galimybiŲ studija€¦ · development in utena region are set in general territorial planning are...
TRANSCRIPT
Vilnius, 2013 m.
GALIMYBIŲ STUDIJA
KRYPTINGAS INVESTAVIMAS Į TURIZMO PLĖTRĄ
RYTŲ AUKŠTAITIJOS REGIONE
(UTENOS APSKRITIES TERITORIJOJE)
IKI 2020 METŲ
UŽSAKOVAS:
REGIONINĖS PLĖTROS DEPARTAMENTO
PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS
UTENOS APSKRITIES SKYRIUS
Utenio a. 8, LT–28244 Utena, Lietuva
RENGĖJAS: VšĮ „PVC“
Naujoji g. 85 -7, Alytus Lietuva
2
TURINYS
TURINYS ................................................................................................................................................. 2
SANTRAUKA .......................................................................................................................................... 4
SUMMARY .............................................................................................................................................. 5
NAUDOJAMOS SĄVOKOS ................................................................................................................... 9
I. UTENOS REGIONO SOCIALINĖS IR EKONOMINĖS BŪKLĖS ANALIZĖ ......................... 12
1.1. Bendra informacija apie Utenos regioną .............................................................................. 12
1.2. Utenos regiono socialinės ir ekonominės būklės analizės pagrindiniai duomenys.............. 16
1.3. Svarbiausi regiono socialinei ir ekonominei būklei darantys įtaką veiksniai, regiono plėtros
tendencijos ir problemos ................................................................................................................ 37
II. STRATEGINIŲ IR TERITORIJŲ PLANAVIMO SPRENDINIŲ, SUSIJUSIŲ SU TURIZMO
KRYPČIŲ, PRODUKTŲ IR PASLAUGŲ PLĖTRA, ANALIZĖ ............................................... 40
2.1. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas ............................................................... 42
2.2. Nacionalinių autoturizmo trasų specialusis planas .............................................................. 45
2.3. Nacionalinis vandens turizmo trasų specialusis planas ........................................................ 45
2.4. Utenos regiono teritorijos bendrojo plano sprendiniai ......................................................... 45
2.5. Utenos regiono rajonų savivaldybių bendrieji teritorijų planavimo sprendiniai .................. 49
2.6. Utenos regiono rajonų specialieji teritorijų planavimo sprendiniai ..................................... 59
2.7. Svarbių Utenos regiono turizmo plėtrai strateginių ir teritorijų planavimo sprendinių
apibendrinimas .............................................................................................................................. 62
III. GAMTINIAI, SOCIALINIAI IR EKONOMINIAI IŠTEKLIAI UTENOS REGIONE,
NAUDINGI DARNAUS TURIZMO VYSTYMUI...................................................................... 69
3.1. Utenos regiono kurortinės teritorijos ir saugomos teritorijos. ............................................. 69
3.2. Utenos regiono gamtos turizmo ištekliai.............................................................................. 69
3.3. Utenos regiono kultūros paveldo ištekliai ............................................................................ 71
3.4. Turizmo paslaugų, rekreacijos ir turizmo viešosios infrastruktūros objektai ...................... 73
3.5. Apibendrinta Utenos regiono turizmo išteklių, infrastruktūros ir produktų analizė ............ 75
IV. SVEIKATINGUMO IR EKOLOGINIO TURIZMO RINKOS ANALIZĖ UTENOS REGIONE,
ANYKŠČIŲ, IGNALINOS IR ZARASŲ RAJONUOSE ............................................................ 79
4.1. Sveikatingumo ir ekologinio turizmo galimybių analizė Anykščių, Ignalinos, Zarasų rajonų
savivaldybėse – Utenos regiono kurortinėse teritorijose. .............................................................. 79
V. UTENOS REGIONO TURIZMO PLĖTROS ANALIZĖ ............................................................ 84
5.1. Utenos regiono turizmo plėtros SSGG analizė .................................................................... 84
5.2. Utenos regiono turizmo plėtros SSGG analizės išvados: ..................................................... 85
5.3. Utenos regiono turizmo rinkų analizė .................................................................................. 86
5.4. Atskirų tikslinių turizmo rinkų tyrimas ................................................................................ 88
5.5. Rytų Aukštaitijos turistinio regiono tikslinių užsienio rinkų analizės apibendrinimas ....... 89
5.6. Utenos regiono turizmo plėtros problemos ir jų sprendimo būdai ....................................... 90
5.7. Išvados ir pasiūlymai dėl kryptingo investavimo į turizmo plėtrą Utenos regione iki 2020
metų. 90
VI. UTENOS REGIONO TURIZMO PLĖTROS IKI 2020 M. STRATEGINĖS KRYPTYS IR JŲ
ĮGYVENDINIMO PRIORITETAI ............................................................................................... 93
3
6.1. Utenos regiono turizmo plėtros iki 2020 m. krypčių įgyvendinimo strateginių prioritetų
apibūdinimas .................................................................................................................................. 93
6.2. Utenos regiono turizmo informacijos sistemos prioritetas................................................... 94
6.3. Utenos regiono turizmo trasų prioritetas ............................................................................ 100
6.4. Utenos regiono kurortinių paslaugų infrastruktūrinių kompleksų prioritetas .................... 122
6.5. Utenos regiono turizmo plėtros kryptingo investavimo alternatyvos ................................ 125
VII. FINANSINĖ IR EKONOMINĖ-SOCIALINĖ ANALIZĖ ......................................................... 127
7.1. Projekto įgyvendinimo alternatyvų identifikavimas .......................................................... 127
7.2. Vertinami finansiniai rodikliai ........................................................................................... 128
7.3. Skaičiavimų prielaidos ....................................................................................................... 129
7.4. Ekonominio-socialinio poveikio analizė ............................................................................ 137
7.5. Pasiūlymai dėl rekomenduotinų Utenos regiono turizmo plėtros stebėsenos rodiklių ir
kriterijų. ....................................................................................................................................... 138
VIII. AUKŠTAITIJOS TURIZMO IŠTEKLIUS PRISTATANTYS PAKETAI IR MARŠRUTAI .. 141
8.1. Siūlomų turizmo išteklių patrauklumas tikslinėms grupėms: Rusijai, Vakarų Europos
šalims ........................................................................................................................................... 141
8.2. Vakarų Europos šalių turistų kelionių į Lietuvą tikslai ir motyvacijos Vokietija .............. 143
8.3. Latvijos turistų apibūdinimas ............................................................................................. 146
8.4. Rytų Aukštaitijos turizmo išteklius pristatantys paketai Rusijos, vakarų Europos ir Latvijos
rinkoms. ....................................................................................................................................... 147
8.5. Perspektyviniai turistiniai maršrutai kiekvienai Rusijos, Latvijos ir Vakarų Europos
rinkoms apjungiantys visas Rytų Aukštaitijos regiono Utenos apskrities savivaldybių teritorijas,
kiekvienoje iš jų pasiūlant turizmo produktų .............................................................................. 149
IX. UTENOS REGIONO GAMTOS PAŽINIMO TURIZMO PERSPEKTYVOS VIZIJA ............ 152
PRIEDAI ............................................................................................................................................... 154
4
SANTRAUKA
Planuojant turizmo veiklos plėtrą labai svarbu apibendrinti esamą situaciją, nustatyti proveržio
kryptis ir suplanuoti nuoseklią veiksmų eigą. Sakoma, kad idėja be plano yra tik svajonė, todėl
galimybių studija yra ypač svarbi norint atsakyti į pagrindinius klausimus: ko siekiama, kur einama,
ką, kada ir kaip reikia padaryti norint pasiekti trokštamą rezultatą. Egzistuojanti situacija reikalauja
priimti ir įgyvendinti optimalius sprendimus šiandien, kad būtų užtikrinta būsima tvari sėkmė ateityje.
Galimybių studijos paskirtis sukurti viziją ir nustatyti strategines veiklos kryptis formuosiančias
tolimesnę politiką, veiklos gaires ir prioritetus. Nuo to priklausys tolimesnė viso Utenos regiono raida,
kuri svarbi ne tik Utenos apskrities Rytų Aukštaitijos regiono, bet ir visai valstybei.
Galimybių studijos tikslas – identifikuoti esamą situaciją, nustatyti silpnąsias ir stipriąsias
veiklos sritis bei išorės veiksnius galinčius padėti arba sutrukdyti realizuoti naują veiklos viziją bei
koncepciją. Išsamus planas turi sudaryti pagrįstas ir realias prielaidas įgyvendinti Utenos regionui
keliamus investavimo į turizmo plėtrą Rytų Aukštaitijos regione uždavinius, tapti integralia turizmo ir
gamtos išsaugojimo procesų dalimi, atskleisti regiono teritorijos, jos kultūros ir natūralios gamtos
panaudojimo visuomenės ir užsienio turistų poreikiams galimybes bei prisidėti prie vietos
bendruomenės socialinio gerbūvio kūrimo. Įgyvendinus studijoje apibrėžtus tikslus, uždavinius ir
veiksmus, Utenos regionas pratęstų ir prisidėtų prie tolimesnio turizmo plėtros programų.
Galimybių studijoje nustatoma koordinuotą atskirų Utenos regiono turizmo objektų ir
institucinių funkcijų plėtrą, kuri padėtų išvengti atsitiktinio ir chaotiško regiono vystymosi. Jeigu
ateities plėtros sprendimai bus priimami atsižvelgiant į parengtą Utenos regiono turizmo plėtros
galimybių studiją ir bus nuosekliai vykdomas ir laikomasi joje pateiktų nurodymų, tai būtų
suformuotas konceptualiai vientisas daugiafunkcinis veiksmų plano kompleksas, kuris atitiktų
išsikeltus organizacinius tikslus, lūkesčius ir nūdienos reikalavimus.
5
SUMMARY
The feasibility study is to define the current situation, identify weaknesses and strengths of
activities and external factors that may strengthen the realization of the new vision and concept of
tourism development in Utena region up to 2020. The study is aimed to provide reasonable and
realistic assumptions for the public targeted investment into Utena region fields of public
infrastructure, information infrastructure and integrated communication systems as well as complex
services centers of the local Resort areas. Investment strategies into tourism development of the region
is set as an integral part of tourism and conservation regional policies to employ the factors of the
region’s cultural and the natural environment contributing to local community's social welfare
development. The study defines the alternative ways of development of the public tourism and services
infrastructure, advanced tourism information and integrated communication system due targeted
investment tactics.
The feasibility study determined individual Utena coordinated regional tourism objects and
features of institutional development, which would help to prevent sporadic and chaotic development
of the region. If future development decisions will be taken on a prepared Utena region tourism
development feasibility study and will be consistently enforced and complied with the instructions in
it, it would be conceptually formed integral multifunction action plan for the complex, which is
consistent with the established goals with organizational goals, expectations and requirements of
nowdays.
Tourism is a global force for economic and regional development. Tourism development brings
with it a mix of benefits and costs and the growing field of tourism economics is making an important
contribution to tourism policy, planning and business practices. The study of Utena region tourism
development targeted investment policies forward a range of new perspectives which have positively
impact the tourism’s contributions to destination, resource use, evaluations and business practices.
Tourism is a major industry globally and a major sector in many economies of Lithuania
including Utena region. Over time, an increasing number of local tourism destinations have opened up
in the region and invested in tourism development, turning modern tourism into a key driver for
socioeconomic progress in the range of the municipalities of the region. Even three municipalities, -
Anyksciai, Zarasai and Ignalina are legally stated as Resort Areas which means the exceptional
conditions and conductive environment for tourism services development. This fact makes Utena
regions into outstanding perspective in tourism markets, nevertheless the development of regional
tourism dimension in organizational and promotional of the region’s economy scale still remains one
of the main challenge for the nearest period up to 2020.
The expenditure associated with tourism flows makes a substantial economic contribution to
the Uten region economy regionally, by municipality and by local Resort Areas.
Much of the tourism literature today appreciates the importance of developing tourism
‘sustainably’. Whatever the precise meaning of this term, an essential element of a sustainable tourism
industry is economic viability. It is sometimes forgotten that the concept of sustainability has an
economic dimension alongside its social and environmental dimensions. Economic efficiencies result
in less use of resources with potentially less adverse social and environmental impacts from their use.
Tourism development is fundamentally driven by business. However, national, regional and municipal
governments play a significant role as partners in tourism development to an extent which is not
replicated in most other industries through their extensive engagement, by all levels of government, in
tourism planning and strategy, marketing, infrastructure development, land use planning and
responsibility for parks and public and natural attractions, and through their role in managing
environmental and community impacts of tourism. The more comprehensive our understanding of the
economic issues associated with tourism is, as reflected in the decisions made by tourism operators and
policies enacted by destination managers, the more able are economic efficiencies to be achieved in the
overall objective of sustainable development of the industry.
6
The study analyses the social and economic situation in Utena region. Provides common
observe of the region economy, analyses the basic statistical data to clarify the tendencies of the
socioeconomic development.
The analysis of the municipal and regional masterplaning as well as strategic planning and its
forecasted impact on the tourism services development in the region is also provide in the study. The
study analyze the data of the Master Plan for the territory of the Republic of Lithuania on the behalf of
Utena region tourism development features. The National plan for the development of the automobile
tourism, and National plan for the development of waterways tourism provides the forecasted set of the
tourism tracks in Utena region that allows the development in regional level infrastructure actual for
all municipalities and nature parks. The Utena region master plan is the main territorial planning
document which is formulated for the county territory. The key objectives and tasks for the tourism
development in Utena region are set in general territorial planning are to implement and detail the
solutions of the general plan of the Republic of Lithuania in the county territory. The plan is to
formulate the principal regulations of and create the foundation for the harmonious tourism
development accorded with the management of the county territory. The plan foresees the
development and improvement of the spatial structure of the Utena region, to form and develop its
tourism infrastructure system, to provide for the means to improve the quality of life and the
environment. The plane formulates the principal regulations for the territory protection from the
hazardous natural and technological processes which contains crucial importance on the sustainable
tourism development in the region. Also, the plan provides for the means determining the rational use
of natural resources, an ecological equilibrium, and the formation of the natural framework,
conservation of values of natural and cultural heritage. This allows to forecast targeted investments
into tourism infrastructure development keeping the principles of sustainable. For instance, the
Regulations for the Drafting of Master Plans require performing the assessment of the impact of the
solutions of master plans on sustainability of the development. The focus of master plans is on
sustainable development. The term is used not only in territorial planning, but also in other state
documents (e.g. in the Lithuanian Strategy of Sustainable Development). Lithuanian Department of
Statistics defines the term “sustainable development“ as “development of the society providing
opportunities to reach the welfare for the present and future generations by harmonizing
environmental, economic and social objectives of the society without exceeding allowable limits of
environmental impact.”
The municipal detailed planning is also analyzed in study as the set extremely important
solutions to develop the tourism on the regional level. The municipal detailed plans is a territorial
planning documents the set up the base of the conditions, rights and obligations in using a land plot
and developing an tourism related activity in it. It is a territorial planning document which indicates
the limits of land plots of the forecasted public infrastructure, as tourism tracts, bicycle paws and the
regime of the use and management of territories, manner and/or character of use of a land plot;
admissible height of buildings if it comes to the needs, then the admissible density and intensity of
occupying a land plot in per cent; a place for construction works, a boundary of and so on.
The analysis of these document comes to conclusion that the territorial plans of the Utena
region foresees fair enough public infrastructure, the automobile tourism tracts, bicycle tracts and
waterway tracts which are important to set up the region network of the tourism infrastructure to
strengthen the development of the touristic region. The forecasted tourism tracts could be treated as the
local mean tracts that allows short term breaks around specific towns and areas and the regional mean
tracts, for longer trips around the Utena region.
The whole set of the important issues of the regional tourism development is related with the
exploitation of the natural resources. This study examines the problems related to the development of
regional tourism and well-balanced use of local natural resources and cultural values. The aim of the
investigation is to provide the most rational and perspective solutions to the development of Utena
region by generalizing theoretical and practical experience in preserving and recreating less developed
rural areas that can be proud of their natural resources and cultural values. The natural and cultural
resources of the region are stated as unique and rich, quite favorable to develop the active leisure
tourism, rural tourism, cultural tourism as well as ecotourism, especially within the nature parks.
7
The specific insight of the study is concentrated on the capacities and abilities to develop the
wellness tourism and ecotourism in Utena region. The analysis of the necessary services infrastructure
and human resources shows weak potential of the region to become competitive player in the wellness
tourism market even in the national level. The absence of the qualified human resources with the
specific knowledge and skills that necessary in this service-quality-sensitive field of activities as well
as lack of common services background in the area remains Utena region in the reserved perspectives
for nearest years. Nevertheless the unique nature resources ant excellent set of the nature parks, leaded
by the National park of Aukstaitija, along with fine-developed ecotourism infrastructure within the
territories of the parks makes the region an excellent opportunity to strengthen the positions of the
ecotourism region even on the international tourism markets. The need of regional tourism information
system is obvious in the field as well.
The analysis of Utena region tourism development is based on the SWOT that comes to
conclusions of the regions potential to become competitive player in tourism markets is strong enough
by means of the nature resources in favorable geographic position, close distances to Vilnius, Ryga
and the international railway line factor.
The critical point in the development policy is setting up the position of the regional level. This
would allow to unite the separate resources and the capacities of local municipalities, to concentrate
the public investments on targeted development fields with unanimous efforts strengthen local
economy by tourism development. The extraordinary fact of having even three Resort Areas in the
region opens the opportunities and calls to challenges to successfully compete in the market among the
resort services providers. The important and positive issue for the needs of the management of tourism
region is the presence of public institution “ Bureau of the Directorate of Ezeru Krastas Euroregion”
which is founded and supported bay all municipalities of Utena region and consists within the network
of the Bureaus in neighborhood Latvia and Belorussia.
The conclusions links to the importance of the necessity to develop regional tourism tracts for
the automobile tourism, bicycle tracts as well as waterways tourism infrastructure accorded to the
excellent set of lakes and the brooks and the rivers, combines with favorable position of two national
and international highways crossing Utena region.
Exclusive attention is required to the position of international railway line that comes through
Resort Area of Ignalina and gives an opportunity to exploit the railway for the access of the tourism
region and local resort areas from Russia. This is opportunity that puts the region in the most favorable
position to compare with other Lithuanian resorts that no-one has the railway connections.
The study concludes that service quality and quantity as well is the field that critically needs an
inspiration and incentives. The long-term systemic consultancy support programmers for local SMEs
and individual service providers are recommended to train the skills and knowledge necessary to
organize qualified services for tourism.
The conclusions comes on the issue of critical need of the modern, innovative regional tourism
information system based on integrated communication principles.
The study provides analysis on the targeted tourism markets for Utena regions. The sight is
concentrated not only on the local market. The tourists from neighborhood Latvia, from Russia and
Western Europe countries are most desirable to reach the aims of tourism economy in the region. Also,
the foreign tourists are classified not only by country. The importance of the different transportation is
cleared up, forecasting the ability for Russians to come by trains, Latvians by cars, and excellent
ability for the western travelers to access Utena region by campers.
Finally, the study comes to formulate the priorities within the strategic policies of Utena region
tourism development. The set of three priorities, that do compete in between but coms as interacting
aspects of the regional tourism to become competitive in modern tourism markets. The priorities are:
Priority. Setting up the modern, innovative regional tourism information system based on
integrated communication principles;
Priority. Setting up the network of the tourism tracts across the region of Utena;
8
Priority. Setting up the network of tourism infrastructural service centers within the three
Resort Areas of Utena region, as united resorts’ service set.
The study calculates the forecasts of investments to implement the projects based on above-
mentioned priorities. The calculations leads to the three alternatives that combines the creation
of the regional tourism information system, cross-regional tourism tracts infrastructure and
development of several public infrastructural service centers in the Resort Areas. The
calculations leads to three alternatives that differs mainly in the forecasting the tourism tracts
should be installed.
The firs alternative forecasts the set of local tracts around various destinations of the region that
would be attractive for short-term visitors.
The second alternative is based on the calculations to install the cross-region-long
infrastructural lines that unites all municipalities in the region, combines in between with
tourism waterways, bicycle paws and tourism infrastructure on motorways.
The third alternative foresees combination of both sets of the tourism tracts, - the local and the
regional network.
The calculations comes to the recommendations to concentrate the targeted investments on the
second alternative, that leads to optimal and most efficient way to develop the effecient tourism
economy in Utena region
9
NAUDOJAMOS SĄVOKOS
Aktyvaus poilsio turizmas – keliavimas gamtinėje aplinkoje pėsčiomis, dviračiais, slidėmis,
valtimis, kopiant į kalnus ir kitaip, panaudojant savo fizines ir dvasines jėgas ar turint tikslą jas atgauti.
Apgyvendinimo įstaiga – kolektyvinio ar privataus apgyvendinimo patalpos, kuriose nuolat
arba kartais trumpam laikotarpiui teikiama nakvynė svečiams (turistams).
Atokvėpio vieta – trumpalaikiam poilsiui be nakvynės skirta teritorija greta pažintiniu taku,
rekreacinio prioriteto zonose ir kitose vietose. Joje įrengiami miško baldai, mažieji kraštovaizdžio
architektūros statiniai ar įrenginiai (skydai, stendai, nuorodos).
Atvykstamasis turizmas – apima užsieniečių, atvykstančių į Lietuvą ir laikinai čia
apsistojančių, keliones.
Dalykinis (konferencijų) turizmas – keliavimas profesiniais ar darbo tikslais, siekiant įgyti
profesinių žinių ir jas papildyti, ar susijęs su dalykiniais susitikimais, parodų lankymu, dalyvavimu
seminaruose, konferencijose, kongresuose.
Ekologinio (pažintinio) turizmas – aktyvaus poilsio turizmo sudėtinė dalis. Aktyvaus poilsio turizmas - dviračių, vandens, žygių, žvejybos, medžioklės bei ekologinio (pažintinio) turizmas.
Gamtiniai sveikatos veiksniai – specifinėmis fizinėmis, cheminėmis, biologiškai aktyviomis
savybėmis pasižymintys, moksliškai ištirti ir pripažinti, natūralūs mineraliniai vandenys, jūros vanduo,
peloidai (durpinis purvas, sapropeliai, molis ir kiti), taikomi sveikatos stiprinimo, ligų profilaktikos ir
reabilitacijos tikslais.
Gamtinis kompleksas – išskirtinis gamtos objektų derinys, kuris atspindi savitas Lietuvos
kraštovaizdžio ypatybes.
Gamtos paminklas – valstybės saugomas gamtos paveldo objektas (patvirtintas aplinkos
ministro įsakymu Nr. 652 )
Išvykstamasis turizmas – apima Lietuvos gyventojų, keliaujančių į užsienį ir laikinai ten
apsistojančių, keliones
Kultūrinis turizmas – keliavimas turint tikslą pažinti kultūrinę aplinką, įskaitant
kraštovaizdžius, kultūros ir gamtos paveldą, tradicijas, išskirtinį vietos gyvenimo būdą, įvykius ir
kultūros renginius, vaizduojamąjį ir scenos menus, kitus kūrybinių ir kultūrinių pokyčių procesus.
Kultūros paveldo objektai – pavieniai ar kompleksą sudarantys objektai, registruoti kaip
nekilnojamosios kultūros vertybės, t.y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų
dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems
priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti.
Kultūros paveldo vietovė – teritorija, kuri pasižymi istoriškai susiformavusiais ypatumais,
visumos darna ir (ar) derme su gamtine aplinka ir kurioje yra kultūros paveldo objektų.
Lankytina vietovė –teritorija, turtinga rekreaciniais ir turizmo ištekliais, turinti instituciškai
apibrėžtas ribas, kurioje instituciškai organizuota kultūros ir gamtos paveldo vertybių apsauga,
plėtojama vientisa viešoji turizmo infrastruktūra ir paslaugos. Vadovaujantis šiuo apibrėžimu
lankytinos vietovės yra: senamiesčiai, nacionaliniai ir regioniniai parkai, kurortai, didieji Lietuvos
miestai. Lankytini objektai, esantys senamiesčio teritorijoje, neišskiriami.
Lankytinas objektas – materialus objektas, reikšmingas Europos ir Lietuvos kultūrai bei
istorijai, turintis pažintinę vertę, atviras lankytojams. Lankytinas objektas turi būti saugomas
UNESCO, turėti valstybės saugomos kultūros paveldo vertybės, kultūros paveldo paminklo, ar gamtos
paminklo statusą ar turėti muziejaus statusą. Kultūros paveldo objektai, kuriems taikoma pradinė
teisinė apsauga (registriniai), vietinės ekspozicijos, neturinčios muziejaus statuso į lankytinų objektų
sąrašą netraukiami.
10
Kempingas – apgyvendinimo paslaugoms teikti skirta, suplanuota aikštelėmis ir įrengta
teritorija, kurioje turistai apgyvendinami palapinėse, mobiliuose ar stacionariuose nameliuose, ir yra
sudarytos sąlygos transporto priemonėms statyti.
Memorialinis kompleksas – Europos ir Lietuvos kultūrai reikšmingų asmenybių paminklinis
ansamblis.
Muziejus– juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė, viešoji įstaiga ar kitos teisinės formos
juridinis asmuo, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka, kurio svarbiausia veikla yra kaupti, saugoti,
restauruoti, tirti, eksponuoti bei populiarinti materialines ir dvasines kultūros vertybes bei gamtos
objektus. Lankytini muziejai turi turėti muziejaus statusą, nuolatinį darbo laiką (ir savaitgaliais),
užtikrinti eksponatų apsaugą, žinybiniai, viešosios įstaigos-muziejai, privatūs ir visuomeniniai
muziejai (ypač mokyklų) turėti atskirą įėjimą tik į muziejaus patalpą.
Nacionalinė autoturizmo trasa – daugiadienėms kelionėms lengvaisiais automobiliais,
turistiniais autobusais, kemperiais (nameliais ant ratų), motociklais poilsio ar turizmo tikslais
suplanuotu maršrutu skirtas viešosios turizmo infrastruktūros kompleksas, paženklintas vietovėje
trasos ženklais, susietas su valstybės saugomomis kultūros paveldo vertybėmis, gamtos paveldo
objektais, turinčiais paminklo statusą, išskirtiniais kraštovaizdžiais, reprezentuojančiais Lietuvos
gamtinės aplinkos savitumą ir įvairovę.
Poilsiavietė – laikinai apsistoti be nakvynėms skirta teritorija, kurioje gali buti įrengiami lauko
baldai, pavėsinės, persirengimo kabinos, laužavietės, tualetas, kiti mažieji kraštovaizdžio architektūros
statiniai, automobilių stovėjimo ir sporto aikštelės. Joje turi buti sudarytos sąlygos lankytojų higienos
poreikiams tenkinti bei buitinėms atliekoms surinkti.
Prieplauka – stacionari arba plaukiojanti (debarkaderis) laivu priplaukimo, stovėjimo,
pakrovimo, įkrovimo, išplaukimo vieta, neturinti visu uostui būdingu požymiu. Uostas yra vidaus
vandenų akvatorija ir kranto teritorija su joje esančiais pastatais ir įrenginiais, skirta laivams įplaukti,
stovėti, juos remontuoti, iškrauti, pakrauti ir išplaukti.
SPA paslauga – sveikatinimo ar sveikatingumo paslauga, teikiama naudojant vandens ar
gamtinius sveikatos veiksnius.
Stovyklavietė – poilsiui su nakvyne skirta teritorija, kurioje gali buti teikiama turistinės
stovyklos paslauga, pritaikyta palapinėms statyti. Joje gali buti įrengiami mažieji kraštovaizdžio
architektūros statiniai, automobilių stovėjimo aikštelė, įranga maistui ruošti, laužavietės, sudaromos
sąlygos higienos poreikiams tenkinti, atliekoms surinkti bei poilsiui organizuoti.
Svečias – asmuo, kuris atvyksta (išvyksta) į apgyvendinimo įstaigą ir įsiregistruoja
(išsiregistruoja).
Sveikatingumo paslauga – sveikatos stiprinimo paslauga, kurią teisės aktų reikalavimus
atitinkančiose patalpose teikia specialistas, įgijęs teisės aktų nustatyta tvarka šiai veiklai reikiamą
kvalifikaciją.
Sveikatos turizmas – keliavimas turint tikslą pagerinti sveikatą, gaunant sveikatinimo ir (ar)
sveikatingumo paslaugų.
Turistas – kiekvienas lankytojas, kuris lankomoje vietovėje arba šalyje apsistoja bent vienai
nakčiai.
Turizmo maršrutas – iš anksto pagal kelionės poilsio ar turizmo tikslais tematiką suplanuotas
vykimo kelias, jungiantis vienoje ar keliose gyvenamosiose vietovėse turistų lankomas vietas ir turistų
aptarnavimo objektus.
Turizmo produktas – paslaugų ir turizmo veiklos sąlygų visuma, siūloma turisto interesams
kelionės metu tenkinti.
Turizmo trasa – keliauti poilsio ar turizmo tikslais suplanuotas, įrengtas ir specialiais trasos
ženklais vietovėje paženklintas vientisas turizmo ir poilsio infrastruktūros objektas.
11
Valstybės saugomi kultūros, technikos paveldo objektai ir vietovės – objektai ir vietovės
įtrauktos į oficialų Kultūros vertybių registrą ir turi Valstybės saugomo kultūros paveldo objekto arba
kultūros paminko statusą. Kultūros paveldo objektai, kuriems taikoma pradinė teisinė apsauga
(registriniai) neįtraukiami į šią sąvoką.
Vienadienis lankytojas – kiekvienas lankytojas, kuris lankomoje vietovėje arba šalyje
neapsistoja nakvynei.
Viešoji turizmo ir poilsio infrastruktūra – nuosavybės teise valstybei ar savivaldybėms
priklausantys stacionarūs ar laikini statiniai ir įrenginiai (turizmo trasos, pėsčiųjų (dviračių) takai,
poilsio, apžvalgos ar stovėjimo aikštelės, stovyklavietės ir jų įrenginiai, paplūdimių įrenginiai,
informacijos, higienos ir atliekų surinkimo priemonės, kiti renginių, lankytojų aptarnavimo ir poilsio
objektai), skirti rekreacinėms teritorijoms ir turizmo objektams lankyti ir (ar) poilsio veiklai
organizuoti.
12
I. UTENOS REGIONO SOCIALINĖS IR EKONOMINĖS BŪKLĖS ANALIZĖ
1.1. Bendra informacija apie Utenos regioną
Utenos regionas apima didžiąją dalį etnografinio Rytų Aukštaitijos
regiono, kur kraštovaizdžiai itin palankūs rekreacijai ir turizmui plėtoti.
Žymiausios ir lankomiausios vietos Aukštaitijos nacionaliniame bei Anykščių,
Asvejos, Gražutės, Labanoro regioniniuose parkuose: Palūšės turizmo ir
rekreacijos centras, Anykščių šilelis ir Puntuko akmuo, „Laimės žiburys”, A.
Žukausko-Vienuolio, J. Biliūno, bitininkystės, etnokosmologijos, energetikos,
kraštotyros ir kt. muziejai, etnografiniai kaimai, Žiemos sporto centras,
žirgynai, malūnai, sodai.
Regioną sudaro Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos, Zarasų rajonų ir
Visagino savivaldybės teritorijos. Regiono centras – Utenos miestas.
Pav. 1. Utenos regiono administracinis suskirstymas
1
1.1.1. Anykščių rajonas
Anykščių rajonas yra vienas didžiausių Lietuvoje. Rajono
administracinis centras - Anykščiai, 52 km nuo Utenos. Rajono vakarų dalis
yra Nevėžio žemumos pakraštyje. Didžioji rajono dalis išsidėsčiusi Vakarų
Aukštaičių plynaukštėje, pietryčiuose pereinančioje į Aukštaičių aukštumą.
Čia yra aukščiausia – 194 m. rajono vieta. Rajone yra 76 ežerai, tarp jų 968
ha Rubikių (senasis pavadinimas Anykščio), 200 ha Suosos, 192 ha
Viešinto, 6 tvenkiniai. Miškingumas 29,8%, didžiausi miškai - Šimonių
giria, Ramaldavos ir Troškūnų miškai.
Pramonė - statybinių medžiagų, suvirinimo elektrodų, vyno gamybos
- sutelkta Anykščiuose. Rajone yra daugiau kaip 250 kultūros paminklų. 2007 m. vasarą Anykščiams
buvo suteiktas kurortinės teritorijos statusas. Rajone aptikti ir naudojami kvarcinio smėlio klodai.
Rajono teritorijos - 1764,9 km2 - didžiąją dalį sudaro žemės ūkio naudmenos - 56,8%. Rajone
yra: 3 miestai – Anykščiai, Kavarskas ir Troškūnai; 8 miesteliai – Andrioniškis, Debeikiai, Kurkliai,
Skiemonys, Surdegis, Svėdasai, Traupis ir Viešintos; 758 kaimai.
1Lietuvos statistikos departamentas, www.stat.gov.lt
13
Savivaldybėje yra 10 seniūnijų (skliausteliuose
– seniūnijos centras):
Andrioniškio seniūnija (Andrioniškis)
Anykščių seniūnija (Anykščiai)
Debeikių seniūnija (Debeikiai)
Kavarsko seniūnija (Kavarskas)
Kurklių seniūnija (Kurkliai)
Skiemonių seniūnija (Skiemonys)
Svėdasų seniūnija (Svėdasai)
Traupio seniūnija (Traupis)
Troškūnų seniūnija (Troškūnai)
Viešintų seniūnija (Viešintos)
1.1.2. Ignalinos rajonas
Ignalinos rajono plotas – 1,496 kv. km. Jis užima 20,8 % Utenos
apskrities teritorijos (antras pagal dydį), 2,3 % šalies teritorijos.
Žemės ūkio paskirties žemė – 52,3 %, miškai – 33,7 %, pelkės – 10,9 %,
vandens telkiniai – 7,7 % viso ploto. Didžiausias ežeras – Dysnai. Giliausias –
Gavys. Ilgiausia upė – Birvėta-Konaražina (Dysna), kuri užima 91,3 ha, jos ilgis
– 49,6 km. 50 % Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijos priklauso Ignalinos
rajonui. Šiaurės pietų kryptimi rajoną kerta krašto kelias Vilnius – Zarasai bei
geležinkelis Sankt Peterburgas – Varšuva.
Ignalina ežerų ir miškų kraštas. Nuostabaus grožio vietovės patrauklios
tiems, kuriuos vilioja natūrali gamta, žvejyba, vandens pramogos, turistiniai žygiai valtimis, dviračiais,
žiemos sportas, skraidyba ar ramus poilsis kaimo sodyboje. Nuo Vilniaus 108 km nutolusią Ignalina
patogu pasiekti traukiniu, automobiliu. Ignalinos rajono žemės driekiasi rytiniu respublikos pasieniu.
Rytuose ribojasi su Baltarusijos Respublika, šiaurėje — su Zarasų, pietuose — su Švenčionių, o
vakaruose — su Utenos rajonu. Rytinėje rajono dalyje vyrauja lygumos, likusi dalis kalvota.
Rajone yra 12 seniūnijų (skliausteliuose – seniūnijos centras):
Ceikinių seniūnija (Ceikiniai)
Didžiasalio seniūnija (Didžiasalis)
Dūkšto seniūnija (Dūkštas)
Ignalinos seniūnija (Ignalina)
Ignalinos miesto seniūnija (Ignalina)
Kazitiškio seniūnija (Kazitiškis)
Linkmenų seniūnija (Linkmenys)
Mielagėnų seniūnija (Mielagėnai)
Naujojo Daugėliškio seniūnija (Naujasis
Daugėliškis)
Rimšės seniūnija (Rimšė)
Tverečiaus seniūnija (Tverečius)
Vidiškių seniūnija (Vidiškės).
1.1.3. Molėtų rajonas
Molėtų rajonas plyti rytinėje Lietuvos dalyje, nutolęs nuo šalies sostinės
Vilniaus apie 60 km, šalia magistralės Vilnius - Utena. Administracinis centras -
Molėtų miestas.
Rajone vyrauja smulkus ir vidutinis verslas, žemės nederlingos, mažai
pramonės, todėl prioritetinė rajono vystymosi kryptis – rekreacija, leidžianti
plėtoti šios krypties verslą, ekologinį ūkininkavimą, poilsio ir turizmo
infrastruktūrą.
Didžiausias krašto turtas – švari gamta, nes nėra didelių aplinką
14
teršiančių pramonės įmonių. Ketvirtadalį rajono teritorijos užima miškai, tarp kurių tyvuliuoja net 227
ežerai. Molėtų rajone yra ilgiausias Lietuvos ežeras Asveja (Molėtų rajone -30 km), teka upės Siesartis
ir Virinta. Dalis rajono teritorijos patenka į Asvejos ir Labanoro regioninius parkus.
Turtingas Molėtų rajono kultūros paveldas: 403 archeologijos, dailės, architektūros ir istorijos
paminklai. Gausiai lankomi unikalus Etnokosmologijos muziejus (Kulionių k.), Žvejybos muziejus
(Mindūnų k.). Molėtuose veikiančiame krašto muziejuje galima susipažinti su miesto ir krašto istorija,
čia rengiamos tautodailės parodos.
Rajone yra: 1 miestas – Molėtai, 5 miesteliai – Alanta, Balninkai, Dubingiai, Giedraičiai,
Joniškis; 928 kaimai.
Rajone yra 11 seniūnijų (skliausteliuose – seniūnijos centras):
Alantos seniūnija (Alanta)
Balninkų seniūnija (Balninkai)
Čiulėnų seniūnija (Toliejai)
Dubingių seniūnija (Dubingiai)
Giedraičių seniūnija (Giedraičiai)
Inturkės seniūnija (Inturkė)
Joniškio seniūnija (Joniškis)
Luokesos seniūnija (Molėtai)
Mindūnų seniūnija (Mindūnai)
Suginčių seniūnija (Suginčiai)
Videniškių seniūnija (Videniškiai)
1.1.4. Utenos rajonas
Utenos rajonas – aukštumų, kalvų bei tankių miškų ir vaizdingų ežerų
kraštas, išsidėstęs Baltijos kalvyno Aukštaičių aukštumos šiaurės vakarinėje
dalyje, Šventosios baseine. Etnografiškai jis priklauso Rytų Aukštaitijai, o
administracine tvarka – Utenos apskričiai. Aplink jį yra kitos gretimos šešios
administracinės teritorijos – Rokiškio, Ignalinos, Molėtų, Anykščių, Zarasų ir
Švenčionių rajonai. Rajone yra 8 miesteliai – Daugailiai, Kuktiškės, Leliūnai,
Saldutiškis, Sudeikiai, Tauragnai, Užpaliai ir Vyžuonos, 592 kaimai.
Utenos rajono savivaldybė išsidėsčiusi Aukštaičių aukštumos
šiaurrytinėje dalyje. Rajono centru driekiasi Vilniaus − Utenos geležinkelis,
Kauno − Daugpilio, Vilniaus − Kupiškio plentai. Asfaltuoti keliai jungia Uteną su visais kaimyniniais
rajonais (Anykščių, Molėtų, Švenčionių, Ignalinos, Zarasų ir Rokiškio).Rajone yra: 1 miestas – Utena;
8 miesteliai – Daugailiai, Kuktiškės, Leliūnai, Saldutiškis, Sudeikiai, Tauragnai, Užpaliai ir Vyžuonos;
592 kaimai.
Rajone yra 10 seniūnijų (skliausteliuose – seniūnijos
centras):
Daugailių seniūnija (Daugailiai)
Kuktiškių seniūnija (Kuktiškės)
Leliūnų seniūnija (Leliūnai)
Saldutiškio seniūnija (Saldutiškis)
Sudeikių seniūnija (Sudeikiai)
Tauragnų seniūnija (Tauragnai)
Utenos seniūnija (Utena)
Utenos miesto seniūnija (Utena)
Užpalių seniūnija (Užpaliai)
Vyžuonų seniūnija (Vyžuonos)
15
1.1.5. Zarasų rajonas
Zarasų rajonas - išsidėstęs šiaurės rytinėje Lietuvos Respublikos dalyje,
Utenos apskrityje, Baltijos kalvyno Aukštaičių aukštumose, jo plotas užima 1339
kv. km. Šiaurėje pasienis su Latvijos Respublika, o rytuose su Baltarusijos
Respublika. Rajoną sudaro 10 seniūnijų, rajono administracinis centras – Zarasų
miestas.
Zarasų rajone yra 305 ežerai (didžiausi – Drūkšiai, Luodis, Sartai,
Avilys), 3 tvenkiniai (didžiausias – Antalieptės marios). Didžiausi miškai –
Salako-Tumiškių, Gražutės.
Zarasų rajonas pasižymi nuostabia, tyra bei vaizdinga gamta, retai kur
kitur sutinkama flora bei fauna. Rajone veikia net du regioniniai parkai: Gražutės bei Sartų. Zarasų
rajonas vienas ežeringiausių Lietuvoje (per 300 įvairaus dydžio ežerų). Nors rajono teritorijoje telkšo
didžiausias Lietuvos ežeras – Drūkščiai, bei į didžiausiųjų Lietuvos ežerų dešimtuką patenkantys
Sartų, Luodžio, Avilio ežerai, tačiau pagrinde vyrauja nedideli, iki 10 ha ploto vandens telkiniai. Per
rajoną teka 8 upės, didžiausia iš jų - Šventoji. Nepaisant vandens išteklių gausos, rajonas ypatingas ir
savo augalija. Miškai, daugiausiai pušynai, čia užima, net apie 30 procentų teritorijos. Natūralių
gamtinių išteklių gausa sudaro itin palankias sąlygas turizmo bei sveikatingumo paslaugoms vystyti,
tad Zarasai nuo seno garsėja kaip poilsiui ir rekreacijai itin palanki, tinkama teritorija. 2008 m. Zarasų
miestui suteiktas kurortinės teritorijos statusas, o 2010 metais Zarasų kraštas pripažintas „Patrauklia
Europos turizmo vietove“.
Rajone yra: 2 miestai – Dusetos ir Zarasai; 3 miesteliai – Antalieptė, Salakas ir Turmantas; 793
kaimai. Rajone yra 10 seniūnijų (skliausteliuose –
seniūnijos centras):
Antalieptės seniūnija (Antalieptė)
Antazavės seniūnija (Antazavė)
Degučių seniūnija (Degučiai)
Dusetų seniūnija (Dusetos)
Imbrado seniūnija (Imbradas)
Salako seniūnija (Salakas)
Suvieko seniūnija (Suviekas)
Turmanto seniūnija (Turmantas)
Zarasų seniūnija (Zarasai)
Zarasų miesto seniūnija (Zarasai)
1.1.6. Visagino savivaldybė
Administracinis teritorinis vienetas šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos
apskrityje. Centras – Visaginas.
Formaliai savivaldybė įkurta 1994 m. liepos 19 d., 1995 m. kovo 25
d. įvyko vietos savivaldos rinkimai. Iki 2003 m. sausio 1 d. Visagino
savivaldybę sudarė tik Visagino miestas, tačiau įsigaliojus Ignalinos ir
Visagino savivaldybių ribų keitimo įstatymui, Visagino savivaldybei buvo
priskirti šiauriniai Rimšės seniūnijos (Ignalinos rajono savivaldybė) kaimai,
savivaldybės plotas padidėjo nuo 896 ha iki 5841 ha.
Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Visagino savivaldybės taryba,
vykdomoji valdžia – Visagino savivaldybės administracija. Seniūnijų nėra.
Savivaldybės teritorijoje yra šios gyvenvietės:
Babrūša Čeberakai Drūkšiniai
Galai Julionys Juliškė
Karlos Lapušiškė Mantvilai
Petriškė Ramybė Serbiejiškė
Skryteliai Stabatiškė Šaškai
Tiltelis Tumelina Visaginas
16
1.2. Utenos regiono socialinės ir ekonominės būklės analizės pagrindiniai duomenys
Siekiant išanalizuoti ir įvertinti svarbiausius regiono socialinei ir ekonominei būklei darančius
įtaką veiksnius, regiono plėtros tendencijas ir nustatyti problemas, į kurias atsižvelgus formuojamos
regiono plėtros strateginės nuostatos, tame tarpe ir susijusios su turizmo plėtra, išskiriami ir
analizuojami pagrindiniai Utenos regiono socialiniai-ekonominiai statistiniai rodikliai ir jų
sudedamosios dalys. Rodikliai yra lyginami su šalies vidurkiu, kitų Lietuvos regionų duomenimis,
Utenos regiono lyginamąją dalimi bendroje šalies atitinkamo rodiklio struktūroje. Analizuojama
rodiklių pokyčių dinamika, tendencijos, pokyčius sąlygojantys ir įtakojantys veiksniai, priežastys ir
pasekmės bei ateities perspektyvos.
Atsižvelgiant į galimybių studijos tikslą identifikuoti kryptingo investavimo į turizmo plėtrą
rytų Aukštaitijos regione (Utenos regiono teritorijoje) iki 2020 m. gaires, išskiriami pagrindiniai
socialiniai ir ekonominiai rodikliai, turintys tiesioginę ir netiesioginę įtaką turizmo plėtrai Aukštaitijos
regione arba sąlygojantys bendrą socialinį-ekonominį klimatą regione, kuris savo ruožtu įtakoja
turizmo plėtros aplinką ir jo perspektyvas rytų Aukštaitijos regione.
Visa analizuojama informacija yra pagrįsta viešai skelbiamais Lietuvos statistikos
departamento duomenimis, interneto svetainėje www.stat.gov.lt (rodiklių duomenų baze
db1.stat.gov.lt)
Lankytojų srautų turizmo informacijos centruose (TIC) informacija pagrįsta rajonų TIC
pateikta informacija ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis.
Darbo rinkos informacija pagrįsta viešai skelbiamais Lietuvos darbo biržos duomenimis,
interneto svetainėje www.ldb.lt ir teritorinių darbo biržos padalinių informacija.
1.2.1. Administracinė teritorija ir gyventojai
Lentelė 1. Administracinė teritorija.
2013 metų pradžioje Utenos regionas apėmė
7.201 km2 teritoriją, arba 11 proc. visos šalies
teritorijos. Tai yra 5-tas pagal užimamos teritorijos
dydį regionas Lietuvoje. Anykščių rajonas yra
didžiausias Utenos regiono rajonas pagal užimamos
teritorijos dydį. Toliau atitinkamai seka Ignalinos,
Molėtų, Zarasų, Utenos ir Visagino rajonai (žr.
Lentelė 1). Galima pastebėti, kad išskyrus Visagino
rajoną, kitų Utenos regiono rajonų užimamoms
teritorijos yra labai panašaus dydžio ir skirtumai yra
nežymūs.
Utenos regione 2013 metų pradžioje gyveno
146,08 tūkst. žmonių, arba 4,9 proc. šalies gyventojų.
Pagal gyventojų skaičių tai 9-tas šalies regionas.
Pažymėtina, kad net 28,6 proc. Utenos regiono
gyventojų populiacijos sudarė Utenos rajono
savivaldybės gyventojai t.y. stebima žymi gyventojų
koncentracija vienoje rajono savivaldybėje, kai tuo
tarpu kitose regiono savivaldybėse gyventojų skaičius
pasiskirstė palyginti tolygiai: nuo 12,0 proc. Ignalinos rajono savivaldybėje iki 18,8 proc. Anykščių
rajono savivaldybėje (žr. Lentelė 2).
Nr. Teritorija, km² 2013 m. Dalis, % Vieta
Lietuvos Respublika 65.300 100,0%
1 Alytaus apskritis 5.425 8,3% 6
2 Kauno apskritis 8.089 12,4% 3
3 Klaipėdos apskritis 5.209 8,0% 7
4 Marijampolės apskritis 4.463 6,8% 8
5 Panevėžio apskritis 7.881 12,1% 4
6 Šiaulių apskritis 8.540 13,1% 2
7 Tauragės apskritis 4.411 6,8% 9
8 Telšių apskritis 4.350 6,7% 10
9 Vilniaus apskritis 9.731 14,9% 1
10 Utenos apskritis 7.201 11,0% 5
1 Anykščių r. sav. 1.765 24,5% 1
2 Ignalinos r. sav. 1.447 20,1% 2
3 Molėtų r. sav. 1.367 19,0% 3
4 Utenos r. sav. 1.230 17,1% 5
5 Visagino sav. 58 0,8% 6
6 Zarasų r. sav. 1.334 18,5% 4
Šalies vid. pagal apskritis 6.530
Utenos reg. vid. pagal raj. 1.200
17
Lentelė 2. Gyventojų skaičius metų pradžioje.
Analizuojant 2001-2013 metų
šalies gyventojų skaičiaus pokyčio
rodiklius, pastebima, kad 2001-2009
metų laikotarpiu Utenos regionas
nuolatos ir stabiliai buvo 8-tas pagal
gyventojų skaičių regionas
Lietuvoje, tačiau 2010 metais, dėl
regiono gyventojų skaičiaus
mažėjimo, nukrito į 9-tą vietą
lyginant su kitais šalies regionais.
Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir
Utenos regione pastaraisiais metais
gyventojų skaičius mažėjo. 2001-
2013 metų laikotarpiu bendras
gyventojų skaičiaus sumažėjimas
regione sudarė 42,5 tūkst. gyventojų
arba 21,6 proc., tuo tarpu šalies
vidurkis sudarė 14,6 proc.
Kiekvienais metais regione
vidutiniškai sumažėja 3,3 tūkst.
gyventojų (1,9 proc., šalies vidurkis 1,3 proc.).Visuose rajonuose gyventojų skaičius mažėjo santykinai
vienodai. Visagino rajono savivaldybėje gyventojų skaičiaus mažėjimas buvo sparčiausias ir sudarė
28,1 proc. per 2001-2013 metų laikotarpį (vidutiniškai Utenos regiono rajonų gyventojų skaičiaus
mažėjimas sudarė 22,3 proc., išskyrus Utenos rajoną, kuriame gyventojų skaičiaus mažėjimas buvo
mažiausias ir sudarė 16,6 proc. minėtu laikotarpiu).2001-2013 metų laikotarpiu Utenos regione
gyventojų sumažėjo 21,6 proc. ir tai yra didžiausias santykinis rodiklis šalies mastu. Visu laikotarpiu
gyventojų skaičiaus metinis santykinis pokytis buvo didžiausias arba vienas iš didžiausiu lyginant su
šalies ir atskirų regionų vidurkiu (žr. Pav. 2). 2012-2013 m. laikotarpiu Utenos apskrityje gyventojų
sumažėjo 3,1 tūkst. arba 2,1 proc., kai tuo tarpu vidutiniškai šalyje gyventojų skaičiaus mažėjimas
minėtu laikotarpiu sudarė 0,9 proc. Tokiu būdu gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija Utenos
regione išliko stabili ir buvo ryškiausia lyginant su šalies vidurkiu ir kitais šalies regionais.
Pav. 2. Gyventojų skaičius 2013 m. pradžioje ir gyventojų skaičiaus pokytis, proc.
-4,0%
-3,5%
-3,0%
-2,5%
-2,0%
-1,5%
-1,0%
-0,5%
-0,0%
0,5%
20
01
m.
20
02
m.
20
03
m.
20
04
m.
20
05
m.
20
06
m.
20
07
m.
20
08
m.
20
09
m.
20
10
m.
20
11
m.
20
12
m.
20
13
m.
Gyv
en
tojų
skai
čiau
sp
oky
tis,
%
Lietuvos Respublika
Alytaus apskritis
Kauno apskritis
Klaipėdos apskritis
Marijampolės apskritis
Panevėžio apskritis
Šiaulių apskritis
Tauragės apskritis
Telšių apskritis
Vilniaus apskritis
Utenos apskritis
Nr. Gyventojų sk. metų
pradžioje 2012 m. 2013 m. Pokytis,
% Dalis,
% Vieta
Lietuvos Respublika 3.007.758 2.979.310 -0,9% 100,0%
1 Alytaus apskritis 155.203 152.505 -1,7% 5,1% 7
2 Kauno apskritis 600.363 594.087 -1,0% 19,9% 2
3 Klaipėdos apskritis 335.304 332.488 -0,8% 11,2% 3
4 Marijampolės apskritis 159.447 156.795 -1,7% 5,3% 6
5 Panevėžio apskritis 246.591 242.837 -1,5% 8,2% 5
6 Šiaulių apskritis 296.305 291.357 -1,7% 9,8% 4
7 Tauragės apskritis 108.320 106.672 -1,5% 3,6% 10
8 Telšių apskritis 150.111 148.185 -1,3% 5,0% 8
9 Vilniaus apskritis 806.935 808.304 0,2% 27,1% 1
10 Utenos apskritis 149.179 146.080 -2,1% 4,9% 9
1 Anykščių r. sav. 28.142 27.526 -2,2% 18,8% 2
2 Ignalinos r. sav. 18.043 17.591 -2,5% 12,0% 6
3 Molėtų r. sav. 20.399 20.051 -1,7% 13,7% 4
4 Utenos r. sav. 42.583 41.838 -1,7% 28,6% 1
5 Visagino sav. 21.984 21.359 -2,8% 14,6% 3
6 Zarasų r. sav. 18.028 17.715 -1,7% 12,1% 5
Šalies vid. pagal apskritis 300.776 297.931
Utenos reg. vid. pagal raj. 24.863 24.347
18
Gyventojų tankis
Lentelė 3. Gyventojų tankis.
Atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir jų
pasiskirstymą užimamoje teritorijoje, Utenos
regionas (išskyrus Visagino ir Utenos rajonus,
vertinant gyventojų tankį pagal rajonus) yra
rečiausiai apgyvendinta šalies teritorija (žr.
Pav. 3). Vertinant regioniniu lygmeniu,
Utenos regionas rečiausiai apgyvendintos
teritorijos statusą išlaikė visų 2001-2013 metų
laikotarpiu.
Šiuo laikotarpiu vidutinis gyventojų
tankis Utenos regione sudarė 23,2 gyventojų
1 km2, kai Lietuvos vidurkis buvo daugiau
kaip dvigubai didesnis ir siekė 49,7 gyventojų
1 km2. Šiuo atveju rodiklio pokyčiai
(sumažėjimas) per laikotarpį Utenos regione
absoliutine reikšme buvo nedideli – -6
gyventojai 1 km2 (mažesni gyventojų tankio
sumažėjimo rodikliai buvo tik Vilniaus ir
Klaipėdos regionuose), kai tuo tarpu Lietuvos
vidurkis – 8 gyventojai 1 km2, tačiau
procentine išraiška gyventojų tankio mažėjimas buvo didžiausias šalyje – 21,7 proc. (šalies vidurkis
14,6 proc.). Panašus gyventojų tankio mažėjimas buvo stebimas tik Tauragės regione (-21,4 proc.).
Pažymėtina, kad dalinai tokie pokyčiai buvo nulemti Visagino sav. gyventojų tankio mažėjimo. Per
minėtą laikotarpį Visagino sav. gyventojų tankis sumažėjo 88,8 proc.
Pav. 3. Gyventojų tankis 2012 metais ir gyventojų tankio pokyčiai, gyv./km
2.
2012-2013 m. laikotarpiu gyventojų tankio mažėjimo tendencijos išliko nepakitusios – Utenos
regione gyventojų tankis mažėjo 2,0 proc. iki 20,3 gyventojų 1 km2 2013 metais, kai tuo tarpu bendras
šalies gyventojų tankio rodiklis sumažėjo 1,0 proc. iki 45,6 gyventojų 1 km2 t.y. Utenos regiono
teritorijos apgyvendinimo rodiklis buvo 2 kartus mažesnis nei šalies vidurkis.
-0,0
10,0
20,0
30,0
40,0
50,0
60,0
70,0
80,0
90,0
100,0
20
01
m.
20
02
m.
20
03
m.
20
04
m.
20
05
m.
20
06
m.
20
07
m.
20
08
m.
20
09
m.
20
10
m.
20
11
m.
20
12
m.
20
13
m.
Gyv
en
tojų
tan
kis,
gyv
./km
2
Lietuvos Respublika
Alytaus apskritis
Kauno apskritis
Klaipėdos apskritis
Marijampolės apskritis
Panevėžio apskritis
Šiaulių apskritis
Tauragės apskritis
Telšių apskritis
Vilniaus apskritis
Utenos apskritis
Nr. Gyventojų tankis,
gyv./km2 2012 m. 2013 m. Pokytis,
% Vieta
Lietuvos Respublika 46,1 45,6 -1,1%
1 Alytaus apskritis 28,6 28,1 -1,7% 8
2 Kauno apskritis 74,2 73,4 -1,1% 2
3 Klaipėdos apskritis 64,4 63,8 -0,9% 3
4 Marijampolės apskritis 35,7 35,1 -1,7% 4
5 Panevėžio apskritis 31,3 30,8 -1,6% 7
6 Šiaulių apskritis 34,7 34,1 -1,7% 5
7 Tauragės apskritis 24,6 24,2 -1,6% 9
8 Telšių apskritis 34,5 34,1 -1,2% 6
9 Vilniaus apskritis 82,9 83,1 0,2% 1
10 Utenos apskritis 20,7 20,3 -1,9% 10
1 Anykščių r. sav. 15,9 15,6 -1,9% 3
2 Ignalinos r. sav. 12,5 12,2 -2,4% 6
3 Molėtų r. sav. 14,9 14,7 -1,3% 4
4 Utenos r. sav. 34,6 34,0 -1,7% 2
5 Visagino sav. 379,0 368,3 -2,8% 1
6 Zarasų r. sav. 13,5 13,3 -1,5% 5
Šalies vid. pagal apskritis 43,2 42,7
Utenos reg. vid. pagal raj. 78,4 76,3
19
Gyventojų demografinė sudėtis
Vertinant gyventojų demografinės sudėties rodiklius, galima pastebėti, kad Utenos regiono
gyventojų sudėtis labai nežymiai skyrėsi nuo šalies vidurkio (žr. Pav. 4), tačiau stebima nežymiai
mažesnė santykinė darbingo amžiaus ir 0-15 metų amžiaus grupės gyventojų dalis ir atitinkamai
didesnė pensinio amžiaus gyventojų grupės dalis bendroje gyventojų demografinėje sudėtyje.
Pav. 4. Utenos apskrities gyventojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes.
Utenos regione pensinio amžiaus grupės gyventojų santykinė dalis bendroje gyventojų
demografinėje sudėtyje palyginti su šalies vidurkiu visų 2001-2012 m. laikotarpiu buvo ~3 proc.
didesnė, tačiau palyginti išliko pastovi visu laikotarpiu. Žymesni pokyčiai fiksuojami 0-15 m. ir
darbingo amžiaus gyventojų grupių pasiskirstymo tendencijose. Nuo 2001 m. stebimas nuolatinis 0-15
m. amžiaus grupės gyventojų Utenos regione neigiamo atotrūkio nuo šalies vidurkio didėjimas, kai tuo
tarpu darbingo amžiaus grupėje stebima atvirkštinė tendencija – nuoseklus neigiamo atotrūkio
mažėjimas. (žr. Pav. 5).
Pav. 5. Utenos regiono gyventojų demografinės sudėties skirtumai palyginti su šalies vidurkiu, proc.
Apibendrintai analizuojamus rodiklius, galima konstatuoti, kad 2001-2010 m. laikotarpiu buvo
stebimas nuoseklus darbingo amžiaus gyventojų grupės didėjimas ir nuosaikesnis pensinio amžiaus
gyventojų grupės mažėjimas, tačiau nuo 2011 m. šios tendencijos kardinaliai pakeitė kryptį –
pastebimas darbingo amžiaus gyventojų grupės mažėjimas ir pensinio amžiaus gyventojų grupės
didėjimas. Tuo tarpu visu laikotarpiu stebimas nuoseklus ir stabilus 0-15 m. amžiaus gyventojų grupės
dalies mažėjimas bendroje Utenos regiono gyventojų demografinėje sudėtyje.
Vidutinis Utenos regiono gyventojų amžius 2012 m. pradžioje buvo 43,8 metai (didžiausias
šalyje, šalies vidurkis 40,9 metų, žr. Pav. 6), o vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 72,63 metai (šalies
vidurkis 73,65 m., žr. Pav. 7). Trumpesnė tikėtina gyvenimo trukmė buvo tik Tauragės regione.
20
,5%
19
,7%
18
,8%
18
,0%
17
,2%
16
,6%
15
,9%
15
,3%
14
,8%
14
,4%
13
,9%
13
,7%
55
,5%
56
,7%
57
,9%
59
,0%
59
,8%
60
,5%
61
,4%
62
,0%
62
,8%
63
,0%
60
,6%
60
,3%
24
,0%
23
,7%
23
,3%
23
,0%
23
,0%
22
,9%
22
,7%
22
,7%
22
,4%
22
,5%
25
,5%
26
,0%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
100%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
100%
2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m.2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.
Gyv
en
tojų
de
mo
graf
inė
su
dė
tis
Utenos reg. Gyventojai (0–15 metų amžiaus) Utenos reg. Darbingo amžiaus gyventojai
Utenos reg. Pensinio amžiaus gyventojai Šalies Gyventojai (0–15 metų amžiaus)
Šalies Darbingo amžiaus gyventojai Šalies Pensinio amžiaus gyventojai
-3,0%
-2,0%
-1,0%
-
1,0%
2,0%
3,0%
4,0%
20
01
m.
20
02
m.
20
03
m.
20
04
m.
20
05
m.
20
06
m.
20
07
m.
20
08
m.
20
09
m.
20
10
m.
20
11
m.
20
12
m.
Gyventojai (0–15 metų amžiaus) Darbingo amžiaus gyventojai
Pensinio amžiaus gyventojai
20
Pav. 6. Vidutinis gyventojų amžius
Pav. 7. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė
Natūrali gyventojų kaita
Gimusių ir mirusių skaičius Utenos regione 2001-2012 m. laikotarpiu kito nežymiai – gimimų
skaičius išliko stabilus ~1,4 tūkst. (~8 gimimų tūkst. gyventojų), o mirusiųjų ~2,7 tūkst. (15,6 mirčių
tūkst. gyventojų). Gimstamumas 2001-2012 m. laikotarpiu sumažėjo 13,4 proc., o mirtingumas
padidėjo 1,1 proc. Mirtingumas 2012 m. buvo beveik 2 kartus didesnis už gimstamumą (1 269
gyventojų daugiau mirė nei gimė). Iš viso 2001-2012 m. laikotarpiu dėl didesnio mirtingumo lyginant
su gimstamumu, Utenos regione gyventojų sumažėjo 15,9 tūkst. Vertinant santykinius gimstamumo ir
mirtingumo rodiklius tenkančius 1.000 gyventojų galima pastebėti itin ženklius Utenos regiono
skirtumus vertinant šalies mastu. Pastebimas itin ryškus neigiamas gimstamumo ir mirtingumo rodiklių
atotrūkis nuo kitų regionų ir šalies vidurkio (žr. Pav. 10).
Pav. 8. 1 000 gyventojų tenka gimusiųjų, 2011 m.
Pav. 9. 1 000 gyventojų tenka mirusiųjų, 2011 m.
Pav. 10. Natūrali gyventojų kaita
6
7
8
9
10
11
12
13
20
01
m.
20
02
m.
20
03
m.
20
04
m.
20
05
m.
20
06
m.
20
07
m.
20
08
m.
20
09
m.
20
10
m.
20
11
m.
1 0
00
gyv
en
tojų
te
nka
gim
usi
ų
Lietuvos Respublika
Alytaus apskritis
Kauno apskritis
Klaipėdos apskritis
Marijampolės apskritis
Panevėžio apskritis
Šiaulių apskritis
Tauragės apskritis
Telšių apskritis
Utenos apskritis
Vilniaus apskritis6
8
10
12
14
16
18
20
01
m.
20
02
m.
20
03
m.
20
04
m.
20
05
m.
20
06
m.
20
07
m.
20
08
m.
20
09
m.
20
10
m.
20
11
m.
1 0
00
gyv
en
tojų
te
nka
mir
usi
ų
Lietuvos Respublika
Alytaus apskritis
Kauno apskritis
Klaipėdos apskritis
Marijampolės apskritis
Panevėžio apskritis
Šiaulių apskritis
Tauragės apskritis
Telšių apskritis
Utenos apskritis
Vilniaus apskritis-10,0
-8,0
-6,0
-4,0
-2,0
-
2,0
20
01
m.
20
02
m.
20
03
m.
20
04
m.
20
05
m.
20
06
m.
20
07
m.
20
08
m.
20
09
m.
20
10
m.
20
11
m.
1 0
00
gyv
en
tojų
te
nka
nat
ūra
lios
kait
os Lietuvos Respublika
Alytaus apskritis
Kauno apskritis
Klaipėdos apskritis
Marijampolės apskritis
Panevėžio apskritis
Šiaulių apskritis
Tauragės apskritis
Telšių apskritis
Vilniaus apskritis
Utenos apskritis-10,0
-8,0
-6,0
-4,0
-2,0
-
2,0
20
01
m.
20
02
m.
20
03
m.
20
04
m.
20
05
m.
20
06
m.
20
07
m.
20
08
m.
20
09
m.
20
10
m.
20
11
m.
1 0
00
gyv
en
tojų
te
nka
nat
ūra
lios
kait
os
Lietuvos Respublika Alytaus apskritis Kauno apskritis Klaipėdos apskritis
Marijampolės apskritis Panevėžio apskritis Šiaulių apskritis Tauragės apskritis
Telšių apskritis Vilniaus apskritis Utenos apskritis
21
Gyventojų migracija
2001-2012 m. laikotarpiu iš Utenos apskrities išvyko 13 608 gyventojų daugiau nei atvyko.
2012 metais 1 833 gyventojų daugiau išvyko gyventi į kitus Lietuvos regionus nei atvyko gyventi
Utenos apskrityje. Tarptautinė migracija, kaip ir visoje Lietuvoje buvo neigiama. 2012 metais 1 019
gyventojų daugiau išvyko nei atvyko, tačiau lyginant su 2011 m., tarptautinė migracija sumažėjo 38
proc. Aktyviausiai migruoja jauni, darbingo amžiaus žmonės, ir ypač vyrai, todėl dėl emigracijos
Utenos regione mažėja darbingo amžiaus žmonių dalis.
Tačiau pastebimo ir teigiamos tendencijos. 2010-2012 m. laikotarpiu išvykusių skaičius
mažėjo, o atvykusiųjų į Utenos regioną didėjo. Tai nulėmė spartų neigiamos neto migracijos rodiklio
mažėjimą. Minėtu laikotarpiu jis sumažėjo net 46 proc. (žr. Pav. 11).
Pav. 11. Utenos regiono gyventojų migracijos pokyčiai
Vertinant santykinius Utenos regiono vidaus ir tarptautinės migracijos rodiklius tenkančius
1.000 gyventojų galima pastebėti, kad Utenos regiono bendros gyventojų migracijos skirtumai yra
nežymūs vertinant su vidutiniais atskirų regionų ir šalies rodikliais, tačiau pastebimas ženklus vidaus
migracijos atotrūkis 2012 m. nuo kitų regionų ir šalies vidurkio, nors 2001-2011 m. vidaus migracijos
mastai buvo vieni mažiausių šalyje. Teigiama vidaus migracija stebima, tik Vilniaus, Kauno ir
Klaipėdos regionuose (žr. Pav. 10). Šios priežastys nulėmė, kad Utenos regionas 2012 m. buvo 3
vietoje pagal neigiamą santykinį migracijos mastą. Blogesnė padėtis buvo tik Marijampolės ir Šiaulių
regionuose.
Pav. 12. Vidaus ir tarptautinė migracija, 2012 m.
Pav. 13. Vidaus ir tarptautinė migracija, 2012 m.
-7.000
-6.000
-5.000
-4.000
-3.000
-2.000
-1.000
-
1.000
2.000
3.000
4.0002
00
1 m
.
20
02
m.
20
03
m.
20
04
m.
20
05
m.
20
06
m.
20
07
m.
20
08
m.
20
09
m.
20
10
m.
20
11
m.
20
12
m.
Mig
ravu
sių
gyv
en
tojų
ska
ičiu
s
Atvyko Išvyko Neto migracija
22
Pav. 14. 1 000 gyventojų tenkanti vidaus ir tarptautinė migracija.
Vertinant Utenos regiono gyventojų migracijos kryptis yra pastebima labai ryški tendencija
susieta su tiek regiono, tiek šalies ekonomine padėtimi. Ekonominio pakilimo metu pastebimas vidinės
migracijos mastų augimas, tuo tarpu ekonominio nuosmukio metais tarptautinės migracijos mastų
didėjimas. Pažymėtina, kad 2003-2006 m. laikotarpiu skirtingų migracijos krypčių paskirstymas buvo
labai stabilus – 50 proc. teko vidaus migracijai ir 50 proc. tarptautinei migracijai. Tuo tarpu 2010 m.
tarptautinės migraciją sudarė net 92 proc. visos gyventojų migracijos Utenos regione.
Pav. 15. Migracijos krypčių pasiskirstymas Utenos regione.
Analizuojant priežastis nulėmusias spartesnį Utenos regiono gyventojų skaičiaus mažėjimą
lyginant su kitais šalies regionais ir šalies vidurkiu, galima išskirti kelis esminius veiksnius:
a) didžiausią šalyje neigiamą natūralią gyventojų kaitą (1 000 gyventojų tenkančių gimimų ir
mirčių skirtumą);
b) didžiausią neigiamą 1 000 gyventojų tenkantį vietinės migracijos mastą.
Pažymėtina, kad nors absoliutine reikšme paskutiniu metu Utenos regione migracijos rodikliai
gerėja, tačiau nepakankamai sparčiai, todėl dėl spartaus gyventojų skaičiaus mažėjimo santykinis 1
000 gyventojų tenkančių vidaus migrantų skaičiaus rodiklis 2012 metais buvo didžiausias lyginant su
kitais šalies regionais.
-7,0
-5,0
-3,0
-1,0
1,0
3,0
5,0
20
01
m.
20
02
m.
20
03
m.
20
04
m.
20
05
m.
20
06
m.
20
07
m.
20
08
m.
20
09
m.
20
10
m.
20
11
m.
20
12
m.
1 0
00
gyv
en
tojų
te
nka
vid
aus
mig
ran
tų Lietuvos Respublika
Alytaus apskritis
Kauno apskritis
Klaipėdos apskritis
Marijampolės apskritis
Panevėžio apskritis
Šiaulių apskritis
Tauragės apskritis
Telšių apskritis
Utenos apskritis
Vilniaus apskritis
-40,0
-35,0
-30,0
-25,0
-20,0
-15,0
-10,0
-5,0
-
5,0
20
01
m.
20
02
m.
20
03
m.
20
04
m.
20
05
m.
20
06
m.
20
07
m.
20
08
m.
20
09
m.
20
10
m.
20
11
m.
20
12
m.
1 0
00
gyv
en
tojų
te
nka
tar
pt.
mig
ran
tų Lietuvos Respublika
Alytaus apskritis
Kauno apskritis
Klaipėdos apskritis
Marijampolės apskritis
Panevėžio apskritis
Šiaulių apskritis
Tauragės apskritis
Telšių apskritis
Utenos apskritis
Vilniaus apskritis
-40,0
-35,0
-30,0
-25,0
-20,0
-15,0
-10,0
-5,0
-
5,0
20
01
m.
20
02
m.
20
03
m.
20
04
m.
20
05
m.
20
06
m.
20
07
m.
20
08
m.
20
09
m.
20
10
m.
20
11
m.
20
12
m.
1 0
00
gyv
.te
nka
vid
aus
ir t
arp
t. m
igra
ntų Lietuvos Respublika
Alytaus apskritis
Kauno apskritis
Klaipėdos apskritis
Marijampolės apskritis
Panevėžio apskritis
Šiaulių apskritis
Tauragės apskritis
Telšių apskritis
Utenos apskritis
Vilniaus apskritis
-10,0
-8,0
-6,0
-4,0
-2,0
-
2,0
20
01
m.
20
02
m.
20
03
m.
20
04
m.
20
05
m.
20
06
m.
20
07
m.
20
08
m.
20
09
m.
20
10
m.
20
11
m.
1 0
00
gyv
en
tojų
te
nka
nat
ūra
lios
kait
os
Lietuvos Respublika Alytaus apskritis Kauno apskritis Klaipėdos apskritis
Marijampolės apskritis Panevėžio apskritis Šiaulių apskritis Tauragės apskritis
Telšių apskritis Vilniaus apskritis Utenos apskritis
7%-10%
-54% -50% -51% -50%-75%
-64%-51%
-8%-22%
-107% -90%
-46% -50% -49% -50%-25%
-36%-49%
-92%-78%
-120%
-100%
-80%
-60%
-40%
-20%
-
20%
20
01
m.
20
02
m.
20
03
m.
20
04
m.
20
05
m.
20
06
m.
20
07
m.
20
08
m.
20
09
m.
20
10
m.
20
11
m.
Pro
c.
Vidaus migracija Tarptautinė migracija
23
1.2.2. Gyventojų užimtumas ir nedarbo lygis
Vertinant Utenos regiono gyventojų užimtumo ir nedarbo rodiklius galima pastebėti, kad darbo
jėgos aktyvumo lygis 15-64 metų amžiaus kategorijoje Utenos regione praktiškai buvo identiškas
šalies vidurkiui ir nuolatos augo (žr. Pav. 16).
Pav. 16. Darbo jėgos aktyvumo lygis (15-64 metų) 2012 m. ir metinis pokytis proc.
Tuo tarpu vidutinis metinis užimtųjų skaičius nuolat kito. 2004 – 2007 m. laikotarpyje išaugo
nuo 66,8 tūkst. iki 82,0 tūkst., arba 22,8 proc., tačiau vėlesniais metais užimtųjų skaičius sparčiai
mažėjo ir 2012 metais sudarė tik 55,3 tūkst. t.y. nuo 2007 iki 2012 m. šis rodiklis sumažėjo net 32,6
proc. Lyginant su šalies rodikliu Utenos regione vidutinis užimtumo lygis 2012 m. buvo 6,6 proc.
mažesnis. Vertinant užimtumo lygio pokyčius pastebėtina, kad 2012 metų užimtumo lygis net nesiekia
2001 m. lygio ir yra vienas žemiausių šalyje. Pagal šį rodiklį Utenos regionas užima 9 vietą lyginant su
kitais regionais. Mažesnis užimtumo lygis stebimas tik Telšių regione.
Pav. 17. Užimtumo lygis (15–64 metų) 2012 metais ir metinis pokytis, %
Nedarbo lygis Utenos apskrityje 2008-2011 metais sparčiai didėjo ir stabilizavosi tik 2012
metais. Jeigu 2001-2009 metų laikotarpyje Utenos regione nedarbo lygis buvo artimas šalies vidurkiui,
tai 2011-2012 metais šis rodiklis buvo didžiausias šalyje – nedarbo lygis 2012 metais Utenos regione
buvo 1,7 karto didesnis už šalies vidurkį ir siekė 22,6 proc. (žr. Pav. 18).
55,0
60,0
65,0
70,0
75,0
80,0
20
01
m.
20
02
m.
20
03
m.
20
04
m.
20
05
m.
20
06
m.
20
07
m.
20
08
m.
20
09
m.
20
10
m.
20
11
m.
20
12
m.
Dar
bo
jėgo
s ak
tyvu
mo
lyg
is (
15
–6
4 m
.), % Lietuvos Respublika
Alytaus apskritis
Kauno apskritis
Klaipėdos apskritis
Marijampolės apskritis
Panevėžio apskritis
Šiaulių apskritis
Tauragės apskritis
Telšių apskritis
Utenos apskritis
Vilniaus apskritis
50,0
52,0
54,0
56,0
58,0
60,0
62,0
64,0
66,0
68,0
70,0
20
01
m.
20
02
m.
20
03
m.
20
04
m.
20
05
m.
20
06
m.
20
07
m.
20
08
m.
20
09
m.
20
10
m.
20
11
m.
20
12
m.
Uži
mtu
mo
lygi
s (1
5–
64
me
tų),
%
Lietuvos Respublika
Alytaus apskritis
Kauno apskritis
Klaipėdos apskritis
Marijampolės apskritis
Panevėžio apskritis
Šiaulių apskritis
Tauragės apskritis
Telšių apskritis
Utenos apskritis
Vilniaus apskritis
24
Pav. 18. Nedarbo lygis 2012 m. ir metinis pokytis, %
Remiantis Lietuvos darbo biržos duomenimis 2012 metų pabaigoje Utenos regione buvo
registruota 13.923 bedarbiai, tuo tarpu 2013 metų liepos mėn. pabaigoje buvo registruota 11.708
bedarbių arba 2.215 mažiau nei 2012 metų pabaigoje. Darbo biržoje registruoti bedarbiai rugpjūčio 1
d. sudarė 13,3 proc. visų Utenos apskrities darbingo amžiaus gyventojų ir lyginant su 2012 metų
pabaigą sumažėjo 14,19 proc.. Mažiausias nedarbas Molėtų ir Utenos savivaldybėse (po 11,4 proc.).
Didžiausio nedarbo teritorija - Zarasų rajono savivaldybė (16,5 proc.). Daugiausiai registruotų
bedarbių sumažėjo Anykščių, Ignalinos ir Molėtų rajonuose. Atitinkamai mažėjo ir bendras registruotų
bedarbių nuo darbingo amžiaus gyventojų skaičius. Kaip ir bedarbių skaičiaus mažėjimo atveju,
didžiausias nedarbo lygio mažėjimas buvo fiksuojamas Anykščių, Ignalinos ir Molėtų rajonuose. 2012
metais, kaip ir 2011 metais, didžiausias bedarbystės lygis išliko Ignalinos ir Zarasų rajonuose –
atitinkamai 16,2 ir 16,5 proc.
Lentelė 4. Utenos regiono nedarbo lygio rodikliai.
Registruotų bedarbių skaičius
Bedarbių proc. nuo darb. amžiaus gyv.
2012-12 2013-07 Pokytis 2012-12 2013-07 Pokytis
Utenos apskritis 13.923 11.708 -15,91%
15,5 13,3 -14,19%
Anykščių r. sav. 2.875 2.215 -22,96%
17,9 14,0 -21,79%
Ignalinos r. sav. 2.058 1.610 -21,77%
20,2 16,2 -19,80%
Molėtų r. sav. 1.685 1.349 -19,94%
14,2 11,4 -19,72%
Utenos r. sav. 3.200 2.937 -8,22%
12,2 11,4 -6,56%
Visagino m. sav. 2.190 1.905 -13,01%
14,5 13,2 -8,97%
Zarasų r. sav. 1.915 1.692 -11,64%
18,4 16,5 -10,33%
Pažymėtina, kad net 33,5 proc. (iš viso 3.925 bedarbių) visų registruotų bedarbių sudarė
ilgalaikiai bedarbiai.
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2001-2008 m. nuolat ir sparčiai augo ( nuo 1.036,8
Lt iki 1.946,5 Lt), tačiau dėl ekonomikos recesijos 2009-2010 metais mažėjo (atitinkamai nuo 1.868,8
Lt iki 1.744,6 Lt). Atsigaunant šalies ir regiono ekonomikai vidutinis mėnesinis bruto darbo
užmokestis 2012 m. Utenos regione išaugo iki 1.831,3 Lt. Tai sudaro 86,23 proc. šalies vidurkio. Pagal
šį rodiklį Utenos apskritis yra 5 vietoje iš 10 šalies apskričių, tačiau pažymėtina, kad darbo
užmokesčio augimo tempas Utenos regione yra mažiausias šalyje. 2012 metais bruto darbo
užmokesčio lygis šalyje vidutiniškai buvo 1,3 proc. mažesnis lyginant su 2008 metais fiksuotų
didžiausiu darbo užmokesčio lygiu per visą 2001-2012 m. laikotarpį, tuo tarpu Utenos regione 2012
metais vidutinis bruto darbo užmokestis buvo 5,9 proc. mažesnis nei 2008 metais. Taip pat tenka
-
5,0
10,0
15,0
20,0
25,0
20
01
m.
20
02
m.
20
03
m.
20
04
m.
20
05
m.
20
06
m.
20
07
m.
20
08
m.
20
09
m.
20
10
m.
20
11
m.
20
12
m.
Ne
dar
bo
lygi
s, %
Lietuvos Respublika
Alytaus apskritis
Kauno apskritis
Klaipėdos apskritis
Marijampolės apskritis
Panevėžio apskritis
Šiaulių apskritis
Tauragės apskritis
Telšių apskritis
Utenos apskritis
Vilniaus apskritis
25
pastebėti Utenos regiono atskirų rajonų darbo užmokesčio dydžio netolygų pasiskirstymą. Didžiausias
darbo užmokesčio lygis fiksuojamas Visagino ir Utenos rajonuose – atitinkamai 2.270 Lt/mėn. ir 1.838
Lt/mėn., o mažiausias Molėtų ir Zarasų rajonuose – atitinkamai 1.585 Lt/mėn. ir 1.539 Lt/mėn.
Pav. 19. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2012 metais.
1.2.1. Bendrasis vidaus produktas2
Bendrasis Utenos regione sukurtas vidaus produktas 2011 m. padidėjo 7,18 proc. lyginant su
2010 m. ir pasiekė 3,96 mlrd. Lt, tačiau bendroje šalies vidaus produkto struktūroje regiono sukurtas
BVP sumažėjo 5,13 proc. ir sudarė 3,7 proc. Pagal šiuos rodiklius Utenos regionas užėmė 7-tą vieta iš
10 šalies apskričių. Lyginamoji Utenos regiono sukurto BVP dalis bendroje šalies BPV struktūroje
2001-2011 m. laikotarpiu nuolat, išskyrus 2008-2009 m. laikotarpį, mažėjo (žr. Pav. 20).
Pav. 20. BVP ir regionų dalis bendroje šalies struktūroje, %
Bendrasis vidaus produktas tenkantis vienam gyventojui 2011 m. padidėjo 10,04 proc. lyginant
su 2010 m. ir sudarė 26,3 tūkst. Lt, o BVP, tenkantis vienam gyventojui, palyginti su šalies vidurkiu
sudarė sumažėjo 3,35 proc. iki 74,9 proc. Pagal šiuos rodiklius Utenos regionas užėmė 5-tą vieta iš 10
šalies apskričių. Pažymėtina, kad 2010-2011 m. laikotarpiu pastebimas ženklus BVP, tenkantis vienam
gyventojui, palyginti su regionų vidurkiu neigiamas atotrūkis. 2011 m. šis skirtumas sudarė 10 proc.
(žr. Pav. 21).
2 Statistinė informacija už 2012 metus pagal apskritis nėra paskelbta.
4,64,6
4,7
4,5
4,4
4,14,0
4,1
4,3
3,9
3,7
3,5
3,7
3,9
4,1
4,3
4,5
4,7
-
2.000
4.000
6.000
8.000
10.000
12.000
20
01
m.
20
02
m.
20
03
m.
20
04
m.
20
05
m.
20
06
m.
20
07
m.
20
08
m.
20
09
m.
20
10
m.
20
11
m.
Pro
c.
mln
. Lt
Utenos regiono BVP, mln. litų Šalies vidurkis pagal apskritis, mln. Lt
Utenos regiono BVP dalis, %
26
Pav. 21. BVP tenkantis vienam gyventojui ir tenkančios dalies palyginimas su šalies vidurkiu, %
1.2.2. Tiesioginės užsienio ir materialinės investicijos3
Tiesioginių užsienio investicijų suma 2011 m. sumažėjo 14,2 proc. palyginti su 2010 metais ir
siekė 242,5 mln. Lt. Investicijos tenkančios vienam gyventojui 2011 m. sudarė – 1.626 Lt arba tik 12,8
proc. šalies vidurkio. Vertinant 2001-2011 m. laikotarpį stebimas nors ir permainingas, tačiau
nuoseklus investicijų augimas absoliutine prasme, tačiau atsižvelgus į Utenos regiono pritrauktų
užsienio investicijų dalį lyginant su kitais regionais, galima pastebėti itin ženklų dalies sumažėjimą.
Pagal tiesiogines užsienio investicijas 2001 m. Utenos regionas buvo 5 vietoje šalies mastu, t.y. 1,9
proc. visų tiesioginių užsienio investicijų šalyje, tačiau per 10 metų ši dalis sumažėjo daugiau kaip 2
kartus iki 0,6 proc. (žr. Pav. 22). Tokiu būdu pagal pritrauktas tiesiogines užsienio investicijas Utenos
regionas smarkiai atsiliko ir tarp 10 šalies regionų buvo 9 vietoje.
Pav. 22. Tiesioginės užsienio investicijos Utenos regione ir lyginamoji dalis šalies mastu.
Pažymėtina Utenos regiono atskirų rajonų pritrauktų investicijų skirtumai. 2001-2011 metų
laikotarpiu, o taip pat ir 2011 metais daugiau kaip 80 proc. visų Utenos regiono pritrauktų užsienio
investicijų teko Utenos rajonui (žr. Pav. 23).
3 Statistinė informacija už 2012 metus pagal apskritis nėra paskelbta.
74,0
76,0
78,0
80,0
82,0
84,0
86,0
88,0
90,0
-
5,0
10,0
15,0
20,0
25,0
30,0
35,0
40,0
2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.
Pro
c.
mln
. Lt
BVP, vienam Utenos regiono gyventojui, tūkst. litų Šalies vidurkis pagal apskritis, tūkst. litų
BVP, vienam Utenos regiono gyventojui, % Šalies vidurkis pagal apskritis, %
1,9%
2,5%
1,8%
1,3%
1,1%
0,8%0,9%
1,1%
0,9% 0,8%0,6%
0,5%
1,0%
1,5%
2,0%
2,5%
3,0%
100
150
200
250
300
350
2001 m.2002 m.2003 m.2004 m.2005 m.2006 m.2007 m.2008 m.2009 m.2010 m.2011 m.
Pro
c.
mln
. Lt
Tiesioginės užsienio investicijos, mln. litų
Investicijų dalis bendroje šalies investicijų struktūroje, proc.
27
Pav. 23. Tiesioginės užsienio investicijos 2011 metais, mln. Lt
Vertinant tiesiogines užsienio investicijas šalies pagal šalis investuotojas 2001-2011 m.
laikotarpiu, didžiausio investicijų srauto buvo sulaukta iš Švedijos (64,3 proc.), Danijos (10,0 proc.),
Vokietijos (8,8 proc.). Investicijos iš šių valstybių sudarė daugiau kaip 80 proc. visų investicijų. Kitų
valstybių investicijos sudarė 16,8 proc. 2011 m. didžiausią tiesioginių užsienio investicijų šaltinio
šalimi išliko Švedija – 77,6 proc., toliau sekė Norvegija – 7,3 proc. (žr. Pav. 24).
Pav. 24. Tiesioginės užsienio investicijos pagal šalis investuotojas 2011 m., mln. Lt ir proc.
Tiesioginės užsienio investicijos pagal ekonominės veiklos sektorius absoliučiai didžiąją dalimi
buvo nukreiptos į apdirbamąją gamybą (78,2 proc. visų investicijų).
Materialinių investicijų suma Utenos regione 2011 m. siekė 597,6 tūkst. Lt arba 3,9 proc. visų
šalies materialinių investicijų. 2011 metais materialinės investicijos lyginant su 2010 m. padidėjo
37,44 proc., tačiau pagal investicijų dydį Utenos regionas smarkiai atsiliko ir tarp 10 regionų buvo 8
vietoje (mažesnės investicijos buvo tik Marijampolės r ir Tauragės r. savivaldybėse). Materialinės
investicijos vienam gyventojui 2011 metais siekė 3.961 Lt, tai sudarė 77,6 proc. šalies vidurkio. 2011
metais pastebimas materialinių investicijų padidėjimas absoliutine prasme, taip pat atsižvelgus į
Utenos regiono materialinių investicijų dalį lyginant su kitais regionais, galima pastebėti neženklų
investicijų dalies padidėjimą lyginant šalies mastu (žr. Pav. 22).
Švedija; 181,8; 78%
Norvegija; 17,2; 7%
Danija; 7,4; 3%
Nyderlandai; 6,5; 3%
Rusija; 5,4; 2%
Vokietija; 4,4; 2%
Ukraina; 2,6; 1%
Latvija; 2,0; 1%
Prancūzija; 1,6; 1%
Baltarusija; 1,5; 1%
Jungtinės Valstijos; 1,2; 1%
28
Pav. 25. Materialinės investicijos Utenos regione ir lyginamoji dalis šalies mastu.
Kaip ir tiesioginių užsienio investicijų atveju, taip ir materialinių investicijų atveju pastebima
Utenos regiono atskirų rajonų pritrauktų investicijų skirtumai. 2004-2011 m. laikotarpiu, o taip pat ir
2011 m. beveik 40 proc. visų Utenos regiono materialinių investicijų teko Visagino savivaldybei ir 30
proc. Utenos rajonui. Analogiškai skyrėsi ir materialinių investicijų suma tenkanti vienam gyventojui
(žr. Pav. 25).
Pav. 26. Materialinės investicijos tūkst. Lt ir investicijų suma tenkanti vienam gyventojui.
1.2.3. Kultūra ir sportas
Utenos regione kultūros centrų 2012 m. dalyvių skaičius sumažėjo 22 proc. nuo 3.996 iki 3.116
dalyvių. Vertinant šalies mastu dalyvių skaičius buvo labai artimas šalies vidurkiui ir sudarė 8,0 proc.
visų šalies kultūros centrų dalyvių (7 ta vieta vertinant pagal kitus šalies regionus). Utenos apskrityje
2012 m. per metus muziejuose apsilankė 147 tūkst. lankytojų, 8,1 proc. mažiau lyginant su 2011
metais. Sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyvių skaičius 2012 m. padidėjo nuo 40.562 iki
46.050 (13,5 proc.) lyginant su 2011 metais.
1.2.4. Verslas ir pramonė
2013 m. sausio 1 d. Utenos apskrityje veikė 2 833 ūkio subjektai (šalyje - 86 929). Tai sudarė
tik 3,3 proc. visų šalyje veikiančių ūkio subjektų. Tai yra vienas žemiausių rodiklių lyginant su kitais
šalies regionais (9 vieta). Lyginant su 2012 m. ūkio subjektų padidėjo - 4,81 proc. Daugiausia ūkio
subjektų registruota Utenos rajono savivaldybėje – 889 (31,4 proc.), Anykščių rajono savivaldybėje
veikė 507 (17,9 proc.), Visagino – 478 (16,9 proc.), Molėtų – 385 (13,6 proc.), Zarasų - 317 (11,2
proc.) ir Ignalinos - 257 ūkio subjektas (9,1 proc.).
4,2%
3,7%
2,8%2,7% 2,7%
5,4%
3,0%
3,9%
2,0%
3,0%
4,0%
5,0%
6,0%
7,0%
0
100.000
200.000
300.000
400.000
500.000
600.000
700.000
800.000
900.000
2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.
Pro
c.
Lt
Materialinės investicijos
Investicijų dalis bendroje šalies investicijų struktūroje, proc.
29
Pav. 27. Veikiančių ūkio subjektų pasiskirstymas šalyje ir pokyčiai Utenos regione.
Vertinant ūkio subjektų pasiskirstymą pagal darbuotojų skaičių Utenos regione 2013 m.
pradžioje 64 proc. visų ūkio subjektų sudaro smulkaus verslo įmonės, kuriose dirba iki 4 darbuotojų.
14 proc. visų įmonių dirba nuo 5 iki 10 darbuotojų, 7,6 proc. 10–19 darbuotojų, 7,4 proc. 20–50
darbuotojai, 4,5 proc. 50–100 darbuotojai. Įmonių, turinčių daugiau kaip 100 darbuotojų 2013 metų
pradžioje iš viso buvo 70 ir jos sudarė tik 2,5 proc. visų įmonių skaičiaus. Lyginant su 2012 metais,
tokių įmonių skaičius išliko nepakitęs.
Pagal ekonominės rūšies veiklas vyrauja aptarnavimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos,
meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo, statybos, transporto ir saugojimo, švietimo, žemės ūkio,
miškininkystė ir žuvininkystės veiklos. Šios veiklos sudarė daugiau kaip 80 proc. visų veiklų. Šis
pasiskirstymas išliko pastovus visu laikotarpiu, išskyrus aptarnavimo, didmeninės ir mažmeninės
prekybos veiklas.
Pagal pajamų grupes Utenos apskrityje 2013 m. pradžioje 51,5 proc. ūkio subjektų sudaro
smulkios, iki 50 tūkst. pajamų grupės verslo įmonės. Nuo 50 tūkst. iki 250 tūkst. Lt pajamų grupės
įmonės sudaro 20,4 proc. Iki 1 mln. litų pajamų grupės įmonės sudaro 15,1 proc. Atitinkamai daugiau
kaip 1 mln. pajamų grupės įmonės sudaro 13,0 proc.
2011 m. šalies įmonių apyvarta siekė 211 mlrd. Lt, o Utenos apskrityje 4,37 mlrd. Lt. Lyginant
su 2010 m. šalyje įmonių apyvarta išaugo 15,64 proc., o Utenos apskrityje perpus mažiau – 7,82 proc.
1.2.5. Turizmas
Turizmo informacijos centrų lankomumas
Iš viso 2012 metais Utenos regiono turizmo informacijos centruose (TIC) apsilankė 29.143
lankytojų (23,30 proc. daugiau nei 2011 metais). Analizuojant Lietuvos ir užsienio turistų apsilankymo
centruose statistiką, galima pastebėti, kad lankytojų srautai yra ženkliai segmentuoti. 2012 metais, o
taip pat ir visu laikotarpiu, daugiausiai turizmo informacijos centruose apsilankė Lietuvos turistai
(72,13 proc. visų lankytojų). Atitinkamai užsienio turistai sudarė 27,87 proc. visų lankytojų.
Didžiausio lankytojų srauto sulaukė Utenos ir Zarasų rajonų TIC, tačiau analizuojant duomenis pagal
rajonus pastebimas itin ženklus turistų srautų pasiskirstymas. Lietuvos turistai sudarė didžiąją dalį
Anykščių, Molėtų ir Utenos rajonų TIC lankytojų dalį (atitinkamai 94,43 proc., 88,03 proc. ir 88,91
proc.), o Ignalinos ir Zarasų rajonų TIC sulaukta ženkliai daugiau užsienio turistų (atitinkamai 47,88
proc. ir 65,24 proc.).
Atskirai išskirtinas užsienio turistų Zarasų TIC lankomumas. Šiame centre 2012 metais
apsilankė daugiausiai užsienio turistų iš visų Utenos regiono TIC ir tai sudarė daugiau nei pusė visų
Utenos regiono TIC registruotų užsienio turistų (67,94 proc.).
2.830
2.7612.742 2.731
2.710
2.753
2.8522.873
2.811
2.941
2.703
2.833
2.550
2.600
2.650
2.700
2.750
2.800
2.850
2.900
2.950
3.000
2002
m.
2003
m.
2004
m.
2005
m.
2006
m.
2007
m.
2008
m.
2009
m.
2010
m.
2011
m.
2012
m.
2013
m.
30
Vertinant TIC užsienio lankytojų srautus pagal šalis iš kurios jie atvyko, pastebima, kad
daugiausiai užsienio turistų apsilankiusių TIC 2012 metais sulaukta iš Latvijos (26,13 proc.), Rusijos
(21,41 proc.), Lenkijos (8,15 proc.), Vokietijos (7,42 proc.), Baltarusijos (4,80 proc.), Estijos (3,66
proc.), Prancūzijos (2,51 proc.). Turistų srautas iš šių valstybių visu laikotarpiu sudarė daugiau kaip 80
proc. visų TIC lankytojų Utenos regione.
Lentelė 5. Lankytojų skaičius Utenos regiono turizmo informacijos centruose.
4
TIC Anykščių Ignalinos Molėtų Utenos Zarasų Iš viso Proc.
Iš viso pagal
valstybes 5.190 1.489 5.488 8.518 8.458 29.143 100,00%
Lietuva 4.901 776 4.831 7.573 2.940 21.021 72,13%
Užsienis 289 713 657 945 5.518 8.122 27,87%
Užsienis 289 713 657 945 5.518 8.122 100,00%
Latvija 107 89 85 137 1.704 2.122 26,13%
Rusija 38 57 95 151 1.398 1.739 21,41%
Lenkija 9 37 45 35 536 662 8,15%
Nenurodyta - 14 24 3 587 628 7,73%
Vokietija 25 131 70 33 344 603 7,42%
Baltarusija 3 9 37 135 206 390 4,80%
Estija - 33 9 51 204 297 3,66%
Prancūzija 33 47 38 19 67 204 2,51%
Kitos šalys (31) 74 296 254 381 472 1.477 18,19%
Apgyvendinimo įstaigų rodikliai
Statistikos departamento duomenimis 2012 m. iš viso Utenos regione buvo 54 apgyvendinimo
įstaigų (be kaimo turizmo sodybų), tai sudarė 5,2 proc. visų šalies apgyvendinimo įstaigų skaičiaus. Iš
jų daugiausiai buvo poilsio namų (namelių) – 18 (33,3 proc.), viešbučių – 14 (25,9 proc.) ir privataus
apgyvendinimo sektoriaus – 13 (24,1 proc.). Pagal šį rodiklį Utenos regionas buvo 5 vietoje lyginant
su kitais šalies regionais. Palyginti su 2011 m. įstaigų skaičius sumažėjo 6,9 proc., kai tuo tarpu šalyje
įstaigų skaičius padidėjo 6,8 proc. Vertinant situaciją Utenos regione pagal rajonus, didžiausią
apgyvendinimo įstaigų koncentracija buvo Molėtų rajone. Šiame rajone buvo 19 įstaigų (35,2 proc.).
Zarasų rajone buvo įsikūrusios 10 įstaigų (18,5 proc.), Utenos rajone 9 įstaigos (16,7 proc.), Ignalinos
rajone 8 įstaigos (14,8 proc.), o Anykščių ir Visagino rajonuose po 4 įstaigas (atitinkamai 7,4 proc.).
Vertinant 2001-2010 m. laikotarpį pastebima apgyvendinimo įstaigų skaičiaus regione nuosaiki
didėjimo tendencija, tačiau 2011-2012 m. laikotarpiu stebima apgyvendinimo įstaigų skaičiaus
sumažėjimas. Tuo tarpu, išskyrus 2009 metus, šalyje apgyvendinimo įstaigų skaičius nuosekliai ir
sparčiai didėjo.
Pav. 28. Apgyvendinimo įstaigų skaičius Utenos regione.
4 Statistikos departamento ir Utenos regiono TIC informacija.
-
200
400
600
800
1.000
1.200
-
10
20
30
40
50
60
70
20
01
m.
20
02
m.
20
03
m.
20
04
m.
20
05
m.
20
06
m.
20
07
m.
20
08
m.
20
09
m.
20
10
m.
20
11
m.
20
12
m.
Lietuvos Respublika
Utenos apskritis
Anykščių r. sav.
Ignalinos r. sav.
Molėtų r. sav.
Utenos r. sav.
Visagino sav.
Zarasų r. sav.
31
Utenos regione 2012 m. iš viso apgyvendinimo įstaigose buvo 1.039 numerių ir 3.320 vietų, tai
sudarė atitinkamai 4,6 proc. ir 6,1 proc. visų šalies apgyvendinimo vietų ir numerių skaičiaus. Pagal
šiuos rodiklius Utenos regionas buvo 5 vietoje lyginant su kitais šalies regionais. Palyginti su 2011 m.
numerių skaičius sumažėjo 0,6 proc., o vietų skaičius padidėjo 8,2 proc., kai tuo tarpu šalyje numerių
skaičius padidėjo 3,6 proc., o vietų skaičius padidėjo 4,9 proc. Vertinant situaciją Utenos regione pagal
rajonus, daugiausiai apgyvendinimo įstaigose esančių numerių ir vietų buvo Molėtų rajone. Šiame
rajone iš viso buvo 542 (52,2 proc.) numerių ir 1.775 (53,5 proc.) visų Utenos regiono apgyvendinimo
įstaigų vietų. Ignalinos rajone atitinkamai buvo 166 (16,0 proc.) numerių ir 597 (18,0 proc.) vietų.
Kituose rajonuose apgyvendinimo numerių ir vietų skaičius buvo pasiskirstęs tolygiai – vidutiniškai 83
numeriai (~ 8 proc.) ir 237 vietos (~ 7 proc.). Didžiausias numerių ir vietų apgyvendinimo įstaigose
skaičiaus padidėjimas buvo stebimas Utenos ir Zarasų rajonuose (21,0/21,9 ir 23,1/35,4 proc.), o
sumažėjimas Visagino rajone (54,7/58,5 proc.).
Pav. 29. Apgyvendinimo įstaigose esančių numerių skaičiaus pokyčiai
Pav. 30. Apgyvendinimo įstaigose esančių vietų skaičiaus pokyčiai
2012 m. Utenos regione Viešbučių numerių užimtumas sudarė 35,1 proc. Pagal šį rodiklį
Utenos regionas buvo 5 vietoje lyginant su kitais šalies regionais. Palyginti su 2011 m. užimtumas
padidėjo 46,9 proc., kai tuo tarpu šalyje užimtumas padidėjo tik 2,2 proc. Vertinant situaciją Utenos
regione pagal rajonus, didžiausias viešbučių numerių užimtumas buvo Anykščių rajone – 54,5 proc.
Toliau sekė Visagino rajonas – 30,0 proc., Molėtų rajonas – 26,1 proc. ir Utenos rajonas – 25,4 proc.
Tuo tarpu Ignalinos rajone užimtumas siekė 24,5 proc., o Zarasų rajone 12,6 proc. Pažymėtina, kad
viešbučių numerių užimtumas Utenos regione 2001-2011 m. laikotarpiu buvo mažiausias šalyje, tačiau
2012 metais augo sparčiausiai šalyje.
-
5.000
10.000
15.000
20.000
25.000
-
200
400
600
800
1.000
1.200
1.400
20
01
m.
20
02
m.
20
03
m.
20
04
m.
20
05
m.
20
06
m.
20
07
m.
20
08
m.
20
09
m.
20
10
m.
20
11
m.
20
12
m.
Lietuvos Respublika
Utenos apskritis
Anykščių r. sav.
Ignalinos r. sav.
Molėtų r. sav.
Utenos r. sav.
Visagino sav.
Zarasų r. sav.
-
10.000
20.000
30.000
40.000
50.000
60.000
-
500
1.000
1.500
2.000
2.500
3.000
3.500
4.000
20
01
m.
20
02
m.
20
03
m.
20
04
m.
20
05
m.
20
06
m.
20
07
m.
20
08
m.
20
09
m.
20
10
m.
20
11
m.
20
12
m.
Lietuvos Respublika
Utenos apskritis
Anykščių r. sav.
Ignalinos r. sav.
Molėtų r. sav.
Utenos r. sav.
Visagino sav.
Zarasų r. sav.
32
Pav. 31. Viešbučių numerių užimtumas šalyje ir regionuose
Dėl šios priežasties vertinant ketvirtinius Utenos regiono ir šalies vidurkio viešbučių numerių
užimtumo rodiklius, galima pastebėti viešbučių numerių užimtumo Utenos regione atotrūkio nuo šalies
vidurkio mažėjimo tendenciją (Pav. 32).
Pav. 32. Viešbučių numerių užimtumas
Analizuojant mėnesinius ir ketvirtinius Utenos regiono apgyvendinimo įstaigų numerių
užimtumo ir turistų srautų duomenis pastebima ženkli sezoniškumo įtaka užimtumo ir turistų srautų
rodikliams. Vertinant 2006-2012 m. laikotarpio mėnesinius numerių užimtumo duomenis galima
pastebėti, kad žiemos periodu apgyvendintų turistų skaičius visu laikotarpiu kito nežymiai, tačiau
mažėjo vasaros sezono turistų srautas. Tai nulėmė bendrą turistų srauto mažėjimo tendenciją.
Pažymėtina, kad vertinant sezoniškumą ir turistų srautus pagal atskirus Utenos regiono rajonus,
išryškėja ženklūs skirtumai: sezoniškumas menkai stebimas Utenos rajone ir Visagino savivaldybėje, o
turistų srauto didėjimas pastebimas Anykščių, Molėtų ir Utenos rajonuose.
2012 m. iš viso Utenos regione buvo apgyvendinta 41.026 turistų, tai sudarė 2,1 proc. visų
šalyje apgyvendintų turistų skaičiaus. Pagal šį rodiklį Utenos regionas buvo 6 vietoje lyginant su kitais
šalies regionais. Palyginti su 2011 m. turistų srautas padidėjo 4,5 proc., kai tuo tarpu šalyje
apgyvendintų turistų padaugėjo 10,3 proc. Vertinant situaciją Utenos regione pagal rajonus,
daugiausiai apgyvendintų turistų buvo Molėtų rajone. Šiame rajone iš viso buvo apgyvendinta 23.513
(57,3 proc.) visų Utenos regiono turistų. Anykščių rajone buvo apgyvendinta 5.606 (13,7 proc.), o
Ignalinos rajone 4.755 (11,6 proc.) turistų. Kituose rajonuose apgyvendintų turistų srautas buvo
pasiskirstęs tolygiai – vidutiniškai 2.384 (~ 5,8 proc.) visų turistų. Didžiausias apgyvendintų turistų
skaičiaus sumažėjimas 2012 m. buvo pastebimas Visagino, Zarasų ir Ignalinos rajonuose – atitinkamai
34,2 proc., 30,1 proc. ir 20,9 proc. Tuo tarpu Utenos rajone apgyvendintų turistų pagausėjo 32,7 proc.,
Anykščių rajone 29,9 proc., o Molėtų rajone 14,0 proc. Pažymėtina, kad 2010-2012 m. laikotarpiu
-
10
20
30
40
50
60
20
03
m.
20
04
m.
20
05
m.
20
06
m.
20
07
m.
20
08
m.
20
09
m.
20
10
m.
20
11
m.
20
12
m.
Lietuvos Respublika
Alytaus apskritis
Kauno apskritis
Klaipėdos apskritis
Marijampolės apskritis
Panevėžio apskritis
Šiaulių apskritis
Tauragės apskritis
Telšių apskritis
Vilniaus apskritis
Utenos apskritis
-40,0
-30,0
-20,0
-10,0
0,0
10,0
20,0
30,0
40,0
50,0
60,0
70,0
1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4
2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Pro
c.
Skirtumas Utenos apskritis Lietuvos Respublika
33
šalyje sparčiai gausėjo apgyvendintų turistų (27,3 proc.), tačiau Utenos regione turistų srautas
sumažėjo 6,8% proc.
Pav. 33. Apgyvendintų turistų skaičius Utenos regione.
Vertinant apgyvendintų turistų srautus pagal šalis iš kurios jie atvyko, pastebima, kad 85,3
proc. apgyvendintų turistų yra iš Lietuvos, o 14,7 proc. iš užsienio valstybių (įskaitant ES nares).
Daugiausiai užsienio turistų Utenos regionas 2012 metais sulaukė iš Vokietijos (19,89 proc.), Latvijos
(19,24 proc.), Rusijos (14,67 proc.), Prancūzijos (5,25 proc.), Estijos (5,13 proc.), Lenkijos (4,65
proc.), Suomijos (4,40 proc.), Nyderlandų (3,79 proc.), Ukrainos (2,57 proc.), Jungtinės Karalystės
(2,53 proc.). Turistų srautas iš šių valstybių visu laikotarpiu sudarė ~ 80 proc. visų apgyvendintų
turistų Utenos regione. Vertinant turistų srautų tendencijas pastebimas turistų iš Latvijos ir Rusijos
skaičiaus didėjimas.
Pav. 34. Turistų Utenos regione srautai pagal šalis
Kaimo turizmas
2012 m. iš viso Utenos regione buvo 175 kaimo turizmo sodybų. Tai sudarė 28,9 proc. visų
šalies kaimo turizmo sodybų skaičiaus. Pagal šį rodiklį Utenos regionas pirmavo šalyje visu
laikotarpiu. Palyginti su 2011 m. sodybų skaičius sumažėjo 4,9 proc. Šalyje sodybų skaičius taip pat
mažėjo 1,6 proc. Vertinant situaciją Utenos regione pagal rajonus, galima pastabėti, kad kaimo turizmo
sodybos labai tolygiai pasiskirsčiusios regione. Visuose rajonuose, išskyrus Anykščių rajoną ir
Visagino savivaldybę, vidutiniškai buvo 38 sodybos. Anykščių rajone jų buvo 25. Vertinant kaimo
turizmo sodybų skaičiaus pokyčius 2003-2012 m. laikotarpiu pastebimas nežymus, tačiau stabilus
sodybų skaičiaus didėjimas išskyrus 2005-2006 m. šuolį ir mažesnį didėjimą 2010 m. 2005-2006 m.
kaimo turizmo sodybų skaičiaus didėjimas sietinas su 2004-2006 m. Europos sąjungos struktūrinių
fondų paramos priemonėmis kaimo turizmo plėtrai (žr. Pav. 35).
Pažymėtina, kad 2006-2012 metų laikotarpiu šalyje sparčiai gausėjo kaimo turizmo sodybų
(13,9 proc.), tuo tarpu Utenos regione sodybų sumažėjo (-5,9 proc.).
-
500.000
1.000.000
1.500.000
2.000.000
2.500.000
-
10.000
20.000
30.000
40.000
50.000
60.000
70.000
20
01
m.
20
02
m.
20
03
m.
20
04
m.
20
05
m.
20
06
m.
20
07
m.
20
08
m.
20
09
m.
20
10
m.
20
11
m.
20
12
m.
Lietuvos Respublika
Utenos apskritis
Anykščių r. sav.
Ignalinos r. sav.
Molėtų r. sav.
Utenos r. sav.
Visagino sav.
Zarasų r. sav.
-
500
1.000
1.500
2.000
2.500
3.000
3.500
2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Vokietija
Latvija
Rusija
Prancūzija
Estija
Lenkija
Suomija
Nyderlandai
Ukraina
Jungtinė Karalystė
34
Pav. 35. Kaimo turizmo sodybų skaičius.
2012 m. iš viso Utenos regione kaimo turizmo sodybose iš viso buvo 2390 vietų, tai sudarė 18
proc. visų šalies kaimo turizmo sodybų vietų skaičiaus. Pagal šį rodiklį Utenos regionas buvo 2 vietoje
lyginant su kitais šalies regionais. Palyginti su 2011 m. vietų skaičius sumažėjo 11,1 proc. (vienas
didžiausių rodiklių šalyje), tuo tarpu šalyje vietų skaičius sumažėjo 1,8 proc. Pažymėtina, kad pagal
vidutinį vietų skaičių vienoje kaimo turizmo sodyboje Utenos regione esančios sodybos yra pačios
mažiausios lyginant su šalies vidurkiu ir kitais regionais. Vidutiniškai vienos sodyboje 2012 metais
buvo 14 vietų, tuo tarpu šalies vidurkis yra 22 vietos vienoje sodyboje t.y. 1,5 karto mažesnis rodiklis.
Taip pat galima pastebėti skirtingas tendencijas šalyje ir Utenos regione.
Pažymėtina, kad 2006-2012 m. laikotarpiu šalyje sparčiai gausėjo vietų kaimo turizmo
sodybose (41,1 proc.), tuo tarpu Utenos regione vietų sodybose sumažėjo (-12,0 proc.).
Šalyje stebima kaimo turizmo sodybų stambėjimo tendencija, tačiau Utenos regione stebima
atvirkštinė tendencija – kaimo turizmo sodybos smulkėją, vidutinis vietų skaičius jose mažėja.
Pav. 36. Bendras ir vidutinis vietų skaičius kaimo turizmo sodybose
2012 metais iš viso Utenos regione buvo apgyvendinta 41,9 tūkst. turistų kaimo turizmo
sodybose, tai sudarė 16,1 proc. visų šalyje apgyvendintų turistų skaičiaus. Pagal šį rodiklį Utenos
regionas buvo 4 vietoje lyginant su kitais šalies regionais. Palyginti su 2011 metais turistų srautas
padidėjo 5,8 proc., tuo tarpu šalyje apgyvendintų turistų padaugėjo 3,1 proc. Vertinant situaciją Utenos
regione pagal rajonus, daugiausiai apgyvendintų turistų buvo Molėtų ir Utenos rajonuose. Šiuose
rajonuose iš viso buvo apgyvendinta 21,0 tūkst. turistų (50,1 proc.) – atitinkamai 10,8 tūkst. (25,8
proc.) ir 10,2 tūkst. (24,3 proc.). Zarasų rajone buvo apgyvendinta 8,6 tūkst. (20,5 proc.), Ignalinos
rajone 6,3 tūkst. (15,0 proc.), o Anykščių rajone 6,0 tūkst. (14,3 proc.) turistų. Didžiausias
apgyvendintų turistų skaičiaus mažėjimas buvo Utenos rajone, Visagino savivaldybėje ir Ignalinos
rajone – atitinkamai 53,9 proc., 45,6 proc. ir 36,5 proc. Tuo tarpu Molėtų rajone 20,5 proc. pagausėjo
apgyvendintų turistų. Vertinant poilsiautojų srautų kaimo turizmo sodybose tendencijas galima
pastebėti, kad Utenos regione turistų srautų augimas yra ženkliai mažesnis nei bendrai stebimas šalyje.
-
100
200
300
400
500
600
700
20
03
m.
20
04
m.
20
05
m.
20
06
m.
20
07
m.
20
08
m.
20
09
m.
20
10
m.
20
11
m.
20
12
m.
Lietuvos Respublika
Alytaus apskritis
Kauno apskritis
Klaipėdos apskritis
Marijampolės apskritis
Panevėžio apskritis
Šiaulių apskritis
Tauragės apskritis
Telšių apskritis
Vilniaus apskritis
Utenos apskritis
-
2.000
4.000
6.000
8.000
10.000
12.000
14.000
20
03
m.
20
04
m.
20
05
m.
20
06
m.
20
07
m.
20
08
m.
20
09
m.
20
10
m.
20
11
m.
20
12
m.
Lietuvos Respublika
Alytaus apskritis
Kauno apskritis
Klaipėdos apskritis
Marijampolės apskritis
Panevėžio apskritis
Šiaulių apskritis
Tauragės apskritis
Telšių apskritis
Utenos apskritis
Vilniaus apskritis
-
51015202530354045
20
03
m.
20
04
m.
20
05
m.
20
06
m.
20
07
m.
20
08
m.
20
09
m.
20
10
m.
20
11
m.
20
12
m.
Lietuvos Respublika
Alytaus apskritis
Kauno apskritis
Klaipėdos apskritis
Marijampolės apskritis
Panevėžio apskritis
Šiaulių apskritis
Tauragės apskritis
Telšių apskritis
Utenos apskritis
Vilniaus apskritis
35
Vertinant pagal šalis iš kurių atvyko kaimo turizmo poilsiautojai, 92 proc. kaimo turizmo
poilsiautojų sudaro Lietuvos gyventojai ir tik 8 proc. užsienio turistų.
Pav. 37. Apgyvendintų poilsiautojų kaimo turizmo sodybose Utenos regione
Vietinis turizmas
Be atvykstamojo turizmo kita itin svarbi turizmo sritis yra vietinis turizmas. 2012 metais iš
viso Utenos regione apsilankė 406,4 tūkst. vietinių vienadienių lankytojų ir 178,6 tūkst. turistų (vienos
ir daugiau nakvynių). Lyginant su 2011 metų duomenimis, vienadienių lankytojų srautai kito nežymiai
(sumažėjo 0,9 proc.), tuo tarpu turistų srautai sumažėjo 8,0 proc. Pažymėtina, kad nuo 2007 metų
vienadienių lankytojų srautas sumažėjo beveik 100 tūkst. lankytojų, tačiau turistų srautas kito labai
nežymiai ir vidutiniškai minėtu laikotarpiu sudarė ~ 200 tūkst. turistų per metus (žr. Pav. 38).
Pav. 38. Vietinis turizmas: lankytojų skaičius.
Vertinant vietinių lankytojų ir turistų išlaidas galima pastebėti, kad vienadienių lankytojų
išlaidos nuo 2007 metų nors ir nežymiai, tačiau nuosekliai mažėjo ir 2012 metais iš viso sudarė 44,1
mln. Lt (lyginant su 2011 metais sumažėjo 12,33 proc.), o turistų išlaidos šiuo laikotarpiu augo, nors
2012 metais ir sumažėjo 9,86 proc. iki 25,6 mln. Lt, lyginant su 2011 metais (žr. Pav. ).
-
50
100
150
200
250
300
350
20
03
m.
20
04
m.
20
05
m.
20
06
m.
20
07
m.
20
08
m.
20
09
m.
20
10
m.
20
11
m.
20
12
m.
Lietuvos Respublika
Alytaus apskritis
Kauno apskritis
Klaipėdos apskritis
Marijampolės apskritis
Panevėžio apskritis
Šiaulių apskritis
Tauragės apskritis
Telšių apskritis
Vilniaus apskritis
Utenos apskritis
-
100,0
200,0
300,0
400,0
500,0
600,0
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Vienadienių lankytojų skaičius, tūkst. Turistų skaičius, tūkst.
36
Pav. 39. Vietinis turizmas: lankytojų išlaidos.
Atitinkamai tai nulėmė, kad santykinės vieno turisto išlaidos nuolatos augo, o vienadienio
lankytojo išlaidos išliko praktiškai nepakitusios visu 2007-2012 metų laikotarpiu. Pažymėtina, kad tiek
vieno vienadienio lankytojo, tiek Utenos regiono turisto santykinės išlaidos visu laikotarpiu buvo
mažesnės nei šalies vidurkis.
Pav. 40. Vietinis turizmas: vieno lankytojo išlaidos.
Vertinant vietinių turistų srautų ir išlaidų pasiskirstymą pagal atvykimo tikslus ir transporto
būdą galima pastebėti, kad vyraujantis kelionės būdas yra autotransportas (lengvieji automobiliai ir
autobusai), o kelionės tikslas giminių ir draugų lankymas bei laisvalaikis, poilsis ir atostogos.
Lentelė 6. Vietiniu lankytojų srautų pasiskirstymas pagal kelionės tikslus ir transporto tipą.
Lankytojų skaičius, tūkst. Lengvieji
automob. Autobusai Traukiniai Dviračiai
Kitos
transp. pr. Iš viso
Laisvalaikis, poilsis ir atostogos 114,6 18,5 0,4 1,1 1,4 136,0
Verslas, profesiniai interesai 28,0 4,3 0,1 0,3 0,3 33,0
Giminių ir draugų lankymas 191,5 22,0 2,4 3,2 1,2 220,3
Sveikatingumo tikslai 21,8 7,0 - - 0,2 29,0
Apsipirkti 62,4 11,6 0,1 4,0 0,2 78,3
Nuosavo sodo namelio, sodybos
lankymas 43,4 4,4 - 2,6 - 50,4
Kitas 28,9 6,7 - 2,2 0,9 38,7
Iš viso 490,6 74,5 3,0 13,4 4,2 585,7
-
10,0
20,0
30,0
40,0
50,0
60,0
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Vienadienių lankytojų išlaidos, mln. Lt Turistų išlaidos, mln. Lt
-
20,0
40,0
60,0
80,0
100,0
120,0
140,0
160,0
180,0
200,0
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Šalies vienadienio lankytojo vidutinės išlaidos, Lt Šalies turisto vidutinės išlaidos, Lt
Utenos regiono vienadienio lankytojo vidutinės išlaidos, Lt Utenos regiono turisto vidutinės išlaidos, Lt
37
Lentelė 7. Vietiniu lankytojų išlaidų pasiskirstymas pagal kelionės tikslus ir transporto tipą.
Lankytojų išlaidos, mln. Lt Lengvieji
automob. Autobusai Traukiniai Dviračiai
Kitos
transp. pr. Iš viso
Laisvalaikis, poilsis ir atostogos 15,8 1,3 - - - 17,1
Verslas, profesiniai interesai 3,9 0,1 - - - 4,0
Giminių ir draugų lankymas 20,5 2,1 0,2 - - 22,8
Sveikatingumo tikslai 2,2 0,5 - - - 2,7
Apsipirkti 12,1 1,9 - 0,4 - 14,4
Nuosavo sodo namelio, sodybos
lankymas 4,0 0,2 - - - 4,2
Kitas 3,5 0,5 - 0,1 - 4,1
Iš viso 62,0 6,6 0,2 0,5 - 69,3
1.3. Svarbiausi regiono socialinei ir ekonominei būklei darantys įtaką veiksniai, regiono
plėtros tendencijos ir problemos
Apibendrintai pagrindiniai Utenos regiono socialinės ir ekonominės būklės rodikliai pateikti 1
lentelėje.
Lentelė 8. Utenos regiono pagrindiniai makroekonomikai rodikliai
RODIKLIS REIKŠMĖ VIETA
ŠALYJE
Plotas, km2 7 201 5
Gyventojų skaičius 2013 m. pradžioje 146 080 9
Vidutinis metinis gyventojų skaičius 2012 m. 147 629 9
Gyventojų skaičius, tūkst.( Paskaičiuoti remiantis Lietuvos Respublikos 2011
m. gyventojų ir būstų surašymo rezultatais) 150,9 9
Gyventojų tankis 2013 m. pradžioje 20,29 10
Bendrasis vidaus produktas, mln. Lt 2011 m. 3 964,6 7
Apskrities sukurta BVP dalis, % 2011 m. 3,7 7
BVP vienam gyventojui, tūkst. Lt 2011 m. 26,3 5
BVP vienam gyventojui, palyginti su šalies vidurkiu, % 2011 m. 74,9 5
Tiesioginės užsienio investicijos, mln. Lt 2011 m. 243 9
Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui, litai 1 626 9
Materialinės investicijos, tūkst. Lt 2011 m. 597 639 8
Materialinės investicijos vienam gyventojui, Lt 2011 m. 3 961 6
Vidutinis mėnesinis bruto užmokestis, 2012 m. 1 831 5
Bedarbystės lygis, % 2013 rugpjūčio 1 d. 13,3 10
Užimtųjų skaičius, tūkst. 2012 m. 55,3 9
Vidaus ir tarptautinė migracija 2012 m. (Neto migracija) -1 833 4
Atlikus analizę ir įvertinus pagrindinius Utenos regiono makroekonominius ir socialinius
rodiklius galima išskirti svarbiausius Utenos regiono socialinei ir ekonominei būklei darančius įtaką
veiksnius, regiono plėtros tendencijas ir problemas, į kurias atsižvelgus turėtų būti formuojamos
regiono plėtros strateginės nuostatos, tame tarpe ir susijusios su turizmo plėtra.
Demografiniai veiksniai. Atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus ir demografinės sudėties esamus
rodiklius ir stebimus pokyčius, pagrindinė problema yra ilgalaikis ir sparčiausias šalyje gyventojų
skaičiaus mažėjimas. Per daugiau kaip 10 metų stebimi tik keli trumpalaikiai periodai, kai gyventojų
mažėjimo pokytis nors ir išliko neigiamas, tačiau buvo artimas šalies vidurkiui. Pagrinde šie neigiami
pokyčiai yra nulemti didžiausios šalyje neigiamos natūralios gyventojų kaitos, kuri yra įtakota
nepalankių gimstamumo ir mirtingumo rodiklių. Ilguoju periodų stabiliai išliekant mažiausiam šalyje
1000 gyventojų tenkančiam gimstamumo ir didžiausiam mirtingumo rodikliui, atitinkamai yra
sąlygojama didžiausią neigiama natūrali gyventojų kaita. Gyventojų sudėties demografiniai pokyčiai
Utenos regione – didėjanti pensijinio amžiaus gyventojų dalis ir mažėjantis darbingo amžiaus ir vaikų
38
skaičius bendroje gyventojų sudėtyje sąlygoja tolimesnę neigiamą natūralios gyventojų kaitos
tendenciją ir gyventojų skaičiaus mažėjimą.
Gyventojų skaičiaus mažėjimas galėtų būti bent iš dalies kompensuojamas teigiamą vietine
migracija, tačiau vietinės migracijos rodiklis Utenos regione visu laikotarpiu išliko neigiamas ir didėjo.
Situacija švelnina, tik sąlyginai mažesni tarptautinės migracijos mastai Utenos regione palyginti su
situacija šalyje ir kituose šalies regionuose.
Nepalanki demografinė situacija ir neigiamos tendencijos lemia sunkumus su kuriais jau šiuo
metu susiduria verslo sektorius. Tai ypač neigiamai įtakoja į vietinę rinką orientuotų paslaugų
sektoriaus įmonių padėtį, kadangi mažėjantis, tame tarpe ir darbingo amžiaus, gyventojų skaičius
mažina bendrą vietinių (regiono) gyventojų vartojimo ir perkamosios galios lygį. Tokiu būdu itin
svarbus tampa vietinio ir atvykstamojo turizmo skatinimas, siekiant pritraukti gausesnį ir didesnės
perkamosios galios regiono lankytojų srautą, taip užtikrinant aukštesnį vartojimo lygį ir papildomas
pajamas. Šiuo atveju itin svarbu savalaikis veiksmų ir priemonių planas, kadangi nesiimant priemonių
sumažėjęs vartotojų skaičius ir vartojimo lygis lemtų paslaugų sektoriaus susitraukimą, o šių paslaugų
prieinamumas ir platus bei įvairiapusis pasirinkimas regione yra vienas iš pagrindinių faktorių
nulemiančių regiono patrauklumą vietos ir užsienio turistams.
Vertinant demografinės situacijos įtaką viešųjų paslaugų sektoriui, būtina pažymėti, kad dėl
mažėjančio gyventojų tankio tampa sunku užtikrinti efektyvų viešųjų paslaugų teikimą t.y. esant
mažam gyventojų tankiui tampa ekonomiškai neefektyvu išlaikyti platų viešųjų paslaugų (pvz.
priešgaisrinės, sveikatos apsaugos, mokslo ir švietimo ir pan.) tinklą, o koncentruojant šių paslaugų
teikimą atskiruose centruose tampa sudėtinga užtikrinti operatyvų paslaugų suteikimą ir/arba
prieinamumą.
Darbo rinkos veiksniai. Regiono plėtra itin neigiamą įtaka turi didžiausias šalyje nedarbo
lygis ir vienas mažiausių gyventojų užimtumo rodiklių. Vertinant paskutinių metų duomenis stebimas
lėtesnis nei šalies vidurkis nedarbo lygio mažėjimas ir užimtumo didėjimas. Išliekant šioms
tendencijoms nepalanki situacija darbo rinkoje neabejotinai turės neigiamų padarinių bendrai regiono
plėtrai bei socialiniai padėčiai. Nors regione fiksuojamas aukštas nedarbo lygis ir didelis darbo
ieškančių žmonių skaičių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad net trečdalis visų registruotų bedarbių Utenos
regione yra ilgalaikiai bedarbiai, verslo sektorius ateityje susidurs su vis didėjančiu darbuotojų
trūkumu. Tai lems ir bendras regiono gyventojų skaičius mažėjimas bei laisvų aukštos kvalifikacijos
darbuotojų pasirinkimo trūkumas, kadangi daugumoje atveju ilgalaikiai bedarbiai neturi reikalingų
įgūdžių arba turimi įgūdžiai neatitinka darbo rinkos poreikių, o taip pat dažnai ši bedarbių grupė
stokoja motyvacijos ir pasirengimo darbui. Tokiu būdu reikalingų darbuotojų trūkumas silpnins verslo
sektoriaus tame tarpe ir turizmo plėtros galimybes. Trūkstamų darbuotojų problemą galėtų išspręsti
vietinės migracijos mastų didėjimas, tačiau dėl mažesnio nei šalies vidurkis darbo užmokesčio lygio
Utenos regionas yra mažiau patrauklus kitų šalies regionų gyventojams, todėl naujų darbuotojų
pritraukimas į regioną gali būti komplikuotas. Darbo užmokesčio lygio pakėlimas savo ruožtu sąlygotų
prekių ir paslaugų kainų lygio didėjimą, tokiu būdu sumažėtų konkurencinis regiono patrauklumas ir
pranašumas. Atsižvelgiant į šiuo veiksnius reikalingas efektyvus priemonių planas leisiantis padidinti
regiono patrauklumą kitų regionų darbingo amžiaus gyventojams, vietinės migracijos mastą, tuo pačiu
neprarandant konkurencinio patrauklumo.
Tiesioginės užsienio ir materialios investicijos. Santykinė tiesioginių užsienio ir materialinių
investicijų dalis tenkanti Utenos regionui yra viena mažiausių šalyje. Analizuojant ilgojo laikotarpio
duomenis pastebima, kad tiesioginių užsienio investicijų dalis nuosekliai mažėjo visu laikotarpiu. Ši
tendencija gali sutrukdyti spartesnei Utenos regiono turizmo plėtrai ir neigiamai įtakoti viso ūkio
augimą. Šiuo atveju reikalinga gerinti bendrą investicinį klimatą regione sukuriant palankią ir
patrauklią investicinę aplinką, inicijuojant ir išorei pristatant konkrečius verslo plėtros projektus,
skatinant viešojo ir privataus sektoriaus sanglaudą ir bendradarbiavimą.
Verslo sektorius. Utenos regione vyrauja nedideli ūkio subjektai. 85 proc. visų ūkio subjektų
sudaro iki 20 darbuotojų ir iki 1 mln. apyvartos įmonės. Nepakankamas stambių verslo subjektų
galinčių sukurti daugiau darbo vietų skaičius neigiamai įtakoja nedarbo lygio mažinimo galimybes. Iš
kitos pusės, mažėjantis gyventojų skaičius ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas stabdo verslo
39
sektoriaus plėtrą. Optimalus variantas esamoje situacijoje yra tolygiai regione pasiskirsčiusio smulkaus
ir vidutinio „šeimos“ verslo skatinimas ir plėtra. Šiuo atveju itin svarbu tampa įgyvendinti priemones
galinčias padidinti regiono lankytojų skaičių. Vietos ir užsienio turistų srautų padidėjimas sudarytų
sąlygas kurtis gausesniam smulkiajam verslui. Tokiu būdu tai leistų sumažinti nedarbo lygį, pagerinti
socialinę regiono būklę, kas savo ruožtu sukurtų patrauklesnę aplinką ir sąlygas vietinei migracijai.
Turizmo sektorius. Nors šalyje pastaraisiais metais pastebimas vietinio ir atvykstamojo
turizmo mastų augimas, tačiau Utenos regione stebima lankytojų srautų mažėjimo tendencija. Tai
suponuoja, kad nepaisant didelio regiono turizmo plėtros potencialo jis nėra pilnai išnaudojamas,
nepakankamai išvystytas ar įgyvendintas veiksmų ir priemonių planas siekiant padidinti regiono
lankytojų skaičių. Vertinant užsienio turistų srautus pastebima, kad didžiausio jų srauto sulaukiama
Zarasų rajone, tačiau kituose regiono rajonuose šis srautas yra ženkliai mažesnis. Tai rodo, kad
užsienio turistai nėra linkę aplankyti kitus rajonus ar visą regioną. Siekiant didinti užsienio turistų
srautą ir tolygų pasiskirstymą, reikalinga glaudesnis rajonų bendradarbiavimas, informacijos mainai ir
bendrų regiono turizmo maršrutų ir/arba trasų formavimas. Nors vieno užsienio turisto išlaidos yra
didesnės nei vietinio turisto, tačiau itin didelis dėmesys turėtų būti skiriamas ir vietiniam turizmui,
kadangi Lietuvos gyventojai sudaro absoliučią daugumą apgyvendinimo įstaigų ir kaimo turizmo
sodybų lankytojų dalį ir tokiu būdu absoliutine reikšme vietinių turistų išlaidos sudaro didžiąją dalį
turizmo pajamų. Vertinant vietinių lankytojų išlaidas pagal regiono lankymo trukmę galima
konstatuoti, kad nors vieno vietinio turisto (vienos ir daugiau nakvynių) išlaidos yra didesnės nei vieno
vienadienio lankytojo, tačiau šis skirtumas nėra itin žymus ir dėl didesnio vienadienių lankytojų srauto
bendroje sumoje vietinių vienadienių lankytojų išlaidos yra 1,7 karto didesnės nei vietinių turistų, todėl
formuojant turizmo plėtros kryptis reikalinga orientuoti veiksmų priemones į kuo ilgesnį vienadienių
lankytojų „užlaikymą“ regione, tačiau nebūtinai siekiant lankytojų apgyvendinimo. Analizuojant
atskirus turizmo sektoriaus rodiklius pastebimas turistų apgyvendinimo sektoriaus susitraukimas
Utenos regione. Atsižvelgiant į esamą apgyvendinimo įstaigų užimtumo neigiamą atotrūkį nuo šalies
užimtumo vidurkio, tai artimiausiu metu neturi neigiamos įtakos turizmo plėtrai regione. Taip pat nors
Utenos regione mažėjo kaimo turizmo sodybų ir vietų skaičius, tačiau atsižvelgiant į poilsiautojams
tenkančių vietų skaičių palyginti su šalies vidurkiu, tai taip pat neturi neigiamos įtakos turizmo plėtrai
regione. Nors 2012 metais Utenos regiono apgyvendinimo įstaigų užimtumo rodiklis ženkliai padidėjo,
tačiau vis dar išliko žemesnis nei šalies vidurkis, todėl apgyvendinimo sektoriaus plėtra artimiausiu
metu neturėtų būti pagrindinis turizmo plėtros prioritetas.
40
II. STRATEGINIŲ IR TERITORIJŲ PLANAVIMO SPRENDINIŲ, SUSIJUSIŲ
SU TURIZMO KRYPČIŲ, PRODUKTŲ IR PASLAUGŲ PLĖTRA, ANALIZĖ
Tikslas – Atlikti strateginių ir teritorijų planavimo sprendinių, susijusių su turizmo krypčių,
produktų ir paslaugų plėtra, analizę.
Užduotis –Išanalizuoti Utenos regiono savivaldybių teritorijose galiojančius bendrųjų,
detaliųjų ir specialiųjų teritorijų planavimo, susijusių su turizmo krypčių produktų ir paslaugų plėtra,
dokumentų sprendinius.
Analizė atlikta remiantis šiais strateginio ir teritorijų planavimo dokumentais:
Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (Patvirtintas LR Seimo 2002-10-29 nutarimu
Nr. IX-1154);
Nacionalinių autoturizmo trasų specialusis planas (patvirtintas 2009-02-23 LR ūkio ministro
įsakymu Nr. 4-67);
Nacionalinis vandens turizmo trasų specialusis planas (patvirtintas 2009-02-23 LR Ūkio
ministro įsakymu Nr. 4-67);
Utenos apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas (patvirtintas LR Vyriausybės 2011-
11-02 nutarimu Nr. 1318)
Su turizmo plėtra susiję parengti ir patvirtinti, parengti bet nepatvirtinti, šiuo metu rengiami
rajonų lygmens bendrieji, detalieji ir specialieji planai:
Anykščių rajono savivaldybė
Anykščių rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (patvirtintas Anykščių rajono
Savivaldybės tarybos 2008-06-26 sprendimu Nr. TS-223);
Anykščių miesto bendrasis planas (patvirtintas Anykščių rajono Savivaldybės tarybos 2010-04-
13 sprendimu Nr. TS-142);
Anykščių regioninio parko tvarkymo planas (patvirtintas LR aplinkos ministro 2008-12-31
įsakymu Nr. D1-699);
Anykščių regioninio parko planavimo schema. patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-699 (Žin., 2009, Nr. 7-250);
Anykščių regioninio parko zonavimo schema (Patvirtinta LR Vyriausybės 1998-12-10
nutarimu Nr. 1416);
Šeimyniškėlių medinės pilies istorinio ir kultūrinio paveldo panaudojimo pažintinio turizmo
plėtrai Anykščių rajone detalusis planas (patvirtintas Anykščių rajono Savivaldybės tarybos
2005-08-25 sprendimu Nr. TS-249);
Aktyvaus turizmo pramogų parko Anykščiuose prie Kalitos kalno, Kalno g. Anykščių mieste
detalusis planas (patvirtintas Anykščių rajono Savivaldybės tarybos 2009-01-29 sprendimu Nr.
TS-55);
Anykščių miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas;
A.Vienuolio namo – muziejaus, A.Baranausko klėtelės, A.Vienuolio kapo nekilnojamojo
kultūros paveldo apsaugos specialusis planas;
Penkių sodybų gatvinio kaimo, Pakalnių k. Kavarsko sen. nekilnojamojo kultūros paveldo
apsaugos specialusis planas;
Anykščių rajono turizmo ir rekreacinių teritorijų specialusis planas;
Anykščių miesto neužstatytų erdvių kraštovaizdžio formavimo ir poilsio organizavimo
specialusis planas;
Devynių rekreacinės paskirties žemės sklypų detalusis planas;
Senojo Niūronių etnografinio kaimo išplanavimo ir pritaikymo dabartinei turizmo
infrastruktūrai detalusis planas;
Kriokšlio rekreacinės zonos detalusis planas;
41
Teritorijos, Tilto gatvėje Anykščių mieste, detalusis planas;
Žemės sklypo suformavimo „Medžių lajų komplekso“ statybai detalusis planas;
Anykščių miesto šiaurinio aplinkelio specialusis planas;
Anykščių rajono dviračių takų specialusis planas;
Mažojo dviračių tako nuo šaltinio ,,Karalienės liūnas“ iki Anykščių miesto ribos specialusis
planas.
Ignalinos rajono savivaldybė
Ignalinos miesto bendrasis planas (Patvirtintas Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2012 m.
kovo 29 d. sprendimu Nr. T-42.);
Ignalinos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (Parengtas, viešai apsvarstytas,
suderintas. Vykdomi baigiamojo etapo darbai – plano tikrinimas);
Dūkšto miesto ir priemiestinių Ažukarklinės bei Kaniūkų kaimų bendrasis planas (Parengtas,
viešai apsvarstytas, suderintas. Vykdomi baigiamojo etapo darbai – plano tikrinimas);
Vidiškių kaimo detalusis planas (Parengtas, viešai apsvarstytas, suderintas. Vykdomi
baigiamojo etapo darbai – plano tikrinimas);
Ignalinos AE regiono plėtros bendrojo plano koncepcija;
Aukštaitijos nacionalinio parko tvarkymo specialusis planas;
Ignalinos rajono savivaldybės teritorijos turizmo ir rekreacijos specialusis planas;
Ignalinos rajono savivaldybės teritorijos dviračių infrastruktūros plėtros specialusis planas;
Molėtų rajono savivaldybė
Molėtų miesto bendrasis planas (Patvirtintas Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2010 m.
lapkričio 25 d. sprendimu Nr. B1-174);
Molėtų rajono teritorijos bendrasis planas (Patvirtintas 2008 m. birželio 19 d. Molėtų rajono
Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. B1-111);
Dubingių miestelio bendrasis planas (Patvirtintas Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2011 m.
vasario 22 d. sprendimu Nr. B1-1);
Utenos rajono savivaldybė
Utenos miesto teritorijos bendrasis planas (Patvirtintas 2008-10-30 Utenos rajono savivaldybės
tarybos sprendimu Nr. TS-276)
Utenos rajono teritorijos bendrasis planas (Patvirtintas 2008-10-30 Utenos rajono savivaldybės
tarybos sprendimu Nr. TS-277)
Žiemos sporto komplekso su slidinėjimo trasa įrengimas žemės sklype Viešeikių k., Utenos
rajone (Patvirtintas detalusis planas 2010-08-26 Utenos rajono savivaldybės tarybos
sprendimu).
Teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas Sudeikių turistinio kempingo žemės
sklype Sudeikių k., Utenos rajone (Patvirtintas detalusis planas 2011-10-27 Utenos rajono
savivaldybės tarybos sprendimu).
Visuomenės poreikiams skirtų naudoti paplūdimių teritorijų Utenos rajono seniūnijose
detalusis planas (Patvirtintas 1998-12-29 Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu).
Dviračių transporto infrastruktūros plėtros Utenos miesto ir miesto plėtros teritorijoje bei
jungčių su Leliūnų, Vyžuonų, Sudeikių, Daugailių, Tauragnų, Kuktiškių miesteliais ir Pakalnių
kaimo centru specialusis planas (Numatomas parengti)
42
Žemės sklypo suformavimas poilsiavietei įrengti prie Ilgio ežero Antilgės k., Utenos rajone
(Rengiamas detalus planas).
Žemės sklypo suformavimas poilsiavietei įrengti prie Labės ežero Tauragnų mstl., Utenos
rajone (Rengiamas detalus planas).
Visagino rajono savivaldybė
Visagino miesto bendrasis planas;
Visagino savivaldybės bendrasis planas;
Ignalinos AE regiono plėtros bendrojo plano koncepcija;
Visagino miesto poilsio ir pramogų centro detalusis planas;
Pagrindinio Visagino miesto stadiono detalusis planas;
Kultūros namų „Banga“ komplekso Visagine, Parko g. 16, detalusis planas;
Dviračių takų įrengimo Visagino savivaldybės teritorijoje specialusis planas;
Visagino miesto turistinės stovyklavietės detalusis planas (Parengtas, nepatvirtintas);
Visagino miesto sveikatingumo ir laisvalaikio komplekso detalusis planas (Parengtas,
nepatvirtintas);
Visagino miesto Visagino alėjos (nuo Taikos g. ir Kosmoso g. sankryžos iki Partizanų g.)
detalusis planas (Parengtas, nepatvirtintas);
Visagino miesto paplūdimio I mikrorajone detalusis planas (Parengtas, nepatvirtintas);
Visagino miesto paplūdimio II mikrorajone detalusis planas (Parengtas, nepatvirtintas);
Apžvalgos aikštelės, esančios Šaškių kaime, detalusis planas (Rengiamas)
Zarasų rajono savivaldybė
Zarasų miesto bendrojo plano koncepcija (Patvirtinta Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2013
m. vasario 21 d. sprendimu Nr. T-40);
Zarasų rajono savivaldybės bendrasis planas;
Zarasų miesto turizmo ir rekreacijos specialusis planas (Patvirtinta Zarasų rajono savivaldybės
tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T- 246)
2.1. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas
Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (toliau – LR bendrasis planas) yra pagrindinis
teritorijų planavimo dokumentas, reguliuojantis šalies teritorijos naudojimo ir tvarkymo ilgalaikę
strategiją. Planas Lietuvos teritorijoje išskirta 40 rekreacinių arealų, kurių ribas dažniausiai lemia
rekreacinis gamtinės ir kultūrinės aplinkos turtingumas. Rekreacijos (turizmo) teritorinės plėtros
galimybės numatytos pagal arealų patrauklumo kategorijas ir rekreacinės plėtros potencialą.
Rekreaciniai arealai pagal patrauklumą skirstomi į atskiras kategorijas: labai didelio ir didelio
potencialo rekreaciniai arealai; vidutinio potencialo rekreaciniai arealai; gana mažo ir mažo
potencialo rekreaciniai arealai. Tuo pačiu numatyti plėtros lygmenys: nacionalinis, regioninis,
lokalinis bei tikslinė specializacija pagal plėtotinas rekreacijos rūšis: poilsis gamtoje, sportinė,
verslinė, pažintinė, pramoginė ir gydomoji rekreacija.
Rekreacinio aptarnavimo centrai skirstomi pagal reikšmę (nacionalinės ir regioninės svarbos,
su papildoma (ne)priskiriama užsienio turistų aptarnavimo terminalo funkcija) bei pagal specializaciją
(bendrojo turizmo, pažintinio turizmo, poilsio gamtoje, kurortinio gydymo). Dauguma šalyje numatytų
plėtoti rekreacinio aptarnavimo centrų yra daugiafunkcinio pobūdžio ir jungia 2–3 rekreacinės
43
specializacijos kryptis. Gydomosios (sanatorinės) rekreacijos plėtojimo tikslu yra numatoma išplėsti
kurortinių vietovių tinklą įtraukiant į jį Anykščių bei Zarasų vietoves.
Bendrasis planas numato Rytų Aukštaitijos turistiniam regionui svarbių nacionalinės svarbos
specializuoto pažintinio turizmo trasas:
Nacionalinis reprezentacinis kultūrinio turizmo maršrutas – „Lietuvos istorijos ir kultūros
vėrinys“;
Regioniniai gamtinio ir kultūrinio pobūdžio „Aukštaitijos parkų žiedą
Eurovelo sistemos trasų „Rytų Europos taką” (Nr. 11);
Vienas iš prioritetų, numatytų Bendrajame plane rekreacinių teritorijų tvarkymo nuostatoms
įgyvendinti, susijęs būtent su aukščiau išvardintų svarbiausių nacionalinės svarbos rekreacinių arealų,
tarp jų ir Ignalinos-Molėtų, stiprinimu. Atskirai Plane išskirti nedideli miestai, turintys palankias
sąlygas plėtoti turizmo ir poilsio centrus: Anykščiai, Molėtai, Ignalina, Zarasai.
Rekreacinių teritorijų tvarkymo nuostatoms įgyvendinti nustatyti šie su Utenos regionu susiję
prioritetai:
stiprinti Ignalinos–Molėtų, Anykščių–Ukmergės nacionalinės svarbos rekreacinius arealus,
atnaujinant esamus poilsio namus ir sukuriant kempingų tinklą, plėtojant poilsio kaime bei
pramogų paslaugas;
plėtoti turizmo ir poilsio centrus Anykščiuose, Molėtuose, Ignalinoje, Zarasuose;
įrengti numatytą Aukštaitijos reprezentacinį valstybinių parkų žiedą;
Su Utenos regionu susijusios LR bendrajame plane rekreacijos (turizmo) teritorinės plėtros
galimybės numatytos pagal arealų patrauklumo kategorijas ir rekreacinės plėtros potencialą:
labai didelio ir didelio potencialo rekreaciniai arealai, sudarantys nacionalinės svarbos
rekreacines sistemas, yra Ignalinos–Molėtų, Anykščių–Ukmergės;
vidutinio potencialo rekreaciniai arealai, sudarantys regioninės reikšmės rekreacines sistemas,
yra šie: Dubingių, Dusetų–Zarasų;
gana mažo ir mažo potencialo rekreaciniai arealai, sudarantys lokalinės svarbos rekreacines
sistemas, yra Rokiškio–Utenos, Dūkšto–Visagino.
44
Pav. 41. Utenos regiono rekreacinės teritorijos
5
5 Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (Patvirtintas LR Seimo 2002-10-29 nutarimu Nr. IX-1154)
45
2.2. Nacionalinių autoturizmo trasų specialusis planas
Nacionalinio lygmens autoturizmo specialiajame plane suformuotas nuoseklus trasų tinklas,
apimantis visus Lietuvos regionus ir didžiausio rekreacinio potencialo vietoves. Vientisas trasų tinklas
sudaro galimybes kurti įvairius turizmo produktus, lanksčiai įkomponuoti regioninius ir vietinius
maršrutus, pasirinkti įvairios trukmės keliones skirtingų amžiaus grupių, keliavimo stiliaus ir poreikių
turistams.
Anykščių, Ignalinos, Molėtų ir Zarasų rajonai yra dalis nacionalinės autoturizmo trasos
„Aukštaitijos keliai“ (Vilnius – Molėtai – Ignalina – Dūkštas (Zarasai) – Dusetos – Rokiškis –
Kupiškis – Anykščiai – Ukmergė – Molėtai), kuri reprezentuoja kalvotus ir ežeringus Aukštaitijos
kraštovaizdžius, gamtinę įvairovę ir poilsį gamtoje. Šio plano sprendiniuose pateikti lankytinų objektų,
siejamų su Nacionalinio lygmens autoturizmo trasų tinklu, sąrašai, buvusių dvarų sodybų, kuriose
skatinama turizmo paslaugų plėtra sąrašas.
2.3. Nacionalinis vandens turizmo trasų specialusis planas
Nacionalinių vandens turizmo trasų specialiojo planavimo tikslai yra: (i) nustatyti vandens
turizmo plėtojimo prioritetines teritorijas (vietoves); (ii) pateikti didelį rekreacinį potencialą turinčias
vandens turizmo trasas, nustatyti šių trasų infrastruktūros plėtros prioritetus, įgyvendinimo etapus bei
priemones; (iii) sudaryti sąlygas vandens turizmo trasų infrastruktūros techniniam projektavimui ir
projektų įgyvendinimui. Specialiojo plano sprendiniais siekiama inicijuoti vandens turizmo plėtrą
Lietuvoje, skatinti turistus rinktis aktyvaus turizmo būdus, taip pat sukurti vandens turizmo trasų
infrastruktūrą, taip gerinant turizmo ir poilsiavimo sąlygas bei apribojant turistų daromą žalą gamtai ir
aplinkai.
Rytų Aukštaitijos turistiniam regionui aktualios Nacionalinės vandens turizmo trasos yra
Aukštaitijos ežeryno ir Žeimenos (su Lakaja ir Dubinga) turistinė trasa bei Šventosios turistinė trasa
(su Antalieptės mariomis ir Sartų ežeru).
Šventosios upės pakrantėse Anykščių rajone pagal planą numatyti įrengti 33 viešosios turizmo
infrastruktūros objektai (stovyklavietės, kempingai, poilsiavietės, prieplaukos, automobilių stovėjimo
aikštelės). Visa infrastruktūra skirta aktyviam poilsiui gamtoje. Pagal nustatytus potencialių vandens
turizmo trasų tinklo kriterijus, viena iš nacionalinių vandens turizmo trasų – Žeimenos upės,
Aukštaitijos ežeryno, Dubingos ir Lakajos upės turistinė trasa, kuri vingiuoja ir Ignalinos rajono
teritorijoje. Specialiajame plane pažymima, kad vandens turizmo trasų infrastruktūrą sudaro turistinės
trasos, poilsio ir nakvynės vietos (atokvėpio vietos, poilsiavietės, stovyklavietės, kempingai,
automobilių stovėjimo vietos, prieplaukos), taip pat trasų ženklinimas vietovėje (stendai, ženklai),
lankstinukuose ar kitose rinkodaros priemonėse.
2.4. Utenos regiono teritorijos bendrojo plano sprendiniai
Utenos regiono teritorijos bendrojo plane numatyta rekreacinių išteklių eksploatavimas ir
turizmo infrastruktūros plėtra, kadangi ateityje kaimo vietovių gyvybingumą lems netradicinės veiklos,
tarp jų ir kaimo turizmas, todėl rekreacinių išteklių eksploatavimas tam tikrose teritorijose paveiks
regiono gyventojų užimtumo struktūrą, taip pat ir kaimo plėtrą.
Bendrajame plane išskiriami teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai:
intensyvios rekreacijos plėtra, urbanizacija, infrastruktūros plėtra – Anykščių, Molėtų, Zarasų
miestų ekonominės ir socialinės plėtros arealų teritorijos;
urbanizacija, intensyvios rekreacijos plėtra, infrastruktūros plėtra – Ignalinos miesto
ekonominės ir socialinės plėtros zonos teritorija;
urbanizacija, intensyvios rekreacijos plėtra, pramonės plėtra – Vidiškių ekonominės ir
socialinės plėtros zonos teritorija;
urbanizacija, intensyvios rekreacijos plėtra – svarbiausių kitų lokalinio lygmens gyvenviečių
sistemos centrų ekonominės ir socialinės plėtros zonų teritorijos;
urbanizacija, intensyvios rekreacijos plėtra, verslinės žuvininkystės plėtra – Dūkšto
ekonominės ir socialinės plėtros arealo teritorijos, apimančios Parsvėto ežero akvatoriją;
46
konservacija, ekstensyvios rekreacijos plėtra, tausojantis miškų ūkis – Aukštaitijos nacionalinio
parko, Anykščių, Asvejos, Gražutės, Labanoro, Sartų regioninių parkų ir Kamastos
kraštovaizdžio draustinio teritorijos;
konservacija, ekstensyvios rekreacijos plėtra, verslinės žuvininkystės plėtra – teritorijos prie
Dysnų ir Dysnykščio ežerų;
konservacija, ekstensyvios rekreacijos plėtra, tausojančio žemės ūkio plėtra – teritorijos
Ignalinos rajono savivaldybės labiausiai į rytus nutolusioje dalyje (apima Adutiškio–
Guntauninkų miškų biosferos poligoną, Birvėtos biosferos poligoną ir kita);
konservacija, ekstensyvios rekreacijos plėtra – teritorijos prie Ignalinos rajono savivaldybės
pietinės ribos (patenka Milašiaus telmologinis draustinis);
intensyvaus miško ūkio plėtra, intensyvios rekreacijos plėtra, tausojančio žemės ūkio plėtra –
centrinėje regiono dalyje išsidėstęs arealas, apimantis Utenos rajono savivaldybės pietrytines,
Ignalinos rajono savivaldybės vakarines ir Zarasų rajono savivaldybės palyginti nedideles
pietvakarines teritorijas (arealas neapima saugomų teritorijų, priskirtų kitam funkcinių
prioritetų arealui);
tausojančio miškų ūkio plėtra, tausojančio žemės ūkio plėtra, ekstensyvios rekreacijos plėtra –
teritorijos vakarinėje (Anykščių rajono savivaldybėje), rytinėje (Ignalinos rajono
savivaldybėje), pietinėje (Molėtų rajono savivaldybėje) ir šiaurinėje (Zarasų rajono
savivaldybėje) apskrities dalyse, nepriskirtos kitiems funkcinių prioritetų arealams;
intensyvios rekreacijos plėtra – teritorijos, koncepcijoje apibrėžtos kaip intensyvios rekreacijos
plėtros arealai, ir teritorijos prie kitų apskrityje esančių ežerų;
intensyvios rekreacijos plėtra, verslinės žuvininkystės plėtra – teritorijos prie Alaušo (Utenos
rajono savivaldybėje), Alaušų (Molėtų rajono savivaldybėje), Arino, Avilio, Čičirio, Drūkšių
(šiaurinė dalis), Dūrių, Galuonų, Imbrado, Kiemento, Makio, Pravalo, Spenglo ežerų;
intensyvios rekreacijos plėtra, tausojančio žemės ūkio plėtra, tausojančio miškų ūkio plėtra –
didelio ploto arealas apskrities centrinėje dalyje (Anykščių rajono savivaldybės rytinės
teritorijos, Utenos rajono savivaldybės teritorijos nuo Utenos miesto šiaurės kryptimi, nedidelės
teritorijos Zarasų rajono savivaldybės vakariniame pakraštyje);
intensyvaus žemės ūkio plėtra, tausojančio miškų ūkio plėtra, ekstensyvios rekreacijos plėtra –
teritorijos vakarinėje Anykščių rajono savivaldybės dalyje, rytuose ribojamos Anykščių
regioninio parko riba;
tausojančio žemės ūkio plėtra, tausojančio miškų ūkio plėtra, ekstensyvios rekreacijos plėtra –
arealas centrinėje regiono dalyje, apimantis teritorijas, nepriskirtas kitiems funkcinių prioritetų
arealams, taip pat kitiems funkciniams prioritetams nepriskirtos teritorijos Ignalinos rajono
savivaldybės centrinėje ir rytinėje dalyse, Molėtų rajono savivaldybės pietinėje dalyje, Zarasų
rajono savivaldybės vakarinėje dalyje.
Siekiant plėtoti turizmą Utenos regione, planuojama sujungti LR teritorijos bendrajame plane
nustatytų rekreacinių arealų plėtrą ir kurti bendrą rekreacinių teritorijų ir viešosios turizmo
infrastruktūros sistemą. Ją sudarytų šios teritorijos:
kurortinės teritorijos;
rekreacijos paslaugų centrai;
rekreacinės statybos arealai;
viešosios turizmo infrastruktūros plėtros teritorijos.
Utenos regiono bendrajame plane Anykščių, Ignalinos ir Zarasų miestuose numatoma plėtoti
kurortinio (sanatorinio) gydymo, turizmo ir poilsio infrastruktūra ir paslaugos, todėl miestų
bendruosiuose planuose atsižvelgiant į Utenos regioninio bendrojo plano sprendinius turi būti ir yra
numatomos teritorijos apgyvendinimo paslaugoms plėtoti, kuriose teikiamos gydymo, antirecidyvinės,
sveikatą grąžinančios, fizinės kultūros, dietinio maitinimo, sveikatingumo, reabilitacijos ir kitos
paslaugos, tam tikslui naudojant gamtinius gydomuosius ir rekreacinius išteklius. Miestų bendrųjų
planų sprendiniais užtikrinama gamtinių gydomųjų išteklių apsauga, nustatoma išteklių naudojimo
intensyvumas ir pobūdis, užstatytų teritorijų ir želdynų santykis, būdingas kurortams, suformuota
47
viešoji turizmo infrastruktūra (pėsčiųjų ir dviračių takai, informacijos sistema, viešieji paplūdimiai ir
želdynai, sporto, sveikatingumo aikštelės ir kita).
Palūšėje, Strigailiškyje, Kavarske, Burbiškyje, Bebrusuose, Kaulakiuose, Mindūnuose,
Balninkuose ir Dubingiuose, Dusetose ir Salake plėtojama sveikatingumo, fizinės kultūros, maitinimo,
pramogų infrastruktūra ir paslaugos.
Kaip rekreacijos paslaugų centrus numatoma plėtoti šias gyvenvietes: Antalieptę, Antazavę,
Degučius, Dūkštą, Inturkę, Kurklius, Linkmenis, Mačionis, Palūšę, Saldutiškį, Svėdasus, Suvieką,
Sudeikius, Tauragnus. Šiose vietovėse plėtojamos tokios turizmo paslaugos: kelionės organizavimo,
turizmo informacijos, apgyvendinimo, vežimo, maitinimo, pramogų ir kitos. Planas numato, kad turi
būti parengti šių teritorijų bendrieji ar detalieji planai, kuriuose būtų rezervuotos teritorijos viešajai
turizmo infrastruktūrai (pėsčiųjų ir dviračių takai, informacijos sistema, viešieji paplūdimiai, sporto,
sveikatingumo aikštelės ir kita) plėtoti, suformuotos palankios sąlygos plėtoti turizmo paslaugas.
Turizmo paslaugos, apskričių ir savivaldybių viešoji turizmo infrastruktūra ir privačios
paslaugos (tarp jų motelių, kempingų, kaimo turizmo, laisvalaikio ir pramogų) plėtojamos visoje
apskrities teritorijoje, kur to nedraudžia teisės aktais nustatyti veiklos apribojimai. Viešosios higienos
ir sanitarijos paslaugos automobilių turistams plėtotinos pakelės miestuose ir miesteliuose, prie
turizmo informacijos ir lankytojų centrų, degalinėse ir prie turizmo paslaugų objektų.
Siekiant geriau naudoti regiono rekreacinius išteklius, numatoma plėtoti vasaros ir žiemos
sporto bei pramogų veiklą. Naujus sporto ir sveikatingumo kompleksus siūloma įrengti Zarasuose, o
esamus plėtoti Anykščiuose ir Ignalinoje. Be to, Pavirinčių kaime (Anykščių rajono savivaldybė) ir
Dysnų ežero apylinkėse (Ignalinos rajono savivaldybė) tikslinga įrengti golfo laukus.
Utenos regione iki 2017 metų bendromis savivaldybių ir valstybės institucijų pastangomis
siūloma įrengti šias turizmo trasas ar jų atkarpas:
Dviračių turizmo:
Giedraičiai–Luokesa–Molėtai–Balninkai–Kurkliai–Anykščiai–Leliūnai (Utenos r. sav.)–
Pakalniai–Utena–Sudeikiai–Užpaliai–Dusetos–Antalieptė– Štadviliai–Zarasai su atšaka
Anykščiai–Andrioniškis–Viešintos;
„Aukštaitijos dviračių žiedas“;
Automobilių turizmo:
Nacionalinės automobilių turizmo trasos „Aukštaitijos keliai“ atkarpą Vilnius (Vilniaus
regionas)–Dubingiai–Molėtai–Mindūnai–Labanoras (Vilniaus regionas) –Palūšė–Ignalina–
Kazitiškis–Dūkštas–(atšaka į Zarasus)–Dusetos–Antazavė– kryptis į Panevėžio apskritį ir
Molėtai–Anykščiai–Viešintos–Kupiškis (Panevėžio regionas);
Vandens turizmo:
Šventosios upės (per Kavarską, Anykščius, Užpalius (Utenos rajono savivaldybė), Dusetas,
Antalieptę iki Dūkšto ežero);
Aukštaitijos ežeryno (nuo Palūšės Aukštaitijos nacionaliniame parke esančiais ežerais ir
upeliais).
Rekreacinės statybos arealuose išskirtos viešosios turizmo infrastruktūros plėtros teritorijos,
kuriose valstybės, savivaldybių ir privačių asmenų lėšomis būtų įrengiami viešo naudojimo
paplūdimiai, stovyklavietės, pažintiniai ir pramogų takai, apžvalgos aikštelės ir kita.
Nekilnojamojo kultūros paveldo objektai naudojami atsižvelgiant į galimybes pritaikyti juos
gyvenamajai, reprezentacinei, sociokultūrinei paskirčiai ir turizmo, paslaugų, infrastruktūros ir ūkio
plėtros poreikiams išsaugant jų vertingąsias savybes ir aplinkos kontekstą. Bendrajam turizmui Utenos
regione prioritetiškai naudotini:
kultūros paveldo objektai, esantys prie svarbiausių turizmo trasų;
išlikusios dvarų sodybos ir jų fragmentai;
kultūrine verte pasižymintys sakralinio architektūros paveldo objektai;
lankymui pritaikomi piliakalniai;
etnografiniai kaimai.
48
Specializuotam kultūriniam pažintiniam turizmui Utenos regione naudotini:
kultūros paveldo objektai, esantys atokiau nuo svarbiausių turizmo trasų;
intensyviam lankymui netinkamos archeologinės ir memorialinės vietovės: pilkapynai,
senosios kapinės ir kitos laidojimo vietos, genocido vietos.
Kultūros paveldo objektai, siejami su turizmo trasomis, esantys rekreaciniuose arealuose, taip
pat turizmo plėtros zonoje ir netoli jos, turi būti pirmiausia pažymimi ir ruošiami intensyvesniam
lankymui. Prioritetiškai turistų lankymui ruošiami kultūros paveldo objektai, esantys prie dviračių
turizmo (ne toliau kaip 5 kilometrai nuo trasos) ir automobilių turizmo (ne toliau kaip 20 kilometrų
nuo trasos) trasų.
Dvarų sodybų naudojimo perspektyva siejama su rekreacinio naudojimo ir turizmo plėtra
regione, taip pat gyvenamąja, reprezentacine, žemės ūkio ir smulkiąja pramoninės gamybos,
sociokultūrine veikla ir amatų plėtra. Į Kultūros paveldo objektų registrą įtrauktos dvarų sodybos
tvarkomos pagal jų apsaugos reikalavimus. Turizmo paslaugas (maitinimo, apgyvendinimo, pramogų,
laisvalaikio, techninio aptarnavimo, kaimo turizmo) plėtoja privatus verslas. Jos gali būti plėtojamos
prie nacionalinių ir regioninių dviračių ir automobilių turizmo trasų visur, kur to nedraudžia teisės
aktais nustatyti veiklos apribojimai. Ypač skatintina turizmo paslaugų plėtra (motelių, kempingų ir
kita) šiose buvusiose dvarų sodybose:
Ambraziškių dvaro sodyba (Ambraziškių kaimas, Giedraičių seniūnija, Molėtų rajono.
savivaldybė);
Bijutiškio dvaro sodybos fragmentai (Bijutiškio kaimas, Dubingių seniūnija, Molėtų rajono
savivaldybė);
Bikuškio dvaro sodybos pastatų ansamblis (Bikuškio kaimas, Sudeikių seniūnija, Utenos rajono
savivaldybė);
Burbiškio dvaro sodyba MC-1319 (Burbiškio kaimas, Anykščių seniūnija, Anykščių rajono
savivaldybė);
Didžiokų (Didžiadvario) dvaro sodybos fragmentai (Didžiokų kaimas, Dubingių seniūnija,
Molėtų rajono savivaldybė);
Klabinių dvaro sodyba (Klabinių kaimas, Alantos seniūnija, Molėtų rajono savivaldybė);
Raguvėlės dvaro sodyba MC-1353 (Raguvėlės kaimas, Troškūnų seniūnija, Anykščių rajono
savivaldybė);
Dūkšto dvaro sodyba MC-948 (Dūkšto kaimas, Dūkšto seniūnija, Ignalinos rajono
savivaldybė).
Utenos regiono kaimo teritorijose vyraujantis žemės ūkis – būtina vertingųjų savybių
išsaugojimo sąlyga. Jis būdingas istoriniam kraštovaizdžiui (smulki kraštovaizdžio sąskaida,
tradicinės medžio architektūros paveldo objektų gausa ir autentiškumas, nedidelės dvarų
sodybos) išsaugoti.
Prioritetiškai tvarkytini šie etnografiniai kaimai:
Didžiasalio 42 sodybų gatvinis kaimas MC-10318 (Didžiasalio kaimas, Ignalinos seniūnija,
Ignalinos rajono savivaldybė);
Pravydžių 16 sodybų gatvinis kaimas (Pravydžių kaimas, Kavarsko seniūnija, Anykščių rajono
savivaldybė);
Kukutėlių 13 sodybų gatvinis kaimas MC-10313 (Kukutėlių kaimas, Tverečiaus seniūnija,
Ignalinos rajono savivaldybė);
Mėčionių 21 sodybos gatvinis kaimas MC-10314 (Mėčionių kaimas, Tverečiaus seniūnija,
Ignalinos rajono savivaldybė);
Senųjų Katinautiškių 12 sodybų kupetinis kaimas MC-10315 (Senųjų Katinautiškių kaimas,
Tverečiaus seniūnija, Ignalinos rajono savivaldybė).
Planuojant gyvenviečių plėtrą, nurodoma atsižvelgti į vertingąsias urbanistikos paveldo
savybes. Saugotini vertingi istorinės urbanistinės erdvės struktūros bruožai, medinio architektūros
paveldo objektai, gamtinės aplinkos kontekstas. Plane išskiriama, kad rengiant miestelių bendruosius
49
planus ir kaimų detaliuosius planus, privaloma numatyti, kaip išsaugoti planuojamo miestelio ar kaimo
savitumo bruožus – planinę struktūrą, vertingą gamtos ar kultūros elementų dermę.
2.5. Utenos regiono rajonų savivaldybių bendrieji teritorijų planavimo sprendiniai
2.5.1. Anykščių rajonas
Anykščių rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane išanalizuota ir įvertinti rekreaciniai
ištekliai ir šios analizės pagrindu apibrėžti rekreaciniai arealai, siūlomos rekreacinės specializacijos
kryptys, nustatytos teritorijų tvarkymo zonos ir rekreacinio aptarnavimo centrai. Anykščių rajono
teritorijoje išskirti 5 rekreaciniu ištekliu arealai. Išskirti rekreaciniai arealai atitinka tris plėtros
potencialo kategorijas: didelio, gana mažo ir mažo potencialo rekreacinius arealus, kurie atitinkamai
sudaro regioninės ir lokalios svarbos rekreacinių sistemų dalis:
didelio potencialo: Anykščių – Svėdasų – Kavarsko – Kurklių rekreacinis arealas;
gana mažo potencialo: Kunigiškių – Daujočių rekreacinis arealas;
gana mažo potencialo: Staškūniškio – Skiemonių rekreacinis arealas;
mažo potencialo: Viešintų – Surdegio rekreacinis arealas;
mažo potencialo: Troškūnų – Piktavalio – Traupio – Janušavos rekreacinis arealas.
Kiekvienas iš išvardintų Anykščių rajono teritorijoje lokalizuotų rekreacinių arealų yra
Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nurodytų rekreacinių arealų sistemos dalis.
Rekreacijos plėtros teritorinėje sistemoje svarbia vieta užima rekreacijos aptarnavimo centrai.
Anykščių rajono teritorijoje rekreacijos aptarnavimo centrai diferencijuojami pagal reikšmę
(regioninės ir vietinės svarbos). Kaip regioninės svarbos rekreacijos aptarnavimo centras yra
išskiriamas rajono centras – Anykščių miestas. Lokalių rekreacijos aptarnavimo centrų sistemą sudaro
Anykščių rajono gyvenamųjų vietovių rajono savivaldybės bendrojo plano infrastruktūros plėtros
dalyje atitinkančių C ir D kategorijos urbanistinio karkaso centrus bei kai kurias kitas gyvenamąsias
vietoves (Svėdasai, Kavarskas, Kurkliai, Troškūnai, Viešintos, Traupis, Rubikiai, Ažuožeriai,
Niūronys ir Andrioniškis. Pagal perspektyvinę rekreacijos aptarnavimo centrų specializaciją Anykščių
rajono teritorijoje gyvenamosios vietovės diferencijuojamos į:
Bendrojo turizmo – teikiamos bendrosios specialiu papildomu tikslu nekeliančias paslaugas
(maitinimas, apgyvendinimas);
Pažintinio turizmo – teikiamas platesnis, su vietos gamtine ir kultūrine aplinka suderintu
paslaugu spektras (maitinimas, apgyvendinimas, informacija apie vietos gamtine ir kultūrine
aplinka, ekskursijų organizavimas);
Poilsinio turizmo (poilsio gamtoje) – teikiamos bendrosios ir kai kurios specializuotos
paslaugos (maitinimas, apgyvendinimas, poilsio ir pramogų organizavimas, poilsiui ir
pramogoms skirto inventoriaus nuoma);
Kurortinio gydymo – teikiamos paslaugos susijusios su sveikatos atstatymu -gerinimu ir su tuo
susijusiu paslaugu spektras (apgyvendinimas, maitinimas, gydymas, poilsio organizavimas ir
poilsiui skirto inventoriaus nuoma).
Didžioji dalis Anykščių rajone numatytu vystyti rekreacinio aptarnavimo centrų yra
daugiafunkcinio pobūdžio, jungia 2 – 3 rekreacinės specializacijos kryptis. Anykščių rajono teritorijos
centrinėje ir rytinėje dalyje kur gausu rekreacinių išteklių, todėl rekomenduojama orientuotis i
poilsinės ir pažintinės rekreacijos vystymą, minėtų rekreacijos krypčių poreikiams pritaikant ir vystant
esamas gyvenamąsias vietoves. Pirmiausia orientuotina į tas vietoves, kurios yra greta pagrindiniu,
didelį rekreacinį potencialą turinčių objektų (saugomos teritorijos ar jų dalys) bei šalia tarptautiniu,
nacionaliniu, regioniniu ir lokalių turistinių trasų (Rubikiai, Andrioniškis, Kavarskas, Kurkliai,
Ažuožeriai).
Anykščių rajono teritorijos bendrajame plane numatytos šios su turizmu ir rekreacija susiję
teritorijų tvarkymo zonos:
50
Arealai, skirti rekreacijai ir komercijai. Tai plotai prie valstybiniu keliu, kuriuose tikslinga
planuoti rekreacinės ir komercinės paskirties pastatų, taip pat (specialiaisiais planais
nustatytose vietose) – gyvenamųjų namų statyba. Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo
paskirties keitimas galimas detaliųjų planų pagrindu.
Rekreacinių vietovių arealai. Tai plotai prie ežerų, tvenkinių ir kitų rekreacinių objektų,
kuriuose, vadovaujantis teisės aktais ir teritorijų planavimo dokumentais, galimas teritorijos
panaudojimas intensyviai ar ekstensyviai rekreacijai. Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo
paskirties keitimas galimas detaliųjų planų pagrindu.
Išskirtinas pažintinis turizmas, apimantis tiek gamtinį, tiek kultūrinį Anykščių rajono teritorijos
(Anykščių krašto) pažinimo aspektą, kadangi rajono turizmo plėtrai ir vystymui(pėsčiųjų, dviračių ir
auto turistiniu trasų sujungiančių didžiausios vertės gamtinius ir kultūrinius Anykščių rajono objektus,
įrengimui bei populiarinimui) ši rekreacijos forma vaidina itin svarbų vaidmenį stiprinant ir
reprezentuojant rajono teritoriją respublikiniu ir tarptautiniu mastu, tačiau tam būtinas racionalus
esamų gamtinių ir kultūrinių išteklių panaudojimas.
Pažintinio turizmo sistema plėtotina, pirmiausiai, siekiant atskleisti Anykščių krašto, kaip
Aukštaitijos etnografinio regiono dalies gamtinius bei kultūrinius savitumus. Taip pat būtinais ryškinti
ir eksponuoti rajono teritorijos gamtinės ir kultūrinės aplinkos tipiškus ar unikalius objektus
pasižyminčius savitais bruožus. Į Anykščių rajono pažintinio turizmo sistema įtraukiami, tvarkomi ir
eksponuojami pažintinę vertę turintys gamtiniai bei kultūriniai objektai, jų grupės bei kompleksai ar
reiškiniai.
Be bendrųjų tranzitinių turistinių judėjimo kelių, dažniausiai atitinkančių svarbiausius
autotransporto judėjimo kelius, pažintinio turizmo plėtros poreikis Anykščių rajone formuoja
prioritetinius nacionalinės ir regioninės svarbos specializuoto pažintinio turizmo trasų sistemą, kurios
dalys (kai kurios turistiniu trasų atkarpos) patenka į Anykščių rajono teritoriją:
dalis nacionalinio reprezentacinio kultūrinio turizmo maršruto „Lietuvos istorijos ir kultūros
vėrinys“;
dalis nacionalinio autoturizmo trasų sistemos „Aukštaitijos kelias“;
dalis nacionalinės turistinės paskirties dviračiu trasos;
dalis pagrindinės nacionalinės turistinės paskirties dviračių trasos;
dalis nacionalinės „Anykščių krašto vandens turizmo trasos“;
dalis regioninio gamtinio - kultūrinio pobūdžio valstybinių parkų maršruto „Aukštaitijos parku
žiedas”.
Greta nacionalinės ir regioninės svarbos turistinių trasų (pažymėtų Lietuvos Respublikos
bendrojo plano, Nacionalinių autoturizmo trasų specialiojo plano, Nacionalinių vandens turizmo trasų
specialiojo plano sprendiniuose), kurių dalys patenka į Anykščių rajono teritoriją, Savivaldybės
bendrajame plane pateikiama savarankiška regioninės ir vietinės svarbos pažintinė turistų judėjimo
kelių sistema:
„Anykščių rajono vandens keliai“ (prie nacionalinės vandens turizmo trasos Šventosios upe
prijungiant intakus: visa rajono teritorijoje tekančia Virintos dalimi, Jaros (Šetekšnos) atkarpa,
o kartu, Nevėžio aukštupio atkarpa žemiau Levaniškių, sudarydamos savarankišką regioninės
svarbos vandens turizmo trasą). Šios vandentėkmės skirtos vandens (baidarių ir valčių) turizmo
vystymui, paupių bei paežerių gamtinių bei kultūriniu vertybių pažinimui.;
„Anykščių krašto keliai:“ skirtas krašto gamtinių ir kultūrinių savitumų bei vertybių
reprezentavimui ir pažinimui. Siūlomas maršrutas turi keturias dalis:
- Šventosios slėnio kelias;
- Anykščių rajono aukštumų kelias (Rubikių kelias);
- Šimonių girios kelias;
- Anykščių rajono lygumų kelias.
51
Anykščių rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu yra suplanuotos ir dviračių takų
trasos, kurios įsilieja į pagrindinį nacionalinės paskirties dviračių taką, o šis susijungia su nacionalinės
tranzitinės paskirties dviračių taku.
Gamtiniu rekreaciniu ištekliu gausa Anykščių rajone kuria ypač palankias sąlygas poilsinio
turizmo (poilsio gamtoje) ir kurortinio gydimo vystymuisi, todėl didelį dėmesį būtu tikslinga skirti
esamos poilsinės rekreacijos infrastruktūros atnaujinimui, gerinimui, bei jų plėtrai perspektyviose
Anykščių rajono teritorijos dalyse. Konservaciniu (įvairovės apsaugos) atžvilgiu vertingiausi
kraštovaizdžio kompleksai Anykščių rajone, kuriems reikalingas ypatingas dėmesys, yra:
raiškūs šventosios ir jos intakų slėniai ir apyslėniai;
ypač vaizdingas Rubikių ežerynas;
ežerais paįvairintų kalvotųjų moreninių aukštumų, apaugusių įvairaus pobūdžio miškais
kompleksas;
giliais slėniais suskaidytas aukštaičių aukštumų kalvynas (rytinėje rajono dalyje);
vertingų kultūros paveldo objektu sankaupos arealai.
Anykščių miesto bendrasis planas
Vienu svarbiausių miesto bendrojo plano uždavinių išskiriama sudaryti sąlygas miestui tapti
Šiaurės rytų Lietuvos kurortu, pasižyminčiu aukštu gyvenimo lygiu ir kokybe, savita gamtine ir
kultūrine aplinka, siūlančiu kokybiškas gydymo bei sveikatos atstatymo, turizmo ir poilsio paslaugas,
ištisus metus pritraukiančiu gausius lankytojų srautus.
Bendrajame plane nurodoma, kad Anykščių miestas yra saugomoje gamtinėje teritorijoje –
Anykščių regioniniame parke, miesto centras yra saugomoje kultūros paveldo teritorijoje – Anykščių
senamiesčio urbanistiniame draustinyje. Šių gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimas, optimalus
panaudojimas sudarė prielaidas Anykščių miestui tapti kurortu. Svarbiausi miesto raidos uždaviniai,
vystant Anykščių miestą, kaip rekreacinę ir kurortinę teritoriją yra:
plėsti gamtinėje aplinkoje rekreacijos specializuotų teritorijų tinklą ir vystyti infrastruktūrą;
intensyvinti turizmo, ypač pažintinio ir kultūrinio, plėtrą ir stiprinti jo potencialą;
vystyti gydomosios (sanatorinės) rekreacijos, turizmo, poilsio ir pramogų centrus;
gerinti veikiančių rekreacijos objektų: kultūros centrų, sporto ir pramogų centrų, sveikatingumo
kompleksų, kt. gerbūvį;
vystyti maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų, tame tarpe motelių ir kempingų, tinklą;
vystyti ir plėtoti kulinarinį ir konferencijų turizmą;
sudaryti prielaidas pažinti miesto gamtinei bei kultūros paveldo įvairovei, eksponuoti
svarbiausias jos vertybes;
užtikrinti gamtinių ir kultūrinių rekreacinių išteklių naudojimo ir apsaugos efektyvumą ir
optimalumą;
demonstruoti saugomo gamtos ir kultūros paveldo apsaugos ir tvarkymo būdus.
Anykščių miestas pasižymi didžiuliu kultūros paveldo ir gamtinių rekreacinių išteklių
potencialu. Pagal LR teritorijos bendrąjį planą Anykščių miestas ir apylinkės patenka į žemės
naudojimo funkcinę sritį, kurioje prioritetas teiktinas nacionalinės reikšmės rekreacinių sistemų
vystymui. LR teritorijos bendrojo plano sprendiniuose Anykščių miestas planuojamas kaip didelio
rekreacinių resursų potencialo, regioninės svarbos rekreacinio aptarnavimo centras, užimantis svarbią
vietą Lietuvos rekreacijos plėtros teritorinėje sistemoje.
Bendrajame plane nurodoma, kad siekiant aktyvesnių turistų srautų į Anykščių miestą,
reikalinga plėtoti itin plataus spektro rekreacines paslaugas, sukurti puikios kokybės paslaugas
teikiančią turistų aptarnavimo infrastruktūrą, galinčią aptarnauti miesto gyventojus ir turistus.
Pagrindinės plėtotinos turizmo paslaugos Anykščių mieste yra kurortinio gydymo, apgyvendinimo,
maitinimo, pramogų ir turizmo informacijos paslaugos. Papildomos turizmo paslaugos galėtų būti –
kelionės organizavimo paslaugos, transporto, žvejybos, grybavimo, kultūrinių renginių, konferencijų ir
kt. turizmo paslaugos.
52
Planuojamose Anykščių miesto rekreacinio naudojimo teritorijose racionalus yra maudyklų ir
paplūdimių, miško parkų, svečių namų, poilsio namų, maitinimo įstaigų, stovyklaviečių, sporto
aikštelių ar panašių rekreacinės infrastruktūros objektų kūrimas ir palaikymas pagal miesto
strateginiuose bei specialiuosiuose, detaliuosiuose planuose šioms teritorijoms numatytas rekreacijos
vystymo programas ir sprendinius. Rekreacinio funkcinio prioriteto teritorijos siūlomos šiose
funkcinėse zonose:
teritorijos visuomenės poreikiams ir specializuotų kompleksų teritorijos;
ekstensyvaus pritaikymo rekreacinės teritorijos;
rekreaciniai želdynai – parkai, skverai, žaliosios jungtys, paplūdimiai ir aktyviai rekreacijai
skirtos teritorijos;
rekreaciniai miškai, kur numatytas teritorijos naudojimas ekstensyviai rekreacijai, kuriant
minimalią rekreacinės infrastruktūros sistemą, išskyrus planuojamus rekreacinius objektus,
pažymėtus pagrindiniame ir rekreacinių teritorijų plėtros brėžiniuose, išlaikant ir saugant esamą
natūralų kraštovaizdžio pobūdį.
Anykščių miesto bendrasis planas miesto teritorijoje numato pagrindinių dviračių ir pėsčiųjų
trasų tinklą, jungiantį pagrindinius miesto traukos (rekreacinės, turizmo infrastruktūros ir kt.) objektus
bei sudarantį darnią miesto planuojamų ir anksčiau aukštesnio lygmens teritorijų planavimo
dokumentuose numatytų dviračių trasų sistemą.
Anykščių miesto ribose numatomi du miško parkai. Pirmasis – Anykščių šilelio (Dainuvos
slėnio) pietiniame miesto pakraštyje, kairiakrantėje Šventosios slėnio dalyje. Pastarasis jau nuo seno
atlieka miško parko funkcijas, jame tradiciškai organizuojamos miesto šventės ir kiti renginiai. Antrąjį
– Lagedžių miško parką siūloma formuoti šiaurinėje miesto dalyje esančio pušyno pagrindu,
dešiniakrantėje Šventosios slėnio dalyje. Miško parkuose galima didelė užsiėmimų – poilsiavimo
formų įvairovė: ramus pasivaikščiojimas, iškylavimas, lauko žaidimai, mokomasis lankymas, sportinis
pasivaikščiojimas arba sportinis lavinimas (sveikatingumo takai), slidinėjimas žiemą ir kt. Miško
parkuose, palyginus su likusiais rekreaciniais miškais, reikia daugiausiai ūkinio tvarkymo priemonių.
Juose yra kuriama intensyviam poilsiui pritaikyta būdinga parkui miško sudėtis ir struktūra, tankus
rekreacinės infrastruktūros tinklas, plečiantis poilsiavimo galimybes bei užtikrinantis jo komfortą,
formuojamos aikštelės, reginiai.
2.5.2. Ignalinos rajonas
Parengtas Ignalinos miesto bendrasis planas yra rajono lygmens teritorijų planavimo
dokumentas. Pagal Lietuvos Respublikos bendrąjį planą Ignalinos miestas patenka į Ignalinos-Molėtų
rekreacinį arealą, kurio rekreacinis potencialas yra įvertintas kaip didelis, todėl ypatingai svarbią
reikšmę miesto ekonominiam vystymuisi turi turizmo ir rekreacijos sritis. Todėl vienas iš svarbiausių
Ignalinos miesto plėtros uždavinių yra sudaryti sąlygas miestui tapti vienu iš Lietuvos kurortų,
pasižyminčiu aukštu gyvenimo lygiu ir kokybe, savita gamtine ir kultūrine aplinka, siūlančia
kokybiškas gydymo bei sveikatos atstatymo, turizmo ir poilsio paslaugas, ištisus metus pritraukiančiu
gausius lankytojų srautus.
Gamtinės aplinkos turtingumas, kraštovaizdžio vaizdingumas, rekreacinėms reikmėms
tinkamas kultūros paveldas, palankios klimatinės sąlygos, didelis akvatorijų tankis, aplinkos ekologinis
atsparumas, esamas rekreacinės ir turizmo infrastruktūros išvystymo lygis bei rekreacinio aptarnavimo
tradicijos sudaro prielaidas absoliučiai visų rekreacijos ir turizmo formų ir krypčių plėtojimui Ignalinos
rajono savivaldybėje, o įvertinant Ignalinos miesto lokalizacija Aukštaitijos nacionalinio parko labai
didelio resursinio potencialo areale miestą plėtoti kaip regioninio lygmens rekreacijos aptarnavimo
centrą.
Ignalinos teritorijoje išskiriamos 5 prioritetinės turizmo ir rekreacijos rūšys:
sportinis turizmas ir rekreacija (prioritetiškai plėtotini ež. Žaliasiai ir ež. Ilgis prieigose rytinėje
Ignalinos dalyje, Girminių ir Poviliškės teritorijose);
pramoginis turizmas ir rekreacija (plėtotini visose rekreacinio prioriteto teritorijose);
53
gydomasis turizmas ir rekreacija (plėtotini visuomeninių teritorijų funkcinio prioriteto
teritorijoje prie ež .palaukinis ir teritorijoje tarp turistų gatvės ir ež. Gavys);
poilsinis turizmas ir rekreacija (plėtotini beveik visose rekreacinio prioriteto teritorijose);
pažintinis turizmas ir rekreacija (plėtotini lankytinų ir atraktyvių objektų teritorijoje prie ež.
Gavys, Paplovinis ir Ilgis).
Ignalinos miesto bendrojo plano sprendiniuose numatoma daugiafunkcinių teritorijų plėtra,
kuriose, priklausomai nuo rekreacinių išteklių potencialo, galimas ir rekreacinių teritorijų vystymas.
Ilgalaikio ir trumpalaikio poilsio objektų rekreacinės teritorijos sudarys vieningą rekreacinių teritorijų
sistemą, kurios formavimui skiriama apie 78 ha Ignalinos teritorijos.
Ignalinos miesto bendrojo plano sprendiniuose siūloma optimizuoti esamas kurortinės
teritorijos ribas, kurios esamu laikotarpiu apima Ignalinos miesto, Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių
teritoriją. Kurortinės teritorijos 828 ha plotą siūloma išplėsti iki 1145 ha. Kaip neatsiejamos vieningos
rekreacinės sistemos dalys į kurortinės teritorijos ribas integruojami numatomi miško parkas ir miesto
miškai šiaurinėje Ignalinos pusėje, Girminių ir Poviliškės kaimų dalys, Strigailiškio kaimo dalis .
Kurortinės teritorijos riba sutapatinama su siūloma miesto administracine ir Aukštaitijos nacionalinio
parko ribomis, todėl dvi teritorijos Strigailiškio teritorijoje išjungiamos iš kurortinės teritorijos ribų.
Bendrajame plane nurodoma, kad sudėtinė rekreacinės infrastruktūros dalis yra turizmo trasos –
automobilių, dviračių, riedučių ir pėsčiųjų bei vandens turizmo trasos. Pro Ignalinos miestą praeina
šios turistų judėjimo trasos: nacionalinis autoturizmo maršrutas „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“
ir regioninė dviračių turizmo trasa „Aukštaitijos parkų žiedas“.
Ignalinos miesto bendrojo plano sprendiniuose planuojamoje teritorijoje numatytas pagrindinių
dviračių ir pėsčiųjų trasų tinklas, jungiantis pagrindinius miesto traukos objektus bei sudarantis darnią
miesto planuojamų ir aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose numatytų dviračių trasų
sistemą. Esamą riedučių trasą numatyta plėsti Ignalinos miesto rytinėje dalyje ir Ažušilės krašto
draustinio teritorijoje. Pramoginio geležinkelio trasa sujungs Ignalinos geležinkelio stotį su Palūše.
Didelis vaidmuo rekreacinės infrastruktūros plėtojime skiriamas vandens akvatorijoms.
Vandens telkiniai – ežerai, tvenkiniai ir upės yra vieni iš svarbiausių gamtinės aplinkos veiksnių
rekreacijoje. Su vandens telkiniais susijusios įvairios rekreacijos formos: stacionarus poilsiavimas,
stovyklavimas, maudymasis, irstymasis valtimis, vandens turizmas, žvejyba, buriavimas. Vandens
telkinių technologinis potencialas masiniam poilsiavimui apibūdinamas pagal dydį (plotą,
vandeningumą, konfigūraciją) ir pakrantės bei atabrado pobūdį (tinkamumą maudyklėms).
Ignalinos miestas yra įsikūręs rekreacijai patrauklių ežerų koncentracijos arealo (Ignalinos –
Kaltanėnų ežeryno) pietrytinėje dalyje. Vien mieste ir artimoje aplinkoje priskaičiuojama 15 didesnių
ar mažesnių ežerų, kurie gana glaudžiu ratu juosia Ignaliną, tačiau ne visi čia esantys ežerai pasižymi
aukštu rekreaciniu potencialu (dėl mažo ploto, pakrančių ir atabrado pobūdžio, uždumblėjimo ir kt.). Iš
minėtos gausios ežerų grupės, kaip tinkamiausius rekreacijai reikėtų išskirti ežerus: Gavys, Žaliasiai,
Ilgis. Poilsiavimui labiausiai tinkamas Gavio ežeras, dar vadinamas Auksiniu. Jis yra Ignalinos
pietvakariniame pakraštyje, plotas 124,3 ha. Žaliasis yra Ignalinos pietrytiniame pakraštyje, plotas 16
ha. Ilgis yra šiaurės rytiniame pakraštyje, plotas 31,3 ha.
Ignalinos miesto ribose yra du visuomenės reikmėms pritaikyti paplūdimiai: šiaurės rytiniame
Gavio ežero krante bei šiaurės vakariniame ež. Žaliasis krante. Ilgio ežero paplūdimys yra jau už
miesto ribų. Šiauriniame Ignalinos miesto pakraštyje esantys Paplovinio (11,3 ha) ir Palaukinio (13,5
ha) ežerai poilsiavimui tinkami mažiau, tačiau yra svarbūs erdviniai kraštovaizdžio bei rekreacinės
aplinkos elementai.
Bendrojo plano sprendiniuose rekreaciniam naudojimui numatyti 6 ežerai. Rekreaciniai
vandens telkiniai naudotini plaukiojimo priemonėms, mėgėjiškai žūklei, vandens sportui, poilsiui,
turizmui. Ignalinos – Kaltanėnų ežerynas su gausybe įvairaus dydžio ežerų ir ežerėlių bei juos
jungiančių upelių ar protakų išsiskiria puikiomis sąlygomis vandens turizmo vystymui.
Ignalinos miesto ir priemiesčio teritorijoje rezervuojamos teritorijos viešųjų erdvių sistemos
tobulinimui, socialinės, turizmo ir rekreacinės infrastruktūros plėtrai bei atskirų socialinės
infrastruktūros objektų plėtros poreikiams: sveikatingumo, kurortinio gydymo ir sporto kompleksų
teritorija (5,49 ha, kurortinės infrastruktūros plėtros teritorijos (paplūdimiai ir automobilių stovėjimo
aikštelė) – 1,85 ha. Iš kurių 2 paplūdimiai prie Žaliojo ežero.
54
Plėtojant Ignalinos miestą siekiama išsaugoti ir stiprinti jo istoriniam centrui būdingą
urbanistinę vertę, kitiems kultūros paveldo objektams būdingą archeologinę, memorialinę ir
kraštovaizdinę vertę sudarant kuo palankesnes sąlygas visuomenei kultūros vertybes pažinti, lankyti
bei pritaikyti viešosioms reikmėms. Kultūriniam ir pažintiniam turizmui numatoma pritaikyti Ignalinos
miesto istorinį centrą, Ignalinos pilkapyną, Partizanų kapus. Per šias teritorijas numatyti dviračių ir
pėsčiųjų takai.
Gamtinės aplinkos turtingumas, kraštovaizdžio vaizdingumas, rekreacinėms reikmėms
tinkamas kultūros paveldas, palankios klimatinės sąlygos, didelis akvatorijų tankis, aplinkos ekologinis
atsparumas, esamas rekreacinės ir turizmo infrastruktūros išvystymo lygis bei rekreacinio aptarnavimo
tradicijos sudaro prielaidas absoliučiai visų rekreacijos ir turizmo formų ir krypčių plėtojimui Ignalinos
rajono savivaldybėje, o įvertinant Ignalinos miesto lokalizacija Aukštaitijos nacionalinio parko labai
didelio resursinio potencialo areale miestą plėtoti kaip regioninio lygmens rekreacijos aptarnavimo
centrą.
2.5.3. Molėtų rajonas
Molėtų rajono teritorijoje išskirti 5 rekreacinių išteklių arealai. Išskirti rekreaciniai arealai
atitinka tris plėtros potencialo kategorijas: didelio, vidutinio, gana mažo ir mažo potencialo
rekreaciniai arealai, kurie atitinkamai sudaro nacionalinės, regioninės ir lokalios svarbos rekreacinių
sistemų dalis:
– didelio potencialo Molėtų – Toliejų – Mindūnų – Inturkės rekreacinis arealas;
– vidutinio potencialo Giedraičių – Dubingių – Joniškio rekreacinis arealas;
– gana mažo potencialo Alantos – Balninkų - Videniškių ir Arnionių rekreaciniai arealai;
– mažo potencialo Pusnės – Bekupės rekreacinis arealas.
Kiekvienas iš išvardintų Molėtų rajono teritorijoje lokalizuotų rekreacinių arealų yra Lietuvos
Respublikos teritorijos rekreacinių arealų sistemos dalis. Rekreacijos (turizmo) teritorinės plėtros
galimybės numatytos pagal arealų patrauklumo kategorijas ir rekreacinės plėtros potencialą.
Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, Bendrajame plane nustatyta, jog šalia kitų Ignalinos–Molėtų
rekreacinis arealas yra didelio potencialo, sudarantis nacionalinės svarbos rekreacinę sistemą. Savo
ruožtu, vienas iš vidutinio potencialo rekreacinių arealų, sudarančių regioninės reikšmės rekreacinę
sistemą, yra bendrasis prioritetas, įvardintas bendrajame plane, šalies rekreacinės sistemos raidoje
teiktinas pažintinio turizmo ir bendrojo poilsio gamtoje, tarp jų kaimiškoje aplinkoje, plėtrai.
Atsižvelgiant į didelį turizmo potencialą pagrindinė Molėtų vystymosi perspektyva – rekreacija ir
turizmas, todėl perspektyviniame rajono plane numatyta prioritetinė rajono vystymosi kryptis –
rekreacija, leidžianti plėtoti šios krypties verslą, ekologinį ūkininkavimą, poilsio ir turizmo
infrastruktūrą.
Bendrojo plano koncepcijoje siūloma steigti šias kurortines vietoves savivaldybėje: Inturkė
(prie Galuono ež.), Balninkai (prie Alaušo ež.), Molėtai (Bebrusų, Luokesos, Durių ež.), Dubingiai
(prie Asvejos ež.), Mindūnai (prie Lakajų, Stirnių ež.).
Bendrojo plano sprendiniuose nurodyta, kad šiuo metu Utenos regiono teritorijos prioritetais
laikytina: tausojantis miškų ūkis, rekreacija bei konservacija, transportas. Apskrities regionas turi
išreikštą nacionalinės reikšmės rekreacinio naudojimo prioritetą. Šiame regione 2007 metais
patvirtintos 2 kurortinės vietovės: Anykščiai ir Ignalina, Strigailiškio ir Palūšės kaimų teritorijų dalys.
Analogiškas kurortines vietoves siūloma įsteigti ir Molėtų rajone, kuriomis galėtų būti: Molėtai,
apimant aplinkines Durių, Luokesos ir Bebrusų ežerų teritorijas; Inturkė prie Galuono ežero; Balninkai
prie Alaušo ežero; Mindūnai prie Stirnių ir Lakajų ežerų ir Dubingiai prie Asvejos ežero.
Bendrojo plano koncepcijoje konstatuojama, kad Molėtų rajonas pasižymi gausiais turistiniais
ištekliais. Todėl reikėtų kurti ir atskirą kaimo turizmo vietovių sistemą rekreacinėse vietovėse. Šią
vietovių struktūrą sudarytų:
turizmo baziniai centrai;
kaimo turizmo sodybos vienkiemiuose, mažuose kaimuose vienai ar kelioms šeimoms;
55
vasarvietės miestų gyventojams. Iš dalies pavienės ir suburtos vasarvietės į vietovę, aprūpintą
minimalia kokybiška inžinerine įranga, paslaugų (produktų) tiekimo galimybe;
tranzitiniai pakelių moteliai.
Greta nacionalinės svarbos turistinių trasų, kurių dalys patenka į Molėtų rajono teritoriją,
pateikiama savarankiška regioninės ir vietinės svarbos pažintinė turistų judėjimo kelių sistema:
„Molėtų krašto žiedas“ skirtas Aukštaičių aukštumų centrinės dalies gamtinių ir kultūrinių
savitumų bei vertybių reprezentavimui ir pažinimui;
„Molėtų rajono vandens keliai“ (Virintos, Siesarčio upių atkarpos ir kai kurie tranzitu
praplaukiami vandens telkiniai, kuri gali tarnauti kaip upinių trasų pradžios atkarpos) skirtas
vandens (baidarių) turizmo vystymui, paupių bei paežerių gamtinių bei kultūrinių vertybių
pažinimui.
Gamtinių rekreacinių išteklių gausa Molėtų rajone kuria ypač palankias sąlygas poilsinio
turizmo (poilsio gamtoje) vystymuisi, todėl didelį dėmėsi tikslinga skirti esamos poilsinės rekreacijos
infrastruktūros atnaujinimui, gerinimui, bei jų plėtrai tam perspektyviuose Molėtų rajono teritorijos
dalyse. Konservaciniu (įvairovės apsaugos) atžvilgiu vertingiausi kraštovaizdžio kompleksai Molėtų
rajone, kuriems reikalingas ypatingas dėmesys, yra:
vaizdingas Molėtų ežerynas;
ežerais paįvairintų prieledyninių upinių lygumų apaugusių sausais pušynais kompleksas;
raižytas aukštaičių aukštumų dalies kalvynas;
raiškūs šventosios intakų slėniai, ežerų duburiai ir dubakloniai;
vertingų kultūros paveldo objektų sankaupos arealai.
2.5.4. Utenos rajonas
Utenos rajono teritorija, būdama gamtiniu – kultūriniu požiūriu labai nevienalytė, sudaro
galimybes išskirti daug skirtingo potencialo rekreacinių teritorijų (rekreacinių arealų) Jų ribas
didžiausia dalimi koreguoja aplinkos komponentų natūralumas ir gamtovaizdžio raiškumas, bei rajono
teritorijos kultūrinės aplinkos turtingumas. Skirtingas įvairių veiksnių raiškos pobūdis ir stiprumas
teritorijoje, sąlygoja nevienodą rekreacinių arealų patrauklumą (potencialą).
Utenos rajono teritorijos rekreaciniai ištekliai bei jų savybės formuoja teritorijų bendrąjį
rekreacinį potencialą, kuris esamu atveju diferencijuotas pagal 4 santykinės vertės kategorijas: 1) labai
didelis, 2) didelis, 3) vidutinis ir 4) gana mažas. Pagal apibendrintas rekreacijos ir turizmo teritorinės
plėtros galimybes rajono rekreaciniai arealai priskirti šioms rekreacinio potencialo kategorijoms
– labai didelio potencialo kategorijai – Tauragnų–Minčios–Strazdų, Saldutiškio–Palsuodės–
Paisetės, Sudeikių–Alaušų–Antandrajos arealai, sudarantys galimybes formuoti nacionalinės
svarbos rekreacines teritorines sistemas bei kompleksus;
– didelio potencialo kategorijai – Žiezdrų–Indubakių, Bajorų–Gaidžių–Varpiškių, Antilgės–
Nečėnų–Liūniškių, Vyžuonų–Užpalių–Ilčiukų, Pakalnių–Antalgės–Papiškių, Kuprių–
Vaiskūnų–Bikūnų, Šeduikių–Klykių–Nečioniškio arealai, sudarantys galimybes formuoti
rajoninės ir regioninės reikšmės rekreacines teritorines sistemas bei kompleksus;
– Vidutinio potencialo kategorijai – Kuktiškių–Maleckažemio, Pakryžės–Šlepečių–Juknėnų,
Spitrėnų–Kalvių–Pilkenių, Prūsokiškio–Kirdeikių, Galelių–Vyžuonėlių, Leliūnų–Miškinių
arealai, sudarantys galimybes kurti pavienius rajoninės ir vietinės svarbos rekreacinius
objektus;
– Gana mažo potencialo kategorijai– Mažeikiškių–Gaidžiūnų–Sirutėnų, Dusynų–Šiaudinių–
Tirmūnų, Vilučių–Tarvydžių–Kaimynų, Vaikutėnų–Radeikių–Kubilių, Daugailių–Mikalajūnų
arealai, sudarantys galimybes kurti daugiausiai tik pavienius vietinės rekreacinės svarbos
objektus.
56
Formuojant rekreacinių teritorijų sistemą bendrajame plane nustatyti įgyvendinimo prioritetai:
pirmaeilis didelį potencialą turinčių rekreacinių teritorinių sistemų formavimas Sudeikių –
Alaušų - Antandrajos ir Šeduikių – Klykių - Nečioniškio rekreaciniuose resursiniuose
arealuose.
pirmaeilis numatytų naujų turizmo ir rekreacinio aptarnavimo centrų formavimas prie
pagrindinių turistų judėjimo kelių bei didelį potencialą turinčiuose rekreaciniuose arealuose.
nustatytų intensyvios rekreacijos funkcinio prioriteto zonų rekreacinės aplinkos naudojimo
intensyvinimas, pritaikant ją įvairioms rekreacijos rūšims, o taip pat atsižvelgiant į atitinkamų
gamtinės aplinkos kompleksų atsparumą rekreacinei apkrovai (rekreacinei digresijai).
Vystant rekreacijos ir turizmo infrastruktūrą nustatyti įgyvendinimo prioritetai:
išnaudojant regiono specifiką vystyti pažintinį turizmą, reprezentuojantį rajoną regiono, šalies
ar net tarptautiniu mastu.
Aukštaitijos nacionalinio, bei Labanoro regioninio parkų pažintinio turizmo infrastruktūros
kūrimas šių kompleksinės apsaugos teritorijų periferinėje dalyje.
numatytų dviračių turizmo trasų bei jų infrastruktūros formavimas.
regioninės svarbos šventosios vandens turizmo trasos patrauklumo didinimas, vystant
infrastruktūrą ir aptarnavimo kokybę.
kaimo turizmo (poilsio kaime) plėtojimas numatytose rekreacinio funkcinio prioriteto zonose.
2.5.5. Visagino savivaldybė
Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą Ignalinos rajonas patenka į mažo
rekreacinio potencialo Dūkšto-Visagino rekreacinį arealą. Rekreacinis arealas apima visą Visagino
savivaldybės teritoriją ir Ignalinos rajono savivaldybės šiaurrytinė teritorija bei pasižymi vidutiniškai
turtingais ir neturtingais gamtinės aplinkos rekreaciniais ištekliais bei mažu kultūrinės aplinkos
turtingumu. Sprendinių įgyvendinimo laikotarpiu siūloma plėtoti lokalinio lygmens turizmo ir
aptarnavimo rekreacinius objektus.
Numatyta skatinti subjektų iniciatyvą vystant su rekreacija susijusias ūkio šakas. Nustatytos
prioritetinės turizmo plėtros kryptys Visagino savivaldybėje – pramoginis turizmas, pažintinis
turizmas, poilsinis turizmas. Bendrajame plane pabrėžiama, kad privalu skatinti privačią iniciatyvą
turizmo srityje ir numatyti privačių rekreacinių objektų kūrimą, skatinti netradicinių poilsio turizmo
krypčių vystymą, kartu numatyta didinti turizmo paslaugų asortimentą ir kokybę – didinti investicijas į
turizmo infrastruktūros plėtrą įrengiant kempingą, trumpalaikes stovėjimo bei poilsio aikšteles,
pastatyti ženklus, rodykles, įrengti informacinius stendus. Numatyta panaudoti esamą potencialą
turizmo plėtrai:
kokybiškai plėsti esamas rekreacines teritorijas pritaikant jas turizmo reikmėms, įrengiant
turizmo infrastruktūros objektus, sutvarkant aplinką, šalia jų įrengiant automobilių stovėjimo
aikšteles, organizuojant gerą susisiekimą su šiomis teritorijomis;
skatinti mažų komercijos ir prekybos objektų kūrimąsi intensyvaus panaudojimo rekreacinio
prioriteto teritorijose;
plėtoti aktyvų poilsį ir sveikatingumo paslaugas.
Numatyta plėtoti aktyvų poilsį ir sveikatingumo paslaugas:
numatyti teritoriją sveikatos poilsio ir sveikatingumo centrui Visagino mieste;
numatyti teritoriją kempingui;
šalia Visagino ir Drūkšių ežerų įrengti vandens sporto infrastruktūrą.
Bendrajame plane nustatyta, kad Visagino savivaldybės rekreacinių teritorijų diferencijavimas,
naudojimas ir kryptys bei tvarkymas priklauso nuo gamtinės aplinkos išteklių turtingumo (vaizdingas
gamtovaizdis, miškai, vandens telkiniai), kultūros paveldo turtingumo, esamo rekreacinės
infrastruktūros išvystymo lygio, vietos gyventojų ekonominių galimybių; aplinkos sveikumo;
57
rekreacinio aptarnavimo tradicijų. Nežymus gamtinės aplinkos turtingumas ir kraštovaizdžio
vaizdingumas, rekreacinėms reikmėms menkai tinkamas kultūros paveldas, sąlyginis aplinkos
sveikumas dėl Ignalinos AE, neišvystyta rekreacinė ir turizmo infrastruktūra bei visiškas rekreacinio
aptarnavimo tradicijų nebūvimas sąlygoja resursinių arealų išskyrimą Visagino savivaldybėje, kurių
ypatumai nusako rekreacinio naudojimo perspektyvas. Resursinis potencialas nustatomas kiekvienam
arealui individualiai ir gali būti: gana mažas ir mažas.
Nustatyta, kad gana mažo resursinio potencialo arealas yra vakarinėje savivaldybės dalyje ir
apima Visagino zoną tarp geležinkelio ir kelio Nr. 177. Mažo resursinio potencialo arealas yra rytinėje
savivaldybės dalyje ir apima Karlų zoną tarp kelio Nr. 177 ir VAE.
Gana mažo ir mažo resursinio potencialo arealams būdingas labai mažas rekreacijai tinkamų
akvatorijų ir miškų plotų kiekis ir tankumas, nedidelis teritorijų vaizdingumas, yra nedaug retai
išsidėsčiusių kultūros vertybių, sąlyginai saugi socialinė aplinka, teritorija tinkama nedidelio
intensyvumo masiniam rekreaciniam naudojimui, vidutiniškai geras aplinkos sveikumas.
Estetiniu bei funkciniu požiūriu rekreacijai patrauklūs bei tinkami keturi Visagino savivaldybės
ežerai: ež. Visaginas, ež. Baltas, ež. Gulbinis, ež. Eglinis. Bendrojo plano sprendiniuose laikomasi
nuostatos, kad kiti savivaldybėje esantys vandens telkiniai rekreacijai netinkami.
Priklausomai nuo rekreacinių arealų potencialo, plėtojimo galimybių ir aplinkos sveikumo
pagal panaudojimo intensyvumą Visagino arealo teritorijoje numatomos 2 intensyvaus panaudojimo
rekreacinio prioriteto teritorijos. Karlų areale intensyvaus panaudojimo rekreacinio prioriteto teritorijos
neišskiriamos.
Atsižvelgiant į bendrojo plano sprendinius, kaimo turizmo paslaugos gali būti plėtojamos
Visagino pirmoje zonoje. Nustatyta, kad turizmo aptarnavimo centro funkcijas gali vykdyti viena
gyvenamoji vietovė – Visagino miestas. Pagal rekreacijos aptarnavimo lygmenį Visaginas atliks
lokalinio lygmens aptarnavimo centro funkcijas, kuriame bus teikiamos kelionės organizavimo,
turizmo informacijos, apgyvendinimo, vežimo, maitinimo, pramogų ir kitos turizmo paslaugos. Taip
pat bendrajame plane išskiriama dviračių ir pėsčiųjų trasos:
rajoninė dviračių trasa: Ignalina – Vidiškės – Naujasis Daugėliškis - Rimšė-Visaginas;
lokalinė dviračių ir pėsčiųjų trasa aplink Visagino ežerą.
Įgyvendinimo prioritetai:
rekreacinės infrastruktūros įrengimas ir tobulinimas savivaldybėje.
turizmo paslaugų asortimento ir kokybės didinimas, pirmoje eilėje esamo potencialo
panaudojimas turizmo plėtrai.
aktyvaus poilsio ir sveikatingumo paslaugų plėtojimas: numatyta teritorija poilsio ir
sveikatingumo centrui ir kempingui Visagino mieste.
vandens sporto plėtojimas Visagino ir Drūkšių ežeruose.
2.5.6. Zarasų rajonas
Pagal Lietuvos Respublikos bendrąjį teritorijos planą Zarasų rajonas patenka į Ignalinos-
Molėtų rekreacinį arealą, kurio rekreacinis potencialas yra įvertintas kaip vidutinis, todėl svarbią
reikšmę savivaldybės ekonominiam vystymuisi turi turizmo ir rekreacijos sritis. Sprendinių
įgyvendinimo laikotarpiu siūloma formuoti kurortinį rajono rekreacinį patrauklumą, kurti kurortinius
išteklius naudojančias įstaigas, turizmo ir rekreacijos objektus.
Ypatingai svarbus veiksnys turizmo plėtrai yra geografinis savivaldybės ir Zarasų miesto
patrauklumas. Kitas svarbus veiksnys – kurortinės teritorijos statuso suteikimas Zarasų miestui. Be to,
didelę reikšmę turi rekreacinių centrų plėtra. Šių skirtingo lygmens rekreacinių centrų vystymasis
sudarys pagrindą turizmo sektoriaus plėtrai Zarasų rajono savivaldybėje.
Gamtinės aplinkos turtingumas, kraštovaizdžio vaizdingumas, rekreacinėms reikmėms
tinkamas kultūros paveldas, palankios klimatinės sąlygos, didelis akvatorijų tankis, aplinkos ekologinis
atsparumas, esamas rekreacinės ir turizmo infrastruktūros išvystymo lygis bei rekreacinio aptarnavimo
tradicijos sąlygoja 10 resursinių arealų išskyrimą Zarasų rajono savivaldybėje, kurių ypatumai nusako
58
rekreacinio naudojimo perspektyvas. Resursinis potencialas nustatomas kiekvienam arealui
individualiai ir gali būti: labai didelis ir didelis, vidutinis ir gana mažas ir mažas.
Nustatyta, kad labai didelio ir didelio resursinio potencialo arealai yra pietinėje, šiaurinėje ir
centrinėje savivaldybės dalyse ir apima Sartų regioninio parko, Gražutės regioninio parko teritorijas ir
Avilio – Čičirio zoną. Labai didelio ir didelio resursinio potencialo arealams būdingas didelis
rekreacijai tinkamų akvatorijų ir miškų plotų kiekis ir tankumas, didelis teritorijų vaizdingumas, yra
gausu pripažintų nacionalinių mastu kultūros paminklų ir vertybių sankaupų, yra išlikę labai raiškūs
etnokultūriniai bruožai bei ženklai, saugi socialinė aplinka, teritorija tinkama intensyviam masiniam
rekreaciniam naudojimui, geras arba vidutiniškai geras aplinkos sveikumas.
Vidutinio resursinio potencialo arealai tęsiasi šiaurės – pietų kryptimi vakarinėje bei rytinėje
savivaldybės dalyse ir apima Vasarnų – Žiedo, Turmanto ir Ignalinos - Kazitiškio –Margavonės zonas.
Vidutinio resursinio potencialo arealams būdingas vidutiniškas rekreacijai tinkamų akvatorijų ir miškų
plotų kiekis ir tankumas, vidutinis teritorijų vaizdingumas, yra pavienių pripažintų nacionaliniu mastu
kultūros paminklų ir vertybių sankaupų, yra išlikę kultūrinį identitetą liudijančių etnokultūrinių
bruožų, vidutiniškai saugi socialinė aplinka, teritorija tinkama vidutinio intensyvumo masiniam
rekreaciniam naudojimui, vidutiniškas aplinkos sveikumas.
Gana mažo ir mažo resursinio potencialo arealai tęsiasi šiaurės – pietų kryptimi centrinėje ir
rytinėje bei pietinėje savivaldybės dalyse ir apima Dūburio, Zarasų, Salako ir Smalvo zonas. Gana
mažo ir mažo resursinio potencialo arealams būdingas labai mažas rekreacijai tinkamų akvatorijų ir
miškų plotų kiekis ir tankumas, nedidelis teritorijų vaizdingumas, yra nedaug dispersiškai išsidėsčiusių
kultūros vertybių, nykstantys etnokultūriniai bruožai sąlyginai saugi socialinė aplinka, teritorija
tinkama nedidelio intensyvumo masiniam rekreaciniam naudojimui, vidutiniškai geras aplinkos
sveikumas (didžioji arealų dalis patenka į uždarytos IAE 30 km stebėjimo zoną).
Priklausomai nuo rekreacinių arealų potencialo ir plėtojimo galimybių pagal panaudojimo
intensyvumą Zarasų rajono savivaldybėje numatomos 28 intensyvaus panaudojimo rekreacinio
prioriteto teritorijos ir ekstensyvaus panaudojimo rekreacinio prioriteto teritorijos.
Estetiniu bei funkciniu požiūriu rekreacijai patrauklūs bei tinkami beveik visi Zarasų rajono
ežerai. Konkretaus vandens telkinio tinkamumas konkrečiai rekreacijos formai ir ūkinei veiklai
nustatomas savivaldybės rekreacijos specialiajame plane arba Zarasų rajono savivaldybės tarybos
sprendimu.
Kaimai ir jų dalys, kurie yra ypač palankioje turizmo plėtojimo aplinkoje, siūlomi plėtoti kaip
rekreacines gyvenvietes: Kuklių k., Jazdaičiškių k., Brogiškių k., Kunotų k., Siratavos k., Baibių k.,
Paluodės k., Kimbartiškės k., Padrūkšės k., Ramumos k., Vajasiškio k.
Nustatyta, kad turizmo aptarnavimo centrų funkcijas gali vykdyti 17 gyvenamųjų vietovių.
Pagal rekreacijos aptarnavimo lygmenį numatomi regioninio, rajoninio ir lokalinio lygmens
aptarnavimo centrai. Turizmo aptarnavimo centrų paslaugos: kelionės organizavimo, turizmo
informacijos, apgyvendinimo, vežimo, maitinimo, pramogų ir kitos turizmo paslaugos. Zarasuose bus
teikiamos kurortinio poilsio ir gydymo paslaugos.
Numatytos autoturizmo trasos:
nacionalinė trasa ,,Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys’’;
regioninė trasa ,,Aukštaitijos parkų žiedas’’;
tranzitinis autoturistų kelias.
Numatytos dviračių ir pėsčiųjų turizmo trasos:
Nacionalinė dviračių trasa ,,Aukštaitijos dviračių žiedas’’;
Eurovelo trasa ,, Rytų Europos takas’’;
Aukštaitijos nacionalinio parko pėsčiųjų turizmo trasa;
Gražutės regioninio parko pėsčiųjų turizmo trasos.
Numatyta sekanti vandens turizmo trasa:
Šventosios upės vandens turizmo trasa (per Kavarską, Anykščius, Užpalius, Dusetas,
Antalieptę iki Luodžio ežero).
Numatyti bendrojo plano įgyvendinimo prioritetai:
teritorijų planavimo dokumentų, kurių pagrindu bus vykdoma rekreacijos ir turizmo plėtra
Zarasų rajono savivaldybėje, parengimas:
Zarasų rajono savivaldybės rekreacinio prioriteto teritorijų (jų dalių) specialieji planai;
59
Rekreacinių teritorijų sklypų ir jų grupių detalieji planai;
Zarasų miesto bendrasis planas (rengiamas prioritetinė tvarka);
Dusetų miesto bendrasis planas.
kurorto ir kurortinių teritorijų rekreacinės infrastruktūros įrengimas ir tobulinimas.
galimybių studijos dvarų sodybų ir kitų kultūros paveldo objektų pritaikymui pažintiniam
turizmui parengimas.
kaimo turizmo sodybų tinklo plėtojimas visoje savivaldybės teritorijoje (išskyrus miestų ir
miestelių esamą ir plėtros teritoriją)
turizmo paslaugų asortimento ir kokybės didinimas, pirmoje eilėje esamo potencialo
panaudojimas turizmo plėtrai.
aktyvaus poilsio ir sveikatingumo paslaugų plėtojimas numatant polifunkcinio sporto renginių
centrą ir sveikatingumo centrą Zarasų mieste.
vandens sporto plėtojimas ir irklavimo bazės įrengimas didžiojoje Zaraso ežero saloje.
prioritetiškai tinkamų rekreacijai vandens telkinių sąrašo patvirtinimas savivaldybės tarybos
sprendimu.
rekreacijai rezervuotinų teritorijų sąrašo patvirtinimas savivaldybės tarybos sprendimu.
Zarasų rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas suformulavo Zarasų miesto (kurortinės
teritorijos) ir jo plėtros zonos tvarkymo reglamentą. Reglamentas taikomas Zarasų miesto teritorijai
administracinėse ribose ir jo plėtros zonoms.
Šioje teritorijoje galimas:
visų tikslinių žemės naudojimo paskirčių keitimas į kitą paskirtį rekreacinės paskirties
kapitalinių statinių ir turizmo infrastruktūros objektų (sveikatingumo, fizinės kultūros,
maitinimo, kempingų, pramogų infrastruktūros ir paslaugų) statybai.
infrastruktūros plėtojimas: sveikatingumo trasos, informacinė infrastruktūra, įrengiami
paplūdimiai, pažintiniai ir pramoginiai takai, apžvalgos aikštelės, atokvėpio aikštelės,
poilsiavietės ir kt.
esamų ūkininkų ūkių sodybų, patenkančių į kurorto plėtros zoną, konversija į kaimo turizmo
sodybas arba pritaikomas rekreacijos ir turizmo paslaugų teikimui.
2.6. Utenos regiono rajonų specialieji teritorijų planavimo sprendiniai
2.6.1. Anykščių rajonas
Regioninis parkas apima miesto ir jo apylinkių teritorijas, taip pat Rubikių ežerą ir jo apyežerį.
Tvarkymo plano sprendiniuose išdėstytos rekreacinio naudojimo plėtros kryptys ir priemonės galioja
tik regioninio parko ribose.
Tvarkymo plane nustatyta, kad Anykščių regioninio parko rekreacinio naudojimo plėtros
kryptys yra šios: pažintinio ir žirginio turizmo, poilsiavimo gamtoje infrastruktūros, regioninio parko
informacinės sistemos vystymas; rekreacijos galimybių įvairovės didinimas. Prioritetas teikiamas
pažintinio ir žirginio turizmo ir kurortinio gydymo plėtrai, poilsiui gamtoje, tradiciniams, su
etnokultūra susijusiems rekreacinių išteklių naudojimo būdams. Rekreacijos paslaugų centras –
Anykščių miestas.
Siekiant sudaryti sąlygas turizmui tvarkymo plane pažymėtose vietose numatyta įrengti
Anykščių regioninio parko lankytojų centrą, lankytojų aptarnavimo centrus, kempingus,
stovyklavietes, poilsiavietes, pažintinius ir mokomuosius takus, sustojimo ir atokvėpio vietas,
apžvalgos bokštus, informacinį stendą.
Lankytinoms regioninio parko vietoms ir objektams pasiekti suplanuotos automobilių, dviračių
ir vandens turizmo ir jodinėjimo trasos ar jų atkarpos. Poilsiavietės, stovyklavietės, kempingai, poilsio
kompleksai, lankytojų aptarnavimo centrai gali būti įrengiami tik tvarkymo plane numatytose vietose
ir teritorijose. Kitose teritorijose turizmo ir rekreacijos veiklai taikomi teisės aktais nustatyti veiklos
apribojimai.
Kultūros paveldo srityje tvarkymo plane numatyta atstatyti Šeimyniškėlių medinę pilį
autentiškoje vietoje. Kitų archeologinių, mitologinių, istorinių ir memorialinių vertybių naudojimas
60
gali būti tik minimalus, apimantis mokslinius, pažintinius, mokomuosius tikslus ir pritaikymą
lankymui. Nematerialaus paveldo apsaugos srityje prioritetas teikiamas amatų, verslų, vietos tradicijų,
kulinarinio paveldo, išsaugojimui ir gaivinimui.
Regioninio parko teritorija sudalinta į zonas, kurioms yra detalizuoti ūkinės veiklos
apribojimai. Kalitos kalno kompleksas patenka į urbanizuotos rekreacinės aplinkos rekreacinių sklypų
zoną, kurioje ribojamas užstatymo intensyvumas ir aukštis. Lebedžių miškas tinkamas rekreacijos
plėtrai, tačiau patenka į apsauginių miškų zoną, kurioje statyba yra draudžiama. Šeimyniškėlių
piliakalnis ir jo prieigos patenka į kultūros paveldo apsaugos zoną, kurioje ūkinė veikla yra griežtai
ribojama. Anykščių miestas plėtojamas vadovaujantis miesto bendrojo plano sprendiniais atsižvelgiant
į regioninio parko tvarkymo plane nustatytus veiklos apribojimus.
Šeimyniškėlių medinės pilies istorinio ir kultūrinio paveldo panaudojimo pažintinio turizmo
plėtrai Anykščių rajone detalusis planas numato statyti medinę pilį ant Šeimyniškėlių piliakalnio, kaip
turistus (Lietuvos ir užsienio) pritraukiantį objektą. Tai būtų viduramžių laikotarpio medinio gynybinio
statinio maketas, pastatytas autentiškoje vietoje. Šiuo metu sklypas yra archeologinė vertybė (A1427
K). Teritorija yra Anykščių regioninio parko Elmės kraštovaizdžio draustinyje. Planuojamą teritoriją
naudoja Anykščių rajono savivaldybė. Gretimų teritorijų žemė yra privati.
Suformuotas kitos paskirties visuomeninio naudojimo būdo žemės sklypas pilies-muziejaus
statybai. Kitai planuojamos teritorijos daliai suformuotas miškų ūkio paskirties žemės sklypas.
Teritorijoje numatyti pėsčiųjų takai, privažiavimai, inžinerinių komunikacijų koridoriai ir statybos
reglamentai. Lankytojų automobiliams parkavimo aikštelė su prekybiniu objektu ir viešaisiais tualetais
numatyta įrengti kitoje kelio pusėje. Tam tikslui suformuotas trečias žemės sklypas. Numatyta, kad
lankytojai į lankymo objektą pateks požemine perėja. Miško žemėje leidžiami kraštovaizdžio
formavimo kirtimai.
Aktyvaus turizmo pramogų parko Anykščiuose prie Kalitos kalno, kalno g. Anykščių mieste
detaliajame plane planuojama teritorija, esanti tarp Kalno, J.Biliūno, Janydžių gatvių Anykščių mieste.
Ji apima 9 žemės sklypus, kurių keturi panaudos teise valdomi savivaldybės, keturi yra laisva
valstybinio fondo žemė, trys sklypai bendrosios nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir privatiems
savininkams. Teritorijoje suplanuotas pramogų parkas (pėsčiųjų takai, pramogų įrenginiai, žaidimų
aikštelės ir kt.), viešbučių kompleksas, transporto infrastruktūra, komunikacijų koridoriai. Žemės
sklypų paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, naudojimo pobūdis – trumpalaikio ar
ilgalaikio poilsio statinių statybos. Trijų sklypų naudojimo paskirtis nekeičiama (paliekama žemės ūkio
paskirties). Detaliuoju planu suformuoti trys žemės sklypai, kuriuose yra galimybė plėtoti
apgyvendinimo paslaugas (viešbučius) pastatant statinius ir įrengiant juose 4200 m2 komercinį plotą.
Galimas užstatymo plotas – 1500 m2. Šioje teritorijoje numatytos 53 vietos automobiliams statyti.
Viršutinėje parko terasoje suplanuotos 50 vietų automobiliams statyti, apatinėje terasoje – 37 vietos
automobiliams.
2.6.2. Molėtų rajonas
Dubingių miestelio teritorijos bendrasis planas. Dubingių miestelis patenka į Giedraičių-
Dubingių-Joniškio rekreacinį arealą išskirtą iš 5 įvardintų Molėtų rajono bendrajame plane.
Rekreacinių teritorijų naudojimo pobūdis, kryptis ir tvarkymas bei diferencijavimas į atskiras zonas
priklauso nuo įvairių veiksnių, kurie sąlygoja Dubingių miestelio priskyrimą vidutinio rekreacinio
patrauklumo (potencialo) arealui. Molėtų rajono teritorijoje lokalizuotas rekreacinis arealas, į kurį
patenka ir Dubingių miestelio teritorija, yra Lietuvos Respublikos teritorijos rekreaciniu arealų
sistemos dalis. Dubingių miestelio gamtinės aplinkos rekreacinių išteklių turtingumas didele dalimi
apsprendžia rekreacinių teritorijų diferencijavimą, naudojimo ir tvarkymo kryptis. Numatoma skatinti
gyventojus steigti kaimo turizmo sodybas. Tokiu būdu gyventojai būtu integruoti į viziją plėtoti erdves
skirtas rekreacijai. Kaimo turizmo vaidmens sustiprėjimas Dubingiuose, butu vienas iš reikšmingiausių
sektorių vietinėje ekonomikoje, bei kaip naujos veiklos bei naujų pajamų šaltinis ūkininkams.
Asvejos ežeras yra vienas iš svarbiausių gamtinės aplinkos veiksnių rekreacijoje. Su šiuo
veiksniu susijusios įvairios rekreacijos formos: stacionarus poilsiavimas, stovyklavimas, maudymasis,
irstymasis valtimis, vandens turizmas, žvejyba, buriavimas ir kita. Asvejos ežero technologinis
potencialas poilsiavimui yra tinkamas plėtoti vandens turizmą, todėl plane numatoma, kad miestelio
61
lankytojams bei poilsiautojams galėtų būti siūloma pažintinė vandens turizmo trasa skirta Asvejos
ežero, jo pakrančių, Dubingos ir Žeimenos upių slėniu, gamtos ir kultūros objektų pažinimui, tačiau
pažymima, kad rūpestį kelią neorganizuota rekreacinė žmonių veikla ir ypač aktyvesnis jų antplūdis
poilsiavimo, grybavimo sezonu metu bei su tuo susiję padariniai, kaip šiukšlių palikimas miškuose ir
vandens telkiniu pakrantėse, laužų deginimas, autotransporto priemonių statymas neleistinose vietose.
Nemaža apkrova tenka Asvejos ežero pakrantėms ir priekrantės teritorijoms, kurios yra palankiausios
poilsiavimui sąlygos (labai geros tinkamos maudytis vandens telkinių pakrantės), įrengtos
stovyklavietės, poilsio namai – sutraukiantys didesnį srautą poilsiautojų, sąlygojantys didesnę apkrovą,
o tokiu būdu yra neigiamai veikiama pakrančių teritorija.
Bendrajame plane siekiama plėsti palankias rekreacijai Dubingių miestelio teritorijas,
pirmenybę teikiant rekreacinio naudojimo reguliavimui, o taip pat rekreacinės infrastruktūros (pėsčiųjų
dviračių takų, atokvėpio bei poilsio aikšteliu ir kt.) ir rekreacinių objektų, įrengimui. Didžiąja dalimi
šios gamtinio karkaso teritorijos yra priskiriamos miestelio miškams ar atskiriems želdynams, atskirais
atvejais, bendrajame plane nustatytose vietose – rekreacinio potencialo teritorijoms.
Aktyviems turistams, norintiems aplankyti Dubingius, siūloma keliauti išvystytomis dviračių
trasomis:
D1 – tranzitinė dviračių trasa „Aukštaitijos dviračių žiedas“, einanti nuo Molėtų kelio per
Miežionius, Jurkiški, Verbyliškius, Zaberža, Dubingius, Giedraičius, Baluošus, Jutonis ir toliau
į šiaurę per Graužinius;
D2 – centrinis Asvejos žiedas: Dubingiai–Gurakalnė (nuo čia galimas maršruto išplėtimas į
šiaurę pagal Ilgio ežero D7 žiedo trasą) - Alka–Žingiai-Jonėnai-Žalktynė– Dubingiai;
D3 – vakarinis Asvejos žiedas: Dubingiai-Grinkiškiai – Laumikoniai – Degsnė -Miežioniai,
nuo kurių grįžtama atgal į Dubingius D1 tara. D7 – Nikajo žiedas: nuo Jutonių pilkapiu pro
Labaišiškius, Galono ir Leikštinio ežerus, link Jutonių piliakalniu pro Dubingių girią.
Dubingių miestelio bendrajame siūloma plėtoti pažintinio turizmo trasų, takų tinklą teritorijoje.
Planuojama sudaryti galimybe pasiekti visus svarbiausius Asvejos regioninio parko lankomus
istorinius, kultūros paveldo bei gamtos objektus.
Pratęsiant esamą pažintinį taką (prasideda prie Dubingių pagrindinės mokyklos), vedanti
vakarų kryptimi ir apjuosiantį visą Dubingių pusiasalį – ryškiausią kultūrinio kraštovaizdžio vertybę,
pietinėje miestelio teritorijos dalyje. Asvejos ežero pakrante planuojamas takas, sudarysiantis sąlygas
aplankyti su įspūdingais gamtos objektais. Numatyta, kad takas nukreiptu lankytoju srautus link
istorinio miestelio centro. O taip pat planuojama pėsčiųjų tako trasa palei Ąžuolyno g. šiaurės
kryptimi, vėliau sukanti į vakarus ir ežero pakrante, lygiagrečiai salos rytinei ir pietrytinei daliai,
vedanti Radvilų gatvės link. Turistams, norintiems patekti tiesiai į piliavietę negrįžtant Asvejos
pakrante, numatyta pasiūlyti ten patekti kabančių pėsčiųjų tiltu.
Greta pažintinio tako, trumpalaikiam poilsiui be nakvynės, išskirtos dvi teritorijos. Dubingių
miestelio gyventojams bei svečiams atokvėpio vietos leis pasidžiaugti vaizdingu ežeru, o taip pat tokiu
būdu bus paskirstyti lankytoju srautai. Čia būtų įrengti mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai,
garantuotas tinkama vieta maudynėms, pakrantė būtų pritaikyta ir tinkama vandens turizmui plėtoti.
Bendrajame plane numatomas papildomu apžvalgos aikštelių įrengimas. Piliavietės pietrytiniame šlaite
siūloma įrengti aikštelę, skirtą stebėti atsiverianti panoraminį miestelio vaizdą. Kitą, nutolusia į šiaurės
rytus, kitame Asvejos ežero krante. Ši aikštelė atvers vaizdą į piliavietę ir keliaujant planuojama
pėsčiųjų žiedo trasa leis lankytojams atsikvėpti.
2.6.3. Visagino savivaldybė
Dviračių takų Įrengimo Visagino savivaldybės teritorijoje specialusis planas. Kadangi
tarptautinės dviračių turizmo trasos (Eurovelas Nr. 11) aplenkia Visagino savivaldybės teritoriją, o taip
pat Nacionalinių dviračių trasų specialusis planas neįtraukia Visagino savivaldybės į Nacionalinių
trasų sistemą, todėl dviračių takų įrengimo Visagino savivaldybės teritorijoje specialusis planas
parengtas vadovaujantis Visagino savivaldybės bendrojo plano sprendiniais, Visagino savivaldybės
bendrojo plano skyriuje 9.3. „Turizmo maršrutai ir svarbiausieji kultūrinio turizmo objektai“ numatytų
62
dviračių ir pėsčiųjų trasų: Rajoninės dviračių trasos „Ignalina-Vidiškės-Naujasis Daugėliškis-Rimšė-
Visaginas“ ir lokalinės dviračių ir pėsčiųjų trasos aplink Visagino ežerą pagrindu.
Specialusis planas parengtas vadovaujantis Visagino savivaldybės bendruoju planu, Visagino
miesto bendruoju planu bei aprobuota koncepcija. Atsižvelgta į Nacionalinių dviračių trasų nuostatas,
įvertintos trasa LT3, Visagino bendrajame plane numatyta rajoninė trasa: Ignalina - Vidišikės -
Naujasis Daugėliškis - Rimšė - Visaginas; dviračių turizmo trasa "Visagino kelias", lokalinė dviračių ir
pėsčiųjų trasa aplink Visagino ežerą bei parengti techniniai projektai.
Specialiajame plane prioritetas teikiamas Visagino savivaldybės dviračių takų sistemos
įjungimui į tarptautinių ir nacionalinių dviračių trasų sistemas. Skiriamos 6 pagal įrengimo svarbą ir
eiliškumą kategorijos dviračių takų:
Dviračių trasos LT3 atkarpa;
Rajoninės dviračių trasos: Ignalina - Vidiškės- Naujasis Daugėliškis - Rimšė - Visaginas,
atkarpa;
Dviračių turizmo trasa „Visagino kelias“;
Visagino savivaldybės ir Visagino miesto dviračių takai;
Lokalinė dviračių ir pėsčiųjų trasa aplink Visagino ežerą.
Specialiajame plane nerodomi dviračių takai D1 ir D2 kategorijos gatvėse.
2.6.4. Zarasų rajonas
Zarasų miesto turizmo ir rekreacijos specialusis planas. 2008 m Zarasų rajono savivaldybės
taryba patvirtino Zarasų miesto turizmo ir rekreacijos Specialųjį planą, kuriame kaip vienas
svarbiausių uždavinių numatyta kompleksiškai išnaudoti Zarasų miesto rekreacinį potencialą,
praplečiant turizmo paslaugų spektrą aktyvaus turizmo veikla, tam pertvarkant Zarasų ežero pakrantę
ir papildant ją reikalinga infrastruktūra. Specialusis planas parengtas vadovaujantis Zarasų
savivaldybės teritorijos bendrojo plano nuostatomis. Planuojamoje teritorijoje numatytos zonos
prioritetiniams aktyvaus poilsio, sporto, renginių ir pakrantės infrastruktūros objektams įrengti, taip pat
pažymėti rekreaciniai ištekliai, kuriuos numatoma tausoti. Tausojamų išteklių zonose numatoma tik
pasyvi rekreacinė veikla.
Specialiojo plano sprendiniuose nespręstos turistų srautų valdymo problemos, paslaugų ir
pramogų plėtros zonų išdėstymo, poilsiautojų ir turistų judėjimo mieste klausimai ir kt. Dalis šių
klausimų turi būti aptarta rengiant miesto bendrąjį planą.
2.7. Svarbių Utenos regiono turizmo plėtrai strateginių ir teritorijų planavimo sprendinių
apibendrinimas
Utenos regiono detalusis planas numato šias regioninio lygmens turizmo trasas:
Dviračių turizmo:
– Giedraičiai–Luokesa–Molėtai–Balninkai–Kurkliai–Anykščiai–Leliūnai (Utenos r. sav.)–
Pakalniai–Utena–Sudeikiai–Užpaliai–Dusetos–Antalieptė– Štadviliai–Zarasai su atšaka
Anykščiai–Andrioniškis–Viešintos;
– „Aukštaitijos dviračių žiedas“;
Automobilių turizmo:
– Nacionalinės automobilių turizmo trasos „Aukštaitijos keliai“ atkarpą Vilnius (Vilniaus
regionas)–Dubingiai–Molėtai–Mindūnai–Labanoras (Vilniaus regionas) –Palūšė–Ignalina–
Kazitiškis–Dūkštas–(atšaka į Zarasus)–Dusetos–Antazavė– kryptis į Panevėžio apskritį ir
Molėtai–Anykščiai–Viešintos–Kupiškis (Panevėžio regionas);
Vandens turizmo:
– Šventosios upės (per Kavarską, Anykščius, Užpalius (Utenos rajono savivaldybė), Dusetas,
Antalieptę iki Dūkšto ežero);
– Aukštaitijos ežeryno (nuo Palūšės Aukštaitijos nacionaliniame parke esančiais ežerais ir
upeliais).
63
Utenos regiono rajonų specialieji ir detalieji planai numato šias lokalaus lygmens turizmo trasas:
Lentelė 9. Utenos regiono specialiųjų ir detaliųjų planų sprendiniai lokaliom turizmo trasomis
Rajonų detalieji planai Specialieji planai
Anykščių
r.
„Anykščių rajono vandens keliai“ (prie nacionalinės
vandens turizmo trasos Šventosios upe prijungiant intakus:
visa rajono teritorijoje tekančia Virintos dalimi, Jaros
(Šetekšnos) atkarpa, o kartu, Nevėžio aukštupio atkarpa
žemiau Levaniškių
„Anykščių krašto keliai:“ skirtas krašto gamtinių ir
kultūrinių savitumų bei vertybių reprezentavimui ir
pažinimui. Siūlomas maršrutas turi keturias dalis:
Šventosios slėnio kelias;
Anykščių rajono aukštumų kelias (Rubikių kelias);
Šimonių girios kelias;
Anykščių rajono lygumų kelias.
Molėtų r. „Molėtų krašto žiedas“ skirtas Aukštaičių aukštumų
centrinės dalies gamtinių ir kultūrinių savitumų bei
vertybių reprezentavimui ir pažinimui;
„Molėtų rajono vandens keliai“ (Virintos, Siesarčio upių
atkarpos ir kai kurie tranzitu praplaukiami vandens
telkiniai, kuri gali tarnauti kaip upinių trasų pradžios
atkarpos) skirtas vandens (baidarių) turizmo vystymui,
paupių bei paežerių gamtinių bei kultūrinių vertybių
pažinimui.
Dubingių miestelio teritorijos bendrasis planas
D1 – tranzitinė dviračių trasa „Aukštaitijos
dviračių žiedas“, einanti nuo Molėtų kelio per
Miežionius, Jurkiški, Verbyliškius, Zaberža,
Dubingius, Giedraičius, Baluošus, Jutonis ir
toliau į šiaurę per Graužinius;
D2 – centrinis Asvejos žiedas: Dubingiai–
Gurakalnė (nuo čia galimas maršruto išplėtimas
į šiaurę pagal Ilgio ežero D7 žiedo trasą) -
Alka–Žingiai-Jonėnai-Žalktynė (galimas
maršruto išplėtimas į rytus pagal Šakymo miško
mažojo žiedo D8 trasą) – Dubingiai;
D3 – vakarinis Asvejos žiedas: Dubingiai-
Grinkiškiai (nuo čia galimas maršruto
išplėtimas į rytus pagal Šakymo miško mažojo
žiedo D8 trasą) – Laumikoniai – Degsnė -
Miežioniai, nuo kurių grįžtama atgal į
Dubingius D1 trasa. D7 – Nikajo žiedas: nuo
Jutonių pilkapiu pro Labaišiškius, Galono ir
Leikštinio ežerus, link Jutonių piliakalniu pro
Dubingių girią.
Utenos r. B1) Autoturizmo trasa „Utenos krašto žiedas“ – tai
rajoninės (vietinės) svarbos turizmo trasa, apjungianti
daugumą Utenos rajono teritorijoje numatytų turizmo ir
rekreacijos vystymo centrų ir leidžianti susipažinti su
teritorijomis, kuriose yra gausu gamtos ir kultūros paveldo
vertybių. Utenos rajone ši trasa praeina maršrutu: Utena –
Vyžuonos – Užpaliai – Alaušai – Sudeikiai – Daugailiai –
Šlepečiai – Sirvydžiai – Tauragnai – Saldutiškis –
Kuktiškės – Biliakiemis – Utena – Pakalniai – Leliūnai –
Antalgė – Utena. Ši trasa yra „žiedlapinė“ (susidedanti iš
dviejų segmentų), todėl priklausomai nuo keliautojų
pasirinkimo, paliekama galimybė ja sutrumpinti
pasirenkant vieną iš segmentų.
B2) Dviračių turizmo trasa „Utena –Tauragnai–Kirdeikiai“.
B3) Dviračių ir pėsčiųjų turizmo trasa „Aukštaitijos
nacionalinio parko dviračių ir pėsčiųjų turizmo trasa“ – tai
vietinės svarbos Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje
lokalizuotos pėsčiųjų ir dviračių trasos dalis. Šios trasos
tikslas supažindinti Aukštaitijos NP lankytojus su
Aukštaitijos regionui būdingos gamtinės ir kultūrinės
aplinkos įžymybėmis. Utenos rajono teritorijoje paminėta
turizmo trasa pravesta šiuo maršrutu: (Stripeikiai) – Sėla –
Tauragnai - Varniškės – Daunoriai – Vaišnoriškės –
Strazdai – Šuminai – (Vaišniūnai).
B4) Vandens turizmo trasa „Utenos rajono vandens keliai“
sudaro likusią Utenos rajono vandens turizmo sistemos dalį
64
Rajonų detalieji planai Specialieji planai
formuojamą iš vietinės svarbos Vyžuonos upės atkarpos
žemiau Utenos, skirtos reguliuojamam masiniam turizmui
baidarėmis/kanojomis, bei Bukos (protakos tarp Utenykščio
ir Baluošo) ir Aisetos, skirtų ypač ribotam vandens
turizmui (dėl šių dviejų upių – protakų gamtinės vertės ir
esamo apsaugos statuso) baidarėmis/kanojomis.
Visagino
sav.
Dviračių trasa: Ignalina – Vidiškės – Naujasis Daugėliškis -
Rimšė-Visaginas;
lokalinė dviračių ir pėsčiųjų trasa aplink Visagino ežerą.
Dviračių trasos LT3 atkarpa;
Rajoninės dviračių trasos: Ignalina - Vidiškės-
Naujasis Daugėliškis - Rimšė - Visaginas,
atkarpa;
Dviračių turizmo trasa „Visagino kelias“;
Visagino savivaldybės ir Visagino miesto
dviračių takai;
Lokalinė dviračių ir pėsčiųjų trasa aplink
Visagino ežerą.
Specialiajame plane nerodomi dviračių takai
D1 ir D2 kategorijos gatvėse.
Zarasų r. Aukštaitijos nacionalinio parko pėsčiųjų turizmo trasa;
Gražutės regioninio parko pėsčiųjų turizmo trasos.
Zarasų rajono detalusis planas numato regioninio lygmens trasas:
Nacionalinė trasa ,,Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys’’;
Regioninė trasa ,,Aukštaitijos parkų žiedas’’;
Tranzitinis autoturistų kelias.
Numatytos dviračių ir pėsčiųjų turizmo trasos:
Nacionalinė dviračių trasa ,,Aukštaitijos dviračių žiedas’’;
Eurovelo trasa ,, Rytų Europos takas’’;
Šventosios upės vandens turizmo trasa (per Kavarską, Anykščius, Užpalius, Dusetas,
Antalieptę iki Luodžio ežero)
Apibendrinta Utenos regiono bendrųjų, detaliųjų ir specialiųjų planų sprendinių informacija
pateikta žemiau esančioje lentelėje.
65
Lentelė 10. Apibendrinta Utenos regiono bendrųjų, detaliųjų ir specialiųjų planų sprendinių informacija.
Anykščių r. Ignalinos r. Molėtų r. Utenos r. Visagino sav. Zarasų r.
1. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas
Labai didelio ir didelio
potencialo rekreaciniai
arealai, sudarantys
nacionalinės svarbos
rekreacines sistemas
Anykščių–Ukmergės
arealas (Nr. 6, P1)
Ignalinos–Molėtų
arealas (Nr. 4, P1)
Ignalinos–Molėtų
arealas (Nr. 4, P1)
Vidutinio potencialo
rekreaciniai arealai,
sudarantys regioninės
reikšmės rekreacines
sistemas
Dubingių arealas (Nr.
9, P2)
Dusetų–Zarasų arealas
(Nr. 11, P2)
Gana mažo ir mažo
potencialo rekreaciniai
arealai, sudarantys lokalinės
svarbos rekreacines sistemas
Rokiškio–Utenos arealas
(Nr. 20, P3)
Dūkšto–Visagino
arealas (Nr. 11, P3)
2. Plėtotinos turizmo rekreacijos rūšis
Poilsis gamtoje Prioritetas Prioritetas Prioritetas Vystytina Vystytina Prioritetas
Sportinė rekreacija Vystytina Vystytina Vystytina --- --- Prioritetas
Verslinė rekreacija Vystytina Prioritetas Prioritetas/Vystytina
(Dubingių areale)
Prioritetas Prioritetas Vystytina
Pažintinė rekreacija Prioritetas Prioritetas Prioritetas Prioritetas Prioritetas Prioritetas
Pramoginė rekreacija Prioritetas Vystytina Vystytina Vystytina Vystytina Vystytina
Gydomoji rekreacija Vystytina --- --- --- --- Vystytina
3. Rekreacinio aptarnavimo centrai
Reikšmė
Nacionalinės svarbos --- --- --- --- --- ---
Regioninės svarbos Anykščiai Palūšė --- Utena --- Zarasai
Vietinės reikšmės --- Ignalina, Tauragnai* Labanoras, Molėtai --- --- Dusėtos
Užsienio turistų aptarnavimo
terminalas
--- --- --- --- --- Zarasai
Specializacija
Bendrojo turizmo --- --- --- Utena --- ---
Pažintinio turizmo Anykščiai Ignalina, Palūšė
Tauragnai*
Labanoras --- --- Dusėtos, Zarasai
Poilsio gamtoje Anykščiai Ignalina, Palūšė
Tauragnai*
Molėtai --- --- Dusėtos, Zarasai
Kurortinio gydymo Anykščiai --- --- --- --- Zarasai
4. Svarbiausi turistų judėjimo keliai
4.1. Prioritetinės nacionalinės svarbos specializuoto pažintinio turizmo trasų sistema
66
Anykščių r. Ignalinos r. Molėtų r. Utenos r. Visagino sav. Zarasų r.
Nacionalinis reprezentacinis
kultūrinio turizmo maršrutas
– „Lietuvos istorijos ir
kultūros vėrinys“
Taip Taip Taip Ne Taip/Ne (apima
Dūkšto–Visagino
arealą)
Ne
Regioninio gamtinio ir
kultūrinio pobūdžio
valstybinių parkų žiedai:
„Aukštaitijos parkų žiedas“
Taip Taip Taip Ne Ne Taip
Eurovelo sistemos trasų
koridoriai: „Rytų Europos
takas” (Nr. 11)
Ne Taip Taip Ne Ne Taip
4.2. Nacionaliniai specialieji planai
Nacionalinių autoturizmo
trasų specialusis planas
„Aukštaitijos keliai“
Taip Taip Taip Ne Ne Taip
Nacionalinis vandens turizmo
trasų specialusis planas
Taip Taip Taip Taip Ne Taip
Bendrieji tranzitiniai turistų
keliai
Taip Ne Ne Taip Ne Taip
5. Utenos regiono teritorijos bendrojo plano sprendiniai
Intensyvios rekreacijos plėtra Anykščių miesto
ekonominės ir
socialinės plėtros arealų
teritorija;
Anykščių rajono
savivaldybės rytinės
teritorijos
Ignalinos miesto
ekonominės ir socialinės
plėtros zonos teritorija;
Vidiškių ekonominės ir
socialinės plėtros zonos
teritorija;
Dūkšto ekonominės ir
socialinės plėtros arealo
teritorijos, apimančios
Parsvėto ežero
akvatoriją;
Ignalinos rajono
savivaldybės vakarinės
teritorijos
Molėtų miesto
ekonominės ir
socialinės plėtros
arealų teritorija;
Alaušų (Molėtų raj.
sav.);
Arino ežeras;
Dūrių ežeras;
Galuonų ežeras;
Kiemento ežeras;
Makio ežeras;
Pravalo ežeras;
Spenglo ežeras
Utenos rajono
savivaldybės pietrytinės
teritorijos;
Teritorijos prie Alaušo
(Utenos raj. sav.);
Utenos rajono
savivaldybės teritorijos
nuo Utenos miesto
šiaurės kryptimi
Zarasų miesto ekonominės
ir socialinės plėtros arealų
teritorija;
Zarasų rajono
savivaldybės palyginti
nedidelės pietvakarinės
teritorijos;
Avilio ežeras;
Čičirio ežeras;
Drūkšių ežeras (šiaurinė
dalis);
Imbrado ežeras;
Nedidelės teritorijos
Zarasų raj. sav.
vakariniame pakraštyje
Ekstensyvios rekreacijos
plėtra
Anykščių regioninis
parkas;
Anykščių raj. sav.
vakarinės teritorijos;
Teritorijos vakarinėje
Anykščių rajono
Aukštaitijos nacionalinis
parkas;
Gražutės regioninis
parkas;
Dysnų ir Dysnykščio
ežerai;
Asvejos regioninis
parkas;
Labanoro regioninis
parkas;
Kamastos
kraštovaizdžio
Aukštaitijos nacionalinis
parkas;
Labanoro regioninis
parkas
Gražutės regioninis
parkas;
Sartų regioninis parkas;
Zarasų raj. sav. šiaurinės
teritorijos
67
Anykščių r. Ignalinos r. Molėtų r. Utenos r. Visagino sav. Zarasų r.
savivaldybės dalyje,
rytuose ribojamos
Anykščių regioninio
parko riba
Adutiškio–Guntauninkų
miškų biosferos
poligonas;
Birvėtos biosferos
poligonas;
Milašiaus telmologinis
draustinis;
Ignalinos raj. sav.
rytinės teritorijos
draustinis;
Molėtų raj. sav.
pietinės teritorijos
6. Utenos regiono rajonų bendrieji teritorijų planavimo sprendiniai
Didelio potencialo Anykščių – Svėdasų –
Kavarsko – Kurklių
rekreacinis arealas
Molėtų – Toliejų –
Mindūnų – Inturkės
rekreacinis arealas
Tauragnų–Minčios–
Strazdų, Saldutiškio–
Palsuodės–Paisetės,
Sudeikių–Alaušų–
Antandrajos arealai;
Žiezdrų–Indubakių,
Bajorų–Gaidžių–
Varpiškių, Antilgės–
Nečėnų–Liūniškių,
Vyžuonų–Užpalių–
Ilčiukų, Pakalnių–
Antalgės–Papiškių,
Kuprių–Vaiskūnų–
Bikūnų, Šeduikių–
Klykių–Nečioniškio
arealai
Sartų regioninio parko,
Gražutės regioninio parko
teritorijas ir Avilio –
Čičirio arealas
Vidutinio potencialo Giedraičių –
Dubingių – Joniškio
rekreacinis arealas
Kuktiškių–
Maleckažemio,
Pakryžės–Šlepečių–
Juknėnų, Spitrėnų–
Kalvių–Pilkenių,
Prūsokiškio–Kirdeikių,
Galelių–Vyžuonėlių,
Leliūnų–Miškinių
arealai
Vasarnų – Žiedo,
Turmanto ir Ignalinos -
Kazitiškio –Margavonės
arealai
Gana mažo potencialo Kunigiškių – Daujočių
rekreacinis arealas;
Staškūniškio –
Skiemonių rekreacinis
arealas;
Alantos – Balninkų -
Videniškių ir
Arnionių rekreaciniai
arealai
Mažeikiškių–
Gaidžiūnų–Sirutėnų,
Dusynų–Šiaudinių–
Tirmūnų, Vilučių–
Tarvydžių–Kaimynų,
Vaikutėnų–Radeikių–
Dūburio, Zarasų, Salako ir
Smalvo arealai
68
Anykščių r. Ignalinos r. Molėtų r. Utenos r. Visagino sav. Zarasų r.
Kubilių, Daugailių–
Mikalajūnų arealai
Mažo potencialo Viešintų – Surdegio
rekreacinis arealas;
Troškūnų – Piktavalio –
Traupio – Janušavos
rekreacinis arealas.
Pusnės – Bekupės
rekreacinis arealas
7. Utenos regiono rajonų
specialieji teritorijų
planavimo sprendiniai
Anykščių regioninio
parko tvarkymo planas;
Šeimyniškėlių medinės
pilies istorinio ir
kultūrinio paveldo
panaudojimo pažintinio
turizmo plėtrai
Anykščių rajone
detalusis planas;
Aktyvaus turizmo
pramogų parko
Anykščiuose prie
Kalitos kalno, kalno g.
Anykščių mieste
detalusis planas
Dubingių miestelio
teritorijos bendrasis
planas
Dviračių takų
Įrengimo Visagino
savivaldybės
teritorijoje
specialusis planas
Zarasų miesto turizmo ir
rekreacijos specialusis
planas. Sprendimai
69
III. GAMTINIAI, SOCIALINIAI IR EKONOMINIAI IŠTEKLIAI UTENOS
REGIONE, NAUDINGI DARNAUS TURIZMO VYSTYMUI
Utenos regione pagrindinius rekreacinės ir turizmo aplinkos išteklius sudaro:
gamtinė aplinka, tinkanti poilsiui;
rekreacijos reikmėms tinkantis kultūros paveldas;
specialiai sukurti rekreacinės infrastruktūros objektai.
3.1. Utenos regiono kurortinės teritorijos ir saugomos teritorijos.
Lietuvoje kurortais laikomos gyvenamosios vietovės, turinčios gamtos gydomųjų veiksnių
(mineralinis vanduo, gydomasis purvas, sveikatai palankus klimatas, rekreaciniai želdiniai ir vandens
telkiniai) ir specialią infrastruktūrą, sudarančią sąlygas naudoti šiuos veiksnius gydymui, profilaktikai
ir poilsiui. Šiuo metu Lietuvoje yra 4 kurortai: Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga. Skiriamos ir
kurortinės teritorijos, kurioms keliami panašūs reikalavimai kaip ir kurortams, tik jose gali nebūti
specialios infrastruktūros, skirtos gydymo reikmėms. Trys iš keturių Lietuvos kurortinių teritorijų yra
Utenos regione: Ignalina, (kartu sus Strigailiškiu ir Palūše), Anykščiai, Zarasai. Už Utenos regiono
ribų Lietuvoje yra dar viena kurortinė teritorija - Trakai6.
Utenos regiono saugomos teritorijos skirtos gamtai ir kultūros paveldo kompleksams,
ekologinei pusiausvyrai ir biologinei įvairovei išsaugoti, gamtos ištekliams atkurti, t.y. draustiniai,
regioniniai parkai, nacionaliniai parkai, rezervatai, biosferos rezervatai ir poligonai. Prie saugomų
teritorijų priskirtinos ir „Natura 2000“ teritorijos Saugomose teritorijose sudaromos sąlygos
rekreacijai, moksliniams tyrimams, gamtosauginiam ir etnokultūriniam švietimui. Utenos regiono
teritorijoje veikia Aukštaitijos nacionalinis parkas, – saugoma teritorija, įsteigta nacionalinės svarbos
gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio kompleksams saugoti, tvarkyti ir jų naudojimui reguliuoti. Šiam
parkui tenka ne tik gamtos ir kultūros nacionalinių vertybių išsaugojimo, bet ir rekreacijos darbai.
Žodžiui „nacionalinis“ Lietuvoje teikiama ne tik valstybinės svarbos, bet ir etninio savitumo prasmė.
Utenos regiono teritorijoje veikia Anykščių, Asvejos, Gražutės, Tumiškių, Labanoro, Sartų
Regioniniai parkai – saugomos teritorijos, steigiamos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriu
regioninės svarbos kraštovaizdžio kompleksams ir ekosistemoms saugoti, jų rekreaciniam ir ūkiniam
naudojimui reguliuoti.
3.2. Utenos regiono gamtos turizmo ištekliai
Turizmo plėtros kontekste, gamtinė aplinka paprastai apibūdinama gamtinių rekreacinių
išteklių sąvoka. Gamtiniai rekreaciniai ištekliai – tai miškai, vandens telkiniai ir jų pakrantės, tinkamos
pritaikyti žmonių poilsiui, rekreacijai ir pramogoms, mineralinio vandens ir gydomojo purvo telkiniai,
gamtos paveldo objektai, gamtos parkai ir gyvenamųjų vietovių želdynai.
Šioje studijoje analizuojami tie Utenos regiono gamtinės aplinkos ištekliai, kurie susidaro
prielaidas kurti šio regiono patrauklius ir konkurencingus turizmo produktus.
Didžioji dalis gamtos paveldo objektų yra prižiūrimi ir puoselėjami Aukštaitijos nacionaliniame
parke ir regioniniuose parkuose. Utenos regionas išsiskiria valstybės saugomų teritorijų gausa, -
saugomos teritorijos sudaro 147345,73 ha plotą. Jos užima 20,46 % regiono teritorijos. Regione
didžiausius plotus užima valstybiniai parkai: Aukštaitijos nacionalinis parkas, Gražutės, Labanoro,
Anykščių, Sartų, Asvejos regioniniai parkai. Anykščių rajono savivaldybėje ypač saugomos teritorijos
užima 37563,00 ha (21,29 %), Ignalinos – 36006,78 ha (24,17 %), Molėtų – 26584,93 ha (19,4 %),
Utenos – 12166,98 ha (9,90 %), Zarasų – 35023,87 ha (26,31 %) plotą. Saugomų teritorijų tinklo
„Natura 2000“ teritorijos regione užima 20442,33 ha (2,8 % regiono teritorijos).
6 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 350. 2006 m. balandžio 12 d.
70
Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje yra Puziniškio ir Šiliniškių gūbriai, Ladakalnis. Nuo
Ladakalnio atsiveria viena gražiausių Lietuvoje panoramų: medžių juostomis įrėminti ežerai, iškilūs
gūbriai, piliakalniai. Parke tyvuliuoja 126 ežerai. Didžiausi parko ežerai: Kretuonas, Dringis, Baluošas.
Parko teritorijoje yra ir giliausias Lietuvos ežeras – Tauragnas. Ežerai jungiasi protakomis ir upeliais,
iš Žeimenio ežero išteka Žeimenos upė. Parkui priklausančiose Ažvinčių (sengirė) bei Minčios giriose
vyrauja pušynai. Ties Šuminų kaimu Baluošo pakrantėje yra kadagynas, o tarp Linkmeno ir Asėko
ežerų – unikalus Ginučių ąžuolynas. Parko teritorijoje žinomos didelės šikšnosparnių kolonijos, stebėti
paukščius įdomiausia Asėko ir Kretuono ežeruose. Varniškių II kaime yra du medžiai – gamtos
paminklai: Varniškių ąžuolas ir liepa. Prie Tauragnų-Kazitiškio kelio stūkso akmuo Mokas, apie kurį
pasakojamos legendos.
Anykščių regiono parko teritorijoje yra vaizdingi Šventosios ir į ją įtekančių Elmės bei kitų
upelių slėniai ir raguvynai, Šventosios kilpos ir atodangos, užliejamos slėnio pievos. Išraiškingas
Storių kalvynas. Išgarsintas Lietuvoje miškas – Anykščių šilelis, rieduliai Puntukas ir Puntuko brolis,
Karalienės liūno šaltinis (0,7 ha ploto šaltiniuotas vandens telkinys dešiniajame Šventosios krante).
Tarp poilsiautojų populiarūs Rubikių ir Mūšėjaus ežerai.
Asvejos regioniniame parke miškai užima apie 60 proc. teritorijos, pelkės apie 8 proc., ežerai –
17 proc. Yra unikali ledyno vandenų išgraužtų dubaklonių sankirta su stačiašlaičiais giliais ežerais,
kurių parke daugiau kaip 30. Didžiausias jų – Asvejos ežeras. Kiek mažesni, bet taip pat labai vertingi
yra Baluošų, Beržos, Viranglio, Ilgio, Žverno, Nikajo ežerai. Pelkės yra beveik nepaveiktos žmogaus
veiklos. Didžiausia yra Purvino pelkė, pasižyminti retų floros ir faunos rūšių gausumu. Parke galima
stebėti tokius retus paukščius – erelius žuvininkus, juoduosius peslius, gerves, tetervinus. Purviniškių
pelkėje yra Majo akmuo, įspūdingi medžiai – Purviniškių pušis, Alkos klevas, Abiejutės ąžuolas.
Rekreacinei žvejybai patrauklūs Asvejos, Baluošų, Žverno, Nikajo, Galono, Lekštenio ežerai. Beveik
visų ežerų pakrantės tinka poilsiauti, ypač Galono, Galaušio, Žverno, Nikajo ežerai. Nuo Dubingių
prasideda populiarūs vandens turizmo keliai Asvejos ežeru, Dubingos, Žeimenos ir Neries upėmis.
Buriavimui tinkam Asvejos, Baluošų, Žverno ir Arino ežerai.
Gražutės regioniniame parke suskaičiuojama per 70 vandens telkinių, užimančių 5700 ha
(Antalieptės marios, Luodis, Samavas, Dūkštas, Šventas ir pan.). Parke saugomas miškingas ir
ežeringas Šventosios aukštupio ežeryno kraštovaizdis. 16 km tęsiasi sudėtingiausią konfigūraciją
Lietuvoje turintis vandens telkinys – Antalieptės marios (užtvindžiusios 26 ežerus, kurie susiliejo
Šventosios vandeniu užpildytame duburyje) su daugybe salų, pusiasalių ir įlankų. Gražutės giria ir kiti
miškų masyvai užima apie 55 proc. teritorijos, apie penktadalį parko teritorijos sudaro vandens
telkiniai ir nedidelės pelkės.
Tumiškių kalvynas, čia gausu stambių lėkštų 20–40 m aukščio kalvų. Daug vaizdingų ežerų –
Luodžio, Samavo, Asavo, Šiurpio, Veprio, Ligajos, Ažukalnio, Zalvo ir kt. Šiame parke yra
Šventosios, gražiausios Rytų Aukštaitijos upės, ištakos. Hidrografiniu požiūriu pažymėtini tokie
unikumai kaip benuotakiniai Švento ir Šiurpio ežerai, sudėtingiausią konfigūraciją visoje Lietuvoje
turintis vandens telkinys – Antalieptės marios su gražiu salynu ir unikaliu pusiasalių raizgynų, didelis
Luodžio ežeras su jame esančiomis dviem nerijomis – ragais, ypatingu nuolydžiu pasižymintis Šavašos
upelis. Švento ežeras, kuriame pastebimi didžiausi vandens horizonto svyravimai, yra savotiškas
hidroklimatinis barometras. Didžiausią plotą užima Gražutės giria, senovėje buvęs stambus miško
masyvas. Dėl didelės buveinių įvairovės čia gausu saugomų rūšių. Parkas garsus briedžiais.
Rekreacijai labiausiai tinka gausūs, miškų apsupti parko ežerai, - Luodis, Asavas, Samavas, Uolys bei
Antalieptės marios. Ežeruose geros sąlygos rekreacinei žvejybai, miškai – vieni grybingiausių
Lietuvoje. Šventoji – vandens turistų upė, joje įrengta vandens turizmo trasa.
Labanoro regioninis parkas yra didžiausias Lietuvoje. 80 proc. parko užima miškai, daugiausia
pušynai. Labanoro giria su gausiomis pelkutėmis ir ežerais pasižymi saugomų rūšių gausumu. Ežerai
užima 14 proc. parko teritorijos. Įspūdingi Juodieji ir Baltieji Lakajai, Stirniai, Siesartis ir kiti Molėtų
ežeryno ežerai, 15,8 km ilgio Aiseto ežeras. Labanoro regioniniame parke yra 285 ežerai – daugiausia
71
iš visų Lietuvos regioninių parkų. Didžiausi: Stirnių, Baltųjų Lakajų, Kertuojų. Per parką teka apie 30
upelių, - Lakaja, Peršokšna, Dumblė, Luknelė. Be šių vandens telkinių parke saugojamos pelkių
ekosistemos, vertingos kalkingos žemapelkės. Parke saugomas ištisas aukštapelkių ir paežerinių
žemapelkių kompleksas – Kanio raistas ir daugybė didesnių bei mažesnių pelkučių. Parko teritorijoje
esančiame Girutiškio gamtiniame rezervate tyvuliuoja ežerų veidrodžiais spindinti Beržaloto
aukštapelkė. Parkas garsus briedžiais, čia gyvena ir veisiasi vilkai, nuolatos gyvena lūšys. Parke yra
daug rekreacinei žvejybai tinkamų ežerų, gausu uogų ir grybų.
Sartų regioniniame parke yra unikalus, penktasis pagal dydį Lietuvoje Sartų ežeras su 8
stambiomis atšakomis ir jų tęsiniuose esančiomis protakomis besijungiančių ežerų virtine. Per parką ir
Sartų ežerą teka Šventoji. Įdomus kalvotas ir daubotas centrinės ir rytinės parko dalies kraštovaizdis.
Vosynos rezervate saugomi seniausi Dusetų girios eglynai, pelkės, įvairios retų rūšių buveinės.
Vertingos ir Antazavės šilo bendrijos. Prie žuvininkystės tvenkinių galima stebėti paukščius.
Tarp kitų gamtos objektų turinčių svarbą Rytų Aukštaitijos regiono turizmo plėtrai ir
nepakliūnančių į valstybinių parkų teritorijas paminėtini šie objektai:
Regiono teritorijoje esantys ežerai. Natūralus ežeringumas Utenos apskrityje yra 5,80 %. Jis
viršija šalies vidurkį (1,35 %) ir yra didžiausias, lyginant su kitais šalies regionais. Zarasų, Ignalinos ir
Molėtų rajonų savivaldybės pirmauja Lietuvoje pagal ežeringumą. Regione stambiausios ežerų grupės
yra Zarasų ežerynas ir Ignalinos ežerynas. Zarasų ežerynas ir Ignalinos ežerynas itin patrauklūs
rekreacijai dėl savo gamtinių savybių ir dėl artumo miestams. Nevėžos ežeras išskirtinis savo
tinkamumu aktyviam poilsiui, vandens sportui ir turizmo paslaugoms. Prie Nevėžos ežero (10 km nuo
Anykščių miesto Molėtų kryptimi) galima plaukioti vandens motociklais, šliuožti vandens slidėmis ar
pasikelti virš ežero parašiutu, tempiamu motorinės valties.
Gausūs ir švarūs regiono gamtiniai ištekliai – upės, ežerai, miškai, sąlyginai natūralus, žmogaus
nepaliestas kraštovaizdis – sudaro tinkamas prielaidas kokybiškiems rekreaciniams ištekliams
identifikuoti ir panaudoti. Regione yra viena patraukliausių rekreacinių zonų visoje šalyje –
nacionalinės reikšmės Ignalinos-Molėtų, Anykščių-Ukmergės arealai, taip pat mažesnio potencialo
regioninės reikšmės arealai (Dubingių, Dusetų-Zarasų). Utenos apskrities teritorijos bendrajame plane
identifikuotos svarbiausios regiono rekreacinės zonos yra teritorijos palei Dysnos, Nevėžio, Siesarčio,
Svėdasos, Šventosios upes ir prie regione esančių ežerų. Įvertinus techninio paveldo objekto turistinį
patrauklumą, kaip rekreacinė yra išskiriama teritorija, esanti prie siaurojo geležinkelio. Gausūs ir
švarūs regiono gamtiniai ištekliai – upės, ežerai, miškai, sąlyginai natūralus, žmogaus nepaliestas
kraštovaizdis – sudaro tinkamas prielaidas kokybiškiems rekreaciniams ištekliams identifikuoti ir
panaudoti. Regione yra viena patraukliausių rekreacinių zonų visoje šalyje – nacionalinės reikšmės
Ignalinos-Molėtų, Anykščių-Ukmergės rekreaciniai arealai.
Mineralinio vandens ištekliai Anykščiuose ir Ignalinoje. Mineralinio vandens ištekliai šiuose
miestuose yra išžvalgyti, tačiau šiuo metu nenaudojami. Tai puikus išteklius kurortiniam gydymui
plėtoti.
3.3. Utenos regiono kultūros paveldo ištekliai
Kultūrinė aplinka – tai žmonių kūrybinės veiklos produktas, o jos savitumas yra viena
svarbiausių turizmą skatinančių priežasčių. Kultūrinė aplinka turizmo sistemoje paprastai apibūdinama
kultūrinių išteklių sąvoka. Turizmo kultūros ištekliams priskiriamos kultūros vertybės, meno, mokslo,
technikos, urbanistikos paveldo objektai, archeologinės, mitologinės, istorinės vietovės, folkloras,
tradicijos ir amatai bei kiti objektai. Prie kultūrinių išteklių priskiriamos tradicijos ir tradiciniai amatai,
kurie tam tikrai vietovei suteikia išskirtinumą ir didina turistinį patrauklumą.
Kultūros vertybių registre buvo įregistruotos 1961 Utenos regiono nekilnojamosios kultūros
vertybės, iš kurių 451 – Anykščių rajone, 248 – Ignalinos rajone, 470 – Molėtų rajone, 364 – Utenos
rajone, 7 – Visagino savivaldybėje, 421 – Zarasų rajone.
72
Žemiau pateikiami kultūros objektai savivaldybių TIC specialistų teigimu, aktualiausi Utenos
regiono turizmo plėtrai regione.
Lentelė 11. Utenos regiono turizmo plėtrai svarbūs kultūros paveldo objektai.
Kultūros
paveldo
objektas
Anykščių r. Ignalinos r. Molėtų r. Utenos r. Visagino
sav.
Zarasų r.
Senamiesčiai Anykščių
miesto istorinė
dalis
Kultūros ir
technikos
paveldo
objektai
Siaurojo
geležinkelio
kompleksas
Senasis Utenos
paštas
Utenos siaurojo
geležinkelio
stotis
Vėjo malūnas
Vencavų;
Šlyninkos vandens
malūnas
Dvaro sodybos
ir rūmų
kompleksai
Burbiškio dvaro
sodyba
Raguvėlės dvaro
ansamblis ir
parkas
Dūkšto dvaro
sodyba;
Vydiškių dvaras;
Alantos dvaras
Ambraziškių
dvaro sodybos
parkas
Bijutiškio
dvaro sodybos
parkas.
Didžiokų
dvaro sodybos
parkas;
Bikuškio dvaro
sodyba
Užpalių dvaras
Antazavės dvaras;
Stelmužės dvaras;
Vasaknų dvaras;
Muziejai Arklio muziejus;
Siauruko muziejus;
Angelų muziejus;
Ginučių vandens
malūno
ekspozicija;
Senovinės
bitininkystės
muziejus;
Ignalinos krašto
muziejus
Lietuvos
etnokosmologi
jos muziejus
Molėtų krašto
muziejus,
Mindūnų
ežerų žvejybos
muziejus;
Balininkų
stiklo
muziejus;
Utenos
kraštotyros
muziejus;
Vilko muziejus;
Skulptūrų
muziejus;
Utenos
aludarystės
muziejus
Zarasų kraštotyros
muziejus;
Stelmužės
bažnytinio meno
muziejus
Europos ir
Lietuvos
kultūrai,
mokslui ir
istorijai
reikšmingų
asmenybių
memorialiniai
kompleksai
A.Baranausko
klėtelė;
A.Vienuolio
namas-muziejus;
B.Buivydaitės
namas-muziejus;
J.Biliūno sodyba-
muziejus;
Didžiulių sodyba-
muziejus
A. Hrebnickio
muziejus;
K. Būgos
memorialinis
muziejus
Tradicinių
amatų centrai,
kuriuose galima
nuolat stebėti
veiklą
Arklio muziejaus
amatų centras
Šakočio kepimo
edukacinės
programos
Strigailiškyje
Mindūnų ežerų
žvejybos
muziejaus
amatų centras;
Valiušio
keramikos
muziejus su
edukacine klase;
Miškinių
Literatūrinė
etnografinė
sodyba;
R. Čižo alaus
darykla;
Vasaknų alaus
bravoras;
Šlyninkos malūno
edukacinės
programos
Sakraliniai
objektai
Troškūnų Švč.
Trejybės
bažnyčios ir
bernardinų
vienuolyno
statinių ansamblis;
Kavarsko Šv.Jono
Krikštytojo
bažnyčia ;
Sakralinių menų
centras
Palūšės Šv.
Juozapo
parapijinės
bažnyčios
kompleksas;
Melagėnų
bažnyčia;
Užpalių
bažnyčia
Salako Švč.
Mergelės Marijos
Sopulingosios
bažnyčia ir
šventoriaus tvora;
Dusetų Švč.
Trejybės bažnyčia;
Zarasų Švč.
Mergelės Marijos
ėmimo į dangų
bažnyčia;
Švč. Mergelės
Marijos
apsireiškimo vieta
Stelmužės
bažnyčia;
73
Kultūros
paveldo
objektas
Anykščių r. Ignalinos r. Molėtų r. Utenos r. Visagino
sav.
Zarasų r.
Kiti objektai Šeimyniškėlių
piliakalnio
kompleksas;
Lajų takas
(įrengiamas)
Ladakalnio
regykla;
Ginučių
piliakalnis;
Ažušilės
piliakalnis;
Nevaišių
piliakalnis;
Bitės apžvalgos
bokštas
Dubingių
karčema;
Dubingių
piliavietė;
Lietėnų
piliakalnis;
Maišiakulės
piliakalnis;
Kertuojos
piliakalnis
Antalieptės „Lieptų
kaimas“;
Vajasiškio
„Senolių kaimas“
Dvarų sodybų naudojimo perspektyva gali būti siejama su rekreacinio naudojimo ir turizmo
plėtra Utenos regione, taip pat gyvenamąja, reprezentacine, žemės ūkio ir smulkiąja ūkinės gamybos,
sociokultūrine veikla ir amatų plėtra. Į Kultūros paveldo objektų registrą įtrauktos dvarų sodybos
Utenos regione tvarkomos pagal jų apsaugos reikalavimus:
– Ambraziškių dvaro sodyba (Ambraziškių kaimas, Giedraičių seniūnija, Molėtų rajono.
savivaldybė);
– Bijutiškio dvaro sodybos fragmentai (Bijutiškio kaimas, Dubingių seniūnija, Molėtų rajono
savivaldybė);
– Bikuškio dvaro sodybos pastatų ansamblis (Bikuškio kaimas, Sudeikių seniūnija, Utenos rajono
savivaldybė);
– Burbiškio dvaro sodyba (Burbiškio kaimas, Anykščių seniūnija, Anykščių rajono savivaldybė);
– Didžiokų (Didžiadvario) dvaro sodybos fragmentai (Didžiokų kaimas, Dubingių seniūnija,
Molėtų rajono savivaldybė);
– Klabinių dvaro sodyba (Klabinių kaimas, Alantos seniūnija, Molėtų rajono savivaldybė);
– Raguvėlės dvaro sodyba (Raguvėlės kaimas, Troškūnų seniūnija, Anykščių rajono
savivaldybė);
– Dūkšto dvaro sodyba (Dūkšto kaimas, Dūkšto seniūnija, Ignalinos rajono savivaldybė).
Utenos regiono kaimiškuose teritorijose vyraujantis žemės ūkis yra svarbi vertingųjų savybių
išsaugojimo sąlyga, kuris būdingas istoriniam kraštovaizdžiui (smulki kraštovaizdžio sąskaida,
tradicinės medžio architektūros paveldo objektų gausa ir autentiškumas, dvarų sodybos) išsaugoti.
Turizmo vystymo požiūriu vertingiausi yra šie Utenos regiono etnografiniai kaimai:
– Didžiasalio 42 sodybų gatvinis kaimas (Didžiasalio kaimas, Ignalinos seniūnija, Ignalinos
rajono savivaldybė);
– Pravydžių 16 sodybų gatvinis kaimas (Pravydžių kaimas, Kavarsko seniūnija, Anykščių rajono
savivaldybė);
– Kukutėlių 13 sodybų gatvinis kaimas (Kukutėlių kaimas, Tverečiaus seniūnija, Ignalinos rajono
savivaldybė);
– Mėčionių 21 sodybos gatvinis kaimas (Mėčionių kaimas, Tverečiaus seniūnija, Ignalinos
rajono savivaldybė);
– Senųjų Katinautiškių 12 sodybų kupetinis kaimas (Senųjų Katinautiškių kaimas, Tverečiaus
seniūnija, Ignalinos rajono savivaldybė).
Apibendrinant galima teigti, kad Utenos regionas turi pakankamai kultūrinių turizmo išteklių,
kurių pagrindu galima plėtoti pažintinį bei kultūrinį turizmą, tačiau šie ištekliai nėra išskirtiniai.
Tokiais pat ištekliais gali pasigirti ir aplinkiniai regionai, kartu ir kaimyninis Latvijos Latgalos
regionas.
3.4. Turizmo paslaugų, rekreacijos ir turizmo viešosios infrastruktūros objektai
Šio poskyrio tikslas nustatyti regioninio lygmens turizmo paslaugų, rekreacijos ir turizmo
infrastruktūros objektus, svarbius Utenos regiono turizmo plėtrai.
74
Utenos regione kempingai itin aktualūs, nes pajėgus tenkinti sezoninį poreikį apsistoti
keliaujantiems automobiliais, dviračiais, atskirais atvejais net vandens turistams. Kempingų, esančių
Utenos apskrityje, teikiamų paslaugų analizė pateikta 5 lentelėje.
Lentelė 12. Kempingai ir stovyklavietės Utenos apskrityje.
Pavadinimas Vieta Kategorija Aikštelių
skaičius
Papildomos paslaugos
Kempingas
,,Obuolių
sala“
Molėtų r. 4* 24 Poilsiavietė (nameliai), konferencijų/pobūvių salė, pirtys,
kioskas, kavinė, parduotuvė, restoranas, lauko tenisas, stalo
tenisas, mini golfas, dviračiai, baidarės, valtys.
Kempingas
,,Papartis“
Molėtų r. 2* 24 Poilsiavietė (nameliai), pirtys, masažinis baseinas/SPA,
parduotuvė, restoranas sporto aikštelės, dviračiai, valtys,
Kempingas
,,Mindūnai“
Molėtų r. 2* n.d. Poilsiavietė (nameliai), pirtys, parduotuvė, kavinė, dviračiai,
valtys, baidarės, kelionių baidarėmis organizavimas,
parodomosios programos.
Poilsiavietė
,,Degesa“
Zarasų r. - 15 Poilsiavietė (nameliai), pirtys, parduotuvė, kavinė, valtys,
pramoginis laivas, kelionių baidarėmis, kajakais, kateriais,
dviračiais organizavimas.
Sudeikių
kempingas
Utenos r. 2* 12 Pirtys, parduotuvė, lauko tenisas, buriavimas, ekskursijos,
valtys.
Kempingas
,,Palūšė“
Ignalinos
r.
2* 14 Parduotuvė, kavinė, lauko tenisas, buriavimas, valtys, baidarės,
kanojos, dviračiai.
Kempingas
,,Zarasai“
Zarasų r. 2* 10 Parduotuvė.
Šaltinis: Lietuvos kempingų asociacija, www.camping.lt, kempingų internetiniai puslapiai.
Utenos regione veikia net 6 kempingai ir 1 kempingo paslaugas teikianti poilsiavietė: Molėtų,
Zarasų, Utenos ir Ignalinos rajonuose. Kempingų Anykščių rajone šiuo metu nėra, o apskritai visoje
Lietuvoje vis dar jaučiamas kokybiškas paslaugas teikiančių kempingų trūkumas. Lietuvos kempingų
asociacija nurodo (www.camping.lt), kad 2011 m. šalyje veikė 22 kempingai, įskaitant stovyklavietes,
kurios teikia kempingo paslaugas, tačiau neturi kempingo kategorijos
Išanalizavus kempingų teikiamas paslaugas, galima teigti, kad didžioji dalis Utenos regione
veikiančių kempingų teikia apgyvendinimo (poilsiavietės, nameliai), maitinimo, vandens pramogų
organizavimo paslaugas. Turint omenyje, kad įrengtas laisvalaikio ir sveikatingumo kompleksas
Lagedžių miške, prie Šventosios upės, manome, kad Anykščiuose taip pat būtų tikslinga įrengti
kempingą orientuojantis į papildomas paslaugas. Sutvarkius miško infrastruktūrą, įrengus baidarių
prieplauką, poilsio namelius, pirtis, kempingas galėtų pritraukti tiek tranzitinius užsienio, tiek vietinius
turistus – stovyklautojus.
Turizmo trasomis vadintini infrastruktūros kompleksai sudarantys sąlygas arba pagerinantys
sąlygas keliautojui sausuma ir vandeniu saugiau, patogiau bei sukeliant mažesnį poveikį aplinkai. Kaip
ir visoje Lietuvoje, Utenos regione dviračių turizmo trasos, vandens turizmo trasos, net automobilių
turizmo trasos projektuojamos ir įrengiamos atskirais projektais, nors praktika rodo, kad itin efektyviai
panaudojama poilsio, sanitarinė ir saugos infrastruktūra, kai ji skirta įvairiais būdais keliaujantiems
turistus.
Daugelyje regiono turizmo galimybių studijų, turizmo informacijoje skirtoje keliautojams ir net
oficialių dokumentų painiojamos arba neadekvačiai naudojamos sąvokos „turizmo trasa“ ir „turizmo
maršrutas“. Turizmo maršrutas nėra viešoji turizmo infrastruktūra, todėl šioje analizėje maršrutai
neminimi.
Rytų Aukštaitijos regione nėra regioninio lygmens trasų, suplanuotų ir įrengtų kaip ištisinė
regioninio lygmens infrastruktūros sistema. Regiono rajonų savivaldybių ir valstybinių parkų
iniciatyva įrengta daug lokalių dviračių turizmo, pėsčiųjų trasų/takų, vandens turizmo trasų, kurios
apskritai sudaro dabartinį regiono turizmo infrastruktūros objektų tinklą.
Išskirtinai paminėtini Rytų Aukštaitijos turistiniame regione esantys viešosios infrastruktūros
kompleksai, sudarantys ypatingą paskatą turistų lankymuisi:
Zarasų rajone: Zarasų panoramos ratas, Didžiosios salos poilsio infrastruktūra, Gražutės parko
lankytojų centras;
75
Visagine: IAE informacijos centras;
Ignalinos rajone: Žiemos Sporto centras, Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų centras;
Utenos rajone: Utenos daugiafunkcinis Sporto centras;
Anykščių rajone: Kalitos kalno rekreacijos centras, Anykščių parko lankytojų centras;
Molėtų rajone: Labanoro parko lankytojų centras, Dubingių parko lankytojų centras.
Utenos regionas turi pakankamus gamtos, kultūros paveldo išteklius turizmo vystymui.
Vystytina turizmo infrastruktūra, ypač kompleksinė, apimanti arba jungianti platesnius regiono
turizmo išteklius, - regioninės turizmo trasos, regioninė informacinė sistema, regioniniai
infrastruktūriniai klasteriai kokybiškoms paslaugoms organizuoti. Rytų Aukštaitijos regionas
lankytojus traukia ir turi potencialo pritraukti didesnius turistų srautus, jeigu bus suformuoti
konkurencingi paslaugų pajėgumai.
Daugelio rajonų savivaldybių detalieji ir specialieji planai numato įrengti lokalias turizmo,
dažniausiai dviračių trasas. Lokalios trasos, be abejo, turi savo paklausą ir gali tapti rimta alternatyva
svarstant turizmo trasų infrastruktūros plėtrą Rytų Aukštaitijos turizmo regione.
3.5. Utenos regiono turizmo išteklių, infrastruktūros ir produktų analizės išvados
Žymiausios ir lankomiausios vietos Aukštaitijos nacionaliniame bei Anykščių, Asvejos,
Gražutės, Labanoro regioniniuose parkuose: Palūšės turizmo ir rekreacijos centras, Anykščių šilelis ir
Puntuko akmuo, „Laimės žiburys”, A. Žukausko-Vienuolio, J. Biliūno, bitininkystės,
etnokosmologijos, energetikos, kraštotyros muziejai, etnografiniai kaimai, Žiemos sporto centras,
Kalitos kalno pramogų ir sporto kompleksas, žirgynai, pažintiniai takai.
Utenos regione veikia net 6 kempingai ir 1 kempingo paslaugas teikianti poilsiavietė: Molėtų,
Zarasų, Utenos ir Ignalinos rajonuose. Didžioji dalis Utenos regione veikiančių kempingų teikia
apgyvendinimo (poilsiavietės, nameliai), maitinimo, vandens pramogų organizavimo paslaugas. Rytų
Aukštaitijos regione įrengti viešosios infrastruktūros kompleksai:
Utenos regione yra trys kurortinės teritorijos: Ignalina, (kartu sus Strigailiškiu ir Palūše),
Anykščiai, Zarasai. Utenos regiono teritorijoje veikia Anykščių, Asvejos, Gražutės, Tumiškių,
Labanoro, Sartų Regioniniai parkai.
Tarp svarbiausių Utenos regiono turizmo plėtrai paminėtini šie kurortinių teritorijų viešieji
turizmo infrastruktūros objektai:
Anykščių rajone: Kalitos kalno rekreacijos centras, Anykščių parko lankytojų centras,
Aukštaitijos siaurasis geležinkelis, A.Baranausko ir A.Vienuolio muziejus, Angelų muziejus,
uždaras vandens sporto ir pramogų kompleksas Bangenis, TIC. Prie Nevėžos ežero (10 km nuo
Anykščių miesto Molėtų kryptimi) galima plaukioti vandens motociklais, šliuožti vandens
slidėmis ar pasikelti virš ežero parašiutu, tempiamu motorinės valties.
Ignalinos rajone: Žiemos Sporto centras, Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų centras;
Ignalinos sporto ir pramogų centras;
Molėtų rajone: Labanoro parko lankytojų centras, Dubingių parko lankytojų centras,
etnokosmologijos muziejus;
Utenos rajone: Utenos daugiafunkcinis Sporto centras;
Visagino rajone: IAE informacijos centras;
Zarasų rajone: Zarasų panoramos ratas, Didžiosios salos poilsio infrastruktūra, Gražutės parko
lankytojų centras.
Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje yra pritaikyta turistų lankymui ir apžiūrai Medinė
bažnyčia su varpine, pilkapio ekspozicija ir akmens amžiaus būstas, paminklas kompozitoriui M.
Petrauskui, Botanikos takas, medinių skulptūrų ansamblis, Ginučių vandens malūnas, Ginučių
piliakalnis, Ladakalnis, senovinės bitininkystės muziejus, Šiliniškių apžvalgos bokštas, Taurapilio
piliakalnis, Nalšios visuomeninio muziejaus filialas, paukščių stebėjimo bokštelis, Lygumų kalnas,
botanikos takas, trasa nuo Palūšės iki pat Tauragnų.
76
Anykščių regiono parko teritorijoje yra Šventosios pažintinis takas, dviračių takas „Anykščiai -
Niūronys“, šventosios upės kairiojo kranto takas, apžvalgos bokštas Rubikių hidrografiniame
draustinyje, poilsiavietės prie Rubikių ežero, Anykščių regioninio parko lankytojų centro ekspozicija,
Anykščių senojo miesto vidaus erdvių urbanistikos draustinis.
Asvejos regioniniame parke yra Lankytojų centro ekspozicija, Baluošų ir Dubingių piliakalniai
(su piliaviete), Žingių, Degsnės, Jutonių, Voronių pilkapynai, Dubingių karčiama, medinis tiltas per
Asvejos ežerą, Alkos gatvinio tipo kaimas.
Gražutės regioniniame parke yra Lankytojų centro ekspozicija, Jūrų muziejus, Šavašos ir
Degučių pažintiniai takai, pažintinis takas „Ąžuolas“, Asavo stovyklavietė, Salako stovyklavietė,
Antalieptės stovyklavietė, Degučių stovyklavietė, Skaidrio stovyklavietė, Žagarinės stovyklavietė,
Gražutės didysis ir mažasis dviračių trasų žiedai, Šventosios upės vandens trasa, trys teminiai pasakų
kaimai.
Labanoro regioninis parkas Lankytojų centro ekspozicija, vandens kelių infrastruktūra,
Vakarinis mėlynasis pėsčiųjų ir dviratininkų žiedas, Rašos dvarvietė, Kertuojos piliakalnis ir senovės
gyvenvietė, Molėtų krašto Ežerų muziejus, Labanoro girios pažintinis takas.
Sartų regioniniame parke yra Lankytojų centro ekspozicija, Dusetų girios pažintinis takas,
Jaskoniškių pažintinis takas, Ilgašilio pažintinis takas, Dusetų kultūros centras – dailės galerija,
Antazavės krašto visuomeninis muziejus, poeto A. Vienažindžio memorialinis muziejus, kriaunų
istorijos muziejus, šventosios upės vandens trasa, dviračių trasa „Tarp Zalvo ir Zalvės“, dviračių ir
pėsčiųjų trasa „Sartų regioninio parko Lankytojų centro ekspozicija – Bobriškio cerkvė“
Turizmo plėtrai naudotini infrastruktūros objektai įvardinti nacionalinio, regioninio ir vietinio
lygmens planavimo dokumentuose.
Anykščių, Ignalinos, Molėtų ir Zarasų rajonai yra dalis rengtinos nacionalinės autoturizmo
trasos „Aukštaitijos keliai“: Vilnius – Molėtai – Ignalina – Dūkštas (Zarasai) – Dusetos – Rokiškis –
Kupiškis – Anykščiai – Ukmergė – Molėtai.
Rytų Aukštaitijoje rengtinos vandens turizmo trasos yra Aukštaitijos ežeryno ir Žeimenos (su
Lakaja ir Dubinga) turistinė trasa bei Šventosios turistinė trasa (su Antalieptės mariomis ir Sartų
ežeru). Nacionalinių vandens turizmo trasų specialusis planas numato įrengti viešosios turizmo
infrastruktūros objektus – stovyklavietes, kempingus, poilsiavietes, prieplaukas, automobilių stovėjimo
aikšteles. Viena iš rengtinų nacionalinių vandens turizmo trasų – Žeimenos upės, Aukštaitijos ežeryno,
Dubingos ir Lakajos upės turistinė trasa, kuri praeina ir per Ignalinos rajono teritoriją. Specialiajame
plane pažymima, kad vandens turizmo trasų infrastruktūrą sudaro turistinės trasos, poilsio ir nakvynės
vietos (atokvėpio vietos, poilsiavietės, stovyklavietės, kempingai, automobilių stovėjimo vietos,
prieplaukos), taip pat trasų ženklinimas vietovėje (stendai, ženklai), lankstinukuose ar kitose
rinkodaros priemonėse.
Utenos regiono teritorijos Bendrajame plane numatyta plėtoti sveikatingumo, fizinės kultūros,
maitinimo, pramogų infrastruktūra ir paslaugas Palūšėje, Strigailiškyje, Kavarske, Burbiškyje,
Bebrusuose, Kaulakiuose, Mindūnuose, Balninkuose ir Dubingiuose, Dusetose ir Salake.
Kaip rekreacijos turizmo paslaugų centrus numatoma plėtoti šias gyvenvietes: Antalieptę,
Antazavę, Degučius, Dūkštą, Inturkę, Kurklius, Linkmenis, Mačionis, Palūšę, Saldutiškį, Svėdasus,
Suvieką, Sudeikius, Tauragnus. Naujus sporto ir sveikatingumo kompleksus siūloma įrengti Zarasuose,
o esamus plėtoti Anykščiuose ir Ignalinoje. Be to, Pavirinčių kaime (Anykščių rajono savivaldybė) ir
Dysnų ežero apylinkėse (Ignalinos rajono savivaldybė) tikslinga įrengti golfo laukus.
Utenos regione iki 2017 metų bendromis savivaldybių ir valstybės institucijų pastangomis
siūloma įrengti šias dviračių trasas tarp Giedraičių, Luokesos, Molėtų, Balninkų, Kurklių, Anykščių,
Leliūnų, Pakalnių, Utenos, Sudeikių, Užpalių, Dusetų, Antalieptės, Štadvilių, Zarasų, su atšaka tarp
Anykščių, Andrioniškio, Viešintų;
Utenos regione iki 2017 metų bendromis savivaldybių ir valstybės institucijų pastangomis
siūloma įrengti automobilių turizmo trasas „Aukštaitijos keliai“ atkarpą Vilnius (Vilniaus regionas)–
Dubingiai–Molėtai–Mindūnai–Labanoras (Vilniaus regionas) –Palūšė–Ignalina–Kazitiškis–Dūkštas–
(atšaka į Zarasus)–Dusetos–Antazavė– kryptis į Panevėžio apskritį ir Molėtai–Anykščiai–Viešintos–
Kupiškis (Panevėžio regionas);
Utenos regione iki 2017 metų bendromis savivaldybių ir valstybės institucijų pastangomis
siūloma įrengti Vandens turizmo trasas:
77
Šventosios upėje: per Kavarską, Anykščius, Užpalius, Dusetas, Antalieptę iki Dūkšto ežero;
Aukštaitijos ežeryne: nuo Palūšės Aukštaitijos nacionaliniame parke esančiais ežerais ir
upeliais.
Numatoma turizmo paslaugų plėtra (motelių, kempingų ir kita) šiose buvusiose dvarų
sodybose:
Ambraziškių dvaro sodyba (Ambraziškių kaimas, Giedraičių seniūnija, Molėtų rajono.
savivaldybė);
Bijutiškio dvaro sodybos fragmentai (Bijutiškio kaimas, Dubingių seniūnija, Molėtų rajono
savivaldybė);
Bikuškio dvaro sodybos pastatų ansamblis (Bikuškio kaimas, Sudeikių seniūnija, Utenos rajono
savivaldybė);
Burbiškio dvaro sodyba MC-1319 (Burbiškio kaimas, Anykščių seniūnija, Anykščių rajono
savivaldybė);
Didžiokų (Didžiadvario) dvaro sodybos fragmentai (Didžiokų kaimas, Dubingių seniūnija,
Molėtų rajono savivaldybė);
Klabinių dvaro sodyba (Klabinių kaimas, Alantos seniūnija, Molėtų rajono savivaldybė);
Raguvėlės dvaro sodyba MC-1353 (Raguvėlės kaimas, Troškūnų seniūnija, Anykščių rajono
savivaldybė);
Dūkšto dvaro sodyba MC-948 (Dūkšto kaimas, Dūkšto seniūnija, Ignalinos rajono
savivaldybė).
Utenos regiono kaimo teritorijose vyraujantis žemės ūkis – būtina vertingųjų savybių
išsaugojimo sąlyga. Jis būdingas istoriniam kraštovaizdžiui (smulki kraštovaizdžio sąskaida,
tradicinės medžio architektūros paveldo objektų gausa ir autentiškumas, nedidelės dvarų
sodybos) išsaugoti.
Prioritetiškai tvarkytini šie etnografiniai kaimai:
Didžiasalio 42 sodybų gatvinis kaimas MC-10318 (Didžiasalio kaimas, Ignalinos seniūnija,
Ignalinos rajono savivaldybė);
Pravydžių 16 sodybų gatvinis kaimas (Pravydžių kaimas, Kavarsko seniūnija, Anykščių rajono
savivaldybė);
Kukutėlių 13 sodybų gatvinis kaimas MC-10313 (Kukutėlių kaimas, Tverečiaus seniūnija,
Ignalinos rajono savivaldybė);
Mėčionių 21 sodybos gatvinis kaimas MC-10314 (Mėčionių kaimas, Tverečiaus seniūnija,
Ignalinos rajono savivaldybė);
Senųjų Katinautiškių 12 sodybų kupetinis kaimas MC-10315 (Senųjų Katinautiškių kaimas,
Tverečiaus seniūnija, Ignalinos rajono savivaldybė).
Anykščių regiono detalusis planas numato įrengti „Anykščių rajono vandens kelią“, prie
nacionalinės vandens turizmo trasos Šventosios upe prijungiant intakus: visa rajono teritorijoje
tekančia Virintos dalimi, Jaros atkarpą, o kartu, Nevėžio aukštupio atkarpą žemiau Levaniškių.
Numatytas „Anykščių krašto kelias“, susidedantis iš Šventosios slėnio kelio, Anykščių rajono
aukštumų kelio (Rubikių kelio), Šimonių girios kelio, Anykščių rajono lygumų kelio.
Molėtų rajono detalusis planas numato įrengtiną „Molėtų krašto žiedą“ ir „Molėtų rajono
vandens keliai“ (Virintos, Siesarties upių atkarpos ir kai kurie tranzitu praplaukiami vandens telkiniai,
kuri gali tarnauti kaip upinių trasų pradžios atkarpos) skirtas vandens turizmo vystymui.
Dubingių miestelio teritorijos bendrasis planas numato įrengtiną tranzitinę dviračių trasas: D1,-
nuo Molėtų kelio per Miežionius, Jurkiškį, Verbyliškius, Zaberžą, Dubingius, Giedraičius, Baluošus,
Jutonis per Graužinius; D2 – centrinis Asvejos žiedas: Dubingiai–Gurakalnė (nuo čia galimas maršruto
išplėtimas į šiaurę pagal Ilgio ežero D7 žiedo trasą) - Alka–Žingiai-Jonėnai-Žalktynė (galimas
maršruto išplėtimas į rytus pagal Šakymo miško mažojo žiedo D8 trasą) – Dubingiai; D3 – vakarinis
Asvejos žiedas: Dubingiai-Grinkiškiai (nuo čia galimas maršruto išplėtimas į rytus pagal Šakymo
miško mažojo žiedo D8 trasą) – Laumikoniai – Degsnė -Miežioniai, nuo kurių grįžtama atgal į
78
Dubingius D1 trasa. D7 – Nikajo žiedas: nuo Jutonių pilkapiu pro Labaišiškius, Galono ir Leikštinio
ežerus, link Jutonių piliakalniu pro Dubingių girią.
Utenos rajono detalusis planas numato įrengtiną autoturizmo trasą „Utenos krašto žiedas“ – tai
rajoninės (vietinės) svarbos turizmo trasą maršrutu: Utena – Vyžuonos – Užpaliai – Alaušai –
Sudeikiai – Daugailiai – Šlepečiai – Sirvydžiai – Tauragnai – Saldutiškis – Kuktiškės – Biliakiemis –
Utena – Pakalniai – Leliūnai – Antalgė – Utena. Planas numato įrengtiną dviračių turizmo trasą
„Utena –Tauragnai–Kirdeikiai“, bei dviračių ir pėsčiųjų turizmo trasą „Aukštaitijos nacionalinio parko
dviračių ir pėsčiųjų turizmo trasa“ – tai vietinės svarbos Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje
lokalizuotos pėsčiųjų ir dviračių trasos dalismaršrutu: Stripeikiai – Sėla – Tauragnai –Varniškės –
Daunoriai – Vaišnoriškės – Strazdai – Šuminai – (Vaišniūnai). Planas numato įrengtiną vandens
turizmo trasa „Utenos rajono vandens keliai“ sudaro likusią Utenos rajono vandens turizmo sistemos
dalį formuojamą iš vietinės svarbos Vyžuonos upės atkarpos žemiau Utenos, skirtos reguliuojamam
masiniam turizmui baidarėmis/kanojomis bei Bukos (protakos tarp Utenykščio ir Baluošo) ir Aisetos,
skirtų ypač ribotam vandens turizmui (dėl šių dviejų upių – protakų gamtinės vertės ir esamo apsaugos
statuso) baidarėmis/kanojomis.
Visagino savivaldybės detalusis planas numato įrengtiną dviračių trasą, maršrutu Ignalina –
Vidiškės – Naujasis Daugėliškis - Rimšė-Visaginas ir vietinę dviračių ir pėsčiųjų trasą aplink Visagino
ežerą. Be to, Visagino specialusis planas numato įrengti Dviračių trasos LT3 atkarpą, dviračių turizmo
trasą „Visagino kelias“, Visagino savivaldybės ir Visagino miesto dviračių takus.
Zarasų rajono detalusis planas numato rengtiną Aukštaitijos nacionalinio parko pėsčiųjų
turizmo trasą ir Gražutės regioninio parko pėsčiųjų turizmo trasas. Zarasų rajono detalusis planas
numato ir regioninio lygmens trasas: nacionalinę trasą ,,Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys’’,
regioninę trasą ,,Aukštaitijos parkų žiedas’’, tranzitinį autoturistų kelią, nacionalinę dviračių trasą
,,Aukštaitijos dviračių žiedą’’, Eurovelo trasą ,, Rytų Europos takas’’, Šventosios upės vandens
turizmo trasą per Kavarską, Anykščius, Užpalius, Dusetas, Antalieptę iki Luodžio ežero.
79
IV. SVEIKATINGUMO IR EKOLOGINIO TURIZMO RINKOS ANALIZĖ
UTENOS REGIONE, ANYKŠČIŲ, IGNALINOS IR ZARASŲ RAJONUOSE
Anykščių, Ignalinos ir Zarasų rajono savivaldybėse (4.1.). Šiose savivaldybėse yra išskirtinės
Kurortinės teritorijos, sudarančios ypatingai svarbų potencialą Utenos regiono turizmo plėtrai.
Įgyvendindami Kryptingo investavimo į turizmo plėtrą Rytų Aukštaitijos regione (Utenos
apskrities teritorijoje) iki 2020 metų galimybių studijos techninėse sąlygose numatytus uždavinius, tai
yra atlikti sveikatingumo ir ekologinio turizmo rinkos analizę Utenos regione, atlikti esamos Utenos
regiono turizmo rinkos analizę ir rengiant konkrečius pasiūlymus, susijusius su turizmo rinkodara
Utenos regione buvo nuolat bendraujama ir konsultuojamasi su Utenos regiono turizmo informacijos
centrų vadovais ir darbuotojais, savivaldybių atstovais.
Atliekant sveikatingumo ir ekologinio turizmo rinkos analizę Utenos regione, buvo parengtas
klausimynas (pridedamas) ir nusiųstas Ignalinos, Utenos, Anykščių ir Zarasų turizmo informacijos
centrų direktoriams, siekiant gauti išsamią informaciją. Surengti susitikimai su Ignalinos TIC
direktoriumi, Zarasų TIC direktoriumi ir Zarasų miesto savivaldybės investicijų ir plėtros skyriaus
vedėja, Utenos TIC vadybininkėmis ir remiantis klausimynu renkama informacija analizei.
Su TIC vadovais taip pat buvo bendrauta siekiant identifikuoti turistinius objektus, kurie yra
patraukliausi į šiuos regionus atvykstantiems turistams. Gauta informacija panaudota rengiant Rytų
Aukštaitijos turistinius išteklius pristatančiuose paketuose, turistiniuose maršrutuose. Su TIC vadovais
taip pat bendrauta, siekiant identifikuoti, kokie turistiniai objektai galėtų būti strategiškai plėtojami
regione.
Rengiant studiją taip pat buvo atliktas žvalgybinis tyrimas taikant giluminių interviu metodą ir
apklausiant Lietuvos turizmo sektoriaus atstovus.
4.1. Sveikatingumo ir ekologinio turizmo galimybių analizė Anykščių, Ignalinos, Zarasų
rajonų savivaldybėse – Utenos regiono kurortinėse teritorijose.
4.1.1. Sveikatingumo turizmo prielaidos ir galimybės Rytų Aukštaitijos regione
Sąvoką „sveikatingumo įstaiga“ Statistikos departamentas apibūdina kaip: „apgyvendinimo
paslaugas teikiančias sveikatos stiprinimo ir sveikatos priežiūros įstaigas, pvz.: mineralinių vandenų
kurortus, terminių vandenų kurortus, sanatorijas, kalnų sanatorijas, reabilitacijos įstaigas,
sveikatingumo ūkius ir kitas panašias įstaigas“. Sveikatingumo įstaiga įtraukta į apgyvendinimo
paslaugų sąrašą, kaip viena iš apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų. LR turizmo įstatyme (2002)
yra apibūdintos tik kurortų sanatorijos bei kurortų reabilitacijos centro sąvokos, panašiausia iš šių
sąvokų į sveikatingumo paslaugas teikiančių būtų kurortų reabilitacijos centro sąvoka.“
Sveikatinimo įstaigos, teikiančios SPA paslaugas galėtų vadintis sveikatingumo - gydomuoju
SPA centru, kur teikiamos ir sveikatingumo ir sveikatinimo paslaugos kartu. Toks SPA
reglamentavimas populiaresnis užsienio turizmo rinkoje identifikuojant SPA tipą kaip gydomasis –
sveikatingumo SPA. „Gydomasis- sveikatingumo SPA- įstaiga, kurioje dirba ir gydytojai, ir SPA
specialistai, kartu atliekamos medicininės priežiūros ir SPA procedūros.“(SPA, 2007).
„Remiantis atlikta SPA paslaugas Lietuvoje teikiančių subjektų inventorizacija, identifikuota,
kad SPA ir su SPA susijusias paslaugas teikia sveikatinimo įstaigos (sanatorijos), viešbučiai,
sveikatingumo, SPA ir poilsio centrai.“ (Taikomasis mokslinis tyrimas „SPA paslaugų klasifikavimo
metodinės rekomendacijos“, VŠĮ TPI 2008.).
Pastaraisiais metais sveikatinimo įstaigos (sanatorijos) be tradicinių gydomųjų procedūrų,
komerciniams klientams pradėjo teikti ne tik gydomąsias procedūras, bet ir paslaugas, skirtas
atsipalaidavimui, galimų susirgimų prevencijai, geros savijautos skatinimui, kūno gražinimui ir
lepinimui.
Lietuvos sveikatinimo įstaigų teikiamoms paslaugoms yra būdingi bruožai:
– gydomosios (sveikatinimo) procedūros;
– naudojami gamtiniai gydomieji ištekliai (mineralinis vanduo, gydomasis purvas);
80
– teikiamos gydytojų konsultacijos;
– dirba kvalifikuotas medicininis personalas; (Taikomasis mokslinis tyrimas „SPA paslaugų
klasifikavimo metodinės rekomendacijos“, 2008 VŠĮ Turizmo plėtros institutas.)
Turizmo plėtros instituto atliktas 2008 m. tyrimas parodė, kad Lietuvoje SPA paslaugos
dažniausiai teikiamos 3–4 žvaigždučių viešbučiuose. Tipinės viešbučiuose teikiamos sveikatingumo
paslaugos yra baseinas, pirtys, masažai ir grožio procedūros.
Sveikatinimo turizmo rinkoje vyksta labai greitos permainos ir konkurencija sveikatingumo
turizme vis stiprėja būtent aukštesnės klasės paslaugų sektoriuje. Iš užsienio atvykstantys turistai
pageidauja lūkesčių patenkinimo gaunant aukštos kvalifikacijos specialistų teikiamas paslaugas ir
aukštos kokybės aptarnavimą. Tai patvirtina Europos SPA rinkos analizė7. Europos sveikatingumo
turizmo rinkos dalyviai teikia tiek gydomąsias, tiek lepinamojo pobūdžio SPA paslaugas. Tose šalyse,
kuriose SPA verslas nėra stipriai išplėtotas, viešbučiai yra mažesni, jų paslaugų asortimentas
menkesnis, dominuoja lepinamosios ir grožio procedūros. Analizė parodė, kad sveikatinimo turizmo
rinkoje yra keletą pagrindinių tendencijų, būdingų tiek Europos, tiek pasaulinei SPA rinkai: dauguma
naujų SPA įstaigų, be procedūros kambarių, paprastai turi ir įvairaus vandens tipo bei temperatūros
baseinų, vonių, kapsulių ir pan. Vandens ir kitos paslaugos, tokios kaip pirtys, druskų ar ledo
kambariai, duoda ne tik fiziologinę naudą, bet ir prailgina kelionę po SPA bei pritraukia daugiau
klientų. SPA paslaugos vis labiau orientuojamos į masinį klientą. Atitinkamai įrengiami vis didesnį
kiekį klientų aptarnaujantys paslaugų centrai, reikalaujantys ilgalaikių investicijų. Auga aptarnavimo
kokybės svarba. Siekdamos išlikti konkurencingomis, SPA įstaigos varžosi didindamos teikiamų
paslaugų kokybę, individualizuojant paslaugas ir aptarnavimą. Savo ruožtų tai reikalauja investicijų į
personalo kvalifikaciją.
Sveikatingumo turizmas neįmanomas be specialios sveikatingumo turizmo paslaugų
infrastruktūros ir kvalifikuotų specialistų bei aptarnaujančio personalo. Todėl sveikatingumo turizmo
galimybės pamatuojamos įvertinant specialios infrastruktūros ir paslaugų faktinę būklę.
Lentelė 13. Utenos regiono viešieji infrastruktūros ir paslaugų objektai galintys teikti paslaugas, būtinas sveikatingumo
turizmui plėtoti
Anykščių raj. Ignalinos raj. Zarasų raj.
Veikianti sveikatingumo
turizmo paslaugų infrastruktūra
Baseinas „Bangenis“ Ignalinos sporto ir
pramogų centras;
Lietuvos Žiemos Sporto
centras;
VšĮ Zarasų ligoninė
(baseinas ir pirčių
kompleksas);
Planuojama sveikatingumo
turizmo paslaugų infrastruktūra
SPA centras
Anykščiuose;
Balneologinio gydymo
centras;
-
Visos trys kurortinės vietovės turi bazinius paslaugų kompleksus sveikatingumo paslaugoms
teikti. Dabartiniai kompleksai atskirai paėmus nėra pakankamo pajėgumo sukurti konkurencingus
produktus kitiems sveikatingumo turizmo centrams, bet ateityje, iš šių paslaugų formuojamai paslaugų
paketai, gali tapti patrauklūs daliai potencialių kurortų lankytojų. Tai ypatingai priklausys nuo kitų
papildomų prie sveikatingumo paslaugų pasiūlos ir kokybės.
Anykščiuose teikiamos pirčių paslaugos, baseino paslaugos, bet konkurencingos SPA ir
sveikatingumo paslaugos, tikėtina, bus pradėtos teikti tik įrengus Anykščių SPA. Panaši padėtis ir
Ignalinoje. Baseino, masažo, pirčių paslaugas teikia Ignalinos laisvalaikio ir sporto centras, bet
konkurencingos sveikatingumo paslaugos galinčios formuoti sveikatingumo turizmą Ignalinoje ir Rytų
Aukštaitijos turistiniame regione tikėtinos tik įrengus Ignalinos balneologinę gydyklą.
Nei viename iš kurortinių vietovių centrų nėra susiklosčiusios sveikatingumo paslaugų
tradicijos, todėl šiose vietovėse nėra pakankamai kvalifikuoto personalo sveikatingumo turistams
7Taikomasis mokslinis tyrimas. SPA paslaugų klasifikavimo metodinės rekomendacijos. LR Ūkio ministerija. VšĮ Turizmo
plėtros institutas.
81
aptarnauti ir sveikatingumo paslaugas teikti. Žmogiškųjų išteklių problema tokiame, ypatingų
kvalifikacijų ir įgūdžių reikalaujančiame turizmo paslaugų segmente lems šios turizmo rūšies plėtrą
Rytų Aukštaitijos turizmo regione.
Apibendrinant galima teigti, kad sveikatingumo paslaugų plėtra pareikalaus ne tik milžiniškų
investicijų į infrastruktūrą, bet ir ilgų pasirengimo metų rengiant aptarnaujantį personalą
konkurencingoms sveikatingumo paslaugoms teikti. Tikėtina, kad ši turizmo rūšis gali būti išplėtota
regione, bet tik atradus galimybes ypatingai didelėms ir ilgalaikėms investicijoms į aukštos kokybės
paslaugų infrastruktūros kompleksus bei daugiametį specialių kvalifikacijų personalo ugdymo. Tai
ganėtinai rizikinga investicija, atsižvelgiant į tai kad jau veikiantys sveikatingumo turizmo rinkos
veikėjai labai greitai keičia rinkos madas ir tobulina aptarnavimo standartus. Todėl pavienių
sveikatingumo objektų sėkmė labiau tikėtina, nei viso Utenos regiono sėkmės perspektyva, siejant ją
su sveikatingumo turizmo strategine plėtra.
Sveikatingumo turizmo plėtojimas – nauja Utenos regione turizmo planavimo kryptis, susijusi su
Ignalinos, Anykščių, Zarasų kurortinės teritorijos statusu ir šių savivaldybių siekiu kurorto statusui.
Vyriausybės nutarimu8 apibrėžtos kurorto statusui reikalaujamos sąlygos numato ir kurortinio gydymo,
sveikatinimo įstaigų, teikiančių kurortinio gydymo ir sveikatinimo paslaugas, tinklo faktorių.
Rekomenduotina atskirti regioninio masto sveikatingumo turizmo plėtros svarstymą, nuo
infrastruktūrinių objektų įrengimo planų, atskirose savivaldybėse, tenkinant Vyriausybės nutarimo
reikalavimus infrastruktūrai. Tai yra skirtingo masto užmojai, reikalaujantys skirtingo planavimo,
skirtingų investicijų apimties ir duosiantys skirtingą ekonominį socialinį efektą.
Ekologinio turizmo prielaidos ir galimybės Rytų Aukštaitijos regione
Ekologinio turizmo produktų rinka pasižymi gana plačiu sertifikuotų produktų spektru. Objektą
akcentuojančios ekologinio turizmo produktų grupės yra laukinės gamtos stebėjimas, paukščių
stebėjimas (ornitologinis turizmas), gamtos ir kultūros objektų lankymas, dabartinių kultūrų pažinimas
(etnografiniai turai).
Veiklos pobūdį akcentuojančios ekoturizmo produktų grupės:
Dienos trukmės ar trumpesni žygiai pėsčiomis. Tolimi žygiai pėsčiomis su nakvynėmis palapinėse.
Žygiai orientuoti į nuotykius ir stipresnius išgyvenimus mėgstančią turistų dalį, reikalauja daugiau
ištvermės, fizinio pasirengimo ir organizuojami išskirtiniu kraštovaizdžiu, gamtinėmis savybėmis
pasižyminčiose teritorijose, kurias pasiekti ir su jomis susipažinti reikia daugiau laiko, o kelionėje
patiriama mažiau komforto. Keliaujama dažniausiai mažomis grupelėmis lydint gidui;
Žygiai žirgais. Įvairios trukmės gido lydimi žygiai įspūdingu ar mažiau įspūdingu kraštovaizdžiu
pasižyminčiomis vietomis. Pats jojimas šiuo atveju yra dalis produkto patrauklumo ir išskirtinumo;
Žygiai slidėmis, šunų kinkiniais. Vedami gido, orientuoti į nuotykius mėgstančią turistų dalį,
dažniausiai skirti nedidelei grupelei žmonių aktyviam laiko leidimui gamtoje, jos bei tradicinės
gyvensenos pažinimui. Produktai dažniausiai apima ir nakvynę tradicinėje sodyboje, trumpus žygius
sniegbridžiais ar kitas atrakcijas, taip pat tradicine virtuve pasižymintį maitinimą.
Plaukimas įvairiomis bemotorėmis priemonėmis (valtimis, baidarėmis, kajakais, kanojomis,
plaustais). Dažniausiai gido vedamos įvairios trukmės ir sudėtingumo ekskursijos vandens telkiniais,
orientuotos į nuotykius, aktyvų poilsį mėgstančių turistų nedideles grupes. Dažniausiai produktai taip
pat apima transportavimą ir įvairaus komforto lygio nakvynę.
8
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nutarimas. dėl kurorto statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms reikalavimų aprašo, kurortinės teritorijos statuso
suteikimo gyvenamosioms vietovėms reikalavimų aprašo ir kurorto ar kurortinės teritorijos statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo. 2006 m. balandžio 12 d. nr. 350
82
Nuotykių turizmas. Skiriamas dažniausiai į jaunesnėms, energingesnėms turistų grupėms. Gamtos
pažinimas derinamas su fizinės ištvermės reikalaujančiais žygiais, „saugaus pavojaus“ išgyvenimu.
Tokių produktų naudotojai – pavieniai asmenys ar nedidelės grupės. Labai svarbus gido vaidmuo,
kuris užtikrina saugumą bei supažindina su pakeliui aplankomomis gamtos ir kultūros vertybėmis;
Pasaulio ekoturizmo praktika rodo, kad dauguma ekoturizmo produktų sukuriama saugomose
teritorijose. Ekoturizmo produktai dažniausiai yra orientuoti į pavienius turistus ir nedideles jų grupes
(iki 25 žmonių). Visų pirma, mažose grupėse patiriamas artimesnis aplinkos išgyvenimas, lengviau
užmezgamas kontaktas su vietos žmonėmis, lengviau bendrauti su gidu. Antra, mažesni turistų srautai
kur kas mažiau veikia aplinką. Pagrindinis turistų masiškumą apsprendžiantis kriterijus – priimtinos
aplinkos pokyčio ribos. Atskirais atvejais lankytojų skaičių galima padidinti įrengiant poveikio
mažinimo aplinkai priemones – takus, lieptus, slėptuves ir kt.. Ekskursija su gidu – viena svarbiausių
didžiosios daugumos ekoturizmo produktų paslaugų. Išimtinais atvejais, kai gido paslaugos
nesuteikiamos, informacija apie lankomus objektus bei lankymosi sąlygas turi būti pateikiama
nakvynės vietoje, informaciniuose centruose, stenduose ir/ar dalomojoje medžiagoje. Ekoturistams yra
įdomios pačios įvairiausios veiklos, tačiau įvairios trukmės žygiai pėsčiomis – populiariausia ir
daugiausiai dėmesio susilaukianti ekoturizmo veikla. Dažniausiai siekiama suformuoti kompleksinį
produktą, į kurį įeitų (gamtos, kultūros, religijos, istorijos, etnografijos ir kt. įžymybės). Tokie
kompleksiniai produktai leidžia ilgiau „išlaikyti“ turistą lankomoje vietovėje (tai kompensuoja turisto
kelionės išlaidas bei daromą neigiamą poveikį aplinkai), praplečia jo interesų sferą, padeda geriau
suvokti ir pajausti vietos specifiką.
Ekologinis (pažintinis) turizmas apima keliavimą saugomose gamtinėse teritorijose, augalų,
gyvūnų stebėjimą, vietinės kultūros ir tradicijų pažinimą bei aplinkos puoselėjimą. Esminė šių turizmo
produktų paklausos sąlyga – patraukli viešoji turizmo infrastruktūra (turizmo trasos, takai) ir
aptarnavimo paslaugų kompleksai - sudaromų sąlygas turistui užsiimti pageidaujama veikla tam tikroje
teritorijoje. Visos prielaidos ekologiniam turizmui plėtoti yra sukurtos ir plėtojamos Aukštaitijos
nacionaliniame parke bei kituose Rytų Aukštaitijos turistinio regiono valstybiniuose gamtos parkuose:
Anykščių regioniniame, Asvejos regioniniame, Gražutės regioniniame, Labanoro regioniniame, Sartų
regioniniame bei Sirvėtos regioniniame parke.
Lentelė 14. Ekoturizmo plėtros organizacinės ir infrastruktūrinės prielaidos Utenos regiono valstybiniuose parkuose.
Pažintiniai takai,
turizmo trasos
Maršrutai Ekologinio turizmo
infrastruktūra
Turizmo informacijos
įranga
Aukštaitijos
nacionalinis parkas
Botanikos takas;
Mažasis dviračių
takas;
Pažintinė ekskursija autobusu
po centrinę parko dalį;
Gamtinė ekskursija po
Ažvinčių sengirės rezervatą;
Paukščių stebėjimo išvyka;
Vandens maršrutai; Žygiai
pėsčiomis; Kelionės dviračiais
ar automobiliais didžiuoju ar
mažuoju dviračių žiedu
Informaciniai stendai ir
ženklai, nukreipiančios
rodyklės, trasos žymekliai
Anykščių regioninis
parkas
Šventosios pažintinis
takas; Dviračių takai :
Anykščiai–Puntukas,
Anykščiai–Elmininkai,
Anykščiai-Niūronys,
Anykščiai–Liūdiškių
kalnas, takas palei
Šventosios upę.
Vandens turizmo trasa;
Daugiau nei 10
poilsiaviečių
Maršrutas pėsčiomis;
Maršrutas automobiliu
Poilsiavietės,
stovyklavietės,
prieplaukos baidarėms,
apžvalgos bokštas
Informaciniai stendai ir
ženklai, nukreipiančios
rodyklės, trasos žymekliai
Asvejos regioninis
parkas
Maršrutas keliaujantiems
automobiliu arba dviračiais
„Dubingių miško takais“;
Maršrutas keliaujantiems
automobiliu arba dviračiais
„Pietrytinis Asvejos žiedas“,
Žiedu Žingiai-Padubingė-
Stovyklavietės,
prieplaukos,
poilsiavietės, regyklos,
valčių nuoma
Informaciniai stendai ir
ženklai, nukreipiančios
rodyklės, trasos žymekliai
83
Pažintiniai takai,
turizmo trasos
Maršrutai Ekologinio turizmo
infrastruktūra
Turizmo informacijos
įranga
Abejučiai-Žingiai galima
keliauti pėsčiomis
Gražutės regioninis
parkas
Šavašos pažintinis
takas; Degučių
pažintinis takas;
Pažintinis takas
„Ąžuolas“; Dviračių
trasa; Šventosios
vandens trasa;
EuroVelo trasa
Maršrutas „Su dviračiu po
Gražutės regioninį parką“;
Maršrutas „Su dviračiu po
Salakonų parką“; Maršrutas
„Antalieptė – pasakiškas lieptų
kraštas“
Stovyklavietės,
sodybos, valčių
nuomos punktai,
regyklos
Informaciniai stendai ir
ženklai, nukreipiančios
rodyklės, trasos žymekliai
Labanoro regioninis
parkas
Labanoro girios
pažintinis takas
Maršrutas „Lakajos vandens
kelias“; Maršrutas „Vakarinis
mėlynasis pėsčiųjų ir
dviratininkų žiedas‘;
Poilsiavietės,
stovyklavietės,
regyklos
Informaciniai stendai ir
ženklai, nukreipiančios
rodyklės, trasos žymekliai
Sartų regioninis
parkas
Dusetų girios
pažintinis takas;
Jaskoniškių pažintinis
takas; Ilgašilio
pažintinis takas
Šventosios upės vandens
maršrutas; Vandens maršrutas
„Kriauna – Sartų ežeras –
Dusetos“; Dviračių trasa „Tarp
Zalvio ir Zalvės“; Maršrutas
„Sartų regioninio parko
lankytojų centro ekspozicija –
Bobriškio centras‘; Maršrutas
„Sartų regioninio parko
lankytojų centro ekspozicija –
Dviračių trasa‘;
Stovyklavietės,
atokvėpio vietos,
apžvalgos bokštas
Informaciniai stendai ir
ženklai, nukreipiančios
rodyklės, trasos žymekliai
Rytų Aukštaitijos turistinio regiono valstybiniai parkai, kartu su savivaldybėmis yra sudarę
puikias galimybes ekologiniam turizmui plėtoti. Visose vertingiausiose ekologiniam turizmui
svarbiose vietovėse įrengta infrastruktūra. Konkurencingam ekologiniam turizmui plėtoti akivaizdžiai
trūksta vieningos regiono ekologinio turizmo informacijos, pateikiamos ne tik tradicinėmis, bet
moderniausiomis komunikacijos priemonėmis. Konkurencingai veiklai ypatingai trūksta specialių
ekologinio turizmo paslaugų produktų, - organizuotų ekologinių turistinių žygių, žygio gidų paslaugų.
Gamtinės aplinkos turtingumas, kraštovaizdžio vaizdingumas, rekreacinėms reikmėms
tinkamas kultūros paveldas, palankios klimatinės sąlygos, didelis akvatorijų tankis, aplinkos ekologinis
atsparumas, esamas rekreacinės ir turizmo infrastruktūros išvystymo lygis bei rekreacinio aptarnavimo
tradicijos sudaro prielaidas absoliučiai visų rekreacijos ir turizmo formų ir krypčių plėtojimui trijose
kurortinėse Rytų Aukštaitijos vietovėse. Pateikiant trijų kurortinių vietovių turistinį potencialą, kaip
ištįsą Rytų Aukštaitijos, arba, pavyzdžiui „Ežerų krašto“ turistinio regiono kurortinių paslaugų
kompleksą, šis potencialas įgauną nepalyginamai didesnę konkurencinę galią ir patrauklumą turizmo
produktams kurti.
Apibendrinant galima teigti, kad Rytų Aukštaitijos regionas yra išskirtinai turtingas
rekreaciniais ištekliais, kurie gali būti sėkmingai panaudoti ekologiniam turizmui vystyti, ypač
panaudojant turimas ir vystomas valstybinių parkų valdymo bei plėtros struktūras.
84
V. UTENOS REGIONO TURIZMO PLĖTROS ANALIZĖ
5.1. Utenos regiono turizmo plėtros SSGG analizė
Utenos regiono turizmo plėtros SSGG analizė pateikta 8 lentelėje.
Lentelė 15 Utenos regiono turizmo plėtros SSGG analizė
STIPRYBĖS
Visa Utenos regiono teritorija patenka į pagal LR bendrąjį planą numatytus prioritetinius
rekreacijos (turizmo) teritorinės plėtros arealus.
Visos regiono savivaldybės yra patvirtinusios detaliuosius planus, kuriuose apibrėžtos turizmo
ir rekreacijos plėtros rajonų teritorijose gairės.
Dalis regiono savivaldybių yra parengusi specialiuosius teritorijų ir strateginio planavimo
dokumentus susietus su turizmo plėtra.
Regiono teritorijoje veikia yra trys kurortinės vietovės, aktyviai plėtojančios kurortinių
paslaugų kompleksus.
Regiono plėtros projektams vystyti įstiegta Viešoji Įstaiga "Euroregiono Ežerų Kraštas
Direktorato Biuras"
Regione veikia Aukštaitijos nacionalinis parkas, Anykščių regioninis parkas, Asvejos
regioninis parkas, Gražutės regioninis parkas, Labanoro regioninis parkas, Sartų regioninis
parkas;
Regiono teritoriją kerta du svarbūs magistraliniai keliai A6 (E262) Kaunas–Zarasai–Daugpilis ir A14
Vilnius–Utena.
Regioną kerta tarptautinė geležinkelio linija jungianti du didmiesčius Sankt Peterburgą ir Varšuvą.
Plačiausias kaimo turizmo sodybų tinklas šalyje.
Plačiausias regione nacionalinių vandens turizmo kelių tinklas.
Turtingi regiono gamtinės aplinkos ištekliai (miškai, ežerai, upės) bei didelis jų tankis ir
ekologinis atsparumas, vaizdingas kraštovaizdis.
Unikalios rytų aukštaičių kultūros tradicijos, šventės, papročiai bei kulinarinis paveldas.
Regione yra daug rekreacinėms ir turizmo reikmėms pritaikomų gamtos bei kultūros paveldo
objektų.
Utenos kolegijos mokslinis potencialas ir techninė bazė sudaro sąlygas rengti turizmo ir
viešbučių administravimo specialistus.
SILPNYBĖS
Labai prasta regiono demografinė situacija, neigiamos gyventojų sudėties ir kaitos tendencijos.
Rečiausiai apgyvendintas šalies regionas.
Bloga regiono darbo rinkos situacija: žemas užimtumo ir aukščiausias šalyje tarp kitų regionų nedarbo lygis.
Turizmo paslaugų bazė nėra konkurencinio lygio.
Nuolat mažėjanti regiono sukuriama BVP dalis šalies ūkio struktūroje.
Vienas žemiausių tiesioginių užsienio investicijų lygis vertinant šalies mastu.
Nediversifikuotos tiesioginės užsienio investicijos regione. Nepakankamas regiono įmonių verslumas ir konkurencingumas.
Ryškūs socialiniai ekonominiai skirtumai tarp regiono savivaldybių, netolygi regiono teritorinė plėtra. Nepakankamai išvystytas viešbučių ir kitų apgyvendinimo įstaigų tinklas, mažas apgyvendinimo vietų
skaičius.
Žemiausias apgyvendinimo įstaigų užimtumo lygis vertinant šalies mastu.
Kaimo turizmo sodybų „smulkėjimo“ regione tendencija ir maža paslaugų įvairovė jose.
Didelis turizmo veiklos regione sezoniškumas.
Dalies kultūrinio-istorinio paveldo objektų būklė yra bloga.
85
GALIMYBĖS
Daugiametėje ES finansavimo programoje – 2014 – 2020 m. numatyta teikti finansinę parama viešajai ir
privačiai turizmo infrastruktūrai plėtoti.
Esamas rekreacinės ir turizmo infrastruktūros išvystymo lygis bei rekreacinio aptarnavimo tradicijos sudaro
galimybes visų rekreacijos ir turizmo formų ir krypčių plėtojimui regione.
Ekologinio turizmo paklausos augimas pasaulyje ir šalyje bei turimi gamtiniai ištekliai sudaro galimybes
ekologinio turizmo vystymui regione.
Išnaudoti regiono gamtos išteklius kuriant turizmo produktus, skirtus individualiom patirtims.
Šiuolaikinės IT galimybės sudaro sąlygas pritraukti naujus turistų srautus ir formuoti turizmui patrauklų
regiono įvaizdį.
Galimybė plėtoti turizmo paslaugas pasinaudojant vietinių maisto produktų tiekimą, įskaitant ir ekologiškus
produktus, kulinarinį paveldą turistams;
GRĖSMĖS
Negerėjanti svetingumo paslaugų (maitinimas, apgyvendinimas ir pan.) kokybė mažins regiono bendrą
turistinį patrauklumą ir konkurencingumą;
Grėsmė, kad dėl blogo turistų srautų reguliavimo gali suprastėti aplinkos kokybė.
Aktyvi turizmo plėtra gali iš esmės paveikti kaimo gyvenimo būdą regione ir sunaikinti tebeegzistuojančias
etnines tradicijas.
Įgūdžių ir kvalifikacijų stoka, kuriant konkurencingus turizmo produktus.
Riboti viešojo sektoriaus institucijų administraciniai gebėjimai vystyti turizmo infrastruktūrą, skatinant
viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą, pritraukiant išorines investicijas.
Nesugebėjimas regiono viešųjų institucijų ir turizmo verslo subjektų efektyviai pasinaudoti ES finansine
parama.
Neefektyvi turizmo rinkodaros komunikacijos sistema neigiamai paveiks turizmo vystymąsi regione.
Kiti turistiniai regionai aktyviai kuria konkurencingus turizmo produktus ir jiems aptarnauti reikalingą
infrastruktūrą.
5.2. Utenos regiono turizmo plėtros SSGG analizės išvados:
Utenos regionas turi visas teisines prielaidas plėtoti regioninio lygmens turizmo politiką ir
siekti sukurti regioninio lygmens turizmo infrastruktūrą bei regioninės imties paslaugų kompleksus,
siekiant sėkmingai konkuruoti turizmo rinkoje. Regionas turi net trijų kurortinių vietovių faktorių,
kuris atveria perspektyva sėkmingai konkuruoti kurortinių paslaugų rinkoje.
Regioninio lygmens turizmo plėtros projektai gali būti vykdomi ir/arba administruojami VšĮ
"Euroregiono Ežerų Kraštas Direktorato Biuras".
Regione turi unikalią valstybinių parkų sankaupą, sudarančią išskirtines prielaidas ir
patrauklumą plėtoti konkurencingą ekologinį turizmą.
Rytų Aukštaitijos turistinis regionas turi ypatingą dėmesį skirti turizmo trasų plėtojimui,
atsižvelgiant į dviejų magistralinių kelių, kertančių regioną, didelio vandens turizmo kelių ir patrauklių
dviračių maršrutų faktorių. Ypatingas dėmesys kreiptinas ir į geležinkelio išnaudojimo turizmui
galimybes, kurios neturi nė vienas Lietuvos kurortas.
Gerinant paslaugų kokybę, ypač kaimo turizmo bei viešo maitinimo segmente būtina imtis
regiono lygmens ilgalaikių konsultacinės paramos/mokymų programų paslaugų sektoriaus
verslininkams.
Utenos regiono plėtrai būtina sukurti regiono lygmens Rytų Aukštaitijos turizmo informacijos
sistemą ir įgyvendinti integruotos komunikacijos, rinkodaros programas.
86
5.3. Utenos regiono turizmo rinkų analizė
Analizuojant tikslinių turizmo rinkų domėjimąsi Utenos regionu (Ignalinos, Anykščių, Zarasų
rajonais) buvo atliekami giluminiai (kokybiniai) interviu su savivaldybių TIC, Lietuvos turizmo ir
kaimo turizmo asociacijos atstovais, vietinio bei atvykstamojo turizmo agentūrų atstovais, ekspertais,
dirbančiais atvykstamojo ir vidaus turizmo srityse, gidų gildijos vadovais (1 priedas). Pašnekovai buvo
parinkti dėl jų visapusiškos patirties. 2 studijos priede pateiktas išsamus interviu klausimynas.
Utenos regiono turistinio įvaizdžio vertinimas. Dauguma užsieniečių, apsilankiusių ar laikinai
gyvenančių Lietuvoje apie šalį atsiliepia gana teigiamai ir liko patenkinti bei nustebinti (ypač turistai
poilsio tikslais). Tokį pozityvų įspūdį visų pirma lėmė tai, kad užsienio šalių atstovų lūkesčiai prieš
aplankant Lietuvą buvo labai maži ir neatitinkantys dabartinės Lietuvos situacijos.
Utenos regiono įvaizdžio vertinimo tikslingų tyrimų nėra atlikta. Kitų tyrimų analizė padeda
susidaryti bendrą vaizdą apie Utenos regiono kaip turistinės teritorijos patrauklumą.
Pozityvūs ir negatyvūs veiksniai, darantys įtaką ne tik Lietuvos įvaizdžiui bei patrauklumui
tiesiogiai daro įtaką ir Utenos regiono turistinį patrauklumą yra tokie:
1. Mažas žinomumas. Didžiausia problema yra ne neigiamas Lietuvos įvaizdis užsienyje, o tiesiog
Lietuvos nežinojimas ir jos neatpažinimas. Nieko nežino apie Lietuvą nurodo 42 proc. ES
gyventojų. (Šaltinis: Lietuvos įvaizdžio formavimo strategija).
2. Palankiausiai Lietuvą vertina artimiausios šalys: Baltijos šalys (Latvija, Estija) ir kaimyninės
šalys (Baltarusija, Lenkija, Latvija, Rusija). Mažiau palankiai šalį vertina ES Šiaurės regiono
šalys (Suomija, Švedija, Danija), daugiau nepalankiai vertina ar negali Lietuvos įvertinti labiau
nuo Lietuvos nutolusios šalys, tarp jų penkios didžiosiose ES šalys (D. Britanija, Ispanija,
Italija, Prancūzija, Vokietija).
3. Turizmo galimybes Lietuvoje ypač palankiai įvertino kaimyninių šalių (įskaitant Estiją)
gyventojai (76 proc. teigiamų vertinimų). Deja, ekspertų vertinimu, Lietuvoje turizmo
infrastruktūra bei paslaugos dar nepakankamai išvystytos.
Lietuvos įvaizdis ir komunikacija, lyginant su kitomis Baltijos valstybėmis, yra pasyvesni.
Turizmo organizatorių ir žiniasklaidos atstovų teigimu, ne tik neskleidžia informacijos, bet ir
neturi savo įvaizdžio koncepcijos – „mes net nežinome ką tiems turistams akcentuoti, tai
akcentuojam viską.“(Šaltinis: TNS Gallup. Lietuvos turizmo ir verslo prekės ženklo sukūrimas;
2006)
Tačiau dalies užsienio turistų vertinimu, Lietuva vis dar savita ir patraukli tiek savo istoriniu, tiek
kultūriniu paveldu. Turizmas Lietuvoje vertinamas vis dar kaip augantis, o pati turizmo infrastruktūra,
respondentų nuomone, yra „pradinėje vystymosi stadijoje“. 9 lentelėje atliktas Lietuvos ir Utenos
regiono privalumų užsienio turistams palyginimas
Lentelė 16 Lietuvos ir Utenos regiono privalumų užsienio turistams palyginimas
Lietuva Utenos regionas
Unikalios istorinės bei kultūrinės
lankytinos vietos, UNESCO, įspūdingos
architektūros objektai
Utenos regionas gali suskurti užsienio turistų traukos centrus tik plėtojant
ir ypač tobulinant turizmui aktualias paslaugas.
Unikali, laukinė gamta Tiek ekspertų nuomone, tiek ir pačių turistų teigimu Utenos regione jie
gali išvysti patrauklius, natūralius gamtos kampelius.
Sveikatingumo centrai Druskininkuose,
Birštone, Palangoje
SPA centro atidarymas Anykščiuose suteiks didelį impulsą turizmo veiklai
rajone bei regione. Svarbu, kad būtų sukurtas pakankamas kokybiškų
paslaugų kontekstas.
Aukštos kokybės atitinkantis aptarnavimas
viešbučiuose, restoranuose, Lietuvos
didžiuosiuose miestuose ir kurortuose
Prie neigiamų Ignalinos, Zarasų ir iki šios dienos Anykščių rajono aspektų
priskiriama žema paslaugų kokybė.
87
2011 m. atliktoje Birštono kurorto įvaizdžio kūrimo galimybių studijoje nurodoma, kad mažiausiai
žinomi Lietuvos kurortai (kurortinės teritorijos) – Ignalina (45 proc.), Zarasai (44 proc.) ir Anykščiai
(43 proc.) (žr. Pav. 42)
Pav. 42 Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų žinomumas bei vertinimas.
Šaltinis: Birštono kurorto įvaizdžio kūrimo galimybių studija, 2011
Ignalinos, Anykščių, Zarasų rajonus kaip kurortines teritorijas vertinančių teigiamai yra daugiau
nei neigiamai (žr. Lentelė 17).
Lentelė 17. Ignalinos, Anykščių, Zarasų rajonų kaip kurortinių teritorijų vertinimas, 2011 m..
Rajonas Vertina labai gerai ir gerai Vertina labai prastai ir prastai
Ignalinos 57 proc. 39 proc.
Anykščių 56 proc. 42 proc.
Zarasų 58 proc. 39 proc.
Šaltinis: sudaryta pagal Birštono kurorto įvaizdžio kūrimo galimybių studiją, 2011
Tarp atskirų šalies regionų ir vietovių gyventojų, geriausiai kaip kurortinė teritorija vertinama
yra Ignalina (6,8 proc.) ir Zarasai (6,8 proc.), o po jų nedaug atsilieka ir Anykščiai (6,7 proc.).
Pav. 43. Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų vertinimas.
Šaltinis: Birštono kurorto įvaizdžio kūrimo galimybių studija, 2011.
Bendras Vilniečiai Kauniečiai Marijampoliečiai Alytiškiai Palangosturistai Neringostur. Druskininkų tur.
88
Lyginant visų Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų vertinimus, Ignalina nėra vertinama nei kaip
geriausias kurortas, nei kaip prasčiausias. Šio kurorto vertinimas panašus į Palangos vertinimą, tik,
žinoma, reikia turėti omenyje gerokai mažesnį šio kurorto žinomumą. Geriausiai Ignaliną vertina
turistai, kurie poilsiauja Neringoje ir Palangoje bei vilniečiai, prasčiausiai – poilsiaujantys
Druskininkuose.
Šiek tiek netikėta, kad Anykščiai yra vertinami prasčiausiai tarp Lietuvos kurortų. Manytume tai
susiję su Anykščių žinomumo stoka. Geriausiai Anykščius vertina kauniečiai, marijampoliečiai bei
Neringos turistai.
Zarasus palankiausiai vertina kauniečiai, marijampoliečiai bei vilniečiai. Manome, kad Zarasų
žinomumas bei palankus vertinimas pelnytas Zarasuose tradiciškai vykstančių kultūrinių renginių
dėka, kurie tapo miesto prekės ženklais bei ežerų krašto įvaizdžiu susiformavusiu per ilgus
dešimtmečius dar tarybiniais laikais.
Apklaustų turizmo ekspertų nuomone, Utenos regione silpnai išvystytas paslaugų sektorius. Didelė
dalis klientų, ypač turistų, aptarnavimo paslaugų kokybė yra žemos kokybės, siauras jų asortimentas.
Tai viena iš kliūčių, stabdančių turizmo plėtrą regione Šiuo metu regione sparčiai vystosi kaimo
turizmo sektorius. Kaimo turistų lankytojų srautai sudaro sąlygas sodybų plėtrai, naujų objektų
atsiradimui. Taigi, kaimo turizmas – viena iš alternatyvios veiklos rūšių kaime, kurianti darbo vietas
kaimo vietovėse ir teikianti gyventojams papildomų pajamų. Ši veikla sudaro sąlygas ir ekologinių
produktų, paslaugų verslo bei kultūros industrijų rinkos plėtrai Utenos regione.
5.4. Atskirų tikslinių turizmo rinkų tyrimas
Lietuva yra mažai žinoma ir susipažįstant su šalimi pirmą kartą turistai renkasi sostinę ir kitus
didžiuosius Lietuvos miestus. Lietuvoje užsienio turistai praleidžia vidutiniškai keletą dienų, tai yra
nepakankamai ilgai, kad aplankytų rekreacines Lietuvos rajonų vietoves. Kita vertus jie nežino apie
Rytų Lietuvos gamtos grožį, todėl net nesvarsto galimybės skirti laiko apsilankyti Utenos regione.
„Jeigu ir žino Lietuvą, tai nežino, ką ten veikti“, ,„Ką ten veikti?“, „Ką daryti, kai lyja?“
Užsienio turistui Lietuva yra „pravažiuojantis objektas“. Vykdami į Rytų Europą jie keliauja po
regioną, tai yra aplanko Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir Sankt Peterburgą arba Helsinkį, apsistodami
Lietuvoje 2-3 dienas.
Lietuvos įvaizdis užsieniečių akyse neatitinka dabartinės realybės. Vis dar remiamasi seniai
atgyvenusiais stereotipais, dar ir dabar JAV turizmo agentūros vykstantiems į Lietuvą turistams
rekomenduoja pasiimti tualetinio popieriaus. 24 lentelėje parodytas dabartinis Vakarų Europos ir
Rusijos turisto portretas.
Lentelė 18. Vakarų Europos ir Rusijos turistų apibūdinimas
Vokietija Rusija Prancūzija
2008-2011 m. vidutinės vienos
vokiečių turistų atostogų kelionės iš
Vokietijos į užsienį išlaidos padidėjo
5,9 proc. ir 2011 m. siekė 2681,1 Lt.
2010 m. laikotarpiu vidutinės rusų
turistų išlaidos sudarė 1117 Lt.
Vidutinis kelionės biudžetas 3000 eurų,
per parą vidutiniškai išleidžia 107
eurus (2010 m).
Didesnė dalis vokiečių turistų
vykdami atostogauti į užsienį renkasi
4 ir daugiau nakvynių trunkančias
keliones
2007-2010 m. didesnę dalį turistinių
kelionių iš Rusijos sudarė trumpesnės
nei 4 nakvynės kelionės
Populiarios savaitgalių kelionės
Pastebima vokiečių keliautojų
senėjimo tendencija
2007-2010 m. didžiausią dalį visų
kelionių iš Rusijos į Lietuvą tarpe
sudarė 25-54 m. rusų turistų kelionės.
Atvykstančiųjų amžius 25 – 54 metai
(amžiaus grupės: 35-44: 23 proc. 25-
34: 22 proc., 45-54: 21 proc.).
90 proc. vokiečių atostogų užsienyje
sudarė kelionės į Europos šalis
Europos šalys – populiarios tarp rusų
turistų. Rusų keliautojai nėra linkę
planuoti kelionių iš anksto, todėl
Keliauja nors vieną kartą per metus. 70
proc. keliauja po Europą., 16 proc. –
naująją Europą.
89
Vokietija Rusija Prancūzija
pranašumą įgyja šalys su beviziu
režimu ar suteikiančios vizas atvykus į
šalį.
2008 m. Lietuva užėmė 20, Estija – 22,
Latvija – 23 vietą tarp 34 Europos
destinacijų pagal populiarumą rusų
turistų tarpe.
Vokiečių turistai per atostogas
labiausiai nori poilsio ir pramogų (52
proc.), svajoja apie paplūdimio
atostogas bei gerą orą, svarbu
praleisti laiką su šeima, aplankyti
gimines ir draugus, pabūti gamtoje.
Dalį vokiečių per atostogas taip pat
domina kultūra ar religija bei miestų
turizmas
2007-2010 m. pagrindiniai trys rusų
turistų kelionių į Lietuvą tikslai buvo:
laisvalaikis, verslas ir profesiniai
interesai, draugų ir giminių lankymas.
Daugiausia turistų į Lietuvą atvyksta
poilsio tikslais 48 proc., verslo – 28
proc., aplankyti giminių – 20 proc.
Vakarų turizmo operatoriai nesusidomi Utenos regionu dėl labai prastos turizmo paslaugų
infrastruktūros. Pavyzdžiui, iš 600 užsienio turistų grupių, per metus atvažiuojančių į Lietuvą, tik 10
grupių pageidauja apsilankyti Utenos regione. „Ir tai daugiausia būna egzotikos mėgėjai“.
Rusijos turistai, kurie kažkada lankydavosi šiame regione, sensta, o jaunoji karta Ignalinos,
Anykščių, Zarasų rajonų nežino. Norint kad šis regionas įsitvirtintų Rusijos turistų tarpe kaip patraukli
turizmo destinacija, turėtų būti jau dabar kryptingai dirbama, pristatant Utenos regiono turizmo
galimybes, išnaudojant emocinį ryšį ir dar esamą atmintį apie keliones į Lietuvą.
Latvijos gyventojai labai palankiai vertina Lietuvą. Vertinami žmonės, kultūra. Utenos regioną su
Latvijos Daugpilio regionu sieja seni istoriniai, kultūriniai ryšiai. Latvija lenkia Lietuvą pritraukiant
turistus. Informacijos apie Latviją, atskirus regionus rasi ne tik pagrindinėmis užsienio kalbomis, bet ir
lietuvių kalba. Kai tuo tarpu informacija apie Lietuvą pateikiama tik anglų, rusų, kartais lenkų,
vokiečių kalbomis „neteko matyti Lietuvą pristatančios informacijos latvių kalba, tai yra skirtos latvių
turistams“ (išskyrus proginius leidinius). Vilties teikia besiplečiantis Utenos regiono ir Latvijos
Latgalos regiono bendradarbiavimas turizmo vystymo srityje
5.5. Rytų Aukštaitijos turistinio regiono tikslinių užsienio rinkų analizės apibendrinimas
Vertinant Rytų Aukštaitijos turistinio regiono tikslines užsienio rinkas Latvijos, Rusijos ir Vakarų
Europos šalys yra pačios aktualiausio ir labiausiai pageidaujamos. Šis tikslingumas ypatingai
reikšmingas formuojant turistinio regiono rinkodarą. Atsižvelgiant į Rusijos ir Vakarų Europos
turizmo tradicijos sanklodas ir destinacijų pasirinkimo kriterijus, akivaizdu, kad pavienių rajonų
pozicionavimasis neturės pakankamo intereso nei Rusijoje, nei Vakarų Europoje. Užtenka įvertinti tai,
kad Rytų Aukštaitijos regioną statistiniai turistų srautai gali pasiekti tik tranzitu per Vilnių arba Rygą,
mažai tikėtina, kad Rusijos ar Vakarų Europos turistai leisis kelione dėl siekio aplankyti vieną ar kitą
rajoną. Žymiai patrauklesnė galėtų būti galimybė aplankyti ištįsą regioną, kuris galėtų pasiūlyti žymiai
platesnį paslaugų ir pramogų asortimentą. Taigi, be vartojimo įpročių ir paslaugų lūkesčių, tikslines
vartotojų grupes tikslinga skirstyti ir pagal pasiekiamumo galimybes, t.y.:
tranzitu per Vilnių arba Rygą (iš Rusijos ir Vakarų Europos);
automobiliu dėl netolimo atstumo (iš Latvijos);
Būtina išskirti ir dvi specifines tikslinių grupių kategorijas:
Rusijos turistai galintys atvykti į Ignaliną traukiniu iš Sankt Peterburgo;
Vakarų Europos turistai galintys atvykti automobiliniais kemperiais.
Šioms tikslinėms grupėms ir kategorijoms, atsižvelgiant į jų keliavimo ypatumus, reikėtų atskirų
rinkodaros sprendinių įskaitant specialios turizmo informacijos parengimo.
90
5.6. Utenos regiono turizmo plėtros problemos ir jų sprendimo būdai
Žemiau pateikiamas šalies ir Utenos regiono turizmo ekspertų ir specialistų interviu metu
išsakytų minčių apie Utenos regiono turizmo plėtros problemas ir jų sprendimo būdus apibendrinimas:
Lentelė 19. Utenos regiono turizmo plėtros problemos ir jų sprendimo būdai.
Problemos Rekomenduotini sprendimai
Utenos regionas nuo seno turėjo palankias gamtines sąlygas
vystyti turizmą. Sovietiniais laikais regionas buvo itin
populiarius tarp Sankt Peterburgo, Maskvos turistų. Šie ryšiai,
ypač emocinis ryšys, yra išlikę iki šių dienų. Problema yra ta,
kad Ignalinos, Anykščių, Zarasų rajonų turizmo subjektų
supratimas apie svetingumo sektoriaus paslaugų kokybę liko
nepakitęs pastaruosius 40 metų, - „nereaguoja į kliento
poreikius“.
Strategiškai orientuotis į šiuolaikinę turizmo rinką ir
jos kokybės standartus
Rusijos turistai keliaudami po regioną tikisi Vakarų Europos
aptarnavimo lygio. Todėl vien sentimentų ir prisiminimų apie
Ignalinos, Anykščių, Zarasų rajonuose kažkada praleistas
vasaras neužtenka, kad turistai čia vėl atvyktų ilgesniam
laikui. Maitinimo, apgyvendinimo, turizmo paketų kokybė
stipriai atsilieka nuo šiandieninių Vakarų Europos standartų.
Tai itin akivaizdu analizuojant Ignalinos, Anykščių, Zarasų
rajonų kaimo turizmo sodybų teikiamas paslaugas.
Siekti turizmo plėtros daugiau per paslaugų kokybės
gerinimą ir asortimento didinimą, nei tikintis, kad
unikalių regiono gamtos išteklių užteks
konkurencingumui turizmo rinkose įgyti
Vakarų Lietuvoje svetingumo paslaugos, tame tarpe kaimo
turizmo, buvo formuojamos pastarąjį dešimtmetį, iš karto
lygiuojantis į Vakarų Europos standartus. Šiandien Ignalinos,
Anykščių, Zarasų rajonuose teikiamų paslaugų kokybė
ženkliai atsilieka nuo tokių pačių paslaugų Vakarų Lietuvoje.
Nuolatinė konsultacinė parama smulkiems
verslininkams, teikiantiems paslaugas, aktualias
turizmui.
Užsienio turistai per mažai turi informacijos apie šalį, kaip
sveikatinimo turizmo vystytoją, kurioje puikus kainos ir
kokybės santykis.
Turizmo informacijos ir integruotos komunikacijos
sistemos sukūrimas ir plėtra.
Privataus sektoriaus kainodara nelanksti, neskatina atvežti
daugiau turistų, nebendradarbiauja su turizmo agentūromis,
operatoriais, nesidalina tarpusavyje turistais. „Tai trukdo
vystyti vidaus turizmą, nes norinčių keliauti po Lietuvą yra
daug, bet daugelis pažymi, kad jam buvo brangu“. Turistams
susidaro įspūdis, kad Utenos regiono verslininkai siekia greitai
pasipelnyti, nesirūpindami paslaugos kokybe, pavyzdžiui
„pietūs (sriuba ir antras patiekalas) kainuoja 20 litų, kai tuo
tarpu net Vilniuje vidutinė dienos pietų kaina yra 12
litų“.„Verslininkai rajonuose godūs, grobia, nori užsidirbti
maksimaliai“. „Muziejai rajonuose sezonui pakėlė kainas, o
ekspozicijos niekuo neišsiskiriančios, etnografinės parodos“.
Nuolatinė konsultacinė parama smulkiems
verslininkams, teikiantiems paslaugas, aktualias
turizmui.
Utenos regiono privačiame ir viešame turizmo sektoriuose
trūksta žinių, supratimo, patirties apie turizmo sektoriaus
vystymą. Aptarnavimo ir turizmo sektoriaus darbuotojai
nekalba užsienio kalbomis.
Nuolatinė konsultacinė parama smulkiems
verslininkams, teikiantiems paslaugas, aktualias
turizmui.
Trūksta privataus ir viešo sektoriaus bendradarbiavimo,
kuriant turizmo produktus, sudarant programas, maršrutus,
turizmo paketus, formuojant patrauklią klientui kainodarą.
Strateginė viešosios regioninio masto turizmo
infrastruktūros plėtra, kompleksinių paslaugų centrų
kurortinėse vietovėse kūrimas ir plėtra.
5.7. Išvados ir pasiūlymai dėl kryptingo investavimo į turizmo plėtrą Utenos regione iki 2020
metų.
Atlikta Utenos regiono turizmo rinkos bei išteklių analizė, Utenos regiono turizmo ekspertų ir
specialistų interviu bei jų pagrindu parengta SSGG analizė leidžia suformuluoti išvadas ir
preliminarius pasiūlymus dėl kryptingo investavimo į turizmo plėtrą Utenos regione iki 2020 metų:
Atsižvelgiant, kad būtina formuojant turizmo plėtros tikslus 2014-2020 m. laikotarpiui tikslinga
teikti prioritetą Rytų Aukštaitijos kurortinėms vietovėms ir jose plėtojamos viešosios
91
infrastruktūros, paslaugų, pramogų bei laisvalaikio kompleksus pabrėžiant regionalumo
aspektą;
Atsižvelgiant, kad Anykščių rajono turistų srautų pritraukimo ir didesnio paslaugų pardavimo
perspektyva sietina su Anykščiuose veikiančiu ir besiplečiančiu Kalitos kalno sporto ir
pramogų kompleksu, bei SPA viešbučio įrengimu;
Atsižvelgiant, kad Ignalinos rajono turistų srautų pritraukimo ir didesnio paslaugų pardavimo
perspektyva sietina su Ignalinos Žiemos Sporto centro veiklos plėtra bei kokybės gerinimu ir
Ignalinos Balneologinės gydyklos įrengimu;
Atsižvelgiant, kad Molėtų rajono kaimo turizmo ir rekreacinio turizmo plėtra sietina su Molėtų
rajono ežeryno, vandens turizmo, rekreacinės žvejybos paslaugų produktų kūrimu ir
informacijos sklaida ir aktyvia turizmo produktų rinkodara;
Atsižvelgiant, kad Utenos rajono sporto ir konferencinio turizmo plėtra sietina su universaliu
sporto, kultūros ir kitų masinių bei kamerinių renginių daugiafunkciniu kompleksu Utenoje,
informacijos sklaida ir aktyvia turizmo produktų rinkodara;
Atsižvelgiant, kad Visagino savivaldybėje yra pakankamas potencialas aktyvaus laisvalaikio,
rekreacinės žvejybos turizmo produktams kurti yra itin svarbi paslaugų plėtra, turizmo
informacijos sklaida ir aktyvi turizmo produktų rinkodara;
Atsižvelgiant, kad Zarasų rajono turistų srautų pritraukimo ir didesnio paslaugų pardavimo
perspektyva sietina su aktyvaus laisvalaikio, pramogų ir sporto infrastruktūra Zaraso ežero
saloje bei paslaugų sektoriaus plėtra mieste, turizmo produktų kūrimu Antalieptės mariose;
Atsižvelgiant, kad visa Utenos regiono turistų srautų pritraukimo ir didesnio paslaugų
pardavimo perspektyva sietina efektyvia rinkodaros ir komunikacijos politika bei modernia
turizmo informacijos sistema, leisiančia siekti žinomumo šiuolaikinėje turizmo rinkoje.
Apibendrinama, kad visos Rytų Aukštaitijos turistiniame regione plėtotinos turizmo rūšys ir
paslaugos turi bendrus poreikius, be kurių neįmanoma efektyvi turizmo plėtra regione:
1. turizmo infrastruktūra;
2. turizmo informacija ir efektyvi turizmo regiono rinkodara
3. išvystyti paslaugų kompleksai;
Nė viena turizmo rūšis neveiks efektyviai be turizmo trasų infrastruktūros, modernios
integruotos komunikacijos ir informacijos sistemos ir regionas neįgys konkurencingumo turizmo
rinkose neišvysčius kompleksinių paslaugų centrų, tokių kurie savo paslaugų kompleksiškumu ir
kokybe galėtų prilygti kurortams. Nepriklausomai nuo infrastruktūros ir paslaugų išvystymo faktorių
regiono turizmas gali įgyti reikiamo žinomumo ir veikti kaip turistinė vietovė tik plėtojant labai
efektyvias ir profesionalias marketingo veiklas. Šiuolaikiniam vartotojų pasaulyje, turinčiame
susiformavusi vartojimo ir pasirinkimo modelį, joks produktas negali būti sėkmingai realizuojamas be
profesionalios reklamos ir efektyvaus marketingo.
Ir turizmo infrastruktūra, ir moderni turizmo informacijos sklaidos sistema, ir integruota
komunikacija pareikalaus didelių investicijų. Siekiant, kad investicijos būtų efektyvios, svarstant
turizmo rūšių prioritetiškumą, svarbu nenukrypti nuo investicijų į turizmo plėtrą esmės, - turizmo
infrastruktūra, informacija ir integruota komunikacija nėra investicijų tikslas, o tik įrankiai,
turintys padėti gauti ūkinę naudą vystant turizmą regione. Svarbu koncentruotis ne į vienos ar kitos
turizmo rūšies išskyrimą, specifinės turizmo rūšies vystymą, o į ekonominės naudos gavimą,
pasinaudojant bet kuriomis turizmo veiklos galimybėmis. Šiuo aspektu svarbios investicijos į
dalykus, svarbius kuo platesnei turizmo rūšių skalei. Turizmo infrastruktūra, informacija,
rinkodara ir paslaugų kompleksai ir yra šie bendrieji vardikliai.
Aktyvaus poilsio turizmo perspektyvumas Rytų Aukštaitijos regione sąlygojamas ypatingų
gamtos išteklių. Siekiant panaudoti šiuos išteklius konkurencingam turizmui plėtoti, reikia kurti ir
gerinti turizmo trasas, leidžiančias saugiai keliautojams ir saugiai aplinkai generuoti didesnius
keliautojų srautus, kurti naujas paslaugas prie trasų. 2009 metų Nacionalinių vandens turizmo trasų
92
specialiajame plane metais buvo apskaičiuotas 16 milijonų litų poreikis poilsio aikštelių ir prieigų prie
vandens įrengimui Rytų Aukštaitijos regione. Itin svarbia tampa turizmo infrastruktūra skirta
keliaujantiems automobiliais. Automobiliais į regioną atkeliauja ir atkeliaus didžioji dalis pėsčiųjų
turistų, dviračių turistų ir vandens turistų. Turistų srautų didinimas įmanomas tik pritraukiant naujus
turistus atvykti automobiliu transportu. Automobiliais atkeliaujama į regioną tam, kad kelionę vietoje
pratęsti dviračiais, pėsčiomis arba valtimis. Automobiliais atkeliauja ir didžioji dalis rekreacinės
žvejybos turistų, kaimo turizmo klientų ir kt.
Regione yra trys kurortinės vietovės, kurios savo strateginiu paslaugų kompleksiškumu vystosi
kurortų rinkos link. Didžiąja dalimi savo paslaugų komplekso bei ištekliais Anykščių, Zarasų ir
Ignalinos (kartu su Strigailiškiu ir Palūše) kurortinės vietovės beveik nenusileidžia kurortams, dažnai
nuo formalaus kurorto statuso šias vietoves teskiria, pavyzdžiui, balneologinio gydymo paslaugų
faktoriaus nebuvimas. Bet tai visiškai netrukdo šioms kurortinėms vietovėms kitomis paslaugomis
konkuruoti Lietuvos ir tarptautinėse rinkose. Svarbu yra tai, kad kurortinėse vietovėse, susikauptų
didesnis kiekis kokybiškų paslaugų, reikalingų kurortinės vietovės konkurencingumui užtikrinti. Trys
kurortinės vietovės viename regione sudaro svarų konkurencinį potencialą, kurio plėtra yra vienas iš
didžiausių Rytų Aukštaitijos regiono pranašumų.
Regiono kurortinėse vietovėse kuriami ir gerinami ypatingi, išskirtiniai, originalūs/unikalūs
infrastruktūriniai objektai, generuojantys gerokai didesnius lankytojų srautus. Šie infrastruktūriniai
objektai kartu su kurortinėse vietovėse plėtojamomis kompleksinėmis paslaugomis, sudaro Rytų
Aukštaitijos turistinio regiono išskirtinės traukos potencialą. Minėtini šie objektai, kartu paėmus
sudarysiantys išskirtinį regiono patrauklumą turistams:
Zarasų kurortinėje vietovė:
Veikiantys paslaugų infrastruktūros objektai:
Zarasų ežero Didžiosios salos poilsio ir pramogų infrastruktūra, paplūdimio, vandens lynų
kelio ir slidinėjimo trasos kompleksai (įrengiamas kompleksas);
Zarasų sporto ir rekreacijos aikštynų kompleksas (planuojamas kompleksas)
Anykščių kurortinėje vietovėje:
Kalitos kalno kompleksas (veikiantis ir plėtojamas kompleksas);
Ignalinos, Strigailiškio ir Palūšės kurortinė vietovė
Žiemos Sporto centras (veikiantis ir plėtojamas kompleksas);
Balneologinė mineralinio vandens gydykla; (planuojamas kompleksas)
Pagal VšĮ „Turizmo plėtros institutas” 2012 m. parengtą studiją „Lietuvos turizmo potencialo
įvertinimo, nustatant didžiausias turistinės traukos vietoves ir jų panaudojimo prioritetus“ praktiškai
visas Utenos regionas (Utenos, Zarasų, Ignalinos, Molėtų, Anykščių rajonai), įvardintas kaip vienas iš
vidutinio turizmo potencialo regionų Lietuvoje tiek vidaus, tiek tarptautiniam turizmui. Visagino
savivaldybė įvardinta kaip mažo turizmo potencialo vietovė. Šis įvertinimas suformuluotas lyginant
regiono atskirų savivaldybių išteklius ir potencialą su kitomis Lietuvos savivaldybėmis. Tai yra
akivaizdus ženklas, kad siekiant regiono turizmo plėtros ir konkurencingumo, turimas potencialas
turėtų būti stiprinamas traktuojant regiono rajonų turimus išteklius, kaip vieningą Rytų Aukštaitijos
turistinio regiono potencialą. Tai skatintų kurti regioninio masto turizmo produktus Šis traktuotė,
pirmiausiai turi atsispindėti strateginiame turizmo planavime ir planuojant investicijas į regiono
turizmo plėtrą.
93
VI. UTENOS REGIONO TURIZMO PLĖTROS IKI 2020 M. STRATEGINĖS
KRYPTYS IR JŲ ĮGYVENDINIMO PRIORITETAI
6.1. Utenos regiono turizmo plėtros iki 2020 m. krypčių įgyvendinimo strateginių prioritetų
apibūdinimas
Svarstant investicijų kryptis, kurios efektyviausiai skatintų turizmo plėtrą Rytų Aukštaitijos
regione išskiriame svarbiausius faktorius skatinančius turistus vykti į regioną, keliauti ir pirkti vietines
paslaugas yra:
Turistų motyvavimas atvykti;
Palankios techninės sąlygos;
Paslaugų asortimentas, koncentracija ir kokybė;
Kryptingos investicijos turi būti nukreiptos arba koncentruojamos būtent į šiuos plėtros
segmentus, sudarančius pagrindines prielaidas turizmui vystytis. Žemiau pateikiamoje lentelėje
nurodomos sąsajos tarp turistų srautus skatinančių faktorių ir plėtros segmentų tiesiogiai formuojančių
paskatos faktorius
Lentelė 20. Turizmo srautus skatinantys faktoriai ir šiuos faktorius sukuriantys plėtros segmentai.
Turizmo srautus skatinantys
faktoriai Plėtros segmentai
Turistų motyvavimas atvykti
Efektyvus Rytų Aukštaitijos turizmo regiono rinkodara
Rytų Aukštaitijos turizmo informacijos duomenų bazės ir informacijos
sklaidos sistema
Palankios techninės sąlygos Turizmo trasų infrastruktūra
Palanki turizmui susisiekimo infrastruktūra
Paslaugų asortimentas, koncentracija ir
kokybė
Kurortinės vietovės, - paslaugų kompleksai sudarantys prielaidas keliauti ir
leisti laisvalaikį Rytų Aukštaitijos regione
Palanki turizmui susisiekimo infrastruktūra turėtų būti plėtojama, kaip regiono socialinės
infrastruktūros dalis, tiesiog, atsižvelgiant į turizmo poreikius, ypač regiono kurortinėse vietovėse.
Efektyvus Rytų Aukštaitijos turizmo regiono rinkodara turi būti įgyvendinama įdiegus integruotą
komunikacijos sistemą, apimančią ir turizmo informacijos sklaidos sistemą.
Rytų Aukštaitijos turizmo informacijos duomenų bazės, turizmo informacijos sklaidos ir
integruotos komunikacijos sistema bei regiono turizmo trasų infrastruktūra yra tie investavimo
segmentai, kuriuose sukuriamos ilgalaikės priemonės, turinčios lemiamą poveikį regiono turizmo
plėtrai.
Zarasų, Anykščių ir Ignalinos (kartu su Strigailiškiu ir Palūše) kurortinės vietovės yra tie
paslaugų kompleksai sudarantys prielaidas keliauti ir leisti laisvalaikį Rytų Aukštaitijos regione.
Paslaugų ir laisvalaikio infrastruktūros kūrimas ir plėtojimas, investicijos kurortinėse vietovėse yra
gerokai efektyvesnis nei kitose vietovėse, dėl ypatingai dėkingos turizmui gamtinių išteklių aplinkos ir
didesnės paslaugų koncentracijos.
Turizmo plėtros ekspertų siūlymu svarstytini alternatyvūs investavimo į Rytų Aukštaitijos
regiono turizmo plėtros prioritetai.
Utenos regiono turizmo informacijos sistemos prioritetas– Kryptingos investicijos į Rytų
Aukštaitijos turistinio regiono integruotos komunikacijos sistemos sukūrimą ir plėtrą
prioritetas;
Utenos regiono turizmo trasų prioritetas – Kryptingos investicijos į Rytų Aukštaitijos
regiono lygmens sausumos turistinių trasų sistemą prioritetas;
Utenos regiono kurortinių paslaugų infrastruktūrinių kompleksų prioritetas – Kryptingos
investicijos į Rytų Aukštaitijos kurortinių vietovių aktyvaus poilsio infrastruktūros plėtrą
prioritetas.
94
Šie prioritetai apima atskirus, bet tarpusavyje neatsiejamus turizmo plėtros formatus, todėl jie
formuluojami ne kaip priešingybės, bet tarpusavy viena kitą papildančios turizmo regiono sudėtinės
dalys. Kiekvienas iš prioritetų nepaneigia kitų dviejų, o yra būtina turizmo Utenos regione plėtros
dalis. Turistinio regiono plėtra neįmanoma be vieningos regiono informacijos sistemos, be vieningos,
įvairias regiono vietas jungiančios turizmo infrastruktūros ir be kokybiškų paslaugų komplekso, ne
vienoje regiono vietoje, bet kuo plačiau išsidėsčiusiuose regiono turizmo traukos vietovėse,
suvienytose bendrų turizmo produktų.
Prioritetai kaip pateikiami siekiant parodyti galimybes pasirinkti turistinio regiono plėtros
strateginę poziciją, - kokiomis priemonėmis pirmiausiai diegtina vieninga regiono turizmo ūkio plėtra.
Nė vienas iš siūlomų investicinių prioritetų nėra naujas, atvirkščiai, - visi jie yra rajonų savivaldybių
išnagrinėti ir fragmentais, apimančiais rajono ribas, patvirtinti regiono / rajonų strateginio ir/ar
teritorinio planavimo dokumentuose. Šie pasiūlymai tik suvienija strategines savivaldybių turizmo
plėtros veiklas į regiono mąsto kryptingo investavimo prioritetus.
Kiekvienas iš prioritetų apibūdina tris neatsiejamas Utenos turizmo regiono plėtros sritis:
Turizmo informaciją ir integruotą komunikaciją, gyvybiškai būtiną visoms be išimties regiono
turizmo plėtros sritims;
Regiono mąsto turizmo infrastruktūrą, jungiančią turizmui perspektyviausius regiono rajonus ir
lankomas vietas, ir formuojančią bendrą regioninį turizmo trasų tinklą;
Regiono kurortinių vietovių išskirtinių paslaugų kompleksus, kaip ištįsą regiono mąsto turizmo
traukos elementą, suteikiantį turistiniam Utenos regionui kurortinio patrauklumo. Skirtingi
paslaugų objektai trijose kurortinėse vietovėse sudaro ištįsą paslaugų kompleksą, teikiantį
paslaugas visus metus ir per tris vietoves sudarantį kurortams konkurencingos turizmo vietovės
paslaugų kompleksą. Svarbus strateginis požiūris traktuojantis šias kurortines vietoves ne kaip
konkuruojančius objektus, o kaip vieningą Rytų Aukštaitijos kurortinių paslaugų kompleksą,
galinti konkuruoti su kitais kurortais. Šis trečiasis plėtros prioritetas nukreiptas į siekį iki 2020
metų nukreipti investicijas į šio kurortinių vietovių paslaugų komplekso atskirų objektų
įrengimą, kas leistų sukurti bendrą regioninį konkurencingą kompleksinių paslaugų potencialą.
Galimybių studijoje alternatyvių kryptingų investicijų prioritetų aprašymas, neformuluoja
investicinio projekto, o pateikia indikatyvus investicinių projektų modelius. Sekant šiais kryptingų
investicijų prioritetais, būtų identifikuojami atskiri investiciniai projektai, įgyvendinami, greičiausiai,
atskirų savivaldybių administracijų arbų jų grupės. Rengiant projektus, būtų tikslinamas projekto
veiklų planavimas, tikslinamos esamos padėties aplinkybės, tikslinamos investicijų apimtys.
Pavyzdžiui, pirmasis kryptingo investavimo prioritetas apibūdina turizmo regiono informacinės
sistemos infrastruktūrą ir programinius sprendinius, kurie nusako potencialias tokios sistemos
panaudos galimybes. Siūlomas informacinės sistemos techninių sprendinių kompleksas leistų suskurti
konkurencingą turizmo informacijos įrankį dirbti ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėje turizmo rinkoje.
Konkretus tokios sistemos pritaikymas Rytų Aukštaitijos regiono turizmo ūkiui priklauso nuo sistemos
operatoriaus bei administratoriaus veiklos, marketingo ir informacijos sklaidos plano bei informacijos,
įkraunamos į sistemą duomenų bazes. O informacijos sistemos funkcinių modulių komplektas leistų
regiono informaciją operatyviai atnaujinti ir teikti efektyviai įvairiais moderniais sklaidos kanalais,
užtikrintų interaktyvų vartotojų bendravimą tiesiogiai su regiono paslaugų teikėjais.
6.2. Utenos regiono turizmo informacijos sistemos prioritetas
Rytų Aukštaitijos turizmo plėtrai ypatingos svarbos elementas yra speciali integruota
komunikacija, -specialios informacijos rengimas, pritaikant įvairiems komunikacijos formatams ir
efektyvi informacijos sklaida naudojantis daugelių technologinių priemonių, kuriomis naudojasi
mokiausia ir išlaidžiausia vartotojų dalis (25–40 metų amžiaus grupė). Siekiant regiono turistinio
konkurencingumo, informacijos, integruotos komunikacijos sklaidos sistemos ir principai turi remtis
95
moderniomis technologijomis ir moderniais rinkodaros metodais. Siekiant skatinti su turizmu siejamą
Rytų Aukštaitijos ūkio plėtrą būtina sukurti turizmo vientisą regiono turizmo informacijos
komunikacijos infrastruktūros sistemą, kuri aptarnautų visas regiono savivaldybes ir sudarytų
prielaidas visoms turizmo rūšims plėtoti; Viešąją infrastruktūrą aprūpinti moderniomis turizmo
informacijos sklaidos priemonėmis, transliuoti informaciją internete, padaryti ją lengvai prieinama
mobiliomis elektroninėmis priemonėmis, sekti ir nuolat atnaujinti aktualią informaciją GPS (globalios
pozicionavimo sistemos) tinkle.
Turistus orientuojanti ir nukreipianti informacija yra neatsiejama turizmo infrastruktūros dalis.
Turizmo informacijos sistemos sukūrimas yra neišvengiama investicija siekiant konkurencingumo ir
net elementaraus turizmo ekonominio efektyvumo regione. Turisto apsisprendimą keliauti į vieną ar
kitą vietą, didžiąja dalimi lemia informacija apie pasirinktą vietą, galimybes ir sąlygas keliauti, ilsėtis,
pramogauti. Šiuolaikinės informacinės technologijos turizmo informacijos formato bei pateikimo
technologinę kartelę užkelia kasdien vis aukščiau. Jeigu dar prieš porą dešimčių metų turistui užteko
iškabų, stendų, kelio nuorodų, žurnalų ir lankstinukų, o prieš dešimtį metų turizmo rinką tenkino
internetiniai tinklapiai, internetinės rezervavimo ir kelionių planavimo sistemos, mobilūs audiogidai ir
telefoniniai gidai, tai šiais laikais konkuruoti tenka net tik išvardintomis, jau tradicinėmis informacijos
perdavimo priemonėmis. Dabar turizmo informacija pateikiama dar ir įvairių formatų kodų sąsajomis
su internetinėmis duomenų bazėmis, specialiomis teminėmis GPS programomis, vietos atpažinimo ir
objektų identifikavimo programomis, taikomosiomis programomis mobiliems/išmaniems telefonams ir
planšetiniams kompiuteriams, o dažniausiai naudojant visas priemones kartu, kaip vientisą integruotos
komunikacijos sistemą. Su aukštųjų technologijų raida labai greitai, tiesiog kasmet, kinta ir turistinės
informacijos rengimo bei eksponavimo technologiniai sprendimai, ir tai irgi tampa turizmo
informacijos komunikacijos sistemos dalimi.
Atskiroms savivaldybėms tokią informacinę sistemą kurti ir diegtis nėra efektyvu, todėl
rekomenduotina siekti kurtis vieningą sistemą, mažiausiai Utenos apskrities mastu, nes tai duotų ne tik
sąnaudų taupymo ir informacijos koordinavimo efektą, bet ir keliavimą per Aukštaitiją turistams
padarytų gerokai patrauklesnį.
Vieninga Rytų Aukštaitijos turistinio regiono integruotos komunikacijos sistema sudarys
prielaidas padidinti atvykstančių į Rytų Aukštaitijos turistinį regioną turistų skaičių ir pirkti daugiau
paslaugų, turizmo produktų, kartu padidinti su turizmu susijusią apyvartą. Nuoseklios turizmo
informacijos sistemos sukūrimas paskatins privačias turizmo investicijas, vystant su aktyviu poilsiu
susijusias paslaugas ir traukos vietas regione, sudarys sąlygas plėtoti turizmo infrastruktūrą,
nukreipiant turistus į lankytinas vietas ir informuojant apie Rytų Aukštaitijos turistiniame regione
esantį turizmo išteklių potencialą.
Svarstant Rytų Aukštaitijos turizmo informacijos sistemos (toliau tekste - RATIS) investicinio
prioriteto alternatyvą svarbu atsižvelgti ne tik į faktą, kad bene visos regiono savivaldybės savo plėtros
strategijose numato bendros turizmo informacijos svarbą ir siekį ją suskurti. Svarbios yra ir Pasaulinės
turizmo organizacijos (PTO) tyrimų išvados dėl e-turizmo bei turizmo organizacijų bei institucijų,
vykdančių turizmo vietovių vadybą nacionaliniu bei vietiniu mastu, internetinių svetainių: turizmo
vietovių rinkodaros organizacijoms kuriant ir įgyvendinant turizmo vietovių vadybos sistemas, Web ir
elektroninės rinkodaros funkcijos tampa pagrindinėmis.
Pagrindinis funkcinis reikalavimas RATIS būtų kaupti ir teikti duomenis apie regiono turizmo
paslaugų teikėjus bei turizmo išteklius. Sistema orientuotą į vieną tikslą,- būti patogiai ir naudingai
vartotojui, suteikti galimybes ieškoti ir rasti keliavimui arba aktyviam poilsiui Rytų Aukštaitijoje
aktualios informacijos įvairiais pjūviais ir gaunant informaciją įvairiausiais kanalais: per tradicinius
ženklus ir stendus, per spausdintus leidinius, GPS priemonėmis ir kanalais, internetu, naudojantis
mobiliomis elektroninių laikmenų priemonėmis, telefono ryšio kanalais.
96
RATIS susidėtų iš šių pagrindinių informacijos kaupimo ir sklaidos kanalų:
1. RATIS internetinis portalas;
2. RATIS taikomosios programos nešiojamoms elektroninėms laikmenoms, mobilios
aplikacijos mobiliems telefonams, mobilūs gidai, maršrutų aplikacijos GPS
navigaciniams prietaisams;
3. RATIS tradicinio formato leidiniai;
4. RATIS kelių, trasų, maršrutų, lankytinų objektų, paslaugų vietų ženklinimo sistema;
5. RATIS informacijos kioskų (infoterminalų) tinklas;
RATIS valdymas ir operacinė veikla
RATIS sukūrimas pareikalaus ypatingo profesionalumo specialistų komandos paslaugos. Būtų
visiškai klaidinga manyti, kad aukšto lygio profesionalų suskurta RATIS galėtų efektyviai
funkcionuoti be aukščiausio lygio profesionalų veiklos užtikrinant sistemos darbą ir techniniu, ir
vadybiniu, ir kūrybiniu aspektu. Dėl šių priežasčių racionaliausia RATIS kurti, ir valdyti pasitelkiant
išorinį operatorių, sutartinais pagrindais valdančiu RATIS.
Viena iš pagrindinių RATIS operatorių veiklų ir misijų būtų garsinti ir viešinti RATIS, kaip
regiono turizmo potencialą geriausiai reprezentuojančią ir efektyviausiai informaciją skleidžiančią
sistemą. RATIS reklamavimui ir garsinimui turi būti numatyta viena iš svarbiausių sistemos operacinių
veiklos išlaidų biudžeto eilučių. RATIS turi tapti geriausiai žinoma regiono turizmui aktualių paslaugų
tiekėjų reklamavimosi vieta. Tai yra vienintelis būdas užtikrinti turizmo rinkos dalyvius teikti
informaciją RATIS ir padaryti turizmo informacijos sistemą veikiančią efektyviai.
Informacijos profesionaliu vertimu, redagavimu turi rūpintis RATIS operatorius ir rengti
profesionalius vertimus kaip papildoma mokamą paslaugą besireklamuojantiems paslaugų teikėjams.
Visi bandymai sukurti turizmo informacijos sistemas, taip pat ir Nacionalinę, iš esmės žlugo
būtent dėl pasyvaus, priverstinio, prievolinio informacijos tiekimo sistemai ir dėl nepakankamo
rūpinimosi, mažo finansavimo garsinti sistemas tarp vartotojų.
Planuojant investicijas RATIS reikia aiškiai suvokti, kad investicijos į pačios RATIS sukūrimą
bus nevaisingos, jeigu pagrindinės ir reguliarios investicijos nebus numatytos aktyviam šios sistemos
garsinimui ir profesionaliam valdymui, palaikymui bei gerinimui. Todėl investicijos į RATIS turėtų
būti planuojamos kaip tęstinės ir nuolatinės.
Moderni turizmo informacijos sklaidos sistema nebeapsiriboja vien tik informacijos teikimu.
Vartotojas turi ne tik gauti informacija reikalingą keliavimui/iškylavimui planuoti, bet ir daryti
užsakymus, sudaryti sandorius su paslaugų tiekėjais realiame laike. Dėl šios priežasties RATIS turi
būti neabejotinai komercializuotas sukuriant apmokėjimo už užsakymus įrankius, teikiant mokamas
vertimų, reklamos paslaugas. Be abejo RATIS komercializacijos procesas turėtų būti saikingas ir
subalansuotas. Kad išvengti RATIS koncentracijos pajamų gavimui, pagrindinę operacinių išlaidų dalį
operatorius turi gauti regiono plėtra suinteresuotų savivaldos organizacijų, pasiliekant galimybę imti
mokesčius už papildomas paslaugas RATIS dalyviams. RATIS reklamavimo ir viešinimo sąnaudos
turi leisti palaikyti atitinkamą regiono reprezentaciją pasauliniame interneto tinkle atstovaujant, visų
pirma, regioną ir pozityviai formuojat jo įvaizdį.
Informacijos teikimas RATIS
Pasimokius iš Nacionalinės turizmo informacijos sistemos klaidų ir problemų patirtų surenkant
informaciją, o ypač atnaujinant ir teikiant operatyvią informaciją, RATIS sistemos duomenų teikėjai
turėtų būti:
regiono rajonų Turizmo informacijos centrai, parkų lankytojų centrai, teikiantys informaciją
apie regiono turizmo išteklius, viešuosius renginius
97
tiesioginiai paslaugų teikėjai, patys pristatantys savo paslaugas regiono turizmo ir susijusių
paslaugų kataloge.
RATIS turi sudaryti galimybes vartotojui pačiam apsispręsti dėl reikalingos informacijos
pasirinkimo, nes vartotojai išlaiko susidomėjimą tinklapiu tuo atveju, jei jie gali savarankiškai
atsirinkti informaciją. Vienas iš būtinų RATIS įrankių - interaktyvus kelionės/iškylos planavimas. Tai
leistų vartotojams savarankiškai sudaryti kelionės maršrutą pagal pasirinktus kriterijus ir
charakteristikas.
RATIS turi būti pritaikyta veikti iškart daugeliu kalbų. TIC ir parkų direkcijų teikiama
informacija turi būti profesionaliai verčiama į užsienio kalbas ir ši veikla turi būti įtraukta į RATIS
administravimo bei operavimo sąnaudos biudžetą.
TIC ir parkų direkcijų teikiama informacija turėtų apimti mažiausiai šias temas:
rekreaciniai gamtos ištekliai, kultūros objektai, viešieji poilsio infrastruktūros objektai;
specialaus intereso objektai –verslo centrai, kongresų centrai, visuomeninių organizacijų
centrai ir kt.
Paslaugų tiekėjams sudaromos sąlygos patiems pateikti informaciją apie turizmo paslaugas,
teikiamas regione: kelionių ir iškylų, ekskursijų organizavimo paslaugas, apgyvendinimo paslaugas;
maitinimo paslaugas, pramogų, laisvalaikio ir kitas paslaugas, transporto paslaugas, renginius.
RATIS internetinis tinklapis turėtų turėti šiuos programinius modulius
Vartotojų administravimo modulis.
Svetainės medžio administravimo modulis.
Svetainės meniu administravimo modulis.
Kalbų administravimo modulis. RATIS sistemoje gali būti neribotas kalbų kiekis ir kalbų
kiekio pasikeitimas nereikalaus struktūrinio duomenų bazės keitimo. Naudojamų kalbų kiekis
priklauso nuo marketingo plano, pagal kurį RATIS vykdytų Rytų Aukštaitijos turistinio
regiono reklamavimui ir biudžeto skiriamo profesionaliems vertimams į užsienio kalbas.
Užsienio kalbų skaičius priklauso ir paslaugų reklamos užsakovų.
Objektų administravimo modulis.
GIS objektų vietos registravimo modulis. Šis modulis leidžia įvesti ir redaguoti RATIS objekto
geografinę vietą duomenų bazėje (veikia kartu su žemėlapiniu moduliu).
„Istorijos“ administravimo modulis. Įgalina saugoti duomenų bazėje pakeistą informaciją
atstatymui ar pakeitimų peržiūrai.
Paieškos indekso generavimo modulis. Kiekvienas į RATIS pridėtas įrašas yra automatiškai
įtraukiamas į paieškos indeksą.
Statistikos ir ataskaitų modulis.
Naujienų administravimo modulis.
Statinės svetainės generavimo modulis.
Statinių žemėlapių generavimo modulis. Statinių žemėlapių generavimo modulis yra
naudojamas paruošti off-line RATIS svetainę.
Naujienų prenumeratorių administravimo modulis. Aprašymus ir naujienas į RATIS įveda
centrinis administratorius. Įvestos naujienos ir aprašymai tampa matomi viešai ir automatiškai
išsiunčiami elektroniniu paštu prenumeratoriams. Modulis įgalina centrinį administratorių
redaguoti naujienų prenumeratorius ir informacijos siuntimo jiems statusus.
Dinaminių žemėlapių generavimo modulis. Dinaminių žemėlapių generavimo modulyje yra
tokios funkcijos: didinimas, mažinimas, vaizdo perstūmimas, atstumų matavimas, paieška,
RATIS objektų rodymas ir identifikavimas, artimiausių RATIS objektų paieška.
HTML (WEB) publikavimo modulis.
Mokėjimų modulis. Jis įgalina atlikti mokėjimus realiame laike per Internetą.
98
Rezervavimų modulis. RATIS rezervavimo modulis įgalintų RATIS vartotojus ir sistemos
operatorius atlikti paslaugų rezervavimus. Rezervavimo modulis suteiks galimybę atlikti
rezervaciją realiame laike ir uždelstą rezervaciją per Internetą.
Rezervavimų ir mokėjimų ataskaitų modulis.
Rezervavimų ir mokėjimų administravimo modulis..
Savitarnos modulis, leidžiantis regiono paslaugų tiekėjams patiems įkelti ir pristatyti savo
paslaugas, renginius. Šis modulis leidžia naudotis standartinėmis RATIS rezervavimo
sistemomis, atsiskaitymo kanalais ir sąsajomis su paslaugų tiekėjų internetiniais tinklapiais.
Infoterminalo publikavimo modulis. Čia sudaroma galimybė išnaudoti touch screen (liečiamojo
ekrano) galimybes. (didesni navigacijos mygtukai/nuorodos ir t.t.).
RATIS sistema turi būti nuolat tobulinama, kad savo techniniais sprendiniais neatsiliktų nuo
naujausiu informacijos valdymo įrankių arsenalo, naudojamo internetiniuose projektuose. Tai leistų
išlaikyti RATIS patrauklumą vartotojams, o tai yra pagrindinis kriterijus, leidžiantis užtikrinti visis
informacijos sistemos efektyvumą. Nesudėtingai RATIS gali būti įdiegtos tokios papildomos,
vartotojams patrauklios funkcijos, kurios RATIS darytų patrauklesnę vietą planuotis keliones ir
iškylas: Sveikinimo pasiuntimo funkcija, kelionių istorijos ir apžvalgos, žinučių lenta ir pokalbių
kambariai, užklausų ir pardavimo duomenų fiksavimas, paskambinimo mygtukas – taip vadinamas
“call me” mygtukas, sudarantis galimybę informuoti operatorių iš anksto kada vartotojas skambins ir
kokia kalba kalbės, konkursai ir pan.
RATIS galėtų ir turėtų tapti standartine visų regiono TIC darbuotojų internetine darbo vieta ir
bendru, kolektyviu darbo įrankiu.
RATIS taikomosios programos nešiojamoms elektroninėms laikmenoms
RATIS turi kurti ir tiekti vartotojams taikomąsias programėles regiono turizmo informacijos
mobiliesiems telefonams, planšetiniams kompiuteriams, GPS navigaciniams prietaisams. Tai moderni
turizmo informacijos leidybos forma, kur pagrindine užduotimi išlieka turizmo informacijos
parengimas. Didelė dalis regiono rajonų TIC turimų duomenų galėtų būti platinamos per taikomąsias
programėles. Tai interaktyvūs žemėlapiai, lankytinų vietų aprašymai, artimiausių paslaugų tiekėjų
paieška, iškylų ir kelionių maršrutai pagal specifinius poreikius ir interesus. Itin efektyvias taikomąsias
programėles reikėtu kurti pritaikytas GPS navigacijos prietaisams – regiono turistinių maršrutų
navigacinius gidus. Šios programėlės platinamos per RATIS internetinius kanalus, tradicinėse turizmo
informacijos sklaidos vietose. Suderinant regioninį turizmo plėtros interesą taikomąsias programėles
turėtų rengti RATIS operatorius.
Turėtų būti sukurtos daugiakalbės aplikacijos:
Dviračių turizmo trasos ir maršrutai regione
Vandens turizmo trasos ir maršrutai regione
Autoturizmo maršrutai regione
Sukurtos ir kasmet atnaujinamos aplikacijos su nauja renginių ir paslaugų informacija:
Aktyvaus poilsio turizmas regione;
Kultūrinis turizmas regione;
Ekologinis turizmas regione;
Sveikatingumo turizmas regione;
Kaimo turizmas regione
Savivaldybių, TIC iniciatyva gali būti leidžiama ir daugiau aplikacijų.
RATIS tradicinio formato leidiniai
Tradicinio formato leidiniai turi savo vartotoją. Dalį popieriuje leidžiamos turizmo informacijos
galėtų rengti ir leistį RATIS, ypač tą dalį, kuri atspindėtų platesnį,- regiono turizmo potencialą.
99
Turizmo plėtros ir komunikacijos ekspertų nuomone, kasmet turėtų būti išleidžiamas ne mažiau
kaip vienas atnaujintas regiono turizmo maršrutų, trasų ir paslaugų žemėlapis (1500 egzempliorių) ir
penkios daugiakalbės brošiūros.
Aktyvaus poilsio turizmas regione – 1000 egz.;
Kaimo turizmas regione – 1000 egz.;
Kultūrinis turizmas regione – 1000 egz.;
Ekologinis turizmas regione – 1000 egz.;
Sveikatingumo turizmas regione – 1000 egz.
Leidinių tiražai siūlomi atsižvelgiant aktyviai ir efektyviai besireklamuojančių turizmo paslaugų
įmonių leidybos apimtis ir į tai, kad sukūrus RATIS informacijos sklaidos sistemą, turėtų būti
praplėstas informacijos, tame tarpe ir spausdintų leidinių platinimo tinklas, neapsiribojant TIC‘ais, bet
pasitelkiant ir muziejus, galerijas, kaimo turizmo sodybas, kuro kolonėles bei informacijos platinimo
taškus už regiono ribų ir pan. Tokia sklaida, planuotina, padidins susidomėjimą turizmo informacija
regione, kartu ir leidinių paklausą. Atsižvelgiant į tai, kad informacija būtų rengiama bendrai visam
regionui, ir leidyba užsakoma bendrai, leidinių savikaina sumažėtų. Siektina, kad informacijos leidinių
apipavidalinimas ir formatas būtų maksimaliai artimas suvenyriniams leidiniams, tada tikėtina didesnė
leidinių paklausa.
RATIS kelių, trasų, maršrutų, lankytinų objektų, paslaugų vietų ženklinimo sistema
Regiono turizmo maršrutai ir trasos dažnai neapsiriboja vieno rajono ribomis. Tradicinis eismo
kelių ženklinimas neturėtų apsiriboti nukreipiant į vietinius lankytinus objektus, o turistų srautų
reguliavimas organizuojamas tarp regiono turistinių traukos centrų. Tam reikalinga tobulinti
automobilių kelių regioninę ženklinimo sistemą, papildant turizmo trasų ir maršrutų ženklinimu, bei
platinant 2D (dvimačius) sąsajų kodus turizmo informacijai į mobilias laikmenas gauti.
Regione reikėtų įrengti ne mažiau 200 ženklų ir rodyklių bei 500 ženklų su 2D kodais.
Ženklų kiekis pateikiamas atsižvelgiant į lankytinų objektų, poilsio aikštelių, stovyklaviečių
kiekį, kelių ir trasų tinklo apimtis, atsižvelgiant į ženklinimo principą nurodyti kryptį link ženklinamos
vietos ne vieną kartą. Sukūrus duomenų bazę, pasiekiamą per 2D kodus, mažesnis nei 500 objektų
pateikimas duomenų bazėje darytų šią sistemą neefektyvia. Ženklinimas atliekamas atrinkus gerą
ženklinimo patirtį turinčius rangovus atliktų ženklinimą pagal Lietuvos bei Europos standartus pagal
patogumo, saugumo bei estetiškumo kriterijus. Rangovai turėtų suprojektuoti kelių ir trasų ženklinimą
atsižvelgdama į realias eismo sąlygas bei vairavimo patogumą ir saugumą bei suderinti ženklinimo
projektus su Kelių policija ir savivaldybėmis.
RATIS informacijos terminalų tinklas
RATIS informacijos sklaidos tinklas turi valdyti ir turizmo informacijos terminalus, susitus su
RATIS internetiniu portalu. Terminalai valdomi per liečiamą ekraną turi būti įrengti visuose regiono
TIC-uose ir parkų lankytojų centruose, visą parą veikiančiose kuro kolonėlėse, viešbučiuose,
populiariose turistų lankymosi vietose.
Turizmo plėtros ir komunikacijos ekspertų nuomone, siekiant, kad informacijos sklaida per
informacijos terminalus būtų efektyvi regione reikia įrengti ne mažiau 30 terminalų.
RATIS turėtų būti projektuojamas siekiant išvengti Lietuvoje veikiančių turizmo informacijos
terminalų trūkumų ir siekiant perimti gerąją pasaulio patirtį šioje srityje. Iki šiol Lietuvoje įrengti
turizmo informacijos terminalai įrengiami su tais pačiais ar panašiais trūkumais. Jie veikia pateikdami
informacija arba iš internetinio tinklapio arba iš specialiai terminalui įkrautos programos. Tie
infoterminalai, kurie suteikia prieigą prie internetinio tinklapio yra fiziškai „pririšti“ prie kabelinės
interneto tinklo jungties, o tai apsprendžia ribotą pasirinkimą vietų, kur tokie infoterminalai gali veikti.
Šiuolaikinės technologijos leidžia įrenginėti inforterminalus vietose, kuriose nėra kablelinės interneto
100
prieigos. Įrangos kainos kiekvienais metais sparčiai pinga ir tai daro ši informacijos sklaidos kanalą
itin efektyvių plėtojant turizmą regione. Didžiausia Lietuvoje naudojamų infoterminalų problemą ir
pati informacija, kurią galima gauti kuri yra labai neaktyviai atnaujinama, kartais išvis
nebeatnaujinama, pavyzdžiui, pasibaigus projekto finansavimui. Bendro pobūdžio informacija,
atkartojanti bukletus nėra tiek aktuali, kiek galimybė sužinoti apie teikiamas paslaugas šiuo metu,
galimybė rezervuotis paslaugas „on-line“, susimokėti. Dažniausiai savivaldybėse naudojami turizmo
informacijos sklaidos modeliai nenumato savarankiško duomenų bazių papildymo ar atnaujinimo
galimybės vietiniams paslaugų teikėjams. Šios galimybės pasinaudojant internetiniais RATIS kanalais
turi būti užtikrinamos ne tik per infoterminalus, bet ir naudojantis kitais komunikacijos įrankiais,
kompiuteriais, planšetiniais kompiuteriais, telefonais. Dažnai naudojamas turizmo informacijos
sklaidos modelis rodo požiūri į turizmo informaciją nei kaip į pagrindinį ir esmini turizmo vystymo
faktorių, o kažkokį „dekoratyvinį“ elementą.
Siekiant, kad turizmas Utenos regione būtų konkurencingas, modernios informacinės sistemos
sukūrimas taps lemiamu ir esminiu turizmo plėtros infrastruktūriniu įrankiu. Šiuolaikinė turizmo
plėtra, kaip ir bet kurios kitos ūkio dalies veikla ir valdymas yra nebekonkurencingas, jeigu
neskiriamas išskirtinis dėmesys ir investicijos turizmo informacijai bei informacijos infrastruktūrai.
6.3. Utenos regiono turizmo trasų prioritetas
Kryptingos investicijos įrengiant turizmo trasas leistų suformuoti didelį kultūrinį ir rekreacinį
potencialą turinčių autoturizmo, dviračių ir vandens turizmo trasų tinklą Rytų Aukštaitijoje, tai yra,
išplėtoti regione viešąją turizmo infrastruktūrą, taip sudarant palankias sąlygas Lietuvos ir užsienio
turistams, keliaujantiems automobiliais, dviračiais ir bevarikliais laivais. Sukūrus patrauklią turizmo
trasų infrastruktūrą būtų sudarytos sąlygos pritraukti bei išlaikyti turistus, tuo pačiu bus skatinama
teritorijų ekonominė ir socialinė raida, aktyvinama turizmo veikla Lietuvoje. Rytų Aukštaitijos turizmo
trasos apimtų visų keliavimo būdų trasas,- autoturizmo, dviračių turizmo ir vandens turizmo bet
didžiausių investicijų pareikalautų automobilių turizmo ir dviračių turizmo trasos.
Rytų Aukštaitijos regiono lygmens turistinių trasų sistema aktuali plėtojant visas turizmo rūšis
regione: aktyvaus poilsio turizmui, kaimo turizmui, kultūriniam turizmui, ekologiniam turizmui,
sveikatingumo turizmui. Pavyzdžiui, net ir ekologinio turizmo, sietino su nacionalinio ir regioninių
parkų ištekliais, turistų srautų padidinimas ir pritraukimas, apskritai, įmanomas tik planuojant geresnį
parkų pasiekiamumą automobilių keliais, bei sudarant geresnes sąlygas keliauti autotransportu, naudoti
keliavimui skirtingas turizmo priemones, - dviračius ar baidares atsivežtas automobiliais.
Rytų Aukštaitijos regioninio lygmens turizmo trasos ir jose esanti paslaugų infrastruktūros
įvairovė turi turėti aiškiai apibrėžtą tikslą – kuo ilgiau užlaikyti turistą ir sudaryti sąlygas jam pirkti
paslaugas. jungti svarbiausias turizmo rinkas (didieji Lietuvos miestai) su svarbiausiais Lietuvos
rekreacijos išteklių arealais. Šios trasos turėtų apjungti nacionalinį ir regioninius parkus,
reprezentuojančius regiono kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę.
Nacionalinių vandens turizmo trasų specialusis planas nurodo, kad turizmo trasų infrastruktūros
įrengimui tinkamiausios yra miškingos arba iš dalies miškingos vietos, pakrantės. Jų konkrečios
rekreacinės savybės priklauso nuo kranto ir miško derinio. Tinkamiausios pakrantės vandens turizmo
infrastruktūrai įrengti yra apaugusios pušynais. Ypač svarbūs faktoriai svarbūs stovyklavietės vietai:
šlaitų aukštis, dydis ir geologinės savybės, saulėtų dienų ir valandų skaičius, vidutiniai vėjai, sniego
danga ir pan. Nedidelės atviros erdvės, neaukštos miškingos pakrantės, sausi retoki bei vidutinio
tankumo pušynai, daugiausia pietų – pietvakarių arba vakarų ekspozicijos yra tinkamiausios poilsiui
pakrantės ir daro vietovę komfortiška. Atokvėpio vietos, poilsiavietės ir stovyklavietės gali buti dviejų
tipu – pasiekiamos tik iš vandens arba pasiekiamos ir iš vandens, ir iš sausumos.
Pagrindinės viešosios turizmo infrastruktūros vystymo ir erdvinio organizavimo priemonės turi
atitikti šiuos reikalavimus:
101
numatomu įrengti stovyklaviečių ar kempingu plotai turi neviršyti 1,0 ha;
įrengiamu prieplaukų plotas neturi buti didesnis kaip 0,2 ha;
įrengiamu automobiliu stovėjimo vietų (aikšteliu) plotas neturi buti didesnis kaip 0,5 ha;
Atokvėpio vieta naudojama kaip turistų trumpalaikio poilsio vieta, nakvynė šioje teritorijoje
negalima dėl minimalios infrastruktūros. Joje numatyta būtina įranga: sutvarkytas (įrengtas) išlipimas,
suolai, stalai, informaciniai stendai. Informaciniuose stenduose pateikti informacija apie vandens
turizmo trasas, infrastruktūrą, dirbtines bei natūralias kliūtis ir lankytinus gamtos ir kultūros paveldo
objektus, bei jų pasiekiamumą. Preliminari įrengimo kaina siekia 30 000 Lt.
Nacionalinių vandens turizmo trasų specialusis planas specialiojo plano sprendiniu
konkretizavimo stadijoje pateikia preliminarius tipinius poilsio ir nakvynės vietų variantus:
minimalaus lygio - 4 vietų stovyklavietė, vidutinio lygio - 8 vietų stovyklavietė, aukšto lygio – tai 14–
20 vietų stovyklavietė. Toliau analizuojami tik stovyklaviečių įrengimo kaštai, kadangi jų įrengimas
lyginant su atokvėpio vietomis ir poilsiavietėmis yra brangiausias.
Minimalaus dydžio stovyklavietė, yra skirta 4 palapinėms, po 50 kv. m., su žvyruotu
privažiavimu automobiliniu transportu, naudojama kaip vandens turistų kelionės tarpinio sustojimo
vieta. Joje numatyta būtina įranga: smėliu piltas 20 m. pakrantės ruožas, aikštelių palapinėms
planiravimas ir vejos atnaujinimas, keturios laužavietės, šiukšlių konteineris ir biotualetas, lieptas,
informacinis stendas. Informaciniuose stenduose pateikti informacija apie vandens turizmo trasas,
infrastruktūra, dirbtines bei natūralias kliūtis ir lankytinus gamtos ir kultūros paveldo objektus bei jų
pasiekiamumą. Preliminari įrengimo kaina siekia 70 000 Lt.
Vidutinio dydžio stovyklavietėje yra suprojektuotas patogus asfaltbetonio dangos privažiavimas,
stovyklavietė yra skirta 4 - 5 palapinėms (po 50 kv.), su lauko baldais, paplūdimiu, biotualetu, šiukšlių
surinkimu, pavėsinėmis. Todėl papildomai numatyta įrengti asfaltbetonio dangos privažiavimą su
automobilių stovėjimo aikštele. Preliminari įrengimo kaina apie 150.000 Lt.
Maksimalaus dydžio stovyklavietė yra skirta ir vandens turistams, ir kitiems lankytojams,
mėgstantiems poilsį prie vandens kur gali apsistoti iki 14–20 poilsiautojų ar turistų. Tokio tipo
poilsiavietėje yra teikiamos plaukimo priemonių nuomos paslaugos, yra įrengtos sporto aikštelės,
automobilių stovėjimo aikštelė, žvyruoti takai, su tualetais bei dušais, teritorijos apšvietimu, vietiniais
vandentiekio tinklais ir buitiniu nuotekų valymo įrenginiais. Preliminari įrengimo kaina apie 500.000
Lt.
Kempingas, kaip ir maksimalaus dydžio stovyklavietė, yra skirtas ir vandens turistams ir kitiems
lankytojams. Siūlomo tipo kempinge taip pat turi buti teikiamos plaukimo priemonių nuomos
paslaugos, įrengtos sporto aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelė, žvyruoti takai, poilsio namelis (iki
200 m2) su tualetais bei dušais, teritorijos apšvietimu, vietiniais vandentiekio tinklais ir buitinių
nuotekų valymo įrenginiais. Būtina papildoma įranga: smėliu piltas 20 m. pakrantės ruožas, aikštelių
palapinėms planiravimas ir vejos atnaujinimas, laužavietės, šiukšlių surinkimas ir biotualetai, lieptas,
informacinis stendas. Informaciniuose stenduose pateikti informacija apie vandens turizmo trasas,
infrastruktūra, dirbtines bei natūralias kliūtis ir lankytinus gamtos ir kultūros paveldo objektus bei jų
pasiekiamumą. Preliminari įrengimo kaina apie 1.000.000 Lt.
Sustojimo ir nakvynės vietų turizmo trasoje pasiekiamumo klausimai turi buti sprendžiami
projektavimo stadijoje, todėl šioje studijoje remiamasi Nacionalinių vandens turizmo trasų
specialiajame plane apibūdintais tipiniais projektais. Siūlomuose tipiniuose sprendimuose
privažiavimams numatyta: mažo ir vidutinio lygio stovyklavietėse - 750 m2 ir maksimalaus dydžio
stovyklavietėje - 3300 m2, įvertinant automobiliu stovėjimo vietas. Kiekvienu konkrečiu atveju, šie
skaičiai turėtų buti koreguoti priklausomai nuo atstumo iki pagrindinio kelio, dangos būklės, poreikio
ji rekonstruoti ar statyti.
102
Įrengiant prieplauką, joje turi buti stacionari krantinė ar kitas plūduriuojantis įrenginys, prie
kurio gali saugiai priplaukti, švartuotis, išplaukti mažieji, pramoginiai, sportiniai ir asmeniniai laivai
bei saugiai įlipti ar išlipti keleiviai; atitinkamas gylis prie krantinės, užtikrinantis saugų mažųjų,
pramoginių, sportinių ir asmeninių laivų priplaukimą, išplaukimą bei manevravimą lėta eiga.
Siūlomu mobilių prieplaukų statinių kompleksą sudaro prieplaukos kranto dalis, plaukiojanti
dalis ir jas jungiantis tiltelis. Plaukiojanti dalis – vandeniui atsparus pontonas, padalintas į kelias
sekcijas, užpildytas iš vidaus putu polistirolu, ir inkasuotas inkarais. Jei mobili prieplauka
įrenginėjama motorizuoto transporto vandens turizmo priemonėms, ant pontono gali buti sumontuota
tvirtinimo prie kranto ir laivų švartavimosi įranga. Prieplaukos kranto dalis – ant poliu įrengta aikštelė
su apsauginiais turėklais, prie kurios tvirtinimas tiltelis, jungiantis krantą su plaukiojančiu pontonu.
Įrengiamas privažiavimas prie prieplaukos, organizuojamas šiukšlių surinkimas, informacinis stendas.
Prieplaukų naudojimo sezonas – nuo balandžio 15 d. iki spalio 15 d. Preliminari įrengimo kaina apie
50.000 Lt.
Įrengiant stacionarią prieplauką, joje turi buti stacionari krantinė ar kitas plūduriuojantis
įrenginys, prie kurio gali saugiai priplaukti, švartuotis, išplaukti mažieji, pramoginiai, sportiniai ir
asmeniniai laivai bei saugiai įlipti ar išlipti keleiviai; atitinkamas gylis prie krantinės, užtikrinantis
saugų priplaukimą, išplaukimą bei manevravimą lėta eiga; informacinė lentelė, kurioje nurodytas
prieplaukos pavadinimas bei registracijos numeris. Už jos kranto link gali buti įrengiamas
privažiavimas prie prieplaukos, organizuojamas šiukšlių surinkimas, informacinis stendas. Prieplaukų
naudojimo sezonas – nuo balandžio 15 d. iki spalio 15 d. Preliminari įrengimo kaina apie 250.000 Lt.
Automobiliu stovėjimo vietos (aikštelės) gali buti įrenginėjamos įvairiais būdais: žolės dangos,
žvyruotos dangos, asfaltbetonio dangos. Automobiliu stovėjimo aikšteliu dydis turi buti derinamas
techninio projekto rengimo metu, prisitaikant prie kraštovaizdžio ir nedarant žalos aplinkai.
Rekonstruojant automobiliu stovėjimo vietas gali buti gerinama infrastruktūra, t.y. gerinama danga,
statomi nurodomieji ženklai, turistiniai stendai ir pan. Taip pat gali buti didinama teritorija, bet ne
daugiau nei 0,5 ha.
Lentelė 21. Nacionalinių vandens turizmo trasų specialiojo plano viešosios turizmo infrastruktūros objektų Aukštaitijos NP
ežeryne suvestinė
Objekto pavadinimas ir tipas (stovyklavietė,
poilsiavietė, atokvėpio vieta)
Vieta
(vandens telkinys, adresas arba skl. Nr.)
Žemės nuosavybė,
operatorius
Preliminarus
investicijų poreikis,
Lt.
Ripelialaukio stovyklavietė Baluošo ež. vak. krante privati 150.000
Kadagynas. Atokvėpio vieta Baluošo ež. rytiniame krante valstybinė 10.000
Atokvėpio vieta Srovinaičio ež. rytiniame krante valstybinė 10.000
Stovyklavietė Srovinaičio ež. šiauriniame krante privati 70.000
Almajo (Ginučių) stovyklavietė Almajo ež. rytiniame krante. Minčiagirės
g-jos 214 kv. 1,6 skl.; 211 kv. 27,34 skl valstybinė 20.000
Pakaso stovyklavietė Pakaso ež. š. vakariniame krante privati 150.000
Linkmeno stovyklavietė Linkmeno ež. šiauriniame krante
Minčiagirės gir. 343 kv. 21,22 skl. valstybinė 20.000
Ginučių piliakalnis. Atokvėpio vieta Linkmeno ež. š. vakariniame krante valstybinė 20.000
Ladakalnis. Atokvėpio vieta Linkmeno ež. vakariniame krante valstybinė 20.000
Naujoji brasta. Poilsiavietė Žeimenos upės dešiniajame krante tie
Naujosios brastos gyv.
privati 70.000
103
Objekto pavadinimas ir tipas (stovyklavietė,
poilsiavietė, atokvėpio vieta)
Vieta
(vandens telkinys, adresas arba skl. Nr.)
Žemės nuosavybė,
operatorius
Preliminarus
investicijų poreikis,
Lt.
Žeimenos vingiai. Atokvėpio vieta Žeimenos upės kairiajame krante valstybinė 20.000
Žeimenos (Buivydų) stovyklavietė Žeimenos upės kairiajame krante ties
pietine parko riba
privati 150.000
Rūgšteliškio stovyklavietė
Uteno ež. rytiniame krante. Minčiagirės
gir. 131 kv. 34 skl.; 141 kv. 21 skl.; 143
kv. 1 skl.
privati 20.000
Ineigos stovyklavietė Būkos upės dešiniajame krante valstybinė 40.000
Igaunio stovyklavietė Žeimenio ež. p. rytiniame krante privati 40.000
Žeimenio poilsiavietė Žeimenio ež. pietiniame gale valstybinė 40.000
Žeimenio stovyklavietė Zeimenio ež. pietiniame gale privati 150.000
Viso siūlomi 35 infrastruktūros nauji ir rekonstruojami objektai: prieplauka - 1 objektas,
stovyklavietės - 23 objektai, poilsiavietės - 2 objektai, atokvėpio vietos - 9 objektai. Preliminarus lėšų
poreikis (įskaitant projektavimą) 2.790.000 Lt.
Lentelė 22. Nacionalinių vandens turizmo trasų specialiojo plano viešosios turizmo infrastruktūros objektų Žeimenos
turistinėje trasoje suvestinė.
Objekto pavadinimas ir tipas (stovyklavietė,
poilsiavietė, atokvėpio vieta)
Vieta
(vandens telkinys, adresas arba skl. Nr.)
Žemės nuosavybė,
operatorius
Preliminarus
investicijų poreikis,
Lt.
Poilsiavietė, prie Žeimenos upės,
Aukštagirio g.
55 trasos km, Žeimenos g. kv. 104, skl. 4 Valstybinė 100.000
Stovyklavietė 50 trasos km Privatus 150.000
Stovyklavietė Meškerinėje, prie
Žeimenos upės, Žeimenos g.
38 trasos km, Žeimenos g. kv. 115,
skl.13a.
Valstybinė 150.000
Viso siūloma įrengti 3 infrastruktūros objektus: stovyklavietės - 2 objektai, poilsiavietė - 1
objektas. Preliminarus lėšų poreikis 400.000 Lt.
Lentelė 23. Nacionalinių vandens turizmo trasų specialiojo plano viešosios turizmo infrastruktūros objektų Dubingos
turistinėje trasoje suvestinė.
Objekto pavadinimas ir tipas (stovyklavietė,
poilsiavietė, atokvėpio vieta)
Vieta
(vandens telkinys, adresas arba skl. Nr.)
Žemės nuosavybė,
operatorius
Preliminarus
investicijų poreikis,
Lt.
Prieplauka Asvejos ež, Molėtų r, Dubingiai valstybinė 70.000
Stovyklavietė Dubingiai Asvejos ež, Molėtų r, Dubingiai valstybinė 70.000
Prieplauka Asvejos ež, Molėtų r, Gurakalnė km. valstybinė 80.000
Stovyklavietė Liudgarda Asvejos ež, Molėtų r, Skauroniškių km. valstybinė 70.000
Prieplauka Asvejos ež, Svenčionių r, Zingių km. privati 80.000
Stovyklavietė Zingiai Asvejos ež, Svenčionių r, Zingių km. valstybinė 150.000
Stovyklavietė „Bekepuriai" Asvejos ež, Svenčionių r, Bekepurių km. valstybinė 50.000
Stovyklavietė „Abuojučiai" Asvejos ež, Svenčionių r, Abejučių km. valstybinė 70.000
Matakienių stovyklavietė 25 trasos km (Dubinga) Valstybinė 150.000
104
Viso siūloma rekonstruoti arba įrengti: stovyklavietės - 6 objektai, prieplaukas - 3 objektas.
Preliminarus lėšų poreikis 790.000 Lt
Lentelė 24. Nacionalinių vandens turizmo trasų specialiojo plano viešosios turizmo infrastruktūros objektų Lakajos
turistinėje trasoje suvestinė.
Objekto pavadinimas ir tipas (stovyklavietė,
poilsiavietė, atokvėpio vieta)
Vieta
(vandens telkinys, adresas arba skl. Nr.)
Žemės nuosavybė,
operatorius
Preliminarus
investicijų poreikis,
Lt.
Stovyklavietė 63 trasos km, Lakajos upė, netoli
Lamaninos kaimo
valstybinė 150.000
Stovyklavietė 55 trasos km, Lakajos upė, netoli Rimkų
kaimo
valstybinė 150.000
Stovyklavietė Vilkasląsčio kaimas privati 150.000
Stovyklavietė Argirdiškės kaimas privati 150.000
Stovyklavietė Lakajos ežero (Žukaučiznos) stovyklavietė valstybinė 100.000
Stovyklavietė Juodųjų Lakajų stovyklavietė valstybinė 100.000
Atokvėpio vieta Juodųjų Lakajų ežeras, Ščiūrio pusiasalyje valstybinė 20.000
Atokvėpio vieta Prie Apkartų kaimo valstybinė 20.000
Stovyklavietė Juodųjų Lakajų ežeras, prie Kertuojos
kaimo
privati 150.000
Kempingas Baltųjų Lakajų ežeras, netoli Mindūnų
gyvenvietės
Žemė valstybinė,
operatorius
privatus
500.000
Stovyklavietė Baltųjų Lakajų ežeras, prie Rudesos kaimo valstybinė 100.000
Stovyklavietė Baltųjų Lakajų ežeras, prie Kamužės
kaimo
valstybinė 80.000
Stovyklavietė Bučeliškės kaimas teritorija privati 150.000
Stovyklavietė Juodakampio kaimas privati 150.000
Stovyklavietė Juodiškės kaimas privati 150.000
Viso siūloma rekonstruoti arba įrengti: stovyklavietės - 12 objektų, kempingas - 1 objektas,
atokvėpio vietos - 2 objektai. Preliminarus lėšų poreikis 2.070.000 Lt
Nacionalinio lygmens autoturizmo trasų specialusis planas konstatuoja, kad didžiojoje galimų
trasų dalyje Aukštaitijos regione labai trūksta arba apskritai nėra jokios paslaugų infrastruktūros,
būtinos keliaujantiems automobiliu. Daugumoje galimų trasų, daugelyje etapų beveik šimtus kilometrų
nesutinkamos degalinės, nėra jokių maitinimo taškų, techninio aptarnavimo centrų. Prie upių ir ežerų
stovyklaviečių, tinkamų apsistoti autoturistams, beveik nėra. Saugomose teritorijose stovyklaviečių
skaičius yra ribotas, statyti palapines ir stovyklauti kitose vietose yra draudžiama, be to, nesaugu.
Kempingų, motelių, viešbučių paslaugų trūksta. Taigi dalis galimų trasų neturi jokio aptarnavimo ir
yra nutolę nuo kompleksinių paslaugų infrastruktūros centrų. Nėra galimybės nacionalinius ir
regioninius parkus traktuoti kai kompleksinės paslaugų infrastruktūros vietoves. Dauguma jų
neprisitaikę teikti nakvynės, maitinimo ar pramogų paslaugas, todėl turėtų būti traktuojami, kaip
trumpalaikio lankymo vietos. Pasirinkus šią alternatyvą, trasos įrengimo projektas turėtų atskirai
išanalizuoti trasos paslaugų ir infrastruktūrinę aplinką, patikslinti esamą padėtį.
Atsižvelgiant į Rytų Aukštaitijos regiono išskirtinį ypatumą, ežeryną ir itin dėkingas vandens
turizmui upes, vandens turizmo trasų plėtojimas gali būti efektyvus turizmo plėtros prioritetas regione,
105
apimantis visų regiono savivaldybių plėtros interesus. Kryptingos investicijos į vandens turizmo trasų
įrengimą Rytų Aukštaitijoje skatintų aktyvųjį vandens turizmą regione, suformuojant vandens turizmo
trasų tinklą. Šis tinklas suvienytų pavienes savarankiškai susiformavusias regiono turistines trasas.
Tokiu būdu turimi vandens ištekliai būtų tikslingai išnaudojami vietiniam ir atvykstamajam turizmui.
skatinti.
Pažymėtina, kad vadovaujantis teisės aktais viešosios turizmo infrastruktūros objektai gali buti
įrengiami vandens turizmo trasų 1 km zonoje. Taigi tai apimtų nemažą arealą investicijoms plėtoti.
Rytų Aukštaitijos turistinio regiono vandens turizmo trasų tinklą sudarytų turistinės vandens trasos bei
viešoji turizmo infrastruktūra įtakos zonoje (1 km nuo kranto linijos).
Nacionalinių vandens turizmo trasų specialusis planas numato Aukštaitijos ežeryno ir
Žeimenos (su Lakaja ir Dubinga) turistinę trasą, Šventosios turistinę trasą (su Antalieptės mariomis ir
Sartų ežeru). Remiantis šio plano sprendiniai gali būti įgyvendinama kryptingo investavimo programa
plėtojant vandens trasas regione. Nacionalinių vandens turizmo trasų specialusis planas rekomenduoja
tolesniam specialiojo plano sprendiniu įgyvendinimui techninius projektus rengti ne atskiroms
stovyklavietėms ar poilsiavietėms, bet po atskira techninį projektą kiekvienai trasai. Tokie projektai
detalizuotų numatomus techninius sprendinius bei patikslintų būtinus projektavimo, įrengimo ir
priežiūros kaštus. Toks techninių projektų generalizavimo principas, leistų greičiau parengti aukštos
kokybės projektus, taip pat sukurti ar sustiprinti regiono įvaizdį.
Rytų Aukštaitijos turistinio regiono turizmo trasos formuotų nuoseklų trasų tinklą, apimantį
visus Rytų Aukštaitijos rajonus, atvertų keliavimo galimybes ir prieigą prie turizmo išteklių turistams
keliaujantiems ir automobiliais ir dviračiais ir baidarėmis. Toks vientisas trasų tinklas sudaro geras
galimybes kurti įvairius automobilių, autokemperių, dviračių, pėsčiųjų ir vandens turizmo rinkos
produktus, lanksčiai komponuoti regioninius ir vietinius maršrutus, pasirinkti įvairios trukmės keliones
skirtingų amžiaus grupių, keliavimo stiliaus ir poreikių dviratininkų grupėms.
Rytų Aukštaitijos regione siūlomos šios dviračių trasos:
Giedraičiai – Anykščiai. Trasa praeitų iš Giedraičių pro Molėtus, Kairionis, Balninkus, Kurklius
į Anykščius. Siūlomos trasos bendras ilgis 73,68 km
Anykščiai – Zarasai. Trasa praeitų iš Anykščių pro Keblonių kaimą, Burbiškį, Mačionys,
Leliūnus, Pakalnius, Uteną, Sudeikius, Alaušus, Užpalius, Ilčiukus, Likančius, Vosgėlius, Brogiškes,
Dusetas, Vasaknas, Antalieptę, Vencavus, Zablatiškes, Ditkūnus, ir ateitų į Zarasus. Trasa praeitų pro
šias lankytinas vietas: Anykščių regioninio parka, Mieliaušiškio etnografinis kaimą, Burbiškio dvaro
rūmus ir parka, Bijeikių piliakalnį, Piliakalnio kalną, Rubikių piliakalnį, Buivydų piliakalnį,
Mozūriškių mitologinį akmenį, Gečiūnų mitologinį akmenį, Vėjo malūną, Pakalnių piliakalnį ir
Pakalnių geomorfologinį draustinį, Vosgėlių piliakalnį, Antalgės piliakalnį, Natkūnų piliakalnius,
Utenos miestą, Vestuvių kalną, Sirutėnų muziejų, Nolėnų piliakalnį, Baltakarčių piliakalnį, Alaušo
ežerą, Maneičių piliakalnį, Bikuškio dvarą, Užpalių piliakalnį, Užpalių bažnyčią ir dvarą, vandens
malūną, Lygiamiškio piliakalnį, Krokulės šaltinį, Užpalės atodangą, Šeimyniškių piliakalnį, Degėsių
vandens malūną, Gailiešonių piliakalnį, Likančių piliakalnį, Vaiskūnų geomorfologinį draustinį,
Vosgėlių piliakalnį, Sartų regioninį parka, Vasaknų parka, Zibičiūnų piliakalnį, Antalieptės bažnyčią,
vienuolyną ir vandens malūną, Lūžų piliakalnį, Verslavos piliakalnį, Gražutės regioninį parka,
Landiškių piliakalnį, Vencavų piliakalnį, vėjo malūną, Narkyčių piliakalnį, Mukulių ąžuolą, Ditkūnų
vandens malūną. Šios trasos nuo Anykščių bendras ilgis 128,73 km.
Įrengiant sausumos trasų dalis, siekiant taupyti valstybės lėšas ir paspartinti regiono dviračių
trasų sistemos plėtrą, pirmiausia siūlome nužymėti dviračių trasas tuose keliuose ir gatvėse, kurių
parametrai ir eismo intensyvumas leidžia dviračių eismą bendrame sraute arba yra įrengtos techninės
eismo saugumą užtikrinančios priemonės. Tam tikslui savivaldybių, valstybinių parkų direkcijų ir kitų
suinteresuotų institucijų iniciatyva tikslinga rengti dviračių trasų nužymėjimo ir ženklinimo techninius
projektus.
106
Tolesnis žingsnis būtų įgyvendinti dviratininkų eismo saugumą užtikrinančias priemones
magistraliniuose, krašto ir rajoniniuose keliuose, su kuriais siejamos Rytų Aukštaitijos regiono
dviračių trasos ir kuriuose eismo intensyvumas yra didelis. Siūloma įrengti atskirus dviračių takus arba
dviratininkams skirtą eismo juostą, susikirtimuose su didelio intensyvumo keliais įrengti viadukus arba
tunelius, taikyti kitas technines eismo saugumo priemones. Asfaltuoti valstybinės reikšmės rajoninius
kelius su žvyro danga ar jų ruožus, su kuriais siejamos regiono dviračių trasos. Tose trasų atkarpose,
kuriose kelio dangos plotis bei dangos būklė neatitinka techninių reikalavimų, siūloma platinti kietą
kelio dangą ir gerinti jos kokybę. Rajoniniuose ir vietinės reikšmės I-II kategorijos keliuose minimalus
rengiamas asfalto dangos plotis turėtų būti ne mažesnis kaip 5,5 m, III kategorijos asfaltuotų vietinės
reikšmės kelių - 4,5 m. Kai kuriose vietinių kelių atkarpose asfalto dangos plotis galėtų būti ir 3,5 m.
Tolesnis etapas būtų įrengti dviračių takus trasų atkarpose, kuriose nėra jokio kelio, įrengti kietą
dangą, miško ir lauko keliuose būklę pritaikant juos ne tik turizmo, bet ir ūkinėms vietinių gyventojų
reikmėms. Planuojamas dviračių trasas siūloma sujungti su jau esamais bei planuojamais įrengti
dviračių takais miestų prieigose ir miestų dviračių takų tinklais.
Lentelė 25. Dviračių trasos nuo Giedraičių iki Anykščių aprašas.
Trasos
atkarpos
pavadinima
s
Atkarpos
ilgis, km
Susieto
kelio
Nr.
Susieto kelio
kategorija/
eismo
intensyvumas
Dangos
tipas Lankytini objektai ir turizmo infrastruktūra bei paslaugos
Giedraičiai-
Molėtai 23,47 172 Krašto / 404 Asfaltas
Giedraičių parduotuvė ir maitinimo paslaugos
Piliakiemių piliakalnis
Padvarių piliakalnis
Stovyklavietė Verbylų miške
Kulundžių piliakalnis
Didžiokų koplytėlė-mauzoliejus
Didžiokų piliakalnis (Švedų kalnas)
Dviračių trasos nuo Giedraičių iki Anykščių aprašas
Molėtai
Nakvynės, informacijos, maitinimo, sveikatos apsaugos paslaugos ir
infrastruktūra.
Molėtų krašto muziejus
Stovyklavietės ir kaimo turizmo sodybos prie Luokesų, Bebrusų,
Siesarties, Rudesos ežerų.
Molėtai-
Kairionys 3,76 119 Krašto/ 600 Asfaltas
Kairionys -
Balninkai 17,34 2806
Rajoninis/
376 Asfaltas
Gilužių gatvinis kaimas; Avilčių akmuo; Vališkių piliakalnis; Kaimo
turizmo sodyba Antalaušių k.
Balninkai-
Kurkliai
11,94 1201
Rajoninis/
433
Žvyras Baldono geomorfologinis draustinis; Vargulių piliakalnis; Perkalių
pilkapis; Valių mitologinis akmuo; Virintos hidrografinis draustinis;
Trakinių piliakalnis (Milžinkapis); Janonių piliakalnis; Buleikių
piliakalnis; Kurklių parduotuvė 4,6 Asfaltas
Kurkliai -
Anykščiai
5,5 1201 Rajoninis/
433 Asfaltas
Anykščių regioninio parko turizmo infrastruktūra ir paslaugos.
Vetygalos atodanga
Akmuo “Puntukas”
Karalienės liūno šaltinis
Pašventupio akmuo (“Puntuko brolis”)
Šlavėnų mitologinis akmuo
2,1 1245 Rajoninis/
73 Asfaltas
4,97 Vietinis Asfaltas
Anykščiai
Anykščių regioninio parko turizmo infrastruktūra ir paslaugos:
apgyvendinimo, maitinimo, stovyklaviečių, informacijos, laisvalaikio ir
kt. A.Baranausko ir A.Vienuolio muziejus
IŠ VISO 73,68
Siūlomos trasos bendras ilgis 73,68 km. Trasa siejama su:
krašto keliais – 27,23 km (36,9 %),
rajoniniais keliais – 41,48 km (56,3 %),
vietiniais keliais – 4,97 (6,7 %).
Trasos dangos tipai:
61,74 (83,8 %) – asfalto danga,
11,94 km (16,2 %) – žvyro danga,
107
Lentelė 26. Dviračių trasos nuo Anykščių iki Zarasų aprašas
Trasos atkarpos
pavadinimas
Atkarpos
ilgis, km
Susieto
kelio
Nr.
Susieto kelio
kategorija/
eismo
intensyvuma
s
Dangos
tipas Lankytini objektai ir turizmo infrastruktūra bei paslaugos
Anykščiai
Anykščių regioninio parko turizmo infrastruktūra ir paslaugos:
apgyvendinimo, maitinimo, stovyklaviečių, informacijos,
laisvalaikio ir kt.
A.Baranausko ir A.Vienuolio muziejus
Anykščiai -
Keblonys 2,84 1207
Rajoninis/
410 Asfaltas
Keblonys –
Burbiškis –
Mačionys -
Leliūnai
4,59 Vietinis Žvyras
Mieliaušiškio etnografinis kaimas
Burbiškio dvaro rūmai ir parkas
Bijeikių piliakalnis
Piliakalnio kalnas
Rubikių piliakalnis
Buivydų piliakalnis
Mozūriškių mitologinis akmuo
Gečiūnų mitologinis akmuo
Vėjo malūnas Anykščių regioninio parko turizmo infrastruktūra
prie Rubikių ežero: apgyvendinimo, stovyklaviečių, kaimo
turizmo.
12,60 1221 Rajoninis/
119 Žvyras
Leliūnai -
Pakalniai
1,6 4919
Rajoninis/
158
Asfaltas Pakalnių piliakalnis
Pakalnių ąžuolas
Pakalnių geomorfologinis draustinis
Stovyklavietės infrastruktūra 5,9 Žvyras
Pakalniai -
Utena 10,42 4903
Rajoninis/
132 Žvyras
Vosgėlių piliakalnis
Vosgėlių akmuo
Antalgės piliakalnis
Natkūnų piliakalniai
Kaimo turizmo paslaugos ir stovyklavietės infrastruktūra prie Ilgio
ežero.
Utena
Utenos turizmo infrastruktūra ir paslaugos: apgyvendinimo,
informacijos, maitinimo, laisvalaikio ir kt.
Muziejus
Pašto rūmai
Vestuvių kalnas
Utena -
Sudeikiai 9,45 4901
Rajoninis/
(2153) 238 Asfaltas
Sirutėnų muziejus
Nolėnų piliakalnis ir akmuo
Kirklių akmuo (Patkavinis)
Baltakarčių piliakalnis
Sudeikiai
Turizmo infrastruktūra ir paslaugos prie Alaušo ežero:
kaimo turizmo, kempingo, stovyklavietės infrastruktūra ir kt.
Maneičių piliakalnis
Muziejus
Sudeikiai -
Alaušai 6,90 4901
Rajoninis/
238 Asfaltas Bikuškio dvaras
Alaušai -
Užpaliai 7,38 1210
Rajoninis/
178 Žvyras
Užpaliai
Užpalių piliakalnis
Užpalių bažnyčia ir dvaro pastatai
Vandens malūnas
Lygiamiškio piliakalnis (Geniupio kalnas)
Krokulės šaltinis
Muziejus
Turizmo infrastruktūra ir paslaugos neišplėtotos
Užpaliai –
Ilčiukai -
Likančiai
11,52 5310 Rajoninis/
393 -632 Žvyras
Šventosios kraštovaizdžiai
Užpalės atodanga
Šeimyniškių piliakalnis
Degėsių vandens malūnas
Gailiešonių piliakalnis (Kepurkalnis)
Likančių piliakalnis
Vaiskūnų geomorfologinis draustinis
Stovyklaviečių infrastruktūra neišplėtota
Likančiai –
Vosgėliai – 4,74 5310
Rajoninis/
393 Žvyras
Vosgėlių piliakalnis
Muziejus
108
Trasos atkarpos
pavadinimas
Atkarpos
ilgis, km
Susieto
kelio
Nr.
Susieto kelio
kategorija/
eismo
intensyvuma
s
Dangos
tipas Lankytini objektai ir turizmo infrastruktūra bei paslaugos
Brogiškės -
Dusetos 5,5 Asfaltas
Kaimo turizmo paslaugos Pakniškių k.
Dusetos
Sartų regioninio parko turizmo infrastruktūra ir paslaugos:
apgyvendinimo, maitinimo, informacijos, kaimo turizmo,
laisvalaikio ir kt. stovyklaviečių infrastruktūra neišplėtota.
Dusetos –
Vasaknos -
Antalieptė
5,50 4901 Rajoninis/
238 Asfaltas
Vasaknų parkas
Zibičiūnų piliakalnis
Vaizdingos Vasaknų apylinkės
Kaimo turizmo paslaugos
5,74 Vietinis Žvyras
1,15 5324 Rajoninis/
77 Asfaltas
Antalieptė
Antalieptės bažnyčia
Vienuolynas ir vandens malūnas
Lūžų piliakalnis
Lūžų akmuo
Verslavos piliakalnis
Gražutės regioninio parko turizmo infrastruktūra ir paslaugos.
Neišplėtota.
Antalieptė –
Vencavai
3,0 Vietinis Žvyras Landiškių piliakalnis
Dvi pušys “sesės”
Vencavų piliakalnis
Vencavų vėjo malūnas
Narkyčių piliakalnis (Juodasis kalnas)
Kaimo turizmo paslaugos 5,60 5305
Rajoninis/
712 Žvyras
Vencavai –
Zablatiškės 8,25 5305
Rajoninis/
712 Žvyras
Zablatiškės –
Ditkūnai –
Zarasai
1,5 5305
Rajoninis/
712
Žvyras Mukulių ąžuolas
Ditkūnų vandens malūnas 10,9 Asfaltas
Zarasai
Zarasų turizmo infrastruktūra ir paslaugos: maitinimo,
apgyvendinimo, informacijos, laisvalaikio, kempingo, kaimo
turizmo ir kt.
Krašto muziejus
Dviračių takų tinklas
Zarasai –
Valstybinė
siena
3,65 A6 Magistralė Asfaltas Kaimo turizmo paslaugos
IŠ VISO 128,73
Trasos nuo Anykščių bendras ilgis 128,73 km. Trasos atšaka siejama su:
magistraliniais keliais – 3,65 km (2,8 ),
krašto keliais – 0 km (0 ),
rajoniniais keliais – 111,75 km (86,8 ),
vietiniais keliais – 13,33 km (10,4 ).
Trasos atšakos dangos tipai:
47,49 km (36,9 %) – asfalto danga,
81,24 km (63,1 ) – žvyro danga,
0 km (0 %) – kita danga ar be dangos.
Poilsio sustojimo vietos parinktos įvertinus dviračių tako atkarpos ilgį, vietos sąlygas,
technologinį tinkamumą, žemės nuosavybę, specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, veiklos
apribojimus. Nacionalinių dviračių trasų specialiajame plane poilsiavietės buvo parenkamos
valstybinės reikšmės miškuose. Atokvėpio vietos išdėstytos urbanizuotose teritorijose - valstybinėje
viešojo naudojimo poilsio objektų žemėje. Parenkant sustojimo vietas, nagrinėjama gamtinė ir
kultūrinė aplinka, esama infrastruktūra., atstumai nuo planuojamos dviračių trasos, lankytinų objektų.
109
Prie svarbesnių lankytinų objektų gali būti suprojektuotos aikštelės, talpinančios 3-4 dviratininkų
grupes (30-40 žmonių). Tokių aikštelių plotas – 0,10 – 0,20 ha. Prie mažiau lankomų objektų ar
mažiau svarbesnėse aikštelėse projektuojamos 0,10 – 0,15 ha aikštelės, kurios talpintų 1-2 dviratininkų
grupes (10-20 žmonių). Siūlomas vienu metu orientacinis maksimalus poilsiavietės ir atokvėpio vietos
talpumas – žmonių grupė, kurią sudaro 10-12 dviratininkų.
Aikštelių vieta patikslinama ir dydis bus nustatomas rengiant trasos techninį projektą įvertinus
dviračių eismo intensyvumą ir pobūdį. Siekiant mažesnių aikštelės įrengimo sąnaudų aplinkos
pakeitimai turi būti minimalūs: nežymūs žemės lyginimo darbai, šalinami tik labiausiai trukdantys
medžiai ir krūmai. Poilsiavietė ar atokvėpio vieta turi būti pakankamai lygi. Šlapias, kauburiuotas,
kupstuotas su iškilusiomis medžių šaknimis paviršius turi būti išlygintas, įrengta sutvirtinto grunto
danga.
Rengiant techninius dviračių trasų nužymėjimo projektus, dviračių takų įrengimo detaliuosius,
specialiuosius planus ir juos patvirtinus techninius projektus siūlomi dviračių trasų techniniai
sprendiniai gali būti tikslinami, atskirais atvejais ir keičiami (koreguojama trasa ar jos atkarpa,
taikomos kitos eismo saugumo priemonės, parenkamos kitos vietos poilsio aikštelėms ir kt.). Dėl
techninių sprendinių keitimo sprendimą priima projektą tvirtinanti institucija. Techninės priemonės
dviračių trasom įrengti parinktos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais statybos reglamentais ir
statybos normatyviniais dokumentais. Parenkant konkrečias technines priemones trasų atkarpoms buvo
įvertintas eismo intensyvumas siejamų kelių atkarpose ir eismo intensyvumo augimo prognozė iki
2015 metų.
Dėl šalies ekonomikos augimo krovininio eismo intensyvumas gali žymiai išaugti
magistraliniuose ir krašto keliuose. Rytų Aukštaitijos regiono dviračių trasoms, susietoms šiais keliais,
siūloma įrengti dviračių takus šalia kelių. Dviračių trasos siejamos su valstybinės reikšmės rajoniniais
keliais, kuriuose eismo intensyvumas yra mažesnis kaip 1000 automobilių per parą (daugumoje 200-
800 automobilių per parą). Todėl vadovaujantis Bevariklio transporto įstatymo 8.2 straipsniu dviračių
trasos gali būti įrengiamos ir pažymimos valstybinės reikšmės rajoniniuose ir vietinės reikšmės
keliuose – kur yra mišrus transporto priemonių srautas, kai eismo intensyvumas mažesnis kaip 1500
automobilių per parą.
Lentelė 27. Trasos sprendinių aprašas.
Atkarpos
pavadinimas
Ilgis
km
Susieto
kelio Nr./
kilometrai
Susieto kelio
kategorija/
eismo
intensyvumas
Susieto
kelio
esama
danga,
plotis/
numatoma
danga,
plotis
Siūlomi sprendiniai
Eismo
saugumo
priemonės
Reikalingos
sąnaudos
mln. .Lt
Pastabos
Giedraičiai
Giedraičių miestelio
žemėje siūloma įrengti
aukštelę
0,04
Giedraičiai-
Molėtai 23,47
172/28
172/51 Krašto / 404
A 6(9)
A 6(9)
Paženklinti ir atskirti
1,0 m asfaltuotas
kelkraščio juostas iš
abiejų kelio pusių,
riboti leistiną greitį iki
70 km/h.
Kelio
ženklai,
horizontali
dangos
ženklinimo
juosta,
inžinierinės
priemonės
greičio
slopinimui
0,12
Kazokų
miškas
Kazokų valstybiniame
miške įrengti aikštelę 0,05
Molėtai Miesto gatvėmis
Molėtai-
Kairionys 3,76 119
Krašto/
600
-
A, 3,0
Įrengti dviračių taką
krašto kelio 119
Molėtai-Anykščiai
dešinėje pusėje, kelio
juostoje
Kelio
ženklai 1,13
110
Atkarpos
pavadinimas
Ilgis
km
Susieto
kelio Nr./
kilometrai
Susieto kelio
kategorija/
eismo
intensyvumas
Susieto
kelio
esama
danga,
plotis/
numatoma
danga,
plotis
Siūlomi sprendiniai
Eismo
saugumo
priemonės
Reikalingos
sąnaudos
mln. .Lt
Pastabos
Kairionys-
Balninkai 17,34
2806/0,0
2806/17,4 Raj./ 376
A 6(8)
A 6(8)
Paženklinti ir atskirti
1,0 m asfaltuotas
kelkraščio juostas iš
abiejų kelio pusių,
riboti leistiną greitį iki
70 km/h.
Kelio
ženklai,
horizontali
dangos
ženklinimo
juosta,
inžinierinės
priemonės
greičio
slopinimui
0,09
Balninkai
Balninkuose prie
Alaušo ež. siūloma
įrengti aikštelę
0,05
Balninkai-
Kurkliai
11,94
(1,8)
(6,05)
1201/30,5
1201/14,0
22,0-23,8
24,97-
31,01
Raj./ 433
Ž, 8
A 6(8)
Rekonstruoti kelią,
įrengiant asfaltbetonio
dangą.
Paženklinti ir atskirti
1,0 m asfaltuotas
kelkraščio juostas iš
abiejų kelio pusių,
riboti leistiną greitį iki
70 km/h.
Kelio
ženklai,
horizontali
dangos
ženklinimo
juosta ,
inžinierinės
priemonės
greičio
slopinimui
9,55
(1,1)
(3,7)
Numatyta
asfaltuoti
2011-2015
metų
programoj
e 7,85 km
4,6 A 6(8)
A 6(8)
Paženklinti ir atskirti
1,0 m asfaltuotas
kelkraščio juostas iš
abiejų kelio pusių,
riboti leistiną greitį iki
70 km/h.
Kelio
ženklai,
horizontali
dangos
ženklinimo
juosta,
inžinierinės
priemonės
greičio
slopinimui
0,10
Sankryža
su
magistrale
A6
Įrengti
skirtingų
lygių
dviratinink
ų-pėsčiųjų
perėją
Kurkliai -
Anykščiai
5,5 1201/14,0
1201/8,5 Raj./ 433
A 6(8)
A 6(8)
Paženklinti ir atskirti
1,0 m asfaltuotas
kelkraščio juostas iš
abiejų kelio pusių,
riboti leistiną greitį iki
70 km/h.
Kelio
ženklai,
horizontali
dangos
ženklinimo
juosta,
inžinierinės
priemonės
greičio
slopinimui
0,03
Prie
Puntuko
ak. yra
aikštelė
2,1 1245/0,0
1245/2,1 Raj./73
A 4-5(6)
A4-5 (6)
Siūloma važiuoti
dviračiais mišriame
sraute, ribojant leistiną
greitį iki 50 km/h
Kelio
ženklai,
inžinierinės
priemonės
greičio
slopinimui
0,01
4,97 Vietinis A 4-5(6)
A4-5 (6)
Siūloma važiuoti
dviračiais mišriame
sraute, ribojant leistiną
greitį iki 50 km/h
Kelio
ženklai,
inžinierinės
priemonės
greičio
slopinimui
0,02
Anykščiai
IŠ VISO 383,37 50,01
BENDRAS TRASOS ILGIS 383,37 km
TRASA SIEJAMA SU: TRASOS DANGOS TIPAI:
Vietiniais keliais – 67,67 km Esami keliai su asfalto danga –
260,86 km
111
Rajoniniais keliais – 227,46 km Esami keliai su žvyro danga –
97,81 km
Krašto keliais – 80,22 km Esami keliai su kita danga ar be
dangos – 24,7 km
Magistraliniais keliais – 8,02 km
Esamais dviračių takais – 0 km
Lentelė 28. Dviračių trasos nuo Anykščių iki Zarasų sprendinių aprašas.
Atkarpos
pavadinimas
Ilgis,
km
Susieto
kelio Nr.
Susieto kelio
kategorija/
eismo
intensyvumas
Susieto
kelio
esama
danga,
plotis/
numatoma
danga,
plotis
Siūlomi sprendiniai
Eismo
saugumo
priemonės
Reikalingos
sąnaudos
mln. Lt
Pastabos
Anykščiai Miesto gatvėmis
Anykščiai -
Keblonys 2,84
1207/0,0
12072,5 Raj./ 410
A 6(8)
A 6(8)
Paženklinti ir atskirti
1,0 m asfaltuotas
kelkraščio juostas iš
abiejų kelio pusių,
riboti leistiną greitį
iki 70 km/h.
Kelio
ženklai,
horizontali
dangos
ženklinimo
juosta,
inžinierinės
priemonės
greičio
slopinimui
0,02
Keblonys –
Burbiškis –
Mačionys -
Leliūnai
4,59 Vietinis/n.d. Ž, 7-9
A 5(8)
Rekonstruoti kelią,
įrengiant
asfaltbetonio dangą.
Važiuoti dviračiais
bendrame sraute
Kelio
ženklai,
inžinierinės
priemonės
greičio
slopinimui
2,75
12,60 1221/13,4
1221/0,6 Raj./ 119
Ž, 8
A 6(8)
Rekonstruoti kelią,
įrengiant
asfaltbetonio dangą.
Paženklinti ir atskirti
1,0 m asfaltuotas
kelkraščio juostas iš
abiejų kelio pusių,
riboti leistiną greitį
iki 70 km/h.
Kelio
ženklai,
horizontali
dangos
ženklinimo
juosta
10,10
Leliūnai -
Pakalniai
1,6
4919/0,0
4919/7,4
1,1-7,0
km
Rajoninis/
158
A 6(8)
A 6(8)
Paženklinti ir atskirti
1,0 m asfaltuotas
kelkraščio juostas iš
abiejų kelio pusių,
riboti leistiną greitį
iki 70 km/h.
Kelio
ženklai,
horizontali
dangos
ženklinimo
juosta
5,20
(3,6)
(5,9) Ž, 8
A 6(8)
Rekonstruoti kelią,
įrengiant
asfaltbetonio dangą.
Paženklinti ir atskirti
1,0 m asfaltuotas
kelkraščio juostas iš
abiejų kelio pusių,
riboti leistiną greitį
iki 70 km/h.
Kelio
ženklai,
horizontali
dangos
ženklinimo
juosta
Kelią
numatyta
asfaltuoti
pagal 2011-
2015 m
programą
Pakalnių
valstybiniame miške
siūloma įrengti
aikštelę
0,03
Pakalniai - Utena 10,42 4903/10,4
4903/0,0 Raj. 132
A 6(9)
A 6(9)
Paženklinti ir atskirti
1,0 m asfaltuotas
kelkraščio juostas iš
abiejų kelio pusių,
riboti leistiną greitį
iki 70 km/h.
Kelio
ženklai,
horizontali
dangos
ženklinimo
8,34
112
Atkarpos
pavadinimas
Ilgis,
km
Susieto
kelio Nr.
Susieto kelio
kategorija/
eismo
intensyvumas
Susieto
kelio
esama
danga,
plotis/
numatoma
danga,
plotis
Siūlomi sprendiniai
Eismo
saugumo
priemonės
Reikalingos
sąnaudos
mln. Lt
Pastabos
Anykščiai Miesto gatvėmis
Utena
Nuo Utenos miesto
ribos iki kapinių yra
jau tiesiamas
pėsčiųjų-dviračių
takas
Utena - Sudeikiai
9,45
4901/2,2
4901/11,6
Raj./ (2153)
238
A 6(8)
A 6(8)
Paženklinti ir atskirti
1,0 m asfaltuotas
kelkraščio juostas iš
abiejų kelio pusių,
riboti leistiną greitį
iki 70 km/h.
Kelio
ženklai,
inžinierinės
priemonės
greičio
slopinimui,
horizontali
dangos
ženklinimo
juosta
7,56
Eismo
intensyvumas
2153a/d yra
Utenos
miesto ribose
Prie Utenos,
valstybiniame miške
siūloma įrengti
aikštelę
0,03
Sudeikiai
Sudeikiai -
Alaušai 6,90
4901/11,6
4901/18,5
Raj./
238
A 6(8)
A 6(8)
Paženklinti ir atskirti
1,0 m asfaltuotas
kelkraščio juostas iš
abiejų kelio pusių,
riboti leistiną greitį
iki 70 km/h.
Kelio
ženklai,
inžinierinės
priemonės
greičio
slopinimui,,
horizontali
dangos
ženklinimo
juosta
0,03
Eismo
intensyvumas
2153a/d yra
Utenos
ribose
Alaušai -
Užpaliai 7,38
1210/0,0
1210/7,4 Raj./ 178
Ž, 8
A 6(8)
Rekonstruoti kelią,
įrengiant
asfaltbetonio dangą.
Paženklinti ir atskirti
1,0 m asfaltuotas
kelkraščio juostas iš
abiejų kelio pusių,
riboti leistiną greitį
iki 70 km/h.
Kelio
ženklai,
horizontali
dangos
ženklinimo
juosta
5,90
Užpaliai
Užpalių miestelio
žemėje siūloma
įrengti aikštelę
Užpaliai –
Ilčiukai -
Likančiai
11,52
(7,0)
5310/23,7
5310/12,2
Raj./ 393-
632
Ž, 8-9
A 6(8)
Rekonstruoti kelią,
įrengiant
asfaltbetonio dangą.
Paženklinti ir atskirti
1,0 m asfaltuotas
kelkraščio juostas iš
abiejų kelio pusių,
riboti leistiną greitį
iki 70 km/h.
Kelio
ženklai,
horizontali
dangos
ženklinimo
juosta,
horizontali
dangos
ženklinimo
juosta
8,82
Prie Paščio ež. ir
kelio 18/16 km, kur
prie kelio priartėja
Šventosios up.
siūloma įrengti
poilsio-atokvėpio
aikšteles kelio
juostoje
0,02
113
Atkarpos
pavadinimas
Ilgis,
km
Susieto
kelio Nr.
Susieto kelio
kategorija/
eismo
intensyvumas
Susieto
kelio
esama
danga,
plotis/
numatoma
danga,
plotis
Siūlomi sprendiniai
Eismo
saugumo
priemonės
Reikalingos
sąnaudos
mln. Lt
Pastabos
Anykščiai Miesto gatvėmis
Likančiai –
Vozgėliai –
Brogiškės -
Dusetos
4,74 5310/12,2
5310/4,0
Raj./ 393
Ž, 8
A 6(8)
Rekonstruoti kelią,
įrengiant
asfaltbetonio dangą.
Paženklinti ir atskirti
1,0 m asfaltuotas
kelkraščio juostas iš
abiejų kelio pusių,
riboti leistiną greitį
iki 70 km/h.
Kelio
ženklai,
horizontali
dangos
ženklinimo
juosta,
horizontali
dangos
ženklinimo
juosta
3,80
5,50 5310/4,0
5310/2,0
A 5(8)
A 5(8)
Paženklinti ir atskirti
1,0 m asfaltuotas
kelkraščio juostas iš
abiejų kelio pusių,
riboti leistiną greitį
iki 70 km/h.
Kelio
ženklai,
inžinierinės
priemonės
greičio
slopinimui
0,05
Dusetos
Dusetos –
Vasaknos -
Antalieptė
5,50
4901/1,5
4901/6,0
Raj./
238
A 4-5(8-
9)
A 4-5(8-
9)
Siūloma važiuoti
dviračiais mišriame
sraute, ribojant
leistiną greitį iki 70
km/h
Kelio
ženklai,
inžinierinės
priemonės
greičio
slopinimui
0,10
Eismo
intensyvumas
2153a/d yra
Utenos
ribose
5,74 Vietinis/n.d.
Ž, 5-7
A
4,5(6,5)
Rekonstruoti kelią,
įrengiant
asfaltbetonio dangą.
Siūloma važiuoti
dviračiais mišriame
sraute, ribojant
leistiną greitį iki 50
km/h
Kelio
ženklai,
inžinierinės
priemonės
greičio
slopinimui
3,45
1,15 5324/0,0
5324/1,2 Raj./77
A 6(8)
A 6(8)
Paženklinti ir atskirti
1,0 m asfaltuotas
kelkraščio juostas iš
abiejų kelio pusių,
riboti leistiną greitį
iki 70 km/h.
Kelio
ženklai,
inžinierinės
priemonės
greičio
slopinimui
0,01
Antalieptė
Miestelio gatvėmis,
kabančiu tiltu per
Šventąją, pažintiniu
taku
Kelio
ženklai
sankryžoje
su krašto
keliu 178
Antalieptė-
Purvynė –
Vencavas
3,00 Vietinis/n.d.
Ž, 6
A
4,5(6,5)
Rekonstruoti kelią,
įrengiant
asfaltbetonio dangą.
Siūloma važiuoti
dviračiais mišriame
sraute, ribojant
leistiną greitį iki 50
km/h
Kelio
ženklai,
inžinierinės
priemonės
greičio
slopinimui
1,80
5,60 5305/25,0
5305/19,4 Raj./ 712
Ž, 6-7
A 5(7)
Rekonstruoti kelią,
įrengiant
asfaltbetonio dangą.
Paženklinti ir atskirti
1,0 m asfaltuotas
kelkraščio juostas iš
abiejų kelio pusių,
riboti leistiną greitį
iki 70 km/h.
Kelio
ženklai,
horizontali
dangos
ženklinimo
juosta
3,85
(3,59)
Numatyta
asfaltuoti
pagal 2006-
2010 m
programą
114
Atkarpos
pavadinimas
Ilgis,
km
Susieto
kelio Nr.
Susieto kelio
kategorija/
eismo
intensyvumas
Susieto
kelio
esama
danga,
plotis/
numatoma
danga,
plotis
Siūlomi sprendiniai
Eismo
saugumo
priemonės
Reikalingos
sąnaudos
mln. Lt
Pastabos
Anykščiai Miesto gatvėmis
Vencavai –
Zablatiškės 8,25
5305/19,4
5305/11,2 Raj./ 712
Ž, 8
A 6(8)
Rekonstruoti kelią,
įrengiant
asfaltbetonio dangą.
Paženklinti ir atskirti
1,0 m asfaltuotas
kelkraščio juostas iš
abiejų kelio pusių,
riboti leistiną greitį
iki 70 km/h.
Kelio
ženklai,
horizontali
dangos
ženklinimo
juosta
5,75
(4,10)
Numatyta
asfaltuoti
pagal 2006-
2010 m
programą
Krakynės miškas
Krakynės
valstybiniame miške
siūloma įrengti
aikštelę
Zablatiškės -
Mukuliai–
Ditkūnai-Zarasai
1,50
5305/12,4
5305/0,0 Raj./ 712
Ž, 8
A 6(8)
Rekonstruoti kelią,
įrengiant
asfaltbetonio dangą.
Paženklinti ir atskirti
1,0 m asfaltuotas
kelkraščio juostas iš
abiejų kelio pusių,
riboti leistiną greitį
iki 70 km/h.
Kelio
ženklai,
horizontali
dangos
ženklinimo
juosta
1,20
10,9 A 5(8)
A5 (8)
Paženklinti ir atskirti
1,0 m asfaltuotas
kelkraščio juostas iš
abiejų kelio pusių,
riboti leistiną greitį
iki 70 km/h.
Kelio
ženklai,
horizontali
dangos
ženklinimo
juosta
0,10
Zaraso ež.
pakrante yra
nutiestas
pėsčiųjų –
dviračių
takas(kelio
Zarasai-
Antalieptė
dešinėje
pusėje)
Romancų miškas
Romancų
valstybiniame miške
siūloma įrengti
aikštelę
0,03
Zarasai Miesto gatvėmis
Zarasai –
Valstybinė siena 3,65 A6
Magistralė /
1048
-/
A, 3.0
Įrengti dviračių taką
magistralės A6
Kaunas-Zarasai-
Daugpilis kairėje
pusėje, kelio
juostoje
Kelio
ženklai 1,10
IŠ VISO 128,73 70,04
Pastaba. Pasirinkus šią alternatyvą, inicijuojant investicinį projektą informacija turėtų būti tikslinama ir
identifikuojamos į galimas grėsmes.
BENDRAS TRASOS ILGIS 128,73 KM
TRASA SIEJAMA SU:
Vietiniais keliais – 13,33 km. Esami keliai su asfalto danga – 47,49 km
Rajoniniais keliais – 111,75 km. Esami keliai su žvyro danga – 81,24 km
Krašto keliais – 0 km. Esami keliai be dangos – 0 km
Magistraliniais keliais – 3,65 km
Esamais dviračių takais – 0 km
115
SIŪLOMOS PRIEMONĖS9:
Asfaltuoti vietinių kelių – 13,33 km (10,36 %)
Asfaltuoti rajoninių kelių su žvyro danga – 57,49 km (44,66 %) (iš jų 19,75 km (34,4 %) numatyta
asfaltuoti pagal 2006-2015 m programą, 11,29 mln. Lt)
Įrengti dviračių takų – 3,65 km (2,84 %)
Paženklinti ir atskirti 1,0 m asfaltuotas kelkraščio juostas iš abiejų kelio pusių, riboti leistiną greitį iki
70 km/h – 105,1 km (81,64 %)
Paženklinti trasą kelyje ir leisti važiuoti dviračiais mišriame sraute, ribojant leistiną automobilių greitį
iki 50 km/h - 8,74 km (6,79 %)
Žemės nuosavybė. Žemės nuosavybės ir veiklos apribojimų požiūriu nagrinėtos tik tos
prioritetinių nacionalinių dviračių trasų atkarpos, kuriose numatoma įrengti dviračių takus, taip pat
poilsio–atokvėpio aikšteles. Duomenys ir nurodymai dviračių takų techniniam projektavimui pateikti
lentelėse.
Siūlomų dviračių takų įrengimas, tikėtina, palies 32 privačius sklypus Utenos regione.
Siekiant taupyti valstybės lėšas ir projekto įgyvendinimo laiką, dviračių takus tikslinga rengti
kelio juostoje. Tačiau neretai kelio juostos dalis yra gražinta buvusiems žemės savininkams. Todėl
dviračių takų įrengimo veikla bet kuriuo atveju palies privačios žemės savininkus.
Lentelė 29. Utenos regione siūlomų įrengti dviračių takų žemės nuosavybė
Eilės
Nr. Vieta
Tako atkarpos
ilgis, km
Privačios žemės
sklypo kadastrinis Nr.
Taikomos
specialiosios žemės ir
miško naudojimo
sąlygos
1. Molėtai - krašto kelio Nr. 119 ir rajoninės reikšmės
kelio Nr. 2806 sankryža 4,13
6237/2:271
6237/2:84
6237/2:98
6237/2:248
6237/2:165
6237/2:86
6237/2:247
6237/2:167
6237/2:182
6237/2:185
6237/2:85
6237/2:2
6237/2:8
6237/2:171
6237/2:170
6237/2:12
6237/2:158
6237/2:16
6237/2:20
6237/2:5
6237/2:116
6237/2:29
II. Kelių apsaugos
zonos
2. Zarasai - Valstybinės sienos kirtimo punktas ties
Smėlyne 3,73
4320/1:171
4320/1:175
4343/1:295
4320/1:40
4320/1:37
4320/1:206
4320/1:205
4320/1:213
4320/1:216
4343/3:44
II. Kelių apsaugos
zonos
Poilsiaviečių ir atokvėpio vietų įrengimo ir naudojimo reglamentai. Parinktos vietos, skirtos
poilsio ir atokvėpio (trumpalaikio sustojimo) vietoms keliaujantiems dviratininkams įrengti.
9Tam tikroms trasos atkarpoms siūloma keletas priemonių, todėl procentų suma nelygi 100
116
Poilsiaviečių ir atokvėpio vietų įrengimo bei naudojimo reglamentų tikslas – nustatyti sustojimo vietų
struktūrą, plotą, lauko baldų bei kitos poilsiavimui reikalingos įrangos poreikį, naudojimo
reikalavimus.
Siūlomos - 2 atokvėpio vietos ir 7 poilsiavietės dviratininkams Utenos regione
Lentelė 30. Utenos regiono teritorijoje siūlomų poilsiaviečių ir atokvėpio vietų apibūdinimas.
Nr.
plane Pavadinimas Adresas
Plotas,
ha
Taikomos
specialiosios žemės ir
miško naudojimo
sąlygos
Pagrindinė
tikslinė žemės
naudojimo
paskirtis
Nuosavybės forma
1. Poilsiavietė
Kazokų miške
Molėtų rajono
savivaldybė
Giedraičių seniūnija
Kazokų miškas
Žalvarių kadastro
vietovė
0,10 –
0,20
II. Kelių apsaugos
zonos
Miškų ūkio
paskirties žemė
Valstybinės reikšmės
miškas
2. Poilsiavietė prie
Balninkų kaimo
Molėtų rajono
savivaldybė
Balninkų seniūnija
Balninkų kaimas
Balninkų kadastro
vietovė
0,10 –
0,20
II. Kelių apsaugos
zonos
XXIX. Vandens
telkinių apsaugos
juostos ir zonos
Kitos paskirties
žemė
Valstybinė viešojo
naudojimo poilsio
objektų žemė. Šalia
ež. Alaušas
3. Poilsiavietė prie
Mačionių kaimo
Anykščių rajono
savivaldybė
Skiemonių seniūnija
Mačionių kaimas
Mačionių kadastro
vietovė
0,10 –
0,20
II. Kelių apsaugos
zonos
XXIX. Vandens
telkinių apsaugos
juostos ir zonos
XXXIV. Nacionaliniai
ir regioniniai parkai
Šalia kaimo Rubikių
ežeras pakrantė
neprivatizuota, kaimo
turizmo sodyba
4. Poilsiavietė prie
Pakalnių miške
Utenos rajono
savivaldybė
Leliūnų seniūnija
Pakalnių miškas
Leliūnų kadastro
vietovė
0,10 –
0,20
II. Kelių apsaugos
zonos
Miškų ūkio
paskirties žemė
Valstybinės reikšmės
miškas
5.
Atokvėpio vieta
prie Utenos
miesto
Utenos rajono
savivaldybė
Utenos miestas
0,10 –
0,15
II. Kelių apsaugos
zonos
Kitos paskirties
žemė
Valstybinė viešojo
naudojimo poilsio
objektų žemė
6.
Atokvėpio vieta
prie Užpalių
miestelio
Utenos rajono
savivaldybė
Užpalių seniūnija
Užpalių miestelis
Užpalių kadastro
vietovė
0,10 –
0,15
II. Kelių apsaugos
zonos
Kitos paskirties
žemė
Valstybinė viešojo
naudojimo poilsio
objektų žemė
7. Poilsiavietė prie
Ilčiukų kaimo
Utenos rajono
savivaldybė
Užpalių seniūnija
Ilčiukų kaimas
Užpalių kadastro
vietovė
0,10 –
0,20
II. Kelių apsaugos
zonos
XXIX. Vandens
telkinių apsaugos
juostos ir zonos
Miškų ūkio
paskirties žemė
Nuo Užpalių miestelio
iki Ilčiukų kaimo
privažiuojant
Šventosios upės kilpą
yra privatus sklypas
Nr. 8274/5:306. Už jo
laisvas valstybinis
žemės fondas. Toliau
vėl parsideda privatūs
sklypai
8. Poilsiavietė prie
Paščio ežero
Zarasų rajono
savivaldybė
Dusetų seniūnija
Davainių kaimas
Užtiltės kadastro
vietovė
0,10 –
0,20
II. Kelių apsaugos
zonos
XXIX. Vandens
telkinių apsaugos
juostos ir zonos
Miškų ūkio
paskirties žemė
Privatūs sklypai
Nr. 4370/3:323
4370/3:150
4370/3:187
4370/3:168
9.
Poilsiavietė prie
Krakynės
miškas
Zarasų rajono
savivaldybė
Degučių seniūnija
Krakynės miškas
Degučių kadastro
vietovė
0,10 –
0,20
II. Kelių apsaugos
zonos
Europinės svarbos
gamtinė vietovė –
Velniabalė
(LTZAR0022)
Miškų ūkio
paskirties žemė
Valstybinės reikšmės
miškas.
117
Nacionalinio lygmens autoturizmo specialiajame plane suformuota trasa „Aukštaitijos keliai“. Ši
trasa Nacionaliniame autorturizmo trasų specialiajame plane suplanuota, kaip einanti iš Vilniaus pro
Molėtus – Ignaliną – Dūkštą - Dusetos – Zarasus –– Rokiškį – Kupiškį – Anykščius – Ukmergę –
Molėtus, bet gali būti lengvai modifikuota į maršrutą Molėtai – Ignalina – Dūkštas - Zarasai – Dusetos
– Utena – Anykščiai – Molėtai, išimant iš maršruto miestus nesančius Utenos regione.
Pagal patvirtintą Nacionalinių autoturizmo trasų specialųjį planą reikia įgyvendinti šias trasų
kūrimo priemones:
Informacija turistams keliuose ir gatvėse. Įrengiami turizmo informacijos stendai prie poilsio ar
automobilių stovėjimo aikštelių, degalinių, pakelės paslaugų objektų, taip pat statomi
informaciniai kelio ženklai (637-642), informuojantys apie lankytiną objektą ar vietovę, ir
paslaugų ženklai (725, 722, 715), informuojantys apie objekto parengimą lankymui bei
teikiamas viešąsias turizmo paslaugas. Priemonės įgyvendinamos parengus Turizmo trasų,
lankytinų objektų ir vietovių ženklinimo tvarką ir autoturizmo trasos ženklinimo techninį
projektą. Trasos ženklai, informacijos stendai, automobilių stovėjimo aikštelės, pakelės
paslaugų objektai statomi už kelio juostos ribų.
Objektų ir vietovių paruošimas lankymui. Turizmo objektai paruošiami lankymui ir siejami su
informacija turistams keliuose ir gatvėse. Esant reikalui rengiami ir įgyvendinami
privažiavimų, automobilių stovėjimo aikštelių prie lankomų objektų ir jų infrastruktūros
(tualetų, atliekų surinkimo konteinerių vietos, turizmo informacijos stendai) techniniai
projektai. Viešoji turizmo infrastruktūra prie lankomų objektų įrengiama ž kelio juostos ribų.
Turizmo paslaugų plėtra. Suformuluojamos bendros nuostatos dėl motelių ir kempingų plėtros,
siejant jas su nykstančių kultūros paveldo objektų apsaugos ir naudojimo politika. Turizmo
paslaugos, apskričių ir savivaldybių viešoji turizmo infrastruktūra bei privačios paslaugos (tarp
jų motelių, kempingų, kaimo turizmo) plėtojamos prie autoturizmo trasų visur, kur to
nedraudžia teisės aktais nustatyti veiklos apribojimai. Viešosios higienos-sanitarinės paslaugos
autoturistams plėtotinos pakelės miestuose ir miesteliuose, prie turizmo informacijos ir
lankytojų centrų, degalinėse bei prie turizmo paslaugų objektų. Atsakomybė už šių objektų
plėtojimą ir priežiūrą turėtų būti suteikta savivaldos institucijoms bei privatiems paslaugų
teikėjams.
Lankytinų objektų atrankos kriterijai. Išanalizavus valstybės saugomų kultūros paveldo objektų,
taip pat kultūros paveldo paminklų sąrašus, gamtos paminklų sąrašą, muziejų sąrašą, turizmo
informacijos centrų ir valstybinių parkų direkcijų išleistą turistinę literatūrą, atlikus stebėjimus vietoje,
nustatyti šie lankytinų objektų parinkimo kriterijai:
Valstybės saugomi kultūros ir technikos paveldo objektai (piliakalniai, statiniai, architektūros
kompleksai ir ansambliai ir kt.);
Senamiesčiai;
Dvarų sodybos (valstybės ar savivaldybių nuosavybės objektai, tik turintys valstybės saugomo
kultūros paveldo ar kultūros paminklo statusą. Juose turėtų būti įsikūrę muziejai ar
ekspozicijos, teikiamos viešosios paslaugos);
Gamtos paminklai (įtraukti į oficialius gamtos paminklų sąrašus);
Muziejai (turintys muziejaus statusą, nuolat veikiantys);
Europos ir Lietuvos kultūrai reikšmingų asmenybių memorialiniai kompleksai;
Reikšmingų Europai ir Lietuvai istorinių įvykių vietos;
Tradicinių amatų centrai, kuriuose galima nuolat stebėti veiklą;
Vietovės arba gamtiniai kompleksai, kurie atspindi išskirtines Lietuvos kraštovaizdžio arba
gyvūnijos, augalijos ypatybes;
Atrenkant lankytinus objektus papildomai buvo nagrinėjami šie aspektai:
Atstumas nuo trasos ir galimybė privažiuoti bei pastatyti transporto priemonę. Automobiliu
nesunku pasiekti ir toliau nuo trasos nutolusius objektus, tačiau atstumas turi būti racionalus,
t.y. tiks, kad turistas nenuklystų nuo trasos, kuria keliauja. Paprastai atstumas iki objekto
118
neviršija 20 km. Tačiau jeigu objektas yra tikrai vertas jį pamatyti, su trasa siejami objektai
nutolę iki 50 km ir daugiau.
Objekto atvirumas lankytojams. Lankytinas objektas turi turėti nuolatinį darbo laiką, būti
atviras lankytojams ne tik renginių metu, bet nuolat nustatytu darbo laiku. Pageidautina, kad
lankytini objektai būtų atviri savaitgaliais, ypač turizmo sezono metu. Pastatą ar įrenginį turi
būti galimybė apžiūrėti ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus.
Objekto reikšmė Europos ir Lietuvos kultūrai ir istorijai. Šiuo požiūriu reikšmingi yra visi
Lietuvos lankytini materialaus paveldo objektai, valstybės saugomi kultūros paveldo objektai,
taip pat kultūros paveldo paminklai, gamtos paminklai, asmenybių memorialiniai kompleksai,
istorinių įvykių vietos.
Objekto pažintinė vertė. Vadovaujantis šiuo kriterijumi išbraukiami lankytini objektai, kurie
teikia turizmo paslaugas, tačiau neturi pažintinės vertės (turizmo bazės ir centrai,
daugiafunkciniai sporto centrai ir pan.); yra kultūros paveldo objektai, tačiau jų pažintinė vertė
yra specifinė (senosios kaimų kapinės, palaidojimai, pavieniai kryžiai, koplytstulpiai,
paminklai ir kiti pavieniai objektai); vietinės reikšmės asmenybių memorialinės vietos,
reikšmingos regiono mastu, bet nereikšmingos nacionaliniu mastu; smulkūs kraštotyros
muziejai ir pavienės vertybių kolekcijos, turinčios nedidelę pažintinę vertę.
Nacionalinio lygmens autoturizmo specialusis planas pateikia tokį atrinktų lankytinų objektų
sąrašą:
Degučių (Ažusamanės) piliakalnis A995P (Degučių k., Zarasų r. savivaldybė)
Dubingių piliavietė, vad. Pilies kalnu A847P (Dubingių k., Molėtų r. savivaldybė)
Mineikiškių piliakalnis A1006P (Mineikiškių k., Zarasų r. savivaldybė)
Senasis Utenos paštas (Utena, J. Basanavičiaus g. 36)
Siaurojo geležinkelio kompleksas G10KP(Anykščiai, Anykščių r. savivaldybė)
Šeimyniškėlių piliakalnis A976KP (Anykščiai, Anykščių r. savivaldybė)
Taurapilio piliakalnis A961KP(Aukštaitijos nacionalinis parkas, Utenos r. savivaldybė)
Utenos siaurojo geležinkelio stotis (Utena, Stoties g. 39)
Vėjo malūnas S477 (Vencavų k., Zarasų r.)
Antazavės dvaro sodyba G126K (Antazavės k., Zarasų r. savivaldybė)
Puntuko akmuo (Anykščiai, Anykščių r. savivaldybė)
Trainiškio ąžuolas (Aukštaitijos nacionalinis parkas)
Arklio muziejus (Niūronys, Anykščių r. savivaldybė)Molėtų krašto muziejus
(Molėtai, Utenos apskritis)
Siauruko istorijos ekspozicija Anykščių geležinkelio stotyje (Anykščiai);
Utenos kraštotyros muziejus (Utena)
Zarasų kraštotyros muziejus (Zarasai): Stelmužės bažnytinio meno muziejus (Stelmužės k.,
Zarasų rajonas)
Ginučių vandens malūno ekspozicija (Ginučiai, Aukštaitijos nacionalinis parkas)
Senovinės bitininkystės muziejus (Stripeikiai, Aukštaitijos nacionalinis parkas)
Arklio muziejus (Niūronys, Anykščių r. savivaldybė)
Molėtų krašto muziejus (Molėtai)
Siauruko istorijos ekspozicija Anykščių geležinkelio stotyje (Anykščiai);
Utenos kraštotyros muziejus (Utena)
Zarasų kraštotyros muziejus (Zarasai): Stelmužės bažnytinio meno muziejus (Stelmužės k.,
Zarasų rajonas)
Ginučių vandens malūno ekspozicija (Ginučiai, Aukštaitijos nacionalinis parkas)
Senovinės bitininkystės muziejus (Stripeikiai, Aukštaitijos nacionalinis parkas)
Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus (Anykščiai)
V. Valiušio keramikos muziejus su edukacine klase (Leliūnai, Utenos r. savivaldybė
Ladakalnis (Aukštaitijos nacionalinis parkas)
Anykščių bažnyčia.
119
Šis lankytinų objektų sąrašas yra nebaigtinis. Sąrašą galima pildyti ir ateityje, kai siūlomi ir
neįtraukti objektai atitiks pagrindinius lankytiniems objektams taikomus kriterijus (vertės statusas
(kultūros paveldas ar paminklas), muziejus ir kt.), nuolatinė ekspozicija, nuolatinis darbo laikas,
apsaugos užtikrinimas ir kt.)
Lankytini objektai, siejami su regiono autoturizmo trasomis, ruošiami lankymui palaipsniui. Už
paruošimą lankymui atsakingi lankytino objekto savininkai. Į paruošimo lankymui techninį projektą
turi būti įtraukimas ir kelių bei gatvių ženklinimas, privažiavimo dangos gerinimas (jeigu toks yra
reikalingas). Lankytinas objektas yra paruoštas lankymui kai:
Parengtos priemonės, nurodančios kaip rasti objektą (lankstinukai, informacija navigacinėje
sistemoje, kelio ženklai ir kt.);
Yra geras privažiavimas (geros kokybės danga);
Yra informacija (stenduose apie turizmo trasą, lankomą objektą ir aplinkinių objektų lankymo
schema);
Įrengta aikštelė pastatyti transporto priemonę;
Sutvarkyta objekto aplinka (suoliukai, takai, laiptai, atliekų surinkimo konteineriai, pagal
galimybes tualetai. Aplinka pritaikyta visų amžiaus grupių žmonėms);
Yra galimybė įsigyti lankomą objektą reprezentuojančių suvenyrų;
Įrengta ekspozicija, teikiamos paslaugos (pagal galimybes).
Esant reikalui rengiami ir įgyvendinami privažiavimų, automobilių stovėjimo aikštelių prie
lankomų objektų ir jų infrastruktūros (tualetų, atliekų surinkimo konteinerių vietos, turizmo
informacijos stendai) techniniai projektai. Objekto paruošimo lankymui projekte turi būti įtrauktas
geros kokybės privažiavimo prie objekto įrengimas, taip pat kelio ženklų bei nuorodų įrengimas.
Viešoji turizmo infrastruktūra prie lankomų objektų įrengiama už kelio juostos ribų.
Regiono keliuose ir gatvėse, kurios siejamos su regiono autoturizmo trasomis, siūloma statyti
kelių ženklus:
63710 Krypties rodyklė į lankytiną vietą.
638 Lankytinos vietos pavadinimas.
725 Lankytina vieta. Ženklas turėtų papildyti 637 ir 638 ženklus;
639 Krypties rodyklė į nacionalinius, regioninius parkus, valstybinius gamtinius
rezervatus, valstybinius gamtinius ir kompleksinius draustinius.
640 Nacionalinio, regioninio parko, valstybinio gamtinio rezervato, valstybinio
gamtinio ar kompleksinio draustinio pradžia.
641 Krypties rodyklė į istorinius nacionalinius, istorinius regioninius parkus,
valstybinius kultūrinius rezervatus.
642 Istorinio nacionalinio, istorinio regioninio parko, valstybinio kultūrinio
rezervato pavadinimas.
722 Informacijos centras. Turizmo, kelionių ar kitokios informacijos teikimo centras.
715 Tualetas.
Kelio ženklai statomi tik siejant juos su lankymui paruoštais arba ruošiamais lankytinais
objektais. Paruoštiems lankymui objektams kelio ženklai statomi teisės aktų nustatyta tvarka pagal
10
Ženklo numeris, nurodytas kelių eismo taisyklėse.
120
trasos ženklinimo techninį projektą. Ruošiamiems lankymui objektams kelio ženklai statomi paruošus
objektą lankymui, jeigu tai numatyta objekto paruošimo lankymui techniniame projekte.
Informaciniai stendai. Siekiant informuoti nacionalinėmis autoturizmo trasomis keliaujančius
turistus statomi informaciniai stendai. Stendai statomi prie esamų ar planuojamų įrengti pakelės poilsio
aikštelių, degalinių ir paslaugų objektų. Stendai statomi už valstybinio kelio juostos ribų.
Greta minėtų stendų siūloma turizmo trasas ženklinti 2D (dvimačiais) kodais . Jie leidžia,
nuskanavus grafinį kodą gauti neribotą informacijos kiekį iš susietos internetinės duomenų bazės į
mobilųjį telefoną.
Viešosios higienos-sanitarinės paslaugos autoturistams plėtotinos pakelės miestuose ir
miesteliuose, prie turizmo informacijos ir lankytojų centrų, degalinėse bei prie turizmo paslaugų
objektų. Atsakomybė už šių objektų plėtojimą ir priežiūrą turėtų būti suteikta apskričių viršininkų
administracijoms, savivaldos institucijoms bei privatiems paslaugų teikėjams.
Tikslinga viešosios higienos – sanitarines paslaugas (viešuosius tualetus) įrengti ir eksploatuoti
savivaldybių bei seniūnijų centruose, per kuriuos eina regiono turizmo trasos. Šios viešosios įstaigos
papildytų tokio tipo įstaigų tinklą, įrengimą pakelės aikštelėse ir būtų naudojamos ne tik turistų, bet ir
vietos gyventojų. Jų įrengimu ir eksploatacija rūpintųsi savivaldybės arba vietos bendruomenės,
vadovaudamosi valstybine viešosios higienos – sanitarinių paslaugų plėtros programa.
Tolesniam investicinių sprendinių įgyvendinimui reikia rengti techninius projektus. Įvertinant
skirtingas žemės nuosavybės sąlygas turizmo trasų projektų įgyvendinimui siūlomi keli budai.
Pirmasis būdas, kai žemė, kurioje numatoma viešoji infrastruktūra, yra valstybinė ir įrengtą
infrastruktūros objektą taip pat administruos valstybės ar savivaldybės institucija (įstaiga ar įmonė,
toliau - valstybės/savivaldybės institucija), arba nuomos sutartimi ši teisė bus perduota privačiam
operatoriui. Tokiu atveju pirmiausiai rengtinas techninis projektas. Būtina įvertinti ar yra parengtas
teritorijos topografinis pagrindas, nes nuo to tiesiogiai priklauso techninio projekto vertė. Toliau,
atliekamas projekto įrengimas teritorijoje. Atsakingas vykdytojas – valstybės/savivaldybės institucija
(miškų urėdija, parko direkcija, Savivaldybės administracija). Objekto eksploataciją, einamąją
priežiūrą vykdo ir administruoja valstybės/savivaldybės institucija (miškų urėdija, parko direkcija,
Savivaldybės administracija). Objekto eksploatacijos teisės, nuomos sutarties pagrindu, gali buti
perduotos privačiam objekto operatoriui.
Antrasis būdas, kai žemės nuosavybė valstybinė, objektą įgyvendinanti ir eksploatuojanti
valstybės/savivaldybės institucija: miškų urėdija, parko direkcija, Savivaldybės administracija.
Detalusis sklypo planas rengiamas tada, kai yra poreikis projektuojamai teritorijai padalinti zonomis ir
sklypais, iš kurių viename bus įrenginėjamas viešosios turizmo infrastruktūros objektas. Objekto
įgyvendinimui reikalingas techninis projektas. Projekto atsakingas vykdytojas –valstybės/savivaldybės
institucija (miškų urėdija, parko direkcija, Savivaldybės administracija); Einamąją priežiūrą vykdo ir
administruoja valstybės/savivaldybės institucija (mišku urėdija, parko direkcija, Savivaldybės
administracija).
Trečiasis būdas, kai žemė privati. Objektą įgyvendinanti ir eksploatuojanti institucija, - privatus
subjektas. Detalusis planas rengiamas tada, kai yra poreikis projektuojamai teritorijai padalinti
zonomis ir sklypais, iš kurių viename bus įrenginėjamas turizmo infrastruktūros objektas. Techninis
projektas – objekto įgyvendinimui reikalingas techninis projektas, būtina įvertinti ar yra parengtas
teritorijos topografinis pagrindas, nes nuo to tiesiogiai priklauso techninio projekto vertė, jei
valstybinės institucijos iniciatyva yra rengiamas susijusios trasos techninis projektas, privatus
subjektas gali buti projekto sprendiniuose. Už įgyvendinimą atsakingas vykdytojas – privatus
subjektas. Einamąją priežiūrą vykdo ir administruoja privatus subjektas.
Pagal Nacionalinių vandens turizmo trasų specialiojo plano planavimo programa vandens
turizmo trasos - tai suplanuoti aktyvaus poilsio vandens turizmo maršrutai ir juose esanti viešoji
turizmo infrastruktūra keliauti plaukiojimo priemonėmis, pagal galimybes lankant turistinius objektus.
Planavimo objektą sudaro – vidaus hidrografinis tinklas, apsistojimo vietos (trasoje), trasos ženklai
121
(nuorodos), lankytini objektai bei nakvynės infrastruktūra, privažiavimai, natūralios ir dirbtinės kliūtys
trasoje. Projektuojant trasą reikia suplanuoti vandens turizmo infrastruktūros objektus (apsistojimo
vietas) – kempingus, stovyklavietes, poilsiavietes ir atokvėpio vietas. Vandens turizmo trasą sudaro:
turistinės vandens trasos bei viešoji turizmo infrastruktūra įtakos zonoje (1 km nuo kranto linijos).
Įtakos zona, remiantis esamos būklės analizės preliminariais rezultatais ir eksperimentiniais tyrimais,
laikoma teritorija, apimanti po viena kilometrą į abi puses nuo upės vagos. Tačiau ši teritorija ypač
svarbi tik dėl to, kad ji plaukiant vandens turizmo priemonėmis yra pėsčiomis pasiekiama nuo trasos.
Dėl šios priežasties Nacionaliniame specialiajame plane į trasų infrastruktūros įtakos zona yra įtraukti
lankytini gamtos ir kultūros paveldo objektai, kurie suteikia trasoms daugiau patrauklumo. Įrengiant
vandens turizmo trasų infrastruktūrą trasos zonoje rekomenduojama gamtos ir kultūros paveldo
objektu valdytojams lankytinus kultūros paveldo objektus pritaikyti lankymui. Poilsio ir nakvynės
vietų įrengimas rekomenduojamas kas 10 km. Esminis, pats svarbiausias, bet pigiausiai įgyvendinamas
veiklos aspektas vandens turizmo trasų plėtroje yra vandens turizmo informacijos sistema, kurią turėtų
sudaryti trasų ženklinimas vietovėje ir analogiškai trasu ženklinimas informacinėje medžiagoje.
Trasoms ženklinti vietovėje siūlomi du budai: trasų kilometražo ženklinimas (panašus principas
naudojamas automobiliu keliuose) arba patrauklių turistinių objektų trasoje ženklinimas.
Siūlomų priemonių įgyvendinimas turi buti vykdomas, naudojant Lietuvos Respublikos
valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas ir ES struktūrinių fondu lėšas bei kitus finansavimo šaltinius.
Atsižvelgiant į tai, kad rengiant šį investicijų prioriteto pasiūlymą nebuvo atliekamas strateginio
pasekmių aplinkai vertinimas, specialiojo plano pagrindinės viešosios turizmo infrastruktūros vystymo
ir erdvinio organizavimo priemonės turi atitikti šiuos reikalavimus:
numatomu įrengti stovyklaviečių ar kempingu plotai turi neviršyti 1,0 ha;
įrengiamu automobiliu stovėjimo vietų (aikštelių) plotas neturi buti didesnis kaip 0,5 ha;
Atokvėpio vieta naudojama kaip turistų trumpalaikio poilsio vieta, nakvynė šioje teritorijoje
nerekomenduojama dėl minimalios infrastruktūros. Joje numatyta būtina įranga: suolai, stalai,
informaciniai stendai. Preliminari įrengimo kaina siekia 30 000 Lt.
Minimalaus lygio siūloma 4 vietų stovyklavietė, vidutinio lygio - 8 vietų stovyklavietė, aukšto
lygio – tai 14–20 vietų stovyklavietė. Toliau analizuojami tik stovyklaviečių įrengimo kaštai, kadangi
jų įrengimas lyginant su atokvėpio vietomis ir poilsiavietėmis yra brangiausias. Minimalaus dydžio
stovyklavietė, yra skirta 4 palapinėms, po 50 kv. m., su žvyruotu privažiavimu automobiliniu
transportu, naudojama kaip turistu kelionės tarpinio sustojimo vieta. Joje numatyta būtina įranga:
aikštelės palapinėms ir veja, keturios laužavietės, šiukšlių konteineris ir biotualetas, lieptas,
informacinis stendas. Informaciniuose stenduose pateikti informacija apie vandens turizmo trasas,
infrastruktūra, dirbtines bei natūralias kliūtis ir lankytinus gamtos ir kultūros paveldo objektus bei jų
pasiekiamumą. Preliminari įrengimo kaina siekia 70 000 Lt.
Vidutinio dydžio stovyklavietėje yra suprojektuotas patogus asfaltbetonio dangos privažiavimas,
stovyklavietė yra skirta 4 – 5 palapinėms (po 50 kv. m.), su lauko baldais, paplūdimiu, biotualetu,
šiukšlių surinkimu, pavėsinėmis. Tokios stovyklavietės galėtu buti įrengiamos greta vandens turizmo
trasų, kur ypač reikalingas patogus privažiavimas, atsivežant baidares ir kt. plaukimo priemones. Todėl
papildomai numatyta įrengti asfaltbetonio dangos privažiavimą su automobiliu stovėjimo aikštele.
Preliminari įrengimo kaina apie 150.000 Lt.
Maksimalaus dydžio stovyklavietė yra skirta ne tik keliaujantiems turistams, bet ir kitiems
lankytojams, mėgstantiems poilsį prie vandens kur gali apsistoti iki 14–20 poilsiautojų ar turistų.
Tokio tipo poilsiavietėje yra teikiamos aktyvaus poilsio priemonių nuomos paslaugos, yra įrengtos
sporto aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelės, žvyruoti takai, tualetai bei dušai, vietiniais
vandentiekio tinklas su buitinių nuotekų valymo įrenginiais. Preliminari įrengimo kaina apie 500.000
Lt.
Kempingas, taip pat turi buti teikiamos aktyvaus laisvalaikio priemonių nuomos paslaugomis,
įrengtos sporto aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelės, žvyruoti takai, poilsio namelis (iki 200 m2)
su tualetais bei dušais, teritorijos apšvietimu, vietiniais vandentiekio tinklais ir buitiniu nuotekų
122
valymo įrenginiais. Būtina papildoma įranga: aikštelės palapinėms, laužavietės, griliai, šiukšlių
surinkimas ir biotualetai, lieptai, informacinis stendas. Preliminari įrengimo kaina apie 1.000.000 Lt.11
Būtina pažymėti, kad visose nakvynės vietose sanitarinių-higieninių sąlygų kokybei užtikrinti
yra numatoma įrengti biotualetus. Tačiau vis augant turizmo ir renginių plėtrai šią paslaugų dalį
rekomenduojame perduoti privačioms įstaigoms, juolab, kad ir jų nuolatinė priežiūra nėra nei
savivaldybių, nei saugomų teritorijų administracijų veiklos dalis. Sustojimo ir nakvynės vietų turizmo
trasoje pasiekiamumo klausimai turi buti sprendžiami projektavimo stadijoje, todėl šiame
specialiajame plane apsiribota tipiniais projektais. Automobilių stovėjimo vietos (aikštelės) gali buti
įrenginėjamos įvairiais budais: žolės dangos, žvyruotos dangos, asfaltbetonio dangos. Automobilių
stovėjimo aikštelių dydis turi buti derinamas techninio projekto rengimo metu, prisitaikant prie
kraštovaizdžio ir nedarant žalos aplinkai.
Rekonstruojant automobiliu stovėjimo vietas gali buti gerinama infrastruktūra, t.y. gerinama
danga, statomi nurodomieji ženklai, turistiniai stendai ir pan.
6.4. Utenos regiono kurortinių paslaugų infrastruktūrinių kompleksų prioritetas
Rytų Aukštaitijos regionas turi išskirtinį bruožą Lietuvos turizmo rinkos kontekste. Tai yra net
trys kurortinės vietovės, - Anykščiai, Zarasai ir Ignalina (kartu su Palūše ir Strigailiškiu).
Kryptinga investicija į kurortinių vietovių plėtrą būtų efektyvus, atsižvelgiant į Europos ir
Baltijos regiono turizmo, kurortų turizmo rinkos konkurencines sąlygas, ir kuriant turistini Rytų
Aukštaitijos regioną, kaip konkurencinę kurortinių vietovių destinaciją, ypatingą savo rekreacinėmis
galimybėmis.
Tokio pobūdžio strategijos tarptautinėje praktikoje vadinamos anglišku terminu „amenity
strategy“ - „patogumų/malonumų strategija“. Šis terminas vartojamas apibūdinti įvairius gamtinius ir
dirbtinius rekreacinius išteklius, kurie leidžia teikti rekreacines paslaugas, jas plėsti ir, tuo pačiu,
padidina rekreacinių arealų komercinę vertę. Kurortinių vietovių rekreacinių išteklių panaudojimo ir
plėtros strategijos ekonominė esmė – efektyviau panaudoti jau esamus rekreacinius išteklius, kurti
naujus ir per šį procesą susigrąžinti įdėtas investicijas bei gauti pelną.
Kurortinės vietovės patrauklumą ir plėtros sėkmę užtikrinantis faktorius, greta natūralios
gamtinės aplinkos yra paslaugų ir turizmo produktų gausa ir kokybė. Absoliuti dauguma šiuolaikinių
pasaulio turizmo vietovių vystosi, konkuruoja ir savo ūkinės veiklos rezultatų pasiekia būtent
plėtodami paslaugų asortimentą ir kokybę. Net ne paslaugų kainų brangumas ar pigumas tampa
svarbiausiu konkurencingumo faktoriumi, o būtent paslaugų asortimentas, kokybė ir, be abejo, kainų
adekvatumas kokybei.
Kaip išankstinė sąlyga planuojant kryptingas investicijas į regiono kurortinių vietovių plėtrą
Rytų Aukštaitijoje būtina kooperacija tarp nacionalinės, regioninės valdžios, nevyriausybinių
organizacijų ir vietinės bendruomenės bei verslo atstovų. Kurortinių vietovių turizmo stiprinimas
įmanomas tik įtraukiant ir bendradarbiaujant su kuo daugiau valdžios institucijų, vietinių gyventojų, ir
kitų suinteresuotų šalių. Taip pat būtina visų šalių sąmoningumas saugojant ir turtinant universalias
regiono vertybes. Būtina vieninga ir tikslinga regiono kurortinių vietovių turizmo strategija.
Regiono kurortinėse vietovėse gausu turizmui aktualių išteklių, bet juos būtina integruoti kuriant
specialius regiono kurortinių vietovių turizmo produktus, apimančius ryškiausius kiekvienos kurortinės
vietovės rekreacinių veiklų sektorius. Būtent trijų kurortinių vietovių turizmo produktų kūrimas ir
pardavimas galėtų tapti faktoriumi, formuojančiu regiono turizmo ūkį.
Šiuo metu išteklių, turinčių vertę tarptautinėms turizmo rinkoms regiono kurortinėse vietovėse
nėra, o paslaugų visuma palanki trumpalaikiams lankytojams. Todėl siekiant pritraukti didesnius
turistų srautus, būtina sukurti ir plėtoti išskirtines turizmo paslaugas ir infrastruktūrą.
11
Nacionalinių vandens turizmo trasų specialusis planas. Patvirtintas Ūkio ministro 2009 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 4-67
"Dėl nacionalinių vandens turizmo trasų specialiojo plano patvirtinimo"
123
Ignalinos, Strigailiškio ir Palūšės kurortinėje vietovėje Žiemos Sporto centras yra išskirtinis
Lietuvoje ir tuo ypatingai svarbus regiono turizmo plėtros perspektyvoms. Tai ne tik labai patrauklus
turizmo požiūriu traukos centras, bet unikalus infrastruktūros kompleksas profesionaliam sportui.
Rekomenduotina rimtai planuoti ir spręsti Žiemos Sporto centro paslaugų plėtrą, jo sąryšį su likusia
Ignalinos, Strigailiškio ir Palūšės paslaugų infrastruktūrą, protingai atskiriant ir paskirstant
profesionalaus sporto interesus ir aktyvaus laisvalaikio turistų poreikius. Būtina spręsti Žiemos Sporto
centro svečių automobilių statymo, klausimus, plėsti turizmo infrastruktūrą, užtikrinant, kad turistų
srautai netrikdytų vietinių žmonių gyvenimo. Siekiant būti konkurencingiems, tiek Lietuvos, tiek
aplinkinių regionų mastu, Žiemos Sporto centrui ateityje būtina investuoti į papildomų paslaugų
apimtis ir kokybę (apgyvendinimo, maitinimo ir pan.), turistų srautų valdymo priemones ir marketingą.
Be abejonės, šiandien tai geriausiai įrengiamas, bene efektyviausias ir perspektyviausias turizmo
traukos centras Ignalinos, Strigailiškio ir Palūšės kurortinėje vietovėje.
Artimiausiu metu tai bus pirmoji kalnų ir distancinio slidinėjimo bazė Lietuvoje, atitinkanti
tarptautinius reikalavimus ir pritaikyta rengti ne tik nacionalines, bet ir aukštesnio lygio varžybas.
Ypatingas šio komplekso išskirtinumas regione tai kompleksinių paslaugų teikimas žiemą ir ištįsus
metus. Atvykusieji į žiemos Sporto centrą kelioms dienoms gali apsistoti greta esančiame viešbutyje ar
poilsiui skirtuose kotedžuose, viešbutyje veikia kavinė baras. Pastatytas modernus varžybų
aptarnavimo pastatas, kuriame yra 16 slidžių paruošimo patalpų, įrengtos konferencijų ir teisėjų salės,
dopingo kontrolės, persirengimo patalpos, atletinės gimnastikos salė, pirčių kompleksas. Sportininkų
startai ir finišai bus fiksuojami iš vadinamos VIP patalpos, kur įsikurs teisėjų sekretoriatas. Ūkinės
dalies patalpose bus laikomo slidinėjimo trasų darymo technika ir sniego gaminimo mašinoms.
Komplekse beveik baigta naujoji šaudykla, kol kas joje trūksta šiuolaikinės įrangos. Planuojama įsigyti
30 skydų, įranga atitiks tarptautinių varžybų standartus. Senoji šaudykla liks kaip atsarginė. Palei
slidinėjimo trasas bus išvedžiota sniego gaminimo sistema, todėl trasą bus galima paruošti net esant
besniegei žiemai. Nors erdvė gana ribota, aplink pagrindinį stadioną numatomos pristatomos tribūnos
žiūrovams. Liko nupirkti įrangą, atnaujinti trasas riedutininkams, baigti montuoti apšvietimą. Bendra
Lietuvos žiemos sporto centro Ignalinoje plėtros ir modernizavimo projekto vertė – 8,5 mln. Lt, iš jų
5,4 mln. litų skirti iš ES 2007–2013 m. struktūrinių fondų pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų
programą. Likusios lėšos gautos pagal valstybės investicijų programą.
Gretimas investicinis projektas Ignalinoje, -balneologinio gydymo infrastruktūros sukūrimo
Ignalinos miesto ligoninėje numato 200-300 vietų balneologinio gydymo ir sveikatinimo centro
sukūrimą. Ignalina turi mineralinių vandenų išteklius, rekreacinių želdinių ir vandens telkinių,
sveikatai palankų mikroklimatą, ir atitinkama gamtinių veiksnių naudojimo sveikatinimo reikmėms
infrastruktūrą. Viena iš perspektyvių investicinių krypčių Ignalinoje yra Panaudoti turimus mineralinių
vandenų išteklius teikti balneologinio kurortinio gydymo paslaugas. Sukūrus balneologinio gydymo,
sveikatinimo paslaugas Ignalinos ligoninėje būtų suformuotas reikalaujamas kurortinio gydymo,
sveikatinimo įstaigų, teikiančių kurortinio gydymo ir sveikatinimo paslaugas bei turinčių nuolatinį
medicininį personalą, tinklas, susidarantis iš Ignalinos ligoninės ir Sporto ir pramogų SPA centro
įstaigų. Atlikus projekto finansinį paskaičiavimą, buvo nustatyta, kad balneologinės gydyklos
projektas finansiškai gyvybingas visais atvejais, kurį finansavimo modelį bepasirinktų savivaldybė.
Projektas atsipirktų per 4 – 5 metus, banko paskolos atveju atsiperkamumas galėtų pailgėti iki 7 – 8 m.
Panaudojant ES paramą projektą galimą būtų plėsti, nes atsiperkamumas dar labiau sumažėtų.
Zarasų kurortinėje vietovėje natūralūs vandens telkiniai–pati didžiausia Zarasų miesto
kraštovaizdžio vertybė. Miesto teritorijoje yra 7 natūralūs ir 1 dirbtinis vandens telkinys. Visų Zarasų
mieste esančių turistų traukos vietų vystymas yra koordinuojamas kaip bendro Zarasų aktyvaus
pažintinio turizmo planuojamo komplekso sudėtinės dalys, nustatant specifines funkcijas ir kuriant
unikalias paslaugas. Zarasų turizmo plėtros sėkmę nulems būtent kompleksinė teritorijų išvystymo
kokybė. Dalis objektų jau dabar sujungti pažintiniais takais, bendra informacine sistema ir tampa
aktyvaus turizmo ašimis: įrengtas 1,4 km pėsčiųjų-dviračių takas Zaraso ežero pakrantėje susietas su
rekonstruotomis Bukonto, K. Būgos gatvėmis, apžvalgos ratu, prieplaukų sistema, nuomos punktais.
Patraukliam turizmo paslaugų kompleksui šioje miesto dalyje užbaigti būtina įrengti Didžiosios salos
rekreacinį kompleksą, savo specifinėmis paslaugomis pritrauksiantį poilsiautojus iš kitų šalies ar
124
užsienio regionų, ypač iš 25 km atstumu esančio Latvijos Daugpilio miesto, o kartu papildysianti jau
suformuotą Zarasų krašto turizmo paslaugų paketą. Suplanuota lankytojų centro pastato statyba,
kuriame numatoma įrengti informacijos centrą, medicinos punktą, kavinę, WC su dušais, turistinio ir
poilsiui skirto inventoriaus nuomos punktas, patalpos gelbėtojams, įskaitant aplinkos sutvarkymą.
Numatoma, kad sukurta infrastruktūra - vandens turizmo centras, salos teritorija vasarą bus kaip
baidarių, valčių maršrutų centras, o užšalęs ežeras žiemos metu bus naudojamos lygumų ir įkalnės
slalomo trasų slidėms, čiuožyklai, kitoms turizmo paslaugoms, pvz., pasivažinėjimui aerorogėmis ant
užšalusio ledo, todėl atvykstantiems turistams bus siūlomas patrauklus žiemos pramogų kompleksas.(
Projektas įgyvendinimas, projekto vykdytojas Zarasų rajono savivaldybės administracija, sutartis
pasirašyta 2013.05.21 Prašoma lėšų suma: 1 686 509 Lt; Skirtas finansavimas; 1 590 322 Lt. Zaraso
ežero Didžiojoje saloje numatoma sukurti kompleksinę aktyvaus poilsio infrastruktūrą - šiuolaikinius
standartus atitinkantį paplūdimį ir vandens turizmo centrą. Įgyvendinus projektą bus atnaujintas
pagrindinis Zarasų miesto paplūdimys, įrengta „cableway“ vandens slidžių ir vandenlenčių lynų trasa,
ištisus metus vandens turizmo centro pastate veiks kavinė, vandens pramogų įrangos nuomos punktas.
Vandens turizmo infrastruktūra sudarys sąlygas išnaudoti unikalią Zarasų padėtį (iš vakarų ir pietų
pusės miestą supa ežerai, dalis kurių susijungia į vieną sistemą) ir praplėsti vandens turizmo paslaugų
spektrą (turistiniai apžvalginiai laiveliai, nardymo ar povandeninio orientavimosi turai, baidarių
maršrutai iki Dauguvos Laukesos upe ir kt.). (Bendra projekto vertė 5741851 Lt. Projektui skirtas
finansavimas 3928000 Lt, iš jo ES dalis 3928000 Lt.)
Anykščių kurortinėje vietovėje Kalitos kalno lankytojų aptarnavimo komplekso plėtros
investicinis objektas apima viešbučių komplekso įrengimą, įskaitant reikalingą transporto
infrastruktūrą (apatinėje terasoje). Numatyta, kad galima įrengti 150-260 viešbučių kambarių.
Planuojama viešbučių kategorija 3* (planuojamoje teritorijoje, esančioje tarp Kalno, J. Biliūno,
Janydžių gatvių).
Kalitos kalnas yra patrauklioje geografiniu požiūriu vietoje (pačiame mieste) ir turi didelį
rekreacinį potencialą. Šiuo metu sukurta infrastruktūra pritraukia lankytojų srautus tiek vasarą, tiek
žiemą. Siekiant didinti objekto patrauklumą ir mažinti sezoniškumo įtaką, yra būtinos papildomos
turizmo paslaugos ir produktai: apgyvendinimo, maitinimo, pramogų. Atsižvelgiant į planuojamą
komplekso plėtrą, būtina užtikrinti turistų srautų valdymo priemones: reikalingą lankytojų aptarnavimo
infrastruktūrą (lankytojų centrą, kuriame būtų rūbinė, turizmo informacija, inventoriaus nuoma,
sanitarinės patalpos, kavinė, bilietų pardavimas), informacinį ženklinimą, automobilių stovėjimo
aikšteles. Numatytoje teritorijoje šiuo metu sklypai nuosavybės teise priklauso Anykščių rajono
savivaldybei ir yra perduoti pagal panaudos sutartį VšĮ Anykščių turizmo informacijos centrui, kuriam
priskirtos komplekso išvystymo ir operatoriaus funkcijos.
Atsižvelgiant į tai, kad siūloma koncepcija apima tiek viešųjų, tiek privačių turizmo paslaugų
teikimą, manome, kad Anykščių rajono savivaldybė turėtų išnaudoti viešojo ir privataus
bendradarbiavimo galimybes, sukurdama patrauklų turizmo paslaugų kompleksą. Anykščių rajono
savivaldybės funkcijos ir/arba VšĮ Anykščių turizmo informacijos centro funkcijos įgyvendinant
projektą būtų: įrengti inžinerinę infrastruktūrą, pritraukti privačius investuotojus, kurie išvystytų
viešbučių kompleksą ir parką, atsižvelgdami į patvirtintą koncepciją, įrengti lankytojų centrą, įrengti
automobilių stovėjimo aikšteles, užtikrinti viešosios infrastruktūros priežiūrą, vykdyti slidinėjimo ir
vasaros rogučių trasų operatoriaus veiklą. Privačių investuotojų funkcijos įgyvendinant projektą būtų
parengti viešbučių komplekso techninį projektą, užtikrinti reikiamą finansavimą kompleksui išvystyti,
pastatyti ir įrengti kompleksą, teikiantį apgyvendinimo, maitinimo paslaugas, papildomas, vykdyti
viešbučių komplekso operatoriaus veiklą.
Galimi dvi projekto įgyvendinimo sprendinių alternatyvos. A alternatyva: Kalitos kalno
lankytojų aptarnavimo kompleksas. Žemės nuosavybė – valstybinė. Teritorijos plotas - 27817 m2.
Teritorijoje yra mūriniai privatūs garažai, kuriuos reikėtų išpirkti iš gyventojų arba paskatinti
gyventojus įrengti privačią automobilių stovėjimo aikštelę ir privatų lankytojų aptarnavimo kompleksą
(maitinimo įstaigas, parduotuves, viešbutį); B alternatyva: Kalitos kalno lankytojų aptarnavimo
kompleksas. Privati žemės nuosavybė. Planuotas ūkininkų turgelis ir automobilių laikymo aikštelė.
Plotas – 11796 m2 . Šiuo metu nenaudojami pagal numatytą paskirtį. Greta sklypo yra parduotuvė.
125
Sklypą reikėtų išpirkti iš savininkų arba paskatinti įrengti privačią aikštelę ir privatų lankytojų
aptarnavimo kompleksą (maitinimo įstaigas, parduotuves, viešbutį).
Viršutinėje terasoje automobilių stovėjimo aikštelės (Kalno g.) įrengti ir eksploatuoti gali tiek
Anykščių rajono savivaldybė ir/arba VšĮ Anykščių turizmo informacijos centras, tiek privatūs
investuotojai.
Privatus investuotojas gali būti pritrauktas šiais koncesijos pagrindais, t.y. Anykščių rajono
savivaldybė/VšĮ Anykščių turizmo informacijos centras suteiktų teisę privačiam investuotojui vykdyti
viešbučio komplekso išvystymo darbus, o įrengus kompleksą – vykdyti apgyvendinimo, maitinimo ir
kitas veiklas. Todėl visa veiklos rizika būtų perduota privačiam investuotojui, tačiau Anykščių rajono
savivaldybė pagal koncesijos sutartį turėtų teisę kontroliuoti, kaip yra laikomasi pirminės koncepcijos.
Kadangi viešosios paslaugos viešbučio komplekse nebūtų teikiamos, o Anykščių rajono savivaldybė
neprisiimtų jokios veiklos rizikos, koncesijos mokestis būtų netikslingas, t.y. koncesininko pajamas
sudarytų tik pajamos iš vykdomos veiklos.
Kitas santykių su privačiu investuotoju būdas, - ilgalaikė žemės nuoma, t.y. Anykščių rajono
savivaldybė/VšĮ Anykščių turizmo informacijos centras paruošusi sklypą (įrengusi reikalingą
inžinerinę infrastruktūrą), išnuomotų jį ilgalaikiam investuotojui už tam tikrą fiksuotą metinį žemės
nuomos mokestį.
Pagal Kalitos kalno detalųjį planą, parengtą 2008 m., Kalitos kalno rekreacinėje zonoje yra
suformuoti 7 sklypai tarp Kalno, J.Biliūno ir Janydžių g., bendras sklypų plotas – 102922 m2.
Teritorijoje yra įrengta slidinėjimo trasa ir 3 keltuvai, vasaros rogučių trasa. Kalno viršuje įrengti
laikini statiniai inventoriaus nuomai, bilietų pardavimui, sandėliavimui, tualetai. Kalno viršuje yra
automobilių stovėjimo aikštelė, tačiau gali stovėti ne daugiau kaip 15 automobilių vienu metu.
Viso pramogų komplekso įrengimas nulemtų didelių Anykščių rajono savivaldybės investicijų
poreikį, šiuo metu planai atidėti neribotam laikui. Gautas finansavimas įrengti lankytojų centro,
cokolinį aukštą, daro ši projektą aktualiu tęstinumui. Itin aktualus automobilių stovėjimo vietų
įrengimas, viešosios inžinerinės infrastruktūros sutvarkymas, siekiant pritraukti privačius investuotojus
viešbučių komplekso statybai. Aktualiausia problema – automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas.
Pagal parengtą detalųjį planą automobilių stovėjimo aikštelėms kalno viršuje yra skirta nedaug vietos
(iš viso 49 vietos). Vadinasi, vienu metu gali pramogauti apie 200 turistų. Įrengus lankytojų centrą,
maitinimo įstaigas, viešbučius, automobilių stovėjimo vietų trūkumas bus ribojantis veiksnys augti
turistų skaičiui. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad Kalitos kalnas yra netoli miesto centro, vertėtų
svarstyti variantus įrengti didelę automobilių stovėjimo aikštelę su lankytojų centru, kuri aptarnautų ne
tik į Kalitos pramogų parką atvykusius turistus, bet visus miesto svečius. Šiuo atveju būtų
išsprendžiama turistų, atvykstančių automobiliais ir autobusais, srautų valdymo problema.
Šiame etape nėra vertinamos galimos investicijos visam Kalitos pramogų komplekso išvystymui
pagal numatytą detalųjį planą. Vertinant investicijas, įvertintos išlaidos pastatų išpirkimui, inžinerinės
infrastruktūros įrengimui, techninių projektų parengimui bei techninei priežiūrai, tačiau nėra įvertintos
rinkodaros išlaidos privačių investuotojų pritraukimui, turint omenyje, kad šios išlaidos bus bendros
net keliems planuojamiems objektams. Preliminariu vertinimu, investicijos į infrastruktūros
sutvarkymą ir sklypų parengimą investuotojams turėtų sudaryti nuo 1,07 iki 2,14 mln. Lt (su PVM).
Atsižvelgiant į ekonominę situaciją ir Anykščių rajono savivaldybės biudžeto galimybes,
numatoma, kad darbai gali būti baigti iki 2018 m, tačiau tai priklauso nuo to, kuris variantas būtų
pasirinktas. Jau 2014 m. Anykščių rajono savivaldybė turėtų paruošti inžinerinę infrastruktūrą
apatinėje terasoje ir pradėti privataus investuotojo paiešką.
6.5. Utenos regiono turizmo plėtros kryptingo investavimo alternatyvos
Atsižvelgiant į regiono gamtinį, kultūrinį ir infrastruktūrinį potencialą leidžianti efektyviai
plėtoti aktyvaus poilsio turizmą, ekoturizmą, kaimo turizmą;
Atsižvelgiant į dviejų magistralinių kelių, kertančių regioną ir sudarančių palankias galimybes
atvykti automobilių transportų;
126
Atsižvelgiant į regione esanti gausių vandens turizmo kelių ir patrauklių dviračių maršrutų
faktorių.
Atsižvelgiant į kritinį poreikį kurti ir puoselėti turistinio regiono įvaizdį, kurti modernia
turizmo informacijos sklaidos sistemą;
Atsižvelgiant į siūlomų plėtros prioritetų tamprias sąsajas, užtikrinsiančias tvarią ir tolygią
turizmo plėtrą, apimančią visas regionui aktualius turizmo rūšis ir sukuriančias prielaidas kurti
regioninio masto turizmo produktus;
Siūlomos trys kryptingo investavimo į regiono turizmo plėtra alternatyvos. Visose alternatyvose
skaičiuojamos investicijos pagal visus tris regiono plėtros prioritetus.
Pirmoji alternatyva numato investicijas pagal:
Utenos regiono turizmo informacijos sistemos prioritetą– Turizmo informacijos ir integruotos
komunikacijos sistemos sukūrimas
Utenos regiono turizmo trasų prioritetą – Turizmo trasų infrastruktūros sukūrimas regione
įrengiant rajonų bendruose ir specialiuose planuose numatytas lokalias turizmo trasas;
Utenos regiono kurortinių paslaugų infrastruktūrinių kompleksų prioritetą,– Turizmo paslaugų
komplekso objektų įrengimas regiono kurortinėse vietovėse formuojant ištįsą Rytų Aukštaitijos
kurortinių paslaugų potencialą;
Antroji alternatyva numato investicijas pagal:
Utenos regiono turizmo informacijos sistemos prioritetą – Turizmo informacijos ir integruotos
komunikacijos sistemos sukūrimas
Utenos regiono turizmo trasų prioritetą – Turizmo trasų infrastruktūros sukūrimas regione
įrengiant racionaliuose ir regiono planavimo dokumentuose numatytas regioninio lygmens
turizmo trasas;
Utenos regiono kurortinių paslaugų infrastruktūrinių kompleksų prioritetą, - Turizmo paslaugų
komplekso objektų įrengimas regiono kurortinėse vietovėse formuojant ištįsą Rytų Aukštaitijos
kurortinių paslaugų potencialą;
Trečioji alternatyva numato investicijas pagal:
Utenos regiono turizmo informacijos sistemos prioritetą – Turizmo informacijos ir integruotos
komunikacijos sistemos sukūrimas
Utenos regiono turizmo trasų prioritetą – Turizmo trasų infrastruktūros sukūrimas regione
įrengiant racionaliuose, regiono bei rajonų bendruose ir specialiuose planuose numatytas
lokalias bei regioninio lygmens turizmo trasas;
Utenos regiono kurortinių paslaugų infrastruktūrinių kompleksų prioritetą, - Turizmo paslaugų
komplekso objektų įrengimas regiono kurortinėse vietovėse formuojant ištįsą Rytų Aukštaitijos
kurortinių paslaugų potencialą;
Prioritetų aprašymuose Utenos regiono turizmo informacijos sistemos prioritetas ir Utenos
regiono kurortinių paslaugų infrastruktūrinių kompleksų prioritetas įvertinus esamą situaciją
nagrinėjami neskirstant jų į alternatyvius sprendinius. Antrasis, -Utenos regiono turizmo trasų
prioritetas nagrinėjamas kai skirstytinas į sprendinius įrengiant arba lokalias turizmo trasas, numatytas
savivaldybių detaliuose ir specialiuose planuose (žr. 2.6.3), arba įrengiant regioninio lygmens trasas,
numatytas nacionaliniuose ir Utenos regiono planuose (žr. 2.6.3), arba įrengiant visų lygių turizmo
trasas.
127
VII. FINANSINĖ IR EKONOMINĖ-SOCIALINĖ ANALIZĖ
Galimybių studijos finansinės ir ekonominės-socialinės naudos analizė parengta taikant ES
struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų viešojo sektoriaus investicinių projektų rengimo metodika bei
vadovaujantis Europos Komisijos parengtu dokumentu Nr. 4 „Ekonominės naudos analizės atlikimo
metodikos gairės“ (angl. Guidance on the methodology for carrying out cost-benefit analysis, working
document No. 4).
7.1. Projekto įgyvendinimo alternatyvų identifikavimas
Skyriuje „Utenos regiono turizmo plėtros iki 2020 m. Strateginės kryptys ir jų įgyvendinimo
prioritetai“ buvo nustatyti Utenos regiono turizmo plėtros prioritetai. Išskiriama 4 Utenos regiono
turizmo plėtros prioritetai (Žr. Pav. 44).
Pav. 44. Utenos regiono turizmo plėtros prioritetai.
II Sausumos turistinių trasų sistemą prioritetas sudarytas iš dviejų dalių: „Regiono lygmens
sausumos turistinių trasų sistema“ ir „Rajonų lygmens (lokalinė) sausumos turistinių trasų sistema“.
Atitinkamai identifikavus visus Utenos regiono plėtros prioritetus ir apskaičiavus šių prioritetų
biudžetus vėliau sudaromos investicijų alternatyvos, kurios remiasi 6.5 skyriaus „Utenos regiono
turizmo plėtros kryptingo investavimo alternatyvos“ informacija. Investavimo Alternatyva A1 yra
suformuojama iš I Prioriteto, II.2 Prioriteto ir III Prioriteto biudžetų. Atitinkamai investavimo
Alternatyva A2 yra suformuojama iš I Prioriteto, II.1 Prioriteto ir III Prioriteto biudžetų, o Alternatyva
A3 yra suformuojama iš I Prioriteto, II.1 Prioriteto, II.2 Prioriteto ir III Prioriteto biudžetų.
Atsižvelgiant į alternatyvų formavimo prielaidas buvo apskaičiuotas kiekvienos alternatyvos
įgyvendinimo biudžetas (žr. Pav. 45).
Sekančiuose skyriuose pateikiami skaičiavimai atskirai kiekvienai projekto įgyvendinimo
alternatyvai. Anksčiau aprašytos alternatyvos atitinkamai yra vadinamos: „Žemo investavimo
intensyvumo“ – Alternatyva A1, „Vidutinio investavimo intensyvumo“ – Alternatyva A2, o
alternatyva „Aukšto investavimo intensyvumo“ – Alternatyva A3.
TURIZMO PLĖTROS PRIORITETAI
I PRIORITETAS
Inovatyvios integruotos komunikacijos sistemos
sukūrimas ir plėtra
916.000 Lt
II PRIORITETAS
Turistinių trasų sistemos sukūrimas
153.940.000 Lt
II.1 Prioritetas
Regiono lygmens turistinių trasų sistema
102.740.000 Lt
II.2 Prioritetas
Rajonų lygmens turistinių trasų sistema
51.200.000 Lt
III PRIORITETAS
Kurortinių vietovių aktyvaus poilsio infrastruktūros plėtra
19.155.735 Lt
128
Pav. 45. Investavimo į turizmo plėtrą alternatyvos.
Atsižvelgiant į alternatyvų aprašuose suformuotas įgyvendinimo prielaidas, toliau yra
analizuojama šių alternatyvų įgyvendinimo ekonominis-socialinis poveikis regiono plėtrai.
Siekiant įvertinti nagrinėjamų alternatyvų finansinį ir ekonominį efektą bei vadovaujantis
metodika, pasirinktų alternatyvų finansiniai rezultatai atsiradęs įgyvendintinų alternatyvų dėka yra
lyginami su alternatyva kuomet projektas nėra įgyvendinamas ir organizacija veikia kaip įprasta t.y.
skaičiuojant finansinius rodiklius, vertinamas nagrinėjamų alternatyvų ekonominių-socialinių rodiklių
pokytis lyginant su alternatyva kuomet nebūtų investuojama į regiono turizmo plėtrą.
7.2. Vertinami finansiniai rodikliai
Finansinė analizė atliekama nagrinėjant finansinius projekto įgyvendinimo alternatyvų pinigų
srautus. Jai atlikti naudojamas pinigų srautų metodas: projekto išlaidos (investicijos, veiklos sąnaudos,
mokesčiai ir pan.) suprantamos kaip neigiami pinigų srautai, o projekto įplaukos (finansavimas,
veiklos pajamos, investicijų likutinė vertė, ir pan.) – kaip teigiami pinigų srautai. Finansiniams
rodikliams apskaičiuoti viso ataskaitinio laikotarpio grynųjų pinigų srautai diskontuojami.
Grynoji dabartinė vertė (GDV); Per projekto vertinimo laikotarpį visos diskontuotos ir
susumuotos naudos (dabartinės finansinės naudos vertės) bei diskontuotų ir susumuotų kaštų
(dabartinės finansinių kaštų vertės) skirtumas. Projektas laikomas atsiperkančiu, jei jo GDV yra
teigiama. Projekto GDV parodo projekto absoliutų efektą, atsižvelgiant į laiko veiksnį per
projekto gyvavimo laikotarpį. GDV skaičiuojamas atitinkamai finansiniam grynajam projekto
srautui (neįvertinant ekonominės (socialinės) naudos) ir ekonominiam (socialiniam) grynajam
projekto srautui (įvertinant ekonominę (socialinę) naudą).
Vidinė grąžos norma (VGN); Tokia diskonto norma, kurią taikant, per visą projekto vertinimo
laikotarpį duodama projekto nauda prilygsta projekto kaštams, t.y. grynoji dabartinė vertė GDV
lygi nuliui. Projektas laikomas atsiperkančiu, jei jo VGN yra didesnė už taikomą diskonto
normą.
Naudos ir kaštų santykis (N/K); Piniginiais vienetais įvertintų, diskontuotų ir susumuotų per
visą projekto vertinimo laikotarpį naudos ir kaštų santykis (N/K) yra pagrindinis projekto
ekonominio įvertinimo kriterijus. Projektas laikomas atsiperkančiu, jei jo N/K yra didesnis už
1, t.y. projekto duodama nauda yra didesnė už kaštus.
INVESTICIJŲ Į TURIZMO PLĖTRĄ ALTERNATYVOS
ALTERNATYVA A1
Žemo investavimo intensyvumo
71.271.735 Lt
I Prioritetas
916.000 Lt
II.2 Prioritetas
51.200.000 Lt
III Prioritetas
19.155.735 Lt
ALTERNATYVA A2
Vidutinio investavimo intensyvumo
122.811.735 Lt
I Prioritetas
916.000 Lt
II.1 Prioritetas
102.740.000 Lt
III Prioritetas
19.155.735 Lt
ALTERNATYVA A3
Aukšto investavimo intensyvumo
174.011.735 Lt
I Prioritetas
916.000 Lt
II.1 Prioritetas
102.740.000 Lt
III Prioritetas
19.155.735 Lt
II.2 Prioritetas
51.200.000 Lt
129
Finansinių rodiklių skaičiavimo prielaidos:
Projekto vertinimo laikotarpis – 15 metų nuo projekto įgyvendinimo pradžios. Šis terminas
pasirinktas vadovaujantis metodikos reikalavimais dėl ataskaitinio laikotarpio turizmo krypties
projektams ir įvertinant, kad po esamo investicinio projekto pabaigos praėjus 15 metų bus
reikalinga atlikti esminį reinvestavimą į infrastruktūra ir atnaujinti materialinę-techninę bazę;
Finansiniai rodikliai apskaičiuojami diskontuojant grynuosius pinigų srautus 5 proc. finansine
diskonto norma;
Ekonominiai rodikliai apskaičiuojami diskontuojant grynuosius pinigų srautus 5,5 proc.
socialine diskonto norma;
7.3. Skaičiavimų prielaidos
7.3.1. Investicijų likutinės vertės apskaičiavimas
Atsižvelgiant į „Utenos regiono turizmo plėtros iki 2020 m. strateginės kryptys ir jų
įgyvendinimo alternatyvos“ skyriuje suformuotas prielaidas buvo sudarytas alternatyvų biudžetas,
kuriuo remiantis vėliau yra skaičiuojami finansiniai ir ekonominiai-socialiniai projekto rezultatai ir
rodikliai.
I prioriteto atveju, pagrindinį projekto biudžetą sudaro informacinių technologijų kūrimo ir
diegimo darbai.
Lentelė 31. I turizmo plėtros prioriteto biudžetas.
vnt. Lt/vnt. Iš viso
RATIS internetinis tinklapis 106.000
Vartotojų administravimo modulis 1 15.000 15.000
Svetainės medžio administravimo modulis * * * Svetainės meniu administravimo modulis. * * * Kalbų administravimo modulis * * * Objektų kategorijų administravimo modulis * * * Objektų administravimo modulis * * * GIS duomenų administravimo modulis * * * GIS objektų vietos registravimo modulis * * * “Istorijos” administravimo modulis * * * Paieškos indekso generavimo modulis 1 9.000 9.000
Statistikos ir ataskaitų modulis. * * * Naujienų administravimo modulis. * * * Statinės svetainės generavimo modulis. * * * Statinių žemėlapių generavimo modulis 1 9.000 9.000
Dinaminių žemėlapių generavimo modulis 1 9.000 9.000
Mokėjimų modulis 1 5.000 5.000
Rezervavimų modulis 1 15.000 15.000
Rezervavimų ir mokėjimų ataskaitų modulis 1 9.000 9.000
Rezervavimų ir mokėjimų administravimo modulis 1 7.000 7.000
Savitarnos modulius 1 7.000 7.000
Info-kiosko publikavimo modulis 1 7.000 7.000
Sveikinimo pasiuntimo funkcija, kelionių istorijos ir apžvalgos 1 5.000 5.000
Lenta ir pokalbių kambariai, užklausų ir pardavimo duomenų fiksavimas 1 9.000 9.000
RATIS taikomosios programos nešiojamoms elektroninėms laikmenoms 80.000
Dviračių turizmo trasos ir maršrutai regione 1 10.000 10.000
Vandens turizmo trasos ir maršrutai regione 1 10.000 10.000
Autoturizmo maršrutai regione 1 10.000 10.000
Aktyvaus poilsio turizmas regione; 1 10.000 10.000
Kultūrinis turizmas regione; 1 10.000 10.000
Ekologinis turizmas regione; 1 10.000 10.000
130
vnt. Lt/vnt. Iš viso
Sveikatingumo turizmas regione; 1 10.000 10.000
Kaimo turizmas regione 1 10.000 10.000
RATIS tradicinio formato leidiniai 130.000
Regiono turizmo maršrutų, trasų ir paslaugų žemėlapis 1.500 20 30.000
Aktyvaus poilsio turizmas regione 1.000 20 20.000
Kaimo turizmas regione 1.000 20 20.000
Kultūrinis turizmas regione 1.000 20 20.000
Ekologinis turizmas regione 1.000 20 20.000
Sveikatingumo turizmas regione 1.000 20 20.000
RATIS kelių, trasų, maršrutų, lankytinų objektų, paslaugų vietų ženklinimo sistema 300.000
Ženklų ir rodyklių 200 500 100.000
Ženklų su 2D kodais 500 400 200.000
RATIS informacijos terminalų tinklas 300.000
Informacijos terminalai 30 10.000 300.000
IŠ VISO 916.000
*Išlaidos sugrupuotos su kitais moduliais
Atitinkamai II prioriteto biudžetas buvo apskaičiuotas remiantis Nacionalinių dviračių trasų,
autoturizmo trasų ir vandens turizmo trasų specialiuosiuose planuose pateiktais duomenimis.
Lentelė 32. II prioritetas (II.1): Regiono lygmens sausumos turistinių trasų sistema
Atkarpos pavadinimas Ilgis km
Susieto kelio
Nr./kilometrai
Susieto kelio
kategorija/
eismo
intensyvumas
Susieto kelio
esama danga,
plotis/numatoma
danga, plotis
Reikalingos
sąnaudos mln.
.Lt
Giedraičiai Giedraičių miestelio žemėje siūloma įrengti aukštelę 0,04
Giedraičiai-Molėtai 23,47 172/28;172/51 Krašto / 404 A 6(9) 0,12
Kazokų miškas Kazokų valstybiniame miške įrengti aikštelę 0,05
Molėtai-Kairionys 3,76 119 Krašto/ 600 A, 3,0 1,13
Kairionys-Balninkai 17,34 2806/0,0;2806/17,4 Raj./ 376 A 6(8) 0,09
Balninkai Balninkuose prie Alaušo ež. siūloma įrengti aikštelę 0,05
Balninkai-Kurkliai 11,94 1201/30,5
Raj./ 433
Ž, 8 9,55
1,80 1201/14,0 A 6(8) 1,10
6,05 22,0-23,8 3,70
4,60 24,97-31,01 A 6(8) 0,10
Kurkliai - Anykščiai 5,50 1201/14,0;1201/8,5 Raj./ 433 A 6(8) 0,03
2,10 1245/0,0;1245/2,1 Raj./73 A 4-5(6) 0,01
4,97 Vietinis A 4-5(6) 0,02
Anykščiai - Keblonys 2,84 1207/0,0;12072,5 Raj./ 410 A 6(8) 0,02
Keblonys – Burbiškis –
Mačionys - Leliūnai 4,59 Vietinis/n.d. Ž, 7-9; A 5(8) 2,75
12,60
1221/13,4;
1221/0,6 Raj./ 119 Ž, 8; A 6(8) 10,10
Leliūnai - Pakalniai 1,60 4919/0,0; 4919/7,4
Rajoninis/ 158
A 6(8) 5,20
5,90 1,1-7,0 km Ž, 8; A 6(8) 3,60
Pakalnių valstybiniame miške siūloma įrengti aikštelę 0,03
Pakalniai - Utena 10,42 4903/10,4;4903/0,0 Raj. 132 A 6(9) 8,34
Utena
Utena - Sudeikiai
9,45
4901/2,2;
4901/11,6
Raj./ (2153);
238 A 6(8) 7,56
Prie Utenos, valstybiniame miške siūloma įrengti aikštelę 0,03
Sudeikiai - Alaušai
6,90
4901/11,6;
4901/18,5 Raj./ 238 A 6(8) 0,03
131
Atkarpos pavadinimas Ilgis km
Susieto kelio
Nr./kilometrai
Susieto kelio
kategorija/
eismo
intensyvumas
Susieto kelio
esama danga,
plotis/numatoma
danga, plotis
Reikalingos
sąnaudos mln.
.Lt
Alaušai - Užpaliai 7,38 1210/0,0; 1210/7,4 Raj./ 178 Ž, 8; A 6(8) 5,90
Užpaliai Užpalių miestelio žemėje siūloma įrengti aikštelę
Užpaliai – Ilčiukai -
Likančiai 11,52 5310/23,7
Raj./ 393-632
Ž, 8-9 8,82
7,00 5310/12,2 A 6(8)
Prie Paščio ež. ir kelio 18/16 km, kur prie kelio priartėja
Šventosios up. siūloma įrengti poilsio-atokvėpio aikšteles
kelio juostoje
0,02
Likančiai – Vozgėliai –
Brogiškės - Dusetos 4,74
5310/12,2;
5310/4,0
Raj./ 393
Ž, 8; A 6(8) 3,80
5,50 5310/4,0; 5310/2,0 A 5(8) 0,05
Dusetos – Vasaknos -
Antalieptė 5,50 4901/1,5; 4901/6,0 Raj./ ; 238 A 4-5(8-9) 0,10
5,74 Vietinis/n.d. Ž, 5-7; A 4,5(6,5) 3,45
1,15 5324/0,0; 5324/1,2 Raj./77 A 6(8) 0,01
Antalieptė-Purvynė –
Vencavas 3,00 Vietinis/n.d. Ž, 6; A 4,5(6,5) 1,80
5,60
5305/25,0;
5305/19,4 Raj./ 712 Ž, 6-7; A 5(7) 7,44
Vencavai – Zablatiškės
8,25
5305/19,4;
5305/11,2 Raj./ 712 Ž, 8; A 6(8) 9,85
Zablatiškės -Mukuliai–
Ditkūnai-Zarasai 12,40
5305/12,4;
5305/0,0 Raj./ 712
Ž, 8; A 6(8); A
5(8) 1,30
Romancų miškas Romancų valstybiniame miške siūloma įrengti aikštelę 0,03
Zarasai – Valstybinė siena
3,65 A6
Magistralė /
1048 -/; A, 3.0 1,10
IŠ VISO 135,73 97,32
Lentelė 33. II prioritetas (II.1): Regiono lygmens sausumos turistinių trasų atokvėpio vietų ir poilsiaviečių sistema.
Pavadinimas Plotas, ha Savivaldybė Seniūnija Kaimas/
miškas Vietovė
Sąnaudos
mln. Lt
Poilsiavietė
Kazokų miške 0,10 – 0,20
Molėtų rajono
savivaldybė
Giedraičių
seniūnija
Kazokų
miškas
Žalvarių kadastro
vietovė 150.000
Poilsiavietė prie
Balninkų kaimo 0,10 – 0,20
Molėtų rajono
savivaldybė
Balninkų
seniūnija
Balninkų
kaimas
Balninkų kadastro
vietovė 150.000
Poilsiavietė prie
Mačionių kaimo 0,10 – 0,20
Anykščių
rajono
savivaldybė
Skiemonių
seniūnija
Mačionių
kaimas
Mačionių kadastro
vietovė 150.000
Poilsiavietė prie
Pakalnių miške 0,10 – 0,20
Utenos rajono
savivaldybė
Leliūnų
seniūnija
Pakalnių
miškas
Leliūnų kadastro
vietovė 150.000
Atokvėpio vieta
prie Utenos miesto 0,10 – 0,15
Utenos rajono
savivaldybė
Utenos
miestas
Utenos miestas 30.000
Atokvėpio vieta
prie Užpalių
miestelio 0,10 – 0,15
Utenos rajono
savivaldybė
Užpalių
seniūnija
Užpalių
miestelis
Užpalių kadastro
vietovė 30.000
Poilsiavietė prie
Ilčiukų kaimo 0,10 – 0,20
Utenos rajono
savivaldybė
Užpalių
seniūnija
Ilčiukų
kaimas
Užpalių kadastro
vietovė 150.000
Poilsiavietė prie
Paščio ežero 0,10 – 0,20
Zarasų rajono
savivaldybė
Dusetų
seniūnija
Davainių
kaimas
Užtiltės kadastro
vietovė 150.000
Poilsiavietė prie
Krakynės miškas 0,10 – 0,20
Zarasų rajono
savivaldybė
Degučių
seniūnija
Krakynės
miškas
Degučių kadastro
vietovė 150.000
Iš viso 1.110.000
132
Lentelė 34. II prioritetas (II.1): Regiono lygmens vandens turistinių trasų atokvėpio vietų ir poilsiaviečių sistema.
Objekto pavadinimas ir tipas
(stovyklavietė, poilsiavietė, atokvėpio
vieta)
Preliminarus
investicijų
poreikis, Lt.
Objekto pavadinimas ir tipas
(stovyklavietė, poilsiavietė, atokvėpio
vieta)
Preliminarus
investicijų
poreikis, Lt.
Ripelialaukio stovyklavietė 150.000 Prieplauka 80.000
Kadagynas. Atokvėpio vieta 10.000 Stovyklavietė Liudgarda 70.000
Atokvėpio vieta 10.000 Prieplauka 80.000
Stovyklavietė 70.000 Stovyklavietė Zingiai 150.000
Almajo (Ginučių) stovyklavietė 20.000 Stovyklavietė „Bekepuriai" 50.000
Pakaso stovyklavietė 150.000 Stovyklavietė „Abuojučiai" 70.000
Linkmeno stovyklavietė 20.000 Matakienių stovyklavietė 150.000
Ginučių piliakalnis. Atokvėpio vieta 20.000 Lamaninos kaimo stovyklavietė (Lakajos
upė) 150.000
Ladakalnis. Atokvėpio vieta 20.000 Rimkų kaimo stovyklavietė (Lakajos upė) 150.000
Naujoji brasta. Poilsiavietė 70.000 Vilkasląsčio kaimo stovyklavietė 150.000
Žeimenos vingiai. Atokvėpio vieta 20.000 Argirdiškės kaimo stovyklavietė 150.000
Žeimenos (Buivydų) stovyklavietė 150.000 Lakajos ežero (Žukaučiznos) stovyklavietė 100.000
Rūgšteliškio stovyklavietė 20.000 Juodųjų Lakajų stovyklavietė 100.000
Ineigos stovyklavietė 40.000 Juodųjų Lakajų ežero atokvėpio vieta ,
Ščiūrio pusiasalyje 20.000
Igaunio stovyklavietė 40.000 Atokvėpio vieta prie Apkartų kaimo 20.000
Žeimenio poilsiavietė 40.000 Juodųjų Lakajų ežero stovyklavietė prie
Kertuojos kaimo 150.000
Žeimenio stovyklavietė 150.000 Mindūnų gyvenvietės kempingas (Baltųjų
Lakajų ežeras) 500.000
Poilsiavietė, prie Žeimenos upės,
Aukštagirio g. 100.000
Baltųjų Lakajų ežero stovyklavietė prie
Rudesos kaimo 100.000
Stovyklavietė 150.000 Baltųjų Lakajų ežero stovyklavietė prie
Kamužės kaimo 80.000
Stovyklavietė Meškerinėje, prie Žeimenos
upės, Žeimenos g. 150.000 Bučeliškės kaimo stovyklavietė 150.000
Prieplauka 70.000 Juodakampio kaimo stovyklavietė 150.000
Stovyklavietė Dubingiai 70.000 Juodiškės kaimo stovyklavietė 150.000
Iš viso 4.310.000
Remiantis patvirtintais Utenos regiono rajonų detaliųjų ir specialiųjų planų sprendiniais ir
regiono lygmens sausumos turistinių trasų sistema prioriteto biudžeto skaičiavimo prielaidomis, buvo
apskaičiuotas rajono lygmens (lokalinės) sausumos turistinių trasų sistemos biudžetas.
Lentelė 35. II prioritetas (II.2): Rajono lygmens (lokalinė) sausumos turistinių trasų sistema
Trasos pavadinimas Trasos apibudinimas Ilgis, km/
kaina Lt
Centrinis Asvejos žiedas Dubingiai – Gurakalnė - Alka – Žingiai - Jonėnai - Žalktynė – Dubingiai; 18
Vakarinis Asvejos žiedas Dubingiai - Grinkiškiai – Laumikoniai – Degsnė - Miežioniai - Dubingiai 13
Nikajo žiedas
Jutonių pilkapis - Labaišiškiai - Galono ir Leikštinio ežerai - Dubingių
giria - Jutonių piliakalnis 13
Dviračių turizmo trasa „Utena
–Tauragnai–Kirdeikiai“ Utena –Tauragnai–Kirdeikiai 30
Dviračių ir pėsčiųjų turizmo
trasa
Stripeikiai – Sėla – Tauragnai - Varniškės – Daunoriai – Vaišnoriškės –
Strazdai – Šuminai – Vaišniūnai 40
Rajoninė dviračių trasa Ignalina – Vidiškės – Naujasis Daugėliškis - Rimšė-Visaginas 45
„Visagino kelias“ Lapušiškė –Kalviškiai – Karlai – Visaginas 11
Iš viso, km 170
Vidutinė 1 km įrengimo kaina, Lt/km12
300.000
Iš viso, Lt 50.920.000
12
85 proc. Nacionalinės ir/arba regioninės trasos vidutinės įrengimo kainos.
133
Trasos pavadinimas Trasos apibudinimas Ilgis, km/
kaina Lt
Autoturizmo trasa „Utenos
krašto žiedas“, km
Utena – Vyžuonos – Užpaliai – Alaušai – Sudeikiai – Daugailiai –
Šlepečiai – Sirvydžiai – Tauragnai – Saldutiškis – Kuktiškės – Biliakiemis
– Utena – Pakalniai – Leliūnai – Antalgė – Utena 150
Atokvėpio vietos (įrengimo
kaina) Utena – Vyžuonos – Užpaliai – Alaušai – Sudeikiai 70.000
Sudeikiai – Daugailiai – Šlepečiai – Sirvydžiai – Tauragnai 70.000
Tauragnai – Saldutiškis – Kuktiškės – Biliakiemis – Utena 70.000
Utena – Pakalniai – Leliūnai – Antalgė – Utena 70.000
Iš viso 280.000
Bendras prioriteto biudžetas 51.200.000
III prioriteto įgyvendinimo biudžeto išlaidos įvertintos remiantis Utenos regiono savivaldybių
vykdomų arba planuojamų vykdyti investicinių projektų, skirtų vystyti kurortinių vietovių turizmo
paslaugų infrastruktūros objektus, investicijų poreikio skaičiavimais. Ši alternatyva apibendrina
Utenos regiono investicinius projektus.
Lentelė 36. III turizmo plėtros prioriteto biudžetas
Investiciniai projektai Vertė
Lietuvos žiemos sporto centro Ignalinoje plėtros ir modernizavimo projektas 8.545.716
Balneologinio gydymo infrastruktūros sukūrimo Ignalinos miesto ligoninėje projektas 860.000
Statybos / rekonstrukcijos darbai 360.000
Įranga, baldai 500.000
Didžiosios salos rekreacinio komplekso sukūrimo projektas 1.870.967
Statyba, rekonstravimas, ir kapitalinis remontas 1.804.348
Lynų trasos "cable way" įranga 12.631
Techninės, projekto vykdymo priežiūros ir pan. paslaugos 16.529
DU projektą administruojantiems asmenims ir komandiruočių išlaidos 37.459
Aktyvaus poilsio turizmo infrastruktūros Zaraso ežero Didžiojoje saloje sukūrimas 5.741.851
Statybos / rekonstrukcijos darbai 5.043.162
Lynų trasos "cable way" įranga 598.390
Techninės, projekto vykdymo priežiūros ir pan. paslaugos 35.303
Darbo užmokestis projektą admin. asmenims ir komand. išlaidos 64.996
Kalitos kalno lankytojų aptarnavimo komplekso steigimo projektas 2.137.201
Lietaus nuotekų tinklai (projektavimas ir statyba) 30.000
Dujų tinklai (projektavimas ir statyba) 25.000
Privažiavimo nuo J.Biliūno g. tiesimas (projektavimas ir statyba) 50.000
Techninė priežiūra, inžinerinės paslaugos (10 proc.) 10.500
Lankytojų centro statyba kalno viršutinėje dalyje (projektavimas, statyba, techninė priežiūra) 952.127
Privataus sklypo išpirkimas (B alternatyva) 629.574
Automobilių aikštelės (10000 m2) ir lankytojų centro įrengimas (B variantas) 400.000
Techninė priežiūra, inžinerinės paslaugos (10 proc.) 40.000
Iš viso 19.155.735
Nustačius turizmo plėtros prioritetų įgyvendinimo kaštų dydžius, toliau yra apskaičiuojama
investavimo alternatyvų biudžetai. Investicijų biudžetų apskaičiavimo informacija pateikta žemiau
esančioje lentelėje
134
Lentelė 37. Investavimo alternatyvų biudžetai.
Alternatyvos Skaičiavimai Vertė
Alternatyva A1 I prioritetas + II.2 prioritetas +
III prioritetas 916.000 + 51.200.000 + 19.155.735 71.271.735 Lt
Alternatyva A2 I prioritetas + II.1 prioritetas +
III prioritetas 916.000 + 102.740.000 + 19.155.735 122.811.735 L
Alternatyva A3 I prioritetas + II.1 prioritetas +
II.2 prioritetas+ III prioritetas 916.000 + 102.740.000 + 51.200.000 + 19.155.735 174.011.735 Lt
7.3.2. Investicijų likutinės vertės apskaičiavimas
Projekto ilgalaikio turto investicijų ir po projektinių reinvesticijų likutinė vertė apskaičiuota
atsižvelgiant į ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų viešojo sektoriaus investicinių projektų
rengimo metodikoje pateikiamas ilgalaikiam turtui taikytinas nusidėvėjimo normų rekomendacijas.
Prioriteto „Inovatyvios integruotos komunikacijos sistemos sukūrimas ir plėtra“ atveju taikoma 10
metų nusidėvėjimo norma, kitų prioritetų atvejais 20 metų nusidėvėjimo norma.
Projekto atveju turto nusidėvėjimas skaičiuojamas siekiant nustatyti likutinę turto vertę
laikotarpio pabaigoje. Vertinant projekto sąnaudas ir atliekant išlaidų – naudos analizę, nusidėvėjimo
išlaidos nėra įtraukiamos, t.y. įtraukiami tik „piniginiai“ straipsniai.
7.3.3. Investicijų etapiškumo nustatymas
Alternatyvų investicijų išlaidos apskaičiuotos atsižvelgiant į geriausio projekto techninio
įgyvendinimo sprendimo kiekybinius statybos darbų ir įrangos poreikio rodiklius, taip pat įprastą ES
struktūrinių fondų lėšomis finansuojamuose investiciniuose projektuose taikomą projektavimo ir
inžinerinių paslaugų bei projekto administravimo ir vykdymo išlaidų skaičiavimo praktiką. Investicijų
paskirstymas pagal metais atliekamas atsižvelgiant į esminius alternatyvų sudarymo principus.
Lentelė 38. Investicijų paskirstymas metais
Alternatyva A1 Alternatyva A2 Alternatyva A3
1 m. 12.822.480 21.412.480 29.945.814
2 m. 12.822.480 21.412.480 29.945.814
3 m. 12.364.480 20.954.480 29.487.814
4 m. 12.364.480 20.954.480 29.487.814
5 m. 12.364.480 20.954.480 29.487.814
6 m. 8.533.333 17.123.333 25.656.667
Iš viso 71.271.735 122.811.735 174.011.735
7.3.4. Ekonominio (socialinio) poveikio skaičiavimo prielaidos
Atliekant ekonominio (socialinio) poveikio regionui skaičiavimus laikomasi prielaidos, kad visų
alternatyvų atvejais projektai negeneruos tiesioginių pajamų vietos savivaldai t.y. savivaldybės nebus
projekto įgyvendinimo rezultate įsikūrusių ūkinių-komercinių objektų valdytoja. Projektams, kurie
negeneruoja arba nepakankamai generuoja finansinės naudos ir įgyvendinančiai institucijai yra
finansiškai nenaudingi, svarbiausias yra projekto socialinės – ekonominės naudos vertinimas. Šis
vertinimas padeda atskleisti sritis, kurios turi ypatingą svarbą įgyvendinant projektą ir į kurias reikėtų
įgyvendinančiai organizacijai kreipti didžiausią dėmesį.
Socialinė – ekonominė žala ar nauda (SEŽN) – tai teikiama projekto žala arba nauda miesto,
regiono ar valstybės ekonomikai (kitaip nei finansinis įvertinimas, kuris parodo projekto naudą
organizacijai ar valdančiai institucijai). Pagal galimybę įvertinti pinigine išraiška SEŽN gali būti
skirstoma į:
įvertinama pinigine išraiška – nauda arba žala, kurią galima apskaičiuoti ir įvertinti kiekybiškai
bei piniginiu matu;
neįvertinama pinigine išraiška – nauda arba žala, kurią sunku išskirti iš kitų veiksnių teikiamos
naudos arba žalos, ir kurios neįmanoma išreikšti piniginiu matu.
135
SEŽN, kurią galima įvertinti pinigine išraiška, apskaičiavimo etapai:
Fiskalinė korekcija.
Išorinių poveikių įvertinimas.
SEŽN atveju atliekamas ekonominės vidinės grąžos normos (EVGN) ir ekonominės grynosios
dabartinės vertės (EGDV) rodiklių skaičiavimas.
Fiskalinė korekcija – tai PVM ir kitų netiesioginių mokesčių, taip pat gyventojų pajamų
mokesčio, kuriuos įstaiga sumoka valstybei, ir subsidijų, kurias organizacija tiesiogiai gauna iš
valstybės, eliminavimas, nepriskiriant mokesčių ar subsidijų atskiroms prekių ar paslaugų grupėms.
Projekto atveju fiskalinė korekcija atliekama eliminuojant pridėtinės vertės mokestį ir gyventojų
pajamų mokestį, kadangi gyventojų pajamų mokesčio surinkimo padidėjimas turi tiesioginę įtaką
savivaldybių biudžeto pajamoms.
Siekiant palyginti alternatyvas naudos/kaštų prasme, pirmiausia yra apskaičiuojama tikėtinas
mažiausias lankytojų srauto padidėjimas dėl įgyvendinamų turizmo plėtros prioritetų (kaip sudėtinės
investavimo alternatyvų dalies). Skaičiavimų prielaidos pateiktas žemiau esančioje lentelėje.
Lentelė 39. Prognozuojamos ekonominės-socialinės naudos prielaidos
Ekonominės-socialinės
naudos/kaštų rūšis
Skaičiavimų prielaidos alternatyvų atveju
I prioritetas II prioritetas III prioritetas
Utenos regiono lankytojų
išlaidų padidėjimas
Bent vienos dienos regiono lankytojų išlaidos sudaro esminę ekonominę naudą regionui,
kadangi tai yra tiesioginės regiono grynosios pajamos. Remiantis Lietuvos statistikos
departamento duomenimis, 2010-2013 metų mažiausias vieno Utenos regiono
vienadienio lankytojo ir turisto išlaidų vidurkis sudarė ~126 Lt lankytojui/turistui.
Naujai įsikūrę ir išlaikyti ūkio
subjektai ir naujai sukurtos ir
išsaugotos darbo vietos
Naujų darbo vietų sukūrimas ir išlaikymas daro tiesioginę įtaką regiono savivaldybių
biudžeto pajamoms. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis
bruto darbo užmokestis Utenos regione sudarė 1.800 Lt vienam darbuotojui. Atitinkamai
yra įvertinamas gyventojų pajamų mokesčio įtaka savivaldybių biudžetams. Darbo vietų
padidėjimas prognozuojamas atsižvelgiant į lankytojų srautų pokyčius.
Lankytojų aptarnavimo kaštai Papildomi vienadienių lankytojų srautų padidėjimas sąlygoja ir papildomas savivaldybių
patiriamas sąnaudas turizmo ir rekreacijos vietų tvarkymui, galimos žalos atstatymui.
Laikomasi prielaidos, kad tokie papildomi kaštai sudarys ~5 proc. iš vienadienių
lankytojų gaunamų pajamų.
Informacinės sistemos
palaikymo sąnaudos
Prognozuojama, kad naujai
sukurtos informacinės
sistemos palaikymo kaštai
sudarys 10.000 Lt/mėn.
-
Vertinant alternatyvas kiekybiniu požiūriu, pagrindiniais alternatyvių projektų įgyvendinimo
pasėkoje sukuriamos naudos rodikliais yra laikoma pritrauktų ir išlaikytų vienadienių lankytojų ir
turistų skaičiaus padidėjimas bei naujų darbo vietų sukūrimas ir jų išsaugojimas. Pažymėtina, kad nėra
itin ženklaus skirtumo tarp vienadienių Utenos regiono lankytojų13
ir turistų14
santykinių išlaidų per
dieną. 2012 metais vidutinės vieno Turisto išlaidos per dieną Uitenos regione sudarė 143 Lt, o
vienadienio lankytojo 108,5 Lt/dieną.
Kadangi nėra patikimų statistinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima tiksliai kiekybiškai
įvertinti prioritetų ir alternatyvų poveikį vienadienių lankytojų ir turistų srautų padidėjimui, todėl
siekiant įvertinti lankytojų ir turistų srautų padidėjimą buvo apskaičiuota ribinis lankytojų srautų
padidėjimas ir naujai įkurtų ūkio subjektų be naujai sukurtų ir išsaugotų darbo vietų skaičius – lūžio
taškas t.y. apskaičiuotas minimalus šių rodiklių dydis, kuriam esant turizmo plėtros prioritetų
įgyvendinimas būtų efektyvus ir ekonominių-socialinių požiūriu naudingas regionui (naudos/kaštų
rodiklio santykis būtų lygus 1).
13
Vienadienė kelionė – vienos dienos lankytojas, tai kiekvienas lankytojas, kuris lankomoje vietovėje arba šalyje
neapsistoja nakvynei kolektyvinio ar privataus apgyvendinimo patalpose. 14
Kelionė su nakvyne – asmuo turistas, kuris iš nuolatinės gyvenamosios vietos vyksta į kitą vietą arba šalį, kurioje neturi
nuolatinės gyvenamosios vietos ir apsistoja joje bent vienai nakvynei, bet ne ilgiau 12 mėnesių, ir pagrindinis kelionės
tikslas nėra verslas už kurį mokama lankomoje šalyje ar mokslas.
136
Lentelė 40. Prioritetų įgyvendinimo poveikis lankytojų srautams ir darbo vietų skaičiaus padidėjimui.
Rodikliai I
Prioritetas
II
Prioritetas
II.1
Prioritetas
II.2
Prioritetas
III
Prioritetas
Investicijų vertė, Lt 916.000 153.940.000 102.740.000 51.200.000 19.155.735
Vienad. lankytojų ir turistų srauto padidėjimas
Vidutiniškai per metus 1.314 60.027 40.062 20.282 8.117
Iš viso per vertinimo laikotarpį 19.703 900.411 600.937 304.232 121.749
Vidutiniškai per metus, proc. 0,22% 10,26% 6,85% 3,47% 1,39%
Iš viso per vertinimo laikotarpį, proc. 3,37% 153,92% 102,72% 52,01% 20,81%
Vienad. lankytojų ir turistų išlaidų padidėjimas
Vidutiniškai per metus 165.509 7.563.453 5.047.871 2.555.552 1.022.693
Iš viso per vertinimo laikotarpį 2.482.641 113.451.800 75.718.058 38.333.287 15.340.394
Vidutiniškai per metus, proc. 0,24% 10,85% 7,24% 3,67% 1,47%
Iš viso per vertinimo laikotarpį, proc. 3,56% 162,77% 108,63% 55,00% 22,01%
Sukurta ir/arba išsaugota naujų darbo vietų
Vidutiniškai per metus - 106 71 20 16
Iš viso per vertinimo laikotarpį - 154 103 29 23
Naujai įkurta ir/arba išlaikyta ūkio subjektų
Vidutiniškai per metus - 21 14 4 3
Iš viso per vertinimo laikotarpį - 31 21 6 5
Projekto Ekonominė Grynoji Dabartinė Vertė
(EGDV), Lt 0 0 0 0 0
Projekto Ekonominė Vidinė Grąžos Norma
(EVGN), % 5,50% 5,50% 5,50% 5,50% 5,50%
Naudos/Kaštų santykis (N/K) 1,00 1,00 1,00 1,00 1,00
Atsižvelgiant į naudos/kaštų ribinę reikšmę, I prioriteto atveju minimalus vidutiniškai
papildomai pritrauktų į Utenos regioną lankytojų skaičius vidutiniškai sudarys ~1,3 tūkst. lankytojų
per metus, tačiau šio prioriteto įgyvendinimo atveju nebūtų skurta papildomų darbo vietų.
II prioriteto įgyvendinimas sąlygotų vidutiniškai ~10,26 proc. arba 60 tūkst. didesnį regiono
lankytojų srautą per metus, o taip pat iš viso sukurtų ir išsaugoti ne mažiau kaip 100 naujas darbo
vietas (atsižvelgiant į vidutinį įmonių darbuotoj skaičių Utenos regione, šiam tikslui įgyvendinti turėtų
įsikurti ne mažiau kaip 20 naujų verslo subjektų). Tai didžiausia rodiklis iš visų prioritetų, jeigu
absoliutine prasme pavyktų pasiekti užsibrėžtus tikslus.
Pav. 46. Utenos regiono lankytojų skaičiaus padidėjimas priklausomai nuo prioriteto įgyvendinimo
-
10.000
20.000
30.000
40.000
50.000
60.000
70.000
80.000
90.000
100.000
1 m. 2 m. 3 m. 4 m. 5 m. 6 m. 7 m. 8 m. 9 m. 10 m. 11 m. 12 m. 13 m. 14 m. 15 m.
I Prioritetas II Prioritetas II.1 Prioritetas II.2 Prioritetas III Prioritetas
137
7.4. Ekonominio-socialinio poveikio analizė
Atlikus Utenos regiono lankytojų skaičiaus pokyčių prognozę toliau yra atliekama investicinių
alternatyvų įgyvendinimo palyginimas naudojant naudos/kaštų metodą. Kadangi investicinės
alternatyvos yra Utenos regiono turizmo plėtros prioritetų įgyvendinimo kombinacijos, todėl
skaičiuojant alternatyvas atitinkamai yra sudedami ankstesniame skyriuje apskaičiuoti alternatyvas
sudarančių turizmo plėtros prioritetų rodikliai (papildomų kaštų, lankytojų skaičiaus ir darbo vietų
padidėjimo ir kt. rodikliai). Turizmo plėtros prioritetų rodiklių skaičiavimo atveju buvo naudojama
2010-2013 metų minimalių vienadienių lankytojų ir turistų išlaidų reikšmių vidurkis, tačiau
skaičiuojant investicinių alternatyvų rodiklius yra naudojamos ne minimalios, o vidutinės lankytojų ir
turistų išlaidų reikšmės (žr. Lentelė 41).
Lentelė 41. Investicinių alternatyvų skaičiavimo prielaidos.
Alternatyva A1 Alternatyva A2 Alternatyva A3
I Prioritetas
Alternatyvą sudarantis turizmo plėtros prioritetas gali vienodai įtakoti tiek vienadienių lankytojų,
tiek turistų srautų padidėjimą, todėl atliekant skaičiavimus naudojama 2010-2013 metų Utenos
regiono vienadienių lankytojų ir turistų išlaidų vidurkis – 132,4 Lt.
II.1 Prioritetas
-
Alternatyvą sudarantis turizmo plėtros prioritetas daugiau
orientuotas į vienadienių lankytojų srauto didinimą, todėl
atliekant skaičiavimus naudojama 2010-2013 metų Utenos
regiono vienadienių lankytojų ir turistų išlaidų vidurkis
atitinkamai pritaikius 0,6 ir 0,4 svorio koeficientus. Taikoma
išlaidų norma – 129,20 Lt
II.2 Prioritetas
Alternatyvą sudarantis turizmo
plėtros prioritetas nors ir
orientuotas į vienadienių
lankytojų srauto didinimą,
tačiau labiau didina vietos
gyventojų naudojimąsi sukurta
infrastruktūra, todėl atliekant
skaičiavimus naudojama 2010-
2013 metų Utenos regiono
vienadienių lankytojų išlaidų
vidurkis pritaikant 0,7 svorio
koeficientus. Taikoma išlaidų
norma – 81,20 Lt
-
Alternatyvą sudarantis turizmo
plėtros prioritetas nors ir
orientuotas į vienadienių
lankytojų srauto didinimą,
tačiau labiau didina vietos
gyventojų naudojimąsi sukurta
infrastruktūra, todėl atliekant
skaičiavimus naudojama 2010-
2013 metų Utenos regiono
vienadienių lankytojų išlaidų
vidurkis pritaikant 0,7 svorio
koeficientus. Taikoma išlaidų
norma – 81,20 Lt
III Prioritetas
Alternatyvą sudarantis turizmo plėtros prioritetas daugiau orientuotas į regiono turistų srauto
didinimą, todėl atliekant skaičiavimus naudojama 2010-2013 metų Utenos regiono vienadienių
lankytojų ir turistų išlaidų vidurkis atitinkamai pritaikius 0,4 ir 0,6 svorio koeficientus. Taikoma
išlaidų norma – 135,80 Lt
Renkantis prioritetų ir alternatyvų ekonominio-socialinio poveikio veiksnius buvo atsižvelgta ir
į tai, kad atliekant kiekybinę analizę, viena didžiausių problema yra nauji, patikimi ir išsamūs
statistiniai duomenys. Vienadienių lankytojų ir turistų išlaidos yra vieninteliai viešai prieinami
statistiniai rodikliai, tiesiogiai siejantys Utenos regiono lankytojų ir turistų srautus su turizmo rinkos
kuriama pridėtine verte regiono ekonomikai. Skaičiuojant išvestinius bendrus turizmo rinkos rodiklius,
kurie nėra tiesiogiai sietini su Utenos regionu, daugeliu atvejų prarandama informacija aktuali
išimtinai Utenos regionui. Atsižvelgiant į tai, kad formuojamos alternatyvos iš esmės yra nukreiptos į
siekį kaip galima ilgiau išlaikyti lankytojus regione t.y. bent vienai dienai, tačiau tik dalinai orientuotos
į turistų apgyvendinimo sektoriaus ar infrastruktūros plėtrą, todėl esminiu alternatyvų vertinimo
pagrindu buvo pasirinktas vienadienių lankytojų ir turistų išlaidų pokytis (padidėjimas), kadangi šiuo
atveju tai geriausiai tiesiogiai atspindi alternatyvų poveikį ir įtaką regiono turizmo rinkai bei visai
regiono ekonomikai.
Antru alternatyvų vertinimo veiksniu buvo pasirinkta darbo vietų sukūrimas ir išlaikymas,
kadangi toks veiksnys daro vieną didžiausių tiesioginių įtakų regiono socialinei būklei ir kartų
tiesiogiai, padidėjus gyventojų pajamų mokesčių surinkimo srautams, įtakoja regiono savivaldybių
biudžeto pajamų padidėjimą. Tokiu būdu netiesioginiai įvertinama alternatyvų finansinis poveikis
regiono savivaldos institucijoms.
138
Įvertinus prielaidas atitinkamai apskaičiuojama investicinių alternatyvų ekonominės-socialinės
naudos/kaštų rodikliai.
Lentelė 42. Investicinių alternatyvų ekonominės-socialinės naudos/kaštų rodikliai
Rodikliai Alternatyva
A1
Alternatyva
A2 Alternatyva
A3
Investicijų vertė, Lt 71.271.735 122.811.735 174.011.735
Vienadienių lankytojų ir turistų srauto padidėjimas
Vidutiniškai per metus 29.712 49.493 69.775
Vidutiniškai per metus, proc. 445.685 742.390 1.046.622
Iš viso per vertinimo laikotarpį 5,08% 8,46% 11,93%
Iš viso per vertinimo laikotarpį, proc. 76,19% 126,90% 178,91%
Vienadienių lankytojų ir turistų išlaidų padidėjimas
Vidutiniškai per metus 2.923.063 6.452.222 8.099.134
Vidutiniškai per metus, proc. 43.845.952 96.783.335 121.487.009
Iš viso per vertinimo laikotarpį 4,19% 9,26% 11,62%
Iš viso per vertinimo laikotarpį, proc. 62,91% 138,86% 174,30%
Sukurta ir/arba išsaugota naujų darbo vietų
Vidutiniškai per metus 36 87 107
Iš viso per vertinimo laikotarpį 52 126 155
Naujai įkurta ir/arba išlaikyta ūkio subjektų
Vidutiniškai per metus 7 17 21
Iš viso per vertinimo laikotarpį 10 25 31
Projekto Ekonominė Grynoji Dabartinė Vertė (EGDV), Lt -7.493.459 1.973.589 -6.322.909
Projekto Ekonominė Vidinė Grąžos Norma (EVGN), % 3,43% 5,82% 4,78%
Naudos/Kaštų santykis (N/K) 0,88 1,02 0,96
Alternatyvų įgyvendinimas yra socialiai orientuotas, todėl visuose projekto įgyvendinimo
alternatyvų skaičiavimuose projekto grynasis finansinis srautas investicijoms yra neigiamas. Tokiu
atvejų Projekto Finansinė Vidinė Grąžos Norma (FVGN) negali būti apskaičiuojama.
Analizuojant alternatyvas naudos/kaštų prasme galima išskirti alternatyvą A2 kaip efektyviausią
ir sukuriančia didžiausią santykinę ekonominę-socialinę naudą. Tuo tarpu alternatyvų A1 ir A3
naudos/kaštų santykinis rodiklis nesiekia ribinės reikšmės, todėl šių alternatyvų įgyvendinimas nebūtų
tikslingas ir ekonomiškai pagrįstas.
7.5. Pasiūlymai dėl rekomenduotinų Utenos regiono turizmo plėtros stebėsenos rodiklių ir
kriterijų.
Investicijos į turizmo plėtra duoda labai netiesioginius rezultatus, todėl itin svarbu pasirinkti
tinkamą stebėsenos metodiką ir tinkamus stebėsenos kriterijus bei rodiklius. Be abejo, stebėseną derėtų
planuoti rengiant veiklų arba priemonių planą ilgalaikiam investiciniam planui įgyvendinti. Šiame
darbe, analizuojant kryptingų investicijų pasirinkimo būdus, be numanomas efektyviausias investicijų
kryptis plėtojant turizmą, veiksmų planas nerengiamas, todėl ir pasiūlymai dėl turizmo plėtros
stebėsenos rodiklių yra rekomendacinio pobūdžio. Jie gali būti pritaikyti arba modifikuoti tik svarstant
konkretų ilgalaikių investicijų planą.
Rengiamame 2014-2020 metų Utenos regionų plėtros plane yra numatyti 4 turizmo paslaugų ir
infrastruktūros plėtros tikslo ir priemonių stebėsenos kriterijai.
139
Lentelė 43. Numatomi Utenos regiono turizmo plėtros stebėsenos rodikliai ir kriterijai
Eil.
Nr. Tikslai ir uždaviniai
Vertinimo kriterijaus
pavadinimas
Pradinė
reikšmė
2013 m.
Siekiama
reikšmė
2020 m.
Nuokrypio
intervalų ribos ir
įvertinimas*
2-01-
R-1
Tikslas: Turizmo paslaugų ir
infrastruktūros plėtra
Apgyvendintų turistų skaičius
apgyvendinimo įstaigose iš
viso, vnt. 41036 46000
a) – (46000; +)
b) – 46000
c) –(45000;45999)
d) – (-44999)
01-
01-P-
1
Rekonstruoti esamą ir vystyti
naują turizmo ir sporto
infrastruktūrą
Rekonstruotų ir naujų turizmo
ir sporto infrastruktūros
objektų skaičius, vnt. 42
a) – (42; +);
b) – 42;
c) – (36; 41);
d) – (035)
01-
02-P-
1
Gerinti saugomų teritorijų ir
kultūros paveldo objektų
panaudojimą turizmo plėtrai
Sutvarkytų ir pritaikytų
turizmui objektų skaičius, vnt. 28
a) – (28; +);
b) – 28;
c) – (24; 27);
d) – (023)
01-
03-P-
1
Plėtoti turizmo išteklių ir
paslaugų rinkodarą
Įgyvendintų rinkodaros
priemonių skaičius, vnt. 30
a) – (30; +);
b) – 30;
c) – (26; 29);
d) – (025)
* – a) labai gerai; b) gerai; c) patenkinamai; d) blogai
Svarbiausias siekiamas stebėsenos rezultatas yra rodikliai rodantys įgyvendinamo plano
progresą. Kaip žinoma turizmo poveikis ūkiui yra labai sunkiai apskaičiuojamas. Todėl dažniausiai
turizmo plėtrios progresas viešajame sektoriuje dažniausiai yra matuojamas turistų srautų
didėjimu/mažėjimu, numanant, kad turistų srautai sietini su poveikių ūkiui. Tokie srautų matavimai
šalies mastu gal ir duoda tam tikrą indikatyvią žinią apie plėtros progresą, bet vieno regiono mastu ši
informacija būtų labai netiksli ir lengvai klaidinanti. Pirmiausiai, tai dėl galimybių surinkti statistinius
duomenis. Reguliariausias informacijos šaltinis tėra turizmo informacijos centrai teikiantys duomenis
apie savo lankytojus bei nakvynės vietų teikiama statistika. Vienio miesto, rajono ir net regiono mastu
gerokai efektyviau būtų inicijuoti stebėsenos programas, stebinčias lankytojų (turistų) išlaidų pokyčius
– turizmo sektoriaus įmonių paslaugų pardavimų finansinių apyvartų kaitą, kuria galima tvirčiau sieti
su turizmo plėtra.
Atsižvelgiant į svarbiausius Utenos regiono socialinei ir ekonominei būklei darančius įtaką
veiksnius, Utenos regiono turizmo plėtros prioritetų bei investavimo alternatyvų sudarymo prielaidas ir
ekonominės-socialinės naudos/kaštų analizės rezultatus, rekomenduojami Utenos regiono turizmo
plėtros stebėsenos rodikliai ir kriterijai:
Apgyvendintų užsienio turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose – Utenos regiono turizmo
plėtros studija yra orientuota į atvykstamojo ir vietinio turizmo plėtrą. Ypatingas dėmesys yra
skiriamas užsienio turistų srautų didinimo priemonėms, todėl itin svarbu įvertinti atvykstančių užsienio
turistų srautų padidėjimą, kuris būtų įtakotas savivaldybių strateginiuose planuose ir galimybių
studijoje numatytų priemonių įgyvendinimo. Bendras apgyvendintų turistų skaičius apgyvendinimo
įstaigose neparodo užsienio turistų srautų pokyčių, todėl sunku įvertinti taikytų atvykstamojo turizmo
priemonių efektyvumą. Pažymėtina, kad 2012 metais apgyvendinimo įstaigų paslaugomis
pasinaudojusių užsienio turistų dalis bendroje apgyvendintų turistų struktūroje Utenos regione sudarė
tik 14,40 proc., kai tuo tarpu šalies vidurkis siekė 56,91 proc., todėl rekomenduojamas siekiamas
rodiklis sudarytų bent 25 proc. nuo bendro prognozuojamo apgyvendintų turistų srauto. Nustatoma,
kad minimalus patenkinamas rodiklis sudarytų bent 1/3 šalies vidurkio.
Vietinio turizmo lankytojų išlaidos – dažnai vertinant turizmo sektorių pirmiausia
akcentuojama atvykstamasis turizmas ir pritrauktų užsienio turistų skaičius, tačiau regiono mastu ne
mažiau svarbūs yra ir vietinio turizmo mastai. Nors užsienio turistų srautų didinimas yra siekiamybė,
tačiau ne mažiau svarbus yra vietinio turizmo skatinimas, kadangi esamu laiku būtent vietiniai turistai
sudaro didžiąją dalį Utenos regiono lankytojų ir šių lankytojų išlaidos sudaro ženklią dalį visų turizmo
sektoriaus pajamų. Siekiami kriterijaus rodikliai yra paremti pasirinktos įgyvendinti investavimo
alternatyvos naudos/kaštų analizės duomenimis t.y. nepasiekus užsibrėžtų rodiklių verčių būtų galima
140
konstatuoti, jog įgyvendinti investiciniai projektai nebuvo efektyvūs ekonominės-socialinės
naudos/kaštų prasme.
Naujai sukurtos ir išlaikytos darbo vietos – dėl didelio regiono nedarbo lygio ir pasėkoje
didėjančios socialinės atskirties, darbo vietų kūrimo skatinimas yra prioritetinė regiono politikos sritis.
Darbo vietų kūrimas yra svarbus ir regiono savivaldybėms, kadangi GPM surinkimo padidėjimas daro
tiesioginę įtaką rajonų biudžetų padidėjimui. Šiuo atveju turėtų būti vertinamos tik tos darbo vietos,
kurios bus sukurtos įgyvendinamų turizmo plėtros projektų pasėkoje. Nors šio rodiklio stebėsena yra
sudėtingesnė, tačiau realiai įvertintina. Atrinkus įgyvendinamų turizmo plėtros projektų pasėkoje
tiesiogiai įtakotų naujų ūkio subjektus susikūrimą, naujų darbo vietų skaičius apskaičiuojamas
tiesioginės stebėsenos (apklauso) metodu ir/arba naudojantis egzistuojančiomis internetinėmis įmonių
duomenų bazėmis, kaupiama TIC informacija, Registrų centro, VSDFV duomenimis ir pan. Siekiami
kriterijaus rodikliai yra paremti pasirinktos įgyvendinti investavimo alternatyvos naudos/kaštų analizės
duomenimis.
Regiono lankytojų atvykusių dviračiais skaičius – didelė dalis turizmo plėtros projektų biudžeto
lėšų yra nukreipta į turistinių dviračių trasų infrastruktūros gerinimą. Siekiant įvertinti šių investicijų
efektyvumą ir ekonominę-socialinę naudą, tikslinga įvertinti regiono lankytojų atvykusių dviračiais ir
pasinaudojusių sukurta infrastruktūra srautų padidėjimą. Šiuo atveju stebėsenos kriterijumi siūlomas
turistų skaičius, kadangi dviračių turizmo išlaidos yra įvertintos vietinio turizmo lankytojų išlaidų
vertinimo kriterijuje. Siekiami kriterijaus rodikliai yra paremti esamais stebimais regiono lankytojų
atvykusių dviračiais srautais ir pasirinktos įgyvendinti investavimo alternatyvos naudos/kaštų analizės
duomenimis.
Rekomenduoji stebėsenos rodikliai ir kriterijai yra pateikiami žemiau esančioje lentelėje. Tokia
stebėsena labiau atspindėtų tikrąjį regiono turizmo plėtros siekį, - turtinti vietos bendruomenę ir
stiprinti regiono ūkį. Bet kuriuo atveju, regiono turizmo plėtros kriterijai ir rodikliai turi atspindėti
strateginiuose turizmo plėtros planuose įvardintus tikslus ir uždavinius.
Lentelė 44. Rekomenduojami Utenos regiono turizmo plėtros stebėsenos rodikliai ir kriterijai
Tikslai ir uždaviniai Turizmo paslaugų ir
infrastruktūros plėtra
Vertinimo kriterijaus
pavadinimas
Apgyvendintų
užsienio turistų
skaičius apgyvend.
įstaigose iš viso, vnt.
Vietinio turizmo
lankytojų išlaidos,
mln. Lt
Naujai sukurtų ir
išlaikytų darbo
vietų, vnt.**
Regiono lankytojų
atvykusių dviračiais
skaičius, vnt.
Vertinimo kriterijaus
apskaičiavimo formulė
arba tyrimo pavadinimas
A A + B A A
Vertinimo kriterijaus
reikšmei apskaičiuoti arba
tyrimui atlikti naudojami
duomenys (kintamieji)
A- Užsienio turistų
sk.
A – Vienadienių
lankytojų išlaidos,
mln. Lt;
B – Turistų išlaidos,
mln. Lt
A-naujos darbo
vietos
A- Regiono lankytojų
atvykusių dviračiais
skaičius
Pradinė reikšmė 2013 m. 6.039 69,7 - 13.400
Siekiama reikšmė 2020
m.
11.500 76,9 97 19.000
Nuokrypio intervalų ribos
ir įvertinimas* a) – (11.500; +)
b) – 11.500
c) –(9.000;11.500)
d) – (08.999)
a) – (76,9; +);
b) – 76,9;
c) – (71,6; 76,9);
d) – (071,5)
a) – (97; +);
b) – 97;
c) – (62; 96);
d) – (061)
a) – (19.000; +)
b) – 19.000
c) –(14.600;18.999)
d) – (014.599)
Duomenis pateikiančios
institucijos
Lietuvos statistikos
departamentas
Lietuvos statistikos
departamentas
Tiesioginė stebėsena
(apklausa);
Internetinės įmonių
duomenų bazės
Lietuvos statistikos
departamentas
Informacijos šaltiniai http://www.stat.gov.lt http://www.stat.gov.lt http://rekvizitai.vz.lt/ http://www.stat.gov.lt
* – a) labai gerai; b) gerai; c) patenkinamai; d) blogai
** – Stebima ir skaičiuojama, tik tiesiogiai su numatomais įgyvendinti turizmo paslaugų ir
infrastruktūros plėtros projektais susijusių darbo vietų padidėjimas
141
VIII. AUKŠTAITIJOS TURIZMO IŠTEKLIUS PRISTATANTYS
PAKETAI IR MARŠRUTAI
8.1. Siūlomų turizmo išteklių patrauklumas tikslinėms grupėms: Rusijai, Vakarų Europos
šalims
Lietuvoje nėra atliktos apklausos, identifikuojančios į regioną atvykstančių užsienio turistų
prioritetus bei nėra susistemintos informacijos, kas labiausiai užsienio turistams patiko Rytų
Aukštaitijos regione. Siekiant išsiaiškinti į Rytų Aukštaitijos regioną atvykstančių užsienio turistų
prioritetus, tikslus, lūkesčių pasiteisinimą, reikėtų atlikti specialų tyrimą. Dėl šios priežasties, vertinant
siūlomų Rytų Aukštaitijos turizmo išteklių paketų patrauklumą tikslinėms grupėms buvo remiamasi
Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos tikslinių rinkų 2011 metais iri 2012 metais
atlikta analize siekiant identifikuoti į Lietuvą atvykstančių turistų tikslines grupes, kurioms per
atitinkamas rinkodarines priemones būtų galima pristatyti aktualius Lietuvos turizmo produktus ir taip
skatinti turistų srautų didėjimą į šalį. Vadovaujantis šiais tyrimais daroma prielaida, kad analizės
išvados atitinka ir Rytų Aukštaitijos regiono situaciją.
Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos tikslinių rinkų skyriaus atlikta analizė
rėmėsi Pasaulio turizmo organizacijos, Europos kelionių komisijos, Rusijos statistikos (Goskomstat),
Lenkijos turizmo instituto statistikos, Vokietijos statistikos, turizmo parodose atliktų apklausų
duomenimis.
Rusija
Remiantis Rusijos TIC informacija15
, Rusijos kelionių organizatorių nuomone Rusijos turistų
prioritetai Lietuvoje atrodo taip:
Ekskursinis-pažintinis turizmas
Poilsis prie jūros
Gydomasis ir sveikatinimosi turizmas
Dalykinis verslo turizmas
Poilsis kaimo sodybose16
Proginis turizmas
Pav. 47. Rusų respondentų pasiskirstymas pagal viešnagės Lietuvoje tikslą (galėjo nurodyti kelis tikslus), dalis %
15
2007 – 2010 m. išvykstamojo turizmo iš Rusijos į Lietuvą analizė, Valstybinio turizmo departamentas prie Ūkio
ministerijos 16
Vertėtų pažymėti, kad 2008-2010 m. krito Lietuvos ir užsienio poilsiautojų susidomėjimas kaimo turizmo sodybomis,
turistų skaičius sumažėjo nuo 321,7 iki 227,5 tūkst, užsienio turistų skaičius – nuo 33,5 iki 13,2 tūkst.Didžiausią dalį turistų
kaimo turizmo sodybose sudarė lietuviai, 2010 m. jų dalis buvo didžiausia ir sudarė 94,2 proc. (2009 m. - 88,7 proc., 2008
– 89,5 proc.). Tad ateityje vertėtų skatinti užsienio turistų susidomėjimą Lietuvos kaimo turizmo sodybomis, siekiant labiau
išnaudoti Lietuvos kaimo turizmo potencialą.
142
Remiantis 2011 m. parodos Rusijoje metu surengtos apklausos duomenimis, daugiausia
respondentų keliavo į mūsų šalį, laisvalaikio praleidimo tikslu, norėdami geriau pažinti Lietuvos
kultūrą – šį kelionės tikslą nurodė net 61,7 proc. Verslo kelionės tikslais vyko 31,7 proc., taip pat
sveikatinimo tikslais – 26,7 proc. respondentų (22 kartus daugiau nei oficialiosios statistikos
duomenimis). Aplankyti giminių ir draugų – 16,7 proc.
Laisvalaikio turistų skaičius iš Rusijos į Lietuvą nuolatos augo ir nuo 2007 iki 2010 m. padidėjo
beveik dvigubai (nuo 32,3 iki 64 tūkst.).
Pav. 48. Turistinių kelionių iš Rusijos ir visų kitų šalių pasiskirstymas pagal tikslą, proc., 2010 m.
Iš Rusijos ir iš kitų šalių turistinių kelionių pasiskirstymas panašus (išlieka tie patys trys
pagrindiniai tikslai: laisvalaikis, verslas ir profesiniai interesai, draugų ir giminių lankymas), vertėtų
išskirti apsipirkimo tikslu važiuojančius turistus iš Rusijos – pastarųjų 2,5 karto (pagal svorį) daugiau
palyginus su kitų šalių vidurkiu.
2011 m. vykusios turistinės parodos Maskvoje metu, didžioji dalis respondentų, kurie dalyvavo
apklausoje, nurodė, kad patiko Lietuvos gamta (75 proc.), kultūrinis paveldas (65 proc.) ir žmonės
(63,3 proc.).
Pav. 49. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kas patiko Lietuvoje, dalis (%)
Apibendrinant šiuos duomenis, daroma išvada, kad aktualiausi kriterijai pasirenkant laisvalaikio
keliones į Lietuvą, Rusijos turistams labiausiai sietini su gamta ir kultūros pažinimu. Akivaizdu, kad
ganėtinai didelius lūkesčius Rusijos turistai sieja su aptarnavimu.
143
8.2. Vakarų Europos šalių turistų kelionių į Lietuvą tikslai ir motyvacijos Vokietija
Remiantis ES komisijos Eurobarometro tyrimo 2012 duomenimis17, vokiečių turistai per
atostogas labiausiai nori poilsio ar pramogų – šią motyvaciją nurodė net 52 proc. respondentų.
Vokiečiams taip pat svarbu per atostogas praleisti laiką su šeima, aplankyti gimines ir draugus, pabūti
gamtoje. Dalį vokiečių per atostogas taip pat domina kultūra ar religija bei miestų turizmas.
Kito tyrimo duomenys atskleidžia, kad apie pusė vokiečių nori praleisti atostogas žmogaus
nepaliestuose gamtos kampeliuose, apie 40 proc. pasirenka keliones, kurių metu gali pabūti
neužterštoje gamtoje, linkę rinktis pasyvias atostogas.
Pav. 50. Vokiečių turistų atostogų motyvacija, %
*įskaitant sveikatos/SPA procedūras
2007-2011 m. pagrindiniai vokiečių turistų kelionių į Lietuvą tikslai buvo:
laisvalaikis/poilsis/atostogos, verslas ir profesiniai interesai bei draugų ir giminių lankymas. 2008-
2011 m. užaugo laisvalaikio/poilsio/atostogų kelionių sk. (+1,8 proc.), sumažėjo giminių ir draugų
lankymo (-3,6 proc.), sveikatinimo (-10,5 proc.) ir ypač smuko verslo ir profesinių reikalų kelionių
skaičius (-28,8 proc.).
Pav. 51. Turistų traukos objektai Lietuvoje
Šaltinis: 2011-2012 m. ITB parodos (Vokietija, Berlynas) respondentų apklausos rezultatai
17
2007-2011 m. išvykstamojo turizmo iš Vokietijos į Lietuvą analizė. Turizmo departamentas prie LR ūkio ministerijos
144
2011-2012 m. vokiečių respondentams labiausiai Lietuvoje patiko gamta, kultūra bei žmonės.
Vertėtų atkreipti dėmesį, kad atsakymą „žmonės“ 2012 m. pažymėjo tik 22 proc. respondentų t.y. 2,3
karto mažiau nei 2011 m. Į klausimą ką vokiečiai yra girdėję apie Lietuvą arba su kuo ją sieja –
„asociacijos“ (galėjo rašyti kelias) - gražią Lietuvos gamtą 2011 m. minėjo 13,8 proc., o 2012 m. – 7,8
proc. respondentų.
Prancūzija
Prancūzų turistams Lietuvoje labiausiai patinka kraštovaizdžio įvairovė, kultūrinis paveldas,
veiklų įvairovė, galinti pritraukti įvairių pomėgių turistus, saugomos teritorijos ir parkai.
Norvegija, Švedija ir Suomija
Remiantis ES komisijos Eurobarometro tyrimo 2012 duomenimis18
, norvegų turistai per
atostogas labiausiai svajoja apie paplūdimio atostogas bei gerą orą – šią motyvaciją nurodė net 41
proc. respondentų. Atostogos ir poilsis su šeima labai vertinami visose trijose tiriamosiose rinkose, šią
motyvaciją pasirinko 40 proc. norvegų turistų, 39 proc. suomių turistų ir 38 proc. švedų turistų. Svarbu
pažymėti, kad suomių turistams laiko praleidimas su šeima ir yra svarbiausia atostogų motyvacija.
Švedų turistams svarbiausia per atostogas aplankyti gimines ir draugus (39 proc.) bei jau minėtos
atostogos ir poilsis su šeima (38 proc.). Giminių ir draugų lankymą kaip svarbią motyvaciją pasirinko
35 proc. suomių ir 29 proc. norvegų. Miestų turizmas labai svarbus suomiams, šią motyvaciją
pasirinko 26 proc. respondentų, šis skaičius yra aukščiausias iš visų Eurobarometro tyrimo šalių
dalyvių. Kitos motyvacijos - gamta, kultūra/religija, sportas -nėra tokios populiarios bei pasiskirsto gan
tolygiai visose tiriamose rinkose, o skirtumai tarp jų ne tokie dideli.
Pav. 52, pav. Norvegų, suomių ir švedų atostogų motyvacija, %
*įskaitant sveikatos/SPA procedūras
Šaltinis: Flash Eurobarometer 2012, Survey of the attitudes of Europeans towards tourism, March 2012, EU Comission
Lenkija
2011 m. I pusmetį19
lenkai į užsienį vyko daugiausia turistiniais-poilsio tikslais (40 proc.),
palyginus su 2010 m. I pusmečiu šių kelionių dalis sumažėjo 1 proc. Giminių ir draugų lankymo tikslu
18
2007-2011 m. išvkstamojo turizmo iš Norvegijos, Švedijos ir Suomijos į Lietuvą analizė. Valstybinis turizmo
departamentas prie LR Ūkio ministerijos 19
2007-2011 m. išvkstamojo turizmo iš Lenkijos į Lietuvą analizė. Valstybinis turizmo departamentas prie LR Ūkio
ministerijos
145
į užsienį vyko 36 proc. lenkų turistų arba 7 proc. daugiau nei 2010 m. I pusmetį. Verslo kelionių dalis
sudarė 18 proc. arba 9 proc. mažiau nei 2010 m. I pusmetį.
Pav. 53. Lenkų turistų atostogų motyvacija, %
Remiantis Europos komisijos Eurobarometro tyrimu, lenkai kaip ir kiti europiečiai (ES 27) per
2010 m. atostogas norėjo pailsėti ir papramogauti (43,8 proc.), daugiau nei dvigubai mažiau
respondentų nurodė, kad labiausiai norėtų paplūdimio atostogų (17,5 proc.), aplankyti gimines ir
draugus (14,6 proc.).
Pav. 54. Lenkų turistų kelionių tikslai
Lenkų turistai labiausiai nori atostogas leisti atvirame ore/gamtoje. „Ipsos“ kompanija Reuters
užsakymu 2011 vasario mėnesį atliko apklausą 24 šalyse apie mėgstamiausią atostogų būdą. Skirtingai
nuo bendros tendencijos pasirodė, kad lenkai dar mieliau nei pasyvų poilsį („Poilsis ir pažintinis
turizmas“) rinktųsi aktyvų poilsį gamtoje: kalnuose, irklavimą, baidares, žvejybą, medžioklę ir pan.
Tokio tipo atostogas pasirinktų beveik trečdalis lenkų respondentų (30 proc.), tradicinį pasyvų poilsį –
26 proc., tuo tarpu tipiškas šeimos atostogas su vaikais – 24 proc., kosmopolitiškas atostogas (t.y.
apsipirkimas brangiose parduotuvėse, valgymas populiariausiuose restoranuose ir t.t.) - 21 proc.
Mažiausiai lenkų turistus domina kultūros pažinimas (13 proc.) – lankymasis muziejuose, parodose,
mugėse, istorinėse vietose, šalies virtuvės pažinimas ir pan.), bei ekstremalių įspūdžių paieškos (5
proc.).
2007-2010 m. pagrindiniai lenkų turistų kelionių tikslai į Lietuvą išliko tie patys– laisvalaikio,
draugų ir giminių lankymo bei verslo ir profesiniai reikalai. Taip pat verta paminėti, kad Lenkija viena
146
svarbiausių Lietuvos sveikatinimosi atvykstamojo turizmo rinkų. 2010 m. Lenkija sugeneravo beveik
trečdalį (31 proc.) į Lietuvą sveikatinimosi tikslu atvykusių turistų.
Pav. 55. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kas patiko Lietuvoje, %
Šaltinis: Valstybinis turizmo departamentas
Remiantis 2011 m. spalio mėnesį Lenkijoje, Poznanėje vykusioje turizmo parodoje „Tour salon“
apklausos rezultatais, daugiausia respondentų nurodė, kad viešnagės Lietuvoje metu patiko kultūrinis
paveldas (82,3 proc.), mūsų šalies gamta (58,1 proc.) žmonės (45,2 proc.), aptarnavimas (21 proc.).
41,9 proc. nurodė, kad patiko ir kultūrinis paveldas, ir gamta. 35,4 proc. nurodė, kad patiko ir
kultūrinis paveldas ir žmonės.
8.3. Latvijos turistų apibūdinimas
2010 metai UAB „Eurosprendimai“ vykdė tyrimą, siekiant išsiaiškinti Latvijos miesto Daugpilio
gyventojų požiūrį į keliones į Zarasus ir Lietuvą. Apklausoje dalyvavo 130 Latvijos gyventojų nuo 20
iki 75 metų. 20
Daugpilio mieste įvykdytas tyrimas parodė, kad vidutinio statistinio Latvijos turisto perkamoji
galia yra tokia pati, kaip ir Lietuvos turisto. Latvijos gyventojai per metus turizmui skiria solidžią savo
pajamų dalį: 28,46 % išleidžia daugiau nei 500 eurų. Per 200 eurų turizmui skiria 24,62 %
respondentų.
Apklausos duomenimis, Latvijos gyventojai mėgsta ir (ar) turi galimybių savaitgaliais išvykti iš
miesto – kartą per mėnesį miestus palieka net 43,08 % respondentų, o beveik kiekvieną savaitgalį –
33,08 % apklaustųjų. Ir tik kiek daugiau nei 7 % apklaustųjų iš miesto išvyksta rečiau nei kartą per
pusmetį.
Apklausos duomenimis, Latvijos gyventojai mėgsta ir (ar) turi galimybių savaitgaliais išvykti iš
miesto – kartą per mėnesį miestus palieka net 43,08 % respondentų, o beveik kiekvieną savaitgalį –
33,08 % apklaustųjų. Ir tik kiek daugiau nei 7 % apklaustųjų iš miesto išvyksta rečiau nei kartą per
pusmetį.
Pasyvus savaitgalio poilsis Latvijos gyventojams yra labiau priimtinas nei aktyvus ar
organizuotas – taip mano net 36,15 % apklaustųjų. Latvijos gyventojams, apklausos duomenimis,
Zarasų kraštas asocijuojasi su pramoginiais / kultūriniais renginiais (19,23 %). Tačiau net 40,77 %
respondentų rinkosi kitą nei klausimyne paminėta pramoga. Tarp atsakymų buvo įrašyti Sartų žirgų
lenktynės, ežerai, Medaus šventė, kaimo turizmas. Deja, ne visi apklausti kaimyninės šalies žmonės
buvo bent kažką girdėję apie Zarasus.
20
„Zarasų miesto turizmo plėtros 2010-2020 m. startegijos parengimas “UAB Eurosprendimai. 2010
147
Didžioji dalis apklaustų Latvijos (Daugpilio) gyventojų (61,54 %) prisipažino yra lankęsi
Zarasuose poilsio, ne darbo tikslais. Pasitaikė pastabų, kad į šį miestą kaimynai vyko apsipirkti.
Latvijos gyventojams ilsintis Zarasuose, jie nepatiria nepatogumų dėl kalbos nemokėjimo arba
informacijos trūkumo – tik kiek daugiau nei 3 % teigė, kad jiems teko patirti nesklandumų dėl kalbos
barjero.
Kaimyninės šalies gyventojai, apklausų duomenimis, Zarasuose pageidautų išvystyto paplūdimių
turizmo, kurortinių / SPA paslaugų bei kitų pramogų, pavyzdžiui, prekybos centro „panašaus į
Vilniaus Akropolį“. daugiau renginių / pramogų; taip pat buvo įrašyta: „Būtų labai smagu, kad būtų
daugiau įvairių pramogų, kurios perteiktų kultūros papročius, kad šituose renginiuose galėtų
sudalyvauti svečiai. Norėtųsi daugiau renginių rusų k. Kurie organizuojami neįdomūs, nes
nesuprantame lietuviškai, tai kad bent dalis būtų rusiškai.“
8.4. Rytų Aukštaitijos turizmo išteklius pristatantys paketai Rusijos, vakarų Europos ir
Latvijos rinkoms.
Apibendrinant Rusijos, Vakarų Europos šalių turistų atostogų tikslus Lietuvoje, galima daryti
išvadas ir Rusijos ir Vakarų Europos turistams svarbiausi kriterijai renkantis keliones į Lietuva,
tikėtina, liks gamtos ir kultūros pažinimas. Rytų Aukštaitijos regionas turi puikius išteklius šiems
turistų lūkesčiams patenkinti, todėl aktyvaus poilsio, ekoturizmo, kultūrinio turizmo produktai regione
galėtų būti ruošiami ir Vakarų Europos ir Rusijos rinkoms vienodai.
Esminis skirtumas, kuris skiria Vakarų Europos ir Rusijos įspūdžius ir tikėtinus lūkesčius ateities
kelionėse yra paslaugos/aptarnavimas. Iš apklauso duomenų akivaizdų, kad Rusijos turistų
įspūdžiai/lūkesčiai gerokai labiau siejami su paslaugomis. Daugelyje studijų išreiškiama žinia, kad
Rusijos turistai tikisi Lietuvoje rasti europietišką aptarnavimą. Dėl šios priežasties labiau tikėtina
patraukti Rusijos Turistų srautus labiau organizuotomis turistų grupėmis, nes tai leistų sudaryti
kokybiškesnį aptarnavimą, nei pavieniams, individualiems keliautojams. Turistų grupių organizatoriai
profesionaliai rengia keliones, skiria daugiau dėmesio kelionės ir paslaugų planavimui, efektyviau
sprendžia iškylančias aptarnavimo problemas. Individualūs arba pavieniai keliautojai labiau linkę
pasitikėti, kad paslaugos turistiniame regione bus savaimė, arba pasirengę keliauti pasirūpinti savo
poreikiais patys.
Dėl šių priežasčių Vakarų Europos keliautojai, labiau tikėtina, atvyks individualiai arba
nedidelėmis, šeimyninėmis arba draugų grupėmis, greičiausiai, ekoturizmo tikslais. Būtent nedideli
lūkesčiai paslaugoms ir dideli lūkesčiai gamtos pažinimui leidžia tikėtis tokių keliautojų. Paslaugų
kiekybės, asortimento ir kokybės gerinimas Rytų Aukštaitijos regione leistų tikėtis didesnio,
masiškesnio Vakarų Europos ir Rusijos turistų srauto.
Latvijos turstai nesieja kelionių į Lietuvą su didesniais lūkesčiais paslaugoms, todėl tikėtina, kad
statistinis Latvijos turistas į Rytų Aukštaitiją keliaus arba individualiai, arba mažomis, šeimų/draugų
grupėmis. Atsižvelgiant į artimą kaimynystę ir susisiekimo galimybes Latvijos turistai atkeliaus
automobiliais.
Latvijos, Rusijos ir Vakarų Europos turistus dėl skirtingų lūkesčių paslaugoms keliaujančių
skirtingo dydžio grupėmis ir dėl skirtingų transporto galimybių atvykti į Rytų Aukštaitiją.
Latvijos turistai, labiausiai tikėtina, kad lankys Rytų Aukštaitiją atvykę automobiliais ar
autobusu nuo Zarasų arba Utenos. Tai, – optimalus susisiekimas kaimynės valstybės gyventojams su
Rytų Aukštaitijos turizmo regionu. Atsižvelgiant į Lietuvos ir Latvijos gamtos, tradicijų ir gyventojų
mokumo panašumus bei įvertinant, kad Rytų Aukštaitijoje bei pietų, pietryčių Latvijoje rekreacijos
paslaugų įvairovė yra skirtinga – Latvijos turistai yra potencialūs kaimo turizmo, aktyvaus poilsio ir
sveikatingumo turizmo produktų vartotojai.
148
Rusijos turistai, tikėtina, Rytų Aukštaitiją pasieks per Vilnių arba pasinaudodami galimybe
atvykti traukiniu iš Sankt Peterburgo į Ignaliną. Atsižvelgiant į Rusijos turistų lūkesčius, tikėtina, kad
jie atvyks organizuotomis grupėmis ir ieškos organizuotų iškylų po regioną.
Vakarų Europos turistai į regioną atvyks iš Vilniaus, keliaus arba organizuotai, t.y. turizmo
agentūrų lydimi arba automobiliais; tikėtina, kad juos labiausiai trauks ekologinis, gamtos pažinimo
turizmas ir galimybė apsilankyti Aukštaitijos nacionaliniame parke. Vienas iš potencialiausių Vakarų
europiečio, ieškančio ekologinio bei gamtos pažinimo turizmo galimybių, tipas yra keliautojas
automobiliniais kemperiais.
Visoms trims užsienio turistų tikslinėms grupėms yra būtinas tinkamas informacinis aprūpinimas
jų gimtosiomis kalbomis (arba, mažų mažiausiai, anglų ir rusų kalbomis). Tai reiškia, kad
rekomenduojami maršrutai turėtų būti sietini ir su regiono rajonų centrais, kuriuose veikia Turizmo
informacijos centrai (toliau TIC), galintys pateikti profesionaliai parengtą informaciją užsienio
kalbomis.
Skirtingoms keliautojų tikslinėms grupėms grupuojami skirtingus išteklius pristatantys paketai,
leidžiantys kurti turizmo paslaugų paketus (papildžius juos paslaugomis) arba individualiems
keliautojams pasirengti individualią kelionę, atsižvelgiant į interesus / keliavimo būdą.
Paketas Nr. 1. Rytų Aukštaitija atvykstantiems automobiliais (iš Latvijos)
Šis paketas siejamas su originaliom vidutinio brangumo paslaugom ir atraktyviais turizmo
objektais keliaujantiems nedidelėmis grupėmis be konkrečios turizmo rūšies pasirinkimo.
Zarasų rekreacijos kompleksas Zaraso ežero pakrantėse ir Utenos alaus muziejus;
Salakas. Gražutės regioninis parkas ir Antalieptės marios;
Molėtų Etnokosmologijos muziejus ir Lakajų ežerai;
SPA Belvilis ir dviračių žygiai Bebruso, Siesarties pakrantėmis.
Dubingių piliavietė, Asvejos ežeras ir Dubingių poilsio centras;
Labanoro parkas ir Vakarinis mėlynasis pėsčiųjų/dviratininkų žiedas;
Aukštaitijos nacionalinis parkas ir Senovinės bitininkystės muziejus;
Anykščių Siaurukas geležinkelis ir Kalitos kalnas;
Paketas Nr. 2. Rytų Aukštaitija atvykstantiems organizuotomis grupėmis (iš Rusijos)
Šis paketas siejamas su aukštesnės kokybės paslaugomis ir galimybėmis aptarnauti vidutinio
dydžio ir didesnes turistų grupes, siekiančias originalių su regiono kultūra ir gamta sietinų turizmo
objektų.
Senovinės bitininkystės muziejus ir Utenos alaus muziejus
Molėtų Etnokosmologijos muziejus ir Alantos dvaro lankymas
Dubingių poilsio centras ir Asvejos vandens kelias;
Anykščių SPA ir Arklio muziejaus amatų centras;
Aukštaitijos nacionalinis parkas ir šakočių kepimo edukacinė programa;
Paketas Nr. 3. Rytų Aukštaitija atvykstantiems automobiliniais kemperiais (ekoturistams iš
Vakarų Europos)
Šis paketas siejamas su paslaugomis, reikalingomis keliaujantiems automobiliniais kemperiais.
Paketas skirtas ieškantiems susipažinti su unikalia gamta, autentiškomis vietinėmis tradicijomis. Rytų
Aukštaitijos autokempingų tinklas ir aktyvi pažintinė veikla apylinkėse:
4* Kempingas ,,Obuolių sala“. Molėtų r.
Dviračių takas "Kamastos žiedas",
Vandens turizmo keliai: Grabuosto ežeras;
2* Kempingas ,,Papartis“. Molėtų r.
149
Vandens turizmo keliai: Bebrusų ežeras, Kirneilio ežeras, Luokesų ežeras;
Dviračių takas Bebrusai-Siesartis;
SPA Belvilis
2* Kempingas ,,Mindūnai“. Molėtų r.
Vandens turizmo keliai: Baltųjų Lakajų ežeras, Juodųjų Lakajų ežeras, Siesarties ežeras,
Vandens kelias Lakaja;
Dviračių takas Baltieji ir Juodieji Lakajai;
Mindūnų ežerinės žvejybos muziejus ir amatų centras;
Etnokosmologijos muziejus;
2* Sudeikių kempingas. Utenos r.
Dviračių takas Sudeikiai-Užpaliai-Sudeikiai;
Vandens turizmo kelias: Alaušo ežeras;
Iškylos į pelkes;
Edukacinės pirčių programos Užpaliuose;
2* Kempingas ,,Zarasai“. Zarasų r.
Vandens turizmo keliai: Zarasų ežerynas ir Nikajos upe, Antalieptės marios, Šventosios
aukštupys;
Dviračių takas Gražutės parke; Sartuose “Tarp Zalvio ir Zalvės”.
Šlyninkos vandens malūnas ir Duonos edukacinės programos, Vasaknų alaus bravoras;
2* Kempingas ,,Palūšė“. Ignalinos r.
Vandens turizmo keliai: Didysis Ratas, Lakaja, Būka, Ežerų vaikai, Aukštaitijos ežerų žiedas;
Dviračių takai: Šiaurės Rytų Aukštaitijos vandens malūnų žiedas; Po etnografinius kaimus; Po
Ladakalnio apylinkes, Po Ažušilės kraštovaizdžio draustinį, Po Aukštaitijos nacionalinį parką.
Pėsčiųjų žygis Palūšė-Tauragnai;
Parodomasis šakočių kepimas ir edukacinės programos
8.5. Perspektyviniai turistiniai maršrutai kiekvienai Rusijos, Latvijos ir Vakarų Europos
rinkoms apjungiantys visas Rytų Aukštaitijos regiono Utenos apskrities savivaldybių
teritorijas, kiekvienoje iš jų pasiūlant turizmo produktų
Perspektyviniai turistiniai maršrutai Rusijos, Latvijos ir Vakarų Europos rinkoms sukurti
remiantis siekiu sujungti Rytų Aukštaitijos turistinio regiono lankytinas vietas ir objektus ir apimti kuo
didesnę regiono dalį.
Turistiniai maršrutai, kaip įvairius turistinius objektus ir vietoves jungiantis kelias siejamas su
automobilių keliais, turizmo paslaugų centrais ir studijoje siūlomais investavimo prioritetais. Maršrutai
yra pavyzdys kaip galima būtų panaudoti prioritetuose numatytas tusimo trasas ir infrastruktūrinius
paslaugų centrus kuriant naujus turizmo produktus užsienio rinkoms.
Formuojant maršrutus buvo išstudijuoti kultūros paveldo paminklų, muziejų, gamtos paminklų
sąrašai, turizmo informacijos centrų ir valstybinių parkų direkcijų išleista turistinė informacija.
Atrenkant lankytinas vietas ir objektus buvo nagrinėjami atstumai nuo turistinės trasos ir galimybė
privažiuoti, pastatyti transporto priemonę, objekto parengtumas lankymui, reikšmė Lietuvos kultūrai ir
regiono istorijai, objekto pažintinė vertė.
Maršrutai keliaujantiems automobiliu, visada sietini su kokybiškais magistraliniais keliais leidžiančiais
keliautojams greitai persikelt iš vienos lankytinos vietos į kitą. Automobiliniai maršrutai skirti ne
apžiūrėti kraštą pro automobilio langą, o aplankyti kuo daugiau dominančių vietų per trumpesnį laiką.
Kelionė automobilių įgalina vežtis didesnį kiekį asmeninių daiktų reikalingų stovyklavimui, dviračius,
todėl automobilių turistiniai maršrutai siejami ir su stovyklavietėmis, kempingais.
150
Lentelė 45. Perspektyvinis rekomenduojamas maršrutas keliauti automobiliu Latvijos turistams
Pagrindinio maršruto automobilių kelio
atkarpa
Susisiekiančios/artimos
regioninės turizmo trasos
Svarbiausi lankytini objektai
(viešieji)
Zarasai→Salakas/Degučiai/Bikėnai Dviračių trasa; Antalieptės marios, Gražutės parkas
Degučiai→Sudeikiai Dviračių trasa Sudeikių kempingas, Alaušo ež.
Sudeikiai→Utena Dviračių trasa Utenos alaus muziejus, Senasis Utenos
paštas, Utenos siaurojo geležinkelio
stotis,
Utena→Leliūnai Dviračių trasa Valiušio keramikos muziejus
Leliūnai→Anykščiai Vandens trasa Anykščių miesto istorinė dalis, Siaurojo
geležinkelio kompleksas, Arklio
muziejus; Siauruko muziejus; Angelų
muziejus; Arklio muziejaus amatų
centras; Šeimyniškėlių piliakalnio
kompleksas; Lajų takas, Puntukas,
Anykščių regioninis parkas, Kalitos
kalnas.
Anykščiai→Alanta Alantos dvaras
Alanta→Molėtai→Dubingiai Vandens trasa Dubingių karčema, Dubingių piliavietė;
Asvejos ežeras
Dubingiai→Mindūnai Vandens trasa Kretuono piliakalnis, Lietuvos
etnokosmologijos muziejus; Mindūnų
ežerų žvejybos muziejus;
Mindūnai→Labanoras Dviračių trasa; Vandens trasa Labanoro regioninis parkas
Labanoras→Šakarva→Palūšė Dviračių trasa; Vandens trasa Aukštaitijos nacionalinis parkas, Palūšės
kempingas.
Palūšė→Ignalina Dviračių trasa; Ignalinos SPA; Žiemos Sporto centras,
balneologinė gydykla;
Ignalina→Stripeikiai→Visaginas IAE lankytojų centras
Visaginas→Zarasai Zarasų rekreacijos, pramogų ir sporto
infrastruktūrinis kompleksas,
Lentelė 46. Perspektyvinis rekomenduojamas maršrutas keliauti organizuotomis grupėmis Rusijos turistams.
Pagrindinio maršruto automobilių kelio
atkarpa
Susisiekiančios/artimos
regioninės turizmo trasos
Svarbiausi lankytini objektai
(viešieji)
Ignalina→Palūšė→Kaltanėnai Dviračių trasa; Vandens trasa Aukštaitijos nacionalinis parkas, Palūšės
bažnyčia;
Kaltanėnai→Labanoras Dviračių trasa Labanoro regioninis parkas
Labanoras→Lakajai→Dubingiai Vandens trasa Kretuono piliakalnis; Dubingių karčema,
Dubingių piliavietė; Asvejos ežeras
Dubingiai→Molėtai→Alanta Etnokosmologijos muziejus, Alantos
dvaras
Alanta→Anykščiai Vandens trasa; Dviračių trasa; Anykščių miesto istorinė dalis, Siaurojo
geležinkelio kompleksas, Arklio
muziejus; Siauruko muziejus; Angelų
muziejus; Arklio muziejaus amatų
centras; Šeimyniškėlių piliakalnio
kompleksas; Lajų takas, Puntukas,
Anykščių regioninis parkas, Kalitos
kalnas.
Anykščiai→Rubikiai→ Utena Vandens trasa Senasis Utenos paštas, Utenos siaurojo
geležinkelio stotis, Skulptūrų muziejus,
Utenos aludarystės muziejus, Valiušio
keramikos muziejus;
Utena→Zarasai Dviračių trasa; Vandens trasa Gražutės parkas, Antalieptės marios,
Zarasų rekreacijos, pramogų ir sporto
infrastruktūrinis kompleksas
Zarasai→ Visaginas Dviračių trasa; Vandens trasa Visagino IAE lankytojų centras
Visaginas→Stripeikiai →Ignalina Dviračių trasa; Bitininkystės muziejus, Ignalinos SPA;
Žiemos Sporto centras, balneologinė
gydykla;
151
Lentelė 47. Perspektyvinis rekomenduojamas maršrutas keliauti Vakarų Europos turistams, keliaujantiems automobiliniais
kemperiais.
Pagrindinio maršruto automobilių kelio
atkarpa
Susisiekiančios/artimos
regioninės turizmo trasos
Svarbiausi lankytini objektai
(viešieji)
Giedraičiai→Žalvariai→
Molėtai→Mindūnai
Dviračių trasa; Vandens trasa Obuolių salos kempingas,
Etnokosmologijos muziejus,
Mindūnai→Labanoras→Palūšė Dviračių trasa Palūšės kempingas, Labanoro
regioninis parkas Aukštaitijos
nacionalinis parkas, Palūšės bažnyčia;
Palūšė→Ignalina→
Visaginas→Zarasai
Vandens trasa; Dviračių trasa; Bitininkystės muziejus, Ignalinos
SPA; Žiemos Sporto centras,
balneologinė gydykla, Zarasų
rekreacijos, pramogų ir sporto
infrastruktūrinis kompleksas, IAE
lankytojų centras, Sudeikių
kempingas,
Zarasai→Salakas→
Antalieptė→Sudeikiai
Vandens trasa; Dviračių trasa; Gražutės parkas, Antalieptės marios,
Sudeikių kempingas
Sudeikiai →Utena→Anykščiai Vandens trasa; Dviračių trasa; Senasis Utenos paštas, Utenos siaurojo
geležinkelio stotis, Skulptūrų
muziejus, Utenos aludarystės
muziejus, Valiušio keramikos
muziejus, Anykščių miesto istorinė
dalis, Siaurojo geležinkelio
kompleksas, Arklio muziejus;
Siauruko muziejus; Angelų muziejus;
Arklio muziejaus amatų centras;
Šeimyniškėlių piliakalnio kompleksas;
Lajų takas, Puntukas, Anykščių
regioninis parkas, Kalitos kalnas.
152
IX. UTENOS REGIONO GAMTOS PAŽINIMO TURIZMO PERSPEKTYVOS
VIZIJA
Utenos regione gamtos ištekliai yra pagrindinė turizmo plėtros prielaida ir paskata. Kiti faktoriai,
pavyzdžiui, kultūros paveldo gausa, įvairovė ir patrauklumas, geografinė padėtis ir susisiekimo
infrastruktūra tėra antriniai faktoriai turizmo plėtrai Rytų Aukštaitijoje. Turizmo plėtotojams
strateginės svarbos klausimu tampa efektyviai panaudoti gamtos išteklius turizmo plėtrai. Kitą vertus,
dar svarbesniu klausimu tampa tų pačių išteklių subalansuotas naudojimas užtikrinantis gamtos
unikalumo išsaugojimą.
Turizmo plėtra naudojantis gamtiniais ištekliais nėra savitikslė veikla, turizmas plėtojamas
ūkiniais tikslais, taigi, norimi ūkinės veiklos rezultatai negali būti siekiami remiantis vien gamtinių
išteklių teikiamomis galimybėmis. Ūkinės veiklos efektyvumas ir nauda Utenos regione turi pasireikšti
per paslaugų sektoriaus plėtrą ir gaunamą naudą vietos bendruomenei.
Utenos regiono turizmo, sietino su gamtos pažinimu strategine perspektyva turi tapti paslaugų
ūkio plėtojimas pasinaudojant regiono gamtos išteklių teikiamomis galimybėmis.
Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas turistų srautų didėjimo, gamtos išteklių išsaugojimo bei
„nuošalės gamtos apsuptyje“ aplinkos išsaugojimo subalansavimui. Iš vienos pusės turizmo srautų
didinimas priartintų prie norimo ūkinio efekto, iš kitos pusės, pernelyg dideli turistų srautai sugadintų
pagrindinį patrauklumo elementą, dėl kurio turistai ir keliauja į gamtą, -nuošalumo pojūtį ir galimybės
pabūti natūralioje gamtinėje aplinkoje.
Išeitis, siekiant patenkinti abu šiuos faktorius yra gausinti paslaugų asortimentą ir, ypač,
paslaugų kokybe. Kokybiškesnių paslaugų teikimas, generuotų didesnes pajamas paslaugų sektoriuje,
bet neskatintų pernelyg didelio turistų srautų didinimo. Atvirkščiai, paslaugių kokybiškumo augimas
sudaro prielaidas realizuoti brangesnius turizmo produktus, kartu riboti turistų srautus, saugant gamtos
unikalumą ir kuriant Rytų Aukštaitijos turistinio regiono „ekskliuzyvumo“ prekinį įvaizdį.
Siekiant tokio turizmo plėtros balanso tarp gamtos pažinimo turizmo plėtros ir ekonominio
efektyvumo viešosios investicijos koncentruotinos į viešosios turizmo ir paslaugų infrastruktūros plėtrą
bei turizmo informacijos bei integruotos komunikacijos sistemos sukūrimą ir plėtrą. Pastaroji
informacijos ir komunikacijos sistema leistų formuoti atitinkamą strateginės turizmo plėtros strateginę
politiką siekiant užsibrėžto ūkinio efekto.
Pasaulinė tendencija rodo nuoseklų gamtos turizmo paklausos ir populiarumo augimą.
Prognozuojama, kad iki 2050 m. gamtos turizmo veiklos ir toliau sparčiai populiarės: žygiai pėsčiomis,
iškylos gamtoje, vandens, dviračių turizmas, paukščių ir laukinės gamtos stebėjimas, jodinėjimas
arkliais, žiemos sportas yra itin populiarūs; ne taip greitai auga stovyklavimas palapinėse, nardymas,
buriavimas, motorinės valtys, o medžioklė ir žūklė tebelieka nišinė gamtos turizmo veikla. Kita vertus,
su technikos pažanga sparčiai populiarėja naujos aktyvaus gamtos turizmo veiklos, pavyzdžiui, žuvų
stebėjimas, gamtos stebėjimas, įvairios motorizuotos veiklos gamtoje (pavyzdžiui, sniego mobiliai, jet
slidinėjimas).
Utenos regiono gamtos resursai leidžia vystyti sparčiausiai populiarėjančias pasaulyje gamtos
turizmo veiklas. Paminėti veiksniai identifikuoja sprendimus, kuriuos reikėtų įgyvendinti, norint
sėkmingai kurti naujus bei plėtoti esamus turizmo produktus, paslaugas, kurti konkrečioms turizmo
veikloms pritaikytą infrastruktūrą, skatinti naujų turizmo, svetingumo paslaugų, produktų kūrimą.
Apibendrinant šios studijos išvadas, siūloma tokia Utenos regiono gamtos pažinimo turizmo
perspektyvos vizija:
Rytų Aukštaitijos („Ežerų krašto“) turizmo regionas – išskirtinė gamtos pažinimo turistinė
vietovė, kurioje teikiamos aukštos kokybės paslaugos.
153
Technikos pažanga, ekonominis gerovė formuoja gamtos turistų įpročius keliauti naudojantis
įvairiomis technikos priemonėmis, leidžiančiomis jiems patekti į nuošalias gamtos vietas. Didelė dalis
turistų keliauja savo iniciatyva. Todėl tikimasi aiškaus ženklinimo, turizmo veikloms pritaikytos
infrastruktūros (pvz., kempingų, stovėjimo aikštelių, kokybiškų dviračių takų, prieigų prie vandens,
poilsio vietų ir pan.), išvystytos interneto paslaugų tinklo mažuose miesteliuose, kaimo vietovėse,
įskaitant vietas prie svarbiausių traukos centrų, IT pritaikymo paslaugose, regiono informacinės
interaktyvios sistemos, kurioje galima sužinoti, rezervuoti, užsisakyti, pirkti, gauti informacijos apie
regiono aplinkosaugos reikalavimus bei turėti sąlygas laikytis tų reikalavimų.
Didžioji dauguma gamtos turistų, keliaudami tikisi Vakarų Europos turizmo paslaugų kokybės
lygio, t.y. kokybiško maitinimo, kokybiškų nakvynės sąlygų, papildomų laisvalaikio paslaugų ir
profesionalumo teikiant šias paslaugas.
154
PRIEDAI
Priedas Nr. 1
BENDADARBIAVIMAS SU TREČIOMIS INSTITUCIJOMIS
Rengiant Kryptingo investavimo į turizmo plėtrą Rytų Aukštaitijos regione (Utenos apskrities
teritorijoje) iki 2020 metų galimybių studiją (toliau – Studija), tarpiniai Studijos rengimo rezultatai
buvo pristatomi Regiono plėtros departamento prie VRM Utenos skyriaus darbuotojams ir Utenos
regiono savivaldybių atstovams. Susitikimų metu taip pat buvo tikslinama techninė užduotis ir jos
suvokimas, apsikeitimas nuomonėmis ir derinimas. Susitikimų metu, kuriuose dalyvaudavo VšĮ
„PVC“ atstovai ir ekspertai, buvo diskutuojama, išsakomos pastabos žodžiu. Studijos rengimo metu
įvyko tokie susitikimai:
- 2013 m. balandžio 11 d. įvyko Studijos rengimo darbų bei analitinės Studijos dalies pristatymas
Regiono plėtros departamento prie VRM Utenos skyriaus darbuotojams ir Utenos regiono
savivaldybių atstovams;
- 2013 m. birželio 7 d. įvyko galimų alternatyvų turizmo vystymui Uttenos regione aptarimas su
Regiono plėtros departamento prie VRM Utenos skyriaus darbuotojais ir Utenos regiono
savivaldybių atstovais;
- 2013 m. rugpjūčio 23 d. buvo suorganizuotas Studijso rengimo viešinimo renginys (pagal
techninės užduoties 6.2 punkto reikalavimus). Susitikimo metu buvo pristatytas Studijos
rengimo procesas, etapai ir taikytos metodikos, bei pristatyta Studija. Renginyje dalyvavo
Regiono plėtros departamento prie VRM Utenos skyriaus darbuotojai, Utenos regiono
savivaldybių atstovai, Turizmo departamento prie UM atstovai, spaudos atstovai.
Įgyvendindami Kryptingo investavimo į turizmo plėtrą Rytų Aukštaitijos regione (Utenos
apskrities teritorijoje) iki 2020 metų galimybių studijos techninėse sąlygose 4, 5 ir 7 punktuose
numatytus uždavinius, tai yra atlikti sveikatingumo ir ekologinio turizmo rinkos analizę Utenos
regione, atlikti esamos Utenos regiono turizmo rinkos analizę ir rengiant konkrečius pasiūlymus,
susijusius su turizmo rinkodara Utenos regione buvo nuolat bendraujama ir konsultuojamasi su
Utenos regiono turizmo informacijos centrų vadovais ir darbuotojais, savivaldybių atstovais. Tai yra:
Ignalinos turizmo informacijos centro direktoriumi Edmundu Kilkumi, tel. 8-386 33477,
Ignalinos turizmo informacijos centro turizmo vadybininke Rasa Bučelytė
Zarasų turizmo informacijos centro direktoriumi Evaldu Dumbravu (šiuo metu jau nebedirba),
+37068240988, [email protected]
Zarasų savivaldybės investicijų ir plėtros skyriaus vedėja Ingrida Tatarūne, 8-385 37144,
Utenos turizmo informacijos centro direktore Rasa Jasinavičienė +370 686 61520,
[email protected] ir vadybininkėmis
Anykščių turizmo informacijos centro direktoriumi Rimantu Sereičiku, +370 659 00320,
Atliekant sveikatingumo ir ekologinio turizmo rinkos analizę Utenos regione, buvo parengtas
klausimynas (pridedamas) ir nusiųstas Ignalinos, Utenos, Anykščių ir Zarasų turizmo informacijos
centrų direktoriams, siekiant gauti išsamią informaciją. Surengti susitikimai su Ignalinos TIC
direktoriumi, Zarasų TIC direktoriumi ir Zarasų miesto savivaldybės investicijų ir plėtros skyriaus
vedėja, Utenos TIC vadybininkėmis ir remiantis klausimynu renkama informacija analizei. Su
Anykščių TIC vadovo buvo bendraujama telefonu ir informacija sveikatingumo ir ekologinio turizmo
rinkos analizei gauta telefonu.
Su Ignalinos, Anykščių, Zarasų TIC vadovais taip pat buvo bendrauta telefonu ir el. paštu,
siekiant identifikuoti turistinius objektus, kurie yra patraukliausi į šiuos regionus atvykstantiems
turistams. Gauta informacija panaudota rengiant Rytų Aukštaitijos turistinius išteklius pristatančiuose
paketuose, turistiniuose maršrutuose.
155
Su Ignalinos, Anykščių, Zarasų TIC vadovais taip pat bendrauta telefonu, siekiant identifikuoti,
kokie turistiniai objektai galėtų būti strategiškai plėtojami regione.
Siekiant identifikuoti atvykstančių užsienio turistų nuomonę apie Rytų Aukštaitijos regioną
buvo telefonu kalbėta su Utenos, Anykščių, Zarasų TIC vadovais. Kadangi turizmo informacijos
centrai tokios informacijos sistemiškai nerenka ir jokių tyrimų neatlieka, tokios informacijos TIC
suteikti negalėjo.
Rengiant studiją taip pat buvo atliktas žvalgybinis tyrimas taikant giluminių interviu metodą ir
apklausiant Lietuvos turizmo sektoriaus atstovus:
Linas Stanaitis, Aukštaitijos nacionalinio parko Informacijos ir kultūros paveldo skyriaus
vedėjas,
Diana Rakauskaitė, Valstybės Saugomų teritorijų tarnybos ryšių su visuomene specialistė;
Kęstuti Ambrozaitis , Lietuvos turizmo asociacijos vadovas, UAB Lithuanian tours vadovas
(atvykstamojo turizmo klausimai);
Skaidra Kulakauskiene, Lietuvos gidu gildijos vadovė, UAB Taiga Eurobaltika; (atvykstamojo
turizmo ekspertė, prancūzų turizmo rinkų ekspertė),
Ilona Jozenienė, UAB „Kelionių laikas“ vadovė, vietinio turizmo ekspertė.
Žydrė Gaivelienė, Estravel direktorė;
Renata Jauniskaitienė, Amber Tour projektų direktorė; Lukas Mackevičius, Nacionalinė SPA
Asociacijos prezidentas;
Lidija Bajarūnienė, Turizmo skyrius, Ūkio ministerija;
Juozas Raguckas, Valstybinio turizmo prie Ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas.
156
Klausimai.
1. Kaip apibūdintumėte dabartinį sveikatingumo turizmą rajone?
a) Kokios paslaugos teikiamos,
b) Kokios kvalifikacijos darbuotojai dirba;
c) Kokiomis užsienio kalbomis kalba darbuotojai, paslaugų teikėjai?
d) Koks darbuotojų amžius?
e) Kokių specialistų trūksta?
f) Kokios apgyvendinimo sektoriaus galimybės (vietų skaičius)? Ar patenkinami
poreikiai?
g) Kokios priežastys stabdo/neskatina privataus svetingumo sektoriaus plėtros?
2. Ar patenkinamas atvykstančiųjų sveikatingumo poreikis?
3. Kaip išvystytas sveikatingumo turizmas:
4. kokios SPA paslaugos teikiamos?
a) grožio turizmas?
b) fitneso turizmas?
c) sveikos mitybos turizmas?
d) balneoterapijos paslaugos?
e) Kita?
5. Kokiomis turizmo paslaugomis dažniausiai naudojasi rajono svečiai?
6. Kiek turistų per metus atvykta į rajoną?
a) vidaus, Lietuvos,
b) Latvijos, (nurodykite tikslesnę vietą)
c) Rusijos,(nurodykite tikslesnę vietą)
d) Vakarų Europos , (kokios šalys)
e) Kita? (konkrečiau)
7. Kiek dienų svečiai, turistai praleidžia rajone?
8. Kokiomis paslaugomis naudojasi?
9. Kokių paslaugų pageidauja? Kokių paslaugų pasigenda, norėtų , kad būtų siūlomos, teikiamos?
10. Netradicinė medicina. Ar prisidėtų prie sveikatingumo turizmo vystymo? ar yra potencialas
(žinios, tradicijos, specialistai, informacijos sklaida)?
11. Ar rajonas turi potencialą vystyti SPA, sveikatingumo turizmą?
12. Ar yra sveikatingumo turizmo vystymo, plėtros strategija, veiksmų planai (trumpalaikiai,
ilgalaikiai)? Kokie?
13. Ar planuojama vystyti SPA sveikatinimo paslaugas?
14. Į kokį Lietuvos regioną, vystantį sveikatingumo turizmo paslaugas, norėtųsi/siekiama
lygiuotis?
15. Ar patenkinamas ekologinio turizmo mėgėjų poreikis?
a) Ar tenkina paslaugų gausa?
b) Įvairovė;
c) Teikiamų paslaugų kokybė?
d) Kokios pastabos, trūkumai?
16. Ar rajonas turi potencialą vystyti ekologinį turizmą?
17. Ar yra ekologinio turizmo plėtros strategija, veiksmų planai? Kokie?
18. Vertinant rajono, savivaldybės patrauklumą sveikatingumo ir ekologiniam turizmui? 1-10 balų
sistemoje (10- labai gerai)
19. Ar sutinkate su teiginiu, kad rajono privalumai yra tokie (vertinkite 1-10 balų sistemoje):
a) geras susisiekimas
b) geografinis artumas su tikslinėmis rinkomis: vidaus rinka; Lv ,Ru, Vakarų Europos
c) gamtiniai sveikatos veiksniai: vandens telkiniai, miškai, švarus oras;
d) geros apgyvendinimo sąlygos;
e) geros sveikatinimo ir kitos svetingumo sąlygos bei paslaugos;
f) gera informacijos sklaida;
g) gera rinkodara;
157
h) gerai sužymėta teritorija, aiškus ir tikslus takų, maršrutų , vietovių ženklinimas;
20. Kokios aktyvaus turizmo veiklos išplėtotos rajone?
21. Kokios turėtų būti plėtojamos?
22. Įvertinkite ekologinio turizmo plėtojimo sąlygas saugomose gamtinėse teritorijose.
a) Kokios vietinės kultūros ir tradicijų pažinimo galimybės?
b) Ar išnaudojama?
c) Kokie augalai, gyvūnų stebėjimas yra įmanomas ?
23. Jūsų manymu, ar patraukli viešoji turizmo infrastruktūra (turizmo trasos, takai) ir aptarnavimo
paslaugų kompleksai rajone?
24. Ar sudaromos sąlygos turistui užsiimti pageidaujama veikla tam tikroje teritorijoje?
25. Rajono strateginės plėtros planai. Kokie tikslai ir uždaviniai vystant sveikatinimo bei
ekologinį turizmą rajone?
26. Koks yra rinkodaros ir komunikacijos veiksmų planas vystant sveikatingumo bei ekologinio
turizmą?
27. Kokios priemonės taikomos įtvirtinant rajoną užsienio turizmo rinkose? Kokia rinkodara?
28. Jūsų nuomone, ar pakankamai yra įtvirtinta Anykščiai ir Ignalina, Zarasai, Utena LT turizmo
rinkoje?
29. Kokie namų darbai atliekami, turi būti atlikti , kad vystytųsi sveikatingumo bei ekologinis
turizmas?– turizmo infrastruktūra, maršrutų kūrimas (ar jų yra pakankamai), rinkodara,
informacijos sklaida, verslo, paslaugų kūrimas, specialistų rengimas?
30. Kokia šiuo metu yra ekoturizmo ir kaimo turizmo sąveika?
31. Kokios yra ekoturizmo užsienio rinkos? Į kokias rinkas norėtųsi orientuotis, pritraukti naujų
turistų?
32. Apibūdinkite, prašau, esamą Utenos regiono ekoturizmo produktų vartotoją?
33. Kokie šiuo metu yra pagrindiniai Utenos regiono ekoturizmo produktai?
34. Kokie Jūsų nuomone yra pagrindiniai veiksniai, galintus ir darantys įtaką, formuojantys ir
skatinantys Utenos regiono ekoturizmo veiklas?
158
Priedas Nr. 2
Lentelė 48. Projekto ekonominiai - socialiniai rodikliai I prioriteto atveju, tūkst. Lt
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15
N Ekonominė nauda iš viso 1.829 2.912 79 141 119 144 164 180 194 206 216 226 234 242 249 256 262
1. Fiskalinės korekcijos 317 430 79 79 21 21 21 21 21 21 21 21 21 21 21 21 21
1.1. PVM eliminavimas 317 430 79 79 21 21 21 21 21 21 21 21 21 21 21 21 21
1.2. GPM eliminavimas - - - - - - - - - - - - - - - - -
1.3. Soc. Dr. eliminavimas - - - - - - - - - - - - - - - - -
2. Išorinio poveikio nauda 1.511 2.483 - 62 98 123 143 159 173 185 196 205 213 221 228 235 241
2.1. Vienadienių lankytojų ir turistų išlaidos 1.511 2.483 - 62 98 123 143 159 173 185 196 205 213 221 228 235 241
3. Visos veiklos pajamos - - - - - - - - - - - - - - - - -
4. Investicijų likutinė vertė - - - - - - - - - - - - - - - - -
K Ekonominiai kaštai iš viso -1.829 -2.476 -458 -458 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120
2. Išorinio poveikio kaštai - - - - - - - - - - - - - - - - -
3. Visos veiklos sąnaudos -983 -1.560 - - -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120
3.1. Sistemos palaikymas, valdymas, administravimas ir plėtojimas -983 -1.560 - - -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120
4. Visos investicijos -846 -916 -458 -458 - - - - - - - - - - - - -
0,0 GRYNASIS SRAUTAS (N+K) 0 436 -379 -317 -1 24 44 60 74 86 96 106 114 122 129 136 142
EGDV, Lt 0
EVGN, % 5,50%
Naudos/Kaštų santykis (N/K) 1,00
Projekto įgyvendinimo metaiAlternatyva Nr. A4 IŠ VISOGDV
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15
Vienadienių lankytojų srauto padidėjimas - 490 776 979 1.137 1.265 1.374 1.469 1.552 1.626 1.693 1.755 1.811 1.864 1.913
Vienadienių lankytojų srauto padidėjimas, proc. - 0,1% 0,1% 0,2% 0,2% 0,2% 0,2% 0,3% 0,3% 0,3% 0,3% 0,3% 0,3% 0,3% 0,3%
Sukurta ir išsaugota naujų darbo vietų - - - - - - - - - - - - - - -
Naujai įkurta ir išlaikyta ūkio subjektų - - - - - - - - - - - - - - -
DU (bruto) padidėjimas - - - - - - - - - - - - - - -
Lankytojų srauto prognozėProjekto įgyvendinimo metai
159
Lentelė 49. Projekto ekonominiai - socialiniai rodikliai II prioriteto atveju, tūkst. Lt
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15
N Ekonominė nauda iš viso 131.622 228.767 4.453 7.369 9.075 10.285 11.224 11.991 8.187 8.749 9.245 9.688 10.089 10.455 10.792 11.104 96.061
1. Fiskalinės korekcijos 24.637 30.648 4.453 4.550 4.608 4.648 4.680 4.705 274 293 310 324 338 350 361 372 382
1.1. PVM eliminavimas 22.244 26.717 4.453 4.453 4.453 4.453 4.453 4.453 - - - - - - - - -
1.2. GPM eliminavimas 2.393 3.931 - 98 155 195 227 252 274 293 310 324 338 350 361 372 382
1.3. Soc. Dr. eliminavimas - - - - - - - - - - - - - - - - -
2. Išorinio poveikio nauda 69.059 113.452 - 2.819 4.467 5.637 6.545 7.286 7.913 8.456 8.935 9.363 9.751 10.105 10.430 10.732 11.012
2.1. Vienadienių lankytojų ir turistų išlaidos 69.059 113.452 - 2.819 4.467 5.637 6.545 7.286 7.913 8.456 8.935 9.363 9.751 10.105 10.430 10.732 11.012
3. Visos veiklos pajamos - - - - - - - - - - - - - - - - -
4. Investicijų likutinė vertė 37.925 84.667 - - - - - - - - - - - - - - 84.667
K Ekonominiai kaštai iš viso -131.622 -159.613 -25.657 -25.798 -25.880 -25.939 -25.984 -26.021 -396 -423 -447 -468 -488 -505 -522 -537 -551
2. Išorinio poveikio kaštai -3.453 -5.673 - -141 -223 -282 -327 -364 -396 -423 -447 -468 -488 -505 -522 -537 -551
2.1. Lankytojų aptvarnavimo sąnaudos -3.453 -5.673 - -141 -223 -282 -327 -364 -396 -423 -447 -468 -488 -505 -522 -537 -551
3. Visos veiklos sąnaudos - - - - - - - - - - - - - - - - -
4. Visos investicijos -128.169 -153.940 -25.657 -25.657 -25.657 -25.657 -25.657 -25.657 - - - - - - - - -
0,0 GRYNASIS SRAUTAS (N+K) 0 69.154 -21.204 -18.428 -16.805 -15.653 -14.760 -14.030 7.792 8.326 8.798 9.220 9.601 9.950 10.270 10.567 95.510
EGDV, Lt 0
EVGN, % 5,50%
Naudos/Kaštų santykis (N/K) 1,00
Alternatyva Nr. A4 GDV IŠ VISOProjekto įgyvendinimo metai
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15
Vienadienių lankytojų srauto padidėjimas - 22.370 35.456 44.741 51.942 57.827 62.802 67.111 70.912 74.313 77.389 80.197 82.780 85.172 87.399
Vienadienių lankytojų srauto padidėjimas, proc. - 3,8% 6,1% 7,6% 8,9% 9,9% 10,7% 11,5% 12,1% 12,7% 13,2% 13,7% 14,2% 14,6% 14,9%
Sukurta ir išsaugota naujų darbo vietų - 39 63 79 92 102 111 118 125 131 137 142 146 150 154
Naujai įkurta ir išlaikyta ūkio subjektų - 8 13 16 18 20 22 24 25 26 27 28 29 30 31
DU (bruto) padidėjimas - 852.9721.351.9281.705.9441.980.5392.204.9002.394.5952.558.9162.703.8572.833.5112.950.7983.057.8723.156.3713.247.5673.332.468
Lankytojų srauto prognozėProjekto įgyvendinimo metai
160
Lentelė 50. Projekto ekonominiai - socialiniai rodikliai II.1 prioriteto atveju, tūkst. Lt
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15
N Ekonominė nauda iš viso 87.845 152.680 2.972 4.918 6.057 6.865 7.491 8.003 5.464 5.839 6.170 6.466 6.733 6.978 7.202 7.411 64.111
1. Fiskalinės korekcijos 16.443 20.455 2.972 3.037 3.075 3.102 3.123 3.140 183 196 207 217 226 234 241 248 255
1.1. PVM eliminavimas 14.846 17.831 2.972 2.972 2.972 2.972 2.972 2.972 - - - - - - - - -
1.2. GPM eliminavimas 1.597 2.624 - 65 103 130 151 168 183 196 207 217 226 234 241 248 255
1.3. Soc. Dr. eliminavimas - - - - - - - - - - - - - - - - -
2. Išorinio poveikio nauda 46.090 75.718 - 1.881 2.982 3.762 4.368 4.863 5.281 5.644 5.963 6.249 6.508 6.744 6.961 7.162 7.350
2.1. Vienadienių lankytojų ir turistų išlaidos 46.090 75.718 - 1.881 2.982 3.762 4.368 4.863 5.281 5.644 5.963 6.249 6.508 6.744 6.961 7.162 7.350
3. Visos veiklos pajamos - - - - - - - - - - - - - - - - -
4. Investicijų likutinė vertė 25.311 56.507 - - - - - - - - - - - - - - 56.507
K Ekonominiai kaštai iš viso -87.845 -106.526 -17.123 -17.217 -17.272 -17.311 -17.342 -17.366 -264 -282 -298 -312 -325 -337 -348 -358 -367
2. Išorinio poveikio kaštai -2.305 -3.786 - -94 -149 -188 -218 -243 -264 -282 -298 -312 -325 -337 -348 -358 -367
2.1. Lankytojų aptvarnavimo sąnaudos -2.305 -3.786 - -94 -149 -188 -218 -243 -264 -282 -298 -312 -325 -337 -348 -358 -367
3. Visos veiklos sąnaudos - - - - - - - - - - - - - - - - -
4. Visos investicijos -85.540 -102.740 -17.123 -17.123 -17.123 -17.123 -17.123 -17.123 - - - - - - - - -
0,0 GRYNASIS SRAUTAS (N+K) 0 46.154 -14.152 -12.299 -11.216 -10.447 -9.851 -9.363 5.200 5.557 5.872 6.153 6.408 6.640 6.854 7.052 63.744
EGDV, Lt 0
EVGN, % 5,50%
Naudos/Kaštų santykis (N/K) 1,00
Alternatyva Nr. A4 GDV IŠ VISOProjekto įgyvendinimo metai
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15
Vienadienių lankytojų srauto padidėjimas - 14.930 23.664 29.860 34.667 38.594 41.914 44.790 47.327 49.597 51.650 53.524 55.248 56.844 58.330
Vienadienių lankytojų srauto padidėjimas, proc. - 2,6% 4,0% 5,1% 5,9% 6,6% 7,2% 7,7% 8,1% 8,5% 8,8% 9,1% 9,4% 9,7% 10,0%
Sukurta ir išsaugota naujų darbo vietų - 26 42 53 61 68 74 79 84 88 91 94 98 100 103
Naujai įkurta ir išlaikyta ūkio subjektų - 5 8 11 12 14 15 16 17 18 18 19 20 20 21
DU (bruto) padidėjimas - 569.276 902.2811.138.5521.321.8181.471.5571.598.1591.707.8281.804.5621.891.0941.969.3712.040.8332.106.5712.167.4352.224.099
Lankytojų srauto prognozėProjekto įgyvendinimo metai
161
Lentelė 51. Projekto ekonominiai - socialiniai rodikliai II.2 prioriteto atveju, tūkst. Lt
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15
N Ekonominė nauda iš viso 43.795 76.117 1.481 2.452 3.020 3.422 3.735 3.990 2.725 2.912 3.077 3.225 3.358 3.480 3.592 3.696 31.952
1. Fiskalinės korekcijos 7.848 9.624 1.481 1.499 1.510 1.518 1.524 1.528 51 55 58 61 63 66 68 70 72
1.1. PVM eliminavimas 7.398 8.886 1.481 1.481 1.481 1.481 1.481 1.481 - - - - - - - - -
1.2. GPM eliminavimas 449 738 - 18 29 37 43 47 51 55 58 61 63 66 68 70 72
1.3. Soc. Dr. eliminavimas - - - - - - - - - - - - - - - - -
2. Išorinio poveikio nauda 23.334 38.333 - 952 1.509 1.905 2.211 2.462 2.674 2.857 3.019 3.164 3.295 3.414 3.524 3.626 3.721
2.1. Vienadienių lankytojų ir turistų išlaidos 23.334 38.333 - 952 1.509 1.905 2.211 2.462 2.674 2.857 3.019 3.164 3.295 3.414 3.524 3.626 3.721
3. Visos veiklos pajamos - - - - - - - - - - - - - - - - -
4. Investicijų likutinė vertė 12.614 28.160 - - - - - - - - - - - - - - 28.160
K Ekonominiai kaštai iš viso -43.795 -53.117 -8.533 -8.581 -8.609 -8.629 -8.644 -8.656 -134 -143 -151 -158 -165 -171 -176 -181 -186
2. Išorinio poveikio kaštai -1.167 -1.917 - -48 -75 -95 -111 -123 -134 -143 -151 -158 -165 -171 -176 -181 -186
2.1. Lankytojų aptvarnavimo sąnaudos -1.167 -1.917 - -48 -75 -95 -111 -123 -134 -143 -151 -158 -165 -171 -176 -181 -186
3. Visos veiklos sąnaudos - - - - - - - - - - - - - - - - -
4. Visos investicijos -42.629 -51.200 -8.533 -8.533 -8.533 -8.533 -8.533 -8.533 - - - - - - - - -
0,0 GRYNASIS SRAUTAS (N+K) 0 23.001 -7.052 -6.129 -5.589 -5.206 -4.909 -4.666 2.591 2.769 2.926 3.066 3.193 3.309 3.416 3.515 31.766
EGDV, Lt 0
EVGN, % 5,50%
Naudos/Kaštų santykis (N/K) 1,00
Alternatyva Nr. A4 GDV IŠ VISOProjekto įgyvendinimo metai
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15
Vienadienių lankytojų srauto padidėjimas - 7.559 11.980 15.117 17.550 19.539 21.220 22.676 23.960 25.109 26.148 27.097 27.970 28.778 29.530
Vienadienių lankytojų srauto padidėjimas, proc. - 1,3% 2,0% 2,6% 3,0% 3,3% 3,6% 3,9% 4,1% 4,3% 4,5% 4,6% 4,8% 4,9% 5,0%
Sukurta ir išsaugota naujų darbo vietų - 7 12 15 17 19 21 22 23 25 26 27 27 28 29
Naujai įkurta ir išlaikyta ūkio subjektų - 1 2 3 3 4 4 4 5 5 5 5 5 6 6
DU (bruto) padidėjimas - 160.113 253.773 320.226 371.771 413.886 449.494 480.339 507.547 531.884 553.900 573.999 592.489 609.607 625.544
Lankytojų srauto prognozėProjekto įgyvendinimo metai
162
Lentelė 52. Projekto ekonominiai - socialiniai rodikliai III prioriteto atveju, tūkst. Lt
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15
N Ekonominė nauda iš viso 16.827 28.833 665 1.061 1.292 1.457 1.584 1.023 1.111 1.187 1.255 1.315 1.369 1.419 1.465 1.507 11.124
1. Fiskalinės korekcijos 3.199 3.915 665 680 688 694 699 38 41 44 47 49 51 53 54 56 57
1.1. PVM eliminavimas 2.839 3.325 665 665 665 665 665 - - - - - - - - - -
1.2. GPM eliminavimas 360 591 - 15 23 29 34 38 41 44 47 49 51 53 54 56 57
1.3. Soc. Dr. eliminavimas - - - - - - - - - - - - - - - - -
2. Išorinio poveikio nauda 9.338 15.340 - 381 604 762 885 985 1.070 1.143 1.208 1.266 1.318 1.366 1.410 1.451 1.489
2.1. Vienadienių lankytojų ir turistų išlaidos 9.338 15.340 - 381 604 762 885 985 1.070 1.143 1.208 1.266 1.318 1.366 1.410 1.451 1.489
3. Visos veiklos pajamos - - - - - - - - - - - - - - - - -
4. Investicijų likutinė vertė 4.290 9.578 - - - - - - - - - - - - - - 9.578
K Ekonominiai kaštai iš viso -16.827 -19.923 -3.831 -3.850 -3.861 -3.869 -3.875 -49 -53 -57 -60 -63 -66 -68 -71 -73 -74
2. Išorinio poveikio kaštai -467 -767 - -19 -30 -38 -44 -49 -53 -57 -60 -63 -66 -68 -71 -73 -74
2.1. Lankytojų aptvarnavimo sąnaudos -467 -767 - -19 -30 -38 -44 -49 -53 -57 -60 -63 -66 -68 -71 -73 -74
3. Visos veiklos sąnaudos - - - - - - - - - - - - - - - - -
4. Visos investicijos -16.360 -19.156 -3.831 -3.831 -3.831 -3.831 -3.831 - - - - - - - - - -
0,0 GRYNASIS SRAUTAS (N+K) 0 8.911 -3.166 -2.789 -2.569 -2.413 -2.291 974 1.058 1.130 1.194 1.252 1.303 1.351 1.394 1.434 11.050
EGDV, Lt 0
EVGN, % 5,50%
Naudos/Kaštų santykis (N/K) 1,00
Alternatyva Nr. A4 GDV IŠ VISOProjekto įgyvendinimo metai
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15
Vienadienių lankytojų srauto padidėjimas - 3.025 4.794 6.050 7.023 7.819 8.492 9.074 9.588 10.048 10.464 10.844 11.193 11.517 11.818
Vienadienių lankytojų srauto padidėjimas, proc. - 0,5% 0,8% 1,0% 1,2% 1,3% 1,5% 1,6% 1,6% 1,7% 1,8% 1,9% 1,9% 2,0% 2,0%
Sukurta ir išsaugota naujų darbo vietų - 6 9 12 14 15 17 18 19 20 21 21 22 23 23
Naujai įkurta ir išlaikyta ūkio subjektų - 1 2 2 3 3 3 4 4 4 4 4 4 5 5
DU (bruto) padidėjimas - 128.150 203.112 256.299 297.554 331.262 359.761 384.449 406.225 425.704 443.325 459.412 474.210 487.911 500.667
Lankytojų srauto prognozėProjekto įgyvendinimo metai
163
Lentelė 53. Projekto ekonominiai - socialiniai rodikliai investicinės alternatyvos A1 atveju, tūkst. Lt
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15
N Ekonominė nauda iš viso 54.957 95.553 2.225 3.348 3.946 4.411 4.773 4.403 3.172 3.388 3.579 3.749 3.903 4.044 4.174 4.294 42.144
1. Fiskalinės korekcijos 11.364 13.969 2.225 2.258 2.219 2.233 2.243 1.587 113 120 125 130 135 139 143 146 150
1.1. PVM eliminavimas 10.555 12.640 2.225 2.225 2.167 2.167 2.167 1.502 21 21 21 21 21 21 21 21 21
1.2. GPM eliminavimas 809 1.329 - 33 52 66 77 85 93 99 105 110 114 118 122 126 129
1.3. Soc. Dr. eliminavimas - - - - - - - - - - - - - - - - -
2. Išorinio poveikio nauda 26.690 43.846 - 1.089 1.727 2.179 2.529 2.816 3.058 3.268 3.453 3.619 3.768 3.905 4.031 4.147 4.256
2.1. Vienad. lankytojų ir turistų išlaidos (I prioritetas) 1.588 2.609 - 65 103 130 150 168 182 194 205 215 224 232 240 247 253
2.2. Vienad. lankytojų ir turistų išlaidos (II.1 prioritetas) - - - - - - - - - - - - - - - - -
2.4. Vienad. lankytojų ir turistų išlaidos (II.2 prioritetas) 15.037 24.704 - 614 973 1.228 1.425 1.587 1.723 1.841 1.946 2.039 2.123 2.200 2.271 2.337 2.398
2.3. Vienad. lankytojų ir turistų išlaidos (III prioritetas) 10.064 16.534 - 411 651 822 954 1.062 1.153 1.232 1.302 1.365 1.421 1.473 1.520 1.564 1.605
3. Visos veiklos pajamos - - - - - - - - - - - - - - - - -
4. Investicijų likutinė vertė 16.904 37.738 - - - - - - - - - - - - - - 37.738
K Ekonominiai kaštai iš viso -62.451 -75.515 -12.822 -12.889 -12.590 -12.618 -12.639 -8.826 -307 -320 -331 -341 -351 -359 -367 -374 -380
2. Išorinio poveikio kaštai -1.634 -2.684 - -67 -106 -133 -155 -172 -187 -200 -211 -221 -231 -239 -247 -254 -260
3. Visos veiklos sąnaudos -983 -1.560 - - -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120
3.1. Sistemos palaikymas, valdymas, administravimas ir plėtojimas -983 -1.560 - - -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120
4. Visos investicijos -59.834 -71.272 -12.822 -12.822 -12.364 -12.364 -12.364 -8.533 - - - - - - - - -
0,0 GRYNASIS SRAUTAS (N+K) -7.493 20.037 -10.597 -9.541 -8.645 -8.206 -7.867 -4.423 2.864 3.068 3.247 3.408 3.553 3.685 3.807 3.920 41.763
EGDV, Lt -7.493
EVGN, % 3,43%
Naudos/Kaštų santykis (N/K) 0,88
Alternatyva Nr. A4 GDV IŠ VISOProjekto įgyvendinimo metai
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15
Vienadienių lankytojų srauto padidėjimas - 11.073 17.550 22.146 25.710 28.623 31.086 33.219 35.100 36.783 38.306 39.696 40.975 42.158 43.261
Vienadienių lankytojų srauto padidėjimas, proc. - 1,9% 3,0% 3,8% 4,4% 4,9% 5,3% 5,7% 6,0% 6,3% 6,5% 6,8% 7,0% 7,2% 7,4%
Sukurta ir išsaugota naujų darbo vietų - 13 21 27 31 34 37 40 42 44 46 48 49 51 52
Naujai įkurta ir išlaikyta ūkio subjektų - 3 4 5 6 7 7 8 8 9 9 10 10 10 10
DU (bruto) padidėjimas - 288.263 456.886 576.525 669.325 745.148 809.256 864.788 913.771 957.588 997.2251.033.4111.066.6991.097.5191.126.211
Lankytojų srauto prognozėProjekto įgyvendinimo metai
164
Lentelė 54. Projekto ekonominiai - socialiniai rodikliai investicinės alternatyvos A2 atveju, tūkst. Lt
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15
N Ekonominė nauda iš viso 108.474 187.668 3.716 6.201 7.595 8.626 9.426 9.415 6.995 7.474 7.896 8.274 8.615 8.927 9.214 9.480 75.812
1. Fiskalinės korekcijos 19.959 24.799 3.716 3.796 3.784 3.817 3.843 3.199 245 260 274 286 297 307 316 325 333
1.1. PVM eliminavimas 18.003 21.585 3.716 3.716 3.658 3.658 3.658 2.993 21 21 21 21 21 21 21 21 21
1.2. GPM eliminavimas 1.957 3.214 - 80 127 160 185 206 224 240 253 265 276 286 296 304 312
1.3. Soc. Dr. eliminavimas - - - - - - - - - - - - - - - - -
2. Išorinio poveikio nauda 58.913 96.783 - 2.405 3.811 4.809 5.583 6.216 6.750 7.214 7.622 7.988 8.318 8.620 8.898 9.155 9.394
2.1. Vienad. lankytojų ir turistų išlaidos (I prioritetas) 1.588 2.609 - 65 103 130 150 168 182 194 205 215 224 232 240 247 253
2.2. Vienad. lankytojų ir turistų išlaidos (II.1 prioritetas) 47.261 77.641 - 1.929 3.057 3.858 4.479 4.986 5.415 5.787 6.115 6.408 6.673 6.915 7.138 7.344 7.536
2.4. Vienad. lankytojų ir turistų išlaidos (II.2 prioritetas) - - - - - - - - - - - - - - - - -
2.3. Vienad. lankytojų ir turistų išlaidos (III prioritetas) 10.064 16.534 - 411 651 822 954 1.062 1.153 1.232 1.302 1.365 1.421 1.473 1.520 1.564 1.605
3. Visos veiklos pajamos - - - - - - - - - - - - - - - - -
4. Investicijų likutinė vertė 29.602 66.085 - - - - - - - - - - - - - - 66.085
K Ekonominiai kaštai iš viso -106.500 -128.925 -21.412 -21.526 -21.254 -21.301 -21.337 -17.536 -438 -459 -479 -496 -511 -526 -539 -551 -562
2. Išorinio poveikio kaštai -2.771 -4.553 - -113 -179 -226 -263 -292 -318 -339 -359 -376 -391 -406 -419 -431 -442
3. Visos veiklos sąnaudos -983 -1.560 - - -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120
3.1. Sistemos palaikymas, valdymas, administravimas ir plėtojimas -983 -1.560 - - -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120
4. Visos investicijos -102.746 -122.812 -21.412 -21.412 -20.954 -20.954 -20.954 -17.123 - - - - - - - - -
0,0 GRYNASIS SRAUTAS (N+K) 1.974 58.743 -17.696 -15.325 -13.659 -12.674 -11.911 -8.121 6.558 7.015 7.418 7.778 8.104 8.402 8.676 8.929 75.250
EGDV, Lt 1.974
EVGN, % 5,82%
Naudos/Kaštų santykis (N/K) 1,02
Projekto įgyvendinimo metaiAlternatyva Nr. A4 GDV IŠ VISO
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15
Vienadienių lankytojų srauto padidėjimas - 18.444 29.234 36.889 42.827 47.678 51.780 55.333 58.467 61.271 63.807 66.122 68.252 70.224 72.060
Vienadienių lankytojų srauto padidėjimas, proc. - 3,2% 5,0% 6,3% 7,3% 8,2% 8,9% 9,5% 10,0% 10,5% 10,9% 11,3% 11,7% 12,0% 12,3%
Sukurta ir išsaugota naujų darbo vietų - 32 51 65 75 83 91 97 102 107 112 116 119 123 126
Naujai įkurta ir išlaikyta ūkio subjektų - 6 10 13 15 17 18 19 20 21 22 23 24 25 25
DU (bruto) padidėjimas - 697.4261.105.3931.394.8511.619.3721.802.8191.957.9212.092.2772.210.7872.316.7972.412.6962.500.2442.580.7812.655.3462.724.765
Lankytojų srauto prognozėProjekto įgyvendinimo metai
165
Lentelė 55. Projekto ekonominiai - socialiniai rodikliai investicinės alternatyvos A3 atveju, tūkst. Lt
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15
N Ekonominė nauda iš viso 143.973 250.155 5.197 8.314 10.078 11.372 12.375 12.530 8.770 9.370 9.900 10.374 10.802 11.193 11.553 11.886 106.441
1. Fiskalinės korekcijos 27.807 34.423 5.197 5.295 5.294 5.335 5.367 4.727 296 315 332 347 361 373 384 395 404
1.1. PVM eliminavimas 25.401 30.471 5.197 5.197 5.139 5.139 5.139 4.474 21 21 21 21 21 21 21 21 21
1.2. GPM eliminavimas 2.406 3.952 - 98 156 196 228 254 276 295 311 326 340 352 363 374 384
1.3. Soc. Dr. eliminavimas - - - - - - - - - - - - - - - - -
2. Išorinio poveikio nauda 73.951 121.487 - 3.018 4.784 6.037 7.008 7.802 8.473 9.055 9.568 10.027 10.442 10.820 11.169 11.492 11.792
2.1. Vienad. lankytojų ir turistų išlaidos (I prioritetas) 1.588 2.609 - 65 103 130 150 168 182 194 205 215 224 232 240 247 253
2.2. Vienad. lankytojų ir turistų išlaidos (II.1 prioritetas) 47.261 77.641 - 1.929 3.057 3.858 4.479 4.986 5.415 5.787 6.115 6.408 6.673 6.915 7.138 7.344 7.536
2.4. Vienad. lankytojų ir turistų išlaidos (II.2 prioritetas) 15.037 24.704 - 614 973 1.228 1.425 1.587 1.723 1.841 1.946 2.039 2.123 2.200 2.271 2.337 2.398
2.3. Vienad. lankytojų ir turistų išlaidos (III prioritetas) 10.064 16.534 - 411 651 822 954 1.062 1.153 1.232 1.302 1.365 1.421 1.473 1.520 1.564 1.605
3. Visos veiklos pajamos - - - - - - - - - - - - - - - - -
4. Investicijų likutinė vertė 42.215 94.245 - - - - - - - - - - - - - - 94.245
K Ekonominiai kaštai iš viso -150.295 -182.041 -29.946 -30.107 -29.863 -29.929 -29.981 -26.192 -571 -602 -630 -654 -676 -696 -715 -732 -748
2. Išorinio poveikio kaštai -3.938 -6.470 - -161 -255 -321 -373 -415 -451 -482 -510 -534 -556 -576 -595 -612 -628
3. Visos veiklos sąnaudos -983 -1.560 - - -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120
3.1. Sistemos palaikymas, valdymas, administravimas ir plėtojimas -983 -1.560 - - -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120
4. Visos investicijos -145.374 -174.012 -29.946 -29.946 -29.488 -29.488 -29.488 -25.657 - - - - - - - - -
0,0 GRYNASIS SRAUTAS (N+K) -6.323 68.114 -24.749 -21.793 -19.785 -18.558 -17.606 -13.663 8.199 8.768 9.270 9.720 10.126 10.497 10.838 11.154 105.694
EGDV, Lt -6.323
EVGN, % 4,78%
Naudos/Kaštų santykis (N/K) 0,96
Projekto įgyvendinimo metaiAlternatyva Nr. A4 GDV IŠ VISO
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15
Vienadienių lankytojų srauto padidėjimas - 26.003 41.214 52.006 60.377 67.217 72.999 78.009 82.427 86.380 89.955 93.220 96.222 99.002 101.591
Vienadienių lankytojų srauto padidėjimas, proc. - 4,4% 7,0% 8,9% 10,3% 11,5% 12,5% 13,3% 14,1% 14,8% 15,4% 15,9% 16,4% 16,9% 17,4%
Sukurta ir išsaugota naujų darbo vietų - 40 63 79 92 103 111 119 126 132 137 142 147 151 155
Naujai įkurta ir išlaikyta ūkio subjektų - 8 13 16 18 21 22 24 25 26 27 28 29 30 31
DU (bruto) padidėjimas - 857.5391.359.1671.715.0771.991.1432.216.7052.407.4152.572.6162.718.3332.848.6822.966.5963.074.2443.173.2703.264.9543.350.310
Lankytojų srauto prognozėProjekto įgyvendinimo metai