2016 m. gruodþio 20 d. Nr. 963

GYVIEJI ARCHYVAI

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Ðia graþia proga Varënoskultûros centre vyko jubilie-jinis koncertas, kuriameskambëjo paèios graþiausioschoro atliekamos dainos, ojubiliatai buvo pagerbti dau-gybe sveikinimø.

Savo dainomis ir ðokiaisjuos pasveikino Varënos kul-tûros centro kolektyvai: vai-kø pramoginës dainos choras„Bruknelë“, vadovaujamasAstos Kaðëtienës, politiniøkaliniø ir tremtiniø ansamblis„Viltis”, vadovaujamas Gra-þinos Kuodienës, vokaliniskvartetas, vadovaujamasKæstuèio Breidoko, moterøvokalinis ansamblis „Rûta“,vadovaujamas Daivos Selevi-èienës, pagyvenusiø þmoniøðokiø kolektyvas, „Kadagys“,vadovaujamas RamunësButkienës, bei jungtinis an-samblis, vadovaujamas Dai-vos Selevièienës ir KæstuèioBreidoko.

„Varpilë“ padovanojoáspûdingà koncertà, kuriameskambëjo paèios graþiausioslietuviø ir uþsienio ðaliø kom-pozitoriø sukurtos choro at-liekamos dainos.

Ðia proga buvo prisimintaádomi ir turtinga choro gyva-vimo istorija. Já subûrë Varë-nos progimnazijos muzikosmokytojas Èeslovas Parðeliû-nas. Keitësi vadovai, taèiauchoro veikla nenutrûko –choristai dalyvavo ávairiuoserajono renginiuose, respub-likinëse dainø ðventëse. 1963m. chorui pradëjo vadovautiAlbinas Bernatavièius, nuo1967 m. jam talkino Ramo-na Vainaitë– Velþienë. Cho-ras sutvirtëjo, plëtësi jo kû-rybinë veikla. 1977 m. sukoncertine programa choras

Jubiliejiniame „Varpilës“ koncerte – graþiausios dainos ir sveikinimaiMûsø kraðtà ðalyje ir

pasaulyje ne vienà de-ðimtmetá garsinantisVarënos kultûros cen-tro miðrus choras „Var-pilë“ ðiais metais ðven-èia 65-àsias savo kûry-binës veiklos metines

vyko á Lenkijà, Èekoslovaki-jà. 1981–1989 m. chorui va-dovavo Romualdas Kondro-tas, jam talkino VirginijaÈiurlionytë, Nijolë Kondro-tienë ir Ilona Zalanskienë.Ðiuo laikotarpiu choras ne tikkoncertavo, bet aktyviai ke-liavo – aplankytas Krymas,Kaukazas ir net vidurinë Azi-ja.

Nuo 1989 m. chorui vado-vauja Ramona Elena Velþie-në, jos ilgameèiai pagalbinin-kai – Kæstutis Tareila ir Lai-ma Petruðkevièienë. 1996 m.choras pasivadino „Varpilës“vardu. 1990 metais jis – Lie-tuvos tautinës dainø ðventësir respublikiniø bei Pasauliolietuviø dainø ðvenèiø daly-vis, nuo 1995 m. iki 2015 m.dalyvavo Ðiaurës ir Baltijosðaliø vykusiame projekte.Pernai Rygoje vyko baigia-masis projekto festivalis, ku-riame „Varpilë“ taip pat dai-navo. Ásimintinos iðvykos bu-vo á tarptautiná chorø festivalá„Altapusteria“ (Ðiaurës Ita-lija) bei „Ohrido“ festivaláMakedonijoje. Per ilgà veik-los laikotarpá choras daugkoncertavo Varënos kraðte,

dalyvavo ávairiuose aplinki-niø rajonø renginiuose. „Var-pilës“ atliekamos giesmësskambëjo ir skamba Ðv. Mi-ðiø metu po ávairiø baþnyèiøskliautais, tad yra sukauptasgausus sakralinës muzikosrepertuaras.

Kultûros ministerijos Re-gionø kultûros skyriaus vy-riausioji specialistë JadvygaLisevièiûtë dëkojo uþ puikøkoncertà, tuo paèiu – uþ ga-limybæ dar kartà prisiliestiprie lietuviðkø dainø: „Aèiû,kad esate, kad savo ðirdyjeneðate dainavimo tradicijà.Ne veltui mûsø dainø ðven-tës yra UNESCO nemateria-laus kultûros paveldo repre-zentaciniame pasaulio sàra-ðe. Tai yra fenomenas, kuráturi tik Lietuva, Latvija ir Es-tija. Dëkoju ne tik choro va-dovams, choristams, bet ir jøðeimoms uþ kantrybæ ir su-pratimà. Aèiû uþ viskà, kàesate padaræ“. J. Lisevièiûtëáteikë Kultûros ministro pa-dëkas keturiasdeðimt metø irdaugiau „Varpilëje“ dainuo-jantiems jos nariams. „Varpi-lës“ chorui ir jo vadovei Ra-monai Velþienei uþ svarø in-

dëlá á Lietuvos dainø ðvenèiøtradicijos puoselëjimà irsklaidà, á chorinio dainavimopopuliarinimà Dainavoskraðte ir kraðto bendruome-nës telkimà dainai áteiktaLietuvos liaudies kultûroscentro direktoriaus SauliausLiausos padëka.

Choristus su solidþia su-kaktimi pasveikinæs Varënosrajono savivaldybës merasAlgis Kaðëta pasidþiaugë,kad „ðis puikus choras, dau-giau kaip pusæ amþiaus Va-rënà reprezentuojantis ne tikLietuvoje, bet ir uþsienio ða-lyse, ðiandien visiems þiûro-vams padovanojo maþytá ste-buklà – nuostabø jubiliejinákoncertà. Nuoðirdþiai sveiki-nu ilgametæ choro vadovæRamonà Velþienæ bei visus jodalyvius, dþiaugiuosi ir dëko-ju uþ tai, kad në viena dides-në mûsø kraðto ðventë neap-sieina be „Varpilës“ choro.Uþ tai, kad Jûs dþiuginateklausytojus ne tik uþsienioðalyse, bet ir maþuose mies-teliuose bei baþnytëlëse –Merkinëje, Valkininkuose irvisur, kur tik esate kvieèiami.Dþiugu, kad chore dainuoja

tokie pasiðventæ, dainà irþmones mylintys jo nariai.Visiems sëkmës, sveikatos,stiprybës“. Meras Algis Ka-ðëta dvideðimt ir daugiau me-tø ðiame chore dainuojan-tiems varpilieèiams áteikë pa-dëkas.

Jubiliatus pasveikino me-ro pavaduotojas Giedrius Sa-mulevièius ir savivaldybës ad-ministracijos direktorius Al-vydas Verbickas. Uþ tai, kadsavo dainas dovanoja klausy-tojams, choristams dëkojoKultûros ir sporto skyriausvedëja Regina Svirskienë.

Kûrybinës veiklos ðeðias-deðimt penktøjø metiniøproga choro vadovai, buvæ iresami choro nariai buvo pa-gerbti dovanëlëmis. Jubilia-tai sulaukë daugybës graþiau-siø sveikinimø.

Choro vadovë RamonaVelþienë jubiliejiniame ren-ginyje dëkojo visiems, kuriødëka ðis kolektyvas gyvuojair turi galimybæ dainuoti uþ-sienio ðalyse – Varënos rajo-no savivaldybei, Varënos kul-tûros centrui, esamiems irbuvusiems choristams beiklausytojams. „Varpilës“

choras – nuolat koncertuo-jantis kolektyvas, kuriamedainuoja per 30 ávairaus am-þiaus ir ávairiø profesijø þmo-niø. Kiekvienà rudená messusirenkam ir be dainos ne-galim gyventi. Dëkoju savochoristams uþ darbðtumà irpareigingumà, Jûs esat ðau-nûs. Linkim ir kitiems kolek-tyvams sekti mûsø pavyzdþiu.Juk jei þmogus dainuoja,sportuoja ar uþsiima kita joðirdþiai miela veikla, jis nie-kuomet nesensta. Kvieèiu vi-sus, norinèius dainuoti, á mû-sø gretas“,– sakë R. Velþie-në.

Choristas Kazimieras Vel-þys paþymëjo, kad „Varpilë“sugebëjo chorinio dainavimovëliavà aukðtai neðti net sun-kiais Lietuvos valstybei me-tais. Jis taip pat papasakojoádomiø ir juokingø istorijø iðchoro kelioniø po uþsienioðalis.

Koncertà vainikavo drau-ge su þiûrovais sudainuotaVytauto Kernagio daina pa-gal Salomëjos Neries þodþius„Mûsø dienos kaip ðventë“.

Rûta AVERKIENË

„Varpilës“ choras po jubiliejinio koncerto. Viduryje su gëlëmis – ilgametë choro vadovë R. Velþienë, ðalia – rajono meras A. Kaðëta, vicemeras G. Samulevièius, savivaldybësadministracijos direktorius A. Verbickas, Kultûros ir sporto skyriaus vedëja R. Svirskienë ir kt.

Laisvalaikio renginiø organiza-torë ant stalo uþdëjo vainikà su ke-turiomis deganèiomis þvakëmis,papasakojo apie adventinio laiko-tarpio jaunimo susiëjimus, pasako-jamus atsitikimus, menamas más-les, þaidimà „Þiedo dalijimas“.

Bibliotekininkë supaþindino po-pietës dalyvius su knygomis, kurio-se raðoma apie adventinio laiko-tarpio tradicijas, paproèius. Per-skaitë iðtraukà ið Onos Vaðkelevi-èiûtës - Zakarauskienës knygos„Burokaraistis“.

Bendruomenës narës JaninaKarpienë, Lina Tamulevièienë, Ju-lija Dzièkancienë, Ona Jurgelevi-èienë papasakojo, kaip jaunystësmetais kartu su tëvais per Adven-tà eidavo pas kaimynus, kur plë-ðydavo plunksnas, kedendavo vil-nas, megzdavo, vydavo siûlus ið gi-jø á kamuolius ir prisiklausydavoávairiausiø pasakojimø. Laisvalai-

Prasidëjus ðventiniam pasiruoðimui, nupuèiam dul-kes nuo senø lagaminø ir dëþuèiø. O ið jø taip malonuiðimti maþà trapaus stiklo dirbinëlá – tëvø ar seneliøpirktà, dovanotà ir iðsaugotà Kalëdø eglutës þaisliu-kà. Þvakiø ekspozicijà papildë bemaþ 200 didesniø irvisai miniatiûriniø þaisliukø. Ðiais laikais ðventinës atri-butikos gausa jau nieko nestebina. Ðiuolaikinis stiliusdaþniausiai siûlo masinës gamybos puoðmenas. Vissunkiau surasti individualø, vienetiná þaislà, kuris ne

Trapusis tëvø ir seneliø palikimasVarënos vieðosios bibliotekos skaitytojø aptarnavimo skyriaus kolekciniø þvakiø pa-

rodà papildë senoviniø eglutës þaisliukø ekspozicija

Advento popietë NedzingëjeNedzingës laisvalaikio filialo ir bibliotekos darbuotojos su-

kvietë visus, norinèius pabûti drauge, prisiminti Advento pa-proèius, pasidalinti ðviesiais vaikystës prisiminimais

kio filialo direktorë Nijolë Ma-ceikienë prisiminë kelis pasakoji-mus („strokus“), girdëtus vaikystë-je.

Janina Juðkevièienë patarë nete-këjusioms, kad reikia nuskinti vyð-nios ðakelæ ir pamerkti. Jei per Ka-lëdas praþydës – jauna panelë ki-tais metais iðtekës.

Vanda Mockevièienë papasako-jo apie kunigo kalëdojimà. Tëvaivaikus sustatydavo á eilæ, kunigaspaklausdavo poteriø, o tada duo-davo po saldainá.

Popietës organizatorës pakvietëdalyvius prie stalo, ant kurio buvosudëti pasninko metu valgomimaisto produktai: silkë, bulvës,rauginti kopûstai, grybai.

Bibliotekoje veikë spaudiniø pa-roda „Adventas – susikaupimo me-tas“.

Irena KRUTULIENËbibliotekininkë

tik nuneða á vaikystës prisiminimus, bet ir pats turi sa-vo istorijà bei iðsaugo brangias ðeimos akimirkas.

Kolekcininkai labiausiai vertina iki 1967 m. paga-mintus þaislus, nes ðie daþniausiai buvo rankø darbo,pûsti ar lieti ið stiklo, þmogaus ranka iðpieðti, unikalûs.Daugelis þaisliukø atspindi to meto, kada buvo paga-minti, aktualijas. Pavyzdþiui, po filmo „Karnavalo nak-tis“, kuriame garsi rusø aktorë Liudmila Gurèenko at-liko dainà „Piat minut“ („Penkios minutës“), buvo ið-

leisti þaisliukai, ant kuriø pavaizduotaspaskutines metø minutes skaièiuojantislaikrodis. Mûsø parodoje ypaè populia-rûs kankorëþiai, varvekliai, uogos ir vai-siai, þvëreliai ir paukðèiai, senis Ðaltis irSnieguolë, burbulai ir varpeliai. Pradþiojeði senøjø þaisliukø surinkimo misija at-rodë neámanoma, bet azartas nugalëjo.Bibliotekos kolektyvas atsargiai, bet vislabiau ásitraukë á ðá ádomø projektà. Ir ðtaimûsø lankytojø dëmesiui – bibliotekosdarbuotojø surinkti nuostabûs þaisliukai,dvelkiantys sentimentais ir nostalgija.Kvieèiame!

Renata ÈESNULEVIÈIENË

42016 m. gruodþio 20 d. Nr. 96

GYVIEJI ARCHYVAI

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Ið tremties nasrø

Taèiau tada dar neþinojau,kodël spaudoje po savo nuo-traukomis fotomenininkaibe vardø, tik pavardæ pasira-ðo. Prisipaþinsiu: ið pradþiøkeistokai atrodë, tai buvoneáprasta, nors jau tuo metuLietuvoje raðë prozà ir antknygø virðeliø pasiraðinëjo:Povilas Dirgëla, Petras Dir-gëla. Abu – broliai. Bet jiepasiraðydavo ne tik pavardæ,taèiau ir vardus. Beje, kito-se ðalyse buvo ir yra meninin-kø, irgi kûrinius pasiraðiusiøbe vardø – tiesiog vienà pa-vardæ. Antai devynioliktojoamþiaus pradþioje garsûs vo-kieèiø pasakø ir sakmiø rin-këjai, o kartu ir kûrëjai Ja-kobas ir Vilhelmas Grimaisavo darbus visada pasiraði-nëjo tik kaip broliai Grimai.Nûnai yra tokiø atvejø – irne vienas. Ðtai vieni garsiau-

BroliaiApie fotomenininkus brolius Èerniauskus

Nûnai vienà þinomiausiø fotomenininkø Lietuvoje Algimantà Èerniauskà pirmàsyk ið arti pamaèiau bûtentsavo gimtinëje – Varënos rajono Gudakiemio kaime. Sutikau já man liûdnà rugpjûèio dienà. Algimantas fotogra-favo mano brolio Antano laidotuves. Fiksavo paskutines atsisveikinimo jaunesnio uþ mane trejais metais bran-giausio brolio akimirkas. Daugiau nei liûdnas man buvo tø metø rugpjûtis. Brolá Antanà 1979 metais paëmë ásovietø kariuomenæ. Ið Kaliningrado srities já su kitais kareivëliais tø paèiø metø pabaigoje nugrûdo kariauti áAfganistanà. Suþeidë ir kaþkokiomis dujomis apnuodijo taip, kad demobilizuotà nei Taðkento karo, nei VilniausL. Sapiegos ligoninëse negalëjo iðgydyti. Gudakiemio ir aplinkiniø kaimø jaunimas neðë brolá karste á kapines, oAlgimantas fiksavo kone per visà didelá kaimà nusidriekusià eilæ. Ne tik man brangus buvo brolis – já nuo maþensmëgo bendraamþiai, kuriø tuo metu dar pakankamai daug gyveno Gudakiemyje ir aplinkiniuose kaimuose. Ovëliau suþinojau, kokià nenusakomà þodþiais reikðmæ ir Algimanto Èerniausko gyvenime turi brolis. Pasirodo,Algimantas ir Mindaugas – net kûrybos broliai. Kartu nuo jaunystës fotografuoja: kuria iðraiðkingus senojo kaimoþmoniø portretus, gamtos noveles. Ir po nuotraukomis jau daugelá metø pasiraðo: broliai Èerniauskai.

Broliai fotomenininkai Algimantas ir Mindaugas Èerniauskai, 2011 m.Algirdo Èerniausko nuotr.

siø ðiø dienø JAV kino reþi-sieriai, pelnæ Oskarus, Etha-nas ir Joelis Coenai – irgidrauge kuria filmus. Jie pa-tys save, taip pat kino kriti-kai ir þiûrovai juos pristato,vadina tiesiog broliais Coe-nais. Ir dël to Vakaruose në-ra nieko neáprasto. Gal iðpradþiø neáprastai atrodë irskambëjo paraðas po Algi-manto ir Mindaugo meninë-mis nuotraukomis. Þinoma,ne tai buvo svarbiausia. La-biausiai jau praëjusio am-þiaus devintajame deðimt-metyje sudomino, pakerëjoÈerniauskø nuotraukø átai-gumas, savitumas. Kitas tuometu garsus fotomenininkasAntanas Sutkus Lietuvà ëmëáamþinti ið aukðtai, darë di-dingà panoraminá vaizdà, oÈerniauskai tiesiog ëjo þeme– jie klajojo po Merkinës arMarcinkoniø bei Aukðtaiti-jos kraðto kaimus ir ieðkojo,

kaip kadais raðytojas JuozasTumas-Vaiþgantas, savo dei-manèiukø. Daug jø surado,atrodo, mums nepastebimø,nors ðalia tø deimanèiukø irdaugelá metø gyvenome. Ámus ið Èerniauskø nuotrau-kø, ið niûrios kaimo aplinkos,turtingos savo siela, giliai ið-vagotomis veiduose tarsi ari-mø vagos raukðlëmis paþvel-gë Manèiagirës senolës, me-dþiotojas, rodantis iðdirbtàvilko kailá, besimeldþiantiMonika. Ið pirmo þvilgsniotokie vaizdai gali atrodyti at-stumiantys, bet ilgiau ásiþiû-rëjus – jie tampa mieli, arti-mi. Ypaè þmonëms, uþaugu-siems kaime. Tuo metu tokiafotografija buvo neáprasta.Tada kai kurios fotomeninin-kø nuotraukos negalëjo pa-tekti á spaudà, o juo labiau –á Lietuvos fotografijos alma-nachus. Neva dël sovietinëstikrovës juodinimo... O ta

tikrovë buvo tokia,kad jos, jei ir bûtumnorëjæs, nei pajuodin-tum, nei pabaltintum– liktø tokia, kokiabuvo. Tokia panaði,kaip ir po karo, kai1948 m. sovietø val-dþia Èerniauskø të-vus su ðeðeriø metøamþiaus broliukuMindaugu iðtrëmë áKrasnojarskà. Kai Al-gimantas 1953 metaisgimë Sibire, broliuiMindaugui jau ëjovienuolikti. Jam Sibi-re tëvai nupirko foto-aparatà, kuriuo, kaipprisiminë Algiman-tas, brolis fotografa-

vo mamà, tëtá, jámaþà... Taipbrolis Mindau-gas visiems na-miðkiams toli-mame svetima-me kraðte tarsiLietuvos vizijàkûrë – visi slap-ta svajojo gráþtiá Lietuvà. Vienàdienà sugráþo, bet nelegaliai.Apsistojo Molëtø rajone,Giedraièiuose. Algimantasmena, kaip tëvai jam, bai-gusiam aðtuntà klasæ, pado-vanojo fotoaparatà Zorkij –2. O vëliau brolis Mindaugasatidavë savàjá Zenit. Sugráþusá Lietuvà, oi, kaip buvo ne-lengva. Algimantas su ðird-gëla prisimena anas vargodienas:

– Tëvai ir brolis niekur ne-galëjo gauti darbo, mus tiesiogvarë ið Lietuvos... NamàGiedraièiuose tëvelis surentënaktimis, ðiaip taip ásikûrëme.Brolis vël ániko fotografuoti.

Daugiau nei kraujoryðys

Tokios dienos, kai prasidë-jo kûrybinis gyvenimas, ási-mena ilgam. Kiekvienam,kas pirmàkart tvirtai, pasiti-kinèiai paima plunksnà, tep-tukà ar fotoaparatà á rankas.Puikiai ir að atsimenu tàakimirkà, kai ir man, tuometdirbusiam Varënos rajonolaikraðèio „Raudonoji vëlia-va“ redakcijoje atsakinguo-ju sekretoriumi, pirmàjá fo-toaparatà Lomo gimtadienioproga visø þurnalistø varduáteikë ðio laikraðèio redakto-riaus pavaduotojas DomasStaselis, gerai valdæs plunks-nà, puikiai mokëjæs ben-drauti su þmonëmis, iðklau-syti paðnekovà, jautrus kitødþiaugsmui ir skausmui.Kaip sakoma, cikras dzûkasnuo Varënos. Pamenu, D.Staselis, nors pats nefotogra-favo, bet jau tada graþiai ver-tino broliø Èerniauskø nuo-traukas. Nors visa savo esy-be buvau pasinëræs á raðymà,slapta ið broliø Èerniauskømokiausi ir fotografuoti. Þi-noma, juokingos, ne visadakokybiðkos buvo tos manonuotraukos – jø net nedrásaurodyti tikram ðios srities asuiAlgimantui. Jis ir neþinojo,kad fotografuoju. Beje, kastada tik nefotografavo. Ðtaifotografavo ir mano vaikys-tës draugas, ðalia Gudakie-mio gyvenæs, vëliau þymiupoetu tapæs Stasys Stacevi-èius. Tada ir gyvenome, kû-rëme, mylëjome. Ne tik sa-ve... O Algimantas Èerniaus-

kas abi kojas jau buvo ákëlæsá Merkinæ – tik keturi kilo-metrai nuo Gudakiemio. Jaukurá laikà buvo sukûræs ðei-mà su vaikø gydytoja Genu-te, kuri lankydavo Merkinësapylinkës kaimø naujagi-mius. Visiems labai patikonuoðirdi, gera specialistë.Gydytoja Genutë Èerniaus-kienë priþiûrëjo ir abu ma-no ðeimos vaikuèius. Tàsykne vienas jaunas kaimo vy-ras savotiðkai pavydëjo Algi-mantui graþios ir protingosþmonos. Balsu svarstë – iðkur tokià nuostabià moteránugriebë. Èia, mûsø apylin-këje, tarsi tokiø graþuoliø irnebuvo. Beje, ir pats Algi-mantas daþnai mûsø kaimelankydavosi. Jis ir èia ieðko-jo savo deimanèiukø. Ir já vismaèiau tik vienà, be brolioMindaugo, fotografuojantá.Kaip èia yra? Ið pradþiø, ikipirmojo susitikimo su Algi-mantu, net maniau, kadMerkinëje gyvena abu bro-liai Èerniauskai, bet netru-kus paaiðkëjo, kad Mindau-gas pasilikæs Giedraièiuose –vienà ir kità brolá skyrë dau-giau kaip ðimto kilometrø at-stumas. Vis tiek sukau gal-và: kada jie kartu fotogra-fuoja? Kaip temà, persona-þà suderina? Algimantaspaaiðkino, kad jiems su bro-liu atstumas neegzistuoja –juos jungia kraujo ryðys.Taikliai pasakyta. Tiesiogprie ðiø Algimanto þodþiøkaip ir nieko daugiau nepri-dursi. Pats turëjau jaunesná-já brolá, þinau, kà tai reiðkia.Þvelgiant á nuotraukoseáamþintus iðraiðkingus seno-liø portretus, atrodo, kad tiekaimieèiai broliams Èer-niauskams – tarsi giminës arartimi bièiuliai. Ið senoliøakiø, veido kalbos spindu-liuoja artimo þmogaus ðilu-ma ir gëris. Broliai skubëjovisa tai áamþinti.

Raukðlëmis srûvagyvenimo upë

Tuomet kaimuose gyvenodaug jaunø þmoniø, taèiauvienas po kito gyvenimà ëmëpalikti senoliai, pasak J. Tu-mo-Vaiþganto, mûsø dei-manèiukai. Broliai Èerniaus-

kai skubëjo áamþinti mûsø ið-kilius, kad ir jokiø mokslønebaigusius, bet turtingus sa-vo siela, tradiciniam gyveni-mui iðtikimus senolius. Jie ið-garsëjo fotografijø serijaKaimo þmonës. Broliai Èer-niauskai, kaip toj dainoj, at-ëjo paèiu laiku. Ir ne tik se-nolius – mûsø kaimø istori-jà, tautos ðaknis suskubonuotraukose iðsaugoti, antaikitoms kartoms uþfiksuotiunikalø Eþeraièiø gyvuliø su-pirkimo punktà. Taip tadasavotiðkà gyvuliø turgø vadi-nome. Nûnai net þymës tennelikæ, kad buvo toks gyvu-liø supirkimo punktas, jau-nesni ðio kraðto dzûkai tik-riausiai në neþino, kad á tàvietà paskutinën kelionënþmonës atveþdavo savo gy-vulëlius. Þiûriu á broliø Èer-niauskø nuotraukas ir regiutarsi vakar tà gyvà kermo-ðiø... Jeigu vienoje didelëje,gal kokio ðimto kvadratiniømetrø salëje sukabintum, ið-dëliotum broliø Èerniauskønuotraukas, be abejonës, at-kurtum praëjusio ðimtmeèiodevintojo deðimtmeèio kai-mo realijas. Kitaip tariant –autentiðkà didelá sodþiauspaveikslà. Nuotraukose do-minuojantys raukðlëti seno-liø veidai kai kam atrodys lygir uþfiksuotas negraþus kai-mo gyvenimas. Bet kaip tikbaltos juodos spalvos pertei-kia tà nepakartojamà, jau ápraeitá nugrimzdusá anø die-nø gyvà kaimà. Daþniausiai– sodrø Dzûkijos kolorità.Nûnai to meto fotomeninin-kø nuotraukas galima dràsiaipavadinti fotografijos klasi-ka. Tuo tarpu Algimantasbroliø darbus apibûdina pa-prastai:

– Siekiame iðsaugoti seno-liø atminimà – jie nusipelnomeilës ir pagarbos. Kaimoþmonëms gyvenimas padova-nojo laisvæ kurti savo bûtá, ge-rëtis saulëtekiu ir susitaikyti susaulëlydþiu... Jø veidø raukð-lëmis srûva gyvenimo upë...

Drauge

Tos gyvenimo upës srovëir mane nuneðë pas Algi-mantà. Kai jau nepriklauso-mos Lietuvos metais iðëjau

Pranas Sakalauskas eina ið Daujoèiø pirkti duonos á Zanënø kaimà, 1981m. Broliø Èerniauskø nuotr.

Audëja Stasë Gaidienë, Musteika, 2006 m. Broliø Èerniauskø nuotr.

2016 m. gruodþio 20 d. Nr. 965

GYVIEJI ARCHYVAI

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

á platesnæ spaudos arenà, sa-vo raðiniams iliustruoti vispraðiau Algimanto nuotrau-kø. Buvau ásitikinæs, kad ge-ra nuotrauka ir seklesná ra-ðiná padarys skaitomà. Bû-tent vis praðiau tø senøjø kai-mo paveikslø – jie ir man, irnûnai daugeliui broliø Èer-niauskø kûrybos vertintojøarèiausiai ðirdies. Iki ðiol ar-timai bendrauju tik su vienuið fotomenininkø Èerniaus-kø broliø – Algimantu. Betkità brolá Mindaugà, atrodo,irgi neblogai paþástu ið tø pa-èiø bendrø Èerniauskø foto-grafijø, ið Algimanto pasako-jimø apie labai artimà jamþmogø. Papasakojo, kadMindaugas gimë 1942 me-tais Aukðtaitijoje, Gruob-liuose, Þelvos valsèiuje. 1948metais sovietai ið Èerniaus-kø ðeimos atëmæ namus, þe-mæ, gyvulius, o svarbiausia –laisvæ. Kad 1965 metais Min-daugas baigë kino mechani-kø kursus, dirbo Giedrai-èiuose kino mechaniku, nuo1992-øjø ûkininkauja. O jis,Algimantas, 1975 metais bai-gë Vilniaus technologijostechnikumà. Jis teigia, kadtechnikume diplominá darbàMeninës iðraiðkos priemoniøstiprinimas nuotraukø spaus-dinimo metu rengë kartu subroliu Mindaugu. Taigi – irdiplomà tarsi dviese apgynë.Nuo 1991 metø merkiniðkisfotomenininkas pradëjodirbti Dzûkijos nacionalinia-me parke. Nûnai – ðio parkoMerkinës lankytojø centrovedëjas. Jau Lietuvos Atgi-mimo pradþioje þinojau, kadbroliai Èerniauskai pirmo-siose savo parodose nustebi-no fotografijos vertintojus,eilinius lankytojus. Pirmojijø autorinë paroda buvo su-rengta 1981-øjø pavasaráLietuvos raðytojø sàjungoje.Vëliau fotomenininkai bro-liai Èerniauskai surengë as-menines parodas Kaune, vëlVilniuje, daugelyje kitø Lie-tuvos miestø, taip pat Lietu-viø dailës muziejuje Lemon-te (JAV, 1991), Paryþiuje(1992), Monpeljë (Prancûzi-ja, 1996), Berlyne (1997). To-se parodose broliai pelnëdaugiau kaip 30 apdovano-jimø. 2008 ir 2011metaisjiems áteiktos tarpukarioLietuvos fotomenininko Ba-lio Buraèo ir Vyriausybëskultûros ir meno premijos.Jiems itin brangi – B. Bura-èo premija. Nes broliamsÈerniauskams artimas sme-toninës Lietuvos fotomeni-ninko fotografavimo braiþas.

B. Buraèas labiau buvo foto-metraðtininkas, o broliai Al-gimantas ir Mindaugas kûrë,kartais pasitelkdami koliaþà,daugelio senoliø savotiðkaskaimo noveles – tokias tik-roviðkas, kaip raðytojø Gi deMopasano ar Antono Èe-chovo. Dramatiðkuose bro-liø buities vaizduose áþvel-giamas ir poetinis pradas,ðvelnios lyrikos spalvos. An-tai net pijokëlio Bistrickoportretas atrodo supoetin-tas. „Niekada neparodëmeþmogaus nuopuolio. Mûsødarbuose jis pakylëtas. Áþmogø visada þvelgiame sumeile“, – vieno leidinio þur-nalistui sakë brolis Mindau-gas. Ir èia pat, skaitydamasbrolio Mindaugo þodþius,netyèia prisiminiau broliøGrimø pasakas. Pasirodo, jøpasakø siuþetai irgi gerokaiskiriasi nuo originalios vidu-ramþiø tautø kûrybos. Bro-liai Grimai pagraþino, ádëjoá viduramþiø pasakas roman-tikos spalvø. Juk kai kuriø vi-duramþiø pasakø scenos bu-vo pernelyg þiaurios ir krau-pios. Ðtai pasakoje apie Mie-ganèiàjà graþuolæ princas nebuèiuoja pagrindinæ herojæ,bet jà prievartauja. O pasa-koje Raudonkepuraitë vilkassuvalgo ne tik moèiutæ, betir pusæ kaimo. Antai Pelenë-je piktosioms seserims pa-vyksta pasimatuoti batelá, ta-èiau viena jø, kad ákiðtø ko-jà, nusipjauna didájá kojospirðtà, kita – kulnà... Ir bro-liai Èerniauskai, matydamipaprastà, ádomø kaimo þmo-gø, visada per objektyvàstengësi tame kaimietyje pa-matyti lyriná pradà, parodytinuotraukoje já kur kas gra-þesná – dvasingà, nei matë jákaimynai, net artimi þmonës.Daugelá metø su Algimantususitikinëjau Merkinëje.Daþniausiai matydavau sufotoaparatu – já laikantá ran-koje ar pasikabinusá ant pe-ties. Taigi – visada kûryboskelyje. Budintá, laukiantá darvieno ástabaus kadro. Bet ikitol negalëjau në pagalvoti,jog mano ir Algimanto keliaidar susikirs ir Vilniuje.

Universitete

Ir atsitik taip, kad su Algi-mantu susitikome Vilniausuniversitete – abu iðlaikëmestojamuosius egzaminus áþurnalistikos specialybæ.Sëkmingai baigëme univer-sitetà. Su Algimantu paskai-tø metu visada sëdëdavomeðalia. Ið pradþiø abu kaip die-

dai gal ir nejaukiai jautëmëstarp gerokai jaunesniø kole-gø, bet veikiai apsipratome– atrodë, ir mes esame jau-ni. Á senamiestyje esantá Þur-nalistikos instituto kiemelákiekvienà rytà ateidavomegerokai anksèiau nei prasi-dëdavo paskaitos. Algiman-tas visada pasirodydavo ge-ros nuotaikos. Jis penkeriusstudijø metus universiteteprisimena su nostalgija:

– Smagu bûdavo anksti ry-te einant Vilniaus senamies-èiu, neprabudusio miesto gat-vëmis, uþuosti skersgatviaisatslenkanèius tavo, Èeslovai,rûkomos pypkës dûmus, o poto pakalbëti apie studijas, dës-tytojus, gyvenimà, patylëti.

Regis, per tuos metus kaþ-ko ypatinga neávyko. Vis dël-to ið studijø metø labai ási-minë þymaus kino kritiko irfotografijos eksperto Skir-mundo (Skirmanto) Valiuliopirmoji paskaita. Atëjæsmums dëstyti fotografijospagrindø, dëstytojas, þiû, irnetiki – jo paskaitos laukiair vienas þinomiausiø Lietu-vos broliø fotomenininkø,kuriuos vienoje autorinëjeparodoje juos titulavæs pas-kutiniais senojo kaimo foto-dainiais. Kaip nudþiugs S.Valiulis, kad puls spausti Al-gimantui rankà. Ið kartomums, studentams, pasakë,kad kità fotografijos paskai-tà ves ne jis, o brolis Algi-mantas. Þodþiu, kitai foto-grafijos paskaitai vadovauspuikus praktikas. Þinoma, sukolegomis labai maloniai nu-stebome. Su nekantrumulaukëme Algimanto paskai-tos. O sulaukæ në nepajuto-me, kaip pralëkë dvi valan-dos – merkiniðkis fotomeni-ninkas taip ádomiai, subtiliai,uþdeganèiai papasakojo apiefotografijà, demonstruoda-mas savo darbo nuotraukas,kad tà dienà ðiuo þurnalisti-kos þanru sudomino ir foto-grafavimui abejingus kole-gas. Pasirodo, Algimantasturi ir iðkalbos, kitaip tariant,oratoriaus gebëjimø. Kadtaip – dar kartà ásitikinau vë-liau. Kai teko bûti Dzûkijosnacionalinio parko Merki-nës lankytojø centre ir kartusu kitais sveèiais vël klausy-tis turtingos fotomenininkokalbos, vaizdingo, turiningopasakojimo apie senàjà Dai-navos sostinæ. Jis savo eru-dicija suþavëjo ir Universite-te, ir Merkinëje. Klausiausijo be galo nuoðirdaus, uþde-ganèio pasakojimo apie se-novës Merkinæ ir, atrodë,

kad ir jiskartu su se-n a i s i a i sm i e s t e l i osielininkaisN e m u n uplukdo pu-ðø, àþuoløràstus...

Karaliø,kuni-

gaikðèiøvardais

Kiekvie-nas susitiki-mas su Algi-mantu, tarsigalinga Ne-muno srovë,nub loðk ia

ten, ið kur atëjome, paþymë-tas nerimastingo laiko, pri-pildytas gamtos syvø, perë-mæs protëviø gyvenimo bû-dà. Uþtenka Algimantui uþ-siminti apie kà tik perskai-tytà naujà istorinæ, gamtos,kraðtotyros tema paraðytàknygà – jis daþnai jau maneaplenkæs. Pasirodo, jis jà jauanksèiau perskaitæs, nes nuojaunystës tokias knygas ryterijo. Apskritai, broliai Èer-niauskai domisi viskuo, kassusijæ su mûsø Lietuvos isto-rija, kaimu. Ne tik sûri gyve-nimiðkoji patirtis, bet ir per-skaityta literatûra jiems at-vërë kaimo þmoniø buities,jø dvasios paslaptis ir lobius.Tad neatsitiktinai jø kûrybi-niame kelyje ir atsirado itiniðliekamàjà vertæ turintyskaimo þmoniø portretai, re-alistiðki ir poetiðki peizaþai.Ilgëliau á juos ásiþiûrëjæs, ási-gilinæs, gali paraðyti to ar anokaimieèio gyvenimo novelæ,kaimo istorijà. Beje, ið pra-dþiø neþinojau, kad ið broliøantai Algimantas gerai irplunksnà valdo. Ne veltuiþurnalistikà buvo pasirinkæsstudijuoti. Nûnai jis yra dau-giau kaip deðimties knygøapie Dzûkijos nacionalinioparko kaimus, gamtà, Mer-kinës miestelio istorijà auto-rius ir bendraautoris. Auto-rines knygas fotomenininkaiirgi pasiraðë kaip broliai. Tikpirmàjà knygà Fotografijos,iðleistà 1990-aisiais, su var-

dais – broliai Algimantas irMindaugas Èerniauskai, ojau kità nuotraukø albumà –tiesiog broliai Èerniauskai.Beje, vëliau bendraautoriøknygose pasiraðo tik vienasið broliø – Algimantas Èer-niauskas. Neabejoju, jei Al-gimantas ne fotografuoti, oanksèiau raðyti bûtø ëmæs,manding, jis nûnai ir publi-cistika garsëtø. Bet broliuidar nevëlu ir ðioje meno sri-tyje labai daug nuveikti.Ypaè, manau, verta tai da-ryti, kai meninë fotografija irpublicistika viena kità kûry-biðkai papildo. Bet Algiman-to raginti raðyti nereikia. Irapskritai jo niekur nereikiaraginti – jis savo verþlumu,vis naujomis idëjomis, net pi-lietine veikla ne tik kitusþmones, bet ir didþiausià ak-mená gali iðjudinti... Þiû, Lie-tuvos nepriklausomybës pra-dþioje jis – ir raðytojo V. Krë-vës-Mickevièiaus paminkloMerkinëje statybos, ðiomiestelio Dailës galerijossteigimo, Antrojo Dzûkijoskultûros kongreso vienas ak-tyviausiø organizatoriø ir t. t.Ne kartà galvojau, kaip Al-gimantas visur suspëja? Jistoks verþlus, visur skubantisir suspëjantis man jau ásimi-në tàsyk Gudakiemyje, kaijame gyvenau. Taip pat daugsykiø svarsèiau: kada jis bû-na savo namuose, Merkinë-je, prie Stangës upelio? Pa-sirodo, namuose labai daug

laiko praleidþia – juose foto-aparatu uþfiksuotas akimir-kas popieriuje áamþina, èiaraðo Dzûkijos nacionalinioparko istorijà. Ir savo darbø,sako Algimantas, niekamneskuba rodyti. Kai kurie gu-li ilgus metus stalèiuje. Bræs-ta... Daþnai su broliu Min-daugu ilgai á juos þiûri, ási-klauso, kalbina... Nepaliau-jamai fotomenininkams kû-rybiná stimulà teikia Dzûki-jos ir Aukðtaitijos aplinka,net septyni abiejø broliø su-augæ vaikai. Keturi Algiman-to sûnûs: Vytautas - mokyto-jas, Kæstutis - gydytojas,Mindaugas - Merkinës mu-ziejaus direktorius, paraðëknygà Europos tautø nacio-naliniai himnai, o Algiman-tas Rokas – dailininkas. Pa-sirodo, ir Mindaugo þmonosvardas - Genovaitë. Jie uþ-augino tris atþalas: Eglë –þurnalistë, paraðë knygà Vi-sos Italijos dulkës, Jurga –psichologë, Algirdas – isto-rikas. Tik paþvelkite – vi-siems sûnums broliai Èer-niauskai davë Lietuvos kara-liaus, kunigaikðèiø vardus!

Beje, jø sûnûs ir dukros –irgi á ávairius menus linkæ. Arbus tvirti tëvø pasekëjai,manding, greitai pamatysi-me. Ir galbût po metø, kitøjau abiejø fotomenininkø sû-nûs pasiraðys: broliai Èer-niauskai?

ÈeslovasSKARÞINSKASVladas Junevièius ið Paðiliø kaimo, 1982 m.

Ið Eþeraièiø gyvuliu supirkimo turgaus namo, 1978 m.

Helena ir Steponas Jacevièiai, Dienavagiø kaimas, 1982 m. Broliø Èerniauskø nuotr.

Broliø Èerniauskø nuotr.

Broliø Èerniauskø nuotr.