2. Gyvenamųjų ir administracinių patalpų elektros sistemos 2.1 Elektros aparatai, jų žymėjimas. Principinės schemos braižymas.............................................1 2.2 Elektros laidai ir kabeliai...........................................................................................................3 2.3 Elektros grandinių jungikliai .....................................................................................................5 2.4 Kištukiniai lizdai ir šakutės .......................................................................................................6 2.5 Automatiniai išjungikliai ...........................................................................................................6 2.6 Nuotėkio relės (skirtuminė apsauga) .........................................................................................9 2.7 Pastatų elektros tinklų schemos ir planai.................................................................................12 2.8 Pastatų įvadai..........................................................................................................................20 2.9 Linijų ir kabelių parinkimas, atstojamosios schemos ir parametrai ........................................25 2.10 Įtampos kritimas ir nuostoliai elektros linijose......................................................................27 2.12 Skaičiuojamųjų elektros apkrovų nustatymas gyvenamiesiems pastatams...........................30 2.13 Skaičiuojamųjų elektros apkrovų nustatymas visuomeninės paskirties pastatams ...............36 2.14 Reikalavimai gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų elektros įrenginiams .........43 2.15 Reikalavimai vonios ir dušo patalpų elektros įrenginiams...................................................48 2.16 Reikalavimai žiūrovinių objektų elektros įrenginiams..........................................................52 2.17 Saulės ir vėjo energijos naudojimo galimybės pastatų maitinimui .......................................55 2.18 Intelektualios pastatų elektros sistemos................................................................................59 2.1 Elektros aparatai, jų žymėjimas. Principinės schemos braižymas

Cu 5×2.5 Is=4A

Trifazis laidininkas, pateiktas jo skerspjūvis ir skaičiuojamoji srovė

Cu 3×2.5 Is=4A

Vienfazis laidininkas, pateiktas jo skerspjūvis ir skaičiuojamoji srovė

Laidų sujungimas

Korpusas, prietaisas

Skirstomasis įrenginys (šynos)

C20A

Automatinis išjungėjas, 20A vardinės srovės su C tipo selektyvumo charakteristika

3\N\PE

Trifazis kištukinis lizdas

Šviestuvas

Jungiklis. Žymėjimas daugialinijinėje schemoje

Jungiklis. Žymėjimas vienlinijinėje schemoje

Wh

Elektros apskaitos prietaisas

2kW

Elektros apkrova. Bendrasis žymėjimas daugialinijinėje schemoje

E

Elektros prietaiso bendrasis žymėjimas

Elektrinė viryklė

*

kondicionierius

Elektrinis patalpos šildytuvas

M

Elektros variklis

20A

Saugiklis

20A

Iškroviklis

Elektros schemos gali būti braižomos vienlinijine arba daugialinijine sistema. Vienlinijinėje sistemoje vienas laidas nepriklausomai nuo to kiek laidininkų jį sudaro brėžiamas viena linija, įstrižų brūkšnelių skaičius žymi fazių skaičių laide. Daugialinijinėje schemoje brėžiama tiek laidininkų, kiek iš tiesų jų yra laide, schemos elektriniai sujungimai parodomi pilnai. Sudėtingas schemas, jei jose fazių skaičius vienodas, patogiau braižyti vienlinijiniu būdu. Paveiksle parodyta jungiklio ir šviestuvo sujungimo elektrinė schema, naudojant abu braižymo būdus

P

N

2.1.1 pav. Vienlinijinė ir daugialinijinė schemos 2.2 Elektros laidai ir kabeliai

Elektros linijoms gyvenamuosiuose namuose naudojami izoliuoti laidai. Viengyslis laidas turi metalinę gyslą srovei tekėti ir izoliaciją (2.2.1 pav., a). Izoliacinės medžiagos sluoksnis pirmiausia reikalingas kaip darbinė izoliacija: laidai gali susiliesti tarpusavyje bei su metaliniais daiktais, nesukeldami trumpojo jungimo. Taip pat — kaip pagrindinė izoliacija: apsaugo nuo elektros srovės. Ant izoliacijos dar gali būti uždedami kiti apsauginiai sluoksniai, saugantys laidą nuo drėgmės poveikio, cheminių medžiagų bei kitų kenksmingų veiksnių. Sudėjus keletą izoliuotų gyslų ir padengus apsauginiais sluoksniais, gaunamas dviejų, trijų, keturių arba penkių gyslų, vadinamasis daugiagyslis laidas (2,2,1 pav., b). Šie laidai gali būti tiesiami be įmovų ir montažiniame vamzdyje užima mažiau vietos negu tiek pat viengyslių laidų.

2.2.1 pav. Laidų rūšys pagal gyslų skaičių: a) viengyslis laidas; b) daugiagyslis laidas (paveiksle trigyslis); l — gysla Elektros linijų laidų gysloms tinka varis arba aliuminis — metalai labai laidūs, mechaniškai pakankamai patvarūs ir lengvai sujungiami. Variniai laidai kur kas geresni, nors šiek tiek brangesni, todėl anksčiau buvo naudojami retai. Aliumininiai laidai, palyginti su variniais, turi tris pagrindinius trūkumus: 1) aliumininės gyslos mechaniškai mažiau patvarios ir daug kartų lankstant mažo skerspjūvio

laidą, ypač palei gnybtą, lūžta; 2) aliuminis, nuvalytas iki metališko blizgesio, tuoj pat pasidengia nelaidaus oksido sluoksniu,

dėl to aliumininius laidus sunkiau sujungti; 3) aliuminio dalelės, nuolat slegiamos, deformuojasi, aliuminis „teka" ir ilgainiui gnybtuose

gali atsilaisvinti laido gyslos. Palyginus tos pačios sandaros ir tos pačios leistinosios ilgalaikės apkrovos laidus (tuos,

kuriuos galima ilgą laiką apkrauti tokio paties dydžio srove), paaiškėja, kad aliumininių gyslų skerspjūvis apie 50 % didesnis, bet jos sveria du kartus mažiau negu varinės. Kitaip sakant, kilogramas aliuminio atstoja du kilogramus vario. Variui teikiama pirmenybė gaminant mažo skerspjūvio laidus, bet aliuminis ir toliau bus naudojamas didelio skerspjūvio laidams, šynoms, kabeliams, oro linijoms. Mat šiuo atveju aliuminio trūkumai ne tokie svarbūs.

Laidų skerspjūviai yra sunorminti, panašiai kaip aparatų vardinės srovės ir transformatorių vardinės galios. Iš sunormintų skerspjūvių eilės pasirenkamas artimiausias didesnis už reikalingą apskaičiuoti tam tikromis sąlygomis.

Stacionariojo elektros tinklo laidai neturi būti lankstūs; iki 10 mm2 skerspjūvio laidų gyslos būna vienvielės, o didesnio — daugiavielės. Tuo tarpu kilnojamieji imtuvai turi būti prijungiami lanksčiais ir lankstymui atspariais laidais; nepriklausomai nuo skerspjūvio dydžio jų gyslos būna daugiavielės, susuktos iš plonų varinių vielelių.

Elektros linijų laidų izoliacija seniau buvo gaminama iš natūralios gumos, o dabar dažniausiai naudojamas polivinitas (PVC). Ant izoliacijos dar gali būti uždėti apsauginiai sluoksniai: apvalkalas, šarvas, viršutinė danga.

• Apvalkalas — tai sandarus sluoksnis, neleidžiantis įsiskverbti į laido vidų drėgmei. Stacionariojo įrenginio laidai turi apvalkalą iš kietojo polivinito, kilnojamųjų imtuvų — lankstų, iš gumos arba minkštojo polivinito. Ir vieni, ir kiti sandaraus apvalkalo dėka gali būti naudojami drėgnose ir šlapiose vietose bei ten, kur išsiskiria cheminės dujos. Tačiau jie nepritaikyti tiesti žemėje ar vandenyje; tam naudojami kabeliai.

• Šarvas — danga metalinių juostų ar vielų, kuriomis apvyniojamas laidas, kai reikia jį apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų.

• Viršutinė danga. Kai kurie laidai apipinami pluoštine medžiaga; taip jie apsaugomi nuo atmosferinių veiksnių.

Laido skerspjūvis parenkamas pagal leistiną srovę, atsižvelgiant į jų klojimo būdą ir kitas sąlygas: Pagrindinė parinkimo sąlyga – srovė Isk neturi viršyti leistinosios, kuri pateikiama lentelėse. Pateikiamos srovės reikšmės galioja jei aplinkos temperatūra neviršija 25°C arba dirvos temperatūra 15°C 2.2.1 lentelė. Aliuminiai laidai

Laidų leistinoji ilgalaikė srovė, A Klojamų viename vamzdyje

Skerspjūvis, mm2 Atvirai

klojamų 2 viengysliai

3 viengysliai

4 viengysliai

1 dvigyslio

2 dvigyslių

2 21 19 18 15 17 14 2.5 24 20 19 19 19 16 3 27 24 22 21 22 18 4 32 28 28 23 25 21 5 36 32 30 27 28 24 6 39 36 32 30 31 26 8 46 43 40 37 38 32 10 60 50 47 39 42 38 16 75 60 60 55 60 55 25 105 85 80 70 75 65 35 130 100 95 85 95 75 50 165 140 130 120 125 105 70 210 175 165 140 150 135 95 255 215 200 175 190 165 120 295 245 220 200 230 190 2.2.2 lentelė. Variniai laidai Skerspjūv Laidų leistinoji ilgalaikė srovė, A

Klojamų viename vamzdyje is, mm2 Atvirai klojamų 2

viengysliai 3

viengysliai 4

viengysliai 1

dvigyslio 2

dvigyslių1 17 16 15 14 15 14 1.5 23 19 17 16 18 15 3 34 32 28 26 28 24 4 41 38 35 30 32 27 5 46 42 39 34 37 31 6 50 46 42 40 40 34 8 62 54 51 46 48 43 10 80 70 60 50 55 50 16 100 85 80 75 80 70 25 140 115 100 90 100 85 35 170 135 125 115 125 100 50 215 185 170 150 160 135 70 270 225 210 185 195 175 95 330 275 255 225 245 215 120 385 315 290 260 295 250 2.3 Elektros grandinių jungikliai

Jungikliais atliekami elektros grandinių sujungimai. Bute jungikliais įjungiamos ir išjungiamos lempos bei kiti energijos imtuvai. Dažniausiai naudojami klavišiniai jungikliai su dideliais, patogiais nuspausti klavišais, gražių estetinių formų ir spalvų, lengvai priderinami prie patalpos interjero.

0)

2.3.1 pav. Klavišiniai jungikliai paslėptajam elektros tinklui 10 A, 250 V — POLO Systemy Elektroinstalacyjne, Tichai: a) paprastasis perjungiklis; b) vienpolis jungiklis su kištukiniu lizdu bendrame korpuse

Jungikliais įjungiamos ir išjungiamos darbo srovės, o tai atliekant tarp kontaktų atsiranda elektros lankas. Kad kontaktai per daug nenusidėvėtų, lankas turi greitai užgesti. Todėl kontaktai turi užsidaryti ir atsidaryti labai greitai, akimirka, nepriklausomai nuo to, kaip nuspaudžiamas ar pasukamas jungiklis. Taip veikia klavišinio jungiklio kontaktai Paprasčiausias jungiklis — vienpolis. Jis sujungia arba nutraukia vieną elektros grandinės polių. Reikalingi ir jungikliai su sudėtinga kontaktų sistema — komplikuotiems jungimams. Jų veikimo principą geriausiai paaiškina principinė schema (2.3.2 pav.), nubraižyta, kiek galima paprasčiau, nutolstant nuo realaus įrenginio elementų išdėstymo.

2.3.2 pav. Apšvietimo valdymas iš n vietų naudojant 2 paprastuosius ir (n — 2) kryžminius jungiklius (bet kuriuo jungikliu galima šviesą uždegti ir paskui užgesinti) L — fazinis laidas, N — neutralusis laidas 2.4 Kištukiniai lizdai ir šakutės

Kištukiniai lizdai (2.4.1 pav.) ir šakutės — tai kištukinės jungtys, kuriomis prie elektros

tinklo prijungiami kilnojamieji imtuvai. Įkišus šakutę į lizdą, jos strypeliai įeina į lizdo spyruokliuojančiąja įvorę ir atsidaro kelias srovei tekėti. Reikia, kad toks junginys nekibirkščiuotų ir per daug neįkaistų, taip pat būtų patikimas ir turėtų mažą varžą. Tenkinant šiuos reikalavimus: — šakučių ir lizdų kontaktai gaminami iš tokių medžiagų, kurios būtų atsparios korozijai

ir nudilimui bei didelio laidžio, pavyzdžiui, iš žalvario; — naudojamos elastingos medžiagos ar net spyruoklės reikalingam suspaudimui tarp

šakutės ir lizdo kontaktų išgauti.

2.4.1 pav. Hermetiški dvipoliai lizdai su apsauginiu kontaktu — POLO Systemy Elektroins-talacyjne, Tichai: a) paslėptajam elektros tinklui; b) atvirajam elektros tinklui

Kištukinės jungtys turi būti sukonstruotos ir sumontuotos taip, kad atsitiktinai neprisiliestume prie įtampą turinčių jų dalių. Šakutės ir lizdo korpusai turi būti tokio pavidalo, kad nekiltų grėsmė atsitiktinai įkišti į lizdą tik vieną šakutės kontaktą bei prisiliesti prie šakutės strypelių, kai jie jau pasiekę lizdo kontaktus.

2.5 Automatiniai išjungikliai Automatinis jungiklis (su perkrovos ir trumpojo jungimo srovės atkabikliais) gali įjungti ir išjungti grandinę uždarydamas ir atidarydamas kontaktus korpuse įmontuotais mygtukais arba pavaros svertu (2.5.1 pav.). Pagrindinis jungiklio uždavinys — automatiškai išjungti grandinę, atsiradus perkrovai arba įvykus trumpajam jungimui. Skirtingai negu saugiklis, kuris tik „vieną kartą gyvenime" gali atjungti grandinę, automatinis jungiklis tai daro daugybę kartų, kol susidėvi jo kontaktai arba pavaros mechanizmas, o šitaip atsitinka tik po 4000 - 20 000 jungimų. Šiuolaikinio automatinio jungiklio trumpųjų jungimų atjungimo geba: 3, 4, 5, 6 arba 10 kA. Tokių dydžių pakanka beveik kiekvienam įrenginiui.

2.5.1 pav. Automatinis jungiklis ST 68, 230 V, 6 A, B6, 10 kA — POLAM—PUL-TUSK l — gnybtas, 2 — trumpojo jungimo srovės atkabiklis, 3 — perkrovos srovės atkabiklis, 4 — lanko gesinimo sistema, 5 — spyna, 6 — pavaros svertas Jungiklį įjungtą išlaiko spyna su skląsčiu. Paspaudus išjungimo mygtuką, skląstis atsilaisvina, grąžinamoji spyruoklė atitraukia judamąjį kontaktą — jungiklis išsijungia. Jis gali išsijungti ir automatiškai, jei skląstis atlaisvinamas paveikus kuriuo nors atkabikliu. Perkrovos srovės atkabiklis yra termobimetalinė plokštelė. Jis sudarytas iš dviejų sulituotų metalinių plokštelių, kurių temperatūriniai linijinio plėtimosi koeficientai smarkiai skiriasi. Pakaitintos plokštelės išsiriečia (daugiau pailgėja ir išsiriečia ta plokštelė, kurios temperatūrinis plėtimosi koeficientas didesnis) tuo daugiau, kuo aukštesnė temperatūra (2.5.2 pav., a). Plokšteles įkaitina srovė, tekanti per jas ir/arba per užvyniotą ant jų kaitinimo spiralę. Atkabiklis su tam tikra nuostato srove /at įjungiamas į apsaugomą grandinę. Jei tekanti srovė ne stipresnė už vertę /at, tai termobimetalinė plokštelė šiek tiek įkaista, bet neišsilenkia tiek daug, kad galėtų atlaisvinti spynos skląstį. Tiktai kai srovė gerokai didesnė už nuostato srovės vertę /at, atkabiklis gali atlaisvinti spyną, bet tam reikia laiko: perkrovos srovės atkabiklio suveikties laikas mažėja didėjant srovei (2.5.2 pav., b).

2.5.2 pav. Automatinio jungiklio atkabikliai ir jų laiko-srovės charakteristikos: a) termobimetalinis perkrovos srovės atkabiklis; b) perkrovos srovės atkabiklio charakteristika; c)

elektromagnetinis trumpojo jungimo srovės atkabiklis; d) trumpojo jungimo srovės atkabiklio charakteristika; e) abiejų atkabiklių komplektas; f) automatinio jungiklio charakteristika Trumpojo jungimo srovės atkabiklis turi kiek galima greičiau atlaisvinti spynos skląstį ir išjungti jungiklį tekant trumpojo jungimo srovei. Tai įvyksta, kai srovė gerokai didesnė už nuostato srovės vertę 7n at ir pritraukiamas elektromagneto inkarėlis. Trumpojo jungimo srovės atkabiklio suveikties laikas praktiškai nepriklauso nuo srovės vertės (2.5.2 pav., d). Automatinio jungiklio su abiem atkabikliais, termobimetaliniu perkrovos srovės ir elektromagnetiniu trumpojo jungimo srovės (2.5.2 pav., e), laiko-srovės charakteristika atrodo taip, kaip parodyta 2.5.2 pav., f. Tai dviejų pirmesnių charakteristikų sujungimo rezultatas.

Automatai lanką gesina specialiose kamerose. Lankas dalijamas į keletą mažesnio ilgio lankų ir tuomet aušinamas plyšyje.

2.5.3 pav. Automatinių išjungėjų srovės – laiko charakteristikos

2.5.1 lentelė. Pagrindiniai charakteristikų taškai

Šiluminio atkabiklio poveikio srovė

Magnetinio atkabiklio poveikio srovė

Charakteristikos Turi suveikti

per >1h Turi suveikti per<1h

Turi suveikti per >100ms

Turi suveikti per 100 ms

B tipas 1.13*In 1.45*In 3*In 5*In C tipas 1.13*In 1.45*In 5*In 10*In D tipas 1.13*In 1.45*In 10*In 16*In E tipas 1.05*In 1.35*In 14*In 18*In G tipas 1.05*In 1.35*In 8*In 10*In Z tipas 1.05*In 1.35*In 2*In 3*In 2.5.2 lentelė. Charakteristikų parinkimas priklausomai nuo saugomo objekto Saugomas objektas

B tipas

C tipas D tipas

E tipas

G tipas

Z tipas

Apšvietimo tinklas + + + Instaliacijos apsauga + + + Įstaigų apkrovos + + Buities apkrovos + + Kontrolinės grandinės + + + Transformatoriai + + Maitinimo šaltiniai + Šildytuvai + Varikliai (bendrasis atvejis) + Varikliai su nedidele starto srove + + Varikliai su didele starto srove + Varikliai su dideliu apkrovimu + Elektronikos įrenginiai + + Elektromagnetai + Puslaidininkiniai prietaisai + Elementai su maža viršįtampio srove

+

Reaktyviosios apkrovos +

Pagrindinis automato parinkimo parametras - vardinė srovė IN. Taip pat normuojama maksimali trumpojo jungimo srovė, kurią automatas gali saugiai atjungti, srovė, kada pradeda veikti nepriklausoma apsauga.

Didelių srovių atjungimo automatai turi distanciniam valdymui skirtą aparatūrą (pavaras), jų veikimas ir konstrukcija sudėtingesni (pvz. priklausoma charakteristikos dalis formuojama puslaidininkiniais elementais). Kai kuriuose automatuose laiko uždelsimas atliekamas laikrodiniais mechanizmais. Nepramoninių elektros įrenginių, su kuriais susiduria asmenys, nesusipažinę su elektrotechnika, imtuvų grandinėse nurodyta įrengti automatinius jungiklius, o ne saugiklius.

2.6 Nuotėkio relės (skirtuminė apsauga)

2.6.1 pav. Žmogaus kūno dalių varžos

2.6.1 lentelė. Pilnoji žmogaus kūno varža

Srovės kelias Žmogaus kūno varža Z, om Ranka – ranka arba koja - koja 1000 Ranka - kojos 750 Rankos - kojos 500 Ranka - krūtinė 450 Rankos - krūtinė 230

2.6.2 pav. Žmogaus kūno varžos priklausomybė nuo veikiančios įtampos

2.6.3 pav. Srovės poveikio žmoguo ribinės kreivės

2.6.2 lentelė. Srovės poveikio žmogui zonos Grafiko plotas Ribinės srovės

vertės tame plote Poveikis žmogui

1 2 3 AC-1 iki 0,5 mA (tiesė a) nejaučiamas

AC-2 nuo 0,5 mA iki laužtės b

Be kenksmingo fiziologinio poveikio

AC-3 Nuo laužtės b iki kreivės c1

Dažniausia be organizmo pakenkimo. Galimi raumenų traukuliai ir kvėpavimo sutrikimai, jei trunka daugiau 2 s. Širdies difibriliacija pastebima tik esant didesnei srovei ir jos pratekėjimo laikui

AC-4 Aukščiau kreivės c1

Padidėja tikimybe kad sustos kvepavimas ir gali atsirasti sunkūs nudegimai

AC-4-1 cl-c2 Širdies raumens difibriliacijos tikimybė5%

AC-4-2 c2~c3 Širdies raumens difibriliacijos tikimybė apie 50%

AC-4-3 Aukščiau kreivės c3

Širdies raumens difibriliacijos tikimybė daugiau 50%

2.6.4. Skirtuminės relės vidaus struktūra ir prijungimas prie elektros tinklo

2.6.5 pav. Stacionari ir kilnojama nuotėkio relės Nuotėkio relės saugo: Žmogų nuo prisilietimo prie srovę turinčių dalių; Suveikia jei yra nuotėkis laidų izoliacijoje; Saugo nuo gaisro kai srovė teka užterštu izoliacijos paviršiumi, kaitindama tą vietą. Klaidingas nuotėkio relės suveikimas galimas: Kai sistemoje pakartotinai sujungiami N ir PE laidininkai, kas yra neleistina(Žiur. 2.6.6 paveikslą). Kai iš maitinančio tinklo į nuotėkio relę patenka žaibo viršįtampiai, tuomet per laidų- žemės talpą prateka impulsinė srovė Kai į tinklą jungiami prietaisai turintys didelę talpą tarp srovinių dalių ir korpuso (pvz, yra trikdžius slopinantys kondensatoriai)

2.6.6 pav. Klaidingas nuotėkio relės prijungimas

2.7 Pastatų elektros tinklų schemos ir planai

Elektros įrenginiai, kaip ir kiti techniniai įrenginiai, montuojami pagal iš anksto sudarytą projektą, vadinamą technine dokumentacija. Tai brėžiniai, paaiškinimai ir kiti dokumentai, pagal kuriuos montuotojai gali sumontuoti įrenginius tiksliai taip, kaip nusprendė projektuotojas. Elektros įrenginių techninė dokumentacija — tai visų pirma

dviejų rūšių brėžiniai: įrenginių schemos ir jų planai. Jie braižomi vartojant sunormintus simbolius.

2.7.1 pav. Didelio buto elektros įrenginių schema (Prie kištukinių lizdų ir šviestuvų dėžučių simbolių pažymėtas jų skaičius. Paveiksle nepažymėti jungikliai su srovės skirtumine apsauga, reikalaujami kai kuriose grandinėse apsaugai nuo elektros.)

Įrenginių schema turi aiškinti jų funkcinę paskirtį ir kiek galima paprasčiau bei aiškiau

vaizduoti jų elementų sujungimus. Paprastai braižoma vienlinijinė schema (2.7.1 pav.) ir tik esant komplikuotiems bei netipiniams sujungimams — daugialinijinė (2.1.1 pav.).

Sujungimų planas — tai pagrindinis brėžinys, nurodantis, kaip montuoti įrenginius. Jis braižomas topografiškas; ant supaprastinto atskirų pastato aukštų plano dažniausiai 1:100 masteliu braižomos laidų trasos, pažymimos skirstomųjų skydų, atšakinių dėžučių, jungiklių bei kištukinių lizdų montavimo vietos. Pateikiama įvairi informacija, reikalinga atlikėjams, pavyzdžiui, laidų skaičius, tipas, skerspjūvis ir tiesimo būdas (sutartiniais žymėjimais), netipinių detalių montavimo būdas (papildomais brėžiniais arba eskizais). Įrenginių plano pavyzdys pateikiamas 2.7.2 paveiksle. Jame, kad būtų aiškiau, nubraižyta tik apšvietimo grandinė.

2.7.2 pav. Trijų kambarių buto apšvietimo įrenginių planas l — patalpų maitinimo linija, 2 — aukšto skirstomasis skydas, 3 — buto skirstomasis skydas (prie apšvietimo taškų pateikta kaitinamųjų lempų galia; naudojant kompaktines fluorescencines lempas, galią būtų galima sumažinti 5 kartus) Projektuojant ir montuojant naują įrenginį, taip pat keičiant esamą, reikia įvertinti natūralų imamosios galios augimą ir naujų modernesnių įrenginių atsiradimą.

Elektros įrenginiai turi būti sumontuoti taip, kad tarnautų mažiausiai 25 metus ir todėl: — įvado ir PMML skerspjūvis turi būti parinktas su tam tikra atsarga; — pagrindinių skirstyklų, lovių bei linijų vamzdžių matmenys irgi turi būti parinkti su

atsarga; — patartina palikti atsarginius, iš pradžių nenaudojamus vamzdžius ir tarpus loviuose, taip

pat laisvus fiderius skirstyklose tinklo grandinėms,apie kurias šiandien apskritai nežinoma, ar bus reikalingos. Mažą galią imančiam butui maitinti užtenka vienos fazės. Trifazis maitinimas reikalingas,

jeigu: — bute yra trifazis imtuvas (patalpos šildytuvas didesnės kaip 2 kW galios arba kitas

imtuvas, kurio galia didesnė kaip 4 kW); — imamoji galia dabar ar ateityje gali būti didesnė kaip 5 kW.

Iš buto skirstomojo skydo išeinančių laidų skaičius ir apkrovos paskirstymas atskiroms grandinėms (2.7.1 pav.) nustatomas pagal šias taisykles:

• Elektros tinklas į atskiras grandines turi būti dalijamas logiškai; atskira grandinė turi maitinti vieną didelės galios imtuvą, kelių gretimų patalpų apšvietimą, kištukinius lizdus gretimose patalpose arba apšvietimą ir kištukinius lizdus nustatytose patalpose.

• Didelės galios imtuvai, galia >2kW (elektrinė viryklė, skalbimo mašina su vandens šildytuvu, indų plovyklė, vandens šildytuvas, patalpų šildytuvas) turi turėti atskirą maitinimo grandinę iš buto skirstomojo skydo.

• Viena apšvietimo grandinė turi maitinti ne daugiau kaip 20 apšvietimo taškų (rekomenduojama).

• Viena kištukinių lizdų grandinė turi maitinti ne daugiau kaip 10 kištukinių lizdų(rekomenduojama).

• Trimis fazėmis maitinamuose butuose vienfazės grandinės turi būti prijungtos taip, kad visos fazės būtų vienodai apkrautos.

• Apsaugos aparatai (automatiniai išjungėjai) statomi toje vietoje, kur grandinės laidų skerspjūvis sumažėja. Todėl rekomenduotina visai saugomos grandinės daliai naudoti to paties skerspjūvio laidą.

• Galios ir apšvietimo grandinėms rekomenduojama naudoti ne plonesnius kaip1.5mm2 vario arba 2.5mm2 aliuminio laidininkus.

•

Gatvės kabelis

2.7.3 pav. Penkių aukštų gyvenamojo namo su dviem laiptinėmis, 30 dviejų kambarių butų be elektrinių viryklių maitinimo schema (TN sistema) l — įvadinė spinta, 2 — pagrindinis namo skirstomasis skydas, 3 — pagrindinis automatinis jungiklis, 4 — administracinis skirstomasis skydas (rūsio grandinė su srovės skirtumine apsauga), 5 — patalpų maitinimo linija, 6 — aukšto skirstomasis skydas, 7 — atšaka nuo išorinės maitinimo linijos į butą, 8 — buto skirstomasis skydas (su automatiniu jungikliu, turinčiu srovės skirtuminę apsaugą)

Pavyzdinė gyvenamojo namo elektros tinklo pagrindinių grandinių schema pateikiama 2.7.3 paveiksle. Iš įvadinės spintos nutiesiama patalpų maitinimo magistralinė linija (PMML), kuri tiesiama per atskirus aukštus ir prie jos prijungiami imtuvai. Jei namas turi dvi ar tris laiptines, tai kiekvienoje iš jų nutiesiama atskira PMML, o už įvadinės spintos įrengiamas pagrindinis namo skirstomasis skydas su atskirų PMML apsaugomis. Jei namas turi daugiau laiptinių, tai įrengiama įvadų tiek, kad kiekvienai įvadinei spintai tektų trys arba išimtiniu atveju keturios (žemesniuose pastatuose) laiptinės ir tiek pat PMML.

Prie pagrindinio namo skirstomojo skydo sumontuotas (2.7.3 pav.): 1) pagrindinis automatinis jungiklis, kuriuo galima išjungti visų butų maitinimą,

pavyzdžiui, kilus gaisrui; 2) administracinis skirstomasis skydas, maitinantis grandines įrenginių,tarnaujančių

visiems namo gyventojams (įėjimo į namą, laiptinės, pastogės patalpų, apšvietimo, lifto, šiluminio mazgo, skalbyklos). Įrengiant minėtas pagrindines namo tinklo grandines, reikia atsiminti, kad:

— jos yra visiems prieinamose vietose (laiptinėse, koridoriuose) ir turi būti neprieinamos neįgaliotiems asmenims;

— dauguma jų turi energijos matavimo prietaisus ir yra saugotinos nuo galimų vagysčių. Įvadinė spinta, pagrindinis automatinis jungiklis, pagrindinis namo skirstomasis,

administracinis skirstomasis skydai ir aukštų skirstomieji skydai įrengiami užrakinamose nišose arba dėžėse. Nustatyti tikslūs ir skrupulingi reikalavimai patalpų maitinimo magistralinei linijai. Įrengiant PMML, turi būti naudojami ne mažesnės kaip 750 V vardinės įtampos laidai; jie tiesiami vamzdžiuose, loviuose arba montažiniuose kanaluose, tiesiamuose per laiptinę bei kitas žmonėms prieinamas vietas. PMML laidai turi būti nenutrūkstami (2.7.4 pav.), taigi per visą ilgį vienodo skerspjūvio. Tai daroma vengiant PMML laidų, ypač PE1), N2) arba PEN nutraukimo rizikos. Jei įvadas trifazis, tai ir PMML turi būti trifazė, o butai, maitinami viena faze, tolygiai prijungti prie atskirų fazių.

1 Už trūkio vietos nustoja veikusios apsauginio laido reikalaujančios apsaugos, kurios apsaugo žmogų nuo elektros.

2 Trifazėje instaliacijoje už trūkio vietos atsiranda fazinių įtampų asimetrija, priklausoma nuo apkrovos asimetrijos. Iškyla pavojus, jog imtuvai suges arba dėl labai pažemėjusios įtampos (varikliai), arba dėl gerokai paaukštėjusios (įvairūs imtuvai, ypač brangūs elektroniniai prietaisai).

2.7.4 pav. Namo aukšto atšakų rinklė, kuria galima padaryti atšakas į butus nenutraukiant PMML laidų

Laiptinėje arba koridoriuje, darant atšakas nuo patalpų maitinimo magistralinės linijos, įrengiami:

1) saugikliai atšakų apsaugai; 2) elektros energijos skaitikliai, kad prie jų galėtų laisvai prieiti energijos tiekėjas. Vienfazis skaitiklis turi būti prijungtas tiksliai 2.7.5 paveiksle nurodytu būdu. Jei skaitiklio

srovės ritė bus įjungta į neutralųjį laidą, tai iš tikrųjų jo parodymai gali būti teisingi, bet bus lengva vogti elektros energiją.

2.7.5 pav. Buto elektros tinklo maitinimas 1 — skaitiklio srovės ritė faziniame laide, 2 — vienpoliai jungikliai su apsauga nuo

perkrovos faziniame laide, 3 — jungiklis su srovės skirtumine apsauga

2.7.6 pav. Taisyklingas laidų L-N vienfazėje grandinėje prijungimas 1 — maitinimo laidas prijungtas prie saugiklio lizdo gilumoje esančio kontakto, 2 — laidas prijungtas prie saugiklio lizdo sriegių, 5 — fazinis laidas prijungtas prie kaitinamųjų lempų lizdo gilumoje esančio kontakto, 4 — vienpolis jungiklis faziniame laide Atšaka, einanti nuo PMML, maitina buto skirstomąjį skydą (2.7.7 pav.), kuriame yra atskirų grandinių apsaugos. Tinklą, taigi ir jo apkrovas padalijus į grandines, jose galima naudoti mažesnio skerspjūvio laidus, be to, dėl įvykusių trumpųjų jungimų arba perkrovų tada automatiškai atsijungia tiktai atskiros tinklo dalys.

2.7.7 pav. Didelio buto skirstomasis skydas — SCHRACK Energietechnik, Austrija

l — korpusas ir izoliacinės durelės, 2 — automatinis jungiklis su srovės skirtumine apsauga, 3 — tripolis jungiklis su apsauga nuo perkrovos, 4 — dvipolis jungiklis su apsauga nuo perkrovos, 5 — elektrinis laikrodis, 6 — vieta informacijai apie grandinių paskirtį

Kištukinių lizdų grandinė turi būti žiedinė (2.7.8 pav.), kad bet kurioje vietoje nutrūkus laidui visi kištukiniai lizdai išliktų maitinami. Kaip PMML aukštų rinklių, taip ir kištukinių lizdų gnybtai turi būti tokie, kad prie jų būtų galima pritvirtinti laidą, jo nenutraukiant. Ši taisyklė netaikoma grandinėms su vienu kištukiniu lizdu galingam imtuvui (viryklei, indų plovyklei, skalbimo mašinai). Kambariuose ir koridoriuose apšvietimo grandinių jungikliai montuojami prie durų (2.7.9 pav.), nuo durų rankenos pusės (dviejų sąvarų durims — abiejose pusėse), 1,4 m nuo grindų, o kištukiniai lizdai — 0,85 m1) arba tik virš grindjuostės, jei kištukinių lizdų grandinė nutiesta joje arba grindyse. Virtuvėse ir vonios kambariuose kištukiniai lizdai montuojami šiek tiek aukščiau (pavyzdžiui, 1,2 m). Vonios kambarių ir WC apšvietimo jungikliai montuojami tų patalpų išorėje, prie durų.

2.7.8 pav. Žiedinė kištukinių lizdų grandinė: a) sujungimų sistema; b) įrengimo būdas (kairėje — užaklinta dėžutė, kurią ateityje galima naudoti kištukiniam lizdui įmontuoti)

Kištukinių lizdų turi būti tiek ir jie išdėstyti taip, kad butų galima apsieiti be ilgintuvo. Geriausi dvigubi. Jie turėtų būti prie langų ir durų, abiejose jų pusėse, taip pat kiekvienoje sienoje kas 1,5 - 2 m, kad bent kai kurie iš jų būtų prieinami, kai kiti užstatomi baldais. Kai kurios dėžutės kištukiniams lizdams gali likti sienoje užaklintos (2.7.8 pav.).

2.7.9 pav. Elektros įrenginių ir laidų trasų išdėstymas gyvenamajame kambaryje (matmenys pateikiami metrais): a) horizontaliose trasose laidai nutiesti palei lubas ir grindis; b) horizontaliose trasose laidai nutiesti palei grindis; c) tinklas be atšakinių dėžučių (su viena centrine atšakine dėžute) • Laidai, vamzdžiai, montažinės juostos ir loviai tiesiami tik horizontaliomis ir vertikaliomis tiesiomis linijomis (2.7.9 pav.). Jei laidų trasos nėra matomos, tai jų padėtį galima nustatyti pagal skirstomųjų dėžučių, kištukinių lizdų bei jungiklių išdėstymą ir tada laidai nebus pažeisti, kalant vinį ar gręžiant skylę sienoje. Vokietijoje rekomenduojamos vertikalios laidų trasos prie durų, langų ir kambario kampų, o horizontalios — prie grindų ir lubų, t. y. vietose, kur nekabinami nei paveikslai, nei lentynos. Laidų trasoms rezervuotų ruožų matmenys yra tiksliai apibrėžti (2.7.10 pav.); tai labai pravartu, kai skirstomosios dėžutės nėra matomos.

2.7.10 pav. Elektros įrangos ir laidų trasų išdėstymas gyvenamajame kambaryje pagal vokiečių taisykles DIN VDE (vienas leistinų variantų) • Naudojamų laidų bendras ilgis turi būti kiek galima mažesnis. • Perėjų per sienas ir perdangas turi būti kuo mažiausiai, laidai tose perėjose turi būti vamzdyje, o ne tiesiogiai užmūryti. • Neleidžiama tiesti laidų išilgai šildymo vamzdžių, dūmtraukiais ir kitais šildomais paviršiais. • Ant lubų neleidžiama daryti atšakų į kitus imtuvus.

2.7.11 pav. Laido tiesimas naudojant montažinius lovelius l — lovelis palei grindis, 2 — sieninis lovelis, 5 — palubės lovelis, 4 — apšvietimo jungiklis, 5 — kištukinis lizdas

2.7.12 pav. Kištukinis lizdas montažiniame lovelyje palei grindis Kad kuo mažiau laidų reikėtų tiesti sienomis ir lubomis, kištukinius lizdus galima įrengti virš montažinio lovelio palei grindis, o dėžutes šviestuvams vietoj lubų — sienose arba laidus į lubose esančias šviestuvų dėžutes nutiesti aukštesniojo aukšto grindyse. 2.8 Pastatų įvadai

Gyvenamieji namai maitinami iš 230/400 V vardinės įtampos kintamosios srovės skirstomųjų tinklų. Skirstomąjį tinklą su namo įrenginiais jungia trumpiausia linijos atkarpa, vadinamasis įvadas, ir dėžė su saugikliais, vadinamoji įvadinė spinta (2.8.1 pav.).

2.8.1 pav. Gyvenamojo namo elektros tinklo prijungimas prie kabelinio skirstomojo tinklo: a) atšakine mova; b) kabelį tiesiant per įvadinę spintą l — kabelinė linija, 2 — atšakine mova, 5 — įvadas, 4 — įvadinė spinta, 5 — patalpų maitinimo magistralinė linija

Trifazis įvadas turi tris fazinius laidus (Ll, L2, L3), nulinį laidą N ir apsauginį laidą PE1); tik maži, ne didesni kaip dviejų butų, gyvenamieji namai gali turėti vienfazius įvadus: fazinį, nulinį ir apsauginį laidus. Įvado rūšis priklauso nuo skirstomojo tinklo rūšies: mieste dažnesni kabeliniai įvadai, kaime — oriniai. Įvadinė spinta įrengiama įvadui sujungti su namo tinklu; tai

skirstomojo tinklo, priklausančio energijos tiekėjui, ir tinklo, priklausančio namo savininkui, nuosavybės riba.

2.8.2 paveiksle parodyta paprasčiausia įvadinė spinta ZK-lb, skiriama tokiam kabelio įvadui, kai kabelis tiesiamas per pastatą, kaip pavaizduota 2.8.1 paveiksle, b. Jei taip įvestas kabelis turi būti apsaugotas iš abiejų pusių, tai reikalinga didesnė įvadinė spinta (2.8.3 pav.).

2.8.2 pav. Tipinė įvadinė spinta ZK-lb su izoliacine apmuša — ELCOM, Gdanskas l —

poliesterinio stiklinio laminato danga, 2 — perforuotas kampainis, 5 — saugiklių stovo gembė, 4 — apsauginė nulinė šyna PEN, 5 — izoliatorius, 6 — saugiklių stovas, 7 — saugiklio įdėklas

WTN-1, 8 — kabelio antgalis, 9 — spyna, 10 — auselė, 11 — surenkamieji pamatai; 12 — kabelio galūnė

Įrengiant kabelio įvadą, įvadinė spinta daroma žemai, sienos nišoje, pastato išorėje, arba stovi energijos tiekėjo darbuotojams laisvai prieinamoje vietoje (2.8.4 pav.).

2.8.3 pav. Tipinė įvadinė spinta ZK-3a: a) bendras vaizdas (nišos matmenys 800 x 600 mm); b) sujungimų sistema l — maitinimo kabelis, 2 — kabelio antgalis, 5 — saugiklių stovas, 4 — fazinės šynos, 5 — apsauginė nulinė šyna PEN, 6 — išlyginimo laidas, jungiantis šyną PEN su pagrindine pastato išlyginimo šyna, 7 — išorinė maitinimo linija

2.8.4 pav. Kabelių įvadinė spinta Z3a/l su izoliacine danga —APATOR, Torunė: a) pastatymas Orinių įvadų laidai turi būti izoliuoti, nepriklausomai nuo to, ar pačios maitinančiosios oro linijos laidai izoliuoti, ar ne. (2.8.5 , 2.8.6 pav) Tai padeda išvengti dažnų trumpųjų jungimų įvaduose. Oriniams įvadams sustiprinti tinka laidai AsXSn (16 arba 25 mm2), kurie naudojami ir oro linijoms. Fazinės gyslos per visą ilgį yra pažymėtos, pavyzdžiui, turi l, 2 arba3 juostas (1.32 pav.), pagal kurias galima atskirti kiekvieną fazę nuo kitų ir nuo įžemintos gyslos PEN arba N.

2.8.5 pav. Sustiprintas laidas AsXSn įvadams ir oro linijoms (aliumininės gyslos, polietileninė izoliacija)

2.8.6 pav. Neizoliuotų laidų oro linijos atšaka įvadui, kurio izoliuoti sustiprinti laidai AsXSn 1 — linijos neizoliuoti laidai, 2 — įvado laidas, 3 — tempiamasis gnybtas

Įvado laidai tvirtinami prie laikiklių, o šie prie pastato sienų (2.8.7 pav.) Jei pastatas per žemas, tai laidai tvirtinami prie vamzdinio stovo, o šis prie sienos (2.8.8 pav.).

2.8.7 pav. Įvado laido AsXSn tvirtinimas prie namo fasado — Elektroprojekt Poznanė: a) tempiamasis tvirtinimas; b) laidas nutiestas namo fasadu l — stovas, 2 — kablys, 3 — varžtas, tvirtinantis stovą, 4 — laido galinis gnybtas, 5 — laido išlinkis lietaus vandeniui nuvarvėti, 6 — laido laikiklis, 7 — laido gyslų sąvaržėlė

Laidai neturi būti nutiesti per arti žmonėms prieinamų vietų, pavyzdžiui, atstumas ne mažesnis kaip (2.8.9 pav.):

0,5 m nuo kiekvieno lango arba durų, nuo kiekvieno balkono, verandos taško arba stogo krašto; 2,5 m nuo lengvai prieinamo stogo, taip pat nuo balkono arba verandos grindų; 1,5 m nuo kamino (horizontaliu atstumu), draudžiama virš kamino; 0,5 m nuo sunkiai prieinamo ne šiaudais dengto stogo.

2.8.8 pav. Įvado laido AsXSn tvirtinimas prie vamzdinio stovo — Elektroprojekt, Poznanė l — vamzdinis stovas su viniduriniu vamzdžiu viduje, 2 — gembė, 3 — kablys, 4 — apkaba, 5 — distancinis gnybtas, 6 — laido galinis gnybtas

25

2.8.9 pav. Įvado izoliuoto laido minimalus leistini atstumai nuo pastato dalių ir kitų objektų

Lauko įvado izoliuotą laidą geriausia nutiesti iki įvadinės spintos, kuri turi būti įrengta prie pastato fasado vienu iš šių būdų: — žemai, 0,2 m virš žemės, sienos nišoje, taip, kad kiek ranka pasiekia (iki 2,5 m aukščio),

laidas būtų nutiestas vamzdyje po tinku; — ranka nepasiekiamai, t. y. ne žemiau kaip 2,5 m aukštyje. 2.9 Linijų ir kabelių parinkimas, atstojamosios schemos ir parametrai

Pagrindinis parametras pagal kurį parenkama linija arba kabelis – leistina srovė. Toliau reikalinga tikrinti liniją pagal įtampos nuostolius. Tam reikalinga nustatyti jos

atstojamosios schemos parametrus. Trifazių linijų parametrai yra paskirstyti pagal ilgį, tačiau schemose, kai linijų ilgis < 300

km, jie vaizduojami kaip sutelkti parametrai. Paprastai skaičiavimams sudaroma tokio pavidalo Π pavidalo schema

R X

G/2 G/2 B/2B/2

Aktyvioji linijos varža R priklauso nuo laido medžiagos, skerspjūvio ir ilgio. Prie f=50 Hz R

galima prilyginti ominei varžai ir paviršiaus efekto galima nepaisyti. Varža skaičiuojama:

RlS

=⋅γ

;

Čia l - laido ilgis metrais; S - skerspjūvis mm2; γ - lyginamasis elektrinis laidumas S mmm⋅

2 ,

variui ≈57, aliuminiui ≈ 34. Žinynuose paprastai duodama linijos 1km varža, kuri matuojama Ω/km. Jei norima įvertinti

laido varžos kitimą nuo temperatūros, tai atliekama pagal formulę: ( )( )R R k tt o= + −1 20 ;

čia R0 - varža prie 20°C; k - temperatūrinis varžos koeficientas Al lygus 0.004 1/S; t - laidininko temperatūra.

26

Reaktyvioji laidininko varža X priklauso nuo srovės kitimo greičio. Kintamoji srovė, tekanti laidu, sukuria magnetinį lauką. Laukas sukuria laide saviindukcijos EVJ. Jos pasipriešinimas srovei vadinamas indukcine varža. Trifazėje sistemoje kiekvieno laido saviindukcijos EVJ sukuria visų fazių magnetinius laukus. Todėl saviindukcijos EVJ dydis priklauso nuo laidų tarpusavio išsidėstymo. Jei laidai išdėstyti simetriškai, tai visų laidų X bus vienoda.

Linijos laido 1km varža Ω/km, esant pramoniniam dažniui ir laidui iš spalvuotų metalų:

XDR

vid

ekv= +01445 0 0157. lg . ;

čia Dvid - vidutinis atstumas tarp laidų D D D Dvid ab bc ac= ⋅ ⋅3 ; Rekv - ekvivalentinis laido spindulys Rekv=0.95R AC laidams, Rekv=0.85R A laidams.

Orinių linijų varžos, priklausomai nuo atstumų tarp laidų, pateikiamos specialiose lentelėse. Tipinės oro linijų varžų X reikšmės: 0.4 kV 0.3Ω/km 6 - 10 kV 0.33Ω/km Tipinės kabelių varžų X reikšmės: 0.4 kV 0.06Ω/km 6 - 10 kV 0.08Ω/km Aktyvinis laidumas G sąlygojamas aktyviosios galios nuostolių tuščiosios eigos metu -

koronos vainikinio išlydžio arba dielektrinių nuostolių kabelyje. Talpinis laidumas B atsiranda dėl elektrostatinio lauko orinėse linijose ir dielektrinės

slinkties srovių kabeliuose. Laidumas priklauso nuo laidų išsidėstymo ir geometrinių matmenų. Kabelinių linijų laidumas B didesnis už oro linijų, jo reikšmė priklauso nuo kabelio

konstrukcijos ir pateikiama žinynuose. Atsižvelgiant į schemų ypatumus, Daugeliu atvejų talpinių srovių nepaisoma ir atstojamoji

schema supaprastinama iki dviejų elementų:

R X

Kabeliams dažnai nepaisoma induktyvumo X, ir atstojamojoje schemoje lieka vien R.

Galios nuostoliai linijoje pasireiškia linijos įšilimu ir magnetinio lauko susidarymu.

Tarkime, kad linija, kurios parametrai R0, X0 ir l apkrauta galingumu S2=P2+jQ2 , įtampa linijos pradžioje U1 o linijos gale U2.

Jei žinoma įtampa linijos gale

ΔP I RSU

RP Q

URL = ⋅ ⋅ = ⋅ =

+⋅3 2

2 22

22

22

22

22 ;

ΔQ I XSU

XP Q

UXL = ⋅ ⋅ = ⋅ =

+⋅3 2

2 22

22

22

22

22 ;

ΔS I ZSU

ZP Q

UZL = ⋅ ⋅ = ⋅ =

+⋅3 2

2 22

22

22

22

22 .

Jei žinoma įtampa linijos pradžioje

ΔP I RSU

RP Q

URL = ⋅ ⋅ = ⋅ =

+⋅3 2

2 22

12

22

22

12 ;

ΔQ I XSU

XP Q

UXL = ⋅ ⋅ = ⋅ =

+⋅3 2

2 22

12

22

22

12 ;

27

ΔS I ZSU

ZP Q

UZL = ⋅ ⋅ = ⋅ =

+⋅3 2

2 22

12

22

22

12 .

2.10 Įtampos kritimas ir nuostoliai elektros linijose

Skaičiuojant tinklų įtampos nuostolius, reikia mokėti nustatyti ryšį tarp atskirų taškų parametrų, pvz. įtampų

Trifazio tinklo atveju simetriniam režimui galima nagrinėti tik vieną fazę. Jai sudaroma atstojamoji Π pavidalo schema. Ryšį tarp linijos pradžios ir galo įtampų galima nustatyti nubraižius vektorinę diagramą. Tegul žinomi linijos galo dydžiai, įtampos vektorius U2f sutapatinamas su realia X ašimi. Linijos talpuminės srovės nevertinamos.

R XU1f U2f

I 2

ϕϕ

ϕ

a bc

e

dI2

U2f

U1f

IR

IX

Iš vektorinės diagramos matyti, kad perduodama linija galia priklauso tiek nuo įtampų skirtumo, tiek nuo jų fazių skirtumo. Skersinis linijos laidumas (jis čia neparodytas) teigiamai veikia į linijos darbo režimą.

Aritmetinis įtampos modulių skirtumas yra įtampos nuostoliai

ΔU U Uff f

= −− −1 2

.

Geometrinis įtampų skirtumas yra įtampos kritimas ΔU U U I Zf

f f= − = ⋅

− − − −1 2.

Įtampų kritimas turi išilginę ir skersinę dedamąsias Δ ΔU U j U

ff f−

= + ⋅δ ;

čia ΔU ab bc IR IXU de cd IX IR

f

f

= + = +

= − = −

cos sin ;cos sin .

ϕ ϕ

δ ϕ ϕ

Padauginus abi lygybių puses iš 3 2

2

UU

gauname

ΔU IRUU

IXUU

PR QXU

U IXUU

IRUU

PX QRU

= ⋅ + ⋅ =+

= ⋅ − ⋅ =−

3 3

3 3

2

2

2

2 2

2

2

2

2 2

cos sin ;

cos sin .

ϕ ϕ

δ ϕ ϕ

28

nes 3 32 2IU P IU Qcos ; sinϕ ϕ= = . Gautas formules labai patogu naudoti tinklų įtampų nuostoliams nustatyti

ΔUPR QX

U

UPX QR

U

=+

=−

2

2

;

.

δ

Turint šias išraiškas ir žinant įtampą linijos gale, galima gauti įtampą linijos pradžioje:

( ) .2221 UUUU δ+Δ+=

Įtampos kritimo dedamosios palyginti su U2 yra nedidelės, todėl šakniai ištraukti pritaikoma apytikslio skaičiavimo binomo formulė ir gaunama tokia išraiška:

( ) .2 2

2

21 UUUUUU

Δ++Δ+≈

δ

Šios formulės naudojamos skaičiavimams kai žinomi linijos galo duomenys ir norima rasti linijos pradžios parametrus. Jei žinomi linijos pradžios duomenys skaičiavimai vykdomi kiek kitaip.

Dedamosios ΔU ir δU randamos įstatant į jų išraiškas Linijos pradžios įtampą U1, galias P1 ir Q1. Tuomet galo įtampa gaunama pagal formulę:

.2 1

2

12 ⎟⎟⎠

⎞⎜⎜⎝

⎛−Δ−=

UUUUU δ

Jei įtampa linijos gale ar pradžioje nežinoma, tai apytiksliam skaičiavimui naudojama vardinės įtampos UN reikšmė.

Jei skaičiuojama vienfazė linija, į formules statoma fazinė o ne linijinė įtampa, vienos fazės apkrovos galia, o formulės dauginamos iš 2, nes kritimą nulemia tiek fazinio, tiek neutralės laido varžos

.*2

;*2

2

2

f

fff

f

fff

URQXP

U

UXQRP

U

−=

+=Δ

δ

2.11 Pastatų elektros tinklo skaičiavimai

Elektros perdavimo linijų laidų skerspjūviai parenkami pagal leistiną srovę ir tikrinami pagal įtampos nuostolius. Įtampos nuostoliai neturi viršyti: 230V įtampos tinkluose visame tinklo ilgyje nuo pastotės šynų iki paskutinio vartotojo turi būti 5 – 6.5% iš jų nuostoliai instaliacijos laiduose namuose ir butuose turi būti 1 – 2.5 % 10 – 35kV įtampos tinkluose nuostoliai neturi viršyti 6 - 8% normaliame darbo režime ir 10 - 12% avariniame režime. Nevertinamt induktyviosios varžos parenkami aliuminio gyslų kabeliai, kurių įtampa iki1kV ir skerspjūvis iki 70 - 120mm2, taip pat iki 10kV kabeliai kurių skerspjūvis 50 - 95mm2

29

P2

P1

P1

P2

Skaičiuojamoji schema sudaroma keičiant aparatų scheminius žymėjimus jų ekvivalentinėmis varžomis. Tad schemoje vertinami tik laidų ar kabelių elektriniai parametrai, kitų elementų varžos prilyginamos nuliui. Tokiu atveju, jei nevertinama linijos reaktyvioji apkrova Q, įtampos nuostoliai skaičiuojami pagal supaprastintą įtampos išilginės dedamosios formulę

nn URP

UXQRPU ⋅

≈⋅+⋅

=Δ ;

Kadangi laido varža skaičiuojama lrR o ⋅= gaunama

lPUr

Un

o ⋅=Δ

kadangi Fr /0 ρ= ; gauname reikiamo kabelio skerspjūvio išraišką

;1002%

⋅⋅Δ

= lPUU

FN

ρ

čia ro – linijos ilgio vieneto varža Ω/m; l – linijos ilgis, m, %UΔ - leistini įtampos nuostoliai procentais, ρ - laidininko specifinė varža Ω*mm2/km, variui šis skaičius lygus 57, aliuminiui 31. Instaliacija dažniausiai realizuojama kaip magistralė su joje paskirstyta keleto imtuvų apkrova

Paskirstymoskydelis

A B C D

PBN

PskAB

PCNPDN

PskBC PskCA

lAB lBC lCD

Tokia magistralė su trimis prijungtais imtuvais parodyta paveiksle. Ji dažniausiai realizuojama vienodo skerspjūvio laidu, nes kitaip pagal apsaugos reikalavimus joje reikės įrengti apsaugos automatus. Didžiausia apkrova magistalėje bus atkarpoje AB. Ji ir kitų atkarpų apkrovos randamos sumuojant apkrovas:

( )DNCNBNAB PPPP ++= ( )DNCNBC PPP += ( )DNCD PP =

Kabelio skerspjūvis gaunamas

30

( )CDskCDBCskBCABskABN

lPlPlPUU

F ***1002%

++⋅⋅Δ

=ρ

Skaičiuojamoji kabelio srovė gaunama pagal labiausiai apkrautos atkarpos srovę

ϕcos3 ⋅⋅=

Npak

abSK Uk

PI

formulėje paklausos koeficientas priklauso nuo imtuvų skaičiaus ir gali būti parenkamas pagal lentelę:

Apkrovų skaičius 1 2 4 6 8 10 Paklausos koeficientas 1 1.26 1.46 1.54 1.58 1.73

Toliau tikrinama, ar parinktas kabelis tenkina reikalavimus pagal leistiną srovę 2.12 Skaičiuojamųjų elektros apkrovų nustatymas gyvenamiesiems pastatams

1. Pilnutinė skaičiuojamoji elektros apkrova – aktyvioji ir reaktyvioji apkrova, atitinkanti

tokį nekintantį srovės stiprį, kuris ekvivalentus faktiniam laike kintančiam stipriui, neviršijančiam didžiausio leistinojo šiluminio poveikio elektros tinklo elementui.

2. Statinio elektros inžinerinė sistema (toliau – vidinė instaliacija) – elektros inžinerinis tinklas pastatų viduje, kurį sudaro laidų, kabelių ir jų tvirtinimo elementų, laikančiųjų apsauginių konstrukcijų ir detalių visuma. Naudojama atviroji arba paslėptoji vidinė instaliacija.

3. Vardinė (įrengtoji) elektros imtuvo galia – galia, nurodyta elektros imtuvo lentelėje arba gamintojo pateiktame imtuvo pase.

4. Skaičiuojamosios elektros apkrovos vidinei instaliacijai, kuria persiunčiama elektros energija gyvenamųjų pastatų elektrinio apšvietimo įrenginiams, apskaičiuojamos pagal (1) formulę:

( );kWPKP IAPAskA ∑⋅= (1)

kur: KPA – apšvietimo įrenginių paklausos koeficiento reikšmės, priklausančios nuo ∑PIA, turi būti ne mažesnės kaip pateikta 1 lentelėje; ∑PIA – elektrinio apšvietimo įrenginių įrengtųjų galių suma, kW.

1 lentelė. Apšvietimo įrenginių paklausos koeficiento KPA reikšmės priklausomai nuo elektrinio apšvietimo įrenginių įrengtųjų galių sumos ∑PIA

∑PIA, kW ≤ 5 6–10 11–15 16–25 26–50 51–100 > 100 KPA 1 0,9 0,85 0,8 0,7 0,65 0,6

5. Skaičiuojamosios elektros apkrovos vidinei instaliacijai, kuria persiunčiama elektros energija

gyvenamųjų pastatų kištukų lizdams, maitinantiems įvairios paskirties iki 2,5 kW galios elektros imtuvus, apskaičiuojamos pagal (2) formulę:

( );kWPKP instKLPKLskKL ∑⋅= (2)

kur: KPKL – kištukų lizdų paklausos koeficiento reikšmės, priklausančios nuo

prie elektros linijos prijungtų kištukų lizdų kiekio nKL (vnt.), turi būti ne mažesnės kaip pateikta 2 lentelėje;

31

∑PInst KL – kištukų lizdų instaliuota galia, kW. Esant nuo 1 iki 10 vnt. kištukų lizdų, ∑PInst KL lygi ne mažiau kaip 2,5 kW galios, o esant 11 vnt. ir daugiau – po 0,25 kW galios kiekvienam kištukų lizdui.

2 lentelė. Kištukų lizdų paklausos koeficiento KPKL reikšmės priklausomai nuo prie elektros linijos prijungtų kištukų lizdų kiekio nKL, vnt.

nKL,vnt. ≤ 10 11–20 21–50 51–100 101–200 201–400 > 400 KPKL 1 0,9 0,8 0,7 0,6 0,5 0,4

6. Skaičiuojamosios elektros apkrovos vidinei instaliacijai, kuria persiunčiama elektros

energija gyvenamųjų pastatų stacionarioms elektrinėms viryklėms, apskaičiuojamos pagal (3) formulę:

( );kWPKP IinsVPVskV ∑⋅= (3)

kur: KPV – stacionarių elektrinių viryklių paklausos koeficiento

reikšmės, priklausančios nuo prie elektros linijos prijungtų stacionarių elektrinių viryklių kiekio nV

(vnt.), turi būti ne mažesnės kaip pateikta 3 lentelėje; ∑PInst V – stacionarių elektrinių viryklių instaliuota galia

(vardinių galių suma), kW.

3 lentelė. Stacionarių elektrinių viryklių paklausos koeficiento KPV reikšmės priklausomai nuo prie elektros linijos prijungtų stacionarių elektrinių viryklių kiekio nV, vnt.

nV,vnt. 1 2 3 4–5 6–8 9–10 > 10 KPV 1 0,9 0,85 0,75 0,65 0,6 0,5

7. Skaičiuojamosios elektros apkrovos vidinei instaliacijai, kuria persiunčiama elektros energija gyvenamųjų pastatų vandens šildymo elektros įrenginiams, jeigu vieno vandens šildymo elektros įrenginio vardinė galia daugiau kaip 2,5 kW galios, apskaičiuojamos pagal metodikos punktą. 8. Skaičiuojamosios elektros apkrovos vidinei instaliacijai, kuria persiunčiama elektros energija gyvenamųjų pastatų liftams, apskaičiuojamos pagal (4) formulę:

( );kWPKP IinsLPLskL ∑⋅= , (4)

kur: KPL – liftų paklausos koeficiento reikšmės, priklausančios

nuo prie elektros linijos prijungtų liftų kiekio nL

(vnt.) ir pastato aukštingumo, turi būti ne mažesnės kaip pateikta 4 lentelėje;

∑PInst L – liftų instaliuota galia (vardinių galių suma), kW.

4 lentelė. Liftų paklausos koeficiento KPL reikšmės priklausomai nuo prie elektros linijos prijungtų liftų kiekio L (vnt.) ir pastato aukštingumo

nL, vnt. KPL priklausomai nuo pastato aukštingumo

32

≤ 7 8–9 10–12 13–16 > 16 1 1 1 1 - -

2–3 0,8 0,85 0,9 1 1 4–5 0,7 0,75 0,8 0,9 1

nL, vnt. KPL priklausomai nuo pastato aukštingumo

≤ 7 8–9 10–12 13–16 > 16 1 1 1 1 - -

6–7 0,65 0,7 0,75 0,85 0,9 8–10 0,5 0,55 0,6 0,75 0,85 11–20 0,4 0,45 0,5 0,65 0,75 >20 0,35 0,38 0,4 0,55 0,65

9. Skaičiuojamosios elektros apkrovos vidinei instaliacijai, kuria persiunčiama elektros energija gyvenamųjų pastatų karšto ir šalto vandens cirkuliaciniams siurbliams, ventiliatoriams ir kitiems elektros imtuvams, nustatomos susumavus visų šių elektros imtuvų instaliuotas galias ir jų sumą padauginus iš koeficiento 1. 10. Skaičiuojamosios elektros apkrovos vidinei instaliacijai, kuria persiunčiama elektros energija gyvenamųjų pastatų šildymo prietaisams, nustatomos susumavus visų šių elektros imtuvų instaliuotas galias ir jų sumą padauginus iš koeficiento 11. Preliminari pilnutinė skaičiuojamoji elektros apkrova gyvenamųjų pastatų elektriniam šildymui nustatoma pagal (5) formulę:

1000sant

šildSs

S⋅

= (kVA ) , (5)

kur: s – suminis gyvenamojo pastato gyvenamųjų patalpų plotas, m2; Ssant. – santykinė preliminari 1 m2 gyvenamo pastato plotui reikalinga pilnutinė elektros apkrova priklausomai nuo pastato aukštingumo, amžiaus ir šildymo sistemos valdymo (5 lentelė), VA/m2.

5 lentelė. Santykinė preliminari 1 m2 gyvenamojo pastato plotui reikalinga pilnutinė elektros apkrova priklausomai nuo pastato aukštingumo, amžiaus ir šildymo sistemos valdymo

Pastato aukštų skaičius 1 2–3 4–5 6–9 10–12 >12 136,9 122,2 81,9 74,6 68,4 66,0 118,6 107,6 72,1 66,0 59,9 57,4

Renovuotuose pastatuose (pastatytuose iki 2000 metų) 123,2 110 73,7 67,1 61,6 59,4 Naujuose pastatuose

Šildymo sistemos rankinis

valdymas Renovuotuose pastatuose (pastatytuose iki 2000 metų)

Naujuose pastatuose

Šildymo sistemos

automatinis valdymas

Ssant., VA/m2

106,7

96,8

64,9

59,4

53,9

51,7

12. Skaičiuojamosios elektros apkrovos vidinei instaliacijai, kuria persiunčiama elektros energija gyvenamųjų pastatų buitiniams oro kondicionieriams, apskaičiuojamos pagal(6) formulę:

( );kWPKP IinsKPKskK ∑⋅= , (6) kur: KPK – buitinių oro kondicionierių paklausos koeficiento reikšmės, priklausančios nuo prie elektros linijos prijungtų buitinių oro kondicionierių

33

kiekio nK (vnt.), turi būti ne mažesnės kaip pateikta 6 lentelėje; ∑PInst K - buitinių kondicionierių instaliuota galia (vardinių galių suma), kW.

6 lentelė. Buitinių oro kondicionierių paklausos koeficiento KPK reikšmės priklausomai nuo prie elektros linijos prijungtų buitinių oro kondicionierių kiekio nK, vnt.

nK,vnt. ≤ 6 7–9 10–12 13–15 16–18 19–24 25–40 41–60 >60 KPK 1 0,95 0,9 0,83 0,8 0,7 0,58 0,45 0,3

13. Projektuojant vienbučius gyvenamuosius namus, gyvenamųjų namų butus ar sodybas, taikomos skaičiuojamosios elektros apkrovos, ne mažesnės kaip pateikta 7 lentelėje. Skaičiuojamosios elektros apkrovos pateiktos taikant prielaidą, kad butai yra iki 70 m2, o vienbučiai gyvenamieji namai – iki 200 2 bendro ploto ir juose įrengti buitinių vartotojų dažniausia vartojami elektros energijos imtuvai. Skaičiuojamąją elektros apkrovą kiekvienam padidintam bendro ploto vienetui gyvenamiesiems pastatams su dujinėmis viryklėmis reikia padidinti 1 proc., su elektrinėmis viryklėmis ir (ar) momentiniais vandens šildytuvais – 0,5 proc. Galimas 25 proc. didžiausias leistinas skaičiuojamųjų elektros apkrovų nuokrypis nuo pateikto 7 lentelėje. Projektuotojas turi įvertinti visus patalpose ar pastatuose projektuojamus elektros energijos imtuvus ir apskaičiuoti pastato elektros apkrovą.

7 lentelė. Gyvenamųjų pastatų, butų ir sodybų skaičiuojamosios elektros apkrovos Psk, kW

Gyvenamojo pastato, buto ir sodybos apibūdinimas Psk, kW Butas su įrengta stacionaria dujine virykle 5 Butas su įrengta stacionaria dujine virykle ir momentiniu elektriniu vandens šildytuvu 9 Butas su įrengta stacionaria elektrine virykle 8 Butas su įrengta stacionaria elektrine virykle ir momentiniu elektriniu vandens šildytuvu 10

Vienbutis gyvenamasis namas su įrengta stacionaria dujine virykle 7 Vienbutis gyvenamasis namas su įrengta stacionaria dujine virykle ir momentiniu elektriniu vandens šildytuvu 11

Vienbutis gyvenamasis namas su įrengta stacionaria elektrine virykle 10 Vienbutis gyvenamasis namas su įrengta stacionaria elektrine virykle ir momentiniu vandens šildytuvu 13

Sodyba (namas, ūkiniai pastatai) su įrengtu elektriniu malūnu, elektriniu vandens siurbliu, elektriniu statybos apdailos įrenginiu, elektriniu pjūklu ir kitais elektros imtuvais

15

Sodyba (namas, ūkiniai pastatai) su įrengtu elektriniu malūnu, elektriniu vandens siurbliu, elektriniu statybos apdailos įrenginiu, elektriniu pjūklu, momentiniu elektriniu vandens šildytuvu ir kitais elektros imtuvais

17

14. Projektuojamų vienbučių gyvenamųjų namų, gyvenamųjų namų butų ar kelių sodybų grupių,

pateiktų 8 lentelėje, pilnutinė skaičiuojamoji elektros apkrova apskaičiuojama pagal (7)formulę:

( );cos/ kVAPKS sksksk ϕ∑⋅= ΣΣ , (7)

kur: K∑ – gyvenamųjų pastatų, butų ar sodybų nevienalaikiškumo koeficiento reikšmės,

priklausančios nuo grupėje esančių pastatų, butų ar sodybų kiekio nG (vnt.) ir juose įrengtų buitinių prietaisų, turi būti ne mažesnės kaip pateikta 8 lentelėje;

∑Psk – gyvenamųjų pastatų, butų ar sodybų skaičiuojamųjų elektros apkrovų suma

34

(kW), kurių reikšmės pateiktos 7 lentelėje; cos sk – gyvenamųjų pastatų, butų ar sodybų grupės skaičiuojamasis galios

koeficientas, kurio reikšmės pateiktos 9 lentelėje. 15. Pilnutinė skaičiuojamoji elektros apkrova vienbučių gyvenamųjų namų, gyvenamųjų namų

butų ar sodybų grupėms, pateiktoms 8 lentelėje, kuriems elektros energija persiunčiama iš to paties elektros energijos šaltinio, apskaičiuojama pagal (8) formulę:

( );cos/ kVAPKS skleistsk ϕ∑⋅= ΣΣ , (8)

kur: K∑ – gyvenamųjų pastatų, butų ar sodybų nevienalaikiškumo koeficiento reikšmės,

priklausančios nuo grupėje esančių pastatų, butų ar sodybų kiekio nG (vnt.) ir juose įrengtų buitinių prietaisų, turi būti ne mažesnės kaip pateikta 8 lentelėje. 8 lentelėje nepateiktų nG nevienalaikiškumo koeficientų reikšmės nustatomos interpoliacijos būdu;

∑PLeist – gyvenamiesiems pastatams, butams ar sodyboms leistinųjų naudoti galių, kurios nurodomos pirkimo–pardavimo sutartyse, suma, kW;

cos φsk – gyvenamųjų pastatų, butų ar sodybų grupės skaičiuojamasis galios koeficientas, kurio reikšmės pateiktos 9 lentelėje.

8 lentelė. Gyvenamųjų pastatų, butų ir sodybų nevienalaikiškumo koeficientai K

Eil. Nr.

Gyvenamųjų pastatų, butų ir sodybų grupių apibūdinimas

KΣ priklausomai nuo nG (vnt.)

1–3 6 9 12 15 18 24 40 60 100 200 400 600 1000

1.

Butai su įrengtomis stacionariomis dujinėmis viryklėmis (gyvenamuosiuose namuose)

1 0,920 0,700 0,580 0,520 0,460 0,400 0,320 0,280 0,240

0,200 0,180 0,172 0,160

2.

Butai su įrengtomis stacionariomis elektrinėmis viryklėmis (gyvenamuosiuose namuose)

1 0,685 0,515 0,428 0,368 0,343 0,308 0,257 0,223 0,197

0,172 0,155 0,145 0,137

3.

Butai su įrengtomis stacionariomis elektrinėmis viryklėmis ir akumuliaciniais (momentiniais) elektriniais vandens šildytuvais (gyvenamuosiuose namuose)

1 0,731 0,580 0,499 0,430 0,400 0,360 0,300 0,260 0,230

0,200 0,180 0,170 0,160

4.

Vienbučiai gyvenamieji namai su įrengtomis stacionariomis dujinėmis viryklėmis

1 0,845 0,65 0,537 0,488 0,439 0,374 0,325 0,293 0,26 0,244 0,21 0,179 0,138

5.

Vienbučiai gyvenamieji namai su įrengtomis stacionariomis elektrinėmis viryklėmis

1 0,780 0,624 0,535 0,479 0,446 0,401 0,334 0,290 0,256 0,223 0,186 0,160 0,150

6.

Vienbučiai gyvenamieji namai su įrengtomis stacionariomis elektrinėmis viryklėmis ir akumuliaciniais (momentiniais)

1 0,832 0,702 0,624 0,558 0,520 0,468 0,390 0,338 0,300

0,260 0,216 0,187 0,175

35

elektriniais vandens šildytuvais

7. Sodybos 1 0,676 0,456 0,394 0,368 0,348 0,316 0,264 - - - - - - 16. Keleto skirtingų tipų gyvenamųjų pastatų, butų ar sodybų nevienalaikiškumo koeficientas apskaičiuojamas pagal (9) formulę:

( )i

ii

nKn

K∑

⋅= ∑ ∑

∑ (9)

kur: ni – i-ajai pastatų grupei priklausančių pastatų kiekis, vnt.; Ki – i-osios pastatų grupės nevienalaikiškumo koeficientas priklausomai nuo šioje grupėje esančių pastatų kiekio ni. 17. Esamų ir projektuojamų gyvenamųjų namų suminė pilnutinė skaičiuojamoji elektros apkrova apskaičiuojama sumuojant butų, buitinių kondicionierių, kitų namuose įrengtų elektros imtuvų (liftų, siurblių, ventiliatorių, laiptinių apšvietimo ir t. t.) ir šildymo prietaisų elektros imtuvų elektros apkrovas įvertinus galios koeficientą pagal (10) formulę:

SildskB

skB

skL

skL

skK

skKSKSKGN S

PPPSS +∑+++= ∑ ϕϕϕ cos

7.0cos

9.0cos

(kVA) (10)

kur: SΣsk – suminė pilnutinė visų name (namuose) esančių butų skaičiuojamoji elektros apkrova, kVA, apskaičiuota pagal metodikos punktą; PskK – skaičiuojamoji visų name (namuose) įrengtų kondicionierių elektros apkrova, kW, apskaičiuota pagal metodikos punktą; PskL – skaičiuojamoji visų name (namuose) įrengtų liftų elektros apkrova, kW, apskaičiuota pagal metodikos punktą; SŠild – skaičiuojamoji namo šildymo prietaisų pilnutinė elektros apkrova, kVA, apskaičiuota pagal metodikos ir punktus; PskB – skaičiuojamoji visų name (namuose) įrengtų elektros imtuvų (siurblių, ventiliatorių, laiptinių apšvietimo) vardinių galių suma, kW; cosΣsk(K,L,B) – atitinkamos paskirties elektros imtuvų skaičiuojamasis galios koeficientas, kurio reikšmės pateiktos 9 lentelėje.

9 lentelė. Gyvenamųjų pastatų, butų, sodybų ir atskirų elektros imtuvų grupių skaičiuojamieji galios koeficientai cos φ

Elektros energijos vartotojas cos φ Butas, namas su įrengta stacionaria dujine virykle 0,9 Butas, namas su įrengta stacionaria elektrine virykle 0,92 Butas, namas su įrengta stacionaria elektrine virykle ir elektriniu vandens šildytuvu 0,93

Buitiniai kondicionieriai 0,8 Sodyba 0,85 Vandens siurbliai, ventiliatoriai 0,85 Laiptinės, koridorių apšvietimas 0,95 Liftai (be reaktyviosios galios kompensavimo įrenginių) 0,6

36

18. Keleto skirtingų tipų pastatų ar skirtingų pastato elektros imtuvų grupių galios koeficientas cos φsk apskaičiuojamas pagal (11) formulę:

;(cos

cos)(

)()(

isk

iskisksk P

P∑

∑=

ϕφ (11)

kur: cos φ sk(i) – i-osios pastatų grupės ar pastato elektros imtuvų grupės skaičiuojamasis galios koeficientas, kurio reikšmės pateiktos 9 lentelėje; Psk(i) – i-osios pastatų grupės ar pastato elektros imtuvų grupės skaičiuojamoji elektros apkrova, kW.

2.13 Skaičiuojamųjų elektros apkrovų nustatymas visuomeninės paskirties pastatams

19. Skaičiuojamosios elektros apkrovos vidinei instaliacijai, kuria persiunčiama elektros

energija visuomeninių pastatų apšvietimo įrenginiams, apskaičiuojamos pagal (12) formulę:

( );kWPKP VardAPAskA ∑⋅= (12)

kur: KPA – apšvietimo įrenginių paklausos koeficiento reikšmės, priklausančios nuo ∑PVardA, turi būti ne mažesnės kaip pateikta 10 lentelėje; ∑PVardA – elektrinio apšvietimo įrenginių vardinių galių suma, kW.

10 lentelė. Apšvietimo įrenginių paklausos koeficiento KPA reikšmės priklausomai nuo elektrinio apšvietimo įrenginių vardinių galių sumos ∑PVardA ir nuo visuomeninės paskirties pastato tipo

Eil. Nr.

Visuomeninės paskirties pastato tipas

KPA priklausomai nuo elektrinio apšvietimo įrenginių vardinių galių sumos ∑PVardA, kW

≤ 5 6–10 11–15 16–25 26–50 51–100 > 100

1. Administracinės ir paslaugų paskirties 1 1 0,95 0,9 0,85 0,8 0,75

2. Kultūros paskirties 1 0,9 0,8 0,75 0,7 0,65 0,5 3. Maitinimo paskirties 1 0,9 0,85 0,8 0,75 0,7 0,65 4. Mokslo paskirties 1 0,95 0,9 0,85 0,8 0,75 0,7

5. Viešbučių, gydymo ir poilsio paskirties 1 0,8 0,7 0,6 0,5 0,4 0,35

6. Sporto paskirties 1 1 1 1 1 1 1 20. Skaičiuojamosios elektros apkrovos vidinei instaliacijai, kuria persiunčiama elektros energija visuomeninės paskirties pastatų darbinio, avarinio, evakuacinio, reklaminių stendų apšvietimo įrenginiams, apskaičiuojamos pagal metodikos punktą, taikant KPA= 1. 21. Skaičiuojamosios elektros apkrovos vidinei instaliacijai, kuria persiunčiama elektros energija visuomeninės paskirties pastatų kištukų lizdams, maitinantiems įvairios paskirties iki 2,5 kW galios elektros imtuvus, apskaičiuojamos pagal metodikos punktą. 22. Suminis galios imtuvų grupės, išskyrus šaldymo ir vėdinimo įrangą, naudojimo koeficientas apskaičiuojamas pagal (13) formulę:

37

(13) kur: KN – elektros imtuvo naudojimo koeficientas KN = t/T, kur t – elektros

imtuvo veikimo labiausia apkrautos pamainos metu T laikas; T– labiausia apkrautos pamainos laikas (h);

PInst – instaliuota elektros imtuvo galia, kW.

23. Skaičiuojamosios elektros apkrovos vidinei instaliacijai, kuria persiunčiama elektros energija visuomeninės paskirties pastatų galios įrenginių grupėms, išskyrus šaldymo ir vėdinimo įrangą, apskaičiuojamos pagal (14) formulę:

(14) kur: KM – aktyviosios galios maksimumo koeficientas, kuris priklauso nuo

ΣKN (11 lentelė) ir efektyvių, maksimalią elektros apkrovą formuojančių elektros imtuvų skaičiaus nef (nef =2ΣPInst G/PVard Max);

nef – efektyvių, maksimalią elektros apkrovą formuojančių elektros imtuvų skaičius nef =2ΣPInst G./PVard Max. Jeigu nustatytas nef viršija grupės elektros imtuvų skaičių n arba PVard Max/ PVard Min ≤3, tai taikyti n=nef;

ΣP Inst G – skaičiuojamoji visų visuomeninės paskirties pastatų galios elektros įrenginių vardinių galių suma, kW; PVard Min – mažiausią galią turinčio grupės imtuvo vardinė galia, kW; PVard Max – didžiausią galią turinčio grupės imtuvo vardinė galia, kW.

11 lentelė. Aktyviosios galios maksimumo koeficiento KM reikšmės priklausomai nuo KN ir nef

KM priklausomai nuo KN nef 0,1 0,15 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8

1 8,00 5,33 4,00 2,67 2,00 1,60 1,33 1,14 1,0 2 6,22 4,33 3,39 2,45 1,98 1,60 1,33 1,14 1,0 3 4,05 2,89 2,31 1,74 1,45 1,34 1,22 1,14 1,0 4 3,24 2,35 1,91 1,47 1,25 1,21 1,12 1,06 1,0 5 2,84 2,09 1,72 1,35 1,16 1,16 1,08 1,03 1,0 6 2,64 1,96 1,62 1,28 1,11 1,13 1,06 1,01 1,0 7 2,49 1,86 1,54 1,23 1,12 1,10 1,04 1,0 1,0 8 2,37 1,78 1,48 1,19 1,10 1,08 1,02 1,0 1,0 9 2,27 1,71 1,43 1,16 1,09 1,07 1,01 1,0 1,0 10 2,18 1,65 1,39 1,13 1,07 1,05 1,0 1,0 1,0 11 2,11 1,61 1,35 1,1 1,06 1,04 1,0 1,0 1,0 12 2,04 1,56 1,32 1,08 1,05 1,03 1,0 1,0 1,0 13 1,99 1,52 1,29 1,06 1,04 1,01 1,0 1,0 1,0 14 1,94 1,49 1,27 1,05 1,02 1,0 1,0 1,0 1,0 15 1,89 1,46 1,25 1,03 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 16 1,85 1,43 1,23 1,02 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 14 1,81 1,41 1,21 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0

38

18 1,78 1,39 1,19 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 19 1,75 1,36 1,17 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 20 1,72 1,35 1,16 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 21 1,69 1,33 1,15 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0

KM priklausomai nuo KN nef 0,1 0,15 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8

1 8,00 5,33 4,00 2,67 2,00 1,60 1,33 1,14 1,0 22 1,67 1,31 1,13 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 23 1,64 1,30 1,12 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 24 1,62 1,28 1,11 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0

25–29 1,6 1,27 1,1 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 30–34 1,51 1,21 1,05 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 35–39 1,44 1,16 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 40–44 1,4 1,13 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 45–49 1,35 1,1 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 50–59 1,3 1,07 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 60–69 1,25 1,03 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 70–79 1,2 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 80–89 1,16 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 90–99 1,13 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 ≥ 100 1,1 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0

24. Skaičiuojamosios elektros apkrovos vidinei instaliacijai, kuria persiunčiama elektros energija visuomeninės paskirties pastatų stacionarioms elektrinėms viryklėms, apskaičiuojamos pagal metodikos punktą. 25. Skaičiuojamosios elektros apkrovos vidinei instaliacijai, kuria persiunčiama elektros energija visuomeninės paskirties pastatų liftams, apskaičiuojamos pagal metodikos punktą. 26. Skaičiuojamosios elektros apkrovos vidinei instaliacijai, kuria persiunčiama elektros energija visuomeninės paskirties pastatų šaldymo ir vėdinimo elektros įrenginiams, apskaičiuojamos pagal (15) formulę:

(15)

kur: KPŠ – šaldymo ir vėdinimo įrenginių paklausos koeficiento

reikšmės, priklausančios nuo prie elektros linijos prijungtų šaldymo ir vėdinimo įrenginių kiekio nŠ (vnt.), turi būti ne mažesnės kaip pateikta 12 lentelėje;

∑PInst Š – šaldymo ir vėdinimo įrenginių instaliuota galia (vardinių galių suma), kW.

12 lentelė. Šaldymo ir vėdinimo įrenginių paklausos koeficiento KPŠ reikšmės priklausomai nuo prie elektros linijos prijungtų šaldymo ir vėdinimo įrenginių kiekio nŠ, vnt.

Eil. Šaldymo ir vėdinimo KPŠ priklausomai nuo nŠ (vnt.)

39

Nr. įrenginių vardinių galių sumos santykis su pastato

galios imtuvų vardinių galių suma, proc.

≤ 3 4–5 6–8 9–10 11–15 16–20 21–30 31–50 51–100>100

1. ≤24 0,8 0,6 0,6 0,55 0,5 0,5 0,5 0,45 0,45 0,4 2. 25–49 0,8 0,65 0,6 0,6 0,55 0,5 0,5 0,5 0,45 0,45 3. 50–74 0,8 0,7 0,65 0,65 0,6 0,6 0,55 0,5 0,5 0,45 4. 75–84 0,8 0,75 0,7 0,65 0,6 0,6 0,6 0,55 0,55 0,5 5. 85–100 1 0,9 0,8 0,75 0,7 0,65 0,65 0,6 0,55 0,5

27. Visuomeninės paskirties pastatams, kuriems elektros energija persiunčiama iš to paties

elektros energijos šaltinio, suminė pilnutinė skaičiuojamoji elektros apkrova apskaičiuojama sumuojant visų tipų elektros imtuvų grupių skaičiuojamąsias elektros apkrovas pagal (16) formulę:

(16) kur: PSkA apšvietimo įrenginių skaičiuojamoji elektros apkrova, apskaičiuota pagal metodikos punktą, kW; PskL liftų skaičiuojamoji elektros apkrova, apskaičiuota pagal metodikos punktą, kW; PskV stacionarių elektrinių viryklių skaičiuojamoji elektros apkrova, apskaičiuota pagal metodikos punktą, kW; PskKL kištukų lizdų skaičiuojamoji elektros apkrova, apskaičiuota pagal metodikos punktą, kW; PskG galios įrenginių skaičiuojamoji elektros apkrova, apskaičiuota pagal metodikos punktą, kW; PskŠ šaldymo įrenginių skaičiuojamoji elektros apkrova, apskaičiuota pagal metodikos punktą, kW; cos φskVP – galios koeficientas, pateiktas 14 lentelėje; K maksimumų nesutapimo koeficientas (apšvietimo įrenginių su visais kitais įrenginiais) turi būti ne mažesnis kaip pateikta 13 lentelėje. 13 lentelėje nepaminėtos kategorijos pastatams taikyti K =1.

13 lentelė. Apšvietimo imtuvų grupės skaičiuojamosios elektros apkrovos su kitų elektros imtuvų sumine skaičiuojamąja elektros apkrova maksimumų nesutapimo koeficientas K

K priklausomai nuo apšvietimo imtuvų grupės skaičiuojamosios galios santykio su kitų grupių sumine skaičiuojamąja galia, proc.

Eil. Nr.

Visuomeninės paskirties pastato tipas

20–75 76–140 141–250 1. Administracinės paskirties 0,95 0,9 0,95

2. Mokslo paskirties (be vaikų darželių) 0,95 0,9 0,95

3. Mokslo paskirties (vaikų darželiai) 0,85 0,8 0,85

4. Paslaugų paskirties 0,85 0,75 0,85

5. Prekybos ir maitinimo paskirties 0,9 0,85 0,9

14 lentelė. Skaičiuojamieji galios koeficientai visuomeninės paskirties pastatams

40

Visuomeninės paskirties pastato tipas cosφ Administracinės paskirties 0,85 Gydymo paskirties (be sanatorijų) 0,9 Maitinimo paskirties 0,9 Mokslo paskirties (be vaikų darželių) 0,9 Mokslo paskirties (vaikų darželiai) 0,92 Paslaugų paskirties 0,8 Prekybos paskirties 0,85 Poilsio paskirties 0,9 Viešbučių, poilsio ir gydymo (sanatorijos) paskirties 0,85

28. Pilnutinė skaičiuojamoji elektros apkrova keliems skirtingo tipo visuomeninės paskirties ir gyvenamiesiems pastatams, kuriems elektros energija tiekiama iš to paties elektros energijos šaltinio, apskaičiuojama pagal (17) formulę:

(17)

kur: Smax – didžiausia vieno iš visų prie elektros energijos šaltinio prijungtų vartotojų skaičiuojamoji pilnutinė elektros apkrova, kVA; Si – visų pastatų, išskyrus pastatą, turintį didžiausią pilnutinę elektros apkrovą, pilnutinės elektros apkrovos, kVA; K max – įvairaus tipo pastatų maksimumų nesutapimo koeficientai didžiausią pilnutinę elektros apkrovą turinčio pastato atžvilgiu turi būti ne mažesni kaip pateikta 15 lentelėje (15 lentelėje nenurodytiems pastatams taikyti koeficientą, lygų 1).

15 lentelė. Visuomeninės paskirties ir gyvenamųjų pastatų maksimumų nesutapimo koeficientai Kmax

Gyvenamieji namai

su stacionariomis

elektrinėmis

viryklėmis

Gyvenamieji namai

su stacionariomis

dujinėmis

viryklėmis

Valgyklos

Kavinės, restoranai

Kultūros paskirties (bibliotek

os)

Mokslo paskirtie s

Prekybos paskirties

Viešbučių paskirties

Paslaugų

paskirties

(kirpyklos)

Mokymo

paskirties (vaikų darželiai

)

Paslaugų paskirties (išskyrus kirpyklas)

Kultūros

paskirties

(išskyrus

bibliotekas)

Gyvenamieji namai su stacionario

mis elektrinėmi

s viryklėmis

- 0,9 0,6 0,7 0,6 0,5 0,8 0,8 0,8 0,5 0,7 0,9

Gyvenamieji namai su stacionario

mis dujinėmis viryklėmis

0,9 - 0,6 0,7 0,5 0,4 0,8 0,8 0,7 0,4 0,6 0,9

Maitinimo paskirties 0,6 0,6 1 1 0,8 0,8 0,8 0,7 0,8 0,8 0,8 0,5

41

Mokslo ir kultūros

(bibliotekos)

paskirties

0,5 0,4 0,8 0,8 1 1 0,7 0,7 0,8 0,9 0,8 0,7

Prekybos paskirties 0,8 0,8 0,8 0,6 0,7 0,7 1 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8

Viešbučių paskirties 0,8 0,8 0,6 0,8 0,7 0,6 0,8 1 0,8 0,6 0,7 0,9

Gydymo paskirties 0,5 0,4 0,8 0,6 0,8 0,8 0,8 0,7 0,8 0,8 0,7 0,8

Paslaugų paskirties 0,7 0,6 0,8 0,7 0,8 0,8 0,8 0,7 0,8 0,8 1 0,7

Kultūros paskirties 0,9 0,9 0,4 0,6 0,7 0,6 0,8 0,9 0,8 0,5 0,7 1

29. Orientacinės skaičiuojamosios elektros apkrovos visuomeninės paskirties pastatams apskaičiuojamos naudojantis 16 lentelėje pateiktomis santykinėmis orientacinėmis skaičiuojamosiomis elektros apkrovų reikšmėmis.

16 lentelė. Santykinės orientacinės skaičiuojamosios elektros apkrovos visuomeninės paskirties pastatams

Eil. Nr. Visuomeninės paskirties pastato tipas Santykinis dydis

Santy-kinė elektros apkrova

Maksimalių elektros apkrovų naudojimo

laikas, val.

1. Universaliosios (daugiafunkcės) įmonės pastatas, kurio bendras plotas – daugiau kaip 5000 m2

kW/m2 (bendro ploto) 0,045 4000

2. Specializuotosios (vienafunkcės) įmonės pastatas, kurio bendras plotas – daugiau kaip 5000 m2

kW/m2 (bendro ploto) 0,035 5000

3. Universaliosios (daugiafunkcės) ir specializuotosios (vienafunkcės) įmonės pastatas, kurio bendras plotas iki 5000 m2

kW/m2 (bendro ploto) 0,075 2000

Dideli administracinės

be kondicionavimo sistemų

0,1 3500

4. paskirties pastatai, kurių bendras plotas – daugiau kaip 5000 m2

su kondicionavimo sistemomis

kW/m2 (bendro ploto) 0,16

5. Smulkiojo ir vidutinio verslo administracinės paskirties pastatai

kW/m2 (bendro ploto) 0,12 4000

6. Elektroninių ir telekomunikacinių ryšių įstaigų administracinės paskirties pastatai

kW/m2 (bendro ploto) 0,05 4000

7. Transporto paskirties pastatai (oro uostai) kW/100 m2 (užstatyto ploto) 0,08 4000

8. Kultūros paskirties pastatai kW/m2 (bendro ploto)

0,08 1000

maistui ruošti naudojamos

0,9 1500

9. Maitinimo paskirties

stacionarios elektrinės viryklės kW/1 klientui 0,7

42

pastatai maistui ruošti naudojamos stacionarios dujinės viryklės

10. Mokslo paskirties pastatai (mokyklos) be valgyklų kW/1 mokiniui 0,15 1500

0,22 1500 su valgyklomis

11. Mokslo paskirties pastatai (vaikų darželiai) kW/1 darželinukui

0,4 1200

12. Paslaugų paskirties pastatai (buitinio aptarnavimo įmonės)

kW/1 darbo vietai 1,3 2000

13. Viešbučių paskirties ir gydymo paskirties (sanatorijos) pastatai

kW/m2 (bendro ploto) 0,03 3500

14. Gydymo paskirties pastatai (poliklinikos) kW/1 ligoniui 0,2 2000 15. Gydymo paskirties pastatai (ligoninės) kW/1 ligoniui 0,75 3500

ELEKTROS TINKLŲ PROJEKTAVIMAS, STATYBA, KAPITALINIS REMONTAS AR REKONSTRUKCIJA

30. Projektuojant naujus, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamus elektros tinklus, projektuotojai turi įvertinti aprūpinimo elektros energija patikimumą, galimybę nutraukti ar apriboti elektros energijos persiuntimą elektros tinklų priežiūros, eksploatacijos, remonto, avarijų, gedimų ar sutrikimų šalinimo darbams, galimybę atlikti operatyvinius perjungimus, taip pat turi būti įvertinta tolesnė elektros energijos tinklų plėtra, būsimų ir esamų vartotojų poreikiai bei racionali elektros tinklų plėtra. 31. Siekiant užtikrinti racionalią operatorių elektros tinklų plėtrą, saugią elektros tinklų eksploataciją bei patikimą elektros energijos persiuntimą operatorių elektros tinklais, taip pat operatorių elektros tinklų vientisumą ir suderinamumą, projektuojant, statant naujus, rekonstruojant, kapitališkai remontuojant esamus operatorių elektros tinklus, naudojama 17 lentelėje pateikta standartinė operatorių elektros tinklų įranga. 17 lentelė. Standartinė operatorių elektros tinklų įranga

10 kV skirstomieji punktai, A

10/0,4 kV modulinės transformatorinės,

kVA

6–10/0,4 kV galios transformatoriai,

kVA

35/10 kV galios transformatoriai,

MVA

110/35/10 (110/10) kV galios

transformatoriai, MVA

630 400 10 2,5 6,3 800 630 16 4 10 1000 1000 25 6,3 16 1250 1600 40 10 25 1600 2000 50 16 40

- 2500 63 25 63 - - 100 - 80 - - 160 - - - - 250 - - - - 400 - - - - 630 - - - - 800 - - - - 1000 - -

43

- - 1250 - - - - 1600 - - - - 2000 - - - - 2500 - -

ELEKTROS ENERGIJOS POREIKIŲ NUSTATYMAS

32. Planuojant orientacines metines elektros energijos sąnaudas naujoms gyvenamosioms teritorijoms, vienam butui taikyti 1200 kWh, kai butuose planuojama naudoti stacionarias dujines virykles, ir 2000 kWh vienam butui, kai butuose planuojama naudoti stacionarias elektrines virykles, arba vadovaujantis skirstomųjų tinklų operatorių statistiniais duomenimis. 33. Orientacinės metinės elektros energijos sąnaudos visuomeninės paskirties pastatams apskaičiuojamos pagal (18) formulę:

, (18) kur: Psk – skaičiuojamoji maksimali elektros apkrova, nustatyta remiantis faktiniais duomenimis arba pagal 16 lentelėje pateiktus orientacinius dydžius, kW; Tmax – metinis maksimalių elektros apkrovų trukmės laikas, val.

2.14 Reikalavimai gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų elektros įrenginiams

II. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

6. Elektros imtuvams maitinti turi būti naudojama iki 1000 V įtampos TN, TT arba IT elektros tinklų

sistemos. 8. Pastatuose, kur yra įvairių įstaigų miegamųjų korpusų, taip pat mokyklose ir kituose mokslo

paskirties pastatuose draudžiama įrengti transformatorines prie pastatų sienų arba pastatų viduje. Išimtiniais atvejais teisės aktų nustatyta tvarka gavus statybos leidimą gyvenamuosiuose pastatuose

(prie pastatų sienų arba pastatų viduje) leidžiama įrengti transformatorines su sausaisiais arba pripildytais nedegiųjų medžiagų transformatoriais. Šiuo atveju turi būti įvykdyti visi sanitariniai vibracijos ir triukšmo lygio ribojimo reikalavimai.

9. Galios ir apšvietimo imtuvai gali būti maitinami iš tų pačių transformatorių, jeigu tenkinami įtampos kokybės reikalavimai (LST EN 50160-2001).

10. Transformatorinių statybos vietos turi būti taip parinktos, kad prie jų galėtų privažiuoti transporto priemonės. Jų komponuotė turi būti tokia, kad ištisą parą į jas galėtų nekliudomai įeiti elektrą tiekiančios organizacijos personalas.

13. Pastatų elektros tinklai turi būti suprojektuoti visų rūšių (vitrinų, fasadų, reklaminiam, iliuminaciniam, išorės, gaisro gesinimo įrenginių, dispečerizacijos sistemų, vietinių televizijos tinklų, gaisrinių hidrantų šviesinių indikatorių, saugos ženklų, elektros skambučių, šviesinių aptvarų ir kt.) apšvietimui maitinti.

Bet kuriuo atveju apsauginių (PE) ir apsauginių nulinių (PEN) laidininkų grandinėse neturi būti komutavimo kontaktinių ir bekontakčių elementų.

Leistinos jungtys, kurias galima išardyti naudojant įrankius, taip pat specialiai tam tikslui skirtos jungtys.

III. ĮVADINIAI ĮRENGINIAI, SKIRSTOMOSIOS SPINTOS IR SKYDELIAI

15. Įvade į pastatą turi būti įvadinė apskaitos spinta arba įvadinė apskaitos skirstomoji spinta. Pastate

gali būti viena ar keletas įvadinių apskaitos spintų arba įvadinių apskaitos skirstomųjų spintų.

44

Iš įvadinės apskaitos skirstomosios spintos leidžiama maitinti vartotojus kituose pastatuose, jeigu tarp šių vartotojų esama funkcinių ryšių.

Kai yra oro įvadas, tai įvadinėje apskaitos spintoje arba įvadinėje apskaitos skirstomojoje spintoje turi būti įrengti viršįtampių ribotuvai.

16. Elektros tinklų ir pastato elektros inžinerinių sistemų eksploatavimo atsakomybės ir nuosavybės riba nustatoma pagal Elektros įvadinių apskaitos spintų (skydelių) pastatuose ir išorėje įrengimo ir prijungimo prie elektros tinklų bei Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių reikalavimus.

17. Įvadinėje apskaitos spintoje arba įvadinėje apskaitos skirstomojoje spintoje kiekviena išeinančioji linija turi turėti apsaugos aparatus.

18. Įvadinėje apskaitos spintoje arba įvadinėje apskaitos skirstomojoje spintoje imtuvus maitinančios linijos turi būti prijungiamos per komutavimo aparatus. Jie gali būti įrengti kiekvienai atskirai išeinančiajai linijai arba būti bendri keletui išeinančiųjų linijų.

19. Nesvarbu, ar maitinimo linijos pradžioje yra komutavimo aparatų, jie turi būti įrengti visuomeninės, administracinės bei prekybos paskirties pastatų ir pan., taip pat administraciniu arba ūkiniu atžvilgiu atskirų vartotojų patalpų maitinimo linijų įvaduose.

20. Atskiruose pastato aukštuose esantys skirstomieji skydeliai turi būti sumontuoti ne toliau kaip 3 m įvertinant elektros instaliacijos ilgį nuo maitinimo stovo. Šie laiptinėse esantys skydeliai įrengiami tame aukšte, nuo kurio butų skirstomųjų skydelių prijungimai būtų trumpiausi kartu atsižvelgiant į Elektros įvadinių apskaitos spintų (skydelių) pastatuose ir išorėje įrengimo ir prijungimo prie elektros tinklų laikinųjų taisyklių reikalavimus. Butų įvadiniams apskaitos skydeliams prijungti maitinimo linijos turi būti nutiestos atskiruose kanaluose, perdangų ir sienų kiaurymėse, vamzdžiuose ir pan.

21. Įvadinių apskaitos spintų, įvadinių apskaitos skirstomųjų spintų ir pagrindinių skirstomųjų spintų elektros grandinėms montuoti turi būti naudojami laidai varinėmis gyslomis.

Įvadinių apskaitos spintų ir įvadinių apskaitos skirstomųjų spintų įrengimo vietą elektros tiekėjas nurodo techninėse sąlygose.

ĮAS, PSS rekomenduojama įrengti elektros skydinių patalpose, į kurias gali įeiti tik elektrotechninis personalas. Šios patalpos turi būti atskirtos nuo kitų patalpų ne mažesnio kaip R45 atsparumo ugniai nedegiomis pertvaromis. Įrengiant ĮAS, PSS ne elektros skydinių patalpose spintų apsaugos laipsnis turi būti ne žemesnis kaip IP 31. Elektros skydinių patalpas draudžiama įrengti po sanitariniais mazgais, vonių ir dušų kambariais, virtuvėmis (išskyrus butų virtuves), plovyklomis, pirtimis ir panašiomis drėgnomis bei šlapiomis patalpomis, išskyrus atvejus, kai yra įrengta speciali hidroizoliacija, sulaikanti drėgmės patekimą į skirstomųjų įrenginių patalpas.

22. Patalpos, kur sumontuotos įvadinės apskaitos skirstomosios spintos ir pagrindinės skirstomosios spintos, turi turėti natūralų vėdinimą ir elektrinį apšvietimą. Patalpų temperatūra neturi būti žemesnė kaip +5 0C.

IV. PASTATŲ ELEKTROS INŽINERINĖS SISTEMOS

23. Pastato elektros inžinerinės sistemos turi atitikti šiuos reikalavimus: Įvairių administraciniu arba ūkiniu požiūriu savarankiškų organizacijų, esančių viename pastate,

elektros įrenginius rekomenduojama prijungti prie įvadinės apskaitos skirstomosios spintos arba prie pagrindinės skirstomosios spintos atskiromis maitinimo linijomis.

Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose prie vienos linijos leidžiama prijungti keletą stovų. Atšakose į kiekvieną stovą reikia įrengti apsauginį komutavimo aparatą. Gyvenamuosiuose pastatuose laiptinių, vestibiulių, holų, koridorių ir kitų bendrojo naudojimo patalpų

šviestuvai turi būti maitinami atskiromis linijomis iš įvadinės apskaitos skirstomosios spintos arba iš atskirų grupinių skydelių, maitinamų iš įvadinės apskaitos skirstomosios spintos.

Laiptinėse ir koridoriuose, kur yra natūralus apšvietimas, rekomenduojama įrengti automatinį elektrinio apšvietimo valdymą, priklausantį nuo natūralios šviesos teikiamos apšvietos.

Negyvenamųjų pastatų elektros įrenginius rekomenduojama maitinti atskiromis linijomis. 24. Maitinimo tinklai nuo transformatorinių iki įvadinių apskaitos spintų, įvadinių apskaitos

skirstomųjų spintų ir pagrindinių skirstomųjų spintų turi būti apsaugoti nuo trumpojo jungimo srovių. 25. Pastatuose rekomenduojama naudoti kabelius ir laidus varinėmis gyslomis. Maitinimo ir skirstomiesiems tinklams gali būti naudojami kabeliai ir laidai aliumininėmis gyslomis,

jeigu jų skerspjūvis yra 16 mm2 arba didesnis. Maitinti atskiriems elektros imtuvams, priklausantiems inžineriniams pastatų įrenginiams (siurbliams,

ventiliatoriams, kaloriferiams, oro kondicionavimo įrenginiams ir pan.), rekomenduojama naudoti laidus

45

ir kabelius varinėmis gyslomis. Jei naudojami laidai ir kabeliai aliumininėmis gyslomis, tai jų skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip 16 mm2.

Muziejuose, paveikslų galerijose, parodų patalpose leidžiama naudoti apšvietimo šynolaidžius, kurių apsaugos laipsnis IP 4X, o jų atšakose į šviestuvus yra išardomos kontaktinės jungtys, esančios šynolaidžio apgaubo viduje, arba kištukinės jungtys, nutraukiančios atšakos grandinę dar iki to akimirksnio, kai šakutė ištraukiama iš šakutės lizdo.

Minėtose patalpose apšvietimo šynolaidžiai turi būti maitinami iš skirstomųjų spintų atskiromis linijomis.

Gyvenamuosiuose pastatuose varinių laidininkų skerspjūviai turi atitikti skaičiuojamąsias apkrovas, tačiau turi būti ne mažesni kaip 1,5 mm2 grupinių tinklų linijoms butuose, ne mažesni kaip 2,5 mm2 linijoms nuo aukšto iki butų skydelių ir iki komercinės apskaitos skaitiklio, taip pat ne mažesni kaip 4 mm2 skirstomojo tinklo linijoms (stovams) butams maitinti.

26. Butuose nerekomenduojama tiesti stačių (vertikalių) skirstomojo tinklo ruožų. Nuo aukšto skydelio tiesti bendrame vamzdyje, bendrame lovyje arba kanale kelias laidų arba kabelių

linijas, maitinančias atskirus butus, draudžiama. Bendrame vamzdyje, bendrame lovyje arba statybinių konstrukcijų, pagamintų iš nedegiųjų medžiagų,

kanale leidžiama tiesti nepalaikančius degimo laidus ir kabelius, maitinančius butų linijas, kartu su laiptinių, koridorių ir kitų namo patalpų apšvietimo grupinių linijų laidais ir kabeliais.

27. Visuose pastatuose magistralinės linijos nuo įvadinio įrenginio arba nuo įvadinio skirstomojo įrenginio iki grupinių skydelių turi būti trilaidės, keturlaidės arba penkialaidės (faziniai laidai L, nulinis laidas N ir apsauginis laidas PE ). Grupinio tinklo linijos, tiesiamos nuo grupinių, aukštų ir butų skydelių iki bendrojo apšvietimo šviestuvų, šakučių lizdų ir stacionariųjų elektros imtuvų, turi būti trilaidės, keturlaidės arba penkialaidės (žr. šių Taisyklių 14 punktą).

Draudžiama kelioms atskiroms grupinėms linijoms naudoti bendrus nulinius (N) ir apsauginius (PE) laidininkus. Taip pat draudžiama nulinį ir apsauginį laidininką skydeliuose prijungti bendru kontaktiniu gnybtu.

Laidininkų skerspjūviai turi atitikti šių Taisyklių 35 punkto reikalavimus. 28. Elektros instaliaciją patalpose rekomenduojama nutiesti taip, kad ją būtų galima pakeisti.

Paslėptoji elektros instaliacija gali būti tiesiama statybinių konstrukcijų kanaluose, paslėptuose vamzdžiuose; atviroji – specialiose grindjuostėse, loveliuose ir pan.

Techniniuose aukštuose, pogrindžiuose, nešildomuose rūsiuose, pastogėse, vėdinimo kamerose, drėgnose ir ypač drėgnose patalpose rekomenduojama naudoti atvirąją elektros instaliaciją.

Pastatuose, kurių statybinės konstrukcijos yra iš nedegiųjų medžiagų, grupiniai tinklai gali būti tiesiami užsandarintai, be galimybės juos pakeisti sienų, pertvarų ir perdangų grioveliuose, po tinku, grindų ruošinio sluoksnyje arba statybinių medžiagų kiaurymėse kabeliais arba izoliuotais laidais su apsauginiu apvalkalu. Draudžiama tiesti laidus užsandarintai, be galimybės juos pakeisti tiesiogiai sienų, pertvarų ir perdangų plokštėse nei jų pramoninės gamybos metu, nei plokščių sandūrose statant pastatus.

29. Elektros instaliacija, nutiesta virš kabamųjų lubų arba pertvarų ertmėse, laikoma paslėptąja elektros instaliacija ir ją reikia tiesti:

virš degiųjų lubų ir degiųjų pertvarų ertmėse – sandariuose metaliniuose vamzdžiuose ir uždaruose loveliuose;

virš nedegiųjų lubų ir nedegiosiose pertvarose – laidais nedegiųjų medžiagų vamzdžiuose ir loviuose, taip pat nepalaikančiais degimo kabeliais.

Nedegiosiomis kabamosiomis lubomis vadinamos tokios lubos, kurios pagamintos iš nedegiųjų medžiagų, o kitos statybinės konstrukcijos, esančios virš kabamųjų lubų, įskaitant ir tarpaukštines perdangas, pagamintos taip pat iš nedegiųjų medžiagų.

Bet kuriuo atveju turi būti užtikrinta laidų ir kabelių pakeitimo galimybė. 30. Patalpose, skirtose maistui gaminti ir valgyti, išskyrus butų virtuves, leidžiama atviroji kabelių

instaliacija. Laidus tiesti atvirai šiose patalpose draudžiama. Butų virtuvėse galima naudoti tokius pat instaliacijos būdus kaip koridoriuose ir gyvenamuosiuose

kambariuose. 31. Pastato elektros inžinerinės sistemos pastogės (palėpės) patalpose turi atitikti EĮĮT 2 skyriaus

reikalavimus. 32. Per pastato sekcijų rūsius ir techninius pogrindžius leidžiama tiesti iki 1000 V įtampos kabelius,

maitinančius kitų to paties pastato sekcijų elektros imtuvus. Šie kabeliai nelaikomi tranzitiniais; per rūsius ir techninius pogrindžius tiesti tranzitinius kabelius, maitinančius kitus pastatus, draudžiama.

46

33. Draudžiama atvirai tiesti tranzitinius kabelius per podėlius ir sandėlių patalpas. 34. Linijos, maitinančios prekybos centrų, valgyklų, restoranų, kavinių ir kitų prekybos bei maitinimo

paskirties pastatų šaldymo įrenginius, turi būti nutiestos iš šių įmonių įvadinių apskaitos skirstomųjų spintų ir pagrindinių skirstomųjų spintų.

35. Laidininkų skerspjūvius reikia parinkti pagal EĮĮT 2 skyriaus reikalavimus. Maitinant vienfazes apkrovas, vienfazių dvilaidžių ir trilaidžių linijų, taip pat trifazių keturlaidžių ir

penkialaidžių linijų nulinių (N) laidininkų skerspjūvis turi būti lygus fazinių laidininkų skerspjūviui. Maitinant trifazes simetrines apkrovas, trifazių keturlaidžių ir penkialaidžių linijų nulinių (N)

laidininkų skerspjūvis turi būti lygus fazinių laidininkų skerspjūviui, jei fazinių varinių laidininkų skerspjūvis yra iki 16 mm2, o aliumininių – iki 25 mm2. Jei skerspjūviai didesni, tai nulinių (N) laidininkų skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip 50% fazinių laidininkų skerspjūvio.

Apsauginių nulinių (PEN) laidininkų skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip nulinių (N) laidininkų skerspjūvis, be to, ne mažesnis kaip 10 mm2 varinių laidininkų atveju bei 16 mm2 aliumininių laidininkų atveju, nesvarbu, koks fazinių laidininkų skerspjūvis.

Apsauginių (PE) laidininkų skerspjūvis turi būti lygus (EN 50281-1-1): fazinių laidų skerspjūviui, kai šių skerspjūvis yra iki 16 mm2; 16 mm2, kai fazinių laidų skerspjūvis yra nuo16 iki 35 mm2; 50% fazinių laidininkų skerspjūvio, kai fazinių laidų skerspjūvis didesnis kaip 35 mm2. Apsauginių (PE) laidininkų, neįeinančių į kabelio sudėtį, skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip 2,5

mm2, kai yra mechaninė apsauga, ir 4 mm2 – kai jos nėra. Elektros imtuvams įžeminti reikia naudoti ne mažesnio kaip 4 mm2 skerspjūvio varinį laidininką.

V. VIDAUS ELEKTROS ĮRENGINIAI 36. Maisto ruošimo patalpose, išskyrus butų virtuves, šviestuvai su kaitinamosiomis lempomis virš

darbo vietų (viryklių, stalų ir pan.) iš apačios turi turėti apsauginį stiklinį gaubtą. Šviestuvai su liuminescencinėmis lempomis turi būti su grotelėmis ar tinkleliais arba laikikliais, neleidžiančiais lempoms iškristi.

37. Pastatuose su trilaidžiu elektros tinklu (žr. šių Taisyklių 27 punktą) turi būti įrengiami šakučių lizdai su apsauginiu kontaktu ne mažesnei kaip 10 A srovei.

Šakučių lizdai bendrabučių gyvenamuosiuose kambariuose ir vaikų įstaigų (darželių, lopšelių, mokyklų ir pan.) vaikų kambariuose turi turėti apsaugos įtaisą, automatiškai uždarantį šakutės lizdą, ištraukus šakutę.

38. Atstumas nuo dujų vamzdžių iki jungiklių, šakučių lizdų ir elektros įrenginių elementų turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m.

39. Jungiklius rekomenduojama įrengti sienoje, prie durų, netoli durų rankenos (žr. EĮĮT 2.1.54 punktą).

Vaikų įstaigų (darželių, lopšelių, mokyklų ir pan.) vaikų kambariuose jungiklius reikia įrengti 1,8 m aukštyje nuo grindų.

40. Pastogių (palėpių), turinčių statybinių konstrukcijų elementų iš degiųjų medžiagų (stogą, santvaras, gegnes, sijas ir pan.), apšvietimo tinklo išjungimo įtaisai turi būti įrengti ne pastogės patalpose.

41. Patalpų, skirtų 200 ir daugiau žmonių (prekybos salių, valgyklų, viešbučių vestibiulių ir pan.), darbinio, saugos ir evakuacinio apšvietimo šviestuvų jungikliai turi būti prieinami tiktai aptarnaujančiam personalui.

42. Virš kiekvieno įėjimo į pastatą turi būti įrengtas šviestuvas, maitinamas iš pastato vidinio apšvietimo tinklo.

43. Namų numeriai ir gaisrinių hidrantų nurodomieji ženklai ant išorinių pastato sienų turi būti apšviesti. Šis elektrinis apšvietimas turi būti maitinamas iš pastato vidinio apšvietimo tinklo, o ant išorinio apšvietimo atramų esantys gaisrinių hidrantų nurodomieji ženklai – iš išorinio apšvietimo tinklo.

44. Apsauginė signalizacija, gaisrinės saugos ir gaisrinės automatikos įrenginiai, nesvarbu, kokia yra vartotojo elektros tiekimo patikimumo kategorija, turi būti maitinami iš dviejų nepriklausomų šaltinių, o jei jų nėra – dviem linijomis iš vieno maitinimo šaltinio. Perjungimas iš vienos linijos į kitą turi būti automatinis.

45. Pastogės (palėpės) patalpose įrengti elektros varikliai, skirstomieji skydeliai, atskirai įrengti komutavimo aparatai ir apsaugos įtaisai turi būti ne žemesnio kaip IP 44 apsaugos laipsnio.

47

VI. SAUGOS PRIEMONĖS

47. Visose patalpose atviros pasyviosios (žr. EĮĮT „Terminai ir apibrėžimai“) bendrojo apšvietimo ir

stacionariųjų elektros imtuvų (elektrinių viryklių, buitinių kondicionierių, elektrinių rankšluosčių ir pan.) dalys turi būti prijungtos prie apsauginio laidininko (PE).

48. Visose patalpose kilnojamųjų elektros prietaisų ir stalinių priemonių pasyviosios dalys turi būti prijungtos prie trilaidės grupinės linijos apsauginių laidininkų (žr. šių Taisyklių 27 punktą), jeigu izoliacijos pažeidimo (tiesioginio prisilietimo prie dalies, kurioje yra įtampa) atveju kilnojamuosius prietaisus ir priemones atjungia srovės skirtuminė apsauga.

Prie apsauginių laidininkų (PE) turi būti prijungti metaliniai pertvarų, durų ir kabelių tiesimo konstrukcijų karkasai.

50. Jei apsaugos nuo viršsrovių įtaisas (automatinis jungiklis, saugiklis), kai vardinė įtampa yra 230V, neužtikrina automatinio atjungimo laiko 0,4 s dėl mažų trumpojo jungimo srovių dydžių ir patalpoje nėra potencialų suvienodinimo sistemos, tai turi būti įrengta srovės skirtuminė apsauga.

51. Įrengiant srovės skirtuminę apsaugą turi būti įvykdyti selektyvumo reikalavimai. Jei srovės skirtuminės apsaugos schema yra dviejų ir daugiau pakopų, tai artimesnė maitinimo šaltiniui srovės skirtuminė apsauga turi turėti srovės nuostatą ir suveikimo laiką ne mažiau kaip 3 kartus didesnius negu esanti arčiau vartotojo.

52. Srovės skirtuminės apsaugos veikimo zonoje nulinis laidininkas (N) turi būti nesujungtas su įžemintais elementais.

53. Naudojant srovės skirtuminę apsaugą turi būti užtikrinta patikima apkrovos grandinių komutacija įvertinant ir galimas perkrovas.

54. Rekomenduojama naudoti srovės skirtuminę apsaugą, kurioje būtų panaudotas ir automatinio jungiklio funkcijas atliekantis, ir užtikrinantis apsaugą nuo viršsrovių aparatas.

Grupinėse linijose, neturinčiose apsaugos nuo viršsrovių, turi būti naudojama srovės skirtuminė apsauga, galinti atjungti liniją esant viršsroviams.

Naudojamus srovės skirtuminės apsaugos įtaisus, neatjungiančius nuo viršsrovių, reikia patikrinti viršsrovių režimais, įvertinant ir aukščiau stovinčio aparato, užtikrinančio apsaugą nuo viršsrovių, apsaugines charakteristikas.

55. Gyvenamuosiuose pastatuose draudžiama naudoti srovės skirtumines apsaugas, automatiškai atjungiančias vartotoją nuo tinklo, išnykus arba neleistinai sumažėjus tinklo įtampai. Tokiu atveju srovės skirtuminės apsaugos, sumažėjus įtampai iki 50% jos vardinio dydžio, turi likti veikios dar bent 5 s.

56. Pastatuose galima naudoti srovės skirtumines apsaugas, reaguojančias tiek į kintamąsias, tiek į pulsuojamąsias gedimų sroves arba reaguojančias tik į kintamąsias nuotėkio sroves.

Pulsuojamosios srovės šaltiniais gali būti, pavyzdžiui, skalbimo mašinos su greičio reguliatoriais, reguliuojamieji šviesos šaltiniai, televizoriai, videomagnetofonai, kompiuteriai ir kt.

57. Grupiniuose tinkluose, maitinančiuose šakučių lizdus, reikia įrengti srovės skirtumines apsaugas, kurių IDN £ 30 mA. Leidžiama prie vieno srovės skirtuminės apsaugos įtaiso prijungti keletą grupinių linijų per atskirus automatinius jungiklius (saugiklius).

Normaliose patalpose nereikalaujama įrengti srovės skirtuminės apsaugos linijose, maitinančiose stacionariuosius įrenginius ir šviestuvus, taip pat bendruosiuose apšvietimo tinkluose.

58. Gyvenamuosiuose pastatuose srovės skirtumines apsaugas rekomenduojama įrengti butų skydeliuose. Leidžiama jas įrengti ir aukštų skydeliuose.

59. Draudžiama įrengti srovės skirtumines apsaugas tiems elektros imtuvams, kuriuos atjungus gali susidaryti vartotojams pavojinga situacija (pvz., atjungus gaisrinę signalizaciją ir pan.).

60. Privaloma įrengti srovės skirtumines apsaugas (IDN £ 30 mA) grupinėms linijoms, prie kurių prijungti šakučių lizdai, esantys lauke arba pavojingose ir labai pavojingose patalpose (žr. EĮĮT „Terminai ir apibrėžimai“), pvz., butų ir viešbučių vonių ir dušų patalpų 3 zonoje (žr. šių Taisyklių 124 punktą).

61. Suminė tinklo nuotėkio srovė, įvertinant stacionariuosius ir kilnojamuosius elektros imtuvus, normaliu darbo režimu neturi viršyti 1/3 srovės skirtuminės apsaugos vardinės srovės. Kai duomenų nėra, elektros imtuvų nuotėkio srovė nustatoma skaičiuojant 0,4 mA vienam apkrovos srovės amperui, o tinklo nuotėkio srovė – 10 mA vienam fazinio laidininko ilgio metrui.

62. Apsaugai nuo gaisro dėl izoliacijos pažaidos rekomenduojama įvade įrengti srovės skirtuminę apsaugą, kuri tenkintų šių Taisyklių 61 punkto reikalavimus.

48

63. Gyvenamuosiuose pastatuose srovės skirtuminės apsaugos funkcijos pagal šių Taisyklių 57 ir 62 punktus gali būti atliekamos vienu srovės skirtuminės srovės įtaisu, kurio suveikimo srovė IDN £ 30 mA, jei yra tenkinami šių Taisyklių 61 punkto reikalavimai.

64. Jei srovės skirtuminė apsauga yra skirta žmonių apsaugai nuo elektros ir nuo gaisro arba tiktai nuo gaisro, tai ji turi atjungti tiek fazinį, tiek nulinį (N) laidininką; įrengti apsaugą nuo viršsrovių nuliniame laidininke nereikalaujama.

65. Įvade į pastatą reikia suvienodinti potencialą sujungiant šias laidžiąsias dalis: pagrindinį (magistralinį) apsauginį laidininką (PE); pagrindinį (magistralinį) įžeminimo laidininką arba pagrindinį įžeminimo gnybtą; pastatų ir tarp pastatų esančių komunikacijų metalinius vamzdžius; statybinių konstrukcijų, žaibolaidžių, centrinio šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemos

metalines dalis. Rekomenduojama ne vien tik įvade, bet ir kitose elektros tinklo vietose pakartotinai įrengti

papildomas potencialų suvienodinimo sistemas. 66. Gyvenamuosiuose pastatuose prie potencialų suvienodinimo sistemos turi būti prijungtos visos atviros pasyviosios stacionariųjų elektros įrenginių dalys, prie kurių būtų galima prisiliesti, taip pat pašalinės laidžiosios dalys ir visų rūšių elektros įrenginių (įskaitant ir šakučių lizdus) apsauginiai laidininkai (PE). 2.15 Reikalavimai vonios ir dušo patalpų elektros įrenginiams

1 pav. Vonios patalpos suskirstymas į zonas (matmenys centimetrais) 121. Šio skirsnio reikalavimai yra taikomi vonios ir dušo patalpoms, įrengtoms bet kurios paskirties

(taip pat ir gyvenamuosiuose) pastatuose. 122. Elektros įrenginių parinkimo ir žmonių saugos požiūriu vonios ir dušo patalpose pagal IEC

60364–701 standartą nustatytos keturios zonos (žr. 1 pav.): 0 zona – tai vonios indo arba dušo vandens rinktuvo vidus; 1 zona – tai erdvė, apribota stačiais paviršiais, nutiestais per vonios indo šonus arba sutampančiais su

dušo kabinos išorinėmis sienelėmis, grindimis ir gulsčia plokštuma, nutiesta 2,25 m aukštyje nuo grindų, neskaitant 0 zonai priskiriamos erdvės;

2 zona – tai erdvė, apribota stačiais paviršiais, nutiestais 0,6 m atstumu nuo 1 zonos ribos, grindimis ir gulsčia plokštuma 2,25 m aukštyje nuo grindų, neskaitant 0 ir 1 zonai priskiriamos erdvės;

3 zona – tai erdvė, apribota stačiais paviršiais, nutiestais 2,4 m atstumu nuo 2 zonos ribos, grindimis ir gulsčia plokštuma 2,25 m aukštyje nuo grindų, neskaitant 0, 1 ir 2 zonai priskiriamos erdvės.

49

123. Vonios ir dušo patalpose, išskyrus 0 zoną, saugia įtampa yra laikoma ne aukštesnė kaip 25 V įtampa kintamosios srovės atveju ir 60 V įtampa nuolatinės srovės atveju. Leistinosios prisilietimo įtampos ir ilgiausios atjungimo trukmės (pagal IEC 60364-4-41) nurodytos šių Taisyklių 1 priedo 1 lentelėje.

124. Vonios ir dušo patalpų atitinkamose zonose leidžiama naudoti šiuos elektros įrenginius: 0 zonoje – tik specialius, skirtus naudoti vonios ir dušų rinktuvų induose elektros įrenginius, kurių

vardinė įtampa ne didesnė kaip 12 V kintamosios srovės atveju ir 30 V nuolatinės srovės atveju; 1 zonoje – be 0 zonoje leidžiamų naudoti įrenginių, taip pat stacionariuosius vandens šildytuvus,

stacionariuosius ištraukiamojo vėdinimo įrenginius ir saugios įtampos telefono ryšio ir signalizacijos sistemas; elektrinio šildymo įrenginius, sumontuotus grindyse, jeigu šildymo elementai iš viršaus uždengti įžemintu metaliniu tinklu arba kita įžeminta metaline danga;

2 zonoje – be 0 ir 1 zonoje leidžiamos naudoti įrangos, taip pat II klasės ne žemesnio kaip IP X4 apsaugos laipsnio šviestuvus;

3 zonoje – be kitose zonose leidžiamų naudoti įrenginių, taip pat šakučių lizdus, jeigu yra įrengta srovės skirtuminė apsauga (IDN £ 30 mA) arba jie maitinami per individualų skiriamąjį transformatorių, arba naudojama saugi įtampa.

125. Vonios ir dušo patalpose kaip apsaugą nuo tiesioginio prisilietimo prie aktyviųjų dalių (nesvarbu, kokia yra vardinė įtampa) reikia įrengti aptvaras (atitvaras) arba apgaubus, kurių apsaugos laipsnis ne žemesnis kaip IP 2X, arba naudoti aktyviųjų dalių izoliaciją, atlaikančią bandomąją kintamosios srovės 500 V (efektinės vertės) įtampą 1 min.

126. Vonios ir dušo patalpose naudojamų elektros įrenginių apsaugos nuo prisilietimo prie įtampą turinčių srovinių dalių ir kietų kūnų patekimo per apgaubą laipsnis turi būti ne žemesnis kaip IP 2X.

127. Vonios ir dušo patalpose naudojamų elektros įrenginių apsaugos nuo vandens patekimo per apgaubą laipsnis turi būti ne žemesnis, kaip nurodyta šių Taisyklių 1 priedo 3 lentelėje.

128. Vonios ir dušo patalpų 0, 1 ir 2 zonose draudžiama naudoti šakučių lizdus, bet kokios medžiagos jungiamąsias ir kitas sienines instaliacijos dėžutes, bet kokias kabelių movas, bet kokius komutavimo aparatus ir valdymo įtaisus, išskyrus jungiklius, jeigu jie sumontuoti įrenginyje ir yra neatskiriama jo dalis.

Jungiamąsias ir kitas sienines instaliacijos dėžutes leidžiama įrengti pastato elektros inžinerinėms sistemoms skirtoje juostoje ne žemiau kaip 2,4 m nuo grindų.

Skiriamieji transformatoriai ir kiti srovės šaltiniai turi būti įrengiami už vonios ir dušo patalpų ribų. 129. Vonios ir dušo patalpose leidžiama naudoti atvirąją ir paslėptąją instaliaciją. Paslėptoji

instaliacija turi būti ne giliau kaip 5 cm nuo sienos paviršiaus. Kabeliai ir laidai turi būti su nelaidžiu vandeniui apvalkalu (izoliacija). Draudžiama naudoti laidus ir kabelius metaliniais apvalkalais arba tiesti juos metaliniuose vamzdžiuose, kanaluose ir metalinėse rankovėse.

Atstumas nuo vonios ir dušo patalpų sienos paviršiaus iki kitoje sienos pusėje nutiestų laidų ir kabelių bei sieninių instaliacijos dėžučių turi būti ne mažesnis kaip 6 cm.

130. Visos vonios ir dušo patalpose esančios pasiekiamos elektros įrenginių pasyviosios dalys ir pašalinės laidžiosios dalys turi būti prijungtos prie potencialą suvienodinančio laidininko, sujungto su įžemintuvu. Šis reikalavimas taikomas ir vonios bei dušo patalpoms, kur nenaudojami jokie elektros įrenginiai arba jie yra įrengti kitoje patalpoje, kurioje aplinka nelaidi. Vietinę potencialų suvienodinimo sistemą draudžiama sujungti su žeme per elektros įrenginių pasyviąsias dalis ir per pašalines laidžiąsias dalis. Kilnojamųjų vonių ir dušų kabinų elektrai laidžios metalinės dalys taip pat turi būti prijungtos prie potencialą suvienodinančio laidininko.

131. Patalpoms, kur yra tiktai dušas arba tiktai dušo kabina, keliami reikalavimai, nurodyti šių Taisyklių 121–130 punktuose. Šių patalpų suskirstymas į zonas pateiktas šių Taisyklių 5 priedo 2 pav. Zonos dydis nustatomas matuojant nuo dušo purkštuko centro.

50

60

60

240

1 zona

2 zona

3 zona

Dušo purkštukas

240 60

60

240 1

zona

0

zona

2 zona

3 zona

Dušo kabina 1 zona

0 zona

2 pav. Dušo arba dušo kabinos patalpos suskirstymas į zonas (matmenys centimetrais)

a)

2 zona 2 zona 1 zona

0 zona

1,5 2,0 2,0 1,5 2,

5

h

2,5

h

0 zona

1 zona 1 zona 2,5 2 zona 2 zona

L2 zona 2 zona1 zona 1 zona

0 z ona0 zona1,5 2, 0 2,0 1,5

1,5 1,5 L

2,5

1,5 2,0 2,0 1,5 0 zona 0 zona

0 zona

b)

3 pav. Plaukymo baseino ir vonios kojoms plauti aplinkos suskirstymas į zonas (matmenys metrais):

a) plaukymo baseino su vonia kojoms plauti apsauginės zonos; b) plaukymo baseino, įrengto virš žemės paviršiaus, apsauginės zonos

VIII. PLAUKYMO BASEINŲ ELEKTROS ĮRENGINIAI 132. Elektros įrenginių parinkimo ir žmonių saugos požiūriu plaukymo baseinuose pagal IEC 60364–

702 standartą nustatytos trys zonos (žr. šių Taisyklių 5 priedo 3 pav.): 0 zona – tai baseino indo vidus; 1 zona – tai erdvė, apribota stačiais paviršiais, nutiestais 2 m atstumu nuo baseino kraštų, grindimis

(žemės paviršiumi) ir gulsčia plokštuma, nutiesta 2,5 m aukštyje nuo grindų, neskaitant 0 zonai priskiriamos erdvės;

2 zona – tai erdvė, apribota stačiais paviršiais, nutiestais 1,5 m atstumu nuo 1 zonos ribos, grindimis (žemės paviršiumi) ir gulsčia plokštuma 2,5 m aukštyje nuo grindų, neskaitant 0 ir 1 zonai priskiriamos erdvės.

133. Plaukymo baseinų 0 ir 1 zonose saugia įtampa yra laikoma ne aukštesnė kaip 12 V įtampa kintamosios srovės atveju ir 30 V įtampa nuolatinės srovės atveju.

134. Plaukymo baseinų atitinkamose zonose leidžiama naudoti šiuos elektros įrenginius: 0 zonoje – stacionariuosius šviestuvus ir aukštos temperatūros vandens šildytuvus, jeigu jie pagaminti

specialiai naudoti baseinuose; 1 zonoje – 0 zonoje leidžiamus elektros įrenginius, taip pat šakučių lizdus, jeigu jie įrengiami ne

arčiau kaip 1,25 m atstumu nuo 0 zonos ribų ir ne mažesniame kaip 0,3 m aukštyje nuo grindų; elektrinio šildymo įrenginius, sumontuotus grindyse, jeigu šildymo elementai iš viršaus uždengti įžemintu metaliniu tinklu arba kita įžeminta metaline danga; bet kuriuo atveju turi būti numatyta bent viena iš šių saugos

51

priemonių: saugi įtampa (ne aukštesnė kaip 12 V kintamosios srovės atveju; ne aukštesnė kaip 30 V nuolatinės srovės atveju), srovės skirtuminė apsauga (IDN £ 30 mA) arba skiriamieji transformatoriai;

2 zonoje – 1 zonoje leidžiamus įrenginius (neribojant šakučių lizdų įrengimo vietos), taip pat pirmos klasės įrenginius bei antros klasės šviestuvus ir kitą instaliacijos įrangą, jei ji yra apsaugota bent viena iš minėtų specifinių saugos priemonių.

135. Plaukymo baseinuose naudojamų elektros įrenginių apsaugos nuo kietų kūnų patekimo per apgaubą laipsnis turi būti ne žemesnis kaip:

IP 2X – patalpose esantiems baseinams; IP 5X – lauke esantiems baseinams. 136. Plaukymo baseinų atitinkamose zonose naudojamų elektros įrenginių apsaugos nuo vandens

patekimo per apgaubą laipsnis turi būti ne žemesnis kaip nurodyta šių Taisyklių 1 priedo 4 lentelėje. 137. Plaukymo baseinuose kaip apsaugą nuo tiesioginio prisilietimo prie aktyviųjų dalių (nesvarbu,

kokia yra vardinė įtampa) reikia: įrengti aptvaras (atitvaras) arba apgaubus, kurių apsaugos laipsnis ne mažesnis kaip IP 2X; naudoti aktyviųjų dalių izoliaciją, atlaikančią bandomąją kintamosios srovės 500 V (efektinės vertės)

įtampą 1 min. 138. Plaukymo baseinų 0 ir 1 zonose draudžiama naudoti bet kokios medžiagos jungiamąsias ir kitas

sienines instaliacijos dėžutes, bet kokias kabelių movas, kabelių kanalus iš laidžios medžiagos, bet kokius skirstomuosius ir komutavimo aparatus bei valdymo įtaisus, išskyrus jungiklius, jeigu jie sumontuoti įrenginyje ir yra neatskiriama jo dalis.

Skiriamieji transformatoriai ir kiti srovės šaltiniai, valdymo bei apsaugos įtaisai turi būti įrengiami už 0, 1 ir 2 zonų ribų.

139. Plaukymo baseinuose leidžiama naudoti atvirąją ir paslėptąją instaliaciją. Paslėptoji instaliacija turi būti ne giliau kaip 5 cm nuo sienos paviršiaus. Kabeliai ir laidai turi būti su nelaidžiu vandeniui apvalkalu (izoliacija). Draudžiama naudoti laidus ir kabelius metaliniais apvalkalais arba tiesti juos metaliniuose vamzdžiuose, kanaluose ir metalinėse rankovėse.

140. Vietinės potencialų suvienodinimo sistemos plaukymo baseinų patalpose turi atitikti šių Taisyklių 130 punkto reikalavimus.

1 zona 3 zona

2 zona

4 zona

R50

30

50

50

4 pav. Aplinkos suskirstymas į temperatūrines zonas pirties (saunos) patalpoje:

IX. PIRČIŲ (SAUNŲ) ELEKTROS ĮRENGINIAI 141. Elektros įrenginių parinkimo ir žmonių saugos požiūriu pirčių (saunų) patalpose pagal IEC

60364–703 standartą nustatytos keturios zonos (žr. šių Taisyklių 5 priedo 4 pav.): 1 zona – tai erdvė, apribota stačiais paviršiais, nutiestais 0,5 m atstumu nuo pirties (saunos) elektrinio

šildytuvo, grindimis ir gulsčia plokštuma, nutiesta 0,3 m atstumu nuo lubų;

52

2 zona – tai erdvė, apribota grindimis ir gulsčia plokštuma 0,5 m aukštyje nuo grindų bei stačiais paviršiais, sutampančiais su 1 zonos skiriamosiomis plokštumomis ir su pirties (saunos) patalpos sienomis, neskaitant 1 zonai priskiriamos erdvės;

3 zona – tai erdvė tarp 2 ir 4 zonos, iš šonų apribota stačiomis plokštumomis, sutampančiomis su 1 zonos skiriamosiomis plokštumomis ir su pirties (saunos) patalpos sienomis, neskaitant 1 zonai priskiriamos erdvės;

4 zona – tai erdvė, apribota lubomis ir gulsčia plokštuma 0,3 m atstumu nuo lubų ir stačiomis plokštumomis, sutampančiomis su 1 zonos skiriamosiomis plokštumomis ir su pirties (saunos) patalpos sienomis, neskaitant 1 zonai priskiriamos erdvės.

142. Atskiroms pirčių (saunų) patalpų su elektriniais šildytuvais zonoms keliami šie reikalavimai: 1 zonoje leidžiama įrengti tik pirtims (saunoms) skirtus elektrinius šildytuvus; 2 zonoje elektros įrenginių atsparumui šilumai reikalavimų nenustatyta; 3 zonoje elektros įrenginių įšilimo temperatūra normalaus ilgalaikio eksploatavimo sąlygomis turi

neviršyti 1250C, o kabelių ir laidų izoliacija – 1700C temperatūros; 4 zonoje turi būti įrengti tiktai elektrinių šildytuvų valdymo įtaisai (termostatai ir temperatūros

ribotuvai) ir jų elektros instaliacija. Elektros instaliacijos laidų ir kabelių įšilimo temperatūra normalaus ilgalaikio eksploatavimo sąlygomis turi neviršyti 1700C temperatūros. Pirtyje (saunoje) turi būti įrengtas temperatūros ribotuvas, kuris turi atjungti elektrinį šildytuvą nuo tinklo, kai ketvirtoje pirties (saunos) zonoje temperatūra viršija 1400C.

143. Nesvarbu, kokia yra vardinė įtampa, pirties (saunos) patalpose kaip apsaugą nuo prisilietimo prie aktyviųjų dalių reikia įrengti aptvaras arba apgaubus, kurių apsaugos nuo pašalinių daiktų patekimo pro apgaubą laipsnis ne žemesnis kaip IP 2X, arba naudoti aktyviųjų dalių izoliaciją, atlaikančią bandomąją kintamosios srovės 500 V (efektinės vertės) įtampą 1 min.

144. Elektros įrenginių apsaugos nuo pašalinių daiktų ir vandens patekimo pro apgaubą laipsnis turi būti ne žemesnis kaip IP 24.

145. Kaip apsaugos priemonę nuo tiesioginio prisilietimo prie aktyviųjų dalių naudoti pirties (saunos) patalpose barjerus arba įrengti aktyviąsias dalis neprieinamoje (nepasiekiamoje) zonoje draudžiama.

146. Pirties (saunos) patalpose draudžiama įrengti šakučių lizdus ir skirstomuosius įrenginius. Jungikliai ir kiti valdymo įtaisai, jei jie nėra įrengti elektriniame šildytuve, taip pat skiriamieji transformatoriai ir kiti srovės šaltiniai turi būti už pirties (saunos) patalpos ribų.

147. Pirties (saunos) patalpose draudžiama naudoti laidus metaliniais apvalkalais ir tiesti juos metaliniuose vamzdžiuose bei metalinėse rankovėse.

148. Vietinės potencialų suvienodinimo sistemos pirties (saunos) patalpose turi atitikti šių Taisyklių 130 punkto reikalavimus. 2.16 Reikalavimai žiūrovinių objektų elektros įrenginiams

II. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

68. Iki 1000 V įtampos elektros imtuvams maitinti turi būti naudojami TN, TT arba IT elektros tinklų

sistemos. 71. Žiūrovinių objektų elektros imtuvai pagal elektros tiekimo patikimumą skirstomi į tris kategorijas. Gaisrinių siurblių elektros varikliai, automatinė gaisro signalizacija ir gesinimo įranga, apsaugos nuo

dūmų, pranešimo apie gaisrą, gaisrinės uždangos, evakuacinio ir saugos apšvietimo sistemos priskiriamos prie pirmos kategorijos imtuvų.

Sceninio apšvietimo, scenos mechanizmų, techninių aparatinių ir garso stiprinimo sistemų elektros imtuvai priskiriami prie trečios kategorijos imtuvų, kai žiūrovų salėje telpa mažiau kaip 800 žmonių, ir prie antros kategorijos – kai telpa 800 arba daugiau žmonių.

Kiti, čia neišvardyti elektros imtuvai, taip pat pastatų su 300 ir mažiau vietų salėmis elektros imtuvų kompleksai priskiriami prie trečios kategorijos imtuvų.

72. Žiūrovinių objektų elektros įrenginiai gali būti maitinami iš nuosavos (abonentinės atskirai stovinčios, esančios pastatų viduje arba prie jų sienos) arba iš bendrojo naudojimo transformatorinės.

Prie 0,4 kV įtampos linijų, maitinančių žiūrovinius objektus iš bendrojo naudojimo transformatorinių, draudžiama prijungti kitų vartotojų elektros įrenginius. Iš nuosavos (abonentinės) transformatorinės maitinti kitų vartotojų elektros įrenginius leidžiama.

53

73. Žiūroviniam objektui, kurio bendra esančių viename pastate salių talpa yra 800 arba daugiau žmonių, ir visiems vaikų žiūroviniams objektams, nesvarbu, kiek salėje yra vietų, elektros energija turi būti tiekiama atsižvelgiant į šiuos reikalavimus:

elektros imtuvus reikia maitinti iš dviejų transformatorių; transformatoriai turi būti maitinami iš dviejų nepriklausomų 10 kV įtampos šaltinių; atjungus vieną transformatorių, likusysis turi užtikrinti visų žiūrovinio objekto elektros imtuvų

maitinimą; pagrindinė skirstomoji spinta turi turėti dvi žemosios įtampos šynų sekcijas su automatiniu rezervo

įvedimu (ARĮ). Pagrindinės skirstomosios spintos sekcijas reikia maitinti iš transformatorių viena kitą rezervuojančiomis linijomis. Kai pagrindinės skirstomosios spintos funkcijas atlieka transformatorinės žemosios įtampos skirstykla, ARĮ įrengiamas joje.

74. Elektros tiekimas žiūroviniam objektui, kurio bendra esančių viename pastate salių talpa mažesnė kaip 800 žmonių, turi atitikti šiuos reikalavimus:

elektros imtuvus reikia maitinti iš dviejų transformatorių. Leidžiama maitinti žiūrovinio objekto pagrindinę skirstomąją spintą (įvadinę apskaitos skirstomąją spintą) iš vieno transformatoriaus, nutiesus nuo jo iki pagrindinės skirstomosios spintos (įvadinės apskaitos skirstomosios spintos) dvi viena kitą rezervuojančias linijas;

atjungus vieną liniją arba vieną transformatorių, likusysis turi užtikrinti I ir II kategorijos žiūrovinio objekto elektros imtuvų maitinimą;

Pagrindinė skirstomoji spinta (įvadinė apskaitos skirstomoji spinta) turi turėti dvi žemosios įtampos šynų sekcijas. Sekcijas reikia maitinti iš transformatorinės atskiromis, viena kitą rezervuojančiomis linijomis. Rezervinis maitinimas gali būti įjungiamas rankiniu būdu.

I ir II kategorijos pagal elektros tiekimo patikimumą elektros imtuvams turi būti numatytas papildomas nepriklausomas maitinimo šaltinis.

75. Žiūroviniam objektui, kurio bendra salių talpa yra iki 300 žmonių, elektra gali būti tiekiama iš vieno transformatoriaus.

76. Kitos paskirties pastate esantį žiūrovinį objektą, kurio bendra esančių viename pastate salių talpa yra iki 300 žmonių, išskyrus vaikų žiūrovinius objektus (žr. šių Taisyklių 73 punktą), leidžiama maitinti iš bendros pastato pagrindinės skirstomosios spintos (įvadinės apskaitos skirstomosios spintos).

77. Transformatorinės su alyviniais transformatoriais, įrengtos pastatų viduje arba prie jų sienų, turi atitikti EĮĮT 4.2 skirsnio ir šiuos papildomus reikalavimus:

kiekvienas transformatorius turi būti atskirame narvelyje su durimis, atsidarančiomis tik į išorę; transformatorių patalpos turi būti pirmajame aukšte; transformatorių narvelių arba transformatorinių durys turi būti ne arčiau kaip 5 m nuo artimiausių durų

žiūrovams vaikščioti arba nuo evakuacinio išėjimo; draudžiama iš transformatorinių patalpų įrengti duris tiesiai į evakuacijos kelius. 78. Transformatorinės su sausaisiais arba pripildytais nedegiuoju aušinimo skysčiu transformatoriais

gali būti pastato viduje, atskiroje patalpoje. Šiuo atveju turi būti numatyta galimybė įvežti ir išvežti transformatorinės įrenginius juos keičiant bei remontuojant.

79. Transformatorinių patalpose gali būti įrengti iki 1000 V įtampos skirstomieji įrenginiai ir keitikliai scenos mechanizmų elektros pavaroms maitinti, spintos su akumuliatorių baterijomis ir sceninio apšvietimo tiristoriniai reguliatoriai, jei visų patalpoje esančių elektros įrenginių techninę priežiūrą atlieka objekto personalas.

80. Aukštesnės kaip 1000 V įtampos skirstomieji transformatorinių įrenginiai turi būti įrengti atskiroje patalpoje su savaime užsirakinančiomis (užsitrenkiančiomis) durimis elektros įrenginių techninės priežiūros personalui vaikščioti.

Iki 1000 V ir aukštesnės įtampos skirstomieji elektros įrenginiai gali būti vienoje patalpoje, jeigu jų techninę priežiūrą atlieka vienos organizacijos personalas.

81. Draudžiama prijungti kitus elektros imtuvus prie linijų, kurios maitina akustinius ir kino įrenginius.

82. Saugos ir evakuacinio apšvietimo maitinimas turi atitikti EĮĮT 6.1 skirsnio ir papildomus šių Taisyklių 83 bei 84 punktų reikalavimus.

83. Avarinių režimų atvejams saugos ir evakuaciniam apšvietimui, gaisrinei signalizacijai žiūroviniuose objektuose maitinti turi būti įrengtos akumuliatorių baterijos:

vaikų žiūroviniuose objektuose, nesvarbu, koks salėje vietų ir maitinimo šaltinių skaičius; žiūroviniuose objektuose (išskyrus kino teatrus), kurių bendra salių talpa yra 800 ir daugiau žmonių,

nesvarbu, kiek yra maitinimo šaltinių;

54

kai yra tik vienas maitinimo šaltinis – klubuose, kurių bendra salių talpa yra didesnė kaip 500 žmonių, ir kituose žiūroviniuose objektuose, kurių bendra salių talpa yra didesnė kaip 300 žmonių.

Akumuliatorių baterijas įrengti nebūtina: kai yra du maitinimo šaltiniai – klubuose, kurių bendra salių talpa yra didesnė kaip 500 žmonių, ir

kituose žiūroviniuose objektuose, kurių bendra salių talpa yra didesnė kaip 300 žmonių; kino teatruose, kurių bendra salių talpa yra mažesnė kaip 800 žmonių; klubuose, kurių bendra salių talpa yra 500 žmonių arba mažiau; kituose žiūroviniuose objektuose, kur bendra salių talpa yra 300 žmonių arba mažiau. 84. Spintas su kilnojamosiomis akumuliatorių baterijomis leidžiama statyti bet kuriose patalpose,

išskyrus žiūrovams ir aktoriams skirtas patalpas. Akumuliatorių baterijų talpa turi būti parinkta taip, kad avarinio apšvietimo šviestuvai galėtų

nepertraukiamai šviesti vieną valandą. Akumuliatorių įrenginius reikia įrengti pagal EĮĮT 4.4 skirsnio reikalavimus.

III. ELEKTRINIS APŠVIETIMAS 85. Sceniniam apšvietimui ir orkestro piupitrų apšvietimui reikia naudoti šviesos šaltinius, kurių

skaistį būtų galima tolygiai reguliuoti. Klubuose, kurių bendra salių talpa yra iki 500 žmonių, apšvietimas gali būti nereguliuojamas.

86. Sceninio apšvietimo prietaisai turi turėti apsauginius tinklelius, kurie sprogus lempai neleistų iškristi šviesos filtrams, linzėms, lempoms, kitoms vidinėms šviesos prietaisų dalims, stiklo skeveldroms arba kvarcui.

87. Apšvietimo prietaisams leistinieji įtampos nuokrypiai turi atitikti elektros kokybės standartų (LST EN 50160-2001) reikalavimus.

88. Jei bendra žiūrovų salių talpa yra didesnė kaip 500 žmonių, rekomenduojama šviesos šaltinių skaistį reguliuoti tolygiai.

89. Žiūrovų patalpose turi būti įrengtas renginių metu įjungiamas saugos apšvietimas, kuris užtikrintų apšvietą ne mažesnę kaip 15% norminės apšvietos.

90. Žiūrovų salėse su stacionariaisiais kino įrenginiais dėl avarijos nutrūkus kino projekcijai, turi automatiškai įsijungti tiek šviestuvų, kad būtų užtikrinta apšvieta, ne mažesnė kaip 15% norminės apšvietos, nustatytos salei apšviesti pertraukose tarp kino seansų.

91. Darbinis ir budintysis apšvietimas turi būti valdomi: žiūrovų salės – iš sceninio apšvietimo valdymo aparatinės, iš kinoprojekcinės patalpos, iš bilietų kasos

patalpos arba iš įėjimo į žiūrovų salę vietos; scenos ir estrados – iš sceninio apšvietimo valdymo aparatinės, iš scenos (estrados) pulto; vestibiulių, fojė, kuluarų, rūbinių, bufetų, tualetų, rūkomųjų kambarių ir kitų žiūrovams skirtų patalpų

darbinis apšvietimas – centralizuotai iš bilietų kasos patalpų arba iš įėjimo į žiūrovų salę, o budintysis apšvietimas dar ir iš gaisrinio posto patalpų, o kai šio posto nėra – iš pagrindinės skirstomosios spintos.

92. Saugos apšvietimas turi būti įrengtas scenos (estrados), kasų, administratoriaus, rūbinės, techninių aparatinių, transformatorinių, pagrindinės skirstomosios spintos, telefono stočių, medicinos darbuotojų, sargybos ir gaisrinio posto patalpose, o cirkuose – ir gyvuliams skirtose patalpose.

Evakuacinis apšvietimas būtinas visose patalpose, kur gali būti daugiau kaip 50 žmonių, taip pat laiptinėse, perėjimuose ir kituose evakuacijos keliuose.

93. Evakuacijos keliuose iš žiūrovų salių, scenų (estradų, maniežų) ir kitų patalpų išėjimo iš pastato kryptimi virš durų turi būti šviesinės rodyklės, rodančios evakuacijos kryptį. Jos turi būti prijungtos prie saugos arba evakuacinio apšvietimo maitinimo šaltinio arba automatiškai persijungti prie jo dingus įtampai pagrindiniuose maitinimo šaltiniuose. Šviesinės rodyklės turi būti įjungtos per visą žiūrovų buvimo pastate laiką.

94. Saugos ir evakuacinis apšvietimai turi būti valdomi iš gaisrinio posto patalpų ir iš avarinio apšvietimo skydinės arba iš pagrindinės skirstomosios spintos (įvadinės apskaitos skirstomosios spintos).

95. Saugos ir evakuaciniam apšvietimams, įjungiamiems arba perjungiamiems maitinti iš akumuliatorių baterijų, turi būti naudojamos kaitinamosios lempos.

Liuminescencinės lempos gali būti naudojamos maitinant jas iš akumuliatorių baterijų per keitiklius, keičiančius nuolatinę srovę į kintamąją.

96. Orkestrantų piupitrai orkestro duobėje turi būti apšviečiami šviestuvais, prijungiamais prie šakučių lizdų.

55

97. Žiūroviniuose objektuose turi būti numatyta galimybė prijungti iliuminacinius ir reklaminius įrenginius.

IV. GALIOS ELEKTROS ĮRENGINIAI

98. Gaisrinių siurblių, apsaugos nuo dūmų sistemų, gaisrinės signalizacijos ir gaisro gesinimo,

pranešimo apie gaisrą įtaisų elektros varikliai turi būti maitinami savarankiškomis linijomis iš transformatorinių, pagrindinės skirstomosios spintos arba įvadinės apskaitos skirstomosios spintos.

99. Įjungus gaisrinių siurblių ir apsaugos nuo dūmų sistemų elektros variklius bei gaisrinės automatikos įrenginius, turi būti automatiškai išjungiami vėdinimo ir oro kondicionavimo elektros imtuvai. Leidžiama automatiškai išjungti ir kitus galios elektros įrenginius, išskyrus gaisrinės uždangos, cirkuliacinių siurblių ir liftų elektros variklius.

100. Gaisriniai siurbliai turi būti paleidžiami iš gaisrinio posto patalpos (kai jis yra), iš siurblinės patalpos, taip pat iš gaisrinių čiaupų vietų, kai vandentiekio spaudimas nepakankamas. Kai siurbliai paleidžiami automatiškai naudojant spaudimo reles, čiurkšlės reles ir pan., įrengti siurblių įrengimo įtaisus gaisrinių čiaupų vietose nereikalaujama. Gaisriniai siurbliai turi būti išjungiami tik iš gaisrinio posto patalpos ir iš siurblinės. Gaisrinių siurblių paleidimas ir jų darbas turi būti kontroliuojami gaisrinio posto patalpose įrengtais šviesos ir garso signalais.

101. Scenos mechanizmų elektros pavaros turi automatiškai išsijungti mechanizmams pasiekus kraštutines padėtis.

Scenos pakylos mechanizmų, gaisrinės uždangos, keliamųjų aikštelių, keliamųjų transporto įrenginių (išskyrus telferinių) elektros pavarų galios grandinėse kėlimo ir nusileidimo kraštutinėse padėtyse turi būti įrengtas avarinis automatinis šių grandinių išjungimas, kuriam suveikus paleisti elektros pavaras rankinio arba automatinio valdymo įtaisais nebūtų galima.

102. Jei yra daugiau kaip 10 scenos pakylų, tai scenos mechanizmų pulte, o jei jo nėra – režisieriaus padėjėjo pulte turi būti įrengtas valdymo aparatas, užtikrinantis visų scenos pakylų išjungimą vienu metu.

103. Visų scenos (estrados, maniežo) mechanizmų avariniam sustabdymui reikia numatyti atjungimo aparatus, įrengtus ne mažiau kaip dviejose vietose, iš kurių būtų gerai matomas šių mechanizmų veikimas.

104. Įėjimų į sukamosios scenos (estrados) dalies, scenos ir orkestro kilnojamųjų aikštelių, sofitų, technologinių keltuvų aptvarus durys turi būti su blokuojančiais įtaisais, atjungiančiais elektros variklius atidarant duris ir neleidžiančiais paleisti mechanizmų be papildomų veiksmų (rakto pasukimo, mygtuko nuspaudimo ir pan.) duris uždarius.

105. Mechanizmai, be elektros pavaros turintys ir mechaninę rankinę pavarą, turi turėti blokuotę, atjungiančią elektros pavarą pereinant į rankinį valdymą.

106. Prietaisų ir aparatų kontaktai, skirti užtikrinti saugą, turi nutraukti atitinkamą grandinę nutrūkus šio prietaiso arba aparato ritės maitinimui.

107. Gaisrinė uždanga turi turėti blokuotes, automatiškai išjungiančias elektros variklį, atsileidus traukos trosams. Dėl savo svorio leidžiantis uždangai jos judėjimas turi būti lydimas garsinės ir šviesos signalizacijos scenos planšetėje ir gaisrinio posto patalpoje.

108. Dūmų liukų valdymas turi būti toks, kad būtų galima vienu metu atidaryti visus liukus ir atidaryti bei uždaryti kiekvieną liuką atskirai. Leidžiama numatyti rankinį dūmų liukų uždarymą.

Dūmų liukų valdymas gerve turi būti galimas iš scenos planšetės, iš gaisrinio posto-dispečerinės patalpos ir iš gervės patalpos.

2.17 Saulės ir vėjo energijos naudojimo galimybės pastatų maitinimui

Saulės elektrinių pagrindas - puslaidininkiniai fotoelementai. Jų naudingumas siekia 17%.

Lietuvoje saulėtą dieną saulės spinduliavimo energija siekia 1000 W/m2 , saulės elemento elektrinis vardinis galingumas pateikiamas esant šiam apšviestumo srautui. Toks galingumas pasiekiamas tik saulėtą dieną, atsižvelgiant į debesuotumą ir saulės vietos danguje kitimą vidutinis energijos kiekis gaunamas iš saulės per metus yra apie 1000kWh/m2. Padalijus šį galingumą iš 8760kWh (maksimaliai galimo gauti galingumo iš saulės, tariant kad ji šviečia dieną ir naktį esant giedram dangui), gauname saulės elektrinės našumo koeficientą Cn = 0,114, kuris charakterizuoja saulės elemento pagaminamą vidutinį energijos kiekį per metus iš įrengtos galios. Pagrindinis šio tipo elektrinių trūkumas - didelė kaina, 1kW įrengimas kainuoja apie

56

15000 - 20000 litų. Saulės elementų tarnavimo laikas - 30 metų. Nors Saulės energija nieko nekainuoja, dėl didelės elementų kainos elektrinės kol kas neperspektyvios. Be to, reikalingi specialūs puslaidininkiniai įtampos keitikliai, kurie sujungia ir sinchronizuoja tokią elektrinę su tinklu, jų kaina 1kW siekia 6000 litų. Ateityje, atpigus tokiems elementams keletą kartų, Saulės elektrinių konkurencingumas išaugs.

Tačiau remiantis kai kuriais duomenimis ir nepaisant optimistinių prognozių saulės elementų kainos krinta pakankamai lėtai. ELFA prekių katalogo duomenimis saulės elementų kainų dinamika atrodo taip: Metai Galingumas, W Kaina, eurais Matmenys, mm 2001 62 549 522×1200 2007 75 525 - 2009 60 466 (1610 lt) -

Kadangi saulės elementams pranašaujama perspektyva elektros energijos generavime,

paskaičiuojame kokius parametrus turi saulės elementais padengtas namo stogas. Tarkime kad saulės elementų plotas yra 50m2

; Toks stogas susidės iš 75 elementų, 60W galios. Jo maksimalus galingumas sieks 4.5kW Per metus bus pagaminta 4336kWh elektros energijos (pakaks namo elektros poreikiams); Suminė saulės elementų kaina siekia 120 750 lt. Atsipirkimas truks maždaug 79 metus esant elektros kainai 0.35cnt/kWh Praktiškai dėl labai kintančio saulės šviesos srauto panaudoti tokio stogo galingumą bus

problematiška. Pvz, pavienis debesėlis užslinkęs ant saulės giedrame danguje sumažina saulės elemento išvystomą galią maždaug perpus, debesuotą dieną galingumas krinta iki 15 – 20 procentų vardinės galios. Taip pat be akumuliatorių baterijų neišeis panaudoti gauta energija nakties metu.

Jeigu saulės elementas įtvirtintas nejudamai, Lietuvoje jis turi būti pasviręs 37 laipsnių kampu į horizontą siekiant optimizuoti jo generuojamą galią. Jei saulės elementas turi sistemą, orentuojančią jį į saulę, jo generuojamas energijos kiekis padidėja 30 – 40 procentų.

Pagal konstrukciją skiriami du pagrindiniai vėjo jėgainių tipai- horizontalios ir vertikalios ašies vėjo jėgainės. Vyraujantis tipas – horizontalios ašies. Jų naudingumo koeficientas aukštesnis, lygus 0.5, o vertikalios ašies jėgainių jis daug mažesnis ir lygus 0.15 – 0.2. Vėjo srauto galia W skaičiuojama pagal formulę

2

3FvP γ= ;

γ- oro tankis 1.05kg/m3 F – turbinos skerspjūvis, m2 V – vėjo greitis m/s Gaunama tokia 1m2 vėjo srauto galios priklausomybė nuo vėjo greičio.

57

Vėjo elektrinės naudoja mechaninę vėjo energiją. Vėjyje besisukančio sraigto teorinis

naudingumas siekia 60%, didžiausių šiuolaikinių vėjo jėgainių galia siekia 1 - 2 MW, sparnų ilgis siekia 60 metru. Vėjo elektrinės pagaminamas energijos kiekis kWh apskaičiuojamas pagal formulę

);8760*( Tn PCW = čia PT – vardinė turbinos galia kW; Cn – našumo koeficientas, mūsų šalyje pajūryje jis lygus

0.25 – 0.26, turbinų jūroje jis siekia 0.40.Dažniausiai jėgainės turi trijų menčių sraigtą. Galimas ir didesnis menčių skaičius sraigte, tačiau tai nepadidina sraigto galingumo tik sumažina sukimosi greitį, Vėjo jėgainės galia keičiama didinant arba mažinant sparnų atakos kampą. Sparnai sukasi gana lėtai, tad jėgainėse naudojami reduktoriai pagreitina sukimąsi iki generatoriui reikalingų apsisukimų, nes lėtaeigio generatoriaus labai dideli gabaritai. Generatorius dažniausiai sinchronizuojamas su tinklu tiesiogiai, nenaudojant sudėtingų keitiklių, reikalinga tiktai patikima generatoriaus valdymo ir orientavimo automatika. Naudojami ir asinchroniniai generatoriai, tuomet generatorius dirba kintamu greičiu. Kartais vėjo jėgainės turi du asinchroninius generatorius, vieną mažam kitą dideliam galingumui. Elektrinės kelia gana didelį triukšmą, tad jas statyti arti gyvenamųjų rajonų negalima.

Lietuvoje vyraujantys vėjai silpnesni, jėgaines statyti perspektyvu pajūryje. Vėjo stiprumo įtaka pagaminamos energijos kiekiui didžiulė, energijos kiekis proporcingas vėjo greičio kubui. Tad elektrinės, pastatytos pajūryje, kur vidutinis vėjo greitis yra 7m/s ir tokios pat elektrinės Utenos apskrityje, kur pučia 4 m/s vėjas pagaminamas energijos kiekis skirsis 6 kartus. Vėjo elektrinių statyba pastaraisiais metais labai suintensyvėjo, jų pagaminta energija superkama su dotacijomis. Leidimą statyti elektrines duoda “Lietuvos energija”, ji skelbia konkursus šių elektrinių statybai. Siekiant pritaikyti energetikos sistemą prie vėjo elektrinių keliamų tiekiamos galios svyravimų, vienas Elektrėnų elektrinės blokas specialiai pritaikytas greitam galios keitimui ir reguliuojamas priklausomai nuo vėjo elektrinių darbo. Tad didėjant vėjo elektrinių galingumui reikia turėti didesnius rezervinius galingumus, kas didina elektros energijos kainą. Praktiškai energijos kiekio pasidalijimas tarp kurą deginančių ir vėjo elektrinių atrodo taip:

0 5 10 15m/s 0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

P,W

58

Vėjoelektrinė,galia P

Kurąnaudojantielektrinė, galiaP

Pagamintaelektra 100%

25% 75%

Jeigu vėjo elektrinių pagaminamos energijos dalis šalies pasieks 25 procentus, pagal

skyriaus pradžioje pateiktą formulę gaunama, kad vėjo elektrinių galingumas turi būti lygus visai šaliai maitinti reikalingam galingumui. Tad kai kuriomis dienomis visa šalis būtų maitinama vien iš vėjo elektrinių. Tačiau dar didinant vėjo elektrinių skaičių šių elektrinių energijos nebus kur dėti.

Vėjo elektrinės kainuoja palyginti nebrangiai ir todėl komerciškai apsimoka. Mažos vėjo elektrinės 1kW kainuoja iki 10 000lt, didelės krenta iki 3000lt.

Pastaruoju metu po truputį vis populiarėja mažo galingumo vertikalios ašies vėjo jėgainės, kuriose naudojamas sudėtingos aerodinaminės formos sraigtas. Tokios jėgainės statomos ant namo stogo kraigo, taip be jokių papildomų priemonių padidinamas vėjo greitis. Namo stogas turi būti orentuotas kryptimi, kuria pučia vyraujantis vėjas.

Vėjas Vėjo turbina(vertikalios ašies)

Tam, kad vėjo ar saulės elementai galėtų dirbti autonomiškai, reikalinga valdymo įrenginiai

ir akumuliatorių baterijos. Šiuo metu vėjo elektrinę prijungti prie elektros tinklo ir parduoti elektrą kai yra jos perteklius draudžiama, tai leidžiama gavus specialius leidimus ir išpildžius technines sąlygas.

~=

230V 50Hzelektros tinklas

Akumuliatoriųbaterija

Vejoelektrinė

~

Lygintuvas irinverteris

59

2.18 Intelektualios pastatų elektros sistemos

Įžanga Nuolat tobulėjant technologijoms bei įrenginiams, tradiciniai instaliacijos sprendimai nebepajėgia patenkinti vis augančių kultūrinių ir techninių poreikių. Mechaniškai didinant pastato elektros tinklą ir neieškant naujų sprendimų, labai padidėja jo savikaina, medžiagų ir erdvės sąnaudos, instaliacijai skirtų laidų kiekis, taip pat gaisro rizika, gedimų bei nelaimingų atsitikimų skaičius. Atsižvelgdama į tai, dar 1987 m. grupė elektronikos gamintojų sukūrė sistemą, galinčią valdyti, kontroliuoti, reguliuoti bei stebėti visas pastato funkcijas. Šis atradimas netrukus buvo įvertintas ir jau 1990 m. įkurta Europos magistralinės instaliacijos asociacija (angl. European Installation Bus Association – EIBA). Šiuo metu sistema vadinama europine magistraline instaliacijos sistema – EIB. Tai šiuolaikinė privatiems būstams, butams, visuomeniniams pastatams bei pramonės įmonėms skirta apšvietimo, šildymo bei vėdinimo valdymo sistema. Ši sistema užtikrina sklandų įvairių pastatų elektros sistemų funkcionavimą, vykstančių procesų kontrolę bei ypač lengvą ir efektyvų valdymą. EIB – šiuolaikiško intelektualaus būsto valdymo sistema, atitinkanti ES pastatų projektavimui ir statyboms taikomų standartų (EN 50090, IEC 14543) keliamus reikalavimus. Sistema visiškai automatizuota, todėl jos valdymas itin paprastas. Viską valdo jutikliai – atsisėdus ant sofos žiūrėti televizoriaus automatiškai įsijungia apšvietimas, televizorius, išeinant iš namų ar einant miegoti sistema gali išjungti šviesą visame name, užtraukti visas užuolaidas ar apsaugines žaliuzes, atvėrus vonios ar darbo kambario duris įsižiebia apšvietimas, įsijungia ventiliatorius ir kiti prietaisai. Prie sistemos prijungus elektros lizdų valdymą taip pat paprastai galima valdyti ir visus kitus būste ar biure esančius prietaisus. Kai kurių šaltinių teigimu - tinkamai sureguliavus valdymą bei optimaliai naudojant prietaisus gerokai sumažėja energijai skiriamos išlaidos (šildymo – iki 20 proc., apšvietimo – 50 proc.). Šildymo bei šaldymo valdymas užprogramuojamas pagal patalpų naudojimo ritmą. Visos pastato įrangos tarpusavio ryšiai sujungiami į bendrą loginę grandinę. Norint papildomai sutaupyti energijos, galima išsiversti su mažesne įvado galia, nustatant prietaisų veikimo prioritetus. Be to, sukuriama galimybė nuolat stebėti prietaisų veikimo duomenis. Naujai technikai įdiegti nereikalingi montažo darbai, užteks perprogramuoti jau esančias linijas. Didelės apšvietimo valdymo galimybės leidžia modeliuoti šviesos programas, įgyvendinti drąsiausius interjero dizainerių sumanymus. Patogioje vietoje įmontuotame ekrane matoma kiekvieno prietaiso veikimo būklė, kurią visuomet galima keisti. Nuotolinio valdymo pultu gali būti valdoma šviesa kambariuose ir lauke, įjungiama bei išjungiama kita būste esanti įranga. Būsto ar biuro šeimininkas elektroniniu paštu ar mobiliuoju telefonu visuomet gali gauti pranešimus apie EIB būklę, be to gali valdyti dalį pasirinktos įrangos. Metinis sistemos laikrodis valdo reguliariai pasikartojančius įvykius. Integruota EIB sistema ne tik palengvina buitinės technikos valdymą, bet ir suteikia būstui saugumo. Sistema intelektualiai „bendrauja“ su tradicine apsaugos sistemos įranga: gavusi pavojaus signalą EIB įjungia pastato aplinkos apšvietimą ir kitus reikiamus prietaisus. Išvykstant vienu mygtuku išjungiama visa nereikalinga įranga, pastatas paruošiamas šeimininkų būvimo imitacijos programai. Be to, EIB jungikliai, mygtukai, įvairūs davikliai, jutikliai naudoja saugią 24 V įtampą. Dingus elektros energijai visos užprogramuotos funkcijos išsaugomos. EIB – decentralizuota pastato valdymo sistema, čia, skirtingai nei centralizuotose sistemose, pvz., LON, X 10, nėra centrinio kompiuterio, todėl sugedus kokiam nors prietaisui, sistema sėkmingai veikia toliau. Kuo daugiau funkcijų ir sudedamųjų dalių jungiama į sistemą, tuo geriau atsiskleidžia jos veiksmingumas bei ekonomiškumas. Kadangi sistema modulinė, atskiros jos dalys gali būti lengvai keičiamos ar perprogramuojamos. 1. Techninės dalies aprašymas

60

M aitinim o saltinis

Apsvietim ovaldym as

Sviestuvai

Jungiam iejilaidai, kabeliai

Jungiam iejilaidai, kabeliai

2.18.1 pav.: Įprastinės pastato instaliacijos apšvietimo blokinė schema

Katiline Kolektorius RadiatoriaiVamzdynas Vamzdynas

2.18.2 pav.: Įprastinės pastato instaliacijos šildymo blokinė schema

Maitinimosaltinis

EIB sistemosmaitinimo

saltinis

Valdiklis -Reguliatorius

Duomenuperdavimo

kabelis (BUS)

Kontaktorius Valdomiirenginiai

Duomenu

perdavimo

kabelis (B

US)

Jungiamiejilaidai, kabeliai

Jungiamiejilaidai, kabeliai

Jung

iam

ieji

laid

ai, k

abel

iai

2.18.3 pav.: EIB pastato instaliacijos apšvietimo - šildymo valdymo blokinė schema .

61

Maitinimotinklas

400/230 V

EIB sistemosmaitinimo saltinis

(2005 REG)

Valdiklis -Reguliatorius

(2021 RCDES)

Duomenuperdavimo

kabelis (BUS)

Sildymokontaktorius(HMT 12)

Apsvietimodaviklio valdymo

blokas(2160 REG)

Duomenu

perdavimo

kabelis (B

US)

Roletukontaktorius

(2316.16, REGHE)

Roletuelektrinepavara

Apsvietimodaviklis (LA 90)

rysio kabelis

Duo

men

upe

rdav

imo

kabe

lis (B

US)

El. pavarakolektorinejeant voztuvo(SFA 21/18)

Duo

men

upe

rdav

imo

kabe

lis (B

US)

EIB apsvietimosrauto

reguliatorius(3704, REGHE)

Stiprintuvas(ULZ 1215) Sviestuvai

Elektros energijosskaitiklis

(DAB 13 000)

Jungiamiejilaidai, kabeliai

Jungiamiejilaidai, kabeliai

Jungiamiejilaidai, kabeliai

Jungiamiejilaidai, kabeliai

Jungiamiejilaidai, kabeliai

Jung

iam

ieji

laid

ai, k

abel

iai

Jung

iam

ieji

laid

ai, k

abel

iai

Jung

iam

ieji

laid

ai, k

abel

iai

Jung

iam

ieji

laid

ai, k

abel

iai

Jung

iam

ieji

laid

ai, k

abel

iai

Jung

iam

ieji

laid

ai, k

abel

iai

Jungiamiejilaidai, kabeliai

Jungiamiejilaidai, kabeliai

Duomenuperdavimo

kabelis (BUS)

2.18.4 pav.: EIB pastato instaliacijos detalesnė apšvietimo - šildymo valdymo blokinė schema

Europinėje magistralinėje instaliacijos sistemoje informacijos mainai tarp jos elementų bei energijos tiekimas jiems atliekamas dviem laidais. Keturių gyslų kabelis (dvi gyslos - atsarginės) klojamas šalia 230V kabelio. Tai įgalina iki 60% sumažinti reikalingų instaliacijai kabelių skaičių, tuo pačiu supaprastėja sistemos įdiegimas, o sistemos galimybių padaugėja. EIB sistema susideda iš maitinimo šaltinių, sistemos prietaisų, ryšio ryšio linijų kartotuvų, jungtuvų ir sistemos sričių jungtuvų. Centrinis kompiuteris sistemoje nėra būtinas, nes kiekviename prietaise yra sava mikroprocesorinė sistema (MPS) Kiekvienas prietaisas gali būti perprogramuojamas, todėl sistemą galima nesunku pritaikyti prie pasikeitusių aplinkybių ar vartotojo poreikių. Sistemos prietaisus galima suskirstyti į jautriuosius elementus ir vykdymo elementus. Kiekvienas prietaisas susideda iš sistemos ryšio bloko (SRB) ir naudojimo modulio (NM). NM gali būti jungiklis, šviesos ar temperatūros daviklis, šviesos ar temperatūros reguliatorius ir pan. SRB yra universalus ir gali būti užprogramuoti darbui su bet kuriuo NM. EIB linijų kartotuvai, jungtuvai ir sričių jungtuvai naudojami sistemos išplėtimui. Pagrindinė jų sudedamoji dalis taip pat yra ryšio blokas. EIB sistemos prietaisai Veikiantį sistemos prietaisą sudaro trys pagrindinės dalys: sistemos ryšio blokas (SRB); naudojimo modulis (NM); naudojimo programa (NP).

62

2.18.1 pav. EIB prietaiso funkcinė schema Naudojimo modulis sujungtas su ryšio bloku fizine išorės magistrale (FIM). •Penki kontaktai naudojami informacijai perduoti, du - energijos tiekimui į naudojimo modulį. Kaip jau minėta, sistemos prietaisai skirstomi į jautriuosius ir vykdymo elementus. Jautriojo elemento atveju naudojimo modulis siunčia informaciją į SRB. Šis koduoja duomenis ir siunčia juos į sistemos magistralę. SRB tikrina naudojimo modulio būseną tik tam tikrais nustatytais laiko momentais. Kai prietaisas veikia kaip vykdymo celementas, SRB priima telegramas (duomenis) iš sistemos magistralės, dekoduoja jas ir perduoda informaciją į NM. Kiekvienas sistemos prietaisas gali atlikti savo specifinę funkciją tik po to, kai į RB (kuris yra universalus) įvedama naudojimo programa, atitinkanti naudojimo modsulį. Tai atliekama asmeninio kompiuterio ir EEB įdiegimo programos (EIP) pagalba. Sistemos ryšio blokas Ryšio blokas susideda iš dviejų dalių: sistemos ryšio kontrolerio (SRK) ir siųstuvo/imtuvo (SI).

2.18.2 pav. EIB ryšio blokas: SI - siųstuvas/imtuvas, SRK - sistemos ryšio kontroleris, FIM - fizinė išorės magistralė Ryšio kontroleris yra universali mikroprocesorinė sistema, susidedanti iš mikroprocesoriaus(MP) us (MP) su trijų rūšių atmintimis: ROM - nuolatinė atmintis, kurioje įrašyta sisteminė programa. Šią programą į RK įrašo gamintojas; RAM - operatyvioji atmintis, kurioje laikinai laikomi duomenys prietaiso darbo metu; EEPROM - perprogramuojama pastovioji atmintis. Joje laikoma naudojimo programa, fizinis ir grupės adresai ir parametrai. Ši atmintis įrašoma EIB įdiegimo programos pagalba. Priklausomai nuo EEPROM įrašytos programos, ryšio blokas gali veikti su įvairiais naudojimo moduliais: jungikliais, davikliais ar reguliatoriais. ED ryšio blokai yra universalūs, vienodi visiems prietaisams, skiriasi tik EEPROM įrašyta naudojimo programa, adresai ir duomenys. Kadangi

63

kiekvieno prietaiso ryšio kontroleryje yra sava mikroprocesorinė sistema, galinti atlikti sudėtingas logines ir aritmetines]operacijas, EIB prietaisams valdyti nereikia centrinio kompiuterio. Ryšio kontroleris leidžia lygiagrečiai į sistemą sujungtiems prietaisams patikimai keistis informacija tarpusavyje ir atlikti sudėtingas funkcijas. Sistemos siųstuvas/imtuvas Siųstuvas/imtuvas ryšio bloke yra tarpinė grandis tarp ryšio kontrolerio ir sistemos magistralės. Pagrindinės jo atliekamos funkcijos yra šios: informacinių signalų ir nuolatinės įtampos atskyrimas bei sudėtis; energijos tiekimas SRK maitinimui (5V nuolatinė įtampa); duomenų išsaugojimo inicijavimas, jei magistralės įtampa nukrenta žemiaal 18V ribos; MP numetimo inicijavimas, jei įtampa nukrinta žemiau 4,5V ribos; duomenų siuntimas ir priėmimas.

2.18.3 pav. EIB sistemos siųstuvo/imtuvo funkcinė schema EIB prietaisų atliekamos funkcijos EIB prietaisai gali atlikti pačias įvairiausias funkcijas. Jautriaisiais elemente gali būti jungikliai, šviesos ar temperatūros davikliai (pastarieji gali veikti ir kaip gaisrr pavojaus davikliai), judesio davikliai (gali veikti ir apsaugos sistemoje). Vykdymo elementais gali būti įvairus reguliatoriai ir prietaisai, perduodantys iš sistemos gaisro ar laužimo pavojaus signalus. Į bendrą sistemą gali būti sujungtos apšviestumo, temperatūros valdymo ir apsaugos sistemos. Šviesos srauto reguliavimo jautrusis elementas Šviesos srauto reguliavimo telegramoms siųsti pakanka jautriojo elemento, kurio naudojimo modulis turi du mygtukus. Priklausomai nuo mygtuku paspaudimo trukmės, siunčiamos telegramos „pradėti reguliavimą" arba ,,įjungti/išjungti". Kai mygtuko paspaudimo trukmė yra mažesnė negu 500ms, siunčiama teleegrama „įjungti" (jei buvo paspaustas įjungimo mygtukas) arba „išjungti" (jei buvo paspaustas išjungimo mygtukas). Jei mygtukas laikomas paspaustas ilgiau negu 500ms, siunčiama telegrama „pradėti didinti šviesos srautą" (jei spaudžiamas įjungimo mygtukas) arba „pradėti mažinti šviesos srautą" (jei spaudžiamas išjungimo mygtukas). Kai mygtukas atleidžiamas, išsiunčiama telegrama „sustabdyti reguliavimą". Reguliavimo metu šviesos srautas kinta pastoviu greičiu.

64

2.18.4 pav. Šviesos srauto reguliavimo laikinė diagrama Šviesos srauto reguliatorius Šviesos srauto reguliatoriuje ryšio blokas sudaro skaitinę šviesos srauto vertę. Ji pastoviai keičiama reguliavimo metu (didinama arba mažinama) arba pakeičiama šuoliškai, gavus telegramą „išjungti" arba „įjungti". Jeigu šviesa reguliuojama, tai šviesos srauto pokytis priklauso tik nuo laiko trukmės tarp gautų telegramų „pradėti reguliavimą" (pradėti didinti/mažinti šviesos srautą) ir „sustabdyti reguliavimą". Kai gaunamos telegramos „įjungti/išjungti", yra keičiama tik galios kontakto padėtis (jis yra uždaromas arba atidaromas). Ryšio blokas išveda skaitinę šviesos srauto vertę į postūmio registrą PR, esanti naudojimo modulyje. Šis registras yra 8 skilčių, o tai leidžia išskirti 256 šviesos srauto vertes. PR išėjimo kontaktai yra sujungti su skaitmeninio analoginio keitiklio; (SAK) įėjimo gnybtais. Pastarasis, priklausomai nuo PR įrašyto skaičiaus (nuo O iki 256), generuoja atitinkamą valdymo įtampą nuo O iki 10V. Ši valdymo įtampa yra naudojama elektroniniame valdomame balaste ir nuo jos jau tiesiogiai priklauso lempos išspinduliuojamos šviesos srautas. Įjungimas ir išjungimas, kaip minėta, atliekamas galios kontaktu.

2.18.5 pav. Šviesos srauto reguliatoriaus funkcinė schema Pavaros valdymo jautrusis elementas Pavaros jautrusis elementas - jungiklis gali turėti du mygtukus („atidaryti" „uždaryti"). Nuo mygtukų paspaudimo trukmės priklauso, kokias telegramas SRB išsiųs į sistemos magistralę. Kai mygtukas paspaudžiamas trumpesniam negu 500ms laikui, išsiunčiama telegrama „atidaryti užuolaidas l pakopa" (jei paspaustas mygtukas „atidaryti") arba „uždaryti užuolaidas l pakopa" (jei paspaustas mygtukas „uždaryti"). Jei mygtukas laikomas paspaustas ilgiau negu 500ms,

65

išsiunčiama telegrama „atidaryti užuolaidas" (kai spaudžiamas mygtukas „atidaryti") arba „uždaryti užuolaidas" (kai spaudžiamas mygtukas „uždaryti").

2.18.6 pav. Pavaros valdymo jautriojo elemento funkcinė schema Pavaros valdiklis Pavaros valdiklio galios grandinėje yra du kontaktai. Kontaktas S2 nustatomas į vieną arba kitą poziciją priklausomai nuo to, ar gauta telegrama „uždaryti" ar „atidaryti". Jo pozicija apsprendžia, kuria kryptimi suksis pavara ir tuo pačiu judės užuolaidos. Kai gaunama telegrama „atidaryti/uždaryti užuolaidas l pakopa", kontaktas l uždaromas atitinkamam laiko tarpui, per kurį užuolaidos truputį atsidaro arba truputį užsidaro (priklausomai nuo telegramoje nurodytos krypties). Jei tokia telegrama gaunama pavarai veikiant, pavara sustabdoma.

2.18.7 pav. Pavaros valdiklio funkcinė schema Kai gaunama telegrama „atidaryti/uždaryti užuolaidas", kontaktas SI uždaromas laikui, ilgesniam negu reikia atidaryti (uždaryti) užuolaidas iki galo. Tuomet dažniausiai pavarą sustabdo ribinių padėčių davikliai. Elementariausios EIB veikimas EEB prietaisai keičiasi informacija telegramų būdu. Telegrama - tai dvejetainiu kodu koduoti duomenys, siunčiami į EEB sistemą. Ryšys EIB sistemoje yra nuoseklus duomenų perdavimo greitis 9600 bitų per sekundę. Informacinių impulsų amplitudė 5V, jie siunčiami į EIB, kaip potencialų skirtumas tarp dviejų kabelio gyslų. Funkcionuojančią EIB sistemą turi sudaryti bent tokie elementai: maitinimo šaltinis (24V) su droseliu; jautrieji elementai (6.8 pav. pavaizduotas vienas dviejų klavišų jautrus:; elementas); vykdymo elementai (6.8 pav. pavaizduotas vienas lemputės jungiklis);

66

sistemos kabelis (būtinos dvi gyslos).

2.18.8 pav. Elementariausios EIB schema Sumontuota sistema negali veikti, kol į jautriuosius ir vykdymo elementus nėra įrašytos jų naudojimo programos. Taigi pirmiausia projekto inžinierius, naudodamas EEB diegimo programa, turi įvykdyti šiuos EEB įdiegimo etapus: paskirti prietaisams fizinius adresus (kiekvieno sistemos jautriojo ar vykdymo elemento atskirai identifikacijai); parinkti naudojimo programas ir jų parametrus visiems sistemos jautriesiem ir vykdymo elementams; paskirti prietaisams grupių adresus (jautriųjų ir vykdymo elementų funkciniams ryšiams užtikrinti). Vienas 6.8 pav. pavaizduotos sistemos veikimo variantų gali būti toks: Paspaudžiamas viršutinis jautriojo elemento 1.1.1 klavišas, šis elementas siunčia į sistemą telegramą, kurios sudėtin įeina grupės adresas (5/2/66), bitas, kurio vertė „l", ir kiti duomenys. Šią telegramą gauna ir įvertina visi įjungti į sistemą jautrieji ir vykdymo elementai. Tiktai prietaisai, turintys tokį pat grupės adresą, išsiunčia patvirtinimo telegramą, nuskaito atitinkamą bitą (jo vertė „l") ir vykdo atitinkamą funkciją. Šiuo atveju jautrusis elementas 1.1.2 uždarys išėjimo kontaktą. Jeigu būtų paspaustas apatinis klavišas, vyktų lygiai toks pats procesas, tačiau šiuo atveju atitinkamo bito vertė būtų “0”ir vykdymo elementas atidarytų kontaktą. Vykdymo elementas gali turėti keletą grupių adresų ir reaguodamas į skirtingus adresus jis atlieka skirtingas funkcijas (pvz.šviesos srauto reguliavimas ir įjungimas/išjungimas). Jautrusis elementas vienoje telegramoje įrašo tik vieną grupės adresą ir visi, turintys šį grupės adresą elementai, atitinkamai reaguoja į telegramą. Taigi į vieno jautriojo elemento telegramas gali reaguoti daugelis vykdymo elementų ir tuo pačiu vieną vykdymo elementą gali paveikti daugelis jautriųjų elementų. Prietaisų išdėstymas EIB sistemoje

67

2.18.9 pav. Prietaisų išdėstymas linijoje EIB sistemoje vienas prietaisas gali siųsti telegramas bet kuriam kitam prietaisui sisstemoje. Tačiau prietaisai yra išdėstomi tam tikromis grupėmis. Mažiausia prietaisų grupė EIB sistemoje yra linijos segmentas. Į vieną segmentą gali būti sujungta daugiausiai 64 prietaisai. Į vieną liniją gali būti sujungta iki 4 segmentų. Nauji segmentas jungiamas prie linijos per linijos kartotuvą (LK). Kiekviename segmente būtinas atskiras maitinimo šaltinis. Atskiros linijos sistemoje sujungiamos linijų jungtuvais (LJ).

2.18.10 pav. Prietaisų išdėstymas srityje Kai reikia panaudoti daugiau negu vieną liniją, linijos jungiamos į grupę vadinamą sritimi. Srityje per linijų jungtuvus prie pagrindinės linijos gali būti prijngta iki 15 linijų. Prie pagrindinės linijos gali būti jungiami ir prietaisai, tačiau ne dauę. kaip 64, sudėjus su linijų jungtuvais. Pagrindinė linija, kaip ir kitos linijos, turi tur atskirą maitinimo šaltinį, bet joje negalima naudoti linijų kartotuvų.

68

2.18.11 pav. Prietaisų išdėstymas keliose srityse Esant poreikiui, galima plėsti sistemą prijungiant keletą sričių per sričių jungtuvus (SJ) prie sričių linijos. Šitaip galima sujungti iki 15 sričių. Sričių linijoje turi atskiras maitinimo šaltinis. Panaudojus 15 sričių, į vieną sistemą galima sujungti daugiau kaip 60000 prietaisų. Bendrieji EIB įrengimo reikalavimai Elektros instaliacijos įrengimą gali atlikti tik kvalifikuotas elektrotechnikos personalas. Montavimą būtina atlikti laikantis Elektros įrenginuų įrengimo taisyklių reikalavimų. Papildomai būtina vykdyti EIB (DIN VDE 0100) techninius reikalavimus, pavyzdžiui, prietaisų skaičius linijoje iki 64 vienetų, linijos ilgis iki l km ir kt. EIB sistemos įrengimas toks pat kaip ir 220V, linijos, žvaigždės ar medžio formos tvarka. Kai instaliacijoje daug išsišakojimų būtina užtikrinti, kad nesusidarytų žiedai, skirtingos linijos neturi būti sujungtos kartu žiedo forma. BUS instaliacijos sistemoje visuomet galime papildomai pajungti naujus prietaisus, kad galima būtų patenkinti naujai iškilusius reikalavimus taip, kad būtų visada garantuotas optimalus visų komponentų panaudojimas.