g. rainys, viceprezidentas - lpk generalinis direktorius

17
G. Rainys, Viceprezidentas - LPK generalinis direktorius Valstybinio socialinio draudimo sistemos reformos koncepcijos apžvalga

Upload: sancho

Post on 04-Jan-2016

46 views

Category:

Documents


8 download

DESCRIPTION

Valstybinio socialinio draudimo sistemos reformos koncepcijos apžvalga. G. Rainys, Viceprezidentas - LPK generalinis direktorius. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO PAJAMOS. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO IŠLAIDOS. PADĖTIS LIETUVOS DARBO RINKOJE. Nedarbo lygis Lietuvoje, %. - PowerPoint PPT Presentation

TRANSCRIPT

Page 1: G. Rainys,  Viceprezidentas - LPK generalinis direktorius

G. Rainys, Viceprezidentas - LPK generalinis direktorius

Valstybinio socialinio draudimo sistemos reformos koncepcijos

apžvalga

Page 2: G. Rainys,  Viceprezidentas - LPK generalinis direktorius

VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO PAJAMOS

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

laukiama projektas prognozė prognozė

Pajamos ( iš viso ), mln. Lt 10 926,4 9 891,6 10 411,9 11 061,4

Pajamos be asignavimų 10 430,7 9 541,6 9 450,2 9 952,1

Draudėjų VSD įmokos 8 017,8 7 300,7 7 210,1 7 597,0

Apdraustųjų VSD įmokos 2 262,4 2 048,7 2 020,1 2 127,8

Savarankiškai dirbančių asmenų VSD įmokos 106,2 163,1 189,0 193,4

Valstybinio savanoriškojo VSD įmokos 2,1 1,9 1,9 1,9

Baudos ir delspinigiai 6,5 6,2 6,1 6,0

Asignavimai iš LR valstybės biudžeto 495,7 350,0 961,7 1 109,3

Atgautos į ankstesnių metų išlaidas perkeltos abejotinai atgautos sumos

16,0 16,0 16,0 16,0

Veiklos pajamos 19,7 5,0 7,0 10,0

Page 3: G. Rainys,  Viceprezidentas - LPK generalinis direktorius

VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO IŠLAIDOS

2010 m.

patvirtintalaukiama projektas

mln.Lt (%)

Išlaidos ( iš viso ) 13951,3 13660,1 -291,2 -2,1 12700,5 -959,6 -7,0

Pensijų socialiniam draudimui 8182,2 8261,8 79,6 1,0 7593,8 -668,0 -8,1

Ligos ir motinystės socialiniam draudimui 1784,5 2118,9 334,4 18,7 1618,5 -500,4 -23,6

Nedarbo socialiniam draudimui 330,4 257,2 -73,2 -22,2 489,7 232,5 90,4

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių

ligų socialiniam draudimui 65,6 58,8 -6,8 -10,4 43,7 -15,1 -25,7

Lėšos, pervedamos į Privalomojo sveikatos

draudimo fondą 2702,6 2079,2 -623,4 -23,1 2015,4 -63,8 -3,1

Lėšos, pervedamos į pensijų fondus 495,7 443,6 -52,1 -10,5 350,0 -93,6 -21,1

Kitos išlaidos 390,3 440,6 50,3 12,9 589,4 148,8 33,8

Einamųjų metų rezultatas +0,3 -2733,6 -2346,9

2009 m.

mln.Lt mln.Lt (%) mln.Lt

Kitimas Kitimas

(2009 m. lauk.su 2009 patvirt.) (2010 m. su 2009 m. lauk.)

Page 4: G. Rainys,  Viceprezidentas - LPK generalinis direktorius

PADĖTIS LIETUVOS DARBO RINKOJE

Šaltinis: Statistikos departamentas

Recesija turėjo neigiamos įtakos visoms Lietuvos ekonomikos sritims, tačiau labiausiai nuo krizės nukentėjo šalies darbo rinka – Lietuvos ekonomikai per metus smukus 15%, bedarbių skaičius išaugo 2,4 karto

Nedarbo lygis Lietuvoje, %

17.4

13.812.4

11.4

8.3

5.64.3

5.8

13.7

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Page 5: G. Rainys,  Viceprezidentas - LPK generalinis direktorius

PADĖTIS LIETUVOS DARBO RINKOJE (2)

Šaltinis: Statistikos departamentas

Nedarbo lygiui pasiekus 15%, bedarbių skaičius SODROS duomenimis 2010 m. sieks 330 tūkst.

Jei nedarbas Lietuvoje būtų natūralaus lygio (apie 4%), bedarbių skaičius siektų apie 70 tūkst., arba 260 tūkst. mažesnis negu planuojamas 2010 m.

Bedarbių skaičius Lietuvoje, tūkst.

284

224.4203.9

184.4

132.9

89.369

94.3

224.9

0

50

100

150

200

250

300

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Page 6: G. Rainys,  Viceprezidentas - LPK generalinis direktorius

PADĖTIS LIETUVOS DARBO RINKOJE (3)

Šaltinis: Statistikos departamentas

Darbo užmokesčio mažėjimas užfiksuotas tiek privačiajame, tiek ir viešajame sektoriuje, tačiau privatusis sektorius prisitaikymą prie pasikeitusios ekonominės padėties pradėjo šiek tiek anksčiau

Darbo užmokesčio mažėjimas – privataus sektoriaus prisitaikymo prie pasikeitusios verslo aplinkos bei viešojo sektoriaus sugriežtintos finansų politikos pasekmė

Vidutinis darbo užmokestis, Lt

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

Valstybės sektorius Privatus sektorius be individualių įmonių

Page 7: G. Rainys,  Viceprezidentas - LPK generalinis direktorius

Jeigu nedarbas šiandieną būtų 4% vietoje 13,7%, tai SODRAI nereikėtų išlaikyti apie 260 tūkst. bedarbių

Šie asmenys dirbdami papildytų SODROS biudžetą apie 180 mln. Lt per mėnesį (2,2 mlrd. Lt per metus). Tuo pačiu būtų mažiau išmokama nedarbo socialinio draudimo išmokų.

Page 8: G. Rainys,  Viceprezidentas - LPK generalinis direktorius

LIGOS SOCIALINIS DRAUDIMAS (1)

Ligos pašalpa, kurią moka darbdavys 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio.

Ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios iki septintosios laikinojo nedarbingumo dienos mokama 40 procentų, o nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos – 80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Ligos ir motinystės socialinio draudidmo įstatymo 14 str.

Page 9: G. Rainys,  Viceprezidentas - LPK generalinis direktorius

LIGOS SOCIALINIS DRAUDIMAS (2)

Jei bus priimta nauja darbuotojų ligos apmokestinimo tvarka, t.y. darbdavys moka už pirmas 7 ligos dienas, tai vietoje šiandien už 2 pirmas kalendorines nedarbingumo dienas mokamų vid. 160 Lt, darbdaviui tai kainuotų vid. 400 Lt.

Page 10: G. Rainys,  Viceprezidentas - LPK generalinis direktorius

LIGOS SOCIALINIS DRAUDIMAS (3)

SODRA ligos pašalpoms mokėti skiria 578 mln. Lt.

Vidutinė ligos trukmė yra 14 dienų.Už 14 ligos dienų moka:

dabar = 2 d. darbdavys+8 d. SODRA+4 d. nedarbo dienos

planuoja = 5 d. darbdavys+5 d. SODRA+4 d. nedarbo dienos

Page 11: G. Rainys,  Viceprezidentas - LPK generalinis direktorius

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIS DRAUDIMAS

SODROS pajamose Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos sudaro apie 78 mln. Lt.

2009 m. SODROS laukiamos išlaidos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimui sudaro apie 58,8 mln. Lt.

Ar tikslinga perduoti šią socialinio draudimo rūšį vykdyti privačioms draudimo įmonėms? Ar bus sumažinta darbdavio mokama įmoka?

Page 12: G. Rainys,  Viceprezidentas - LPK generalinis direktorius

PENSIJŲ SOCIALINIS DRAUDIMAS (1)

2009 m. gaunančių senatvės pensiją gyventojų buvo 600 tūkst. Darbingo amžiaus gyventojų buvo 2 144 tūkst.

Šiuo metu 1 pensinio amžiaus asmeniui

tenka 3-4 darbingo amžiaus asmenys. (3 dirbantieji išlaiko 2 pensininkus).

2009 m. pensijų socialiniam draudimui išleista 8 261,8 mln. Lt.

Page 13: G. Rainys,  Viceprezidentas - LPK generalinis direktorius

PENSIJŲ SOCIALINIS DRAUDIMAS (2)

Šiuo metu vyrų pensinis amžius yra 62,5 metai, moterų – 60 metų.

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė sulaukus 65 metų yra: vyrų – 13 metų, moterų – 18 metų.

SODROS išlaidos senatvės pensijoms – 5,3 mlrd. Lt. Netekto darbingumo pensijoms – 1,7 mlrd. Lt. Našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo) pensijoms – 392 mln. Lt.

Kiek sutaupytume pailgindami pensinį amžių?

Page 14: G. Rainys,  Viceprezidentas - LPK generalinis direktorius

DISKUSINIAI KLAUSIMAI (1)

1.Kaip išvengti politinio ciklo įtakotų sprendimų SODROS biudžetui?

2.Kaip formuoti SODROS pajamų ir išlaidų perspektyvą nepriklausomai nuo ekonomikos ciklo?

3.Darbuotojų ligos socialinis draudimas – SODROS, darbdavių indėlis bei darbuotojų praradimai? Kur socialiai teisingas balansas?

4.Motinystės skatinimas antrais metais ir toliau mokesčiais, o ne pašalpomis?

Page 15: G. Rainys,  Viceprezidentas - LPK generalinis direktorius

DISKUSINIAI KLAUSIMAI (2)

5.Pensinio amžiaus ilginimas, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo vykdymo perdavimas privačioms draudimo bendrovėms, socialinio draudimo įmokų surinkimo perdavimas Valstybinei mokesčių inspekcijai?

6.Įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą - socialinis draudimas ar socialinis mokestis?

Page 16: G. Rainys,  Viceprezidentas - LPK generalinis direktorius

Pastarieji straipsniai dėl SODROS reformos:

R.Lazutka. Ar lietuviai „nusipelnė“ išeiti į pensiją vėliau? http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/rlazutka-ar-lietuviai-nusipelne-iseiti-i-pensija-veliau.d?id=29475823

R.Kuodis. Dėl “Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformos koncepcijos“. Atskiroji nuomonė. http://www.ekonomika.org/

“Sodros naštą – ant piliečių, darbdavių ir privačių bendrovių pečių”. Savaitraštis “Veidas”, 2010 03 01, 9-asis numeris, 20 p.

Page 17: G. Rainys,  Viceprezidentas - LPK generalinis direktorius

Ačiū už dėmesį