Apie ventum ir ventuosius Lietuvos ventieji globjai Stebuklingi paveikslai Pirmieji Vakar misionieriai Su Lietuva susij Ortodoks Banyios ventieji v. Kazimieras Su Lietuva susij ventieji Pal. Jurgis Matulaitis Su Lietuva susij palaimintieji Dievo Tarnai XXa. tikjimo liudytojai Galimi kandidatai Dievo tarnus Lietuvos dvasininkai ir vienuoliai Pasaulio teisuoliaiv. Charitina Lietuvait ( 1281)

v. Charitina Lietuvait ( 1281) Algimantas Buys, rinkdamas mediag savo knygai apie seniausij karaliaus Mindaugo ( 1263) laik lietuvi kultr, seniausiuose Naugardo ir Pskovo metraiuose aptiko daug domi ir net svarbi lietuvi kultrai dalyk. Apie juos plaiau pasiskaityti galima2009 m. pasirodiusioje knygoje Seniausioji lietuvi literatra. Mindaugo epocha[1].Ypa autori sudomino paslaptingoji XIII imtmeio ventoji Charitina Lietuvait:Sakau paslaptingoji, nes nieko apie j nebuvau girdjs, o ir iandien visoje Lietuvoje, manyiau, vargu ar rastume daugiaumoni, kurie bt k nors girdj ar pamaldose kasmet minj ventj Charitin Lietuvait.Atidiau pasidomjus paaikjo dar vienas Lietuvoje beveik neinomas dalykas. Pasirodo, iandien visame pasaulyje vairi krikioni ortodoksbanyi liturginiuose kalendoriuose galime rasti nurodyt ventosios Charitinos Lietuvaits paminjimo ir maldos dien tai spalio 5-oji diena.inios apie ventj pateikiamos glaustai ir neretai vairuoja, priklausomai nuo alies ir kalbos. Antai iaurs Amerikos ortodoksikose banyiose, kur didiuma parapijieijau primiro savo gimtsias kalbas ir mieliau vartoja angl kalb, krikioni ventj kalendoriuje spalio 5 diena skiriamaCharitinai Lietuvaitei paminti ir primenama, jog palaimintoji Charitina buvo kilusi i lietuvi kunigaiki eimos. Verta sidmti, kad ventosios Charitinos Lietuvaits paminjimas praktikuojamasne vien slav parapij ortodoksinse cerkvse, bet ir kitose Ryt ortodoksijos banyiose bei vienuolynuose. Antai iaurs ir Piet Amerikos Graik ortodoksijos tradicins krikionikosBanyios (The Church of the Genuine Orthodox Christians of Greece) globojamame ventosios Sinkletiks seser vienuolyne ventoji Charitina Lietuvait paminima graik kalba atliekamomis liturgijos apeigomis. Be to, nedidelis graiki seser vienuolynas Niujorko saloje (Long Island) turi savo internetin puslap, kur randa vietos nusakyti Charitinos Lietuvaits gyvenim bent keliais odiais, vlgi pabriant, jog ventoji Charitina buvo princes, kilusi i karalikos lietuvi eimos.Neminsiu vis ilg mginim surasti ir sukaupti kuo daugiau ini apie pirmj mums inom lietuv vienuol ir pirmj lietuv ventj, pateiksiu tik trumput v. Charitinos Lietuvaits gyvenimo versij, kiek man pavyko j restauruoti i vairi senesni bei vlesni altini. Be abejo, iandien, prajus daugiau nei 700 met po ventosios mirties, mes jau negalime atsekti tikrosios v. Charitinos Lietuvaits gyvenimo istorijos. Taiau pro ami gldum velgiami faktai bei altini uuominos leidia teigti, jog viskas prasidjo nuo tragikos Lietuvos karaliaus Mindaugo mirties, kai 1263 m. smokslininkai nuud karali kartu su dviem jo snumis. Btent tada iliks gyvas vyriausias Mindaugo snus Vaivilkas ( 1268), pirmasis mums inomas lietuvis vienuolis ir pirmojo senosios Lietuvos teritorijoje vienuolyno krjas, turjo bgti i Lietuvos Piet Rusi. Btent tada buv karaliaus Mindaugo alininkai, tarp j taip pat netrukus nuudyto Polock valdiusio Tautvilo vaikai ir artimieji pabgo iaurs Rusi. Tai buvo pirmoji mums inoma lietuvi emigracijos banga i Tvyns svetimus kratus.itaip atsirado tolimame Naugarde paslaptingoji lietuvait, kilusi, kaip mini vairs tekstai, i karalikos lietuvi eimos arba i lietuvi kunigaiki eimos.Lieka klausimas kaip ji atsidr moter vienuolyne?Deja, autentik hagiografijos nuora nra ilik. Galimas dalykas, kad tradicin v. Charitinos Lietuvaits hagiografija (ventojo kanono biografija) i viso nebuvo sukurta nei po jos mirties XIII a. , nei vliau XIV ar XV a. Bet iliko liturginse knygose privalomi trumpuiai pasakojimai apie pamaldose minimos ventosios gyvenim. Btent i j vairs tyrintojai ir Rusijos Staiatiki Banyios istorikai jau ymiai vliau, XVIII XIX a., atkr v. Charitinos Lietuvaits likimo metmenis. Pasak vienos legendins versijos, 1265 metais daugelis kunigaiki kilms lietuvi skubiai bgo i Lietuvos Rusij: kunigaiktis Daumantas Pskov, kur po daugelio ygi jis tapo pirmuoju lietuviuventuojuTimotiejumi Daumantu ( 1299), o kunigaikio Tautvilo snus su savo dvarikiais pabgo i Polocko Naugard. Pasak metraio, naugardieiai anuomet norjo iudyti atbgusius pas juos lietuvius dl anksiau Lietuvos pridaryt skriaud Naugardui, bet kunigaiktis Jaroslavas neleido to padaryti. Legenda sieja kunigaiktyt Charitin su Aleksandro Nevikio broliu, Naugardo kunigaikiu Fiodoru. Jiedu buv suieduoti, bet staigi jaunikio mirtis iardiusi vedybas. Tai suvaidino lemiam vaidmen kunigaiktyts likime: ji jau nebepriklaus savo gimdytoj lietuvi eimai, bet dar neprisijung prie Rusios didij kunigaiki eimos. Ieitis i tokios padties galjusi bti tik viena: eiti vienuolyn, priimtivienuols adus ir pasiadti dangikajam Suadtiniui Kristui. Ir jaunoji kunigaiktyt prim ventinim Naugardo moter vienuolyne, kurtame ventj apatal Petro ir Povilo garbei ant Sinycos kalvos. Po daugelio dvasinio ygdarbio met ji tapo io vienuolyno vyriausija, apreikdama nuolankumo, skaistybs ir grietos savitvardos siknijim, niekam neparodydama savo dvasios ygdarbi.sigilinus graij legend apie Charitinos Lietuvaits suieduotuves su garsiojo Aleksandro Nevikio broliu, paaikjo, jog ji tra danas ir beveik visoms ventj hagiografijoms bdingas keli skirting legend susiliejimo rezultatas. Akivaizdu, kad kilming suieduotuvi ir nevykusi vedyb siuetas atkeliavo vlesnes populiarias v. Charitinos Lietuvaits hagiografijas i Naugardo kunigaiki istorijos. Vyresnysis Aleksandro Nevikio ( ; 1220 1263) brolis Fiodoras Jaroslaviius gim1219 m. ir dar vaikystjebuvo suadtas su ernigovo kunigaikio Michailo dukterimi Feodulija. Deja, penkiolikmetis Fiodoras netiktai mir 1233 m., o jo suadtin pasitrauk vienuolyn, kur prim vienuolysts adus ir ilgainiui pagarsjo savo dievobaimingu gyvenimu ir po mirties buvo paskelbta ventja Efrosinijos Suzdaliets vardu (1246; minima spalio 25 d.). Manyiau, kad XIII a. pabaigoje,kai Naugarde gyveno ir mir vienuol Charitina Lietuvait, pasakojimai apie nelaimingas jaunj Rusios kunigaiki Fiodoro ir Feodulijos suieduotuves jau buvo prarad biografin vard ir dat konkretum. mons pasakodavo vieni kitiemslidnjistorij, bet imirtant jos liudytojams ir amininkams vis reiau prisimindavo nelaimingj suadtini vardus. Kaip prasta tautosakoje, istorinis atsitikimas atitrko nuo konkretaus vykio bei laiko ir m keliauti i lp lpas, o lidnos istorijos dalyviai danai gydavo vis naujus vardus, naujus tvus, naujas biografijas.Kita vertus, visai galjo bti, kad lietuvait, bsimoji ventoji Charitina Lietuvait, i tikrj pasitrauk Naugard kartu su Tautvilo snaus palydovais, bdama kurio nors lietuvi kunigaikio suadtin. Galbt ji buvo suieduota su paties Tautvilo, valdiusio Polock, snumi, kur ketino nuudyti Mindaugo sost ums ir Tautvil nuuds Treniota? Galbt paslaptingosios lietuvaits vienuols suadtinis bus buvs kuris nors kilmingas lietuvis i Tautvilo snaus palydos, pasitraukusios Naugard? Galbt tai bus buvs rus metratinink ir istorik minimas lietuvi kunigaiktis Augustas, minto kunigaikio Jaroslavo paskirtas valdyti Pskov vietoje ten sigaljusio Daumanto, bet netrukus dings be inios, pskovieiams pareikalavus grinti jiems valdovu Daumant?Kas dabar pasakys ar rodys, kaip ten i tikrj yra buv?Mums svarbu suinoti, kodl v. Charitina Lietuvait buvo paskelbta ventja ir kodl ji tiek imtmei minima krikionikose ortodoks Banyiose?iuolaikiniame oficialiame Rusijos Staiatiki Cerkvs tinklalapyje (http://www.pravoslavie.ru/) pateikiama trumpa stilizuota v. Charitinos Lietuvaits hagiografija, prieinama plaiausiam tikinij Ryt ortodoks krikioni ratui, ir ia pabriama, kad v. Charitina Lietuvait, primvienuols adus Naugarde v. apatal Petro ir Povilomoter vienuolyne ant Sinicos kalvos. Po daugelio skaistaus pasiventls gyvenimo met ji tapo io vienuolyno vyresnija igumene, teikdama seserims romumo, skaistybs ir grieto saikingumo pavyzd, nuslpdama nuo vis savo dvasinius ygdarbius. Pasimir ventoji Charitina 1281 m. spalio 5 d. Jos gyvensenos ygiu apsireik viena i svarbi moters ventumo savybi Rusioje:veiklos ilaikymas paslaptyje, slaptingumas. Jos vardas vienuolystje (Charitina Meilingoji, dalijanti mielairdyst) atspindi dvasin jos ygdarb. Pamatin jos savyb atjauta, tokia bdinga rus moterims visais laikais. Tai svetimos nelaims kaip savos nelaims atjauta ir pagalba keniantiems monms; svetimo vargo kaip savojo vargo pajauta ir sau usikrovimas. Tai mogikoji atjauta, kurios dka ji sugebjo tapti sava svetimoje alyje, brangi tarsi ia gimusi. Ji tapo kitos tautos vaiku ir prim kartu su igumenyste (vienuolyno vyresniosios pareigomis) itos tautos vaikus savo glob. Nes igumen motina ir tvas viename asmenyje. Dvasiniame gyvenime gali bti tik motina ir tvas, bet neturi bti nei pamots, nei patvio neturi bti nalaitysts jausmo. Susitikimas maldoje su ventosiomis moterikmis po palaimingja Paios Dievo Motinos globa padeda visiems monms tapti tikraisiais Dangikojo Tvo vaikais ir sugrti savo Dangikuosius Namus.ventoji Charitina Lietuvait yra taip pat dangikoji Lietuvos ir lietuvi tautos globja.Krikioniko evangelizmodvasioje visikai logikai nuskamba ir paskutinis, daugumai lietuvi gal kiek netiktasv. Charitinos Lietuvaits moderniosios hagiografijossakinys: ventoji Charitina Lietuvait yra taip pat dangikoji Lietuvos ir lietuvi tautos globja.Kaip matome, naujj laik banytin stilistika ia derinasi su moderniai interpretuojamais tradiciniais vita anro kanonais ir senosios banytinsslav kalbos leksika.Galima vairiai (pavyzdiui, politikai, nacionalistikai ar rusofobikai etc.) interpretuoti galutin aptariamos hagiografijos sakin, taiau trumparegika bt nepamatyti jame naujj laik ekumenins dvasios enklo. Viduramika Romos katalikijos ir Ryt ortodoks krikionijos priepriea atrodo vis beprasmikesn ir menkesn XXI a. ekumenizmo viesoje.Argi tikrai ndieniai lietuviai krikionys turt nusigrti, nepripainti ir neminti vidurami ventosios i Lietuvos v. Charitinos Lietuvaits vien dl to, kad ji gyveno kitos alies krikioni vienuolyneir ten tapo krikioni ventja? Kad ir kokia bt ateityje ieitis i viduramiko Romos katalik ir Ryt ortodoks banytinio konflikto, reikia tiktis tikrosios krikionikos dvasios pergals. Vien dien, tikiu, Lietuvos krikionys ras laiko ir noro udegti vakel bet kurioje Lietuvos cerkvje ar banyioje pirmjlietuvi ventj v. Charitinos Lietuvaits ir v. Daumanto Timotiejaus liturginio paminjimo dienomis.Kada ir kokiomis aplinkybmis Romos katalik kurija atkreips dmes pirmj lietuvi ventj pripainimo ir minjimo btinyb Dievo valios ir laiko klausimas.Galbt lietuviai krikionys pavieniui ar keliese kada nors ims lankyti v. Charitinos Lietuvaits amino poilsio viet Naugarde, bet jau dabar skaudu konstatuoti, kad Lietuvoje v. Charitinos vardas tebelieka umirtas ar nenorimas prisiminti, o jos kapas apleistoje Naugardo ventovjeaukte aukiasi gyvj pagalbos. Kaip rao v. Charitinos Lietuvaits gerbjai rusai, iandien vienoje i seniausi Didiojo Naugardo ventovje altoriaus pusje po danga slaptavietje ilsisi ventosios Charitinos, Lietuvaits kunigaiktyts, palaikai. ventovs likimas ms dienomis didiai lidnas. Unikalus XII a. architektros paminklas vis apleistas ir pamau griva, restauravimo darbai usitsiaRestauruokime bent savo pai ir tautos atmintyje pirmosios lietuvs krikions v. Charitinos Lietuvaits atvaizd ir vard.Straipsniai ir literatra: Umirtoji ar niekam Lietuvoje nereikalinga?: pirmoji lietuv krikion v. Charitina Lietuvait (1281) / Algimantas Buys // Ateitis. 2011, Nr. 2. P. 15-18. Pirmoji vakel v. Charitinai Lietuvaitei : [pokalbis su literatros kritiku ir poetu A. Buiu / kalbjosi] Audron Jablonskien // Respublika. 2009, gruod. 18, p. 15.www.respublika.lt/lt

[1]Algimantas Buys, SENIAUSIOJI LIETUVI LITERATRA. MINDAUGO EPOCHA: POLIPARADIGMIN VIDURAMI KULTRINI KONFLIKT STUDIJA, Vilnius, Lietuvos raytoj sjungos leidykla, 2009.Palikite savo mintisv. Daumantas (Domantas) Timotiejus Pskovikis (1240-1299)

v. Daumantas (Domantas) Timotiejus (+1299). Pskovo Trejybs katedros freska.Gegus 20 d. (Ryt Banyioje) minimas v. Daumantas (Domantas) Timotiejus, Pskovo kunigaiktis.Mir 1299 m.Daumantas buvo Nalios (Lietuva) kunigaiktis. Bgdamas nuo sitvirtinti siekiani vietos kunigaiki, 1256 metais kartu su beveik trimis imtais jam itikim eim paliko savo gimtin ir apsistojo Pskovo kunigaiktystje. ia visa ieivi grup susipaino su Evangelijos inia ir Daumantas drauge su visa palyda pasikriktijo, priimdamas Timotiejaus vard.Jau kitais metais liaudis irinko j naujuoju Pskovo kunigaikiu. Pskovas anuomet garsjo savo karinmis galiomis bei dvasiniais turtais. Nepaisant to, kad vald itisus trisdeimt trejus metus, Daumantas buvo vienintelis kunigaiktis, per vis miesto istorij sugebjs taikiai sugyventi su nepastoviu liaudies susirinkimu, tam tikru ano meto parlamentu.Bdamas teisus mogus, tvirtai siek, kad jo valdomose teritorijose bt paisoma teisingumo, danai pats teikdavo imald vargams, priglausdavo ligonius ir elgetas. Uoliai globojo banyias ir pats pastatydino Dievo Motinos gimimo vienuolyn.Daumantas ved kunigaiktyt Marij, kuri, tapusi nale, ijo vienuolyn ir pasirinko nauj Mortos vard. Ji buvo didiojo kunigaikio Dmitrijaus dukt bei Aleksandro Nevikio ank. Taip kaip monos senelis ir Daumantas tvirtai gyn iaurs-vakarines rus sienas. 1268 metais tapo vienu i didvyri Rakovoro myje, kuriame rus kariuomen sutriukino dan ir vokiei armij. Kunigaiktis prie kiekvien m melsdavosi banyioje, padjs savo kalavij ant altoriaus, priimdavo savo nuodmklausio palaiminim.Manoma, jog 1270 m. Pskovo gyventojai atmet naujo kunigaikio kandidatr, kuri tikriausiai pateik Jaroslavas Jaroslaviius, mieliau pasirinkdami numyltj Daumant. Pastarasis dar geriau tvirtino miest, apjuosdamas j nepralauiama akmenine siena.Svarbiausia Pskovo banyia buvo v. Trejybs katedra, taiau vliau kunigaiktis pastatydavo nauj banyi kiekvienos pergals proga, pavsdamas j ventajam, kurio diena pasitaikydavo. Toki tradicij perm ir kiti pavaldiniai, dkodami u iklausytas maldas. Taip gana greitai miestas prisipild vent pastat, o 1574 metais buvo pastatyta banyia paties kunigaikio atminimui.Paskutin pergal buvo pasiekta 1299 met kovo 5 d. ant Velikajos ups kranto, kur su savo nedidele kariauna Daumantas atlaik galing kryiuoi puolim. Daumantas ugeso po keli mnesi ir buvo palaidotas Pskovo v. Trejybs katedroje, visai liaudiai gedint.Netrukus po jo mirties liaudyje pradjo sklisti pamaldumas jam, ir jis iliko ilgus imtmeius. Daumantas buvo laikomas rusikj iaurs-vakar emi ir ypa Pskovo miesto globju.1480 metais didiul kryiuoi kariuomen apsupo miest, o ventasis pasirod vienam mogui, ragindamas paimti yd, dengus jo kap, ir surengti procesij aplink miesto sienas. Po stebuklingo isigelbjimo i apgulties buvo parengta atitinkama liturgin apeiga ventojo kunigaikio garbei. Daumanto kalavijas, pakabintas prie jo kapo, buvo naudojamas, kaip svarbiausias elementas intronizuojant visus naujuosius Pskovo kunigaikius.ventasis Daumantas ir jo mona ventoji Morta nusipeln bti pavaizduoti stebuklinga laikomoje v. Dievo Motinos ikonoje, po to, kai 1581 m. rugpjt stebuklingai pasirod lenkams apsupus miest. Kitais kartais v. Daumantas veik i Dangaus kartu su ventuoju kunigaikiu Vsevolodu-Gabrieliumi, ypa ginantis nuo pasikartojani puolim Kinijos fronte.Liturginis v. Daumanto Timotiejaus Pskovikio minjimas minimas Rusijos Staiatiki Banyioje gegus 20 d., o jo monos lapkriio 8 d.Pagal Santi, beati e testimoniBernardinai.ltPalikite savo mintisventieji Antanas, Jonas ir Eustachijus, Vilniaus kankiniai ( 1347)

Vilniaus kankini ikona Antonijus (Antanas), Eustachijus ir Jonas 1346 ar 1347 m. valdant Algirdui buvo nuudyti dl politini motyv. 1547 m. Maskvoje jie buvo oficialiai paskelbti staiatiki ventaisiais. iuo metu j relikvijos ilsisi Vilniaus ventosios Dvasios cerkvje.I kankinysts apraymosuinome, kad bsimieji ventieji Antanas ir Jonas tarnavo Lietuvos valdovo dvare. Po kurio laiko jie prim krikt i staiatiki kunigo Nestoro rank. J vidinis atsimainymas pasireik ir ioriniu pasikeitimu jie m laikytis pasninko dien ir augintis ilgus plaukus bei eldintis barzdas. Netrukus pagonys lietuviai, kurie trumpai kirpdavosi ir glotniai skusdavosi, atkreip dmes naujovik Algirdo dvariki ivaizd. Kadangi Antanas ir Jonas buvo valdovo aplinkos mons, iuolaikikai tarus, jo asmens sargybiniai, Algirdui negaljo nerpti j lojalumas. Proga j patikimumui patikrinti pasitaik bendros puotos metu. Atsisak valgyti stal patiekt ms, nes buvo pasninko metas, jie paeid abipusio solidarumo princip ir u tai buvo mesti kaljiman. Galiausiai patyr bausmes ir kankinimus abu broliai buvo pakarti: Antanas sausio 14 d., Jonas balandio 24 d. Treiojo kankinio v. Eustachijaus kelias kankinysts link panaus: jis tarnavo Algirdo dvare ir kai lydjo valdov mediokls metu, is pastebjo jo ilgus plaukus ir barzd. Eustachijaus kani apraymas pateikia kvap gniauiani kankinim vaizd: kankinys buvo tvatinamas lazdomis, kankinamas altu vandeniu per pat iemos speig, luoinamas ir galiausiai pakartas ant akos (gruodio 13 d.).Skaitykite daugiau:http://www.diena.ltKvieiame iurti balsas.lt TV laid apie Vilniaus v. Dvasios cerkvs poemius:Paioje Vilniaus irdyje, alia Auros vart esanioje v. Dvasios cerkvje, ilsisi trys Vilniaus kankiniai Antanas, Jonas ir Eustachijus. J knai atsisako paklusti laikui jau daugiau kaip 660 met.Dievas padeda nepraomasStaiatiki ventj knai mumifikavosi savaime, nesikius mogui. Palaik paslapt mgin minti mokslininkai atsakymo nerado. Prieingai nei jie, dvasininkai neabejoja, kad tai stebuklas.Jie neirsta jei nuimtume audeklus, pamatytume raumenis, sausgysles, od, nagus. Mokslinio j bkls paaikinimo ypa intensyviai iekota tarybiniais laikais tuomet daugybei ventj palaik atlikti skrodimai. Ir jokio mokslinio paaikinimo nerasta. Viepaties stebuklo, kaip ir jo buvimo, moksliniais bandymais nerodysi ir nepaneigsi, dienraiui teig v. Dvasios cerkvje tarnaujantis dvasininkas Jevgenijus Rudenko.Jis utikrino, kad Vilniaus kankini palaik bkl nra palaikoma jokiomis dirbtinmis priemonmis. Kai mumifikuojamas knas, j paprastai tepa aliejais ar kitais konservantais. Pavyzdiui, Lenin vairiomis mediagomis tepa jau daugiau kaip 80 met, bet i jo jau beveik nieko neliko. Tai didiulis brangiai kainuojantis darbas. O mes joki pinig Dievui nemokame u tai, kad jis saugo iuos ventus palaikus, ypteljo panekovas.Pasak jo, ufiksuota keletas atvej, kai Vilniaus kankini palaikams priskirti stebuklai, es tikinij maldos ventiesiems buvo iklausytos, ir jie ar j artimieji, sirg kno ar dvasios ligomis, pagijo.Atsisak paklusti AlgirduiTrys Vilniaus kankiniai tarnavo Lietuvos didiajam kunigaikiui Algirdui. Jie, kaip ir dalis tuomei Lietuvos didik, buvo pagonys. Taiau Vilni su Algirdo mona atkeliavs ventikas Nestoras pakeit j gyvenimus.Broliai Antanas ir Jonas prie atsiversdami krikionyb turjo kitokius vardus Kumetis ir Neilas. inia apie Krist taip persmelk j sielas, kad jie pasiryo kriktytis, pasakojo J.Rudenko. Pagonys, kurie, inoma, turjo labai didel tak kunigaikio Algirdo dvare, pastebjo, kad jie smarkiai isiskiria dvaro visuomenje: per pasnink nevalg msos, usiaugino ilgus plaukus, kas tuo metu buvo labai neprasta, neskuto barzd ir atvirai skelbsi esantys krikionimis.J. Rudenko teigimu, kol Kumetis ir Neilas nebuvo atsivert krikionyb, didikai nekreip itin didelio dmesio prastumenje populiarjant tikjim. Taiau broliai buvo didikai, o tai j padt gerokai komplikavo.To pagonys negaljo paksti. ie pyko, kad Algirdas nuolaidiauja krikionims ir jiems nedraudia ipainti savo tikjimo. Dl to jie prispaud Algird ir is paliep broliams vieai atsisakyti savo tikjimo. Jie grietai atsisak. Nors Algirdas religijos atvilgiu neturjo nei simpatij, nei antipatij, atsisakymas paklusti j siutino, ts kunigas.Mirtis nuo tikjimo neatgrasAbu broliai Algirdo sakymu buvo mesti kaljim. Vyresnysis brolis Jonas ikent madaug metus ir papra kunigaikio malons. Algirdas sutiko ilaisvinti Jon, taiau su slyga, kad vieai isiads krikionybs ir gr pagoni gretas.Tuomet Jonas palo krikionys j atstm kaip isiadjus savo tikjimo, savu jo nepripaino ir pagonys. O jo brolis Antanas ir toliau kent dl Kristaus. Tada Jonas kreipsi ventik Nestor, kad is tikint Antan vl j priimti kaip brol. Antanas atsak grietai: jeigu Jonas negr pas Krist, su juo nebendrausis, pasakojo J.Rudenko.Taigi brolio tikjimo paveiktas Jonas vl atsivert krikionyb. Jis apie savo grim krikioni gretas akis ak prisipaino Algirdui. iam toks pareikimas nieko ypatinga nereik jis buvo politikas, o ne tikjimo mogus. Bet kai Jonas vieai, didikams vakarieniaujant, pasiskelb tiks Krist, tai kunigaikt siutino, dst ventikas.Taip broliai ir vl atsidr viename kaljime. Spaudiamas pagoni dvariki, Algirdas jiems paskelb mirties nuosprend. 1347 m. balandio 14 d. Antanas buvo pakartas. Manyta, kad Jono tikjimas kiek silpnesnis, ir po brolio egzekucijos j dar bandyta grinti pagoni gretas, taiau kankinys nepakluso ir po deimties dien taip pat buvo pakartas.Dar po pusmeio 1347 m. gruodio 13 d. mirties bausm vykdyta ir j giminaiiui Kruliui, taip pat primusiam krikt, po kurio pasivadino Eustachijaus vardu. J prie mirt taip pat mginta atversti pagonyb itin iauriai kankintas: mutas lazdomis, rauti plaukai, kankintas vandeniu. Eustachijaus knas dar dabar mena kankinimus matyti, kad jo kojos buvo sutrupintos. Treiajam Vilniaus kankiniui tebuvo atuoniolika.Apaugo legendomisKaip skelbia padavimas, po tikjimo broli egzekucijos dar deimt dien j nuudymo vietoje dang stiebsi ugninis stulpas.Visi trys tikjimo broliai, anot padavimo, buvo pakarti ten pat ant uolo, kuris Vilniuje buvo tradicin egzekucij vieta, ak. Kitas padavimas skelbia, kad Eustachijus buvo paskutinis myriop nuteistas mogus, pakartas ant to uolo.Dabar, anot J.Rudenko, uolo vietoje stovi v. Trejybs banyia, beje, anksiau buvusi pravoslavika. Es banyios altorius pastatytas ant kelmo to paties uolo, ant kurio ak pakarti trys Vilniaus kankiniai.Beje, Antanas, Jonas ir Eustachijus staiatiki banyios buvo pripainti ventaisiais per labai trump laik nuo j nuudymo dienos iki beatifikacijos prajo vos 17 met. Toks terminas tiek viduramiais, tiek dabar yra labai trumpas.Tai dingdavo, tai atsirasdavoSudarius Liublino unij v. Trejybs banyia buvo atimta i staiatiki. 1597 m. dabartins v. Dvasios cerkvs vietoje pastatyta medin pravoslav ventykla, joje buvo saugomi ir Vilniaus kankini palaikai. Dabar ia stovinti cerkv ikilo tik XIX a. viduryje.XVII a. buvo baiminamasi dl palaik saugumo, ir dvasininkai juos umrijo emutinje ventykloje. Paenklindami viet, kur paslpti palaikai, vietos ventikai pakabino Jono, Antano ir Eustachijaus ikon.Taiau inia apie j buvimo viet nuskendo umartin, ir tik XIX a. pradioje kankini palaikai buvo atrasti ir ikelti.1914 m., prasidjus Pirmajam pasauliniam karui, palaikai saugumo sumetimais buvo iveti Maskv. Vilni jie grinti 1946 m., patriarcho Aleksijaus I nurodymu. Ir iki iol liepos 26-oji, palaik grinimo Vilni diena, yra viena svarbiausi vietos tikinij vent.Informacijos altinis: arnas erniauskas /diena.lt(2009-04-11)Kankini kulto istorijaCerkvje palaidot trij Vilniaus staiatiki kankini kulto istorija prasideda 1364 m., kai Kijevo metropolitas Aleksejus paskelb j paminjimo dien. Istorikai laikosi nuomons, kad Antonijus, Eustachijus ir Jonas 1346 ar 1347 m. valdant Algirdui buvo nuudyti dl politini motyv. Staiatiki tradicija skelbia, kad j bta lietuvi, didiojo kunigaikio dvariki, slapta primusi staiatikyb ir sekusi Ryt krikioni paproiais. U tai, neva, pagonys, pastebj juos pasninkaujant, auginant ilgus plaukus ir barzdas, nukankino ir pakor ant uolo, augusio dabartins v. Tejybs cerkvs vietoje. 1547 m. Maskvoje jie buvo oficialiai paskelbti staiatiki ventaisiais, balandio 14 (pagal dab. kalendori 27) tapo j vents diena, jie traukti visus staiatiki religini veni kalendorius, sukurta i ventj vaizdavimo tradicija. Ikonografij pirmasis apra A. Vijkas-Kojelaviius, vlesni jzuit ir unit raytojai ipltojo j gyvenimo ir kankinysts istorij. Antonij, Eustachij ir Jon, kaip vietinius tikjimo kankinius krikionis pripaino ir garbino Lietuvos unit tradicija. XIX a., caro valdiai mus unitus persekioti ir udarinti j cerkves, nusprsta v.Dvasios cerkvje sukurti staiatiki kankini relikvij kulto viet. 1826 m. po ikonostasu rengta kripta, 1851 m. ji paventinta, 1852.IV.14. Josifas Semako ikilmingai perkl trij ventj kankini palaikus nauj relikvijori, kuriame jie ilsisi ir dabar. Kiekvienais metais birelio 26 d. staiatikiai venia i relikvij perklimo vent, speciali pamald metu relikvijorius atveriamas, tikima, kad staiatiki kankini relikvijos turi gydomj gali.Pirmojo pasaulinio karo metais vienuolyno archimandritas Tichonas ive ventsias relikvijas Maskv. ia jos ibuvo iki 1946 m., kai Stalinas specialiu potvarkiu leido grinti palaikus Vilni. 1997 m. relikvijorius i kriptos perkeltas po mediniu baldakimu prieais ikonostas.-altiniai ir literatra: Trys Vilniaus kankiniai: istorija ir gyvenimas (istorin studija ir altiniai), monografija, Vilnius: Aidai, 2000 m.Dariaus Barono knygoje trij Vilniaus kankini istorija svarstoma kritikai vertinant istoriografijos tradicij, imintingai pasitikint altiniais ir vis iekant nauj bd priartti prie atsakymo klausim: kas i tikrj vyko Algirdo dvare 1347 metais? Isamus to paties autoriaus straipsnis veidas.lt Trys Vilniaus