gruntinio, dirvožemio bei paviršinio vandens ir dirvožemio tyrimų rezultatai ir perspektyvos
DESCRIPTION
Gruntinio, dirvožemio bei paviršinio vandens ir dirvožemio tyrimų rezultatai ir perspektyvos. Pagal 1994-2009 m. stebėsenos duomenis sąlygiškai natūraliose ekosistemose Aukštaitijoje ir Žemaitijoje. M etodika. Matavimai atliekami pagal vieningą ICP Forests programos metodiką - PowerPoint PPT PresentationTRANSCRIPT
Gruntinio, dirvožemio bei paviršinio vandens ir dirvožemio tyrimų rezultatai ir
perspektyvos
Pagal 1994-2009 m. stebėsenos duomenis sąlygiškai natūraliose ekosistemoseAukštaitijoje ir Žemaitijoje
Metodika
Matavimai atliekami pagal vieningą ICP Forests programos metodiką
(The Working…, 1989, Environment…, 1993, ICP IM…, 1998), pagal kurią dirba ir kitos
sanlygiškai natūralių ekosistemų stebėsenos programoje dalyvaujančios šalys.
Aukštaitijos nacionalinio parko integruoto monitoringo teritorijoje (NP IMT) stėsena pradėta 1993 metų rudenį, o Žemaitijos NP IMT – 1995-jų metų pavasarį.
Dirvožemio vandens mėginiai cheminei analizei imami kas mėnesį šiltuoju metų laikotarpiu. Nustatomas drėgnis ir apskaičiuojamas dirvožemio vandens nuotėkis.
Gruntinio vandens lygis matuojamas kas 2 savaites mėginiai cheminei analizei imami kas 2 mėnesius.
Upelių vandens mėginiai cheminei analizei imami kas mėnesį visus metus, pagal savirašių duomenis apskaičiuojami kasdieniai upelių debitai. Upelių vandenyje kas mėnesį išmatuojamas ištirpusio deguonies kiekis ir temperatūra.
Aukštaitijos NP IMT nuo 1999 m. veikia meteorologinė stotis.
Stebimi cheminiai parametrai
Nuo 1994 m. reguliariai nustatoma SO4, NO3N, NH4N, Ca, Na, K, Mg, Cl, Pvisuminis, Mn, Fe, Si, pH, HCO3, specifinis elektros laidumas.
Nuo 2000 metų matuojamas fosfatų fosforo (PO4P), ir visuminio azoto (Nvisuminis) kiekis.
Nuo 2002 m. pradėta matuoti visuminį AL kiekį. Nuo 2003 m. – visuminį organinės C kiekį. Nuo 2000 metų vidurio visose paprogramėse, 3 kartus per
metus, balandžio, liepos ir spalio mėnesiais pradėta matuoti sunkiųjų metalų Cu, Cr, Cd, Pb, Zn, Ni koncentracijas.
Iš viso, 25 cheminiai parametrai.
Klimato šiltėjimo rodikliai
Temperatūros kilimas. Anomalių reiškinių dažnėjimas. Medžiagų, ypač azoto ir anglies apytakos
greitėjimas.
Vidutinė metinė dirvožemio temperatūra
y = -0,0091x + 7,0455
5
6
7
8
9
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
oC
Maksimalios mėnesio dirvožemio temperatūros
Sausis
y = 0,2559x + 0,66
-2
0
2
4
6
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
Vasaris
y = 0,1891x - 0,0073-2
0
2
4
6
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
Gruodis
y = 0,2936x + 3,27822
4
6
8
1019
9920
0020
0120
0220
0320
0420
0520
0620
0720
0820
09
Liepa
y = -0,8477x + 23,775
14161820222426
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
Nitratų srautas dirvožemyje 0-40 cm
Aukštaitijos IMT
Žemaitijos IMT
0
20
40
60
80
100
120
140
160
1994
1995
1996
1997
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
mg/m
2
Organinio azoto srautas dirvožemyje 0-40 cm
Aukštaitijos IMT
Žemaitijos IMT
0
100
200
300
400
500
600
1994
1995
1996
1997
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
mg/m
2
Dirvožemio vandens specifinis elektrinis laidumas
Aukštaitijos IMT
0246810121416
1993
1994
1995
1996
1997
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
mS
/m
Žemaitijos IMT
0246810121416
1993
1994
1995
1996
1997
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
mS
/m
Dirvožemio vandens visuminis organinis anglingumas
Aukštaitijos IMT
0
10
20
30
40
50
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
mg/
l
Žemaitijos IMT
0
10
20
30
40
50
60
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
mg/
l
Dirvožemio drėgmės atsargų metiniai vidurkiai
Aukštaitijos IMT
y = -0,631x + 50,923
2030405060
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
mm
Žemaitijos IMT
y = 1,3357x + 80,152
5060708090
100110
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
mm
Apibendrinimas
Monitoringo programą reikėtų tęsti dėl tendencingų pokyčių geosistemoje:
Dirvožemio ir upelio temperatūros režimo kaitos. Aukštaitijos KMS režimo kaitos tendencija yra tipiška klimato šiltėjimui. Su klimato šiltėjimu susijęs azoto ir anglies junginių apykaitos greitėjimas, išnešama daugiau nitratų ir organinių azoto junginių, didėja tirpių junginių koncentracija.
Optimizuoti tyrimus trumpinant parametrų sąrašą neracionalu. Pilna vandens sudėties analizė leidžia kontroliuoti duomenų patikimumą.