inovatyvių MVĮ bendradarbiavimą su partneriais kuriant inovacijas.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) užsakymu atliktas tyrimas apie įmonių investicijas į MTI atskleidė, kad per pastaruosius trejus metus inovacijas Lietuvoje diegė daugiau kaip pusė (53 proc.) įmonių.

Didelis dėmesys skirtas mokslo ir inovacijų politikai kurti: parengta sumanios specializacijos pažangos stebėsenos metodika; parengtos 2 sumanios specializacijos stebėsenos ataskaitos; parengta Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studija. Inicijuotas strateginio lygmens tarpinstitucinės MTI programos parengimas, konsoliduojant Prioritetinių MTEPI raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programą, Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programą, Valstybinę studijų, mokslinių

10

tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2013–2020 plėtros programą, Mokslo, technologijų ir inovacijų aerokosmoso srityje plėtros 2016–2020 metų programą.

Ūkio ministerijos priemonės sukurtos taip, kad investicijos apimtų visą inovacijų ciklą.Inicijuotos naujos verslo inovacijų skatinimo formos: SVV subjektų kūrimuisi ir jų plėtrai skatinti skirta

priemonė „Inostartas“, tyrėjų ir mokslininkų įdarbinimui įmonėse skatinti parengta priemonė „MTEP mentoriai“, nacionalinis finansavimas skirtas projektams, gavusiems gerą EK įvertinimą „Kokybės ženklas“, transformuota priemonė Inovaciniai čekiai – peržiūrėti ir pagal rinkos situaciją koreguoti fiksuotieji dydžiai, diferencijuoti pagal brandą pareiškėjai, nustatyta kaip tęstinė priemonė.

Pradėtas Pramoninės doktorantūros skatinimas: siekdama didinti tyrėjų įdarbinimą verslo sektoriuje ir skatinti taikomuosius mokslinius tyrimus aktualiomis verslui temomis, pagal atrinktas temas Ūkio ministerija 50 proc. finansuoja doktoranto studijų krepšelį.

Skatinome įmonių dalyvavimą tarptautinėse ir nacionalinėse MTEP ir inovacijų programose: MITA aktyviai dalyvavo Europos inovacijų agentūrų tinklo TAFTIE veikloje (pradėtas pasirengimas pirmininkavimui TAFTIE 2018 metais); vykdytos partnerių paieškos misijos į Izraelį, Skandinavijos valstybes, Vokietiją, Kiniją, Ukrainą; parengta priemonės, skatinančios įmonių dalyvavimą programoje „Horizontas 2020“, koncepcija; patvirtintas įmonių dalyvavimo tarptautinėse MTEPI programose skatinimo tvarkos aprašas; organizuoti kiti renginiai ir susitikimai.

Aktyviai plėtojome Kosmoso politiką – nors su EKA bendradarbiaujančios šalies susitarimą Lietuva bandomajam laikotarpiui pasirašė tik 2014 metais, jau įgyvendinama 14 Lietuvos atstovų mokslinių, technologinių ir edukacinių projektų.

Inovatyvių MVĮ skaičiumi Lietuva lenkia ES vidurkį 2,5 karto. Tam įtakos turi Ūkio ministerijos skatinimas verslo ir mokslo atstovams užmegzti pirminius kontaktus naudojant inovatyvius čekius. Pagal priemonę „Inovaciniai čekiai“ 2017 m. sausio mėn. paskelbtas kvietimas teikti paraiškas 2,50 mln. eurų sumai techninėms galimybių studijoms atlikti ir ankstyvojo etapo MTEP projektams (kvietimas galiojo 2 mėn.). 246 projektams skirtas daugiau kaip 757 tūkst. eurų finansavimas. 2017 m. birželio mėn. paskelbtas antras kvietimas teikti paraiškas, kurias galima buvo teikti iki 2017 m. spalio 19 d. Šiam etapui numatyta paskirstyti 2,5 milijono eurų. Gautos 199 paraiškos, kuriose prašoma 631 tūkst. eurų finansavimo, vyksta paraiškų vertinimas; 2018 m. I ketv. planuojama skelbti kvietimą pagal naujai suformuotą priemonę „Inočekiai“, kur projektai bus atrenkami tęstinės atrankos būdu. Projektams įgyvendinti planuojama paskirstyti 5,0 mln. eurų.

Bendradarbiavimo mastui turi įtakos ir klasterizacijos skatinimo priemonės. 2017 metais skatindami klasterizaciją ir tinklaveiką:

– patvirtinome naują Lietuvos klasterių plėtros koncepciją. Atnaujintoje koncepcijoje paliktas reikalavimas dėl mažiausio 5 narių skaičiaus klasteryje, tačiau greta to atsirado naujovė – numatyti 4 klasterių išsivystymo lygiai (klasteriai skirstomi į besiformuojančius, susiformavusius, besivystančius ir brandžius) ir aprašyti rodikliai, pagal kuriuos klasteris priskiriamas vienam iš šių lygių. Naujojoje koncepcijoje taip pat atnaujinti klasterių plėtros tikslai ir uždaviniai, pagal šių dienų realijas atnaujinta tiek paties klasterio, tiek klasterizacijos samprata. Koncepcijoje pateikti naujos klasterizacijos studijos duomenys ir išvados, apibendrintos naujausios Europos ir pasaulio klasterių plėtros tendencijos.

– patvirtintas ES Baltijos jūros regiono projekto „BSR Stars“ iniciatyvos „BSR Innovation Express“ finansavimas 4 projektams, kuriuos įgyvendina: klasteris SMART Food, Sveikatingumo klasteris iVit, Plastikų klasteris ir Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija;

– per ES fondų lėšomis finansuojamas priemones „InoKlaster LT“ (priemonės paskirtis – skatinti klasterių kūrimąsi ir stiprinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą) ir „InoConnect“ (priemonės paskirtis – ieškoti galimybių dalyvauti tarptautinėse ES MTEPI iniciatyvose ir taip skatinti tarptautinę partnerystę ir tinklaveiką per Europos įmonių tinklą) finansuoti 39 projektai, 1 projektas įgyvendintas (projektams skirtas 6,244 mln. eurų finansavimas;

– pakvietėme klasterių atstovus teikti paraiškas gauti investicijų klasterių tarpvalstybiniam ir tarpsektoriniam bendradarbiavimui už ES ribų stiprinti. Investicijos skiriamos pagal antrąjį 2014–2020 metų įmonių konkurencingumo ir MVĮ programos (COSME) EK kvietimą „Klasteriai veikia tarptautiniu mastu“. Iš viso

11

pagal šį kvietimą EK visų COSME programoje dalyvaujančių valstybių klasteriams numato skirti 5,79 mln. eurų ES investicijų.

Siekdami paskatinti verslo subjektų bei mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimą, 2017 metais skyrėme 38,2 mln. eurų finansavimą 98 MTEPI projektams įgyvendinti pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Intelektas. Bendri mokslo ir verslo projektai“. Kiekvienai sumaniosios specializacijos krypčiai numatyta didžiausia skiriama finansavimo lėšų suma, tad projektai konkuravo tarpusavyje pagal sumaniosios specializacijos kryptis:

– daugiausia teigiamai įvertintų projektų buvo naujų gamybos procesų, medžiagų ir technologijų srityje – 31, jiems paskirstyta 12,24 mln. eurų. Įgyvendinamais projektais bus plėtojamos lazerinės technologijos, inovatyvios robotinės sistemos. ES investicijos taip pat prisidės prie naujų produktų kūrimo ir inovatyvių gamybos technologinių sistemų diegimo;

– II vieta atiteko sveikatos technologijoms ir biotechnologijoms: 29 projektams įgyvendinti skirta 12,49 mln. eurų. Investicijų gavėjai ES lėšas planuoja naudoti molekulinės technologijos medicinai ir biofarmacijai, taip pat pažangiosioms taikomosioms technologijoms kurti, ankstyvai diagnostikai ir gydymui skirtai medicinos inžinerijai. Investicijas gavusios įmonės jau sukūrė 8 planuojamų naujų produktų prototipus;

– ES investicijos taip pat paskirstytos projektams, kuriuos numatoma įgyvendinti agroinovacijų ir maisto technologijų (7 projektai, skirtas 1,93 mln. eurų finansavimas, išmokėta 371 tūkst. eurų, pritraukta beveik 100 tūkst. eurų privačių investicijų), energetikos ir tvarios aplinkos (9 projektai), įtraukios ir kūrybingos visuomenės (8 projektai), transporto, logistikos ir informacinių ir ryšių technologijų (16 projektų) srityse.

Iš viso pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo ir verslo projektai“ iki 2020 metų numatyta investuoti daugiau kaip 167 mln. eurų ES lėšų.

Be to, 2017 metais, siekdami aktyvesnio projektų vykdytojų įsitraukimo, paskelbėme du priemonės „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ kvietimus – pradedantiesiems inovatoriams ir brandiems inovatoriams, atitinkamai kvietimų suma 30 mln. eurų ir 70 mln. eurų, projektų atranka vykdoma dviem etapais. Paraiškas pirmajam etapui buvo galima teikti iki 2017 m. rugsėjo 29 d. Iš pradedančiųjų inovatorių gauta 40 paraiškų, iš brandžių inovatorių – 147 paraiškos. Po pirmojo etapo paraiškų vertinimo 27 pradedančiųjų inovatorių paraiškos įvertintos teigiamai, jose tinkamomis pripažintų išlaidų suma sudaro 10,19 mln. eurų, brandžių inovatorių teigiamai įvertinta 121 paraiška, jų tinkamos išlaidos yra 180 mln. eurų, o prašoma finansavimo suma 88,08 mln. eurų. Po atlikto pirmojo etapo paraiškų vertinimo, 2017 m. gruodžio 8 d. paskelbtas antrasis kvietimo etapas, paraiškų pateikimo terminas – 2018 m. vasario 15 d.

Prie šalies inovacijų reitingo augimo prisideda ir patentų, prekės ženklų ir dizaino paraiškų augimas. 2017 metų birželį paskelbėme priemonės „Inopatentas“, pagal kurią projektams įgyvendinti numatyta skirti daugiau kaip 3 mln. eurų, kvietimo pradžią. Išradėjai ir dizaino kūrėjai kviečiami kreiptis į MITA dėl išradimams patentuoti ir dizainui registruoti tarptautiniu mastu patirtų išlaidų kompensavimo. 2017 metais per šią priemonę jau skirtas 163 tūkst. eurų finansavimas 17-ai projektų (priemonė vykdoma tęstinės projektų atrankos būdu).

Išskirtinė iniciatyva, kuri ateityje dar labiau gerins Lietuvos pozicijas inovacijų srityje – priemonė „Ikiprekybiniai pirkimai LT“, kuria valstybės institucijos skatinamos pirkti MTEP paslaugas naujam gaminiui, kurio nėra rinkoje, paslaugai, medžiagai, procesui, kuris spręstų visuomenei aktualias socialines ir ekonomines problemas, sukurti. 2017 metų gegužės mėn. buvo paskelbtas kvietimas (kvietimui skirta daugiau kaip 19,78 mln. eurų) teikti projektinius pasiūlymus (bendrai priemonei įgyvendinti iki 2020 m. skirta 29,36 mln. eurų). Gauta 19 projektinių pasiūlymų iš 12 perkančiųjų organizacijų. Į valstybės projektų sąrašą įtraukta 15 projektinių pasiūlymų, kurių bendra prašoma finansuoti suma yra daugiau kaip 10,167 mln. eurų.

Paskelbta vieša konsultacija dėl idėjų ikiprekybiniam pirkimui, gauta 21 idėja, organizuotas šių idėjų ekspertinis vertinimas. Po ekspertinio vertinimo atrinkta 1 idėja, kurią galėtų įgyvendinti Lietuvos darbo birža, pateikusi prašymą įvertinti ikiprekybinio pirkimo „Darbo rinkos stebėsenos realiame laike sistemos sukūrimas ir įdiegimas Lietuvos darbo biržoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“ atitiktį ikiprekybinio pirkimo reikalavimams.

Pagal priemonę „Inogeb LT“ įgyvendinami 3 projektai, kuriems skirta 8,76 mln. eurų, iki 2017 metų pabaigos

12

išmokėta 2,82 mln. eurų.

Skatinome inovatyvių produktų kūrimą, tobulinimą ir išleidimą į rinką:– sukurta ir įdiegta elektroninė prieiga (www.e-mokslovartai.lt) įmonėms gauti MITA išvadas dėl jų

veiklos pripažinimo MTEP veikla, prieiga pasiekiama adresu www.e - mokslovartai.lt . Įmonė, norėdama gauti savo veiklos atitikimo MTEP vertinimą, per elektroninę prieigą galės operatyviai pateikti visus dokumentus ir MTEP veiklą pagrindžiančius duomenis, elektroninėje sistemoje organizuojamas ekspertinio vertinimo procesas, įmonė elektroniniu būdu informuojama apie rezultatus ir duomenys automatiškai perduodami mokesčių administratoriui (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos) dėl MTEP lengvatos taikymo įmonei. Ši priemonė padės sumažinti administracinę naštą ūkio subjektams taupant jų laiko sąnaudas, bus efektyviau išnaudojamas MITA ekspertų bei kitų suinteresuotų asmenų laikas, sukurta palankesnė aplinka ūkio subjektų inovacijoms skatinti, sudarytos geresnės sąlygos MTEP veiklai deklaruoti;

– sėkmingai užbaigti visi 13 projektų, kuriems buvo skirta parama pagal Žaliosios pramonės inovacijų programą. Projektų įgyvendinimo metu įsigyta ir įdiegta įmonėse 13 aplinkosaugos technologijų, sukurta 20 naujų aplinkos technologijų, 2 aplinkos technologijos sėkmingai komercializuotos, sukurta 10 žaliųjų produktų. Projektų įgyvendinimas leido pritraukti 12 mln. eurų privačių investicijų, sukurta apie 100 darbo vietų.

Populiarinome inovacijas organizuodami: tarptautinį inovacijų forumą „Innovation Drift“ (per dvi renginio dienas sulaukta 1 623 dalyvių, renginio metu vyko 7 teminės sesijos, interaktyvi naujausių lietuviškų technologijų ir inovacijų paroda, verslo ir mokslo kontaktų mugė, organizuoti svečių vizitai į inovatyvias įmones, organizuotos kūrybinės dirbtuvės, inovatyvus Vilniaus miesto maršrutas. Verslo ir mokslo bendradarbiavimo konkurso nugalėtojui UAB „Veika“ už ekologiškus tapetus, pagamintus iš žmogaus sveikatai ir aplinkai palankių medžiagų, forumo metu įteiktas apdovanojimas); TV laidų transliavimą, renginių ciklą „Inovacijų savaitė 2017“ (jo metu suorganizuoti 38 renginiai šešiuose Lietuvos miestuose: konferencijos, pažintiniai turai, inovacijų maršrutas autobusu, inovatyvių produktų parodos, mokinių piešinių konkursai, atnaujinta interneto svetainė www.inovacijusavaite.lt) ir pan.

Investicijos

IBM „Global Location Trends 2017“ ataskaitos duomenimis, pagal TUI projektų planuojamas sukurti darbo vietas milijonui gyventojų Lietuva užima 15 vietą pasaulyje (praėjusiais metais pagal tą patį reitingą Lietuva buvo 10, o 2015 metais 18 vietoje).

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. III ketvirčio pabaigoje sukauptos TUI, palyginti su atitinkamu 2016 metų laikotarpiu, padidėjo 8,3 procento (nuo 13 552,88 mln. eurų iki 14 684,27 mln. eurų). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 5 217 eurų TUI.

2017 metais VšĮ „Investuok Lietuvoje“ pastangomis pritraukti 39 užsienio investuotojai įsipareigojo per 3 metus sukurti 5 060 darbo vietų ir investuoti 206 mln. eurų (iš jų 37 planuoja sukurti 4 910 darbo vietų vidutinės ir aukštos pridėtinės vertės sektoriuose). 2017 m. pritraukta 18 proc. (33) daugiau užsienio investuotojų ir 53 proc. (134 mln. eurų) daugiau kapitalinių investicijų, sukarta 40 proc. (3 616) daugiau darbo vietų nei 2016 metais.

Gamybos ir paslaugų projektai 2017 metais sudarė maždaug po lygiai (iki tol dominuodavo verslo paslaugų centrų projektai). Per 2017 metus pritraukus projektus gamybos segmente numatyta sukurti 2 155 darbo vietas, 2 260 – paslaugų centruose ir 645 – technologijų segmente. 350 iš jų įgyvendinant „fintech“ projektus, kurių 2017 m. buvo 10.

2017 metai išskirtiniai tuo, kad pagaliau pavyko į Lietuvą pakviesti Vokietijos automobilių komponentų grupę „Continental“, kuri per ateinančius 5-ius metus į naują elektronikos komponentų gamybos padalinį Kauno LEZ įsipareigojo investuoti 95 mln. eurų ir sukurti 1 000 naujų darbo vietų.

Naujos ir gerai žinomos bendrovės, įskaitant IKEA, „Hellą“, „Telia“, „Booking.com“, patvirtino būsimas investicijas.

Siekdami aiškesnio ir su ES teise suderinto reguliavimo, parengėme Koncesijų įstatymo pakeitimo įstatymo

13

projektą (2017 m. birželio 16 d. Seimas jį priėmė). Koncesijų įstatymo pakeitimu įteisinamos dvi skirtingos koncesijų rūšys – darbų koncesija ir paslaugų koncesija. Toks reglamentavimas, kai yra aiškiai apibrėžiamos koncesijų rūšys, koncesijų santykiams suteiks daugiau aiškumo.

Siekdami sudaryti palankesnes ir patrauklesnes sąlygas investicinei veiklai Lietuvoje, ypač aktualias rizikos kapitalo fondų veiklai, parengėme Ūkinių bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kurį Seimas priėmė (2017 m. birželio 1 d.). Priimtuose įstatymo pakeitimuose ūkinės bendrijos galės vadovautis ne tik bendrijos veiklos sutartimi, bet ir bendrijos dalyvių sutartimi – sudaryta galimybė ūkinėms bendrijoms neviešinti tam tikros pasaulinėje praktikoje paprastai konfidencialia laikomos informacijos, kuria kolektyvinio investavimo subjektai konkuruoja tarpusavyje.

Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos patikslintam Valstybei svarbių projektų statuso suteikimo tvarkos aprašui. Projektų vykdytojai galės pretenduoti gauti valstybei svarbaus projekto statusą, jei investicijos į jį sieks ne mažiau nei 10 mln. eurų, bus įgyvendinami strateginiai interesai, nubrėžti aiškūs siektini rodikliai, projektai atitiks kitus nustatytus kriterijus.

Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos parengtam naujos redakcijos Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo projektui, kuriuo liberalizuota investicinė aplinka ir reglamentuotos užsienio investuotojų patikros procedūros, kartu įvertinus nacionalinio saugumo svarbą valstybei.

Įvyko didelis LEZ ir pramonės parkų plėtros proveržis: atlikus Ūkio ministerijai priskirtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams Kauno LEZ teritorijai plėsti

procedūras, 2017 metais sudarytos 25 sutartys su žemės sklypų savininkais ir visuomenės poreikiams paimta 26,237 ha žemės sklypų, išmokėta 434,5 tūkst. eurų žemės sklypų savininkams;

pirmasis Kauno LEZ vystymo etapas pasiekė beveik 90 proc. užimtumo lygį; beveik užimtas Marijampolės LEZ; pradėti darbai, siekiant sudaryti galimybę kurtis Vilniaus pramonės ir logistikos parke; patvirtintas priemonės „Smartparkas LT“ valstybės projektų sąrašas. Pagal du kvietimus gautos

8 paraiškos, 2 paraiškas atsiėmė projektų vykdytojai, 1-os nuspręsta nefinansuoti, 2 paraiškos šiuo metu vertinamos, įgyvendinami 3 projektai;

pagal priemonę „Smartinvest LT“ įgyvendinamas 1 VšĮ „Investuok Lietuvoje“ projektas, kuriam skirtas 2,35 mln. eurų finansavimas.

pagal priemonės „SmartInvest LT+“ pirmąjį kvietimą įgyvendinami 3 projektai, kuriems skirtas 2,83 mln. eurų finansavimas. Pagal antrąjį kvietimą įgyvendinamas 1 projektas, kuriam skirta 1,47 mln. eurų.

Siekiant paskatinti Lietuvos regionų MVĮ pradėti inovatyvią gamybą, teikti inovatyvias paslaugas, investuoti diegiant naujas gamybos technologijas ir modernizuoti esamas, pagal priemonės „Regio Invest LT+“ pirmąjį kvietimą 2017 metų pabaigoje buvo įgyvendinami 27 projektai, baigti 7 projektai, o 5 projektų sutartys nutrauktos projektų vykdytojų iniciatyva. Iki 2017 metų pabaigos pirmojo kvietimo projektų vykdytojams išmokėta 21,72 mln. eurų. Pagal antrąjį ir trečiąjį kvietimus įgyvendinami 37 projektai ir jiems išmokėta 1,42 mln. eurų finansavimas.

Lietuvos įmonėms atsiveria puiki galimybė pritraukti daugiau TUI MTEPI srityje. Priemonei „Smart FDI“ pagal kvietimą įgyvendinti numatoma skirti beveik 40 mln. eurų investicijų.

Eksportas

Šalies prekių eksportas 2017 metais, palyginti su 2016 metais, padidėjo 16,9 procento, o lietuviškos kilmės prekių eksportas, eliminavus mineralinių produktų, itin priklausančių nuo naftos ir jos produktų rinkos pokyčių, įtaką, 2017 metais padidėjo 12,8 procento.

Lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksportas į tikslines eksporto rinkas padidėjo 13,8 procento (2016 metais padidėjimas buvo tik 4,0 proc.). Lietuvos eksporto ir importo augimas 2017 metais

14

buvo didžiausias visoje Europos Sąjungoje.

2017 m. rugsėjo mėn. Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos parengtai eksporto kredito garantijų teikimo tvarkai. Nuo 2018 metų pradžios eksporto kredito garantijos bus teikiamos už lietuviškos kilmės prekių eksporto į tokias neparduotinos rizikos valstybes, kaip Baltarusija, Ukraina, Kazachstanas, ir kitas pasaulio valstybes sandorius. Eksporto kredito garantijoms teikti skirta 7 mln. eurų.

Atlikti Eksportuotojų duomenų bazės (EDB) plėtros darbai, pagerintas funkcionalumas, patogumas Lietuvos ir užsienio įmonėms, informacijos prieinamumas, EDB viešinta tikslinėse rinkose. EDB duomenų bazėje užregistruotos 1 823 įmonės.

Suteiktos 1 169 individualios konsultacijos Lietuvos įmonėms apie eksporto plėtros priemones ir galimybes, iš kurių 33 proc. regiono įmonėms. Suorganizavome 44 renginius Lietuvoje apie pasirengimą eksportui, kuriuose dalyvavo 1 382 dalyviai. Organizavome 17 atvykstamųjų vizitų / verslo misijų, suradome 78 potencialius užsienio prekybos partnerius;

Miunchene (Vokietija) vykusiame svarbiausiame lazerių rinkos renginyje „Laser World of Photonics 2017“ Lietuvos nacionalinio stendo dalyviai – 12 lazerių gamintojų iš Lietuvos, surasta 659 potencialūs užsienio prekybos partneriai;

Sukurta „Eksporto gido“ interneto svetainė, kuri nuo 2017 m. rugsėjo mėn. yra prieinama visiems vartotojams adresu https://eksportogidas.verslilietuva.lt/.

Organizavome 19 išvykstamųjų vizitų į užsienį, siekdami plėsti bendradarbiavimo ryšius tikslinėse eksporto rinkose;Atlikta pasaulinių vertės grandžių analizė ir Lietuvai aktualių raidos aspektų vertinimas. Rėmėme MVĮ įsitraukimą į tarptautines tinklų grandines, dalyvavimą tarptautinėse parodose, gaminių ir

paslaugų sertifikavimą, aukštos kokybės konsultacijas eksporto klausimais:– pagal priemonę „Expo sertifikatas LT“ įgyvendinama 11 projektų, 18 baigta įgyvendinti, 7 sutartys

nutrauktos projektų vykdytojų iniciatyva. Iš viso išmokėta 554,59 tūkst. eurų. – pagal priemonės „Naujos galimybės LT“ pirmąjį kvietimą finansuota 11 projektų, 6 projektai jau baigti

įgyvendinti, 1 projekto sutartis nutraukta. Išmokėta 3,29 mln. eurų finansavimo lėšų. Pagal antrąjį kvietimą finansuoti 243 projektai, 30 baigta įgyvendinti, 9 sutartys nutrauktos projektų vykdytojų iniciatyva. Išmokėta 4,43 mln. eurų finansavimo lėšų.

– pagal priemonę „Verslo klasteris LT“ įgyvendinama 11 projektų, kuriems išmokėta 1,11 mln. eurų finansavimo lėšų.

Verslumo skatinimas

2018 metų pradžioje Lietuvoje veikė 83 069 MVĮ, o 1 tūkstančiui šalies gyventojų teko net 29,6 MVĮ . Rodiklio pokyčiui įtakos turėjo veikiančių MVĮ skaičiaus didėjimas, taip pat ir mažesnis gyventojų skaičius. Viena iš teigiamos plėtros priežasčių ta, kad buvo tęsiamos ir plėtojamos priemonės, kuriomis siekiama skatinti verslumą. 2017 metais įregistruota 9 881 nauja MVĮ, o tai net 11 procentų daugiau nei 2016 metais.

Gerindami prieinamumą prie finansinių išteklių verslo pradžiai ir plėtrai, diegėme naujus verslo finansavimo modelius smulkiajam ir vidutiniam verslui:

smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektai jau gali kreiptis į AB Šiaulių banką ir AB „Swedbank“ dėl lengvatinių paskolų, kurios teikiamos žemesnėmis nei rinkos kainomis pagal Ūkio ministerijos finansinę priemonę „Pasidalytos rizikos paskolos, finansuojamos iš Europos regioninės plėtros fondo“. pasirašytos sutartys su finansiniais tarpininkais dėl portfelinių garantijų už paskolas ir lizingo sandorius

teikimo. pradėjo veikti rizikos kapitalo priemonės „Ko-investicinis fondas I“ ir „Ko-investicinis fondas II“. Priemonei

„Ko-investicinis fondas I“ skirta iki 12,5 mln. eurų iš INVEGOS fondo grįžusių ar grįšiančių lėšų; priemonei „Ko-investicinis fondas II“ skirta iki 11,6 mln. eurų iš Europos struktūrinių investicinių fondų. „Ko-investicinis fondas“ kartu su privačiais investuotojais (rizikos, privataus kapitalo arba alternatyvaus finansavimo fondais bei kitais instituciniais profesionaliais investuotojais, verslo angelų grupėmis) investuos į verslą pradedančias įmones (startuolius) ir verslo plėtrą vykdančias Lietuvos įmones. „Ko-investicinis fondas“ – pirmasis rizikos kapitalo

15

fondas Baltijos šalyse, kurį įgyvendindama nacionalinė institucija atliks tiesiogines investicijas į įmones. įgyvendinant rizikos kapitalo finansinę priemonę „Ankstyvosios stadijos ir plėtros fondas I“, įsteigtas naujas

rizikos kapitalo fondas „Open Circle Capital“. Jis į šalyje veikiančias aukštųjų technologijų įmones investuos per 20 mln. eurų (iš jų 13,8 mln. eurų INVEGOS fondo grįžusių ar grįšiančių lėšų, kitos – privačių investuotojų lėšos). Rizikos kapitalo fondas padės įmonėms gauti trūkstamą finansavimą ne tik naujoms idėjoms įgyvendinti, bet ir esamiems verslams plėstis; fondo ekspertai padės ne tik identifikuoti komercinį potencialą turinčias inovatyvias technologijų idėjas, bet ir pagelbės finansavimo klausimais jas įgyvendinant.

Vykdėme finansų inžinerijos priemonę „Kontroliuojantieji fondai“ (INVEGOS fondas): nuo priemonės įgyvendinimo pradžios iki 2017 m. pabaigos suteiktos 2 984 paskolos (per 2017 m. 272 paskolos), kurių suma sudarė 399,6 mln. eurų (2017 m. – 32,1 mln. eurų). Išmokėtų paskolų suma siekė 386,3 mln. eurų (per 2017 m. ši suma sudarė 31,1 mln. eurų). Taip pat išduotos 2 249 garantijos (per 2017 m. išduota 580 garantijų), kurių suma sudarė 214,6 mln. eurų (2017 m. – 55,8 mln. eurų), kuriomis buvo garantuota 291,7 mln. eurų paskolų suma (per 2017 m. garantuota paskolų suma sudarė 80,95 mln. eurų). Nuo 2016 m. birželio 30 d. į INVEGOS fondą buvo perkeltas priemonės „Garantijų fondas“ įgyvendinimas ir pagal šią priemonę nuo priemonės įgyvendinimo pradžios buvo suteiktos 3 089 garantijos, kuriomis buvo garantuota 378,416 mln. eurų paskolų suma.

Vykdėme finansų inžinerijos priemonę „Kontroliuojantieji fondai“ (JEREMIE kontroliuojantysis fondas): nuo priemonės įgyvendinimo pradžios iki 2017 m. pabaigos atlikta 100 investicijų į įmones. Investicijų suma siekė 60,45 mln. eurų (kartu su privačių investuotojų dalimi). Šiuo metu fondai į naujas įmones nebeinvestuoja, atlieka tik pakartotines investicijas į esamas savo portfelių įmones. 2017 m. nebuvo gauta pajamų įmokų (palūkanų), kadangi šiuo metu bankuose vyrauja neigiamos palūkanų normos už bankuose laikomas lėšas.

Iš dalies kompensavome palūkanas ir jas administravome (vykdoma per INVEGĄ): nuo 2016 m. kovo 8 d. smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai gali teikti prašymus kompensuoti palūkanas pagal priemonę „Dalinis palūkanų kompensavimas“. Nuo priemonės įgyvendinimo pradžios iki 2017 m. pabaigos priimti 1 437 sprendimai kompensuoti palūkanas (per 2017 m. priimta 960 sprendimų) už 10,917 mln. eurų (per 2017 m. už 7,579 mln. eurų). Nuo priemonės įgyvendinimo pradžios išmokėtų lėšų suma sudaro 2,72 mln. eurų (per 2017 m. – 2,26 mln. eurų).

Teikėme paskolų garantijas, skirtas kompensuoti garantijų išmokas ir dalį garantijų atlyginimo: programos priemonės vykdymo finansavimo sutartis, pagal kurią bus kompensuojamos garantijų išmokos ir dalis garantijos atlyginimo, pasirašyta 2017 m. balandžio 28 d. Nuo metų pradžios iki 2017 m. pabaigos priemonės įgyvendinimo rezultatai yra šie: 578 SVV subjektams kompensuota 930 909,17 eurų sumokėto garantijų atlyginimo, įskaitant mokestį už garantijų galiojimo termino pratęsimą; kredito įstaigoms kompensuota garantijų išmokų už 529 237,29 eurų pagal 14 suteiktų garantijų.

Skatinome diegti originalius dizaino ir rinkodaros sprendimus gamybos procesuose ir (ar) paslaugų srityje, pasitelkiant meninę, kultūrinę raišką: pagal priemonę „Dizainas LT“ 169 projektams skirtas 1,51 mln. eurų finansavimas, 2017 m. pabaigoje buvo įgyvendinami 98 projektai. Per ataskaitinį laikotarpį 3 projektų teikėjai atsisakė finansavimo, 2 buvo nutraukti, o 66 projektai buvo baigti įgyvendinti. Investicijas gavusiose įmonėse įdiegti 273 gaminių ir (ar) paslaugų dizaino projektai, o darbo našumas didėjo vidutiniškai 2,87 proc.

SVV subjektai turi galimybę lengviau konsultuotis verslo pradžios, finansavimo šaltinių, rinkodaros, personalo valdymo, teisiniais ir kitais verslo organizavimo klausimais – priemonės „Verslo konsultantas LT“ tęstinė projektų atranka 2 mln. eurų sumai (antrasis kvietimas teikti paraiškas) paskelbta 2017 m. spalio 2 d. ir galioja iki 2020 m. lapkričio 30 d., jau įgyvendinami 527 projektai;

MVĮ nuo šiol galės gauti kompensaciją, jeigu joms buvo suteikta aukštos kokybės informacinė, konsultacinė ir kita parama eksporto, potencialių rinkų paieškos, tarptautinės prekybos klausimais – pagal priemonę „Expo konsultantas LT“ tęstinė projektų atranka 5,58 mln. eurų sumai paskelbta 2017 m. rugpjūčio mėn. ir galioja iki 2020 m. lapkričio 30 d., jau įgyvendinama 70 projektų;

Siekiant padėti MVĮ daugiau sužinoti apie ekonomiškesnį ir ekologiškesnį išteklių naudojimą, priemonės „Eco konsultantas LT“ tęstinė projektų atranka 1,45 mln. eurų sumai paskelbta 2017 m. gruodžio 6 d. ir galioja iki 2020 m. lapkričio 30 d. Kol kas dar nėra gauta paraiškų;

16

– svarstomas priemonės „Verslumas LT“ turinys, nes buvo pristabdytas jos įgyvendinimas.

Didinome MVĮ produktyvumą ir skatinome diegti ekoinovacijas: įgyvendinamų projektų skaičius – 142. Per 2017 metus baigti įgyvendinti 199 projektai (155 pagal priemonę „E-verslas LT“, 37 pagal priemonę „Procesas LT“, 6 pagal priemonę „Eco-inovacijos LT“ ir 1 pagal priemonę „Eco-inovacijos LT+“). 18 projektų buvo nutraukta, todėl lėšų panaudota mažiau.

Skatinant MVĮ diegti netechnologines inovacijas, atlikti gamybos technologinį bei aplinkosaugos auditą ir projektuojant gaminius taikyti ekologinio projektavimo principus sudarytos 25 sutartys 0,45 mln. eurų sumai pagal priemonę „Eco-inovacijos LT“.

Baigėsi 2017 m. rugpjūčio 30 d. paskelbtas kvietimas teikti paraiškas pagal priemonę „Eco-inovacijos LT+“, gauta 60 paraiškų, kuriomis prašoma 24,7 mln. eurų (priemonės tikslas – paskatinti MVĮ diegti aplinką tausojančias technologines inovacijas).

Skatinant tradicinės pramonės transformaciją ir diegti pramonės produktyvumui ir šalies ekonomikos augimui svarbias didelio poveikio technologijas, paspartinsiančias Lietuvos įmonių gamybos procesus , buvo paskelbtas kvietimas teikti paraiškas pagal priemonę „DPT pramonei LT“ (sulaukta 42 paraiškų 20,4 mln. eurų finansavimui gauti), 34 projektams skirtas 14,6 mln. eurų finansavimas, iki laikotarpio pabaigos sudarytos 25 sutartys už 9,1 mln. eurų. 1 projekto vykdytojas atsisakė įgyvendinti projektą.

2017 metų pabaigoje Lietuvoje veikė 380 startuolių (2016 metais – 316). Per 2017 m. jie pritraukė 24,6 mln. eurų investicijų.

Intensyviai dirbome kurdami startuoliams palankią aplinką: įvertintos 126 paraiškos „Startup Vizai“ gauti (27 iš jų patvirtintos); sukurtas ir atnaujintas portalas http://startupvisalithuania.com, naudojamas prašymams „Startup Vizai“ gauti pateikti ir vertinti; atlikta priemonės „Startup Emploee Visa“ analizė, įvertintas tokios priemonės poreikis. Pateikti pasiūlymai dėl būtinų teisės aktų keitimo; sudarytas potencialių verslo angelų sąrašas; įvykdyti keturi Lietuvos startuolių pristatymai užsienio investuotojams; suorganizuota tarptautinė startuolių mugė „Starup fair“, per kurią suorganizuota 200 startuolių ir investuotojų susitikimų.

Turizmas

2017 m. turizmo augimas yra 6,6 procento (2016 m. bendras augimas buvo 9,8 procento).Įtakingasis „The New York Times“ Lietuvą įtraukė į sąrašą 52 pasaulio vietų, kurias rekomenduoja

aplankyti 2018 metais (Lietuva 36 vietoje).

Parengėme Turizmo įstatymo (nauja redakcija) pakeitimo įstatymo projektą (kuriam Vyriausybė pritarė, įstatymo projektas bus svarstomas Seimo 2018 m. pavasario sesijoje), kuriuo įtvirtintas papildomas kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo mechanizmas – kelionių garantijų sąskaita. Kelionių organizatoriai į šią sąskaitą turės sumokėti iki 1 proc. vienos kelionės kainos. Šios įmokos bus kaupiamos Vyriausybės įgaliotos institucijos ar Vyriausybės įgaliotos turizmo verslo asociacijos depozitinėje sąskaitoje.

Lietuva išrinkta į Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos PTO Vykdomąją tarybą 2018–2021 m. ir perrinkta 2 metų kadencijai būti Europos regiono komisijos vicepirmininke; Europos kelionių komisijos viceprezidentu 3 metų kadencijai (2018–2020 m.) išrinktas Ūkio ministerijos atstovas.

Japonijos kelionių organizatorių asociacijos (JATA) organizuotuose trečiuosiuose Japonijos turizmo apdovanojimuose 2017 m. rugsėjo 21 d. tarptautinėje turizmo parodoje „Tourism Expo Japan“ Tokijuje du kartus įvertinta Lietuva: pirmasis apdovanojimas skirtas Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos (VTD) už ilgalaikį ir sėkmingą bendradarbiavimą su Latvija ir Estija pristatant Baltijos regioną Japonijoje ir auginant turizmo srautus iš šios šalies. Antrasis apdovanojimas skirtas VšĮ „Kaunas IN“ už diplomato Chiune Sugiharos atminimo kelią Kaune ir jo viešinimą. 

Kadangi kaip didžiausias trūkumas atsiliekant konkurencinėje kovoje turizmo sektoriuje dažniausiai įvardijamas Lietuvos pasiekiamumas ir silpna turizmo rinkodara, 2017 metais didelis dėmesys skirtas

17

rinkodaros veikloms: Parodoje Leipcigo knygų mugėje pristatytos Lietuvos turizmo galimybės Vokietijos rinkoje; tarptautinėje konferencinio turizmo parodoje IBTM (Ispanijoje) Lietuvos stende buvo organizuoti 6 Lietuvos konferencinio turizmo galimybių pristatymai; parodoje ADVENTUR Lietuvos salėje prisistatė per 50 šalies miestų ir rajonų, parodą aplankė 30 tūkst. lankytojų; organizuoti 3 sveikatinimo renginiai, organizuotas kelionių operatorių iš Skandinavijos šalių atvykimas į Lietuvą susitikti su Lietuvos turizmo verslo atstovais; atnaujinant svetainę www.Lithuaniatravel.lt atlikti programavimo ir dizaino darbai, sukurta dalis svetainės turinio; 17 tūkst. egzempliorių tiražu parengėme 120 puslapių leidinį, skirtą vietiniam turizmui, kuris bus platinamas kartu su žurnalu National Geographic; surengėme pažintinį turą Japonijos kelionių agentų asociacijos (JATA) nariams Lietuvoje ir dalyvavome tarptautinėje turizmo parodoje Japonijoje JATA EXPO; surengėme 3 pažintinius turus Japonijos, Pietų Korėjos ir JAV turizmo specialistams; pristatėme Lietuvos turizmo galimybes bendrame Baltijos šalių turizmo renginyje Seule (Pietų Korėja); organizavome 5-ąjį Lietuvos turizmo forumą, skirtą Lietuvos valstybės šimtmečiui ir Tarptautiniams darniojo turizmo skatinimo metams; prisidėjome prie Baltijos jūros regiono verslo turizmo renginio CONVENE organizavimo; parengėme 100-mečio maršruto mobiliąją programą lietuvių ir anglų kalbomis (programa yra „Google Play“, „Apple Store“ mobiliųjų programų svetainėse).

VTD  2017 metais vykdyta veiksminga turizmo rinkodara 21 prioritetinėje atvykstamojo turizmo ir vietinio turizmo rinkoje lėmė turistų srautų augimą, viešnagės vidutinės trukmės ilgėjimą bei pajamų augimą (turistų srautų iš prioritetinių rinkų augimas 2017 metais sukūrė apie 20 mln. eurų daugiau pajamų vietos verslui nei 2016 metais).

Pramonė

Esame pirmoji Baltijos šalis, įsteigusi platformą „Pramonė 4.0“, kuri skirta šalies pramonės konkurencingumo ir skaitmeninimo klausimams spręsti. Lietuvoje „Pramonė 4.0“ turėtų paskatinti ir padėti visų Lietuvos pramonės sektorių įmonėms diegti skaitmenines technologijas, dalytis geraisiais technologijų įsisavinimo pavyzdžiais, atverti finansavimo kanalus, taip pat formuoti modernią švietimo ir mokymo sistemą, pažangią socialinės apsaugos sistemą.

2017 metais organizavome pirmąjį Nacionalinės pramonės konkurencingumo komisijos „Pramonė 4.0“ posėdį, kuriame aptartos vadinamosios „ketvirtosios pramonės revoliucijos“ vystymo galimybės Lietuvoje ir patvirtintos pagrindinės platformos veiklos kryptys – skaitmeninė gamyba, skaitmeninimą skatinančios paslaugos, žmogiškieji ištekliai, standartizavimas ir teisinis reguliavimas, kibernetinė sauga.

Rengiame ES fondų investicijų priemonę „Pramonės skaitmenizavimas LT“, kuri bus skirta pramonės skaitmeninimui ir automatizavimui paspartinti ir taip prisidės prie pramonės įmonių produktyvumo augimo.

Skatinome pramonės įmones didinti atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą iš dalies finansuojant projektus: 2017 metų sausio mėn., pasibaigus priemonės „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“ kvietimui teikti paraiškas, gauta 50 paraiškų, pagal kurias prašoma 11,52 mln. eurų finansavimo. Baigus paraiškų vertinimą, 2017 m. birželio mėn. pasirašyta 41 sutartis, o joms skirta 9,5 mln. eurų finansuoti projektams, kuriuos įgyvendinus bus sumažintas energijos vartojimas pramonės įmonėse ir didinama atsinaujinančių energijos išteklių gamyba. Taip pat 2017 m. liepos mėn. paskelbti 2 kvietimai (atskirai MVĮ ir didelėms pramonės įmonėms) teikti paraiškas 10 mln. eurų sumai, kurių laikotarpis baigėsi 2017 m. gruodžio mėn. Gautos 59 paraiškos 14,3 mln. eurų finansavimui gauti, vyksta šių paraiškų vertinimas.

Teikėme valstybės pagalbą pramonės įmonėms dėl į elektros kainas įtrauktų apyvartinių taršos leidimų išlaidų: 2017 m. gruodžio mėn. iš dalies padengėme akcinės bendrovės „Achema“ 2014 metais, 2015 metais ir 2016 metais patirtas išlaidas.

Iš dalies dengėme pramonės įmonių išlaidas, susijusias su energetinio audito atlikimu: pagal priemonę „Auditas pramonei LT“ įgyvendinamų projektų skaičius – 14. Baigti įgyvendinti 5 projektai, 1 projektas nutrauktas. Baigėsi 2017 m. kovo mėn. paskelbtas antrasis šios priemonės kvietimas teikti paraiškas 300 tūkst. eurų sumai. Pagal jį rugsėjo mėn. sudaryta 15 sutarčių 115 tūkst. eurų sumai, pradedami įgyvendinti projektai.

Valstybės valdomų įmonių efektyvumas

18

Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos parengtiems teisės aktų pakeitimams, kuriais tobulinamos kandidatų į valstybės valdomų įmonių stebėtojų tarybų ar valdybų narius atrankos procedūros. Pagal patvirtintą tvarką valstybės valdomų įmonių valdybas turės sudaryti ne mažiau kaip pusė nepriklausomų narių, kurie bus renkami skaidriai, įvertinus kandidatų profesionalumą. Pakeitimuose numatyta, kad kandidatų atrankos procese galės dalyvauti personalo atrankos agentūros, taip pat valstybės valdomų įmonių valdybos ar tarybos nariu negalės būti paskirtas politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas.

Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos parengtam Valstybės valdomų bendrovių paramos teikimo tvarkos aprašui, kuris padės užtikrinti skaidresnį viešųjų lėšų naudojimą paramos tikslais. Ūkio ministerija, rengdama naująjį tvarkos aprašą, atsižvelgė į Valstybės kontrolės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos rekomendacijas. Vyriausybės patvirtintame projekte nustatyti bendrovių paramos skyrimo apribojimai – didžiausia pelno dalis, kurią bendrovė gali skirti paramai, ir didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui. Parama negalės būti didesnė nei 3 proc. įmonės vienų finansinių metų grynojo pelno ir negalės viršyti 500 tūkst. eurų. Vienam paramos gavėjui bus galima suteikti ne didesnę kaip 300 tūkst. eurų dydžio paramą per metus.

Valdymo koordinavimo centras 2017 metais išnagrinėjo 107 valstybės valdomų įmonių (VVĮ) strateginius veiklos planus ir pateikė rekomendacijų, kaip juos tobulinti, konsultavo, kaip tobulinti įmonių valdymą, taip pat parengė VVĮ veiklos ir rezultatų ataskaitas. Ataskaitos pateiktos Vyriausybei ir skelbiamos viešai – tai didina įmonių veiklos skaidrumą, padeda stebėti, įvertinti ir laiku reaguoti į VVĮ portfelio pokyčius. Informacija apie šias įmones internete pateikta adresu http://vkc.turtas.lt. Ataskaitos rodo VVĮ ekonominių rodiklių gerėjimo tendencijas.

Viešieji pirkimai

Pirkimų skaičius per VšĮ CPO LT toliau didėjo – 2017 metais sudaryta daugiau kaip 23 000 sutarčių, kurių vertė viršijo 390 mln. eurų (palyginti su 2016 metais, sutarčių skaičius padidėjo beveik 10 procentų).

Parengusi viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus (jie sumažino administracinę naštą 1 578 628,15 eurų) ir taip supaprastinusi verslui viešųjų pirkimų procedūras, Ūkio ministerija labiausiai iš visų valstybės institucijų sumažino administracinę naštą verslui 2017 metais.

Dėl naujojo viešųjų pirkimų reguliavimo, ribojančio kainos kriterijaus taikymą (ne daugiau kaip 70 proc. pirkimų vertės), sparčiai didėja pirkimų, kuriems taikytas kainos (sąnaudų) ir kokybės santykio ar sąnaudų kriterijus, vertės dalis nuo visų pirkimų vertės.

2017 m. gegužės mėn. Ūkio ministerijoje vyko renginys „Viešųjų pirkimų reguliavimo naujovės“, kuriame pristatytas naujasis Viešųjų pirkimų įstatymas, įstatymų galią turintys teisės aktai ir perkančiosioms organizacijoms aktualūs pokyčiai.

Siekiant kuo aiškesnių ir paprastesnių taisyklių, naujajame Viešųjų pirkimų įstatyme sutrumpinti pirkimo procedūrų terminai, numatytos aiškios sutarčių keitimo sąlygos, visi pirkimai perkelti į elektroninę erdvę, o sąskaitos faktūros bus teikiamos per informacinę sistemą „E. sąskaita“. Sumažinta administracinė našta vertinant tiekėjų kvalifikaciją. Reikšmingų pokyčių numatyta pasiūlymų vertinimo srityje, pirmenybę teikiant ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui pagal kainos ir kokybės santykį arba sąnaudas išrinkti.

Viešųjų pirkimų įstatyme taip pat nustatyti nauji mechanizmai kovai su neteisėtu elgesiu, korupcijos apraiškomis, kurie užkirs kelią atliekant pirkimus kylantiems interesų konfliktams, neleistiniems konkurenciją iškreipiantiems tiekėjų tarpusavio susitarimams.

Naujojo viešųjų pirkimų reguliavimo kontekste išliks svarbus nacionaliniu mastu veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos CPO LT vaidmuo. Siekiant kuo kokybiškesnių centralizuotų pirkimų, buvo imtasi permainų šios įstaigos veikloje. Kad perkančiosios organizacijos iš CPO LT (arba per ją) galėtų įsigyti geriau jų poreikius atitinkančių prekių, paslaugų ar darbų, buvo plečiamas VšĮ CPO LT elektroninis katalogas – 2017 metų pabaigoje buvo administruojamas 31 pirkimų modulis.

19

II. VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS1.1. kryptis: Skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimas, užimtumo skatinimas

1.1.5. Darbas. Socialinio verslo plėtraPrisidėdama prie skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimo, užimtumo skatinimo, Ūkio

ministerija vykdo socialinio verslo plėtrą.

5 pav. Įsteigtų socialinių verslų skaičius, vnt.2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

20

40

60

80

100

120

140

160

Duomenų šaltinis. VšĮ „Versli Lietuva“

Socialinių verslų skaičius per metus didėjo nuosekliai, praktiškai atitiko prognozuotą pokytį. Palyginti su ES šalių vidurkiu nėra galimybės, nes skiriasi socialinio verslo apibrėžtis ir traktavimas skirtingose šalyse.

2015 m. balandžio 3 d. ūkio ministro įsakymu patvirtinta Socialinio verslo koncepcija, o tų pačių metų pabaigoje – Socialinio verslo skatinimo 2015–2017 metų veiksmų planas. Siekdama apibrėžti socialinio verslo kriterijus, formas ir paramos gavimo būdus, Ūkio ministerija 2017 metais parengė Socialinio verslo įstatymo projektą; lygiagrečiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė Socialinių įmonių įstatymo (naujos redakcijos) projektą.

2017 metais VšĮ „Versli Lietuva“ parengė studiją „Socialinis verslas Lietuvoje 2017“, kurioje pateikta informacija apie socialinio verslo ekosistemą ir socialinio verslo pavyzdžius Lietuvoje. Ši studija ir socialinio verslo įmonių ir susijusių asmenų (viešasis sektorius, švietimo įstaigos, kiti partneriai) žemėlapis yra paskelbti svetainėje https://www.verslilietuva.lt/paslaugos/socialinis-verslas/.

Prie socialinių verslų skaičiaus didėjimo taip pat prisidėjo nuoseklus socialinio verslo žinomumo didinimas per socialinio verslo populiarinimo renginius, organizuojamus kartu su VšĮ „Versli Lietuva“, per 5 metus iš eilės organizuojamą socialinio verslo konferenciją, susitikimus ir diskusijas (think tank) su socialinio verslo ekosistemos dalyviais.

Rengiamos priemonės, pagal kurias ES struktūrinių fondų lėšomis būtų finansuojami socialinio verslo projektai. 3.1. kryptis: Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas

3.1.6. Darbas. Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrinimas ir grąžos visuomenei didinimasPrisidėdama prie viešojo sektoriaus efektyvumo didinimo, Ūkio ministerija prisiėmė atsakomybę už valstybės valdomų įmonių (VVĮ) veiklos skaidrumo ir grąžos visuomenei padidinimą.

6 pav. Valstybės valdomų įmonių skaičius, vnt.

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 30

50

70

90

110

130

20

Duomenų šaltinis. VšĮ Stebėsenos ir prognozių agentūra

VVĮ skaičius 2015–2017 metais nuosekliai mažėjo. Vyriausybė 2017 metais sutiko reorganizuoti 10 valstybinės reikšmės kelių priežiūrą vykdančių įmonių ir 42 valstybės įmones miškų urėdijas. Nuo 2017 m. lapkričio 1 d. jau veikia 1 valstybės įmonė „Kelių priežiūra“, todėl 2017 metų pabaigoje VVĮ skaičius sumažėjo iki 108. Nuo 2018 m. sausio 8 d. veikia 1 valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija (nuo 2018 m. sausio 8 d. VVĮ skaičius – 66).

Pateikti, koks VVĮ skaičius yra kitose ES šalyse, nėra galimybių, nes kiekvienoje iš šalių skiriasi VVĮ apibrėžtis ir priskyrimas VVĮ.

2017 metais Vyriausybės Strateginių projektų portfelio komisijoje pritarta strateginiam projektui, kurį įgyvendinus bus įgyvendinta VVĮ reforma. 2017 metais Ūkio ministerija parengė:

– valstybės įmonių ir valstybės valdomų bendrovių pertvarkos planus (jiems Vyriausybė pritarė 2018 metais).

– pasiūlymus dėl VVĮ valdymo centralizavimo, atskiriant politikos formavimą nuo valstybės įmonių valdymo.

– kandidatų į VVĮ kolegialius priežiūros ir valdymo organus parinkimo tvarką. Pagal šią Vyriausybės patvirtintą tvarką nuo 2018 m. sausio 1 d. visų VVĮ stebėtojų tarybą ar valdybą turi sudaryti ne mažiau kaip pusė nepriklausomų ir skaidriai išrinktų narių. Pasiūlymų dėl akcininkų funkcijas atliekančių institucijų sutelkimo numatoma pateikti 2018 metais.3.2. kryptis: Viešųjų ir administracinių paslaugų modernizavimas ir informacinės visuomenės plėtra

Prisidėdama prie viešųjų ir administracinių paslaugų modernizavimo ir informacinės visuomenės plėtros, Ūkio ministerija siekia padidinti verslo priežiūros institucijų veiklos efektyvumą ir taip užtikrinti, kad bus pasiektas tikslas (apsaugotas saugomas gėris) ir mažinama priežiūros našta verslui.

3.2.3. Darbas. Verslo priežiūros institucijų veiklos efektyvumo didinimas, užtikrinant, kad bus pasiektas tikslas (apsaugotas saugomas gėris), ir mažinant priežiūros naštą verslui

7 pav. Ūkio subjektai, teigiamai vertinantys priežiūros institucijų veiklą, proc. nuo visų apklaustųjų

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 50

55

60

65

70

75

80

85

Duomenų šaltinis. Ūkio subjektų apklausos duomenys

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „ Spinter tyrimai“ 2018 m. vasario 14 – kovo 13 dienomis atliktos ūkio subjektų apklausos duomenimis, 69 proc. apklaustų įmonių priežiūros institucijų veiklą 2017 m. vertina gerai arba labai gerai. Palyginti su 2016 m., šis vertinimas nepasikeitė.

Siekdami didinti verslo priežiūros sistemos efektyvumą, kad būtų užtikrintas pažangių ūkio subjektų priežiūros priemonių diegimas ir taikymas priežiūros institucijose bei jų darbuotojų įgūdžių tobulinimas priežiūros srityje, tęsėme 2016 metų pabaigoje pradėto projekto „Verslo priežiūros sistemos tobulinimas“ įgyvendinimą. Be tokių nuolatinių veiklų kaip konsultavimas, 2017 metais parengėme Priežiūros institucijų pažangumo vertinimo (švieslentės) metodiką pagal pažangių priežiūros priemonių taikymo kriterijus, kuri leis įvertinti, kaip priežiūros institucijos įgyvendina pažangias verslo priežiūros priemones ir kaip taiko kitas veiklos praktikas, susijusias su verslo priežiūra. Švieslentės rezultatų skelbimas ir viešinimas bus naudingas įrankis, padėsiantis koordinuoti verslo priežiūros institucijų veiklos kokybę, tobulinti verslo priežiūros sistemą Lietuvoje, spartinti pažangių priežiūros priemonių diegimą, gerosios praktikos perėmimą, skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir dalijimąsi gerąja patirtimi. Metodika paskelbta Ūkio ministerijos svetainėje https://ukmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/verslo-aplinka/verslo-prieziuros-politika/svieslente .

Įsibėgėjo Priežiūrą atliekančių institucijų informacinės sistemos (PAIIS) kūrimas: buvo rengiami PAIIS nuostatai, PAIIS duomenų saugos nuostatai ir projekto paraiška. 2018 m. kovo 1 d. projekto paraiška pateikta

21

vertinti Europos socialinio fondo agentūrai, PAIIS nuostatai ir PAIIS duomenų saugos nuostatai suinteresuotoms institucijoms pateikti derinti 2018 m. kovo 2 d. Kurdama PAIIS, Ūkio ministerija siekia, kad ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijos visose 56 priežiūros institucijose būtų atliekamos efektyviai, koordinuotai ir mažiausiomis sąnaudomis, kuo mažiau trikdant verslo subjektų veiklą, dalijantis institucijų valdoma informacija ir didžiausią dėmesį skiriant didžiausios rizikos prevencijai.

Ūkio ministerija, siekdama sukurti prielaidas įvertinti teisės normų saugomų vertybių apsaugos užtikrinimo pažangą, verslo priežiūros institucijų vykdomos priežiūros veiklos sukeliamą naštą ūkio subjektams ir priežiūros institucijų vykdomai veiklai reikalingus išteklius, peržiūrėjo verslo priežiūros institucijų strateginio planavimo dokumentus (juose numatytas institucijų misijas, tikslus ir priežiūros veiklos vertinimo kriterijus). 2018 metais verslo priežiūros institucijoms bus parengti: priežiūros siekiai (misijos), tikslai ir veiklos vertinimo kriterijai (kiekvienai institucijai atskirai); rekomendacijos, kaip institucijos turi rengti ir taikyti vertinimo kriterijus; patikrinimų naštos skaičiavimo metodika. 3.3. kryptis: Skaidrumo ir atvirumo didinimas, kovos su korupcija stiprinimas

Prisidėdama prie 3.3 krypties, Ūkio ministerija prisiėmė atsakomybę už skaidrumo didinimą ir kovą su korupcija viešųjų pirkimų srityje.

3.3.1. Darbas. Viešųjų pirkimų sistemos tobulinimas didinant skaidrumą

8 pav. VšĮ CPO LT pirkimų moduliuose dalyvaujančių tiekėjų skaičiaus pokytis, proc.

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.0

2

4

6

8

10

12

Duomenų šaltinis. VšĮ CPO LT

VšĮ CPO LT pirkimų moduliuose dalyvaujančių tiekėjų skaičius 2017 metais, palyginti su 2016 metais, padidėjo nuo 518 iki 532 (3 procentais). Rodiklis nepasiektas, nes:

– dalis tiekėjų nepratęsė preliminariųjų sutarčių su CPO LT;– su kitais tiekėjais preliminariosios sutartys buvo nutrauktos dėl tiekėjų sutartinių įsipareigojimų

nevykdymo;– įvykdžius naujas viešųjų pirkimų procedūras norą dalyvauti pirkimuose per CPO LT išreiškė mažesnis

skaičius pirkėjų;Norint pasiekti nustatytą rodiklį, nuo 2017 metų didesnis dėmesys skiriamas tiekėjų informavimui apie pirkimų

naudą per CPO LT. Įvairiomis priemonėmis (skelbiama viešai CPO LT tinklalapyje, informuojamos savivaldybės ir tiekėjus vienijančios asociacijos) viešinama informacija apie numatomus vykdyti viešuosius pirkimus, bendraujama su tiekėjais ir juos vienijančiomis asociacijomis, siekiant, kad techninės specifikacijos atitiktų ekonomikos pažangą ir tiekėjai būtų suinteresuoti dalyvauti CPO LT viešuosiuose pirkimuose.

9 pav. Pirkimų, kuriems taikytas kainos (sąnaudų) ir kokybės santykio ar sąnaudų kriterijus, vertės dalis nuo visų pirkimų vertės, proc.

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

5

10

15

20

25

30

35

Duomenų šaltinis. Viešųjų pirkimų tarnyba

Duomenys teikiami tik tų 2017 metų tarptautinių ir supaprastintų pirkimų, kurie buvo vykdomi pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, galiojusį iki 2017 m. birželio 30 d. Dėl CVP IS modifikavimo darbų pateikti informacijos apie viešuosius pirkimus, pradėtus vykdyti nuo 2017 m. liepos 1 d., Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) neturi galimybės. Kai bus pabaigti CVP IS modifikavimo darbai, VPT papildys duomenis už 2017 metus.

22

Ūkio ministerijos iniciatyva Vyriausybė 2014 metais priėmė protokolinį sprendimą dėl ekonominio naudingumo kriterijaus taikymo skatinimo, o nuo 2017 metų Viešųjų pirkimų įstatymo 55 str. 2 d. imperatyviai riboja kainos kriterijaus taikymą (ne daugiau kaip 70 procentų pirkimų vertės). Atsižvelgiant į tai, pirkimų, kuriems taikytas kainos (sąnaudų) ir kokybės santykio ar sąnaudų kriterijus, vertės dalis nuo visų pirkimų vertės nuolat didėja ir sparčiau, nei planuota.

10 pav. Pirkimų, kuriems taikytas elektroninis aukcionas, vertės dalis nuo visų pirkimų vertės, proc.

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 0

0.5

1

1.5

2

Duomenų šaltinis. Viešųjų pirkimų tarnyba

Duomenys teikiami tik tų 2017 metų tarptautinių ir supaprastintų pirkimų, kurie buvo vykdomi pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, galiojusį iki 2017 m. birželio 30 d. Dėl CVP IS modifikavimo darbų pateikti informaciją apie viešuosius pirkimus, pradėtus vykdyti nuo 2017 m. liepos 1 d., VPT neturi galimybės. Kai bus pabaigti CVP IS modifikavimo darbai, VPT papildys duomenis už 2017 metus.

Tikėtina, kad įvertinus visų metų duomenis rodiklis nebus pasiektas. Elektroninio aukciono taikymo mažėjimą galėjo lemti perkančiųjų organizacijų dėmesys pasirengimui taikyti naują viešųjų pirkimų reguliavimą ir šiame kontekste nenoras taikyti gerai neįvaldytas CVP IS funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimų, kuriems taikytas elektroninis aukcionas, vertės dalis nuo visų pirkimų vertės gerokai sumažėjo, 2018 metais bus aiškinamasi, kokios konkrečios priežastys lėmė tokį rezultatą ir imamasi priemonių toms priežastims pašalinti.

2017 metais buvo:pildomas VšĮ CPO LT elektroninis katalogas naujais ir atnaujintais pirkimų moduliais, žaliosiomis

techninėmis specifikacijomis, platesniu kainos (sąnaudų) ir kokybės santykio ar sąnaudų kriterijų taikymu, vertinant tiekėjų pasiūlymus. Atlikus elektroninio katalogo programavimo darbus, atnaujinta 18 CPO LT elektroninio katalogo pirkimų modulių (Apsaugos paslaugų, Pašto ir kurjerių paslaugų, Vaistinių preparatų (išplėsta naujais vaistais), Medicininės įrangos (Endoprotezai), Statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros, Spausdinimo įrangos nuomos ir priežiūros, Degalų į talpyklas, Mobiliųjų telefonų, Paprasto ir specializuoto skalbimo iš socialinių įmonių, Paprasto ir specializuoto skalbimo, Statinio statybos techninės priežiūros, Statinio techninės projekto ekspertizės, Judriojo ryšio, Bendrųjų ir specialiųjų rangos darbų be projektavimo ir Vertimo paslaugų). Sukurtas visiškai naujas Žemės sklypų ženklinimo ir kadastro duomenų bylų parengimo paslaugų pirkimo modulis. Išplėstas kainos (sąnaudų) ir kokybės santykio ar sąnaudų kriterijų taikymas, vertinant tiekėjų pasiūlymus CPO LT elektroniniame kataloge (Spausdinimo įrangos nuoma ir priežiūros paslaugos). Sukurta Investicijų planų ir energetinio naudingumo sertifikatų parengimo paslaugų dinaminė pirkimų sistema pagal naująjį viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą. Pirkimo modulio sukūrimas pagal dinaminę pirkimų sistemą sudarys sąlygas tiekėjams dalyvauti centralizuotuose viešuosiuose pirkimuose be jokių apribojimų. Sudarytos preliminariosios sutartys dėl biuro reikmenų, spausdintuvų eksploatacinių medžiagų, spausdintuvų ir daugiafunkcių įrenginių. Pirkimo moduliai, vadovaujantis šiomis sudarytomis sutartimis, bus įdiegti 2018 metų I ketvirtį. Baigiamos vykdyti kompiuterių ir biuro įrangos, valymo paslaugos iš socialinių įmonių (vertinami tiekėjų pasiūlymai) viešųjų pirkimų procedūros;

pradėti darbai, būtini perkančiųjų organizacijų įpareigojimui priimti e.sąskaitas, atitinkančias ES standartą. ES standartas paskelbtas tik 2017 m. spalio mėn. Galimi teisės aktų pakeitimai aptarti 2017 m. lapkričio mėn. su projekto, kurio įgyvendinimo laikotarpiu informacinė sistema „E. Sąskaita“ bus modernizuota taip, kad ji sudarytų galimybes perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams priimti ir apdoroti ES standartą atitinkančias elektronines sąskaitas faktūras, partneriais. Teisės aktų pakeitimai bus pradėti rengti 2018 m. I ketv., kai bus priimti technologiniai sprendimai dėl minėtos sistemos modernizavimo.

vertinamas Viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo sistemos veiksmingumas ir įgyvendinami siūlymai

23

jai tobulinti. Atsižvelgiant į atlikto viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo sistemos veiksmingumo vertinimo rezultatus, siūloma palikti esamą ginčų nagrinėjimo modelį ir sutrumpinti ieškinio nagrinėjimo terminą Apygardų teismuose atsisakant dalies civilinio proceso procedūrų. Atsižvelgiant į tai, 2018 metais bus rengiami viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą reguliuojančių teisės aktų pakeitimai.

4.1. kryptis: Inovatyvios ekonomikos ir išmaniosios energetikos plėtra(Informacija apie krypties rodiklį „Pasaulinis inovacijų indeksas“ pateikiama prie efekto kriterijų (3 pav.))

11 pav. Inovacinę veiklą vykdančių įmonių dalis iš visų įmonių, proc.

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 30

35

40

45

50

Duomenų šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas

2017 metų duomenys bus paskelbti 2020 metais. Taip pat nėra paskelbtas ES vidurkis (2015 metų ir 2016 metų duomenys bus 2018 metų pabaigoje, 2017 metų – 2020 metais).

2016 metų rodiklio rezultatams įtakos turėjo 2014–2016 m. vykdytos inovacinę veiklą skatinančios priemonės: paskelbti pirmieji kvietimai pagal ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“, ,,InoKlaster LT“, „Eco-inovacijos LT“, „Eco-inovacijos LT+“, „Dizainas LT“ ir pradėtas projektų pagal šias priemones įgyvendinimas. 2016 m. pradėti vykdyti ikiprekybiniai pirkimai pagal sumaniosios specializacijos kryptis. Taip pat buvo įgyvendinami Žaliosios pramonės inovacijų programos, finansuojamos 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, projektai, kurių įgyvendinimo laikotarpiu buvo kuriamos ir diegiamos inovatyvios aplinkosaugos technologijos ir žalieji produktai.

4.1.1. Darbas. MTI viešojo valdymo sistemos tobulinimas, užtikrinant politikos integralumą ir efektyvų tarpinstitucinį bendradarbiavimą

Nors šio darbo įgyvendinimas Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane priskirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, 2017 metų pabaigoje nuspręsta, kad Vyriausybės Strateginių projektų portfelio komisijoje bus tvirtinamas strateginis projektas, nukreiptas į darbo įgyvendinimą, o projekto savininkas bus Ūkio ministerijos viceministras.

2017 metais:– atnaujinta MTEPI strateginė taryba, įtraukiant į ją ministrus ir socialinius partnerius pagal sumanios

specializacijos kryptis, šiai tarybai numatyta tvirtinti integralią MTEPI politiką, taip pat priskirta atsakomybė už studijų, MTI politikos koordinavimą ir strateginį valdymą;

– pradėta MTEPI sistemos institucinės sąrangos pertvarka, nustatant dalyvių funkcijas, pareigas ir paslaugas;– inicijuotas strateginio lygmens tarpinstitucinės MTI programos parengimas, konsoliduojant Prioritetinių

MTEPI raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programą, Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 programą, Valstybinę studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros 2013–2020 metų plėtros programą, Mokslo, technologijų ir inovacijų aerokosmoso srityje plėtros 2016–2020 metų programą;

– parengta sumanios specializacijos pažangos stebėsenos metodika; parengtos 2 sumanios specializacijos stebėsenos ataskaitos;

– sutarta dėl pagrindinių 2017–2018 m. veiklos krypčių ir nuspręsta pirmenybę teikti Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairių patvirtinimui ir įgyvendinimo priežiūrai.

24

4.1.2. Darbas. Žinių ir technologijų perdavimo grandžių sukūrimas

12 pav. Vieta Pasaulio inovacijų indekse pagal žinių ir technologijų rezultatus2 0 1 5 m . 2 0 1 6 m . 2 0 1 7 m . 2 0 1 8 m . 2 0 1 9 m . 2 0 2 0 m .

10

20

30

40

50

60

70

80

Duomenų šaltinis. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos leidinys „The Global Innovation Index“

Pagal 2017 metų Pasaulio inovacijų indekso subindeksą „Žinių ir technologijų rezultatai“ Lietuva, palyginti su 2016 metais, nusileido 6 pozicijomis. Didžiausią įtaką šiam pokyčiui turėjo tai, kad 2017 metais Lietuvai buvo apskaičiuotas naujas rodiklis „Išlaidos programinei įrangai, palyginti su BVP“ (2016 metais Lietuvai šio rodiklio reikšmė nebuvo skaičiuota). Pagal šį rodiklį Lietuva yra 96 vietoje. Palyginti su 2016 metais, gerokai žemesnė rodiklių „Patentinių paraiškų skaičius pagal PKS“ vertinimo reikšmė (2016 metais – 35 pozicija, 2017 metais – 46 pozicija) ir „BVP augimas vienam įdarbintam asmeniui“ (2016 metais – 68 pozicija, 2017 metais – 76 pozicija). Neigiamam pokyčiui įtakos turėjo tai, kad 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonių, skirtų verslo ir mokslo bendradarbiavimui skatinti, didžiosios dalies finansuotų projektų įgyvendinimas dar nebuvo prasidėjęs, nes kai kurių priemonių kvietimai buvo paskelbti 2017 metų I ir III ketvirčiais.

– Kuriant žinių ir technologijų perdavimo grandis, 2017 metais:– buvo peržiūrimi ir tobulinami dokumentai, kuriais nustatoma Mokslo ir technologijų parkų (MTP)

stebėsena ir vertinimas (MTP vertinimo ir MTP duomenų bazės aprašai atnaujinti ir sujungti į vieną). MITA kartu su MOSTA rengiamos MTP veiklos rezultatų vertinimo ataskaitos pagrindu bus atnaujinta MTP plėtros koncepcija;

– sukurta ir įdiegta elektroninė prieiga įmonėms gauti MITA išvadas dėl jų veiklos pripažinimo MTEP veikla. Įmonė, norėdama gauti savo veiklos atitikties MTEP vertinimą, per e. prieigą operatyviai pateiks visus dokumentus ir MTEP veiklą pagrindžiančius duomenis, elektroninėje sistemoje organizuojamas ekspertinio vertinimo procesas, įmonė elektroniniu būdu informuojama apie rezultatus ir duomenys automatiškai perduodami mokesčių administratoriui (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos) dėl MTEP lengvatos taikymo įmonei. Rezultatas – sumažės administracinė našta ūkio subjektams taupant jų laiko sąnaudas, bus efektyviau išnaudojamas MITA ekspertų bei kitų suinteresuotų asmenų laikas, sukurta palankesnė aplinka ūkio subjektų inovacijoms skatinti, sudarytos geresnės sąlygos MTEP veiklai deklaruoti;

– parengtas naujos priemonės „Inočekiai“ įgyvendinimo planas, pagrindimas ir stebėsenos rodikliai. 2017 m. lapkričio 17 d. Stebėsenos komitete patvirtinti projektų atrankos kriterijai. 2017 m. gruodžio 11 d. MITAI pateikta UAB „Visionary Analytics“ atlikta tarpinė techninių galimybių studijų parengimo, MTEP paslaugų už inovacinius čekius fiksuotų dydžių nustatymo tyrimo ataskaita. 2017 m. gruodžio 20 d. pateiktą tarpinę tyrimo ataskaitą Finansų ministerijos paprašyta išnagrinėti skubos tvarka;

– įsitraukta į ES Paramos struktūrinėms reformoms programos (angl. Structural Reform Support Programme) projektą „Kompleksinės ir suderintos visų MTEPI veiklos vertinimo sistemos sukūrimas“, kurį EK planuoja įgyvendinti 2018 metų pabaigoje.

25

– 4.1.3. Darbas. Motyvacinės sistemos įmonėms investuoti į MTEP sukūrimas

13 pav. Verslo išlaidos MTEP veiklai, BVP dalis, proc.2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

0

0.2

0.4

0.6

0.8

1

1.2

1.4

Duomenų šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas, ES statistikos tarnyba (Eurostatas)

2017 metų duomenys bus paskelbti 2018 m. spalio mėnesį.

Skatindama verslą investuoti į MTEP veiklą, Ūkio ministerija paskelbė kvietimus pagal ES fondų investicijų veiksmų programos priemones „Intelektas. Bendri mokslo–verslo projektai“, ,,InoKlaster LT“, ,„Eco-inovacijos LT“, „Eco-inovacijos LT+“, „Dizainas LT“ – jau pradėtas projektų pagal šias priemones įgyvendinimas. 2016 metais pradėti vykdyti ikiprekybiniai pirkimai pagal sumaniosios specializacijos kryptis. Pagal Žaliosios pramonės inovacijų programą buvo įgyvendinta 13 projektų – jų įgyvendinimo laikotarpiu buvo kuriamos ir diegiamos inovatyvios aplinkosaugos technologijos ir žalieji produktai.

Siekiant paskatinti technologinę partnerystę ir spartinti inovacijų diegimą įmonėse, vykdoma skautų, galinčių dalyvauti veikloje, paieška ir atranka. Atrinkta 11 skautų, iš jų 9 vykdo veiklą, dar 1 patvirtintas, bet dar neįdarbintas. Surastos ir aprašytos 2 technologijos. Pasirašyta 1 technologijų perdavimo sutartis;

Atsižvelgus į Finansų ministerijos išsakytas pastabas dėl didelės biurokratinės naštos, naujai formuojamos priemonės „Inočekiai“ remiamos veiklos papildytos atskira veikla „Inovacinių čekių, skirtų projektams, turintiems EK suteiktą Kokybės ženklą („Seal of Excellence“), bet negavusiems paramos 1 etapo veikloms (techninių, komercinių galimybių įvertinimo veikloms), įgyvendinti teikimas“.

14 pav. Europos Komisijos dotacijų, skirtų Lietuvos įmonėms, dalyvaujančioms programoje „Horizontas 2020“, pagal pasirašytas sutartis augimas, proc.

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 05

10152025303540

Duomenų šaltinis. EK finansuojamų mokslinių tyrimų projektų duomenų bazė eCORDA

2017 metais vertinimo kriterijaus reikšmė nepasiekta, nes dauguma programos „Horizontas 2020“ kvietimų, kuriuose gali dalyvauti Lietuvos įmonės, buvo paskelbti 2017 m. IV ketvirtį, paraiškų pagal šiuos kvietimus teikimo etapas dar nesibaigęs, todėl neatliktas paraiškų vertinimas ir nėra sprendimo dėl pateiktų paraiškų. Palyginti su ES vidurkiu nėra galimybių.

Siekiant padėti Lietuvos įmonėms užmegzti kontaktus ir surasti naujų tarptautinių partnerių bendriems

26

programos „Horizontas 2020“ projektams įgyvendinti, 2017 metais MITA suorganizavo 9 renginius įvairiose užsienio valstybėse. Lygiagrečiai parengti siūlymai dėl MVĮ dalyvavimo programoje „Horizontas 2020” skatinimo schemos, dėl naujo priemonių rinkinio 2017–2020 m. aktyvinti Lietuvos dalyvavimą programoje „Horizontas 2020“. MITA ir VšĮ Lietuvos inovacijų centras konsultavo ūkio subjektus, rengiančius paraiškas dalyvauti tarptautinėse MTEPI programose (rezultatas – pateikta 17 paraiškų (MITA – 4, Lietuvos inovacijų centras – 13).

4.1.8. Darbas. Kompleksinių priemonių sukūrimas ir įdiegimas tradicinės pramonės transformacijai paskatinti

15 pav. Lietuvos darbo produktyvumas per vieną dirbtą valandą, ES vidurkio proc.

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 40

50

60

70

80

90

100

110

Duomenų šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas, ES statistikos tarnyba (Eurostatas)

2017 metų duomenys bus paskelbti 2018 m. II ketvirtį. Darbo produktyvumą lemia keli veiksniai: inovacijų plėtra; informacijos ir komunikacijos technologijų (IKT)

plėtra, (tačiau Lietuva yra viena iš lyderių IKT infrastruktūros naudojimo bei  raštingumo srityje ir yra išnaudojusi produktyvumo didinimo potencialą skatinant IKT plėtrą); TUI; darbuotojų mokymas ir darbo organizavimo procesų tobulinimas.

Darytina prielaida, kad 2015–2016 metais rodiklio reikšmės mažėjimui įtakos turėjo sumažėjusios materialinės investicijos. Tikėtina, kad nuo 2017 metų padėtis ims gerėti, nes jau įsibėgėja ES lėšomis finansuojami projektai, įmonės pradėjo daugiau investuoti į gamybos technologijas.

16 pav. Visos apdirbamosios pramonės produkcijos struktūros dalis, kurią sudaro pažangiųjų (aukštųjų) ir vidutiniškai pažangių technologijų produkcija, proc.

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.10

12

14

16

18

20

22

24

Duomenų šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas

Rodiklis yra nepalyginamas su ES rodikliu, nes toks ES rodiklis neskaičiuojamas.Darytina prielaida, kad rodiklio reikšmė nuo 2015 metų iki 2017 metų mažėjo dėl vėlai (2016 metais)

pradėjusių veikti ES fondų lėšomis finansuojamų priemonių. Reikia pripažinti, kad daug metų nebuvo nuosekliai analizuojami darbo produktyvumo veiksniai, jų pokyčiai ir jų priežastys, remiantis pagrįstais argumentais nebuvo rengiami pasiūlymai, kaip pagerinti padėtį vidutiniuoju ir ilguoju laikotarpiu. 2017 metais, remiantis Airijos ir Nyderlandų praktika, įkurta Nacionalinė produktyvumo taryba (NPT) – Ūkio ministerijos panašias veiklas vykdančio padalinio funkcijos išplėstos įtraukiant produktyvumo analitinių veiklų vykdymą. EK vertinimu,

27

Lietuva patenka tarp 7 valstybių narių, nominavusių minėtą analizę atliekančias institucijas. NPT įkūrimas – atskaitos taškas nuo kurio darbo produktyvumo kėlimas bus kryptingas ir nuoseklus.

Kitos veiklos, kuriomis skatinamas pramonės skaitmeninimas ir inovacijų diegimas įmonėse, aprašytos I ataskaitos skyriuje.

4.2. kryptis: Verslo sąlygų ir investicinės aplinkos gerinimas, vartotojų teisių apsaugos stiprinimasPozicija, pagal kurią matuojamas krypties pasiekimas „Doing Business“ reitinge (bendra vieta) aprašyta prie

informacijos apie efekto kriterijus. I ataskaitos dalyje taip pat aprašyti ir 4.2.1 darbo „Tarptautiniu lygiu vertinamų verslo ciklą (nuo įsteigimo iki pasibaigimo) reglamentuojančių teisės aktų ir procedūrų (pagal Pasaulio banko tyrimo „Doing Business“ sritis) bei įrankių patobulinimas“ įgyvendinimo rezultatai.

4.2.2. Darbas. Reguliavimo naštos verslui mažinimas

17 pav. Prisitaikymo naštos ūkio subjektams sumažinimas, mln. Eur

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 0

0.20.40.60.8

11.21.4

Rodiklio reikšmė turi būti pasiekta 2019 metais.

Mažinant reguliavimo naštą verslui:– atlikta chemijos srities teisinio reguliavimo patikra, parengta ataskaita, prisitaikymo išlaidų

skaičiavimo pinigine išraiška metodika ir jos taikymo gairės. Parengti dokumentai derinami su Ūkio ministerijos ir kitų institucijų atstovais.

– rengiamas Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti, kad visos institucijos (ne tik pavaldžios Vyriausybei, kaip yra dabar) turi teikti informaciją apie licencijų išdavimą Licencijų informacinei sistemai. Taip bus užtikrinta, kad visi licencijų išdavimo duomenys bus kaupiami vienoje vietoje – Licencijų informacinėje sistemoje ir nebus švaistomos lėšos naujoms sistemoms kurti, o licencijoms išduoti bus naudojamos esamos sistemos. 2017 metų IV ketvirtį Ūkio ministerija, siekdama surinkti išsamią informaciją apie licencijuojamas veiklas ir licencijų išdavimo procedūras, jų elektronizavimo lygį, apklausė visus viešojo administravimo subjektus, identifikavo licencijas išduodančius subjektus ir dažniausiai taikomas licencijų išdavimo procedūras, naudojamas IS.

4.2.3. Darbas. Įmonių ir bendrovių teisinio reglamentavimo peržiūra, siekiant sukurti palankesnę aplinką SVV ekosistemai

18 pav. Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 27

27.5

28

28.5

29

29.5

30

Duomenų šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas

Pastaraisiais metais pastebimas nuolatinis MVĮ skaičiaus didėjimas. 2018 metų pradžioje veikė 83 069 MVĮ, o 2016 metų pradžioje – 79 472 MVĮ. 2017 metais įregistruota 9 881 nauja MVĮ, o tai net 11 procentų daugiau, nei buvo 2016 metais.

Viena iš teigiamos plėtros priežasčių yra ta, kad buvo tęsiamos ir plėtojamos priemonės, kuriomis siekiama skatinti verslumą. Iš jų pirmiausia reikėtų paminėti Verslumo skatinimo fondą. Jo paskirtis – sudaryti sąlygas labai mažoms ir mažoms įmonėms, fiziniams asmenims pradėti savo verslą, naudojantis finansų inžinerijos priemone. 2017 metais Verslo tinklo konsultantai ir VšĮ „Versli Lietuva“ suteikė apie 7 tūkst. konsultacijų

28

pradedantiesiems verslininkams pagrindiniais verslo organizavimo klausimais. Ūkio ministerija kasmet organizuoja Moterų verslumo skatinimo konferenciją ir prisideda prie jaunimo verslumo skatinimo.

Įgyvendinant minėtą darbą, 2017 metais VšĮ „Versli Lietuva“, išanalizavusi visų savivaldybių, įgyvendinančių SVV paramos programas, taikomas verslumo skatinimo priemones ir jų aprašus, nustatė pagrindines problemas, trukdančias verslui pasinaudoti šiomis verslumo skatinimo programomis greitai ir paprastai; apklausta 311 SVV subjektų įvairiose Lietuvos savivaldybėse; suorganizuoti 7 susitikimai – diskusijos su savivaldybių (Tauragės, Marijampolės, Alytaus, Rokiškio, Pasvalio, Kaišiadorių, Klaipėdos rajonai) atstovais ir verslininkais, pristatant SVV apklausos metu išsakytą verslumo skatinimo priemonių poreikį ir taikomų priemonių naudą verslui; Parengta Verslumo skatinimo gerosios patirties pavyzdžių savivaldybėse analizė ir rekomendacinės gairės visoms savivaldybėms.

4.2.4. Darbas. Didelės ir didesnės pridėtinės vertės pramonės ir paslaugų sektorių skatinimo eksportuoti į tikslines užsienio rinkas sistemos sukūrimas ir įdiegimas

19 pav. Lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksporto į tikslines eksporto rinkas padidėjimas kasmet, skaičiuojant nuo prieš tai buvusių metų lygio, proc.

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.2

4

6

8

10

12

14

Duomenų šaltinis.: Lietuvos statistikos departamentas

Tikslinės eksporto rinkos oficialiai nustatytos 2017 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-122, siekiant sutelkti ribotus finansinius ir kitus valstybės išteklius, todėl iki 2017 metų rodiklio faktinės reikšmės neskaičiuotos.

2017 metais didžiausią poveikį lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksporto vertine išraiška pokyčiui turėjo padidėjusios (ypač 2017 m. pirmame ketvirtyje) kai kurių eksportuojamų prekių (tabako ir maisto produktų) kainos, taip pat išaugę lietuviškos kilmės prekių eksporto kiekiai. Didžiausią įtaką šio kriterijaus augimui turėjo inžinerinės pramonės, maisto ir gėrimų pramonės, taip pat baldų ir medienos sektoriai.

20 pav. Lietuviškos kilmės paslaugų eksporto į tikslines eksporto rinkas padidėjimas kasmet, skaičiuojant nuo prieš tai buvusių metų lygio, proc.

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

2

3

4

5

6

7

8

9

10

2017 metų duomenys bus apskaičiuoti iki 2018 m. kovo 31 d., kai bus gauti metiniai statistiniai užsienio prekybos duomenys. Palyginti su ES vidurkiu nėra galimybių.

Tikslinės eksporto rinkos oficialiai nustatytos 2017 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-122, siekiant sutelkti ribotus finansinius ir kitus valstybės išteklius, todėl iki 2017 metų rodiklio faktinės reikšmės neskaičiuotos.

2017 m. I–III ketv., palyginti su 2016 m. I–III ketv., paslaugų eksportas į tikslines rinkas padidėjo 28,0 proc. Tam didžiausios įtakos turėjo transporto paslaugų bei IT ir verslo paslaugų eksporto augimas.

29

21 pav. Įmonių skaičius eksportuotojų duomenų bazėje

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 500

1000

1500

2000

2500

3000

Duomenų šaltinis. VšĮ „Versli Lietuva“

Lietuvos įmonių, registruotų Eksportuotojų duomenų bazėje (EDB), skaičius 2017 metais, palyginti su 2015 metais, išaugo 68,6 procento. EDB yra nemokamas įrankis, sudarantis galimybes užsienio bendrovėms, ieškančioms patikimų partnerių Lietuvoje, rasti visą reikiamą informaciją vienoje vietoje, Lietuvos įmonėms – lengviau susirasti užsienio partnerius. EDB skelbiama informacija apie įvairių Lietuvos verslo sektorių gamintojus ir paslaugų teikėjus. Kuriant ir diegiant didelės ir didesnės pridėtinės vertės pramonės ir paslaugų sektorių skatinimo eksportuoti į tikslines užsienio rinkas sistemą:

– Vieno langelio tikslinėms eksporto rinkoms interneto svetainė „Eksporto gidas“ nuo 2017 m. rugsėjo mėn. vartotojams pasiekiama adresu https://eksportogidas.verslilietuva.lt/. Siekiant didinti portalo lankytojų srautą ir žinomumą, 2017 m. spalio 23–gruodžio 15 d. vykdyta viešinimo kampanija, kuri apėmė tris skaitmenines priemones: turinio rinkodaros projektą portale vz.lt; „Google AdWords“ kampaniją internetinėje paieškos sistemoje; interneto portalo reklamą „Facebook“ socialiniame tinkle;

– siekiant pagerinti regionuose veikiančių eksporto įmonių kompetenciją, 2017 metais VšĮ „Versli Lietuva“ organizavo 20 regioninių renginių „Plėtros kryptis eksportas – auginkime kompetencijas!“, kuriuose pristatyti pagrindiniai eksporto pradžiai ir plėtrai svarbūs klausimai;

– sukurta Bendradarbiavimo su Lietuvos diaspora ir diasporos profesionalų tinklų sistema, pristatanti Lietuvą tikslinėse eksporto rinkose;

– pradėti parengiamieji priemonės, kuri leistų įmonėms rasti viešųjų pirkimų užsienyje ir tinkamai jiems pasirengti, sukūrimo darbai – surengta keletas susitikimų su Lietuvos kariuomenės atstovais dėl dalyvavimo NATO rengiamuose viešuosiuose pirkimuose.

4.2.5. Darbas. Investicijų pritraukimo organizacinės struktūros perorientavimas ir specialių priemonių įdiegimas skatinant investicijas nacionaliniu ir regioniniu lygiais

22 pav. Naujų TUI didelės pridėtinės vertės projektų skaičius

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 15

25

35

45

55

65

Duomenų šaltinis. Užsienio investicijų stebėsenos duomenų bazė „fDi Markets“, VšĮ „Investuok Lietuvoje“

30

Siekiant pritraukti naujus didelės vertės projektus, pastaraisiais metais vykdyta įvairi Lietuvos investicinio klimato pristatymo ir kontaktų su potencialiais investuotojais paieškos veikla: gerintas Lietuvos verslo klimato įvaizdis ir žinomumas, organizuotos viešųjų ryšių kampanijos, inicijuotos publikacijos, organizuoti užsienio žurnalistų vizitai, stebėtas vartotojų aktyvumas socialiniuose tinkluose „Facebook“, „LinkedIn“ ir „Twitter“. Sukurti industriniai socialinių tinklų profiliai „Twitter“ ir „LinkedIn“ platformose – paslaugų centrų ir informacijos ir komunikacijos technologijų (ICT) industrijų auditorijoms. Organizuoti tikslinių industrijų renginiai užsienio auditorijoms: lazeriai, paslaugų centrai bei finansinės technologijos.

23 pav. Naujų TUI didelės pridėtinės vertės projektų numatomų sukurti darbo vietų skaičius

2015 2016 2017 2018 2019 20202000250030003500400045005000550060006500

Duomenų šaltinis. Užsienio investicijų stebėsenos duomenų bazė „fDi Markets“, VšĮ „Investuok Lietuvoje“

Vertinimo kriterijaus reikšmė viršyta 2017 metais sėkmingai pritraukus investuotojų ir Lietuvoje kuriantis įmonėms, kuriose bus įdarbinta 600–1000 darbuotojų (2017 metais pritraukti du projektai („Continental“, „Booking“), kurie sukurs 1 600 naujų darbo vietų).

Numatyti tikslai pasiekti didinant VšĮ „Investuok Lietuvoje“ darbuotojų kompetencijas, kryptingai organizuojant darbą, orientuojantis į tikslinius sektorius ir rinkas bei optimizuojant išteklių panaudojimą. Per pastaruosius metus, siekiant pritraukti investuotojų ir kurti naujas darbo vietas, aktyviai dalyvauta investicijų skatinimo renginiuose, kuriuose užmegzti ryšiai su potencialiais investuotojais, organizuoti susitikimai, vizitai.

2017 m. rugsėjo mėn. parengti pasiūlymai dėl aptarnavimo kokybės gerinimo, apimančio gamybos investicijoms aktualias procedūras („Verslo aptarnavimo sistemos modelio gairės“). Vertinamos teisinės galimybės, kokia forma ir statusu įtvirtinti gaires teisės aktuose.

4.2.6. Darbas. Investuotojų pritraukimo į LEZ struktūros pertvarka

24 pav. LEZ veikiančių įmonių investicijos, mln. Eur2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

50

70

90

110

130

150

170

Duomenų šaltinis. LEZ valdymo bendrovių ataskaita

Tikslūs duomenys apie 2017 metų investicijas LEZ bus pateikti 2018 m. gegužės mėn. Rodiklis yra nepalyginamas su ES rodikliu, nes toks ES rodiklis neskaičiuojamas.

LEZ veikiančių įmonių investicijos konkrečiais metais priklauso nuo daugybės veiksnių: įmonių sprendimų, finansavimo galimybių, reikiamų dokumentų sutvarkymo, infrastruktūros įrengimo. Ūkio ministerija, kartu su VšĮ „Investuok Lietuvoje“, prisideda prie pagalbos investuotojams, infrastruktūros įrengimo, investuotojų į LEZ pritraukimo. 2016 m. buvo pritraukta naujų investuotojų į LEZ: „Dovista“ (48,5 mln. eurų), „Hella Group“ (54,6 mln. eurų), kt. 2017 m.: „Continental“ (95 mln. eurų), „Hollister“ (50 mln. eurų), „IMG Group“ (10 mln. eurų), „Focus Fabrication Group“ (4 mln. eurų) ir kt. Pritrauktų TUI projektų investicijos atsispindės kitų metų įmonių

31

investicijų skaičiuose.

Pertvarkant investuotojų pritraukimo į LEZ struktūrą:- atlikta teisės aktų, kuriais reglamentuojama LEZ veikla, žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo

santykiai, analizė. Žemės ūkio ministerija inicijavo žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4  d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą, kuriuo siekiama supaprastinti ir sutrumpinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo LEZ teritorijose rengimo procesą. LEZ operatoriai galės teisės aktų nustatyta tvarka šiuos žemės sklypus greičiau perduoti naudoti kitiems asmenims arba atsisakyti jų valdymo teisės, jei laikytų, kad tai yra nekonkurencinga LEZ teritorijos dalis. 2017 m. rugsėjo 18 d. atliktas viešasis pirkimas „Dėl pasiūlymų siekiant LEZ teritorijas pritaikyti planuojamai vykdyti veiklai“. Pagal pateiktus pasiūlymus rengiami teisės aktų pakeitimo projektai;

- atliekama teisės aktų, kuriais reglamentuojama LEZ veikla, žemės nuosavybė, valdymo ir naudojimo santykiai, analizė. Žemės ūkio ministerija informavo, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 str. 5 dalis, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260) asmenims, investavusiems ir įsigijusiems nuosavybės teisę į LEZ teritorijoje vystomai veiklai reikalingus statinius, yra galimybė įsigyti nuosavybėn šiems statiniams eksploatuoti reikalingus valstybinės žemės sklypus;

- atlikta teisės aktų, reglamentuojančių LEZ veiklą, valstybės pagalbos suteikimo klausimus, analizė. Aplinkos ministerija informavo, kad LEZ ir pramonės parkai nenumatyti kaip projektų vykdytojai ir jiems vystytis atskiros priemonės nėra patvirtintos. Yra nustatyta regioninė priemonė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemoms renovuoti ir jų plėtrai, įmonių valdymui tobulinti, pagal kurią planuojama įgyvendinti projektus ir jiems skirta atitinkama lėšų kvota. Ši priemonė yra skirta savivaldybių teritorijose veikiančioms tokioms įmonėms. Jos nustato prioritetus, kur bus vykdoma infrastruktūros plėtra ir, išnagrinėjus projektų tikslingumą ir efektyvumą, sprendimus dėl tokių regioninių projektų priima regionų plėtros tarybos. Vykdomas paslaugos, kuria siekiama konsoliduojant visus galimus viešuosius finansus sukurti paramos priemonę – konsoliduotą (programiniu principu paremtą) finansavimo modelį, kuris būtų skirtas bendrajai inžinerinei infrastruktūrai LEZ ir pramonės parkų teritorijose įrengti, viešasis pirkimas;

- parengti pasiūlymai dėl palankesnio reglamentavimo įmonėms LEZ teritorijose. 2017 metų gruodžio 19 d. Seimas priėmė Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pakeitimus, kurie įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d. Nuo šiol visoms Lietuvos LEZ valdymo bendrovėms galima išsinuomoti savo teritorijos žemės sklypus 99 metų laikotarpiui (anksčiau šiam laikotarpiui žemę išsinuomoti galėjo tik Kauno ir Klaipėdos LEZ bendrovės). Pasibaigus nustatytam LEZ veiklos terminui, LEZ įmonė turės teisę tiesiogiai iš valstybės ar savivaldybės be aukciono išsinuomoti žemės sklypą, kurį iki LEZ veiklos termino pabaigos persinuomojo iš LEZ valdymo bendrovės. Laisvųjų ekonominių zonų įstatymas, kuriame nustatomas aiškesnis LEZ įmonės statuso įgijimo momentas, priimtas 2017 m. Seimo pavasario sesijoje;

- Aplinkos ministerija informavo, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą detaliųjų planų sprendinių keitimas ar įgyvendinimas teisės aktuose nustatytais atvejais atliekamas rengiant žemėtvarkos projektus . Yra rengiami Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių pakeitimai, kurie pagreitins teritorijų planavimo procedūras LEZ teritorijose. 2017 m. rugsėjo 18 d. atliktas viešasis pirkimas „Dėl pasiūlymų siekiant LEZ teritorijas pritaikyti planuojamai vykdyti veiklai“. Pagal pateiktus pasiūlymus rengiami teisės aktų pakeitimo projektai;

- Vykdomas paslaugos, kuria siekiama identifikuoti teisiniu požiūriu galimus gamybinių pastatų infrastruktūros LEZ ir pramonės parkuose sukūrimo teisinius modelius, kurie būtų finansuojami panaudojant valstybės, savivaldybių ar kt. finansavimo šaltinių lėšas, viešasis pirkimas.

4.2.7. Darbas. Kompleksinių priemonių sukūrimas ir įdiegimas siekiant pritraukti stambias didelės pridėtinės vertės gamybos investicijas

2020 m. planuojama pritraukti 2 stambius didelės pridėtinės vertės projektus.

Šiam darbui suteikta ypatinga reikšmė – jis įtrauktas į Vyriausybės strateginių projektų portfelį.2017 metais:- VšĮ „Investuok Lietuvoje“ suformuota strateginių projektų grupė, skirta stambiems gamybos

32

projektams pritraukti;- Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos pateiktam pasiūlymui taikyti pelno mokesčio lengvatą naujiems

strateginiams investuotojams, investuojantiems per 30 mln. eurų, sukuriantiems bent 200 naujų darbo vietų ir atitinkantiems kitus pelno mokesčio įstatyme nustatytus kriterijus, taip pat Ūkio ministerijai pavesta nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. pradėti oficialų naujos valstybės pagalbos schemos derinimą su Europos Komisija;

- pradėta teisinės aplinkos (teisės aktų) analizė dėl stambių didelės pridėtinės vertės gamybos investicijų projektų pritraukimo specialaus reguliavimo numatymo galimybių, kuri padės identifikuoti galimas priemones. Atlikus analizę planuojama keisti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymą, papildant jį nuostatomis dėl naujų galimų paramos priemonių. 2017 m. rugsėjo mėn. Ūkio ministerija organizavo pasitarimą su Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų atstovais, kuriame aptarė šios priemonės įgyvendinimo galimybes. Vykdomas paslaugos, kuria siekiama peržiūrėjus galiojančio teisinio reguliavimo nustatytas procedūras pateikti siūlymus dėl specialaus reguliavimo stambių didelės pridėtinės vertės investicijų projektams įgyvendinti, kad, mažinant tokiems projektams tenkančią administracinę naštą, būtinų procesų skaičių ir trukmę, būtų sudarytos palankios sąlygos pradėti ir plėtoti veiklą, viešasis pirkimas.

- parengta galimybių studija dėl Vilniaus pramonės parko įsteigimo.

4.2.8. Darbas. Talentų pritraukimo ir išlaikymo Lietuvoje sistemos sukūrimas

Šiam darbui suteikta ypatinga reikšmė – jis įtrauktas į Vyriausybės strateginių projektų portfelį.

25 pav. Talentų konkurencingumo indeksas, vieta (Šalies pajėgumas pritraukti talentus, vieta)2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

405060708090

100110120130

Duomenų šaltinis. Pasaulio ekonomikos forumo tyrimo „The Global Competitiveness Index“ ataskaita

Lietuva pastaruosius 3 metus pagal talentų pritraukimo rodiklius laikosi antrojo šimtuko pradžioje ir atsilieka nuo ES šalių vidurkio. Vertinant tai ir šio rodiklio svarbą darbo rinkai ir aukštos pridėtinės vertės kūrimui, pradėti įgyvendinti Vyriausybės strateginiai projektai, kuriais siekiama pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus atvykti į Lietuvą. Projektai susiję su paskatų sistemos kūrimu, migracijos procedūrų peržiūra ir efektyvumo didinimu, taip pat atvykusių lietuvių ir užsieniečių integracija Lietuvoje.

Kuriant talentų pritraukimo ir išlaikymo Lietuvoje sistemą 2017 metais:- VšĮ „Investuok Lietuvoje“ suformuotas talentų pritraukimo padalinys;- sukurta ir spalio mėn. pradėta naudoti interneto platforma workinlithuania.lt, optimizuota

workinlithuania.lt paieška per google.com sistemą, sukurta „Work in Lithuania“ (WIL) „Linkedin“ paskyra, įvyko renginys „Forum of Global Lithuanian Professionals“ („Globalių profesionalų forumas“), sudarytas WIL pozicionavimo gidas ir vizualaus stiliaus gidas (brandbook), sudaryti susitarimai su projekte dalyvaujančiomis bendrovėmis;

- atlikta emigravusių asmenų 3 metų apklausų ir tyrimų apžvalga, identifikuotos grupės, kurioms bus kuriama ir taikoma paskatų, skirtų aukštos kvalifikacijos specialistams pritraukti, sistema;

33

4.2.9. Darbas. Startuolių ekosistemos plėtra: palankios verslo aplinkos startuoliams kūrimas ir jų priėjimo prie finansavimo šaltinių gerinimas

26 pav. Startuolių skaičius

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 100

200

300

400

500

600

700

800

Duomenų šaltinis. VšĮ „Versli Lietuva“

Pastebimas nuoseklus startuolių skaičiaus didėjimas. 2017 metais jų skaičius, palyginti su 2015 metais, padidėjo 39,1 proc. Prie didėjančio startuolių skaičiaus, didesnio investicijų pritraukimo prisidėjo nuoseklus skatinimo priemonių startuoliams įgyvendinimas.

Palyginti su ES šalių vidurkiu nėra galimybės, nes oficialių ir reprezentatyvių skaičių neturime. Daugelis šalių neturi oficialios startuolio apibrėžties ir skirtingai aiškina ir skaičiuoja startuolius.

27 pav. Naujų startuolių skaičius

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.20

40

60

80

100

120

140

160

Duomenų šaltinis. VšĮ „Versli Lietuva“

Vertinant trejų metų tendenciją, išsiskiria 2016 metai, kuomet iš esmės nebuvo numatyta pakankamai ir tinkamų finansinių ir kitų priemonių startuoliams, besikeičiant ES struktūrinių fondų laikotarpiui. Šios aplinkybės galėjo turėti įtakos mažesniam įsteigtų naujų startuolių skaičiui 2016 metais.

28 pav. Startuolių pritrauktos investicijos, mln. Eur

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.10

15

20

25

30

35

40

45

50

34

Duomenų šaltinis. VšĮ „Versli Lietuva“

Vertinant trejų metų tendenciją, išsiskiria 2016 metai, kuomet iš esmės nebuvo numatyta pakankamai ir tinkamų finansinių priemonių ir instrumentų startuoliams, besikeičiant ES struktūrinių fondų laikotarpiui, o tai galėjo lemti mažesnį investicijų pritraukimą.

Vykdant startuolių ekosistemos plėtrą: – nuo 2017 metų, įsigaliojus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisoms ir ūkio ministro 2017 m. sausio

26 d. įsakymu Nr. 4-56 patvirtinus vadinamųjų startuolio vizų gavimo tvarką („Startup Visa“), startuolio vizas gali gauti ne ES šalių piliečiai, ketinantys užsiimti naujų technologijų ar kitų Lietuvos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu. „Startup viza“ – lankstesnės migracijos taisyklės aukštą pridėtinę vertę kuriančioms įmonėms. Pagal patvirtintą tvarką įgaliotoji institucija VšĮ „Versli Lietuva“ sprendžia, ar užsieniečio veikla yra tinkama gauti startuolio vizą. Sprendimas priimamas, įvertinus numatomos steigti įmonės veiklą, užsieniečio kvalifikaciją, finansavimą, verslo planą;

– procedūra „Startup Emplyee Visa“ neįgyvendinta, nes jai įteisinti turi būti priimti 2 įstatymų (Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros ir Užsieniečių teisinės padėties) pakeitimai. Įstatymų pakeitimus planuojama pateikti 2018 m. IV ketvirtį, nes pakeitimai susiję ne tik su supaprastintu užsieniečių įdarbinimu startuoliuose, bet ir su kitais aspektais;

– siekiant padėti pradedantiesiems verslininkams jų idėjų plėtojimo procese, planuojama įgyvendinti naują rizikos kapitalo priemonę „Akceleravimo fondas“, per kurią būtų teikiamos akceleravimo veiklos ir investicijos jaunam verslui. Ūkio ministerija atliko išankstinį rinkos vertinimą. Išankstinio vertinimo rezultatus Finansų ministerija 2017 m. rugsėjo 27 d. pristatė 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos komiteto posėdyje. Taip pat, siekiant pradėti įgyvendinti priemonę „Akceleravimo fondas“ ir skirti jai lėšų, 2017 m. lapkričio 10 d. ūkio ministro įsakymu buvo pakeistas priemonių įgyvendinimo planas, derinamas Fondų fondo „Verslo finansavimo fondas, finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo“ steigimo ir finansavimo sutarties keitimas. Atlikus Sutarties pakeitimą, bus derinamos priemonės sąlygos, vyks fondo valdytojo atranka;

– rengiami ES fondų lėšomis finansuojamos priemonės „Kompetencijos LT“ numatytos naujos veiklos „Mokymai pradedančiųjų įmonių darbuotojų kompetencijoms ugdyti“ projektų atrankos kriterijai;

– rengiami Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pakeitimai, siekiant apibrėžti startuolio sąvoką, nustatyti, kokias sąlygas atitinkantis startuolis galėtų pasinaudoti atitinkamomis valstybės paramos priemonėmis.5.5. kryptis: Valstybės interesų įgyvendinimo tarptautinėje bendruomenėje užtikrinimasŪkio ministerija prisideda prie kelių 5.5 krypties darbų įgyvendinimo.

5.5.10. Darbas. Lietuvos narystė EBPO 2018 m.

Ūkio ministerija atsakinga už EBPO rekomendacijų, susijusių su stojimo reikalavimais Ūkio ministerijos srityje, įgyvendinimą. Pateikiame rekomendacijas ir jų įgyvendinimo būklę:

1. Atnaujinti NASDAQ bendrovių valdymo kodeksą pagal galiojančias teisinio reguliavimo nuostatas.Atnaujinti planuojama 2018 m. 2.Stiprinti stebėtojų tarybos ar priežiūrą atliekančios valdybos vaidmenį sandorių tvirtinimo ir kitose svarbiose

srityse ir gerinti valdybų / tarybų nepriklausomumą nuo kontroliuojančių akcininkų.Akcinių bendrovių įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimai 2017 m. lapkričio 21 d. priimti Seime. 3.Stiprinti smulkiųjų akcininkų teises ir apsaugą, įtvirtinant visiems bendrovės akcininkams vienodas teises

gauti bendrovės turimą informaciją.Akcinių bendrovių įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimai 2017 m. lapkričio 21 d. priimti Seime. 3.1. Suderinti nacionalinius apskaitos standartus su tarptautiniais apskaitos standartais (Finansų ministerija).Parengti verslo apskaitos standartų „Atsargos“, „Biologinis turtas“ pakeitimo projektai. 4.Sustiprinti valstybės nuosavybės funkcijas – gerinant koordinavimą ir užtikrinant Vyriausybės sprendimų

įgyvendinimą.

35

Padidintas Valdymo koordinavimo centro (VKC) etatų skaičius; 2017 m. balandžio 20 d. priimti įstatymai, 2017 m. birželio 28 d. Vyriausybės nutarimai dėl VKC atliekamų funkcijų perkėlimo į VšĮ „Stebėsenos ir prognozių agentūra“;

5. VVĮ teisinių formų peržiūra – jungiant miškininkystės ir kelių eksploatavimo įmones.Atlikta VVĮ peržiūra, parengtas valstybės įmonių pertvarkos priemonių planas. Miškų įstatymo pakeitimas

priimtas 2017 m. liepos 11 d.; Kelių įstatymo pakeitimas – 2017 m. birželio 20 d.;2017 m. liepos 5 d. priimtas nutarimas dėl 10 valstybinės reikšmės kelių priežiūrą vykdančių įmonių

reorganizavimo; 2017 m. rugpjūčio 2 d. priimtas nutarimas dėl 42 miškų urėdijų reorganizavimo.6. Palengvinti užsienio investicijų patikros procedūras ir jų apimtį, vadovaujantis nacionalinio saugumo

motyvais.Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui

užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir 24 susiję įstatymų pakeitimų projektai 2017 m. birželio 21 d. pateikti Seimui svarstyti Ekonomikos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.

7. Užtikrinti tinkamą Lietuvos Nacionalinio koordinacinio centro (NKC) veikimą.2017 m. rugsėjo 29 d. priimtas ūkio ministro įsakymas dėl NKC nuostatų pakeitimo; patvirtintos ginčų

nagrinėjimo procedūrų taisyklės; paskirtas pareigūnas NKC sekretoriato funkcijoms atlikti.

5.5.11. Darbas. Lietuvos ekonominių ir prekybinių interesų gynimo efektyvinimas, įskaitant ekonominio atstovavimo užsienyje sistemos reformą

Informacija apie kriterijų „Lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksporto į tikslines eksporto rinkas padidėjimas kasmet, skaičiuojant nuo prieš tai buvusių metų lygio, proc.“ pateikiama prie 4.2.4 darbo (19 grafikas).

Bendradarbiaujant Užsienio reikalų ministerijai ir Ūkio ministerijai 2017 metais:– atlikta Lietuvos ekonominio atstovavimo užsienyje sistemos peržiūra. – parengti ir patvirtinti visai diplomatinei atstovybei vienodai išmatuojami užduočių kriterijai;– sukurta ekonominės diplomatijos IT sistema, skirta užduotims ir rezultatams pateikti, dalytis informacija,

institucinei atminčiai išlaikyti (CRM);– derintas diplomatinių atstovybių ekonominės veiklos įvertinimas pagal užduočių įgyvendinimą ir verslo

struktūrų atstovų atsiliepimus;– atlikta esamo komercijos atašė atstovavimo sistemos peržiūra, nukreipiant išteklius į tikslines eksporto /

investicijų rinkas.

Ūkio ministerijos kancleris Nerijus Rudaitis(Asignavimų valdytojas) (Parašas) (Vardas ir pavardė)

_____________________