E L E N A PA L U B I N S K I E N ĖG I E D R Ė Č E PA I T I E N Ė

kalba Lietuvių Vadovėlis VII klasei Antroji knyga

kalba Lietuvių

3

Turinys

Gramatinės santrumpos ...................................................................................... 5

Plečiame morfologijos žinias ........................................................................... 6Įvardis ............................................................................................................... 6Įvardžio reikšmė ir gramatiniai požymiai .................................................. 7 Asmeniniai, savybiniai ir sangrąžinis įvardžiai ......................................... 10Kai kurie įvardžių vartojimo ir rašybos ypatumai ................................... 14Užduočių bankas ............................................................................................. 20

Skaitvardis ....................................................................................................... 26Skaitvardžių skyriai. Kiekinių skaitvardžių poskyriai .............................. 27Dauginių ir kuopinių skaitvardžių daryba, vartojimas ............................ 31Kiekinių skaitvardžių kaitymo ir rašybos ypatumai ................................. 35Kelintinių skaitvardžių rašyba, vartojimas ................................................. 41Skaitvardžių rūšys pagal sandarą.

Samplaikinių skaitvardžių linksniavimas ........................................................ 46Datos rašymas. Matų, piniginių vienetų santrumpos ............................... 49Užduočių bankas ............................................................................................. 56

Prieveiksmis .................................................................................................... 64Prieveiksmio reikšmė ir gramatiniai požymiai .......................................... 65Prieveiksmių daryba ir laipsniavimas .......................................................... 68Užduočių bankas ............................................................................................. 74

Kartojame veiksmažodžio asmenuojamąsias formas ............................ 78Užduočių bankas ............................................................................................. 84

Veiksmažodžio neasmenuojamosios formos ........................................... 88 Dalyvis ......................................................................................................... 88Dalyvio reikšmė ir gramatiniai požymiai ................................................... 89Dalyvių rūšys, vartojimo ypatumai .............................................................. 93Veikiamųjų dalyvių laikai, daryba ................................................................ 96Veikiamųjų dalyvių linksniavimas, rašyba ................................................. 100Neveikiamųjų dalyvių laikai, daryba, kaitymo ir rašybos ypatumai ...... 105 Sangrąžinės ir įvardžiuotinės dalyvių formos, jų vartojimas .................. 110

4 5

Gramatinės santrumpos

I. Kalbos dalys, jų skyriai

daiktav., dkt.– daiktavardistikr. – tikrinisbendr. – bendrinis

būdv., bdv. – būdvardispapr. – paprastasisįvardž. – įvardžiuotinis

veiksmaž., vksm. – veiksmažodissangr. – sangrąžinis

skaitv., sktv. – skaitvardisįvardž. – įvardžiuotiniskiek. – kiekiniskelint. – kelintinispagr. – pagrindinisdaug. – dauginiskuop. – kuopinistrupm. – trupmeninisvient. – vientisinissampl. – samplaikinissudurt. – sudurtinis

įv. – įvardisasmen. – asmeninis sav. – savybinissangr. – sangrąžinis

priev., prv. – prieveiksmispriel., prl. – prielinksnisjungt., jng. – jungtukasdalel., dll. – dalelytėjaust., jst. – jaustukasišt. – ištiktukas

II. Veiksmažodžio asmenuojamosios formos

1, 2, 3 asm. – asmuoties. n. – tiesioginė nuosaka

es. l. – esamasis laikasbūt. k. l. – būtasis kartinis laikasbūt. d. l. – būtasis dažninis laikasbūs. l. – būsimasis laikas

tar. n. – tariamoji nuosaka liep. n. – liepiamoji nuosaka

III. Veiksmažodžioneasmenuojamosios formos

dal., dlv. – dalyvisveik. – veikiamasisneveik. – neveikiamasis

pusd. – pusdalyvispad. – padalyvis

IV. Sakinio dalys

veiksn. – veiksnystar. – tarinys pažym. – pažyminys

išpl. dal. – išplėstinis dalyvinis apl. – aplinkybė

v. – vietosl. – laikob. – būdo išpl. – išplėstinė

V. Linksnis, skaičius, giminė, laipsnis

vard., V. – vardininkaskilm., K. – kilmininkasnaud., N. – naudininkasgal., G. – galininkasįn., Įn. – įnagininkasviet., Vt. – vietininkasšauks., Š. – šauksmininkasvns. – vienaskaitadgs. – daugiskaitavyr. g. – vyriškoji giminėmot. g. – moteriškoji giminėbev. g. – bevardė giminė

(negimininė forma)nelyg. l. – nelyginamasis laipsnisaukšt. l. – aukštesnysis laipsnisaukšč. l. – aukščiausiasis laipsnis

Dalyvis sakinyje. Išplėstinių dalyvinių pažyminių skyryba ..................... 117Užduočių bankas ............................................................................................. 124

Pusdalyvis ................................................................................................... 134Pusdalyvio gramatiniai požymiai. Daryba, vartojimas ............................. 135 Užduočių bankas ............................................................................................. 140

Padalyvis ..................................................................................................... 142Padalyvio gramatiniai požymiai, daryba, vartojimas ................................ 143Veiksmažodžio neasmenuojamųjų formų kartojimas .............................. 148Užduočių bankas ..................................................................................... ....... 154

Dalelytė ................................................................................. ..................... 158Dalelytės reikšmė, vartojimas ir rašyba ...................................................... 159Kalbos dalių kartojimas ................................................................................. 165Užduočių bankas ............................................................................................ 168

Išsamiau nagrinėjame lietuvių kalbos leksiką ............................................. 176 Kam reikalingi įvairių tipų žodynai ............................................................ 177 Vartotini ir nevartotini skoliniai .................................................................. 185

Užduočių bankas ..................................................................................... ....... 192

Prisimename giminiškas kalbas ir jų likimus ............................................. 196 Baltų kalbos ..................................................................................................... 197

Priedai .................................................................................................................... 203Kai kurių pratimų atsakymai ............................................................................. 204Sutrumpinimai ...................................................................................................... 206

*/** Užduotys pagal sudėtingumą.

65PLEČIAME MORFOLOGIJOS ŽINIA S

Plečiamemorfologijos žinias

Prieveiksmis

IŠSIAIŠKINSIME: ką reiškia terminas prieveiksmis; kodėl prieveiksmiai vartojami.

MOKYSIMĖS: atpažinti prieveiksmį tekste; taisyklingai vartoti ir rašyti prieveiksmius.

Prieveiksmio reikšmė ir gramatiniai požymiai

Prieveiksmis yra nei linksniais, nei asmenimis nekaitoma kalbos dalis. Kaip rodo pavadinimas (prieveiksmis – prie veiksmo), dažniausiai jis eina greta veiksmažodžio, jį paaiškina, pvz.:

daug skaito (kiek skaito?), gražiai siuvinėja (kaip siuvinėja?), vakar buvo (kada buvo?). Kartais prieveiksmis aiškina būdvardį arba dalyvį, pvz.: šviesiai

mėlynas (kaip mėlynas?), smarkiai įpykęs (kaip įpykęs?). Prieveiksmiai nerodo nei skaičiaus, nei giminės, todėl negali būti derinami, sakinyje prie veiksmažodžio, būdvardžio ar dalyvio jie yra šliejami.

Sakinyje prieveiksmiai eina aplinkybėmis, nes gali atsakyti į įvairius aplinkybių klausimus: kur? kada? kaip? kiek? kodėl? Pagal tai, į kokius klausimus prieveiksmiai atsako, kuria aplinkybe jie gali eiti sakinyje, skiriami prieveiksmių skyriai.

PRIEVEIKSMIŲ SKYRIAI

Būdokaip?

kuriuo būdu?gražiai,

staiga, bėgte, būtinai...

Kiekybėskiek?

kiek kartų? keliese?

daug, dusyk, dviese...

Vietoskur?

iš kur?netoliese,

ten, iš visur...

Laikokada?

nuo kada? iki kada?

rytoj, seniai, tąsyk,

nuo seno, iš pradžių...

Priežastieskodėl?

dėl kurios priežasties?

tyčia, kažkodėl, užtat...

1. Laiko prieveiksmiais nusakykite penkias dienas: dvi, kurios jau buvo; vieną, kuri yra; dar dvi, kurios bus ateityje.

2. Atkreipkite dėmesį į tas dienas nusakančių žodžių darybą. Pabandykite ją paaiškinti.

3. Vartodami vietos prieveiksmius, sudarykite kuo daugiau sakinio Knyga gu-lėjo… variantų.

4. Su suolo draugu sugalvokite sakinį, kuriame būtų bent trijų skyrių prieveiks­mių.

210

66PLEČIAME MORFOLOGIJOS ŽINIA S

67PLEČIAME MORFOLOGIJOS ŽINIA S

1. Keldami klausimus, raskite prieveiksmius ir pasaky­kite jų skyrių.

2. Paaiškinkite paryškintų žodžių rašybą.

Pamačiau, kaip Staselis gudriai išsišiepė. Didžiau sia jo svajonė buvo, kad mudu su Eržilu susimuštume. Dar neseniai jis mokėsi mūsų klasėje ir nežinojo, kad Eržilas, nors ir dramblotas, bet bailys. Mušdavosi tik su silpnesniais už save. Jeigu pajusdavo, kad gali gau ti į skudurus, jo drąsa išsisklaidydavo kaip dūmelis. Taip atsitiko ir tąkart. Supratęs, kad aš ne juokauju ir kas jam gresia, tuoj pat apsiramino. Liovęsis kvailioti, nutaisė nekaltą veidą:

– Ko turėčiau gailėtis? Ar aš pirmas tave psichu pavadinau?Buvau davęs motinai garbės žodį, kad Staselio nie kuomet neliesiu,

bet aš nebeturėjau daugiau jėgų kęs ti jo niekšybių. Viskam yra ribos. Pagaliau anksčiau ar vėliau vis tiek būtų atėjusi atsiskaitymo valanda. Ma nyje tarytum kažkas sprogo, trimis dideliais šuoliais prišokau prie Staselio ir sugriebiau už džinsinės striu kės atlapo.

Jau tiek ir tiek buvau prisiklausęs jo grasinimų, ma nęs jie visai nebau-gino, priešingai – kėlė panieką ir įtūžį. Po antro smūgio Staselis susmego. Niekas iš klasės draugų nepuolė manęs tramdyti. Stovėjo atvėpusiais žan dikauliais, ir tiek. Aš supratau ko dėl. Todėl, kad nie kuomet nebuvo matę manęs mušantis. Net grasinant.

Pagal Bronių Bušmą

DARYKITE TAIP : Kaip išsišiepė? – gudriai – būdo prieveiksmis. ...

Keldami klausimus nustatykite, kurio skyriaus yra paryškinti prieveiksmiai.

1. Aš iš tolo pažinau pareinantį tėvą. Į valgį jis nė iš tolo nežiūrėjo.

2. Aplink nebuvo matyti jokio gyventojo. Nesidairyk aplink, bet žiūrėk į lentą.

3. Jau arti vakaras. Ar tu arti gyveni?

1. Perskaitykite tekstą ir aptarkite su klasės draugais: a) kur vyksta ištraukos veiksmas; b) kas šio teksto pagrindinis veikėjas; c) kokia pagrindinė teksto mintis.

Kaip matote, tas pats prieveiksmis gali priklausyti įvairiems skyriams. Svarbu tai, į kokį klausimą jis atsako.

211

212

213

Prieveiksmių klausimai: kaip? kur? kada? kodėl? kiek?

2. Paaiškinkite paryškintų žodžių rašybą.3. Raskite prieveiksmius, pasakykite jų skyrių.

Dar vienas patarimas – niekada nevaikščiokite naktimis po kapi nes sijonuotos. Ypač naktį. Mat krūmo šaka gali palįsti po sijonėliu ir capt! įsikibti. Lyg numirėlio piršto kaulas. Mirtis alyvose, kaip baisu!

O baltoji moteris stovėjo kaip stovėjusi. O kur jai dėtis? Juk tai buvo šventosios statula. Bet per tą išgąstį gipsinę šventąją palaikiau šmėkla. Juolab kad jos akys buvo be vyzdžių, blyškios blyškios.

Tačiau kapinių šedevru nesigrožėjau nė sekundės. Nėriau kuo to liau nuo tos vietos, kur vos nenualpau iš baimės. Pagaliau išspriegiau ant pla- taus kapinių tako. Pasidarė šiek tiek drąsiau, nes žinojau, kad takas at ves prie geležinių vartų, kad tik prie jų nesibūriuotų šmėklos ar „mė-si ninkai“.

Sėlinau tyliai, įsiklausydama į menkiausią garselį, ir štai ausys su ga-vo... muziką. Taip, muziką. Aš nesapnuoju. Ji sklido tyliai, tary tum iš po žemės. Įsivaizdavau numirėlius, degančias žvakes ir radijo imtuvą laikančią kaulėtą ranką.

Daiva Vaitkevičiūtė

Įrašykite praleistas raides, prieveiksmius (yra 5) pabraukite.

Vakarop nulinksta spaudžiama metalinė rankena, nedr siai, sucyp- damos prasiver durys ir juodų staktų įrėmintoj kiaurymėj ant slenk čio sustin sta vaikinukas. Priemenait nutvieskusi žema sau-lė įkypai krenta ant jo nugaros, nu - auk sina švies vienplauk galvą, tik veidas slepiasi šešėl , ir niekas net labai norėdamas nepastebėt , kaip akys bugščiai apibėga kambarį, stabteli prie tėtušio ant lovos, prie senelės pas židin .

Pagal Vytautą Bubnį

Daugiau užduočių rasite 2-ajame pratybų sąsiuvinyje.

214

75UŽDUOČIŲ B ANK A S

1. Įsivaizduokite, kad jūsų bendraklasis paprašė pagalbos: jam sunku at­pažinti prieveiksmius, juos vis painioja su prielinksniais. Kaip draugui paaiškintumėte, iš kokių dviejų požymių lengviausia atpažinti prie­veiksmius, kuo jie skiriasi nuo prielinksnių (galite remtis schemomis).

kur mūsų nėra. 5. Šykštuolis dusyk moka, o tinginys dusyk dirba. 6. Ankstyvas svečias neilgai vieši. 7. Šiandien duosi man, rytoj aš duosiu tau. 8. Laukiant visuomet prailgsta. (tts.)

4. Kurios kalbos dalys yra patarlėje pavartoti žodžiai?

Namie – visada, o čia – kaip kada. (tts.)

5. Kurios kalbos dalys yra paryškinti žodžiai? Sprendimą pagrįskite.

Prasta juoda duona, be jos – dar prasčiau. Šuo bėgo šalia. Šalia kelio augo ąžuolas.

6. Sugalvokite prieveiksmių, kurie baigtųsi raidėmis t, r, n, p.

7. Paryškintus veiksmažodžius pakeiskite tos pačios šaknies prieveiksmiais.

Boba senėja, liežuvis ilgėja.

8. Išplėskite sakinius. Nurodytose vietose įrašykite tinkamus prieveiks­mius.

1. (Kada?) prie žaidimų stalo sėsime (keliese?) . 2. Eiti arčiau namų ji (kodėl?) pabūgo. 3. (Kada?)

grįšiu namo anksčiau. 4. (Kur?) sugriaudėjo dūdų orkestras. 5. Takas leidosi (kur?) . 6. Nuošalio-je gatvelėje (kaip?) aidi mano žingsniai. 7. Naktis pavydėjo dienai, kad jai paukšteliai (kaip?) čiulba.

(ĮSI)VERTINIMAS

Galima surinkti 29 taškus.

Pasiekimai

Nepatenkinamas Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis

Surinkti taškai 0–3 4–7 8–11 12–

1314–15

16–18

19–21

22–24

25–27

28–29

Pažymys 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Prieveiksmių daryba ir laipsniavimas

1. Nurodykite pateiktų prieveiksmių darybą.

Devyniese, rudeniop, aukštyn, šiaip, antrąkart, visada.

PRIEVEIKSMIS Prieveiksmio reikšmė ir gramatiniai požymiai

UŽDUOČIŲ BANKAS

(2 taškai)

(4 taškai)

(6 taškai)

(4 taškai)(už 1 klaidą atimama 0,5 tšk.)

(2 taškai)

(4 taškai)

(4 taškai)

(2 taškai)

(1 taškas)

*

*

*

*

❶

❶

2. Prieveiksmius įrašykite jiems tinkamiausioje lentelės vietoje, įsi­dėmėkite rašybą.

Šiaip, anąkart, iš pradžių, kažkodėl, dveja tiek, ne namie, ne visada, nevienodai, nevisiškai, čia, iš netyčių, trissyk, kaipmat, drąsiai, ne visai, ne pirmąkart, netoliese, užtat, ne per daug, už-tatai, rudeniop, kada nors, trečiaip, bėgte, šįmet, be reikalo, tąsyk.

Būdoprieveiksmiai

Laikoprieveiksmiai

Vietosprieveiksmiai

Priežastiesprieveiksmiai

Kiekybėsprieveiksmiai

2.1. Sugalvokite ir parašykite po sakinį su paryškintais prieveiksmiais.

3. Raskite patarlėse prieveiksmius, išrašykite juos kartu su veiksma­žodžiais, iš kurių jiems kyla klausimas. Prieveiksmius pabraukite, nurodykite jų skyrių.

1. Arklio nešėręs toli nevažiuosi. 2. Darbštus žmogus visuo-met ras darbą. 3. Daug kalbėsi – mažai dirbsi. 4. Ten yra gera,

Prielinksniai

nuo ant

virš šalia

už

stalo

Prieveiksmiai

Keliese? dviese Kaip? greitai

Kodėl? kažkodėl Kada? vakar

bėgo

Kur? tolyn

❶

(4 taškai)

76 77UŽDUOČIŲ B ANK A SUŽDUOČIŲ B ANK A S

2. Raskite ir pabraukite prieveiksmius (turėtumėte rasti 12).

MÃJŲ PIRMTAKAI OLMÈKAI

Maždaug prieš keturis tūkstančius metų Centrnėje Amèri-koje atsirado pirmoji civilizacija – olmèkai. Archeologams nie-kaip nesiseka nustatyti, iš kur olmèkai atsirado, kaip staiga ši civilizacija suklestėjo, o paskui netikėtai dingo.

1862 metais sąsmaukoje į pietus nuo Mèksikos įlankos atkasta didžiulė iš akmens iškalta kario su šalmu galva. Ar-cheologus labai suglumino kario veido bruožai. Vėliau pa-mažu Tabãsko ir Verakrùzo valstijose iš po žemių atkasta septyniolika akmeninių galvų. <...> Visos su šalmais ir ausų papuošalais. Visų stilius vienodas, bet šalmai ir veidai skiria-si. Labiausiai tyrėjus stebina tai, kad akmenyje pavaizduoti negridai – storos lūpos, didelės akys, plokščios nosys. Tie veidai visai nepanašūs į senųjų Mèksikos gyventojų veidus. Gal jie iš Ãfrikos ar Pietryčių Ãzijos?

Pagal Vaidotą Januškį

2.1. Sutartiniais ženklais pažymėkite esančias reikšmines paryškin­tų žodžių dalis: šaknį, galūnę, priesagą, priešdėlį, sangrąžos dalelę.

3. Išlaipsniuokite pateiktus būdvardžius ir prieveiksmius. Pažymėkite darybines laipsnių priesagas.

Geras, gerà, gera – gera; drąsùs, drąs, drąsù – drsiai.

4. Šalia paryškintų prieveiksmių įrašykite kitą jų laipsnį.

1. Arklio nešėręs (toli) nevažiuosi. (tts.) 2. (Daug) kalbėsi – (mažai) dirbsi. (tts.) 3. Su dai-

na darbas (sparčiai) eina. (tts.) 4. Šią užduotį aš jau (seniai) atlikau.

5. Įrašykite praleistas raides. Suskliaustus žodžius parašykite drauge arba skyrium.

1. Vis laik pūtė stiprus vėjas. (B. Rdz.) 2. Sen jau nebuvo tokio aukšto ir giedro dangaus. (V. D.) 3. Jis tą vakarą atrodė ne pagal amžių sen . 4. Tavo mintis man (ne) visiškai aiški. 5. Pirmiaus reikėjo pasirūpinti kuro. (T. I.) 6. Dažniaus gyvenime įvyksta tai, ko visai nelaukiame. (L. P.) 7. (Ne) veltui

sakoma, kad vandenyje stovinčio garnio kojos traukte pritrau - k nčios žuvis. (R. B.) 8. Laikas yra (kažin) kaip keistai išt - sęs. (M. Kt.) 9. Juk (ne) veltui kapitonas prikėlė. (V. D.) 10. (Ne) kaip tu atrodai, (ne) kaip, bet nieko nepadarysi. (R. L.) 11. (Per) daug žmonių, (per) daug triukšmo. (R. L.) 12. Lau-kuose nedr s kilo nuo žemės vieversėliai. (A. V.) 13. Šį va- karą jie sėdės prie stalo tr se. (I. S.) 14. Š ryt į mokyklą Pranas išėjo labai anksti. (J. Mk.)

6. Išbraukite netaisyklingos vartosenos žodžius ar žodžių junginius (jų gali būti ne vienas).

1. (Pilnai, visai, visiškai, pilnumoje) sutinku su Andriaus pasiū-lymu. 2. Nesitikėjau, kad su pussesere bendrausime taip (artimai, tampriai, glaudžiai, nuoširdžiai). 3. Vasario mėnesį (kaip taisyklė, paprastai) daug sninga ir pusto. 4. Rašydami rašinius mokiniai (dažniausiai, dažniausia, kaip taisyklė) remiasi asmenine patir-timi. 5. Mėgstu grybauti (ypač, ypatingai) gražiuose Dzūkjos pušynuose. 6. Žemaitjoje (pagrinde, daugiausia) auga lapuočių medžių. 7. Šią vasarą (pastoviai, nuolat, dažnai) lyja. 8. Jau (tuo laiku, tame laike, tame laikotarpyje) lietuvės puošėsi gintarais.

7. Netaisyklingos vartosenos žodžius ar žodžių junginius pakeiskite taisyklingais.

1. Man patinka romanai, ypatingai istoriniai. 2. Nors nieka-da nevėluoju, bet šiandien kažkodėl tai pavėlavau. 3. Kažkada vis tiek būsime drauge. 4. Neužilgo ateis Kalėdos – smagiausia metų šventė. 5. Labai senai mūsų kaime gyveno toks linksmas senelis. 6. Žinoma, kažkiek tai tiesos yra jos žodžiuose.

(ĮSI)VERTINIMAS

Galima surinkti 34 taškus.

Pasiekimai

Nepatenkinamas Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis

Surinkti taškai 0–3 4–8 9–12 13–

1516–18

19–22

23–25

26–28

29–31

32–34

Pažymys 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

(6 taškai)

(4 taškai)(už 1 klaidą atimama 0,5 tšk.)

(2 taškai)(už 1 klaidą atimama 0,5 tšk.)

(5 taškai)(už 1 klaidą atimama 0,5 tšk.)

(4 taškai)(už 1 klaidą atimama 0,5 tšk.)

(6 taškai)(už 1 klaidą atimama 0,5 tšk.)

❷

(3 taškai)