2010 m. geguþës 3 d., pirmadienis

Nr.14 ( 14)

Plaèiau 2 p. Plaèiau 2 p. Plaèiau 4 p.

Jei Jûsø vaikas negirdi Stalo karalius - kopûstas Garinimo procedûra iðvalo odàPatalpose ir ore esanèios

dulkës, nusëdusios ant veido irkaklo odos, uþkemða poras, ter-ðalai, suragëjusios làstelës,susimaiðiusios su odos iðski-riamais riebalais ir prakaitu,suformuoja pavirðiná sluoksná,kuriame dauginasi mikrobai.Oda neatrodo graþiai, gaiviai.Vienas efektyviausiø odos va-lymo bûdø - garinimas.

Kaune, Uosio gatvëje, ásikû-ræs Kauno apskrities kurèiøjø irneprigirdinèiøjø ugdymo centrasyra viena seniausiø Lietuvos mo-kyklø, kurioje mokosi sutrikusiosklausos vaikai ið visos Lietuvos.Nuo parengiamosios klasës, á ku-rià priimami 6-7 metø vaikai, ikipagrindinës mokyklos baigimo,vaikus lydi mokytojai ir auklëtojai,turintys surdopedagoginá...

Parduotuvëse jau atsiradoðiømeèiø ðvieþiø kopûstø. Ðidarþovë yra viena populiariau-siø pasaulio ðaliø virtuvëse. Iðjø verdamos sriubos, ruoðiamitroðkiniai, miðrainës, kepamipyragai, apkepai, blynai. Jø pa-tiekalai ne tik skanûs, bet irmaistingi.

Nuo seno þinoma, kad kopûs-tuose gausu vitamino C, A, B...

Paþintis

Verslininkas R.Cibauskas:„Jei pavyko suvaldyti sëkmæ, pasidalink su kitais”

Pataria specialistai

Kai tenka draugautisu iðsëtine skleroze...

Edvardas PAÐKEVIÈIUS,Lietuvos neurologø asociacijos atstovas

Tai jaunø ir darbingø þmoniø liga - taip trumpai iðsëti-næ sklerozæ galëtø pavadinti dauguma medikø. Taèiauvisuomenëje daþnai vyrauja klaidingas ðios ligos suvo-kimas ir neretai þodis „sklerozë” kelia asociacijas suatminties negalavimais ir senatve. Tokia nuostata nërateisinga, nes pats terminas „sklerozë” reiðkia irimà,kuris gali atsirasti bet kurioje sistemoje, dël to yra neviena liga, savo pavadinime turinti þodá sklerozë. Iðsëti-në sklerozë, sutrumpintai vadinama IS, yra daþniausianetrauminë centrinës nervø sistemos, t.y. galvos sme-genø ir nugaros smegenø, liga, galinti uþklupti paèiusdarbingiausius þmones visiðkai netikëtai.

Patarimai

Pavasará irgi galimagreitai perðalti...

Vilija BUDRIKIENË„Norint pasirûpinti savo

sveikata ar groþiu, reikia di-deliø investicijø”, - manodaþnas lietuvis. Ir pradedaskaièiuoti iðlaidas sportoklubams, dietiniam ir ekolo-giðkam maistui bei kitiemsneva bûtiniems dalykams.

Bet visus ðiuos skaièia-vimus paneigia mûsø krað-tietis, dabar Klaipëdoje gy-venantis verslininkas, UAB„Mûsø laikas” vadovas Ri-mantas CIBAUSKAS. Dau-gybës sporto ir sveikatini-mo renginiø ne tik Pamary-je, bet ir visoje Lietuvojerëmëjas, beveik 100 krep-ðinio aikðteliø statybos me-cenatas atvirai sako, jog ry-tais mielai valgo kruopø ko-ðes, kurios yra iðties pi-gios, todël prieinamos kiek-vienam, ir sveikos, ir pa-kankamai energijos visaidienai duoda.

R.Cibauskas niekam ne-siûlo pulti á kraðtutinumus,o ir pats nebando drastið-kø dietø. Bet sako þinantis,jog þengiant á antràjà gy-venimo pusæ kiekvienas iðmûsø turëtø pagalvoti prieðprisikraudamas pilnà lëkð-tæ cepelinø ar riebaus tor-to. Jis apie tai pagalvoja.

Be to, 48-àjá gimtadie-ná gruodþio 8-àjà ðvæsian-tis verslininkas kone kas-dien randa laiko þaisti krep-ðiná ar futbolà, kurie pade-da palaikyti gerà formà irneiðsenkantá optimizmà.

Visas ðias tikrai ne-brangias priemones jis re-komenduoja ir „Sveikatosðaltinio” skaitytojams.

Perðalæs geria stipriàarbatà

Þemaièiø Naumiesèio se-niûnijos Ðiaudvyèiø kaime au-gæs R.Cibauskas nuo maþensbuvo itin judrus vaikas, tad nuo-lat ieðkodavo (ir rasdavo), kuriðlieti tà savo energijà. Todëlþaidë futbolà ir krepðiná, lankëbokso ir lengvosios atletikos tre-

niruotes, o vëliau, ástojæs á Vil-niaus universitetà studijuotiekonomikos, buvo nuolatinisPDG daugiakovës, dziudo im-tyniø pirmenybiø dalyvis.

R.Cibauskas sako „uþau-gæs sveikai” - vaistø beveik ne-paþino, o pas gydytojus buvæsgal tik privalomai pasiskiepyti.

Dabar verslininko þiemosvakarus uþpildo krepðinis, o va-

sarà su bûreliu bendraminèiøkone kasdien jis vaþiuoja priejûros, kur þaidþia paplûdimio fut-bolà. Po to visi maudosi jûroje,tad geresnio grûdinimosi, anotp.Rimanto, nesugalvosi, sportogamtoje neaplenks net brangiostreniruotës sporto salëse.

Bet Cibauskø namuosevaistinëlë yra, juo labiau kadverslininko Nukelta á 4 p.Nukelta á 3 p.

Pavasaris - permainin-gø orø metas. Kai taip stai-giai svyruoja temperatûra,sunku tinkamai apsirengti -tai perkaistame, tai perðà-lame. Tai sukelia organiz-mui tam tikrà stresà ir su-maþina jo atsparumà infek-

cijoms. Perðalimas yra vie-na daþniausiø ligø, kuriakiekvienas þmogus serga vi-dutiniðkai kartà per metus.

Uþsikrëtæs ûmine virusinekvëpavimo takø infekcija, ligonisturi sveikti pats, t.y. gydydamasiskuo natûralesnëmis priemonëmis.Ði infekcija paprastai pasireiðkiauþgulusia nosimi ar sloga, per-ðtinèia ar skaudama gerkle, ko-suliu, èiauduliu, kûno maudimu,galvos skausmu, akiø aðarojimu,karðèiavimu (paprastai iki 39laipsniø), nuovargiu. Tad gydyti rei-këtø kiekvienà ðiø simptomø.

Svarbu þinoti, kad karðèia-vimo nereikëtø maþinti esant þe-mesnei nei 38 laipsniai tempe-ratûrai, nes tokioje terpëje þûs-ta dauguma organizme esanèiøvirusø ir bakterijø.

Be abejonës, susirgus ge-riausia kreiptis á gydytojà, ta-èiau, jei tai neámanoma, gali-ma pamëginti gydytis savaran-kiðkai. Nukelta á 3 p.

Mûsø kraðtietis verslininkas R.Cibauskas ir pats mëgsta sportà, ir skiria daug energijos bei lëðøávairiø sporto ðakø propagavimui Ðilutës rajone bei visoje Lietuvoje.

Kristina VITIENË,medicinos centro „Puriena”

ðeimos gydytoja

2010 m. geguþës 3 d. Nr. 14 (14) 2 p.

Vaikø pasaulis

Jei Jûsø vaikas negirdiMaistas gali bûti vaistas

Stalo karalius - kopûstasParduotuvëse jau atsi-

rado ðiømeèiø ðvieþiø ko-pûstø. Ði darþovë yra vie-na populiariausiø pasaulioðaliø virtuvëse. Ið jø ver-damos sriubos, ruoðiamitroðkiniai, miðrainës, ke-pami pyragai, apkepai, bly-nai. Jø patiekalai ne tikskanûs, bet ir maistingi.

Nuo seno þinoma, kad ko-pûstuose gausu vitamino C, A, Bgrupës vitaminø, fosforo, kalio irkt. Kopûstuose daug làstelienos,kuri skatina þarnyno veiklà, pa-deda ið organizmo paðalinti cho-lesterolá (tai svarbu aterosklero-zës profilaktikai), o ðvieþiø ko-pûstø sultis liaudies medicinojerekomenduojama gerti kaip tur-tingà vitaminø, apetità gerinantá,virðkinimà skatinantá gërimà,taip pat sergant kepenø ligomis,skrandþio ar dvylikapirðtës þar-nos opomis, lëtiniais viduriø uþ-kietëjimais ir hemorojumi.

Ðvieþios kopûstø sultys pa-deda surandëti opoms, nes sul-tyse yra daug opas gydanèio vi-tamino U. Jau per pirmàsias 5-10 dienø ligoniams sumaþëjaskausmai ir pagerëja savijauta.

Kopûstø sultyse yra 16 ami-norûgðèiø, taip pat rûgðties, pade-danèios iðvengti nutukimo, nelei-dþianèios angliavandeniams virstiriebalais. Manoma, kad kopûstaipuiki prevencija nuo vëþio.

Gûþëje vitaminai yra pasi-skirstæ nevienodai: iðoriniuose la-puose jø yra dvigubai daugiau.Vitamino C ypaè daug yra virðuti-niuose þaliuose lapuose, kuriuosðeimininkës daþnai iðmeta. Ne-reikia nuvertinti kopûstø bei þie-diniø kopûstø lapkoèiø - jie taippat vertingi ir skanûs, geras visøsalotø, sriubø ir nuovirø priedas.

Kopûstai dera su visais pro-duktais. Tad pabandykime pa-sigaminti, galbût dar neragautøpatiekalø.

Kopûstø maltiniaiKopûsto gûþæ perpjaukite á 4

dalis, iðvirkite pasûdytame van-

denyje, iðgriebkite ir, vandeniui nu-varvëjus, sumalkite su svieste pa-kepintu svogûnu. Á masæ áberkite 1ðaukðtà manø kruopø. Viskà 5min. pakaitinkite, atvësinkite, ápla-kite kiauðiná, ádëkite sviesto, drus-kos. Jei masë tirðta, ápilkite grieti-nës, sumaiðykite ir formuokitemaltinius. Juos suvilgykite kiau-ðinio plakiniu, pavoliokite dþiûvë-sëliuose ir apkepkite riebaluose.Maltinius patiekite su grietine.

Gaivios kopûstø irobuoliø salotos

Kopûstà smulkiai supjausty-kite, stambiai sutarkuokite obuo-lius ir agurkà. Darþoves paska-ninkite 2 ðaukðtais majonezo, pa-ðlakstykite obuoliø actu, jei reikia,dar pasûdykite ar pabarstykite cuk-rumi ir viskà iðmaiðykite.

Kopûstø lapø apkepassu mësa

8 kopûsto lapus apvirkite pa-sûdytame vandenyje. Skiltelëmissupjaustykite 6 pomidorus, stam-biai sutarkuokite 400 g fermenti-nio sûrio, sumalkite 500 g virtosverðienos (ar kitokios mësos). Ákepimo indà, pateptà sviestu,áklokite 4 maþesnius kopûsto la-pus. Juos uþpilkite keliais ðaukð-tais majonezo, sudëkite pusæ tu-rimos mësos. Ant jos iðdëliokitepomidorø skilteles, vël uþpilkitemajonezu ir uþbarstykite pusæ

kiekio sûrio. Tada dëkite likusiàmësà, majonezà, uþklokite ko-pûsto lapais ir likusiu fermentiniusûriu. Kepkite orkaitëje 200 laips-niø temperatûroje 10-15 minuèiø.

Kopûstø salotos suankðtpipiriais

Kopûsto lapus supjaustykiteplonais ðiaudeliais, pasûdykite. Ið-valytà 1 aitriojo pipiro ankðtá su-pjaustykite grieþinëliais. Litrà ver-danèio vandens sumaiðykite sususmulkintu aitriuoju ankðtpipiriu,saldþiojo ankðtpipirio milteliais,ðaukðteliu garstyèiø bei 2 ðaukð-tais raudonojo vyno acto. Karðtumarinatu uþpilkite kopûstus. Atau-ðinkite. Iðvalytà saldøjá ankðtpipiráir fetos sûrá supjaustykite kube-liais, suberkite á kopûstus, iðmai-ðykite, paðlakstykite aliejumi ir pa-gardinkite pagal skoná.

Kopûstø salotos sugrybais

Pusæ kopûsto supjaustykitesmulkiais ðiaudeliais. Svogûnusir virtus dþiovintus baravykus arkitokius grybus supjaustykiteðiaudeliais ir pakepkite su 50 galiejaus. Kai svogûnai ir grybaiatvës, juos sumaiðykite su ko-pûstais. Dar 50 g aliejaus sumai-ðykite su 2 ðaukðtais acto, paska-ninkite druska bei cukrumi ir uþ-pilkite ant salotø. Iðmaiðykite. Pa-tiekdami papuoðkite þalumynais.

Auksines savo vaikø mintis galite atsiøsti„Sveikatos ðaltiniui“ el. paðtu info@silutesnaujienos.lt

Ðtai kaip 4-9 metø am-þiaus vaikai aiðkina ávai-riø þodþiø reikðmes:

Dþentelmenas:„Tai tas pats, kas ir ledi,

tiktai vyras.” (Tolia, 6 metai)

Maistas:„Skaniausiai tai pavyksta

moèiutei. Mama irgi neblogaigamina. Uþtat tëtis duonà ge-rai raiko.” (Vera, 7 metai)

Þmona:„Tai mergaitë, kuri gami-

na vyrui pietus, skalbia marð-kinius ir priþiûri jo vaikus.”

(Andrejus, 6 metai)

Jaunikis:„Taip dëdes vadina iki tol,

kol jie veda. O po to, juos jauvadina visokiais kitokiais ávai-riais þodþiais.” (Ania, 9 metai)

Vyras:„Su ðiuo þodþiu sunku, ka-

dangi su juo labai daug rûpes-èiø... Iðlaidos didelës. Ðis þmo-gus gali tave ir nuvilti: pavyz-

dþiui, ið pradþiø jis buvo gerasir graþus, o po to, kai jûs su juosusituokëte, jis tapo piktas irstoras.” (Kirilas, 7 metai)

Ásimylëjæs:„Pavyzdþiui, vyras paskui

þmonà vis vaikðèioja, vaikð-èioja, akiø nuo jos nenulei-dþia visà dienà. Tada ji pra-deda spëlioti, ar tiktai jis josneásimylëjæs.” (Marina, 8metai)

Geguþës 31 - birþelio 4dienomis tëvelius, auginanèiusvaikus su klausos negalia, ir jøvaikuèius, kvieèiame atvykti

pas mus, susipaþinti suugdymo centru, mokytojais,mokiniais. Èia rasite ðiltus ir

jaukius antruosius namus, kurlaukiamas, svarbus ir mylimas

kiekvienas vaikas.Apie Kauno apskrities kurèiøjø

ir neprigirdinèiøjø ugdymocentrà galite pasiskaityti

interneto puslapyjewww.nim.kaunas.lm.lt

Mus rasite Kaune, Uosio g. 7.Tel. (8 37) 331872,332503, 332598.

LaimutëGERVINSKIENË,

Kauno apskrities kurèiøjøir neprigirdinèiøjø ugdymo

centro direktorë

Kaune, Uosio gatvëje,ásikûræs Kauno apskritieskurèiøjø ir neprigirdinèiø-jø ugdymo centras yra vie-na seniausiø Lietuvos mo-kyklø, kurioje mokosi su-trikusios klausos vaikai iðvisos Lietuvos. Nuo paren-giamosios klasës, á kuriàpriimami 6-7 metø vaikai,iki pagrindinës mokyklosbaigimo vaikus lydi moky-tojai ir auklëtojai, turintyssurdopedagoginá iðsilavi-nimà, iðmanantys savodarbà ir mylintys vaikus.

Visa ugdymo veikla Centreorganizuojama taip, kad moki-niai ágytø pagrindiná iðsilavini-mà bei iðmoktø kalbos ir galëtøintegruotis á girdinèiøjø bendruo-menæ. Atsiþvelgdami á vaiko po-reikius bei galimybes, surdo-pedagogai taiko ávairius ugdy-mo metodus - þodiná, totalio-sios komunikacijos, dvikalbákurèiøjø ugdymo metodà, pa-tys rengia specialiàsias moky-mo priemones, padedanèiasvaikams suprasti mokomàjàmedþiagà, ugdyti kalbà.

Greta áprastø dalykø darvyksta lietuviø gestø kalbos,muzikos ritmikos, dalykinës -praktinës veiklos pamokos. Tar-ties, kalbos mokymo ir klausoslavinimo individualiø pratybømetu vaikai mokosi taisyklin-gai tarti garsus, aiðkiai kalbëti,lavinami jø klausos likuèiai.

Po pamokø ugdymà tæsiasurdopedagogai auklëtojai, ku-rie veda popamokinius kalbosugdymo uþsiëmimus, padedaruoðti namø darbus, organizuo-ja iðvykas. Siekiama, kad vai-kai iðmoktø bendrauti su gir-dinèiaisiais, adaptuotis aplinko-je, orientuotis ávairiose gyveni-mo situacijose. Centras ben-drauja su Lenkijos, Slovakijos,Ðvedijos, Anglijos, Portugalijos,Èekijos, Vokietijos, Turkijos su-trikusios klausos vaikø ugdy-mo ástaigomis. Laisvalaikiu mû-sø mokiniai lanko ávairius bû-relius - siuvimo, dailës, ðokiø,sporto, organizuoja diskotekas,konkursus, ðventes.

Modernioje bibliotekoje - in-formaciniame centre vedamospamokos, rengiamos knygø pa-

rodos, naujø knygø pristatymai,susitikimai su ádomiais þmo-nëmis, sveèiais ið kitø mokyk-lø, buvusiais mokiniais, moki-niø tëvais. Ðiuolaikiðkai áreng-toje kompiuteriø klasëje veda-mos pamokos, tobulinami vai-kø informaciniai gebëjimai,laisvalaikiu vaikai gali þiûrëtikino filmus, þaisti kompiuteri-nius þaidimus, specialios vaiz-do kameros pagalba bendrautisu draugais internetu.

Mokykla siekia formuotivaikø darbinius águdþius, todëlbe áprastø technologijø pamo-kø, kuriose mokoma ávairiø bui-ties darbø, mergaitës papildo-mai mokomos siûti, berniukai -atlikti darbus ið medþio ir meta-lo. Jaukiai árengtoje mitybosklasëje vaikai mokosi gamintimaistà, serviruoti stalà, naudo-tis buitine technika. Didelá dë-mesá centro vadovai ir pedago-gai skiria mokiniø karjeros pla-navimui. 2006 metais ugdymoCentre ásteigtas Profesinio in-formavimo taðkas, kurio tiks-las - teikti kurtiems ir neprigir-dintiems mokiniams profesinioinformavimo paslaugas. Èia 9-

10 klasiø pedagogai, tëveliai irmokiniai, suþino apie tolesnámokymàsi, profesijos pasirin-kimo galimybes.

Kiekvienà pavasará Kaunoapskrities kurèiøjø ir neprigir-dinèiøjø ugdymo centre organi-zuojama susipaþinimo ir ben-dravimo su bûsimais mokiniaisir jø tëvais savaitë. Atvykæ iðávairiø Lietuvos kampeliø vai-kai apgyvendinami bendrabu-tyje, nemokamai maitinamicentro valgykloje.

Aspirinas gali maþinti astmos rizikà moterimsKas antrà dienà vartodamos 100 miligramø aspirino, moterys gali sumaþinti rizikà susirgti

astma. Taèiau, pasak JAV mokslininkø, reikia atlikti daugiau tyrimø, kad galima bûtø rekomen-duoti aspirinà bûtent astmos prevencijai.

Medicinos þurnale „Thorax” paskelbto didelio tyrimo rezultatai rodo, kad vartojant aspirinà astmostikimybë sumaþëja 10 procentø, taèiau toks poveikis nepastebëtas virðsvorio turinèioms moterims.

Tyrimas apëmë maþdaug 37 tûkstanèius sveikø moterø, kurioms buvo skirtas aspirinas,vitaminas E, abu preparatai ar në vieno ið jø. Tos moterys buvo patekusios á JAV nacionalinámoterø sveikatos tyrimà.

Per deðimt metø trukusá stebëjimà astma buvo nustatyta 872 moterims, kurios vartojoaspirinà, ir 963-ims, kurios jo nevartojo, o tai sudaro 10 procentø rizikos skirtumà. Átakos astmaineturëjo amþius, rûkymas, fizinis aktyvumas, hormonø ar vitamino E vartojimas.

„Ðie tyrimo rezultatai patvirtino ankstesniuosius, kai nustatytas teigiamas nedideliø doziøaspirino poveikis vyrams, susirgusiems astma”, - sako dr. Tobias Kurth ið Bostono moterø klinikos.

Pasak jo, nedideliais kiekiais vartoti aspirinà pirmiausia rekomenduojama tam, kad bûtøiðvengta ðirdies priepuoliø ir insulto.

Centre veikla organizuojama taip, kad mokiniai ágytøpagrindiná iðsilavinimà bei iðmoktø kalbos ir galëtø integruotis á

girdinèiøjø bendruomenæ.

Kaune esantis Kurèiøjø ir neprigirdinèiøjø ugdymo centras ugdosutrikusios klausos vaikus ið visos Lietuvos.

2010 m. geguþës 3 d. Nr. 14 (14) 3 p.

Pataria specialistai

Kai tenka draugauti su iðsëtine skleroze...

Specialistø patarimai* Jei pajutote pirmuosius

perðalimo simptomus, virusuikelià uþkirsite valgydami èes-nakà, kuris turi itin veiksmingàdezinfekuojamàjá poveiká.

* Jei ðis pasirodë ne itinpatrauklus, galite pamëginti im-biero arbatà (sutarkuotà ar su-smulkintà gabalëliais imbieroðakná uþpilkite verdanèiu van-deniu) ar imbiero koðelæ. Ji netik puikiai dezinfekuoja, bet yrair daug skanesnë. Pastaroji ruo-ðiama taip: sutarkuokite nulup-tà imbiero ðakná, susmulkinki-te keletà nuluptø citrinø ir viskàgerai iðsukite su keletu ðaukð-tø medaus. Tokià masæ galimanet ir porà mënesiø laikyti ðal-dytuve, o pajutus pirmuosiusperðalimo simptomus, suval-gyti po arbatiná ðaukðtelá kelis-kart per dienà.

* Kosuliui, slogai ar ger-klës skausmui slopinti pataria-ma iðmëginti tepalus, kuriø su-dëtyje yra mentolio, puðø beieukalipto eteriniø aliejø. Tokiuspreparatus galima naudoti krû-tinei, nugarai, pëdoms, zonaitarp nykðèio ir rodomojo pirðtoátrinti ar inhaliacijai, kai verdan-èiame vandenyje iðtirpinamatruputis tokio tepalo ir kvëpuo-jama pro nosá ar burnà.

* Persiðaldþius nereikëtø pa-mirðti ir kojø ðildymo, kuris

Patarimai

Pavasará irgi galima greitai perðalti...

IS rizikos grupësLiga paprastai pasireiðkia tarp

20 ir 40 metø, taèiau taip pat galiprasidëti ir jaunesniems, ir vyres-niems þmonëms. Ji dukart daþ-niau pasireiðkia moterims nei vy-rams. Iðsëtinë sklerozë daþniaupasireiðkia ekonomiðkai iðsivys-èiusiose vietovëse. Yra aiðkûs ge-ografinio skirtumo árodymai. Daþ-niausiai iðsëtine skleroze sergavidutinio klimato zonø gyventojai,reèiausiai - þmonës, gyvenantyskarðto ir ðalto klimato zonose.

Lietuva yra viena ið tø ðaliø,kurios patenka á didelës rizikosgrupæ. Epidemiologiniais duome-nimis, Lietuvoje iðsëtine sklero-ze serga 55 þmonës ið 100 tûks-tanèiø. Registruotø ligoniø yraapie 3 tûkstanèiai, taèiau mano-ma, kad dar treèdalis serganèiø-jø á medikus kol kas nesikreipë.

Simptomai ir pavojaussignalai

Iðsëtinë sklerozë daþnai va-dinama klastinga liga vien dël to,kad neturi në vieno iðskirtinio po-þymio, kuris yra bûdingas tik jai.Pirmieji iðsëtinës sklerozëssimptomai gali bûti laikinas vie-nos akies regos sutrikimas, ga-lûniø tirpimas, nusilpimas, pu-siausvyros sutrikimai. Tai gali pa-sikartoti keletà kartø per metusar kartà kità per kelis metus.

Po ðiø sutrikimø paþeistosfunkcijos gali ir visiðkai atsista-tyti, taèiau tai nereiðkia, kad ligaatsitraukë. Taip pat reikia pami-nëti, kad kiekvienam ligoniui

simptomai pasireiðkia individu-aliai: su regëjimo, jutimo, motori-niais ar pusiausvyros sutrikimaisgali pasireikðti greitas nuovargis,nuotaikø kaita, depresija, pasun-këjæs màstymas, neaiðki kalba,ðlapinimosi, tuðtinimosi ar lyti-nës funkcijos sutrikimai.

Skiriamasis iðsëtinës skle-rozës poþymis yra naujo simp-tomo atsiradimas ar senojosimptomo pasikartojimas, uþ-sitæsæs ilgiau nei 24 valandas.Daþniausiai simptomai iðryðkë-ja per kelias dienas, iðlieka tris- keturias savaites ir apytikriaipo mënesio iðnyksta.

DiagnostikaNors iðsëtinë sklerozë nëra

iðgydoma liga, taèiau labaisvarbu jà diagnozuoti kuo anks-èiau, parinkti tinkamiausià gy-dymà ir taip pristabdyti ligosprogresavimà.

Iðsëtinës sklerozës poþymiusgali pastebëti ðeimos gydytojai irokulistai, taèiau trûkstant informa-cijos apie ðià ligà ne visada gebajà atskirti nuo kitø. Bendrosiospraktikos gydytojas, átariantis ið-sëtinæ sklerozæ, pacientà siunèianeurologo apþiûrai.

Liga diagnozuojama iðsëtinëssklerozës centruose, esanèiuo-se Vilniuje, Kaune ir Klaipëdoje.

Pastebëjæ iðsëtinei sklero-zei bûdingus poþymius, þmonësturëtø nedelsti ir kreiptis á savobendrosios praktikos gydytojà,nepaisant to, kad sutrikimai vi-siðkai ar beveik praëjo. Diagno-zë patvirtinama, kai pacientasyra nuodugniai iðtirtas ir jam at-

likti visi bûtini tyrimai, parodan-tys nervus apsauganèios me-dþiagos mielino irimo sukeltuspakitimus galvos smegenyse.

Tiriant pacientus daþniau-siai atliekami neurologiniai ty-rimai, magnetinio rezonanso to-mografijos tyrimas (MRT), la-boratoriniai tyrimai, juosmenspunkcija (smegenø skystyje ti-riamos oligokloninës juostos,Imunoglobulinø G santykis) arsukeltøjø potencialø tyrimai.Diagnozuojant iðsëtinæ sklero-zæ nustatoma ir ligos forma.

Keturios ligos formosYra keturios iðsëtinës skle-

rozës formos.Recidyvuojanti - remituojan-

ti iðsëtinë sklerozë yra daþniau-siai pasitaikanti forma, kuri pra-sideda 80 proc. susirgusiøjø. Ðiforma bûna tik ligos pradþioje,vëliau (maþdaug 40 proc. pacien-tø) ji pereina á antrinæ progresuo-janèià iðsëtinës sklerozës formà.

Pirminëje stadijoje net kele-rius metus gali visiðkai nebûtisimptomø, taèiau paûmëjimaiyra neprognozuojami ir gali pasi-reikðti bet kada. Nauji ar jau anks-èiau buvæ simptomai gali atsi-rasti staiga, trukti keletà dienø arsavaièiø ir po to vël iðnykti.

Vieniems antrine progresuo-janèia IS sergantiems þmonëmsgali pasireikðti recidyvai, o ki-tiems jø gali nebûti. Laikui bëgantðia liga sergantiems þmonëmssimptomai ir negalia vis stiprëja.

Pirminë progresuojanti iðsë-tinë sklerozë yra labai reta ir pa-sireiðkia tik 10 proc. pacientø,

serganèiø iðsëtine skleroze. Nuopat ligos pradþios bûdingas nuo-latinis progresavimas. Simpto-mai ryðkëja ir negalia laipsnið-kai didëja. Nebûna paûmëjimøar remisijø, tik atsitiktiniai stabi-lizavimosi laikotarpiai ar laikinimaþi pagerëjimai.

Gerybinë iðsëtinë sklerozëpasireiðkia vienu nedideliu paû-mëjimu ir galimu vienu papildo-mu atkryèiu. Po to pacientas pa-sveiksta iki galimo antrojo paû-mëjimo, kuris gali nepasireikðtinet 20 metø. Vis dëlto gerybinëiðsëtinës sklerozës forma ga-liausiai pradës progresuoti, o per10-15 metø nuo ligos pradþiosligos eiga keis kryptá, kol pa-sieks progresavimo stadijà.

Susitaikymas su ligaDaugelis ligoniø turi pereiti

ávairias stadijas, kol susitaiko su

savo liga. IS diagnozë pirmiausiasukelia ðokà, po to atsiranda li-gos neigimas, dar vëliau aplankobaimës jausmas. Taèiau reikiaatminti, kad problemos spren-dþiamos tik tuomet, kai apie jaskalbama, todël sergantieji turëtønesidrovëdami kalbëti su gydy-toju apie atsiradusius pojûèius,simptomus, abejones, baimæ, kuridaþnai kyla dël neþinios. Uþsitæ-sæs baimës jausmas gali labiaupakenkti gyvenimo kokybei neipatys ligos simptomai. Dël nuo-latinës baimës, neþinios, nerimoserganèiuosius iðsëtine sklero-ze ima kamuoti depresija, kuridiagnozuojama daþniau nei ser-gant kitomis lëtinëmis ligomis.

Sergantieji IS turëtø þinoti bû-tiniausià informacijà apie ðià li-gà, nes tai gali padëti iðsklaidytibaimes bei suprasti ne tik kaipgyventi visavertá gyvenimà to-

liau, bet suvokti, kad gyvenimasnesustoja ties iðsëtine skleroze.

Svarbu laiku pradëtasgydymas

Ði liga nëra uþkreèiama ir ne-bûtinai ja sergantiesiems prirei-kia invalido veþimëlio. Nors ikiðiol IS yra nepagydoma liga, visdëlto gyvenimo trukmei átakos tu-ri nedaug. Taèiau pavëluotai pra-dëtas gydymas praktiðkai nëraveiksmingas ir neágalumo tikimy-bë iðauga. Taip pat gydymas la-bai priklauso ir nuo individualiøserganèiojo savybiø, gretutiniø li-gø bei ligos formos.

Sergantieji iðsëtine sklero-ze gali mëgautis visaverèiu gy-venimu, taèiau turëtø nepamirð-ti reguliariai sportuoti, daugiaudëmesio skirti mitybai, infor-muoti apie savo ligà darbdavábei artimuosius.

Atkelta ið 1 p.

gelbsti siekiant áveikti sausà ko-sulá bei gerklës skausmà. Jasgalima tiesiog pamirkyti ðiltamevandenyje, á kurá dar galima ábertisaujà jûros druskos, sodos, gars-tyèiø ar tiesiog ðildyti sausu bûdu- á specialø ðildytuvà pripyluskarðto vandens. Nepamirðkite potokio ðildymo uþsimauti sausaskojines, geriausia - vilnones.

* Nusilpusiam imunitetuistiprinti reikëtø vartoti eþiuolëspreparatus, kuriuose yra suba-lansuotas aminorûgðèiø kiekis,gausu provitamino A, vitaminoC. Taèiau tokius preparatus rei-këtø vartoti atsargiai - daugiaunei dvi savaites vartojamaeþiuolë gali sukelti atvirkðtinæreakcijà.

* Bièiø produktai - medus,þiedadulkës, bièiø duonelë, pi-kis - taip pat labai svarbûs irnaudingi siekiant stiprinti orga-nizmà.

* Vaistaþoliø arbatos ne tiksuðildo perðtinèià gerklæ, bet irpagerina kraujotakà, maþina in-toksikacijà, tad ko jau ko, bet jøperðalus tikrai nedera vengti.Na, o tiems, kurie pastarøjø ikisoties iðragavo dar vaikystëje,gydytoja pataria gerti kuo dau-giau kitokiø skysèiø: mëgsta-mos arbatos, mineralinio van-dens, sulèiø ar pan.

* Kamuojant slogai, nosiesgleivinæ siûloma plauti jûros arsûdytu vandeniu. Jokiu bûdu ne-piktnaudþiaukite nosies laðais,

mat, juos intensyviai laðinantilgiau nei 2-3 dienas, sloga galivirsti lëtine.

Liaudies medicinosiðmintis byloja

* Pajutæ pirmuosius perða-limo poþymius, galite iðmëgintiðá veiksmingà receptà: pusæ lit-ro maþai paðildyto pieno iðpla-kite su kiauðiniu, ádëkite arbati-ná ðaukðtelá medaus, tiek patsviesto, viskà gerai iðmaiðyki-te ir vakare iðgerkite.

* Jei kamuoja tik sloga, re-komenduojama 25 minutes pa-gulëti karðtoje vonioje, paskuigulti á lovà, uþsikloti ir gerai ið-prakaituoti. Labai naudinga irveiksminga pakvëpuoti obuoliøacto garais: á dubená karðto van-dens ápilkite stiklinæ acto ir kvë-puokite garais apie 20 minuèiø.Jei sloga tik prasidëjo, galimaiðgerti pusæ stiklinës vandens,álaðinus 5 laðus jodo.

* Liepþiedþiø arbata taip patgelbsti gydant slogà, skatinaprakaitavimà, ramina, maþinakosulá, palengvina atsikosëji-mà.

* Jei sloguojate daþnai ir jiuþsitæsia, tikëtina, kad organiz-mui trûksta cinko. Tokiu atvejurytais iðgerkite puodelá melisosarbatos: ðaukðtelis melisos ir 2ðaukðteliai medaus.

* Jeigu kankina ákyrus ko-sulys, galite pasigaminti keletànesudëtingø preparatø. Sumai-

ðykite citrinos sultis (arba obuo-liø actà) ir 2 valgomuosiusðaukðtus glicerino, ádëkite 2valgomuosius ðaukðtus me-daus. Viskà iðmaiðæ gerkite poarbatiná ðaukðtelá 5-6 kartus perdienà ir bûtinai prieð miegà.

* Nuo kosulio gelbës ir toksmiðinys: sumaiðykite 2 valgo-muosius ðaukðtus ðvieþiosviesto, 2 trynius, arbatináðaukðtelá miltø ir 2 arbatiniusðaukðtelius medaus. Vartokite4-5 kartus per dienà prieð valgá.

* Kiauðiniø tryniai, suplaktisu cukrumi ir romu, taip pat pa-deda atsikratyti kosulio. Vartotireikëtø ryte prieð valgá.

* Esant sausam kosuliui,uþvirinkite 60 g pipirø su 250 gbalto vynuogiø vyno. Miðiná per-koðkite ir po truputá gerkite karð-tà 3 kartus per dienà.

* Taip pat padeda linø së-menø arbata, krienø ðaknys, vir-tø aviþø uþpilas karðtu pienu(palaikyti 2 valandas termoseir gerti).

* Kartais, iðsigydþius per-ðalimo sukeltus simptomus, lie-ka kosulys. Siekdami já „áveik-ti”, didelá svogûnà supjaustyki-te plonais grieþinëliais, atsigu-læ uþdëkite juos ant krûtinës irpalaikykite 30 minuèiø.

* Taip pat veiksminga daugkartø per dienà gerklæ skalautiramunëliø nuoviru ar gerti miks-tûrà su èiobreliais.

Klausimus sveikatos, profilaktikos ir groþiotemomis galite teikti el. paðtu

info@silutesnaujienos.ltarba telefonu (8 441) 51223.

Senyviems þmonëms rekomenduojamididesni vitamino D kiekiai

Átakingos Europos Sàjungos gydytojø organizacijos nariaipaskelbë savo nuomonæ dël vitamino D rekomenduojamø nor-mø senyviems þmonëms, ir jei á jà bus atsiþvelgta, tai gali turëtiátakos visoms amþiaus grupëms.

Nuolatinis Europos gydytojø komitetas (The Standing Com-mittee of European Doctors, CPME) Briugës mieste Belgijojesurengë didelæ konferencijà, kurioje prieita prie iðvados, kadvyresniems nei 75 metø þmonëms per dienà rekomenduotina600-800 tarptautiniø vienetø (15-20 mikrogramø) vitamino D.Kartu su kalciu toks kiekis vitamino geriau apsaugotø nuokaulø lûþiø.

Tokià nuomonæ CPME pateikë savo valdybai ir visuotiniamsusirinkimui, kurie ir turëtø priimti galutiná sprendimà dël ðiosrekomendacijos.

Dabar tiek Europos Sàjungoje, tiek Lietuvoje rekomenduoja-ma vitamino D paros norma yra 5 mikrogramai, nors vis daugëjamoksliniais tyrimais pagrástø duomenø, kad senyvø ir jaunø þmo-niø kaulø sveikatai reikia 50 mikrogramø per dienà ar daugiau.

Briugës konferencijoje pateikta ir netikëtø duomenø, áskai-tant tai, kad kai kuriose pietinëse Europos valstybëse vitamino Dnepakankamumas yra labiau paplitæs nei ðiaurinëse, kur ma-þiau saulës ðviesos ir todël pats þmoniø organizmas susintetinamaþiau vitamino D.

Konferencijoje taip pat atkreiptas dëmesys á tai, kad ne visuresama tinkamos formos vitamino D. Pavyzdþiui, Airijoje nepre-kiaujama gryno vitamino D papildais, o ðios maistingosiosmedþiagos yra tik multivitaminuose.

Specialistai mano, kad apskritai pasaulyje su vitamino Dnepakankamumu susiduria maþdaug milijardas þmoniø. Vita-mino D nepakankamumo simptomai yra raumenø skausmas,silpni kaulai, energijos trûkumas ir nuovargis, susilpnëjæs imu-nitetas, polinkis á depresijà ir nuotakø kaita, miego sutrikimai.

Europos maisto saugos tarnyba (EMST) yra patvirtinusi svei-katinimo teiginá, jog kalcio ir vitamino D papildø vartojimasapsaugo nuo kaulø lûþiø ir osteoporozës.

Magnetinio rezonanso tomografijos (MTR) tyrimu darytose nuotraukose - sveikos ir iðsëtinëssklerozës paþeistos smegenys.

Atkelta ið 1 p.

2010 m. geguþës 3 d. Nr. 14 (14) 4 p.

þmona Reda anksèiau buvo vais-tinës savininkë, tad apie vaistusnusimano. Bet tai nereiðkia, kadvos sukarðèiavus kuriam ðei-mos nariui, griebiamasi table-tës. Daug keliaujantis paðneko-vas pasakoja, jog perðalti, þino-ma, pasitaiko ir jam. Tuomet ið-geria 4 ar 5 puodelius stipriosvaistaþoliø arbatos, iðprakaituo-ja ir ryte vël bûna sveikutëlis.

Þinia, aktyvø gyvenimo bû-dà pamëgæs vyras neiðvengiatraumø, bet tai, anot jo, jau ob-jektyvi realybë, kurios nepakei-si. Uþtat ðiek tiek koreguoti sa-vo maitinimosi ir poilsio ápro-èius galime visi.

Dviratininkai turigarsiai prabilti

Ðiandien verslininkas Lie-tuvoje stebi ádomø dalykà: spor-tà mëgsta kone visi lietuviai,bet pajudëti ryþtasi tik menka jødalelë. Jis mano, kad á tokiàtendencijà didesná dëmesá tu-rëtø atkreipti ir valdþios institu-cijos, taèiau, ko gero, valdþianepajudës, kol nebus iniciaty-vos „ið apaèios”. Ðtai kad irdviraèiø sportas - viena priei-namiausiø sporto rûðiø beisveikatos stiprinimo galimybiø,juk ant dviraèio prabëgo konevisø mûsø vaikystë. Bet ðian-dien á mûsø gyvenimà taip ási-verþë automobiliai, kad vaþinë-janèiø dviraèiais lietuviø pama-tysi maþai. Tuo tarpu uþsienioðalyse dviratis jau ne tik sugrá-þo á gyvenimà, bet ir uþima ka-raliaujanèias pozicijas. Taigi uþ-sienieèiai jau suvokia, jog ke-liaudami dviraèiais ne tik stip-rina savo sveikatà, bet ir saugogamtà.

Klausiame, ar klaipëdieèiui,rekomenduojanèiam ðilutið-kiams sësti ant dviraèiø, tekomatyti mûsø rajono dviraèiø ta-kus? Pavyzdþiui, á Traksëdþiusir Pagrynius?

R.Cibauskas atsako nema-tæs ir pasiteirauja, negi jie blo-gi? Atsakome, jog gailime uþ-sienieèiø, kurie atvykæ á mûsøkraðtà bando pasivaþinëti dvi-raèiais, o paskui kreipiasi á re-dakcijas, praðydami pavieðin-ti, kaip jie virto ir nusibrozdinonosis, su dviraèiais ákritæ á mil-þiniðkas duobes, iðmuðtas dvi-raèiø takuose...

Paðnekovas sutinka, kadLietuvoje dar nëra dviratinin-kams tinkamos infrastruktûros:trûksta dviraèiø takø, nëra vietøjiems saugiai palikti prie par-duotuviø, trûksta jø nuomos tað-kø ir buitiniø patalpø ástaigose,kur atvaþiavæs þmogus galëtøtinkamai nusiprausti ir persi-rengti. Bet jis taip pat mano, kadjei atsirastø daugiau ðià trans-porto priemonæ propaguojanèiøþmoniø, jie apie ðias problemasprabiltø garsiai, tai ir valdþia at-kreiptø dëmesá ir sukrustø.

Pavyzdys iðjudino kitusTik mûsø rajone per pasta-

ruosius keletà metø R.Cibaus-ko iniciatyva ir lëðomis áreng-tos 23 naujos krepðinio aikðte-lës, o jø skaièius visoje Lietu-voje jau artëja prie 100. Kiek tai

Paþintis

Verslininkas R.Cibauskas:„Jei pavyko suvaldyti sëkmæ, pasidalink su kitais”

kainavo? Verslininkas prisi-paþásta, jog tikslaus skaièiausnegalëtø pasakyti, bet mano,kad ið viso sportui remti jauskyrë kelis milijonus litø.

O prieð 7 metus pradëtaskrepðinio aikðteliø statybos pro-jektas „Time Team” buvo su-manytas specialiai tam, kad irLietuvoje suaktyvintø neforma-lø gatvës krepðinio judëjimà, vi-liantis á já pritraukti kuo daugiaujaunimo. Sumanymas pasitei-sino: visos aikðtelës ðiandienyra uþimtos, visose nuolat pil-na þaidþianèiøjø. O paèiam me-cenatui ypaè malonu ir tai, kadjos yra priþiûrimos, paèiø jau-nuoliø saugomos. „Tai rodo, kadprojektas 100 procentø pasiekëtikslà ir labai malonu kai matai,kad dovana buvo reikalinga”, -dþiaugiasi jis.

Verslininkas neslepia, kadjei jo kas bûtø paklausæs prieð 7metus, ko gero, bûtø atsakæs,jog finansuos tik vienos aikðte-lës statybà. Bet sëkmë ir tai, kadaikðtelës ið karto buvo pamëg-tos, ákvëpë, tad aikðtelës atsira-do net tokiuose ðalies kampe-liuose, kur pats verslininkas ikitol nebuvo buvæs - kad ir Var-niuose. Bet jis þinojo, jog ir tuo-se kampeliuose esama entu-ziastø, kurie imtøsi organizuotitokiø aikðteliø statybà.

R.Cibauskas dþiaugiasi,kad savo pavyzdþiu iðjudino ir

nemaþai kitø þmoniø. Ðtai prieðio projekto prisidëjo ir ðalieskrepðinio þvaigþdës, taip pat jaudaranèios pirmuosius þingsniuspanaðiuose projektuose.

Ne svetima ir sielosatgaiva

Verslininkas finansuoja ne tikkrepðinio aikðteliø statybà: kartuorganizuotos tø aikðteliø atidary-mo ðventës bendruomenëms,kasmet prisideda prie Kretingosvienuoliø „Vilties” bëgimo pro-jekto, kurio metu surinktos lëðosskiriamos onkologiniø ligoniø re-abilitacijos centro statybai. Per-nai R.Cibauskas uþ savo lëðasiðnuomojo „Vilties” traukinukà,kuriuo á Klaipëdà ir ið jos namo áÐilutæ nuvaþiavo visi norintys da-lyvauti bëgime. R.Cibauskas patspasitiko bëgikus, þygiavo su jaisper miestà.

Ðiemet bëgimas vyks ge-guþës 23 dienà. Verslininkas ti-kisi, kad pavyks organizuotitraukinukà nuo pat Vilniaus, irjis á Klaipëdà suveð entuziastusið visos Lietuvos.

R.Cibauskui netrûksta irnaujø idëjø. Ðtai prieð savaitæjis buvo Violetos Urmanavièiû-tës - Urmanos koncerto Klaipë-doje rëmëjas ir globëjas, yraiðrinktas ir Klaipëdos muziki-nio teatro statybos iniciatyvinësgrupës pirmininku. Ðios parei-gos jam anaiptol nëra it akmuo

po kaklu - jis sako, jog operayra karaliðka muzika, tai esàssvarbiausias menas, labiausiaiatgaivinantis sielà. O senovësromënø posakis, jog sveikamekûne turi bûti ir sveika siela,jam taip pat artimas.

O kaip á ðiuos verslininkopomëgius þiûri ðeima? Anot jopaties, jaunesnioji, dabar 19-metë dukra Rugilë buvo didþiau-sia talkininkë „Time Team”krepðinio aikðteliø projekte - ájo organizavimo darbus átraukëir savo draugus, visi platinoskrajutes. Ðiek tiek sportuojaabi dukros - ir Rugilë, ir vyres-nioji 26-eriø Indrë, abi lankosporto klubus. O verslininkoþmona Reda, nors labiau linku-si á menà, bet stengiasi kartuvaþiuoti á sporto varþybas irðventes Lietuvoje bei uþsieny-je. Tad prieðprieðos dël laisva-laikio leidimo ðeimoje nëra.

„Að negaliu iðpildyti visø lie-tuviø norø, bet manau, kad tas,kuriam bent ðiek tiek pavyko su-valdyti sëkmæ, tuo, kà dovanojolikimas, privalo pasidalinti su ki-tais”, - taip savo mecenatiðkàveiklà apibûdina R.Cibauskas,prestiþinës mûsø rajono premi-jos „Sidabrinë nendrë” laurea-tas, beje, ðios premijos lëðasirgi skyræs kitø sveikatai - minë-tai Kretingos vienuoliø iniciaty-vai pastatyti reabilitacijos cen-trà onkologiniams ligoniams.

R.Cibauskas mûsø rajone organizuoja futbolo, krepðinio turnyrus, finansuoja krepðinio aikðteliøstatybà ðalyje. Jis apdovanojo ir moterø krepðinio entuziastes, dalyvavusias „Ðilutës naujienø”

turnyre „Pavasaris 2010”.

Uþ altruistinæ veiklà, sporto ir kultûros mecenavimà, Ðilutës vardo garsinimà R.Cibauskui skirtaprestiþinë Ðilutës rajono premija „Sidabrinë nendrë”.

Atkelta ið 1 p.

Patarimai

Garinimo procedûraiðvalo odà

Patalpose ir ore esanèios dulkës, nusëdusios antveido ir kaklo odos, uþkemða poras, terðalai, suragëju-sios làstelës, susimaiðiusios su odos iðskiriamais rie-balais ir prakaitu, suformuoja pavirðiná sluoksná, kuria-me dauginasi mikrobai. Oda neatrodo graþiai, gaiviai.Vienas efektyviausiø odos valymo bûdø - garinimas. Ðiprocedûra padës paðalinti riebalø pertekliø, neðvaru-mus, pagerins kraujotakà, sumaþës spuogø, oda tapselastingesnë, minkðtesnë, pastebimai lygesnë.

Atlikti garinimo procedûràgalima ir namuose. Tam nebû-tina turëti specialø garintuvà -naudojamas paprasèiausiaspuodas. Á puodà ápylus karðtovandens, galva apgobiamarankðluosèiu, veidas laikomasne arèiau kaip 20 centimetrøvirð vandens. Laikant per arti,garai gali nudeginti, per daugiðsiplësti kapiliarai. Prieð gari-nant odà, patartina paslëpti plau-kus, o garinimosi metu uþsi-merkti.

Ið pradþiø veido ir kaklo odàreikëtø kruopðèiai nuvalyti. Jei-gu Jûsø oda sausa, patepkitekremu, riebià odà nuplaukite sukosmetiniu muilu ar plovikliu, omiðrià sudrëkinkite ir tada ðiektiek patepkite kremu.

Sausà odà galima garinti tik5 minutes vienà kartà per 3 më-nesius, normalià - 15 minuèiøkartà per mënesá, o riebià - neilgiau kaip po 20 minuèiø vienàar du kartus per savaitæ.

Garinimas bus dar veiksmin-gesnis, jeigu naudositevaistaþoliø nuovirus.

* Sudirgusià odà nuraminsgarø vonelës su liepþiedþiø, ra-munëliø ar medetkø nuovirais.

* Spuoguotà odà padës gy-dyti berþo þievës, ramunëliø, ka-dagio uogø nuoviras.

* Ugniaþolës, lakiðiausnuovirai sumaþins uþdegimà.

* Jautriai odai vaistaþoliønuovirà ruoðiame ið pusësðaukðto þoleliø stiklinei van-dens, riebiai - vienas ðaukðtasþoleliø stiklinei vandens.

Po garinimo procedûros vei-dà nuplaukite ðiltu vandeniu,sausai nuðluostykite, galite vei-do ir kaklo odà palepinti kauke -poveikis bus daug efektyvesnis.

Veidà garinti nepatartinasergant bronchine astma, hiper-tenzija, ðirdies ir kraujagysliøligomis. Sergant odos ligomis,prieð garinant patartina pasitar-ti su gydytoju.

Ar þinote, kad...

Triukðmo prevencijavieðose vietose

Triukðmas - nepageidauja-mi arba þmogui kenksmingi ið-oriniai garsai, kuriuos sukuriaþmoniø veikla.

Vadovaujantis Lietuvos Res-publikos triukðmo valdymo ásta-tymo nuostatomis ir siekiant ap-saugoti þmoniø sveikatà bei aplin-kà nuo neigiamo triukðmo povei-kio, parengtos Triukðmo preven-cijos Ðilutës rajono savivaldybësvieðosiose vietose taisyklës, reg-lamentuojanèios veiklos, kuriàvykdant skleidþiamas triukðmasvieðosiose vietose, valdymà.

Gyvenamøjø namø kvarta-luose triukðmingas transportopriemones ir mechanizmus dar-bo dienomis leidþiama naudotinuo 6.00 val. iki 18.00 val., poil-sio ir ðvenèiø dienomis - nuo10.00 val. iki 18.00 val., triukð-mo ðaltiniai neturi virðyti nu-statytø triukðmo ribiniø dydþiø.

Ðilutës rajono savivaldybësvieðosiose vietose nuo 22. 00 val.iki 6. 00 val. draudþiama: * nau-doti triukðmo ðaltinius lauko ka-vinëse, jei tai sukelia dirginimà;

* garsiai groti muzikà auto-mobiliuose, esant atviroms au-tomobiliø durims arba atvi-riems automobiliø langams;

* garsiai groti muzikà nuo-savose namuose, daugiabuèiønamø patalpose;

* vykdyti prekiø pristatymo irkrovos darbus prekybos ástaigo-se, kurios ásikûrusios arèiau nei100 m nuo gyvenamøjø namø;

* naudoti civilinës pirotech-nikos priemones (iðskyrus vals-

tybiniø) ðvenèiø dienomis, taippat per masiniø pramogø rengi-nius, kuriuos rengti nustatytatvarka yra iðduotas leidimas.

Jei triukðmaujama naktá ar va-kare, kvieskite policijà. LietuvosRespublikos administraciniø tei-sës paþeidimø kodekso 183straipsnis ágalioja policijos parei-gûnus uþtikrinti ramybæ butuosenuo 18.00 valandos ik 6.00 valan-dos, o lauke - visà parà. Sudraus-minti triukðmadarius gali pakaktitik perspëjimo arba jie gali bûtitraukiami administracinën atsako-mybën pagal ATPK 183 straipsná“Vieðosios rimties trikdymas”.

Spræsdami triukðmo kelia-mas problemas, susimàstykite,kaip sukurti savo ir aplinkiniøkomfortà. Jei jûs patys planuo-jate uþsiimti veikla, kurios metunegalite iðvengti triukðmo, pasi-stenkite darbus vykdyti laiku, ku-rio metu nekelsite nepatogumøaplinkiniams. Jei to ágyvendintinegalima, informuokite kaimy-nus. Tarpusavio sutarimu gali-ma iðvengti daugelio problemø.

Atkreipkite dëmesá á savo ke-liamà ar ðalia esantá triukðmà,gerbkite savo, savo ðeimos, ðaliagyvenanèiø þmoniø teisæ á ramy-bæ ir tylà. Tai ne tik tolerancijos,bet ir sveikatos stiprinimo gestas.

Ðarûnas LAUÞIKAS,Ðilutës r. savivaldybës

administracijos direktorius,Violeta BALTUTIENË,

vyriausioji specialistë -sanitarijos inspektorë