geneen.roth. .moterys.maistas.ir.dievas.2011.lt

8/22/2019 Geneen.roth. .Moterys.maistas.ir.Dievas.2011.LT

1/210


2/210


3/210

Netiktas kelias beveik visk

I angl kalbos vert Aist Kvedarait-Nichols

V I L N I U S 2 0 1 1


4/210

U D K 613.2 Geneen Roth

Ro-162 Wom en, Food and God

First published in Great Britain in 2010

by Simon & Schuster UK LtdA CBS COMPANY

Copyright 2010 by Geneen Roth & Associates

Vertimas lietuvi kalb, Aist Kvedarait-Nichols, 2010

Virelio nuotrauka, Corbis/Scanpix, 2010

Leidykla VAGA, 2010

ISBN 978-5-415-02177-2


5/210

Toms,kurios neteko vilties rasti ieit.Taip pat mano stovyklos mokinms, kurios tapo

gyvu rodymu, jog ieitis yra. i knyga skirta Jums.


6/210


7/210

T U R I N Y S

P R O L O G A S

Pasaulis ms lktse I 9

P I R M A D A L I S

P I R M A S S K Y R I U S

Apie Diev l 29

A N T R A S S K Y R I U S

Karo pabaiga l 34

T R E I A S S K Y R I U S

Niekada nenuvertinkite polinkio usisklendim l 42

K E T V I R T A S S K Y R I U S

Svoris nra svarbiausia, taiau svoris nra nesvarbus 1 56P E N K T A S S K Y R I U S

U to, kas sugadinta l 69

E T A S S K Y R I U S

I naujo m okom s avesio l 81

A N T R A D A L I S

S E P T I N T A S S K Y R I U S

Mini t igrai l 93

7


8/210

A T U N T A S S K Y R I U S

Itekjusi u nuostab os l no

D E V I N T A S S K Y R I U S

A todsis po atod sio I 121

D E I M T A S S K Y R I U S

Navigacijos sistema i prieblandos zonos I 127

V I E N U O L I K T A S S K Y R I U S

Tos, kurios linksm inasi, ir tos, kurios ne 1 145

D V Y L I K T A S S K Y R I U S

Jei meil prabilt I 160

T R Y L I K T A S S K Y R I U S

Buvimas ledais su ka rto oko lado up ilu I 170

K E T U R I O L I K T A S S K Y R I U S

Mantra po paraliais" I 180

E P I L O G A S

Paskutins m intys l 191

P A D K A I 197

T R E I A D A L I S

Iekojim prad ia l 203

M itybo s rekomendacijos 1 207


9/210

P R O L O G A S

Pasaulis ms lktse

Atuoniasdeimt alkan moter sdi ratu prieais altos po-

midor sriubos dubenlius; jos velgia mane rsiais, si-

io kupinais vilgsniais. Piet metas, treioji diena stovykloje.

ios kasdiens valgymo meditacijos metu moterys prieina prie

ukandi stalo, isirikiuoja eil, susda ratu ir laukia, kol

visos susirinks valgyti. Procesas kankinantis ir ltas (madaug

penkiolika minui), ypa jei maistas yra js pasirinktas nar-

kotikas.

Nepaisant to, kad stovyklos veikla einasi puikiai ir daugel

moni aplanko gyvenim keiianios valgos, i akimirk

tai niekam nerpi. Nesvarbs tampa stulbinantys pasiekimai,

keturiasdeimt penki kilogramai, kuriuos dar reikia numesti, ar

paties Dievo egzistencijos klausimas. Jos tenori bti paliktos ra-

mybje su savo maistu. Jos trokta, kad pasialiniau su visomis

mantriomis savo idjomis apie ry tarp dvasingumo ir kom

pulsyvaus valgymo. Viena yra mstyti apie maist meditacijos

salje ir visikai kas kita sdti valgykloje ir neleisti sau sidti

9


10/210

M O T E R Y S , M A I S T A S I R D I E V A S

burn n ksnelio, kol visa grup nebus aptarnauta. Taip pat

praau grups sdti tyliai, mat kikenimas ar malons pasilabi

nimai nenukreipia dmesio nuo alkio ar jo trkumo, kadangine visos grups moterys yra alkanos.

Stovyklos veikla yra paremta per pastaruosius trisdeimt met

mano ivystyta filosofija: ms poiris maist yra tikslus san-

tykio su paiu gyvenimu mikrokosmas. Esu sitikinusi, jog mes

esame tikr tikriausi savo sitikinim atspindiai; ms tikji-

mas meile, baime, transformacija bei Dievu atsiskleidia per tai,

kaip, kada ir k valgome. Kirsdami Reeses rieut sviesto sal-

dainius, kuomet nesame alkani, veikiame pagal vilties ar nevil-

ties, tikjimo ar abejoni, meils ar baims pasaulio dsnius. Jei

troktame suinoti, kuo i ties tikime ne k manome, ne k

sakome, o k sielos gelmje laikome tikrja tiesa apie gyvenim

ir gyvenim po mirties turime perengti maisto savo lktse

ribas. Dievas yra ne tik smulkmenose; jis taip pat yra pyrag-

liuose, gruzdintose saldiosiose bulvytse bei pomidor sriuboje.

Dievas nors ir kaip j ar j apibdintume yra ms lktse.

tai dl ko a ir dar atuoniasdeimt moter sdi ratu prie-

ais altos pomidor sriubos dubenlius. Apvelgiu patalp.

Ant sien kabo gli nuotraukos i arti nufotografuotas rau-

donasis jurginas bei auksiniai baltos ros iedlapi krateliai.

Persiko spalvos kardeli puokt, ekstravagantikai ppsanti

ant oninio stalelio, primena ileistuvi pokylyje besipuikuo-

jani mergin. iriu savo mokini veidus. etj deim-

t kopusi psicholog Marjorie aidia su auktu ir nedrsta

pavelgti man akis. Dvideimtmet gimnast, vardu Patricia,

1 0


11/210

P A S A U L I S M S L K T S E

vilki juodas glaudins ir citrinos spalvos markinlius. Glenas

jos knas, sdint ant pagalvls visikai tiesia nugara, primena

i popieriaus ilankstyt paukt. Jos lktje tik sauja daig irnedidelis kgelis salot daugiau nieko. Pavelgiu dein ir

matau chirurg Ann i Meksiko miesto, kramtani lp ir

nekantriai barkinani akute lkt. Lktje trys storai

sviestu apteptos duonos rieks, truputis salot, jokios sriubos ar

darovi. Jos maistas tarsi rkia: Po imts, Geneen, neprivalauaisti io absurdiko aidimo. Stebk, kaip a prisikimiu, vos

atsiras galimyb." Palinksiu galva jos pusn, tarsi atsakydama:

Taip, kuo puikiausiai suprantu, kaip sunku sultinti temp."

Paskubomis apvelgiu likusias moteris, j veidus, lktes. Ore

tvyro nepalauiamas pasiprieinimas iai valgymo meditacijai,

o kadangi a esu toji, kuri nustat taisykles, btent mane nu-

kreiptas visas sitis. sikiti tarp mogaus ir jo maisto yra tas

pat, kas atsistoti prieais atlekiant traukin; mginimas kontro-

liuoti kompulsyv elges retai sutinkamas diugiai.

Ar kas nors nort pasisakyti prie mums pradedant?",

paklausiu.

Tyla.

Tuomet tebnie palaimintas ms maistas ir visa, kas pa-

djo jam atsirasti. Lietus, saul, j uaugin, atve ir patiek

mons", tariu.

Girdiu, kaip i deins sdinti Amanda man kalbant mald

giliai kvepia. Prieais mane sdinti Zoe palinksi galva, tarsi

sakyt: Ak, taip. em, saul, lietus. Diaugiuosi, kad jie yra."

Taiau ne visos yra tokios dkingos, kad skirt bent sekund

11


12/210


kam nors kitam, nei valgiui. Rykiai raudon bgiojimo apran-

g vilkinti Louisa atsidsta ir tyliai sumurma: Dl Dievo mei-

ls. Ar negaltume greiiau?!" Atrodo, tarsi bt pasirengusimane pribaigti. inoma, humanikai ir su kuo maiau kanios,

bet vis dlto.

Dabar skirkite minutl ir atkreipkite dmes, k sidjote

savo lkt, sakau a. Pasvarstykite, ar buvote ialkusios,

kuomet rinkots maist. Jei nebuvote fizikai alkanos, ar jautte

kok nors kitok alk?"

velgdamos savo lkt nusprskite, ko norite paragauti

pirmiausia, ir suvalgykite kelis ksnelius. Atkreipkite dmes,

kokius pojius maistas sukelia js burnoje. Ar jo skonis toks,

kok sivaizdavote? Ar jis priveria jus pasijusti taip, kaip nor _ v*jote?

Prabga trys ar keturios valgymo gars simfonijos minuts:

girdti iugdesys, kramtymas, rijimas, dzingsjimas. Pastebiu,

kad Izzy, liekna, bene metro devyniasdeimties centimetr gio

moteris i Pranczijos, velgia pro lang, regis, visai pamirusi,

jog mes valgome. Taiau dauguma moter laiko savo lktes

ariau burnos, kad tik greiiau praryt tuos ksnelius.

Trisdeimt penkeri Bostono hipotekos banko prezident

Laurie pakelia rank. A nesu alkana, taiau noriau bti.

Turiu valgyti bet kuriuo atveju."

Kodl?", pasidomiu.

Nes maistas atrodo viliojaniai, be to, jis yra ia, dabar. Tai

geriausias pasitenkinimo altinis. Kas blogo yra tiktis pasiten-

kinimo i maisto?"

I 2


13/210


Nieko, atsakau. Maistas yra gerai ir pasitenkinimas yra

gerai. Taiau, jei nesi alkana, bet trokti maisto sukeliamo pasi-

tenkinimo, jis tesuteikia laikin palengvjim; kodl nenukrei-pus energijos tiesiogiai veikti nepasitenkinim?"

Susidoroti su problemomis tiesiogiai yra per sunku, tai su-

kelia per daug skausmo ir tam nra galo. Ir jei jau is procesas

bus begalinis ir skausmingas, bent nusiraminsiu valgydama",

atsako ji.Taigi tu manai, kad geriausia, k gali gauti i gyvenimo, yra

alta darovi sriuba?"

Jai vl prabilus, jos balsas pradeda virpti: Tai vienintelis

dalykas, suteikiantis man tikro pasitenkinimo, todl neketinu

savs drausminti." Deiniuoju jos skruostu nurieda aara, pa-

kibdama ant virutins lpos. Kitos ima pritariamai linksti.

Ratu nusirita nabdesi banga.

Laurie taria: Tai, k mes darome ia tyloje laukiame, kol

visos gaus savo maisto porcij, man primena vakarien eimoje.

Mano mama gr, tvas nuolatos bdavo piktas ir niekas nekal-

bdavo. Tai buvo siaubinga."

Kaip tuomet jausdavaisi?", teiraujuosi.

Vienia, apgailtina, tarsi biau gimusi ne toje eimo-

je. Norjau pabgti, taiau neturjau kur; jauiausi kliuvusi

spstus. Visa tai man sukelia tokius pat jausmus. Tarsi js

visos btumte pamiusios, o a kalinta tarp js, pakvaili

bryje."

Dar daugiau galv pradeda linksti. Murmesys sustiprja.

Moteris i Australijos velgia mane prieiku vilgsniu, o jos

13


14/210


ilgi, juodi plaukai beveik siekia sriubos dubenlio krat. si-

vaizduoju j galvojani, kad Laurie yra teisi, ir ar kas nors gal-

t pavti j iki oro uosto po koki penkiolikos minui.Taiau btent ia ir dabar, ios nuoskaudos, jog mane apleido

ir idav tie, kurie man i ties svarbs, ir viskas, kas man liko,yra

maistas, skuryje slypi ryys tarp maisto ir Dievo. i nuoskauda

ymi akimirk, kuomet mes liovms rpintis savimi, tiktis

pokyi ar geresnio gyvenimo. Ji ymi savijaut, kuri mus bau-

gina. Ji ymi jausmus, kuri isiadame, ir taip paveria ms

gyvenimus ribotais, tuiais ir trokiais. Tokiame izoliuotame

pasaulyje atsiduriame vos per ingsnel nuo ivados, jog Die-

vas kuris knija gr, iganym ir meil mus apleido, idav

arba jis tra neemika ms tv versija. Praktin veikla, pa-

dedanti susidoroti su iuo beviltikumo jausmu, stovyklose yra

paremta ne priverstins valios iraika ar tikjimo sustiprinimu,

o buvimu smalsiomis ir velniomis, bei kova su cinizmu, bevil-

tikumu ir pykiu.

Paklausiu Laurie, ar ji galt sileisti t dalel savs, kuri jau-

iasi uspsta ir vienia.

Ji sako to padaryti negalinti. Ji tenori valgyti.

Pasiteirauju, ar ji pasiryusi pripainti galimyb, kad tai ne-

turi nieko bendra su maistu.

Atsako, kad ne. Ji velgia mane nepermaldaujamo usispy-

rimo kupinu vilgsniu: Laikykis atokiau. Eik alin. Mans tai

nedomina." Jos akys primerktos, lpos tvirtai suiauptos.

Atrodo, tarsi kas bt isiurbs vis patalpos or. mons

sulaik kvpavim; velgia mane, Laurie, laukia.

14


15/210


Man domu, tsiu, kodl tu taip bijai mane sileisti. Re-

gis, dalis tavs linkusi atsiskyrim, gal net destrukcij."

Ji nuleidia aukt, kur laik ore, ir sistebeilija mane.Ar tu pasidavei?, klausiu.

Tai rizikingas klausimas, kadangi jis priveria tuojau pat pa-

sinerti nevilt, taiau klausinju, kadangi ji kovojo su manimi

pastarsias tris dienas, ir nerimauju, jog paliks stovykl visikai

usisklendusi. Kada sigaljo tavo pasiryimas niekuomet nie-kuo nebetikti?"

Ji staigiai kvepia. Kelias minutes tvyro tyla.

Apsivalgau aplink. Trij ma vaik motina Suzanne ver-

kia. Psichiatr i Miigano, Viktoria, stebi, laukia, siurbdama

save aplink vykstanius dalykus.

A pradjau trokti mirties nuo deimties met", tyliai

itaria Laurie.

Ar tai deimtmetei mergaitei atsirast vietos?, teiraujuo-

si. Mergaitei, kuri nesugebjo rasti ieities i beviltikos situa-

cijos? Labai atsargiai pamgink pajusti pai nuoskaud."

Laurie linkteli galva. Manau, galiu tai padaryti", su-

nabda.

Praau jos tai padaryti ne tam, kad ji galt paguosti vaik

savo viduje". Netikiu jais. Taiau esu tikra, kad kiekviena turi

sustingusi sielos dalel neigyvent jausm slpini kuri

reikia pripainti, kad galtume umegzti ry su tuo, kas iki

iol neskaudjo, nebuvo sueista ar nekl alkio. Nors stovy-

klos veikla danai laikoma terapine, vis dlto tai nra terapija.

i veikla nebuvo sukurta savigarbai, kurios formavimuisi takos

15


16/210


turjo ms praeitis, palaikyti. Ms asmenyb bei gynybiniai

jos mechanizmai, tarp kuri yra ir emocij kupinas poiris

maist, yra tiesiogin ssaja su ms dvasingumu. Jie yra tarsiduonos trupiniai, ymintys ms keli namo.

Laurie taria: Neinau, kas k tik nutiko, taiau staiga nebe-

jauiu n menkiausio noro valgyti sriub."

Atsakau jai: Regis, atsirado kakas geresnio u maist: pri-

silietimas prie to, k laikei nelieiamu, ir vidinis suvokimas, jog

esi stipresn u savo skausm."

Ji linkteli galva ir pirm kart per tris dienas nusiypso: i

akimirk gyvenimas neatrodo toks blogas. Pripainimas balsu,

koks prastas jis buvo man esant deimties, privert mane su-

prasti, kad dabar jis toks nebra. Tikriausiai pagaliau sugebjau

pajusti t deimtmet mergait ir didiul jos lides, tuo pat

metu visikai nesusitapatindama su ja tai geras dalykas."

Paprasiausias faktas, kad jos skausm galima paliesti ir

kad jis negali jos sunaikinti, reikia, kad ne viskas prarasta, be-

viltika ar nesugrinama. Linksdama galva paklausiu, ar ji

nori tsti ms pokalb. Ji atsako: Manau, kad iam kartui

pakaks."

Papraau dalyvi paimti savo rankius, suvalgyti dar kelis

ksnelius ir tuo pat metu stebti, koks maistas labiau suadina

apetit, koks jo skonis bei kokius jausmus jis sukelia.

Prabgus dar keletui minui, septynerius metus besilan-

kanti stovyklose Nell pakelia rank: A nebesijauiu alkana,

taiau staiga supratau, jog bijau atsisakyti maisto."

Kodl?", domiuosi.

16


17/210


Nes... ji pradeda verkti ... nes a suprantu, jog mans ne-

valdo nuoskauda... ir js ant mans supyksite, tai suinojusi."

Kodl manai, kad supykiau?", vl klausiu.Kadangi atskleisiau jums tikrj save, ir jums i asmenyb

nepatikt."

K tokio a pamatyiau?"

Gyvybingum. Gausyb energijos. Usispyrim. Tvirtyb."

Oho", nustembu. Ir kodl man turt nepatikti?"Todl, kad tuomet man js nebereikt. Ir tai jus baugint."

Kas, tavo manymu, a esu? Kakas i pastam, kuriuos

baugina tavo asmenybs grois?"

Nell nusijuokia. Sveika, mama", atsako ji.

Sale nusirita skardaus juoko banga.

Ji visuomet buvo tokia prislgta, paaikina Nell. Jei b-

iau buvusi vien tik savimi, mamai to bt buv per daug. Man

teko nuslopinti savo didyb turjau bti tokia pat palauta,

kaip ir ji, prieingu atveju bt mane atstmusi, o su tuo susi-

taikyti a negaljau."

Nell, kas vyksta tavo kne?", klausinju.

Jauiu, tarsi manyje trykt spalv fontanas, atsako i.

Regis, manimi teka ryks raudoni, ali, auksiniai, juodi atspal-

viai, uliedami mano krtin, rankas, kojas..."

Gerai, stabtelkime minutl..."

Apvelgiu patalp. Norjusi pasisti mane velniop Anna ver-

kia. Camille, nuo pat stovyklos pradios, regis, nuobodiavusi,

dabar visikai pasinr aplink vykstanius dalykus. Grups

dmes prikaust Nell mintys apie btinyb atrodyti palautai.

17


18/210

M O T E R Y S , MA I S T A S I R D I E V A S

ias moteris vienija tikjimas, jog buvimas palauta ir sualota

garantuos aplinkini meil.

Pavelgiu Nell ir sakau: Jei sustoji ir leidi sau pajusti visa,kas tau siloma, tai niekada nesukelia toki jausm, koki ti-

kiesi. Per tris minutes i baugintos moters pavirtai fontanu../4

Nell prisipasta: Atrodo, tarsi i tyli, rami erdv lauk

mano sugrimo, tarsi ji ia buvo vis mano gyvenim, tarsi i

erdv, labiau nei kas kita, atspindi mane. Tuomet Nell atsistoja

ir apvelgia sal. Pastumia savo kd al ir ipykina: Klausy-

kite mans, merginos! A NESU PALAUTA!!!"

Dar daugiau juoko. Tuomet Nell tsia: is procesas mane

stebina. Pirmiausia, privaljau susidoroti su maisto problema. I

ties turjau liautis save raminti maistu prieingu atveju jaus-

davausi tikra pamile ir visikai neturjau laiko dvasiniams

dalykams. Tuomet, numalinusi poreik valgyti, privaljau leisti

sau igyventi menkumo jausmus tai buvo sunku. Tuo metu

neturjau kitos ieities, kaip tik tikti tavo odiais, Geneen,

jog mano pasiprieinimas skausmui blogesnis u pat skausm.

Taiau net nesivaizduoju, kaip nusakyti jausm, kur sukelia

supratimas, jog nesu palauta. Tarsi biau dalele ventumo.

Tarsi galiau sakyti, kad gris skirtas ne tik visiems kitiems,

bet ir man. A esu gris!

Kadangi beveik atjo laikas pradti kit sesij meditacijos

salje, papraau vis pajusti savo alk, vertinti j skalje nuo

vieno iki deimties, kur vienas yra alkis, deimt sotumas, ir

pavalgyti atitinkamai. Po trisdeimties minui susitiksime

meditacijos salje, apaioje", tariu pakildama nuo kds.

18


19/210


Man engiant pro duris, moteris, vardu Marie, sugriebia

mano rank ir paprao: Noriu pasidalinti su grupe tik viena

mintimi. Ar js nieko prie?"Linkteliu galva sitempdama ir laukdama tolesni vyki.

Marie buvo nusiteikusi skeptikai nuo pat stovyklos pradios.

Sesij metu ji sddavo sukryiavusi rankas ant krtins ir

spoksodavo mane, tarsi sakyt: rodyk man, brangioji. ro-

dyk, kad mitybos reikalams isprsti reikia kako daugiau, neiuiaupti burn." Po kiekvienos mano paskaitos ji mesdavo i-

k ar rengdavo akistatas; vakar ji man prisipaino, jog gailisi

ia atvaiavusi. Tai tik KPAG, konstatavo ji. Ir man tai jau

nusibodo. A tenoriu numesti suknisto svorio ir visa tai baigti."

Kas yra KPAG?", pasidomjau.

Kita prakeikta augimo galimyb", paaikino Marie.

Pradjau kvatotis taip smarkiai, kad net agteljau. Atleisk,

kad juokiuosi, pasakiau. Atrodo, kad KPAG peln prast re-

putacij. Galbt po kurio laiko suprasi, kad i stovykla suteikia

tau galimyb atsiverti tokiais bdais, koki net nesivaizdavai."

Abejoju", atsak ir nudro tolyn, o raudoni plaukai, su-

riti neklusn kuodel, vytavo kair ir dein, jos siluetui

tolstant.

Dabar, valgykloje* Marie taria: K tik supratau, kad viskas,

kuo mes tikime, yra tai ia. Visas pasaulis telpa iose lktse."

Amen, sesute", ubaigiu. Prie palikdama valgykl, pasi-

lenkiu ir sunabdu Marie aus: Valio KPAG."

Pakeliui meditacijos sal dar kart suvokiu, kad visas

stovyklos darbas galt vykti valgykloje, kad visi ms siti-

19


20/210


kinimai apie maist ir valgym yra puikus atspindys to, kuo

tikime gyvenime. Vos pasirodius maistui, ikyla jausmai. Vos

ikilus jausmams, nemanoma ivengti kanios bei ms pa-i sukelto, save nukreipto smurto pripainimo, kurie ska-

tina bet kokias kyrias mintis. iam pripainimui ant kuln

mina ir trokimas stoti akis ak bei numalinti t kani,

o ne toliau bti jos belaisvmis. Stulbinantis io susidrimo

paradoksas yra tai, kad leidus sau visikai pajusti kani, joskeliamas skausmas nuslgsta. Svoris nesunkiai pradeda kristi

pats savaime. Pasialinus ms pai sukeltam skausmui bei

nutilus istorijoms apie tai, kas yra negerai, lieka tik tai, k tu-

rjome prie jiems atsirandant: ryys su prasmingumu bei tuo,

k laikome ventu.

1978aisiais vediau pirmj kompulsyvaus valgymo grup.

Pirmo susitikimo metu mano antsvoris siek 25 kilogramus, o

vykus nesusipratimui su drauge kirpja, pirusia man chemin

suukavim, buvau pasidabinusi" ir suktuk rinkiniu.

Kelet mnesi prie tai, kuomet buvau ties saviudybs riba

dl priaugt apytiksliai keturiasdeimties kilogram per por

mnesi, primiau radikal sprendim liautis laikytis diet ir

pradti valgyti tai, ko nori mano organizmas. I viso nuo pa-

auglysts buvau priaugusi ir numetusi apie penkis imtus kilo-

gram. Ketverius metus buvau priklausoma nuo amfetamino,

dvejus nuo laisvinamj. A vemdavau, ispjaudavau maist,

pasninkavau bei ibandiau visas manomas dietas, pradedant

vynuogi ir rieut" ar vienos porcijos led su okoladiniu u-

pilu per dien" ir baigiant Atkinso, Stillmano bei Svorio steb-

20


21/210


toj {Weight Watchers - Vert. past) programomis. Esu sirgusi anoreksija

(dvejus metus nesvriau daugiau, nei keturiasdeimt kilogram)

ir priaugusi nemaai svorio. Daniau mane kankino antsvoris.Mano spinta buvo prigrsta atuoneri skirting dydi kel-

ni, sukneli bei palaidini. Eidama i proto dl pasibjaurjimo

savimi ir kalts jausmo, svyravau tarp trokimo save pribaigti

ir noro pasitaisyti, dar kart pasiaddama numesti penkiolika

kilogram per trisdeimt dien.Atjus laikui vesti pirmj sesija u doler" grup, jau ke-

let mnesi valgiau tai, ko norjo mano organizmas. Pavyko

numesti kelet kilogram tai didiulis pasiekimas mananiai,

kad iki paskutinio atodsio turs kankintis diet pragare, ir

man pamau pradjo aikti, jog mano poiris maist turjo

takos visiems kitiems gyvenimo aspektams.

Supratusios, kad apkni moteris su suktukais plaukuose yra

grups vadov, ir su riksmu nuo mans nepabgusios, moterys

dvejus metus susirinkdavo kart per savait, visos kartu aptari-

njome, koki reikm ms gyvenime turi maistas. 1982aisiais

prie pasirodant pirmajai mano knygai Feeding the Hungry

Heart" ir dar nepradjus skaityti paskait nacionaliniu mastu

(Aliaskoje, Minesotoje, Floridoje, Niujorke), savaitinse grupse

dar dirbau su imtais moter. Prisiekinjusios, kad visada turs

urakinti maist virtuvi spintelse ir paslpti rakt, moterys

netiktai galjo sau leisti po truput kako: vien dubenl, ga-

ball ar ksnel. Anksiau niekaip negaljusios numesti svorio

moterys netrukus pastebjo, kad drabuiai tapo per plats, o j

liemuo per laisvas.

21


22/210

M O T E R Y S , M A I S T A S I R D I E V AS

Neprajus n metams po to, kai lioviausi laikytis diet, su-

sigrinau savo natral svor, kur ilaikiau tris deimtmeius.

Taiau svarbesnis u nauj drabui dyd buvo avjimosi sa-vimi ir lengvumo pojtis; nors ir ne iki galo supratau ry tarp

pasitikjimo savimi, kai mane supo maistas, ir pasitikjimo jau-

iant kitok alk (ilstis, bendrauti, jausti prasm), taiau san-

tykis su maistu man tapo prizme, per kuri pradjau velgti

beveik visk.

Zen budizmo meistras Shunryu Suzuki Roshi yra pasaks,

kad nuvitimas lydi dalykus iki pat galo, taigi netrukus pra-

djau tarti, kad pasekusi valgymo impuls, kuomet nebuvau

alkana, iki pat jo branduolio ten, t akimirk, rasiu visus savo

sitikinimus apie meil, gyvenim ir mirt. Poirio maist

kitimas daugiau ar maiau apibdina tai, kaip praleidau pasta-

ruosius trisdeimt dvejus savo gyvenimo metus.

1999j gegu pasiliusi savo pirmj ei dien stovykl

maniau, kad tai bus vienkartinis vykis. Trokau suvienyti dvi

savo gyvenimo aistras: darb su valgymo sutrikimais ir medita-

cijos bei dvasini paiek metus. Pradjau medituoti 1974ai

siais, gyvenau atsiskyrli buveinse ir vienuolynuose bei vis t

laik sekiau Deimantin poir1 pasaulietik mokym, ku-

riame psichologija naudojama kaip tiltas dvasingum. Vis dar

susigdavau, igirdusi odDievas, o svoka dvasingas sukelda-

1 iuolaikinis mokymas, vienijantis tiek sensias dvasines tradicijas, tiek modernias psi

chologijos teorijas - Vert. past.

2 2


23/210


vo dievobaimingumo bei asketizmo vizij, kuri neatitiko io

odio gal net nepakanka gausios mano kilpini nertini bei

medaus spalvos aulini bat kolekcijos. Mane ir toliau aplanky-davo tuzinas neurozs akimirk per dien, taiau tuo pat metu

jauiau kur kas daugiau pasitenkinimo bei laisvs, nei, maniau,

manoma anksiau buvusiai apkniai mergaitei i Kvynso. Tro-

kau, kad visi inot tai, k inojau a, turt tai, k a turjau.

Vis dlto. Mane priblok vlesni vykiai.Tai nebuvo mano igirsti pasakojimai apie persivalgym, lai-

kymsi dietos ar badavim; tai nebuvo istorijos apie prievart

bei traumas. Visa tai buvau girdjusi. Ne, mane okiravo tai,

kad po ilgamets kompulsyviojo valgymo analizs a vis dar

laikiau j psichologine bei fizine problema, ir nors jis yra ir vie-

na, ir kita, taiau netiktai supratau, kad tai taip pat yra durys

audring vidin visat.

Pasibaigus pirmajai stovyklai, mokins norjo j sugrti ir

vl tai patirti. Jos primin man popiet Antigvoje, kur stebjau

visik sauls utemim. Stovjome su vyru vandenyje kartu su

gausybe kit moni, akis nuo nudegimo slpdami po tamsiais

plastikiniais akiniais. Stebjome, kaip mnulis visikai uden-

gia saul. Prarad am avjoms kerinia tamsa. viesai pama-

u grtant, kakas rikteljo mnuliui: Dar kart. Padaryk tai

dar kart."

Kadangi turjome pranaum prie mnul mes galjome

padaryti tai dar kart taip ir padarme. Tai darome iki iol.

Vadovaudama stovykloms supratau, kad kiekvienas turi

pamatin poir realyb ir Diev, kuriuo kasdien grindia

2 3


24/210


savo santykius su eima, draugais ir maistu. Visai nesvarbu, ar

tikime vien Diev, daugyb diev ar niekuo netikime. Kiek-

viena kvpuojanti, mstanti ir jauianti btyb turi tam tikrsitikinim apie Diev. Ir kadangi motinyst yra ms pirmasis

neodinis egzistencijos, kurioje jauiams priimti ar atstumti,

mylimi ar apleisti, modelis, dauguma suliejame savo santykius

su motinomis su turimomis Dievo koncepcijomis.

Tiesos nekeiia nei tai, ar mes suvokiame iuos ankstyvuo-sius patyrimus, nei tai, ar tikime neodiniais modeliais: kasdie-

niai ms gyvenimai nuo paprast iki stulbinam, nuo ms

reakcij sunkiomis eismo slygomis iki atsak mylimo mo-

gaus mirt, yra giliausi ms sitikinim iraika.

Nordami atskleisti tikruosius savo sitikinimus, atkreipkite

dmes savo elges ir k darote tuo atveju, kai vykiai klostosi

ne taip, kaip tikjots. Atkreipkite dmes tai, k vertinate.

Stebkite, kaip ir kam skiriate savo laik. Savo pinigus. Steb-

kite, kaip valgote.

Nesunkiai suprasite, ar tikite, kad pasaulis nra svetinga vie-

ta, todl, nordami, kad viskas eitsi kaip per sviest, turime

sugebti kontroliuoti ariausiai ms esani visat. Greitai su-

prasite, ar tikite, kad ms itekliai yra riboti ir kad igyveni-

mui btina imti daugiau, nei pakanka. Suinosite, ar tikite, kad

tyla yra nepakeliama, o buvimas vienumoje prilygsta vienatvei.

Ar leidimas sau igyventi jausmus prilygsta susinaikinimui. Ar

tik silpnieji gali bti paeidiami ir ar atsivrimas meilei yra

didiul klaida. Taip pat suinosite, kaip iems esminiams siti-

kinimams ireikti vartojate maist.

2 4


25/210


iandien stovyklos rengiamos dukart per metus, ir dauguma

pirm kart atvykusi mokini, susidorojusios su skausmingais

valgymo proiais bei svorio metimu, vl sugrta jos tai vadi-na namo save.

angoje (ar, iuo atveju, prologe) turt bti raoma apie tai,

kam skirta i knyga ir kodl turtumte j perskaityti. Regis,nesu tinkamiausias asmuo atsakyti iuos klausimus, mat, mano

nuomone, kiekvieno mogaus poiris maist yra skirtingas,

todl kiekvienas turt j perskaityti. Ji skirta visiems, kurie

valgo, kurie nori inoti, kodl negali liautis valg, kurie trokta

panaudoti tai, ko mieliausiai atsikratyt (savo priklausomybi,

diskomfort keliani jausm, nenuginijam sitikinim apie

j pai ribotum), kaip keli tai, ko siekia turti daugiau (ne-

trikdomos ramybs, kasdienio ventumo bei itaigos savo kne,

prote ir irdyje). Taip pat tiems, kurie bent kart susimst apie

gyvenimo prasm ir/ar abejojo Dievu arba jautsi jo apleisti.

Ar a k tik apraiau visus gyvus padarus?

Veikiausiai, taiau, kaip jau sakiau, nesu objektyvi iais

klausimais, kadangi du tredalius savo gyvenimo praleidau ste-

bdamasi poirio maist galia bei reikme.

ia ir dabar rasite beveik visk, k inau apie valgym kaip

tarpdur laisv nuo kanios, svorio metimo nuvainikavim bei

vytini esyb, kuri daugelis vadiname Dievu.


26/210


27/210

P I R M A D A L I S


28/210


29/210

P I R M A S S K Y R I U S

Apie Diev

junkau Hostess Sno Balis" pyragaiius tais paiais metais,

kai atsiadjau Dievo.

Bdama vienuolikos, kas vakar meldiau Diev stipri

plauk ir vaikino, taiau daniausiai kad mano tvai liautsi

koneveik vienas kit. Prabgus metams, niekas nepasikeit.

Apie Diev suinojau i dviej altini: filmo Deimt

Dievo sakym" (The Ten Commandments - Vert. past.), kuriame vaidino

Charltonas Hestonas, ir savo draugs Janey Delahunty, raiu-

sios jam laikus per visuomens moksl pamokas. Suinojusi,

kaip Dievas nubaud egiptieius, buvau tikra, kad jis galt ir

mano tvus pamokyti eimos santarvs. Kai Janey papasakojo

man apie Diev, kuris skaito jos laikus bei atsako maldas,

pradjau melstis ir a, taiau rayti neprisiveriau. Po daugelio

met knygoje Childrens Letters to God" vienas vaikas ra

(laiko atpasakojimas): Brangus Dieve, a myliu savo eim,

bet man smalsu, ar apsvarstei kitas galimybes prie nusisda

mas mane jiems."

* 9


30/210


Melstis man nepatiko. Mans neavjo klpjimas ant keli

ir dialogas su oru; tai per daug primin maldavim meils, ku-

rios, jau inojau, negaljau pelnyti. Nesulaukusi atsako savomaldas, jauiau gd dl tikjimo, kad galiu bti iganyta. Nu-

sprendiau, kad mano esybje Dievas velg kak neiperka

mo, todl paliko mane likimo valiai.

Vienuolikos met buvau tarsi atviras nervas, tarsi pats faktas,

kad umiau viet prie raudono plastikinio stalo, buvo manotv tarpusavio smurto bei neapykantos prieastis. Jie mtyda

vosi daiktais, palikdavo namus ir negrdavo itisas valandas ar

net dienas. Mano motina buvo panai viesiaplauk Sophi

Loren, mano brolis dl savo ivaizdos turjo vaidinti televizijos

seriale Leave it to Beaver, tuo tarpu mano veidas buvo apskri-

tas, plaukai plonyiai, o kulknys storesns u pianino kojas.

Net Robertas Grady is, dvoks purvinomis puskojinmis, ne-

kviet mans okti etos klass oki vakarlyje.

Griebiausi maisto.

Hostess Sno Ballsu pyragli vaizdas pavert mano pasaul

spalv lsmu. Puri, nuostabi kokoso drolmis apibarstyt ze-

fyr krva. Viduje paadtasis okoladinis pyragas. O tada,

ak, tada balto glajaus debesis. Bekemant keturis ar eis py-

ragaiius, plaukai tapdavo garbanoti, kojos tokios ilgos kaip

Madi Isaacs, o mano tvai meiliai velgdavo vienas kit iky-

laudami prie George eero, kur visi valgydavome sumutinius

su kiauini salotomis ant duonos be plutos. Maisto griebiausi

dl tos paios prieasties, kodl mons atsigria Diev: jis

tapo mano palaimos atodsiu, bilietu roj, tvirtu rodymu,

30


31/210

jog palengvjim nuo kasdienio gyvenimo skausmo vis dlto

galima pajusti.

Netrukus maistas baigdavosi.Celofaniniai pakavimai itutdavo, kokoso droli trupi-

nliai likdavo strig tarpdaniuose, o a save tikinjau, kad

neturiu per ventes u rank besilaikani tv dl to, jog esu

stora. Taigi mano persivalgymas ir dieta eng koja kojon. Die-

ta padjo usibrti tiksl. Persivalgymas kl palengvjim nuonesibaigiani pastang tapti kakuo kitu.

Bene itisus du deimtmeius mano kania dl visko tv

santuokos, mano vaikino Sheldono mirties, apskrit mnul

primenanio veido atsispindjo mano poiryje maist. Per-

sivalgymas buvo bdas nubausti bei sugdinti save. Kaskart,

priaugusi svorio arba metusi laikytis dietos, rodydavau sau,

kad didiausia mano baim buvo reali: a buvau apgailtina,

pasmerkta ir nenusipelniau gyventi. i nevilt galjau ireikti

vartodama narkotikus, vagiliaudama ar gerdama, taiau vietoje

i alternatyv pasirinkau okolad.

Dietos laikymasis buvo tarsi malda. Tai buvo gaili rauda

tam, kas mans klaussi: inau, kad esu stora. inau, kad esu

bjauri. Suprantu, kad man trksta disciplinos, bet pavelk, kaip

a stengiuosi. Pavelk, kaip grietai save riboju, draudiu ir bau

diu. Tiems, kurie ino, kokie bjaurs jie yra, taip pat turt bti

skirtas kakoks atlygis.

Btent dl to, kad diet laikymasis ir persivalgymas buvo

pagrindiniai mano nevilties iraikos bdai, abiej nutraukimas

turjo sukreiani padarini. Apsisprendimas liautis laikytis

P R I N C I P A I

31


32/210


dietos prilygo erezijai, priesaikos, kurios nevalia sulauyti, ne-

paisymui. Tai buvo tas pat, kas sakyti: Dieve, tu buvai netei-

sus. Mama, tu klydai. A verta isigelbti." Ir kakaip, nuspren-dusi atsikratyti sitikinimo, kad esu isigiml, sulaukiau to, ko

niekada nesitikjau sulauksianti: avesio, gerumo suvokimo bei

neginijamo inojimo, kad a priklausau ia.

Neinojau, kaip gr pavadinti. Netikjau nei Dievu, nei

paslaptingais igyvenimais, taiau negaljau paneigti, kad paty-riau kak nenusakomo, kas ugo mano prot, vaikyst bei

pasakojimus apie tai, kas buvo gerai ir blogai. Net ir iandien

tegaliu tai nusakyti vienaip: veikiausiai mano kania pasiek

kritin mas arba turjau nusiudyti, arba man turjo bti

parodytas visikai naujas gyvenimo kelias. Suprantu, kad dau-

geliu atvej kania neveda mogaus apreikimus, taiau mano

atveju kakodl vyko btent tai.

Po pirminio nuvitimo, daug met abejojau senais savo siti-

kimais, usimiau moksliniais bei dvasiniais tyrinjimais, siek-

dama praturtinti esaties, kuri daugelis vadina Dievu, supra-

tim, taiau btent mano poirio maist sukeltas skausmas

atvr visa kam duris. Netikiu Dievu ilgais ilais plaukais ir

gebjimu velgti kiaurai, kuris rodo prielankum kai kuriems

monms, tautoms ar religijoms. Netikiu gyvenaniu danguje,

atsakaniu maldas visainiu. Taiau tikiu pasauliu, peren-

gianiu ivaizdos ribas; tikiu, kad yra tiek daug visko, ko ne-

matome, negalime paliesti ar nesuprantame vien pavelg. Taip

pat esu tikra nes pati nekart tai patyriau jog pasaulis u

ivaizdos rib yra toks pat tikras, kaip kd, uo ar virdulys.

32


33/210

Tikiu meile. Ir groiu. Tikiu, kad kiekvienam mogui ka-

kas atrodo grau, kad kiekvienas myli. J vaik plauk aroma-

tas, girios tyla, mylimo mogaus ypsnys. J gimtin, religija,eima. A tikiu, kad pasek i meil iki pat galo, pradj ties

graiausiu dalyku ir nusek jo aromat iki pat esms, suvoksite

neapiuopiam esyb, ramybs ruo, kuris leis velgti tai, k

mylite, taip, kaip nakties dangaus debes propera leidia ivys-

ti mnul.Netikiu tuo, k dauguma moni vadina Dievu, taiau tvir-

tai inau, kad vienintelis prasmingas Dievo apibdinimas yra

tas, kuriame mogaus gyvenimas ir jo kania dalykai, ku-

riuos, esame tikri, turime slpti ar itaisyti, prilyginami keliui

paios meils erd. Btent todl poiris maist yra tinka-

miausios durys.

Suprantu, kad kai kurie monsDievo svok sieja su prieta-

ringumu bei potencialiu nesantaikos kurstymu, tuo tarpu kitiems

santykis su Dievu kelia didiul pasitenkinim. Knygoje vartoju

btent termin, kadangi jis primena neaprpiam platyb, ku-

rios nemanoma perprasti savo protu, nors galime j painti per

tyl, poezij ar paprasiausi nuojaut, jog ji visada alia.

Dievo ir maisto sugretinimas veria ms prot prietarauti,

todl atrodo, kad tarp j tiek pat bendra, kiek tarp titano kompiu-

teri ir skaisiai raudon bijn. Visi js sitikinimai apie maist

ir Diev gali sumenkti. Galbt tuomet toje neinios erdvje jums

pavyks atrasti tai, k a patyriau tiesiogiai: poirio maist ai-

kumas yra tiesiausias kelias namo po viso gyvenimo tremtyje. Gal

tie namai yra btent tai, kuo Dievas visada turjo bti.

P R I N C I P A I

33


34/210

A N T R A S S K Y R I U S

Karo pabaiga

Pirmj stovyklos ryt savo mokinms sakau, kad poiris

maist yra didis j gyvenimo palaiminimas. Jos pavelgia

mane ironijos kupinomis akimis, taiau is teiginys skamba taip

maloniai, jog pasiryta mane iklausyti. Tuomet tariu joms, kad

nemginsime pakeisti j poirio maist; i ties mes pereng-

sime j valgymo sutrikimo dur slenkst ir pairsime, kas

u j slypi. Maisto vartojim diskomfortui malinti imoksime

pakeisti toleravimu to, ko jos netikjo galinios toleruoti.

J vilgsniai sustingsta. Jos pradeda raukytis bei nabdtis

tarpusavyje.

Kodl bet kuris sveiko proto mogus turt tikti, kad ge-

bjimas toleruoti netoleruojam yra vertas laiko bei energijos

siekis?

Rodos, smyis gali kilti bet kuri akimirk.

Tuomet papasakoju joms apie savo gyvenimo kani, pa-

stangas bei pragar, nes tai atrodo tinkama. Per kelet pasta-

rj deimtmei supratau, kad asmeninio pragaro istorijos,

3 4


35/210

papasakotos tampos bei prieikumo akimirkomis, labai pade-

da numalinti kilus nusivylim. Papasakoju apie tai, kaip i

viso priaugau ir numeiau apie penkis imtus kilogram, kaipbjaurjausi savimi, kaip msiau apie saviudyb. Tuomet pra-

dedu kalbti apie tai, kaip meiau dietas ir pradjau valgyti k

panorjusi.

i istorij dstau kur kas ilgiau, nei vadovaujuosi paia idja,

taiau tik neseniai suvokiau, kad jos radikalumas slypi ne atsisa-kyme laikytis dietos; paprasiausiai a lioviausi stengtis save pa-

keisti. Lioviausi su savimi kovoti, kaltinti save, savo motin bei

naujausi vaikin dl savo svorio. O kadangi dietos buvo tap

didiausiomis mano pastangomis pakeisti save, atsisakiau ir j.

Man neberpjo, kad buvau tokia stora, jog lapkriio viduryje

tetilpau vien vasarin suknel; pasiekiau savo pastang rib

ir supratau, kad man liko dvi ieitys: liautis laikytis diet arba

nusiudyti.

Dauguma mano mokini nesivaizduoja pasaulio, kuriame ne-

silaikyt dietos ar nesistengt numesti poros centimetr rie

baliuk nuo savo laun. Labiau, nei j karo su savo knais

pabaiga, tiktinas prisiklimas i mirusij ar Brado Pitto pir-

lybos joms. Ne viena j draugyst pagrsta bendru sielvartu dl

deimties kilogram, kuriuos jos turi numesti, pokalbiais apie

per anktus dinsus bei naujausias, stebuklus adanias dietas.

ios moterys pritampa visuomenje dl save nukreiptos ne-

apykantos, dl nesibaigiani bevaisi pastang numesti tuos

P R I N C I P A I

35


36/210


paskutiniuosius deimt, dvideimt penkis ar keturiasdeimt ki-

logram. ios nevaisingos pastangos garantuoja joms prisitaiky-

m visuomenje. Nuolatinis mis su maistu bei rb dydiaisjoms svarbus siekiant aplinkini meils. Jas galima palyginti su

aminai kalno virn akmen ritaniu, taiau taip jos ir ne-

pasiekianiu, Sizifu.

Buvimo Sizifu privalumas yra tas, kad turite jums sukurpt

darb. Js visuomet turite k veikti. Tol, kol stengiats, veriatsir i vis jg mginate atlikti kak, ko padaryti nemanoma,

js inote, kas esate: antsvorio varginamas mogus, besisten-

giantis sulieknti. Jums nebereikia jaustis pasimetusiems ar be-

jgiams, kadangi js turite tiksl, kurio pasiekti nemanoma.

2007j baland Kalifornijos valstijos universitete Los Andele

buvo atliktas diet efektyvumo tyrimas. Mokslininkai pasteb-

jo, jog vienos ar kitos dietos pagalba prie prasidedant tyrimui

svorio numet moterys buvo labiau link jo priaugti. I tiriam-

j, kurios buvo stebimos trumpiau nei dvejus metus, 83 procen-

tai priaugo daugiau svorio, nei jo numet laikydamosi dietos.

Kitas tyrimas parod, kad diet laiksi mons jautsiprasiau,

nei j nesilaik subjektai.

Neskm yra neatsiejama nuo svorio aidimo. Jo laimti pa-

prasiausiai nemanoma.

iuos tyrimus pacituoju savo mokinms: Jei js susirgtum

te, o gydytojas pasilyt vartoti vaistus, kurie js bkl PA-

BLOGINT, ar vis vien jam paklustumte? Tikiuosi igirsti

36


37/210

atsakym inoma, ne. Viliuosi jas suprasiant, kad j smegenis

iplov eiasdeimt milijard doleri per metus susikraunanti

diet industrija.Deja, bent viena i j atsako: A pasimeiau, kai pradjote

pasakoti apie vasarin suknel lapkriio viduryje." i nuomon

sulaukia pritariani galvos linksjim. Auditorijoje tvyro siti-

kinimas, kad moterys veriau rinktsi aklum ar paralyi, nei

vilkt vasarin suknel brakaniu liemeniu lapkriio viduryje.K padarysi, jei visuotinis karas su savimi pads joms tapti lie-

knesnms, jei jos turi nesiliaudamos kaltinti save, savo motinas

bei partnerius dl poirio maist, jei j savivert turi pamau

menkti su kiekviena neskmingai ibandyta dieta. Nra karo,

kuriame ivengiama atsitiktini auk.

Pirmomis stovyklos dienomis dalyvs bna sitikinusios, jog i-

sprsiu visus j gyvenimo galvoskius. Jos kuo nuoirdiausiai

tiki, kad kakokiu stebuklingu bdu sunorminsiu j svor ir

pakeisiu tai, ko jos nesugeba ireikti odiais: k reikia bti

jomis. K reikia gyventi j gyvenimus su j eimomis bei j

mintimis. K reikia sirgti insulinu kontroliuojamu diabetu ar

turti draug, kuriai tieseniai diagnozavo krties v. Jos ai-

kiai suvokia, kad numetusios svorio neigydys draugs vio,

taiau sulieknjimas ada joms stebukling pasaulio kampel,

kuriame visos kitos bdos pradings.

Viena moteris man sak, kad svorio metimas jai nebuvo toks

svarbus kaip lieknumo bei proporcij jausmas, tarsi ji nebetam-

P R I N C I P A I

3 7


38/210


pyt papildomo bagao. Taiau tuomet ji papasakojo, kad, ak,

tiesa, jos gyvenimo meil mir prie kelet met, o vyras, su ku-

riuo susitikinjo po to, prie tris savaites mir nuo irdies sm-gio. Labiau nei bet ko kito, atviravo ji, a vis dlto troktu

bti liekna, man to reikia. Man to labai reikia."

Paklaususi, kaip ji jautsi per kelet met praradusi du myli-

mus mones, sulaukiau sauso atsakymo: Mane nuolat visi ap-

leidia. Visada lieku viena.Visada?44, perklausiau.

Taip, patikino ji, visada.44

Man pradjus klausinti apie moters visada4sitikinim bei

vieniumo jausmus, ji atr: Negaliu sileisti i jausm. Jie

mane sudraskys gaballius. Turiu susikoncentruoti ties liekn-

jimu. Tuomet susidorosiu ir su kitais jausmais/4

Jos manymu, lieknumas prasmina stipryb stoti akis ak

su diskomfort kelianiais jausmais, kuri ji nenorjo jausti. Su

sudauyta irdimi, su netektimi. Su vienatve.

Kai mano knas atrodys graus - nors jis toks niekada nebuvo

ir, tiktina, niekada nebus - galsiu jausti tai, ko negaliu jaus

ti dabar.

Jei pakeisiu save taipy kad daugiau nebebsiu savimi, tuo

met viskas susitvarkys. Mano jausmus bus galima sutramdyti.

Viena i mano mokini teig: Jei liausiuos stengtis sulieknti,

tuomet arba pradsiu valgyti tiek, kad teks mokti u dvi vietas

lktuve, arba liksiu tokia pasimetusi, jog tapsiu ant banyios

laipt miegania bename/4

38


39/210

Nors neturiu n menkiausios abejons, jog poirio maist

prilyginimas mini bei sitikinim apie gyvenim mikrokos-

mui i ties padeda numesti svorio stebjau tai tkstaniuskart dauguma moni vis dar nenoriai atsisako dietos bei

karo su savimi.

Leidinyje The Christian Scientist Monitor" Courtney E.

Martin ra: Tiek daug tobul mergaii buvo uaugintos be

tinkamai apibrto tikjimo, o didioji dauguma ms visdvasingum* patyr tik privalom ventini pamald su man-

triomis ukuosenomis pasipuousiomis moiutmis forma.

Savo dvasingumo paiek trkum udenkime pervertinto

ambicingumo skatinimo skraiste ir gausime bedievi mer-

gaii kart, uaugint be fundamentalaus dievikumo

suvokimo. Ties sakant, ms vert pasaulyje visuomet buvo

susieta su ivaizda, o ne su nepaprastu paios egzistencijos

stebuklu."

Moterys atsigria maist nebdamos alkanos dl to, kad

josjauia alk kako, ko negali vardyti: ryio su tuo, kas slypi

u kasdienio gyvenimo rpesi. Kako nemirtingo ir vento.

Taiau dievikumo alkio malinimas dvigubai perteptais sausai-

niais yra tas pats, kas i trokulio mirtaniam mogui pasilyti

stiklin smlio. Tai sukelia daugiau trokulio, daugiau panikos.

Sujung absoliut diet neefektyvum su dvasingumo suprati-

mo trkumu, gausime itisas netekusi proto, ibadjusi, save

niekinani moter kartas. Mus taip apsdo trokimas atsikra-

tyti savo priklausomybs, mes taip pratome slysti savo kanios

paviriumi, nekreipdamos dmesio joje slypini ini, jog pra-

P R I N C I P A I

3 9


40/210


radome dalel savs, kuri laukia vl bti atrasta. Taiau mgini-

mas save pakeisti nra tas pats, kas buvimas savimi. Tikrieji pri-

klausomybs turtai slypi neapsakomoje ramybje, neiardomojevienybje, kurias galime rasti, pasuk io altinio link.

Mano stovyklos mokins, kaip kiekvienas mogus ioje dl diet

pamiusioje visuomenje, nelinkusios atsisakyti palusi mgi-nim pakeisti save. Jos ino, kad j gyvenime kakas yra ne taip,

ir nebdamos idealaus svorio jos tiki, kad maistas yra negerov,

kuri pads isprsti dieta. Man usiminus, kad jos mgina pa-

taisyti tai, kas niekada nebuvo suged, sukelia nerimo bang.

Jos klausia: Kaip galite sakyti, kad taisau tai, kas nebuvo suge-

d, jei visi mano rbai man per mai? Jei mano vyras nenori ma-

ns n paliesti dl to, kad esu per stora? Jei netenku kvapo lipda-

ma laiptais? Negi nematote, kad kakas yra labai labai blogai?w

Atsakau joms: Taip, kakas negerai, taiau nepataisysite to

mesdamos svor. (Dauguma i moter bent kart, du ar dau-

giau kart buvo sulieknjusios, todl vsk ino, taiau nuolat

pamirta.) Nepaliaujami mginimai sulieknti vilioja jus vis to-

liau nuo tikrj js kanios pabaigtuvi: sugrimo prie savo

tikrojo a. Prie tikrosios savo prigimties. Savo esybs."

Mano odiai atsimua ant krtins sukryiuotas rankas

bei suiauptas lpas. Tokie neemiki dalykai, kaip esyb ar ti-

kroji prigimtis, gali palaukti, kol jos suliekns.

Sakau vl: Ar prisimenate tuos laikus, galbt kai buvote dar

visai maos, kuomet paties gyvenimo, tokio, koks jis buvo,

4 0


41/210

paties fakto, kad buvo ankstus rytas ar paprasiausia vasaros

diena buvo gana? Kuomet js buvo gana ne dl js ivaiz-

dos ar veiklos, taiau dl to, kad viskas buvo taip, kaip buvo.Viskas buvo gerai. Nulidusios pravirkdavote ir lidesys pra-

eidavo. Js jautte fundamental tikrum bei gr vien dl to,

kad buvote gyvos. O k, jei galtumte vl taip gyventi? O jeigu

js poiris maist ir yra durys tok gyvenim?"

Knygoje The English Patient" Michaelas Ondaatje ra: Dy-

kumoje mogus gali laikyti nebuvim savo saujoje inodamas,

kad tai j pasotins labiau nei vanduo. [Dykumoje] auga toks au-

galas, kuriam ipjovus erd, jos viet upildo gydomj savy-bi turintis skystis. Kas ryt mogus galt igerti tiek skysio,

kokio dydio buvo trkstama erdis."

Kompulsyvus valgymas yra mginimas ivengti meils,

komforto bei inojimo, k daryti, trkumo, kai atsiduriame

tam tikros akimirkos, jausmo ar situacijos dykumoje. Mgin-

damos pasiprieinti tutumai, nusigrdamos nuo savo jausm,

be paliovos siekdamos atsikratyti t pai deimties, dvideimt

penki ar keturiasdeimties kilogram, nekreipiame dmesio

tai, kas galt i esms mus pakeisti. sileisdamos save tai, ko

labiausiai norjome ivengti, paadiname savyje tai, kas nra

istorija, praeities prisiminimai ar kakoks senas savs vaizdis.

Mes paadiname pat dievikum. Tai padariusios, saujose

spaudiame tutum, senas skriaudas bei baim atrasti savo

dingusias irdis.

P R I N C I P A I


42/210

T R E I A S S K Y R I U S

Niekada nenuvert inki te pol inkio

j usi sklendim

1982j pavasar susivokiau taksofonu palusiai mginanti

isinuomoti sraigtasparn, galint igabenti mane i deimt die-

n trunkanios tylios budist stovyklos, kurioje praleidau ly-

giai penkiolika valand. Jau buvo praj keleri metai po to, kai

grau i Indijos, ir dabar iekojau savo dvasinio kelio, kuriuo

mans nevest garbanius, nuolat iulpiantis betel, vyrikis,

laiks save Dievo siknijimu. Mano terapeute Kate paragino

usiregistruoti stovykl, taiau umiro paminti, kad tursiu

praleisti penkiolika valand per dien medituodama, o a pa-

mirau paklausti. Kate taip pat nepaminjo, kad vis stovyklos

laik man nebus leista kalbti ar umegzti aki kontakto su

kitais stovyklautojais.

Kitame telefono laido gale vaikinas pasiteiravo, kur a esu.

Dykumos viduryje, paaikinau, Joshua Tree nacionali-

niame parke.

Ponia, ten nra aiktels sraigtasparniui nusileisti, o jei ir b-

t, jums brangiai kainuot. Turiu galvoje tkstanius doleri/4

4 2


43/210

Iauo antroji stovyklos diena, o a jauiausi tarsi pamil.

sivaizdavau, kaip stulbinaniai tylioje meditacijos salje atsisto-

ju ir pradedu kauti: Niekas, niekas!", tarsi sirgiau Turtosindromu. Buvo akivaizdu, kad man reikia ivykti.

Apmsiau visas kitas alternatyvas be sraigtasparnio nuo-

mos: keliauti autostopu, maldauti, eiti psiomis. N viena j

neatrod reali. Nepainojau n vieno i imto penkiasdeimties

stovykloje buvusi moni (turjau pakankamai laiko save ti-kinti, jog visi jie priklaus zombi budist sektai ir slampin-

jo po teritorij susting nuo meditavimo). Mano bendrabuio

kambarys, kuriuo, kaip ir vieninteliu vonios kambariu, dali-

nausi su penkiolika kit moter, buvo sausakimas ir tvankus;

nepaisydama draudimo smurtauti, buvau pasirengusi rimtai

sualoti knarkl, kurios gultas stovjo alia manojo. Norjau

trinktelti jai per galv didiuliu kaktusu.

Tas deimt dien, praleist su savo mintimis, jauiausi tarsi

udaryta ankt palat su pamile, nuo kurios neturjau kur

pasprukti.

Du tkstaniai penki imtai doleri4, sumurmjo vaiki-

nas i sraigtasparni nuomos firmos; kadangi sveiko maisto

parduotuvje Santa Kruze udirbau vos eis imtus doleri

per mnes, gamindama avokad ir srio sumutinius, kelion

sraigtasparniu i stovyklos man buvo nekandama.

Budizmo mokytoja Pema Chodron rao: Niekada nenuvertin-

kite polinkio usisklendim."

P R I N C I P A I

4 3


44/210


Kartoju tai savo mokinms pirmj stovyklos vakar. Jos

juokiasi, galvoja: A? Tikrai tokia nebsiu. i maisto proble-

ma mane taip slegia, jog padarysiu bet k bet k - kad tik jisprsiau. Pirmj vakar jos paprastai jauiasi pavargusios po

kelions skersai al ar vandenyn. Taiau jau antrj stovyklos

dien jos pradeda regzti kelions namo planus. Kitos nuspren-

dia, kad joms nuobodu ir kad ia neigirdo nieko nauja. Danai

joms pradeda atrodyti, kad valgymo problema nra tokia baisi,

ir mgina atgauti savo pinigus, kuriuos ileist kruizui laivu.

Papasakoju joms istorij apie sraigtasparn. Sakau joms, kad

kompulsyvus valgymas yra ma maiausiai bdas palikti save,

kai gyvenimas pradeda atrodyti sunkus. Kai vengiame pasteb-

ti tai, kas vyksta aplink. Kompulsyvus valgymas leidia mums

nutolti nuo realybs, kuomet ji nra tokia, kokios nortume.

Kartoju joms, kad priklausomybs bei kyri mini atsikra-

tymas yra neatsiejamas nuo gebjimo ilikti ia ir dabar. Ge-

bjimo nepalikti savs. Patikinu, kad jos neprivalo pasirinkti

tarp mginimo sulieknti ir ios stovyklos. Svorio metimas yra

lengvoji dalis; kaskart i tikrj siklaus savo alk ir sotumo

jausm mes atsikratome nereikalingo svorio. Taiau taip pat

pabriu, kad kompulsyvus valgymas i esms yra atsisakymas

gyventi visavertikai. Nesvarbu, kiek kilogram sveriame; visos

kompulsyvaus valgymo vergs serga sielos anoreksija. Mes at-

stumiame tai, kas palaiko ms gyvyb. Gyvename skurdius

gyvenimus. Negaldamos ilgiau su tuo taikstytis, prisikema

me. Visa tai imtus kart per dien mums pavyksta paprasiau-

sio usisklendimo savs palikimo dka.

4 4


45/210

Taiau tai nesusij su netiktu suvokimu ir j lydinia pani-

ka kad i ties jos nenori paprasiausiai sdti savo gyvenimo

centre. Viena yra sakyti, kad norite liautis malinti savo skaus-m maistu. Jausti, tarsi udytumte save dvigubais srainiais ir

gruzdintomis bulvytmis. Taiau sustoti, paklausti savs, kas i

tikrj vyksta, kai norite valgyti, nors nesijauiate alkanos, ste-

bti, kaip sukemate tris bandeles dar nespjusios suvokti, kad

valgote, yra visai kas kita. Nenuspjamo gyvenimo trapumosuvokimas turi kak tokio, ko mums atrodo per daug. Taigi

pajutusios ar susimsiusios apie kak nemalonaus, jos tuoj pat

mgina okti i traukinio.

Yra .daugyb usisklendimo bd. Ieiti pro duris. Isinuomoti

sraigtasparn. Nukreipti savo dmes nuo skausmo, usiimant

tkstaniais skirting dalyk: susimstant apie k nors kita,

kaltinant savo motin, badant pirtu kitus asmenis, siveliant

ginus, lyginant save su kitais monmis, svajojant apie ateit,

prisimenant praeit, niekada per stipriai neprisiriant.

Valgant.

Upildant savo gyvenimo dienas mginimais sulieknti arba

visk isprsti. Nustoti kariauti nesibaigiant mitybos kar, kad

daugiau niekada netekt pasinerti viso to prasm. O gal ver-

tt atrasti save bei suprasti, kokie galt bti js santykiai su

aplinka, jei jiems takos nedaryt maisto drama.

Pirmas ingsnis priklausomybs nuo maisto atsikratymo

link yra gebjimas pasilikti ten, kur esate, su savo jausmais,

P R I N C I P A I

4 5


46/210


vaizdiniais ar pojiais. Ir nors atrodo, kad visos norime atsi-

kratyti ios priklausomybs, i ties turtume j palaikyti. Tam

yra rimt prieasi.kyrios mintys apie maist nukreipia ms dmes nuo sle-

giani vyki sukelto irdies skausmo. Toki vyki pavyz-

diai gali bti sulubavusi vaik sveikata ar sutuoktinio mir-

tis. Stebjimas, kaip sensta tvai, kaip jie turi dvti sauskelnes

ar pamirta savo vardus. kyrios mintys apie maist yra tarsilktuvo bilietas i vienokios ar kitokios irdglos. Jos sraigta-

sparniu iskraidina jus i dykumos. Jos sukuria paraleli visat,

emocij, aistr bei kvap gniauiani pokyi hologram. Jos

leidia igyventi visus jausmus ir tuo pat metu nebti paei-

diamoms. Priklausomybs nuo maisto dramoje js esate ry-

kiausia vaigd, antrojo plano aktorius, reisierius ir prodiuse-

ris. Kiti mons, net ir js vaikai, tra dekoracijos. Kartonins

butaforijos. Pavyzdiui, kai jus apninka mintys prisikimti, js

taip susikoncentruojate, kur ir kaip gauti maisto, kad net galite

palikti savo vaikus automobilyje, kaip tai padar viena mano

mokini, ir visai apie juos pamirti. Tiesa, kad priklausomybje

slypi beprotyb, taiau tuo pat metu ji nuskandina gyvenimo

beprotikum. Ypa iandien, kai gyvename ties savo aplinkos

ir savs sunaikinimo riba. Neusisklsti bti budrioms ir nesi

svaiginti maistu, alkoholiu, darbu, seksu, pinigais, narkotikais,

love ar (krizs, kuri i ties igyvename) neigimu yra labai

sunku.

4 6


47/210

P R I N C I P A I

Anksiau maniau (na, gerai, ir dabar kartais pagalvoju), kad

kuo maiau atsiskleisiu, tuo maiau skausmo patirsiu visk pra-

radusi. Kai mirs mano mylimi mons. Kai vykiai susiklostys

neplanuotai. Kartais pati save apstulbinu. Retsykiais pajuntu

trokim, kad mano vyras Mattas mirt ir viskas bt baigta.

Juodiausiomis regreso akimirkomis (kai velgiu dalykus vai-ko akimis) gyvenu tarp praties baims ir jos trokimo, tarp

jaudinimosi, kad Mattas mirs, kiekvien kart jam ijus pro

duris, ir mginimo tikinti save, kad tuo atveju pajusiau pa-

lengvjim.

Btent toks mano mstymas prie trisdeimt met iaugo priklausomyb nuo maisto. sitikinimas, kad ir koks pas-

moningas jis buvo, kad negalsiu susidoroti su tuo, kas ma-

ns lauk ateityje, kad mano oda nepakankamai stora ar nesu

pakankamai atspari. Tai tra dar vienas bdas pasakyti, kad

priklausomyb leidia sutvarkyti savo gyvenim taip, jog nie-

kada netekt susidurti su sunkija jo dalimi, trunkania nuo

dvej met amiaus iki mirties. Suprantu, kad ne viskas yra

taip sudtinga ir kad kai kurie mons Mattas ir gal dar du ar

trys i situacij suvokia kitaip, taiau ms, kompulsyvaus

valgymo vergi, nekankint kyrios mintys apie maist patik-

jus, kad gyvenimas gali bti pakeliamas be jo.

Ne dabartinio gyvenimo akimirka yra nepakeliama; skaus-

mas, kurio stengiams ivengti, jau kilo. Mes tarsi gyvename

praeitimi.

4 7


48/210

. M O T E R Y S , M A I S T A S I R D I E V A S

Nenoriau teigti, kad dabartis neskaudina. Kasdien gaunu

krvas laik, kuriuose mons pasakoja, kaip vargais negalais

pratemp dar vien dien. ryt perskaiiau laik nuo vienos

i mano mokini, kuriame ji rao apie prastin savo motinos

ketvirtadienio vizit kirpykloje ir kaip penktadien ji pradjo

kliedti ir net turjo bti paguldyta psichiatrijos klinik. Jirao: Mano tvas visikai neteko vilties. Jie susituok jau eias-

deimt met. Nesivaizduoju, kaip visa tai itversiu."

Atsakymas nesivaizduoju, kaip visa tai itversiu" yra: lei-

si sau isiverkti, pasielvartauti ir pajusti, tarsi ant irdies bt

uritintas didiulis akmuo. Pasdsi su savo tvu. Iklausysi josielvart. Priimsi draug pagalb. Ir pastebsi, kad kiekvienos

dienos gale vis dar esi gyva. Suprasi, kad neukimdama savs

maistu, nepalikdama savo kno jautiesi kur kas gyvesn. Visi

tavo jausmai, net ir sielvartas, pasirodys es kitokie, nei manei.

Nepalikdama savs gyveni visai kitok gyvenim. Tame gyve-nime egzistuoja paeidiamumas, velnumas bei trapumas; to

gyvenimo peizaas gniauia kvap savo platybe bei aluma.

Pasiduodami ilikimo mechanizmams (negaliu to jausti, ne-

leisiu sau to jausti, tai per daug skaudu, tai mane praudys),

mes apsitraukiame kdikio oda, grtame prie sen proi, pa-stamo savs. Mai vaikai, ypa kdikiai, smurto ar netekties

skausm igyvena savo knu; jie neskiria emocinio skausmo

nuo fizinio. Skausmui esant per stipriam, o gynybos mecha-

nizmams per silpniems, vaik pradeda kamuoti psichoz ir/ar-

4 8


49/210

ba jis mirta. Ugniaudamas jausmus ar atsigrdamas tai,

kas j ramina, vaikas itrksta i situacijos, kuomet jis negali

to padaryti fizikai. i gynybini mechanizm ivystymas yragyvybikai svarbus. Taiau, jei suaugame ir vis dar tikime, kad

skausmas mus praudys, vadinasi, vis dar velgiame pasaul

trapaus vaiko akimis ir pasikliaujame nepaprastu gynybos me-

chanizmu usisklendimu. Priklausomyb yra bdas palikti

kitus nelaukiant, kol paliks mus, mat pasilikimo skausmas muspraudyt.

Taiau mogus, kuris t a sitikinime, kad skausmas

yra didelis, o a maas, yra i vaikysts usilikusi idja, prisi-

minimas ar senas savs vaizdas* Js jau jautts sunaikintos. Tai

buvo tada. Jau niekada nebebusite tokios maos. Js nebesate

priklausomos nuo kito mogaus glbio, kurio meil palaikyt

js gyvast.

Norint pasilikti akimirkoje, reikia trokti usisklsti suvo-

kime. Turite suvokti ir istorijas, kurias pasakojate sau, apie b-

tinyb tai daryti. Pasilikti akimirkoje reikia pripainim, kad

pajutusios trokim usisklsti gyvenate praeitimi. Kad laikote

save asmenybe, kuri jau nebeegzistuoja. Pasilikti akimirkoje rei-

kalauja smalsumo, kuris skatint jus domtis, kas esate i tie-

s, kuomet nelaikote savs paprasiausiu prisiminim rinkiniu.

Kuomet negrindiate savo egzistencijos nuolat kartojamais pra-

eities vykiais, kuomet nelaikote savs mergaite, kurios motina/

tvas/brolis/mokytoja/mylimasis nemat ar nemyljo. Kas esate,

jausdama save tiesiogiai, betarpikai, dabar, be iankstinio nu-

sistatymo?

P R I N C I P A I

4 9


50/210


Pasilikusios akimirkoje pradsite abejoti tuo, kuo niekada

neabejojote: tokia savimi, kokia save laikte. Kokia esate, kai

netapatinate savs su praeitimi, savo proiais arba kyriomismintimis. Viskas tampa manoma. Net ir nepaprastas skausmas

tampa pakeliamas.

Mano nerimas, kad Mattas mirs ijs pro duris, atskleidiabaim, kad negaliau gyventi be jo. Trokdama jo mirties ir

nordama visk baigti, i ties noriu numalinti skausmo lau-

kimo kani. Tikdama, kad skausmas yra stipresnis u mane,

kad atvirumas bei paeidiamumas i ties reikia atvirum

sunaikinimui, vadovaujuosi savs vaizdio sitikinimu: a esu

mogus, kur galima sunaikinti. Apimta io sitikinimo, nuolat

kintanios nuomons bei kn stingdanios veiklos usisklen

diu nuo vairiausi situacij. Skausmui grasinant mane sunai-

kinti, usisklendiu arba ieinu pro duris tai vyksta beveik

kiekvienoje kontakto su kitais monmis situacijoje, kurios re-

zultato negaliu kontroliuoti. Mano gyvenimas tampa patologi-

kai udaras.

Taiau vyksta ir dar kai kas: tokiu savo elgesiu atmetu ir

kartu atsisakau gyventi tok gyvenim, koks jis yra. Atsisakau

priimti dalykus tokius, kokie jie yra. mons sensta, suserga

ir mirta. Kiti mirta netiktai. Treti mirties patale praleidia

ilgus metus. Mano draug Tory pamau udo be galo skaus-

mingas kaul vys. Atuonios mano draugs mir nuo kr-

ties vio. Mirta ir baltosios mekos. Nyksta bits darbininks.

50


51/210

Senka vandenynai. Dalis mans nori atsiimti savo pinigus. Ji

nori pasakyti: A visam itam nepritariu. Man nepatinka, kaip

is pasaulis sutvarkytas, todl atsisakau jame dalyvauti/4Budizmo mokytojas Stephenas Levineas sako, kad pragaras

nort bti kitur nei esame mes. Viena vieta trokta bti kakur

kitur. Esu nuolat sunerimusi (dar vienas odis, kuriuo galima

pakeisti atsisakym priimti") dl neivengiamo. Umezgiau

santykius su kitu mogumi, taiau atsisakau atsiduoti meilei,mat nenoriu atsiverti tam, k anksiau ar vliau prarasiu.

Tai vadinama gyvu pragaru: atsisakome meils, nes trok-

tame, kad galutinis rezultatas bt kitoks, nei yra tikrovje.

Troktame, kad gyvenimas bt kitoks, nei i ties yra.

Tai dar vadinama ivykimu neivykus. Mirtimi prie mirt.

Tarsi dalis ms taip siekia ivengti irdglos dl meils, jog

pirmoji j sukelia. Kaip dar tai vadinama? Manija.

Vienas pirmj stovykloje vykstani dalyk yra mokini

prieinimasis man, stovyklos organizacijai, susitikim tvarka-

raiui; tai laikau pradiniu pasidavimu Stepheno apibdintajam

pragarui: esu ia, taiau noriau nebti. Turt bti paprastes-

n ieitis. Noriu atgauti savo sumoktus pinigus. Man nepatin-

ka io aidimo taisykls.

Taiau i tikrj iuo nepatinka4 norima pasakyti, kad

man nepatinka bti priklausomai nuo maisto, taiau nenoriu

usiimti tuo, kas padt problem isprsti. Maniau, kad nor-

jau, taiau atvykusi ia persigalvojau. Veriau pradsiu laikytis

P R I N C I P A I

51


52/210


kitos dietos ir apsimesiu, kad problemos sprendimas slypi valios

pastangose ir tinkamame" maiste. Veriau dar tkstant kart

lieknsiu, nei nuoirdiai siirsiu save. Pasistengsiu save su-prasti. Painsiu save. Atskleisiu tikruosius savo sitikinimus apie

gyvenim, meil ar Diev.

Trokimas palikti stovykl yra noro nugalti pai priklau-

somyb, apsimesti, kad tai menka bda, kuri pads isprsti

kelios savaits intensyvesns manktos bei maisto kiekio riboji-mo, iraika. Tai bdas pasakyti, tai ne mano gyvenimas, tai

ne mano problema. Nematau ia jokios prasms."

Taiau dienoms bgant stovyklos verpetas sisuka ir gali nu-

tikti netikt dalyk. Mano mokins liaujasi kovojusios su savi-

mi, kadangi suvokia kai k, ko net nenutuok egzistuojant: tai,

kas slypi u skausmo. Tai, pro k skausmas pereina kiaurai.

Viena mokin man pasakojo, kad trejus metus lauk, kol jos

vaikai pags, kad ji galt atvykti stovykl penkioms die-

noms. Taiau, vos atvykusi, ji tuoj pat pajuto nor grti namo.

Nepaisydama viduje vykstani dalyk ji kartojo sau, kad ia

nesuinos nieko naujo. Ji net paskambino oro linij agentrai

suinoti, ar galt paankstinti savo biliet namo. Ji mst ir

apie kelion traukiniu. Taip pat apie automobilio nuom ir ke-

lion skersai valstijas.

Ji rao:

Jau iauus antrajai stovyklos dienai jauiausi visko persisoti

nusi. Maniau:Jau visa tai girdjau, tai paprasiausi dalykai.

Nra reikalo ia ilgiau pasilikti, nes nesulauksiu jokios nau-

dos. Norjau ivykti. Taiau tuomet suvokiau, kad tas persiso

52


53/210

tinimas i ties buvo mano pasiprieinimas pasilikti su savimi.

is suvokimas nuviet mano mintis. Netiktai paaikjo, kad

i bukumo nuostata persismelk ir mano gyvenim. Nenorassuvokti svarbi dalyk skatino mane pasiduoti paprast, len

gvai prieinam,ger savijaut sukeliani dvasingumo detali

traukai. Jis saugojo mane nuo to, ko neinau. Bukumas neturi

paslapi. Jokio atradimo jaudulio. Jokio tikro gyvenimo.

Man nelengva mokytis sugrti dabarties akimirk ir ne

leisti sau kaitalioti nuomon. I vienos puss, mano darbas rei

kalauja tiek daug energijos, jog paprasto, atpalaiduojanio, pa

togaus dvasingumo trokimas man atrodo pateisinamas. Dva

singumo, kuris akimirksniu priverst mane pasijusti geriau.

Taiau stovykloje supratau, kad nuoseklus valgymas, kvpavi

mas bei kiekvienos akimirkos atskleidimas yra tikrasis mano

darbas. Toks gali bti gyvenimas. Suprantu, kad nordama

pasilikti turiu sipareigoti, ir kad tiek daug laiko reikalaujantis

darbas yra ne skausmingas ar siurbiantis gyvyb, o traukiantis

pritarim. Suvokiu, kad is darbas reikalauja nuolankumo bei

pasiryimo sugrti kaskart save. Jis reikalauja domjimosi,

kas i ties slypi manyje, paklus praeities yd. Paragavusi

jausmo, kad vidinis mano pasaulis nra min laukas kad

viskas yra isprendiama, kad mane galima mylti ir kad esu

to verta niekada nebenorsiu grti prie ankstesnio savo gy

venimo bdo.

Nordamos pasilikti, turite tikti, kad pasilikti yra dl ko tuo-

met turite save sugrinti dar kart. Pirmasis nuostabos, meils,

P R I N C I P A I

53


54/210


galimybi bei pltros vilgsnis tampa tarsi sipareigojimu su-

grti, timptelti save atgal, vos kyla noras usisklsti.

Neseniai maiau interviu su Stephenu Levineu (kurio pragaro

apibdinim minjau anksiau) ir jo mona Ondrea, kuri jis

veds jau trisdeimt met. Su Stephenu susipainau 1978ai

siais, vakariens metu Santa Kruze, kai jis dar buvo jaunas irgyvybingas (na, ir a tokia buvau). Jis ved seminarus apie mirt

ir mirim, keliavo aplink pasaul, skait paskaitas sausakimose

auditorijose penkiems imtams ar daugiau klausytoj. Dabar

jis toks silpnas, kad net nebegali paeiti ar sugniauti kumio.

Ondrea serga leukemija, j kamuoja priepuoliai. Abu jie tvirti-

no, kad nebijo mirties. Abu sak: Noriau, kad ji/jis numir-

t pirma(as), mat taip jai/jam nereiks mirti vieniai(am), kai

mans nebebus."

Dieve, galvojau. Tai buvo kas kita, nei mano trokimas Matto

mirties, kad galiau liautis kankinusis belaukdama jo mirties.

Jie nori, kad kitas numirt pirmas; jie trokta igyventi netek-

ties skausm, kad jo netekt ksti partneriui. Tai usisklendi-

mo prieingyb. Tai tiesus kelias skausm, kuriame egzistuoja

supratimas, jog gyvenime yra didesni blogybi nei sudauyta

irdis. Kad kitapus egzistuoja kakas, kas visikai nuslopina bet

kok skausm. Kas sulaiko kani ir yra stipresnis u j. Ten

neegzistuoja nei kova su skausmu, nei su tuo, kas j malina.

Tuomet suvokiau, su kuo ir kaip stipriai vis dar kovoju: tai

ne vien tik mirtis ar netektis. Dar yra mano laun, kurios at-

54


55/210

rodo kaip vakarykiai aviiniai dribsniai, ar mano kaklo, kuris

primena, kaip sako raytoja Anne Lamott, Jutos valstijos dyku-

m, problema. Negaliu liautis apie tai galvojusi. A perengiauetosios deimties slenkst ir nors suvokiu, kad dar nesu visikai

sena, be akini nebegaliu perskaityti etikei maisto parduotu-

vje. An dien vietoje kavos okolado nusipirkau okolad su

ili pipirais. Didiul klaida. Suprantu, kad visada galiu rinktis,

ar atliksiu savo darb, taiau tuomet jausiausi tarsi dviaukauk. Tarsi kovoiau su neivengiamu. Tarsi usisklsiau nuo

traukos. Sakau, kad tikiu kakuo gilesniu, kakuo, kas nemir-

ta. Danai t kak vadinu Dievu. Taiau retsykiais pamirtu

visa, k inau, ir pajuntu trokim vl usisklsti.

Ateina laikas, kai reikia liautis kovojus su mirtimi, savo lau-

nimis ar tuo, koks yra pasaulis. Ir suprasti, kad emocinis valgy-

mas yra niekas daugiau, kaip tik usisklendimas nuo vairiausi

aukiau ivardyt dalyk versij: kyrios mintys nutyla, kai

atsikratome usisklendimo. Tuomet galbt galime pasakyti tai,

k sak dvasin vadov Catherine Ingram, paklausta, kaip leido

sau igyventi gil sielvart: A gyvenu tarp sudauyt irdi.

Jie sau tai leidia."

P R I N C I P A I


56/210

K E T V I R T A S S K Y R I U S

Svoris nra svarbiausia,

taiau svoris nra nesvarbus

Prie kelet met gavau laik, prie kurio buvo pridtas Svo-

rio stebtoj" kaspinas su jame raytais odiais A numeiau

penkis kilogramus". Po aukso spalvos urau laiko autor pri-

djo: Ir nesijauiu n kiek geriau."

Mes manome, jog esame apgailtinos dl to, kiek sveriame.

Nuolatos maudiantys snariai, sopantys keliai ir nesugebji-

mas pereiti trij kvartal neudusus primena, kad dl papildo-

mo svorio jauiams nek geriau fizikai. Taiau jei paskutinius

penkerius, dvideimt ar penkiasdeimt met ramybs mums

neduoda tie patys penki ar deimt kilogram, problema slypi

giliau ir ji, tiktina, nesusijusi su svoriu.

Prie kelerius metus mano draug Sally nuvaiavo vestuves

Suomijoje ir susitiko su tolima giminaite, siutusi ant mans.

Ji tvirtino perskaiiusi mano knygas, pasitelkusi mano poi-

r ir priaugusi penkiasdeimt kilogram. Dl to ji laik mane

arlatane, apsimetle, bjaurybe. A jos nekaltinau. Ir a biau

siutusi, jei sekdama eksperto patarimais biau priaugusi i-

56


57/210

tiek svorio. Penkiasdeimt kilogram! Kaip galdama velniau

atsakiau u tkstani kilometr saugiu atstumu gyvenaniai

Sally giminaitei, kad suprantu, jog ji man besiklausanti manopatarimo, taiau a neginu kompulsyvaus valgymo. Btent dl

pastarojo ji ir priaugo penkiasdeimt kilogram.

Daugelis moni be galo nudiunga perskait ar igird apie

poir, kurio pagrindinis objektas nra svoris, ir pradeda juo

vadovautis manydami, jog tai yra tiesioginis leidimas kirsti, kieklenda. Aha!, digauja jie. Pagaliau kakas supranta, kad

svoris nra svarbiausia." Svoris niekada ir nebuvo svarbiausia.

Problema nebuvo ir pats maistas. Puiku", nudiunga jie.

Valgykime. Daug. Nesustodami."

Tiesa ta, kad svoris i ties nra svarbus. Jis toks niekada ne-

buvo. Net jei ir bt atrasta tablet, leidianti monms valgyti

visk, ko tik jie usigeidia, ir nepriaugti svorio, situacijos bei jaus-

mai, kuri siekdami ivengti jie griebsi maisto, niekur nedingt,

ir jie rast kit irading bd save nuraminti. Suprats, kad ne-

priaugs n kilogramo net sukirts tkstant vyni pyrag, Billas

Murray us filme vilpiko diena" veit taip, tarsi rytojus niekada

neiau (mat filme taip ir buvo). Taiau tampa atslgo vos iam

suvokus, kad galjo kirsti, kiek lenda, be prast padarini. Din-

gus tampai, belieka visai nesvarbus gaballis vyni pyrago. Ta-

iau suvalgius j, niekur nedingsta tai, kas privert j suvalgyti.

Per pastaruosius metus gavau nemaai laik nuo savo mo-

kini, kurios:

Ustat savo namus, kad susimokt u skrandio maini-

mo operacij, ir galiausiai vl priaugo vis numest svor.

P R I N C I P A I

5 7


58/210

M O T E R Y S , M A I S T A S I R D I E V AS

Pasiskolino dideles sumas pinig riebal nusiurbimo pro-

cedroms i savo giminaii, taiau galiausiai suvok, jog

vis tiek bjaurisi savo launimis. Atsikrat penkiasdeimties kilogram ir taip nusivyl,

kad tai nepagerino savijautos, jog susigrino vis numes-

t svor.

Galite pasirinkti, ar norite keltis, ar eiti miegoti. Ar norite gy-venti, ar mirti.

Svoris nra svarbiausia.

Taiau tuo pat metu svoris nra nesvarbus.

Antsvorio bei jo keliam padarini ignoruoti negalima. Kai

kurios moterys mano stovykloje negali patogiai sdti ant k-

ds. Jos negali ulipti nedidel kaln nepajutusios skausmo.

Gydytojai nesiliauja joms kartoj, jog antsvoris kelia pavoj gy-

vybei. Joms reikia keli, klub, skrandio perriimo operacijos.

J organizmas negali susidoroti su tokiu didiuliu krviu, kad

irdis, inkstai bei snariai funkcionuot normaliai. Taigi svo-

risyra svarbus tuomet, jei jis kliudo pagrindinms funkcijoms:

jausti, daryti, judti, gyventi visavert gyvenim.

li nutukimo epidemijos realyb faktas, kad 75 procen-

tai amerikiei turi antsvorio nuolat susilaukia ini dme-

sio. Ziniasklaidoje be perstojo aptarinjamos tokios temos, kaip

statistiniai antsvorio duomenys, nauji vaistai ar nutukimo geno

egzistavimo galimyb. Nemanoma paneigti fakto, kad papil-

domi penkiasdeimt kilogram sukelia fizini nepatogum.

Kol kas.

58


59/210

Apskritai, nesvarbu, ar sveriate 170, ar 75 kilogramus, ta-

iau valgydamos tuomet, kai nejauiate alkio, vartojate maist

kaip narkotikus, besigrumdamos su nuoboduliu, liga, netek-timi, sielvartu, tutuma, vienatve ar atstmimu. Maistas tra

tarpininkas, priemon rezultatui pasiekti. Priemon suvaldyti

emocijas. Numalinti skausm. Sukurti antraeil problem, kai

tikroji pradeda kelti per daug diskomforto. I lto save marin-

ti nemginant priimti savo netvarkingo, nuostabaus ir be galotrumpo net ir imt met trunkanio gyvenimo. Maistas

tampa priemone iems tikslams pasiekti, taiau tai taip pat gal-

t bti alkoholis, darbas, seksas, kokainas. Narymas internete.

Plepjimas telefonu.

Dl daugybs mums ne iki galo suprantam prieasi (gene-

tikos, temperamento, aplinkos) kompulsyvus valgytojai renkasi

maist. Skonis, spalva ar tekstra nesvarbu. Mums reikia kiekio,

gausos, mass. Tai umigdo ir tarsi atima smon. Itrina visk,

kas vyksta. Smons praradimas, o ne maistas, yra svarbus.

Kartais mons sako: Bet man paprasiausiai patinka mais-

to skonis. Ties sakant, a j dievinu! Kodl tai negali bti taip

paprasta? A persivalgau dl to, kad man patinka maistas."

Taiau.

Kai mums kakas patinka, mes skiriame tam dmesio. Kai

mums kakas patinka kai kak dieviname skiriame tam savo

laiko. Tuomet norime igyventi kiekvien avjimosi akimirk.

Persivalgymas neveda avjimsi. Jis tepriveria raugti,

persti ir jaustis taip prastai, kad negalime galvoti apie niek,

iskyrus prikimt skrand. Tai ne pomgis, o kania.

P R I N C I P A I

5 9


60/210


(Per didelis ar per maas) svoris yra alutinis produktas. Svo-

rio problema atsiranda tuomet, kai vartojate maist, norda-

mos harmonizuoti savo gyvenim. Net ir maudiant snariamsmaistas nra svarbus. Net isivysius artritui, diabetui ar auk-

tam kraujospdiui. Pagrindin bda js trokimas riboti

savo gyvenim, faktas, kad pasidavte to net neitarusios balsu.

Problema yra js sitikinimas, kad kitaip gyventi paprasiau-

siai nemanoma; nordamos tai rodyti, pasitelkiate maist ir

net neprivalote to pripainti.

ryt gavau laik:

Kaskart, pradjusi sekti js patarimais, pabgstu ir grtu

prie saugios Svorio stebtoj tak skaiiavimo sistemos. Ir

kaskart ibandiusi takus, vos po savaits patiriu neivengia-

m neskm ir pasineriu nauj persivalgymo ir savs niekini

mo protrk.

Pagrindinis nerim keliantis dalykas yra mano nesugebji

mas pripainti tikrj savo trkum. Pirmuosius metus dirbu

jaunesnija partnere didelje teisinje firmoje Niujorke. Mane

supani moni nuomone, esu daug pasieksiantisir vien

dien tapsiantis svarbus" mogus, taiau iuo metu viskas, k

darau, tra gdi lavinimas" atliekant visikai nesvarbias

uduotis, perirint dokumentus ir niekaip nesulaukiant gali-

mybs usiimti kakuo daugiau. Dienos metu savo nor valgyti

kontroliuoju pakankamai gerai, taiau vakare grtu namo ne

patenkinta tada prasideda skrandio puota.

Aikiai suvokiu tiesiogin ry tarp ios tutumos ir mano

valgymo proi. Tai kuo puikiausiai atskleidiate savo knygo

6 0


61/210

se. Ir viskas, ko man reikia, tai sigilinti savo nepasitenkinim

darbu ir karjera, o ne prablakyti save maistu. A paprasiau

siai neimanau, kaip man su tuo susidoroti, kadangi turiu isilaikyti iame darbe maiausiai atuonis mnesius (tam, kad

gauiau premij) ir veikiausiai dar metus, kol mano vaikinas

pabaigs savo darbo projekt, ir galsime pagalvoti apie krausty-

msi gyventi kitur.

Racionaliai gal ir susitaikyiau su mintimi, kad is darbasgalt tapti mano gyvenimo karjera, taiau i kasdien dilema

mane siutina.

Tikriausiai visa tai raau, kad sumenkiniau persivalgymo

gali, taiau nemanau, kad net ir toks mini aikumas pads

man atkreipti rimtesn dmes savo alk, je i turimas darbas ir

toliau siurbs mano gyvybingum ir energij.

K daryti merginai, kuriai lemta tapti kakuo", taiau kol kas

besijauianiai visikai nesvarbiai"? Kaip jai stoti akis j aki su

tuo, ko ji nenori pripainti nevalgydama? Tai tikra dilema. A

nenoriu bti ten, kur esu, o maistas padeda man nuslopinti su-

sierzinim". Kaip galiu leisti jausti susierzinim nevalgydama,

kad pasijusiau geriau?"

Tarkime, kad ji ir toliau valgys. Kas vakar grusi namo

prisikim. Netrukus priaugs iek tiek svorio, vliau dar dau-

giau. Galbt ji priaugs tiek svorio, kad prads mausti snarius,

skaudti nugar, o spaudimas keliams pamau taps nepakelia-

mas, skausmingas. Dabar ji jaudinsis ne dl to, kad yra niekas",

o dl keli operacijos. Ji papildys nutukli gretas, taiau jai,

P R I N C I P A I

61


62/210


kaip visam pasauliui, atrodys, kad tikroji problema yra svoris.

Visiems atrodo, kad jei tik ji atsikratyt antsvorio, jos organiz-

mas vl imt funkcionuoti normaliai (tai greiiausiai tiesa) ir jijaustsi laiminga (tai netiesa). Taiau i ties jos problemos nra

susijusios su suvartojamu maistu. Jos problema, nors galiausiai

ja tapt antsvoris, nra papildomi kilogramai. Problema yra jos

neinojimas niekas niekada jos nemok kaip stoti akis

ak" (kaip ji tai vardija) su savo gyvenimo trkumu". Tutu-ma. Nepasitenkinimu.

Mano nuomone, yra keturios ieitys. Pirmoji yra ir toliau

daryti tai, k daro ji. Tai ieitis, kuri daniausiai pasirenka

daugelis i ms. klimpusios paradoksal ir pain galvosk

Man reikia ia pasilikti, nors nenoriu. Jei liksiu ia, bsiu ne-

laiminga. Jei nesu laiminga valgau", mes paprastai paveria-

me kompulsyv valgym aidimu ir vadiname j Problema".

Ms valios stoka, naktiniai persirijimai, besipuiantys knai.

Ir nors daniausiai, priaugus pakankamai svorio, tai i ties

tampa problema, kuri reikia sprsti, tai ms pai sukurtas

rpestis, tampantis puikiu pasiteisinimu, kodl negalime susi-

doroti su neinomybe.

Antroji ieitis merginai ieiti i darbo ir usiimti tuo, k ji

nort veikti dabar. Tai kur kas sudtingiau, ypa jei advokats

profesija yra jos gyvenimo aistra, kuri, bent jau i pradi, rei-

kalauja atlikti nuobodias ar nedominanias uduotis.

Treiasis pasirinkimas tas, su kuriuo ji grumiasi iuo

metu yra inarplioti mazg, kur ji vadina trkumu". At-

skleisti tutumos, nuo kurios ji kasnakt mgina pasprukti, pa-

6 2


63/210

slapt. Jei vakare kylantys jausmai daugiau jos nebaugint, ne-

belikt ir poreikio griebtis juos apmarinanio vaisto".

Trkumas. Tutuma. Tai tik odiai, baugias mintis, i kurikyla gsdinantys jausmai, kelianios svokos. Tiek jos mintys,

tiek jausmai yra pagrsti sitikinimu, kad turt vykti tai, kas

nevyksta: A turiau bti svarbi", taiau teatlieku juod dar-

b ir peririnju kit moni dokumentus. A apie tai niekada

nesvajojau. Niekada nieko nepasieksiu. Mano gyvenimas busivaistytas veltui. O k, jei taip bus visada? Jei mano svajons

yra nepasiekiamos? Turjau inoti, kad taip nutiks. Reikjo pa-

klausyti mano atuntos klass mokytojos, ponios Simpkinson,

sakiusios, kad niekada nieko nepasieksiu. Ak, jauiu tutum.

Jauiuosi niekam tikusi, ydinga, mans visada bus per maai.

Turiu pavalgyti."

Trkumas skamba siaubingai, taiau ar tikrai jis toks yra?

Kokius jausmus jis sukelia i tikrj? Ar tai didiul skyl jos

skrandyje? Jos krtinje? Ar jai atrodo, kad viskas sumenksta,

o ji kybo vir bedugns, kuri tuoj tuoj kris? Kas atsitikt jai

pasileidus ir nukritus? (Prisiminkite, kad ie vaizdiniai yra jos

galvoje. I ties ji nekabo vir bedugns, o greiiausiai sdi ant

kds. Ji niekur nenukrist, jei leist sau kristi".) Ar tutuma

yra erdvs patyrimas, ar kakas kito? Jei tai bt erdv ir ji j

jaust tiesiogiai (savo kne, ten, kur ji yra), galbt ji pastebt,

ar i tikrj ji tokia baisi, o gal tai tik istorija, pasakojama sau.

Tarp a jauiu tutum" ir griebimosi maisto tam numalinti

plyti itisa visata. Svorio problema yra nuspjama. Mes inome,

k turime daryti jai ikilus. Turime save niekinti. Paversti save

P R I N C I P A I

63


64/210


menkavertmis. Valgyti maiau spurg. Taiau pasilikimas su

tutuma jos pajutimas, primimas, panaudojimas savs pai-

nimui, gebjimas atskirti sau pasakojamas istorijas apie j nuotikrj jos keliam jausm per daug radikalu.

sivaizduokite, kad js nebaugina jokie jausmai. sivaizduo-

kite inojim, kad niekas js nesunaikins. Kad esate aukiau

bet kokios bsenos ar emocij. Kad esate galingesns. Auk-

tesns. sivaizduokite, kad nra jokios prieasties griebtis nar-

kotik, nes bet koks j poveikis nublanksta prie inojim, kas

esate i ties. Prie tai, k galite suprasti, igyventi, kuo

geneen.roth. .moterys.maistas.ir.dievas.2011.lt

Documents