VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

HUMANITARINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

KULTŪRŲ STUDIJŲ KATEDRA

Ernesta Dambrauskaitė

LIETUVIŠKUMO APRAIŠKOS REPO KŪRINIUOSE 2013-2017 M.

Magistro baigiamasis darbas

Lyginamųjų kultūrų studijų programa, valstybinis kodas 621U80001

Etnologijos ir folkloristikos studijų kryptis

Vadovė lekt. dr. G. Barkauskaitė__________ ___________

(parašas) (data)

Apginta doc. dr. R. Eidukevičienė __________ ___________

(Fakulteto dekanė) (parašas) (data)

Kaunas, 2018

2

Turinys

SANTRAUKA.....................................................................................................................................3

SUMMARY.........................................................................................................................................4

ĮVADAS...............................................................................................................................................5

I. REPO RAIDA IR LIETUVIŠKUMAS..........................................................................................10

I.1.Repo istorijos apžvalga.................................................................................................................10

I.2. Lietuviškas repas XXI a...............................................................................................................12

I.3. Repo kūrinių kategorijos..............................................................................................................19

II.KASDIENYBĖS VERTYBĖS REPO KŪRINIUOSE..................................................................22

II.1.Požiūris į santykius......................................................................................................................22

II.2.Karjeros ir pašaukimo gairės.......................................................................................................27

II.3.Laisvalaikio ypatumai repo kūriniuose.......................................................................................33

III. SOCIALINĖS PROBLEMOS REPO DAINŲ TEKSTUOSE IR VAIZDO KLIPUOSE..........38

III.1. Ekonominių veiksnių sankirtos.................................................................................................38

III.2. Svaigalų ir kriminalinės erdvės sandūra repo erdvėje..............................................................44

IV. (A)POLITIŠKI REPO KŪRINIAI...............................................................................................51

IV.1. Visuomenės kritika repo kūriniuose..........................................................................................51

IV.2. Pilietiškumo apraiškos repo erdvėje.........................................................................................54

III. LIETUVIŠKUMO APRAIŠKŲ REPO KŪRINIUOSE APŽVALGA .......................................57

IŠVADOS...........................................................................................................................................60

LITERATŪRA...................................................................................................................................62

ŠALTINIAI........................................................................................................................................64

PRIEDAI............................................................................................................................................68

3

SANTRAUKA

Lietuviški repo dainų tekstai ir vaizdo klipai gali suteikti naudingos ir įdomios informacijos

apie lietuviškumą, kuris pasireiškia per kūriniuose iškeliamą problematiką ir su ja susijusias vertybes.

Tyrimo objektas yra 2013-2017 m. laikotarpyje sukurtuose lietuviškuose repo tekstuose bei vaizdo

klipuose iškeliamos problemos ir vertybinis požiūris į jas. Siekiama išsiaiškinti kokios lietuviškumo

apraiškos išryškėja per atrinktuose kūriniuose iškeliamą problematiką. Tikslas – išanalizuoti

lietuviškuose repo tekstuose ir vaizdo klipuose išryškinamas problemas bei vertybes ir nustatyti kaip

per jas pasireiškia lietuviškumas. Uždaviniai: apžvelgti repo istoriją ir raidą; apibūdinti bei apibrėžti

atrinktų repo tekstų ir vaizdo klipų 2013-2017 m. laikotarpyje kategorijas; išnagrinėti ir paaiškinti

Lietuvos repo kūriniuose iškeliamą problematiką; aptarti ir palyginti kaip lietuviškumas pasireiškia

skirtingose kūrinių kategorijose

Šiame tyrime naudojami interpretacinis, aprašomasis bei lyginamasis metodai. Taip pat

vaizdo klipų ir dainų tekstų analizė. Analizei atrinkti 56 repo kūriniai, kurie atitinką keletą kriterijų:

1. vaizdo klipas turi būti nufilmuotas realioje buitinėje, miesto ar kitoje aplinkoje; 2. klipuose

vaizduojami koncertiniai įrašai turi būti profesionaliai nufilmuoti, apkarpyti, sumontuoti ir pateikti

kaip kūrinį iliustruojantis bei papildantis vaizdas; 3. repo tekstas turi būti parašytas lietuvių kalba; 4.

kūrinio atlikėjas turi būti Lietuvos pilietis.

Darbas susideda iš santraukos, įvado, penkių dėstymo dalių su poskyriais, išvadų, naudotų

šaltinių ir literatūros sąrašų, priedų. Pirmoji dalis aprašo repo muzikos raidą, aptaria lietuviškumo

vaidmenį repo muzikoje, į kategorijas suskirsto tyrimui atrinktus kūrinius. Antroje dalyje

analizuojami kasdienybės vertybių kategorijos kūriniai, aptariamos juose iškylančios problemos bei

lietuviškumo apraiškos. Trečioje dalyje analogiška analizė atliekama su socialinės problematikos

kategorijos kūriniais, ketvirtoje dalyje analizuojami (a)politiško repo kategorijos kūriniai. Penktoje

dalyje aptariamas ir apžvelgiamas lietuviškumo nagrinėtuose repo kūriniuose. Išvadose pateikiami

tyrimo rezultatai. Prieduose nurodomos lentelės, vaizdiniai pavyzdžiai, leidžiantys detaliau suvokti

tyrime pateikiamą medžiagą.

Išsiaiškinta, jog lietuviškumas repo kūriniuose yra konstruojamas per įvairias kasdienybės,

socialines bei politines erdves ir jose pasireiškiančias vertybes. Išryškėjo, jog lietuviškumo

charakteristika apima gana kontraversiškas, viena kitai prieštaraujančias savybes, kurios savitai

pasireiškia per skirtingas gyvenimiškas erdves ir atspindi Lietuvos piliečiui būdingą

daugialypiškumą.

4

SUMMARY

Lithuanian rap texts and videos can provide useful and interesting information about

Lithuanian character, which reveals itself through problems and values interrelated with it in the songs

and videos of rap. The object of this study is the problems raised in rap texts and videos, created in a

time period of 2013-2017, and the valuable point of view towards it. This research seeks to investigate

what manifestations of Lithuanian character stand out through raised problems in the selected works.

The aim of the study is to analyze the revealed problems and values in Lithuanian rap texts and videos

and to establish how the Lithuanian character is represented through it. Objectives of the study: to

examine the history and the development of rap; to describe and define the categories of selected rap

texts and videos in a time period of 2013-2017; to investigate and explain the problems raised in

Lithuanian rap songs and videos; discuss and compare how Lithuanian character represented in

different categories of works.

The interpretative, descriptive and comparative methods were used in this research. The

analysis of videos and song texts were used as well. 56 works of rap, which correspond to several

criteria were selected for this research. The criteria are: 1. videos should be filmed in real domestic,

urban or other environments; 2. concert recordings portrayed in the videos should be filmed, cut,

edited and displayed professionally as images which illustrate and supplement the works; 3. rap texts

should be written in Lithuanian; 4. the performer should be the citizen of Lithuania.

This study consists of a summary, introduction, five main chapters with subchapters,

conclusions, lists of references and sources, appendices. The first chapter describers the development

of rap, discusses the role of Lithuanian character in rap and divides selected works of rap in categories.

The second chapter analyzes the works which fall into a category of the values of daily routine, and

discusses its raised problems together with manifestations of Lithuanian character. The analogical

analysis is carried out in the third chapter with the works that fall into a category of social problems,

and in the fourth chapter in a category of (a)political works of rap. Results of the study are displayed

in conclusions. Tables and visual examples, that let to understand the material provided in this study

in more detail, are indicated in appendices.

It was ascertained that the Lithuanian character is constructed through various domestic,

social and political areas and values represented in them. It was revealed that Lithuanian

characteristics include quite controversial and contradictory qualities, which are strongly represented

through different realistic areas and reflect the multiplicity ascribed to a citizen of Lithuania.

5

ĮVADAS

Hiphopo subkultūra Lietuvoje yra gana išplitusi ir, galima sakyti, jog šiuo metu ji apima

pagrindines su šia subkultūra susijusias sritis – repą, grafiti, gatvės šokius, didžėjavimą. Tiek

Lietuvoje, tiek kitose šalyse bene daugiausia dėmesio, lyginant su kitais šios subkultūros elementais,

sulaukia hihpopo muzikos, t.y. repo, atstovai (Westhoff 2011). Tai gana nesunkiai paaiškinama – ši

subkultūros sritis yra ekspresyvi, mobili, tiesiogiai paliečianti vartotoją. Be to ji pakankamai dažnai

naudojama įvairiose medijos priemonėse. Pavyzdžiui, repo muzikos kūriniai gana dažnai išplėtojami

vaizdo klipų pagrindu. Atlikėjų sprendimas teksto pagrindu sukurtą kūrinį praplėsti vaizdu yra

neatsitiktinis. Repo atlikėjus dažnai galima pavadinti visuomenės moralės sergėtojais ir tais

asmenimis, kurie į paviršių ištraukia politikų, aukštų visuomenės pareigūnų bei kitų viešų asmenų

silpnybes, neteisingus sprendimus bei nusikaltimus prieš tautą (Razauskas 2014). Reperiai savo

tekstuose tampa tam tikrais teisėjais, kurie visuomenės vardu pasmerkia politinių vadovų ar kitų

asmenų nusižengimus, taip pat išryškina skaudžiausias socialines bei ekonomines problemas.

Kadangi repas visų pirma yra kūryba ir kiekvienas atlikėjas siekia vis didesnės auditorijos, savaime

suprantama, jog daugelis atlikėjų savo kūriniams sukurdami vaizdo klipus tikisi daugiau dėmesio.

Tokiu atveju muzikiniai vaizdo klipai sulaukia daugiau peržiūrų nei įprasti audio įrašai. Taip pat šiuo

momentu įvyksta ir kitas lūžis – ilgainiui tokie tekstai susiniveliuoja su jiems sukurtais vaizdo įrašais

ir galiausiai tokius kūrinius imama vertinti kaip autonominį kūrybinį vienetą.

Dera atkreipti dėmesį, jog hiphopas dažnai siejamas su tautiškumu ar net nacionalizmu.

Reikšminga, jog viešumoje gana dažnai galima sutikti tokį terminą kaip hiphopo nacija (hip hop

nation) (Gelder 2007). Taigi, vien jau šis terminas atkreipia dėmesį, jog hiphopas kaip subkultūra

visų pirmiausia yra siejamas ne su maištaujančių žmonių bendruomene, o su priklausymu konkrečiai

grupei, tautybei taip pat savęs priskyrimu tam tikriems papročiams bei tradicijoms. Pirmasis dėmesį

į šią tendenciją atkreipė Afrikos-Amerikos rašytojas ir novelistas Nelson George. Remdamasis

juodaodžių gyventojų istorija Amerikoje, jis pastebėjo, jog tokiu atveju hiphopas visų pirmiausia yra

siekis sukurti kūrybingą bei laisvą visuomenę (Gelder 2007). Kitaip tariant, daugeliu atveju Afrikos

kilmės Amerikos gyventojai patyrė priespaudą ir buvo priversti susitaikyti su politine neteisybe bei

žmogiško orumo pažeidimais. Tokia priespauda daugelį vertė vienaip ar kitaip priešintis, todėl

hiphopo subkultūros atsiradimas dažnai siejamas su pasipriešinimu sistemai. Ir nors ši subkultūra

atsirado ir išsiplėtojo Amerikoje, vis tik galima teigti, jog tai yra konkrečios etnokultūrinės grupės

darinys. Hiphopas iškilo ant bendruomeniškumo pamato ir siekio pasipriešinti likusiai visuomenės

daliai, kuri save laiko gerokai pranašesne. Taigi, hiphopas, ir ypač repo muzika visuomet

kvestionuoja socialinius klausimus ir šiuose kūriniuose nuolat vyksta konfliktas tarp žemesniojo ir

aukštesniojo (tai gali būti kova tarp visuomenės vadovų ir piliečių, kova tarp dviejų skirtingas

6

nuomones turinčių reperių arba kova tarp reperio ir jo sąžinės ir t.t.).

Šioje vietoje verta grįžti prie tautiškumo temos, kurios pagrindu tam tikra prasme ir atsirado

hiphopas. Repo muzikos kūrinių tekstuose ir dabar dažnai išryškėja visuomeninės problemos.

Vertinga žinoti, jog tekstuose ar vaizdo klipuose afišuojamos problemos dažniausiai yra glaudžiai

susijusios su šalies, iš kurios kilęs atlikėjas, problemomis. Kitaip tariant, mažai tikėtina, jog lietuvis

reperis savo tekstuose rašys apie Amerikos visuomenės aktualijas ir atvirkščiai. Taigi, čia atsiranda

itin artimas kuriančiojo ir jį supančios aplinkos santykis. Tai reiškia, jog greičiausiai reperis savo

tekstus rašys būtent apie tą šalį, kurios piliečiu save laiko. Tokiu atveju galima teigti, jog Lietuvos

reperių kūriniai yra lietuviški ne tik dėl kalbos, kuria jie kuria, bet ir dėl išryškinamos kūriniuose

problematikos. Regimantas Tamošaitis atkreipia dėmesį , jog suvokiame pasaulį iš savo kalbos namų,

matome jį per lietuvišką sąmonę, ir patys esame pamatomi kaip lietuviai, kaip tauta, turinti savo

veidą, savo kalbą, kultūrinę atmintį, savo unikalius bruožus (Tamošaitis 2014). Taigi, galima

pastebėti, jog lietuvių kalbos vartojimas glaudžiai siejasi su lietuviškumu. Tai vienareikšmiškai rodo,

jog reperių mąstymas bei požiūris į juos supančią aplinką yra paremti lietuviška sąmone.

Atsižvelgiant į minėtus pastebėjimus ir siekiant plačiau paanalizuoti lietuviškumo savybę, tyrimui

nuspręsta atrinkti labiausiai reprezentacinius kūrinius. Atspirties tašku tapo Lietuvos hiphopo

muzikos apdovanojimai (2013–2017 m. laikotarpis) bei pagrindinės, daugiausiai dėmesio šiuose

apdovanojimuose sulaukiančios nominacijų kategorijos – metų vaizdo klipo, metų MC (atlikėjas),

metų dainos, metų grupės. Minėtų nominacijų laureatai (Žr. priedą Nr.1) atrinkti kaip labiausiai

šiuolaikinę repo muziką atstovaujantys kūrėjai, todėl naudojantis www.youtube.com platforma

atrinkti visi šių atlikėjų kūriniai, turintys vaizdo klipą. Atrinkti kūriniai teksto pagrindu suskirstyti į

kategorijas pagal visuomeninės reikšmės temas. Atlikus minėtą kūrinių atranką ir turint galvoje, jog

šiuo atveju beveik visuose atrinktuose kūriniuose atsispindi lietuviška sąmonė, reikėtų išsiaiškinti

kokie yra tekstuose bei vaizdo klipuose pasireiškiantys lietuviški bruožai, išryškėjantys per

kūriniuose atveriamą problematiką.

Tyrimui pasirinkti repo kūrinių tekstus ir jų pagrindu sukurtus muzikinius vaizdo klipus

nulėmė keletas priežasčių. Visų pirma manoma, jog tyrimui atrinktiems kūriniams autoriai ne veltui

sukūrė vaizdo klipus. Taigi, tai galima įvardinti kaip siekį praplėsti kūrinio ribas, suteikti jam daugiau

reikšmių. Kita vertus, dainos tekstas repo muzikoje laikomas bene esmingiausiu kūrybos pamatu.

Kaip tik dėl šios priežasties nuspręsta kiekvieną skirtingo kūrinio plotmę analizuoti daugiau dėmesio

skiriant tekstui, kaip pagrindiniam objektui. Taigi, darbe siekiama parodyti, jog Lietuvos repo

muzikoje, lietuviškumas, kaip savybė ir pasaulėžiūros būdas, pasireiškia per kūriniuose keliamą

problematiką ir jai taikomus sprendimus.

Vienas iš esminių dalykų patvirtinančių hiphopo kaip kultūros reikalingumą šalyje, yra joje

vykstantys Hiphopo muzikos apdovanojimai (hip-hop.lt 2018). Jie atspindi ne tik atskirų autorių

7

pasiekimus, bet ir pačios kultūros raidą. Lietuvoje šio renginio istorija nebuvo pastovi. Čia

apdovanojimai pirmą kartą įvyko 2006 metais, po to buvo surengti ir 2007 metais, tačiau galiausiai

šis dar neįsibėgėjęs ciklas nutrūko. Tačiau po kiek laiko hiphopas suklestėjo, atsirado daugiau šios

kultūros pasekėjų, o atitinkamai ir renginių, tad 2013 metais Lietuvoje buvo atnaujinti Hiphopo

muzikos apdovanojimai. Taigi, būtent šis Lietuvoje organizuojamas renginys buvo paimtas kaip

atskaitinis taškas, padėjęs atsirinkti geriausiai savo šalies hiphopo kultūrą reprezentuojančius

atlikėjus.

Naudojantis jau minėtais repo muzikos kūrinių tekstais bei vaizdo klipais, nuspręsta atlikti

tyrimą, kuris padėtų išsiaiškinti kokio tipo problemos yra iškeliamos ir laikomos svarbiomis ir kokiu

būdu per siūlomą jų sprendimą atsiskleidžia lietuviškumas kaip savybė.

Darbo objektas – 2013-2017 m. laikotarpyje sukurtuose lietuviškuose repo tekstuose bei vaizdo

klipuose išryškinamos lietuviškumo apraiškos.

Mokslinė problema – kaip repo kūriniuose paminėtų problemų bei jų sprendimų būdų pasiūlymai

gali atskleisti lietuviškumą kaip savybę?

Tikslas – išanalizuoti lietuviškuose repo tekstuose bei vaizdo klipuose išryškinamas problemas bei

vertybes ir nustatyti kaip per jas pasireiškia lietuviškumas.

Uždaviniai:

1. Apžvelgti repo istoriją bei raidą;

2. Apibūdinti bei apibrėžti atrinktų repo tekstų bei vaizdo klipų 2013-2017 m. laikotarpyje kategorijas;

3. Išnagrinėti ir paaiškinti Lietuvos repo kūriniuose iškeliamą problematiką;

4. Aptarti ir palyginti kaip lietuviškumas pasireiškia skirtingose kūrinių kategorijose.

Atsižvelgiant į darbo tikslą ir iškeltus uždavinius, tyrimui atlikti taikyti tokie mokslinio

tyrimo metodai: vaizdo klipų bei dainų tekstų analizė, interpretacinis, aprašomasis bei lyginamasis

metodai. Pagal išsikeltą problematiką bei konkrečius reikalavimus tyrimo medžiagai atrinkti 56

kūriniai. Atlikta dainų tekstų ir vaizdo klipų analizė bei teminė jų turinio segmentacija. Aprašomasis

istorinis metodas naudotas siekiant kuo tiksliau paaiškinti lietuviško repo atsiradimą bei jo raidą.

Interpretacinis metodas naudotas stengiantis kuo išsamiau išanalizuoti bei išaiškinti lietuviško repo

kūriniuose atsispindinčias problemas bei siūlomus sprendimus joms. Pasitelkus lyginamąjį metodą,

lyginta, kokie problemų sprendimo būdai siūlomi skirtingose kūrinių kategorijose ir kaip jie atspindi

lietuviškumą.

Darbo aktualumas: Sociologė bei antropologė Ieva Kripienė atkreipia dėmesį į tai, kad

šiandien lietuviškumas yra kintanti savybė (Kairiūnaitė 2013). Ši savybė susijusi ne tik su savęs

identifikavimu, bet ir tam tikromis, manomai, lietuviams būdingomis charakteristikomis. Tačiau kaip

ir bet kurią kitą fizinio kūno neturinčią sąvoką, taip ir lietuviškumą sunku apčiuopti bei apibrėžti.

Kaip tik dėl šios priežasties lietuviškumo dimensijos nuspręsta ieškoti repo tekstuose bei vaizdo

8

klipuose, nes repo muzika nuo pat jos atsiradimo dažnai siejama su maištu bei vertybių gynimu.

Kitaip tariant galima daryti prielaidą, jog būtent tai ką lietuviai repo kūriniuose aršiai kritikuoja ar

iškelia kaip vertybes yra glaudžiai susiję su minėtu lietuviškumu. Taigi, šis tyrimas yra aktualus ne

tik dėl to, jog leidžia artimiau pažvelgti į hiphopo subkultūrai būdingas ypatybes, bet ir dėl to, jog

padeda geriau suprasti ką patys lietuviai, šiuo atveju reperiai, laiko lietuviškumu. Bandymas atsakyti

į klausimą apie lietuviškumą repo erdvėje yra prasmingas dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, galima

sužinoti kaip stipriai Lietuvos reperiai yra angažavęsi su pilietiškumo jausmu. Antra priežastis yra

ta, jog šiandieninėje spaudoje nuolat šmėkščioja straipsniai apie Lietuvos valstybingumą, Lietuvos

kaip tautos likimą (Liekis 2013) ir pan. Taigi, tokie straipsniai rodo ne tik suaktyvėjusį lietuvių norą

geriau pažinti savo kultūrą, tautą, bet ir poreikį atsakyti į klausimą apie tai, kas juos iš tiesų daro

lietuviais.

Literatūros apžvalga: Užsienyje hiphopo kultūros tyrinėjimams skirta nemažai

mokslinių darbų. Jeff Chang savo moksliniame darbe Can't Stop Won't Stop: A History of the Hip-

Hop Generation (2007 m.) analizuoja pasaulio hiphopo kultūros šaknis, apžvelgia hiphopo iškilimą

Šiaurės Amerikoje bei analizuoja jį kaip stiprų politinį bei socialinį užtaisą. Marina Terkourafi savo

darbe The Languages of Global Hip Hop (2010) į hiphopą žvelgia kaip į tam tikrą kintantį socialinį

reiškinį, kuris keičiasi priklausomai nuo to, kokioje šalyje vystosi, kokia tos šalies ekonominė ar

politinė padėtis ir pan. Profesorius Ken Gelder savo veikale Subcultures: Cultural histories and social

practise (2007) taip pat šiek tiek skiria dėmesio hiphopo subkultūros atsiradimui, jos raidai bei

reikšmėms susijusioms su tapatybe ir tautiškumu.

Reikia paminėti, kad Lietuvoje hiphopo tema literatūros ir šaltinių nėra itin daug, nes

autoriai, rašantys subkultūrų temomis, labiau orientuojasi į kiekvienai subkultūrai būdingus bruožus

ar stereotipus. Tačiau atskiri jos segmentai, ypatingai žmonių asmeninis santykis su subkultūra ir jos

bendruomene bei tai, per kokius aspektus asmuo save priskiria subkultūrai iš etnologų, sociologų bei

kitų mokslininkų sulaukia gerokai mažiau dėmesio. Šiek tiek informacijos buvo rasta Egidijos

Ramanauskaitės knygoje Subkultūra: Fenomenas ir modernumas (2004). Mokslininkė gana plačiai

apžvelgė skirtingų subkultūrų, tarp jų ir hiphopo judėjimą Lietuvoje. Čia autorė šiek tiek palietė ir

ankstyvąją repo muzikos Lietuvoje istoriją. Taigi, šioje knygoje rasta informacija ne tik pravertė

apžvelgiant Lietuvos hiphopo istoriją, bet ir buvo naudinga darbe taikant analizės metodą. Taip pat

buvo rasta keletas straipsnių apie subkultūros narių bei jų tautinio tapatumo bei identiteto sąsajas.

Vienas iš šių veikalų – reikšmingas Luko Pukelio ir Marinos Misiūtės straipsnis Tautinė ir

subkultūrinė asmens tapatybės, jų konfliktas ir dialogas metalo subkultūroje (2008), kuriame

pakankamai plačiai aptariami subkultūrinės bei tautinės tapatybės etapai, apžvelgiamos jų įtakos.

Straipsnyje Nacionalizmo raiška Lietuvos skinhedų subkultūroje (2008) Tadas Kavolis taip pat

paliečia šią temą, tik daugiau dėmesio skiria nacionalizmo apraiškoms.

9

Šiam tyrimui svarbias lietuviškumo gaires apsibrėžti padėjo literatūrologo Regimanto

Tamošaičio straipsnis Kodėl mums svarbi lietuvybė? (2013). Straipsnyje autorius aptaria glaudžius

kultūros, sąmonės bei etniškumo santykius. Anot Rimanto Tamošaičio, lietuviškumas (arba apskritai

turėjimas savybių, kurios yra būdingos tam tikrai šaliai) yra gana glaudžiai susijęs su tuo, kokia kalba

žmogus kalba ir mąsto. Lietuviško identiteto klausimus straipsnyje Lietuviškojo identiteto

trajektorijos (2010) paliečia ir Vida Savoniakaitė. Nemažai dėmesio lietuviškumo apraiškoms, raidai

bei istorijai yra skirta Viktorijos Daujotytės straipsnyje Tautiškumas/ nacionalumas: kultūros lygmuo

(2013). Šiame straipsnyje yra gana plačiai nagrinėjama tautos ir asmens santykis bei su šiuo santykiu

susiję reiškiniai. Tekste pristatomos mintys mintys padėjo tiksliau išanalizuoti bei aptarti

lietuviškumo apraiškas repo kūriniuose.

Šaltinių apžvalga. Pagrindinis šaltinis ieškant lietuviškumo apraiškų repo kūriniuose –

tai vaizdo klipai ir dainų tekstai internetinėje svetainėje www.youtube.com. Dalis dainų tekstų taip

pat buvo surinkti iš www.music.lt ir www.dainutekstai.lt internetinių svetainių. Taip pat užvesta

VDU ER 2652 byla, kurioje patalpinti dainų tekstai ir vaizdo klipų STOP kadrai. Analizuojant

atrinktus kūrinius buvo aiškinamasi kaip per skirtingose gyvenimiškose erdvėse pasireiškia

lietuviškumas.

Darbo struktūra. Tiriamąjį darbą sudaro santraukos lietuvių ir anglų kalbomis, įvadas,

penki dėstymo skyriai su poskyriais, išvados, naudotų šaltinių ir literatūros sąrašai, priedai. Pirmojoje

darbo dalyje, remiantis įvairiais šaltiniais, aprašoma repo muzikos raida, čia taip pat aptariamas

lietuviškumo vaidmuo repo muzikoje, į kategorijas suskirstomi tyrimui atrinkti kūriniai. Antroje

dalyje analizuojami kasdienybės vertybių, trečioje dalyje socialinės problematikos, ketvirtoje dalyje

(a)politiško repo kategorijų kūriniai. Šiose dalyse aptariamos kūriniuose iškylančios problemos ir per

jas pasireiškiantis lietuviškumas. Penktoje dalyje aptariamos ir apžvelgiamos lietuviškumo apraiškos

repo kūriniuose. Tyrime yra pateikti 6 priedai. Priedas Nr. 1 nurodo 2013-2017 m. laikotarpio

Lietuvos hiphopo apdovanojimų metų grupės, atlikėjo, vaizdo klipo bei dainos kategorijose

laimėjusius atlikėjus ir jų kūrinius. Priedas Nr. 2 yra lentelė, kurioje galima pamatyti kasdienybės

vertybių kategorijai priklausančius repo kūrinius. Priedas Nr. 3 parodo socialinės problematikos

kategorijai priklausančius kūrinius, o priede Nr. 4 galima rasti (a)politiško repo kategorijai

priklausančius kūrinius. Priedas Nr.5. parodo minėtų kategorijų pasiskirstymą procentais. Priede

Nr.6. patalpinti repo kūrinių vaizdo klipų STOP kadrai.

10

I. REPO RAIDA IR LIETUVIŠKUMAS

Subkultūrinė grupė – visuomenės grupė, neretai traktuojama kaip opozicija ir alternatyva

populiariajai kultūrai – išauganti iš jos vidaus, iškylanti, kaip turinti priešingas pasaulėžiūras ir

gyvenimo stilius, atsisakanti paviršutiniškumo, ieškanti gilesnės savivokos ir saviraiškos.

(Pabedinskas ir Pranskevičiūtė 2012, p. 6). Remiantis šiuo gana bendru subkultūros apibrėžimu

galima laikyti, jog Lietuvoje atsiradusi hiphopo subkultūra, o kartu su ja ir repo muzika, visų pirma

iškilo iš noro išreikšti save neįprastu, daugumai nauju būdu. Savaime suprantama, skirtingose šalyse

reperių saviraiškos bei kūrybos procesai yra gana skirtingi, nulemti pačios šalies istorinės, politinės

bei socialinės raidos. Taip pat repo muzikos istorija yra gana glaudžiai susijusi ir su žmonių požiūriu

į šį muzikos žanrą bei jų gebėjimą priimti neįprastus, dažnai konkrečiomis idėjomis grįstus tekstus,

per kuriuos neretai pasireiškia ir lietuviškumo bruožai.

I.1. Repo istorijos apžvalga

Hiphopas – pasaulyje paplitęs kultūrinis judėjimas, kuris 1970 m. prasidėjo viename iš

Niujorko rajonų, Bronkse (Englishclub 2018). Tuo metu šios subkultūros niekas nevadino hiphopu,

šis terminas atsirado ir prigijo tik po penkerių metų. Tačiau iki to laiko buvo paklota dalis šios kultūros

pamatų. Iš Jamaikos kilęs, hiphopo pionieriumi vadinamas, Kool Herc‘as atvykęs į Bronksą atsinešė

kiek kitokį nei įprasta suvokimą apie gatvės vakarėlius. Kool Herc‘as pradėjo organizuoti slaptus

vakarėlius, kuriuose didžėjai grodavo plokštelėmis, o poetai kalbėdavo į ritmą (History 2018).

Hiphopo kultūrai jis taip pat nusipelnė ir tuo, kad įvedė madą groti dviem patefonais ir miksuoti kelis

skirtingus įrašus – šis reiškinys vadinamas break beat (Urbandictionary 2018)1, kitaip tariant – laužyti

ritmai. Tai vienas iš esminių repo muzikos elementų.

Vėliau, kai kalbėjimas muzikos fone tapo gana populiarus, susiformavo daugiau DJ

(Urbandictionary 2012)2 bei MC (Urbandictionary 2003)3, atsirado ir didesnė konkurencija. Daugelis

ėmė tobulinti savo beat‘us, pavyzdžiui, pritaikė trumpus būgnų lūžių sempl‘us (Whosampled 2018)4

ir skrečą (Urbandictionary 2018)5. Daugelis MC taip pat pradėjo tobulinti savo tekstų ritmus, o taip

pat naudoti laisvą stilių, t.y. – frystailinti. Pirmiau repo muzika buvo atliekama gyvai (vakarėliuose,

susibūrimuose, gatvėse), tačiau kai 1979 m. hiphopo grupė „The Sugarhill Gang“ su singlu Rapper

1 Muzikos žanras, pilnas „įterpinių“, neturintis vienodo šablono, skambantis gan sudėtingai. Ši muzika neatsiejama

graffiti, Break-Dance, Parkour ir kitų gatvės kultūrų dalis. 2 Asmuo, kuris atrenka ir pristato naujausią muziką publikąi, dažnai groja vakarėliuose, renginiuose. 3 Iš angl. kalbos (master of ceremonies) – ceremonijų meistras. Čia – asmuo, kuris repuoja. 4 Procesas, kai dainos įrašo dalis yra naudojama naujam kūriniui įrašyti. 5 Braižomų vinilinių plokštelių skleidžiamas garsas.

11

Delight pateko tarp TOP-10 hitų visame pasaulyje (Light ir Tate 2018), ši muzika pradėjo savo aukso

amžių.

Po „The Sugarhill Gang“ sėkmės buvo išleista daugelis kitų hiphopo muzikos įrašų.

Žinomiausi iš jų – Kurt‘o Blows‘o The Breaks ir Afrikos Bambaataa'os Planet Rock. Daugelis kūrinių

buvo linksmi ir pakilūs, tačiau 1982 m. Grandmaster Flash ir jo grupė „The Furious Five“ išleido tuo

metu bene rimčiausią repo kūrinį The Message, kuriame atsispindėjo tokios socialinės problemos

kaip skurdas, smurtas ar nusikalstamumas (Englishclub 2018). Būtent šiuo laikotarpiu pradėjo kurtis

socialiai atsakingos repo grupės, kurios savo kūriniuose aktyviai diskutavo apie įvairias emigrantų,

socialiai ar ekonomiškai silpnų žmonių problemas, politinę neteisybę ir kitus visuomeninius dalykus.

Kitaip sakant, repas tam tikra prasme tapo pilietine muzika.

XX a. 80 – ųjų viduryje reperis LL Cool J pradėjo kurti hiphopo singlus su intriguojančiais

melodiniais kabliukais. Paskui jį pasekė ir Niujorko duetas „Run DMC“, tačiau jis taip pat pridūrė

sunkiojo roko gitaras ir sukūrė populiarų stilių, vadinamą rap rock (Englishclub 2018). Na, o to pačio

dešimtmečio pabaigoje buvo sukurtas naujo stiliaus politinis hiphopas, kai tokios grupės kaip „Public

Enemy“ ėmė reikalauti politinių pokyčių ir pabaigos neteisybei bei rasizmui (Englishclub 2018).

Tokie pokyčiai rodo, kad hiphopas ir ypatingai repas tapo aktualūs ne tik kultūros pasekėjams, bet ir

plačiajai visuomenei, kuri įsiklausė į kuriamos muzikos žodžius ir priėmė ją kaip savo kasdienybės

atspindį.

90 – ųjų pradžioje kūrėjai pradėjo naudoti garso redagavimo programines įrangas ir

skaitmeninius efektus, kurie padėjo sukurti naujus alternatyvaus hiphopo stilius, tokius kaip jazz rap

ir pan. (Englishclub 2018). Į hiphopo muziką pamažu buvo įtraukiama ir regio elementų. Tokie

pokyčiai nulėmė, jog repas tapo ne tik konkrečios subkultūros ar lokalizacijos muzika, bet ir pasaulį

suartinanti bei vienijanti kalba, kuri tuo pačiu skleidžia ir savo lokalią, tautiškumu pažymėtą žinutę.

Hiphopas pamažu tapo ne tik naujos rūšies varomoji jėga vakarėliuose, bet taip pat sukūrė

ir naują tapatybę, kurią rinkosi visuomenės užribyje esantys žmonės arba tie, kurie šių asmenų

problemoms nebuvo abejingi. Užuot savo problemas išsinešę į gatvę, hiphoperiai pradėjo spręsti jas

daina. Tuo tarpu Niujorko getai tapo puikia erdve hiphopo konkursams bei varžytuvėms. Ši tendencija

buvo išlaikyta ir užsienyje.

Teigiama, jog pirmosios hiphopo ir šios subkultūros apraiškų užuominos Lietuvoje

prasidėjo dar 1980-ųjų pradžioje, tačiau tai buvo tik labai nedrąsūs bandymai, daugiausia orientuoti į

break dance šokius (Pocius 2013). Nors neretai tiek spaudoje, tiek visuomenėje vyrauja nuomonė,

kad Lietuvos hiphopo, o tuo pačiu ir repo pradininkai buvo grupė „G&G Sindikatas“ , tačiau tai ne

visai tiesa, kadangi prieš juos gyvavo ir sėkmingai veikė dar viena grupė/projektas „Pompa“. Ši grupė

susikūrė 1993 metais kaip pasipriešinimas ir pasišaipymas iš popkultūros (Music 2018). Tuo metu

Lietuvoje hiphopo kultūra dar buvo svetima, tad ši grupė ją pasirinko kaip būdą skleisti novatorišką

12

požiūrį į aplinkui vykstančius dalykus. Tiesa, galima pastebėti, kad priešingai nei JAV, Lietuvoje

repas buvo naudojamas ne kaip priemonė socialinėms problemoms spręsti, o kaip komercinė prekė.

Tai byloja ir buvusi grupės narė MC Aurora: Nepasakyčiau, kad perteikdavome savo vidinius

išgyvenimus ar dainose atsispindėjo mūsų idėjos. Tai buvo daugiau paklausos ir pasiūlos klausimas.

Kūrėme ir dainavome tai, kas „užvesdavo“ veržlią minią, už ką buvo mokama ir kas suteikė mums

patiems gerą iškrovą (Gerasfm 2018).

Tais pačiais metais atsirado dar viena nauja repo muzikos grupė „SEL“, kurią, kaip ir grupę

„Pompą“, prodiusavo Justas Mamontovas (Pakartot 2018). Taigi, nesunku suprasti, jog „SEL“ taip

pat buvo dar vienas konservatyvią publiką šokiruojantis projektas. Atrodo, jog ir šios muzikinės

grupės veikla nesiekta sukurti išskirtinės idėjinės vertės, tačiau abi šios grupės vis tiek išliko vienos

pirmųjų Lietuvos repo pradininkių. Lyginant su amerikietiško repo istorija čia galima įžvelgti gana

didelį skirtumą. Tiek grupei „Pompa“, tiek „SEL“ didžiąją dalį dainų tekstų parašė jų prodiuseris, o

tai, su tikrųjų reperių vertybėmis yra nesuderinama. Poetas ir reperis Ernestas Noreika taip pat

pabrėžia, jog itin svarbu, kad tekstą rašytų pats atlikėjas. Priešingu atveju, jeigu jis neturi ką pasakyti

apie jį supančią aplinką, tai vargu ar jis gali vadintis reperiu (Razauskas 2014). Taigi, galima teigti,

jog pirmieji hiphopo subkultūros žingsniai Lietuvoje turi gana popsinį atspindį, o repo

grupės/projektai tik iš dalies atspindėjo tikrąjį repo konceptą. Kita vertus, tai galėjo būti tiesiog

savotiška gana naujos ir mažai pažįstamos subkultūros interpretacija, kuri nuklojo kelią tolimesnėms

grupėms bei kultūriniams projektams.

1996 metais Lietuvoje susikūrė ir išpopuliarėjo dabar gerai žinoma grupė „G&G

Sindikatas“ (Music 2018). Šios grupės kuriama muzika tapo socialinių problemų bei neteisybės

atspindžiu. Ji paliečia jautriausius žmogaus skaudulius, atkreipia dėmesį į politinę situaciją, viešojo

gyvenimo įvykius ir kitus dalykus, kurie žmones jaudina bei sukelia jų smalsumą ar pasipiktinimą.

Ši grupė padėjo stiprius pamatus šiuolaikinei hiphopo kultūrai bei jos muzikai Lietuvoje, o tuo pačiu

padarė įtaką ir daugeliui kitų vėliau susikūrusių grupių ar atlikėjų.

I.2. Lietuviškas repas XXI a.

Straipsnyje „Lietuva, tu mums šventa! Antitarybinis rokas ir patriotinis hiphopas“ Austė

Nakienė atkreipia dėmesį į tai, jog nors hiphopas neseniai atėjo į Lietuvą ir tebėra alternatyvus

muzikos stilius, jis spėjo perimti svarbiausią lietuviško identiteto bruožą – nuolatinį svyravimą tarp

noro išsilaisvinti ir prisirišimo (Nakienė 2006, p.185). Nors šis straipsnis parašytas daugiau nei prieš

10 metų, tačiau jo aktualumas niekur nedingo. Teisingai pabrėžta, jog vienas iš lietuviško identiteto

bruožų yra nuolatinis svyravimas tarp siekio išsilaisvinti ir prisirišimo. Tai atsispindi ir daugelio repo

dainų tekstuose – nemažai atlikėjų keikia savo šalies valdžią, jos įstatymus ir kitus dalykus, tačiau

13

dažniausiai dar toje pačioje dainoje netiesiogiai prisipažįsta, kad Lietuva jiems yra brangi ir patys

siekia būti tais veiksniais, kurie atneša į šalį pokyčius. Žinoma, nereikėtų užmiršti ir to, kad jau pats

dainų kūrimo apie Lietuvos problemas aktas yra patriotiškas ir pabrėžiantis, jog kūrėjai tikrai save

laiko lietuviais ir kad jiems svarbi jų šalies būklė.

Visų pirma reikėtų apsibrėžti, ką lietuviškumo sąvoka reiškia būtent šiame tyrime. Taigi,

vadovaujantis tyrime nustatytais tikslais bei uždaviniais tenka pastebėti, kad lietuviškumas šiuo

atveju yra repo kūriniuose išskiriama ir Lietuvos kontekste pasireiškianti problematika bei per

siūlomus problemų sprendimus atsiskleidžiančios unikalios, lokalizuotos ir tautinį išskirtinumą

pabrėžiančios savybės. Kitaip tariant, daugiausia dėmesio skiriama tiek tekstu, tiek vaizdu

išreikštoms problemoms ir jų sprendimo būdams. Jog repo muzika yra reikšminga ir itin glaudžiai

siejasi su tautiškumu, taigi ir tam tikru lietuviškumu, galima spręsti iš įvairiausių publikacijų Lietuvos

spaudoje bei internetiniuose leidiniuose. Vienoje iš tokių publikacijų yra paskelbtas interviu, kuriame

kalbinamas Vokietijoje gyvenantis lietuvis reperis Morda MC. Nors ne vienoje vietoje jis pabrėžia

gyvenimo Vokietijoje pranašumus, tačiau atlikėjas vis tiek itin aktyviai domisi Lietuvos politiniu

gyvenimu bei apie jį repuoja (Pocevičius 2012). Tai rodo jo, kaip tam tikros tautos atstovo ir kūrėjo,

glaudų santykį su savo tėvyne bei akivaizdžiai išreikštą norą joje sulaukti pokyčių. Taigi, šis pavyzdys

yra tik vienas iš daugelio faktų, parodančių repo muzikoje pasireiškianti lietuviškumą. Repą ir

lietuviškumą galima sieti ir dėl to, jog, pavyzdžiui, dauguma kitų užsienyje gyvenančių Lietuvos

atlikėjų kaip tik stengiasi kurti anglų ar bet kuria kita užsienio kalba, jog sulauktų didesnio auditorijos

dėmesio (tiesa.com 2016). Tuo tarpu Lietuvos reperiai buvimą užsienyje priima tarsi vertingą

pamoką, kuri leidžia geriau pažinti savo valstybę bei jos žmones. Kitaip tariant, nors ir vieni, ir kiti

atlikėjai pirmiausia savo muzika siekia sudominti Lietuvos auditoriją, tačiau šiuo atveju repo atstovai

sugeba palaikyti glaudesnį ryšį, nes kuria lietuviškai, o taip pat paliečia labiau žemiškas, kasdienes

temas, su kuriomis susiduria daugelis.

Daugelis reperių nevengia pabrėžti savo kilmės ir net ja didžiuojasi. 2016 metais lietuvių ir

sirų kilmės Švedijos reperė Silvana Imam laimėjusi Švedijos metų atlikėjos titulą atkreipė visos

Lietuvos dėmesį, kai atsiimdama apdovanojimą prabilo lietuviškai (l.rytas 2016). Šis įvykis parodo

repo, kaip į tautinę tapatybę orientuoto muzikinio stiliaus reikšmę. Žinoma, nereikia pamiršti, jog

atlikėja repuoja švediškai ir savo kūriniuose iškelia būtent Švedijos problemas. Šis faktas tik

patvirtina, jog atlikėjai dažniausiai kuria apie tą šalį ir aplinką, kurioje gyvena. Ankščiau minėtas

atlikėjas Morda MC taip pat gyvena užsienyje, tačiau jis gimė, užaugo ir prieš tai gyveno Lietuvoje,

todėl turėjo pakankamai laiko glaudaus santykio su Lietuva susiformavimui. Būtent šis santykis jam

suteikė teisę ir norą repuoti apie lietuviškas problemas, nes šiuo atveju atlikėjas save laiko emigrantu

ir šalies, kurioje gyvena, nelaiko savo tapatybės matu. Tuo tarpu, Silvana yra išsaugojusi tik savo

santykį su kilme ir tam tikromis vietomis, bet ne pačia Lietuva kaip valstybe. Tačiau yra reikšminga,

14

jog būtent repo atlikėja taip pabrėžia savo kilmę ir tam tikrą mentalinę priklausomybę šaliai, kurioje

gimė. Taigi, iš to galima daryti prielaidą, jog repas išties yra susijęs su nacionalizmu ir tautiškumu.

Tai, kad repas yra glaudžiai susijęs su lietuviškumu, patvirtina ir tas faktas, jog 2013 metais

bene garsiausios repo grupės „G&G Sindikatas“ lyderis Gabrielius Liaudanskas – Svaras buvo

apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“, kurį kūrėjui įteikė Lietuvos Respublikos prezidentė

Dalia Grybauskaitė (Petkūnaitė 2013). Už pilietines iniciatyvas bei visuomeninę veiklą apdovanotas

atlikėjas yra tarsi pavyzdys, kuris rodo, kad dalis atlikėjų ne tik repuoja apie valstybėje vykstančias

problemas, bet siekia jas išspręsti ir realybėje. Reikia atkreipti dėmesį į tai, jog repo muzikos žanras

neretai naudojamas ir mokyklose ar kitose neformaliojo ugdymo institucijose kaip alternatyvi, tačiau

tautiškumą skatinanti mokymo ir mokymosi priemonė. Galima pastebėti, jog repas kaip mokymo

priemonė dažnai yra pasitelkiamas mažesniųjų Lietuvos miestelių mokyklose. Greičiausiai tai susiję

su tuo, kad įvairių alternatyvių ir subkultūrinių grupių atstovai dėl mažos paklausos retai atvyksta į

mažesnius miestelius ir daugeliui klausytojų susitikimas su šios muzikos atstovais yra tarsi

siekiamybė. Taigi, mokymosi praktikos per repo muziką mokiniams padeda priartėti prie savo

muzikos autoritetų, o taip pat pajausti didesnę mokymosi motyvaciją bei malonumą. Be to, reikia

atkreipti dėmesį, jog repas dažniausiai naudojamas literatūriniuose renginiuose (Krivickas 2017) bei

literatūros pamokose (Youtube.com 2014), siekiant populiarinti sunkiau skaitomus Lietuvos klasikus.

Kitaip tariant, tokiu būdu tiek repo muzikos stilius, tiek ir patys Lietuvos reperiai ilgainiui

nesąmoningai tampa susiejami su tautiškumo bei lietuviškumo sklaida, siekiu geriau pažinti savo

tėvynę, jos tradicijas bei palikimą. Nors tai ir skamba vienpusiškai, bet greičiausiai būtų sunku

įsivaizduoti, jog tokią misiją galėtų vykdyti kitų subkultūrų atstovai, na, galbūt išskyrus metalo

muzikos atstovus, kurie itin glaudžiai susiję su etnokultūrinio palikimo puoselėjimu (Kalėdienė 2012,

p. 134).

Dar vienas gana įdomus ir dėmesio vertas projektas „Kauno bažnyčios: miesto tapatumo

kodas“ taip pat atspindi repo muziką kaip reikšmingą reiškinį tautinio švietimo plotmėje. Minėto

projekto idėja – pristatyti devynias Kauno miesto bažnyčias, papasakoti jų istoriją bei pokyčius įvairių

politinių santvarkų sankirtoje (kvb.lt 2017). Apie vieną iš šių sakralinių pastatų, Kauno Jėzuitų

bažnyčią, repo stiliumi papasakoja hiphopo subkultūrai priklausantis Medonas (Youtube.com 2018).

Galimybė repo kūrėjui sudalyvauti aukšto kultūrinio lygio projekte rodo ne tik projekto rengėjų

pasitikėjimą šiuo žmogumi, bet ir repo, kaip muzikos stiliaus ir tam tikros kūrybinės plotmės, svarbą

šiuolaikiniame Lietuvos kultūriniame pasaulyje. Tokios tendencijos parodo ne tik tai, kad repas yra

tapęs įvairių projektų bei medijos kūrinių sudėtine dalimi, bet ir tai, kad gali nemažai papasakoti apie

žmonių įpročius, pomėgius, problemas ir su minėtais dėmenimis glaudžiai susijusį lietuviškumą.

Greičiausiai gali iškilti klausimų kodėl lietuviškumo apraiškas siekiama atskleisti per repo

muziką. Visų pirma, kaip jau buvo minėta ankščiau, hiphopo subkultūra, taigi tuo pačiu ir repo

15

muzika yra siejama su nacionalizmu. Turbūt savaime aišku, kad asmens priklausymas muzikos

pagrindu organizuotai subkultūrai yra tokia tapatybė, kurią asmuo sąmoningai prisiima pats. Galima

tvirtinti ir tai, kad tautinė asmens tapatybė taip pat yra daugiau prisiimta, nes ji yra sąmoningo

asmens identifikavimosi su tam tikra tautine bendruomene rezultatas (Pukelis ir Misiūtė 2008).Taigi,

tai gana glaudžiai susiję ir su pilietiškumu, kuris, galima sakyti, nupasakoja lietuviškumą kaip savybę.

Kiek ankščiau minėtas reperis Gabrielius Svaras – Liaudanskas turbūt daugeliui yra gerai žinomas

dėl savo patriotizmo bei meilės Lietuvai. Šis reperis ne tik skatina labiau domėtis Lietuvos kultūra

bei istorija, bet tuo pačiu ir „pateisina“ kartais visai be reikalo sumenkinamą repo muzikos vardą. Be

to, galima sakyti, jog šiuo metu Lietuvoje gyvuojanti hiphopo subkultūra, lyginant su kitomis

subkultūromis, yra taip gerai girdima dėl to, jog ją sudaro kelios narių kartos. Taigi, ši subkultūra

nėra vien tik jaunimo. Tikėtina, jog dažniausiai repo muzikos klausosi paaugliai. Turint galvoje, jog

didžioji dalis reperių yra pakankamai brandūs ir turintys savo požiūrį į konkrečius dalykus, galbūt

netgi teisinga, jog šie atlikėjai formuoja pasaulėžiūrą jauniesiems klausytojams. Taip jauni žmonės

atranda idealus, kurie jiems padeda tikslingai priimti kai kuriuos sprendimus savo gyvenime ir pan.

Be to, ir vyresni reperiai dažniausiai jaučia tam tikrą atsakomybę, pasveria savo žodžius, todėl, reikia

tikėti, pelnytai kritikuoja valdžią, jos atstovus bei kitus asmenis. Kartais repo muzikoje prasiveržianti

agresija atitinka jaunų paauglių poreikius, paaugliams tokia muzika neatrodo sunki ar nieko verta.

Muzikoje bei žodžiuose skambantis agresyvumas įprasmina kritiškumą bei jaunatvišką proveržį į

pasikeitimus bei eksperimentus.

Apskritai, lietuviškumo paieškos ne tik repo, bet ir kitose kūrybinėse erdvėse yra

prasmingos dėl padėties, į kurią patenka globalios ir vis dar globalėjančios visuomenės. Įvairios

organizacijos bei sąjungos, tokios kaip Europos Sąjunga, NATO ir pan. ne tik sukelia saugumo ir

bendruomeniškumo jausmą, bet ir skatina pagalvoti apie savo kaip tautos išskirtinumą. Dažnėjantys

kultūriniai mainai, emigracija, pabėgėlių problemos ir panašūs reiškiniai neretai priverčia susimąstyti

apie individualų vaidmenį šiame vyksme. Būtent šio vyksmo akivaizdoje ir pradeda ryškėti tam tikri

nacionaliniai bruožai, kurie apibrėžia žmogaus identitetą, jo priklausymą ar asmeninį savęs

priskyrimą konkrečiai grupei. Literatūrologė Viktorija Daujotytė pastebi, jog: lietuviškumas, kaip ir

lenkiškumas, latviškumas ar žydiškumas netrukdo europinei tapatybei, netrukdo būti žmogumi ne tik

savo namuose, bet ir pasaulyje, jei nori, pajėgi. Bet namai visada namai. Tauta yra namai. Kiekvienas

nori turėti namus, nebūti įnamiu (Daujotytė 2013). Taigi, ši mintis leidžia daryti prielaidą, jog

kosmopolitiškumas daugiau yra idėja negu gyvenimo būdas. Kaip tik dėl šios priežasties žmogui

svarbu ne tik pažinti savo asmenybę, bet ir atrasti tautiškumą, savybes, kurios jį sieja su jo gimtąją

vieta, šalimi. Leonidas Donskis atkreipia dėmesį, jog lietuviai neturi vieno vienintelio kelio į lietuvybę

ar visuotinai galiojančio jos atpažinimo principo (Donskis 2006, cituojama Savoniakaitė 2010, p.

157). Šis pastebėjimas rodo, jog lietuviškumo paieškos šiandieninėje visuomenėje vis dar aktuali

16

tema. Pripažinimas, jog nėra bendrų rodiklių, kurie padėtų iš esmės nustatyti žmogaus lietuviškumą

rodo galimybę vis kitokį lietuviškumą atrasti skirtingose plotmėse. Taigi, repo kūriniuose pagal

problematiką apibrėžiamas ir analizuojamas lietuviškumas yra tik viena iš daugelio galimų

lietuviškumo apraiškų. Tačiau net ir tokia sąlyginai siaura tyrimo erdvė kaip repo muzika gali būti

reikšminga sudėtinio paveikslo, kuris apima lietuviškumą, dalis.

Vaizdo klipai neretai yra tarsi filtras, kuris parodo kaip repo atlikėjai vertina savo subkultūrą,

kuriamą muziką ir kokių tikslų jos dėka siekia, ką nori pasakyti. Pavyzdžiui, lyginant su kitomis

šalimis, galima pastebti, jog Lietuvoje hiphopo subkultūra, nors ir yra pakankamai gerai žinoma

plačiajai visuomenei, vis tik sulaukia mažiau dėmesio nei kitose šalyse. Atitinkamai tai gana glaudžiai

koreliuoja ir su atlikėjų uždarbiu. Labiau pasidomėjus repo atlikėjų veiklomis galima pastebėti, jog

daugelis reperių šalia savo muzikinės veiklos turi papildomus ar net pagrindinius darbus. Taigi,

Lietuvoje repo muzika ir jos kūrimas daugeliui tėra hobis šalia darbo arba gyvenimo būdas, kuriam

skiriama didžioji laisvalaikio dalis. Atsižvelgiant į šį faktorių galima teigti, jog tai, kad atlikėjai iš

repo muzikos neuždirba pinigų arba uždirba ne tiek, kad galėtų laisvai pragyventi, repo muzika ir jos

tekstai kažkuria prasme pasidaro skaidresni bei nuoširdesni. Kitaip tariant, kuo mažiau iš savo

kuriamo produkto atlikėjas uždirba, tuo labiau jis suinteresuotas išsakyti visas savo mintis be

pagrąžinimų ir pan. Laisvas ir neįsipareigojąs kūrėjas visuomet yra tarsi visuomenės veidrodis,

atskleidžiantis tikrąsias jos ydas. Palyginimui galima pastebėti, jog, pavyzdžiui Amerikoje vykstantys

hiphopo muzikos apdovanojimai yra laikomi itin prestižiniu renginiu, ten nutiesiamas raudonas

kilimas ir atlikėjai į renginį ateina ne su treningais, o su prabangiais kostiumais bei sukniomis

(bet.com 2018). Tokį skirtumą nulemia susiklosčiusi padėtis, jog Amerikoje reperiai patenka tarp

turtingiausių žmonių, o atitinkamai daugelio kuriama muzika yra komercinė. Tą patį pastebi ir

Agnes.C. Mueller, kuri teigia, jog iš senojo hiphopo perspektyvos šiandieninis hiphopas tėra ištakų,

idealų ir bendrijos išdavystės istorija, kuri aiškiai vyksta dėl komercinių priežasčių (Mueller 2004).

Tuo tarpu Lietuvoje repo kūriniai ir ypač vaizdo klipai tiesiogiai atskleidžia kasdienę, buitišką šalies

aplinką, kuri daugeliui yra artima, suprantama ir parodanti lietuvišką būvį. Vaizdo klipuose esantis

pakankamai mažas prabangos bei kitų paviršutinių dalykų akcentavimas leidžia pasitikėti suteikiama

informacija ir ją priimti kaip vieną iš būdų, padedančių atverti lietuviškumą.

Apskritai kalbant apie teksto bei vaizdo sąsajas galima atkreipti dėmesį į tai, kad iš pirmo

žvilgsnio susidaro įspūdis, jog pagal tekstą sukurtas vaizdo klipas prie jo visai nedera. Vietomis kyla

mintis, kad atlikėjas vaizdo klipą sukūrė iš inercijos, įpročio arba dėl to, kad pritrauktų daugiau

auditorijos. Tačiau net ir esant tokiems atvejams nereikėtų nuvertinti vaizdo klipų, kadangi bet kokia

vaizdinė išraiška jau savaime turi prasmę ir siekiant ją suprasti tenka naudotis turimu kontekstu, kuris

šiuo atveju yra dainos tekstas. Taigi, dažnai klipuose pasirodantys vaizdai yra pakankamai

simboliniai, daugiasluoksniai. Tai reikalauja vaizdo klipo dekonstrukcijos ir atskirų segmentų

17

sugretinimo su duotu tekstu. Dažniausiai iš to išsiveda viena kitą papildančios paralelės, kurios

galiausiai atveria užkoduotas prasmes.

Teksto ir vaizdo santykis yra gana subtilus. Visų pirma reikia atkreipti dėmesį į tai, kad

tekstas būna pirminis kūrinio produktas, o vaizdas tėra jo papildymas. Kitaip sakant, vaizdinėje

medžiagoje galima tikėtis daugiau simbolių, metaforų bei kitų užmanymų. Kaip tik dėl šios

priežasties atlikėjai neįsipareigoja vaizdo klipuose tiesiogiai atkartoti per tekstą pasakojamą istoriją.

Tai reiškia, kad vaizdo klipas gali būti labai abstraktus ar statiškas, tačiau jo vertė dėl to nekinta, nes

jis yra tik dar viena pasakojimo plotmė. Lietuviškumą kaip savybę kai kurie vaizdo klipai padeda

išryškinti, kadangi čia galima pastebėti lietuviškus peizažus, urbanistinę aplinką, pasivaikščiojimus

po pažįstamus miestus. Tokių vaizdo klipų stebėjimas padeda susitapatinti su kūrinio tekstu ir geriau

suvokti jo prasmę. Kitaip tariant, per vizualumą atsiveria visai kitokia suvokimo sampratą. Vaizdas

yra gana betarpiškas reiškinys, ir neanalizuojant jo jau galima suvokti pirminę, paviršinę reikšmę.

Tuo tarpu tekstas yra gerokai sudėtingesnis. Nors žodžiai būna ir suprantami, dažnai tenka papildomai

skirti laiko norint jį suprasti bei apdoroti. Retai kada būna, jog tekstas būna suprantamas tiesiog

skaitant ir nebandant suprasti kas yra skaitoma. Taigi, kaip tik dėl tokios ypatingos visiškai skirtingas

ypatybes turinčių vaizdo klipų ir tekstų sąjungos susidaro įdomus ir daugiasluoksnis kūrinys, istoriją

pateikiantis mažiausiai per dvi plotmes.

Egidija Ramanauskaitė savo monografijoje Subkultūra: Fenomenas ir modernumas

pastebi, jog kalba kuria ir palaiko subjektyvią grupės tikrovę, todėl jos tyrinėjimai padeda įžvelgti

grupių kultūrinį tapatumą ir pastebėti jų skirtumus (Ramanauskaite 2004, p. 171). Netgi asmeniniai

vertinamojo pobūdžio išgyvenimai reiškiami per repo tekstą gali gerokai skirtis nuo kitų žanrų.

Lyginant su popkultūros kūrinių tekstais pastebima, jog repo kūriniuose tokie jausmai kaip skausmas,

meilė, neviltis ir kiti yra gerokai mažiau idealizuojami, jie vaizduojami gana realistiškai, dažniausiai

per vertybinį pagrindą. Jurgos Sadauskienės straipsnyje Emocijos kaip objektas lietuvių dainų

tyrinėjimuose galima rasti pastebėjimų, jog per asmeninius išgyvenimus savitai išreiškiamos lyrinio

subjekto emocijos tekstui suteikia stabilumo bei tikrumo, o tuo pačiu jį paverčia tam tikru kultūriniu

objektu (Sadauskienė 2014, p.29-52). Kitaip tariant, nagrinėjami repo kūriniai, kuriuose atsiskleidžia

autorių išgyvenimai ir patirtys leidžia suvokti ne vien tik vidinį vieno žmogaus pasaulį, bet ir bendrus

žmoguje atsikartojančius emocinius archetipus, tokius kaip meilę, vienišumą, neteisybės jausmą,

religines patirtis ir pan. Įdomu ir tai, jog kūriniuose išreiškiamas įvairių situacijų, jausmų ir patirčių

vertinimas tiesiogiai nukreipia į vertybinį patirties lauką ir leidžia suprasti kokius dalykus atlikėjai

laiko vertybėmis, o kokių ne. Daugelis šių patirčių taip pat gali būti siejamos su lietuviškumo

apibrėžtimi, atsižvelgiant į tai, jog emocinis asmeninių išgyvenimų ar jų perteikimo pagrindas yra

glaudžiai susijęs su temperamentu.

18

Repo kūriniams būdingas itin kritiškas, net sarkastiškas požiūris ne tik į Lietuvos, bet ir į

viso pasaulio ekonominius, politinius, socialinius bei kitus visuomenėje aktualius reiškinius. Tai yra

ne tik būdas pasipriešinti esančiai sistemai, bet ir galimybė pasiūlyti savo sprendimus, žodžiais apginti

nekaltuosius, pašiepti „nusižengusius“. Tyrinėjant subkultūros istoriją, matyti, jog jaunimo

alternatyvios subkultūros Vakaruose formavosi darbininkų socialiniame sluoksnyje, vadinamoje

maskulinistinėje (vyriškoje) darbininkų klasės aplinkoje, kurioje fizinė jėga ir vulgarumas laikomi

vyriškumo simboliu (Ramanauskaitė 2004, p. 181). Taigi, natūralu, jog ir Lietuvos reperiai iš savo

perspektyvos yra linkę analizuoti skirtingų Lietuvos socialinių ir ekonominių klasių santykius, jų

susidūrimo taškus ir konfliktines situacijas. Repo muzikai būdingas priešsisteminis kalbėjimas bei

esamos tvarkos kritikavimas (Pocius 2014), tad tyrime esančiuose kūriniuose yra paliečiamos

politinės, socialinės ir vertybinės problemos, jų priežastys ir sprendimo būdai.

Apskritai kalbant apie lietuvių temperamentą ir lietuviškumą kaip savybę galima susidurti

su daugybe dviprasmybių. Tenka pastebėti, kad sąvoka „lietuviškumas“ dažnai siejama būtent su

lietuvio, kaip tam tikros valstybės atstovo charakteriu, temperamentu. Visa tai skamba gana logiškai,

kol spaudoje netenka susidurti su įvairiais lietuviško charakterio apibrėžimais, kuriuose jis

įvardijamas ir kaip šiaurietiškas (lvso.lt 2017), ir kaip itin karštas (vlmedicina.lt 2016). Kitaip tariant,

viešąją visuomenės nuomonę formuojantys žurnalistai net tarpusavyje neturi bendros vieningos

nuomonės dėl lietuvių temperamento, o tuo pačiu ir lietuviškumo. Toks tikslesnių apibrėžčių

trūkumas verčia daryti prielaidą, jog tyrimas apie lietuviškumą kaip savybę yra išties vertingas ir

reikalingas. Suvokimas kas yra tikrasis lietuviškumas ir teisingas šios sąvokos naudojimas gali ne tik

įvesti daugiau tikslumo į kalbą, bet ir padėti lengviau disponuoti tam tikra informacija žiniasklaidoje.

Prieš pradedant plačiau analizuoti kūrinius vertėtų pastebėti, jog subkultūrinėse bendrijose

vartojami slengizmai, kuriais nusakoma, kuriama išskirtinė subkultūros atmosfera (Ramanauskaitė

2004, p. 179). Į šią pastabą būtina atkreipti dėmesį norint į tekstą pažvelgti nešališkai ir galimų

keiksmažodžių ar kitų slengizmų nevertinti kaip įžeidžios kalbos, o priešingai – kaip gana turtingą ir

originalią lingvistinę išraišką. Šiuo atveju vaizdo klipai yra gerokai nuosaikesni, nes juose

atsispindintys įvaizdžiai yra gana nuosaikūs, išbaigti ir ne tokie kritiški kaip tekstai.

Kita vertus, meno magistrantas Ignas Lukauskas teigia, kad dekonstrukcinė prieiga,

peržengianti iracionalios aplinkos ribas, sustiprina emocinę vaizdo žinutę, kurią lengviau priima ir

supranta šiandieninis vartotojas, nes vizuali komunikacija kuriama iš visuomenei nusibodusio ir jos

nemėgiamo informacinio lauko (Lukauskas 2013). Kitaip tariant, atlikėjai visuomenės dėmesį

atkreipia sugriaudami arba kitaip pakeisdami visuomenei puikiai pažįstamą ir įkyrėjusį informacinį

lauką. Tai nėra sunku padaryti, turint galvoje, kad repas iš esmės nesiekia „nusipirkti“ savo sekėjų,

priešingai, visų pirma jis stengiasi atbaidyti tuos, kurie nesupranta šios subkultūros. Kitaip tariant,

pasitelkdami priešsistemines pažiūras ir savotiškai ardydami gyvenimo normas dainų tekstuose ir

19

vaizdo klipuose, atlikėjai sukuria tą pačią rutiną, tas pačias problemas, tik iš kitos pusės – čia

nenorima nieko parduoti ar įsiūlyti, tiesiog kviečiama kiek kitaip išgyventi problemas ar jas

paanalizuoti.

I.3. Repo kūrinių kategorijos

Kai kuriuose repo kūriniuose universalieji subkultūros bruožai yra labiau paliečiami nei

lietuviškumas. Tai yra suprantama, kadangi šiuose kūriniuose daugiausia dėmesio skiriama pabrėžti

repo muzikos svarbai, jos galiai, šiek tiek išryškinamas ir atlikėjų santykis su kūryba. Tačiau

daugiausia čia pasakojama kaip repo muzika padeda geriau suprasti ir vertinti aplinkinį pasaulį.

Įdomu ir tai, jog atlikėjai repo muziką pateikia kaip tam tikrą privilegiją, kuri suteikia teisę vertinti ir

teisti šalia esančius. Galima manyti, jog tokia nuostata yra susijusi su asmenine atlikėjų būsena, kuri

suponuoja juos esant pakankamai nedidelės grupės ar subkultūros dalimi. Nors ir sąmoningai

atsiskyrę nuo mainstream‘o bei prisijungę prie jiems artimos subkultūros, nariai vis tiek gali jausti

tam tikrą nesaugumą ir spaudimą iš aplinkos, kuris neleidžia visiškai saugiai jaustis ir verčia naudoti

agresyvų kalbėjimo toną, palaikyti butaforinį priešiškumą. Greičiausiai tokia nuostata atsiranda dėl

to, jog susidūrimas su grėsmėmis, neteisybe, silpnesnės grupės diskriminacija ir persekiojimu ugdo

atsakomybės už ją jausmą, kuris dažnai tampa aktyvizmo pagrindu (Dołowy-Rybińska 2017, p.91).

Taigi, buvimas subkultūrinėje grupėje tam tikra prasme žmones paverčia labiau angažuotais, jie yra

jautresni aplinkai, bet kokius politinius įvykius vertina daug asmeniškiau nei plačiajai visuomenei

priklausantys žmonės. Taigi, tam tikrą agresyvumą, laikymąsi nuošalyje ir polinkį vertinti kitus

galima labiau taikyti subkultūros nariams, o ne visiems lietuviams apskritai. Žinoma, galima teigti,

jog polinkis į minėtas savybes yra tam tikra lietuviškumo atmaina, kuri būdinga tik konkrečiai

subkultūrinei grupei ir atspindi nedidelį procentą šalies gyventojų.

Lietuviškumą atliepiančios savybės iš pirmo žvilgsnio dažnai atrodo eilinės, kiekvienam

žmogui būdingos savybės. Tačiau reiktų atkreipti dėmesį, jog kaip ir kiekvienas žmogus, dažnai

laikomas individualia asmenybe tik dėl tam tikrų savybių niuansų, taip ir tautos atstovas yra laikomas

tokiu tik dėl etnine ar kita prasme jam būdingų savybių. Tai reiškia, jog kūriniuose atsispindinčios

universalios savybės dažniausiai pasireiškia kaip suasmenintos lietuviškos savybės. Kitaip tariant, čia

turima galvoje, jog, pavyzdžiui, tiek lietuvis, latvis, anglas ar kitos tautos atstovas gali jausti

nepasitikėjimą savimi, tačiau šio jausmo išraiškos kiekvieno piliečio erdvėje turės tam tikrų tautinių,

nebūtinai aiškiai matomų, niuansų.

Pateikiant tam tikras įžvalgas kūriniai buvo aptarinėjami bendrąja prasme, neskirstant jų į

teksto bei vaizdo plotmes. Tačiau verta atidžiau pažvelgti į tokį pasirinkimą. Šis sprendimas priimtas

atsižvelgiant į tai, jog tekstas iš esmės vis tiek nubrėžia vaizdo gaires ir šiuo atveju vaizdinė raiška

daugiau ar mažiau turėtų atliepti teksto prasmes. Tačiau vis tik verta daugiau dėmesio skirti vaizdo

20

klipams ir pripažinti, jog visi jie iš esmės yra daugiau ar mažiau lietuviški. Tokią savybę nulemia net

keli faktoriai – visų pirma juos kūrė lietuviai, antra, didžioji dalis klipų yra nufilmuoti įvairiuose

Lietuvos miestuose bei erdvėse (išskyrus Micro One kūrinį „120“ ir animuotus kūrinius). Taigi, dėl

vaizdo klipų lokalumo juose jau savaime atsispindi unikali ir nesuvaizdinta lietuviška realybė. Ją

lengviausia įžvelgti urbanistinio tipo vaizdo klipuose, kur atlikėjai tiesiog vaikšto po savo miestą,

gatves, parodo tik jiems žinomas miesto erdves ir tuo pačiu repuoja apie Lietuvos realijas. Bendrai

apžvelgiant vaizdo klipus, tenka pripažinti, kad per juos daug geriau nei per tekstus atsiskleidžia

ganėtinai skurdi aplinka, urbanistinis ištuštėjimas, svaigalų vartojimas. Kad šie vaizdai išreiškia

lietuviškumą galima spręsti iš to, jog, pavyzdžiui, labiau vakarietiškų šalių vaizdo klipai

demonstruoja prabangą ir panašaus pobūdžio vertybes.

Kaip jau buvo minėta ankščiau, 2013-2017 m. laikotarpis lietuviškam repui yra aktualus dėl

to, kad visus šiuos metus iš eilės Lietuvoje vyksta hiphopo muzikos apdovanojimų renginys, kuris

suburia visą hihphopo bendruomenę aptarti ir pasidalinti savo pasiekimais. Viso šio laikotarpio

renginyje metų atlikėjo, grupės, vaizdo klipo ir dainos kategorijose laimėjusių reperių ir repo grupių

(žr. priedą Nr.1.) kūriniai buvo pasirinkti kaip šio tyrimo medžiaga. Tokiu atrankos būdu į tyrimą

pateko šie Lietuvos reperiai ir grupės: Mc Mesijus, „Tie geresni“, „Garazhe Nerūkoma“, Micro One,

Brigzz&Kamy, „Dogma“, „G&G sindikatas“, „Lilas ir Inomine“, Omerta, Karpiz bei „Šventinis

bankuchenas“ (hiphopawards.lt 2018). Taigi, būtent šių atlikėjų dainų tekstai bei vaizdo klipai

analizuojami tyrime kaip geriausiai 2013-2017 m. laikotarpyje reprezentuojantys hiphopo subkultūrą

bei per jos muziką pasireiškiantį lietuviškumą.

Iš viso atrinkti 56 repo muzikos kūriniai, kuriuos sudaro tekstas bei vaizdo klipas. Dera

paminėti, jog tyrime siekiant kuo didesnio objektyvumo nuspręsta analizuoti vaizdo klipus ir dainų

tekstus. Kadangi ne visos dainos turi vaizdo klipą, tačiau visi vaizdo klipai turi jiems parašytą tekstą,

nuspręsta pirmiausia atrinkti vaizdo klipus, kurie atitinkamai apspręstų ir tekstų pasirinkimą. Klipai

buvo atrinkti pagal keletą kriterijų: 1. vaizdo klipas turi būti nufilmuotas realioje buitinėje, miesto ar

kitoje aplinkoje, o ne suklijuotas iš įvairių nuotraukų ar liustracijų; 2. jei klipuose yra vaizduojami

koncertiniai įrašai, jie turi būti profesionaliai nufilmuoti, sumontuoti ir pateikti kaip kūrinį

iliustruojantis bei papildantis vaizdas. Dėl informatyvumo pasirinkta peržiūrėti visus 2013-2017 m.

laikotarpiu nufilmuotus reperių ir repo grupių vaizdo klipus. Reikia pastebėti, kad kai kurie atlikėjai

turėjo vos po kelis šiuo laikotarpiu sukurtus vaizdo klipus. Kaip tik dėl to atlikėjų, kurie yra sukūrę

daugiau kūrinių, idėjos bei simboliškai išreiškiamas lietuviškumas šiame tyrime gali labiau išryškėti

nei kitų, mažiau šiame laikotarpyje kūrusių ir galbūt kitas mintis reiškusių kūrėjų. Tačiau tai neturėtų

būti didelė problema atsižvelgiant į tai, kad tie reperiai, kurie sukuria daugiau vaizdo klipų, lygiai

taip pat sulaukia daugiau peržiūrų ir populiarumo. O tai tam tikra prasme reiškia, kad jie geriausiai

per savo klipus atspindi besikeičiančią ir nuolat dinamišką lietuviškumo sampratą.

21

Atrinkti vaizdo klipai padėjo objektyviai ir nešališkai į tyrimą įtraukti repo dainų tekstus.

Kadangi tyrime daugiausiai dėmesio siekiama skirti lietuviškumo apraiškoms, tai tekstams taip pat

buvo pritaikytas tam tikras filtras. Galutinai atsirenkant kūrinius, dainų tekstams buvo pritaikyti šie

du pagrindiniai kriterijai: a) teksto autorius yra Lietuvos pilietis ir b) dainos tekstas yra parašytas

lietuviškai. Taigi, laikantis šių kriterijų iš viso buvo atrinkti 56 kūriniai. Tačiau verta paminėti, jog

pirminėje atrankos stadijoje buvo 57 kūriniai, tačiau Briggz&Kamy dainos tekstas „High up“

parašytas anglų kalba, tad galutinis skaičius, kaip ir minėta, 56.

Kadangi tekstas repo srityje yra pats svarbiausias elementas ir sudarantis didžiausią kūrinio

svorį, nuspręsta kūrinių analizę bei interpretaciją atlikti laikantis teksto svarbos principo. Kitaip

tariant, tyrime tekstas atlieka svarbiausią vaidmenį, o pagal jį sukurtas vaizdo klipas vaidina antraeilį

vaidmenį. Tai reiškia, jog vaizdas naudojamas daugiau kaip papildanti ir teksto suvokimo ribas

išplečianti priemonė. Taigi, šiuo atveju vaizdas yra simbolinė, aiškinamoji priemonė. Esant tokiai

diferenciacijai ir siekiant kuo tikslesnės analizės nuspręsta turimus dainų tekstus (atitinkamai ir

vaizdo klipus) suskirstyti pagal jų problematiką.

Visas tyrinėjamas medžiagos masyvas pagal dominuojančias temas ir problematiką

suskirstytas į 3 kategorijas: 1. Kasdienybės vertybės; 2.Socialinė problematika; 3. (A)politiškas

repas. Šios kategorijos nustatytos ir apibrėžtos pagal tam tikrus kriterijus, kurie buvo iškelti

peržiūrėjus repo dainų tekstus ir įvertinus jų specifiką bei ypatumus:

Kasdienybės vertybių kategorijai priskirti tie repo tekstai, kuriuose: a) atlikėjas pasakoja apie savo

arba kitų patirtį ir išgyvenimus įvairaus pobūdžio santykių srityje; b) kūriniuose atskleidžiamas

požiūris į darbą, darbo santykius, karjerą ir įvairius titulus, apdovanojimus; c) paliečiama laisvalaikio

ir jo praleidimo būdų tema (Žr. priedą Nr.2. Kasdienybės vertybių dainų tekstų ir vaizdo klipų

kategorija.).

Socialinės problematikos kategorijai priskirti repo tekstai, kuriuose: a) kalbama apie Lietuvos

ekonominę padėtį, apimančią tokias sritis kaip požiūris į pinigus, materialinės vertybes, skurdo

problemos, vartotojiškumas ir pan.; b) atkreipiamas dėmesys į kriminalinę, su smurtu ir nusikaltimais

susijusią sritį; c) pabrėžiamas svaigalų vartojimas ir su juo susijusios patirtys (Žr. priedą Nr.3.

Socialinės problematikos tekstų ir vaizdo klipų kategorija).

(A)politiško repo kategorijai priskirti kūrinių tekstai, kuriuose: a) atlikėjas kritikuoja visuomenę, jos

institucijas, valdininkus; b) kūriniuose stengiamasi sustiprinti pilietiškumo jausmą, paskatinti

domėtis savo šalimi, jos istorija (Žr. priedą Nr.4. (A)politiško repo tekstų ir vaizdo klipų kategorija ).

Taigi, kaip jau buvo ankščiau minėta, iš viso atrinkti 56 repo kūriniai. 28 (50%) iš jų buvo

priskirti kasdienybės vertybių tematinei kategorijai, 20 (35,7%) kūrinių atitiko socialinės

problematikos kategoriją. Taip pat (a)politiško repo kategorijai buvo priskirti 8 (14,3%) kūriniai.

Akivaizdu, kad daugiausia tekstų pateko į pirmąją kategoriją, tačiau tai neturėtų stebinti, kadangi

22

hiphopo atstovams, kaip konkrečios subkultūrinės grupės veikėjams, yra būdinga pastebėti

visuomenėje vykstančias kasdienybes apraiškas, kurios dažniausiai atspindi bendražmogiškas patirtis

(žr. priedą Nr.5. Repo kūrinių pasiskirstymas pagal problematiką).

II. KASDIENYBĖS VERTYBĖS REPO KŪRINIUOSE

Kasdienybės vertybių kategorija yra gausi ir gana savita kūrinių sritis, kurioje pasireiškia

itin ryškus kasdienio gyvenimo vertinamasis aspektas. Tai reiškia, jog šioje kategorijoje esantys

pakankamai subjektyvūs ir asmeniniai išgyvenimai bei pastebėjimai yra nukreipti į gana skirtingas

gyvenimo sritis – santykius, įpročius, bendravimą, dalyvavimą darbinėje veikloje, laisvalaikį ir pan.

Šioje kategorijoje taip pat atskleidžiamas lietuviams būdingas požiūris į pinigus, materialines

vertybes, parodoma kaip Lietuvos gyventojai vertina įvairius titulus bei pasiekimus, kaip žiūri į

skirtingas laisvalaikio formas, kokias savybes laiko vertingomis ir pan. Ši kategorija yra reikšminga,

nes atskleidžia vieną esmingiausių žmogaus gyvenimo sričių, parodo tam tikrus mąstymo ir skirtingų

reiškinių vertinimo dėsnius, leidžia nubrėžti įvairius hierarchinius vertybių modelius, atkreipia

dėmesį į Lietuvos gyventojų mentalitetą ir per jį leidžia nustatyti su lietuviškumu susijusias savybes.

Šią kategoriją iš viso sudaro 28 kūriniai, 7 iš jų patenka į pirmąjį pogrupį apie santykius, 13 į karjeros

ir pašaukimo gairių pogrupį, o taip pat 8 kūriniai patenka į laisvalaikio veiklų pogrupį.

II.1. Požiūris į santykius

Santykiai, meilės ryšiai ir vidinis ryšys su savimi daugeliui yra vienos svarbiausių temų, kurių

aptarimui dažnai negailima nei laiko, nei jėgų. Santykiai yra ta sritis, kuri atskleidžia pačią jautriausią,

o kartais ir tamsiausią žmogaus asmenybės pusę. Šioje srityje atsiskleidžia žmogaus požiūris į kitą

žmogų kaip asmenybę, taip pat išryškinami asmens santykių modeliai ir panašūs aspektai. Šiame

pogrupyje daugiausia yra repo kūrinių, kuriuose kalbama apie romantinius santykius, paliečiamos

meilės, neapykantos ir nesutarimų poroje temos. Kita vertus, čia vietos atsiranda ir kūriniams,

kuriuose aptarinėjamos asmeninio santykio su savimi temos, gvildenami vidiniai asmens konfliktai.

Pradedant analizuoti kūrinius reikia pastebėti, jog daugelis atlikėjų ir grupių yra linkę į

konkrečias tematikas ir dažniausiai nuo jų per daug nenukrypsta. Kaip tik dėl to tyrime galima

pastebėti tendenciją, jog vieno ar kito atlikėjo kūriniai dominuoja konkrečiose tematikose. Taigi,

grįžtant prie požiūrio į santykius pogrupio galima pastebėti, jog čia vienas iš dominuojančių kūrėjų

yra grupė „Lilas ir Inomine“. Ši grupė savo kūriniuose daugiausia paliečia asmeninių santykių ir

vidinių būsenų temas. Tad galima nuspėti, jog „Lilo ir Inomine“ dainoje Kai tu žengi gūžiasi Vilnius

atsispindi meilės tema. Šiame tekste lyrinis herojus prisipažįsta: Tau paklūsta toliai, aš Zujūnuose

23

pasiklystu. / Aš niekam tikusi melodija / Tu išdidžiai groji ja, / Esu savaime pasmerktas, / Tu –

aplodismentai, aš – padėkos tekstas (VDU ER 2652/48). Galima pastebėti, kad šiuose santykiuose

lyrinį „aš“ kamuoja nepilnavertiškumo jausmas, jam būdinga išaukštinti savo mylimąją ir laikyti ją

aukščiau visko. Kitaip tariant, sukuriamas pasimetusio, užguito poroje žmogaus įvaizdis. Taip pat

susidaro įspūdis, jog lyrinis aš yra valdomas savo antros pusės, juo yra manipuliuojama. Dar labiau

mylimosios įvaizdį sustiprina šie žodžiai: Tu kalbi apie save – „aš nesibaigiantis pirmadienis, / Visgi,

kas labiausiai užknisa - / Tu skambi kaip mano muzika (VDU ER 2652/48). Taigi, galima suprasti,

jog ne tik lyriniam „aš“ atrodo, jog jo antroji pusė yra valdinga ir sekinanti, bet ir pati mergina,

sulygindama save su pirmadieniu, save tokia laiko. Tuo tarpu vaikinas prisipažindamas, kad mergina

yra panaši į jo muziką (tai gali būti tiek charakteris, tiek mintys ir pan.) atskleidžia tarp jų esantį ir

sunkiai nutraukiamą priklausomybės ryšį, nes šiuo atveju vienas asmuo tampa valdantysis, o kitas

tuo, kuris paklūsta. Nenugalimas noras mylėti stumia mus link meilės objekto net ir tada, kai mūsų

meilė lieka be atsako. Kad ir kaip būtų keista, meilė be atsako ir paverčia meilę dar galingesne

(Tereškinas 2013, p.77). Taigi, čia išryškėja tipinis dramatiškos meilės paveikslas, leidžiantis

nešališkai, veik iš psichologinės pusės vertinti svetimų žmonių santykius. Tai yra vienas iš labiausiai

paplitusių ir geriausiai žinomų nesveikos meilės modelių. Iš kitos pusės galima pamatyti, jog lyrinis

„aš“ turi nusistovėjusį individualų santykių modelį ir ką daryti su savo santykiais toliau jis neplanuoja.

Dainoje prisipažindamas Šiandien neišnešiu šiukšlių, / atsakysiu kiek vėliau pora žodžių kukliai

(VDU ER 2652/48) veikėjas atskleidžia visą savo santykių modelį, kuris rodo polinkį į lengvą maištą

ir susitelkimą į save, nenorą bendrauti. Ankščiau minėtą tariamą merginos viršenybę išryškina ir jos

kuriamas įvaizdis vaizdo klipe. Čia ji vaizduojama apsirengusi baltais, gana senamadiškais

marškiniais. Merginos veidas yra nupudruotas baltai, taip pat ji ištisai rūko ir beveik nemirksi (Žr.

priedas Nr.6, Pav.1). Tai sukelia baugios, nenuspėjamos ir pavojingos būtybės įspūdį. Tuo tarpu

antrame plane stovi vaikinas, kuris vilki tik apatines kelnaites. Šalia jo yra automobilis su įjungtomis

avarinėmis šviesomis, už jų – nebaigto statyti pastato konstrukcija. Taigi, galima pastebėti, jog tarp

šių visų objektų atsiranda tam tikra hierarchija, galios pasiskirstymas. Atsižvelgiant į tekste ir vaizdo

klipe atskleidžiamą informaciją galima teigti, jog, lietuviškumas čia greičiausiai pasireiškia per

užguitumą santykiuose, kurį matomai nulėmė vaikystės ir ankstesnių santykių patirtys.

Apie nenusisekusią meilę „Lilas ir Inomine“ kalba jau kitame kūrinyje „Išgama“:

Atiduočiau daug dėl šito gliuko, / kad atrandu tave iš naujo pozoj šuniuko, / viešbuty, nepažįstamam

mieste, / Užsakyčiau šampano pigaus ir dvi taures, / Tu nesakytum nieko, o aš ir neklausyčiau, / Aš

kurčias prie tavęs, taip išėjo mums netyčia (VDU ER 2652/7). Atsižvelgiant į tekstą susidaro įspūdis,

jog herojus savo antrajai pusei nieko nebejaučia, tačiau dėl įvairių priežasčių norėtų kokiu nors būdu

atkurti santykius arba bent jau susikurti tokią santykių iliuziją. Nors iš dainos teksto susidaro įspūdis,

kad pagrindinis herojus yra prislėgtas, tačiau vis tik jis save laiko kažkiek aukštesniu už merginą su

24

kuria susitikinėja: Pabėgtum, jei tik privažiuotų kas Cayan‘u, / Neprivažiuos, tu ir su kurpaitėmis ne

pelenė (VDU ER 2652/7). Tokiais žodžiais sustiprinamas moters menkumas ir jos noras išsivaduoti

iš santykių, bet negalėjimas to padaryti dėl įvairiausių priežasčių. Tačiau pagrindinė iš jų, atrodo, yra

ta, kad merginai tinka tik turtingi vyrai, atsižvelgiant į automobilio markės pavadinimą, kuri yra

nurodyta tekste. Kaip vienas iš tokių nelaimingų santykių sprendimo būdų yra nežymiai įvardijamas

atsiribojimas, o gal ir išsiskyrimas: Kaip gera negirdėt tavęs, / Negirdėt, nematyti, neužjausti,

neklausyti, nekentėti, / Gera negalvoti tavęs (VDU ER 2652/7). Taigi, galima spręsti, jog vienintelė

ir jei ne džiaugsmą, tai ramybę suteikianti išeitis yra santykių nutraukimas. Šiuo atveju toks

sprendimas herojui atneša palengvėjimą bei nusiraminimą. Žvelgiant į to paties kūrinio vaizdo klipą

galima atrasti nemažai reikšmingų detalių. Pavyzdžiui, kūrinyje išryškinamas herojaus

prisipažinimas, jog šalia antros pusės tapo kurčias labai glaudžiai koreliuoja su vaizdo klipo

medžiaga, kurioje galima pamatyti baleriną su užklijuota burna (VDU ER 2652/57). Čia tarsi

iškeliamos dvi negalios santykiuose, kai vienas nebegirdi ką kitas kalba, o kitas greičiausiai dėl to ir

nustoja kalbėti. Paprasčiau tariant, ilgainiui tokio tipo santykiai, kuriuose nėra susiklausymo bei

supratimo tampa neveiksniais santykiais, kuriuos išlaiko arba senų laikų prisiminimai, arba

prisirišimas. Kita vertus, čia vėl galima įžvelgti nelygiaverčių santykių atspindį. Vaizdo klipe

pavaizduotas viduryje erdvės stovintis grupės vokalistas, jis apsirengęs klasikine apranga, yra basas,

aplink jį šoka ankščiau minėta balerina (Žr. priedas Nr.6, Pav.2). Čia aiškiai atsiskleidžia hierarchija,

kuri parodo, kad vyras yra aukštesnėje vietoje, centre, tuo tarpu mergina turi teisę tik šokti aplink jį,

būti nuošalėje. Tai galima susieti su tam tikru visuomenėje vis dar vyraujančiu įsitikinimu, kad

moterys yra žemesnės ir jų pareiga yra tarnauti vyrui. Galiausiai vaizdo klipe galima pamatyti kaip

šokanti mergina virve apvynioja vokalistą ir vėliau jam užklijuoja lipnią juostą, kuri prieš tai buvo

ant jos burnos (VDU ER 2652/59). Toks gestas gali būti siejamas su vaidmenų pasikeitimu, tam tikru

suvaržymu. Kūrinyje minėtas tam tikras lyčių nelygiavertiškumas taip pat yra išreiškiamas ir kitame

„Lilo ir Inomine“ kūrinyje Ji nuoga, kuriame pasakojama, jog po vienos nakties meilės nuotykio

labiausiai nukenčia mergina, nes ji lieka ne tik pamesta, bet ir nėščia (VDU ER 2652/5). Taigi,

nesunku susidaryti įspūdį, jog tokio pobūdžio santykiai yra itin paplitę ir susiję su lietuviškumo

apraiškomis.

Žmonės dažnai mėgsta save ar savo santykius lyginti su aplinkiniais. Dažnai siekiama sekti

garsių, gerai žinomų žmonių pėdomis. Pavyzdžiui, „Lilo ir Inomine“ kūrinyje Sau. Ir tau repuojama:

Įkvėpk mane kaip Jolie Bradą Pitą / išmokink pakeist playlistą, / aš aklas – nematau, kad viskas

supista (VDU ER 2652/27). Šiais aiškiais įvaizdžiais gana glaudžiai išreiškiamas noras patirti

tobulus, pavyzdinius, „blizgančius“ santykius, kurie gana drąsiai išreiškiami per konkrečių garsių

žmonių įvaizdį atsižvelgiant tik į tai, ką apie juos rašo žiniasklaidoje. Apžvelgiant tą pačią citatą verta

pastebėti dar vieną norą, kuris tuo pačiu yra ir nusivylimas. Lyrinio subjekto prašymas išmokyti

25

pakeisti playlistą vienu metu pasako ir tai, jog šis yra nusivylęs dabartine situacija savo gyvenime,

gal net savimi pačiu, tačiau lygiai taip pat nuskamba viltis surasti žmogų, kuris padės perjungti kitą

muziką, t.y. pajusti kitas gyvenimo spalvas. Apleisto žmogaus paveikslas čia įgauna tam tikrą

romantizmo prieskonį, kuriuo tarsi pabrėžiama, jog ankščiau minėta vidinė būsena yra savotiškai

maloni bei patraukli, ja mėgaujamasi. Kūrinio pabaigoje atlikėjas pripažįsta: Žinai, man bus ramu

pakol tu juoksiesi, / ir užsimerksiu pagiriotas kaip Bukovskis, / diena, naktis – ir mes vėl lygūs (VDU

ER 2652/27). Tekste pabrėžiamas tam tikras cikliškumas, atkreipiant dėmesį į tai, jog

konfliktuojančias puses sulygina kintantis paros laikas ir tam tikros vidinės būsenos – juokas bei

pagirios. Tuo tarpu grįžtant prie lietuviškumo apraiškų, kurias galima apčiuopti nagrinėjant atlikėjų

siūlomus problemų sprendimo būdus, galima pastebėti, kad šiame kūrinyje autorius kaip vieną ir bene

teisingiausią santykių sprendimo būdą nurodė nieko nedarymą bei pokyčių vengimą. Kitaip tariant,

galima daryti prielaidą, jog vienas iš lietuviškumo bruožų galėtų būti prisirišimas prie senų dalykų

bei baimė ką nors keisti. Tačiau net jei ši savybė ir teisinga, tuomet iškyla klausimas, kas taip priverčia

jaustis žmogų? Į šį klausimą dainoje Sau. Ir Tau reperis Lilas atsako: - Kas mes tokie? – paklausiu

neprabudęs. / Tu tyliai keiksiesi. – Greičiausiai šūdas. / - Aš nežinau kuom dar tikėti, jei ne tavim,

girdi? (VDU ER 2652/27). Taigi, čia galima pamatyti, kad viena iš pagrindinių savybių, verčianti

žmogų būti nelaiminguose santykiuose yra baimė likti vienam, nežinioje, taip pat prisirišimas prie

žmogaus ir perdėtas pasitikėjimas juo. Čia savaime peršasi pastebėjimas, jog dažnu atveju

nenorėdamas būti vienas, žmogus sutinka pasitenkinti bet kokiais santykiais. Panašus polinkis į

tobulus santykius ir pasaulį bei iš buvimo jame pasireiškiančios pasekmės yra aptariamos ir kitame

grupės kūrinyje Ji taip pavargo (VDU ER 2652/46). Šiame kūrinyje daug plačiau paliečiami tam tikri

vertybiniai santykių aspektai, kurie atsiskleidžia per dirbtinumą ir taip įkalina santykiuose esančius

žmones.

Grįžtant prie kūrinio Sau. Ir tau reikia atkreipti dėmesį, jog čia atskleidžiamas lyrinio

„aš“ prisipažinimas, jog jis yra aklas ir nemato kaip viskas blogai, vaizdo klipe koreliuoja su

įvaizdžiu, kuomet vienas iš istorijos herojų neša savo nusilpusį bendražygį, nes neturi kitos išeities,

kadangi jie abu yra surakinti grandinėmis (Žr. priedas Nr.6, Pav.3). Kitaip tariant, vaizdo dėka

atsiskleidžia neišpildytų ir tam tikra prasme „sunkių“ santykių įvaizdis, kuomet tik vienas iš partnerių

stengiasi, o kitas santykių kūrime nedalyvauja. Taigi, per vaizdą parodoma, jog herojus norėdamas

žengti į priekį ir siekti savo tikslų yra priverstas nešti žmogų, kuris čia simboliškai yra ir santykių, ir

ne sugebėjimo iš jų išsivaduoti simbolis. Verta atkreipti dėmesį į tai, jog greta šių žodžių vaizdo klipe

visą laiką konfliktavę herojai jau vaizduojami nusiraminę ir sėdintys vienas šalia kito automobilyje,

vienas iš jų vairuoja, o kitas rūko (VDU ER 2652/57). Tokiu būdu žiūrovas ir dainos klausytojas yra

sugrąžinamas į ciklo pradžią, kur santykiai ir buvimas kartu yra ramūs, gal net nereikšmingi.

26

Atskirai reikėtų aptarti repo grupės „Lilas ir Inommine“ vaizdo klipus, kuriuose visas

dėmesys nukreipiamas tik į žmogų ir jo vidinį pasaulį. Šios grupės kūriniuose dominuojančių

išskirtinių simbolių praktiškai nėra. Simboliais tampa atlikėjų ar vaizdo klipuose vaidinančių asmenų

veiksmai bei kuriamų herojų charakteristika. Iš to, kad kūriniuose praktiškai nėra chaotiškai

kintančios erdvės ir joje užfiksuojamų skirtingų vaizdinių, akivaizdu, kad grupė klipams negaili

investicijų. O tai daro įtaką mažesniam kiekiui padrikų vaizdų ir gilesniam įspūdžiui. Jis kaip tik

atsispindi tokiuose kūrinio Sau. Ir tau intarpuose, kur vaizduojamas po avarijos apvirtęs automobilis

(VDU ER 2652/80), grandinėmis surakinti du jo pakeleiviai, kurie vėliau susigrumia ir atsiskiria,

tačiau vėl susitinka. Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad šiame klipe visi grupės nariai iki pusės

užkasti žemėje (VDU ER 2652/82). Tad ir vaidinančius aktorius, ir atlikėjus sieja tam tikra nematoma

gija, kuri juos varžo. Na, o erdvę išpildantys laukų bei pievų vaizdai sukuria kontrastą suvaržymui,

kuris gamtos apsuptyje atrodo gana absurdiškai. Nors vaizdo klipe pasakojamos dvi skirtingos

istorijos, jas susieja gerai apgalvotos detalės, kurios išreiškia laikinumą, pasmerkimą, tam tikrą

determinizmą, kuris valdo kiekvieną nepriklausomai nuo padėties.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog grupė „Lilas ir Inomine“ kūrinyje Leisk man

šlykštėtis kalba apie meilę tarp dviejų žmonių. Tačiau jau pirmosios eilutės atskleidžia, jog tekste

aprašomas herojaus bei jo sielos santykis: Užsiimkim vietas nesimpatiškam bare, / Salės gale tu tokia

graži, / Prietemoj siela mano (VDU ER 2652/47). Galima numatyti, jog tekste minimoje erdvėje, šiuo

atveju bare, susidaro palanki galimybė vidinio pasaulio refleksijai. Taip pat akivaizdu, jog autoriui

buvo svarbu parodyti, kad iš tam tikros perspektyvos daugelio žmonių siela jiems patiems gali

pasirodyti visai priimtina ir net patraukli. Kita vertus, čia iškart pateikiami sielos tyrumą paneigiantys

žodžiai: Tu tokia atgrasi, siela mano, / Pasipuošk, žmonės mato (VDU ER 2652/47). Taigi, susidaro

įspūdis, jog kūrinio herojus gėdijasi savo tikrojo charakterio ir sielos, kaip tik dėl šios priežasties

ateina į nuošalų barą, o supratęs, jog čia gali tekti su kuo nors bendrauti ar kas nors gali jį pakalbinti,

herojus kaip mat susizgrimba ir siekia sugrįžti prie sau įprasto, greičiausiai linksmo ir savimi

patenkinto žmogaus įvaizdžio. Kita vertus, dėl pasirinktos erdvės galima manyti, jog žmogaus vidinio

ir išorinio „aš“ santykį buvo siekta parodyti per bandymą rasti antrą pusę – tai tarsi vidinis dialogas

ir išpažintis, kuriais norėtųsi pasidalinti su artimu žmogumi. Čia pat autorius pasiūlo išeitį: Žinai,

reiks palydėt tave namo, / Ten nereikia šokti, / Nesikeisti vietomis, / Leisk būti daina, ne ta, kurią

girdėt norėtum tu (VDU ER 2652/47). Galima suprasti, jog čia kaip vienintelė išeitis siūlomas

grįžimas namo ir buvimas sau patogioje bei priimtinoje aplinkoje. Pasakymą apie dainą galima

vertinti dvejopai. Viena vertus, atrodo, kad autorius nori atitolti nuo savo sielos ir gyventi su kauke,

kita vertus toks siekis atrodo pernelyg prisitaikėliškas, todėl norisi tikėti, jog čia taip pat gali slypėti

ir sąmoningas prašymas leisti būti tokiam, kokiu būti herojus nenori arba negali. Įspūdis, jog siela yra

išstatoma pirmame plane, o jos savininkas lieka nuošalyje yra sustiprinamas ir vaizdo klipo pagalba,

27

kur pirmame plane taip pat dominuoja baltai apsirengusi ir baltai nugrimuota mergina. Didžiąją dalį

klipo laiko mergina žvelgia tiesiai į žiūrovą, tuo tarpu ant jos galvos iš viršaus bėga baltas skystis,

kurį galima susieti su jau minėtuoju šleikštuliu, sielos nuodėmėmis, purvu, susitepimu (Žr. priedą

Nr.6, Pav.5). Apskritai kalbant apie lietuviškumą, galima sakyti, jog vadovaujantis šiame kūrinyje

pateiktais vertybiniais požiūriais nesunku susidaryti įspūdi, jog lietuvis yra komfortą mėgstantis ir

dėl to prie aplinkybių prisitaikantis žmogus. Kita vertus, atsiskleidžia ir tokio prisitaikymo kaina –

ima atrodyti, jog tokia būsena tiek išvargina, kad žmogui apskritai nebesinori su niekuo bendrauti.

Požiūrio į santykius pogrupyje apžvelgus charakteringiausius repo kūrinius, juose iškeliamas

problemas bei joms siūlomus sprendimo būdus galima apsibrėžti gana įdomią lietuviškumo

charakteristiką, kuri daugiausia pasireiškia per romantinius žmogaus santykius. Taigi, galima

susidaryti įspūdį, jog bene esmingiausios asmeniniuose santykiuose lietuviškumą apibrėžiančios

savybės yra konformizmas, nepasitikėjimas savimi, pokyčių baimė ir nesąžiningumas su pačiu

savimi. Visų pirma reikėtų aptarti nepasitikėjimą savimi, nes kūriniuose ši savybė yra daugiasluoksnė.

Daugumoje kūrinių ši savybė siejama su žmogaus menkumu, negebėjimu priimti savarankiškų

sprendimų. Kūriniuose dažniausiai nepasitikėjimas savimi siejamas su tam tikra negalia, kuri ištinka

santykiuose arba, priešingai, santykius palaiko. Taigi, kitaip tariant, galima susidaryti įspūdį, jog

lietuviui, vedamam žemos savivertės, yra būdinga sukurti žalingus santykius ir juos net su tam tikru

pasimėgavimu palaikyti. Antra vertus, nepasitikėjimą taip pat galima sieti su atsargumu, kuris

iššaukia savarankiškumą ir polinkį viską pasidaryti pačiam, nepasikliauti aplinkiniais. Lietuviškumą

taip pat apibrėžia tam tikra vienatvės ir atsiskyrimo būsena. Susidaro įspūdis, jog tiek būdamas

santykiuose, tiek analizuodamas savo vidų, apdainuojamas herojus dažnai jaučiasi šiek tiek vienišas

ir nesuprastas. Iš tokios būsenos atitinkamai išlenda pasibjaurėjimas savimi ir aplinka, nevilties

nuotaikos. Čia taip pat išryškėja lietuvio polinkis susikurti santykius, kurie turi būti paremti aiškia

hierarchija ir pareigų pasiskirstymu. Taigi, apibendrinant galima pastebėti, jog santykių sferoje kaip

vertybės ir tuo pačiu lietuviškumas išryškėja žmonių įpratimas prie konkrečių dalykų ir nenoras jų

keisti net ir esant blogai situacijai.

II.2. Karjeros ir pašaukimo gairės

Šiam pogrupiui yra priskiriami kūriniai, kuriuose aiškiausiai atsispindi Lietuvos gyventojų

pažiūros į darbą, karjerą, darbinius santykius, pasiekimus, titulus ir pan. Tokio tipo kūriniai ir juose

išreiškiamos mintys bei pastebėjimai yra itin naudingi siekiant geriau suvokti lietuvių mentalitetą

darbo, mokslo ir kitose panašaus pobūdžio srityse. Išryškėjančios tautinės charakteristikos padeda

suvokti kokiais būdais lietuviai stengiasi save įprasminti kasdienėje darbo erdvėje.

Globaliame ir šiuolaikiniame pasaulyje galima susidurti su daugybe skirtingų požiūrių,

apimančių tokias sritis kaip karjera, darbas, pašaukimas ir pan. Viena iš tokių ir daugelio dėmesį

28

pritraukiančių temų yra vertybinė dilema ieškant pusiausvyros tarp karjeros ir poilsio, tarp titulų ir

ramybės. Tokią temą ir iš jos išeinančius pareigybių ir karjeros vertinimus kūrinyje Vienaskaita

paliečia atlikėjas Micro One: Per staigūs posūkiai, per dideli nuostoliai, / Tavo nuostabai, visą laiką

save guosdavai, / kad bus pas tave geros mašinos ir kostiumai / gyvenimas tai potvyniai ir atoslūgiai,

/ galvai glostomai kalama / svarbiausia sostai, aukšti postai bereikšmiai, nenuoširdūs tostai (VDU

ER 2652/4). Šio teksto dėka galima pastebėti šiuolaikinio pasaulio atspindžius, kuomet daugeliui

dažnai nuo pat vaikystės įdiegiama mintis kaip yra svarbu laimėti ir būti pirmam, tačiau pamirštama

priminti žmogiškųjų vertybių svarbą. Kitaip tariant, čia žmogaus nusivylimas savo karjera atsiranda

per suvokimą, jog nebūtinai šviesi ateitis, kurią žadėjo aplinkiniai, išsipildys. Taip pat atkreipiamas

dėmesys į tokį svarbų aspektą kaip aplinkinių pasiekimai, kurie dažnai verčia lygintis ir nuvertinti

savo asmenybę bei gyvenimo kokybę. Per titulus bei pasiekimus matuojama žmogaus vertė dažnai

praranda savo esmę ir yra iškreipiama. Kaip tik dėl to, tai gali būti vienas iš atsakymų, kodėl

šiuolaikinė visuomenė dažnai vadinama depresijos visuomene. Toliau atlikėjas tarsi pataria: Dirbk,

vergauk, nieko neduok, viską gauk, / Palauk, palauk, juk toks nebūsiu, atsigauk, / Turiu laisvą

mąstymą, laisvą kūną, žodį drastišką, / Flow plastiškas, sidabras grynas, fuck plastiką, / Kūjis,

pjautuvas, svastika arba pilna sąskaita, / Jūsų dachuja, aš supista vienaskaita (VDU ER 2652/4).

Taip autorius atkreipia dėmesį, jog sunkus darbas, siekiant titulų yra prilyginamas vergystei, nes toks

darbas nebūtinai siejasi su vidiniu augimu ar švaria sąžine. Dar plačiau šiuos žodžius paaiškina

simboliškai pateikti vaizdiniai vaizdo klipe. Pačioje pradžioje rodomas besileidžiančio lifto durų

tarpelis, pro kurį matosi besikeičiantys šviesos srautai (VDU ER2652/68). Po to liftas atsidaro ir iš jo

išeina reperis Micro One. Liftą bei minėtas šviesas galima paaiškinti kaip tam tikrą atskirtį nuo kitų

žmonių bei jau ankščiau minėtus pakilimus ir nuosmukius. Kitaip tariant, esant lifte, taigi,

kažkokiame atskaitos taške, žmogus gali tiek kilti ir pasiekti aukštumas, tiek nusileisti ir būti apačioje.

Tokia dinamika dažnai tėra visiškas atsitiktinumas ir sėkmės dalykas, nors teoriškai laikomas juodo

darbo simboliu, kas tik iš dalies yra tiesa. Pakilimą bei sėkmę ne visuomet nulemia sunkus darbas,

dažnai šalia to yra daugybė kitų aplinkybių bei veiksnių, sudarančių sėkmę atnešantį kontekstą. Visos

dainos metu vaizdo klipe atlikėjas vaikščioja po naktinį miestą, tačiau sakydamas ankščiau paminėtą

manifestą išeina į sankryžą ir atsistoja jos viduryje (Žr. priedą Nr.6, Pav.7), teigdamas, jog jis yra

vienaskaita. Stovėdamas šioje sankryžoje autorius simboliškai pateisina savo minėtus žodžius, jog

yra laisva siela, nes vengdamas vergauti sistemai, jis yra laisvas ir nuo darbo, kurio nebuvimas jam

leidžia veikti ką tik norisi, šiuo atveju, pavyzdžiui, vaikščioti tuščiomis naktinėmis gatvėmis. Tokiu

būdu sukuriama priešprieša daugumai, tačiau kaip jau buvo minėta, iš to atsiranda tam tikras darbinės

atskirties laukas, nes daugelis laikosi visuomenės primestų normų ir didžiajai daliai žmonių jos tikrai

atrodo priimtinos. Tokiu atveju galima manyti, jog atlikėjas ir panašiai mąstantys žmonės yra mažuma

ir dėl to susiduria su kritikuojančiu požiūriu, kuris vėlgi dažnai priverčia jaustis, jog žmogus elgiasi

29

neteisingai, nors jo vertybės lyg ir sako ką kita. Kūrinyje iškeliama laisvės ir darbo priešprieša tarsi

kviečia į diskusiją ir klausia ar prisitaikėliškumas prie visuomenės darbo rinkos normų yra adekvati

patogumų kaina?

Reikia atkreipti dėmesį, jog į pogrupį, kuriame daugiausia paliečiamos darbo ir karjeros

temos patenka nemažai kūrinių, kuriuose repo muzika laikoma pašaukimu, gyvenimo įprasminimo

būdu ar net darbu. Tokių kūrinių priskyrimas šiam pogrupiui nėra atsitiktinis, kadangi daugelis

reperių savo veiklą išties prilygina svarbiam darbui ir į jį žiūri itin rimtai. Reperis Karpiz savo

kūrinyje AAA (Smoke session) bando pabrėžti repo muzikos reikšmę, nori parodyti, jog ši muzika

turėtų būti kuriama atsakingai ir kokybiškai. Kūrinyje repuojama: Tavo muzika ne tam, kad būtų

foninė, ji turi nuomonę. / Ne avinams kaifuojantiems nuo savęs, ne. / Epizode kitame tu broli baltas

ir juodas, nurautas nuobodus, geras ir blogas, kaip laiptinės kodas vienodas (VDU ER 2652/56).

Akivaizdu, jog reperis siekia pabrėžti repo muzikos reikšmę ir nori pasakyti, jog tokia muzika yra

gili bei prasminga. Per muzikos stiliaus svarbos iškėlimą, nukreipiamas dėmesys ir į patį hiphopą

kaip kultūros erdvę. Norima pasakyti, jog priklausymas konkrečiai grupei ir bendruomeninių santykių

atsiradimas įpareigoja laikytis tam tikros pozicijos bei nerašytų principų. Kitaip sakant, atlikėjas

pabrėžia, jog muzika ir su jos kūrimu susiję procesai yra ne pramogų, o refleksijų ir savęs pažinimo

erdvės. To paties kūrinio klipe vaizduojamas cigaretę rūkantis ir repuojantis Karpiz. Bene įdomiausia

klipe esanti detalė yra ta, jog atlikėjo veidas, galva bei kaklas yra išpaišyti įvairiais simboliais ir

užrašais (Žr. priedą Nr.6, Pav.16). Toks įvaizdis sukelia įspūdį, jog atlikėją ir jo kuriamą repą sieja

glaudus ryšys. Atlikėjas tarsi atkreipia dėmesį į tai, jog pati svarbiausia repo dalis yra žodžiai ir jų

kuriamos prasmės. Tokiu būdu siekiama parodyti, jog kūryba ir priklausymas tam tikrai, šiuo atveju

subkultūrinei, grupei yra dėmesio ir pagarbos reikalaujanti vertybė, kuri su lietuviškumu gali būti

susijusi kaip tam tikra sritis, kurioje pasireiškia kokybinio darbo reikšmė.

Reperis Micro One kūrinyje Palaimink visus, kurie rašo daugiausia dėmesio skiria tiesos

paieškoms, kurios persipynusios su kūryba: Ką pradedu pabaigai – Dievu aš netikiu, / Tavim

nebetikiu, / Tiesos melu negretinu, / O aš taip toli, laikyk mane svetimu, / Pasakų sekamų klausyti

man teko, / Tik ne iš repo, ar kraujas dar teka? (VDU ER 2652/54). Matosi, jog atlikėjas nemažai

dėmesio skiria pastangoms atskirti tiesą nuo melo ir išgryninti šiuos du dėmenis. Kūrinio pavadinimas

taip pat šiuo atveju yra reikšmingas – visi objektai, kuriuos laimina Micro One tarsi yra savaime,

patys iš savęs teigiami: Palaimink visus, kurie rašo, / Palaimink atgal kur neprašo, / Palaimink veidų,

kur nedažo (VDU ER 2652/54). Šiais žodžiais autorius išskiria tam tikrą grynumą ir tikrumą, kurio

dabartinėje visuomenėj lieka vis mažiau. Taigi, autorius kaip vertybę iškelia žmogaus drąsa gyventi

be kaukių ir rinktis sau mielas veiklas ir užsiėmimus. Šio kūrinio vaizdo klipas iš esmės beveik

nepapildo teksto. Galbūt tik viena vieta, kurioje atlikėjas sustoja prie bažnyčios ir prisipažįsta

netikintis Dievu yra gana simboliška ir daiktiškai atkartojanti bei įprasminanti žodžius. Galima teigti,

30

jog sustodamas prie bažnyčios (Žr. priedą Nr.6, Pav.17) reperis norėjo atkreipti dėmesį į tai, jog savo

darbu ir kūryba jis labiau tiki negu Dievu.

Kūrinyje Tarp švenčių atlikėjas Karpiz apie buvimą reperiu kalba kaip apie profesiją:

Profesinė liga – MC, palaidi liežuviai, / Klausyk, pareinu, gaudyk žuvį, / Nebėra pagarbos abipusės,

tu tiktais save gerbi. / Tu mano teksto neklausei. Okey, aš tavo irgi (VDU ER 2652/1). Taigi, galima

suprasti, jog Karpiz savo pomėgį ir gyvenimo būdą laiko profesija, kuriai yra būdingi tam tikri

niuansai, tokie kaip laisvas minčių reiškimas ir kalbėjimas. Tokią laisvę reperis pavadina „palaidais

liežuviais“. Čia taip pat vertybine prasme išryškėja polinkis į veidmainystę, noras susikurti dirbtinai

geresnį savo įvaizdį. Tokius polinkius išskiria gana pikdžiugiškas atlikėjo kreipimasis į adresatą,

kuriam sakoma, jog atlikėjas nesiklausė jo teksto ir pan. Taigi, per siekį išaukštinti save išryškinama

tamsioji žmogaus pusė. Taip atskleidžiama, jog bet kokioje profesinėje erdvėje dažnai gali pasitaikyti

vadinamasis mobingas, kuris yra susijęs su kolegų ir bendradarbių žeminimu ir nuvertinimu

(mobingas.lt 2018). Kūrinio vaizdo klipas nėra itin susijęs su tekstu, jame labiau išryškėja aktyvi

atlikėjo veikla ir išreiškimas požiūris, jog darbas gali būti suderinamas su malonumais. Tokios mintys

atsispindi ir vizualiai – vienoje iš erdvių, kuriose repuoja atlikėjas, galima pastebėti antrame fone

esantį plakatą, kuris skelbia, jog „Vilnius myli ganja“ (Žr. priedą Nr.6,Pav.18). Šiame plakate žodis

„myli“ yra išreikštas širdele, o „ganja“ subkultūros ir jaunimo grupių erdvėse reiškia kanapę

(zodynas.kriu.lt 2008). Taigi, per šį kūrinį atsiskleidžia ne tik subkultūrinis, aiškiai išreikštas lokalinis

aspektas, bet ir mintis, jog darbas, profesija gali būti tam tikra žaidimų, pramogų ir konkurencijos

erdvė.

Į šį pogrupį taip pat patenka du tarpusavyje gana glaudžiai susiję kūriniai, kurie taip pat

paliečia konkurencijos ir konfliktų profesinėje srityje temas. Tai Karpio kūrinys Mitų griovėjas bei

Omertos – Lubos. 2015 metais socialiniuose tinkluose tarp šių dviejų atlikėjų užvirė konfliktas, kuris

netrukus persikėlė ir į Youtube.com kanalą dainų pavidalu (hip-hop.lt 2015). Pirmiausia kūrinį su

vaizdo klipu į minėtą platformą patalpino atlikėjas Omerta. Šiame kūrinyje jis repuoja: O tu tik skęsti,

taip kaip skęsta tavo viltys, / nes tavo lubos viso labo mano grindys (VDU ER 2652/31). Matoma,

jog tokiu išsireiškimu siekiama savo oponentą sumenkinti bei pažeminti, taip sukuriant jo, kaip itin

silpno žmogaus įvaizdį. Be to, galima įžvelgti tam tikrą žodžių žaismą. Atsižvelgiant į reperio Karpio

pseudonimą galima manyti, jog eilutės apie skendimą yra neatsitiktinės – čia dedamos papildomos

pastangos norint sumenkinti varžovą. Ir metaforiškai, ir tiesiogiai šiomis eilutėmis siekiama pasakyti,

jog reperis Karpiz yra nepajėgus atstovauti hiphopo pasauliui. Tame pačiame tekste Omerta dar

griežčiau kreipiasi į savo oponentą: Šitie traktatai vis dar turi svorio, / per membraną saugant nugarą

kiekvieno brolio. / Ir tau to nesuprasti, tu per daug smulki žuvis<...>/ Ir aš rašau tau nesuprantamais

kodais (VDU ER 2652/36). Atlikėjas Omerta savo oponentą vėl siekia sumenkinti naudodamasis jo

pseudonimu bei tuo pačiu pabrėždamas neva mažą jo reikšmingumą repo pasaulyje. Omerta taip pat

31

siekia įrodyti, jog tai, kas Karpiui yra karjeros, populiarumo ar kūrybos viršūnė, Omertai tai tėra

menkniekis, nes jis save laiko gerokai pranašesniu ir sėkmingesniu žmogumi visais atžvilgiais Itin

dėmesį patraukia šios dainos vaizdo klipe demonstruojama smiginio lenta, ant kurios pakabinta

atlikėjo nuotrauka (VDU ER 2652/94). Lygiagrečiai šiame epizode demonstruojamos senos Lietuvos

hiphopo muzikos kompaktinės plokštelės bei 2007 metais leistas hiphopo kultūros žurnalas Dub dub

magazine (Žr. priedą Nr.6, Pav. 34). Taigi, galima pastebėti, kad tokiu vaizdo intarpu atlikėjas tarsi

nori pasakyti, jog senasis hiphopas bei jo atlikėjai savotiškai išėję iš mados, tačiau vis dar nenori

užleisti energingesnių ir galbūt turinčių daugiau idėjų atlikėjų. Čia sutelkiamas dėmesys į hiphopo

kaip kultūros supratimą ir, ypatingai, jos atlikėjų reikšmę dabartinėje kūrybos plotmėje. Galima spėti,

jog pasirinkdamas tokį intarpą atlikėjas norėjo įrodyti, jog vyresni reperiai yra nuvertinami ankščiau

laiko ir juos dažnai nori išstumti jaunoji, gerokai maištingesnė, kitaip į repavimą žvelgianti karta.

Kaip atsaką Omertos dainai, Karpiz sukūrė „Mitų griovėją“, kur teigiama, jog Omerta

nenusimano apie repą: O tu nuo pradžių ne į savo reikalus įlindęs, / Patylėtum, nes kai išsižioji – jūra

girdisi, / Rėmą strojink kebabinėje, vaikine, / Rimti pareiškimai, tačiau ką veiki repe (VDU ER

2652/35). Galima pastebėti, kad šiame kūrinyje viskas apsiverčia aukštyn kojomis ir dabar jau Karpiz

įrodinėja savo priešininko menkumą. Reikia atkreipti dėmesį į tai, jog šiame tekste yra vienas

labiausiai oponentą sutriuškinančių pareiškimų: Tokių kaip tu – apstu, manęs vienetai, / ir tau dėl to

skaudu, mhm, sunkiai priimi tai. / Geriausi gabalai tau gaunas kai apie mane rašai,/ Bet jei rimtai,

tai grindys stiprios, kai stiprūs pamatai (VDU ER 2652/35). Akivaizdu, jog šis pasakymas yra

tiesioginis atsakas į Omertos kūrinio „Lubos“ priedainį apie galią. Vaizdo klipe gana aiškiai

išreiškiamas Karpio noras atsikirsti savo priešininkui, nes čia jis dėvi bokso pirštines ir yra užsidėjęs

kaukę, taip pat vienu metu rūko dvi cigaretes (Žr. priedą Nr.6, pav. 35). Tokiu būdu atlikėjas tarsi

pabrėžia savo pajėgumą ir „kietumą“ bei nori įrodyti savo viršenybę. Polinkis konflikto metu vienas

kitą pažeminti rodo, jog per kito menkinimą lietuvis siekia padidinti savo pasitikėjimo lygį ir taip pat

paskelbti kitiems apie savo „nenugalimumą“. Nors repo erdvėje santykių sprendimas, paremtas

dainomis, nėra naujiena, tačiau vis tik norisi atkreipti, jog tokie atvejai Lietuvoje yra vienetiniai, todėl

jų nereikėtų sieti su amerikietiškąja tradicija. Kitaip tariant, šį konfliktą galima vertinti kaip tam tikrą

tipinį lietuviams būdingą problemų ir nesutarimų sprendimo būdą profesinėje srityje. Tokiu atveju

išryškėja, jog konfliktuose lietuviškumas gali būti siejamas su tam tikra piktdžiuga ir siekiu įrodyti

savo tiesą.

Nors šie du kūriniai atskleidžia minėtų atlikėjų tarpusavio konkurenciją bei nesutarimus,

tačiau net ir konfliktuose, susijusiuose su hiphopo subkultūra, galima atrasti lietuviškumo apraiškų.

Šios apraiškos čia pasireiškia ne simboliškai, o tiesiogiai, t.y. galima matyti kaip konkretūs repo

atstovai viešai aiškinasi santykius. Iš jų konfliktų sprendimo būdo galima suprasti, jog lietuviams

sprendžiant tarpusavio nesutarimo problemas yra svarbu įgauti pranašumo, o jį įgavus savo galią

32

panaudoti oponento sumenkinimui. Norėdami pažeminti savo varžovą asmenys gali pašiepti žmogaus

asmeninį gyvenimą, jo išvaizdą, karjeros pasiekimus ar net protą. Kita vertus, šiuose kūriniuose taip

pat atsispindi tam tikras darbe pasireiškiantis kartų konfliktas, kurį apima nesusikalbėjimas,

nepakantumas vienas kitam.

Grupės „Garazhe nerūkoma“ kūrinyje Neužgoš niekas atlikėjas teigia: Mano balso neužgoš

niekas, / Nenukirps stygų, / Nes viduj kuriu priteklių, o ne stygių ( VDU ER 2652/13). Taigi, autoriaus

minėtą priteklių (gausą, kiekį) galima susieti su kuriama pridėtine verte pagal kurią matuojama

žmogaus reikšmė profesiniame pasaulyje. Tokiu būdu gana aiškiai išreiškiama repo muzikos galia,

parodoma, jog „teisinga“ muzika pritraukia daug žmonių, kurie noriai perima tekstuose skleidžiamas

idėjas ir jomis dalinasi su kitais. Kalbėdamas apie tam tikrą repo muzikos ir apskritai kūrybos

reikšmingumą, atlikėjas pabrėžia: Būk savo srities specu, profu, / Darydamas sakyk „Darau, ką

moku“/ Ir tada pochui ( VDU ER 2652/13). Šiais žodžiais pabrėžiama, jog bet kokioje srityje norint

sulaukti pripažinimo reikia įdėti daug darbo, laiko ir būti kantriam. Tik sulaukus sėkmingų rezultatų

galima tapti nepriklausomu nuo kitų nuomonės ir požiūrio. Taigi, per muziką atskleidžiamas siekimas

būti geriausiu savo srityje yra reikšmingas ir atlikėjui, kuris pasidalina savo patirtimi, ir jo

klausytojams, kuriems, reikia manyti, daroma teigiama įtaka.

Vaizdo klipe kuriama erdvė taip pat yra glaudžiai susijusi su ankščiau išakyta mintimi.

„Garazhe nerūkoma“ vaizdo klipe Neužgoš niekas veiksmas vyksta klubo erdvėje, kurios ribų

suvokimas nuslopintas įvairiais šviesų bei dūmų efektais. Tokia erdvė gal ir uždara, tačiau atveria

galimybes žmogui pasinerti pačiam į save, užsimiršti ir išsilaisvinti nuo visų slegiančių minčių.

Žvelgiant į tokią erdvę laisvės jausmas sustiprėja, sukuriamas įspūdis, kad repas yra atviras

kiekvienam praeiviui, einančiam pro šalį. Klipe labiau akcentuojama siautėjanti minia nei patys

atlikėjai. O ir pastarieji tarsi susilieja su scena ir tampa minios dalimi. Žmonių masė (Žr. priedą Nr.6,

Pav.19) – tarsi vienas didelis simbolis, teigiantis, kad prasminga ir sėkminga profesinė veikla gali

užvesti ir suvaldyti žmones, nunešti juos į katarsį. Taigi, čia siekiama pabrėžti sunkaus darbo ir

atsidavimo reikšmę bei iš jų ateinančias malonias patirtis, tokias kaip populiarumas, aplinkinių

dėmesys ir pagarba. Savęs, kaip asmens ir konkrečios profesijos specialisto, formavimo ir tobulėjimo

prasmė taip pat yra pabrėžiama Omertos kūrinyje 2015, kuriame repuojama: Visiems neįtiksi, telieka

tikėti savimi, / Tikėti labiau, dalinti save dalimis nėra lengva (VDU ER2652/2015). Taigi, šis kūrinys

taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog norint kažką pasiekti reikia aukotis arba kažką aukoti, o taip pat

susitaikyti su mintimi, jog teks susidurti su įvairiomis aplinkinių nuomonėmis ir jas atremti.

Apžvelgiant šį pogrupį galima teigti, jog kūriniuose atsiskleidžia lietuvių santykis su

darbo rinka, kuri čia sulyginama su tam tikra priespauda. Kitaip tariant, parodoma, jog asmuo darbe

dažnai jaučiasi išnaudojamas arba dirbantis per daug, tačiau dėl to jis nesiima jokių didesnių

sprendimų. Atrodo, jog tokiu atveju visi galimi sprendimai yra nustumiami į šoną ir pasitenkinama

33

tik savaitgalio ir atostogų laukimo galimybėmis. Atsižvelgiant į šiuos pastebėjimus galima teigti, jog

lietuviai darbo rinkoje dažnai patiria neteisybės jausmą, bet dėl to niekam nesiskundžia, tyliai kenčia

ir stengiasi susikoncentruoti į laikinas perspektyvas, kurios dažniausiai apima laisvadienius. Čia taip

pat pabrėžiama pasiekimų ir titulų reikšmė, atkreipiamas dėmesys į tai, kad daugiau įvairių pasiekimų

turintis asmuo yra laikomas savaime vertingesniu, išmanančiu ir turinčiu patirties. Dažniausiai čia

pabrėžiama, jog bene vienintelis laimės šaltinis yra aukštas postas, sėkminga karjera ir aplinkinių

pripažinimas. Kitaip tariant, šiuo atveju lietuviškumą galima sieti su garbės troškimu ir siekiu būti

visų pamatytam, išgirstam. Toks noras skatina žmogų sukandus dantis siekti tikslų, kurie galbūt jam

net nėra aktualūs, tačiau gali atnešti taip išsvajotą pripažinimą.

II.3. Laisvalaikio ypatumai repo kūriniuose

Laisvalaikis dažnai laikomas pakankamai neformali žmogaus būvio erdvė, kurioje jis gali būti

tikresnis, elgtis laisviau nei kitose srityse. Be viso to, laisvalaikis talpina daugybę veiklos formų,

tokių kaip sportas, kelionės, vakarėliai ir pan. Lietuvių laisvalaikį atspindinčiame pogrupyje pasitaiko

kūrinių, kuriuose tiesiog parodoma žmogaus kasdienybė, jo nuotykiai ar kasdienės situacijos. Tai

vienas rečiau pasitaikančių kūrinių tipų, tačiau jis yra prasmingas dėl suteikiamos galimybės iš arčiau

pažvelgti į žmonių rutiną. Anot Auksuolės Čepaitienės, kasdienybė yra tam tikras matas, apibrėžiantis

žmogaus buitį, šeimą, darbą, mokslus ir kitas sritis, kurios užpildo didžiąją dalį žmogaus gyvenimo

(Čepaitienė 2005, p.11). Kitaip tariant, kasdienybės ir ypač laisvalaikio štrichai yra puiki medžiaga

lietuviškumui išryškinti. Prie laisvalaikio formų taip pat galima priskirti dykinėjimą, tam tikros

formos apmąstymus. Kaip tik dėl to į šį pogrupį patenka keli kūriniai, kurie apmąsto žmogaus būtį ir

stengiasi suteikti vilties, motyvuoti kasdienybės veikloms. Kitaip tariant, tokio pobūdžio kūriniai

labiau orientuoti į tuos, kurie nepasitiki savimi ir apskritai bijo imtis kokių nors juos įprasminančių

veiklų.

Vienas iš minėto tipo kūrinių, kuriame kalbama apie motyvaciją yra repo grupės „Lilas ir

Inomine“ kūrinys Nenustosiu sakęs. Šiame kūrinyje per asmeninį patyrimą sukaupta patirtis yra

perduodama klausytojams, siekiant juos motyvuoti didesniems tikslams ar bent jau pasitikėjimui

savimi. Atlikėjas supranta, jog kartais žmogui tereikia, kad kas nors juo patikėtų, pagirtų ar įvertintų,

dėl to repuoja: Kiek kartų galėjai, bet rankos nusviro, / Iš vakaro silpnas, ryte pabundi didvyriu, /

Kiek reikia laiko, kad atsimerktų akys, / Aš nenustosiu sakęs / Tu afigėnas, tu afigėnas (VDU ER

2652/14). Matosi, jog tekste pabrėžiama žmogaus galia bei potencija, siekiant ištransliuoti žinią, jog

nesvarbu koks yra žmogus, daug svarbiau ko jis nori ir kokie jo tikslai gyvenime. Norėdami padrąsinti

savo klausytoją „Lilas ir Inomine“ repuoja: Atsidusi – pavyko, patikėk, pavyks ir vėl / Tu stipresnis

nei tavo liaudis, / Tu jau laimėjai, jei bent bandei (VDU ER 2652/14). Šiose eilutėse galima įžvelgti

asociacijų su prancūzų pedagogo ir istoriko Piero de Kuberteno posakiu „Svarbu ne laimėti, o

34

dalyvauti“ (Genys 2011), kuris pabrėžia sąžiningą bei darnų būvį, atkreipia dėmesį į tai, jog žmogus

yra vertingas ir tais atvejais, kai jo vykdoma veikla teikia malonumą tik jam pačiam ir ne visuomet

sukuria pridėtinę vertę. Kitaip tariant, vadovaujantis šiuo guodžiančiu posakiu siekiama ištaisyti ir

išsklaidyti lietuviobaimes, kūrinio tekste pabrėžiant žmogaus ir jo gyvenimo unikalumo svarbą.

Tokio pat motyvuojančio pobūdžio tekstas yra pateiktas ir kitame „Lilas ir Inomine“ kūrinyje Tu

privalai skambėti (VDU ER2652/44), kuris buvo sukurtas kaip oficialus 2016 m. Lietuvos rinktinės

himnas Rio olimpinėse žaidynėse (Youtube.com 2016). Čia atsiskleidžia tam tikras paslėptas

nesėkmės baimės, savo jėgų nuvertinimo kompleksas, kurį galima priskirti lietuviškumui. Viename

interviu psichologas Andrius Kaluginas teigia: Lietuviai dažnai nepasitiki net patys savimi. Mano

įžvalgos rodo, kad nėra tiesioginės koreliacijos tarp amžiaus, socialinio lygmens, intelekto, lyties ir

t. t. (Savukynas 2011). Taigi, matome, jog interviu ir muzikiniame kūrinyje pabrėžtas lietuvio

nepasitikėjimas savimi yra neišgalvotas, o išties rimta problema. Repo grupės „Lilas ir Inomine“

vaizdo klipuose net mažiausios detalės paverčiamos visuma. Pavyzdžiui, klipe Nenustosiu sakęs foto

studijoje, baltame fone vienas po kito keičiasi skirtingi žmonės – poros, neįgalieji (VDU ER 2652/78),

vaikai (Žr. priedas Nr.6, Pav.4), moksleiviai ir pan. Herojų įvairovė tarsi turėtų sugriauti kūrinio

vientisumą, tačiau būtent ši įvairovė sukuria tam tikrą istorijų kaleidoskopą, kuriame viskas

sustyguota ir apgalvota. Taigi, aptariant šio grupės vaizdo klipą galima atkreipti dėmesį į jame

vyraujančių simbolių organiškumą bei tikslumą, kurie aiškiai išreiškia žmogaus kasdienybę,

laisvalaikį ir šias sferas apimančias emocijas.

Apie laisvalaikį, kuris yra itin glaudžiai susijęs su sportu ir valios ugdymu prabyla atlikėjas

Omerta kūrinyje Sparta: Kovotojo pasaulis įgauna ringo formas, / duoklė kūnui, kol nuskambės

paskutinis gongas / Lynas jungia kampus – tai tavo sparta / Kova su savimi lyg būtų paskutinį kartą

(VDU ER 2652/8). Pasiremiant bendru kontekstu galima suprasti, jog kūrinys daugiausia pritaikytas

sportininkams, tačiau jis yra itin universalus ir tinka bet kokiam asmeniui, kuris siekia laisvalaikio

pomėgio ar hobio srityje užsibrėžto tikslo. Čia tikslo siekimas vaizduojamas kaip nuožmi, ilgalaikė

ir daug pastangų reikalaujanti kova. Be to, kad ir koks yra tikslas, visų pirma kaip pagrindinis prizas

yra pabrėžiamas ne jo pasiekimas, o pergalė prieš save, gebėjimas palenkti savo valią. Taigi, galima

pastebėti, kad šiuo atveju lietuviškumas pasireiškia per stiprią žmogaus valią, kurią jis ugdo savo

laisvalaikio veiklų metu. Čia leidžiama suprasti, jog lietuvis yra tvirtas, savo tikslų siekiantis ir

lengvai nepasiduodantis žmogus. Kad ši mintis būtų dar labiau užtvirtinta, teksto pabaigoje autorius

dar kartą pabrėžia: Pergalių nedovanoja, nieko nelauk, / Niekada nepasiduok, niekada neatsitrauk

(VDU ER 2652/8). Taigi, per šias eilutes dar labiau sustiprinamas lietuviškas mentalitetas, kuris tarsi

atkleidžia, kad lietuviai yra gana nepatiklūs žmonės ir linkę viską užsidirbti savomis rankomis bei

juodu prakaitu. Norint plačiau pakalbėti apie šio kūrinio reikšmes iškart reikėtų atsigręžti ir į vaizdo

klipą, kuriame demonstruojami vaizdai iš sporto salės, rodoma kaip treniruojasi sportininkai arba kaip

35

kovoja boksininkai (Žr. Priedą Nr.6, Pav.6). Kitaip tariant, iš pirmo žvilgsnio susidaro

nenuginčijamas įspūdis, jog atlikėjas repuoja apie sportą. Tai yra tiesa, tačiau šiame kūrinyje slypi ir

daugiau prasmių. Visų pirma, vaizdo klipe daugiau akcentuojamos treniruotės ir jų metu patiriamas

nuovargis, o ir pats atlikėjas tekste labiau pabrėžia kovą ne tik su priešininku, bet ir su pačiu savimi.

Kitaip tariant, čia aptarinėjamas žmogaus valios klausimas ir žodžiais stengiamasi motyvuoti, suteikti

daugiau ryžto.

Kitame Omertos kūrinyje Išpūsk atsispindi kiek pesimistiškas požiūris į gyvenimą, kurį

vėlgi galima sieti su laisvalaikio apmąstymais. Per savo tekstą Omerta vaizdžiai papasakoja žmogui

būdingą santykį su aukštesnėmis jėgomis, pasauliu: Pasaulis kurčias, jis mūsų negirdi, / Pasaulis

atkišti delnai, bet suvynioja kūliais (VDU ER 2652/39). Atlikėjo pateikiamas santykis su pasauliu yra

gana įdomus ir neįprastas, čia žmogus vaizduojamas kaip itin silpna ir mažai galių turinti būtybė.

Atsižvelgiant į tai, jog dabartinėje visuomenėje žmogus įvardijamas kaip pasaulio užkariautojas, kuris

yra atsakingas už klimato atšilimą bei kitas ekologines katastrofas (technologijos.lt 2007), mintis, jog

jis yra silpnas skamba gana kontraversiškai ir netgi drąsiai. Gyvenimas kaip sapnas, iš kurio sunku

pabusti, / Lengva užmigti, todėl įtrauk, įkvėpk ir išpūsk (VDU ER 2652/39) – šiais žodžiais atlikėjas

gyvenimą palygina su sapnu. Tokia sąsaja yra gana simboliška, nes dažniausiai sapnas yra siejamas

su nesąmoningai vykstančiais neurologiniais procesais (Kirvaitienė 2007). Kitaip tariant, šiais

žodžiais norima pasakyti, jog gyvenimas iš esmės yra determinuotas ir žmogus turi gana mažai

savarankiškų pasirinkimų, todėl geriausia ką tokiu atveju galėtų padaryti – tai stengtis išlaikyti tų

menkų pasirinkimų autonomiją. Minėtą silpno žmogaus įvaizdį sustiprina ir vaizdo klipo medžiaga.

Vaizdo klipas yra nufilmuotas apleistoje vaikų žaidimo aikštelėje Elektrėnuose (Žr. priedą Nr.6,

Pav.8), tokia aplinka sukuria niūrų įvaizdį ir sukelia mintis apie kažkada čia laisvalaikį leidusias

šeimas. Taigi, nors šį Omertos kūrinį būtų galima priskirti laisvalaikio apmąstymams, tačiau jo

kūrinio vaizdo klipas taip pat atskleidžia apskritai besikeičiantį laisvalaikio leidimo būdą, kuris

išryškėja per apleistų žaidimo aikštelių simboliką.

Čia gana įdomiai įsiterpia reperio Karpio Vis tiek ateisiu daina. Šalia kūrinių, kuriuose

dalinamasi asmenine patirtimi, motyvacinėmis mintimis ir požiūriu į aplinkoje vykstančias situacijas,

ši daina skamba tarsi nerūpestingumo himnas. Karpio dainoje Vis tiek ateisiu iš šalies galima stebėti

maištaujančio ir pagal savo supratimą pramogaujančio jaunimo realybę: Butelis iš rankų, pyst ant

žemės / Per petį tranko draugelis, paduoda kortelę, / Be dešimt dešimt aš aplenkti galiu ir vėją, /

Suvedu PIN kodą, uh, suspėjau (VDU ER 2652/2). Trumpas priedainis, kurio metu tarsi manifestas

skamba atgal į seną mokyklą, jė (VDU ER 2652/2) paprasčiausiai gali reikšti prisiminimų bei

nuotykių iš mokyklos laikų atkartojimą. Stebint šiam kūriniui sukurtą klipą visų pirma matosi, kad

daugelis apdainuojamų dalykų yra pavaizduoti tiesiogiai, o labiausiai stebina tai, jog bežiūrint klipą

susidaro įspūdis, jog teksto autorius čia išties yra apsvaigęs. Belieka spėlioti ar autorius filmavosi

36

apsvaigęs ar taip įtikinamai suvaidino. Bet kokiu atveju iškyla klausimas, ką tokiais vaizdais norima

pasakyti. Atsižvelgiant į vaizdo klipą galima spėti, jog autorius jausdamas nostalgiją ir norėdamas

atkartoti senus laikus, tiesiog paaukojo vieną savo dieną ir ją išgyveno pagal paaugliškus kanonus –

gėrė alų (Žr. priedą Nr.6, Pav.9), šlaistėsi gatvėmis, šlapinosi viešose vietose. Vis tik iškyla

klausimas, kokios šiame tekste iškeliamos vertybės ir kaip jas reikėtų priimti. Atsižvelgiant į ankščiau

paminėtas įžvalgas galima teigti, jog bene pagrindinė paskata, nulemianti tokį laisvalaikio praleidimą

yra nostalgija seniems laikams, polėkio bei nerūpestingumo ilgesys. Faktas, jog autorius norėdamas

prisiminti senus laikus ir juos atkartoti griebiasi alkoholio ir neatsakingo elgesio rodo jam artimas,

tačiau platesnėje visuomenėje sunkiau priimamas vertybes, kurios pasireiškia per nekultūringas

linksmybes, norą linksmintis ne laiku ir ne vietoje, siekį apsvaigti. Taigi, šiuo atveju lietuviškumas

pasireiškia per vienkartinį (o galbūt ir ne) bandymą atsiriboti nuo visuomenės normų, išgyventi jau

praeito etapo egzistencinę būtį.

Šioje kūrinių kategorijoje taip pat reikia paminėti 2015 m. Lietuvos hiphopo muzikos

apdovanojimų Metų vaizdo klipo nominacijos laimėtojų, grupės „Dogma“ kūrinį 6 pėdos. Šiame

kūrinyje repuojama: O gal planų gana? O gal ne? Laikas pradėti gyventi šia diena, gal susitinkam,

/ Susėdam vakare bare, rytoj jau galim būti šešios pėdos po žeme (VDU ER 2652/26). Taigi, tekste

išryškinamas gyvenimo laikinumas bei atkreipiamas dėmesys į tai, jog gyvenime reikia mėgautis

dabartinėmis akimirkomis, o ne laukti kažko geresnio, gražesnio, labiau verto. Kūrinyje taip pat

kalbama apie vyresnių žmonių požiūrį į laisvalaikį: Geriau kas dieną lyg valgant paukščių pieną,

neskaičiuojant kiek laiko mums dar lieka, / Kiekvieną dieną sensta vyrai po vieną dieną, kaip geras

vynas sendami gražėja (VDU ER 2652/26). Taigi, čia išryškinamas vyresnio vyro paveikslas, kuriam

itin svarbu kokybiškai leisti laiką, mėgautis įvairiomis pramogomis. Atidžiau pažvelgus į teksto bei

vaizdo ryšį, galima pastebėti, jog čia vyresnio amžiaus vyrai pateikiami kaip jaunatviškos ir

linksmintis mokančios kompanijos sielos. Galų gale ir patys grupės atlikėjai, pristatydami šią dainą,

pabrėžia vyresnių vyrų vertę (hip-hop.lt 2015).Taigi, akivaizdu, jog čia ne tik norima atskleisti

gyvenimo laikinumą, bet ir iš dalies išteisinti vyrus dėl jų polinkio į avantiūras. Šio kūrinio vaizdo

klipe siužetas yra itin išbaigtas, o vaizdo rėmai gana apibrėžti. Kitaip tariant, beveik nėra jokių

papildomų bereikšmių vaizdinių ar lyrinių nukrypimų. Klipe svarstoma vidutinio amžiaus vyrų krizės

problema ir kaip jos pasekmės pasireiškia kasdienybėje. Išryškinta problema jau akivaizdi jau nuo

pat pirmųjų klipo vaizdų, kur du pagyvenę draugai apsirengia pusiau oficialiai, pusiau jaunatviškai

(pavyzdžiui, švarkas derinamas su converse batelių tipu) ir pasiėmę šunį tarsi senais gerais laikais

išeina į gatvę „ieškoti nuotykių“ (VDU ER 2652/86). Išėjimas į miesto centrą, kuriame vyrauja

gausybė įvairiausių žmonių bei renginių neretai siejasi su galimybėmis, atradimais bei nuotykiais.

Pasakojimas pratęsiamas naktinio klubo aplinkoje, kur herojus supa jauni muzikantai bei pažįstami,

o šalia rangosi ir koketuoja jaunos merginos (Žr. priedą Nr.6, Pav.10). Epizodas, kuriame herojai ir

37

jų naujosios merginos naktinio miesto gatvėmis važiuoja su kabrioletu (VDU ER 2652/88) tarsi

įtvirtina visa tai, kas taip būdinga šiai visuomenei – amžinos jaunystės kultą, turtus, vyrišką galią bei

finansiniu pranašumu ir grožiu pagrįstus vyro ir moters santykius. Šis klipas yra vienas iš pavyzdžių,

kuris parodo, kad gerai apgalvotas siužetas ir detalės savaime iškelia pagrindines mintis ir idėjas.

Verta atkreipti dėmesį, jog kai kuriuose kūriniuose pabrėžiama gyvenimiška kasdienybė,

kuriai suteikiamas tam tikras filosofinis požiūris. Pavyzdžiui, „G&G Sindikato“ kūrinyje Pasaulis

gali būti apdainuojamos grupės narių gastrolės, aptariami susibūrimai, kuriuose jie dalyvauja. Po

kasdienybės įgalinimo galiausiai padaromos išvados: Pasaulis gali būti linksmas, gali būti liūdnas,

aštrus kaip skustuvas, / gali būti kaip šaltas dušas, gali priekabus būti kaip Mulen Ružas, / Gali

suvartyti kaip raimą varto Pushaz, gali būti geras, / Gali būti blogas, gali pervažiuoti ratais, gali

nuvažiuoti stogas (VDU ER 2652/9). Šiame tekste galima įžvelgti gana ryškų norą pateisinti ne tik

pasaulį kaip tokį, bet ir žmogiškąsias klaidas bei pasirinkimus. Kitaip tariant, atsakomybė už

pasirinktus sprendimus yra permetama aukštesnėms jėgoms, t.y. pasauliui. Galų gale ir vaizdo klipe

galima rasti tam tikrų įvaizdžių, kurie glaudžiai siejasi su tekstu ir iš jo išeinančiomis prasmėmis.

Pavyzdžiui, vienoje klipo dalyje demonstruojamas bėgimo veiksmas, kuris rodo, jog nuo

nepatinkančios sistemos ar kitų trukdžių galima tiesiog pabėgti (VDU ER 2652/69). Vienoje klipo

vietoje taip pat rodoma kaip vienas iš grupės narių tabletes (galimai vitaminus ar vaistus) užgeria

alumi (Žr. priedą Nr.6, Pav. 11). Taigi, šie įvaizdžiai pabrėžia, jog lietuviai laisvalaikį suvokia kaip

visiškai autonomišką erdvę, kurioje galima pasislėpti nuo darbo, šeimos ir kitų problemų.

Kai kuriuose kūriniuose laisvalaikio leidimo formos įvardijamos su tam tikra pašaipa ir

humoru. Pavyzdžiui, grupės „Šventinis bankuchenas“ kūrinyje Vyturiai gana humoristiškai

paliečiami skirtingų kartų bendravimo niuansai, kurie pasireiškia per skirtingą laisvalaikio leidimo

sampratą. „Šventinis bankuchenas“ repuoja: Šiandien mes visą naktį esam pasiruošę būti geranoriški

/ Ir gerbti gyventojų ramybę. Visiems juk yra ribos, / Nes mes suprantame, kad daugiabučiuose yra

labai prasta / Garso izoliacija ir žmonės nori miegoti, miegoti, miegoti, miegoti (VDU ER 2652/52).

Šios dainos tekste demonstruojamas itin didelis supratingumas kitų atžvilgiu. Parodoma, jog jaunimas

yra labai supratingas, išauklėtas ir galvojantis apie savo artimiausią aplinką. Tačiau susidaro įspūdis,

jog perteikiama mintis yra perkeltinė ir iš tiesų čia tik norima parodyti kaip jaunimas turėtų leisti

laisvalaikį pagal tėvų ir vyresnių žmonių rekomendacijas. Dainos žodžius gana gerai atspindi ir

vaizdo klipas, kuriame rodoma kaip jaunimas sėdi ant sofos ir ramiai žaidžia stalo žaidimus (Žr.

priedą Nr.6, Pav.13). Iš esmės šis kūrinys yra tarsi parodija, nukreipta į vyresnio amžiaus žmones,

kurie peikia jaunimą dėl jo triukšmingų linksmybių.

Taigi, laisvalaikį reprezentuojančiuose kūriniuose galima įžvelgti kiek kitokias

lietuviškumo apybraižas. Čia lietuviškumas gali būti susiejamas su tam tikru nerūpestingumu,

atsipalaidavimu bei gebėjimu į daugelį dalykų žiūrėti su humoru. Šie kūriniai parodo, jog pakankamai

38

niūrus ir vienišas lietuvio įvaizdis gana greitai gali transformuotis į nerūpestingo ir šia diena

besidžiaugiančio žmogaus paveikslą. Analizuojant kūrinius galima pastebėti, jog atlikėjai nemažai

dėmesio skiria žmogaus valios, tikslų siekimo ir panašiems klausimams. Tokiuose kūriniuose

lietuviai vaizduojami kaip itin užsispyrę, savarankiški ir kantrūs žmonės. Susidaro įspūdis, jog

pačiam ir be kitų pagalbos pasiekti užsibrėžto tikslo yra garbės reikalas. Taigi, šiuo atveju

lietuviškumą galima susieti su darbštumu, valia ir atsidavimu, tačiau tik tose srityse, kurios lietuviui

yra tikrai svarbios. Tuo tarpu laisvadieniai čia pateikiami kaip itin didelė ir laukta šventė, kas rodo,

jog lietuviai yra linkę gana griežtai atskirti savo darbinį ir asmeninį gyvenimą.

III. SOCIALINĖS PROBLEMATIKOS REPO DAINŲ TEKSTAI IR

VAIZDO KLIPAI

Socialinės problematikos kategorija apima gana išraiškingus ir ypatingai daug apie Lietuvos,

kaip valstybės, būklę nusakančius kūrinius. Viena iš labiausiai kūriniuose išryškėjusių temų yra

susijusi su įvairiais ekonominiais veiksniais ir procesais. Čia aptariami daugeliui svarbūs pinigų,

skurdo, ekonominės atskirties ir vartotojiškumo temos, kurios nusako kaip šių dienų lietuvio santykį

su materialiomis vertybėmis. Nemažą dalį sudaro ir kriminalines temas paliečiantys kūriniai, kuriuose

apžvelgiami smurto prieš save ir kitus atvejai, įvairūs nusikaltimai, neadekvatus svaigalų vartojimas,

kuris dažnai yra minėtų kriminalinių įvykių sukėlėjas. Šią kategoriją iš viso sudaro 20 kūrinių, 13 iš

jų patenka į pirmąjį pogrupį apie ekonominius veiksnius, 7 kūriniai patenka į svaigalų ir kriminalinės

erdvės sandūros pogrupį.

III.1. Ekonomikos veiksnių sankirtos

Šiame pogrupyje aptariami ir analizuojami tie kūriniai, kuriuose labiausiai atsispindi tokios

ekonomikos sritį apimančios temos kaip pinigai, vartotojiškumas, bedarbystė, skurdas ir pan.

Panašaus pobūdžio temos atskleidžia ne tik Lietuvos realybę, bet ir parodo kaip su įvairiais

finansiniais ir vartojimo klausimais bei problemomis tvarkosi lietuviai. Elgesys su ekonomika

susijusioje srityje tiesiogiai gali atskleisti žmogaus mentalitetą, požiūrį į erdvę, kurioje gyvenama,

vartojimo įpročius.

Zygmuntas Baumanas knygoje „Vartojamas gyvenimas“ pastebėjo, jog būti vartotojų

visuomenės nariu yra nelengva užduotis, niekuomet nesibaigianti ir vis naujų pastangų reikalaujanti

kova (Bauman 2011, p. 113). Šią mintį pagrindžia ir muzikinio dueto Mesijaus ir Miunpauzen‘o

kūrinyje Tu pinigų siurblys esantis satyrinis pastebėjimas: Tu pinigų siurbėlė, tau gerai ten kur eilė,

39

nes išleisti juos gali (VDU ER 2652/43). Čia žmogus tapatinamas su pinigais mintančiu ir jais

disponuojančiu gyviu. Asmens sugretinimas su siurbėle paverčia jį pasibjaurėjimą keliančiu

visuomenės veikėju, kuris rūpinasi tik savo gerove. Toliau Mc Mesijus repuoja: Tu neoninių jūrų

gyvulinis ryklys, priklausomybių rinkinys / Tu pinigų siurblys, tu pasaulio branduolys, tu mėlynasis

gaublys / Reikia pinigų, pinigų reikia pinigų, pinigų yra (VDU ER 2652/43). Atlikėjas atkreipia

dėmesį, jog turintis pinigų asmuo tampa pasaulio centru. Kitaip tariant, norima pasakyti, jog

šiuolaikinėje visuomenėje turtingas žmogus yra savaime vertingas ir nusipelnęs pagarbos. Filosofas

Zigmantas Baumanas atkreipia dėmesį, jog vienas iš plačiausiai komentuojamų vartojimo

visuomenės bruožų yra naujumo išaukštinimas ir rutinos pažeminimas (Bauman 2011, p.232). Taigi,

kūrinio tekste minimą poreikį vartoti ir pirkti galima susieti su noru išeiti iš rutinos bei kasdienybės

erdvės ir pasisemti naujų potyrių. Sudaromas įspūdis, jog turint pinigų galima laisvai keisti pasaulį

ir nesunkiai jame disponuoti net ir keisčiausiomis idėjomis. Vaizdo klipas iš esmės tiesiogiai atspindi

kūrinio tekstą – čia vaizduojama kaip po namų erdvę kažką siurbdamas (o galbūt ieškodamas pinigų?)

važinėja dulkių siurblys (Žr. priedą Nr.6, Pav.14). Vėliau demonstruojama kaip šalia sustojusio

siurblio iš grindų į viršų pradeda kilti banknotų srautas, kuris galiausiai ima priminti viesulą (VDU

ER 2652/107). Taigi, susidaro įspūdis, jog atlikėjas besaikį potraukį pinigams ir polinkį į materialumą

nori prilyginti viską naikinančiai pražūčiai. Materialaus pasaulio kaip vertybės ir galimybės jame

disponuoti pinigais tema taip pat aptariama ir kitame šio atlikėjo kūrinyje Rojuje tu (VDU ER

2652/49).

Šiame pogrupyje gana ryškiai pabrėžiamas pinigų vaidmuo ir jų įtaka viešojoje sferoje.

Geriausiai šią tematiką atspindinčios grupės „Garazhe Nerūkoma“ dainos Dėl popieriaus eilutės

teigia: Visi mes dideli, bet ir dideli dvės / Ir nebus ko kabinti ant lentų garbės. / Ne tie autoritetai, ne

ta ikona / Dabar ikona euras, svaras ir krona (VDU ER2652/11). Remiantis šiais žodžiais galima

suprasti, jog vienas pagrindinių vertybinių matų šioje visuomenėje tapo pinigai bei ekonominė galia.

Kitaip tariant, dainos tekstas leidžia suprasti, jog dabartiniame sociume žmogiškumą iš esmės

apsprendžia perkamoji galia. Neslepiama, jog pinigai yra ta sritis, kuri gali labiausiai pakeisti žmogų

ir jo įsitikinimus. Tarsi žinodamas šį faktą, grupės „Garazhe Nerūkoma“ lyderis dainos tekste

paskelbia mintį: Kovok už tikėjimą, ne už kryžių (VDU ER 2652/17). Per šiuos žodžius atsiskleidžia

šiuolaikinė vertybių krizė, kuomet žmonės labiau vertina išorinius ir laikinus dalykus. Galvoje turima

ne tik religija ar tarptautiniai santykiai, bet ir patys pinigai, kurie dažnai yra pervertinami ir

pamirštama, kad jie turėtų būti tik priemonė tikslui pasiekti, o ne galios rodiklis. Kitaip tariant, finale

galiausiai aklai kovojama tik dėl savo įsitikinimų, kuriems įtaką padaro naudos ir ekonominiai

dėsniai.

Šio kūrinio vaizdo klipe dominuoja apleisti betoniniai pastatai (Žr. priedą Nr.6, Pav.22) –

buvę gyvenamieji namai, gamyklos ir pan. Čia netrūksta griuvėsių, aptrupėjusių sienų, nepatvarių

40

konstrukcijų, plytų krūvų bei antrame fone išryškėjančių daugiabučių, kurie dar labiau sustiprina

kontrastą tarp „buvusio“ ir „esamo“. Kitaip sakant, šios grupės klipe aiškiai pabrėžiamas kontrastas

tarp gyvenimo ir negyvenimo, veiklos ir stagnacijos, sistemos buvimo bei jos išnykimo. Filmavimui

pasirinktos tokios vietos, kurios atspindi arba kažkur nuošalėje vykstantį gyvenimą, arba tai, kad jis

išvis yra sustojęs. Civilizacija atsiranda kartu su miestu ir mieste, ji gimsta kartu su naująja erdve ir

naujuoju laiku (Donskis 2009, p.101). Kitaip tariant, šiame klipe išryškinama žmogaus, kaip tam

tikros sistemos, praeitis. Tuo pačiu ji supriešinama su dabartimi, kuri pateikiama kaip ne pati

perspektyviausia galimybė šių laikų žmogui. Žvelgiant iš kitos pusės galima manyti, jog apgriuvę ir

apleisti pastatai simbolizuoja dabartinę visuomenę, kuri yra paremta lobistiniu mąstymu ir atsisako

pareigos kurti teisingą ir tvarią visuomeninę sistemą. Taigi, šiuo atveju lietuviškumas reiškiasi per

materialinį pagrindą, kuris yra nukreiptas į norą praturtėti, aplenkti kitą savo turtu ir pan.

Mc Mesijaus kūrinyje Nelieskit mėlynojo gaublio paliečiama vartotojiškumo problema:

Sakai, netyčia išslydo, atsiskaitysim skaistykloj, / Dėl tokių kaip tu šią žiemą nesnigo, / Sakai, bijo

paklysti, aplimpa gintarais savą mišką, / O vokiečiai išperka inkliuzus su bykais pigiai (VDU ER

2652/10). Atkreipdamas dėmesį į neva netyčinį šiukšlinimą, atlikėjas Mc Mesijus pastebi, jog

besaikis vartojimas ir asmeninės atsakomybės nusikratymas yra viena didžiausių problemų, kuri

sukelia ekologines katastrofas, klimato atšilimą bei kitus panašaus pobūdžio reiškinius. Kitaip tariant,

atlikėjas verčia susimąstyti apie tai ką kiekvienas žmogus asmeniškai galėtų padaryti, jog bent truputį

pakeistų esančią padėtį. Kūrinyje taip pat atsispindi kasdienybės aspektai: Palik reklamų ir skrajučių

tūkstančius, / Tai jau savaitgalį skrajosiu ir dūksiu visur, / Pažerk karamelių popierėlių spalvotų, /

Kad asfaltas pilkas neatrodytų (VDU ER 2652/10). Šiose eilutėse paliečiami kasdieniai, buitiniai

įpročiai, taip pat atkreipiamas dėmesys į reklamos pobūdį, kurį galima sieti su tam tikrus šiukšlinimu.

Tekste vaizduojami įpročiai (popierėlių mėtymas, skrajučių dalinimas) nėra itin ryškūs kasdienybėje,

tačiau globalia prasme kelia pavojų. Lygiai taip pat čia pabrėžiamas žmonių godumas ir poreikis

vartoti. Sudaromas įspūdis, jog dauguma įsigydami daiktą ar numesdami šiukšlę, nepamąsto apie tai,

kad visos šios atliekos kažkada viena ar kita forma atsigręš prieš vartotoją. Kitaip tariant, kūrėjas

atkreipia lietuvių polinkį nusimesti nuo savęs atsakomybės naštą ir ją perduoti kam nors kitam.

Atsakomybės atsisakymas tiesiogiai yra susijęs ir su ne gebėjimu priimti ryžtingų sprendimų, delsimu

rimtose situacijose bei laukimu, jog kažkas kitas prisiims pareigas ir, pavyzdžiui, sutvarkys atliekas,

gatves ir pan. Kita vertus, tokiai neryžtingumo problemai atlikėjas turi tik vieną pasiūlymą: Rūšiuok!

/ Jei ne – tykosiu tavęs bendrame konteineryje (VDU ER2652/10). Taigi, panašu, kad neryžtingumą

geriausia pagydyti ryžtingais sprendimais arba kitaip tariant, kad ir kaip tai paradoksaliai skambėtų,

vienintelė išeitis sumažinti vartojimą yra vartojjimo mažinimas. Tačiau toks sprendimas nieko

nekeičia, nes liepimas rūšiuoti arba daryti kitus reikšmingus darbus ir atskleidžia esminį lietuvio

bruožą – jam reikia liepti ir grasinti. Kitaip tariant, čia lietuviškumas atsiskleidžia per kontroliavimo

41

bei suvaržymo prizmę. Didelė tikimybė, jog įsakymų iš šalies troškimas yra tam tikra lietuviškumo

apraiška.

Kadangi ne visi vaizdo klipai savo menine raiška bei idėjomis yra lygiaverčiai su kitais, tai kai

kurie iš jų bus aptarti kaip išskirtiniai pavyzdžiai, kurie atskleidžia, kad hiphopo vaizdo klipas tampa

nauja galimybe kurti bei pasakoti kinematografinę istoriją. Mc Mesijaus kūrinys Nelieskit mėlynojo

gaublio yra itin vaizdingas pavyzdys, rodantis, kad hiphopas ne tik pastebi, bet ir rūpinasi globalių

problemų sprendimu. Būtent šiame kūrinyje atsispindi ironiškas ir šmaikštus požiūris į žmogų ir jo

santykį su pasauliu bei gamta. Šiame klipe sukuriama uždara, kosminė erdvė, kurioje matosi tik

atlikėjo galva bei ją nuolat atakuojančios šiukšlės, įvairiaspalviai šešėliai bei disko gaublio švieselės.

Atlikėjo galva tarsi atstoja žemės gaublį (Žr. priedą Nr.6, Pav.23), kuris, turėdamas galią kalbėti,

prabyla į žmones. Paraleliai šiam įvaizdžiui kaskart parodomas ir butaforinis gaublys (VDU ER

2652/72), apstatytas kartoniniais namais, kurie simbolizuoja žemės kaip planetos trapumą ir

priklausomybę nuo žmogaus. Šis klipas parodo, kad hiphopas gali ir globalinių problemų atspindys,

kuris gal ir ne taip rimtai, tačiau su tam tikra humoro doze atkreipia dėmesį ir priverčia susimąstyti

apie galimas vartotojiškumo pasekmes.

Reperis Micro One savo kūrinyje 120 nemažai dėmesio skiria įvairioms visuomeninėms

problemoms, kurios daugiausia apima nuosavybės klausimus. Micro One repuoja: Privatizuotam

pasauly negali laisvai vaikščioti, / Pilna moterimi norinčių būti mergaičių, / Suaugę princai joms

nespėja matuoti kurpaičių ar kiekvienai tinka (VDU ER 2652/40). Taigi, atlikėjas šiame kūrinyje

pasaulį pavadina privatizuotu ir taip pabrėžia, jog ne visi žmonės į jį turi lygias teises. Kitaip tariant,

čia greičiausiai turima galvoje, jog vieni valdo didžiausius žemės plotus, o kiti neturi pinigų

nuosavam būstui ar apskritai yra išsekę nuo bado. Mintis apie negalėjimą laisvai vaikščioti taip pat

pabrėžia suvaržymo įsigalėjimą, privačios valdos saugojimą ir išaukštinamą. Kita vertus, kitose

dainos teksto eilutėse reperis atskleidžia, jog pernelyg atviras ir kritiškas protas irgi yra pavojingas:

Prisėsk prie židinio, kol aš vartau Salomėją, / O mylimas pavasari, manęs jau nerasi, / Nes kalbėti

tiesą drąsiai pavojinga darbininkų klasei (VDU ER 2652/40). Verta atkreipti dėmesį, kaip autorius

žaismingai jungia žodžius ir sukuria daugiaprasmes reikšmes. Atlikėjas vienu metu atskleidžia savo

apsiskaitymą, pacituoja poetės Salomėjos Nėries eilėraščio Diemedžiu žydėsiu eilutę (tekstai.lt 2018),

o taip pat šias eilutes savotiškai paverčia atsisveikinimo laišku. Atlikėjo kreipimasis į pavasarį ir

perspėjimas, kad vėliau jo galima nerasti yra gana glaudžiai susijęs su paskutine eilute, kurioje

teigiama, kad paprastiems žmonėms yra pavojinga būti atvirais ir garsiais sakyti tai, ką jie galvoja.

Taigi, šiame tekste tarsi parodoma, jog privačios valdos pažeidimas ar patekimas į ją paprastam

žmogui gali užtraukti labai didelių nemalonumų. Humanitarinių mokslų daktaras Regimantas

Tamošaitis atkreipia dėmesį, jog vartotojiška visuomenė mus moko gyventi neugdant asmens valios,

bet tik dėl malonumų: esame skatinami įsiverginti, dirbti vien dėl pinigų, spjaunant į principus,

42

pareigas ir pan. Pirmiausia mus moko išduoti savo gimtinę, numarinti pilietinius jausmus ir gyventi

savo privatiems malonumams, savo džiaugsmui, kuris, beje, tokiomis aplinkybėmis niekada ir

neateina (Tamošaitis 2017). Taigi, tam tikra prasme pasaulis čia vaizduojamas tarsi milžiniškas

kalėjimas, kuriame kiekvienas turi griežtai reglamentuotus vaidmenis ar pareigas ir jokiu būdu negali

išeiti už jų ribų. Apskritai šiuo kūriniu pabrėžiama, jog žmonės vergauja ne tik pinigams, išvaizdai,

bet ir savo titulams, pareigoms. Per šį kūrinį galima įžvelgti įvairių lietuviškumo apraiškų. Visų pirma

galima pastebti, jog pabrėžiama didelė diferenciacija tarp skirtingos ekonominės padėties žmonių,

kuri nulemia visuomenės susiskaldymą, baimes, nepasitikėjimą valdžia. Įdomu, jog repuodamas

pagal tokius žodžius, Micro One vaizdo klipe keliauja per skirtingas erdves ir taip tarsi panaikina

privačios nuosavybės įstatymą. Čia reperis vaizduojamas kalnų, ežero fone (VDU ER 2652/101), taip

pat kažkokio, greičiausiai pietų Europos, miesto gatvėse (Žr. priedą Nr.6, Pav.25). Taigi, gali būti,

jog atlikėjas naudoja įrašus iš savo kelionės, kuri jį privertė susimąstyti apie pasaulio reikšmingumą

ir jo pasidalijimą tarp skirtingo rango žmonių. Toks dažnas erdvių keitimas vaizdo klipe tarsi siunčia

priešingą žinutę, ima atrodyti, jog atlikėjas nori perduoti mintį, jog daugelis suvaržymų tėra riboto

mąstymo pasekmė.

Šiame pogrupyje esančiuose Micro One kūriniuose netrūksta įvairaus pobūdžio pasvarstymų

apie pinigų reikšmę ir tai kaip jie keičia ne tik visuomenę, bet ir individą atskirai. Kūrinyje Madona

Micro One repuoja: Namus nuomoji, ratus nuomoji, laiką nuomodamas save nuomoji, / Net reperio

vardą su šaibom matuoji, / Po to verki tipo kam man meluoji (VDU ER 2652/55). Iš dainos teksto

galima suprasti, jog šiuo atveju Micro One atkreipia dėmesį į tai, jog hiphopo pasaulyje vis dažniau

atsiranda žmonių, kurie dirbtinai susikuria savo kaip reperio vardą ir iš to siekia materialinės naudos.

Kitaip tariant, tokie žmonės pamirštą tikrąją reperių misiją ir pradeda galvoti apie galimybes

užsidirbti. Žinoma, noras užsidirbti iš mėgstamos veiklos nėra smerktinas, tačiau čia atkreipiamas

dėmesys į tai, jog repo muzikos sritis, kaip ir bet kokia kita sritis turi tam tikras taisykles, kurių

nerekomenduojama pažeisti. Nustatytų normų laužymas ne tik sukelia nesantaiką subkultūrinėje

bendruomenėje, bet kažkuria prasme teršia ir visos subkultūros vardą, todėl yra labai svarbu

atsakingai žiūrėti į savo kuriamus meninius produktus ir per juos reiškiamas idėjas. To paties kūrinio

vaizdo klipe kuriama gana niūri ir mistinė erdvė – vaizduojama kaip Micro One su savo kolega

Themyouandm3 vaikšto lauke, gana erdviose vietose, greičiausiai užmiestyje. Vaizdo klipas yra labai

dinamiškas, vienas kadras keičia kitą, atlikėjai vaizduojami skirtingose vietose – apsnigtame kelyje

(VDU ER 2652/113), ant traukinio vagonų, ant namo stogo, tilto (Žr. priedą Nr.6, Pav.27) ir pan.

Išvardinti įvaizdžiai simbolizuoja ribinį pasaulį – būdami ant tilto atlikėjai tarsi atsiduria tarp žemės

ir dangaus, kelyje – tarp skirtingų pusių. Tokia perskyra rodo tam tikrą erdvę, kuri atskiria

materialinės naudos ieškančius atlikėjus ir apskritai šalies gyventojus bei tuos, kurie labiau

orientuojasi į vertybes, aukštesnius tikslus. Kitaip tariant, iš savo asmeninės perspektyvos ir

43

pastebėjimų kaip tam tikri asmenys įprasmina savo veiklą, atlikėjas parodo kultūrinius produktus

kuriančios šalies skerspjūvį ir jame atsiskleidžiančius pažeidimus, t.y. materializmą ir neteisingą

prioritetinių normų nustatymą.

„Garazhe Nerūkoma“ kūrinyje Vartotojai tiki paliečiama ekonominės atskirties ir neteisybės

tema. Čia repuojama apie visuomenėje gana dažnai pasitaikantį atvejį, kuomet populiarūs žmonės iš

vidutinio sluoksnio susireikšmina ir pradeda „vaidinti elitą“. Kūrinyje išreiškiamą minėtą mintį

patvirtina ir šie dainos tekste esantys žodžiai: Elito grietinėlė primeta, kad šeimininkai, / Susirinkę

vadovauja baltai rinkai, / Išrinko kas, ale šeimininkų aukas, / Tipo valdo, tipo pavaldūs mes (VDU

ER 2652/12). Taigi, šiais žodžiais atskleidžiamas tam tikras visuomenėje vykstantis vaidmenų

pasiskirstymas, kuomet viena visuomenės dalis atlieka valdančiųjų vaidmenį, o kita dalis yra

paklūstančioji. Iš kūrinio konteksto matosi, jog autorius repuoja pasiremdamas „paklūstančiųjų“

pozicija, tačiau tuo pat metu pripažįsta, jog tokios pozicijos apskritai nėra, kad ją įsivaizduoja tik per

daug savimi pasitikintis elito sluoksnis. Kitaip tariant, čia tarsi norima pasakyti, jog paprasti žmonės

yra pernelyg užsiėmę savo kasdieninėmis problemomis, jog suktų galvą apie įvairiais niuansais

viršesnių žmonių gyvenimą. Toliau dainoje repuojama apie vartotojų pasaulio ypatybes: Prekės

barkodai įrodo, kad viskas tik kodai ir supisti skaičiai, / Tu nieko nesuprasi, nes viskas parašyta ne

raiškiai, / Nežinai ką vartoji, ne kokybė, o pajibenija, / Svarbu parduoti, tuoj vaikus stumdys ebay‘uje

(VDU ER 2652/12). Taigi, šiomis eilutėmis pabrėžiamas pasikeitęs žmonių ir ekonominės rinkos

santykis. Siekiama parodyti, jog visiškai nebegalima pasitikėti parduotuvėmis, prekybininkais ir

kitais tinklais. Taip pat šiuo kūriniu norima parodyti, jog pasaulis tapo skaitmenizuotas ir dėl to

sunkiai suprantamas. Rodoma, jog įsigalėjus skaitmeniniam pasauliui, susilpnėja tarpasmeniniai ir

bendražmogiški santykiai, atsiranda perkamąja galia paremta konkurencija. Norėdami patekti į

vartotojų visuomenę ir gauti leidimą joje nuolat gyventi, vyrai ir moterys privalo atitikti rinkos

standartų nustatytas sąlygas (Bauman 2011, p. 177). Šią mintį išpildo vaizdo klipo intarpas, kur

grupės lyderis savo rankose laiko marionetę (Žr. priedą Nr.6, Pav.31). Ši lėlė išreiškia bene pagrindinę

reperio mintį – iš esmės visi žmonės yra marionetės ir kažkam vergauja. Kitaip tariant, visi, tiek

elitas, tiek paprasti žmonės tampa lygūs prieš vartojimo sistemą, kurią patys ir sukūrė. Dar vienas

gana įdomus momentas vaizdo klipe yra ta vieta, kur grupės lyderis žaidžia su žaisliniais kareivėliais

(VDU ER 2652/61). Tokiu būdu sukuriamas gyvenimo kaip tam tikros loterijos bei kovos įvaizdis.

Kitaip tariant, niekuomet iki galo neaišku kokia akcija šiandien pasitaikys ir ar pavyks joje rasti ką

nors gero. Prieš tokią absurdišką vartojimo loteriją yra lygūs tiek vargšai, tiek turtingieji.

Apžvelgiant šią kategoriją galima teigti, jog minėtuose repo tekstuose Lietuvos

ekonominė padėtis vaizduojama kaip itin prasta – žmogus net turėdamas darbą ir uždirbdamas negali

jaustis oriai, jis yra priverstas kam nors įsiskolinti ar jaustis skolingas. Galų gale visuomenės pilietį

slegia ir kita kultūriškai primesta vartotojiškumo prievolė, kuri net ir neturint pakankamai lėšų verčia

44

reguliariai įsigyti ir vartoti. Kitaip tariant, minėtieji repo tekstai atkreipia dėmesį į tai, jog eilinis

žmogus politinei valdžiai yra reikalingas tik tuomet kai gali išleisti daugiau nei uždirbti, t.y. „eina į

minusą“. Toks žmogus tampa socialiai pažeidžiamas ir įbaugintas, o tuo pačiu ir lengvai valdomas,

kas, atsižvelgiant į analizuojamus kūrinius, yra vienas iš slaptų prioritetinių valdžios kėslų.

Kūriniuose taip pat galima įžvelgti polinkį į materializmą, siekį pasipelnyti. Parodoma, jog pinigai

dažnai nugali žmogaus moralę, idealus ir vertybes. Kai kuriuose kūriniuose pabrėžiamas tam tikras

lietuvių polinkis į turto privatizavimą, norą nusisavinti, užvaldyti. Galima teigti, jog tokie polinkiai

išreiškia stiprų asmens nuosavybės jausmą bei norą valdyti savo asmeninį turtą ar žemę. Minėtas

turtas dažnai pabrėžiamas kaip siekiamybė, laimingo žmogaus atributas ar vertės matas. Kitaip

tariant, galima teigti, jog lietuviškumas yra gana glaudžiai susijęs su materializmu ir lokalumu, kuris

įprasminamas per privatų turtą.

III.2. Svaigalų ir kriminalinės erdvės sandūra repo erdvėje

Šis pogrupis apima kūrinius, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama tokioms socialinėms

problemoms kaip smurtas, alkoholizmas, nusikalstama veikla ir pan. Socialinė problematika yra gana

opus ir jautrus klausimas, nes ji atskleidžia bene tamsiausius žmogaus polinkius, įpročius ir kitus

veiksmus, kurių daugelis galbūt nenorėtų afišuoti. Panašaus pobūdžio kūriniai atspindi opias

visuomenės problemas, iškelia jas į paviršių ir tuo pačiu padeda ieškoti jų sprendimo būdų. Reperiai,

kalbėdama apie visuomenėje dažnai nutylimus skaudulius, ne tik atkreipia dėmesį į juos, bet ir leidžia

geriau pažinti lietuviškumo apraiškas.

Gerai žinomas prancūzų filosofas ir sociologas Gilles Lipovetsky savo knygoje „Tuštumos

era“ pastebi, jog šiais laikais matome nusikalstamumo išsisklaidymą, nusikaltimų

„deprofesionalizaciją“, kitaip tariant, atsirado naujo tipo smurtas, kurio vykdytojai dažniausiai būna

nežinomi policijai ir neturi sąsajų su „aplinka“ (Lipovetsky 2013, p. 161). Filosofo išsakytos mintys

gana aiškiai atsispindi ir kai kuriuose repo tekstuose. Pavyzdžiui, grupės „Garazhe Nerūkoma“

kūrinyje Autoritetas repuojama: Respect'as kažkur čia / Tik išmok, išmok gatvės triukus, / stumdyti

kaifą, boksuoti svetimas šaikas (VDU ER 2652/17). Taigi, galima pastebėti, kad įvairūs nusikaltimai

persipynę su smurtu yra laikomi kaip viena pagrindinių gatvės veiklų ir galimybių pakilti socialiniais

subkultūros laiptais. Tuo pačiu šis tekstas atspindi ankščiau cituotą nusikaltimų

„deprofesionalizaciją“. Kūrinyje atsiskleidžia, kad nusikaltėliai yra eiliniai, niekuo per daug

neišsiskiriantys žmonės, kurie greičiausiai gyvena gana įprastą gyvenimą, tačiau nori pagerinti jo

kokybę savais, galbūt lengviausiai įvykdomais būdais. Būtent per šį kūrinį išreiškiama mintis, jog

didžiausi pavojai gali tykoti vos tik išėjus iš namų, o artimiausi žmonės gali užsiimti nelegalia veikla.

Apskritai, šio kūrinio dėka išryškinamos pagal nusikalstamo pasaulio gyvenimo dėsnius gyvenančių

grupių vertybės, kurios parodo, jog pagarbą galima užsitarnauti bjauriu elgesiu ir nusikaltimais.

45

Neigiamas vertybinis pagrindas skatina nuvertinti tokias valstybines institucijas kaip policija, teismai

ir pan. Tvarką kontroliuojančių institucijų atstovai tampa nusikaltėlių priešais ir patys to nenorėdami

yra įtraukiami į dar didesnę rizikos grupę. Šiame kūrinyje taip pat kaip vertybė nusikalstomoje erdvėje

yra iškeliamas siekis būti reikšmingu ir svarbiu asmeniu bet kokia kaina: Kai užaugsiu būsiu dideliu

vyru, / Autoritetui į šikną lendu ir taip netyčia pakylu. / Tavo panetkės, tavo kulnas achilo. /

Prasimušiu į liaudį, prasimušiu į žmones, / Į mersą iš audi, taip rodysiu skonį (VDU ER 2652/17).

Kūrinio tekstas ir jame atsirandančios prasmės parodo, jog į nusižengimus linkusiems žmonėms yra

būdinga pasiekimus matuoti per automobilių markes, tam tikrus rangus ar turtinę padėtį. Kitaip

tariant, čia nebelieka bendruomeninio intereso stengtis dėl savo šalies, nes tokį poreikį užgožia gana

apibrėžtos aplinkos gyvenimo būdo kanonai ir taisyklės, kurios norint gauti aukštesnį rangą verčia

padlaižiauti kitam. To paties kūrinio vaizdo klipe sportiniu, juodos spalvos „Nike“ kostiumu

apsirengęs atlikėjas (Žr. priedą Nr.6, Pav.12) artikuliacijos ir judesių pagalba sudaro itin grėsmingo

bei agresyvaus vaikino įvaizdį. Toks įvaizdis tik dar labiau sustiprina dainos teksto svorį. Lauko

kavinės erdvė, kurioje atlikėjas repuoja taip pat apima tam tikras reikšmes. Sudaromas įspūdis, jog

šiuolaikinis, į nusikaltimus ar kitus nusižengimus linkęs žmogus yra tarsi urbanistinės aplinkos

priedas, papildinys. Kitaip tariant, čia išryškinama vadinamojo gatvės autoriteto ir jo namų – gatvės–

santykis. Tokiu būdu pripažįstama, jog vadinamieji autoritetai yra nūdienos laikų reiškinys. Panašaus

pobūdžio temos kvestionuojamos ir kitame Omertos kūrinyje „Tamsa“, kur daugiausia dėmesio

skiriama žmogaus apibrėžtumui ir jo polinkiui į neteisingų sprendimų priėmimą. Kūrinyje

repuojama: Tamsa tave piešia tamsa tave kviečia, tamsa tau nušviečia (VDU ER 2652/37). Šiais

žodžiais tarsi pabrėžiama, jog daliai žmonių buvimas už įstatymo ribų, priimtų normų nesilaikymas

ir pan., yra vertybės, kurios formuoja gyvenimą.

Savo kūrinyje Žodis iš 9 aukšto reperis Micro One išryškina jam būdingą santykį su

gimtaisiais namais, per kuriuos atsiskleidžia miesto kriminalinis atspalvis: Micro One, Panevėžys,

motherfucking underground shit<...>, / 326 reprezentinu tamsiausius kiemus, / Tarp kaitrių liepsnų

tekstinių, temų egzistencinių, / Panevėžys vis dar šiaurėj stūkso, be viešbučių liukso, / Bet sargybos

ugnys vis dar rūksta (VDU ER 2652/24). Taigi, atlikėjas pabrėžia savo gimtojo miesto Panevėžio

pašto kodą (326), kuris yra tarsi simbolis, sujungiantis reperį ir tą simbolį suprantančius (postit.lt

2018). Savo miestą atlikėjas pateikia kaip itin tamsią, niūrią ir pavojingą erdvę, kuri, susidaro įspūdis,

yra pakankamai tuščia. Tai, kad reperis pristato tamsiausius kiemus rodo, kad jis yra visapusiškai

susipažinęs su savo gyvenamąja vieta ir joje vykstančiais nelegaliais veiksmai, kriminalais ir pan.

Teigdamas, jog Panevėžyje vis dar rūksta sargybos ugnis, atlikėjas greičiausiai mintyse turi save ir

kitus čia kuriančius reperius. Šiuo atveju repo muzikos kūrėjai pristatomi kaip asmenys, kurie

geriausiai pažįsta miestą, kritiškai jį vertina ir dėl to žino kas jam geriausia. Tai, kad gimtasis miestas

yra vienas pagrindinių kūrybos pamatų vėliau dainoje prisipažįsta ir pats Micro One: Realybė mano

46

instrumentas, moku groti ja / Kominis mentas, kunigas pisa klientes / Taip, klientes, nes čia verslas

ir su konkurentas (VDU ER 2652/24). Taigi, šie gana drastiški išsireiškimai rodo, jog autorius, kaip

ir minėjo, yra susipažinęs su tamsiausiomis savo miesto paslaptimis. Kita vertus, tokiu atveju

Panevėžį reikėtų suprasti kaip tam tikrą mažesnę šalies versiją, apibrėžiančią bendrąsias problemas.

Apskritai apžvelgiant šį kūrinį verta teigti, jog lietuviškumas gali pasireikšti ir per žmogaus santykį

su jo gimtojoje vietoje vykstančiais neteisėtais dalykais, paslaptimis ir pan. Asmeniui gimtieji namai

dažnai yra ne tik ta sritis, kurioje jis užauga, bet ir erdvė, kurioje susiformuoja kaip asmenybė ir

pasistato savo vertybinį pamatą. Straipsnyje Lietuvos subkultūra kultūrinės geografijos požiūriu Reda

Šatūnienė atkreipia dėmesį į tai, jog globali dimensija visada įgyja lokalių bruožų, taigi – globalus

subkultūrinis identitetas tampa unikaliu, lokaliu tapatumu (Šatūnienė 2012, p.93). Taigi, čia

atsispindi kiek atvirkštinis atvejis, kai lokali vietinė erdvė probleminiu požiūriu gali apibrėžti

globalesnį plotą. Vaizdo klipe taip pat gana akivaizdžiai išryškinamas santykis su miestu – kūrinio

pradžioje atlikėjas pereina per visą butą, tada pasiekia balkoną ir pradeda jame repuoti. Iš balkono

atsiskleidžianti miesto panorama ir šviesos daugiabučių languose (Žr. priedą Nr.6, Pav.28) tarsi

atveria miesto skerspjūvį ir taip leidžia jį geriau pažinti per reperio tekstą. Pats vaizdo klipas yra

juodai baltas, kas irgi atspindi ankščiau minėtas tamsiausias miesto gatves. Be to, tai kad vaizdo klipe

Micro One pasirodo vienas irgi greičiausiai nėra visai atsitiktinis dalykas. Čia norima parodyti, jog

visos tekste išsakytos mintys yra atlikėjo, kaip individualaus asmens. Jei šalia jo būtų daugiau

asmenų, tuomet susidarytų įspūdis, jog kūrėjas atstovauja visai žmonių grupei ir tiesiog perteikia

apibendrintas mintis. Tačiau šiuo atveju parodomas atvirkštinis variantas, kuomet atlikėjas į viešumą

paleidžia savo individualią patirtį ir kiekvienam atskirai leidžia spręsti ar ji atspindi dabarties

aktualijas ar ne.

Kitame Micro One kūrinyje 25 po 4 akivaizdžiai yra išryškinamas repo tekstų rašymo ir

kanapės rūkymo sąsajos. Šiame kūrinyje repuojama: Kiek valandų? Dvim penkios po keturių, / Visi

apsipūtę, o aš vėl ir vėl rašyt turiu, / Pasaulį šį kuriu. Keistis kiek prašyti galiu? (VDU ER 2652/31).

Išties šioje teksto ištraukoje galima įžvelgti netgi tam tikrą paslėptą reikšmę. Tekste minimas laikas,

dvidešimt penkios minutės po keturių, yra neatsitiktinis. Žinoma, jog skaičių kombinacija 420 dar

reiškia narkotinę augalinę medžiagą kanapę, tai susiję su tuo, jog balandžio 20 diena (04/20) laikoma

kanapės diena (L.M. Elepheriou-Smith 2017). Taigi, dar kartą pažvelgiant į minėtą tekstą galima

suprasti, jog nurodytas laikas yra siejamas su būsena po kanapių parūkimo, šią būseną įvardija ir pats

Micro One, paminėdamas žodį apsipūtę. Kitaip tariant, tekste išryškinama priešprieša tarp pasyvių,

rūkančių, statiškų asmenų ir tarp apsvaigusio kūrėjo, kuris yra nerimstantis, visa tai mato ir jaučia

pareigą savo tekstais pakeisti jį supančią situaciją. Kita vertus galima manyti, jog čia išryškinama ir

tam tikra teisuolio pozicija, kuomet žmonių grupėje vienas narys išsiskiria savo būdu ar nuomone ir

stebi kitus. Tam tikras atsitraukimas į šalį leidžia pasijusti viską žinančiu bei matančiu ir suteikia

47

nepagrįstą teisę vertinti kitus. Pasakymas, jog lyrinis subjektas keičia šį pasaulį leidžia manyti, jog jis

yra geros nuomonės apie save, o savo kūrybą laiko itin aukšto meninio lygio. Kitaip tariant,

lietuviškumą čia galima įžvelgti per polinkį apsvaigus teisti ir vertinti kitus pačiam pasirinkus

neutralią poziciją. Taigi, galima teigti, jog ankščiau minėtas teisumo jausmas yra apspręstas

narkotinių medžiagų. Nemažai urbanistinių klipų sukūręs reperis Micro One savo gimtojo miesto

Panevėžio vaizdų neatsižada ir kūrinio 25 po 4 vaizdo klipe. Pažvelgus į šį klipą susidaro įspūdis, kad

kiekvieną naktį sutemus ir ištuštėjus miestui atlikėjas išeina į gatves ir pradeda repuoti. Micro One

vaizdo klipe naktinis miestas atrodo gyvenamas ir gana jaukus – greičiausiai tai liudija miesto gatvės

žibintai, kur ne kur daugiabučių languose degančios šviesos (Žr. priedą Nr.6, Pav.15) ir visi kiti šiltus

pustonius klipe sukuriantys simboliai. Paties atlikėjo judesiai ramūs, santūrūs, eisena taip pat

neskubri, tarsi susiliejanti su miegančiu miestu. Taigi, šio atlikėjo vaizdo klipe miestas labiau atlieka

fono vaidmenį, jis pateiktas tarsi tam tikras pavyzdinis kūrinys, kurį savo žodžiais „stato“ ir kuria

kūrinio autorius. Kitaip tariant, vaizdo klipe demonstruojamas gatves, skverus ir kitas vietas Micro

One pateikia kaip tam tikrą savo autorinį kūrinį. Galima numanyti, jog tokį neadekvatų polinkį

tariamai nulėmė narkotinės medžiagos, kurios iškreipia pasaulio suvokimą.

Smurto prieš save temą kūrinyje Pagalbos linija paliečia grupė „Garazhe nerūkoma“: Nors

turi draugus ir giminę, kažkada liksi vienas arba sugedusi pagalbos linija / čia nepadės religija,

kartais savęs nemylime / Mintys virsta į virves ir grotas, pamiršti malonumus ir skonius (VDU ER

2652/25). Galima suprasti, jog atlikėjas repuoja apie psichologinius sutrikimus, galbūt depresiją. Tai

nesunku nuspręsti iš to, jog čia minima pagalbos linija, nemeilė sau bei gyvenimo malonumų

praradimas. To paties kūrinio autorius tarsi atkreipdamas dėmesį į didelį savižudybių Lietuvoje lygį

(ve.lt 2017), bando padrąsinti: Tikėk – išeitis ne virvėse ir kirviuose<...>, / Man išėjus nepranyks

tamsos, man išėjus šešėliai nedings<...>, / Tikinčiam lengviau, nenudvėsi, nes didžiausia pagalba

tavo vardo raidėse, tavo pasąmonės mėšle (VDU ER 2652/25). Taigi, šį kūrinį galima suprasti kaip

bandymą paskatinti žmones dar kartą pergalvoti savo gyvenimą ir atsisakyti savidestrukcinių minčių,

nes jos, atsižvelgiant į pasekmes, yra pragaištingos. Greta šių žodžių vaizdo klipe galima išvysti ir

šviesos ruoželį, kuris vis didėdamas nuveda į vonios kambarį, kuriame prieš veidrodį nutaisęs

pagiežingą bei piktą veidą repuoja grupės vokalistas (VDU ER 2652/83) Taip pat klipo pradžioje

galima įžvelgti vaistų lapelių motyvus (VDU ER 2652/84), kurie vėlgi nesunkiai susiejami su liga,

negalia bei silpnumu. Tuo tarpu įvaizdį, kurio metu atlikėjas repuoja žiūrėdamas į veidrodį galima

susieti su žmogaus vidiniu pokalbiu, bandymu pažvelgti į savo sielą, siekiant suprasti blogos

psichologinės savijautos priežastis. Kūrinio reikšmė simboliškai papildoma vaizdo klipe, kurio eigoje

rodoma kaip atlikėjas repuoja, sėdi prie žvake apšviesto stalo ir rašo. Galiausiai pabaigoje parodoma,

jog ant lapo didžiosiomis raidėmis užrašytas žodis „pasilieku“ (Žr. priedą Nr.6, Pav.29). Taip

atskleidžiamas tvirtas moralinis autoriaus nusistatymas bei žmogaus gyvybės kaip vertybės

48

suvokimas. Gyvybę bei gyvenimą laikydamas vertybėmis autorius kreipiasi į savo klausytojus ir

stengiasi paveikiai, tačiau nepagrąžindamas įrodyti buvimo gyvam vertę. Taigi, atsižvelgiant į

minėtas teksto bei vaizdo reikšmių sąsajas, galima teigti, jog lietuvį gana dažnai apima beprasmybės

jausmas, kuris gali nulemti savidestrukcinius veiksmus. Tokių emocijų apimtas žmogus, ypač jei

neturi artimųjų ar negali jiems atsiverti, atsiduria krizėje ir pradeda galvoti apie savižudybę. Nors

dažnai spaudoje pabrėžiamas lietuvių polinkis į savižudybę, tačiau atrodo, jog šiuo tekstu iš dalies

stengiamasi atitaisyti tokį įvaizdį ir norima lietuvį parodyti kaip galbūt ir abejojantį, tačiau vis tiek

tvirtą ir gyvenimo negandoms nepasiduodantį žmogų. Taigi, šiuo atveju lietuviškumas yra siejamas

su tvirtybe ir sugebėjimu išgyventi bet kokiomis sąlygomis.

Reperis Micro One savo dainoje 2022 Cypher iškart paliečia dvi šiame pogrupyje

nagrinėjamas temas – alkoholizmą ir smurtą. Jis repuoja: Tarp turtingų bedarbių bent jau vaidink

atsargų, / Kad motina ramiai miegotų, / Nes ryte į darbą, nes ryte tėvas vis dar bare, šeima vis dar

galia / Alkoholis negalė, pripist gal pochui, bet vadinti tą pergalę?/ Taip verdame, šitą mums

protėviai perdavė? (VDU ER 2652/29). Šiame tekste parodomas r dažnai nacionaliniu bruožu

vadinamas ir lietuviams būdingas polinkis – alkoholizmas. Be to, pabrėžiama, jog alkoholizmas

labiau būdingas vyrams, o iš to išeinančios pasekmės yra tokios, jog šeimoje moteris dažnai yra

priversta dirbti dvigubai ir visą savo energiją atiduoti siekiant geresnio šeimos narių aprūpinimo.

Įdomu ir tai, jog reperis Micro One lietuviams būdingo alkoholizmo šaknų ieško senovėje ir spėlioja,

jog dėl to yra kaltas tam tikras paveldimumas. Kitaip tariant, alkoholizmą reperis akivaizdžiai laiko

tam tikra lietuviškumo sudėtine dalimi. Kitoje teksto dalyje pabrėžiamas vyrų polinkis į smurtą prieš

savo moteris arba apskritai silpnesnius asmenis: Ką vyras gali duoti? Nebent į snukį moteriai. / Per

daug karti mirtis, nekokie potyriai (VDU ER 2652/29). Taigi šiuo tekstu pabrėžiama dar viena

Lietuvoje išvešėjusi problema – smurtas artimoje aplinkoje. Lietuvos statistikos departamento

duomenimis, 2017 metais buvo užregistruota 10968 pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje

(osp.stat.gov.lt 2018). Net 8 iš 10 dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukų yra

moterys. Taigi, tokia statistika pasako, jog Lietuvoje yra būdingi itin patriarchaliniai ryšiai, kur vyras,

kad ir koks jis būtų, tampa savaime vertingas tik dėl to, jog yra vyriškos giminės. Tuo tarpu moterys

sumenkinamos, todėl daliai žmonių smurtas prieš savo žmoną ar partnerę atrodo gana normalus

reiškinys. Apskritai reikėtų atkreipti dėmesį, jog alkoholis ir smurtas yra itin susiję, vienas kitą

maitinantys veiksniai, kurie visiškai demoralizuoja žmogų. Taigi, norisi tikėti, jog kūrinyje iškeliama

šių dviejų problemų samplaika vis tik nėra pati ryškiausia lietuviškumą apibrėžianti sritis.

Verta atkreipti dėmesį į tai, jog kūrinio 2022 Cypher vaizdo klipas taip pat yra gana tamsus ir

niūrus. Matosi, jog atlikėjas yra namų erdvėje, prieš repuodamas atsigeria alaus ir išeina į pirmą

planą. Antrame plane sėdi pora žmonių (Žr. priedą Nr.6, Pav.32), kurie viso vaizdo klipo metu ramiai

sėdi, gurkšnoja alų, užkandžiauja. Taigi, žiūrint į klipą vienu metu atrodo, jog atlikėjas tiesiog

49

improvizuoja ir galbūt netgi linksmina savo draugus. Kita vertus, susidaro įspūdis, jog tiek pats

atlikėjas, tiek jo kompanionai tam tikra prasme yra minėto kūrinio herojai – jie vaizduojami kaip

pasyvūs ir geriantys alkoholį asmenys. Alkoholio vartojimas savaime iškelia įvairių negatyvių

asociacijų, susijusių ir su jau minėtu smurtu. Žinoma, tokios sąsajos jokiu būdu nereiškia, jog klipe

dalyvaujantys asmenys tokie ir yra. Jie tik atspindi tam tikrus žmonių įvaizdžius, jų prototipus. Be to,

vaizdo klipas filmuotas naktį ar vėlai vakare ir neužtraukta užuolaida leidžia pažvelgti pro langą, pro

kurį matosi priešais esančio namo šviesos (VDU ER 2652/90) Tokia šalutinė detalė sukuria tam tikrą

šviesos ir vilties įspūdį, suteikia galimybę manyti, jog iš sunkaus ir tamsiai neonine šviesa užpildyto

kambario visuomet yra išėjimas. Taigi, apžvelgiant šį kūrinį galima pastebėti, jog lietuviškumas čia

labiausiai parodomas per žmogaus priklausomybes bei neigiamas savybes. Alkoholizmas ir smurtas

pateikiami kaip įprasti ir lietuvių sąmonėje įsišakniję reiškiniai, todėl tai leidžia nuduoti, jog

lietuviškumą galima sieti su gana plačiomis tolerancijos ribomis tiek savo, tiek aplinkinių skausmui,

priespaudai ir nevilčiai. Taip plačiai išplitę reiškiniai ir jų pasekmės kažkuria prasme netiesiogiai

sukuria bendruomeniškumo jausmą tarp minėtas patirtis išgyvenusių žmonių.

Kitame Micro One kūrinyje Katana vėl pabrėžiami ydingų įpročių ir smurtinės visuomenės

atspindžiai: 326! 326! / Tarp visų tų chatų jie nemato, / Tyla palatoj užgoš ką repas sako, / Jūs pririję

ratų, aš su automatu. / Ką tu? Gyvų klube niekas nerado, / Kraujas ant batų, pagarba po blatu./

Katana per gerklę – Domo Arrigato (VDU ER 2652/34). Akivaizdu, jog reperis ir vėl simboliškai

primena apie savo gimtąjį miestą, į kurio erdvę jis įprojektuoja visas tekste paminėtas blogybes.

Pirmasis atskaitos taškas jauniems žmonėms yra gimtieji namai. Čia vyksta socializacijos procesas,

čia įgyjamos vertybės, skatinama veikla, tapsianti bendruomeninio ir kultūrinio kapitalo, kurį vėliau

kurs jie patys, pagrindu (Dołowy-Rybińska 2017, p. 84). Taigi, čia leidžiama suprasti, jog

priklausomai nuo to kokias vertybes asmuo išsiaugdys artimoje aplinkoje, tokiomis vėliau vadovausis

ir savo gyvenime. Toliau tekste paminimi asmenys, kurie yra „apsivartoję ratų“ , tuo pačiu iškart

parodoma, jog įvairaus tipo svaigalai tarsi sukuria didelį tylos gaubtą, per kurį negali prasiveržti

jokios naujos mintys ir idėjos. Taigi, kitaip tariant, Micro One akimis repas, kuris tekste atlieka

simbolinį smurto vaidmenį, ir svaigalai yra nesuderinami, nes jie vienas kitą slopina. Kita vertus,

išryškinamos smurto ir svaigalų sąsajos tarsi suteikia galimybę panagrinėti platesnes jų sąveikas.

Tekste kalbama apie katanos, vienašmenio japoniško kardo (Salickaitė 2016), panaudojimą bei

padėką japonų kalba „Domo Arrigato“ (urbandictionary.com 2004). Taigi, čia sudaromas įspūdis, jog

reperis su savo muzika atlieka šviečiamojo ir edukacinio pobūdžio misiją, už kurią iš aplinkinių

sulaukia padėkos. Turint galvoje, jog šiame tekste smurtas simboliškai atspindi repą, galima teigti,

jog smurtas šiuo atveju „pravalo“ nuo neteisingų minčių. Tačiau, jei smurtas išties naudojamas

tiesiogine ta žodžio prasme, tuomet ankščiau paminėti teiginiai turėtų būti demoralizuojami. To paties

kūrinio vaizdas yra toks pat dinamiškas ir gal net truputį agresyvus kaip ir pats tekstas. Nors viso

50

klipo metu atlikėjas vaizduojamas naktinėse savo gimtojo miesto gatvėse, tačiau matosi, jog savo

artikuliacija bei kūno kalba jis stengiasi papildyti tekste esančius žodžius. Vienas iš to pavyzdžių yra

momentas, kai Micro One dainuodamas apie naudojimąsi automatu, sukuria tokią pozą, kuri išties

primena į ką nors nusitaikiusį asmenį su ginklu (VDU ER 2652/91). Klipo pabaigoje vaizduojama

kaip atlikėjas eina anapus tvoros ir skvarbiu žvilgsniu žiūri į savo žiūrovus arba į tą kuris jį filmuoja

(Žr. priedą Nr.6, Pav.33). Taip sukuriamas skvarbaus žvilgsnio ir viską matančio reperio įvaizdis,

kuris šiuo atveju yra „žodinis smurtautojas“ prieš narkotikus vartojančius asmenis. Taigi susidaro

įspūdis, jog lietuviai, kurie stengiasi laikytis sveikos gyvensenos ir darniai gyventi tampa gana

agresyviai nusiteikę prieš tuos, kurie šlaistosi, vartoja narkotikus ir pan. Taigi, čia parodoma, jog

smurtas neretai užgimsta ir tarp tų žmonių, kurie iš pirmo žvilgsnio neatrodo esantys rizikos grupėje.

Apžvelgiant svaigalų ir kriminalinės erdvės sandūros pogrupį repo kūriniuose galima teigti, jog

čia pabrėžiamos tokios socialinės problemos kaip smurtas, kriminaliniai nusikaltimai ir polinkis į

alkoholizmą bei narkotikus. Repo kūriniai gana atvirai atskleidžia skaudžias šių socialinių opų

pasekmes – žmonės praranda viltį, tampa pikti, pasidaro nepakantūs, ima destruktyviai elgtis su

aplinkiniais bei su savimi. Toks pasekmių išryškinimas rodo, jog lietuviškumas yra susijęs su gana

pasyviu susitaikymu įvairių problemų akivaizdoje. Minėtas susitaikymas paskatina vidinę graužatį ir

psichologines problemas. Taip atsiranda tam tikras psichologinių sutrikimų, atsakomybės vengimo ir

nenoro imtis veiksmų bei neryžtingumo ciklas, kuris sukuria piktų ir nelaimingų anoniminių

komentatorių kartą ir visai neišsprendžia dabarties akivaizdoje esančių problemų.

Šiame pogrupyje taip pat nemažai dėmesio skiriama alkoholizmo ir narkotikų vartojimo

apraiškoms, kurios pačios iš savęs iššaukia įvairių pasekmių. Šiuo atveju alkoholizmas iškeliamas

kaip visuomenę apjungianti ir vienijanti sritis. Kita vertus, kūriniuose išryškėja kita tiek šalia

alkoholizmo, tiek atskirai pasireiškianti socialinė problema – smurtas. Ši problema kūriniuose labiau

pateikiama ne kaip stiprybės, bet kaip bejėgystės ženklas. Galima pastebėti, jog smurtas yra

vykdomas ne tik prieš kitus, bet ir prieš save. Tokiu atveju dažniausiai jis pasireiškia savižudybių

forma. Savižudybės yra gana opi problema, tad nenuostabu, kad jai dėmesio skiriama ir repo

kūriniuose. Pogrupyje kai kuriuose kūriniuose išgirstami ir pamatomi kriminalinio pasaulio

atspindžiai ir jų atstovų vertybės. Tokiuose kūriniuose stengiamasi kalbėti iš nusikalstamo pasaulio

pusės, palaikyti agresyvią atmosferą ir tam tikra prasme šiek tiek įbauginti klausytoją. Tokio tipo

kūriniuose pabrėžiama kaip yra svarbu nieko nebijoti, pažeminti silpnesnį ir parodyti pagarbą

stipresniam. Anot kūrinių, toks nusikalstamo pasaulio kodekso laikymasis turėtų užtarnauti sėkmę ir

aplinkinių pagarbą, kuri yra siejama su baime.

51

IV. (A)POLITIŠKI REPO KŪRINIAI

(A)politiško repo kategorija apima visuomenę ir politiką kritikuojančius bei pilietiškumą

skatinančius kūrinius, per kuriuos pasireiškia dabartinės Lietuvos aktualijos, problematika ir požiūris

į ją. Kūriniuose keliamos mintys ir pasiūlymai tiesiogiai atliepia pakankamai opias ir dažnai

aptarinėjamas sritis šalyje. Nuolat kintančios politinės gairės ir įvairūs skandalai dažnai tampa

kasdienybe, todėl ši kategorija yra reikšminga dėl suteikiamos galimybės plačiau pažvelgti į

statistinio gyventojo požiūrį tokio konteksto akivaizdoje. Nors pilietiškumą akcentuojantys ir

skatinantys kūriniai repo pasaulyje nėra itin dažni, tačiau jų vis tiek pasitaiko ir, reikia sutikti, tokie

kūriniai daro gana nemažą įtaką. Kaip tik dėl šios priežasties buvo išskirtas pilietiškumo apraiškų

repo erdvėje pogrupis, kuris aptaria ir paaiškina kokiais būdais čia iškyla ir reiškiasi lietuviškumas.

Ši kategorija yra pati mažiausia, iš viso ją sudaro 8 kūriniai. 6 kūriniai priskiriami visuomenės kritikos

pogrupiui, 2 kūriniai priskiriami pilietiškumo apraiškų repo erdvėje pogrupiui.

IV.1. Visuomenės kritika repo kūriniuose

Pogrupis, kuriame analizuojami visuomenę kritikuojantys kūriniai nėra itin gausus, tačiau

vis tiek atliepia lietuvišką charakteristiką. Šiuose kūriniuose labiausiai išryškėja į politikus arba kitus

visuomenės atstovus nukreipta kritika.

Grupė „G&G Sindikatas“ savo kūrinyje Tiems, kurie nieko nebijo atkreipia dėmesį į

šiuolaikinėje visuomenėje vyraujantį baimės kultą, kurį iššaukia nesąžininga politika, neteisėti

susitarimai bei vienas kito dengimas. Kūrinyje repuojama: Kas bijos lietaus – bijo, kad nušaus, /

Bijo, kad kompromatas į spaudą išplauks, / Karys bijo, kad merga nelauks, merga bijo, kad ne laiku

ištrauks, / Rūstūs veidai, be pinigų blogai (VDU ER 2652/51). Taigi, šiame kūrinyje kalbama apie

didžiąją visuomenės dalį apėmusį baimės tinklą, kuris rodo, jog žmonės gyvena dvigubą ir gana

veidmainišką gyvenimą. Tai rodo, jog norėdamas užimti svarbias pareigas ar kažko pasiekti asmuo

dažnai yra priverstas (arba pats galvoja esant tai reikalinga) užsiimti nesąžiningais darbais ir

sprendimais. To paties kūrinio vaizdo klipe yra demonstruojamos įvairios vaizdo įrašų ištraukos iš

Seimo posėdžių (Žr. priedą Nr.6, Pav.20), taip pat rodomos Seimo narių nuotraukos ir pan. Taigi,

akivaizdu, jog ši daina ir joje esančios potekstės yra nukreiptos į Lietuvos valdininkus. Kita vertus,

teisuoliškas grupės balsas gana įdomiai susikerta su vaizdo klipe vykdoma lažybų ir lošimų

internetinė platformos Cbet.lt reklama (VDU ER2652/117). Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje yra

nemažai nuo lošimų priklausomų asmenų, tokio tinklalapio reklama vaizdo klipe, kuriame

dainuojama apie valdžios klaidas, atrodo nekorektiška ir net kompromituojanti pačius atlikėjus.

Žinoma, galima manyti, jog lažybų įmonės reklama turi gilią mintį ar paslėptą prasmę, tačiau

52

bežiūrint šį vaizdo klipą pirmiausia kyla mintis, jog atlikėjai repuodami apie suklupusius valdininkus

pamiršta savo pačių klaidas. Kitaip tariant, kyla mintis, jog per šį kūrinį labai aiškiai atsiskleidžia

lietuviškumui būdingos ypatybės – tai greitas kitų nuteisimas neatsižvelgiant į save.

Šios kategorijos tekstuose taip pat atsispindi ir valstybės, kaip intelektinio darinio, degradacija,

kuri reiškiasi per žiniasklaidos demoralizaciją. Pavyzdžiui, reperio Karpio dainos Pavyzdingas

pilietis tekste galima pastebėti akivaizdžiai išreiškiamą nusivylimą žiniasklaida: Nusvyra rankos kas

kartą spaudą bevartant, / skauda, sugyja, matau kaip nuvilia darkart (VDU ER 2652/17).

Žiniasklaidos kritikė Auksė Balčytienė pastebi, jog žiniasklaida gabiai konstruoja ir visuomenėje

palaiko įvairiausius mitus (Balčytienė 2000, p.109-119). Būtent mitų konstravimas ir siekis iš jų kuo

labiau pasipelnyti atsispindi ir minėtuose tekstuose, kur spaudos atstovai labiau rūpinasi ne esamos

padėties iliustravimu, o įvairių paviršutiniškų konstruktų kūrimu, kurie, atidžiau pažvelgus, apskritai

nesuteikia jokios svarbios informacijos. Užvaldančios ir keičiančios dabarties pasaulį naujosios

medijos, kaip svarbi mentalinių transformacijų poveikio dalis, kuria savitą iššūkių transcendenciją,

atskleidžiančią pasirinkimų ir vertybių svarbą (Repšienė 2017, p. 67). Taigi, galima teigti, jog

medijos iš esmės pakeitė žmogaus sąmonę, paskatino jį kitaip vertinti lokalius bei globalius įvykius,

įtraukė į diskusijas apie juos. Kitaip tariant, ankščiau didžiąja dalimi buvęs stebėtojas ir tik vertinęs

nuomonių formuotojų darbą, dabar kiekvienas turi lygias galimybes tapti nuomonių lyderiu.

Apskritai, svarbumo bei reikšmingumo įspūdį suteikia vien jau tas faktas, kad bet kada galima nueiti

ir pakomentuoti po aktualiu straipsniu, išsakyti savo mintis. Toks įspūdis žmogui sukuria nuolat visur

dalyvaujančio ir veikiančio asmens savivoką, tačiau tai yra gana klaidinga ir kenksminga, kadangi

nuo tokio įsivaizdavimo dažnai atitolstama nuo realių darbų bei sprendimų. Atsižvelgdamas į tai,

atlikėjas repuoja: kad jau bent kuriant produktą į veidą dūmų nepūstu, / Idėjų trūksta, lyderių, vizijos,

/ Slėniu tapti trukdo suvokimas provincijos / Sprendimai siūlomi laikini, į akis šaipomasi (VDU ER

2652/17). Akivaizdu, jog šiomis eilutėmis siekiama sukritikuoti Lietuvos visuomenę, kuri, anot

Karpio yra pernelyg provinciali, siauros pasaulėžiūros ir konservatyvi. Reperio nuomone tokios

visuomenėje įsigalėjusios savybės užkerta kelią tobulėjimui ir augimui.

To paties kūrinio vaizdo klipas yra labai dinamiškas – rodoma kaip atlikėjas laiką leidžia

sodo namelyje, jodinėja ant žirgo (Žr. priedą Nr.6, Pav.21), vaikšto po kanapių laukus (VDU ER

2652/104), su draugais būna miegamojo rajono nuošalyje (VDU ER 2652/105). Nuolat kintančios

erdvės iš esmės rodo ankščiau minėtą herojaus norą, kuris yra susijęs su siekiu kurti inovatyvią ir

konkurencingą Lietuvos ateitį. Kita vertus, vaizdinė dinamika gali būti susijusi ir su kūrinio

pavadinimu. Galbūt „Pavyzdingas pilietis“ siekia pademonstruoti, jog viskuo domisi ir gerai

nusimano visose srityse? Tokiu atveju jis pats sau suteikia teisę kritikuoti ir vertinti Lietuvos

visuomenę. Remiantis šiuo kūriniu galima teigti, jog lietuviškumas neretai reiškiasi per bodėjimąsi

esama situacija, jos nuvertinimu bei siekiu ir norais imtis pokyčių. Kitaip tariant, asmuo,

53

prieštaraudamas savo kasdieninei būčiai ir savotiškai save išvesdamas iš sau patogios būsenos iš

esmės maištauja pats prieš save, nes toks asmuo taip pat yra minėtos ir kritikuotos sistemos dalis.

Be to, galima teigti, jog vienas iš gana ryškių lietuviškų bruožų yra politinių šalies aktualijų

vertinimas, o tiksliau, nuvertinimas. Kitaip tariant, susidaro įspūdis, jog kad ir kas vyktų politinėje

Lietuvos padangėje, dauguma vis tiek liks nepatenkinti padėtimi. Taip yra dėl to, jog čia susiduria

dvi lietuviams būdingos ir tuo pačiu prieštaringos savybės – tai naujovių baimė ir nepasitenkinimas

esama situacija. Kitaip tariant, iš to lyg ir būtų galima išvesti lietuviui būdingą būseną –

nepasitenkinimą. Taigi, galima teigti, jog lietuviškumas pasireiškia per nepasitenkinimą aplinkos

situacija, o šį nepasitenkinimą, nors ir paradoksalu, siūloma spręsti tuo pačiu nepasitenkinimu.

Kitame „Garazhe Nerūkoma“ kūrinyje Welcome back repuojama: Tai ką, keičiam valiutą,

ne politiką, ne taiką, / Galiu saliutų jau nebešaudyti, nes čia brangsta net muilas (VDU ER 2652/15).

Matosi, jog čia atlikėjai ne tik atkreipia dėmesį į besikeičiančias politines aktualijas, bet tuo pačiu ir

išryškina tam tikrą tautos bruožą, kurį būtų galima įvardinti kaip permainų baimę. Nors tekste minėtas

euro įvedimas lyg ir turėtų būti pozityvus, šviesesnę ir europietišką ateitį žadantis gestas, tačiau

kūrėjai tokį pasikeitimą palaiko populizmu. Kitaip tariant, šiuo tekstu norima pasakyti, jog žmonės iš

valdžios tikisi, jog ši pirmiausia sutvarkys vidinį valstybės gyvenimą, o tik tuomet imsis tarptautinių

projektų. Apie svarbą pirmiausia susitvarkyti vidinius klausimus, o tik po to žvalgytis į išorę kalba ir

Rimantas Tamošaitis: Mūsų etninė atmintis - tai stiprinanti, auginanti jėga, per kurią galiu ne tik

kurti savo savimonę, bet ir bendrauti su kitų tautų atstovais, nes tik tuomet turiu jiems ką pasakyti,

tik tuomet esu jiems įdomus, tik tada galiu iš jų ko nors pasimokyti, dalyvauti kultūriniuose mainuose

(Propatria.lt 2013). Taigi, galima teigti, jog kūriniu norima atkreipti dėmesį į istorinę šalies raidą,

pabrėžti jos didybę ir atsiminti, kad kažkada Lietuva buvo galingesnė nei kad jaučiasi šiandien. Tokiu

būdu siekiama atsigręžti į dabartinę Lietuvos padėtį ir kritiškai ją įvertinti bei ieškoti naujų, pozityvių

sprendimų, kurie galėtų pagerinti esamą padėtį. Toliau kūrinyje repuojama: Mes kareiviai alavo,

širdelės kala, mes degam kaip kalam / kaip supisti kolibriai tokie maži maži, bet trokštame laisvės

(VDU ER 2652/15). Šios eilutės atskleidžia gana liūdną Lietuvos realybę ir šalies gyventojų

troškimus. Pabrėžiama vidinio, o galbūt ir išorinio susivaržymo, nelaisvės problema tarsi sugrąžina į

realybę ir patvirtina, jog nauja valiuta ar kiti iš esmės paviršiniai pokyčiai neatneš perversmų ar

šviesesnio gyvenimo, jei didžioji dalis žmonių iš principo yra nelaimingi, pasinėrę į savo problemas

ar kitas veiklas, kurios šaliai neneša jokios naudos. Vaizdo klipe, kaip ir dainos tekste, atsiskleidžia

neslepiama agresija bei gana aiškiai išreikštas pyktis. Išreiškiamas tamsias nuotaikas sustiprina

intarpai, kur atlikėjas vaikšto tarp apgriuvusių pastatų (VDU ER 2652/73) ir senų geležinkelio bėgių

(Žr. priedą Nr.6, Pav.30). Taigi, net ir vaizdo klipe demonstruojama aplinka yra susiejama su tekstu

ir jame pateikiamu niūriu Lietuvos įvaizdžiu. Be to, kūrinys ir jo pavadinimas įgauna dar daugiau

prasmių, žinant, jog šią dainą atlikėjas sukūrė grįžęs iš užsienio, į kurį buvo išvykęs užsidirbti. Toks

54

specifinis kontekstas iššaukė ir įvairias Youtube.com platformos komentuotojų reakcijas. Pavyzdžiui,

svetainės vartotojas Emilis Smilgevičius atkreipia dėmesį: Matosi nechujovai užpiso užsienyje sėdėti,

jei tiek pykčio atsivežė:) Viskas išsakyta taikliai:) ( Youtube.com 2014) Taigi, matosi, jog klausytojai

kūrėjo patirtį ir jo kūrybą sieja gana tiesiogiai ir išsakytas mintis, kad ir kokios jos būtų, vertina

teigiamai. Apskritai, apžvelgus visą šį kūrinį ir jo kontekstą, galima teigti, jog čia lietuviškumas

pasireiškia gana paradoksaliai. Nors atlikėjas keikia Lietuvos sistemą ir jos gyventojų blogus įpročius,

jis vis tiek sugrįžta gyventi į Lietuvą. Šiam reperiui pritardami komentatoriai tarsi atspindi bendrai

visus lietuvius vienijančią savybę – pyktį bei nuoskaudą savo šalies valdžiai. Žinoma, nereikėtų

pamiršti, jog šį pyktį dažniausiai sukelia tokios tekste iškeliamos problemos kaip besikeičiantys

politiniai veiksniai ir vidiniai bei išoriniai asmens suvaržymai. Prarasdamas orumą tiek politine, tiek

moraline prasme, žmogus pasijunta išsekęs ir ieško kaltininkų. Taigi, taip susidaro ištisas ciklas,

kuriame vieną politinę problemą keičia kita.

Analizuojant visuomenės kritikos repo kūrinius ir juose iškeliamas problemas susidarė įspūdis,

jog Lietuvos politinė sistema yra susikompromitavusi, piliečiams kelianti nepasitikėjimą ir įtarimus.

Esant tokiai padėčiai išryškėja žmonių polinkis visur įžvelgti klastą, ieškoti kaltų. Šio pogrupio

kūriniuose taip pat išryškėja nepasitikėjimas žiniasklaida. Kita vertus čia atskleidžiamas pačių

lietuvių polinkis formuoti, o vėliau ir priimti įvairius su politika ir panašiomis sritimis susijusius

mitus bei jais manipuliuoti siekiant asmeninių tikslų. Galima susidaryti įspūdį, jog daliai lietuvių

žiniasklaida ir žurnalistai yra tam tikras baimės šaltinis, kadangi per kuriamą informacijos lauką

galima atskleisti kompromituojančius dalykus. Tokia situacija verčia manyti, jog politinėje

visuomenėje dalis piliečių yra linkę ignoruoti konkrečius įstatymus ar taisykles. Taigi, iš to galima

spręsti, jog lietuviui dvigubi standartai yra gana įprastas reiškinys.

IV.2. Pilietiškumo apraiškos repo erdvėje

Šiame pogrupyje kaip gana įdomų ir fenomenalų reiškinį reikėtų išskirti repo grupę

„Šventinis bankuchenas“, kurio kūriniai yra itin glaudžiai susiję su pilietiškumo skatinimu ir jo

reikšmės pabrėžimu. Pilietiškumas yra ta sritis, kuri atskleidžia žmogaus santykį su savo šalimi ir

tokiu būdu leidžia daryti įvairias prielaidas apie lietuviškumą kaip tapatybę. Taigi, nors šis pogrupis

ir labai negausus, bet savo svarba neatsilieka nuo kitų.

2016 metais „Šventinio bankucheno“ pseudonimu prisidengiantis Lukas Šidlauskas

išgarsėjo, kai pasidalino savo kūriniu Lietuvos istorijos repas (delfi.lt 2016). Norėjosi sukurti

patriotišką kūrinį išvengiant didaktikos ir pabodusių lozungų. Ne paslaptis, kad repo muzika yra pilna

stereotipų. Tų stereotipų perkėlimas į istorinių Lietuvos įvykių kontekstą pasirodė gana smagi mintis

(delfi.lt 2016) – tokiais žodžiais vaikinas pristato savo kūrinio idėją. Taigi, Lietuvos istorijos repas,

kaip jau matosi iš pavadinimo, kalba apie Lietuvos istoriją. Šiame kūrinyje atsiskleidžia šmaikštus

55

bei kiek netikėtas požiūris į daugumai gerai žinomus istorinius faktus. Vos pasirodęs šis kūrinys

sulaukė daug dėmesio ir kaip mat išpopuliarėjo. Ypatingai jį pamėgo jaunimas. Tai patvirtina įvairūs

komentarai po vaizdo klipu Youtube.com platformoje. Pavyzdžiui, Youtube.com vartotojas

xTheAurisx komentuoja: Per šį video išmokau daugiau nei per istorijos pamoką (Youtube.com

2016), kitas vartotojas Arminas Killer taip pat teigia: Tegul mokytojos pasižiūri kaip reikia atkreipti

mūsų dėmesį į mokslus :D (Youtube.com 2016). Taigi, tokio pobūdžio komentarai parodo, jog

daugumai šis kūrinys pasirodė gana artimas ir suprantamas. Jau pirmosios eilutės atskleidžia aiškų

kreipimąsi į jauną klausytoją: Lietuvai jau daugiau nei tūkstantis metų / Čia tau ne mėgautis servelatu

ant stalo per Kalėdas / Brangus jaunuoli, tau turėtų būti gėda, / Jei tu nežinai vienos datos, / Pirmą

kartą kada buvo paminėtas vardas Lietuvos (VDU ER 2652/45). Šiomis eilutėmis pabrėžiamas

Lietuvos, kaip šalies, amžius ir tuo pačiu atkreipiamas dėmesys į tai, jog kiekvienam piliečiui kai

kurias, su šalies valstybingumu susijusias, datas tiesiog privalu žinoti. Tokiu būdu pabrėžiamas

kilmės bei gimtųjų šaknų klausimas, iškeliama jų svarba. Apskritai, visą šį kūrinį galima sieti su

lietuviškumu – čia ne tik parteikiami svarbiausia Lietuvos istorijos faktai, bet ir didaktiškai

pamokoma, kaip juos reikėtų vertinti: O tada šiek tiek vėliau, vienas du penki trys, jei konkrečiau/

Vyko labai didelis balius, nes Mindė tapo Lietuvos karaliumi (VDU ER2652/45). Akivaizdu, jog

Mindaugo karūnavimo diena pateikiama kaip itin didelis įvykis, kurią šventė ir turėtų švęsti visa

Lietuva, nes tai simboliškai atspindi visos tautos gimimą, jos kelią į valstybingumą. Norėdamas, jog

kūrinys būtų patrauklus ir suprantamas plačiajai visuomenei, „Šventinis bankuchenas“ sukūrė vaizdo

klipą, kuriame istorinės asmenybės sugretinamos su repo pasaulio veikėjais. Šiame vaizdo klipe

vaizduojama kaip automobilyje nušaunamas kunigaikštis Mindaugas (VDU ER 2652/98) – čia jis

sugretinamas su legendiniu reperiu 2pac‘u Shakur‘u. Animuotame vaizdo klipe taip pat vaizduojami

grandinėmis apsikarstę signatarai (VDU ER 2652/99), o Vytautas Landsbergis parodomas kaip

didžėjus (Žr. priedą Nr.6, Pav.24). Taigi, per stereotipinius repo įvaizdžius atkurta Lietuvos istorija

pateikiama kaip gana žaismingas, tragikomiškas ir viltingas pasakojimas. Gana linksmu vaizdo klipu

tikrai nebuvo norima pasišaipyti iš savo šalies. Priešingai, čia buvo siekiama ją parodyti kaip

išskirtinę ir unikalią vertybę, kurią reikėtų saugoti.

Tikslinga atkreipti dėmesį į tai, jog lietuviškumas pasireiškia per didžiavimąsi savo tauta,

jos istorijos išmanymu, tačiau čia tarsi iškeliama sąlyga, jog tas pasididžiavimas negali būti labai

emocingas. Patriotiškumas šiuo atveju turi būti tarsi gana veržlus, juokingais pasakojimais apipintas

Lietuvos istorijos epas, kurį kitiems būtų galima pasakoti ne kaip graudžią istoriją, o kaip linksmą

anekdotą. Taigi, šiuo atveju lietuviškumas pasireiškia per santūrų išorėje, tačiau glaudų viduje santykį

su savo šalimi, jos istorija ir pagrindiniais įvykiais.

Įdomu, jog repas paskutiniu metu tapo gana populiari priemonė viešųjų ryšių erdvėje. Hiphopo

ritmus galima išgirsti televizijoje ir įvairiose internetinėse platformose. Pavyzdžiui, Elektronikos

56

platintojų asociacija (EPA) kviesdama moksleivius dalyvauti Nacionalinėje aplinkosaugos

olimpiadoje, į pagalbą pasikvietė grupę „Šventinis bankuchenas“ (Youtube.com 2017). Ši grupė savo

kūrinyje Aplinkosauginis repas populiariai ir įdomiai jaunimui pristatė ne tik būsimą olimpiadą, bet

ir papasakojo apie ekologijos problemas, pamokė kaip reikėtų elgtis: Aš nenoriu moralizuoti, bet

gamtą labiau tu turėtum tausoti / Ir dviračiu važinėti daugiau, į viešąjį transportą įlipti dažniau (VDU

ER 2652/53). „Šventinis bankuchenas“ šiuo tekstu neįkyriai, gal net kiek šmaikščiai siūlo įvairius

būdus apsaugoti aplinką, tačiau tokia kūrinio forma yra visiškai pateisinama, nes šiuolaikinėje

kultūroje dažnai nelieka ribų tarp žaidimo ir tikrovės. Čia labai svarbu žmogaus santykio su jį

supančiu pasauliu asmeniškumas, estetinių meninių formų kalba, kuria jis išreiškia savitą požiūrį į

aplinką (Ramanauskaitė 2004, p.36). Kūrinio dėka sudaromas įspūdis, jog tuo pačiu metu pasaulyje

vyksta daug globalinių ir ekologinių problemų, tad šalia tokių problemų žmogaus buitis ir kasdienybė

tarsi nublanksta. Animuotas vaizdo klipas taip pastatytas, jog sukuria įspūdį, kad važinėtis viešuoju

transportu (Žr. priedą Nr.6, Pav.26) ar taupyti vandenį (VDU ER 2652/112) yra ne pareiga, o smagus

dalykas. Kadangi aplinkosaugos olimpiadai buvo sukurtas tokio pobūdžio kūrinys, galima daryti

prielaidą, jog Lietuvos jaunimas nėra pakankamai informuotas apie ekologines problemas ir jomis

nesirūpina. Taigi, čia galima įžvelgti daugiasluoksnes problemas, kurios sueina į lietuviškumą. Visų

pirma nesunku suprasti, jog daugumai lietuvių nėra būdinga mokyti savo vaikų elgesio, kuris apima

tausojimą ir ekologiją. Kitaip tariant, didesnė tikimybė, jog tėvai vaiką išmokys išsiplauti lėkštę, o ne

taupyti vandenį. Tai reiškia, jog dažnai akcentai dedami ne visai teisingose vietose. Kitas aspektas

rodo, jog jaunimo auklėjimas perduodamas mokyklai ir kitoms švietimo institucijoms, tačiau ir jos

nėra tokios įtakingos, jog galėtų moksleivius priversti daryti tai, kas jiems atrodo nepatrauklu ar

nesuprantama. Tuomet švietimo įstaigos būna priverstos griebtis gudrybių ir atsiranda didelė

tikimybė, jog po tokių sprendimų gimsta panašaus pobūdžio kūriniai kaip Aplinkosauginis repas.

Taigi, galima teigti, jog lietuviškumas yra nesunkiai susiejamas su netinkamu akcentų uždėjimų

svarbiuose pilietiniuose dalykuose ir su nenoru prisiimti atsakomybę už savo atžalų auklėjimo

pasekmes.

Ekologinės problemos yra gana glaudžiai susijusios su lietuvio sąmone ir parodo kaip jis

vertina ne tik visą pasaulį, bet ir savo šalį. Taigi, Lietuva jos gyventojui yra tarsi savaime suprantama

gyvenamoji vieta. Mažai dėmesio skiriama šalies, gamtos saugojimui. Šį faktą įrodo ir apie ekologiją

kuriami kūriniai – tai atskleidžia, jog lietuviams nėra savaiminga domėtis ekologinėmis problemomis

ir siekti jas išspręsti. Tokiu atveju atsiranda įvairių kūrinių paklausa, kuri asmenis skatina daryti

konkrečius dalykus, šiuo atveju taupyti išteklius ir rūšiuoti. Tokia tendencija leidžia manyti, jog

lietuviškumas yra gana glaudžiai susijęs su sąmoningu sprendimu rūpintis tik savo, o ne globalia

aplinka.

57

Kūriniuose taip pat išryškėja kontraversiškas požiūris į savo kultūrą bei istoriją. Kad ir kaip

keista, panašu, jog patriotizmo negalima sieti su lietuviškumu. Taip manyti leidžia faktas, jog

kūriniuose apie istorinius įvykius kalbama pasitelkiant kiek satyrišką ir humoristišką pasakojimo

būdą. Kitaip tariant, išryškėja tendencija, jog lietuviai apie savo šalies istoriją kalba laikydamiesi tam

tikro atstumo ir stengdamiesi supaprastinti įvairius įvykius. Tam tikra pašaipa apžvelgiant įvairias

istorines pozicijas leidžia manyti, jog lietuviškumas pasireiškia per nuosaikų ir tylų patriotizmą

žmogaus sąmonėje ir tam tikrą supopuliarintą istorijos pateikimo versiją visuomenėje. Kitaip tariant,

lietuvio patriotiškumas yra daugiasluoksnis ir jo konstruktai yra priklausomi nuo konkrečios aplinkos.

Tuo tarpu vidinis patriotiškumas dažniausiai yra nekintantis ir stabilus.

V. LIETUVIŠKUMO APRAIŠKŲ REPO KŪRINIUOSE APŽVALGA

Nors repas yra tik viena iš daugelio sričių, galinčių atskleisti lietuviškumo formas, tačiau

tai vis tiek unikali ir dėmesio verta plotmė lietuviško charakterio paieškoms. Šiame tyrime yra

pateikiamas lietuviškumo konstruktas, kurį iš esmės, naudodamiesi aplinkos įtakomis ir veiksniais,

sukūrė patys reperiai. Kita vertus, reikia atkreipti dėmesį, jog įvairūs minėti ir repo kūriniuose

atsispindintys veiksniai buvo išgryninti ir jų pagrindu sudarytos skirtingos teminės kategorijos. Kaip

tik dėl to šiame skyriuje apžvelgiamos minėtos kūrinių kategorijos ir jose pasireiškiančios

lietuviškumo apraiškos, kurios rodo, jog lietuviai yra linkę į antonimines, t.y. viena kitai

prieštaraujančias savybes.

Apžvelgiant tyrime esančias kategorijas būtų sunku išskirti tokią, kuri labiausiai atspindi

lietuviškumą. Išties visos kategorijos yra reikšmingos ir atskleidžiančios skirtingus niuansus.

Kasdienybės vertybių kategorijoje pasireiškia asmeninės kūrėjų aplinkos vertinimo samplaikos,

kurios tam tikra prasme sukuria lietuviškumo diskursą. Kūriniuose išryškinamas tautiečių požiūris į

santykius, karjerą, titulus, laisvalaikį ir pan. Šioje kūrinių kategorijoje lietuvis darbo ir karjeros

erdvėje pasireiškia kaip itin savarankiškas, apsukrus, tikslų siekiantis asmuo. Įdomu, jog minėtos

savybės dažnai išryškėja dėl noro kažkam padaryti įspūdį. Repo kūriniuose pasakojamos meilės

istorijos gana dažnai yra liūdnos, todėl ir asmeniniuose santykiuose pasireiškiantis lietuviškumas

labiau vaizduojamas per vienišo ir nesuprasto asmens prizmę. Kitaip tariant, sudaromas įspūdis jog

lietuvis gana dažnai atsiduria nelaiminguose ir neproduktyviuose santykiuose. Laisvalaikį

atspindintys kūriniai rodo, jog lietuvis mėgsta gana aktyvų laisvalaikio leidimo būdą, kuriame

dažniausiai dominuoja alkoholis, kita vertus čia taip pat pabrėžiama, kad šalia linksmybių dažnai

atsiranda ir tam tikras nerimas, savo santykio su pasauliu apmąstymas.

58

Socialinės problematikos kategorijoje atkreipiamas dėmesys į kriminalinį pasaulį, kuriame

iškeliami šio pasaulio autoritetai – principingi, negailestingi ir savo gerovės žiūrintys nusikaltėliai.

Reperiai savo kūriniuose nemažai dėmesio skiria įvairioms ydoms, priklausomybėms. Ypatingai

išryškėja polinkis į alkoholizmą, narkotikų vartojimą. Minėti įpročiai dažnai išprovokuoja smurto

protrūkius, kurie pasireiškia ne tik viešojoje, bet ir namų erdvėje. Ekonominėje erdvėje vėlgi

atsiskleidžia nauji socialinės neteisybės faktai, kurie pasireiškia per žmogaus, kaip vartotojo ir pirkėjo

prizmę. Čia parodoma, jog lietuvis jaučia didelę nuoskaudą ir pyktį dėl įvairiausių ekonominių

pokyčių, kurie dažniausiai apima kainų kilimą. Kita vertus, dažnai pabrėžiama, jog besipiktinantis

asmuo dažnai pats nėra sąžiningas ekonominės sistemos dalyvis. Apskritai, šioje kategorijoje

lietuviškumas pasireiškia per labai stiprų polinkį į materialumą, vartotojiškumą ir nuosavybės jausmą.

(A)politiško repo kategorijoje išryškėja nemažai prieštaringų nuostatų ir jausmų. Dauguma jų

yra nukreipti prieš valdžią, elitą. Įdomu ir tai, jog šioje kategorijoje išryškėja gana priešiškas

nusiteikimas prieš savo valdžią, visi valdininkų veiksmai yra vertinami gana skeptiškai ir

menkinančiai. Per tokį vertinimą iš dalies atsiskleidžia gana niūrus, pesimistiškas ir net destruktyvus

lietuviškumo paveikslas. Destruktyvumas čia paminėtas ne veltui. Kyla mintis, jog savo šalies

sistemą žeminantis žmogus yra linkęs savotiškai menkinti ir save. Per šiuos kūrinius išryškėja

lietuvio, kaip visose srityse nusimanančio ir kritikuoti norinčio, tačiau ne visada tai gebančio padaryti,

paveikslas. Gana priešiškas nusiteikimas prieš valdžią dažnai parodo ne tik tai, kad lietuviai domisi

politika, bet tuo pačiu atveria ir kitą jų savybę, kurią būtų galima pavadinti apolitiškumu. Paradoksalu,

tačiau nuolatinė kritika ir asmeninės atsakomybės nusimetimas yra sunkiai susiejamas su politišku

asmeniu. Kita vertus, kai kuriuose kūriniuose tam tikras politiškumas pasireiškia itin gausiai ir

teigiama prasme. Tokiuose kūriniuose akcentuojama pilietiškumo svarba ne tik įtraukia, bet ir parodo

pavyzdį kaip reikėtų elgtis norint pasiekti rezultatų. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog šiame tyrime buvo

tik du pilietiškumą skatinantys kūriniai, galima teigti, jog lietuviškumas šiuo atveju labiau atspindi

polinkį į politikos kritiką, o ne į pilietines iniciatyvas.

Apžvelgiant kategorijas galima teigti, jog lietuviškumas labiausiai išryškėjo socialinės

problematikos ir (a)politiško repo kategorijose. Taip yra dėl to, jog čia labiausiai atsispindėjo Lietuvai

aktualiausios socialinės ir politinės problemos, kurios apėmė gana plačias ir skirtingas sritis. Lietuvos

identitetą nusakančios ir apibrėžiančios problemos dažnai gali būti ta erdvė, kurioje galima atrasti

šalies gyventojų politinio ir socialinio veikimo modelius, jų pažiūras ir nuostatas. Tokiu atveju gana

nesunku išskirta konkrečiai šaliai artimas ar būdingas savybes, kurios pasireiškia per vertinamąjį

aspektą ir nusako tautiškumą, taigi šiuo atveju lietuviškumą. Tuo tarpu kasdienybės vertybių

kategorija, nors ir gausesnė, tačiau yra daug bendresnė savo pastebėjimais ir niuansais. Tokią padėtį

nulėmė kategoriją apimančios santykių, darbo ir laisvalaikio temos, kurios gana panašiai reiškiasi

visose šalyse. Todėl šioje kategorijoje lietuviškumui priskiriamos savybės galbūt ne identiškai, bet

59

vis tiek sąlyginai galėtų tikti ir kitų šalių atstovams. Kita vertus darbo ir laisvalaikio tematikos yra

unikalesnės, nes jos labiau pabrėžtos per lokalinį aspektą.

Apskritai kalbant apie visas kategorijas, galima teigti, jog neretai kūriniai, nepaisant jų

tematikos, lietuviškumą apibrėžia per jau minėtą lokalumą, kuris tekste reiškiasi per vardus, miestų

pavadinimus, simbolines prasmes turinčius skaitvardžius ir panašias vietos kilmę pabrėžiančias

lingvistines išraiškas. Vaizdo klipai taip pat dažnu atveju yra ta erdvė, kuri apima lietuviškumą per

šalyje nufilmuotus architektūrinius, urbanistinius ir panašaus pobūdžio elementus. Taigi,

lietuviškumas repo kūriniuose yra atspindimas net per kelias dimensijas. Pirmosios dvi, kaip jau

minėta, yra tekstas ir vaizdas, trečioji – per šias dvi platformas išreiškiami vertinamieji aspektai, kurie

apibrėžia lietuviškumą.

60

IŠVADOS

1. Repas yra viena labiausiai žinomų hiphopo sričių, kuri šiuolaikiniame pasaulyje užima svarbią vietą

ne tik kaip socialinis reiškinys, bet ir kaip tam tikras nuomones bei požiūrius formuojantis laukas.

Repo kūrėjams būdingas kritiškas žvilgsnis į aplinką ir priešsisteminis kalbėjimas tampa palankia

erdve apčiuopti konkrečiai tautai būdingas ir ją apibūdinančias savybes. Dabartinėje Lietuvos

visuomenėje yra būdinga ieškoti lietuviškumo identiteto ir bandyti išryškinti kokios savybės jį

nulemia. Atsižvelgiant, jog hiphopo subkultūra, taigi tuo pačiu ir repo muzika, yra siejama su

nacionalizmu, galima teigti, jog repo muzikoje iškeliama problematika ir požiūriai yra puiki

medžiaga lietuviškumo apraiškų paieškoms.

2. Kasdienybės vertybių kategorijoje, apimančioje santykių, karjeros ir laisvalaikio temas, lietuviškumas

pasireiškia per žmogaus polinkį į destruktyvius santykius, pernelyg didelį, priklausomybę primenantį,

prisirišimą prie partnerio. Karjeros sferoje lietuvis išryškėja kaip itin darbštus ir aukštus reikalavimus

sau keliantis, tačiau dažnai užguitas asmuo. Taip pat lietuviškumas gali būti apibrėžtas per didelį norą

įgyti pripažinimą ir titulų, tačiau čia pat išryškėja nepalankumas šiuos dalykus turintiems žmonėms.

Laisvalaikio sferoje lietuvis vaizduojamas kaip linksmybes mėgstantis ir dažnai nuo problemų

bandantis užsimiršti žmogus, todėl čia taip pat išryškėja polinkis į mąslumą.

3. Socialinės problematikos kategorija apima ekonomikos, kriminalinių veiksmų ir svaigalų tematikas.

Šioje kategorijoje išryškėjo lietuvio materialinis pradas, kuris lemia norą valdyti turtą ir turėti daug

pinigų. Taigi, skurdas čia nėra laikomas dorybe, kita vertus į turtingus asmenis žiūrima su pavydu ir

nuoskauda. Tokie kriminaliniai veiksmai kaip smurtas, vagystės ir kiti nusikaltimai dažnai yra susiję

su alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimu. Įdomu, jog alkoholizmas čia įvardijamas net kaip

prigimtinė, lietuviui būdinga savybė. Čia taip pat išryškėja ir kita lietuviui būdinga savybė – polinkis

į savidestrukciją.

4. (A)politinio repo kategorijoje aptariamos visuomenės kritikos ir pilietiškumo temos išryškina lietuvio

santykį su valdžia ir savo šalimi. Šioje kategorijoje lietuviškumas išryškėja per asmens polinkį

kritikuoti visas aukštesnes šalies institucijas ir jų atstovus. Taip išryškėja apolitiškumas, kuris

pasireiškia per politinės atsakomybės nusimetimą. Lietuviškumas taip pat išryškėja per gana

neapibrėžtą žmogaus ryšį su savo valstybe, nes jam stiprinti kuriami pilietiškumo jausmą stiprinantys

kūriniai. Tokia tendencija parodo, jog lietuviui gyvenimas savo šalyje yra savaime suprantamas ir dėl

to mažai diskutuotinas.

5. Lietuviškumo apraiškos geriausiai atsispindi socialinės problematikos ir (a)politinio repo

kategorijose, nes jose esantys kūriniai tiesiogiai paliečia aktualiausias Lietuvos socialines ir politines

problemas bei atspindi gyventojų požiūrį į jas. Tuo tarpu kasdienybės vertybių kategorija labiau

61

apibūdina bendruosius, visų šalių atstovams tinkančius bruožus, taip pat paliečia subkultūrinius

aspektus. Apskritai lietuviškumas visų kategorijų tekstuose geriausiai pasireiškia per tokius lokalinius

aspektus, kaip asmenvardžiai, vietovardžiai ir simbolines prasmes turintys skaitvardžiai. Tuo tarpu

vaizdo klipuose lietuviškumą geriausiai atspindi Lietuvos miestų urbanistika ir architektūra.

62

LITERATŪRA

1. Bauman Z. 2011. Vartojamas gyvenimas, Apostrofa, Vilnius.

2. Čepaitienė A. 2005. „Įvadas į kasdienybės studijas: kasdienybė kaip kultūrą tvarkanti erdvė“,

Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos 5(14), p. 11-26. Prieiga per

internetą:< http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/get/LT-LDB-

0001:J.04~2006~1367154979533/DS.002.0.01.ARTIC>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 19 d.].

3. Daujotytė V. 2013. „Tautiškumas/ nacionalumas: kultūros lygmuo“, Metai 8-9. Prieiga per

internetą:< http://tekstai.lt/zurnalas-metai/7295--viktorija-daujotyte-tautiskumas-nacionalumas-

kulturos-lygmuo?catid=751%3A2013-m-nr-08-09-rugpjutis-rugsejis>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio

15 d.].

4. Dołowy-Rybińska N. 2017. „Europos mažumų kalbos ir jaunieji aktyvistai:kelias į užsiangažavimą“.

Kultūra tinklaveikos visuomenėje: tapatybės industrija, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Vilnius.

5. Fromm E. 2008. Žmogus sau, Verba Vera, Kaunas.

6. Gelder K. 2007, Subcultures: Cultural histories and social practise, Routledge, Oxon.,

7. Genys D. 2011. „Nuo vertybinio idealizmo iki pragmatinės komercijos? Olimpinės vertybės ir jų

kaita“, Sporto mokslas 1 (63), p. 6. Prieiga per internetą:<

https://www.researchgate.net/publication/297386766_Nuo_vertybinio_idealizmo_iki_pragmatines_

komercijos_Olimpines_vertybes_ir_ju_kaita_From_value-

based_idealism_to_pragmatic_commerce_Olympic_values_and_their_change>. [Žiūrėta 2018 m.

balandžio 12 d.].

8. Kalėdienė A. 2012. „Etninių simbolių raiška ir reikšmės jaunimo subkultūrinėse grupėse.“, Grupės

ir aplinkos 3, p. 131-150. Prieiga per internetą:<

https://www.google.lt/url?url=https://ejournals.vdu.lt/index.php/grupes/article/download/215/170&r

ct=j&frm=1&q=&esrc=s&sa=U&ved=0ahUKEwiF0uCQ1YraAhXKIJoKHT0UA4UQFggTMAA

&usg=AOvVaw16n3kqgcsAaXXZiW0yttds>. [Žiūrėta 2018 m. kovo 26 d.].

9. Kavolis T. 2008, „Nacionalizmo raiška Lietuvos skinhedų subkultūroje“, Laikas ir žodis 1, p. Prieiga

per internetą:< http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/get/LT-LDB-

0001:J.04~2008~1367171571004/DS.002.0.01.ARTIC>. [Žiūrėta 2018 m. kovo 16 d.].

10. Lipovetsky G. 2013. Tuštumos era, Mintis, Vilnius.

11. Mueller C.A. 2004, German Pop Culture: How "American" is It?, The University of Michigan Press,

Michigan. Prieiga per internetą:

<https://books.google.lt/books?id=Tiaz1jNIcMcC&printsec=frontcover&hl=lt#v=onepage&q&f=fa

lse>. [žiūrėta 2018 m. kovo 21 d.].

63

12. Nakienė A. 2006. „Lietuva, tu mums šventa! Antitarybinis rokas ir patriotinis hiphopas“, Tautosakos

darbai XXXII, p. 180-188. Prieiga per internetą:< http://www.llti.lt/failai/18%20Nakiene.pdf>.

[Žiūrėta 2018 m. kovo 23 d.].

13. Pabedinskas T. ir Pranskevičiūtė R. 2012. Subkultūra, Lietuvos Fotomenininkų sąjungos Kauno

skyrius, Kaunas.

14. Pukelis L. ir Misiūtė M, 2008. „Tautinė ir subkultūrinė asmens tapatybės, jų konfliktas ir dialogas

metalo subkultūroje“. Prieiga per internetą:< http://www.postscriptum.lt/nr14-mazumos-ir-

subkulturos-2008/tautine-ir-subkulturine-asmens-tapatybes-ju-konfliktas-ir-dialogas-metalo-

subkulturoje>. [Žiūrėta 2018 m. kovo 16 d.].

15. Ramanauskaitė E. 2004, Subkultūra – fenomenas ir modernumas, Vytauto Didžiojo universitetas,

Kaunas.

16. Repšienė R. 2017. „Naujosios medijos, „prarastos“ temos ir šiuolaikinės kultūros studijos“, Kultūra

tinklaveikos visuomenėje: tapatybės industrija, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Vilnius.

17. Sadauskienė J. 2014, „Emocijos kaip objektas lietuvių dainų tyrinėjimuose“, Tautosakos darbai

XLVIII, p. 29-52. Prieiga per internetą:< http://www.llti.lt/failai/TD48_internetui_29-52.pdf >.

[Žiūrėta 2017 m. sausio 15 d.].

18. Sadauskienė J. 2014, „Emocijos kaip objektas lietuvių dainų tyrinėjimuose“, Tautosakos darbai

XLVIII, p. 29-52. Prieiga per internetą:< http://www.llti.lt/failai/TD48_internetui_29-52.pdf>.

[Žiūrėta 2018 m. balandžio15 d.].

19. Šatūnienė R. 2012. „Lietuvos subkultūra kultūrinės geografijos požiūriu“, Acta humanitarica

universitatis Saulensis 14, p. 91-101. Prieiga per internetą:<

http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-

0001:J.04~2012~1367188496813/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content>. [Žiūrėta 2018 m. kovo

16 d.].

20. Tamošaitis R. 2014, „Kodėl mums svarbi lietuvybė?“. Prieiga per internetą:<

http://www.smm.lt/uploads/documents/svietimas/neformalus%20ugdymas/1_%20Kodel%20mums

%20svarbi%20lietuvybe%20R_Tamosaitis.pdf>. [Žiūrėta 2018 m. kovo 16 d.].

21. Tereškinas A. 2013. Popkultūra: jausmų istorijos, kūniški tekstai, Kitos knygos, Kaunas.

22. Savoniakaitė V. 2010. „Lietuviškojo identiteto trajektorijos“, Sociologija. Mintis ir veiksmas 1 (26),

p. 154-157. Prieiga per internetą:< http://talpykla.elaba.lt/elaba-

fedora/objects/elaba:4359768/datastreams/MAIN/content>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 13 d.].

64

ŠALTINIAI

1. „Eurostat“: Lietuvoje savižudybių procentas yra didžiausias ES. Prieiga per internetą:<

http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/lietuvos-naujienos/eurostat-lietuvoje-savizudybiu-procentas-yra-

didziausias-es-1554289/>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 15 d.].

2. „Garazhe Nerūkoma“ – „Vartotojai tiki“. Prieiga per internetą:<

https://www.youtube.com/watch?v=2PIZIDbjNRs>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 17 d.].

3. „Pompa“ – pirmasis prodiuserinis surogatas. Prieiga per internetą:http://www.gerasfm.lt/grupe-

pompa-pirmasis-prodiuserinis-surogatas/. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 2 d.].

4. „Šventinis bankuchenas“ – „Aplinkosauginis repas“. Prieiga per internetą:<

https://www.youtube.com/watch?v=2bAztzwCs6o>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 19 d.].

5. „Šventinis bankuchenas“ – „Lietuvos istorijos repas“. Prieiga per internetą:<

https://www.youtube.com/watch?v=V4veBuE_QA0>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 16 d.].

6. „Šventinis bankuchenas“: vyrukas iš pogrindžio „YuoTube“ legenda tapo per dieną. Prieiga per

internetą:< https://www.delfi.lt/veidai/klubas/sventinis-bankuchenas-vyrukas-is-pogrindzio-

yuotube-legenda-tapo-per-diena.d?id=70812808>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 16 d.].

7. Define term scratching. Prieiga per intenetą:<

http://www.urbandictionary.com/define.php?term=scratching>. [žiūrėta 2018 m. kovo 1 d.].

8. Define term breakbeat. Prieiga per internetą:<

http://www.urbandictionary.com/define.php?term=breakbeat>. [žiūrėta 2018 m. kovo 2 d.].

9. DJ meaning. Prieiga per internetą:< https://www.urbandictionary.com/define.php?term=D.J.>.

[Žiūrėta 2018 m. gegužės 9 d.].

10. Domo Arrigato definition. Prieiga per internetą:<

https://www.urbandictionary.com/define.php?term=Domo%20Arigato>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio

22 d.].

11. Elepheriou-Smith L.M. What is 420? The meaning and origins behind 'Weed Day'. Prieiga per

internetą:< https://www.independent.co.uk/news/uk/home-news/what-is-420-weed-day-meaning-

origins-marijuana-california-penal-code-cannabis-high-a7691156.html>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio

4 d.].

12. Evelina Young pristato naują dainą. Prieiga per internetą:< http://tiesa.com/naujienos-ir-

zinios/pramogos/lietuvos-izymybes/evelina-young-pristato-nauja-daina-24476>. [Žiūrėta 2018 m.

kovo 26 d.].

13. Flamenko gitaros virtuozas Carlosas Pinana savo naujausią kūrinį pristatys su Lietuvos valstybiniu

simfoniniu orkestru. Prieiga per internetą:< http://www.lvso.lt/lt/naujienos/flamenko-gitaros-

65

virtuozas-carlosas-pinana-savo-naujausia-kurini-pristatys-su-lietuvos-valstybiniu-simfoniniu-

orkestru>. [Žiūrėta 2018 m. kovo 19 d.].

14. Ganja reikšmė. Prieiga per internetą:< http://zodynas.kriu.lt/zodis/gandza>. [žiūrėta 2018 m. gegužės

2 d.].

15. Globalinis atšilimas ir pasaulinis tvanas - ar tikrai žmonija sukėlė pasaulio pabaigą? Prieiga per

internetą:< http://www.technologijos.lt/n/mokslas/gamta_ir_biologija/straipsnis/Globalinis-

atsilimas-ir-pasaulinis-tvanas---ar-tikrai-zmonija-sukele-pasaulio-pabaiga??name=straipsnis-3637>.

[Žiūrėta 2018 m. balandžio 12 d.].

16. Grupė „G&G Sindikatas“. Prieiga per internetą:<http://www.music.lt/lt/grupe/GG-Sindikatas/14/>.

[žiūrėta 2018 m. balandžio 11 d.].

17. Grupė „Pompa“. Prieiga per internetą:<http://www.music.lt/lt/grupe/Pompa/1508/>. [žiūrėta 2018 m.

kovo 20 d.].

18. Hip hop awards. Prieiga per internetą:< https://www.bet.com/shows/hip-hop-awards.html>. [Žiūrėta

2018 m. balandžio 15 d.].

19. Hip Hop is born at a birthday party in the Bronx. Prieiga per internetą:<http://www.history.com/this-

day-in-history/hip-hop-is-born-at-a-birthday-party-in-the-bronx>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 2 d.].

20. Hiphopo muzikos apdovanojimai. Prieiga per internetą:< http://www.hip-

hop.lt//?s=hiphopo+apdovanojimai>. [Žiūrėta 2018 m. kovo 19 d.].

21. History of Hip Hop Music. Prieiga per internetą:<https://www.englishclub.com/vocabulary/music-

hip-hop.htm>. [žiūrėta 2018 m. kovo 2 d.].

22. Interviu: Kodėl toks Karpio atsakas? „Mitų griovėjai“ video. Prieiga per internetą:< http://www.hip-

hop.lt/interviu-kodel-toks-karpio-atsakas-mitu-griovejai-video/>. [Žiūrėta kovo 22 d.].

23. Kairiūnaitė A, 2018. „Mokslininkė-lietuviškumas šiandien kintantis dalykas“. Prieiga per internetą:<

http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/9736/mokslininke-lietuviskumas-siandien-kintantis-

dalykas>. [Žiūrėta 2018 m. kovo 16 d.].

24. Kalnuose atsiskleidžia tikrasis lietuvių temperamentas< http://www.vlmedicina.lt/lt/kalnuose-

atsiskleidzia-tikrasis-lietuviu-temperamentas>. [Žiūrėta 2018 m. kovo 19 d.].

25. Kauno jėzuitų bažnyčios istorija. Projektas „Kauno bažnyčios: miesto tapatumo kodas“. Prieiga per

internetą:< https://www.youtube.com/watch?v=0maW6N14WZ0>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 4 d.].

26. Kirvaitienė A. 2007. Sapnai - karališkas kelias į pasąmonę. Prieiga per internetą:<

http://www.psichoterapijoscentras.lt/straipsnis40.html>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 12 d.].

27. Krivickas V. 2017. „Lietuviškos eilės suskambo repo ritmu“. Prieiga per internetą:<

http://www.marvb.lt/index.php/site-content/68-naujienos-2/1518-lietuviskos-eiles-suskambo-repo-

ritmu>. [Žiūrėta 2018 m. kovo 26 d.].

66

28. Liekis A. 2013. „A. Liekis. Prezidentinė Lietuva ir Lietuvių Tautos likimas“. Prieiga per internetą:<

http://alkas.lt/2013/06/11/a-liekis-prezidentine-lietuva-ir-lietuviu-tautos-likimas-video/>. [Žiūrėta

2018 m. balandžio 22 d.].

29. Lietuvos hiphopo apdovanojimai. Prieiga per internetą:< http://www.hip-hop.lt//?s=apdovanojimai>.

[Žiūrėta 2018 m. kovo 16 d.].

30. Light A. ir Tate G, 2018. „Hip hop – music and cultural movement“. Prieiga per internetą:<

http://www.britannica.com/topic/hip-hop>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 1d.].

31. Lilas ir Inomine – Tu privalai skambėti. Prieiga per internetą:<

https://www.youtube.com/watch?v=Ma3lC6aVk90>. [Žiūrėta 2018 m. gegužės 2 d.].

32. Metai repo stiliumi. 2014. Prieiga per internetą:<

https://www.youtube.com/watch?v=3rY9Nv_O6pA>. [Žiūrėta 2018 m. kovo 26 d.].

33. Mobingo samprata. Prieiga per internetą:< http://www.mobingas.lt/mobingo-samprata>. [Žiūrėta

2018 m. gegužės 12 d.].

34. Panevėžio pašto kodas. Prieiga per internetą:< https://postit.lt/pasto-kodas/lt-35005-pasto-dezute-

326-panevezys/>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 22 d.].

35. Petkūnaitė A. 2013. Gabrieliui Liaudanskui-Svarui prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė valstybinį

apdovanojimą. Prieiga per internetą:< https://www.15min.lt/vardai/naujiena/lietuva/gabrieliui-

liaudanskui-svarui-prezidente-dalia-grybauskaite-iteike-valstybini-apdovanojima-1050-312670>.

[Žiūrėta 2018 m. kovo 26 d.].

36. Pocevičius D. 2012. Vokietijoje gyvenantis reperis lietuvis Morda MC: „Valstybės priešė yra pati

Lietuvos valstybė”. Prieiga per internetą:< https://lietuvosdiena.lrytas.lt/-13258585901324053117-

vokietijoje-gyvenantis-reperis-lietuvis-morda-mc-valstyb%C4%97s-prie%C5%A1%C4%97-yra-

pati-lietuvos-valstyb%C4%97.htm>. [Žiūrėta 2018 m. kovo 26 d.].

37. Pocius S. 2007. „Lietuviško hiphopo raida“. Prieiga per internetą:< http://hip-hop.lt/lietuvisko-

hiphopo-raida-hiphop-lt-2007/>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 2 d.].

38. Pocius S. Vyrai kaip vynas – su amžiumi gerėja. Dogma „6 pėdos“ video. Publikuota 2015 m. spalio

12d. Prieiga per internetą:<http://hip-hop.lt/vyrai-kaip-vynas-su-amziumi-gereja-dogma-6-pedos-

video/>. [žiūrėta 2016 m. kovo 20d.].

39. Projektas „Sel“. Prieiga per internetą:<https://www.pakartot.lt/project/sel. [Žiūrėta 2018 m.

balandžio 2 d.].

40. Projekto „Kauno bažnyčios: miesto tapatumo kodas“ pristatymas. Prieiga per internetą:<

https://www.kvb.lt/lt/is-naujienos/950-renginiai/6189-projekto-kauno-baznycios-miesto-tapatumo-

kodas-pristatymas>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 4 d.].

67

41. Razauskas D, 2014. „Sielą skalbiantis repas“. Prieiga per internetą:<

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-06-21-siela-skalbiantis-repas/119031>. [Žiūrėta 2018 m.

balandžio 2 d.].

42. Razauskas D. 2014, „Sielą skalbiantis repas“. Prieiga per internetą:<

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-06-21-siela-skalbiantis-repas/119031>. [Žiūrėta 2018 m.

kovo 19 d.].

43. Salickaitė A. 2016. „Katana“. Prieiga per internetą:< http://azijoszinynas.vdu.lt/japonija/katana/>.

[Žiūrėta 2018 m. balandžio 22 d.].

44. Salomėja Nėris – „Diemedžiu žydėsiu“. Prieiga per internetą:<

http://www.tekstai.lt/component/content/article/297-neris-salomeja/1883-salomeja-neris-diemedziu-

zydesiu-1938>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 18 d.].

45. Sampling. Prieiga per internetą:< http://www.whosampled.com/sampling/ >. [žiūrėta 2018 m.

balandžio 1d.].

46. Savukynas V. 2011. A. Kaluginas: lietuviams trūksta pasitikėjimo savimi. Prieiga per internetą:<

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/akaluginas-lietuviams-truksta-pasitikejimo-

savimi.d?id=50839692>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 12 d.].

47. Smurto artimoje aplinkoje statistika. Prieiga per internetą:< https://osp.stat.gov.lt/infografikas30> .

[Žiūrėta 2018 m. balandžio 18 d.].

48. Švedijoje Metų atlikėja S. Imam ant scenos prabilo žemaitiškai. Prieiga per internetą:<

https://tv.lrytas.lt/zinios/pramogos/2016/02/25/news/svedijoje-metu-atlikeja-s-imam-ant-scenos-

prabilo-zemaitiskai-234797/>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 29 d.].

49. Tamošaitis R. 2013. „Lietuviai visais laiškais pavojingi Europai“. Prieiga per internetą:<

http://www.propatria.lt/2013/03/regimantas-tamosaitis-lietuviai-visais.html>. [Žiūrėta 2018 m.

balandžio 13 d.].

50. Tamošaitis R. 2017. „Visko išsižadėję norime būti niekuo“. Prieiga per internetą:<

http://www.propatria.lt/2017/12/regimantas-tamosaitis-visko-issizadeje.html>. [Žiūrėta 2018 m.

balandžio 13 d.].

51. Vyrai kaip vynas – su amžiumi gerėja. Dogma „6 pėdos“ video. Prieiga per internetą:<

http://www.hip-hop.lt/vyrai-kaip-vynas-su-amziumi-gereja-dogma-6-pedos-video/>. [Žiūrėta 2018

m. balandžio 10d.].

68

PRIEDAI

Priedas. Nr. 1. 2013-2017 m. Lietuvos hiphopo apdovanojimų metų grupės, atlikėjo, vaizdo klipo

bei dainos kategorijas laimėję atlikėjai.

Metai Kategorija Atlikėjas/dainos

pavadinimas

2013 m.6

Metų vaizdo klipas Mc Mesijus - Nelieskit mėlynojo

gaublio

Metų daina „Garazhe Nerūkoma“-Dėl

popieriaus

Metų MC Micro One

Metų grupė „Tie geresni“

Metai Kategorija Atlikėjas/dainos

pavadinimas

2014 m.7

Metų vaizdo klipas Briggz & Kamy - Up high

Metų daina „Tie geresni“- Repas šventa

Metų MC Micro One

Metų grupė „Tie geresni“

Metai Kategorija Atlikėjas/dainos

pavadinimas

2015 m.8

Metų vaizdo klipas „Dogma“- 6 pėdos

Metų daina Lilas ir Inomine-Karina

Metų MC Omerta

Metų grupė „G&G Sindikatas“

Metai Kategorija Atlikėjas/dainos

pavadinimas

2016 m.9

Metų vaizdo klipas „Šventinis Bankuchenas“-

Lietuvos istorijos repas

Metų daina „Šventinis Bankuchenas“-

Lietuvos istorijos repas

Metų MC Micro One

Metų grupė Lilas Ir Inomine

6 Prieiga per internetą:< http://hiphopawards.lt/#2013>. [žiūrėta 2018 m. balandžio 3 d.]. 7 Prieiga per internetą:< http://hiphopawards.lt/#2014>. [žiūrėta 2018 m. balandžio 3 d.]. 8 Prieiga per internetą:< http://hiphopawards.lt/#2015>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 3 d.]. 9 Prieiga per internetą:< http://hiphopawards.lt/>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 3 d.].

69

Metai Kategorija Atlikėjas/dainos

pavadinimas

2017 m.10

Metų vaizdo klipas „G&G Sindikatas“ - Tiems,

kurie nieko nebijo

Metų daina „G&G Sindikatas“ - Tiems,

kurie nieko nebijo

Metų MC Karpiz

Metų grupė Karpiz

Priedas Nr.2. Kasdienybės vertybių dainų tekstų ir vaizdo klipų kategorija.

Eil.

nr.

Atlikėjas/gr

upė

Kūrinio

pavadinima

s

Kūrini

o metai

1. Dainos teksto nuoroda

2. Vaizdo klipo nuoroda

1. Micro One

„326“ 2013 1.-

2.https://www.youtube.com/watch?v=0

WyO8v_2bUE

2. Micro One „Vienaskaita“ 2013 1.-

2.https://www.youtube.com/watch?v=D

N1OE33ET9U

3. Micro One „Under bridge

session“

2014 1.https://www.youtube.com/watch?v=P

9QEGORGR4U

2.https://www.youtube.com/watch?v=P

9QEGORGR4U

4. Karpiz „Vis tiek

ateisiu“

2013 1.https://www.youtube.com/watch?v=rs

EnkIBjEj0

2.https://www.youtube.com/watch?v=rs

EnkIBjEj0

5. „Dogma“ „6 pėdos“ 2015 1.-

2.https://www.youtube.com/watch?v=0i

N_YDpV24o

10 Prieiga per internetą:< http://www.hip-hop.lt/isrinkti-2017-lt-repo-geriausi-visas-renginio-vaizdas-daug-gero-hh-gyvai/>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 3 d.].

70

6. „Lilas ir

inomine“

„Ji nuoga“ 2013 1.https://www.youtube.com/watch?v=6

Wfz7dp80QQ

2.https://www.youtube.com/watch?v=6

Wfz7dp80QQ

7. Micro One „134 Cypher“ 2015 1.https://www.youtube.com/watch?v=8

xhU7GR-fe4

2.https://www.youtube.com/watch?v=8

xhU7GR-fe4

8. „Lilas ir

Inomine“

„Išgama“ 2013 1.http://www.music.lt/lt/daina/Isgama/4

29784/

2.https://www.youtube.com/watch?v=5

oc270NIZKc&list=RD5oc270NIZKc&t

=4

9. „Lilas ir

Inomine“

„Nenustosiu

sakęs“

2014 1.https://www.youtube.com/watch?v=Q

vrVe5QDgfg

2.https://www.youtube.com/watch?v=Q

vrVe5QDgfg

10. „Lilas ir

Inomine“

„Sau. Ir Tau“ 2015 1. http://hip-hop.lt/lilias-ir-innomine-

sau-ir-tau-zodziai-lyrika/

2.https://www.youtube.com/watch?v=k

NLgSdHIKS4

11. „Lilas ir

Inomine“

„Tu privalai

skambėt“

2016 1.https://www.youtube.com/watch?v=M

a3lC6aVk90

2.https://www.youtube.com/watch?v=M

a3lC6aVk90

12. „Lilas ir

Inomine“

„Ji taip

pavargo“

2017 1.https://www.youtube.com/watch?v=E

BYtTV6JtyQ

2.https://www.youtube.com/watch?v=E

BYtTV6JtyQ

13. „Lilas ir

Inomine“

„Leisk man

šlykštėtis“

2017 1.https://www.youtube.com/watch?v=-

u4z090Sr5c

2.https://www.youtube.com/watch?v=-

u4z090Sr5c

71

14. „Lilas ir

Inomine“

„Kai tu žengi,

gūžiasi

Vilnius“

2017 1.https://www.youtube.com/watch?v=y

06Ysf3i4UA

2.https://www.youtube.com/watch?v=y

06Ysf3i4UA

15. Omerta „Sparta“ 2013 1.https://www.youtube.com/watch?v=X

jrP2XNcj7w

2.https://www.youtube.com/watch?v=X

jrP2XNcj7w

16. Omerta „2015“ 2015 1.https://www.youtube.com/watch?v=u

kqoegdy3xw

2.https://www.youtube.com/watch?v=u

kqoegdy3xw

17. Karpiz „Mitų

griovėjas“

2015 1.https://www.youtube.com/watch?v=c

mhIZhWvJtU

2.https://www.youtube.com/watch?v=c

mhIZhWvJtU

18. Omerta „Mes“ 2016 1.https://www.youtube.com/watch?v=u

kqoegdy3xw

2.https://www.youtube.com/watch?v=u

kqoegdy3xw

19. Omerta „Išpūsk“ 2016 1.https://www.youtube.com/watch?v=A

DMmj302OGs

2.https://www.youtube.com/watch?v=A

DMmj302OGs

20. „G&G

Sindikatas“

„Pasaulis gali

būti“(Joninių

mini turas

2013)

2013 1.http://dainutekstai.lt/r195/gg-

sindikatas-pasaulis-buti-gali.html

2.https://www.youtube.com/watch?v=X

R4bZQyi8qc&t=13s

21. Micro One „Barometras“ 2015 1.http://hip-hop.lt/micro-one-

barometras-lyrics-lyrika-zodziai/

2.https://www.youtube.com/watch?v=B

081N8pdlqs

22. Omerta „Lubos“ 2015 1.https://www.youtube.com/watch?v=z

YIvvl3IG9g

72

2.https://www.youtube.com/watch?v=z

YIvvl3IG9g

23. Mc Mesijus

( Vilniaus

energija)

„IQ daktaras“ 2017 1.-

2.https://www.youtube.com/watch?v=w

kDoI4P2Ngo

24. „Šventinis

bankuchenas“

„Vyturiai“ 2017 1.https://www.youtube.com/watch?v=O

erSpwrrG3I

2.https://www.youtube.com/watch?v=O

erSpwrrG3I

25. Micro One „Palaimink

visus, kurie

rašo“

2017 1.https://www.youtube.com/watch?v=S

Fb10eGP_3s

2.https://www.youtube.com/watch?v=S

Fb10eGP_3s

26. Karpiz „Tarp švenčių“ 2013 https://www.youtube.com/watch?v=Oq

CuAbJFJVA

27. Karpiz „AAA(Smoke

session)“

2017 1.https://www.youtube.com/watch?v=M

ph-xZfcWko

2.https://www.youtube.com/watch?v=M

ph-xZfcWko

28. „Garazhe

nerūkoma“

„Neužgoš

niekas“

2013 1.https://genius.com/Garazhe-

nerukoma-neuzgos-niekas-lyrics

2.https://www.youtube.com/watch?v=V

JY1K2cA4QM

Priedas Nr.3. Socialinės problematikos dainų tekstų ir vaizdo klipų kategorija

Eil.nr. Atlikėjas/gr

upė

Kūrinio

pavadinima

s

Kūrinio

metai

1. Dainos teksto nuoroda

2. Vaizdo klipo nuoroda

1. Mc Mesijus „Nelieskit

mėlynojo

gaublio“

2013 1.http://dainutekstai.lt/r61345/mc-

mesijus-nelieskit-melynojo-

gaublio.html

2.https://www.youtube.com/watch?v

=TwfuVZVVoTk

73

2. Micro One

„Turn around“

2014 1.-

2.https://www.youtube.com/watch?v

=7BbJxPjAAQ0

3. Micro One „Žodis iš 9

aukšto“

2014 1.https://www.youtube.com/watch?v

=_XdCFXxOp-E

2.https://www.youtube.com/watch?v

=_XdCFXxOp-E

4. Micro One „25 po 4“ 2015 1.https://www.youtube.com/watch?v

=uZlAliTpY_k

2.https://www.youtube.com/watch?v

=uZlAliTpY_k

5. „Garazhe

nerūkoma“

„Dėl

popieriaus“

2013 1.https://www.youtube.com/watch?v

=MqDVxgUSRqw

2.https://www.youtube.com/watch?v

=MqDVxgUSRqw

6. Micro One „2022 Cypher“ 2015 1.https://www.youtube.com/watch?v

=GT88xfZ4YL4

2.https://www.youtube.com/watch?v

=GT88xfZ4YL4

7. Micro One „Madona“ 2017 1.https://www.youtube.com/watch?v

=xgnRqXxgk3w

2.https://www.youtube.com/watch?v

=xgnRqXxgk3w

8. Micro One „120“ 2016 1.https://www.youtube.com/watch?v

=3ez368YF-tA

2.https://www.youtube.com/watch?v

=3ez368YF-tA

9. „Garazhe

Nerūkoma“

„Pagalbos

linija“

2015 1.https://www.youtube.com/watch?v

=VhOx_Z7LDXk

2.https://www.youtube.com/watch?v

=VhOx_Z7LDXk

10. Micro One

„Paleisk“ 2014 1.https://www.youtube.com/watch?v

=PorbIkAGEJs

74

2.https://www.youtube.com/watch?v

=PorbIkAGEJs

11. „Garazhe

nerūkoma“

„Volume 40%” 2014 1.https://www.youtube.com/watch?v

=y611oHTQ8e4

2.https://www.youtube.com/watch?v

=y611oHTQ8e4

12. Micro One

„Ateitis

šiandien“

2014 1.http://www.hiphop.lt/microone/sid-

3000-ft-micro-one-ateitis-siandien-

pt2/

2.https://www.youtube.com/watch?v

=TVH_SwTA1mM

13. „Lilas ir

Inomine“

„100%” 2013 1.-

2.https://www.youtube.com/watch?v

=tJ3YLYgXnRo

14. „Garazhe

nerūkoma“

„Vartotojai

tiki“

2013 1.https://www.youtube.com/watch?v

=LenvsTlRCU0

2.https://www.youtube.com/watch?v

=LenvsTlRCU0

15. Omerta „Tamsa“ 2016 1.-

2.https://www.youtube.com/watch?v

=W4llgNoNQe

16. Mc Mesijus ft

Münpauzn

„Tu pinigų

siurblys“

2016 1.-

2.https://www.youtube.com/watch?v

=Y13dnSCvMhw

17. Mc Mesijus ft

Münpauzn

„Rojuje tu“ 2017 1.https://www.musixmatch.com/lyric

s/Mesijus-X-

M%C3%BCnpauzn/Rojuje

2.https://www.youtube.com/watch?v

=2m2ZsPWYJ3s

18. „Garazhe

nerūkoma“

„Autoritetas“ 2014 1.https://www.youtube.com/watch?v

=bf2Qlaf7mgk

2.https://www.youtube.com/watch?v

=bf2Qlaf7mgk

75

19. Micro One „326 4 Life“ 2016 1.https://www.youtube.com/watch?v

=fijHLmqQxM4

2.https://www.youtube.com/watch?v

=fijHLmqQxM4

20. Micro One „Katana“ 2015 1.https://www.youtube.com/watch?v

=yCXPgeh28pA

2.https://www.youtube.com/watch?v

=yCXPgeh28pA

Priedas Nr.4. (A)politiško dainų tekstų ir vaizdo klipų kategorija.

Eil.n

r.

Atlikėjas/g

rupė

Kūrinio

pavadinimas

Kūrinio

metai

Vaizdo klipo nuoroda

1. „Tie geresni“ „Juoda –

nužudyk visus“

2015 1.https://www.youtube.com/watch?v

=eVO17Xr8W5k

2.https://www.youtube.com/watch?v

=eVO17Xr8W5k

2. Karpiz „Pavyzdingas

pilietis“

2016 1.http://hip-hop.lt/karpiz-tie-geresni-

pavyzdingas-pilietis-video-lyrika-

tekstas-zodziai/

2.https://www.youtube.com/watch?v

=27B1uypKjT4

3. Omerta „Savi“ 2014 1.https://www.youtube.com/watch?v

=ogeJFW6gReQ

2.https://www.youtube.com/watch?v

=ogeJFW6gReQ

4. „G&G

Sindikatas“

„Tiems, kurie

nieko nebijo“

2017 1.https://www.youtube.com/watch?v

=3bqLu47TQwA

2.https://www.youtube.com/watch?v

=3bqLu47TQwA

5. „Šventinis

bankuchenas“

„Lietuvos

istorijos repas“

2016 1.https://www.musixmatch.com/lyric

s/%C5%A0ventinis-

bankuchenas/Lietuvos-istorijos-repas

2.https://www.youtube.com/watch?v

=V4veBuE_QA0

76

6. Micro One „Vardan to, kas

tikra“

2014 1.https://www.facebook.com/Lyrics

OfLithuanianRap/posts/5925790208

38315

2.https://www.youtube.com/watch?v

=7y3XMWjh1oo&t=40s

7. „Šventinis

bankuchenas“

„Aplinkosauginis

repas“

2017 1.https://www.youtube.com/watch?v

=2bAztzwCs6o

2.https://www.youtube.com/watch?v

=2bAztzwCs6o

8. Garazhe

nerūkoma“

„Welcome back“ 2014 1.https://www.youtube.com/watch?v

=2PIZIDbjNRs

2.https://www.youtube.com/watch?v

=2PIZIDbjNRs

Priedas Nr.5 . Repo kūrinių pasiskirstymas pagal problematiką

50%

36%

14%

Repo kūrinių kategorijos

Kasdienybės vertybių kategorija

Socialinės problematikos kategorija

(A)politiško repo kategorija

77

Priedas Nr.6. Repo kūrinių vaizdo klipo STOP kadrai

Pav.1. Rūkanti, baltai nupudruota mergina. „Lilo ir Inomine“ kūrinio „Kai tu žengi gūžiasi Vilnius“ vaizdo klipo

STOP kadras. Prieiga per internetą:< https://www.youtube.com/watch?v=y06Ysf3i4UA>. [Žiūrėta 2018 m.

balandžio 24 d.].

Pav.2. Basas grupės vokalistas, apsirengęs klasikine apranga. Aplink jį šoka balerina. „Lilo ir Inomine“ kūrinio

„išgama“ vaizdo klipo STOP kadras. Prieiga per internetą:< https://www.youtube.com/watch?v=5oc270NIZKc >.

[Žiūrėta 2018 m. balandžio 24 d.].

78

Pav.3. Grandinėmis surakinti pakeleiviai. „Lilo ir Inomine“ kūrinio „Sau. Ir tau“ vaizdo klipo STOP kadras. Prieiga

per internetą:< https://www.youtube.com/watch?v=kNLgSdHIKS4>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 24 d.].

Pav.4. Neįgalusis. „Lilas ir Inomine“ kūrinio „Nenustosiu sakęs“ vaizdo klipo STOP kadras. Prieiga per internetą<

https://www.youtube.com/watch?v=QvrVe5QDgfg>. [Žiūrėta 2018 m. gegužės 1 d.].

79

Pav.5. Ant merginos/sielos bėgantis baltas skystis, kuris siejasi su purvu, susiteršimu. „Lilo ir Inomine“ kūrinio

„leisk man šlykštėtis“ vaizdo klipo STOP kadras. Prieiga per internetą:< https://www.youtube.com/watch?v=-

u4z090Sr5c>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 24 d.].

Pav.6. Sportininkų treniruotės. Omertos kūrinio „Sparta“ vaizdo klipo STOP kadras. Prieiga per internetą:<

https://www.youtube.com/watch?v=XjrP2XNcj7w>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 24 d.].

80

Pav.7. Micro One sankryžos viduryje. Micro One kūrinio „Vienaskaita“ vaizdo klipo STOP kadras. Prieiga per

internetą:< https://www.youtube.com/watch?v=7BbJxPjAAQ0>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 24 d.].

Pav.8. Apleista žaidimų aikštelė Elektrėnuose. Omertos kūrinio „Išpūsk“ vaizdo klipo STOP kadras. Prieiga per

internetą:< https://www.youtube.com/watch?v=ADMmj302OGs>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 24 d.].

81

Pav.9. Alaus gėrimas apleistose miesto erdvėse. Karpio kūrinio „Vis tiek ateisiu“ vaizdo klipo STOP kadras. Prieiga

per internetą:< https://www.youtube.com/watch?v=rsEnkIBjEj0>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 24 d.].

Pav.10. Su vyresniais vyrais flirtuojančios jaunos merginos. „Dogmos“ kūrinio „6 pėdos“ vaizdo klipo STOP

kadras. Prieiga per internetą:< https://www.youtube.com/watch?v=0iN_YDpV24o>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 25

d.].

82

Pav.11. Vaistai užgeriami alkoholiu. „G&G Sindikato“ kūrinio „Pasaulis gali būti“ (Joninių mini turas 2013) vaizdo

klipo STOP kadras. Prieiga per internetą:< https://www.youtube.com/watch?v=XR4bZQyi8qc>. [Žiūrėta 2018 m.

balandžio 25 d.].

Pav.12.Atlikėjas, apsirengęs sportiniu „Nike“ kostiumu. „Garazhe nerūkoma“ kūrinio „Autoritetas“ vaizdo klipo

STOP kadras. Prieiga per internetą:< https://www.youtube.com/watch?v=gfsdzGXtxrE>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio

25 d.].

83

Pav.13.Stalo žaidimus žaidžiantis jaunimas. „Šventinio bankucheno“ kūrinio „Vyturiai“ vaizdo klipo STOP kadras.

Prieiga per internetą:< https://www.youtube.com/watch?v=OerSpwrrG3I>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 25 d.].

Pav.14. Namuose važinėjantis dulkių siurblys. Mesijus x Münpauzn kūrinio „Tu pinigų siurblys“ vaizdo klipo STOP

kadras. Prieiga per internetą:< https://www.youtube.com/watch?v=Y13dnSCvMhw>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 27

d.].

84

Pav.15.Languose degančios šviesos. Micro One kūrinio „25 po 4“ vaizdo klipo STOP kadras. Prieiga per internetą:<

https://www.youtube.com/watch?v=uZlAliTpY_k>. [Žiūrėta 2018 m. gegužės 1 d.].

Pav. 16. Įvairiais simboliais ir užrašais išpaišytas atlikėjas. Karpio kūrinio „AAA (Smoke session)“ vaizdo klipo

STOP kadras. Prieiga per internetą:< https://www.youtube.com/watch?v=Mph-xZfcWko>. [Žiūrėta 2018 m.

balandžio 25 d.].

85

Pav.17. Atlikėjas ir antrame fone esanti bažnyčia. Micro One kūrinio „Palaimink visus, kurie rašo“ vaizdo klipo

STOP kadras. Prieiga per internetą:< https://www.youtube.com/watch?v=SFb10eGP_3s>. [Žiūrėta 2018 m. gegužės

1 d.].

Pav.18. Karpiz šalia plakato „Vilnius myli ganja“. Karpio kūrinio „Tarp švenčių“ vaizdop klipo STOP kadras.

Prieiga per internetą:< https://www.youtube.com/watch?v=OqCuAbJFJVA>. [Žiūrėta 2018 m. gegužės 2 d.].

86

Pav.19. Išryškinamas minios šėlsmas. „Garazhe nerūkoma“ kūrinio „Neužgoš niekas“ vaizdo klipo STOP kadras.

Prieiga per internetą:< https://www.youtube.com/watch?v=VJY1K2cA4QM>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 25 d.].

Pav.20. Ištraukos iš seimo posėdžių arba informacinės televizijos laidos „Žinios“. „G&G Sindikato“ kūrinio „Tiems,

kurie nieko nebijo“ vaizdo klipo STOP kadras. Prieiga per internetą:<

https://www.youtube.com/watch?v=3bqLu47TQwA>. [žiūrėta 2018 m. balandžio 25 d.].

87

Pav.21. Reperis Karpiz jodinėja. Karpio kūrinio „Pavyzdingas pilietis“ vaizdo klipo STOP kadras. Prieiga per

internetą:< https://www.youtube.com/watch?v=27B1uypKjT4>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 27 d.].

Pav.22. Betoniniai pastatai. „Garazhe nerūkoma“ kūrinio „Dėl popieriaus“ vaizdo klipo STOP kadras. Prieiga per

internetą:< https://www.youtube.com/watch?v=0SIbvdY7Bi0>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 25 d.].

88

Pav.23.Atlikėjo galva simbolizuoja šiukšlėmis užterštą gaublį. Mc Mesijaus kūrinio „Nelieskit mėlynojo gaublio“

vaizdo klipo STOP kadras. Prieiga per internetą:<https://www.youtube.com/watch?v=TwfuVZVVoTk>. [Žiūrėta

2018 m. balandžio 25 d.].

Pav. 24.V. Landsbergis vaizduojama kaip didžėjus. „Šventinio bankucheno“ kūrinio „Lietuvos istorijos repas“

vaizdo klipo STOP kadras. Prieiga per internetą:< https://www.youtube.com/watch?v=V4veBuE_QA0>. [Žiūrėta

2018 m. balandžio 25 d.].

89

Pav.25.Atlikėjas Pietų Europoje. Micro One kūrinio „120“ vaizdo klipo STOP kadras. Prieiga per internetą:<

https://www.youtube.com/watch?v=3ez368YF-tA>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 25 d.].

Pav.26. Važiavimas viešuoju transportu. „Šventinio bankucheno“ kūrinio „Aplinkosauginis repas“ vaizdo klipo

STOP kadras. Prieiga per internetą:< https://www.youtube.com/watch?v=u0XaHZAWIiU&t=31s>. [Žiūrėta 2018 m.

balandžio 25 d.].

90

Pav.27. Atlikėjai ant tilto. Micro One ir Themyouandm3 kūrinio „Madona“ vaizdo klipo STOP kadras. Prieiga per

internetą:< https://www.youtube.com/watch?v=xgnRqXxgk3w>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 25 d.].

Pav.28. Antrame plane šviečiančios daugiabučių šviesos. Micro One kūrinio „Žodis iš 9 aukšto“ vaido klipo STOP

kadras. Prieiga per internetą:< https://www.youtube.com/watch?v=_XdCFXxOp-E>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 25

d.].

91

Pav.29.Užrašas su žodžiu „pasilieku“. „Garazhe Nerūkoma“ kūrinio „Pagalbos linija“ vaizdo klipo STOP kadras.

Prieiga per internetą:< https://www.youtube.com/watch?v=VhOx_Z7LDXk>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 24 d.].

Pav.30. Seni geležinkelio bėgiai. „Garazhe nerūkoma“ kūrinio „Welcome back“ vaizdo klipo STOP kadras. Prieiga

per internetą:< https://www.youtube.com/watch?v=2PIZIDbjNRs>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 25 d.].

92

Pav.31. Atlikėjas, valdantis marionetę. „Garazhe nerūkoma“ kūrinio „Vartotojai tiki“ vaizdo klipo STOP kadras.

Prieiga per internetą:< https://www.youtube.com/watch?v=LenvsTlRCU0>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 25 d.].

Pav.32. Antrame plane esantys žmonės simbolizuoja kūrinyje minimus herojus. Micro One kūrinio „2022 Cypher“

vaizdo klipo STOP kadras. Prieiga per internetą:< https://www.youtube.com/watch?v=GT88xfZ4YL4>. [Žiūrėta

2018 m. balandžio 25 d.].

93

Pav.33. Atlikėjas eina anapus tvoros ir žvelgia skvarbiu žvilgsniu. Micro One kūrinio „Katana“ vaizdo klipo STOP

kadras. Prieiga per internetą:< https://www.youtube.com/watch?v=yCXPgeh28pA>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 25

d.].

Pav.34. Hiphopo kultūros leidinys „Dub dub magazine“. Omertos kūrinio „Lubos“ vaizdo klipo STOP kadras.

Prieiga per internetą:< https://www.youtube.com/watch?v=zYIvvl3IG9g>. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 25 d.].

94

Pav.35.Atlikėjas, apsirengęs kostiumu ir užsidėjęs kaukę vienu metu rūko dvi cigaretes. Karpio vaizdo klipo „Mitų

griovėjas“ STOP kadras. Prieiga per internetą:< https://www.youtube.com/watch?v=GgTGD1g06sQ>. [Žiūrėta 2018

m. gegužės 6 d.].