hay moters.galia

8/2/2019 hay Moters.galia

1/70

Atjo laikas moteriai

pralauti

apribojim

barjerus.

Tu gali bti nua sta bes n

negu kada nors

s i v a z d a v a i

kad manoma.


2/70

A P I E K N Y G

Moters galia

is tas nauja, is tas sena. i knyga pads

moterims atskleisti tikrsias j galimybes. Jojerasite tiek sen, tiek nauj mano mini. Pakar-

todami esmines mintis ir papildydami jas nau-

jomis idjomis, kuriame tvirt pamat ateiiai.

Moteris, pasitikinti savo galiomis, tai geriausia,

k galime duoti savo planetai. Kai moteris nuslo-

pinta, sugniudyta, pralaimi visi. Kai moteris lai-mi, laimime visi.

Louise L . Hay


3/70

TURINYS

VADAS 11PIRMASIS SKYRIUS

Pradkime: mes turime daug padarytiir da ug imo kti 15

ANTR ASIS SKYRIUSRe kl am os taikinyje mote rs savigarba 23

TREIASIS SKYRIUSPasirinkime geras mintisir si tik ini mus 27

KETVIRTASIS SKYRIUSTavo sant ykis su... pa ia savimi 51

PENKTASIS SKYRIUS Vaikai, tv pare igo s ir savigarba 57

ETASIS SKYRIUS

J s sveikata yra j s ran kos e 65SEPTINTASIS SKYRIUSPatyrinkime seksu alum 83

AT UNT ASI S SKYRIUSNesibaiminkite kalbti apieseks ual in prievart 87

DEVINTASIS SKYRIUSTampate vyresn: tebna tai js

au ks o am ius 101DEIMTASIS SKYRIUSSusikurkime finansikaisau gi ateit 119

VIENUOLIKTASIS SKYRIUSMo te ry s pal aik o mote ris 127

PABAIGA 135


4/70

Kai kuriate bet kur nauj v e i k a l , bus geriausia, ei mintyseibaiigsit

Christiane Nartthrup, M.D..

Pi rm ia us ia s imin kite, ka d v isi mokyt ojaitra klgrindos akmenys js tobuljimo kelyje.

A irgi. Nesu iniuon ir nieko negydau. Esusu jumis, nes pasidal indama savo id jomis noriupadt i jums pat ik t i savo jgomis . Skai tyki tedaug knyg ir studijuokite kartu su vairiais mokytojais, nes joks mogus, jokia sistema, neapima

v isos egzistuojanios pat irt ies . Gyvenimas pernel yg beribis, ka d g a l t u m m j iki galo aprpti,

be to, jis pats savaime nuolat vystosi, skleidiasiir keiiasi . Skaitydami i knyg, siminkite, kas

joje yra geriausia. Tegu i knyga virsta js sa vasties dalimi, pasinaudokite ja ir keliaukite studi juot i pas ki tus mokytojus. Nuolatos pieki teir g i l inkite savo suprat im apie Gyvenim.

Visos moterys, ir js, ir a, nuo pat maums buvo

gdi jamos i r u jamos. Ms e lges i r mstysen


5/70

forma vo t va i bei v i suomen: t ur jome bt imoterimis pagal visas taisykles i r nuorodas, i kentt i visa, k pat ir ia moterys. Ties pasakius,k a i k ur i os i ms t ok i u va i dmeni u buvo pa t enkintos, bet daugelis ne.

Gyvenimas nra tolydus suklostytas i skirt i ng evol i uc i jos per i od i r sut e i k i a nt i s pa mokani patyrim. Dabar mes gyvename nuostabevoliuci jos period. Juk taip i lgai moterys gy

veno p agal vyr vertybi siste mas ir j ugaida s.Mums buvo liepiama, k daryt i , kada ir kaip.

At s i menu, bda ma ma a merg a i t , buva u mok oma eit i paskui vyr per du ingsnius, velgt i j padi lbom ir teiraut is: K man manyti? K mandaryt i?" Tiesiogiai man taip elgt is neliep, beta stebdavau savo mam, o j i ta ip darydavo,t a i g i t o i mok a u i r a . M a no ma mos a pl i nk ai mok j v i s i k o pa k lusnumo vyrui . J i la i k

barim ir eidimus visikai normaliais taipelgia usi i r a. Tai p uik us pavyzdys, kaip mesi mok st a me e lg es i o model i k a r t oda mi i r s i mi nda mi t v e lg es i r s i t i k i ni mus.

Prabgo daug laiko, kol supratau, kad toks

elgesys nra normalus, i r a, kaip moteris, tonenusi pelni a u. Pa ma u k ei sda ma sa vo v i d i ni ussitikinimus savo smon pradjau kurti sa

vigarbos i r savosios verts pajut imo model . Tuopat metu keitsi i r i orinis mano pasaulis, anebet ra uk i a u ba rni ng i r despot i k vyr. Sa

vigarba ir savosios verts jau tim as svarbiausia,k gali gyt i moteris. Jei i savybi neturime,

re i k i a j a s i s i ug dyti . Lei d i a ms va ldom os, nes

ma nome es ni ek a m t i k us i os" . K a i mes j a usime savo vert, tada nesi taikstysime su emesnepa dt i mi , ba r i mu i r e i d i ma i s .

i a ndi en sa vo da rbu nor i u pa dt i mot er i mstapti tokiomis, kokios jos gali bt i , pagelbt i

joms rast i lygiavert viet pasaulyje. Noriu pamatyti, kad visos moterys geba mylti save, gerb

t i save, jauia savo vert i r turi padt visuomenje . Jok i u bdu nenor i u pa emi nt i vyr, veikiau siekiu lyi lygybs", kuri naudingavisiems.

Sk a i t yda mi i r a na l i zuoda mi i k nyg , pr i siminkite, jog savo poiriui i r si t ik inimams pakeist i reikia la iko. Gali te paklaust i : Ar mes su

g ebs i me g re i t a i suvok t i i r s i smoni nt i na uja si d ja s? " K i ek vi ena m mog ui v i s k i t a i p . T a i g inenust a t yk i t e la i k o r i bos sa vo pa a ng a i , t i es i ogdirbkite kaip galima geriau, o Visata, kuriojeslypi neribotas inojimas, nuves jus t inkamu keliu. ingsnis po ingsnio, akimirka po akimirkos,di ena po di enos pra k t i k a pa ds mums pa s i ek t i ,

k o n o r i m e .


6/70

PIRMAS SKYRIUS

yti ir daug imokti

Noriau pate ik t i jums pu ik pavyzd ,kaip praei ty je buvo ugdomos moterys . tai i trauka, kuri aptikau 1950-j auktosios mokyklos nam kio vadovly je:

1. Paruokite pietus. I anksto, dar i vakaro,

suplanuoki te , kada pat ieks i te gard va lg .Taip vyras supras, jog galvojate apie j ir rpinats jo poreikiais . Dauguma vyr gr tanamo ialk, taigi valgis yra malonaus sutikimo, kurio jam reikia, dalis .

2. Pasirenkite. Kol j i s sugr , ka d ats iga utu m te,p a i l s k i t e p e n k i o l i k a m i n u i . P a s i d a y k i t e ,

juostele per juoski te plaukus, atrodykit val i .J i s praleido dien tarp darbo i vargint moni. Pas i s tenki te bt i l inksma i r domi . Nuo

bodi jo diena turi virst i ypatinga.


7/70

3. Sutvarkykite namus. Prie pat vyrui sugrtant, paskutin kart apeikite namus, surinkite

vadovl ius, ais lus, popieri ir pan. Skudurl iu nuvalykite nuo s talo dulkes . Grs js

vyr as i gyven s dan gik tvar k os i r r amybspalaim, o tai suteiks diaugsmo jums paiai !

4. Papuokite vaikus. Jei va ik a i mai , sk ir k i te j i e ms ke l e t minu i , nu prau s k i te rankas , veidukus, suukuokite, je i re ikia, perrenkite. Vaikai ma yia i s tebuklai , ir ja m pati ktmatyti , jog jie svarb s.

5. Sumainkite tr iukm. Prie j am sugr tant ,i junkite triukm kel iani skalbimo main,diovintuv, ind plovimo main ar dulkisiurbl. Pasistenkite kalbti vaikus bti tyliai.Diau ki t s matyd ama j . Pas i t ik i te mal o nia i yps o d amas i .

6. Draudimai: ne s u t ik i te jo d s tyd ama pro bl e mas ar sksdamasi. Nebarkite, je i pavlavopiet. Pagalvokit, jog tai smulkmena palyginti su tuo, k jis nuveik per vis dien.Leiskite jam pasi just i jaukiai . Pasodinkite minkt krs l arba pasilykite is i t iest i mie

gamajame. Bkite paruousi kart arba al tgrim. Pakedenkite jo pagalv ir pas is ilykitnuauti batus . Kalbkite emu, velniu, raminamu, maloniu balsu. Leiskite jam pailst i i r a t s ipa l a id u o t i .

7. Iklausykite j: norite pasakyti jam daugybdalyk, taiau jo sugrimas nra tam tinkamiausias laikas . Leiskite kalbti jam pirmam.

8. Vakaras tebna jo: n i e k a d a n e p r i e k a i t a u kite, kad vyras js nenusiveda kur nors pa

vakarieniauti ar kok malon rengin. Ver iau pas i s te nki te s u v o kt i ku pin s l e g ianio stampos jo pasaul , poreik pai l st i i r ats ipa l a id u o t i .Nieko bloga ia nra, JEI js norite taip gy

venti . Taiau supraskite, jog beveik v isos jaunos

mo te rys ta i s l a ika i s b d av o nu te ik iamo s paminti save, kad tikt savo vyrams. Taip privaljoelgt is gera mona". Vyrams puiku, taiaumoterims tol i grau ne. iandien moterys turipermstyti savo gyvenim. Mes gal ime atrast isave i naujo, kai imoksime suabejoti netgi tuo,kas atrodo pakankamai prasta: v irt i , kepti, tvar

kyti namus, auginti vaikus, bti s iuntinjamos, vairuoti, mes galime atrasti save i naujo. Visi ie dalykai, kuriuos taip seniai at l iekame automatikai, turi bti i naujo patikrinti . Ar mesnorime kaip ir anksiau gyventi t ik dl keletosmamo i , ku r i pamau ne te ks ime ?

I au k t in t i mo te r i s ne re i k ia pae mint i

vyrus. Vyr eminimas tolygus moters engimui.

Mes nenorime tai s ipainioti . Tokia e lgsena visus veda aklaviet, ir jauiu, jog mums to jau gana. D l ne s kmi gyv e nime ka l t ind amo ssave, vyrus arba visuomen, nesuras ime ieit iesir l iks ime bejgs . Kalt inimas visada yra bejgikumo iraika. Geriausia, k mes gal ime pa

dary ti dl vyr, li autis bti au ko mi s ir veikti,d r a u g e . l i a u supras ime, kad vis iems uteks


8/70

Ujauiu vyrus d l j gyvenime s ut inkamsunkum. Turintys aib reikal, apsikrov dar

bais j ie taip pat nea sunki nat ir patiria s leg iani tamp . Nuo mau ms berniukai mokomineverkti, neireikti savo jausm ir i lgainiui j iei m o k o m i u g n i a u t i j a u s m u s . M a n o n u o m o n e ,ta i va iko kankinimas i r a l o j imas . Nere ik t stebtis , kad suaug vyrai i l ie ja t iek daug pykio. Be to, daugelis vyr gailisi, jog stokojo gersantyki su tvais . Jei nori pamatyti verkiant

vyr, suteik jam saugi apl ink ir leisk is ipasakoti apie tv. Paprastai ikyla t iek daug l idesio, kai vyrai prabyla apie neisakytus dalykus:kaip j ie i lgjosi, kad j vaikyst bt buvusikitokia ir kaip skausmingai j ie troko igirst i itv, kad yra mylimi ir vert inami.

Moterims kultra teig, jog norint bti gera", reikia kit poreikius ikel t i aukiau savj.Dauguma ms nugyveno s avo gyvenimus , a t i -t i k d a m o s r e i k a l a v i m k o k i o s mes turtumebti", o ne k oki os mes esame". D a u g e l i smot er piktinasi, nes jau iasi priverstos tarnauti" kit iems labiau nei privalo. Todl nereikt

stebtis , kad t iek daug moter yra isekusios.Beje, moterys, kurios dirba, dirba dviem pamainom; viena staigoje, o kita prasideda grusnamo. S avs auko j imas udo auk.

Patikkite, nereikia susirgti tam, kad pailstum. Manyiau, kad daugel is moter negalavimkyla i didelio no^o iek tiek pailsti. Tai yra

miausias laikas. Leiskite kaio^.s iu gali leisti

pailsti , nes, t ies sakant, t ik guldama patalemoter i s nus to ja darbuot i s .

Mes turime inoti tikrai inoti jog nesame antrariai pilieiai. Tai tik mitas, amintastam tikr visuomens s luoksni, ir vis ikanes mon ! S ie l a juk nra b l oges n i r ne tur i l yties. Turime vertinti ir savo gyvenim, savo suge

bjimus, taip, kaip esame imokyti vert inti kit. inau, kad k i l us feminis t in iam jud j imui , moterys t ies iog kunkuliavo i pykio dl patiriamosneteisybs ir dl visko kalt ino vyrus. Tuo metutai gal ir buvo reikalinga. Moterims reikjo veikti savo lugim, tai buvo savotika terapi ja. Jeikada nors, nordamos ats ikratyti vaikystje patirt skriaud, eisite pas psichoterapeut, tai pirmiausia, kad galtumte pasveikti, tursite i l iet i

v isas praeityje susikaupusias emocijas .

Kai mums duodama laiko ireikti tuos jausmus , mes a tgauname p us iaus vyr. iuo metukaip t ik tai ir vyksta. Dabar kaip t ik t inkamaslaikas is ivaduoti nuo pykio ir priekait, jautimosi auka ir bejgikumo. Metas pripainti savogali ir pareikti apie j. Metas gauti savo msty

mo bd ir pradti kurti taip troktam lygybsp as au l .

Kai moteris imoks pati pasirpinti savimigerja prasme, gerbti save ir jausti savo vert,gyvenimas v i s iems monms , kar tu i r vyrams ,ims keist is teigiama l inkme. Ats iras lyi tarpusavio meil ir darna, moterys ir vyrai gerbs vienik i tus . P agal iau s up ras ime, kad v i s iems uteks


9/70

v i e t os po sa ule, bs i me pa la nk s i r sut e i k s i mela i mi ng a k i mi rk v i eni k i t i ems. T i k i u, k a d g a l i me suk ur t i t ok pa sa ul , k ur i a me ja us i ms sa ugs, mylsime vieni k i tus, kuriame galsime btila i mi ng i i r v i sa pus i k i .

Ja u seni a i mes, mot erys , t rok ome pa i ostvarkyti savo gyvenim, taigi pasitaik puiki proga tapti tokia, kokia svajojai. Taip, tarp vyr irmot er da r yra da ug net e i sybs . M ums v i s da r tenka sprst i , k galime gauti , per teismus. statymai buvo parayt i vyrams. Teismas net prie

vartavimo bylose kalba apie tai ,kaip iuo atvejupa s i e lg t prot i ng a s vyra s" .

Nor i a u pa ra g i nt i mot er i s pra dt i k a mpa ni j dl statym perraymo, kad j ie bt pri imtini t iek vyrams, t iek moterims. Susivieni jusiosmoterys turi milinikos galios, kai siekia rezul t a t o. T ok i a suk a upt a sus i v i eni jus i mot er energ i j a g a l i k e l t i net pa g a rb i ba i m. Pr i esept yni a sde i mt penk er i us met us mot erys sus i

vieni jo dl balsavimo teiss, o dabar moterysg a l i k e l t i sa vo k a ndi da t ra s r i nk i muose.

Noriau padrsint i moteris siekt i vietos po

li t ikoje, nes poli t ika mums taip pat atviras veiklos la uk a s . i a nra jok i k orpora c i ni o pa sa ul i oapriboj im. Jei norime toki statym ir vyriausybs, k ur i e pa la i k yt i r mot er i s , pr i va lomedalyvauti ios sr i t ies veikloje. Pradt i galime nuoemi a us i os g ra ndi es . T a m, k a d s i t ra uk t um poli t ik, nereikia rengt is vis gyvenim. Poli t inkarjera taki nga vieta mote riai .

Ar inote, kad 1935 m. Eleonora RuzveltK ong rese i k ovojo s t a t ym, k a d k i ek vi ena mena uja me na me bt reng t a s t ua let a s i r voni a ?D a ug uma K ong reso na r i vyr t a m pr i e t a ra vo:Jei visi savo namuose turs tualet i r voni,kaip mes tada atskirsime turt ingus nuo varg?!" i a ndi en t ua let a s i r voni os k a mba rys mums yrasa va i me supra nt a ma na mo da l i s , t odl mes pa mirtame, jog kadaise viena st ipri moteris stojoprie vis Kongres, kad bt pri imtas toks statymas. Susitelkusios moterys gali i judint i kalnus, tada ir pasaulyje bus jaukiau gyventi .

M es j a u nuyg i a vome i lg k el i s i ek da mossavo t ikslo. Koloni j iniais la ikais vyras buvo neg i nyt i na s na m va ldova s, dl menk i a us i o nepa k l u s n u m o m u a n t i s t a r n u s , v a i k u s i r m o n .1850-taisiais n viena padori moteris negaljod i a ug t i s i nt ymi u g yveni mu. T a i p, mes nujomei lg k el i , o da ba r k a i p t i k pra deda me na uj savo evoliuci jos etap. Turime daug k nuveikt ii r dar daug ko imokti . Dabar moterys prieinanauj la isvs r ib. Joms reikia nauj krybinisprendi m, net i r v i eni oms.


10/70

ANTRAS SKYRIUS

Reklamos taikinyje - moters savigarba

No r da m i s ilyt i pirkt i savo produk ci j ,reklamos krja i nusi ta ik moter i r pas inaudojo tuo, kad mes stokojame savos verts jutimo.Daugel io rek lam poteks t skamba: Nes i pakankamai gera.. . todl gal i s i tvirt int i t ik pirkd a m a m s p r o d u k c i j " . M e s l e i d o m e r e k l a m o sdarbuotojams nusitaikyti mus, nes esame sitikinusios, jog kakas su mumis yra ne taip, ir taireikia sutvarkyti . Privalome l iautis pirkt i pagal

j pastangas pr iverst i mus jaust i s b logesnmis .

Mgstamiausias reklamos puolimo taikinys ms knas. Dl neigiamos pairos savo kn,kur i permme i v i suomens i r gaus ios mote

r ia i sk i r tos reklamos: es i nepakankamai grai",mes , be jok ios abe jons , daniaus ia i bodimssavo knu. Kiek ms gali t ikrai pasakyti , jog

yra patenkintos savo t rkumais? Mums pakanka


11/70

rpesi, stengiantis susi taikyt i su savo nosiesa r k lub forma . domu, k ok i o a mi a us bda mosmes imokstame savj vert sutapat int i su kno

ver t e . Juk va i k a i ni ek a da nes i j a u i a nepi lna veriai dl savo klub formos!

Kaip ir dar paeidiamas paaugles, ta ip i r mu s j a u puola rek la ma , s t eng da ma si pa la ut ims savigarb ir teigt i , jog mums btinai reikiak a i p t i k i o produk t o, k a d pa s i jus t umm pa

t ra uk l i os i r ma loni os k i t i ems. t a i k odl ms v i suomenje pa a ug ls merg a i t s j a u i a nepi lna ver t i k um . i s men k a ve r t i k umo ja us ma s da na i lydi mus i r sua ug us i us . T a ba k o k a mpa ni josmgsta apeliuoti paaugles, nes ino, jog kreip-da mosi menk a i sa vo ver t j a u i a nt mog ,gali j prisijaukinti ir gyti klient iki gyvos gal

vos. Argi galime leist i j iems taip elgt is su msvaikais?

Kart ig irdau trej met mergait sakant:A nesivi lksiu ios suknyts, su ja atrodau stora " . D e i mt i es met merg a i t s la i k os i d i et os !Mokyklose plinta anoreksi ja i r bulimija. K mesdarome su savo vaikais? Jei turi te vaik, bt inai

j i ems a t sk le i sk i t e , k a i p juos i na udoja rek la ma .

I a na l i zuok i t e k a r t u rek la mi ni us sk elb i mus. T egul vaikas pats supranta i r jums paaikina, kuoma ni pul i uoja rek la ma . Nuo ma ums va i k mok yk i t e pa jg t i g yvent i prot i ng a i pa s i renk a nt ,labiau paveikt i k i tus, negu reaguoti .

Ar pastebjote, kad leidiniuose moterims viena me numery je k a r t u su na uja us i omi s d i et omi sspa usdi na mi t uk i na nt ys sa ld i pa t i ek a l recep-

tai? Kok io po b di o infor maci j j ie teig ia? Sto-rki te laiky kits die tos storkite laikykits dietos. . . Neverta stebt is, kad t iek daug moter tai badauja, ta i storja. Jokiu bdu negalimagyventi pagal k iekvienoje reklamoje ar informa ci jos pr i emonse pa t e i k t us pr i nc i pus . K i t k a r t , reg da mi rek la m urna le a r t e lev i z i jo je ,stebkite j kri t i kai . Klauskite: koki i t iesi nforma ci j pa t e i k i a rek la mos sk elb ja i ? Ar j i e

ver i a t a ve j a ust i s pr i k la usoma i r nepa s i t i k i n i asavimi? Ar silo tau gyventi pagal nepasiekiamo s svajons mod el ? Prad jus i juok tis i reklamos, pa st ebs i , jog j i a na i pt ol nebeda ro t a u t okios takos. Inau dotoj ika rekl ama dar viena smot er va ldymo i r j k ont rol i a v i mo bda s . M esnorime padaryt i visa, k galime, kad susigr i nt ume pa s i t i k j i m sa vi mi .

Nor i a u, jog k a sk a r t velg da mos urna lea rba t e lev i z i jos k omerc i ni u k a na lu rodom rek la m, be jok i a be joni ei d i a n i mot er s pr i gimt, uuot dejavusios ach, jei t ik mano klubaia t rodyt k a i p jos" , pr i ss t umt e i r pa ra i us i osisistumte atvir la ik ia i kompani jai su odiais: Kaip drstate mane taip inaudoti . Nieka

da da ug i a u nepi rk s i u js g a mi ni ! " Je i mes v i sos pa s i st umme a t v i r la i k i us i na udot o j i k o m s k o m p a n i j o m s , o p r o d u k t u s p i r k t u m m t i k i toki f i rm, kurios g ina moters interesus, rekla ma sma rk i a i pa s i k ei s t .

D a u g u m d a i k t m e s p e r k a m e , n e s m a nome: o , jei a ta i turiau, viskas bt gerai" .T a i a u i os ms mi nt ys sug r i na mus pr i e


12/70

26 MOTERS GALIA

a n k s t e s n i o s i t i k i n i m o : n e s a m e p a k a n k a m a igraios, mielos" . Mums reikia inoti , i t iesinoti , jog mes esame puikios kaip t ik tokios,k o k i o s ESAME.

Su ssk i t e su drau g m i s i r pervelk i t e betkur moterims skirt leidin . It irkite straipsniusir reklamas. Supraskite, k js regite i r kokiast ikrsias idjas aukt ina reklama. Mes turimeplaiai atmerkti akis i r gerai siklausyt i . K gireg i m e? K g i rdi m e? K ai p rek lam u ot oja i s t en g i as i m u s k on t rol i u ot i ?

S u s i m s t y k i m e !

TREIAS SKYRIUS

Pasirinkime geras mintis ir sitikinimus

Manyiau, k ad dau g el i s i j s in o, j o gm i n t ys, k u r i a s m es m st om e, od i a i , k u r i u ostariame, si t ikinimai, kuri laikoms, turi milinik gali. Jie suformuoja ms patyrimus ir m s g yven i m . At rodyt , jog k ask ar t m u m smstant mint ar tariant od Visata siklauso ir a t sak o m u m s. T ad je i g yven i m e m u m s k ak asn epat i n k a, m es g a l i m e t a i pak ei s t i . T u r i m e savomini ir odi gali. Kai keiiame savo ms

tysen ir odius, kartu keiiasi i r ms patirt is.Nesvarbu, i kur mes ki l, nesvarbu, kokia sunki

buvo ms vaikyst, iandien mes galime t pakeist i . Tai galinga, ilaisvinanti samprata, jeiguitaip t ikime, mums tai tampa t iesa. Man tai p a g r i n d i n i s p r o b l e m s p r e n d i m o b d a s . P i r m i au si a m es k ei i am e savo m st ysen , o pask u ig yven i m as pag a l j m u m s a t sak o.


13/70

Mes visada igyvename praeit . Tai, k igy vename i akimirk, mes susikrme praeit iesmintimis ir s i t ikinimais . Taigi, je i gyvenime kaikas mums nepatinka, mes gal ime perkurti savopatirt ateityje. Keisdami mstymo bd, nesulauksite greit rezultat, taiau ilgainiui laikydamiesi naujojo mstymo model io, netrukus suprasite, jog is tas keiiasi. Jei norite, kad rytojausdiena bt palanki, jau iandien keiskite savomstysen. Ndienos mintys formuoja rytdienospatirt .

Daugel is moni mans klausia: Kaip agaliu pozityviai galvoti, kai esu nuolat tarp negatyviai nusiteikusi moni?" Kai a ats iduriutarp moni, kurie kalba blogus dalykus, i tariutyliai mintyse, o kartais net balsu: gal jums taipir atrodo, bet ne man". Toks poiris leidia kit iems monms bti negatyviems, o a l ieku it ikima savo s i t ikinimams. Kiek galdama stengiuosi ivengti susit ikim su tokiais monmis.Gal tu mt e pakla usti savs, kod l js visadaats iduriate tarp negatyviai mstani moni.Nep amir k i te , jog mes negal ime p ake i s t i k i t ,

gal ime pasikeist i t ik patys. Kada pasikeis ime i v idaus, tada ir apl inkiniai sureaguos ms permain. Svarbiausias dalykas, kur galime gyvendinti, tai pakeisti savo mstysen. Kad ir kaipesame uimti ar sunkiai dirbame, mes vis dl tomstome, ir niekas negali sibrauti ms mintis.

Noriau, kad s avo odyn p raturt intumt o d i u : neuropeptidai. is odis, sugalvotas

Keinde i s P ert (Candace P ert ) s megen tyr immetu , reikia chemin ini pasiuntin", kel iau

jant ms knu, kai pagalvojame mint ar i tariame od. Jei ms mintys piktos, kal t inaniosar krit ikos, neuropeptidai pradeda gaminti chemines mediagas , s i l p ninanias ms imuninsistem, o jei mintys kupinos meils, pasitikjimoir gr io , p as iunt in ia i p erne a k i tas ch eminesmediagas, s t iprinanias imunin s is tem. Moks

las gal iausiai sutinka su tuo, k dauguma ms jau seni ai inojo jog tarp m s k no ir pro to yra ryys. Jis niekada nenutrksta. Js protasnuol atos p erduoda js mint i s k iekv ienai knolstelei .

Kiekv ien mirks n , s moningai arba nes moningai, mes renkams sveikas arba nesveikasmintis . ios mintys veikia ms kn. Vienamintis pati savaime neturi mums didels takos,taiau per dien mes mstome apie 60 000 mini, taigi mini poveikis darosi s t ipresnis . Nuodingos mintys nuodi ja ms kn. Moks l as da

bar patvirt ina, jog negal ime sau leis t i s i traukti negatyvi mini sraut, nes jos sargdina ir

udo mus .Ilgai nesupratau posakio: Mes vis i esame viena; mes - sukurti lygs". Maiau, jog esamamoni turtuol i ir varg, grai ir nepatraukli, proting ir kvaili, vairi odos spalv, rasi,rel igi j ir skirt ing poiri gyvenim. Ir manatrod, jog jie tokie skirtingi. Kaip galime sakyti,

jog j ie visi sukurt i lygs?


14/70

Galiausiai suvokiau posakio reikm. Pagel bjo lektor Karol ina Mys (Carol ine Myss). Matmintys, kurias mstome, ir odiai, kuriuos tariame, paveikia vis ms knus v ienodai . Neuropeptidai, cheminiai ini pernejai, kel iau

jantys ms knais, vos t ik k pagalvojame ari tariame, VEIKIA VISUS MUS LYGIAI TAIPPAT. Negera mintis nuodija t iek amerikieio,t iek kino, t iek i talo kn. Pyktis nuodingas ir

krikioniui, ir judjui, ir musulmonui. Vyrai,moterys, homoseksualai ar heteroseksualai, vaikai, senukai, v is i VIENODAI reaguoja mstymop roces o s uke l tus neurop ep t idus .

Gailest ingumas ir meil vienodai gydo visus,kad ir kokioje alyje gyventum. Vis i planetosgyventojai turt pirmiausiai is igydyti savosielas, kad vl iau galt igydyti savo knus.Mes es ame ia tam, kad i moktume at l e id imoir meils . Niekas, kad ir kur j is gyvent, nei

vengs t pam ok . Taigi, ar js s tengia ts kovotiprie ias pamokas ir teigti ess teisus? Ar noritemokytis at leis t i kit iems ir sau? Ar norite myltisave ir Gyvenim paverst i turt ingu ir pi lnaveriu? ios p amokos yra Gyvenimo p amokos i r

veikia visus vienodai. Mes vis i esame Viena. Vis i mes sukurti lygs. MEIL IGYDO VISUS!(Tuos, kurie pasireng dirbti auktesniu dvasiniulygiu, raginu perskaityti Karol inos Mys knygDvasios anatomija: septyni gal ios ir igi j imoe t a p a i " {Anatomy of the Spirit: The Seven Stagesof Power and Healing). Jos knygo je p ate ik iamastulbinanti informacija.)

Taigi, k js mstote kaip t ik dabar? Koki eneuropeptidai kel iauja dabar js knu? Ar jsmintys jus nuodija ar gydo?

Dauguma ms us idaro p ai s us ikurtamep as ip ikt in imo i r s ie id imo, ap maudo ka l j ime.Mes nes ismoniname, kad kalt inimai labiau naik ina ka l t in to j ne i ka l t inamj . Neurop ep t ida i ,perneantys priekaitais persunktas mintis , ltainuodija kno lsteles .

s idmkime, jog ms ego stengiasi v isada i laikyti mus pavergtus ir nelaimingus. Jukego tai vidinis balsas, kuris visada mumsnabds: dar ksnel , dar vien kokteil , dar

vien cigaret,... padaryk tai dar vien, paskutinkartel " . Taiau mes esame ne vien t ik knas,ne vien mintys, ne vien ms ego. Mes turimeknus . Mes ms tome mint i s , ta iau turdamistipr savigarbos ir savosios verts pajautim,niekada nep as iduos ime s avo ego ba l s u i . Meses ame kur kas daugiau ne i manome.

Noriau paprayti js, kad tuoj pat ats istotumte ir, laikydamos rankose knyg, nueitumte prie veidrodio. Pavelkite savo akis veid

rodyje i r i tarkite sau garsiai : Myliu tave ir pradedu keisti savo gyvenim gerja linkme.Kiekvien dien a vis labiau patobulinsiu savo

gyvenim. Galiu bti visikai saugi ir lai-

minga." Pakartokite tai tris ar keturis kartus.Prie kiekvien kartojim kvpkite. Stebkite,kokios mintys ls ta js galvoje, kai sakote teigin. Js gal ite pripainti negatyvias mintis ,


15/70

nes ute ikdami joms ga l ios . Tai s eni tau kal a i .

Tarkite joms: dkui, kad pasidal inai" . Nuo iol visada, kai t ik pamatysite save veidrodyje, pa

velkite sau akis ir tarkite sau k nors teigiama.Jei skubate, tarstelkite t ik: myliu tave". is

p ap ras tas p rat imas a tne jums nuos tabi va i s i .Je i manimi net ik i te , t ie s iog p amginki te .

Atsakymai gldi ms vidujeLabai svarbu nuolatos turti omeny, jog tai,

k mstome ir kalbame, vl iau tampa ms patirt imi. Todl atkreipkime dmes savo mintis ir ka l b, kad ga l tume formuot i gyvenim p agalsavo svajones. Mes gal ime i lgesingai dsauti :ak, kaip noriau turti . . . arba jei turiau.. .

je i biau.. ." , bet taip sakydamos mes nepasitelkiame toki odi ir mini, kurie gal i paverst i iuos norus rea l ybe . Mes reg ime bl og iaus ia ,mstome labai blogas mintis , o vl iau stebims,kodl ms gyvenimas nesiklosto taip, kaip nor t u m e .

Reikia surasti v idinius savo al t inius ir ry

su Visata t Didij visos Gyvybs Versm.Noriau, kad surastumte savo vidin erd.Ms vis viduje s lypi nekainojama imintis ,

ramyb, meil ir diaugsmas. Tol i iekoti nereikia. Esu s i t ikinusi, kad kiekvienoje i ms

yra toks beribis ramybs, diaugsmo, meils ir

iminties ulinys. Kai sakau, jog jis ia pat, turiugalvoje, jog tam, kad pasiektume j , tereikia

umerkti akis, gi l iai kvpti ir i tart i : dabar a pasineriu t altin savo viduje, kur gldi be

rib imintis. Visi atsakymai, kuri iekau, slypi

mano viduje".

Vis i atsakymai v isus klausimus, kuri t ikkada nors p akl aus ime, jau g l d i ms v idu je .Mums tereikia laiko susitelkti ir rast i juos. taikodl vertinga ir svarbi yra meditaci ja. Ji taipmus nuramina, jog gal ime girdti savo vidin

iminties bals. Ms vidin imintis yra geriausias t ies ioginis ryys su Gyvenimu. Nereikia

vaikytis t vidi ns imin ties dovan. Reiki a t iksudaryti gal imyb joms ateit i . Kaip tai daryti?Suraskite laiko ramiai pasdti tyloje ir s tenkitsgeriau painti save, rast i gi l i ir skaidri lygkal n eeras ramyb . Medi taci jos metu ga l i tep at i r t i d iaugs m i r p as inert i bega l ins mei l s

versmes. Visa tai yra ms viduje ir niekas negali i lobi i ms atimti.

Mes turime painti naujas gelmes savo vidujeir nusprsti , kaip norime gyventi savo gyvenim.Mes, moterys, buvome nuteiktos sutikti su ribotup as i r inkimu. Dauguma i tek jus i moter yra

be galo vienios, nes jauia praradusios gal imybrinktis . Jos elgias i taip, kaip elgdavausi a pati :velgia vyr ir laukia i jo atsakym, uuotg i l inus ios s avo v id . Taiau kad p ake i s tumesavo gyvenim, pirmiausia turime mintyse imokti rinktis i naujo. Keisdamos savo mstym,

btinai sulauksime iorinio pasaul io atgars i apiem s p a s i k e i t i m u s .


16/70

Tad prayiau js panirt i savo vidin pasaul i r surast i val ios jg tam, kad pakeis tumtesavo mstysen. Savyje atraskite turtus ir panaudokite juos. Kai atskleis ime vidinius lobius, sute iks ime gyv e nimu i b t ie s k i l nu mo .

Labai svarbu skirti laiko ir siklausyti savo v id in i mint . Jo ks mo gu s ne ga l i pas ie kt i v i d i n i o i n o j i m o k a s d i e n n e s k i r d a m a s l a i k o

pam edit uot i . Pabti tylo je tai vert ingiausia ,k gal ime padaryti . Niekas kitas neino daugiauapie js gyvenim, apie tai, kas jums geriausia,tik js patys savo viduje. siklausykite savo

vidin bals, per gyvenim j is v isada ves jus geriausiu kel iu.

Susikurkime turt ing vidin erdv. Tegu ms mintys tampa ge r iau s ia i s m s d rau gai s .Dau gu ma mo ni v i s ms to tas paias mint i s .N e pamir k i te , me s pe rms to me pe r d ie n mada ug 60 000 min i , ir did i um a j tos pa ioskaip vakar ir uvakar. Mintys gal i bti negaty

vumo rutina arba pagrindas naujam gyvenimui.Kasdien raskite nauj, krybing mini. Apmstykite, kaip sena at l ikt i naujai .

Ms smon yra tars i sodas. Ar tai btsodas prie js namo, ar proto sodas, svarbiaus ias ings nis dirva. Ju k pirmi ausi a js i raunate pik to l e s , i re nkate akme nis , nu o l au as .Pas ku i pat r ia te . Pas o d inu s au ga l to k io jedirvoje, jis uaugs greitai ir graiai. Taip yra irsu ms smone. Jei norite, kad js teiginiais u k l e s t t , i rau ki te k ie kv ie n b l o g mint ,

paskite ger s i t ikinim ir mini. Js te igiatetai, ko norite gyvenime, ir niekas js nesu

s tabd ys . J s mini s o d as s u v e s .

Baims veikimasKad angi d au gu ma mo te r bu v o au k l jamo s

tapt i pr i i r to jo mis i r t a rna i t mis , pi rmiau s iatenkinti kit reikmes, todl jos ir neturi pakan

kamai savigarbos ir nejauia savo verts . Meslabai bi jome, kad mus apleis . Bi jome netekties,ne s i jau iame s au g io s . Mu ms n ie kas ne i u gd s it ikinimo, jog gal ime savimi pasirpinti paios .Buvome mokomos t ik rpintis kitais . Kai moterisis iskiria su vyru, j apima s iaubas. Dar blogiau,

je i jos turi ma vaik. Jos draskosi v is klausdamos savs : kaip a daba r v iena sus itvarky siu?"

Bijodamos gyventi savarankikai, mes pasil iekame dirbti s iaubingo darbo ir saugome pasi

ba i s t in s antu o k. Dau gu ma mo te r mano , kad jos nieko nevertos, netiki, kad sugebt gyventisavarankikai, o v is dl to jos gal i .

Dauguma moter bi jo pas isekimo. Jos netiki,kad yra vertos gerai jaust is , bti turt ingos. Kai

savus interesus at idedi vardan kit, labai sunkupajust i , jog es i verta. Moterys net bi jo didesnsskms ar udirbti daugiau pinig nei vyras .

Tad ka ip mu ms nu gal t i ba im , kad mu spal iks, arba skms baim? Jos yra dvi v ienosmo ne to s pu s s . Re ik ia i mo kt i pas i t ik t i pa iuGyvenimu. Gyvenimas laikys mus, ves ir vado

vaus, je i t ik mes jam leis ime. Jei mes augome


17/70

j aus damos ka l t i r mumis manip ul iavo, mes v is ada jus im, jog nes ame p akankamai geros " .

Jei buvome auginamos t ikinjant, jog gyvenimas yra sunkus ir gsdinantis , tai ir nemokameats ip a l a iduot i i r l e i s t i Gyvenimui mumis p as irp int i . S kai tydamos l a ikra ius , matydamos televizi jos ekrane smurt, pradedame manyti, kadpasaul is t ik ir laukia mus nutverti . Taiau mes

vis i gyvename pagal savo smons dsn kuotikime, tas ir v irsta mums t ikrove. Kas teis ingakakam ki tam, nebt inai te i s inga i r mums . Je imes p as iduos ime negatyv iems v i s uomens s i t i kinimams, tada ie lkesiai mums is ipi ldys ir m e s s u l a u k s i m e n e m a l o n u m .

Taiau imok mylti save, keisdami savomstym, is iugd savigarbos ir savosios verts

jausm mes leis ime Gyvenimui teikti v is gr,kur j is turi . Tai gal i atrodyti supaprastinimas,

bet yra t iesa. Kai ats ipalaiduojame ir patikime:Gyvenimas manimi rpinasi ir a jauiuosi saug i " , p a juntame, kad s kr ie jame kartu su Gyvenimu. P radki te s avo gyvenime s tebt i v ienumetu vykstanius puikius dalykus. Kai jums usi

dega al ia viesa ar gaunate ger viet mainstovjimo aiktel je, kai kas nors atnea jumstai, ko kaip tik reikia, kai igirstate norim ini,s akyki te : ai tau!" Visata myli dkinguosius.Kuo labiau dkosi Gyvenimui, tuo daugiau Gy

venimas tau duos u k dkoti .

Esu i t ies s i t ikinusi, kad Dievas manegloboja, kad esu saugi ir mano gyvenim ateina

tik gris . Esu pakankamai gera ir verta gerogyvenimo. Bet tam s uvokt i man p r i re ik dauglaiko ir s tudi j. Turjau i kupinos kartl io,

ba ik ios , ne l a imingos moters tap t i p as i t ik iniamoter imi , da l i jania Gyvenimo gaus ybes .

Je i t ik inotumte , kad k iekv ienas i ms tur i du ange l us s argus , n iekados nebes i jaus -tumte vieni i . ie angelai yra kartu su mumis,kad p adt mums i r vadovaut, ta iau i to mesturime j prayti . Jie be galo mus myli ir laukia,kol juos pakviesime. Imokite bendrauti su savoange l a i s i r n iekada nebes i jaus i te v ieni i . Kaikurios moterys gal i angelus sargus regti, kaikurios jauia juos, kai kurios girdi, kai kuriosino net j vardus. Savuos ius angelu s a vad inubiiu l ia i s " . Jauiu juos ka ip p or. S us idrus is u s unkia p robl ema, kur ios nemoku ve ik t i ,nematydama ieit ies, patikiu j j iems: biiul iai,padkit, neinau k man daryti" . Kai mano gy

venime nut inka ger da l yk, s u tamp ani vyki, a ikart sakau: ai, biiuliai, js i tiesp adar te gera . Labai ver t inu i js p agal b " .

Angelai taip pat mgsta dkingum ir vert inim.

Draugaukite su jais , pasitelkite j pagalb, jukdl to j ie lydi jus . Angelams patinka bti nauding i e m s !

Nordamos bendraut i s u s avo ange l a i s , ramiai ats isskite, usimerkite, kel is kartus gi l iaikvpkite ir pasistenkite u savo pei vien

vienoje pusje, kit kitoje pajusti j buvi m.Pajuskite j meil ir i lum. Papraykite, kad


18/70

j ie pasirodyt jums. Leiskite sau patirt i j glob.Pap ra y ki te p age l bt i jums i s p rs t i koki p robl em ar a t s aky t i jums rp im k l aus im. Gal i teikart pajusti usimezgus ry, o kartais reikiaiek t iek i lgiau padirbti . Taiau bkite t ikri :angelai sargai i ties yra alia ir jie jus myli.Jums nra ko bi joti .

Savo s i t ik inim painimas

Pas vars ty kime, kaip mes ga l ime i s ivaduot iar p ake i s t i s avo ne ig iamus s i t ik in imus . Vis p i rma, mes tur ime juos atp aint i , nes daugumams netur ime n menkiaus io s up rat imo, kuot ik ime. Pain ne ig iam s i t ik in im gal ime nusprsti, ar norime, kad j is tol iau nulemt msgy venimo ap l inky bes .

Gre iiaus ias bdas s uvokt i s avo s i t ik in imu s sudaryti j sra. Keli dide l i popieriaus lap pakaks. Kiekvieno lapo viruje paraykite: KUO A TIKIU (mons, darbas, pinigai,santuoka, sveikata, senatv, mirtis ir 1.1.). Atidiaiparaykite sakin apie visk, kas turi js gy

venime reikm. Skirtinguose lapuose dstykite

s k i r t ingas temas . Pas kui us i ra y ki te mint i s ,atjusias galv raant tuos sakinius. iam darbuiat l ik t i t ikra i nep akaks ke l i minui . Gal i tekasdien iai uduoiai skirt i kelet minui. Usiraykite kiekvien kilusi mint, kad ir kokiakvai la ji atrodys . Tik usira ykit e. ie j s sitikinimai yra vidins, i pasmons kilusios taisykls, pagal kurias js gyvenate. Js nesugebsite

p ake is t i s avo gy venimo, ko l nep erp ras i te b l og s it ikinim, kuri js laikots. Painusios savegal ite keistis , tapti tokiu mogumi, kokiu noriteir gyventi, kaip svajojate.

D augma p abaig s ra , p ers kai ty ki te j . vaigdute p ay mki te k iekv ien s i t ik in im,kur i s jus p al a iko i r augina. Tokius s i t ik in imusisaugokite ir s t iprinkite. Kitos spalvos pietukui ry kinki te k iekv ien s i t ik in im, kur i s y ra

negatyvus, trukdo jums s iekti t iks lo. Tokie s it ikinimai stabdo jus ir neleidia savs real izuoti.J norite ats ikratyti .

Pave l k i te k iekv ien ne ig iam nuos tat i r paklauskite savs: Ar a noriu, kad j i griautmano gyvenim? Ar noriu jos laikytis tol iau?"Je i nus p rendte p as ike i s t i , s udary ki te nau j s ra. Kiekvien negatyv teigin (vis i s i t ikinimai

yra teiginiai) paverskite teigiamu poiriu. Pa vyzdiui, teigin Mano santykiai su vyrais yratikra nelaim" paverskite Vyrai mane gerbia ir my l i " . Niekada nieko nep as ieks iu" p ake i s k i teA esu savimi pasit ikinti, veikl i moteris". Neinau, kaip rasti ger darb" pakeiskite Gyveni

mas man tikrai pasilys ger darb". A visser gu tai vien a, tai kit a lig a" Esu stipri, tvirta,s ve ika moter i s " . Tai p avy zdia i i mano p aiosp at i r t ie s . Js ta ip p at ga l i te k iekv ien s avoneig iam s i t ik in im p ake is t i nau ju as meniniustatymu sau. Susikurkite savo gyvenimo gaires.

Visa neigiama paverskite teigiamu. Kasdien garsiai perskaitykite naujuosius pozityvius teiginius.


19/70

Skaitykite s tovdamos prie veidrod taip j iegreiiau taps t iesa. Veidrodiai stebukl ingait inka teiginiams isakyti .

Teiginiai - nauja gyvenimo kryptisTeiginiai visada turi bti reikiami esamuoju

laiku. Sakykite: Turiu..." ar Esu" vietoje Tursiu. . ." ar Noriau bti . . ." . Kai teiginiai isakomi bsimuoju laiku, laukiami rezultatai l iekakakur ten" , nep as iek iami .

Labai danai mums t ies iog nel ieka laiko sau,todl puikus bdas nugvelbti jo vidiniam dar

bui susiburti drauge kel ioms v ien studi juojani grupel. Pakakt tam skirt i v ien popiet ar vakar per savait. Sudarinkite kartusavo sraus, padkite suformuluoti teiginius,aptarkite l ikusi knygos dal . Kel ios savaits

bendro darbo gal i daryti s tebuklus. Js pasimokysite viena i kitos. Kolektyvin energi ja yralabai gal inga. Jums tereiks ura knyguts,

veidrodio, didels ds i lkinio popieriaus ir a tv i ra i rd i kumo.

Nuoirds atsakymai gal i suteikti gyvenimui

nauj krypt . Taigi io to paklauskime savs.Tikinu jus, nesvarbu, didel ar maa bus grupel,kiekviena js labiau suvoks, kas ji yra, ir keissavo gyvenim.

Kaip galiu pakeisti ir pagerinti savo gy venim?

Ko noriu i savo sutuoktinio?

Ko, m an o s it ikinimu, ma n reikia i savos utuokt in io?

K ma n daryti, ka d to pasie ki au? (Nesitikkite visko i savo sutuoktinio. Tiek jam,tiek jums tai bt nepakel iama nata.)

Kaip ma n gyvendinti savo paa ukim ? Koman t rks ta?

Ku o remsiuosi , kai n ebu s kas ma ne pa

laiko? Ar a lugsiu, jei liksiu viena? Ar sugeb si usukurti nuostab gyvenim ir tapsiu vieianiu ke l rodiu k i toms moter ims ?

Ko a ja u imok au? Ko dar reikia imokt i? Kaip ma n bendradarbi aut i s u Gyve nimu?

Pats laikas is iaikinti savo gyvenimo fi losofij ir susikurti asmen ine s taisykles - teiginius,pagal kuriuos gal ime gyventi, s i t ikinimus, kurieturtina mus ir palaiko. tai mano taisykl i rinkinys, kur susidariau per tam tikr laik:

Visada esu saugi ir dievikai globojama.

Man atsiveria visa, k reikia inoti. Visa, ko man reikia, gaunu deramu laiku

ir tinkamoje vietoje. Gyvenimas yra kupinas diaugsmo ir

meils.

Myliu ir esu mylima.

Esu energinga ir sveika. Ko imuosi, viskas sekasi .

Noriu keistis ir tobulti.*Mano pasaulyje viskas yra gerai.


20/70

Kartoju iuos teiginius danai, jais pradeduir pabaigiu savo dien. Kartoju juos, kai mannesiseka. Kai prasta nuotaika, pvz., sakau: esuenerginga ir sveika", kol pasi juntu geriau. Jeitenka eit i tamsoje, kartoju: esu visada saugi,dievikai globojama". ie teiginiai yra mano dal is , a akimirksniu gal iu j imtis . Silau jumstaip pat susidaryti tok sra, atspindint jsgyvenimo fi losofi j iuo metu. Visada gals ite

j pakeist i ar papildyti . Dabar pat sugalvokitesavo naujas asmenines taisykles. Susikurkite saug pasaul . Vienintel jga, gal inti jums pakenkti js pai mintys ir sitikinimai, o jie yrap a k e i i a m i .

Kaip ir kiekvienas mogus, a taip pat turiuproblem ir patiriu krizi. tai kaip a imokau

jas veikti . Iki lus problemai, tuojau pat sakau:

Viskas gerai. Viskas vyksta dl mano auk-tesnio grio, viskas vyksta mano sielos labui.Tokia situacija tik naud. A saugi".

Arba

Viskas gerai. Visa, kas vyksta dlei visauktesnio grio. Tokia situacija tik naud.

Mes saugs."

Nesustodama kartoju kur nors i teigin i kar ta i s ne t dv ide imt minui . Netrukusmano protas praviess ir a kitaip ivysiu tpai situacij, galbt atsiras ieitis i problemosarba suskambs telefonas ir kakas pasikeis .Beje, nuslgus panikai, danai pamatome, kad

pasikeit imas tik ger. Kartais bandymaikontroliuoti savo patirt nra mums pati geriausiaieitis.

Laikymasis tokios nuostatos visada man padeda, ats itraukiu al nuo problemos ir teigiuties apie save ir gyvenim. Sutramdau savonerimaujani smon" ir leidiu Visatai rast isprendim. Taip elgiuosi ir transporto priemonikamiuose, oro uostuose, bendraudama su mo

nmis, turdama sunkum dl sveikatos ar darboproblem. Taip imoksite skrieti su Gyvenimu,uuot kovojusios su kiekvienu plan pasikeitimu. Tebna tai nauja" reakci ja problemas,ir patys pamatysite, kaip jos dingsta.

Mokymas i s i r tobul j imas yra ms s ie l os vystymosi dal is . Kaskart k nors nauja imok,mes g i l iname s avo Gyvenimo s amp rat. Mums

vis dar reikia itirti ir panaudoti 90 % ms smegen. Tikiu, kad gyvename paiu nuostabiausiulaiku, todl kiekvien ryt dkoju Gyvenimui,kad esu ir visa tai igyvenu. Kiekvien ryt apenkias ar deimt minui dkoju u kiet, germieg, dkoju u savo kn, u namus, savo

gyvnl ius, draugus, daiktus, kuriuos turiu, unuostabi patirt , kuri laukia mans. Visada baigiu praymu, kad Gyvenimas suteikt man daugiau iminties, supratimo, kad kasdien plstsimano akiratis . Kai daugiau velgiame, tai daugiau ir suvokiame, ir suinome, Gyvenimas tampa paprastesnis . Pasikl iauju, kad mans laukiapuiki ateit is .


21/70

Pris iminkite: teiginiai yra pozityvs sakiniai,s moningai ke i iantys mint i s i r nute ik iantys s mon naujam gyvenimo bdui. Pasirinkite teiginius, kurie jus, kaip moteris , sustiprina.

Kasdien tvirt inkite bent kel is i i teigini:

eiliniai; moA^vlm/S/

A, kaip moteris, turiu gali.

Suvokiu, kokia esu nuostabi . A velgiu savyje nuostabi siel.Esu imintinga ir grai.

Man patinka tai, k randu savyje.Myliu ir gerbiu save.

Esu savarankika moteris.Pati esu atsakinga u savo gyvenim.

A atskleidiu savo gabumus.Esu laisva, todl galiu bti, kuo tik panorjusi.

Gyvenu nuostab gyvenim.Mano gyvenimas kupinas meils.

Meil mano gyvenime prasideda kartu sumanimi.

A esu savo gyvenimo eiminink. A esu stipri moteris.

Esu verta meils ir pagarbos.Nesu kieno nors pavaldin, esu laisva.

Noriu imokti gyventi kitaip.Jauiu em po kojomis.

Pripastu ir panaudoju savo gali.

A nebijau likti viena.Diaugiuosi savo vieta gyvenime.

Myliu ir griuosi savimi.

A myliu, diaugiuosi ir palaikau kitas moteris. A gyvenu pilnavert gyvenim.

A igyvenu visas meils vingrybes.Man patinka bti moterimi.

Diaugiuosi, kad gyvenu kaip tik ia ir dabar.Mano gyvenimas kupinas meils.

A priimu kaip dovan savo laikmet.Jauiuosi esanti visapusika ir vientisa

asmenyb.Turiu visk, ko man reikia.

Niekas man nesutrukdys tobulti. A saugi, man viskas klojasi gerai.

Noriu sismoninti, kad esu nuostabi. Ry-tuosi paalinti i savo mini ir gyvenimo visa,kas bloga: destrukcij ir baim, kurios neleisdavoman bti tokia nuostabia moterimi, kokia man skirta. Jauiu po savo kojomis tvirt pagrind,ilaikau save, mstau savarankikai. Turiu visk,ko man reikia. Niekas nesutrukdys man tobulti.

Kuo labiau realizuoju save, tuo labiau mons

mane myli. Esu tarp t moter, kurios padedakitoms. Esu laim planetai. Mano ateitis viesiir nuostabi.

Taip ir yra !

A t m i n k i t e : m e n k i a u s i a s j s m s t y s e n o spasikeit imas gal i inarpl ioti didiausi problem.

Je i Gyvenimo te i s ingai p akl aus i te , Gyvenimas jums atsakys .


22/70

Yra be galo daug bd pasikeist i . Pradkimesiningai velgti savo trkumus ne tai,kas blogai, bet tuos barjerus, kuriuos susikrme ir kurie trukdo. Paskui nepeikdamos savspaal inkime ias kl itis . Dauguma i barjersuformuoti dar vaikystje, nes mes t ies iog permme k i t moni s i t ik in imus . Je i kadai s e j imokome, tai gal ime ir ats ikratyti . s ismoniname, jog norime imokti mylti save. Laikykims i gairi:

1. Liaukits save krit ikavusios.Tai bergdias veiksmas, niekada neduosiantisko nors gero. Nekrit ikuokite savs, nusimeskite t nat. Nekrit ikuokite ir kit, nes trkumai, kuriuos velgiame kituose, yra vienatspindys ms pai trkum. Blogai manyti apie kit tai apriboti save. Tik mespatys teis iame save, ne Gyvenimas, ne Die

vas, ne Visata.

Myliu save ir pasitikiu savimi.

2. Nesibaiminki te.

Vis i norime ats ikratyti baims. Danai min

timis save kankiname. Vienu metu gal imemstyti t ik vien mint, tad imokime apmstyti pozityv teigin. Taip pasikeis pats msgyvenimas. Jei pajusite, kad vl blogomismintimis save gsdinate, ikart sakykite:

Daugiau nesibaiminsiu. Esu dievika,

didinga gyvybs apraika.Nuo iol gyvenu pilnakrauj gyvenim.

3. Stebkite, koks js poiris save.Pernelyg s ipareigodami kit iems, nustumiame on save. Save pris imename tik retsykiais .Taigi pats laikas pasirpinti, kas esate js .s ipareigokite mylti save. Pasirpinkite savoirdimi ir siela.

Man patinka, kokia esu.

4. Elkits taip, tarsi btumte mylima.

Gerbkite save ir saugokite. Myldamos save,lengviau ats ivers ite kit meilei . Meils s tatymas reikalauja sutelkti dmes tai, ko nori,o ne tai, ko nenori. Susikaupk tai, kad esimyl ima.

i akimirk myliu save.

5. Rpinkits savo knu.Js knas yra brangi ventov. Jei ketinategyventi i lg ir v isapus gyvenim, turite jaudabar rpintis savo knu. Norite puikiai atrodyti, o svarbiausiai gerai jaustis ir bti energinga. Tokiu bdu svarbu mityba ir pratimai.Iki paskutiniosios gyvenimo akimirkos pri

valote lengvai judti ir l ikt i lankstaus kno.

Esu sveika, laiminga ir vientisa.

6. Lavinkits.Danai te i s inams , kad neinome to" ar ano", neinome, k daryti", o juk esamegabios, protingos ir gal ime daug ko imokti .

Apl ink t iek knyg, paskait, ra kasetse.Je i t rks ta p in ig, naudoki ts b ib l io teka.


23/70

Susiraskite savipagalbos, tobul inimosi grup.Tikrai inau, kad mokysiuos iki gyvenimop abaigos .

A nuolat lavinuos ir tobulju.

7. Susikurkite saugi f inansin ateit .Kiekviena moteris turi teis savo pinigus.Tai mums svarbus sitikinimas, savojo vertingumo dal is . Visada gal ime pradti nuo men

kos sumos, svarbiausia imokti taupyti .ia jums t ikrai pads pozityviai veikiantysteiginiai .

Mano pajamos nuolat didja. Ko tik

imuosi, viskas sekasi.

8. Atskleiskite savo krybikum.Krybingum gal ima ireikti bet kuria veikla tiek kepant pyrag, t iek projektuojantnam. Raskite iek t iek laiko saviraikai. Jeiturite vaik ir stokojate laiko, raskite draug,kuri trumpam pasirpins js vaikais . Kitkart js pasirpinsite jos mayliais. Taip abid

vi galsite skirti laiko sau. Js to verta. Sakyki te :

Visada randu laiko krybai.

9. Diaugsmas ir laim tebna js pasaulioerdis.Kiekvieno ms viduje gldi diaugsmas ir laim, tereikia j panirti. Grskite savo gyvenim iuo diaugsmu. Kai mes esame laimingos, esame krybingos, nesi jaudiname dl

menknieki, tada gal ime pri imti naujas idjas .

Puiku, jei danai teigiate:Esu kupina diaugsmo ir spinduliuoju

laime.

10.Bkite nuosekli, laikykits duoto odio.Kad galtumte gerbti ir vert inti save, turite

bti nuosekl i, laikytis odio. Net sau neadkite to, ko negalsite padaryti . Neadkite

sau, jog rytoj pradsite laikytis dietos arbakasdien manktinsits, nebent js t ikrai inote, jog tai pajgsite. Juk norite pasitikti sa

vimi.

11. Itobuli nkite st ipr dvasi n ry su gyve

nimu.

Tai gali bti susij arba nesusij su i vaikysts pri imta rel igi ja. Bdami vaikai, mesneturjome pasirinkimo, taiau suaug laisvaigal ime rinktis savo dvasin kel i ir s i t ik in imus . Vienuma yra yp at ingas js gyvenimo momentas , kad ga l tumte p abt i nuoalyje ir panirti savo vidin pasaul. Pabkitetylumoje ir s iklausykite savo vidin bals.

Mano dvasiniai sitikinimai suteikiaman tvirtybs, jie padeda man tobulti.

Nortume, kad pri imtute ias idjas ir kar-

totute, kol jas s ismoninsite ir imsite jomis

gyvent i .


24/70

KETVIRTAS SKYRIUS

Tavo santykis su... paia savimi

iame skyr iuje nekalbs ime apie ta i , kaiprasti ideal vyr arba kaip geriau sutvarkyti js

santykius (apie tai jau parayta be galo daugknyg). iame skyr iuje noriau pal ies t i pai svarbi ausi sa nt yk i pu s s ant yk su paia

savimi.

Daugelis moter kel ia klaus im: Ar gal iugyventi p i lnavert gyvenim be vyro?".

Tai daugel j gsdina. Mes tur ime pr ipa

inti savo baim ir nugalti j. Sudarykite savonuogstavim sra (A BIJAU.. ."), paskuipervelkite j i r bandykite v ienaip ar ki ta ip juosisklaidyti. Nereikia su jais kovoti, nes tai sut e i k i a b g t a v i m a m s d i d e s n s ga l i o s . M e d i t u o damos velkite kiekvien nuogstavim ir paskui svieskite juos vandens skur, kuris juospraryt. Paskui kiekvien baim pakeiskite geru


25/70

te ig in iu . Bi jau, kad n iekas mans nemyl s "pakeiskite A esu, a giliai ir stipriai save myl iu". Jei mes paios negal ime sau dovanoti meils, kurios taip troktame, mes t ikrai jos nepatirs ime i iorinio pasaul io. Nevaistykite bereikalo laiko, laukdamos kako, ko iuo metu

js gyvenime nra. Pradkite bti su savimivelni ir mylinti. Leiskite irdiai, knui ir sielaipajusti meil. Elkits su savimi taip, kaip nortumte, kad su jumis elgtsi mylimas mogus.

Beveik visos moterys kakur laik pragy vena vien os jaun yst je arba isiskyrusios, karta i s na l audamos . Manau, visoms moter ims ,netgi toms, kurios iuo metu puikiai sutaria, reikia savs paklausti: Ar esu pasirengusi gyventi

v iena?". Priklausyti nuo kit moni, leis t i j iemsrpintis mumis vadinasi, nesemti i savo vidini al t ini. Netgi gyvendamos su kitais , turimerasti laiko pabti vienos -- laiko suprasti, kasmes esame, laiko pamstyti apie t iks lus ir pokyius, kuri norime. Vienumos laikas gal i btitoks pat nuostabus, kaip ir laikas kartu su geriausiais draugais .

iandien prie netekjusi moter ats iveria visas pasaulis. Ji gali kilti taip auktai, kaip leidia sugebjimai bei pasitikjimas savimi. Ji galikel iauti, r inktis darb, usidirbti pinig, turtidaug draug ir is iugdyti savo verts jausm.Jei nori, ji gali netgi turti intymi ryi. iand ien moter i s ga l i p as i r inkt i tur t i va ik besantuokos, ir visuomen jos tikrai nesmerks (taip

elgias i dauguma gerai inom aktori ar visuomens veikj). iuolaikin moteris pati gal i susikurti savo gyvenimo bd.

Daugel is moter pasaulyje bna susietos su vyrais trumpalaikiais saitais , o paskui l ieka vienos vis l ikus gyvenim. Jungtinse Amerikos

Valstijose yra apie 122 milijonai vyr ir 129 mili jonai moter. Kitose alyse, pavyzdiui, Pranczi joje skirtumas dar didesnis . Vieni moniskaiius auga spariai kaip niekada. Tikrai nenorime velgti i statistik kaip tragedij. Norime ia velgti prog moters evoliucijai. Paiosinote, kaip kartais bna gyvenime: kai nenorime pakeisti to, k privalome, gyvenimas priveria mus tai pakeist i . Pavyzdiui, nemetate nepakeniamo darbo, o paskui jus t ies iog atleidia.Gyvenimas suteikia jums prog, kuria nepasinaudo jo te p aios . Moterys nes im s moningaikeist is , nors tai buvo btina gyvenimo pilnatvei,o dabar veria pats gyvenimas.

Ms viduje s lypi meilGaila, kad, neturdamos greta vyro, daugu

ma moter verkia ir dejuoja. Netekjusi ar neturinti vyro moteris neturt jaustis nepilnavert.Sakydamos, kad iekome meils", mes teigiame, kad ms gyvenime jos nra. Taiau kiek

vienos ms viduje gldi meil. Niekas niekadamums nesuteiks tos meils, kuri gal ime suteiktip aios . Dovanodamos mei l s au inome, kadniekas jos i ms neatims. Liaukims iekoti


26/70

meils ten, kur jos nra. Nenuilstamos partneriopaiekos yra tokios pat l iguistos, kaip ir nepa

vyk tarpusavio santykiai . Jeigu mes iekomepartnerio, tai atspindi ms jausm, kad kakotrksta. Kaip ir kiekviena priklausomyb, tai la

bai nesveika. Tai tik kita forma ireiktas klausimas: Kas su manimi yra ne taip?"

Daug bgtavim susi j su proiu iekotipartnerio" ir daugyb jausm, kad nesu pakankamai auni". Mes suteikiame toki svarb partnerio suradimui, ir todl dar pernelyg daug moter sutinka tenkintis nepilnaveriais ir eidimkupinais santykiais . Mes neturtume taip elgtis ,tai nra meil sau.

Nereikia susikurti sau skausmo ir kani, jaustis v ieniomis ir nelaimingomis. Kaip inia,pasirenkame mes paios, tad gal ime rinktis inaujo tai, kas mus palaiko. Nuo pat vaikystsmes buvome nuteiktos, kad maai k gal imerinktis , taiau tai praeit is . Nepamirkite, jogdabar kiti laikai, o galios esm slypi dabartyje.Tai, kuo t iksime ir k pri imsime iandien, sukurs ms ateit . Mes gal ime pakeist i savo ms

tysen ir s i t ikinimus. Jau dabar gal ime pradtikurti naujus horizontus. velkite tai, kad esate

viena, kaip dovan.

Kartais mums kur kas geriau l ikti v ienoms. Vis daniau moterys pasibaigus pirmajai santuokai skyrybomis arba nalyste, je i gal i pragy

venti savarankikai, vengia i tekti antr kart. Vedybos pirmiausia naudingos vyrui. Atimdami

nep r ik l aus omyb, vedybomis j i e p averg ia moter . Moterys buvo i mokytos vardan s kming

vedyb atsisakyti savo interes, todl vyrai tiki,kad vedybos yra tam, kad juos palaikyt. Taiaudauguma moter dabar, uuot praradusios neprik l aus omyb, gyvena v ienos . Jos nebenor i p aklusti vyrui.

Sena patarl sako: Moteris laiko pus dan

gaus". Laikas, kad tai v irst t iesa. Verklen-damos , p ykdamos , darydamos i s avs auk,atiduodamos savo jgas vyrams ar s is temai, niekada to neimoksime. Ms gyvenime vyrai yratars i veidrodiai jie atspindi ms s i t ikinimusapie save. Danai mes iekome, kad kit i mylt,nes up ras damos , jog j i e tega l i a t s p indt i ms santyk su savimi. Tikrai reikia patobul inti mspai santyk su savimi. Didesn savo darbo dal noriau skirt i tam, kaip moterys gal i suvoktii r p anaudot i " s avo ga l i gera l inkme.

Mes turime aikiai suprasti, kad meil msgyvenime prasideda kartu su mumis. Danai iekome, kad ponas Teis ingasis" isprst visasms problemas gal tvai, draugai ar ms

vyrai. Kaip t ik dabar atjo metas paioms tap-tiponia Teis ingja". Net jei al ia nebus ponoTeis ingojo", js vis vien gal ite bti ponia Teis ingoji", nes gebate tvarkyti savo gyvenim ir susikurti j tok, kokio t ik norite.

Jei dabar al ia js nra art imo mogaus,nemanyki te , kad es ate pasmerkta vienatvei. Paga l voki t , jog ta i p u ik i p roga s us ikurt i tok


27/70

gyvenim, koks ne t a t rod ne man omas . B damamaa mergai t i r ne t jauna moter i s , a n iekadane s iva izdavau tokio gyvenimo, kok gyvenudabar. Mylkite save ir leiskite Gyvenimui vesti

jus ten, kur ju ms skirta. Sug rius visos utvaros.Galsime kil t i taip auktai, kaip t ik panorsime! PENKTAS SKYRIUS

Vaikai, tv pareigos ir savigarba

Kol mes turime maldauti" sistemos, kad jileist mums kontroliuoti savo vaisingum, esamevergs. Tai turi priklausyti nuo ms."

I Sonjos Donson knygosNuo nam eimininksiki atskalns"

riau pasikalbti apie vaikus ir tvrpesius. Esu s i t ikinusi, kad praeituose gyvenimuose a turjau daug vaik, iame gyvenime

j neturiu. Suprantu, jog tai iuo metu yra man

t inkamiaus ia . Vi s ata s u te ik mano gyvenimuipuikios patirt ies, kuria pasidal indama ne vienamtap au p avaduo jania" mot ina.

Netikkite papl itusia nuomone, kad neturinti vaik moteris yra nereal izavusi savs. Tai galbtkai kurioms moterims ir t inka, bet t ikrai ne visoms. Visuomen teigia, kad moteris privalo turti vaik, ir tai yra geriausias bdas i laikyti


28/70

moter ten, kur j i yra. Manau, kad viskam yrasava prieastis . Jeigu js neturite vaik, galbt

jums lemta nuveikti gyvenime kak kita. Jeitroktate vaik ir jauiate j nebuvim kaip netekt, tada pasielvartaukite. O paskui gyvenkitetol iau. Nesielvartaukite vis l ikus gyvenim.Pasakykite sau:

inau, kad visa, kas vyksta mano gyvenime,

yra mano auktesniam griui. Jauiuosi visikai pilnavert ".

Juk t iek daug pasaulyje apleist vaik. Jeit ikrai norite real izuoti motinik instinkt, tadageriausia vaikinti tok vaik. Mes gal ime padtikitoms moterims, apglobti jas rpesiu ir pagel

bti joms pakil t i . Gal ime gelbti gyvull ius. Apati turiu keturis unis ir du triuiukus, kiek

vienas j turi savo nelaims istorij. Visus juosigelbjau nuo prieglaudos. Jie leido man suprasti, kad netgi per vienerius metus, paaukotusmeilei, galima kurti stebuklus su visais, net irsu gyvuliais. Yra daug bd grainti ir gerintip as au l .

Tam, kad parduot vaisingum", sukurta didiul pramon. Jos pelnas 2 mil i jardai doleri. Vais ingumo kl inikos danai pasitelkia agresyvi reklam. ioje pramonje beveik nra jokiapribojim. Juk js tikrai nenorite, kad vaisingumas tapt desperatiku bandymu. Ypa mgstama visuom ens ugaida apvais inimas mgintuvlyje", o tai nra sveika. Jei js knui skirta

turti kdik, j is j turs. Jei negal ite pastoti,tam yra prieastis ; Sutikite su tuo. Gyvenime

yra k veikti . Gal ite rast i tok paaukim, kurisgalbt jus labai nustebins.

Esu sitikinusi, jog reikia laikytis atokiau nuonevais ingumo gydymo, nes mes dar daug neinome apie i srit . Gydytojai eksperimentuojasu moter knu ir vais iumi. Nevais ingumo gydymas labai brangus, be to - labai pavojingas.Tik dabar pradti spausdinti s traipsniai apiesiaubingas toki eksperiment padarinius. Vienamoteris , imginusi 40 toki procedr, sumok

jusi milinik sum pinig, ne tik kad nepastojo, bet usikrt aids*. Pasirodo, kad vienas jos donoras s irgo aids. Skaiiau apie sutuoktini poras, keitusias savo namus, kad sumokt ugydym, ir v is dl to l ikusias bevaikmis. Bkiteatsargios ir gerai pasvarstykite, prie praddamosgydytis dl nevais ingumo. Perskaitykite ne t ik

vais ingumo kl inikoje gaut l i teratr, bet visk,k t ik surasite ia tema. Bkite informuotos ir atsargios.

Aborto tema ms kultroje nra lengva,

nes j i kel ia daugyb argument u ir prie . iane Kinija, kur moterys t ies iog veriamos darytiabortus, kad gyventoj taip spariai negaust.Taigi aborto tema gavo moral in, netgi pol it in atspalv, Kini ja pavert j btinybe. Judjimai,nukreipti prie abortus, teigia, kad moteris turi

* raau AIDS maosiomis raidmis, kad sumenkiniau ios negalios svarb*


29/70

l ikt i moterimi: gimdyti, auginti vaikus ir tarnauti e imai . Taig i m s s u ge b j imas d o v ano t i nau j gyv yb t raktu o jamas ka ip po l i t in i s k l au s imas .Moteriai labai sunku rytis abortui, todl v isadasakiau ir sakysiu: geriau aborto nedaryti . Taiau

jei moteris, atsidrusi beviltikoje situacijoje, visdl to nusprendia rytis abortui, niekada josne kal t ins iu i r ne s me rks iu .

Esu girdjus i i indni iniuoni iaurinjeBajoje, Meksikoje, kad yra ol i, kurios padedaivengti ntumo. Dukart igrusi j nuoviro,mo te r i s a tu o ne r ie ms me tams tampa ne v a i s inga

be joki paal ini padarini. Visada inojau, kadGamta viskam turi savo vais t, je i t ik norimeperpr asti jos paslapt is. Tos i ms, kuri os civilizuotesns", rafinuotesns ir nutolusios nuo gamtos, gydosi cheminiais vais tais ir chirurgi ja.

Tikiuosi, ateis laikas, kai mes imoksime mintimis pri imti arba atmesti pastojim. inau, kadtai gal ima regul iuoti protu. Paprasiausiai mesto d ar ne i mo ko me . Mo ks l in inkai te ig ia , kadmes panaudojame t ik 10 % ms smegen. Tikrai iau ta diena, kai mes panaudosim l ikusius

90 % ir atrasim, kad turime toki gali, kokinet nes ivaizdavome tur .

Auklkime vaikus mylti save

Yra daug vieni motin, kovojani, kad vienos uaugint vaikus. Tai labai sunkus darbas,ir gal iu pagirt i kiekvien moter, kuri rytas itokiai patiriai . ios moterys t ikrai ino, k

reikia odis nuovargis" . Pagal tai, kiek yras kyryb , k ie kv ie na jau nam art , nu s p r s d amaturti vaik, privalo paklausti savs: Ar galiu,ar s te ngs iu s av aranki ka i u au g int i v a ik?" .

Vaiko auginimas kur kas sunkesnis darbas,nei t ikis i jaunosios, o auginti vaik vienai

be v e ik ne pake l iama. Vi s u o me n tu r i re ika l au t i ,kad v i s o ms d i rbanio ms mo te r ims b t nu matytos geros slygos auginti vaikus. Moterys turi

padti sukurti s tatymus, taikomus motinai ir vaikui.

Kaip motinos, mes neprivalome bti supermoterys", mes neprivalome bti tobul i tvai" .Jeigu jau norite imokti nauj gdi, perskaitykite Vein Dajer (Wayne Dyer) knyg Ko

js t ikrai l inkite savo vaikams?" (What do youreal ly want for your children?). Jei esate myl intys tvai, js vaikas turs puiki prog uaugti toks mogus, kok js nortumt turti kaipsavo draug. Tokie vaikai uaug bus laimingiir pas it ikintys savimi, gals real izuoti save. Taiteikia v idi n ramyb. Ma na u, geriausia, k mesgal ime duoti savo vaikams imokti patys my

lti save. Vaikai juk mokosi i pavyzdi. Kai js patobul ins ite savo gyvenim, taip darys ir j ie . Savo verts jausmas pagelbs v isai js eimai jaust i savo vert.

Kai vienia auginate savo vaik, yra ir pri valum. Moterys gal i iauginti ir iauklti savosnus puikiais vyrais . Juk taip danai jos skundias i vyr elges iu ir poiriu, nors paios juos


30/70

u a u g i n a . J e i m e s n o r i m e , k a d v y r a i b t mal ons , myl intys , g ra ia i bendraut s u moterimis, turime juos taip ir uauginti . Ko laukiatei savo vyro, savo sutuoktinio? Silau uraytitai ir labai aikiai inoti, ko js norite, o tada,remdamasi iais kriteri jais auklkite savo sn.

Ateityje jo mona u tai jus labai myls, ir jssantykiai su snumi bus visada geri .

Je igu js v ieni a mama, n iekada neminkite blogu odiu savo buvusio vyro. Tai t ikimokys js vaik, kad santuoka yra karas ir

j is uaugs pavers j mio lauku. Motina darosavo vaikui pai didiausi tak. Moterys, susi

vienykite! Jeigu mes veiksime kartu, vyrai gal itapti tokie, koki troktame ir netgi greit .

Noriau, kad mokykl os e bt ds tomos s a vigarbos ir savo verts ugdymo pamokos. Suteikdami va ikams p as i t ik j imo s avo jgomis , tok i iauginsime ir suaugusij kart. A gaunu labaidaug laik i vyr ir moter, kurie ugdo mokykl os e va ikus p agal mano jau mintus metodus i r sulaukia nuostabi rezultat. Malonu matyti, kokie tampa vaikai. Paprastai j ie turi t ik to paties

amiaus klass vaikus, taiau vis vien gal i skiepyti j iems ger idj.

Kai ms dukros imoks jausti savo gal i, jos niekada nesi leis skriaudiamos'ar eminamos.Ir ms sns imoks gerbti kitus, tarp j ir

v isas gyvenime sutiktas moteris . Joks naujagimis berniukas nra piktaval is , jokia vos gimusi mergait nra auka ir nestokoja savo verts jausmo.

Nepagarba kit iems ir savosios verts s toka yra

imoktas elgesys. Vaikai imokomi smurto, imokomi jaus t i s aukomis . Je i nor ime, kad ms

v i s uomen je mons gerbt v ieni k i tus , p i rmiausia turime auklti vaikus, kad bt velnsir turt savigarbos. Tik itaip abi lytys tikrai

gerbs viena kit.

Jei js esate tvai, turite puiki prog bti

p a v y z d y s s a v o v a i k a m s . G a l i t e m o k y t i s a v o vaikus mint teigini ir darbo prie veidrod.

Vaikai mgsta darb prie veidrod. Darykitetai kartu su jais . Gal ite kartoti teiginius vieni

kit iems. Padkite sukurti gerus igyvenimus. Laiminga ta eima, kuri kartu gyvena pozityviaisteiginiais . Tegul js vaikai ino, kokios svarbios

j mintys. Vaikai supras, kad ir j ie atsakingi usavo patirt, jie irgi kuria savo gyvenim ir turi

gal ios j keist i .

Dauguma tv l ink nus l op int i s avo emoci jas . Kiekvienoje santuokoje yra neaptart ir ne i s p rs t p robl em, ta ig i va ika i danai p er

s i ima iomis prob lem omi s ir jom is gyvena. Bais iausia, jog i lgainiui vaikai taip pat pradeda

slopinti savo emocijas, tampa tv atspindiu veidrodyje. Paauglysts metais tai ypa sustip

rja. Tvai, uuot keits i patys, daniausiai kalt ina savo vaikus. Kai tavo vaikas veikia, kokiasnuslopintas tavo emocijas j is atspindi? Kai tu

is ivaduosi i apmaudo, isprsi savo problemas,tavo vaikas netiktai pasikeis gera.


31/70

64 MOTERS GALIA

Gyvenime danai kal t iname inios perteikj

u blog ini ir nepasimokome. Kai ms vaikaiar kit i mons mus erzina, mes supykstame ir ka l t i name ju o s . N e s u pr anta me , kad t ie mo n stik vaidina j iems skirt vaidmen. Jie atspinditam tikr s i t ikinim ar e lges io model , arba nus lopint problem, kuri gldi ms viduje. J i eparodo mums tai, i ko dabar yra proga is i

vaduoti . Labai supyk, kit kart pas is tenkiteats itraukti ir paklausti : Kokia tai pamoka? K is vykis primena man i mano vaikysts? Kokioelges io model io a t ikiuosi? Ar noriu at le is t isau ir kitiems to vykio dalyviams?

Ms vaikai ir draugai labai danai parodomums, kokie mes esame, o mes nenorime tai

gi l intis ir to veikti . Mums patinka pabgti is av o pamo k .

ETAS SKYRIUS

Mes, moterys, turim e buti infor muotosapie d au gyb a l te rnatyv i k no gyd ymo b d .N e gal ime t ie s io g pas ik l iau t i t ab l e i gamintojais , o reklama per te levizi j niekada nesuteiksmums reikiamos informaci jos . Patentuoti vais taigal i t ik laikinai pas lpti s imptomus, bet neturinieko bendra su t ikruoju gydymu. Jei mes ir tol iau laikys ims sen s i t ikinim apie moters

v iet ir gydysims senais metodais , mums bussunku pajust i savo gal i.

Atjo laikas isiverti i medicinos ir farmaci jos pramons. Auktoji technologi ja mus u

vert vais tais , kurie yra labai brangs ir griaunams sveikat. Laikas paioms imokti pas irpinti savo knu ir sveikata, isaugant energi jir sutaupant milijardus doleri. Kai i ties supras ime ry tarp kno ir proto, dauguma problemdl sveikatos t ies iog dings.


32/70

Art imiausioje parduotuvje arba vietos vaist inje js t ikrai ras ite le idinl i apie js sveikatos ir kno prieir. Viskas, k js suinositeapie save ir gyvenim, t ik naud. Noriau

ju ms re ko me nd u o t i Kr i s t i j ano s N o rt rap (Chr i s -t iane N o rthru p) knyg Mo te rs k nas , mo te rsimintis" . i autor yra medicinos daktar, igars jus i gydytoja hol is t, netradicini gydymome to d a l in ink , j i t apo mano mo kyto ja . Pa

tariau jums tapti jos suburtos pasaul ins moterorganizaci jos Sveikatos imintis" narmis . Sid aktar s pau s d ina kas m ne s s av o s t ra ips n iu s ,kuriuose supaindina moteris , kaip gydytis natral iais metodais , ir pateikia naujausi fakt moter sveikatos klausimais .

Dietos svarbaMityba vienas svarbiausi sveikatos ir ge

ros savi jautos al t ini. Tam tikra prasme mesesa me tai, k valg ome. Ma no mityb os filosofi jospagrindas toks: valgyk tai, kas auga, kas neauga nevalgyk. Vaisiai, darovs, rieutai ir grdai auga. Koka kola ir greitas maistas" neauga. Manau, kad greito maisto produktai aloja

Amerikos gyventoj sveikat. Ar inote, kad popu l iar iau s i i r ge r iau s ia i pard u o d ami pro d u kta isupermarketuose yra: Koka kola, Pepsi kola, alus,Kempbelo sriuba pakel iuose ir lydytas sris?ie produktai neturi jokios maist ins verts, juose gausu druskos bei cukraus, j ie pris ideda priems alyje pl intanios l ig epidemijos . Domkits mityba, tai btina js sveikatos prie-

irai . Kad ir koks graus bt paveiks ll is antte chno l o g i ka i apd o ro to mais to pro d u kto , to ksmais tas ne pad s b t i s v e ikam.

Moterys turi i lgai gyventi, nes reikia daugnuveikti , kad i planeta bt jaukesn visomkitom. Todl mes turime bti sveikos, lanksiosir s t iprios . Kai js matote vyresnio amiaus moter s i lpn, l igot ir neturini jg, js regiteneteis ingos mitybos, pratim stokos ir neigiammini be i s i t ik in im ku pin gyv e nim. Taipneturi bti . Mes turime imokti rpintis s tabiaissavo knais taip, kad sulaukusios vyresnio amiau s b tu m m pu ik io s f i z in s fo rmo s . N e s e nia isus it ikusi su gydytoju igirdau, kad mano fizin

b kl mano amiau s mo te r ia i pu ik i . Manesuglumino gydytojo poiris : j i s t ikjos i, kads e ptynias d e imtme t mo te r i s tu r t b t i apga ilt inos sveikatos .

Ms kne esanios lstels yra gyvos, todl joms reikia pi lnaverio maisto, kad augt ir dau-gintsi. Labai svarbu vieias maistas. Gyvenimas jau suteik mums visk, ko reikia msmitybai ir sveikatai . Kuo paprasiau mes mait ina

ms, tuo sveikesni esame. Reikia atkreipti dmes tai , kas patenka ms organizm! Nes je imes tuo nepasirpinsime, tai kas pas irpins? Smo ningai gyv e nd ami i v e ng iame ne ga l av im .Jei pavalgius ios pietus po valandos jauiats mieguistos, vadinasi, tai, k suvalgte, sukl alergin reakcij. Pastebkite, k js valgote. Iekokitemaisto, kur is suteikia ju ms daug energi jos .


33/70

Kiek t ik gal i te, valgykite darovi ir vais.I daktar o Endr iu Veilso (Andrew Weil) m nesinio le idinio Gydykis pats" suinojau, kad supe rmarke tu o s e pa rd u o d amo s d aro v s i r v a is ia i,turintys daugiausia pest icid, yra tokie: braks,anktiniai pipirai, pinatai, Jungtinse Valst i joseau g inamo s v y n io s , pe rs ika i , Me ks iko je au g int imoligai kantalupa, sal ierai, obuol iai, abrikosai, al ios pupels, vynuogs i ils ir agurkai.

Taip pat netikkite pieno ir msos pramonspaadais . Jiems nerpi js sveikata, o t ik savaspe l nas . Mo te r ims ne s v e ika v a l gyt i d au g m s o si r pie no pro d u kt . Ku o maiau v ar to d amo s i produkt, gal i te ivengti (PMS) priemenstru-acin io s ind ro mo pro bl e m i r pa l e ngv int i me no pauz. Kofeinas ir cukrus dar du moters sveikato s s u t r ik im ka l t in inkai . I mo ki te s v e ika imait intis , i r js knas ats idkos jums suteikdamas naujos energi jos . Susigrinkite savo gali. Perpraskite savo kn. Jei maitinsits sveikai,niekada nereiks laikytis dietos .

Prat im nauda

Vienas geriausi bd puikiai savi jautai palaikyti fiziniai pratimai. Jie yra gyvybikaisvarbs ms sveikatai . Jei mes ivis nesportuojame, tai silpnja ir ms kaulai. Kad jie likts t iprs, reikia f izinio krvio. Ms gyvenimoamius vis ilgja, o mes norime bgioti, okinti,okti ir lengvai judti iki paskutins minuts .Taigi atraskite, kaip jums patinka judti ir dary-

kite tai. Visa, k darote sau, yra arba meils sau veiksmas, arba neapykantos sau veiksmas. Pratimai yra meils sau iraika, o myldamos save,t ikrai ras ite gyvenimo laims raktel .

Pui kus greitas prati mas 100 uoli uk auktyn emyn. Jis greitas, paprastai at l iekamas ir po

jo t ikrai pas i jus ite geriau. Gal ite paokti pagalmu zik arba apib gt i v ie n kar t apl ink nam.

Galite sigyti ma batut ir pradioje lengvaiant jo paoki nti . Tai labai smag us pratimas, ir kaskart okindami js s t iprinate ird ir kaulus,ivalote limfos sistem. Jis buvo sugalvotas prie80 met ir v is dar padeda nesenti . Nes ikalkite galv, kad js per seni sportuoti .

Keletas min i apie rkymMesti rkyti tai geriausia, k galite pada

ryti dl savo sveikatos . Rkydama, nors ir nebtumte tarp t 400 000 moni, kurie kasmetmirta nuo rkymo sukelt l ig, js v is t iek nio-kojate savo sveikat. Pradedant kiauidi l igomis ir baigiant plaui viu, irdies negal ia,oste opor oze, cigaret s didi na pavoj sus irgt i

v isomis iomis l igomis. Rk yma s ar jo met ima s vaidina milinik vaidmen ntumo metu, ypa je i moteris rko visus devynis mnesius . Jau vien dl tutybs moteris galt turti sveikopro to a t s i s akyt i r kymo . R kymas d id ina o d o sporas, parykina raukles apl ink burn, prielaik sendina od. Rkanti moteris dvokia lygne v ar i pe l e n in . Je i nu s pre nd te me s t i r kyt i ,


34/70

yra daug priemoni, kurios padeda tai padaryti . Vaistinje arba parduotuvje rasite produkt,kurie pads atstatyti js sveikat. Akupunktra,h ip noz, t rad icin k in medicina p adeda at s ikratyti io proio. Jei gerbsite savo kn, j isatsakys jums tuo paiu. Apsivalyti nuo kenksming mediag tai mylti save.

M en o pau z : nat ra l u i r no rm al uM anau, kad menop auz y ra normal us i r natralus gyvenimo procesas. Tai nra negalavimas . Kiekv ien mnes p er mens truaci jas organizmas paal ina lovyt", kuri buvo skirta nep rad tam vaikui . Kartu i organiz mo p a al inamitoksinai. Jei mes valgome lamt arba standart in ius amerik ie t i kus ap dorotus p roduktus 20% cukraus ir 37% riebal, toksin organizme vis daugja, galbt susikaupia daugiau, neigal ime p a al int i .

Je i p r ie menop auz ms organizme y ras us ikaup daug toks in, k l imakter in i s p er iodas

bus l abai nemal onus . Tad kuo ger iau kas d ienrpinsits savo knu, tuo lengvesnis bus kl i

makter in i s p er iodas . S unki ar l engva bus menopauz priklauso nuo to, kaip moteris jauiasi ir kaip rpinosi savimi nuo lytins brandos pradios. Sunki menopauz laukia t moter, kuriosi lg laik prastai maitinosi, nevertino savs.

1900-tais iais metais ms amiaus riba buvo49 metai , tod l menop auz nebuvo s varbi p robl ema. Ik i k l imakter in io amiaus p radios moters

gy venimas jau baigdavos i . D abar ms amiausriba siekia 80 met, o greit gal bus net 90, todlmenop auz tap o tokia d idiu l e p robl ema. Visdaugiau moter iais laikais atsakingai ir akty

v ia i rp inas i s avo s ve ikata, tad p as ike i t improcesas toks, kaip kl imakterinis periodas,

joms k l os tos i natra l ia i , s uke l ia menk nep atog u m , t r u p u t s u s i l p n i n a m o t e r s p a j g u m .

Anksiau klusios triukm dl vaik, moterysengia nau j e r, t r iuk mo d l menop auzser. Vis l abiau s us idomima menop auzs p er iodugy venime. Ap ie 60 mi l i jon moter Ameriko je hormonin i r p s ichol ogin va i s ingo gy venimop as ike i t im i gy vens ap ie 2000-uos ius metus .

S enbuvs Amerikos gy vento jos indns nep at i r ia menop auzs , joms bna mens truaci josik i mir t ie s . M ens truacini s c ik l as buvo l a ikomasgeros sveikatos enklu. iaurinje Bajoje, kuriats i l ikusi nuo modernaus pasaul io apie 100 met,moter ims bna mens truaci jos ik i p at s enatvs .Jos net nes up ranta, kas y ra menop auz . M ens truacij metas buvo iminties metas, po jo ateidavo inojimas, indnms buvo normalu gimdyti

vaik 60-ties met. Dabar toks poiris dl greitos gyvenimo tkms, prastos mitybos ir pan.tampa vis retesnis . Manau, kad pastudijav kitasteny k tes kul tras , ras tume daugiau p avy zdi,kaip natral iai susitvarkyti su menstruaciniu ciklu. Girdjau, kad Japonijoje moterys ivengiakl imakterinio kario antpldi, nes valgo daugs o jos p rodukt.


35/70

Gydymas estrogenais* mane gsdina. Didiuma informacijos mus pasiekia i farmacini kompanij ir yra tendencinga, nes s iekiama parduotisavo preparatus. Sutinku, jog kai kurioms moterims tokia terapija tinka. Taiau netikiu gydytojrekomendaci jomis , kad p l aia i ta ikoma es t rogen terapi ja t inka moterims nuo lytinio brend imo p radios ik i gyvenimo p abaigos " . Dabar labai populiarus vaistas Premarin", pagamintasi nios kumels lapimo. Kaip j is pagelbsmoters knui? ! S avo i mint imi gamta s ukrms knus tokius, kad j ie tobulai funkcionuotiki pat mirties, kad galt patys igyti ir ilgaigyvent. Mes turime pasikl iauti tuo inojimu,kaip ir savo vidine imintimi, uuot klaus tgrupuoi, kurios nori mus t ikinti, jog mssveikata po menopauzs ims akivaizdiai blogti .

Noriau p amatyt i moks l in ius darbus ap iesveikas moteris , kurios k t ik be joki problemigyveno kl imakterin period. Kai a igyvenaukl imakterin laikotarp, teturjau vien kario

bang. Man skyr homeopatini vaist, ir ip robl ema baigs i .

Manau, kad p roges teronas ** naudinges ni su estrogen. Danai, kai manome, kad msorganizmui trksta estrogen, i t ikrj trkstap roges teron. Natra l us p roges teronas , e s ant i s

steroid grups moterikieji lytiniai hormonai.** mogaus ir stuburini gyvn moterikas is lytinis

hormonas, su kitais hormonais reguliuojantis motersmnesini cikl ir induoli ruj.

Meksikos batatuose ( laukinse bulvse), padedaformuotis kaulams, paskatina augti osteoblas-tus* ir susidaryti naujam kaul iniam audiniui. Atminkite: kaulas yra gyvas audinys, kuris atsistatop ats . Natra l aus p roges terono kremo ga l i te nusipirkti vaist inse. is kremas taikomas minktam vidiniam audiniui, kur j is gerai s igeria.Skirt ingai nei s intetinis estrogenas, j is neturi

jokio paal inio poveikio. Be to, puikiai paleng v ina P MS i r menop auzs s imp tomus .Nes akau, kad nra moter, kur ioms p ad jo

hormon atstatymo terapi ja (HRT). Taiau dauguma medicinos s ta ig tv i r t ina, kad visomsmoter ims re ik ia h ormon at s ta tymo te rap i josnuo kl imakterinio periodo pradios iki pat mirties . Manau, tokia pozici ja emina ir pasmerkiapagyvenusias moteris . I t ies sakau, kad s iekdamos kno ir proto harmonijos ir pusiausvyros,mes gal ime apsieit i be paal in poveik sukel ianios vaist terapi jos.

Mes i gyvename s k i r t ingas p as i rengimo i r p as i ry imo p akop as . Daugumai ms a t s akomy

bs ir s ipareigojimo lygis, btinas harmonizuoti

protui ir knui, kai igyvename gi l iai s iakni jusias problemas, yra per auktas. Kol pasijusimesaugios ir pasirengusios pakeisti sitikinimus apiems sveikat ir savo vert, be abejo, reiksmedik p agal bos . Ms p at r iarch al in je v i s uomenje prasta manyti, jog moteris , netekusiga l ios g imdyt i , ne tur i ver ts . Tad nere ik t * uuomazgi ns kaulinio audinio lstels.


36/70

s tebtis , kad dauguma moter prie inasi ir bi jome no pau z s . Gyd ymas e s t ro ge nai s io s pro blemo s neisprs . Tai gal i te daryti t ik js pati savo irdyje ir mintyse.

Kartoju: menopauz nra negal ia, o natralusi r no rmal u s gyv e nimo pro ce s as . Taiau s u me no pau ze s u s i ju s io s pro bl e mo s tampa d id e l iu

vers lu, ir beveik v isa informaci ja mus pasiekiai fa rma cin i ko mpan i j , ku r io s ju o s u inte resuotos. Labai svarbu, kad paios moterys lavintsi ir imokt teis ingai pas irinkti . Silau jumspe rs ka i tyt i Sand ro s Ko ne i knyg Me no pau z spramo n : ka ip me d ic ino s o rganizaci jo s pas inau doja moterimi". ioje knygoje raoma, kad iki1960-j met gydytojai visikai nesidomjo menopauze. Moterims buvo sakoma, kad jos pris igalvoja. Joje teigiama: N viena medicinos sritistaip rykiai nedemonstruoja ir netvirtina seksualumo, kaip ta, kuri gydo menopauz. Naujaspo i r i s me no pau z ka ip l i g yra s o cia l ia iko ntro l iu o jamas . iu o l a ik in me d ic ina ne s u te ik ia mo te r ims d au g iau j g , ne pad e d a ko ntro l iuoti savo gyvenimo, bet paveria moteris savo

p a c i e n t m i s . " Yra be galo daug oleli, kurias vartoja dieto-

logai, be to, nemaai homeopatini vais t, paded ani mo te r ims v e ik t i s u nk gyv e nimotarpsn. Be to, yra natral i estrogeno pakait.Pasikalbkite apie tai su savo dietologu. Nepamirkite i dien moterys yra pradininks,kurios keiia senuosius, negatyvius s i t ikinimus,

kad j d u kr d u kr o ms n ie kad a ne te k t ke nt t ipe r me no pau z . Me s i mo ks ime pl anu o t i me no pauz taip, kaip kad dabar planuojame ntum.

Kas d ie n me d i tu o d amo s , pas i s k i te me i l kiekvien savo kno lstel, o ypa savok no s l pin iu s . Pad ko ki te j i e ms , kad pu ik ia i

jums tarnauja, pa adk ite rpintis j sveikata.I s iu gd yki te ku pin me i l s s antyk s u ia k no

dal imi . Ge rb da ma vis savo kn, s t ipri ns ite ir i jo dal. Pasiteiraukite savo si ir kiauidi,ko jo ms re ik ia . Kartu pl anu o ki te me no pau zkaip pe re inam l a iko tarps n , pato g j s o rganizmui ir emocijoms. Meil gydo, o meil ir pagarba s av o k nu i pad e d a s u s iku r t i ge ro v .

Kos met in chirurgija: ka da tikrai jos reikia

N ie ko b l o go , j e i ko s me t in chi ru rg in o pe raci ja at l iekama dl r imt prieasi. Turimeaikiai suprast i , jog kosmetin chirurgi ja neigydys emocini sutrikim, neivaduos i neapykanto s s au , ne i ge l b s s antu o ko s . Labai d anaigr ie bi am s ko s m e t in s chi rurg i jo s , ne s jau iam s ne pi l nav e r t s . Taiau v ie n j i n ie kad a ne pa

ds pas i just i geriau. Chirurgi ja neigydo mss i t ikinim. Kai matau spariai gausjani plast ins chirurgi jos reklam, regiu pramon, kurimai t inas i mo te rs me nkav e r t i ku mo jau s mu .

E s u maiu s i d au g ne apykanto s s au apimt mo te r , ku r io s pad e d ant ko s me t ine i chi ru rg i ja it ikjos i tapti grauolmis . Dl neapykantos sau,

jo s pas i r inkd av o ne t inkam chi ru rg, tad d abar


37/70

atrodo daug prasiau nei prie operaci j. Pris imenu vien labai grai mergin, kuri nejautsavo verts, nemyljo savs. Ji man, kad jeit ik jos nosies forma bt kitokia, viskas btgerai. Primygtinai reikalavo plast ins operaci jos,remdamasi klaidinga prieastimi, ir dabar josnosis yra kaip parel io. Jos problema neturjonieko bendra su nosies forma.

Negal i te naudot i s kos met ine ch i rurg i ja t ik tam, kad pajustumte savo vert. Taip niekadanebus. Pasi jusite geriau t ik laikinai. Greit sugrs enie j i nep i l navert i kumo jaus mai , i r js v lpradsite svarstyti : taip, je i dar patempt irauklel... ' 1, ir tai bus pasaka be galo. Kakasman pasakojo apie plast in alkns operaci j,kuri gal i padti, kai alkns oda bna iglebusi,ir a pagalvojau: O Dieve, kur mus tai nuves?

Ar ne lengviau apsivi lkti palaidin i lgesnmisrankovmis?". Taiau masins informacijos priemons jau mus nute ik . P agal komercin rek l am mes turime bti tobulos, anoreksikos paaugls be jokios rauklels ar rieball io. Vis dl ton e g a l i m e viskuo kal t int i rek l amos , juk mes

p aios p erkame j rek l amuojamus p roduktus .Manau, kai moterys is iugdys savigarb ir savo

verts jausm, joms nerps, k bruka urnalai,ir reklama pasikeis .

Nel e i s k i te gydyto jams eks p er imentuot i s u js knu. Kai nenatral iais bdais veriamesavo kn padaryti tai, ar tapti tokiu, kokiu jisnenori ir neprivalo bti, aukiams nelaims.

Nebandyki te ap gaut i Mot inos Gamtos . P ave l k i te , k iek p robl em moter ims s uke l ia krt inspadidinimas. Jei krtin maa, diaukis ja. Beje,teigdama pozityvias mintis ir s isdama savo krtinei meil, ne viena moteris j padidino. Taipuikus bdas mylti savo kn, o knui patinka

bti mylimam. Esu s i t ikinusi, kad

hay moters.galia

Documents