263

ŽEMAITIŠKŲ KEIKSMŲ TEKSTAI

1. Keiksmai su mitinių būtybių pavadinimais

a) v e l n i a s

A, kad aną velniai sutrankytų! DūnŽ* Ach, kad tave velniai paimtų! KrvP (Rs)Ak, kad tu nubėgtumei ing peklą paskui velnią! DvPSO (Rs)Ar tu ėjai po velnio, o kad aš tau paimsiu pečšluostę! EndAr velnias jus apstojo taip ilgai kirmėti?! ŽemDuosu į kailį, ka vel[nia]s tave raus! SlntEik po šimts velnių! ŽdEik po velnių (velniais, velnio)! End, ŽdEik pri velnio autų skalbti! Pvn, KrvP (Pln)Eik sau an Telšių po velnių! MžkEik su visu labu velniui gerklę užkimšti! KrvP (Rs)Eik šalin su velniais raiste varlių gaudyti, ne man į veidą spjaudyti! KrvP (Lpl)Eik tu po šimto velnių! Aš su tavim nevažiuoju! JdrEik tu po velnio raišo! (Nv)Eik tu velniop! ŽdEik velniams dantų rakinėti! KršEikiat jūs po kumpo velnio! KršKa tave velniai nutancintų gerai! VkšKa tave velnias už tokį darbą į kiaulę sutrauktų (suparalyžiuotų)! VvrKą toki žanatva, tegu velnias sudaužo! EndKeika aną: ka tavi velniai tampytų! KršKad jį velnis pagriebtų! DvPSO (Rs)Kad padarė, tai padarė, kad jį gyvą velniai! ŽemKad tave devyni velniai paimtum! JKad tave devyni velniai pasuktų! ŽdKad tave kur velnias apšiktų! End

* Vietovių ir šaltinių trumpinimai kaip „Lietuvių kalbos žodyne“.

TEKSTŲ PUBLIKACIJOSISSN 1392–2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

264

Kad tave perkūnas kartu su velniu nutrenktų! TDr III 165 (Ar)Kad tave šimt[a]s velnių nujotų! ŽdKad tave velniai kur nujotų! ŽdKad tave velniai paimtų nor an penkių dienų! GrdKad tave velniai su papais paimtų! KršKad tave velnias kur atimtų! ŽdKad tave velnias kur nuneštų! ŽdKad tave velnias parautų už tokį apgavimą! VvrKad tave velnias rautų! ŽdKad tave velnias užsėstų! S I 336 (Grk)Kad velnias peklą uždegtų su tokiais klapatais! ŽemLai velnias neš į padebesius tokius melagius! ŠtsNesišik par daug, eik po velnių! RsPatrūbyk, papūsk tu senam velniuo į subinę! Kos 151Tokį žaltį tegu velniai tampo! KršTrauk tave devyni velniai! ŽdTrauk tave velniai, einam! VkšVel[nia]s čia tave ir susuko nečėsu! LkVelnias rauna visus! PvnVelnias tave atimtų taip baisiai dejuoti! Žem

b) e u f e m i s t i n i a i v e l n i o p a v a d i n i m a i

A taip, a taip neklauso: tevažiuojie po balais! DūnŽAk kad tave kelmas atimtų! SkdEik po biesų (biesais)! ŽdEik po budelių nuo mano galvos! ŠtsEik po kelmų (kelmais)! ŽdEik po šimto kelmų! KvEik po veivelių! KržEik tu po bieso! EndEik tu po branto! EndEik tu po kelmo! EndEik tu po šimto nelabųjų! EndEik tu po ubago raišo, niekų nekalbėjęs! ŠtsEik sau po balais, kad nenori duonos ėsti! ŽemImai jį budelis! JKa tave kelmas parautų! VvrKa tave velekis parautų! VvrKa tokį velnį kokie nelabiejai nutampytų! RdnKad jas visas – visi velniai... Velniai, perkūnai... biesas juodnugaris... kad jas

visas! S. Čiurl III 249Kad jį kur nelabasis nujotų, tą senį! S. Čiurl II 137

265

Kad po Liucipieriaus uodegõs pàkištos per amžius smirdėtumėt! S. Čiurl III 117Kad tave biesai gyvą į peklą nuneštų! GrgKad tave biesas smaugydamas išsmaugytum! JKad tave brantas paimtų! ŽdKad tave kame pikis! EndKad tave kelmas kame parautų už tokį tavo neklausymą! VvrKad tave kur nelabasis pagautų! ŠmkKad tave nãpštis atimtų! AlsKad tave pikis atimtų! KlvrŽKad tave rakalis pagautų! BrsKaip būs, teip išvažiavus, suk tave kelmas! KlvrŽLai aną kelmai sutalžytų, kaip ans muni veda į grieką! KlvrŽLai aną pikis nemato: teip prijuokino! SkdLai eit po myliausiojo (po velnių) toki tvarka! ŠtsLei tave brantas atema! TrkMa jį pikis, tegul ein! BtNešdinkitės po biesų! Trūkit galvą su savo siuviniais! LzP III 14Nešk tą vištą, motin, tegu ją pelkia! ArO, kad tave gàbikis (piktoji dvasia)! RsO, kad tave kumpi kelmai atimtų! SkdOi, nedoras kunigas, kad jį šimtai statnių juodųjų pagautų! M. ValančPikis tave nemato! SkdRauk aną pikis, tokią bobą! TvSuk aną brantas! ŠtsTegul pats Liucipierius mano dūšią gyvą ištraukęs nujoja! S. Čiurl III 193Trauk jį pikšis! TrgTrūkite sau galvas po budeliais! ŽemUostuota merga, fi, tegu aną balai! KršVažiuoju ir aš į jomarką, suk aną pikis! KlvrŽVažiuok po balais, tokios nereik! Krš

c) m e t o n i m i š k a i v a r t o j a m i v e l n i o g y v e n a m o s i o s v i e t o s p a v a d i n i m a i

Eik į peklą autų skalbti! ŠvEik tu į peklą velniams autų skalbti! EndGyvas į peklą nudardėsi už tokį darbą! ŽemI važiuokiatav, ka noriatav, į peklą, man jūsų nereik! LKT 48 (Žd)Kad tave plynė (biesas) neštų, pagriebtų! JKad tave tūkstantis peklų atimtų! DrKad tu iš peklos neišeitum, prakeiktasis! ŽemKad tu pelkė[je] sudegtum! DrKad tu sugarmėtumei in pelkes! J

266

Lai tave pelkė atima! ŠtsReikėjo iš užsienio viską vežti, lai jema smala tave! LžSuk tave pelkė: kaip ten būs, teip! KlvrŽTegu tave bala, kad tu mane prigavai! AlsTegul gyvas į peklą įkrisčiau! Žem

d) k i t ų m i t i n i ų b ū t y b i ų p a v a d i n i m a i

A ka jūs išbėgtumiat ben vilkãtoms (pavirstumėt vilkolakiais)! VžEik sau po giltinių! S. DaukGiltinė tave rautų tuojau ant vietos! ŽemKad jus giltinė parautų! M. ValančKad tave giltinė pagrobtų! DvPSO (Rs)Kad tave giltinė papjautų! JKad tave pagautų gabjaujos! Kos 171Oi, kad tave giltinė pagautų, kad tu sudegtumi ir suruktumi kaip sena naginė su

tavo įkilais! M. ValančRaus tave giltinė! S. DaukTegu tave gabjauja! Vdk

e) p e r k ū n a s

Grausmas, perkūnas anus ištrankys! ŽrKa jumis parkūnija nuspirtum! AkmKa tave perkūnija nutrenktų! DūnŽKad jį perkūnas užmuštų! DvPSO (Rs)Kad nuo tos vietos nekelčiau, kad mane perkūnas nutrenktų, jeigu ne iš širdies

kalbu! LrP II 341Kad tave devyni perkūnai sudaužytų! TDr III 164 (Skdv)Kad tave devyni perkūnai užmuštų! TDr III 166 (Ar)Kad tave pavasarį pirmas perkūnas nutrenktų! TDr III 165 (Rs)Kad tave perkūnas! ŽemKad tave perkūnas dievulėlis nutrenktų! TDr III 165 (Grk)Kad tave perkūnas į devynius stuomenis įtrenktum! JKad tave perkūnas į žemę nugramzdintų! TDr III 166 (Ar)Kad tave perkūnas nutrenktų (motina pasakiusi dukteriai, taip ir buvę) TDr III

166 (Plt)Kad tave perkūnas nutrenktų vidury žiemos! ŠmkKad tave perkūnas rinktų! YlKad tave perkūnas trenktum negriovęs! JKad tave perkūnas viduržiemyje nutrenktų! TDr III 166 (Rs)Kad tave žaibais išžaibuotum! JLoska Dievo, kad tave perkūnas nenutrenkia! TDr III 166 (Plt)

267

Tegu aną parkūns atemie! DūnŽTegul perkūna mane čia pat į čeženas suvaro! S. Čiurl III 193Trauk tave devyni perkūnai TDr III 165 (Rs)

Tvaskėk, žaibeli,Trenk, perkūnėli,Užmušk piktą vyrelį! JD III 649 (Als).

2. Keiksmai su gyvūnų pavadinimais

a) n a m i n i a i g y v u l i a i

Aš eisiu par laukus stačiai katei į raukus KrgDuok Dieve, kad jis nesusilauktų ir katės amžiaus, o ne mano metų! KrvP (Tt)Ei, blakstieniau, eik šunims blakstienų kapoti! RsEik gulti prie senės avies: pridėk galvą prie tešmens, kad nušalsi – pasišilinsi,

kad išalksi – pažįsi KrvP (Pln)Eik į karklynę ožkų kaustyti! KržEik į Kuršą kumẽlių lupti! ŠtsEik kiaulių ganyti, toks snarglažis! VkšEik po šunais! ŽlbEik šėko šunims pjauti – nepasiseks mane apgauti! KrvP (Grk)Eik tu sau kiaulės bezdalų uostyti! KrvP (Pp)Eik verčiau šunims kules skusti! ŠmkEisi tu ožkų kaustyti! KrvP (Gr)Kad būtumi po šunais bent girtas buvęs! ŽemKad tave į kiaulę sutrauktų (suparalyžiuotų)! TlKad tave šunai, užmiršau! DūnŽKaip ejo, po šunais ir išejo! ŠtsLai eit ožių ganyti papekliais toks ištvirkėlis – aš už ano neisiu! KlvrŽLįsk į šunies raukus! SlntMauk tik kiùkių (čiukių – kiaulių) pisti! TrkO kad tave šunys užmirštų! KržO tu eik, kur tu nori, šunų šukuoti eik! KlkPabučiuok ožkai į lipę! DūnŽPatriūbyk, pabučiuok į šuns snukį! JPats galėsi eiti, kirsdamas šunims per blakstienas (elgetaudamas), o aš žemės

neišsižadėsiu! ŽemPūsk ožiuo į ragą, gausi pyragą! SlntTegu aną šunai, tokį vėjį, nuvartelios i trobas! DūnŽTegu eina po šunais! TlTegu jį šunys, tą lytų! ŠmkTevažiuojie ta gyvybė su šunais – atsigyvenau! DūnŽ

268

b) l a u k i n i a i ž v ė r y s

Eik į Kalpurniją monkių šikniuoti! KrvP (Pln)Eik lapėms į strigtùs (būk jų jaukas, masalas)! ŠtsEik voverų burkšti į karklyną! KršĖdė mane vargai, tesuėda tave vilkai! KrvP (Pln)Kad tave zuikiai subadytų! End, ŽdKad tave kiškis suvoliotų! LzP II 34Tepasikaria pelės šakume! Ggr

c) p a u k š č i a i

Ak, ka ben šimtas gaidžių nemãtai! I dar užmiršau! PltAk, kad juns į varnas pavirstumėt (motina sūnums)! DvPSO (Rs)Ak, po vanago, kad nevyko tad nevyko! ŠtsAš tau parodysiu, kame blezdingos žiemoja! J. JablBėk po vanago! ŠtsE, ka vanagas tavęs nelestų! EndEik po šimts kalakutų! ŽdEik tu po vanago! ŠtkMat jį vanagai! JMat tave vanagas! KlvrŽMauk tik į Birbališkę kalakutų subinuoti! TrkPo šimts gegučių! LTs V 869 (Sd)

d) r o p l i a i, v a b z d ž i a i, ž u v y s

Ak, kad jus sraigiai suėstų! SimAch, kad tave vabalas! KrvP (Rs)Ak tu, kirmine medinasis! MžkGyvatė raudonoji! TrkNutrėkšu kaip utėlę! KršPabučiuok silkei į uodegą! TrkPabučiuok silkei į uodegą – gert nenorėsi! Vdk, KržSuėdė mūsų kunigėlius, kad jį gyvą kirmėlės suėstų! ŽemSu pačiu kirminu šį vakarą tamsi! DrŽalty tu miško, ar matei, ar žinai?! KršŽalty tu raudonasis, išnara velnių, ar ilgai tu muno kraujį gersi? TrkŽemės žalty, žaliasis velne tu! Ggr

3. Keiksmai su augalų bei su jais susijusių objektų pavadinimais

Dievo bausmė, turbūt, užleido tuos galvažudžius! Ant sausų miškų būtų sau nudardėję! Žem

Eik, eik tu, ilganosi, dobilienų knisti! Šmk

269

Eik į šikučius grybų rauti! ŠtsEik į vikius! EndEik, kur esi dygęs! ŠtsEik kvietienos grėbti – merga sako senvaikiui JI pasiuntė ans poną į subinavą grybų rauti! KršKad kaimynas kanapių neturėtų, reikia barškinti per visas tvoras ir šaukti: „Viso

kaimo šunes eis į tavo kanapes gult!“ LŽPT 71 (Šlv)Kad tu kurią dieną korultumi sausoj šakoj! S. Dauk– Kur eini? – Į Birutę (miško pav.) grybų rauti (nenori pasakyti, kur eina) Trk– Kur eisi? – Į šikučių daubą morkų (grybų Kltn) rauti (nori nusikratyti

pašnekovo) ŠllMat aną ropės! ŠtsVyniok tu, durniau, pievoj traušeles ar karklyne žilvičius (sakoma nemylimam

berneliui)! TDr V 95 (Žr).

4. Keiksmai su negyvosios gamtos daiktų bei reiškinių pavadinimais

A, kad tu pašaltum, i neatmenu! ArDieve duok, kad tu sukluptum ant lygaus laukelio, ant tiesaus kelelio! KrvP

(Ldv)Eik po šimts vėjų! ŽrEik tu po kūlio balso su savo juokais! ŠtsEik vėjais, kad ieškai, kur nepadėjęs KrvP (Ms)Ka ji prapultų ugnim! RsKa tu sudegtum, ka tu sudegtum (gieda išgąsdintas gaidys) TDr VI 325 (Užv)Kad jūsų gyvenimas (ūkis) ežeru būtų aptekęs! ŽemKad ta Amerika ugnyj nuskęstų arba vandenyj sudegtų! ŽemKad ta troba sudegtų! S. Čiurl III 117Kad tau šalt būt! M. ValančKad tave lietus, vėjis užtiktum! JKad tu kálnais pavirstum! JKad tu plėnėmis išeitumi! M. UntKad tu sudegtum (kudakuoja višta)! TDr VI 326 (Vkš)Kad tu sudegtumi! EndKur eisi? – Į Birutę kūlių krauti (sakoma, nenorint pasisakyti, kur eisiant) PltO kad jį tyrai! ArO kad tavie šiltą dieną būtų šalta! LplO, kad tu ežeru apeitum! KržO, kad tu tiek saulės tematytumei, kaip aš tą daiktą mačiau (sakoma ką nors

pavogus) DvPSO (Šmk)

Pakilk, vėjeli,Trenk, perkūnėli,Šį nelabą vyrelį! Žr

270

Suk aną vėtra, tą rusą; tą vokytį! ŠtsVerčiau akmeniu pavirsk, bet nepasiduok pono užgaidoms! ŽdVėjo botagėlis buvo toks, tokį šalna tenušaldai! Nmk

5. Linkėjimai prasmegti skradžiai žemę

Baisiai keikė: ka atsivertų žemė ir įtrauktų į ármijas (bedugnę)! DūnŽKad ją žemė būtų prarijusi verčiau! LzP II 302Kad jus perkūnas sudaužytų, gyvus žemė prarytų! ŽemKad mane kiaura žemė prarytų! Žem, plg. Žemė visus šera, visus i suėda KršKad mane toje valandoje perkūnija nutrenktų arba kiaura žemė prarytų! ŽemKad tave kiaura žemė! ŽemKad tu į skredžiąsias nueitum! JKad tu prasmegtum belodamas! JKad žemė judvi abi atsivėrus prarytų! S. Čiurl III 117Kaip tave šventa žemė nešioja, tokį išgamą! ArO kad tu nužvangėtum į kiaurynes! LMD (Rs)Tegul žemė mane mirusį į savo apieką nepriima! S. Čiurl III 193

6. Keiksmai su kūno dalių pavadinimais

Aš savo gaidas grajysiu, i pabučiuok į subinę! TrkDygulį į kepenas (nieko negausi)! Pamesk šiaudų glėbį! LzP I 381Eik į šikną meškerioti, ne man akis dumti! KrvP (Rs)Eik į uodegą su savo svečiais! DrEikit jūs po nagais! Varn

Einu par kiemą, girdžiu par sieną:Vainoj mane žmonelės.Nusivainokiat kojas, rankeles,Nei mane, siratelę Kos 151

Gausi į kaktą, kad ir kibirkštimis apteksi! ŠtsGeriau bus, kiaultvartį užkišk su savo liežuviu, o ne čia kiškis! LMD (Rs)Gumbeli, kad tavo liežuvėlis būtų nusprogęs [už įskundimą]! ŽemĮsikišk į nosį savo raktus! ŽemJūs dabar mun visi patrūbykit į subinę! PP 80Ka jums išsprogtų akys kaip obūlai ant viršaus! SdKa tau kulnès į antrą pusę atsuktų! KršKa tu nutrūktumi galvą geriau, ne ko tu muni apgautumi! BrsKad anų liežuviai nuskartų belojant, vaikeli! Žem

Kad išlėkiau – pilnos miegos,Kad parlėkiau – tuščios miegos.Kad jums dantys iškurnėtų (gieda blezdinga)! Rt

271

Kad jam kojos išklištų ir alkūnės atsikištų (linkėjimas piršliui)! ŠllKad ji būtų sau sprandą nusisukusi! LzP II 302Kad jo liežuvis supūtų, kaip man kad įlojo! ŽemKad tau akys išsprogtų už tokį darbą! VkšKad tau akys išvarvėtų ir danteliai išbarškėtų! KltnKad tau dantys išbyrėtų ir liežuvis nukirmėtų! PpKad tavo ãknos (jaknos) suvirtum! JKad tavo kakta nupliktų – ant pakaušio kuodas liktų! GrKad tavo žarnas ištąsytum! JKad tu kame sprandą nusisuktumi! ŽdKad tu kramę parsiskeltumi! ŽdKad tu kur galvą nusisuktumei! RsKad tu šikęs strėnų neatkeltumi! EndKad tu šikęs subinės nebužrauktum! YlKad tu, velnio puse, gautumi akį su raudonais aplimais (apvadais)! S. DaukKąsk rietą pakėlusys sau par šakumą! ŠtsLai patrañkas gálvą, eisu stačiai ant baidyklės ŠtsMirė, tegul visi paputie į kaktą! KršNelok, o ištrauksiu liežuvį i sukišiu į subinę! TrkNusisuk galvą ir užsikišk užpakalį! PpO dygulio į kepenas ar nenori? – Ko beužsimanė! LzP II 94O labiausiai tu mane suėdei amžinai, kad tau liežuvis būtų nupuvęs! ŽemPabučiuok į pagaurius! VarnPabučiuok į rūrą! EndPabučiuok tu man į subinę, baltai atsipraususi, žinai ką! TrkPabučiuok tu man į subinę! Nesusilygau ir nedirbsu! Ub Papūsk į nosį! – murmėjo pati ŽemPapūsk į snukį! KržPašnypšk į nosę! KvPašnypši mun į uodegą KvPašvelpk į uodegą, nebėr pinigų KršPašvilpk į subinę! EndPašvilpk par pirštus – tas jau prapuolė, nebgausi LkPašvilpk tu jam dabar į užpakalį, jei laiku nemokėjai sulaikyti TrgPatrūbyk mun į nosę, ka toks mandras! VkšPatrūbyk mun į riùkšę (pasturgalį)! SkdPūsk į rauką – nė velnio nesuprantu, kas karą pradėjo Šts„Še tau, perkūnãli – patriūbyk man į pasturgalį!“ Į jį perkūnas spyręs (už pastur-

galio rodymą) TDr VI 135 (Plt)Švilptelėk tu mun į uodegą, aš tavęs nebijau! VkšTam Gitlėriuo (Hitleriui) reik sprandą nusukti ir subinę užkišti! End

272

7. Keiksmai su ligų, negalavimų pavadinimais

Drugį antsisėsk, ne mane (sakoma ką nors barančiam)! ŠtsEik po paraliais! ŽdKad ir pats pastiptų ir apjaktų! DvPSO (Rs)Kad juos dyguliai suremtų bevemiant! LzP II 447Kad susna (niežai) tave pagautų! DvPSO (Rs)Kad tave kvarabai kur nuneštų! RsKad tave lkava (sunki liga, negerovė) paimtum! JKad tave paraliai ant rikt (geležinių virbų užtvaros) mestum! JKad tave paraliai atimtum! JKad tave paralius užtiktum! JKad tave puplekcija (apopleksija) trenktų kur tokį šablitõną (šėtoną) velnių!

SkdvKad tu marškiniūse neišsitektumi (taip labai ištintum)! VP 21Kad tu savo marškiniais neišsitektumei, kaip tu manim neišsitenki! DvPSO

(Šmk)Kvaraba nematė! RsO ka tu patrūktum! RsSuėdė, sugėrė mano algą, tegu jam kiaurai išeina! LzP V 9Tegul anuos ten devyni drugiai sukrato! A 1885, 118

8. Keiksmai su socialinės sferos daiktų bei reiškinių pavadinimais

Ach, kad tu savo namų nesurastum, žmonos, vaikų nepamatytum! KrvP (Rs)Ach, kad tu savo šešėlio nusigąstum! KrvP (Vkš)Eik sau põstais! S. DaukEik sau po põstais (niekais, vėjais)! KrvP (Klm)Eik tu, kinka, kur pyragus minko! KrvP (Krtn)Eik tu po suktų virvių su tokiais raštais! KalIešmo tau palinkėsiu, ne laimės! KrvP (Lk)Kad tu savo namų nesurastum! RsKad tu susiperstum pri visų žmonių! KršKeliauk sveikas su gudo ratais ir molio batais! SimO kad tave naginės kur nuneštų! KršO kad tave kots atimtų! KlvrŽToki tų vyrų smirdėsena, ka saugok pečiau! VkšTu kalinyje pasmirsi, ar girdi, tu vagies šmote! Žem

9. Keiksmai, kuriuose minimi skaičiai

Ak, kad tave šimtas keturioleka! SkdAkmenimis čionai pavirtote visi ar ką, po šimto negerovių! LzP

273

Dabar – šimtas keturioleka atimtų! ŽrEik po šimts devynioleka! ŽdEik po šimts keturioleka! ŽdEik po šimts pypkių! ŽdKad jus šimtas kalakutų tryptų! LzP II 34Kad šimtas atimtų su tais reikalais! ŽemKad tave kame šimtas keturioleka! EndKad tave kur šimtas pypkių! ŠmkKad tave šimtas vilkų! ŽemO ka tave tūkstantė! Tl

10. Keiksmai, kuriais linkima galo, nelaimių, prapulties

Eik po galais, galų! ŽdEik po paibelių! ŽdEik sau po nelaimių! S. DaukEik sau po stypų! S. DaukEik sau po trimpų! S. DaukKad Dievas tau tokią mirtį paskirtų, kokią tu savo vaikui sutaisei! LzP I 130Kad galą gautų ir pasigalautų! KrtnKad galą gautų, kad nusigalautų! LlKad jūs prapultumėt, aš ir liežuvį savo prarysiu, ne vien dantis! M. ValančKad tave glodas atimtų! Ar tave glodas nešioja! Kos 218Kad tu kame galą gautumi! ŽdKad tu prapultum, dvokėle nelaba, kuri vedi mane tiesiog į grabą! M. ValančKad tu prapultum ir kalnu nebuvęs! Kad tu būtumi seniai nugriuvęs (žmogus,

prisitrenkęs, krisdamas nuo kalno)! M. ValančKad tu prapultumi su savo tokiuo šnekesiu! M. ValančO tu, seni, važiuok į aną svietą, čia neviliok jaunų mergų! ŽemPrapulk iš akių! Vvr

11. Keiksmai su pražūtingų veiksmų pavadinimais

Atnešė skerstuvių sprandykaulį, kad tu kur pasiustum! KršDuok Dieve, kad jis pirmuoju kąsniu paspringtų! KrvP (Sd)Ka bent tu kame nupamptumei už savo tokį ožį (užsispyrimą)! VvrKa jud[v]i ben nuskęstumiatav tam [v]andenė[je]! DrKa tu ben nusprogtumi! DrKa tu kur susustumi (aptektum niežais)! KršKad išlėkiau, paliko pilnos miegos, pilnos daržinės, medžiai su lapais, ka parlė-

kiau – tuščios miegos, tuščios daržinės, kožną rytą vis kopūstai, vis kopūstai, ka jūs ben užspringtumiat! (gieda blezdinga – kregždė) Lkv

Kad jie sukeižėtų! LzP II 447

274

Kad jie surūgtų! LzP II 447Kad parlėkiau – tuščios miegos, kad tu kur užspringtum! TDr VI 266 (NmŽ)Kad tas neprietelius už tvoros kur pastiptų! BsVV 207 (Sg)Kad tie visi karaliai nusprogtų su tomis savo karėmis! ŽemKad tu bent praskártumei (galą gautum)! KvKad tu būtum kur sutinęs, negu tokį įauginęs GrkKad tu kur prašaptumi! KrtnKad tu kur sustỹrtum, toks nenaudėlis! RsKad tu nusprogtumi! EndKad tu pasiustum! ŽdKad tu pastiptumi! VP 21, M. ValančKad tu patraktum! ŠllKad tu sudžiūtumi, kad tu supūtumi toks mano piršlelis, kam tu mane išpiršai?

D 45Kad tu supūtumi! ŽdKad tu surūgtumei! DvPSO (Rs)Kad vagis išgarėtum, t. y. garais išeitum JKaip išlėkiau – pilnos miegos, o kaip parlėkiau – tuščios. Ryket, ryket ir nuspro-

ket! TDr VI 267 (Vn)Lai pastimpas tie linai, negaliu aš anų benurauti! ŠtsLai patrañkas visi tie baltiejai ir raudoniejai, mun bi Lietuva! ŠtsNa mes i nebdirbam, tegu pasikara! AlsO kad tu bent praskartum kaip nuskaręs drabužis, vis tau nevyksta (galą gau-

tum)! JO, kad tu nusprogtum, žalty! ŽemO, kad tu padvėstumei! DvPSO (Šmk)O, kad tu susiveltum! ŠmkO, ką jis pazembtų (padvėstų) RsRytą vakarą lapynė, kad bent tu užspringtum! TDr VI 266 (Akm)Tegu ans pašiūrstie! KvTegul anos paširstas! KvTepàdvesas, ar mun rūp! M. UntTepastipies ta žemė ir tie vaikai, ko turiu stumties grumties visą amžių! GgrTepaširsta – neimsu! KvTepaširstas, neik! EndTepatrañkas, nenoriu tokios valdžios! BdrTepraskariẽs, kurie krušas, neveizdėk, neeik ten! JTesprõgstie ans ir ano vaikai už tokias jeibes! Rdn

12. Keiksmai su obsceniškų veiksmų pavadinimais ar jų pakaitalais

Ach, kad tu kur susišiktum geras būdamas! KrvP (Klm, Rs)Dabar gali sau eit šiktučių! Rs

275

Eik persti į butelką! PlnEsi tikęs į puodą šikti ir į krántą (kraštą) įsikibti! EndJei kas dyvijasi [iš karvės], reikia sakyti: „Pasidyvyk iš jos šūdo!“, tada pienas

nepranyks LŽPT 145 (Varn)Jonas Ameriko[je] – pabučiuok anam į skambalą! LplKa tu susišiktum kniūpstas! MsKa tu, žalty, kraujais apsišiktumi! KršKad tu kame susišiktumi! EndPapūsk, kur šnypšta, kur kukuoja, kur pipirais atsiduoda! EndPrišiksi peklą – par langus dribs (atkentėsi numiręs)! EndPusę pipelio šilto [v]andens – nori?! (sako supykę vyrai kam nors įkyriam) TrkŠik į ragą, kas mun darbo! ŠtsŠkač myžti (sakoma kam nusičiaudėjus)! PltŠūdo rūgšto a nori?! TrkTu man papūsk, kur birbia (nebijau tavęs)! Rs

13. Keiksmai, kuriuose minimi nevalyvi ar beprasmiški darbai

Eik į Riñgą šunšūdžių skaldyti! PltEik, mano vaikeli, aš ant tavo vesilios tavęs paklausysiu, ką nori – tada padary-

siu, rieškučiais vandens atnešiu KrvP (Pp)Eik, mano veikeli, aš ant tavo veseilios tavęs paklausysiu, ką nori – tada padary-

siu, su rieškučiomis vandeniu pavaišinsiu KrvP (Klm)Eik tiktai į šikučių daubą kukulių kraustyti! NmŽEik tu į šikamąją daubą kūlių krauti! EndEik tu šėko pjauti! ŽdEik tu švilpti! ŽdEik tu ubago milžti, duosu aš anam šnapšės! EndNeilgai sius! Eis šunšūdžių skaldyti! LzPTu eisi į Šikutes pri Didino kūlių rauti, spilgų krauti, bet ne į gimnaziją! Dr

14. Įvairūs kiti keiksmai, grasinimai

A jetỹ tabalái! Kad puikus tabokas! M. UntApšiksu tokį (netikusį žmogų) ir aptapnosu! KršAš tau iširkuosiu (išpersiu) kailį, kad ir mirtą ją dieną atsiminsi! VkšEik sau po sūkais! TrgGausi į mzą! EndGausi į vẽpelę! TrkGausi į vepšlàs! TrkIštarabanysiu aš tavi už devynių mylių! VkšĮkąsk ir paluzgink (erzinamas atsakymas besiplūstančiam, „lojančiam“) KrtnÝnauk, ýnauk (stenėk), kol diržą paimsiu! Vvr

276

Jebt vajẽlis! EndJedrt kalamàt'! EndJedrt tararái! PlnJedrit vaju mcelis, ka mes liuobam darbuoties! TrkJedrit vaju šncelis! TrkJetitarái! LPr (Kltn)Jett tararái! EndJetitvailiùk! KlJett vašappki! EndJidrta talalẽlis! LPr (Sd)Jobnaròt! LPr (Vgr)Jobškalmàt'! EndKad aš tau paimsiu pečšluostę, tu eisi zengdamas (zvimbdamas)! EndMàt tabalái! VvrMàt tararái! ŠtsPupele, kad aš tave sugaučiuo – sutirptumi! SdTegu į devynis kantus važiuo[ja]! RsTylėk, paimsūt rykštę (mušiu)! Kv

Parengė Birutė Jasiūnaitė