1

Aš(Var das)

(Pa var dė)

Gimiau

(Gi mi mo data ir vieta)

Gyvenu

(Vietovės pavadinimas)

Įklijuok

savo nuotrauką

2 3

Lietuvos Prezidentas – valstybės vadovas, renkamas Lietuvos piliečių. Jis yra ir pagrindinis Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadas.

Prezidento rūmai yra Vilniuje, Simono Daukanto aikštėje. Jeigu Prezidentas neišvykęs, virš rūmų plevėsuoja vėliava. Kiekvieną sekmadienį 12 valandą vyksta vėliavų keitimo ceremonija. Joje dalyvauja ne tik šiuolaikinėmis uniformomis, bet ir viduramžių šarvus vilkintys Garbės sargybos kuopos nariai.

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė

Mielas Pirmoke,

Sveikinu atvėrus mokyklos duris!

Pirmoji Tavo klasė – tai naujų atradimų pradžia.

Jau nuo pirmosios abėcėlės leisiesi į nepaprastus nuotykius su knyga, skaičių pasaulis padės

įminti tiksliojo mokslo mįsles.

Atvėręs šias duris ne tik pažinsi Lietuvos valstybės istoriją, bet ir kursi jos ateitį.

Siek žinių ir būk smalsus!

Įdomių Tau metų mokykloje!

4 5

Pirmosios mokyklos Lietuvoje atsirado prieš maždaug šešis šimtus metų.

Mano mokyklos pavadinimas

Mano pirmasis (-oji) mokytojas (-a)

(Vardas, pavardė)

MANO MOKYKLA

Įklijuok

savo mokyklos

nuotrauką

Audronė Pitrėnienė, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrė

Mielas Pirmoke,

Sveikinu tapus mokiniu ir įžengus į naują atradimų pasaulį.

Nuo šiol mokykla – ir Tavo namai. Čia kasdien Tavęs lauks mokytojai ir draugai.

Kartu mokysitės, žaisite, sužinosite daug naujo ir įdomaus.

Būk drąsus, smalsus ir draugiškas, auk tvirtu Lietuvos piliečiu.

Didžiausios sėkmės!

6 7

– Aš esu Mokas. Būkime draugai. Mokas ir pirMOKĖ. Puikiai skamba, ar ne? Aš gyvensiu tavo kuprinėje, lydėsiu tave į mokyklą. Joje sužinosi begalę naujų įdomių dalykų, išmoksi skaityti, rašyti, skaičiuoti. Na, tu pati pamatysi! Susipažinsi su savo mokytoja, kuri tavimi rūpinsis, ir su naujais bičiuliais – klasės draugais. Kartu mokysitės, sportuosite, žaisite.

Mielasis pirmoke, kviečiame Tave kartu su Minte ir Moku leistis į kelionę po Lietuvą, jos istoriją ir dabartį.

Į MOKYKLą

Ruošiantis rugsėjo 1-ajai Mintei tėvai nupirko smagią ryškią kuprinę. Staiga kuprinėje pasigirsta paslaptingi garsai – ji ima krutėti, čežėti. Mintė iš netikėtumo net šokteli!

– Noriu susipažinti su tavimi, – pasigirsta duslus balsas, draugiškai pamojuoja mėlyna letena.Mintė yra labai smalsi ir drąsi mergaitė:– Išlįsk. Noriu tave pamatyti!Iš kuprinės išsirebždina keistas ir dar niekur nematytas sutvėrimas.

8 9

10

– Pirmiausia papasakosiu tau apie Lietuvą, mūsų Tėvynę, – pradėjo Mokas. – Lietuvoje yra apie tris milijonus gyventojų. Dauguma jų lietuviai. Taip pat gyvena rusų, lenkų, žydų, ukrainiečių, baltarusių (gudų), latvių, karaimų, totorių ir kitų tautybių žmonių.Visame pasaulyje gyvena apie keturis milijonus lietuvių.Lietuvos sostinė yra Vilnius. Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys kartu su Vilniumi yra penki didžiausi Lietuvos miestai.Galbūt jau žinai, kad 2009 metais Lietuvos vardui suėjo 1000 metų! Prieš tiek metų pirmą kartą parašytas žodis Litua. Išvertus iš lotynų kalbos tai reiškia Lietuva.

Svarbiausios valstybinės šventėsVasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo dienaKovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienaLiepos 6-oji – Valstybės diena

Mūsų vALstYbė – LietuvA

11

12 13

Kaip ir visos pasaulio valstybės, mūsų šalis turi savo vėliavą – trispalvę. Ji dailiai plevėsuoja, kai Lietuvos žmonės iškelia ją ant savo namų per valstybines šventes.

– Mokai, o kas tas raitelis su kalaviju rankoje?– Tai mūsų herbas, Minte. Herbas yra labai svarbus ir garbingas skiriamasis valstybės, miesto ar giminės ženklas. Lietuvos herbe pavaizduotas sidabrinis šarvuotas raitelis ant žirgo su kalaviju ir skydu. Tai Vytis. Jis simbolizuoja Lietuvos valdovą, galintį apginti savo šalį.

Minte, o ar žinai, koks yra Lietuvos himnas?– Taip, aš jį moku!– Šaunuolė. Įsidėmėk, kad kasmet Valstybės dieną, liepos 6-ąją, 9 valandą vakaro, viso pasaulio lietuviai gieda savo valstybės himną. Jis suvienija visus mūsų tautiečius.

Lietuv0s herbAs, vėLiAvA ir hiMNAs

Lietuva, Tėvyne mūsų, Tu didvyrių žeme, Iš praeities Tavo sūnūs Te stiprybę semia.

Tegul Tavo vaikai eina Vien takais dorybės, Tegul dirba Tavo naudai Ir žmonių gėrybei.

Tegul saulė Lietuvoj Tamsumas prašalina, Ir šviesa, ir tiesa Mūs žingsnius telydi.

Tegul meilė Lietuvos Dega mūsų širdyse, Vardan tos Lietuvos Vienybė težydi!

Lietuvos Respublikos himnas – Vinco Kudirkos sukurta

Tautiška giesmė

14 15

MiNtė ir MOKAs pirMOjOje LietuvOs sOstiNėje

Mintė ir Mokas kelionę po Lietuvą pradeda nuo Kernavės – pirmosios Lietuvos sostinės. Jie sėda į Moko oro balioną – ir žybt – jau ant Kernavės aukščiausio piliakalnio!

– Anksčiau Lietuvą valdė kunigaikščiai. Lietuva turėjo ir savo karalių – Mindaugą.– O kuo jis svarbus?

– Mindaugas suvienijo lietuvių žemes ir 1253 metų liepos 6-ąją buvo vainikuotas Lietuvos karaliumi. Dabar tądien švenčiame Valstybės dieną.– Karalių Mindaugą tikrai prisiminsiu. O kas tie kunigaikščiai?

16 17

– Didžiaisiais kunigaikščiais tais laikais buvo vadinami kiti Lietuvos valdovai, o Lietuvos valstybės vardas buvo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė.– Ar tie didieji kunigaikščiai turėjo vardus, Mokai?– Taip, Minte. Žymiausieji buvo Gediminas, Kęstutis, Algirdas, Jogaila ir Vytautas Didysis.– O kodėl jie yra patys žymiausi?– Kunigaikštis Kęstutis atrėmė daugiausia pavojingų kryžiuočių puolimų iš Vakarų. Algirdas rūpinosi valstybės sienų saugumu Rytuose. O Jogaila su Vytautu apkrikštijo Lietuvą ir nugalėjo didžiausią ir grėsmingiausią Lietuvos priešą – kryžiuočius. Tai įvyko Žalgirio mūšyje 1410 metais. Tai vienas didingiausių mūšių mūsų Tėvynės istorijoje.– Kokie šaunūs buvo tie kunigaikščiai, Mokai! Ir kiek daug jie turėjo kovoti.– Tikra tiesa. Senovėje tautos dažnai kariaudavo. Valstybės buvo kuriamos, stiprinamos ir ginamos ginklu bei jėga.Lietuva prieš daug šimtų metų, valdant kunigaikščiams, buvo labai didelė valstybė.

Gediminas

Kęstutis

Algirdas

Jogaila

Vytautas

MiNtė ir MOKAs viLNiuje

Mintė ir Mokas keliauja toliau, skrenda į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino įkurtą ir išgarsintą Vilnių, Lietuvos sostinę. Oro balionas nusileidžia ant Gedimino bokšto.

Vilnius – garsus, senas miestas. Legenda pasakoja, kad Gediminas susapnavo ant aukšto kalno staugiantį geležinį vilką. Žynys Lizdeika išaiškino sapną: geležinis vilkas reiškia neįveikiamą pilį ir miestą, kurį Gediminas turi įkurti. O vilko staugimas sako, kad apie įkurtą miestą garsas pasklis po visą pasaulį. Gediminas pastatė pilį ir įkūrė Vilniaus miestą. Iki šių dienų išliko žymiosios pilies bokštas.– Vilnius dabar yra Lietuvos sostinė, – priduria Mintė.– Ar žinai, Minte, kad Vilniaus senamiestis – vienas gražiausių Europoje, jis įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą.

– Dabar suprantu, kodėl Vilniuje tiek daug turistų iš viso pasaulio! – sušunka Mintė.

18 19

20 21

– Minte, ar matai aukštą senamiesčio bokštą? – klausia Mokas, rodydamas nuo Gedimino kalno. – Ten Vilniaus universitetas. Jis – tarsi mažas miestelis su paslaptingais kiemeliais. Skrendam pažiūrėti iš arčiau!

Abu bičiuliai įsikuria aukštame bokšte. Mokas pasakoja, o mergaitė dairosi aplink.

– Universitete mokosi studentai. Vilniaus universitetas yra pats seniausias visoje Lietuvoje ir vienas seniausių Rytų Europoje. Jis įkurtas kone prieš 440 metų. Jame dirbo žymiausi tų laikų mokslininkai, veikė net observatorija.– Kas yra observatorija, Mokai?

22 23

– Tai tokia vieta, iš kurios galima stebėti dangaus kūnus ir visokius kosminius reiškinius. Vilniaus universiteto astronomijos observatorija yra viena seniausių observatorijų visoje Europoje! Ir dar žinok, kad Lietuva gali didžiuotis Kazimieru Semenavičiumi – pasaulio raketų ir kosmonautikos mokslo pradininku.

– Oho!!! Raketų? Apie raketas noriu išgirsti daugiau, Mokai!– Prieš daugiau kaip 300 metų Kazimieras Semenavičius išleido knygą Didysis artilerijos menas, kurioje pirmasis pasaulyje rašė apie raketas, ugnies kamuolius ir kitus labai sudėtingus dalykus. Iš šio mokslininko knygos mokėsi vėlesnių laikų mokslininkai! Šiandien manoma, kad Kazimieras Semenavičius buvo toks protingas, jog net pralenkė laiką.

24 25

pAMAtYK Lietuvą

26 27

MiNtė ir MOKAs bibLiOteKOje

Vilniaus universitetas garsus ne tik observatorija, bet ir seniausia Lietuvos biblioteka. Mintė ir Mokas užeina į didžiulę Universiteto biblioteką. Joje ne tik sienos šimtametės. Čia jie randa labai senų, prieš šimtus metų parašytų knygų.

– Štai pirmoji lietuviška knyga Katekizmas. Ją dar prieš įkuriant Vilniaus universitetą, 1547 metais, parašė Martynas Mažvydas. Joje pirmą kartą išrašyta lietuviška abėcėlė. – Mokai, ar tiesa, kad lietuvių kalba labai sena?

– Taip, iš tikrųjų. Ir įvairių išbandymų patyrė, kaip ir Lietuvos valstybė. Prieš 150 metų Lietuvą valdęs Rusijos caras draudė spausdinti knygas lietuvių kalba. Knygos ir laikraščiai buvo leidžiami užsienyje. Knygnešiai juos slapta nuo caro policijos gabeno į Lietuvą, kad žmonės galėtų skaityti savo kalba. Knygnešiai rizikavo gyvybe dėl knygų. Net lietuviškos mokyklos buvo uždraustos, vaikus mokė slapta. Bet žmonės priešinosi spaudos draudimui ir caras jį panaikino. O netrukus Lietuva tapo laisva valstybe, – pasakoja Mokas. – Dabar kiekvienas gali laisvai kalbėti ir mokytis lietuvių bei kitomis savo gimtosiomis kalbomis. Lietuvoje veikia mokyklos lenkų, rusų ir kitomis kalbomis.

28 29

LietuvOs vALstYbės AtKūriMAs

– Lietuvos žmonės visada kovojo dėl savo valstybės ir laisvės, – tęsia Mokas. Jis pakviečia Mintę į netoli Vilniaus universiteto įsikūrusius Signatarų namus. – Juose 1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje lietuvių tautos atstovai paskelbė, kad atkuriama Lietuvos valstybė. Šią valstybę šiandien vadiname Pirmąja Lietuvos Respublika. Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena – yra didelė šventė. Tai tarsi antrasis Lietuvos gimtadienis. – O pirmasis gimtadienis yra liepos 6-oji, kai Mindaugas tapo karaliumi?

– Taip. Tu viską gerai įsimeni, Minte. Tačiau įdomiausia, kad Lietuva turi ir trečią gimtadienį.– Kaip, kada? Papasakok!– Papasakosiu apie viską iš eilės. Pirmoji Lietuvos Respublika gyvavo dvidešimt metų. Ją valdė prezidentai. Lietuva augo ir stiprėjo, statė naujas mokyklas, maisto produktais aprūpindavo kitas šalis. Mūsų valstybėje gyveno darbštūs, sumanūs ir drąsūs žmonės.– Taip, girdėjau apie narsiuosius lakūnus Stasį Girėną ir Steponą Darių. Juk jie pirmieji lietuviai, perskridę Atlanto vandenyną!– O ar žinai, kad Lietuvoje gamindavo netgi lėktuvus? Antai Kaune žymus aviatorius inžinierius Antanas Gustaitis, mokęsis Paryžiuje, konstravo karinius orlaivius!

30

MiNtė ir MOKAs KeLiAujA Į KAuNą

Nieko nelaukę Mintė ir Mokas pakyla skristi į Kauną. Šis miestas labai svarbus mūsų nepriklausomos valstybės istorijoje – jis buvo laikinoji šalies sostinė. Joje veikė svarbiausios valstybės institucijos – Prezidentūra ir Seimas.

Dabar Kaune galima pamatyti žymaus Lietuvos dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) paveikslus. Čiurlionis buvo vienas pirmųjų Lietuvos menininkų, pasiekusių pasaulines aukštumas. Jo muzikinius kūrinius atlieka garsūs muzikantai, o pažiūrėti paveikslų į Kauną plūsta žmonės iš tolimiausių pasaulio šalių.

31

KOvA dėL LAisvės

– Labai gaila, tačiau Europoje 1939 metais prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Tuomet pasaulis aptemo, ir viskas labai pasikeitė. Sovietų Sąjunga užgrobė Lietuvą ir ji prarado nepriklausomybę, – tęsia pasakojimą Mokas.– Ir niekas nesipriešino?! – nusistebi Mintė.– Žinoma, priešinosi! Ar girdėjai ką nors apie partizanus? Tai buvo narsiausi ir sumaniausi Lietuvos vyrai ir moterys. Kad priešas jų nerastų, įsirengdavo slėptuves nuošaliausiose vietose – miškuose, pelkėse, bunkeriuose po žeme. Partizanai kovojo, kad nuo priešų apgintų mylimą valstybę. Eime, parodysiu tau, kaip atrodė partizanų žeminė.

3332

– Po penkiasdešimties okupacijos metų Lietuva pagaliau iškovojo laisvę. Įsidėmėk, Minte, – 1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba priėmė Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą. Tą dieną švenčiame Lietuvos nepriklausomy-bės atkūrimą. Tai ir yra trečiasis mūsų Tėvynės gimtadienis. Lietuva – pirmoji šalis, atsiskyrusi nuo Sovietų Sąjungos! – pasakoja Mokas. – Štai Sausio 13-ąją Lietuva prisimena kaip svarbią, tačiau liūdną dieną. Vadiname ją Laisvės gynėjų diena. 1991 metų sausio 13-ąją pasipriešinome Sovietų Sąjungai – daugybė žmonių susirinko prie televizijos bokšto, Seimo, kad

parodytų, jog gins mylimą Lietuvą. Kovodami už Tėvynės laisvę tą dieną žuvo net 14 kilnių, drąsių žmonių. Tąkart dar sykį parodėme, kokie stiprūs ir vieningi mes, Lietuvos piliečiai, esame!– Mokai, ir aš eičiau ginti Lietuvos! – sušunka Mintė. – O dabar dar primink man: pirmasis Lietuvos gimtadienis yra liepos 6 dieną, antrasis – vasario 16-ąją, o trečiasis – kovo 11 dieną? Kiek daug gimtadienių! Mokai, ir aš norėčiau turėti ne vieną, o tris gimtadienius…Mokas tik nusijuokia ir pasako, kad visai neblogai turėti ir vieną.

34 35

LietuvOs KAriuOMeNė

– Mokai, o kas mūsų Lietuvą nuo priešų saugo dabar? Ar partizanai tebesislepia miškuose?– Partizanų jau nebėra, Minte. Visa laimė, kad Lietuva nekariauja, gyvename taikiai. Tačiau nuo visokių pavojų mūsų Tėvynę gina Lietuvos kariuomenė. Šaunūs ir narsūs kariai apgins Lietuvą, jei tik to prireiks.

Lietuva nuo 2004 metų yra NATO narė. Visos 28 šios organizacijos šalys yra sutarusios, kad jei ginklu puolama viena jos narė, tai laikoma puolimu prieš visas NATO šalis. Jei Lietuvai kiltų pavojus, jos ginti stotų visos NATO šalys.

Šiauliuose, Zoknių aerodrome, nuolatos budi ir oro erdvę virš Baltijos šalių pasikeisdami saugo NATO šalių galingi kariniai lėktuvai – naikintuvai. Taip mes esame dar saugesni! – Ar kariai tik šaudo ir skraido naikintuvais?– Kariai ne tik saugo mūsų valstybę. Jie padeda potvynių ir kitokių nelaimių ištiktiems žmonėms.Minte, kasmet gegužės trečiąjį sekmadienį minima Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Apsilankyk ir pamatysi, kaip gyvena ir ką veikia mūsų kariai, kokių ginklų turi, kaip kovoja.

36 37

39

– 2004 metų gegužės 1 dieną Lietuva tapo Europos Sąjungos nare. Tai reiškia, kad praėjo net daugiau nei dešimt metų! Įdomu tai, jog beveik visose Europos Sąjungos šalyse žmonės piniginėse nešiojasi tokius pačius pinigėlius – eurus.

LietuvA eurOpOs sąjuNgOje

– Minte, turbūt girdėjai, kad Lietuva priklauso Europos Sąjungai. Tai labai didelė įvairių valstybių bendrija, kurią sudaro net 28 šalys! Europos Sąjungos narės padeda viena

kitai, rūpinasi savo žmonių teisėmis,ekonomika, valstybių

tobulėjimu irmodernėjimu.

– O ar messeniai esametos bendrijosnariai, Mokai?

38

LAisvA LietuvA, KuriOje gYveNu

Mokas pasiūlo Mintei nuskristi į Vilniuje esantį didįjį Vingio parką. Tai viena mėgstamiausių Moko vietų.– Labai mėgstu čia pasivaikščioti. Tiek daug medžių, tiek daug mažų takelių… Ar žinojai, kad jau daugelį metų čia vyksta žymiosios Dainų šventės, Minte?– Tai šventė, kai susirenka daugybė žmonių ir visi dainuoja, Mokai?

– Galima pasakyti ir taip. Ši šventė vyksta kas ketverius metus. Tai svarbus renginys, kurio nuotaiką, dvasią žmonės sulygina net su senovės Graikijos olimpinių žaidynių dvasia! Į Dainų šventę susirenka daugybė skirtingų kolektyvų, kurie dainuoja, šoka ir džiugina gausią žiūrovų minią. Atvyksta taip pat užsienyje gyvenantys lietuviai – maži vaikai ir suaugusieji.

4140

4342

– Kaip norėčiau pabuvoti Dainų šventėje ir aš, Mokai! O kas dar įdomaus vyksta Lietuvoje?– Minte, čia vyksta daugybė įdomiausių dalykų, apie visus sunku išsyk papasakoti.

– Lietuva turi daug gabių mokslininkų, kurie nori savo Tėvynei ir pasauliui padaryti daug gero, atrasti ką nors nauja. 2014 metais į kosmosą iškeliavo pirmasis lietuviškas palydovas. Lietuva tapo kosmine valstybe, – pasakoja Mokas.– Lietuvos mokslininkai atlieka itin sudėtingus tyrimus ir bando sukurti vaistus nuo vėžio, širdies ligų ir kitų negandų. O kur dar visame pasaulyje žinomi lietuviški lazeriai! – Kas tie lazeriai, Mokai?

– Lazeriais galima perpjauti patį tvirčiausią metalą, jų prireikia tiek dantų gydytojams, tiek juvelyrams – meistrams, kurie gamina papuošalus. Lazeriai naudojami ir gaminant žmonių pasus!– Ar ir aš galėčiau išmokti pagaminti lazerį, Mokai?– Kai baigsi mokyklą ir užaugsi, galėsi tapti kuo tik panorėsi. Jei norėsi, galėsi pasigaminti net robotuką!– Negaliu sulaukti, kada pradėsiu mokytis, Mokai! Noriu sužinoti kuo daugiau.– Ir sužinosi, Minte. Išmoksi puikiai skaityti ir rašyti, galbūt kada nors panorėsi rašyti enciklopedijas ir žodynus.

44 45

– Kas tos enciklopedijos ir žodynai?– Tai knygos, į kurias mokslininkai stengiasi sudėti kuo daugiau informacijos. Žymus lietuvių kalbininkas Kazimieras Būga jau prieš šimtą metų pradėjo rinkti žodžius Lietuvių kalbos žodynui, kurį iki šiol pildo lietuvių kalbos mokslininkai. Tai vienas didžiausių mokslinių veikalų XX amžiaus Lietuvoje. – Visus lietuviškus žodžius? Nieko sau, Mokai! Kaip jie ten sutilpo?– Sutilpo. Žodyną sudaro daugybė tūkstančių puslapių, net dvidešimt didelių tomų.Mokykloje mokysies ne tik skaityti ir rašyti. Tavęs laukia matematika, fizika, chemija, biologija – jei gerai šiuos dalykus suprasi, vieną dieną galėsi būsi gydytoja, astronautė arba inžinierė. Galėsi dirbti laboratorijoje su visokiausiais mėgintuvėliais ir piltuvėliais arba kiaurą dieną ir kiaurą naktį žiūrėti pro teleskopą ar mikroskopą.Žinai, kuo jie skiriasi, Minte?– Dar nežinau!– Pro teleskopą galima pamatyti žvaigždes, planetas, kometas ir kitus dangaus kūnus, o pro mikroskopą – mažytes ląsteles, bakterijas, virusus ir kitokius mažutėlius, plika akimi nematomus dalykus. – Kol kas aš dar nežinau, kuo norėsiu būti, Mokai!– Galėsi pasirinkti, kas tau labiau prie širdies. Todėl mokytis yra gerai – nė nepastebėsi, kaip atrasi tai, kas tau įdomiausia, mieliausia. Kai tapsi tuo, kuo norėsi, galėsi dirbti Lietuvai, – užbaigia Mokas ir apkabina Mintę.

Oro balionas vėl pakyla ir nuskrieja Lietuvos padange – dar tiek daug įdomybių Mokas turi parodyti pirmokei Mintei.

MOKO pAtAriMAi pirMOKAMs – Man visai nepatinka vaikščioti vienai, Mokai! – Viena ir nevaikščiok, ypač tamsiuoju paros metu. Išeidama iš namų visada pasakyk namiškiams, kur, su kuo eini, kada ketini grįžti. Iš svetimų žmonių neimk jokių saldumynų ar žaislų, su nepažįsta- mais niekur neik, nepasakok jiems apie šeimą, namus.

– Mokai, aš nenoriu, kad mano tėveliai nerimautų! Paklausysiu tavo patarimų.– Minte, būk draugiška ne tik su namiškiais, bet ir su klasės, kiemo draugais. Jei užgauliosi, skaudinsi, prarasi bičiulius! O jei tave kas skaudins, pravardžiuos, tyčiosis, būtinai pasipasakok suaugusiesiems. Tai nebus skundimas – tik pagalbos prašymas.– O jei suaugusieji manęs neišgirs ir nepadės?– Tada apie savo rūpesčius papasakokpaskambinusi vaikų pagalbos telefonu 116111 . – Ačiū, Mokai. – Minte, o jei nutiks bėda ir šalia nebus suaugusiųjų, skambink bendruoju pagalbos telefonu 112.Visada drąsiai prašyk pagalbos ir nepamiršk padėti kitiems!

47

– Mokai, ar visada lydėsi mane į mokyklą?– Taip, lydėsiu. Tačiau jei išauš diena, kai mudu turėsime išsiskirti, ir jei teks keliauti į mokyklą vienai, būtinai susirask saugiausią kelią į mokyklą ir eik tik juo. Gatvėje ir kelyje būk itin drausminga, atidi. Paisyk kelio ženklų, girdėk signalus. Labai svarbu, kad sutemus būtum matoma, todėl turėk atšvaitą. Prisisek jį ant kuprinės arba prisikabink prie striukės. O užmiestyje eik kelkraščiu prieš eismo kryptį, kairiąja kelio puse.

46

48

Mintė ir Mokas apsigyveno pirmokams ir visiems smalsiems vaikams skirtame interneto žaidime, jį rasi http://pirmokopasas.ugdome.lt Iki pasimatymo!