Nr.5(278-719)

2010 m.vasario 4-10 d.

3-7 p.Fotovi(t)raþai 25

AlgisGRIÐKEVIÈIUS ,,Skrydislaisvu stiliumi�. 1996 m.3 p.

Ieðkojimø kryþkelësBeataBRAZAUSKAITË

UgnëKRAULAIDYTË

Besàlygiðkos iðtikimybës istorijaIeva ZAKAREVIÈIÛTË

Alina RAMANAUSKIENË

Kas ið kapo prikëlë vampyrus?

Vidinës bûsenos kameriniaiatspindþiai 2 p.

AudronëMEÐKAUSKAITË

Sala vandenyje,vanduo mieste...�Upës salpos potvyniø metu daþnai uþliejamos, o jø gruntaineatsparûs sloginimui. Dideliø pastatø statyba salpose yralabai brangi ir rizikinga, todël ji saloje neturëtø bûti vykdoma.�Norisi kreiptis á Kauno miesto tarybos narius. 2001 m.Taryba nutarë áteisinti Nemuno salos parkà. Gaila, kad ta patiTaryba po trejømetø rytinæ jos dalá atidavë statyboms. Dabarjoms purenama dirva. Miesto þemë labai brangi. Statybøverslas pelningas visiems sandorio dalyviams, taèiau jis atimaið paprastø miestieèiø galimybæ neiðvykus ið miesto pabûtigamtoje.�

12 p.

�Nemunas�rekomenduoja

Savaitgalis prietelevizoriaus

Kauno karuselë

2

Vizija . 2010 m. vasario 4-10 d., Nr. 5 (278�719)

Adskio krislas

AudronëMEÐKAUSKAITË

Kaunoarchitektûros irurbanis-tikosekspertø tarybakartusuKau-no miesto savivaldybe skelbë Ne-muno salos Kaune urbanistinësidëjos paieðkos atviro projektokonkursà. Paskelbti trys konkursonugalëtojai: siûliusieji þaliàjá plo-tà, akva-urbanistinius (akcentuo-jamamiesto ir upës sàveika) ir ur-banizuotus sprendimus.Vertinimo komisija iðskyrë 2

perspektyviausius lygiaverèiusskirtingø krypèiø � þaliosios ir ak-va-urbanistinës � darbus. Treèia-sis � urbanizuotà salà pristatantisdarbas � vertinimo komisijai pa-sirodënepakankamai brandus, to-dël buvonuspræstaperskirstyti pa-grindiniø premijø fondà.Pirmas tris vietas laimëjo: �Sa-

la, jungianti krantus�, �Miestasprie Nemuno�, �Sala visai ðalia�.Dar penki projektai buvo ávertintipaskatinamosiomis premijomis:�Darnoje su gamta�, �Kauno cen-trinis parkas�, �Kanalas�, �ART-erija�, �Upiømiestas �miestas sa-loje�.

Kartkartëmis mieste iðryðkëjakarðtieji taðkai. Dël jø ginèijamasi,priekaiðtaujama, nervingai laukia-ma pertvarkø ir rekonstrukcijø. Bû-na atvejø, kai agonija tæsiasi metømetus, niekas negali nuspræsti, kaiptie karðtieji taðkai turëtø atrodyti, irniekaip nesiimama pokyèiø. Vienastokiø skauduliø Kaune � Nemunosala, kurios istorija trumpa ir papras-ta. Tarpukario ir pokario laikotar-piais joje veikë þiemos uostas, kuris1970 m. buvo iðkeltas á Vilijampo-læ. Tuomet rytinëje salos dalyje kurálaikà gyvavo sendaikèiø turgus, o jápanaikinus teritorija tapo oficialiusàvartynu. Iki pat 2008 m. didþiu-liai plotai buvo tuðti ir menkai nau-dojami. Pernai rudená pradëta are-nos statyba. Pramogø ir sporto rûmøatidarymas numatytas 2010 m. spa-lá. Tuomet sala pradës naujàjá savogyvenimo etapà, kurio kokybë ku-riama ir planuojama jau ðiandien.Architektui Jurgiui Rimvydui Pa-

liui senasis Kauno uostas ir dabarkaip gyvas: �Vaikystëje man Kau-nas siejosi su centre buvusiu þiemosuostu ir garlaiviø álanka, plaèiu ka-nalu, kuriuo plaukiodavo ávairiausilaivai. Darmaþàmane tëtis kartà nu-sivedë paþiûrëti laivø. Pamatæs iðnuostabos net aiktelëjau: visà vaiz-dà uþstojo didþiulis baltas dviejø de-niø keleivinis garlaivis, ið kurioaukðto kamino vertësi juodi dûmaiir balti garo kamuoliai. Cilindruosesuðnypðtë garas, keldami vandenspurslus pradëjo suktis mentraèiai.Ûktelëjo sirena, ir laivas oriai iðplau-kë ið álankos. Ðis vaizdas vaiko ðir-dyje paliko neiðdildomà áspûdá, ku-ris ir ðiandien gyvas. Kaunas yra lai-vø miestas. Ir dabar manau, kad taisvarbiausias Kauno þenklas, jo ta-patumas, iðskirtinumas, kurio neturijoks kitas Lietuvos miestas. Tai tu-rëtø tapti kertiniu akmeniu, kuriantcentro vizijà, o visa kita bûtø tik ma-lonûs priedai. Tada Karaliaus Min-daugo prospektas buvo þymiai siau-resnis, jaukesnis, priëjimas prie Ne-muno �humaniðkesnis�. Þemyn lei-dosi grástas ðlaitelis su laiptukais,apaèioje prie pat vandens buvo grástaplati terasa, kuri jungësi su vadina-màja �cimbruvka� prie Vytauto baþ-nyèios. Èia visà laikà buvo gyvasðurmulys, álanka pilna ávairiausiø

Ið tikro tenka pritarti nuomonei,kad televizija kvailina visuomenæ.Ekrane � nuolatinës �kalbanèios galvos�,vertos skubios psichiatrø pagalbos.

laivø. Salos krante sukinëdavosi gra-þûs uosto kranai. Krantinëje virë gy-venimas.�PrasidëjæsNemuno salos rekonst-

rukcijos konkursas vizijas gali tikpaskatinti. Iðrinkti pirmojo etapoNe-muno salos urbanistinës idëjos pa-ieðkos atviro projekto konkurso lai-mëtojai. (Su konkurso dalyviø dar-bais ðiuo metu galima susipaþintimiesto savivaldybëje.) Konkursometu siekta atrinkti perspektyviau-sius skirtingø krypèiø Nemuno sa-los plëtros urbanistiniø idëjø projek-tus bei rasti projektines Nemuno sa-los funkcinës erdvinës plëtotës al-ternatyvas. Ið 20 konkurso dalyviøprojektø net pusë jø siûlë palikti sa-là þalià, neurbanizuotà. Kitos dvikryptys � akcentuoti salos bei upëssàveikà ir teigti urbanizuotos saloskoncepcijà.Architektë, VðÁ KAUET direkto-

rë ir komisijos pirmininkë JûratëMerkevièienë teigë, kad kol kas ávy-ko tik pirmosios þvalgybos: �Vasa-riomënesá paaiðkësmûsø ateitis. To-kia sudëtinga finansinë situacija ro-do, kad lëðø gali pritrûkti net paèiamkonkursui, ne tik projektui ágyven-dinti. Pirmasis etapas nebuvo kon-kursinis, todël nieko konkretaus irnesitikëjome. Paprasèiausiai reikë-jo surasti naujø sprendimø, kurie pa-sislinktø ðiek tiek toliau, nei apsi-sprendimas palikti saloje þaliàjá plo-tà. Pinigø nëra, todël ðis laikas labaitinka svajoti ir kurti strateginius pla-nus.�Deja, abipusis bendradarbiavi-

mas ar bent bendravimas su visuo-mene vyksta vangiai. J. Merkevièie-

nës teigimu, patirtis rodo, kad visuo-menë aktyviau ásitraukia tik tada, kaijau darbai prasideda, ir uþima kriti-kuotojo pozicijà: �Norisi sukviestiekspertus ið Vilniaus, Kauno aukð-tøjø mokyklø dëstytojus, kad dis-kusija bûtø produktyvi, o ne vienparemta emocijomis: patinka, nepa-

tinka. Todël vasario mënesá Archi-tektø sàjungos salëje vël bus ekspo-nuojami visi dvideðimt pateiktø pro-jektø, irmes lauksime diskusijos, ak-tyvaus þmoniø dalyvavimo. Jauèia-

me, kad visuomenë pasisako uþ ið-saugotà þalumà, dauguma architek-tø tam visiðkai pritaria, taèiau liekaklausimas, kaip ji turi bûti tvarko-ma, kas galëtø atsirasti ðalia jos. Vi-sus esamus siûlymø variantus gali-ma apibendrinti ir vëliau svarstyti.�Nors dauguma architektø pasisa-

ko uþ þalumos iðsaugojimà, radika-liausiems ðios krypties sekëjams to-kios pastangos atrodo per menkos.ArchitektasRegimantasPilkaus-

kas teigë, jog �vertinimo komisijageriausiai ávertino tuos darbus, ku-riuose numatyta saloje toliau plëstimiestà: kapitaliniais pastatais apsta-tyti protakos pakrantes; tiesti nau-jus tiltus, lieptus ir net apþvalginiusástiklintus oro kelius; kasti naujuskanalus, atgal sugràþinti upiø laivus;pagaliau salos centre statyti naujusstambius pastatus. Þinoma, konkur-so sàlygos ið projektuotojø reikala-vo urbanistiniø idëjø, o ne parkotvarkymo pradø, taèiau visuomeneisvarbu þinoti, kad keletas á uþribápatekusiø konkurso projektø urba-nistikà suprato plaèiai � ne vien tikkaip beatodairiðkà statybos formøplëtotæ, bet ir kaip ávairiø miestofunkcijø suderinimà su gamtos sà-lygomis. Jie siekë atkreipti visuo-menës dëmesá á tai, kad salos nebû-tina apstatyti dideliais pastatais, ogeriau joje puoselëti parkà. Miestie-èiai turëtø patrauklià poilsio ir susi-tikimø vietà.

Nukelta á 10 p.

Sala vandenyje, vanduo mieste...

�Sala, jungianti krantus� (Ðarûnas Kiaunë, Asta Kiaunienë, Auri-mas Lukðys, Vytautas Butkus).Prioritetai skiriami gamtai ir salai sutvarkyti � daugiafunkciniam

parkui ákurti. Scenarijai parengti ávairiam poilsiui organizuoti. Geraisutvarkyti salos vidiniai ir iðoriniai (su krantinëmis) funkciniai ryðiai.Projektas salai suteikia reprezentatyvumo naujomis urbanistinëmis prie-monëmis, salos funkcinëmis zonomis.Urbanizuojama rytinë salos dalis. Tai vieta su visa infrastruktûra.

Ypaè gerai panaudotos salos reljefo galimybës. Nauji bûtini objektaikoncentruojami prie Nemuno. Pastatai nedideli, iðdëstyti prie tiltø ar-ba interesø zonose. Ðiaurinëje salos pusëje numatoma �buferinë� zonanuo triukðmingos gatvës. Prie Nemuno � urbanizuota terasa. Atsiþvel-giama á vizualius ryðius su gretimø Kauno rajonø dominantëmis.

�Miestas prie Nemuno� (Jurgis Rimvydas Palys).Stiprinamos urbanistinës jungtys, formuojant uþstatomø kran-

tiniø segmentus ir paliekant atvirà salos erdvæ su �þaliuoju bulva-ru�. Salà kerta laivybai skirtas kanalas, kuris perskiria jà á dvi ��Sporto salà� ir �Parko salà� � bei tampa centrinës miesto prie-plaukos aðimi. Kaip urbanistinio audinio tæsinys formuojamas þe-mutinës Fredos centras.Pagrindinë idëja � �aktyvus� vanduo. Uostas priartintas prie

miesto centro ir siûloma já tankiai apstatyti S. Daukanto gatvësaðyje, tilto prieigose. Kitas akcentas � aktyvus pakabinamasis ko-munikacinis tunelis á kità Nemuno pusæ. Taèiau oro keliai kompli-kuoti, esamas kanalas jau nepritaikytas intensyviai laivybai, todëlatsiranda maþasis kanalas. Privalumas � iðplëtota kanalo dalis irpramoginis ar þiemos uostas su atrakcijomis.Salos pietinëje dalyje � tradiciðki kaunietiðki paplûdimiai. Darbas

estetiðkas ir kupinas kaunietiðkos nostalgijos.

�Sala visai ðalia� (Dalius Ðarakauskas, Auðra Montvydaitë, JonasÐarakauskas).Urbanistinës idëjos esmë � arenos praplëtimas forumu ir þaliojo par-

ko junginys, papildytas aplink kanalà formuojamais aktyvaus lankymopastatais � kavinëmis, klubais su krantus jungianèiais tilteliais. Projek-tas priskiriamas urbanizuotø sprendimø kategorijai. Urbanizacija mas-kuojama �þaliu stogu�. Prieðais arenà � stambus kultûrinis visuomeni-nis centras. Abipus kanalo � komerciniai visuomeniniai pastatai. Are-nos teritorija palikta jos autoriams. Patraukli �amsterdamiðka� pastatønuotaika abipus kanalo. Numatomas pësèiøjø tiltas á kità Nemuno kran-tà. Taèiau didelës apimties visuomeninis objektas, vienu metu atliekantisdaug funkcijø, disonuoja su kanalo uþstatymu.Paliekama daug natûralios gamtos, urbanizuojamos krantinës. Pie-

tinë salos dalis skirta ramiam poilsiui, paplûdimiams.

Lietuvos raðytojø sàjunga sveikina kolegà Jurijø KOBRINÀ, Hanove-ryje 2010 m. sausio 19 d. Europos gamtos mokslø akademijos apdovano-tà Johano Volfgango Gëtës medaliu uþ ypatingus nuopelnus menui.

Lietuvos raðytojø sàjunga

Lietuvos raðytojø sàjunga nuoðirdþiai sveikina Renatà ÐERELYTÆ, ga-vusià Jurgos Ivanauskaitës premijà uþ romanà �Mëlynbarzdþio vaikai�.

Lietuvos raðytojø sàjunga

3

.2010 m. vasario 4-10 d.,

Nr. 5 (278-719)

Romualdas RAKAUSKAS

Skraidantis Mikaliðkiø stebukladarys

Internetiniame fotografuojanèio dailinin-ko Algio Griðkevièiaus puslapyje pirmiauperþiûrëjæs tapybà, o vëliau fotografijà, su-pratau suklydæs. Po smagø jaudulá sukëlu-siø, tvirtai suræstø spalvingø drobiø pilka-vaizdës fotografijos þvelgë tarsi ið prieblan-diðko pusrûsio. Nors nufotografuotieji siu-þetai savo fantazijø iðradingumu kartais netpranokdavo kruopðèiai iðdailintus paveiks-lus, tapybos sprogstamoji galia buvo kele-riopai stipresnë uþ fotografijø artilerijà.Aiðku, ðitaip lyginti nedera. Senuèiukë

tapyba ne tik dël garbaus amþiaus yra menøkaralienë, o 170-metë jaunoji princesë vi-siðkai nesitaiko á jos sostà. Nors atsiradusspalvotai fotografijai ir dabartinei kompiu-teriø visagalybei bûna pabandymø artëliauprisigretinti, ðiaip meninëse erdvëse abi mû-zos gana draugingai sutaria. Ypaè A. Grið-kevièiaus kûryboje. Primityvizmu paþen-klintoje jo ankstyvojoje tapyboje gausu fo-tografiðkø siuþetø. �Mergaitë su katinu�,�Mergaitë, siuvinëjanti dangø�, �Berniukassu akvariumu�, berniukas, grojantis akorde-onu �Turbût polonezas�... Tai vis fotografi-ne estetika ir komponavimu paremti darbai,nors fotografavimo minèiø tada dar nebu-vo. Gerokai vëliau atsirado tiesioginiø su-sipynimø.Ðtai kad ir �Druskos svërimas Europos

centre�, iki nuogumo nusimetæs drabuþiøspalvingumà, persikëlë, tik jau �Svarstyk-lëmis�, á fotografiná �Zodiako þenklø� cik-là. Tas pats atsitiko ir tapybiniam �Vande-niui�, bet fotografijoje naðèiais du apskri-tus tvenkinukus neða ne anas nostalgiðkasisberniukas, o gal jo tëvas. Panaði situacijalydi �Donkichoto pasirodymà�, fotoobjek-tyvu transformuotà á �Þmogø malûnà�.�Skrydis laisvu stiliumi� � dar viena áspû-

dinga tapybinë kompozicija su virð mieste-lio baþnyèiø ðagaliðkai plaukianèiu nuoguvyru. Gal tai neátikëtinø fotografiniø pasi-skraidymø pirmtakas? Pakilti A. Griðkevi-èius ruoðësi ilgai ir kruopðèiai. Jau 2004 m.nufotografavo smarkiai skristi norintá nuogàvyrà, stovintá ant kalniuko su iðskleistaismediniø kopëèiø sparnais. Vëliau savo su-dëtingëjantiems sugalvojimams pasitelkæskranà, matyt, ir pagavo iðganingà mintá, kadana tapybinë iliuzija gali virsti tikroviðkaisþmoniø skrydþiais.Naujausiame ðimtapuslapiniame A. Grið-

kevièiaus fotografijø albume �Mikaliðkiøstebuklai� (�Tyto alba�. Vilnius, 2009) ran-dame ne tik sudëtingø pasiskraidymø, bet ir

Fotovi(t)raþai 25

beveik visà aðtuoneriø metø fotografavimoderliø. Jis surikiuotas á darnià vienspalvæ vi-sumà, o jeigu staiga kaþkuriame atvertimeðvystelëtø mëlynas dangus, þaliuojanti au-galija ar raudona mergaitës suknelë, tai pri-lygtø meninio sumanymo praþûèiai.Spalva visuose menuose reikalauja ypa-

tingo subtilumo, saiko. Dabartiniai spalvin-gi fotografijø fejerverkai kartais rodo papras-èiausià nejautrà ir techniniø galimybiø ne-suvaldymà. Reiklesni fotografai stengiasi pa-bëgti nuo ryðkaus reklaminio triukðmo. Nau-jausiuose tapybos darbuose ir A. Griðkevi-

èius smarkiai prigesino koloristiná intensy-vumà. Jis sako dabar einàs minimalistiniu ke-liu � kuo maþiau spalvingo ðnekëjimo.Visi albumai prasideda nuo tekstiniø pa-

ðnekëjimø. Tai ne tik savotiðka privalomy-bë, bet ir pirmasis spausdinamø darbø verti-nimas, jø prasmiø praskleidimas ir apiben-drinimas. �Mikaliðkiø stebuklai� ypaè tur-tingi � juos palydi net du solidûs menotyri-niai raðiniai.Agnë Naruðytë savo áþvalgose �Akmens

ridenimas dangun� aptardama �padûkëlið-kas menininko fantazijas� pastebi: �Tapy-

tojas A. Griðkevièius fotografuodamas vaiz-duotæ pabrëþia veiksmo ir reiðkinio neáma-nomybæ... Tikslas � nufotografuoti vaizduo-tæ taip, lyg tai bûtø tikrovë (...), neámanomopadarymas ámanomu.�Ir Algis save vadina susapnuoto gyveni-

mo realistu. Lietuviðkoje fotografijoje jamderëtø paskirti atskirà vardinæ lentynëlæ, nestokio originalaus, absurdiðkai tragikomið-ko autoriaus pas mus dar nebuvo.Vaidotas Jauniðkis, tiesiogiai stebëjæs su-

dëtingà fotografavimo procesà, savo vertini-mus efektingai pavadinæs �Þaidimai, kuriuosþaidþia þmonës, kuriais þaidþia�, iðgryninaA.Griðkevièiaus kûrybos esmæ: �Bet nuotrau-kø figûros taip aktyviai perima ir tæsia jo pa-veikslø mitologijà, kad, regis, pirmiau jis nu-tapë, o vëliau �atgaivino� realybëje... ir ne-svarbu, ar pieðta daþais, ar objektyvu.�Ið tiesø nesvarbu, ar nuo tapybos, ar nuo

skulptûros nubyrantys trupiniai pavirstasmagiomis, su realybe susipykusiomis foto-grafijomis. Svarbu, kad neátikëtinø fantazi-jø erdvëmis skraidanti menininko kûrybinëdvasia já dosniai maitina naujais, dar nie-kieno nesapnuotais atradimais.2006-øjø vasara Algiui buvo itin zodia-

kiðka. Dangiðkieji þenklai menininkui suf-leravo þemiðkus sprendimus: Skorpionuipritaikomas aðtriai nudilæs dalgis, ið tokiøpat keturiø dalgiø sumeistraujamos Vëþioþnyplës, pintomis vytelinëmis uodegomisplevenanèios ant liepto nuogus uþpakaliu-kus saulutëje ðildo elegantiðkos Þuvys.

Nukelta á 4 p.

,,Þmogus lëktuvas� ið ciklo ,,Cirkas�. 2009 m.

,,Jûrø muðis�. 2002 m.

4

TILTAI . 2010 m. vasario 4-10 d., Nr. 5 (278�719)

Fotovi(t)raþai 25Atkelta ið 3 p.

Mergelë � ramunëmis vainikuotas svar-biausias Algio idëjø vykdytojas masyvusisMykolas � akivaizdþiai parodijuoja saldþiàjàKopenhagos Undinëlæ. Mergelei ant akmenssodinamas Mykolas, o Liûtui kontrasto prin-cipu iðrengiama Mykolienë. Padabinta stora-virve uodega, ji oriai neða visas ðiam þenkluiatseikëtas tuðtybes. Ádomiausia, kà autorius sauprisitaikë. Pasirodo, be tvirtos moteriðkos at-ramos savo gyvenime Ðaulys nieko nesume-dþiotø. Iðmintingas zodiakas!Naujai atrasto tryliktojo Asilo þenklo he-

rojus Juozas Erlickas kaþkodël á albumà netil-po. Gaila, nes tokio fantastiðko sugalvojimogalima tik juodþiausiai pavydëti. Keisti bûnataikingieji menininkai, kurie visomis iðgalë-mis nesiprieðina sudarytojø ar dailininkø dik-tatui ir neárodo, neapgina savo mylimo vaikoteisës apsigyventi knygos puslapiuose.Gandralizdyje tupintis ir tikriausiai kiauði-

nius su uþtaisytu kalaðnikovu saugantis pus-nuogis gyvasis klasikas dar iðkilmingai asilupaðventinamas. Ir pats palaimina toká iðskirti-ná pagerbimà. Smagu, kai humoro hierarchainepristinga iðminties ir savo asmens nesupan-èioja ðventos karvës sindromu. O Algis �Ber-nardinuose� patvirtina: �Svarbu pasirinkti per-sonaþus, kurie nebijo bûti juokingi.�Vendenio ir Skorpiono fotovaizduose akis

ákyriai bado elektros stulpai. Juos ið savo �Þy-dëjimo� iðskutinëdavau aðtriai nulauþtu sku-timosi peiliuku. Dabar kompiuteriu gali idea-liai iððvarinti dangø ir visas palaukes, bet po-nui menininkui gelþbetonstulpiai, matyt, vi-siðkai neardo kompozicinës darnos.Tikriausiai esu alergiðkas, nes negaliu il-

gëliau þiûrëti á �Fontanà�, kur trys nuogi ir

stuomeningi vyrai skulptûriðkai tvirtai susi-kibæ rankomis, o tiesiai ið jø kyðo gelþbetoni-nis griozdas. Negi tokia ásivaizduojamoji fon-tano èiurkðlë?Jeigu kam atrodo, kad èia reiðkiami dideli

priekaiðtai autoriui, apsirinkate. Tiesiog pro-vokuojantis priekabiavimas, puikiai þinant,kad tapyboje tie pamëkliniai stulpai tampa vosne pagrindiniais kompozicijos elementais. TikAlgis juos timpteli ir nutapo aukðtesnius, plo-nesnius, grakðtesnius ir tarsi átemptomis stygo-mis sugroja simpatiðkàelektrosimfonjetæ...Dro-bëse jie yra tokia pat bûtinybë kaip ir baþny-èios bokðto smailë virð jaukaus miesteliuko.Fotografijø kunigaikðtijoje tuo klausimu

yra áteisinti du lygiaverèiai poþiûriai: pedan-tiðkai iðvalyti visas ðiukðles ir erzinanèias dë-mes arba prieðingai � visà balastà paversti me-nine vertybe. Tapyboje Algiui tai pavyksta, ofotografijose stulpø medþiagiðkumas ir sun-kiai suvaldomas jø iðsidëstymas ne visada pa-deda graþioms menininko intencijoms. O galèia slepiasi paprasèiausias psichologinis blo-kavimas � tiesiog nekyla ranka iðtrinti gelþ-betoniná stuobrá, kai visai neseniai teptuku te-ko pluðëti já iðdailinant...Dar vienas nedidukas apgailestavimas: al-

bumà labai graþiai bûtø sutvirtinusi neátikëti-niausio efektingumo �Vëliava�, kur atletiðkasvyriðkis su paradiniu rimtumu þygiuoja neði-nas virð galvos lengvai plevësuojanèia á ilgàkotà ásikibusio sunkiasvorio Mykolo figûra.Jeigu jau taip verkiant bûtini atokvëpiniai tuð-tieji puslapiai, tai �Vëliava� puikiausiai tiktøvietoje silpnëlesniojo �Pasirodymo su vandenstelkinuku�. Kaip ji ten derëtø su taip pat fan-tastiðku �Vaikðèiojanèiu padebesiais�!Gal autorius suabejojo dël vëliavneðio cir-

kiðkumo? Taigi tokio absurdiðko triuko pa-

saulis dar tikrai nematë ir já su didþiu malonu-mu palydëtø ilgai trunkanèiais plojimais. Vi-sam �Cirko� ciklui derëtø ploti pagarbiai atsi-stojus, o ypaè �Ðiaurës Atënams�, �Keliaujan-èiam vandens þonglieriui�, �Puèianèiam de-besis�, �360O�, �Pirmam Lietuvos kosmonau-tui�, �Pasirodymui ant batuto�...Savo fotoparodose A. Griðkevièius prakti-

kuoja dar vienà ádomø dalykà � parodo doku-mentiná filmukà apie sudëtingà fotografavi-mo procesà. Diskutuotinas ðitoks paslaptiesatskleidimas.Þiûrëdamas fotografijas save nesunkiai ap-

gauni ir patiki danguje plaukiojanèiomis þu-vimis ar balioniðkai skrendanèiu masyviu ak-meniu, o Algis negailestingai nubraukia gra-þiàjà iliuzijà. Pamatai, kad akmuo yra ið kar-tono ar paralono sumeistrauta, visiðkai leng-vutë imitacija. Atverdamas virtuvës duris me-nininkas sunaikina ir dalá kûrinio átaigumo.Taèiau gal kaip tik reikalingas toks doku-

mentinis vaizdas, nes visi niekuo nebetikintie-ji net neabejoja, kad A. Griðkevièius vien foto-ðopovirtuozas. Pamatæpadebesiuosekabalduo-jantá, trosu prie krano strëlës pririðtà Mykolà irkiek dar visokiø pastangø prireikia, kol Algiosuplanuotoji kompozicija pasidaro menu, pa-tiki maþojo teatriuko tikroviðkumu.A. Griðkevièiaus videodokumentika atei-

tyje gali tapti tokia pat meno vertybe kaip irjo fotografijos. Tik reikëtø gero profesionalo,kuris uþsiimtø visø paruoðiamøjø darbø ir uni-kaliø fotosesijø filmavimu, o vëliau sumon-tuotø smagaus siuþeto filmà. Gal net tarptau-tiniø festivaliø apdovanojimø sulauktume...Pabaigoje tradiciðkai bandþiau iðrinkti vie-

nà geriausià fotografijà. Nepavyko. Teko pa-likti iðskirtiniausiøjø penketukà: �Restaura-cija. 2002�, �Vandenis. 2006�, �Medëjanti.2007�, �Aðtri moteris. 2007� ir �Þmogus lëk-tuvas. 2009�.Daþniausiai taip ir bûna � ið kiek-vieno didëlesnio ciklo á aukso fondà nubyrapo vienà ar kelias smilteles. O dël jø A. Grið-kevièiui tikrai vertëjo ið tapybos uþsukti á fo-tografijà.

BeataBRAZAUSKAITË

Statyti monospektaklius ir juose atliktivaidmenis, ypaè pirmuosius kartus � iððûkis,kuris neretai sulaukia dvejopo vertinimo. Vie-na vertus, minimalistinis scenografijos spren-dimas gali atitikti tam tikrus kanonus, nuolattaikomus naujai statomiems kûriniams, kitavertus, atsiribojant nuo sceninës erdvës, kon-centruojamasi á darbà su aktoriumi, siekiantkuo iðraiðkingiau perteikti personaþo charak-terá. Be abejo, daugelis su tuo gali nesutikti.Galbût tokiø iðvadø nevertëtø daryti ir kal-bant apie du spektaklius � �Gaidukas� bei�Iðlaisvinti Þanà�. Visgi ðie pasirodymai su-këlë tokiø minèiø. Kiek panaðûs savo scenog-rafija spektakliai analizuoja, ko reikia, kadþmogus iðgyventø.Prieð patNaujuosiusmetusNacionalinis dra-

mos teatras Vilniuje pristatë premjerà � vienoaktoriaus spektaklá pagal Emos Ashley pjesæ�Gaidukas�. Naujieji kûrybiniai teatro metaipasirodë atviri ieðkojimams ir teatro mylëto-jams pateikë maþytæ staigmenà: ðia premjerakaip reþisierius dramos scenoje debiutavo ba-letmeisteris Jurijus Smoriginas. Sutapimas arne, taèiaukûrybinægrupæ sudaropastaruojume-tu televizijos ekrane gerai atpaþástami veidai:spektaklyje vaidmená kuria Marius Jampols-kis. Aktoriui tai pirmasis monospektaklis.M. Jampolskio personaþas keliauja per pri-

siminimus. Perteikiami vaiko, paauglio ir vyrosavojo identiteto ieðkojimai, kol galiausiai dvi-deðimt penkeriø sulaukæs þmogus þiûrovø teis-mui atveria savo vidines patirtis. Tai þvilgsnisir á ðalia buvusiø moterø gyvenimus. Ðiuo atve-ju tinka posakis �ieðkok moters�, mat M. Jam-

polskio personaþui, nuo maþumës gyvenusiaminternate tarp keturiø sienø, ji tapo reikalingatarsi oras. Bronë, Stasë, ðefë ir kitos moterys,tarp kuriø brendo vyras, galbût atstojo nepaþin-tà motinà, pirmàjà meilæ. Buvimas su jomis � netik savo troðkimø patenkinimas, taèiau ir nepa-tyrusioðilumos, sunkumøuþgrûdinto jaunoþmo-gaus pasiteisinimas, noras tapti reikalingam.Vy-ras visada lieka iðtikimas moteriai, taèiau atsi-duodamas jai personaþas, atrodo, ne visada tei-singas sau paèiam, o santykiai su vyrais tampakiek sudëtingi ir retkarèiais komiðki.

Aktoriui scenoje teko pusantros valandosgyventi vyro ir keliø jo moterø gyvenimus. Is-torija aprëpia dvideðimt penkeriusmetus. Spek-taklá aktorius pradeda atsisëdæs ant këdës, kuriyra didesnë nei áprasta ir optiðkai sumaþina jápatá. Personaþas � sutrikæs, nereikalingas, ma-þesnis ir menkesnis uþ visà pasaulá � nuo pir-mosios spektaklio akimirkos atrodo uþsiëmæspaieðka vietø, kuriose galëtø ásitvirtinti. Pasa-kos þodþiai apie parðelá Feliksà, neþinantá, iðkur jis atsirado, ir vilkà, kurá Feliksas palaikosavo mama, pradþioje nuteikia skeptiðkai, ta-èiau sukuria pagrindà sekti istorijà ir patikëti,kad matome ne televizijos ekrane rengiamuspopuliarius pasirodymus, o teatrà, raðantá þmo-niø istorijos knygà. Juoda kvadratinë scena pri-mena internato aplinkà, kurioje megzdavosijaunuolio ir moterø dialogai. Ði teatro erdvëretkarèiais pasirodydavo kiek per didelë perso-naþui, já dar labiau sumenkindavo, taèiau buvoapstu vietos ieðkojimams. Tarsi gûdaus skers-gatvio prieblanda, kurioje veikëjas slëpdavosinuo savo pojûèiø, aitri ðviesa, kurioje spigin-davo iki kaulø ásigërusi aistra niekinamam irtrokðtamam gyvenimui, aðtrino tiek vyro cha-rakterio bruoþus, tiek þiûrovø pojûèius stebintðá personaþà. Pradþioje apðvietimas, ryðkiaikoncentruotas á tam tikras scenos vietas, su-trikdë � personaþas atrodë sunkiai áþiûrimastamsoje ar pernelyg apglëbtas spiginanèiosðviesos spinduliø. Vis dëlto teatro erdvëje savoprabëgusiø metø kelius prisimenantis jaunuo-lis ðiomismizanscenomiskëlëpamàstymø.Vei-këjo plastinë raiðka kiek asocijavosi su GyèioIvanausko kuriamø personaþø gestikuliacija,pabrëþta mimika, o ypaè sàsajø sukëlë ásitem-pimas ir pasiþvalgymas kairën deðinën � ma-þa pastaba ir gana skirtingos aktoriø charakte-ristikos, taèiau tokia iðraiðka dar kartà pabrë-þë vidiná susimàstymà, personaþo paklydimusir ieðkojimus.Sulaukæs moterø atsako, po truputá jas prisi-

jaukinæs, jaunuolis pradëjo save suvokti kaipgalintá bûti tik tarp jø, tarsi vedlá � kaip gaidáviðtidëje su savo pulku. Taèiau nejuèiomis jistapo priklausomas nuo pulko, be kurio papras-èiausiai nesugebëtø iðlikti toks, koks yra, kokápats save susikûrë.

Aktoriui pasitraukus ið scenos, spektaklisnesibaigë. Pusantros valandos scenoje kabë-jusi maþai tepaliesta balta ðirma buvo panau-dota kiek iðtæstai vaizdo projekcijai parodyti.Regëjome M. Jampolskio personaþà, keliau-jantá teatro erdvëmis, kiemu á tolá. Jeigu spek-taklis bûtø ðiek tiek labiau �pagardintas� vaiz-do projekcijomis veiksmo eigoje, galbût siu-þetas ir projekcija pabaigoje bûtø ágavusi ryð-kesniø sàsajø.Festivalis �Teatro fantomas� kartu su �At-

viru ratu� gruodþiomënesáKauno klube �Ups�pristatë Ievos Stundþytës reþisuotàmonospek-tkalá �Iðlaisvinti Þanà� pagal J. Anouilh pjesæ�Vyturys�. Spektaklyje vaidino aktorë JuditaUrnikytë, kuri taip pat pirmà kartà priëmë ið-ðûká atlikti vaidmená vieno aktoriaus spek-taklyje.Tà vakarà teatro scena virtusioje klubo

erdvëje mergelës ið Orleano istorija ne atkar-tojo þiûrovams prancûzø didvyrës biografi-jà, bet këlë klausimus apie tikëjimà ir pasi-rinkimo galimybes. Siuþete skleidësi Þanossantykiai su tëvais, karaliumi. Tëvai, nesu-vokdami dukters regëjimø ir troðkimo apgintiðalá, jos iðsiþada, taèiau dël savo tikëjimo iratsidavimo mergelei pavyksta tapti tëvynësvaduotoja.Spektakliuose �Gaidukas� ir �Iðlaisvinti Þa-

nà� aktoriai ákûnija kelis personaþus. J. Urni-kytei scenoje pavyko itin iðraiðkingai sukurtiskirtingus charakterius, juos grieþtai atskiriantindividualiomis iðraiðkomis, groteskiðkai pa-ðiepiant. Mergelë subtiliai vaizduojama kaipypaè jautri ir atsidavusi regëjimuose akcentuo-toms tikëjimo tiesioms, taèiau vëliau nustebi-na tapusi gudria, tikslo siekianèiamoterimi, pa-siruoðusia stoti á kovà.Prieðingainei ðiamespek-taklyje, kuriame þiûrovams teko átemptai sektikiekvienà aktorës krustelëjimà, M. Jampolskioveikëjai tarsi susilieja á vientisà iðgyvenimà irleidþia þiûrovams patiems kelti klausimus, one klausytis nuosprendþio.

Nukelta á 5 p.

Dmitrijaus MATVEJEVOnuotrauka

Ieðkojimø kryþkelës

Ciklas ,,Zodiako þenklai�, ,,Asilas�(13 menuo). 2006 m.

5

. 2010 m. vasario 4-10 d., Nr. 5 (278�719) TILTAI

UgnëKRAULAIDYTË

Anuomet, kai dar vyravo dailësþanrø hierarchija, daugiau ar ma-þiau visuotinis vertybiø pagrindasneslydo ið po kojø, o pieðimas ðvie-sa stebuklingomis fotodëþutëmisnekëlë grësmës dailininkø orumui,greièiau ir tiksliau uþfiksuodamastikrovës vaizdus, religiniai ir isto-riniai siuþetai puikavosi paèiojehierarchijos virðûnëje. XIX a. pa-baigoje impresionizmas, áþûliai ið-traukdamas á dienos ðviesà atsitik-tiniø kompozicijø fragmentus, skë-lë antausá tradicijoms ir áprastamestetikos suvokimui. Be abejo, tei-giamos visuomenës reakcijos bu-vo naivu tikëtis, bet ilgainiui pa-sipiktinimo ðûksniai prikimo arbabuvo nukreipti kiton pusën, ir su-stabdyti á XX a. ásisukusios ekspe-rimentavimo epidemijos nebelikovilties.Keièiantis pasaulëþiûrai, keitësi

ir meno misija. Retas viduramþiødailininkas susiprasdavo pasiraðytipo savo kûriniais ir vargu ar bûtøpatikëjæs, kad koks nors jo sukurtasbesiðypsantis angelas perteikia pa-ties tapytojo dvasinæ bûsenà, emo-cijas ar jausmus. Tik Renesanso lai-kais, þmogui atsistojus á visatos cen-trà, imta domëtis menininkø asme-nybëmis, o kiek vëliau kûryba pa-virto nebloga terpe savo individua-lybei ar poþiûriui atskleisti. Istori-jos tëkmëje pokyèiø neiðvengë ir re-liginë dailë, ið supaprastintø pieði-niø ir simboliniø þenklø iðsirutulio-jusi á daugiaplanes, sudëtingas kom-pozicijas. Taèiau nepaisant formosir raiðkos pakitimø Biblijos siuþetaiiðlaikë specifinæ kalbà, o kad jà su-prastum, reikia turëti bent minima-liø þiniø. Spalvos, vaizduojami as-menys, jø atributai iðsaugojo sim-bolines prasmes, uþ kuriø � krikð-èionybës istorijos potekstë.Nedaug þmoniø, o ypaè jaunes-

niø, ðiandien domisi ðia daile � matji byloja apie nebepopuliarias ver-tybes, o dar ir suprantama ne ið kar-to, todël atrodo nuobodi. Visgi josprasmes, ypaè atsiskleidþianèias persiuþetà, galima iðvynioti it koká siû-lø kamuolá � surandi jo galà, trukte-li, ir, þiûrëk, visai neprastai sukasi.Ir kaþkoks senas barzdoèius senovi-niais apdarais pasirodo esàs ðv. An-tanas, laikantis T (tau) formos kry-þiø su varpeliu, ðalia esanti kiaulë �ne ðiaip atsitiktinë palydovë, betatributas, bylojantis apie 1095 m.ásteigtà antanitø ligoninæ, kurios vie-nuoliai laikë ypatingos veislës kiau-

les, o ið jø taukø gaminovaistus. Vëliau joms pa-kabindavo po kaklu var-pelius, rodanèius, kadðios priklausanèios ðv.Antano broliø ligoninei.Pabandykime �iðvy-

nioti� vienà Kauno arki-katedros bazilikos pa-veikslà. Jeigu eidami vi-duriniàja nava didþiojoaltoriaus link labai ne-skubëtumëte ir stabtelë-jæ ties antruoju deðinëjepusëje esanèiu pilioriumipakeltumëte galvà aukð-tyn, pamatytumëte vyrà,meiliai laikantá krucifik-sà, ir keletà ðalia esanèiøputliø angelëliø. Du ið jø,prie pat ðventojo (tai ið-duoda þvaigþduèiø nim-bas aplink galvà) kojø,rodos, intensyviai ben-drauja � sëdintysis antneaukðto laiptelio, pridë-jæs prie lûpø pirðtà, lygkaþko klausdamas, þvel-gia á raudona skraiste ap-sijuosusá stovintá ange-liukà, rankose suspaudu-sá uþrakintà spynà.Virðu-je plevena dar vienas vi-safigûris angelas, laikan-tis palmës ðakà, lauro la-pø vainikà ir lelijos ðake-læ. Ant stalo guli knyga ir kepurë,fone � architektûriniai interjero frag-mentai ir besiplaikstanti raudonadraperija. Rami, ðilta nuotaika, jo-kio dramatizmo, jokio veiksmo.Nuobodoka, tiesa? Paskaitykimetarp eiluèiø.Nieko atsitiktinio ar pavaizduo-

to �ðiaip sau� religinëje dailëje ne-bûna.Knyga, krucifiksas, palmiø ða-kelë ir þvaigþduèiø nimbas iðduo-da, kad prieðais mus � ðv. Jono Ne-pomuko figûra. Ðventasis siejamassu iðpaþinties paslapties saugojimu.Karalius Vaclovas IV, átarinëdamassavo þmonà Joanà neiðtikimybe, pa-reikalavo, kad nuodëmklausis iðduo-tø jos meiluþio vardà. Taèiau J. Ne-pomukas atsisakë tai padaryti, ir bu-vo nustumtas nuo tilto á Vltavos upæ.Penkiø þvaigþduèiø nimbas prime-na po jomirties virð upës pasirodþiu-sias þvaigþdeles, padëjusias surastinuþudytojo kûnà. Tiesa, yra ir kitapaskandinimo prieþasties versija.Tam paèiam karaliui, Vaclovui IV,susiginèijus su Prahos arkivyskupudël abatijos, Nepomukas stojo pas-tarojo pusën, pasiprieðino karaliui,todël buvo suimtas, tardomas, kan-

kinamas ir naktá nustumtas nuo til-to. Bet kuriuo atveju ðv. Jonas Ne-pomukas laikomas iðpaþinties sau-gotoju ir tiltø globëju. Tikima, kadjis sergëja nuo potvyniø ir kitokiøvandens nelaimiø, globoja neteisin-gai apkaltintuosius. Ðventojo kultàiðplatino jëzuitai, prieðindamiesi ið-paþintá atmetusiam protestantizmui.Ðv. Jono Nepomuko kultas populia-rus ir Lietuvoje, taip pat kai kuriosekitose ðalyse � Lenkijoje, Austrijo-je, Bavarijoje, o ypaè Èekijoje.Paveikslas, esantis Kauno kated-

roje, buvo skirtas ðv. Jono Nepomu-ko altoriui, todël ðventasis nutapy-tas paèiame kompozicijos centre pir-majame plane, nenustumiant jo á gi-lumà ar á paveikslo pakraðtá. Visa ap-linka pabrëþia jo dorybes. Ðv. JonoNepomuko drabuþiai parodo pri-klausymà kunigijai: juoda kasdie-në, þemæ siekianti sutana, balta, lais-vai krintanti kamþa, simbolizuojan-ti tyrumà, ðventumà ir laisvas rankasgeriems darbams daryti. Pamaldumàiðryðkina ant krûtinës pakabintasstambus kryþius. Figûrà savotiðkaiárëmina storesnio audinio, ðermuo-nëlio kailiu puoðtas, trumpesnis uþ

kamþà rudas apsiaustas sugobtuvu. Ant þalios staltie-sës padëta knyga � iðmin-ties ir þiniø, pasaulio vie-novës simbolis.Virð ðventojo figûros

plevenantis angelas laikokankinystës ir iðaukðtini-mo þenklus. Palmës ðakelësuprantama kaip kankiniøir krikðèionybës gynëjøatributas, pergalës prieðmirtá simbolis. Lauro lapøvainikas � ypatingas pagar-bos ir iðaukðtinimo þen-klas, simbolizuojantis gar-bæ ir ðlovæ, taip pat suvo-kiamas kaip nuoroda á ne-mirtingumà. O uþrakintaspyna stovinèio angeliukorankose � dar vienas bûdaspriminti ðventojo mirtiesprieþastá.Aptaræ ikonografines

subtilybes, þvilgtelëkime irá meninës raiðkos specifi-kà bei paveikslo sukûrimolaiko kontekstà. Ðis kûrinyspriskiriamas vëlyvajam ba-rokui (aplaidubûtønepami-nëti jo tikslaus datavimo irautoriaus � 1778 m. ðv. Jo-nà Nepomukà nutapë Jur-gis Koðtovnas, pats áraðæssignatûrà apatiniame dro-bës kampe kairëje). Baro-

kas � tai laikotarpis, kai griebtasi pa-èiø ávairiausiø priemoniø, norint pa-liesti þiûrovo jausmus, sukelti stip-riø iðgyvenimø. Lietuvos baroko sa-vitumà formavo stiliø vëlavimas beiskirtingi átakø ðaltiniai. Sustiprëjuskontrreformacijai Baþnyèia skatinoátaigiø religiniø scenø vaizdavimà,kad jos, darydamos kuo stipresná po-veiká, gràþintø tikinèiuosius á Baþ-nyèià. Vëlyvojo baroko baþnyèiøinterjeruose jëzuitø dëka atsiradoTheatrum Sacrum. Pasitelkus muzi-kà, apðvietimo gudrybes bei panau-dojant áspûdingus dekoro elemen-tus, buvo siekiama sukurti mistinááspûdá, kad susirinkusiøjø masë ne-abejotø, jog Miðiø aukoje dalyvau-ja tikrasis Dievas.Ðv. Jono Nepomuko paveikslas

per meilës ir pagarbos Kristui liudi-jimà, perteikiamà meilingai laiko-mo krucifikso ávaizdþiu, kiek ra-miau, be átampos ir papildomø triu-kø stengiasi patraukti já stebintá as-mená á savo pusæ. Iðaukðtintas ðven-tasis pristatomas kaip sektinas, ke-liantis pasitikëjimà visos Baþnyèiosatstovas.J. Koðtovno tapybos maniera ga-

Besàlygiðkos iðtikimybës istorijana laisva, bet kartu ir kruopðti. Dai-lininkas iðlieka atidus detalëms,stengiasi átikinamai perteikti for-mas, apimtis, individualizuoja vei-do bruoþus, atkreipia dëmesá á me-dþiagiðkumà. Vyrauja tapybiðku-mas, daugiau dëmesio skiriamaspalviniams sprendimams, atspal-viø ieðkojimui, ðviesotamsai negupreciziðkam pieðiniui. Barokasskleidþiasi ir per daiktø fragmenta-vimà, dalá jø panardinant intensy-viame ðeðëlyje ir stipria ðviesa ið-ryðkinant tik fragmentà. Nevengia-ma palikti neaiðkumo, neuþbaigtu-mo � ne visai aiðki raudonosios dra-perijos paskirtis, ið kur ji iðnyra, ko-dël ten yra.Pagrindiniai kompozicijos ele-

mentai komponuojami barokui bû-dingu diagonaliu principu. Gyvumosuteikia plevenanèios draperijos: iðfono iðnyranèios raudonos uþuolai-dos fragmentas, aplink angeliukøkûnus besisukanèios lengvos me-dþiagos juostos, ðv. Jono Nepomu-ko drabuþiai taip pat krinta lengvo-mis, plastiðkomis klostëmis. Stiprusapðvietimas iðryðkina formø apim-tis ir tûrius, sudaro kontrastà ðeðëly-je skendinèiomsvietoms. Tiesa, tam-sai pabrëþti tapytojas nesirenka gry-nos juodos spalvos, naudojami tam-sesni rudi atspalviai. Erdvæ pertei-kia ástriþai pastatytas stalas, archi-tektûriniai interjero elementai. For-mos modeliuojamos ne tik pasitel-kiant ðviesà-ðeðëlá, bet ir plaèià at-spalviø paletæ. Vyrauja þemës spal-vos � ruda, gelsva, pilkðva, nors esa-ma ir raudonos, þalios, baltos, ku-rios susilieja á darnià ðiltà kompo-zicijà. Visa drobë persmelkta jau-kumu, perteikia giedrà nuotaikà. Ðiatmosfera kuriama ne tik atitinka-mu spalviniu sprendimu, bet ir vaiz-duojamøjø tarpusavio santykiø pa-rodymu.Paveiksle daug bendravimo, ið-

reiðkiamo figûrø padëtimi viena ki-tos atþvilgiu ir intensyviais þvilgs-niais: iðpaþinties paslapties saugo-jimà primenantys putlûs barokiðkiangelëliai gestais bendrauja tarpu-savyje, ðv. Jonas Nepomukas ðvel-niai þvelgia á krucifiksà, virðuje esan-tys angelëliai já stebi. O ir paèiosemocijos teigiamos � meilingumas,pagarba, atidumas, artumas. Siuþe-tas ramus, nëra jokiø ávykiø nei átam-pos. Labai paprasta, lyg ið kasdie-nio gyvenimo paimta scena: ðven-tasis niekuo neiðsiskirianèiame in-terjere stabteli ðalia stalelio, laiky-damas krucifiksà þvelgia á já giedruveidu ir, kurá laikà pamàstæs, padësjá ant stalo ðalia knygos ir bireto.Tik perpratus simboliø ir atribu-

tø reikðmes vaizdø kalboje galimaatsekti ðventojo gyvenimo nuotru-pø, pasakojanèiø nepaklusimo prie-vartai, atsidavimo tarnystei bei be-sàlygiðkos iðtikimybës istorijà.

Ieðkojimø kryþkelësAtkelta ið 4 p.

Spektaklyje �Iðlaisvinti Þanà� au-tentiðkumo nesiekiama. Þanos vy-riðkus drabuþius ir ðarvus atstoja rau-donas suplëðytas apsiaustas, arklá �ðluotos kotas, taip pat pora kibirø,vienas jø spektaklio metu kabantisvirð scenos (�Gaiduke� � du dang-èiai), ir këdë, kurià galima laikyti ne-atsiejamu scenos objektu � ant jospasakojamos istorijos, apversta, pa-sukta, paguldyta ji transformuojamaá visai kità objektà; ta pati këdë tam-

pa naujo pasakojimo ramsèiu. Nuo-stabà kelia spektaklio pabaiga: ið ki-biro, pakabinto palubëje, ant mer-gelës pasipylæs vanduo � Þanos sie-kiø kulminacija, jos egzekucija irlaimëjimas, apsivalymas nuo iðori-nio purvo, kanèios, iðsilaisvinimas.Panaðiuose, bet ir skirtinguose

spektakliuose ið naujo ieðkoma tøpaèiø tiesø, o aktoriams, atrodo, sa-vo atvirumu pavyko þiûrovus áti-kinti.Kaip prieðingybë �Neágaliøjø tru-

pë �Naujasis teatras�, sausio 14 d.

Menø spaustuvës Juodojoje salëjepristatæs reþisierës D. Keturakytësspektaklá �Pasiuntinys�. Nors rody-tas Juodojoje salëje, ðis kûrinys pul-savo ramybe, kvietë meditacijai irapmàstymams, ar kiekvienas mûsøpakankamai mylime, kad jaustumë-mës laimingi.Aktoriams neteko vargintis ási-

menant monologus, scenoje tekstailengvai pleveno krisdami lapais þe-myn, ðákart tai � spektaklis-skaity-mas. Jaukiai susëdæ uþ stalo prie þva-kiø ðviesos, fone tyliai skambantmu-zikai, baro savininkë Nina su bar-menu klausësi gyvenimo prasmësieðkanèio Klauso istorijos: jaunuo-lis þaidë loterijose, iðmoko laimëti,neradæs atsakymø norëjo pasitrauk-

ti ið gyvenimo, taèiau to padaryti jamnebuvo leista.Siuþetui ásibëgëjus, netikëtai ið-

vydome mistiná personaþà � ange-là, kuriam reþisierës sprendimu tekokurá laikà slëptis tolumoje uþ pagal-viø. Gausybë jø � pakabintø, paskli-dusiø ant þemës, nors ne visada pa-naudotø kaip scenografijos objek-tas � scenoje virto atsvara bûtiesþaizdoms ir kartu riba tarp materia-lumo ir dvasinio pasaulio lengvu-mo, subtilumo.Spektaklyje kiek pritrûko Ninos

ir barmeno vaidmenis atlikusiø ak-toriø iðraiðkingumo. Pasirodæ sceno-je jie privertë suklusti: aktoriai, tu-rintys fizinæ negalià, pradþioje atro-dë dràsûs ir verþlûs (barmenas á sce-

nà áþengë ant rankø), taèiau suligKlauso istorija nutilo. Angelo irKlauso mono-dialogai palaikë siu-þeto átampà. Nors erdvë buvo ganastatiðka, neatrodë, kad stigtø jude-sio � scenoje nuolat pasireikðdavoangelas, o istorijos vingiuose iðveng-ta nereikalingo blaðkymosi.Verèiant ðios istorijos puslapius,

þiûrovams teko patikëti, kad troðki-mus galima paversti tikrove, o viskàreikia daryti su meile, tik tada paju-sime laimæ ir ja apdovanosime ki-tus, gyvenimas taps prasmingas, oþmogus turës paskatà veikti.

6

TILTAI . 2010 m. vasario 4-10 d., Nr. 5 (278�719)

Ieva ZAKAREVIÈIÛTË

Besidomintieji naujienomisknygø rinkoje ir premjeromis ki-no salëse, þinoma, pastebëjo, kadgerokai pagausëjo raðytinës ir vi-zualinës informacijos apie misti-nius padarus. Ypatingà vietà tarpjø uþima vampyrai, kurie jau ne-bëra marginaliniai personaþai.Specialiuose knygynø stenduosekaraliauja raðytojos StephenieMeyer �Saulëlydþio� serijos kny-gos, o ðalia jø kas mënesá gausëjair kitø autoriø panaðios literatû-ros tomø. Vis daþnesni vampyrið-ki siuþetai ir kine. Kà galëtøreikðti tokios subkultûros rene-sansas?Willas Rogersas, garsus Holi-

vudo aktorius, yra pasakæs: �He-rojiðkumas � viena ið trumpiau-siai besitæsianèiø profesijø.� Pas-taraisiais deðimtmeèiais kino ek-ranus iðvysta vis daugiau ávai-riausiø personaþø, turinèiø skir-tingiausiø gebëjimø ir galiø. Ta-èiau kas lemia tokià didelæ kuria-mø herojø kaità? Kodël jie ap-skritai atsiranda? Ir galiausiai �kà mûsø kuriami �dievukai� ga-li pasakyti apie mus paèius?

Fikciniø personaþø iðtakos

Ko jau ko, o fantazijos þmonijaniekada nestokojo. Prieðistoriniaislaikais, nesugebëdami suprasti pa-saulio ir jame vykstanèiø reiðki-niø, þmonës pradëjo kurti alterna-tyviàjà tikrovæ uþ materialiosiosrealybës ribø, ji ir turëjo paaiðkin-ti tai, kas tuo metu dar buvo pa-slaptinga. Taip dienos ðviesà iðvy-do dievai ir dievukai, mitinës bû-tybës ir pabaisos, ákûnijæ gamtosjëgas ir paaiðkinæ tam tikrà jø ruti-niðkumà, pavyzdþiui, saulës laidà,vaivorykðtës atsiradimà po lietaus,sniegà þiemos metu ir pan. Taèiaukai kuriuos vaizduotës kûriniusþmonija �nukabino nuo dangaus�,jie tapo �realesni� uþ kitus. Daþ-niausiai ðie fantazijos padarai gy-vendavo tarp þmoniø, su jais kal-bëdavo, bendraudavo, o reikaluiesant visuomet kovodavo uþ gëráir nugalëdavo tamsiàsias jëgas. Ði-tas epizodas itin reikðmingas dau-gelyje mitø ir legendø, nes anks-tesniaisiais informacijos stygiauslaikais, kai kiekviena diena paþer-davo naujø netikëtumø, þmonëmsbuvo tiesiog bûtina tikëti gëriopergale prieð blogá. Ilgainiui tokieveikëjai praminti didvyriais ar he-rojais. Mesopotamijoje ðá vaidme-ná atliko Gilgameðas, Japonijoje �Momotaro, o Graikijoje � Herak-lis. Nors ir turëjo menkø, kitokiøkultûrø nulemtø skirtumø, ið esmësjie buvo panaðûs.Visi mitologiniai didvyriai ne-

paprastai dràsûs ir stiprûs, tai anks-tyvaisiais laikais buvo laikoma es-minëmis pozityviosiomis savybë-mis. Tokia tendencija visiðkai na-tûrali, atsiþvelgiant á to meto gy-venimo sàlygas, kai fizinë jëgavaidino kur kas reikðmingesnávaidmená nei ðiandieniniame tech-nologijø amþiuje � dabar materia-linei ir moralinei gerovei uþsitik-rinti visiðkai pakanka universite-tuose ágyjamo vienos ar kitos sri-ties ágûdþio.Taip pat dauguma jø, nors gy-

veno þmoniø pasaulyje, buvo ne-þemiðkos kilmës. Toks vaizdavi-mas paremtas tuo, jog þmonëmsbuvo bûtina tikëti kuo nors, kasyra aukðtesnës padermës ir daþ-niausiai dangiðkos prigimties.Mums tiesiog svarbu patikëti, jognesame tobuliausias evoliucijosproduktas, jog yra kaþkas, á kà bû-tø galima lygiuotis, kad pasaulis,

kuriame gyvename, nëra viskas, kàgyvenimas gali pasiûlyti.Itin akcentuotos moralinës le-

gendiniø didvyriø vertybës. Visijie tobulai geri, sàþiningi, dori irteisingi. Ðias savybes þmonës su-teikdavo savo iðgalvotiems didvy-riams, nes patys norëdavo tokie bû-ti. Moralus gyvenimas senovës lai-kais buvo savaime suprantamas,bet sunkiai ágyvendinamas (ðiuoaspektu turbût nedaug skiriasi irnuo mûsø laikø). Tad gerøjø savy-biø priskyrimas pusdieviams irdidvyriams skambëdavo lyg mora-linis pasiteisinimas prieð save pat ��paprastas þmogus per daug sil-pnas, kad galëtø atsispirti visomsgyvenimo pagundoms�.Taèiau laikas bëgo, supratome,

jog þemë apvali, o vietoj dievøpradëjome tikëti beþdþionëmis, irsusikurtø draugø ið fantazijø pa-saulio mums nebereikia. O gal ne-bûtinai?..

Naujieji mokslo dievai

Gal iðtobulëjus technikai ir at-siradus galimybëms, savo alterna-tyviosios tikrovës mes neiðtrynë-me, o tiesiog perkëlëme á kità erd-væ? Apskaièiavæ jos piniginæ ver-tæ, dargi ëmëmës komercijos. Galistoriniø herojø neiðmetëme áðiukðliø dëþæ, o tiesiog pakeitëmejuos kitais? Vieðoji erdvë, televi-zijos ir kino ekranai, þurnalai, ko-miksø knygelës jau nuo penktojodeðimtmeèio perpildyti superhero-jø, didvyriø, pasaulio gelbëtojø irðiuolaikiniø angelø sargø. Niekokeista, jog ði banga kilo Jungtinë-se Valstijose, ðalyje be bendrosiospraeities ir atminties. Niekada ne-turëjæ senosios mitologijos, jiepradëjo jà kurti ásigalëjus Holivu-do vieðpatijai, o tiksliau tada, kaimitui ar legendai ásitvirtinti jau ne-reikëjo ðimtmeèiø � uþteko vos po-ros valandø, kad apie já suþinotø,ir vos poros savaièiø, kad juo �pa-tikëtø�.Tai nereiðkia, jog naivûs ameri-

kieèiai parëjæ namo po kino prem-jerø skuba sau pakampëje ásireng-ti maþytá supermeno altorëlá ar pa-aukoti ëriukà þmogaus-voro gar-bei (nors patiklumas kartais tikraistebina: Amerikoje yra susidariu-sios savanoriø, pasiryþusiø, jog sujais be atlygio bûtø atlikti medici-niniai/genetiniai bandymai, eilës,nes jie tikisi, jog taip mutuos ir pa-virs vienu ið þmogaus-voro, þmo-gaus-skorpiono ir pan. klasës at-stovø). Taèiau ar masinis kino fil-mø ir animaciniø filmukø þiûrëji-mas, komiksø, þurnalø, marðkinë-liø, kojiniø ar net dribsniø pirki-

mas taip pat nëra savotiðka tikëji-mo forma?Taèiau ðiame procese stebina

ne kilmës ðalis ar atsiradimo prie-þastys, stulbina masinis vartoji-mas. Kodël þmonës kuria fantasti-nius asmenis, kai, rodos, pasaulisjau paaiðkintas ir nei herakliø, neigilgameðø nebereikia. Kodël fik-ciniai herojai nenumirðta pomokslo laimëjimø, o prieðingai, jørandasi vis naujesniø, vis ádomes-niø? Dar daugiau, kodël jie tokievelniðkai populiarûs? Kodël þmo-gui reikalingi fantastiniai elemen-tai realiame gyvenime. Galbûtmûsø pasaulis nëra toks paaiðkin-tas, kaip norëtume?Regis, mokslo laimëjimai në

kiek nepaþabojo þmoniø fantazi-jos. Bet negalima teigti, jog visaijos nepakoregavo. Mokslo revoliu-cija, ávykusi ðaltojo karo metais,padiktavo taisykles, kuriomis va-dovaujantis buvo pradëti kurti ðiødienø superdidvyriai. Septintaja-me deðimtmetyje padidëjæs ameri-kieèiø susidomëjimas kosmosu,triumfavæs 1969 m. iðsilaipinimuMënulyje, galima sakyti, pradëjo

Supermeno, kurá dràsiai galima lai-kyti populiariausiu ateiviu þemë-je, sagà kino ekranuose. O sukles-tëjusi genø inþinerija atvërë durisX-menø kompanijai.�Tai tik vaikiðkø filmukø per-

sonaþai, mums gilintis á juos nëraprasmës�, � teigsite jûs ir bûsite ne-teisûs. Á supermeno atvejá gilinosinet tokie mokslo pasaulio didþia-vyriai kaip Umberto Eco ar Slavo-jus Zizekas. Na, o jei pavardës ne-átikina, gal átikins skaièiai: vienassupermenas per metus �uþdirba�daugiau nei milijardà doleriø, otai yra tik ðiek tiek maþiau nei vi-sos Zimbabvës valstybës BVP(1.9 mlrd.). Á alternatyviàjà tikro-væ, kurià kuriame kitapus ekranø,verta gilintis, nes ji padeda paaið-kinti socialinæ realybæ, kuriojegyvename.Psichologo Justino Buroko tei-

gimu, þodþio �tikëti� á kabutes dë-ti nebûtina, nes dalis þmoniø iðtikrøjø nuoðirdþiai tiki ávairiø mis-tiniø bûtybiø egzistavimu. Taèiaupsichologija nepasiûlo vieno aið-kaus atsakymo, kodël þmonëms taireikalinga. Viena ið teorijø tikëji-mà mistinëmis bûtybëmis aiðkinaþmogaus noru pasijusti sauges-niam: juk ramiau gyventi, pagal-vojus, jog ávykus kokiai nors di-delei katastrofai pasaulá iðgelbëtøsuperþmogus. Tikëjimas mistinë-mis bûtybëmis aiðkinamas ir tuo,kad fantazijø pasaulyje þmogusgali ásivaizduoti, jog jam pavyks-ta ágyvendinti tuos norus, kuriø jisnegali realizuoti realiame pasau-lyje. Ir dar reikëtø nepamirðti, kadmistinis pasaulis visada yra kiekádomesnis nei realus, daugeliuiþmoniø tai labai patrauklu.Puikiai ðià temà atskleidþia gar-

saus prancûzø sociologo Emile�ioDurkheimo sukurta organinio so-lidarumo teorija. Jis teigia, jogankstyvesnëse þmonijos gyvavi-mo stadijose visus mus vienijo me-chaninis solidarumas. Tai tokiabendravimo bûsena, kai dël ben-drø paproèiø ir tradicijø, o dar irdël to, jog gyvenome maþomisgrupëmis, tapome panaðûs ir elgë-mës vienodai. Kai visuomenës �ið-

platëjo�, perëjome prie organiniosolidarumo, kai net gyvendamigretimose daugiaaukðèiø namøkamarose vienas kito visiðkai ne-paþástame, taèiau kaip niekadanksèiau esame vienas nuo kitopriklausomi. Kitaip tariant, vienasþmogus organinio solidarumo vi-suomenëje netenka bet kokiosreikðmës. Internetiniai, ekonomi-niai, technologiniai, politiniai, þai-biðkos þiniasklaidos veiksniai vis-kà pavertë tokiais sudëtingais pro-cesais, jog atskiras þmogus negaliþinoti, kas uþ kà atsakingas. Betðtai pasirodo supermenas... ir mesjau þinome, kas atsakingas. Pasau-lyje, kuriame vienas þmogus rea-liai nieko negali, vaizduotë suku-ria vyrukà, kuris gali viskà: nuga-lëti nenaudëlius, pakelti lëktuvus,gesinti gaisrus ir sykiu dirbti kas-diená darbà ar net ásimylëti. Ga-liausiai technologijø ir mokslo de-ðimtmeèiais ágijæ daug buitiniø beipraktiniø patogumø, taèiau nete-kæ to, kà turëjo dar pirmykðtisþmogus pirmykðtëje bendruome-nëje, sukûrëme save ið naujo, tikðá kartà komiksø knygelëse. O nau-jasis að � toks, koká visad norëjo-me matyti: vienas, nuo nieko ne-priklausomas ir tuo pat metu ga-lingas.

Pirmyn á viduramþius!

Tad jei pripaþástame, jog filmaiir televizija � tiesiog mûsø dvasi-nio pasaulio reflektoriai, o popu-liarieji personaþai � savotiðka bai-miø ir poreikiø iðraiðka, turëtumepasiþiûrëti ir susimàstyti, kur linkjudame dabar. Regis, pasaulis turinaujà herojø. Kino teatrai, televi-zijos kanalai ir knygynai tiesioguþtvindyti naujø personaþø: raga-nø, raganiø, burtininkø ir vampy-rø. Ðie, naujai gimæ, o gal niekadanenumiræ, vieðojoje erdvëje tokiopopuliarumo nematë nuo garsiojografo Drakulos laikø, jie privertë ánuoðalæ atsitraukti net ir visa ga-lintá senukà supermenà.2001 m. prasidëjusi maþojo an-

glø raganiaus Hario Poterio odisë-ja Holivudo takais ir takeliais vir-to viskà triuðkinanèia didele avia-cine bomba (angl. blockbuster reið-kia labai populiarø filmà � aut.past.). Per 15 milijardø JAV dole-riø susiðlavæs Hario Poterio prekësþenklas sunkiai átelpa á eilinës pa-sakos vaikams rëmus. Ir nors ið pra-dþiø akiniuotojo berniuko sëkmëkino teatruose ir knygynuose at-rodë tiesioginis visø literatûros kri-tikø ávertinto J. K. Rowling neei-linio talento padarinys, pats per-sonaþas toliau nei vaikø pasakø pa-saulis neþengë...Taèiau prabëgus aðtuoneriems

metams mûsø greitojo vartojimovisuomenë jaunàjá burtininkà pa-maþu pradeda iðleisti á uþtarnau-tà, gal ðiek tiek ankstyvà �senat-vës pensijà�. Ir teisingai, ðiandie-niniai herojai ilgai ekranuose ne-gyvuoja. Prie durø á mûsø fanta-zijø pasaulá jau seniai driekiasi ei-lë. Metas èia ásivieðpatauti nau-jam personaþui. Tik kyla klausi-mas: ar naujasis herojus yra toksnaujas, kaip gali pasirodyti. Tiks-liau, ar nëra jis artimas burtinin-kø giminaitis ið tos paèios �praei-ties mitologiniø padarø, turinèiøantgamtiniø galiø�, kastos?Tiems, kurie nesugebëjo áminti re-torinës máslës, iðduosiu, jog kal-bu apie vampyrus. Dar vienus iðviduramþiø sugráþusius herojus,pasiþyminèius nepaprastomis ga-liomis, gyvybingus daugiausianaktá ir daþniausiai turinèius pik-tø këslø. Jie, kaip ir burtininkai,buvo sukurti keistuoliams perse-kioti, o baikðtuoliams ábauginti.Ðiandieniná susidomëjimà

vampyrais daugelis ávardija kaipdar vienos raðytojos, ðákart ame-rikietës Stephenie Meyer, nuo-pelnà. Nepaneigiama tiesa, jogknyga iðleista 17 milijonø tiraþu

Kas ið kapo prikëlë vampyrus?

Po vaidmens Stephenie Meyer romanøekranizacijose britø aktorius Robertas Pattinsonas jau vadinamas

romantiðkiausiu vampyru kino istorijoje.

Vampyras. Bulvarinë literatûra ir komercinis kinas ðiuospersonaþus itin iðpopuliarino.

7

. 2010 m. vasario 4-10 d., Nr. 5 (278�719) TILTAI

37 kalbomis visame pasaulyje irpuikuojasi pirmosiose bestseleriødeðimtukø vietose. Taèiau ðákartautorës kompetentingi vertinto-jai itin talentinga vadinti nesku-ba. Netgi prieðingai, istorija va-dinama gana banalia, stilius � ne-vëkðliðku, o garsusis siaubo kla-sikos kûrëjas Stephenas Kingasautorës kûrybà vadina �niekoverta�. Taèiau, nepaisant to, ger-bëjø nemaþëja, o vampyrinë ne-mirtingumo bacila persimetë ir ákitus þanrus. Lietuviðkose tele-vizijose sukasi ne vienas seria-las apie ðiuolaikinius kraujo gur-manus, o vienas populiarus ka-nalas ið lentynos iðtraukë net ge-rokai apdulkëjusá Dankanà Ne-mirtingàjá McLeodà (DankanasMaklaudas), interneto platybëslûþta nuo naujø forumø, ðvietë-jiðkomis vadinamose programo-se kartkartëmis rodomi dokumen-tiniai filmai apie vampyrø pri-gimtá ir gyvenimà.Tad kas, jei ne nuostabus raðy-

tojos talentas, sugebëjo uþkurti ðávidinio degimo variklá, lemti tokáknygos populiarumà? O gal klau-simà verta kelti kitaip? Ar knygabûtø tokia populiari, jei visuome-nei nebûtø reikëjæ sveikos misti-kos, nemirtingumo ir demoniðkumodozës? Jei sutinkame, jog XX am-þiaus herojus �pagimdë� mokslas,turime sutikti, jog naujieji herojaisu mokslu nieko bendra neturi.Netgi prieðingai, visi jie kilæ ið vi-duramþiø, mokslininkø taip daþ-nai vadinamø tamsiaisiais ðimtme-èiais. Tai laikai, kai karaliavo go-tika, burtai ir alchemija, o þmonëstikëjo ne tik Dievu, bet ir magija.Tai suvokus, natûraliai kyla

klausimas: kas nutiko, kodël ro-dyklë sukasi atgal? Kodël vël no-rime neþinomybës, kai tiek ðimt-meèiø su ja kovojome ir tiek þmo-niø ant lauþo sudeginome? Atsa-kymas paprastas. Dël visko kaltastas pats mokslas, kuris dar visai ne-seniai buvo vienintelis atsakymasá visus klausimus. Mokslas prade-da þmogø nuvilti, tai darosi aki-vaizdu.Mes iðmoningi, tad ir veiklos

srièiø sukûrëme daug. Naujos spor-to ðakos, ekstremalûs iðbandymai,meno uþsiëmimai, turizmas � vis-ko taip gausu tokiam maþam þmo-gui. Gimtosios þemës plotas, jei pa-lyginsime su viduramþiais, pasida-rë toks didelis, o vaizdeliai, tran-sliuojami perDiscovery kanalà, to-kie viliojami, jog visa tai aplan-kyti ir nuveikti per þmogaus gy-venimà tapo neámanoma. Nebentturëtume amþinybæ. Nebent bûtu-me nemirtingi. O ðito juk mokslasnesuteikia.Nuo avytës Dolës laikø nieko

ástabesnio taip ir neparodëme, ra-ketos á dangø beveik nebekyla,lëktuvai krinta. Protonø greitintu-vas, kad ir koks ástabus árenginysið pradþiø atrodë, eiliniam pasau-lio pilieèiui taip ir liko nesupran-tamas. Mokslas, neseniai visus þa-vëjæs, tapo per daug sudëtingas,kad bûtø ádomus. Sukûrëme visaapimanèià ekonomikà, kuri kaipFrankenðteinas tuoj suris savo kû-rëjus, ir globalià pramonæ, kuriosdûmuose baigiame uþtrokðti, o ne-trukus pradësime skæsti ir iðtirpu-siuose ledynuose. Humanizmasmums padovanojo individà, o ta-sai pasaulá ilgainiui pavertë mai-ðalyne. Todël ir nekeista, jog pa-maþu mokslà kartu su visomis joikonomis ir simbolikomis stumia-me á ðalá.Pasiilgome viduramþiø su keis-

taisiais homunkulais ir nepaaiðki-namomis fantasmagorijomis. Pasi-ilgome raganø ir vampyrø, nes jie,nors ir neprivers mûsø jaustis sau-gesniems, leis patikëti, kad niekonëra neámanoma. Pasaulá paaiðki-nome, tik ar toká já norëjome ma-tyti?

Alina RAMANAUSKIENË

2010-øjø iðvakarëse buvo pa-skelbti Kauno meno kûrëjø aso-ciacijos premijø laureatai. Pre-mijos skirtos trims miesto meni-ninkams: poetei Dovilei Zelèiû-tei, aktoriui Petrui Venslovui irkompozitoriui Algimantui Kubi-liûnui. �Tai yra kuklus atsidëko-jimo þenklas uþ reikðmingusKau-no kûrëjø darbus�, � pastebëjoasociacijos pirmininkas, poetasPetras Palilionis.Muzikams, kurie puikiai paþás-

ta jautrià þodþio juvelyræ D. Zel-èiûtæ, taip pat elegantiðkà ir akty-vø skaitovà P. Venslovà, visgi ypaèmalonu, kad premija �uþ profesio-nalià veiklà ir gyvybingà jos raið-kà� ávertintas ir muzikø gildijosnarys A. Kubiliûnas.Daug sutikau kompozitoriø � ta-

lentingø ir ne tokiø gabiø, garbët-roðkø ir iðoriðkai itin kukliø... Be-veik juos visus, nepaisant indivi-dualybiø skirtumø, sieja vienasbruoþas � nepaprastas jautrumassavo kûrybai, kurià jie linkæ labiaupervertinti negu atvirkðèiai. Teat-leidþia kûrybos broliai ir sesës,ðiuo poþiûriu jie kiek panaðûs á dai-lià moterá, rytà vakarà klausinë-janèià veidrodëlio to paties: kuri?Geidaujamà atsakymà þinome iðanksto.A. Kubiliûnas ryðkiai skiriasi

nuo tokiø jautruoliø. Gyvenimedar nesutikau menininko, kuris bû-tø toks objektyvus savo kûrybai.Kitaip sakant, kompozitorius nie-kad nepraranda stebëtino sugebë-jimo matuoti savo paties darbà. Vi-sada tiksliai þino, kiek jis gali, kasjam pasisekë, o kas ne. Niekad ne-siekia to, kas jam svetima. Neási-vaizduojama, kad sukurtø kokiàodæ, kantatà ar kità kûriná grynaiið konjunktûros paskatø.Dël didþiulio reiklumo sau ir

profesinio sàþiningumo A. Kubi-liûno kûriniø sàraðas nëra labaigausus. Svarbiausia jame � kame-rinë muzika: trys styginiø kvarte-tai, pjesës kvartetui, fortepijoni-niai veikalai, vokaliniai ciklai,dainos ir kt.Ryðki kiekvieno opuso faktû-

ra, konstruktyvios ir savitos raið-kos priemonës, stipriai transfor-muotas melodinis, harmoninis pie-ðinys, aukðta emocinë átampa lygir byloja apie lietuviø muzikai neitin bûdingà ekspresionistinæ ma-nierà. Ekspresionizmo atbalsiaijauèiami kvartetuose (ypaè antra-jame), fortepijoniniame cikle�Mintys�. Kai praëjusio amþiaus7-ajame deðimtmetyje Algimantaspradëjo kurti, intymûs, dràsioskomplikuotos muzikinës kalboskûrinai ne miniai, o keliasdeðim-èiai klausytojø dar buvo retai ap-tinkami. Taèiau netrukus naujovið-kai praðneko ne tik to meto jau-nieji, bet ir penkiasdeðimtmeèiaijø profesoriai. Taigi tada Lietuvo-je tarsi ir neliko jokio kartø kon-flikto...Algimantas Kubiliûnas: Kartø

konfliktas... Man regis, jis labiaubûdingas moralinëms kartø nuo-statoms, poþiûriui á gyvenimo bû-dà, o mene? Kai kurie menotyri-ninkai mielai eskaluoja ðià sàvo-kà, taèiau man atrodo, kad talen-tingiems kûrëjams, þmonëms, tu-rintiems kà pasakyti, maþiausiai

rûpi lipti ant barikadø ir ðûkauti,jie dirba savo darbà ir taip spren-dþia �kartø problemà�. Tie, kurielieka maþiau pastebimi ar nepa-kankamai tiki savo galimybëmis,o galbût ir dël konjunktûriniø su-metimø, norëdami tà dienà tapti þi-nomesni, mielai skleidþia kartøkonflikto idëjà. Jau vien ko vertastriukðmas! Neþinau, galbût að irklystu. Galite manimi netikëti.� Prieð prasidedant pernykð-

èiam festivaliui �Ið arti� atvira-vote, jog sukûrëte Tokatà dviemfortepijonams. �Na ir uþdaviaudarbelio pianistams Ibelhaup-tams...� � sakëte tada. Po festiva-lio dauguma þinovø Tokatà iðsky-rë kaip ryðkiausià festivalio vei-kalà. Labai graþu, kad vis atsigræ-þiate á fortepijonà, nes ðis instru-mentas dabar praranda tà ypatin-gà meilës þymæ, kuria kitadosmeistrai pagerbdavo skambøjá in-strumentà.� Visi ðiek tiek patyræ kompo-

zitoriai patvirtins, kad �sunkiau-sias� instrumentas yra fortepijo-nas. Populiariausi kûriniai, skam-bantys jau ne vienà ðimtmetá, dau-giausia paraðyti puikiø kompozi-toriø pianistø: Ludwigo van Be-ethoveno, Fryderyko Chopino,Johanneso Brahmso, SergejausRachmaninovo, Sergejaus Prokof-jevo... Yra sukurta nuostabios mu-zikos fortepijonui (muzikologø irestetø poþiûriu, gal net vertinges-nës uþ minëtø autoriø veikalus),bet tuos kûrinius paraðë kompo-zitoriai, kurie buvo vidutiniðkaiperpratæ fortepijonà. Koncertuo-jantys virtuozai tokià muzikàgroja retai. Daþniausiai skambinaF. Chopinà ar S. Rachmaninovà.Tai kvailas paradoksas. Taèiau to-kia tiesa. Turint galvoje tokià re-alybæ mano kûriniai fortepijo-

nui... tikriausiai lieka tik meilekilniajam instrumentui.� Nesuklysiu sakydama, jog

Kauno kvartetas daugiausia yraatlikæs jûsø kûriniø. Kaip bendrau-jate su ðiais atlikëjais? Einate á re-peticijas, drauge gludinate veika-lus, ginèijatës, ieðkote kompromi-sø, kol pasiekiate pageidaujamàrezultatà, o gal, atvirkðèiai, besà-lygiðkai pasitikite ðiais atlikëjais?� Pripaþástu, kad Kauno stygi-

niø kvarteto atlikëjai (sveikinujuos, tapusius 2009 metø ásiminti-niausiais Kauno menininkais) �puikûs profesionalai ir nuoðirdûsþmonës, su kuriais dirbti labailengva. Su jais niekada nesiginèi-ju, kaip ir jie su manimi. Jie turigerà uoslæ, lengvai perpranta nau-jo kûrinio idëjà, struktûrà, kompo-zitoriaus sumanymà, todël pradë-jus repetuoti naujà kûriná man tikkartais tenka tvarkyti smulkmenasir daþniausiai uþtenka vieno susi-tikimo repeticijose.� Visai kitaip pasiþiûrëjote á

J. Naujalio �Svajonæ�. Jûsø opu-sà iðgirdus atrodo, jog nuo J. Nau-jalio �Svajonës� sukûrimo praëjone ðimtmetis, o maþiausiai tûks-tantmetis. Tiesà pasakius, A. Ku-biliûnas ir J. Naujalis � poliø tað-kai mûsø muzikoje. Dël ko ëmëtës�Svajonës�?� Kûrinio, skirto J. Naujaliui,

praðë Kauno styginiø kvartetas.Nors labai nemëgstu aiðkinti mu-zikos vaizdais, taèiau kadangi ði�Svajonë� savo struktûra iðskirti-në, pabandysiu kûrinio idëjà pri-statyti truputá literatûriðkai. Ji ga-na paprasta (netgi primityvoka) irschematiðka. Visas mano kûrinys �neapibrëþtas jokia melodika, jo-kiu aiðkiu harmoniniu skambesiu,organizuotu ritmu, tai lyg befor-më, skambanti erdvë. Sonoristinë

erdvë. Tai laukas, kuriame esamemes, mûsø laikø þmonës. Joje, ma-no kuriamoje erdvëje, tarsi per rû-kà prasimuða J. Naujalio �Svajo-nës� melodikos motyvai, maþifragmentai, tiesa, retkarèiais iðsi-plësdami, sustiprëdami ir apipina-mi ðiuolaikiniu skambesiu. Iðva-da: kaip skiriasi J. Naujalio sva-jonës nuo mûsø laikø þmogaussvajoniø!� Nûnai kompozitoriai kuria la-

bai daug kompiuterinës muzikos.Ar neatrodo, kad toji �aukðèiau-siø technologijø muzika� yra la-bai vienoda? Ji galbût pavergiagreitu raðymo bûdu, bet ne svariujausmu, sukaupta raiðka, kur netatomø pokyèiai prilyginami kos-mosui?� Jei muzikà pradëtume kurti

pagal harmonijos taisykles, kuriømoko konservatorijose, ji taip pattaptø neádomi, pasibaisëtinai nuo-bodi. Kompiuteris moka kurti tikpagal ádiegtas taisykles, sukurtasprogramas. Nors paþvelgus pavir-ðutiniðkai atrodytø, kad gaunamasir labai geras rezultatas, bet kûry-biðkai tikrai neádomu. Man labaikeista, kad pas mus vis dar atkak-liai eskaluojama ði idëja. Matyt,kaþkas yra labai suinteresuotas,nori pateisinti, átvirtinti save, tamtikrà laikà siekia atrodyti labai pro-gresyvus? Að pripaþástu tik naujøtembrø kompiuteriais iðgavimogalimybes, juos, naujuosius temb-rus, jungiant su tradiciniais. Menoistorija ir teorija moko, kad në vie-na nauja iðgryninta kûrybinë tech-nologija, atitrûkusi nuo tradicijos,neturi perspektyvø. Naujosiostechnologijos savo vertæ atsklei-dþia tik susilietusios su tradicija.Taip atsitiko su dodekafonija, ale-atorika, sonorika. Matyt, tokia patlemtis laukia ir kompiuterinës mu-zikos. O dabar... tegu jà tobulinaentuziastai.� Esate prisipaþinæs, kad savo

kûrinius laikote galvoje nuo pir-mojo iki paskutinio takto. Ar ðiypatinga atmintis iðlikusi iki ðiol?� Kurdamas naujà kûriná, visa-

da já ásivaizduoju, jauèiu, koks jisturi bûti nuo pradþios iki pabai-gos. Þinoma, kuriant kai kas kore-guojama. Vëliau, jei ilgokai neið-girstu ar nepavartau kûrinio gai-dø, smulkmenas primirðtu.� Ar visada kuriate ið vidinës

bûtinybës? Ar didelæ átakà darodabar madingi uþsakymai: festiva-liams, projektams, akcijoms?� Mûsø laikais nuo festivaliø,

uþsakymø niekur nepabëgsi. Ta-èiau, nors komponuoji ir papraðy-tas, iðraiðkos, idëjos prasme liekivisiðkai laisvas, taigi kûrinio min-tis visada atspindi vidines nuosta-tas, vidinæ bûtinybæ. O kûryba �neramus sielos kirminas, vis ëdan-tis, ëdantis...� Þinome chrestomatinæ tiesà:

�Palaukim 50 metø ir matysim, kasið dabarties muzikos liks.� Be abe-jonës, meno kokybës nustatymopoþiûriu toks laukimas yra labaisvarbus. Þymiai svarbesnis nei ko-kio nors universiteto garbës dak-taro vardas, juolab kuklutë premi-ja. Taèiau nelaukiant ateitiesnuosprendþiø, kaip þiûrite á savokûrybos darbo ávertinimà? Ar jiskiek pamalonina ðirdá?� Þvelgdamas á savo kûrybà, að

labai bijau. Ko? Neþinau.

Vidinës bûsenos kameriniai atspindþiai

Romualdo RAKAUSKO nuotrauka

8

Kûryba . 2010 m. vasario 4-10 d., Nr. 5 (278�719)

Vaiva GRAINYTË

Buèinys

Nusenæs erelis sklando virð vynuogiø,Gulime ant þabø ir mëlynø þirkliø.Mûsø lieþuvis iðsineria ir ðliauþia per obelis.

Kaimynø mergaitës sugavo-prisijaukino,Nes tai yra graþi sraigë.

Saulës iðvaizda

Koks bjaurus kunigaikðtis yra saulë.

Jis visø pirma yra nutukæs,Ûsuotas,Jo delnai � ákyrûs sekliai, nenuilstantis

malûnø fechtavimasis.Veidas � milþiniðka seniûnija.Burna � ákaitæ pamiðæ gaidþiai, raudona

fosilija.

Saulë yra ðlykðtus!

Iðkyla pajûry

Lauþavietë,Puðynas,Jo viduriuose � visokiø þvëriø ir paukðteliø,

bet dominuoja samanos ir ðernai.Ið laikraðèio apie orø prognozæ iðvyniojam

laðiniø paltá:Stiprinamës tampriu riebalu, ant kurioatsispaudë ciklonø susidarymo schemos.

Kopose deginasi seniø oda, strënos irkietvabaliai (o mes ne).

Uþ kopø ðnypðèia Baltijos bangø gyvatynas.Gal jis kuo nepatenkintas?

Man tai, pavyzdþiui, skanu.

Bendri paþástami

Jis turi baltus dantis � jie yra mano kolegos.Uþuolaidà � vis prasilenkiame, bet simpatijos

viena kitai per daug nejauèiame.Silpnà sveikatà � anksèiau ji buvo mano

kavalierius.Radijas ir kava nuomoja jo virtuvæ,Virtuvë yra mano delnas.

Kaþkada taip buvo

Dulkëmis glazûruotos gëlës vazonuoseakmenëja:

Labai seniai ðokiø nebuvo ðiame kambary.Aðtrios durø rankenos yra beveik peiliai �

fejerverkas sustingæs.Katë � migrenos.Galvoje guolá susisukusi viskam vadovauja.Tyla spengianti jai padus laiþo.*

* padlaiþiauja, bando ásiteigti.

Aivars EIPURS

MINIMOS

***

Kavinëje nesuvalgiau duonos riekelës.Mane jau buvo palietusi krizë, todël jà susu-kau á servetëlæ ir ásidëjau á krepðá. Parëjæs na-mo, krepðyje duonos riekelës neberadau. Kurdingo? Kitàkart jà ásidësiu á marðkiniø kiðe-nëlæ.

***

Tu vakare prieini prie lango uþtrauktiuþuolaidas. Bûna truputá gaila, norisi dar ðiektiek paþiûrëti á laukà, nors dienà tokio noronebuvo. Bet kà èia benutversi � kaþkoksþmogënas pëdina, du katinai, þolë arba snie-gas, keli medþiai, tie patys, kaip visada. Jei-gu uþtrunki arba pradedi apie tai galvoti,verksmas uþeina.

***

Visdëlto esudrovus. Iðëmiau ið rankinësSal-mano Rushdie romanà �Gëda� ir kaþkodël ta-po nejauku prieðais mane sëdinèiam þmoguiparodyti, kad tik pradedu skaityti knygà, kad�Gëda� dar neuþvaldþiusi manæs. Todël pradë-jau skaityti nuo penkiasdeðimto puslapio. Pra-dþià perskaitysiu vëliau, kai bûsiu vienas.

***

Vakar viskas baigësi palyginti greitai, ti-këjomës ilgëliau. Jau buvome beveik uþmi-gæ, kai kitame bute kaþkas pradëjo dauþytisienà ir ðaukti:� Jau viskas? Pusvalandá gnybiau rankà,

kad neuþmigèiau, kad sulaukèiau. Bet jûs...jûs mane iðdûrët! Taip gerai pradëjot!Merginos balse buvo atviras nusivylimas

dël ðiànakt negauto iðsilavinimo. Pagaliauabu drauge suburkavome:� Kitàkart! Priþadame!

***

Mergaitë dþiaugiasi savo mama ir sako jaikomplimentus: mama esanti pusiau hipis, pu-siau emo ir, kokia laimë, daþnai vaikiðka. Toji niekaip negali ásivaizduoti matydama ki-tas, pavyzdþiui, Emilijos mamà, kuri trumpu

paltu su rankinuku kiekvienà dienà laukiasavo dukros mokyklos rûbinëje. Mergaiteiatrodo, kad ir namuose Emilijos mama visàlaikà su paltu ir rankinuku.

***

Antklodë turi ilgá ir plotá. Stotà paprastaiatitinka ilgis, o aukðèiausia ploèio riba estipasmakrëje. Kartais naktá antklodë bûna taipsusisukusi, jog sunku suprasti, kokioje pa-dëtyje ji besanti. Jeigu pernelyg ilgai neiðsi-aiðkini, kur ilgis, o kur plotis, antklodë daþ-nai tampa apvali.

***

Valandëlæ ðnektelëjau su ðiuo vyru apiedarbo reikalus, o po to staiga prisiminiau, kadjis buvæs mano draugës suþadëtinis, ir pradë-jau ið lëto talþyti jo veidà. Draugë verkðlenda-ma atneðë sumuðtiniø lëkðtæ, kad turëèiau dau-giau jëgos, bet slapta tikëdama, jog ir jis bentvienà kità sumuðtiná suvalgys ir nors kartàpliaukðtels man, taèiau ðis stovëjo iðdidþiaitylus, atgræþæs man vienà ir tà patá skruostà.

***

Ar þinote, kad popierius � komunaliniøpatarnavimø ir visas kitas sàskaitas, pagal ku-rias galima iððifruoti jûsø dokumentus � prieðiðmetant á ðiukðliadëþæ reikia rûpestingai irsmulkiai suplëðyti? Bûtina saugotis ne tikðiukðliø þmoniø, bet ir kitø, kurie prieina prieðiukðliadëþiø. Vienas turtingas Anglijos ðou-menas buvo tiesiog suþlugdytas, ir jis, steng-damasis atkreipti valdþios institucijø dëme-sá, pradëjo kovoti, kad taip, kaip nutiko jam,neatsitiktø kitiems. Naktimis jis rausësi ðiukð-liadëþëse po svetimus atliekø maiðus ir radoávairiø blankø, nusigavo prie kitø þmoniøbankø sàskaitø ir kredito korteliø numeriø.Kartà nuëjo á savo aukos namus ir praneðë,kad nuo ðio vyro sàskaitos nuëmæs pinigø irnupirkæs ðeðias poras batø, o kad tai jam darir pyktá sukeltø � visus vienodus, batø dydisbuvo tinkamas, tai jis iðsiaiðkino ðiukðliadë-

þëje. Jis iðtraukë ið krepðio tas ðeðias poras irpasakë, kad ðeimininkas prisiminimui paim-tø bent vienà porà. Vyras buvo labai sutri-kæs, taèiau iðsaugodamas savigarbà tarë, kadjam tokio modelio batai nepatinka.

***

Mëgstu sakyti: televizijos þiûrëjimas � su-rogatinis gyvenimas. Ji manæs nejaudina, orealiame gyvenime man kartais stinga apsuk-rumo ir áþûlumo. Taèiau televizijoje apie tainë þodþio. Noriu jûsø paklausti: ar jûs atsi-stojate, kai per televizijà arba radijà skambaLatvijos himnas?

***

Muzikos áraðø Metø apdovanojimø cere-monijoje uþdainavo vienas iðvaizdus jaunuo-lis. Vakaro vedëjas já palygino su AndrejumiLihtenbergu � buvo toks estrados daininin-kas mano jaunystës metais: jaunas pasikorë.Dainos pavadinimo ir þodþiø neprisimenu,taèiau priedainyje skambëjo: �Ar tau tai pa-sakyti man, ar man tai pasakyti tau...� Rengi-ná þiûrëjau per televizijà, tà akimirkà kame-ros rodë salæ arba uþkulisius, todël nustëraudainos vidury staiga pasigirdus klausimui:�Kur jûsø rankos, mieli draugai?� Pasirodo,tai tarë solistas. Bet veltui, operos namuoserankelëmis virðum galvos nepliaukðima.

***

Ðiek tiek abejodamas þvelgiu á þmones,kurie mano, kad krizë teikia didþiausiø gali-mybiø. Individualiai. Taèiau jeigu turësimegalvoje, jog viskas gyvenime yra kaþkokio-je sàskaitoje, tada tai neatrodo nerealu. Kiekpastaèius, tiek paguldþius � net ir taip mëgs-tama pasakyti. Tai kvadratas. Supraskite, nejuodas kvadratas, veikiau ðviesus. Nes Kan-dinskio �Juodojo kvadrato� pagrindas yramenininko sapne regëta juoda kuprinë, su ku-ria ant nugaros gimnazistas nueina sniegu irnutolsta nuo visø ðiame pasaulyje, kol álûþtaledas, ir jis nuskæsta.

***

Vos nusprendþiau pasidomëti, kodël turë-èiau tiek daug pinigø aukoti mûsø namo sà-skaitoms uþ ðaltà vandená, netikëtai atsiradopokalbio draugø su geromis ir abejotinomisidëjomis. Tereikia nueiti á turgø, ir daugelisiðgërusiø vyrø bei meiliø moteriðkiø nori sumanimi draugauti. Atrodo, patraukiu þmones.Dievaþin, ar iðlaikyèiau jau senokai mirusioJelgavos fizikos mokytojo Eduardo Rudyèiokonkurencijà. Jis buvo galantiðkas, nors ðlu-bas, ir baisus rëksnys per iðgërimà. Klaikiau-siai ðaukdavo vonioje ir ilgai ið jos neiðlipda-vo. Taip ilgai, kol kaimynai ið ávairiø aukðtøpradëdavo visokiais daiktais dauþyti jo butoduris. Jis esà buvæs geras tinklininkas, bet vie-nàkart sukneþinæs klubo kaulà ir visà gyveni-mà bijojæs eiti operuotis. O jei apie ypatingusgebëjimus � Edis man daugel kartø mëgo pa-sakoti, kaip vaikystëje ganæs karves. Vos tikatsisësdavæs pailsëti, iðkart já apspisdavusioskarvës. Ir taip visada. Þiûrëk, þmogus!

***

Ðaltà þiemos rytà laukdamas troleibuso tur-gaus pusëje uþ stoties, áëjau á �maþàjà stotelæ�,nors nieko ðilèiau tenai nebuvo. Daugelis taipkeistai þiûrëjo á mane. Lyg ir be jokios dings-ties, vakar sporto salëje gauta þaizda buvo pa-slëpta po kepure. Pasirodo, kaltas mano kurtu-mas, reikia tuojau iðeiti ir su ðvirkðtu iðsiplautiausis. Garsas sklido ið kiðenës, bet kurá laikà jisnepasiekë manæs. Mobiliajame telefone niûriudusliu balsu buvau áraðæs þadintuvo signalà:�Naktis tikrina mano kûnà, mënuo kaip edga-ras ir alanas ir po, bet dabar, senoli, privalaikeltis! Labas rytas! Oho ohoho!!!�

Ið latviø kalbos vertëArvydas VALIONIS

Aivaras Eipuras � latviø eseistas,prozininkas ir poetas (þinomas kaipEduardas Aivaras). Jis yra ðeðiø po-ezijos knygø autorius, o 2008 m. ið-leido smulkiosios poetinës prozosrinkiná �Minimos, arba Vienamekambaryje su Antuonu Vebernu�.

Laimio JATAUTO nuotrauka

Autorës asmeninio archyvo nuotrauka

9

. 2010 m. vasario 4-10 d., Nr. 5 (278�719) Anotacijos

kito miesto didþiavimàsi savo ðali-mi, bet ir uþ tai, kad savasties þen-klais ávardijami ne vien architek-tûriniai objektai. Dëmesys atkreip-tas ir á istorinius reiðkinius � Han-zos sàjungos veiklà Kaune, antiso-vietinius neramumus ir á gamtoskampelius, todël miestas aprëpia-mas ávairesniais aspektais.Mëgstama pasivaikðèiojimø vie-

ta � Àþuolyno parkas � svarbus is-toriniam, kultûriniam ir gamtiniamLietuvos bei Europos paveldui. Arbandëte kada nors paspëlioti, kiekmetø èia augantiems àþuolams?Dauguma ðiø medþiø yra matæ nuoðimto iki trijø ðimtø vasarø, o kaikurie � ir keturis ðimtus. Tai likutisNemuno ir Neries santakoje augu-siø lapuoèiø miðkø, nepakliuvusiøpo kirviais didþiausios medienospaklausos laikotarpiais. Àþuolynaspasiþymi ne tik solidþiu amþiumi,bet ir savita biologine ávairove.Èia gyvena keletas rûðiø, áraðytø áLietuvos raudonàjà knygà. Re-tiems paukðèiams atstovauja pil-koji meleta ir baltnugaris genys,nykstantiems þinduoliams � ruda-sis nakviða ir ûdra. Trûnijanèiojemedienoje ásikûrë visoje Europo-je saugomi itin reti niûriaspalviaiauksavabaliai.Knygoje graþiai pristatomas ir

pietrytiniame Àþuolyno pakraðty-je esantis Girstupio slënis: �Giliømedþiais ir krûmais apaugusiø dau-bø bei grioviø iðraiþytas Girstupioslënis � ástabaus groþio gamtoskampelis, mëgstamiausia poetoAdomoMickevièiaus pasivaikðèio-jimø vieta.� Ðiame slënyje poetasturëjæs akmená, ant kurio mëgæs pa-sëdëti, kûrybiniø jëgø pasisemti.1823-iaisiais A. Mickevièius buvopriverstas palikti pamëgtas vietasir iðvykti á uþsiená. Iðlydëdami drau-gai tame akmenyje iðkalë iðvyki-mo metus ir poeto inicialus: A. M.Pradëjus tiesti geleþinkelá buvo ið-leistas ásakymas surinkti visus apy-linkiø akmenis, bet ðá kaþkas pa-slëpë upelio ðlaite. Beveik po ðimt-meèio per didelá potvyná Girstupiovanduo já iðplovë, ir akmuo buvopastatytas á dabartinæ vietà. Akmuopaskelbtas respublikinës reikðmësgamtos paminklu, o jo papëdëje pa-dëta juoda granito lenta su �Graþi-

Kauno savasties þenklaiUgnëKRAULAIDYTË

Artëjant prie pabaigos2009-iesiems, Kauno ap-skrities vieðojoje bibliote-koje dar suspëta pristatytinaujà leidiná, pavadintà�Kauno savasties þen-klais�. Kadangi ði knyga vi-sai rimtai �rizikuoja� atsi-durti miesto sveèiø bei pa-èiø kaunieèiø knygø lenty-nose ar bent rankose, paban-dykime jà apþiûrëti ið visøpusiø ir �áspëti� skaitytojusapie grësmæ uþsikrësti do-mëjimosi kultûros ir istori-jos peripetijomis bacila.Taigi pavadinimà (o

kartu ir nuorodà á turiná) jauþinome � �Kauno savasties þenklai�.Tæskime formalø susipaþinimà to-liau. Leidinio sudarytoja ir projektovadovë � Rimantë Tamoliûnienë.Tarp miesto esatá reprezentuojanèiøobjektø � rotuðë, Paþaislis, Laisvësalëja, Stepono Dariaus ir Stasio Gi-rëno oro uostas, VDU, Àþuolynas,funikulieriai. Pabûkime kantrûs iruþuot puolæ sklaidyti lapus, atsivers-kime knygos pabaigà ir paskaityki-me trumpà leidinio komentarà:�Knygoje pristatomi Kauno savas-ties þenklai � ávairûs reiðkiniai ir ob-jektai, atspindintys savità miestoveidà, tik jam bûdingà istorinæ, kul-tûrinæ, gamtinæ ir architektûrinæ raið-kà. Straipsniø autoriai � Kauno pra-eièiai ir dabarèiai neabejingi ávairiøsrièiø specialistai. Leidinys gausiaiiliustruotas, tekstø santraukos � lie-tuviø ir anglø kalbomis.��Kaþkoks niekalas turistams su

graþiomis, sentimentalumu atskies-tomis fotografijomis ir sausais teks-tais, perpildytais sprangiø datø irnormaliam ðiuolaikiniam þmoguinerûpinèiø faktø�, � perskaitæs pri-statomàjá tekstà pagalvotø save ger-biantis skeptikas. Ir, norëdamas ásiti-kinti savo iðankstinio nusistatymo tei-singumu, atsainiai perverstø 169 pus-lapius, akimis perbëgdamas perstraipsniø antraðtes ir ðeðiolikos sa-

vasties þenklø iliustracijas. Grei-èiausiai, vos ápusëjæs vartyti knygà,suprastø, kad ir paèiam pravartustabtelëti ties kai kuriomis vietomisir atidþiau paskaitinëti, nes, nepai-sant akivaizdaus siekimo sudomin-ti (tai, be abejo, yra visai natûralu �kam eikvoti popieriø niekam nerei-kalingoms knygoms), iðlaikytas ga-na aukðtas leidinio lygis. Visø pir-ma dëmesá atkreipi á patrauklø vizu-aliná pateikimà. Vaizdinës medþia-gos iðties daug, ji þaismingai nukon-kuruoja tekstus, uþtikrintai iðsiko-vodama savo vietà po saule, t. y. povirðeliais. Iliustracijos, atrinktoskruopðèiai ir nuosekliai, darniai de-ra su tekstais ir juos papildo.Miesto veidà formuojantys ob-

jektai paprastai taip giliai ásëda ásmegenis, kad uþtenka pamatyti jøfragmentà ir atmintyje iðkyla visomiesto vaizdas. Jie stipriai áauga áaplinkà ir sàmonæ, kad juos sugrio-vus atsivertø tuðtumos, o miesto vei-dui kaþko stigtø � nelyg nosies arausø. Ne metai ir ne dveji nuteka,kol susiformuoja savasties þenklai,priartëjantys iki simbolio riboþen-klio. Tiesa, aplinkà stebime �savoepochos akimis�, todël neretai atsi-remdami á savo patirtis manome þi-nantys �teisingiausià jos versijà�.Na, galbût ir ne teisingiausià, bet ar-

timiausià � tokià, kokià esa-me ápratæ matyti kasdien.Visgi ádomu perþvelgti, ko-kius etapus áveikë tai, kàmes kiek banalokai ir nu-valkiotai vadiname miestoveido sàvoka.O transforma-cijø, sàlygotø istoriniø lai-kotarpiø, iðties bûta ne-menkø. Vieni objektai ma-þiau paveikti, kiti labiau su-þaloti. Kai kurie iðgydyti,kai kurie palikti merdëti.Liûdnos baigties laukia ar-ba jau sulaukë daugelis vie-no didþiausiø kompleksøRytø Europoje, unikalausXIXa. fortifikacijos pamin-klo � Kauno tvirtovëskomplekso � statiniø, ku-

rie ðiuo metu apleisti, nenaudojamiir, þinoma, nesaugomi. Pasak straips-nio autorës I. Veliutës, Kauno forti-fikacijos paveldà tinkamai ávertintitrukdo dël carinës priespaudos susi-formavæ neigiami stereotipai, uþ-marðtin nustumiantys tvirtovës sta-tiniø utilitarià � miesto gyventojøgynybos � paskirtá.Kiek labiau ðiuo atþvilgiu pasi-

sekëKristaus Prisikëlimo baþnyèiai,tituluojamai didþiausia modernis-tinës architektûros bazilikine baþ-nyèia Baltijos ðalyse. Nepaisant ne-baigtos statyti baþnyèios sudarky-mo sovietmeèiu (joje ákurta Radijodetaliø gamykla, dël to ðoninës na-vos gelþbetoninëmis perdangomisbuvo suskaidytos á tris, o vidurinës �á penkis aukðtus bei sumontuotitechnologiniai árenginiai), po re-konstrukcijos aukðtyn kylantá bal-tà siluetà ðiandien gerai matome iðvisø pusiø. Deja, visiðkai uþglais-tyti padarytos þalos nepavyko, te-ko keisti kai kurias interjero dalis,tarkime, navà, juosianèià virðutinægalerijà, árengti pusmetriu aukðèiau,negu buvo.�Kauno savasties þenklø� suda-

rytojai R. Tamoliûnienei pagiriamà-já þodá derëtø tarti ne tik uþ estetið-kà ir iðsamø leidiná, keliantá tiekkaunieèio savivertæ, tiek lietuvio ið

nos� eilutëmis, ðlovinanèiomis ðioslënio groþá.Gráþkime á miesto gyvenimo ar-

terija pavadintà Laivës alëjà, be jo-kiø abejoniø tapusià dar vienu Kau-no savasties þenklu. Tai pati ilgiau-sia pësèiøjø gatvë Rytø Europoje,besitæsianti kiek daugiau nei pus-antro kilometro. Ji formavosi XIX a.viduryje. Tuo metu Kauno nauja-miesèio plote plytëjo miðkai ir smë-lynai. Soboro vietoje telkðojo pel-kë, plaukiojo antys. Dabartiniomiesto sodo (prie Muzikinio teatro)teritorijoje veikë kapinës, besiribo-janèios su totoriø priemiesèiu.Buvo suprojektuotas taisyklingas

gatviø bei sklypø tinklas. Pagrindi-næ gatvæ sudarë dvi vaþiuojamosiosdalys ir pësèiøjø takas, ásiterpian-tis tarp jø. Viduriniàjà gatvës dalá1851-aisiais, nederliaus metais, te-ko apsodinti liepomis, siekiant su-teikti darbo apylinkiø bedarbiams.Po keleriø metø vaþiuojamosios da-lys buvo iðgrástos akmenimis.XX a. pradþioje miestas dar netu-

rëjo nei vandentiekio, nei kanaliza-cijos. Laisvës alëjoje atviri nuotekøgrioviai vaþiuojamàsias dalis skyrënuo lentiniø ðaligatviø, tad alëja bu-vo purvina ir nekvepianti, nors ir ági-jusi pagrindinës gatvës bruoþø. Kolgatvëse nepasirodë autobusai, po-puliari transporto priemonë buvo�konkë� � arkliø traukiamas tram-vajus.Alëjos aukso amþiumi laikomas

tarpukaris. 1924-aisiais pradëtaárenginëti kanalizacija, dar po ket-veriø metø � ir vandentiekis. Ak-menimis grástà vaþiuojamàjà dalápakeitë asfaltas, medinës ðaligatviølentos pakeistos cementinëmis ply-telëmis. Sparèiai kûrësi vietiniø ben-droviø ir uþsienio firmø parduotu-vës, pagrindinëje gatvëje telkësi ad-ministracinës, visuomeninës ástai-gos, bankai, vieðbuèiai, kavinës.Þiûrovus kvietë kino teatrai. Gat-vëje ðurmuliavo elegantiðkai pasi-puoðæ þmonës, restoranuose bûrësiintelektualai. Dygstantys nauji sta-tiniai pasiþymëjo originaliais spren-dimais.Na, ðtai � iðdaviau keletà knygo-

je atskleistø miesto paslapèiø, betdidþioji jø dalis dar liko �Kauno sa-vasties þenklø� puslapiuose.

Tiltas: Ðveicarija-LietuvaJuozas JASAITIS

Praëjusiø metø vëlø rudená Kau-no menininkø namuose vyko Ðvei-carijos lietuviø paraðytos knygos�Lietuviø raðytojø takais Ðveicarijo-je� sutiktuvës. Á renginá atvyko ketu-rios ið aðtuoniø ðios knygos autorës:JûratëCaspersen,DianaBrunner,Vir-ginija Siderkevièiûtë ir Janina IrenaSurvilaitë. Ðveicarijos lietuviø ben-druomenës pirmininkë J. Caspersenáþanginiame þodyje sakë, kad knygasumanyta artëjant Lietuvos tûkstant-meèiui, o autoriø dëmesio centre at-sidûrë iðkiliausi, verèiausi pagarbosmûsø tautos raðytojai. Ji papasakojoapie raðymo sunkumus ir dþiaugs-mus. Kitos renginio vieðnios prisimi-në, kaip savo straipsniams rinkosi þi-nomus, bet, deja, maþai paþástamusraðytojus, o paskui, lasiodamos me-dþiagà Ðveicarijoje ar Lietuvoje, su-siþavëjo ðiømenininkø asmenybëmisirkûryba.Vakarà sumaniaivedëÐvei-carijos lietuviø bendruomenës bièiu-lë ir pristatomo leidinio tekstø redak-torë Dovilë Zelèiûtë.Leidinys ið tiesø vertas ðiandieni-

nio skaitytojo þvilgsnio ir pagyrosþodþiø. Jame chronologiðkai suri-kiuoti dvylika mûsø raðytojø nuoMaironio iki nûdienës romanistësJ. I. Survilaitës � vieni kadaise vaikð-èiojo, o kiti dar tebevaikðèioja kal-nuotosios Ðveicarijos takais. Knygaprimena ir paliudija: nors visi tie ra-ðytojai ðá kraðtà lankë turëdami skir-

tingø tikslø, bet áspûdingas ðalies gro-þis bei dvasia praturtino, iðjudino jøkûrybos galias ir didesniais ar kuk-lesniais vaizdais liko kûriniuose. Iðknygos puslapiø suþinome, kadMai-ronis kelis sykius ilsëjosi ant Keturiøkantonø eþero kranto, ið èia jo eilë-raðèiai �Rigi Kulm�, �Vakaras anteþero Keturiø Kantonø�, �Alpiø vir-ðûnës�, o paskutiniame �JaunosiosLietuvos� puslapyje paraðyta: �Pa-baigiau Villa St. Charles Ðveicarijojliepos 25 d. 1907 m.�Pirmieji lietuviø raðytojai, pasirin-

kæ ne Rusijos, o vakarietiðkus Ðvei-carijos universitetus, buvo Jonas Bi-liûnas ir Ðatrijos Ragana. Nors juoduir ne sykiu klausë paskaitø Ciurichouniversitete, nors ir ne kartu perskai-

të skelbimà�AntUetlibergogiedra!�,uþtat abu iðsakë áspûdþius nuo kalnomeniðkais vaizdais ir þodþiais. PerseptynisCiurichepraleistusmënesiusJ. Biliûnas, veik badaudamas ir jauligonis, iðgyveno bene stipriausià kû-rybinio pakilimo metà: paraðë alego-rinæ pasakà �Laimës þiburys�, apsa-kymus �Nemunu�, �Keliu�, �Vagis�,vaizdelius �Kûdikystës sapnai� irliûdnà testamentiná eilëraðtá �Kad nu-mirsiu, man� pakaskit / ant Ðvento-sios upës kranto�.Skaitydami knygà suvokiame, su

kokiu uþsidegimu V. SiderkevièiûtëÐveicarijoje ieðkojo Jurgio Baltruðai-èio pëdø, kurias jis ámynë èia bëgda-mas nuo dþiovos 1910-1912 m. Au-torë mums sako, kad �èia besigydy-damas poetas paruoðë spaudai savopoezijos rinkinius �Þemës laiptai� ir�Kalnø takas�, kad �Baltruðaièio ei-lëse Alpës tapo kûrybos, kûrëjo ir jopasaulëjautos simboliu�.Turiningas, ádomusD.Brunner ra-

ðinys apie Vinco Mykolaièio-Putinomokslus ir gyvenimà Ðveicarijoje1918-1922 m. Èia randame nemaþanaujo apie uþauditorinius raðytojoþingsnius, apie jo ryðius su patriotið-ka Friburo universiteto studentø ben-druomene.Anot autorës, �ketverime-tai, kuriuos Putinas praleido Ðveica-rijoje, buvo labai svarbûs jo kûrybaiir gyvenimui. Jis èia subrendo ir kaipþmogus, ir kaip raðytojas. Iðeiti hu-manitariniai mokslai formavo kûry-bos principus ir pasaulëþiûrà�.

Straipsnyje primenama, kad Friburouniversitete, be V. Mykolaièio-Puti-no, ikikariniu laikotarpiu doktoratusapsigynë Stasys Ðalkauskis, o JuozasEretas, V. Mykolaitis-Putinas parve-þë áLietuvà ðveicariðkàdvasià ir sten-gësi ádiegti Vakarø Europos univer-sitetø tradicijas.Straipsniuose apie Salomëjà Nërá

ir Balá Sruogà ádomiai apraðyti kitimûsø raðytojø tikslai Ðveicarijoje �paþinti ðios nuostabios gamtos ir tur-tingos kultûros ðalá, patirti aðtriø al-pinizmo áspûdþiø. Mûsø dienø kûrë-jai � Marcelijus Martinaitis, SigitasGeda, JurgisKunèinas áÐveicarijà jaukeliavo labiau kaip oficialûs tautospasiuntiniai, tik J. Kunèinas 2001 m.Bazelyje turëjo trijø mënesiø kûry-binæ komandiruotæ, kurios metu netik susipaþino su Ðveicarija, bet ir pa-raðë romanà �Bilë ir kiti�. Pastarøjøraðytojø þingsnius Ðveicarijoje ap-raðë Lietuvos raðytojø sàjungos na-rë J. I. Survilaitë, kuri jau veik dvide-ðimtmetá gyvena ðioje ðalyje.Taigi tà vakarà autorës pristatë au-

ditorijai svarià ir graþià knygà. Jøstraipsniai paremti patikimaLietuvosir Ðveicarijos bibliotekø, archyvø li-teratûra, gausiai iliustruoti senomisir ðiandieninëmis nuotraukomis. Lei-dinyje apstu naujos medþiagos apiepraëjusio ðimtmeèio ir dabartiná Ðvei-carijos gyvenimà, kraðto kultûrà irdvasià. Tokià knygà galëjo paraðytitik tame kraðte gyvenantys þmonës.Knyga prieinama ir Ðveicarijos skai-tytojui: yra lietuviðkøjø tekstø verti-mai á vokieèiø kalbà, straipsniø pra-dþioje glaustai pristatyti mûsø raðy-tojai. Bet, þinoma, leidinys pirmiau-sia skirtas Lietuvos þmonëms. Nors

beveik apie visus straipsniuose mi-nimus raðytojus jau iðleistos moksli-nës monografijos, skaityti ðià knygàádomu, nes medþiaga joje pateiktanauju aspektu, kuris sovietmeèiumums buvo uþgintas � lietuviai Va-karuose, Ðveicarijoje!Knygos sutiktuviø renginá paávai-

rino pastaràjá pavasará ávykusio tarp-tautinio kultûrinio projekto �Tauti-nës kultûros sklaida: Lietuva-Ðvei-carija� vaizdiniai prisiminimai. Ðioprojekto autorë D. Zelèiûtë ir jo na-riai Kauno raðytojai Aleksas Dabuls-kis, Jurgis Gimberis, Aldona Rusec-kaitë, Petras Venclovas, Rita Vinciû-nienë, ðiø eiluèiø autorius bei foto-grafas Zenonas Baltruðis 2009m. ge-guþës 8-13 dienomis lankësi Ðveica-rijoje, susitiko su Ciuricho, Bazelio,Lugano lietuviø bendruomenës þmo-nëmis, skaitë jiems savokûrybà. Ðiuometu Kauno menininkø namuose su-rengta Z. Baltruðio ðios kelionës fo-tografijø paroda, o renginio metu ek-ranebuvodemonstruojami filmokad-rai bei nuotraukos, ir mes, projektodalyviai, rodos, vël lydimi, globoja-mi Ðveicarijos lietuviø, daþniausiaiðio vakaro vieðniø, lankëme Mairo-nio pamëgtà vilà, kilome á Piloto kal-nà, plaukëme laivu Keturiø kantonøeþeru, stovëjome prie namø, kuriuo-se kadaise gyveno J. Biliûnas, Ðatri-jos Ragana, skaitëme jø tekstus antUetlibergo kalno, o Maironá � RigiKulm virðûnëje...Taigi senas, ðimtametis tiltas Ðvei-

carija-Lietuva tebëra tvirtas.

10

Vizija . 2010 m. vasario 4-10 d., Nr. 5 (278�719)

Sala vandenyje, vanduo mieste...Atkelta ið 2 p.

Nemuno salos parkas Kaune jauveikia. Tai matyti ið uþraðo ant len-tos, esanèios prie liepto á salà. Par-ko statusas ðiai teritorijai suteiktasdar 2001 m.�. Architektas tvirtino,jog apstatymui nepalankios ir gam-tinës sàlygos. Upës salpos potvy-niø metu daþnai uþliejamos, o jøgruntai neatsparûs sloginimui. Di-deliø pastatø statyba salpose yra la-bai brangi ir rizikinga, todël ji sa-loje neturëtø bûti vykdoma.�Norisi kreiptis á Kauno miesto

tarybos narius. 2001 m. Taryba nu-tarë áteisinti Nemuno salos parkà.Gaila, kad ta pati Taryba po trejømetø rytinæ jos dalá atidavë staty-boms. Dabar joms purenama dirva.Miesto þemë labai brangi. Statybøverslas pelningas visiems sandoriodalyviams, taèiau jis atima ið pa-prastø miestieèiø galimybæ neiðvy-kus ið miesto pabûti gamtoje�, � tei-gë R. Pilkauskas.ArchitektasAlvydas Þickis, da-

lyvavæs ekspertø vertinimo komi-sijoje, abejoja ir tokiu konkursopobûdþiu: �Konkurso nuostataiaiðkiai sako, kad nugalëtojo nie-kas ir nesiruoðia iðskirti. Tai tik þai-dimas, kuris rodo beviltiðkà ðian-dienos situacijà. Panaðiai vyko irLukiðkiø aikðtës rekonstrukcijoskonkursas. Nieko konkreèiai taipir nepasakoma, procesas neleisti-nai uþsitæsia.Pas mus nëra urbanistø, ir tai aið-

kiai bado akis. Tai jie turëtø nu-statyti, kur ir kà galima statyti.Miesto parke turi bûti visko, taèiauiki tam tikros ribos. Ypaè jei tasparkas yra upës saloje, kuriojegruntas nëra tvirtas ir pritaikytasdideliems statiniams. Èia turi do-minuoti erdvë, o ne dirbtiniai ele-mentai. Taèiau verslo atstovams,þinoma, viskas atrodo kitaip. Jiemsgraþi parko aplinka yra ypaè pa-geidautina. Panaðus atvejis jau bu-vo sprendþiant Barðausko gatvësstadiono likimà. Sveikas, þmogausporeikius atitinkantis miestas nie-kam nerûpi. Rengiamos keistosapklausos, kuriose manipuliuoja-ma klausimais ir þmoniø nuomo-nëmis.Parkui ákurti reikalinga konkre-

ti programa, kuri atitiktø þmoniøpoilsio reikalavimus. Nemuno sa-loje jau dominuoja arena, todël ki-tø dominanèiø nereikia.�Architektas J. R. Palys atsto-

vauja tarpiniam urbanizavimo va-riantui, taèiau pakrantæ siûlo ap-statyti ypaè tankiai: ,,Tarybinëaukðtoji mokykla iðugdë techno-kratiðkai màstanèiø architektø ur-banistø plejadà, nesugebanèià per-skaityti signalø, kuriuos mumssiunèia miestas. Gaila, bet ðitas so-vietinio primityvaus màstymo ðlei-fas su retomis iðimtimis tæsiasi ikidabar. Todël buvo sugadinta ir su-darkyta salos aplinka: gigantiðkaiiðplatintas Karaliaus Mindaugoprospektas, Nemuno link atsivërë

didþiulës nejaukios dykros. Nepa-keliamà triukðmà ir pavojø keliatranzitinis maðinø srautas, þmonësneteko priëjimo prie Nemuno.Daukanto gatvës aðyje pastatytaspësèiøjø tiltas su savo pompastið-komis prieigomis dengia vaizdà ásalà ir Aleksoto ðlaitus. Sala visið-kai �iðkastruota�: sunaikinta pui-ki laivø álanka. Buvæs kanalas pa-verstas siauru kanalizacijos grio-viu su staèiais krantais, salos rel-jefas suformuotas nemokðiðkai. Su-naikinus viskà, kas buvo ádomu,atsirado atgrasi, laukinë, miestuinebûdinga teritorija. Todël dabarsvarbiausia suvokti savo klaidas irsiekti pagrindinio tikslo � pavers-ti Kaunà unikaliu upiø miestu, tu-rinèiu senà istorijà. O tam reikëtø:susiaurinti triukðmingà KaraliausMindaugo prospektà iki 6 juostøir atlaisvintà teritorijà prie krantopaskirti tikro europietiðko miestoðalia upiø kûrimui. Tris triukðmin-go tranzito juostas nuleisti á tune-lá arba iðkasà. Pamàstyti apie aikð-tës árengimà pratæsus Daukantogatvæ virð prospekto iki pat kran-to. Jos ðonuose, pratæsiant Dau-kanto gatvës uþstatymà kavinukë-mis, krautuvëlëmis ir t. t., sujungtimiestà su Nemunu. Apaèioje áreng-ti plaèià terasà prie vandens, su-formuoti garlaiviø álankà � centri-næ miesto prieplaukà, praplatintikanalà iki solidaus, laivavimui tin-kamo ploèio ir taip gràþinti buvu-sá istoriná vaizdà. Visas skersinesgatves ið Laisvës alëjos á salà su-jungti tiltais kaip normaliuose Eu-ropos miestuose.Likusi salos dalis gali bûti tan-

kiai uþstatyta þemais pastatais sujaukiu gatveliø tinklu tarsi centrotàsa vandenyje � kaip Berlyne, Pa-ryþiuje. Arba visoje saloje galimaárengti þaliàjá parkà su reikiamainfrastruktûra, veikianèiais paplûdi-miaisNemuno pusëje. Salos pakran-tës turëtø bûti lëkðtos ir þemos � pa-togios þmonëms (iðskyrus dalá ka-nalo ir garlaiviø álankos).Mano manymu, neseniai ávykæs

salos konkursas parodë, kad vos

keletas autoriø kolektyvø priartë-jo prie svarbiausio ðios vietovëskodo, bet ir tai neblogai. Gaila,dauguma kolektyvø to kodo nesu-vokë ir todël nesprendë svarbiau-sio klausimo, uþsiëmë urbanistiniodizaino þaidimais, kurie tiktø betkur kitur. Savo mintis bandþiau pa-teikti konkurse ne norëdamas lai-mëti, bet jusdamas pareigà pasa-kyti þmonëms visa tai, kà nuo se-no laikau svarbiausia. Komisija tasmintis perskaitë, ir tai teikia vil-èiø, kad mes pradedame suprastisavo miestà.�***Deja, Nemuno salos rekonstruk-

cija neiðspræs Kauno � upiø miestobëdø. Apie urbanistines, bendrojomiesto plano ágyvendinimo proble-mas kalba architektai, galvodamiapie upes ir kitus þaliuosius Kaunoplotus: A. Þickis: �Mûsiðkë archi-tektûra jau panaði á kitø ðaliø, me-dþiagas naudojame panaðias, taèiauparkai ir vidinës namø erdvës, de-ja, vis dar atrodo skurdþiai. Atsilie-kame net nuo Rygos, kurioje ryðkiVokietijos kultûros átaka. Parkais,jø apþeldinimu ir infrastruktûra rei-kia rûpintis, juos priþiûrëti, taèiaupas mus nëra tokios tradicijos. Tik-rà parkà turëjome tik Palangoje, ta-èiau ir ten veikë sava administraci-ja. Pasaulyje jau atsigræþta á gamtà.Pavyzdþiui, Miunchene vël rena-tûralizuojama upës pakrantë, ardo-mi jos betoniniai átvirtinimai. Ma-nau, Neries krantinë turëtø atrodytipanaðiai, nes mûsø krantai netinkastatiniams. Pats prisimenu, kaipanksèiau maudëmës upëje, tai bu-vo tikrasis ryðys su gamta. Deja,dabar norima visai nevykusiaimiestà priartinti prie upës. Jei sa-koma, kad laukinës pakrantës pri-mena kaimà, taiman atrodo didþiau-sia siekiamybë.Pas mus trûksta urbanistikos

specialistø, todël architektai patyssudarinëja miesto planus. Jei Vo-kietijoje norima statyti pastatà, pir-miausia tikrinamasi miesto plane,o ne bëgama pas valdininkus. Pasmus viskà galima pakeisti. Jei kas

nors nori statyti pastatà draudþia-moje vietoje, beveik visada randaneteisëtø bûdø tai padaryti. Kaiplanavimo nëra, vyrauja chaosas.�J. R. Palys: �BendrasKaunokran-

tø ilgis siekia daugiau nei 50 km.Atrodytø, tai didþiulë Dievo dova-na, galinti suteikti miestui nepa-prasto patrauklumo. Ði savybë vi-suose pasaulio miestuose yra pui-kiai iðnaudota ir suteikia jiems þa-vesio. Prie vandens árengiamos te-rasos, aikðtës, á kurias veda miestogatvës, laiptai. Tokiose urbanizuo-tose vietose krantinës apstatomosprestiþiniais pastatais. Visa ði pa-krantës sistema, glaudþiai jungda-masi su miesto gatviø struktûra, su-daro darnià upiø miestø visumà irdaþnai tampa pagrindinëmis gy-ventojø traukos vietomis. Kai kurpakrantës paliekamos gamtinës, josspecialiai sutvarkomos, árengiamipaplûdimiai, parkai. Ðios abi siste-mos (urbanizuota ir gamtinë) suda-ro bendrà visumà.Deja, Kaune vaizdas prieðingas.

Ði gamtos dovana visiðkai nepa-naudojama ir ignoruojama, pa-krantës daug kur niokojamos,miesto planinëje struktûroje ir josperspektyviniuose planuose visið-kai neatsiþvelgiama á upiø buvi-mà. Teko girdëti, kad rengiamaskaþkoks pakranèiø specialusis pla-nas. Tai man kelia nuostabà ir áta-rimà, nes negalima pakrantës trak-tuoti kaip siauro ruoþo palei van-dená, atskira pakrantës dalis niekonereiðkia, ji turi sudaryti bendràmiesto urbanistinio plano dalá irsu juo jungtis. Todël vyksta nega-tyviø lokaliniø pokyèiø. Strategi-nis miesto planavimas daþnai pri-mena sklypø dalijimo urbanistikà.Kaune þinau tik tris vietas, kurmies-tas susidraugavo su upëmis: prieVytauto baþnyèios, tiesM. K. Èiur-lionio tiltu deðiniajame Nemunokrante ir uosto plieninëje kranti-nëje su graþiais uosto kranais Þe-mutinëje Fredoje prieð salà. Kiturgamtinës, dar nesugadintos vietos �Panemunës pliaþai, Santakos smai-galys, Kleboniðkis ties vandenvie-

te, kur vyrauja plaèios, þemos, uþ-liejamos pievos � natûraliø lygu-mø upiø slënio fragmentai. Visurkitur gamtos paveldas áþûliai nio-kojamas. Dar nuo sovietmeèio ási-galëjæs ydingas pakranèiø forma-vimas staèiu nuolydþiu, dengiantbjauriomis gelþbetoninëmis plokð-tëmis, prie pat vandens paliekantsiaurutá ruoþelá pëstiesiems. Tenþmogui nejauku, nes jis tampa at-skirtas nuo miesto. Upës primena ágelþbetoná áspraustus melioracijoskanalus.Kitose vietose beatodairiðkai

naikinamas buvæs gamtinis upëspaplûdimys su uþliejamomis þe-momis pievomis ir natûraliais smë-lio ruoþais. Vietoj to aukðtinamasgruntas ir stumiamas iki pat van-dens su dirbtinai krintanèiu kraðtuá vandená. Taip pat dël naujøjø sa-vininkø uþgaidos ruoðiamasi, kei-èiant bendràjá planà, ties Klebonið-kio vandenviete suniokoti pakran-tæ nenatûraliai pakeliant gruntà irciniðkai aiðkinama, kad tai tikþvyrduobiø uþlyginimas.Jonavos gatvë, galëjusi tapti

viena graþiausiø Kauno gatviø, ne-turi jokios plëtros koncepcijos irstichiðkai darkoma: palei Þaliakal-nio ðlaitus likæ tarpai nemokðiðkaibaigiami uþstatyti sandëliais-dëþë-mis, primenanèiais urmo bazes.Palei Nerá buvusi þalioji zona,

prasidedanti ties senamiesèiu ir pla-tëjanti iki pat Kleboniðkio miðko,senesniuose planuose áteisinta kaipevakuacinis bei rekreacinis þalia-sis koridorius, ðiuo metu neatsakin-gai uþstatinëjamas menkaverèiaisprovincialiais statiniais su aukðto-mis tvoromis. Gruntas èia taip patiðkeltas, todël uþstoja vaizdà á Ne-rá. Tai � vienas didþiøjø urbanisti-niø nusikaltimø Kaune. O kaltiejipurtosi atsakomybës.Tarp Brastos gatvës ir Nemuno

naujai planuojamame kvartale prieðgraþøjá senamiestá áþûliai iðdalijussklypus pakrantëse taip pat lieka tiksiauras ruoþelis prie vandens, ku-riame galbût pavyks iðkovoti norssiaurà takelá ðuniukø �ekskursi-joms�. Tikëtis tikro europietiðkosprendimo kalbant apie ðias ir kitasvietas beveik neámanoma. Stebinatai, kad kai pasiûlai rimèiau paþiû-rëti á ðità reikalà, á tave atsigræþiapikti atsakingø valdininkø þvilgs-niai. Taip ir kreipia Lietuvos sau-sumos valstietis savo þagræ kuo to-liau nuo upiø.�J. Merkevièienë: �Akivaizdu,

kad mûsø mieste þaliosios erdvësnepakankamai tvarkomos ir priþiû-rimos. Tam trûksta kultûros, tradi-cijø ir lëðø. Turime svarbiø iðgyve-nimo problemø, todël jos ir liekanuoðalyje. Taèiau svarbiausia ðiolaiko problema yra miesto atgræþi-mas á upes. Matome labai keistøtendencijø � pramoninius rajonusðalia upiø naikiname, bet èia patkalbame apie krovininius uostusMarvelëje. Jau visi pamirðo Jona-vos gatvëje numatytà platëjantá va-dinamàjá þaliàjá koridoriø. Ðiuo at-þvilgiu turëtø bûti aktyviau ir prin-cipingiau vykdoma miesto politi-ka. Svarbiausia � nereikia parduotisklypø tol, kol neiðaiðkinta, kas juo-se gali atsirasti. Tada, kai jau pa-rengiamas projektas, vëlu disku-tuoti ir piktintis.�

Narcizo FREIMANO nuotrauka

11

. 2010 m. vasario 4-10 d., Nr. 5 (278�719) Kampas

ISSN 0134-3149

Gedimino g. 45, 44239 KaunasTelefonas ir faksas � (8-37) 322244El. paðtas: nemunasredakcija@gmail.comInternetinis adresas: http://www.culture.lt/nemunas �Nemuno� sàskaitos AB banke �Swedbank�:

LT 147300010002256121� einamoji sàskaita;LT 097300010002230312� biudþetinë sàskaita;LT 757300010034284035� valiutinë sàskaita.

Leidþiamas nuo 1967 m. balandþio mën.Iðeina ketvirtadieniais

Vyriausiasis redaktoriusViktoras Rudþianskas � tel.: (8-37) 322244, (8-610) 67255Referentë � Aurina Venislovaitë � tel. (8-37) 322244Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas �Donaldas Kajokas (KAUKO LAIPTAI) � tel. (8-37) 322251Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja �Graþina Viktorija Petroðienë (TILTAI) � tel.: (8-37) 322266Naujienø redaktoriai: AudronëMeðkauskaitë � tel. (8-37) 322251,(8-615) 24983, Andrius Jakuèiûnas � tel. (8-611) 98945 el. paðtas:jakuciunas@gmail.comApþvalgininkai: literatûra � Valdemaras Kukulas, ErikaDrungytë; fotografija � Romualdas Rakauskas; muzika �Eugenija Þakienë; kinas � Gediminas Jankauskas.Fotografai: Zenonas Baltruðis, Narcizas Freimanas.Stilistë � Lina Navickaitë � tel. (8-37) 322251Maketuotojas � Juozas Puþauskas � tel. (8-656) 38529Buhalterë � Irena Kavaliauskienë � tel. (8-37) 322235, (8-656) 41705

Indeksas 0079Steigëjas ir leidëjas� Lietuvos raðytojø sàjungaSteigimo liudijimas Nr. 405Spausdino UAB �ArxBaltica�Tiraþas 1500

Rankraðèiø nerecenzuojame ir negràþiname.

Rëmëjai:

SPAUDOS, RADIJO IRTELEVIZIJOSRËMIMO

FONDASKAUNOMIESTOSAVIVALDYBË

LIETUVOS RESPUBLIKOSKULTÛROS RËMIMO

FONDAS

Prenumeratos kaina mënesiui � 9 LtPrenumerata priimama visuose paðtuo skyriuose,internetu www.post.lt ir www.prenumerata.lt

arba redakcijoje

89-ojo kûrybiniosezono vasariomënesio repertuaras

4 d., ketvirtadiená, 19 val. Maþojoje scenoje � Erico-Em-manuelo Schmitto �Smulkûs vedybiniai nusikaltimai�. Dvie-jø daliø vedybinis detektyvas. Reþisierius Raimundas Ba-nionis. Spektaklio trukmë � 2 val. Bilietø kainos � 25, 30 Lt.5 d., penktadiená, 18 val. Ilgojoje salëje � Biljanos Srblja-

noviè �Skëriai�. Dviejø daliø tragikomedija. ReþisieriusRolandas Atkoèiûnas. Spektaklio trukmë � 3 val. Bilietokaina � 30 Lt.6 d., ðeðtadiená, 18 val. Tavernos salëje � Tonino Guerra

�Ketvirtoji këdë�. Vienos dalies komedija. Reþisierius Ro-landas Atkoèiûnas. Spektaklio trukmë � 1 val. Bilieto kai-na � 25, 30 Lt.7 d., sekmadiená, 15 val. Maþojoje scenoje � Mariuso

von Mayenburgo �Bjaurusis�. Skalpelio pjûvis. ReþisieriusVilius Malinauskas. Spektaklio trukmë � 1.30 val. Bilietøkainos � 25, 30 Lt.7 d., sekmadiená, 18 val. Penktojoje salëje � �Laimingi�.

Dviejø daliø spektaklis pagal Friedricho von Schillerio �Klas-tà ir meilæ�. Reþisierius Artûras Areima. Spektaklio trukmë �2.30 val. Bilieto kaina � 40 Lt.9 d., antradiená, 18 val. Tavernos salëje � Ivano Vyrypa-

jevo �Sapnai�. Veiksmas, kuris vyksta pas jus. ReþisieriusKirillas Gluðajevas. Spektaklio trukmë � 1.04 val. Bilietøkainos � 20, 25 Lt.10 d., treèiadiená, 18 val. Ilgojoje salëje � Timothee de

Fombelle �Ðvyturys�. Monospektaklis. Reþisierius GintarasVarnas. Spektaklio trukmë � 1.10 val. Bilieto kaina � 25 Lt.10 d., treèiadiená, 19 val. Maþojoje scenoje � Michalo Walc-

zako �Kelionë á kambario vidø�. Reþisierius Agnius Jankevi-èius. Spektaklio trukmë � 2.20 val. Bilietø kainos � 25, 30 Lt.Teatro kasa veikia kasdien 10.30-19 val. Informacija tel.

8-37 22 40 64, www.dramosteatras.lt. Bilietus taip pat plati-na TIKETA.LT.

Kauno valstybinis lëliø teatras6 d., ðeðtadiená, 12 val. �Karalaitës buèinys�.

Kaip paika tuðtybë sugriovë karaliðkà laimæ.Nuo 5 m. Reþisierius A. Stankevièius. Bilietokaina � 10 Lt.7 d., sekmadiená, 12 val. �Princesës gimtadienis�. O. Vaildo

pasakos motyvais. Reþisierius A. Stankevièius. Nuo 5 m. Bilie-to kaina � 8 Lt.Ypatingas pasiûlymas � ðeðtadieniniams spektakliams tai-

koma 50 proc. nuolaida!Bilietai parduodami teatro kasoje ketvirtadieniais ir penk-

tadieniais 11-17 val., ðeðtadieniais ir sekmadieniais 10-14 val.Informacija tel. 8-37 220061, www.kaunoleles.lt.

Kauno kamerinis teatras6 d., ðeðtadiená, 18 val. Michal Walczak

�Pirmasis kartas�. Dviejø daliø spektaklis. Reþi-sierius Stanislovas Rubinovas. Spektaklio truk-më � 2.15 val. Bilietø kainos � 24, 30 Lt.7 d., sekmadiená, 18 val. Fransua Rablë �Gargantiua ir Pan-

tagriuelis�. Uþstalë tikriesiems gurmanams (N-18). Reþisie-rius Stanislovas Rubinovas. Spektaklio trukmë � 1.55 val.Bilietø kainos � 40, 50 Lt.10 d., treèiadiená, 18 val. Lauros Shaine Cunningham

�Mergvakaris�. Dviejø daliø amerikoniðka komedija. Reþi-sierius Aleksandras Rubinovas. Spektaklio trukmë � 2.35 val.Bilietø kainos � 24, 30 Lt.Bilietai parduodami teatro kasoje darbo dienomis 14-

18 val., ðeðtadieniais ir sekmadieniais 11-17 val. Informacijatel. 8-37 228 226. Bilietø galima uþsisakyti interneto svetai-nëje www.kamerinisteatras.lt, elektroniniu paðtu info@ka-merinisteatras.lt arba ásigyti BILIETAI.LT ir �Bilietø Pasau-lis� prekybos vietose.

4d.,ketvirtadiená, 17.30val.Raðytojøklu-be (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) � raðytojo Vy-tautoMartinkaus kûrybos vakaras su istoriniuromanu�Þemaièiogarlëkys�.Vakaredalyvausknygos autoriusV.Martinkus, literatûrologasprof. PetrasBraþënas, þurnalo �Aviacijos pasaulis� redaktorëVilmaJankienë, aviatorius, Ignalinos aerodromo vadovas RimvydasMa-ciulevièius, Lietuvos aviacijos istorikasGytis Ramoðka.Vakaro ve-dëjas � literatûros kritikasValentinas Sventickas.11 d., ketvirtadiená, 17.30 val. raðytojo Jono Uþurkos kûrybos

vakaras su trilogija �Didþiosios lietuviø pergalës�: �Saulësmûðis�.�Þalgiriomûðis�. �Orðosmûðis�.Vakare dalyvaus trilogijos autoriusJ. Uþurka, istorikasAlgimantas Liekis, leidyklos �Eugrimas� direk-torius Saulius Petrulis, aktorius TomasVaisieta, renesansomuzikosir ðokiø ansamblis �Banchettomusicale� (vadovë JûratëMikiðkaitë-Vièienë), Vilniaus águlos Karininkø ramovës vyrø choro �Aidas�grupë (vadovas) Tadas Ðumskas. Vakarà ves literatûros kritikasAl-fredas Guðèius.Informacija tel.: (8-5) 2629627; (85) 2617727; el. p.: rasytojuklu-

bas@aiva.lt.

Kauno valstybinis muzikinis teatras4 d., ketvirtadiená, 18 val. Rièardo Rodþerso

�Muzikos garsai�. Dviejø veiksmø miuziklas visaiðeimai. Reþisierius Nerijus Petrokas, dirigentas Ju-lius Vilnonis, dailininkë Virginija Idzelytë, vaikøchoro vadovë Jûratë Miliauskaitë. Spektaklio truk-më � 2.45 val. Bilietø kainos � 10, 15, 18, 30, 35, 40, 100 Lt.5 d., penktadiená, 18 val. Imrës Kalmano �Silva�. Trijø

veiksmø operetë. Reþisierius Gintas Þilys, dirigentas Virgi-lijus Visockis, dailininkë Janina Malinauskaitë. Spektakliotrukmë � 3 val. Bilietø kainos � 10, 15, 18, 30, 35, 40, 100 Lt.6 d., ðeðtadiená, 18 val. Imrës Kalmano �Bajaderë�. Trijø

veiksmø operetë. Pastatymo meno vadovas ir reþisierius Gin-tas Þilys, dirigentas Jonas Janulevièius, scenografas ArtûrasÐimonis, kostiumø dailininkë Jolanta Rimkutë, choreografasAndrius Kurienius. Spektaklio trukmë � 3 val. Bilietø kainos �10, 15, 18, 30, 35, 40, 100 Lt.7 d., sekmadiená, 12 val. �Sniego karalienë�. Dviejø da-

liø baleto spektaklis vaikams H. K. Anderseno pasakos mo-tyvais, pagal Edvardo Griego muzikà. Choreografas Alek-sandras Jankauskas, dirigentas Jonas Janulevièius, dailinin-kë Ramunë Skrebûnaitë. Spektaklio trukmë � 2 val. Bilietøkainos � 5, 10, 15, 18, 20, 25, 50 Lt.7 d., sekmadiená, 18 val. Dþono Kanderio, Dþozefo Steino,

Fredo Ebo �Zorba�. Dviejø veiksmø miuziklas. Reþisierius JanSzurmiej (Lenkija), dirigentas Virgilijus Visockis, dailininkëJanina Malinauskaitë. Zorbos vaidmená atlieka nacionalinëspremijos laureatas aktorius Vladas Bagdonas. Spektaklio truk-më � 3 val. Bilietø kainos � 10, 15, 18, 30, 35, 40, 100 Lt.10 d., sekmadiená, 18 val. Imrës Kalmano �Monmartro

þibuoklë�. Trijø veiksmø operetë. Reþisierius Kæstutis Jakð-tas, dirigentas Virgilijus Visockis, dailininkë Marija Ruba-vièiûtë, choreografas Agris Danileviès (Latvija). Spektakliotrukmë � 3 val. Bilietø kainos � 15, 25, 30, 50, 55, 60, 100 Lt.Teatro kasa dirba 11-14.00, 14.45-18 val. Poilsio diena �

pirmadienis. Informacija tel. 8-37 22 87 84, el. p. administra-tore@muzikinisteatras.lt.

5 d., penktadiená, 18 val.Kauno miesto simfoninioorkestro jubiliejus. Daly-vaus Kauno miesto simfo-ninis orkestras (vyr. dirigentas Modestas Pitrënas), Kaunovalstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas PetrasBingelis). Solistai: Pavel Berman (smuikas, Italija), RaimondsPauls (fortepijonas, Latvija). Dirigentas Modestas Pitrënas.Bilietø kaina � 40, 50, 70, 90 Lt.6 d., ðeðtadiená, 18 val. Kauno miesto simfoninio orkestro

jubiliejus. Dalyvaus Kauno miesto simfoninis orkestras (vyr.dirigentas Modestas Pitrënas), Kauno valstybinis choras (me-no vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis). Solistas PavelBerman (smuikas, Italija). Dirigentas Modestas Pitrënas. Bi-lietø kaina � 20, 30, 40 Lt.7 d., sekmadiená, 18 val. fortepijono mago pianisto Alexei

Grynyuk koncertas. Programa: Fryderyk Chopin Polonezasop. 26, Nr. 1, cis-moll, Noktiurnas op. 15, Nr. 1, F-dur, Variaci-jos E-dur, �Der Schweizerbub: Steh�auf, steh�auf o du Schweit-zer Bub� tem 3 Mazurkos op. 59, Noktiurnas op. 27, Nr. 1, cis-moll, Polonezas �Heroique� op. 53, Nr. 6, As-dur, Ludwig vanBeethoven Sonata �Appassionata� op. 57, Nr. 23, f-moll, FranzLiszt Liebestraum op. 62, Nr. 3, As-dur, Vengriðkoji rapsodijaNr. 2. Bilietø kainos � 20 , 30 , 40 , 50 Lt.10 d., treèiadiená, 18 val. Koncertas �Saulëtasis varis�.

Variniø puèiamøjø ansamblis �Protuberus brass� (vadovas irdirigentas Egidijus Miknius). Solistas Tomas Gricius (trimi-tas). Dirigentas Egidijus Miknius. Koncertà veda �Lëlës� te-atro aktorius Irmantas Jankaitis. Bilietø kainos � 10, 15 Lt.Bilietus platina TIKETA ir Kauno filharmonijos kasos.

Informacija tel. 8-37 20 04 78, www.kaunofilharmonija.lt

Kauno tautinës kultûros centras(A. Jakðto g. 18)4d., ketvirtadiená, 18val.vakaras�Dainuokim!��Uþgavëniødai-

nø irþaidimømokymas.VedaVitaBraziulienë. Áëjimasnemokamas.5 d., penktadiená, 13 val. nemokamas seminaras �2009 m.

respublikinio vaikø ir moksleiviø, lietuviø liaudies kûrybos atlikë-jø, konkurso �Tramtatulis� repertuaro analizë�. Veda Lietuvos liau-dies kultûros centro specialistai Vida Ðatkauskienë, Jûratë Ðeme-taitë, Arûnas Lunys. 16 val. konkurso �Tramtatulis 2009� kom-paktinës plokðtelës pristatymas ir laureatø koncertas. Áëjimas ne-mokamas. 18.30 val. paskaita �Pasaulinës vyriausybës linkui�.Lektorius Aleksandras Þarskus.8 d., pirmadiená, 14 val. projektas �Tradiciniø amatø dirbtuvës

vaikams ir visai ðeimai�. Praktinis uþsiëmimas �Uþgavëniø paproèiaiir kaukiø gamyba. II dalis�.Veda tautodailininkëEglëVindaðienë.9d.,antradiená,17val.mokymaisuaugusiesiems�Uþgavëniøkau-

kiøapdaila. II dalis�.VedadailininkëRita Juodytë.Praðytumeatsineðtikailio,medþiagøatraiþø,pakulø ir kt.Registracija tel. 8 (679)36715.10 d., treèiadiená, 18 val. atviri pokalbiai �Psichologinë-dvasinë

þmogaus struktûra. I dalis.� LektoriusAleksandras Þarskus.Informacija tel. 8-37 20 74 09,www.ktkc.lt.

6 d., ðeðtadiená, 18 val. Gitanos Guge-vièiûtës �Mokëk � duosiu�. Spektaklis-pokðtas. Reþisierius Vytautas Balsys.Spektaklio trukmë � 1.10 val. Bilieto kai-na � 30 Lt.7 d., sekmadiená, 15 val., 9 d., ant-

radiená, 19 val. �Katytë �P�. Pagal Eve Ensler pjesæ �Va-ginos monologai�. Spektaklis tik suaugusiesiems. Reþi-sierius Vytautas Balsys. Spektaklio trukmë � 1.30 val.Bilieto kaina � 35 Lt.Bilietø teirautis: M. Daukðos g. 34. Tel. 8-37-408470,

226090, www.mazasisteatras.lt

Teatro klubas

7 d., sekmadiená, 18 val. Alytaus miesto teatre (Rotuðësa. 2) � �Ðeimos patarëjas�. Reþisierë Aldona Bendoriûtë.Spektaklio trukmë � 1 val. Bilieto kaina � 40 Lt.11 d., ketvirtadiená, 19 val. �In Tilsit� (Vytauto pr. 32,

Kaunas) � �Meilë paryþiuje�. Reþisierë Ina Pukelytë. Spek-taklio trukmë � 1 val. Bilieto kaina � 40 Lt.Bilietus platina �Tiketa�. Su �Laisvalaikio� ir �Olialia�

kortelëmis � 20% nuolaida dviem bilietams.

Dël kolegësSTASËS ÐEÐTAKAUSKAITËS

mirties nuoðirdþiai uþjauèiame sûnø Sauliøir artimuosius.

Nemunieèiai

Kauno vaikø ir jaunimo teatras �Vilkolakis�(Kovo 11-osios g. 108)7 d., sekmadiená, 12 val., 10 d., treèiadiená, 16 val.

S. Ivanauskaitës �Kaip Pagrandukas iðminties ieðkojo�.Daugiau informacijos tel. 313712, www.vilkolakis.lt.

Tarptautinis jaunimo fotografijos konkursas�Jaunas þmogus XXI amþiuje�Dalyviø amþius: nuo 15 iki 25metø.Darbø kiekis: kiekvienas autorius gali pateikti iki trijø fotoserijø

(vienà serijà sudaro 5-7 nuotraukos).Vertinimo kriterijai:meniðkumas, individualumas ir jaunimo so-

cialiniø problemøatspindëjimas.Apdovanojimas: geriausi darbai bus eksponuojami fotografijø al-

bume�Jaunas þmogusXXI amþiuje�.Nugalëtojai bus pakviesti daly-vauti tarptautinëje jaunøjø fotografø akademijoje �Stopkadras�Kau-ne 2010m. vasarà.Darbus konkursui ir uþpildytà dalyvio anketà pateikti iki 2010m.

balandþiomën. 15 d. internetu, paðtu arba el. paðtu jonas@kadras.lt.Reikalavimai pateikiant nuotraukas skaitmeniniu formatu: ilgiau-

sios kraðtinës ilgis neturi bûti maþesnis nei 2000 taðkø, nuotraukosbylos dydis neturi virðyti 5MB. Siøsti JPG formatu.Paðtu fotonuotraukas (formatas nemaþesnis kaip 20x30 cm) arba

darbus, áraðytusCDdiske, siøsti adresu: Fotokonkursui �Jaunas þmo-gusXXI a.�,A.Mickevièiaus g. 2, LT-44313Kaunas.Daugiau infor-macijos:www.kadras.lt.

5d., penktadiená, 16.30 val.Kauno apskrities vieðojoje bibliote-koje (Radastø g. 2, IV a. fojë) gydytojas, keliautojasValentinasKa-baðinskas dalysis áspûdþiais ið dviraèiø þygio Ðilko keliu.Vyks foto-grafijø parodos �Kitoks pasaulis nuo dviraèio� aptarimas. 17 val.salëje �V.Kabaðinsko fotoalbumo�LietuvaÐilko kely� pristatymas.Paroda veiks iki vasario 11 d. Áëjimas nemokamas.

7 d., sekmadiená, 13 val. Nacionalinio M. K. Èiurlionio dailësmuziejausKaunopaveikslø galerijoje (K.Donelaièio g. 16 val.) �Va-landos su ekspertu� vedëja EglëVelaniðkytë kvieèia dalyvauti iðsa-mioje �Geriausiometø kûrinio� parodos apþvalgoje, vertinti ir rinkti2009-øjø geriausiàjá kûriná. Edukacijos kaina �muziejaus bilietas + 2Lt.Muziejus atidarytas kasdien nuo 11 val. iki 17 val., iðskyrus pir-madienius. Paroda veiks iki vasario 22 d.

12

Spektras . 2010 m. vasario 4-10 d., Nr. 5 (278�719)

�Nemunas� rekomenduoja

Savaitgalis prie televizoriaus

Kauno karuselë

Kitokio kino klube � �Reikalai Briugëje�Gediminas JANKAUSKAS

Antradiená, vasario 9 d., Kitokiokinoklube þiûrësimekriminalinædra-mà, sukurtà pagal MartinoMcDonagho pjesæ. Debiutinæ ðiodramaturgo pjesæ �Lineino groþiokaralienë� Klaipëdos dramos teatre(2001 m.) inscenizavo Gytis Padegi-mas, �Pagalviná� Valstybiniame jau-nimo teatre (2006 m.) pastatë JonasVaitkus. O Ðiauliø dramos teatre re-þisierius Peteris Stoièevas ákûnijo netdvi produktyvaus dramaturgo pjeses ��Luoðá iðAiniðmano salos� (1998m.)ir �Kaukolæ iðKonemaros� (2000m.).Jausdami þemiðkojo kelio pabai-

gà þmonës kartais patraukia ten, kur

apsilankyti svajojo visà gyvenimà.Vieni keliauja á Mekà, kiti á Paryþiøarba Venecijà. O trims naujo filmopersonaþams galutine aðarø pakalnësstotele tapo Briugë � nuostabaus gro-þio miestas Belgijoje.Ðiame mieste kadaise saugø prie-

globstá rado du ið savo ðalies iðtremtibritø monarchai. Dabar á Briugæ iðLondono priversti pasprukti du sam-domi þudikai. Vykdydamas krimina-liná uþsakymà jaunas vyrukas Rëjus(aktorius Colinas Farrellas) nuþudëne tik myriop pasmerktà kunigà, betir atsitiktinai po ranka pasipainioju-sá berniukà.Nepatenkintas tokiabaig-timi bosas susimovusiam þudikui lie-pë kurá laikà dingti ið akiraèio ir atsi-tokëti nuo ðoko ramioje uþsienio ap-linkoje. Kad karðtakoðis neiðkrëstødar ko nors neprognozuojamo, kartusu juo á Belgijà keliauja á kriminalináverslà Rëjø atvedæs jo vyresnis kole-

ga Kenas (aktorius Brendanas Glee-sonas).Jau pirmieji filmo vaizdai sukuria

viduramþiøatmosferà.Regis,Briugë-je laikas sustojo prieð keletà ðimtme-èiø.AðtrûsRenesansobaþnyèiøbokð-tai raiþo dangø, o namai ir aikðtës at-rodo kaip Piterio Breigelio paveiks-luose, tapytuose dar XVI ðimtmety-je. Ne miestas, o tikras tapybos mu-ziejus po atviru dangumi. Tik Rëjuivisos tos groþybësnerûpi.Kol jopart-neris dþiaugiasi galimybe aplankytimuziejus ir kitas áþymybes, gyveni-mo dþiaugsmà visai praradæs ir þiau-rios depresijos apsëstas Rëjus gal-voja vien apie saviþudybæ. Pagrin-diniai filmo konfliktai, nuþymëti fil-mo ekspozicijoje, ið karto intriguo-ja, o komplikuota tolesniø ávykiøpynë ves siuþetà á antikine lemtimipaþenklintà finalà. Staigmenø ðia-me kelyje bus daug.

Gediminas JANKAUSKAS

Ðá savaitgalá maþuosius ekranusuþvaldys þanrinis kinas. Begalæ kar-tø rodytoje �Mumijoje� (penkta-dienis, 20.10 val., LNK) á Egiptà at-vykæ nuotykiø ieðkotojai Rikas,Evelina bei jos brolis Dþonatanasaptinka mumijà ir patys to nenorë-dami iðleidþia á laisvæ piktàjà ðmëk-là. Senovës Egipte þynys Imhote-pas dël meilës faraono meiluþei bu-vo ákalintas mumijos karste miru-siøjø miesto poþemiuose. Dabar jisðluos savo kelyje viskà, kas tik pa-sipainios po kojomis. Áspûdingispecialieji efektai ir kvapà gniau-þiantys nuotykiai paskatino filmoautorius sukurti kelis tæsinius, ku-riuos netrukus taip pat pamatysime.

Kriminalinio kino gerbëjams tu-rëtø patikti reþisieriaus KirkoWon-go filmas �Netikëta sëkmë� (penk-tadienis, 22.40 val., LNK), kuriamepenki, ið paþiûros labai mieli vai-kinai, vakarais su savo bendraam-þiais geriantys alø ir samprotaujan-tys apie vasaros atostogø malonu-mus, verèiasi þudikø amatu. Vienasdraugeliø kartà pasiûlo genialøplanà, kaip greitai uþdirbti milijo-nà doleriø. Reikia tik pagrobti ja-ponø verslininko dukrà ir pareika-lauti iðpirkos.�Dvare prie ðaltojo upelio�

(penktadienis, 23.00 val., LTV) niu-jorkieèiai Kuperis ir Lëja (juos vai-dina aktoriai Dennis Quaidas ir Sha-ron Stone) su vaikais persikelia gy-venti á apleistà dvarà. Netrukus ka-

daise buvæ didingi rûmai pradedavienà po kitos atskleisti ðiurpias pa-slaptis. Naujøjø ðeimininkø niekasneáspëjo, kad buvæs dvaro savinin-kas psichopatas Deilas Meisis kàtik gráþo ið kalëjimo ir pasiryþæs at-gauti savo turtà.�Riterio þvaigþdë� (ðeðtadienis,

22.00 val., LNK) � tai tikras ankstimirusio aktoriaus Heatho Ledgeriobenefisas ir smagi avantiûrinë ko-medija, lengvai griaunanti laiko irlogikos taisykles. Veiksmas rutulio-jasi XIV amþiuje, bet dauguma kil-mingø damø vilki ðiuolaikines ek-lektiðkas madas primenanèius dra-buþius, riteriø turnyrus stebinti pub-lika elgiasi lyg dabartiniø rokokoncertø lankytojai, o garsø ðarvøir kardø þvangesá daþnai uþgoþiagerai þinomos �The Queen� dainos.�Meilëje iki mirties� (ðeðtadie-

nis, 23.10 val., LTV) prancûzø ki-no klasikas Alainas Resnais (kà tik

�Þiemos ekranuose� matëme jo fil-mø retrospektyvà) polemizuoja suegzistencializmo filosofais, linku-siais pateisinti sàmoningà saviþu-dybæ. Jauna moteris Elizabet ryþta-si nutraukti savo gyvybës siûlà.Apie ðá ketinimà suþino pastoriusMartinjakas ir jo þmona. Ar nuga-lës þmogaus ryþtà sveikas protas irDievo þodis?Amerikietiðka �Paranoja�

(sekmadienis, 21.30 val., TV3) la-bai primena klasikiná Alfredo Hit-chcocko trilerá �Langas á kiemà�(1954 m.), kuriame pro langà gy-venimà stebintis aktoriaus Jame-so Stewarto suvaidintas fotogra-fas Dþefas ið tam tikrø pro objek-tyvà nuþiûrëtø detaliø nuspren-dþia, kad prieðais esanèiame na-me ávyko þmogþudystë. Panaðiàsituacijà pamatysime ir reþisie-riaus D. J. Caruso filme. Èia dëlnamø areðto priverstas sëdëti sa-

vo bute �internautas� Keilas su-siranda naujà intriguojamà uþsië-mimà � ðnipinëti kaimynus. Pir-màja jo naujojo pomëgio �auka�tampa simpatiðka kaimynë Eðlë.Demaskavusi slapukà, mergina pa-ti ásitraukia á azartiðkà uþsiëmi-mà. Taèiau netrukus tai, kas pra-sideda kaip nekaltas þaidimas,ágauna visai kità pagreitá. Porelëima átarti, kad vienas ið jø kaimy-nø gali bûti serijinis þudikas.Vëlø sekmadienio vakarà

(23.00 val., BTV) þiûrësime, kaipDanieliui Radcliffe�ui sekasi pa-bëgti nuo Hario Poterio ávaizdþio.Pajutæs pavojø tapti tik vieno per-sonaþo ákaitu, jaunas aktorius ban-do jëgas rimtame teatre (neseniai jisnustebino Londono teatralus daugpsichiniø jëgø reikalaujanèiu Ala-no Strongo vaidmeniu PeterioShafferio pjesës �Equus� insceni-zacijoje), o biografinëje dramoje�Mano berniukas Dþekas� suvai-dino britø raðytojo Rudyardo Kip-lingo vienintelá sûnø Dþekà. Bû-damas septyniolikos jis tarnavoAirijos gvardijoje ir pakliuvo á patáPirmojo pasaulinio karo sûkurá.Netrukus jaunuolio tëvus pasiekëbaisi naujiena � jø sûnus dingo beþinios. Pradeda aiðkëti ir ðià trage-dijà iðprovokavæ tëvo bei sûnauskonfliktai.

Þanrinio kino paradas

veldo, kuris mums patiems kartaisne itin rûpi. Þinoma, jiems geriaumatyti, viskas lyg stebint pro apvers-tà þiûronà. �Paroda skirta atkreiptidëmesá á nykstanèià vertingà Kau-no architektûrinio palikimo dalá �medinius gyvenamuosius Þaliakal-nio, Panemunës ir kt. kvartalus, ku-rie dailininko, kaip ir daugelio mies-to sveèiø, akimis, yra unikaliausiasmiesto architektûrinis paveldas.�Prancûzas dailininkas jau kele-

riusmetus gyvenaÞaliakalnyje ir netdrástu spëti, jog kokiame nors sena-

Sausio 29 d. Kaune, Senamiesèioklube, atidaryta prancûzø dailinin-ko Gilleso Vuillardo tapybos paro-da �Medinë architektûra þenklinaLietuvà�. Prancûzai yra bene vienalabiausiai savo paveldà sauganèiøtautø, kad ir kokiø paskatø ar men-taliteto subtilybiø vedama tai daro.Ðios tautos atstovai atvaþiuoja á Lie-tuvà ir ima jaudintis dël mûsø pa-

me mediniame, o gal smetoniniamemûriniame name. Stebisi mûsø ne-apdairaus ir atsainaus namø renova-vimo subtilumais ir skuba dar nesu-naikintas groþybes perkelti á pa-veikslus. Tapo lauke ið natûros, to-dël tæsia jau itin retas klasikinës ta-pybos tradicijas.Tiesa ne tik tai � G. Vuillardas

kartais nustebina keistais klasikos irnaujøjø technologijø junginiais.

Sausio 29 d. M. ir K. Petrauskølietuviø muzikos muziejuje duris at-vërë praeitis. Pro jas prasmuko seno-jo Kauno skersvëjai, nors sienos irbaldai dar kvepia kà tik uþteptaisdaþais ir laku. Tà dienà ávyko naujaiárengtoKiproPetrauskomemoria-linio buto apþiûra ir Lietuvos mu-zikos bei teatro akademijos Kaunoskyriaus studentø koncertas. Á eks-kursijà palydëjo ekspozicijos auto-rë, muziejininkë Vida Bingelienë.Nuo ðiol ðis butas veiks kaip at-

skira ir savarankiðkaM. irK.Petraus-kø lietuviø muzikos muziejaus eks-pozicija. Ðiuo metu galima aplanky-ti K. Petrausko kabinetà, svetainæ,Elenos Þalinkevièaitës-Petrauskie-nës kambará ir vienà naujos ekspozi-cijos erdvæ. Klasikiniu solidumu irramybe, o dabar jau ir muziejine tyla

dvelkianèiuose kambariuose, kurieapstatyti autentiðkais baldais, ekspo-nuojami Petro Kalpoko, Vlado Di-dþioko, Kazio Ðimonio, Antano Gu-daièio ir kitø dailininkø paveikslai.Vëliau kituose buto kambariuo-

se planuojama árengti ekspozicijas,skirtas solisto kûrybai, laisvalaikiui,dalis ekspozicijos bus skirta K. Pet-rausko þmonai E. Þalinkevièaitei,þymiai dramos teatro artistei, poetei.Tik buvusioje virtuvëje jau nekve-pës valgiais, nuo ðiol joje bus áreng-ta edukacinë klasë, kurioje stovësinformacinis terminalas, bus rodo-ma filmuota medþiaga, skambës so-listo ádainavimai.

Sausio 28 d. 18 val. Kauno archi-tektø namuose atidaryta tapybos,skulptûros, objektø, fotografijos pa-roda �Figûra�. Toks pavadinimasplatus kaip pasaulis, todël ir priëmëá parodà didþiausià ávairovæ. Ir visatai apibendrinama Arûno Vaitkûnokadaise pasakyta fraze: �Figûraty-vizmas � pasakymo �iðgrynintas ikigraþumo� alternatyva. Graþumas.Formato vartaliojimas. Vaizdavimoiliuzoriðkumas. Kà tai reiðkia?� At-sakymø gali bûti paèiø ávairiausiø,todël formos kaitos ir raiðkos paro-doje aprëpia itin plaèià skalæ. Skulp-

tûra joje � nuo kièo, ðmaikðtumo ikimonumentalios klasikos. Tapybosdarbai � nuo paðaipiø þvilgsniø á Ve-nerà Amerikoje iki ðiltø potëpiø antsenø virtuviniø stalø stalèiø. Pana-ðu á vienosmenininkø kartos skersp-jûvá, kuriame persimainæ skirtingosspalvos ir sluoksniai.Parodoje dalyvauja: Aurelija

Draugelë, Tadas Vosylius, TomasVosylius, Darius Rakauskas, SauliusDzindzilevièius, Eglë Ðèerbinskaitë,VidasPoðkus,RièardasMilukas,Gvi-dasLatakas,TomasPigulevièius,Au-rimas Ðvedas, Neringa Krivièienë.

ParengëAudronë MEÐKAUSKAITË