europos komisija › environment › nature › info › pubs › docs › ... · 2016-05-27 ·...

Europos Komisija

„Europe Direct“ – tai tarnyba, padedanti rasti atsakymus į klausimus apie Europos Sąjungą.

Informacija teikiama nemokamai nauju telefonu 00 800 6 7 8 9 10 11

Nemažai papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra Internete. Ji pasiekiama per Europos serverį (http://ec.europa.eu).

Daugiau informacijos apie Natura 2000 rasite apsilankę http://ec.europa.eu/environment/nature/index_en.htm

Šio leidinio duomenys pateikti pabaigoje.

Liuksemburgas: Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras, 2009

ISBN 978-92-79-11572-1

© Europos Bendrijos, 2009Leidžiama dauginti nurodžius šaltinį. Visos šio leidinio nuotraukos saugomos autorių teisių ir be specialaus fotografų leidimo negali būti niekur kitur naudojamos.

Spausdinta Belgijoje

Spausdinta ant perdirbto popieriaus, kuriam buvo suteiktas ES eko-lipdukas už grafinį popierių http://ec.europa.eu/environment/ecolabel/index_en.htm

TURINYS

Europos gamta – turtingas gamtos paveldas

Gamta – vertingi ištekliai

Gamta… pavojuje

Ką darome, kad šito išvengtume? Europos atsakymas

Direktyvos dėl buveinių ir paukščių

Natura 2000 tinklas – Europos teritorijų tinklas

Natura 2000 – gyvybingo kraštovaizdžio dalis

Žmonės – programos Natura 2000 pagrindas

Natura 2000 darbai

Kaip sužinome, ar pavyko?

Natura 2000 – kuo jūs galite prisidėti?

Fotografų sąrašas

puslapis

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20

22

24

Europa užima mažiau nei 5 % planetos sausumos ploto. Tačiau, nepaisant jos mažo dydžio, jos augalų, gyvūnų ir kraštovaizdžių įvairovė yra stulbinama; daugelio iš jų niekur kitur pasaulyje nėra.

Šią biologinę įvairovę daugiausia lemia klimato, topografijos ir geologiniai skirtumai. Nuo Šiaurės poliarinio rato iki šiltos Viduržemio jūros krantų, nuo Alpių viršūnių iki plačių atvirų Vidurio Europos lygumų – gamtinių sąlygų įvairovė mūsų mažame žemyne yra tikrai įspūdinga.

Ilgą laiką gyvendami šiame krašte kraštovaizdį formavome ir mes. Ištisus šimtmečius žmonės kūrė įvairius žemdirbystės būdus, kurie lėmė daugelio vadinamųjų „pusiau natūralių“ buveinių atsiradimą. Šiose buveinėse gausu gyvūnijos ir augalijos (šienaujamų pievų, miškingų ganyklų, atvirų viržynų), bet vis dėlto jų išlikimas visiškai priklauso nuo nuolatinės žmogaus veiklos.

Visame mūsų kraštovaizdyje taip pat ryškiai atsispindi turtinga Europos tautybių, kultūrų, kalbų ir tapatumo įvairovė. Pasaulyje maža vietų, kur toks įvairus, kontrastingas ir tik toms vietoms būdingas buveinių, augalijos ir gyvūnijos bei kultūrinių kraštovaizdžių, labai glaudžiai susijusių tokioje mažoje teritorijoje, margumynas – dėl to Europos gamta tokia ypatinga.

Tai – mūsų gamtos paveldas.


Natura 2000 2 SuSipažiNk Su EuropoS gamta


AR PAKANKAMAI VERTINAME GAMTĄ?Monet nutapytas aguonų lauko

paveikslas vertinamas 5–50 milijonų eurų, o tikro lauko hektaro kaina –

5000 eurų.

Saugodami savo gamtos paveldą galime užtikrinti, kad didelė Europos augalų, gyvūnų ir buveinių įvairovė bus išsaugota ateities kartoms.

Kad ir kur gyvename – miestuose ar kaimuose, – visi kartais nuvykstame į gamtą pasigrožėti nuostabiais vaizdais, pasivaikščioti, paplaukioti, pažvejoti, atsipalaiduoti, patyrinėti arba paprasčiausiai pasimėgauti grynu oru ir pasiklausyti paukščių giesmių. Tai labai naudinga mūsų sveikatai ir gerovei.

Bet gamtos vertė kur kas didesnė nei tik gražus peizažas. Ji mums suteikia visapusišką naudą, tokią, kaip maistas, skaidulos, švarus vanduo, sveika dirva ir daug daugiau. Pavyzdžiui, šlapžemės, kaip perteklinį vandenį sugeriančios „kempinės“, natūraliai saugo nuo potvynių. Nendrynai, sugerdami toksines medžiagas, padeda išvalyti užterštus vandenis, bitės apdulkina mūsų pasėlius, o durpynai yra natūralūs anglies dioksido – svarbiausios visuotinio atšilimo priežasties – kanalizacijos šuliniai.

Svarbiausia, gamta visoje Europoje yra daugybės žmonių pagrindinis pajamų šaltinis. Žmonės nuolat pelnosi iš natūralių gamtos išteklių. Pavyzdžiui, daugelyje Europos teritorijų verčiamasi nelabai intensyviu ūkininkavimu, o tai yra milijonų žmonių pragyvenimo šaltinis.


Gamta: mūsų tapatumo dalis

Neseniai atliktas trijų Nacionalinių Velso parkų ekonominės vertės tyrimas

parodė, kad parkai suteikė apie 12 000 darbo vietų ir bendrai atnešė apie 250 milijonų eurų

pajamų per metus.

TANKLAIVIO „PRESTIGE“ AVARIJA2002 m. lapkričio mėn. šiaurinėje Ispanijos

pakrantėje nuskendus tanklaiviui „Prestige“, į jūrą išsiliejo 64 000 tonų naftos ir žuvo

apie 300 000 jūrinių paukščių (daugiausia paprastųjų laibasnapių narūnėlių,

atlantinių pufinų ir paprastųjų alkų). 3000 km ilgio užterštame pakrantės

ruože žuvininkystei, turizmui ir gamtos paveldui padaryta žala – maždaug

5 milijardai eurų. Tiesioginę žalą payrė apie 30 000 žmonių, dirbančių žuvininkystės ir

vėžiagyvių sektoriuose. Kelios vietos žvejų organizacijos pranešė sužvejojančios 80 %

mažiau žuvų nei įprastai.

Grėsmė Europos gamtai nuolat didėja. Pavojingai sparčiai mažėja populiacijų rūšių, nyksta daugelis vertingų natūralių ir pusiau natūralių buveinių. Šiuo metu pavojus yra iškilęs beveik pusei Europos žinduolių ir trečdaliui visų roplių, žuvų ir paukščių rūšių.

Taip sparčiai jų mažėja pirmiausia dėl suirusių buveinių, nuo kurių priklauso rūšys. Daugiausia šių buveinių mažėja dėl intensyviau naudojamos žemės, didesnės infrastruktūros, pavyzdžiui, kelių ir nuolatinės miestų teritorijos plėtros.

Vien tik per kelis dešimtmečius melioracijos tikslais buvo nusausinta pusė vertingų Europos šlapžemių. Dėl nepaliaujamo masinio turizmo išnyko beveik trys ketvirtadaliai Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos kopų.

Pastaruoju metu klimato pokyčiai kelia didelį susirūpinimą ir žmonėms ir bio-įvairovei, taip kaip ir besitęsiantis invazinių rūšių plitimas, kuris išstumia mūsų vietinę augaliją ir gyvūniją. Kiti pavojai gamtai: tarša, trikdymas, intensyvi poilsinė veikla, nedarnus gamtos išteklių naudojimas ir apleista žemė.


Gamta... pavojuje

Grėsmė kyla ne tik retoms rūšims, tokioms kaip lokiai, drugeliai ir vietiniai augalai. Dėl

prarastų buveinių per 20 metų labai sumažėjo paprastųjų naminių žvirblių populiacija, taip pat

išnyko daugelis Europos viržynų. Todėl mažėja ir gyvūnų rūšių (pavyzdžiui, vikrusis driežas

ir ilgauodegė devynbalsė), kurių išgyvenimas priklauso nuo šių buveinių.

Paprastųjų naminių žvirblių

mažėjimas ES. Šaltinis: „Paukščių

gyvenimas 2005

Mažėjimas

Stabilu

Sunerimę dėl tokio rūšių nykimo, visos Europos žmonės vis dažniau reiškia susirūpinimą dėl prarasto gamtos paveldo ir dėl bio-įvairovės, nuo kurios priklauso mūsų visų sveikata ir gerovė.

Atsakydamos į tai, ES valstybių narių vyriausybės 2001 m. Europos Vadovų Taryba Geteborge įsipareigojo iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą Europoje.

Kadangi gamtai neegzistuoja valstybių sienos, tokio ambicingo tikslo geriausia siekti derinant veiksmus ir sujungiant išteklius.

Upės (pvz., Dunojus) teka per daugelį šalių – jei viena iš jų pakenks daliai upės, poveikį gali patirti ir visos kitos dalys. Migruojantys paukščiai, ieškodami poilsio, maitinimosi bei dauginimosi vietų, keliauja išilgai ir skersai Europos. Jei vienoje Europos dalyje jų buveinės bus saugomos, o kitoje – ne, tuomet rūšių išlikimo tikimybė neabejotinai sumažės.

Europos įstatymuose nustatomas visos Europos Sąjungos gamtos apsaugos standartas. Šie įstatymai suteikia galimybę visoms 27 valstybėms narėms dirbti kartu pagal tą pačią griežtą teisės sistemą, kad būtų išsaugoti pažeidžiamiausių rūšių ir buveinių tipai.

Ką darome, kad to išvengtume? - Europos atsakymas


Pilkoji gervė migruoja per visą Europą iš žiemojimo vietų pietuose į vasaros

veisimosi vietas šiaurėje. Priėmus Europos įstatymus, buvo apsaugotos visos gervės

migravimo kelyje esančios teritorijos, dėl to ES jų populiacija didėja.

ES Natura 2000 buveinės paskirtos paprastosioms gervėms, 08 spalio mėn. būklė

Ką darome, kad to išvengtume? - Europos atsakymas

Direktyvos dėl buveinių ir paukščių yra kertiniai Europos gamtos apsaugos įstatymų akmenys.

➧ Direktyva dėl paukščių buvo priimta 1979 m. Ja visoje Europos Sąjungoje siekiama apsaugoti visus laukinius paukščius ir svarbiausias jų buveines. Direktyva uždraudžiama tam tikra veikla, pavyzdžiui, vietos laukinių paukščių laikymas ir pardavimas arba beatodairiški žudymo būdai, ir įdiegiamas teisinis kitokios veiklos (pavyzdžiui, medžioklės) reguliavimo

mechanizmas, siekiant užtikrinti, kad ta veikla būtų tausi.

Direktyvoje iš visų 27 valstybių narių taip pat reikalaujama apsaugoti svarbiausias migruojančių paukščių buveines ir virš 190 rūšių, kurioms gresia ypatingas pavojus, ypatingą dėmesį skiriant tarptautinės svarbos šlapžemėms.

➧ 1992 m. ES priėmė Direktyvą dėl buveinių. Ja, kaip ir Direktyva dėl paukščių, įdiegiamos panašios priemonės siekiant apsaugoti augaliją ir gyvūniją, bet taikymo sritis gerokai platesnė, į ją patenka daug daugiau retų, nykstančių ar endeminių rūšių – daugiau nei tūkstantis gyvūnų ir augalų rūšių. Pirmą kartą siekiama išsaugoti ir apie 230 retų bei būdingų pačių buveinių rūšių.

Šios direktyvos atspindi ambicingiausią ir didžiausio masto iniciatyvą, kurios kada nors buvo imtasi siekiant visoje Europos Sąjungoje išsaugoti gamtos paveldą.

ISPANIJOS LŪŠIS (Lynx pardinus)

Ispanijos lūšys, kurių belikę 100–150, šiandien yra viena iš sparčiausiai nykstančių

rūšių pasaulyje. Intensyvesnis žemės ūkis ir infrastruktūrų plėtra (pavyzdžiui, kelių

tiesimas) taip suardė šių lūšių buveinę, kad dabar jų liko tik keliose izoliuotose

teritorijose Ispanijos ir Portugalijos pietvakariuose. Ši rūšis nyksta ir dėl

neteisėtos medžioklės, gaudymo spąstais bei žūčių keliuose, taip pat pagrindinio

maisto – triušių, kuriuos beveik išnaikino liga miksomatozė – trūkumo. Jei Ispanijos

lūšys neatsigaus, ši kačių rūšis gali būti pirmoji išnykusi po kardadančio tigro,

išnykusio prieš 10 000 metų.



Pagal Direktyvą dėl buveinių saugomos buveinių rūšys yra labai įvairios – nuo

natūraliųjų Skandinavijos miškų iki kalkakmenio atodangų Atlanto pakrantėje ir rūšių turtingų pievų Alpių aukštumose.

Dabar taip pat saugomos tokios nykstančios rūšys, kaip didysis apuokas, didysis auksinukas ir vėjalandė šilagėlė.


Gamtai skirtų direktyvų pagrindą sudaro visos Europos ekologinio saugomų gamtos teritorijų – Natura 2000 tinklo sukūrimas.

Siekdamos apsaugoti savo teritorijoje esančias retas buveines ir rūšis, visos valstybės nustatė Natura 2000 teritorijas. Iki dabar į Natura 2000 tinklą įtraukta per 25 000 teritorijų. Visos jos kartu užima didelį plotą – beveik penktadalį Europos sausumos ir svarbią supančių jūrų dalį, todėl jos sudaro didžiausią pasaulyje gamtos draustinių tinklą.

Natura 2000 teritorijų plotas įvairus – nuo mažesnių nei 1 ha iki didesnių nei 5000 km² – tai priklauso nuo saugomų rūšių ir buveinių. Didžioji dalis teritorijų yra 100–1000 ha dydžio. Kai kurios iš jų yra atokiuose rajonuose, tačiau dauguma – neatskiriama mūsų kraštovaizdžio dalis, jas sudaro daug įvairių buveinių, apsauginių zonų ir kitų kraštovaizdžio elementų.

Taigi Natura 2000 ne tik padeda apsaugoti kai kurias rečiausias Europos rūšis ir buveines, bet taip pat yra saugus prieglobstis nesuskaičiuojamai daugybei ne tokių retų gyvūnų, augalų ir laukinės gamtos elementų, kurie taip pat yra svarbi mūsų gamtos paveldo dalis.


Buveinių direktyva


Priedas I: Buveinių tipai

Priedas II: Rūšys

Nacionalinių vietovių sąrašas

KAIP PARENKAMOS Natura 2000 TERITORIJOS?Rūšims ir buveinėms, kurias apibrėžia Buveinių Direktyva:• 1 ETAPAS. Pirmiausia kiekviena valstybė narė nustato teritorijas, kurios svarbios Direktyvoje dėl buveinių nurodytoms

ir jos teritorijoje natūraliai egzistuojančioms rūšims ir buveinėms apsaugoti. Renkama turi būti tiktai ekologiniais pagrindais.

• 2 ETAPAS. Valstybės narės siunčia savo sudarytus valstybinius Natura 2000 sąrašus Europos Komisijai. Ši išnagrinėja apie visą biogeografinį regioną pateiktą informaciją ir, bendradarbiaudama su Sąjungos Narėmis, suinteresuotosiomis organizacijomis, nepriklausomais mokslininkais ir nevyriausybinėmis organizacijomis, atrenka Bendrijos svarbos teritorijas. Jei sąrašas laikomas nepakankamu, iš valstybių narių reikalaujama siūlyti daugiau teritorijų, kad tinklas būtų išbaigtas.

• 3 ETAPAS. Valstybės narės turi oficialiai imtis saugoti šias sritis ir įdiegti priemones teritorijų būklei palaikyti ar atkurti.Rūšių, kurias apibrėžia Paukščių Direktyva, vietovės yra klasifikuojamos Sąjungos narių ir po įvertinimo įtraukiamos į Natura 2000 tinklą.

Step

inis

Pano

nijo

sAl

pių

Kont

inen

tinis

Atlan

toBo

reali

nis

BIOGEOGRAFINIAI REGIONAIES yra 9 biogeografiniai regionai, kiekvieno iš jų

augalija, klimatas, topografinė ir geologinė sandara yra ypatinga. Dirbant regionų lygmeniu lengviau

kontroliuoti panašiose gamtinėse sąlygose esančių rūšių ir buveinių saugojimo kryptis, nepaisant

politinių ir administracinių sienų.

Vidu

ržiem

ioJu

odos

ios j

ūros

Paukščių Direktyva

Specialiosios saugojimo vietovės

Specialiosios saugojimo

vietovės

Mak

aron

ezijo

s


Bendruomenei svarbių vietovių sąrašas

NATURA 2000

Žmonės gamtosaugą dažnai sieja su gamtos draustiniais, kuriuose paprastai draudžiama žmonių veikla. Natura 2000 požiūris kitoks. Joje visiškai pripažįstama, kad žmogus yra neatsiejama gamtos dalis ir geriausia, kai abu bendradarbiauja.

Iš tiesų daugelis Natura 2000 teritorijų yra vertingos būtent dėl to, kaip jos buvo tvarkomos iki šiol. Tokiais atvejais svarbu užtikrinti, kad tokio pobūdžio veiklą (pavyzdžiui, ekstensyvioji žemdirbystė) būtų galima tęsti ir ateityje.

Taigi, nors tinkle neabejotinai bus nustatyta tam tikrų gamtos draustinių, kuriuose siekiant išsaugoti retą augaliją, gyvūniją ir buveines bus apribotas naudojimas, daugelis Natura 2000 teritorijų ir toliau bus tvarkomos, atsižvelgiant į esamas pažeidžiamas buveines bei rūšis.

Taip Natura 2000 padeda laikytis darnios plėtros principo. Siekiama ne visiškai sustabdyti ūkinę veiklą, o greičiau nustatyti kriterijus, kuriais remiantis ja galima užsiimti ir kartu išsaugoti biologinę Europos įvairovę.



KOKIE YRA ĮSIPAREIGOJIMAI Natura 2000 TERITORIJOSE?

Valstybės narės turi užtikrinti, kad Natura 2000 teritorijose:

•nebūtųvykdomaveikla,galintiturėtineigiamos įtakos rūšims arba kenkti

buveinėms, dėl kurių ši teritorija saugoma.•kurbūtina,būtųimamasipriemonių,kadbūtų išlaikyta ar atkurta tinkamą buveinių

bei rūšių būklė.Be to, Natura 2000 teritorijos turėtų būti

apsaugotos nuo naujų plėtros projektų arba didesnių žemės naudojimo pokyčių, galinčių padaryti didelę žalą teritorijų gamtos vertei,

išskyrus tuos atvejus, kai ši plėtra yra labai svarbi visuomenei ir imtasi atitinkamų kompensavimo priemonių. Kiekviena

valstybė narė sprendžia, kaip patenkinti šias sąlygas. Vis dėlto naudojant visas

apsaugos priemones turi būti atsižvelgiama į atitinkamų teritorijų ekonominius,

socialinius ir kultūrinius, taip pat regioninius ir vietinius ypatumus.


Visoje Europoje jau matyti programos Natura 2000 rezultatų.

Siekiant užtikrinti, kad dabartinis žemės naudojimas atitiktų esamos rūšių ir buveinių apsaugos reikalavimus, daugeliu atvejų reikės tik nedaug pakeitimų, kad būtų išvengta trikdymo tuose plotuose, kur tam tikrais metų laikais veisiasi, minta ar ilsisi gyvūnai (pavyzdžiui, laukus šienauti keliomis savaitėmis vėliau, kad ant žemės lizdus sukantys paukščiai galėtų išauginti jauniklius)…

Tačiau bus laikotarpių, kai reikės didesnių pokyčių, kad būtų išvengta tolesnio teritorijos nykimo ar būtų atkurta gera jos būklė.

Labai svarbu, kad Natura 2000 teritorijose gyvenantys žmonės aktyviai dalyvautų sprendžiant klausimus, susijusius su ilgalaikiu šių vietovių tvarkymu. Žemės savininkų ir naudotojų, valdžios institucijų ir pramonės, pramogų grupių, gamtosaugininkų, vietos bendruomenių ir suinteresuotų piliečių – visų vaidmuo yra labai svarbus įgyvendinant programą Natura 2000 ir stabdant bio-įvairovės praradimą.

PLATAUS MASTO PLĖTROS KLAUSIMAIPlėtros projektus (pavyzdžiui, naujų kelių tiesimo, pievų vertimo komerciniais miškų

plotais), kuriuos vykdant Natura 2000 teritorijoje labai pakinta žemės naudojimo

būdai, pirmiausia reikia įvertinti ir nustatyti, ar yra tikimybė, jog projektai padarys didelį

poveikį teritorijos gamtai. Jei poveikis nedidelis, projektas gali būti vykdomas. Jei manoma, kad poveikis bus didelis, būtina visapusiškai ištirti galimybes ir parinkti ne tokius kenksmingus variantus, pavyzdžiui,

pakeisti naujo kelio trajektoriją, rasti kitą vietą už Natura 2000 teritorijos ribų.

Išskirtiniais atvejais programos Natura 2000 požiūriu kenksmingi projektai gali

būti įgyvendinami, jei jie yra ypač svarbūs visuomenei, o perspektyvių alternatyvų

nėra. Tokiais atvejais, siekiant užtikrinti, kad Natura 2000 tinklui negrėstų pavojus, reikia

imtis kompensacinių priemonių.



DARNUS MIŠKŲ TVARKYMAS RYTŲ VOKIETIJOJE150 km² Hainicho bukmedžių miškas yra vienas didžiausių tokios rūšies miškų Europoje. Po Vokietijos suvienijimo Tiuringijos regiono valdžia,

siekdama išvengti besaikio alinimo, svarbias vietas paskelbė nacionaliniu parku ir Natura 2000 teritorija. Privačiųjų žemės savininkų, kuriems priklauso

daug bendruomenės žemės, asociacija iš pradžių ryžtingai priešinosi šiam sprendimui, baimindamasi, kad tai neleis jiems naudoti miško ekonominiais

tikslais. Tačiau gamtosaugos institucijos netrukus išsklaidė jų baimę: asociacija naudoja atrankinės miškininkystės formą, į kurią įeina subrendusių medžių

kirtimas rotacijos sistema, o tai atitinka miškų biologinės įvairovės apsaugos principus. Siekdamos sutarti, kaip naudoti miško išteklius, apsaugant

vertingas buveines ir rūšis, abi šalys sudarė tvarkymo sutartį. Ši sutartis suteikia miškininkams galimybę toliau užsidirbti pragyvenimui iš savo miškų,

apsieinant be plyno kirtimo.

PORTUGALIJOS CASTRO VERDE STEPIŲ ĮDIRBIMAS, Tradicinė žemdirbystės sistema Portugalijos pietuose esančiose plačiose

Castro Verde stepėse yra grindžiama nedrėkinamuoju ekstensyviuoju javų auginimu, kas 2–3 metus paliekant pūdymą. Dėl to susidarė didžiulės

apsauginės vertės (ypač paukščių atžvilgiu) pusiau natūralios buveinės. Tačiau dėl intensyvaus javų auginimo didėjanti konkurencija privertė ūkininkus apleisti savo žemes ir ieškoti darbų kitur. Tai turėjo sunkių

padarinių ir vietos ekonomikai, ir paukščių populiacijoms. Castro Verde įtraukus į Natura 2000, gamtosaugininkai ir ūkininkai nusprendė susivienyti

ir daryti spaudimą vyriausybei, kad įdiegtų žemės ūkio ir aplinkosaugos paramos sistemą, kuri ūkininkams leistų valdyti savo žemę taip, kaip

anksčiau. Sistema tapo labai populiari – šiuo metu 350 km² dirbamųjų stepių vėl aktyviai naudojamos ir paukščių vėl daugėja.



ŠVARAUS IR SVEIKO VANDENS IŠSAUGOJIMAS PRANCŪZIJOJE

Vidurio Prancūzijos Overnė (Auvergne) regionas garsėja gėlo vandens gausa. Didelę dalį sudaro Luaros (Loire) upė, kurios ištakos – Centrinio masyvo aukštumose. Vienas iš Luaros intakų Aljė (Allier) sudaro 70 % Klermon Ferano miesto apylinkėse gyvenančių žmonių geriamojo vandens išteklių. Siekdama užtikrinti, kad vanduo būtų pakankamai kokybiškas žmonėms vartoti, miesto

taryba aplink vandens sėmimo vietas sukūrė specialias apsaugines zonas. Tam reikalinga griežta kontrolė ir valdymas, todėl didžiąją teritorijos dalį dėl nuostabių aliuviniame dirvožemyje augančių miškų įtraukus ir į Natura 2000, valdžia kreipėsi į vietos gamtosaugininkus pagalbos. Abi šalys pasirašė tvarkymo sutartį, kurioje buvo sutarta, kas turėtų būti daroma teritorijoje, kad būtų užtikrinta vandens kokybė ir išlaikytos gausios gamtos vertybės. Todėl Klermon Ferano gyventojai turi ne tik nuolatinį švaraus vandens šaltinį, bet ir žavų gamtos draustinį.

ŠLAPŽEMIŲ ATNAUJINIMAS VAKARŲ GRAIKIJOJE

Amvrakiko deltoje yra daug šlapžemių, kurios driekiasi šimtus kilometrų. Ši druskinga aplinka yra ideali vandens paukščių, tarp jų ir garbanotojo pelikano (Pelicanus

Crispus), buveinė. 1980 m. kai kurios deltos dalys buvo nusausintos žemdirbystės tikslais, bet nesėkmingai, nes vanduo tapo per sūrus. Tuomet regiono plėtros agentūra

nusprendė kuo geriau naudoti teritorijos gamtos turtus. Pasaulyje garsėjanti kaip biologinės įvairovės koncentracijos vieta, delta idealiai tiko pasinaudoti atsiveriančia

ekologinio turizmo rinka. Atkūrus svarbių deltos dalių pirminę būklę ir siekiant paskatinti Natura 2000 principus atitinkančias žemės naudojimo bei ekologinio

turizmo iniciatyvas, kartu su vietos suinteresuotosiomis institucijomis buvo parengtas bendras tvarkymo planas. Sprendžiant iš didelės vietos gyventojų ir organizacijų

paramos ir nuolatinio turistų antplūdžio, naujoji Amvrakiko vizija pradeda atsipirkti.

BANGINIŲ STEBĖJIMAS AZORŲ SALOSE

Atlanto vandenyno gelmėse aplink Azorų salas knibždėte knibžda daugybė jūrų augalijos ir gyvūnijos. Salynas – viena geriausių vietų Europoje banginiams ir delfinams stebėti. Toks gamtos turtas turi didelį ekologinio turizmo potencialą, bet jei nebus tinkamai tvarkomasi, galima pakenkti gyvūnams. Siekdama užtikrinti, kad vietos banginiai būtų stebimi profesionaliai, Azorų salų vyriausybė įvedė privalomą veiklos Natura 2000 jūrų teritorijose elgesio kodeksą. Už tai, kad laikosi reglamentų, vietos įmonėms organizuojami vertingi verslo valdymo ir jūrų

apsaugos mokymai. Dėl šio bendradarbiavimo Azorų salos sparčiai įgauna tarptautinę banginių stebėjimo vietos reputaciją, o kartu plėtojamas vietos verslas.

Natura 2000 darbai

ISPANIJOJE ELEKTROS ENERGETIKOS BENDROVĖS PADEDA SAUGOTI RETUS PAUKŠČIUS

Aragono regione gaminama didžioji dalis Ispanijos elektros. Deja, platus energijos linijų ir kabelių tinklas

yra pagrindinė nykstančių paukščių, pavyzdžiui, avėdrų, žūstamumo priežastis. Daugelis jų, prisilietę prie

aukštos įtampos linijų, žūsta. Siekdama išspręsti šią problemą, regiono valdžia glaudžiai bendradarbiauja

su elektros energetikos bendrovėmis, kad daugiau nei 350 km elektros linijų, esančių Natura 2000

teritorijose, būtų padarytos saugios paukščiams. Nuo šio bendradarbiavimo pradžios paukščių žūsta kur kas mažiau. Kai kurie paukščiai ant aukštų elektros bokštų netgi pradėjo sukti lizdus. Elektros

bendrovės sutiko nuo šiol tiesti požeminius kabelius.

UPIŲ PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS ATKURIA AUSTRIJOS UPIŲ VINGIUS

Aukštutinė Drava (Obere Drau), kaip ir daugelis Austrijos aukštikalnių upių, buvo ištiesinta ir paversta kanalu, siekiant sureguliuoti jos tėkmę ir sudaryti sąlygas ūkininkauti prie pat vandens. Tačiau ilgainiui paaiškėjo, kad šie nekompromisiniai inžineriniai sprendimai padarė daugiau žalos negu naudos – ir ne tik augalijai bei gyvūnijai. Upė, netekusi savo natūralių vingių ir paupių buveinių, tekėjo daug greičiau, sparčiai ardydama dugną. Dėl to sumažėjo požeminio vandens lygis, ir ūkininkai pradėjo skųstis, kad sausėja jų laukai. Aukštutinę Dravą įtraukus į Natura 2000, upių priežiūros institucijos nusprendė ją tvarkyti atsargiau. 40 km ruože buvo atkurti vingiai, atsivėrė protakos ir atsinaujino paupio šlapžemės. Poveikis požeminiams vandenims, augalijai ir gyvūnijai buvo toks didelis, kad dabar panašūs darbai planuojami ir kitose upės dalyse.

MOKANTIS GYVENTI SU STAMBIAISIAIS MĖSĖDŽIAIS RUMUNIJOJE

Vrancėjos kalnų virtinė yra mėsėdžių populiacijos, antros pagal tankumą Rumunijoje ir, galbūt net ES, namai.

Žmonės čia per amžius rasdavo būdų sugyventi harmonijoje su dideliais ir

potencialiai pavojingais plėšrūnais. Deja, šiais laikais daugumos tradicinių žemių

ir galvijų apsauginių barjerų nebeliko, o tai lėmė didesnį avių užpuolimų skaičių.

Po įstojimo į ES, Aplinkos Apsaugos Agentūra sukūrė vietinį padalinį, kuris padės ūkininkams

vėl apsaugoti savo galvijus ir kompensuos bet kokius patiriamus nuostolius. Šie bus galiausiai įtraukti į ES Žemės

Ūkio Vystymo Fondą skirtą Rumunijai. Agentūra taip pat padeda įvairinti vietinę ekonomiką, pristatydama regioną

kaip pagrindinę laukinės gamtos stebėjimo vietą. Čia bent jau didieji mėsėdžiai ir žmonės rado būdų sugyventi.

MIŠKININKYSTĖ IR GAMTOSAUGA SUOMIJOJE

Vidurio Suomija yra valstybės medienos pramonės centras. Čia didžioji miško dalis yra privati nuosavybė, tad nepanašu, kad bet koks jo naudojimo apribojimas dėl įtraukimo į Natura 2000 būtų sutiktas palankiai. Regiono aplinkosaugos taryba nusprendė, kad geriausias būdas įtikinti privačius miškininkus pripažinti Natura 2000 – pasisiūlyti sudaryti jiems miško tvarkymo planą. Taip būtų įvertintas 10–20 metų ekonominis miško potencialas ir paaiškėtų, ką galima padaryti gamtosaugos srityje. Tokia praktinė priemonė ne tik padėjo savininkams veiksmingiau ir pelningiau tvarkytis išteklius, bet ir išsklaidė mitą, kad Natura 2000 reiškia naudojimosi visu mišku gamybos tikslais uždraudimą. Buvo įrodyta priešingai.

DANIJOJE IŠ GAMTOS APSAUGOS TURI NAUDOS IR VIETOS ŪKININKAI

Varės (Varde) upės slėnyje kadaise buvo daug vertingų druskingų

pievų ir didelė biologinė įvairovė. Anksčiau šios pievos buvo nuolat

sausinamos, siekiant sudaryti sąlygas intensyviajai žemdirbystei, bet,

žlugus intensyviai žolės granulių gamybai, vietos ūkininkų sąjunga

turėjo ieškoti alternatyvių pajamų šaltinių. Jie sužinojo, kad teritorija idealiai tiktų ekstensyviai ganyti ir šienauti, o tam

įmanoma gauti lėšų iš agrarinės aplinkosaugos programų, jei būtų atkurtas pievų drėgnumas. Įsitraukė gamtosaugos

institucijos – ėmėsi atkurti pirminę natūralią pievų būklę. Daugiau nei 250 ūkininkų užsirašė į agrarinės aplinkosaugos

projektus, kurių vertė – 1 milijonas eurų per metus. Ūkininkai dabar yra ramesni dėl ateities, o pelkėtos pievos

vėl tvarkomos paisant gamtos.

Dauguma šiame puslapyje paminėtų iniciatyvų buvo ko-finansuojamos LIFE. ES LIFE+ fondas gali skirti ne mažiau nei 800 milijonų eurų per 2007–2013 metus

gamtos ir bio-įvairovės projektams, į ką įeina parama geriausioms patirtims arba projektų pristatymas Natura 2000

vietovėse. http://ec.europa.eu/environment/life/

index.htm

Natura 2000 darbai

Kad būtų galima įvertinti Natura 2000 tinklą, bus svarbu reguliariais intervalais stebėti dviejose ES gamtos direktyvose išvardytas buveines ir rūšis ir vertinti jų saugojimo padėtį.

Kas šešerius metus valstybės narės prašomos pranešti Komisijai, koks saugojimo poveikis jų šalyje padarytas rūšims ir buveinėms, ir kokių priemonių jos ėmėsi šioms rūšims ir buveinėms apsaugoti. Tuomet Komisija nagrinėja šią informaciją virš-nacionaliniu lygmeniu ir aiškinasi bendrą kiekvienos rūšies ir buveinės būklę ES.

Taip ne tik padeda nustatyti, kaip klojasi visas tinklo Natura 2000 darbas, bet ir parodo problemines sritis, kurioms gali reikėti daugiau apsaugos pastangų.



NAUJAS GYVENIMAS RETAI ŽUVŲ RŪŠIAI

Rodo saloje gyvena reta gėlųjų vandenų žuvų gizanių rūšis, kitur pasaulyje neegzistuojanti. Šis gyvūnėlis yra išlikimo meistras – visą gyvenimą praleidžia salos gėlojo vandens upeliuose, šaltiniuose ir mažuose tvenkiniuose, drąsiai sutikdamas žiemos potvynius minusinės temperatūros sąlygomis ir karščio bangas bei sausras vidurvasarį. Šiuo

metu daugelis jo buveinių yra saugomos pagal projektą Natura 2000, priimta reglamentų, kuriais kontroliuojamas melioravimas bei kita kenksminga veikla. Naujausi stebėsenos tyrimai rodo, kad ėmusis šių veiksmų gizaniai pradėjo

atsigauti. Iš tiesų jų kova dėl išlikimo pavergė ir gyventojų, ir turistų širdis bei protus. Dabar šių žuvelių garbei netgi įsteigtas lankytojų centras.

ŠIAURĖS EUROPOS ŠIKŠNOSPARNIŲ URVŲ APSAUGA

Vienos iš paskutinių šiaurinių šikšnosparnių rūšių „tvirtovių“ Europoje yra Belgijos, Liuksemburgo ir Vokietijos pasienio regionuose. Nelaimei, čia daugelį tradicinių žiemojimo vietų, tokių kaip urvai, jau sugadino rekreacinė veikla; tačiau istorija suformavo alternatyvų. Regione yra daugybė nuo karo metų Europoje išlikusių požeminių

tunelių ir bunkerių, taip pat nebenaudojamų šachtų bei senovinių įtvirtinimų. Daugiau nei 150 šių žiemojimo vietų šiandien saugomos pagal projektą Natura 2000, ten draudžiama lankytis visuomenei. Šikšnosparniai reagavo

teigiamai: pirmą kartą per 50 metų jų populiacijos Natura 2000 teritorijose tapo stabilios.

IMPERATORIŠKIEJI ERELIAI VĖL SKRAIDO VIRŠ VENGRIJOS

Imperatoriškasis erelis yra masyvus ir didingas plėšrusis paukštis, aprėpiantis stepinę Karpatų įlankos dalį. Jo tvirtovė Europos Sąjungoje yra Vengrija, bet 1980-aisiais ten buvo belikę 10–20 erelių porų. Nacionalinė paukščių saugojimo

organizacija nusprendė surengti didžiulę šios rūšies gelbėjimo operaciją. Daugiau nei 10 000 elektros stulpų buvo izoliuoti siekiant išvengti mirčių nuo elektros srovės, lizdai buvo saugomi, jauni paukščiai buvo sekami radijo signalų

pagalba, sergantys paukščiai buvo gelbėjami ir gydomi, ir visų svarbiausia, vietiniai žemdirbiai ir miškininkai buvo skatinami išlaikyti ekstensyvius žemdirbystės metodus ir vengti visiško iškirtimo pagrindinėse perimvietėse. Dėka šių

pastangų 2005-aisiais erelių populiacija išaugo iki 75–80 perinčių porų.

GRĄŽINANT GEMZES Į APENINUS

Abruco gemzės kažkada laisvai klajojo aukštuose Vidurio Italijos Apeninų regiono kalnuose. Tačiau dėl besaikio medžiojimo ir prarastų buveinių šis endeminis porūšis atsidūrė ant išnykimo ribos. 6-ojo dešimtmečio viduryje

populiacija sumažėjo iki 20 gyvūnų. Todėl gamtosaugos institucijos nusprendė teritorijoje įsteigti veisimo nelaisvėje stotį ir kruopščiai parinktose Apeninų teritorijose iš naujo apgyvendinti nedidelę gemzių grupę. Kartu pradėta didelė

informacinė kampanija ir griežtesnė medžioklės bei turizmo kontrolė. Nuo programos pradžios gyvūnų skaičius perkopė 1000 – tai didžiausia populiacija per visą amžių.

BRITANIJOJE VĖL BAUBIA DIDIEJI BAUBLIAI

Didysis baublys yra slapus paukštis, dažniausiai aptinkamas pelkėse ir dideliuose nendrynuose. Skardus patino baubimas dažnai yra vienintelis paukščio buvimo ženklas. Pastarąjį šimtmetį jų rūšių visoje Europoje nuolat mažėjo – daugiausia dėl prarastų tinkamų buveinių. Ne išimtis ir Jungtinė Karalystė. Iki 1997 m. populiacija sumažėjo iki 11

patinų, ir buvo aišku, kad, jei nieko nebus daroma, baubliai išnyks. Buvo nedelsiant imtasi veiksmų atkurti esamas rūšių buveines, visos šalies strateginėse rūšies gyvenamose vietose atželdinti nendrynus, kad populiacija didėtų. Per

paskutinius 7 metus didžiųjų baublių populiacija padidėjo penkis kartus, ir tai tapo viena sėkmingiausių Britanijos augalijos bei gyvūnijos istorijų.

PAGALBA AUGALAMS

Kanarų salose augalų įvairovė yra viena didžiausių Europoje – čia yra per 500 endeminių rūšių, daugiau nei Galapaguose. Tačiau dėl savo riboto paplitimo augalai tampa labai neatsparūs visokiems aplinkos pokyčiams. Kai

kurios rūšys, tokios kaip Sambucus palmensis, dabar yra tokios retos, kad nepakanka vien tik apsaugoti pačias jų buveines. Todėl Kanarų vyriausybė pradėjo šių rūšių atnaujinimo programą: laukinių augalų sėklos auginamos

specialiuose daigynuose, o vėliau persodinamos tinkamose salos vietose. Laukinių Sambucus palmensis jau padaugėjo keturgubai. Netrūksta ir vietos jiems sodinti: pripažįstant išskirtinę salų biologinę įvairovę, per 30 %

Kanarų žemės skirta tinklui Natura 2000.

Yra labai daug būdų, kuriais jūs galėtumėte paremti Natura 2000 tinklo tikslus, kur Europoje bebūtumėte:

➧ Sužinoti apie ir išžvalgyti Natura 2000 vietovę, esančią arčiausiai jūsų; daugumoje vietų siūlomi pasivaikščiojimai, renginiai, laukinės gamtos stebėjimo žygiai ir kita veikla visai šeimai, padedanti gauti iš žygio visa, kas geriausia;

➧ Pasisiūlykite savanoriškai padirbėti vietos gamtos draustinyje. Saugojimo organizacijos visuomet ieško savanorių, kurie padėtų atstatyti ir palaikyti laukinės gamtos vietoves;

➧ Nusiveskite vaikus į vietinę Natura 2000 vietovę, kad atrastumėte jos laukinę gamtą. Šios vietovės yra puiki vieta užklasinei veiklai, skatinanti vaikus ir suaugusiuosius palaikyti sveiką gyvenimo būdą lauke;

➧ Susikurkite savo pačių mažą laukinės gamtos prieglobstį savo sodo dalyje arba žaliame kampelyje šalimais, pasodindami vietinių augalų, kupinų nektaro, sukurdami mažą tvenkinį, arba sukraudami malkų rietuvę, kurioje galėtų žiemoti vabzdžiai...;

➧ Padėkite paremti vietos ekonomiką Natura 2000 teritorijose ir už jų ribų, pirkdami vietinius, draugiškus gamtai sezoninius produktus, kurie padeda palaikyti vietovės buveines ir rūšis;

Kad ir ką pasirinktumėt, dalinkitės savo patirtimi su kitais ir skatinkite domėtis Natura 2000 – juk jūs susipažįstate su Europos gamta!



JEI NORITE DAUGIAU SUŽINOTI APIE NATURA 2000: PRISIREGISTRUOKITE KOMISIJOS INTERNETO SVETAINĖJE

http://ec.europa.eu/environment/nature/index_en.htm



2 PUSLAPIS Abernethy Forest (UK) © K. Sundseth; Elsenborn meadows (BE) © F. Vassen; Dorset heaths (UK) © J. Houston; Bluebell woods (BE) © K. Taskinen; Lech Valley (AT) © A. Vorauer

(www.4hour.cc); Southern Greece (EL) © B. Gibbons/Natural Image; Hohe Tauern NP (AT) © M. Fritz; Relictual grasslands, Ardèche (FR) © P. Collin/ENC; Hungarian wetland (HU) ĮDĖTINIS LAPAS Grass-of-

Parnassus © A. Gagg; Betony © P. Creed; Small red damselfly © B. Gibbons/Natural Image; Boletus erythropus © P. Creed; Stoat © Nature Photographers; Eleonora’s falcon © M. Ravasini; Southern

gentian © P. Creed; Spotted fritillary © J. Asher; Fire salamander © E. van Uchelen/Saxifrage 3 PUSLAPIS Red kite © M. Read; The Burren (IE) © www.burrenbeo.co; Waddensea seals (NL)

© A. Maywald; Lapland (FI) © J. Luhta; Čepkeliai bog pool (LI) © V. Monsevičiu; Hortobagy NP (HU) © L. Lisztes; Danube Delta (BU) © www.deltaresort.com; The Julian Alps (SL) © T. Jesenicnik/TNP;

Sardinian coast (IT) © K. Sundseth; Dehesas (ES) © Fundacion Global Nature – Extremadura; Hainich beech forest (DE) © T. Stephan; Madeira (PT) © M. Freitas

8 PUSLAPIS EU flags; Wigeon in flight © D. Kjaer; Danube floodplain (AT) © H. Dolecek; Banded demoiselle (SL) © J. Petutschnig, Umweltbüro Klagenfurt; Gothenburg Summit (2001)

© A. Andersson; Danube River (AT) © NP Donau Auen; Gothenburg Summit (2001) © A. Andersson; Hawksbill turtle (EL) © Archelon; ĮDĖTINIS LAPAS Kingfisher © D. Kjaer

9 PUSLAPIS Cranes, Champagne Ardenne (FR) © A. Balthazard/LPO; Dancing cranes (FI) © J. Luhta; Cranes in mires (FI) © J. Luhta; Cranes in flight (EE) © M. Kose; Cranes in Gallocantera

(ES) © A. Torres; Cranes with chick (FI) © J. Luhta IŠKARPA Flying crane © P. Dubois

10 PUSLAPIS Lady’s slipper (AT) © Archiv Abt. Umweltschutz; Black-throated diver (FI) © J. Luhta; Short-beaked common dolphin (EL) © S. Agazzi (http://www.tethys.org); Bearded

vulture (AT) ©EGS-Österreich/N. Roth-Callies; rosalia alpina (FR) © J. Asher; European mink (EE) © T. Maran; Cyprus mouflon (CY) © A. Antoniou; European pond terrapin © E. van Uchelen/

Saxifraga; isoplexis chalcanthia, Canary Islands (ES) © Consejeria de Medio Ambiente del Gobierno de Canarias; Iberian lynx (ES) © Proyecto LIFE Lince Junta de Andalucia ĮDĖTINIS LAPAS Collared flycatcher (CZ) © J. Hlasek; Calypso orchid (FI) © M. O’Briain; Marsh fritillary (UK)

© J. Asher 11 PUSLAPIS Boreal forest (FI) © K. Sundseth; Eagle owl (EE) © M. Kose; Limestone pavement (UK) © P. Creed; Large copper (FR) © J. Asher; Eastern pasqueflower (CZ) © J. Hlasek;

Poet’s narcissus, hay meadow, Pyrenees (FR) © P. Creed

16 PUSLAPIS Children at Weidmoos (DE) © Gem. Lamprechtshausen; Grindenschwarzwald (DE) © Abt. Landespflege, Arbeitsbereich Wildökologie; Ministry officials (DE) © Rädle; Hunting (FR)

© FACE; Stakeholders in Tirol (AT) © Archiv der Abteilung Umweltschutz, Amt der Tiroler Landesr-egierung; Schütt-Dobratsch NP (AT) © LIFE-Project Schütt-Dobratsch; Agricultural advisors,

Termoncarragh (IE) © C. Keena; New Forest LIFE Partnership (UK) © New Forest LIFE Partnership; Hiking (FR) © F Flavier 17 PUSLAPIS Hainich beech forest (DE) © Nationalpark Hainich; Black

woodpecker (LV) © V. Larmanis; Castro Verde (PT) © K. Sundseth; Shepherding (ES) © Fundación Global Nature

18 PUSLAPIS Vavre et Foret du Moulin (FR) © LN_CEPA_J. Saillard, Fédération des Conservatoires d’espaces naturels; Otter © P Glendell/English Nature; Lagarou lagoon (EL) © G. Rousopoulos; Dalmatian pelican (EL) © A. Ivanenko; Whale watching, Azores (PT)

© F. Cardiges/ImagDOP; Sperm whale (PT) © J. Fontes/ImagDOP 19 PUSLAPIS Adjusting power cables Aragon (ES) © Red Electrica de Espana; White stork nesting on power cables (ES)

© Red Electrica de Espana; Learning to live with large Carnivores (RO) © Silviu Chiriac, LIFE project; Brown Bear (RO) © Silviu Chiriac, LIFE project; Varde meadows (DK) © S. Mariegaard;

Corncrake (LV) © A. Petrins; Foresters (FI) © P. Kulmala; Siberian jay (FI) © J. Luhta; Obere Drau (AT) © I. Hoffman, ecoconsult.com; Kingfishers © J. Zmölnig

VIRŠELIO KOLIAŽAS © K. Taskinen; © J. Luhta; © P. Creed; © R. Hoelzl/4nature; © P. Creed;

© J. Luhta; © B. Gibbons/Natural Image; © New Forest LIFE Partnership;

© G. Logan/SNH PAGRINDINĖ © A. ZanettiTURINIO PUSLAPIS © S. Bickel/BBOWT

Visos nuotraukos šiame leidinyje saugomos autoriaus teisių. Naudoti be išankstinio raštiško fotografų leidimo draudžiama.

14

KH-66-05-579-EN

-C

Europos Komisija „Natura 2000“ – Susipažink su Europos gamtaLiuksemburgas: Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras2009 – 28 p. – 21 x 29,7 cmISBN 92-894-9214-7

„Natura 2000“ – tai visų laikų ambicingiausia iniciatyva, kuria siekiama išsaugoti turtingą Europos gamtos paveldą. Ji suvienija visas 27 ES šalis bendram darbui siekiant apsaugoti mūsų vertingiausią augaliją, gyvūniją ir buveines jų įprastose vietose Europoje, nepaisant valstybių sienų. Šios iniciatyvos pagrindas – teritorijų ekologinio tinklo „Natura 2000“ sukūrimas. Į šį tinklą jau įtraukta apie 25 000 teritorijų. Visos kartu jos sudaro didžiausią pasaulyje gamtos draustinių tinklą.

„Natura 2000“ yra neatskiriama mūsų kraštovaizdžio dalis, todėl svarbu, kad teritorijos ir toliau būtų tvarkomos atsižvelgiant į esamas pažeidžiamas buveines bei rūšis. Siekiama ne visiškai sustabdyti ūkinę veiklą, o nustatyti kriterijus, kuriais remiantis ja būtų galima užsiimti ir išsaugoti Europos biologinę įvairovę. Suinteresuotų piliečių ir privačių žemės savininkų ar naudotojų, vyriausybės pareigūnų ir gamtosaugininkų – visų vaidmuo yra labai svarbus įgyvendinant programą „Natura 2000“.

Europos Komisija

Europos Natura 2000 tinklas

Europa užima mažiau nei 5 % planetos sausumos ploto. Tačiau, nepaisant jos mažo dydžio, jos augalų, gyvūnų ir kraštovaizdžių įvairovė yra stulbinama; daugelio iš jų niekur kitur pasaulyje nėra.

Šią biologinę įvairovę daugiausia lemia klimato, topografijos ir geologiniai skirtumai. Nuo Šiaurės poliarinio rato iki šiltos Viduržemio jūros krantų, nuo Alpių viršūnių iki plačių atvirų Vidurio Europos lygumų – gamtinių sąlygų įvairovė mūsų mažame žemyne yra tikrai įspūdinga.

Ilgą laiką gyvendami šiame krašte kraštovaizdį formavome ir mes. Ištisus šimtmečius žmonės kūrė įvairius žemdirbystės būdus, kurie lėmė daugelio vadinamųjų „pusiau natūralių“ buveinių atsiradimą. Šiose buveinėse gausu gyvūnijos ir augalijos (šienaujamų pievų, miškingų ganyklų, atvirų viržynų), bet vis dėlto jų išlikimas visiškai priklauso nuo nuolatinės žmogaus veiklos.

Visame mūsų kraštovaizdyje taip pat ryškiai atsispindi turtinga Europos tautybių, kultūrų, kalbų ir tapatumo įvairovė. Pasaulyje maža vietų, kur toks įvairus, kontrastingas ir tik toms vietoms būdingas buveinių, augalijos ir gyvūnijos bei kultūrinių kraštovaizdžių, labai glaudžiai susijusių tokioje mažoje teritorijoje, margumynas – dėl to Europos gamta tokia ypatinga.

Tai – mūsų gamtos paveldas.


„Natura 2000“ 2 SuSipažiNk Su EuropoS gamta

Sunerimę dėl tokio rūšių nykimo, visos Europos žmonės vis dažniau reiškia susirūpinimą dėl prarasto gamtos paveldo ir dėl bio-įvairovės, nuo kurios priklauso mūsų visų sveikata ir gerovė.

Atsakydamos į tai, ES valstybių narių vyriausybės 2001 m. Europos Vadovų Taryba Geteborge įsipareigojo iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą Europoje.

Kadangi gamtai neegzistuoja valstybių sienos, tokio ambicingo tikslo geriausia siekti derinant veiksmus ir sujungiant išteklius.

Upės (pvz., Dunojus) teka per daugelį šalių – jei viena iš jų pakenks daliai upės, poveikį gali patirti ir visos kitos dalys. Migruojantys paukščiai, ieškodami poilsio, maitinimosi bei dauginimosi vietų, keliauja išilgai ir skersai Europos. Jei vienoje Europos dalyje jų buveinės bus saugomos, o kitoje – ne, tuomet rūšių išlikimo tikimybė neabejotinai sumažės.

Europos įstatymuose nustatomas visos Europos Sąjungos gamtos apsaugos standartas. Šie įstatymai suteikia galimybę visoms 27 valstybėms narėms dirbti kartu pagal tą pačią griežtą teisės sistemą, kad būtų išsaugoti pažeidžiamiausių rūšių ir buveinių tipai.

Pilkoji gervė migruoja per visą Europą iš žiemojimo vietų pietuose į vasaros

veisimosi vietas šiaurėje. Priėmus Europos įstatymus, buvo apsaugotos visos gervės

migravimo kelyje esančios teritorijos, dėl to ES jų populiacija didėja.

ES Natura 2000 buveinės paskirtos paprastosioms gervėms, 08 spalio mėn. būklė

Ką darome, kad to išvengtume? Europos atsakymas


Direktyvos dėl buveinių ir paukščių yra kertiniai Europos gamtos apsaugos įstatymų akmenys.

➧ Direktyva dėl paukščių buvo priimta 1979 m. Ja visoje Europos Sąjungoje siekiama apsaugoti visus laukinius paukščius ir svarbiausias jų buveines. Direktyva uždraudžiama tam tikra veikla, pavyzdžiui, vietos laukinių paukščių laikymas ir pardavimas arba beatodairiški žudymo būdai, ir įdiegiamas teisinis kitokios veiklos (pavyzdžiui, medžioklės) reguliavimo

mechanizmas, siekiant užtikrinti, kad ta veikla būtų tausi.

Direktyvoje iš visų 27 valstybių narių taip pat reikalaujama apsaugoti svarbiausias migruojančių paukščių buveines ir virš 190 rūšių, kurioms gresia ypatingas pavojus, ypatingą dėmesį skiriant tarptautinės svarbos šlapžemėms.

➧ 1992 m. ES priėmė Direktyvą dėl buveinių. Ja, kaip ir Direktyva dėl paukščių, įdiegiamos panašios priemonės siekiant apsaugoti augaliją ir gyvūniją, bet taikymo sritis gerokai platesnė, į ją patenka daug daugiau retų, nykstančių ar endeminių rūšių – daugiau nei tūkstantis gyvūnų ir augalų rūšių. Pirmą kartą siekiama išsaugoti ir apie 230 retų bei būdingų pačių buveinių rūšių.

Šios direktyvos atspindi ambicingiausią ir didžiausio masto iniciatyvą, kurios kada nors buvo imtasi siekiant visoje Europos Sąjungoje išsaugoti gamtos paveldą.

ISPANIJOS LŪŠIS (Lynx pardinus)

Ispanijos lūšys, kurių belikę 100–150, šiandien yra viena iš sparčiausiai nykstančių

rūšių pasaulyje. Intensyvesnis žemės ūkis ir infrastruktūrų plėtra (pavyzdžiui, kelių

tiesimas) taip suardė šių lūšių buveinę, kad dabar jų liko tik keliose izoliuotose

teritorijose Ispanijos ir Portugalijos pietvakariuose. Ši rūšis nyksta ir dėl

neteisėtos medžioklės, gaudymo spąstais bei žūčių keliuose, taip pat pagrindinio

maisto – triušių, kuriuos beveik išnaikino liga miksomatozė – trūkumo. Jei Ispanijos

lūšys neatsigaus, ši kačių rūšis gali būti pirmoji išnykusi po kardadančio tigro,

išnykusio prieš 10 000 metų.

Pagal Direktyvą dėl buveinių saugomos buveinių rūšys yra labai įvairios – nuo

natūraliųjų Skandinavijos miškų iki kalkakmenio atodangų Atlanto pakrantėje ir rūšių turtingų pievų Alpių aukštumose.

Dabar taip pat saugomos tokios nykstančios rūšys, kaip didysis apuokas, didysis auksinukas ir vėjalandė šilagėlė.



Visoje Europoje jau matyti programos „Natura 2000“ rezultatų.

Siekiant užtikrinti, kad dabartinis žemės naudojimas atitiktų esamos rūšių ir buveinių apsaugos reikalavimus, daugeliu atvejų reikės tik nedaug pakeitimų, kad būtų išvengta trikdymo tuose plotuose, kur tam tikrais metų laikais veisiasi, minta ar ilsisi gyvūnai (pavyzdžiui, laukus šienauti keliomis savaitėmis vėliau, kad ant žemės lizdus sukantys paukščiai galėtų išauginti jauniklius)…

Tačiau bus laikotarpių, kai reikės didesnių pokyčių, kad būtų išvengta tolesnio teritorijos nykimo ar būtų atkurta gera jos būklė.

Labai svarbu, kad „Natura 2000“ teritorijose gyvenantys žmonės aktyviai dalyvautų sprendžiant klausimus, susijusius su ilgalaikiu šių vietovių tvarkymu. Žemės savininkų ir naudotojų, valdžios institucijų ir pramonės, pramogų grupių, gamtosaugininkų, vietos bendruomenių ir suinteresuotų piliečių – visų vaidmuo yra labai svarbus įgyvendinant programą „Natura 2000“ ir stabdant bio-įvairovės praradimą.

PLATAUS MASTO PLĖTROS KLAUSIMAIPlėtros projektus (pavyzdžiui, naujų kelių tiesimo, pievų vertimo komerciniais miškų

plotais), kuriuos vykdant „Natura 2000“ teritorijoje labai pakinta žemės naudojimo

būdai, pirmiausia reikia įvertinti ir nustatyti, ar yra tikimybė, jog projektai padarys didelį

poveikį teritorijos gamtai. Jei poveikis nedidelis, projektas gali būti vykdomas. Jei manoma, kad poveikis bus didelis, būtina visapusiškai ištirti galimybes ir parinkti ne tokius kenksmingus variantus, pavyzdžiui, pakeisti naujo kelio trajektoriją, rasti kitą

vietą už „Natura 2000“ teritorijos ribų. Išskirtiniais atvejais programos „Natura

2000“ požiūriu kenksmingi projektai gali būti įgyvendinami, jei jie yra ypač svarbūs

visuomenei, o perspektyvių alternatyvų nėra. Tokiais atvejais, siekiant užtikrinti,

kad „Natura 2000“ tinklui negrėstų pavojus, reikia imtis kompensacinių priemonių.


DARNUS MIŠKŲ TVARKYMAS RYTŲ VOKIETIJOJE150 km² Hainicho bukmedžių miškas yra vienas didžiausių tokios rūšies miškų

Europoje. Po Vokietijos suvienijimo Tiuringijos regiono valdžia, siekdama išvengti besaikio alinimo, svarbias vietas paskelbė nacionaliniu parku ir „Natura 2000“ teritorija. Privačiųjų žemės savininkų, kuriems priklauso

daug bendruomenės žemės, asociacija iš pradžių ryžtingai priešinosi šiam sprendimui, baimindamasi, kad tai neleis jiems naudoti miško ekonominiais

tikslais. Tačiau gamtosaugos institucijos netrukus išsklaidė jų baimę: asociacija naudoja atrankinės miškininkystės formą, į kurią įeina subrendusių medžių

kirtimas rotacijos sistema, o tai atitinka miškų biologinės įvairovės apsaugos principus. Siekdamos sutarti, kaip naudoti miško išteklius, apsaugant

vertingas buveines ir rūšis, abi šalys sudarė tvarkymo sutartį. Ši sutartis suteikia miškininkams galimybę toliau užsidirbti pragyvenimui iš savo miškų,

apsieinant be plyno kirtimo.

PORTUGALIJOS CASTRO VERDE STEPIŲ ĮDIRBIMAS, Tradicinė žemdirbystės sistema Portugalijos pietuose esančiose plačiose

Castro Verde stepėse yra grindžiama nedrėkinamuoju ekstensyviuoju javų auginimu, kas 2–3 metus paliekant pūdymą. Dėl to susidarė didžiulės

apsauginės vertės (ypač paukščių atžvilgiu) pusiau natūralios buveinės. Tačiau dėl intensyvaus javų auginimo didėjanti konkurencija privertė ūkininkus apleisti savo žemes ir ieškoti darbų kitur. Tai turėjo sunkių

padarinių ir vietos ekonomikai, ir paukščių populiacijoms. Castro Verde įtraukus į „Natura 2000“, gamtosaugininkai ir ūkininkai nusprendė susivienyti

ir daryti spaudimą vyriausybei, kad įdiegtų žemės ūkio ir aplinkosaugos paramos sistemą, kuri ūkininkams leistų valdyti savo žemę taip, kaip

anksčiau. Sistema tapo labai populiari – šiuo metu 350 km² dirbamųjų stepių vėl aktyviai naudojamos ir paukščių vėl daugėja.

Žmonės – programos „Natura 2000“ pagrindas


ŠVARAUS IR SVEIKO VANDENS IŠSAUGOJIMAS PRANCŪZIJOJE

Vidurio Prancūzijos Overnė (Auvergne) regionas garsėja gėlo vandens gausa. Didelę dalį sudaro Luaros (Loire) upė, kurios ištakos – Centrinio masyvo aukštumose. Vienas iš Luaros intakų Aljė (Allier) sudaro 70 % Klermon Ferano miesto apylinkėse gyvenančių žmonių geriamojo vandens išteklių. Siekdama užtikrinti, kad vanduo būtų pakankamai kokybiškas žmonėms vartoti, miesto

taryba aplink vandens sėmimo vietas sukūrė specialias apsaugines zonas. Tam reikalinga griežta kontrolė ir valdymas, todėl didžiąją teritorijos dalį dėl nuostabių aliuviniame dirvožemyje augančių miškų įtraukus ir į „Natura 2000“, valdžia kreipėsi į vietos gamtosaugininkus pagalbos. Abi šalys pasirašė tvarkymo sutartį, kurioje buvo sutarta, kas turėtų būti daroma teritorijoje, kad būtų užtikrinta vandens kokybė ir išlaikytos gausios gamtos vertybės. Todėl Klermon Ferano gyventojai turi ne tik nuolatinį švaraus vandens šaltinį, bet ir žavų gamtos draustinį.

ŠLAPŽEMIŲ ATNAUJINIMAS VAKARŲ GRAIKIJOJE

Amvrakiko deltoje yra daug šlapžemių, kurios driekiasi šimtus kilometrų. Ši druskinga aplinka yra ideali vandens paukščių, tarp jų ir garbanotojo pelikano (Pelicanus

Crispus), buveinė. 1980 m. kai kurios deltos dalys buvo nusausintos žemdirbystės tikslais, bet nesėkmingai, nes vanduo tapo per sūrus. Tuomet regiono plėtros agentūra

nusprendė kuo geriau naudoti teritorijos gamtos turtus. Pasaulyje garsėjanti kaip biologinės įvairovės koncentracijos vieta, delta idealiai tiko pasinaudoti atsiveriančia

ekologinio turizmo rinka. Atkūrus svarbių deltos dalių pirminę būklę ir siekiant paskatinti „Natura 2000“ principus atitinkančias žemės naudojimo bei ekologinio

turizmo iniciatyvas, kartu su vietos suinteresuotosiomis institucijomis buvo parengtas bendras tvarkymo planas. Sprendžiant iš didelės vietos gyventojų ir organizacijų

paramos ir nuolatinio turistų antplūdžio, naujoji Amvrakiko vizija pradeda atsipirkti.

BANGINIŲ STEBĖJIMAS AZORŲ SALOSE

Atlanto vandenyno gelmėse aplink Azorų salas knibždėte knibžda daugybė jūrų augalijos ir gyvūnijos. Salynas – viena geriausių vietų Europoje banginiams ir delfinams stebėti. Toks gamtos turtas turi didelį ekologinio turizmo potencialą, bet jei nebus tinkamai tvarkomasi, galima pakenkti gyvūnams. Siekdama užtikrinti, kad vietos banginiai būtų stebimi profesionaliai, Azorų salų vyriausybė įvedė privalomą veiklos „Natura 2000“ jūrų teritorijose elgesio kodeksą. Už tai, kad laikosi reglamentų, vietos įmonėms organizuojami vertingi verslo valdymo ir

jūrų apsaugos mokymai. Dėl šio bendradarbiavimo Azorų salos sparčiai įgauna tarptautinę banginių stebėjimo vietos reputaciją, o kartu plėtojamas vietos verslas.

„Natura 2000“ darbai

4 PUSLAPIS Food Fair (HU) © F. Kis/WWF Hungary; Birdwatching Waddensea (DE) © M. Stock; Diver in the Azores (PT) © P. Wirtz/ImagDOP; Fishermen (ES) © SEO/BirdLife; Great Kemeri Bog

(LV) © K. Sundseth; Forestry (SE); River Ain (FR) © G. Brevet; Production of cork (ES) © APCOR 5 PUSLAPIS Yllas NP (FI) © K. Taskinen; Poppy field (UK) © P. Creed

6 PUSLAPIS Floods, Oxford (UK) © Newquest; Benidorm (ES); Peat extraction (IE) © Bord na Mona; Intensive agriculture (DE) © D. Miletich/4nature; New motorway (PT) © LPN; Tank tracks,

Salisbury Plain (UK) © MOD; Waste dumping (UK) © Wiltshire Wildlife Trust; Construction site, Sicily (IT) © DG Regio; Ochre pollution (UK) © P. Wakely/English Nature; Prestige disaster clean-

up operation (ES) © El Correo Gallego 7 PUSLAPIS House sparrow (UK) © D. Kjaer; Brown bear (FI) © J. Luhta; omphalodes littoralis (FR) © P. Creed; Wildmoor Heath (UK) © J. Asher;

Dartford warbler (UK) © D. Bright; Apollo butterfly (FR) © J. Asher; Sand lizard (UK) © B. Gibbons/Natural Image

14 PUSLAPIS Coastal meadows (EE) © M. Kose; Dehesas (ES) © Funcación Global Nature – Extremadura; Alpine meadows © R. Hoelzl/4nature; Cutting reedbeds (EE) © M.V. Rannap; Untersee (DE) © E. Stegmaier – RP Freiburg; Fishermen (ES) © Spanish Cetacean Society SEC;

Shepherding, West Münster (DE) © L. Aschenmeier; Burren, grazing (IE) © www.burrenbeo.com; Fishermen (EL) © G. Rousopoulos ĮDĖTINIS LAPAS Natterjack toad (EE) © M.V. Rannap; Dormouse

(UK) © M. Read; Arctic tern © J. Ruuskanen 15 PUSLAPIS Transporting timber, Söderåsen NP (SE) © O. Fiskesjö; Wooded meadows (LV) © V. Larmanis; White stork (CZ) © J. Hlasek;

Shepherding (FR) © G. Lopez/Wildlife Pictures

12 PUSLAPIS Triglav NP (Sl) © J. Mihelec; Wetland and egrets (SK) © A. Popovic; Kuronian spit (LT) © Z. Markvenas; Bialowieza Forest (PL) © B. Gibbons/Natural Image; Upper Teesdale

(UK) © P. Creed; Coastal habitat (MT) © V. Mercieca/The Gaia Foundation; Alpine meadow (FR) © B. Gibbons/Natural Image; Stora Alvaret (SE) © S. Forslund; Samaria Gorge, Crete (EL)

© P. Creed 13 PUSLAPIS Boreal forest (FI) © J. Luhta; Atlantic oakwoods (IE) © K. Sundseth; Trockenrasen (DE) © Dr A. Didion; Mercantour (FR) © F. Flavier; Pannonic salt steppes (HU)

© S. Göri; Macin Mountains (RO) © MMNPA; Shabla Lake Complex (BU) © S. Spasov Garrigue habitat (EL) © B. Gibbons/Natural Image; Mediterranean Scrub (ES) © B. Gibbons/Natural Image;

phoenix palm habitat, Crete (EL) © C.A. Thanos

20 PUSLAPIS Lake Constance forget-me-not (AT) © Amt der Landeshauptstadt Bregenz; Mediterranean monk seal (EL) © MOM (www.mom.gr); Hierro giant lizard (ES) © D.L. Sánchez;

Parrot fish (MT); White-clawed crayfish (UK) © English Nature; Maltese everlasting (MT) © University of Catania, Sicily; Lesser kestrel (PT) © LPN; European bison (PL) © B. Gibbons/

Natural Image; Great bustard (HU) © Hortobagy NP; Sand grouse (ES) © A. Torres ĮDĖTINIS LAPAS European wolf (Croatia) © D. Huber; Scarce large blue (CZ) © J. Hlasek; Crocus

hartmannianus (CY) © A. Antoniou; Hermit beetle (SE) © K. Claesson; Cyprus bee orchid (CY) 21 PUSLAPIS Ladigesocypris ghigii (EL) © A. Zoumbouloglou; Freshwater stream, Rhodes (EL)

© P.S. Economidis; Protecting bat caves (LU) © F. Schwaab; Pipistrelle bat (UK) © BBOWT; Imperial Eagle (HU) © A. Kovacs; Radio tagging (HU) © M. Horvath; Reedbed restoration (UK)

© RSPB; Bittern (UK) © P. Vines; argyranthemum lidii (ES) © Consejeria de Medio Ambiente del Gobierno de Canarias; Replanting endemic plants (ES) © Consejeria de Medio Ambiente del

Gobierno de Canarias

22 PUSLAPIS Wardens on Lampedusa (IT) © S. Picchi; Bird Fair (UK) © Lee Valley Regional Park; Outdoor picnic Yllas (FI) © K. Taskinen; Green days in Romania (RO) © Eurosite; Games for

bearded vulture; German bread (DE); Tatra NP (SK) © Popp & Hackner/4nature; Children’s ID charts (UK) © Lee Valley Regional Park Authority 23 PUSLAPIS Volunteers (UK) © LIFE project Lowland Limestone Pavements; Encountering Alpine marmots (AT) © H. Schweiger/4nature;

Releasing sea turtles, Lampedusa (IT) © A. Zanetti


AR PAKANKAMAI VERTINAME GAMTĄ?Monet nutapytas aguonų lauko

paveikslas vertinamas 5–50 milijonų eurų, o tikro lauko hektaro kaina –

5000 eurų.

Saugodami savo gamtos paveldą galime užtikrinti, kad didelė Europos augalų, gyvūnų ir buveinių įvairovė bus išsaugota ateities kartoms.

Kad ir kur gyvename – miestuose ar kaimuose, – visi kartais nuvykstame į gamtą pasigrožėti nuostabiais vaizdais, pasivaikščioti, paplaukioti, pažvejoti, atsipalaiduoti, patyrinėti arba paprasčiausiai pasimėgauti grynu oru ir pasiklausyti paukščių giesmių. Tai labai naudinga mūsų sveikatai ir gerovei.

Bet gamtos vertė kur kas didesnė nei tik gražus peizažas. Ji mums suteikia visapusišką naudą, tokią, kaip maistas, skaidulos, švarus vanduo, sveika dirva ir daug daugiau. Pavyzdžiui, šlapžemės, kaip perteklinį vandenį sugeriančios „kempinės“, natūraliai saugo nuo potvynių. Nendrynai, sugerdami toksines medžiagas, padeda išvalyti užterštus vandenis, bitės apdulkina mūsų pasėlius, o durpynai yra natūralūs anglies dioksido – svarbiausios visuotinio atšilimo priežasties – kanalizacijos šuliniai.

Svarbiausia, gamta visoje Europoje yra daugybės žmonių pagrindinis pajamų šaltinis. Žmonės nuolat pelnosi iš natūralių gamtos išteklių. Pavyzdžiui, daugelyje Europos teritorijų verčiamasi nelabai intensyviu ūkininkavimu, o tai yra milijonų žmonių pragyvenimo šaltinis.

Gamta: mūsų tapatumo dalis


Neseniai atliktas trijų Nacionalinių Velso parkų ekonominės vertės tyrimas

parodė, kad parkai suteikė apie 12 000 darbo vietų ir bendrai atnešė apie 250 milijonų eurų

pajamų per metus.

TANKLAIVIO „PRESTIGE“ AVARIJA2002 m. lapkričio mėn. šiaurinėje Ispanijos

pakrantėje nuskendus tanklaiviui „Prestige“, į jūrą išsiliejo 64 000 tonų naftos ir žuvo

apie 300 000 jūrinių paukščių (daugiausia paprastųjų laibasnapių narūnėlių,

atlantinių pufinų ir paprastųjų alkų). 3000 km ilgio užterštame pakrantės

ruože žuvininkystei, turizmui ir gamtos paveldui padaryta žala – maždaug

5 milijardai eurų. Tiesioginę žalą payrė apie 30 000 žmonių, dirbančių žuvininkystės ir

vėžiagyvių sektoriuose. Kelios vietos žvejų organizacijos pranešė sužvejojančios 80 %

mažiau žuvų nei įprastai.

Grėsmė kyla ne tik retoms rūšims, tokioms kaip lokiai, drugeliai ir vietiniai augalai. Dėl

prarastų buveinių per 20 metų labai sumažėjo paprastųjų naminių žvirblių populiacija, taip pat

išnyko daugelis Europos viržynų. Todėl mažėja ir gyvūnų rūšių (pavyzdžiui, vikrusis driežas

ir ilgauodegė devynbalsė), kurių išgyvenimas priklauso nuo šių buveinių.

Paprastųjų naminių žvirblių

mažėjimas ES. Šaltinis: „Paukščių

gyvenimas 2005

Grėsmė Europos gamtai nuolat didėja. Pavojingai sparčiai mažėja populiacijų rūšių, nyksta daugelis vertingų natūralių ir pusiau natūralių buveinių. Šiuo metu pavojus yra iškilęs beveik pusei Europos žinduolių ir trečdaliui visų roplių, žuvų ir paukščių rūšių.

Taip sparčiai jų mažėja pirmiausia dėl suirusių buveinių, nuo kurių priklauso rūšys. Daugiausia šių buveinių mažėja dėl intensyviau naudojamos žemės, didesnės infrastruktūros, pavyzdžiui, kelių ir nuolatinės miestų teritorijos plėtros.

Vien tik per kelis dešimtmečius melioracijos tikslais buvo nusausinta pusė vertingų Europos šlapžemių. Dėl nepaliaujamo masinio turizmo išnyko beveik trys ketvirtadaliai Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos kopų.

Pastaruoju metu klimato pokyčiai kelia didelį susirūpinimą ir žmonėms ir bio-įvairovei, taip kaip ir besitęsiantis invazinių rūšių plitimas, kuris išstumia mūsų vietinę augaliją ir gyvūniją. Kiti pavojai gamtai: tarša, trikdymas, intensyvi poilsinė veikla, nedarnus gamtos išteklių naudojimas ir apleista žemė.


Mažėjimas

StabiluGamta... pavojuje

KAIP PARENKAMOS „NATURA 2000“ TERITORIJOS?Rūšims ir buveinėms, kurias apibrėžia Buveinių Direktyva:• 1 ETAPAS. Pirmiausia kiekviena valstybė narė nustato teritorijas, kurios svarbios Direktyvoje dėl buveinių nurodytoms

ir jos teritorijoje natūraliai egzistuojančioms rūšims ir buveinėms apsaugoti. Renkama turi būti tiktai ekologiniais pagrindais.

• 2 ETAPAS. Valstybės narės siunčia savo sudarytus valstybinius „Natura 2000“ sąrašus Europos Komisijai. Ši išnagrinėja apie visą biogeografinį regioną pateiktą informaciją ir, bendradarbiaudama su Sąjungos Narėmis, suinteresuotosiomis organizacijomis, nepriklausomais mokslininkais ir nevyriausybinėmis organizacijomis, atrenka Bendrijos svarbos teritorijas. Jei sąrašas laikomas nepakankamu, iš valstybių narių reikalaujama siūlyti daugiau teritorijų, kad tinklas būtų išbaigtas.

• 3 ETAPAS. Valstybės narės turi oficialiai imtis saugoti šias sritis ir įdiegti priemones teritorijų būklei palaikyti ar atkurti.Rūšių, kurias apibrėžia Paukščių Direktyva, vietovės yra klasifikuojamos Sąjungos narių ir po įvertinimo įtraukiamos į Natura 2000 tinklą.

Step

inis

Pano

nijo

sAl

pių

Kont

inen

tinis

Atlan

toBo

reali

nis

BIOGEOGRAFINIAI REGIONAIES yra 9 biogeografiniai regionai, kiekvieno iš jų

augalija, klimatas, topografinė ir geologinė sandara yra ypatinga. Dirbant regionų lygmeniu lengviau

kontroliuoti panašiose gamtinėse sąlygose esančių rūšių ir buveinių saugojimo kryptis, nepaisant

politinių ir administracinių sienų.

Gamtai skirtų direktyvų pagrindą sudaro visos Europos ekologinio saugomų gamtos teritorijų – „Natura 2000“ tinklo sukūrimas.

Siekdamos apsaugoti savo teritorijoje esančias retas buveines ir rūšis, visos valstybės nustatė „Natura 2000“ teritorijas. Iki dabar į „Natura 2000“ tinklą įtraukta per 25 000 teritorijų. Visos jos kartu užima didelį plotą – beveik penktadalį Europos sausumos ir svarbią supančių jūrų dalį, todėl jos sudaro didžiausią pasaulyje gamtos draustinių tinklą.

„Natura 2000“ teritorijų plotas įvairus – nuo mažesnių nei 1 ha iki didesnių nei 5000 km² – tai priklauso nuo saugomų rūšių ir buveinių. Didžioji dalis teritorijų yra 100–1000 ha dydžio. Kai kurios iš jų yra atokiuose rajonuose, tačiau dauguma – neatskiriama mūsų kraštovaizdžio dalis, jas sudaro daug įvairių buveinių, apsauginių zonų ir kitų kraštovaizdžio elementų.

Taigi „Natura 2000“ ne tik padeda apsaugoti kai kurias rečiausias Europos rūšis ir buveines, bet taip pat yra saugus prieglobstis nesuskaičiuojamai daugybei ne tokių retų gyvūnų, augalų ir laukinės gamtos elementų, kurie taip pat yra svarbi mūsų gamtos paveldo dalis.


Vidu

ržiem

ioJu

odos

ios j

ūros

Paukščių Direktyva

Specialiosios saugojimo vietovės

Specialiosios saugojimo

vietovės

Buveinių direktyva

Mak

aron

ezijo

s

„Natura 2000“ tinklas – Europos teritorijų tinklas

Priedas I: Buveinių tipai

Priedas II: Rūšys

Nacionalinių vietovių sąrašas

Bendruomenei svarbių vietovių sąrašas

NaTuRa 2000

Žmonės gamtosaugą dažnai sieja su gamtos draustiniais, kuriuose paprastai draudžiama žmonių veikla. „Natura 2000“ požiūris kitoks. Joje visiškai pripažįstama, kad žmogus yra neatsiejama gamtos dalis ir geriausia, kai abu bendradarbiauja.

Iš tiesų daugelis „Natura 2000“ teritorijų yra vertingos būtent dėl to, kaip jos buvo tvarkomos iki šiol. Tokiais atvejais svarbu užtikrinti, kad tokio pobūdžio veiklą (pavyzdžiui, ekstensyvioji žemdirbystė) būtų galima tęsti ir ateityje.

Taigi, nors tinkle neabejotinai bus nustatyta tam tikrų gamtos draustinių, kuriuose siekiant išsaugoti retą augaliją, gyvūniją ir buveines bus apribotas naudojimas, daugelis „Natura 2000“ teritorijų ir toliau bus tvarkomos, atsižvelgiant į esamas pažeidžiamas buveines bei rūšis.

Taip „Natura 2000“ padeda laikytis darnios plėtros principo. Siekiama ne visiškai sustabdyti ūkinę veiklą, o greičiau nustatyti kriterijus, kuriais remiantis ja galima užsiimti ir kartu išsaugoti biologinę Europos įvairovę.

KOKIE YRA ĮSIPAREIGOJIMAI „NATURA 2000“ TERITORIJOSE?

Valstybės narės turi užtikrinti, kad „Natura 2000“ teritorijose:

• nebūtų vykdoma veikla, galinti turėti neigiamos įtakos rūšims arba kenkti

buveinėms, dėl kurių ši teritorija saugoma.• kur būtina, būtų imamasi priemonių, kad būtų išlaikyta ar atkurta tinkamą buveinių

bei rūšių būklė.Be to, „Natura 2000“ teritorijos turėtų būti

apsaugotos nuo naujų plėtros projektų arba didesnių žemės naudojimo pokyčių, galinčių padaryti didelę žalą teritorijų gamtos vertei,

išskyrus tuos atvejus, kai ši plėtra yra labai svarbi visuomenei ir imtasi atitinkamų kompensavimo priemonių. Kiekviena

valstybė narė sprendžia, kaip patenkinti šias sąlygas. Vis dėlto naudojant visas

apsaugos priemones turi būti atsižvelgiama į atitinkamų teritorijų ekonominius,

socialinius ir kultūrinius, taip pat regioninius ir vietinius ypatumus.


„Natura 2000“ – gyvybingo kraštovaizdžio dalis

Yra labai daug būdų, kuriais jūs galėtumėte paremti Natura 2000 tinklo tikslus, kur Europoje bebūtumėte:

➧ Sužinoti apie ir išžvalgyti Natura 2000 vietovę, esančią arčiausiai jūsų; daugumoje vietų siūlomi pasivaikščiojimai, renginiai, laukinės gamtos stebėjimo žygiai ir kita veikla visai šeimai, padedanti gauti iš žygio visa, kas geriausia;

➧ Pasisiūlykite savanoriškai padirbėti vietos gamtos draustinyje. Saugojimo organizacijos visuomet ieško savanorių, kurie padėtų atstatyti ir palaikyti laukinės gamtos vietoves;

➧ Nusiveskite vaikus į vietinę Natura 2000 vietovę, kad atrastumėte jos laukinę gamtą. Šios vietovės yra puiki vieta užklasinei veiklai, skatinanti vaikus ir suaugusiuosius palaikyti sveiką gyvenimo būdą lauke;

➧ Susikurkite savo pačių mažą laukinės gamtos prieglobstį savo sodo dalyje arba žaliame kampelyje šalimais, pasodindami vietinių augalų, kupinų nektaro, sukurdami mažą tvenkinį, arba sukraudami malkų rietuvę, kurioje galėtų žiemoti vabzdžiai...;

➧ Padėkite paremti vietos ekonomiką „Natura 2000“ teritorijose ir už jų ribų, pirkdami vietinius, draugiškus gamtai sezoninius produktus, kurie padeda palaikyti vietovės buveines ir rūšis;

Kad ir ką pasirinktumėt, dalinkitės savo patirtimi su kitais ir skatinkite domėtis „Natura 2000“ – juk jūs susipažįstate su Europos gamta!


JEi noritE daugiau sužinoti apiE natura 2000: prisirEgistruokitE komisiJos intErnEto svEtainėJE

http://ec.europa.eu/environment/nature/index_en.htm

„natura 2000“ – kuo jūs galite prisidėti?

Kad būtų galima įvertinti Natura 2000 tinklą, bus svarbu reguliariais intervalais stebėti dviejose ES gamtos direktyvose išvardytas buveines ir rūšis ir vertinti jų saugojimo padėtį.

Kas šešerius metus valstybės narės prašomos pranešti Komisijai, koks saugojimo poveikis jų šalyje padarytas rūšims ir buveinėms, ir kokių priemonių jos ėmėsi šioms rūšims ir buveinėms apsaugoti. Tuomet Komisija nagrinėja šią informaciją virš-nacionaliniu lygmeniu ir aiškinasi bendrą kiekvienos rūšies ir buveinės būklę ES.

Taip ne tik padeda nustatyti, kaip klojasi visas tinklo „Natura 2000“ darbas, bet ir parodo problemines sritis, kurioms gali reikėti daugiau apsaugos pastangų.


NAUJAS GYVENIMAS RETAI ŽUVŲ RŪŠIAI

Rodo saloje gyvena reta gėlųjų vandenų žuvų gizanių rūšis, kitur pasaulyje neegzistuojanti. Šis gyvūnėlis yra išlikimo meistras – visą gyvenimą praleidžia salos gėlojo vandens upeliuose, šaltiniuose ir mažuose tvenkiniuose, drąsiai sutikdamas žiemos potvynius minusinės temperatūros sąlygomis ir karščio bangas bei sausras vidurvasarį. Šiuo

metu daugelis jo buveinių yra saugomos pagal projektą „Natura 2000“, priimta reglamentų, kuriais kontroliuojamas melioravimas bei kita kenksminga veikla. Naujausi stebėsenos tyrimai rodo, kad ėmusis šių veiksmų gizaniai pradėjo

atsigauti. Iš tiesų jų kova dėl išlikimo pavergė ir gyventojų, ir turistų širdis bei protus. Dabar šių žuvelių garbei netgi įsteigtas lankytojų centras.

ŠIAURĖS EUROPOS ŠIKŠNOSPARNIŲ URVŲ APSAUGA

Vienos iš paskutinių šiaurinių šikšnosparnių rūšių „tvirtovių“ Europoje yra Belgijos, Liuksemburgo ir Vokietijos pasienio regionuose. Nelaimei, čia daugelį tradicinių žiemojimo vietų, tokių kaip urvai, jau sugadino rekreacinė veikla; tačiau istorija suformavo alternatyvų. Regione yra daugybė nuo karo metų Europoje išlikusių požeminių

tunelių ir bunkerių, taip pat nebenaudojamų šachtų bei senovinių įtvirtinimų. Daugiau nei 150 šių žiemojimo vietų šiandien saugomos pagal projektą „Natura 2000“, ten draudžiama lankytis visuomenei. Šikšnosparniai reagavo

teigiamai: pirmą kartą per 50 metų jų populiacijos „Natura 2000“ teritorijose tapo stabilios.

IMPERATORIŠKIEJI ERELIAI VĖL SKRAIDO VIRŠ VENGRIJOS

Imperatoriškasis erelis yra masyvus ir didingas plėšrusis paukštis, aprėpiantis stepinę Karpatų įlankos dalį. Jo tvirtovė Europos Sąjungoje yra Vengrija, bet 1980-aisiais ten buvo belikę 10–20 erelių porų. Nacionalinė paukščių saugojimo

organizacija nusprendė surengti didžiulę šios rūšies gelbėjimo operaciją. Daugiau nei 10 000 elektros stulpų buvo izoliuoti siekiant išvengti mirčių nuo elektros srovės, lizdai buvo saugomi, jauni paukščiai buvo sekami radijo signalų

pagalba, sergantys paukščiai buvo gelbėjami ir gydomi, ir visų svarbiausia, vietiniai žemdirbiai ir miškininkai buvo skatinami išlaikyti ekstensyvius žemdirbystės metodus ir vengti visiško iškirtimo pagrindinėse perimvietėse. Dėka šių

pastangų 2005-aisiais erelių populiacija išaugo iki 75–80 perinčių porų.

GRĄŽINANT GEMZES Į APENINUS

Abruco gemzės kažkada laisvai klajojo aukštuose Vidurio Italijos Apeninų regiono kalnuose. Tačiau dėl besaikio medžiojimo ir prarastų buveinių šis endeminis porūšis atsidūrė ant išnykimo ribos. 6-ojo dešimtmečio viduryje

populiacija sumažėjo iki 20 gyvūnų. Todėl gamtosaugos institucijos nusprendė teritorijoje įsteigti veisimo nelaisvėje stotį ir kruopščiai parinktose Apeninų teritorijose iš naujo apgyvendinti nedidelę gemzių grupę. Kartu pradėta didelė

informacinė kampanija ir griežtesnė medžioklės bei turizmo kontrolė. Nuo programos pradžios gyvūnų skaičius perkopė 1000 – tai didžiausia populiacija per visą amžių.

BRITANIJOJE VĖL BAUBIA DIDIEJI BAUBLIAI

Didysis baublys yra slapus paukštis, dažniausiai aptinkamas pelkėse ir dideliuose nendrynuose. Skardus patino baubimas dažnai yra vienintelis paukščio buvimo ženklas. Pastarąjį šimtmetį jų rūšių visoje Europoje nuolat mažėjo – daugiausia dėl prarastų tinkamų buveinių. Ne išimtis ir Jungtinė Karalystė. Iki 1997 m. populiacija sumažėjo iki 11

patinų, ir buvo aišku, kad, jei nieko nebus daroma, baubliai išnyks. Buvo nedelsiant imtasi veiksmų atkurti esamas rūšių buveines, visos šalies strateginėse rūšies gyvenamose vietose atželdinti nendrynus, kad populiacija didėtų. Per

paskutinius 7 metus didžiųjų baublių populiacija padidėjo penkis kartus, ir tai tapo viena sėkmingiausių Britanijos augalijos bei gyvūnijos istorijų.

PAGALBA AUGALAMS

Kanarų salose augalų įvairovė yra viena didžiausių Europoje – čia yra per 500 endeminių rūšių, daugiau nei Galapaguose. Tačiau dėl savo riboto paplitimo augalai tampa labai neatsparūs visokiems aplinkos pokyčiams. Kai

kurios rūšys, tokios kaip Sambucus palmensis, dabar yra tokios retos, kad nepakanka vien tik apsaugoti pačias jų buveines. Todėl Kanarų vyriausybė pradėjo šių rūšių atnaujinimo programą: laukinių augalų sėklos auginamos

specialiuose daigynuose, o vėliau persodinamos tinkamose salos vietose. Laukinių Sambucus palmensis jau padaugėjo keturgubai. Netrūksta ir vietos jiems sodinti: pripažįstant išskirtinę salų biologinę įvairovę, per 30 %

Kanarų žemės skirta tinklui „Natura 2000“.


KH-78-09-606-LT-C

Europos Komisija Natura 2000 – Susipažink su Europos gamtaLiuksemburgas: Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras2009 – 28 p. – 21 x 29,7 cmISBN 978-92-79-11572-1

Natura 2000 – tai visų laikų ambicingiausia iniciatyva, kuria siekiama išsaugoti turtingą Europos gamtos paveldą. Ji suvienija visas 27 ES šalis bendram darbui siekiant apsaugoti mūsų vertingiausią augaliją, gyvūniją ir buveines jų įprastose vietose Europoje, nepaisant valstybių sienų. Šios iniciatyvos pagrindas – teritorijų ekologinio tinklo Natura 2000 sukūrimas. Į šį tinklą jau įtraukta apie 25 000 teritorijų. Visos kartu jos sudaro didžiausią pasaulyje gamtos draustinių tinklą.

Natura 2000 yra neatskiriama mūsų kraštovaizdžio dalis, todėl svarbu, kad teritorijos ir toliau būtų tvarkomos atsižvelgiant į esamas pažeidžiamas buveines bei rūšis. Siekiama ne visiškai sustabdyti ūkinę veiklą, o nustatyti kriterijus, kuriais remiantis ja būtų galima užsiimti ir išsaugoti Europos biologinę įvairovę.

Suinteresuotų piliečių ir privačių žemės savininkų ar naudotojų, vyriausybės pareigūnų ir gamtosaugininkų – visų vaidmuo yra labai svarbus įgyvendinant programą Natura 2000.

Europos Natura 2000 tinklas

europos komisija › environment › nature › info › pubs › docs › ... · 2016-05-27 ·...

Documents