estonian travel guide (lit)

Atraskite Estij 1

Kiekviename poskyje atradimas

Atraskite Estij

www.visitestonia.com

Atraskite Estij2 Atraskite Estij 3

ATRASKITE ESTIJEstija valstyb, esanti rytinje Baltijos jros pakran-tje pietus nuo Suomijos, vakarinje dalyje ribojasi su Rusija, pietinje su Latvija. Estija vairovi alis, garsjanti vyki turtinga, ilgaame istorija, kurios imtmeiais kauptas tradicinis paveldas atsispindi iandiense realijose. Nors Estijos rajon teritorija nra didel, kiekvienas j isiskiria savitais bruoais. alyje besilankanius sveius pasitinka kemsuotos ir mikingos vietovs, neivalgyt pelki teritorijos, daugiau nei 1 400 eer, 3 794 km lank ir ssiau-ri iraiytos pakrani zonos. Estijai priklauso apie 1 500 sal ir saleli, gausyb upi ir upeli. i alis garsja gamtos sukurtu ir civilizacijos nepaliestu kratovaizdiu, kur sudaro spalvingi miestai, ilga-am istorij menantys kaimai ir miesteliai, gausyb dvar, pili ir tradicini, iaudais dengt gryi.

Estijos sostin Talinas yra ir seniausia Europos sosti-n, o jos senamiestis yra geriausiai isaugotas sien juosiamas vidurami miestas. iaurins pakrants, kurioje yra sikrs Talinas, reljefui yra bdingos kal-kins uolos, i kuri trykta daugyb kriokli, tanks puynai, apsupti balto smlio papldimi.

Tartu antras pagal dyd Estijos miestas, kuriame si-kr pagrindiniai alies universitetai. Jis yra pietinje Estijos dalyje. ia malonu lankytis. Tai ramus, ypatin-gos auros apgaubtas miestas, pusiau padalytas per j tekanios ups. Tartu vei lapuoi parkai, miest vagoja isirikiavusi XIX a. medini nam juosiamos gatvs. alia Tartu besidriekianias umiesio vieto-ves puoia apvalios kalvos, kalvotos, aliuojanios kaimo apylinks, upi slniai, eerai, gamtos rezer-vatai, seni dvar rmai ir didingos pilys.

Estijos rytin rib enklina plati Peipsi eero (penkto pagal dyd Europoje) pakrant, nusta virtine kaime-li, kurie garsja rkyta uvimi, agurkais ir geriausios alyje ries svognais.

vakarus driekiasi kadagiais aplusi kranto linija ir gausyb Estijos archipelago sal, isiskiriani j pei-zaui bdingais vjo malnais ir tradicinmis rst trobelmis su iaudiniais, kratais net em luojan-iais stogais.

Garsiausias Estijos pajrio kurortas yra alies vasaros sostine vadinamas, pietvakarinje pakrantje sik-rs Pernu. is miestukas populiarum peln dl jame plytinio nuostabaus smlto papldimio, kuriame galima mgautis urmuliuojaniu naktiniu gyvenimu ir semtis sveikatos i gydomj mineralini altini.

is vadovas pads jums suinoti, k Estijoje verta pamatyti ir aplankyti. Jame silomos dviej, trij ir penki dien kelions pads kuo geriau planuoti laik, kur praleisite ioje alyje, ir aplankyti daugyb traukos viet, esani vairiuose Estijos rajonuose. Sveiki atvyk Estij!

Naujasis ir senasis Talinas

Trumpai apie EstijOfi cialus pavadinimas: Estijos Respublika (est k. Eesti Vabariik)

Plotas: 45 227 km2

Gyventoj skaiius: 1,36 mln.

Sostin: Talinas (405 000 gyventoj)

Valstybin kalba: est

Politin sistema: parlamentin demokratija

Valstybin vent: vasario 24 d. (Nepriklausomybs diena)

Nacionalinis pauktis: elmenin kregd

Nacionalin gl: rugiagl

Estijos Respublika yra Europos Sjungos, engeno erdvs ir NATO nar.

Estijos Respublika yra Ryt Europos laiko juostoje(GMT/BST +02:00).

Estijos tel. kodas: +372. Nordami paskambinti kit al, prie kod surinkite 00.

KARKSI-NUIA

LIHULA

ABJA-PALUOJA

ANTSLA

PSSI

MUSTVEE

VHMA

SUURE-JAANI

MISAKLA

KALLASTE

OTEP

KEILA

KIVILI

TAPA

PLVA

PALDISKI

TRI JGEVA

ELVA

RAPLA

PLTSAMAA

SAUE

KUNDA

KRDLA

SINDI

NARVA-JESUU

LOKSA

KEHRA

TRVA

RPINA

KILINGI-NMME

TAMSALU

VILJANDI

SILLAME

RAKVERE

VRU

MAARDU

KURESSAARE

VALGA

JHVI

HAAPSALU PAIDE

TARTU

TALLINN NARVA

PRNU

KOHTLA-JRVE

Jri

KuusaluHaljala

Kadrina

IisakuVike-Maarja

Laiuse

No

Vnnu

Vrska

Misso

Tabivere

Lelle

Risti

Kina

OrissaareLeisi

Salme

AsteKrla

ParalepaTaebla

Palivere

Turba

Riisipere

Klooga

Keila-JoaHarku

Tabasalu

Saku

Kiisa

KIILI

LagediLoo

ViimsiHaabneeme

Kostivere

Raasiku

Arukla

Prillime

Alu

Kuusiku

KeavaKehtna

Kru

SrevereOisu

Vtsa

Juuru

Kaiu

Eidapere

Audru Sauga

Are

Paikuse

Viste

Hdemeeste

TihemetsaHalliste

isu

KpuRamsi

Viiratsi

Helme

Hummuli

TsirguliinaSmerpalu

ru Sangaste

Puka

Rannu

Rngu

KureklaTravere

PuhjaUlila

Ilmatsalu

Trvandi

Kolga-Jaani

Olustvere

Adavere

Kamari Puurmani

Siimusti

Kuremaa

AraveteKravete Ambla

Lehtse

Sse

Kiltsi

Hulja

Lepna

Smeru

VinniPajusti

Roela

Laekvere

Tudu

Avinurme

Metaguse

Aseri

Sonda

ToilaVoka

Lohusuu

Torma

Sadala

AlatskiviKolkja

Varnja

Krvekla

Luunja

Roiu

AhjaVastse-Kuuste

Kambja

Mooste

Veriora

Kose

Varstu

Valjala

Virtsu

Hageri

Peetri

Vpsu

Lhte

Palamuse

Kihelkonna

Vastseliina

Tori

Sinime

Assaku

KoseRavila

Kose-Uuemisa

Kanepi

Rakke

VimelaParksepa

Tstamaa

Krgessaare

LaagriLuigeKangru

lenurme

Mehikoorma

Simuna

Viru-Jaagupi

Ruge

Roosna-Alliku

Tudulinna

Vaida

Mustla

Vsu

Hagudi

Koeru

Vana-Antsla

KiiuKolga Viru-Nigula

Kasep

Uhtna

Vasalemma

KOHILA

JRVAKANDI

TOOTSI

LAVASSAARE

VNDRA

AEGVIIDU

PRNU-JAAGUPI

KOHTLA-NMME

MRJAMAA

JRVA-JAANI

VIIVIKONNAAHTMESOMPA

Vaindloo

Prispea ps

Psaspea n

Kpu ps

Kassari s

Tagamisa ps

Nootamaa

Srv

e ps

Piirissaar

Ksmu psJuminda ps

Viimsi ps

Pakri ps

Noarootsi ps

Tahkuna ps

Prangli

AksiRammu

Koipsi

UhtjuSala

Mohni

NaissaarAegna

Suur-Pakri

Vohilaid

HeinlaidTauksi

Vike-PakriOsmussaar

VORMSI

Abruka

M U H U

HH II U M A A

Manilaid

Kihnu

Ruhnu

Vilsandi

V IN A

ME R

I

Vrts jrv

SA

AR

E MA A

0

Regio 2009

20 40 km

P e r n u l a n k a

R Y G O S L A N K A

S U OM I J O S L A N K A

Pe

ip

si

e

e

ra

s

N a r v os

l a n ka

P s k o v o e e r a s

( P i h k vos eeras )

BA

LT

IJ

OS

J

R

A

V r t s j r v

Lahemaa nacionalinis parkas

Soomaa nacionalinis parkas

Karula nacionalinis parkas

Matsalu nacionalinis parkas

Vilsandi nacionalinis

parkas

L A T V I J A

S U O M I J A

RU

SI

JA

SUOMIJA

VEDIJA

NORVEGIJA

ESTIJARUSIJA

BALTARUSIJA

LENKIJAUKRAINA

DANIJALIETUVA

VOKIETIJA

LATVIJA


iuo metu dirba Estijos parlamentas. 45 m aukio kampinis pilies boktas vadinamas Auktuoju Her-manu. Jo viruje plevsuoja mlynos, juodos ir baltos spalv nacionalin Estijos vliava.

Prieais Tompea pil puikuojasi nuostabios, didiau-sios ir didingiausios, 1900 m. Taline pastatytos v. Aleksandro Nevskio ortodoks katedros svogno formos kupolai.

Visai netoli nuo ios katedros yra pagrindin liutero-n katedra, inoma kaip Domo banyia, tai buvusi Talino vyskup ir aukiausios hierarchijos dvasinin-kijos rezidencija.

Ant Tompea kalvos yra ir Patkuli bei Kohtuotsa ap-valgos aiktels, i kuri galima grtis nuostabiais senamiesio ir Suomijos lankos vaizdais.

Kadaise Talin juosusi miesto siena buvo 2,35 km il-gio. J sudar 46 sienos ir vart boktai. Iki iol yra ilikusios nemaos ios sienos dalys, taip pat 26 gy-nybiniai boktai, turintys savo pavadinimus. Seno-vins miesto sienos mr autentikumu geriausiai galima grtis einant siaura, ksminga Mrivahe gatve, kurioje galima rasti ir tradicini rankdarbi i avies vilnos.

Tarp senamiesio ir uosto yra sisprauds Rotermano kvartalas, lankytojus traukiantis iuolaikika archi-tektra. is rajonas paiame Talino centre buvusi pramonini statini vieta, dabar i naujo perstatytas elegantiku, iuolaikiku stiliumi. Kvartale yra sik-rusios krautuvs, brangi preki parduotuvs, res-

TALINAS IR IAURIN ESTIJOS DALIS

Talinas Estijos sostin Talinas yra ir seniausia iaurs Euro-pos sostin. 2011 m. jis taps Europos kultros sosti-ne. 1154 m. miesto vard pirm kart dokumentuose ufi ksavo arab kartografas Al Idrisis. Paskesni 800 jo istorijos met sukr spalving mr, graki bokt smaili, senovini ueig ir ivaizdi aiki miest.

Talino senamiestis yra vienas geriausiai isaugot vi-durami miest Europoje. Jis raytas UNESCO pa-saulio paveldo vietovi sra. Rotus aikt puiki vieta, i kurios galima pradti bet kuri apvalgin ekskursij po Talin. Pagrindinis aikts akcentas vlyvojo gotikos laikotarpio miesto rotu, pastatyta dar XIII a. pradioje. Pastat puoia 64 m aukio a-tuonkampis boktas, kurio viruje puikuojasi miesto simbolis vtrung Vana Toomas (Senasis To-mas). Vasar lankytojai gali ulipti bokto vir ir pasimgauti atsiverianiu miesto vaizdu. Senasis To-mas su veliais sais taip pat Talino simbolis.

Visai greta Rotus aikts yra sikrusi Rotus vais-tin (Raeapteek), viena seniausi vaistini Euro-poje, prekiaujanti ir iuolaikiniais, ir pagal viduram-i receptus sukurtais vaistais.

ymiausia Talino senamiesio banyia kartu yra ir didiausia. Tai v. Nikolo banyia, turinti seniausi Taline dekoruot pagrindin jim. Dabar banyioje veikia muziejus, ji naudojama ir kaip koncert sal. Garsaus vidurami menininko Bernto Notkes kri-nys svarbiausias banyios akcentas.

v. Olavo banyia aukiausi Estijoje maldos na-mai. 15491625 m. i banyia buvo aukiausias statinys pasaulyje: jo bokto smail siekia 123,7 me-tro. Nenuostabu, kad i bokto apvalgos aiktels atsiveria uburiantis, kone vis miest aprpiantis vaizdas.

Tompea kalva dar vienas svarbus Talino simbolis. ia yra Estijos vyriausybini pastat buvein, tarp j Stenbock namai, kuriuose sikrs Ministro Pir-mininko biuras. Ant kalvos esanioje Tompea pilyje Rotus aikt

Jri

KuusaluHaljala

Kadrina

Klooga

HarkuTabasalu

Kiisa

KIILI

LagediLoo

Haabneeme

Kostivere

Raasiku

Arukla

Prillime Kravete Ambla

Lehtse

Sse

Hulja

Lepna

Smeru

VinniPajusti

Assaku

KoseRavila

Kose-Uuemisa

LaagriLuigeKangru

Viru-Jaagup

Vaida

Vsu

KiiuKolga

U

VasalemmaKOHILA

AEGVIIDU

Harju-Ristisme

JnedaAlavere

Oru

Lehola

Valkla

Lehtmetsa

Moe

Kurtna

Vihasoo

Aaspere

Porkuni

EssuUbja

LaitseK h t

VohnjaVna

PnsiPringi

Kihlevere Arkna

Kaberneeme

Leesi

JumindaVergi

Viitna

Loobu

Vainupea

KarepaL

Assamalla

Prispea

Vihterpalu

Suurpea

LasilaNabala

Muraste

Kiku

Kasispea

Kolgakla

Vsupere

Eisma

NeemeKolga-Aabla

Vaindloo

Prangli

AksiRammu

Koipsi

UhtjuSala

Mohni

NaissaarAegna

kriVike-Pakri

H II U M A A

SA

A RE M A A

KEILATAPA

SAUE

KUNDA

LOKSA

KEHRARAKVERE

MAARDU

H II U M A A

Ksmu

Viimsi

Pakri

S U OM I J O S L A N K

Lahemaa nacionalinis

parkas

Trisalu

Tuhala

Saku

Ksmu

Palmse Vihula

Viinistu

Altja

TALLINN

Keila-JoaPALDISKI

Padise

Jgala kriokliai

Jelhtme

Toolse

Sagadi

toranai, biurai ir gyvenamieji namai, taip pat rykias-palvis kinink turgus, kuriame vietos gyventojai ir turistai gali nusipirkti viei produkt i Estijos ki, dar ir sod.

Netoliese baroko stiliaus Kadriorgo rmai su alia plytiniu nuostabiai graaus kratovaizdio parku, XVIII a. visa tai pastat ir reng Rusijos caras Petras Didysis. is parkas tai garsiausia suformuoto kra-tovaizdio vietov Estijoje, kuri galima greitai pa-siekti (madaug 2,5 km) ingsniuojant psiomis i Rotermano kvartalo. Rm ekspozicijoje galima pa-sigroti XVIXX a. Vakar Europos ir Rusijos meno kriniais.

Talino panorama

1 ir 2 dienos

390 km~7 val. 30 min.


2 diena skardis ir LahemaaPalikus Talino boktus ir smailes, antros dienos ke-lion po iaurin Estijos pakrant suteikia maloni atgaiv nuo miesto urmulio.

Pirmasis objektas, kur btina aplankyti pajrio ruoe, yra 31 m aukio Trisalu skardis, Suomijos lank sirs kyulys, nuo kurio atsiveria neprilygstamas jros platybi vaizdas. Kalkakmenio uolas suforma-vo senoji Nevos up, kuri, manoma, prie milijonus met tekjo per dabartin Suomijos lankos viet. io pakrants ruoo kratovaizdis yra itin bdingas iaurinei Estijos daliai.

Kiek pavaiav keliu pro uol, pasieksite Keila-Joa vietov, pavadint i ei metr aukio krintan-io Keila ups krioklio vardu. Estijos kriokliai viena spdingiausi lankytin viet. Per pavasario ir ru-dens potvynius jie gali bti iki 70 m ploio. Eidami nuo krioklio auktyn, rasite du pstiesiems skirtus tiltelius, ant kuri rus kilms jaunavediai tvirtina spynas su igraviruotais savo vardais, o spyn raktus, kaip aminos santuokos simbol, meta up.

Kariuomens gerbjams spd paliks Paldiski, buvs karins gulos miestelis kuris isaugojo klasikin ta-

rybin architektr, o tarybinio pokario laikais gar-sjo lovingais pasiekimais. Tarp lankytin gamtos paminkl Pakri kalkakmenio krantas, greitai tap-siantis vienu didiausi Estijoje vjo maln park. Kiek tolliau jroje kyo Pakri salos, kurias per die-n galima pasiekti plaukiant valtimi. Salose malonu iaip pasivaikioti arba rengti psij ygius.

Toliau vaiuodami pakrante, pasieksite Padise vie-nuolyno, steigto XIV a. ir vienintelio tokio pobdio iaurs regiono alyse, griuvsius.

Nuo vienuoli gyvenimo persikelsite didiausi ir seniausi Saku alaus darykl. Senojoje alaus daryklo-je veikia muziejus, kuriame eksponuojama senovin alaus gamybos ranga. ia galima paragauti vairi darykloje gaminam alaus ri.

Tuhala, didiausia Estijos karstin vietov, kita js stotel. Pasaulyje ji garsja Tuhala ragan uliniu, vienu unikaliausi Europoje gamtos reikini. Kai po smarkaus lietaus itvinsta poemi ups, 2,4 m gylio Ragan ulinys ima kunkuliuoti, per sekund i-spjaudamas 100 litr vandens plipsnius. Legenda byloja, kad taip nutinka, kai raganos plakasi rykt-mis.

Pakeliui Lahemaa, didiausi Estijos nacionalin park, ivysite seniausius Estijoje akmen pilkapius ilikusi laidojimo viet dal. Manoma, kad tai VIII ar VII a. pr. m. e. sunetos ir dabar prie judrios magis-trals atsidrusios kapaviets vieta. Kelias veda ir pro natraliai susiformavus Estijos kriokl Jgala, kren-

Netoli nuo Talino yra visikai neseniai pastatytas KUMU meno muziejus, didiausias Skandinavijos ir Baltijos alyse veikiantis daugiafunkcis meno muzie-jus. ia nuolat eksponuojami istoriniai Estijos meno kriniai nuo XVIII amiaus. O iuolaikinio meno eks-pozicij sudaro usienio ir Estijos moderniojo ir iuo-laikinio meno darbai.

I Kadriorgo parko nedaug tetrunka nueiti iki Talino dain vents slnio, kuriame kas penkerius metus rengiama Estijos dain vent. Modernioje, nors ir 1959 m. pastatytoje, Talino dain scenoje susirenka iki 25 000 daininink. ioje vietoje neseniai buvo

susirink daugiau nei 70 000 Madonos gerbj. ia pasirod ir Michaelas Jacksonas, grup Rolling Sto-nes, dainavo Eltonas Johnas, Tina Turner ir kiti yms atlikjai.

Palikus Dain vents aikt, malonu pasivaikioti pajrio bulvaru ir aplankyti autentiko Piritos vie-nuolyno, paventinto dar XV a. ir stksanio alia iuolaikiko vienuolyno pastato, kuris duris atvr 2001 m., griuvsius. Gil spd palieka vaizdas, vel-giant nuo Piritos kelio senamiest ir dabartin Tali-n.

Piritoje yra ir didiausia Estijoje prieplauka, kurioje 1980 m. vyko Maskvos olimpini aidyni jacht regata. Be to, Taline esanti Pirita yra neprilygstamas kaitinimosi saulje rojus. Faktikai visa iaurin Es-tijos pakrant yra nusta smlt, puyn apsupt papldimio ruo.

Talinas neprilygstama vieta muziej lankytojams. Be KUMU muziejaus, Kadriorgo pasididiavimo, Esti-jos praeitis pristatoma ir Istorijos muziejuje, taip pat Okupacij ir kov u laisv muziejuje. Mieste lanky-toj laukia ir Gamtos moksl, Jr, taip pat Sveikatos prieiros ir kiti muziejai.

Talino muziejus po atviru dangumi, sikrs Rocca al Mare vietovje, silo grti laiku atkurtus XVIIXX a. Estijos valstiei namus. Talino zoologijos sodas pasaulyje garsja tuo, kad ia laikomi kaln oiai ir snieginiai avinai bei daugiau nei 2 000 gyv-n, priklausani 500 ri. Jgala kriokliaiKUMU meno muziejus

Dain vents aikt per dain vent Ragan ulinys Tuhaloje


3 diena Krvemaa ir VirumaaNuo Estijos pajrio vykstate link Kakerdaja vienos i daugelio gamtos sukurt pelki, ji plyti Krve-maa mikuose, toli nuo pagrindini keli ir didesni gyvenviei. Kakerdaja pelks takas yra vienas y-miausi ir seniausi Estijos keli per pelk. Neseniai jis buvo atnaujintas, kad ios vietos lankytojai galt 3,2 km nukeliauti lentomis nuklotais takais per pel-kt vietov ir pasiekti eer.

Krvemaa vieno i garsiausi Estijos raytoj An-tono Hanseno Tammsaares gimtin. Buvusiuose ra-ytojo namuose jo gyvenim ir kryb atspindinti ekspozicija. ia suinosite, kaip gyveno mons tuo laikotarpiu, kuris apraomas jo romane Tiesa ir tei-singumas, viename ymiausi Estijoje literatros k-rini. Statini kompleks sudaro autentikas namas, svirnas, tradicin darin, tvartas ir maesni kiniai pastatai. ia vyksta kultriniai renginiai, o vasar vaidinimai po atviru dangumi.

I Krvemaa mik marrutas driekiasi alies iaurs rytus, dar vien vidurami tvirtov. 700 m. amiaus Rakvere pilyje iais laikais veikia ginkl ekspozicija, viduramikas siaubo kambarys ir audymo i lanko poligonas. alia tvirtovs pasitinka didiausia Balti-jos alyse 7 m ilgio, 4 m aukio bronzin stumbro skulptra.

Tolyn rytus stkso baltasien, raudonstog Purtse pilis, pastatyta XVI a. viduryje, tai sutvirtintas pasta-tas, kurio sienos yra daugiau nei dviej metr storio. Dl to pilies viduje kyla nepaprastas aido efektas.

Kelias i Purtse suka didiausi Estijos pramonin rajon Ida-Viru apskrit. ia, visai greta civilizacijos nepaliestos gamtos, veikia skaln kasyklos ir kp-

KuusaluHaljala

Kadrina

IisakuVike-Maarja

diKostivere

Raasiku

rukla

u

AraveteKravete Ambla

Lehtse

Sse

Kiltsi

Hulja

Lepna

Smeru

VinniPajusti

Roela

Laekvere

Tudu

Metaguse

Aseri

Sonda

ToilaVoka

KoseRavila

Kose-Uuemisa

Viru-Jaagupi

Roosna- Tudulinna

da

Vsu

KiiuKolga

Uhtna

AEGVIIDU

JRVA-JAANI

JnedaAlavere

Valkla

ArduVajangu

Vao

Lehtmetsa

Albu

Moe

PaasvereHabajaMuuga

Kiikla

AhulaKaalepi

Triigi

Vihasoo

Aaspere

Porkuni

EssuUbja

Rannu

SavalaKurtna

Vohnja

Vardja

Kureme

Rahkla

KihlevereViru-Kabala

ArknaEdise

Kaberneeme

Leesi

JumindaVergi

Viitna

Loobu

Vainupea

KarepaLetipea Mahu

AssamallaIlluka

Alaje

Jrva-Madise

Prispea

Suurpea

Pagari

Lasila

Paunkla

Vike-Pungerja

Jaama

Kuningak

Kiku

Kasispea

Kolgakla

Vsupere

RoosnaOonurme

Juga

Eisma

Anguse

Avanduse

Aa

Raudi

NeemeKolga-Aabla


AksiRammu

Koipsi

UhtjuSala

Mohni

H II U M A A

PSSI

SA

A RE M A A

KIVILI

TAPA

KUNDA

LOKSA

KEHRA

TAMSALU

SILLAMRDU


KVA

KUKRUSE

H II U M A A

Prispea

Ksmu Juminda

O S L A N K A

N a r v os

l a n ka

Lahemaa nacionalinis

parkas

KIVILI

RAKVERE

Ontika

Kakerdaja pelk

Albu

Valaste

KOHTLA-JRVE

Purtse

KOHTLA-NMME

171 km~3 val. 30 min.

tant i didiausio aukio. Daugiau nei 50 m ploio srov krenta i 8 m aukio daugiau nei per tkstan-t met susiformavusi klini taur.

Pusiaukelje tarp Talino ir Narvos, pajryje stkso To-olse pilies griuvsiai. Toliausiai Estijos iaurje esanti vidurami tvirtov buvo pastatyta 1417 m., kad sau-got vietos uost nuo pirat. Toolse vietovje veikia

Toolse strui kis, kuriame rengiamos ekskursijos su gidu. Per ekskursijas apirimi struiai, triuiai ir ia gyvenantis iaurs elnias.

Lahemaa nacionalinis parkas (lank kratas) buvo steigtas 1971 m. J sudaro keturi pusiasaliai ir dau-gyb Suomijos lankoje isikiusi saleli. Lahemaa mikuose, pelkynuose ir pakrani vietovse gyvena apie 200 ri pauki, auga madaug 900 skirting ri augal.

iame rajone galima aptikti ir domi istorini dvaro rm. Prajus 500 met nuo tada, kai buvo pastaty-tas, Vihula dvaras atvr duris vl kaip Vihula dvaro kaimo klubas ir kurortas. Sagadi dvaro rmuose yra dvaro patalpos ir mik muziejus, o XVIII a. Palmse dvare silomos apvalgins ekskursijos po atstaty-tus dvaro rmus. Sveius diugina mikingas dvaro parkas, gulbi eeras ir dvaro sodas.

Lahemaa vietovje gausu idilikai nuteikiani ve-j kaimeli. Vienas i j Altja kaimas bdingoje, tradicinje pakrantje sikrusi vej gyvenviet. Kita vietos ymyb Ksmu, kapiton kaimelis. ia kadaise veik laivybos mokykla, o dabar yra jr muziejus. Tradicinis Viinistu vej kaimelis turi Meno muziej, kuris kurtas buvusiose uv apdorojimo fabriko patalpose. Jame veikia nuolatin klasikinio ir moderniojo Estijos meno krini ekspozicija.

Vihula dvaro rmai

Altja vej kaimelis Tarvaso jautis Rakvere miestelyje

3 diena Krvemaa ir Virumaa


4 diena Narva ir rytin Estijos dalisNuostabaus groio Toila parkas juosia buvusi Esti-jos Prezidento vasaros rezidencij. Patys Prezidento rmai buvo sugriauti per Antrj pasaulin kar. iais laikais parke vyksta daugyb vasaros koncert.

Ida-Viru apskrityje didiausia Estijoje eer santalka yra ties Kurtna. Apie 40 didesni ir maesni vandens telkini plyti neauktomis kalvomis nustoje, puy-nais aplusioje, vietovje. Vanduo iuose telkiniuo-se yra iltesnis nei vidutin vandens temperatra Es-tijoje. Todl vasar ia gausu norini isimaudyti.

Kiek pavaiav nuo Kurtna, atrasite Phtitsa vienuo-lyn, vienintel Estijoje ortodoks vienuolyn, kurio durys yra atviros ir turistams, ir piligrimams. Nedidu-k ortodoks krikioni ventykla buvo pastatyta XVI amiuje, o 1891 m. kurtas vienuolynas. Phtitsa vietovje. iandien tai ei banyi vieta, ji laikoma venta, nes teigiama, kad piemenait prie ia esanio altinio patyr Dievo apsireikim. Tvirtinama, kad io altinio vanduo turi gydomj gali. ia jo galima prisisemti ir vetis namo.

Vl pasuksime iaur, Sillame miestel, kuriame soviet reimo laikais buvo draudiama lankytis, nes ia veik chemijos fabrikas, kuriame buvo gamina-mos mediagos, skirtos tarybinms atominms j-gainms ir ginkl fabrikams. Dabar Sillame mieste-lyje galima pasigroti klasikiniu stalinistiniu miesto

iplanavimu, pagrindin miesto gatv i pagrindins miesto aikts jus nuves tiesiai prie jros. Tikrai pasi-jusite gr etj XX a. deimtmet.

Juddami toliau rytus, pasieksite kit pakrants miestel Narva-Jesuu, sikrus greta ilgiausio Esti-joje papldimio, kur mons sugua maudytis ir u kurio stkso kopos bei elia puynai. Tai buvs kuror-tas, kuriame danai lankydavosi Rusijos aristokratai. Dabar jis tampa vis populiaresnis tarp vasar Estij lankani turist. Narva-Jesuu miestelyje baigiasi iaurs ryt E9 Europos pakrants kelias, kuris 5 000 km (3 125 mylias) driekiasi nuo Portugalijoje esanio Cabo de So Vicente.

Narvos miestas, treias pagal dyd Estijoje, yra sik-rs toliausiai rytuose esanioje alies teritorijos vie-toje ties siena su Rusija prie Narvos ups. Kadaise tai buvo gausiai lankomas Rusijos aristokratijos kuror-tinis miestelis. 1944 m. per soviet armijos bombar-davim jis buvo sugriautas iki griuvsi. Vis dlto tai, kas iliko Narvos senamiestyje, tikrai verta pasigrji-mo. Ant Narvos ups krant stovi Hermano tvirtov, i kurios bokto galima pavelgti Rusij, ir spdinga Ivangorodo tvirtov, priklausanti jau kitoje ups pu-sje esaniai Rusijai.

Tik kelis kilometrus pakeliav link ups itak, alia dviej pakop krioklio, rasite garsj Krenholmo tekstils fabrik, didiausi XIX a. Rusijos imperijos

gamykl. Erdvi romanikojo stiliaus Narvos Aleksan-dro katedra, pastatyta Kreenholmo darbuotojams liuteronams, yra viena i fabriko komplekso dali. Antrojo pasaulinio karo metais ji buvo smarkiai nu-niokota, bet vliau atstatyta. iandien j lanko akty-vs parapijieiai.

so milinikos pelen krvos. Tik ivaiavus i Kivili miesto, jus pasitiks didiausios Baltijos alyse mo-gaus rank supiltos kalvos. Senesn, daugiau ole aplusi kalv gali lankyti mons. iem ia kvie-iama paslidinti.

Ida-Viru vietovje esantis Kohtla kasykl kompleksas ir muziejus silo galimyb painti poemin kalna-kasio gyvenim bei apsilankyti kasyklos achtose ir koridoriuose. Lankytojai gali pasivainti gelein-kelio vagonliais, kuriuose i acht vir bdavo gabenami skalnai, imginti kalnakasi rankius ir paragauti j priepiei maisto.

Kiek pavaiavus nuo Kohtla-Jrve pelen kalv, plyti Ontika kratovaizdio draustinis, kur sudaro itisinis, Suomijos lanka besidriekiantis 20 km kalkakmenio ruoas, 56 m ikils vir lankos bang.

I 30 m aukio krentantys Valaste kriokliai yra aukiausi Estijoje. Jais galima pasigroti Saka ir Toila vietovse. Kad bt patogiau grtis krentan-iu vandeniu, buvo sursta pakyla. I jos atsiveria per 470570 mln. met susiformavusi geologini sluoksni skerspjvio vaizdas. i vieta spdingiausia iem, kai uals vanduo virsta nuostabiomis ledo skulptromis.

Hermano tvirtov NarvojeKalkakmenio uolos iaurinje Estijos dalyje

Kureme vienuolynas

Iisaku

Metaguse

ToilaVoka

Sinime

dulinna

KOHTLA-NMME

Purtse

Kiiklala Kurtna

Kureme

Edise

Illuka

Auvere

Pagari

Soldina

Vike-Pungerja

Jaama

Kuningakla

Oonurme

Juga

Aa

Raudi


H II U M A A

PSSI

SA

A RE M A A

LIJHVI

KOHTLA-JRVE


KVA

KUKRUSE

H II U M A A

SLANTS

N a r v os

l a n ka

NARVA-JESUU

Kureme

Kurtna

Toila

SILLAME

NARVA

104 km~1 val. 50 min.

4 diena Narva ir rytin Estijos dalis


1 diena Tartu Jaunatvikas universitetinis Tartu miestas, esantis pietinje Estijos dalyje, yra ir Estijos dain vents tradicij, kuri itakos siekia 1869 m., gimtin. y-mus miesto simbolis fontanas ir besibuiuojani po skiu student porel, kuriais galima pasigroti Tartu rotus aiktje. Vienoje istorini XVIII a. pabai-gos aikts statini pusje rymo pastatas, vadinamas Estijos svyraniuoju Pizos boktu. Jis buvo statytas kaip miesto sienos dalis, ant jos pamat, i dalies ant medini poli, kurie su laiku susmuko. Dabar ia-me pasvirusiame pastate veikia meno muziejus.

tikroviko dydio sraigtasparnius, kovinius lktuvus ir maesnius skraidytuvus.

Tartu XIX a. medini nam rajonas Supilinn (Sriu-bos miestas) taip pat dmesio verta vieta.

Svarbiausi miesto statiniai yra netoli nuo 1632 m. steigto Tartu universiteto pagrindinio pastato ir neseniai atstatytos v. Jono banyios, kurioje lanky-tojus diugina daugiau nei 1 000 puikiai isilaikiusi terakotini skulptr.

Svarbiausia geografi n miesto ymyb Toomem-gi, senovins citadels vieta. iandien tai angliko stiliaus parkas, danai student lankoma vieta, kurio-je jaunimas renkasi prie Angel ir velni tilto.

Psij takai veda per kalvos virukaln link rau-

Tartu universitetas

TARTU IR PIETIN ESTIJOS DALIS

don plyt Domo ventyklos, kuri kadaise buvo di-diausia katedra Ryt Europoje, pastatyta i plyt, griuvsi. Dabar atnaujintoje katedros dalyje veikia Tartu istorijos muziejus.

Miest pusiau dalija Emajgi up, laivybai naudoja-mas vandens kelias, kuriame galima ivysti ir tradi-cini prekybini laiv, Hanzos laik lodi, prie dau-gel met kursavusi Estijos vidaus vandens keliais, kopij.

Tartu Antonijaus kiemas amat ir meno centras, kuriame lankytojai gali stebti, kaip amatininkai apdirba od, stikl, porcelian, audinius ir kitas me-diagas.

Tartu ir muziej miestas. aisl muziejuje ekspo-nuojami vairiausi aislai, su kuriais daugiau nei du imtmeius aid Estijos vaikai. Estijos nacionalinia-me muziejuje eksponuojami istoriniai ir etnologi-niai, su Estijos liaudies kultra susij mogaus darbo kriniai.

Tartu universiteto botanikos soduose galima rasti per 6 500 augal ri i vis pasaulio klimato zon. Bo-tanikos sod iltadariai didiausi Baltijos alyse.

Kitos lankytinos Tartu vietos: netoli miesto centro esantys buv KGB rsiai, Tartu priemiestyje esantis Aviacijos muziejus, kurio ekspozicijoje galima ivysti

Besibuiuojanios porels skulptra Tartu rotus aiktje

SETOMAA

VILJANDI

TARTU

No

Vnnu

Misso

TihemetsaHalliste

isu

KpuRamsi

Viiratsi

Helme

Hummuli

TsirguliinaSmerpalu

ru Sangaste

Puka

Rannu

Rngu

KureklaTravere

PuhjaUlila

Ilmatsalu

Trvandi

Krvekla

Luunja

Roiu

AhjaVastse-Kuuste

Kambja

Mooste

Veriora

Kose

Varstu

Vp

Lhte

Vastseliina

Tori

Kanepi

VimelaParksepa

lenurme

Mehikoorma

Mustla

Vana-Antsla

Vana-Vidu

Pri

Suislepa

Kaagjrve

Lasva

MammasteKrootuse

Melliste

Osula

Vastemisa

SrgavereLaeva

Tilsi

Himmaste

Tsooru

Linna

PlgastePeri

Sihva

Saarde Karksi

Keeni

Saverna

Puiatu

Heimtali

Paistu

Haanja

Mere

Orava

Reola

HarglaMniste

ali

Leevaku

Saarepeedi

Holstre

Ruusme

Llleme

Koikkla

Ala

aali

Obinit

Leevi

Jesuu

Riidaja

KamaraKrstna

Soe

Tnassilma

NuniPalupera

Maaritsa

Aakre

Saru

Nursi Puiga

Kavastu

Ruusa

Kuldre

Vana-Kuuste

Tammistu

Lin

Valgjrve

MetsklaKarula

Patkla

Hellenurme

Sooru Tagula

KpaNavi

Tnnas-silma Mikit

Lapetukme

Konguta

MeeriNgiaru

Rmsi

Vasula

Vorbuse Vahi

Kaarlijrve

Niits

Loodi

SultsiPorsa

Pikasilla

Tootsi

Piusa

Vmmo

Meeksi

Piiri

Tatra

Kriku

Laanemetsa

Vastse-Roosa

Kanakla

KreverePraaga

Naha

Rasina

Koorkla

Taagepera

Jrja

Snna

Krabi

Otsa

Kooraste

Lalsi

Luutsniku

Valma

Veelikse

Vluste

Valguta

Oiu

Sangla

Tuhalaane

TsolgoVidrike

Kivilppe

LoosiKapera

Vana-Koiola

Lniste

Taevaskoja

Sulbi

TooniMeerapalu

Viitka

Kuutsi

Urvaste

Poka

Vana-V

Vike-Rakke

Jmejala

Piir

H II U M A A

Vrts jrv

KARKSI-NUIA

ABJA-PALUOJA

ANTSLA

SETOMAA

MISAKLA

SA

A RE M A A

PLVA

ELVA

DI

TRVA

RPINA

KILINGI-NMME

VRUVALGA

H II U M A A

RUHJAVIKE-SALATSI

ALOJA

MAZSALACA

VALMIERA

VALKA

APE

ALKSNE

HOPA

RJIENA

STRENI

Vrts jrv

Soomaa nacionalinis

parkas

T V I J A

OTEP

TARTU

Phajrv

UrvasteSangaste

Didiojo kiauinio kalva

hijrv

Taagepera

Barclay de Tolly mauzoliejus

Ruge

Karula nacionalinis parkas

Miko broli sodyba368 km

~6 val. 50 min.

1 ir 2 dienos


Pavaiav vos du kilometrus nuo Latvijos sienos ivy-site sodyb, kurios ankstesni savininkai buvo garss kovotojai u laisv, taip vadinami Miko broliai grup Estijos, Latvijos ir Lietuvos partizan, kovoju-si prie soviet santvark per Antrj pasaulin kar ir po jo. Sodyboje galima pairti, kaip partizanai gyveno supiltuose bunkeriuose. Lankytojai kvieia-mi pernakvoti eminse.

3 diena setai ir sentikiaiPieiausiame Estijos kampelyje gyvena moni, i-nom kaip setai, bendruomen, kurios nariai laikosi sav paproi, dvi tradicinius drabuius ir iki iol kalba savo kalba. Setai garsja ir dainavimo tradicijo-mis. Pagal tkstantmet tradicij i moni dainuo-jamos dainos vadinamos leelos (lylomis).

SETOMAA

TARTU

Vnnu

merpalu

di

Torma

AlatskiviKolkja

Varnja

Krvekla

Luunja

Roiu

AhjaVastse-Kuuste

a

Mooste

Veriora

Kose

Vpsu

muse

Vastseliina

Kanepi

VimelaParksepa

lenurme

Mehikoorma

Ruge

Kasep

Lasva

MammasteKrootuse

Melliste

Osula

VaraKoosa

Tilsi

Himmaste

ru

PlgastePeri

Saverna

Haanja

Mereme

Orava

ola

u

Kpa

Pala

Leevaku

Maarja-Magdaleena

Obinitsa

Leevi

Maaritsa

Nursi Puiga

Kavastu

oore

Ruusa

Vana-Kuuste

Tammistu

Linte

Valgjrve

Vedu

KpaNavi

Tnnas-silma

Ristipalo

Mikitame

Vasula

Vahi

Treski

Niitsiku

Tootsi

Piusa

Vmmorski

Lbnitsa

Meeksi

Piiri

Tatra

Omedu

Vtikvere

Kodavere

Nina

Praaga

Rasina

Saatse

Snna

Otsa

oraste

Pataste

Lmati

Tsolgo

LoosiKapera

Vana-Koiola

Kudina

Lniste

Sulbi

TooniMeerapalu

Viitka

te

Poka

Vana-Vastseliina

Piirissaar

H II U M A A

LA

MUSTVEE

SETOMAA

KALLASTE

SA

A RE M A A

P

RPINA

VRU

TARTU

H II U M A A

PETSERI

GDOVOUDOV

ei

ps

i

e

er

as

P s k o v o e

( P i h k vos ee

Obinitsa

Ilumetsa

VrskaPLVA

Taevaskoja

Kasep

AlatskiviKolkja

Raja

242 km~4 val. 30 min.

Haanja apylinkse plyti bikuorg slnis (Laktin-gal slnis). Pavasar i nuostabi, gamtos sukurta aido koncert sal atgyja nuo nepaliaujamo laktin-gal iulbjimo.

ioje apskrityje yra ir giliausias Estijos eeras Ruge Suurjrv. Jis nedidukas, bet gilus 38 m gylio.

Didiausias Estijos medis, Tamme-Lauri uolas, auga Urvaste. Manoma, kad jam 680 met, o jo miliniko kamieno perimetras yra madaug 8,5 metro. Tik ei suaug mons susikib rankomis gali apglbti med.

Nepakartojamo groio XIX a. pabaigos Sangaste pi-lis Estijoje laikoma vienu dailiausi dvar rm. Savo stiliumi ji primena Didiosios Britanijos Vindzoro pil. Didingi rmai pastatyti i 1,5 mln. vietoje pagamint plyt. iandien pilyje rengtas viebutis. ioje apskri-tyje yra ir karo vado Barclay de Tolly, inomo Napo-leono laik karo veikjo, mauzoliejus. Viet gaubia karalika aura. ia galima aplankyti ir Taagepera pil, ymiausi Estijoje art nouveau architektros krin.

Vl pasuk pietus, pasieksite maiausi Estijoje Ka-rula nacionalin park. Tai kemsyn, eer, pelki, piev augalijos ir gyvnijos kratas. Galima pasinau-doti proga surengti psij yg. Informacijos rasite Ahijrv turizmo centre.

2 diena Otep, Vrumaa ir ValgamaaIdilikam ir kalvotam Estijos pietins dalies teritorij, juosiani Haanja, Otep ir Karula, kratovaizdiui yra bdingos apvali linij kalvos ir upi slniai. Tai plaiausiai nusidrieks auktum plotas, nustas telkani eer ir stksani pili, dvar rm, se-novini kaimeli.

Estijos iemos sostin nedidukas Otep mieste-lis, esantis 44 km pietus nuo Tartu. Tai auks laim-jusi Estijos iemos olimpini aidyni nugaltoj Kristinos migun ir Andruso Veerpalu gimtin. iem ia vyksta varybos, paymtomis slidi kroso tra-somis, o vasar ia populiaru rengti psij ygius, vaintis dviraiais ir plaukioti.

Jei iekote malonum porai valand, Otep pramo-g parke, kurio organizacin punkt rasite Tehvandi sporto centre, galite imginti penkis vairaus auk-io ir sudtingumo marrutus, tarp j: kybani rst, virvini kopi, tempt lyn ir kabani tilt. Visai alia prie Otep raibuliuoja Phajrv eeras. Dau-gelis mano, kad tai graiausias Estijos eeras, nes jame gausu aving, mediais aplusi mayi saleli.

Didiojo kiauinio kalva (Suur Munamgi) stkso

ikilusi 318 m vir jros lygio. Tai aukiausia vieta Baltijos alyse. Vertinant pasaulio mastu, i kalva nra itin aukta, taiau Estijos supratimu ji bema kalnas! Kalvos viruje esantis 30 m aukio apvalgos boktas suteikia galimyb pasigroti nepaprasto groio vaizdu, atsiverianiu prie akis visomis kryp-timis 50 km spinduliu.

Idilikas kalvotos piet Estijos dalies kratovaizdis

Slidi kroso pasaulio taurs varybos prie Otep

3 diena setai ir sentikiai

Set moterys tradiciniais drabuiais


4 diena Viljandi ir SoomaaPasuk nuo Peipsi eero alies vidurio link, atvyksite Vooremaa rajon, kuriam bdingas ledyn rieduli ir erozijos suformuotas kratovaizdis. Itsusios kalvos (drumlins), isidsiusios iaurs-piet kryptimis, daro reljef vagot, jis primena milin iart lauk. Ilgi kaip pirtai slniuose plytintys eerai suteikia Vo-oremaa kratovaizdiui dar daugiau avesio.

25 km nuo Tartu, Vooremaa vietovje, yra Elistvere zoologijos sodas. I pradi ia veik sueist gy-vn prieglauda. Dabar ia galima pamatyti beveik visus Estijoje sutinkamus laukinius gyvnus, tarp j bried, rudj lok, taurj elni, ern, l, lap, us-rin un, mikin kiaun, audin, fazan ir vover.

Viljandi tai senovinis miestas, sikrs pietinje Estijos dalyje ant ivaizd eer supani kalv. I daugybs miesto banyi bokt isiskiria garsusis Vandens boktas, kuriame rengta apvalgos aikte-l. Atrios bokt smails atsispindi eere ir natra-liam Viljandi groiui suteikia dar daugiau savitumo. Greta eero driekiasi psij takas, rengti teniso kortai, uoli vanden tramplinas, aidim aiktels, veikia vali nuomos punktas, siloma pasiplaukioti katamaranais. Populiariausia legenda, aminta ioje vietovje sukurtoje dainoje, byloja apie Viljandi valti-nink, besiiriant per eer ir besiilgint savo graiaa-ks merginos.

Dar viena lankytina vieta XIII a. pastatytos Viljandi pilies griuvsiai. Nordami juos pasiekti, tursite per-eiti gil griov kabaniu tiltu, kuris yra vienas i mies-to simboli. Jus gali sudominti ir Kondas primityvis-tinio meno muziejaus ekspozicija, muziejuje taip pat

rengiami seminarai. Tradicins muzikos centro kltis ypatingas pasilymas visiems liaudies muzikos ger-bjams.

Palik Viljandi apskrit, nuvyksite neaprpiam Esti-jos pelki al Soomaa nacionalin park, kuriame galima rasti daugiau nei 537 ri pelki augalijos, 185 ri pauki ir 43 ri induoli. Tai rami vieta, spindinti pirmapradiu groiu, ia siruoja senoviniai mikai ir visus kampelius galima ivalgyti keliaujant psiomis per mogaus nepaliestas pelkes. Tarp pa-ymt ir silom marrut yra ir ivyka bebro takais, kuri prasideda Nacionalinio parko svei centre.

TARTU

No

Vnn

Tabivere

OisuEidapere

ga

Paikuse

KpuRamsi

Viiratsi

K k lTravere

PuhjaUlila

Ilmatsalu

Trvandi

Kolga-Jaani

Olustvere

Adavere

Kamari Puurmani

Siimusti

Kuremaa

Alatskivi

Krvekla

Luunja

Roiu

Lhte

Palamuse

Tori

lenurme

RVAKANDI

TOOTSI

VNDRAUPI

ImavereKabala

Vana-Vidu

PriMelliste

Vastemisa

Srgavere

ksi VaraKoosa

LaevaSelja

Esku

Visiku

Pisisaare

Lustivere

Vike-KamariKo

Kaisma

Puiatu

Heimtali

Paistu

Reola

Kpa

PalaLuua

Maarja-Magdaleena

Saarepeedi

l

Taali

Suigu

Jesuu

Vihtra

Suureje

Tnassilma

KaarepereSadukla

Kava

VooreLaupa

KoksverePrnje

Vana Kuuste

Tammistu

Kergu

Vedu

Kahala

Retla

Reegoldi

Tksi

MetsklaKarula

MeeriNgiaru

Rmsi

Vasula

Vorbuse Vahi

Pikknurme

Painkla

Silla

Kaarlijrve

Pajusi

Kaansoo

Tatra

Krevere

Lalsi

Valma

Vluste

Pataste

Lma

Kalana

Oiu

Sangla

Kurgja

Kudina

PokaVike-Rakke

Jmejala

H II U M A A

Vrts jrv

VHMA

SUURE-JAANI

SA

A RE M A A

TRI JGEVA

PLTSAMAA

SINDI TARTU

H II U M A A

Vrts jrvVILJANDI


Elistvere zoologijos sodas

149 km~2 val. 50 min.

Set sodybos muziejuje, kuriame atkurtas XIX a. ki-ni pastat kompleksas, ir Obinitsa muziejuje gali-ma suinoti apie tradicin set gyvenimo bd, susi-painti su j rankdarbiais ir kasdieniais i gyventoj, kuriems tak dar slav kultra, nam kio reikme-nimis. Gyvenvietje Tsimaja yra restoranas, kuriame galima pasimgauti set virtuvs patiekalais.

Vrska miestelis garsja stabaus groio akmenine banyia, ia randamu gydomuoju purvu, kuriuo prekiaujama visoje Estijoje. Lankytojai gali isimau-dyti mineraliniame vandenyje, kurio gausu vos u dviej kilometr nuo kelio esaniame altinyje.

Estija alis, kurios teritorij nukrenta daugiausiai meteorit pasaulyje. Viena i ei geriausiai inom meteorit krateri nust viet yra prie Ilumetsa. Apskaiiuota, kad madaug prie 6600 met at-skriejs asteroidas i viso ia paliko penkis kraterius. Didiausias ir garsiausias i j 80 m ploio, 12 m gylio Prguhaud (Pragaro kapas). U dviej imt metr nuo jo yra dar du krateriai. Pasak legendos, ie kapai tiesus kelias pragar.

Pietin Estijos dalis taip pat garsja oranins ir rau-donos spalv devono smiltainio uolien atodango-mis. Toki galima rasti vaizdingame Ahja ups slny-je. Taevaskoda vietovje, prie Ahja ups smiltainio uolos, vir ups kyo net 24 m aukio skardis.

Vos du kilometrai nuo Peipsi eero kranto, Tartu aps-krityje, jus pasitiks pasakika Alatskivi pilis. Pastatyta 18801885 m., ji yra graiausia neogotikinio stiliaus pilis Baltijos alyse, uburianti lankytojus savo snie-go baltumo boktais. ie rmai buvo statomi sekant kotijos Balmoralo pilies stiliumi.

Kelias, einantis palei Peipsi eero pakrant, atspindi sen rusik tradicij: turi bti tik viena gatv va-dinasi, alia jo esantys kaimeliai tiesiog eina vienas paskui kit. ia galite uklysti ir vien i keli pa-saulyje esani kaim, kuriuose gyvena sentikiai. ie mons giliai religing, etnini rus maum palikuonys, kurie atsikraust prie eero XVIIXVIII a., iekodami prieglobsio nuo banyios persekio-jimo, po to, kai pasiprieino ortodoks banyios pertvarkoms. i vietov garsja kaimo gyventoj silomomis parduoti rkytomis ir diovintomis uvi-mis, agurkais, auksiniais svognais bei konservuotais vaisiais ir darovmis.

ia, Raja banyioje, galima pajausti senovs dvelks-m, nes grietos disciplinos besilaikanioje religinje bendruomenje draudiama net naudoti elektr, ia spingsi tik i bii vako pagamintos vaks.

Alatskivi pilis

4 diena Viljandi ir Soomaa


Piusa smiltainio olos


dien dvi tradicinius tautinius drabuius ir usiima unikaliais seniausios kartos amatais. ia gyvenanios moterys akivaizdiai puoselja tradicijas dvi tra-dicikai juostuotus sijonus. Net ir vaindamos mo-tociklais! Salos gyventoj bdas toks unikalus, kad i vieta yra traukta UNESCO pasaulio paveldo objekt sra.

Didiausi traukos centrai vaikams vandens parkas, maas zoologijos sodas, garsjantis turima ropli ir amfi bij kolekcija, bei nuostabus Pernu papldimys, kuriame gausu pasilinksminimo viet.

Pernu taip pat pamatysite stilingiausi ir kuo puikiau-siai isaugot art nouveau (modernistinio stiliaus) vi-los pastat Ammende Villa, kur 1904 m. pastat tur-tingas vokiei pirklys savo dukros vestuvi puotai ir kuriame dabar kurtas viebutis ir restoranas.

U Pernu rasite Tori pragar 8,5 m gylio smiltainio uoloje altini igraut ol, kuri gyventojai apipy-n legendomis, susiejo su velniu ir poemio gyveni-mu. Netoliese yra Kurgja sodybos muziejus stati-nys, kuriame anksiau gyveno ir dirbo estas Carlas Robertas Jakobsonas kininkas, politikas ir Estijos nacionalinio judjimo vadas. kis buvo sukurtas kaip kininkavimo ir gyvulininkysts pavyzdys, ia buvo ivestos ir pagrindins Estijos galvij veisls. ian-dien kyje tvarkomasi taip, kaip ir prie imtmet.

2 diena KihnuKadangi Kihnu sala yra tarsi atskirta nuo visos alies, tai vieta, kur iki iol gyvenama pagal vietos kultros ir imtametes tradicijas. Vietos gyventojai iki iol kas-

1 diena Pernu Pernu, Estijos vasaros sostin, populiari vieta atos-togauti. Tai Estijos pietvakari pakrants kurortas. ksmingi parkai, viliojantys balto smlio papldimiai ir aukto lygio restoranai, mineraliniai altiniai ir spal-vingas naktinis gyvenimas traukia gausius brius vasarotoj. Jeigu pagrindiniame papldimio ruoe susirenka per daug sauls ir vandens gerbj, galima persikraustyti visai netoli esani Valgeranna, Kabli ar Lemme balto smlio vietovi pakrant.

vairs kultros festivaliai, gausyb meno galerij, parod, iuolaikinio meno muziejus, Endla teatras ir Pernu koncert sal itisus metus silo domius re-ginius ir renginius. Kaip ir daugelis didesni Estijos miest, Pernu diugina graiu senamiesiu.

VAKARIN ESTIJOS DALIS IR JOS SALOS

Eidapere

Audru Sauga

Are

Paikuse

Viste

Hdemeeste

Tihemetsa

Kpu

Tori

Tstamaa

JRVAKANDI

TOOTSI

VNDRA

PRNU-JAAGUPI

LAVASSAARE

Libatse

Uulu

Jpre

Selja

Papsaare

Saarde

Vana-Vigala

Kivi-VigalaKirbla Kaisma

Surju

Tali

Taali

Suigu

Jesuu

VihtraSuureje

Reiu

Kamara

Prnje

Lpe

Kergu

Lindi

Ahaste

M

Lemmetsa

Silla

Koonga

iste

Pootsi

Manija

kla

Liu

Kalli

Mihkli

PrduLaikla

Kaansoo

Kanakla

Jrja

Rude

ema

Lao

Lemsi Laiksaare

Kima

Ojarse

Kima

Tahkuranna

Seliste

Thela

Tnumaa

usi

H II U M A A

Manilaid

HULA

P

SUJ

MISAKLA

SA

A RE M A A

T

SINDI

KILINGI-NMME

H II U M A A

Manilaid

P e r n u l a n k a

Soomaa nacionalinis

parkas

PRNU

Tori

Kihnu

Kurgja

Ammende Villa Pernu

Mergaits Kihnu vestuvse

1 ir 2 dienos

158 km~2 val. 40 min.

Pernu papldimys


ymiausi Saremos salos vjo malnai yra susitelk Angla vietovje. ia ivysite keturis standartinius medinius vjo malnus ir vien kiek auktesn olan-d stiliaus vjo maln. Salos sostin Kuressaare, isaugojusi nuostabj savo senamiest, yra vienin-telis miestas saloje. ymiausias miesto statinys XIV a. citadel, geriausiai isilaikiusi vidurami tvirtov Baltijos alyse. Ekspozicijoje pateikiama salos ir visos alies istorijos apvalga. Vasar miesto kiemelyje pre-kiaujama amatinink dirbiniais, ia vyksta koncertai, kiti renginiai ir dain vents. iaurinje Saremos pa-krantje Panga uolos auna iki 21 m auktyn ir nuo j atsiveria puikus Baltijos jros vaizdas. Aukiausioje skardio vietoje yra ilikusi aukaviet.

Mihkli sodybos muziej, esant Saremos salos va-karinje pakrantje, verta aplankyti tam, kad dau-giau suinotumte apie istorikai svarbias sodybas ir imtmeiais naudotus kasdienius buities rankius. Beveik visi ia eksponuojami rankiai yra pagaminti ei kart ia gyvenusi ir dirbusi eim nari.

Visa Vilsandi sala, gamtos myltoj rojus, priklauso nacionaliniam parkui. Iskirtin ir civilizacijos nepa-liesta salos gamta saugomas tarptautins reikms vandens pauki rezervatas.

4 diena Hijuma ir Vormsi Antroje pagal dyd Hijuma saloje rasite pelkini tan-kmi ir kadagi krmokni roj, pakrani pievas ir pajrio kopas, durpynus ir pelkes. Atvykusius sal pasitinka prie jros stovinti moters skulptra, vieti-ni vadinama Ranna-Ella (Pakrants Ela).

3 diena Muhu ir Sarema salosMuhu sala yra treia pagal dyd Estijoje. Tai viena i retai pasitaikani viet, kur galima ivysti iki iol veikianius tradicinius vjo malnus. Saloje esanti v. Kotrynos banyia yra viena seniausi Estijoje. Ji garsi savo istorinmis freskomis ir trapecijos formos antkapiais, kuriuos puoia pagoniki simboliai. Ant paties domiausio antkapio ivysite pavaizduot pa-gonik gyvybs med.

Toliausiai Muhu pietuose esaniame kampelyje ivy-site Pdaste dvaro rmus, kuriuose sikrs viebu-tis, SPA paslaugos ir tarptautin lov pelns resto-ranas.

Koguva kaimas yra geriausiai isilaiks XIX a. Estijos kaimelis. Visi jame esantys pastatai yra architekt-riniai paminklai, kuri dauguma mena XIX ir netgi XVIII ami.

Sarema sala gamtos sukurtas stebuklas, tradicij ir vjo maln alis tai didiausia sala Estijoje, kuri galima nukeliauti keltu. Pagal program pirmiausia aplankysite beveik 800 met senumo Valjala bany-i, seniausi Estijos emje pastatyt ventykl.

Jau minjome, kad Estija yra daugiausiai krateri i-akta alis visame pasaulyje. Garsiausia tokia vieta Kaali meteorito paliktas krateris Saremos saloje, ku-rio skersmuo 110 metr. Krateris, kuriam jau 3 000 met, yra laikomas jauniausiu Europoje, nors senoliai man, kad tai Apolono snaus kapas. alia kraterio yra Kaali turist centras, kuriame veikia meteorit ir kalkakmeni muziejus.

Angla vjo malnai Saremos saloje

P

Risti

Kina

OrissaareLeisi

S l

AsteKrla

ParalepaTaebla

Palivere

Turba

Riisipere

AudruValjala

Kihelkonna Tstamaa

Krgessaare

LAVASSAARE

MRJAKoluvere

Linname

Pap

Kudjape

Vana-Vigala

Emmaste

Mustjala

Lmanda

Kljala

Liiva

Kivi-ViKirbla

Martna

Sip

Nigula

Prksi

Suuremisa

Nasva

Vatla

Lauka

Mnnamaa

PaladeTubala

PrsamaKarja

Tuudi

Laukna

Lpe

Liivi

Ellamaa

Kmsi

Lindi

Piirsalu

Kullamaa

Ahaste

Lehetu

Lem

Koonga

Lehtma

Reigi

Hellamaa

Heltermaa

Salinmme

Orjaku

Sru

KpuKalana

Triigi

Vhma

KdemaVeere

Tagaranna

Kaarma

Muratsi

Turja

Kiguste

Laimjala

TornimePideKrkvere

Kuivastu

Paatsalu

Varbla

Vaiste

Pootsi

Manija

Liu

Kalli

Mihkli

PLaikla

Puise

Saastna

Riguldi

Dirhami

Kuije

Sviby

Jausa

Lmala

Phalepa

HanilaKaruse

Nmmkla

Rude

Variku

TeenuseKassari

Metskla

Eikla

Sauvere

Sandla

Tagavere

Sutlepa

Oidrema

Lao

Kima

PhklaTahula

Sakla

Metskla

Kima

T

Seliste

druma

Thela

Matsi

Nurste

Harju

Nmba

Tnumaa

Kailuka

Papisaare

Matsalu

HellamaaPiiri

Pihtla

Kaisvere

Helmkla

Kirna

Suure-Rootsi

Panga

Tusi

Nootamaa

Vohilaid

HeinlaidTauksi

VORMSI

HH II U M A A

Manilaid

Vilsandi

V IN A

ME R

I

LIHULA

SA

A RE M A A

P

HeinlaidTauksi

M U H U

H II U M A A

Manilaid

Vilsandi

Kassari

Tagamisa

Noarootsi

P

BA

LT

IJ

OS

Vilsandi nacionalinis

parkas

KURESSAARE

Virtsu

Vilsandi

Ristna

Koguva

PdasteAngla

Valjala

Panga

KaaliMihkli sodybos

muziejus

KRDLA

Heltermaa

Sre tirp

Kpu

Tahkuna

HulloSaxby

HAAPSALU

Noarootsi pusiasalis

Penije

Matsalu nasjonalpark

Rohukla

Kuressaare pilies dienos Kpu vyturys Hijuma saloje

3, 4 ir 5 dienos

802 km~16 val. 20 min.


Atvyklius taip pat pasveikins Kassari pusiasalis salos istorinio herojaus Leigerio paminklas. Pasak legendos, siauras, jroje kyantis ems ruoelis buvo supiltas tuomet, kai Leigeris msi statyti ke-li per vanden Saremos sal. Iki iol yra iliks toks paprotys: kiekvienas ia apsilanks pusiasalio gale vanden turi mesti akmen, kad ubaigt amiams paskirt uduot.

Hijuma tai vyturi alis. iauriniame Hijuma kran-te yra Tahkuna pusiasalio vyturys. 43 m aukio statinys yra aukiausias Estijoje i ketaus pastatytas boktas. 36 m aukio Kpu vyturys yra treias se-niausias pasaulyje veikiantis vyturys, kuris nuolat veik nuo tada, kai buvo pastatytas 1531 metais. Lankytojai gali ulipti laiptais vir ir pasigroti at-siverianiais vaizdais.

9 km vakarus nuo Kpu rasite treij Ristna vytur, pastatyt pusiasalyje 1874 metais. Manoma, kad ia atplaukia aukiausios bangos, todl ia renkasi ban-glentininkai, buriuotojai ir burlentininkai.

Kelias, einantis per salos sostin Krdla, veda ir pro Ristimgi. i kryi tankyn yra apaugusi legendo-mis. Manoma, kad ioje vietoje uvo pagrindiniai dvej vestuvi dalyviai nuotaka ir jaunasis. Igy-venusieji pragait susituok ir pastat pirmj kryi tuometinei jaunavedi porai atminti.

VormsiVormsi sala ketvirta pagal dyd Estijoje. ia mons apsigyveno XIII a. i sala viena i daugelio, kurias atsikl ved imigrantai. Nuo tada paplito ir estiki, ir vediki vietovardiai. v. Olavo banyia Hule, pa-grindinje salos gyvenvietje, yra svarbiausias istori-nis ir kultrinis salos paminklas. Vormsi kapins Es-tijoje yra iskirtins, nes ia kapai paenklinti sauls kryiais. Jeigu keliausite po kaim, galite pavairinti i pramog ir isimaudyti, pirmiausia ten, kur iltas vanduo Hulo lankoje, panirti vanden galima nuo Saxby papldimio.

5 diena Haapsalu ir MatsaluHaapsalu, garsjanti kaip iaurs Venecija, yra nuostabus vakarins Estijos pakrants pajrio kuror-tas, kuriame galima pliukentis iltame vandenyje ir atgauti jgas mgaujantis gydomuoju purvu. Pirma-sis Haapsalu gydomojo purvo kurortas lankytojus pakviet 1825 metais. iuo kvietimu pirmiausia pa-sinaudojo Rusijos aristokratai.

Siauros miestelio gatvels, miniatiriniai miesto ro-tus ir kit gatvi ribas nusj pastatai yra isirikiav gatvse, kurios, rodos, nuolatos miestelio lankytojus veda link jros. Vienas nuostabiausi medini pasta-t Estijoje Kuursaal stovi alia pajrio tako. Dabar ia veikia ir svei laukia restoranas.

Haapsalu Domo banyia yra didiausia vienos na-vos banyia Baltijos alyse. Kartu tai ir svarbiausias istorinis bei kultrinis miesto paminklas. Banyios kriktyklos lange pavaizduotas ymiausias Estijoje vaiduoklis Baltoji ponia. Sakoma, kad ji pasirodo kiekvien rugpjt per pilnat. Pasak legendos, tai est mergait, simyljusi vyr vardu Canonas, kuris buvo gyvas umrytas sienoje.

Nedidukas geltonos spalvos pastatas Linda gatv-je tai namas, kuriame gim ir augo Ilona Wikland, iliustravusi garsios ved autors Astridos Lindgren knygas. Ilons Wonderland (Ilonos stebukl alis) iki iol ekspozicijoje saugomi originals jos pieiniai.

alia Haapsalu pakrants pasivaikiojimo tako rasite aikovskio suolel, prie kurio turistai gali sustoti ir pa-

simgauti kompozitoriaus muzika. 1867 m. pasaulio garsenyb viejo Haapsalu, o pirmosios jo ymio-sios VI simfonijos (adaptuotos pagal est liaudies dain Brangioji Marija) natos yra ikaltos akmeni-niame pajrio pakrants suolelyje.

Rus caro valdios metais Haapsalu buvo vakarinis Sankt Peterburgo laivybos linijos terminalas. Nors jokie traukiniai ia nebesustoja, mieste yra caristin reim menanti stotis, kurioje iandien veikia ge-leinkelio muziejus. Net 200 m ilgio stogu dengta platforma yra ilgiausia tokio pobdio platforma Europoje. J pastat tokio ilgio, kokio tuomet buvo traukiniai, kad caras, lietingomis dienomis ilips i traukinio, nesulapt nuo lietaus.

Palik Haapsalu, nuvyksite Noarootsi pusiasal, ku-riame kadaise sikr Estijos vedai iki iol isaugojo vietovi pavadinimus dviejomis kalbomis. Naorootsi vietovje yra puikus smlio papldimys, juosiamas grai puyn. Manoma, kad is miestelis geriausia pauki stebjimo vieta Estijoje.

Matsalu nacionalinis parkas garsiausias Baltijos jros regione biologine pauki vairove pasiymin-tis migracinis ir lizd sukimo punktas. Jis garsja ir kaip tarptautins reikms pelki teritorija. Pauk-iams stebti rengti boktai yra Keemu, Suitsu, Peni-je, Kloostri ir Haeska vietovse. Penije nacionalinio parko lankytojams siloma susipainti su turimais gamtos itekliais ir parko istorija.

Matsalu nacionalinis parkas

Haapsalu Domo banyia

Apskritieji Vormsi sauls kryiai

Atraskite Estij24

Laukiame js!


KELIONI INFORMACIJA


www.eesti.ee

www.vm.ee

www.rmk.ee

www.turismiweb.ee

www.regio.ee

www.balticsworldwide.com

www.inyourpocket.com/estonia

www.tallinn-airport.ee

www.bussireisid.ee

www.peatus.ee

www.ts.ee

www.edel.ee

www.maaturism.ee

www.estonianspas.com

www.gorail.ee

LANKYTINOS VIETOS

www.tourism.tallinn.ee

www.tallinn.ee/eng

www.visittartu.com

www.visitparnu.ee

www.southestonia.info

www.saaremaa.ee

www.rakvere.ee

www.viljandi.ee

tourism.narva.ee

www.westest.ee

www.lahemaa.ee

www.soomaa.ee

www.setomaa.ee

www.mulgi.karksi.ee

www.northestonia.eu

www.mois.ee

KULTRA

www.einst.ee

www.festivals.ee

www.laulupidu.ee

www.estoniantheatre.info

www.estmusic.com

www.kunstikeskus.ee

www.estlit.ee

www.piletilevi.ee

www.opera.ee

www.concert.ee

LIT

Ente

rpris

e Es

toni

a, E

ston

ian

Tour

ist

Boar

d

2010

Teks

to a

utor

ius

Ulv

ar K

rt

. 201

0 sa

usis

estonian travel guide (lit)

Documents