GEGUŽ S 17 D.

• MOKYMO/SI TIKSL IRVERTINIMO RYŠYS.

• MOKYMOSI ORGANIZAVIMOSTRATEGIJOS.

• VERTINIMO R ŠYS.G.GEDVILIEN

VDU

MOKYMOSI TIKSL ,ORGANIZAVIMO IR VERTINIMO

RYŠYS

TIKSLAI

MOKYMOSIORGANIZAVIMAS

VERTINIMAS

Mokymo/si tikslformulavimas

Bloom taksonomijos lygisŽINOJIMAS – klausimai apie faktusSUPRATIMAS – s vokos supratimodemonstravimasTAIKYMAS – praktinio taikymo, supratimodemonstravimasANALIZ – geb jimas atskleisti ryšius tarp atskirdaliSINTEZ – geb jimas logiškai susieti dalis visumVERTINIMAS – geb jimas spr sti ir apsispr sti

remiantis analize ir sinteze, daryti išvadas arsprendimus

VERTINIMO TIKSLAI GALI B TI

Žini ir geb jim kokyb svertinimas;Matavimas poky io per tam tikrlaik ;Besimokan pasiekim irpažangos diagnoz ;Fiksuoti mokymosi pasiekimus;Besimokan motyvacijosskatinimas.

MOKYMOSI ORGANIZAVIMOSTRATEGIJOS

Imitacija

siminimas iratkartojimas

Praktikavimasis

Tyrin jimas

Taikymas(eksperimentavimas)

rybiškumas

Dalijimasis

Meta refleksija

STYTOJO IR BESIMOKAN IOJOROL S KIEKVIENAI MOKYMO/SIORGANIZAVIMO STRATEGIJAI

Strategija Besimokantysis stytojas

1.ImitacijaStebi, kartoja, m gdžioja Modeliavimas

2. siminimas iratkartojimas

simena faktus, mokosi atmintinai d snius,apibr žimus

Pateikimas(Perdavimas)

3.Praktikavimasis Pritaiko, panaudoja, gyvendina Instruktavimas

4.Tyrin jimas Objekto apsibr žimas, iniciatyva, atranka Pasi la

5.Eksperimentavimas

Bandymai, apibendrinimai, konstravimas Reaktyvumas

6.K rybiškumas Naujo k rimas, projektai, kompozicijos,scenarijai

Parama

7.Debatai(dalijimasis)

Socialin s veika, diskusijos, darbas grup se Moderavimas

8.Metarefleksija Sav s, savo veiklos, savo mokymosi analiz irvertinimas

Korefleksija

VERTINIMO R ŠYS

Norminis vertinimas - tai vertinimas, kurio metustudent pasiekimai lyginami tarpusavyje.Norminis vertinimas sudaro s lygas stytojuiišskirstyti studentus pagal j pasiekim lyg . Taigi,atlik užduotis, studentai išrikiuojami eil pagalsurinkus taškus:

geriausi grup ( pvz.: 10% vis atlikusiužduotis) gauna aukš iausia vertinim ,

šiek tiek pras iau atlikusi užduot grup ( taip pat apie10%) gauna žemesn vertinim ir t.t.

VERTINIMO R ŠYS

Kriterinis vertinimas - Šiuo atveju visistudentai gali gauti geriausius pažymius, jeijie vykd reikalavimus, ir visi gali b tivertinti blogai, jei n ra pasiekreikalavim .

Studentai turi b ti pilnai informuoti kokiekriterijai, kokie vertinimo metodai bustaikomi ir kaip bus pasveriamas kiekvienaskomponentas. Ši informacija turi b tipateikiama dalyko studijavimo pradžioje.

VERTINIMO R ŠYS

Ugdomasis vertinimasVyksta kurso/dalyko metu:diagnozuoja mokymosi poreikiusaprašo mokymosi pažang bei identifikuojapažang ateityjenaudoja vis diapazon galimybi ,pradedant formaliomis ir baigiantneformaliomis.

VERTINIMO R ŠYS

Apibendrinamasis vertinimasVyksta kurso/dalyko pabaigoje:

galina tarpusavyje palyginti studentus, grupes;išmatuoja ir pateikia ataskait apie baigiamuosius

rezultatus;pabr žia formalius metodus, kurie yra efektyv s

ir patikimi.

Diagnostinis vertinimas. Pagrindin ypatyb šiovertinimo yra ta, kad rezultatai nurodo silpn sias irstipri sias besimokan iojo puses. Šis vertinimas skirtasnustatyti tiksli diagnoz : ko tu nežinai.

BESIMOKAN MOKYMOSIPOREIKIAI

Motyvacijoskriterijus Mokymosi poreikiai

Socialini ryšibendravimo poreikis

patenkinti asociacij , naryst s poreikius

Asmenini pasiekimaukštesnis statusas/pareigos darbe

profesionalus tobul jimas

konkurencingumo maž jimas

Išorini l kesatitikti reikalavimus

patenkinti vadov l kes ius/rekomendacijas

Socialin s gerov ssiekimo

galimyb geriau pad ti visuomenei

tarnauti visuomenei

dalyvauti visuomenin je veikloje/darbe

Stimuliaciniaiatsiskirti nuo kasdienyb s

išvengti nuobodulio

suteikti kontrast kitoms gyvenimo detal ms

Susidom jimo mokslusiekti žini d l asmenini interes

mokytis d l mokymosi

patenkinti smals prot

MOKYMOSI POREIKIAI

Mokymosi poreikiams nustatyti naudojama:- anketos, klausimynai;- dokument analiz (ataskaitos, individual splanai, darb pavyzdžiai, taisykl s);-steb jimai (tam tikro reiškinio dažnumas,svarbi reiškini ar s lyg steb jimas);- pokalbiai (teminiai pokalbiai su grupe, interviusu vienu iš dalyvi );-grup s sprendimas (atviras pokalbis, kur visigrup s nariai išsako savo nuomon apieporeikius, grup s konsensusas).

Geguž s 17 d.

MOKYMOSI PASIEKIM VERTINIMOMETODAI;BESIMOKAN IOJO PASIEKIM IRSIEKIAM KOMPETENCIJAPLANKAS;BENDRADARBIAUJAN GRUPIVERTINIMAS;GR ŽTAMASIS RYŠYS;SAV S VERTINIMAS.

VERTINIMO METODAI

MOKYMOSI PASIEKIM APLANKAS;POKALBIS;PRAKTINI GEB JIM VERTINIMAS;STEB JIMAS;GRUP S DARBAS;TESTAI;

VERTINIMO NUOSTATOS

Vertinimonuostatos

Vertinimo nuostatos charakteristika

Teisingumas(objektyvumas)

Aukš iausi vertinim gauna geriausiai darb atlik sasmuo.

Lygyb(vienodos galimyb s)

Visiems vertinamiesiems sudaromos vienodos s lygospademonstruoti savo pasiekimus.

Reikalingumas(reikšmingumas)

Vertinami esminiai, principiniai kompetencij parametrai

PASIEKIM APLANKAS

Besimokan iojo pasiekim aplankasyra:raš rinkinys, kuriame nuolat yra

kaupiama vairaus pob džio informacijaapie pasiekimus;Studento nuosavyb , kuri jis gali rodytiarba ne kitiems asmenims;Registruojami teigiami pasiekimai irpateikiamos pastabos ir komentarai, kurieyra tobulintino pob džio.

PASIEKIM APLANKAS

Pasiekim aplanko paskirtis:Skatinti studento savivok ,savigarb , pasitik jim savimi;Pad ti studentui suprasti, kokiaiskriterijais remiantis priimamisprendimai apie pasiekimus;Tobulinti studij program ir veiklosorganizavim , akcentuojant studentobendruosius geb jimus.

PASIEKIM APLANKAS

Pasiekim aplank gal sudaryti šios dalys:

Titulinis lapas;1. Bendra informacija apie student ;2. Bendra informacija apie studij dalyk ;3. Studento vertinimas(kaupiamasis);4. Studento savo žini vertinimas;5. Studento biblioteka;6. Darb pavyzdžiai;7. D stytojo komentarai.

PASIEKIM APLANKAS

Metodai, kurie naudojami duomenrinkimui:Formalusis egzaminas raštu;Testai (trump atsakym , žodiniai);Klausimai ir atsakymai;Interviu;Konkursas;Projektas;Atvej analiz ;Žodinis pristatymas;Praktinio atlikimo testas;Reali situacij modeliavimas;Egzaminas raštu su klausimais, naudojant literat ;Br žini ar grafik testai;Referatai ir kt.

ŽODINIAI. Klausin jimas, klausymas,diskusija, pristatymas, interviu, debatai irkt.RAŠYTINIAI. testai, dienoraš iai, es ,straipsniai, scenarijai, poemos, aprašymai,trumpi atsakymai klausimus, studijaplankalas (portfolio) ir kt.GRAFINIAI. Diagramos, eskizai, br žiniai,piešiniai, žem lapiai ir kt.PRODUKTAI. Modeliai, gaminiai,fotografijos, audio, video rašai ir kt.

PASIEKIM APLANKAS

POKALBIS

tai universalus metodas, kuriuogalima gauti informacijos apievairius mokymosi procesoaspektus, tiesiogiai nematomusveiklos motyvus, besimokanišgyvenimus, j subjektyv požigyvenimo reiškinius ir pan.

POKALBIUI KELIAMIREIKALAVIMAI

Vertinamj reik palankiainuteikti, gyti jo pasitik jim ,skatinti nor atvirai pasisakyti;Apibr žti pokalbio tiksl – nustatyti,kas norima pokalbiu išsiaiškinti;Aiškiai formuluoti klausimus;Pokalbio eig reikia tiksliaiužfiksuoti.

TEST TIPAI

Geb jim ar mokslumo testai(bendrieji, sud tiniai ir specialieji).Pažangumo ar pasiekimo testai,neretai vadinami pedagoginiais arbadidaktiniais testais.Interes , asmenyb s ir nuostatinventarijai.

TESTAI

Veiklos testai, kai asmuo savo žinias ar supratimgali paversti veiksmais;Apybraižos pob džio atsakym reikalaujantysklausimai, kurie yra geri tada, kai norime vertintibesimokan iojo sugeb jim išd styti ir spr stigana sud tingas problemas;Trump atsakym klausimai, kurie skirstomi dar du pogrupius: papildym ir atrankos tipoklausimai. Atrankos tipo klausimai pasiskirsto tris pogrupius: „teisingai“ ar „neteisingai“ tipoklausimai; atitikmen parinkimo (iš dviej grupi

vok ) klausimai ir rinkimosi iš keletoalternatyv klausimai.

PRAKTINI GEB JIMVERTINIMAS

Šio vertinimo esm – nustatyti, arbesimokantysis praktikos metu gijoreikalingas kompetencijas. Praktikosvertinimas gali vykti po jos atlikimo.

PRAKTINI GEB JIMVERTINIMO ETAPAI

Eiga Vertinimoaspektai

Vertinimometodologija

Mokymostrategija

Planavimas Metodologinkompetencija/pl

anavimodžiai

Kriterijaisparemtas

interviu. Darbopatirties

vertinimas

Problemosanaliz

Vykdymas Vykdymas/veiklos džiai

Proceso ir /arprodukto

steb jimas

Problemosišsprendimas

vertinimas irkorekcija

Refleksijosdžiai

Kriterijaisparemtasinterviu,rezultat

vertinimas

Mokymosirezultat ,

planavimo irtolesni

priemoninustatymas

STEB JIMAS

Steb jimo tikslas – papildyti gautinformacij apie asmenspasiekimus. Steb jimas atliekamassistemingai ir organizuotai.Steb jimas taikomas pokalbio irpraktini kompetencij vertinimometu.

STEB JIMO TR KUMAI

Steb jim gali takoti steb tojo/vertintojonuotaika;Nevienoda steb tojo/vertintojo pad tisbesimokan (kandidat ) atžvilgiu(išsilavinimas, interesai, soc.pad tis ir t.t.)Norimo rezultato tendencija;Situacijos kompleksiškumas (paini situacija,„ne vyksta perk limas“);Vertintojo patirties stoka ir klaidos vertinant;Vertintojas gali prad ti lyginti besimokan iojoelges ar veikl pagal savo patirt ir pasiekimus.

GRUPINIO DARBOVERTINIMAS

Ugdomi šie socialiniai ir tarpasmeniniaigeb jimai:

bendradarbiavimo su kitais;Vadovavimo;Susitarimo d l grupini užduo vykdymo irpristatymo;Besimokan ir sprendžiam bals turinasmen apklausos;Pagalba besimokantiems ir j konsultavimas;Kit atlikto darbo vertinimas.

BENDRADARBIAUJANGRUPI VERTINIMAS

Individualus vertinimas. Besimokantieji dirba draugebendradarbiaujan iose grup se, moko vienas kit , oapklausos darb atlieka individualiai ir gauna individualiusvertinimus.• Dvigubas vertinimas. Besimokantieji dirbabendradarbiaujan iose grup se, individualiai atsiskaito irgauna individualius vertinimus; paskui gauna antrvertinim už tai, kaip visa grupel bendrai vykd užduot .• Papildomas vertinimas panašus dvigub :pirmiausia vertinama individualiai, v liau skiriamipapildomi balai už grup s darb tuo atveju, jei kiekvienasnarys atsiskaitydamas asmeniškai gavo, pavyzdžiui, nemažiau kaip septynis ar atsak ne mažiau kaip 70%testo klausim . Taip besimokantieji skatinamibendradarbiauti per paskaitas, pertraukas ar namuose.

NEFORMALUSIS GRUPIVERTINIMAS

1) kokios teigiamos grup s darbocharakteristikos pasteb tos;2) vertinti grup s darb rangu nuo1 (blogai) iki 7 (puiku);3) kokios neigiamas grup s darbocharakteristikos pasteb tos;4) kitos pastabos.

GRUPINIO DARBOVERTINIMAS

Asmeniniai geb jimai:

Atvirumas, sumanumas, vaizduot irrybingumas;

Turimi pozityv s poži riai irbendražmogiškos vertyb s, kaipempatija;Asmenyb s vientisumas, emocinisatsparumas, atkaklumas, socialinatsakomyb ;Mok jimas vadovauti;

pestis d l kokyb s;

GRUPINIO DARBOVERTINIMAS

Grupinio darbo vertinimo ypatumai:

Grup gali pasiekti daugiau nei vienas besimokantis;Asmens tr kumai gali b ti padengiami kit grup s nariprivalumais;Jei grup suformuota atsitiktinai, vidutiniai grup s narisugeb jimai bus panaš s;Kai kuriais atvejais nepriimtina, kad balai b vienodaiaukšti;Mažiau buv grupei reikšmingi asmenys, kurie vertižemesnio balo, gauna vienod ;Problema parašyti teising bal studentui apsunkinagrupinio darbo panaudojim , neži rint didžiuliusprivalumus studijoms.

VERTINIMO B DAI (akademiniams geb jimams)

Individualus balas irpremijiniai taškai,pridedant pagal grup snari pasiekt kriterij ;Pagal žemiausiindividual rezultat ;

Vis nari surinkt balsuma;

Grup s nariai mokosi kartu.Po to kiekvienasindividualiai atlieka test irgauna bal ;

Individualus balas irpremijiniai taškai rašomi,remiantis žemiausiu grup sbalu;Individualaus atsiskaitymobalai sudedami ir pridedamiprie anks iau grup s turbal ;

Vertinimo b dai

Pažymi vidurkis;

Pažymys už bendrveikl ;

Atsitiktinispasirinkimas;

Individual s naribalai sudedami irpadalijami iš grup snari skai iaus;Grup kartuparuošia vienpristatym . Visigrup s nariai gaunavien bendr bal ;Visi nariai gaunavienod bal ;

Vertinimo b daiŽemiausias vertinimas;

Akademinis ir neakademinisvertinimas;

Tarpgrupinis lenktyniavimas;

Visiems nariams rašomasmažiausias grup je gautasbalas;Grup s nariai vertinami pagalgrup s bal vidurk . Jei grup svidurkis aukštas – galimaneužduoti nam darb ar kitaippaskatinti;vertinama visa grup , lyginantjos užduoties atlikim su kitgrupi ;

GR ŽTAMASIS RYŠYS

1. Gr žtamasis ryšys turi b ti studentuisuprantamas. D stytojas turi žinoti:

? (nori pasakyti);Kod l? (nori tai pasakyti);Kada? (yra tinkamiausias laikas taipasakyti);Kokioje? (aplinkoje ruošiasi tai pasakyti)Konstruktyvus gr žtamasis ryšys gali b tipozityvus ir negatyvus.Kritika – neigiamas gr žtamasis ryšys

GR ŽTAMASIS RYŠYS

Informacija apie veiklos rezultatusbei veiksmingum kuri tam tikramepavidale pasiekia jos dalyvius irkuri pagrindu vykdoma tos veikloskorekcija.Gr žtamasis ryšys vyksta nuolatarba periodiškai taikant vairiaspriemones.

KRITIKA

tai neigiamas gr žtamasis ryšys,kur besimokantysis link s atmesti irdažniausia išgyvena kaip gynyb .

l šios priežasties besimokantysisstengiasi išvengti gr žtamosiosinformacijos ar net veiklos, kurigal b ti kritikos priežastimi.Tai nepadeda besimokan iajamtobulinti savo veikl .

KONSTRUKTYVUS GR ŽTAMASISRYŠYS

Gali b ti ir pozityvus, ir negatyvus;Jis galina besimokant gautiinformacij apie save, savoelgsen , savo veiksmus, poveiksituacijai ar kitiems žmon ms;Tai besimokant skatina augti,keistis, gauti nauding informacij ,kuri gali b ti svarbi tolimesn jebesimokan iojo veikloje.

NEIGIAMO GR ŽTAMOJORYŠIO TR KUMAI

Netur s takos besimokan iojo elgsenospoky iams, neleis tik tis, kad netinkamaelgsena baigsis;Atsiras sunkumai palaikant ir kuriantdraugiškus santykius subesimokan iaisiais, nes besimokantysisperduos neigiam informacij kitiems.Galimyb išlaikyti gerus santykius busparemta frustracija ar kitomisneigiamomis emocijomis ir tai pasireikšbendraujant su besimokan iuoju.

GAUDAMAS GR ŽTAMINFORMACIJ , D STYTOJAS GALIKLAUSTI SAVE

Kokiu b du jis sužino, kad besimokantysis suvokia irinterpretuoja gr žtam informacij taip, kaip j suvokia irinterpretuoja ?Kokiu b du sužinoti kokias mokymosi galimybes turibesimokantysis?Ar tai yra abipusis procesas tarp d stytojo ir besimokan iojo?Ar išklauso k besimokantysis yra pasak s?Ar padr sina besimokant pasidalinti savo supratimu?Ar padr sina besimokant suteikti gr žtam ryš apie

stytojo suteikt gr žtam informacij ?Kokiu b du besimokantysis priima gr žtam informacij ?Kokiu b du gr žtamasis ryšys palie ia besimokant ? Ar tainformacija jam yra naudinga?Koks yra gr žtamasis ryšys, k besimokantysis sako apie

stytoj , jo pasitik jim , vertybes, neigiam nuomon ?

stytojo sav s vertinimas

Autonomiškumas (taikom metodvairumas)Atsakomyb ( programos derinimas);

stytojo profesin s pareigos.Pasiruošimas užsi mimui (medžiagospristatymas, tarpusavio santykiai,komunikacija, vertinimas, dalykinkompetencija)

STYTOJO PROFESIN SUŽDUOTYS

Profesin užduotisVadybos iradministravimo

Atsakomyb už student

Atsakomyb už dalyk ;

Egzaminadministravimas

CharakteristikaPaskaitos laikas,priemon s, apr pinimasresursais;Pagalba studentuiliterat ros paieškoje,konsultacijos, disciplina;Studij programosturinio k rimas, kursovertinimas;Bendros universitetin stvarkos laikymasis.

Dalyko vertinimas

Tikslai;Metodai;Klausimynai, interviu;Student kurso vertinimas;Duomen rinkimas;Kurso vertinimo ataskaita.

VERTINIMO KRITERIJAI

stytojai dažnai nepasako kokiemokymosi rezultatai laukiami. Kartais jienet patys nežino j , tod l tinanusakyti laukiamus mokymosi rezultatus.Kriterijai yra tai, stytojas kreips

mes susipažindamas su atliktaužduotimi ar skirdamas užduotiskolokviumo ar egzamino metu.

VERTINIMO KRITERIJAI

stytojas gali nesuprasti kriterij svarbos;stytojas gali suprasti, bet jam sunku juos

tiksliai aprašyti;stytojas gali aprašyti, bet nesugeb ti

paaiškinti;stytojas gali nesutikti su kriterij aprašymo

id ja, nes tai “mažint jo akademin laisv ”;stytojas gali palikti klausim labai atvir ,

siekdamas patikrinti studento geb jimusstrukt rizuoti atsakym ir pasirinkti metodpa iam.