:

fiil

6b

#fr'rtri/ii/ffii', Ginh

@o

{rA

4///,efiltWu'rrfrii/' FCe{Efriw \1

pasanl,i:.

$g*ntm

fr'L:,1'/:

\

'lt,lltil;! r#S

wffis,mfn ffiOusgi Ganta-tarslsud6tingas taafrrodcs .ltari,dtmL L teikrodu, matome tth, 6esisu-Ran|las ro*gktes, 0^ VTSAS ilsetAillZfiAqpastdptas io viduje. Apttnk- sau€ malow.e tr-iit tik r,frrqro$ t50RE , a u&iw Jos sandar4 |? ati nem fiek aki. nls, .kiek. Ff {ltj l'ti,Us.-, {a{ pas,rkime Ear"a'@ pesa&f.glje Erel(taustas ? iK,Aipl oabeeti nuo sauoI .. -r- f) t€.::----i^ f4/ ot r

ilesaec"t IKoDE4 *tffi',* ioiyajgy"e l{ranfton k,o |d1damL las sule n&iane? KArWfl

lkUprynuS?rlui p[oL$e;os kannpos? A*,GAL| illoras pa* targtt'sRgstas lutp ounU.rro, foJliciniai satdstl1_ -----tI --{at uis KASDIEN is ytJst[S. Jasnlda,uge(.i kft& LnLntt pade, {L hru1gete.lJt, sktriarna fill EMSVAItrA

tkantu, pen

l*mms? KAf/w?K@ffi

Romuafda s KarazLJa,

KA$EI6MEFP&SL#IPTYE

Snart:'nr'r,t.Ienesn1U|4- frLasiW

tn,ffiE

atxAuNns. lvlese . $93

UDK 53(075.3)Ka 403

DAiiiNiNKE BIRUTE GRABAUSKIENE

Lietuvos .Respubli.kos kultlros it ivietimomi niste t i j os rc komenduo ta

Karazija R.Ka 403 Kasdienes paslaptys: Skaitiniai Zemesniqjq kla-

sirl mokiniams.- K.: Sviesa, 1993.- 96 p.: iliustr.rsBN 5-430-07445-7Knygq sudaro populiariai para3yti straipsneliai, pasakojantys

apie lvairius reiSkinius - kunq juddjimq, laikq, nesvarumE ir kt.Leidinys gausiai iliustruotas, skiriamas Zemesniqjq klasiq moki-niams.

UDK 53(075.3)

ISBN 5-490-01445-7 @ Romualdas Karazija, 1993

TURINYS

KAS, KAIP, KODELVAIVORYKSTES SPALVOS

Sviesos stebuklasKas pasaulyje greidiausias .Spinduliai ir ie5diiaiRirnti ir juokingi BeSeiiaiSkaidriq daiktq misl6sSiapus ir anapus veidrodiioSaul6s zuikutisBandymai su lupaZiuronai, akys, akiniai ..Akiq apgaulds .Kodei daiktai spalvotiSpalvrl trikampisDangaus puoimenaAtgije paveiksleliai . ..

KAIP PAKELTI ZEMSDaiktq Zaidimo taisyklesLaikrodZiai ir laikasErdv6, kuri mus supa .Kas juda, sukasiKodel krinta daiktaiAr pavyks pagauti kepurgKada Zmogus netenka svorioStovuko paslaptisTingus daiktaiAmZinasis jud6jimasJ6ga ir galia .Kai jegos lygiosAukso taisykl6Svyruokl6 ir ZmogusKam kupranugariui pladios kanoposOro vandenyno dugne . ...Kaip berniukas nusausino bal4Susisiekiantieji indai

3567I

11IO

1618192L23252728303334.50

37394t4345465051525455ot)59606163

SLAPUKU PEDOMSlapukai aplink mus .Bangos bangeldsUodo zyzimas ir jaudio maurojimas . .. .. .Daugiabalsis aidasNeregimosios bangosLaukin6 ir namine elektraMylintis gelei,iDidZiausias Saltis ir karltisKailiniai Sildo ir Saldo .Slapukd energijaMaZiausios daleiyt6sNuostabios molekul6sArnZinas judejimasKietas oras, skystas akmuoTie nuostabts kristalai . ..

DURYS I PASLAPCTU PASAUTI .

6566676971.737576787981838487889093

*.t\\; -\\\.\\ 1\ \-\\\\\

\\-\\r, .\ \

I El

-

" -l -----:*aa

SVIESOS STEBUKLAS

Tolirnos Indijos vaihai lino graLiq pa-sahq apie Eviesq. MoteriEhe rado dingusi ka-raliaus iiedq. Sis paiaddjo i\pildyti jos no-rg. Karaliaus nuostabai, moteri\kd tari:

- O oaldoue! Turtq aE nepra\au. Vie-nintelis rnano tro\kimas, kad penhtadieniniehas nedegtry Euiesos sauo namuose. Netrurnuose tegul nebus ni Ziburilio. Pashelbkuisierns, ualdoue, kad tik ad uiena galiu u2-'diebti uisas sauo lempas.

Karalius isaki uykdyti tg heistg jos no-rq. Penhtadieni miestas shendijo tarnsoje.Turto deiud LakEmA hhidiiojo nerasdamahelio, kol iE tolo pamate aptsviestus moteri*-kds narnus. Rytg atsikilusi Ei rado visus in-dus, krepiius ir dd.les, pripildytas auksinirypinieq.

IE tikrryjry Euiesa - didiiausias gamtosstebuklas. Ji atueda pas tnus ne tik turto,bet ir Ziniry deiues. Tad btth ditnesingas, irduiesos, \eiiliq bei spalvry pasaulis atuerstau sauo paslaptis.

,Kffi"1982 metais Ispanijoje vyko pasaulinds sraigir;

lenktyn6s, kuriose dalyvavo apie du Simtai sraigiq i5ivairiq Saliq. Nugalejo sraigd i5 Ispanijos, kuri per6 minutes ,,nubego" pusantro metro, ir sraige i3 Por-tugalijos, kuri pirmoji per 5 minutes ir 1- sekundg ,,ut-kope" i 7 eentimetrq auk3dio,,kaln4".

Sraigd ir veZlys - lediausi gyvunai. Pabegti nuoprie5g jie negali, todel turi nuolat ne5iotis sl6ptuvg.Greidiausias Lietuvos Zvtiris - elnias. Kai jis be-ga, i5kelgs ragais padabint4 gaLv4, atrodo, kad lenk-

tyniauja su padiu veju. Ai5ku, v6jas vejui nelygu. Sutokiu viesulu, koks prie3 de5imtmeti pratrZe pro Sir-vintas, joks iveris nepalenktyniaus. Netgi toks pau-k5tis, kaip sakalas, kuri skrendanti ir pastebeti sun-ku - jo Se5elis tik Smesteli danguje ir tuojau iSnyks-ta.

'Gr€idiausias Zv6ris pasaulyje - gepardas, tolimaskates giminaitis, gyvenantis Afrikoje ir Azijoje. Taipusantro metro ilgio pleSrfinas tvirtomis, ilgomis ko-jomis. Gepardas nesislapsto tankumynuose - jam ne-ra ko bijoti, nebent Zmogaus.

Zmogus n6ra labai greitas. Net pasaulio Simtometrq begimo rekordininkas vargu ar pralenktq kiS-ki. Betgi protas atstoja greitas kojas. Zmogus iSradonuostabg dalyk4 - rat4.Senov6je Zmonds vaZiuodavo veZimais, karietomis.Kelione i5 Zemaitijos ! Vilniq trukdavo dvi ar nettris dienas.

Daugiau kaip prie5 pusantro Bimto metq eme va-Zineti pirmas traukinys. Veliau gatvdse pasirodd au-tomobiliai. Zmon6s bego jg Zi[reti, bet daugelis bi-jojo vaZiuoti tokiais neiprastais veZimais. Kokie ne-paslankiis dabar atrodo tie pirmieji automobiliai!

O Siuolaikin6 lenktynind ma5ina lengvai pralenk-tt1 net gepard4, ai5ku, jei 5is begtq keliu, o ne lau-kais.

I5 Vilniaus i Kaunq skuba automobilis. Pakelejestovintis keliq policininkas suivilpia: vairuotojas pa-Leidb taisykles - virSijo leistin4 greiti. Automobilissustoja. Vairuotojas ateina aiSkintis. Vadinasi, Svil-puko garsas pasivijo automobili - garsas juda grei-diau uZ ji.

Zmogui vis negana. XX amZiuje pradejo skraidytil6ktuvai ir raketos. Reaktyviniu lektuvu galima ap-skristi aplink Zemg per vien4 pare. O juk pirmoji ke-lion6 laivais aplink Zemg, kuri4 atliko Magelanas irjo jtrrininkai, truko trejus metus!

Siuolaikiniai lektuvai gali pralenkti netgi garsA.Kartais, auk5tai danguje pasirodZius ldktuvui, pasi-girsta tarsi sprogimas. Klysta manantys, kad tai jis5audo. Toki gars4 sukelia suspausto oro banga. Jiatsiranda, kai ldktuvas pradeda skristi greidiau uL'garsa.'

Lektuv4 gali pralenkti raketa. Kaikada maZyt6-mis raketomis buvo pramogaujama - Baudoma saliu-tq,ir fejerverkq metu. 1957 metais kosmin6 raketai3kele pirm4ji Zemes palydov4. Netrukus pirmasiskosmonautas Jurijus Gagarinas erdvelaiviu,,Vostok"per dvi valandas apskriejo aplink Zemg.

Zem6s palydovo greit[ net sunku isivaizduoti. Ne-spejai mirkteleti, o jis jau uil deSimties kilometrq. To-kiu greidiu galima skraidyti tik kosmindje erdv6je,kur ndra oro. Palydovui leidZiantis ! tankius oro sluo-ksnius, jo pavirSius ,,trinasi" i or4. Tod6l palydovasikaista ir sudega.

Vis d6lto ne raketai priklauso greidio rekordas.Pati greidiausia pasaulyje - Bviesa. Per sekundg jiapskrietg aplink Zemg net septynis kartus. Iki Mr$nu-lio Sviesa nulekia greidiau negu per dvi sekundes, oastronautai i Menuli skrido keturias paras. SauldsSviesa pasiekia mus per a5tuonias minutes. Tik Zvai-gitdilirq Sviesa keliauja i Zemg daugeli metq, nes josnepaprastai toli nuo mflsg.

8

Tokiu greidiu, kaip Sviesa, skrieja ir radijo ban-gos. Mat jos yra Sviesos giminaitds.

Sviesos greitis - pats didZiausias galimas greitis-

Tai rekordas, kurio neimanoma pagerinti.

Kartais, saulei nu5vitus pro lietaus debesi, arba ry-t4, kylant lengvudiam rukui, matyti tiesfis'kaip sty-ea spinduliai. (I5 tikrqjq regime ne padius spindu-lius,.o jq ap5viestus vandens laSelius.) Tai rodo, jogSviesa s,lilinda tiesia kryptimi. Kai spinduliq kely-je pasitaiko neskaidrus daiktas, aL io atsiranda ne-ap3viesta vieta - daikto Se5elis.Kuo auk5diau pakyla Saule dangaus skliaute, tuotrumpesni bfina Se5eliai. Arteja vakaras, leidZiasiSasl6,.ir ant Zemds nutista ilgi ilgi 5e5eliai. Net juo-kinga: b6ga maZas Suniukas, o paskui ji seka keliqmetrq ilgio SeSelis - kojos trumpos, ausys didZiu16s...Siaur6, kur Sauldr visada buna arti horizonto, vadina-ma ilggjq Se3eliq krabtu.

Pats ilgiausias Se5elis Zembje - M6nulio. KartaisMenulis, skriedamas aplink Zemg, atsiduria tarp josir Saul6s. Tada i Zemg krinta miliiniSkas Mdnulio 5e-

Selis - bflna SaulSs uZtemimas. Dien4 staiga sutems-ta, loja iSsigandg 5unys, nutyla paukidiai. Seniau Lmo-nes bijodavo Saul6s uZtemimq, nes manydavo, kadpiktas burtininkas pagrobe jq ir gali'nebegr4ilinti.Dabar Saul6s uZtemimai numatomi i5 anksto, ir kastik gali, skuba pasiZiflreti reto gamtos rei5kinio.

Savo Se5eli mes matome kiekvien4 dien4 ir jo ne-bepaisome. Betgi paZvelkime atidiiau ir pastebdsi-me, kad jo kojos ry5kios, o liemens, ypad galvos, kon-turai praskydg, dvigubi, nes Se5eii gaubia Sviesesnispu-sieBelis"

Prie lubq kabanti lempa ap5viedia rank4, ir antgrindq krinta pastarosios 5e561is. Kuo ardiau lemposlaikome rank1, tuo tas SeSeIis didesnis. Kol rankanetoli grindq, Se5elis ry6kus. J4 keliant, atsiranda pus-6e5elis, jis plateja ir galop praryja Fe5eli.

Lemp4 uidengus matiniu gaubtu (kad Sviesa ne-spigintq akiq), gaiima lengvai i5siai5kinti, kas yratas pusSe5elis. Paimk knyg? ir uZstok ja lemp4. Da-bar akys yra knygos 3e561yje. UZmerk vien4 aki, nesabi akys mato Siek tiek skirting4 vaizd4, ir trauk kny-ga I Sali. Pasirodo lempos kra6tas, po to - pus6 josir galiausiai visa lempa. Kai matai daii lempos, akisyra knygos pus5e5elyje. Jeigu lempa butq labai maLa,kaip ilvaig*d|, pusBeSelio nenr.atytumei. Taigi pus-SeSeliai susidaro tery kur daiktas uZstoja tik dali lem.pos ar Saui6s.

Atlikti tokio bandymo su Saui.e ar ry5kia lempanegalima, nes stipri Sviesa gadina akis.

10

SeBelis tamsus, todel senov6je Zmones manydavo,kad jis yra piktas Zmogaus palydovas. Betgi netektiSe5elio v6l negerai - tai reik5davo nelaimg. Tikriausiaiskaitete grai,i4 E. Svarco pasak4 ,,Se56lis" apie tai,kaip Se5elis pab6go nuo savo Seimininko, apsimet6Emogumi ir padar6 nemaZai piktq darbq, kol pagaliaubuvo priverstas grlZti I savo viet4.

Ar galima atsikratyti savo Se5elio?Tai labai paprasta. Sal6je, kuri4 i5 vistl pusiq ap-

Sviedia lempos, Zmogaus Se5elio nematyti, nes vienoslernpos Sviesa sunaikina kitos sukuriam4 SeBAli.

WJr$ruilAfrRIMTIAr galima pagauti savo SeBdii?PrieS porA Simtmediq Prancfizijoje ir kitose Eu-

ropos Salyse buvo paplitg Se5eliniai portretai. Jiemsnupie5ti nereikdjo didelio talento. Zmogus atsistoda-vo Salia lempos ar i,vakbs taip, kad jo galvos ar viso

k[no Se5elis kristq ant popieriaus lapo. DailininkasapvedZiodavo Se5elio kraStus, po to atvaizd4 nudaiy-davo juodu tu5u, i5kirpdavo, uZklijuodavo ant baltopopieriaus lapo, ir portretas baigtas.

Tokie portretai vadinami siluetais. Mat tuo metuPrancazijoje buvo ministras E. de Siluetas, kuris ra-gino visus taupyti, ne5vaistyti pinigq pokyliams irbrangiems portretams. Seielinis portretas buvo ganapigus, todel Zmonds ji pavadino to Syk5taus ministrovardu.

Pabandyk ir tu nupie5ti savo draugo siluet4.Ap5vietus Zmogq i5 apadios arba pakreipus po-

pieriaus lapA, kuriame atsispindi jo Se5elis, vietoj ti-kslaus atvaizdo galima gauti karikattrr4.

Se3elis gali btrti visai nepanaBus i pati daikt4. Kasilgais Ziemos vakarais n6ra ,,k[rgs" 5e56liq ant sie-nos?'

V; Beliajevas knygoje ,,Senoji pilis" ra5o, kaip ser-gantis kareivis rode vaikui judandius Se5tilius:

,,Staiga jis pasisuko ant 5ono, mirktelejo man irlinktelejo i sien4. PaZvelgiau i sien4 - nieko ten ne-buvo. Tada ligonis i5ki5o i3 po antklodes ilg4 rank4ir pradejo karpyti i5tiestais pirStais.

'Adt sienos sumirg6jo Seieliai.Ir staiga 5ie blausfls, padriki seieliai virto aiSkio-

mis figtrromis. I5 pradiiq ilitu|jau gulbes galv4 suiSlenktu kaklu. Paskui balta siena, karpydamas au-simis, eme Sokineti labai juokingas kiSkis. O kai ki5-kis iSnyko, didelis v6Zys, SliauZdamas prie lango, su-krutino kibias Znyples. Nesp6jau atsiZiflr6ti v6Zio, kaikitoje vietoje, prie etaZer6s, pasirode lojandio Sunssnukis, kuris primin6 musg kaimynq Suni Beuodegi.Stai 5uo iSki5o lieZuvi ir 6me sunkiai lekuoti, kaip le-kuoja Sunys per didelg kaitr4.

Visos figfrreles pasirodydavo ir iSnykdavo taipgreitai, kad nesp6davau net iZitrreti, kaip jas daro 5i-tas keistas Zmogus, lig pat ausr4 apsimuturiavgs ant-klode".

Tokie 5e36liai dar vadinami kiniSkais SeSeliais. MatKinijoje ir kitose Rytq Salyse juos nuo seno mrSgsta12

ne tik vaikai, bet ir suaugg. Ten yra tikri Se5eliq te-atrai. AtvaZiuoja toks klajojantis teatras i kaim4. Sa-leje pakabinamas baltas ekranas, .ir'rodomi vaidini-mai apie Zverirtr ir Zmoniq gyvenim4. Kurdami Ee36-lius, artistai naudojasi ne tik pir3tais, bet ir ant si[-lq ar vieleliq pakabintais kartono, odos gabaleliais,pagaliukais.

Siame paveikslelyje parodyta, kaip sukurti ivairirtrLv|rig ir paukidiq Seielius. Reikia i,ik baltos sienos irstalines lempos ar iyakbs, pastatytos rankq aukSty-j.e. Na, ir, ai5ku, reikia kantrybes,- nenusimink, jeii5 karto negausi tokio 5e561io, kaip knygeleje. O pa-miklings pir5tus, galesi su draugu suvaidinti ir mail4scenelg, pavyzdtiui, kiSkio ir vilko susitikim4.

Kaip bUttl gera pasidaryti nematomu. Kur norieini, kq nori darai, kiti tavgs nemato, o tu visk4 ma-tai. Apie tai, kaip vienas Zmogus pasidard nematomuir kokiq nuotykiq po to patyr6, apra5o H. Velsas kny-goje,rNematomas Zmogus".

rt

r9

13

Deja, tai fantastine knyga. Zmogus negali taptinematomu,'nes jis sudarytas i5 ivairiq neskaidriq me-dliag4.

Labai skaidrus ir todel nematomas yra otu.. M".jaudiame oro srovg, matome, kaip dideia balionas,.kai i ji pudiame or4, bet paties oro iiiflreti negalime.Nebent tik jame esandias dulkelytes ar vandens la-Selius - ruk4.Vanduo mai.iau skaidrus nei oras. Kaip graZiai i5valties atrodo negilaus ir Svaraus eilero dugnas -margi akmenukai, i,oltq mi5kai ir tarp jq besisiaps-tandios Zuvytes!.. Bet jeigu eZero gyiis daugiau negude5imt metrq, jo dugno jau neiii8r6sime.

I5 kietq medtiagq bene skaidri.ausias stiklas. Kar-tais mieste buna stiklines durys, ir ui,sitiopsojgs galiI jas"kakta trinkteleti. Tokios durys ir dideli langaiatsirado ne taip seniai - anksdiau stiklas buvo pra-bangos dalykas. Prie5 keturis Simtus metq Lietuvojene tik miestie6iai, bet ir kai kurie bajorai vietoj stik-lo langus dengdavo jaudio pflsle, audeklu, riebaluoti:.popieriumi. Ai5ku, pro toki lang4 vos vos prasiskverb-davo Sviesa.

Tikriausiai pastebejai, jog skaidri medZiaga su-smulliinta pasidaro neskaidri- Plonas ledas skaidrus,o ji sutrupings gausi neskaidrq snieg4. Tas pats nu-tiks, kai sudauZysi i smulkius gabaleiius stikl4. Orasir vanduo skaidrus, o i5 jq sudaryti nikas ar debe-sys - neskaidrus.Fabandykime iSsiaiSkinti, kodei taip atsitinka. Arvisi spinduliai praeina pro skaidrius kunus?

Gal teko kartais vakare matyti liepsnojanti namolang4? Begi artyn - liepsna ggsta... Tai ne gaisras -lange atsispind6jo saule. Ramiame vandens pavirSiu-je (ne gilumoje, o butent pavir3iuje) dei spinduliqatspindZio matosi aplinkiniai medZiai, namai. Pasi-lenkgs prie vandens, gali pamatyti save pat! - taipir darydavo moterys, kai nebfldavo veidrodZiq.

Taigi skaidrus kUnas dali spindulig praleidZia, odali - atspindi. Sviesa atsispindi nuo vandens ar stik-lo pavir5iaus.L4

Dabar jau lengva iminti mislg, kodel skaidri me-diiaga susmulkinta pasidaro nebeskaidri. Todel, kaddaug kartq padideja pavir5ius, nuo kurio atsispindiSviesa.

EZero vanduo turi tik viena paviriiq. Ruk4 suda-ro daugybe iaSeliq, ir kiekvienas jq atspindi Sviesosspindulius - i3sklaido juos visomis kryptimis, todel6ie negali prasiskverbti pro rtk4.

Skaidrts klnai pateikia mums dar vien4 mislg.{ arbatos stikling ldetas Sauk3telis. PaZvelk i ji

atidi,iau pro stiklines 5on4. Pamatysi, jog Sauk5telistarsi suddtas i5 dviejq dalir;. Lazda ar irklas, ikiBtii vandeni, tarsi lni,ta ties vandens pavir$iumi.

Kartais demonstruojamas toks triukas. Ant puo-duko dugno padedamas metalinis pinigas. Zvelgiantpro puoduko kra5t4, monetos nesimato. Jeigu drau-gas atsargiai pripils i puoduk4 vandens, apsemtaspinigas pasidarys matomas, nors galvos nepakreipei.

Po vandeniu esantys daiktai visada atrodo es4 ar-diau negu yra i5 tikrqjq. Tuo lengva isitikinti, paban-dZius staiga iSgriebti akmenuk4 i5 vandens. Upelisnuo kranto atrodo seklesnis, nei ibridus i ji, tod6l,priei Sokdamas vandeninn pamatuok upelio gyli lazda.

Visos tos apgaulds atsiranda todel, jog Sviesosspinduliai, pereidami i5 oro i vanden! (ir apskritai i5vienos skaidrios aplinkos i kit4), lntta. Tai ir suklai-dina akis. Jos mato monet4 ta kryptimi, i5 kuriosateina spinduliai, o juk jie llidami pakeite krypti.

:-_- \.--'-

---l -l= 1l

-J-1-:----]{\-- -:- =- -=.

\.1

15

StapusVEIDIR AIVAPUS

PaZvelgusi i veidrodi, beidZione stengiasi surastiaL jo pasislepusi4 draugg.

Ai5ku, mums veidrodis jau iprastas daiktas. Se-niai Zinoma, kad tai tik stiklo plok5tele, kurios antro-ji puse padengta plona metalo plevele ir :4 apsau-gandiais daZais. Sviesos spinduliai atsispindi nuo tospl6vel6s, todel veidrodyje matai daiktus, kurie yraprieS ji.

Kodel daiktai ar Zmon6s atrodo es4 ut veidrodZio?Mes ipratg, kad Sviesos spinduliai sklinda tiesia kryp-!i*r, ir lsivaizduojame daikt4 esanti toje vietoje, i5kur jie ateina. Tuo tarpu spinduliai, atsispindintys nuoveidrodZio, susikerta kaZkur uL jo. Taigi ir atrodo,kad ten yra daiktas, pavyzdZiui, Lvak| paveikslelyje.

Geras plok5dias veidrodis nei5kraipo daiktr4 for-mos. Betgi gerai isiZitrrek - argi i5 tiesq atvaizdasveidrodyje niekuo nesiskiria nuo paties daikto?' Pdimk veidrodi ir patyrinek savo atvaizd4. Mirk-teli jam deBine akimi, o jis mirkteli kaire. Jeigu esiisiseggs Zenkliuk4 kaireje pusdje, pamatysi toki patZenkliuk4 atvaizd.o deSineje. Tiesi jam pasisveikinda-

fiTytriln$Bfls$ sATUW Hr? AFIIJAP

un8@@ ffi@ 0 avmas de3ing rank4, o jis tau - kairg.- Pasirodo, kadatvaizdas yra kaiiiarankis,- jis ir raSo kaire ranka.

Jeigu priei veidrodi pad6si popieriaus 1ap4 ir ban-dysi, Zlur-edamas i atvaizd4 veidrodyje, nrrpieiti na-m4,' galima laZintis, kad nieko neiSeis. Tuo labiaupaiafl'ti nors vien4 Lodi. Nes norint, kad Srati-nukas veidrodyje judetg i de5ing, iL reikia stumtii kairg...' aiftu, po ilgq pratybq galima iBmokti raivti irtokiu keistu bUdu. Betgi tada, paZvelgus i lap4, pa-ai5ketq, kad para6ei kaZkoki4 abrakadab.r4. J4 per-skaity.[i galim-a tik su veidrodiiu. Toki ra5t4 senovrSjenaudodavo kaip slaPtara5ti.

. Jeigu papristas veidrodis taip pakeidia vaizd4-, taik4 kalbeti apie kreivuosius veidrodiius. Lunaparkuo-.u buttu kreivq veidrodZir; kambariai. [eini ir i,ssig4s-ti: i3 visq puiiq i tave Ziuri iigaausds, pladiaburnesbaidykles.- Jos visos megdZioja tave, nes yra tavopaties atvaizdai daugelyje kreivg veidrodZiu.

Kartais kreivi veidrodZiai birna naudingi. Vairuo-tojas, nor6damas pamatyti, kas dedasi gatveje uL ioma5inos, pasiZitrri i i5gaubt4 veidrodi. Jame maii-nos ir Zmones atrodo suploti, bet uLtat' matosi visagatv6.

VeidrodZiai - ir paprasti, ir kreivi - daZnai nau-dojami cirke. Stai, pavyzdi,iui, ant stalo iek5teje ma-tyii Zmogaus galva. Ji kalba, valgo. O po- stalu niekon-era. I5 likrqjq tai tik iliuziia-po stalu yta Lmo-gug, pasislepgs - uZ veidrodZio. Pastarasis pakreiptasiaip, kad iame atsispindetq tik piika siena ar lubos.2. Kasdien€s paslaptys. 17

Jei jq spalva sutampa su dekoracijrl spalva, apgaul6spastebeti neimanoma.

Kam neieko Zaisti su kaleid.oskopu? Pakreipi ji,ir matai vis kitokius spalvotus ra3tus. Gali sukiotivis4 valandq - ra6tai nesikartoja. Koks nuostabusturi btrti kaleidoskopo vidus! Betgi, i5ardZius t4 taisl4,tenka nusivilti: kaleidoskop4 sudaro keli pailgi vei-drodeliai ir Ziupsnelis spalvotrl stiklo 5ukit1, plastma-s6s gabaleh; ar popieriaus skiauteliq. Jie atsispindiveidrodin6se sienelese, ir susidaro vingrfis raStai.

Pabaigai lengva mlsle. Berniukas Ziuri i veidrodiir mato Sun!. K4 pamatys 5uo, pakelgs akis i veidrod!?

w_;;t.-Arunas i5sprend6 sunkq uZdavini, ir tuo metu pro

lang4 Svystelejo saule. Arunas neiSkente, diupo vei-drodeli'ir 6m6 laidyti saules zuikuti. Atsispindejgs nuoveidrodZio saul6s spindulys Sokdioja nuo medtio anttvoros, po to - katinui i akis. Pasipiktings i5dykeliopokStais katinas oriai nud[lina uZ namo kampo...

Su saules zuikudiu galima ne tik Zaisti. Kai darnebuvo telefono ir telegrafo, tokiu zuikudiu perduo-davo skubias Zinias. Juk veidrodelio atspindys ma-tomas uZ keliq kilometrq. Siundi4s xzini4 Zmogus vei-drodeli tai uZdengdavo, tai atid-engdavo, ir taip su-tartu btrdu perduodavo signalu.s ar net ZodZius.

Kart4 seniai seniai gyveno laikrodininkas. Jo akysnusilpo, ir meistras emd skrtrstis, kad dienos pasidar6tokios blausios, jog sunku iiiu.reti laikrodZio ratu-kus. Betgi jam kilo gera mintis" Meistras paeme vei-drodeli ir nukreipe i laikrodZio vidrl saules zuikuti.Ratukai nu5vito. Deja, saule dangaus skliautu p&si.slinko i 5ali, pasislinko ir veidrodelio spindulys. Ta-18

da meistras pritvirtino veidrod6li prie laikrodZio me-chanizmoi Dabar sukosi saul6, sukosi ir veidrod6-lis - zuikutis paslaugiai Sviete ten, kur laikrodinin-u"t;;tJr:'rt

zuikutis ne tik sviedia, bet ir sildo. Jeigukeli vaikai .nukreiptq veidrod6liais spindulius i savodraugo deln4, tai 5is pajustq, kad delnas Syla.

Anot legendos, pirmasis 5ia saulds zuikudio savy'be pasinaudojo senov6s graikq mokslininkas Archi-medas. 2L4 metais prieS musq er4 romenq karo lai-vynas atplauke prie Sirakuzg - gimtojo Archime-do rniesto - ir grasino ji sunaikinti. Tada Archime-das i5rado nauj4 ginkl4. Jo nurodYffiu, ant krantosustojo daug miestelirnq, kiekvienas jrtr laike po vei-drodi. Vienu metu jie nukreip6 savo veidrodZiq spin-dulius i artimiausi4 laiv4, ir 5is suliepsnojo. _ Fo touZsidege kitas laivas. I5sigandg rom6nai pasuko lai-vus i .iura.

V6liau Zmonds suabejoio 5ia legenda - ar i5 tik-rqjq galima veidrodZiais padegti 1aiv4. Neseniai vie-nas- graikrl inZinierius pabande patikrinti Archime-do i5rastq ginkl4. Juroje, 50 metrq lluq kranto,suposi pritvirtinta prie inkaro sena valtis. Seqtynias-deBimt i.moniq vienu metu nukreip6 i j4 dideliq vei-drodZiq atspindZius. Valtis 6m6 rukti ir staiga sulie'psnojo. Taigi legenda galbut apra5o tikr4 lvvki.

[domu paZaisti su tddio didinamuoju stiklu - lu-pa. Pa?velgus pro ji, pirStai atrodo tartum milZino,o uodas - kaip baisus neZinomas

gyvflnas.AtidZiai apZiurejgs lupos stikl4, pastebesi' jog jis

yra i6gaubtas - storesnis ties viduriu ir plonesnis

19

kra5tuose. Toks stiklas vadinamas glaudZiamuoju lg-Siu, _nes jis suglaudiia spinduliq pluo5teli. Jeigu- stili-las bfltq storesnis kraStuose negu viduryje, turetumesklaidomaji_ fgSi - jis i5sklaido spindulirl pluo5t4 (Ziu-rek paveikslel|.

Kodel lupa didina?Prisimink - akys mato pir5t4, nes i jas pakliuva

Sviesos spinduliai, atsispindejg nuo piisto. Be ivie-so$ ir.akyliausias Zmogus n6 dramblio neiZitres.

- Spinduliai, ieidami i5 oro i stikl4 ir i3eidami iBstiklo I orq, lntla. Zitrint pro- plok5di4 lango stikl4,

vienas jo pavir5irls i5kreipia spinduli, o kitas gr4-i:ina ji i _te pufi4 krypti. (Panaiiai butg, jeigu, i.id;-TPI i cirka, pirktumei- bilietq, o i5einant tau gr4tintqiSleistus pinigus ir jrl ki5eneje vel butq tiek pat.; tailgi pro lurge matai nei5kreiptq vaizd4 - IVS stiklojame nebutq.

Kitokios formos stiklas i5kreipia spindulius, va-dinasi, ir pir5to atvaizd1. Tuo lengva isitikinti, pa-Zvelgus pro kreiv4 stiklo 5uk9 ar buteli._ Lg5is yra taisyklingos formos, todel i5kreipia vaiz-d4 ne bet kaip, o ji vis4 vienodai didina ar[a maLi-!a. Pro glaudliam4ji leSi matome padidint4 pir5t4.9 p"o toki pat sklaidornaji leii matytume ji

-suma-

Eint4.

20

Su lupa galima ne tik iZitrreti smulkius daiktus,bet ir be degtukq uZdegti ugn!. Toks bandymas pavo-jingas, todel ji galima atlikti tik su tediu ar mama.

PaZvelk dar kart4 i paveikslel!, kur pavaizduotasglaudZiamasis lg5is. Praejg pro ji spinduiiai suartejair susitinka viename ta5ke. Sis ta5kas vadinamas lg-5io Zidiniu, nes dia susirenka karSti saul6s spinduliai.

Padek ant saules ap5viesto stalo balt4 popieriauslapA, o vir3 jo laikyk lup4. Popieriuje atsiranda Svie-si demele dia krinta praejg pro lup4 spinduliai.Kai lupq artini prie popieriaus arba tolini nuo jo, de-meles dydis keidiasi. Reikia surasti toki4 lupos padeti,kad demel6 virstr4 mailu labai Sviesiu ta5kudiu. Tadagalima bus pasakyti, kad tau pavyko aptikti lg5ioZidini. Nejudink lupos kelet4 sekundZiq, ir popieriusZidinio vietoje ima ruduoti bei srnilkti. BUk atsar-gus - netrukus jis gali uZsidegti.

KaZkada lg5iai kele nuostab4, netgi nepasitikeji-m4. Dabar jie daugelio prietaisq - ii[ronq, projekto-rig, mikroskopq, teleskopq -- pagrindine dalis.

Mikroskopas sudarytas i5 dviejq ar daugiau lg-5irtr. Jis leidZia iZiureti labai maZus daiktus. Lupa di-dina tik kelet4 kartq, o mikroskopas - Simtus ir tUk-standius kartq. PaZvelgus pro mikroskop4, rnatyti,jog vandens la3e plaukioja maLydiai gyvunai, kuriqplika akimi iZiflreti neimanoma.

Teleskopas - didelis Ziuronas. Jis igaiina pama-tyti Menulio kalnus, planetas (Au5ring arba Vener4,Mars4 ir kitas) bei jq palydovus, tolimas ZvaigZdesir galaktikas - ZvaigidZirl spiedius. Jtrsg klase galinuvaZiuoti ekskursiion i Moletg observatorij4, esan-di4 ant Kaldiniq kalno. Cia stovi keli bokStai su teles-

AilnovAr,

21

kopais, nukreiptais i dangq. Tiesa, juose, kaip ir ki-tuose dideliuose teleskopuose, vietoj lg5ig naudojamii5gaubti veidrodZiai.

Kai mus fotografuoja, fotoaparato viduryje mato-me apvalq lg5i. Spinduliai, praeidami pro jL, li?ta, trfotoaparato viduje susidaro mflsg atvaizdas. Ji ,,isi-mena" jautri Sviesai fotojuostele. V6liau, naudoda-masis ta juostele, fotografas padaro nuotraukas.

Kiekvienas Zmogus ne5iojasi su savimi du maZusfotoaparatus - tai jo akys.Akies lg5is sudarytas ne i5 stiklo, o i5 skaidrausskysdio. Jis vadinamas lg5iuku. Lgsiukas pasl6ptasuZ akies rainel6s, likgs tik maias ply5elis - vyzdys.O vaizdas akyje susidaro ne fotojuosteleje, kaip foto-aparate, bet akies uZpakalin6je sieneleje tinklai-neje. Jautri Sviesai. tinklaine perduoda vaizd4 nervqtelefonu I smegenis.

Kai fotoaparatas sugenda, jl galima pataisyti. Aklpataisyti daug sunkiau.

Kai akies lg3iukas lauilia spindulius per daug arbaper maLa| vaizdas iSeina nery5kus. Zmogus blogaimato. Tada reikia ne5ioti akinius.

Akiniai - tai papildomi lg5iai, kurie iBtaiso lg6iu-ko trflkum4._ Kai lg5iukas laluLia spindulius per silpnai, sakoma,kad imogus yra toliaregis. Jis blogai mato artimus22

daiktus. Tokiam Zmogui reikia nedioti akinius, ku-rir:os sudaro glaudZiamieji 195iai, jie padeda lgiiukuilar.riti spindulius.

Zmogus, kurio lg5ir.ikas , per daug stipriai lauliaspindulius, yra trumparegis - vadinasi, neiZiuri to-limq daiktq. Jam gydytojas iSra5o akinius i5 sklai-domgjr4 lgiiq, kurie veikia prie6ingai nei lgSiukas.

Kodel tiek daug i,moniq, net vaikq ne5ioja aki-nius?

Kai kas turi silpnas akis i3 prigimties. Betgi dau-gelis patys yra sugading akis. Suaugusieji, ir ypadvaikai skaito prietemoje arba prikiSg nosi prie kny-gos, valandtl valandas i,inri televizoriq. O tai labaivargina akis" Po metq kitq, Ziurek, tas imogus jauvaik5to su akiniais.

Rtrt{ H;FgB:FsU!LeEtg

'Artrnas guli Zoleje ir Ziflri i plaukiandius debesis.Vaje, vaje, koks ten didelis keistas daiktas skrendataip greitai? Ne ldktuvas, ne sraigtasparnis. Gal skrai-danti tek5te? Arfinas pakeiia galv4 ir nustemba: taivabaliukas skraido vir5 Zoliq.

Per lauk4 skuodZia kaZkoks Zveris. Koks jo dy-dis, gali nustatyti, palygings su krumais. O jei atpa-Linai ki5ki, tai net plyname lauke nuspesi, kaip tolijis yra. Deja, jei Zveris nepaZistamas, o Salia n6rakrumq, tai akys gali lengvai sukJaidinti tave. Taipd,aLnai atsitinka skraidandiq lek6diq ie5kotojams.

Mes matome ne tik akirnis, bet ir protu, kuris at-paZista vienoki ar kitoki vaizd4. Stai virButiniamepaveikslelyje (Er. 24 p.) daugelis i5 pradziq ilinribalt4 vazy ir tik; veliau pamato du ju.odus siluetus. Ki-tame paveikslelyje galima iilinr|fi ir jaun4, ir sen4 mo-teri, jos devi t4 padi4 Sviesi4 kepuraitg ir tamsq Sali.

,,4,ir?

Jeigu jau pamatei jaun4 moteri ir pripratai prie tovaizdo, tai i?velgti senutg bus ne taip lengva.

Akis lengviau juda i Salis nei auk5tyn arba ile-mtn. Pabandyk nubreZti lygius bruk5nius i5 kairesi de6ing ir i5 vir5aus ilemyn. Pamatavgs juos su li-niuote, isitikinsi, kad pirm4ji brtrkSni nubr6Zei ilges-ni. Del tos padios prieZasties kairiojo cilindro auk5tisatrodo didesnis negu jo plotis, nors i5 tikrr4jq jie ly-gus. O jeigu nupie5i toki cilindr4, kurio ilgis ir plotistdu atrodo lygus, i5 tikrqjq jie gerokai skirsis.

Daiktq ar figu.rq dydi nustatome, lygindami juosvien4 su kitu. Tad malas skritulelis viduryje dideligskrituliq atrodo maZesnis uZ toki pati skrituleli, esan-ti tarp dar malesnitl uZ ji.

Stori Zmon6s Lino, jog jiems geriau d6veti tam-

$o!$

7'/

=.-/,

24

sius, o ne Sviesius drabuZius, nes su tamsiais jie at-rodo lieknesni. Sia nedidelg akiq apgaulg gali paste-beti, palygings juod4 kvadratq baltame fone su bal-tu kvaiiratu juodame fone. Ar neatrodo baltas kva-dratas didesnis?

Kai kurie naudingos akiq apgaul6s pavyzdi'iai ap-ra5yti skyrelyje,,Atgijg paveiksl6liai".

Zinome, kad medLiagos, kurios nesugeria Bviesosir maLai j4 iSsklaido ivairiomis kryptimis' yra skaid-rios.

MedZiagos, kurios nesugeria Sviesos, bet gerai j4iSsklaido, Vra baltos, pavyzdiliui, sniegas, kreida.

MedZiagos, stipriai sugeriandios Svies4, atrodo pil-kos arba juodos, kaip antai: anglis, juodZemis.

Bet kodel gi daugumas mus supandiq daiktg yraspalvoti?-

Spalvq mislg XVII amZiuje imine iZvmus anghlfizikas fzaokas Niutonas.

Jis atliko toki bandym4 - i5pjove langin6je ma-Z4 skylutg, ir pro j4 i tamsq kambari pateko siauras

Sviesos spinduliq pluo6telis. Jo kelyje Niutonas pa-dejo skaidraus stiklo trikampi, vadrnam4 prizme (Zr.antr4 vir3elio pusg). Saul6s spinduhq pluo5tas, praejgspro prizmg fu lnigs joje, i5siskleidd spalvota spindu-lir4 veduokle. Ji nudai,6 balt4 kambario sien4 ivairio-mis spalvomis, kurios buvo i5sidesdiusios ta padiatvarka kaip vaivoryk5teje: violetine, melyna, Lydra,Lalia, geltona, oranZine ir raudona. Siq soalvg juos-t4 Niutonas pavadino spektru.

Kodel balta Sviesa i5siskiria i ivairiq spalvg spin-dulius? Gal todel, kad ji pati yra ivairittr spinduliqmibinys?

Kad patikrintq 5i spejim4, Niutonas uil pirmosiosprizm6s padejo antr4j4. Ir spalvotg spindulirl piuoS-tas v6l virto baita Bviesa - antroji prizrne surinkospindulius ir vel juos sumai5e. Taigi spejimas pasitvir-tino: daiktai yra spalvoti todel, kad jie nevienodaisugeria ir atspindi ivairiq spalvg spindulius. 2o16 i,a-lia, nes ji iSsklaido daugiausia Zalius spindulius, o su-geria kitokius. Ziedas raudonas, nes jis i5sklaido rau-don4 Sviesq.

O jeigu daiktas gerai atspindi ir raudonus, ir Za-lius spindulius, kokia bus jo spalva?' Kad atsakytume Ltq klausim4, tur6sime atlikti darvien4 bandym4.

Kartais Zaislg krautuv6je btrna spalvotq stikleliqverinys. PaZvelgi pro raudon4 stiklel.i, ir viskas ap-link paraudonuoja. Toks stikleiis praleidZia tik rau-donus spindulius. Zalias stiklelis skaidrus vien Zaliemsspinduliams.

Taigi paimkime tris spalvotus stiklelius - raudo-n4, tali4 bei m6lyn4 - ir uZdekime juos ant trijq ki-Seniniq proZektoriq. Dabar jie skleidiia raudonus,Zalius ir m6lynus spindulius. Nukreipkime visus trisproZektorius ant baltos sienos, kad jq spinduliai susi-mai3ytr.1. Ten atsiranda spah't1 roiel6. Tose vietose,kurias ap5viedia vienas proZektorius, matome rau-donq, Lali4 arba melyn4 spalvas. Kur susimaiSoraudona ir mdlyna Sviesa, susidaro purpurin6 spal-va; kur susimai5o i,alia ir melyna, nratorne i,ydr4 spal-26

\rA,'o sienos daiis, apSviesta raudono ir t'alio proZekto-riq, nusidaZo geltonai. RoZelds centre, kur vienas kit4uZkloja trys pluo5teliai, lieka balta siena.

Si roZele parodo, kokios spalvos bus medZiaga, at-spindinti dviejq pagrindinirl spalvq 5vies4. Taigi-me-dlraga, kuri atspindi raudonus ir Zalius spindulius,atrodys geltona.

Daugelis medZiagq atspindi ivairir4 spalvq 5vies4.Ta jq m15ini mes suvokiame kaip tam tikra spalv4 arjol aispalv!. Stai kodel aplink mus tokia spaivq ivai-rov6.

Kas atsitiks, kai sumaiSysime ivairius daZus, esan-dius paleteje? Kiekvienas i5 savo kardios patirties Zi-no, kad i5 to iSeis murzina juosva spalva. Kodel taipatsitinka?'

Raudonas stiklelis praleidi,ia tik raudon4 Svies4;raudoni dai,ai atspindi tik raudonus spindulius, o vi-sus kitus sugeria. Taigi ir dallg mi5inyje vieni d.aL,aisugeria vienokius spindulius, kiti - kitokius, ir, juossumaiSius, iSeina tamsi spalva.

Pagrindines daZq spalvos - purpurine, i,ydra rrgeltona. Mai5ydami Siuos daZus ivairiomis dalimis,galime gauti visas kitas spalvas.

Pana5iai kaip skaidiuoti padeda daugybos lente-16, taip ir mai5yti daZus - spalvq trikampis.SumaiSgs spalvas, esandias jo dviejose vir5un6se,gausi tarp jq esandi4 spalv4. Antai, geltonos ir i,yd-ros mi5inys sudaro Lali4, o purpurin6s ir geltonos -raudon4 spalv4. Jei sumaiBysi visas tris pagrindinesspalvas, gausi pilk4 arba juosv4 spalv4, parodyt4 tri-kampio centre (jei mai5ysi prastus vandeninius da-L:us, rezultatas gali buti kiek kitoks). Pana5i negra-

27

Zi spalva i5eis, sumai5ius bet kurioje trikampio vir5fl-n6je esandi4 spalvA su nupie5ta prieSingos kraStindsviduryje: gelton4 su m6lyna, purpuring su ilalia, Ly-dr4 su raudona. Tos spalvq poros vadinamos papildo-momis spalvomis. Jos abi kartu sugeria vistl spalvqspindulius ir ta prasme papildo viena kit4.

Raudona, oranZine bei geltona mums atrodo Siltosspalvos, nes jos primena ugni, ikaitusius kunus. Tuotarpu m6lyna, ilydra ir violetin6 - Saltos spalvos,

josmums primena ledA, vandeni, metal4. Zalia spalva pri-klausomai nuo atspalvio gali bdti ir 5ilta, ir Salta.Spalva, papildanti 3ilt4 spalv4, yra Saita ir prie5in-gai.

Spalvq trikampis ne tik padeda i5gauti reikiam4spalv4, bet ir moko, kaip derinti spalvas.

Sakoma, kad vienos spalvos derinasi tarpusavyje,o kitos - ne. Gerai derinasi spalvos, kurios spalvqtrikampyje yra greta, pavyzdliai, Lalia, Lydra ir m6-lyna arba m6lyna, purpurin6 ir raudona.

Nesiderina rySkios papildomos spalvos. Bet ir tai,jeigu viena jr4 vyrauja, o antra yra silpnesn6, galisusidaryti labai graZus derinys. O bendra spalvq de-rinimo taisykld tokia: spalvos turi biiti giminingos(fapildomos arba gretimos) ir viena jq - vyraujanti.

Lengviausia suderinti [vairius vienos spalvos at-spalvius. Toki derini pagyvina truputis baltos ar juo-dos spalvos.

Kiekviena tauta yra sukurusi pasakg arba legen-dq apie vaivoryk3tg. Antai senovds graikai mane, jogtai deives Iridos Sypsena. Mflsg kra5te ilinoma pasa-ka apie graZuolg Vaiv4, i5tiesusi4 savo aust4 juost4ant dangaus.

28

Kai kur Lietuvoje vaivoryk5t6 dar vadinama lau-m6s juosta arba laumds Sluota. Gal todel, kad seno-v6je mtrsq proteviai tikejo, jog laumds gyvenandiosprie vandens ir mdgstandios visokias iSdaigas.-

Zmon6s manydavo, jog vaivoryk3t6 siurbia van-deni i5 upiq ir eZerq i debesis. Ji galinti pakelti netmed?ius, gyvulius ir Zmones. Anot vienos pasakos,vaivorykSte uZkelti i debesi piemeni ir tris jo oZkas.

Kaip i5 tikrqjq atsiranda vaivoryk3td?Ji matoma, kai tuo padiu metu Sviedia Saul6, o

prie5ingoje pus6je lyja lietus. Tad raktas ! vaivoryk5-tes m[slg slypi vandens 1a5e.

Vasar4 atsikelk ankstq ryt1 ir nueik i rasot4piev4. Saul6s ap3viesti rasos la5eliai spindi ivairiomisspalvomis tarsi brangakmeniai.

Zilredamas i toki 1a54, kreipk galv4 i 5on4, ir 1a5ospalva.ims keistis. Spalvos keis viena kit4 ta padiatvarka, kaip vaivoryk5teje. Taigi la5as lyg prizm6i5skiria baltus spindulius i ivairiq spalvq spektr4.

Vaivoryk5td atsiranda ltrZtant Saul6s spinduliamsdaugelyje lietaus la5eliq. Ji visada matoma prie5in-goje dangaus pusdje negu Saul6. Ar toli ji buna nuom[sq? DaZniausiai - uZ vieno ar poros kilometrq.Kuo 'didesni lietaus la3ai, tuo ry5kesn6s vaivo-ryk3t6s spalvos, bet juosta siauresn6. Tad grat'iau-sia vaivoryk3te matoma vasare, prauZus audros de-besiui, i5 kurio krinta stambtrs lietaus la5ai.

Retkardiais vienu metu pasirodo dvi vaivoryk5-t6s juostos: iprastin6 ry5ki, o vir5 jos - antroji blan-kesne, joje spalvos iSsidestg prie3inga tvarka. O kart4Zmon6s mat6 net keturias vaivoryk5tes!

Silpna balzgana vaivorykSt6 atsiranda ir nakti,kai lyja ir Sviedia M6nulio pilnatis.

Net giedr4 dien4 gali iSvysti nedidelg vaivorykS'tg fontano pursluose, jei atsistosi nugara i Saulg irveidu i fontan4. Vaivoryk5tg gali sukurti ir pats -reikia prisisemti vandens i burn4, atsistoti taip, kadSaule Sviestq i nugar4, ir i5purk5ti vandeni auk5tyn.

Nepavyko? Norint padaryti mal4 stebukl4, reikiakantrybes ir cirko artisto miklumo.

29

aue[fisfeCrei:

Ar teko aplinrbt'i i5 arti gabal4 kino juostos? Jo-je daug mal4 paveiksldliq - kino kadrtl, kuriuose kar-tojasi kone tas pats vaizdas - tik Zmones kiek kitaippasisukg ar ma5ina truputl pavai'tavusi i prieki. Kaikino mechanikas ideda juost4 i projektoriq ir ji pra-deda suktis, kadrai tarsi atgyja. Ekrane matome neatSkirus pavdikslelius, o- pavyzdLiui, policininkggrumtynes su vagimis ar automobiliq lenktynes.

Kodel taip atsitinka?ISkirpk i5 kieto kartono skrituli, vienoje jo pus6je

nupie5k paukSti, o kitoje - narveli. Prie skritulio kraS-tq pritvirtink dvi gumines juosteles ir, laikydamasjas uZ gale, isuk skrituli. Po to patempk juosteles L5alis, ir skritulys prades suktis prieiinga kryptirni.Tada vien4 akimirk4 pamatysi pauk5ti, tupinti nar-velyje.

Tegu draugas paima rankon Sviedianti elektros/ibintuveli ir suka ji ratu. Greidiau, dar grei6iau...Ir vietoj Zibintuvelio pamatysi iStisini Sviesos rat4.

Statybos aikStele aptverta auk5ta tvora. Pro siau-rus plyiius tarp lentq nieko pamatyti negalima. Bet-gi jei Zi[r6si, begdamas palei .tvor4, iSvysi vis4 sta-tybos aikStelg. Taip Zmogaus akis maZ4 sekund6s da-li dar mato ankstesni vaizd4, kurio jau neb6ra. Kai

vaizdai greitai keidiasi, akis juos ,,sujungia" vien4 sukitu. Tas Zmogaus akiq trfikumas pasirodd es4s didelisprivalumas - jis igalino sukurti kin4.Filmavimo metu kino juosta kameroje slenka 5uo-liukais, tad kamera daro paeiliui daug nuotraukq -kino kadrq. Kai jie rodomi ekrane tuo padiu daZniu -24 kadrai per sekundg,- Ziurovas mato kintanti vaiz-d4, kuri kaZkada filmavo kamera.

Kine galima pamatyti ir suldtintus ivykius, p&-vyzdliui, sportininkq begim4 ar net sviedinio spro-gimq. Sie kadrai buvo filmuoti daug didesniu grei-diu negu dabar rodomi ekrane. Ir prie5ingai, jei kinokadrai filmuojami retais laiko tarpais, ekrane mato-me pagreitintus ivykius, pavyzdiliui, gel6s Ziedo sklei-dim4si.

Akir4 tingumu pasinaudojo ir televizoriaus atra-dejai. Juodai balto televizoriaus viduje ekrane begio-ja spindulelis. Kur jis krinta i ekran4, atsiranda Svie-sos taBkas. Kai spindulelis silpnesnis, ir ta5kas blyS-kesnis. Kai spindulelis pradingsta, toje vietoje liekatamsus ekranas.t Spindulelis pie3ia 'vaizd4, sudaryt4 i5 daugeliota5kudiq. Taip tapydavo kai kurie dailininkai: antdrobes dedavo maZus ta5kudius, o i5 tolo paveikslematydavai Zmones, miest4 ar jur4. PaZvelgus pro lu-p4 i laikra5dio paveiksl6l!, lengva isitikinti, jog jis su-darytas i5 ta5kudiU. Kaip turi pie5ti televizoriaus spin-dulelis, jam nurodo radijo bangos, kurias siundia te-levizijos centras.

31

Ta5kudiai televizoriaus ekrane su5vinta ir tuoj patggsta. Betgi Zmogaus akys juos dar prisimena trump4laik4. Spindulelis taip greitai laksto ekrane, jog Zmo-gus savo akirtr tingumo d6ka mato vis4 vaizd4.

Spalvotame televizoriuje laksto trys spinduldliai,kurie iZiebia raudonus, Zalius ir mdlynus taSkudius.O sumai5ius tas tris spalvas, kaip iinai, galima gautibet koki4 spalv4.

'-/l

L ?4F

#,Iltll ̂

2o

E 7-

DAIKTTJ ZAIDIMO TAISYKLE S

Ne tik pasakose, bet ir gyuenLme daZnailaimi ne diddiausias ar stipriau.sias, o sutna'niausias.

Stai Andrius niekaip neistenge nustum-ti akrnens, kuri kaikas atritino i 1aidlmqaikitetg. Vytukas atsine\i storq lazdg, u2-hiEo jq ui akmens, ir Eis lengvai paiudiioiE uietos.

Sil.puoklds neklauso Ingds, nors ii ir di-desni uZ sauo drauges. O Raseli uienas-du,uienas-du ir taip isifrbauo supuokles, kadnet rnama atbigo jos gelbiti. Raseld dar rno-ka suktis uilheliu. Ji i|tiesia rankas i Ealis,isisiabuoja ir, staiga priglaudusi ias prie lie-n'tens, apsisuka net tris kartus. Ingi net lie-iuui i\hi\a, bet apsisuka tik kartq.

Aplink ntus uishas juda, sukasi, keiiiasi.Daiktai turi sauo ,,1aidimo taisykles". Jeigusuprasi jas, bus idorniau gyuenti ir daiktaiirns taugs hlausyti.

Vidurvasari valandas galima atspeti pagal geles.RytA, devint4 valand4, i5skleidZia Ziedus darZinis vi-joklis, de5imtq -.dari,elio medetka, pirm4 valand4 die-nos susiglaudi,ia kiaulpienes Ziedai, dar po keturil4 va-landg merkiasi trtrkaZole. O Stai nakviSa i6skterdZiasavo Ziedelius per pati vidurnakbi.

Pauk5diai bei gyvuliai irgi jaudia laik4. Jeigu zy-lutems lesyklelen kasdien tuo padiu metu padesf mais-to, tai po savaites kitos jos atskris maitintis ,,nustaty-tu" lailu, nors laikrodiio neturi. Sunys gana tiksliainujaudia, kada griS i3 darbo Seimininkas.

Zmones taip pat jaudia laik4 netgi miegodami. Ziu-r6k, i5 vakaro pagalvoji: ,,Rytoj anksdiau atsikelsiu,

?,EN€neo)

xiSrlo ronrsrrt(uisroero) -f

fltEDgrKA-)(AT stDARo)

ofutuoars

e- AGUONA(J2bDARO)

TRUKATOLE

6*Xta,rnot - 4lulsto*ao tfnlxrs rrrs(cvAzotKhs -

/vnuoervs tELlrAulsto^,to)

TINAIcArstD}RD)

NAKVTSA( *rslo,+Ro)78vd-

r

aJO

vaZiuosiu pas senelius",- ir be Zadintuvo pabundi,kada reikia.

vi. delto tiksliau ir patikimiau laik4 rodo laikro-dis. Pats paprasdiausias yra Saul6s laikrodis' [besk ii"ig Iazd-el$, paZymek akmenuku, kur bus- ios Se3elisde5i:irt4 valand4, po to 1 viengolikt4, dvylikt4 ir t' t'Ir tureii paprasdiausi4 Sau1es laikrodi. Kita dien4 pa-iitrrdjgs,

-kur yra lazdel6s 5e561is, gaiesi nustebintidraugus, atsp6damas, kiek tuo metu vala.ndq' t'eihapurufo ir SeBelio ilgis. Stai kieme augandio medZioSeSelis trumpdja, Saulei kylant, ir ilgeja, iai lei=dZiantis. Pati trumpiausias jis bflna vidurdieni'

Senovdje Zmon6s laik4 matuodavo ne tik Saul6s,bet ir smeiio laikrodZiais. Kartais ir dabar dar gali-ma pamatyti toki laikrodi. I3 vieno indelio i kit4 proma?ytg anga byia smulkus smdliukas. Kuo jo dau-giarr apaiiniajame indelyje, rei5kia, tuo daugiau pra-ejo lailo. Kai iSbyra visas sm6lis, smelio laikrod! rei-kia apversti, ir jis vel ,,eina" - byra sryQlis.

[Zymus XVII a. mokslininkas Galil6jus, atlikda-mas 6andymus, matuodavo'laik4 pagal savo puls4:tarp d.viejq imogaus Sirdies dtrZiq apytiksliai prabe-gp viena sekunde. Veliau jis pasig-amino toki laikro-di: ! kibir4 pripildavo vandens, ir Sis pro paZvtg 9kv-hitg- dugne plona srovele begdavo ! apadioje padet4bolial4. Nor6damas suZinoti, kiek praejo laiko, moks-lininkas pasverdavo bokal4 su vandeniu. Jis sakyda-vo savo mokiniams:

- Mano sekundrbs 5lapios, bet jas galima sverti.

Veliau buvo iSrastas Svytuoklinis ir kitokie dartikslesni - kvarco, elektroniniai, atominiai - laikro-d?iai. Pastarieji - patys tiksliausi. Juose virpa maily-tes daleles - atomai. Atominis laikrodis per tukstan'ti metq suklysta maLiau negu viena sekunde.- Taigi laikrodZiais mes galime matuoti laik4. Bet-gi kas yra tas laikas? K4 dar Zinome apie ji?

Kaip mat6me, laikas eina ne tik laikrodZiuose, ei-na ir mfisq viduje, ir aplink mus - kiekvienoje gely-teje ar smilteleje. Laikui b6gant, viskas kinta, ira,virsta kaZkuo kitu.

5{J

Laikas eina tik viena kryptimi - i5 praeities Iateiti. I anksdiau matyt4 viet4 galima sugriZti' o iankstesni laik4 - ne. Jeigu pamir5ai mokykloje

port-feli, sugri5i ir ji pasiimsi, bet jeigu neZinojai atsaky-mo i mokytojo klausim4, negali po kurio laiko, pa-Zitrrejgs i knyga, sugr4Zinti t4 akimirk4 ir atsakytimokytojui.

Neitikimi dalykai d6tqsi, jeigu laikas imtq eitiatgal. [sivaizduok, kino mechanikas apsiriko ir 6merodyti film4 nuo pabaigos i pradLi4. K4 mes matytu-me? Stiklo Sukrbs suskrenda i vien4 viet4 ir atsiran-da sveikas indas. Ugnis ggsta, kai prie jos prikiSa-mas degtukas. Para3ytos raidds suSoka atgal ! 5ra-tinukq., ir lieka Svarus popieriaus lapas...

Taigi i savo praeiti galima patekti tik pasakose. Oi tolim4 aieitl? Neskubdk atsakyti, jog irgi tik pasa-kose. Jei kosmonautas nuskristq dideliu greidiu i toli-mos ivaigZdes planet4 ir sugriZtq atgal i Zemg, jispakliutq i ateities pasauli. Cia jau bfitg praejg kokietrys Simtai metq, nors keliondje i5btta tik de5imti...Tai dar tik svajon6 - erdvdlaiviai kol kas neskraidoi tolimas ZvaigZdes, bet kada nors taip tikrai bus. Taiirode iiymusis mokslininkas EinSteinas.

O mislg - kas yra laikas - mokslininkai dar spren-dL,ia.

Pakilus liftu i Vilniaus televizijos bok3t4, matytitoli toli - visas miestas, aplinkines kalvos fu elerai,gyvenvietes. Prie5 mus atsiveria didZiul6 erdve - lygi5 pauk5dio skrydZio.

Gera pauk5diui - jis turi daugiausia laisv6s ju-

deti erdv6je - auk5tyn, I prieki, i 5on4. Zvdris gali

begti tik Zemes pavir5iumi. MaZiausiai tokios laisvesturi garveZys, kuris juda tik b6giais, arba troleibu-sas, galintis vaZiuoti tik ten, kur nutiesti du elektroslaidai.

{ prieki, i 5on4, aukStyn - tai trys pagrindineskryptys erdv6je. ISmatavgs Siomis kryptimis daiktus,suZinai jq ilgi, ploti ir aukSti.

Jeigu uZsimerksi ir apsisuksi por4 kartq, tai ne-atsimerkgs negal6si pasakyti, kuria kryptimi esi pa-sisukgs, iinoma, jeigu Salia stovintis draugas neprun-k5teles i5 juoko. Krypti erdvdje mes nustatome pagaldaiktus, o jeigu jrtr n6ra arba nematyti, pavyzdLiui,visi5koje tamsoje, j4 tuojau pat pametame.

Kur vir5us ir apadia, skiriame ir tamsoje. Atrodo,virSus visada lieka vir5umi. Bet juk Zemb apskrita,ir toli po musq kojomis, kitoje jos rutulio puseje, irgigyvena Zmon6s. Jq virSus - tai musg apadia. O kos-monautas, kuris skrenda erdv6laiviu ir yra nesvaru-mo bflsenoje, bet kuri4 krypti gali laikyti vir5umi.

Erdveje visos kryptys vienodos. Tik joje esantysdaiktai leidZia jas skirti.

E_rdvg mes isivaizduojame kaip tu5tum4. I5 tiknljqji nebtna tu5dia. Tu5dioje stiklineje yra oro. Tuo len-gva iSitikinti, panardinus j4 dugnu auk5tyn i vande-ni: jis uZpildo tik dali stiklines, jos vir5uje hekavandens suspaustas oras. O jei prie indo prijungsi-me galing4 oro siurbli ir t4 or4 iBsiurbsime? Tadainde bus beore erdve. Tokia erdve yra kosmose tarpi,valgtdi,1t4. Betgi ir ji nera visai tu5dia - dia judimaZytes medZiagos dalelyt6s, skrieja Sviesos bei ne-regimieji spinduliai, sklinda radijo bangos. Erdve ne-gali buti visi3kai tu3dia.

=Ke$t'%%Mes vaZiuojame traukiniu. Ziurime pro lang4, fuima atrodyti, jog laukai, medZiai, namai skrieja proSali. Kuo labiau jie nuo musq nutolg, tuo greidiauskrieja.

Tiems, kas gyvena netoli geleZinkelio, tenka kar-tais ties perveZa laukti, kol pravaZiuos traukinys.Ziwi I dundandius vagonus, ir staiga ima atrodyti,jog ne jie rieda, o tu pats kartu su Zeme leki pro sto-vinti traukini. Tenka griebtis uL mamos rankos, kadi5silailiytum ant kojq.

Ai5ku, pakaktq nukreipti Zvilgsni 1 temg ir gale-tum isitikinti, jog juda ne ji, bet traukinys. Arba pa-junti, kaip dreba judedamas vagonas, ir supranti, kadlekia jis, o ne laukai.

O jei traukinys ar laivas judetg labai l6tai, o lan-gai btrtq uZdengti uZuolaidomis? Ar galetume kaipnors nustatyti, judame mes ar stovime vietoje?

Pirmasis apie tai susimqstrb Galiiejus. Ilgai gaivo-jgs ir stebdjgs, jis para56: ,,Sakykime, jus su drauguesate erdvioje patalpoje po didelio laivo deniu. Jeigulaivas plauks pastoviu greidiu, tai jtrs jokiu budu ne-galesite suZinoti, ar jis juda, ar stovi. Sokdami i toli,nuSoksite tiek pat, kaip ir nejudandiame laive. Delto, jog laivas greitai juda i prieki, jDs nenuSoksitetoliau, Sokdami jo paskuigalio link, negu Sokdamipirmagalio link, nors, kol esate ore, grindys b6ga pojumis. Jei mesite draugui koki nors daikt4, nereikesstipriau jo mesti i laivo pirmagal! negu prieSinga kryp-timi... Muses skraidys ! visas puses ir nesusirinkslaivo pirrnagalyje."

Taigi judejimas pastoviu greidiu ir tiesia krypti-mi neatskiriamas nuo rimties btrsenos. Jeigu laivasplaukia upe pasroviui, neijunggs motoro, tai jis ju-

da kranto atZvilgiu, o vandens - ne. Arba, tarkime,plentu palei upg tuo padiu greidiu kaip garlaivis va-Ziuoja automobilis. Garlaivio kapitonas ir automobi-lio vairuotojas gali pasikalbeti, nes jie nejuda vienaskito atLvilgiu, nors abu tolsta nuo namq, stovindirlant up6s kranto.

DaZniaus,iai judejim4 isivaizduojame Zem6s, ku-ri4 laikome nejudandia, atZvilgiu. Mes sakome: ,,Au-tomobilis vaZiuoja" arba ,,sportininkas bega", ne-nurodydami, kieno atZvilgiu jie juda - tai savaimeai5ku. Betgi Zmogus, drybsantis lovoje, gali pareikS-ti, jog jis juda erdv6je didZiuliu greidiu, ir jo nega-lesime nugindyti, nes jis sukasi su Zeme aplink Sau-lg. Jeigu raketa skrieja i5 Zem6s i Mars4, tai vienaskosmonautas gali matuoti jos greiti Zem6s atZvilgiu,kitas - Marso, tredias - greta pralekiandios raketos,ir visi trys bus teisfls.

Jei raketa ar laivas greit6ja, Ieteja arba daro po-suki, judejimq galima pastebeti netgi nepaZvelgus prolang4. Keleiviai staiga pasvyra i 5on4 arba i prieki,nukrenta nuo lentynos ten gulejgs krep5ys, kosmonau-tai pasijunta taip, lyg jq kunas bUtq pasunkejgs ke-let4 karttl. Kodel {taip atsitinka, i5siai5kinsime lti-triose'skyreliuose. Cia tik paminesime, jog ne visadalengva atskirti netgi kas sukasi,- mes ar daiktaiaplink mus.

Kaikada Leningrade (dabar Sankt Peterburgas)buvo toks ,,velnio kambarys", o jo viduryje - antskersinio ltaisytos supuoklds. [eini, atsis6di, ir tar-nautojas ima i3 l6to jas judinti. Supuokles juda visgreidiau ir greidiau, pagaliau persiverdia ir ima suk-tis ratu. Tau pradeda svaigti galva, darosi baisu. Oi5 tiknljr4 supuokles... ramiausiai stovi vietoje - ap-link jas juda kambarys. Tarnautojas tik sudar6 is-p[di, kad judina jas.

Netgi Zmon6s, i5 anksto Zinodavg 5i4 paslapti, visviena pasiduodavo apgaulei.

Tad ar reikia stebdtis, jog Zmones ilgai tikejo: Ze-m6 nejuda, o Saul6 sukasi aplink ja. I5 tikrqjq Z,em|dideliu greidiu sukasi apie savo a3! ir aplink Saulg,40

bet mes nejaudiame nei vieno, nei kito iud6jimo' neskartu su Zeme juda ir ant jos esantys daiktai bei j4'supantis oras. Tik po ilgq gindq ir i3radingq ban-dymq pavyko irodyti, kad juda Zem6, o ne Saule.

I{ODEL DAMTNI

Nuo maZens Zinome: sunkus daiktai krinta ze-ilyil, o labai lengvi - pavyzdZiui, dumai ar garas -kyla .auk5tyn. SuduZusios l6kStes bei skaudZios me-lynes aiSkiausiai tai lrodo.

Srnalsudiui, aiSkr:, labai rupi suiinoti, kodel taipyra.

Senov6s i5m,indiai jam paaiSkintq taip: sunkusdaiktai krinta iemyn, nes ten jq vieta. O lengvi sten-giasi priartdti prie dangaus. Kuo daiktas lengves-nis, tuo ardiau dangaus skliauto jo vieta.' Deja, toks aiSkinimas nieko nepaaiSkina.

Tik maZdaug prie5 tris Simtus metq buvo rastasteisingas atsakymas - daiktai krinta Lemyn, nes juostraukia Zem6.

Betgi pripildytas dujq baiionas kyla. O dtrmai?Zemb traukia ir juos. Balion4 kelia jame esandios

dujos, kurios yra lengvesn6s uZ ore,- jis kyla orekaip kamitis vandenyje. O dfimus kelia Siltas oras,kuris yra lengvesnis uZ aplinkini 5altq.

Zemds traukiamas daiktas slegia atram4, ant ku-rios jis pad6tas, arba tempia rank4, kurioje yra lai-komas. Obuoli laikyti lengva, todel sakome: jis ne-sunkus, jo maZas svoris. Tiksliau svori galime nusta-tyti, pakabing obuoli ant spyruokliniq svarstykliq.Kuo stipriau Zem6 traukia obuoli arba koki nors ki-t4 daikt4, tuo labiau 5is i5tempia spyruoklg, ir svars-tykles rodo didesni svor!.

4t

Didelis akmuo sunkesnis uZ akmenuk4, nes dides-nlji Zeme traukia stipriau. Kodel? Jis sudarytas iIdidesnio kiekio medZiagos dalelydiq, taigi didesne jomase arba medZiagos kiekis. Juk akmeni galima su-skaldyti i kelis akmenukus.

Ne tik ZemE traukia kitus ktnus. Pasirodo, visidaiktai traukia vienas kit4 ir tuo stipriau, kuo dides-nes jq mases, kuo daugiau juose medZiagos. Zmogusirgi traukia aplinkinius daiktus, o 5ie ji, bet labaisilpnai. Mes to net nejaudiame. O Zeme iabai didele,jos mase irgi, tad su Zemes trauka susiduriame kiek-viename Zingsnyje.

Tarp kita ko, ne tik Zemb traukia mus, bet ir mesj4. Deja, jai tai ne motais.

Zemb traukia ne tik. arti jos pavir5iaus esandiusdaiktus, bet ir tolimus kunus, pavyzdi,iui, Menuli. Ko-del gi jis nenukrenta ant Zembs? Todel, kad juda erd-veje dideliu greidiu. Jeigu Zem6 netrauktq Menutrio,5is greitai nuo jos pabegtq. O dabar jis beg-a ir kartunuolat krinta Zemes link. I{iek nubdga, tiek nukrin-ta, tad ir sukasi apskritimu aplink Zemg.

Neai5ku? Atlik toki bandym4. Ant gumos juoste-les priri5k svareli. Laikydamas antr4ji gumos ga14,ji isiubuok vis labiau ir labiau, kad pakiltq vir5 ran-kos. Jei svarelis juda nedideliu greidiu, jis, gumostraukiamas, krinta atgal, gali net rank4 uZgauti (to-del reikia buti atsargiam). Stipriai isiubuotas jis irnssuktis ratu. Nors guma traukia, bet jis ant rankosnenukrenta.

O dabar isivaizduok: svarelis - tai Menulis, ran-ka - Zem6, o guma - Zembs trauka.Saule daug kartq didesne uL, Zemg. Ji traukia Ze-mg bei kitas planetas, ir Sios juda aplink Sau19.

Dangaus ar Zem|s kunai traukia vienas kit4. peratstum4 panaSiai kaip magnetas geleZines plunksne-les. Nereikia jokiq sifllq, spyruokliq. Netgi kai tarpl.UttU n6ra oro, trauka neiSnyksta. J4 perduoda trau-kos laukas - neregimas, neapdiuopiamas, bet ste-bimas prietaisas, tarsi kokia daiktus supanti aureol6.42

reeeffie@.Yra toks linksmas uZdavinys: Zmogus ejo tiitu

per upg, pakiio v6jas ir nuput6 jo kepurg per tiltotureklus. Ne akimirkos negalvodamas, Zmogus SokoiE paskos jos gaudyti. Ar pavyks jam pavyti kepurganksdiau, nei 5i ikris i vandeni?

Akmuo krinta greidiau uZ plunksn4. Ar visi sun-ktrs daiktai krinta greidiau negu lengvi? Klausimasne toks jau paprastas. Daug suaugusiq Zmonitl sukodel jo galvas, kol priei kelis Simtus metr; Galilejuikilo paprasta mintis - atlikti bandym4.

Tuo metu jis gyveno Pizos mieste, kuriame yragarsusis pakrypgs bokStas. Jis buvo pastatytas tie-sus, bet v6liau pakrypo ir toks stovi ligi 5iq dieng.

Galilejus uZkopdavo L tq bokSt4 (jo aukBtis 56 met-rai) ir nuo jo vir5aus m6tydavo iemyn ivairius daik-tus. Praeiviai Saip6si i5 keistuolio, bet mokslininkasnekreip6 i juos ddmesio. Vandens laikrodZiu, kurisbuvo apra5ytas anksdiau, jis matavon per kiek laikoivairus daiktai nukrinta Zemen.

Galilejus nustat6: kuno kritimo laikas nepriklau-so nuo jo svorio. Vienu metu i5mesti i3 bok5to pa-trankos sviedinys ir Sautuvo kulka nukrinta ant Le-mrbs beveik kartu.

Ne visi tuo tik6io. Juk kulka ir plunksna krintaskirtingu greidiu. Mokslininkas aiSkino: taip atsitin-ka toddl, kad krintanti daikt4 stabdo oras. Jei jo ne-butq, tada ir patrankos sviedinys, ir kepure, ir netplu.nksnel6 kristq greta vienas kito. Jie kristr; visgreitfolami ir tuo greidiau, kuo i5 didesnio auk5diobfitq iSmesti.

Ore krintantis daiktas i5 pradZiq isibegeja, o to-liau krinta pastoviu greidiu. Mat, didejant jo grei-diui, did6ja ir oro pasiprie5inimas - jis ir pristabdokrintanti daikt4. ISSokgs i3 lektuvo ar nuo auk3to bo-k5to imogus, nei3siskleidus para5iutui, atsitrenktq ib,emg maZdaug vienodu greidiu - apie 50 metntr persekundg. LaikraSdiai raSe apie alpinist4, kuris Alpiqkilnuose nukrito i dviejq Simtq metrq gylio praraj4,bet atsikele gyvas ir sveikas, nes pataike i mink5t4pusni. Zinoma atvejq, kad gyvi likdavo Zmon6s, i5-kritg net i5 l6ktuvo.

Kuo didesnis ir puresnis daiktas, tuo labiau ji stab-do oras. Vover6 ar pel6 nu5oka i5 de5imties metrq auk5-dio ant kietos Zem6s ir nubega toliau. MaZytis lie-taus la5as krinta ore greitddamas vos vien4 sekundg,o 7 iemg te5kiasi tik keliq metrq per sekundg grei-diu. (Jei nebutq oro, lietaus la5ai Svilptq kaip .kul-kos.)

Kaip baigesi istorija apie Zmogq ir kepurg? Jeitiltas buvo auk5tas, o v6jas nenuneS6 kepur6s I 5a-li, Zmogus pagavo j4, bet tikriausiai prarado galvq.

44

Zmogus gali skraidyti tik sapne. Nematoma trau-ka ji stipriai ,,priri5a" prie Zemes. Suolininkas galiatsiple5ti nuo jos pavir5iaus du metrus ir keliasde5imtcentimetrq. I toli sportininkas gali nu5okti beveik de-vynis metrus. Tai pasaulio rekordai.

Menulis gerokai maZesnis uil Zemg, taigi ir jo trau-ka silpnesne. Cia suauggs Zmogus sveria Se5is kartusmaLiau negu Zembje. Tiesa, kadangi M6nulyje neraoro, jis turi deveti skafandr4 ir neSiotis deguoniesaparat4. Vis delto ir su sunkiu skafandru jis gal6t4vartytis ten kaip cirko artistas.

Zem6s ir Mdnulio trauka silpneja tolstant nuo iq.UZlipusio ant auk5diausio musq planetos kalno Eve-resto Zmogaus svoris sumaZeja maZdaug per jo kepu-res svori. Deja, netgi pakilg i Simto kilometrq auk5ti,mes nepasidarome besvoriai. IStrtrkti i5 Zemes trau-kos nera lengva.

,Kartais pasakose milZinas iSmeta auk5tyn akme-ni, ir 5is nebegriLta atgal. Siame amZiuje tai ivykoi6 tikrqjq - raketa i3kele i dangtl pirm4ji dirbtinipalydov4. Kad palydovas (ar milZino iSmestas akmuo)nebenukristq ant 7,emes, o pradetq skrieti aplink j4'jis turi lgyti milZini3k4 a5tuonir; kilometrq per se-kundg greit!. Ne per valand4 ar minutg, o per sekun-dg! Tai pirmasis kosminis greitis.

O kad kunas visai pabegtq i5 Zemes traukos, jamturi bfiti suteiktas dar didesnis - antrasis kosminisgreitis, t. y. daugiau kaip vienuolika kilometrq persekundg!

Kol kas joks imogus n6ra i5trtrkgs i3 Zemes trau-kos. Betgi nesvarumo blsenA yra patyrgs ne vienas.Televizoriaus ar kino ekrane tikriausiai visiems tekomatyti, kaip plaukioja kosmonautai erdv6iaivio kabi-noje. Visi daiktai ten pritvirtinami prie sienq, antraip

45

jq butq neimanoma surasti - nukeliautr; kas kur. Jeikosmonautas iSpila vandeni ar kit4 skysti, 5is nei3-silieja ant kabinos grindq, bet susirenka i didelila54 ir sklando ore.

Kodel erdv6laivyje esantis kosmonautas netenkasvorio, juk ir ten ji nenustoja veikusi Zemds trauka?Ogi todel, kad, skriedamas kartu su erdv6laiviu ap-link Zemg, vis4 laik4 krinta jos link. (Kodel erdvelai-vis nenukrenta ant Zemes, buvo ra6yta skyrelyje ,,Ko-del krinta daiktai".) Krinta kosmonautas, kartu sujuo - erdv6laivis. Vadinasi, kosmonautas nebeslegiajo kabinos grindq - krisdamas jis netenka svorio.Sakysite, gal ir krisdami nuo mediio mes atsidu-riame nesvarumo busenoje? I5 tikrtljq taip ir yra.Jeigu jums teko slpuotis didelemis supynemis ar leis-tis liftu, be abejo, pajutote, kaip, jiems neriant Ze-myn; 'dingsta svoris. Jei Zmogus kristtl, atsistojgsant svarstykliq, jos rodytq svorl, lygrl nuliui.

Deja, krentantis i3 medZio Zmogus negali rn6gau-tis nesvarumu. Jis turi galvoti, kaip laimingai nu-kristi ant, Zembs ir neuZsigauti. Be to, kritimas trun-ka taip trumpai...

Tad lieka tik pavydeti kosmonautams.

-:SrovuKr-_

-Stovukas - tai tokia keista lele: kad ir kaip j4apverstum, ji vel pati atsistoja. Jeigu, noredamas is-peti stovuko mislg, ji i5ardysi, viduje nerasi niekosud6tingo. V,ir5utin6 dalis tu5diavidure, o apa.diojeitvirtintas sunkus metalinis Sratas.

Kad suprastume, kodel stovukas atsistoja, atliki-me kelet4 bandymq ir isitikinsime, jog kiekvienas k[-nas turi paslapting4 ta5k4, vadinam4 jo mases, arbasvorio centru.

46

Paimk paprast4 meding lazd1 ir pabandvk ja guls-di4 iSlaikyti ant vieno pirSto. Kuris nors galas buti-nai nusvyra temyn, ir lazda nukrinta. Betgi po ke-liq bandymq pavyks rasti toki4 pad6ti, kad ji liktqpusiausvira. Dabar kair6 ir deSine lazdos pus6 atsve-ria viena kit4 - tu laikai pir5t4 po lazdos masescentru. Tai taSkas, kurio atZvilgiu abi Sios pus6s vie-nodo svorio, taigi ir mas6s (tuo nesunku isitikinti' tojevietoje lazd4 perpjovus ir abi dalis pasv6rus).

Kai lazda yra tiesi ir vienodo storio, jos masdscentras yra padiame viduryje.

, Ant vieno lazdos galo uikabinus kepurg, jis pa-sidaro sunkesnis. Dabar lazdos ir kepures bendrasmastis centras bus nebe lazdos viduryje, o pasislinksardiau kepurds.

Zinantis 5ia taisyklg me5keriotojas be svarstyk-liU tik me5kere pasveria pagautq Luvi. UZkabina j4

..7 .- ---// // - '

tt

Y:,7r /t

v;--, \

,. ,/zt.

v;i .r-tr'i

ant meikerds galo r Ltutt, kurioje vietoje yra meike-r6s ir Zuvies mas6s centras. Kuo sunkesn6 Zuvis, tuoardiau jos reikia paimti ranka me3kerg, kad 5i btrtqpusiausvira. Jei Lveiys i5 anksto susiZym6jo me5ke-r6je masds centro pad6tis, atitinlcandias ivairius svo-rius, jis gana tiksliai pasisvers laimiki.

Lengva isitikinti, jog skritulio rnases centras jocentre. Rutulio ir bet kokio taisyklingo daikto - taippat. Lengviausia nustatyti netaisykiingo daikto ma-s6s centr4, pakabinus ji ant siulo. Tada daiktas pasi-kreipia taip, kad jo mases centras buttl po pakabini-mo ta5ku - siulo tgsinyje.Tarkime, norime surasti Lietuvos centIQ. UZkli-juok Zemelapi ant kartono ir i5kirpk l,iebuva per jossienas (Kur5iq marias palik prie sausumos, antraip,jas iSkirpus, nukris Kur5iq nerija). Dabar pairnk il-g4 stiprq si[14, viename jo gale pakabink svareli, okitame, keli centimetrai nuo kra5to, priri3k pagaliu-k4. Perverk laisv4j! sifllo gal4 pro bet kuri iemelapiokra5t4 ir, laikydamas ji, kaip parodyta paveiksl6lyje,paiymek Zemelapyje siulo tgsini. Paskui, padejgs Ze-melapi ant stalo, nubr6Zk jame tiesg, kur!.oje turi butijo mases centras. Pakabings Zemdlap1 vL kito kraS-to,' nrr5tuilk antr1 panaSi4 tiesg. Kur tieses susikirs,bus Lietuvos mases centras, arba tiesiog Lietuvoscentras (jei gerai nubrdZei, jis turetitr buti netoli K6-dainir;). PanaSiu, bet sud6tingesniu buclu mokslinin-kai apskaidiavo, kad visos Europos centras yra Lietu-voje, Vilniaus rajone, prie Bernotr; kaimo.

Masr-is centras nebfitinai yra kuno viduje. I5lenk-to ar tu5diavidurio kuno jis gali boti ir Balia. Antairiestainio mases centras yra skyids viduryje.

Zinant, kur yra kflno mases centras, lengva pa-sakyti, kada jis bus pusiausviras, o kada kris. Jei tie-siai po centru yra atrama, jis bus parimgs. (Jei koksnors kflnas, pavyzdLi:ui, ked6, turi kelias atramas,tai atramos plotui priklauso ir tarpai tarp atramq,Siuo atveju - kedes kojq.)Mes galime lenktis i prieki, kol mfisq mases cent-ras yra vir5 kojq pedq. Vos tik jis pakrypsta toliau48

negu jos siekia, mes krintame ant i,emes. Arba turimeLengti koja i prieki, kad mases centras vel b[tr1 virSatramos.

Stovintis Zmogus lengviau nugriuva negu sedintisar gulintis ant Zemes, nes kuo didesne kuno atramair kuo ardiau Zem6s yra kfino mases centras, tuo pa-stovesne pusiausvyra.

Dabar jau galime ispeti stovuko paslapti. Jis patslengvutis, jo masg lemia metalinis Sratas. Tad 5ioimogeliuko mas6s centras ne jo viduryje, kaip nor-malios lel6s, o apadioje. Kai stovukq pargriaunameant jo lenkto 3ono, svorio centras pakyla (o ne nusi-leidZia kaip pargriuvusios leles) ir pakimba ore. Staikodel vos paleistas stovukas virsta atgal. Turedamasnenormalioje vietoje mas6s centr4, jis elgiasi nenor-maliai. NeZinandius jo paslapties tai stebina.4. I{asdienis paslapt-vs 49

I(as lelei nenormalu, laivui - iprastas dalykas.Juk geras laivas elgiasi kaip stovukas: nevirsta netstipriai bla5komas bangq. Jis statomas ir pakrauna-,mas taip, kad mas6s centras bUtrtr kuo Zemiau po ki-liu. Tai verta prisiminti ir gaminant maL4laiveli.

I gatvg netiketai i5bego Suo. Vairuotojas staigiaisustabde autobus4, ir juo vai,iavg Zmones pasviro Lprieki, vos nepargriuvo. Viena ramiai snaudusi tetanetgi nosi susimg56.

Pana5iai atsitinka, greitai brSgant, kai kojos uZ-klitna uZ Sakos arba draugas paki6a kojA. Kunas to-liau juda i prieki, ir mes skaudZiai uZsigauname, par-kritg ant Zemes.

Jei autobusas dideliu greidiu daro pos[ki, tai ke-leiviai turi tvirtai laikytis, kad nenuvirstrl ant 5ono.Juk jie tebejuda pirmyk5te kryptimi.

Taip elgiasi ne tik Zmon6s, bet ir daiktai. Kiekvie-nas judantis kunas ,,stengiasi" judeti toliau ta padiakryptimi. O jei jis nejud6jo, tai negalima jo staigaiSjudinti i5 vietos.

Sis rei5kinys vadinamas inercija. Lotynq kalbojetas iodis reiSkia tingum4. Kunai tarsi tingi keisti sa-vo b[sen4.

Jeigu nuo kalniuko rieda medinis ir geleZinis ru-tuliai, an!,r4ji sustabdyti daug sunkiau. pakraut4 ve-i.im4 sunkiau iSjudinti negu tu5di4. Kuo daugiau- k[-ne medZiagos, kuo didesne jo mase, tuo jis tingbsnis.Su inercijos reiSkiniu susiduriame kasdien, bet liartaisjis mus stebina.

Ant dviejq popierinig iiedrl kabo lazdel6. Berniukaspaima lazd4 ir tvoja per lazdeles vidurl. Si lii,ta, o50

popieriaus Ziedai nenutrflksta. Paslaptis paprasta:staigaus smugio metu lazdele nespdja pajudeti ir nu-traukti Ziedq. ZaibiSku smugiu galima perlauZti ir i5-mest4 i orA lazdelg, kurios nelaiko netg'i popieriniaiL,ieda1.

Cirke kartais rodomas toks triukas. Ant gulindiostipruolio uZdedamas sunkus priekalas, o kitas imo-gus ktrju tvoja i t4 priekal4. Ziurovai aikdioja, o i5tikrqjq gulintysis vos jaudia sm0gi - juk priekalomase didel6, o smugis staigus.

Ant stalo kraBto padetas popieriaus lapas, o antjo - moneta. Kaip i5traukti lap4, nenumetus mone-tos ant grindq? Tikriausiai jau atspejai - reikia trauk-ti labai greitai. Tada moneta d6I inercijos net nesu-judes.

Ar kada nors pagalvojai,dulkinamo kilimo? Po smtgioo dulkes i5 inercijos atsilieka.

Taigi 3i4 kunq savybg galima pritaikyti ir Zaidi-muose, ir darbe.

flMaTNASIS'@IUDEJIMAS

Kodel dangaus kunai - Menulis arba planetos -juda metq metais nelet6dami, o Zemeje bet koks ju-dejimas greitai baigiasi, judantis kunas sustoja.

Senov6je Zmon6s mane, jog dangaus kunus judinaangelai. Mes iinome, jog jie gali judeti pastoviu grei-diu i5 inercijos. Juk kosmineje erdveje ndra kliuditl,kurios stabdytq dangaus kunus, nes jie labai toli vie-nas nuo kito, o erdvrb tarp jt1 beveik tuldia.

Tiesa, planetos negali judeti tiesiai - del Saulestraukos yra priverstos suktis aplink J4, o Menulis -aplink Zemg. Betgi taip vienodai jie sukasi jau ttks-tandius ir milijonus metq. O Zemeje judandio kfino tin-

kodel dulkes i5lekia i5kilimas juda ! prieki,

51

gumA greitai iveikia ivairios kliutys: kiti k[nai beioras. Nors pastarasis labai lengvas ir lakus, bet jo pa-siprie5inimas nemalas. Kaip jau minejome, Zembstraukiama plunksnele turetrl kristi tokiu pat greidiu,kaip akmuo, o ji vos vos skinasi keli4 pro oro tank-mes. Ypad padideja oro pasiprie5inimas, didejant kt-no greidiui. Leflgviau iveikia ji aptakios formos rake-tos, lektuvai ar lenktyniniai automobiliai, kuriq irpriekis yra smailus. Ir vis vien jiems tenka eikvotidaug degalq, kad galetq judeti pastoviu grei6iu.

Riedanti, SliauZiant!, einant! ar vaLiuojanti kun4dar stabdo trintis - jo pavir5iaus trynimasis i keliopaviriiq. Gal teko kada nors traukti rogutes per sau-s4 Saligatvl - kiek reikia jegr; trindiai nugaleti! Kairogutes u?vaLiuoja ant ledo, jas traukti pasidaro leng-vB --:- dia trintis daug maiesn6. Automobiliai, garve-i,iai, velimai juda, uZkelti ant ratq, nes 5ie maZai tri-nasi i iemg.

Taigi Zembje judanti k[n4 stabdo trintis ir oropasiprie5inimas. Netgi galima pagalvoti, jog Zemesir dangaus kunams galioja kiti desniai. Betgi Stai ra-keta - Zemes k[nas - pakyla aukStyn ir virsta dan-gaus kunu. Ji ima skrieti aplink Zemg kaip maZasdirbtinis Menulis.

Jeigu ramiai gulejgs daiktas staiga pradejo judeti,vadinasi, ji kaZkas pastume, paveike kaZkokia jega.Gal tai buvo Zmogus, Zveris arba v6jas?.. O gal'vidu-je itaisytas variklis?

Kas yra ta jtiga, mes patiriame, stumdami veL,i-meli ar i5mesdami akmeni.

Jega ne tik sukelia judejim4, bet ji ir sustabdo.Noredami sulaikyti Suni, kuris staiga -pamate katg,52

turime stipriai itempti pavadi. Jega gali pakeisti irkuno judejimo krypti. Kai kamuolys skrieja pro var-tus, i ji reikia dar kart4 smogti koja ar galva. Ojei jis pakiius po maBinos ratais, tai, deja, sprogs.Siuo atveju jega pakeidia daikto form4.

Vienas konas gali paveikti kit4, nebutinai jl pa-liesdamas. Antai magnetas i5 tolo veikia geleili, o au-k5tai skriejanti palydov4 - Zemes traukos jega.Pasaulis toks idomus ir sud6tingas todel, jog jameveikia lvairios jegos. Jos verdia kunus judeti grei-6iau ar Lidiau, keisti krypti ir form4.

Kart4 darte uZaugo didele didele rope. Atejo se-nelis jos rauti. Rove, rove - neiSrovr-&...Kaip buvo toliau, tu gerai i,inai. Seneliui i pagal-b4 atejo bobut6, anukas, Suniukas, katintilis ir pely-te. Visi kartu jie 6iupo ropg... ir i5rove.

Vadinasi, kelios jegos veikia stipriau negu viena,taigi jos gali buti sudedamos. Bet ar visada?

Prisiminkime kit4 pasakq, kaip gulb6, v6Zys ir ly-deka trauk6 veLim4. Gulbe kele j! auk5tyn, v6Zystempe atgal, o lydeka trauk6 i vandeni - ir veZimasnejud6jo i5 vietos.

Taigi svarbu ne tik jegos dydis, bet ir jos kryptis.Vierta kit4 sustiprina tik ta padia kryptimi veikian-dios jegos. O prie5ingomis kryptimis veikiandios j6-gos viena kit4 silpnina. Dvi skruzdeies nepajudins i5vietos grudo, kuri lengvai paneStq viena, jeigu kiek-viena trauks ji i prieSingas puses.

Stipresnis Zmogus dirba spardiau ir t4 pati dar-b4 atlieka daug greidiau negu silpnesnis jo draugas.Sakome, jog pirmasis Zmogus galingesnis. Deja, netlabai stiprus Zmogus neturi tiek galios kaip dramblysarba arklys. Uttat imogus sukur6 gaiingas maSinas.Automobilio variklis gali atlikti toki pat darb4 kaipSimtas arkliq, o garvelio - netgi kaip keli tukstan-diai arkliq. Dar galingesnis ledlauZis. Antai ledlauZio,,Arktika", kuris per ledus buvo nuplaukgs ligi Siau-r6s a5igalio, galia prilygsta 75 tukstandiq arkliq ga-liai. Tiek jr1 sunkiai surinktume visoje Lietuvoje.O kosminrl raketa galingesnb uL, 25 milijonus arkliq!

--@ &:- r .? ttt, ' Vrl ttt

Ant liepto susitiko du oZiai. Abu stiprfls, abu ka-ringi. Susirdme ragais ir ne krust - ir iveikti vienaskito negali, ir trauktis nenori. Jegos lygios.

Arklys traukia veZim4. Sis rieda keliu, nors ir yratrinties stabdomas, vadina$i, arklys ji veikia tamtikra jega. VeZimas savo ruoZtu traukia arkli atgal:juk staiga atkabinus veZim4, arklys daug lengviau irgreidiau nubegtq i prieki. Sakysite, kad jegos Siuo at-veju tikrai nely_gios: veZimas juk rieda i prieki, va-dinasi, j6ga, kuria arklys ji traukia, Vt& didesne uil, t4,kuria veZimas traukia arkli. Neatspdjote. J6gos, ku-riomis bet kurie du kunai veikia vienas kit4, visadabuna lygios ir prieSingq krypdir;.

Kodel gi arklys su veZimu juda i prieki? Ogi to-del, kad arklys dar spiriasi kojomis i Zemg - tredi4-ji kun4. Jeigu jis negal6tq atsispirti, veZimas stovetqvietoje. Taip ir buna, kai uZvaiiuojama ant ledo.

Kartais kyla gindas: kaip lengviau laimdti kiau5i-nirl muSimo varZybas - padiam mu6ti ,,prie5ininko"kiau5ini ar ramiai laikyti sav4ji rankoje. Smalsudio,kuris iino jegq lygybes desni, atsakymas aiSkus: abukiau6iniai - muSantysis ir mu5amasis - veikia vie-nas kit4 vienoda j6ga, o dnila tas, kurio keva-Ias plonesnis.

E?ere pluduriuoja valtis. Joje s6dintis berniukaspaima nuo valties dugno akmeni ir meta pirmyn. Sisnulekia toli i prieki ir pliumpteli vandenin. Valtis suberniuku paplaukia Siek tiek atgal. Jei jega,.kuriaberniukas veik6 akmeni, lygi jegai, kuria pastarasisveik6 metant[ji, kod6l jie pajud6jo nevienodu atstu-mu? Atsakymas paprastas: akmens masd daug ma-Zesn6 nei valties ir berniuko, tod6l j! daug lengviaui5judinti - jo tingumas maZesnis54

Taigi prikrovus i vatti akm'enr1 ir nuolat juosmetant, butq galima be irklq plaukti per eLer4. AiS-ku, 5is plaukiojimo btdas nera patogus. O Stai rake-tos judejimui jis sekmingai taikomas. Ji iSmeta atgaldegandias dujas, o pati skrieja i prieki. Tai leidZia jaiskrieti vis greidiau netgi beordje erdv6je, kur ndra Lk4 atsispirti.

Dviejq vienas kit4 veikiandiq ktrnq jegq lygybe kar-tais atrodo gana neitiketina. Didkis devintokas prieinaprie penktoko ir suduoda jam ranka per peti. Vadina-si, ir penktoko petys paveik6 devintoko rank4 tokiapat jega? Taip, j6gos ir dia lygios (devintokas trinasiulgaut4 rank4), nors tai nesumaZina pastarojo kaltes.

MilZini5ka Zemb traukia akmen!, o maZytis akmuo,pasirodo, tokia pat jega - jq. Akmuo krinta ant Ze-m6s, o Zemb net nepajuda - ji labai labai tingi.

Didysis pagyrlnas baronas Miunhauzenas kart4pasakojo, kaip jis jodamas iklimpo pelkeje ir iSkelesave bei arkli, diupgs sau uZ plaukrl. Deja, net patsdidZiausias stipruolis negali kiisteleti savgs uZ plau-kq - norint pasikelti, reikia i kaik4 kit4 atsispirti arisikibti.

Betgi ir maZas vaikas gali pakelti daikt4, sverian-ti gerokai daugiau ui: jL pati, pasinaudodamas svertu.

Paprasdiausias svertas - metaline dalba. Jos ga-las uZki5amas uZ akmens ar kito sunkaus daikto, poja paki5amas akmuo ar pagalys, ir krovinys, kurioSiaip neistengtum ne i5 vietos pajudinti, lengvai pa-juda norima kryptimi.

Naudodamas svert4, laimi jegos. Betgi gamtojeneimanoma ko nors laimeti, nieko nepralaimint. Siuoatveju pralaimima kelio. Sverto galas, kuri spaudi,turi nueiti daug ilgesni keli4 uil kit4 jo gal4, kuris

bb

kelia krovini. Kiek kartg laimime jegos, tiek kartqpralaimime kelio. Si taisykld vadinama aukso taisyk-le - jos iinojim4 imones senov6je vertino kaipauksq.

Pagal aukso taisyklg veikia reples ir iirkl6s. Kuokietesni popieriq kerpi Zirklemis, tuo labiau jas pra-sketi. Tada rankenos, rL kuritl jas laikai, nueinailgesni keli4, bet a3menys spaudZia popieritl didesnejega.

Durq rankena visada itaisoma prie laisvojo jtl kra5-to. Jei itvirtintume jA arti vyrirl, duris bfltg sunkiaudarineti, nors rankos mostas atidarant btrtq ne toksplatus.

Mus stebina didingi senoves statiniai - pilys, pi-ramid6s, Sventyklos. Kaip jas Zmones pastate, jukkranq tais laikais nebuvo? Egipto piramidiiq aukStissiekia 5imt4 metrq, ir pastatytos jos iii miliini6-kq akmens luitq, sveriandiq po kelet4 toni4. O juk uZ-kelti tie akmenys i didZiuli aukSti paprasdiausiais me-chanizmais, kuriq pagrindine dalis buvo svertas.

Senov6s graikq mokslininkas Archimedas gyresivaldovui Hieronui: ,,Duokite man svert4 bei atra-mos ta5k4, ir a5 pakelsiu Zemg!" Tai nebuvo tuidiospagyros kaip barono Miunhauzeno - Archimedasiinojo aukso taisyklg. Jei bttq milZiniSkas svertas, taiir Zmogaus j6gos uZtektq Zemei pakelti.

.mfin06{JJ

Smalsutis netydia uZkliude palub6je kabandi4 lem-pQ, ir 5i eme svyruoti. Kitas begtq ir nub6gtq pro 5a-li,- anokia dia idomybe - lempa svyruokl6. O jis em6steb6ti, kaip ji juda. Pasirod6 - i5 tikrqjq idomu. Pa-bandyk ir tu kartu su Smalsudiu iminti svyruokl6smislg.

56

t

Su lempa Zaisti negalima, tad pasida-ryk- paran-kesng svyruoklg. PririFk prie 3-akos ar kablio i1g4 vir-vutg, o ant kito jos galo pakabink k-oki nors. nedideli.ottkq daiktq. Jeigu nera vejo, o rankoje, turi laikrodisu sei.undine rodykle, gali pradeti bandymus'

Patrauk pasvareli i Sali ir paleisk. Ji's -griZta -ipusiausvyros paddtl,

-b;t dia nesustoja, nuiekla rrl'at'-d"og toli! pati atsium4 i prieSing4 pusgr vel griZtaatgal ir taip svyruoja daugeli kartrl.- Ziwed,amas i laikrodi, suskaidiuok, kiek kartq -svy-ruokld nutols ir sugr[5 - atgal per trisde5imt sekun-dZiq. Padaugink gaut4 skaidiq i5 dviejq ir gausi svv-runi*q skaiEiq per minutg - tai svyravimo daZnis'Tuo tarpu laikas, per kur! ivyksta vienas svyravimaspirmyn ir atgal, vadinamas periodu (ji galima nusta-tyti padalijus laikA - 60 sekundZir; - i5 svyravimodaZnio).

Patrauk svyruoklg ! 5on4 toiiau ir v6l surask svy-ravimo dalni. Jis toks pats! Jei tik svyravimai neraIabai dideli, kiek tik patrauktum svyruoklg' ji svy-ruoja tuo padiu daZniu! Taigi nustatei pirm4 idomqd6sningum4.

Dabar pakeisk svyruoklds itg[ - patrumpink vir-vutg. Ii be-laikrodZio matyti, jog daZnis pasikeidia -jis labai priklauso nuo svyruokl6s ilgio. J4 sutrumpi-nus, svyravimai padaZn6s, o pailginus - prie3ingai -sul6t6s.

Dar gali kabinti ant virvut6s skirtingos masdsdaiktus. VeI nuostabus ddsningumas - svyravimo dail-nis nepriklauso nuo mases. Ai6ku, daiktas tqri btrtimaZas, kad oro pasiprieSinimas bfltg nedidelis, betdaug sunkesnis uZ virvutg.

Svyruokl6, kuria vaikai daZniausiai naudojasi' taisupuokl6s. Jos irgi turi savo svyravimo dailni, ku-ris beveik nepriklauso nei nuo jq isiEbavimo, nei nuobesisupaniio vaiko mas6s. Bfltent tuo daZniu stum-dant iflpuokles, lengviausia jas isitrbuoti. Bet pa-bandyk sEpuoklese atsistoti visu trgiu (ai3ku' saugo-damasis, kad nei3kristum). Strpuokliq svyravimo daZ-nis padid6ja, tarsi jos btrtr4 sutrumpdjusios. Taip yra

57

todel, kad Siuo atveju supuoklds jau neb6ra paprastasvyruokle, kurios visa mase sutelkta apadioje. Supuo-kles su stovindiu vaiku svyruoja kaip paprasta svy-ruokle, bet ji yra kitokio ilgio - nebelygaus supuok-liq ilgiui.

Sakydami, jo,g supuokles - daZniausiai vaikrl nau-dojama svyruokl6, truputi suklydome. Juk musrl ko-jos - irgi dvi svyruoklds. Kojos mase pasiskirsdiusiper vis4 jos ilgi, tad koja nera paprasta svyruokle.Atsistok ant vienos kojos ir leisk kitai laisvai. svy-ruoti. Ziuredamas i laikrodi, gali nustatyti 5io svy-ravimo daLni. Jis atitinka daZni paprastos svyruokles,kurios ilgis lygus maZdaug ketvirdiui tavo dgio.

Butent tokiu dainiu Zmogus eidamas ir kilnoja ko-jas... Tikriausiai pastebejai, jog mali Zmones jas judi-na daug greidiau negu dideli. Tai lengva paai5kintiZinant svyruokles desningumus. Kuo trumpesnes ko-jos, tuo maZesnis svyruokles ilgis ir tuo didesnis svy-ravimq daZnis. Eiti kitokiu daZniu sunkiau - reikiadaugiau jegq. Tod6l, noredamas eiti spardiau, didiniZingsnius, bet jt1 daLnio nekeiti.

Kiekvienas noretq greitai begioti. Kaip tai pada-ryti? Norint padidinti dailni, reikia sutrumpintisVyniokl6s ilgi. Taip ir darai begdamas - sulenkikojas, savo svyruokles.

Pakaitomis statant kojas, kreipiamas ir iiemuo.Kad eidamas nekrypuotum kaip antis, kartu. su kojamoji prieBinga ranka. Rankos - dar dvi svyruokles,kuriq daZnis lygus kojq daZniui. Jei begdamas su-lenki kojas, tai kartu lenki ir rankas, kad jq svyravi-mq daZnis irgi padidettl.

Draugas neatsargiai nudiuoZ6 per plon4 led4 irlluZo. K4 daryti, kaip jam padeti? Eiti prig jo negali-ma - iltr5i pats. Reikia

gulti ant ledo, SliauZti prieskgstan8iojo ir paduoti jam virvg arba le1t4.

Stovintis Zmogus remiasi i led4 tik kojtl pedomis,gulintis - visu ktnu. Vadinasi,

gulindio Zmogaus ku-no svoris paskirstomas gerokai didesniame plote, irledas slegiamas mai,iau.

Del tos padios prieiasties Zmogus klimpsta snie-ge, bet lengvai slysta per ji slid6mis. Juk jq plotasdaug didesnis uZ kojq pedq. Kartais Zmon6s naudojasiides ir vasar4, keliaudariri per balas.

Peilis btogai pjauna medi. K4 daryti? Galima jilabiau spausti. Kita iSeitis - i5gal4sti. Tada peilio a5-menys pasidaro plonesni ir, tos padios jegos veikiami,gerai sminga I medi.

Abiem atvejais - stipriau spaudiiant peili ir ji i5-

galandus - padideja peilio slegis i medi. Kaip mato-me, ji galima padidinti dviem bfldais: padidinus vei-kiandiq jeg4 arba sumaZinus plot4, kuri ji veikia.

Ar kada nors susim4stei, kodel ant (TuLinio gule-ti daug patogiau negu ant grindq? Gul6damas antkietq grindtl, Zmogus remiasi i jas tik nedidele kunodalimi. Tos vietos greit nuspaudZiamos, tad paskui jisjaudiasi lyg sudauLytas. Tuo tarpu mink5tas diuZinysiSlinksta po gulindiuoju ir igauna kflno form4. Tadakuno svoris pasiskirsto daug didesniame plote - taipguleti patogu.

Net kietas guolis gali bdti patogus. Ji galima pa-gaminti taip: atsigulti ant minkito molio, kuriameisispaus kuno forma. Kai molis sukietrbs, gausi guoli.Nors jis ir kietas, bet pailsetum kaip mink5tame patale.

Smalsutis tikriausiai pats i5sprgs dar vienA mis-lg: kam kupranugariui, gyvenandiam smrllynuose, rei-kalingos pladios kanopos.

59

Tai lvyko L654 metais Vokietijoje, R6gensburge.Miesto pakraStyje susirinko didZiule minia y',mo-

niq. Atvyko net pats imperatorius, apsuptas buriodvariSkiq. Aik5tes viduryje saul6je spindejo du tu5-diaviduriai variniai pusrutuliai. Priejo mokslininkasOtas Gerike ir prispaude juos vien4 prie kito, suda-rydamas rutuli. Pusrutuliai gerai prigludo, nors imo-gus galejo juos lengvai iSskirti.

Prie rutulio buvo prijungtas oro siurblys, kurisi5 jo vidaus iSsiurb6 or4. Tada prie kablig, esandir4 ru-tulio Sonuose, pritvirtino Se6iolikos arkliq kinkinius -po aBtuonis arklius i5 kiekvienos pus6s. Paraginti ark-liai isitempd, bet pusrutuliq atple5ti nepajdge. Tiksuplakti botagais jie smarkiai tr[ktelejo. Tada pasi.-girdo sprogimas, tarsi bUtq i3Sovgs Sautuvas, ir pus-rutuliai iSsiskyr6.

Taip Gerik6 vieSai irod6, kokia didele jega daik-tus spaudZia oras.' Mes gyvename oro vandenyno dugne. Atmosfera -oro sluoksnis, supantis I,emg,- siekia keiet4 ttr-

kstandiq kilometrq. Vis ret6dama ji laipsniSkai perei-na i beorg erdvg. Atmosfera slegia Zem|ie esandiusdaiktus taip, kaip vanduo juros gilumoje plaukiojan-dias Zuvis. Ai5ku, oras lengvesnis uL vandeni, betjo masri n6ra visai mata. Pavyzdiliui, kambaryje esan-dio oro masd - apie penkiasde5imt kilogramq.

Mes nejaudiame didZiulio atmosferos slegio i mtrsqk[n4, nes esame prie jo pripr-atg. Juk .ir giliavande-n6s iuvys nejaudia vandens slegio, o i5trauktos..! jopavir5iq ilista. Taip Zfltq ir kosmonautas, jei iSeitqi5 erdvelaivio i kosming erdvg be skafandro.

Vadinasi, liol Gerikes pusrutuliai buvo atskir-ti, oras juos sltig6 vienoda jega i5 abiejq pusitl. Juossujungui, viduje liko oro, kuris atsvdr6 atmosferosslegi i rutulio i3org. Betgi, iStraukus i5 jo vidausora,-jegq pusiausvyra buvo sutrikdyta - liko tik i5o-rinis slegis, kuris labai stipriai suglaudd pusrutulius.Jiems iSslkirti reikejo didZiules ii6gos, kuri iveiktqatmosferos slegi. O iei rutulio sienelOs bfltq plones-nes, atmosferos slegis sugniuidytq tuidi4 rutuli.

Kopiant i kalnus, oro stulpas vir5 galvos trump6-ja, be 'to, oras ret6ja, todel atmosferos sldgis spar-diai maZeja. Penkiq su puse kilometrq auk5tyje jisjau lygus tik pusei to sl6gio, kuri patiriame juros pa-virSiirje.

Tame padiame aukStyje atmosferos sl6gis irgi n6-ra pastovus. Prie3 lietq jis krinta, o prieS giedr4 ky-la. Tad barometras - Sio slegio rnatavimo prietai-sas - leidZia speti, koks rytoj bus oras.

eFrvLuAas

Yra toks idomus btrdas i3pilti vandeniui ar kitamskysdiui i5 indo, jo nepalenkus.

Pastatyk ant stalo ir ant kedes du indus su vande-niu, kaip parodyta paveiksl6lyje (Zr'. 62 p.). Po to pa-imk gumin! arba kitoki lankstq vamzdeli, pripilk jivandens ir, uZspaudgs pir3tais abu galus, panardinkjuos I tuos indus. Vanduo prad6s ieketi vamzdeiiu i5indo, esandio ant stalo, i i,emiau stovinti ind4. Kodel?

fiata0ug0 e6:-:6 i -:

61

Jei persversi per pir5t4 grandin6lg, kurios vienasgalas ilgesnis, tai tas galas nusvers, ir ji ims kristi it4 pusg. Vanduo vamzdelyje primena t4 grandinelg:vienoje puseje jo srovele ilgesne negu antroje. Ilges-nioji krisdama ir traukia vandeni i5 auk5diau pastaty-to indo. Nutrtrkti vandens srovel6 vamzdelyje negali,nes oras ten nepakliuna, o beorei tu3tumai neleidZiaatsirasti atmosferos sl6gis.

Palengva kelk ind4 nuo kedes. Kai vandens lygisjame pasidarys aukStesnis negu antrajame inde, jisprades teketi prieSinga kryptimi.

Apatinysis indas nera butinas: jeigu ji nukelsi !5on4, vanduo vis tiek begs vamzdeliu i3 vir5utiniojoindo.

Taip skystis perpilamas i5 sunkaus, nepatogauskilnoti indo. Arba kai nenorime sumai3yti inde esan-diq ketiq skysdiq, pavyzdLiui, reikia i5pitti pien4, pa-liekant vir5 jo nusistojusi4 grietinelg.

Nedidelis berniukas Robertas Vudas, veliau ta-pgs garsiu mokslininku, kart1 tokiu bfldu nusausinoba14.

Buvo taip. Pavasari Robertas su draugais vaLi-nejosi rogutemis nuo kalniuko. Sniegui tirpstant, p&-kalneje buvo susidariusi dideie bala, ir rogut6s daZ-nai ilekdavo i j4. Tekdavo bristi i vandeni arba, darblogiau, pasitaikydavo idiuoZti pilvu i bal4. Robertasnubtigo i namus ir atsine5e iig4 guming Larn4 vande-niui laistyti. Visi vaikai juokesi i3 jo, nes juk van-duo prie5 kaln4 neteka - aplink bal4 buvo pakilimasir tik toliau, uZ tvoros, dar gilesnis duburys. Vudasnekreipe demesio i draugq pa5aipas ir 6m6si darbo.62

Jis papra5e vieno berniuko palaikyti uZspaudus vien4iarnos gal4, o pro kit4 pripyle i j4 vandens. Po todraugas panardino sav4ji Zarnos gal4 balon, o an-fuqil Vudas permet6 per tvor4 i duburi. Vistl nuosta-bai, vanduo i5 balos eme teketi ! duburi.

Kartais per galvosukiq vakarus uZduodama to-kia misle. Ant stalo padeti du 4sodiai. Kuriame i5jq telpa daugiau vandens?

Daugelis atsako, kad auk3tesniajame, ir suklysta.Juk abiejq 4sodiq snapai vienodame auk5tyje. O van-duo ir Asotyje, ir jo snape pakilgs tiek pat. Pilantvandeni i5 4sodio, Sis pakreipiamas taip, kad snapogalas nusileistq Zemiau negu vandens lygis 4sotyje.

Tad nors antrasis 4sotis auk5tesnis, i ji galimapripilti tiek pat vandens, kaip ir i Zemesniji.

.{sotis ar laistytuvas - tai paprasdiausi susisie-kiantieji indai (juos sudaro indas ir jo snapas). Du ardaugiau indq gali bflti ir toli vienas nuo kito, bet jei-gu jie sujungti vamzdi,iais, tai vandens lygis juosevienodas.

Kaip aprupinti vandeniu miestq gyventojus, atves-t1 ii i butus? Si uZdavini sprende dar Senovds Ro-mos inZinieriai. Jie tiesdavo vandentiekio vamzdZius

i5 eZero ar Saltiniq, esandiq auk5toje vietoje, Zemyni miest4. Vandentieki iSkeldavo ant atramq auk5taivir5 Zem6s, kad vanduo de5imtis kilometrq begtq, lai-psni3kai krisdamas Zemyn. Jiems atrod6, kad jei kar-t4 jis nusileis ilemyn, tai aukStyn jau nebepakils.

I3 tikrqjq vandentiekio vamzdlius galima dr4siaiuZkasti i i,emg. Jei tik vandens saugykla yra aukS-toje vietoje, tai, nusileidgs vamzdy',iais iemyn, namuo-se jis vel kils lig saugyklos auk5dio. Nedideliuose mie-steliuose ir prie geleZinkelio stodiq matome aukStusvandentiekio bok5tus. Jr1 vir5uje irengianri vandensrezervuarai. Dideliuose miestuose vandens sunaudoja-ma labai daug, tad i butus jis keliamas kitu budu -slegiant specialiais siurbliais.

Skvere tryk5ta fontanas. Vandens diurk5les ky-la i vir5rtr, nes kaZkur kitur - susisiekiandiame in-de.- jo lygis daug aukStesnis.

Ypad daug ispfldingtl fontanq veikia Aimaty,Jerevane ir kituose miestuose, kurie isikurg kalnqpapddese.

w

{tr

&O

-

SLAPUKAI APLINK MUS

Kas nernigsta Zaisti slepyniry?Mes nd neitariarne, kohia daugybd besi-

slapstan\iqjry stebi rnus. Net tada, hai rnano-me esq uieni.

Eini Euilpaudamas nti\ku ir galuoji, joggali elgtis kaip nori. - niekas taugs nemato.O iE tihrryjry daugybi akiq - susidomiju-sitl, iisigandusit1, nustebusiq - iuelgia prolapus ir dahas! Jei nehelsi triuk{nt'o, bttsihantrus ir idimus, gal jte ir pasirodys. Ohieh iuairiry Eyuilnry tuno pieuoje tarp 2o-liry! Net narlluose pilna maiy|ir4 slapuktq.

Nesuskaidiuojama minia mihrobry beibakterijry - ir gerry, ir blogtl - shraidoore, plauhioja neuirintame uandenyie, tykornusry ant neplautry uaisitg ir dard,ouit2.

Arba itai vdjas - nematornas, nesugau-narnas, o hieh i*daigry jis prihredia!Yra dar paslaptingesniry slapukty, ku-

riuos nelengua rasti net Smalsu\iui.Atdas ir neregimi Saulds spinduliai, ku-

riry ueihiarni mes idegame, paslaptinga elek-tra, skaudiiai baudi,ianti neatsargius josgaudytojus, ir maZutdlaiEiai atomai... Nema-tomi, ne uiuodiiarni, ne pa g aunarni slapukai.Vis dilto juos galima susekti pagal palihtuspddsahus, arba gudriai paspendus iiemsspqstus.

Ei, slapukai, atsiliepki,te! Mes ateinarnbjasry ieEhoti!

Pradekime nuo paprasdiausiq slapukr+ - bangq.Tiesa, jas lengva pamatyti, bet pagauti sunku. Kasgi tos bangos?

EZero pavir3iuje pliauk5teiejo uodega Zuvis, ir ivisas puses ratais nuvilnijo bangeles. Kitokios bangossus,idaro, plaukiant laivui: jei Zvelgsi i eLery nuo kal-vos, pamatysi, kaip jos driekiasi paskui laiv4 lyg duusai.

[dorniausia steb6ti bangas pajflryje. Kartais jos ma-Zyttis, Svelniai plakasi i kojas, o kartais jura pasi5iau-5ia didelemis gr6smingomis bangornis" Tada pliaZe