Viešoji įstaiga

LIETUVOS TAUTINIŲ MAŽUMŲ

FOLKLORO IR ETNOGRAFIJOS CENTRAS

2015 m. veiklos rezultatų ataskaita

Įsteigtas 2006 m. rugsėjo 22 d.

Steigėjai: Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, asociacija

„Vilniaus rusų folkloro centras“, Irena Zacharova

Įstaiga yra ne pelno siekianti organizacija, veikianti pagal įstatus.

Darbuotojai: direktorius, buhalteris, 3 specialistai (iš viso – 2 etatai).

Patalpos: 210 kv. m.

Įstaigos veiklos tikslai: Lietuvos Respublikos kaip daugiakultūrinės ir tolerantiškos šalies įvaizdžio

formavimas. Lietuvos tautinių mažumų tradicinės kultūros paveldo puoselėjimas ir išsaugojimas.

Veiklos kryptys:

Tautinių mažumų tradicinės kultūros mokymo proceso organizavimas: folkloro tradicijos

perteikimas jaunajai kartai; tautinių mažumų folkloro mokyklos veiklos organizavimas (veikia

rusų, baltarusių, lenkų, ukrainiečių skyriai).

Tautinių mažumų kultūros paveldo rinkimas ir išsaugojimas laikmenose: (fiksavimas

Lietuvoje garso ir vaizdo įrašuose), folkloro archyvo sukūrimas, medžiagos analizė.

Tautinių mažumų tradicinės kultūros sklaida: Lietuvos tautinių mažumų folkloro

respublikinių festivalių, koncertų, parodų rengimas; tarptautinių folkloro festivalių

organizavimas; Lietuvos tautinių mažumų tradicinės kultūros populiarinimas užsienyje;

informacijos apie tautinių mažumų tradicinės kultūros įvykius sklaida visuomenės informavimo

priemonėse.

Metodinė veikla: seminarai, kursai pedagogams, studentams, moksleiviams, folkloro

ansamblių dalyviams; kolektyvų atestacija; mokymo priemonių, programų rengimas, Lietuvos

tautinių mažumų tradicinę kultūrą reprezentuojančių leidinių, garso ir vaizdo kompaktinių

plokštelių leidyba; kasmetinės vasaros folkloro mokyklos organizavimas; informacijos teikimas

folkloro ir etnografijos klausimais, naudojant sukauptus ir nuolat papildomus Centro fondus

(fonoteką, videoteką, biblioteką); apvalaus stalo diskusijų, mokslinių konferencijų rengimas.

Patalpų suteikimas kultūrinei veiklai: patalpų, aprūpintų šiuolaikine biuro įranga

(kompiuteris, interneto prieiga, fiksuoto ryšio priemonės), ir muzikinių instrumentų suteikimas

nemokamai nuolatinei tautinių mažumų (rusų, baltarusių, ukrainiečių, lenkų, armėnų, totorių)

folkloro kolektyvų veiklai.

2

Pagal 2015 m. konkurso Tautinių mažumų kultūros paveldo puoselėjimo ir

išsaugojimo paslaugoms pirkti įvykdyti šie darbai:

1. Tradicinės kultūros mokymo proceso organizavimas

1.1. Tautinių mažumų folkloro mokyklos veiklos organizavimas (5 grupės – 2 rusų, 1

baltarusių, 1 lenkų, 1 ukrainiečių. Grupėje – ne mažiau kaip 10 moksleivių,

kiekvienos grupės mokymo trukmė po 80 val.)

Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centre pastoviai veikia tradicinės muzikos

mokykla, kurioje vyksta nuolatinis mokymo procesas penkiuose poskyriuose (rusų, baltarusių,

lenkų, ukrainiečių, totorių), savo veiklą vykdo rusų folkloro ansamblis „Arinuška“, lenkų folkloro

ansamblis „Traikotka“, baltarusių folkloro ansamblis „Jurai“, ukrainiečių ansamblis „Sviato“.

Mokykla dirba pagal autorines programas ir metodikas, aprobuotas Vilniaus muzikos bei

vidurinėse mokyklose.

Mokymo programą sudaro šie dalykai:

Liaudies šokis;

Folkloro ansamblis;

Teorija, tradicinės muzikos notacija;

Muzikos istorija;

Etnografijos istorija;

Etnografinis solfedžio;

Tradicinio kostiumo gamyba;

Muzikos instrumentai (armonika, akordeonas, bajanas, balalaika, fortepijonas, mušamieji

instrumentai ir kt.);

Etnografinės ekspedicijos.

Mokykloje dirba mūsų centro specialistai – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventai:

etnomuzikologai, instrumentininkai, muzikos teorijos dėstytojai, tradicinių amatų žinovai.

1.2. Folkloro seminaro organizavimas (trukmė – ne trumpiau kaip 6 val., grupės

dydis – 15 asmenų)

2015 m. surengtas seminaras:

1. „Tradicinės kultūros seminaras“ – 2015 m. lapkričio 12 d.,Vilnius, Lietuvos edukologijos

universitetas;

Papildomai surengti:

1. „Kalendorinės apeigos ir papročiai“ – 2015 m. spalio 08 d., Vilnius;

2. „Muzikinio folkloro stilius“ – 2015 m. spalio 26 d., Vilnius;

3. „Lietuvos sentikių lyrinių dainų stiliaus ypatumai“ 2015 m. lapkričio 04 d., Vilnius.

3

2. Tautinių mažumų kultūros paveldo rinkimas ir išsaugojimas

2.1. Tautinių mažumų folkloro situacijos užfiksavimas garso ir vaizdo įrašais Rytų ir

Pietryčių Lietuvoje

Centras nuolat vykdo tautinių mažumų kultūros paveldo rinkimą ir išsaugojimą laikmenose.

Per šiuos metus surengė folkloro ekspedicijas ir pavienes išvykas į tautinių mažumų gyvenamas

Rytų ir Pietryčių Lietuvos vietoves. Pavyko įrašyti lenkų, baltarusių, rusų sentikių tradicinį

dainavimą ir papročius. Daug vertingos medžiagos, kuri bus panaudota ateityje, įrašyta festivalio

„Pokrovskije kolokola“ metu.

Buvo surengtos šios ekspedicijos: Šalčininkų r. Dievieniškių mstl., Turgelių k.; Riešės sen.

Užugriovio k.; Alytaus ir Zarasų rajonų kaimai ir gyvenvietės ir kt. Padaryti XV tarptautinės

folkloro stovyklos įrašai, X tarptautinio folkloro festivalio koncertų įrašai ir kt. Surinkta medžiaga

(dainos, instrumentinė muzika ir liaudies giesmės) yra saugoma Centro fonotekoje. Ji buvo

pristatyta folkloro stovyklos metu ir panaudota, atnaujinant Lietuvos folkloro kolektyvų repertuarą.

2.2. Sukauptos medžiagos archyvavimas naudojant mokslinius folkloro archyvavimo

metodus

Sukaupta medžiaga tvarkoma naudojant mokslinius folkloro archyvavimo metodus, parengta

jų analizė. Surinktas folkloras įrašomas į skaitmenines laikmenas, kataloguojamas. Rinkinių

pagrindu ruošiamos metodinės ir vaizdinės priemonės seminarams, pateikiama nauja medžiaga

meno kolektyvų programoms.

Šįmet ypatingas dėmesys buvo kreipiamas į lenkų muzikinio folkloro archyvinės medžiagos

tvarkymą ir klasifikavimą, atsižvelgiant į tos medžiagos žanrinę priklausomybę, įvairių etnografinių

mikroregionų (Dieveniškes, Šalčininkų raj. ir kt.) muzikinio folkloro stilių ir lenkų bei baltarusių

dainų vietines tarmes. Sukaupta mūsų archyve lenkų medžiaga palyginama su lietuvių, baltarusių,

rusų, lenkų ir kitų slavų muzikiniu folkloru. Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos lenkų dainos

yra išskirtinis ir puikus baltų-slavų paribių kultūros pavyzdys.

Surinkti lenkų muzikinio folkloro pavyzdžiai yra labai vertingi dėl dainų autentiškumo,

archajiškumo, senovinio klodo dermių, ypatingos ritmikos ir žanrų įvairovės. Kuo toliau, tuo

mažiau lieka liaudies pateikėjų, vis daugiau nueina užmarštyn ir jų mokamų dainų, tradicijos

nyksta, todėl ypač svarbu laiku jas užfiksuoti bei archyvizuoti, tokiu būdu išsaugojant ateinančioms

kartoms.

4

3. Tautinių mažumų tradicinės kultūros sklaida

3.1. Tautinių mažumų folkloro kolektyvų, reprezentuojančių Lietuvos tautinių

mažumų kultūrą, koncertinės programos (ne trumpiau kaip 90 min.) rengimas ir

pristatymas Lietuvoje

Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centro folkloro kolektyvai „Arinuška“,

„Traikotka“, „Jurai“, „Sviato“ nuolat koncertuoja Vilniuje vykstančiuose kultūriniuose renginiuose:

Tarptautiniuose folkloro festivaliuose „Skamba skamba kankliai“, Vilniaus miesto Užgavėnių

šventėje, Visagino miesto šventėje „Rudeninis“, Dainų šventės folkloro dienoje, Vilniaus miesto

šventėse. Taip pat reprezentuoja Lietuvos tautinių mažumų folklorą Rusijoje, Lenkijoje,

Baltarusijoje, Ispanijoje, Ukrainoje ir kt. Centras vykdo edukacinę programą vaikams Lietuvos

mokyklose, vaikų darželiuose, kultūros centruose. Šiais metais surengta daugiau nei 60 koncertų,

dalyvaujant tautinių mažumų folkloro kolektyvams, koncertai užsienyje - kalendorinės apeiginės

šventės: Šv. Kalėdų koncertai ir renginiai; „V vaikų folkloro asamblėja“; „Staryj novyj god”;

„Žiemos išlydėtuvės”; „Užgavėnės”; „Pavasario sutiktuvės”; Šv. Velykų koncertai ir renginiai;

„Šeimos dienos koncertas”; „Troica”; „Joninių koncertas”; „Rugiapjūtės apeigos”; X tarptautinio

folkloro festivalio „Pokrovskije kolokola” koncertai: „Baltų-slavų paralelės“, „Unikalios

tradicijos”, „Festivalio dalyvių meniniai portretai”, „Muzika gurmanams”, „Sakralinės muzikos

koncertas”, liaudies šokio vakarai ir kt. Daug gerų atsiliepimų sulaukė Centro organizuotas

Respublikinis vaikų ir jaunimo folkloro ansamblių konkursas „Tradicijų paveldėtojai“, kuriame

dalyvavo daugiau 50 kolektyvų.

Lapkričio 11-15 d. Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras kartu su Slavų

tradicinės muzikos mokykla Vilniuje organizavo X tarptautinį folkloro festivalį „Pokrovskije

kolokola“. Tradicinis, kasmet rengiamas festivalis tapo vienu svarbiausių kultūros renginių

Lietuvoje, sulaukė ne tik plačiosios visuomenės, bet ir didelio įvairių užsienio šalių susidomėjimo ir

pripažinimo – LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės, vyriausybės atstovų, užsienio šalių

ambasadorių išskirtinio dėmesio. Išskirtinis renginio bruožas – Lietuvos tautinių mažumų tradicinės

kultūros populiarinimas ir išsaugojimas. Pagrindiniai koncertai vyko geriausiose Vilniaus salėse:

Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Vilniaus universiteto Teatro salėje, Šv. Kotrynos bažnyčioje,

Vilniaus rotušėje, Vilniaus Dievo Motinos Ėmimo į Dangų katedroje, Lietuvos edukologijos

universitete ir kitur. Pagrindinis festivalio organizatorių tikslas – padėti išsaugoti originalias tautinių

mažumų etnokultūros raiškos formas sudominant, populiarinant ir perduodant jaunimui folkloro

meną. 2015 m. festivalyje dalyvavo kolektyvai iš Lietuvos, Baltarusijos, Estijos, Gruzijos,

Ispanijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Rusijos, Respublikos Marij El, Respublikos

Tyva, Vengrijos. Festivalio metu vyko ne tik folkloro kolektyvų iš Lietuvos ir užsienio šalių

koncertai, bet ir parodos, apvalaus stalo diskusija, naujausių folkloro leidinių prezentacija, vaikų

5

folkloro asamblėja, tautodailės darbų ir kulinarinio paveldo mugė ir daugelis kitų svarbių kultūros

renginių.

Kasmet festivalis „Pokrovskije kolokola“ ypatingą dėmesį skiria vaikams ir jaunimui.

Edukacinės programos „Vaikų folkloro asamblėja“ programą sudarė paskaitos, koncertai, kūrybinės

dirbtuvės ir respublikinis konkursas „Tradicijų paveldėtojai“. Konkurso laureatams suteikiama teisė

dalyvauti festivalyje „Pokrovskije kolokola“. Visi šie renginiai, skirti vaikams ir jaunimui, skatina

juos domėtis tradicine kultūra, pažinti ją ir saugoti.

Jau keletą metų festivalio kulminacija tampa naujo Lietuvos kompozitoriaus kūrinio, sukurto

specialiai festivaliui ir atskleidžiančio Lietuvos tautinių mažumų bei lietuvių liaudies muzikos grožį

pristatymas. Šis projektas vyksta Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, jį atlieka Lietuvos

kamerinis orkestras ir geriausi Vilniaus folkloro kolektyvai. Renginį tradiciškai transliuoja Lietuvos

nacionalinė televizija. 2015 m. 10-ojo jubiliejaus garbei festivalio organizatoriai Lietuvos

nacionalinėje filharmonijoje pristatė du kompozitoriaus Lino Rimšos kūrinius – „Moterų giesmės“

ir orkestrinę misterijos „Senasis tikėjimas“ versiją.

Kompozitoriaus Lino Rimšos misterija „Senasis tikėjimas“ – specialus tarptautinio folkloro

festivalio „Pokrovskije kolokola“ užsakymas – su dideliu pasisekimu buvo pristatytas programoje

„Vilnius – Europos kultūros sostinė-2009“ Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, vėliau - Lietuvos

Nacionaliniame dramos teatre bei Maskvos tarptautiniuose Muzikos Namuose.

Lietuvos kompozitoriaus kūrinys dvasinėmis temomis sulaukė pripažinimo ir aukšto muzikos

kritikų įvertinimo. “Senojo tikėjimo” kompaktinė plokštelė Lietuvoje buvo išleista net du kartus, o

vėliau teisė išleisti šį albumą buvo suteikta garsiai Didžiosios Britanijos kompanijai ARC Music.

Lino Rimšos muzikoje folkloras, išlaikydamas pirmaprades prasmes, intelektualiai susijungia su

kitų muzikinių kultūrų, žanrų ir stilių fragmentais. Šis projektas yra bendra Lietuvos tautinių

mažumų folkloro ir etnografijos centro ir kompozitoriaus Lino Rimšos idėja. Rusų folkloro

ansamblis projekte atlieka autentiškas Lietuvos sentikių dainas ir giesmes. World music projektui

pasirinktas retas folkloro žanras – religinė dainuojamoji poezija.

Amžinas tikėjimas tuo, kas prasminga – tikėjimas meile, permainomis, likimu, gamta,

Dievu, gyvenimu ir mirtimi – esminė šio kūrinio idėja. Jubiliejinio, dešimtojo tarptautinio folkloro

festivalio „Pokrovskije kolokola“ metu pirmą kartą skambėjusi orkestrinė kūrinio versija suteikė

jam naujų spalvų ir sąskambių.

Kūrinyje “Moterų giesmės” apžvelgiama labai svarbi etnografijos sritis - moterų vaidmuo

tradicinėje kultūroje. Išskirtinė yra kūrinio koncepcija - kompozitorius pristato įvairių tautų moterų

dainuojamąjį folklorą šiuolaikinės muzikos kontekste, atkreipdamas dėmesį į moteriškojo prado

svarbą įvairių tautų tradicinėje kultūroje. Moteriškasis kūrybinis pradas liaudies dainose susijęs su

lyrizmu, gebėjimu reikšti simboliais, emocionalumu, rituališkumu, apibendrinimais bei siekimu

tęsti tradiciją. Dažnai moters pradas folklore siejamas su magija, jos žodis kartais įgyja prakeiksmo

6

galią. Visi šie aspektai kompozitoriaus buvo tiriami, apžvelgiami, atskleidžiami ir įprasminami

muzikos kalbos pagalba, tad kompoziciją reikia vertinti ne tik kaip aukšto lygio muzikos kūrinį, bet

taip pat kaip mokslinių ieškojimų, atradimų rezultatą.

Kūrinius atliko folkloro ansambliai „Arinuška“, Dyngyldai (Respublika Tyva), dainininkai

Šorena Džaniašvili, Erica Quinn Jennings, Laurita Peleniūtė, Tatjana Začikevič (Ukraina), liaudies

ir klasikinės instrumentinės muzikos atlikėjai, Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas Sergej

Krylov), dirigentas Robertas Šervenikas.

Renginio filharmonijoje ''uvertiūra'' tapo nusipelniusio dailininko, tapytojo, kultūros

ambasadoriaus, tarptautinių parodų dalyvio, kelių prestižinių premijų laureato (Lietuvos kultūros

šviesuolis- 2010) Anatolijaus Stiško darbų paroda. Ryškus šio renginio akcentas- paveikslo

“Sanctus” dovanojimas Lietuvai. Meno kūrinys, kurį mūsų šaliai padovanojo jubiliejinis festivalis

“Pokrovskije kolokola”, dabar yra saugomas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.

Festivalio organizatorius pasveikino Vilniaus meras Remigijus Šimašius, kuris padėkojo

festivalio organizatoriams už svarų indėlį į mūsų krašto kultūrą plėtojant ir stiprinant santykius tarp

Lietuvos ir kitų šalių menininkų. „Sveikinu tarptautinį folkloro festivalį „Pokrovskije kolokola“

jubiliejaus proga ir nuoširdžiai dėkoju jo organizatoriams už ilgametę veiklą, garsinančią Lietuvos

vardą ne tik sostinėje, bet ir už jos ribų. „Pokrovskije kolokola“ – vienas didžiausių festivalių

Lietuvoje – visada ryškus ir įsimintinas įvykis. Tai šventė, sukurianti palankias sąlygas žmonių

vienybei, draugų ir bendraminčių bendravimui, įvairių kultūrų atstovų dialogui.“.

4. Metodinė veikla

4.1. Tautinių mažumų meno kolektyvų konsultavimo (1 karto trukmė – ne trumpiau

kaip 120 min.) pasirengiant tradicinėms kalendorinėms šventėms paslauga

Centras nuolat teikia metodinę pagalbą folkloro ansambliams ir jų vadovams: padedame

parinkti ir praturtinti repertuarą, skatiname ir padedame surinkti autentišką folklorą ansambliečių

gyvenamose vietose ir tinkamai jį atlikti. Ansamblius informuojame apie sostinėje vykstančius

didelius festivalius ir kuruojame jų atvykimą. Centro dėka kasmet vis daugiau tautinių mažumų

kolektyvų dalyvauja respublikinio masto renginiuose, koncertuoja prestižinėse scenose.

2015 m. buvo organizuotas konsultavimas ir rengimas kalendorinėms šventėms, metodinė

parama, konsultacijos folkloro ir etnografijos klausimais. Nuolat veikia fonoteka, videoteka,

biblioteka, kuriomis naudojasi ne tik folkloro atlikėjai ir mylėtojai, bet taip pat žurnalistai ir

užsienio svečiai, yra daug Lietuvos teritorijoje ekspedicijų metu Centro darbuotojų surinktų

tradicinės muzikos, šokių, švenčių, apeigų pavyzdžių. Saugoma nemažai tarptautinių festivalių ir

kitų renginių vaizdo ir garso įrašų. Centro bibliotekoje yra retų ir įdomių lankytojams leidinių, nors

knygos ir literatūra bibliotekai perkama iš nuosavų lėšų, kadangi tam centro išlaikymui skiriamų

lėšų nepakanka.

7

Svarbi metodinė parama buvo suteikta: Klaipėdos baltarusių folkloro ansambliui „Krinička“,

lenkų folkloro ansambliui „Folk vibes“, Visagino kultūros centro baltarusių dainų ansambliui

„Suzorje“. Papildomai metodinė parama buvo suteikta Klaipėdos “Pajūrio“ pagrindinės mokyklos

rusų folkloro ansambliui „Veretionce“, Vilniaus Sofijos Kovalevskajos vidurinės mokyklos rusų

folkloro ansambliui, Vilniaus rajono Čekoniškių vidurinės mokyklos ansambliui, Vilniaus lopšelio-

darželio „Zylutė“ rusų folkloro ansambliui, Vaikų folkloro ansambliui „Debesėliai“, Pranciškaus

Skorinos gimnazijos baltarusių liaudies dainų ansambliui „Žavoronočki“, lenkų vaikų folkloro

kolektyvui „Vilenka“, Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centro lenkų folkloro ansamblis

„Turgielanka“, žydų folkloro ansambliui „Klezmer klangen“, baltarusių vaikų folkloro kolektyvui

„Lenok“, rusų vaikų folkloro kolektyvui „Vesnuški“, Vilniaus darželio-mokyklos „Berželis“ rusų

folkloro ansambliui, Simono Konarskio vidurinės mokyklos lenkų liaudies dainų ir šokio

kolektyvui „Svitezianka“, I. Kraševskio vidurinės mokyklos lenkų liaudies dainų ir šokio

kolektyvui, Vilniaus darželio-mokyklos „Šaltinėlis“ vaikų šokių ansambliui „Sto uśmiechów“,

Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazijos lenkų liaudies dainų ansambliui „Nastolatki“, tradicinių

amatų meistrams ir kt. Dažniausiai kolektyvų vadovai kreipėsi pagalbos, sudarinėdami ansamblių

repertuarą, besiruošdami tradicinėms šventėms ir festivaliams. Pastaruoju metu vis daugiau

kolektyvų vadovų domisi autentiška liaudies muzika, atsisakydami stilizacijos.

4.2. Tautinių mažumų folkloro kolektyvų atestacija

Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras vykdo Lietuvos tautinių

mažumų mėgėjų meno kolektyvų atestaciją (kategorijų suteikimo mėgėjų meno kolektyvams pagal

meninį lygį, veiklą ir pasiektus rezultatus).

2015 m. buvo vykdoma kolektyvų atestacija:

Remdamasi „Kategorijų suteikimo Lietuvos tautinių mažumų mėgėjų meno kolektyvams

pagal meninį lygį, veiklą ir pasiektus rezultatus komisijų darbo tvarkos aprašu”, protokolu 2015-11-

25 Nr. 151125 Lietuvos tautinių mažumų mėgėjų meno kolektyvų kategoriją pagal meninį lygį,

veiklą ir pasiektus rezultatus folkloro kolektyvo I meninė kategorija suteikta Visagino kultūros

centro rusų folkloro ansambliui BYLINA (vadovė Elena Čurakova).

5. Patalpų suteikimas kultūrinei veiklai

5.1. Neatlygintinas patalpų (salės arba kambario, kurio plotas turi būti ne mažesnis

negu 60 kv. m.) ir būtinos įrangos (nešiojamojo kompiuterio, garso aparatūros, vaizdo

grotuvo, televizoriaus, fotoaparato, ir muzikos instrumentų: fortepijono, bajano,

smuiko, mušamųjų) suteikimo tautinių mažumų folkloro kolektyvų kultūriniams

renginiams ir repeticijoms organizuoti paslauga

Šiais metais centro patalpomis muzikos instrumentais ir aparatūra naudojosi folkloro

ansambliai „Prazdnik“, „Krinička“.

8

6. Finansavimas

Centras, siekdamas įgyvendinti numatytus tikslus ir uždavinius, 2015 m. dalyvavo Tautinių

mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbtuose viešuose pirkimuose dėl

Tautinių mažumų kultūros paveldo puoselėjimo ir išsaugojimo paslaugų teikimo. Laimėjus

viešuosius pirkimus, gautas 9000 Eur finansavimas. Vykdant Tautinių mažumų departamento prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės viešuosius pirkimus dėl Tautinių mažumų kultūros paveldo

puoselėjimo ir išsaugojimo paslaugų teikimo, buvo atliktos šios paslaugos (pagal 2015-10-27

sutarties su Tautinių mažumų departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nr. Sp-12

punktus):

1. Tradicinės kultūros mokymo proceso organizavimas:

1.1 Tautinių mažumų folkloro mokyklos veiklos organizavimo paslauga – 6400 Eur;

1.2. Folkloro seminaro organizavimo paslauga – 1000 Eur;

2. Tautinių mažumų kultūros paveldo rinkimas ir išsaugojimas:

2.1. Tautinių mažumų folkloro situacijos užfiksavimo garso ir vaizdo įrašais Rytų ir Pietryčių

Lietuvoje paslauga – 435 Eur;

2.2. Sukauptos medžiagos archyvavimo naudojant mokslinius folkloro archyvavimo metodus

paslauga – 290 Eur;

3. Lietuvos tautinių mažumų tradicinės kultūros sklaida:

3.1. Tautinių mažumų folkloro kolektyvų, reprezentuojančių Lietuvos tautinių mažumų kultūrą,

koncertinės programos (ne trumpiau kaip 90 min.) rengimo ir pristatymo Lietuvoje paslauga – 421

Eur;

4. Metodinė veikla:

4.1. Tautinių mažumų meno kolektyvų konsultavimo (1 karto trukmė – ne trumpiau kaip 120 min.)

pasirengiant tradicinėms kalendorinėms šventėms paslauga – 123 Eur;

4.2. Tautinių mažumų folkloro kolektyvų atestacijos paslauga – 41 Eur;

5. Patalpų suteikimas tautinių mažumų kultūrinei veiklai:

5.1. Neatlygintinas patalpų (salės arba kambario, kurio plotas turi būti ne mažesnis negu 60 kv. m.)

ir būtinos įrangos (nešiojamojo kompiuterio, garso aparatūros, vaizdo grotuvo, televizoriaus,

fotoaparato, ir muzikos instrumentų: fortepijono, bajano, smuiko, mušamųjų) suteikimo tautinių

mažumų folkloro kolektyvų kultūriniams renginiams ir repeticijoms organizuoti paslauga– 290 Eur.

Iš viso suteikta paslaugų už 9000 Eur. 2015 m. Centro lėšos panaudotos pagal paskirtį.

Direktorė Irena Zacharova

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

21