elektros ir automatikos įrenginių studijų programa. praktikų

Projektas ,,Studentų praktikų organizavimo sistemos sukūrimas

Lietuvos elektrotechnikos sektoriaus įmonėse" VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-091

Liudmila Andriušienė, Jolita Grašienė, Marija Jotautienė,

Dalia Lukošienė, Bronė Mitkienė

ELEKTROS IR AUTOMATIKOS ĮRENGINIŲ STUDIJŲ PROGRAMA

PRAKTIKŲ METODINIAI NURODYMAI

Mokomoji (metodinė) priemonė

Vilnius, 2011

http://www.neta.lt/index.php

2






Vilnius, 2011

3

UDK






Recenzavo:

Prof. habil.. dr. Roma Rinkevičienė, Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Doc. dr. Bronius Karaliūnas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas

ISBN

©Liudmila Andriušienė, 2011

©Jolita Grašienė, 2011

©Marija Jotautienė, 2011

©Dalia Lukošienė, 2011

©Bronė Mitkienė, 2011

4

TURINYS

ĮŽANGA ..................................................................................................................................... 5

1. PRAKTIKŲ ORGANIZAVIMO IR ATLIKIMO METODIKA ........................................... 6

1.1. ANOTACIJA ................................................................................................................... 6

1.2. METODIKOJE NAUDOJAMŲ SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS ............................................. 6

1.3. BENDROJI INFORMACIJA APIE ELEKTROS IR ELEKTRONIKOS STUDIJŲ

KRYPTIES PRAKTIKAS ...................................................................................................... 6

1.3.1. Praktikos vieta bendrojoje studijų programoje, laikas ir trukmė ............................................7 1.3.2. Praktikų ataskaitų pateikimo terminai ir vertinimo sistema ...................................................7 1.3.3. Praktikos dalyvių funkcijos ....................................................................................................9

1.4. IŠLEIDIMAS Į PRAKTIKAS, PRAKTIKŲ DOKUMENTAI ..................................... 10

1.5. PRAKTIKŲ ATLIKIMAS ............................................................................................ 11

1.6. PRAKTIKŲ ATASKAITŲ RAŠYMAS ....................................................................... 12

1.6.1. Bendrieji praktikos ataskaitoms keliami reikalavimai .........................................................12 1.6.2. Praktikos ataskaitos struktūra ...............................................................................................13 1.6.3. Praktikos ataskaitų maketavimas ..........................................................................................15 1.6.4. Praktikų ataskaitų gynimas ...................................................................................................20

2. ELEKTROS IR AUTOMATIKOS ĮRENGINIŲ SRITYJE UGDOMOS

KOMPETENCIJOS .................................................................................................................. 20

3. PRAKTIKŲ APRAŠAI IR UŽDUOTYS ............................................................................ 21

4.TEORINĖ DALIS ................................................................................................................. 47

4.1. ĮVADAS ........................................................................................................................ 47

4.2. ELEKTROS IR AUTOMATIKOS ĮRENGINIŲ SĄVOKOS ...................................... 48

4.3.LIETUVOS ENERGETIKOS SISTEMOS RAIDOS ISTORIJA .................................. 50

4.4. TEORINĖ APŽVAGA .................................................................................................. 51

4.4.1.Energetikos sistema ...............................................................................................................51 4.4.2. Elektros vartotojų klasifikavimas .........................................................................................52 4.4.3. Lietuvos elektros perdavimo ir skirstomųjų tinklų operatoriai ............................................53 4.4.4. Bendros žinos apie elektros tinklus ......................................................................................54 4.4.5. Elektros tinklų vardinės įtampos ..........................................................................................54 4.4.6. Elektros instaliacija ..............................................................................................................55 4.4.7. Reikalavimai elektros įrenginiams ir vardiniai parametrai ..................................................56 4.4.8. Nuolatinės srovės mašinos. Komutacija ...............................................................................57 4.4.9. Nuolatinės srovės mašinos nuostoliai ir naudingumo faktorius ...........................................58 4.4.10. Sinchroninio variklio veikimas. Paleidimo būdai ..............................................................61 4.4.11. Žemosios įtampos komutavimo aparatai ............................................................................62 4.4.12. Relinė apsauga ....................................................................................................................65 4.4.13. Skirtuminės srovės ar nuotėkio srovės automatai ..............................................................66 4.4.14. Saugikliai ............................................................................................................................66 4.4.15. Bekontakčiai komutaciniai įrenginiai .................................................................................67 4.4.16. Elektrinių ir pastočių elektros įrenginiai ............................................................................67 4.4.17. Įrenginių techninė priežiūra................................................................................................70

5. NORMINIAI TEISĖS AKTAI IR DOKUMENTAI ............................................................ 71

PRIEDAI .................................................................................................................................. 85

5

ĮŽANGA

Elektros ir automatikos įrenginių studijų programos praktikų metodiniai

nurodymai skirti studentams, studijuojantiems elektros inžinerijos studijų krypties elektros ir

automatikos įrenginių specialybę, taip pat dėstytojams bei elektrotechnikos sektoriaus įmonėms,

priimančioms studentus į praktikas.

Leidinį Elektros ir automatikos įrenginių studijų programa. Praktikų metodiniai

nurodymai sudaro penkios dalys Pirmoje dalyje pateikiama praktikų organizavimo ir atlikimo

metodika, antroje dalyje – elektros ir automatikos srityje ugdomos kompetencijos, trečioje dalyje –

praktikų modulių aprašai ir praktikų užduotys, ketvirta dalis skirta elektros ir automatikos įrenginių

pagrindiniams teoriniams aspektams aptarti, penktoje dalyje pateikiama pagrindinių teisinių

dokumentų apžvalga su nuorodomis į konkrečius leidinius. Prieduose – praktikos ataskaitoms

įforminti reikalingi dokumentai, įmonių, kur studentai galėtų atlikti praktikas, adresai.

6

1. PRAKTIKŲ ORGANIZAVIMO IR ATLIKIMO METODIKA

1.1. ANOTACIJA

Šioje rinkinio dalyje pateikiami technologijų mokslo srities elektros ir elektronikos studijų

krypties metodiniai reikalavimai technologinei ir baigiamajai praktikai organizuoti. Priemonė

skiriama studentams praktikantams, praktikų vadovams metodininkams ir įmonių praktikos

vadovams. Leidinyje pateikiama bendroji informacija apie elektros ir elektronikos studijų krypties

praktikas, išleidimo į praktikas procedūras, praktikų atlikimą, reikalavimus praktikų ataskaitų

rašymui bei jų gynimui.

1.2. METODIKOJE NAUDOJAMŲ SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS

Praktika – studijų programos dalis, kurios metu studento įgytos programos pagrindų ir

specialaus lavinimo žinios, kompetencijos ir gebėjimai įtvirtinami, pritaikomi ir tobulinami

praktinėje profesinėje veikloje.

Praktikos įmonė – įmonė arba organizacija, atitinkanti studijų programoje numatytos praktikos

materialųjį, teorinį ir praktinį ugdomąjį lygį ir priimanti studentą praktikantą atlikti praktiką,

remiantis praktikos organizavimo trišale sutartimi arba tam tikrais atvejais kita susitarimo tarp

akademinių kamieninių padalinių ir praktikos institucijos forma.

Praktikos vieta – įmonės, priimančios atlikti praktiką, suteikta praktinio mokymo vieta, kurioje

studentas tęsia studijas konkrečiomis darbo sąlygomis.

Studento praktinio mokymo trišalė sutartis – pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK- 432 patvirtintą pavyzdinę sutartį švietimo

institucijos, praktikos institucijos ir studento susitarimas dėl studento praktinės veiklos.

Praktikos vadovas metodininkas – dėstytojas, atsakingas už praktikos užduočių parengimą,

praktikos organizavimą, kontrolę bei praktikos įvertinimą.

Įmonės praktikos vadovas – praktikos institucijos darbuotojas, paskirtas studento praktikos

vadovu, atsižvelgiant į studento praktinio mokymo trišalėje sutartyje keliamus reikalavimus.

Praktikos dienynas – dokumentas, skirtas įvertinti praktikos organizavimą, studento praktikanto

priežiūros kokybės užtikrinimą, praktikos užduoties naudingumą studentui praktikantui ir

praktikos institucijai, kurį pildo institucijos praktikos vadovas ir studentas praktikantas.

Praktikos ataskaita – rašto darbas, kuriame studentas praktikantas pristato ir išanalizuoja

praktikos metu atliktas užduotis ir gautus rezultatus.

1.3. BENDROJI INFORMACIJA APIE ELEKTROS IR ELEKTRONIKOS STUDIJŲ

KRYPTIES PRAKTIKAS

Šioje praktikų atlikimo metodikos (toliau – Metodika) dalyje pateikiami technologijos

mokslų srities elektros ir elektronikos inžinerijos krypties elektros inžinerijos šakos bendrieji

reikalavimai technologinei ir baigiamajai praktikoms atlikti įmonėse. Įvertinant studijų programų

sandarą ir struktūrą pagal ECTS nuostatas pateikiama praktikų vieta studijų programose, praktikų

trukmė, ataskaitų pateikimo terminai ir vertinimo sistemos principai, aprašomos praktikų dalyvių

funkcijos bei praktikų atlikimo priežiūra ir kontrolė.

7

1.3.1. Praktikos vieta bendrojoje studijų programoje, laikas ir trukmė

Technologinių praktikų tikslas – vieno ar kitos semestro metu įgytas teorines žinias pritaikyti

realioje veiklos pasaulio aplinkoje, siekiant konkrečių studijų rezultatų. Baigiamųjų praktikų

tikslas – įgyti naujų ir įtvirtinti jau turimus praktinius įgūdžius bei gebėjimus, įgytus praktikumų

ir ankstesnių praktikų metu konkrečioje darbo aplinkoje, susijusioje su baigiamojo projekto tema.

Technologinė ir baigiamoji praktikos yra pradedamos išklausius pagrindinį studijų

krypties (šakos) dalykų teorinį kursą. Konkretus praktikų laikas nustatomas vadovaujantis

patvirtintu kiekvienos studijų programos studijų planu. Studijų planuose praktikų laikas

nustatomas vadovaujantis siekiamų studijų rezultatų sąveika ir tęstinumu, t.y., praktikos turi būti

planuojamos atlikti tuomet, kai teorinio mokymo metu yra pasiektas toks teorinių rezultatų lygis,

kad studentas galėtų juos taikyti realioje praktinėje veikloje. Prieš atlikdami technologinę ir

baigiamąją praktikas, studentai taip pat turi būti įgiję pirminius praktinius įgūdžius praktikumų ir

pažintinių/ mokomųjų praktikų metu. Technologinės ir baigiamosios praktikų trukmė yra

nustatoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais: LR mokslo ir studijų įstatymu (Žin., 2009,

Nr. 54 – 2140), Technologijos mokslų (inžinerijos) studijų srities reglamentu (2005 -04-29

įsakymas Nr. ISAK-734 (Žin., 2005, Nr. 59-2079) bei Laipsnį suteikiančių pirmosios ir

vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašu (LR Švietimo ir mokslo ministro

įsakymas 2010 04 09, Nr. V-501, Vilnius).

1.3.2. Praktikų ataskaitų pateikimo terminai ir vertinimo sistema

Praktikų ataskaitos yra pateikiamos vadovaujantis konkrečios švietimo institucijos vidaus

tvarkos, reglamentuojančios studijų proceso organizavimą, galiojančiais dokumentais. Pagrindinė

nuostata – praktikos ataskaitos pateikimas ir gynimas turi vykti einamojo semestro, kurio metu

organizuojama praktika, metu. Praktikoje įgytų įgūdžių vertinimui ir įvertinimui yra taikomas

kriterijais grįstas modelis. Vertinimo kriterijai formuluojami pagal siekiamus studijų rezultatus.

Šioje Metodikoje yra siūloma studento praktiką vertinti nustačius rezultato ir bendruosius

kriterijus. Rezultato vertinimo kriterijai yra traktuojami kaip siekiamų rezultatų išskaidymas į

konkrečius gebėjimus ir įgūdžius ir pateikiami dalyko medžiagoje. Bendrieji vertinimo kriterijai

yra nustatyti vertinimo skalės apraše (žr. 1 lentelę). Galutiniam įvertinimui taikoma dešimtbalė

kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo schema, sudaryta iš praktikos įmonėje, ataskaitos ir

ataskaitos gynimo vertinimo.

Galutinio balo skaičiavimo formulė: GB = 0,3PĮ + 0,3PA + 0,4PAG,

čia PĮ – praktikos įmonėje vertinimas; PA – praktikos ataskaitos vertinimas; PAG – praktikos

ataskaitos gynimas.

1 lentelė

Žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimo skalė

8

Išla

iky

mo

sle

nk

stis

Pažymys ir

trumpas žinių ir

gebėjimų

apibūdinimas*

Išsamus žinių ir supratimo

apibūdinimas

Išsamus gebėjimų

apibūdinimas

Išla

iky

ta

10 (puikiai)

Puikios, išskirtinės

žinios ir gebėjimai

Puikios, išskirtinės, visapusiškos žinios ir jų

taikymas sprendžiant sudėtingas praktines

problemas. Savarankiškai studijavo papildomą

medžiagą. Puikiai supranta ir vartoja sąvokas,

geba analizuoti jas platesniame dalyko

kontekste. Originaliai ir nepriklausomai mąsto.

Puikūs analitiniai ir vertinimo įgūdžiai, įžvalga.

Puikus pasirengimas tolesnėms studijoms.

Puikiai taiko teorines žinias. Puikiai

atlieka sudėtingas nestandartines užduotis.

Nepriekaištinga, išskirtinė atlikimo

kokybė. Puikūs raiškos ir pristatymo

įgūdžiai. Gerai supranta, ką ir kodėl daro.

Pasiekti visi studijų rezultatai

9 (labai gerai)

Tvirtos, geros

žinios ir gebėjimai

Tvirtos, geros, visapusiškos žinios ir jų taikymas

sprendžiant sudėtingas praktines problemas.

Savarankiškai studijavo papildomą medžiagą.

Puikiai supranta studijuojamą medžiagą,

sąvokas vartoja tinkamai. Originaliai ir

nepriklausomai mąsto. Labai geri analitiniai,

vertinimo ir sintezės įgūdžiai. Labai geras

pasirengimas tolesnėms studijoms.

Labai gerai taiko teorines žinias. Lengvai

atlieka sudėtingas tipines užduotis. Labai

gera atlikimo kokybė. Labai geri raiškos ir

pristatymo įgūdžiai. Supranta, kokius

metodus, technikas taiko ir kodėl.

Pasiekta ne mažiau kaip 90 proc. studijų rezultatų

8 (gerai)

Geresnės nei

vidutinės žinios ir

gebėjimai

Geresnės nei vidutinės žinios ir jų taikymas

sprendžiant praktines problemas. Susipažino su

privaloma medžiaga. Geba savarankiškai dirbti

su papildoma medžiaga. Supranta sąvokas ir

principus, juos taiko tinkamai. Gerai

argumentuoja ir argumentus pagrindžia faktais.

Geras pasirengimas tolesnėms studijoms.

Gerai taiko žinias. Teisingai atlieka

vidutinio sudėtingumo ir sunkesnes

užduotis. Gera atlikimo kokybė. Geri

raiškos ir pristatymo įgūdžiai. Žino,

kokius metodus, technikas taikyti.


7 (vidutiniškai)

Vidutinės žinios ir

gebėjimai, yra

neesminių klaidų.

Vidutinės žinios, yra neesminių klaidų. Žinias

taiko praktinėms problemoms spręsti.

Susipažino su pagrindine medžiaga. Supranta ir ,

,vartoja sąvokas ir principus. Kelios esminės

dalys susiejamos į visumą. Pakankamai gerai

argumentuoja. Pakankamas pasirengimas

tolesnėms studijoms.

Žinios taikomos vadovaujantis pateiktais

pavyzdžiais. Gera atlikimo kokybė.

Teisingai atlieka vidutinio sunkumo

užduotis. Pakankami raiškos ir pristatymo

įgūdžiai.


6 (patenkinamai)

Žinios ir gebėjimai

(įgūdžiai) žemesni

nei vidutiniai, yra

klaidų

Žemesnės negu vidutinės žinios, yra klaidų.

Žinias taiko nesudėtingoms praktinėms

problemoms spręsti. Susipažino su pagrindine

medžiaga. Patenkinamai suvokia sąvokas, geba

savais žodžiais apibūdinti priimamą informaciją.

Analizuojant susitelkiama į keletą aspektų,

tačiau nesugebama jų susieti. Patenkinamas

pasirengimas tolesnėms studijoms.

Žinios taikomos vadovaujantis pateiktais

pavyzdžiais. Patenkinama atlikimo

kokybė. Moka veikti pagal analogiją.

Teisingai atlieka lengvas užduotis, bet

nesuvokia sudėtingesnių. Patenkinami

raiškos ir pristatymo įgūdžiai.


5 (silpnai)

Žinios ir gebėjimai

(įgūdžiai) tenkina

minimalius

reikalavimus

Žinios tenkina minimalius reikalavimus. Žinias

taiko nesudėtingoms praktinėms problemoms

spręsti. Paprastas įsisavintų sąvokų vardijimas,

teksto atpasakojimas. Atsakymas sutelktas į

vieną aspektą. Minimalus pasirengimas

tolesnėms studijoms.

Minimalūs pakankami gebėjimai

problemoms spręsti vadovaujantis

pavyzdžiais. Geba veikti pagal analogiją.

Patenkinami raiškos ir pristatymo

įgūdžiai.

Pasiekta ne mažiau kaip pusė studijų rezultatų

Nei

šla

iky

ta

4 Nepatenkina

mai

Netenkinami

minimalūs

reikalavimai

Žinios netenkina minimalių reikalavimų

Gebėjimai netenkina minimalių

reikalavimų

3

2

1

9

Išla

iky

mo

sle

nk

stis

Pažymys ir

trumpas žinių ir

gebėjimų

apibūdinimas*

Išsamus žinių ir supratimo

apibūdinimas

Išsamus gebėjimų

apibūdinimas

Pasiekta mažiau kaip pusė studijų rezultatų

1.3.3. Praktikos dalyvių funkcijos

Pagrindiniai praktikos kaip studijų programos sudedamosios dalies organizavimo ir

atlikimo dalyvis yra studentas praktikantas (toliau -- praktikantas), švietimo institucijos atstovas,

atsakingas už metodinių reikalavimų formulavimą (toliau – vadovas metodininkas) ir įmonės

darbuotojas, atsakingas už praktinių užduočių atlikimo priežiūrą ir kontrolę (toliau – įmonės

praktikos vadovas).

Praktikanto pareigos ir teisės. 1. Praktikanto teises ir pareigas praktikos atlikimo metu nustato švietimo institucijų

vidaus tvarkos dokumentai, taip pat įmonės, kurioje atliekama praktika, vidaus tvarkos taisyklės.

Pagrindinės praktikanto pareigos:

vykdyti metodinio praktikos vadovo nurodytas praktinio mokymo užduotis;

laikytis praktikos vietoje nustatytų darbo tvarkos taisyklių, darbuotojų saugos ir

sveikatos, priešgaisrinės apsaugos taisyklių reikalavimų;

tausoti praktikos vietos turtą;

reguliariai lankyti įmonės praktikos vadovo rengiamas konsultacijas;

parengti praktikos ataskaitą, atitinkančią šioje metodikoje nustatytus reikalavimus;

nustatytu laiku pateikti ir registruoti katedroje praktikos ataskaitą ir ją apginti.

2. Praktikantas turi teisę:

kreiptis į metodinį praktikos vadovą konsultacijos dėl visų praktikoje iškilusių

klausimų;

prieš praktiką gauti kolegijos su įmone suderintą numatytos praktikos programą bei

visą informaciją, susijusią su praktikos atlikimo tvarka ir ataskaitos parengimo ir pateikimo forma

bei grafiku;

išeidamas į praktiką gauti praktikos užduotis, darbuotojų saugos ir sveikatos

užtikrinimo bei kitas priemones praktikai atlikti.

3. Studentas išeidamas į praktiką turi būti išklausęs numatytus dalykus ir be skolų

išlaikęs egzaminus, numatytus švietimo institucijos įgyvendinamoje studijų programoje.

Vadovo metodininko pareigos ir teisės.

1. Praktikos vadovai metodininkai skiriami pagal švietimo institucijoje nustatytą

darbuotojų skyrimo pareigoms ir (arba) konkrečioms funkcijoms atlikti galiojančią tvarką.

2. Praktikos vadovo metodininko pareigos:

parengti praktikantams individualias praktikos atlikimo užduotis, kurias atlikus būtų

galima pasiekti studijų programoje numatytus praktikų rezultatus;

supažindinti praktikantą su metodiniais praktikos atlikimo reikalavimais;

teikti konsultacijas dėl konkrečių užduočių atlikimo;

išduoti ir padėti užpildyti praktikos dienyną;

suderinti užduočių atlikimo galimybes su įmonės praktikos vadovu;

registruoti pagal švietimo institucijoje galiojančią tvarką trišalę praktikos atlikimo

sutartį;

kontroliuoti praktikanto darbą praktikos metu lankantis įmonėje ir bendraujant su

įmonės praktikos vadovu;

10

registruoti praktikanto parengtą praktikos ataskaitą, dalyvauti jos gynime ir įvertinti

praktikos atlikimą galutiniu įvertinimu;

vienerius metus saugoti praktikantų praktikos ataskaitas.

3. Praktikos vadovas metodininkas turi teisę:

susiklosčius objektyvioms priežastims keisti praktikantui užduoties pobūdį;

atšaukti praktikantą iš praktikos vietos išaiškėjus, kad jis nevykdo trišalės sutarties

įsipareigojimų arba įmonės praktikos vadovo nurodymų, nesilaiko įmonėje galiojančių vidaus

tvarkos taisyklių;

teikti fakulteto administracijai siūlymus dėl praktikos įskaitymo arba atidėjimo.

Įmonės praktikos vadovo pareigos ir teisės

1. Įmonės praktikos vadovus skiria praktikantą priimanti įmonė pagal joje nustatytą

darbuotojų skyrimo pareigoms ir (arba) konkrečioms funkcijoms atlikti galiojančią tvarką.

2. Įmonės praktikos vadovo pareigos:

supažindinti praktikantą su darbo žmonių saugos ir ekologijos reikalavimais jam

paskirtoje konkrečioje darbo vietoje;

suformuluoti individualias praktines užduotis ir aprūpinti praktikantą reikiama

dokumentacija bei būtinomis darbo priemonėmis.

kontroliuoti ir koordinuoti praktikos eigą įmonėje tuo pačiu teikiant konkrečias

konsultacijas dėl užduočių atlikimo;

palaikyki ryšį su praktikos vadovu metodininku;

pasibaigus praktikai įvertinti praktikanto atliktas užduotis pagal nustatytus vertinimo

kriterijus;

atlikti visus reikiamus įrašus praktikanto praktikos dienyne.

3. Įmonės praktikos vadovas turi teisę:

įspėti praktikantą dėl praktikos sutartyje numatytų sąlygų pažeidimo;

iškilus būtinybei informuoti švietimo instituciją dėl praktikanto drausmės praktikos

vietoje;

teikti įmonei ir švietimo institucijai rekomendacijas dėl galimo praktikanto

įdarbinimo įmonėje.

1.4. IŠLEIDIMAS Į PRAKTIKAS, PRAKTIKŲ DOKUMENTAI

Technologinės ir baigiamosios praktikos yra numatomos kiekvienų mokslo metų studijų

grafike, vadovaujantis vykdomų studijų programų studijų planais. Studentai praktikos atlikimo

metu turi du vadovus –praktikos vadovą metodininką (praktikos vadovas metodininkas –

kolegijos paskirtas asmuo, atsakingas už praktikos užduočių parengimą, praktikos atlikimo

kontrolę ir praktikos įvertinimą) ir įmonės praktikos vadovą (įmonės praktikos vadovas –

įmonės, kurioje studentas atlieka praktiką, darbuotojas, turintis aukštą kvalifikaciją ir ne mažesnį

kaip vienerių metų atitinkamo darbo stažą, institucijos vadovo paskirtas studento praktikos

vadovu).

Ne vėliau, kaip savaitė iki praktikos pradžios studentams organizuojamas susitikimas su

praktikos vadovu metodininku, kuriame studentai informuojami apie praktikos organizavimą ir

supažindinami su dokumentais, būtinais praktikos atlikimo metu bei praktikos ataskaitos ruošimo

metu. Apie būsimą susitikimą studentai informuojami švietimo institucijoje nustatyta tvarka.

Studentų dalyvavimas šiame susitikime būtinas, norint išvengti nesklandumų, susijusių su

praktikos atlikimu. Susitikimo metu studentams išduodami tokie dokumentai: trišalė praktinio

mokymo sutartis (3 egzemplioriai); praktikos dienynas, kuriame yra suformuluota praktikos

užduotis, praktikos vietos įvertinimo anketa (5 priedas).

Praktinio mokymo sutartis – tai trišalė sutartis, sudaroma tarp mokymo institucijos,

priimančios į praktiką institucijos ir studento (pavyzdys pateiktas 1 priede). Per 10 darbo dienų

11

nuo praktikos pradžios dienos studentas privalo metodiniam vadovui pristatyti ar atsiųsti paštu

vieną praktinio mokymo sutarties, pasirašytos visų trijų šalių, egzempliorių.

Praktikos dienynas – standartizuotas dokumentas, kuriame fiksuojama praktikos vieta ir

trukmė, individuali užduotis, konkretūs praktikos metu atliekami darbai, praktikos įvertinimas,

kurį tvirtina įmonės praktikos vadovas, metodinio praktikos vadovo atsiliepimas.

Praktikos atlikimo laikotarpiu studentas pildo praktikos dienyną, kuriame aprašo praktikos

įmonėje atliktus darbus. Kartą per dvi savaites (arba jei reikia) studentas susitinka su metodiniu

praktikos vadovu ir pateikia jam savo praktikos dienyną. Jei metodinio praktikos vadovo

nuomone studento atliekami praktikos vietoje darbai neatitinka siekiamų praktikos rezultatų,

praktikos vadovas metodininkas gali: a) kreiptis į praktikos instituciją ir prašyti pavesti studentui

darbus, atitinkančius siekiamus praktikos rezultatus; b) kreiptis į fakulteto dekaną (ar kitą

atsakingą už praktiką asmenį) prašydamas paskirti studentą į kitą praktikos įmonę.

Studentas, pasibaigus praktikos laikotarpiui, pateikia įmonės praktikos vadovui pasirašyti

praktikos dienyną ir gauna įmonės praktikos vadovo atsiliepimą apie studento darbą praktikos

metu. Įmonės praktikos vadovo atsiliepime turi būti siūlomas studento darbo praktikos

įvertinimas, taikant dešimtbalę kriterinę skalę.

Praktikos užduotis. Praktikos užduotis katedrai pateikia paskirtas praktikos metodinis

praktikos vadovas, katedros patvirtintos užduotys yra išdalinamos studentams išleidimo į praktiką

metu. Studentas per praktiką atlieka visus praktikos užduotyje suformuluotus reikalavimus,

konsultuodamasis su įmonės praktikos vadovu, parengia praktikos ataskaitą, pagrindinį praktikos

įvertinimo dokumentą.

Praktikos vietos įvertinimo anketa – klausimynas, kurio tikslas yra įvertinti

praktikos kokybę. Klausimynuose pateikti atsakymai bus analizuojami, o gauti rezultatai

panaudoti studijų programoms tobulinti.

Už praktikos ataskaitoje pateiktus duomenis, daromas išvadas bei pasiūlymus, skaičiavimų

teisingumą atsako tik studentas.

Studentas privalo parengti ir pristatyti praktikos ataskaitą (kartu su praktikos dienynu) studijų

grafike numatytu metu, ją apginti ir gauti įvertinimą.

1.5. PRAKTIKŲ ATLIKIMAS

Praktikos atlikimo pradžia ir pabaiga yra tvirtinama švietimo institucijos arba jos

akademinio padalinio vadovo įsakymu, kuriame nurodoma konkreti praktikos vieta. Įsakymas dėl

praktikos atlikimo rašomas tuomet, kai praktikos vadovas metodininkas su įmone suderina

konkrečią praktikos atlikimo darbo vietą, bet ne vėliai kaip 2 savaitės iki studijų programoje

numatytos praktikos pradžios. Per likusias dvi savaites iki praktikos pradžios studentas pasirašo

kolegijoje praktikos sutartį, su vadovu metodininku suderina užduotis, pildo reikiamas praktikos

dienyno dalis. Atvykęs į praktikos vietą praktikantas įmonei pateikia įsakymo kopiją, praktikos

dienyną, kuriame įmonės vadovo paskirtas asmuo fiksuoja atvykimo į praktiką laiką, įrašą

tvirtindamas spaudu. Praktikantas praktikos pradžioje įmonėje baigia pildyti praktikos sutartį,

kurios vieną egzempliorių grąžina švietimo institucijai (žr. 2 sk.). Prieš pradėdamas atlikti

praktikos užduotis, praktikantas išklauso žmonių saugos ir ekologijos instruktažą ir už jį pasirašo

įmonės nustatyta tvarka. Praktikos darbo dienos pradžią ir pabaigą nustato įmonės praktikos

vadovas. Savaitės darbo trukmė negali viršyti 30 valandų. Praktikanto praktikos eigą ir atliekamų

užduočių kokybę kontroliuoja įmonės praktikos vadovas. Praktikantą taip pat kontroliuoja ir

teikia metodines konsultacijas praktikos vadovas metodininkas. Praktikos atlikimo metu

praktikantas kiekvieną dieną pildo praktikos dienyną, kuriame jo įrašus tvirtina įmonės praktikos

vadovas. Praktikos dienynas (žr. 2 priedą) yra pagrindinis dokumentas, atskleidžiantis

praktikanto praktikos eigą bei jam paskirtų atliekamų užduočių kokybę. Pasibaigus praktikos

terminui įmonės praktikos vadovas įvertina praktikanto atliktas užduotis ir pateikia galutinį

12

praktikos įvertinimą taikydamas dešimtbalę kriterinę skalę. Įvertindamas konkrečių užduočių

atlikimą, įmonės praktikos vadovas taip pat atskleidžia praktikanto pažiūrą į jam pavestą atlikti

darbą, pastebėtus teorinio pasirengimo trūkumus, atlikto darbo kokybę, praktikanto sugebėjimus

dirbti savarankiškai. Praktikos dienyne praktikos vadovas metodininkas taip pat pateikia pastabas

apie praktikanto darbą praktikos metu. Visi įrašai vėliau yra naudojami atliekant kiekybinę ir

kokybinę praktikų analizę (žr. 3 priedą).

1.6. PRAKTIKŲ ATASKAITŲ RAŠYMAS

Praktikos ataskaitos parengimas ir gynimas – svarbus praktikos metu pasiektų rezultatų

vertinimo elementas. Praktikos ataskaitos paruošimas turi: ugdyti analitinio darbo įgūdžius;

susieti teorines žinias su praktine situacija; atskleisti praktikanto gebėjimą savarankiškai surasti ir

atsirinkti reikiamą, paskirtai praktikos užduočiai literatūrą; mokyti rinkti ir tinkamai apdoroti bei

pateikti reikiamus duomenis, atlikti stebėjimus, analizuoti gautus rezultatus ir juos apibendrinti;

aiškiai ir argumentuotai reikšti mintis; savarankiškai pateikti išvadas, kurios būtų loginė darbo

tąsa; Praktikos ataskaitos rašomos valstybine – lietuvių kalba.

1.6.1. Bendrieji praktikos ataskaitoms keliami reikalavimai

Pagrindiniai praktikos ataskaitos ruošimo etapai yra šie:

1. Praktikos užduoties suvokimas.

2.Informacijos rinkimas, jos analizė konsultuojantis su įmonės praktikos vadovu ir vadovu

metodininku

3. Literatūros paieška konkrečiai užduočiai atlikti. Literatūros surinkimas turėtų prasidėti

fundamentalios literatūros – vadovėlių, enciklopedijų, žinynų apžvalga. Juose pateiktos nuorodos

ir citatos palengvina specializuotų teorinių šaltinių paiešką. Fundamentalios literatūros apžvalga

yra prielaida ataskaitos turiniui sudaryti, tai suteiks galimybę kryptingai tęsti mokslinės literatūros

paieškas. Skaitant atrinktą literatūrą patartina konspektuoti su užduotimi susijusius klausimus,

pasižymint šaltinio bibliografinį aprašą, kurio prireiks rašant ataskaitą, taip pat pasidaryti išrašus,

skaitmeninės medžiagos kopijas su tam tikromis pastabomis ir smulkiu šaltinio bibliografiniu

dokumentavimu, kad ataskaitoje juos būtų lengviau teisingai panaudoti. Šiuo etapu studentas turi

mokytis dirbti su literatūros šaltiniais, surasti praktinėms užduotims atlikti reikiamą teorinį

argumentavimą, teorinius modelius, šaltinių medžiagą išmokti pateikti susietą su konkrečia

užduotimi.

4. Praktikos ataskaita rašoma naudojant konkrečios įmonės, organizacijos ar žinybos

medžiagą, būtina susidaryti aiškų medžiagos rinkimo planą: kokius duomenis reikia rinkti ir

kokiu aspektu apdoroti.

5. Praktikos ataskaitos turinį turėtų sudaryti įvadas, pagrindiniai ataskaitos skyriai,

išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas ir priedai, jei tokių reikia. Skyriai turi poskyrius, šie --

skyrelius. Toks sudėtinis planas padeda išlaikyti geresnę ataskaitos struktūrą. Poskyriai turėtų

detalizuoti skyrius, o skyreliai – poskyrius, todėl poskyriai neturėtų kartoti skyrių pavadinimo, o

skyreliai – poskyrių. Kiekvienas skyrius turėtų būti pradedamas trumpa įžanga, kurioje

nusakoma, kas tame skyriuje analizuojama, pristatoma. Skyriaus pabaigoje turėtų būti trumpas

apibendrinimas, kurias atskleistų, kaip pavyko atlikti vieną ar kitą praktinę užduotį, kokie

pagrindiniai rezultatai.

Rašant praktikos ataskaitą būtina įsidėmėti:

Negalima pažodžiui perrašinėti literatūros ir šaltinių medžiagos. Ją reikia perteikti

savais žodžiais, stengtis pareikšti savo nuomonę ar kitų autorių pasisakymus nagrinėjamu

klausimu, parodyti nuomonių sutapimus ir skirtumus, akcentuoti, su kuo studentas sutinka, ką

vertina kritiškai, su kokiomis mintimis nesutinka ir kodėl. Būtina nurodyti šaltinius, kuriais

naudojantis pateikiami teiginiai.

13

Praktikos ataskaitoje turi būti naudojami tik visuotinai priimtini trumpinimai.

Aprobuotų ir paplitusių žymenų (Lt, ES, AB ir pan.) tekste aiškinti nereikia. Tačiau, jei

ataskaitoje dažnai kartojasi autoriaus sukurti ilgi ar gerai žinomi pavadinimai, techninės

santrumpos, galima žodžius trumpinti, bet pirmą kartą parašyta santrumpa skliaustuose turi būti

paaiškinta.

Jeigu pateikiami statistikos arba techniniai duomenys, juos geriausia įrašyti

analitinėse lentelės. Ataskaitą pagyvina ir paįvairina įvairi iliustracinė medžiaga – schemos,

diagramos, t.y. paveikslai. Jie turi būti ne tiesiog perkelti iš žinynų, literatūros šaltinių ar įmonėje

gautos medžiagos, bet atitinkamai analitiškai apdoroti ir pritaikyti konkrečiai praktikos užduočiai

atlikti.

1.6.2. Praktikos ataskaitos struktūra

Ataskaitos struktūra ir pagrindiniai (privalomi) skyriai:

antraštinis (titulinis) lapas (žr. 4 priedą);

turinys;

įvadas;

praktikos ataskaitos specialioji dalis;

individuali užduotis;

praktikos rezultatų apibendrinimas;

išvados ir siūlymai;

informacijos šaltiniai;

priedai.

Antraštiniame lape nurodomi kolegijos, fakulteto ir katedros pavadinimai, studijų

programos ir praktikos pavadinimai, studento vardas ir pavardė, grupė, praktikos pavadinimas,

atlikimo vieta , praktikų vadovų pareigos, vardai ir pavardės, darbo parengimo vieta ir metai.

Antraštinis lapas rengiamas tekstų redaktoriumi, spausdinamas A4 formato baltame popieriuje.

Naudojamas Times New Roman šriftas. Antraštinis ir turinio lapų numeriai nenumeruojami.

Ataskaitos turinys rašomas kaip skyriaus antraštė – didžiosiomis raidėmis (TURINYS).

Skyrių pavadinimai turinyje rašomi didžiosiomis raidėmis arba paryškintomis mažosiomis

raidėmis, poskyrių ir skyrelių – mažosiomis. Skyrių, poskyrių ir skyrelių pavadinimai turi būti

trumpi, aiškūs. Negali būti poskyris ar skyrelis iš vieno puslapio.

Ataskaitos įvadą sudaro šios struktūrinės dalys:

įžanga

praktikos tikslas

praktikos uždaviniai

siekiami rezultatai

praktikos eiga

Įžangoje pateikiama:

trumpa įmonės charakteristika: įmonės tipas, pagrindinė veiklos sritys, organizacinė

struktūra, išryškinant pagrindinių padalinių specifiką.

Padalinio, kuriame atliekama praktika, veiklos specifika, materialieji ištekliai (įranga).

Trumpa konkrečios darbo vietos charakteristika.

ĮSIDĖMĖKITE: rašant įvado įžangą reikia vengti „informacinio triukšmo“, t.y., duomenys

turi būti pateikiami labai konkrečiai. Įvado įžangos apimtis – iki 1 psl.

Praktikos tikslas yra bendrojo pobūdžio ir formuluojamas atsižvelgiant į praktikos

pobūdį. Technologinėms praktikoms tikslas gali būti formuluojamas taip: įgyti praktinius

įgūdžius taikant teorines studijų pagrindų žinias realioje verslo ir(ar) gamybos aplinkoje.

Baigiamųjų praktikų tikslas galėtų būti formuluojamas taip: įtvirtinti studijų metu įgytas teorines

žinias ir įgūdžius realioje verslo ir(ar) gamybos aplinkoje bei sukaupti reikiamą informaciją

baigiamajam projektui rengti.

14

Jeigu praktikos tikslas yra suformuluotas praktikos medžiagos apraše – jį reikia perkelti į

ataskaitą. Tuomet jis bus kryptingas. Pvz.: pritaikyti ir praplėsti įgytas teorines žinias apie

elektros tinklų ir sistemų struktūrą bei elektros įrenginių funkcines galimybes.

Praktikos uždaviniai – tai bendratimi išreikšta praktikos užduotis. Praktikos uždavinių

formuluojama tiek, kiek jų yra užkoduota užduotyje (žr. 2 lentelę).

15

2 lentelė

Praktikos uždavinių formulavimo pavyzdys

Praktikos užduotis Praktikos uždaviniai

11 užduotis. Transformatorinės pastotės relinės apsaugos ir

automatikos montavimas.

11.1. Relinės apsaugos ir automatikos techninio projekto analizė.

11.2. Maksimaliosios srovės apsaugos relių, saugiklių,

automatinių jungiklių ir kitų elementų parinkimas.

11.3. Antrinių grandinių ir signalizacijos laidų ir kabelių

montavimas, relių ir kitų elementų pajungimas.

1. Išanalizuoti relinės apsaugos techninį projektą.

2. Parinkti maksimaliosios srovės apsaugos reles,

saugiklius, automatinius jungiklius ir kitus elementus.

3. Sumontuoti ir pajungti antrinių grandinių ir

signalizacijos laidus ir kabelius, reles ir kitus elementus.

Situacija Nr.1. Apžiūrint pastotės įrenginius pastebėta:

a). vienoje tepalinėje jungtuvo kolboje staiga sumažėjo tepalas

(įeinantis arba išeinantis įvadas);

b). viename iš išeinančiu jungtuvų trūko tepalo kolba, išsiliejo tepalas ir jis

užsidegė.

Užduotis:

Nustatykite pateiktų gedimų priežastis

Pateikite gedimų šalinimo būdus

Pagrįskite ir detaliai argumentuokite gedimo šalinimo būdų pasirinkimą

(iš kelių galimų būdų pasirinkote, kodėl būtent šį būdą pasirinkote, ar

nustatėte alternatyvius būdus, kuriuos taip pat būtų galima taikyti ir pan.)

1. Nustatyti pateiktų gedimų priežastis.

2. Pateikti gedimų šalinimo būdus.

3. Pagrįsti ir išsamiai argumentuoti gedimo šalinimo

būdų pasirinkimą.

ĮSIDĖMĖKITE: praktikos tikslas turi būti aiškus ir konkretus, o uždaviniai – tai

žingsniai pasiekti tikslą.

Siekiami rezultatai. Jie jau yra suformuluoti praktikos dalyko apraše, todėl juos į įvadą

reikia tik įkelti. Prieš formuluodami studijų rezultatus, praktikantai turi pasikonsultuoti su

praktikos vadovus metodininku.

Praktikos eiga. Šioje įvado dalyje labai glaustai eiliškumo tvarka aprašoma, kas buvo

atliekama praktikos metu. Šioje dalyje nereikia pateikti rezultatų, o tik aprašyti eigą.

Ataskaitos specialiosios dalies sandara ir turinys yra sudaromas iš bendrosios

užduoties dalies klausimų, kurie yra bendri visiems studentams.

Individualios užduoties ataskaitoje studentas aprašo užduoties klausimus, kuriuos jis

nagrinėjo smulkiau (papildomos, alternatyvios užduotys ir probleminės situacijos sprendimai).

Išvadų ir siūlymų dalyje pateikiama atliktų darbų apibendrinimas, pagrindinės išvados,

kaip pavyko įgyvendinti praktikos programos tikslus, aptariamos su tuo susietos problemos.

Praktikos vietos įvertinimas. Pateikiami siūlymai, kaip gerinti praktiką. Išvados turi atitikti

praktikos uždavinius. Išvados ir siūlymai gali būti numeruojami ir pateikiami 1-2 puslapiuose.

Literatūros šalinių sąrašas nurodomas ataskaitos pabaigoje. Jis sudaromas abėcėlės

tvarka, laikantis bibliografinių reikalavimų.

Prieduose pateikiama iliustracinė medžiaga, schemos, diagramos, grafikai, lentelės ar

įvairūs lankstinukai. Priedai segami eilės tvarka. Tekste būtinos nuorodos į priedus.

1.6.3. Praktikos ataskaitų maketavimas

Tekstas praktikų ataskaitose turi būti tinkamai įformintas, parašytas taisyklinga lietuvių

kalba. Braukymai ir taisymai neleistini. Kalba turi būti trumpa, aiški, nedaugiaprasmė. Būtina

vengti publicistinės kalbos, naudoti tik mokslinę kalbą. Tekstas dėstomas beasmene,

neveikiamąja forma. Pvz.: „sudaroma detali schema“, „analizuojamos ....“, „ pateikiami

skaičiavimai“, „ iš atliktos analizės matyti, kad…”. Jei vartojami specifiniai terminai ar

trumpiniai, jie turi būti aptarti tekste.

16

Tekstas spausdinamas A4 formato lape, 1,5 intervalu tarp eilučių, Times New Roman, 12

pt šriftu. Lapo paraščių dydžiai: kairioji – 25 mm; dešinioji – 18 mm, viršutinė ir apatinė – po 20

mm.

Pastraipos pirmoji eilutė atitraukiama nuo lapo kairiosios paraštės per 15 mm. Po

skyrybos ženklo (kablelio, taško, dvitaškio ir t.t.) visada paliekamas tarpas. Prieš skyrybos ženklą

tarpas nededamas.

Puslapiai numeruojami ištisai, pradedant tituliniu lapu, tačiau puslapio numeris

pradedamas rašyti nuo įvado lapo (ant prieš tai esančių puslapių numeriai nerašomi). Puslapio

numeris rašomas puslapio viršutinėje paraštėje (lapo viršuje) centre arabiškais skaitmenimis 12 pt

šriftu, nededant nei taško, nei brūkšnelių.

Praktikos ataskaita turi būti tvarkingai įrišta, kietesniais viršeliais naudojant spiralę, kad

būtų matyti titulinis lapas.

Teksto skirstymas. Tekstas skirstomas į skyrius ir poskyrius bei skyrelius. Skyriai

numeruojami arabiškais skaitmenimis: 1., 2., 3., 4., ir t.t. Poskyriai ir skyreliai numeruojami tik

skyriaus viduje. Poskyrio eilės numeris pradedamas skyriaus numeriu ir poskyrio tame skyriuje

numeriu, kurie skiriami taškais, pavyzdžiui: 2.1.; 2.2.

Jei tekstas dar skirstomas į skyrelius, tai šie numeruojami tuo pačiu principu: pirmasis

skaitmuo rodo skyriaus, antrasis – poskyrio, trečiasis – skyrelio numerį, pavyzdžiui: 2.1.1.; 2.1.2.

Įvado, išvadų, literatūros ir priedų skyriai nenumeruojami.

Kiekvienas skyrius pradedamas naujame puslapyje, o poskyris ir skyrelis – tame pačiame

puslapyje. Antraštės žodžiai nekeliami. Po antraštės taškas nerašomas.

Skyriaus pavadinimas rašomas lapo centre didžiosiomis raidėmis pajuodintai. Naudojamas šriftas

– Times New Roman, Bold, 12 pt.

Poskyrio ir skyrelio pavadinimai rašomi lapo centre mažosiomis raidėmis, išskyrus

pirmąją pavadinimo raidę. Pavadinimo šriftas – Times New Roman, Bold, 12 pt.

Skyriaus antraštė rašoma viena eilute žemiau, negu prasideda puslapio teksto laukas, o

poskyrio ir skyrelio antraštė atskiriama iš prieš ją ir po jos esančio teksto vienos eilutės tarpeliu.

Negalima rašyti kelių skyrių, poskyrių ir skyrelių pavadinimų vienas paskui kitą. Jeigu po

skyriaus antraštės eina poskyrio antraštė, tarp jų taip pat paliekamas vienos eilutės tarpelis ir

įterpiama preambulė – skyriaus įžanginis tekstas. Negalima rašyti antraštės viename puslapyje, o

tekstą pradėti kitame.

Lentelių pateikimas ataskaitoje. statistinė ar kita ataskaitoje esanti informacija gali būti

pateikiama lentelėse. Lentelė turi turėti antraštę, kuri rašoma mažosiomis raidėmis, pradedant

didžiąja, lapo centre. Visos lentelės numeruojamos. Numeravimas, kaip ir formulių atveju,

vykdomas skyriaus ribose. Lentelės eilės numerį sudaro skyriaus numeris ir lentelės numeris tame

skyriuje, atskirti tašku. Lentelės numeris ir žodis „lentelė“ bei pati antraštė rašomi virš lentelės

centruotai, 12 pt šriftu.

Lentelės skilčių pavadinimai, skilčių antraštės ir paantraštės pradedamos didžiąja raide,

išskyrus tas paantraštes, kurios sudaro vieną sakinį su skilties antrašte. Antraštės rašomos

vienaskaita, po jų skyrybos ženklai nededami. Antraštės centruojamos skiltyje horizontaliai ir

vertikaliai. Lentelės pavyzdys pateiktas žemiau: 6.1. lentelė

Lentelės antraštė

Eilučių pavadinimų antraštė

Skilties antraštė Skilties antraštė

Skilties paantraštė Skilties paantraštė Skilties paantraštė Skilties paantraštė

Duomenys lentelėje gali būti rašomi šriftu Times New Roman, Normal, 11 pt. Jei lentelė

netelpa lape horizontaliai, t.y. turi labai daug skilčių, tai ją galima pasukti išilgai lapo. Lentelės

pavadinimas turi būti kairiojoje lapo pusėje. Jei lentelės eilutės netelpa lape, lentelė dalijama į

dalis, kurios gali būti išdėstomos skirtinguose lapuose. Dalijant lentelę pagal eilutes, naujame lape

turi būti kartojamos lentelės skilčių antraštės ir paantraštės. Tai galima atlikti panaudojant teksto

17

redaktoriaus komandą: Table => Heading Rows Repeat prieš tai pažymėjus lentelės skilčių

antraštes ir paantraštes.

Lentelėje pateiktų dydžių vienetų žymėjimai gali būti nurodomi: skilties antraštėje, eilutės

pavadinime ar lentelės antraštėje, jeigu visi lentelėje pateikti dydžiai reiškiami tuo pačiu vienetu.

Lentelės antraštėje gali būti nurodytas visoje lentelėje vyraujantis vienetas, o skilčių antraštėse ar

paantraštėse – kiti vienetai.

Skaičių reikšmės toje pačioje skiltyje turi turėti vienodą skaičių dešimtainių ženklų.

Lentelėje vietoj pasikartojančių skaičių, ženklų ar simbolių rašyti kabutes neleidžiama. Jei

lentelėse nėra kurių nors duomenų, rašomas brūkšnelis arba tritaškis – nėra duomenų. Dydžių

reikšmių intervalai tekste rašomi su žodžiais „nuo" ir „iki" arba su brūkšniu.

Ataskaitoje pateikiamų paveikslų įforminimas. Iliustracijos (grafikai, diagramos ir

kt.) išdėstomos pačiame tekste tuojau po nuorodų į jas arba prieduose. Visos iliustracijos

vadinamos paveikslais ir, jeigu jų yra daugiau kaip viena, sunumeruojamos. Paveikslo numerį

sudaro skyriaus numeris ir paveikslo eilės numeris tame skyriuje. Jie atskiriami tašku.

Ataskaitose galima ir ištisinė paveikslų numeracija. Paveikslo numeris ir pavadinimas rašomi

po iliustracijos. Paveikslo įforminimo pavyzdys pateiktas 1 pav.

xx pav. Acetileno ir deguonies liepsnos temperatūros kreivė ir 7 vykstančios reakcijos (nurodyti

literatūros šaltinį ir puslapį)

1 pav. Paveikslų įforminimo pavyzdys

Diagramos. Ataskaitose gali būti naudojamos diagramos. Diagramose faktiniai duomenys

pateikiami linijomis, geometrinėmis figūromis arba ženklais. Atsižvelgiant į tyrimo tikslus

skiriami šie diagramą tipai:

diagramos, pateikiančios ir palyginančios du faktus;

diagramos, vaizduojančios ekonominių reiškinių kaitą laiko požiūriu;

diagramos, rodančios dviejų kintamųjų ryšį;

diagramos, atskleidžiančios reiškinio struktūrą.

Pagal formą diagramos gali būti stulpelinės, juostinės, kvadratinės, apskritiminės,

sektorinės, linijinės, figūrinės ir kt. Tiek stulpelinės, tiek juostinės diagramos yra paprasčiausias

grafinių faktinių duomenų vaizdavimo ir analizavimo būdas. Jos dažniausiai naudojamos

reiškinių kaitai laiko požiūriu pavaizduoti arba vienarūšiams reiškiniams palyginti, reiškinio

struktūrai bei jos pokyčiams atskleisti. Sudarant stulpelinę diagramą, faktiniams duomenims

parodyti naudojami vienodo pločio stačiakampiai (stulpeliai), kurie remiasi į horizontaliąją

koordinačių ašį (žr. 2 pav.). Jeigu stulpeliai išsidėstę horizontaliai ant vertikaliosios koordinačių

ašies, tai diagrama vadinama juostine (žr. 3 pav.).

Stulpelinė diagrama yra geriausias faktų pateikimo būdas, tačiau stulpeline diagrama

gana dažnai galima iškreipti norimo parodyti reiškinio esmę. Šiuo atveju svarbu atrinkti

18

būdingiausius taškus, kurie tiksliai atskleistų reiškinio pokyčius tiriamuoju laikotarpiu ir norimas

pavaizduoti tendencijas.

2 pav. Lengvųjų automobilių specializacijos dalykų vertinimo apklausos rezultatai

3 pav. Pageidaujamos darbuotojo asmeninės savybės

Aptariant paprastą dviejų faktų palyginimą ar laiko sekos diagramą, labai svarbu žinoti

ir teisingai pažymėti vertikaliąją ašį. Dažniausiai naudojamas nulio atskaitos taškas. Tam tikrais

atvejais, kai norima pavaizduoti tiriamojo reiškinio pokyčius, kai svarbu ne vien kiekybinis

padidėjimas, bet ir augimo greitis, naudojama proporcinė, arba logaritminė, skalė. Joje vienodą

procentinį augimą atitinka vienodi atstumai. Čia nulinio taško problema neaktuali.

Naudojant diagramą, rodančią dviejų kintamųjų ryšį, būtina nustatyti, kuris iš jų yra

priklausomas, o kuris -- ne, t.y. kuris yra tiriamojo reiškinio priežastis, o kuris -- pasekmė.

Nepriklausomas kintamasis (priežastis) yra pateikiamas horizontaliojoje ašyje, o priklausomas

kintamasis (pasekmė) --vertikaliojoje. Pavyzdžiui, pajamų ir išlaidų diagramoje matyti, kad,

didėjant gyventojų pajamoms, auga ir gyventojų išlaidos. Tuomet pajamas reikia pateikti

horizontaliojoje diagramos ašyje, o išlaidas- vertikaliojoje.

Jeigu ataskaitoje pateikiama diagrama, tai ji turi (arba gali turėti) šiuos matavimus: koordinačių

ašis, koordinatinį tinklelį, kintamųjų dydžių reikšmių skales, kintamųjų dydžių priklausomybių

linijas, būdinguosius taškus, matavimo vienetų žymėjimus, papildomus nurodymus.

Koordinačių ašys naudojamos kintamųjų dydžių reikšmėms pavaizduoti. Jos skirstomos

į grafinius intervalus dalijimo brūkšneliais. Ties dalijimo padalomis būtinai turi būti skaičiai. Jie

įrašomi išorinėje horizontaliosios ir vertikaliosios skalės pusėje. Skalių pavadinimai pateikiami

įvairiai. Jeigu jie trumpi, tai rašomi išorinėje skalės galo pusėje, šalia rodyklės, nurodant matavimo

vienetą. Jeigu skalių pavadinimai ilgi, jie rašom lygiagrečiai su skale, išorinėje jos pusėje,

nurodant matavimo vienetą. Matavimo vienetą galima įrašyti skalės gale arba tarp paskutinio

ir prieš paskutinio skaičių kartu su visu kintamojo pavadinimu, atskiriant kableliu, pvz.,

bendrasis nacionalinis produktas, Lt; t. p. skalės gale po paskutinio skaičiaus kartu su

kintamojo dydžio žymėjimu trupmenos pavidalu, pvz. BNP/Lt.

19

Linijinės diagramos funkcinių priklausomybių linijos brėžiamos storiau negu

koordinatinis tinklelis (galima ir be tinklelio). Jeigu yra daugiau funkcinių priklausomybių linijų,

pasirenkamos skirtingų tipų ar spalvų linijos ir jos turi turėti pavadinimus. Reikšminiai linijų

susikirtimo taškai turi būti pažymėti ir paaiškinti. Jei užrašui neužtenka vietos, liniją reikia

pertraukti. Dažnai susikirtimo taškai, diagramų linijos ar būdingieji taškai žymimi raidėmis ar

kitais simboliais, jų paaiškinimas pateikiamas po diagramos pavadinimo.

Apskritiminės, kvadratinės ar kitos figūrinės diagramos naudojamos, kai reikia

palyginti reiškinio kaitą laiko požiūriu ir dydžius tam tikru laiko momentu. Taikant šias

diagramas, lyginamųjų faktų dydžiai vaizduojami apskritimo ar kvadrato pavidalu. Apskritimų

spinduliai, kvadratų kraštinės ar tam tikros figūros turi būti proporcingos vaizduojamųjų faktų

absoliutinėms reikšmėms. Norint reiškinį pavaizduoti išraiškingiau, kartais naudojamos figūrinės

diagramos. Pavyzdžiui, gyventojų skaičių galima pavaizduoti žmonių figūromis, cukraus gamybą

-- maišais. Rečiau studijų darbuose naudojamos histogramos, kumuliatės, ašakų tipo ir kitokios

diagramos.

Sektorinė diagrama -- tai apskritimas, suskirstytas į sektorius, kurių didumas atitinka

nurodytus skaičius. Tokios diagramos daugiausia naudojamos reiškinių struktūrai pavaizduoti.

Sektorinėje diagramoje reiškinio struktūra vaizduojama įvairiai brūkšniuojant ar spalvinant

atskirus sektorius (žr. 4 pav.). Reiškinio struktūros pokyčiams pavaizduoti ar keliems faktams

palyginti gali būti braižomos kelios sektorinės diagramos. Diagramų pavadinimai, kaip ir visų

kitų iliustracijų, rašomi po diagramomis, o jų paaiškinimai ir papildymai (jei tokie yra) -- po

pavadinimų, padėjus dvitaškį.

4 pav. Įmonių veiklos sferos

Grafinės dalies įforminimas. Ataskaitos dalį sudaro brėžiniai ir kai kurie teksto

dokumentai, specifikacijos. Brėžiniuose braižomos struktūrinės (funkcinės), elektrinės principinės

schemos, surinkimo brėžiniai, įvairios paskirties algoritmai ir kt. Brėžiniai braižomi

specializuotomis kompiuterinėmis programomis, kopijuojami ar skanuojami. Visi brėžiniai turi

atitikti Lietuvoje galiojančius standartus. Brėžiniai privalo turėti numerius, naudojamus mokymo

įstaigoje.

Literatūros sąrašas. Rašant ataskaitą naudojama (cituojama, nagrinėjama, paminima)

įvairi literatūra ir dokumentai. Todėl prie kiekvieno darbo turi būti pateiktas naudotų dokumentų

(monografijų, vadovėlių, periodinių ir tęstinių leidinių, įstatyminių ir norminių aktų, internete

gautos informacijos, nepublikuotų mokslinių ataskaitų, vertimų, paskaitų medžiagos ir kt.)

bibliografinis sąrašas. Šis sąrašas pateikiamas ataskaitos atskiru skyriumi su antrašte

LITERATŪROS SĄRAŠAS. Literatūros bibliografiniai aprašai pateikiami abėcėlės tvarka.

Literatūros šaltiniai sąraše išdėstomi abėcėlės tvarka pagal autorių pavardes. Vienodas pavardes

reikia išdėstyti atsižvelgiant į inicialus. Atskiro autoriaus darbai pateikiami chronologine tvarka.

Priedų įforminimas. Ataskaitos duomenų lentelės, apklausos medžiaga, statistinė

informacija ir kita gali būti pateikiama kaip priedai gale. Jei priedai pateikiami kaip to paties

dokumento tęsinys, kiekvienas jų pradedamas naujame lape. Dešiniajame viršutiniame kampe

didžiosiomis raidėmis rašoma PRIEDAS. Jei priedas turi pavadinimą, jis rašomas didžiosiomis

raidėmis, kaip skyriaus pavadinimas. Jei priedų daugiau kaip vienas, jie numeruojami arabiškais

20

skaitmenimis, pvz., l PRIEDAS, 2 PRIEDAS ir t.t. Nuorodos į priedus pateikiamos

pagrindiniame tekste, o turinyje išvardijami visi priedai, nurodant jų numerius ir pavadinimus.

Jeigu priedų yra palyginti daug, tai jų sąrašas gali būti dedamas po turinio. Jeigu prieduose yra

keletas lentelių ar paveikslų, tai jie numeruojami ištisai.

1.6.4. Praktikų ataskaitų gynimas

Studentui praktikantui pristačius praktikos atskaitą kartu su praktikos vietos vertinimo

anketa (5 priedas) praktikos vadovui metodininkui ir įvertinus jos parengimą pagal keliamus

reikalavimus, praktikos atskaitą ginama praktikų vertinimo komisijoje. Komisija sudaroma

institucijos arba padalinio vadovo įsakymu. Praktikos atskaitos ginamos viešame komisijos

posėdyje, jo datą paskelbus ne vėliau kaip 2 savaitės iki gynimo. Posėdis yra protokoluojamas.

Studentas praktikantas pristato savo parengtą ataskaitą atskleisdamas: praktikos tikslą, praktikos

užduotis, praktikos eigą, rezultatus, išvadas, praktikos atlikimo stiprybes ir silpnybes, pabrėžia

probleminius aspektus, gautus rezultatus argumentuoja teorinėmis žiniomis. Ataskaitos

pristatymui skiriama 8 -- 10 min. Ataskaita gali būti pristatoma multimedijos įranga

demonstruojant vaizdinę medžiagą bei darbo brėžinius ir (arba ) plakatus. Po pristatymo

komisijos pirmininkas paskelbia įmonės vadovo ir ataskaitos parengimo įvertinimus. Jeigu

įvertinimai reikalauja paaiškinimų, studentui sudaromos galimybės juos pateikti. Po to komisijos

nariams suteikiama teisė pateikti studentui klausimus, iškilusius ataskaitos pristatymo metu.

Praktikos gynimas ir jo vertinimas svarstomas uždarame posėdyje, čia įvertinama ir studentų

praktika vadovaujantis praktikos vertinimo sistema (žr. 1.2 sk.).

2. ELEKTROS IR AUTOMATIKOS ĮRENGINIŲ SRITYJE UGDOMOS

KOMPETENCIJOS

Siekiant sukurti studentų praktikų modelį elektrotechnikos sektoriaus įmonėse,

svarbu nustatyti kokios kompetencijas turi būti ugdomos studijų procese bei praktikų atlikimo

įmonėse metu.

Buvo atliktas tyrimas, kurio metu vykdyta elektrotechnikos sektoriaus įmonių

apklausa. Respondentai – įmonės pagal veiklos sritį: elektros energetikos įmonės, paslaugas

teikianti įmonė, prekybos įmonė, gaminanti produkciją įmonė, projektavimo įmonė, įmonės

pagal įvairios veiklos sritis, t.y. įvairios paskirties įmonė

Vadovaujantis apklausos rezultatais galima teigti, kad įmonėse praktikų metu galėtų būti

įtvirtinami praktiniai gebėjimai, pažintiniai gebėjimai, perkeliamieji gebėjimai, žinios.

1 lentelėje pateikiamos kompetencijos kurios turėtų būti ugdomos elektros

inžinerijos srityje.

Praktikų metu ugdomos studentų žinios ir gebėjimai 1 lentelė

Žinios Praktiniai gebėjimai Pagrindinės elektrotechnikos žinios ir jų taikymas

įvairiose zonose

Garantuoti darbuotojų saugos reikalavimus ir vykdyti

nelaimingų atsitikimų prevenciją

Žinios apie žemos įtampos įrenginius, elektros

įrenginių keliamus pavojus ir būtinas saugos

priemones

Organizuoti ir užtikrinti darbų saugos reikalavimų

laikymąsi atliekant montavimo ir paleidimo derinimo

darbus

Žinių apie elektros įrangą bei jos eksploatavimą Organizuoti ir užtikrinti darbų saugos reikalavimų

laikymąsi atliekant montavimo ir paleidimo derinimo

darbus Žinios apie elektros ir automatikos įrenginių veikimą ir jų

jungimo į sudėtingesnes sistemas principus Sudaryti ir skaičiuoti projektuojamojo objekto įvairios

paskirties elektrines schemas: pagrindines, antrinių

grandinių, apsaugos ir automatikos, parinkti reikiamą

įrangą.

21

Žinios apie elektros įrenginių įrengimą Sugebėti atlikti bandymus taip, kad veikiantys

įrenginiai nepadarytų žalos asmenims, gyvūnams ar

nuosavybei

Žinios apie elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimą

bei saugą eksploatuojant elektros įrenginius

Pritaikyti montavimo technologijas

Žinoti elektros ir automatikos įrenginių ir jų elementų

funkcinę paskirtį ir tarpusavio ryšius

Pritaikyti elektros energetikos įrenginių technologijas

Išmanyti elektros energetikos įrenginių ir jų elementų

funkcinę paskirtį ir tarpusavio ryšius

Naudoti elektros ir automatikos įrenginių technologijas

Gilesnės žinios apie saugos priemones, saugos

reikalavimus atliekant bandymus, saugų bandymų

planavimą

Atlikti elektros tinklų projektavimo ir rekonstravimo

darbus

Žinios apie elektros energijos gamybą, perdavimą,

skirstymą ir tiekimą

Planuoti ir organizuoti elektros įrenginių techninės

būklės tikrinimą

Pažintiniai gebėjimai Perkeliamieji gebėjimai Gebėti atpažinti tam tikrus pavojus, kurie gali kilti

vykdant darbus ant arba arti elektros įrenginių

Dirbti kompiuterine įranga ir taikomosiomis

programomis

Panaudoti įgytas žinias ir įgūdžius projektuojant Vadovautis galiojančiomis normomis ir standartais

Išanalizuoti elektros energetikos įrenginių techninius

parametrus ir charakteristikas

Bendrauti ir bendradarbiauti

Analizuoti ir palyginti elektros ir automatikos

įrenginių techninius parametrus bei charakteristikas

Naudotis norminiais aktais, reglamentuojančiais

pasirinktą veiklos sritį

Gebėti, remiantis preliminariais ir reguliariais

patikrinimais, įvertinti būtinų saugos priemonių

efektyvumą

Surasti ir naudotis informacijos šaltiniais

Kvalifikuotai pasirinkti būtinus matavimo ir bandymų

įrenginius bei įvertinti tinkamus bandymų rezultatus

Pritaikyti kompiuterines projektavimo programas

Garantuoti energijos tiekimo patikimumą ir kokybę Sisteminti ir teikti informaciją

Pritaikyti remonto darbų technologijas Rengti ir tvarkyti operatyvinę ir techninę

dokumentaciją, susijusią su elektros įrenginių

eksploatavimu

Įvertinti veiklos kokybę Parengti projektuojamų elektros sistemų projektinę

dokumentaciją

Išanalizuoti valdymo programas ir pritaikyti jas

valdant technologinį procesą

Planuoti ir organizuoti elektros įrenginių techninės

būklės tikrinimą

3. PRAKTIKŲ APRAŠAI IR UŽDUOTYS

22

Projektas ,,Studentų praktikų organizavimo

sistemos sukūrimas Lietuvos

elektrotechnikos sektoriaus įmonėse" VP1-

2.2-ŠMM-07-K-01-091

Studijų programa ELEKTROS IR AUTOMATIKOS ĮRENGINIAI

Studijų programos šaka ELEKTROMECHANINIAI ĮRENGINIAI

Technologinė praktika 1

(6 ECTS kreditai)

Modulio/dalyko anotacija

Technologinės praktikos metu gilinamos žinios, įgytos studijuojant teorinius dalykus, įgyjami

praktiniai gebėjimai: sudarant ir skaičiuojant projektuojamojo objekto įvairios paskirties elektrines

schemas bei įvairios paskirties elektros įrenginių darbo režimus, atliekant montavimo ir paleidimo

derinimo darbus; pastatų elektros įrenginių remontą ir techninę priežiūrą, technologinį valdymą,

atliekant elektros tinklų projektavimo ir rekonstravimo darbus. Įgyjami įgūdžiai planuojant ir

organizuojant elektros įrenginių remontą, elektros įrenginių techninės būklės tikrinimą. Taikomos

įgytos žinios aptarnaujant klientus elektrotechnikos sektoriaus paslaugų įmonėse.

Būtinas pasirengimas praktikai

Dalykas priskirtas studijų krypties dalykų grupei. Technologinę praktiką studentai atlieka antro kurso

ketvirto semestro pabaigoje. Studentai turi būti išklausę studijų pagrindų šiuos privalomus

dalykus(modulius): fizika; matematika; informacinės technologijos; inžinerinė braižyba;

elektrotechnika; elektros mašinos; elektros pavaros ir jų valdymas; įmonių elektros sistemos; elektros

mašinos ir darbų sauga; automatika; taikomoji elektronika; elektros įrenginių montavimo praktikos

1ir2.

Modulio/Dalyko studijų rezultatai

Studentas turi:

susipažinti su elektros tinklų eksploatavimo bei saugos reikalavimais eksploatuojant elektros

įrenginius;

išmanyti elektros ir automatikos įrenginių veikimo ir jų jungimo į sudėtingesnes sistemas

principus;

organizuoti ir užtikrinti darbų saugos reikalavimus atliekant montavimo ir paleidimo derinimo

darbus;

sudaryti ir skaičiuoti projektuojamojo objekto įvairios paskirties elektrines schemas: pirminių,

antrinių ir apsauginių grandinių ir parinkti reikiamą įrangą;

atlikti elektros tinklų projektavimo ir rekonstravimo darbus;

analizuoti elektros įrenginių techninius parametrus ir charakteristikas;

pritaikyti montavimo, priežiūros, remonto ir bandymų darbų technologijas,

planuoti ir organizuoti elektros įrenginių techninės būklės tikrinimą;

parinkti ir užsakyti elektros įrangą.

mokėti vadovautis galiojančiomis normomis ir standartais.

Studijų rezultatų vertinimo kriterijai

sudarytas elektros tinklo bei konkrečių elektros įrenginių eksploatavimo taisyklių rinkinys;

pateikta elektros ir automatikos konkretaus įrenginio jungimo schema bei aptartas veikimo

principas;

tinkamai sudarytas darbų eiliškumo sąrašas atliekant elektros mašinų montavimo, derinimo,

bandymų, paleidimo (pagal užduotį) darbus vadovaujantis saugos eksploatuojant elektros

įrenginius taisyklėmis;


23

tinkamai sudaryta projektuojamo objekto (pagal užduotį) elektrinė schema ir parinkta reikiama

įranga;

tinkamai nubraižytas galios elektros tinklo planas ir sudaryta skaičiuojamoji schema;

išanalizuoti ir palyginti elektros įrenginių techniniai parametrai ir charakteristikos, rasti jų

privalumai ir trūkumai bei nustatyti elektros ir automatikos įrenginių pažeidimai, pagal

jų darbo charakteristikas

tinkamai parinktos montavimo, priežiūros, remonto ir bandymų darbų šiuolaikinės

technologijos;

pagal reikalavimus parinkti elektros įrenginių techninės būklės bandymai bei

matavimai;

parinkta ir užsakyta elektros įranga (pagal užduotį);

tinkamai vadovautasi galiojančiomis normomis ir standartais

Modulio/Dalyko studijų metodai

Probleminio mokymosi didaktinis modelis taikant atvejo analizę.

Operaciniai metodai: pratybos, praktiniai darbai ( pagal užduotį).

Kontaktinio darbo metodai – užduoties analizė, studijos, demonstravimas , konsultavimas.

Savarankiško darbo metodai – naujausių publikacijų analizė nurodytose duomenų bazėse,

individualus darbas, ataskaitos rengimas.

Dalyko rezultatų vertinimas

Įgyti gebėjimai vertinami taikant kriterijais grįstą modelį. Formuojamasis (tarpinis) vertinimas

atliekamas įmonėje įvertinant atliktas užduotis. Bendrieji kriterijai: užduoties atlikimo išbaigtumas,

atitikimas užduoties reikalavimus, racionalių sprendimų taikymas. Rezultatų vertinimo kriterijai

pateikti kiekvienos užduoties apraše.

Apibendrinamajam (baigiamajam) atsiskaitymui naudojamas atsiskaitymo žodžiu vertinimo metodas.

Forma – praktikos ataskaitos gynimas komisijoje.

Galutiniam vertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo schema, sudaryta iš

įmonėje atliktų užduočių vertinimo (vertina įmonės praktikos vadovas, ataskaitos vertinimo (vertina

praktikos vadovas metodininkas), ataskaitos gynimo vertinimo (vertina praktikos ataskaitų gynimo

komisija).

Galutinio įvertinimo skaičiavimo formulė:

GB = 0,3UAĮ + 0,3PA + 0,4AG

čia UAĮ – užduoties atlikimas įmonėje, PA –praktikos ataskaita, AG – ataskaitos gynimas.

Praktikos programos turinys

Eil Nr Tema Turinys Valandų

skaičius

1

Susipažinimas su įmonės, kurioje

atliekama praktika, įstatais,

struktūra, veiklos kryptimis

Įmonės įstatai, valdymo struktūra, pareiginės

instrukcijos, padaliniai, jų funkcijos ir ryšiai, gaminama

produkcija, paslaugos

10

2

Įmonės elektros įrenginiai ir jų

saugus eksploatavimas

Elektros įrenginių analizė, jų tipai, paskirtis, techninės

charakteristikos, saugaus eksploatavimo instrukcijos ir

taisyklės, atsakingi asmenys

10

3 Elektros nstaliacija Instaliacijų rūšys: atviroji, paslėptoji, lauko instaliacija. 8

4 Instaliacijos montavimas Įrengimo reikalavimai, medžiagos, laidai, paskirstymo

dėžutės, tvirtinimo elementai 8

5

Elektros įrenginių techniniai

parametrai ir charakteristikos.

Elektros įrenginių vardiniai ir techniniai parametrai, jų

charakteristikos. Techniniai reikalavimai elektros

įrenginiams .

8

6

Elektros įrenginių montavimas,

derinimas ir paleidimas

Įvado į pastatą įrengimo reikalavimai, įvadiniai apskaitos

skydeliai ir skirstomosios spintos, vidaus elektros

įrenginių montavimas, saugos priemonės

10

7

Transformatorinių ir skirstyklų

elektros įrenginių montavimas

Galios transformatorių tipai ir jų konstrukcijos.

Transformatorinių ir skirstyklų elektros įrenginių

montavimo reikalavimai.

10

8 Pastotės elektros įrenginių

montavimas.

Pastočių įrengimo gamybos patalpose reikalavimai,

modulinės, požeminės, stulpinės pastotės 10

9 Elektros variklių ir jų Elektros variklių konstrukcijos ir apsaugos apdangalais 10

24

komutavimo bei apsaugos aparatų

montavimas

laipsniai, įrengimo reikalavimai normaliose, pavojingose

ir labai pavojingose bei chemiškai agresyviose patalpose

10 Elektros pavarų valdymo

įrenginių montavimas

Skirtuminės srovės ar nuotėkio srovės automatai.

Bendros žinios apie relinę apsaugą 8

11 Kabelinių linijų montavimas.

Kabelių klojimo būdai, klojimo žemėje reikalavimai,

tranšėjų kasimas, kabelių tipai ir jų konstrukcijos,

jungtys ir galūnės, naudojamos medžiagos ir įrankiai

10

12

Elektros įrangos parinkimo ir

montavimo ypatumai sprogioje ir

degioje aplinkoje

Patalpų ir sprogiųjų mišinių klasifikavimas, elektros

įrangos M1 ir M2 grupės, reikalavimai konstrukcijai ir

montavimui, įžeminimai ir PE laidininkas

8

13 Elektros įrenginių priežiūra. Elektros įrenginių planinės priežiūros, reguliavimo ir

derinimo darbai. 10

14

Elektros įrenginių relinės

apsaugos ir automatikos

įrengimas

Apsaugos įtaisų (automatinių jungiklių, saugiklių ir kt.)

įrengimo reikalavimai, apsaugos įtaisų įrengimo vietos,

aukštosios įtampos įrenginių apsauga, automatinis

kartotinis jungimas, automatinis rezervo įjungimas

10

15

Elektros įrenginių izoliacijos,

įžeminimo ir įnulinimo varžų

matavimai

Leistinosios varžų reikšmės, varžų matavimo prietaisai,

megometrai, tilteliai, kontaktų pereinamųjų varžų

matavimai, grandinės fazė – nulis varžos matavimas

10

16 Praktikos ataskaitos ir pristatymo

rengimas

Ataskaitos struktūra: titulinis lapas, turinys, įvadas,

skyriai ir poskyriai, brėžiniai, elektrinės schemos,

išvados ir pasiūlymai, literatūra. Ataskaitos gynimas

komisijoje

20

Iš viso val. 160

Valandų paskirstymo proporcijos Teorija 8 -

val.

Pratybos -

145 val.

Konsultavi

mas 7--val.

Bendrosios praktikų atlikimo sąlygos, rekomenduojama literatūra ir kiti informacijos šaltiniai

Bendrosios sąlygos reikalingos praktikos atlikimui:

Praktika gali būti atliekama įmonėse, kurių veiklos kryptys yra šios:

Elektros energetikos įmonė (elektros tinklai ir pan.)

Paslaugas teikianti įmonė (montavimas ir pan.)

Prekybos įmonė (didmeninė arba mažmeninė elektros įrenginių ir prietaisų prekyba)

Gaminanti produkciją įmonė

Projektavimo įmonė

Įvairios paskirties įmonė (yra atsakingas už elektros ūkį)

Dalyko studijoms rekomenduojamos pagrindinės literatūros sąrašas:

− Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Norminis teisės aktas (I-IV skyriai), Vilnius, 2007.

− Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Norminis teisės dokumentas. (V-VII skyriai),

Vilnius, 2004.

− Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės. Norminis dokumentas. Vilnius , 2002.

− Elektros įrenginių bandymų normos ir apimtys. Norminis dokumentas. Vilnius, 2001.

− Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės ir kiti su jomis susiję norminiai

dokumentai. Vilnius, UAB Energetika, 2010.

Elektros įrenginių eksploatavimo taisyklės. UAB Energetika, 2004

Isoda, G., Elektros instaliacija., Vilnius, Firidas, 2006.

Isoda, G., Elektros technologijos žinynas., Vilnius, Firidas, 2008.

Gečys, S., Elektros įrenginių patikimumas ir eksploatacija. Kaunas, Technologija, 2005.

Dalyko studijoms rekomenduojamos papildomos literatūros sąrašas:

Isoda, G., Elektros technologijos žinynas.Vilnius, Firidas, 2008. (Jau nurodytas kaip

pagrindinė literatūra)

ELFA katalogas 58, 2010*(elektroninė versija internete adresu www.elfaelektronika.lt)

http://www.elfaelektronika.lt/

25

Žurnalas ELFA-INFO 3/2010, Automatika. (elektroninė versija internete adresu

www.elfaelektronika.lt)


26




2.2-ŠMM-07-K-01-091


Studijų programos šaka AUTOMATINIO VALDYMO SISTEMOS

Technologinė praktika 2

(6 ECTS kreditai)


Technologinės praktikos metu gilinamos žinios, įgytos studijuojant teorinius dalykus, įgyjama

praktinių gebėjimų: sudarant ir skaičiuojant projektuojamojo objekto įvairios paskirties elektrines

schemas bei įvairios paskirties elektros ir automatikos įrenginių darbo režimus, atliekant montavimo ir

paleidimo derinimo darbus; automatikos valdymo sistemų techninę priežiūrą, technologinį valdymą,

pavarų automatinio valdymo sistemų rekonstravimo darbus. Įgyjami įgūdžiai planuojant ir

organizuojant automatinio valdymo sistemų techninės būklės tikrinimą. Įgytos žinios taikomos

aptarnaujant klientus elektrotechnikos sektoriaus paslaugų įmonėse.


Dalykas priskirtas studijų krypties dalykų grupei. Technologinę praktiką studentai atlieka antro kurso

ketvirto semestro pabaigoje. Studentai turi būti išklausę šiuos studijų pagrindų privalomus

dalykus(modulius): fizika; matematika; informacinės technologijos; inžinerinė braižyba;

elektrotechnika; elektros mašinos; elektros pavaros ir jų valdymas; įmonių elektros sistemos; elektros

mašinos ir darbų sauga; automatika; taikomoji elektronika; elektros įrenginių montavimo praktikos

1ir2.


Studentas turi:

susipažinti su elektros įrenginių ir automatinių sistemų saugiu eksploatavimu;

išmanyti elektros ir automatikos įrenginių veikimo ir jų jungimo į sudėtingesnes sistemas

principus;

organizuoti ir užtikrinti darbų saugos reikalavimus atliekant montavimo ir paleidimo derinimo

darbus;

sudaryti įvairios paskirties pastatų apšvietimo, galios, apsaugos ir signalizacijos elektrines

schemas, parinkti reikiamą įrangą;

analizuoti elektros ir automatikos įrenginių techninius parametrus ir charakteristikas;

atlikti automatinio valdymo sistemų derinimo darbus;

pritaikyti montavimo, priežiūros, remonto ir bandymų darbų technologijas,

planuoti ir organizuoti automatinio valdymo sistemų techninės būklės tikrinimą;

parinkti ir užsakyti automatinio valdymo sistemų įrangą.


sudarytas konkrečių elektros įrenginių ir automatinių sistemų saugaus eksploatavimo taisyklių

rinkinys;

nustatyti elektros ir automatikos įrenginių gedimai pagal jų darbo sutrikimus( konkreti

užduotis);

tinkamai sudarytas darbų eiliškumo grafikas automatinio valdymo sistemoms pagal

elektrosaugos reikalavimus, atliekant montavimo bei paleidimo derinimo darbus;

pagal reikalavimus nubraižyta pastato inžinerinės sistemos funkcinę schema;


27

analizuoti ir palyginti elektros ir automatikos įrenginių parametrai, charakteristikos, rasti jų

privalumai ir trūkumai ( konkrečiam įrenginiui pagal užduotį);

sumontuotias ir paleistas elektros arba automatikos įrenginys (pagal techninę užduotį),

organizuoti elektros įrenginio bandymai ir matavimai;

pagal reikalavimus bei užduotį organizuoti elektros ir automatikos įrenginių planinės

priežiūros, reguliavimo ir derinimo darbai;

atliekant praktikos darbus naudota šiuolaikinės montavimo ir remonto darbų technologijos;

parinkta ir užsakyta pastatų automatikos, apsaugos ir komunikacijų sistemų elektros įranga

(pagal duotus parametrus).



Operaciniai metodai: pratybos, praktiniai darbai ( pagal užduotį).

Kontaktinio darbo metodai – užduoties analizė, studijos, demonstravimas , konsultavimas.





atliekamas įmonėje įvertinant atliktas užduotis. Bendrieji kriterijai: užduoties atlikimo išbaigtumas,

atitikimas užduoties reikalavimams, racionalių sprendimų taikymas. Rezultatų vertinimo kriterijai


Apibendrinamajam (baigiamajam) atsiskaitymui taikoma atsiskaitymo žodžiu vertinimo metodas.



įmonėje atliktų užduočių vertinimo (vertina įmonės praktikos vadovas), ataskaitos vertinimo (vertina


komisija).


GB = 0,3UAĮ + 0,3PA + 0,4AG




skaičius

1



struktūra, veiklos kryptimis



produkcija, paslaugos

10

2

Įmonės elektros įrenginiai ir jų

saugus eksploatavimas

Elektros įrenginių analizė, jų tipai, paskirtis, techninės

charakteristikos, saugaus eksploatavimo instrukcijos ir

taisyklės, atsakingi asmenys

10

3

Elektrotechnikos darbuotojų

kategorijos

Elektrotechnikos darbuotojai, jų funkcijos ir pareigos:

asmuo atsakingas už elektros ūkį, darbų vadovas ir

vykdytojas, brigados nariai, prižiūrėtojas, stažuotojas

10

4

Elektros nstaliacija Instaliacijos

montavimas

Instaliacijų rūšys: atviroji, paslėptoji, lauko instaliacija,

įrengimo reikalavimai, medžiagos, laidai, paskirstymo

dėžutės, tvirtinimo elementai

8

5

Elektros įrenginių montavimas,

derinimas ir paleidimas

Įvado į pastatą įrengimo reikalavimai, įvadiniai apskaitos

skydeliai ir skirstomosios spintos, vidaus elektros

įrenginių montavimas, saugos priemonės

10

6

Patalpų apsaugos ir signalizacijos

sistemų įrengimas

Apsaugos sistemų rūšys: elektroninės, įėjimo kontrolės,

vaizdo stebėjimo ir priešgaisrinės saugos sistemos,

magnetiniai, optiniai, stiklo dūžio jutikliai, centralės,

elektromagnetinės spynos, videokameros

12

7

Transformatorinių pastočių

elektros įrenginių montavimas

Pastočių įrengimo gamybos patalpose reikalavimai,

modulinės, požeminės, stulpinės pastotės, galios

transformatorių tipai ir jų konstrukcijos

10

8

Elektros variklių ir jų

komutavimo bei apsaugos aparatų

montavimas

Elektros variklių konstrukcijos ir apsaugos apdangalais

laipsniai, įrengimo reikalavimai normaliose, pavojingose

ir labai pavojingose bei chemiškai agresyviose patalpose

10

9 Kabelinių linijų montavimas. Kabelių klojimo būdai, klojimo žemėje reikalavimai, 8

28

tranšėjų kasimas, kabelių tipai ir jų konstrukcijos,

jungtys ir galūnės, naudojamos medžiagos ir įrankiai

10

Elektros įrangos parinkimo ir

montavimo ypatumai sprogioje ir

degioje aplinkoje

Patalpų ir sprogiųjų mišinių klasifikavimas, elektros

įrangos M1 ir M2 grupės, reikalavimai konstrukcijai ir

montavimui, įžeminimai ir PE laidininkas

10

11 Elektros ir automatikos įrenginių

priežiūra

Elektros ir automatikos įrenginių planinės priežiūros,

reguliavimo ir derinimo darbai. 10

12

Elektros pavarų, jų apsaugos,

kontrolės ir signalizacijos įtaisų

montavimas

Lifto kėlimo mechanizmo ir durų elektros pavarų

varikliai, jiems keliami reikalavimai, valdymo, kontrolės

ir signalizacijos schemos ir įtaisai

12

13

Elektros įrenginių relinės

apsaugos ir automatikos

įrengimas

Apsaugos įtaisų (automatinių jungiklių, saugiklių ir kt.)

įrengimo reikalavimai, apsaugos įtaisų įrengimo vietos,

aukštosios įtampos įrenginių apsauga, automatinis

kartotinis jungimas, automatinis rezervo įjungimas

10

14

Elektros įrenginių izoliacijos,

įžeminimo ir įnulinimo varžų

matavimai

Leistinosios varžų reikšmės, varžų matavimo prietaisai,

megometrai, tilteliai, kontaktų pereinamųjų varžų

matavimai, grandinės fazė – nulis varžos matavimas

10


rengimas




komisijoje

20

Valandų paskirstymo proporcijos

160 Iš viso val.

Teorija 7

val.

Pratybos

146 val.

Konsultavi

mas 7 val.


Bendrosios praktikų atlikimo sąlygos:





Produkciją gaminanti įmonė




− Aleksa, V. Technologinių procesų automatizavimas. Kaunas: Technologija, 2002,168 p.

− Ramonas, Č. ir kt. Technologinių įrenginių valdymo sistemų projektavimas. Kaunas:

Technologija, 1999.72 p.

− Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Norminis teisės aktas (I--IV skyriai).Vilnius, 2007.

− Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Norminis teisės dokumentas. (V--VII skyriai).

Vilnius, 2004.

− Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės. Norminis dokumentas. Vilnius, 2002.

− Elektros įrenginių bandymų normos ir apimtys. Norminis dokumentas. Vilnius, 2001.

− Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės ir kiti su jomis susiję norminiai

dokumentai. Vilnius: UAB Energetika, 2010.

Elektros įrenginių eksploatavimo taisyklės. Vilnius:UAB Energetika, 2004

Isoda, G. Elektros instaliacija, Vilnius, Firidas, 2006.

Isoda, G. Elektros technologijos žinynas. Vilnius: Firidas, 2008.

Gečys, S. Elektros įrenginių patikimumas ir eksploatacija. Kaunas, Technologija, 2005.

29


Isoda, G., Elektros technologijos žinynas. Vilnius: Firidas, 2008. ( nurodytas kaip

pagrindinė literatūra)

ELFA katalogas 58, 2010*(elektroninė versija internete adresu www.elfaelektronika.lt)

Žurnalas ELFA-INFO 3/2010, Automatika. (elektroninė versija internete adresu

www.elfaelektronika.lt)



30




2.2-ŠMM-07-K-01-091


Studijų programos šakos: ELEKTROMECHANINIAI ĮRENGINIAI

AUTOMATINIO VALDYMO SISTEMOS

Baigiamoji praktika

( 6 ECTS kreditai)


Baigiamoji praktika atliekama elektros montavimo, derinimo ir remonto darbus atliekančiose įmonėse

ir kitose gamybinėse įmonėse. Šiose įmonėse įgyjama elektros ir automatikos įrengimų montavimo,

priežiūros ir remonto darbų organizavimo, šiuolaikinių technologijų taikymo, įmonės ekonominės

veiklos vertinimo ir prognozės, įmonės energetinio ūkio ir projektavimo darbų organizavimo įgūdžių.

Baigiamojo darbo medžiagos rinkimas. Dalyko studijos baigiamos studento savarankiško darbo

įvertinimu.


Baigiamoji praktika priskirta specialiųjų studijų dalykų grupei..Šią praktiką studentai atlieka trečio

kurso šeštame semestre. Studentai turi būti išklausę visą programos kursą. Šios praktikos metu įgytos

žinios, įgūdžiai ir gebėjimai bus pritaikomi rengiant baigiamąjį darbą ir praktinėje veikloje.


Studentas turi:

susipažinti su įmonės valdymu;

organizuoti elektros ir automatikos įrenginių montavimo, priežiūros ir remonto darbus;

atlikti įmonės ekonominės veiklos vertinimą ir prognozavimą;

atlikti įmonės energetinio ūkio projektavimo darbus;

rengti, keisti, pritaikyti techninę dokumentaciją;

analizuoti įmonės veiklos rodiklius, ekologinius, socialinius veiksnius;

surinkti medžiagą baigiamajam darbui;

mokėti vadovautis galiojančiomis normomis ir standartais.


aptartos įmonės padalinių funkcijos;

tinkamai organizuoti elektros ir automatikos įrenginių montavimo, priežiūros ir remonto

darbai;

pagal galiojančius norminius dokumentus analizuotas ir vertintas parengto projekto techninių

ir ekonominių sprendimų pagrįstumas;

sudaryta sąmatą (pagal užduotį);

apibendrinti įmonės veiklos rodikliai, įvertintinant ekologinius, socialinius veiksnius;

surinkti, sisteminti, apibendrinti duomenis techninei ataskaitai;

tinkamai pasirinkta baigiamojo darbo tema, surinkta techninė medžiaga, būtina baigiamajam

darbui

tinkamai vadovautasi galiojančiomis normomis ir standartais



Operaciniai metodai: pratybos, praktiniai darbai (pagal užduotį).

Kontaktinio darbo metodai – užduoties analizė, studijos, demonstravimas, konsultavimas.

31





vykdomas įmonėje įvertinant atliktas užduotis. Bendrieji kriterijai: užduoties atlikimo išbaigtumas,

atitikimas užduoties reikalavimus, racionalių sprendimų taikymas. Rezultatų vertinimo kriterijai


Apibendrinamajam (baigiamajam) atsiskaitymui taikoma atsiskaitymo žodžiu vertinimo metodas.



įmonėje atliktų užduočių vertinimo (vertina įmonės praktikos vadovas), ataskaitos vertinimo (vertina


komisija).


GB = 0,3UAĮ + 0,3PA + 0,4AG




skaičius

1



struktūra, veiklos kryptimis,

valdymu



produkcija, paslaugos 10

2

Susipažinimas su įmonės veiklos

organizavimu, vertinimu,

prognozavimu

Įmonėje, įstaigoje arba jos padalinyje įdiegtų elektros ir

automatikos technologijų analitinė apžvalga 10

3 Įmonės ekonominis pagrindimas Sąmatos sudarymas 20

4 Įmonės projektavimo darbai Elektros tinklo rekonstrukcija, apšvietimas 30

5

Įmonės techninė dokumentacija Techninė dokumentacija, susijusi su elektros ir

automatikos įrengimų montavimu, priežiūra ir remonto

darbų organizavimu. Darbų saugos reikalavimai

20

6 Susipažinimas su įmonės

ekologinėmis nuostatomis

Įmonės investicijos į ekologiškai nepavojingus gamybos

metodus, atliekų utilizavimas., tarša. 10

7 Medžiaga baigiamajam darbui

parengti

Pagal užduotį surinkti informaciją baigiamajam darbui

parengti 40


rengimas




komisijoje

20

Valandų paskirstymo proporcijos

160 Iš viso val.

Teorija --8

val.

Pratybos --

145 val.

Konsultavi

mas 7 -val.


Bendrosios praktikų atlikimo sąlygos:





32

Produkciją gaminanti įmonė




Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Norminis teisės aktas (I-IV skyriai). UAB

Energetika, 2007

Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Norminis teisės dokumentas (V-VII skyriai), UAB

Energetika, 2004

Elektros įrenginių eksploatavimo taisyklės. UAB Energetika, 2004

Elektros įrenginių bandymo normos ir apimtys. UAB Energetika, 2001

Baigiamųjų darbų rengimo nurodymai. VTDK. 2010

Isoda, G. Elektros instaliacija. Vilnius: Firidas, 2006.

Isoda, G. Elektros technologijos žinynas. Vilnius, Firidas, 2008.

Gečys, S. Elektros įrenginių patikimumas ir eksploatacija. Kaunas: Technologija, 2005.


ELFA katalogas 58, 2010 (elektroninė versija internete adresu www.elfaelektronika.lt)


33

TECHNOLOGINĖ PRAKTIKA 1

Praktikos užduotys sudaromos atsižvelgiant į studijų rezultatus ir vertinimo kriterijus.

Žemiau pateikiama Rezultatų ir kriterijų sąsajos, nurodoma bendri klausimai studentams į

kuriuos jie turi atsakyti praktikos metu, bei pateikiama keletas užduočių pavyzdžių.

Individualias užduotis studentams pateikia praktikos vadovai (mokymo institucijos bei

įmonės) atsižvegdami į rezultatų ir vertinimo kriterijų sąsajas bei įmonės pobūdį.

1. Rezultatų ir kriterijų sąsajos

Rezultatas Kriterijus

1. susipažinti su elektros tinklų eksploatavimo bei

saugos reikalavimais eksploatuojant elektros

įrenginius;

2. išmanyti elektros ir automatikos įrenginių

veikimo ir jų jungimo į sudėtingesnes sistemas

principus;

3. organizuoti ir užtikrinti darbų saugos

reikalavimus atliekant montavimo ir paleidimo

derinimo darbus;

4. sudaryti ir skaičiuoti projektuojamojo objekto

įvairios paskirties elektrines schemas: pirminių,

antrinių ir apsauginių grandinių ir parinkti

reikiamą įrangą;

5. atlikti elektros tinklų projektavimo ir

rekonstravimo darbus;

6. analizuoti elektros įrenginių techninius

parametrus ir charakteristikas;

7. pritaikyti montavimo, priežiūros, remonto ir

bandymų darbų technologijas,

8. planuoti ir organizuoti elektros įrenginių

techninės būklės tikrinimą;

9. parinkti ir užsakyti elektros įrangą.

10. mokėti vadovautis galiojančiomis normomis

ir standartais

1. sudarytas elektros tinklo bei konkrečių elektros

įrenginių eksploatavimo taisyklių rinkinys;

2. pateikta elektros ir automatikos konkretaus

įrenginio jungimo schema bei aptartas veikimo

principas;

3. tinkamai sudarytas darbų eiliškumo sąrašas

atliekant elektros mašinų montavimo, derinimo,

bandymų, paleidimo (pagal užduotį) darbus

vadovaujantis saugos eksploatuojant elektros

įrenginius taisyklėmis;

4. tinkamai sudaryta projektuojamo objekto

(pagal užduotį) elektrinė schema ir parinkta

reikiama įranga;

5. tinkamai nubraižytas galios elektros tinklo

planas ir sudaryta skaičiuojamoji schema;

6. išanalizuoti ir palyginti elektros įrenginių

techniniai parametrai ir charakteristikos, rasti jų

privalumai ir trūkumai bei nustatyti elektros ir

automatikos įrenginių pažeidimai, pagal jų

darbo charakteristikas

7. tinkamai parinktos montavimo, priežiūros,

remonto ir bandymų darbų šiuolaikinės

technologijos;

8. pagal reikalavimus parinkti elektros

įrenginių techninės būklės bandymai bei

matavimai;

9. parinkta ir užsakyta elektros įranga (pagal

užduotį);

10. tinkamai vadovautasi galiojančiomis

normomis ir standartais

34

UŽDUOTYS

1. UŽDUOTIS: DARBŲ SAUGOS ORGANIZAVIMAS IR KONTROLĖ

MONTAVIMO ĮMONĖJE

1. Susipažinti su montavimo įmonės organizacine struktūra ir darbų saugos padalinio

funkcijomis;

2. Nustatyti darbų saugos reikalavimus skirtingoms personalo grupėms ir įmonės padaliniams;

3. Tinkamai organizuoti ir užtikrinti darbų saugą, atliekant montavimo, transportavimo ir

kėlimo darbus;

4. Pagal saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisykles parinkti apsaugos priemones;

5. Organizuoti ir taikyti darbų saugos reikalavimus atliekant darbus specialiosios paskirties

objektuose.

Literatūra

1. Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Norminis teisės aktas. (I -- IV skyriai). Vilnius:

LEMTD Energetika, 2007.

2. Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Norminis teisės dokumentas. (V-VII skyriai).

Vilnius, LEMTD Energetika, 2004.

3. Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės. Norminis dokumentas. Vilnius, 2002.

4. Elektros įrenginių bandymų normos ir apimtys. Norminis dokumentas. Vilnius, 2001.

5. Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės ir kiti su jomis susiję norminiai


6. Isoda, G. Elektros instaliacija. Vilnius: Firidas, 2006.

7. Isoda, G. Elektros technologijos. Žinynas. Vilnius: Firidas, 2008.

Savikontrolės klausimai:

1. Kokia yra darbų saugos specialistų atestavimo tvarka?

2. Kaip apibūdinamos darbų saugos tarnybos funkcijos?

3. Koks apsaugos priemonių bandymų (tikrinimo) periodiškumas?

4. Kokie darbų saugos reikalavimai, atliekant darbus ant įtampą turinčių dalių arba arti jų?

2. UŽDUOTIS: AUKŠTOSIOS ĮTAMPOS (AUKŠTESNĖS KAIP 1000 V) KABELINIŲ

LINIJŲ MONTAVIMO DARBŲ ORGANIZAVIMAS IR ATLIKIMAS

1. Susipažinti su aukštosios įtampos kabelių parametrais ir reikalavimais, keliamais aukštosios

įtampos kabelių tiesimo trasoms;

2. Suplanuoti kabelinės linijos tiesimo darbų eiliškumą;

3. Parinkti kabelio tiesimo techniką ir įrankius;

4. Pasirinktais įrankiais ir technika nutiesti kabelį numatytoje trasoje;

5. Pagal taisyklių reikalavimus sumontuoti kabelio movas;

6. Atlikti sumontuotos kabelinės linijos bandymus;

7. Tinkamai organizuoti ir taikyti darbų saugos reikalavimus atliekant kabelių tiesimo darbus.

Literatūra:

1. Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Norminis teisės aktas. (I-IV skyriai). Vilnius:


35

2. Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Norminis tesiės dokumentas. (V-VII skyriai).

Vilnius: LEMTD Energetika, 2004.

3.3. Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės. Norminis dokumentas. Vilnius,

2002.






8. Įrenginių ir technikos naudojimo taisyklės (pasai ir katalogai).


1. Kokios pagrindinės kabelio charakteristikos, kabelių tempimo jėgos?

2. Kokie reikalavimai keliami kabelinių linijų trasoms?

3. Kokiais būdais gali būti montuojamos kabelių movos?

4. Kokie bandymai atliekami prieš kabelinių linijų eksploataciją, kokia jų trukmė?

3. UŽDUOTIS: ŽEMOSIOS ĮTAMPOS ( IKI 1000V) KABELINIŲ LINIJŲ

MONTAVIMO DARBŲ ORGANIZAVIMAS IR ATLIKIMAS

1. Susipažinti su žemosios įtampos kabelių parametrais ir reikalavimais, keliamais žemosios

įtampos kabelių tiesimo trasoms;

2. Suplanuoti kabelinės linijos tiesimo darbų eiliškumą;

3. Parinkti kabelio tiesimo techniką ir įrangą;

4. Pasirinktais įrankiais ir technika nutiesti kabelį numatytoje trasoje;

5. Pagal taisyklių reikalavimus sumontuoti kabelio movas;

6. Atlikti sumontuotos kabelinės linijos bandymus;

7. Organizuoti ir atlikti kabelių tiesimo darbus laikantis darbų saugos reikalavimų.

Literatūra:











8. Įrenginių ir technikos naudojimo taisyklės (įrenginių pasai ir katalogai).


36

1. Kokie pagrindiniai kabelio parametrai, kabelių tempimo jėgos?

2. Kokie reikalavimai keliami kabelinių linijų trasoms?

3. Kokie bandymai atliekami prieš kabelinių linijų eksploataciją, kokia jų trukmė?

4. Kokia technika ir įranga naudojama, klojant kabelius?

4. UŽDUOTIS: 10/0,4 KV TRANSFORMATORINĖS PASTOTĖS MONTAVIMO

DARBŲ ORGANIZAVIMAS IR ATLIKIMAS

1. Susipažinti su transformatorinių tipais ir schemomis, montavimo reikalavimais;

2. Susipažinti su pagrindiniais transformatorinių pastočių elektros įrenginiais;

3. Tinkamai suplanuoti, pasiruošti ir organizuoti montavimo darbus;

4. Paruošti montavimo vietą;

5. Atlikti transformatorinės montavimą ir prijungimą, irenginių įžeminimą;

6. Organizuoti ir atlikti transformatorinės bandymus prieš eksploataciją;

7. Organizuoti transformatorinių montavimą laikantis darbų saugos reikalavimų.

Literatūra:

1. Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Norminis teisės aktas (I-IV skyriai). Vilnius:


2. Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Norminis tesės dokumentas (V-VII skyriai). Vilnius:








8. Įrenginių ir technikos naudojimo taisyklės (įrenginių pasai ir katalogai).


1. Pagal kokias sąlygas turi būti parenkami ir tikrinami aukštesnės kaip 1000 V pastočių

aparatai, laidininkai ir izoliatoriai?

2. Kokių reikalavimų būtina paisyti montuojant transformatorius transformatorinėse?

3. Kokių reikalavimų būtina laikytis įrengiant pastotę arba transformatorinę patalpų viduje?

4. Kokių reikalavimų reikia laikytis įrengiant transformatorinių 10 kV narvelius?

5. UŽDUOTIS : AUKŠTOSIOS ĮTAMPOS ( AUKŠTESNĖS KAIP 1000V)

APSAUGINIŲ APARATŲ MONTAVIMO DARBŲ ORGANIZAVIMAS IR

ATLIKIMAS 1. Susipažinti su aukštosios įtampos apsauginių aparatų parametrais ir jų montavimo

reikalavimais;

2. Parinkti tinkamą apsauginio aparato montavimo būdą ir įrankius;

3. Sudaryti darbų atlikimo eiliškumą;

4. Pasirinktais įrankiais sumontuoti apsauginį aparatą;

5. Išbandyti sumontuotą aparatą;

6. Organizuoti ir montuoti apsauginius aparatus laikantis darbų saugos reikalavimų.

37

Literatūra:

1. Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Norminis teisės aktas. (I-IV skyriai), Vilnius:


2. Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Norminis tesiės dokumentas. (V-VII skyriai),









Savikontrolės klausimai

1. Kokia apsauginių aparatų paskirtis ir kaip jie žymimi principinėse elektrinių sujungimų

schemose?

2. Kokie apsauginių aparatų (daugiau kaip 1000 V) pagrindiniai parametrai ir parinkimo

sąlygos?

3. Kokie apsauginių aparatų montavimo būdai?

4. Kokie bandymai atliekami prieš apsauginių aparatų eksploataciją, kokia jų trukmė?

6. UŽDUOTIS:ŽEMOSIOS ĮTAMPOS (IKI 1000V) APSAUGINIŲ APARATŲ


1. Susipažinti su žemosios įtampos apsauginių aparatų parametrais ir aukštosios įtampos

aparatų montavimo reikalavimais;

2. Parinkti tinkamą apsauginio aparato montavimo būdą ir įrankius;

3. Sudaryti darbų eiliškumą;

4. Pasirinkus įrankius sumontuoti apsauginį aparatą;

5. Atlikti sumontuoto aparato bandymus;

6. Tinkamai organizuoti ir atlikti apsauginių aparatų montavimo darbus laikantis darbų saugos

reikalavimų.

Literatūra:





3 Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės. Norminis dokumentas. Vilnius, 2002.




6. Isoda, G.,Elektros instaliacija. Vilnius: Firidas, 2006.




1. Kokia apsauginių aparatų paskirtis ir kaip jie žymimi principinėse elektrinių sujungimų

schemose?

2. Kokie apsauginių aparatų (iki 1000 V) pagrindiniai parametrai ir parinkimo sąlygos?

3. Kokie apsauginių aparatų montavimo būdai?

38

4 Kokie bandymai atliekami prieš apsauginių aparatų eksploataciją, kokia jų trukmė?

7. UŽDUOTIS: REZERVINIO MAITINIMO ŠALTINIŲ MONTAVIMO DARBŲ

ORGANIZAVIMAS IR ATLIKIMAS

1. Susipažinti su rezervinio maitinimo šaltinių parametrais ir montavimo reikalavimais;

2. Sudaryti rezervinio maitinimo šaltinio prijungimo schemą;

3. Tinkamai prijungti rezervinį šaltinį;

4. Išbandyti sumontuotą šaltinį;

5. Tinkamai organizuoti ir atlikti montavimo darbus laikantis darbų saugos reikalavimų.

Literatūra:





3. Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės. Norminis dokumentas. Vilnius,

2002.


5. Elektros įrenginių eksploatavimo taisyklės. UAB Energetika, 2004.




8. Isoda, G.Elektros technologijos. Žinynas. Vilnius: Firidas, 2008.



1. Kam naudojami rezerviniai maitinimo šaltiniai?

2. Kokia rezervinių šaltinių paskirtis?

3. Kokie rezervinio maitinimo šaltinių pagrindiniai parametrai ir parinkimo sąlygos?

4. Kaip atliekamai nepertraukiamų energijos šaltinių projektavimas, montavimas, paleidimas

ir priežiūra ?

8. UŽDUOTIS: ELEKTROS VARIKLIO PRIJUNGIMO IR VALDYMO SCHEMOS,

MONTAVIMO BŪDAI. ELEKTROS VARIKLIŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS IR

REMONTO ORGANIZAVIMAS BEI ATLIKIMAS

1. Susipažinti su elektros variklių prijungimo ir valdymo schemomis;

2. Susipažinti su elektros variklių montavimo būdais, IM kodai;

3. Paruošti variklį prijungti ir įjungti;

3. Atlikti prijungimo operaciją;

4. Patikrinti elektros variklio veikimą, atlikti reikiamus bandymus;

5. Užtikrinti saugos reikalavimus, prijungiant ir eksploatuojant elektros variklį.

Literatūra







39








1. Kokios kodavimo sistemos apibūdina elektros variklio montavimo būdą?

2. Kaip dažnai rekomenduojama atlikti variklio techninę priežiūrą?

3. Kokios pagrindinės techninės priežiūros operacijos?

4. Kokia variklio išardymo prieš remontą tvarka?

5. Išvardykite variklio įjungimo operacijas.

6. Pagal kokius parametrus parenkama variklio galia?

7. Kokia turi būti variklio apkrova, kai jis įjungtas į tinklą arba po remonto?

9. UŽDUOTIS: ELEKTROS VARIKLIŲ APSAUGOS BŪDAI IR PRIEMONĖS

1. Susipažinti su elektros variklių apsaugų būdais;

2. Susipažinti su dažniausiai pasitaikančiais elektros variklių elektriniais gedimais ir jų

priežastimis;

3. Susipažinti su dažniausiai pasitaikančiais elektros variklių mechaniniais gedimais ir jų

priežastimis;

4. Teisingai parinkti variklį;

5. Sumontuoti elektros variklį;

6. Patikrinti ir įjungti variklį;

7. Užtikrinti saugos reikalavimus ir priemones, prijungiant ir eksploatuojant elektros variklį.

Literatūra:














1. Kokios elektros variklių parinkimo sąlygos?

2. Kokie elektros mašinų montavimo būdai?

3. Kas yra IP kodai?

40

3. Kokie pagrindiniai techninės priežiūros reikalavimai ir operacijos?

4. Kokia variklio išardymo prieš remontą tvarką?

5. Išvardykite variklio įjungimo operacijas.

6. Pagal kokius parametrus parenkama variklio galia?

7. Kokia turi būti variklio apkrova, kai jis įjungtas į tinklą arba po remonto?

10. UŽDUOTIS: REAKTYVIOSIOS GALIOS KOMPENSAVIMO ĮRENGINIŲ


1. Suprasti reaktyviosios galios kompensavimo įrenginio parinkimo ir parametrų skaičiavimo

principus;

2. Susipažinti su reaktyviosios galios kompensavimo įrenginių tipais, konstrukcija, jų

sudėtiniais elementais;

3. Susipažinti su kondensatorių baterijų (KB) prijungimo schemomis, jų valdikliais ir

programavimu;

4. Išmanyti KB gamybos (surinkimo) technologijas, darbų saugos reikalavimus gaminant KB;

5. Organizuoti kompensavimo įrenginių montavimo darbus, atliekamų darbų eiliškumą;

6. Paruošti KB montavimo vietą;

7. Montuoti, prijungti KB;

8. Organizuoti ir tinkamai atlikti kompensavimo įrenginių bandymus ir jų eksploataciją;

9. Užtikrinti darbų saugos reikalavimus montuojant, prijungiant ir bandant kompensavimo

įrenginius.

Literatūra














1. Pagal kokias sąlygas parenkamos kondensatorių baterijos ir kiti reaktyviosios galios

kompensavimo įrenginiai?

2. Pateikti pagrindines KB prijungimo schemas.

3. Kokius reikalavimus ir saugos priemones reikia vykdyti įrengiant kondensatorių baterijas?

11. UŽDUOTIS: ĮŽEMINIMO ĮRENGINIŲ BANDYMŲ IR PRIEŽIŪROS

VYKDYMAS

1. Susipažinti su reikalavimais, keliamais įžeminimo įrenginių montavimo, priežiūrai ir varžų

matavimo normoms;

2. Susipažinti su įžemintuvų tipais, įžeminimo varžos matavimo metodaisir būdais;

3. Išsiaiškinti pagrindinių matavimo metodų ypatumus ir jų pasirinkimo pagrindimą;

41

4. Tinkamai atlikti grunto varžos ir prisilietimo įtampos matavimą;

5. Organizuoti ir atlikti įrengto įžemintuvo varžos matavimą ir įžeminimo laidininko laidumo

patikrą, naudojant skirtingus matavimo metodus (supaprastintas įžemintuvo varžos matavimo

metodas, matavimai naudojant matavimo reples);

6. Užtikrinti darbų saugos reikalavimus atliekant montavimo ir priežiūros operacijas, keičiant

montavimo prietaiso maitinimo elementus.

Literatūra:














1. Nuo kokių pagrindinių faktorių priklauso tinkamo įžemintuvo parinkimas?

2. Kokiais atvėjais turi būti atliekami prisilietimo įtampos matavimai?

3. Kokie faktoriai apsprendžia įžeminimo įrenginio varžos matavimo metodo parinkimą?

4. Pagal kokią formulę yra skaičiuojama kilpos varžą?

5. Išvardinti pagrindinius saugos reikalavimus atliekant bandymus ir matavimus įžeminimo

įrenginiuose.

12. UŽDUOTIS: BANDYMŲ VYKDYMAS ELEKTROS ĮRENGINIUOSE

1. Susipažinti su bandymų norminiais dokumentais ir reikalavimais;

2. Susipažinti su bendraisiais reikalavimais, keliamais matavimo prietaisams ir jų

elektrosaugos kategorijoms;

3. Sudaryti būtinų bandymų sąrašą ir eiliškumą (apžiūra, instaliacijos kontrolė, grandinių

atskirimo tikrinimas, automatinio atjungimo tikrinimas ir t.t.);

4. Tinkamai organizuoti ir atlikti objekto (įrenginio) apžiūrą (nustatyti darbų kokybę,

įrenginių komplektaciją, įrenginio ir darbuotojų sertifikatus);

5. Atlikti instaliacijos ir įrenginių izoliacijos kontrolę ir pereinamųjų kontaktų varžų

matavimus;

6. Užtikrinti darbų saugos reikalavimus atliekant kontrolės ir matavimo operacijas.

Literatūra:










42





1. Kokios gali būti bandymų rūšys ir nuo kokių faktorių priklauso atskirų bandymų metodika?

2. Kokioms grandinėms turi būti atliekami izolicijos varžos matavimai?

3. Kokie pagrindiniai saugos reikalavimai, naudojant izoliacijos varžos matuoklius ir atliekant

pereinamųjų kontaktų varžų matavimus?

4. Kokiu tikslu yra atliekami vientisumo matavimai?

5. Paaiškinti grandinės fazė-nulis (sutrikusio kontūro impedanso) matavimo esmę ir

eiliškumą.

13. UŽDUOTIS: ELEKTROS INSTALIAVIMO DARBŲ VYKDYMAS

1. Susipažinti su techniniu, projektu, brėžiniais bei instaliavimo darbų vieta;

2. Susipažinti su laidų ir kabelių tiesimo būdais, trasomis, laidų sujungimo būdais,

komutavimo aparatų prijungimo reikalavimais;

3. Tiksliai pažymėti vietas, kuriose bus sumontuoti elektros įrangos komponentai (skydeliai,

el. aparatai, dėžutės, linijos, perėjimai per sienas, lizdai, šviestuvai ir t.t.);

4. Paruošti instaliavimo medžiagas, įrangą, darbo įrankius;

5. Nutiesti ir pritvirtinki laidus ir kabelius, įleidžiant į galines ir skirstomąsias dežutes ir

skydelius;

6. Sujungti laidus, sumontuoti tvirtinimo ir laikymo elekmentus, komutavimo ir apsauginius

aparatus;

7. Atlikti būtinus sumontuotos schemos bandymus, sutvarkyti darbo vietą, techninius darbo

dokumentus;

8. Užtikrinti darbų saugos reikalavimus vykdant montavimo darbus.

Literatūra:














1. Kokie reikalavimai keliami laidų ir kabelių sujungimams ir kokiuais būdais laidai gali būti

sujungiami?

2. Į kokius veiksnius būtina atsižvelgti parenkant kabelių arba laidų markes ir jų tiesimo

trasas?

3. Pagrindiniai kištukinių lizdų ir jungiklių instaliacijos reikalavimai;

4. Atvirosios ir paslėptosios instaliacijos privalumai ir trūkumai.

5. Kodėl kabelio sujungimo vietoje PE laidininko ilgis skiriasi nuo fazinių laidų?

43

14. UŽDUOTIS: ELEKTROS VARIKLIŲ (TRANSFORMATORIŲ)

EKSPLOATAVIMO DARBŲ VYKDYMAS 1. Susipažinti su elektros variklių (transformatorių) eksploatavimo taisyklėmis;

2. Susipažinti su elektros variklių (transformatorių) techninės priežiūros operacijomis ir

reikalavimais;

3. Atlikti nurodyto variklio techninės priežiūros darbus;

4. Išstudijiuoti dažniausiai pasitaikančius mechaninius ir elektrinius gedimus;

5. Taisiklingai išardyti variklį (transformatorių) prieš remontą;

6. Organizuoti ir atlikti variklio arba transformatoriaus einamąjį remontą ir surinkti išardytą

įrenginį;

7. Paruošti variklį (transformatorių) prijungimui į tinklą, atlikti bandymus ir matavimus;

8. Užtikrinti darbų saugos reikalavimus dirbant su varikliais (transformatoriams).

Literatūra:














1. Asinchroninių elektros mašinųkonstrukcija ir veikimo principas;

2. Elektros mašinų triukšmo lygio supratimas;

3. Kokie yra pagrindiniai elektros variklio techninės priežiūros reikalavimai?

4.Kokios yra žemosios įtampos elektros variklių našumo klasės ir kokiais tikslais jis yra

priimtas?

5. Su kokiais gedimais elektros variklai turėtų būti siunčiami kapitaliniam remontui?

44

TECHNOLOGINĖ PRAKTIKA 2

Pateikiama Rezultatų ir kriterijų sąsajos ir užduoties pavyzdžiai. Užduotis sudaro praktikos

vadovai atsižvelgdami į rezultatų ir kriterijų sąsajas.

1 1. Rezultatų ir kriterijų sąsajos


1. susipažinti su elektros įrenginių ir automatinių

sistemų saugiu eksploatavimu;

2. išmanyti elektros ir automatikos įrenginių

veikimo ir jų jungimo į sudėtingesnes sistemas

principus;

3. organizuoti ir užtikrinti darbų saugos

reikalavimus atliekant montavimo ir paleidimo

derinimo darbus;

4. sudaryti įvairios paskirties pastatų apšvietimo,

galios, apsaugos ir signalizacijos elektrines

schemas, parinkti reikiamą įrangą;

5. analizuoti elektros ir automatikos įrenginių

techninius parametrus ir charakteristikas;

6. atlikti automatinio valdymo sistemų derinimo

darbus;

7. pritaikyti montavimo, priežiūros, remonto ir

bandymų darbų technologijas,

8. planuoti ir organizuoti automatinio valdymo

sistemų techninės būklės tikrinimą;

9. parinkti ir užsakyti automatinio valdymo

sistemų įrangą.

1. sudarytas konkrečių elektros įrenginių ir

automatinių sistemų saugaus eksploatavimo

taisyklių rinkinys;

2. nustatyti elektros ir automatikos įrenginių

gedimai pagal jų darbo sutrikimus( konkreti

užduotis);

3. tinkamai sudarytas darbų eiliškumo grafikas

automatinio valdymo sistemoms pagal

elektrosaugos reikalavimus, atliekant montavimo

bei paleidimo derinimo darbus;

4. pagal reikalavimus nubraižyta pastato

inžinerinės sistemos funkcinę schema;

5. analizuoti ir palyginti elektros ir automatikos

įrenginių parametrai, charakteristikos, rasti jų

privalumai ir trūkumai ( konkrečiam įrenginiui

pagal užduotį);

6. sumontuotias ir paleistas elektros arba

automatikos įrenginys (pagal techninę užduotį),

organizuoti elektros įrenginio bandymai ir

matavimai;

77. pagal reikalavimus bei užduotį organizuoti

elektros ir automatikos įrenginių planinės

priežiūros, reguliavimo ir derinimo darbai;

8. atliekant praktikos darbus naudota šiuolaikinės

montavimo ir remonto darbų technologijos;

9. parinkta ir užsakyta pastatų automatikos,

apsaugos ir komunikacijų sistemų elektros įranga

(pagal duotus parametrus).

UŽDUOTYS

1 UŽDUOTIS: KOMUTAVIMO APARATŲ MONTAVIMO DARBŲ

ORGANIZAVIMAS IR ATLIKIMAS

1. Susipažinti su komutacinių aparatų parinkimo ir tikrinimo sąlygomis;

2. Susipažinti su komutacinių aparatų tipais, konstrukcija, jungimo schemomis ir

reikalavimais montuojant;

45

3. Išsiaiškinti komutavimo aparatų valdymo schemų principus, pagrindinius valdymo įrangos

montavimo reikalavimus;

4. Tinkamai suplanuoti, pasiruošti ir organizuoti aparatų montavimo darbus;

5. Sumontuoti skirtingus komutavimo aparatus, sujungti jų valdymo schemas;

6. Organizuoti ir išbandyti sumontuotus komutacinius aparatus ir valdymo schemas; parengti

bandymo protokolus;

7. Užtikrinti saugos reikalavimus ir priemones, montuojant ir atliekant bandymus su

komutaciniais aparatais ir valdymo grandinėmis.

Literatūra:














1. Pagal kokias sąlygas parenkami ir tikrinami komutaciniai aparatai?

2. Kontaktorių valdymo schemos, jų montavimo reikalavimai.

3. Kokie saugos reikalavimai bandant valdymo schemas?

4. Kokia valdymo schemų bandymų tvarka ir reikalavimai bandymams atlikti?

2. UŽDUOTIS :AUTOMATINIŲ JUNGIKLIŲ BANDYMAI 1. Susipažinti su automatinių jungiklių charakteristikomis, atkabiklių funkcijomis ir bandymų

technoligijomis;

2.Sudaryti automatinio jungiklio principinę bandymo schemą;

3. Atlikti automatinio jungiklio šiluminio atkabiklio veikimo bandymą;

4. Atlikti automatinio jungiklio elektromagnetinio atkabiklio bandymą;

5. Vykdyti saugos darbų reikalavimus atliekant bandymų darbus.

Literatūra:











46




1. Apibūdinti automatinio jungiklio suveikimo sąvoką.

2. Kokios automatinio jungiklio vardinės srovės?

3. Kokia formulė naudojama skaičiuojant automatinio jungiklio atsijungimo laiką, neturint

specialios matavimo įrangos?

4. Kokie matavimo prietaisai reikalingi automatinio jungiklio bandymams atlikti?

BAIGIAMOJI PRAKTIKA

1. Rezultatų ir kriterijų sąsajos


1. susipažinti su įmonės valdymu;

2. organizuoti elektros ir automatikos įrenginių

montavimo, priežiūros ir remonto darbus;

3. atlikti įmonės ekonominės veiklos vertinimą ir

prognozavimą;

4. atlikti įmonės energetinio ūkio projektavimo

darbus;

5. rengti, keisti, pritaikyti techninę

dokumentaciją;

6. analizuoti įmonės veiklos rodiklius,

ekologinius, socialinius veiksnius;

7. surinkti medžiagą baigiamajam darbui;

8. mokėti vadovautis galiojančiomis normomis ir

standartais.

1. aptartos įmonės padalinių funkcijos;

2. tinkamai organizuoti elektros ir automatikos

įrenginių montavimo, priežiūros ir remonto

darbai;

3. pagal galiojančius norminius dokumentus

analizuotas ir vertintas parengto projekto

techninių ir ekonominių sprendimų pagrįstumas;

4. sudaryta sąmatą (pagal užduotį);

5. apibendrinti įmonės veiklos rodikliai,

įvertintinant ekologinius, socialinius veiksnius;

6. surinkti, sisteminti, apibendrinti duomenis

techninei ataskaitai;

7. tinkamai pasirinkta baigiamojo darbo tema,

surinkta techninė medžiaga, būtina baigiamajam

darbui

8. tinkamai vadovautasi galiojančiomis

normomis ir standartais

Užduotis baigiamajai praktikai pateikiama individualiai kiekvienam studentui,

pagal numatomą baigiamojo darbo temą.

Bendra užduotis sudaroma visiems studentams atsižvelgiant į rezultatų ir

vertinimo kriterijų sąsajas.

Sudarant bendrą užduotį rekomenduojama įtraukti šiuos klausimus:

1. Įmonės įstatų ir kitų dokumentų, reglamentuojančių įmonės veiklą, analizė;

2. Įmonės struktūra ir jos valdymas;

3. Padalinių paskirtis, funkcijos, ryšiai, padalinių veikla;

4. Įmonės elektros energijos tiekimo schema;

5. Transformatorinės pastotės, žemosios įtampos skirstymo įrenginiai;

6. Apšvietimo tinklas;

47

7. Elektros energijos apskaita;

8. Galios elektros tinklas ir galios elektros įrenginiai.

4.TEORINĖ DALIS

4.1. ĮVADAS

Šioje dalyje pateikiama trumpa elektros energetikos istorija, pagrindiniai teorinės dalies

aspektai.

Lietuvos pramonės įmonėms reikia kvalifikuotų darbuotojų. Pastaruoju metu sparčiai

tobulėja technika ir technologijos. Įmonės ir įstaigos pradeda naudoti elektros įrenginius ir

medžiagas, reikalaujančias žinių jas įdiegti ir eksploatuoti. Darbdaviai siekia priimti į darbą

tik aukštos kvalifikacijos ir gebančius dirbti darbuotojus.

Būsimieji elektros inžinieriai mokosi nustatyti elektros įrenginių parametrus, saugiai

naudoti elektros įrangą, palyginti ir įvertinti elektros ir automatikos įrenginių techninius

duomenis bei parametrus, užtikrinti montavimo ir eksploatavimo darbų kokybę, planuoti

elektros įrenginių bandymus Kuriant ir diegiant šiuolaikinius elektros ir automatikos

įrenginius, nuolat reikia atlikti įvairius jų paleidimo, derinimo, remonto ir eksploatavimo

darbus. Šiuos darbus tinkamai organizuoti ir atlikti gali tik reikiamą profesinį pasirengimą

turintys elektros inžinerijos specialistai. Kad tiems darbams būtų galima tinkamai vadovauti,

privalu turėti ne tik teorinių, bet ir praktinių įgūdžių, kurie išugdomi tik tinkamai

organizuojant studentų gamybines praktikas, ir skiriant joms reikiamą dėmesį. Studentų

praktika yra mokslo studijų sudedamoji dalis, suteikianti galimybę studentų žinias susieti su

realiomis gamybos sąlygomis ir padėti pasirinkti darbo vietą. Per praktikas studentams

suteikiama žinių apie elektros įrenginių instaliavimą, montavimą, technologinių procesų

visumą tikrai produkcijai gaminti.

Šios mokomosios (metodinės) priemonės paskirtis yra suteikti elektros inžinerijos

bakalaurams žinių apie elektrotechnikos sektoriaus įmonėse atliekamas technologines ir

baigiamąsias praktikas, įmonių struktūrą ir jų valdymą, padalinių funkcijas ir gaminamą

produkciją, elektros ir automatikos įrenginių projektavimo, konstravimo ir jų diegimo bei

priežiūros darbus. Šiuo metu mokomosios metodinės medžiagos lietuvių kalba apie studentų

gamybinių praktikų atlikimą mūsų šalyje nėra.

Elektros inžinerijos specialisto profesinėje veikloje nuolat tenka spręsti tiek teorinio, tiek

ir praktinio pobūdžio elektros ir automatikos įrenginių diegimo ir eksploatavimo klausimus.

Šis leidinys padės studentams įtvirtinti žinias apie žemos įtampos įrenginius, elektros

įrenginių keliamus pavojus ir būtinas saugos priemones; elektros įrangą bei jos

eksploatavimą, elektros ir automatikos įrenginių ir elementų funkcinę paskirtį ir tarpusavio

ryšius. Studentai ugdys pažintinius gebėjimus (mokysis atpažinti tam tikrus pavojus, kurių

gali kilti atliekant darbus ant arba arti elektros įrenginių, panaudoti įgytas žinias ir įgūdžius

projektuojant, išanalizuoti elektros energetikos įrenginių techninius parametrus ir

charakteristikas) bei praktinius gebėjimus:(organizuoti ir užtikrinti darbų saugos

reikalavimų laikymąsi atliekant montavimo, prijungimo darbus, atlikti bandymus taip, kad

veikiantys įrenginiai nepadarytų žalos asmenims, gyvūnams ar nuosavybei, planuoti ir

organizuoti elektros įrenginių techninės būklės stiprinimą, pritaikyti montavimo ir elektros

energijos įrenginių technologijas, naudoti elektros ir automatikos įrenginių technologijas bei

organizuoti saugų ir patikimą elektros ir automatikos įrenginių eksploatavimą), tobulins

perkeliamuosius gebėjimus. Mokymo medžiaga turėtų padėti studentams ugdyti gebėjimus,

reikalingus sėkmingai specialisto praktinei veiklai. Ji padės ugdyti studentams atsakingumą,

pareigingumą , reiklumą ir savarankišką mąstymą.

48

4.2. ELEKTROS IR AUTOMATIKOS ĮRENGINIŲ SĄVOKOS

1. Apsauga nuo elektros – techninių, organizacinių priemonių ir teisės aktų, skirtų žmonėms

apsaugoti nuo pavojingų ir kenksmingų elektros srovės, elektros lanko, elektromagnetinio

lauko ir statinės elektros poveikio, visuma.

2. Apsauginis įnulinimas – elektros įrenginių srovei laidžių korpusų ir kitų konstrukcinių

dalių sujungimas elektros grandine su įžemintu maitinimo tinklo nuliniu laidininku.

3. Apsauginis išjungimas – greitai veikiančio skirtuminės srovės automatinio jungiklio

išsijungimas, užtikrinantis nepavojingą žmogui srovės dydžio ir jos trukmės derinį

atsiradus srovės nutekėjimui žemę saugojamoje grandinėje.

4. Apsauginis įžeminimas – elektros įrenginių srovei laidžių korpusų ir kitų konstrukcinių

dalių sujungimas elektros grandine su įžeminimo įrenginiu.

5. Aptvaras – elementas, apsaugantis dirbančiuosius nuo tiesioginio kontakto su įtampą

turinčiomis dalimis bet kuria kryptimi ir nuo elektros lanko, galinčio kilti jungiant

komutavimo aparatus arba kitus panašius įrenginius.

6. Apsauginis laidininkas PE - laidininkas (laidas, šyna), jungiantis iki 1000 V įtampos

įrenginių pasyviąsias dalis su trifazio generatoriaus arba transformatoriaus tiesiogiai

įžeminta neutrale, o nuolatinės srovės tinkle – su šaltinio tiesiogiai įžemintu poliumi.

7. Apsauginis nulinis laidininkas PEN - laidininkas (laidas, šyna), vienu metu atliekantis

apsauginio laidininko PE ir nulinio laidininko N funkcijas.

8. Aukštoji įtampa – aukštesnė nei 1000 V kintamosios srovės ir aukštesnė nei 1500 V

nuolatinės srovės įtampa.

9. Automatinio valdymo sistema – įrenginių kompleksas, automatiškai be žmogaus

keičiantis vieną arba kelis valdomo objekto parametrus, kad palaikytų nustatytą jo darbo

režimą.

10. Automatinio reguliavimo sistema – reguliavimo sistema, kurios visos reguliavimo

operacijos atliekamos automatiškai žmogui tiesiogiai nedalyvaujant.

11. Automatinis atjungimas – elektros įrenginio arba grandinės atjungimas nedalyvaujant

žmogui, kai poveikio dydis pasiekia arba viršija nustatytą vertę.

12. Automatinė kontrolė – gamybos procesų parametrų nustatymas ir kontrolė automatiniais

prietaisais be žmogaus dalyvavimo. Taip pat gaminio faktinių ir reikiamųjų rodiklių

palyginimas specialiosiomis automatinėmis matavimo priemonėmis.

13. Automatinė pavara – elektros pavara, kurios darbo režimai pagal gamybos proceso

reikmes reguliuojami automatiškai. Pavara valdoma reguliuojamaisiais galios keitikliais,

kontaktinėmis ar bekontaktėmis valdymo sistemomis, mikroprocesoriais. Automatiškai

paleidžia, stabdo, reversuoja mechanizmą, palaiko arba keičia jo grandžių judėjimo greitį,

kompleksiškai valdo sudėtingus technologinių procesų įrenginius. Jai taip pat priskiriamos

mechaninės pavaros, pagal apkrovą automatiškai keičiančios sukimo momentą ir

perdavimo skaičių.

14. Dviguba izoliacija - izoliacijų, kurias sudaro pagrindinė ir papildoma izoliacija, sistema.

15. Eksploatavimas - veikiančių elektros įrenginių technologinis valdymas, techninė

priežiūra, paleidimas ir derinimas, matavimas, bandymas, remontas.

16. Elektros aparatas – ypatinga elektros įrenginių rūšis, skirta elektros grandinių valdymui,

reguliavimui ir apsaugai (pvz.: jungtuvai, galios skyrikliai, skyrikliai, skirtuvai,

trumpikliai, įžemikliai, saugikliai, ventiliniai iškrovikliai, viršįtampių ribotuvai,

49

ekranuotieji srovėnlaidžiai, kondensatoriai, myktukai, kontaktoriai, magnetiniai

paleidikliai, galiniai kelio jungikliai, kontroleriai, automatiniai jungikliai, apsauginiai

jungikliai, relės ir kt.)

17. Elektrifikuotas mechanizmas - darbo priemonė, turinti elektros pavarą.

18. Elektros įrenginys – techninė konstrukcija (mechanizmas, mašina, aparatas, elektros

inžinerinis tinklas, statinio elektros inžinerinė sistema, jų pagalbiniai įtaisai ir pan.), skirta

elektros energijai gaminti, perduoti, keisti (transformuoti), skirstyti ir (arba) vartoti.

19. Elektros imtuvas – aparatas, mechanizmas arba prietaisas, kuriame elektra keičiama kitos

rūšies energija.

20. Elektros energetikos sistema -- elektros įrenginių, skirtų elektrai gaminti, perduoti ir

skirstyti, visuma.

21. Elektros pavara – elektromechaninis įrenginys, keičiantis elektros energiją į mechaninę ir

varantis darbo mašiną arba mechanizmą.

22. Elektros įrenginių teritorija – stacionariai atitverta teritorija,kurioje sumontuoti

veikiantys elektros įrenginiai, patekimo į ją vartai pažymėti ženklu ,,ATSARGIAI

ELEKTROS SMŪGIO PAVOJUS“. Kitiems asmenims į šią teritoriją leidžiama įeiti tik

minėtam elektrotechnikos darbuotojui leidus arba jam nuolat prižiūrint.

23. Elektros perdavimo linija – elektros linija energijai perduoti tarp dviejų elektros

energetikos sistemos mazgų arba šaltinio energijai perduoti elektros vartotojui; dar

vadinama perdavimo linija.

24. Elektromagnetinė laiko pastovioji – laiko tarpas, per kurį įjungtos elektros grandinės,

elektros mašinos arba transformatoriaus apvijos srovė pasiekia 63,2% nusistovėjusios

vertės arba sumažėja 63,2% nuo pradinės vertės, kai grandinė atjungiama arba staigiai

pakinta kuris nors jos parametras. Praėjus laiko tarpui, lygiam 3 elektromagnetinėms laiko

pastoviosioms, srovė skiriasi nuo nusistovėjusios 5%. Tai elektros grandinės, elektros

mašinos arba transformatoriaus apvijos induktyvumo ir aktyviosios varžos dalmuo.

25. Elektromechaninė laiko pastovioji – laiko tarpas, per kurį paleisto elektros variklio

rotorius (inkaras) pasiekia 63,2% nusistovėjusio sukimosi greičio, kai įtampos vertė yra

nurodytoji. Praėjus laiko tarpui, lygiam 3 elektromechaninėms laiko pastoviosioms,

variklio sukimosi greitis skiriasi nuo nusistovėjusio 5%.

26. Elektromechanika – mokslo ir technikos šaka apie elektros įrenginių, mašinų ir įtaisų

sandarą, veikimą ir naudojimą.

27. Indukuotos įtampos zona-- zona išilgai 110 kV ir aukštesnės įtampos kintamosios srovės

oro linijos (OL) kurią sudaro žemės ruožas ir oro erdvė, iš abiejų pusių apriboti

vertikaliomis plokštumomis, kurios yra nutolusios nuo nuo šios oro linijos ašies mažiau

kaip:

- 110 kV įtampos OL –100m;

-330-400 kVįtampos OL –200m.

28. Įtampos indikatorius - įtaisas arba prietaisas skirtas įtampos buvimui ar nebuvimui

elektros grandinėse nustatyti.

29. Įnulinimas -- iki 1000 įtampos tinkluose – pasyvųjų įrenginio dalių tikslinis sujungimas

su tiesiogiai įžeminta trifazio maitinimo šaltinio (transformatoriaus, generatoriaus)

neutrale, vienfazio maitinimo šaltinio apvijos tiesiogiai įžemintu tašku arba įžemintu

nuolatinės srovės šaltinio poliumi.

30. Įžemintuvas -- grunte esančių elektrodų, jungiamųjų laidininkų ir išlyginamojo tinklo

visuma.

31. Įžeminimo varža -- varža tarp įžeminimo įrenginio irneutraliosios žemės.

32. Komutacinis pajėgumas -- komutacinio aparato geba išjungti (įjungti) nustatytų

maksimalių parametrų grandines.

33. Neutralė – žvaigžde sujungtos trifazės grandinės, elektros mašinos arba transformatoriaus

apvijų bendrasis taškas, o nuolatinės srovės mašinos neutralioji linija.

34. Nulinis laidininkas N (darbinis nulis) -- laidininkas (laidas, šyna), iki 1000 V įtampos

elektros trifaziuose tinkluose sujungtas su generatoriaus arba transformatoriaus tiesiogiai

50

įžeminta neutrale, vienfaziuose tinkluose – su įžemintu apvijos tašku, o nuolatinės srovės

tinkle – su įžemintu viduriniu šaltinio poliumi.

35. Pagrindinė izoliacija -- srovinių dalių izoliacija, skirta pagrindinei apsaugai nuo

pavojingo elektros poveikio.

36. Papildoma izoliacija -- izoliacija, papildanti pagrindinę izoliaciją, kuri apsaugai nuo

pavojingo elektros poveikio, kai pažeidžiama pagrindinė izoliacija.

37. Programuojamasis loginis valdiklis – valdiklis, turintis mikroprocesorių ir modulių

rinkinį signalams priimti ir poveikio signalams perduoti.

38. Programinis valdymas – elektros įrenginio funkcijų valdymas pagal tam tikrą programą.

39. Reguliavimo objektas – fizinis objektas arba parametras (elektrinis, mechaninis,

šiluminis), technologinis procesas ar abstraktus reiškinys, kurį reikia reguliuoti.

40. Relinė automatika – įrenginių ir procesų automatinio valdymo priemonės, turinčios

relinių reguliatorių, kurie šuoliškai pakeičia valdymo signalą, reguliuojamam dydžiui

pasiekus slenkstinę vertę.

41. Skaitmeninis valdymas – automatinis valdymas, kurio parametrai koduoti skaitmenimis.

42. Srovės nuotėkio zona -- žemės plotas, kuriame įžemintuvu tekant srovei atsiranda

potencialas.

43. Valdymo aparatas – elektros mašinų, įrenginių, įtaisų valdymo komponentas ar įtaisas,

jungiamas į valdymo grandinę, pavyzdžiui, relė, padėties jutiklis, mygtukinis postas,

elektros skirstytuvas, slėgio reguliatorius.

44. Valdymo grandinė – elektros grandinė, kuria perduodami įrenginio arba sistemos

valdymo signalai, bet neteka maitinimo srovės.

45. Valdymo įtaisas – mechaninis, hidraulinis, pneumatinis, elektrinis arba elektroninis įtaisas

įrenginiui ar prietaisui valdyti. Tai galios elektronikos arba kito įrenginio komponentas,

kurio paskirtis – sudaryti elektroninio komutatoriaus valdymui reikalingus impulsus.

46. Valdymo objektas – fizinis objektas (elektrinis, mechaninis, šiluminis) arba vyksmas

(cheminis,ekonominis, socialinis, biologinis), kurį reikia valdyti.

47. Valdymo programa – veikimo planas, kurį vykdo žmogus arba automatas. Tai

kompiuteriu atliekamų veiksmų aprašas kuria nors programavimo arba kompiuterio kalba.

48. Viršįtampių ribotuvas – elektros aparatas su nuosekliai sujungtais nelinijiniais metalo

oksido rezistoriais be kibirkštinių tarpų, saugantis įrenginius nuo atmosferos ir vidinių

viršįtampių.

49. Žingsnio įtampa -- žmogui tenkanti įtampos dalis, kai srovė žmogaus kūnu teka iš kojos į

koją.

4.3.LIETUVOS ENERGETIKOS SISTEMOS RAIDOS ISTORIJA

Pirmoji elektrinė Lietuvoje įsteigta kunigaikščio Oginskio dvare Rietave 1892m., Kaune -

- 1898m., Vilniuje –1897 m.

Centrinės elektrinės Kaune ir Klaipėdoje pastatytos 1900 m., Vilniuje – 1903 m. Tuomet

Lietuva priklausė carinei Rusijai, kur elektros gamyba buvo labai maža – 1913 m. vienam

gyventojui buvo pagaminta 2kWh elektros energijos per metus.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1921 m. įsteigta lietuvių ir belgų bendrovė Kauno

miestui apšviesti, ji turėjo valdyti energetikos ūkį iki 1950 m. 1930 m. buvo pastatyta

Petrašiūnų elektrinė, joje įrengti du turbogeneratoriai po 3,2 MW. 1940 m. jos galia pasiekė

16,4 MW. Tuomet 80% elektriniu buvo su garo turbinomis, 5% hidroelektrinių. 1940 m.

šalyje buvo apie 400 elektrinių, jų galia siekė 67 MW, vienam gyventojui teko 21 kWh

energijos per metus. Europoje pagal elektros energijos sunaudojimą Lietuva užėmė

priešpaskutinę vietą ir aplenkė tik Albaniją.

51

Tuomet išlaidos elektrai gaminti buvo 17cnt/kWh, bet kaina siekė 1.35 -- 2lt/kWh. Toks

kainų skirtumas 1933 m. paskatino streiką, kurio metu streiko komitetas ragino nevartoti

elektros energijos. Jei vakare kokiame nors name užsižiebdavo šviesa, tam vartotojui būdavo

daužomi langai. Po streiko elektros kaina Kaune nukrito iki 85cnt/kWh.

Per karą dauguma elektrinių buvo sugriautos, tad po kurio laiko jos atstatytos. Vilniuje

iškilo TE, kurios pirmasis generatorius -- 12MW, 1957m. galia pasiekė 48MW. 1959 m.

Kaune pastatyta Kauno HE, jos galia po nedidelių rekonstrukcijų dabar siekia 100.8 MW.

1962 m. pradėta, o 1972 m. baigta Elektrėnų valstybinė rajoninė elektrinė, jos suminė galia

1800 MW. 1960m. laikomi Lietuvos energetikos sistemos atsiradimo metais, nes tuomet

atskiros elektrinės buvo sujungtos į vieną tinklą.

1980m. pradėta Ignalinos atominė elektrinė ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinės.

1983m. paleistas pirmasis jos reaktorius, 1987m. antrasis, jų suminė galia siekia 3000MW.

Buvo planuojama pastatyti dar du blokus, bet statyba dėl visuomenės protestų buvo

sustabdyta. Protestai stabdė ir Kruonio HAE statybą, šiuo metu veikia keturios iš aštuonių

planuotų turbinų, jų suminė galia -- 800 MW.

Šiuo metu prie didžiųjų miestų veikia termofikacinės elektrinės, kurios aprūpina miestus

elektra ir šiluma. Vilniuje yra 360MW elektrinės galios TE, Kaune 100+60 MW TE,

Mažeikiuose 100+100+63 MW.

Nuo 1990 m. atsiskyrimo nuo TSRS ir pramonės smukimo Lietuvos energetikos sistema

yra perteklinė, jos galia 1993m. siekė 5728 MW ir smarkiai viršijo maksimalią apkrovą 3100

MW. Nepaisant galios pertekliaus Lietuvos ES sujungta su NVS Šiaurės vakarų ES ir be jos

negali dirbti, nes neturi galimybių savarankiškai reguliuoti dažnio. Jungtis prie vakarų šalių

taip pat negalima, nes kol kas nėra elektros perdavimo linijos, kuri turėtų būti su nuolatinės

srovės intarpu. Šio intarpo reikia dėl to, kad mūsų šalyje dažnis svyruoja labiau nei vakaruose,

o intarpas smarkiai padidina linijos kainą.

Iki 2005 m Lietuva pirmavo pasaulyje pagal pagaminamos atominės energijos procentą ir

turėjo vieną didžiausių pasaulio atominę elektrinę.

4.4. TEORINĖ APŽVAGA

4.4.1.Energetikos sistema

Elektros energetikos sistema (toliau – energetikos sistema) nėra vien tik tam

tikra tvarka, organizacija ar priemonių visuma. Energetikos sistema – tai gigantiška, labai

sudėtinga žmonių sukurta mašina, skirta apsirūpinti elektra. Tokia sistema yra panaši į

sudėtingą milžinišką dirbtinį organizmą, kuris gali apimti visą valstybę ar net kelias.

Energetikos sistemos veikimą lemia fizikos dėsniai, bet didelę įtaką turi ir ekonomika,

politika bei teisinė sistema [1].

Energetikos sistemą sudaro:

elektrinės, gaminančios elektrą,

elektros perdavimo tinklai, kurių linijomis elektra perduodama dideliais atstumais,

skirstomieji tinklai, kurie elektrą iš perdavimo tinklų ir mažų elektrinių tiekia

vartotojams.

Transformatorių pastotėse (TP) sujungiamos elektros linijos, ir keičiama

(transformuojama) įtampa. Sistemos valdymo centrai koordinuoja visų sistemos darbą, o

52

informacinės sistemos aprūpina energetikos sistemos valdymo centrus reikalinga informacija

[1].

Lietuvos energetikos pagrindiniai rodikliai

2010 m. Lietuvos energetikos sistemą sudarė:

330 kV elektros perdavimo tinklas – 1670 km oro linijų;

110 kV elektros perdavimo tinklas – 4972 km oro linijų, 40 km kabelinių linijų;

bendra instaliuota Lietuvos energetikos sistemos elektrinių galia – 3811 MW;

35-10-6-0,4 kV skirstomasis tinklas – bendras elektros linijų ilgis – apie 120 tūkst.

km;

Lietuvos elektros tinklai keturiomis 330 kV elektros linijomis yra sujungti su Latvijos,

penkiomis – su Baltarusijos ir trimis – su Rusijos Kaliningrado srities 330 kV elektros

tinklais.

Elektros energetikos sistemų veikimo ypatumai

Elektros gamyba ir vartojimas vyksta tuo pat metu, kadangi elektros sistemose

neįmanoma sukaupti elektros (gamybos) atsargų. Elektros sistemos kiekvienu

momentu turi gaminti tik tiek elektros, kiek jos tuo momentu reikia vartotojams. Ir

atvirkščiai – elektros vartotojai kiekvienu momentu gali suvartoti tik tiek elektros,

kiek jos tada pagamina elektrinės;

Elektros sistemose procesai vyksta labai greitai, kai kurie – elektromagnetiniai –

beveik šviesos greičiu. Tokius procesus gali valdyti tik automatiniai įtaisai. Dėl to

elektros sistemos yra labiausiai automatizuota ūkio dalis;

Elektros sistemų objektai, dalyvaujantys bendrame technologiniame procese, vieni

nuo kitų yra nutolę per dešimtis ar net šimtus kilometrų. Tai apsunkina elektros

sistemų procesų valdymą;

Elektros paklausa nuolat auga, o apsirūpinimas elektra lemia tiek ūkio pažangą, tiek

visuomenės gyvenimo kokybę. Nuolat augančiai elektros paklausai patenkinti reikia

vis naujų pajėgumų ir esamų atnaujinimo, o elektros sistemų projektų įgyvendinimas

trunka dešimtmetį ar ilgiau. Todėl elektros sistemų plėtroje reikia numatyti tolimą

perspektyvą ir jų plėtra turi būti spartesnė už ekonomikos augimą, kad elektros ūkis

netaptų pažangos stabdžiu.

Energetikos sistemos privalumai:

1. Padidėja elektros tiekimo patikimumas

2. Sumažėja reikalingas galios rezervas sistemoje (10 -- 12%)

3. Pagerėja agregatų apkrovos sąlygos dėl sistemos apkrovos grafiko išlyginimo

4. Pagerėja energetiniai ir techniniai rodikliai

5. Pagerėja energetikos ūkio eksploatacija, kultūra

6. Sudaromos sąlygos optimaliai valdyti sistemą ir įdiegti automatines valdymo sistemas

Energetikos sistemos trūkumai:

1. Dėl ilgesnių linijų padidėja energijos nuostoliai.

2. Sudėtingesnė žiedinių elektros tinklų relinė apsauga

4.4.2. Elektros vartotojų klasifikavimas

53

Elektros vartotojai gali būti klasifikuojami pagal paskirtį, darbo režimą, galią, įtampą,

srovės rūšį, patikimumą, teritorinį išsidėstymą. Tačiau nustatant realias elektros apkrovas

užtenka klasifikuoti taip:

Pagal darbo režimą:

Ilgalaikis režimas, t ≤ tl (temperatūra nusistovi).

Trumpalaikis režimas, t<tl (temperatūra nespėja nusistoti).

Trumpalaikis pasikartojantis režimas, kada darbo periodą keičia pauzė ciklo metu, tc ≤ 10

min.

Atskirą grupę sudaro šildymas ir apšvietimo įrenginiai, kurių apkrova pastovi arba

keičiasi nuo 0 iki Pmax ir pastovi darbo metu.

Pagal galią ir įtampą:

Didelės galios vartotojai (>80 - 100 kW), kurie maitinami 3 - 10 kV įtampa.

Mažos ir vidutinės galios vartotojai (<80 - 100 kW), kurie maitinami 380 - 660 V įtampa.

Pagal srovės rūšį:

f=50Hz (pramoninis dažnis)

Paaukštintas dažnis (180 - 400 Hz, 10000 Hz)

Nuolatinės srovės vartotojai.

Pagal patikimumą:

Pirmos grupės vartotojai. Šiai grupei priskiriami elektros imtuvai, kuriems nutraukus

aprūpinimą elektra, kyla grėsmė žmonių gyvybei arba aplinkos užterštumui, sutrinka svarbūs

miestų ūkio veiklos procesai;

Antros grupės vartotojai. Jai priskiriami elektros imtuvai, kuriems nutraukus aprūpinimą

elektra, patiriama didelių materialiųjų nuostolių, sutrinka sudėtingi vartotojo technologiniai

procesai, susidaro masinės darbuotojų, mechanizmų ir pramonės transporto prastovos,

neišvengiamos žymios gyventojų dalies normalios veiklos sutrikimų.

Trečiai grupei priskiriami visi kiti elektros imtuvai, nepriklausantys I ir II imtuvų

grupėms.

4.4.3. Lietuvos elektros perdavimo ir skirstomųjų tinklų operatoriai

„Litgrid“ – Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius, valdantis elektros

energijos srautus Lietuvoje ir palaikantis stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą.

„Litgrid“ atsako už šalies elektros sistemos vientisumą ir suderinamumą:

užtikrina patikimą, efektyvų, kokybišką, skaidrų ir saugų elektros energijos

perdavimą;

užtikrina elektros gamybos ir vartojimo balansą;

užtikrina prekybą elektros energija, pagaminta atsinaujinančius energijos šaltinius

naudojančių bei viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių elektros

energijos gamintojų.

„Litgrid” yra atsakingas už elektros perdavimo tinklo stiprinimą, strateginius elektros jungčių

su Švedija ir Lenkija projektus, bei pasiruošimą dirbti sinchroniniu režimu kontinentinės

Europos elektros perdavimo sistemoje.

54

AB LESTO (LESTO) yra Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius.

Bendrovė įkurta sujungimo būdu reorganizavus skirstomųjų tinklų bendroves – akcinę

bendrovę ,,Rytų skirstomieji tinklai” (RST) ir akcinę bendrovę „VST“ (VST).

LESTO, vykdantis veiklą neegzistuojančių bendrovių pagrindu, perėmė abiejų bendrovių

turtą, teises ir pareigas. RST ir VST baigė savo veiklą kaip juridiniai asmenys. LESTO

perėmė visą RST ir VST ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, ilgalaikius ir trumpalaikius finansinius

ir kitus įsipareigojimus, gautinas ir mokėtinas sumas pagal RST ir VST sudarytas sutartis ar

kitais pagrindais kylančias prievoles. LESTO taip pat perėmė visas kitas RST ir VST teises ir

pareigas pagal sandorius bei kitais pagrindais atsiradusias prievoles (taip pat teises ir pareigas

pagal sudarytas kolektyvines ir darbo sutartis, RST ir VST bankų sąskaitose esančias lėšas,

sutartis su naujaisiais bei esamais klientais, elektros energijos gamintojais, nepriklausomais

tiekėjais, taip pat prekių, paslaugų ir/ar darbų tiekėjais) bei teises ir pareigas, kylančias iš kitų

RST ir VST sudarytų dokumentų (techninių sąlygų, projektavimo sąlygų ir kt.), išskyrus RST

ir VST teises ir pareigas, kurias Lietuvos Respublikos imperatyviomis teisės normomis

draudžiama arba kurių negalima perduoti kitam asmeniui reorganizavimo metu.Vykdoma

elektros energetikos sektoriaus pertvarka siekiama efektyvinti Lietuvos elektros energetikos

ūkį bei didinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Sektoriaus veiklos modelis kuriamas

pagal Europos Sąjungos trečiojo energetikos paketo reikalavimus, kad sudarytų sąlygas

integruoti Lietuvos elektros energetikos sistemą į ES rinką ir užtikrintų vykdomų strateginių

energetikos projektų finansavimą.

4.4.4. Bendros žinos apie elektros tinklus

Elektros tinklus sudaro elektros perdavimo linijos ir pastotės (jose yra transformatoriai ir

komutaciniai aparatai). Yra ir papildomų elementų -- reaktyviosios galios kompensatoriai ir

reaktoriai trumpo jungimo srovėms riboti. Elektros tinklai yra tarpinė grandis tarp šaltinio ir

vartotojo. Jų paskirtis -- tiekti elektros energiją vartotojui. Elektros tinklams keliami tokie

reikalavimai:

Elektros tiekimo patikimumas

Elektros kokybė

Tiekimo ekonomiškumas

Trečia sąlyga turi būti išpildoma įvykdžius pirmąsias dvi.

Elektros tinklai skirstomi į skirstomuosius, perdavimo, magistralinius ir radialinius.

Skirstomaisiais tinklais vadiname tokius, prie kurių tiesiogiai gali būti prijungti

vartotojai. Šių tinklų įtampos dažniausiai 10 -- 35 kV.

Perdavimo tinklai yra skirti perduoti energijai nuo stambių paskirstymo mazgų iki

vartotojus maitinančių skirstomųjų tinklų. Jų įtampa 110 -- 330 kV.

Magistraliniai tinklai yra skirti ryšiui tarp stambių sistemos mazgų, jų įtampa >330 kV.

Elektros tinklai dar skirstomi:

Pagal vardinę įtampą -- ŽĮ, AĮ.

Pagal konstrukciją -- oriniai ir kabeliniai.

Pagal schemą -- atviri ir uždari.

Pagal neutralės režimą – izoliuotos ir įžemintos neutralės.

4.4.5. Elektros tinklų vardinės įtampos

Vardiniai parametrai - tai parametrai, prie kurių elektros įrenginiai gali ilgai ir patikimai

dirbti. Laikoma, kad įrenginių darbas prie vardinių parametrų artimas optimaliam. Vardiniai

parametrai nustatomi valstybiniais standartais (UN, IN, PN, SN, FN ir t.t.).

Lietuvoje sistemos dažnis yra 50 Hz.

Tinklų vardinės įtampos (skliausteliuose nurodytos galimos arba retai naudojamos

reikšmės):

55

Žemoji įtampa -- nuo 50 V iki 1000 V kintamosios srovės ir nuo 75 V iki 1500 V


Aukštoji įtampa – aukštesnė nei 1000 V kintamosios srovės ir aukštesnė nei 1500 V


Lietuvoje naudojamos įtampos iki 330 kV.

Elektros tinklai yra projektuojami taip, kas jie galėtų dirbti su paaukštinta įtampa

(izoliacijos atsarga). Didžiausias įtampos padidėjimas:

6 - 220 kV -- atsarga 15%.

330 kV -- atsarga 10%.

>500 kV -- atsarga 5%.

Kuo didesniu atstumu perduodama elektros energija, tuo aukštesnė įtampa naudojama.

4.4.6. Elektros instaliacija

Visiems elektros imtuvams reikalingas elektros linijų tinklas, turintis bendrą

pavadinimą -- elektros instaliacija. Tokiai instaliacijai šalia funkcinės paskirties labai dažnai

keliami vartotojo reikalavimai įrenginių vartojimo patogumui ir paprastumui. Visais atvejais

turi būti užtikrinta vartotojo. Kitaip sakant, elektros instaliacija yra visa tai, kas numatyta

pastato elektros schemos plane. Plane gali būti nurodytos kabelių ir laidų markės, jų klojimo

būdai, laikančiųjų ir tvirtinimo elementų tipai ir jų pastatymo vietos, apkrovų skaičiavimo

schemos, įvado montavimo reikalavimai, apšviestumo skaičiavimo rezultatai.

Pagrindiniai elektros instaliacijos reikalavimai yra nustatyti Elektros įrenginių įrengimo

taisyklėse, Lietuvos higienos normose ir kt.

Pagrindiniai elektros tinklo elementai yra laidai, komutaciniai aparatai (

jungikliai, kištukiniai lizdai, kontaktoriai, impulsinės relės ir kt.) , skirstomosios,

jungiamosios, galinės dėžutės, skydeliai, galios spintos, įvadinės spintos, apkabos, įkt.,

apsaugos bei reguliavimo aparatai (automatiniai jungikliai, saugikliai, įvairios relės,

temperatūros slėgio ar lygio reguliatoriai ), imtuvai.

Pagal paskirtį elektros instaliacija gali būti:

vidaus elektros instaliacija;

lauko elektros instaliacija;

pastogės patalpų elektros instaliacija.

Pagal laidų ir kabelių klojimo būdą bet kuri elektros instaliacija gali būti atviroji ir paslėptoji.

Be to, laidai gali būti klojami paviršiais, tvirtinami ant nedegios medžiagos juostelių,

instaliaciniuose vamzdžiuose, loviuose, pastatų statybinių konstrukcijų kiaurymėse. Laidai

gali būti įbetonuojami į pastatų konstrukcijas jų gamybos metu, klojami lentynose,

pakabinami laisvai ar tvirtinami ant strypų, trosų ar lynų.

Instaliacijos klojimo būdas bei jos rūšis pasirenkamas atsižvelgiant į aplinkos sąlygas,

objekto paskirtį. Klojimo būdas negali prieštarauti Elektros įrenginių įrengimo taisyklėms ir

Saugos taisyklėms eksploatuojant elektros įrenginius bei priešgaisrinių taisyklių reikalavimus.

Laidai ir kabeliai gali būti viengysliai ir daugiagysliai.

Viengysliai dvigysliai laidai ir kabeliai naudojami vienfaziams vartotojams maitinti TN-C

tinkle.

Trigysliai laidai ir kabeliai naudojami vienfaziams vartotojams maitinti TN-S tinkle, atskirais

atvejais- -trifaziams vartotojams maitinti IT tinkle.

Keturgysliai laidai ir kabeliai naudojami trifaziams vartotojams maitinti TN-C tinkle.

Penkiagysliai laidai ir kabeliai naudojami trifaziams vartotojams maitinti TN-S tinkle

Trigysliai, keturgysliai ar penkiagysliai laidai ir kabeliai gali būti naudojami ir vienfaziams

vartotojams maitinti sudėtingose schemose.

Pagal gyslų struktūrą laidų ir kabelių laidininkai gali būti:

vienalaidžiai;

daugialaidžiai;

lankstūs;

56

labai lankstūs.

Vienalaidžiai laidai mažiau lankstūs. Jie naudojami stacionarioje instaliacijoje, skirstomųjų

skydelių, galios spintų instaliacijai.

Daugialaidžiai kabeliai naudojami kilnojamųjų elektros įrenginių instaliacijai. Lankstūs ir

labai lankstūs kabeliai vadinami virvėlaidžiais ir naudojami įvairiems kilnojamiems ir

nešiojamiems prietaisams maitinti bei vibruojantiems įrenginiams prijungti Laidai ir kabeliai

gali būti gaminami su varinėmis ir aliuminėmis gyslomis. Aliumininės gyslos ne tokios

atsparios lankstymui, greičiau sensta, korėja. Variniai laidai ir kabeliai yra žymiai atsparesni

daugkartiniam lankstymui, jie mažiau oksiduojasi, didesnis jų laidumas srovei, bet jie yra

brangesni.

Laidų skerspjūvių plotai yra sunorminti. Elektros instaliacijoje dažniausiai aptinkami

1;1,5;2,5;4;6;10;ir 16 mm2 skerspjūvio laidų ir kabelių gyslos.

Laido skerspjūvio parinkimas turi būti susietas su instaliacijos tinklo sistema.

TN-C tinklo sistema neturi būti naudojama grupiniame tinkle (po įvadinės apskaitos spintos,

elektros skaitiklio laiptinėje ar bent grupinio skydelio).

TN-S tinkle- naudotini variniai laidai ne mažesni kaip 1,5 mm2 grupiniuose tinkluose ir

2,5

mm2 maitinimo tinkluose.

Instaliacijoje N ir PE laido skersmuo neturi būti mažesnis už fazinių laidų skersmenį. PEN

laidas gali būti 50% mažesnis už fazinius laidus tik per 16 mm2 skerspjūvio variniams ir 25

mm2 skerspjūvio aliumininiams faziniams laidams, bet ne mažesnio kaip16 mm

2 skerspjūvio

variniams ir 25 mm2 skerspjūvio aliumininiams.

Šiuo metu naudojami laidai yra pagaminti įvairiose pasaulio firmose. Jie turi įvairius žymenis.

Kabelinės linijos

Kabelinės linijos gali būti vieno arba dviejų kabelių. Plačiausiai kabeliai naudojami 0,4 ir 10

kV įtampose, rečiau aukštesnėse. Aukštos įtampos kabelis turi gana sudėtingą konstrukciją,

dažnai jis būna užpildytas alyva. Pastaruoju metu vis plačiau naudojami kabeliai su sausa

polietileno izoliacija. Apskritai aukštos įtampos kabeliai yra brangesni už oro linijas, jų

remontas ir gedimų paieška sudėtingi, todėl naudojami palyginti retai. Aukšto slėgio alyva

pripildyto kabelio pjūvis parodytas paveiksle

1pav. 1.Gysla. 2. Gyslos ekranas iš pusiau laidaus popieriaus. 3. Izoliacija iš kabelinio

popieriaus. 4. Izoliacijos ekranas iš varinės juostos ir pusiau laidaus popieriaus. 5. Alyva. 6.

Plieno vamzdis. 7. Antikorozinė danga.

4.4.7. Reikalavimai elektros įrenginiams ir vardiniai parametrai

57

Elektros įrenginiai turi būti patikimi, paprasti, patogūs ir saugūs eksploatuoti, ekonomiški,

pakankamai termiškai ir dinamiškai atsparūs, išlaikyti reikiamą izoliacijos lygį, užtikrinti

komutavimo galimybes ir pan.

Elektros įrenginių vardiniai parametrai -- tai parametrai, lemiantys elektros įrenginio savybes.

Vardinius parametrus nustato gamykla. Jie nurodomi kataloguose, žinynuose, pasuose ir kitur.

Projektuojant ir parenkant elektros įrenginius, vardiniai parametrai yra lyginami su

skaičiuojamaisiais parametrais ir pagal tai nustatomas įrenginių tinkamumas darbui.

4.4.8. Nuolatinės srovės mašinos. Komutacija

Nuolatinės srovės mašina sudaryta iš nejudamos dalies – statoriaus ir besisukančios dalies –

inkaro, atskirtų oro tarpu. Statorius susideda iš stovo, prie kurio vidinės sienelės tvirtinami

pagrindiniai ir papildomi poliai su apvijomis. Pagrindiniai poliai skirti pagrindiniam

magnetiniam srautui sukurti, o papildomi – konstrukcijai pagerinti.

Nuolatinės srovės mašinos inkaras susideda iš veleno, šerdies, apvijos ir kolektoriaus.

Veleno galai yra guoliuose, kurie įmontuoti guolių skyduose. Aušinimui pagerinti

daugumoje mašinų yra ventiliatoriai.

Dirbant nuolatinės srovės mašinai, šepečiai ir kolektorius sudaro slydimo kontaktą. Šepečių

kontakto plotas parenkamas, atsižvelgiant į mašinos darbo srovės stiprumą, tenkantį vienam

šepečiui, ir į leistiną srovės tankumą pasirinktos markės šepečiams.

Jei dėl kokios nors priežasties šepetys prie kolektoriaus prisiglaudžia ne visu paviršiumi, o tik

jo dalimi, tai toje vietoje smarkiai padidėja srovės tankumas, dėl ko kolektorius ima

kibirkščiuoti. Srovės tankumas pernelyg gali padidėti ir sustiprėjus srovei šepetyje.

Srovės kaitos procesas sekcijose, kai jos perjungiamos iš vienos lygiagrečios šakos į kitą,

vadinamas komutacija. Sekcija, kurioje vyksta komutacija, vadinama komutuojančia sekcija,

o laikas, per kurį vyksta komutacijos procesas, vadinamas komutacijos periodu Tk.

Kai srovės pasikeitimo grafikas yra tiesė, tokia komutacija vadinama tiesine, arba idealiąja. Ji

mašinoje nesukelia jokių kenksmingų pasekmių Tačiau realiomis sąlygomis komutacijos

procesas sudėtingesnis.

Vykstant komutacijai kibirkščiuoja kolektorius. Kibirkščiavimo priežastys skirstomos į

mechanines, potencialines ir komutacines.

Prie mechaninių priežasčių priskiriama per silpnas šepečių prispaudimas prie

kolektoriaus, neteisinga kolektoriaus forma arba nelygus jo paviršius, nešvarus

kolektoriaus paviršius, iškilusi izoliacija virš kolektoriaus plokštelių,

nepakankamai gerai pritvirtintas reketas, pirštai ar šepečių laikikliai, taip pat ir kiti

trūkumai, atsirandantys eksploatuojant mašiną.

Potencialinės kibirkščiavimo priežastys būna tada, kai tarp gretimų kolektoriaus

plokštelių atsiranda įtampa, aukštesnė , negu leistina. Šio atveju kibirkščiavimas

ypač pavojingas, nes aplink kolektorių gali šokti elektros lankas.

Komutacines priežastis sukelia fiziniai procesai, kurie vyksta mašinoje, inkaro

apvijos sekcijoms pereinant iš vienos lygiagrečios šakos į kitą.

Papildomi poliai naudojami mašinos komutacijai pagerinti

Norint sudaryti reikiamą magnetinę indukciją komutacijos zonoje, didesnio kaip

1kWgalingumo mašinose įtaisomi papildomi poliai; jie išdėstomi tarp pagrindinių polių.

Papildomų polių mvj apagr

FF )30.115.1( t.y.15-20% didesnė už inkaro mvj. Jeigu

papildomų polių mvj bus didesnė už už šią, tai ek pasidarys didesnė už er, ir komutuojančioje

58

sekcijoje ims tekėti komutacijos srovė ik, kurios kryptis priešinga sekcijos darbo srovės

2

aI

i krypčiai komutacijos periodo pradžioje.

Papildomų polių srautas kinta, keičiantis apkrovai, todėl automatiškai yra susilpninama nuo

apkrovos nepriklausanti inkaro reakcija komutuojamos sekcijos zonoje. Papildomi poliai

įrengiami nuo 0,3 kW galios mašinose. Jų apvijų išvadai yra žymimi raidėmis B1-B2.

4.4.9. Nuolatinės srovės mašinos nuostoliai ir naudingumo faktorius

Elektros mašinoje susidaro trijų rūšių nuostoliai: magnetiniai (plieno nuostoliai), elektriniai

(vario nuostoliai) ir mechaniniai.

Magnetiniai nuostoliai susidaro, persimagnetinant mašinos magnetinės grandinės dalims. Jie

susideda iš histerezės ir ir sukūrinių srovių nuostolių:

.8 kshFeppp

Magnetiniai nuostoliai priklauso nuo magnetinės indukcijos vertės ir inkaro šerdies

persimagnetinimo dažnio f:

60

np

f

Elektriniai nuostoliai mašinoje priklauso nuo apvijų ir šepečių kontaktų įšilimo. Nuostoliai

lygiagrečios žadinimo apvijos grandinėje:

zzCuziUP

čia Už – žadinimo apvijos gnybtų įtampa

Nuostoliai inkaro grandinės apvijose:

75

2rIP

aCua

Čia 75

r - inkaro grandinės apvijų varža, perskaičiuota 75oC temperatūrai.

))75(1(1175

rr

Čia 1

r - inkaro grandinės apvijų varža.

Α – temperatūrinis koeficientas, variui 0,004 1/deg

Elektriniai nuostoliai susidaro ir šepečių kontakte:

assIUp

Mechaniniai nuostoliai pmech mašinoje susideda iš trinties nuostolių guoliuose pg , šepečių

trinties į kolektorių nuostolių pk ir ventiliacijos nuostolių pv:

vkgmechpppp

59

Šie nuostoliai priklauso nuo inkaro sukimosi greičio.

T.e. nuostoliai:

mechFeppP

0

Mašinose dar susidaro sukūrinių srovių apvijų varyje nuostoliai, nuostoliai išlyginančiuose

sujungimuose, inkaro plieno nuostoliai ir polių antgaliuose.

Naudingumo faktorius.

Naudingumo faktorius yra :

1

2

P

P

Generatoriaus:

pUI

UI

P

PG

2

1

Variklio:

UI

p

UI

pUI

P

PV

1

1

2

N. srovės mašinų nk yra 0,75-0,92, o galingesnių kaip 100 kW mašinų – 0,93-0,97.

Asinchroninio variklio konstrukcija ir veikimo principas

Asinchroniniai varikliai pagal rotoriaus konstrukciją skirstomi į du tipus:

1. su trumpai sujungtu rotoriumi,

2. su faziniu rotoriumi.

Statorius. Asinchroninio variklio statorius sudarytas iš korpuso, šerdies ir apvijos.

Prie statoriaus korpuso tvirtinama šerdis su apvija ir guolių skydu. Mažų variklių

korpusas liejamas iš špižiaus arba plieno, stambių – suvirinamas iš atskirų dalių.

Statoriaus šerdis surenkama iš 0,35 arba 0,5mm elektrotechninio plieno lakštų, kurie

padengiami izoliaciniu laku. Vidiniame šerdies paviršiuje yra išilginiai grioveliai, kuriuose

suklojama statoriaus apvija. Apvijos gali būti viensluoksnės arba dvisluoksnės, pilnojo arba

sutrumpinto žingsnio. Statoriaus apvijos jungiamos žvaigžde arba trikampiu.

Rotorius. Rotorius susideda iš veleno, šerdies, apvijos. Rotoriaus šerdis yra cilindrinės

formos. Ji surenkama iš elektrotechninio plieno lakštų. Trumpai jungto rotoriaus apviją sudaro

variniai arba aliumininiai stiebai, sudėti į rotoriaus šerdies griovelius. Stiebų galai sujungti

žiedais. Rotoriaus grioveliai paprastai būna ovalo formos, jie iš viršaus uždaryti 0,5 mm storio

tilteliu, Iki 100 kW galingumo variklių rotoriaus apvija gaminama įliejant į griovelius išlydytą

ir suslėgtą aliuminį, Kartu išliejami stiebus jungiantys žiedai ir ventiliacijos sparneliai.

Variklis su faziniu rotoriumi dar turi 3 kontaktinius žiedus. Jie pritvirtinti ant

įvorės, kuri užmaunama ant veleno.

Šepečiams įdėti variklis turi 6 šepečių laikiklius.

Variklio guolių skydai yra atramos guoliams. Skydai yra lieti arba suvirinti, jie

tvirtinami varžtais.

Mažos galios variklių korpusas ir guolių skydai dažnai liejami iš aliuminio

lydinio, dėl to variklis lengvesnis ir pigesnis.

60

Ant variklio korpuso pritvirtinamas skydelis, kuriame nurodoma: variklio tipas,

gamykla, pagaminimo metai, variklio vardiniai dydžiai.

Veikimo principas. Nejudama asinchroninio variklio dalis – statorius turi trifazę apviją, kurią

prijungus prie tinklo atsiranda sukamasis magnetinis laukas. Jo sukimosi greitis:

p

fn

601

1

Statoriaus sukamasis laukas kerta rotoriaus apvijos laidininkus ir indukuoja juose ev. Stiebais

ima tekėti srovės, nes rotoriaus apvija yra uždara. Šių srovių ir statoriaus lauko sąveika

sukuria rotoriaus apvijos laidininkus veikiančias elektromagnetines jėgas, kurių kryptis

surandama pagal kairiosios rankos taisyklę. Fl stengiasi pasukti rotorių statoriaus magnetinio

lauko sukimosi kryptimi. Kiekvieną laidininką veikiančių jėgų Fl visuma sudaro rotoriaus

elektromagnetinį momentą M, kuris suka rotorių greičiu n2. Rotoriaus sukimasis per veleną

perduodamas vykdomajam mechanizmui.

Statoriaus magnetinio lauko sukimosi kryptis priklauso nuo prijungtos prie statoriaus apvijos

įtampos fazių sekos iklio statoriaus sukimosi greitis n2 visuomet mažesnis už lauko sukimosi

greitį n1, nes tik tik tokiu atveju rotoriaus apvija gali indukuoti ev. Rotoriaus ir statoriaus

sukamojo lauko greičių skirtumas vadinamas slydimu:

1

21

n

nnS

Asinchroninio variklio slydimas būna nuo 0 iki 1. Vardinį variklio apkrovimą atitinkantis

slydimasvadinamas vardiniu slydimu.

Asinchroninio variklio rotoriaus sukimosi greitis:

12)1( nSn

Variklio skydelyje nurodomas vardinis sukimosi greitis nv.Iš šio dydžio galima surasti

mechaninį sukimosi greitį n1, vardinį slydimą Sv, o taip pat statoriaus apvijos polių skaičių.

Asinchroninio variklio slydimas gali kisti nuo 1 arba 100℅ , kai rotorius stovi

iki 0. Kuo didesnė veleno apkrova, tuo didesnis S, nes tuomet didela EV E2, srovė I2, vadinasi

ir didelis ir rotoriaus sukimosi momentas. Asinchroninių variklių vardinis slydimas būna nuo

1 iki 6℅. Tuščiosios eigos atveju slydimas praktiškai =0.

Tuščiosios eigos režimu įjungto variklio rotoriaus srovė palyginti silpna.

Apkraunant veleną, srovė stiprėja. Atstojamąjį mašinos magnetinį srautą, kaip ir

transformatoriuje, sukuria veikdamos mvj F1 ir F2. Tačiau sudėti jas galima tik, kai variklis

apkrautas vardine tada , kai jos viena kitos atžvilgiu nejuda, kaip ir transformatoriuje.

Kai rotorius nejuda, f2=f1*1=f1. Kai sukimosi dažnis sinchroninis, f1=f2; 0=0.

Kai variklis sukasi pilnutinai apkrautas I1=I2 ,tuomet dažnis f2=f1s. Statoriaus srovė I1

sukuria statoriaus apvijoje mvj F1, kuri sukasi sukimosi dažniu n1,o rotoriaus srovė I2

sukuria rotoriaus apvijoje mvj, kuri sukasi rotoriaus atžvilgiu sukimosi dažniu ns=f2*60/p.

Pats rotorius sukasi į ta pačią pusę dažniu n2.

Didžiausio variklio naudingumo faktoriaus pasiekiama tada arba artima jai

apkrova.

61

2pav. Asinchroninio variklio charakteristikos

Paveiksle parodytos darbinės asinchroninio variklio charakteristikos ,jos

panašios i nuolatinės srovės lygiagretaus žadinimo variklio charakteristikas. Kreivės pateiktos

santykiniais vienetais.

4.4.10. Sinchroninio variklio veikimas. Paleidimo būdai

Sinchroninė mašina gali dirbti ne tik generatoriaus, bet ir variklio režimu.

Jeigu lygiagrečiai su tinkludirbančio sinchroninio generatoriaus veleną

atjungsime nuo pirminio variklio,neatjungę statoriaus ir rotoriaus grandinių, tai sinchroninė

mašina ims dirbti variklio režimu. Šiuo atveju sinchroninės mašinos statoriaus apvija tekanti

trifazė srovė sukuria sukamąjį magnetinį lauką. Jis, sąveikaudamas su magnetiniu rotoriaus

lauku, suka rotorių sinchroniniu greičiu.

Sinchroninis variklis susideda iš ryškiapolių išorinės ir vidinės magnetinių sistemų, perskirtų

oro tarpu.Abi sistemos gali suktis apie bendrą ašį. Jei prie išorinės sistemos pridėsime sukimo

momentą M, tai tai ji pradės suktis ir sukurs sukamą magnetinį lauką. Magnetinis ryšys tarp

magnetinių sistemų įvairiavardžių polių perduoda išorinės polių sistemos sukimąsi vidinei

sistemai. Dėl to rotorius ima suktis į tą pačią pusę, kaip ir išorinės sistemos laukas.

Sinchroninio variklio sukamąjį lauką sukuria trifazė srovė, tekanti statoriaus apvija. Tuo būdu

sinchroniniame variklyje statoriaus srovės sąveika su magnetiniu rotoriaus lauku sukuria

elektromagnetinį momentą, jis yra ir sukumo momentas.

Sinchroninio variklio rotorius gali suktis tik greičiu, lygiu statoriaus lauko sukimosi greičiui

t.y. sinchroniniam greičiui:

p

fn

602

2

Keičiant sinchroninio variklio apkrovimą, kinta kampas θ. Dėl besisukančios agregato masės

inercijos rotorius ne iš karto užima padėtį, atitinkančią naują apkrovą, bet tam tikrą laiką virpa

(švytuoja). Tuo būdu, sinchroniniame variklyje, taip pat, kaip ir generatoriuje, vyksta

virpesiai.

Palesti sinchroninį variklį, prijungiant jį prie tinklo, neįmanoma, nes sukamasis

statoriaus laukas, kurio greitis nusistovi akimirksniu, nepajėgia iš karto įsukti rotoriaus dėl jo

didelės inercijos.

Praktiškai naudojami du sinchroninių variklių paleidimo būdai: paleidimas pagalbiniu varikliu

ir asinchroninis paleidimas.

62

Sinchroninių variklių paleidimas pagalbiniu varikliu

Sužadinto variklio rotorius įsukamas iki sinchroninio greičioir, naudojantis sinchronizuotu

įtaisu, prijungiamas prie tinklo. Pagalbinis paleidimo variklis naudojamas asinchroninis su

faziniu rotoriumi, kurio polių skaičius dviem mažesnis už sinchroninio variklio polių skaičių.

Šiuo būdu paleidžiami tik galingi sinchroniniai kompensatoriai.

Sinchroninių variklių asinchroninis paleidimas

Šis būdas įmanomas, jeigu rotoriaus polių antgaliuose yra paleidimo apvija,

analogiška sinchroninio generatoriaus slopinimo apvijai. Nesužadintas sinchroninis variklis

prijungiamas prie trifazės srovės tinklo.Sukamasis magnetinis statoriaus laukas indukuoja

rotoriaus paleidimo apvijoje evj, kuri trumpai sujungtais apvijos strypais varo sroves.

Asinchroninio paleidimo metu negalima palikti atviros žadinimo apvijos, nes statoriaus

magnetinis srautas, paleidimo pradžioje kertantis ją sinchroniniu greičiu, indukuoja joje evj.

Prie kintamos srovės tinklo sinchroniniai varikliai tiesiog prijungiami tik tuomet, kai jis

pakankamai galingas ir atlaiko dideles paleidimo sroves. Kai tinklo galingumas

nepakankamas, tai paleidimo srovėms apribotivariklis paleidžiamas, prijungiant jį prie

pažemintos įtampos – per autotransformatorius arba reaktorius.

4.4.11. Žemosios įtampos komutavimo aparatai

Žemosios įtampos komutavimo aparatai skirstomi į neautomatinius ir

automatinius.

Neautomatiniai aparatai- kirtikliai, perjungikliai, paketiniai jungikliai -- skirti žemosios

įtampos elektros grandinėms komutuoti, kai ja neteka srovė arba teka normalaus darbo režimo

srovė, neviršijanti 0,2-1 aparato vardinės srovės. Aparatai įjungiami ir išjungiami ranka.

Dauguma automatinių aparatų -- kontaktorių, magnetinių paleidiklių, automatinių

jungiklių ir saugiklių -- tinka distanciniam valdymui. Kai kurie aparatai įjungiami ranka. Dalis

šių aparatų gali išjungti normalaus darbo ir perkrovos sroves, o kiti dar ir trumpojo jungimo

sroves.

Sujungiant ir atjungiant kontaktus, dėl elektrinio lauko oro tarpe atsiranda elektros

išlydis, vadinamas lankiniu išlydžiu. Elektros lankas - tai plazmos stulpas tarp dviejų

elektrodų, susidaręs dėl smūginės jonizacijos. Jo temperatūra siekia 6000 – 18000 K, o

elektrinis laidumas artimas metalų elektriniam laidumui. Dėl aukštos temperatūros ir

elektronų emisijos iš elektrodų lankas ardo elektrodų paviršių. Šis reiškinys naudojamas

suvirinimo aparatuose, bet komutaciniuose prietaisuose jis žalingas, nes trukdo išjungti

grandinę. Esant keleto kV įtampai lanko degimas pasidaro labai stabilus, jį galima ištempti iki

metro ilgio, tad jam gesinti reikalingos įvairios specialios priemonės.

Priemonės lankui gesinti aparatuose iki 1 kV:

lanko ilginimas didinant atstumą tarp elektrodų;

lanko dalijimas į daug mažesnio ilgio lankų;

lanko gesinimas siaurame plyšyje.

Priemonės lankui gesinti aparatuose daugiau 1 kV:

lanko gesinimas alyvoje;

lanko apipūtimas dujomis (oru);

daugkartinis grandinės nutraukimas;

lanko gesinimas vakuume;

lanko gesinimas aukšto slėgio dujose (SF6).

Pagrindiniai komutacinį aparatą apibūdinantys parametrai yra:

vardinė srovė;

vardinė įtampa;

vardinė atjungimo srovė;

63

aperiodinės dedamosios atjungimo srovėje procentas;

atsparumas pratekančiai srovei (terminis ir elektrodinaminis);

atsijungimo laikas.

Kirtikliai

Kirtiklis skirtas grandinėms įjungti ir išjungti ranka. Kirtiklis apibūdinamas

vardine įtampa ir srove, dinamine ir termine srovėmis ir terminiu laiku. Žymimas raidėmis ir

skaičiais RRRSSS. Raidės nusako aparato tipą, o skaičiai -- seriją. Kirtiklio vardinė srovė

siekia 5000 A. Kirtikliai gali būti vienpoliai, dvipoliai ir tripoliai. Svarbiausia kirtiklio dalis

yra kontaktai. Kontaktai turi būti patikimi, todėl jie suspaudžiami.plieninėmis spyruoklėmis.

Kad elektros lankas negadintų darbinių kontaktų, gali būti naudojami momentiniai peiliai arba

lanko gesinimo kontaktai. Pastarieji išsijungia vėliau už darbinius. Kirtikliai gali turėti lauko

gesinimo kameras ir jų neturėti. Pirmieji išjungia apkrovos sroves iki vardinės. Kirtikliai be

lanko gesinimo kamerų apkrovos srovei išjungti netinka. Jis vadinamas perjungikliu.

Paketiniai perjungikliai

Paketiniai perjungikliai skirti kelioms grandinėms perjungti vienu metu. Jie

plačiai naudojami valdymo, matavimo ir kitose automatikos grandinėse. Perjungikliai gali

būti panaudoti ir vietoj kirtiklių. Paketiniai perjungikliai yra surenkami iš kelių rinkinių,

turinčių tam tikrą polių ir komutacinių padėčių skaičių. Komutacinės padėtys gali būti

fiksuotos ir nefiksuotos. Kontaktai būna įvairios konfigūracijos. Kiekvieno paketo judamasis

kontaktas tvirtinamas prie rankenos veleno. Pasukus rankeną, įsitempia spyruoklė ir greitai

perjungia kontaktus. Elektros lankas gesinamas izoliacinės medžiagos uždaroje aplinkoje.

Paketiniai perjungikliai gali išjungti 400-600 A sroves. Aparatai yra nedidelių matmenų

patogūs, saugūs ir gali valdyti daug grandi nių. Tačiau nematyti, ar grandinė nutraukta.

Elektromagnetiniai kontaktoriai

Kontaktoriai naudojami distanciniam ir automatiniam elektros grandinių

valdymui, kai jas reikia dažnai įjungti ir išjungti. Jie gerai tinka elektros varikliams valdyti.

Svarbiausi kontaktoriaus parametrai yra vardinė įtampa ir srovė, taip pat leistinoji srovė arba

maksimali galia. Kontaktorių žymėjimo raidės nusako tipą, o skaičiai --seriją. Kintamosios

srovės kontaktoriai esti tripoliai, o nuolatinės srovės -- vienpoliai. Pagrindiniai kontaktoriaus

elementai yra kontaktai, lanko gesinimo įrenginys, elektromagnetinė sistema ir pagalbiniai

kontaktai. Elektros lankas gesinamas siauruose plyšiuose arba suskaidomas į atskirus laukus.

Lankas ištempiamas magnetiniu lauku, kurį sukuria nuosekliai į grandinę įjungtas

elektromagnetas.

Kintamosios srovės kontaktorių valdymo magnetinė sistema turi trumpai sujungtą viją, kuri

neleidžia inkarui vibruoti. Tekant rite kintamajai srovei, vija sukuria magnetinį srautą, kurio

fazė nesutampa su pagrindinio srauto faze ( 90o

).

Kontaktoriai neapsaugo elektros grandinių nuo trumpųjų jungimų ir perkrovų.

Jie gali išsijungti sumažėjus įtampai.

Magnetiniai paleidikliai

64

Magnetiniais paleidikliais valdomi elektros varikliai. Geriausiai jie tinka trifaziams

asinchroniniams iki 75 kW galios varikliams su trumpai sujungtu rotoriumi įjungti ir išjungti.

Magnetinį paleidiklį sudaro tripolis kontaktorius ir šiluminės relės, kurios saugo variklius nuo

perkrovos. Šiluminę relę sudaro bimetalinė plokštelė ir nichrominis kaitinimo elementas,

kuriuo teka srovės. Paleidiklio pagrindiniai parametrai yra vardinė įtampa ir srovė bei

leistinoji galia. Aparato žymėjimo raidės rodo tipą, o skaičiai -- seriją.

Magnetinio paleidiklio visi elementai montuojami vienoje dėžėje, o kontaktai -- uždaroje

izoliacinės medžiagos kameroje. Magnetinį paleidiklį įjungti ir išjungti galima valdymo

mygtukais SB1 ir SB2. Atsiradus perkrovai, suveikia šiluminės relės KST ir išjungia

paleidiklį. Aparatas išsijungia ir sumažėjus įtampai.

Automatiniai jungikliai

Automatiniais jungikliai (automatais) komutuojamos elektros grandinės

nenormaliu ir avariniu režimu. Automatas yra pagrindinis žemosios įtampos komutacinis

aparatas, galintis išjungti trumpojo jungimo sroves. Operatyviam įjungimui ir išjungimui

automatiniai jungikliai naudojami rečiau.

Automatiniai jungikliai turi tiesioginio veikimo reles, vadinamas atkabikliais. Atkabikliai gali

būti maksimalios srovės, minimalios įtampos, šiluminiai ir atgalinės srovės. Maksimalios

srovės atkabikliais gali būti momentinio veikimo ir selektyvieji, kurių suveikimo trukmės

charakteristika turi nuo srovės priklausomą ir nepriklausomą dalis. Momentinis atkabiklis ir

selektyviojo atkabiklio nepriklausomoji charakteristikos dalis apsaugo grandines nuo

trumpųjų jungimų. Priklausomoji charakteristikos dalis ir šiluminis atkabiklis apsaugo nuo

perkrovų. Šiluminę relę sudaro bimetalinė plokštelė ir nichrominis kaitinimo elementas.

Minimalios įtampos atkabiklis išjungia automatą neleistinai sumažėjus arba visai dingus

įtampai. Atgalinis srovės atkabiklis veikia pasikeitus srovės krypčiai. Automate gali būti

įtaisytas nepriklausomas atkabiklisb aparatui distanciškai išjungti.

Automatinio jungiklio pagrindiniai parametrai yra vardinė įtampa ir srovė,

atkabiklių vardiniai ir suveikimo parametrai, automato išjungimo srovė ir trukmė.

Automato žymėjimo raidės nusako jo tipą, o skaičiai -- seriją ir konstrukciją. Automatai gali

būti vienpoliai, dvipoliai ir tripoliai. Pagal suveikimo trukmę automatai gali būti selektyvieji

(iki 1s), normalieji (0,02--0,13 s) ir greitai veikiantys (mažiau kaip 0,005 s). Automatinių

jungiklių pagrindiniai konstrukcijos elementai yra kontaktų sistema, lanko gesinimo sistema,

laisvojo atkabinimo mechanizmas, atkabikliai, pagalbiniai kontaktai ir pavara. Atsižvelgiant į

išjungiamosios srovės stiprumo naudojamos trijų, dviejų ir vieno laipsnio kontaktinės

sistemos. Trijų laipsnių sistemą sudaro pagrindiniai, tarpiniai ir lanko gesinimo kontaktai.

Atkabiklis veikia laisvojo atkabinimo mechanizmą ir išjungia automatą. Elektros

lankas gesinamas kameroje.

Automatinio jungiklio apsauginė charakteristika turi nuo srovės priklausomą ir ne-

priklausomą dalis. Priklausomoji dalis saugo nuo perkrovų, o nepriklausomoji -- nuo

trumpųjų jungimų. Automato nustatymo srovės yra reguliuojamos tiek priklausomoje, tiek

nepriklausomoje dalyse. Suveikimo trukmė reguliuojama vardinei srovei srovei ir trumpojo

jungimo srovei. Laikas gali būti reguliuojamas laikrodiniu mechanizmu ir bimetaliniu

atkabikliu.

Susidarius perkrovai, automatas gali suveikti per 4--200 s, o trumpajam

jungimui -- per 0,25--0,7 s. Automatuose naudojani ir puslaidininkiniai atkabikliai, kurie

suveikia labai tiksliai.

Elektrinėse pastotėse naudojami įvairių tipų ir konstrukcijų automatiniai jungikliai. Atskirą

automatų grupę sudaro lauko slopinimo automatai, skirti generatorių žadinimo grandinių

srovei išjungti.

Pramonėje ir buityje plačiai naudojami rankinio įjungimo kintamosios ir

nuolatinės srovės automatiniai jungikliai, kurių vardinė srovė nuo 0,5 A iki 125 A prie 30 °C

65

arba 40 °C temperatūros ir atjungimo srovė nuo 10 kA iki 20 kA. Šių aparatų funkcijos yra

grandinių apsauga nuo perkrovos, trumpojo jungimo, grandinių valdymas, grandinių

atskyrimas ir žmonių apsauga nuo netiesioginio kontakto su įtampa žemosios įtampos TN ir

IT tinklų sistemose. Jie gali vykdyti visas ar dalį šių funkcijų. Automatinio jungiklio

pagrindinės dalys yra valdymo svirtis, kontaktų sistema, lanko gesinimo kamera, laisvosios

veikos mechanizmas, elektromagnetinis, šiluminis, prireikus ir kiti atkabikliai, lanko

kreipiamosios, lanko triukšmo slopintuvas ir kita.

Trifazių automatų visi keturi poliai gali būti vienodi. Automatų pagrindiniai

parametrai yra vardinė įtampa ir srovė, atjungimo, terminio bei dinaminio atsparumo srovės,

atjungimo laikas ir kiti dydžiai. Automatai skiriasi ne tik vardinėmis ir atjungimo srovėmis,

bet ir suveikimo charakteristikų kreivėmis, kurios būna B, C, D arba K ir Z tipo. Automatai

su B kreive naudojami nedidelių trumpojo jungimo srovių grandinėms (ilgi kabeliai ir pan.).

Šių aparatų elektromagnetinė apsauga suveikia, kai vardinė srovė viršijama nuo 3 iki 5 kartų

Automatai su C kreive naudojami įprastinės apkrovos grandinėms. Šių aparatų

elektromagnetinė apsauga suveikia, kai vardinė srovė viršijama nuo 5 iki 10 kartų. Automatai

su D (K) kreive naudojami apkrovoms su didelėmis paleidimo srovėmis (varikliai,

transformatoriai). Šių aparatų elektromagnetinė apsauga suveikia, kai vardinė srovė viršijama

nuo 10 iki 14 kartų. Automatai su Z kreive naudojami elektroninių grandinių apsaugai. Šių

aparatų elektromagnetinė apsauga suveikia, kai vardinė srovė viršijama nuo 2,4 iki 3,6 kartų.

4.4.12. Relinė apsauga

Dėl žalingo aplinkos poveikio elektros sistemoje atsiranda įvairių gedimų, dažniausiai

trumpųjų jungimų. Dėl šios priežasties linijose teka didelė srovės, žalingai veikiančios

elektros įrengimus, taip pat galimi įtampos sumažėjimai. Todėl trumpieji jungimai turi būti

greitai likviduojami, atjungiant nuo elektros tinklo sužalotą elementą. Tai gali atlikti specialūs

automatiniai įrenginiai, sudaryti iš elektromagnetinių ir puslaidininkinių elementų.

Reikalavimai, keliami relinei apsaugai:

1. Selektyvumas -- atjungti tik tą sistemos elementą, kuris yra sugedęs.

2. Jautrumas --reaguoti į avarinius sistemos režimus bet nereguoti į normalius.

3. Greitis --kuo greičiau atjungti sugedusį elementą.

4. Patikimumas -- relinė apsauga veikia palyginti retai, bet kai to prireikia, apsauga turi

būtinai paveikti.

Relinė apsauga ne tik atjungia gedimus, bet ir signalizuoja budintį personalą apie įvairius

nenormalius režimus.

Ankstesniais metais buvo naudojamos daugiausia elektromechaninės relės, nes

puslaidininkinės relės buvo nepatikimos ir plačiai nepaplito. Pastaruoju metu apsaugos vis

dažniau realizuojamos mikroprocesorių pagalba. Tokiais įrenginiais aprūpinamos naujai

statomos pastotės. Skaitmeninės relės ne tik atlieka apsaugos funkcijas, bet ir perduoda

matavimų reikšmes dispečeriniam centrui. Jų parametrai nustatomi personaliniu kompiuteriu,

per specialias duomenų perdavimo magistrales jos gali būti suderinamos distanciniu būdu.

Tokiomis relėmis galima įgyvendinti tokius dalykus, kaip avarinio proceso srovių ir įtampų

atsiminimas, kas palengvina avarijos pašalinimą. Tačiau senose pastotėse esančių relių

neskubama keisti naujomis, nes mechaninės relės savo pagrindines funkcijas atlieka gerai,

nors užima daug daugiau vietos ir yra ne tokios patikimos.

Linijų apsaugos reaguoja į:

1. Srovės padidėjimą.

2. Srovės padidėjimą ir krypties kitimą.

3. Varžos kitimą.

4. Srovių skirtumo tarp dviejų taškų padidėjimą.

5. Įtampos padidėjimą arba sumažėjimą.

66

Lengviausia naudoti apsaugas linijoms, kurios turi maitinimą iš vienos pusės. Tokias

linijas saugo maksimalios srovės apsaugos su srovės atkirtomis Kai maitinimas dvipusis,

apsaugas parinkti sunkiau, nes sudėtingesni elektrinių dydžių kitimo dėsniai. Šiuo atveju

naudojamos kryptinės apsaugos. Sunkiausiai parinkti apsaugas žiediniame tinkle, jame

naudotinos distancinės ir diferencinės apsaugos.

4.4.13. Skirtuminės srovės ar nuotėkio srovės automatai

Nuotėkio srovės automatai skirti žmonių apsaugai nuo tiesioginio ir

netiesioginio kontakto su įtampą turinčiais arba galinčiais turėti instaliacijos laidininkais arba

elektros įrenginio dalimis ir elektros instaliacijų apsaugai nuo izoliacijos „pramušimo‘‘ arba

gaisro. (Skirtuminės) Nuotėkio srovės automatai būna momentinio veikimo galinių vartotojų

grandinių greitam atjungimui ir selektyvaus veikimo „s” nuoseklių grandinių selektyviam

atjungimui. Automatų pagrindiniai parametrai yra vardinė įtampa ir srovė, vardinė nuotėkio

srovė, atjungimo, terminio bei dinaminio atsparumo srovės, atjungimo laikas ir kiti dydžiai.

Momentinio veikimo automatinių jungiklių nuotėkio vardinė srovė gali būti 10, 30, 100, 300

ir 500 mA, o selektyvaus veikimo -- 100, 300, 500 ir 1000 mA. Tinkluose, kuriuos veikia

trikdžiai (žaibo iškrovos, IT tipo tinklai, elektroniniai balastai, filtrai ir pan.), naudojami “si”

tipo jungikliai. (Skirtuminės) Nuotėkio srovės automatas turi valdymo svirtį, kontaktų

sistemą, laisvosios veikos mechanizmą, skirtuminės srovės atkabiklį, prireikus

elektromagnetinį, terminį ir kitus atkabiklius bei lanko gesinimo kamerą, kontrolinį mygtuką

ir kita.

Skirtuminės srovės atkabiklis susideda iš sroves sumuojančio transformatoriaus (toroido),

diferencinės srovės relės, o selektyvaus veikimo -- dar ir uždelsimo elementą

Priklausomai nuo klasės, šis įtaisas reaguoja tik į kintamąją srovę arba į kintamąją

srovę ir nuolatinės srovės impulsą. Dalis šių aparatų be apsauginių funkcijų vykdo ir visas

automatinių jungiklių funkcijas.

Yra gaminami ir nuotėkio srovės moduliai, turintys tik skirtuminės srovės atkabiklį. Modulių

pagrindiniai parametrai yra vardinė įtampa, vardinė srovė ir vardinė nuotėkio srovė. Šie

moduliai blokuojami su automatiniais jungikliais ir veikia jų atjungimą. Tačiau toks aparatų

naudojimas apsunkina aparatų suveikimo priežasties nustatymą, pailgina gedimo likvidavimo

trukmę. Praktiškai yra geriau, kai automatiniai jungikliai ir nuotėkio srovės automatai veikia

atskirai

4.4.14. Saugikliai

Saugiklis išjungia grandinę susidarius perkrovai ir trumpajam jungimui. Daugelio saugiklių

veikimo principas paremtas tirptuko ištirpimu. Suveikus saugikliui jį arba tirptuką reikia

pakeisti nauju. Saugikliai yra paprastos konstrukcijos, todėl plačiai naudojami linijų, variklių

ir kitų elektros imtuvų apsaugai.

Saugiklis charakterizuojamas vardine įtampa ir srove, tirptuko vardine srove, išjungimo srove

ir laiku.

Saugiklis, kaip ir kiti aparatai, žymimas raidėmis ir skaičiais (RRR-SS). Raidės nurodo

saugiklio tipą, o skaičius -- seriją. Saugiklio pagrindiniai elementai yra korpusas, tirptukas,

kontaktai ir lanko gesinimo įrenginys bei aplinka. Į saugiklio korpusą gali būti įdėtas

tirptukas, kurio vardinės srovės neviršija saugiklio vardinės srovės. Tirptukas yra pagrindinė

saugiklio dalis, Ji gaminama iš vario, švino, cinko, alavo lydinio ir kai kurių kitų metalų.

Tirptuko išsilydymo trukmė priklauso nuo juo tekančios srovės, todėl saugiklis turi

priklausomą apsauginę charakteristiką. Ji užtikrina grandinių išjungimo selektyvumą.

Saugiklio tirptukas išsilydo greičiau, negu trumpojo jungimo srovė pasiekia savo

67

nusistovėjusią reikšmę arba smūginę srovę. Srovė apribojama 2--5 kartus ir jos

elektrodinaminis laidininkų ir aparatų poveikis yra nedidelis.

Kad tirptukai greitai išsilydytų, juos galima daryti specialios formos arba panaudoti

metalurginį efektą. Šio efekto esmė yra ta, kad lengvai lydomi metalai (alavas, švinas ir kt.)

išlydomi sugeba tirpinti kai kuriuos sunkiai lydomus metalus (varį, sidabrą ir kt.). Išsilydžius

tirptukui atsiradęs elektros lankas gesinamas siauruose plyšiuose (kvarce) dideliu slėgiu arba

pūtimu. Maksimali srovė, kuria saugiklis gali išjungti nesugesdama, vadinama ribine

išjungimo srove. Žemosios įtampos saugikliai būna įvairių konstrukcijų: kamštiniai,

vamzdžiai išardomieji ir vamzdiniai pripildytieji.

4.4.15. Bekontakčiai komutaciniai įrenginiai

Elektros įrenginiuose vietoj tradicinių komutacinių aparatų, taip pat lanko

gesinimo įrenginiuose naudojami bekontakčiai aparatai, pagaminti puslaidininkių pagrindu.

Jėgos grandinių srovę galima išjungti tiristoriumi. Jei į tiristoriaus valdymo elektrodą

paduotas valdymo signalas (srovė), tai tiristorius atviras, o jei tokio signalo nėra --tiristorius

uždaras. Dingus valdymo signalui, tiristorius užsidaro pasiekus kintamajai srovei savo nulinę

reikšmę. Todėl išjungimo trukmė neviršija vieno pusperiodžio (0,01 s.). Kai grandinė taip

išjungiama, neatsiranda pavojingų viršįtampių.

4.4.16. Elektrinių ir pastočių elektros įrenginiai

Elektrinėse ir pastotėse naudojami įvairūs elektros įrenginiai, aparatai ir

laidininkai. Elektrinių ir pastočių pagrindiniai elektros įrenginiai yra sinchroniniai

generatoriai, galios transformatoriai, linijos ir kabeliai. Jų paskirtis -- gaminti elektrą ir ją

perduoti vartotojams. Pagrindiniai arba pirminiai įrenginiai normaliai gali veikti tik tuomet,

kai jie tinkamai valdomi ir yra apsaugoti nuo gedimų ir nenormalių režimų. Tam naudojami

įvairių tipų pirminės grandinės aparatai, taip pat valdymo, kontrolės, matavimo, relinės

apsaugos ir automatikos aparatai ir įrenginiai, kurie sudaro elektros įrenginių antrines

grandines. Pirminių grandinių elektros aparatai gali būti klasifikuojami pagal įvairius

požymius.

Elektros įrenginiai klasifikuojami pagal veikimo principą, darbo režimą ir

instaliavimo vietą. Pagal elektros įrenginių įrengimo taisykles visi elektros įrenginiai

skirstomi į dvi kategorijas: iki 1000 V įtampos kintamosios srovės ir 1500 V įtampos

nuolatinės srovės ir daugiau kaip 1000 V įtampos kintamosios srovės ir 1500 V nuolatinės

srovės elektros įrenginius. Tokį skirstymą lemia įrenginių tipų ir konstrukcijų skirtumas, taip

pat nevienodos saugumo ir eksploatavimo sąlygos.

Elektrinių ir pastočių pagrindiniai įrenginiai, komutavimo aparatai ir kiti

įrenginiai tarpusavyje sujungiami įvairių tipų laidininkais: lanksčiais laidais standžiomis

šynomis, kompleksiniais ekranuotais srovėlaidžiais ir kabeliais.

Antrinių grandinių aparatai -- tai raktai, perjungikliai, kirtikliai, saugikliai, mygtukai, įvairaus

tipo relės, automatikos įrenginiai ir kt. Antrinėse grandinėse naudojami kontroliniai kabeliai,

izoliuoti, o kartais ir neizoliuoti, laidininkai.

Elektros įrenginių paskirtis

Kiekvienas elektros įrenginys turi tam tikrą paskirtį.

Generatorius yra vienas iš pagrindinių energetikos sistemos įrenginių, kuris mechaninę arba

kitokią energiją verčia elektros energija.

68

Transformatorius yra taip pat vienas iš pagrindinių elektros įrenginių, kuris vienos įtampos

elektrą keičia kitos įtampos elektra.

Jungtuvas yra svarbiausios aukštosios įtampos komutacijos aparatas. Jis skirtas elektros

grandinei įjungti ir išjungti normaliu arba avariniu režimu, kai grandine teka didelės trumpojo

jungimo srovės. Jungtuvai valdomi automatiškai, tačiau gali būti atjungti rankiniu būdu.

Skyriklis yra aparatas skirtas atskirti elektros mašinas, transformatorius, linijas, jungtuvus ir

kitus elementus nuo įtampą turinčios elektros sistemos. Skyrikliai gali nutraukti grandinę, kai

ja neteka srovė arba kai ta srovė labai maža, pavyzdžiui, negalingo transformatoriaus

įmagnetinimo arba trumpos linijos talpinė srovė. Skyriklių kontaktų padėtis turi būti matoma

arba patikimai indikuojama. Skyriklio operacijos turi būti griežtai suderintos su jungtuvo

operacijomis. Skyriklį galima išjungti arba įjungti tik kai išjungtas jungtuvas.

Skyrikliai sudaro papildomą izoliacinį tarpą. Jie išdėstomi taip, kad kiekvieną įrenginį būtų

galima izoliuoti ir saugiai remontuoti. Kad darbas būtų saugus, neužtenka remontuojamąjį

aparatą atskirti nuo sistemos -- jį dar reikia iš abiejų pusių įžeminti. Todėl prie pagrindinio

skyriklio montuojami įžeminimo skyrikliai (peiliai). Skyrikliai ir įžeminimo peiliai valdomi

automatinėmis arba neautomatinėmis pavaromis.

Reaktorius yra ritė, kurios induktyvioji varža skirta trumpojo jungimo srovėms apriboti.

Matavimo transformatorius yra įrenginys, skirtas srovę arba įtampą keisti iki patogios

matuoti reikšmės, taip pat atskirti antrines grandines nuo pirminių. Srovės transformatoriai

įrengiami tose grandinėse, kur reikia matuoti srovę. Įtampos transformatoriai jungiami prie tų

taškų, kur reikia išmatuoti įtampą. Matavimo transformatoriai gali būti naudojami ir antrinėms

grandinėms maitinti.

Iškroviklis yra aparatas, kuris saugo elektros įrenginius nuo atmosferinių ir komutacinių

viršįtampių. Dažniausiai naudojami ventiliniai iškrovikliai, kurie sudaryti iš nelinijinių varžų

ir kibirkštinių tarpelių.

Viršįtampių ribotuvas yra įrenginys, kuris skirtas apsaugoti elektros aparatus nuo

atmosferinių ir komutacinių viršįtampių. Ribotuvo charakteristikos yra geresnės, nes neturi

kibirkštinių tarpelių.

Srovėlaidis yra laidininkas skirtas sujungti elektros įrenginius.

Antrinių grandinių elektros įrenginiai taip pat turi tam tikrą paskirtį.

Valdymo ir kontrolės aparatai skirti komutacijos aparatų valdymui, signalizacijai,

elektriniams ir neelektriniams dydžiams matuoti, taip pat televaldymui, telesignalizacijai ir

telematavimams.

Relinės apsaugos ir automatikos įrenginiai automatiškai išjungia pažeistas linijas ir

įrenginius, pakartotinai juos įjungia, įjungia rezervinius įrenginius, žadina generatorius,

automatiškai reguliuoja sistemos dažnį ir kt.

Galios transformatoriai -- įrengiami elektrinėse ir pastotėse ir skirti keisti įtampą. Labiausiai

paplitę trifaziai transformatoriai, nes energijos nuostoliai juose 12 -- 15%, o medžiagų

sąnaudos 20 -- 25% mažesnės negu grupės vienfazių tokios pat suminės galios

transformatorių. Vienfaziai transformatoriai naudojami, jei negalima pagaminti ar

transportuoti atitinkamos galios trifazių.

Trifaziai transformatoriai gali būti dviejų apvijų ir trijų apvijų. Aukštosios, vidutinės ir

žemosios įtampos apvijas priimta žymėti AĮ, VĮ ir ŽĮ. Pagrindiniai dviejų apvijų

transformatoriaus parametrai yra: vardinė galia SN, vardinė įtampa U

N, trumpojo jungimo

įtampa UT%, tuščiosios veikos srovė I

0, tuščiosios veikos ir trumpojo jungimo nuostoliai ΔP

0

ir ΔPK. Pagrindiniai trijų apvijų transformatoriaus parametrai yra: vardinė galia S

N, vardinė

įtampa UN, trumpojo jungimo įtampos visoms apvijų poroms U

T12%, U

T13%, U

T23%,

tuščiosios veikos srovė I0, tuščiosios veikos nuostoliai ΔP

0 ir trumpojo jungimo nuostoliai

visoms apvijų poroms ΔPK12

, ΔPK13

, ΔPK23.

Dar vienas transformatorių apibūdinantis parametras -- apvijų jungimo grupė. Ji nusako fazių

skirtumą tarp transformatoriaus aukštos ir žemos įtampų apvijų ir žymima skaičiais nuo 0 iki

69

11. 1, vadinasi, fazių skirtumas 30°, 2 kad 60° ir t.t. Šis skirtumas gaunamas įvairiais būdais

jungiant transformatoriaus apvijas, galimi tokie apvijos jungimo variantai -- žvaigždė Υ,

žvaigždė su nuliniu laidu Υo, trikampis Δ. Transformatoriaus jungimo grupė žymima, pvz.,

Υ/Δ -- 11, Υ/Υ-- 0. Jungimas žvaigžde naudingas aukštesnės įtampos apvijoms, nes taip

pakanka silpnesnės izoliacijos. Jungimas trikampiu naudingesnis žemosios įtampos apvijai,

taip sumažėja fazės srovė ir slopinamos aukštesniosios harmonikos. Neutralės įžeminimas

parenkamas atsižvelgiant į tinklo neutralės režimą.

Grupės ypač svarbios jungiant transformatorius lygiagrečiai. Lygiagrečiai jungiamų

transformatorių turi būti vienodos įtampos, grupės ir trumpojo jungimo įtampos, kitaip

galimas trumpasis jungimas arba galios pasiskirsto neproporcingai transformatoriaus

galingumui.

Šiuolaikinis transformatorius yra sudėtingas įrenginys, sudarytas iš magnetinės sistemos,

apvijų, izoliacijos, išvadų, bako, aušinimo sistemos, įtampos reguliavimo mechanizmo.

Magnetinė sistema gaminama iš specialaus šaltai valcuoto plieno plokštelių, kurios izoliuotas

viena nuo kitos. Apvijos būna vario arba aliuminio, dažniausiai izoliuotos specialiu

popieriumi. Visas transformatorius būna užpildytas alyva, kuri kartu su popieriaus ar

elektrokartonu yra transformatoriaus izoliacija. Alyva taip pat pagerina aušinimą, dėl to

sausos izoliacijos transformatoriai beveik nenaudojami aukštesnėse įtampose, jų pasitaiko tik

iki 0,4 kV įtampose. Alyviniai transformatoriai aušinami natūralia alyvos cirkuliacija,

apipučiant oru, taip pat naudojant priverstinę alyvos cirkuliaciją.

Dviejų apvijų transformatoriaus atstojamoji schema. Dviejų apvijų transformatorius gali

būti pavaizduotas tokia schema:

RT, X

T - transformatoriaus aktyvioji ir reaktyvioji varžos, G

T, B

T - transformatoriaus skersinis

aktyvusis ir reaktyvusis laidumas.

Trijų apvijų transformatorius

70

R1, X

1, R

2, X

2, R

3, X

3 -- pirmos, antros ir trečios apvijos varžos, perskaičiuotos vienai

įtampai.

Transformatoriaus parametrai gaunami pasinaudojus tuo, kad žinomos įtampos tarp dviejų

šakų galų trumpojo jungimo bandymo metu.

4.4.17. Įrenginių techninė priežiūra

Vartotojas turi užtikrinti:

Elektros įrenginių techninę priežiūrą.

Planinių – perspėjamųjų remontų vykdymą.

Atnaujinimo ir rekonstrukcijos darbų vykdymą.

Už įvardintų priemonių vykdymą atsakingas įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo.

Techninės priežiūros ir planinių perspėjamųjų remontų apimtys turi užtikrinti nuolatinį

elektros įrenginių paruošimą, jų atnaujinimą ir prisitaikymą besikeičiančioms sąlygoms.

Elektros įrenginių remontui ir profilaktiniams bandymams bei matavimams asmuo, atsakingas

už elektros ūkį turi sudaryti daugiamečius ir metinius planus (grafikus).

Remontų, bandymų ir matavimų periodiškumas ir apimtys nustatomos pagal

Elektros įrenginių bandymų normas ir apimtis ir gamyklų – gamintojų nurodymus.

Po remonto elektros įrenginiai bandomi pagal „Elektros įrenginių bandymų

normas ir apimtis“.

Po pagrindinio elektros įrenginių kapitalinio remonto jie turi būti išbandomi

visu pajėgumu ne trumpiau kaip 24 valandas. Nustačius defektus, trukdančius įrenginio

normaliam darbui, remontas laikomas nebaigtu, kol nebus pašalinti defektai ir atlikti

pakartotiniai bandymai.

Pagrindinių elektros įrenginių kapitalinio remonto darbai priimami pagal aktą,

prie kurio pridedama visa remonto techninė dokumentacija. Aktai su priedais saugomi

įrenginio techninėje dokumentacijoje. Remonto darbai, atlikti ne pagrindiniuose elektros

įrenginiuose, įforminami tam skirtuose pasuose, žurnaluose, protokoluose ir pan.

Šios taisyklės tinka kintamos ir nuolatinės srovės elektros varikliams. Elektros varikliai,

paleidimo – reguliavimo įtaisai ir apsaugos, taip pat visa elektros pagalbinė įranga jiems

parenkama ir montuojama pagal elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimus.

Elektros variklių grupiniuose sujungimuose ir skyduose turi būti numatyti voltmetrai arba

įtampos buvimą signalizuojančios lemputės.

Elektros varikliai tų mechanizmų, kurių technologinis procesas reguliuojamas pagal statoriaus

srovę arba kurie patiria technologines perkrovas, turi būti aprūpinti ampermetrais,

montuojamais paleidimo skyde. Ampermetrai turi būti įjungti į sinchroninių elektros variklių

žadinimo grandines. Ant ampermetro turi būti raudona riba, atitinkanti ilgalaikę leistiną arba

vardinę statoriaus (rotoriaus ) srovės reikšmę.

Kontroliuoti elektros variklių apkrovą, šepetinį mechanizmą, vibraciją, elektros

variklio dalių ir šaldymo priemonių temperatūrą ( statoriaus šerdies ir apvijos, oro guolių ir t.t.

), prižiūrėti guolius ( palaikyti reikiamą alyvos lygį ) ir šaldančio oro, vandens privedimo prie

oro aušintuvų ir apvijų įtaisus, taip pat vykdyti elektros variklio paleidimo ir stabdymo

operacijas turi mechanizmus eksploatuojantis personalas vadovaudamasis gamintojo

instrukcija.

Elektros variklių ir jų varomų mechanizmų remontas turi būti atliekamas tuo pačiu metu.

Profilaktiniai elektros variklių bandymai ir matavimai turi būti atliekami pagal elektros

įrenginių bandymo normas ir apimtis.

Relinės apsaugos, automatikos ir telemechanikos (RAAT) įtaisų ir jų antrinių grandinių

techninę priežiūrą, bandymus ir matavimus turi atlikti relinės apsaugos, automatikos ir

71

matavimų tarnybų (laboratorijų) personalas; centrinės, vietinės arba vartotojo elektros

laboratorijos.

RAAT įtampos, kurią turi vartotojas, priežiūrai gali būti pasitelktos specializuotos

organizacijos.

Parenkant nuostatus turi būti užtikrinamas veikimo selektyvumas, įvertinant automatinio

rezervo įjungimo ir automatinio kartotinio įjungimo įrenginių buvimą. Be to, nustatant

nuostatus pagal selektyvumą turi būti įvertintas cecho agregatų ir kitų mechanizmų

technologinė automatikos ir blokavimo įtaisų darbas.

Literatūra:

1. Bačauskas, A. Apie Elektros energetikos sistemų technologijos be formulių. AB

„Lietuvos energija“, 2010.

2. A. Bačauskas, P.: Grėblikas, L. Kaulakis. Elektros sistemos ir tinklai. Paskaitų

konspektas. Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidutinio mokslo ministerijos

leidybinė redakcinė taryba. Vilnius,1979.

3. Deksnys, R. Elektrinės ir pastotės. Paskaitų konspektas. Kaunas: Technologija, 1994.

4. Deksnys, R.Elektros įrengimai. Paskaitų konspektas. Kaunas: Technologija, 1993.

5. Ivanauskas, A. Automatinio valdymo teoriniai pagrindai. Kaunas: Technologija,

2005.*

6. Krikštaponis, L. Komutaciniai elektros įrenginiai: paskaitų konspektas.Vilnius:. VTK,

2004*.

7. Nargėlas,A. Elektros sistemų relinė apsauga. Mokymo priemonė. Lietuvos TSR

aukštojo ir specialiojo vidutinio mokslo ministerijos leidybinė redakcinė taryba.

Vilnius,1983.

8. Nargėlas,A.. Elektros sistemų automatika. Mokymo priemonė. Lietuvos TSR aukštojo

ir specialiojo vidutinio mokslo ministerijos leidybinė redakcinė taryba. Vilnius,1984.

9. Švedienė, O. Asinchroninės mašinos. Vilnius: Energetika, 2006.*

10. Švedienė, O. Sinchroninės mašinos. Vilnius: VTK, 2005.*

11. Švedienė, O. Nuolatinės srovės mašinos. Vilnius: VTK, 2005.*

12. Musial, E. Elektros energetiniai įrengimai ir instaliacija. Kaunas: Šviesa, 2001*.

13. Vasinas, V. Elektros pavaros. Vilnius: Mokslas, 1988*.

5. NORMINIAI TEISĖS AKTAI IR DOKUMENTAI

Elektros inžinerijos studijų krypties studentai privalo susipažinti su norminiais

teisės aktais bei kitais dokumentais reglamentuojančiais elektros įrenginių eksploatavimą,

įrengimą, naudojimą, saugą darbe.

Pateikiama pagrindinių dokumentų apžvalga su nuorodomis į konkrečius

leidinius.

Pagrindiniai dokumentai

1. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (Žin., 2000, Nr.66-1984; 2004,

Nr.107-3964 (toliau vadinama – Elektros energetikos įstatymas (L1).

2. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002, nr.56-2224) (toliau vadinama

– Energetikos įstatymas) (L2).

Vadovaujantis Elektros energetikos įstatymu ir Energetikos įstatymu parengti ir patvirtinti

dokumentai:

72

3. Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, patvirtintos 2007-01-31 Lietuvos

Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr.4-40 (L3, psl.17).

4. Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos

ūkio ministro 201-01-31 įsakymu Nr. 4-40 (L3, psl.17).

5. Elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrenginių taisyklės, patvirtintos

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007-01-31 įsakymu Nr.4-40 (L3, psl.29).

6. Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos

Respublikos ūkio ministro 2007-01-31 įsakymu Nr.4-40 (L3, psl. 315).

7. Galios elektros įrenginių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio

ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-06-30 įsakymu Nr.4-258

(L4, psl.8).

8. Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos

ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-06-30 įsakymu Nr.4-

257 (L4, psl.49).

9. Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės,

patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos

ministro 2004-04-29 įsakymu Nr.4-140/D1-232 (L4, psl.72).

10. Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos

energetikos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr.1-100 (L5, psl.).

11. Elektros tinklų apsaugos taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos

ministro 2010-03-29 įsakymu Nr.1-93 (L5, psl.73).

12. Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti

Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-03-05 įsakymu Nr.1-80.

13. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos

energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr.1-38 (L6, psl.3).

Dokumentų apžvalga

1. Elektros energetikos įstatymas

Elektros energetikos įstatymas nustato elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo

ir tiekimo Lietuvos Respublikoje reguliavimo pagrindus, taip pat elektros energijos

paslaugų teikėjų ir vartotojų santykius bei sąlygas, skatinančias konkurenciją elektros

energetikos sektoriuje. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės

aktais (plačiau literatūroje L1 nuo 1 iki 5 p.)

2. Energetikos įstatymas

Elektros įstatymas reglamentuoja bendrą energetikos veiklą, energetikos sektoriaus plėtros

ir valdymo pagrindus, efektyvų energijos ir energijos išteklių vartojimą.

Pagrindinės sąvokos nagrinėjant Energetikos įstatymą:

Energetika – energetikos veiklą apimanti ūkio dalis.

Energetikos veikla – ekonominė veikla, kuri apima energijos išteklių ar energijos

žvalgymą, gavybą, perdirbimą, gamybą, laikymą, transportavimą, perdavimą, skirstymą,

tiekimą, prekybą, rinkodarą, energetikos objektų ir įrenginių eksploatavimą.

Energija – elektros ir šilumos energija. Energija yra laikoma preke.

Energetikos sektoriai – energetikos sritys, tiesiogiai susijusios su kuria nors energijos

išteklių ar energijos rūšimi: elektra, šiluma, branduoline energija, gamtinėmis dujomis,

kietuoju kuru, nafta, naftos produktais, atsinaujinančiais energijos ištekliais.

Energijos ištekliai – gamtos ištekliai ir jų perdirbimo produktai, kurie naudojami energijai

gaminti.

Visos Energetikos įstatyme naudojamos sąvokos literatūroje L2 nuo 1 iki 3 puslapio.

73

Energetikos įstatyme apibrėžiama energetikos veiklos reguliavimo tikslai, aptariamos

energetikos valdymo institucijos bei jų kompetencijos, numatoma Nacionalinės energetikos

strategija, nurodoma energetikos veiklos ypatumų, energijos ir energijos išteklių kokybės

dokumentavimas, aptariami energetikos sektoriaus reguliavimo pagrindiniai aspektai, kainos,

licenzijos, leidimai, energetikos kontrolė, apskaita, kita veikla, susijusi su energetika. Plačiau

skaityti literatūroje L2 nuo 3 iki 18 p

3. Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės

Taisyklės nustato elektros inžinerinių tinklų, visų tipų laidininkų, elektros aparatų

parinkimo, elektros apskaitos ir elektrinių dydžių matavimo, elektros įrenginių įžeminimo ir

apsaugos nuo viršįtampų ir įrenginių, pripažįstamų tinkamais naudoti, bandymų bendruosius

reikalavimus.

Pagrindinės sąvokos ir santrumpos:

Aktyvioji dalis – vidutinės faktinės apkrovos per apibrėžtą laiko intervalą ir maksimalios

(vardinės) apkrovos santykis.

Apsauginis įžeminimas – pasyviųjų elektros įrenginio dalių įžeminimas žmonėms

apsaugoti nuo pavojingos elektros srovės poveikio.

Apsauginis laidininkas (PE) – laidininkas (laidas, šyna), jungiantis iki 1000 V įtampos

įrenginių pasyviąsias dalis su trifazio generatoriaus arba transformatoriaus tiesiogiai įžeminta

neutrale, o nuolatinės srovės tinkle – su šaltinio tiesiogiai įžemintu poliumi.

Apsauginis nulinis laidininkas (PEN) – laidininkas (laidas, šyna), vienu metu atliekantis ir

apsauginio laidininko (PE) ir nulinio laidininko (N) funkcijas.

Apsaugos įtaisas -- įtaisas, automatiškai išjungiantis saugomą elektros grandinę, atsiradus

trumpajam jungimui ar kitam nenormaliam režimui.

Atvadas – elektros inžinerinio tinklo dalis nuo laidų arba kabelio gnybtų oro linijos

atramoje ar kabelio gnybtų kabelių spintoje iki įvadinės apskaitos spintos (skydo) arba

įvadinės apskaitos skirstomosios spintos (skydo).

Atviroji instaliacija – instaliacija ant pastatų ir kitų statinių sienų, lubų, kitų statybinių

konstrukcijų, atramų ir pan. Atviroji instaliacija naudojama stacionarioji ir nestacionarioji.

Elektros apskaitos prietaisas (toliau –skaitiklis) – elektros energijos kiekio apskaitos

prietaisas ir juos valdantis laikrodis.

Elektros energijos šaltinis – elektrinė, transformatorių pastotė, skirstomasis punktas,

transformatorinė ar atskiras elektros generatorius, iš kurių elektros energija persiunčiama

vartotojų elektros imtuvams.

Elektros imtuvas – aparatas, mechanizmas arba prietaisas, kuriame elektra keičiama kitos

rūšies energiją.

Elektros instaliacija (toliau – instaliacija) --elektros inžinerinis tinklas arba elektros

inžinerinė sistema, kurią sudaro laidų, kabelių ir jų tvirtinimo elementų, laikančiųjų

apsauginių konstrukcijų ir detalių visuma.

Elektros inžinerinis tinklas (elektros tinklas) -- tarpusavyje sujungtų oro ir kabelių elektros

linijų, transformatorių, skirtų elektrai perduoti ir skirstyti, visuma.

Elektros įrenginys -- techninė konstrukcija (mechanizmas, mašina, aparatas, elektros

inžinerinis tinklas, statinio elektros inžinerinė sistema, jų pagalbiniai įtaisai ir pan.), skirta

elektros energijai gaminti, perduoti, keisti (transformuoti), skirstyti ir (arba) vartoti.

Elektros įrenginių įrengtoji galia – prie elektros tinklo prijungtų vartotojo galios

transformatorių ir elektros imtuvų (variklių, elektroninių katilų ir pan.) galia, kai vartotojo

elektros įrenginiai prijungti prie 1000 V arba aukštesnės įtampos. Kai vartotojo elektros

įrenginiai prijungti prie žemesnės negu 1000 V įtampos elektros tinklo, tai elektros įrenginių

įrengtoji galia yra visų vartotojo elektros tinkle prijungtų elektros imtuvų galia.

Įžeminimas – elektros įrenginio pasyviųjų dalių sujungimas su įžeminimo įrenginiu.

Leistinoji ilgalaikė srovė – didžiausia per laidininką tekančios ilgalaikės srovės vertė,

kuriai tekant laidininkas iškyla iki didžiausios (esamomis aušinimo sąlygomis) jo izoliacijai

arba laidininkui ir laidininko sujungimo vietai leistinos temperatūros.

74

Leistinoji naudoti galia – didžiausia galia, kuri vartotojui tiekiama iš operatoriaus ar

tiekėjo tinklo bet kuriuo metu ir kuri nurodoma vartotojams išduotame techninių sąlygų

apraše.

Pagrindinė izoliacija – srovinių dalių izoliacija, skirta pagrindinei apsaugai nuo

tiesioginio prisilietimo prie srovinių dalių.

Paildomoji izoliacija – nepriklausoma izoliacija, skirta apsaugai nuo tiesioginio

prisilietimo prie srovinių dalių ir apsauganti nuo pavojingo elektros srovės poveikio, kai

pažeidžiama pagrindinė izoliacija.

Rezervinė linija -- linija, skirta pagrindinėms linijos funkcijoms atlikti, sugedus pastarajai.

Skirstomasis tinklas -- elektros energetikos sistemos dalis, kuria elektra persiunčiama

vartotojų elektros įrenginiams.

Trumpasis jungimas – įtampą turinčios elektros grandinės fazių (polių) susijungimas

tarpusavyje ir su žeme arba tik su žeme tiesiogiai įžemintos neutralės (įžeminto vidurinio

taško) tinkle.

Trumpojo jungimo srovė – srovė, tekanti trumpojo jungimo metu.

Kitos sąvokos nagrinėjant elektros įrenginių įrengimą literatūroje L3 nuo 17 iki 26 p.

Projektuojant bei eksploatuojant elektros inžinerinius tinklus, parenkant elektros įrenginių

schemas ir konstrukcijas būtina vadovautis Elektros įrenginių įrengimo bendrosiomis

taisyklėmis (L3, 17—104 p.).

Elektros įrenginių įrengimo taisyklių pagrindiniai aspektai.

Elektros įrenginių įrengimo bendrieji reikalavimai ( II skyrius) L3, 26 p. nurodoma į

kokius norminius teisės aktus reikia atsižvelgti įrengiant elektros įrenginius, pateikiama šynų

žymėjimas, kai srovė kintamoji ir nuolatinė, reikalavimai šynų išdėstymui, nurodomos

pagrindinės priemonės, būtinos, kad užtikrinti elektrotechnikos darbuotojų saugumą įrengiant

elektros įrenginius.

III šių taisyklų skyriuje (L3, 30 p.) pateikiama bendrieji reikalavimai, kuriuos būtina

vertinti projektuojant elektros inžinerinius tinklus, tai elektros energetikos sistemos plėtros

galimybės, elektros nuotolių mažinimo galimybės, elektros imtuvų grupės, aptariama įtampos

lygiai ir jų reguliavimas bei reaktyviosios galios reguliavimas.

IV skyriuje (L3,.34 p.) Laidininkų parinkimas nurodomos sąlygos laidininkų skerspjūvio

parinkimui įšilant, laidininkų leistinosios ilgalaikės srovės, laidininkų skerspjūvių ekonominis

parinkimas, laidininkų izoliacijos atitikmuo leistinoms ilgalaikėms srovėms ir kita.

V skyriuje (L3,.43p.) aptariama elektros aparatų ir elektros linijų parinkimas pagal

trumpojo jungimo srovės poveikio sąlygas, laidininkų ir izoliatorių parinkimas, laidininkų

parinkimas pagal jų terminį atsparumą trumpojo jungimo srovei, laikančiųjų konstrukcijų

atsparumas mechaniniam trumpojo jungimo srovės poveikiui, kabelių parinkimas pagal

atsparumą ugniai bei aparatų parinkimas pagal komutacinę galią.

Taisyklių VI skyriuje Elektros energijos apskaita (L3, 49 p.) pateikiami pagrindiniai

komercinės ir kontrolinės elektros energijos apskaitos reikalavimai, nurodoma skaitiklių

įrengimo vietos bei prijungimo reikalavimai.

Elektros dydžių matavimai VII taisyklų skyrius (L3, 62 p.). Šiame skyriuje nurodoma,

kokius reikalavimus turi atitikti elektros dydžių matavimo priemonės, pateikiami reikalavimai

srovės, įtampos, galios, dažnio matavimams, izoliacijos kontrolei.

VIII skyrius Elektros įrenginių įžeminimas ir apsauga nuo viršįtampių (L3,. 66 p.) Čia

pateikiami reikalavimai elektros įrenginių įžeminimo, žmonių apsaugos nuo elektros srovės ir

įrenginių apsaugos nuo viršįtampių, aptariama iki 1000 V įtampos elektros tinkluose

naudojamos elektros tinklų sistemos, trumpojo jungimo srovių apsaugos atjungimo sąlygos,

pateikiama, kokias įrenginių dalis reikia įžeminti arba įnulinti, nurodomi aukštesnės kaip 1000

V įtampos elektros įrenginių įžeminimo reikalavimai, įžemintuvų rūšys.

IX skyriuje aptariami bandymai ir matavimai prieš pripažįstant elektros įrenginius

tinkamais naudoti.

X skyriuje aptariama Aplinkos apsaugos ir XI skyriuje Priešgaisrinės saugos

reikalavimai.

75

4. Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės.

Taisyklės nustato oro ir kabelinių elektros linijų, elektros instaliacijos ir srovėlaidžių iki

400 kV įtampos (imtinai) įrengimo elektros sistemose reikalavimus.

Pagrindinės sąvokos ir santrumpos:

Apšvietimo srovėlaidis – srovėlaidis, skirtas elektrai siųsti šviestuvams ir kitiems mažos

galios elektros imtuvams.

Apšvietimo šyna – šyna, skirta šviestuvams ir nedidelės galios elektros imtuvams maitinti.

Atvadas – elektros inžinerinio tinklo dalis nuo laidų arba kabelio gnybtų OL atramoje ar

kabelio gnybtų kabelių spintoje iki įvadinės apskaitos spintos (toliau – ĮAS) arba įvadinės

apskaitos skirstomosios spintos (toliau – ĮASS).

Elektros linija – elektros inžinerinio tinklo arba elektros inžinerinės sistemos dalis, kurią

gali sudaryti kabelių, laidų, izoliatorių ir laikančiųjų konstrukcijų įranga elektrai perduoti.

Išorinė instaliacija (lauko instaliacija) – elektros inžinerinis tinklas statinių, pastatų ir

pan. konstrukcijų išorėje. Naudojama atviroji ir paslėptoji lauko instaliacija.

Kabelis – izoliuotas laidininkas arba laidininkai, nuo išorinio poveikio apsaugoti

apvalkalu arba apvalkalu ir apsaugine danga.

Kabelių linija (toliau – KL) -- elektrai arba silpnųjų srovių signalams perduoti skirta

elektros inžinerinio tinklo dalis, kurią sudaro vienas ar keli lygiagretūs oro arba požeminiai

kabeliai su jungiamosiomis, užtveriamosiomis galinėmis movomis, o alyvos pripildytose

linijose dar yra alyvos papildymo aparatai ir slėgio signalizavimo sistema.

Kabelių aukštas – ne žemesnė kaip 1,8 m kabeliams tiesti skirta statinio dalis.

Kabelių blokas -- konstrukcija su kabeliams tiesti įrengtais kanalais ir jiems prižiūrėti

skirtais šuliniais.

Kabelių estakada – ilgas atviras, horizontalus arba nuožulnus inžinerinis statinys, skirtas

kabeliams tiesti. Naudojama pereinamoji arba nepereinamoji, įrengta ant žemės arba

nustatytame aukštyje nuo žemės kabelių estakada.

Kabelių galerija – kabeliams tiesti skirtas ilgas inžinerinis statinys su stogu ir sienomis

(uždara) arba be šoninių sienų (atvira), horizontalus ar nuožulnus. Kabelių galerija įrengiama

ant žemės (uždara) arba reikiamame aukštyje nuo žemės.

Oro kabelis (toliau – OK) – susukti izoliuoti, sustiprinti arba nesustiprinti faziniai laidai ir

sustiprintas, izoliuotas arba neizoliuotas nulinis laidas.

Oro kabelių linija (toliau – OKL) – elektros inžinerinis tinklas, skirtas elektrai persiųsti

atvirame ore nutiestais OK, pritvirtintais prie atramų ar statinių konstrukcijų.

Oro linija (OL) – elektros inžinerinis tinklas, skirtas elektrai persiųsti atvirame ore

nutiestais neizoliuotais arba izoliuotais prie atramų izoliatoriais pritvirtintais laidais.

Skirstykla – elektros įrenginys, skirtas elektrai priimti ir skirstyti, turintis komutavimo

aparatus, renkamąsias ir jungiamąsias šynas, pagalbinius įrenginius (kompresorius,

akumuliatorius ir kt.), taip pat apsaugos ir automatikos įtaisus ir matavimo prietaisus.

Skirstomasis punktas (6-10 kV) -- statinyje įrengti pirminio ir antrinio komutavimo

įrenginiai, skirti 6--10 kV įtampos elektrai skirstyti tam tikroje teritorijoje, kurioje yra dvi ir

daugiau šynų sekcijų, dvi ar daugiau įvadinių linijų, relinės apsaugos ir automatikos įtaisai,

savųjų reikmių arba 6-10 kV galios transformatoriai, 6--10 kV įtampos įvadinių ir išeinančių

linijų komutavimui naudojami jungtuvai.

Skirstomasis srovėlaidis -- srovėlaidis, skirtas elektrai persiųsti nedidelės galios elektros

imtuvams.

Skirstomoji spinta -- spinta su joje įrengtais komutavimo ir apsaugos aparatais elektros

imtuvams prijungti.

Srovėlaidis - įrenginys elektros energijai persiųsti, susidedanti iš neizoliuotų ar izoliuotų

laidininkų ir juos laikančių izoliatorių, apauginių gaubtų, laikančiųjų ir atraminių

konstrukcijų.

Trolėjinis srovėlaidis – srovėlaidis, skirtas elektrai judantiems elektros imtuvams

persiųsti.

76

Trosas (žaibosaugos lynas) – daugiavietis laidas su jame sumontuotu optiniu kabeliu arba

be jo, skirtas OL nuo tiesioginio žaibo smūgio apsaugoti. Tokiu trosu perduodami ir ryšio

signalai.

Kitos sąvokos nagrinėjant Elektros linijų ir instaliacijos įrenginio taisykles literatūroje L3

nuo 105 iki 110 p. Montuojant elektros linijas, įrengiant instaliaciją privaloma vadovautis

Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėmis.

Pateikiami Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių pagrindiniai aspektai.

II šių taisyklių skyriuje (L23, 110 p.) Instaliacija nurodoma galimi elektros laidų

skerspjūvių plotai, linijų tiesimo būdai, atviroji ir paslėptoji instaliacija patalpose, lauko

instaliacija.

III skyriuje (L3, 119 p.) Iki 35 kV įtampos srovėlaidžiai, nurodoma srovėlaidžių taikymo

sritys iki 1000 V ir aukštesnės kaip 100 V įtampos srovėlaidžiai bei aptariama lankstūs

aukštesnės kaip 1000 V įtampos srovėlaidžiai.

IV skyriuje (L3, 125 p.) Elektros kabelių linijos, pateikiama kabelinių linijų įrengimo

reikalavimai atsižvelgiant į linijos paskirtį, svarbą, trasos pobūdį, klojimo būdą, kabelių

konstrukciją, aplinkos reikalavimus ir kita.

V skyriuje (L3, 152 p.) Iki 1000 V įtampos OL pateikiama oro linijų (OL) tiesimo

reikalavimai atsižvelgiant į OL konstrukcijos pobūdį, klimato sąlygas, galimas sankirtas bei

priartėjimus, atstumus iki kitų objektų, oro kabelinių linijų OKL tiesimo reikalavimai.

VI skyriuje (L3, 167 p.) pateikiama aukštesnės kaip 1000 V įtampos OL tiesimo visi

reikalavimai, atsižvelgiant į visas galimas papildomas aplinkybes tai ir sankirtos, tiesimas per

užtvankas, pylimus, priartėjimas prie gaisrui pavojingų vamzdynų ir pan.

VIII skyriuje (L3,. 205 p.) Atvadų ir I,AS įrengimas pateikiami reikalavimai įrengiant

naujų bei rekonstruojamų gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų ir daugiau butų namų, sodo

namų, administracinės paskirties pastatų, maitinimo, gamybos, pramonės paskirties pastatų

bei kitų vartotojų įvadines apskaitos spintas (I,ASS) skirstomuosius skydelius.

5. Elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo taisyklės

Taisyklės nustato elektros įrenginių, tarp jų iki 1000 V įtampos elektros įrenginių ir kurių

įtampa aukštesnė kaip 1000 V – generatorių, transformatorių (autotransformatorių),

generatoriaus ir transformatoriaus blokų, elektros linijų, šynų, sinchroninių kompensatorių,

energetikos sistemos, elektrinių, elektros tinklų, taip pat kitų elektros įrenginių, tarp jų –

puslaidininkinių keitiklinių įrenginių, asinchroninių, sinchroninių ir nuolatinių srovės elektros

variklių, kondensatorių, relinės apsaugos ir automatikos bei teleinformacinių sistemų įrangos

įrengimo reikalavimus.

Pagrindinės sąvokos ir santrumpos.

Apsauga – atitinka relinės apsaugos sąvoką.

Apsauginis išjungimas – iki 1000 V įtampos elektros tinklo dalies automatinis išjungimas,

užtikrinantis nepavojingą žmogui srovės dydžio ir jos trukmės derinį, kai įtampą turinčios

dalys susijungia su pasyvosiomis dalimis arba pablogėja izoliacija.

Apsaugos įtaisas – įtaisas, automatiškai išjungiantis saugomą elektros grandinę, atsiradus

trumpajam jungimui ar kitam nenormaliam režimui.

Artimasis rezervavimas – trumpojo jungimo metu nesuveikusios relinės apsaugos ar dėl

gedimo neišsijungusio jungtuvo rezervavimas (gedimo išjungimas) tos pačios pastotės

apsaugomis ir jungtuvais.

Atvirkščiai priklausoma nuo srovės apsaugos suveikimo laiko charakteristika – tolydinė

apsaugos suveikimo laiko priklausomybė nuo kontroliuojamos srovės, kai suveikimo laikas

trumpėja didėjant srovei.

Automatinis elektros šaltinis – šaltinis, kuris vienas gali maitinti elektros imtuvus.

Dispečerinio valdymo sistema – centralizuoto dispečerinio valdymo punktų kompiuterinė

sistema, skirta dispečerinio valdymo funkcijoms atlikti.

Relinė apsauga – įtaisas ar jų visuma, sudaryta iš įvairios konstrukcijos relių,

mikroprocesorių, integralinių mikroschemų, kuri nuolatos kontroliuoja pagrindinius elektros

77

grandinės režimo dydžius ir trumpųjų jungimų bei nenormalių režimų metu paduoda

išjungimo komandą į atitinkamą komutavimo aparatą arba įjungia signalizaciją.

Ribinė leistinoji parametro vertė – didžiausia ar mažiausia parametro vertė, kuri leidžia

elektros įrenginius eksploatuoti.

Skaičiuojamoji trumpojo jungimo srovė – trumpojo jungimo srovės, kurios elektros

įrenginio terminis arba mechaninis atsparumas tikrinamas ar kuriai parenkami relinės

apsaugos nuostatai, skaičiuojamoji vertė.

Smūginė trumpojo jungimo srovė – didžiausia trumpojo jungimo srovės, sukeliančios

didžiausias mechanines jėgas tarp srovinių įrenginių dalių, vertė.

Srovės ir įtampos apsauga – apsauga, turinti maksimaliosios srovės ir maksimaliosios

įtampos elementus, kuri suveikia padidėjus srovei ir sumažėjus įtampai (maksimaliosios

srovės apsauga su minimaliosios įtampos blokuote).

Srovės skirtuminė apsauga – įrenginys, išjungiantis elektros srovės grandinę, kai

skirtuminė srovė, tekanti per jo diferencialinį elementą, pasiekia srovės nuostatos vertę.

ADGR – automatinis dažnio ir aktyviosios galios reguliavimas.

ADN – automatinis dažninis nukrovimas.

ADN1 – pirmosios ADN grupės įtaisai, kurių paskirtis – stabdyti greitą dažnio žemėjimą.

ADN2 – antrosios ADN grupės įtaisai, kurių paskirtis – stabdyti lėtą dažnio žemėjimą.

AKĮ – automatinis kartotinis įjungimas.

AKĮSK – automatinis kartotinis įjungimas kontroliuojant jungiamųjų sistemų

sinchronizmo sąlygas.

ARĮ – automatinis rezervo įjungimas.

AŽR – automatinis žadinimo reguliatorius.

DAKĮ – automatikis kartotinis įjungimas atsikūrus sistemos dažniui (dažninis AKĮ).

GAKĮ – greitaveikis trifazis automatinis kartotinis įjungimas.

JRĮ – jungtuvo rezervavimo įtaisas, veikiantis, kai sutrikęs (sugedęs) jungtuvas trumpojo

jungimo metu neįvykdo išjungimo komandos (sutrikusio jungtuvo apsauga).

NAKĮ – trifazis automatinis kartotinis įjungimas netikrinant jungiamųjų sistemų

sinchronizmo sąlygų (nesinchroninis AKĮ).

SADN – speciali ADN grupė.

TAKĮ – trifazis automatinis kartotinis įjungimas.

TAKĮSK – trifazis automatinis kartotinis įjungimas, kontroliuojant jungiamųjų sistemų

sinchronizmo sąlygas.

VAKĮ – vienfazis automatinis kartotinis įjungimas.

VIsos kitos sąvokos ir santrumpos pateiktos literatūroje L3 nuo 213 iki 218 p.

Elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo taisyklės sudaro 6 skyriai:

I – Bendrosios nuostatos (L3, psl.213). II – Iki 1000 V įtampos elektros įrenginių apsauga

(L3, psl. 28). III – Aukštesnės kaip 1000 V įtampos elektros įrenginių apsauga (L3, psl. 223).

IV – Automatika ir teleinformacinės sistemos (L3, psl. 267). V – Antrinės grandinės (L3, psl.

294). VI – Įvairių elektros įrenginių apsauga (L3, psl. 303).

Šios taisyklės ypatingai svarbios projektuojant, įrengiant, valdant bei prižiūrint

automatikos ir valdymo, apsaugos sistemas.

6. Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklės.

Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklės nustato reikalavimus: kintamos

srovės iki 1000 V įtampos ir nuolatinės srovės iki 1500 V įtampos skirstykloms, įrengiamoms

patalpose ir lauke su skirstymo, valdymo ir relių skydais bei pultais, narvelių įrenginiai,

spintomis, rinklėmis ir šynų įvadais; aukštesnės kaip 1000 V įtampos kintamosios srovės

stacionarioms skirstykloms ir pastotėms; 100 kW ir aukštesnės vienetinės galios

puslaidininkių keitiklių agregatų stacionariams keitikliams pastotėms ir įrenginiams, skirtiems

vartotojų pramoniniams elektros įrenginiams maitinti ir stacionarioms rūgštinėms

akumuliatorių baterijoms įrengti.

78

Pagrindinės sąvokos:

Elektros skydinė – patalpa su elektros įrenginių (skydų, spintų) su komutavimo, apsaugos

aparatais ir elektros matavimo prietaisais visuma, skirta elektros energijai paskirstyti.

Modulinis skirstomasis punktas – 10 kV įtampos skirstomasis punktas, surinktas iš

modulių ir turintis visus 10 kV įtampos skirstomojo punkto požymius.

Modulinė transformatorinė - 6-10/0.4 kV įtampos transformatorinė iš vienos ar kelių

modulių, įrengta ant pamatų arba iš dalies įgilinta žemėje.

Požeminė transformatorinė – 6-10/0.4 kV įtampos transformatorinė, įrengiama po žeme ar

statiniais.

Skirstykla – elektros įrenginys, skirtas elektros energijai priimti ir skirstyti, turintis

komutavimo aparatus, renkamąsias ir jungiamąsias šynas, pagalbinius įrenginius

(kompresorius, akumuliatorius ir kt.0, taip pat apsaugos, automatikos ir matavimo prietaisus.

Skirstymo punktas (6-10 kV) – statinyje įrengti pirminio ir antrinio komutavimo įrenginiai,

skirti 6--10 kV įtampos elektrai skirstyti tam tikroje teritorijoje, kurioje yra dvi ar daugiau

šynų sekcijų, dvi ar daugiau įvadinių linijų, relinės apsaugos ir automatikos įtaisai, savųjų

reikmių arba 6-10 kV galios transformatoriai, 6-10 kV įtampos įvadinių ir išeinančių linijų

komutavimui naudojami jungtuvai.

Transformatorinė – 6--10 kV įtampos stacionarioji, betoninė, modulinė, komplektinė,

požeminė ar stulpinė transformatorinė, jų 6--10 kV įtampos elektros įrenginiai, 6--10 kV

galios transformatoriai ir žemosios įtampos elektros įrenginiai.

Transformatorius – bendras galios transformatoriaus ir autotransformatoriaus

pavadinimas, jeigu Taisyklėse nepateikiamas papildomas paaiškinimas.

Uždarosios skirstyklos pusrūsis – po uždarosios skirstyklos pastatu įrengta ir

technologinėms reikmėms skirta 1,2 – 1,8 m aukščio patalpa.

Visos kitos sąvokos pateiktos literatūroje L3 nuo 316 iki 318 p.

Taisyklėse išdėstyti reikalavimai 7 skyriuose: I- Bendrosios nuostatos (L3, 313 p.);

II- Kintamosios srovės iki 1000 V įtampos ir nuolatinės srovės iki 1500 V įtampos skirstyklos

(L3, 319 p.);III- Aukštesnės kaip 1000 V įtampos skirstyklos ir pastotės (L3,. 325 p.); IV –

Keitiklinės pastotės ir įrengimai (L3, psl. 362);V – Akumuliatorių įrengimai (L3, psl.369); VI

– Aplinkos apsauga (L3, . 374 p.); VII – Priešgaisrinė sauga (L3, l.375 p.).

Šios taisyklės būtinos projektuojant, montuojant, eksploatuojant bei sprendžiant Elektros

energijos gamybos, tiekimo, perdavimo, skirstymo bei vartojimo uždavinius.

7. Galios elektros įrenginių įrengimo taisyklės

Galios elektros įrenginių įrengimo taisyklės nusako reikalavimus elektros mašinų

patalpoms ir elektros įrangai jose įrengti. Tarp jų specialioms šiluminių elektrinių,

hidroelektrinių generatorių bei sinchroninių kompresorių mašinų salėms ir atskiroms

aikštelėms, galios komutatoriams, liftų ir kėlimo kranų elektros įrangai.


Asinchroninė mašina – kintamosios srovės mašina, kurios sukimosi greičio ir tinklo

įtampos dažnio santykis nėra pastovus dydis.

Asinchroninis variklis – asinchroninė mašina, veikianti variklio režimu.

Asinchroninis variklis su faziniu rotoriumi – asinchroninis variklis, kurio pirminė apvija,

paprastai esanti statoriuje, jungiama prie maitinimo šaltinio, o antrinė apvija, paprastai esanti

rotoriuje, yra narvelio tipo ir joje teka indukuotosios srovės.

Asinchroninis variklis su trumpai sujungtu rotoriumi – asinchroninis variklis, kurio

pirminė apvija, paprastai esanti statoriuje, jungiama prie maitinimo šaltinio, o antrinė apvija,

paprastai esanti rotoriuje, yra daugiafazė ir joje teka indukuotosios srovės.

Asinchroninis variklis su žiedais – asinchroninis variklis su faziniu rotoriumi, kurio

rotoriaus apvijos išvadai jungiami prie kontaktinių žiedų.

Elektros mašinų patalpos -- patalpos, kuriose įrengti elektros generatoriai, sinchroniniai

kompensatoriai, sukamieji ir statiniai keitikliai, elektros varikliai ir transformatoriai kartu su

jų pagalbiniais įrenginiais, taip pat skirstomieji įrenginiai, valdymo skydai ir pultai.

79

Elektros variklis – variklis, maitinamas iš nuolatinės arba kintamosios įtampos tinklo.

Generatorius – mašina, mechaninę energiją keičianti elektros energija.

Hidrogeneratorius – sinchroninis generatorius, sukamas vandens turbinos.

Kintamosios srovės generatorius – generatorius, generuojantis kintamąją srovę ir įtampą.

Kintamosios srovės variklis – elektros variklis, maitinamas iš kintamosios įtampos tinklo.

Kintamosios (kondensatoriaus elementas) – įtaisas, kurį sudaro du dielektriku atskirti

elektrodai.

Kondensatoriaus blokas – vieno ar daugiau kondensatorių sąranka viename bake su

išvestais išvadais.

Liftas – įrenginys su kabina, judančia tarp aukštų standžiomis vertikaliomis ar su

horizontalia plokštuma sudarančiomis ne didesnį kaip 15 laipsnių kampą kreipėmis,

sustojančia nustatytose vietose, skirtas žmonėms ir (arba) kroviniams kelti.

Sinchroninė mašina – kintamosios srovės mašina, kurios sukimosi greičio ir

generuojamos įtampos arba indukuojamos elektrovaros jėgos dažnio santykis yra pastovus

dydis.

Sinchroninis variklis – sinchroninė mašina, veikianti variklio režimu.

Sinchroninis kompensatorius – sinchroninis generatorius, kuris naudojamas reaktyviajai

galiai generuoti.

Turbogeneratorius – greitaeigis kintamosios srovės generatorius, kurio žadinimo apvija

yra suklota į cilindro formos plieninio rotoriaus griovelius.

Variklis generatorius –generatorius, kurį suka elektros variklis.

Kitos sąvokos vartojamos šiose taisyklėse, nurodytos literatūroje L4 nuo 9 iki 11 p..

Taisykles sudaro 7 skyriai: I- Bendroji dalis (L4, 8 p.); II – Elektros mašinų patalpos (L4,

12 p.); III – Generatoriai ir sinchroniniai kompensatoriai (L4, 18 p.); IV – Elektros varikliai ir

jų komutavimo operatoriai (L4, 28 p.); V – Kranų elektros įrengimai (L4,. 32p.); VI – Liftų

elektros įrenginiai (L4,. 39 p.); VII – Kondensatorių įrengimai (L4, 42 p.).

8. Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės

Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės numato reikalavimus gyvenamosios ir

negyvenamosios paskirties pastatų patalpų vidinio apšvietimo elektros įrangai, gatvių, aikščių,

parkų ir teritorijų išorinio apšvietimo įrangai miestuose, miesteliuose ir gyvenvietėse, įmonių

ir įstaigų teritorijose, reklaminiam apšvietimui, šviesos ženklams ir iliuminaciniam

apšvietimui bei ilgalaikio ultravioletinio švitinimo įrenginiams.

Taisyklėse vartojamos sąvokos (L5,. 50-51 p.):

Avarinis apšvietimas- apšvietimas, skirtas naudoti avarijų metu, kai išsijungia darbinis

apšvietimas.

Bendrasis darbinis apšvietimas – dirbtinių šviesos šaltinių, kiek galint tolygiau išdėstytų

viršutinėje zonoje, apšvietimas.

Darbinis apšvietimas – apšvietimo sistema, užtikrinanti sąlygas įprastam darbui.

Budintis apšvietimas – apšvietimas, naudojamas ne darbo metu.

Dirbtinis apšvietimas – elektros techninių įrenginių skleidžiama šviesa.

Evakuacinis apšvietimas – avarinio apšvietimo dalis, užtikrinanti galimybę žmonėms

(personalui) saugiai pasišalinti iš patalpų ir statinių evakuaciniais keliais, kai išsijungia

darbinis apšvietimas.

Grupinis apšvietimo tinklas – tinklas nuo skirstomųjų patalpų arba patalpų grupinių

skydelių iki šviestuvų arba kištukinių lizdų.

Individualaus maitinimo avarinis šviestuvas – nuolatinio arba nenuolatinio avarinio

apšvietimo šviestuvas, maitinamas iš jo viduje arba šalia jo įrengto automatinio šaltinio.

Išorinio apšvietimo maitinimo punktas – skirstomasis įrenginys, iš kurio maitinamos

skirstomosios išorinio apšvietimo linijos.

Išorinio apšvietimo valdymo sistema – techninių priemonių, skirtų išjungti arba įjungti

išorinio apšvietimo tinklus arba jų dalį, visuma.

80

Kompleksinis avarinio apšvietimo šviestuvas – šviestuvas, kuriame yra du ir daugiau

šviesos šaltinių, kurių bent vienas maitinimas iš avarinio apšvietimo šaltinio.

Maitinimo apšvietimo tinklas – tinklas nuo transformatorinės skirstyklos (įvadinio

apskaitos skydo) arba atšaka nuo elektros perdavimo linijos iki įvadinio apšvietimo

skirstomojo įrenginio arba grupinės skirstomosios spintos (skydo).

Mišrus (kombinuotas) apšvietimas – apšvietimas, kurį sudaro bendras dirbtinis ir vietinis

apšvietimas.

Naktinio apšvietimo režimo laidas – maitinimo arba skirstomosios išorinio apšvietimo

linijos fazinis laidas, neatjungiamas naktį.

Nenuolatinio veikimo avarinio apšvietimo šviestuvas – šviestuvas, kuriame avarinio

apšvietimo šviesos šaltinis įjungiamas išsijungus pagrindiniam apšvietimui.

Nuolatinio veikimo avarinio apšvietimo šviestuvas – šviestuvas,kuriame avarinio

apšvietimo šviesos šaltinis įjungiamas kartu su pagrindiniu apšvietimu, bet pramaitinamas iš

avarinio apšvietimo šaltinio.

Palydovinis avarinis šviestuvas -- nuolatinio arba nenuolatinio avarinio apšvietimo

šviestuvas, maitinamas iš artimiausio avarinio apšvietimo šviestuvo.

Saugos apšvietimas – avarinio apšvietimo dalis, užtikrinanti žmonių, paliekančių darbo

vietas, saugą arba leidžianti užbaigti pavojingus darbus bei išjungti įrenginius prieš paliekant

pavojingas darbo zonas, kai išsijungia darbinis apšvietimas.

Skirstomasis apšvietimo tinklas – tinklas nuo įvadinio apšvietimo skirstomojo įrenginio

arba grupinės skirstomosios spintos (skydo) iki patalpų arba jų grupių skirstomųjų skydelių.

Stebėjimo apšvietimas – išorinis apšvietimas, naudojamas tamsiu paros metu apsaugai nuo

pašalinių asmenų patekimo į uždaras teritorijas.

Susietas individualaus maitinimo avarinis šviestuvas -- nuolatinio arba nenuolatinio

avarinio apšvietimo šviestuvas, su nuosavu maitinimo šaltiniu, iš kurio vienu metu galima

maitinti palydovinį avarinį šviestuvą.

Šviestuvo lempos prijungimo laidai – laidai, nutiesti šviestuvo korpuso viduje ir jo

tvirtinimo armatūroje nuo prijungimo prie skirstomojo tinklo vietos (gnybto) iki lempos.

Šviestuvas -- įrenginys, susidedantis iš elektros lempos, armatūros jai įtvirtinti ir laidams

nutiesti, atšvaitų, sklaidančių paviršių, ir korpuso.

Šviestuvo lempos uždegimo įranga – techninių priemonių visuma, užtikrinanti sąlygas

elektriniam išlydžiui susidaryti dujų išlydžio lempose.

Vietinis apšvietimas -- apšvietimas, kuris kartu su bendruoju apšvietimu, užtikrina

reikiamą apšvietimą darbo vietose, vietiniam apšvietimui naudojami kilnojamieji šviestuvai.

Taisyklėse reikalavimai pateikti 8 skyriuose: I- Bendroji dalis (L4,. 49 p.); II - Elektrinio

apšvietimo sistemos (L4, 52 p); III - Apšvietimo elektros tinklai ir jų apsauga (L4,. 56 p); IV

– Vidinis apšvietimas (L4,. 58 p.); V – Išorinis apšvietimas (L4, 60 p.); VI – Šviesos reklama,

ženklai ir iliuminacijos (L4, 64 p.); VII – Apšvietimo valdymas (L4, 65 p.); VIII –

Apšvietimo įtaisai ir instaliaciniai reikmenys (L4, 68 p.).

9. Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės.

Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės nusako

reikalavimus elektros įrangai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose,

žiūroviniuose objektuose, individualaus naudojimo ir visuomeninės paskirties voniose bei

dušuose, baseinuose, pirtyse (saunose), sprogimui ir gaisrui pavojingose zonose, elektrinio

suvirinimo ir elektrinio kaitinimo technologiniuose procesuose, taip pat durpynuose bei

karjeruos įrengti.


Apatinė sprogumo riba, ASR (angl. lower explosive limit, LEL) – užsiliepsnojančių

degiųjų dujų, skysčių garų ar lašelių (rūko), dulkių ir plaukelių koncentracija ore, žemiau

kurios sprogioji ir degioji aplinka nesusiformuoja.

81

Apsaugos būdas – elektros aparatų konstrukcijose naudojama speciali priemonė,

apsauganti nuo galimo supančios degiosios ir sprogiosios aplinkos uždegimo.

Apsaugos sistemos -- įrangos blokai, naudojami gaisro ir sprogimo prevencijai bei

prasidedančiam gaisrui ar sprogimui nuslopinti arba jo liepsnai ir jėgai apriboti. Apsaugos

sistemos gali būti neatsiejama įrangos dalis arba nepriklausomos (autonominės).

Automatinio suvirinimo įrenginys – įrenginys, automatiškai atliekantis visas elektrinio

suvirinimo operacijas.

Autonominis suvirinimo įrenginys – įrenginys, kuriam elektra tiekiama iš autonominio

šaltinio, pvz., iš vidaus degimo varikliu sukamo generatoriaus.

Buto skydelis, BS – skydelis su apsaugos aparatais, įrengtas bute ir skirtas prijungti tinklui,

maitinančiam buto šviestuvus, šakučių lizdus ir stacionariuosius elektros imtuvus.

Daugiapostis suvirinimo srovės šaltinis – suvirinimo srovės šaltinis maitinantis kelis

suvirinimo postus.

Degioji medžiaga – medžiaga, kuri savaime yra degi arba galinti išskirti degiąsias dujas,

degiuosius garus arba rūką.

Estrada - žiūrovų salės dalis, skirta estradiniams ir koncertiniams pasirodymams. Estradai

būti atskirta nuo žiūrovų salės portaline siena su atvira anga, bet gali būti ir bendra su žiūrovų

sale. Apibrėžimas netaikomas vasaros tipo estradoms.

Maniežas -- žiūrovų salės dalis, skirta cirko vaidinimams.

Potencialiai sprogi aplinka -- aplinka, kuri dėl aplinkos ir darbo sąlygų gali tapti sprogia.

Pusiau automatinio suvirinimo įrenginys -- įrenginys, su automatiškai palaikoma

elektrinio suvirinimo režimu.

Rankinio suvirinimo įrenginys – įrenginys, kai visos suvirinimo operacijos atliekamos

rankomis.

Scena – specialiai įrengta pastato dalis, skirta įvairių žanrų spektakliams rodyti. Į scenos

sudėtį įeina: pagrindinė scenos dalis (scenos planšetė), portaline anga susisiekianti su žiūrovų

sale, avanscena, arierscena ir šoninės kišenės, angomis sienose sujungtos su pagrindine scenos

žaidimų dalimi, taip pat triumas ir erdvė virš ardlubių,

Sceninis apšvietimas – mechanizmas, skirtas dekoracijoms, sofitams, užuolaidoms ir

kitiems scenos įrenginiams pakelti ir nuleisti.

Specialios paskirties patalpos – patalpos, kuriose maudojami elektros įrenginiai kelia

padidintą pavojų žmonėms.

Suvirinimo įrenginys – funkciškai tarp savęs susijusių specialiųjų elektrinio suvirinimo ir

bendrosios paskirties elektrotechninių ir mechaninių elementų visuma, taip pat kabelių linijos,

instaliacija ir srovėlaidžiai šiems elementams sujungti. Visa įranga, naudojama suvirinimo

įrenginiuose, turi būti pagaminta pagal nustatyta tvarka patvirtintą techninę dokumentaciją ir

galiojančius standartus.

Žiūroviniai objektai – viešųjų pramoginių renginių pastatai (teatrai, kino teatrai, kultūros

namai, klubai), taip pat kiti kultūros, sporto ir mokslo paskirties pastatai su žiūrovų salėmis.

Kitos sąvokos pateiktos literatūroje L4 nuo 73 iki 77 p..

Taisykles sudaro 8 skyriai, kurie dar skirstomi į poskyrius, čia nurodoma skyrių

pavadinimai:

I- Bendrosios nuostatos (L4,. 72 p.); II- Gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų

elektros įrengimai (L4,. 77 p.);

III- Žiūrovinių objektų ir specialios paskirties patalpų elektros įrenginiai (L4,. 88 p.); IV-

Elektros įranga sprogioje ir degioje aplinkoje (L4, 101 p.); V- Elektros įranga degiųjų

medžiagų sankaupos vietose (L4, 122 p.); VI- Elektrinio kaitinimo įrenginiai (L4, 125 p.);

VII -- Suvirinimo įrengimai (L4, 139 p.); VIII – Durpynų ir karjerų elektros įrenginiai (L4,

149 p.).

10. Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės

82

Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės yra privalomos elektros energijos

gamintojams, visuomeniniams elektros energijos tiekėjams, perdavimo sistemos bei

skirstomųjų tinklų operatoriams, elektros energijos vartotojams.


Apsauga nuo elektros – techninių, organizacinių priemonių ir teisės aktų, skirtų žmonėms

apsaugoti nuo pavojingų ir kenksmingų elektros srovės, elektros lanko, elektromagnetinio

lauko ir statinės elektros poveikio, visuma.

Apsauginis įnulinimas – elektros įrenginių srovei laidžių korpusų ir kitų konstrukcinių

dalių sujungimas elektros grandine su įžemintu maitinimo tinklo nuliniu laidininku.

Apsauginis išjungimas – greitai veikiančio skirtuminės srovės automatinio jungiklio

išsijungimas, užtikrinantis nepavojingą žmogui srovės dydžio ir jos trukmės derinį atsiradus

srovės nutekėjimui į žemę saugomoje grandinėje.

Apsauginis įžeminimas – elektros įrenginių srovei laidžių korpusų ir kitų konstrukcinių

dalių sujungimas elektros grandine su įžeminimo įrenginiu.

Asmuo, atsakingas už elektros ūkį – įmonės vadovo ar jos filialo vadovo, elektros

įrenginių savininko, darbdavio ar jo įgalioto asmens paskirtas atitinkamos kvalifikacijos

darbuotojas, atsakingas už įmonės, jos filialo, padalinio ar savininko (vartotojo) elektros

įrenginių techninę būklę, efektyvų, patikimą ir saugų jų eksploatavimą.

Darbdavio įgaliotas asmuo – padalinio vadovas ar kitas darbuotojas, kuriam asmuo,

atstovaujantis darbdaviui, pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus

įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje (toliau vadinama – darbdavio) įgaliotas

asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai).

Darbo vietos ruošimas – techninių priemonių visuma, skirta užtikrinti darbuotojams

saugią darbo aplinką vykdant darbus elektros įrenginiuose bei įspėti pašalinius asmenis apie

šioje darbo aplinkoje egzistuojantį elektros pavojų ir uždrausti jiems į šią aplinką patekti.

Darbų kategorijos – darbai elektros pavojaus atžvilgiu:

I kategorija – darbai, vykdomi ant arba arti įtampos turinčių dalių;

II kategorija – darbai, vykdomi atjungus įtampą;

III kategorija – darbai, vykdomi neatjungus įtampos, toli nuo įtampą turinčių dalių.

Elektros įrenginių eksploatavimas - veikiančių elektros įrenginių technologinis valdymas,

techninė priežiūra, paleidimas ir derinimas, matavimas, bandymas, remontas.

Techninė priežiūra -- kompleksas prevencinių ir kitokių priemonių, kuriomis siekiama,

kad elektros įrenginiai ekonomišku ar kitaip pagrįstu naudojimo laikotarpiu patikimai

funkcionuotų ir būtų užtikrintas saugus elektros tinklų darbas (gedimų šalinimas, avarinių,

pažeistų elektros tinklų elementų keitimas, įvairių įrenginių techninė priežiūra, profilaktika ir

kita).

Kitos sąvokos pateiktos literatūroje L5, nuo 7 iki 11 p..

Su saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklėmis privalo susipažinti visi asmenys,

eksploatuojantys elektros įrenginius. Taisyklės pateiktos L5, 6--74 p.l.

11. Elektros tinklų apsaugos taisyklės

Elektros tinklų apsaugos taisyklės nustato elektros tinklų apsaugos zonas, jose esančios

žemės ir miško naudojimo sąlygas, veiklos plėtrą ir apribojimus, perdavimo sistemos ir

skirstomųjų tinklų operatorių ir kitų asmenų, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais

valdančių elektros energetikos objektus ir įrenginius teises bei pareigas, eksploatuojant,

remontuojant, modernizuojant ir techniškai prižiūrint elektros tinklus, esančius kitų asmenų

žemėje bei žemės savininkų ir naudotojų, kitų trečiųjų asmenų teises ir pareigas, vykdant

veiklą elektros tinklų apsaugos zonose.

Apsaugos zona – greta (aplink) elektros tinklų (tinklus) esanti teritorija (žemės juostos ir

oro erdvės), skirta užtikrinanti tinkamą elektros tinklų apsauga ir saugų jų eksploatavimą,

kurioje galioja nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Elektros tinklų apsaugos taisyklės pateikiamos L5 nuo 74 iki 85 p.

83

12. Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatai

Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatai reglamentuoja

elektros, šilumos, dujų, naftos ir (ar) naftos produktų įrenginiuose įvykusių avarijų ar

sutrikimų tyrimo tvarką ir yra privalomi asmenims, turintiems energetikos įrenginius, kurie

gamina, tiekia, paskirsto ar vartoja elektros, šilumos energiją, degiąsias gamtines ir

suskystintas naftos dujas, naudojamas kurui, išgauna, perdirba naftą, laiko, transportuoja,

perduoda naftą ir (ar) naftos produktus.

Nuostatai pateikiami literatūroje L5,. 85-102 p..

13. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės

Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės reglamentuoja elektros energijos

vartotojų santykius su tiekėjais, skirstomųjų tinklų operatoriais ir perdavimo sistemos

operatoriumi.

Šiomis taisyklėmis siekiama užtikrinti sąžiningą konkurenciją, aprūpinimo elektros

energija patikimumą ir saugumą, atsiskaitymą laiku už- pateiktą elektros energiją, elektros

energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas.

Sąvokos ir apibrėžimai:

Elektros apskaitos prietaisai – elektros skaitikliai ir juos valdantys laikrodžiai.

Elektros apskaitos schemos elementai – elektros apskaitos prietaisų prijungimo schemose

naudojami elektros apskaitai būtini pagalbiniai įrenginiai ir įtaisai (srovės ir įtampos

matavimo transformatoriai, bandymo gnybtinai (ištraukiami arba kištukiniai bandymo blokai,

bandymo gnybtinai su šliaužikliais ar pan.), elektros grandinėse įrengti komutaciniai aparatai,

sujungimo ir prijungimo gnybtinai bei visi juos jungiantys laidininkai, signalinės relės ar

pan.).

Elektros apskaitos spinta – spinta (dėžė) elektros apskaitos prietaisams ir elektros

apskaitos schemos elementams įrengti.

Elektros energijos persiuntimo paslaugos suteikimo vieta -- operatoriaus ir vartojo

elektros tinklo nuosavybės riba.

Elektros energijos pirkimo-pardavimo vieta – elektros tinklo taškas, kuriame tiekiama

elektros energija iš visuomeninio ar nepriklausomo tiekėjo nuosavybės pereina vartojo

nuosavybėn. Šis taškas sutampa su operatoriaus ir vartojo elektros tinklo nuosavybės riba,

jeigu sutartyje nenurodyta kitaip.

Elektros tinklo eksploatavimo riba - elektros tinklo riba, iki kurios operatorius (iš savo

pusės) ir vartotojas (iš savo pusės) atsako už tinkamą elektros tinklo eksploatavimą.

Elektros tinklo nuosavybės riba – operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų skiriamoji vieta,

kurioje baigiasi vieno iš šių subjektų nuosavybė ir prasideda kito arba baigiasi nuomininko ar

valdytojo, kuris yra sutarties šalis, teisės naudoti savininko turtą ir prasideda operatoriaus

nuosavybė. Jei sutartyje neaptarta kitaip, nuomininkas privalo laikytis operatoriaus ir

savininko nustatytos elektros tinklo nuosavybės ribos.

Leistinoji naudoti galia – didžiausia galia, kurią vartotojas gali naudoti iš operatoriaus

tinklų bet kuriuo metu elektros energijos pirkimo-pardavimo vietoje. Leistinoji naudoti galia

nurodoma operatoriaus vartotojui išduodamame techninių sąlygų apraše, o jas įvykužius –

elektros energijos pirkimo-pardavimo ir (ar) elektros energijos persiuntimo paslaugos

sutartyje, nuosavybės ribų aktuose ar kituose dokumentuose.

Operatorius – perdavimo sistemos ir (ar) skirstomųjų tinklų operatorius.

Savininkas – nuosavybės teisę į daiktą realizuojantis asmuo ar teisėtas daikto valdytojas,

realizuojantis valdymo teisę, kaip savarankišką daiktinę teisę, kuri yra pagrindas nuosavybės

teisei į daiktą pagal įgyjamąją senatį įgyti, valdymą įregistravęs viešame registre.

Sutartinis elektros energijos kiekis – elektros energijos pirkimo – pardavimo ir (ar)

elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartyje nustatytas elektros energijos kiekis, kurį

per nustatytus laikotarpius vartotojas įsipareigoja nupirkti, tiekėjas patiekti, o operatorius

persiųsti.

84

Vartotojas – asmuo, kurio valdomi elektros įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba

skirstomųjų tinklų ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslams.

Kitos sąvokos pateiktos taisyklėse L6 nuo 6 iki 7 p.

Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles privalu išnagrinėti asmenims,

dirbantiems elektros energijos tiekimo įmonėse ir su tuo susijusioje veikloje.

Taisyklės sudaro 13 skyrių: I - Bendrosios nuostatos (L6,l. 3 p.); II - Elektros tinklų

nuosavybės ribų nustatymo principai (L6, 7 p.); III - Sutarčių sudaryma ir nutraukimas (L6, 9

p.); IV - Operatoriaus pareigos (L6, 16 p.); V- Tiekėjo pareigos (L6,. 17 p.); VI- Vartotojo

pareigos (L6,. 19 p.); VII – Elektros apskaitos įrengimas ir eksploatavimas (L6, .23 p.); VIII –

Vartojų aprūpinimo elektros energija patikimumas (L6, 26 p.); IX – Atsiskaitymai už elektros

energiją, reaktyviąją energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias

paslaugas (L6, .28 p.);

X – Elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo ar apribojimo sąlygos (L9,. 43

p.); XI- Atsakomybė (L6, 46 p.); XII – Santykiai su vartotojais, turinčiais generavimo

šaltinius (L6,. 49 p.); XIII – Skundų, prašymų nagrinėjimas ir ginčų sprendimas.

Norminius dokumentus ar taisykles galima rasti:

L1 - Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (Žin., 2000, Nr.66-1984; 2004,

Nr.107-3964)

L2 - Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002, nr.56-2224)

L3 – Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Vilnius: UAB ,,Energetika“, 2007. ISBN 978-

9986-858-32-4.

L4 – Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Vilnius: Individuali įmonė ,,Energetika“, 2004.

ISBN 9986-858-24-0.

L5 – Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės. Vilnius: UAB ,,Energetika“. ISBN

978-9986-858-35-5.

L6 – Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės. Vilnius: 2010.

85

PRIEDAI

86

1 PRIEDAS

STUDENTO PRAKTINIO MOKYMO TRIŠALĖS SUTARTIES PAVYZDYS

ĮREGISTRUOTA

_____________________________ (Registracijos vieta)

_____________________________ (Atsakingo asmens pareigos)

_____________________________ (Atsakingo asmens vardas, pavardė ir parašas)

_____________________________ (Registracijos data ir numeris)

STUDENTO PRAKTINIO MOKYMO SUTARTIS

20 m. d. Nr.

Miestas

Kolegijos pavadinimas (toliau – kolegija), atstovaujama direktoriaus direktoriaus vardas pavardė,

veikiančio pagal tarnybinę padėtį,

_____________________________________________________________________ (toliau – įmonė), (įmonės, priimančios atlikti praktiką, pavadinimas)

atstovaujama _______________________________________________________________________, (vardas, pavardė, pareigos)

veikiančio pagal _____________________________________________________________________,

bei studentas ________________________________________________________________________ (studijų programos pavadinimas, kursas, studento vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo metai,

__________________________________________________________________________________, nuolatinės gyvenamosios vietos adresas)

vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisės aktais, sudaro šią sutartį:

I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Ši sutartis sudaroma visam praktikos įmonėje (toliau – praktika) laikotarpiui.

2. Studentas atlieka praktiką, jeigu tai yra numatyta studijų programoje, pagal kolegijos kartu su įmone parengtas

praktikos programas. Vadovaujantis praktikos programa šioje sutartyje nurodoma:

2.1. praktikos tikslas – įgyti praktinio darbo įgūdžių, išstudijuoti darbo metodus, patikrinti ir įvertinti įgytas teorines

žinias praktikoje;

2.2. uždaviniai – žinoti bendruosius reikalavimus statybos-montavimo darbams, gebėti juos taikyti praktinėje

veikloje, susipažinti su įmonės įstatais, organizacine ir valdymo struktūra, išanalizuoti ir gebėti naudotis technine

dokumentacija;

2.3. praktikos trukmė (mėnesiais, dienomis arba valandomis) ir jos atlikimo laikas, nurodant praktikos pradžią,

pabaigą, savaitės dienas ir praktikos valandas – .......................................................... ;

2.4. kitos praktikos atlikimo sąlygos ir tvarka – ............................................................................... .

II. KOLEGIJOS TEISĖS IR ĮSIPAREIGOJIMAI 3. Kolegija įsipareigoja:

3.1. užtikrinti studento, siunčiamo atlikti praktiką, būtiną praktikai teorinį ir praktinį pasirengimą;

3.2. kontroliuoti studento praktikos eigą ir prireikus kartu su įmonės atsakingais darbuotojais (arba valstybės

institucijos atsakingais valstybės tarnautojais) operatyviai spręsti iškilusias problemas, suteikiant studentui reikalingą

pagalbą;

3.3. ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki praktikos pradžios suderinti su įmone siunčiamų studentų praktikos atlikimo

užduotis;

3.4. pateikti įmonei siunčiamų atlikti praktiką studentų gyvenimo aprašymus (CV);

3.5. skirti praktikos vadovą – kolegijos dėstytoją;

3.6. papildomi kolegijos įsipareigojimai – teikti konsultacijas;

4. Kolegija turi teisę atšaukti studentą iš praktikos, jeigu:

4.1. įmonė studento praktikai nesuteikia praktikos atlikimo vietos pagal studijų programą;

4.2. studentas padaro praktikos drausmės pažeidimus;

4.3. studentas yra naudojamas vien tik nekvalifikuotam darbui atlikti;

4.4. neužtikrinami darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai.

III. ĮMONĖS TEISĖS IR ĮSIPAREIGOJIMAI 5. Įmonė įsipareigoja:

5.1. suteikti studentui praktinio mokymo vietą __________________________________________________,

(praktinio mokymo vietos pavadinimas ir adresas)

87

aprūpinti jį praktinio mokymo užduotimis, šių užduočių vykdymui reikiama dokumentacija, neatitraukti studento nuo

praktinio mokymo užduočių vykdymo;

5.2. užtikrinti, kad studentui būtų paskirtas praktikos vadovas iš kvalifikuotų darbuotojų (arba valstybės institucijos

valstybės tarnautojų), turinčių ne mažesnį kaip 3 metų atitinkamo darbo stažą;

5.3. organizuoti būtinus darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instruktažus;

5.4. vadovaujantis įmonėje veikiančiais nuostatais arba papildomu įmonės ir kolegijos susitarimu dėl darbo tvarkos ir

sąlygų, užtikrinti studentui darbuotojų saugos ir sveikatos bei higienos normas atitinkančias darbo sąlygas; esant

reikalui, aprūpinti studentą praktikai atlikti būtinais darbo įrankiais, darbo drabužiais ir darbo avalyne, kitomis

asmeninėmis ir kolektyvinėmis darbuotojų saugos ir sveikatos priemonėmis teisės aktuose nustatyta tvarka, jeigu

sutarties šalys šioje sutartyje nesusitaria kitaip;

5.5. vykdyti studento praktikos apskaitą; pasibaigus praktikai pateikti charakteristiką bei praktikos įvertinimą;

5.6. informuoti kolegiją apie praktikos drausmės pažeidimus, studento neatvykimą į praktiką;

5.7. papildomi įmonės įsipareigojimai – ............................................................................................. .

6. Įmonė turi teisę leisti studentui savarankiškai, be praktikos vadovo pagalbos, atlikti jam pavestas funkcijas

gaminant prekinę produkciją arba teikiant mokamas paslaugas, tik tais atvejais, jeigu įmonė sudaro su studentu

laikinąją darbo sutartį teisės aktų nustatyta tvarka.

IV. STUDENTO TEISĖS IR ĮSIPAREIGOJIMAI 7. Studentas įsipareigoja:

7.1. stropiai vykdyti praktinio mokymo užduotis; neatvykus į praktiką įmonėje, nedelsiant pranešti apie tai praktikos

vadovui, nurodant priežastį, o ligos atveju – pateikti gydytojo pažymą;

7.2. laikytis įmonės nuostatų (įstatų) ir darbo tvarkos taisyklių arba įmonės ir kolegijos susitarimo dėl darbo tvarkos

ir sąlygų nuostatų, laikyti paslaptyje įmonės komercines ir kitas paslaptis, jei praktikos metu gaus slaptų ar

nepageidaujamų platinti duomenų bei techninių dokumentų;

7.3. tausoti įmonės turtą, už padarytą materialinę žalą atsakyti įstatymų nustatyta tvarka;

7.4. laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės apsaugos taisyklių reikalavimų;

7.5. parengti praktikos ataskaitą;

7.6. papildomi studento įsipareigojimai – ............................................................................................ .

8. Studentas turi teisę:

8.1. gauti iš kolegijos praktikos programą bei visą informaciją, susijusią su praktikos atlikimu;

8.2. gauti iš įmonės praktikos užduotį (užduotis), darbuotojų saugos ir sveikatos bei kitas praktikos atlikimui

reikalingas priemones.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 9. Ši sutartis gali būti pakeista tik rašytiniu visų šalių susitarimu. Sutarties pakeitimai yra neatsiejama šios sutarties

dalis.

10. Ši sutartis gali būti nutraukiama:

10.1. jei studentas pašalinamas iš kolegijos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.2. jei studentas šiurkščiai pažeidžia įmonės nuostatus (įstatus) ir darbo tvarkos taisykles arba papildomo įmonės ir

kolegijos susitarimo dėl darbo tvarkos ir sąlygų nuostatų;

10.3. šalių susitarimu.

11. Sutarties šalis praneša kitoms sutarties šalims apie sutarties nutraukimą ne vėliau kaip prieš _______ dienų.

12. Visi ginčai, kurių sutarties šalys negali išspręsti geranoriškai ir susitarus, sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės

aktų nustatyta tvarka.

13. Ši sutartis įsigalioja nuo 20___ m. ____________ dienos ir galioja iki praktikos atlikimo ir visų kitų

įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo.

14. Ši sutartis sudaryta trim egzemplioriais, turinčiais vienodą teisinę galią, po vieną kiekvienai sutarties šaliai.

ŠALIŲ REKVIZITAI

Institucijos pavadinimas

Kodas xxxxxx

Adresas

Įmonė:

___________________________________________________________________________________

Studentas:

___________________________________________________________________________________

ŠALIŲ PARAŠAI

___________________ __________________________

__________________ (Kolegija) (įmonė)

(studentas)

88

2 PRIEDAS

PRAKTIKOS DIENYNAS

PRAKTIKOS VIETA IR TRUKMĖ

1. Vardas ___________________________________________

2. Pavardė __________________________________________

3. Studijų programa ___________________________________

4. Kursas ___________________ grupė __________________________

5. Praktikos atlikimo vieta _____________________________________________

____________________________________________________________________

____________________________________________________________________

6. Praktikos pradžia _______________________________

7. Praktikos pabaiga _______________________________

8. Įmonės, įstaigos praktikos vadovas ________________________________________

________________________________________________________________________

Fakulteto dekano _________ m. ____________mėn. _______ d..

Įsakymo Nr. ____________________________

Fakulteto atsakingo už praktikas asmens

Parašas, vardas, pavardė

Fakulteto atsakingas vadovas

Parašas, vardas, pavardė

89

PRAKTIKOS TRUKMĖ

1. Į praktikos vietą atvyko ________ m. ____________ mėn. __________ d.

Parašas ir anspaudas ___________________________________

2. Paskirtas į ______________________________________________________ (darbo vieta, pareigos)

Ir pradėjo darbą ________ m. ____________ mėn. __________ d


3. Perkeltas į ______________________________________________________ (darbo vieta, pareigos)

________ m. ____________ mėn. __________ d.


4. Perkeltas į _________________________________________________________ (darbo vieta, pareigos)

________ m. ____________ mėn. __________ d.


5. Iš praktikos vietos išvyko ________ m. ____________ mėn. __________ d


90

Individuali užduotis

Tema _______________________________________________________

_____________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

Klausimai kuriuos studentai privalo išnagrinėti

1. ___________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

2. ___________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

3. ___________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

4. ___________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

5. ___________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

6. ___________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

91

Atlikęs individualią užduotį, studentas parengia ataskaitą, ją iliustruoja brėžiniais, schemomis,

diagramomis ir kt.

Individualios užduoties ataskaita pateikiama kartu su praktikos ataskaita.

Praktikos atlikimo vadovai:

Fakulteto _____________________________________________ Parašas, vardas, pavardė

__________ m. _____________mėn. ____________ d..

Įmonės __________________________________________ Parašas, vardas, pavardė

__________ m. _____________mėn. ____________ d..

92

PRAKTIKOS DABAI

Data Darbo vieta Trumpas praktikos darbo aprašymas

Patikrinta _________________ Vadovo parašase

93



94



95



96

Studento praktikos įvertinimas

Studentas (vardas, pavardė) _____________________________________

1. Pažiūra į darbą (domėjimasis darbu, iniciatyva, atlikimas, tvarkingumas, drausmė ir

t.t.)_______________________________________________________

____________________________________________________________

2. Teorinio parengimo trūkumai, išryškėję praktiko ____________________

______________________________________________________________

3. Atlikto darbo kokybė ir studento savarankiškumas praktikos metu ______

_______________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

4. Pralestos praktikos dienos ______________

5. Praktikos vadovo atsiliepimas ______________________________

______________________________________________________________

_______________________________________________________________

_______________________________________________________________

_______________________________________________________________

_______________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

6. Praktikos darbo įvertinimas (balais) ______________________

Įmonės, įstaigos praktikos vadovo parašas _________________

__________ m. _____________mėn. ____________ d..

97

Fakulteto praktikos vadovo atsiliepimas

_____________________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________________

______________________________

Praktika įvertinta (balais)_________________________

Praktikos vadovo parašas ___________________

__________ m. _____________mėn. ____________ d..

98

3 PRIEDAS 2010/2011 M.M.

TECHNOLOGINĖS/BAIGIAMOSIOS PRAKTIKOS ANALIZĖ

Aukštoji mokykla: ____________________

Fakultetas: ____________________

Katedra: ____________________

Studijų programa: ____________________ Programos pavadinimas, valst. kodas

Kursas: _________ __________ Grupės kodas

1. PRAKTIKOS ATLIKIMO REZULTATAI

Eil.

Nr. Studento pavardė, VARDAS

NEDIRBTOS

DIENOS

Stud. Pažiūra Į DARBĄ

T. PARENG.

TRŪKUMAI

DARBO

KOKYBĖ,

SAVARANK.

ĮMONĖS

VADOVO

PASTABOS

ĮMONĖS

VADOVO

ĮVERTINIMAS

KTK VADOVO

ĮVERTINIMAS

ATASKAITOS

GYNIMAS

GALUTINIS

ĮVERTINIMAS

sk. žodžiu sk. žodžiu sk. žodžiu sk. žodžiu

1. Vardenis Pavardenis -

Domėjosi atliekamu

darbu, laikėsi darbo

drausmės

Nepastebėta

Užduotis atliko

gerai. Darbus atliko

savarankiškai

Įgijo praktinius

įgudžius. Užduotis

suprato puikiai.

Dirbti gali

savarankiškai

10 (puikiai) 8 (gerai) 8 (gerai) 8 (gerai)

2. XX -

Domėjosi atliekamu

darbu, laikėsi darbo

drausmės

Nėra

Užduotis atliko

gerai. Darbus dirbo

savarankiškai

Nėra 10 (puikiai) 8 (gerai) 8 (gerai) 8 (gerai)

2. KOKYBINIS VERTINIMAS

VERTINIMO ELEMENTAI STIPRYBĖS SILPNYBĖS

Organizavimas

Metodinis aprūpinimas

Dokumentavimas

VERTINIMO ELEMENTAI TOBULINIMO ASPEKTAI TOBULINIMO REZULTAI/PRIEMONĖS

Organizavimas

Metodinis aprūpinimas

Dokumentavimas

99

4 PRIEDAS

ŠVIETIMO INSTITUCIJOS PAVADINIMAS

XXXXXXXXXXXXXXXXX FAKULTETAS

ZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZ KATEDRA

STUDIJŲ PROGRAMA: X Y (valst.. kodas: 000000)

JJJJJJJJJJJJJJJJJJJJ PRAKTIKOS ATASKAITA

PRAKTIKOS ATLIKIMO VIETA: UAB „XXXXXXXXXXXX“

ATASKAITĄ PARENGĖ: EE-9 gr. studentas Vardenis Pavardenis _____________

(parašas)

PRAKTIKOS VADOVAS METODININKAS: lekt. Pavasaris Pavasarėlis

ATASKAITA ĮVERTINTA: ___________ ___________ _____________________ (balas skaičiumi) (įvertinimas žodžiu) (vadovo metodininko parašas)

Miestas, 2011

100

5 PRIEDAS PRAKTIKOS ĮVERTINIMO ANKETA Nr. ______

Įmonė, kurioje atlikta praktika

(įmonės pavadinimas)

1. Įmonės darbuotojų skaičius:

1.1. 1 9 darbuotojai



1.4. 250 ir daugiau darbuotojų

2. Įmonės veiklos pobūdis:

2.1. Elektros energetikos įmonė (elektros tinklai ir pan.)

2.2. Paslaugas teikianti įmonė (montavimas ir pan.)

2.3. Prekybos įmonė (didmeninė arba mažmeninė elektros įrenginių ir prietaisų prekyba)

2.4. Gaminanti produkciją įmonė

2.5. Projektavimo įmonė

2.6. Įvairios paskirties įmonė (yra atsakingas už elektros ūkį)

Kita:_____________________________________________________________________________

(įrašyti)

3. Įmonės nuosavybės forma:

3.1. privataus kapitalo įmonė

3.2. valstybinė įmonė

3.3. kita

4. Ar įmonėje Jums buvo paskirtas įmonės praktikos vadovas?

4.1. taip

4.2. ne

5. Kokio pobūdžio darbą atlikote įmonėje?

5.1. kvalifikuotą

5.2. tik pagalbinį

6. Ar buvote verčiamas per sunkiai dirbti?

6.1. taip

6.2. ne

7. Ar buvote verčiamas dirbti viršvalandinį darbą?

7.1. taip

7.2. ne

8. Ar praktikos metu Jums buvo mokamas darbo užmokestis?

8.1. taip

8.2. ne

101

Kiekvieną teiginį ir įvertinkite balais: 5 – labai gerai; 4 – gerai; 3 – patenkinamai; 2 – blogai; 1 – labai blogai; 0 – neturiu

nuomonės šiuo klausimu.

9. Darbdavio (arba įmonės praktikos vadovo) Jums rodytas dėmesys praktikos metu

10. Atsakymų į iškilusius klausimus, susijusius su atliekamu darbu praktikos metu,

gavimas

11. Praktikos metu atliekamo darbo ir Jūsų studijų programos atitikimas

12. Atliekamo darbo ir praktikos tikslų bei uždavinių atitikimas

13. Praktikos naudingumas įgytų praktinių įgūdžių ir žinių atžvilgiu

14. Kas Jums patiko praktikos metu:

_________________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________________

15. Kas Jums nepatiko praktikos metu: _________________________________________________

_________________________________________________________________________________

16. Jūsų bendros pastabos apie praktikos procesą ir pasiūlymai:

_________________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________________

Fakultetas Kursas Grupė

Data

102

6 PRIEDAS

ADRESAI ĮMONIŲ KURIOSE REKOMENDUOJAMA ATLIKTI APKLAUSĄ

(Adresai surašyti remiantis 2010 metų informacija)

Ei

l.

N

r.

Įmonės, įstaigos,

organizacijos

pavadinimas

Adresas Bendra informacija apie įmonę

(Veiklos sritis)

1 2 3 4

1 ABB Lietuvoje

Saltoniškių g. 14

LT- 08105 Vilnius

Tel. +370 5 2738 300

Faks. +370 5 2738 333

El. paštas

[email protected]

ABB Lietuvoje - energetikos ir

automatikos technologijų ABB grupės

dalis

Platus produktų ir paslaugų spektras

energetikos ir automatikos technologijų

srityse

ABB techninė priežiūra apima visą

paslaugų spektrą - nuo atsarginių dalių

tiekimo ir įrenginių remonto, mokymų,

migracijos į naujas technologijas iki

monitoringo ir techninio aptarnavimo

Ir t.t.

2

ARDENA

Vytenio g. 20

+ 370 (5) 216 07 17 ,

233 37 02

+ 370 (5) 216 10 36

LT – 03229

[email protected]

Savanorių pr. 288

+ 370 (37) 312 753

+ 370 (37) 312 144

LT - 49473

[email protected]

Minijos g. 62

+ 370 (46) 381 111

+ 370 (46) 383 191

LT - 96174

[email protected]

Pramonės g. 17B NIC

centras

+ 370 (41) 523 881

+ 370 (41) 210 415

LT - 78136

[email protected]

M.K.Čiurlionio g. 84C

+ 370 (6) 86 522 69 ,

16 851 45

Įmonė gamina žaliuzes, diegia protingo

namo sistemą, užsiima didmenine ir

mažmenine prekyba elektrotechninėmis

medžiagomis, apšvietimo įranga,

žaliuzėmis

mailto:[email protected]




103

3.

DOGAS

LT - 66144

[email protected]

Vilniaus skyrius Vadybininkai, biuras

Ozo g. 51, LT-08200

Vilnius

Tel.: +370 (5) 276 34

00, 276 14 94, 273 72

51

Mob.: +370 698 51668

Faks.: +370 (5) 273 72

50

El.p.: [email protected]

Vilniaus skyrius Didmena

Motorų g. 6, LT-02190

Vilnius

Tel.: +370 (5) 213 69

18

Faks.: +370 (5) 210 41

99


Kauno skyrius Draugystės g. 13a, LT-

51225 Kaunas

Tel./faks.: +370 (37) 45

16 75


Klaipėdos skyrius Dubysos g. 23, LT-

91181 Klaipėda

Tel./faks.: +370 (46) 34

15 32

El.p.:

[email protected]

Panevėžio skyrius J.Janonio g. 1, LT-

35101 Panevėžys

Tel./faks.: +370 (45) 58

46 29

El.p.:

[email protected]

Šiaulių skyrius Cvirkos g. 77, (Lydos

g. 6) LT-77165 Šiauliai

Tel./faks.: +370 (41) 39

02 63

Mob.: +370 686 52494


Veiklos pobūdis:

didmeninė ir mažmeninė prekyba

elektros techninėmis medžiagomis -

kabeliais, laidais, metaliniais ir PVC

kanalais, vamzdžiais, įvadinėmis

spintomis, paskirstymo dėžėmis,

jungikliais, lizdais, moduliniais ir

komutaciniais aparatais, žaibosaugos

elementais, lauko ir pramoniniais

šviestuvais, lempomis, stulpais,

elektriniais ir kt. šildymo įrengimais,

įrankiais, kabelių montavimo technika ir

t.t.; importas, eksportas; įvadinių ir

paskirstymo skydų surinkimas pagal

pateiktas schemas; liuminescensinių

šviestuvų gamyba

4. AS DRAKA KEILA Paldiski road. 31 76606 Gamyba - "Draka Keila Cables“


104

CABLES Keila, ESTONIA

Phone: +372 674 7466

Fax: +372 674 7468

AS DRAKA KEILA

CABLES, atstovybė

Lietuvoje

Verkių g. 29, LT-09108,

Vilnius Tel: +370 5 272

1464 Fax:+370 5 272

1484

bendrovės gaminius galima suskirstyti į

tris pagrindines grupes: žemos įtampos ir

specialios paskirties kabeliai, elektros

kabeliai ir telekomunikaciniai kabeliai.

Bendrovė gamina įvairius kabelius

5. ELEKTROBALT

Liepkalnio g. 85

Administracija

Tel.: 2660091; 2660091

Fax.: 2660097

[email protected]

Kauno skyrius Ateities pl. 45B

Tel.: 209348; 225237;

228386

Fax.: 209857

[email protected]

Klaipėdos skyrius Dubysos g. 58

Tel.: 346343

Fax.: 273340

[email protected]

Šiaulių skyrius Metalistų g. 2

Tel.: 540531

Fax.: 540538

[email protected]

Panevėžio skyrius

Tinklų g. 9A

Tel.: 468736

Fax.: 468736

[email protected]

Alytaus skyrius Alytaus raj. Nemunaičio

sen.

Kaniukų km.

Tel.: 8 315 63370

Fax.: 8 315 63375

[email protected]

Specializuota didmeninės prekybos

elektros instaliacijos ir elektrotechniniais

gaminiais įmonė. „Elektrobalt“bendra

Lietuvos-Vokietijos įmonė, kurios

įkūrėjai - Vokietijos didmeninės

prekybos firma ohlendorf+francke

GmbH Hannover mieste ir Lietuvos

investuotojai..

Kita veikla:

konsultuojama, teikiama informaciją apie

gaminius ir jų naudojimo galimybes,

teikiami priešprojektiniai pasiūlymai,

atliekamas elektros skirstomųjų įrenginių

kompiuterinį projektavimas, apšvietimo

sistemų projektavimas ir apšvietos

skaičiavimai, taip pat elektros tinklo

skaičiavimai, aprūpina katalogais ir kita

technine informacija.

6. ELCOMP

Architektų 1 , LT-78366

Šiauliai

tel. + 370 41 511059,

faks .+ 370 41 510019,

511058

el. paštas:

[email protected]

Vykdo didmeninę ir kataloginę prekybą,

kurios pagrindinės kryptys yra:

- regiono ir kitų šalių vartotojų

aprūpinimas pripažintų Europos,

Amerikos ir Azijos gamintojų

komponentais pagal užsakymus;

kompleksinis tiekimas pagal užsakovo








105

Atstovybė Vilniuje:

Vivulskio g. 7 - 210, LT-

03221 Vilnius

tel. + 370 5 2652095,

faks . + 370 5 2135275

el. paštas:

[email protected]

gaminių specifikacijas;

komponentų pateikimas vartotojams per

automatizuotas paieškos sistemas;

skubus komponentų pristatymas iš

Farnell katalogo , t.t. ir mažais kiekiais;

buitinės paskirties komponentų tiekimas

prekybos įmonėms;

Baltijos, NVS šalių elektronikos

komponentų gamintojų interesų

atstovavimas Europos ir Azijos rinkose.

Pagrindiniai klientai – įmonės ir

prekybinės organizacijos, gaminančios,

remontuojančios ir prekiaujančios

televizine ir radijo aparatūra,

kompiuterine, ryšių ir kita technika.

Gamyba

Šiuo metu Lietuvos įmonėms ir

atskiriems vartotojams gamina

įvairiausių tipų transformatorius, rites,

droselius, maitinimo blokus pagal

užsakovo pageidavimus

Surenka spausdintines plokštes bei

įvairią elektroninę aparatūrą. Priima

smulkiaserijinius užsakymus

7. UAB

„ELEKTROSKANDIA

LT“

Linkmenų g. 15,

LT-09300 Vilnius

Tel.: (8-5) 2757040

Fax.: (8-5) 2757041 Taikos pr. 135D, LT-

51130 Kaunas, Tel.: (8-

37) 325100 Fax: (8-37)

325101

Elektroskandia LT“ priklauso

tarptautinei elektrotechnikos prekių

didmeninės prekybos ir logistikos

paslaugų grupei - Rexel, įsikūrusiai

Prancūzijoje. Tai šioje srityje

pirmaujantis prekybos ir paslaugų

koncernas

8. UAB "ELGAMA-

ELEKTRONIKA“

Visorių g. 2, LT-08300

Vilnius

Tel. +370 5 2375 000

Faks. +370 5 2375 020

[email protected]

Įmonės gaminama produkcija apima

didelę įvairovę prietaisų: nuo

paprastų elektroninių vienfazių

buitinių skaitiklių iki sudėtingų

trifazių daugiafunkcių elektros

skaitiklių bei prietaisų, skirtų

pramonei ir energetikai. Pagrindinė

įmonės veiklos kryptis yra naujos

kartos intelektualių daugiafunkcių

elektroninių elektros skaitiklių

projektavimas ir gamyba. Taip pat

kartu su partneriais siūlo

automatizuotas apskaitos sistemas

skaitiklių duomenims nuskaityti,

surinkti ir apdoroti.

Visa išleidžiama produkcija yra

projektuojama ir gaminama UAB

„ELGAMA-ELEKTRONIKA"

gamykloje, įkurtoje Vilniuje. Įmonė

siūlo didelę įvairovę gaminamų

elektroninių elektros skaitiklių ir


http://www.elcomp.net/lt/transformatoriai.php


106

užsiima:

individualia klientų poreikių

analize bei produkcijos

pritaikymu;

projektavimo dokumentacijos

ruošimu;

specializuotos programinės

įrangos kūrimu;

elektros skaitiklių integravimu į

įvairias automatizuotas apskaitos

sistemas;

specialistų mokymais;

garantine ir pogarantine priežiūra

9. ELINTA įmonių grupė

AB „ELINTA"

Terminalo g. 3, Biruliškių

k., Karmėlavos sen.,

LT-54469 Kauno raj.

(Kauno LEZ)

Tel. (8~37) 351 987,

(8~37) ELINTA arba 354

682

Mob. 8 698 23267

Faks. (8~37) 452 780

El.p. [email protected]

Automatikos ir

elektronikos komponentai

Tel. (8~37) 351 999

El. p. [email protected]

www.elintosprekyba.lt

UAB „ELINTOS

MS" Matavimo ir testavimo

prietaisai

Tel. (8~37) 452 790


www.elintosms.lt

UAB „ELINVISION"

2D/3D vaizdų

apdorojimo sistemos,

įranga

Tel. (8~37) 210 078

E. p.

[email protected]

www.elinvision.lt

UAB „ELINTA VS” Gamybos ir procesų

automatizavimas

Tel. (8~37) 351 994

Faks. (8~37) 409 589

ELINTA įmonių grupė specializuojasi:

pramonės automatizavimas;

prekyba automatikos elementais;

prekyba matavimo prietaisais

kompiuterinės regos sistemų gamyba.

automobilių elektronikos remontas



http://www.elintosprekyba.lt/


http://www.elintosms.lt/


http://www.elinvision.lt/

107


UAB „ELINTA“

montavimo skyrius Valdymo ir elektros

skydų montavimas

Mob. 8 686 08911, 8

687 10744

El.p.

[email protected]

UAB

„AUTOELINTA”

Automobilių

elektronika ir servisas

Mob. 8 687 58956, 8

615 71604

10 ELSTILA Kaunas Jonavos g. 62a

Tel. (8-37) 205802,

330246

Faks. (8-37) 201280

El. paštas:

[email protected]

Klaipėda

Šilutės pl. 83b

Tel.(8-46) 380100

Faks. (8-46) 380280

El. paštas:

[email protected]

Vilnius Vytenio g. 50/Panerių g.

Tel. (8-5) 2104887,

2104888

Faks. (8-5) 2104889

El. paštas:

[email protected]

UAB "ELSTILA" specializuojasi laidų ir

kabelių, elektros paskirstymo skydų,

automatinių jungiklių, srovės nuotėkio

relių, kontaktorių, šviestuvų ir gatvių

apšvietimo žibintų, lempų tiekimo srityse

11 ETIBALTUS

Tilžės g. 41A, Kaunas

Tel.: 837261582

Faks.: 837261583 [email protected]

Gaminama ir prekiaujama elektros įranga

12 FLAMANDA

Kaunas

Draugystės g. 19, LT-

51230

tel.: (8-37) 312 767, 761

881, 350 681

faks. (8-37) 406 875, 351

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

elektros įranga



mailto:%[email protected]




108

068

El. paštas

[email protected]

13 GAUDRE

Vilnius

Ateities g. 10, LT-

08303

Telefonas (8 5) 279 61

62

Faksas (8 5) 279 61 63

[email protected]

Kaunas

Birželio 23-osios g. 23G,

LT-3009

Tel. (8 37) 31 21 01

Faks. (8 37) 31 21 03

Klaipėda

Taikos pr. 24, LT

Tel./faks. (8 46) 38 33

90

Faks. (8 37) 31 21 03

UAB "GAUDRE" yra viena is

pirmaujanciu imoniu, dirbanciu

elektrotechnikos rinkoje Lietuvoje.

Veiklos sritys: apšvietimas, EIB ir DALI

valdymo sistemos, elektros instaliacija,

elektrinis šildymas; prekyba,

projektavimas

14 Lietuvos Vokietijos UAB

“Gerhard Petri Vilnius“

Naugarduko 96, LT-

03202 Vilnius

Tel: +370 5 2395209

+370 5 2395208

+370 650 57350

Faks.: +370 5 2133306

+370 2 2784388

El.paštas: [email protected]

GPH filialas Kaune:

Technikos g. 25, LT-

51225 Kaunas

Tel. +370 37 408529

Faks.: +370 37 408530

GSM: +370 699 41541


GPH filialas Klaipėdoje:

Dubysos g. 37a, LT-

91181 Klaipėda

Tel. +370 46 300440

Faks.: +370 46 300441


UAB „Gerhard Petri Vilnius" yra

Vokietijos kompanijos „Gerhard Petri

GmbH & Co. KG", gaminančios

elektrotechnines prekes, dukterinė

įmonė, sutrumpintai GPH, įkurta 1995

metais Vilniuje. Įmonė atstovauja

elektrotechninės ir elektroninės

produkcijos gamintojus iš Europos

(Vokietija, Italija, Prancūzija, Ispanija,

Belgija, Olandija, Čekija, Lenkija) ir

Azijos (Japonija, Korėja). Tiekia aukštos

kokybės elektrotechninę produkciją į

Lietuvos, bei rytų ir vakarų Europos

rinkas (Latviją, Estiją, Baltarusiją,

Rusiją, Vokietiją, Čekiją).

15 UAB „KLINKMANN

LIT“

Vilnius, Kauno g. 34, LT-

03202

Tel.: (8 5) 215 1646, 215

1645, 273 8000,

Prekyba elektrotechnika, automatizacijos

programine ir valdymo įranga,

pramoniniais dažais, telekomunikacine

įranga







109

faks. (8 5) 216 2641, el.

p. [email protected]

16 LAPP MILTRONIC

P. Vileišio 18N,

LT- 10306 Vilnius

Tel.: 8 (5) 2780390

Faksas.: 8 (5) 2780397

e-paštas: [email protected]

LAPP MILTRONIC yra pirmoji ir kol

kas vienintelė iš Vakarų Europos kabelių

ir komponentų gamintojų įmonių

Lietuvoje. Įmonė priklauso LAPP

GROUP‘ei,

LAPP MILTRONIC UAB specializacija

- tiekti ir komplektuoti ryšio bei galios

elektros kabelius, ryšio ir komutavimo

komponentus, montavimo bei

instaliavimo medžiagas, įrankius bei

prietaisus, įvairiausios įrangos

gamintojams, montuotojams bei

vartotojams.

Įmonės asortimentą sudaro Vokietijos

įmonės LAPPKABEL gaminama ir

tiekiama produkcija bei Švedijos įmonės

MILTRONIC AB atstovaujamų kitų

Europos gamintojų produktų linijos taip

pat ir LAPP MILTRONIC atstovaujami

gamintojai.

17 OBO BETTERMANN

UAB

Meistru g. 8

Vilnius 02189

Lithuania

tel. +370 5 2375911

fax. +370 5 2375912

E-mail: [email protected]

Elektros instaliacija, montavimo,

derinimo darbai

elektros montavimo, instaliavimo darbai

įrankiai

18 PHOENIX CONTACT

Lietuva

UAB ”Phoenix Contact”

Švitrigailos g. 11b

03228 Vilnius

Lietuva

Telefonas: +370 5

2106321

Faksas: +370 5 2106324

El.paštas:

balticinfo@phoenixconta

ct.com

„Phoenix Contact” – pramoninės

elektronikos ir elektrotechnikos

gamintojai

19 UAB "SROVĖTAKA"

Ateities g. 21c

2035 Vilnius, Lietuva

Tel.: 279 3769

Faks.: 237 5182

El. paštas.:

[email protected]

10 kV kabelinių ir oro linijų montavimas

10 kV galinių ir jungiamųjų movų

montavimas

0,4 kV kabelinių ir oro linijų montavimas

0,4 kV galinių ir jungiamųjų movų

montavimas

Kabelių ir kitos elektrotechninės įrangos

izoliacijos varžos matavimai

Įrenginių įžeminimo varžos matavimai

Grandinės tarp įžemiklių ir įžemintų

elementų tikrinimas

Grandinės fazė – nulis, srovės (varžos)

tikrinimas iki 1000 V įrenginiuose

Įtampos charakteristikų nustatymas

20 UAB UTU Visorių g. 16 UAB „UTU“ tiekia ir parduoda aukštos



http://www.lappgroup.com/

http://www.lappgroup.com/

http://www.lappkabel.de/

http://www.miltronic.se/





110

08300 VILNIUS

LIETUVA

Tel. +3705 274 2827

Faks.+370 5 274 2838

[email protected]

kokybės elektrotechnikos prekes ir jų

techninius sprendimus, suteikia

visapusišką klientų aptarnavimą ir

apmokymą.

Paskirstymo skydai, moduliniai įtaisai,

kabelių kanalai ir instaliacinės medžiagos

- svarbiausios prekių grupės.

Pagrindinis šios srities partneris – Hager

įmonių grupė su jos prekių ženklais:

Hager, Tehalit, Polo.

21 ELEKTROMONTUOTO

JAS

Dariaus ir Girėno g. 107,

LT-02189, Vilnius

Tel. 8-5 230 6347

Faks. 8-5 232 9027

El.p.

vilnius@elektromontuoto

jas.lt

Technikos g. 25, LT-

51335, Kaunas

Tel.: 8-37 352069, 8-37

452933, 8-37 453359

Faks. 8-37 452990

El.p.

info@elektromontuotojas

.lt

Sudmantai, Sendvario

sen., LT - 96326,

Klaipėdos raj.

Tel./faks. 8-46-300349

El.p.

klaipeda@elektromontuot

ojas.lt

Rengia elektros energijos perdavimo

linijų, skirstyklų ir pastočių įrenginių

projektus bei atlika montavimo darbus

ypač svarbiuose objektuose

22 Uždaroji akcinė

bendrovė“AUSEGRA”

Gelvonų g. 2

Vilnius

Tel. 2 405 636, 2 405 635

Tel/fax. 2 405 634

El. paštas:

[email protected]

Automobilių aptarnavimo centras,

teikiantis automobilių remonto bei

techninio aptarnavimo paslaugas,

prekiaujantis naujomis detalėmis ir kitais

gaminiais automobiliams. Tai

“minicentras – nuo rato remonto iki

kompiuterinės diagnostikos

23 UAB Koncernas

„ACHEMOS GRUPĖ“

Vykinto g. 14 LT-08117,

Vilnius

Tel.: (5) 2492020,

2492010

Faksas: (5) 2492101

El.p.

[email protected]

Koncernas aktyviai veikia ne tik

tradicinėse savo veiklos srityse -

chemijos pramonėje, transporte ir

logistikoje, nors didžiausi projektai

kuriami būtent ten.

Didelis dėmesys skiriamas energetinių

resursų taupymo programoms

Kuriamas atsinaujinančios energetikos

projektas - vėjo jėgainių parkas.

Koncerno bendrovė eksploatuoja ir

moderniausią Lietuvoje hidroelektrinę

IR T.T.

24 UAB „RENERGA"

Jonaulaukio k., Ruklos

sen.,

UAB „Renerga", užsiimanti elektros

energijos gamyba iš atsinaujinančių


http://www.hagergroup.net/









111

Jonavos r. LT-55296

Tel.: +370 349 56627

Faks.: +370 349 56046

Vilniaus padalinys Kęstučio 4/14, Vilnius

LT-08117

Tel.: +370 5 2492134

Faks.: +370 5 2492130

El. paštas:

[email protected]

energijos šaltinių, didžiuojasi esanti

koncerno "Achemos grupė" narė. Šiuo

metu "Achemos grupei" priklauso

daugiau nei 50 įmonių, sėkmingai

veikiančių maisto, chemijos, logistikos,

transporto, energetikos, finansų,

žiniasklaidos, reklamos ir kitose srityse.

UAB "Renerga" tikslas sutampa su

koncerno "Achemos grupė" siekiu

mažinti taršą, prisidėti prie mūsų gamtos

išsaugojimo ateities kartoms

25 UAB Elektros darbai

Vilniaus filialas Centrinis biuras Jonavos g. 62a, LT-

44192, Kaunas

Tel. (8~37)228187

Faks. (8~37)792888

E-

mail:info@elektrosdarb

ai.lt

Vilniaus filialas Geologų g. 6, LT-

02190, Vilnius

Tel. (8~5)2332794

Faks. (8~5)2334577

E-

mail:vilnius@elektrosd

arbai.lt

Klaipėdos filialas Šilutės pl. 83b, LT-

94101, Klaipėda

Tel. (8~46)246560

Faks. (8~46)246561

E-

mail:klaipeda@elektros

darbai.lt

Vėdinimo - oro

kondicionavimo

skyrius

Jonavos g. 62a, LT-

44192, Kaunas Tel.

(8~37)422185 Faks.

(8~37)422159 E-

mail:info.vks@elektros

darbai.lt

Elektros montavimo, instaliavimo ir

derinimo darbai. Apšvietimo technika ir

įranga. Projektavimo darbai.

26 AB Vilniaus kranai Metalo g. 9, Vilnius LT-

02190, tel.

Statybos mašinos ir įrenginiai. Jų

automatika ir valdymas, remontas.










112

8-5 2395656

27 AB Lietuvos energija Žvejų g. 14, Vilnius

LT-09310, tel.

8-5 2626822

Elektros perdavimas ir patikimas elektros

sistemų darbas. Aukštos įtampos elektros

tinklų valdymas

28 UAB Vilniaus energija Jočionių g. 13, Vilnius

LT-02300, tel. 8-5

2667199

Šiluminės energijos gamyba, apskaita,

šiluminė automatika ir valdymas

28 AB Rytų skirstomieji

tinklai

P.Lukšio g. 5 B, Vilnius

LT-08221, tel. 8-5

2777524

Transformatorinių pastočių relinės

apsaugos ir automatikos montavimas,

paleidimas, derinimas, mikroprocesorinių

relių diegimas ir programavimas.

29 AB Vakarų skirstomieji

tinklai

J. Jasinskio g. 16c,

Vilnius LT-01112, tel. 8-

5 2781259

Transformatorinių pastočių relinės

apsaugos ir automatikos montavimas,

paleidimas, derinimas, mikroprocesorinių

relių diegimas ir programavimas.

30 UAB Neiluva Naugarduko g. 41 A,


5 2151560


UAB „Pajūrio Neiluva"

Trilapio g. 10, Klaipėda

Tel. (370~46) 300764

Faksas (370~46) 219072

El. paštas:

pajurio.neiluva@erdves

.lt


derinimo darbai. Elektros oro ir kabelinių

linijų tiesimas.

Elektriniai-fizikiniai matavimai.

31 AB Lietuvos automatika Panerių g. 45, Vilnius

LT-03202, tel. 8-5

233288

Automatinių sistemų projektavimas,

montavimas, paleidimas. Jėgos ir

apšvietimo tinklų montavimas.

32 AB Vilniaus energetinė

statyba

Jočionių g. 53, Vilnius

LT-02300, tel. 8-5

2642917

Galios ir apšvietimo sistemų

montavimas, oro ir kabelinių linijų

tiesimas, elektros tinklų montavimas.

33 UAB Vilniaus gatvių

apšvietimo tinklai

Elektrinės g. 1, Vilnius

LT-03150, tel. 8-5

2496127

Gatvių ir aikščių apšvietimo sistemų

montavimas, automatinis valdymas,

remontas ir eksploatavimas.

34 UAB Vilniaus troleibusai Žolyno g. 15, Vilnius LT-

10209, tel. 8-5 2496127

Transporto priemonių elektros įranga,

projektavimas, montavimas, remontas.

Troleibusų elektronika.

35 UAB Elmonta UAB “Elmonta”, Vilnius

02190

Motorų g. 6, Vilnius LT-

02190, tel. 8-5 2306444

UAB “Elmonta”, Alytus

62175

Pramonės g. 13,

tel. / faks. (315) 776 69

el. paštas:

[email protected]

t

Apšvietimo ir jėgos tinklų montavimo

darbai. Pastatų inžinerinių sistemų ir

automatikos montavimas, paleidimas,

derinimas.






113

36 UAB Rittal Meistrų g. 8, Vilnius LT-

02189, tel. 8-5 210572

El. paštas: [email protected]

Automatinė ir elektroninė įranga, jos

priežiūra ir taisymas. Elektros mašinos,

įranga, įrankiai. Energetika,

alternatyvioji energetika

37 UAB Sigma Telas Kalvarijų g. 125, Vilnius

LT-08221, tel. 8-5

2765909

Projektuoja, gamina ir montuoja

informacines elektros energijos apskaitos

sistemas, energetikos objektų valdymo ir

kontrolės kompiuterizuotas sistemas

38 UAB Schindler – liftas A.P. Kavoliuko g. 4,

Vilnius LT- 04326, tel. 8-

5 2106500

Liftų, eskalatorių, keltuvų ir jų valdymo

sistemų montavimas, derinimas,

remontas ir techninė priežiūra.

39 UAB Yglė Ozo g. 10, Vilnius LT-

08200, tel. 8-5 2375233

Elektros montavimo darbai. Priešgaisrinė

sauga ir įranga. Projektavimas, šilumos

tiekimas ir šildymo įranga. Vėdinimo,

oro kondicionavimo sistemos.

40 UAB Staltika Vytauto g. 46, Vilnius

LT-08122, tel. 8-5

2790921

Įžeminimas, žaibosauga, žaibolaidžiai.

Elektros tinklų montavimas,

eksploatavimas, apsauga nuo

viršįtampių.

41 UAB Vilmestos statyba Ukmergės g. 315 B,


5 2304481


derinimo darbai. Žaibolaidžių įrengimas

42 UAB Neutralė Konstitucijos pr. 8A,

Vilnius LT- 09308, tel. 8-

5 2340481

Šildymo sistemos, šiluminė automatika.

Elektros montavimo darbai.

43 UAB Usė Lvovo g. 105, Vilnius

LT-08104, tel. 8-5

2347171

Elektros montavimo ir projektavimo

darbai, įžeminimo kontūrai ir

žaibolaidžiai, gaisrinė-apsauginė

automatika, šildymo sistemos ir jų

valdymas.

44 UAB Skaidula

Vilniuje Naugarduko g. 68B

Tel.: 8(5) 239 77 77

Fax.: 8(5) 239 77 78

E-paštas:

[email protected]

Kaune Donelaičio g. 3

Tel.: 8(37) 338 338

Fax.: 8(37) 338 337

E-paštas:

[email protected]

Montuoja, paleidžia, derina pastatų

inžinerines automatikos sistemas.

Automatikos magistralių programavimas

ir paleidimas.

45 UAB Wemar mašinos Eišiškių pl. 34, Vilnius

LT-2038, tel. 8-5

2167843

Projektuoja ir gamina automatines

pjaustymo, karpymo, pervyniojimo,

štampavimo mašinas. Diegia

kompiuterizuotą ir mikroprocesorinį






114

mašinų valdymą.

46 UAB Vėsa ir partneriai Zietelos g. 4, Vilnius LT-

03202, tel. 8-5 2330424

Projektuoja, gamina, montuoja

automatines vėdinimo, oro

kondicionavimo, vandentiekio nuotekų

valymo ir šildymo sistemas.

47 UAB Eltalis Eigulių g. 8, Kaunas LT-

44136, tel. 3-7 337878

Katilinių automatika, pastatų šildymo,

vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų

montavimas, paleidimas, priežiūra.

48 UAB Eltalis Vilniaus

filialas

Kaimelio g. 13, Vilnius

LT-07100, tel. 8-5

2430434

Automatinių sistemų projektavimas,

montavimas, paleidimas. Jėgos ir

apšvietimo tinklų montavimas.

49 UAB Eugensa Ateities g.2 D, Vilnius

LT-08333, tel. 8-5

2328333

Įžeminimo ir žaibosaugos sistemų bei

lauko elektros tinklų montavimas,

duomenų perdavimo ir apsaugos

sistemos, automatika.

50 UAB Ventala Žirmūnų g. 68, Vilnius

LT-2600, tel. 8-5

2300019

Montuoja naujas ir modernizuoja esamas

pastatų vėdinimo, oro kondicionavimo ir

šildymo sistemas, Automatikos ir

elektros montavimo darbai.

51 UAB Vilniaus vandenys Dominikonų g. 11,


5 2664304, 8-5 2664307

Vandens tiekimo sistemų automatinis

valdymas, siurblinių įrengimas,

paleidimas, derinimas, priežiūra.

52 UAB Aedilis Laisvės pr. 77-202,


5 2742707, 8-5 52032302

Aukštos įtampos transformatorinių

pastočių ir tinklų montavimas, relinė

apsauga, telekomunikacijų sistemos, vėjo

jėgainės.

53 UAB Ardanga Laisvės pr. 77-305,

Vilnius LT- 06122, tel.

869938350

Elektros įrengimo darbai, priešgaisrinės

apsaugos ir signalizacijos sistemos,

kompiuteriniai tinklai, projektavimas,

diegimas, priežiūra.

54 UAB Reljanus

Arimų g. 18, N.Vilnia,

LT-11114, tel. 8-5

2649744

Maisto pramonės įrenginiai, automatinės

linijos, šaldymo įranga, projektavimas,

montavimas, priežiūra.

55 UAB Arginta Molėtų pl. 71, Vilnius

LT- 08409

El. paštas [email protected]

Vandentiekio ir nuotekų valymo sistemų

montavimas, automatikos sistemos,

metalų apdirbimas.

Projektas ,,Studentų praktikų organizavimo sistemos sukūrimas

Lietuvos elektrotechnikos sektoriaus įmonėse" VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-091

Elektros ir automatikos įrenginių studijų programa. Praktikų metodiniai nurodymai.



115

Marija Jotautienė, Dalia Lukošienė, Bronė Mitkienė, Liudmila Andriušienė, Jolita Grašienė

Leidykla, metai, puslapių skaičius.

ISBN

Trumpa leidinio anotacija.

Elektros ir automatikos įrenginių studijų programa. Praktikų metodiniai nurodymai

skirti studentams, studijuojantiems elektros inžinerijos studijų krypties elektros ir automatikos įrenginių specialybę, taip pat dėstytojams bei elektrotechnikos sektoriaus įmonėms, priimančioms studentus į

praktikas.

Leidinį Elektros ir automatikos įrenginių studijų programa. Praktikų metodiniai

nurodymai sudaro penkios dalys Pirmoje dalyje pateikiama praktikų organizavimo ir atlikimo metodika,

antroje dalyje – elektros ir automatikos srityje ugdomos kompetencijos, trečioje dalyje – praktikų modulių

aprašai ir praktikų užduotys, ketvirta dalis skirta elektros ir automatikos įrenginių pagrindiniams teoriniams

aspektams aptarti, penktoje dalyje pateikiama pagrindinių teisinių dokumentų apžvalga su nuorodomis

į konkrečius leidinius. Prieduose – praktikos ataskaitoms įforminiti reikalingi dokumentai, įmonių,

kur studentai galėtų atlikti praktikas, adresai.

UDK



Elektros ir automatikos įrenginių studijų programa. Praktikų metodiniai nurodymai.


Leidyklos/spaustuvės duomenys

elektros ir automatikos įrenginių studijų programa. praktikų

Documents