i.Įvadas planai/koncepcijos/17098...i.Įvadas 1.objekto bendras aprašymas planuojama teritorija...

SP-23(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-

2014

1 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Nidos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 17098, buvęs kodas U10),

Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).

I.ĮVADAS

1.Objekto bendras aprašymas

Planuojama teritorija įeina į Kuršių nerijos nacionalinį parką. Kuršių nerijos nacionalinis parkas -

tai saugoma teritorija, apimanti lietuviškąją Kuršių nerijos sausumos dalį kartu su Kuršių marių ir

Baltijos jūros pakrante. Visa Kuršių nerija - tai 98 km ilgio pusiasalis, kurio pietinė dalis priklauso

Rusijos Federacijai.

Kuršių nerijos nacionalinis parkas yra Lietuvos vakaruose, Kuršių nerijoje, užima 264,74 km²

plotą. Parko direkcija yra Nidoje. Sausuma užima 37 proc. teritorijos (iš jos 70-74 proc. – miškai),

iš rytų parką skalauja Kuršių marios (16 proc. parko ploto), iš vakarų – Baltijos jūra (47 proc.

parko ploto). Kuršių nerijos nacionalinis parkas įsteigtas 1991 metais siekiant išsaugoti

vertingiausią gamtiniu ir kultūriniu požiūriu Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio kompleksą su unikaliu

Europoje kopagūbriu ir etnokultūrinio paveldo vertybes. 2000 m. gruodžio 2d. Kuršių nerija, kaip

bendras dviejų valstybių objektas, įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Kuršių nerijos gyvenamųjų vietovių dalyse – kultūros paveldo vietovėse (unikalūs kodai Kultūros

vertybių registre: Nida – 17098, Preila – 2069, Pervalka – 2068, Juodkrantė – 2067, Smiltynė –

21809), turinčiose kultūrinių draustinių statusą (Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gruodžio 22

d. nutarimas Nr. XI-1248 (Žin., 2010, Nr. 153-7802) saugomi išskirtinę visuotinę vertę turintys ir

vertingosiomis savybėmis pripažinti senųjų Kuršių nerijos žvejų gyvenviečių bruožai ir kitos šių

vietovių vertingosios savybės.

2.Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo pagrindas:

Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus 2011 m. lapkričio

25 d. įsakymas Nr. Į-391 „DĖL VALSTYBĖS SAUGOMOS NEKILNOJAMOSIOS KULTŪROS

PAVELDO VERTYBĖS – NIDOS GYVENVIETĖS (UNIKALUS KODAS KULTŪROS

VERTYBIŲ REGISTRE 17098, BUVĘS KODAS U10), NERINGOS M., NEKILNOJAMOJO

KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPECIALIOJO TERITORIJŲ PLANAVIMO

DOKUMENTO RENGIMO“ (Žin., 2011-12-01, Nr. 147-6926)

PATVIRTINTA

L i e t u v o s R e s p u b l i k o s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

20.... m. ................. mėn. .... d. įsakymu Nr. ĮV – ............

http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuva

http://lt.wikipedia.org/wiki/Kur%C5%A1i%C5%B3_nerija

http://lt.wikipedia.org/wiki/Nida

http://lt.wikipedia.org/wiki/Kur%C5%A1i%C5%B3_marios

http://lt.wikipedia.org/wiki/Baltijos_j%C5%ABra

http://lt.wikipedia.org/wiki/1991

http://lt.wikipedia.org/wiki/Europa

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=389808&p_query=&p_tr2=

http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=389808


2014



3.Planavimo tikslai:

užtikrinti Nidos gyvenvietės ir jos teritorijos išsaugojimą;

užtikrinti Nidos gyvenvietės ir jos teritorijos išsaugojimą bei Nidos gyvenvietės teritorijoje ir

apsaugos zonoje taikomų reikalavimų įteisinimą;

4.Planavimo uždaviniai:

nustatyti (patikslinti) Nidos gyvenvietės teritorijos bei apsaugos zonos ribas ir jų plotus;

nustatyti (patikslinti) paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą

Nidos gyvenvietės teritorijoje bei apsaugos zonoje;

5.Dokumento lygmuo:

Rengiamas specialusis planas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį

yra rajono lygmens.

6.Specialiojo plano organizatoriaus funkcijų vykdytojas:

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys, Tomog.,

2, Klaipėda.

7.Specialiojo plano rengėjas:

VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3. Vilnius.

8.Planavimo sąlygos:

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio

sąlygos specialiajam planui rengti 2012-07-31 Nr.61, 2 lapai.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2012-03-05 planavimo sąlygos Nr. S1-

170(6.19), 2 lapai.

Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2012-02-09 planavimo

sąlygos Nr. AS1-1, 3 lapai.

Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos

2012-02-23 planavimo sąlygos Nr.(21)-14-735, 2 lapai.

Nidos gyvenvietės (unikalus kultūros vertybės kodas Kultūros vertybių registre 17098,

buvęs kodas U10) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano sudarančio

Nidos gyvenvietės teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano rengimo planavimo darbų

programa (užduotis) 2012-07-31, 2 lapai.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos

departamento 2012-02-09 raštas - priežasčių dėl sąlygų specialiajam planui neteikimo

išaiškinimas Nr.(4)-LV4-503, 1 lapas.

9.Projektavimo eiga:

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo

taisyklėse (Žin. 2008, nr.144-5797) fiksuotos specialiojo plano dokumento rengimo etapo stadijos:

I.Esamos būklės analizės stadija:

2012 metų rudenį atlikta gyvenvietės pastatų ir vertingųjų savybių foto fiksacija, išnagrinėta

istorinė ikonografinė , topografinė medžiaga, parengta užstatymo raidos analizė. Surinkti Kultūros

vertybių registro duomenys, išnagrinėti galiojantys planuojamoje teritorijoje teritorijų planavimo

dokumentai.


2014



II. Koncepcijos rengimo stadija:

Remiantis patikslinta esamos būklės analize, kurioje atsižvelgta į susiklosčiusią šiuo metu

kadastrinių sklypų struktūrą, įvertinus teritorijų planavimo dokumentų paklaidas (tarpusavio

neatitikimus), skirtingus siūlymus dėl naujų objektų registravimo NKV registre, taikant visom

Kuršių nerijos gyvenvietėm analogiškus „modus procedendi“ principus, buvo patikslintos vertybės

teritorijos ribos bei tvarkymo plano koncepcijoje nustatyti, saugojimo, tvarkymo ir naudojimo

reikalavimai atskirom teritorijos dalim, statiniam ir želdinių tvarkymui.

III. Sprendinių konkretizavimo stadija;

Sprendinių konkretizavimo stadijoje koordinuojamos patikslintos vertybių teritorijų ir

apsaugos zonų ribos, konkretizuojami sprendiniai nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimui ir

nustatomi konkretūs paveldosaugos reikalavimai.

Šiuo konkrečiu atveju, detalizuojami Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos

Klaipėdos teritorinio padalinio patvirtinti Nidos gyvenvietės koncepcijos Nr.4 sprendiniai (raštas

2013 06 27 NR.(13.2.-kl)2kl-1403).

IV. Sprendinių poveikio vertinimo stadija:

Vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos

aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920

(Žin., 2004, Nr. 113-4228), atliktas specialiojo plano sprendinių poveikio vertinimas, parengta

sprendinių poveikio vertinimo ataskaita

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=238080&b=


2014



II. BENDROJI DALIS

1.VIETOVĖS APIBŪDINIMAS

1.1.Situacija

1.2.Administracinė priklausomybė

Nuo 1961 metų atskiros Kuršių nerijos gyvenvietės: Juodkrantė, Pervalka, Preila ir Nida sujungtos į

vieną administracinį vienetą - Neringos miestą. Nida priklauso Neringos savivaldybei bei yra

administracinis Neringos savivaldybės centras.

Geografinė padėtis

Kuršių nerija – siauras pusiasalis su smėlio kopomis, skiriantis Kuršių marias nuo Baltijos jūros.

Ši teritorija anksčiau vadinta dar ir Kopomis, Randavomis, Pajūriais, o Žemaičiuose ji daugiausia

buvo žinoma kaip Užmaris. Šiaurinė ir didžiausia Kuršių nerijos dalis priklauso Lietuvos

respublikai (šiaurinis pakraštys – Klaipėdos miesto (0,8 tūkst. ha), o likusi dalis (apie 25,6 tūkst.

ha) – Neringos savivaldybėms). Kita dalis, kurioje yra Pilkopos, Rasytės, Šarkuvos ir kai kurios

kitos mažesnės gyvenvietės, priklauso Rusijos Federacijos Kaliningrado sričiai.

Nida (vok. Nidden) – gyvenvietė Kuršių nerijoje, Neringos miesto pietiniame pakraštyje. Nida yra

piečiausia Lietuvai priklausanti gyvenvietė Kuršių Nerijoje.

Nida įsikūrusi 48 km nuo Klaipėdos ir 4 km nuo sienos su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi.

1730 metais atsikėlę žvejai prie Parnidžio įlankos įkuria trečiąją Nidą (kitas dvi užpustė ). Trys

buvę kaimai - Nida, Skruzdynė ir Purvynė - šiuo metu ir sudaro Nidos gyvenvietę. Gyvenvietė rymo

pamaryje išsitęsusi apie du kilometrus iš pietų į šiaurę. Pietiniu galu ji siekia Parnidžio įlanką, o

šiauriniu laipsniškai išnyksta Bulvikio rago smėlynuose.

Prie Nidos yra išlikę senų pajūrio pušynų fragmentų, kopų. Nidoje tarp didžiausių kopų yra

Parnidžio kopa su Saulės laikrodžiu, Urbo kopa (ant jos yra Nidos švyturys), Didžioji kopa.

Nidos tarptautinis keleivinis uostas yra Nidos pietinėje dalyje, istorinio Atragio kaimo teritorijoje.

Nidos keleiviniam uostui buvo suteiktas tarptautinio vidaus vandenų uosto statusas.

Uoste yra žvejų prieplauka ir gamybine žuvies apdorojimo baze. Nidos uostas turi dvi pagrindines

prieplaukas: žvejybinę (anksčiau buvusi keleivinė) ir keleivinę.

Nuo Smiltynės prasideda Neringos dviračių takas ir 167 kelias Smiltynė-Nida , jungiantis visas

Kuršių nerijos gyvenvietes.

1.3.Vertybės apimtis:

Nidos gyvenvietė Unikalus objekto kodas:17098

Pilnas pavadinimas: Nidos gyvenvietė

Adresas: Neringos sav., Neringos m.

Įregistravimo registre data:1993-12-07

Statusas: Valstybės saugomas

Rūšis: Nekilnojamas

Objektas įrašytas kaip: vietovė (valstybinis)

Seni kodai

Kodas registre iki 2005.04.19: U10

http://lt.wikipedia.org/wiki/Neringos_savivaldyb%C4%97

http://lt.wikipedia.org/wiki/Klaip%C4%97da

http://lt.wikipedia.org/wiki/Neringa

http://lt.wikipedia.org/wiki/Rusija

http://lt.wikipedia.org/wiki/Kaliningradas

http://lt.wikipedia.org/wiki/Vokie%C4%8Di%C5%B3_kalba

http://lt.wikipedia.org/wiki/Kur%C5%A1i%C5%B3_nerija

http://lt.wikipedia.org/wiki/Neringa

http://lt.wikipedia.org/wiki/Kur%C5%A1i%C5%B3_Nerija

http://lt.wikipedia.org/wiki/Pu%C5%A1is

http://lt.wikipedia.org/wiki/Parnid%C5%BEio_kopa

http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Urbo_kopa&action=edit&redlink=1

http://lt.wikipedia.org/wiki/Nidos_%C5%A1vyturys

http://lt.wikipedia.org/wiki/Did%C5%BEioji_kopa

http://lt.wikipedia.org/wiki/Neringos_dvira%C4%8Di%C5%B3_takas

http://lt.wikipedia.org/wiki/KK167


2014



Nr. Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąraše: UV29

Nr. naujai išaiškinamųjų sąraše: 987

Nr. laikinosios apskaitos sąraše: 413/207

Vietovėje yra: Namas: -; (S106); Namas: -; (S109); Namas: -; (S99); Žvejo namas: -; (S962); Žvejo

namas: -; (S963); Namas: -; (S100); Žvejo namas: -; (S964); Namas: -; (S101); Žvejo namas: -;

(S965); Namas: -; (S102); Žvejo namas: -; (S966); Namas: -; (S103); Žvejo namas: -; (S967);

Namas: -; (S104); Žvejo namas: -; (S968); Namas: -; (S143); Žvejo namas: -; (S969); Namas: -;

(S149); Namas: -; (S170); Namas: -; (S150); Žvejo namas: -; (S979); Namas: -; (S172); Žvejo

namas: -; (S980); Namas: -; (S173); Žvejo namas: -; (S981); Namas: -; (S151); Namas: -; (S110);

Namas: -; (S145); Namas: -; (S111); Žvejo namas: -; (S976); Žvejo namas: -; (S977); Namas: -;

(S112); Namas: -; (S147); Namas: -; (S113); Namas: -; (S167); Namas: -; (S114); Namas: -; (S144);

Namas: -; (S108); Namas: -; (S970); Namas: -; (S971); Namas: -; (S972); Namas: -; (S142); Namas:

-; (S973); Namas: -; Žvejo namas: (S974); Namas: -; (S975); Namas: -; (S175); Namas: -; (S176);

Žvejo namas su sandėliu: -; (AtV205); Namas: -; (S169); Evangelikų liuteronų bažnyčia -; (S209);

Žvejo namas: -; (S978); Pastatas: -; (S166); Poilsio namai; -; (S107); Namas: -; (S146); Pastatas: -;

(S171); Namas: -; (S174); Namas: -; (S993); Viešbučio pastatų kompleksas: -; (G488K); Senosios

kapinės: (L351K);

Vertingųjų savybių pobūdis: Architektūrinis (lemiantis reikšmingumą, retas), Urbanistinis

(lemiantis reikšmingumą, svarbus), Kraštovaizdžio

Eil.Nr. Unikalus

objekto

kodas

Pavadinimas Adresas

Įregistravimo

registre data

Kiti kodai

1.

22444

A. Henkel

antkapinis

kryžius

Neringos sav., Neringos m.,

Pamario g. 1996-12-23 L351K5

2. 22446

Antkapinis

kryžius


Pamario g. 1996-12-23 L351K7

3. 22442

Antkapinis

kryžius


Pamario g. 1996-12-23 L351K3

4. 22443

Antkapinis

kryžius


Pamario g. 1996-12-23 L351K4

5.

1214

Dailininko

Karlo Knaufo

namas


Skruzdynės g. 15 1992-05-27 S172 , AtV212

6.

22441

E. Pietsch

antkapinis

kryžius


Pamario g. 1996-12-23 L351K2

7.

29879

Gertrūdos

Blodės

viešbučio

pastatų

kompleksas


Pamario g. 2004-12-31 G488K


2014



8.

22445

J. ir M. Sakuth

antkapinis

kryžius


Pamario g. 1996-12-23 L351K6

9. 24613 Kuvertų kapai Neringos sav., Neringos m. 1998-12-30 L962K2

10. 1235 Namas


Lotmiškio g. 13, 13A 1992-05-27 S142 , AtV198

11. 1193 Namas


Naglių g. 1-1, 2 1992-05-26 S99 , AtV176

12. 1208 Namas


Naglių g. 24 1992-05-27 S143 , AtV191

13. 959 Namas


Naglių g. 25 1992-05-05

S106 , IP1010,

LA413/219

14. 1230 Namas


Naglių g. 28-1, 2 1992-05-27 S144 , AtV193

15. 1231 Namas


Naglių g. 30 1992-05-27 S108 , AtV194

16. 1197 Namas


Naglių g. 4 1992-05-26 S100 , AtV180

17. 1199 Namas


Naglių g. 6 1992-05-26 S101 , AtV182

18. 1221 Namas


Pamario g. 12 1992-05-27 S111 , AtV219

19. 1220 Namas


Pamario g. 2 1992-05-27 S145 , AtV218

20. 1225 Namas


Pamario g. 20-1, 2 1992-05-27 S147 , AtV223

21. 1227 Namas


Pamario g. 24 1992-05-27 S167 , AtV225

22. 1224 Namas


Pamario g. 25 1992-05-27 S112 , AtV222

23. 1228 Namas


Pamario g. 31 1992-05-27 S114 , AtV226

24. 20928 Namas


Pamario g. 4 1994-01-31 S146 , IP2680

25. 1240 Namas


Purvynės g. 11 1992-05-27 S175 , AtV203

26. 1241 Namas


Purvynės g. 13 1992-05-27 S176 , AtV204

27. 31965 Namas


Purvynės g. 7 2008-05-29


2014



28. 22118 Namas


Purvynės g. 8 1996-10-28 S174

29.

1212 Namas


Skruzdynės g. 11 1992-05-27

S150 ,

AtV210,

IR342

30. 1216 Namas



31. 1218 Namas


Skruzdynės g. 20-1, 2 1992-05-27 S151 , AtV216

32. 1243 Namas



33. 1211 Namas



34. 1210 Namas



35.

24611

Nidos kopų

apželdintojų

senosios

kapinės


G. D. Kuverto g. 1998-12-30 L962K

36. 10783

Nidos senosios

kapinės


Pamario g. 1993-02-08 L351K , IV184

37.

26019

Nidos senovės

gyvenvietė vad.

Penkių

kalvelių

gyvenviete

Neringos sav., Neringos m. 2001-11-28 A1634

38. 10784 Paminklas Neringos sav., Neringos m. 1993-02-08 IV185



41. 15998 Pastatas


G. D. Kuverto g. 2 1996-10-28

S166 ,

AtV1027

42. 22117 Pastatas


Skruzdynės g. 9 1996-10-28 S171

43.

20926

Pastatas -

išbrauktas

2004-11-02

įsak. Nr. Į-424


Pamario g. 39 1994-01-31 S168 , IP2683

44. 20925 Poilsio namai


Naglių g. 27 1994-01-31 S107 , IP2679

45. 15925 Rytų pastatas Neringos sav., Neringos m., 1993-05-19 G488K2 ,


2014



Pamario g. 33 AtV954

46. 24612

Senosios

kapinės

Neringos sav., Neringos m. 1998-12-30 L962K1

47. 22328

Senosios

kapinės


Pamario g. 1996-12-23 L351K1

48. 4112

Senosios

klaupkos (6)

Neringos sav., Neringos m. 1992-11-10 LA116/1

49. 12145

Sklandymo

mokyklos vieta

Neringos sav., Neringos m. 1993-03-25 I60P , IV813

50. 31966 Ūkinis pastatas


Purvynės g. 5A 2008-05-29

51. 30543 Vadavietė Neringos sav., Neringos m. 2005-04-18 G517K3

52.

960 Vakarų

pastatas


Pamario g. 35 1992-05-05

G488K1 ,

IP1011,

LA413/222

53. 15868 Žvejo namas


G. D. Kuverto g. 5 2004-12-31 S978 , AtV897



Lotmiškio g. 15 1992-05-27 S973 , AtV200



Lotmiškio g. 19 1992-05-27 S974 , AtV201



Lotmiškio g. 21 1992-05-27 S975 , AtV202



Lotmiškio g. 3 1992-05-27 S970 , AtV195



Lotmiškio g. 5 1992-05-27 S971 , AtV196



Lotmiškio g. 9 1992-05-27 S972 , AtV197



Naglių g. 10 1992-05-27 S966 , AtV185



Naglių g. 12 1992-05-27 S967 , AtV187



Naglių g. 13 1992-05-27 S103 , AtV186



Naglių g. 15 1992-05-27 S104 , AtV188



Naglių g. 22 1992-05-27 S968 , AtV190

65. 1209 Žvejo namas Neringos sav., Neringos m., 1992-05-27 S969 , AtV192


2014



Naglių g. 26



Naglių g. 3 1992-05-26 S962 , AtV178



Naglių g. 5 1992-05-26 S963 , AtV179



Naglių g. 7 1992-05-26 S964 , AtV181



Naglių g. 8 1992-05-27 S102 , AtV184



Naglių g. 9 1992-05-26 S965 , AtV183



Pamario g. 21 1992-05-27 S976 , AtV220



Pamario g. 23 1992-05-27 S977 , AtV221



Pamario g. 27 1992-05-27 S113 , AtV224



Pamario g. 5 1992-05-27 S110 , AtV217










78. 1242

Žvejo namas

su sandėliu


Skruzdynės g. 2, 2A 1992-05-27 AtV205

79. 962 Žvejo sodyba


Neringos 12 1992-05-05

IP1013,

LA413/213

80. 31964 Žvejo sodyba


Purvynės g. 7, 5A 2008-05-29

Teritorijos plotas:33,76 ha


2014



Vertingosios savybės :

1.3.1. planavimo sprendiniai – linijinė plano struktūra, gatvių tinklas, kurį sudaro:

Lotmiškio ir Naglių g. P dalyje (-; TRP; FF Nr. 1, 2, 7A, 7-10, 31-33; 2007 m.); Taikos

ir Pamario gatvės centrinėje dalyje (-; -; FF Nr. 3-6, 35, 36, 38-45, 47-50; 2007 m.);

Skruzdynės ir Purvynės gatvės Š dalyje (-; -; FF Nr. 52-68, 69-81, 85, 86; 2007

m.); XX a. pr. vieno aukšto, dvipusio sodybinio medinio užstatymo pobūdis, pamario

etninei architektūrai būdingais pastatais, orientuotais galu į marias Lotmiškio ir

Naglių gatvėse (-;, -; FF Nr.1, 2, 7A, 7-10, 31-33; 2007 m); dvigubas gyvenvietės

siluetas iš marių pusės: kopų viršutinė linija ir užstatymo prie marių pastatų stogų

linija (-; -; FF Nr. 13-15, 19, 22; 2007 m.); krantinės linija (-; -; FF Nr. 13-15, 19-29,

34, 85 ; 2007 m.); gatvių, einančių išilgai marių, ekstensyvus užstatymas, paliekant

vizualinius ryšius su mariomis (-; išskyrus nebūdingus pamario architektūrai

sovietmečio laikotarpio statinius; FF Nr. 13, 14, 15, 33, 34, 52, 53, 63, 64, 66, 69, 72, 77-

81; 2007 m.); susiformavusios Pamario, Skruzdynės g. perspektyvos (-; -; FF Nr. 1, 2,

5-9, 33, 36, 39-47, 50, 51, 57-62, 65, 66, 68, 73, 74, 79; 2007 m.); gyvenvietės

panorama nuo marių pusės (-;išskyrus nebūdingus pamario architektūrai sovietmečio

statinius; FF Nr. 2A, 13-15, 19-25, 34, 54-56, 83; 2007 m.);

1.3.4. žemės ir jos paviršiaus elementai – reljefas – didžiųjų kopų gūbrys, pamario palvė

ir marių paplūdimys (-; -; FF Nr. 2A-6, 7-11, 17, 18, 26-31, 37, 47, 49, 59, 60, 71, 78, ;

2007 m.);

1.3.6. 2.6. želdynai ir želdiniai – apželdinimo ąžuolais, beržais, juodalksniais, kalninėmis

ir paprastomis pušimis pobūdis (-; -; FF Nr.5, 7A, 8A, 9, 10, 11, 12, 18, 27, 31, 33, 35,

37, 41, 42-44, 47, 53, 55, 59-70, 73, 74, 77, 78); 2007 m.

1.3.7. upės, natūralūs vandens telkiniai – marių pakrantės linija (-; -; FF Nr. 13, 15, 19-25,

54, 83, 84; 2007 m.);


2014



3. Pirminė ir istoriškai susiklosčiusi paskirtis – gyvenamoji, ūkinė, rekreacinė;

4. Artimiausios supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio autentiškumas – Kuršių

nerijos nacionalinis parkas; 5. Faktai apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes, įvykius, kurie

susiję su objektais ar vietovėmis – pirmosios žinios apie senąją Nidos gyvenvietę

istoriniuose šaltiniuose 1389 m., naująją Nidą – 1732 m., 1836 m. įkurta Purvynės

gyvenvietė. 1869 m. gaisras sunaikino beveik visą Nidą. 1888 m. ant kopos pastatyta

mūrinė bažnyčia. Nidoje gyveno Neringos apželdintojas Georgas Dovydas

Kuvertas (1800-1856); 1930-1932 m. poilsiavo rašytojas Tomas Manas (1857-1955).

);

Amžius: susiformavo iki XIX a. pabaigos iš atskirų gyvenviečių – Atgirio, Pagrindinio kaimo,

Skruzdynės ir Purvynės

Dokumentai:

1. Papildoma medžiaga. Tipas: Dokumentas; P4, IKONOGRAF. Nr. 7, IKONOGRAF. Nr.

5, IKONOGRAF. Nr. 4, IKONOGRAF. Nr. 6, IKONOGRAF. Nr. 1, IKONOGRAF. Nr.

2, IKONOGRAF. Nr. 3

2. Įrašyta į laikiną apskaitą (LA). 1995-01-31; Nr.: 413/207 ; Tipas: Nutarimas;

3. KVAD direktoriaus įsakymas. 1996-01-29; Nr.: 5 ; Tipas: Įsakymas;

4. Dėl pripažinimo valstybės saugomu . 2005-04-29; Nr.: ĮV-190 ; Priėmė: Lietuvos Respublikos

kultūros ministras; Tipas: Įsakymas;

5. Dėl duomenų patikslinimo. 2008-01-08; Nr.: KPD-RM-567; Priėmė: KPD nekilnojamojo kultūros

paveldo vertinimo taryba; Tipas: Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas; Planas

6. Apie nekilnojamojo daikto (ND) buvimą nekilnojamųjų kultūros vertybių (NKV) teritorijoje arba

jų apsaugos zonoje. 2009-05-07; Nr.: 05-64; Tipas: Dokumentas; Pranešimas

7. Apie nekilnojamojo daikto (ND) buvimą nekilnojamųjų kultūros vertybių (NKV) teritorijoje arba

jų apsaugos zonoje. 2009-05-07; Nr.: 05-63; Tipas: Dokumentas; Pranešimas

8. Dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo. 2011-11-25; Nr.: Į-391; Priėmė:

Kultūros paveldo departamentas; Tipas: Įsakymas;

Šaltiniai ir medžiaga:

1. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 438

2. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p. 268

15.1. BUČAS, Jurgis. Ataskaita. Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinis planas. Dalis: Nidos

ir jos apylinkių kultūrologiniai tyrimai. Architektūros ir statybos institutas. Kaunas, 1994.

15.2. BUČAS, Jurgis. Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Vilnius, 2001.

15.3. RAULINAITIS, Algis. Nidos gyvenvietės senoji dalis. Istoriniai tyrimai. Paminklų

konservavimo institutas. Vilnius, 1978.

15.4. ZUBOVIENĖ, Nijolė. Nidos senoji dalis. Priešprojektiniai darbai. Tyrimo darbų kompleksinis

apibendrinimas. Paminklų restauravimo projektavimo institutas. Klaipėda, 1978.

2.ISTORINĖS RAIDOS APŽVALGA

Žiūrėti parengtą A.Racevičienės Nidos gyvenvietės istorinės raidos apžvalgą.

3.UŽSTATYMO STRUKTŪROS RAIDOS APŽVALGA

Žiūrėti parengtą D.Sabaliauskienės Nidos gyvenvietės užstatymo struktūros raidos apžvalgą.

4.TŪRINĖ ERDVINĖ KOMPOZICIJA

Dabartinė Nida- mažoji Neringos sostinė, susideda iš 4 gyvenviečių, išsidėsčiusių tarp keturių

kopagūbrio kalnų ir sudarančių vieną teritorinį urbanistinį kompleksą.

http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/DownloadFile.aspx?item=102170&type=TXT&name=_Nida-P-4.jpg

http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/DownloadFile.aspx?item=102673&type=TXT&name=Ikonografija-P-6_7.jpg









http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=255363&p_query=&p_tr2=

http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/DownloadFile.aspx?item=102741&type=TSH&name=17098_TRP.jpg

http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/DownloadFile.aspx?item=106426&type=TXT&name=05-64.pdf

http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/DownloadFile.aspx?item=106427&type=TXT&name=05-63.pdf

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=413150&p_query=&p_tr2=2


2014



Centrinė Nidos gyvenvietės dalis prie dabartinių G. D. Kuverto ir Pamario gatvių sankryžos

vadinasi Pagrindiniu (Hauptdorf) kaimu, pietinė gyvenvietės dalis prie prieplaukos Nidos atragyje

vadinta Atragio (Haken) gyvenviete, į šiaurę nuo pagrindinės gyvenvietės įsikūrusi Skruzdynė

(Skrusdin), o dar už jos – Purvynė (Purwin). Iš vakarų pusės visas gyvenvietes supo ir jungė į vieną

teritorinį kompleksą miško parko zona, o pamariu jas siejo vienas kelias, kuris ties Atragio

gyvenviete buvo pavadintas Atragio (dabar Naglių) gatve, ties Pagrindine gyvenviete, Skuzdyne ir

Purvyne – Kaimo (dabar Pamario ir Skuzdynės) gatve. Su pašto keliu (dabar Smiltynės plentu)

Nidos gyvenvietes tuo metu jungė keturi keliai (dabar išlikę trys) ir tankus takų tinklas. Keliai iš

Purvynės ir Skruzdynės į jūrą pavadinti šių gyvenviečių vardais. Nuo pat prieplaukos į švyturį vedė

Švyturio kelias. Urbo kalno šlaitu iki Švyturio kilo akmenų laiptai.

Atragio gyvenvietę su pašto keliu jungė Pilkopės kelias (dabar Taikos gatvė). Atragio gyvenvietė

buvusi pati didžiausia Nidoje žvejų gyvenvietė (46 sklypai, žuvų turgaus aikštė), susidedanti iš

pietinės ir šiaurinės dalių. Kurias skyrė buvęs žvejų turgus. Gyvenvietės pietinės dalies planas

taisyklingas. Švyturio kelias, jungė prieplauką su švyturiu. Šiaurinę gyvenvietės dalį kirto Atragio

gatvė, einanti pamariu ir įsijungianti į Kaimo gatvę. Šios dvi gatvės sudarė Atragio gyvenvietės

plano ašis. Atragio gyvenvietė geriausiai išlaikė griežtą stačiakampę plano struktūrą, taisyklingų

gatvių tinklą, vientisą vienaukštį apstatymą. Tai vertingiausiu urbanistikos ir etninės architektūros

paveldu išsiskirianti Kuršių nerijos gyvenvietė – tarsi etninės architektūros muziejus po atviru

dangumi. Pastatai mediniai, dengti čerpėmis, sustatyti galu į marias pagal rytų-vakarų kryptį.

Pagrindinis kaimas – seniausioji Nidos dalis – nuo „Karalienės Luizos“ viešbučio (dabar „Jūratė“)

iki kapinių. Tarp Kaimo gatvės (dabar Pamario) bei marių gyveno žvejai (14 sklypų). Be žvejų čia

gyveno ir dirbo fotografas, kirpėjas, pirklys, burmistras. Vakarinėje gatvės pusėje buvo viešbučiai,

kepykla, batsiuvys, pensionatas, pastoriaus namas, bažnyčia, kapinės. Taigi šį miestelio dalis nuo

seno buvo įgavusi gyvenvietės centro bruožų. Pietų kryptimi ėjo jūros kelias, jungiantis Kuršių

marias su jūra. Šis kelias irgi buvo gausiai apstatytas visuomeniniais pastatais viešbučiais, vilomis ,

čia stovėjo ir mokykla. Pagrindinės gyvenvietės planas labai paprastas. Prie dviejų gatvių – Jūros ir

Kaimo – statmenos sankryžos glaudėsi visas mažaaukštis užstatymas. Vakarinėje gyvenvietės

dalyje, Urbo kalno papėdėje išsidėstė aukštesnės vilos ir viešbučiai. Išskyrus privažiavimus, jokių

kitų gatvių nebūta. Gyvenvietės vizualinis orientyras stebint nuo Kuršmarių – evangelikų bažnyčios

bokštas. Gyvenvietės vakarų pusėje prie Jūros kelio vienas priešais kitą stovėjo dviejų aukštų su

mansardomis viešbučiai. Pagrindinis kaimas, tai teritorija , kompaktiškai apstatyta visuomeninės ir

gyvenamosios paskirties pastatais. Joje užstatymo bei architektūros pobūdžiu ir panaudojimo

paskirtimi išsiskyrė dvi zonos: etninės ir kurortinės architektūros. Etninės architektūros zona

susiformavo arčiau Kuršmarių, buvo taisyklingai apstatyta vieno aukšto žvejų namais arba žvejų

namais – vasarnamiais. Iš pietų, vakarų ir šiaurės vakarų ją supo laisvos orientacijos, savitos

architektūros, dviejų-trijų aukštų kurortinės zonos pastatai, išsidėstę kopagūbrio papėdėje.

Į šiaurę nuo pagrindinio kaimo , Kuršmarių pakrantėje, išeiviai iš užpustytų Karvaičių ir Naujųjų

Naglių XIX a. pradžioje statėsi sodybas Skruzdynėje ir įkūrė Purvynę. Šių gyvenviečių planą,

užstatymo pobūdį nulėmė pati vieta. Iš vakarų pusės jų plėtimąsi ribojo mišku apaugę smėlio kopos,

iš rytų – Kuršių marios. Gyvenvietės susikūrė siauroje tinkamesnės daržams žemės juostoje prie

marių ir nedideliame slėnyje tarp kopų.

Skruzdynės gyvenvietės (15 sklypų) branduolys susikūrė Kaimo gatvės vingyje prie marių.

Seniausioje Skruzdynės dalyje buvo 7 sklypai, 6 iš jų – žvejų sodybos, vienas buvę H. Blodės

svečių namai (dabar Skruzdynės g.2, 2a pastatai). Trijų posesijų namai orientuoti galu į marias, kiti

– laisvo užstatymo. Į buvusio viešbučio vakarinį fasadą orientuotas jūros kelias, jungiantis

Skruzdynę su jūros paplūdimiu (dabar išlikęs fragmentiškai). Šis H.Blodės viešbučio pastatas ilgą

laiką buvęs didžiausias Nidos statinys, buvęs vizualiniu orientyru Kuršmarių žvejams. Kitoje

Skruzdynės gatvės pusėje pastatai statyti galu į gatvę , išskyrus G.D. Kuverto namą, kuris tebestovi


2014



ilguoju fasadu atsuktas į gatvę. Už šių namų, Uošvės kalne stovėjo eigulio namas, medžiotojų vila

bei T.Mano, K. Knaufo namai. Ant kalnelio, prie kelio į jūrą pastatyti poilsinė ir Nidos muziejus.

Purvynė, vėliausiai įsteigta Nidos gyvenvietė. Ankščiausiai apgyvendinta šiaurinė Purvynės dalis.

Šioje dalyje pirmosios sodybos buvo išsidėsčiusios arčiausiai marių, senojo kelio į Preilą vingio

rytinėje dalyje. Šiaurinėje Purvynės dalyje gyvenamieji namai orientuoti galu į marias, o pietinėje –

atsukti šonu, kas įrodo vėlesnį – XX a. pirmos pusės šios teritorijos užstatymą. Be to šį faktą

patvirtina dviejų mūrinių namų šioje dalyje buvimas (mūrinių namų statyba nerijoje prasidėjo tik

XX a. pradžioje). Purvynė tipiška žvejų (24 sklypai) gyvenvietė. Kadangi ji buvo vėliausiai

užstatyta, jį įgavo naujų žvejų gyvenviečių užstatymo bruožų; pradėta statyti didesnius ir

puošnesnius namus, kurių dalį pradėta nuomoti poilsiautojams. Namai pasukami šonu į gatvę,

pristatomos mansardos, erdvios verandos. Beveik visi pastatai pastatyti vakarinėje Kaimo gatvės

pusėje, aukštesnėje terasoje, šiek tiek atitraukus nuo gatvės. Jie atsukti šonu į gatvę ir marias. Iš

marių pusės prie jų pristatytos verandos, pastogėse įrengtos mansardos, o iš vakarų pusės aptverti

erdvūs ūkiniai kiemai. Namai dvigaliai: vienas galas ir mansarda vasarą nuomojami poilsiautojams.

Per namo vidurį kapitalinėmis sienomis atskirta priemenė, joje laiptai į mansardą ir išėjimas į kiemą

bei marias per verandą. Prie kai kurių namų galų išorėje įrengti papildomi laiptai į pastogės

mansardą. Savo išore šie namai priminė stambias pajūrio žvejų trobas, panašias į žemaitiškas

stubas. Tai žvejų namai-vasarnamiai, papuošti išorės dekoro elementais, su erdviomis verandomis ir

mansardomis. Pastatų „gerieji“, reprezentaciniai fasadai atsukti į gražiausius vaizdus ar kelią, o

‚prastesnieji“- pagal susiklosčiusias funkcines tradicijas susieti su ūkio kiemu, daržu ir ūkiniu

pastatu.

(BUČAS, Jurgis. Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Vilnius, 2001, t. 1, p. 53-103).

Taigi visi keturi kaimai-gyvenvietės turėjo savitą užstatymo struktūrą bei funkcinę išraišką.

Žiūrėti analizės schemas.

5.ŽEMĖNAUDOS FORMŲ LENTELĖ

Saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 1995, Nr. 60-1502; 2000, Nr. 58-1703);

2011, Nr. 49-2365) „31 straipsnis. Žemės nuosavybė saugomose teritorijose „ apibrėžia Kuršių

nerijos nacionalinio parko žemė kaip išimtinę valstybės nuosavybę.

Taigi visa Kuršių nerijos nacionalinio parko žemė, neišskiriant gyvenviečių, priklauso Lietuvos

Respublikos valstybei.

6.PATVIRTINTŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ SPRENDINIŲ ĮTAKA VIETOVEI

6.1. NERINGOS SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS IR JOS DALIŲ BENDROJO PLANO

(2012 M. RUGSĖJO 21 D. PATVIRTINTAS NERINGOS SAVIVALDYBĖS TARYBOS

SPRENDIMU NR. T1-164) SPRENDINIŲ ĮTAKA NIDOS GYVENVIETĖS TERITORIJOS

VYSTYMUI

Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano (2012 m. rugsėjo 21 d. patvirtintas

Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-164) sprendiniai Nidos gyvenvietės teritorijos

vystymui:

6.1.1. Urbanistinė struktūra ir reglamentai:





2014



Pastaba :Šie reglamentai kultūrinių draustinių teritorijose taikomi, jei nekilnojamo kultūros

paveldo apsaugos specialiojo planavimo dokumentuose nenumatyta kitaip.

1a. Buvusios istorinės Atragio gyvenvietės etnokultūrinės zonos dalis “A“

Funkcinio prioriteto zona: konservacinio prioriteto

Kraštovaizdžio tvarkymo zona: išsaugančios apsaugos (U1.1)

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: kitos paskirties žemė

Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai):

1) prioritetinis naudojimo būdas: gyvenamoji teritorija; naudojimo turinys – buvusių kuršių


2014



žvejų sodybų sklypai;

2)galimas naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos; naudojimo pobūdis – ilgalaikio

(stacionaraus) poilsio pastatų statybos; naudojimo pobūdžio turinys – poilsio namams

pritaikytos buvusios žvejų sodybos;

3) galimas naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos.

Plėtojamos funkcijos: pagrindinės - vietinių gyventojų apgyvendinimas; papildomos –

poilsiautojų apgyvendinimas ir aptarnavimas nuomojamose gyvenamosiose patalpose bei

įvairių smulkių komercinių paslaugų teikimas.

Saugomos aplinkos savybės ir rekomenduojami ,atkurti elementai: žr. brėž. 1b ir 2 tomo 2.1.2

skyrių „Kultūros paveldo apsauga ir naudojimas“; taip pat saugotini autentiška užstatymo

panorama ir jos siluetas, senasis gatvių tinklas, etnokultūrinio paveldo pastatų sklypų

užstatymo erdvinė struktūra, etnokultūrinei aplinkai būdingi sklypų tvarkymo elementai,

pastatų formos, tūriai ir jų kompozicinė struktūra, spalvos, fasadų apdailos medžiagos,

puošyba, vertingomis ir saugotinomis pripažintos statinių konstrukcijos, charakteringas

etnografinių pastatų patalpų išplanavimas bei patalpų interjerai.

Tvarkymo priemonės: žr. brėž. 1b ir 2 tomo 2.1.2 skyrių „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“; taikomos tvarkymo priemonės, numatytos užstatymo morfotipų Mtž-1

zonose.

Draudžiama: sodybose, atsiradusiose iki 1942 metų, keisti išlikusią istorinę erdvinę užstatymo

struktūrą, jo panoramas ir siluetus, naikinti autentiškus užstatymo ir sklypų tvarkymo

elementus ar pakeisti juos naujadarais.

Užstatymo tankumas: Esamas užstatymo tankumas atskiruose sodybų sklypuose svyruoja nuo

18 % iki 25%; Visos reglamentuojamos zonos užstatymo tankumas nedidinamas. Vykdant

konkretaus sklypo ir jo pastatų tvarkymo darbus, galinčius iššaukti teritorijos esamo

užstatymo tankumo pakitimus, turi būti atlikti konkretaus sklypo užstatymo tyrimai ir jų

pagrindu parengtas to sklypo planuojamo užstatymo tankumo argumentuotas pagrindimas.

Užstatymo aukštingumas: 1 aukštas su mansarda, išskyrus pastatą Naglių g. 19, kuris turi 2

aukštus.

Užstatymo aukštis: paliekamas esamas saugomų kultūros paveldo objektų statusą turinčių

pastatų aukštis; atstatomų bei restauruojamų pastatų aukštis nustatomas remiantis atliktų

tyrimų išvadomis ir rekomendacijomis arba autentiška ikonografine medžiaga.

Kiti reikalavimai: 1) kai buvusių žvejų sodybų sklypų gyvenamosios teritorijos žemės naudojimo

būdas pakeistas (keičiamas) į kitą žemės naudojimo būdą, šį būdą atitinkančios veiklos

apimtys turi būti apribotos tiek, kad nepareikalautų buvusių sodybos pastatų ir sklypų

perplanavimo, o jų tvarkymas turi būti vykdomas pagal šiame reglamente buvusioms kuršių

žvejų sodyboms išdėstytus reikalavimus; 2) draudžiama naudoti komercinę reklamą,

darkančią saugomą etnokultūrinę aplinką ir keičiančią jos charakterį; 3) galima tik tokia

veikla, kuri nepažeidžia ir nemažina nustatytų vertingųjų savybių.

1b. Buvusios istorinės Atragio gyvenvietės etnokultūrinės zonos dalis “B“



Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: Kitos paskirties žemė


1) prioritetinis naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos; naudojimo turinys – buvusių kuršių

žvejų sodybų sklypai;

2) prioritetinis naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos; naudojimo pobūdis –


2014



kultūros ir kitų visuomeninių pastatų statyba; naudojimo pobūdžio turinys – esamų muziejų,

KNNP direkcijos būstinės, esančių buvusiose žvejų sodybose, sklypai. suderinant jas su

KNNP tvarkymo planu

3) galimas naudojimo būdas – esamų komercinės paskirties objektų teritorija; naudojimo

pobūdis – prekybos paslaugų objektų statyba; naudojimo pobūdžio turinys – esami

maitinimo ir kitų komercinių paslaugų įstaigų objektų sklypai;

Plėtojamos funkcijos: 1) buvusiose kuršių žvejų sodybose – a) pagrindinės - vietinių gyventojų

apgyvendinimas; b) papildomos – poilsiautojų apgyvendinimas ir aptarnavimas

nuomojamose gyvenamosiose patalpose bei įvairių smulkių komercinių paslaugų teikimas;

2) kitokio naudojimo būdo ir pobūdžio sklypuose – pagal jų naudojimo pobūdžio turinį.

Saugomos ir rekomenduojamos atkurti aplinkos savybės: buvusių žvejų sodybų sklypų

užstatymo būdas, etnokultūrinio paveldo pastatais užstatytų erdvių mastelis, vieningas

architektūrinis aplinkos charakteris, etnokultūrinio paveldo aplinkai būdingi sodybų sklypų

tvarkymo bruožai.

Saugotini bei rekomenduojami atkurti elementai: žr. brėž. 1b ir Itomo 2.1.2 skyrių „Kultūros

paveldo apsauga ir naudojimas“; taip pat saugotina etnokultūrinio paveldo pastatų sklypų

užstatymo erdvinė struktūra, etnokultūrinei aplinkai būdingi sklypų tvarkymo elementai,


puošyba, būdingos statinių konstrukcijos, charakteringas etnografinių pastatų patalpų

išplanavimas bei patalpų interjerai.


naudojimas“; taikomos tvarkymo priemonės, numatytos užstatymo morfotipo Mtž-1

zonoje.

Draudžiama: 1) sodybose, atsiradusiose iki 1942 metų, keisti išlikusią užstatymo istorinę

erdvinę struktūrą, jo panoramas ir siluetus; 2) naikinti užstatymo ir sklypų sutvarkymo

autentiškus elementus arba pakeisti juos naujadarais.

Užstatymo tankumas: paliekamas esamas užstatymo tankumas, kuris atskiruose sodybų

sklypuose svyruoja nuo 18 % iki 25 %; Vykdant konkretaus sklypo ir jo pastatų tvarkymo

darbus, galinčius iššaukti teritorijos esamo užstatymo tankumo pakitimus, turi būti atlikti

konkretaus sklypo užstatymo tyrimai ir jų pagrindu parengtas to sklypo planuojamo

užstatymo tankumo argumentuotas pagrindimas.

Užstatymo aukštingumas: 1 aukštas su mansarda; atstatant nunykusius elementus –

aukštingumas – pagal išlikusią ikonografinę medžiagą.




Kiti reikalavimai: 1) sodybose bei kituose sklypuose, kuriuose yra įteisintas (esamas)

visuomeninės paskirties teritorijų ar kitoks žemės naudojimo būdas, galioja visose šio

reglamento dalyse išdėstyti reikalavimai; 2) kai buvusių žvejų sodybų sklypų žemės

naudojimo būdas yra pakeistas į kitą žemės naudojimo būdą, šį būdą atitinkančios veiklos

apimtys turi būti apribotos tiek, kad nepareikalautų buvusių žvejų sodybos pastatų ir sklypų

perplanavimo, o jų architektūrinis tvarkymas būtų vykdomas pagal šiame reglamente

istorinėms kuršių žvejų sodyboms išdėstytus reikalavimus; 3) draudžiama naudoti komercinę

reklamą, darkančią saugomą etnokultūrinę aplinką ir keičiančią jos charakterį; 4) galima

tik tokia veikla, kuri nepažeidžia ir nemažina nustatytų vertingųjų savybių.

1c. Buvusios istorinės Atragio gyvenvietės etnokultūrinės zonos dalis „C“




2014




Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai): naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, naudojimo

turinys – buvusių kuršių žvejų sodybų sklypai.

Plėtojamos funkcijos: pagrindinės – vietinių gyventojų apgyvendinimas; papildomos –

poilsiautojų apgyvendinimas ir aptarnavimas nuomojamose gyvenamosiose patalpose bei

įvairių smulkių komercinių paslaugų teikimas.

Saugotini bei rekomenduojami atkurti elementai: saugomos esamos kultūros vertybės (žr. brėž.

1b ir I tomo 2.1.2 skyrių „Kultūros paveldo apsauga ir naudojimas“); taip pat saugoma

istorinio užstatymo panorama ir jos siluetas, nuo marių pusės, etnokultūrinio paveldo

pastatų sklypų užstatymo erdvinė struktūra, saugotinai etnokultūrinei aplinkai būdingi

sklypų tvarkymo elementai, pastatų formos, tūriai ir jų kompozicinė struktūra, spalvos,

fasadų apdailos medžiagos, puošyba, vertingomis ir saugotinomis pripažintos statinių

konstrukcijos, charakteringa etnografinių pastatų patalpų išplanavimas bei patalpų

interjerai.


naudojimas“; taikomos tvarkymo priemonės, numatytos užstatymo morfotipo Mtž-1

zonoje.

Draudžiama: sodybose, atsiradusiose iki 1942 metų, keisti išlikusią istorinę erdvinę užstatymo

struktūrą, jo panoramas ir siluetus, naikinti autentiškus užstatymo ir sklypų tvarkymo

elementus ar pakeisti juos naujadarais.

Užstatymo tankumas: esamas užstatymo tankumas atskiruose sodybų sklypuose svyruoja nuo

18% iki 25%; Vykdant konkretaus sklypo ir jo pastatų tvarkymo darbus, galinčius iššaukti

teritorijos esamo užstatymo tankumo pakitimus, turi būti atlikti konkretaus sklypo užstatymo

tyrimai ir jų pagrindu parengtas to sklypo planuojamo užstatymo tankumo argumentuotas

pagrindimas.

Užstatymo aukštingumas: 1 aukštas su mansarda.




Kiti reikalavimai: 1) buvusių žvejų sodybų sklypuose, kuriuose yra įteisintas (esamas)

rekreacinis ar kitoks žemės naudojimo būdas, galioja visi šiame reglamente išdėstyti

reikalavimai; 2) kai buvusių žvejų sodybų sklypų kitos paskirties žemės gyvenamosios

teritorijos žemės naudojimo būdas pakeistas (keičiamas) į kitą žemės naudojimo būdą, šį

būdą atitinkančios veiklos apimtys turi būti apribotos tiek, kad nepareikalautų buvusių

sodybos pastatų ir sklypų perplanavimo, o jų tvarkymas būtų vykdomas pagal šiame

reglamente buvusioms kuršių žvejų sodyboms išdėstytus reikalavimus; 3) draudžiama

naudoti komercinę reklamą, darkančią saugomą etnokultūrinę aplinką ir keičiančią jos

charakterį; 4) galima tik tokia veikla, kuri nepažeidžia ir nemažina nustatytų vertingųjų

savybių.

2a. Atskirųjų želdynų teritorija šalia Nidos uosto.


Kraštovaizdžio tvarkymo zona: pertvarkančios apsaugos (U1.3)


Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai): prioritetinis naudojimo būdas – atskirųjų želdynų

teritorija; pobūdis – rekreacinės paskirties želdynai.

Pastaba: teritorijos dalis skirta Hidrometereologinės tarnybos reikmėms.

Saugomos aplinkos savybės: 1) nesuskaidytos želdiniais ir kitais elementais viešosios erdvės,

mastelis ir atviras, vizualiai susietas su marių kraštovaizdžiu, jos pobūdis; 2) atvira


2014



kaimynystė su etnokultūrinio paveldo sodybų suformuotu vizualiniu fonu; 3) geras

jungiamasis vizualinis ryšys su Nidos centrine dalimi, už jos esančiais Didžiojo kopagūbrio

orientyrais, Nidos uostu ir mariomis.

Saugotini bei rekomenduojami atkurti aplinkos elementai: neužstatyta statiniais erdvė, bei

atsiveriantys vaizdai į uosto akvatoriją ir marias.


naudojimas“; skvero tipo erdvių su takais ir poilsio aikštelėmis bei pasivaikščiojimui ir

poilsiui skirtų vejų įrengimas.

Kiti reikalavimai: teritorijos tvarkymo gerinimo galimybes būtina detaliau išnagrinėti rengiant

Nidos centrinės dalies tvarkymo detalųjį planą ar jo koncepciją (apimant tvarkymo zonas

2a, 2b, 2c, 2d, 3a, 3b, 3c ir jų gretimybes).

2b. Nidos keleivinio uosto pastato sklypas ir uosto molas šalia akvatorijos




Žemės naudojimo būdai ir pobūdžiai:

1) prioritetinis naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorija, naudojimo pobūdis –

vandens susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos sklypas,

naudojimo pobūdžio turinys – uostui priklausanti krantinė, vidaus vandenų uosto ir

keleivinių bei kitų laivų prieplaukos sklypas.

Nidos keleivinio uosto pastato sklype plėtojamos funkcijos: pagrindinės – vandens turistų

tranzito aptarnavimas; papildomos – vietinio pažintinio ir pramoginio vandens turizmo

organizavimo ir aptarnavimo paslaugos; turistų maitinimo ir kitos smulkios komercinės

paslaugos.

Nidos keleivinio uosto pastato sklypo užstatymo tankumas: paliekamas esamas, pastato

užstatymo plotas nedidinamas.

Nidos keleivinio uosto pastato aukštingumas ir aukštis: prieplaukos pastato aukštingumas ir

aukštis paliekami esami; paliekamas esamo aukščio apžvalgos bokštas.

Pastabos: 1) šalia keleivinio uosto pastato sklypo šiaurės pusėje esanti uosto akvatorija –

keleivinių ir turistinių laivų prieplauka, pietinė ir šiaurinė uosto akvatorijos skirtos

jachtoms ir motorinėms valtims; 2) šioje uosto akvatorijos dalyje ant vandens įrengiama

pontoninė degalinė; 3) šiaurinė uosto akvatorija taip pat yra skirta žvejų laivų (dorių)

prieplaukai ir stovėjimui prie vakarinio molo ties planuojamu žuvų turgumi.

Saugomos aplinkos savybės: žr. brėž. 1b ir 2 tomo 2.1.2 skyrių „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“; taip pat saugomas Nidos uosto sklypo užstatymo charakteris, leidžiantis

apžvelgti istoriniu ir estetiniu požiūriais vertingą kraštovaizdį ir jo panoramas.

Saugotini elementai: XX a. antrojoje pusėje pastatytas Nidos uosto pastatas – savitas vandens

transporto pastatų architektūros pavyzdys, siūlomas įtraukti į saugotinų nekilnojamojo

kultūros paveldo objektų sąrašą.

Nidos uosto pastato, jo sklypo ir uosto molų tvarkymo priemonės: esamo uosto pastato

remontas, uosto molų remontas.


naudojimas“; taikomos tvarkymo priemonės, numatytos užstatymo morfotipo Mtvs-2

zonoje.

Draudžiama: 1) pertvarkyti uosto pastato sklypo susiformavusį užstatymą; 2) nustačius pastato

vertingąsias savybes, keisti autorinį uosto pastato išorės ir vidaus architektūrinį sprendimą.

Rekomenduojama: išaugus poreikiams Nidos uosto akvatorijos apsauginių molų išorinėje

pusėje suformuoti motorinių valčių ir jachtų stovėjimui skirtų papildomų prieplaukų


2014



apsauginius molus;


Nidos centrinės dalies tvarkymo detalųjį planą ar jo koncepciją (apimant reglamentines

tvarkymo zonas 2a, 2b, 2c, 2d, 3a, 3b, 3c ir jų gretimybes.

2c. Neringos svečių aptarnavimo komplekso ir jo gretimybių teritorija.



Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: kitos paskirties žemė.

Žemės naudojimo būdai ir pobūdžiai:

1) prioritetinis naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija; naudojimo pobūdis

– prekybos, paslaugų bei pramogų objektų statyba; naudojimo turinys – viešbučių,

maitinimo, prekybos ir pramogų statinių statyba, žuvų turgus su žuvininkystės verslo

produkcijos realizavimu;

2) galimas naudojimo būdas – rekreacinė teritorija; naudojimo pobūdis – ilgalaikio poilsio

pastatų statyba;

3) galimas naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorija; naudojimo pobūdis –

susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statyba; naudojimo turinys –

uosto krantinės ir pirso teritorija, teritorija pėsčiųjų praėjimams ir dviračių takams bei

inžinerinių tinklų tiesimui ir aptarnavimui su servituto teise bei autobusų stoties sklypas;

4) galimas naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorija; naudojimo turinys – skveras su

takais ir privažiavimu.

Rekomenduojamos saugoti savybės: užstatymas, neužstojantis Didžiojo kopagūbrio panoramų

nuo marių pusės.

Saugotini vertingi elementai: praėjimai link marių nuo Nidos visuomeninio centro ir iš jo

atsiveriantis marių bei uosto vaizdas.

Tvarkymo priemonės: 1) žr. brėž. 1b ir 2 tomo 2.1.2 skyrių „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“; taikomos tvarkymo priemonės, numatytos užstatymo morfotipo Mtn-1

zonoje. 2) buriuotojų ir svečių aptarnavimo bei komercinės paskirties pastatų kompleksui

skirtame sklype esamo užstatymo rekonstrukcija, reglamentuota nauja statyba; autobusų

stoties sklype esamų pastatų renovacija, rekonstrukcija arba nauja statyba; 3) žuvų turgui

skirtos aikštės įrengimas su laikinų prekybos paviljonų statyba.

Užstatymo tankumas: iki 39 %.

Užstatymo aukštingumas: iki 2 aukštų su mansarda..

Užstatymo aukštis: iki 10 m.

Kiti reikalavimai: 1) pastatų dvišlaičių stogų galiniai skliautai turi būti orientuoti marių link; 2)

turi būti užtikrintas marių pakrantės funkcinis ir vizualinis ryšys su Nidos visuomeninio

centro erdve; 3) ties žuvų turgumi esantis molo ruožas turi būti paskirtas žvejų laivams

švartuotis; 4) galima tik tokia veikla, kuri nepažeidžia ir nemažina nustatytų vertingųjų

savybių; 5) detalizuojant bendrojo plano sprendinius būtina siekti galimai mažesnių pastatų

tūrių ir jų išraiškos, tinkamos saugomo etnokultūrinio paveldo aplinkai; 6) būtina

parengti Nidos centrinės dalies detalųjį planą ar jo koncepciją (apimant reglamentines

tvarkymo zonas 2a, 2b, 2c, 2d, 3a, 3b, 3c ir jų gretimybes); 7) teritorijos pertvarkymui ir

atskirų pastatų geriausiems projektams parinkti rekomenduojama rengti architektūrinius

urbanistinius konkursus.

2d. Nidos centrinės dalies poilsio įstaigų teritorija




2014





1) prioritetinis naudojimo būdas – rekreacinė teritorija; naudojimo pobūdis – ilgalaikio poilsio

pastatų statyba; naudojimo turinys – poilsio įstaigų sklypas;

2) galimas naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos;

3) galimas naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos.



zonoje.

Rekomenduojama: rekonstrukcijos metu suformuoti būdingą istorinei aplinkai užstatymo

struktūrą, pakeičiant esamus pastatus naujais geresnės architektūrinės kokybės pastatais,

savo išvaizda pritaikytais prie saugomos etnokultūrinio paveldo aplinkos.

Užstatymo tankumas: esamas nedidinamas

Užstatymo aukštingumas: išlaikomas esamas, išskyrus atvejus, kai plokščiastogiams pastatams

įrengiami šlaitiniai stogai;

Užstatymo aukštis: esamas, išskyrus tų pastatų, kuriems įrengiami šlaitiniai stogai.


Nidos centrinės dalies tvarkymo detalųjį planą ar jo koncepciją (apimant reglamentines

tvarkymo zonas 2a, 2b, 2c, 2d, 3a, 3b, 3c ir jų gretimybes).

3a. Nidos visuomeninio centro teritorijos dalis „A“






administracinių pastatų statybos; naudojimo turinys – esamo savivaldybės pastato sklypas;

2) prioritetinis naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos; naudojimo

pobūdis – prekybos paslaugų ir pramogų objektų statyba;

3) galimas naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos;

4) galimas naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos; naudojimo pobūdis –

susisiekimo aptarnavimo infrastruktūros statyba; naudojimo turinys – automobilių

stovėjimo aikštelė.

Saugotinos aplinkos savybės: žr. brėž. 1b ir I tomo 2.1.2 skyrių „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“; taip pat saugotina: 1) geras funkcinis ir vizualinis Nidos visuomeninio centro

erdvių ryšys su marių pakrante ir uostu, Lotmiškio ir Naglių gatvių etnokultūrinio paveldo

statinių zona, Urbo kalnu ir jo dominante – švyturiu.

Saugotini elementai: žr. brėž. 1b ir I tomo 2.1.2 skyrių „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“; taip pat: 1) XX a. antrosios pusės visuomeninių pastatų architektūros savitas

pavyzdys – savivaldybės administracinis pastatas ir jo prieigų mažieji architektūros

elementai; 2) pastatai - nekilnojamojo kultūros paveldo objektai (saugomos esamos kultūros

vertybės (žr. brėž. 1b ir I tomo 2.1.2 skyrių „Kultūros paveldo apsauga ir naudojimas“); 3)

viešo naudojimo erdvių želdynai ir dekoratyviniai elementai.


naudojimas“; taikomos tvarkymo priemonės, numatytos užstatymo morfotipų Mtž-2, Mtvs-

3c. Nidos visuomeninio centro viešoji erdvė


Kraštovaizdžio tvarkymo zona: pertvarkančio tvarkymo (U1.3)


2014




Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai): naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorija; naudojimo

pobūdis – rekreacinės paskirties želdynai; naudojimo turinys – miesto skveras.

Saugotinos aplinkos savybės: geri Nidos visuomeninio centro ir jo viešosios erdvės ryšiai su

pėsčiųjų takais Kuršių marių pakrantės, Nidos uosto ir Urbo kalno link.

Tvarkymo priemonės: poilsiui skirtų skverų infrastruktūros ir želdynų tvarkymo darbai.

Kiti reikalavimai: rengiant Nidos centrinės dalies teritorijos detalųjį planą ar jo koncepciją,

apimti ir šią tvarkymo zoną.

5a. „Jūratės“ poilsio namų teritorija

Funkcinio prioriteto zona: konservacinio prioriteto.

Kraštovaizdžio tvarkymo zona: atnaujinančios apsaugos (U1.2)



1) prioritetinis žemės naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos; naudojimo pobūdis –

ilgalaikio poilsio pastatų statyba; naudojimo pobūdžio turinys – poilsio namų sklypas;

2) galimas žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija; naudojimo

pobūdis – prekybos paslaugų ir pramogų objektai; papildomo naudojimo pobūdžio turinys –

įvairių komercinių paslaugų įmonių sklypas.

Saugotinos aplinkos savybės: žr .brėž. 1a ir 2 tomo 2.1.2 poskyrį „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“; taip pat: 1) sklypo užstatymo erdvinė kompozicija; 2) geras funkcinis ir

vizualinis sklypo ryšys su Nidos centrinės dalies bendro naudojimo vieša erdve.

Saugotini elementai: žr. brėž. 1a ir 2 tomo 2.1.2 poskyrį „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“; taip pat: XX a. pirmosios pusės rekreacinių pastatų architektūros savitas

pavyzdys – „Jūratės“ poilsio namai (saugoma kultūros vertybė, žr. poskyrį 2.1.2 „Kultūros

paveldo apsauga ir naudojimas“) bei kuršių etnokultūrinio paveldo reliktas – buvęs

gyvenamasis namas.

Tvarkymo priemonės: žr .brėž. 1b ir 2 tomo 2.1.2 poskyrį „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“; numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipo Mtp-2 zonoje.

Užstatymo tankumas: paliekamas esamas.

Užstatymo aukštingumas: 2 aukštai su mansarda.

Užstatymo aukštis: nedidinamas

Kiti reikalavimai: 1) galima tik tokia veikla, kuri nepažeidžia ir nemažina nustatytų vertingųjų

savybių.

5b. Buvusio istorinio Nidos kaimo teritorija





1) prioritetinis naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos; naudojimo turinys – gyvenamieji

namai ir jų priklausiniai;

2) prioritetinis naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos; naudojimo pobūdis – ilgalaikio

poilsio pastatų statyba; naudojimo turinys – poilsio namų sklypai;

3) galimas naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorija;

4) galimas naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija; galimas naudojimo

pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba; naudojimo pobūdžio turinys –

smulkių komercinių įstaigų sklypai;



2014



inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statyba; naudojimo pobūdžio turinys –

inžinerinės infrastruktūros objekto sklypas.

Saugomos savybės: žr. poskyrį 2.1.2 „Kultūros paveldo apsauga ir naudojimas“; taip pat:

smulkių tūrių, būdingų senajam užstatymui, architektūrinis charakteris.

Saugotini elementai: istorinės urbanistinės struktūros reliktai; kuršių etnokultūros paveldas

(objektai, įrašyti į Kultūros vertybių registrą – žr. poskyrį 2.1.2 „Kultūros paveldo apsauga

ir naudojimas“) – senieji kuršių sodybų bei kiti tarpukario laikotarpyje statyti pastatai,

etnokultūrinio paveldo pastatų sklypų užstatymo erdvinė struktūra, saugotinai etnokultūrinei

aplinkai būdingi sklypų tvarkymo elementai, pastatų formos, tūriai ir jų kompozicinė

struktūra, spalvos, fasadų apdailos medžiagos, puošyba, vertingomis ir saugotinomis

pripažintos statinių konstrukcijos, charakteringas etnografinių pastatų patalpų išplanavimas

bei patalpų interjerai.

Tvarkymo priemonės: žr. brėž. 1b ir 2 tomo 2.1.2 poskyrį „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“; numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipui Mtž-2.

Užstatymo tankumas: paliekamas esamas; vykdant konkretaus sklypo ir jo pastatų tvarkymo




Užstatymo aukštingumas: paliekamas esamas; atkuriamų – pagal ikonografinę medžiagą.

Užstatymo aukštis: paliekamas esamas; atkuriamų – pagal ikonografinę medžiagą.

Kiti reikalavimai: 1) sodybose bei kituose sklypuose, kuriuose yra nustatytas (esamas)

rekreacinis ar kitoks žemės naudojimo būdas, galioja visose šio reglamento dalyse išdėstyti

reikalavimai; 2) pakeitus buvusių žvejų sodybų sklypų kitos paskirties žemės gyvenamosios

teritorijos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) žemės naudojimo būdą į kitą žemės

naudojimo būdą, šį būdą atitinkančios veiklos apimtys turi būti apribotos tiek, kad

nepareikalautų buvusių sodybos pastatų ir sklypų pertvarkymo, o jų architektūrinis

tvarkymas būtų vykdomas pagal šiame reglamente buvusių kuršių žvejų sodyboms išdėstytus

reikalavimus; 3) draudžiama naudoti komercinę reklamą, darkančią saugomą etnokultūrinę

aplinką ir keičiančią jos charakterį; 4) tvarkant teritorijas naudoti saugomai istorinei

aplinkai būdingas želdinimo ir sklypų tvarkymo priemones; 5) galima tik tokia veikla, kuri

nepažeidžia ir nemažina nustatytų vertingųjų savybių.

6. Nidos bažnyčios ir senųjų kapinių teritorija


Kraštovaizdžio tvarkymo zona: išsaugančios apsaugos (U 1.1)



1) prioritetinis naudojimo būdas – visuomeninės paskirties; naudojimo pobūdis – religinių

bendruomenių pastatų statybos; naudojimo pobūdžio turinys – bažnyčios sklypas;

2) prioritetinis naudojimo būdas – bendro naudojimo teritorija; naudojimo pobūdis – kapinių;

naudojimo pobūdžio turinys – kapinių sklypas;

3 galimas naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorija; naudojimo pobūdis –


automobilių stovėjimo aikštelė.

Saugomos savybės: žr. brėž. 1b ir poskyrį 2.1.2 „Kultūros paveldo apsauga ir naudojimas“;

taip pat: 1) bažnyčios pastatu akcentuota savitos pamario panoramos dalis; 2) vietinės

urbanistinės erdvės kompozicinė sąranga; 3) istorinių kapinių aplinkos charakteris.

Saugotini elementai: žr. brėž. 1b ir poskyrį 2.1.2 „Kultūros paveldo apsauga ir naudojimas“;

taip pat: 1) autentiškas bažnyčios pastatas (kultūros vertybė- žr. poskyrį 2.1.2 „Kultūros


2014



paveldo apsauga ir naudojimas“) ir jo aplinkos sutvarkymo elementai; 2) senųjų Nidos

kapinių (kultūros vertybė, žr. poskyrį 2.1.2 „Kultūros paveldo apsauga ir naudojimas“)

istoriniai palaidojimai ir tradiciniai antkapiniai paminklai bei kapinių sutvarkymo

elementai.


naudojimas“; numatytos tvarkymo priemonės taikomos užstatymo morfotipų Mtvs-1

(taikoma bažnyčios sklypui) bei Mtk-1 (taikoma kapinių sklypui) zonose. Pastaba: šioje

reglamentinėje tvarkymo zonoje nurodytiems užstatymo morfotipams rekonstrukcijos

priemonės netaikomos.

Draudžiama: 1) kokiais nors būdais pakeisti bažnyčios pastatą ir jos aplinkos tvarkymo

elementus; 2) plėsti istorines Nidos senųjų kapinių ribas.

Užstatymo tankumas: nedidinamas, išlaikomas esamas užstatymas.

Užstatymo aukštis: nedidinamas, išsaugomas esamas bažnyčios pastato aukštis.

Kiti reikalavimai: galima tik tokia veikla, kuri nepažeidžia ir nemažina nustatytų vertingųjų

savybių.

7. Užstatyta zona prie senųjų Nidos kapinių






pastatų statyba;

2) galimas naudojimo būdas – gyvenamoji statyba.

3) galimas naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorija

Saugomos susiklosčiusio užstatymo savybės: pastatų mastelis, santūri pastatų fasadų apdailos

spalvinė gama ir ramios, gamtinės aplinkos neužgožiančios ir bendroje marių pakrantės

panoramoje.

Tvarkymo priemonės: žr. brėž. 1b ir 2 tomo 2.1.2 skyriuje „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“; numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipo Mtn-1 zonoje.

Užstatymo tankumas: nedidinamas.

Užstatymo aukštingumas: nedidinamas.


savybių, 2) pastato tūris nedidinamas.

8. Skruzdynės rekreacinio komplekso teritorija






pastatų statyba;

2) galimas naudojimo būdas – gyvenamoji statyba.

Saugomos, rekomenduojamos atkurti aplinkos savybės: etnokultūrinio paveldo pastatais

užstatytų erdvių mastelis, vieningas architektūrinis aplinkos charakteris, etnokultūrinio

paveldo aplinkai būdingi tvarkymo bruožai.

Saugotini bei rekomenduojami atkurti elementai: etnokultūrinio paveldo pastatų sklypų

užstatymo erdvinė struktūra, saugotinai etnokultūrinei aplinkai būdingi sklypų tvarkymo

elementai, pastatų formos, tūriai ir jų kompozicinė struktūra, spalvos, fasadų apdailos


2014



medžiagos, puošyba, vertingomis ir saugotinomis pripažintos statinių konstrukcijos,

vertingas pastatų patalpų išplanavimas bei jų interjerai.


naudojimas“); numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipo Mtp-2

zonoje.


Užstatymo aukštingumas: išsaugomas esamas.

Užstatymo aukštis: nedidinamas.


savybių.

9. Buvusios istorinės Skruzdynės gyvenvietės teritorija


Kraštovaizdžio tvarkymo zona: atnaujinančios apsaugos (U1.2), Tomo Mano sodybos muziejaus

teritorijoje- išsaugojančio tvarkymo (U1.1).



1) prioritetinis naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos; naudojimo turinys – sodybiniai

gyvenamieji namai ir jų priklausiniai;


poilsio pastatų statyba; naudojimo turinys – poilsio namų sklypai;

3) galimas žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija; galimo

naudojimo pobūdis – prekybos paslaugų ir pramogų objektų statyba.

Saugomos ir rekomenduojamos atkurti bei respektuoti aplinkos savybės: žr. brėž. 1b ir 2 tomo

2.1.2 skyriuje „Kultūros paveldo apsauga ir naudojimas“; taip pat etnokultūrinio paveldo

pastatais užstatytų erdvių mastelis, vieningas architektūrinis aplinkos charakteris,

etnokultūrinio paveldo aplinkai būdingi sodybų sklypų tvarkymo bruožai.

Saugotini bei rekomenduojami atkurti elementai: žr. brėž. 1b ir 2 tomo 2.1.2 skyriuje „Kultūros

paveldo apsauga ir naudojimas“; taip pat etnokultūrinio paveldo pastatų sklypų užstatymo

erdvinė struktūra, saugotinai etnokultūrinei aplinkai būdingi sklypų tvarkymo elementai,


puošyba, vertingomis ir saugotinomis pripažintos statinių konstrukcijos, vertingas

etnografinių pastatų patalpų išplanavimas bei jų interjerai.


naudojimas“; numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipo Mtž-2 zonoje.

Draudžiama: sodybose, atsiradusiose iki 1942 metų, keisti saugotinai etnokultūrinei aplinkai

būdingą išlikusią užstatymo erdvinę struktūrą, naikinti autentiškus užstatymo ir sklypų

sutvarkymo elementus, pakeisti juos naujadarais, keisti sodybinio užstatymo panoramas ir

siluetus.

Užstatymo tankumas: esamas užstatymo tankumas atskiruose sodybų sklypuose svyruoja nuo 18

% iki 30 %. Vykdant konkretaus sklypo ir jo pastatų tvarkymo darbus, galinčius iššaukti

teritorijos esamo užstatymo tankumo pakitimus, turi būti atlikti konkretaus sklypo užstatymo

tyrimai ir jų pagrindu parengtas to sklypo planuojamo užstatymo tankumo argumentuotas

pagrindimas.

Užstatymo aukštingumas: paliekamas esamas.

Užstatymo aukštis: esamų – paliekamas esamas, atkuriamų – pagal ikonografinę arba atliktų

tyrimų medžiagą.

Kiti reikalavimai: 1) pakeitus buvusių senųjų sodybų sklypų kitos paskirties žemės gyvenamosios

teritorijos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) žemės naudojimo būdą į kitą žemės


2014



naudojimo būdą, šį būdą atitinkančios veiklos apimtys turi būti apribotos tiek, kad

nepareikalautų buvusių sodybos pastatų ir sklypų pertvarkymo, o jų architektūrinis

tvarkymas būtų vykdomas pagal šiame reglamente istorinėms sodyboms išdėstytus

reikalavimus; 2) sodybų sklypuose ir gatvėse bei pravažiavimuose draudžiama naudoti

komercinę reklamą, darkančią saugomą etnokultūrinę aplinką ir keičiančią jos charakterį;

4) galima tik tokia veikla, kuri nepažeidžia ir nemažina nustatytų vertingųjų savybių, 5)

parengti Tomo Mano sodybos – muziejaus ir jos aplinkos tvarkymo projektą ir jame

nustatyti Tomo Mano sodybos – muziejaus prieigų vizualinės apsaugos zoną ir priemones

apsaugos zonos sutvarkymui.

11. Purvynės pietinės dalies zona (A)




Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai): naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos; naudojimo

pobūdis – ilgalaikio poilsio pastatų statyba; naudojimo pobūdžio turinys – poilsio namai.

Saugomos savybės: žr. brėž. 1b ir 2 tomo 2.1.2 poskyrį „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“; taip pat užstatytų erdvių mastelis.

Saugotini elementai: žr. brėž. 1b ir 2 tomo 2.1.2 poskyrį „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“; taip pat pastatai Purvynės g. 5a, 7, įtraukti į KVR (žr. poskyrį 2.1.“Kultūros

paveldo apsauga ir naudojimas“), kiti statiniai derantys su etnokultūrinio paveldo pastatų

charakteriu.

Tvarkymo priemonės: žr. brėž. 1a ir 2 tomo 2.1.2 skyriuje „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“; numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipo Mtž-2 zonoje.

Rekomenduojama: vykdyti esamų atskirų pastatų architektūrinės kokybės gerinimą, priartinant

jų išorės architektūrinę išvaizdą prie etnokultūrinio paveldo pastatų charakterio.




Kiti reikalavimai: 1) rekonstruojamiems pastatams taikyti artimas etnokultūrinio paveldo

statiniams pastatų formas, tūrius, jų kompozicinę sandarą, spalvas, fasadų apdailos

medžiagas; 2) sklypuose ir gatvėse bei pravažiavimuose draudžiama naudoti komercinę

reklamą, darkančią saugomą aplinką.

13a. Centrinės Purvynės dalies zona (A)





1) prioritetinis naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos; naudojimo turinys – gyvenamųjų

namų sklypai;


poilsio pastatų statyba; naudojimo pobūdžio turinys – poilsio namų sklypai;



inžinerinės infrastruktūros objektas.


naudojimas“; taip pat: 1) bendro naudojimo erdvių vizualinis ryšys su marių kraštovaizdžio

panoramomis; 2) nedidelių tūrių pastatais užstatytų erdvių mastelis.


2014



Saugotini ir respektuotini elementai: autentiški senųjų sodybų pastatai, įrašyti į Kultūros

vertybių registrą (žr. poskyrį 2.1.2 „Kultūros paveldo apsauga ir naudojimas“).


naudojimas“; numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipo Mtž-2

zonoje.

Draudžiama: sodybose, atsiradusiose iki 1942 metų, keisti saugotinai etnokultūrinei aplinkai

būdingą užstatymo erdvinę struktūrą, naikinti autentiškus užstatymo ir sklypų tvarkymo

elementus, pakeisti juos naujadarais, keisti senojo sodybinio užstatymo panoramas ir

siluetus.

Rekomenduojama: vykdyti nevertingų pastatų architektūrinės kokybės gerinimą rekonstruojant

esamus pastatus arba juos pakeičiant naujais pastatais, artimais etnokultūrinio paveldo

pastatams.

Užstatymo tankumas: paliekamas esamas; vykdant konkretaus sklypo ir jo pastatų tvarkymo






14a. Purvynės pamario teritorijos pietinė dalis.





1) prioritetinis naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija; naudojimo turinys – sodybinių namų

ir jų priklausinių sklypai;

2) galimas naudojimo būdai – rekreacinės teritorijos; naudojimo pobūdis – ilgalaikio

(stacionaraus) poilsio pastatų statyba.


naudojimas“; taip pat: sodybinio užstatymo charakteris, būdingas istorinėms Nidos

gyvenvietės dalims.

Saugomi elementai: pastatas, įtrauktas į KVR (žr. poskyrį 2.1.“Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“).


naudojimas“; numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipų Mtž-2 ir Mtž-

3 zonose.

Rekomenduojama: išlaikyti erdvinę užstatymo struktūrą, artimą istorinei marių pakrantės

užstatymo erdvinei struktūrai.

Užstatymo tankumas: esamų sklypų paliekamas esamas; naujos statybos sklypų – iki 25%.


Užstatymo aukštis: esamų pastatų paliekamas esamas, naujos statybos pagrindinių pastatų – iki

8,5 m, priklausinių – iki 5,0 m.

15. Pamario atskirųjų želdynų teritorija




Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai): naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorijos;

naudojimo pobūdis – rekreacinės paskirties želdynai; naudojimo pobūdžio turinys – ramiam


2014



poilsiui bei rekreaciniams takams skirti želdynų plotai, suaugusių ir vaikų poilsio aikštelės.

Galimas naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, tik esamam gyvenamosios paskirties

sklypui.

Saugotinos savybės: atviros marių pakrantės erdvės ir jų atskirų ruožų natūralus charakteris.

Saugotini bei respektuotini aplinkos elementai: atsiveriantys marių vaizdai bei pakrančių

istorinio užstatymo panoramos.



zonoje.

Draudžiama: nauja statyba.

Rekomenduojama: įrengti pėsčiųjų bei dviračių takus, šalia jų – atokvėpio aikšteles.

Užstatymo tankumas: esamas, neplečiamas.

Pastabos:

1) Pavieniai sklypai bendrajame plane nenagrinėjami;

2) Pastatų, kurių esamas aukštingumas ir aukštis yra didesni nei nurodyta tvarkymo zonos

reglamente, rekonstrukcijos metu gali būti išlaikyti, bet nedidinami;

3) Prie esamų pastatų ir statinių, įregistruotų nekilnojamojo turto registre, formuojami kitos

paskirties žemės sklypai, reikalingi tų pastatų eksploatacijai, išskyrus urbanistinių draustinių

teritorijas.

4) Reglamentinėse zonose, kuriose yra patvirtinti detalieji planai, galioja detaliaisiais

planais nustatyti tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai.

5) Užstatymo tankumo didinimas turi buti pagristas patvirtintais detaliaisiais planais,

techniniais projektais (rekonstrukcijos atveju).

5. Pateikti reglamentai nekvestionuoja teisminių ginčų nagrinėjimo metu priimamų sprendimų

dėl teritorijų planavimo dokumentų bei teritorijų užstatymo, tačiau rekomenduoja optimalius

ginčijamų teritorijų perspektyvinio funkcinio naudojimo variantus.

6. Pirmaeiliams statybos ir teritorijų tvarkymo uždaviniams spręsti reikia parengti šiuos

detaliuosius planus ar jų koncepcijas (1a brėž.):

1) Nidos centrinės dalies detalusis planas, apimantis 2a, 2b, 2c, 2d, 3a, 3b, 3c, 21

reglamentines tvarkymo zonas ir įvertinantis jų gretimybes;

2) Purvynės šiaurinės dalies detalusis planas, apimantis 14a, 14b, 14c, 14d, 14e reglamentines

tvarkymo zonas ir įvertinantis jų gretimybes;

3) Purvynės pietinės dalies zonos „B“ detalusis planas, apimantis 12 reglamentinę tvarkymo

zoną ir įvertinantis jos gretimybes;

4) buvusios šiaurinės komunalinės zonos konvertuojamos teritorijos detalusis planas,

apimantis 16 reglamentinę tvarkymo zoną ir įvertinantis jos gretimybes;

5) Nidos pajūrio aptarnavimo ir rekreacijos komplekso teritorijos detalusis planas, apimantis

31 ir 34 reglamentines tvarkymo zonas ir įvertinantis jų gretimybes.

Pastaba: Rengiant šiuos bei kitus planavimo dokumentus, reikia nustatyti Neringos

savivaldybės kultūrinių draustinių teritorijų žemės valdų (sklypų) ribas ir režimus, kuriais

vadovaujantis bus formuojami nauji arba pertvarkomi esami žemės dokumentai.

7. Bendros teritorijų planavimo dokumentų rengimo rekomendacijos:

1) Draustinių teritorijose – reglamentavimai detalizuojami specialiaisiais gyvenviečių

paveldosauginiais ( reglamentų ) planais ir detaliojo planavimo dokumentais.

2) Už draustinių teritorijos ribų – detaliojo planavimo dokumentais.

3) Detalieji planai rengiami ( jei to reikalauja savivaldybės ar kompetentingos valstybės

institucijos) ne mažesnėms, kaip atskiro morfotipo teritorijoms arba kvartalams, apribotiems

gatvėmis.


2014



3.1.2. Kultūros paveldo apsauga ir naudojimas


2014



1. Paveldosaugos požiūriu šiandieninę Nidą, jos teritorijos užstatymą sudaro keturios

etnokultūrinio paveldo vietovės (EPV1, EPV2, ERV3, EPV4) ir sovietmečio bei atkurtos

Nepriklausomos Lietuvos statybų intervencijos (1b brėžinys). Paveldinis interesų objektas

(etnourbomorfotipas) susideda iš buvusių Atragio (EPV1), Senojo Nidos kaimo (EPV2),

Skruzdynės (EPV3) ir Purvynės (EPV4) gyvenviečių, įsikūrusių XIX amžiuje pamario palvėje.


2014



2. Istorinės gyvenvietės buvo ir yra Nidos etninės urbanistinės struktūros svarbiausieji

kompoziciniai dėmenys, nulemiantys jos planinės ir erdvinės sanklodos teritorinius skirtumus ir

išskirtinį regimosios raiškos savitumą. Didžioji, sovietmečio ir atkurtos Nepriklausomos Lietuvos

metų, statybinių intervencijų dalis yra už kultūros vertybės U-10 (17098 Nidos gyvenvietė) ribų.

3. Visų istorinių Nidos gyvenviečių tvarkymui, kultūros vertybės U-10 (17098 Nidos

gyvenvietė) teritorijoje, išskirtos penkios skirtingos paskirties ir vertės lokalizuotų morfotipų

grupės. Joms nustatytos konkrečios priežiūros, panaudos ir tvarkymo priemonės pagal aukščiausios,

vidutinės ir žemiausios kultūrinės vertės morfotipus (1b brėžinys). Kultūros vertybės U-10 (17098

Nidos gyvenvietė) teritorijoje leidžiama tik tokia veikla, kuri nepažeidžia ir nemenkina nustatytų

vertingųjų savybių.

4. Aukščiausios kultūrinės vertės morfotipai (Mtž1, Mtk1, Mtvs1) skiriami viešojo

pažinimo ir naudojimo apsaugos tikslams. Juose išlikusi istoriškai susiklosčiusi urbanistinė

struktūra su autentiško užstatymo elementais. Užstatyme vyrauja kultūros vertybės statusą turintys

pastatai. Gatvių trasos yra istorinėse vietose. Morfotipas Mtk 1 (Kapinių ir kitų memorialinių

objektų teritorija) skiriamas viešosios pagarbos apsaugos tikslams. Kultūros vertybių statusą

turintiems paveldo objektams numatomos konservavimo, restauravimo, atkūrimo, pritaikymo,

avarinės grėsmės pašalinimo paveldotvarkos priemonės. Statybinės intervencijos kultūros vertybių

statusą turinčiose paveldo teritorijose ir objektuose maksimaliai reglamentuotos. Kultūros vertybės

statuso neturintiems objektams numatomi remonto ir reglamentuotos rekonstrukcijos darbai. Nauja

statyba (išskyrus sunykusių pastatų atkūrimą) šių aukščiausios kultūrinės vertės morfotipų (Mtž1,

Mtp1, Mtvs1) teritorijose - negalima.

5. Vidutinės kultūrinės vertės morfotipai (Mtž2, Mtp2, Mtvs2) skiriami viešojo pažinimo

ir naudojimo apsaugos tikslams. Juose sklypų struktūra yra dalinai pakitusi, užstatymo pobūdis

artimas istoriniam, išlikę pavieniai autentiško užstatymo elementai ir yra pavienių kultūros vertybių.

Šio lygmens morfotipuose, paveldo objektų išsaugojimui tikslinga taikyti tokį panaudos būdą ir

pritaikymą, kad mažiausiai būtų žalojamos objektų vertingosios savybės ir valdytojas būtų

suinteresuotas juos prižiūrėti. Kultūros vertybių statusą turintiems objektams taikomos

konservavimo, restauravimo, pritaikymo, atkūrimo ir avarinės grėsmės pašalinimo paveldotvarkos

priemonės. Statybinės intervencijos, kultūros vertybių statusą turinčiuose paveldo objektuose,

maksimaliai reglamentuotos. Kultūros vertybės statuso neturintiems objektams numatomi remonto

ar rekonstrukcijos darbai. Galimas sunykusių objektų atkūrimas. Nauja statyba galima, nedidinant

susiklosčiusio aukštingumo ir užstatymo tankumo. Norint keisti teritorijos užstatymo tankumą, turi

būti atlikti konkretaus sklypo istoriniai - urbanistiniai tyrimai ir jų pagrindu parengti to sklypo

užstatymo tankumo argumentuoti siūlymai.

6. Žemiausios kultūrinės vertės morfotipuose (Mtž3, Mtvs3) statybinė veikla galima

pagal teritorijų planavino dokumentų reikalavimus. Taikomos remonto, reglamentuotos

rekonstrukcijos ir konversijos statybinės priemonės. Naujos statybos reglamentuotos intervencijos

leidžiamos nedidinant susiklosčiusio aplinkinio užstatymo aukščio ir tik aukštos kokybės

architektūrinės išraiškos. Didžiojo kopagūbrio juostoje nauja statyba negalima.

7. Naujos statybos morfotipe (Mtn1) galimos šios statybos rūšys : paprastasis remontas;

kapitalinis remontas; reglamentuota rekonstrukcija; reglamentuota nauja statyba, šių darbų

planavimas ir projektavimas. Naujos statybos morfotipuose galimas senosios urbanistinės

struktūros atkūrimas. Didžiojo kopagūbrio juostoje nauja statyba negalima.


2014



8. Paveldosaugos reikalavimai ir veiklos sąlygos kultūros paveldo objektuose, vietovėse,

jų teritorijose bei apsaugos zonose nustatomi jų apsaugos reglamentais. Statybinė veikla ( vertybės

Un.k. 17098 teritorijoje)


2014



6.2. KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIO PARKO TVARKYMO PLANO (2012 BIRŽELIO

6 D. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMU NR. 702) SPRENDINIŲ

ĮTAKA NIDOS GYVENVIETĖS VYSTYMUI

Nidos gyvenvietė ( vertybės Un.k. 17098) patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją,

kuriame gamtos ir kultūros saugojimo, vystymo, pritaikymo , statybinė ir kitos veikos


2014



reguliuojamos Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano (2012 birželio 6 d. Lietuvos

Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 702) sprendiniuose apibrėžtais reikalavimais:


2014



Nidos gyvenvietė ( vertybės Un.k. 17098) priskiriama prie kitos paskirties žemės

kraštovaizdžio tvarkymo zonos GEk, GEr, Gep.

Kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos (9 punktas):

9.1. gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos – tai

Kuršių nerijos gyvenamųjų vietovių užstatytos dalys (senieji žvejų kaimai), kuriose siekiama

išsaugoti istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo

elementų vertės požymius, tradicines architektūros formas ir mastelį;

9.2. pagal urbanistinę ir architektūrinę specifiką išskirtos šios gyvenamosios ir visuomeninės

paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

9.2.1. kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo zona – GEk išskirta urbanistinių draustinių

dalyse, tvarkomose konservavimo, restauravimo, atkūrimo ir pritaikymo priemonėmis, siekiant

išlaikyti autentišką užstatymo struktūrą ir pastatų išvaizdą. Šioje zonoje:

9.2.1.1. saugomas istoriškai susiklostęs gatvių ir takų tinklas, reljefas, urbanistinė struktūra

ir užstatymo pobūdis, vertingų statinių architektūrinė išraiška ir kitos kultūros paveldo objektų ir

saugomų vietovių vertingosios savybės;

9.2.1.2. siekiama išsaugoti istorinių valdų (posesijų) ribas, leidžiama atkurti buvusius

vertingus pastatus, draudžiama keisti gatvių tinklą, reljefą, sklypų užstatymo tankumą, esamą

pastatų aukštį – jeigu kultūros paveldo apsaugos specialusis planas nenustato kitaip, statyti

saugomai vietovei nebūdingus statinius, keisti erdvinę kompoziciją, panoramas ir siluetus, taip pat

siekiama išlaikyti nepakeistą mišku apaugusių kopų foną, išskyrus atvejus, kai pastatų aukštis

mažinamas siekiant panaikinti statybomis padarytą žalą kultūriniam kraštovaizdžiui, gamtai ir

kultūros paveldui;

9.2.1.3. leidžiami tvarkybos darbai – tyrimai (taikomieji), remontas, avarijos grėsmės

pašalinimas, konservavimas, restauravimas, pritaikymas, atkūrimas, šių darbų planavimas ir

projektavimas. Kultūros paveldo tvarkyba atliekama pagal kultūros ministro patvirtintus paveldo

tvarkybos reglamentus, nustatančius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbams;

9.2.1.4. draudžiama keisti sodybų (pastatų išdėstymo) struktūrą, statyti vietovei nebūdingus

pastatus, mažuosius kraštovaizdžio architektūros statinius (įstiklintas pavėsines, uždaras malkines ir

kita), mažinti želdynų (įskaitant darželius ir gėlynus) plotus prie namų. Kiemai neasfaltuojami,

negrindžiami, kiemų takai ir vietos automobiliams statyti grindžiami neištisine danga (ažūrinėmis

trinkelėmis ir kita);

9.2.1.7. sklype Lotmiškio g. 1 (Nida) gyvenamojo namo ir priklausinio tūriai atkuriamas iki

2003 m. sausio 31 d. buvusių dydžių. Statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius

dokumentus, padariniai, kurie menkina vietovės vertingąsias savybes ir daro neigiamą poveikį

vietovės tūrinei erdvinei kompozicijai, turi būti pašalinti, tarp jų: stiklinis priestatas (veranda) ir

antras restorano medinės verandos aukštas, atstatomas dvišlaitis stogelis, o pirmas medinės

verandos aukštas perstatomas perpus sumažinant verandos tūrį, taip pat išardoma jungtis tarp

pastatų;

9.2.1.8. sklype Naglių g. 17 (Nida) paliekamas esamas užstatymo tankumas ir esamas

pastatų aukštis. Rekonstruojant pastatus turi būti mažinamas pastatų tūris ir užstatymo tankumas,

nenumatomos Kuršių nerijai nebūdingos jungtys tarp besiribojančiuose sklypuose esančių

priklausinių, formuojami Nidos senajai daliai būdingi sodybos želdiniai;

9.2.2. kraštovaizdžio atnaujinamojo tvarkymo zona – GEr išskirta bendrąją kraštovaizdžio

vertę turinčiose Kuršių nerijos gyvenamųjų vietovių dalyse, taip pat istorinio ir urbanistinių

draustinių dalyse. Šios teritorijos tvarkomos atnaujinimo ir kopijavimo priemonėmis pagrįstu būdu,

atitinkančiu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (Žin., 1995,

Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) numatytą tausojamo naudojimo režimą. Šioje zonoje:

9.2.2.1. saugomas istoriškai susiklostęs gatvių ir takų tinklas, urbanistinė struktūra;




2014



9.2.2.2. draudžiama keisti šias kraštovaizdžio vertingąsias savybes: erdvinę kompoziciją,

panoramas ir siluetus, siekiant išlaikyti pastatais neužgožtą mišku apaugusių kopų foną;

9.2.2.3. leidžiami tvarkybos darbai: tyrimai (taikomieji), remontas, avarijos grėsmės

pašalinimas, konservavimas, pritaikymas, restauravimas, atkūrimas, šių darbų planavimas ir

projektavimas. Sovietiniais metais pastatytiems ir kitiems pastatams galimi remonto ir tvarkomieji

statybos darbai, jeigu kultūros paveldo apsaugos specialusis planas arba Kuršių nerijos nacionalinio

parko apsaugos reglamentas nenustato kitaip;

9.2.2.4. sklypui Pamario g. 28 (Nida) nustatomas kitos pagrindinės žemės naudojimo

paskirties gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdas. Jame neleidžiama naujų pastatų statyba,

nedidinamas esamų pastatų užstatymo tankumas ir aukštis, galimi remonto darbai;

9.2.2.5. sklype Purvynės g. 9 (Nida) paliekamas esamas užstatymo tankumas ir pastatų

aukštis, rekonstruojant pastatus mažinamas užstatymo tankumas ir pastatų aukštis pagal

reikalavimus, nustatytus saugomos vietovės – kultūrinio draustinio kultūros paveldo apsaugos

specialiajame plane;

9.2.2.6. sklype Skruzdynės g. 1 (Nida) nustatomas kitos pagrindinės žemės naudojimo

paskirties rekreacinių teritorijų naudojimo būdas, pastatams – poilsio paskirtis, paliekamas esamas

užstatymo tankumas ir esamas pastatų aukštis;

9.2.2.7. sklype Skruzdynės g. 24 (Nida) nedidinamas esamas užstatymo tankumas ir esamas

pastatų aukštis, gali būti atliekami tik paprastojo remonto darbai, siekiant išsaugoti peizažinės

paskirties erdves pamario ir marių panoramoms apžvelgti, teritorija negali būti aptverta tvoromis ir

intensyviai želdinama;

9.2.2.8. sklype Purvynės g. 1 (Nida) nedidinamas esamas užstatymo tankumas ir esamas

pastatų aukštis;

9.2.3. kraštovaizdžio pertvarkomojo tvarkymo zona – GEp išskirta vertingų planinės

struktūros elementų turinčiose, tačiau praradusiose architektūrinę ir užstatymo vertę Kuršių nerijos

urbanistinių draustinių dalyse, tvarkomose transformavimo ir atnaujinimo priemonėmis pagrįstu

būdu. Taikomas pertvarkomojo tvarkymo reglamentas, užtikrinama planinės struktūros, jos

elementų apsauga:

9.2.3.1. leidžiama formuoti vietos sąlygas atitinkančią architektūrinę išraišką: būtina

parengti Nidos centrinės dalies, priskirtos GEp zonai, detaliojo plano koncepciją, kurios tikslas –

suteikti centrui reikšmingumo, atkurti prarastus funkcinius ir vizualinius ryšius su aplinka, pašalinti

Nidos aplinkai nebūdingus architektūros naujadarus, atkurti istorinei Nidos struktūrai būdingas

erdves. Teritorijoje turi vyrauti visuomeninė paskirtis. Į šią tvarkymo zoną patenkantys sovietinių

metų pastatai teisės aktų nustatyta tvarka rekonstruojami arba griaunami, rekonstruojami

plokščiastogiai pastatai skaidomi dalimis, uždengiami šlaitiniais čerpių stogais. Būtina žvejų

gamybinės bazės konversija (pertvarkymas), pastatų išvaizda keičiama į artimesnę saugomai

aplinkai; centre šalia uosto turi būti sudarytos sąlygos prekiauti žuvimi, uosto teritorijoje gali būti

įrengta (naudojama) laikina vieta šventiniams renginiams;

9.2.3.2. sklype Naglių g. 20 (Nida) rekonstruojant esamus poilsio namus ar jų vietoje statant

naujus, pastatų išvaizda keičiama į artimesnę saugomai aplinkai, nedidinamas esamas užstatymo

tankumas ir didžiausias pastatų aukštis, pastatų tūriai skaidomi dalimis, atitinkančiomis Kuršių

nerijai būdingą architektūrą ir medžiagas. Statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą

leidžiančius dokumentus, padariniai, kurie menkina vietovės vertingąsias savybes ir daro neigiamą

poveikį vietovės tūrinei erdvinei kompozicijai, turi būti pašalinti, tarp jų: prie pastato po detaliojo

plano patvirtinimo (2004 m. rugsėjo 22 d.) pristatytas stiklinis priestatas teisės aktų nustatyta tvarka

išardomas, taip pat išardoma pavėsinė šiaudiniu stogu prie Naglių g.;

3.2.2. Nidos gyvenvietė ( vertybės Un.k. 17098) priskiriama prie vandens ūkio paskirties žemės

kraštovaizdžio rekreacinių vandenų tvarkymo zonos VRi:


2014



- intensyvaus rekreacinio pritaikymo kraštovaizdžio tvarkymo zona – VRi – uostų

akvatorijos. Jos pritaikomos ypač intensyviam naudojimui, pakrantėse gali būti sukurta intensyvi

rekreacinė infrastruktūra.

7. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖS IŠVADOS

1. Skirtingų teisės aktų analizė parodė jog

Nidos gyvenvietės – valstybės saugomos

vietovės teritorijos ribos sutampa su

KNNP Nidos urbanistinio draustinio

ribomis, tačiau ne visur sutampa su

Neringos savivaldybės teritorijos ir jos

dalių bendrojo plano sprendiniais Nidos

gyvenvietės teritorijos vystymui; šiuos

nesutapimus siūloma tikslinti šiuo

rengiamu specialiuoju planu.

2. Pažymėtinas kai kurių registruotų vertybių

teritorijų neatitikimas kadastruotų sklypų

riboms, siūloma šias teritorijas tikslinti,

sutapdinant teritorijų ribas su daiktinės

teisės objektais-sklypų ribomis.

3. Dalyje saugomos vietovės teritorijos nėra

fiksuota išlikusių vertingųjų savybių, todėl

svarstytinas jų eliminavimo iš vertybės

teritorijos klausimas.

4. Dalis registruotos nekilnojamosios

vertybės – Gertrūdos Blodės viešbučio

pastatų komplekso (unikalus kodas -

29879) – vakarų pastatas (unikalus kodas

960) netelpa į gyvenvietės teritoriją , Rytų

pastatas (unikalus kodas 15925) įeina į

Nidos gyvenvietės teritoriją; siūloma

įtraukti viso komplekso teritoriją į

saugomos gyvenvietės teritorijos ribas.

5. Dabar nekilnojamojo kultūros paveldo

apsaugą Kuršių nerijos teritoriją užtikrina

du tarpusavyje susieti teisės aktai: Kuršių

nerijos nacionalinio parko tvarkymo

planas (Žin., 2012, Nr. 70-3592 ) ir

Neringos savivaldybės teritorijos ir jos

dalių bendrasis planas (2012-09-21

NST Nr.T1-164);


2014



III. SPECIALIOJO PLANO KONCEPCIJOS SPRENDINIAI

1.VERTYBĖS TERITORIJOS BEI APSAUGOS ZONŲ RIBŲ KONCEPCIJŲ PROJEKTAI

1.1.Vertybės teritorijos ribų nustatymas bei plotų preliminarūs skaičiavimai

Teritorijos ribos nustatytos remiantis esamos būklės analizės išvadomis, esamais apskaitos

ir teritorijų planavimo dokumentais, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo,

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir

Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos objektų zonų nustatymo taisyklių nuostatomis.

Esamos vertybės teritorijos ribos nustatytos nekilnojamosios kultūros vertybės pase

(registro duomenų išraše) , parengtame 1993 metais (tikslintame 2008 metais). Nustatyta vertybės

teritorija apima 33,76 ha. Ta pati teritorija yra fiksuota ir Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo

zonų ribų plane ir Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane (Žin., 2012, Nr. 70-3592 ).

Projektuojamos vertybės teritorijos ribos koreguojamos pagal sklypų ribas ir kitus

daiktinės teisės objektus.

Patikslintas vietovės plotas – 33,17 ha.

1.2.Apsaugos zonų ribų nustatymass bei plotų preliminarūs skaičiavimai

1.2.1.Teisinės apsaugos zonų nustatymo prielaidos

LR NKPAĮ (Žin.2004, Nr.153-5571): 11 straipsnis. Kultūros paveldo objektų ir vietovių

teritorijos, apsaugos zonos bei pozoniai

6. Saugomam objektui ar vietovei nustatoma žmogaus veiklos neigiamą poveikį švelninanti

tarpinė apsaugos zona. Ši zona gali turėti vieną arba abu šiuos skirtingo apsaugos ir naudojimo režimo

pozonius:

1) apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį – už kultūros paveldo objekto teritorijos esantys

žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, taip pat miško ir

vandens plotai, kuriems taikomi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame

pozonyje veiklą, galinčią fiziškai pakenkti kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms;

2) vizualinės apsaugos pozonį – už kultūros paveldo objekto teritorijos ar apsaugos nuo

fizinio poveikio pozonio esantys žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais

daiktais, kuriems taikomi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje

veiklą, galinčią trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą.

7. Apsaugos zonos ribos nustatomos vadovaujantis Teritorijų planavimo ir šiuo įstatymu.

Draustinyje ar rezervate esančio kultūros paveldo objekto apsaugos zonos ribos nenustatomos.

Šiuo atveju draustinio ar rezervato teritorijų planavimo dokumentai ir (ar) šių saugomų teritorijų

nuostatai papildomi apsaugos nuo galimo neigiamo veiklos gretimose teritorijose poveikio

reikalavimais.

LR STĮ (Žin., 2001, Nr. 108-3902): 2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos:

Draustiniai – saugomos teritorijos, įsteigtos išsaugoti moksliniu bei pažintiniu požiūriu

vertingas gamtos ir (ar) kultūros vietoves, jose esančius gamtos ir kultūros paveldo teritorinius

kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei genetinį fondą. Šiose

teritorijose esančių vertybių išsaugojimas užtikrinamas nenutraukiant jose ūkinės veiklos.

Valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai – didelio ploto saugomos teritorijos,

įsteigtos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais sudėtingose, ypač vertingose teritorijose,

kurių apsauga ir tvarkymas siejamas su teritorijos funkcinių bei kraštovaizdžio tvarkymo zonų

nustatymu.


2014



1.2.2.Apsaugos zonų nustatymo aplinkybės, pagrindimas ir pasiūlymai

1992 metais nustatant, o 2008 metais tikslinant, Nidos gyvenvietės teritorijos ribas

apsaugos zonos nebuvo apibrėžtos ir įteisintos, kadangi visos Kuršių nerijos gyvenvietės patenka į

Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją. Visas galimas urbanistinių struktūrų plėtros, vystymo ir

kt. statybines veikas nagrinėjamoje teritorijoje dabar reguliuojamos dviem tarpusavyje suderintais

dokumentais:

Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrasis planas (2012-09-21 NST Nr.T1-164);

Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas (Žin., 2012, Nr. 70-3592 );

Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano (2012-09-21 NST Nr.T1-164) ištrauka:

Gretimos Nidos gyvenvietės teritorijos priskiriamos urbanizuojamos rekreacinės

teritorijos (R3.2), neurbanizuojamos (subnatūralios) rekreacinės teritorijos (R3.1) ir intensyvaus

užstatymo rekreacinės teritorijos (U2.2) kraštovaizdžio tvarkymo zonai, reglamentinėms zonoms

3b, 4b, 4c,10,12,13b,14c,14d,19.

3b. Nidos visuomeninio centro teritorijos dalis „B“ Funkcinio prioriteto zona: rekreacinio prioriteto

Kraštovaizdžio tvarkymo zona: intensyvaus užstatymo rekreacinės gyvenvietės dalis (U2.2)



1) prioritetinis naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos; naudojimo pobūdis

– prekybos paslaugų ir pramogų objektų statyba; naudojimo turinys – įvairių prekių

pardavimo bei maitinimo, pramogų ir kitokių komercinių įmonių sklypai;


kultūros pastatų statyba; naudojimo turinys – kultūros ir turizmo informacinio centro

pastato sklypas;

3) galimas naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorijos;

4) galimas naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos; naudojimo pobūdis –

susisiekimo aptarnavimo infrastruktūros statyba; naudojimo turinys – automobilių

stovėjimo aikštelė.

Saugotinos aplinkos savybės: geras funkcinis ir vizualinis Nidos visuomeninio centro erdvių


2014



ryšys su marių pakrante, Nidos keleiviniu uostu bei Lotmiškio ir Naglių gatvių

etnokultūrinio paveldo statinių zona; 2) funkcinis ir vizualinis ryšys su Urbo kalnu ir jo

dominante – švyturiu; 3) geri ryšiai su pėsčiųjų takais Kuršių marių pakrantės, Nidos uosto

ir Urbo kalno link.

Saugotini vert ingi elementai: viešosios erdvės su atsiveriančiais Didžiojo kopagūbrio, įskaitant

Urbo kalną, vaizdais.

Tvarkymo priemonės: žr. brėž. 1a. Taikomos tvarkymo priemonės, numatytos užstatymo

morfotipo Mtn-1 zonoje.

Užstatymo tankumas: iki 45%.

Užstatymo aukštingumas: 1 aukštas-1 aukštas su mansarda- 2 aukštai

Užstatymo aukštis: esamas, nedidinamas; vykdant konkretaus sklypo ir jo pastatų tvarkymo

darbus, galinčius iššaukti teritorijos esamo užstatymo aukščio pakitimus, turi būti atlikti

konkretaus sklypo ir aplinkinio užstatymo tyrimai.

Kiti reikalavimai: 1) teritorijos tvarkymo gerinimo galimybes būtina detaliau išnagrinėti

rengiant Nidos centrinės dalies tvarkymo detalųjį planą ar jo koncepciją (apimant

reglamentines (tvarkymo) zonas 2a, 2b, 2c, 2d, 3a, 3b, 3c ir jų gretimybes), kurioje turi būti

pateikti išsamiai argumentuoti užstatymo aukštingumo ir atskirų užstatymo dalių aukščio

ribojimai; 2) turi būti išlaikytas Nidos visuomeninio centro erdvių funkcinis ir vizualinis

ryšys su marių pakrantės erdvėmis, Nidos keleivinio uosto akvatorija, istoriniu taku,

vedančiu link Urbo kalne esančio švyturio bei kopų šlaitų želdynais; siekiant šio tikslo iš

atskirųjų želdynų teritorijų būtina pašalinti prastos architektūrinės kokybės laikinus

statinius; 3) galima tik tokia veikla, kuri nepažeidžia ir nemažina nustatytų vertingųjų

savybių.

4b. Mišraus naudojimo teritorija Funkcinio prioriteto zona: rekreacinio prioriteto




1) prioritetinis naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos;


poilsio pastatų statyba; naudojimo pobūdžio turinys – poilsio pastatų sklypai;

3) galimas naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija; galimas naudojimo

pobūdis – prekybos paslaugų ir pramogų objektų statyba; papildomo naudojimo pobūdžio

turinys – maitinimo bei smulkių prekybos įstaigų sklypai.


naudojimas“; taikomos tvarkymo priemonės, nustatytos užstatymo morfotipo Mtn-2 zonoje

Užstatymo tankumas: esamas paliekamas.

Užstatymo aukštingumas: 1-2 aukštai su mansarda.


Kit i reikalavimai: 1) netankinti esamo užstatymo; 2) gerinti esamo užstatymo prastos

architektūrinės išvaizdos kokybę, prisiderinant prie saugomos aplinkos formavimo

reikalavimų.

4c. Poilsio įstaigų teritorija Funkcinio prioriteto zona: rekreacinio prioriteto





2014



1) prioritetinis naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos; prioritetinis naudojimo pobūdis –

ilgalaikio poilsio pastatų statyba; prioritetinio naudojimo pobūdžio turinys – poilsio pastatų

sklypai;

2) galimas naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija; naudojimo pobūdis –

prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba;

3) galimas naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos.


naudojimas“; numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipams Mtn-1 ir

Mtž-2. Užstatymo tankumas: paliekamas esamas; užstatymo tankumas gali būti didinamas tik teniso

kortų sklype pastatant kortų aptarnavimo 1 aukšto buitinės paskirties statinį, skirtą dušui ir

WC.

Užstatymo aukštingumas: esamų pastatų- 1-3 aukštų su mansarda; buitinės paskirties pastato

teniso kortuose aukštingumas – 1 aukštas.

Užstatymo aukštis: Neviršyti esamo maksimalaus užstatymo; buitinės paskirties pastato teniso

kortuose aukštis – iki 3 m.

Saugotini vert ingi elementai: esamos sporto aikštelės, esami želdynų plotai, mažieji

architektūros elementai, skulptūros.

Kit i reikalavimai: pašalinti smulkius statinius, užtveriančius praėjimus nuo viešos erdvės link

Didžiojo kopagūbrio šlaitų.

10. Senosios estrados teritorija

Funkcinio prioriteto zona: rekreacinio prioriteto

Kraštovaizdžio tvarkymo zona: intensyvaus užstatymo rekreacinės gyvenvietės ar jų dalys

(U2.2)


Žemės naudojimo būdas (pobūdžiai): visuomeninės paskirties teritorija, naudojimo pobūdis –

visuomeninių pastatų statyba, naudojimo būdo turinys – visuomeninės ir kultūrinės paskirties

pastato sklypas.

Tvarkymo priemonės: nauja statyba.

Užstatymo tankumas: iki 25 %.


Užstatymo aukštis: iki 9,0 m.

Kiti reikalavimai: 1) išsaugoti sklype esančius vertingus želdynus.

12. Purvynės pietinės dalies zona (B)


Kraštovaizdžio tvarkymo zona: ekstensyvaus užstatymo rekreacinės gyvenvietės ar jų dalys

(U2.2)


Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai): naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, naudojimo

turinys – savivaldybei priklausančių gyvenamųjų namų sklypai.

Saugotinos savybės: žr .brėž. 1b ir 2 tomo 2.1.2 poskyrį „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“; taip pat: gamtinė apsuptis.

Tvarkymo priemonės: žr .brėž. 1b ir 2 tomo 2.1.2 poskyrį „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“; numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipo Mtn-1.

Draudžiama: naikinti vertingus želdinius.




2014



Užstatymo aukštis: maksimalus 8,0 m.

Kit i reikalavimai: 1) parengti detalųjį zonos planą ar jo koncepciją; 2) namų užstatymą

komponuoti išsaugant vertingus želdinius.

13b. Centrinės Purvynės dalies zona (B). Funkcinio prioriteto zona: rekreacinio prioriteto


arba urbanizuojamos rekreacinės teritorijos (R3.2.)



1) prioritetinis naudojimo būdas – rekreacinė teritorija; naudojimo būdas – ilgalaikio

(stacionaraus) poilsio pastatų statyba; naudojimo pobūdžio turinys – poilsio namų sklypai;

2) galimas naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija;

Saugomos savybės: betarpiškas teritorijos vizualinis ryšys su marių panoramomis.


naudojimas“; numatytos tvarkymo priemonės taikomos morfotipo Mtn-1 zonoje.

Rekomenduojama: vykdyti pastatų architektūrinės kokybės gerinimą ir priderinti jų

architektūrinį charakterį prie saugomo kraštovaizdžio formavimo reikalavimų.

Užstatymo tankumas: paliekamas esamas (nedidinamas).

Užstatymo aukštingumas: 1-2 aukštai su mansarda.

Užstatymo aukštis: paliekamas esamas, išskyrus plokščiastogius, kuriems įrengiami šlaitiniai

stogai

Kiti reikalavimai: rekonstruojant pastatus naudoti charakteringas etnokultūrinio paveldo

pastatams fasadų apdailos medžiagas ir spalvas.

14c. Purvynės teritorijos rytinė dalis Funkcinio prioriteto zona: rekreacinio prioriteto


(U2.2)



Prioritetinis naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija; naudojimo turinys – savivaldybei

priklausančių gyvenamųjų namų sklypai.

Tvarkymo priemonės: 1) žr. brėž. 1b ir 2 tomo 2.1.2 skyrių „Kultūros paveldo apsauga ir


zonoje.2)nauja statyba.




Kit i reikalavimai: naujų pastatų architektūrinis charakteris turi atitikti saugomo kraštovaizdžio

architektūrinio formavimo reikalavimus.

14d. Esamo rekreacinio komplekso sklypas


Kraštovaizdžio tvarkymo zona: urbanizuojamos rekreacinės teritorijos (R3.2.)


Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai): prioritetinis naudojimo būdas – rekreacinė teritorija;

naudojimo būdas – ilgalaikio poilsio pastatų statyba; naudojimo pobūdžio turinys –

ilgalaikio poilsio pastato sklypas.

Saugomos savybės: teritorijos betarpiškas vizualinis ryšys su aplinkiniais želdynais.


2014



Tvarkymo priemonės: žr. brėž. 1b; numatomos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo


Rekomenduojama: išsaugoti išoriškai nepakeistą pastatą – XX amžiaus antrosios pusės savitą

rekreacinių pastatų architektūros pavyzdį.


Užstatymo aukštingumas: paliekamas esamas.

Užstatymo aukštis: paliekamas esamas.

Kit i reikalavimai: 1) užstatymo neplėsti, išsaugoti sklype esančius želdinius; 2) išlaikyti pastato

pirminį autorinį architektūrinį sprendimą.

19. Atskirųjų želdynų teritorija Funkcinio prioriteto zona: rekreacinio prioriteto

Kraštovaizdžio tvarkymo zona: neurbanizuojamos (subnatūralios) rekreacinės teritorijos

(R3.1)Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: kita

Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai): naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorija, naudojimo

pobūdis – rekreacinės paskirties želdynai; naudojimo pobūdžio turinys – miesto parkas su vaikų

žaidimo aikštelėmis ir kitais rekreaciniais įrenginiais.

Draudžiama: bet kokių pastatų statyba.

Užstatymo tankumas: neužstatoma.

Kiti reikalavimai: turi būti užtikrinti geri funkciniai teritorijos ryšiai su gretimomis

teritorijomis.

Kadangi visos Kuršių nerijos gyvenvietės patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko

teritoriją , kuri yra saugoma teritorija, tai joje nenustatomos kultūros paveldo objektų apsaugos zonų

ribos. Nesiūloma nustatyti apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį, nes NNKP tvarkymo plane

numatyta ir leistina veikla negali fiziškai pakenkti kultūros paveldo objekto vertingosioms

savybėms. Vizualinės apsaugos pozonio nustatymo tikslas drausti veiklą, galinčią trukdyti

apžvelgti kultūros paveldo objektą. Tačiau jau dabar yra reglamentuota aplinkinių teritorijų plėtra:

nedidinamas esamas aukštingumas, tankumas, dalyje teritorijų statybinė veikla uždrausta, nes jos

yra kraštovaizdžio draustinių teritorijos.

Taip pat, nesiūloma įtraukti papildomų apsaugos nuo galimo neigiamo veiklos gretimose

teritorijose reikalavimų į nacionalinio parko planavimo dokumentus ar šių teritorijų nuostatas, nes

galimi reikalavimai šioms teritorijoms jau yra integruoti į šių dokumentų tekstus:

Dalis Nidos gyvenvietės tiesiogiai ribojasi su gamtos draustinio teritorija, kurioje negalima

statybinė veikla – gamtos paminklo Urbo kalno teritorija:

Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plano (Žin., 2010, Nr. 153-7802 )ištrauka:


2014



Dalis Nidos teritorijos ribojasi su urbanizuotomis gyvenvietės teritorijomis, tačiau jų plėtra

(pastatų aukštis, teritorijos tankis, pastatų medžiagos) yra griežtai reglamentuojama-

teritorijos priskiriamos visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio rekreacinio tvarkymo

zonoms – GRe ir GRi:

9.3. gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio rekreacinio tvarkymo

zonos (rekreacinės gyvenvietės) – tai Kuršių nerijos gyvenamųjų vietovių dalys, kurių tvarkymo

reglamentą lemia prioritetinis rekreacinis interesas, o svarbiausias kraštovaizdžio formavimo

uždavinys – užtikrinti rekreacinės aplinkos kokybę. Pagal kraštovaizdžio tvarkymo pobūdį išskirtos

šios rekreacinių gyvenamųjų vietovių zonos:

9.3.1. ekstensyvaus (palaikomojo) tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zona – GRe apima

esamas architektūrine ir urbanistine verte nepasižyminčias arba perspektyvinio užstatymo Nidos,

Preilos, Pervalkos, Juodkrantės ir Smiltynės rekreacinio prioriteto gyvenamųjų vietovių dalis.

Taikomas ekstensyvaus tvarkymo reglamentas, išlaikomas tradicinis Kuršių nerijos urbanistinio

kraštovaizdžio pobūdis, žvejų sodyboms arba senosioms viloms būdingos architektūrinės formos.


2014



Užstatymas sodybinio tipo (pastatų aukštis iki 8,5 metro) arba senųjų vilų tipo (pastatų aukštis iki

10 metrų). Ši nuostata netaikoma esamiems pastatams, taip pat pastatams, kuriems iki šio plano

patvirtinimo teisės aktų nustatyta tvarka išduoti statybą leidžiantys dokumentai;

9.3.2. intensyvaus (formuojančiojo) tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zona – GRi apima

esamas architektūrine ir urbanistine verte nepasižyminčias užstatytas Nidos ir Juodkrantės

rekreacinio prioriteto gyvenamųjų vietovių dalis su vyraujančiu daugiabučių užstatymu. Taikomas

intensyvaus tvarkymo reglamentas, užtikrinamas principinis architektūros tūrio ir formų

suderinamumas su Kuršių nerijos rekreacinių gyvenamųjų vietovių erdvine-planine struktūra ir

architektūra, nepažeidžiant raiškių panoramų ir siluetų nuo Kuršių marių pusės:

9.3.2.1. Taikos g. 4A ir 4C (Nida) suformuotuose sklypuose nedidinamas teritorijos esamas

užstatymo tankumas iresamas pastatų aukštis. Plokščiastogius garažus tikslinga rekonstruoti pagal

bendrą projektą, nedidinant esamo tūrio;

9.3.2.2. žemės sklypams G. D. Kuverto g. 7 (Nida) pagal esamą poilsio pastatų paskirtį

nustatomas kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties rekreacinių teritorijų naudojimo būdas,

paliekamas esamas užstatymo tankumas iresamas pastatų aukštis;

1.2.3. Siūlomi vizualinės apsaugos pozonio ribos ir režimai.

1.2.3.1. Siūlomos vizualinės apsaugos pozonio ribos. Nežiūrint to, jog šių apribojimų pakanka užtikrinti kultūros paveldo objektų saugomoje

vietovėje apžvelgiamumą, papildomai siūloma nustatyti apsaugos zoną susidedančią iš

vizualinės apsaugos režimo pozonio, užtikrinančią ne tik vietovės vertingųjų savybių

apžvelgiamumą, bet ir darnią, tausojančią paveldo objekto aplinką, artimą saugomo objekto savitam

fiziniam pavidalui , jo formai, panaudotoms medžiagom, konstrukcijom, suplanavimui, atlikimo

technologijom.

Siūlomos dvi lokalios apsaugos nuo vizualinio poveikio pozonio zonos:

Šiaurinė – į vakarus nuo Pamario gatvės (maždaug 3,98 ha ploto);

Pietinė – į vakarus nuo Naglių gatvės (maždaug 2,14 ha ploto) .

Siūlomos vizualinio pozonio ribos grafiškai pateiktos žemiau:


2014



Šiuo metu šiaurinės šiaurinio vizualinės apsaugos pozonio režimai nustatyti dviem galijančiais

dokumentais:

Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendruoju planu (2012 m. rugsėjo 21 d.

patvirtintu Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-164);

Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planu (patvirtintu 2012 birželio 6 d. Lietuvos

Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 702).

1.2.3.2.Siūlomi vizualinės apsaugos pozonio režimai Pagal Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrąjį planą į nagrinėjamus vizualinės

apsaugos pozonius patenka:

Šiaurinė – į vakarus nuo Pamario

gatvės (maždaug 3,98 ha ploto)

Pietinė – į vakarus nuo Naglių

gatvės (maždaug 2,14 ha ploto)


2014



Šiame pozonyje

reglamentuojami statinių

aukštis, užstatymo

tankumas, pastatų formos,

medžiagiškumas, stogų

konstrukcijos, užstatymo

morfologinis tipas.

Šiaurinio vizualinės

apsaugos pozonio režimai susideda iš

teritorijų pažymėtų :

4a,4b,4c. numeriais.

Pietinio vizualinės

apsaugos pozonio režimai susideda iš

teritorijų pažymėtų : 3b ir

17 numeriais.

1.2.3.2.1.Siūlomas šiaurinio vizualinės apsaugos pozonio režimas

Šiaurinio vizualinės apsaugos pozonio režimai:

4a. Nidos vidurinės mokyklos teritorija



Pagrindinė žemės naudojimo paskirt is: kitos paskirties žemė


naudojimas“; taikomos tvarkymo priemonės, nurodytos užstatymo morfotipo Mtn-1 zonoje

– paprastas remontas, kapitalinis remontas, rekonstrukcija, nauja statyba;


Užstatymo aukšt ingumas: 2 aukštai su mansarda.

Kit i reikalavimai: 1) turi būti išsaugoti mokyklos sklypui priskirti želdynai;

Rekomenduojama: išplėsti sklypą sporto aikštelei įrengti.

4b. Mišraus naudojimo teritorija




2014





naudojimas“; taikomos tvarkymo priemonės, nustatytos užstatymo morfotipo Mtn-2 zonoje

Užstatymo tankumas: esamas paliekamas.

Užstatymo aukšt ingumas: 1-2 aukštai su mansarda.

Užstatymo aukšt is: iki 10 m.

Kit i reikalavimai: 1) netankinti esamo užstatymo; 2) gerinti esamo užstatymo prastos

architektūrinės išvaizdos kokybę, prisiderinant prie saugomos aplinkos formavimo

reikalavimų.

4c. Poilsio įstaigų teritorija





naudojimas“; numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipams Mtn-1 ir

Mtž-2.

Užstatymo tankumas: paliekamas esamas; užstatymo tankumas gali būti didinamas tik teniso

kortų sklype pastatant kortų aptarnavimo 1 aukšto buitinės paskirties statinį, skirtą dušui ir

WC.

Užstatymo aukštingumas: esamų pastatų- 1-3 aukštų su mansarda; buitinės paskirties pastato

teniso kortuose aukštingumas – 1 aukštas.

Užstatymo aukšt is: Neviršyti esamo maksimalaus užstatymo; buitinės paskirties pastato teniso

kortuose aukštis – iki 3 m.

Saugotini vert ingi elementai: esamos sporto aikštelės, esami želdynų plotai, mažieji

architektūros elementai, skulptūros.

Kit i reikalavimai: pašalinti smulkius statinius, užtveriančius praėjimus nuo viešos erdvės link

Didžiojo kopagūbrio šlaitų.

1.2.3.2.2.Siūlomas pietinio vizualinės apsaugos pozonio režimas

Pietinio vizualinės apsaugos pozonio režimai:

3b. Nidos visuomeninio centro teritorijos dalis „B“ Funkcinio prioriteto zona: rekreacinio prioriteto



Saugotinos aplinkos savybės: geras funkcinis ir vizualinis Nidos visuomeninio centro erdvių

ryšys su marių pakrante, Nidos keleiviniu uostu bei Lotmiškio ir Naglių gatvių

etnokultūrinio paveldo statinių zona; 2) funkcinis ir vizualinis ryšys su Urbo kalnu ir jo

dominante – švyturiu; 3) geri ryšiai su pėsčiųjų takais Kuršių marių pakrantės, Nidos uosto

ir Urbo kalno link.

Saugotini vert ingi elementai: viešosios erdvės su atsiveriančiais Didžiojo kopagūbrio, įskaitant

Urbo kalną, vaizdais.

Tvarkymo priemonės: žr. brėž. 1a. Taikomos tvarkymo priemonės, numatytos užstatymo



Užstatymo aukštingumas: 1 aukštas-1 aukštas su mansarda- 2 aukštai

Užstatymo aukštis: esamas, nedidinamas; vykdant konkretaus sklypo ir jo pastatų tvarkymo


2014



darbus, galinčius iššaukti teritorijos esamo užstatymo aukščio pakitimus, turi būti atlikti

konkretaus sklypo ir aplinkinio užstatymo tyrimai.

Kiti reikalavimai: 1) teritorijos tvarkymo gerinimo galimybes būtina detaliau išnagrinėti

rengiant Nidos centrinės dalies tvarkymo detalųjį planą ar jo koncepciją (apimant

reglamentines (tvarkymo) zonas 2a, 2b, 2c, 2d, 3a, 3b, 3c ir jų gretimybes), kurioje turi būti

pateikti išsamiai argumentuoti užstatymo aukštingumo ir atskirų užstatymo dalių aukščio

ribojimai; 2) turi būti išlaikytas Nidos visuomeninio centro erdvių funkcinis ir vizualinis

ryšys su marių pakrantės erdvėmis, Nidos keleivinio uosto akvatorija, istoriniu taku,

vedančiu link Urbo kalne esančio švyturio bei kopų šlaitų želdynais; siekiant šio tikslo iš

atskirųjų želdynų teritorijų būtina pašalinti prastos architektūrinės kokybės laikinus

statinius; 3) galima tik tokia veikla, kuri nepažeidžia ir nemažina nustatytų vertingųjų

savybių.

17. Gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų teritorija pamario gyvenvietės

pietvakarinėje dalyje



(U2.2)


Tvarkymo priemonės: naudojamos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipo Mtn-1

zonoje; taip pat tvarkomi esami želdynai.

Rekomenduojama: nustatyti saugotinus vertingus elementus, juos įtraukti į nekilnojamųjų

kultūros paveldo vertybių sąrašą ir nustatyti tvarkymo priemones.

Užstatymo tankumas: paliekamas esamas, išskyrus atvejus, kai tankumas didinamas

įgyvendinant iki bendrojo plano patvirtinimo galiojusius detaliuosius planus.

Užstatymo aukštingumas: paliekamas esamas gyvenamiesiems namams; 1-2 aukštai su

mansardomis rekonstruojamiems visuomeniniams pastatams.

Užstatymo aukštis: paliekamas esamas gyvenamiesiems pastatams; aukštis gali būti didinamas

rekonstruojamiems visuomeniniams pastatams įrengiant šlaitinius stogus.

Draudžiama: didinti esamą užstatymo tankumą vykdant pastatų rekonstrukciją.

Kit i reikalavimai: numatomų rekonstruoti visuomeninių pastatų aukštis ir siluetas turi būti

pagrįsti projektavimo metu atliktais visos reglamentuojamos zonos užstatymo panoramų

analizę.

Pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą į nagrinėjamą vizualinės apsaugos pozonį

pietuose ir šiaurėje patenka į „GRi“ teritorijas

intensyvaus (formuojančiojo) tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zona – GRi apima

esamas architektūrine ir urbanistine verte nepasižyminčias užstatytas Nidos ir Juodkrantės

rekreacinio prioriteto gyvenamųjų vietovių dalis su vyraujančiu daugiabučių užstatymu. Taikomas

intensyvaus tvarkymo reglamentas, užtikrinamas principinis architektūros tūrio ir formų

suderinamumas su Kuršių nerijos rekreacinių gyvenamųjų vietovių erdvine-planine struktūra ir

architektūra, nepažeidžiant raiškių panoramų ir siluetų nuo Kuršių marių pusės:

žemės sklypams G. D. Kuverto g. 7 (Nida) pagal esamą poilsio pastatų paskirtį

nustatomas kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties rekreacinių teritorijų naudojimo būdas,

paliekamas esamas užstatymo tankumas ir esamas pastatų aukštis;


2014



Šiaurinio ir Pietinio vizualinės apsaugos

pozonių režimai susideda iš GRi ženklu

pažymėtos teritorijos.

Siūloma išlaikyti nustatytus abiejų dokumentų režimus, apjungiant juos į bendrus

reikalavimus statinių aukščiui, užstatymo tankiui, morfologijai.

Esamos vietovės teritorijos ribos

Projektuojamos vietovės teritorijos ir apsaugos zonos (vizualinio pozonio) ribos


2014



2.TVARKYMO PLANO SPRENDINIŲ (PAVELDOSAUGOS REIKALAVIMAI IR

KONKREČIŲ TVARKYMO PRIEMONIŲ SISTEMA) KONCEPCIJOS PROJEKTAI

2.1.Teisinės paveldosaugos reikalavimų nustatymo prielaidos

Saugomų teritorijų įstatymo aktualios redakcijos (Žin., 2012, Nr. 53-2642) :

4 skirsn. 12 straipsnis 2.1.punktas apibrėžia: „nacionaliniai parkai – saugomos teritorijos, įsteigtos nacionalinės svarbos gamtiniam ir kultūriniam

kraštovaizdžiui, reprezentuojančiam šalies etnokultūrinių sričių gamtos bei kultūros savitumus, saugoti ir

tvarkyti. Istorinių Lietuvos valstybingumo centrų kultūriniams kompleksams ir jų gamtinei aplinkai išsaugoti

steigiami istoriniai nacionaliniai parkai;

13.straipsnis reglamentuoja veikas valstybiniuose parkuose: 2. Valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomiems

kompleksams ir objektams (vertybėms), taip pat rekreaciniams ištekliams. Valstybiniuose parkuose

draudžiama: 1) rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų

žvalgybai bei gavybai, statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir

kontrolės leidimai, aerodromus, vėjo jėgaines, išskyrus atstatomus vėjo malūnus, tiesti tranzitinius

inžinerinius tinklus, keisti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus, naikinti ir keisti

istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų bei

kitų saugomų kompleksų ir objektų (vertybių) vertės požymius;

2) mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą, kasti jose durpes, taip pat sausinti ir keisti į

žemės ūkio naudmenas bei vandenis aukštapelkes, tarpinio tipo pelkes ir jų apypelkius bei žemapelkes, kurių

plotas didesnis kaip 0,5 hektaro, o durpių sluoksnis didesnis kaip 1 metras, ir jų apypelkius;

3) tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagas ir natūralų ežerų vandens lygį. Atstatyti

buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens

telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo

objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones

miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti;

4) statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo

planavimo dokumentuose nenustatytose vietose;

5) statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio ir kitus pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose,

kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės

briaunos, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, ir sodinti želdinius, užstojančius

istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas;

6) įrengti išorinę reklamą, išskyrus miestų ir miestelių teritorijas, nesusijusią su valstybiniuose

parkuose saugomais kompleksais ir objektais (vertybėmis);

3. Statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės

aktais, valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais, atsižvelgiant į miestelių ir kaimų

architektūros, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus. Leistinas ir

rekomenduojamas statinių formas, dydžius, teritorijos užstatymo procentą, atstumus nuo vandens telkinių ir

šlaitų nustato valstybinių parkų individualūs apsaugos reglamentai ir (ar) statybų saugomose teritorijose

regioniniai architektūriniai reglamentai. Juose gali būti sugriežtinti šio straipsnio 2 dalyje išvardyti

reikalavimai bei nustatyti papildomi reikalavimai. 4. Valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus jų

bendruosius bei detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja valstybinių parkų tvarkymo planų

(planavimo schemų) sprendiniams. 5. Valstybiniuose parkuose skatinama veikla, puoselėjanti, išryškinanti ir propaguojanti saugomus

kraštovaizdžio kompleksus ar objektus (vertybes) bei atkurianti tradicinius gamtinės ar kultūrinės aplinkos

elementus, taip pat pažintinis turizmas, teritorijos pritaikymas lankymui atsižvelgiant į saugomų kompleksų

ir objektų (vertybių) išsaugojimo reikalavimus.

LR NKPAĮ (Žin.2004, Nr.153-5571):


2014



13 straipsnis. Saugojimo režimai 1. Saugomiems objektams ir jų teritorijoms gali būti nustatyti šie saugojimo režimai: rezervinis, autentiškos

paskirties ir tausojamo naudojimo.

2. Rezervinis režimas taikomas tiems kultūros paveldo objektams, kuriuos tikslinga išsaugoti, kad ateityje būtų

galima juos ištirti panaudojant didesnes mokslo galimybes. Šiuose objektuose draudžiama mokslinius

duomenis galinti sunaikinti veikla – ardomieji tyrimai, tvarkybos darbai, ūkinė veikla. Objektų, kuriems

taikomas rezervinis režimas, sąrašą tvirtina kultūros ministras.

3. Autentiškos paskirties režimas nustatomas tiems kultūros paveldo objektams, kurių naudojimas pirminiu

ar istoriškai susiklosčiusiu būdu užtikrintų jų priežiūrą ir geriau nei kitoks naudojimas atskleistų saugomo

objekto vertingąsias savybes.

4. Tausojamo naudojimo režimas nustatomas tiems kultūros paveldo objektams, kuriems išsaugoti tikslinga

parinkti tokį naudojimo būdą ir pritaikymą, kad mažiausiai būtų sužalotos objekto vertingosios savybės, o

valdytojas būtų suinteresuotas jį prižiūrėti.

5. Kultūros paveldo objektams ir teritorijoms autentiškos paskirties ar tausojamo naudojimo režimą nustato

institucija, paskelbusi objektą saugomu. Tokiems objektams konservacinė (saugojimo) paskirtis gali būti

nustatoma ne kaip pagrindinė, o kaip papildoma.

22 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir teritorijų planavimas

5.Specialiojo planavimo dokumentuose nustatyti paveldosaugos reikalavimai yra privalomi rengiant

bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius teritorijų planavimo dokumentus. Paveldosaugos reikalavimai

specialiojo planavimo dokumentuose, be kitų įstatymuose nustatytų reikalavimų, taip pat reglamentuoja

žemės darbus, statinių ar įrenginių statybą, statinių aukštį, tūrį, užstatymo tankį ir intensyvumą, išorės

apdailos medžiagas, apželdinimą, želdinių aukštį, tankį, rūšį, transporto srautus, jų intensyvumą.

2.2.Paveldotvarkos saugojimo režimų nustatymo aplinkybės, pagrindimas ir pasiūlymai

Konkretūs paveldosaugos reikalavimai ir tvarkymo priemonės nustatomi . atsižvelgus į vertingųjų

savybių pobūdį. Projekte atskiroms teritorijos dalims, atskirtomis reglamentų ribomis, siūlomi

skirtingi saugojimo režimai bei skirtingi statinių ir teritorijų tvarkymo reglamentai. Tvarkybos

darbai turi būti vykdomi nepažeidžiant vertingųjų savybių, nustatytų kultūros vertybių registro

dokumentuose.

Vertybės teritorijai sudaromos saugojimo režimus ir tvarkymo priemones numatančios

lentelės, kurių reikšmės yra: saugojimo režimas 1 2 leistinas statinių aukštis

leistinas žemės sklypo užstatymo

tankumas 3 4

leistinas žemės sklypo užstatymo

intensyvumas

reikalavimai saugomiems statiniams a b reikalavimai kitiems pastatams ir statiniams

reikalavimai teritorijos tvarkymui c d reikalavimai žemės darbams

papildomi veiklos apribojimai e f tvarkoma pagal galiojančius planavimo

dokumentus

1 - Saugojimo režimas:

A – autentiškos paskirties,

T – tausojamo naudojimo;

2 - Statinių aukštis: saugomų pastatų ar statinių / kitų pastatų ar statinių:

e- esamų statinių aukštis nekeičiamas,

*- tikslinama pagal tyrimų duomenis,

„8“- (ar kitas skaičius), (1a+M) – galimas kitų pastatų aukštis nuo žemės paviršiaus iki

kraigo (metrais), (auštų skaičius);


2014



TPD - pagal galiojantį teritorijos planavimo dokumentą.

3 - Leistinas žemės sklypo arba jo dalies užstatymo tankumas – sklypo dalis procentais,

kurią galima užstatyti:

e- esamas teritorijos užstatymo tankis nekeičiamas,

e+* - kartu su atkuriamais pastatais, atliekant tyrimais ir anksčiau atliktais apmatavimais

pagrįstus statybos ir kraštotvarkos darbus;

*- tikslinama pagal tyrimų duomenis;

0, 00 – neužstatoma teritorija

0,10 (ar kitas skaičius) – maksimalus leistinas žemės sklypo ar jo dalies užstatymo

tankumas;


4 - Leistinas žemės sklypo užstatymo intensyvumas - pastatų bendro ploto santykis su

sklypo plotu:

e- esamas teritorijos užstatymo intensyvumas nekeičiamas,

e+* - kartu su atkuriamais pastatais, atliekant tyrimais ir anksčiau atliktais apmatavimais

pagrįstus statybos ir kraštotvarkos darbus;


0, 00 – neužstatoma teritorija

0,10 (ar kitas skaičius) – maksimalus leistinas žemės sklypo ar jo dalies užstatymo

intensyvumas;


a - reikalavimai saugomiems pastatams arba statiniams

b - reikalavimai kitiems pastatams;

c - reikalavimai teritorijos tvarkymui (želdiniams, kelių/takų sistemai, reljefui, vandens

telkiniams, krantinėms, inžineriniams, mišrios rūšies ir nesudėtingiems statiniams (mažajai

architektūrai));

d - reikalavimai žemės darbams;

e - papildomi veiklos apribojimai;

f - teritorija tvarkoma pagal galiojančius teritorijos planavimo dokumentus. Jei yra rengiami

teritorijos planavimo dokumentai, būtina tikslinti jų planavimo sąlygas, atsižvelgiant į

Specialiojo plano sprendinius.

Prie raidžių a, b, c, d, e, f prirašomas indeksas rodo kokios grupės reikalavimai yra privalomi

teritorijos ir jos saugomų objektų bei kitų statinių tvarkymui.

Konkretus paveldosaugos reikalavimai bei tvarkymo priemonės įdėti prie atskirų koncepcijų

variantų.

Saugojimo režimai

A Autentiškos paskirties režimas:

A1 Struktūros, susidariusios iki 1940 metų, konservavimas, restauravimas.

A2 Struktūros, susidariusios po 1940 metų, konservavimas, restauravimas.

T Tausojamo naudojimo režimas :

T1 Struktūros, susidariusios iki 1940 metų restauravimas, pritaikymas.

T2 Mišrios struktūros restauravimas, pritaikymas.

T3 Esamos struktūros keitimas, naujos struktūros kūrimas (žvejo sodybų bei vilų morfotipo


2014



vystymas).

T4 Buvusios struktūros pagal turimą ikonografinę medžiagą atkūrimas.

V Viešosios erdvės:

V1 Viešųjų erdvių – aiksčių, želdynų tvarkymas, atliekant tvarkomuosius paveldosaugos ir

kraštotvarkos darbus.

V2 Miškų ir kapinių tvarkymas, atliekant kraštotvarkos darbus.

V3 Krantinių tvarkymas ir pertvarkymas.

V4 Sporto objektų įrengimas ir tvarkymas ir pertvarkymas.

G Gatvės:

G1 Istoriškai susiformavusio gatvių tinklo restauravimas ir tvarkymas.

G2 Istoriškai susiformavusių pėsčiųjų praėjimų restauravimas ir tvarkymas.

AZ Vizualinės apsaugos pozonio- greta saugomos vietovės esančių teritorijų užstatymo aukščio

ir tankio reguliavimas ir tvarkymas.

Buvo parengta keturi tvarkymo plano variantai, siūlantys vietovės vertingųjų savybių išsaugojimui

taikyti skirtingus saugojimo režimus bei jų taikymo variantus :


2014



2013 06 27 gautas KPD prie LRKM Klaipėdos teritorinio padalinio pritarimas (13.2-KL)2Kl-

1403SP) koncepcijos variantui Nr. 4.


2014




2014



IV. SPECIALIOJO PLANO SPRENDINIAI

1.VERTYBĖS TERITORIJOS BEI APSAUGOS ZONŲ RIBŲ PLANAS

Sprendinių stadijoje detalizuojami Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos

Klaipėdos teritorinio padalinio patvirtinti Nidos gyvenvietės koncepcijos Nr.4 sprendiniai (raštas

2013 06 27 NR.(13.2.-kl)2kl-1403).

Detalizuojamų vertybės teritorijos bei apsaugos zonų ribų plano (schemos) sprendiniai:

Schema Pavadinimas Plotas

Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Nidos gyvenvietės

(unikalus kodas Kultūros vertybių registre 17098, buvęs kodas

U10) teritorija

33,92 ha



U10) vizualinės apsaugos pozonių teritorijos

6,45 ha



U10) vizualinės apsaugos pozonio teritorija

4,34 ha



U10) vizualinės apsaugos pozonio teritorija

2,11 ha

1.1.Vertybės teritorijos ribų nustatymas ir jų aprašas


2014



Teritorijos ribos nustatytos remiantis esamos būklės analizės išvadomis, esamais apskaitos

ir teritorijų planavimo dokumentais, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo,

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir

Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos objektų zonų nustatymo taisyklių nuostatomis.

Esamos vertybės teritorijos ribos nustatytos nekilnojamosios kultūros vertybės pase

(registro duomenų išraše) , parengtame 1993 metais (tikslintame 2008 metais). Nustatyta vertybės

teritorija apima 33,76 ha. Ta pati teritorija yra fiksuota ir Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo

zonų ribų plane ir Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane (Žin., 2012, Nr. 70-3592 ).

Projektuojamos vertybės teritorijos ribos koreguojamos pagal sklypų ribas ir kitus

daiktinės teisės objektus.

Patikslintas vietovės plotas – 33,92 ha.

Suvestinė (palyginamoji) teritorijų plotų lentelė

Pavadinimas Esamas plotas pagal kultūros

vertybių registro apskaitos

duomenis (ha)

Projektuojamas

plotas (ha)

Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės

– Nidos gyvenvietės (unikalus kodas

Kultūros vertybių registre 17098, buvęs

kodas U10) teritorija

33,76

33,92

Nidos gyvenvietės vertybės teritorijos ribos:

Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Nidos gyvenvietės (unikalus kodas

Kultūros vertybių registre 17098, buvęs kodas U10) Neringos m. teritorijos ribos: pietryčių pusėje

sutapdinta su marių kranto linija apimant molą esantį tarp pastatų Skruzdynės g. 2 ir Pamario g. 28,

sutapdinta su sklypo Naglių g. 18 šiaurės rytų riba, sujungta su riba sutapdinta su sklypo Naglių g.

16 šiaurės rytų riba, apsauginių molų išoriniais kraštais apima jachtų uosto teritoriją, sutapdinta su

marių kranto linija; pietvakarių pusėje sujungta su riba sutapdinta su sklypo Lomiškio g. 1

pietvakarių riba; šiaurės vakarų pusėje sutapdinta su sklypo Lomiškio g. 1 šiaurės vakarų riba,

sujungta su riba sutapdinta su sklypų Lomiškio g. 5 ir 7 šiaurės vakarų ribomis, sujungta su riba

sutapdinta su sklypų Lomiškio g. 11 ir 13 šiaurės vakarų ribomis, sujungta su riba sutapdinta su

sklypų Lomiškio g. 15, 17, 19, 21 šiaurės vakarų ribomis, sujungta su riba sutapdinta su sklypo

Taikos g. 2 vakarine riba, sujungta su riba sutapdinta su sklypo Taikos g. 4 pietryčių riba, sujungta

su riba sutapdinta su sklypų Naglių g. 29a, 29d, 29 pietryčių ribomis, sujungta su riba sutapdina su

sklypo Naglių g. 31 pietų ir vakarų ribomis, sutapdinta su sklypo kad. nr. 2301-0001-0185 rytų riba

sutapdinta su sklypo Pamario g. 3 pietvakarių riba, kerta sklypą Pamario g. 3, sujungta su riba

sutapdinta su sklypo Pamario g. 7 pietvakarių riba, sutapdinta su sklypo Pamario g. 3 šiaurės riba,

sutapdinta su sklypo Pamario g. 11 pietvakarių, šiaurės vakarų ir šiaurės rytų ribomis, sujungta su

riba sutapdinta su sklypo Pamario g. 19 šiaurės vakarų riba, sutapdinta su sklypų Pamario g. 21 ir

21a pietvakarių ribomis, sujungta su riba sutapdinta su sklypo Pamario g. 21b pietryčių riba,

sujungta su riba sutapdinta su sklypo G. D. Kuverto g. 7a šiaurės vakarų ir šiaurės rytų ribomis,

sujungta su riba sutapdinta su sklypo G. D. Kuverto g. 5a šiaurės rytų riba, sujungta su riba

sutapdinta su sklypų G. D. Kuverto g. 6 ir Pamario g. 27 vakarų ribomis, sujungta su riba sutapdinta

su sklypo Pamario g. 35 pietų ir vakarų ribomis, sutapdinta su sklypo Pamario g. 29 rytų riba,

sutapdinta su sklypo kad. nr. 2301-0001-0157 rytų riba, sutapdinta su sklypo kad. nr. 2301-0001-

0094 pietryčių ribomis, sutapdinta su sklypo Pamario g. 53 pietryčių riba, sujungta su riba

sutapdinta su sklypų Skruzdynės g. 1, 5, 9, 11 ir 9a vakarų ribomis, sujungta su riba sutapdinta su

sklypo kad. nr. 2301-0001-0127 pietryčių riba, sutapdinta su sklypo Skruzdynės g. 15 šiaurės riba,

sujungta su riba sutapdinta su sklypo Skruzdynės g. 15a šiaurės riba, sutapdinta su sklypo kad. nr.


2014



2301-0001-0173 šiaurės vakarų riba, sutapdinta su sklypo Skruzdynės g. 17 vakarų riba, sutapdinta

su sklypo kad. nr. 2301-0001-0183 rytų riba, sutapdinta su sklypo kad. nr. 2301-0001-0019 šiaurės

vakarų ir šiaurės rytų ribomis, sujungta su riba sutapdinta su sklypo Purvynės g. 9 šiaurės vakarų

riba, sujungta su riba sutapdinta su sklypo kad. nr. 2301-0001-0114 rytų riba, sutapdinta su sklypo

Purvynės g. 13 šiaurės riba, sujungta su riba sutapdinta su sklypo Purvynės g. 11 šiaurės ir rytų

ribomis, sutapdinta su sklypo kad. nr. 2301-0001-0115 pietine riba, sutapdinta su sklypų Purvynės

g. 15c, 15b, 15a, 15 pietų ir pietryčiu ribomis, sujungta su riba sutapdina su sklypų Purvynės g. 19,

21, 23, 25, 27 pietryčių ribomis; šiaurės rytų pusėje sujungta su riba sutapdinta su Purvynės g. 8a

pietvakarių riba, sujungta su riba sutapdinta su marių kranto linija.

1.2. Vertybės apsaugos zonos ir pozonių ribų nustatymas bei jų aprašas

1.2.1. Vertybės apsaugos zonos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis

Apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis nenustatomas.

1.2.2. Vertybės apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonis

Nustatoma apsaugos zona susidedanti iš vizualinės apsaugos režimo pozonio, užtikrinanti ne

tik vietovės vertingųjų savybių apžvelgiamumą, bet ir darnią, tausojančią paveldo objekto aplinką,

artimą saugomo objekto savitam fiziniam pavidalui , jo formai, panaudotoms medžiagom,

konstrukcijom, suplanavimui, atlikimo technologijom.

Siūlomos dvi lokalios apsaugos nuo vizualinio poveikio pozonio zonos:

Šiaurinė – į vakarus nuo Pamario gatvės (maždaug 4,34 ha ploto);

Pietinė – į vakarus nuo Naglių gatvės (maždaug 2,11 ha ploto) .

Nidos gyvenvietės apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio teritorijos susideda iš dviejų

atskirų vietovės fragmentų. Vizualinės apsaugos pozonio ribos:


Kultūros vertybių registre 17098, buvęs kodas U10) Neringos m. teritorijos vizualinės apsaugos

pozonio Nr. 90 ribos: šiaurės dalyje sutapdinta su sklypų G. D. Kuverto g. 12 vakarų ir šiaurės ir

kad. nr. 2301-0001-0157 šiaurės ir pietryčių ribomis; rytų pusėje sutapdinta su sklypo Pamario g. 29

rytų riba, sutapdinta su sklypo Pamario g. 35 pietvakarių riba, sujungta su riba sutapdinta su sklypų

Pamario g. 27 ir G. D. Kuverto g. 6 šiaurės vakarų ribomis, sujungta su riba sutapdinta su sklypo G.

D. Kuverto g. 5a šiaurės rytų riba, sujungta su riba sutapdinta su sklypo G. D. Kuverto g. 7a šiaurės

rytų ir šiaurės vakarų ribomis, sujungta su riba sutapdinta su sklypo Pamario g. 21b pietryčių riba,

sujungta su riba sutapdinta su sklypų Pamario g. 21a ir 21 pietvakarių ribomis, sutapdinta su sklypo

Pamario g. 19 šiaurės vakarų riba, sujungta su riba sutapdinta su sklypo Pamario g. 11 šiaurės,

vakarų ir pietų ribomis, sutapdinta su sklypo Pamario g. 3 šiaurės riba, kerta sklypą Pamario g. 3;

vakarų pusėje sutapdinta su sklypo kad. nr. 2301-0001-0185 rytų riba, sujungta su riba sutapdinta su

sklypo G. D. Kuverto g. 12 vakarų ir šiaurės ribomis.

Šiaurinės dalies vizualinės apsaugos pozonio teritorijos plotas 4,34 ha.


Kultūros vertybių registre 17098, buvęs kodas U10) Neringos m. teritorijos vizualinės apsaugos

pozonio Nr. 91 ribos: šiaurės pusėje sutapdinta su sklypo kad. nr. 2301-0001-0185 pietryčių riba,

sutapdina su sklypo Naglių g. 31 pietine riba; pietryčių pusėje sujungta su riba sutapdinta su sklypų

Naglių g. 29, 29d, 29a pietryčių ribomis, sujungta su riba sutapdinta su sklypo Taikos g. 4 rytų riba,

sujungta su sklypo Taikos g. 2 vakarų riba, sujungta su riba sutapdinta su sklypų Lomiškio g. 21,

19, 17, 15 šiaurės vakarų ribomis neapimant pastato Taikos g. 3; pietų pusėje sujungta su riba

sutapdinta su sklypo Lomiškio g. 13 šiaurės riba, sujungta su riba sutapdinta su sklypo Taikos g. 7


2014



pietų ir vakarų ribomis; vakarų pusėje sujungta su riba sutapdinta su pastato Taikos g. 6 rytų fasadu,

sujungta su riba sutapdinta su sklypo kad. nr. 2301-0001-0111 rytų riba.

Pietinės dalies vizualinės apsaugos pozonio teritorijos plotas 2,11 ha.

Suvestinė (palyginamoji) apsaugos zonų plotų lentelė

Pavadinimas Esamas plotas pagal kultūros

vertybių registro apskaitos

duomenis (ha)

Projektuojamas

plotas (ha)

Šiaurinės dalies vizualinės apsaugos

pozonio teritorijos plotas - 4,34

Pietinės dalies vizualinės apsaugos

pozonio teritorijos plotas - 2,11

Projektuojami nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Nidos gyvenvietės (unikalus kodas

Kultūros vertybių registre 17098, buvęs kodas U10) teritorijos ir apsaugos zonų plotai:

Pavadinimas Esamas plotas

pagal kultūros

vertybių registro

apskaitos

duomenis (ha)

Projektuojamas

plotas (ha)

Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Nidos

gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

17098, buvęs kodas U10) teritorija

33,76

33,92

Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Nidos

gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

17098, buvęs kodas U10) vizualinės apsaugos pozonių

teritorijos

-

6,45

Aiškinamąjį raštą parengė Irena Kliobavičiūtė

(NKVA ekspertė

Nr. 1377)


2014



2. TVARKYMO PLANO SPRENDINIAI

2.1. Tvarkymo plano sprendinių detalizavimas

Sprendinių stadijoje detalizuojami Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Klaipėdos

teritorinio padalinio patvirtinti Nidos gyvenvietės koncepcijos Nr.4 sprendiniai (raštas 2013 06 27

NR.(13.2.-kl)2kl-1403).

Konkretūs paveldosaugos reikalavimai ir tvarkymo priemonės nustatomi atsižvelgus į vertingųjų savybių

pobūdį. Projekte atskiroms teritorijos dalims, atskirtomis reglamentų ribomis, siūlomi skirtingi saugojimo

režimai bei skirtingi statinių ir teritorijų tvarkymo reglamentai. Tvarkybos darbai turi būti vykdomi

nepažeidžiant vertingųjų savybių, nustatytų kultūros vertybių registro dokumentuose.

Vertybės teritorijai sudaromos saugojimo režimus ir tvarkymo priemones numatančios lentelės, kurių

reikšmės yra:

saugojimo režimas 1 2 leistinas statinių aukštis

leistinas žemės sklypo ar jo dalies

užstatymo tankumas 3 4

leistinas žemės sklypo ar jo dalies

užstatymo intensyvumas

reikalavimai saugomiems statiniams a b reikalavimai kitiems pastatams ir statiniams

reikalavimai teritorijos tvarkymui c d rekomendacijos prioritetiniam teritorijų

naudojimui

1 - Saugojimo režimų detalizavimas:

Urbanistinės struktūros

saugojimo režimai

Prioritetinės tvarkybos

ir tvarkomųjų statybos

kryptys, tikslai

Leistinų tvarkybos ir tvarkomųjų

statybos darbų rūšys

A Autentiškos paskirties režimas:

Saugojimo tikslai-susiklosčiusios urbanistinės struktūros autentiškumo požymių -

kultūros paveldo vietovės išlikusios savybės, apimančios pirminę ar istoriškai

susiklosčiusią objekto paskirtį, išraišką ir savitą fizinį pavidalą–formą, panaudotas

medžiagas, konstrukcijas, suplanavimą, atlikimo technologiją, aplinką- išsaugojimas.

Visi tvarkybos darbai vykdomi pagal reikalavimus įteisintus paveldo tvarkybos

reglamentuose. Tvarkomieji statybos darbai, kaip apibrėžta statybos įstatyme, atliekami

laikantis STR reikalavimų.

A1 Urbanistinės

struktūros,

susidariusios iki

1940-42 metų,

konservavimas,

restauravimas.

Saugojimo tikslas -

įtvirtinti visus išlikusius

struktūros autentiškumo

(medžiaga, forma,

atlikimo

technika, laiko ženklai)

požymius, garantuoti

apsaugą nuo tolesnio

irimo ir galimų

pakeitimų, išsaugoti

vertingąsias savybes,

išryškinant bei

atskleidžiant išlikusios

dalies

kultūrinę vertę.

Naudojimo tikslai-

1. Taikomieji moksliniai tyrimai.

2. Konservavimo darbai.

3. Restauravimo darbai.

4. Remonto darbai.

5. Prieš avariniai darbai (avarijos

grėsmės pašalinimo darbai).

6. Pritaikymo veikla - ekspozicinių

priemonių ir inžinerinių tinklų

rekonstravimas ir naujų sistemų

įrengimas, minimaliai keičiant

vertingąsias savybes

7. Visi tvarkybos ir tvarkomieji

statybos darbai vykdomi nepažeidžiant

Vertinimo tarybos aktu nustatytų

saugomos gyvenvietės vertingųjų

savybių.


2014



išsaugoti vertingąsias

savybes jas naudojant

pirminiu ar istoriškai

susiklosčiusiu būdu,

kuris užtikrintų jų

priežiūrą ir geriau nei

kitoks naudojimas

atskleistų saugomo

objekto vertingąsias

savybes.

8.Galimi vertingųjų savybių keitimo

darbai -maksimaliai išsaugant

autentiškumą.

9. Užkonservavimas

Prioritetiniais tvarkybos darbais

laikytini tyrimai, konservavimas,

remontas.

Visi tvarkybos darbai vykdomi pagal

reikalavimus įteisintus paveldo

tvarkybos reglamentuose. Tvarkomieji

statybos vykdomi pagal STR

reikalavimus.

A2

Urbanistinės

struktūros,

susidariusios po

1940-42 metų,

konservavimas,

restauravimas.

Tikslas – išsaugoti

susiklosčiusios

originalios struktūros

autentiškumo (medžiaga,

forma, atlikimo technika,

laiko ženklai) požymius,

minimizuoti pritaikymo

sukeltų pakeitimų dydį,


savybes, išryškinant bei

atskleidžiant išlikusios

autentiškos urbanistinės

struktūros dalies

kultūrinę vertę.

Naudojimo tikslai-


savybes jas naudojant

pirminiu būdu, kuris

užtikrintų jų priežiūrą ir

geriau nei kitoks

naudojimas atskleistų

saugomo objekto

vertingąsias savybes.

1. Taikomieji moksliniai t yrimai.



4. Remonto darbai.



5. Pritaikymo veikla - inžinerinių tinklų








savybių.

8.Galimi vertingųjų savybių keitimo


autentiškumą.

9. Užkonservavimas

Prioritetiniu tvarkybos darbu

laikytinas remontas.

T Tausojamo naudojimo režimas :

Taikomas urbanistinės struktūros fragmentams, kuriems išsaugoti tikslinga parinkti tokį

naudojimo būdą ir pritaikymą, kad mažiausiai būtų sužalotos objekto vertingosios

savybės, o valdytojas būtų suinteresuotas jį prižiūrėti. Visi tvarkybos ir tvarkomieji

statybos darbai vykdomi pagal reikalavimus įteisintus paveldo tvarkybos

reglamentuose.

T1 Urbanistinės

struktūros,

susidariusios iki

1940-42 metų

restauravimas,

pritaikymas.

Tikslas – išsaugoti


išryškinti, atskleisti

išlikusios urbanistinės

struktūros dalies

kultūrinę vertę.





4. Remonto darbai.


6. Dalinis urbanistinės struktūros

atkūrimas (išskirtiniais atvejais, kai yra


2014



tyrimais pagrįsti ir priimtas politinis

sprendimas).



8. Užkonservavimas

9. Pritaikymo veikla - inžinerinių

tinklų rekonstravimas ir naujų sistemų


vertingąsias savybes .

10. Galimas reglamentuotas nevertingų

užstatymo struktūros elementų

atnaujinimas, nepažeidžiant

susiklosčiusių planinės ir erdvinės

struktūros bruožų.





savybių.

11. Galimi vertingųjų savybių keitimo


autentiškumą.

12.Užkonservavimas

T2 Mišrios

urbanistinės

struktūros

restauravimas,

pritaikymas.

Tikslas - išsaugoti


išryškinti, atskleisti

išlikusios dalies kultūrinę

vertę, grąžinti prarastas

fizines-technines

savybes, išryškinti bei

atskleisti kultūrinę

vertę tuo pačiu pritaikant

nūdienos poreikiams.





5. Remonto darbai.


7. Atkūrimo darbai.

8. Pritaikymas – inžinerinių tinklų


įrengimas, vidinis patalpų

perplanavimas, pritaikymas nūdienos

reikmėms, minimaliai keičiant


9. Užkonservavimas

10. Galimas reglamentuotas nevertingų

užstatymo struktūros elementų

atnaujinimas, keitimas nepažeidžiant

susiklosčiusių planinės ir erdvinės

struktūros bruožų.





savybių.

12. Galimi vertingųjų savybių keitimo



2014



autentiškumą.

13.Užkonservavimas

T3 Reglamentuota urbanistinės struktūros kaita, naujos struktūros kūrimas (žvejo sodybų

bei vilų morfologinio tipo vystymas).

T3.1. Esamos

urbanistinės

struktūros

reglamentuotas

keitimas, naujos

urbanistinės

struktūros

kūrimas vystant

vilų užstatymo

morfologinį tipą

Tikslas - reglamentuota

užstatymo struktūros

kaita, siekiant atkurti

sunaikintą urbanistinę -

erdvinę struktūrą arba

pratęsti saugomai

gyvenvietei būdingus

erdvių formavimo

principus, galima

vadovaujantis Lietuvos

Respublikos Vyriausybės

nutarimais, kitais teisės

aktais bei patvirtintais ir

galiojančiais teritorijų

planavimo dokumentais.

Teritorijos dalyse, kurių užstatymo

struktūra praradusi autentiškumo

požymius, galimi

tvarkomieji statybos darbai (statybos ar

griovimo darbai, kaip apibrėžta

Statybos įstatyme, reglamentuota naujų

statinių statyba (konversija), laikantis

teritorijos užstatymo vientisumo

(morfologijos bruožų)). Galimas

buvusios urbanistinės struktūros

imitavimas, atliekant tyrimais pagrįstus

tvarkomuosius paveldosaugos, statybos

ir kraštotvarkos darbus.

T3.2. Esamos

urbanistinės

struktūros

reglamentuotas

keitimas, naujos

urbanistinės

struktūros

kūrimas vystant

žvejų sodybų

užstatymo

morfologinį tipą

Tikslas - reglamentuota

užstatymo struktūros

kaita, siekiant atkurti

sunaikintą urbanistinę -

erdvinę struktūrą arba

pratęsti saugomai

gyvenvietei būdingus

erdvių formavimo

principus, galima

vadovaujantis Lietuvos

Respublikos Vyriausybės

nutarimais, kitais teisės

aktais bei patvirtintais ir

galiojančiais teritorijų

planavimo dokumentais.

Teritorijos dalyse, kurių užstatymo

struktūra praradusi autentiškumo

požymius, galimi

tvarkomieji statybos darbai (statybos ar

griovimo darbai, kaip apibrėžta

Statybos įstatyme, reglamentuota naujų

statinių statyba (konversija), laikantis

teritorijos užstatymo vientisumo

(morfologijos bruožų)). Galimas

buvusios urbanistinės struktūros

imitavimas, atliekant tyrimais pagrįstus



T4 Buvusios

urbanistinės

struktūros pagal

turimą

ikonografinę

medžiagą

atkūrimas.

Tikslas- atkurti prarastas

gyvenvietės urbanistinės

struktūros vertybes.

Galimas buvusios urbanistinės

struktūros atkūrimas, atliekant tyrimais

pagrįstus


ir kraštotvarkos darbus. Atkūrimas

atliekamas tik remiantis išlikusiais

autentiškumo požymiais, neginčijamais

mokslo

faktais ir dokumentais, tiksliai

fiksuojančiais vertybių prarastąsias

dalis.

Atkūrimas atliekamas vadovaujantis

priimtais Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nutarimais, kitais

teisės aktais bei patvirtintais ir


2014



galiojančiais teritorijų planavimo

dokumentais.

V Viešųjų erdvių – aikščių, skverų, miškų, kapinių. krantinių, sporto aikštelių

tvarkymo režimai:

V1 Viešųjų erdvių – aikščių, skverų, miškingų želdynų tvarkymas, atliekant tvarkomuosius

paveldosaugos ir kraštotvarkos darbus.

V1.1. Aikščių

tvarkymas,

atliekant

tvarkomuosius

paveldosaugos ir

kraštotvarkos

darbus.

Tikslas- tvarkyti atviras

viešąsias erdves – aikštes

- gyvenvietės

urbanistinės struktūros

vertybes .

Aikščių, kaip atvirų erdvių tvarkymas,

atliekant tyrimais pagrįstus

tvarkomuosius paveldosaugos ir


Prioritetiniai grindinių tvarkymo darbai.

Naudotinos natūralios medžiagos:

medis, metalas, akmuo. Dangos -

akmens trinkelių, gruntinės, galimas

fragmentinis medžio dangų

panaudojimas.

Galimas atskiro (individualaus)

apšvietimo įrengimas

Minimalūs želdinimo darbai.

V1.2. Skverų

tvarkymas,

atliekant

tvarkomuosius

paveldosaugos ir

kraštotvarkos

darbus

Tikslas- tvarkyti

želdynus- gyvenvietės


vertybes .

Želdynų tvarkymas, tyrimais pagrįstus

atliekant tvarkomuosius paveldosaugos


Prioritetiniai želdinių ir grindinių

tvarkymo darbai. Medžių ir krūmų

kirtimai atliekami pagal atskirą

projektą. Želdinimui naudotinos kuršių

nerijai būdingos medžių rūšys. Skverų

funkcinei įrangai naudotinos natūralios

medžiagos: medis, metalas, akmuo.

Dangos - akmens trinkelių, gruntinės,

galimas fragmentinis medžio dangų

panaudojimas.

Galimi atskiro (individualaus)

apšvietimo įrengimas, rekreacinės

infrastruktūros įrengimo darbai.

V1.3. Urbanizuotų

miškingų želdynų

tvarkymas,

atliekant

tvarkomuosius

paveldosaugos ir

kraštotvarkos

darbus

Tikslas- tvarkyti

želdynus- gyvenvietės


vertybes .

Želdynų tvarkymas, tyrimais pagrįstus



Prioritetiniai želdinių tvarkymo darbai.

Medžių ir krūmų kirtimai atliekami

pagal atskirą projektą. Želdinimui

naudotinos kuršių nerijai būdingos

medžių rūšys.

Minimalūs rekreacinės infrastruktūros

darbai.

V2 Miškų ir kapinių

tvarkymas,

atliekant

kraštotvarkos

Tikslas – tvarkyti miškus

ir kapines - gyvenvietės


vertybes .

Miškų ir kapinių , įeinančių į vertybės

teritoriją tvarkymas, atliekant



2014



darbus.

V3 Krantinių

tvarkymas ir

pertvarkymas.

Tikslas – tvarkyti

krantines- gyvenvietės


vertybes .

Krantinių tvarkymas ir pertvarkymas,



Galimas krantinių istorinių vertingųjų

savybių (vaizdo) grąžinimas,

pertvarkant teritoriją artimai istoriniam

vaizdui.

Krantinių funkcinei įrangai naudotinos

natūralios medžiagos: medis, metalas,

akmuo. Dangos - akmens trinkelių,

gruntinės, galimas fragmentinis medžio

dangų panaudojimas.

V4 Sporto objektų

įrengimas ir

tvarkymas ir

pertvarkymas.

Tikslas – šiuolaikinės

sporto infrastruktūros

formavimas ir tvarkymas

, išlaikant gyvenvietės



Galimas urbanistinės struktūros

pritaikymas, atliekant kraštotvarkos

darbus, minimaliai keičiant vertingąsias

savybes. Sporto objektų funkcinei

įrangai naudotinos natūralios

medžiagos: medis, metalas, akmuo.

Dangos - akmens trinkelių, gruntinės,

galimas fragmentinis medžio dangų

panaudojimas. Galimi apšvietimo ir

rekreacinės infrastruktūros elementų

įrengimas.

V5 Uostų ir

prieplaukų

įrengimas,

tvarkymas ir

pertvarkymas.

Tikslas – tvarkyti uostus

ir prieplaukas -

gyvenvietės urbanistinės

struktūros vertybes .

Galimas uostų ir prieplaukų įrengimas,

pritaikymas , minimaliai keičiant

vertingąsias urbanistinės struktūros

savybes, atliekant kraštotvarkos darbus.

Galimas istoriškai susiformavusio (iki

1940 m.) uostų ir prieplaukų

restauravimas ir tvarkymas, atliekant

tyrimais pagrįstus tvarkomuosius

paveldosaugos darbus. Galimas buvusių

molų atkūrimas.

Uostų objektų funkcinei įrangai

naudotinos natūralios medžiagos:

medis, metalas, akmuo. Dangos -

akmens trinkelių, gruntinės, galimas

fragmentinis medžio dangų

panaudojimas. Galimi apšvietimo ir

rekreacinės infrastruktūros elementų

įrengimas.

G Gatvės:

G1 Istoriškai

susiformavusio

gatvių tinklo

restauravimas ir

tvarkymas.

Tikslas - grąžinti

prarastas vertingąsias

savybes, išryškinti bei

atskleisti kultūrinę

vertę, pritaikant nūdienos

poreikiams.


1940 m.) gatvių

tinklo restauravimas ir tvarkymas,


tvarkomuosius paveldosaugos darbus.

Galimas istorinio gatvių želdinimo tipo


2014



atkūrimas.

Prioritetinis buvusių gatvių dangų tipų

fragmentiškas atkūrimas.

G2 Istoriškai

susiformavę

pėsčiųjų

praėjimai (dalis

senųjų funkcinių

ir rekreacinių

takų).

Tikslas – išlaikyti

istorinius funkcinius

rekreacinius ryšius,

pritaikant nūdienos

poreikiams.


1940 m.) gatvių

tinklo restauravimas ir tvarkymas,


tvarkomuosius paveldosaugos ir

statybos darbus.

Prioritetinis buvusių gatvių dangų tipų

fragmentiškas atkūrimas.

AZ Apsaugos zonos:

AZ Artimiausios

vietovės aplinkos

-vizualinės

apsaugos pozonio

užstatymo

struktūrų

reguliavimas.

Tikslas - užtikrinti

vietovės vertingųjų

savybių apžvelgiamumą,

darnią, tausojančią

paveldo objekto aplinką,

artimą saugomo objekto

savitam fiziniam

pavidalui , jo formai,

panaudotoms

medžiagom,

konstrukcijom,

suplanavimui, atlikimo

technologijom.

Galimas greta saugomos vietovės

esančių teritorijų užstatymo aukščio ir

tankio reguliavimas ir tvarkymas.

Pastaba: Konkretaus nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, esančio saugomos vietovės teritorijoje, paveldosaugos

reikalavimai nustatomi apsaugos reglamentu.

Dokumente naudojami terminai, privalomų procedūrų aprašymai:

1. TPĮ (Žin., 2012, Nr. 63-3172):

Specialusis planas (projektas) – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo

lygmenis ir tikslus, nustatytos atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų vystymo, infrastruktūros tvarkymo ir (ar)

apsaugos kryptys, priemonės ir reikalavimai.

Specialusis teritorijų planavimas – atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų erdvinio organizavimo, tvarkymo,

naudojimo, apsaugos priemonių planavimas.

Teritorijų planavimas – nustatyta procedūra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai, žemės naudojimo

prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, miško ir vandens naudmenų,

gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir

juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti.

Teritorijų planavimo dokumentai – bendrieji (generaliniai), specialieji ir detalieji planai, kuriuose raštu ir grafiškai

pateikti sprendiniai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų grupių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo

reikmių ir sąlygų.

Teritorijų planavimo dokumento sprendinys – raštu arba grafiškai išreikštas teritorijų planavimo uždavinių

sprendimo rezultatas, nusakantis vystymo kryptis, erdvinio organizavimo nuostatas, žemės sklypų arba jų grupių,

infrastruktūros objektų išdėstymo, naudojimo ir apsaugos sąlygas bei tvarką.

18 straipsnis. Specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimas, keitimas, derinimas, tvirtinimas ir galiojimas: 7.

Tarpvalstybinius pasienio teritorijų plėtros planavimo projektus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Į

UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašytų teritorijų specialiuosius saugomų teritorijų tvarkymo planus tvirtina

Vyriausybė.

2.NKPAĮ (Žin., 2013, Nr. 111-5489);

Apsaugos reglamentas – dokumentas, kuriuo nustatomi konkretaus nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, jo

teritorijos, apsaugos zonos ar tokių objektų tipo paveldosaugos reikalavimai.


2014



Apsaugos zonos – greta saugomo kultūros paveldo objekto ar vietovės esančios teritorijos, kurioms nustatomos žemės

sklypų ir kitų nekilnojamųjų daiktų tvarkymo ir naudojimo specialiosios sąlygos, kad kultūros paveldo objekto ar

vietovės vertingosios savybės būtų apsaugotos nuo galimo neigiamo veiklos tose gretimose teritorijose poveikio.

Ardomieji tyrimai – fiziniai tyrimai, kuriais negrąžinamai paveikiami objektas, jo dalis ar elementas, esantys ar

galintys būti autentiškais medžiaginiais mokslinio pažinimo šaltiniais.

Atkūrimas – neišlikusios nekilnojamosios kultūros vertybės atkūrimas išimtiniais atvejais pagal nustatytas neišlikusias

vertingąsias savybes, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus.

Atkuriant išsaugomos atkuriamos vertybės išlikusios dalys ir elementai, jie grąžinami į pirminę vietą, tiksliai

pakartojamos ar naujai sukuriamos neišlikusios dalys ir elementai.

Avarijos grėsmės pašalinimas – priežasčių, galinčių sukelti staigią kultūros paveldo objekto griūtį ar kitokį praradimą,

panaikinimas, minimaliai keičiant vertingąsias savybes, atliekant tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir


Autentiškumas – kultūros paveldo objekto ar vietovės išlikusios savybės, apimančios pirminę ar istoriškai

susiklosčiusią objekto paskirtį, išraišką ir savitą fizinį pavidalą–formą, panaudotas medžiagas, konstrukcijas,

suplanavimą, atlikimo technologiją, aplinką.

Konservacinė (saugojimo) paskirtis – teisės aktų nustatyta tvarka įteisinta saugomo objekto, objekto teritorijos ar

vietovės sklypų naudojimo paskirtis, kai naudojimo tikslas yra išsaugoti tokio sklypo ar daikto vertingąsias savybes,

naudojant arba pritaikant naudoti juos pirminiu ar istoriškai susiklosčiusiu, jam artimu ar tikslingai parinktu būdu

(paskirtimi), kuris užtikrintų tinkamą priežiūrą ir atskleistų vertingąsias savybes.

Konservavimas – kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes naikinančių ar žalojančių veiksnių poveikio

sustabdymas ir autentiškumo požymių sutvirtinimas atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos


Kultūrinis kraštovaizdis – žmogaus veiklos sukurtas ir jo sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis.

Kultūros paminklai – nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektai.

Kultūros paveldas – karta iš kartos paveldimos, perimamos, sukurtos ir perduodamos kultūros vertybės, svarbios

etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu.

Kultūros paveldo objektai – pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip

nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys

statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri

daiktinės teisės objektai ar gali jais būti.

Kultūros paveldo objekto teritorija – kultūros paveldo objekto užimamas ir jam naudoti reikalingas žemės sklypas ar

kitas plotas, kuriam nustatomi paveldosaugos reikalavimai.

Kultūros paveldo statinio remontas – statinio remontas, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, kai darbai nesusiję su

statinio vertingųjų savybių keitimu. Kitais atvejais atliekami šio įstatymo apibrėžti konservavimo, restauravimo,

pritaikymo ar atkūrimo darbai.

Kultūros paveldo statinys – vertingųjų savybių turintis pastatas, jo dalis, inžinerinis statinys ar jo išlikusi dalis,

monumentalūs nekilnojamieji dailės kūriniai.

Kultūros paveldo vietovė – teritorija, kuri pasižymi istoriškai susiformavusiais ypatumais, visumos darna ir (ar) derme

su gamtine aplinka ir kurioje yra kultūros paveldo objektų.

Laikinasis apsaugos reglamentas (specialieji paveldosaugos reikalavimai) – dokumentas, kuriuo pagal Statybos

įstatymą nustatomi konkrečios nekilnojamosios kultūros vertybės, jos teritorijos, konkretaus kultūros paveldo statinio

arba nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje ar apsaugos zonoje esančio statinio specialieji paveldosaugos

reikalavimai.

Nekilnojamasis kultūros paveldas – kultūros paveldo dalis, kurią sudaro praeities kartų pastatytos, įrengtos, sukurtos

ar istorinių įvykių sureikšmintos išlikusios ar neišlikusios medžiaginės kultūros vertybės, tiesiogiai susijusios su

užimama ir joms naudoti reikalinga teritorija.

Nekilnojamoji kultūros vertybė – kultūros paveldo objekto ar vietovės reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių,

visuomenei svarbių kaip jos kultūrinis turtas, visuma, neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise objektas ar vietovė

priklauso.

Nekilnojamosios kultūros vertybės tyrimas – išlikusių, pakitusių ar prarastų vertingųjų savybių, nekilnojamosios

kultūros vertybės istorinę raidą patvirtinančių faktų nustatymas, apibendrinimas ir dokumentavimas.

Paveldo tvarkybos reglamentai – privalomųjų tvarkybos norminių dokumentų, nustatančių darbų planavimo,

projektavimo, vykdymo ir su tvarkyba susijusių procedūrų atlikimo taisykles ir reikalavimus, užtikrinančius

autentiškumo išsaugojimą, sistemos dalis.

Paveldosaugos reikalavimai – saugomo objekto ar vietovės valdymo, naudojimo, disponavimo jais sąlygos, teritorijos

ir apsaugos zonos žemės ir kitos specialiosios naudojimo sąlygos, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos vertingosioms

savybėms apsaugoti.

Paveldotvarka – paveldosaugos norminių teisės aktų sistemos kūrimas, institucijų formavimas ir jų veiklos

organizavimas, paveldosaugos programų projektų rengimas ir įgyvendinimas, tvarkybos administravimas, stebėsena.


2014



Pradinė apsauga – šiame įstatyme nustatyti į Kultūros vertybių registrą įrašytų, bet saugomais nepaskelbtų kultūros

paveldo objektų, taip pat statybos ar kitokių darbų metu naujai aptiktų nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos

reikalavimai.

Priežiūra – valdytojų nuolat vykdomi kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių nekeičiantys darbai, kuriems

nereikalingas už šio objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimas.

Pritaikymas – kultūros paveldo objekto ar jo sudedamųjų dalių pertvarkymas naudoti, suderinant valdytojo ir

visuomenės poreikius, minimaliai keičiant vertingąsias savybes ir sudarant galimybes atkurti būklę, buvusią iki šių

pakeitimų, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus.

Restauravimas – visų išlikusių kultūros paveldo objekto autentiškų dalių ar elementų konservavimas, atskirų

neišlikusių elementų ar dalių atkūrimas, nekilnojamosios kultūros vertybės požymių išsaugojimas, atskleidimas ir

išryškinimas atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus.

Saugoma vietovė – kultūros paveldo vietovė, kuri teisės aktų nustatyta tvarka paskelbta saugoma ir kuriai taikomi

paveldosaugos reikalavimai arba kurios apsaugai Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas istorinis

nacionalinis parkas, istorinis regioninis parkas, kultūrinis rezervatas ar kultūrinis draustinis.

Saugomas objektas – kultūros paveldo objektas, šio įstatymo nustatyta tvarka paskelbtas saugomu objektu ar kultūros

paminklu.

Taikomieji moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai pažinimo darbai, pirmiausia skiriami specifiniams

praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti.

Tvarkyba – nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti atliekami darbai: taikomasis tyrimas, remontas, avarijos

grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas, šių darbų planavimas ir projektavimas.

Tvarkomieji paveldosaugos darbai – tvarkybos darbai, atliekami pagal specialias technologijas, užtikrinančias

autentiškumo išsaugojimą.

Tvarkomieji statybos darbai – statybos ar griovimo darbai, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, atliekami kultūros

paveldo objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje.

Užkonservavimas – avarijos grėsmės pašalinimas ir kiti veiksmai, reikalingi kultūros paveldo statinio vertingosioms

savybėms išsaugoti, kai laikinai sustabdomi jo tvarkybos darbai ar nustojama juo naudotis.

Vertingoji savybė – kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožas, vertingas etniniu, istoriniu,

estetiniu ar moksliniu požiūriu.

Vertingųjų savybių keitimas – tvarkybos darbai, veikiantys vertingąsias savybes (avarijos grėsmės pašalinimas,

konservavimas, pritaikymas, restauravimas, atkūrimas), taip parenkami ir atliekami pagal šio įstatymo nustatytus

reikalavimus, kad būtų maksimaliai išsaugotas autentiškumas ir kultūros paveldo objektas ar vietovė būtų tinkami

naudoti.

11 straipsnis. Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, apsaugos zonos bei pozoniai

1. Kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Ši teritorija nuo kultūros paveldo

objekto neatsiejama.

2. Kultūros paveldo objekto teritorijos ir kultūros paveldo vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istorinių ir kitų tyrimų

duomenimis, taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis

nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis.

3. Kultūros paveldo vietovių teritorijos nustatomos Teritorijų planavimo ir šio įstatymo nustatyta tvarka parengtuose

dokumentuose.

4. Povandeninio paveldo objektų bei vietovių teritorijos ir miškuose esančių kultūros paveldo objektų teritorijos

apibūdinamos, nustatomos, įteisinamos kaip civilinės teisės objektai ir įregistruojamos Kultūros vertybių registre šio

įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Konservacinė (saugojimo) paskirtis nustatoma saugomo objekto teritorijoje esantiems sklypams ar jų dalims, kurie

yra daiktinės teisės objektai.

6. Saugomam objektui ar vietovei nustatoma žmogaus veiklos neigiamą poveikį švelninanti tarpinė apsaugos zona. Ši

zona gali turėti vieną arba abu šiuos skirtingo apsaugos ir naudojimo režimo pozonius:

1) apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį – už kultūros paveldo objekto teritorijos esantys žemės sklypai ar jų dalys su

ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, taip pat miško ir vandens plotai, kuriems taikomi šio įstatymo ir kitų

teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje veiklą, galinčią fiziškai pakenkti kultūros paveldo objekto

vertingosioms savybėms;

2) vizualinės apsaugos pozonį – už kultūros paveldo objekto teritorijos ar apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio

esantys žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, kuriems taikomi šio įstatymo ir kitų

teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje veiklą, galinčią trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą.

13 straipsnis. Saugojimo režimai

1. Saugomiems objektams ir jų teritorijoms gali būti nustatyti šie saugojimo režimai: rezervinis, autentiškos paskirties ir

tausojamo naudojimo.

2. Rezervinis režimas taikomas tiems kultūros paveldo objektams, kuriuos tikslinga išsaugoti, kad ateityje būtų galima

juos ištirti panaudojant didesnes mokslo galimybes. Šiuose objektuose draudžiama mokslinius duomenis galinti


2014



sunaikinti veikla – ardomieji tyrimai, tvarkybos darbai, ūkinė veikla. Objektų, kuriems taikomas rezervinis režimas,

sąrašą tvirtina kultūros ministras.

3. Autentiškos paskirties režimas nustatomas tiems kultūros paveldo objektams, kurių naudojimas pirminiu ar istoriškai

susiklosčiusiu būdu užtikrintų jų priežiūrą ir geriau nei kitoks naudojimas atskleistų saugomo objekto vertingąsias

savybes.

4. Tausojamo naudojimo režimas nustatomas tiems kultūros paveldo objektams, kuriems išsaugoti tikslinga parinkti tokį

naudojimo būdą ir pritaikymą, kad mažiausiai būtų sužalotos objekto vertingosios savybės, o valdytojas būtų

suinteresuotas jį prižiūrėti.

5. Kultūros paveldo objektams ir teritorijoms autentiškos paskirties ar tausojamo naudojimo režimą nustato institucija,

paskelbusi objektą saugomu. Tokiems objektams konservacinė (saugojimo) paskirtis gali būti nustatoma ne kaip

pagrindinė, o kaip papildoma.

22 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga ir teritorijų planavimas

1. Nekilnojamosios kultūros vertybės, jų teritorijos, apsaugos zonos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal

kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo, strateginio planavimo dokumentus, apsaugos reglamentus ir jais

nustatomus paveldosaugos reikalavimus, parengtus vadovaujantis šio įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo

nuostatomis.

2. Kultūros paveldo objektai, jų teritorijos, kultūros paveldo vietovės ir jų apsaugos zonos tvarkomi ir veikla juose

plėtojama:

2) kultūros paveldo vietovės ir jų apsaugos zonos – pagal nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų

planavimo dokumentus – tvarkymo planus. Tvarkymo planai kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatyta tvarka gali

būti rengiami ir kompleksiniams kultūros paveldo objektams.

3. Kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų tvarkymo planas yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas,

kuriame nustatomi nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo kultūros paveldo vietovėje ir jos

apsaugos zonoje paveldosaugos reikalavimai bei kultūros paveldo vietovės ir jos apsaugos zonos ribos.

5. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose ir apsaugos reglamentuose

nustatyti paveldosaugos reikalavimai yra privalomi rengiant kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo

dokumentus. Šie paveldosaugos reikalavimai, be kitų įstatymuose nustatytų reikalavimų, taip pat taikomi žemės

darbams, statinių ar įrenginių statybai, statinių aukščiui, tūriui, užstatymo tankiui ir intensyvumui, išorės apdailos

medžiagoms, apželdinimui, želdinių aukščiui, tankiui, rūšiai, transporto srautams, jų intensyvumui.

6. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami pagal Kultūros

ministerijos parengtas ir kultūros ministro ir aplinkos ministro patvirtintas šių dokumentų rengimo taisykles. Taisyklėse

nurodomos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nustatomos

teritorinės apsaugos priemonės, šių dokumentų rengimo, derinimo, tvirtinimo, registravimo ir galiojimo tvarka.

2 - Statinių aukštis: saugomų pastatų ar statinių / kitų pastatų ar statinių:

(pastatų aukštų skaičius ar maksimalus pastatų aukštis metrais, kurio negalima viršyti)

TPĮ Žin., 2013, Nr. 76-3824 (2013-07-16): Pastatų aukštis – aukštis, matuojamas metrais nuo statinių statybos zonos

esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastatų stogo kraigo ar jų konstrukcijos aukščiausio taško.

e- esamų statinių aukštis nekeičiamas,

e+%- galimas pastatų aukščio padidinimas iki nurodyto dydžio procentais

*- tikslinama pagal tyrimų duomenis,

„8,5“- (ar kitas skaičius), (1a+M) – galimas kitų pastatų aukštis nuo žemės paviršiaus iki

kraigo (metrais), (auštų skaičius+ mansarda);

3 - Leistinas žemės sklypo arba jo dalies užstatymo tankumas – sklypo dalis procentais,

kurią galima užstatyti:

(pastatais užstatomo ploto, nustatomo pagal sienų išorines ribas, santykis su visu žemės sklypo plotu)

TPĮ Žin., 2013, Nr. 76-3824 (2013-07-16): Užstatymo tankis – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine

dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės

sklypo plotu.

e- esamas teritorijos užstatymo tankis nekeičiamas,

e+%- galimas teritorijos užstatymo tankio padidinimas iki nurodyto dydžio procentais


- – neužstatoma teritorija

4 - Leistinas žemės sklypo užstatymo intensyvumas - pastatų bendro ploto santykis su

sklypo plotu:

(visų pastatų antžeminės dalies patalpų bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu)

- – nereglamentuojamas.


2014



TPĮ Žin., 2013, Nr. 76-3824 (2013-07-16): Užstatymo intensyvumas – visų pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant

cokolinių aukštų ir naudojamų pastogių patalpas, bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu.

„a“ – reikalavimai kultūros paveldo statiniams (kultūros paveldo bei vertingųjų savybių turintiems objektams).

a – teritorijoje nėra kultūros paveldo objektų - pavienių, kompleksinių ar į kompleksą įeinančių

objektų, registruotų kaip nekilnojamosios kultūros vertybės;

Visi tvarkybos ir tvarkomieji statybos darbai vykdomi nepažeidžiant vertingųjų savybių, nustatytų vertinimo tarybos

akte.

Vertingųjų savybių sąrašas gali būti patikslintas, remiantis tyrimų duomenimis.

a1- teritorijoje yra kultūros paveldo objektų – pavienių, kompleksinių ar į kompleksą įeinančių

objektų, registruotų kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų

dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie

turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar

gali jais būti.

Dalis objektų yra saugomi objektai – kultūros paveldo objektai, šio įstatymo nustatyta tvarka

paskelbti saugomu objektu ar kultūros paminklu.

a2 – teritorijoje yra vertingųjų savybių požymių turinčių objektų.

Dalis objektų yra siūloma įtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Prieš atliekant juose tvarkybos ir

tvarkomuosius statybos darbus būtina nustatyti konkretaus objekto kultūros vertybių reikšmingumą, jo vertingąsias

savybes, apibrėžti teritorijos ribas.

Pastaba:

- pastatai, dėl kurių kultūrinės vertės apsisprendžia valstybė arba savivaldybės registruojami į Nekilnojamųjų

kultūros vertybių registre bus tvarkomi kaip a1.

- pastatai , kurie nebus traukiami į kultūros vertybių registrą , gavus raštišką KPD sutikimą, tvarkomi kaip

vietovės vertingosios savybės .

„b“ - reikalavimai kitiems pastatams ir statiniams;

b – teritorijoje nėra kitų pastatų ar statinių.

Visi tvarkomieji statybos darbai vykdomi nepažeidžiant vertingųjų savybių, nustatytų vertinimo tarybos akte.

b1 - Leidžiami tvarkomieji statybos darbai:

- taikomieji ir ardomieji tyrimai;

- avarinės grėsmės pašalinimo ir griovimo darbai.

b2 – Leidžiami tvarkomieji statybos darbai:


Leistini remonto darbai, išskyrus kapitalinį remontą.

b3 – Leidžiami tvarkomieji statybos darbai:


- leistini visų rūšių (įskaitant kapitalinį remonto) bei rekonstrukcijos darbai.

Kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos kryptys ir dydžiai apibrėžiami šiuo dokumentu:

- visų rūšių remonto darbai;

- rekonstravimas, pagal morfologinį užstatymo tipą ir leidžiamus parametrus, principą bei architektūrinę išraišką;

- menkaverčių pastatų ir statinių griovimas;

- urbanistinės struktūros atkūrimas pagal tyrimų duomenis.

b3.1. – kapitalinio remonto ir dalinės rekonstrukcijos darbai atliekami pastato viduje iš esmės nekeičiant esamo pastato

tūrio: pastato dydžio, stogų formos ir pan..

- galima nesudėtingų statinių statyba – sunaikinto užstatymo atkūrimas, pagrįstas tyrimų duomenimis, naudojant

tradicines eksterjero apdailos medžiagas pagal istorinius analogus, būdingą šiai teritorijai architektūrinę išraišką;

- menkaverčių pastatų ir statinių griovimas.

- galimi apšiltinimo darbai nekeičiant apdailos tipo , medžiagų, naudojimo būdo.

- gaminiai (durys, langai ir. kt) keičiami analogiškais, nekeičiamas pirminis gaminių varstymo būdas.

-palėpės papildomai šviečiamos plokštuminiais stoglangiais nekeičiant stogų nuolydžių.

- sklype esant galimybei didinti užstatymo tankį, galima įrengti naujus priebučius ir verandas.

-tūrio pakeitimai galimi vadovaujantis istorine medžiaga ir tyrimais, įrodant atkuriamų detalių

autentiškumą.

b3.2. – kapitalinio remonto darbai atliekami pastato viduje (kaip b3.1.) ir išorėje, nekeičiant valdos

užstatymo morfologinio tipo.

-galimi pastato rekonstrukcijos darbai, pastato vaizdo keitimas: langų, durų angų vietos, stogo

formos, apdailos medžiagų, tipų keitimas artėjant prie pasirinkto užstatymo morfologinio tipo.


2014



b4- Teritorijoje galima reglamentuota naujų statinių statyba, laikantis teritorijos užstatymo

vientisumo (morfologijos bruožų) išsaugojimo principo.

– Leidžiami tvarkomieji statybos darbai:


- naujų statinių statyba pagal morfotipą ir leidžiamus parametrus;

- menkaverčių pastatų ir statinių griovimas

Pastaba:

-leistini b3.1. darbai pagal atliktų tyrimų išvadas (tik tais atvejais kai tyrimai numatyti konkrečios teritorijos pastatų

aukščio ir tankio lentelėse), gavus KPD Klaipėdos teritorinio padalinio sutikimą gali būti keičiami į b3.2 arba b4.

-leistini b3.2. darbai pagal atliktų tyrimų išvadas (tik tais atvejais kai tyrimai numatyti konkrečios teritorijos pastatų

aukščio ir tankio lentelėse), gavus KPD Klaipėdos teritorinio padalinio sutikimą gali būti keičiami į b4.

„c“ - reikalavimai teritorijos tvarkymui (želdiniams, kelių/takų sistemai, reljefui, vandens

telkiniams, krantinėms, inžineriniams, mišrios rūšies ir nesudėtingiems statiniams (mažajai

architektūrai)).

Pagrindiniai principai:

- leidžiami taikomieji ir ardomieji tyrimai;

- saugomi sodų bei daržų autentiškumo požymiai;

- sklypas tvarkomas nepažeidžiant susiklosčiusių šioje teritorijoje apželdinimo principų;

- atsodinami sunykę vertingi želdynai ir jų sistemos;

- leidžiami tvarkomieji paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbai;

Būtinas periodiškas marių pakrančių valymas nuo menkaverčių želdinių bei žolės pjovimas. Pagal nustatytą tvarką

būtinas periodiškas savaiminių medžių šalinimas panoramų apžvalgos vietose.

c1 – teritorijoje galima mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių : prekybos kioskų statyba.

Atskirai reglamentuojamas jų dydis, užstatymo tankis. Rekomenduojama naudoti natūralias

statinių medžiagas: medį, stiklą, akmenį, keramiką (klinkerį). Vengti Kuršių nerijai nebūdingų

ryškių spalvų.

c2 – teritorijoje galima uosto įrangos statyba ir eksploatacija. rekomenduojama naudoti

natūralias medžiagas: akmenį, stiklą, betoną, metalus, medį.

c3 – teritorijoje (įlankos akvatorijoje) būtina ištirti žemėje, po vandeniu ar iš dalies po vandeniu

esančius archeologinio ar povandeninio vertingųjų savybių pobūdžio objektus ir surinkti

informaciją apie išlikusias, pakitusias ar prarastas tiriamo objekto archeologinio ar

povandeninio pobūdžio vertingąsias savybes, nustatyti tiriamo objekto istorinę raidą

patvirtinančius faktus, juos apibendrinti ir dokumentuoti;

c4 – teritorijoje galima sporto paskirties inžinerinių statinių, įrenginių su priklausiniais statyba;

Reglamentuojamas neužstatytos sklypo dalies apželdinimo tankumas:

- – neužstatoma (apželdinama) teritorija

10 % (ar kitas skaičius) – maksimalus leistinas (>) neužstatytos žemės sklypo dalies

apželdinimo procentas;

„d“ – teritorijos užstatymo tipai (užstatymo morfologiniai tipai).

TPĮ Žin., 2013, Nr. 76-3824 (2013-07-16): Užstatymo tipas – vietovės lygmens bendruosiuose ir

detaliuosiuose planuose nustatoma teritorijos urbanistinė kategorija, apimanti teritorijai būdingą ir (ar) galimą pastatų

ir erdvių išdėstymo struktūros ir parametrų visumą.

SU – sodybinis užstatymas (mažaaukštis gyvenamasis ar žvejo sodybų užstatymas). Užstatymo tankis (istorinis) – 18-

25 % . Pastatų aukštingumas – 1aukštas + mansarda.

MV – miesto vilos ( istorinių vilų). Užstatymo tankis– 20-40 % . Pastatų aukštingumas – 1-2aukštai +mansarda.

P – perimetrinis užstatymas (užstatymo pagal gatvės perimetrą užstatymas). Užstatymo tankis– 30-40 % . Pastatų

aukštingumas – 1-3aukštai + mansarda.

LP – laisvo planavimo užstatymas (daugiabutis, techninis, gamybinis užstatymas). Užstatymo tankis– 20-50 % . Pastatų


AS – atskirai stovinčių statinių, dažnai visuomeninis užstatymas ( bažnyčių, kurhauzų, karčemų užstatymas). Pastatų


Konkretūs sklypų ar teritorijų rodikliai reglamentuojami specialiuoju planu.

Bendrieji privalomi paveldosaugos reikalavimai ir tvarkymo priemonės:

Reikalavimai žemės darbams: nustatant sunykusių istorinių statinių vietas ir kontūrus taikyti

archeologijos mokslo metodus. Šiais ir kitais įstatymais nustatytais atvejais taikyti


2014



Archeologinio paveldo tvarkybos reglamento PTR2.3.01:2011 nuostatas.

Reikalavimams mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių įrengimams bei pastatų apdailos

spalviniam sprendimui taikyti Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento nuostatas

Žin., 2002, Nr.87-3755).

2.2. Vertybės teritorijos apželdinimas, želdinių aukštis, tankis, rūšis.

Nidos gyvenvietė – valstybės saugoma vietovė įeina į Kuršių nerijos nacionalinio parko sudėtį. juodkranės

gyvenvietės teritorijos reljefas, apželdinimas, kranto linija įeina į vietovės vertingųjų savybių sudėtį:

1.3.4. žemės ir jos paviršiaus elementai – reljefas – didžiųjų kopų gūbrys, pamario palvė ir marių

paplūdimys (-; -; FF Nr. 2A-6, 7-11, 17, 18, 26-31, 37, 47, 49, 59, 60, 71, 78, ; 2007 m.);

1.3.6. 2.6. želdynai ir želdiniai – apželdinimo ąžuolais, beržais, juodalksniais, kalninėmis ir

paprastomis pušimis pobūdis (-; -; FF Nr.5, 7A, 8A, 9, 10, 11, 12, 18, 27, 31, 33, 35, 37, 41, 42-44,

47, 53, 55, 59-70, 73, 74, 77, 78); 2007 m.

1.3.7. upės, natūralūs vandens telkiniai – marių pakrantės linija (-; -; FF Nr. 13, 15, 19-25, 54, 83, 84;

2007 m.);

Specialiojo plano sprendiniais siūloma išsaugoti gyvenvietės apželdinimo pobūdį, tvarkant teritorijoje

esančius želdinius pagal Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano (2012 09 21 patvirtintas

Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-164) – NSTBP beivKuršių nerijos nacionalinio parko

tvarkymo plano (Žin.,2012, Nr.70-3592) nustatytus reikalavimus želdynų tvarkymui .

2.3. Vertybės teritorijos transporto srautai, jų intensyvumas.

Specialiojo plano sprendiniai nenumato vertybės teritorijos esminio užstatymo tankumo bei intensyvumo

didinimo, todėl nėra numatoma didinti transporto srautus bei jų intensyvumą saugomoje gyvenvietėje

Transporto srautai, jų intensyvumas tvarkomi vadovaujantis Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių

bendrojo plano (2012 09 21 patvirtintas Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-164) – NSTBP bei

Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano (Žin.,2012, Nr.70-3592) nustatytais reikalavimais.

2.4.Teritorijų saugojimo , tvarkymo ir naudojimo režimų lentelė.

Skirtingų režimų teritorijų reikalavimus žiūrėti - „Saugojimo , tvarkymo ir naudojimo lentelėje“, pateiktoje

grafinėje dalyje.

Projekto vadovė Irena Kliobavičiūtė

(atest. Nr. 1106, 1377 NKVA)


2014



V. SPRENDINIŲ PASEKMIŲ POVEIKIO VERTINIMAS

Sprendinių pasekmių vertinimas atliekamas vadovaujantis „ Dokumentų sprendinių poveikio

vertinimas vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos

aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 (Žin.,

2004, Nr. 113-4228)“.

Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių

poveikio vertinimo tvarkos aprašo

2 priedas

Lentelės pakeitimai:

Nr. 628, 2012-05-29, Žin., 2012, Nr. 64-3240 (2012-06-07)

TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMO LENTELĖ

1. Teritorijų planavimo dokumento organizatorius : Kultūros paveldo departamento prie Kultūros

ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys, Tomo g. 2, Klaipėda.

2. Teritorijų planavimo dokumento rengėjas: VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3. Vilnius;

Projekto vadovė Irena Kliobavičiūtė (atest. Nr. 1106, 1377 NKVA), [email protected]; mob.

tel.869811231.

3. Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas : Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės –

Nidos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 17098, buvęs kodas U10),

Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei tvarkymo plano

(toliau – specialusis planas).



mailto:[email protected]


2014



4. Ryšys su planuojamai teritorijai galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais:

Bendrieji planai:

Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrasis planas (2012 m. rugsėjo 21 d.

patvirtintas Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-164) - NSTBP. Jo sprendiniai

Nidos s gyvenvietės teritorijos vystymui.

Specialieji planai:

Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų planas (Žin., 2010, Nr.153-7802);

Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas (Žin.,2012, Nr.70-3592) - KNNPTP;

Kultūros paveldo objektų teritorijų ir apsaugos zonų planai, priežiūros ir tvarkymo reglamentai.

Detalieji planai: pagal Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2012-02-

09 planavimo sąlygų Nr. AS1-1 išrašą ir priedus.

5. Ryšys su patvirtintais ilgalaikiais ar vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentais:

Neringos savivaldybės strateginis plėtros planas 2007-2013 metams, patvirtintas Neringos

savivaldybės tarybos 2007-09-05 sprendimu Nr. T1-132 (2.1.4.uždavinys. Išsaugoti kultūros

paveldo objektus, juos pritaikyti turizmo reikmėms).

Neringos savivaldybės strateginis plėtros planas 2014-2020 metams, patvirtintas Neringos

savivaldybės tarybos 2013-04-25 sprendimu Nr. T1-91 (1.1.3 uždavinys. Plėtoti kokybišką

kultūrinio ir pažintinio turizmo infrastruktūrą ir paslaugas).


2014



6. Status quo situacija:

Vietovės teritorijos riba ir apsaugos zonos:

Skirtinguose teisės aktuose šiek tiek skirtingai yra pažymėtos (nesutampa) vietovės teritorijos

ribos. Be to vietovės teritorijos riba dalinai nesutampa su vietovėje registruotų sklypų ribomis

ir/ar atskirų vietovėje registruotų nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių – objektų

nustatytomis vertybių teritorijomis.

Dalis registruotos nekilnojamosios vertybės – Gertrūdos Blodės viešbučio pastatų komplekso

(unikalus kodas -29879) – vakarų pastatas (unikalus kodas 960) nepatenka į gyvenvietės

teritoriją , Rytų pastatas (unikalus kodas 15925) yra įtrauktas į Nidos gyvenvietės teritoriją.

Komplekso teritoriją nedaloma, todėl visas kompleksas turėtų būti saugomos vietovės

sudedama dalimi.

Dalyje saugomos vietovės teritorijos nėra fiksuota išlikusių vertingųjų savybių, todėl šios

teritorijos dalys eliminuotos iš vertybės teritorijos.

Dalyje teisės aktų vietovės teritorija pažymėta schematiškai (nėra koordinuota), todėl nėra

tiksliai nustatyta vietovės teritorijos riba, netikslus saugomos vietovės plotas.

Vietovės apsaugos zonos iki šio planavimo proceso nebuvo nei nustatytos ankstesniais teisės

aktais, nei apibrėžtos tvirtinant vietovės teritorijos ribas.

NKPAĮ 22 str.3dalies 2 punktas apibrėžia, jog: „Kultūros paveldo teritorijų ir apsaugos zonų

ribų planai - rengiami skelbiamų saugomais kultūros paveldo objektų ir steigiamų saugomomis

vietovių teritorijų, apsaugos zonų riboms nustatyti ar pakeisti.“ Taigi apsaugos zonos

apibrėžiamos šiuo specialiuoju planu.

Pažymėtina, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane (Žin., 2012, Nr. 70-3592 )

nubrėžtos „urbanistinių ir istorinių draustinių apsaugai svarbios teritorijos ribos“ sąvoka nėra

tapati apsaugos zonų ribom, todėl šių ribų negalima laikyti apsaugos zonų ribomis.

Paveldosaugos reikalavimai (tvarkymo plane):

Paveldosaugos reikalavimai vietoves vertingosioms savybėms, išsaugoti, naudoti , disponuoti

ir valdyti nenustatytos. Specialiuoju planu, be kitų įstatymuose nustatytų reikalavimų,

patikslinant Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano ir Kuršių nerijos

nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinius, bus reglamentuoti žemės darbai, statinių ar

įrenginių statyba, statinių aukštis, tūris, užstatymo tankis ir intensyvumas, išorės apdailos

medžiagos, apželdinimas, želdinių aukštis, tankis, rūšis, transporto srautai, jų intensyvumas.

7. Tikslas, kurio siekiama įgyvendinant teritorijų planavimo sprendinius:

užtikrinti Nidos gyvenvietės ir jos teritorijos išsaugojimą bei nustatyti Nidos gyvenvietės

teritorijoje ir apsaugos zonoje taikomus paveldosaugos ir paveldotvarkos reikalavimus.


2014



8. Galimo sprendinių poveikio vertinimas (pateikiamas apibendrintas poveikio aprašymas ir

įvertinimas) – specialiuoju planu bus apibrėžtos ir koordinuotos teritorijos ir apsaugos zonų

ribos, nustatyti ilgalaikiai paveldotvarkos reikalavimai visai saugomos vietovės teritorijai bei

apsaugos zonai. Nustačius aiškius paveldotvarkos reikalavimus , tikimasi teigiamo ilgalaikio

poveikio ekonominei, socialinei aplinkai, nes investuotojai ir gyventojai galės aiškiai numatyti

savo investicijų dydį ir investavimo rezultatus. Nustačius paveldotvarkos reikalavimus bus

subalansuoti reikalavimai gamtos ir kultūros komponentams sudarantiems saugomą

kraštovaizdį.

Vertinimo aspektai Teigiamas (trumpalaikis,

ilgalaikis) poveikis

Neigiamas (trumpalaikis,

ilgalaikis) poveikis

9. Sprendinio poveikis:

teritorijos vystymo darnai ir

(ar) planuojamai veiklos

sričiai

Įgyvendinant specialiojo plano

sprendinius tikimasi teigiamo

ilgalaikio poveikio, nes:

Bus papildyti paveldotvarkos

aspektais esami teritorijos

vystymo teisės aktai , kaip

buvo numatyta NSTBP ir

KNNPTP sprendiniuose, kas

padės subalansuoti numatomą

užstatymo plėtrą su paveldo

objektų integruota apsauga;

Neigiamas sprendinių

poveikis nenumatomas.

ekonominei aplinkai Aiškūs paveldotvarkos

reikalavimai ir plėtros

apribojimai padės skaidriai

planuoti galimas investicijas;

Kultūros paveldo objektų

apsauga skatins pažintinį

turizmą, kas pritrauks

tiesioginių finansinių įplaukų į

savivaldybės biudžetą,

užtikrins turizmo

infrastruktūros plėtrą, didins

arba stabilizuos turizmą ir

kurorto infrastruktūros

aptarnavimo sferoje

dirbančiųjų skaičių.

Būtinos papildomos

pradinės kultūros paveldo

objektų apsaugai ir

pritaikymui lėšos atsipirks

per įstatymais numatytus

investicijų kompensavimo

mechanizmus bei ilgalaikį

poveikį turizmo

infrastruktūrai ir

kultūriniam

kraštovaizdžiui


2014



socialinei aplinkai Aiškus paveldotvarkos

reikalavimai generuos

pastovias įplaukas į turizmo

infrastruktūros sektorių, neliks

neprižiūrėtų apleistų arba

pusiau apleistų paveldo

objektų, kas iš esmės gerins

socialinę bendruomenės

kultūrinę aplinką.

Neigiamas poveikis

socialinei aplinkai

nenumatomas

gamtinei aplinkai ir

kraštovaizdžiui

Vieningi reikalavimai gamtos

ir kultūros paveldo objektų

išsaugojimui garantuos

ilgalaikį tvarų kraštovaizdį,

kuris savo ruožtu taps

pastovių ekologiškos aplinkos

garantu.

Paveldotvarkos

sprendinių įgyvendinimas

neturėtų daryti neigiamo

poveikio gamtinei

aplinkai ir

kraštovaizdžiui.

krašto apsaugai ir kitoms

sritims, susijusioms su

nacionaliniu saugumu

Paveldosaugos reikalavimų

įgyvendinimas neturės

poveikio krašto apsaugos

struktūroms bei nacionaliniam

saugumui.

Neigiamo poveikio

nenumatoma

10. Siūlomos alternatyvos poveikis:

KPD Klaipėdos teritoriniam padariniui buvo pateikti 4 koncepcijų variantai. Kadangi

skirtumai tarp siūlomų saugojimo režimų sprendinių nebuvo dideli ar esminiai aplinkai, po

2013 06 27 KPD prie LRKM Klaipėdos teritorinio padalinio pritarimo Nr.(13.2-KL)2Kl-

1403SP Nidos gyvenvietės 4 koncepcijos variantui, alternatyvos nenagrinėjamos.

teritorijos vystymo darnai ir

(ar) planuojamai veiklos

sričiai

Nenagrinėjama Nenagrinėjama

ekonominei aplinkai Nenagrinėjama Nenagrinėjama

socialinei aplinkai Nenagrinėjama Nenagrinėjama

gamtinei aplinkai ir

kraštovaizdžiui

Nenagrinėjama Nenagrinėjama

krašto apsaugai ir kitoms

sritims, susijusioms su

nacionaliniu saugumu

Projekto vadovė Irena Kliobavičiūtė

(atest. Nr. 1106, 1377 NKVA)

i.Įvadas planai/koncepcijos/17098...i.Įvadas 1.objekto bendras aprašymas planuojama teritorija...

Documents