MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETASTeiss studij programaIII kursas TEbns 2-04 gr.Ign Vaitulionyt,Aneta Zablokaja

FINANSINI NUOSTAT TVIRTINIMAS VYRIAUSYBS PROGRAMOSE IR J GYVENDINIMAS

Finans teiss rato darbas

Vilnius, 2015

TURINYS

TURINYS .......................................................................................2 VADAS ..........................................................................................31. LIETUVOS RESPUBLIKOS TRYLIKTOJI VYRIAUSYB.1.1 Lietuvos Respublikos tryliktosios Vyriausybs isikelti tikslai finans srityje ... 51.2 Lietuvos Respublikos tryliktosios Vyriausybs pasiekti tikslai finans srityje ...7 2. LIETUVOS RESPUBLIKOS KETURIOLIKTOJI VYRIAUSYB .2.1 Lietuvos Respublikos keturioliktosios Vyriausybs isikelti tikslai finans srityje .92.2 Lietuvos Respublikos keturioliktosios Vyriausybs pasiekti tikslai finans srityje .103. LIETUVOS RESPUBLIKOS PENKIOLIKTOJI VYRIAUSYB.3.1 Lietuvos Respublikos penkioliktosios Vyriausybs isikelti tikslai finans srityje. 123.2 Lietuvos Respublikos penkioliktosios Vyriausybs pasiekti tikslai finans srityje. 134. LIETUVOS RESPUBLIKOS EIOLIKTOJI VYRIAUSYB.4.1 Lietuvos Respublikos eioliktosios Vyriausybs isikelti tikslai finans srityje....154.2 Lietuvos Respublikos eioliktosios Vyriausybs pasiekti tikslai finans srityje....165. IVADOS ............................................................................... 186. LITERATRA ......................................................................... 20

VADAS

Bdami teiss studentais negalim nesidomti valstybs politiniu ir visuomeniniu gyvenimu, juk tai visa ko pagrindas. Praddami studijas imokom demokratins valstybs valdi padalijimo princip. Siekiant, kad jokia valstybs valdios institucija savo rankose nesutelkt visos valdios ir kad nesinaudot ja nekontroliuojama, pagal valstybs vykdomas funkcijas valstybs valdia daloma statym leidiamj, vykdomj ir teismin[footnoteRef:1]. Ms temai aktuali Lietuvos Respublikos Vyriausyb ( toliau - Vyriausyb) priskiriama - prie vykdomosios valdios institucijos. Apibdinant vykdomj valdi reikia paminti, jog jai bdinga tai, kad btent iai institucija pavalds visi esminiai valstybs valdios atributai: finansai, usienio politika, vietimas, kariuomen ir kitos struktros. Vienas i esmini galimybi gyvendinti politik visoms institucijoms yra geras j finansavimas. Tik i kur gauti milinikas las? Mokslo tyrimams, sveikatos apsaugai ar kitkam? Kaip valstybj subalansuoti savo finansinius iteklius jeigu nebt sureguliuoti mokesiai, rinkliavos ar kitokie mokjimai? Tai tik lengvi apmstymui skirti klausimai. Studentams, vlgi pasikartosime, kurie mokosi teis, tokie dalykai kaip finans teiss imanymas yra pagrindas visus iuos klausimus atsakyti. Lietuvos pilieio pareiga mokti mokesius tvirtinta Aukiausios galios teisiniame akte Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ( toliau LR KT), kur pasakyta mokesius reikia mokti. Taiau, kaip i gana rmin norma virsta statymu? Kaip nauja Vyriausyb sivaizduoja savo vaidmen ios nuostatos gyvendinime ? Kokie bna lkesiai naujai Vyriausybei engiant tik pirmus ingsnius ia kryptimi ir kokie tikrieji pasiekimai atsispindi j ataskaitose? Btent tokie ir panas klausimai ir paskatino mus paanalizuoti Vyriausybi programose tvirtintas finansines nuostatas bei j gyvendinim. [1: Birmontien T., Jarainas E., Kris E. ir kt. Lietuvos konstitucin teis. Vilnius: Lietuvos teiss universitetas,2002. P. 674.]

io darbo objektas. 2004 2014 met Lietuvos Respublikos Vyriausybi veiklosprogramos. Darbo dalykas. 2004 2014 met finansini nuostat tvirtinimas Vyriausybs programose ir j gyvendinimas.Darbo tikslas. Nurodyti, kurios i 2004-2014 met Lietuvos Respublikos Vyriausybiprogram finansins nuostatos ir kokia tiksliai dalimi buvo gyvendintos praktikoje.Darbo udaviniai. 1) ianalizuoti 2004 - 2014 met Lietuvos Respublikos Vyriausybiprogramose tvirtintas finansines nuostatas; 2) pateikti 2004-2014 met Lietuvos Respublikos Vyriausybi program finansini nuostat praktin gyvendinim.Tyrimo altiniai. Rato darbe analizuojamos 2004 2014 met Vyriausybi programos, i program gyvendinimo ataskaitos, Lietuvos Respublikos statymai ir postatyminiai aktai. Tyrimo metodai. Tyrimas atliktas naudojant dokument analizs, lyginimo bei statistins analizs metodus.Darbo struktra. Rato darbe nagrinjamos Vyriausybs 2004 -2014 metais sudarytos programins nuostatos finans politikos srityje, j tvirtinimas Vyriausybs programosebei j gyvendinimas. Darbo pabaigoje pateikiamos ivados.Pagrindins svokos. Lietuvos Respublikos Konstitucija (lot. constitutio - nustatymas) yra pagrindinis valstybs statymas, turintis aukiausi teisin gali, nustatantis Lietuvos politins, teisins ir ekonomins sistemos pagrindus[footnoteRef:2]. Vyriausybs programa- tai dokumentas, [2: http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_Respublikos_Konstitucija [ irta 2015 - 20 - 14].]

atitinkamai Vyriausybei vis jos galiojim laik privalomas veiklos planas, kuriame idstytostam tikro laikotarpio Vyriausybs veiklos kryptys ir kuriam yra pritars Seimas[footnoteRef:3]. Vyriausyb- vykdomoji tvarkomoji alies institucija, vykdanti statymus ir kitus teiss aktus, tvarkanti krato reikalus[footnoteRef:4]. [3: Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1994 m. rugpjio 11 d. nutarimas Nr. 728 Dl Lietuvos RespublikosVyriausybs darbo reglamento patvirtinimo// Valstybs inios. 1994, Nr. 63-1238.] [4: Birmontien T., Jarainas E., Kris E. ir kt. Lietuvos konstitucin teis. Vilnius: Lietuvos teiss universitetas,2002. P. 752.]

1. Lietuvos Respublikos Tryliktosios Vyriausybs isikelti tikslai finans srityjeApvelgiant tryliktj Lietuvos Respublikos Vyriausyb (irinkt ir jusi savo pareigas 2004 met lapkriio 29 dien 2006 met birelio 1 dien), pirmiausia reikia paminti, kad ios vyriausybs daugum sudar Lietuvos socialdemokrat partijos ir Darbo partijos nariai. Kad bt idalinti visi Vyriausybs portfeliai likusias laisvas vietas ioje institucijoje um keli nariai i Naujosios sjungos (socialliberal) bei Valstiei ir naujosios demokratijos partijos.Paymtina, kad ioje, tryliktoje Vyriausybje, pirm karta patekusi Darbo partija deklaravo aikias pairas, ko tiksliai siek finans srityje. Darbieiai pabr, kad j prerogatyvos - tai siekimas statymais sureguliuoti mokesi sistem, kad mokesiai bt aiks, stabils, palanks verslo pltrai ir skatinantys sining j mokjim[footnoteRef:5]. Kaip vienas i siektin tiksl finans srityje Darbo partijai pasisak u smulkiojo ir vidutiniojo verslo pltojim bei skatinim. Anot Vyriausybs nari, btent ie du verslo sektoriai yra Valstybs ekonomikos pagrindas, vienas i pagrindini darbo viet ir minimali alg gaunani asmen pragyvenimo altini. Kitas akcentas Darbo partijos programoje buvo pasisakymai apie mokesi natos mainim bei minimalios mnesins algos didinim[footnoteRef:6]. [5: Ingos Bagdonaits. Magistrato baigiamasis darbas. Lietuvos Respublikos Vyriausybi program nuostatos finans srityje1999 2006 metais; 2007 m.] [6: Darbo partijos programa// http://www.darbopartija.lt/lt/programa/programa [ irta 2015 02 - 14].]

Vyriausybs programoje tvirtintas punktas, kuriuo buvo numatyta laipsnikai mainti gyventoj, tuo labiau maiausias pajamas gaunani, mokesi nat, didinti neapmokestinamj pajam mokest, didinti minimalij mnesin alg. Tuometin Vyriausyb usibr siek, kad iki 2008 met vidutinis darbo umokestis padidt iki 1800 lit.Kitas siekis, kuris turjo bti gyvendintas - tai laipsnikas Lietuvos konkurencingumo didjimas, anot Vyriausybs nari tik didinat konkurencij tarp moni ir kit kio subjekt galima enkliai sumainti kain dydiu ir siektis, kad asmenys, kurie gauna maiausi darbo umokest galt rinktis i keli darbo viet.Neliko nepaliestas ir PVM tarifas, ia Vyriausyb savo planuose numat siekti, kad bt minimaliai sutrumpintas PVM grinimo laikas numatyta tarif grinti per 5 dienas ( ankstesnis terminas siek 30 dien). Vyriausyb siek dar vieno kardinalaus plano tai gerinti mokesi administratoriaus ir mokesi moktoj santykius. Viso tai turjo atsispindti per vadinamj - ,, alij koridori princip, kurio esm - supaprastinus ir pagreitinus pridtins verts mokesio grinim, maksimaliai sumainti siningo verslo trikdym monms, atitinkanioms tam tikrus patikimumo kriterijus.Iki tol kalbjus tik apie mokesi mokjim, j sumainim ar geresn bendradarbiavim su mokesi administratoriumi, Vyriausyb pasisak u tiksl kompensuoti pilieiams u valstybs iperkam nekilnojamj turt. Tam jau net buvo numatyta tam tikra biudeto dalis ( jei tiksliau 154,5 mln. lit), pagal teiktin projekt pilieiams turjo kompensuojama u em, mikus bei vandens telkinius. I pateiktos partijos programos matyti, kad tryliktoji Vyriausyb, kuriai pirmininkavo A. M. Brazauskas, daugiausiai dmesio skyr mokesi sistemai, taip pat stengsi utikrinti Lietuvos verslo konkurencingumo didjim ne tik vietinje Lietuvos rinkoje, bet ir Europos Sjungos bei pasaulinje rinkose.

1.1 Lietuvos Respublikos tryliktosios Vyriausybs pasiekti tikslai finans srityje

Nors Vyriausybs skelbiamos programos nuostatos labai skambiai nuskambjo per Lietuv, pilieiai aikiai susivilioj Darbo partijos odi tikjosi dideli permain, bet tiek kils skandalas su mintja partija, tiek ir nesklandumai dl trumpos Vyriausybs kadencijos ( priminsiu i tryliktoji Vyriausyb isilaik tik du metus) stipriai pakoregavo jos programos gyvendinim. Pirmais tryliktosios Vyriausybs darbas pasirod jau 2005 met balandio 4 d. nutarimu Nr. 361 Dl minimaliojo darbo umokesio didinimo nuo 2005 met liepos 1 d. nustat naujus minimaliojo darbo umokesio dydius darbuotojams, dirbantiems monse, staigose ir organizacijose, neatsivelgdama nuosavybs form: minimalj valandin atlyg 3,28 lito ir minimalij mnesin alg 550 lit; minimalusis darbo umokestis, palyginti su anksiau galiojusiu, buvo padidintas 10 procent. Dl to nacionalinis biudetas 2005 metais daugiau gavo 19 mln. lit gyventoj pajam mokesio[footnoteRef:7]. [7: Valstybins mokesi inspekcijos administruojam nacionalinio biudeto pajam surinkimo apvalga. 2005 m.//http://www.vmi.lt/lt/index.aspx?itemId=10121222 [ irta 2015 02 - 14].]

Kitas Vyriausybs laimjimas tai pasiektas tikslas laipsnikai didintis alies konkurencingum, mat jau 2005 met birelio 7 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos gyventoj pajam mokesio statymo kai kuri straipsni pakeitimo statymas, kuriuo vadovaujantis 33 procent pajam mokesio tarifas laipsnikai mainamas 9 procentiniais punktais iki 24 procent.Skatinant mokesi administratoriaus ir mokesi moktoj darnesn bendradarbiavim mokesi surinkimo sritie buvo pakeistos Mokesio permokos (skirtumo) grinimo (skaitymo) taisykls, patvirtintos Valstybins mokesi inspekcijos prie Finans ministerijos virininko 2005 m. lapkriio 28 d. sakymu Nr. VA-78. Pakeitimo tikslas pritaikius aliojo koridoriaus princip, supaprastinus ir pagreitinus pridtins verts mokesio grinim, maksimaliai sumainti siningo verslo trikdym monms, atitinkanioms tam tikrus 42 patikimumo kriterijus. Pridtins verts mokesio permokos likutis pradtas grinti per 5 darbo dienas. Anksiau is terminas buvo 30 dien. Be to, numatyta galimyb mokesi permok (skirtum) grinti be moktojo praymo.Sudariusi met biudet bei vertinus savo finansines galimybes Vyriausyb tsjo savo paad kompensuoti Lietuvos Respublikos pilieiams u emes, pastatus ir vandens telkinius. Tai pavyko gyvendinti jau 2005 met pabaigoje, kai be adtj 154. 5 mln. lit tryliktoji Vyriausyb dar papildomai skyr 150 mln. lit mintosioms kompensacijoms: i j 100 mln. lit kompensacijoms u mikus, em ir vandens telkinius, o 50 mln. lit u pastatus ir kitus priestatus. I to, k deklaravo tryliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausyb ir to k jie visgi pasiek galima daryti ivad, kad nors tuo laikmeiu situacija paioje Vyriausybje dl mintinos Darbo partijos buvo kebli ( nereik pamirti Lietuvos mastu nuskambjusios korupcijos), visgi Vyriausyb vargais negals stengsi ir bent jau didiausius tikslus pasiek.

2. Lietuvos Respublikos keturioliktosios Vyriausybs isikelti tikslai finans srityje

2006 metais Seimo pritarim ir palaiminim gavo Lietuvos Respublikos keturioliktoji Vyriausyb ( darb pradjo 2006 met liepos 6 dien ir ts iki 2008 met lapkriio 18 dienos ). Tuokart Ministru Pirmininku buvo paskirtas Gediminas Kirkilas. Keturioliktosios Vyriausybs daugum sudar Lietuvos socialdemokrat partijos atstovai, taip pat Lietuvos valstiei liaudinink sjunga, Liberal ir centro sjunga bei Pilietins demokratijos partij atstovai. Naujoji vykdomoji valdia pasisak apie didesnius ir platesnius finans srities pokyius nepamirdama tsti ir prie tai buvusios Vyriausybs pradt permain.ios naujosios Vyriausybs vienas i pagrindini sprstin klausim buvo mokesi sumainimas asmenims, gaunantiems maiausias pajamas. Keturioliktoji Vyriausyb ts prie tai jos buvusios tryliktosios Vyriausybs tiksl skatinti vidutiniojo verslo pltimsi kartu suteikiant verslininkams iimtin lengvat pltojant smulkj ir vidutin versl. Keturioliktoji Vyriausyb nepamiro ir toki finans srii kaip mokesi administravimo, mokesi surinkimo program, kuriomis siekta vis labiau sitvirtinti Europos Sjungos ir pasaulio rinkose. Paskatinti skmingos Europos valstybi patirties Gedimino Kirkilo Valstyb usimojo vesti progresin mokest. is mokestis paremtas tokiu modeliu - reikia perskirstyti mokesi nat taip, kad nepasiturintys mokt maiau, o turtingieji mokt turto mokest ( labiau pasitrintys turt susimokti u prestiines ir prabangos prekes preks ). Paskutinis programos tikslas apm kio ir bsto sektorius, kuriuose mintoji Vyriausyb deklaravo siek sumainti nekilnojamojo turto kain pokyius. Kad visa tai pasiekt G. Kirkilo vadovaujama Vyriausyb jau 2006 metais pateik Seimui parengt Lietuvos Respublikos pajam mokesio statymo 17 ir 21 straipsni pakeitimus, o tais paiais metais Seimas juos prim. Juose nustatyta: kad i savo apmokestinamj pajam gyventojas gali atimti palkanas u vien kredit vienam gyvenamajam bstui statyti arba jam sigyti.Taigi keturioliktoji vykdomoji valdia savo programoje perm prie tai buvusios A. M. Brazausko programos nuostatas ta apimtini, kur kalbama apie pltimsi Europos Sjungos rinkas, tikslus sureguliuoti mokesi administratoriaus ir mokesi moktojaus santykius. I naujesni programos nuostat galim pamatyti nuostatas kalbanias apie bst kain kilimo paabojim ir naujo progresinio mokesio vedim.

2.1 Lietuvos Respublikos keturioliktosios Vyriausybs pasiekti tikslai finans srityjeNors keturioliktoji G. Kirkilo vadovaujama Vyriausyb valdioje ibuvo irgi nepalyginti ilg laik du metus, ioji Vyriausyb nebuvo tokia jau pasiyminti kardinaliais savo plan gyvendinimais. I ataskait pateikt Seimui matyti, kad nors ir ne visi, bet tam tikri finans srities pokyiai visgi buvo gyvendinti. Kertiniu siekiu finans srityje keturioliktoji Vyriausyb laik mokesi mainimo skatinim maiausias algas gaunani piliei atvelgiu. Tad visai nenuostabu, kad is prioritetas jau 2006 buvo pateiktas Seimui, kuris t pai met gruodio 7 d. prim Lietuvos Respublikos gyventoj pajam mokesio statymo 20 straipsnio pakeitimo statym, pagal kurio nuostatas nuo 2007 met sausio 1 d. vietoj 290 lit taikomas 320 lit pagrindinis mnesinis neapmokestinamasis pajam dydis, proporcingai padidinti ir individuals neapmokestinamieji pajam dydiai, kartu padidjo ir papildomas neapmokestinamasis pajam dydis u auginamus vaikus. Nuo 2006 met liepos 1 d. minimali mnesin alga padidinta iki 600 lit, o nuo 2007 met sausio 1 d. minimali mnesin alga buvo padidinta iki 700 lit. Nuo 2006 met liepos 1 d. sumajo gyventoj pajam mokesio tarifas- vietoj iki tol taikyto 33 proc. tarifo buvo pradtas taikyti 27 proc. gyventoj pajam mokesio tarifas[footnoteRef:8]. [8: ,, Supra note 5 . 30psl.]

Siekdami sudaryti palankesnes slygas finans sektoriaus pltrai, utikrinti jo stabilum ir skland siliejim ES finans rinkas, pagal ES teis 2007 metais buvo patobulinti ir parengti nauji teiss aktai, susij su finansini paslaug, finans rink, i rink dalyvi ir j prieiros institucij veiklos reglamentavimu, finansinio stabilumo sistema, draudimo veikla. Vyriausyb numat inagrinti atskir leidiam atskaitym, mainani apmokestinamj peln, pripainimo tvarkos supaprastinamo galimybes, siekiant dar labiau sumainti administracin nat ir snaudas, susijusias su j reglamentavimu. 2006 met spalio 19 d. priimtas Lietuvos Respublikos pelno mokesio statymo kai kuri straipsni pakeitimo ir papildymo statymas, kuriuo siekiama skatinti valdymo (holdingo) bendrovi steigimsi Lietuvoje: nustatytas specialus mokestinis reimas bendrovi turim kit bendrovi akcij perleidimui ir, atsivelgiant kit ES valstybi praktik, nuo 2007 met sausio 1 d. tam tikras slygas atitinkani bendrovi pajamos, gautos i atitinkam akcij perleidimo, neapmokestinamos. Taip pat, gerinant smulkiojo verslo slygas, mintu statymu sudaryta galimyb individuali veikl vykdiusio gyventojo, kuris baig vykdyti toki individuali veikl ir steig mon, sigytas ir nerealizuotas prekes perduoti tai monei be mokestini padarini[footnoteRef:9]. [9: ,, Supra note 5 30 psl.]

Didiausia pergale ios Vyriausybs galtume laikyti padidint minimalij alg, taip pat vis didesn pagreit gavo smulkiojo ir vidutiniojo verslo skatinimas. Apibriant ios Vyriausybs darb keliais odiais galiu pasakyti, ji gerai vykd tai, kad buvo pradta pirmtaks su tam tikrais nukrypimais.

3. Lietuvos Respublikos penkioliktosios Vyriausybs isikelti tikslai finans srityje.

2008 m. lapkriio 28 d. Prezidentas Valdas Adamkus pasira dekret, kuriuo patvirtino penkioliktosios po Lietuvos nepriklausomybs atkrimo Vyriausybs sudt. Ministro pirmininko, Tvyns sjungos - Lietuvos krikioni demokrat (TS-LKD) lyderio Andriaus Kubiliaus vadovaujamoje Vyriausybje buvo ei konservatori ministrai, trys Liberal sjdio (LS) atstovai, po du ministerij vadovus delegavo Tautos prisiklimo partija (TPP) bei Liberal ir centro sjunga (LiCS). Penkioliktajai Vyriausybei atiteko sunks metai, nes 2008 2010 metais buvo pasaulio ekonomin kriz, kuri taip pat paliet Lietuv. Kaip ir daugelyje valstybi, deimtimis procent smuko vertybini popieri kursai, vartotojus toliau skurdino itin auktos naftos bei iaug maisto produkt kainos. 20082010 m. ekonomin kriz Lietuvoje enkliai didino bedarbyst. Sumajo beveik tredaliu eksporto apimtys, trauksi gamyba apie 4 tkst. Lietuvos moni bankrutavo arba buvo priverstos nutraukti veikl isiregistruoti, o bedarbyst, nuo 80 tkst. okteljo net iki 320 tkst. Vyriausyb savo programoje, kuri buvo patvirtinta Seimo Pirmininko Arno Valinsko 2008 m. gruodio 9d., isikl daug sunki finansini tiksl, kuriuos tikjosi gyvendinti. Vienas i tiksl buvo padidinti akciz kurui iki dydi, ne maesni nei Europos Sjungoje nustatyt minimali dydi, akciz suskystintoms dujoms pakelti ne maiau kaip dvigubai, taip pat didinti akcizus tabakui ir alkoholiui, taip pat naikinti akciz lengvat maj alaus darykl gaminamam alui.[footnoteRef:10] [10: Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybs Veiklos programa. 2008 m. gruodio 9d. 8 psl.]

Vyriausyb sipareigojo perirti veiklos ri, kurioms reikalingi verslo liudijimai, sra ir mokesi dyd, iskyrus verslo liudijimus amatininkams, naikinant verslo liudijimus, kurie ikraipo darbo rink ir sukuria nevienodas verslo slygas. Taip pat siekti, kad asmenys, turintys verslo liudijimus, dirbt pagal individualiai veiklai taikomas apmokestinimo taisykles, sipareigojo supaprastinti individualios veiklos administravim ir apskait. Tarp Vyriausybs svarbiausi darb buvo siekiamas korupcijos mainimas, kuris gyvendinamas tokiais tikslais kaip: vykdant verslo dereguliavimo ir debiurokratizavimo politik, diegiant konkurencij, aikesnius finansavimo mechanizmus, diegiant dereguliavimo, reguliavimo periros iniciatyvas teritorij planavimo ir kituose sektoriuose, kuriuose iplitusi korumpuota praktika. 3.1 Lietuvos Respublikos penkioliktosios Vyriausybs pasiekti tikslai finans srityje. Penkioliktoji Vyriausyb, palengvino mokestin ir administracin verslo nat, sudar geresnes verslo pradios galimybes. Sudarytos ypa geros slygos smulkiajam ir vidutiniam verslui (ios mons sudaro didel Lietuvos ekonomikos dal) pelno mokesio tarifas sumaintas iki 5 procent. Taip pat buvo supaprastintos slygos steigti mones elektroniniu bdu ir be notarinio patvirtinimo. Tai leidia sutaupyti l ir laiko steigti mon galima per kelias dienas.[footnoteRef:11] [11: Nutarimas dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2011 met veiklos ataskaitos pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui. 2012m. kovo 28d. Nr. 347, Vilnius. 5 psl.]

Kadangi pasaulins ekonomins krizs metu bedarbysts lygis Lietuvoje be galo padidjo, Vyriausyb siek isprsti nedarbo problem, skatino jaunimo uimtum priimtomis Vyriausybs parengtomis Lietuvos Respublikos darbo kodekso pataisomis, buvo pasiektas kompromisinis socialini partneri susitarimas dl darbo santyki lankstumo, suminio darbo laiko apskaitos, terminuot darbo sutari. Darbdaviams sudarytos patrauklios slygos darbinti patirties darbo rinkoje neturinius asmenis nustatytos mokestins lengvatos ir subsidijos. Po i permain yra akivaizdi teigiam poslinki, nedarbas Lietuvoje sumajo. Penkioliktoji Vyriausyb, suvokdama korupcijos al visuomenei, kylanias grsmes efektyviam valstybs valdymui ir ekonomikai, kov su korupcija savo programoje iskyr kaip prioritetin srit. Kovojant su korupcija pirmiausia buvo mainta jos atsiradimo slyg, buvo maintas pernelyg didelis biurokratijos ir reguliavimo mastas, naikintas sprendim diskrecijos ir atskaitingumo disbalansas, diegta atsakomyb u korupcinio pobdio teiss paeidimus, ypa tose srityse, kuriose didiausia korupcijos paplitimo galimyb, daugiausia slyg piktnaudiauti tarnybine padtimi: teiskra, teism ir teissaugos institucij veikla, kio subjekt veiklos prieira, vieieji pirkimai, sveikatos prieira, teritorij planavimas ir statybos valstybin prieira. Buvo pasiektas manomas teiskros proceso skaidrumas, ministerij lygmeniu pasiektas vis teiss akt projekt vieinimo rodiklis, sumainta galimybi nevieu ir neskaidriu bdu daryti tak teiskros procesui, priimti sprendimus, palankius tam tikroms interes grupms ar sudaranius slygas reiktis korupcijai. Nustatyta aiki teiss akt, susijusi su verslo reguliavimu, vieo skelbimo tvarka. Kaip rezultatas, nusikalstam veik valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams 2011 metais uregistruota 3 procentais maiau negu 2010 metais, Finansini nusikaltim tyrimo tarnyba atliko 55 ikiteisminius neteisto praturtjimo tyrimus, i j 3 ikiteisminiai tyrimai perduoti teism. Siekiant neikraipyti konkurencijos, buvo pakeistos Verslo liudijim idavimo gyventojams taisykls tvirtintos nuostatos, kad verslo liudijimus gali sigyti tik smulks verslininkai, o didmenine prekyba usiimantiems verslininkams apribota galimyb mokti fiksuoto dydio pajam mokest. Taip pat perirtas ir veikl, kuriomis gali bti veriamasi turint verslo liudijim, ri sraas. Nuo 2012 m. gegus 1 d. sigaliojo reikalavimas kasos aparatus naudoti visiems prekybininkams, iskyrus prekiaujanius lauko slygomis. Kad nebt paeisti proporcingumo ir protingumo principai, Valstybin mokesi inspekcija gals atleisti nuo prievols naudoti kasos aparat, kai jo naudoti nemanoma dl objektyvi prieasi arba jeigu tai mokesi moktojui sukelia akivaizdiai neproporcing administracin nat. Atsisakyta ir prievols profilaktikai aptarnauti fiskalinius kasos aparatus tai leido kio subjektams, naudojantiems iuos aparatus, sutaupyti apie 9 mln. lit per metus ir sumaino darbo snaudas, susijusias su kasos aparat profilaktinio aptarnavimo stebsena. Daug ir skambiai buvo kalbta apie usienio investicij pritraukim, taiau didesnio proverio ioje srityje nepavyko pasiekti, o tai reikia, kad stokota energingesni, kryptingesni veiksm ir nesusidorota su svarbiausiu udaviniu sumainti biurokratij ir nereikaling suvarym verslui nat.

4. Lietuvos Respublikos eioliktosios Vyriausybs isikelti tikslai finans srityje

2012 metais gruodio 13 diena buvo patvirtinta eioliktos Vyriausybs programa, Ministru Pirmininku tapo Algirdas Butkeviius. Savo programoje Vyriausyb yra nustaiusi tokiu tikslus kaip pasirengimas Euro valiutai vesti, mokesi politikos gerinimas ir kiti. eioliktoji Vyriausyb siek garantuoti tvar moni pajam augim ir tinkamai apmokam darb, visomis mokesi ir biudeto politikos priemonmis mainti alyje infliacijos didjimo grsm, skatinti gyventoj privai santaup investavim ekonomik, taip pat monms, neturinioms pakankamai l sipareigojimams valstybei vykdyti, taikyti tarpusavio uskaitos ir kitas paramos formas. Tarp ios Vyriausybs tiksl taip pat buvo, atliekant kompleksin mokesi sistemos perir, inagrinti galimyb vesti bendr nekilnojamojo turto mokest, kuris pakeist ir sujungt dabartinius nekilnojamojo turto ir ems mokesius, gyvendinti konkreias priemones smulkiajam ir vidutiniam verslui skatinti per kreditavimo sistem, geresn prieig prie finansavimo altini, tikslingas mokesi lengvatas, administravimo natos mainim, skatindami darbdavius kurti naujas darbo vietas, sudarydami geresnes slygas steigti naujas mones. Taip pat buvo siekiama utikrinti sining mokesi mokjim, sandori, ypa viej pirkim, skaidrum. Tam kuo efektyviau panaudoti visuotinio pajam deklaravimo, valstybs registr teikiamas galimybes, taip pat i esms pertvarkyti asmen privai interes (turto) deklaravimo sistem.[footnoteRef:12] [12: Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs programos. 2012-12-13. Valstybs inios,2012-12-20,Nr. 149-7630]

4.1 Lietuvos Respublikos eioliktosios Vyriausybs pasiekti tikslai finans srityje. eioliktoji Vyriausyb atliekant savo darbus pasiek daug usibrt tiksl. Tik pradjusios dirbti Vyriausybs vienas ir i pirmj sprendim buvo iki 1 tkst. lit padidinti minimalij mnesin alg. Tai turjo teigiam poveik darbo umokesio padidjimui, Sodros ir alies biudeto vykdymui. MMA padidinimas reikmingai paveik smulkj sektori, kuriame enkliai iaugo atlyginimai, nuo j sumokti mokesiai. Pasirengta euro vedimui - nuo 2015 met Lietuva tapo 19 euro zonos nare. Liepos mnes Europos Sjungos Taryba prim galutin sprendim dl euro vedimo Lietuvoje. Tai ms ekonomikos tolesnio augimo ir stabilumo pamatas. Tai ypa svarbu Ukrainos ir Rusijos vyki kontekste. Sklandi euro integracija utikrina didesn saugum. Siekiant sudaryti prielaidas sumainti pajam slpimo, sigyto turto pagrindimo fiktyviais pajam gavimo altiniais ir mokesi nemokjimo rizik, numatant mokesi administratoriaus teis rizikingiems mokesi moktojams duoti nurodym vykdyti atsiskaitymus tik negrynaisiais pinigais ir prievol gyventojams informuoti apie reikmingus atsiskaitymus grynaisiais pinigais, 2012 metais buvo priimtos Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statymo pataisos. Be to, iuo statymu optimizuojamos mokestins nepriemokos atidjimo (idstymo) procedros, numatomos priemons, kuriomis utikrinama mokesi nedeklaravimo prevencija ir skatinama laiku vykdyti mokestines prievoles. [footnoteRef:13] [13: Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2012 met veiklos ataskaita. 2013 m. kovo 18d.]

2014 m. rugsjo 24 d. Vyriausyb prim du svarbius sprendimus, kurie tiesiogiai veikia Lietuvos moni pajamas[footnoteRef:14] : [14: http://lsdpkaunas.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=335:sesioliktoji-vyriausybe-nuveikti-darbai&catid=58&Itemid=101 [irta 2015.02.17]]

1. nuo 2014 m. spalio 1d. minimali mnesin alga didja 35 Lt (iki 1035 Lt).2. Vyriausyb suvienodino ligos paalpos dyd visu ligos laikotarpiu - paalpa padidinta iki 80 proc. paalpos gavjo kompensuojamojo udarbio dydio. Prie tai i Sodros biudeto l nuo treiosios iki septintosios (skaitytinai) laikinojo nedarbingumo dienos buvo mokama 40 proc., ir tik nuo atuntosios laikinojo nedarbingumo dienos 80 proc. paalpa nuo gavjo kompensuojamojo udarbio dydio. Pirmosios dvi kalendorins laikinojo nedarbingumo dienos apmokamos i darbdavio l. Tai Sodros biudetui papildomai atsieis apie 115,4 mln. lit. Penkioliktos Vyriausybs metu kasos aparatai buvo privalomi visiems iskyrus lauko slygomis dirbantiems asmenims, eioliktosios Vyriausybs metu nuo 2012 m. gegus 1 d. sigaliojo reikalavimas kasos aparatus naudoti visiems prekybininkams. Tai sudar teisines prielaidas skaidresniam mamenins prekybos operacij apskaitymui ir veiksmingesnei atsiskaitym grynaisiais pinigais kontrolei. Taip pat be galo svarbu paminti, kad nuo 2012 met Lietuva tapo Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros organizacijos (toliau EBPO) Globalinio skaidrumo ir keitimosi mokestine informacija forumo, kurio pagrindinis tikslas yra efektyvus tarptautinis bendradarbiavimas mokesi srityje, nare. Pagrindinis forumo tikslas efektyvus tarptautinis bendradarbiavimas mokesi srityje, tuo tikslu analizuojami vis forumo veikloje dalyvaujani ali keitimosi mokestine informacija mechanizmai.

IVADOS1. Vyriausybs programa finans srityje tai Vyriausybs usibrt tiksl pamatas finans sektoriuje. Tai - dokumentas, kuriuo siekiama apsibrti Vyriausybs siekius ir tiksl. Tai oficialus dokumentas, kur prie Vyriausybei pradedant savo darb turi patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimas..2. Rato darbe analizuot keturi ( 2004 2012 ... dabartin ... met)) Vyriausybi programos, kur galime velgti tam tikrus atitikmenis jungianius ias visas vykdomsias valdias. Kaip viena i toki nacionalins rinkos augimas ir skatinimas plstis Europos Sjungos bei pasaulio rink plotmje. Kita tsa - mokesi moktoj natos mainimas bei minimalios algos klimas, ias programos nuostatas nortasi gyvendinti per mokesi moktoj ir mokesi administratoriaus glaudesnio bendradarbiavimo prizm. I pairos skambs ir gana drastiki nauji pakeitimai turjo pagerinti finansin sektori, taiau susiklosiusios aplinkybs ( net dvi i ianalizuot Vyriausybi tedirbo po 2 metus, Darbo partijos skandalo atgarsiai) minimaliai sumaino galimybes pasiekti programos tikslu, kurie, ko gero, nekarta bus pastebti naujai atjusi Vyriausybi skelbtinose programose. 3. Vienas i esmini pasiekt tiksl buvo vykdomas imok imokjimas pilieiams u valstybin em, vandens telkinius ir pastatus su j priklausiniais. Jau 200 5 met valstybs biudete buvo iskirta 250 milijon lit mintosios kompensacijoms idalinti. 4. Kaip vienu i esmini sieki Vyriausybs siek stabilesnio Lietuvos rinkos siliejimo Europos Sjungos ir pasaulio rinkas tam 2007 metais buvo patobulinti ir parengti nauji teiss aktai, susij su finansini paslaug, finans rink, i rink dalyvi ir j prieiros institucij veiklos reglamentavimu, finansinio stabilumo sistema, draudimo veikla. 5. Nagrinjamu laikotarpiu daug dmesio susilauk mokesi administratoriaus ir mokesi moktoj santyki gerinimo politika, buvo sutvarkyta ir perirta PVM mokesi grinimo tvarka kas leido likutin mokesi dal sugrainti jau per 5 dienas. Laipsnikai gyvendinus Lietuvos Respublikos Vyriausybs programoje numatytas sipareigojimas mainti gyventoj pajam mokesio nat, proporcingai padidjo tiek individuals neapmokestinamieji pajam dydiai, tiek papildomas neapmokestinamasis pajam dydis u auginamus vaikus.6. Penkioliktos Vyriausybs umojis vesti aparatus visiems prekybininkas tuokart buvo gyvendintas su iimtimis, tad nenuostabu, kad naujoji eioliktoji Vyriausyb dar kart gro prie io projekto, ir nuo dabar visi be iimi prekybininkai turi turti kasos aparatus savo darbo vietoje. Sudarytos prielaidos sumainti pajam slpimo, sigyto turto pagrindimo fiktyviais pajam gavimo altiniais ir mokesi nemokjimo rizik, numatant mokesi administratoriaus teis rizikingiems mokesi moktojams duoti nurodym vykdyti atsiskaitymus tik negrynaisiais pinigais ir prievol gyventojams informuoti apie reikmingus atsiskaitymus grynaisiais pinigais, 2012 metais buvo priimtos Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statymo pataisos. Be to, iuo statymu optimizuojamos mokestins nepriemokos atidjimo (idstymo) procedros, numatomos priemons, kuriomis utikrinama mokesi nedeklaravimo prevencija ir skatinama laiku vykdyti mokestines prievoles. 7. Apibendrintai galim konstatuoti, kad 2004 2012 met Vyriausybi programos nuostatos visgi nebuvo visa apimtimi gyvendintos, nors ir pastebjom enkli mginim tai padaryti.

Literatros sraas

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1994 m. rugpjio 11 d. nutarimas Nr. 728 Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs darbo reglamento patvirtinimo// Valstybs inios. 1994, Nr. 63-1238;2. Darbo partijos programa// http://www.darbopartija.lt/lt/programa/programa ;3. Birmontien T., Jarainas E., Kris E. ir kt. Lietuvos konstitucin teis. Vilnius: Lietuvos teiss universitetas, 2002. P. 674.4. Ingos Bagdonaits. Magistrato baigiamasis darbas. Lietuvos Respublikos Vyriausybi program nuostatos finans srityje1999 2006 metais; 2007 m.5. Valstybins mokesi inspekcijos administruojam nacionalinio biudeto pajam surinkimo apvalga. 2005 m.// http://www.vmi.lt/lt/index.aspx?itemId=10121222;6. Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybs Veiklos programa. 2008 m.7. Nutarimas dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2011 met veiklos ataskaitos pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui. 2012m. kovo 28d. Nr. 347, Vilnius;8. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs programos. 2012-12-13. Valstybs inios,2012-12-20,Nr. 149-7630;9. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs programos. 2012-12-13. Valstybs inios,2012-12-20,Nr. 149-7630;10. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2012 met veiklos ataskaita. 2013 m. kovo 18d.11. http://lsdpkaunas.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=335:sesioliktoji-vyriausybe-nuveikti-darbai&catid=58&Itemid=101.

20