gyvŪnŲ panaudojimo kaimo turizmo versle tyrimas · kaimo turizmas europos šalyse organizuotai...

48
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ IR INFORMATIKOS KATEDRA Rasa Paužait÷ GYVŪNŲ PANAUDOJIMO KAIMO TURIZMO VERSLE TYRIMAS MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS Darbo vadov÷: Lekt. Violeta Saladien÷ KAUNAS 2011

Upload: others

Post on 31-Jan-2021

0 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

  • LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ

    UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

    GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS

    SOCIALINIŲ MOKSLŲ IR INFORMATIKOS KATEDRA

    Rasa Paužait÷

    GYVŪNŲ PANAUDOJIMO KAIMO TURIZMO VERSLE TYRIMAS

    MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

    Darbo vadov÷:

    Lekt. Violeta Saladien÷

    KAUNAS 2011

  • 2

    PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DRABO SAVARANKIŠKUMĄ

    Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Gyvūnų

    panaudojimo kaimo turizmo versle tyrimas“ 1. Yra atliktas mano pačios: 2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje: 3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos

    literatūros sąrašą.

    ................................ Rasa Paužait÷ ...........................

    (data) (parašas) PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ

    KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. .............................. Rasa Paužait÷ ...........................

    (data) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO

    VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO

    ............................... Lekt. Violeta Saladien÷ ............................ (data) (parašas)

    MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

    APROBUOTAS KATEDROJE

    ................................ Doc. Dr. Virginijus Suveizdis ............................ (data) (parašas)

    Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS

    ..........................................................................

    (gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) parašas)

    Magistro baigiamojo darbo recenzentas

    ................................................................................................................... .............................

    (vardas, pavard÷) (parašas) Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas: ..................... ......................................................................................................... .............................

    (data) (gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) vardas, pavard÷) (parašas)

  • 3

    TURINYS

    Santrauka.............................................................................................................4

    Summary..............................................................................................................5

    Įvadas...................................................................................................................6

    1. Literatūros apžvalga...........................................................................................8

    1.1. Netradicin÷ žem÷s ūkio gamyba – kaimo turizmas....................................8

    1.2. Kaimo turizmo raida.......................................................................................9

    1.3. LKTA – Lietuvos kaimo turizmo asociacija...............................................11

    1.4. Kaimo turizmo verslo skatinimas ir specifika ..............................................13

    2. Tyrimo metodika ir organizavimas...................................................................17

    3. Rezultatai.............................................................................................................18

    4. Lietuvos vietinių veislių panaudojimo galimyb÷s kaimo turizme..............25

    4.1. Pastangos siekiant išsaugoti nykstančias Lietuvos gyvulių ir paukščių

    senąsias veisles..............................................................................................26

    4.2. Kriterijai senųjų veislių gyvulių ir paukščių laikytojams...........................27

    4.3. Lietuvos senojo genotipo veisles saugo įstatymai......................................28

    4.4. Nacionalinių veislių gyvuliai.........................................................................29

    Išvados..................................................................................................................30

    Pasiūlymai............................................................................................................31

    Naudotų leidinių sąrašas.....................................................................................32

    Priedai...................................................................................................................35

  • 4

    Paužait÷ R. Gyvūnų panaudojimo kaimo turizmo versle tyrimas.

    Magistro baigiamasis darbas / Darbo vadov÷: lekt. Violeta Saladien÷. Lietuvos

    sveikatos mokslų universitetas, Lietuvos veterinarijos akademija, Socialinių mokslų ir

    informatikos katedra. Kaunas, 2011.

    SANTRAUKA

    Darbo apimtis – 48 puslapiai, pateikiama 1 paveiksl÷lis, 2 fotografijos,

    2 lentel÷s, 4 grafikai. Naudotos literatūros sąrašą sudaro 33 šaltiniai. Darbo pabaigoje

    pateikti 6 priedai.

    Darbo tikslas – ištirti kaimo turizmo veiklą Lietuvos kaime, išanalizuoti

    jos perspektyvas.

    Atliekant mokslinį tyrimą buvo išnagrin÷ti straipsniai, įstatymai bei kiti

    teis÷s aktai. Naudotasi internetiniais puslapiais ir periodiniais leidiniais. Sukaupta

    medžiaga buvo nagrin÷ta naudojant anketin÷s ir tiesiogin÷s apklausos, login÷s

    analiz÷s, literatūros šaltinių analiz÷s, aprašomąjį ir statistinį metodus.

    Lietuvoje kaimo turizmas yra viena iš perspektyviausių alternatyvių

    veiklų, kurianti darbo vietas kaimo vietov÷se ir teikianti papildomas pajamas.

    Alternatyvios ir žem÷s ūkio veiklos derinimas padeda siekti pagrindinio tikslo –

    gerinti ūkio narių užimtumą, kelti gyvenimo lygį ir kokybę, o taip pat mažinti

    priklausomybę nuo neefektyvios žem÷s ūkio veiklos. Kaimo turizmas turi didelį

    pl÷tros potencialą, nes auga poreikis poilsiauti kaimo turizmo sodybose, ir did÷ja

    kaimo gyventojų dalis, ketinančių imtis šio ne žem÷s ūkio verslo.

    Pasteb÷ta, kad iš alternatyvių žem÷s ūkio veiklų, didžiausią ES paramą

    gauna kaimo turizmas. Šiandien kaimo turizmas – itin reikšminga Lietuvos turizmo

    sektoriaus dalis, tad nenuostabu, jog jai skiriama ES parama.

    Nors kaimo turizmas pastaraisiais metais tapo vienu iš populiariausių ne

    žem÷s ūkio verslų kaime, šių paslaugų pasiūla, kokyb÷ ir įvairov÷ n÷ra pakankama.

  • 5

    SUMMARY Paužait÷ R. The use of animals in rural tourism business survey.

    Masters thesis / Office Manager: lect. Violet Saladien÷. Lithuanian University of

    Health Sciences, Lithuanian Veterinary Academy of Social Sciences and Informatics

    Department. Kaunas, the 2011 th .

    The volume of work – 48 pages, contains an image, 2 photos, 2 tables,

    4 charts. Literature is a list of 33 entries. Work at the end of the six annexes.

    The aim - to explore rural tourism activities in the Lithuanian

    countryside, to analyze its prospects.

    In the study was to examine the articles, laws and regulations. Use in

    websites and periodicals. The accumulated material was examined using a

    questionnaire and direct interview, logical analysis, literature analysis, the descriptive

    and statistical methods.

    Lithuania Rural Tourism is one of the most promising alternative

    activities, creating jobs in rural areas and providing additional income. Alternative

    agricultural practices and laws contribute to the basic goal - to improve the economy

    of employment, raise living standards and quality, while also reducing reliance on

    inefficient agricultural practices. Rural tourism has great potential for development as

    an increasing need for recreation in rural tourism farms and increasing rural

    population, intending to take the non-agricultural businesses.

    It is noted that alternative agricultural activities, receives the highest

    support for EU rural tourism. Today, rural tourism - particularly important part of the

    Lithuanian tourism industry, it is not surprising that it receive EU

    funding. Although rural tourism in recent years become one of the most popular non-

    agricultural businesses in rural areas, the supply of services, quality and diversity are

    not sufficient.

  • 6

    ĮVADAS

    Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą procesas, ES financin÷s

    paramos programos iš esm÷s pakeit÷ kaimo ekonominių veiklų struktūrą. Viena iš

    pastarąjį dešimtmetį sparčiai augusių veiklų – kaimo turizmas.

    Kaimo turizmas Europos šalyse organizuotai pl÷tojamas daugiau nei

    keturiasdešimt metų. Ilgą laiką šiuo verslu užs÷m÷ tik pavieniai ūkininkai ir kiti

    privatūs asmenys kaime, dažnai net nelegaliai. Tik per pastaruosius dvidešimt metų

    visuomen÷ ir valstybin÷s struktūros šiam verslui ÷m÷ skirti daugiau d÷mesio. Europos

    šalių paramos fondai skatino ir r÷m÷ įvairias iniciatyvas šiose šalyse, kūr÷si šį verslą

    organizuojančios ir koordinuojančios visuomen÷s ir valstybin÷s struktūros.

    Lietuvos kaimas – patraukli erdv÷ darbui, gyvenimui ir poilsiui su

    išpl÷tota gamybine ir socialine infrastruktūra, išsilavinusių ir iniciatyvių žmonių

    bendruomene, sveika aplinka ir gražiu kraštovaizdžiu. Pastaraisiais metais žmonių

    gyvenimo aplinka tapo labai dinamiška, kintanti savo turiniu, reikalaujanti iš žmogaus

    nuolatinių pastangų prisitaikyti. Žmonių užimtumo tradicin÷je žem÷s ūkio veikloje ir

    naujų veiklų kaime atsiradimas suformavo naujų žinių ir profesinių įgūdžių poreikį.

    Naujų verslinių veiklų, informacinių technologijų plitimas bei kaimo žmonių veiklos

    pasikeitimas įgalino suaugusiųjų profesinio rengimo sistemos formavimąsi. Tai ypač

    ryškiai atsispindi kaimo turizmo pl÷troje. Kaimo turizmas iš esm÷s kitokia ir iki šiol

    kaimo žmon÷ms neįprasta veikla, kuri pagrįsta ne gamyba, o paslaugų teikimu. Jei

    anksčiau ir buvo pl÷tojamos įvairios paslaugos, pvz., siuvimas, technikos remontas ir

    kt., jos buvo skirtos toje pačioje kaimo aplinkoje gyvenančių žmonių, dažniausiai

    materialiniais poreikiais grįstoms reikm÷ms tenkinti.

    Keista, tačiau kaimas keičiasi – į žmonių gyvenseną, ūkinę veiklą

    įsilieja vis naujos, vis kitokios veiklos rūšys, kurios papildo tradicinę žem÷s ūkio

    gamybą, skatina žemdirbį ieškoti naujų alternatyvų.

    Lietuva turi visas reikiamas sąlygas turizmui pl÷toti: tinkama

    geografin÷ pad÷tis, seni kultūriniai bei religiniai ryšiai su Vakarų Europa ir Rytais,

    rekreacijai tinkančios gamtin÷s klimatin÷s sąlygos, patrauklūs kultūriniai ištekliai.

    Lietuvoje sparčiai pl÷tojamas kaimo turizmo potencialas. Lietuvos gamtiniai ir

    kultūriniai turizmo ištekliai sudaro palankias sąlygas kurti patrauklius turistinius

    produktus. Lietuvą kertantys tarptautiniai transporto srautai bei didžiul÷s artimos

    turizmo rinkos yra svarbūs veiksniai tarptautinio turizmo vystymui.

  • 7

    Pastaruoju metu vis daugiau gyventojų renkasi poilsį Lietuvos kaime.

    Pasak Astromskien÷s ir kt. pastarąjį dešimtmetį ženkliai išaugo kaimo turizmo

    paslaugų paklausa: vidutinis kaimo turizmo sodybų užimtumas padid÷jo nuo 13 iki 60

    proc. [1]. Esant paklausai tampa aktualu ir naujų kaimo turizmo sodybų kūrimas. Be

    abejo, svarbu tinkamas vietos parinkimas tokiai sodybai.

    Šioje poilsio paslaugų rinkoje tenka susidurti su rimta konkurencija,

    tod÷l kaimo turizmo paslaugas teikiančios įmon÷s priverstos ieškoti naujų sprendimų

    tobulinant verslo vadybą. Kadangi kaimo turizmas dažniausiai yra ne pagrindin÷, o

    papildoma veikla, tarsi sodybos savininko pom÷gis, teikiantis psichologinį

    pasitenkinimą, tai sodybos vadovai stengiasi sumaniai subalansuoti sodybos technines

    galimybes su s÷kmingam verslui būdingais vadybos principais: pabr÷ždami savo

    stipriąsias puses ir kartu atskleisdami puosel÷jamas vertybes.

    Darbo tikslas – ištirti kaimo turizmo veiklą Lietuvos kaime, išanalizuoti

    jos perspektyvas.

    Tyrimo metodika. Sukaupta medžiaga buvo nagrin÷ta naudojant

    anketin÷s ir tiesiogin÷s apklausos, login÷s analiz÷s, literatūros šaltinių analiz÷s,

    aprašomuosius, statistinių grupavimų metodus.

    Darbo apimtis – 48 puslapiai, pateikiamas 1 paveiksl÷lis, 2 fotografijos,

    2 lentel÷s, 4 grafikai. Naudotos literatūros sąrašą sudaro 33 šaltiniai. Darbo pabaigoje

    pateikti 6 priedai.

  • 8

    1. LITERATŪROS APŽVALGA

    1.1. Netradicin÷ žem÷s ūkio gamyba – kaimo turizmas

    Ramyb÷s ieškantys poilsiautojai dažniausiai renkasi mažas ir jaukias

    sodybas, kur būtų galima atitrūkti nuo miesto ir darbo triukšmo, įtampos, tačiau tuo

    pačiu norintys artimo ir nuoširdaus bendravimo su sodybos šeimininkais bei užsiimti

    netradicine veikla.

    Tokia veikla, kuri yra nepriskirtina žem÷s ūkio veiklai ir vykdoma

    kaimo vietov÷je vadinama – alternatyvia žem÷s ūkio veikla. Šios veiklos produkcijos

    gamybos, teikiamų turizmo ir kitų paslaugų pl÷tojimas sukuria palankią aplinką

    kaimo žmonių užimtumo ir pajamų did÷jimui. Jis skatins kaimo gyventojus imtis

    netradicin÷s veiklos, daugiau bus teikiama įvairių paslaugų, did÷s gyventojų

    užimtumas.[3]

    Alternatyvi žem÷s ūkio veikla tai – netradicin÷ žem÷s ūkio gamyba:

    1. Netradicin÷ žemdirbyst÷:

    � vaistažolių,

    � prieskoninių augalų,

    � grybų,

    � retų rūšių uogų,

    � vaisių ir daržovių,

    � dekoratyvinių augalų auginimas.

    2. Netradiciniai verslai:

    � kailinių žv÷relių veisimas,

    � alternatyvi energetika,

    � žilvičių auginimas ir jų panaudojimas,

    � kaimo turizmas,

    � poilsio paslaugos,

    � amatų ir kitų paslaugų skatinimas.

    Alternatyvi žem÷s ūkio veikla, tai ir maitinimo organizavimas, maisto

    produktų ruošimas, ypač jeigu naudojama savo ūkyje išauginta produkcija, kaimo

    verslai, miškininkyst÷ ir amatai.

    Šia veikla kaimo sodybų gyventojai dažniausiai užsiima mažiau

    palankiose ūkininkauti vietov÷se. Tai kaimo vietov÷s, kuriose d÷l demografinių,

    aplinkosaugos, dirvožemio kokyb÷s ir kitų gamtinių kliūčių iš žem÷s ūkio veiklos

  • 9

    gaunamos mažesn÷s pajamos, tačiau žem÷s ūkio veikla turi būti tęsiama, kad būtų

    išsaugota aplinka ir pati kaimo vietov÷.[4]

    Kaimo gyventojai tampa ne tik žem÷s ūkio produkcijos gamintojais, bet

    užsiima ir kitokiais verslais. Vienas iš jų – kaimo turizmas, kuris apima visas kelionių,

    ekskursijų ir atostogų rūšis, susietas su kaimo aplinkos pažinimu ir poilsiu kaimo

    aplinkoje. Kaimo turizmas praplečia šalies turizmo paslaugų asortimentą, formuoja

    būtinybę saugoti ir tausoti gamtinį bei kultūrinį krašto paveldą, sukuria papildomas

    darbo vietas. Šios paslaugos pl÷totinos visų pirma nederlingų žemių teritorijose, kur

    tradicinis žem÷s ūkis mažai pelningas, tačiau vietov÷s labai patrauklios rekreaciniu

    požiūriu.

    Kaimo turizmas ir poilsio kaime organizavimas – viena iš Lietuvos

    kaimo pl÷tros ir ūkininkavimo alternatyvų. Poilsio kaime organizavimas – tai pilnas

    įvairių paslapčių, savitas verslas. Kaip ir kiekvienas verslas, taip ir poilsio paslaugų

    kaime teikimas reikalauja ne tik šiam verslui palankių sąlygų, bet ir daug žinių bei

    sugeb÷jimų. Nepakanka tur÷ti gražią sodybą prie ežero, up÷s kranto ar miško.

    Nepakanka tur÷ti laisvą kambarį, kurį galima išnuomoti poilsiautojams. Čia reikia būti

    gana išradingais, kad maloniai priimti žmones, daug išminties reikalauja bendravimas

    su svečiais.

    Kaimo gyventojams trūksta informacijos apie alternatyvios veiklos

    įvairovę, galimybes bei riziką, jie pasigenda ir elementarių verslo, marketingo,

    rinkotyros žinių. Tačiau kaimo turizmas laikomas viena iš perspektyviausių

    alternatyvių veiklų kaime.[4]

    1.2. Kaimo turizmo raida

    Kaimo turizmas, kaip laisvalaikio leidimo forma, Europoje atsirado

    antroje XVIII a. pus÷je. Tiesa, iki to laiko kaimo vietov÷s taip pat buvo naudojamos

    poilsiui (medžioklei ir kt.), tačiau prieinamos buvo tik privilegijuotai žem÷s savininkų

    mažumai. Ir tik XVIII a. pabaigoje ÷m÷ gausiai keliauti viduriniosios klas÷s atstovai.

    Jie važiuodavo ne tik i ekskursijas po Europą, lank÷ žymias vietas, jų akiratyje

    atsidūr÷ gamta ir kraštovaizdis.

    Tačiau, kaip ir visų kitų turizmo formų, kaimo turizmo tolesn÷ pl÷tra

    priklaus÷ nuo šių trijų aspektų:

    • technikos pasiekimų;

    • pajamų did÷jimo;

  • 10

    • turimo laisvalaikio.

    Geležinkelio pl÷tra XIX a. kaimo vietoves padar÷ labiau prieinamas

    daugeliui žmonių, o turizmo industrijos pradžia palengvino kaimo turizmo augimą.

    Nuo 1865 m. prasid÷jęs geležinkelio sistemos kūrimas, sąlygojo

    viešbučių ir kurortų kūrimąsi. XX a. kelių statyba ir did÷jantis automobilių skaičius

    l÷m÷ masinio kaimo turizmo pradžią. JAV laukin÷s ir kalnuotos vietov÷s vakaruose

    daugeliui seniau k÷l÷ baimę, tačiau per XIX a. jos tapo tinkamos laisvalaikiui.

    Nepaisant pl÷tros XIX a., kaimo turizmas netapo labai plačiai paplitusia

    laisvalaikio forma iki XX a. Šiame amžiuje buvo pastebimas ne tik kaimo turizmo

    augimas, bet ir jo diferencijavimasis. Tarp dviejų pasaulinių karų daugelis žmonių

    pirmą kartą gal÷jo pasinaudoti mokamomis atostogomis, sparčiai tobul÷jo transportas.

    Tai ypač padidino kaimo turizmo prieinamumą. Šiuo laikotarpiu Didžiojoje

    Britanijoje labai populiarios tapo kelion÷s p÷sčiomis ir dviračiais, žvejyba. Daugelis

    pam÷gtų vietų buvo privačios, o jų savininkai suinteresuoti priimti vis daugiau turistų.

    Kitose Europos vietose kaimo turizmas išpopuliar÷jo d÷ka išvykusiųjų gyventi i

    miestus, dažnai sugrįždavusių į kaimą pavieš÷ti pas gimines, praleisti atostogas

    kukliuose paveld÷tuose namuose (Vainien÷, 2001).

    Didžiausias kaimo turizmo paklausos padid÷jimas užfiksuotas 1945 m.

    Tai sutapo su bendru turizmo augimu. Tačiau pagrindinis veiksnys, l÷męs sparčią

    kaimo turizmo pl÷trą, buvo išaugęs nuosavų automobilių skaičius. Ger÷jant gyvenimo

    lygiui bei ilg÷jant laisvalaikiui, daugelyje industrinių šalių žmon÷s gal÷jo dažniau

    lankyti kaimą.

    Po Antrojo pasaulinio karo kaimo turizmo pl÷tra Europos šalyse vyko

    nevienodai. Rytų ir Centrin÷s Europos šalyse, kurios priklaus÷ komunistiniam

    režimui, kaimo turizmu buvo verčiamasi neįteisinus verslo, nes bet kokia individuali

    iniciatyva verslui buvo traktuojama kaip spekuliacija. Turizmas legaliai gal÷jo pl÷totis

    tik valstybin÷se poilsio baz÷se. Uždaros valstybin÷s sienos trukd÷ turistų jud÷jimui.

    Tuo tarpu Vakarų Europos šalys šioje srityje toli paženg÷ į priekį.

    Kaimo turizmo verslas ÷m÷ populiar÷ti kaip papildomas verslas ūkininkams. Supratę

    šio verslo galimybes ir pajutę, kad poilsis kaime yra patrauklus miestiečiams, kaimo

    turizmo sodybų savininkai ÷m÷si įvairių, šio verslo skatinimo priemonių:

    • jung÷si į vietines paslaugų teik÷jų sąjungas tam, kad kartu gal÷tų gerinti

    aplinką ir paslaugas turistams;

  • 11

    • vietin÷s kaimo turizmo sąjungos jung÷si i nacionalines asociacijas, nes tik

    veikdami kartu gal÷jo kontroliuoti paslaugų kokybę, efektyviai reklamuoti

    paslaugas klientams;

    • kaimo bendruomen÷s ieškojo įvairių fondų paramos reklamai, paslaugų

    kokyb÷s gerinimui ir kt. (Vainien÷, 2001).

    1.3. LKTA – Lietuvos kaimo turizmo asociacija

    Lietuvos kaimo turizmo asociacija – nevyriausybin÷ organizacija,

    vienijanti daugelį Lietuvos kaimo turizmo paslaugas teikiančių sodybų šeimininkų.

    Lietuvos kaimo turizmo asociacijos tikslai:

    � atstovauti Asociacijos narių interesams įvairiose institucijose ir organizacijose;

    � koordinuoti Asociacijos narių veiklą pl÷tojant kaimo turizmą Lietuvoje;

    � rengti seminarus, konferencijas, muges, parodas, metodines priemones,

    informacinius biuletenius asociacijos ir jos narių veiklos klausimais;

    � kelti Asociacijos narių kvalifikaciją, organizuoti stažuotes šalyje ir užsienyje;

    � analizuoti kaimo turizmo paslaugų paklausą šalies viduje ir užsienyje;

    � bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos, kitų šalių ir tarptautin÷mis

    analogiškomis organizacijomis, būti jų nare;

    � dalyvauti rengiant ir svarstant naujus Lietuvos Respublikos įstatymų

    projektus, reglamentuojančius Asociacijos ir jos narių veiklą.

    Šiuo metu asociaciją vienija apie 1000 narių, iš kurių 368 reigistruotų

    kaimo turizmo sodybų savininkai. Tai ne tik kaimo gyventojai, teikiantys kaimo

    turizmo paslaugas, bet ir žem÷s ūkio mokyklos, kitos mokymo institucijos,

    rengiančios turizmo ir kaimo turizmo organizavimo specialistus, kai kurių rajonų

    savivaldyb÷s.

    Lietuvos kaimo turizmo asociacija – savarankiška ne pelno organizacija,

    vienijanti Lietuvos Respublikos žmones, užsiimančius kaimo turizmu, bendriems jų

    poreikiams tenkinti ir uždaviniams įgyvendinti.

    Asociacija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija,

    Asociacijų, Žem÷s ūkio rūmų ir kitais įstatymais, normatyviniais aktais bei šiais

    įstatais.

    Asociacija nuo įstatų įregistravimo momento yra juridinis asmuo, turinti

    ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, balansą, antspaudą, emblemą,

  • 12

    atsiskaitomąsias ir valiutines sąskaitas Lietuvos Respublikoje įregistruotose banko

    įstaigose ir po vieną valiutinę sąskaitą bet kurioje užsienio valstyb÷je.

    Asociacija yra ribotos turtin÷s atsakomyb÷s organizacija. Pagal savo

    prievoles atsako tik savo turtu, iš kurio gali būti išieškoma Lietuvos Respublikos

    įstatymų nustatyta tvarka. Asociacija neatsako už savo narių prievoles, o nariai už

    Asociacijos prievoles. Asociacijos veiklos laikotarpis neribotas. Joje negali būti

    mažiau kaip 3 nariai.

    Vykdydama veiklą Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų Asociacija gali:

    • savo vardu įstatymų nustatyta tvarka sudaryti įvairius sandorius, dalyvauti

    bendroje veikloje su tarptautin÷mis organizacijomis;

    • pirkti ir kitokiais būdais įsigyti turtą, jį parduoti, nuomoti, keisti ar kitaip juo

    disponuoti;

    • įstatymų nustatyta tvarka skolintis ir skolinti pinigines l÷šas ir kitą turtą;

    • jungtis į Asociacijų sąjungą (konfederaciją), išstoti iš jos, per deleguotus

    atstovus dalyvauti Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio rūmų veikloje;

    • nustatyti Asociacijos vidaus organizacinę struktūrą, nustatyta tvarka steigti

    įmones, agentūras, skyrius šalyje ir užsienyje, apibr÷žti padalinių teisinį

    statusą;

    • saugoti savo komercines paslaptis – informaciją apie veiklą pateikti gali tik

    pati Asociacija.

    Savo tikslams ir uždaviniams įgyvendinti Asociacija gali tur÷ti ir

    kitokias teises bei pareigas, kurių nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai.

    Į Asociaciją įstojama pateikus prašymą Asociacijos tarybai, o juridiniam

    asmeniui ir nutarimą (protokolo išrašą) apie pageidavimą tapti Asociacijos nariu.

    Naryst÷ Asociacijoje neriboja atskirų jos narių veiklos, jei ši veikla n÷ra nukreipta

    prieš Asociaciją. Iš Asociacijos išstojama atsiskaičius su ja už turtinius

    įsipareigojimus. Jeigu d÷l nario išstojimo Asociacija negali vykdyti prisiimtų

    įsipareigojimų, išstojantysis privalo kompensuoti d÷l to atsirandančius Asociacijos

    nuostolius arba baigti vykdyti įsipareigojimus.

    Susirinkimo nutarimu Asociacijos narys gali būti pašalintas iš

    Asociacijos, jeigu:

    � Nevykdo įsipareigojimų ar kitaip pažeidžia įstatus;

    � Pasibaigus nustatytam terminui, ilgiau kaip du m÷nesius, nesumoka nario ar

    kitų mokesčių bei tikslinių mok÷jimų.

  • 13

    Asociacija turi savo patentuotą ženklą (1 pav.). Tai žaliame fone

    stovintis baltas gandras.

    1 pav. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos patentuotas ženklas

    Jis žymi poilsio kaime sodybą – Asociacijos narę. Š ženklą naudoja

    Asociacijos nariai savo reklamos priemon÷se. Be to, juo žymimos kaimo turizmo

    sodybų kvalifikacin÷s (komforto) kategorijos. Jas savo nariams, teikiantiems poilsio

    kaime ir kaimo turizmo paslaugas, suteikia Asociacijos taryba, įvertinusi sodybos

    įrengimo ir poilsio kaime paslaugų teikimo lygį. Visos Asociacijos narių sodybos

    skirstomos i 5 kategorijas suteikiant joms vieno, dviejų, trijų, keturių ir penkių gandrų

    ženklus. Šios komforto kategorijos nustatomos pagal Asociacijos tarybos patvirtintus

    klasifikavimo nuostatus, plačiau apie klasifikavimo nuostatus 2 priede. (Lietuva,

    Atostogos kaime 2010).

    1.4. Kaimo turizmo verslo skatinimas ir specifika

    Lietuvos rekreacinis potencialas, tinkamas kaimo turizmo pl÷trai, yra

    itin įvairus – jį sudaro gausūs miškai (32 % šalies teritorijos), tankus vidaus vandenų

    tinklas (2 850 ežerai ir 758 up÷s), kultūros paveldo objektai ir tradiciniai amatai, kurių

    išsid÷stymas išskiria prioritetinius teritorinius kaimo turizmo pl÷tros regionus – Rytų

    Aukštaitijos ežerų ir miškų, Dzūkijos miškų, upių ir ežerų bei Žemaitijos aukštumų ir

    Pamario. Turizmui ypač patrauklios saugomos teritorijos (5 nacionaliniai ir 30

    regioninių parkų, 26 draustiniai). Lietuvos kultūros vertybių registre užregistruota

    apie 25000 kultūros paveldo objektų, iš jų daugiau kaip 7000 – valstyb÷s saugomi

    kultūros paveldo objektai. Turizmui svarbios išlikusios pilys, bažnyčios ir

    vienuolynai, dvarai ir dvarų sodybos, istoriniai parkai, etnografiniai kaimai [21].

    Pašvenskas V. atliko Lietuvos ežerų pakrančių kartografinį tyrimą, kurio

    metu nustat÷, kad, art÷jant prie vandens telkinio, sodybų tankumas ir miškingumas

    did÷ja. Šis d÷sningumas negalioja tik supelk÷jusiose ežerų pakrant÷se. Dar pasteb÷ta,

    kad vandens telkinio pakrant÷s pad÷tis pasaulio šalių atžvilgiu sodybų tankumui ir

  • 14

    miškingumui įtakos neturi. Ežero dydis turi atvirkštinį poveikį – sodybų tankumas

    didesnis prie mažesnių ežerų [8].

    Kaimo turizmas – viena iš labiausiai pastaraisiais metais išpl÷totų

    veiklų. Astromskien÷ ir kt. nustat÷, kad šiai veiklai, Lietuvos integracijos į ES proceso

    laikotarpiu investuota vos 1 proc. kaimo pl÷tros paramai skirtų l÷šų, tačiau veiklos

    apimtys išaugo daugiau kaip du kartus. Tačiau, pasak Valančiauskait÷s , nepaisant

    aukštų kaimo turizmo paslaugų dinamikos rodiklių, jų lyginamasis svoris bendroje

    turizmo paslaugų apimtyje yra gana nedidelis [2]. Taigi, galima teigti, kad pl÷totis

    kaimo turizmui galimybių yra pakankamai.

    Lietuvos kaimo pl÷tros 2007–2013 metų programos priemon÷ „Kaimo

    turizmo veiklos skatinimas“ yra skirta efektyviau išnaudoti ši rekreacinį plotą, nes

    nors kaimo turizmas yra vienas populiariausių ne žem÷s ūkio verslų kaime, šių

    paslaugų pasiūla, kokyb÷ ir įvairov÷ vis dar per maža. Šios veiklos srities tikslas –

    didinti kaimo gyventojų užimtumą ir pajamas, skatinant kaimo turizmo, tradicinių ir

    netradicinių amatų pl÷trą kaimo vietov÷se.

    Daugelis rekreaciniais ištekliais pasižyminčių vietovių yra mažiau

    palankiose ūkininkauti vietov÷se, ypač tinkamose kaimo turizmo veiklos pl÷trai. Tad

    ir Kaimo pl÷tros 2007 – 2013 m. programoje (KPP) numatyta didelį d÷mesį skirti šios

    veiklos skatinimui, siekiant puosel÷ti kultūros paveldą, skatinti lietuviškų tradicijų

    laikymąsi.

    Siekiant padidinti kaimo turizmo paslaugų įvairovę, skatinama jungti

    tradicines žem÷s ūkio veiklas su paslaugomis turistams, pavyzdžiui, tiekti

    poilsiautojams šviežius, ūkyje užaugintus produktus, teikti rekreacines paslaugas

    (vandens sporto, jodin÷jimo ir t. t.). Tokiu būdu kaimo gyventojai gal÷tų užsitikrinti

    ilgalaikes darbo vietas ir papildomas pajamas.

    L÷šos šiai KPP priemonei įgyvendinti skiriamos iš Europos žem÷s ūkio

    fondo kaimo pl÷trai ir bendrojo finansavimo l÷šų, numatytų LR valstyb÷s biudžete.

    Paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant tik i tinkamas finansuoti projekto išlaidas,

    o finansuojama iki 50 proc. visų šių išlaidų.

    ŽUM specialist÷ Regina Voveryt÷ pabr÷ž÷, kad maksimali paramos

    suma vienam projektui priklauso nuo veiklos srities: pagal veiklos sritį „Kaimo

    turizmo skatinimas, įskaitant amatų pl÷trą kaimo turizmo sodybose“ skiriama iki 690

    560 Lt paramos; pagal veiklos sritį „Stovyklaviečių kaimo vietov÷se įkūrimas ir pl÷tra

    (išskyrus miško vietov÷se)“ – iki 138 112 Lt.

  • 15

    Pareišk÷jas paramos gali kreiptis pagal abi priemon÷s veiklos sritis.

    Tokiu atveju maksimali paramos suma bendram projektui negali viršyti 690 560 Lt, iš

    jų paramos suma stovyklaviet÷s įkūrimui arba pl÷trai negali viršyti 138 112 Lt

    (Alfa.lt...., 2010).

    Paramos pagal Priemonę gali kreiptis ūkininkai ir kaimo gyventojai, ne

    jaunesni kaip 18 metų, kurie iki paramos paraiškos pateikimo dienos yra teis÷s aktų

    nustatyta tvarka įregistravę žem÷s ūkio valdą LR žem÷s ūkio ir kaimo verslo registre.

    Paramos paraiškos su partneriais neteikiamos.

    Taisykl÷se numatyta eil÷ tinkamumo kriterijų paramai gauti, tarp jų –

    reikalavimas pareišk÷jams tur÷ti reikiamą kaimo turizmo ar stovyklaviet÷s paslaugų

    teikimo kvalifikaciją, netur÷ti įsiskolinimų LR biudžetui ir Valstybinio socialinio

    draudimo fondui, tvarkyti arba įsipareigoti tvarkyti buhalterinę apskaitą, įgyvendinti

    projektą kaimo vietov÷je. Nekilnojamas turtas, į kurį investuojama, turi priklausyti

    pareišk÷jui arba jo sutuoktiniui nuosavyb÷s teise. Taip pat apibr÷žti pagrindiniai

    kriterijai naujai kuriamai sodybai – jos plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,7 ha,

    atstumas iki magistraliniu keliu Vilnius – Klaip÷da, Vilnius – Panev÷žys, Saločiai –

    Kalvarija turi būti ne mažesnis negu 0,5 km.

    Pareišk÷jo tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos

    paraiškos pateikimo dieną pareišk÷jo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus

    duomenis, taip pat viešuosiuose registruose esančius duomenis. Jei šie duomenys

    skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis.

    Tuo atveju, kai paramos paraiškose prašoma bendra paramos suma

    didesn÷ nei kvietimui teikti paramos paraiškas skirti planuojama paramos suma,

    atliekamas projektų atitikimo prioritetiniams kriterijams vertinimas.

    Projektų atitikimo prioritetiniams atrankos kriterijams vertinimą atlieka

    Nacionalin÷ mok÷jimo agentūra prie ŽUM.

    Prioritetiniai projektu atrankos kriterijai:

    � Kai pareišk÷jas n÷ra gavęs Europos Bendrijos investicin÷s paramos žem÷s

    ūkiui ir kaimo pl÷trai (pagal SAPARD, Bendrojo programavimo dokumentą,

    Lietuvos kaimo pl÷tros 2007–2013 m. programą).

    � Kai pareišk÷jas vykdo ekonominę ar profesinę veiklą kaimo vietov÷je ne

    mažiau kaip dvejus pastaruosius metus iki paraiškos pateikimo.

    � Kai pareišk÷jas yra ūkininkas iki 40 metų.

  • 16

    � Kai projekte numatyta tradicin÷ sodyba (tradicine laikoma kaimo turizmo

    sodyba, atitinkanti Valstybinio turizmo departamento prie LR direktoriaus

    2006 m. gruodžio 22 d. įsakyme Nr. V-106 Kai kaimo turizmo sodybai

    nustatytus reikalavimus), kurioje puosel÷jama tradicin÷ kaimo architektūra,

    tautinis paveldas arba sukuriama stovyklaviet÷ mažiau palankioje ūkininkauti

    vietov÷je.

    � Kai projektas, kurio vidin÷ grąžos norma yra didesn÷.

    Jeigu paramos paraiškoje ir jos prieduose n÷ra duomenų, leidžiančių

    nustatyti pareišk÷jo atitikti prioritetiniam atrankos kriterijui, laikoma, kad pareišk÷jas

    jo neatitinka (Euroūkis..., 2010).

  • 17

    2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

    Darbo tikslas – ištirti kaimo turizmo veiklą Lietuvos kaime, išanalizuoti

    perspektyvas.

    Tyrimo uždaviniai:

    � Nustatyti kaimo turizmo sodybų pasiskirstymą Lietuvos kaime.

    � Nustatyti kaimo turizmo pl÷tros perspektyvas.

    Tyrimui atlikti parinkti objektai – kaimo turizmo sodybos. Jos parinktos

    naudojantis Valstybinio turizmo departamento, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos,

    Lietuvos Respublikos Žem÷s ūkio ministerijos, Nacionalin÷s mok÷jimo agentūros,

    turizmo informacinių centrų duomenimis.

    Sukaupta medžiaga buvo nagrin÷ta naudojant anketin÷s ir tiesiogin÷s

    apklausos, login÷s analiz÷s, literatūros šaltinių analiz÷s, aprašomuosius, statistinių

    grupavimų, metodus.

    Tyrimui atlikti buvo naudojama anketin÷ analiz÷, kuriai atlikti buvo

    naudojama autor÷s parengta anketa (1 priedas). Šios anketos buvo duotos tiesiogiai

    žmon÷ms į rankas. Iš viso buvo išdalinta 100 anketų.

  • 18

    3. REZULTATAI

    1. Iš 100 apklaustųjų respondentų 76 proc. yra buvę kaimo turizmo sodyboje, o

    26 proc. ne;

    2. 29 proc. iš jų labai patiko, 34 patiko ir 4 proc. nelabai patiko arba visiškai

    nepatiko svečiuotis kaimo turizmo sodyboje;

    3. Paklausus kas labiausiai patiko: 60 proc. patiko pramogos bei kaimiška, jauki

    aplinka, 20 proc. patiko grynas oras ir aptarnavimas, tačiau tik vienam kitam

    patiko vietos autentiškumas, gražiai įrengta sodyba, ramyb÷ ir gamtovaizdis.

    Buvo kam nepatiko maistas ir trūko pramogų;

    4. Į kaimo turizmo sodybą vyko pails÷ti, pabūti gamtoje apie 55 proc., švęsti

    gimtadienį ar kitą įvykį apie 40 proc., o surengti konferenciją ar seminarą vos

    keli procentai apklaustųjų;

    5. Didžioji dauguma sodyboje pasisvečiuodavo tik vieną dvi dienas (90 proc.),

    praleisdavo ten savaitgalį, ir tik apie 10 proc. ten praleido 3 – 7 dienas;

    6. Pasirodo, visada buvo ir yra svarbu, draugų bei pažystamų rekomendacijos,

    kuriomis pasinaudodami anketos dalyviai rinkosi vieną ar kitą sodybą (70

    proc.), tačiau likusi dalis informaciją susirado internete;

    7. Dar kartą apsilankyti kaimo turizmo sodyboje nor÷tų 80 proc. respondentų;

    8. Sodybos kurias aplank÷ apklausos dalyviai buvo: Rokiškio raj., Šilal÷s raj.,

    K÷dainių raj., Panev÷žio raj., Kauno raj., Klaip÷da, Klaip÷dos raj., Vilniaus

    raj.;

    9. Paklausti kokiam tikslui važiuotų i kaimo turizmo sodybą daugiau nei 50 proc.

    atsak÷, kad pails÷ti, apie 40 proc. švęsti gimtadienį ar kitą šventę, įvykį ir tik

    keli procentai apklausos dalyvių nor÷tų pažinti mūsų senąsias tradicijas;

    pamatyti žem÷s ūkio gyvūnus;

    10. Populiariausios pramogos, kuriomis svečiai mielai pasinaudotų yra šios:

    • Buvimas pirtyje, maudyn÷s – 90 proc.,

    • Jodin÷jimas arkliais, važin÷jimas keturračiu, lauko žaidimai – 60 proc.,

    • Važin÷jimas dviračiu, žvejyba, žiemos sportas – 40 proc.,

    • Grybavimas, uogavimas – 10 proc.;

    11. Pasiteiravus, o kokių dar pramogų nor÷tųsi besisvečiuojant kaimo turizmo

    sodyboje, atsakymai buvo tokie:

  • 19

    Žinoma daugelis pamin÷jo tradicinius pramogų būdus, kaip pirtis, kubilas,

    tačiau apie 60 proc. nor÷tų pasim÷gauti ekstremaliomis pramogomis, dalis

    nor÷tų medžioti, bei beveik pus÷ respondentų nor÷tų tur÷ti galimybę pažinti

    mūsų tautos paveldą, senąsias gyvulių veisles;

    12. Norinčių susipažinti su kasdieniniu kaimo gyvenimu, pagyventi tikrame

    kaime, atliekant ūkio darbus ir prižiūrint gyvulius buvo nedaug – apie 30

    proc., didesn÷ dalis to nenor÷tų patirti ir 20 proc. nežino ar nor÷tų ar ne;

    13. Paklausus kokias paslaugas pasiūlytų tiekti kaimo turizmo verslui, pasiūlymai

    buvo tokie: įvairių gyvūnų laikymas, gyvos muzikos, teminių vakarų, nor÷tųsi

    daugiau pramogų vaikams, vandens pramogų; sužinoti sodybos istoriją; 14. Ils÷damiesi sodyboje daugiau nei 90 proc. svečių nor÷tų paskanauti tradicinio

    lietuviško maisto;

    15. Beveik 70 proc. respondentų poilsiui mieliau rinktųsi vienkiemį, 30 proc.,

    mieliau pasirinktų gyvenvietę ar kaimą;

    16. Daugiau nei pus÷ apklaustųjų (60 proc.) rinktųsi 5 gandrų sodybą, 4 ir 3

    gandrų sodybas rinktųsi 30 proc., na o 1 ar 2 gandrų sodybas, rinktųsi tik 10

    proc. (plačiau apie sodybų kategorijas 2 priede);

    17. Apklausoje dalyvavo 65 proc. moterų ir 35 proc. vyrų;

    18. Anketos dalyvių amžius pasiskirst÷ taip:

    • 50 proc. buvo 18 – 25 metų;

    • 20 proc. 26 – 35 metų;

    • 30 proc. 36 – 45 metų amžiaus;

    19. Socialin÷ pad÷tis:

    • Studentai – 30 proc.;

    • Studentai, darbuotojai – 20 proc.;

    • Darbininkai – 20 proc.;

    • Tarnautojai – 30 proc.;

    • Verslininkas – 10 proc.;

    20. Respondentų gyvenamoji vieta:

    • Kaunas, Kauno raj. – 45 proc.,

    • Vilkaviškio raj – 15 proc.,

    • Šilal÷, Šlal÷s raj. – 10 proc.,

    • Jurbarkas – 15 proc.,

    • Klaip÷da – 15 proc.

  • 20

    1 nuotrauka.Vilmantas Arbatauskas, kaimo turizmo sodybos savininkas (R. Paužat÷s nuotrauka)

    Vilkaviškio rajone, Vištyčio miestelyje ant gražaus ežero kranto, esanti

    Vilmanto Arbatausko kaimo turizmo sodyba yra perspektyviausia šiame rajone.

    Įvertinta 4 gandrais, gyvuojanti 7 metus. Atokiau nuo sodybos yra arklid÷s, kur

    laikomi 3 mišrūnai žirgai, kuriuos sodybos šeimininkas parsivež÷ iš kaimynin÷s

    Lenkijos. Paklaustas ar planuoja daugiau laikyti gyvūnų, įsigyti žirgų, tvirtai atsako,

    kad ne, nes neapsimoka. Išlaikymas brangus, o ir n÷ra didelio poilsiautojų poreikio

    tam. Pilnai užtenka kelių žirgų, kad pora jų gal÷tum pakinkyti į vežimaitį, o su trečiu

    pajodin÷ti. Nors ir nesant poilsiautojų antplūdžiui, ponas Vilmantas su savo šeima,

    kiekvieną dieną su savo žirgais važin÷ja arba jodin÷ja, juk tokie gyvūnai negali

    užsistov÷ti vienoje vietoje. (daugiau nuotraukų prieduose)

    2 nuotrauka. 4 gandrais įvertinta Vilmanto Arbatausko sodyba ant Vištyčio ežero

    kranto (autor÷s nuotrauka)

  • 21

    Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. kaimo turizmo sodybose

    apsilank÷ 245,4 tūkst. poilsiautojų, iš jų – 27,6 tūkst. (11,2 proc.) užsieniečių.

    Dauguma užsieniečių buvo iš Vokietijos (22,3 proc.), Lenkijos (20,6 proc.), Latvijos

    (12,7 proc.) ir Rusijos (12,1 proc.). Daugiausia poilsiautojų sulauk÷ Vilniaus (59,0

    tūkst., arba 24 proc. visų poilsiautojų kaimo turizmo sodybose), Kauno (46,3 tūkst.,

    arba 18,9 proc.) ir Utenos (45,6 tūkst., arba 18,6 proc.) apskritys. Taurag÷s apskrityje

    esančios kaimo turizmo sodybos 2009 m. sulauk÷ 58,6 procento daugiau poilsiautojų

    negu 2008 m. Labiausiai poilsiautojų skaičius sumaž÷jo Klaip÷dos (47,1 proc.) ir

    Utenos (43 proc.) apskrityse.

    2009 m., palyginti su 2008 m., kaimo turizmo sodybose ils÷josi 23,7

    procento mažiau poilsiautojų, iš jų – 24,4 procento mažiau Lietuvos gyventojų ir 17,7

    procento mažiau užsieniečių. 2009 m. vidutin÷ poilsiautojo poilsio kaimo turizmo

    sodyboje trukm÷ buvo 1,78 nakvyn÷s (2008 m. – 1,91).

    Kaimo turizmo sodybose vidutin÷ kaina už nakvynę vienam asmeniui

    svyravo nuo 30 iki 53 litų. Lietuvos gyventojas, poilsiaudamas kaimo turizmo

    sodyboje, už nakvynę vidutiniškai mok÷jo 34 litus, užsienietis – 44 litus. 2009 m.

    dauguma poilsiautojų į kaimo turizmo sodybas atvykdavo tik savaitgaliais, o

    populiariausias m÷nuo buvo liepa. 2009 m. apgyvendinimo paslaugas teik÷ 588 kaimo

    turizmo sodybos, arba 7,7 procento daugiau nei 2008 m., o vietų skaičius jose

    padid÷jo 19,6 procento – iki 12,2 tūkst.

    Daugiausia kaimo turizmo sodybų buvo Ignalinos, Lazdijų, Utenos,

    Zarasų rajonų savivaldyb÷se. Apgyvendinimo paslaugas Ignalinos rajone teik÷ 45

    kaimo turizmo sodybos, Lazdijų – 41, Utenos – 39, Zarasų – 37, Mol÷tų ir Plung÷s –

    po 35, Trakų – 33, Klaip÷dos – 25. Poilsiautojai labiausiai m÷go prie ežerų įsikūrusias

    sodybas.[22]

  • 22

    1 lentel÷. Poilsiautojų, nakvynių skaičius kaimo turizmo sodybose pagal apskritis

    2 lentel÷. Kaimo turizmo sodybų ir vietų jose skaičius pagal apskritis

  • 23

    1 grafikas. Poilsiautojų skaičius kaimo turizmo sodybose

    2 grafikas. Užsieniečių skaičius kaimo turizmo sodybose pagal šalis (tūkstančiais)

  • 24

    3 grafikas. Poilsiautojų pasiskirstymas kaimo turizmo sodybose pagal apskritis 2009 m., procentais

    4 grafikas. Poilsiautojų pasiskirstymas kaimo turizmo sodybose 2009 m. pagal m÷nesius, procentais

  • 25

    4. LIETUVOS VIETINIŲ VIESLIŲ PANAUDOJIMO

    GALIMYBöS KAIMO TURIZME

    Senųjų veislių gyvuliai yra kultūrinio paveldo dalis, kurią išlaikyti –

    kiekvienos išsivysčiusios valstyb÷s prestižas. Nykstančių nacionalinių veislių

    išsaugojimo bei jų veislininkyst÷s skatinimo klausimas šiuo metu vis dar aktualus.

    Yra žinoma, kad vietin÷s, tipiškos tam tikram geografiniam regionui arba šaliai

    gyvulių ir paukščių veisl÷s, yra geriau prisitaikiusios prie esamų gamtinių bei aplinkos

    sąlygų, veisimo būdų bei auginimo tipo, š÷rimo sąlygų bei paties pašaro, yra labai

    atsparios tai vietovei būdingoms bei genetin÷ms ligoms. Be to, vietin÷s galvijų veisl÷s

    yra svarbios istoriniu požiūriu, kadangi kiekviena veisl÷ turi savo unikalų kelią

    evoliucijoje bei yra išlaikiusi unikalių genų kombinacijas. Nepaneigsime to, kad

    šalims, besitaikančioms prie kintančios ekonomikos sąlygų, progresyvios žem÷s ūkio

    gyvulių veisl÷s, pasižyminčios greitu ekonominiu efektu, yra neabejotinai naudingos.

    Vis d÷lto būtina suvokti, kad nacionalin÷s gyvulininkyst÷s tikslas turi būti ne tik

    didinti gyvulių produktyviąsias savybes, bet ir rūpintis genetine veislių įvairove. Taip

    pat būtina atsižvelgti į tai, kad komercin÷s veisl÷s gali tur÷ti nepageidaujamų ar net

    žalingų savybių, tokių kaip nepageidaujamų genų veiklos pasireiškimas ir išplitimas,

    mažas ar pakitęs atsparumas lokalioms ligoms ir panašiai.[11]

    Lietuva yra pasirašiusi 1992 m. birželio m÷nesio 11 d. Rio de Žaneire

    priimtą Biologin÷s įvairov÷s konvenciją, tuo įsipareigodama išsaugoti savo genetinius

    išteklius. Lietuvos senųjų vietinių žem÷s ūkio gyvulių veislių ir jų genetinių išteklių

    išsaugojimas kartu yra istorinio ir kultūrinio tautos paveldo išsaugojimas.

    Nuo 1995 m. lietuviškos veisl÷s: žemaitukai, stambieji žemaitukai,

    Lietuvos sunkieji arkliai, š÷mieji ir baltnugariai galvijai, vietin÷s šiurkščiaviln÷s avys,

    Lietuvos vietin÷s kiaul÷s, vištin÷s žąsys -įtrauktos į FAO (Tarptautin÷s maisto ir

    žem÷s ūkio organizacijos) įsteigtą Pasaulio žem÷s ūkio gyvūnų įvairov÷s duomenų

    banką ir į saugotinų pasaulio žem÷s ūkio gyvūnų katalogą.[10]

  • 26

    4.1. Pastangos siekiant išsaugoti nykstančias

    Lietuvos gyvulių ir paukščių senąsias veisles

    LR Žem÷s ūkio ministerija 1996 m. patvirtino Lietuvos senųjų vietinių

    žem÷s ūkio gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo programą ir sudar÷ Lietuvos

    gyvūnų genetinių išteklių koordinavimo tarybą, kuri kiekvienų metų pradžioje

    pateikia retų vietinių veislių gyvulių ir paukščių genofondo saugojimo duomenis.

    Buvo imtasi įvairių iniciatyvų išsaugoti senąsias gyvulių veisles nuo visiško

    išnykimo: buvo organizuojamos išlikusių senųjų veislių gyvulių paieškos įvairiose

    šalies vietov÷se, iš gyventojų buvo superkami vietinių veislių kiaulių paršeliai, iš

    Vilniaus žirgyno ir pavienių asmenų – žemaitukų veisl÷s arkliai. Surinktos vietinių

    šiurkščiavilnių avių grupel÷s ir š÷mi bei baltnugariai galvijai buvo laikomi Lietuvos

    veterinarijos akademijos Praktinio mokymo ir bandymų centre bei Lietuvos

    gyvulininkyst÷s institute.(Skurdien÷, 2008)

    Iki įstojimo į Europos Sąjungą genofondo išsaugojimas buvo remiamas

    iš nacionalinio Kaimo r÷mimo fondo pagal Gyvulių veislininkyst÷s r÷mimo taisykles.

    Šią paramą sudarydavo tiesiogin÷s išmokos senųjų veislių gyvulių ir paukščių

    laikytojams, taip pat buvo remiami vadinamieji „branduoliai“ – pagrindin÷s bandos,

    kurios yra Lietuvos gyvulininkyst÷s institute, valstyb÷s įmon÷je „Šeduvos

    avininkyst÷“, valstyb÷s kapitalo žirgynuose („Vilniaus žirgyne“, „Nemuno žirgyne“ ir

    „Sartų žirgyne“).

    Įstojus į Europos Sąjungą, genetinių išteklių išsaugojimą imta finansuoti

    iš ES l÷šų pagal Kaimo pl÷tros 2004 –2006 metų plano priemon÷s ,,Agrarin÷

    aplinkosauga“ Retų veislių gyvulių ir paukščių programą bei pagal Lietuvos kaimo

    pl÷tros 2007–2013 metų programos priemon÷s „Agrarin÷s aplinkosaugos išmokos“

    programą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių

    išsaugojimas“. Pagal šias programas senųjų veislių gyvulių ir paukščių laikytojams

    mokamos kompensacin÷s išmokos. Taip ūkininkams kompensuojami nuostoliai,

    kuriuos jie gali patirti d÷l, senųjų veislių gyvulių mažesnio produktyvumo.

    Pavyzdžiui, senųjų veislių karv÷s duoda mažiau pieno. Europos Sąjungos principas –

    kompensuoti ūkininkams tą skirtumą, kurį sudaro negautos pajamos. Jeigu, tarkime,

    „sukultūrinta“ karv÷ duoda 5 tūkst. litrų pieno per laktaciją, o „genofondin÷“ karv÷ –

    tik 4 tūkstančius litrų pieno, tai iš programos l÷šų galima kompensuoti dalį skirtumo,

    bet kompensaciją gali sudaryti ne daugiau kaip 200 eurų.[12]

  • 27

    Kai kurios senosios Lietuvos gyvulių ir paukščių veisl÷s yra jau

    išnykusios. Kitos, kaip Žemaitukų veisl÷s arkliai, š÷mi ir baltnugariai galvijai, vietin÷s

    kiaul÷s, vietin÷s avys, vištin÷s žąsys buvo atsidūrusios prie išnykimo ribos.

    Žem÷s ūkio ministerijos Kaimo pl÷tros departamentas yra užsakęs viso

    ankstesnio etapo, Lietuvos 2004–2006 metų Bendrojo programavimo dokumento,

    bendrąjį kompleksinį vertinimą, po kurio matysis horizontalūs programos trūkumai.

    Nykstančių Lietuvos gyvulių veislių laikymas finansuojamas pagal

    Lietuvos kaimo pl÷tros 2007–2013 m. programos II krypties „Aplinkos ir

    kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Agrarin÷s aplinkosaugos išmokos“ agrarin÷s

    veiklos programą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių

    išsaugojimas“.

    Nykstančiomis Lietuvos gyvulių veisl÷mis laikomos trys arklių veisl÷s -

    žemaitukų, stambiųjų žemaitukų bei Lietuvos sunkiųjų, taip pat keturios galvijų

    veisl÷s - Lietuvos š÷mieji, Lietuvos baltnugariai, senųjų genotipų Lietuvos

    juodmargiai bei Lietuvos žalieji galvijai. Prie šios kategorijos priskiriamos ir Lietuvos

    baltosios (senojo genotipo) bei Lietuvos vietin÷s kiaul÷s, taip pat Lietuvos

    šiurkščiaviln÷s bei Lietuvos juodgalv÷s (senojo genotipo) avys ir vištin÷s žąsys.[27]

    4.2. Kriterijai senųjų veislių gyvulių ir paukščių laikytojams

    Ūkininkas, teikiantis paraišką, turi laikytis gyvūnų gerov÷s, gyvulių

    registravimo ir identifikavimo reikalavimų, gyvulius veisti tik grynuoju veisimu,

    gyvulių bandą papildyti tik gyvuliais iš nykstančių senųjų veislių gyvulių bandų ar

    paukščių pulkų. Ar laikomasi šių reikalavimų, tikrina veterinarijos inspektorius.

    Nacionalin÷s mok÷jimo agentūros inspektorius tikrina, ar laikomasi sutartinių

    įsipareigojimų, t. y., ar programos įgyvendinimo laikotarpiu (ne trumpiau kaip 5

    metus) išsaugomas numatytas gyvulių skaičius.

    Žem÷s ūkio ministerija formuoja r÷mimo politiką: nustato, kas turi būti

    remiama ir r÷mimo principus, rengia teis÷s aktus. Kaimo pl÷tros programą

    administruoja Nacionalin÷ mok÷jimo agentūra (NMA): pagal Žem÷s ūkio ministerijos

    parengtus teis÷s aktus nustato procedūras ir jomis vadovaudamasi administruoja

    paramą, atlieka administracines patikras, tvarko dokumentus, pasirašin÷ja sutartis,

    perveda pinigus, kontroliuoja.[28]

    Kiekvienais metais, laikantis žem÷s ūkio ministro patvirtinto grafiko,

    skelbiamas kvietimas teikti paraiškas pagal Kaimo pl÷tros programą. Žmogus,

  • 28

    laikantis senųjų veislių gyvulių ar paukščių, kreipiasi į teritorinę Nacionalinę

    mok÷jimo agentūrą, pateikia gyvulio kilm÷s pažym÷jimą bei užpildo paraišką. Vienas

    iš pagrindinių dalyvavimo programoje reikalavimų – nuo sutarties su Nacionaline

    mok÷jimo agentūra pasirašymo datos, bent penkerius metus nemažinti laikomų

    gyvulių skaičiaus. Labai svarbu laikytis šio griežto reikalavimo, nes kitaip NMA

    imasi sankcijų: nebemoka išmokų arba netgi gali pareikalauti grąžinti gautą paramą.

    Kompensacin÷s išmokos išmokamos kitais metais po tų metų, kuriais

    buvo pasirašyta sutartis su Nacionaline mok÷jimo agentūra, ir v÷liau kasmet, jeigu

    pra÷jusiais metais buvo išlaikytas nykstančių veislių gyvulių skaičius.

    Lietuvos retų vietinių gyvulių bei paukščių genofondui išsaugoti

    Valstyb÷ skiria išmokas: už galviją – 800, arklį – 1 500, kiaulę – 250, avį – 250, žąsį –

    50 litų per metus. Išmokos mokamos vietinių veislių gyvūnų savininkams,

    pasirašiusiems sutartį su Nacionaline mok÷jimo agentūra prie Žem÷s ūkio ministerijos

    d÷l vietinių veislių gyvūnų išsaugojimo.[28]

    4.3. Lietuvos senojo genotipo veisles saugo įstatymai

    Lietuva, saugodama genetinius išteklius, aktyviai palaiko ryšius su

    įvairiomis tarptautin÷mis organizacijomis – Šiaur÷s šalių genų banku, Jungtinių tautų

    maisto ir žem÷s ūkio organizacija (FAO), Europos gyvulininkyst÷s produkcijos

    gamintojų asociacija (EAAP).

    Lietuvos gyvulių veislininkyst÷s įstatymas nurodo, kad vienas iš

    pagrindinių gyvulių veislininkyst÷s uždavinių yra saugoti ir gerinti Lietuvos gyvulių

    veisles ir jų genofondą. Žem÷s ūkio ministro 1996 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 481

    patvirtinta Lietuvos senųjų vietinių žem÷s ūkio gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo

    programa. Po metų sudaryta Žem÷s ūkio gyvūnų genetinių išteklių koordinavimo

    taryba, kuriai pavesta:

    • rengti ir vykdyti atskirų žem÷s ūkio gyvūnų veislių

    išsaugojimo programas;

    • rengti nykstančių žem÷s ūkio gyvūnų vertinimo sistemas;

    • koordinuoti nykstančių žem÷s ūkio gyvūnų veislininkyst÷s

    darbą;

    • koordinuoti nykstančių žem÷s ūkio gyvūnų

    inventorizavimo ir medžiagos atskirų veislių kilm÷s knygoms rengti darbus;

  • 29

    • teikti siūlymus Žem÷s ūkio ministerijai, kaip

    ekonomin÷mis priemon÷mis išlaikyti saugotinų veislių gyvūnų minimalų

    skaičių, užtikrinantį veislių išlikimą.

    Pagal Kaimo pl÷tros plano priemon÷s „Agrarin÷ aplinkosauga“ Retų

    veislių gyvulių ir paukščių programą finansuojamas į FAO (Jungtinių tautų maisto ir

    žem÷s ūkio organizacija) Nykstančių rūšių sąrašą įtrauktų gyvūnų laikymas, t. y.

    laikymas tų veislių, kurioms gr÷stų išnykimas, jeigu nebūtų suteikta parama. Žem÷s

    ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 3D-452 Valstybin÷s gyvulių

    veislininkyst÷s priežiūros tarnybos prie ŽŪM vyriausiesiems specialistams –

    valstybiniams veislininkyst÷s inspektoriams rajonuose pavesta pagal žem÷s ūkio

    veiklos subjektų prašymus išduoti pažymas apie laikomų retų veislių gyvulių ir

    paukščių skaičių bei žem÷s ūkio veiklos subjektų dalyvavimą Retų veislių gyvulių ir

    paukščių programoje. Remiamus gyvulius galima veisti tik grynuoju veisimu ir veisti

    pagal numatytą veisimo planą.[27]

    4.4. Nacionalinių veislių gyvuliai

    Lietuvos žem÷s ūkio gyvūnų genofondas – tai Lietuvoje sukurtos ir

    veisiamos gyvulių ir paukščių veisl÷s: baltnugariai ir š÷mi galvijai, senojo genotipo

    Lietuvos žalieji bei Lietuvos juodmargiai galvijai, žemaitukų, stambiųjų žemaitukų ir

    Lietuvos sunkiųjų veislių arkliai, Lietuvos juodgalv÷s ir vietin÷s šiurkščiaviln÷s avys,

    vietin÷s kiaul÷s, Lietuvos baltosios senojo genotipo kiaul÷s, vištin÷s žąsys.

    Lietuvos gyvulių genofondas remiamas nuo 1995 metų ir parama kasmet

    vis did÷jo. 1990 m. buvo išmok÷ta 385 tūkst., o 2004 m. – 449, 5 tūkst. Lt subsidijų.

    Buvo remiami ne tik suaugę patinai ir patel÷s, bet ir prieauglis, tuo tarpu ES parama

    teikiama tik aprobuotiems patinams ir patel÷ms.

    Valstybin÷s gyvulių veislininkyst÷s priežiūros tarnybos prie Žem÷s ūkio

    ministerijos 2007 metų duomenimis Lietuvoje yra išlikę žemaitukų veisl÷s arklių

    (įskaitant stambiuosius žemaitukus) – 334; Lietuvos sunkiųjų arklių – 493; Lietuvos

    š÷mųjų galvijų – 164; baltnugarių galvijų – 161; Lietuvos juodmargių galvijų (senojo

    genotipo) – 347; Lietuvos žalųjų galvijų (senojo genotipo) – 103; Lietuvos baltųjų

    kiaulių (senojo genotipo) – 1016; Lietuvos vietinių kiaulių – 45; Lietuvos

    šiurkščiavilnių avių – 78; Lietuvos juodgalvių avių (senojo genotipo) – 1780; vištinių

    žąsų –335.[26]

  • 30

    IŠVADOS

    Kiekviename rajone yra po keletą teritorijų, kurios įvertintos 10 balų pagal

    tinkamumą kaimo turizmo sodyboms. Daugiausia tinkamiausių teritorijų,

    kurios geriausiai atitinka visus kriterijus, yra Kaišiadorių ir K÷dainių

    rajonuose. Tai yra tod÷l, kad šiuose rajonuose gausu miškų ir vandenų, o

    kaimo turizmo sodybų įsikūrusių nedaug;

    Sodyboms yra naudingiau kooperuotis ir bendradarbiauti tam, kad gal÷tų

    patenkinti visus vartotojų poreikius;

    Kaimo turizmas yra gana nauja verslo sritis, nes sodybų amžiaus vidurkis

    (skaičiuojant nuo sodybos įkūrimo) nesiekia 8 metų. Kaimo turizmas nebūtinai

    yra tik verslas, bet ir gyvenimo būdas, nes daugumoje atvejų – tai šeimynin÷

    veikla, kuria užsiima vyras su žmona arba giminaičiai, kuri neteikia daug

    pajamų, bet suteikia kitų teigiamų emocijų – yra kaip hobis;

    Kad nykstančių gyvūnų saugojimo darbas vyktų sklandžiau, buvo įkurta

    Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų asociacija, kurios tikslas

    suvienyti visų suinteresuotų asmenų žinias ir patirtį, siekiant išsaugoti ir

    gerinti Lietuvos nykstančias vietines ūkinių gyvūnų veisles ar populiacijas;

    Tačiau žem÷s ūkio ministerijos Gyvulininkyst÷s ir veterinarijos skyriaus

    užsakymu buvo atliktas tyrimas - „Neigiamos priežastys, ekonominiai

    faktoriai, darantys įtaką nykstančių nacionalinių veislių išsaugojimui bei

    sprendimai situacijai gerinti“. Pagrindin÷ išvada – kad daug senųjų gyvulių ir

    paukščių laikytojų atsisako šios ūkininkavimo formos ir ateityje numato

    atsisakyti, tod÷l būtina imtis papildomų priemonių situacijai gerinti.

  • 31

    PASIŪLYMAI

    Lietuvoje šiandieninis kaimo turizmo verlas, net neprimena tikrojo kaimo.

    Kaip sakoma, kokia paklausa – tokia ir pasiūla, nes yra tik pavien÷s sodybos,

    kuriose galima rasti pulkelį Lietuvos juodgalvių avių ar Lietuvos sunkųjį arklį;

    Stengtis išlaikyti mūsų senojo genotipo gyvulių veisles, kiek leidžia galimyb÷s

    jas gausinti ir atitolinti nuo išnykimo ribos, nes vis d÷lto tai yra mūsų šalies

    paveldas;

    Kaimo turizmo verslą reik÷tų daug labiau priartinti prie kaimo, pradedant

    gyvenimo būdu, baigiant maistu, kad žmon÷ms kurie sąsajos su kaimu neturi,

    gal÷tų pažvelgti į savo prot÷vių praeitį;

    Kaimo turizmo verslas yra puiki vieta ten auginti ir puosel÷ti mūsų

    nacionalines veisles, kad žmon÷s atvykę į sodybą pails÷ti, tur÷tų galimybę

    pamatyti šiuos senojo genotipo gyvūnus, galbūt atsirastų bendraminčių ar

    norinčių prisid÷ti prie mūsų tikrųjų veislių išsaugojimo;

    Norint pasiekti s÷km÷s kaimo turizmo versle, reik÷tų vadovautis pagrindiniu

    principu, kuris teigia, kad į kiekvieną žmogų reikia žiūr÷ti kaip į tikslą savyje,

    o ne tik kaip priemonę savo tikslams pasiekti.

  • 32

    NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

    1. Adel÷ Astromskien÷, Regina Sirusien÷, Poilsis kaime knyga sodybų

    šeimininkams, Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio rūmai, Lietuvos kaimo

    turizmo asociacija, Kaunas, 2002;

    2. Adel÷ Astromskien÷, Regina Sirusien÷, Kaimo turizmas leidinys

    pradedantiems verslą, Lietuvos kaimo turizmo asociacija, Kaunas 2007;

    3. R. Butavičien÷, D. Parišauskien÷, I. Č÷snait÷, J. Pledžiūt÷, A. Damulien÷, J.

    Rašiutien÷, Kaimo turizmo organizavimas, Vilnius, 2001, Eugrimas;

    4. Lietuvos respublikos žem÷s ūkio rūmai, Lietuvos kaimo turizmo asociacija,

    Kaimo turizmas specializuotos poilsio sodybos;

    5. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas, 2002;

    6. Smith, S. Nature of Tourism. London. 1988;

    7. Vijeikien÷ V., Vijeikis J. Inovacijų vadyba: naujas produktas nuo id÷jos iki

    vartotojo. UAB „Leidybos centras“. 2000;

    8. Pašvenskas V.Vandens telkinių įtaka sodybų tankiui. Aplinkos tyrimai,

    inžinerija ir vadyba. Kaunas, 2002. Nr. 2 (20), p.11-17;

    9. Valančiauskait÷ V., Končiūt÷ V. Kaimo turizmo rinkodaros aspektai. Tiltai,

    Nr. 3, Klaip÷da: KU;

    10. Skurdenien÷ I., Macijauskien÷ V. Gyvulininkyst÷s situacija ir jos pl÷tros

    perspektyvos Lietuvoje, 2008 m.;

    11. Skurdenien÷ I., Ribikauskas V. ES paramos galvijininkyst÷s ūkių pl÷trai

    priemon÷s „Standartų laikymasis“ įgyvendinimo patirtis, 2007 m.;

    12. Appleby M. C. Sustainable agriculture is humane, humane agriculture is

    sustainable. Journal of Agricultural and Environmental Ethics, 2005 m.;

    13. Lietuvos kaimo pl÷tros 2007 – 2013 metų programos priemon÷s „Kaimo

    turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo taisykl÷s patvirtintos Lietuvos

    Respublikos žem÷s ūkio ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 3D-13;

    14. Vainien÷, I. Kaimo turizmo organizavimas. Vilnius: Eugrimas, 2001;

    15. Ramanauskien÷, J., Gargasas, A., Petrauskien÷, R. Rinkodaros sprendimai

    pl÷tojant kaimo turizmo verslą Lietuvoje. Iš: Žem÷s ūkis. LŽŪU;

    16. SIRUSIENö, R. Regionų turizmo potencialo analiz÷: LEADER programos

    mokymo metodin÷ priemon÷. Akademija, 2007;

  • 33

    17. Žilinskas J., Maksimenko M. Kaimo turizmo darnios pl÷tros perspektyvos.

    Management Theory & Studies for Rural Business & Infrastructure

    Development, 2008, Vol. 13 Issue 2, p. 214-223, Prieiga per internetą [2009 10

    23]: ;

    18. Astromskien÷ A., Kleinien÷ D., Tišikien÷ G. Kaimo turizmo pl÷tros Lietuvoje

    pokyčiai. Management Theory & Studies for Rural Business & Infrastructure

    Development, 2007, Vol. 11 Issue 4, p.10-14. Prieiga per internetą [2009 10

    23]: http://web.ebscohost.com/ehost/pdf?vid=7&hid=5&si d=e094727b-1732-

    462e-bc4ffecc173a19a2%40sessionmgr14;

    19. Euroūkis. Kaimo turizmo veiklos skatinimas

    http://www.manoukis.lt/euroukis/index.php?s=44&m=1&t=4;

    20. Alfa.lt Žem÷s ūkio ministerija. Kaimo turizmo veiklos skatinimas pad÷s

    išsaugoti kaimo paveldą http://www.alfa.lt/straipsnis/c61531;

    21. Žem÷s ūkio ir artimų ekonomin÷s veiklos sektorių įvairinimas, siekiant

    įvairiapusio ekonomin÷s veiklos pobūdžio ir alternatyvių pajamų šaltinių bei

    Kaimo turizmo ir amatų skatinimas http://www.zum.lt/min/failai/turizm.pdf;

    22. Statistikos departamantas http://www.stat.gov.lt/lt/;

    23. Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras

    http://www.vilkaviskisinfo.lt/3848/=module=-top/veiklos-

    apzvalga/vilkaviskio-rajono-savivaldybes-turizmo-pletros-galimybiu-

    studija.html;

    24. Turizmo verslo vystymosi galimyb÷s Marijampol÷s apskrityje

    http://www.marijampole.aps.lt/dokumentai/RPD/turizmo_verslo_vystymo_gal

    imybes_MA.pdf;

    25. Finansuotų žem÷s, maisto ūkio ir žuvininkyst÷s trumpalaikių taikomojų tyrimų

    sąrašas

    http://www.zum.lt/min/index.cfm?fuseaction=displayHTML&attributes.file=F

    ile_3112.cfm&langparam=LT&spausdinti=1;

    26. Nacionalinai genetiniai ištekliai „Mano ūkis“ 2009/5

    http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=1856&z=85;

    27. Valstiečių laikraštis „Senąsias veisles tikisi išlaikyti ir gausinti“

    http://www.valstietis.lt/Pradzia/Rubrikos/Euroukis/Senasias-veisles-tikisi-

    islaikyti-ir-gausinti;

  • 34

    28. Valstiečių laikraštis „Ar išsaugosime senųjų veislių gyvulius ir paukščius“

    http://www.valstietis.lt/Pradzia/Rubrikos/ES-parama/Ar-issaugosime-senuju-

    veisliu-gyvulius-ir-paukscius;

    29. Lietuvos kaimo pl÷tros 2007 – 2013 metų strategijos pagrindin÷s nuostatos

    http://www.zum.lt/min/failai/1_2006_06_06_SRATEGIJOS_PAGRINDIN%

    C4%96S_NUOSTATOS.pdf;

    30. Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministerija „Lietuvos kaimo pl÷tros 2007 –

    2013 metų programos priemon÷s“ http://ukioklubas.lt/wp-

    content/blogs.dir/1/files/group-documents/6/1270661755-

    Kaimopltrosprograma.pdf;

    31. LVA Gyvulininkyst÷s institutas http://www.organic.lt/lt/news,nid.442;

    32. Kaimo turizmo verslo sąvokos

    http://www.countryside.lt/userfiles/file/savokos.pdf;

    33. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos informacin÷ sistema

    www.atostogoskaime.lt/userfiles/.../LKTA_klasifikaciniai_reikalavimai.doc.

  • 35

    PRIEDAI

    1 priedas Mieli respondentai, Prieš Jus yra anketa, skirta kaimo turizmo poreikio tyrimams. Tikiuosi, kad apklausos metu gauti rezultatai pad÷s kaimo turizmo trūkumus gerinti, o taip pat pagerinti ir patenkinti Jūsų poreikius. 1. Ar Jūs kada nors naudojot÷s kaimo turizmo paslaugomis? ( jei ne pereikite iškarto prie 9 klausimo) a. Taip b. Ne 2. Ar Jums patiko svečiuotis kaimo turizmo sodyboje? o labai patiko o patiko o neturiu nuomon÷s o nelabai patiko o nepatiko 3. Kas labiausiai patiko ar nepatiko? (parašykite prašau) .................................................................................................................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................... 4. Koks buvo Jūsų apsilankymo kaimo turizmo sodyboje tikslas? a. pamatyti žem÷s ūkio gyvūnus; b. noras pažinti mūsų senąsias tradicijas; c. pails÷ti, pabūti gamtoje; d. švęsti gimtadienį ar kitą įvykį; e. surengti konferenciją, seminarą; f.kita(parašykite)...................................................... 5. Kiek laiko praleidote kaimo turizmo sodyboje? a. 1 - 2 dienas b. 3 - 7 dienas c. ilgiau nei savaitę 6. Iš kur sužinojote apie sodybą, kurioje lanket÷s? o iš draugų, pažįstamų o radau informaciją internete o pamačiau skelbimą spaudoje o kita(parašykite)……………………………………………………………………… 7. Ar nor÷tum÷te dar kartą apsilankyti kaimo turizmo sodyboje? a. Taip b. Ne. 8. Sodyba kuroje buvote yra :……………………………………………………… 9. Kokiam tikslui Jūs važiuotum÷te į kaimo turizmo sodybą? a. pažinti mūsų senąsias tradicijas; b. pamatyti žem÷s ūkio gyvūnus; c. pails÷ti, d. švęsti gimtadienį ar kitą šventę, įvykį, e. rengti seminarus, konferencijas, f. nežinau g. kita(parašykite)…………………………………………………………… 10. Kokiomis pramogomis Jūs nor÷site pasinaudoti ils÷damiesi kaimo turizmo sodyboje? o biliardas; o važin÷jimas dviračiu; o žvejyba; o žiemą slidin÷ti; o važin÷jimas keturračiu motociklu; o maudyn÷s; o buvimas pirtyje o grybavimas; o uogavimas; o medžiokl÷; o jodin÷jimas arkliais; o žaisti futbolą; o žaisti tinklinį; o žaisti krepšinį; o žaisti tenisą; o kita…………………………………………………............. 11. Kokios paslaugos jūsų manymu tur÷tų būti sodyboje? o galimyb÷ pažinti mūsų tautos paveldą, senąsias vietines gyvulių veisles; o pirtis; o kubilas; o baseinas; o bilijardas; o tenisas; o žvejyba; o medžiokl÷; o jojimas;

  • 36

    o grybavimas; o uogavimas; o dviračiai; o baidar÷s; o žiemos sportas; o ekstremalios paramogos; o kita............................................................................................................. 12. Ar nor÷tum÷te kaip vieną iš kaimo turizmo paslaugų susipažinti su kaimo kasdieniniu gyvenimu ir pagyventi kaip tikrame kaime atliekant žem÷s ūkio darbus, prižiūrint gyvulius ir t.t.? a. taip b. ne c. nežinau 13. Kokias dar paslaugas pasiūlytum÷te tiekti kaimo turizmo sodyboms, kas Jus domintų ten apsilankius? (prašau paršykite)......................................................................................................................... .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................... 14. Ar ils÷damiesi kaimo turizmo sodyboje nor÷tum÷te paskanauti tradicinio lietuviško maisto? o nor÷čiau o nenor÷čiau o nežinau 15. Kokioje sodyboje nor÷tum÷t apsilankyt? a. kaime/gyvenviet÷je; b.vienkiemyje. 16. Kokios kategorijos sodyboje nor÷tum÷te pasisvečiuoti?

    Raid÷ "N" prie sodybos pavadinimo nurodo, kad sodyba yra naujai priimta į LKTA (Lietuvos kaimo turizmo asociacija) ir laukia įvertinimo;

    Nakvyn÷ ant šieno svirne arba kukliai įrengtoje sodyboje. Svečiai gyvena savarankiškai, teikiama nedaug paslaugų;

    Svečiai gyvena sodyboje, vasarnamyje. Sanitariniai mazgai, dušo kabinos bendri visiems poilsiautojams. Svečių būstas tvarkomas, galima tartis d÷l maitinimo. Yra pirtis;

    Svečiai gyvena sodyboje atskirai nuo šeimininkų. Kambariai dviviečiai ir triviečiai.Sanitariniai mazgai, dušo kabinos ne kiekviename kambaryje. Poilsiautojams skirta virtuv÷, indai. Yra pirtis, galimos įvairios pirčių rūšys;

    Jaukiai sutvarkyta sodybos aplinka. Vienviečiai ir dviviečiai kambariai su visais patogumais, aptarnavimo paslaugos, gausi atrakcijų pasiūla, kulinarinio paveldo tradicijos, švenčių, seminarų, konferencijų organizavimas. Yra pirtis, galimos įvairios pirčių rūšys (lietuviška, rusiška, norvegiška (kubilas);

    Komfortiška sodyba. Labai gerai sutvarkyta infrastruktūra. Puikus aptarnavimas. Sodyboje yra maitinimas, gausu paslaugų ir pramogų. 17. Jūsų lytis: a. Vyras b. Moteris 18. Jūsų amžius: a. 18 – 25 metai b. 26 – 35 metai c. 36 – 45 metai d. 46 – 55 metai ir daugiau 19. Jūsų socialin÷ pad÷tis: a. studentas b. studentas-darbuotojas c. darbininkas d. tarnautojas e. verslininkas f. pensininkas g. bedarbis h. kita.............................................................. 20. Kokiame mieste gyvenate ? (įrašykite)…………………………………………... Ačiū už nuoširdžius Jūsų atsakymus

  • 2 priedas LIETUVOS KAIMO TURIZMO ASOCIACIJA

    Klasifikaciniai reikalavimai Asociacijos nariams užsiimantiems kaimo

    turizmo verslu

    Aukščiausiai vertinama sodyba: � Puosel÷janti regioninę, etninę kultūrą; � Sauganti kultūrinį paveldą; � Akcentuojanti kulinarinį paveldą; � Sodyboje akcentuotini etnografiniai elementai: stogas, priebūtis, priekl÷tis, langai,

    langin÷s, namų puošybos elementai, vidaus atributai.

    Kam reikalingas sodybų vertinimas? Svečias, rinkdamasis sodybą poilsiui, nori žinoti: � Ar bus maloniai ir mandagiai priimtas ir aptarnautas; � Ar gyvenamos patalpos patogios, švarios, tvarkingos, jaukios ir šiltos; � Ar gyvenamuosiuose kambariuose ras tai, kas jam reikalinga patogiam ir saugiam

    apsigyvenimui; � Ar paslaugos, kurias teikia šeimininkas, atitinka saugumo reikalavimus; � Kokia paslaugų pasiūla ir įvairov÷; � Kokia pramogų pasiūla ir įvairov÷; � Ar sodyba dera prie etninio regiono; � Kiek sodyba orientuota į kultūrinį ir kulinarinį paveldą; � Ar sodyba turi savo stilių, specializaciją; � Kaip sodyba parengta aktyviam poilsiui (sporto aikštynai, vandens sporto inventorius,

    vaikų poilsiui inventorius, dviračiai, riedučiai, riedlent÷s, žirgai (trenerio galimyb÷), teniso kortai, uždaras ar atviras baseinai, pirtys)

    � Gražiai suformuoti sodybos želdiniai, g÷lynai; � Įrengtas biuras pokalbiui su svečiais; � Teisiškai tvarkingai vedama dokumentacija, teisiniai dokumentai; � Dirba ištisus metus; � Kokie atsiliepimai apie sodybą ir šeimininkus.

  • 38

    LIETUVOS KAIMO TURIZMO ASOCIACIJA

    Klasifikaciniai reikalavimai Asociacijos nariams užsiimantiems kaimo turizmo verslu

    Konferencijų ir seminarų sal÷s techniniai reikalavimai

    Reikalavimai patalpai

    • nuo 30-80 m2;

    • šviesi patalpa;

    • specialus langų užtamsinimas;

    • galimybę salę (suveriama širma) dalinti dalimis.

    Reikalavimai baldams

    • konferencijoms ir seminarams skirti mobilūs stalai;

    • arba k÷d÷s su išlankstomais staleliais;

    • galimyb÷ įvairiai stalų konfigūracijai, darbui grup÷mis;

    • atskiras maitinimo blogas (sal÷);

    • galimyb÷ apnakvindinti konferencijos, seminaro dalyvius vienviečiuose, dviviečiuose

    kambariuose;

    Reikalavimai įrangai

    • multimedia – kompiuteris;

    • televizorius;

    • video aparatūra;

    • ekranas;

    • galimyb÷ sinchroniniam vertimui;

    • projektorius;

    • internetinis ryšys;

    • v÷dinimo sistema ar kondicionierius;

    • kodoskopas, grafo projektorius.

  • 39

    LIETUVOS KAIMO TURIZMO ASOCIACIJA

    Klasifikaciniai reikalavimai Asociacijos nariams užsiimantiems kaimo turizmo verslu

    Penkių gandrų sodybai (Eksperimentas)

    1. Sodybos šeimininko kvalifikacija kaimo turizmo versle.

    Privaloma kvalifikacija – turizmo verslo organizatorius.

    2. Sodybos infrastruktūra:

    � Sodybos teritorija ne mažiau 5 ha.

    � Valymo įrenginiai, artezinis šulinys.

    � Visoje teritorijoje sukurta vieninga pramogų, mažosios architektūros sistema.

    � Teritorijoje privalomas natūralus vandens telkinys (netinka dirbtiniai tvenkiniai, jeigu mažesni

    nei 5 ha).

    � Privaloma gyvoji tradicija.

    � Išlaikyta architektūrin÷ etninio regiono statinių struktūra.

    3. Apgyvendinimas

    � Numeriuose – komfortas.

    � Miegamoji erdv÷, svetain÷.

    � Baldai vieningo stiliaus.

    � Patalyn÷ keičiama kasdien. Tik medviln÷ arba linas.

    � Individualus kilim÷lis prie dušo kabinos, muilas (skystas arba kiekvienam atskirai), priemon÷s

    dušui.

    � Turi būti patalyn÷s sand÷liavimo patalpa, skalbykla – lyginimas.

    � Šildomos grindys (sanitariniuose mazguose, duše).

    � Penki skirtingo dydžio rankšluosčiai.

    � Vienviet÷s lovos, apšvietimas prie lovų, spinta rūbams, minkšti baldai poilsiui, rašomasis

    stalas, internetinis ryšys, langų užtamsinimas žaliuz÷mis, kilimas, v÷dinimo sistema arba

    kondicionierius, židinys, televizorius, video aparatūra.

    4. Paslaugos

    � Privalomas svečių maitinimas.

    � Valstybin÷je maisto ir veterinarijos tarnyboje įregistruota virtuv÷.

    � Kambarių tvarkymas kasdien, sanitarinių mazgų tvarkymas tris kartus per dieną.

    � Šiukšlių išnešimas tris kartus per dieną.

  • 40

    � Telefonas, televizorius, video, kompiuteris su Interneto ryšiu, nauja spauda, knygos apie

    turizmą ir lankytinas Lietuvos vietas.

    � Galimyb÷ atsinešti naminius gyvūnus (skirta patalpa jiems).

    � Paslaugos prie vandens telkinio: parengta vieta poilsiui prie vandens, mediniai individualūs

    gultai su minkštu čiužinių (galimyb÷ skalbti įvalkalą), sk÷čiai nuo saul÷s, geriamo vandens

    aparatas.

    � Saugoma vieta automobiliams, vieta dviračiams (remonto galimyb÷).

    5. Pirtis.

    � Atskiras pastatas ar pastatų grup÷,

    � Dušai,

    � Sanitariniai mazgai,

    � Pirtims skirti grindiniai takai,

    � Galvos apdangalai, chalatai, skalbiamos šlepet÷s,

    � Pad÷klai s÷d÷jimui,

    � Patalpa su baldais poilsiui,

    � Įvairios arbatos (žolelių),

    � Rūbin÷,

    � Kubilas.

    6. Saugumo reikalavimai.

    � Gelb÷jimo ratai,

    � Gelb÷jimo liemen÷s kiekvienam poilsiautojui valtyje,

    � Šalmai, antkeliai, antalkūniai vaikams dviratininkams, riedutininkams ir riedlentininkams.

    � Vaistin÷l÷ su privalomais medikamentais, tvarsliava.

    � Dūmų detektoriai arba signalizacija.

    7. Kaimo turizmo verslininko biuras.

    � Svečių knyga.

    � Teisiniai dokumentai: sutartys (saugomos), įstatymai.

    � Buhalterin÷s apskaitos dokumentai (saugomi įstatymų nustatyta tvarka).

    � Lankstinukai, katalogai, telefonų knyga (visos Lietuvos, kitų valstybių).

    � Kompiuteris, telefonas, faksas.

    8. Kulinarinis paveldas sodyboje

  • 41

    � Indų stilius (pvz.: moliniai, mediniai, drobiniai).

    � Patiekalai, atitinkantys etninį regioną.

    � G÷rimai (gira, sula, medaus g÷rimas, kisieliai ir t.t.).

    9. Mažoji sodybos architektūra

    � Zonavimas (sodybos kiemo, aplinkos zonos, žaliosios zonos, jų paskirtis).

    � Želdiniai, atitinkantys lietuviškos sodybos tradicijas: ąžuolai, beržai, liepos, jazminai ir kt.

    � G÷lynai. Tradicinio darželio formavimas: jurginai, bijūnai, rūtos, nasturtos ir kt.

    � Kiemo puošybos elementai: medžio, akmens, metalo sintez÷.

    � Skulptūros, koplytstulpiai, kryžiai, būdingi atskiriems etniniams regionams.

    � Skulptūrų funkcionalumas: suolas, sūpyn÷s, pav÷sin÷ ir t.t.

    � Etnografinių eksponatų saugojimas (ekspozicija, muziejus, registracija, istorija).

    � Sodybos sąsaja su kaimo amatais.

    10. Lietuviško kaimo turizmo sodybos įvaizdžio formavimas

    � Sodybos personalo įvaizdis (stilizuota, tautin÷ apranga ar fragmentai).

    � Informacin÷s medžiagos apie sodybą parengimo ir pateikimo stilius.

    � Nuorodų sodyboje tautinis stilius.

  • 42

    LIETUVOS KAIMO TURIZMO ASOCIACIJA

    Klasifikaciniai reikalavimai Asociacijos nariams užsiimantiems kaimo turizmo

    verslu

    Keturių gandrų sodybai

    1. Sodybos šeimininko kvalifikacija kaimo turizmo versle.

    Poilsio kaime (kaimo turizmo) organizatoriaus kvalifikacija.

    2. Sodybos specializacija.

    Pasirinkta kaimo turizmo verslo specializacija.

    3. Pramogos

    Valtys, dviračiai suaugusiems ir vaikams, vandens dviračiai, sporto aikštel÷s suaugusiems ir

    mažamečiams vaikams, žiemos ir vasaros sporto inventorius, dviračiai vaikams ir suaugusiems,

    baidar÷s, teniso kortai, sveikatingumo takai, žirgai, uždaras atviras maniežai, baseinas, vaikų

    žaidimo aikštel÷s – atrakcionai, mini zoologijos odai, aikštel÷s riedučiams, riedlent÷s.

    4. Paslaugos.

    Svečių individualus maitinimas (pagal poreikį), kambarių tvarkymas kasdien, sanitarinių mazgų

    tvarkymas du kartus per dieną. Šiukšlių išnešimas du kartus per dieną. Telefonas, televizorius,

    video, kompiuteris su Interneto ryšiu, nauja spauda, knygos apie turizmą ir lankytinas Lietuvos

    vietas. Galimyb÷ atsinešti naminius gyvūnus (skirta patalpa jiems.

    Paslaugos prie vandens telkinio: parengta vieta poilsiui prie vandens, mediniai individualūs gultai

    su minkštu čiužinių (galimyb÷ skalbti įvalkalą), sk÷čiai nuo saul÷s, geriamo vandens aparatas.

    Saugoma vieta automobiliams, vieta dviračiams (remonto galimyb÷).

    5. Apgyvendinimas.

    • Nameliai: visi patogumai: karštas vanduo, dušas prie miegamųjų kambarių, sanitarinis mazgas,

    langai tamsinami žaliuz÷mis, mini virtuv÷ – visi reikalingi indai, šaldytuvas, virtuviniai baldai.

    • Bendras gyvenamas pastatas: poilsiautojams skirtas visas pastatas (šeimininkai jame negyvena).

    Svečiams nuomojamas vienas kambarys ar kambarių grup÷ (buto tipo) su visais patogumais, dušo

    kabinos patalpos grindys šildomos (jei plytel÷s), jei medin÷s grindys – nešildomos. Geriausia su

    atskiru į÷jimu ne viešbučio tipo.

    • Miegamasis – gyvenamasis kambarys ar grup÷ kambarių: vienviet÷s lovos, apšvietimą prie

    lovų spinta rūbams, minkšti baldai poilsiui, rašomasi stalas, galimyb÷ pajungti kompiuterį,

    internetinis ryšys, langų užtamsinimas žaliuz÷mis, kilimas, v÷dinimo sistema arba kondicionierius,

    židinys, televizorius, video aparatūra.

  • 43

    • Patalyn÷: keičiama svečiui paprašius, keturi skirtingų dydžių rankšluosčiai, individualus kilim÷lis

    prie dušo kabinos, muilas (skystas arba kiekvienam atskirai), priemon÷s dušui. Turi būti patalyn÷s

    sand÷liavimo patalpa, skalbykla – lyginimas.

    6. Pirtis.

    � Atskiras pastatas ar pastatų grup÷,

    � dušai, sanitariniai mazgai,

    � pirtims skirti grindiniai takai,

    � galvos apdangalai, chalatai, skalbiamos šlepet÷s,

    � pad÷klai s÷d÷jimui,

    � patalpa su baldais poilsiui,

    � įvairios arbatos (žolelių),

    � rūbin÷,

    � kubilas.

    7. Saugumo reikalavimai.

    � Gelb÷jimo ratai, gelb÷jimo liemen÷s kiekvienam poilsiautojui valtyje,

    � Šalmai, antkeliai, antalkūniai vaikams dviratininkams, riedutininkams ir riedlentininkams.

    � Vaistin÷l÷ su privalomais medikamentais, tvarsliava.

    � Dūmų detektoriai.

    8. Kaimo turizmo verslininko biuras.

    � Svečių knyga.

    � Teisiniai dokumentai: sutartys (saugomos), įstatymai.

    � Buhalterin÷s apskaitos dokumentai.

    � Lankstinukai, katalogai, telefonų knyga (visos Lietuvos, kitų valstybių).

    � Kompiuteris, telefonas, faksas.

  • 44

    LIETUVOS KAIMO TURIZMO ASOCIACIJA

    Klasifikaciniai reikalavimai Asociacijos nariams užsiimantiems kaimo turizmo verslu

    Trijų gandrų sodybai

    1. Sodybos šeimininko kvalifikacija kaimo turizmo versle.

    Poilsio kaime (kaimo turizmo) organizatoriaus kvalifikacija.

    2. Sodybos specializacija.

    Pasirinkta kaimo turizmo verslo specializacija.

    3. Pramogos

    Valtys, baidar÷s, dviračiai suaugusiems ir vaikams, vandens dviračiai, sporto aikštel÷s suaugusiems

    ir mažamečiams vaikams, vasaros ir žiemos sporto inventorius, biliardas, tenisas.

    4. Paslaugos.

    Kambarių tvarkymas kasdien, maitinimas, patogi virtuv÷ pasigaminti maistą, galimyb÷ gauti

    kaimiškus produktus, atsivežti naminius gyvūnus.

    Sutvarkyta vieta poilsiui prie vandens telkinio, individualūs mediniai gultai. Kelios pav÷sin÷s,

    dengta laužaviet÷.

    5. Apgyvendinimas.

    • Nameliuose: karštas vanduo, dušas, sanitarinis mazgas, galimyb÷ užtamsinti langus, mini

    virtuv÷ kurioje yra indai, virykl÷, šaldytuvas.

    • Bendros gyvenamosios patalpos – poilsiautojams skirta namo dalis (pirmas ar antras aukštas),

    atskiras į÷jimas svečiams, atskira patalpa poilsiui su židiniu, biblioteka, naujais laikraščiais,

    televizoriumi ir galimybe stalo žaidimams. Kambariai miegamieji – dviviečiai – triviečiai,

    lovos, (ne sofos), vieta rūbams, batams, prie lovos spintel÷s, apšvietimas, veidrodis. Prie lovos

    kilimas (ne sintetinis), minkštos k÷d÷s, langų užtamsinimas (užuolaidos žaliuz÷s), nereikia

    lovatiesių. Patalyn÷ keičiama kas trys dienos. Rankšluosčiai trijų dydžių, individualus

    rankšluostis ant grindų prie dušo kabinos.

    6. Pirtis.

    Galvos apdangalai, rankšluosčiai, dušo kabina, sanitariniai mazgai, mediniai pad÷klai.

    7. Saugumo reikalavimai.

    Gelb÷jimo ratai, gelb÷jimo liemen÷s kiekvienam poilsiautojui valtyje.

    Vaistin÷l÷ su privalomais medikamentais, tvarsliava.

    Dūmų detektoriai.

  • 45

    LIETUVOS KAIMO TURIZMO ASOCIACIJA

    Klasifikaciniai reikalavimai Asociacijos nariams užsiimantiems kaimo turizmo verslu

    Dviejų gandrų sodybai reikalavimai.

    1. Sodybos šeimininko kvalifikacija kaimo turizmo versle.

    Poilsio kaime (kaimo turizmo) organizatoriaus kvalifikacija.

    2. Sodybos specializacija.

    Pasirinkta kaimo turizmo verslo specializacija.

    3. Pramogos

    Valtys, dviračiai suaugusiems ir vaikams, vandens dviračiai, sporto aikštel÷s suaugusiems ir

    mažamečiams vaikams.

    4. Paslaugos.

    Kambariai tvarkomi kartą per dieną, televizorius bendroje patalpoje, nauja spauda, keli lauko

    židiniai, pav÷sin÷. Baldai: lovos (ne sofos - lovos), rūbų spinta, stalelis prie lovų spintel÷s,

    apšvietimas prie lovų, minkštos k÷d÷s, langų užtamsinimas.

    Patalyn÷ vienam asmeniui, po du rankšluosčius suaugusiems ir vaikams, patalyn÷ keičiama kartą

    per savaitę.

    5. Apgyvendinimas.

    • Nameliai: su daliniais patogumais, įvestas šaltas vanduo, kriaukl÷.

    • Bendro gyvenimo patalpos: kambariai (triviečiai – keturviečiai), bendra patalpa (poilsio zona)

    visiems svečiams, joje svečiai gali maitintis, virtuv÷ bendro naudojimo. Virtuv÷je karštas

    vanduo, kelios kriaukl÷s, indai šaldytuvas. Penkiems žmonies viena virykl÷. Penkiems

    žmon÷ms vienas sanitarinis mazgas, vienas dušas.

    Sodyboje turi būti sudarytos sąlygos užsisakyti pusryčius, pietus, vakarienę.

    6. Saugumo reikalavimai.

    Gelb÷jimo ratai, gelb÷jimo liemen÷s kiekvienam poilsiautojui valtyje.

    Vaistin÷l÷ su privalomais medikamentais, tvarsliava.

    Dūmų detektoriai.

  • 46

    LIETUVOS KAIMO TURIZMO ASOCIACIJA

    Klasifikaciniai reikalavimai Asociacijos narių kaimo turizmo verslui

    Vieno gandro sodybai reikalavimai.

    1. Sodybos šeimininko kvalifikacija kaimo turizmo versle.

    Poilsio kaime (kaimo turizmo) organizatoriaus kvalifikacija.

    2. Sodybos specializacija.

    Pasirinkta kaimo turizmo verslo specializacija.

    3. Pramogos

    Minimalios: valtys, suaugusiems ir vaikams žeidimų aikštel÷, pirtis.

    4. Paslaugos.

    Minimalios; laužaviet÷, kambarių tvarkymas, pav÷sin÷, bendra patalpa su

    televizoriumi. Baldai: lova, stalas, rūbų pakabos. Patalyn÷ – vienas rankšluostis,

    patalyn÷ keičiama kartą per savaitę.

    5. Apgyvendinimas.

    • Nameliai: be patogumų, sanitarinis mazgas, virtuv÷ atskirame pastate bendra

    visiems poilsiautojams. Aštuoniems poilsiautojams 1 dušas, sanitarinis mazgas,

    kriaukl÷, virykl÷ šaldytuvas.

    • Bendras pastatas - visiems poilsiautojams – gyvena atskiruose (dviviečiuose –

    penkiaviečiuose kambariuose). Sanitariniai mazgai, dušai, kriaukl÷s, virykl÷s

    atskirame pastate bendra visiems poilsiautojams.

    6. Saugumo reikalavimai.

    Gelb÷jimo ratai, gelb÷jimo liemen÷s kiekvienam poilsiautojui valtyje.

    Vaistin÷l÷ su privalomais medikamentais, tvarsliava.

    Dūmų detektoriai.

    www.atostogoskaime.lt/userfiles/.../LKTA_klasifikaciniai_reikalavimai.doc

  • 47

    3 priedas

    Vilmanto Arbatausko sodyba Vištytyje (R. Paužait÷s nuotrauka)

    4 priedas

    Ši sodyba įvertinta 4 gandrais (autor÷s nuotrauka)

  • 48

    5 priedas