LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS

GAMTOS, MATEMATIKOS IR TECHNOLOGIJŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

GEOGRAFIJOS IR TURIZMO KATEDRA

INGA SAPLINSKIENĖ

GEOGRAFIJOS DIENINIŲ STUDIJŲ PROGRAMOS

II KURSO STUDENTĖ

GEOGRAFIJOS UŽDUOČIŲ ANALIZĖ „ ŽEMĖ“ IR „ŠOK“ SERIJOS

MOKYKLINIUOSE VADOVĖLIUOSE

Magistro darbas

Darbo vadovas: doc. dr. Zigmas Kairaitis

Vilnius, 2014

2

TURINYS

ĮVADAS .............................................................................................................................. 3

1. MOKYKLINIS VADOVĖLIS KAIP UGDYMO TURINIO (IŠ)RAIŠKOS

FORMA .............................................................................................................................. 6

1.1.VADOVĖLIŲ UGDYMO FUNKCIJŲ REALIZAVIMAS PER BENDRĄSIAS KOMPETENCIJAS ........ 6

1.2. VADOVĖLIŲ STRUKTŪRA IR TURINYS ............................................................................................... 12

1.3. VADOVĖLIŲ METODINIAI ELEMENTAI .............................................................................................. 16

2.VADOVĖLIŲ UŽDUOČIŲ IR KLAUSIMŲ TYRIMO METODOLOGIJA ....... 20

2.1. BENDROJO UGDYMO PAKOPOS IR TIRIAMŲ VADOVĖLIŲ TRUMPAS APIBŪDINIMAS .......... 20

2.2.TYRIMO TEORINĖS PRIELAIDOS IR ETAPAI ....................................................................................... 24

2.3 TYRIMO OBJEKTŲ ATRANKA IR DUOMENŲ ANALIZĖS METODAI ............................................. 27

3.VADOVĖLIŲ KLAUSIMŲ IR UŽDUOČIŲ TYRIMO REZULTATAI .............. 29

3.1.VADOVĖLIŲ TYRIMO REZULTATŲ PAGAL ATSKIRAS UŽDUOČIŲ GRUPES ANALIZĖ ............ 29

3.1.1. Užduočių analizė pagal ugdomosios veiklos temines sritis ................................................................... 29

3.1.2.Užduočių analizė pagal kognityvinius gebėjimus ................................................................................... 46

3.1.3.Užduočių analizė pagal pateikimo vietą ................................................................................................. 50

3.1.4.Užduočių analizė pagal sąsają su vadovėlio medžiaga .......................................................................... 51

3.1.5.Užduočių analizė pagal geografinės erdvės lygmenis ............................................................................ 55

IŠVADOS ......................................................................................................................... 57

REKOMENDACIJOS IR PASIŪLYMAI .................................................................... 59

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI ..................................................................................... 60

SANTRAUKA .................................................................................................................. 62

SUMMARY ...................................................................................................................... 63

PRIEDAI .......................................................................................................................... 64

3

ĮVADAS

Tyrimo aktualumas. XXI-ame amžiuje žmogaus veikloje vis didesnę vietą užima informacinės

technologijos. Informacines technologijas sutinkame ne vien namuose, bet ir darbovietėse, mokymosi

vietose, tačiau mokyklose vadovėlis neretai naudojamas kaip pagrindinė mokymo ir mokymosi

priemonė. Daugelis šiuolaikinių valstybių susiduria su problema, kaip tobulinti vadovėlių parengimo ir

jų pritaikymo ugdymo procese sistemą. Bendrojo lavinimo dalyko vadovėlis yra viena iš svarbiausių,

bet jau ne vienintelis ugdymo(si) šaltinis: iš pagrindinio informacijos šaltinio vadovėlis pamažu tampa

savarankiško mokymosi priemone, padedančia įgyvendinti švietimo kaitą. Nuo 2009 m. mokyklos įgijo

teisę pasirinkti ir įsigyti tuos vadovėlius, kuriems buvo parengtos leidyklos pasirinkto vertintojo ir

institucijos, atsakingos už vadovėlio turinio vertinimą , paskirto vertintojo teigiamos recenzijos.

Teigiamai buvo vertinami vadovėliai, kurie atitiko pagrindinius vadovėlio turiniui keliamus

reikalavimus. Jie buvo nurodyti švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. ISAK –

1051 patvirtintame „ Mokyklų aprūpinimo bendrojo lavinimo dalykų vadovėliais ir mokymo

priemonėmis tvarkos apraše“. Šiame dokumente rašoma, kad vadovėlis turi „ būti skirtas konkrečiam

ugdymo turinio koncentrui arba klasei, ugdymo sričiai, integruotam kursui, dalykui arba moduliui; <...>

turėti skirtą mokytis metodinę sąrangą <...> atitikti pagrindines demokratinės visuomenės ir Lietuvos

valstybės vertybes, būti nešališkas lyties, amžiaus grupių, gebėjimų, socialinės padėties, rasės, etninės

priklausomybės, religijos ar įsitikinimų atžvilgiu“

Lietuvos respublikos dokumentuose įvardijama vadovėlio paskirtis – padėti mokiniams siekti Lietuvos

respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintose Bendrosiose programose apibrėžtų ugdymo tikslų

ir rezultatų, t.y. plėtoti kompetencijas – kurtis vertybinių nuostatų sistemą, įgyti reikiamų žinių,

gebėjimų, įgūdžių. Šiandieninėje visuomenėje viena iš pagrindinių vadovėlio funkcijų - motyvuoti

mokinius mokytis. Motyvacija, kaip priemonė, yra vienas svarbesnių mokymosi rezultatus lemiančių

veiksnių. Veiksmingo mokymosi siekiančio vadovėlio uždavinys – pašalinti motyvaciją slopinančias

aplinkybes ir stengtis žadinti pozityvią motyvaciją. Tam gali būti naudojamos įvairios technikos.

Sužadinančios užduotys, klausimai, skatinantys tyrinėti, ieškoti informacijos įvairiuose šaltiniuose,

sukelia natūralų mokinių domėjimąsi nežinomais dalykais, tyrinėjimo pomėgį. Labai svarbu, kad

vadovėliai ir kitos mokymo(si) priemonės teiktų išsamią ir naudingą informaciją, sudarytų mokiniams

sąlygas gilinti žinias apie juos supantį pasaulį, gerinti komunikavimo gimtąja kalba gebėjimus, prisidėtų

prie mokinių mokymosi mokytis ir kitų kompetencijų ugdymo. Ne retai vadovėlis tampa vienu

4

svarbiausių veiksnių mokytojui dirbant klasėje, taip pat vadovėlis yra tarsi pagalbininkas mokiniui

atliekant užduotis savarankiškai.

Vienas svarbiausių būdų, kaip sukurti gerus vadovėlius yra visada juo analizuoti. Vadovėlių

analizavimas turi didelę įtaką vėliau kuriant naujus vadovėlius, atkreipiant dėmesį į tai, kas domina

mokinius ir kas skatina juos mokytis ir siekti naujų žinių.

Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje vadovėliai kaip ugdymo priemonė užima svarbią vietą,

formuojant mokinių pilietines ir tautines vertybines nuostatas (Zaleskienė, Jašinauskas, 2013). Juose yra

susisteminamos naujos visuomenės idėjos, požiūriai, kaitos kryptys ir perteikiama informacija pagal

esminius metodinius principus. Tyrinėtojai pabrėžia, kad mokykliniame vadovėlyje pateikta mokomoji

medžiaga turi atitiki ne tik jai keliamus dalykinius ir pedagoginius reikalavimus, bet kartu objektyviai ir

reprezentatyviai atspindėti visuomenės gyvenimą bei prisidėti prie demokratijos ir tuo metu visuomenei

svarbių vertybių ugdymo. Vadovėlių turinio kokybės klausimai yra sulaukę nemažo mokytojų,

mokslininkų, ugdymo turinio kūrėjų ir žurnalistų dėmesio. Spaudoje galima rasti straipsnių, kuriuose

gvildenami įvairūs vadovėlių turinio kokybės ir jų naudojimo ugdymo procese klausimai.

Vienas svarbiausių vadovėlio didaktinių elementų – klausimai ir užduotys, padedantys mokyti ir mokytis

dalyko. Todėl ši svarbi vadovėlio struktūrinė dalis gali būti kaip savarankiškas edukologinio tyrimo

objektas. Iki šiol tradiciškai pagrindinis dėmesys dažniausiai skiriamas tekstui ir iliustracijoms, o

klausimai, užduotys paliekamos kaip „privalomas“ vadovėlio kaip mokymui skirtos knygos elementas.

Taigi visiškai pagrįstai galima formuluoti tokią edukologinio tyrimo problemą – kaip vadovėlių

klausimuose, užduotyse realizuojamos bendrosios ugdymo programose apibrėžtos didaktinės nuostatos,

dalyko struktūros elementai, ugdymo pasiekimų normos, kaip klausimai ir užduotys dera su vadovėlio

tekstine medžiaga? Atsakyti į šios problemos klausimus ir sudaryta konkreti edukologinio tyrimo

programa.

Tyrimo objektas: bendrojo ugdymo mokyklinių vadovėlių klausimai ir užduotys.

Tyrimo dalykas: pagrindinės mokyklos geografijos vadovėlių (serijos Žemė ir Šok) klausimai ir

užduotys kaip bendrųjų ugdymo programų nuostatų realizavimo priemonė ir būdas.

Tyrimo tikslas: ištirti bendrojo ugdymo serijų Žemė ir Šok (7 - 8kl.) geografijos vadovėlių

klausimus ir užduotis sąsajoje su bendrųjų ugdymo programų didaktinėmis nuostatomis bei ugdymo

pasiekimų reikalavimais ir išryškinant pedagoginius bei psichologinius mokyklinio vadovėlio aspektus.

Tyrimo uždaviniai:

1. Išryškinti mokyklinio vadovėlio kaip ugdymosi(si) priemonės funkcijas.

2. Aprašyti pagrindinius vadovėlio turinio, struktūros ir didaktinius elementus.

3. Išanalizuoti nagrinėjamų vadovėlių klausimus ir užduotis pagal parengtą jų analizės metodiką

5

4. Apibendrinti, palyginti ir įvertinti išanalizuotų vadovėlių klausimus ir užduotis pagal jų atitikimą

bendrųjų ugdymo programų nuostatoms.

Tyrimo metodai:

• Pedagoginės, psichologinės ir didaktinės literatūros analizė

• Teisinių dokumentų analizė

• Vadovėlio turinio analizė

• Statistinė analizė

• Informacijos generalizacija ir apibendrinimas

Mokslinis darbo naujumas:

1. Darbe atliekamas vadovėlio klausimų ir užduočių analizė pagal parengtą metodiką yra naujas

bandymas visuminiu požiūriu pažvelgti į šį svarbų mokyklinio vadovėlio didaktinį elementą sąsajoje

su bendrųjų ugdymo programų nuostatomis.

2. Darbe pateikta serijų Žemė ir Šok geografijos vadovėlių klausimų ir užduočių analizė yra pirmas

bandymas susisteminti šio mokyklos lygmens pagrindinių geografijos vadovėlių klausimų ir

užduočių dalykinius, pedagoginius-didaktinius ir psichologinius aspektus.

3. Darbo naujumą sąlygoja ir atlikta mokyklinių vadovėlių analizės šaltinių susisteminimas,

įvertinimas ir tyrimo metodologijos parengimas.

Teorinė ir praktinė darbo reikšmė:

1. Darbe atliktas mokyklinių vadovėlių vieno iš didaktinio elemento – klausimų ir užduočių – analizė

papildo šioje srityje negausius tyrimus Lietuvoje ir pasaulyje.

2. Darbe pateikta medžiaga (tyrimo metodologija) gali būti panaudota atliekant tolimesnius vadovėlių

tyrimus ir rengiant naujus vadovėlius mokyklai.

6

1. MOKYKLINIS VADOVĖLIS KAIP UGDYMO TURINIO (IŠ)RAIŠKOS

FORMA

1.1.VADOVĖLIŲ UGDYMO FUNKCIJŲ REALIZAVIMAS PER BENDRĄSIAS

KOMPETENCIJAS

Mokyklinio vadovėlio samprata

Tyrimų duomenys rodo, kad mokymo(si) priemonių kokybė daro įtaką mokymosi efektyvumui, mokinių

pasiekimams, t.y. tiesiogiai veikia švietimo kokybę, todėl, mokykliniai vadovėliai, būdami ypatingai

svarbia ugdymo turinio dalimi, vis dar išlaiko išskirtinį statusą kitų mokymo(si) priemonių kontekste

(Vilkonis, 2003; Makarskaitė-Petkevičienė, Varnagirienė, 2006; Bruzgelevičienė, 2008; Vilkonienė,

2009).

Anot D. Zujevo vadovėlis yra svarbiausias žinių šaltinis, mokslo turinio laikmena ir mokymo priemonė,

kurios uždavinys – padėti suvokti žinias, ugdyti mokinių savarankišką, kūrybinį mąstymą, padėti

orientuotis dalyke ir ieškant informacijos (1997). Tačiau tai yra viena iš daugelio vadovėlį apibrėžiančių

sampratų. A. Svėrienė (2006), atlikusi išsamią vadovėlio sampratos analizę, pateikia skirtingus įvairių

autorių suformuluotus vadovėlio apibrėžimus ir jų apibūdinimus ( 1 pav.).

1pav. Vadovėlio sampratos įvairovė (Svėrienė, 2006).

7

Anot A. Svėrienės (2006), vadovėlio samprata, struktūra ir funkcijos laikui bėgant keitėsi, iš pagrindinės

mokomosios priemonės vadovėlis tapo viena iš mokymo(si) priemonių. Lietuvoje, randantis vis daugiau

alternatyvių vadovėlių, išliko būtinybė patikslinti vadovėlio sampratą, kadangi tradicinė samprata, kai

vadovėliu laikomas mokomasis leidinys, kuriame pagal mokymo programą išdėstytas mokomasis

dalykas ar jo dalis, nebetenkina bendrojo lavinimo mokyklos. Tai patvirtina D. Hamiltonas (1990),

pabrėždamas, jog vadovėlis – knyga, sąmoningai suskurta ir sudaryta mokymo tikslams pasiekti ir

naudojama ne tik mokykloje.

Pasak M. Ware-von Hedenberg (1994), idealu, jei vadovėlį papildo mokytojo knyga, leidžianti

mokytojams ir mokiniams išnaudoti visas vadovėlio galimybes. F. M. Žerar ir K. Rožjė (1998),

kalbėdami apie mokytojo knygą, išskiria keturias jos funkcijas, kurias realizuojant siekiama aukštesnio

dalyko dėstymo lygio. Tai: mokslinė ir bendroji informacija, medžiagą kvalifikacijai kelti, pagalba

mokymo procesui, pamokos vedimui ir idėjos, kaip vertinti mokinių pasiekimus. Čia paminėtųjų autorių

mintims antrino ir V. Jonynienė (1995), teigiama, kad vadovėliais gali būti įvairaus pobūdžio

mokomosios knygos: įprasti „klasikiniai“ vadovėliai, enciklopedinio pobūdžio vadovėliai,

chrestomatijos, antologijos, skaitiniai, uždavinynai, pratybų medžiaga, mokytojo knygos. Tačiau,

dešimtmečiu vėliau autorė pripažįstą, kad vadovėlis – išskirtinai mokinio darbo knyga, su kuria jis dirba,

bendrauja, nes vadovėlis kelia klausimus, padeda rasti atsakymus arba nurodo, kur jų ieškoti (Jonynienė,

2003).

Šiuolaikinio ugdymo turinio kaita

Ugdymo turinio kaitą lemia daugybė veiksnių: politiniai, ekonominiai, socialiniai, kultūriniai

visuomenės gyvenimo pokyčiai, edukologijos mokslo raida, tyrimų duomenys apie ugdymo tikslų

įgyvendinimo rezultatus. Svarbiausi šiuolaikinio švietimo siekiniai taikliai įvardyti UNESCO J. Delorso

pranešime „Mokymasis: vidinis lobis“ (1996) – tai mokymasis gyventi kartu, mokymasis žinoti,

mokymasis veikti ir mokymasis būti. Lietuvos bendrojo lavinimo ugdymo turinio kaitos gaires

apibrėžiantys dokumentai irgi akcentuoja panašius siekius. 2006–2012 metų bendrojo lavinimo ugdymo

turinio formavimo, įgyvendinimo, vertinimo ir atnaujinimo strategijoje teigiama, kad ugdymo tikslas –

ugdymo turinį pritaikyti taip, kad kiekvienas mokinys pagal savo poreikius ir išgales bręstų kaip

asmenybė, ugdytųsi pilietinę ir tautinę savimonę, įgytų kompetencijų, būtinų tolesniam mokymuisi ir

prasmingam, aktyviam gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje.

Pagrindiniai šiuolaikinio ugdymo principai :

Šiuolaikinis mokymas(is) turėtų atitikti šiuos principus:

būti tikroviškas, aktualus, patrauklus, motyvuojantis;

būti aiškus, tikslus, t. y. nukreiptas į konkretų tikslą ir adresatą;

8

suteikti mokiniams savarankiškumo;

pritaikytas skirtingų mokymo(si) poreikių ir stilių mokiniams;

sudaryti galimybių prisiimti skirtingus vaidmenis ir atsakomybę;

plėsti akiratį ir skatinti siekti daugiau.

Pagrindiniai į kompetencijas orientuoto mokymosi bruožai

Mokymasis yra aktyvus kuriamasis procesas. Tai reiškia, kad mokinys turi būti paskatintas ir įtrauktas

pats pažinti dalykus, procesus ar reiškinius, pats išsiugdyti reikalingus gebėjimus. Mokymasis yra

sukauptų žinių ir gebėjimų siejimas. Tai reiškia, kad mokinys turi būti skatinamas įžvelgti saitus tarp jau

turimų ir naujų žinių ar gebėjimų, kitaip tariant, nerti žinių ir gebėjimų „tinklą“, o ne rikiuoti naujai

įgytas žinias ir gebėjimus „ant lentynėlių“. Mokymasis yra bendradarbiavimas. Tai reiškia, kad mokinys

turi būti paskatintas suvokti esąs narys bendruomenės, kuriai jo žinios ir gebėjimai gali būti naudingi ir

kuri gali daryti įtaką tomis žinioms ir gebėjimams: sukelti naujų minčių, paskatinti sužinoti naujų

dalykų, rasti geresnį žinių pritaikymo būdą ir pan. Tik kalbėdamiesi, aiškindamiesi, ginčydamiesi,

svarstydami mokiniai gali veiksmingai ugdytis savo gebėjimus. Mokymasis turi tikslą. Tai reiškia, kad

mokinys turi aiškiai suprasti mokymosi tikslus, o dar geriau – mokiniai turi būti skatinami drauge su

mokytoju, bendraklasiais ar individualiai keltis mokymosi tikslus. Mokymasis yra savitvarka. Tai

reiškia, kad mokinys turi būti skatinamas ir pratinamas planuoti, valdyti ir apmąstyti savo mokymosi

laiką, veiklą ir jos rezultatus. Mokymasis yra susijęs su kontekstu ir aplinkybėmis. Tai reiškia, kad

mokymo procesas turi būti siejamas su realaus gyvenimo kontekstu, tada bus galima pasiekti geresnių

rezultatų. ( Sahlberg, 2004) Siekiant padėti mokiniams išsiugdyti kompetencijas, mokytojui svarbu:

įtraukti mokinį į aktyvų, sąmoningą mokymąsi;

planuoti mokymosi, o ne tik mokymo procesą;

individualizuoti ir diferencijuoti mokymą ir mokymąsi;

taikyti mokytis padedantį vertinimą;

išnaudoti IKT galimybes visiems dalykams mokyti ir mokytis;

sukurti mokymąsi skatinančią aplinką;

įtraukti tėvus į ugdymo procesą.

Mokymosi psichologijos tyrėjai teigia, kad mokymosi sėkmė priklauso nuo mokinio

motyvacijos. Roberto Marzano manymu, emocinė sritis iš esmės valdo metakognityvinę ir

9

kognityvinę sritis, kitaip tariant, jei besimokantis žmogus nėra išsiugdęs teigiamų nuostatų,

sunku tikėtis sėkmingos metakognityvinės ir kognityvinės veiklos (2 pav. ).

2 pav. „Mokymosi variklis“ (Pagal Petty, 2006).

Bendrosios ir esminės dalykinės kompetencijos (Pagrindiniai kompetencijų ugdymo aspektai 2013)

Kompetencija – tam tikros srities žinių, gebėjimų ir nuostatų visuma, įrodytas gebėjimas atlikti

užduotis, veiksmus pagal sutartus reikalavimus.

Mokyklai keliamas uždavinys padėti mokiniui išsiugdyti tiek bendrąsias, tiek dalykines kompetencijas.

Nors bendrojo ugdymo turinys programose pateikiamas gana reglamentuotai ir išlaikoma tradicinė

dalykinė sistema, akivaizdu, kad pats dalykų turinys nėra savitikslis, kad jis turi padėti mokiniams

ugdytis bendrąsias kompetencijas. Tikslaus, apibrėžto kompetencijų sąrašo nėra. Netgi tarptautiniu

mastu kiekviena šalis sudaro kiek kitokį bendrųjų kompetencijų sąrašą, o mokyklos jį interpretuoja ir

pritaiko savo mokiniams (R. Hipkins, 2006, Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija

(2005/0221(COD). Išlaikoma tik pagrindinė idėja – padėti mokiniams išmokti mokytis, įgyti asmeninę,

socialinę, kultūrinę ir kitas kompetencijas, o kompetencijų pavadinimai ir jas sudarantys elementai –

gebėjimai, nuostatos – išskiriami pagal tai, kas yra aktualu, svarbu mokiniams (Bendrosios programos,

2008, Metodinė medžiaga, 2010). Visos bendrosios kompetencijos nėra izoliuotos, jos susijusios

(3pav.). Pavyzdžiui, viena iš mokėjimo mokytis kompetencijos sudedamųjų dalių yra gebėjimas įveikti

mokymosi sunkumus, o šis gebėjimas įeina ir į asmeninės kompetencijos aprėptį.

10

3 pav. Bendrosios kompetencijos.(Metodinė medžiaga, 2010)

Vadovėlis yra priemonė ugdyti(s) esmines, dalykines ir bendrąsias kompetencijas. Norint ugdyti

kompetencijas privalu vis naujinti vadovėlius juos pritaikant dabartiniams mokinių poreikiams, nes tik

tinkama vadovėlio tekstinė ir vaizdinė medžiaga, užduotys ir klausimai, medžiagos struktūra,

informacinė sistema gali padėti mokytojui mokyti, mokiniui mokytis ir ugdyti(s) bendrąsias

kompetencijas.

Vadovėlis- tai mokymo priemonė, kuri turi atitikti Bendrosiose programose apibrėžtą ugdymo dalyko

turinio apimtį. Jame turėtų būti aiškios nagrinėjamos temos, kurios nurodytos Bendrosiose programose.

Vadovėlis yra pagalbininkas, kuris padeda ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ir vertybes, kurie yra

išskirti Bendrųjų programų ugdomosiose veiklos srityse.

Vadovėlyje pateikiama medžiaga visada turėtų padėti ugdyti Bendrosiose programose apibrėžtas

mokinių bendrąsias kompetencijas:

mokymosi mokytis: skatinti mokymosi motyvaciją, padėti planuoti, kelti tikslus ir uždavinius, suvokti

veiklos prasmingumą ir tikslingumą, tinkamai pasirinkti informacijos šaltinius, mokytis iš įvairių

informacijos šaltinių, suprasti tekstinę ir vaizdinę medžiagą, tvarkyti informaciją: rasti, atsirinkti,

sisteminti; naudotis informacinių komunikacinių technologijų teikiamomis galimybėmis, numatyti

sėkmės kriterijus, įsivertinti atliktą užduotį ar gautą rezultatą, nustatyti sėkmės ir nesėkmės priežastis ir

kt. Mokymosi mokytis kompetencijos ugdymas geografijoje - mokosi planuoti geografijos informacijos

11

šaltinių paiešką, stebėti ir tyrinėti aplinką, planuoti ir apmąstyti tyrimą, mokymosi procesą bei

rezultatus, išsikelti pamatuotus tolesnius uždavinius, pasirinkti tinkamas mokymosi strategijas ir,

įsivertinę sėkmę, tobulinti savo mokymąsi.

komunikavimo kompetenciją: sudaryti sąlygas priimti įvairią informaciją, suprasti (analizuoti, lyginti,

įsivaizduoti) žodinius ir nežodinius tekstus, interpretuoti ir vertinti informaciją, kurti tekstus ir apmąstyti

priimamus pranešimus; bendrauti atsižvelgiant į tikslą, adresatą, situaciją, Rasti, kritiškai vertinti,

apibendrinti informaciją ir tinkamai ją pateikti kitiems ir kt. Komunikavimo kompetencijos ugdymas

geografijoje - ugdantis gebėjimus orientuotis erdvėje ir žemėlapyje, skaityti geografinę informaciją,

tyrinėti aplinką, drauge mokomasi atsakingai vartoti kalbą. Mokinys siekia suprasti ir perduoti įvairaus

pobūdžio pranešimus, bendrauti atsižvelgdamas į tikslą, adresatą, situaciją, rinkti, apibendrinti ir

kritiškai vertinti informaciją, tinkamai ją pateikti kitiems.

pažinimo kompetenciją: skatinti, kad mokiniai domėtųsi naujais dalykais, kryptingai ieškotų

informacijos, atpažintų problemas, įvairiais aspektais jas nagrinėtų ir rinktųsi tinkamus sprendimo

būdus, kritiškai vertintų informaciją ir darytų pagrįstas išvadas. Pažinimo kompetencijos ugdymas

geografijoje - skirtingais geografijos erdvės lygmenimis mokomasi pažinti gamtinius ir visuomeninius

reiškinius bei procesus, stebėti ir saugiai tyrinėti aplinką, kryptingai pasirinkti ir taikyti pažinimo

metodus, nuosekliai, kritiškai mąstyti, analizuoti ir spręsti problemas, daryti pagrįstas išvadas.

socialinę kompetenciją: gerbti kitų žmonių poreikius, jausmus, įsitikinimus, teises, atsakingai atlikti

pareigas, veiksmingai bendradarbiauti tarpusavyje, spręsti konfliktines situacijas, įgyvendinti įvairias

veiklas bendruomenėje. Socialinės kompetencijos ugdymas geografijoje - Mokiniai mokosi tyrinėti

aplinkos problemas, nagrinėti įvairius geografinius šaltinius, bendrauti ir bendradarbiauti, būti aktyviu ir

atsakingu piliečiu, siekti įgyvendinti asmeninius ir visuomenei svarbius tikslus, tolerantiškai vertinti

kitus žmones, tautas ir kultūras. Prisidėti prie gamtinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimo.

iniciatyvumo ir kūrybiškumo kompetenciją: : skatinti mokinius kelti ir atsirinkti idėjas, kurti idėjų

įgyvendinimo veiksmų planą, aktyviai ir kūrybiškai veikti įgyvendinant idėjas; Iniciatyvumo ir

kūrybiškumo kompetencijos ugdymas geografijoje - mokantis apie Lietuvos, Europos ir pasaulio

regionus, kuriamos idėjos, numatomas jų įgyvendinimo planas, įgytos dalykinės žinios taikomos naujoje

situacijoje. Kūryba pripažįstama kaip įdomi, vertinga, prasmingų išgyvenimų teikianti veikla.

asmeninę kompetenciją: sudaryti sąlygas pažinti save, skatinti priimti iššūkius, didžiuotis savo

tapatybe, valdyti emocijas ir jausmus, laikytis sveiko gyvenimo principų, saugiai elgtis. Asmeninės

kompetencijos ugdymas geografijoje - tyrinėdami gamtinę ir visuomeninę aplinką, mokiniai

apmąsto bendražmogiškas vertybes, santykį su savimi ir kitais, mokosi pažinti save, įsisąmoninti

savo stiprybes ir silpnybes, ugdosi pozityvų požiūrį į sveiką gyvenseną, siekia saugiai elgtis.

Tačiau be galo svarbu, kad esminės dalykinės ir bendrosios kompetencijos būtų ugdomos integruotai.

Bendrųjų kompetencijų ugdymas yra veiksmingiausias, jei tuo pat metu yra ugdomos kelios

12

kompetencijos ir yra integruojamas į esmines kompetencijas: komunikavimo gimtąja ir užsienio

kalbomis, matematikos, gamtos mokslų ir technologijų, socialinių mokslų.

1.2. VADOVĖLIŲ STRUKTŪRA IR TURINYS

Vadovėlio medžiagą sudaro šie pagrindiniai elementai: tekstas ir netekstiniai komponentai (4 pav.).

Skiriamas pagrindinis, papildomas ir pagalbinis tekstas (5 pav.). Prie netekstinių komponentų

priskiriamos iliustracijos, informacinės nuorodos. Visi vadovėlio elementai turėtų sudaryti vieningą

visumą ir būti pritaikyti mokymui ir mokymuisi ( 7 pav.).

4 pav. Vadovėlio pagrindiniai elementai.(pagal D.D. Zujevą )

5 pav. Vadovėlio teksto struktūra.(pagal D.D. Zujevą )

Pagrindinis tekstas sudaro visą vadovėlio struktūrą. Tai yra pati svarbiausia ir informatyviausia

vadovėlio dalis. Pagrindinis tekstas yra didaktiškai ir metodiškai parengtas autorių ir suderintas tu

Bendrosiomis programomis. Čia išdėstyta pagrindinė mokymui(si) skirta medžiaga, kuri gali būti

Vadovėlis

Tekstas Netekstiniai komponentai

Vadovėlis

Tekstas Netekstiniai

komponentai

Pagrindinis Papildomas Pagalbinis

13

suskirstyta į skyrius, temas ir pastraipas. Pagrindinį tekstą dar galima skirstyti į atskiras dalis teorinis

pažintinis ir metodinis praktinis (6 pav.).

6 pav. Vadovėlio pagrindinio teksto tipai. (Pagal D.D. Zujevą, )

Teorinis pažintinis tekstas yra svarbus būtinos išmokti mokomosios informacijos šaltinis. Šis tekstas

dažniausiai atlieka vadovėlio informacinę funkciją. Jame išdėstytos esminės žinios, pagrindinės

sąvokos, dėsniai, teorijos. Metodiniam praktiniam tekstui priskiriama medžiaga, aprašanti geografinių

gebėjimų turinį, reikalavimus mokinių žinioms ir įgūdžiams, padedanti geriau išmokti mokomąją

medžiagą, ugdanti mokinių gebėjimus ir nuostatas. Vadovėlyje metodinis praktinis tekstas gali būti

pateiktas labai įvairiai: skyriaus, temos pradžioje, pabaigoje, greta pagrindinio teksto, prie iliustracijų.

Pagrindinis vadovėlio tekstas sudaro visą vadovėlio turinį, o pagalbinis tekstas jį papildo ir padeda

geriau suprasti ir įsigilinti į pagrindinį tekstą.

Papildomas tekstas, tai - grožinės, mokslinės literatūros, dokumentų, istorijos šaltinių, įdomiosios

informacijos ištraukos. Papildomu tekstu mokinys yra priartinamas prie kasdienių situacijų ne retai

vykstančių šalia jo. Papildomu tekstu neretai yra argumentuojamas pagrindinis tekstas ir kartu yra

ugdomos mokinių vertybės. Papildomas tekstas priartina mokinius prie gyvenimiškų situacijų, suteikia

pagrindiniam tekstui mokslinės argumentacijos pobūdį, ugdo mokinių vertybines nuostatas.

Papildomieji ir paaiškinamieji tekstai išplečia pagrindinio teksto pažintines galimybes, paįvairina

mokymo turinį, padeda išmokti dalyką. Papildomajam tekstui priklauso : chrestomatinė medžiaga,

grožinės ir mokslinės literatūros ištraukos, biografinės žinios, grožiniai aprašymai. Paaiškinamajam

tekstui priskiriami žodynai, literatūros išnašos, simbolių ir sutrumpinimų paaiškinimai.

Prie netekstinių komponentų priskiriamos iliustracijos, didaktiniai elementai, informacinės nuorodos.

Pagrindinis tekstas

Teorinis pažintinis tekstas Metodinis praktinis tekstas

14

7 pav. Vadovėlio bendra struktūra. (Pagal D.D. Zujevą)

Iliustracijos – elementai, grafiniais vaizdais aiškinantys, papildantys ir puošiantys tekstą. Pagal funkcijas

skiriamos mokslinės pažintinės ir meninės iliustracijos. Vadovėliuose dažniausiai naudojamos

mokslinės pažintinės iliustracijos. Pagal santykį su tekstu vadovėlio iliustracijos skirstomos į tokias

grupes: pagrindinės –iliustracijos, kurios gali pakeisti vadovėlio pagrindinį tekstą; lygiareikšmės –

iliustracijos, naudojamos greta pagrindinio teksto; aptarnaujančiosios - iliustracijos papildančios ir

konkretizuojančios vadovėlio tekstą, keliančios emocijas (Z.Kairaitis, 1997). Jos komponuojamos

įvairiai: gali būti spausdinamos tekste – tai tekstinės iliustracijos, jos numeruojamos kartu su tekstu.

Iliustracijos, spausdinamos atskirai, neįeinančios į bendrą puslapių numeraciją, vadinamos įdėtiniais

lapais. Iliustracijos gali būti spalvotos ir nespalvotos; atlikti motyvacijos, dekoracijos, informacijos

funkcijas. Iliustracijos turi padėti formuluoti išvadas, įsiminti specifinę informaciją, pritaikyti tai, kas

buvo išmokta, ugdyti kūrybinį mąstymą, mokyti spręsti problemas. Analizuojamuose vadovėliuose

iliustracijų yra labai gausu. Vadovėliuose dažniausiai naudojamos mokslinės pažintinės iliustracijos. Jos

spausdinamos tekste, numeruojamos kartu su tekstu.

Vadovėlio informacinę sistemą sudaro: turinys, pratarmė, įžanga, išvados, pabaiga, puslapio antraštė,

simboliai, bibliografinė informacija, priedai. Visos vadovėlio informacinės dalys nėra būtinos

kiekviename vadovėlyje. Svarbu, kad būtų motyvuotos ir funkcionalios.

Turinys – viena iš svarbiausių vadovėlio informacinės sistemos dalių. Jis parodo vadovėlio teksto

sandarą ir padeda greitai rasti reikiamą vadovėlio struktūros dalį. Svarbu, kad turinys aiškiai atspindėtų

vadovėlio medžiagos struktūrą, jo dalių tarpusavio priklausomybę. Taip mokiniams palengvinama

informacijos paieška.

Pratarmė – tai vadovėlio įvadinis tekstas, kuriuo dažniausia kreipiamasi į mokinius, kaip pagrindinius

vadovėlių naudotojus. Pratarmėje mokiniai supažindinami su ugdymo dalyku, kuriam skirtas vadovėlis.

Vadovėlis

Tekstas Netekstiniai

komponentai

Pagrindinis Papildomas Pagalbinis Didaktiniai

elementai

Iliustracijos Informacinės

nuorodos

15

Pratarmėje pateikiama metodinių patarimų, kaip naudotis vadovėliu, supažindinama su jo struktūrinių

dalių paskirtimi.

Įžanga (įvadinis tekstas) – skirtas jau konkrečiai mokomajai medžiagai, nuo jos prasideda mokymasis.

Joje gali būti pateikta temos ar kitos struktūrinės dalies problema, mokymo(si) tikslai, tezės, sąsajos su

kitomis vadovėlio dalimis. Įžanga parengia mokinius naujos medžiagos mokymui(si). Įvadiniai tekstai

išsiskiria puslapių spalva, juose pateikiamos ištraukos iš įvairių kūrinių, kurios parengia mokinius

naujos medžiagos mokymuisi.

Išvados – skirtos apibendrinti tam tikros vadovėlio struktūrinės dalies mokymo(si) medžiagą, glaustai

apibūdinti joje nagrinėtus klausimus. Išvados glaudžiai susijusios su įžanginiame tekste suformuluota

problema, keltais tikslais, kitais mokymo(si) siekiais. Įžanga ir išvados sudaro vadovėlio arba jo

struktūrinės dalies vientisą didaktinę bei informacinę sistemą.

Pabaiga – vadovėlio baigiamoji dalis, sietina su pratarme, kur apibendrinama mokymo(si) etapo,

koncentro arba jo dalies (klasės, semestro) pasiekimų esmė (A. Birgelytė, L. Jašinauskas, Z. Kairaitis

„Bendrojo ugdymo mokyklos vadovėlis: dalykiniai ir pedagoginiai kokybės aspektai LEU, 2013.“).

Puslapio antraštė – tai tekstinė ir grafinė informacija, pateikiama vadovėlių puslapių viršuje arba

apačioje, kairėje arba dešinėje. Paprastai tai būna vadovėlio struktūrinės dalies (skyriaus, temos)

pavadinimai, numeracija (A. Birgelytė, L. Jašinauskas, Z. Kairaitis „Bendrojo ugdymo mokyklos

vadovėlis: dalykiniai ir pedagoginiai kokybės aspektai LEU, 2013.“) .

Simboliai – tekstiniai, grafiniai ženklai, kitokių sutartinių simbolių sistema, reiškianti, žyminti tam

tikras (vienarūšes) vadovėlio medžiagos struktūrines dalis. Tam tikrose vadovėlio rubrikose

besikartojantys puslapių antraščių simboliai padeda mokiniui greičiau suvokti tam tikrą vadovėlio

struktūrinę dalį, jos funkciją.

Bibliografinė informacija – tai vadovėlyje naudotos literatūros, iliustracijų šaltinių, internetinių

tinklalapių adresų nuorodos. Kaip atskira dalis pateikiami rekomenduotinos literatūros, dokumentų ir

kitų informacijos šaltinių sąrašai. Bibliografiniai aprašai gali būti išdėstyti pagal abėcėlę, chronologine

ir sistemine tvarka. Svarbiausi reikalavimai bibliografinei informacijai – jos naujumas, aktualumas,

atitiktis mokinių poreikiams, tinkamas jos pateikimas.

Priedai – vadovėlio pabaigoje pateikiama tekstinė ar vaizdinė informacija papildanti pagrindinį tekstą ir

leidžianti pagilinti žinias, ugdytis gebėjimus, formuotis nuostatas(A. Birgelytė, L. Jašinauskas,

Z. Kairaitis „Bendrojo ugdymo mokyklos vadovėlis: dalykiniai ir pedagoginiai kokybės aspektai LEU,

2013.“) .

16

1.3. VADOVĖLIŲ METODINIAI ELEMENTAI

Informaciniai, praktiniai ir kūrybiniai mokymo ir mokymosi metodai

Vadovėlio turinys turi užtikrinti informacinių – teikiamųjų, praktinių - operacinių ir kūrybinių mokymo

ir mokymosi metodų taikymą. Kūrybiškai taikomi įvairūs metodai padeda formuoti protinius ir

praktinius mokinių gebėjimus bei įgūdžius, mokyti savarankiškai įgyti žinių, ugdyti bendrąsias ir

dalykines kompetencijas. Iš informacinių - taikomųjų metodų dažnai taikomas pasakojimo metodas.

Sėkmingą praktinių - operacinių mokymo metodų taikymą garantuoja tinkamai sudaryta praktinių

užduočių sistema vadovėlyje. Vadovėlyje pateikiami klausimai, užduotys, pratimai priskiriami prie

netekstinių jo komponentų ir padeda diegti dalyko žinias, įgūdžius bei paįvairina mokymo procesą.

Greta gali būti metodiniai nurodymai, kaip atlikti reikiamą užduotį ar pratimą, pateikta reikalinga

statistinė, tekstinė ar vaizdinė medžiaga( Z. Kairaitis, 1997) Pateikiamos užduotys turi būti orientuotos į

įvairią veiklą. Atlikdami vadovėlio užduotis, mokiniai turi užsiimti kuo įvairesne edukacine veikla:

spręsti uždavinius, atlikti eksperimentus, spręsti kryžiažodžius, rebusus. Vadovėlio mokomoji medžiaga

turi skatinti mokinius priimti sprendimus: analizuoti įvairius požiūrius, nagrinėti pateiktus klausimus,

priimti ir patikrinti prielaidas, pateikti suprantamus ir pagrįstus argumentus, kurti ir patikrinti hipotezes,

atlikti tyrimus. Užduotys, klausimai, pratimai, kiti praktiniai darbai gali būti diferencijuoti pagal jų

didaktinę paskirtį (siekiamus ugdymo tikslus), konkrečiai ją įvardinant. Pavyzdžiui, užduotys skirtos

žinių ir gebėjimų plėtojimui, kartojimui, pasiekimų įtvirtinimui, kūrybiškumui, malonumui, vertybiniam

pasaulio suvokimui, fantazijai, meninei raiškai ir panašiai. Euristinis pokalbis – kūrybinis metodas

skatinantis kritinį mąstymą, mokinių aktyvumą. Pagrindinis įrankis, naudojamas taikant šį metodą , yra

klausimas. Pagal santykį su mokamąja medžiaga klausimai gali būti atgaminamieji, mokomieji

(priežastis – pasekmė), taikomieji, vertinamieji. Pagal mokinių kognityvinės veiklos lygį klausimai

skirstomi į tikslaus atsakymo, interpretavimo, pritaikymo, analizės, sintezės, vertinimo ( 1 lentelė ).

1 lentelė

17

Klausimai pagal mokinių kognityvinės veiklos lygį

Kognityvinės

veiklos lygis

Klausimų ir užduočių turinys Užduočių ir klausimų

formavimui naudotinų

veiksmažodžių pavyzdžiai

Žinios Žino sąvokas, faktus, taisykles, veiksmus,

principus, dėsnius, teorijas struktūras.

Apibrėžti, apibūdinti, aprašyti,

atrinkti, išvardyti, pacituoti,

atkartoti, papasakoti, surasti,

surikiuoti, pavadinti

Supratimas Sugeba papasakoti, paaiškinti, pagrįsti,

interpretuoti tai, ką žino.

Apginti, apskaičiuoti, apžvelgti,

diskutuoti, iliustruoti, išplėtoti,

palyginti, numatyti, patvirtinti,

pratęsti, suklasifikuoti, susieti

Pritaikymas Žinių pritaikymas įprastose ir naujose

situacijose.

Aprašyti, atrasti, atskleisti,

modeliuoti, pademonstruoti,

panaudoti, pasirinkti, parengti

(pranešimą, pristatymą),

pritaikyti, suplanuoti, surinkti

Analizė Gebėjimas suskaidyti į mažesnes, geriau

aprėpiamas dalis ir jas nagrinėti atskirai,

ieškant organizacinių principų, tarpusavio

ryšių.

Analizuoti, apžvelgti, grupuoti,

išskirti, kritikuoti (parodyti

pliusus ir minusus), nurodyti,

nustatyti ryšį, priešpastatyti,

spręsti problemą, sugretinti,

suskaidyti, tikrinti, tyrinėti

Sintezė Gebėjimas apibendrinti, numatyti

abstrakčius ryšius ir juos parodyti, sukurti

naujus, taip pat kurti idėjas ir jas

įgyvendinti.

Apibendrinti, derinti, integruoti,

kelti hipotezes, klasifikuoti,

organizuoti, paaiškinti, padaryti

išvadas, pagrįsti, pasiūlyti,

plėtoti, prognozuoti,

suformuluoti, susisteminti

Vertinimas Gebėjimas vertinti situacijas, poreikius,

požiūrius, teiginius, pagrįsti ir daryti

sprendimus.

Apginti (teiginį, požiūrį...),

atsižvelgti, atskirti, informuoti,

įtikinti, įvertinti, kritikuoti,

nagrinėti, nustatyti vertę,

padaryti išvadą, pagrįsti,

patikrinti, rekomenduoti,

svarstyti.

Vadovėlyje neturi dominuoti į vieną kognityvinę veiklą orientuoti klausimai, ypač reikalaujantys tik

tikslių faktinių žinių. Vadovėlio mokomojoje medžiagoje turėtų būti suformuluoti į įvairią kognityvinė

veiklą orientuoti klausimai, skatinantys minčių vientisumą, apmąstymus, kūrybingumą.

Euristinio pokalbio klausimai būna aiškūs, nedviprasmiški. Tokiuose klausimuose nebūna

susidvejinimų, viename klausime dviejų. Klausimai yra tendencingi, orientuoti į atitinkamą atsakymą.

Klausimų struktūra yra aiški ir paprasta. Klausimyno pradžioje dažniausia pateikiami įdomūs ir

sudėtingi klausimai, o pabaigoje paprastesni, bet ne itin įdomūs klausimai. Euristinio pokalbio klausimai

18

yra formuluojami taip, kad aktyvintų, verstų abejoti atsakymu. Vietoje klausiamųjų žodžių vartojama

liepiamoji nuosaka: pagrįsk, paaiškink, pakartok, pasakyk paprasčiau.

Sudėtingesnių kūrybinių metodų, tokių kaip diskusijos, debatai, atvejo analizės, minčių lietus, sniego

gniūžtė, projektinė veikla, esminis komponentas – probleminė situacija. Problema – tai užduotis, kurios

sprendimo rezultato mokiniai iš anksto nežino, bet turi pakankamai žinių ir įgūdžių, kad galėtų surasti

sprendimo būdą ir atsakymą. Probleminių situacijų kūrimo prielaidos gali būti tiek vadovėlio teorinėje

medžiagoje, tiek ir užduotyse. Probleminių situacijų sprendimas susideda iš kelių etapų: problemos

sprendimo planavimas, hipotezių kėlimas, hipotezių įrodymas, problemos sprendimo patikrinimas,

problemos sprendimo siejimas su praktika. Probleminės situacijos skiriasi savo turiniu. Vadovėliuose

sudarant užduočių sistemą į tai atsižvelgiama. Pagal turinio pobūdį gali būti tokios probleminės

situacijos: netikėtumo, konfliktinės, spėjimo, neatitikimo, neigimo. Netikėtumo situacija – mokiniai

supažindinami su reiškiniais, išvadomis, faktais, kurie sukelia nuostabą, atrodo neįprasti. Konfliktinė

situacija – nagrinėjami skirtingi požiūriai, dėsningumai, pasireiškiantys skirtingomis sąlygomis.

Spėjimo situacija – iš vieno reiškinio spėjama, kaip galimas kitas panašiais dėsningumais pasižymintis

reiškinys. Neatitikimo situacija – buitinė patirtis prieštarauja mokslo dėsniams. Žaidimai yra vienas iš

aktyviųjų mokymosi metodų. Didaktinių žaidimų tikslas - perimti žinias, ugdyti bendrąsias ir dalykines

kompetencijas. Didaktinio žaidimo esmė – tinkamai atlikti tam tikras didaktines užduotis. Didaktiniai

žaidimai gali būti grupuojami pagal žaidimo turinį, pagal žaidimo priemonių savitumą, pagal didaktinę

užduotį ir jos sprendimo pobūdį. Vadovėliuose dažnai pateikiami didaktiniai žaidimai , ugdantys

bendrąsias kompetencijas. Tai žaidimai padedantys pažinti aplinką, gamtą, skatinantys iniciatyvumą ir

kūrybiškumą. Svarbūs didaktiniai žaidimai , ugdantys dalykinius gebėjimus. Didaktiniai žaidimai

priskiriami prie žaidimų pagal taisykles, todėl vadovėliuose yra pateikiamos žaidimų taisyklės ,

nurodyta, ką reikia daryti mokiniams. Tiriamojo pobūdžio projektai – tikslinga, sisteminga, ilgalaikė

veikla, pasižyminti rezultatų sklaida, jų vertinimu. Vadovėliuose yra sudarytos prielaidos mokinių

tiriamojo pobūdžio veiklai. Siūlomų projektų tematika apliepia mokinio, visuomenės poreikius, sudaro

sąlygas tobulinti: imitacinius gebėjimus, kurie skatina pakartoti įgytas žinias ar veiksmus kitoje,

analogiškai išmoktai, situacijoje; kognityvinius gebėjimus, kurie skatina pažintines galias, pertvarkant

informaciją; praktinius gebėjimus, kur dominuoja fizinė veikla; savimonės gebėjimus, kurie skatina

vykdomos veiklos prasmės supratimą, įsivertinimą.

Klausimas kaip dalykinės medžiagos loginė išraiškos forma

Klausimai skirti gauti naują informaciją atsakymo pagalba. Klausimas yra viena problemos pateikimo

formų. Klausimai pagal loginę struktūrą gali būti patikslinamieji arba Ar –klausimai ir papildantieji

arba K – klausimai. Patikslinamieji klausimai skirstomi į paprastuosius ir sudėtinius. Paprastieji

klausimai gali būti sąlyginiai ir nesąlyginiai. Sudėtiniai klausimai, tai klausiami kuriuos galima

19

išskaidyti į kelis atskirus klausimus. Jie gali būti konjunkciniai ir disjunkciniai. Konjunkciniuose

klausimuose atskiros klausimo dalys dažniausia sujungiamos žodeliu ir, o disjunkciniuose - arba.

Papildančiųjų klausimų sudėtyje vyrauja žodeliai : kur? kada? kas?. Papildantieji klausimai , taip pat

kaip patikslinamieji skirstomi į paprastuosius ir sudėtinius. Klausimai grupuojami ir pagal didaktinę

funkciją, kai orientuojamasi į klausimu suponuojamą atsakymo pobūdį. Pagal didaktinę funkciją

išskiriamos šios klausimų grupės: „taip, ne“ klausimai, konvergentiniai, divergentiniai, korektiški ir

nekorektiški, provokaciniai.“Taip, ne“ klausimai reikalauja vieno iš alternatyvos „taip“ arba „ne“

atsakymo. Šių klausimų privalumas yra tas, jog mokytojas, pasiūlęs temą pokalbiui ir bendraudamas su

klase alternatyviais atsakymais, priverčia mokinius taisyklingai formuluoti klausimus ir spręsti

problemą. Konvergentiniai klausimai reikalauja vieno teisingo atsakymo, įgytos informacijos

atgaminimo, aiškių praktinių veiksmų. Divergentiniai klausimai – į juos gali būti daug įvairių savitų

atsakymų, jie verčia samprotauti, spręsti problemas, skatina aukštesnį pažinimo lygį. Seniai žinoma, kad

geografija atsakinėja į klausimus kas? kur? kodėl? Tačiau šis klausimų sąrašas ilgėja, vis detaliau

atspindėdamas geografinio pažinimo metodologinį subtilumą (2 lentelė).

2 lentelė

Geografiniai klausimai ir juos atitinkančios pažinimo kategorijos. ( Kairaitis, 1997)

Klausimas Pažinimo kategorija

1. Kas tai yra?

2. Kur tai yra?

3. Kaip tai atrodo?

4. Kas ten yra?

5. Kodėl ten yra?

6. Kaip tai keičiasi?

7. Koks to poveikis?

8. Koks su tai mūsų santykis?

9. Kaip tai galima panaudoti?

10. Kas tai yra tai?

Pavadinimas

Padėtis

Vaizdinys

Sudėtis

Priežastis

Dinamika

Efektas

Afektas

Reikšmė

Esmė

Šiuo metu ryškėja geografinio požiūrio į aplinkos objektus ir reiškinius nuosekli sistema nuo daiktų

konkretaus įvardijamo iki filosofinio apibendrinimo.

20

2.VADOVĖLIŲ UŽDUOČIŲ IR KLAUSIMŲ TYRIMO METODOLOGIJA

2.1. BENDROJO UGDYMO PAKOPOS IR TIRIAMŲ VADOVĖLIŲ TRUMPAS

APIBŪDINIMAS

Vadovėliai kuriami tam, kad mokymas ir mokymasis taptų lengvesnis, todėl labai svarbu, kad

vadovėlyje pateikta medžiagą būtų glausta, svarbi ir struktūrizuota. Mokiniai turi aiškiai suprasti, kokia

mokymosi svarbą ir ką autorius vienoje ar kitoje temoje nori mokiniui perteikti. Be vadovėlio

medžiagos taip pat labai svarbu, kad užduotys ir klausimai būtų aiškiai suformuluoti, kad mokinys

suprastų, ko iš jo reikalaujama. Vadovėliai rengiami atsižvelgiant į daug švietimo ir mokslo ministerijos,

kalbos komisijų ir bendrųjų programų reikalavimus. Švietimo aprūpinimo standartuose bendrojo

ugdymo dalyko vadovėlis apibrėžiamas kaip priemonė, „[...] kuri padeda mokiniams siekti konkretaus

ugdymo tarpsnio ar klasės, ugdymo srities, integruoto kurso, dalyko bendrojoje programoje, dalyko

modulyje ar mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, pritaikytoje programoje apibrėžtų

pasiekimų, stiprinti motyvaciją mokytis, skatinti aktyvų ir savarankišką mokymąsi ir kritinį mąstymą“

(Švietimo aprūpinimo standartai, 2011).

Geografija – vienas labiausiai integruotų mokomųjų dalykų mokykloje. Geografija atskleidžia

mozaikinio pasaulio gamtos ir visuomenės vientisumą, erdvines civilizacijų ir kultūrų sąsajas, gamtos ir

visuomenės savitarpio priklausomybę, jų raidos ir išlikimo klausimus. Ugdomos asmens nuostatos

skatina solidarumą, rezultatyvų kultūrų dialogą ir tarptautinį bendradarbiavimą, padeda plėtoti visų

rasių, tautų, religinių bendruomenių tarpusavio supratimą, toleranciją ir draugystę, norą konstruktyviai

spręsti kylančias vietos bendruomenių, šalių, pasaulio problemas. Puoselėjamas mokinių nusiteikimas ir

gebėjimas kompetentingai naudotis geografijos žiniomis ir įgūdžiais asmeniniame, profesiniame ir

visuomeniniame gyvenime.

Pagrindinis geografijos ugdymo tikslas - Plėtoti mokinių geografinį pasaulėvaizdį, skatinti domėtis savo

ir kitų šalių gamtos bei visuomenės įvairove, plėsti geografijos žinias ir supratimą, padėti ugdytis

socialinę kompetenciją ( Bendrosios ugdymo programos).

Siekdami geografijos dalyko tikslo, mokiniai :mokosi orientuotis gamtinėje ir visuomeninėje aplinkoje,

naudoja kartografijos kūrinius kaip patikimus informacinius šaltinius; renka ir analizuoja įvairiuose

informaciniuose šaltiniuose pateikiamą informaciją ir kritiškai ją vertina; domisi Lietuvos, kitų šalių

gamtos ir visuomenės įvairove; įvairia geografine veikla aktyviai tiria savo ir kitų kraštų gamtinę ir

visuomeninę aplinką, susipažįsta su ja.

Pagrindinio geografijos ugdymo struktūra

Programoje ugdymo turinys pateiktas koncentrais: 5–6, 7–8, 9–10 klasės (3 lentelė). Kiekvieno

koncentro turinį sudaro santykinai atskirtos, bet ugdymo procese integruojamos šios veiklos sritys:

21

orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje – aprašomi mokinių gebėjimai orientuotis geografinėje

erdvėje, vietovės planuose ir žemėlapiuose, suvokti juose esančius objektus;

geografinės informacijos skaitymas – aprašomi mokinių gebėjimai skaityti, analizuoti, suvokti,

kritiškai vertinti ir interpretuoti geografinės informacijos šaltinius, perteikti geografinę

informaciją rašytine, vaizdine ir garsine forma;

regionų pažinimo raiška – aprašomi mokinių gebėjimai pažinti Lietuvos ir pasaulio regionų

geografines sąlygas, specifinius erdvinės struktūros bruožus, gamtinės ir visuomeninės aplinkos

reiškinius ir dėsningumus;

aplinkos pažinimas ir tyrimai – aprašomi mokinių gebėjimai atlikti geografinius aplinkos

stebėjimus ir tyrimus, formuluoti hipotezes, rinkti duomenis, atlikti įvairius matavimus ir

skaičiavimus, ieškoti sprendimo būdų, daryti išvadas ir vertinti gautus rezultatus.

Atsižvelgiant į mokinio patirtį, žinias ir gebėjimus, geografijos supratimo augimą, kiekvieno koncentro

turinys nagrinėjamas lokalioje, regiono ir globalioje geografinėje erdvėje.

Integravimo galimybės. Siekiant tolygiai ir aktyviai įtraukti mokinius į mokymosi procesą,

bendradarbiaujama su kitų mokomųjų dalykų – istorijos, ekonomikos ir verslumo, matematikos,

biologijos, chemijos, informacinių technologijų ir kt. – mokytojais.

Geografijos ugdymo turinys glaudžiai siejasi ir su integruojamosiomis programomis: darnaus

vystymosi, verslumo, pilietiškumo ir kt. Derinant geografijos programos tikslus su integruojamųjų

programų tikslais, turiniu ir metodologija, parenkami integruotam ugdymui tinkami metodai (pvz.,

projektai, meninė raiška, tyrimai), mokomoji medžiaga siejama su gyvenimo aktualijomis. (Pagrindinio

ugdymo geografijos programa 6-10 klasėms).

3 lentelė

Mokinių gebėjimų raida (Bendrosios ugdymo programos, 2008).

Veiklos sritis 5–6 klasės 7–8 klasės 9–10 klasės

Orientavimasis

erdvėje ir

žemėlapyje

Remiantis aplinkos

požymiais, orientuotis

savo gyvenamojoje

vietovėje.

Elementariai orientuotis

žemėlapyje ir gaublyje.

Naudojantis vietovės planu,

gebėti orientuotis vietovėje.

Naudojantis bendraisiais ir

teminiais žemėlapiais,

orientuotis lokalioje ir

globalioje geografinėje

erdvėje.

Nustatyti objektų geografinę

padėtį.

Naudojantis vietovės planu,

savarankiškai gebėti orientuotis

vietovėje.

Naudojantis įvairaus turinio ir

mastelio žemėlapiais,

orientuotis visose trijose

geografinėse erdvėse(lokalioje, regio

no, globalioje).

Nustatyti ir apibūdinti objektų

gamtinę, ekonominę ir politinę

geografinę padėtį.

22

3 lentelės tęsinys

2. Geografinės

informacijos

skaitymas

Atpažinti geografinės

informacijos

šaltinius ir jais naudotis.

Gebėti perskaityti

įvairiuose šaltiniuose

pateikiamą geografinę

informaciją.

Atrinkti geografinės

informacijos šaltinius, jais

savarankiškai naudotis

nurodyta tema. Tinkamai

atsirinkti ir klasifikuoti

informaciją.

Naudotis įvairiais

geografinės informacijos

šaltiniais, lyginti ir analizuoti

reiškinius, procesus,

vykstančius atskiruose

žemynuose ir vandenynuose.

Apibendrinti informaciją ir ją

perteikti kitiems.

Savarankiškai atsirinkti,

skaityti, analizuoti ir kritiškai

vertinti patikimumo ir

informatyvumo požiūriu įvairius

geografinės informacijos

šaltinius. Jais naudojantis,

aiškinti gamtinius, socialinius,

ekonominius, politinius

reiškinius, procesus,

vykstančius Lietuvos, Europos

ir pasaulio erdvėje.

Apibendrinti informaciją ir

įvairiomis formomis perteikti ją

kitiems.

2. Regionų

pažinimo

raiška

Bendrais bruožais

apibūdinti žemynus kaip

stambiausius

regionus, nurodyti po 2–

3 jų ypatumus. Naudotis

mokytojo pasiūlytais

geografijos

pažinimo būdais.

Tinkamai vartoti

šio koncentro geografijos

sąvokas.

Naudojantis geografinės

informacijos šaltiniais,

apibūdinti įvairių regionų

gamtinius ir socialinius

aplinkos elementus, mokytis

rasti jų ryšius.

Lyginti regionus, rasti

panašumų ir nustatyti jų

skirtumus, paaiškinti

priežastis, daryti išvadas.

Tinkamai vartoti šio

koncentro geografijos sąvokas.

Naudojantis geografinės

informacijos šaltiniais, skirti

regionus, nurodyti jų

savitumus, ieškoti Lietuvos,

Europos ir kitų pasaulio

regionų gamtinių ypatumų,

socialinių ir ekonominių

sanklodų panašumų ir

skirtumų, mokytis spręsti

problemas ir daryti išvadas.

Tinkamai vartoti šio koncentro

geografijos sąvokas.

3. Aplinkos

pažinimas i

r tyrimai

Pažinti, identifikuoti

gamtinius ir socialinius

aplinkos objektus.

Atlikti paprastus

aplinkos tyrimus

ir nesudėtingus

skaičiavimus vietovės

planuose.

Tobulinti įgūdžius

dirbant grupėje, klasėje ir

artimiausioje

savo aplinkoje.

Stebint aplinką ir atliekant

tyrimus, mokėti naudotis

paprasčiausiais prietaisais ir

geografinės informacijos

šaltiniais. Atlikti skaičiavimus

vietovės planuose ir

žemėlapiuose. Tobulinti

įgūdžius dirbant individualiai

ir grupėje; klasėje ir

aplinkoje. Paaiškinti atlikto

tyrimo rezultatus, jausti

atsakomybę už savo indėlį

atliekant darbą.

Atliekant stebėjimus ir tyrimus,

naudotis įvairiais geografinės

informacijos šaltiniais.

Savarankiškai suplanuoti ir

atlikti gamtinius, socialinius ir

ekonominius stebėjimus,

tyrimus, mokytis pasirinkti

metodus ir būdus, tyrimų

priemones, spręsti problemas,

daryti išvadas. Gautus

rezultatus įvairiomis formomis

perteikti kitiems. Paaiškinti

atlikto tyrimo pranašumus ir

trūkumus, jausti atsakomybę

už atlikto darbo rezultatus.

Geografijos vadovėliai 7 ir 8 klasei. Serijos Šok ir Žemė

Geografijos vadovėlių 7 ir 8 klasei komplektai parengti pagal atnaujintas Bendrąsias programas.

Komplektai atitinka serijų „Šok" ir „ Žemė“ vadovėlių komplektų struktūrą.

23

Perteikiant geografijos dalyko mokomąją medžiagą, vadovėliuose laikomasi aiškios

schemos. Pirma, pateikiama medžiaga yra koncentruota, moksliškai pagrįsta ir šiuolaikiška. Antra, ji yra

suprantama ir siejama su mokinių patirtimi bei aktualiais socialiniais ir kultūriniais

poreikiais. Trečia, mokomoji medžiaga ir užduotys yra diferencijuotos. Ketvirta, ji papildo kitų

mokomųjų dalykų (istorijos, gamtos mokslų, matematikos ir kt.) informaciją ir ją savaip interpretuoja.

Atsižvelgiant į septintokų ir aštuntokų amžiaus ypatybes, vadovėlių medžiagą stengiamasi perteikti

konkrečiai, vaizdingai ir suprantamai. Mokiniai skatinami vadovėliuose savarankiškai ieškoti atsakymų

į jiems kylančius klausimus, mąstyti, būti aktyvūs, diskutuoti, pasakoti, kurti ir interpretuoti. Vadovėlių

turinys siekia kompleksiškai ir tolygiai aprėpti Bendrojoje geografijos programoje numatytas keturias

svarbiausias pažinimo sritis: geografinį pažinimą, gamtinę geografiją, visuomeninę

geografiją ir regioninę geografiją. Kiekvienai pamokai skiriama viena ar dvi atlankos, kuriose pamokos

medžiaga išdėstoma tolygiai, tad mokiniai gali dirbti sistemingai. Pagrindinė mokomoji medžiaga

(teorija), papildoma ir konkretinama žemėlapiais, schemomis, diagramomis ir kita iliustracine medžiaga.

Pamokos medžiagą įtvirtinti padeda Klausimai ir užduotys. Tai praktinės, kūrybinės ir mokinių

pasiekimų įvertinimo užduotys, kuriomis siekiama sukurti aktyvų mokinių santykį su anksčiau pateikta

vadovėlių medžiaga.

Geografijos vadovėliai ”Šok“ 7 ir 8 klasei, parengti pagal Bendrąsias programas, toliau padeda

mokiniams gerinti jau įgytas geografijos žinias, ir suteikia galimybę išmokti kažką naujo. 7 klasėje

mokiniai mokosi apie tolimiausias planetos vietas, apie Ameriką, Afriką, Australiją, Antarktidą, Atlanto

vandenyną, o mokydamiesi 8- oje klasėje, mokiniai gilina žinias ir supratimą apie didžiausią planetos

žemyną Euraziją, stengiasi suvokti ir išmokti Europos ir Azijos ribas.

Mokydamiesi iš šių vadovėlių mokiniai ne tik gilina geografijos žinias, sužino daug naujų dalykų, bet

taip pat mokiniai mokami taisyklingai kalbėti, sklandžiai reikšti mintis, diskutuoti, kūrybiškai atlikti

praktines užduotis ir bendradarbiauti.

Sudėtingesnes praktines užduotis mokiniams siūloma atlikti naudojantis Mokymosi žingsniais. Taip ne

tik tobulinami mokymosi įgūdžiai, suvokiamas geografijos integralumas, bet ir įgyjama žinių ir

gebėjimų, kuriuos mokiniai galės pritaikyti per kitų dalykų pamokas. Pagrindinė dalis - tai yra

didžiausia savo apimtimi vadovėlyje perteikiamos medžiagos struktūrinė dalis. Kiekvienai pamokai

skirtą medžiagą (arba temą) sudaro kelios dalys, dažnai vadinamos poskyriais. Tai mokiniams padeda

suvokti nagrinėjamos temos esminius dalykus.

Apibendrinimas - kitaip glaustos išvados, pateiktos kiekvienos temos pabaigoje (vadovėliai „ Šok“)

arba skyriaus pabaigoje (vadovėliai „Žemė“). Čia rašomos svarbiausios temos arba skyriaus mintys,

kurias turi suprasti ir gebėti pagrįsti mokiniai.. Apibendrinimas skatina mokinius apmąstyti mokymosi

veiklą ir padeda įsivertinti.

24

Skyriaus įvadas - kiekvienas vadovėlio skyrius turi trumpą įvadą. Šiose atlankose pateikiami trumpi

įvairaus pobūdžio literatūros tekstai, atitinkantys skyriaus temą.

Pamoka - čia pateikiama pagrindinė mokomoji medžiaga.

Teorinė medžiaga – tai pagrindinis pamokos tekstas, kuriame sudėtingesnės geografinės sąvokos yra

paryškintos. Kai kurias sąvokas mokiniai gali rasti žodynėlyje, vadovėlio pabaigoje. Pagrindinė

mokomoji medžiaga kiekvienoje pamokoje išskirta į skyrius, arba tiesiog pastraipas.

Iliustracijos – vaizdinė pamokos informacija, kuri papildo tekstą ir yra skirta darbui pamokoje.

Iliustracijas sudaro: schemos, kartoschemos, žemėlapiai, diagramos, paveikslėliai, nuotraukos.

Kiekvienoje temoje yra skyrelis „Tai įdomu“ arba „ Žvilgsnis iš arčiau“. Ši kiek netradicinė informacija

papildo pamokos medžiagą, skatina smalsauti, susimąstyti. Mokiniai, kurie geografijos mokysi pagal

„Šok" ir „ Žemė“ serijų vadovėlius nenuobodžiauja: kelia mokymosi uždavinius, analizuoja

informatyvią vaizdinę medžiagą, daro išvadas ir atlika įdomias praktines užduotis.

2.2.TYRIMO TEORINĖS PRIELAIDOS IR ETAPAI

Metodologija apibūdinama kaip teorija, nagrinėjanti mokslinio pažinimo procesą, principus, metodus

bei mokslinio tiriamojo darbo procedūras (Luobikienė, 2010).

Tyrimo metodologijoje pagrindžiamos vykdomo tyrimo teorinės prielaidos, struktūra, procedūros, dar

kitaip vadinamas, tyrimo dizainas. Šiame darbe buvo remtasi metodinėmis priemonėmis, skirtomis

mokslinių tyrimų planavimui, vykdymui ir rašto darbų rengimui ( Bitinas, 2006; Bitinas ir kt., 2008;

Kardelis, 2002; Tidikis, 2003; Žydžiūnaitė, 2006, 2007 ).

Rengiant darbą buvo atsižvelgiama ir laikomasi tokių vadovėlio rengimo metodologinių principų:

Integralumo – vadovėlio medžiaga suderinta su kitų vadovėlių, naudojamų bendrojo ugdymo procese,

turiniu.

Sistemingumo – vadovėlis sudaromas remiantis pasirinktais aiškiais didaktiniais principais, turi aiškią

loginę sistemą, pateikiama tikslinė medžiaga, reikalinga numatytoms kompetencijoms įgyti.

Kontekstualumo – vadovėlio medžiaga turi atitikti bendrųjų ugdymo programų kontekstą.

Prasmingumo – medžiaga pateikiama taip, kad jos prasmingumą mokinys jaustų dabar ir čia, o ne

neapibrėžtoje ateityje. Įgyvendinant šį principą, svarbu problemiškai pateikti šiuolaikišką medžiagą,

stengtis sudaryti tikras gyvenimo situacijas, skatinančias mokinius kūrybiškai mąstyti ir veikti.

Prieinamumo – atsižvelgiama į mokinių patirtį, žinias, gebėjimus.

Lankstumo – numatyta vadovėlio atnaujinimo galimybė: vadovėlis parengtas taip, kad jį būtų nesunku

priderinti prie ugdymo(si) veiklos..

25

Aiškumo – vadovėlio žodinis tekstas yra aiškus, tikslus, glaustas, logiškas, atitinka taisyklingos kalbos

reikalavimus ir pagrindinius terminologijos principus. Vadovėlio grafinis sprendimas (šriftas,

pastraipos, spalvos, simboliai) padeda išryškinti esminius dalykus, atskiria juos nuo antraeilių detalių.

Vaizdumo – vadovėlio tekstas yra visą informaciją teikianti medžiaga: žodinė ir vaizdinė. Vadovėlyje

tikslingai derinamos žodinė ir vaizdinė (paveikslėliai, nuotraukos, lentelės, schemos, diagramos ir t.t.)

informacija. Žodinis tekstas vaizdu pratęsiamas ir plėtojamas..

Tyrimo organizavimo etapai

Pirmajame tyrimo etape (2013 m. sausio – 2013 balandžio mėn.), tyrimo koncepcijos formavimas:

apsvarstytas klausimo reikšmingumas teoriniu ir praktiniu požiūriu, numatytos tyrimo klausimo

studijavimo galimybės, apsvarstyti ištekliai, rinkta ir nagrinėta mokslinė literatūra bei internetinė

medžiaga. Remiantis užsienio ir Lietuvos mokslininkų ir pedagogų atliktais tyrimais bei pasiūlymais,

atlikta pedagoginių, psichologinių bei didaktinių terminų sampratos analizė.

Antrajame tyrimo etape (2013 m. balandžio – 2013 m. birželio mėn.) tikslinta mokslinė problema,

tyrimo objektai, tyrimo uždaviniai, kurta tyrimo metodika.

Trečiajame tyrimo etape (2013 m. rugsėjo - 2013 m. spalio mėn.) rinkti iš įvairių bibliotekų serijų „

Šok“ ir „Žemė“ geografijos vadovėliai, skirti septintoms ir aštuntoms, bendrojo lavinimo mokyklų,

klasėms. Atliktas vadovėlių užduočių ir klausimų tyrimas, pildyta „Microsoft Excel“ programa

sudaryta lentelė (1 priedas).

Ketvirtajame tyrimo etape (2013 m. lapkričio – 2014 m. vasario mėn.) atliktas tyrimo metu surinktų

duomenų apdorojimas bei statistinė analizė. Atliekant vadovėlių klausimų ir užduočių statistinę analizę

buvo remtasi geografijos dalyko bendrųjų ugdymo programų nuostatomis.

Penktajame tyrimo etape (2014 m. kovo – 2014 m. gegužės mėn.) parengtas magistrinio darbo tekstas,

pateikiami tyrimo rezultatai, formuluojamos išvados ir rengiamos praktinės rekomendacijos. Detalesnis

magistrinio darbo tyrimo dizainas pateiktas 8 paveiksle.

26

8 pav. Tyrimo dizainas

I etape analizuota mokslinė literatūra bei internetinė medžiaga, susijusi su didaktinių,

pedagoginių bei psichologinių terminų sampratomis. Išanalizuota geografijos ugdymo

programų struktūra bei išskirtos pagrindinės vadovėlių struktūrinės dalys ir metodiniai

elementai.

Vadovėlių funkcijų

realizavimas per

bendrąsias kompetencijas

kompetencijaskompetancijas

Vadovėlių struktūra ir

turinys

Vadovėlių metodiniai

elementai

II etape tikslinta mokslinė problema, tyrimo objektai, tyrimo uždaviniai, kurta tyrimo

metodika.

III etape atliktas vadovėlių klausimų ir užduočių tyrimas, pildyta kompiuterine programa

„Microsoft Excel“ sukurta lentelė.

Kompiuterine programa „Microsoft

Excel“ kuriama klausimų ir užduočių

tyrimo lentelė Naudojantis sukurta lentele, atliekamas

klausimų ir užduočių tyrimas

IV etape atliktas tyrimo metu surinktų duomenų apdorojimas bei rezultatų statistinė analizė.

Tyrimo duomenų apdorojimas,

analizavimas Tyrimo rezultatų apibendrinamas ir įvertinimas

pagal atitikimą bendrųjų programų nuostatoms.

V etape parengtas magistrinio darbo tekstas, pagal tyrimo rezultatus formuluojamos darbo

išvados, rengiami pasiūlymai ir rekomendacijos.

27

2.3 TYRIMO OBJEKTŲ ATRANKA IR DUOMENŲ ANALIZĖS METODAI

Darbe buvo minėta (2.2. skyrelyje), jog tyrimas buvo vykdomas dviem etapais:

vadovėlių turinio bei vadovėlių užduočių ir klausimų didaktinė analizė.

Tyrimui buvo pasirinkta serijų „Šok“ ir „ Žemė“ geografijos vadovėlių, skirtų bendrojo ugdymo 7 – 8

klasių koncentrui, klausimai ir užduotys. Užduočių tyrimo metu atlikta serijos „Šok “ ir „Žemė“

geografijos vadovėlių, skirtų 7 ir 8 klasėms, didaktinė analizė. Vadovėliuose „Žemė“ buvo

išanalizuotos 763 užduotys. Iš jų 7 klasei skirtuose vadovėliuose buvo išanalizuota 405 užduotys, o 8

klasei skirtuose vadovėliuose – 358 užduotys. Vadovėliuose „Šok“ buvo išanalizuota 641 užduotis. Iš

jų 7 klasei skirtuose vadovėliuose buvo išanalizuota 333 užduotys, o 8 klasei skirtuose vadovėliuose –

308 užduotys. Atliekant vadovėlių užduočių didaktinę analizę buvo pildytos kompiuterine programa

Microsoft Excel sudarytos lentelės (1 priedas). Lenteles sudarė 5 skyriai, kurie suskaidyti į smulkesnius

poskyrius. Buvo išnagrinėti visi geografijos vadovėlių „Šok“ ir „Žemė“, skirtų 7 – 8 klasių koncentrui,

klausimai ir užduotys pagal skyrių ir poskyrių temas.

Vadovėlio užduočių analizės teminė struktūra:

Ugdomosios veiklos sritys:

1. Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje:

1. 1. Gebėjimas orientuotis aplinkoje (patalpoje, horizonto erdvėje);

1. 2. Gebėjimas orientuotis plane ir žemėlapyje (kartotopografija. GIS technologija);

1. 3. Darbas su žemėlapiu išgaunant informaciją;

2. Geografinės informacijos skaitymas;

2. 1. Informacijos tekste radimas, analizavimas, lyginimas;

2. 2. Teksto visumos supratimas, aiškinimas, interpretavimas;

2. 3. Informacijos perdavimas rašytine, sakytine, vaizdine ir garsine forma;

3. Regionų pažinimo raiška;

3. 1. Lietuvos pažinimas;

3. 2. Europos pažinimas;

3. 3. Pasaulio regionų pažinimas;

3. 4. Lietuvos, Europos ir pasaulio regionų pažinimas;

4. Aplinkos pažinimas ir tyrimai;

4. 1. Stebėjimas ir tyrimas, informacijos rinkimas;

4. 2. Darbų pristatymas ir vertinimas.

28

Vadovėlių užduočių tinkamumas ugdytis kognityvinius gebėjimus ir nuostatas.

1. Žinios ir supratimas

2. Taikymas tipiškose situacijose;

3. Taikymas sprendžiant problemas;

4. Nuostatos, vertybės;

5.Užduočių atlikimo forma/ technika.

Užduočių pateikimo vieta.

1. Temoje;

2. Temos pabaigoje;

3. Skyriaus pabaigoje;

4. Vadovėlio pabaigoje.

Užduočių sąsajos su vadovėlio medžiaga.

Užduotys klausimai susiję su vadovėlio:

1. Tekstu;

2. Tekstu ir/ arba:

2. 1. Papildoma medžiaga;

1.2. Žemėlapiu, atlasu;

2. 3. Statistine medžiaga, lentelėmis, diagramomis, grafikais;

2. 4. schemos;

2. 5. iliustracijos;

2. 6. blokdiagramos, profiliai;

2. 7. keliais netekstiniais elementais;

2.Nesusijusios su vadovėlio medžiaga.

Geolygmenis.

1.Lokalinis;

2.Nacionalinis;

3.Regioninis;

4.Globalinis;

5.Keli lygmenys.

Tyrimo metu surinktų duomenų apdorojimas bei statistinė analizė.

Atlikus vadovėlių užduočių ir klausimų tyrimą bei užpildžius Microsoft Excel lentelę gauti duomenys

buvo apdorojami, analizuojami. Vadovėlių užduočių ir klausimų tyrimo rezultatai buvo apibendrinami,

lyginami ir įvertinami pagal jų atitikimą bendrųjų programų nuostatoms. Tyrimo rezultatai buvo

peržiūrimi ir pateikiama kiekybinė bei kokybinė jų analizė.

29

3.VADOVĖLIŲ KLAUSIMŲ IR UŽDUOČIŲ TYRIMO REZULTATAI

Užduočių tyrimo metu atlikau serijos „Šok “ ir „Žemė“ geografijos vadovėlių, skirtų 7 ir 8 klasėms,

didaktinę analizę. Vadovėliuose „Žemė“ išanalizavau 763 užduotis. Iš jų 7 klasei skirtuose

vadovėliuose buvo išanalizuota 405 užduotys, o 8 klasei skirtuose vadovėliuose – 358 užduotys.

Vadovėliuose „Šok“ išanalizavau 641 užduotį. Iš jų 7 klasei skirtuose vadovėliuose buvo išanalizuota

333 užduotys, o 8 klasei skirtuose vadovėliuose – 308 užduotys. Atlikto tyrimo duomenis apskaičiavau

ir gautus rezultatus pateikiau diagramų metodu šiame darbo skyriuje.

3.1.VADOVĖLIŲ TYRIMO REZULTATŲ PAGAL ATSKIRAS UŽDUOČIŲ GRUPES

ANALIZĖ

3.1.1. Užduočių analizė pagal ugdomosios veiklos temines sritis

Pirmasis skyrius, pagal kurį atlikau užduočių didaktinę analizę, tai ugdomosios veiklos sritys.

Ugdomosios veiklos sritys skiriamos į keturias dalis: orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje, geografinės

informacijos skaitymas, regionų pažinimo raiška bei aplinkos pažinimas ir tyrimai.

Žemiau pateikiami vadovėlių užduočių analizės pagal ugdomosios veiklos sritis rezultatai.

Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje

Septintų ir aštuntų klasių mokiniai šioje veiklos srityje ugdo(si) gebėjimus naudojantis vietos planu

orientuotis vietovėje, naudojantis bendraisiais ir teminiais žemėlapiais orientuotis lokalioje ir globalioje

geografinėje erdvėje.

9 pav. Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje. Vadovėlis „Žemė“ 7 klasė I dalis.

Pirmoji diagrama (9 pav.) skirta septintos klasės vadovėlio „Žemė“ pirmos dalies užduočių analizei

pagal ugdomosios veiklos sritį orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje. Iš diagramos matyti, kad didesnė

dalis išanalizuotų užduočių (113) yra skiriamos ugdyti gebėjimą orientuotis aplinkoje. Darbui su

30

žemėlapiu išgaunant informaciją yra skiriama 72 užduotys. Mažiausia užduočių skiriama ugdyti

gebėjimą orientuotis plane ir žemėlapyje.

10 pav. Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje. Vadovėlis „Žemė“ 7 klasė II dalis.

Ši diagrama (10 pav.) skirta septintos klasės vadovėlio „Žemė“ antros dalies užduočių analizei pagal

ugdomosios veiklos sritį orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje. Iš diagramos duomenų galima teigti, kad

šiame vadovėlyje yra mažiau užduočių, skirtų orientavimuisi erdvėje ir žemėlapyje (81) nei pirmoje šio

vadovėlio dalyje (193). Iš gautų rezultatų matyti, kad vadovėlio užduotys labiau orientuotos į darbą su

žemėlapiais ir planais, nei į gebėjimų orientuotis aplinkoje ugdymą (0).

11 pav. Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje. Vadovėlis „Žemė“ 8 klasė I dalis.

Trečioji diagrama (11 pav.) skirta aštuntos klasės vadovėlio „Žemė“ pirmos dalies užduočių analizei

pagal ugdomosios veiklos sritį orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje. Iš diagramos matyti, kad

daugiausia užduočių šiame vadovėlyje skiriama darbui su žemėlapiu išgaunant informaciją (35).Nors ir

mažai, bet yra užduočių skirtų ugdyti gebėjimą orientuotis plane ir žemėlapyje.

31

12 pav. Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje. Vadovėlis „Žemė“ 8 klasė II dalis.

Diagrama (12 pav.) skirta aštuntos klasės vadovėlio „Žemė“ antros dalies užduočių analizei pagal

ugdomosios veiklos sritį orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje. Šiame vadovėlyje daugiau užduočių

skiriama darbui su žemėlapiu išgaunant informaciją (61). Mažiausia užduočių yra susijusių su gebėjimu

orientuotis aplinkoje.

13 pav. Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje. Vadovėliai „Žemė“ 7 ir 8 klasė.

Ši diagrama (13 pav.) skirta apibendrinti vadovėlių „ Žemė“ užduočių analizei pagal ugdomosios

veiklos sritį orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje. Iš bendros diagramos matyti, kad daugiausia užduočių

vadovėliuose „ Žemė“, skirtuose 7 ir 8 klasei, yra orientuota į darbą su žemėlapiu išgaunant informaciją

(207), o mažiausia – į gebėjimą orientuotis plane ir žemėlapyje.

32

14 pav. Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje. Vadovėlis „ Šok“ 7 klasė I dalis.

Šioje diagramoje (14 pav.) atsispindi septintos klasės vadovėlio „Šok“ pirmos dalies užduočių

analizės pagal ugdomosios veiklos sritį orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje rezultatai. Iš diagramos

galima teigti, kad šiame vadovėlyje didesnė dalis užduočių ( 62 ) yra skirtos ugdyti gebėjimą orientuotis

plane ir žemėlapyje. Mažiausia užduočių yra skiriama orientavimuisi aplinkoje ( 17 ). Antroje dalyje

vadovėlio „Šok“ skirto 7 klasei, atliekant analizę, rasta užduočių skirtų darbui su žemėlapiu ( 38 ), bet

nėra užduočių susijusių su orientavimusi aplinkoje bei palne ir žemėlapyje.

15 pav. Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje. Vadovėlis „ Šok“ 8 klasė I dalis.

Iš šios diagramos (15 pav.) galima spręsti, kad 8 klasės vadovėlio I dalyje daugiau užduočių yra

susijusių su žemėlapiu išgaunant informaciją ( 50 ). Tai yra mokiniai, dirbdami su žemėlapiu, turi

nustatyti padėtį, paplitimo ir išsidėstymo ypatumus, surasti tam tikrų geografinių objektų, reiškinių ir

procesų skirtumus bei pamašumus. Rasta tik viena užduotis, susijusi su orientavimusi aplinkoje.Antroje

šio vadovėlio dalyje išlieka panašus užduočių pasiskirstymas pagal orientavimąsi erdvėje ir žemėlapyje.

33

Daugiau užduočių šiame vadovėlyje, kaip ir pirmoje dalyje, skiriama darbui su žemėlapiu išgaunant

informaciją ( 46 )

.

16 pav. Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje. Vadovėliai „Šok“ 7 ir 8 klasė.

Diagrama (16 pav.) skirta apibendrinti vadovėlių „ Šok “ užduočių analizei pagal ugdomosios veiklos

sritį orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje. Iš bendros diagramos matyti, kad daugiausia užduočių

vadovėliuose „ Šok“, skirtuose 7 ir 8 klasei, yra orientuota į darbą su žemėlapiu išgaunant informaciją

(148 ), o mažiausia – į gebėjimus orientuotis aplinkoje (18 ).

17 pav. Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje. Vadovėliai „ Žemė“ ir „ Šok“

34

Apibendrinant užduotis ir klausimus susijusius su šia ugdomąja veikla (17 pav.), galima teigti, kad

didesnė užduočių vadovėliuose „ Šok“ ir „ Žemė“ dalis yra skirta darbui su žemėlapiu išgaunant

informaciją. Bendrosiose ugdymo programose yra teigiama, kad mokiniai dirbdami su žemėlapiais

mokosi nustatyti geografines koordinates ir geografinę padėtį, skaičiuoti atstumus ir laiko juostų

skirtumus. Su šiomis ir panašiomis veiklomis vadovėliuose „ Žemė“ susijusių užduočių rasta 207, o

vadovėliuose „ Šok“ – 148 užduotys.

Geografinės informacijos skaitymas

Vykdydami šią veiklą 7 – 8 klasių mokiniai turi gebėti atrinkti geografinės informacijos šaltinius , jais

savarankiškai naudotis nurodyta tema. Mokiniai turi ugdyti gebėjimus tinkamai atsirinkti ir klasifikuoti

informaciją, naudotis įvairias geografinės informacijos šaltiniais, lyginti ir analizuoti reiškinius ir

procesus, vykstančius atskiruose žemynuose ir vandenynuose. Be to, jie turi gebėti apibendrinti

informaciją ir ją pateikti kitiems.

18 pav. Geografinės informacijos skaitymas. Vadovėlis „Žemė“ 7 klasė I dalis.

Pirmoji diagrama (18 pav.) skirta septintos klasės vadovėlio „Žemė“ pirmos dalies užduočių analizei

pagal ugdomosios veiklos sritį geografinės informacijos skaitymas. Bendrosiose ugdymo programose

šios užduotys skirtos išmokti suvokti, argumentuotai vertinti geografinius ir su geografija susijusius

šaltinius, gebėti nusakyti jų reikšmę. Iš diagramos matyti, kad daugiausia užduočių yra susijusių su

informacijos tekste paieška, jos analizavimu bei teksto visumos supratimu. Tai gana nesudėtingos

užduotys. Sudėtingesnių užduočių susijusių su kritiniu šaltinių vertinimu yra labai nedaug ( 3 ).

Informaciją perduoti rašytine ar vaizdine forma prašoma tik vienoje užduotyje.

35

19 pav. Geografinės informacijos skaitymas. Vadovėlis „Žemė“ 7 klasė II dalis.

Ši diagrama (19 pav.) skirta septintos klasės vadovėlio „Žemė“ antros dalies užduočių analizei pagal

ugdomosios veiklos sritį geografinės informacijos skaitymas. Iš duomenų galima teigti, kad antroje

vadovėlio „ Žemė“, skirto 7 klasei, dalyje taip pat kaip ir pirmoje, daugiausia užduočių susiję

suinformacijos tekste radimu ir analizavimu ( 167 ).Yra gana mažai užduočių skirtų informacijos

šaltinių kritiniam vertinimui ( 39 ) ir informacijos perdavimui rašytine ir vaizdine forma.

20 pav. Geografinės informacijos skaitymas. Vadovėlis „Žemė“ 8 klasė I dalis.

Iš šios diagramos (20 pav.) matyti, kad 8 klasės vadovėlyje atsiranda daugiau užduočių , kuriose reikia

ne tik suvokti tekstą, bet ir kritiškai vertinti informacijos šaltinius ( 17 ). Didelis dėmesys skiriamas

teksto visumos suvokimui. Tai parodo skaičius užduočių, kurios orientuotos į darbą su vadovėlio

pagrindiniu tekstu ( 23 ).

36

21 pav. Geografinės informacijos skaitymas. Vadovėlis „Žemė“ 8 klasė II dalis.

Antroje vadovėlio, skirto 8 klasei, dalyje (21 pav.) didžioji dalis užduočių siejama su informacijos tekste

ieškojimu, jos analizavimu (15 ). Nemažai užduočių yra susiję su teksto visumos supratimu (11). Kaip ir

kituose vadovėliuose, mažiausia užduočių yra susijusių su informacijos perteikimu rašytine ir vaizdine

forma ( 1 ).

22 pav. Geografinės informacijos skaitymas. Vadovėliai „Žemė“ 7 ir 8 klasė.

Ši diagrama (22 pav.) skirta apibendrinti vadovėlių „ Žemė“ užduočių analizei pagal ugdomosios

veiklos sritį geografinės informacijos skaitymas. Iš bendros diagramos matyti, kad daugiausia užduočių

vadovėliuose „ Žemė“, skirtuose 7 ir 8 klasei, yra orientuota į darbą su pagrindiniu vadovėlio tekstu. 284

užduotys skirtos informacijos tekste radimui ir jos analizavimui, 217 užduočių skirtos teksto visumos

suvokimui.

37

23 pav. Geografinės informacijos skaitymas. Vadovėlis „Šok“ 7 klasė I dalis.

Ši diagrama (23 pav.) skirta septintos klasės vadovėlio „Šok“ pirmos dalies užduočių analizei

pagal ugdomosios veiklos sritį geografinės informacijos skaitymas. Galima pastebėti, kad

didžiausia dalis užduočių yra siejama su informacijos tekste radimu ir jos analize ( 61 ). Šiame

vadovėlyje nerasta užduočių, susijusių su informacijos perdavimu rašytine ir vaizdine forma.

Taip pat mažai užduočių, kurios skirtos informacijos šaltinių kritiniam vertinimui ( 1 ).

24 pav. Geografinės informacijos skaitymas. Vadovėlis „Šok“ 7 klasė II dalis.

Iš šios diagramos ( 24 pav.) duomenų galima pasakyti, kad užduotys pagal geografinės informacijos

skaitymą pasiskirstę gana tolygiai. Vadovėlyje nemažai užduočių skirtų informacijos perdavimui

rašytine ir vaizdine forma ( 21 ) bei iformacijos šaltinių kritiniam vertinimui (27 ). Tai minėtina todėl,

kad anksčiau analizuotuose vadovėliuose su šiomis sritimis buvo susijęs mažas užduočių skaičius.

38

25 pav. Geografinės informacijos skaitymas. Vadovėlis „Šok“ 8 klasė I dalis.

Iš diagramos duomenų (25 pav.) galima teigti, kad 8 klasės vadovėlio „ Šok“ I - oje dalyje, didesnis

dėmesys yra skiriamas informacijos šaltinių kritiniam vertinimui. Su šia veikla susijusių užduočių

skaičius yra didižiausias ( 66 ). Informacijos tekste radimui ir analizavimui skirtų užduočių yra

mažiausia (19 ).

26 pav. Geografinės informacijos skaitymas. Vadovėlis „Šok“ 8 klasė II dalis.

Antroje vadovėlio „Šok“ dalyje, skirtoje 8 klasei, užduotys skirtos geografinės informacijos skaitymui

pasiskirstę tolygiau nei pirmoje vadovėlio dalyje (26 pav.) . Daugiau užduočių yra skiriama informacijos

perdavimui rašytine ir vaizdine forma (39). Informacijos tekste radimo ir analizavimo gebėjimų

ugdymui(si) skirtų užduočių rasta mažiausia ( 11 ).

39

27 pav. Geografinės informacijos skaitymas. Vadovėliai „ Šok“ 7 ir 8 klasės

Iš diagramos (27 pav.) matyti, kad užduotys ir klausimai susiję su geografinės informacijos skaitymu

pasiskirstę gana tolygiai. Daugiausia užduočių vadovėliuose „Šok“ yra skirta informacijos tekste

radimui ir jos analizei ( 125 ). Yra nemažai užduočių, susijusių su teksto visumos supratimu ( 111 ) ir

informacijos šaltinių kritiniu vertinimu ( 117 ). Tyrimo metu rasta mažai užduočių susijusių su

informacijos perdavimu rašytine ir vaizdine forma ( 94 ).

28 pav. Geografinės informacijos skaitymas. Vadovėliai „ Žemė“ ir „ Šok“

Iš apibendrinamosios diagramos (28 pav.), skirtos užduotims susijusioms su geografinės informacijos

skaitymu, matyti, kad didesnė dalis užduočių ir klausimų orientuotos į informacijos tekste radimą ir jos

analizavimą. Mažiausia užduočių yra susijusių su informacijos šaltinių kritiniu vertinimu (117 ir 64) bei

informacijos perdavimu rašytine ir vaizdine forma ( 94 ir 10 ).

40

Regionų pažinimo raiška

Vykdydami šią ugdomąją veiklą mokiniai, naudojantis geografinės informacijos šaltiniais, apibūdina

įvairių regionų gamtinius ir socialinius aplinkos elementus, mokosi rasti jų ryšius. Lygindami regionus,

mokiniai ugdosi gebėjimus rasti panašumus ir nustatyti skirtumus, aiškinti priežastis ir daryti išvadas.

29 pav. Regionų pažinimo raiška.Vadovėlis „ Žemė“ 7 klasė I dalis.

Pirmoji diagrama (29 pav.) skirta septintos klasės vadovėlio „Žemė“ pirmos dalies užduočių analizės

rezultatams pagal ugdomosios veiklos sritį regionų pažinimo raiška. Iš diagramos matyti, kad

vadovėlyje didžioji dalis užduočių yra sisiję su pasaulio regionų pažinimu ( 45 ) ir integruotu Lietuvos,

Europos ir pasaulio regionų pažinimu ( 33 ). Analizuojant vadovėlį, rasta mažai užduočių, skirtų

Lietuvos pažinimui ( 9 ) ir Europos pažinimui ( 2 ).

30 pav. Regionų pažinimo raiška.Vadovėlis „ Žemė“ 7 klasė II dalis.

41

Septintos klasės vadovėlio „Žemė“ antoje dalyje (30 pav.) daugiausia užduočių skiriama pasaulio

regionų pažinimui (95 ). Lietuvos ir Europos pažinimui skirtų užduočių skaičius yra mažas (11 ) ir ( 24).

31 pav. Regionų pažinimo raiška. Vadovėlis „ Žemė“ 8 klasė I dalis.

Iš diagramos (31 pav.) matyti, kad aštuntos klasės vadovėlio I – oje dalyje, kaip ir septintos klasės

vadovėlio II – oje dalyje, vyrauja užduotys susijusios su pasaulio regionų pažinimu ( 40 ). Aštuntoje

klasėje plačiai pradedamas nagrinėri Azijos žemynas, todėl užduočių susijusių su Europos ir Lietuvos

pažinimu yra mažai ( 16 ) ir ( 1 ).

32 pav. Regionų pažinimo raiška. Vadovėlis „Žemė“ 8 klasė II dalis.

42

Diagramoje (32 pav.) pavaizduoti vadovėlio analizės rezultatai parodo, kad 8 klasės vadovėlio II – oje

dalyje didžioji dalis užduočių siejamos su Europos pažinimu (154 ) ir integruotu Lietuvos, Europos ir

pasaulio regionų pažinimu ( 153 ).Pasaulio regionų pažinimui skirta tik 47 užduotys.

33 pav. Regionų pažinimo raiška. Vadovėliai „ Žemė“ 7 ir 8 klasės

Iš pateiktos diagramos (33 pav.) matyti, kad užduotys susijusios su regionų pažinimo raiška pasiskirstę

beveik tolygiai. Išsiskiria tik su Lietuvos pažinimu susijusių užduočių skaičius, kurių tyrimo metu buvo

rasta mažiausia (22).

34 pav. Regionų pažinimo raiška. Vadovėlis „ Šok“ 7 klasė I dalis.

Iš diagramos (34 pav.) duomenų matyti, kad užduočių, susijusių su regionų pažinimo raiška, skaičius

pasiskirtęs tolygiai. Šiame vadovėlyje nerasta užduočių susijusių su Europos pažinimu.

43

Antroje, vadovėlio „Šok“ septintai klasei, dalyje, rasta daug užduočių susijusių su pasaulio regionų

pažinimu ( 56 ). Šiame vadovėlyje nerasta užduočių skirtų Europos pažinimui. Lietuvos pažinimui skirtų

užduočių skaičius irgi yra mažas ( 5 ).

35 pav. Regionų pažinimo raiška. Vadovėlis „Šok“ 8 klasė I dalis.

Ši diagrama (35 pav.) parodo, kad aštuntos klasės vadovėlio „ Šok“ pirmos dalies užduotys daugiau

orientuotos į pasaulio regionų pažinimą ( 58 ) nei į Lietuvos (15 ) bei Europos pažinimą ( 13 ).

36 pav. Regionų pažinimo raiška. Vadovėlis „Šok“ 8 klasė II dalis.

Iš pateiktos diagramos duomenų (36 pav.) galima teigti, kad didžioji dalis užduočių susijusių su regionų

pažinimo raiška, skirtos pasaulio regionų pažinimui ( 56 ) ir Europos pažinimui ( 44 ). Rasta nedaug

užduočių susijusių su Lietuvos pažinimu ( 2 ).

44

37 pav. Regionų pažinimo raiška. Vadovėliai „Šok“ 7 ir 8 klasės

Iš šios diagramos (37 pav.) matyti, kad vadovėliuose „Šok“ didesnė dalis užduočių ir klausimų skirta

pasaulio regionų pažinimui (180), o mažiausia Lietuvos , Europos ir pasaulio regionų pažinimui kartu

(23).

38 pav. Regionų pažinimo raiška.Vadovėliai „ Žemė“ ir „ Šok“

Iš apibendrinamosios diagramos (38 pav.) skirtos, su regionų pažinimo raiška susijusių užduočių ir

klausimų analizei, matyti, kad daugiausia užduočių vadovėliuose „ Šok“ (180) ir „ Žemė“ (227) skirta

pasaulio regionų pažinimui. Tokie rezultatai sietini su tuo, kad 7 – 8 klasėje nagrinėjami visi pasaulio

regionai tiek gamtiniu, tiek ir visuomeniniu kontekstu.

45

Aplinkos pažinimas ir tyrimai

Vykdydami šią ugdomąją veiklą, mokiniai turi stebėti aplinką, atlikti tyrimus, ugdytis gebėjimą

naudotis paprasčiausiais prietaisais ir geografinės informacijos šaltiniais. Mokiniai atlieka skaičiavimus

vietovės planuose ir žemėlapiuose, tobulina įgūdžius dirbti individualiai ir grupėse; klasėje ir

aplinkoje.Mokiniai ugdosi gebėjimą jausti atsakomybę už savo indėlį atliekant darbą. Pažinti aplinką

mokiniams padeda originalūs tyrimai ir projektai. Atlikdama užduočių analizę, vadovėliuose ieškojau

užduočių, susijusių su aplinkos stebėjimu ir tyrimu, informacijos rinkimu bei darbų pristatymu ir

vertinimu.

39 pav. Aplinkos stebėjimas ir tyrimas, informacijos rinkimas.

Aukščiau pateikta diagrama (39 pav.) skirta, užduočių susijusių su aplinkos stebėjimu ir tyrimu bei

informacijos rinkimu, paieškos rezultatams. Kaip matyti iš diagramos, daugiau su šia veikla susijusių

užduočių buvo rasta septintos klasės vadovėlyje „ Žemė“ ( 40 ) ir aštuntos klasės vadovėlyje „Šok“ (

28 ). Užduočių, kuriose būtų prašoma pristatyti darbus arba juos įvertinti, vadovėliuose rasta nedaug.

Septintų klasių vadovėliuose „Žemė“ ir „ Šok“ tokių užduočių rasta po dvidešimt, aštuntos klasės

vadovėlyje „Žemė“ - dvidešimt aštuonios užduotys. Bendrųjų ugdymo programų gairėse teigiama, kad

mokytojų padedami mokiniai mokosi apdoroti tyrimų duomenis, juos apibendrinti ir , kiek leidžia

galimybės, atliktų tyrimų rezultatus pristato naudodami pateikčių rengykles.

46

3.1.2.Užduočių analizė pagal kognityvinius gebėjimus

Atsižvelgiant į mokinių kognityvinius gebėjimus klausimai skiriami į grupes, atitinkančias skirtingus

mąstymo lygius. Skiriamos žinojimo ir supratimo, pritaikymo, analizės, sintezės, vertinimo ir

įsivertinimo, tikslų kėlimo ir kitos užduotys. Skirtingo mąstymo lygius užduotyse atitinka tam tikri

veiksmažodžiai, naudojami toms užduotims sudaryti.

40 pav. Vadovėlių užduočių tinkamumas ugdytis kognityvinius gebėjimus ir nuostatas. Vadovėlis

„Žemė“ 7 klasė. I dalis.

41 pav. Vadovėlių užduočių tinkamumas ugdytis kognityvinius gebėjimus ir nuostatas.. Vadovėlis

„Žemė“ 7 klasė II dalis.

47

42 pav. Vadovėlių užduočių tinkamumas ugdytis kognityvinius gebėjimus ir nuostatas. Vadovėlis

„ Žemė“ 8 klasė I dalis.

43 pav. Vadovėlių užduočių tinkamumas ugdytis kognityvinius gebėjimus ir nuostatas. Vadovėlis „

Žemė“ 8 klasė II dalis.

48

44 pav.Vadovėlių užduočių tinkamumas ugdytis kognityvinius gebėjimus ir nuostatas. Vadovėlis „ Šok“

7 klasė I dalis.

45 pav. Vadovėlių užduočių tinkamumas ugdytis kognityvinius gebėjimus ir nuostatas. Vadovėlis „

Šok“ 7 klasė II dalis.

49

46 pav. Vadovėlių užduočių tinkamumas ugdytis kognityvinius gebėjimus ir nuostatas. Vadovėlis „

Šok“ 8 klasė I dalis.

47 pav. Vadovėlių užduočių tinkamumas ugdytis kognityvinius gebėjimus ir nuostatas. Vadovėlis „

Šok“ 8 klasė II dalis.

Iš pateiktų diagramų (40 – 47 pav.), skirtų vadovėlių užduočių tinkamumo ugdytis kognityvinius

gebėjimus ir nuostatas analizei, matyti, kad visuose vadovėliuose daugiausia užduočių yra skiriama

naujų žinių įsisavinimui ir supratimui. Jų skaičius analizuotuose vadovėliuose svyruoja nuo 235

(vadovėlis „Žemė“ 8 kl. II dalis) iki 109 ( vadovėlis „ Šok“ 8 kl. II dalis). Tokios užduotys susiję su

sąvokų, faktų, taisyklių, duomenų, dėsnių, teorijų žinojimu bei gebėjimu papasakoti, paaiškinti, pagrįsti,

interpretuoti tai, ką jau žino. Vadovėliuose nėra daug užduočių skirtų žinių pritaikymui naujose

situacijose bei užduočių susijusių su aukštesniųjų mąstymo gebėjimų ugdymu.

50

48 pav. Vadovėlių užduočių tinkamumas ugdytis kognityvinius gebėjimus ir nuostatas. Vadovėliai „

Žemė“ ir „ Šok“

Apibendrinant visas aukščiau pateiktas diagramas, susijusias su kognityvinių gebėjimų ir nuostatų

ugdymu, galima teigti, kad didžoji dalis užduočių vadovėliuose skirta žinioms ir jų supratimui (561 ir

628). Tyrimo metu vadovėliuose buvo rasta mažai užduočių ortientuotų į nuostatų ir vertybių ugdymą

(8 ir 13). Tokios užduotys skatina aktyvią mokinių veiklą ir padeda ugdytis kritinio mąstymo

gebėjimus, reikalauja apmąstyti ir išsakyti savo nuomonę. Vertybių ir nuostatų ugdymas šiuolaikinėje

visuomenėje turėtų būti viena iš prioritetinių krypčių, todėl reikėtų į tai kreipti didesnį dėmesį.

3.1.3.Užduočių analizė pagal pateikimo vietą

Visuose tirtuose vadovėliuose užduočių pateikimo vietos turi ir panašumų ir skirtumų. Daugiausia

užduočių visuose vadovėliuose pateikiama temos pabaigoje. Vadovėliuose „ Žemė“ ir vadovėliuose „

Šok“ yra užduotys, kurios pateiktos skyrių pabaigoje. Tokios užduotys padeda pakartoti iš(si)nagrinėtą

medžiagą ir pasiruošti atsiskaitymo darbams. Vadovėliuose „ Šok“ , tiksliau pačioje vadovėlių

pabaigoje, yra pateikiami patarimai mokiniams, kaip dirbti poromis ar grupėmis, kaip rengti interviu ar

rašyti geografinį rašinėlį. Vadovėliuose „ Žemė“ kai kurios užduotys pateikiamos temoje, taip yra

atkreipiamas dėmesys į svarbesnius temos akcentus arba tikslingai pakartojama tai, kas buvo išmokta

anksčiau.

51

3.1.4.Užduočių analizė pagal sąsają su vadovėlio medžiaga

Vadovėliuose pateikti klausimai ir užduotys neretai susiję su tam tikra papildoma medžiaga,

žemėlapiais, iliustracijomis ir panašiai. Užduotyse ir klausimuose dažnai nurodoma, kuo reikia naudotis,

norint rasti tikslų ir teisingą atsakymą.

49 pav. Užduočių sąsaja su vadovėlio medžiaga. Vadovėlis „ Žemė“ 7 klasė I dalis.

Aukščiau pateiktoje diagramoje (49 pav.) matyti, kad 7 klasės vadovėlio „ Žemė“ I- oje dalyje, atsakant

į klausimus ir atliekant užduotis daugiausia reikia remtis tekstu ( 135 ) ir schemomis ( 87 ), o mažiausia

- keliais netekstiniais elementais ( 2). Vadovėlyje yra, bet nedaug, užduočių nesusijusių su vadovėlio

medžiaga ( 6 ).

52

50 pav. Užduočių sąsaja su vadovėlio medžiaga. Vadovėlis „ Žemė“ 7 klasė II dalis.

Vadovėlio antroje dalyje (50 pav.), kaip ir pirmoje, atliekant užduotis dažniausia atsakymo reikia

ieškoti tekste ( 161 ). Nemažai užduočių ir klausimų siejama su iliustracijomis (92 ), kurių vadovėliuose

yra daug ir įvairių. Tyrimo metu rasta mažai užduočių, kurias atliekant reikėtų naudotis žemėlapiu arba

atlasu (18 ), shemomis ( 1 ). Kaip ir pirmoje vadovėlio dalyje, taip ir antroje, rasta užduočių nesusijusių

su vadovėlio medžiaga ( 16 ).

51 pav. Užduočių sąsaja su vadovėlio medžiaga. Vadovėlis „ Žemė“ 8 klasė I dalis.

52 pav. Užduočių sąsaja su vadovėlio medžiaga. Vadovėlis „ Žemė“ 8 klasė II dalis

Vadovėliuose „ Žemė“, skirtuose aštuntai klasei (51 – 52 pav.) atliekant užduotis mokiniams daugiausia

reikia rentis tekstu ( 163 ) ir žemėlapiais bei atlasais ( 106 ), mažiausia – schemomis ( 11 ).

53

53 pav. Užduočių sąsaja su vadovėlio medžiaga. Vadovėlis „ Šok“ 7 klasė I dalis.

Septintos klasės vadovėlių „ Šok“ pirmoje dalyje (53 pav.) rasta didelis skaičius užduočių ir klausimų,

kurie susiję su iliustracijomis ( 47 ) ir tekstu ( 37 ). Mažiausia užduočių šiame vadovėlyje siejama su

schemomis ( 2 ) ir keliais netekstiniais elementais ( 1 ). Atliekant užduotis, gana dažnai reikia naudotis

žemėlapiais ir atlasais ( 29 ).

54 pav. Užduočių sąsaja su vadovėlio medžiaga. Vadovėlis „ Šok“ 7 klasė II dalis.

Antroje vadovėlio „Šok“ dalyje, skirtoje septintai klasei (54 pav.) yra daug klausimų, į kuriuos

atsakymų ieškoti reikia remiantis vadovėlio tekstu ( 55 ) arba naudojantis žemėlapiais ir atlasais ( 53 ).

Šiame vadovėlyje yra nemažai užduočių nesusijusių su vadovėlio medžiaga ( 14 ). Mažiausia rasta su

schemomis susijusių užduočių ir klausimų (5 ).

54

55 pav. Užduočių sąsaja su vadovėlio medžiaga. Vadovėlis „ Šok“ 8 klasė I dalis

56 pav. Užduočių sąsaja su vadovėlio medžiaga. Vadovėlis „Šok“ 8 klasė II dalis

Iš aukščiau pateiktų diagramų (55 – 56 pav.), galima teigti, kad vadovėliuose „ Šok“, skirtuose aštuntai

klasei, daugiausia užduočių siejama su vadovėlio tekstu ( 149 ) ir su žemėlapiais bei atlasais (130 ).

Mažiausia užduočių ir klausimų orientuota į darbą su schemomis ( 37 ) . Kaip ir kituose vadovėliuose,

čia rasta užduočių, kurios yra nesusijusios su vadovėlio medžiaga ( 15 ).

55

57 pav. Užduočių sąsaja su vadovėlio medžiaga. Vadovėliai „ Žemė“ ir „ Šok“

Apibendrinant užduočių sąsajos su vadovėlio medžiaga rezultatus (57 pav.), galima teigti, kad didžioji

dalis klausimų visuose vadovėliuose susijusi su tekstu ( 590 ) ir su žemėlapiais bei atlasais ( 395 ),

mažiausia rasta užduočių nesusijusių su vadovėlių medžiaga ( 78 ). Nemažą vaidmenį užduočių

atlikime ir atsakymų į klausimus ieškojime turi iliustracijos ( 301 ).

3.1.5.Užduočių analizė pagal geografinės erdvės lygmenis

Pagrindinėje mokykloje nagrinėjami geografinės erdvės lygmenys nuo tolimo prie artimo, t. y.

atsižvelgiant į mokinio patirtį, žinias ir gebėjimus, geografijos supratimo augimą, kiekvieno koncentro

turinys nagrinėjamas lokalioje, regiono ir globalioje geografinėje erdvėje.

Lokalinis lygmuo būdingas tam tikrai vietai. Su lokaliniu lygmeniu susiję klausimai dažniausia

sutinkami regioninei geografijai skirtose temose. Nagrinėtuose vadovėliuose su šiuo lygmeniu susijusių

klausimų skaičius yra mažas. Kai kur, pavyzdžiui vadovėlio „ Žemė“ skirto 8 klasei II-oje dalyje, tokių

užduočių ir klausimų nerasta (0). Daugiausia užduočių, susijusių su lokaliniu geografinės erdvės

lygmeniu rasta 7 klasės vadovėlio „ Šok“ II- oje dalyje, čia šiam lygmeniui skiriama apie 40 procentų

visų su geografiniais lygmenimis susijusių klausimų.

Nacionalinis lygmuo – tai su Lietuva susijęs geografinis lygmuo. Klausimai ir užduotys skirtos Lietuvai

susiję su kraštovaizdžiais, vietovardžiais, klimato ypatumais, žymiais žmonėmis, kurie yra nusipelnę

Lietuvai. Su šiuo lygmeniu susijusių klausimų ir užduočių, kaip ir su lokaliniu lygmeniu, rasta nedaug ir

ne visuose vadovėliuose. Daugiau tokių užduočių rasta tik 8 klasės vadovėlio „Šok“ I – oje dalyje (19).

Regioninis lygmuo susijęs su Baltijos kaimyninėmis šalimis, Skandinavija, Europa. Tokių užduočių,

vadovėliuose tyrimo metu, rasta kur kas daugiau, nei su lokaliniu ir nacionaliniu lygmeniu susijusių

56

klausimų. Vadovėlyje „Šok“ su regioniniu lygmeniu susijusių klausimų rasta šimtas septyniasdešimt

devyni, o vadovėliuose „Žemė“ - du šimtai keturiasdešimt vienas.

Globalinis lygmuo susijęs su pasauliu, žemynais, jų dalimis. Vadovėliai, kuriuose išsiskiria su šiuo

lygmeniu susijusių užduočių skaičius, tai septintos klasės vadovėlis „Šok“ I dalis ( 127) ir aštuntos

klasės vadovėlis „Šok“ I dalis ( 84 ).

57

IŠVADOS

1. Apžvelgus mokslinę, dalykinę, metodinę literatūrą susijusią su vadovėlio funkcijomis

galima išryškinti tokius teiginius:

1.1. Vadovėlio samprata, struktūra ir funkcijos laikui bėgant keičiasi: iš pagrindinės mokomosios

priemonės vadovėlis tampa viena iš mokymo(si) priemonių.

1.2. Vadovėlis - tai mokymo priemonė, kuri atitinka bendrosiose programose apibrėžtą ugdymo

dalyko turinio apimtį bei padeda ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ir vertybes. 1.3. Vadovėlis

- tai mokymo(si) priemonė, kuri atlieka tam tikras ugdymosi funkcijas: skatina mokinių

mokymosi motyvaciją, sudaro galimybes plėtoti mokinių bendrąsias kompetencijas.

2. Aprašius mokyklinio vadovėlio turinį, struktūrą ir didaktinius elementus galima išskirti

tokias pagrindines pozicijas:

2.1. Vadovėlio medžiaga skiriama į šiuos pagrindinius elementus: tekstas ir netekstiniai

komponentai . Visi vadovėlio elementai sudaro vieningą visumą ir yra pritaikyti mokymui ir

mokymuisi.

2.2 Vadovėlio informacinę sistemą sudaro: turinys, pratarmė, įžanga, išvados, pabaiga, puslapio

antraštė, simboliai, bibliografinė informacija, priedai. Visos vadovėlio informacinės dalys nėra

būtinos kiekviename vadovėlyje. Svarbu, kad būtų motyvuotos ir funkcionalios.

2.3. Pagal santykį su mokamąja medžiaga klausimai gali būti atgaminamieji, mokomieji,

taikomieji, vertinamieji. Pagal mokinių kognityvinės veiklos lygį klausimai skirstomi į tikslaus

atsakymo, interpretavimo, pritaikymo, analizės, sintezės, vertinimo.

2.4 Vadovėlio mokomojoje medžiagoje yra suformuluoti į įvairią kognityvinė veiklą orientuoti

klausimai, skatinantys minčių vientisumą, apmąstymus, kūrybingumą.

3. Išanalizavus nagrinėjamų vadovėlių klausimus ir užduotis galima teigti:

3.1. Nagrinėtuose vadovėliuose didesnė dalis užduočių susijusių su orientavimusi erdvėje ir

žemėlapyje yra skirta darbui su žemėlapiu išgaunant geografinę informaciją.

3.2. Išnagrinėjus užduotis susijusias su geografinės informacijos skaitymu, pastebėta, kad

didesnė dalis užduočių ir klausimų orientuotos į informacijos tekste radimą ir jos analizavimą.

Mažiausia užduočių yra susijusių su informacijos šaltinių kritiniu vertinimu bei informacijos

perdavimu rašytine ir vaizdine forma .

3.3. Išnagrinėjus užduotis susijusias su regionų pažinimo raiška , išsiaiškinta, kad daugiausia

užduočių nagrinėtuose vadovėliuose „ Šok“ ir „ Žemė“ skirta pasaulio regionų pažinimui.

3.4. Su aplinkos stebėjimu ir tyrimu, informacijos rinkimu susijusių užduočių vadovėliuose rasta

nedaug. Daugiau šiai veiklai skirtų užduočių buvo rasta septintos klasės vadovėlyje

„ Žemė“ ir aštuntos klasės vadovėlyje „Šok“ .

58

3.5. Išnagrinėjus užduotis pagal jų tinkamumą kognityvinių gebėjimų ir nuostatų ugdymui,

pastebėta, kad didžoji dalis užduočių vadovėliuose skirta žinioms ir jų supratimui. Tyrimo

metu vadovėliuose buvo rasta mažai užduočių ortientuotų į nuostatų ir vertybių ugdymą.

3.6. Visuose tirtuose vadovėliuose užduočių pateikimo vietos turi ir panašumų, ir skirtumų,

tačiau daugiausia užduočių visuose vadovėliuose pateikiama temos pabaigoje.

3.7. Išanalizavus užduočių sąsają su vadovėlio medžiaga išsiaiškinta, kad didžioji dalis klausimų

visuose vadovėliuose susijusi su tekstu ir su žemėlapiais bei atlasais, užduočių, nesusijusių su

vadovėlių medžiaga, yra mažiausia dalis.

3.8 Kiekvieno koncentro turinys nagrinėjamas lokalioje, regiono ir globalioje geografinėje

erdvėje. Išanalizavus užduotis pastebėta, kad daug užduočių vadovėliuose siejama su regioniniu

lygmeniu.Tokių užduočių, vadovėliuose tyrimo metu, rasta kur kas daugiau, nei užduočių

susijusių su lokaliniu ir nacionaliniu lygmeniu.

4. Apibendrinus ir įvertinus išanalizuotų vadovėlių klausimus ir užduotis pagal jų atitikimą

bendrųjų ugdymo programų nuostatoms, galima teigti:

4.1. Išanalizuotų vadovėlių klausimai ir užduotys atitinka bendrųjų ugdymo programų nuostatas

ir padeda mokiniams gerinti jau įgytas geografijos žinias bei suteikia galimybę išmokti kažką

naujo. Šis teiginys grindžiamas tuo, kas visos užduotys patenka į bendrosiose programose

apibrėžtas ugdomosios veiklos temines sritis ir numatytus kognityvinius gebėjimus bei nuostatas.

59

REKOMENDACIJOS IR PASIŪLYMAI

Vadovėlių autoriams:

Ruošiant vadovėlių užduotis ir klausimus vadovautis Bendrosiomis programomis ir sieti

juos su integruotomis ugdomosios veiklos sritimis.

Siekiant aktyviai įtraukti mokinius į mokymosi procesą, bendradarbiauti su kitų mokomųjų

dalykų vadovėlių autoriais.

Vadovėliuose pateikti daugiau užduočių susijusių su nuostatų ir vertybių ugdymu(si) bei

problemų sprendimu.

Vadovėlių užduotis ir klausimus dažniau sieti su iliustracijomis.

Mokytojams:

Bendradarbiauti su vadovėlių autoriais, išsakyti savo pastebėjimus apie vadovėlių

užduočių ir klausimų trūkumus bei pranašumus.

Dalintis su kitais mokytojais ir vadovėlių autoriais užduočių ir klausimų kūrimo bei jų

panaudojimo pamokose patirtimi.

Tyrėjams:

Vadovėlių analizės forma (matrica) turėtų labiau atitikti geografijos dalyko specifiką.

Ateityje tikslinga būtų patyrinėti klausimų ir užduočių tekstologinę sandarą (kalbines

formuluotes).

60

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

1. Bačkienė R., Gerulaitis Š., Pundienė V. 2009. Metodinės

rekomendacijos Bendrųjų programų įgyvendinimui: Geografija /

http://www.upc.smm.lt/ugdymas/pagrindinis/rekomendacijos/failai/Geograf

ijo_2009-04-28.doc

2.Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. Pagrindinis ugdymas. 2008. Vilnius: Švietimo

plėtotės centras.

3. Bespalko, V.P. 1988.Teorija učebnika: Didaktičeskij aspekt. Moskva: Pedagogika.

4. Birgelytė A., Jašinauskas L., Kairaitis Z. 2013. Bendrojo ugdymo mokyklos vadovėlis: dalykiniai

ir pedagoginiai kokybės aspektai. LEU leidykla

5. Bitinas B. 1992. Didaktinės koncepcijos. Vilnius: VPU leidykla.

6. Bitinas B., Rajeckas V., Vaitkevičius J., Bajorūnas Z. 1981. Pedagogika. Vilnius: Mokslas.

7. Brookhart, S.-M. 2012. Kaip mokiniams teikti veiksmingą grįžtamąją informaciją? Vilnius: Vilniaus

tarptautinė mokykla.

8. Freire P. 2000. Kritinės sąmonės ugdymas. Vilnius: Tyto alba.

9. Gerulaitis Š. 2011. Kompetencijų ugdymo pavyzdžiai. Geografija /

http://www.upc.smm.lt/ugdymas/pagrindinis/rekomendacijos/failai/Geografij

os_kompetenciju_ugdymo_pavyzdziai_2011-03-30.pdf

10. Jovaiša L. 1993. Pedagogikos terminai. Kaunas: Šviesa.

11. Jovaiša L. 2002. Edukologijos įvadas. Vilnius: VU leidykla.

12. Jovaiša, L. 2007. Enciklopedinis edukologijos žodynas. Vilnius: Gimtasis žodis.

13. Kairaitis, Z. 1997. Geografijos didaktikos pratybos. Vilnius: VPU leidykla.

14. Kairaitis Z., Gerulaitis Š. 2004. Geografinis ugdymas pagrindinėje mokykloje: nuo teorijos iki

metodikos. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras.

61

15. Kairaitis Z. 2007. Geografinės informacijos skaitymas komunikaciniu požiūriu. Mokymo metodinė

priemonė. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla.

16. Kardelis K. 2007. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Technologija.

17. Kaunas D. (red.) 2007. Knygotyra. Vadovėlis. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

18. Lamberd D. 2009. Geography in Education: Lost in the Post? London: Institute of Education.

19. Mikk J. 2000. Textbook: Reasearch and Writing. Frankfurt am Main: Peter Lang.

20. Nauckūnaitė Z. 2002. Teksto komponavimas: rašymo procesas ir tekstų tipai. Vilnius: Gimtasis

žodis.

21.Petty G. 2008. Įrodymais pagrįstas mokymas: praktinis vadovas. Vilnius: Tyto alba.

22. Smith Jr. D.C. 1994. Knygų leidybos pradmenys. Vilnius: Alma litera.

23. Svėrienė A. 2006. Teoriniai mokyklinio vadovėlio aspektai. Knygotyra, 47: 26-47.

24. Šiaučiukėnienė L., Stankevičienė N., Čiužas R. 2011. Didaktikos teorija ir praktika: vadovėlis

aukštosioms mokykloms. Kaunas: Technologija.

25. Šiaučiukėnienė L., Stankevičienė N. 2002. Bendrosios didaktikos pagrindai.

Kaunas: Technologija.

26. Tidikis R. 2003. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vadovėlis. Vilnius: Lietuvos teisės

universitetas.

27. Vaskelienė J. 2007. Trumpas teksto lingvistikos žinynas. Šiauliai: ŠU leidykla.

28. Zaleskienė I. Jašinauskas L. 2013. Vadovėlio ugdomoji galia: tautiškumo ir pilietiškumo tyrimas.

Mokslo studija. Vilnius: Justicija.

29. Zujev D. 1983. Školnyj učebnik. Moskva: Pedagogika.

30. Zujev D. D. 2004. Problemy školnogo učebnika. XX vek: itogi. Moskva: Prosveščenie.

31. Žerar F.-M., Rožje K. 1998. Pazrabotka i analiz školnych učebnikokov. Vilnius: AB OVO.

32. Žydžiūnaitė V. 2006. Taikomųjų tyrimų metodologijos charakteristikos / Švietimo ir mokslo

ministerija ir Pedagogų profesinės raidos centras. Vilnius: Ciklonas.

33. Žydžiūnaitė V. 2007. Tyrimo dizainas: struktūra ir strategijos. Mokomoji knyga. Kaunas:

Technologija.

62

SANTRAUKA

Magistrinio darbo tema: „Geografijos užduočių analizė „Žemė“ ir „Šok“ serijos mokykliniuose

vadovėliuose“. Bendrojo lavinimo dalyko vadovėlis yra viena iš svarbiausių, bet jau ne vienintelis

ugdymo(si) šaltinis: iš pagrindinio informacijos šaltinio vadovėlis pamažu tampa savarankiško

mokymosi priemone. Daugelis valstybių susiduria su problema, kaip tobulinti vadovėlių rengimo ir jų

taikymo ugdymo procese sistemą. Tyrinėtojai pabrėžia, kad mokykliniame vadovėlyje pateikta

mokomoji medžiaga turi atitiki ne tik jai keliamus dalykinius ir pedagoginius reikalavimus, bet ir

atspindėti visuomenės gyvenimą, užtikrinti švietimo kaitą. Vienas svarbiausių vadovėlio didaktinių

elementų – klausimai ir užduotys, padedantys mokyti ir mokytis dalyko. Ši vadovėlio struktūrinė dalis ir

yra atlikto tyrimo objektas.

Tyrimo tikslas: ištirti bendrojo ugdymo serijų Žemė ir Šok (7–8 kl.) geografijos vadovėlių klausimus ir

užduotis sąsajoje su bendrųjų ugdymo programų didaktinėmis nuostatomis bei ugdymo pasiekimų

reikalavimais, išryškinanti pedagoginius bei psichologinius mokyklinio vadovėlio aspektus.

Užduočių tyrimo metu buvo atlikta serijos „Šok “ ir „Žemė“ geografijos vadovėlių (7–8kl.) didaktinė

analizė. Vadovėliuose „Žemė“ buvo išanalizuotos 763 užduotys, o vadovėliuose „Šok“ - 641

užduotis. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad didesnė dalis užduočių yra skirtos orientavimusi erdvėje

ir žemėlapyje (47%.). Daug užduočių ir klausimų yra skirta rasti ir analizuoti teksto informaciją (40 % ).

Mažiausia užduočių yra skirta informacijos kritiniam vertinimui ir jos perdavimui raštu bei vaizdu (10

% ). Išnagrinėjus užduotis pagal regionus nustatyta, kad daugiausia užduočių yra skirta pasaulio

regionų pažinimui (43%). Vadovėliuose mažai užduočių skirtų geografinės aplinkos stebėjimui ir

tyrimui.

Darbe konstatuota, kad tirtų vadovėlių klausimai ir užduotys atitinka Lietuvos bendrųjų ugdymo

programų didaktines nuostatas ir keliamus reikalavimus mokinių pasiekimams.

63

SUMMARY

The theme of the Master‘s paper is „ The Analysis of Geography Tasks in the School Textbooks

„Žemė“ and „Šok“. The textbook of general education is one of the most important, but not the only one

source of education any more. From the main source of information the textbook is becoming the self-

learning tool. Majority of countries have a problem improving the system of preparation the textbooks

and adapting them to the process of educational. The researchers emphasise that the teaching material

presented in the school textbooks should correspond not only pedagogical and subject requirements, but

it should reflect social life and maintain the change of education as well. One of the most important

didactic element in the textbook is questions and tasks which helps to teach and learn the subject. This

structural part of the textbook is the object of the research which was carried on.

The aim of the research: to investigate the tasks and questions in the series of Geography textbooks of

general education „Žemė“ and „Šok“ ( 7-8 grades) linking them to the didactic provisions and

requirements of educational achievements of the curricular and highlighting pedagogical and

psychological aspects of the textbook.

During the research of the tasks the didactic analysis of the series „Šok “ and „Žemė“ Geography

textbooks (7-8 grades) was done. In the textbooks „Žemė“ 763 tasks were analysed and in the textbooks

„Šok“ were analysed 641 tasks. The results of the research show that the majority of tasks aim to

orientation in the space and on the map (47%). A lot of tasks and questions are for finding and analysing

the information in the text (40%). The least number of tasks are aimed to critical evaluation of

information and for its tranference in written and visual forms.( 10%). After analysing the tasks

according to regions it is found that the biggest number of them are dedicated to recognition of the

world regions (43%). In the textbooks there are few tasks dedicated to observation and investigation of

the environment.

It is stated in the paper that the tasks and questions in the textbooks correspond to the didactic

provisions of Lithuanian curricula and requirements to school students.

64

PRIEDAI

65

1 priedas

Vadovėlių užduočių analizės teminė struktūra

Užduočių pateikimo

vieta

Ugdomosios veiklos sritys

1. Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje

2. Geografinės informacijos skaitymas

3. Regionų pažinimo raiška

4. Aplinkos pažinimas ir tyrimai

puslapis Užduoties

numeris

1.1

. g

ebėj

imas

ori

entu

oti

s ap

lin

ko

je (

pat

alp

oje

, ho

rizo

nto

erd

vėj

e);

1.2

. g

ebėj

imas

ori

entu

oti

s p

lan

e ir

žem

ėlap

yje

(kar

toto

po

gra

fija

, G

IS t

ech

no

log

ija)

;

1.3

. d

arb

as s

u ž

emėl

apiu

išg

aun

ant

info

rmac

iją

(pad

ėtie

s,

pap

liti

mo

, iš

sid

ėsty

mo

; ly

gin

imas

- p

anaš

um

ai,

skir

tum

ai)

2.1

. in

form

acij

os

tek

ste

rad

imas

, an

aliz

avim

as,

lyg

inim

as;

2.2

. te

kst

o v

isu

mo

s su

pra

tim

as,

aišk

inim

as,

inte

rpre

tav

imas

;

2.3

. in

form

acij

os

šalt

inių

kri

tin

is v

erti

nim

as;

2.4

. in

form

acij

os

per

dav

imas

raš

yti

ne,

sak

yti

ne

(pap

asak

ok

ite)

,

vai

zdin

e ir

gar

sin

e fo

rma;

Regionų gamtos ir

visuomeninių

procesų, reiškinių,

dėsnigumų analizė

Originalūs

tyrimai,

projektai

3.1

. L

ietu

vo

s p

ažin

imas

;

3.2

. E

uro

po

s p

ažin

imas

3.3

. P

asau

lio

reg

ion

ų p

ažin

imas

;

3.4

. L

ietu

vo

s, E

uro

po

s ir

pas

auli

o r

egio

nų

paž

nim

as;

4.1

. (a

pli

nk

os)

ste

bėj

imas

ir

tyri

mas

, in

form

acij

os

rin

kim

as;

4.2

. d

arb

ų p

rist

aty

mas

ir

ver

tin

imas

.

66

1 priedo tęsinys

Vadovėlių užduočių tinkamumas ugdytis kognityvinius

gebėjimus ir nuostatas

Užduočių

pateikimo vieta

Žinios ir

supratimas

Taikymas

tipiškose

situacijose

Taikymas

sprendžiant

problemas

(aukštesnieji

mąstymo

gebėjimai)

Nuostatos,

vertybės

Užduočių

atlikimo

forma/

technika

(nurodyti

veiksmažodį ir

į ką jis

nukreiptas;

išskirti

K/AR/KODĖL

tipo

klausimus)

1 T –temoje

2 TP - temos

pabaigoje

3 SP - skyriaus

pabaigoje

4 VP - vadovėlio

pabaigoje

67

1 priedo tęsinys

Užduočių sąsajos su vadovėlio medžiaga

Užduotys, klausimai susiję su vadovėlio:

tekstu

tekstu ir/arba:

papil -

doma

medžiaga

žemėlapiu,

atlasu

S-statistine medžiaga

L-lentelėmis

D-diagramomis

G-grafikais

schemos (pavaizduoti

procesai, reiškiniai,

struktūros)

68

1 priedo tęsinys

Užduočių sąsajos su vadovėlio medžiaga

Užduotys, klausimai susiję su vadovėlio:

tekstu ir/arba:

schemos

(pavaizduoti

procesai,

reiškiniai,

struktūros)

Iliustracijos

(paveikslai,

nuotraukos,

koliažai)

B-blokdiagramos,

P-profiliai

keliais

netekstiniais

elementais

(žemėlapiu,

iliustracija,

statistika ir kt.)

Nesusijusi su

vadovėlio

medžiaga