gydym o formulĖs -...

L I E T U V I U K A L B J I M A I :

GYDYMO FOR MULSLITHUANIAN VERBAL HEALING CHARMS

Pareng Daiva Vaitkeviien

Ukalbjimai yra unikals lietuvi tautosakos tekstai. Ukalbjim formuls ir j atlikimo bdas reprezentuoja konservatyvi ir udar tradicij, pagal kuri ukalbtojas

gyvenimo pabaigoje savo magines inias perduodavo tik vienam asmeniui. Gydymo ukalbjimai tauriausia ios tradicijos dalis: manyta, kad lig ukalbtojai yra Dievo dovan turintys mons,

galintys padti kitiems.

Knygoje skelbiama ukalbjim formuli, urayt Lietuvoje nuo iki met. Tai didiausia lietuvi gydomj

ukalbjim publikacija, kurioje tekstai pateikiami pagal nauj tipologin sistem, nurodant j tarptautines analogijas.

Lietuvi ukalbjimai yra svarbus lietuvi dvasins kultros altinis, atversiantis skaitytojui slaptosios gydymo praktikos

lobyn bei leisiantis atlikti gilesnius liaudies magijos tyrimus.

ISBN 978-9955-698-94-4

LIE

TU

VI

U

KA

LB

JI

MA

I:

GY

DY

MO

FO

RM

UL

S

LIT

HU

AN

IAN

VE

RB

AL

HE

AL

ING

CH

AR

MS

LIET U V I U K ALBJIM AI: GYDYMO FOR MUL S

L I E T U V I U K A L B J I M A I:

G Y D Y M O F O R M U L S

L I T h U A n I A n V E R B A L h E A L I n G

C h A R M S

Sudar, pareng ir vad para / Compiled, edited and introduction by

Daiva Vaitkeviien

L I E T U V I L I T E R AT R O S

I R TAU TO S A KO S I n S T I T U TA S

V I L n I U S , 2 0 0 8

UDK 398.4(=882)Li-223

Recenzavo hum. m. dr. SAUL M AT ULEV I IE n , Vilniaus universitetas

hum. m. dr. ILV Y TI S AK n YS , Lietuvos istorijos institutas

Knygos rengim ir leidyb rm LIET U VOS R E Sp UBLIKOS V IETIMO IR MOKSLO MInI STE R IJA

LIET U VOS VAL ST YBInI S MOKSLO IR ST UDIJ FOnDA S

Kalbos dalykus tvarkMILDA n OR K AITIE n

angl kalb vertL AIM A V In C SRU O GInI S

Knygos dailininkasROK A S GE L A IUS

Virelyje / On the coverUkalbtoja Ona Gineviien (nokn k., Kaniavos sen., Varnos r. sav.) / Charmer Ona Gineviien (noknai willage, Kaniava country, Varna region). Foto / photo by Vykintas Vaitkeviius 1997

vadas, sudarymas, parengimas / Introduction, compilation, editing Daiva Vaitkeviien, 2008 Vertimas angl kalb / Translation copyright Laima Vinc Sruoginis, 2008 Apipavidalinimas / Design Rokas Gelaius, 2008 Lietuvi literatros ir tautosakos institutas, 2008

ISBn 978-9955-698-94-4

5

T UR In YS / C On TE n TS

pR ATAR M / FOREWARD 7

LIETU VI U K ALBJIM AI 9Ukalbjimai kaip odio magijos anras 9Istorin ir geografin dimensija 13Gydomj ukalbjim klasifikavimas 23Ukalbjim atlikimas 39Ukalbjim perdavimas 46Ukalbjim rinkimas ir gydomj ukalbjim altiniai 52Leidinio struktra ir redakcins pastabos 62

LIThUAnI An VERBAL C h AR MS 67Charms as a Genre of Magical Words 67historical and geographic dimensions 69Classification of healing Charms 76The Execution of Verbal Charms 86passing on Verbal Charms 91The Collecting of Charms and healing Charm Sources 94Editors note 101

GYD OMIEJI U K ALBJIM AI 103I. Atskyrimas ir sujungimas 103II. Ivarymas 151III. perdavimas ir pamimas 187IV. Ivalymas 306V. Sunaikinimas 325VI. Judjimas ir sustabdymas 409VII. vardijimas 487VIII. Raymas 559IX. Igelbjimas 571X. Kanonins maldos 592

L i e t u v i u k a L b j i m a i : G y d y m o F o r m u L s6

XI. Lenk ukalbjimai i Lietuvi tautosakos rankratyno 611XII. Rus ukalbjimai i Lietuvi tautosakos rankratyno 666

ThE CORpUS OF LIThUAnI An C h AR M-T YpES 711I. Separation and Connection 711II. Expulsion 723III. Transmission and Reciprocation 743IV. purification 766V. Destruction 768VI. Locomotion and Cessation 789VII. Designation 817VIII. Manuscription 843IX. Redemption 846X. Canonic prayers 856

U K ALBJIM TIp RODYKL / InDEX OF C h AR M-T YpES 860LIG IR SITUAC IJ RODYKL /

InDEX OF ILLnESSES AnD SITUATIOnS 865pATEIKJ RODYKL / InDEX OF InFOR M An TS 868U R A Y TOJ RODYKL / InDEX OF COLLEC TORS 876GEO GR AFIn RODYKL / GEO GR AphIC AL InDEX 882ODYnLIS / GLOSSARY 895SU TRUMpInIM AI / ABBREVI ATIOnS 909

7P r a t a r m

pR ATAR M

Lietuvi ukalbjimai tai 19992008 metais Lietuvi literatros ir tautosakos institute atlikt tekstologini, tipologini ir struktrini ukalbjim tyrim rezultatas. Sumanymas gim 1998 metais, kai profesorius Kazys Grigas ikl mint parengti suomi mokslininko Viljo Johanneso Mansikkos 1929 metais ileisto leidinio Litauische Zaubersprche (Lietuvi ukalbjimai) nauj leidim. Tada buvo nu-sprsta neapsiriboti ios XX a. pradios knygos perleidimu, bet orien-tuotis akademin lietuvi ukalbjim publikacij surinkti vairiuo-se altiniuose isibarsiusius tekstus ir sujungti vien didel leidin. Sumanym palaik Valstybin lietuvi kalbos komisija, 19992003 me-tais parmusi projekt Lietuvi ukalbjim kompiuterinio duomen banko krimas ir 2004 metais projekt Lietuvi ukalbjim duome-n banko kompaktin ploktel. i projekt rezultatas 2005 metais ijs skaitmeninis leidinys Lietuvi ukalbjim altiniai: elektroninis svadas, kuriame paskelbta lietuvi ukalbjim duomen baz, api-manti 1636 tekstus.

Remiantis duomen bazs mediaga, ukalbjim tyrimai buvo toliau tsiami, siekiant parengti akademin tipologinio pobdio fol-kloro altini leidin. Skirtingai nei elektroniniame svade, kuriame skelbiami vairi paskiri ukalbjimai (medicininiai, kiniai, socia-liniai, meteorologiniai ir kt.), iame leidinyje pateikiamos tik gydymo formuls. Toks apsiribojimas buvo neivengiamas, kadangi kit ri ukalbjim ir apeigini formuli iki iol sukaupta tik dalis ir j tipolo-ginis grupavimas kol kas nra tikslingas. i ukalbjim, o greta j maldeli, brim, linkjim publikavimas yra ateities udavinys.

I viso leidinyje skelbiami 383 lietuvi gydomj ukalbjim tipai (apimantys 1447 variantus); greta j skelbiamas vietoje gydomj

Skiriu visiems, kurie ventai saugojo

ukalbjim tradicij


ukalbjim vartojam kanonini mald rinkinys (83 variantai) bei 186 Lietuvoje urayti gydomieji, kiniai ir socialiniai ukalbjimai lenk ir rus kalbomis.

Leidin sudar, tipologin sistem sukr, ukalbjim tipus apra-, vad para ir gydomj ukalbjim tip ir lig rodykles sudar Daiva Vaitkeviien. Leidin redagavo Milda norkaitien. U-kalbjimus lenk kalba pagal dabartins lenk kalbos taisykles adapta-vo Beata piasecka , redagavo Kristina Rutkovska . I lenk kalbos vert emyna Trinknait, Graina Benotien, vertim redaga-vo Beata piasecka , Daiva Vaitkeviien, Milda norkaitien. Ukalbjimus rus kalba pagal dabartins rus kalbos taisykles adap-tavo Jurijus novikovas , redagavo nadeda Morozova . lietuvi kalb vert Marija Romanova ir Daiva Vaitkeviien, vertim redagavo nadeda Morozova ir Milda norkaitien.

I vokiei kalbos tekstus vert Vykintas Vaitkeviius . Leidinio vad ir ukalbjim tekstus angl kalb vert Laima Vinc Sruogi-nis . odynl sudar Milda norkaitien ir Daiva Vaitkeviien.

Geografin ir ukalbjim pateikj bei uraytoj abclines rody-kles sudar Jurgita Dambrauskait.

Leidinio parengja nuoirdiai dkoja visiems Lietuvi ukalbji-m bendradarbiams ir talkininkams. Taip pat nuoirdiai ai leidinio recenzentams dr. Saulei Matuleviienei ir dr. ilvyiui akniui bei visiems prie leidinio vertinimo prisidjusiems ir verting pastab pa-teikusiems Lietuvi literatros ir tautosakos instituto Sakytins tauto-sakos skyriaus kolegoms.

Daiva Vaitkeviien

L i e t u v i u k a L b j i m a i 9

L I E T U V I U K A L B J I M A I

U K ALBJIM AI K AIp OD IO M AGIJOS AnR A S

Ukalbjimai tai magin paskirt turinios odins formuls, kurio-mis siekiama paveikti fizin ir psichin realyb pagydyti lig, sua-dinti meil, pagausinti derli, priaukti liet ir t. t. pats odis ukalb-jimai rodo, kad tai kalbami, balsu itariami tekstai. J gyvavimas re-miasi prielaida, kad odis turi ypating dvasin gali, kuri gali paveikti mones, mitines btybes, ligas, daiktus ar gamtos reikinius.

Yra keli lietuviki terminai maginms formulms pavadinti. Moksli-nje literatroje daniausiai vartojamas terminas ukalbjimas (atkal-bjimas, nukalbjimas). nuo Ryt Lietuvos net iki Rytprsi paplits liaudikas terminas adjimas, etimologikai susijs su odi saky-mu, plg. iotis praverti burn, osti odius sakyti, adas galjimas kalbti, balsas, kvpavimas; veiksmaodis adti reikme ukalbti vartojamas K. Donelaiio Metuose. Dar inomas odis vardijimas, dabartinje lietuvi kalboje reikiantis vardo davim, vardo sakym, vardu vadinim, vienas po kito vard minjim bei gydym ukalbji-mu, brim; dar plg. latvi vrds, prs wirds odis.

Lietuvi ukalbjimai vis pirma siejami su sveikatos ir gydymo sri-timi dauguma j yra medicininiai, skirti mogaus lig gydymui ir pro-filaktikai; prie j liejasi formuls i liaudies veterinarijos srities, skirtos gyvuli gydymui ir apsaugai. Gydomj ukalbjim inoma daugiausia, taiau buvo vartojamos ir kitokios paskirties magins formuls kiniai ukalbjimai, kuriais siekiama skms auginant javus, mediojant, ve-jojant, audiant ir t. t., meils ukalbjimai, skirti meilei suadinti arba nuslopinti, gamtos stichij ukalbjimai, kalbami norint sukelti arba su-stabdyti liet, audr, snieg, saugantis perknijos, gesinant gaisr ir kt.

Ukalbjimo svoka apima du pagrindinius komponentus o-din formul ir magin intencij, kuri gali bti sustiprinama magi-niu veiksmu. Magin intencija atsispindi ukalbjimo tekste, kadan-gi ji reikiama kaip pageidavimas, nurodymas, sakymas, praymas,


linkjimas ir pan., tuo paiu metu danai atliekant magin veiksm, pvz., siekiant atsikratyti drugio, mik jis iveamas (tempiamas) senoje vyoje (nr. 68); linkint karpai supti, pakasamas sudrkintas li-ninis silas su karp vaizduojaniu mazgeliu (nr. 726); gydant apvilktas akis, ant aki padedama vjo atplta iev, linkint, kad ir aki plv tokiu pat bdu bt nuplta (nr. 24) ir t. t. Ukalbjimai tai od ir veiksm jungiantis sinkretinis anras. Visgi ukalbjimai, lygiai taip pat, kaip ir maginiai veiksmai, gali gyvuoti ir visikai savarankikai; to-kiu atveju magin intencija reikiama tik tekstu ir ukalbtojo susitel-kimu siekiant tikslo.

Ukalbjimai nra vienintelis odio magijos anras. Artimais u-kalbjim giminaiiais reikt laikyti ir maldeles bei brimus. Malde-ls tai formuls pobdio tekstai, balsiai ar mintyse sakomi kreipian-tis dievyb ar kit garbinimo objekt. Lietuvi odio magijos tradicija pasiymi tuo, kad yra ilikusi daug nekrikionikos kilms maldeli1.

Lietuvi maldelse kreipiamasi perkn, emynl, Gabij, Die-vait Mnul ir kitas dievybes, taip pat vent ugn, em ir pan., pa-vyzdiui:

Kurdamos ir ukopdamos ugn, [moterys] kalba i maldel: ventoji ugnele, Gabijonle, ukopiama gulk, upuiama ibk. BlLMM 301.

Salant apylinkse buiuojant em kalbdavo toki maldel: eme, motina mano, a i tavs esu, tu mane eri, tu mane neioji, tu mane po smerio pakavosi. BlLLM 364.

Maldeles nuo ukalbjim skiria tai, kad jos rykiai ireikia religi-n santyk tarp jas sakanio asmens ir adresato, kur kreipiamasi; tuo tarpu ukalbjimuose dominuoja ukalbtojo asmenin galia, o vietoje praymo intonacijos neretai atsiranda sakymas ar kategorikas nuro-dymas, plg. sakm ukalbjim nuo gyvats kandimo:

pulkas juod, pulkas rud, pulkas geleini. Geleie, geleie, geleie, k leidai, iimk. (Tris kartus).Jei neiimsi, a paimsiu, mesiu akmenio ugn, udegsiu kalnus, pakalnes ir klonius, ir tau nebus kur ieiti. Jei neieisi, a paimsiu gaidio skiauters kraujo, uliesiu kalnus, pakalnes, ir [tau nebus kur ieiti]... (nr. 228)

1 Daug lietuvi maldeli publikuota Jono Balio Liaudies magijoje ir medicinoje (BlLMM) bei Kazio Grigo parengtame Lietuvi tautosakos penktajame tome (LTt 5).


Kita vertus, tie lietuvi ukalbjimai, kurie sakomi su maldavimo ar praymo nuostata, yra labai artimi maldelms. Tuo ypa pasiymi ukalbjimai nuo gyvats kandimo juose gyvat bandoma perpray-ti, maldaujant, kad ji atsiimt nuodus; iuose ukalbjimuose taip pat meldiama ir em, tikint, kad ji, kaip gyvai valdytoja, gali sumainti ar panaikinti, neutralizuoti j pykt, pavyzdiui:

Dangaus linksmyb, ems geryb,Imk savo piktyb, Duok mums ms geryb. (nr. 258)

ventoji eme,eme, eme, emela!Gyvate, gyvate, gyvate,Atiduok sveikat! (nr. 256)

Kartais riba tarp maldels ir ukalbjimo yra sunkiai nubriama, pavyzdiui, maldelse jaun mnul, kuriomis praoma sveikatos, su-silieja ir maldos sakralumas, ir ukalbjimo praktikumas.

Lietuvi folkloristikoje maldelmis vadinamas ne tik senosios lietuvi religijos paveldas, bet ir nekanonins krikioniko turinio maldos, pvz.:

Gulu patal kai grab,neu ant deinio peio kryi.Stokit, aniuolai, galvgalyj,Arkaniuolai kojgalyj,Motina veniausia ligi smerio. (Maldel gulant). JKn p. 169.

Toki maldeli urayta nemaai, taiau jos dar nesulauk folkloro tyrj dmesio, dauguma j tebra neskelbtos i rankrai.

palyginus su maldelmis, kur kas lengviau yra ukalbjimus skirti nuo brim verbalini formuli, kurios sakomos siekiant gauti ini apie ateit (reiau praeit, dabart) per enklus, sapnus ar vizijas. Da-niausia tai or spjimai ir ateities numatymai, pvz.:

Ragana, ragana, kada bus pagada ryt, uporyt? Kada bus pagada, atsiauk. ! Jei aidas atsiliepia danai ir vairiose vietose, enklas, kad ragana atsiliepia, vadi-nasi, bus giedra. O jeigu aidas atsiliepia dusliai, bus lietaus. LTt 5 9423.

Kai pirm kart pamatai jaun mnul, reikia paimti sauj emi i tos vietos, ku-rioje stovi, ir kalbti: Jaunas Mnuli, dangaus karalaiti, leisk man inoti, su kuo reiks gyventi! pasakius iuos odius, reikia daugiau nieko nekalbti, greit eiti gulti ir t sauj emi pasidti po pagalve. nakt susapnuosi, su kuo apsivesi. LU 1414.


Retesniais atvejais brimo formuls naudojamos norint isiaikinti, kur dingo mogus ar daiktas, nustatyti, kas yra vagis ar pakenks as-muo ir t. t., pvz.:

Kaip kakis na[r]s daiktas prapuola, tai inki irkles sietan i klausia pakar: Sytai, sy-tai, kur mana daiktas pragais? Katran ani bus pragais, tan anan sietas pavirs, e jeiguc j bus kas pavogs, tai tadu i nesjudzins sietas. LTR 7601(92).

Kitaip negu ukalbjim atveju, ateities brimais nesiekiama pa-veikti vyki baigties, o tik norima suinoti reikaling informacij. Visgi brimai, kaip tam tikros slapt ini formuls, yra labai artimi ukalbjimams.

Apibendrinant reikt pabrti, kad trys giminiki odio magijos anrai ukalbjimai, maldels ir brimai, nors Lietuvoje iki iol nebu-vo diferencijuojami, aikiai skiriasi pagal funkcij: ukalbjimu sie-kiama pakeisti susiklosiusi nepalanki padt arba ilaikyti nepaeis-t tvark (apsaugos ukalbjimai), brimu norima gyti ini, o mal-del skirta sakralinei komunikacijai ir i esms orientuota mogaus ir dievybs santyk, o ne praktinius rezultatus.

Trys aptarti anrai dar neisemia lietuvi odio magijos anrins vairovs. Su ia sritimi glaudiai susijusios apeig formuls, linkjimai, tostai, taip pat ir keiksmai. Ukalbjimams labai artimi vadinamieji pie-men verkavimai progiesmiu atliekamos dainels, kuriomis kreipia-masi saul, debes, liet, vj, snieg, pvz.:

Ueik, saulyte,Su pyragais, su pyragais,nuvyk debeslSu botagais, su botagais. BlLMM 120.

Ukalbjim taip pat pasitaiko ir pasakojamojoje tautosakoje tai magins formuls sakmse (pvz., ragana, nordama atimti pien, rauna ol ir sako: Tu alioji, tu margoji tuska BlR 4 p. 168) ir pasak dainuo-jamieji intarpai2. pavyzdiui, tai kaip trys marios ukeikia savo mo, udarydamos j uolo drevje:

2 Etnomuzikolog Dalia Vaicenaviien pasak dainuojamuosius intarpus skirsto tris grupes pagal funkcij praneimo intarpai, tiesioginio poveikio intarpai ir emociniai-asociatyviniai pltiniai. Anot D. Vaicenaviiens, tiktina, kad antrajai grupei priklausantys ukeikimo ir stebuklinio veiksmo skatinimo intarpai pasak sekimo tradicijoje buvo labiau sakomi nei dainuojami, kadangi j intonacijos nra aikiai ireiktos. Tuo tarpu raminimo ir gsdinimo


Vaikioja aplink uol trys marios, rankas susim, ir prakeikdo:

uolli kukuolli,imtaaki, alialapi,Urituok, urituok ms moel.

Ir uritavo sesul sulig klupsiu. LTt 3 p. 482.

Vis dlto magins formuls pasakojamojoje tautosakoje neleidia mums kalbti apie gyv ukalbjim tradicijos paveld, kadangi tai ka-daise gyvavusi ir nnai inykusi magini praktik reliktai.

I STOR In IR GEO GR AFIn DIME n SIJA

Lietuvi ukalbjimai, bdami lietuvi folkloro anras ir savita liaudies magijos ir medicinos tradicija, sijungia bendr tarptautin ukalb-jim kontekst; j raidai ir ypatumams daug reikms turjo bendras Europos paveldas, santykiai su kaimynais, kultrin krikionybs in-terferencija ir kt.

Lietuvi ukalbjim visum sudaro vairs ir skirtingos kilms tekstai: dalis j yra unikals lietuviki ukalbjimai, kit aptinkama ir didesniame areale. Arealiniu atvilgiu galima kalbti apie (1) bendrus baltslav ukalbjimus, (2) pasitaikanias ukalbjim paraleles ryt ir iaurs Europos ukalbjim tradicijoje ir (3) plaiuose arealuo-se paplitusius ukalbjimus, aptinkamus ne tik Europoje, bet ir kituose emynuose. Chronologijos atvilgiu lietuvi ukalbjimai dalintini sensias formules ir krikioniko turinio ukalbjimus; neretai ukal-bjimuose matome abiej sluoksni faktr.

Senj lietuvi ukalbjim tekstai yra trumpi, prisodrinti epitet ir neturi ivystyto siueto; j trumpum atsveria nuolatinis kartojimo veiksmas ukalbjimai paprastai kartojami 3, 9 arba 3 9 kartus, pavyzdiui:

intarpai intonacikai raikiau atliekami. Visi antrosios grups dainuojamieji intarpai skamba ymiai taigiau nei praneimo funkcijas atliekantys intarpai. Visai kitokie yra emociniai-aso-ciatyviniai pltiniai, kuriuose pasigirsta ir raud intonacij, ir nuotaiking vaik dainoms ar oki melodijoms bding intonacij. VcDI p. 1718.


persiegnot ir devyni kartai sakyti: altagelae!po to ant kiekvieno altagelae po tris kartus sakoma: alt gela prikik ir atitrauk (i viso 27 kartai). (nr. 236)

Lietuvi ukalbjim aukso fondas ukalbjimai nuo gyvats kandimo; tai poetikiausi, menikai taigiausi tekstai, kuri urayta daug. Jie gana skirtingi, gausiai varijuojantys ir paprastai lokals, ura-yti i nedideli teritorij (daugiausia Ryt Lietuvoje). Kita vertus, nors dauguma i ukalbjim inomi tik Lietuvoje, bendri motyvai juos jungia su slav ukalbjimais; kai kurie turi ir tiesiogini paraleli, plg.:

liet. Ak, tu gyvate, gyvate, neksk keltuvos nei mogaus nepriims tavs Dievas, nepriims tavs saul, nepriims tavs mnuo, nepriims tavs vaigds, neprisi-glausi tu nei an saman, nei po samanom, nei ant krmo, nei po krmu. (nr. 1104)

baltr. i i i i i, i i , i i, i i. i i i i i -. 297.

rus. , , ; , , , , ; , , , ! 185.

Lietuvi ir baltarusi bei rus senj (nekrikionik) ukalbjim paralels (nr. 12, 19, 28, 43, 127, 141 ir kt.) yra bendras baltslav odinis paveldas, rodantis genetines itakas ir tarpusavio kontaktus, o kartais galbt ir balt substrato reliktus slav kultroje (turint galvo-je labai enkl balt gyvenamojo arealo sumajim ir slav iplitim j gyventose teritorijose per pastaruosius pusantro tkstanio met bei paskutiniais imtmeiais lietuvik areal dabartins vakar Baltarusijos teritorijoje nykim). Taiau taip pat reikia paymti, kad lyginant balt ir slav ukalbjimus, matyti daug stilistini, poetini, gramatini, struktrini ir kitoki skirtum; ie tekstins organizacijos skirtumai isamiai aptarti rus mokslininks Marijos Zavjalovos mo-nografijoje Balt-slav ukalbjimo tekstas (). Svarbu pridurti, kad gretinant balt ir slav ukalbjimus, akis krinta skirtingas tekst ilgis dalis baltarusi ir rus ukalbjim yra labai ilgi, tuo tarpu Lie-tuvoje dominuoja trumpi tekstai. Ilgieji slav ukalbjimai paprastai neturi lietuvik atitikmen, nes lietuviko teksto apimt riboja ypa-tinga ukalbjimo sakymo slyga: jis turi bti kartojamas kelet kart


sulaikius kvpavim ir, tik baigus tam tikr kartojim serij, leidiama atsikvpti.

Atskiras klausimas yra lietuvi ir latvi ukalbjim santykis. nors iame leidinyje nurodoma apie 30 lietuvi ir latvi ukalbjim tipo-logini paraleli, kol kas sunku teigti egzistuojant bendr blt ukal-bjim tradicij. Latvi ukalbjim vairov yra nepaprastai didel ir repertuaras labai platus; vien Latvi tautosakos archyve 2000 metais buvo saugomos 54 262 ukalbjim formuls (LFK p. 6). Latvi ukal-bjimai lenkia lietuvikuosius ir nepaprasta variant gausa, ir tipologi-ne vairove. Latvi ukalbjimai (kaip ir dainos) yra labai saviti ir vai-rs, juose minimi mitologiniai personaai perknas (Prkons), Lai-ma, Miko motina (Mea mte), ventos mergos (Svtas meitas) ir kt. Taiau yra labai maai toki tipologini lietuvi ir latvi ukalbjim paraleli, kurios nebt inomos slav ar kit iaurs ir Ryt Europos regiono taut tradicijoje. Tai leidia kelti prielaid, kad ukalbjimai gyvavo platesniame tipologiniame areale viena vertus, galima kalbti apie genetin balt-slav areal, o kita vertus apie iaurs ir Ryt Europos region, apimant Baltijos regiono alis, Baltarusij ir Rusij skaitant ugrofinikas Rusijos teritorijas. Aptinkama ir labai archaji-k, ir krikionikos kilms ukalbjim bei maldeli atitikmen. pvz., ukalbjimas-maldel jaun mnul Jaunas Mnuo, tau piln rat, man sveikat (nr. 303471) inoma ved, est, mari, rus, baltaru-si, ukrainiei, lenk, vengr, prancz ir kt. taut odinje tradici-joje. Formul pele, pele, te tau dant kaulin, duok man gelein! (nr. 476521) ufiksuota ne tik vairiose Europos alyse (Latvijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Didiojoje Britanijoje ir kitur), bet inoma netgi Ramiojo vandenyno salose. Labai plaiai yra iplitusios kai kurios raytins ukalbjim formuls, pvz., SATOR formul, arba magikasis kvadratas (nr. 13761392), inota jau antikinje Romoje, Egipte, Artimuosiuose Rytuose, vliau naudota vidurami Europos maginiuose tekstuose. Tad ukalbjimai, kaip ir pasakos, sakms, pa-tarls, msls, yra tarptautinis folkloro anras, tik j paraleli nra tiek daug, kiek kit pamint anr.

Skyrium reikt aptarti krikionikos kilms ukalbjimus. Atj Lietuv i kaimynini ali, jie priklauso bendram migruojani krik-ionik ukalbjim fondui; daugelis j turi gerai inomus atitikmenis


kitomis kalbomis. Vakar Europoje krikioniki ukalbjimai (kaip egzorcizm formuls) pradti kurti ankstyvaisiais viduramiais, nors tuo metu dar plaiai funkcionavo antikins ukalbjim praktikos ukalbjimais tebebuvo kreipiamasi romn dievus (Jupiter, Junon, neptn ir kt.), naudoti antikos magijos bdai ir kt. is laikotarpis pa-siymjo antikins ir krikionikos magijos sinkretizmu. Tik nuo XI a. pradios vienuoliai ir kunigai m kurti naujo modelio krikionikus ukalbjimus (BzCh p. 103104).

Tuo tarpu iaurs Europoje po krikionybs vedimo buvo adap-tuota vietin ukalbjim tradicija (KchMMA p. 72). IXXI a. german rankraiuose ir anglo-saks medicininiuose traktatuose Leechbook, Lachnunga ilikuosiuose ukalbjimuose minimi senieji german dievai ir mitins btybs Odinas (Wodan), Baldras (Balder), Frja (Friia) ems motina (eoran modor), elfai ir kt. (GraASM, GrASM, BzCh p. 106107).

nuo IX a. Vakar Europoje pasirodo daug ir vairi krikionik ukalbjim lotyn kalba. Jie aptinkami liturgini knyg paratse, vidurami medicinos veikaluose. Kadangi viduramiais ratas buvo lotynikai kalbani dvasinink, daugiausia vienuoli, privilegija, visi vidurami ratijos ukalbjimai yra lotyniki. Vienuoli dka vidu-ramiais taip pat tebegyvavo antikins formuls lotyn kalba. Tik nuo XIIa. Vakar Europoje krikioniki ukalbjimai imami kurti ir ura-yti nacionalinmis kalbomis, ypa mus plisti liaudiai skirtoms prak-tini patarim knygoms (pvz., Valand knygos pranczijoje) (BzCh p. 103107).

Vidurami medicina buvo artimai susijusi su religija ir magija. U-kalbjimuose, kaip medicinos tekstuose, atsispindjo tikjimas slapto-mis galiomis, gldiniomis augaluose, gyvn kno organuose, mine-raluose. Taiau nuo XII a., pradjus iekoti skirties tarp gamtikumo ir antgamtikumo, mokslo ir religijos, medicinos ir stebuklo, imtas kelti klausimas, kokiu bdu odiai gali daryti fizin poveik (JolCh p. 167). nuo XIII a. Banyiai pradjus kov su erezijomis, imta diskutuoti ir dl ukalbjim. Visgi, nors ir su didelmis ilygomis, jie tebebuvo tole-ruojami; netgi inkvizitori naudotame Ragan kjyje buvo nurodyta, kad ukalbjimai nra draudiami, jei atitinka 7 nustatytas slygas juose minimi tik ventj vardai, nevartojami nesuprantami odiai,


neskelbiamos erezijos ir t. t. Ukalbjim mokjo ir jais naudojosi vai-rs gyventoj sluoksniai ne tik dvasininkai, bet ir aristokratai, taip pat miestieiai, kareiviai, prekybininkai, keliautojai, jreiviai, piligri-mai, studentai btent ie keliaujantys mons iplatino vidurami ukalbjimus visoje Europoje. Ir tik nuo XV a. Banyia m smerkti liaudik ukalbjim praktik (BzCh p. 110113).

Visoje Europoje iplit krikioniki ukalbjimai reprezentuoja migruojanius ukalbjim siuetus. Lietuvoje inoma nemaai toki siuet, kai kurie j XX a. folklorist urayti daugel kart. pavyz-diui, ukalbjimas jo Jzus per piev, rado tris roes (nr. 771847) Lietuvoje yra vienas pai populiariausi iki iol apyvartoje ilikusi ukalbjim. Taip pat ufiksuota daug ukalbjimo jo Jzus per Ce-dron, vanduo sustojo variant (nr. 10031043). pastarasis ukalbji-mas Lietuvoje uraytas ir lotyn kalba, plg.:

Kaip ventas Jonas kriktijo pon Jezus an Ardono [Jordano], ant to so susto [sustojo] vandenai. Tegul sustoja ito mogaus kraujas akmeniu! (nr. 1023)

Opa, opa, maledicta bestia sta ita, ut Jordan, quando sanctus Joannes Dominum Jesum Christum baptisavit! BlLMM 383.

Lotyniki ukalbjimai Lietuvoje yra labai retas reikinys. Keli lo-tyniki ukalbjimai buvo patek Lietuvi tautosakos archyv kunigo Juozo Tumo Vaiganto surinkt burt ir tikjim rinkinyje LTA 5493. Deja, rankratis pokario metais yra dings, tekstai inomi tik i publi-kacij Jono Balio Liaudies magijos ir medicinos (BlLMM 383, 494), ileistos 1951 m. Jungtinse Amerikos Valstijose, naudojantis turimais archyvo nuoraais, ir Stasio Skrodenio 2001 m. parengtos publikaci-jos, kurioje skelbiami J. Balio V. J. Mansikkai sisti lietuvi ukalbjim nuoraai, saugomi helsinkio bibliotekoje Suomijoje (Skrn p. 68, 70). iose publikacijose nra joki ini, kokiomis aplinkybmis ir i ko u-kalbjimai buvo urayti ar nurayti.

prie lotynik ukalbjim bylos Lietuvoje dar galima pridurti, kad lotynik odi kartais pasitaiko raytinse formulse, pavyzdiui,

3 Antrasis io rinkinio lotynikas ukalbjimas LTA 549(109): Nuo gumbo (pilvo skaudjimo). Ant arielkos: Deus meus camineus, crocromia gumberia petelicta Sancta Maria BlLMM 494. Treiasis ukalbjimas LTA 549(108), iliks rankratiniu nuorau LII ES Tikjim kar-totekoje, skelbiamas iame leidinyje (nr. 1397).


Cron + Coron + Cron + Laron + Korzon + Delphin + Dedelphin + Deus + Meus (nr. 1397). Vien ikraipyt lotynik fraz paskelb V. J. Man-sikka:

Wenn die Kuh krank ist, soll man sie mit dem Ringfinger bekreuzigen und 3x9 mal auf Salz sprechen [Kada karv serga, j reikia bevardiu pirtu peregnoti ir 3x9 kartus kalbti ant druskos]: Sanktus, Sankelius. Dieses Salz gebe man der Kuh zu fressen [it drusk duoda karvei susti]. MLZ 203.

Vis dlto Lietuvoje, kurios krikionikoji istorija prasideda tik nuo XIV a. pabaigos XV a. pradios, kur kas didesn tak turjo ne loty-niki, bet nacionalinmis kalbomis funkcionav ukalbjimai. Migruo-jantys krikioniki siuetai Lietuv daugiausia atjo i kaimynini ali Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos; kai kurie galbt yra perimti i Lietuvoje sikrusi rus sentiki. pavyzdiui, ukalbjimas nuo ros jo Jzus per piev, rado tris roes greiiausia pateko i Latvijos, kur inoma daugyb jo variacij ( Latvij is ir jam artimi ukalbjimai nuo ros atjo kartu su vokiei kultra, kurioje jie buvo labai popu-liars). Taiau didioji krikionik ukalbjim banga Lietuv plito i Lenkijos ir Baltarusijos; tai rodo ir gauss tekst slavizmai, ir parale-liai keliomis kalbomis (lietuvi, lenk, baltarusi, rus) egzistuojantys ukalbjim variantai. paymtina, kad i Ryt plito ir visoje Europoje inomi krikioniki ukalbjimai, ir apokrifiniai tekstai, plg. v. Ma-rijos sapn (nr. 1447) apokrifin maldel-ukalbjim, nepaprastai populiari pravoslavikoje Rusijoje.

Ukalbjimus Lietuvoje platino ir keliaujantys igonai, ydai, ven-grai (tai rodo pateikj pastabos, r. nr. 146, 796, 1158). V. J. Mansikka ura netgi vien arabik formul (MLZ p. 26), be to, jis tikino per-lojoje mats yd naudojam hebrajik formuli, o i Jurgio Elisono teig suinojs ir kelet vokik ukalbjim (MLZ p. 2627).

Visgi paymtina, kad kultrini kontakt keliu buvo keiiamasi ne tik krikionikais, netgi musulmonikais, ydikais ukalbjimais, bet ir i senosios balt ir slav tradicijos paveldtomis formulmis. Tai ypa enklu kalbini areal paribiuose. fakt patvirtina leidinyje su lietuvikais tekstais lyginami lenk ir rus kalbomis Lietuvoje funkcio-nav ukalbjimai (XIIXIII skyriai).

Dl kelis imtmeius trukusios polonizacijos (ypa vidurio ir pie-tryi Lietuvoje) bei baltarusi kalbos skverbimosi etnines Lietuvos


emes Baltarusijos teritorijoje susiklost sudtinga daugiakalb aplinka, ukalbjimai neretai buvo veriami i vienos kalbos ir kit. Taiau i tautosakos uraym kartais bna labai sunku ar net nemanoma nusta-tyti, i kurios kalbos ukalbjimas atjs (plg. nr. 11, 230 ir 1549).

Atskirai aptartinos kontaktins zonos Lietuvos pakrai terito-rijos, kuriose jauiama lokalin kitos tradicijos taka. Dvi rykiausios kontaktins zonos riba su Latvija iaurs Lietuvoje ir pasienis su Bal-tarusija rytiniame alies pakratyje. XIX a. pabaigoje ymusis tauto-sakos rinkjas Matas Slaniauskas Joniklio apylinkse lietuvi kalba ura daug latvikiems artim ukalbjim (r. nr. 186, 749, 753, 755, 768, 938 ir kt.). XX a. 4 deimtmetyje mokytojas Aleksandras Urbonas latvikos struktros ir stilistikos ukalbjim ura i Onos Guogy-ts, gyvenusios Meirikli k. (dabartinje Suvieko sen., Zaras r. sav., r. nr. 757, 759, 942), kuri daugum ji buvo imokusi i senelio Juo-zo Guogio, o vien suinojusi tarnaudama Latvijoje pas Grimalausk prie Kalkn [Kalkuons, Daugpilio r.] (nr. 1394). Tai rodo, kad dl kontakt su latviais, j ukalbjimai buvo veriami lietuvi kalb ir traukiami lietuvi ukalbtoj repertuar ir po to jau i kartos kart perduodami tradiciniu bdu kaip lietuviki. Kai kurie ukalbjimai yra maiau adaptuoti, juose justi latvi kalbos ypatybs (plg. nr. 942). Ke-letas ukalbjim urayta latvikai (LU 1597, 1601).

Ryt ir pietryi Lietuvos pakratyje situacija dar sudtingesn. Ka-dangi vakar Baltarusijoje, kaip ir Lietuvoje, vyko polonizacijos pro-cesai, tad i Baltarusijos plito ir ukalbjimai lenk kalba. Ir iandien Vilniaus ir alinink rajonuose urainjant tautosak i gudikai kalbani, taiau daniausia religiniu pagrindu save lenkais laikani moni, ukalbjimai neretai yra pateikiami lenk kalba.

Sunku pasakyti, kurie ryt Lietuvoje urayti lietuvi ukalbjimai gali bti baltarusiki skoliniai, kadangi ryt Lietuvos ir Baltarusijos ukalbjim tradicijos yra artimos, jos atsiremia bendr folklorini motyv ir mitologini tikjim baz. Tradicijos artumas genetinis ir arealinis akivaizdus ir kalbant apie liaudies dainas apeiginse ves-tuvi ir kalendorini paproi lietuvi ir baltarusi dainose yra labai daug siuetini ir melodini bendrum. Situacij komplikuoja dar ir tai, kad ryt ir pietryi Lietuvoje tak taip pat dar Lietuvoje gyve-nani rus sentiki ukalbjimai, tad kartais nemanoma nustatyti, i


kokios kalbos baltarusi, rus ar lenk ukalbjimas yra iverstas; tenka kalbti tiesiog apie slav ukalbjimus. Kartais vlyva ukalbji-mo adaptacija lietuvikoje terpje yra akivaizdi (plg. nr. 941 ir 1642). Apie vlyvus ukalbjim kontakt rezultatus slavik ukalbjim adaptacij lietuvi ukalbjim tradicijoje neabejotinai galima kalb-ti tik tuomet, kai teksto struktra ar kitos ypatybs (vis pirma, gau-sios ir kasdieninei kalbai nebdingos leksins svetimybs) rodo, kad ukalbjimas yra iverstas lietuvi kalb. Beje, kartais galima tarti, kad slavikos kilms ukalbjimai atkeliavo ne tik i kontaktini zon ar sentiki kolonij Lietuvoje, bet buvo imokti ir parsiveti i kit a-li, pavyzdiui, tarnaujant carinje kariuomenje, grus i tremties ar pan. nevietins kilms, pavyzdiui, galt bti du 1901 m. emaitijoje urayti ukalbjimai (nr. 117, 971), turintys atitikmenis 1869 metais ileistoje L. n. Maikovo rus ukalbjim rinktinje ().

Kita vertus, svarbu atkreipti dmes daugiakalb funkcionavim ukalbjimai nebtinai buvo veriami lietuvi kalb danai jie buvo kalbami tokia kalba, kokia buvo igirsti. Daugiakalbikum labai gerai parodo V. J. Mansikkos 1928 metais i t pai pateikj urayti lietu-viki, rusiki ir lenkiki ukalbjimai: pvz., Kastusia Mikosien i palie-siaus k. (dabartin Mielagn sen., Ignalinos r. sav.) pateik 7 rusikus, 1 lenkik ir 1 lietuvik ukalbjim, paulina iektelyt i Mioni k. (dabar Cirklikio sen., venioni r. sav.) 1 rusik, 4 lenkikus, 6 lietuvikus ukalbjimus. Tas pats pastebta Dieveniki apylinkse, pvz., Michalina Dvynelien i im kaimo 1996 metais pateik 2 bal-tarusikus, 6 lenkikus ir 4 lietuvikus ukalbjimus.

Dl duomen stokos labai maai k galima pasakyti apie ukalbji-m kontaktus pietvakariniame Lietuvos pakratyje. Unemunje, kur ukalbjim apskritai labai maai urayta, nepasitaik utikti lenkik ar vokik ukalbjim adaptacij. Taiau toki atvej inoma punsko apylinkse (dabartinje Lenkijos teritorijoje) kratotyrininkas Juozas Vaina paskelb ukalbjim, kuris galjo bti kalbamas arba lietuvi, arba lenk kalba:

Kap bus pilnacio mnulio, o an burnos yra koki znok, raikia pakalbc malduk. Turi bc pilnacis ir kad nesiekt mnulio spinduliai nei per akas, nei per budinkus, burnoj raikia vandenio turc ir juoj nusiprausc. Raikia sakyc: ventas Jurdijanai, apyscinai akmenio aknis, apyscyk ir mano sopulius! Arba lankikai: winty


Jurdijanie, apcysci na kamieniu korzenie, apcysci moje znako bolenie VnpS p.112.

Lenkikas tekstas yra rimuotas ir laikytinas pirminiu, o lietuvikas tekstas jo vertimu lietuvi kalb. panaus atvejis yra inomas i Ma-osios Lietuvos: 1882 metais pasirodiusioje Adalberto Bezzenberge-rio publikacijoje kaip lietuvikas ukalbjimas nuo ros skelbiamas vokikai uraytas tekstas (manant, kad tai lietuviko teksto vertimas vokiei kalb):

Die rose hat in diese weltuns gott als knigin gesantund ber das sternenzeltals krnungsmantel augespannt.+ rose, + rose, + weiche,flieh auf eine leicheund lass die lebenden befreitvon nun an bis in ewigkeit. BLF p. 70

[Dievas mums pasaul pasiunt ro karalien ir iskleid j vir vaigdi skliauto tarsi karalik apsiaust. +Roe, +roe, + roe, skrisk ant mirusiojo, ivaduok gyvuosius dabar ir per amius.]

Aikus rimas, nebdingas lietuvikiems ukalbjimams, ir lietuvi tautosakai svetima stilistika neleidia abejoti, kad tai vokikas ukalb-jimas. panai abejoni dl kilms kelia ir dar vienas A. Bezzenberge-rio skelbtas ukalbjimas, sakomas gyvuliui susipaniojus (r. nr. 116).

Svarstant lietuvi ukalbjim kultrin funkcionavim erdvs ir laiko krykelse, atkreiptinas dmesys tai, kad ukalbjim tradicija, bdama labai jautri modernizacijos procesams, skirtinguose Lietuvoje regionuose iliko labai netolygiai. Kaip ir kit archajik folkloro anr (kalendorini dain, raud, tikjim ir burt), ukalbjim daugiausia urayta ryt Lietuvoje ir Dzkijoje, kur ilgiausiai iliko senovinis gy-venimo bdas ir ilgai gyvavo daug archajikos kultros element. Ypa-tingai daug ukalbjim urayta venioni ir Ignalinos rajonuose; ia jie skaiiuojami imtais. nemaai ukalbjim urayta ir iaurs Lietuvoje; tai lm ir ia urainjusi tautosakos rinkj Mato Slan-iausko, Augusto Roberto niemio, Jono liavo aktyvumas. Maiau u-kalbjim yra urayta vidurio Lietuvoje, o dar maiau Unemunje ir Maojoje Lietuvoje. Unemun nesulauk iskirtinai ukalbjimais


besidomini tautosakos rinkj, todl ia urayta vos kelios deimtys ukalbjim. Maaj Lietuv reprezentuoja negauss XIXa. pabaigos publikacij tekstai bei Jono pakalnikio ir Anso Bruoio-Klaipdikio 18901901 m. rinkta tautosakos mediaga. emaitijoje ukalbjim urayta kiek daugiau, jais domjosi dar E. Volteris, XIX a. pabaigo-je paskelbs kelet tekst. Visgi dl folkloro rinkj dmesio stokos ukalbjim emaitijoje menkai teurayta; tai rodo faktas, kad 1998 metais liaudies medicinos ini rinkjai Ritai Balkutei Kretingos rajone dar pavyko urayti ukalbjim nuo grio. Be to, paymtina, kad e-maitijoje ilgai iliko archajik maldeli, kuriomis kreipiamasi Gabij ir jaun mnul, tradicija (vlyviausia mums inoma maldel jaun mnul urayta 2007 metais, r. nr. 436).

Lietuvik gydomj ukalbjim paplitimas Lietuvos regionuose (pagal leidinyje skelbiamus numeruotus ukalbjim tekstus)


Ukalbjim tradicijos raidos tendencijas skirtinguose Lietuvos re-gionuose atspindi ukalbjim, skirt sudtingoms ligoms gydyti, ny-kimas. pavyzdiui, XIX a. pabaigoje emaitijoje dar buvo uraoma ukalbjim, skirt roei, pasiutligei, tuberkuliozei ir gyvats kandi-mui gydyti. Tokie ukalbjimai laikyti rimtais, j tekstai ir atlikimo aplinkybs buvo slepiamos, o i kartos kart buvo perduodami laikan-tis tam tikr taisykli. Vlyvesni XX a. ukalbjimai i emaitijos yra skirti daugiausia jau nesunki lig gydymui karpoms, votims, dant skausmui, griui ukalbti; ie ukalbjimai nebuvo taip slepiami, pvz., dialoginis tekstas K rii? Gri! (nr. 43104) buvo atliekamas ke-li moni (paprastai eimos nari), nelaikani savs ukalbtojais. Ilgiausiai iliko vaik folkloru tap ukalbjimai pvz., iogo gsdini-mas iogai, iogai, duok deguto! (nr. 522576), danties metimas pe-lei pele, pele, te tau dant kaulin, duok man gelein! (nr. 476521). pastaroji formul dar labai gerai inoma visoje Lietuvoje, neiskiriant ir emaitijos.

GYD OM J U K ALBJIM K L A SIFIK AV IM A S

Yra trys pagrindiniai ukalbjim klasifikavimo modeliai: pagal paskir-t (ekstratekstinis poiris kai skirstymo pagrindu pasirenkama ne pati ukalbjimo formul, o jos paskirtis), pagal struktrin-semantin tip ir pagal tekste dominuojant veiksm.

Klasifikacija pagal paskirt yra pati tradicikiausia. is modelis nau-dotas visose iki iol pasirodiusiose lietuvi ukalbjim publikacijose. Ms leidinyje pirmenyb teikiant tipologiniam poiriui, gydomieji ukalbjimai nra skelbiami pagal ligas. Taiau vertt trumpai prista-tyti pagrindines ukalbjim pasiskirstymo pagal ligas tendencijas.

K l a s i f i k a v i m a s p a g a l p a s k i r t . Gausiausia lietuvi gydo-mj ukalbjim grup magins formuls nuo gyvats kandimo. Leidinyje skelbiama daugiau kaip 3204 tekst; i j nedidel dal sudaro

4 ia ir kitur statistiniai duomenys pateikiami remiantis tik leidinyje skelbiamais numeruotais tekstais; R. Balkuts Liaudies magijoje (BlLM) publikuoti tekstai neskaiiuojami, jei nenuro-dyta kitaip.


prevenciniai ukalbjimai, sakomi prie einant mik, kad gyvat ne-kst. Taip pat inoma ukalbjim, sakyt saugantis un kandimo (per 30 var.), vilk puolimo (apie 8 var.) ir bii glimo (2 var.).

Antra pagal danum ukalbjim grup pagal paskirt ros gy-dymo formuls; nuo vairi ios ligos atmain odos, kaul, smegen ir kitoki roi inoma daugiau kaip 120 ukalbjim.

Treioje vietoje yra 4 ligos, kurioms ukalbti urayta daugiau kaip po 80 ukalbjim variant: grias (dar vadinamas grizu, girg-dle, girgduku), karpos, dant skausmas (ia taip pat eina formu-ls, sakomos norint turti sveikus dantis) ir kraujo tekjimas. perpus maiau nuo 30 iki 40 variant urayta ukalbjim nuo rmens ir blog aki, nuo 20 iki 30 nuo dedervins, pasiutligs, voties, mie-io, niksteljimo, spuog ir brim. Daugiau kaip 10 tekst inoma nuo priemio (skaitant ukalbjimus nuo igsio, kuris ir yra prie-mio, nervingumo ir nemigos prieastis), nuo drugio (kariavimo arba maliarijos) ir gumbo pilve gyvenanios btybs, kuri juddama sukelia pilvo skausmus (virkinimo ir lytini organ problemas). Iki 10 ir maiau ukalbjim urayta nuo naviko, diovos, lapimo ne-laikymo, trkio, blogo vjo (vjo perptimo ir paralyiaus) ir krislo akyje. Tik po 2 ukalbjimus inome gimdos ligoms gydyti ir gimdy-mui lengvinti. Kitos ligos pristatomos labai fragmentikai ant vienos rankos pirt suskaiiuojamais arba pavieniais variantais. Tai ukal-bjimai nuo regjimo sutrikim (vitakumo, silpnaregysts), agsji-mo, gausi mnesini, epilepsijos, nie, kaltno, kokliuo, reumato, geltligs, mlungio, kaul lio. Visai neinoma ukalbjim, sakyt renkant vaistinguosius augalus5, nors tokios formuls buvo paplitusios Vakar Europoje.

Ti p o l o g i n i s k l a s i f i k a v i m a s. Ukalbjim klasifikavimas pagal j paskirt, nors labai elementarus ir tradicinis, nra patogus skelbiant lietuvi ukalbjim masyv. Kyla problem, kaip grupuoti tekstus, kai tas pats ukalbjimas turi kelias paskirtis. Be to, skirstymas pagal ligas iblako teksto poiriu artimas formules. Todl leidinyje pasirinktinas kitas ukalbjim klasifikacijos modelis jie jungiami

5 Kai kurie ukalbjim tekstai rodyt toki galimyb, plg. v. Apelionija po laukus vaikto ir oles renka nuo dant skaudimo. Ir man prirink oli nuo dant (nr. 1061).


struktrinius-semantinius tipus. Ukalbjim skirstymas tipais yra folk loristinio poirio iuos tekstus idava; ukalbjim tipologiza-vimo bandymai Europos folkloristikai inomi jau nuo XX a. pradios; tarp ymesni tipologij krj pamintini Oskaras Ebermannas, Fer-dinandas Ortas ir Jonathanas Roperis (RpECh, RpTECh).

Ukalbjim tipu laikoma variant visuma, kuri jungia analogiki arba artimi motyvai, organizuojami analogikos struktros tekstus. Taip pat tipais laikomi pavieniai variantai, jeigu jie struktros ir se-mantikos poiriu negali bti skiriami kitoms variant grupms. Ski-riant tipus, priklausomai nuo situacijos kartais dominuoja semantinis, kartais struktrinis kriterijus. I viso leidinyje skelbiami 383 gydomj ukalbjim tipai, apimantys 1447 variantus. Kai kurie tipai turi labai daug variant, tarp j gausiausi ie: Jaunas Mnuo, tau piln rat, man sveikat (leidinyje skelbiami 169 variantai), jo Jzus per piev, rado tris roes (77 var.), ne vienas, ne du (69 var.), K rii? Gri! (62 var.), Jaunas Mnulaiti, apviesk mano kn (61 var.), iogai, iogai, duok deguto! (55 var.), pele, pele, te tau dant kaulin, duok man gele-in! (46 var.), jo Jzus per Cedron, vanduo sustojo (40 var.), e-ms emybe, dangaus dangybe! (38 var.), Verba mua, ne a muu (36 var.), da mane rmenlis (29 var.). Visgi dauguma ukalbjim tip reprezentuojami negausiai, tarp j daug unikali, vien kart te-urayt ukalbjim.

Gauss ukalbjim tipai skirstomi versijas, kurios sudaromos at-sivelgiant konkretaus tipo variant semantines ir struktrines ypa-tybes. Versijos padeda orientuotis variant visumoje; visgi j skyrimas yra sutartinis dalykas. priklausomai nuo konkretaus tipo ypatum, va-riantai grupuojami versijas pagal semantin ar struktrin kriterij pa-sirinktinai, nors prioritetas daniausia teikiamas teksto struktros ypa-tumams. pvz., ukalbjim tipas K rii? Gri! dalijamas versijas atsivelgiant formuls sintaksins struktros kitim ir vaizduojamo veiksmo dinamik (vienu atveju veiksmas orientuotas tiksl, kitu trukm, treiu tik pat atlikim, jo vardijim; formul gali bti sudaryta i vieno nario arba keleto; galimi dialoginiai ir monologiniai variantai). itaip iskirtos versijos nebegali reprezentuoti semantikos lygmenyje irykjani linij atskir tem (ligos riimo, kirtimo,


kepimo, sklimo, lavimo ir pan.), taiau ios nesunkiai pastebimos perirjus vis tip; kur kas sunkiau bt atlikti struktrin analiz.

Atskiri ukalbjim tipai leidinyje yra komentuojami greta publi-kuojam tekst, todl j plaiau nenagrinsime. Isamiau reikia aptarti kit leidinio struktrin a, reprezentuojani treij ukalbjim kla-sifikacijos bd j skirstym pagal tekstuose dominuojant veiksm.

K l a s i f i k a v i m a s p a g a l v e i k s m ( n a r a t y v i n f u n k c i -j ). Tai inoma metodika; reikmingas tokio pobdio veikalas yra 1997 metais ileista rus folkloristo Vladimiro Kliauso Ryt ir piet slav ukalbjim tekst siuet ir siuetini situacij rodykl (), kurioje ukalbjimai skirstomi 32 siuetines grupes pagal juose do-minuojanius veiksmus, autoriaus vadinamus siuetinmis temomis.

Btina paymti, kad lietuvi ukalbjimuose vaizduojami veiksmai labai retai virsta siuetais lietuvi ukalbjim ypatumu laikytina la-bai ryki komunikacin funkcija, reikiama taigiais nurodymais, pra-ymais, sakymais, linkjimais ir t. t. Lietuvi ukalbjim struktra paremta veiksmais, kuriuos vardija (ir kartais imituoja) ukalbtojas, ir kurie gydomuosiuose ukalbjimuose skirti ligai igydyti.

Tam, kad liga bt igydyta, ji turi bti atskirta ir paalinta i mo-gaus kno; jei paeistos mogaus kno dalys ar organai, jie turi bti atstatyti. Kadangi ukalbtojo arba jo minim pagalbinink veikimas yra gydomj ukalbjim kertinis akmuo, pagrindines ukalbjimuo-se naudojamas gydymo strategijas galima vadinti naratyvinmis funk-cijomis (nuo j priklauso ukalbjim tekstin organizacija).

Semiotiniu poiriu naratyvins funkcijos priklausyt giliosios na-ratyvins gramatikos lygmeniui (GreiSS, GreiSES, GreiSD), kadangi jomis ireikiama ligonio santykio su jo troktamu arba nekeniamu objektu (sveikata arba liga) transformacija: ukalbtojo tikslas yra at-skirti nuo ligonio lig ir (arba) suteikti jam sveikat. Lietuvi gydymo formulse dominuoja atskyrimo (paalinimo) tendencija, kadangi dau-giausia siekiama isivaduoti nuo ligos, ir tik nedaugeliu atveju kalbama apie sujungim (tuo tarpu, sakysime, meils ukalbjimuose btent jungimo funkcija bt vyraujanti).

Skiriama vienuolika lietuvi gydomj ukalbjim naratyvini funkcij, kai kurios j sudaro artimas poras arba opozicijas. Aptarsime jas paeiliui.


Atskyrimas ir sujungimas. Atskyrimas kaip numanoma funkcija slypi daugelyje ukalbjim ir yra vairi magini veiksm (ivarymo, perdavimo ir kt.) prielaida. Visgi kai kuriuose ukalbjimuose tai sava-rankika gydymo strategija.

Atskyrimo funkcij turintys ukalbjimai paneigia ry tarp ligonio ir ligos, pavyzdiui, yra paneigiamas gyvats nuod (dant) egzistavi-mas: Akmuo ba akni... Pauktis ba pieno... Kirml ba kramslo (nr. 4) arba aizdos sryis su skausmu ir kraujavimu: Akmuo be kraujo, venta Dvasia be grieko, tegu bna ta aizda Petru[i] be skausmo ir be kraujo (nr. 9). Gali bti neigiama ligos egzistavimo galimyb konkre-ioje kno vietoje ar apskritai, plg. Kaip tam pirtui nra vardo, kad taip ir tau ia nebt daikto! (nr. 19). Ukalbjimuose vairuoja ligos atskyrimo nuo kno bdai ji nupliama kaip medio iev (nr. 24), numetama (nr. 25, 26), nukandama (nr. 77, 97, 104, 106113), atkerta-ma kirviu (nr. 8284, 94), nuveriama durimis (nr. 85, 103), ipjaunama peiliu (8788, 114), ikerpama irklmis (nr. 118), nuskeliama skiltuvu (nr. 65) ir t. t. Kartais linkima ligai ar jos padariniams savaime atsika-binti ir ibyrti (nr. 27, 28).

Atskyrim kaip savarankik naratyvin funkcij leidinyje reprezen-tuoja 22 tipai (120 var.) apie 6 procentai tipologinio repertuaro (8% variant).

Atskyrimo prieingyb yra sujungimas, veiksmas, kuriuo siekiama gyti reikaling pozityv objekt arba tarpusavyje sujungti inirusias ar atskirtas kno dalis. Kitaip negu universalaus pobdio atskyrimo funkcija, sujungimas yra specifin ir labai reta naratyvin funkcija. J reprezentuoja tik vienas gydomasis ukalbjimas Lai suauga mano ls stibikaulis, kaip jsdvi kad esatau suaugusios! (nr. 121), skirtas kaul liams bei inirusiems snariams gydyti. netgi Europoje pla-iai paplitusi formul Kaulas prie kaulo, gysla prie gyslos, kraujas prie kraujo, sakoma gydant l, inirim, aizd ar stabdant krauj ir ura-yta kaimynystje Latvijoje ir Baltarusijoje, nra ufiksuota Lietuvoje; jos fragmentu (neturiniu sujungimo formuls) laikomas ukalbjimas Kaip Kristui koja neskauda (nr. 970).

Ivarymas. Elementariausiomis formulmis liga tiesiog ivaroma, nenurodant, kur ji siuniama (nr. 124, 124, 128, 129, 130, 133, 136, 138, 200). Vis dlto toki paprast formuli yra mauma; paprastai


ukalbjimais nurodoma vieta, i kurios liga turi ieiti (nr. 144, t. p. nr. 191192) arba kuri nueiti. Abstraktesniuose ukalbjimuose liga siuniama pirmaprad viet (ten, kur buvo nr. 187189, 193194). I bding viet pamintinos gamtins vietovs siuniama ant e-ms, skradiai em (nr. 123, 126, 170, 171), vanden (nr. 132, 156), akivaran (nr. 125), pelkn (nr. 145), dvokianian vandenin (nr. 134), mik arba mediuosna (nr. 127), piev (nr. 156). Kartais siuniama pas gyvnus kiaul (nr. 199), vit (nr. 201).

Liga gali bti varoma mitin viet negyvenam (kur unys neloja, gaidiai negieda, kuol nekala, tvor netveria ir pan., r. nr. 146155) arba sakrali, pvz., ant mlyn mari, ant pilko akmenio (nr. 141), greiiausia tikintis, kad ia ji turt sunykti ar transformuotis (dl pil-kojo (baltojo) akmens kaip mitini transformacij vietos r. VtUM p. 144150). Taip pat siuniama mirusij erdv (nr. 190 kapins) arba prakeikt viet velniui in akos (nr. 131); velnio teritorijai taip pat priskirtinas nevarus vanduo, pelk. pastarieji ukalbjimai sietini su keiksmais-pasiuntimais, kuriais nepageidautinas asmuo siuniamas prating ar nemaloni viet; plg. ukalbjimo formul Eikit bolon, eikit Puzinan, eikit alin! (nr. 145) ir keiksm Eik tu po balumais! (JsE p. 115).

Liga i kno gali bti ivaroma etapais, nurodant jos keli ir vardi-jant kno dalis, plg. Ieik tu, pektoja dvase, per kaulus, per smagenes, per vises gysles lauka i tos mogaus (nr. 157, plg. 158). Gyvats nuodai varomi atgal jos kn: Truyzna, eik geluon, geluonis, eik kirml, kirml, lsk em emyb! (nr. 168).

Kai kuriuose ukalbjimuose nuo gyvats kandimo naudojamas eg-zorcistinis ivarymo modelis gyvat traktuojama kaip piktoji dvasia, pvz.: Ieik, prakeiktasis liuas, i mogaus, nes jau suterei j, dabar gyveni jame, padarei dideles ranas (nr. 175, plg. 176179). Kartais i-varoma yra ne ukalbtojo vardu, bet minint kok nors krikionik ventj asmen Jz, Marij, v. petr, angel ar kitus (nr. 150, 159168, 184, 186).

Tokiais atvejais kai ukalbjimuose nenurodoma ligos nusiuntimo vieta, labiau rpinamasi ivarymo bdu arba vieta, per kuri ji iva-rytina: su vandeniu (nr. 132), su seilmis (nr. 133), su ekskrementais


(nr.196), per burn (nr. 136), per sias (nr. 137), tokiu bdu, kokiu atjo (nr. 195, 197) ir pan.

I viso ivarymo ukalbjim susidaro 56 tipai (82 variantai) apie 15 procent viso tipologinio korpuso (apie 6% variant).

perdavimas ir pamimas. ia funkcija paremtuose ukalbjimuo-se liga ar j sukelianti prieastis yra suvokiama kaip tam tikras turinys, kur galima perskirstyti; ukalbjimais daniausia siekiama t turin grinti atgal arba perduoti kitai btybei (dangaus viesuliui, augalui, gyvnui, mogui).

Didel perdavimo ukalbjim grup sudaro formuls, kuriomis praoma lig suklusi btybi ar moni pasiimti j atgal. Dominuo-jantys ios grups ukalbjimai yra skirti gyvats kandimui gydyti; jais kreipiamasi gyvat praant, kad gyvat atsiimt savo geluon, nuo-dus, sopul (nr. 217, 213, 214, 231, 236 ir kt.). Gyvats praoma atleis-ti pykt junginiai su iuo veiksmaodiu ukalbjimuose vartojami keliomis reikmmis, plg. atlaisk geluon (nr. 226), atleisk ar juod, ar balt (nr. 242), atleisk itai margajai karvei it lig (nr. 243), atlaisk tinim (nr. 244), kaip inlaidei, teip atlaisk su tuo paiu savu pilkj (nr. 240) ir t. t. pyktis ukalbjimuose suvokiamas ir kaip emocija (gy-vat yra pikta, ji supyksta), ir kaip substancija (gyvats nuodai), ir kaip gyvats pykio (nuod) padariniai mogaus kne tinimas, skausmas. Todl atleidimas suvokiamas tiek fizine prasme (kaip tampos suma-inimas atsileidia sopulys, tinimas), tiek ir emocine (gyvat liaujasi pykti, atsiima atgal savo pykt); tokiuose ukalbjimuose emocinio tu-rinio grinimas yra esmin igijimo prielaida.

prie grinimo formuli glaudiasi main struktr turintys ukal-bjimai: jais siekiama ne tik grinti atgal neigiam turin, bet ir atgauti prarastas teigiamas vertybes (sveikat, gro ir pan.), pvz.: eme, emy-be, Dangaus dangybe, Gyvats piktybe! Imk savo piktyb, Ataduok ms gryb! (nr. 257), Skragde, te tau margumas, duok man baltum! (nr. 475) ir kt. Main struktra gali bti taikoma ir veiksmams, plg. Myk tu, kiaulu, nakt, u a dien! (nr. 586), Sksta skendirel, o ne mano mautel (nr. 585).

Teigiamas objektas perdavimo ukalbjim formulse figruoja ir tuo atveju, kai ukalbtojas prao sveikatos, vaist ir pan., plg. Jaunas


Manuloiti, Dungaus karaloiti, Tau aukso karna, O mon sveikata (nr. 305), iogai, iogai, duok vaist (nr. 534). pozityviosios formuls da-nai turi main struktr kreipiantis jaun Mnes ir praant sveika-tos, jam linkima pilnysts, ponysts, dievysts; kreipiantis pel (pele, pele, te tau dant kaulin, duok man gelein! nr. 476521), jai atiduo-damas senas dantis ir praoma naujo ir pan.

Atskir perdavimo funkcijos ukalbjim grup sudaro tekstai, ku-riais siekiama lig perduoti kitam mogui, gyvnui, velniui: Buvo man, dabar tebus tau! (nr. 589), Tegul tam idygs, kas mani apkalbja! (nr. 594), Vilkui! uniui! Katei! (nr. 591), Ryj, velne judoiau! (nr. 592), Js du jojat, priimkit ir mano trei norakaul! (nr. 597) ir kt.

Atskiras perdavimo bdas yra pardavimas. parduodama gali bti liga, j apgauls bdu silant pirkti, plg.: Ar pirksi, k a turiu parduot? Nusipirkai karpas (nr. 608). Taiau pardavimas taip pat gali bti socialins priklausomybs pakeitimo imitacija, kuria siekiama suklai-dinti lig ar blog lemt: kai eimoje mirta kdikiai, tvai turi kdik tariamai parduoti svetimiems monms, ir tuomet jis nemirs (nr. 618).

Leidinyje skelbiami i viso 58 perdavimo struktr atitinkantys ukalbjim tipai (416 variant); tai sudaro apie 15 procent viso ti-pologinio korpuso (30% var.). Visgi paymtina, kad keli io skyriaus ukalbjim tipai yra labai populiars (Jaunas Mnuo, tau piln rat, man sveikat, ems emybe, dangaus dangybe!, pele, pele, te tau dant kaulin, duok man gelein!, iogai, iogai, duok deguto!), todl III skyriuje skelbiam variant skaiius, palyginus su kitais, yra labai didelis.

Ivalymas. Kno ivalymas yra viena i retesni gydymo metodik lietuvi ukalbjim tradicijoje; is bdas labiau taikomas gydant kno paviriuje pasireikianias ligas (karpas, brimus, pigmentines dmes, aus ir pan.), plg. ystas vandenlis, ystas akmenlis, kad mano bt ystas knelis (nr. 620). varumas siejamas su sauls arba mnulio viesa, plg. Kaip saul teka yst[a] ir viesi, tai[p] praau apgydyt itos ros! (nr. 621). Ukalbjimo Jaunas Mnulaiti, apviesk mano kn (nr. 622682) versijose kreipiantis Mnul praoma mog apviesti (Jaunas Mnulaici, Dangaus karalaici, Tu apvieci dang, Apviesk ir mano kn nr. 626) arba j apvalyti (Jaunas Mnulaitis, Dangaus ka-


ralaitis, Apvalei dang ir em, Apvalyk ir mano kn nr. 647). Kai kuriuose io tipo variantuose atsiranda krikionika nuodmi apva-lymo formuluot Apyscinai dang ir em, Apyscyk ir mano grien [= nuodming] kn! (nr. 654).

Ivalymo funkcija lietuvi ukalbjimuose yra reta, leidinyje skel-biami tik 5 ukalbjim tipai (65 var.); tai sudaro apie 1% viso tipolo-ginio korpuso (apie 4% variant). Visgi paymtina, kad ukalbjimas Jaunas Mnulaiti, apviesk mano kn, ypa Dzkijoje, yra labai po-puliarus ir vien jo skelbiamas 61 variantas.

Sunaikinimas. Ukalbjimuose, turiniuose i funkcij, linkima ligai prapulti, sunykti, prati (nr. 697, 716, 720, 723, 727, 735, 751, 760, 761, 762 ir kt.), prasmegti (nr. 706, 709), ugesti (nr. 728), numirti (nr. 729, 730, 731), virsti nieku (nr. 696) arba tiesiog nebti (nr. 724). Liga turt prapulti tokiu pat nematomu bdu, kaip atsirado (nr. 712), ne-inomoje vietoje, i kur radosi (nr. 713), virsti tokiu nieku, kokiu prie tai buvo (nr. 714). Liga arba j suklusi btyb idildoma (nr.685, 692, 694, 695), sudiovinama (nr. 685, 707, 708, 754, 760 ir kt.), supdoma (nr.725, 726), sudeginama (nr. 746), prigirdoma (nr. 732, 733, 734), pakariama arba papjaunama (nr. 737739, 748), perkertama (nr. 749), perpliama (nr. 768), paslegiama po akmeniu (nr. 740), pasmaugiama (nr. 741743), umuama (nr. 763768), nukandama (nr. 750), sutry-piama (nr. 769, 770). Labai populiariame ukalbjime nuo ros jo J-zus per piev, rado tris roes liga nudista, nuvysta, nukrinta, supna, suakmenja, prapuola, mirta, prana, nusksta, sudega, inyksta ir t. t.

naikinimo ukalbjimai neretai yra lydimi spjovimo (nr. 685, 686, 697711, 794, 915) liga turinti prapulti, kaip seils prapuola (nr. 719). Lig gali sunaikinti ventos ir demonikos btybs Jzus, Marija, an-gelai (nr. 755759), perknas (nr. 768), velnias (nr. 742).

ios grups ukalbjimams bdingi palyginimai, pvz., Kaip naktis dyla, kaip diena dyla ir kaip ita aka dista, tegul ir ta dedervin idista! (nr. 687), Kaip numirlio kaulas, kad taip navikaulis bt numirs! (nr. 729), Inyk kaip galas mnesio, sudik kai jros vendr (nr. 758).

Atskira ios grups ukalbjim gydymo strategija yra palaipsni-kas naikinimas: tam pasitelkiamas skaiiavimas. Ukalbjime apie


Job skaiiuojama: Turjo ventas Jobas devynias kirmles, i devy-ni atuonias, i atuoni septynias ir t. t. (nr. 852). Kirmls ia skaiiuojamos majania tvarka, sunaikinant iki vienos ir nei vienos. Vis dlto tarp vis inom lietuvi ukalbjim yra tik i vienintel formul, kurioje iskaiiuojant vardijamas konkretus objektas pa-prastai apsiribojama tiktai skaiiavimu, vairiai derinant neiginius ir didjanias arba majanias skaiiavimo sekas bei j kombinacijas (nr.857927).

naikinimo funkcij turi 50 ukalbjim tip (243 var.); tai sudaro apie 13% tip (apie 17% variant) viso gydomj ukalbjim korpuso.

Judjimas ir sustabdymas. Judjimo ir sustabdymo funkcijas tu-rintys ukalbjimai daniau nei kiti yra skirti ne tik ligai ukalbti, bet ir mogaus kno funkcionavimui reguliuoti, pvz., utikrinti, kad or-ganai ar audiniai, kaulai bt savo vietose (ukalbjimai nuo ivaros, isinarinimo, gimdos lig, gumbo), sulaikyti bgant krauj ir pan.

Judjimo ukalbjim urayta nedaug; visgi jais reikiama keletas skirting aspekt. Kno vientisumas reflektuojamas ukalbjimuose nuo gumbo (j stengiamasi sugrinti savo viet, plg. Gumbas turi savo dvar. Isikaiok [= Iriraiiok], isivaliok ir in daikto atsistok nr. 929), taip pat ukalbant inarinim: Kaulelis ioks i savo vietos, atgal, kaule, savo viet (nr. 938). Siekiant ikraptyti krisl i akies, akcentuojamas perjimas kiaurai: Kai vilkas ali ms ryja i nea[]siryja, i ja gerklj kaulas nekliva, kad tep ite pats itas krislas tava aky neklit! (nr. 939, plg. 942). Judrumas, padties kintamumas padeda atsikratyti nuirjimo: Kaip tas vandenelis visad vietoj nestovi, taip zrok [= blog aki, nuirjim?] nematyt (nr. 941). Gimdym gali paskatinti greitas jimas, todl prie prast mald priduriama formul In Pane keliaunyk, kad paskubyt gimdym! (nr. 943). Siekiant i-vengti gyvats kandimo sugestionuojamas nusukimo on judesys: Saul kairn, saul deinn, o gyvat upakalin! (nr. 944). Judjimo ukalbjimams su tam tikromis ilygomis galima priskirti ir formul Druska tau akysna, nedgulis dantysna! (nr. 949), kurioje numanomas prieprieinis judjimas (metimas), siekiant atmuti, sustabdyti prie-ik veikim; panaus yra sustabdymo ukalbjimas, prieprieinantis gyvats kirtimui akmen (nr. 984).


Ukalbjim, kuriuose vyrauja judjimo funkcija yra tik 13 tip (31 var.), sudarani apie 3% vis ukalbjim tip (apie 2% va-riant).

ymiai daugiau yra sustabdymo formuli. paprasiausios j apsiri-boja tik nurodymu sustoti: Gumbas, apsistanavyj! (nr. 959, plg. 962). Stabdoma ligos prieastis (nr. 968) ir vystymasis voties kilimas, augi-mas, tinimas, didjimas (nr. 966). Ribojamas ligos pltimasis erdvs ir laiko atvilgiu: aizda, toliau nebesiplski! (nr. 986), Vakar myau, n [iandien] nemyiu! (nr. 990), Kad tau jau bt gana! (nr. 992).

Bandoma atidti lig ji nukeliama t laik, kai vyks negalimi da-lykai: dangus, em ir vanduo susijungs (nr. 971), Marija pagimdys an-tr sn (nr. 962). Skausmas vaizduojamas toks negalimas, kaip negali skaudti dantys mirusiems, mnuliui (nr. 972, 974), kraujo bgimas nemanomas kaip sauls pienas, akmenio kraujas (nr. 995), papario iedas (nr. 994).

Stabdoma raminant, tildant, plg. Bk tykesnis u vanden, emesnis u ol! (nr. 985, plg. nr. 962, 1062) arba sustingdant, aldant, skausm ar ligos vystymsi lyginant su akmeniu, geleimi (nr. 977983). Akme-niu stabdomas ir kraujas (nr. 1048, 1049), taip pat sustingdomi galin-tys upulti vilkai (nr. 1147).

Sustoti tolygu atsigulti ar miegoti guldoma ukalbama liga (nr.961, 983), gulti varoma gyvat (nr. 10851091), ukalbjimuose nuo uns jis taip pat vaizduojamas gulintis, miegantis (nr. 1117, 1126). Sustojimas asocijuojamas ir su mogaus ar ventojo stabteljimu arba stovjimu: kraujas turi stovti ant ron, kap varganistas un vargon! (nr. 1055), kaip trys sustoj Magdalenos dukterys keliauninks (nr. 1057) arba kaip Jzus, sustojs krante, ant tilto ar ant akmens upje (nr. 1014, 1015, 1016).

Kraujo tekjimas lyginamas su upe, o sustabdymas su ups savai-miniu sustojimu (nr. 1001) arba jos sustabdymu (prasiskyrimu) Jzui einant per Cedron (nr. 10031013). Kraujui sulaikyti statoma magin utvara Dievo Snus ukelia vartus (nr. 1054).

Sustabdymo proceso valdymo funkcij kartais atlieka ir ventieji pagalbininkai jie teikia gydomsias priemones kraujui stabdyti ir skausmui malinti vn. Marija, v. Apolonija renka gydanias oles


(nr. 10591061), Dievo praoma atneti marlios savo (nr. 1056), Mergel veniausia, ventas Jurgis sustabdo lig kaip vtr (nr. 962, 963, 965).

Atskira stabdymo ukalbjim grup skirta gyvatei sustabdyti, pvz.: Cenge ange, nedaryk nieko! (nr. 10651068), Saldzyja bitele, viesyja vaigdele juodo plaukelio nekliudyk! (nr. 1076) ir kt. Stengiamasi sulaikyti gyvat, kad nedaryt kados (t. y. nekenkt) jai liepiama likti ten, kur buvusi (nr. 10941113), gulti savo urvelyje (nr. 1089), nekenkti taip, kaip saul ir mnuo niekam nekenkia (nr. 1080). Kai ku-rie ukalbjimai rodo, kad gyvatei draudiama viryti galiojimus ji galinti liauioti, bet draudiama pyktis su kitais (nr. 11111114), ki-taip bt paeista pasaulio tvarka, ir gyvats nebepriimt Dievas, sau-l, mnuo, vaigds (nr. 1104). Kartais gyvat sustabdoma grasinant jai krikionikomis galiomis (nr. 1105, 1108).

panaiai kaip gyvat sustabdomi ir kiti galintys pakenkti padarai unys, vilkai, mekos, bits. Ginantis nuo bii, j praoma nekliu-dyti mogaus (nr. 1140, 1145). Ukalbant unis jiems sakoma neliesti mogaus, nekliudyti, neksti, neloti (nr. 11171129). uns negaljimas veikti vaizduojamas kaip miegas (nr. 1126), nematymas, aklumas (nr. 11301133, 11391143). Ukalbant nuo vilk, kreipiamasi j globj v. Jurg, praant paaboti vilkus (nr. 1146), v. petr, kad jis urakint vilk gerkles (nr. 1148). XVI amiuje M. Strijkovskio uraytoje for-mulje vietoje v. Jurgio minimas Dievas Ganiklis (nr. 1147). Vilk ir mek veikimas ribojamas laiko aspektu: jie ritualikai kvieiami pie-men rengiamus Sekmini pusryius: Kad nepribsit dabar, tai cielus [= itisus] metus nepribkit! (nr. 1149).

Sustabdymo funkcij turi 69 ukalbjim tipai (191 var.) 18 pro-cent vis tip (13% var.).

vardijimas. vardijimo formuls yra savita ukalbjim grup jose, prieingai nei kitais atvejais, dominuoja ne veiksmas, bet objek-tas vardijamas daiktas ir (ar) jo ypatybs. i formuli esm identi-fikuoti lig arba j suklusi (galini sukelti) btyb, vardyti ypating laik, viet, kitas aplinkybes, gydymo veiksm ir pan. ios formuls re-miasi ne veikimu, bet inojimu, ir ia svarbu ne pats atlikimas, o kom-petencija. Toki ukalbjim veiksnum paaikina bendras folklorinis


sitikinimas, kad sugebjimas identifikuoti (daniausiai ligos ar mitins btybs vardo inojimas) leidia pakeisti situacij.

vardijami sakrals objektai, pvz., em, dangus, saul, rasa (nr. 1150, 11541158). nusakomas sakrali btybi ir ukalbtojo nepa-lankumas ligai arba kenksmingam padarui, pvz.: Nekincia tavs saul, nekincia tavs mnuo, nekincia tavs vaigds, nekincia tavs dungus, nekincia tavs paci, nekincia tavs vyras, nekincia tavs vaikai, nekincia tavs visa pamilija [= gimin] ir a tavs nekinciu (nr. 1178); Plauk ilgauodeg par marias. vinta Marija nemga [nekenia]. Juodas plau-kas nemga. Mana vardas nemga (nr. 1173). Esama sakralins kom-petencijos formuluoi (ems bjaurybs nepergals Dieva galybes nr.1169), retorinius priekaitus (emela, emela, emela tu vintoji, kam tu it bjauryb, bjauryb, bjauryb neioji? nr. 1161). vardijamas sakralus laikas: Palaiminta valanda, palaiminta toji diena, kurioje Jezus Kristus gim (nr. 1181), Ptnyion Kia, subaton pirma diena (nr.1360).

vardijimo formulse gali bti konstatuojama stabili, nesuardoma pasaulio tvarka arba siekiama jos atstatymo, pvz., emija [ems gyvi visuma] em[je] neturi valios ant ios emes Kaip buvo i pra-dios, tegu bus visados (nr. 1163, t. p. 11641167, 11691170). Konsta-tavimo formulmis laikytini ir patvirtinimai, kad viskas yra gerai, mo-gus pasveiks, pvz., Tai ia nieka, sugis! (nr. 1258, plg. 1259). Tokioms formulms artimi linkjimai: Ne a plaku, verba plaka: Bk sveikas nuo met lig met! (nr. 1306); Avis gro nemyli. Tegu myli! (nr. 1260, plg. 1264, 1265).

Didel vardijimo formuli grup sudaro lig, jas sukeliani bty-bi bei ligos ypatum ar eigos vardijimai, pvz., uvda pelda, man[e] kartlis da! (nr. 1182), Tfu, tfu, tfu, vilkas ak priter! (nr. 1216). Vardijami gyvai vardai, pvz., Arklin, puntin, gelein, purvynin, puin, kanapin (ir visokios spalvos), tavo vard a inau! (nr.1345), nurodomas j statusas Tu karalien liepsnota! (nr. 1344). Vartojami eufemistiniai pavadinimai, pvz., gyvat pamaius reikia sakyti Pauk-tyt (nr. 1338), Kregdyt graioji! (nr. 1242), vilk Lauks, laukinyks (nr.1359), Jokbai, Jokbai, kur eini? (nr. 1357) ir pan. Tarp reiau ap-tinkam formuli msls tipo vardijimas Pantis be mazgo! (nr.1350).


Kartais vardijimas yra prevencinis, pvz., vilkas, gyvat veni metu specialiai minimi tikruoju vardu, tikintis j nematyti itisus metus (nr.1352).

Kartais ligos pravardiuojamos, plg. Tu dus, ne mieis! (nr. 1228), ijuokiamos (nudyvijamos), pvz.: Kas gi ia tau auga? Nepadabnas daiktas! (nr. 1239), joms rodomas vulgarus enklas, plg. Karpa, kar-pa, te tau pyg! (nr. 1236). neapsieinama ir be ligos arba mogaus peikimo (Tfu, koks negraus! nr. 1243), Tpu, vitadis kakis! nr. 1251), gyrimo (O leliuks koks graumas! nr. 1252), gdijimo (E tu besarmate, k dabar darai? Ar taip grau? nr. 1241). Igyti padeda ir vieas ligos prisipainimas, pvz., sergant lapimo nelaikymu, reikia banyioje gar-siai pasakyti: Ir a, pons miius, atjau! (nr. 1266).

Identifikuojant lig gali bti pritaikomi ir gars pamgdiojimai, pvz., gydant nuo vitakumo, imituojamas gaidio plasnojimas ir gie-dojimas (nr. 1219).

vardijimo formulms priskirtini ir gydomojo veiksmo, proceso arba priemoni nusakymai: adu adu krauj! (nr. 1289), it karpel riu, it karpel riu (nr. 1291), Rasa gydo, rasa nugydo! (nr. 1297), Suku suku, ratu ratu, mekas kaku, vilka plaukais, kikia taukais! (nr. 1334) ir kt. Kartais maginiam gydymui reikalingos priemons vardija-mos ir praymo formulse, pvz.: Vandenio, vandenio karpos upuol! (nr. 1276), Pra drugys abiedoc! (nr. 1274), Duok duonos nuo pasiu-tlio uns (nr. 1275). Du ukalbjimai mena sakralin gydymo bd aukojim: viename i j kalbama apie gaidio aukojim (Baba thawa walla, Baba ne thawa walla, wanicku Gaidin, neschith wischta, milam Diewa nr. 1287), kitame minima auka v. Jurgiui, kad per vasar saugiai iganyt gyvulius (nr. 1257).

Ukalbjimai-vardijimai sudaro enkli lietuvi gydymo formuli dal leidinyje skelbiami 76 ukalbjim tipai (222 var.), tai yra apie 21% vis gydymo ukalbjim tip (15% var. ).

vardijimo formulms pagal funkcij artimi ir Lietuvoje inomi ra-ytiniai ukalbjimai, kurie traktuotini labiau kaip vizualiniai enklai, nei tekstai: tai magikasis kvadratas SATOR, nebeiskaitomos reik-ms Abracadabra tipo formuls bei nesuprantam, taiau magin ga-li turini raidi ir paskir odi bei vent vard kombinacijos.


Beveik visi juose vartojami odiai yra nelietuviki. Skiriami tik 5 ray-tini ukalbjim tipai (26 var.), kurie sudaro 1 procent ukalbjim tip (apie 2% variant).

Igelbjimas. Yra toki ukalbjim, kuriuose dominuojanti funkcija yra tiesiog gelbjimas arba pagalba. Juose nevardijami pagal-bininko kovos su liga bdai, paprastai kalbama apie dievik bty-b, sakral asmen ar daikt, kuris tiesiog gydo, saugo, teikia sveikat, pvz.: Vienas padyvija, trys atadyvija Dievas Tvas, Dieva Snus, Dieva Dvasia vinta! (nr. 1408), Jaunas Mnuli, dangaus karalai-ci, sergk mane nuog ugnies degimo, nuog vandens skendimo ir nuog dant skaudjimo (nr. 1400) ir t. t. Kai kurie i ukalbjim panas vardijimus, plg. Velnio galyb tave apsdo, o Dievo ranka igelbs! (nr. 1421), Jei ventas nepads, tegu neventas padeda! (nr. 1420); taiau skirtumas tarp vardijim ir igelbjimo ukalbjim toks, jog pastaruosiuose gydomajai funkcijai prilygsta pagalba ir krikioni-ka prasme igelbjimas (didioji j dalis yra krikioniko turinio). iai ukalbjim grupei bendra tai, kad jais siekiama isigelbti i ligos ar kit nelaimi pasikliaujant iorine jga, o ne ukalbtojo kompetenci-ja. Dalis igelbjimo ukalbjim pagal funkcij artimi maldoms jais tiesiog praoma sveikatos ir apsaugos, taiau niekada nesakinjama ir negrasinama.

igelbjim orientuot ukalbjim yra 28 tipai (50 var.) apie 7% viso korpuso (3% variant). Tuo tarpu kanonini mald, atliekam vie-toje ukalbjim ir laikantis ukalbjimams bdingo reglamento, yra 83 var.

Baigiant ukalbjim apvalg pagal j naratyvines funkcijas bti-na pabrti, kad ukalbjim tekstuose kartais pasitaiko ne viena, bet kelios naratyvins funkcijos, pvz., atskyrimas ir ivarymas arba vardi-jimas ir perdavimas ir t. t. Taip pat to paties ukalbjimo tipo varian-tuose naratyvins funkcijos gali skirtis; leidinyje ukalbjimo tipas vie-nai ar kitai naratyvinei funkcijai skiriamas dominuojanio varianto (ar variant) pagrindu.

Apvelgus visas ukalbjim grupes pagal dominuojani naratyvi-n funkcij, irykja j kiekybinis tarpusavio santykis. Atskir grupi ukalbjim tipai pagal j kiek pasiskirsto taip:


Ukalbjim kiekybinis santykis pagal variant skaii yra kiek ki-toks:


Ukalbjim naratyvini funkcij statistin analiz rodo, kad lietu-vi gydomj ukalbjim korpuse dominuoja 5 funkcijos: sunaikini-mas, perdavimas, ivarymas, sustabdymas ir vardijimas. Tai rodo, kad lietuvi ukalbjimams bdinga aktyvi ukalbtojo ar jo pagalbinink pozicija, ukalbant realizuojama veiksmo programa, kuri neretai bna sinchronizuojama su ukalbtojo gestine raika ir atitinkam daikt pasirinkimu.

U K ALBJIM ATLIK IM A S

Ukalbjim formuls yra ukalbjimo ritualo dalis. Kad ukalbjimas gyvuot kaip magin praktika, btini trys dmenys (1) ukalbjimo formul, (2) jos verbalinis ir gestinis atlikimas, saistomas grietai re-glamentuojam slyg ir (3) paties ukalbtojo magin (ar sakralin) galia prigimtin arba perduodama i kartos kart.

Ukalbjim atlikimo slygos ir bdingi veiksmai priklauso ben-dram lietuvi magini ir ritualini praktik arsenalui; sakant ukalb-jim paisoma tam tikr laiko ir vietos aplinkybi, atidiai parenkama gydymo priemon.

Vis pirma, paisoma sauls ir reiau mnulio padties. Vyrauja bendra nuostata, kad geriausiai ukalbti saulei tekant arba leidiantis (nr. 216, 840 ir kt.), kit teigimu dar su tamsa, be sauls, t. y. prie saulei tekant arba jai nusileidus (nr. 19, 31, 844, 915, 1088, 1512 irkt.). Ypa to laikomasi gydant ro ir gyvats kandim. Visgi kai kurie u-kalbtojai teigia, kad reika kalbti dien, kol saul yra danguje (nr. 169, 906), ir netgi atsisukus ir irint saul (nr. 251, 277, 1080, 1088, 1107)6. i nuostata galbt remiasi tikjimu, jog gyvats kstj svarbu ukalbti t pai dien, plg. jei kanda juoda su kryiais gyvat, tai ga-lima likti gyvam tiktai tuo atsitikimu, jei iki sauls nusileidimo suspsi atkalbti (ElMKR p. 117).

Kartais ukalbama ir vidurdien, paprastai tai irgi susij su sau-le kalbama jai tekant, per pietus ir leidiantis (plg. nr. 251, 780). Bet

6 Tik vienoje E. Volterio publikacijoje sakoma, kad ukalbti reikia nusisukus nuo sauls (r. nr. 160).


ukalbjimai, kuri efektyvum lemia mirusij tarpininkavimas bei mirties ir kapini atributika (kaulai, antkapinio paminklo detals), gali bti sakomi vidurnakt (nr. 140); kartais taip daroma ir kitais atvejais (nr. 135).

Laiko reglamentavimas susijs ne tik su sauls padtimi danguje ir paros laiku, bet ir su mnulio fazmis. Akcentuojamos dvi fazs del-ia (nr. 83, 86, 193, 692, 904; paskutin delios penktadien nr. 1292) ir jaunatis (nr. 145, 683, 971, 1236, 1257, 1285 ir kt.). Jaunas mnuo, kaip dievikas pagalbininkas, tampa maldelms artim ukalbjim adresa-tu (Jaunas Mnuo, tau piln rat, man sveikat, Jaunas Mnuli, dan-gaus karalaiti, sergk mane; plg. t. p. Jaunas Mnulaiti, apviesk mano kn, Jaunas Mnulaiti, jei nesopa dant tau, testa ir man nesopa). Kartais teigiama, kad ukalbant reikia irti mnul (nr. 971, 1236) arba jis turi apviesti kalbantj (ypa tai svarbu ukalbjimuose-mal-delse, t. p. plg. Vandenio, vandenio karpos upuol!) arba ligon (nr. 1009).

Kartais ukalbant irima savaits dienos; tokia iskirtine diena laikomas ketvirtadienis (nr. 79, 82; Didysis ketvirtadienis nr. 728; de-imtas ketvirtadienis po Velyk nr. 920). paymtinas ir penktadie-nis pvz., karpos gydomos paskutin delios penktadien (nr. 1293), gydant pasiutlig, nuo kandimo neturi bti prajs penktadienis (nr. 1383). Svarbus savaits dien santykis su ventmis sakysime, neno-rint gyvats sutikti, reikia vardyti, kuri savaits dien buvo Kios ar Kaldos (nr. 13601369). Savaits diena vardijama ir saugantis nuo padyvijimo, tariant: iandien penktadienis (sakoma ta diena, kurioj kalbamasi), nesidyvyk gali padyvyti! (nr. 1250).

Atskiro dmesio susilaukia ir ukalbjimo atlikimo vieta. nors daugeliu atvej atlikimo vieta nenurodyta (ir galbt neturjo dides-ns reikms), kai kuriems ukalbjimams tai buvo esmin slyga. pa-vyzdiui, riant gri, parenkama ribin erdv grias riamas sdint ant slenksio, jis veriamas tarp dur ir pan. Gydant kdiki igsius ir nemig, kdikis duodamas per lang (nr. 579, plg. 138). per lang taip pat praoma duoti duonos nuo pasiutusio uns (nr. 1275). Gydant svetimas mnesines, per vartus pilstomas vanduo (nr. 22); ant vart statomas ligonis gydant vitakum (nr. 1219). Visais iais atvejais u-


kalbjimui parenkama ribin erdv; tai susij su ukalbjimo funkcija atriboti lig nuo ligonio arba j paalinti, ivaryti, perduoti. Kartais for-mul reikia sakyti sakralioje erdvje (banyioje, ventoriuje nr. 696, 1266, 1426) arba mirusij erdvje (kapinse nr. 190, 212, 730, 1495). Taip pat gali bti naudojama vieoji erdv (kelias, krykel nr.20, 589, 595, 605, 885, 1421) arba negyvenama vieta (po atviru dangum , kur n mons nevaikioj, mikas nr. 6, 68, 134). Kai gydymas susijs su ugnies, ems ar vandens tarpininkavimu, ukalbant svarbu bti prie idinio ar krosnies paprastai ia metama druska ar koks kitas daiktas (nr. 590, 594, 747), prie vandens, jei daiktas drabuis, silas, virvel ir pan. metamas ulin, altin ar up (nr. 124, 579, 714, 723, 474), lauke, kai daiktas ukasamas em po slenksiu, po stogo laais ir pan. (nr. 725, 726, 1291, 1292).

Svarbi yra orientacija pasaulio ali atvilgiu. Sakant ukalbjimus, dmesys daugiausia kreipiamas dvi kryptis iaurs ir vakar (sau-llydio); tai susij su naikinimo funkcija. Kai stengiamasi atsikraty-ti karp ar kitos ligos, daiktas su paymtomis karpomis pakasamas iaurinje namo pusje (nr. 1293). Gydant gri, parenkamas iaurinis slenkstis (nr. 83, 84, 85). norint, kad i aizd inykt (ibyrt) kirm-ls, varnala (dagilis) lenkiama iaurs arba vakar pus (nr. 30, 724).

Jei ukalbant judama (einama, sukama, braukiama ir pan.), iri-ma sukimo ar jimo krypties. Daugiausia rekomenduojamas sukimas priesauliui (nr. 302, 710, 729, 823, 960). Visgi kartais ir prieingai ton pusn, kur sau aina (nr. 960).

Ukalbant nuo gyvats, o kartais ir kitais atvejais reikalinga, kad u-kalbtojas bt ne viduje, bet lauke, atviroje erdvje (nr. 6, 226, 244, 766, 906). Galbt tai susij su poreikiu matyti saul; taiau, kita vertus, tai tampa svarbiu reikalavimu, jei ukalbama ant vjo, t. y. jei sergan-tis mogus ar gyvulys ukalbamas per atstum. Tai daroma atsistojus pavjui ir, pasakius ukalbjim, kvap puiant pavjui (nr. 979, 1399) arba t pus, kurioje yra ligonis (nr. 242, 250). Savo ruotu, pacientas irgi turi laikytis tam tikr taisykli, pvz., ligonis ukalbt duon turi valgyti lauke (plg. Jei ant aukto yra emi, tai valgyti ieiti kiem, kad vir galvos nebt emi nr. 1372). Gyvul ukalbant ant vjo (per atstum), jis turi bti tuo metu ivestas i tvarto (nr. 237).


pagal tai, kokios priemons naudojamos, ukalbjimai gali bti skirstomi dvi kategorijas. pirmoji tai tiesioginis ukalbjimas, kai pacientas dalyvauja procese (nr. 1211) arba kai ukalbama ant vjo (ant plauko), plg.:

nuo gyvats dvejokia[i]: vien reikia kalbti un duonos, o antr un plauka gyvulia ar mogaus [vardo]. An plauko sukalbsi ir pamaija, o un duonos kol nuveisi, kol supensi (nr. 1174).

Ligoniui negalint atvykti arba skubiais atvejais ukalbtojas j tiesiog mintyse sivaizduoja (nr. 1046) arba mini jo vard (kartais pabriama, kad tai turi bti krikto vardas nr. 159); jei serga gyvulys, minima jo spalva (ukalbjimas ant plauko). Yra situacij, kai ukalbtojas privalo matyti ligon; pvz., ukalbant nuo kraujo kartais btina matyti krauj, todl aklas mogus kraujo negali ukalbti (nr. 1018); taip pat ligonio dalyvavimas svarbu sergant roe ar kitomis odos ligomis, tu-rint aizd, kadangi svarbu matyti ir net liesti ar spausti sergani viet (nr.14, 821, 969, 1062, 1296 ir kt.)

Kitaip yra kai ukalbama ant kokio nors tarpinio objekto, papras-tai tai bna iorinio ar vidinio vartojimo priemon (daniausia tepalas arba valgomas daiktas), pavyzdiui: duona, cukrus (saldainiai), medus, druska, sviestas, taukai, lainiai, lajus, vanduo, degtin, ruginiai arba pupiniai miltai, grdai, vilna, lininis ar vilnonis silas, popieriaus arba mediagos skiaut, ems arba smlio iupsnelis, pelenai. I augal naudojamas dagilis, rtos akel, linai, kanaps, samanos; i gyvojo pa-saulio bit (kuri reikia suvalgyti), varl (rkoma kamine), kurmis (perpliamas pusiau ir krauju patepamos rankos). Tarp ukalbtojo naudojam priemoni yra li, luota, vanta, skujin (puin krosnies luota), kirvis, peilis, pjautuvas, skiltuvas, vak, kultuv, akmuo, gir-nos, grdai su akuotais, medio iev, iaudai, plaukai, kaulas ir t. t.

plaiau neaptariant ukalbjimo metu naudojam priemoni ir u-kalbtojo atliekam magini veiksm vairovs, kiek daugiau dmesio btina skirti standartiniam ukalbjimo atlikimui. Labai svarbs yra paties sakymo ypatumai. Lietuvoje vyrauja i trij pagrindini dmen susidedanti ukalbjimo sakymo technika:

(1) Ukalbjimas turi bti kartojamas kelet kart. paprastai reika-laujama tekst kartoti 3, 9 arba 3 9 kartus; kartais nurodomas kitoks


pakartojim skaiius 7, 10, 12 ir net 9 9 (plg. reikia labai daug kart tie odiai vinti pasakyc devyniskart po devynius nr. 1096). Ukalbjimo galia auga priklausomai nuo kartojim skaiiaus Kuo daugiau prikalba, tuo daugiau maina (nr. 974). Todl tas pats ukal-bjimas, priklausomai nuo situacijos, gali bti kartojamas daugiau ar maiau kart, pvz., jei tris kartus sukalbjus nemaija, [tuomet kalb-ti] 3 9 (= 27) (nr. 934).

Taip pat kelet kart kartojamos ir prie ukalbjimo priduriamos maldos. Daniausiai pasitaiko tris kartus kartojama Sveika, Marija.

(2) Sakant ukalbjim, negalima atsikvpti, t. y. btina sulaikyti kvap. Kaip apibdina patys ukalbtojai, ukalbjimas sakomas ne-atsidusus (nr. 16, 146, 169 ir kt.), neatgaunant dko (nr. 863, 924), vienu kvapu (nr. ), vienu dku (nr. 313, 770, 806, 1055), reikia dkas laikyt (nr. 1439), neileisti garo (nr. 1157), kvapo nepalei-diant (nr. 242), neparmainant dvass (nr. 971, 1450) ir t. t. Tvirti-nama, kad Jokiu bdu nereikia kvapo ikvpti nuo adjimo pradios iki paptimo (nr. 1169).

Atsikvpimo draudimas paprastai negalioja prie ukalbjim pridu-riamoms krikionikoms maldoms jas kalbant dk galima laisc (nr. 1487). Visgi kartais, ypa jeigu formul labai trumpa arba jei malda sakoma vietoje formuls, tuomet reikalavimas neatsikvpti taikomas ir jai (plg. nr. 871, 1449, 1523).

Taip pat kvapo nebtina sulaikyti dialoginiuose ukalbjimuose bei danoje vardijimo formulje.

(3) Kvapo sulaikymas tiesiogiai susijs su kitu kalbjimo etapu pasakius formul btina papsti ligon (konkreiai ukalbam ser-gani viet) arba ukalbam daikt. Anot kalbtoj, reikia papsti i burnos garu (nr. 800), atsidusti staiai aizdon (nr. 1056), oru i burnos psti ant skaudanio danties (nr. 1417), savo garu triskart pstert (nr. 260) ir t. t. Jei kalbama ant vandens ar degtins, puia-ma tiesiai butel (nr. 155, plg. ), odiai sakomi ir puiama udjus ant butelio abi rankas padarant lyg telefono tribel (nr. 977). Ukalbant ligon per atstum (ant vjo), reikia kai pakalbi, t kvap papsti tan onan, kur ligonis tuo metu esti (nr. 242), psti kvap taip pat pav-jui (nr. 1399). O norint apsisaugoti nuo gyvats prie einant mikan, reikia atsidusus kvap psti em (nr. 1078).


puiama daniausia tris kartus (nr. 133, 180, 283, 762, 966 ir kt.), o kartais netgi devynis (nr. 1523). neretai, kartojant ukalbjim, susi-daro kelios paptim serijos.

Ukalbjimo kartojimas sulaikius kvap yra tam tikra magin tech-nika, skirta odio galiai sustiprinti; jos rezultatas tai ypatingos dva-ss (kvapo, garo, oro), kuri suprantama kaip venta, sukrimas, plg. Sukalbjs atsidsta ir tuo oru puia eizd ir ventu oru nupuia skaudjim, ukalba (nr. 1511). Kvapo ptimas yra tarsi ukalbjimo esencija, tam tikra dvasia (abejomis prasmmis ir kaip kvapas, ir kaip dvasin esyb), kuri ir lemia vienos ar kitos naratyvins funkcijos (i-varymo, sunaikinimo ir t. t.) gyvendinim realybje. Btent todl, kad ukalbjimo kartojimo proceso metu i dvasia realizuojasi (i odins formuls randasi galia), negalima kalbjimo metu permainyti dvass (kvpti vieio, nevento oro), kitaip ukalbjimas nebus pakan-kamai veiksmingas. paymtina, kad prie ukalbjimo prisiliejusios krikionikos maldos daniausia nepriskiriamos paiam ukalbjimo aktui, tai rodo faktas, kad puiama pasakius ukalbjimo formul, bet dar nesukalbjus poteri (nr. 260, 800, 811, 1056 ir kt.).

Kadangi ukalbjimas gyja gali burnoje, kartais ukalbjimo metu naudojamos ir seils, pvz., ukalbtojas turi palaiyti aizd (nr. 260). Yra labai daug ukalbjim, kuriuos pasakius spjaunama (nr. 25, 108110, 117, 123, 125, 283, 286 ir t. t.).

Greta ypatingos sakymo technikos labai svarbs rankomis atlieka-mi judesiai. Ukalbant neretai rankomis lieiama serganti vieta, plg. kalba rankas priglauds prie to skausmo (nr. 847), aizd i abiej pusi (nuo viraus ir apaios) laiko dviem pirtais: bevardiu ir nyk-iu (nr. 1008). Kartais rankomis atliekami tam tikri judesiai sukama, spaudiama, trinama ir pan., plg. Vis laik sukt rank apie ro (nr. 820), Jei yra karp, paimti emi, trinti, ir kalbti (nr. 653), pabaigus razi[]kalbti [visas ukalbti], apspauskite t aizd tris kartus (nr. 845). I R. Balkuts kompaktinje ploktelje (BlkLM) skelbtos filmuo-tos mediagos matyti, kad ukalbtojas, sakydamas formul, rankomis per atstum vedioja ore ties sergania vieta; ukalbdamas duon, j kilnoja, varto, rankomis arsto drusk ir pan. Ranka ufiksuotuose teks-tuose ir garso rauose ie niuansai atsispindi tik fragmentikai, tiek,


kiek pats ukalbtojas pasako odiais, plg. Kalbamas triskart ir su ruginiais ar pupiniais miltais barstai kalbdamas, kur sop (nr.832), Kalbti tris kartus vis barstant ant duonos rieks drusk (nr. 189).

prie papildom ukalbjimo ypatum reikia paminti krikioni-kosios religijos enklus. pasakius ukalbjim, labai danai priduriami poteriai, i j itin danai Sveika, Marija. Kartais krikionika malda terpiama tekst arba sakoma po tam tikr ukalbjimo kartojimo se-rij (nr. 305, 820, 977, 1079). prie kalbant ir sukalbjus neretai e-gnojamasi. Atskiros rekomendacijos yra dl amen sakymo: kai kuri ukalbtoj nuomone, amen jokiu bdu negalima sakyti (nr. 207, 223, 243, 274, 368, 457, 761 ir kt.). Draudimas sakyti amen kartais motyvuojamas, pavyzdiui, teigiama, kad, ukalbant gyvats kandim, itarus amen kandimo nebegalima ukalbti, ir kastasis turs mirti (nr. 251, 718).

Baigiant trump ukalbjim atlikimo ypatum aptarim, reikt paymti, kad lietuvi tradicijoje neinoma dainuojamoji gydom-j ukalbjim forma. nors egzistuoja vadinamieji piemen verkavi-mai magins dainels, kuriomis kvieiama saul, nuvejamas debesis ir pan. bei dainuojamieji brimai (pvz., or spjimas i borus skri-dimo), gydomieji ukalbjimai teturjo sakytin form. Diskutuotini yra keletas Jurgio Dovydaiio kaip daineli urayt ukalbjim (nr. 627, 692); j dainuojamosios formos autentikumas yra abejotinas, i-nant, kad J. Dovydaitis (apskritai labai patikimas tautosakos rinkjas) turjo silpnyb dl dainuojamj pasak ir kartais primygtinai kalbin-davo savo pateikjus dainuoti iaip jau nedainuojamus krinius, netgi msles7. Gydomj ukalbjim kontekste iimt galt sudaryt ne-bent vaik folkloru tapusios formuls, kurios galjo bti dainuojamos ar reituojamos, pvz., ukalbjimai iogai, iogai, duok deguto, pele, pele, te tau dant kaulin, duok man gelein! Kartais dainuojamos, ar veikiau reituojamos, buvo ir tokios vieai atliekamos formuls kaip Verba mua, ne a muu ir Suku suku, ratu ratu, mekos kaka, vilko plaukais, kikio taukais!

7 J. Dovydaiio tautosakos rinkiniuose prie 2 ukalbjim yra pateiktos natos, kurios ia ne-skelbiamos nenorint klaidinti skaitytojo.


U K ALBJIM pE R DAV IM A S

Lietuvi ukalbjim tradicija iki iol beveik visai netyrinta kaip so-cialinis reikinys; taip pat ir lauko tyrimo duomenys iuo aspektu nra metodikai rinkti. iek tiek ini apie tai teikia prie konkrei ukal-bjim priraytos pastabos (senesniuose uraymuose) bei atsakymai vieno kito atkaklesnio rinkjo klausimus.

nuo pirmj ukalbjim publikacij (E. Volterio, A. Bezzenber-gerio, A. R. niemio) akcentuojami du itin ryks ukalbjim tra-dicijos faktai: 1) manoma, kad ukalbjimai yra slaptos (ezoterins) inios ir j tekst pasakius kitam mogui, ukalbtojas netenka savo gali ukalbti (arba konkretus pasakytas ukalbjimas nebeveikia), todl ukalbjimus perduoda kitam mogui tik tuomet, kai jis nebe-ketina pats j naudoti arba prie mirt; 2) ukalbti galima imokyti tik t, kuris eimoje i broli ir seser yra gims pirmas arba pasku-tinis.

iuos pagrindinius principus ir kitus i konteksto ikylanius fak-tus btina detalizuoti. Tradicijos slaptumas ir udarumas kalbtoj odiais tariant, paslapties laikymas yra labai svarbus reikalavimas. Matas Slaniauskas 1900 metais ra: katras tokias pryines ino, tas kitam tegal iduoti, kada pats jau pre mirimo. O jeigu visk pasakyt kitam sveikaudams, tai pats tos galybs nustot (nr. 782). plg. Visa tai gydytojas privalo laikyti paslapty, nes, jeigu pasakys kitam, pats visk umir. pasakyti tik tegali mirdamas ir tik vienam rimtam doram mo-gui (nr. 784).

pagrindin teorin ukalbjim taisykl realiame perdavimo proce-se kiek modifikuojama daromos tam tikros ilygos8 arba, prieingai, vedami papildomi reikalavimai pagal ami, lyt, giminyst.

perduodant ukalbjim atsivelgiama ukalbtojo ir jo mokinio amiaus santyk. Manoma, kad imokyti leidiama tik jaunus, jaunes-nius u save: Maldel laiko paslapty ir tik paskutiniu atveju imoko u save jaunesn, o eimoje vyresn asmen (nr. 273, plg. nr. 276, 292);

8 Kai kuriuose Lietuvos regionuose ukalbjimo tradicija yra atvira; pavyzdiu gali bti Dieve-niki (alinink r.) ukalbtojai, manantys, kad net ir daug kart pasakytas ukalbjimas nepraranda magins galios.


adti gali tik tie, kurie imoksta kerti nuo vyresnio amiaus u save (nr. 1075)9.

Ukalbjim perdavimas vyresniojo jaunesniam rodo tiesiog nat-ral tradicijos tstinum, kai seneliai prie mirt pasako ukalbjim vaikams arba ankams ir t. t. Visgi kai kurie ukalbtojai taisykl per-duoti formul jaunesniam u save traktuoja kaip tam tikr reglamento suvelninim manoma, kad pasakius ukalbjim jaunesniam asme-niui, savo gali nepraranda ir pats ukalbtojas: Imokyti ukalbji-mo galima tik u save jaunesn, kitaip tasai, kuris ukalba, neteks savo galios ukalbti nemays (nr. 280). ia interpretacija pasinaudojo ir suomi folkloristas V. J. Mansikka 1928 met ekspedicijoje ukalb-jimai kai kada buvo pasakomi ne jam paiam, o jo sekretoriui A.Bie-liniui, kuriam tuomet buvo 22 metai (MLZ p. 21). Ta pati uraym istorija kartojosi ne kart, tai Rita

gydym o formulĖs -...

Documents