i skyrius bendrosios nuostatos - vilniaus universitetas€¦ · pamokos pradedamos 8 val. pamokų...

PATVIRTINTA

Direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. V-1-180

ŠALČININKŲ RAJONO BALTOSIOS VOKĖS ,,ŠILO“ GIMNAZIJOS

2015-2016 MOKSLO METŲ UGDYMO PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2015–2016 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų ugdymo planas reglamentuoja pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų ir su šiomis

programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą. Vadovaujantis

bendraisiais ugdymo planais ir kitais teisės aktais, sudarytas 2015–2016 mokslo metų gimnazijos

ugdymo planas.

2. Bendrųjų ugdymo planų tikslas – apibrėžti ugdymo programų vykdymo bendruosius reikalavimus ir pateikti rekomendacijas mokykloms ugdymo turiniui formuoti ir ugdymo procesui

organizuoti, kad kiekvienas mokinys pasiektų geresnius ugdymo(si) rezultatus ir įgytų mokymuisi

visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.

3. Gimnazijos tikslai ir uždaviniai: 3.1. Tikslas: organizuoti ugdymą(si) ir pagalbą mokiniui atsižvelgiant į kiekvieno

mokinio prigimtines ypatybes, amžiaus tarpsnį, turimas kompetencijas, pasiekimų lygį bei

individualius poreikius.

Uždaviniai:

3.1.1. Planuoti ugdymo(si) veiklas ir vertinimą atsižvelgiant į individualius mokinių poreikius.

3.1.2. Siekti, kad gerėtų kiekvieno mokinio ugdymo(si) pasiekimai. 3.1.3. Stiprinti mokinių motyvaciją mokytis įvairių menų, technologijų, tiksliųjų ir

gamtos mokslų.

3.1.4. Personalizuoti gimnazijos pagalbos mokiniui specialistų (klasės auklėtojų, socialinio pedagogo, Vaiko gerovės komisijos) teikiamą pagalbą mokiniui remiantis vertybiniu

pamatu, įtraukiant mokinių tėvus į pagalbos mokiniui planavimą ir vykdymą.

3.1.5. Tobulinti mokytojų didaktines bei bendrąsias kompetencijas reikalingas ugdymo(si) personalizavimui.

3.2. Tikslas: stiprinti kiekvieno gimnazijos bendruomenės nario lyderystę ir asmeninį indėlį į gimnazijos bendruomenės veiklą.

Uždaviniai:

3.2.1. Plėtoti lyderystės ir komandinio darbo įgūdžius, įtraukiant mokinių tėvus į veiklos organizavimą.

3.2.2. Vystyti bibliotekos, kaip gimnazijos informacinio ir kultūrinio centro, veiklą. 3.2.3. Kurti ir turtinti gimnazijos identitetą, besiremiantį kultūriniu bendruomenės

savitumu.

3.2.4. Kūrybiškai vystyti informacijos apie gimnazijos veiklą ir ugdymo(si) naujoves sklaidą.

4. Ugdymo plane vartojamos sąvokos:

Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.

Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus,

įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30

minučių.

2

Gimnazijos ugdymo planas – gimnazijoje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo

aprašas, parengtas, vadovaujantis bendraisiais ugdymo planais.

Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

.

PIRMASIS SKIRSNIS

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

5. Ugdymo organizavimas: 5.1. 2015–2016 mokslo metai 5-8, gimnazinėse I-IIg, III-IVg klasėse:

2015–2016 mokslo metai

Klasės 5 6 7 8 Ig IIg III g IVg

Mokslo metų pradžia /

Ugdymo proceso pradžia 09-01

Pusmečių trukmė 1-asis 09-01–01-22

2-asis 01-25–06-03

2-asis

01-25–05-26

Rudens atostogos 10-26–10-30

Žiemos (Kalėdų) atostogos 12-28–01-08

Žiemos atostogos 02-15

Pavasario (Velykų) atostogos 03-21–03-25*

Ugdymo proceso pabaiga 05-31 06-03 05-26

Ugdymo proceso trukmė savaitėmis 32 34 33

Vasaros atostogos 06-01 – 08-31 06-06–08-31** 05-27–08-31***

Pastabos:

*gimnazijos IV klasių mokiniams atostogų diena, per kurią jie laiko kalbų įskaitą, perkeliama į 03-29 dieną;

**gimnazijos II klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko pagrindinio ugdymo pasiekimų

patikrinimą švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku;

***gimnazijos IV klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko brandos egzaminus švietimo ir

mokslo ministro nustatytu laiku.

5.2. 2015-2016 m.m. 1-4 klasėse vienerių mokslo metų ugdymo proceso trukmė – 32 savaitės.

5.3. Atostogos 2015-2016 m.m. 1-4 klasėse:

Atostogos 2015–2016 mokslo metai

Rudens 2015-10-26–2015-10-30

Žiemos (Kalėdų) 2015-12-28–2016-01-08

Žiemos 2016-02-15

Pavasario (Velykų) 2016-03-21–2016-03-25

Vasaros 2016-06-01–2016-08-31

6. Gimnazija dirba penkias dienas per savaitę. Pamokos pradedamos 8 val. Pamokų skambučio tvarkaraštis:

2-8, I-IV klasės 1 klasė

1. 8 00 – 8 45 1. 800 – 8 35 2. 8 55 – 9 40 2. 8 55 – 9 30 3. 10 00 – 10 45 3. 10 00 – 10 35 4. 11 00 – 11 45 4. 11 00 – 1135 5. 12 10 – 12 55 5. 12 10 – 12 45 6. 13 05 – 13 50 7. 1400 – 14 45

3

7. Ugdymo procesas, įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, skirstomas pusmečiais.

8. Gimnazijos IV klasės mokiniui, laikant pasirinktą brandos egzaminą ugdymo proceso metu, jo pageidavimu suteikiama laisva diena prieš brandos egzaminą. Ši diena įskaičiuojama į

mokymosi dienų skaičių.

9. 1-5 klasių mokiniams per mokslo metus skiriamos papildomos 10 mokymosi dienų atostogos. Gimnazija papildomų atostogų laiką ir trukmę suderino su mokinių tėvais (globėjais,

rūpintojais) ir Gimnazijos taryba (Gimnazijos tarybos 2015-08-31 posėdžio protokolo Nr. 1).

Papildomos atostogos numatytos taip, kad jų dalis sutaptų su 6–8, I-IVg klasių mokiniams

skiriamomis Žiemos atostogomis:

Klasė Atostogos prasideda Atostogos baigiasi

1-5 02-15 02-23

1-5 03-29 04-01

10. Gimnazijos vadovas, iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremaliąją situaciją, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo.

Ekstremalioji situacija – tai padėtis, kuri gali susidaryti dėl kilusio ekstremalaus (gamtinio,

techninio, ekologinio ar socialinio) įvykio ir kelia didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai,

turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius. Sprendimą dėl

ekstremaliosios situacijos paskelbimo nelaimės apimtoje savivaldybės teritorijoje priima

savivaldybės administracijos direktorius, o jeigu ekstremalioji situacija išplinta į daugiau negu tris

savivaldybes, valstybės lygio ekstremaliąją situaciją skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Gimnazijos vadovas apie priimtus sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo informuoja

Šalčininkų rajono savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį.

11. Jei oro temperatūra – 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti 5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – ir kitų klasių mokiniai. Šios

dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS.

GIMNAZIJOS UGDYMO PLANAS

12. Gimnazijos ugdymo turinys formuojamas pagal gimnazijos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius ir įgyvendinamas, vadovaujantis pradinio, pagrindinio ir vidurinio

ugdymo programų aprašais, tvirtinamais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro (toliau

– Ugdymo programų aprašai), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis,

patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu

Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau –

Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis,

patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu

Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Vidurinio ugdymo

bendrosios programos), bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo

programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos

aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d.

įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo

patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas).

13. Gimnazijoje vykdomoms ugdymo programoms įgyvendinti parengtas gimnazijos ugdymo planas. Jis parengtas, vadovaujantis bendrųjų ugdymo planų bendrosiomis nuostatomis,

taip pat nuostatomis, skirtomis konkrečiai programai vykdyti.

4

14. Gimnazija, formuodama ugdymo turinį ir rengdama ugdymo planą, remiasi mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, standartizuotų testų, nacionalinių ir

tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, mokyklos veiklos įsivertinimo duomenimis.

15. Gimnazijos vykdoma kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė (toliau – pažintinė ir kultūrinė veikla), sportinė, praktinė, socialinė, prevencinė veikla sudaro formuojamo mokyklos

ugdymo turinio dalį. Ši veikla siejama su mokyklos ugdymo tikslais, mokinių mokymosi

poreikiais ir organizuojama gimnazijoje ir už jos ribų. Pažintinei ir kultūrinei veikla

organizuojama nuosekliai per visus mokslo metus, įvairiose mokymosi aplinkose, muziejuose

gimnazijos ugdymo plane nustatytu laiku. (1 priedas). Mokiniams, nedalyvaujantiems edukacinėse

išvykose, vyksta pamokos-konsultacijos, įvairūs projektai. Mokiniui, tą dieną nedalyvavusiam

ugdymo veikloje, dalyko mokytojai organizuoja privalomus atsiskaitymus.

16. Gimnazija, įgyvendindama ugdymo turinį, dalykui mokyti per dvejus metus skiria ne mažiau pamokų, nei nurodyta Bendruosiuose ugdymo planuose.

17. Gimnazijos ugdymo planas parengtas, vadovaujantis demokratiškumo, subsidiarumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais, į jo rengimą įtraukti mokytojai,

mokiniai, tėvai. Gimnazijos vadovo įsakymu sudaryta darbo grupė (Direktoriaus 2015-06-01,

įsakymu Nr. V-1-167), rengianti mokyklos ugdymo planą. Grupės darbui vadovauja gimnazijos

direktoriaus pavaduotoja ugdymui Milda Daukantaitė-Kukė.

18. Gimnazijoje parengti pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų planai, jie sujungti į vieną, numatyta bendra organizavimo tvarka, bendri neformaliojo švietimo principai,

specialiojo ugdymo principai.

19. Gimnazijos ugdymo planas parengtas vieneriems mokslo metams.

20. Gimnazija mokiniai pasirinko pasirenkamuosius dalykus (5 ir 7 klasėje mokiniai pasirinko teatrą, 6 klasėje – etninę kultūrą, II, IV gimnazinėje klasėje –psichologiją), dalykų

modulius (III-IV – anglų k.). Gimnazija, rengdama pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių turinį

vadovaujasi Bendraisiais formaliojo švietimo programų reikalavimais, patvirtintais Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. ISAK-535 „Dėl

Bendrųjų formaliojo švietimo programų reikalavimų patvirtinimo“.

21. Atsiradus ugdymo plane nenumatytiems atvejams, gimnazija ugdymo proceso metu gali koreguoti gimnazijos ugdymo plano įgyvendinimą arba mokinio individualų ugdymo planą

atsižvelgdama mokymo lėšų, išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų bendrosioms

programoms įgyvendinti.

22. Ugdymo procesas gimnazijoje organizuojamas pamokų forma. Pamokos trukmė – 45 min. 23. Vidurinio ugdymo programa gimnazinėje IIIg klasėje įgyvendinama kartu su

Šalčininkų r. Baltosios Vokės Elizos Ožeškovos gimnazija.

24. Gimnazijos ugdymo planą patvirtino mokyklos vadovas suderinęs su mokyklos taryba, taip pat su Šalčininkų rajono savivaldybe.

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

25. Mokinio individualus ugdymo planas – tai kartu su mokiniu sudaromas jo gebėjimams ir mokymosi poreikiams pritaikytas mokymosi planas. Individualiu ugdymo planu

siekiama padėti mokiniui planuoti, kaip pagal savo galias pasiekti aukštesnius ugdymo(si)

pasiekimus, ugdyti(s) asmeninę atsakomybę, gebėjimus, įgyvendinti išsikeltus tikslus.

26. Individualų ugdymo planą, suderintą su gimnazijos galimybėmis, pasirengia kiekvienas mokinys, besimokantis pagal vidurinio ugdymo programą. Plane nurodo dalykus,

dalykų kursus ir modulius, kiek pamokų skiria. Mokinio individualaus ugdymo plano formą

parengė ir pasiūlė gimnazija.

27. Mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, individualus ugdymo planas rengiamas ir įgyvendinamas, bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams

(globėjams, rūpintojams) ir mokyklos vadovui ar mokyklos vadovo pavaduotojui ugdymui,

socialiniam pedagogui, profesinio informavimo specialistui. Sudarant individualų ugdymo planą,

http://litlex/Litlex/LL.DLL?Tekstas=1?Id=72572&Zd=bENDRAISIAIS%2BFORMALIOJO&BF=4#2z

5

atsižvelgiama į mokykloje turimą informaciją apie mokinį ir jo mokymosi pasiekimus.

Individualus ugdymo planas turi būti aiškus ir suprantamas mokiniui ir jo tėvams (globėjams,

rūpintojams). Mokinio individualiame ugdymo plane numatyti mokymosi uždavinius, apibrėžti

sėkmės kriterijus, numatyti mokinio indėlį į mokymąsi, reikiamą mokymosi pagalbą. Mokinių

individualūs ugdymo planai gimnazijoje nuolat peržiūrimi ir, jeigu reikia, koreguojami.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

SVEIKATA IR GEROVĖ GIMNAZIJOJE

28. Gimnazija, įgyvendindama pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas: 28.1. vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo

ugdymo programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos

normos HN 21:2011. Gimnazija, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos

saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma);

28.2. sudaro sąlygas mokiniui mokytis pagarba vienas kitam tarp mokinių, mokinių ir mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir

saugioje aplinkoje, laiku pastebi ir nedelsdama sustabdo patyčių ir smurto apraiškas, užtikrina

higienos reikalavimų neviršijantį mokymosi krūvį;

28.3. sudaro sąlygas mokiniui ugdytis bendrąsias kompetencijas, aktyviai veikti, tyrinėti, bendrauti ir bendradarbiauti įvairiose veiklose ir fizinėse bei virtualiose aplinkose, dalį

formaliojo ir neformaliojo švietimo veiklų organizuodama už mokyklos ribų (gamtoje,

muziejuose, įvairiose įstaigose).

29. Sveikatos ugdymo bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 „Dėl Sveikatos ugdymo bendrosios

programos patvirtinimo“ 1-8, I-IVg klasėse integruojama į mokomuosius dalykus, neformalųjį

ugdymą, klasės valandėles, kultūrinę pažintinę veiklą (9 priedas).

30. Gimnazijoje sudarytos sąlygos mokiniams kasdien turėti fiziškai aktyvią pertrauką. Dalyvavimas joje nėra privalomas.

31. Gimnazija ugdymo(si) aplinką kuria, vadovaudamasi Higienos norma, Ugdymo programų aprašais.

PENKTASIS SKIRSNIS

UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

32. Mokiniai skiriasi savo patirtimi, motyvacija, interesais, siekiais, gebėjimais, mokymosi stiliumi, pasiekimų lygiu ir kt., tai lemia skirtingus mokymosi poreikius. Diferencijuotu

ugdymu atsižvelgiama į šiuos poreikius, nes mokiniui turi būti pritaikomi mokymosi uždaviniai ir

užduotys, ugdymo turinys, metodai, mokymo(si) priemonės, tempas, mokymosi aplinka ir

skiriamas laikas. Diferencijuoto ugdymo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui

sėkmingiau mokytis. Juo taip pat kompensuojami brendimo, mokymosi tempo netolygumai,

atsirandantys vertikalaus skirstymo klasėmis pagal mokinių amžių sistemoje.

33. Diferencijavimas taikomas: 33.1. mokiniui individualiai; 33.2. mokinių grupei: 33.2.1. gabumams plėtoti, išlyginti pasiekimų skirtumams siūlomas anglų kalbos III,

IVg klasėms modulis;

34. Gimnazija analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų pasiekimų, ir priima

sprendimus dėl tolesnio ugdymo diferencijavimo. Klasėse dirbantys mokytojai aptaria rezultatus

10–11 ir 04–05 mėnesiais. Priimant sprendimus atsižvelgiama į mokinio mokymosi motyvaciją ir

ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus.

6

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS

TEIKIMAS

35. Gimnazija sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal jo gebėjimus ir pasiekti kuo aukštesnius pasiekimus.

36. Įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą, gimnazijoje už mokymosi pasiekimų gerinimą ir mokymosi pagalbos organizavimą atsakinga direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

37. Mokymosi pagalbos organizavimas aprėpia ne tik priimamus sprendimus ir įgyvendinamas priemones, bet ir tų priemonių poveikio analizę.

38. Įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą, mokymosi procesas gimnazijoje nuolat stebimas ir laiku nustatomi mokiniui kylantys mokymosi sunkumai. Apie atsiradusius

mokymosi sunkumus informuojami gimnazijos švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai

(globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi, kaip bus organizuojama veiksminga mokymosi pagalba.

39. Mokymosi pagalbą mokiniui teikiama, kai jo pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys nedaro

pažangos; kai kontrolinis darbas įvertinamas nepatenkinamai; kai mokinys dėl ligos ar kitų

priežasčių praleido dalį pamokų.

40. Mokymosi pagalba teikiama laiku, atsižvelgiant į mokančio mokytojo ar švietimo pagalbos specialisto rekomendacijas, ir turi atitikti mokinio mokymosi galias. Mokymosi pagalbos

teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos poreikio mokiniui, atsižvelgus į mokančio

mokytojo rekomendacijas.

41. Gimnazija, keldama uždavinį pagerinti mokinių pasiekimus konkrečiose srityse, atsižvelgia į mokinių poreikius, tėvų lūkesčius, mokyklos kontekstą, pasirinkta veiksmingas

priemones šiems uždaviniams įgyvendinti.

42. Mokymosi pagalbą teikiama: 42.1. pamokoje kaip grįžtamasis ryšys, pagal jį nedelsiant koreguojamas mokinio

mokymasis, pritaikant tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas;

42.2. skiriamos dalykų trumpalaikės ar ilgalaikės konsultacijos. 43. Siekiant pagerinti mokinių pažangą ir pasiekimus: 43.1. suteikiama pagalbą pirmiausia tiems mokiniams, kurių pasiekimai žemi arba

aukščiausi;

43.2. sudaromos sąlygas mokykloje atlikti namų darbų užduotis po pamokų. Mokinį esant poreikiui konsultuoja dalyko mokytojas;

43.3. stiprinama mokinių motyvaciją kryptingai veikti, siekiant mokymosi tikslų; 43.4. sudarant galimybes mokytojams tobulinti profesines žinias, ypač dalykines

kompetencijas ir gebėjimus, organizuoti ugdymo procesą įvairių gebėjimų ir poreikių mokiniams;

43.5. aktyviai įtraukti į vaiko ugdymo procesą mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus), ne tik sprendžiant vaikų ugdymosi problemas, bet ir teikiant įvairią mokymosi pagalbą, supažindinant

su darbo ir profesijų pasauliu, organizuojant mokyklos gyvenimą.

44. Atsižvelgiant į esamus mokinių pasiekimus, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų duomenis gimnazijoje parengtas mokinių pasiekimų gerinimo ir mokymosi

pagalbos teikimo priemonių planas (15 priedas).

45. Pamokas, skirtas mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, pagrindinio ugdymo programoje naudojamos:

45.1. pamokoms-konsultacijoms, kurios skirtos mokymosi pagalbai teikti; 45.2. pasirenkamiesiems dalykams mokyti (6 kl. – etninė kultūra, 5, 7 kl. – teatras, II g

klasėje psichologija);

7

SEPTINTASIS SKIRSNIS

GIMNAZIJOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ)

BENDRADARBIAVIMAS

46. Gimnazija, numatė mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) galimybes kartu su mokytojais

ir mokiniais dalyvauti planuojant, įgyvendinant ugdymo procesą, aptariant mokinių pasiekimus ir

pažangą, priimant sprendimus dėl gimnazijos priemonių ugdymo(si) kokybei gerinti, nuolat

informuoja tėvus apie mokinių mokymąsi, pasiekimus ir pažangą, mokymosi poreikius ir

motyvaciją, iškilusius sunkumus (13 priedas);

47. Gimnazija, įgyvendinanti pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, skatina mokinių tėvus:

47.1. sukurti mokiniams tinkamą edukacinę aplinką namuose; 47.2. savo pagrįstais lūkesčiais motyvuoti vaiką mokytis; 47.3. padėti vaikams mokytis namuose; 47.4. sudaryti galimybes vaikams dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose, išsakyti

mokyklos tobulinimo lūkesčius.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

48. Gimnazija, organizuodama ugdymo procesą, intensyvina dalykų mokymą per dieną. Intensyvinant mokymąsi per dieną dalykui mokyti skiriama ne vieną, o keletą viena po kitos

vykstančių pamokų (lietuvių kalba 5-8, I-IV g, matematika 5-8, I-IIg, technologijos 5-7, IIIg,

biologija IIg, chemija IIg, užsienio k.anglų IVg, rusų k. IVg)

49. Žmogaus saugos dalyko mokoma 5 klasėje, skiriant 1 savaitinę valandą ir 7 klasėje, skiriant 1 savaitinę valandą.

DEVINTASIS SKIRSNIS

UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

50. Gimnazijos mokytojai planuoja integruotas dalykines išvykas, projektinę veiklą. Gimnazijos metodinėse grupės suplanavo integruotas pamokas, jos nurodomos gimnazijos

mėnesio planuose.

51. Atsižvelgiant į gimnazijos kontekstą: 51.1. informacinių komunikacinių technologijų ugdymas 1-4 klasėse. Informacinės

komunikacinės technologijos ugdymo procese naudojamos kaip ugdymo priemonė, taip pat

mokoma informacinių komunikacinių technologijų pradmenų (neformaliojo švietimo programa

,,Kompiuteris mano draugas“);

51.2. Prevencinės programos: Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494 „Dėl Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių

medžiagų vartojimo prevencijos programos patvirtinimo“, Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo

programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 7 d.

įsakymu Nr. ISAK-179 „Dėl Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos patvirtinimo“

„Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa“ (Vilnius. 2004), „Sveikatos ir gyvenimo įgūdžių“, patyčių

prevencijos programa Olweus (vykdoma Olweus programos kokybės užtikrinimo sistema

(OPKUS)) 1-8, I-IV klasėse integruojamos į mokomuosius dalykus, į neformalųjį ugdymą ir

klasės valandėles, kultūrinę ir pažintinę veiklą (7 priedas);

51.3. Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“

integruojama į mokomuosius dalykus, į neformalųjį ugdymą ir klasės valandėles, kultūrinę ir

pažintinę veiklą (12 priedas);

8

51.4. Žmogaus saugos bendroji programa patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 1-4, III-IV klasėse integruojama į

mokomuosius dalykus (8 priedas).

52. Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 „Dėl

Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos ir vidurinio ugdymo etninės kultūros

bendrosios programos patvirtinimo“, Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrąją programą,

patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr.

V-651 „Dėl Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos ir vidurinio ugdymo

etninės kultūros bendrosios programos patvirtinimo“ 5-8, I-II klasėse integruojama į dalykus,

neformalųjį ugdymą, klasės vadovavimą (10 priedas). Etninė kultūra 1-4 klasėse įvairiomis

formomis ir būdais (popietės, svarbių valstybei datų paminėjimas, viktorinos, konkursai)

integruojama į pradinį ugdymą;

53. Dienyne integruojamųjų pamokų apskaitai nurodoma: 53.1. Jei integruojamas kelių dalykų turinys ir pamokoje dirba keli mokytojai,

integruojamų dalykų pamokų turinį dienyne įrašoma tų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose

(informacinės technologijos 7 ir 8 klasėje);

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

54. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra mokyklos ugdymo turinio dalis ir dera su keliamais ugdymo tikslais ir ugdymo proceso organizavimu. Vertinant mokinių pažangą ir

pasiekimus, ugdymo procese vadovaujamasi Bendrosiomis programomis, Mokinių pažangos ir

pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004

m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 „Dėl Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo

sampratos“ (toliau – Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata), Ugdymo programų

aprašais.

55. Gimnazijoje vyrauja formuojamasis vertinimas. 56. Mokinių pasiekimų patikrinimas diagnostikos tikslais gimnazijoje vykdomas

reguliariai, kaip to reikalauja dalyko mokymosi logika ir gimnazijos susitarimai: mokiniai atlieka

kontrolinius darbus ar kitas apibendrinamąsias užduotis, kurios rodo tam tikro laikotarpio

pasiekimus, yra įvertinamos sutartine forma (pažymiais ar kaupiamaisiais balais ir kt.). Atliekant

diagnostinį vertinimą atsižvelgiama į formuojamojo vertinimo metu surinktą informaciją.

Diagnostinio vertinimo informaciją naudojama analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant

tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus, numatant mokymosi pagalbą.

57. Gimnazija, siekdama padėti kiekvienam mokiniui pagal išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si) rezultatų:

57.1. užtikrina mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo būdų ir formų dermę gimnazijoje, vertinimo metu sukauptos informacijos sklaidą (vadovaujamasi Baltosios Vokės

,,Šilo“ gimnazijos Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka (14 priedas));

57.2. kartu su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) aptaria mokinių daromą pažangą, mokymosi pasiekimus ir numato mokinio ugdymo(si) pasiekimų gerinimo būdus, prireikus sudaro

ar koreguoja individualų ugdymo planą;

57.3. Informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu

(Žin., 1996, Nr.63-1479; 2008, Nr.22-804) ir gimnazijos nustatyta tvarka (13 priedas).

58. Mokiniams, besimokantiems pagal pradinio ugdymo programą, pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami. Pažangai ir pasiekimams vertinti taikomas formuojamasis

(žodžiu ir raštu), diagnostinis (pagal gimnazijos pasirinktą vertinimo formalizavimo būdą) ir

apibendrinamasis vertinimas (14 priedas).

9

59. Numatant mokinių, pradedančių mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, pažangos ir pasiekimų vertinimą, atsižvelgiama į Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų

ir pažangos vertinimo apraše pateiktą informaciją.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

60. Ugdymo procesą organizuojant pamoka nepertraukiamas ugdymo(si) proceso laikas 1–4 kl. numatomas, vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti

bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos

Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl

Lietuvos higienos normos HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas.

Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai “ patvirtinimo“. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio

ir vidurinio ugdymo programą, yra ne daugiau kaip 7 pamokos per dieną.

61. Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę paskirstytas proporcingai. 62. Tausojant mokinio sveikatą, optimizuojant mokymosi krūvius gimnazijoje,

vykdoma mokinių mokymosi krūvio ir skiriamų namų darbų stebėsena:

62.1. organizuojamas mokytojų bendradarbiavimas, skatinamas ugdymo turinio integravimas, sprendžiami mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimai;

62.2. užtikrinama, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokinius būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę.

Kontroliniai darbai po ligos, atostogų ar šventinių dienų neskiriami.

63. 8 klasės mokiniams skirtas minimalus privalomų pamokų skaičius; 64. 5 ir 7 klasės mokiniai tėvų prašymu yra pasirinkę teatrą, 6 klasės mokiniai – etninės

kultūros, IIg klasės psichologijos pasirenkamąjį dalyką.

65. Maksimalus pamokų krūvis mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą per savaitę yra ne didesnis nei 10 procentų nuo minimalaus mokiniui skiriamų pamokų

skaičiaus: 5 klasė – 27, 6 klasė – 30, 7 klasė – 31 valandos per savaitę. Mokymosi pagalbai

organizuoti skiriamos trumpalaikės konsultacijos, atsižvelgiant į mokinių mokymosi galias.

Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) elektroniniu dienynu ar kitu būdu informuojami apie mokinio

daromą pažangą, jam suteiktą mokymosi pagalbą. Trumpos konsultacijos teikiant pagalbą

neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį.

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS GIMNAZIJOJE

66. Atsižvelgiant į neformaliojo vaikų švietimo ypatumus, veikla vykdoma: 66.1. aplinkose, kurios padeda įgyvendinti neformaliojo švietimo tikslus: sporto salėje,

aikštyne, muziejuje, technologijų kabinete, fojė, informacinių technologijų kabinete ir kt.;

66.2. valandos nustatomos mokslo metams kiekvienai ugdymo programai. 67. Gimnazija kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančių mokslo metų

mokinių neformaliojo švietimo poreikius, juos tikslina mokslo metų pradžioje ir atsižvelgus į juos

siūlo neformaliojo švietimo programas (4 priedas).

68. Neformaliojo vaikų švietimo programos parengtos atsižvelgus į Bendruosius iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų programų kriterijus, patvirtintus Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. Įsakymu Nr. V-1214.

69. Mokinių skaičius neformaliojo švietimo grupėje ne mažesnis kaip 10 mokinių.

10

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

70. Mokinių mokymas namie organizuojamas, vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu,

patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr.

V-1405 „Dėl Mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose

organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos

aprašu.

71. Namie mokomai mokinei (IVg klasės mokinė Saulė Stankevičiūtė) savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu skiriama IV klasėje 14 pamokų.

72. Mokinė namie mokoma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu (2 priedas). Mokinei, mokomai namie, suderinusi su mokinės tėvais ir atsižvelgus į gydytojo

konsultacinės komisijos rekomendacijas, parengtas individualus ugdymo planas. Suderinus su

mokinio tėvais, gimnazijos vadovo įsakymu mokinė nesimoko kūno kultūros. Dienyne ir mokinės

individualiame ugdymo plane prie mokinio nesimokomų dalykų įrašyta „atleista“.

II SKYRIUS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS

NUOSTATOS

73. Bendroji programa įgyvendinama, vadovaujantis joje nustatytomis ugdymo turinio kūrimo ir įgyvendinimo didaktinėmis nuostatomis ir principais, mokinių pasiekimų vertinimo,

aplinkos kūrimo nuostatomis.

74. Formuojant gimnazijos ugdymo turinį: planuojant gimnazijos mokinių pasiekimus, numatant ugdymosi tikslus, atsižvelgiama į nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų,

pasiekimų vertinimo taikant standartizuotus testus mokykloje rezultatus ir rekomendacijas dėl

mokinių pasiekimų gerinimo.

75. Bendrajai programai ir neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti: 75.1. 2015–2016 mokslo metais skiriamos ugdymo valandos, kai ugdymo valandos

trukmė 1 klasėse – 35 min., 2–4 klasėse – 45 min.:

Dalykai 1 kl. 2 kl. 3 kl. 4 kl. Iš viso skiriama

ugdymo valandų

Dorinis ugdymas (tikyba) 32 32 32 128

Lietuvių kalba (gimtoji) 256 224 224 224 928

Užsienio kalba (anglų) 0 64 64 64 192

Matematika 128 160 160 128 576

Pasaulio pažinimas 64 64 64 64 256

Dailė ir technologijos 64 64 64 256

Muzika 64 64 64 256

Kūno kultūra 64 64 64 192

Šokis 32 32 32 96

75.2. Bendrosios programos ugdymo dalykams skiriant ugdymo valandas per savaitę:

Dalykai

Dalyko savaitinių pamokų skaičius

1klasė 2klasė 3klasė 4klasė

pradinio

ugdymo

programa (1–4

klasės)

Dorinis ugdymas (tikyba) 1 1 1 3

Kalbos: 0

Lietuvių kalba (gimtoji) 8 7 7 7 29

Užsienio kalba (anglų) 2 2 2 6

http://litlex/Litlex/LL.DLL?Tekstas=1?Id=163008&Zd=MOKINI%D8%2BMOKYMAS%2BSTACIONARIN%CBJE&BF=4#3z

11

Matematika 4 5 5 4 18

Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 8

Meninis ir technologinis

ugdymas:

0

Dailė ir technologijos 2 2 2 6

Muzika 2 2 2 6

Kūno kultūra 2 2 2 6

Šokis 1 1 1 3

Minimalus privalomų pamokų

skaičius mokiniui 22 24 24 23

Neformalusis ugdymas 2 2 2 2 8

76. Ugdymo valandų skaičių klasei per savaitę sudaro: privalomų ugdymo valandų skaičius visiems klasės mokiniams, valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti,

neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti skiriamos ugdymo valandos.

77. Ugdymo valandos, nurodytos ugdymo plano 75 punkte, numatytos Bendrajai programai įgyvendinti, gimnazijai ugdymo procesą organizuojant grupinio mokymosi forma

kasdieniu būdu, vadovaujantis Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo

mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl

mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas)

formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi pagal

formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo

organizavimo tvarkos aprašas).

78. Ugdymo procesas organizuojamas ne tik gimnazijoje, bet ir už jos ribų (pramogų centre, muziejuose, parkuose, artimiausioje gamtinėje aplinkoje).

79. Gimnazija einamaisiais mokslo metais koreguoja ugdymo procesą ir turinį pagal pasikeitusius mokinių ugdymo poreikius, mokinių mokymosi rezultatus, išlaikydama mokslo

metams skirtą ugdymo valandų skaičių.

ANTRASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS PROGRAMOS UGDYMO DALYKŲ, INTEGRUOJAMŲJŲ PROGRAMŲ

ĮGYVENDINIMAS

80. Ugdymo dalykų programų įgyvendinimas: 80.1. Dorinis ugdymas: 80.1.1. tėvai (globėjai) parinko 1-4 klasių mokiniams tikybą; 80.1.2. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal

tėvų (globėjų) parašytą prašymą.

80.2. Kalbinis ugdymas: 80.2.1. siekiant gerinti mokinių lietuvių kalbos pasiekimus, skaitymo, rašymo,

kalbėjimo ir klausymo gebėjimai ugdomi per matematikos, pasaulio pažinimo, tikybos,

ugdomąsias veiklas (naudojant mokomąsias užduotis teksto suvokimo gebėjimams, mąstymui

ugdyti, kreipiant dėmesį į kalbinę raišką ir rašto darbus);

80.3. pirmosios užsienio kalbos mokymas: 80.3.1. pirmosios užsienio kalbos mokoma antraisiais–ketvirtaisiais pradinio ugdymo

programos metais;

80.3.2. tėvai (globėjai) parinko visiems 8 antrosios klasės mokiniams anglų kalbą; 80.3.3. gimnazijoje siūloma rinktis ne mažiau kaip iš dviejų užsienio kalbų; 80.3.4. užsienio kalbai mokyti visose 2–4 klasėse skiriama po 2 ugdymo valandas per

savaitę;

80.4. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas: 80.4.1. gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama 1/2 pasaulio pažinimo dalykui

skirto ugdymo laiko. Ugdymo veikloms, sudarančioms sąlygas ugdytis praktinius

gamtamokslinius, 1/4 dalykui skiriamo laiko skiriama organizuoti ugdymą tyrinėjimams

12

palankioje aplinkoje, natūralioje gamtinėje (miške, prie vandens telkinio, mokyklos kieme)

aplinkoje, laboratorijose;

80.4.2. socialiniams gebėjimams ugdytis 1/4 pasaulio pažinimo dalyko laiko skiriama, ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje

(pvz., lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose ir pan.).

80.5. Matematinis ugdymas: 80.5.1. organizuojant matematinį ugdymą vadovaujamasi nacionalinių ir tarptautinių

mokinių pasiekimų tyrimų rekomendacijomis, per pamokas naudojamos informacinės

komunikacinės technologijos, skaitmeninės mokomosios priemonės.

80.6. Kūno kultūra: 80.6.1. kūno kultūrai skiriamos 2 ugdymo valandos per savaitę, 1 pamoka skirta šokiui; 80.6.2. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės organizuojamos taip:

80.6.2.1.mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis

jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;

80.6.2.2.siekiant skatinti mokinių fizinį aktyvumą, sveikatinimą, ugdymo proceso metu

organizuojamos judriosios pertraukos, mokiniai žaidžia stalo tenisą, judriuosius žaidimus.

80.7. Meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika, šokis, teatras): 80.7.1. technologiniam ugdymui skiriama ne mažiau kaip 1/3 dalykui ir technologijų

dalykui skiriamo laiko, nurodyto ugdymo plano 75 punkte;

80.7.2. atsižvelgiant į gimnazijos bendruomenės meninio ugdymo poreikius ir mokyklos galimybes mokykloje 1-4 klasėse įgyvendinama šokio programa, skiriant vieną ugdymo

valandą iš kūno kultūros dalykui ugdymo plano 75.2. papunktyje skiriamų ugdymo valandų per

savaitę;

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

81. Mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintais teisės aktais, reglamentuojančiais bendrojo ugdymo

programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimą, vertinimo rezultatų

panaudojimą, ir Bendrąja programa.

82. Mokytojas planuoja mokinių ugdymosi pasiekimus ir vertinimą, vadovaudamasis gimnazijoje priimtais susitarimais dėl ugdymo turinio planavimo ir pasiekimų vertinimo,

atsižvelgdamas į klasės mokinių mokymosi rezultatus, ugdymosi poreikius ir galimybes.

Planuodamas 1 klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio

ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis apie vaiko pasiekimus.

83. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą, taikomas formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis vertinimas:

83.1. formuojamasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu, teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai žodžiu, o prireikus ir raštu, t. y. parašant komentarą) apie jo

mokymosi eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes;

83.2. diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus paprastai atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo pradžioje ir pabaigoje, siekiant diagnozuoti

esamą padėtį: nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi

galimybes:

83.2.1. atsižvelgiant į tai, ką norima įvertinti (vertinimo tikslą), taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo būdai: projektiniai, kontroliniai darbai, testai. Per dieną atliekamas ne

daugiau nei vienas diagnostinis darbas;

83.2.2. informacija apie mokymosi pasiekimus (kontrolinių darbų, testų ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi,

taip pat nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai ir pan.);

83.2.3. mokytojas renkasi vertinimo informacijos kaupimo būdus ir formas (vertinimo aplanką, vertinimo aprašą, pasiekimų knygelę ar kt.);

13

83.3. apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ir pradinio ugdymo programos pabaigoje. Pusmečio mokinių pasiekimai apibendrinami, vertinant mokinio per

ugdymo laikotarpį padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių

pasiekimų lygių požymius, ir įrašomi:

83.3.1. elektroniniame dienyne: 83.3.1.1.mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse

įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis,

aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;

83.3.1.2.dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamoje Dienyno skiltyje, nurodoma

padaryta arba nepadaryta pažanga: „p. p.“ arba „n. p.“;

83.3.1.3.medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių padaryta arba nepadaryta pažanga

fiksuojama atitinkamoje Dienyno skiltyje įrašant „p. p.“ arba „n. p.“;

83.3.2. pasiekimų knygelėse (1,3,4 klasių); 83.3.3. baigus pradinio ugdymo programą, rengiamas Pradinio ugdymo programos

baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas. Aprašo kopija perduodama mokyklai, kurioje

mokinys mokysis pagal pagrindinio ugdymo programą.

III SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS

NUOSTATOS

84. Gimnazija, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu,

Ugdymo programų aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pagrindinio ugdymo

programų vykdymą.

85. Gimnazija skiria 2 mėnesio adaptacinį laikotarpį 5 klasės mokiniams ir naujai atvykusiems mokiniams. Siekiant padėti mokiniams sėkmingai adaptuotis, į šią veiklą įtraukti

klasei vadovaujantis mokytojas, socialinis pedagogas. Adaptacinio laikotarpio pirmą mėnesį

mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami.

86. Socialinė-pilietinė veikla mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, yra privaloma (5 priedas).

87. Gimnazija, formuodama pagrindinio ugdymo programos turinį, užtikrina minimalų Pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičių per savaitę.

ANTRASIS SKIRSNIS

UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

88. Gimnazija užtikrina raštingumo, ypač skaitymo gebėjimų, ugdymą per visų dalykų pamokas, naudojant mokomąsias užduotis teksto suvokimo gebėjimams, mąstymui ugdyti,

kreipiant dėmesį į kalbinę raišką ir rašto darbus. Mokytojai užduotis naudoja ir skaitymo

gebėjimams, ir lietuvių kalbai ugdyti; atkreipia mokinių dėmesį į kalbinės raiškos logiškumą,

teiginių argumentavimą, nuoseklumą. Mokytojai skatina mokinius savarankiškai, rišliai ir

taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir raštu per visų dalykų pamokas.

89. Pagrindinio ugdymo programą sudaro šios ugdymo sritys: dorinis ugdymas (etika ir tikyba), kalbos (lietuvių gimtoji kalba, kitos gimtosios kalbos, lietuvių valstybinė kalba, užsienio

kalbos), matematika, gamtamokslinis ugdymas (biologija, chemija, fizika), socialinis ugdymas

(istorija, geografija, pilietiškumo ugdymas, ekonomika ir verslumas, psichologija), meninis

ugdymas (dailė, muzika, šokis, teatras), informacinės technologijos, technologijos, kūno kultūra,

bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas.

90. Dorinis ugdymas. 5–6, 7–8, gimnazijos I–IIg klasių mokiniams parinkta tikyba.

14

91. Kalbos. 91.1. Lietuvių kalba ir literatūra. 91.1.1. Gimnazija, formuodama ugdymo turinį:

91.1.1.1mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos Pagrindinio ugdymo bendrojoje

programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaro sąlygas pašalinti mokymosi spragas (skiriamos

konsultacijų);

91.1.1.2.II,IVg klasėse integruoja lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų mokymą,

laisvės kovų istorijai skiriant ne mažiau kaip 18 pamokų (11 priedas);

92. Užsienio kalbos. 92.1. Užsienio kalbos, pradėtos mokytis pagal pradinio ugdymo programą, toliau

mokomasi kaip pirmosios iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos.

92.2. Antrosios užsienio kalbos mokyti privaloma nuo 6 klasės. Visi 12 šeštos klasės mokinių mokosi rusų kalbos.

92.3. Baigiant pagrindinio ugdymo programą, organizuojamas užsienio kalbų pasiekimų patikrinimą centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per

duomenų perdavimo sistemą KELTAS).

93. Matematika. 93.1. Mokinių matematikos mokymosi motyvacijai skatinti naudojamasi Nacionalinio

egzaminų centro parengtomis matematinio raštingumo užduotimis.

93.2. Stebint mokinių matematikos pasiekimus ir, remiantis duomenimis (pavyzdžiui, standartizuotų testų rezultatais), numatoma pagalbą mokiniams (užduotis ir metodus spragoms

įveikti), kurių mokymosi pasiekimai žemi.

93.3. Ugdant gabius matematikai vaikus naudojamasi nacionalinių olimpiadų, konkurso „Kengūra“ užduotimis (ir sprendimų rekomendacijomis) ir kitais šaltiniais.

93.4. Naudojamasi informacinėmis komunikacinėmis technologijomis, skaitmeninėmis mokomosiomis priemonėmis.

94. Informacinės technologijos. 94.1. 7–8 klasėse skiriamos 35 dalyko pamokos. Siekiant mažinti mokinių mokymosi

krūvį, organizuojamas integruotas informacinių technologijų mokymas, 7 klasėje pirmą pusmetį

pamokas skiriant informacinių technologijų bendrosios programos kursui (apie 50 procentų

metinių pamokų), o antrą pusmetį informacinių technologijų mokoma integruotai (kiti 50 procentų

pamokų), su kitais dalykais 8 klasėje – atvirkščiai: pirmą pusmetį informacinių technologijų

mokyti integruotai (apie 50 procentų metinių pamokų), o antrą pusmetį pamokas skiriant

informacinių technologijų bendrosios programos kursui (kiti 50 procentų pamokų) (3 priedas).

94.2. Integruojant dalyko ir informacinių technologijų programas, kai pamoką planuoja ir dalyko mokytoją konsultuoja informacinių technologijų mokytojas ar pamokoje dirba du

mokytojai (dalyko ir informacinių technologijų, informacinių technologijų) mokytojo darbas

atlyginamas iš pamokų, skirtų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti. Dalyko mokytojui turint

pakankamai skaitmeninio raštingumo kompetencijų, nėra būtina, kad pamokoje dirbtų du

mokytojai.

94.3. I–IIg klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir kompiuterinės leidybos pradmenų modulis.

95. Gamtamokslinis ugdymas. 95.1. Gamtos mokslų mokymasis grindžiamas realiais arba virtualiais gamtamoksliniais

gamtos reiškinių, procesų, objektų tyrimais, skiriant dėmesį dinamiškos tikrovės problemoms

atpažinti ir spręsti, pirmiausia – lokaliu, vietos aplinkos ir bendruomenės lygmeniu, o įgijus

patirties – Lietuvos ir globaliu lygmeniu. Gamtamoksliniai tyrimai atliekami stebint, analizuojant,

eksperimentuojant, modeliuojant ar vykdant kitas praktines veiklas. Skatinamas mokinių

bendradarbiavimas ir (ar) komandinis darbas.

95.2. Atliekant gamtamokslinius tyrimus naudojamasi turimomis mokyklinėmis priemonėmis, taip pat lengvai buityje ir gamtoje randamomis ir (ar) pasigaminamomis

priemonėmis, kilnojamosiomis ir virtualiosiomis laboratorijomis, edukacinėmis erdvėmis ir

mokymosi ištekliais už mokyklos ribų (miškas, Paukščiu takas).

15

95.3. IIg klasėje dvi gamtos mokslų pamokos organizuojamos viena po kitos, sudarant galimybes atlikti ilgiau trunkančius eksperimentinius darbus ar projektus.

95.4. Eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti skiriama ne mažiau kaip 30 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus.

96. Technologijos. 96.1. Mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8

klasėse), kiekvienoje klasėje mokomi, proporcingai paskirstant laiką tarp: mitybos, tekstilės,

konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų.

96.2. Mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso.

(,,Konstrukcinės medžiagos“).

96.3. Baigę integruoto technologijų kurso programą mokiniai pagal savo interesus ir polinkius renkasi vieną iš privalomų technologijų programų (mitybos, tekstilės, konstrukcinių

medžiagų, elektronikos, gaminių dizaino ir technologijų). Mokinys gali keisti technologijų grupę,

siekdamas atlikti veiklą, susijusią su patrauklios ūkio šakos pažinimu, tik tuo atveju, jei yra

atsiskaitęs iš anksčiau pasirinktos programos.

97. Socialinis ugdymas. 97.1. Per socialinių mokslų pamokas mokymasis grindžiamas tiriamojo pobūdžio

metodais, diskusijomis, bendradarbiavimu savarankiškai atliekamu darbu ir informacinėmis

komunikacinėmis technologijomis.

97.2. Siekiant gerinti gimtojo krašto (rajono, miestelio) ir Lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į esamas galimybes istorijos ir geografijos mokymą organizuojamas netradicinėse

aplinkose (muziejuose).

97.3. Laisvės kovų istorijai mokyti skiriama 18 pamokų, integruojant temas į istorijos, lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų pamokas (11 priedas).

97.4. Gimnazijoje formuojant socialinių mokslų ugdymo turinį: 97.4.1. mokiniai pasirinko pasirenkamuosius dalykus: psichologiją (IIg klasė); 97.4.2. Nutarta istorijos 5 klasės turinio kursą pradėti dėstyti nuo Europos istorijos

epizodų.

97.4.3. Pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį mokomasi pilietiškumo pagrindų. Šiai programai skiriamos 68 pamokos, jos organizuojamos tiek Ig, tiek IIg klasėse;

98. Kūno kultūra. Kūno kultūrai 5-8, I-IIg klasėse skiriamos 2 valandas per savaitę. Sudaromos sąlygas visiems mokiniams pasirinkti jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo

pratybas per neformaliojo ugdymo veiklą gimnazijoje. Gimnazija tvarko mokinių, lankančių šias

pratybas, apskaitą elektroniniame dienyne.

98.1. Organizuojant kūno kultūros atsižvelgiama į Higienos normos reikalavimus. 98.2. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams sudaromos fizinio

aktyvumo pasirinkimo galimybės. Mokiniai gali rinktis vieną iš siūlomų fizinio aktyvumo formų:

98.2.1. mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą;

98.2.2. gimnazija mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą (stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių klasėje,

bibliotekoje, konsultacijas ir socialinę veiklą).

98.2.3. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami, atsižvelgiant į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama

pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų

užduočių mokytojas skiria alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines

galimybes ir gydytojo rekomendacijas.

99. Meninis ugdymas.

Meninio ugdymo dalykus sudaro dailės, muzikos ir pasirenkamieji teatro, šokio dalykai.

100. Pagrindinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per dvejus metus 2015–2016

mokslo metais:

16

Klasė

Ugdymo sritys /

Dalykai

5 6 7 8

Pagrindinio

ugdymo

programos I

dalyje

(5–8 klasė)

gimnazijos I gimnazijos II

Pagrindinio

ugdymo

programoje

(iš viso)

Dorinis ugdymas (tikyba ) 66 (1;1) 68 (1;1) 134 (4) 68 (1;1) 202 (6)

Kalbos

Lietuvių kalba (gimtoji) 330 (5;5) 340 (5;5) 670 (20) 306 (4;5 / 5;4) 976 (29)

Užsienio kalba (1-oji)

anglų 198 (3;3) 204 (3;3) 402 (12) 204 (3;3) 606 (18)

Užsienio kalba (2-oji) rusų 68 (0;2) 136 (2;2) 204 (6) 136 (2;2) 340 (10)

Matematika ir

informacinės technologijos

Matematika 264 (4;4) 272 (4;4) 536 (16) 238 (3;4 / 4;3) 774 (23)

Informacinės technologijos 66 / 68

(1;1)

34

( 0,5;0,5) 100 / 102 (3)

68

(1;1 ) 168 (5)

Gamtamokslinis ugdymas

Gamta ir žmogus 132 (2;2) - 132 - 132

Biologija - 102 (2;1) 102 (3) 102

(1;2) 204 (6)

Chemija - 68 (0;2) 68 (2) 136 (2;2) 204 ( 6)

Fizika - 102 (1;2) 102 (3) 136 (2;2) 238 (7)

Socialinis ugdymas

Istorija 132 (2;2) 136 (2;2) 268 (8) 136 (2;2) 404 (12)

Pilietiškumo pagrindai - - - 68

(1;1) 68 (2)

Geografija 68 (0;2) 136 (2;2) 204 (6) 102 (2;1) 306 (9)

Ekonomika ir verslumas - - - 34 (1;0) 34 (1)

Meninis ugdymas

Dailė 66 (1;1) 68 (1;1) 134 (4) 68 (1;1) 202 (6)

Muzika 66 (1;1) 68 (1;1) 134 (4) 68 (1;1) 202 (6)

Technologijos, kūno

kultūra, žmogaus sauga

Technologijos 132 (2;2) 102 (2;1) 234 (7) 85 (1;1,5) 319 (9,5)

Kūno kultūra 132 (2;2) 136 (2;2) 268 136 (2;2)

404

Šokis 66 (1,1) 66

Teatras 32 (1,0) 34 (1,0) 66

Etninė kultūra 34 (0,1) 34

Žmogaus sauga 32 / 34

(1,0) 34 (0,1) 66 (2) 17 (0,5) 83 (2,5)

Neformalusis vaikų

švietimas (valandų

skaičius per savaitę)

8 8 5 13

IV SKYRIUS

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

101. Vidurinio ugdymo programa IIIg klasėje įgyvendinama kartu su Šalčininkų r. Baltosios Vokės Elizos Ožeškovos gimnazija (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2015 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-705).

17

102. Gimnazija, vykdydama vidurinio ugdymo programą, vadovaujasi Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis. Ugdymas organizuojamas, vadovaujantis Vidurinio ugdymo

programos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio

30 d. įsakymu Nr. ISAK-1387 „Dėl Vidurinio ugdymo programos aprašo patvirtinimo“,

mokymosi formų aprašu, bendraisiais ugdymo planais, gali būti atsižvelgiama į Mokymosi

krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašą.

103. Gimnazija siūlo mokiniams rinktis pasirenkamuosius dalykus, kurių turinys siejamas su nacionalinio saugumo temomis, ir (ar) kitus jų mokymosi poreikius tenkinančius

pasirenkamuosius dalykus (Pilietis ir šalies gynyba) .

104. IV gimnazijos klasės mokiniams pageidaujant ir gimnazijos sprendimu sumažintas mokymosi dienų, skirtų pažintinei kultūrinei veiklai, skaičius (6 dienos).

105. Mokinys kartu su gimnazija pasirengė individualų ugdymo planą, vadovaudamasis Vidurinio ugdymo programų aprašu. Gimnazija sudarė sąlygas mokiniui pagal

susidarytą individualų ugdymo planą pagilinti pasirinktų sričių, dalykų kompetencijas, pasirengti

laikyti brandos egzaminus ir pasiruošti tęsti mokymąsi. Gimnazija nustatė pasirinktų individualaus

ugdymo plano dalykų, dalyko programos kurso keitimo tvarką.

106. Gimnazija sudarė sąlygas mokiniams siekti asmeninės ir pilietinės brandos ir ugdyti gyvenime būtinas bendrąsias kompetencijas ir gebėjimus naudodama pamokas, skirtas

mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, šioms veikloms:

106.1. savanoriškai užsiimti socialine ar kita visuomenei naudinga veikla; 106.2. susipažinti su profesinės veiklos įvairove ir rinkimosi galimybėmis, planuoti

savo tolesnį mokymąsi ir darbinę veiklą (veikia ugdymo karjerai būrelis).

106.3. Gimnazija siūlo dalykų programą papildančius pasirenkamuosius (išlyginamuosius, orientuojamuosius, paremiamuosius) dalyko modulius. IIIg klasės visi mokiniai

iš gimnazijoje siūlomų modulių programų pasirinko anglų kalbos modulį ,,Sakytinės kalbos

raiška“.

106.4. Į vidurinio ugdymo dalykų turinį integruojama Žmogaus saugos bendroji programa patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d.

įsakymu Nr. V-1159 (8 priedas).

106.5. Skirtos dienos kultūrinei, meninei, pažintinei ir kitokiai (1 priedas). 107. Keisti dalyką , dalyko kursą, modulį mokinys gali tik pusmečio ar mokslo metų

pabaigoje( arba baigęs modulio programą), IVg klasių mokiniai- ne vėliau kaip iki pirmo

pusmečio pabaigos. Jei įskaita išlaikoma pusmečio ar mokslo metų pabaigoje, įvertinimas, prie

kurio pažymimas kursas raidėmis B arba A, įrašomas stulpelyje prie pusmečio ar metinių

pažymių. Keitimo tvarka:

107.1. mokinys rašo motyvuotą prašymą direktoriui( iki gruodžio 1d., jei nori keisti nuo antro pusmečio pradžios, ir iki balandžio 1 d., jei nori keisti nuo kitų mokslo metų pradžios) ir

kreipiasi į klasės auklėtoją ( prašymo forma raštinėje arba pas pavaduotoją);

107.2. klasės auklėtojas įvertina( dalykų skaičius, valandų skaičius) keitimo galimybes; 107.3. klasės auklėtojas( su mokiniu kartu) kreipiasi į direktoriaus pavaduotoją

ugdymui dėl galimybės patenkinti prašymą;

107.4. mokinys informuoja dėstančius mokytojus (pasirašytinai prašymo formoje); prašymą grąžina direktoriaus pavaduotojui;

107.5. direktoriaus pavaduotojas ugdymui įvertina keitimo galimybes, užregistruoja prašymą ir kreipiasi į direktorių( direktorius vizuoja prašymą);

107.6. dalyko mokytojas supažindina su programų skirtumais, nurodo įskaitos organizavimo laiką;

107.7. Mokinys savarankiškai (arba konsultuojamas mokytojo) pasiruošia įskaitai (jeigu mokinys pageidauja mokytis pagal bendrojo kurso programą ir jį tenkina išplėstinio kurso

įvertinimas, įskaitos laikyti nereikia).

107.8. keisti dalyką ar dalyko kursą mokinys gali atsiskaitęs( išlaikęs įskaitą) iš naujai pasirinkto dalyko.

18

108. Mokiniui, kuris mokosi savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma), individualioms konsultacijoms skiriama iki 15 procentų, o

grupėms – 40 procentų bendrųjų ugdymo planų 137 punktu nustatyto savaitinių pamokų skaičiaus.

ANTRASIS SKIRSNIS

UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

109. Vidurinio ugdymo programą sudaro šios ugdymo sritys: dorinis ugdymas (etika ir tikyba), kalbos (lietuvių kalba ir literatūra, užsienio kalbos), matematika, gamtamokslinis

ugdymas (biologija, chemija, fizika), socialinis ugdymas (istorija, geografija, psichologija),

meninis ugdymas (dailė, muzika, šokis, teatras,), informacinės technologijos, technologijos, kūno

kultūra.

110. III, IVg klasės mokiniai mokosi etikos. 111. Lietuvių kalba ir literatūra. 111.1. Viena pamoka (iš dalykui numatytų per savaitę) skirta individualizuotam ir

diferencijuotam mokymui, pritaikytam pagal mokinių gebėjimus ir polinkius.

112. Užsienio kalbos. Tęsia pradėtas mokyti pagrindinio ugdymo programoje kalbas (anglų, rusų). Užsienio kalbų dalyko bendroji programa pateikiama kursais, orientuotais į Europos

Tarybos siūlomus A1 ir A2, B1 ir B2 kalbos mokėjimo lygius. IIIg klasėje mokiniai rusų kalbos

mokosi pagal B2 lygį. Anglų kalbos 5 mokinių mokosi pagal B2 lygį, visi kiti pagal B1 lygį. IV

klasėje mokiniai rusų kalbos mokosi pagal B2 lygį. Anglų kalbos 2 mokinių mokosi pagal B2 lygį,

visi kiti pagal B1 lygį.

113. Menai ir technologijos. 114. IV klasės mokiniai 4 mokiniai pasirinko muziką, 4 – technologijas ir muziką. III

2 mokiniai pasirinko dailę, kiti 9 mokiniai – technologijas.

115. Kūno kultūra. 115.1. III-IV klasių mokiniai pasirinko krepšinį. 115.2. Vidurinio ugdymo programoje kūno kultūros mokymas neintensyvinamas. Kūno

kultūros pasiekimai mokinių pageidavimu vertinami pažymiais.

115.3. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių kūno kultūros ugdymas organizuojamas vadovaujantis ugdymo plano 98.2 punktu.

116. Gimnazija mokiniui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą, sudaro sąlygas įgyvendinti individualų ugdymo planą ir siekia, kad jis pagilintų ir praplėstų pasirinktų

sričių žinias, gebėjimus bei kompetencijas, pasirengtų laikyti brandos egzaminus ir tęstų tolesnį

mokymąsi.

117. Matematika. Organizuojant matematikos mokymą naudojamasi informacinėmis komunikacinėmis technologijomis, skaitmeninėmis mokomosiomis programomis.

118. Sveikatos ugdymas. Gimnazija, organizuodama sveikatos ugdymą, vadovaujasi Sveikatos ugdymo bendrąja programa (9 priedas).

119. Ugdymas karjerai. Gimnazija, organizuodama ugdymą karjerai, vadovaujasi Ugdymo karjerai programa patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m.

sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 (98 punktas) (11 priedas).

120. Etninės kultūros ugdymas organizuojamas vadovaujantis Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 (Žin., 2012, Nr. 46-2252) (10 priedas).

121. Vidurinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per savaitę ir per dvejus metus:

Ugdymo sritys, dalykai Minimalus pamokų skaičius privalomam

turiniui per savaitę

Bendrasis kursas

Išplėstinis kursas

Dorinis ugdymas 2 Etika 2 -

Kalbos:

19

Lietuvių kalba ir literatūra 8 8 10

Užsienio kalbos Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį

Kursas, orientuotas į B2

mokėjimo lygį

Užsienio kalba (anglų) 6 6 6 Užsienio kalba (rusų) 6 6 6

Bendrasis kursas Išplėstinis kursas

Socialinis ugdymas: 4 Istorija 4 6

Geografija 4 6

Matematika 6 6 9 Informacinės technologijos 2 4

Gamtamokslinis ugdymas: 4

Biologija 4 6

Fizika 4 7

Chemija 4 6

Meninis ugdymas ir technologijos: 4 Dailė 4 6

Muzika 4 6

Teatras 4 6

Šokis 4 6

Technologijos (kryptys): Turizmas ir mityba 4 6

Taikomasis menas, amatai ir

dizainas 4 6

Kūno kultūra: 4–6 Bendroji kūno kultūra 4 8

Pasirinkta sporto šaka 4 Pasirenkamieji dalykai, dalykų

moduliai

Projektinė veikla / Brandos darbas Mokinio pasirinktas mokymo

turinys Iki 26 Iki 26

Minimalus privalomų pamokų

skaičius mokiniui per savaitę 28 pamokos per savaitę

Neformalusis vaikų švietimas

(valandų skaičius) 201 val.

Mokinio ugdymo poreikiams

tenkinti 24 pamokos per savaitę dvejiems metams

Minimalus pamokų skaičius klasei, esant vienai gimnazijos III klasei, – 43 pamokos per savaitę. Klasei gali būti

skiriama ir daugiau pamokų, atsižvelgiant į mokinių mokymosi poreikius ir neviršijant mokymui skirtų lėšų.

122. Bendrajam ar išplėstiniam dalyko kurso programai/kalbos mokėjimo lygiui skirtų

pamokų suma per savaitę dvejiems mokslo metams (2014-2015, 2015-2016 m.m.): Klasė

Dalykas

Klasė Pastabos

IIIg klasė IVg klasė

Dorinis ugdymas

Etika

1B

1B

20

Kalbos

Lietuvių kalba ir literatūra

Užsienio k.

Anglų k. (pirmoji užsienio k.)

Sakytinės kalbos raiškos modulis

Rusų k. (antroji užsienio k.)

5A

3B2/B1

1

3B2

5A

3B2/B1

1

3B2

Gamtos ir tikslieji mokslai

Matematika

Biologija

Informacinės tech.

3B

3A

1B

3B

2B

1B

Socialiniai mokslai

Istorija

3A

3A

Menai ir technologijos:

Taikomasis menas, amatai ir

dizainas

Muzika

Kūno kultūra: krepšinis

2B

2B

2B

2B

2B

2B

Pasirenkamasis dalykas

Psichologija

1

Viso pamokų: 29 30

Neformalusis ugdymas 3 3

123. Bendrajam ar išplėstiniam dalyko kurso programai/kalbos mokėjimo lygiui skirtų

pamokų suma per savaitę dvejiems mokslo metams (2015-2016, 2016-2017 m.m.) (16 priedas):

IV SKYRIUS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS

ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

124. Gimnazija, rengdama individualaus ugdymo planą, sudarė sąlygas mokiniams,

turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gauti kokybišką ir poreikius atitinkantį ugdymą bei

būtiną švietimo pagalbą (2 priedas).

125. Gimnazija mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą

organizuoja vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo

organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011

m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 (Žin., 2011, Nr. 122-5771) ir šio skyriaus nuostatomis (jei

šis skyrius nereglamentuoja, gimnazija vadovaujasi kitomis Bendrojo ugdymo plano nuostatomis

nustatančiomis švietimo programų įgyvendinimą), ir atsižvelgia į:

125.1. formaliojo švietimo programą;

125.2. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;

125.3. į specialiojo ugdymo ir švietimo pagalbos poreikį (specialiųjų ugdymosi

poreikių vertinimo išvadas, pedagoginių psichologinių tarnybų rekomendacijas);

125.4. esamas gimnazijos galimybes (specialistų komanda, mokymo(si) aplinkomis,

mokymo ir švietimo pagalbos lėšos).

126. 3 klasės mokinys, II klasės mokinys mokosi pagal bendrojo ugdymo dalykų

pritaikytą programą (išskyrus menų dalykus, technologijas, kūno kultūrą).

ANTRASIS SKIRSNIS

21

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,

PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

127. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pažanga ir

pasiekimai vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus.

128. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo dalykų pritaikytą programą,

mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal šioje programoje numatytus

pasiekimus, vertinimo kriterijai aptariami su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo

pagalbą teikiančiais specialistais, susitariama, kokiais aspektais bus pritaikomas mokinio

pasiekimų vertinimas ir pa(si)tikrinimų būdai, kaip jie derės su bendrosiose programose

numatytais pasiekimų lygiais.

TREČIASIS SKIRSNIS

SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS

MOKINIAMS TEIKIMAS

129. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama:

129.1. vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu,

patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011m. liepos 8 d. įsakymu Nr.V-

1228 (Žin., 2011, Nr. 92-4395);

129.2. ugdymo proceso metu ir pasibaigus ugdymo procesui (skiriamos

konsultacijos);

130. Specialioji pagalba:

130.1. teikiama vadovaujantis Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus

aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr.V-1229 (Žin., 2011, Nr. 92-4396);

130.2. teikiama ugdymo proceso metu.

KETVIRTAS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ

IR BESIMOKANČIŲ PAGAL BENDROJO UGDYMO IR PRITAIKYTAS

BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS, UGDYMAS

131. Mokiniams, besimokantiems pagal bendrojo ugdymo pritaikytą programą (2

priedas) ir turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, individualus ugdymo planas sudaromas

vadovaujantis 75,100, 121 punktuose dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų

skaičiumi.

132. Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į

mokinio gebėjimus ir galias, Vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas. Mokytoją gali

kreiptis konsultacijos į gimnaziją aptarnaujančią pedagoginę psichologinę tarnybą.

___________________________________

SUDERINTA

Šalčininkų r. Baltosios Vokės ,,Šilo“

Gimnazijos taryboje 2015-08-31

Protokolo Nr.1

1 priedas

ŠALČININKŲ RAJONO BALTOSIOS VOKĖS ,,ŠILO” GIMNAZIJA

2015-2016 m.m. mokymosi dienos, skirtos kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei, vertybinių

nuostatų ugdymo veiklai

Eil.

Nr. Užsiėmimas Data

Valandų

skaičius 1-4 kl. 5 kl. 6 kl. 7 kl. 8 kl.

I g

kl.

IIg

kl.

IIIg

kl.

IVg

kl. Atsakingi

1. Išvyka į Dzūkiją. 2015-09-11 7 + + + + + + + + V.Bukatka

2. Tarptautinė mokytojų dienos

šventė 2015-10-05 5 + + + + + + + + + V.Kilijonė

3. „Rudenėlio dovanėlės“ šventė. 2015-10 4 + L.Staliulionienė

4. Tolerancijos diena. 2015-11 4 + + + + + + + + + J.Šilobritienė

5. Išvyka į teatrą. 2016-01-28 6 + + + + + A.Indrišiūnienė

6. Kalėdų belaukiant. Susitikimas su Kalėdu seneliu.

2015-12-17 5 + Č.Šniukštienė

7. Užgavėnių karnavalas 2016-02 5 + + + + + + + + + A.Indrišiūnienė

8. Išvyka į Lietuvos nacionalinį

operos ir baleto teatrą. 2016-04 6 + + + + + + O.Balachnina

9. Išvyka į Kauno zoologijos sodą, Rumšiškių etnografinį muziejų. 2016-05 8 + Ž.Butvilienė

10. Sporto šventė ,,Sportuoju

linksmai – gyvenu sveikai“. 2016-05 4

+ Č. Šniukštienė

11. Šventė ,,,Linksmas vaikas“. 2016-05 4 + L. Staliulionienė

12. Išvyka į Latviją. 2016-06 14 (2 d.) + + + + + + + + V.Bukatka

IŠ VISO DIENŲ: 8 5 5 6 7 7 7 7 7

IŠ VISO VALANDŲ: 39 35 35 41 47 47 47 47 47

Pastaba: mokiniams, nedalyvaujantiems edukacinėse išvykose, vyksta pamokos-konsultacijos, įvairūs projektai. Mokiniui, tą dieną nedalyvavusiam

ugdymo veikloje, dalyko mokytojai organizuoja privalomus atsiskaitymus.

2 priedas

ŠALČININKŲ R. BALTOSIOS VOKĖS “ŠILO” GIMNAZIJA

IV g klasės mokinės besimokančios 2015-2016 mokslo metais namuose,

individualus ugdymo planas

Mokymosi tikslai:

Sudaryti sąlygas mokinei ugdytis komunikavimo ir kultūrinę kompetencijas, būtinas kiekvieno žmogaus visaverčiam asmeniniam gyvenimui, sėkmingai mokymosi,

visuomeninei ir būsimai profesinei veiklai.

Praturtinti ugdymo turinį aktualiais mokinei ir visuomenei klausimais, padėti ugdytis gyvenimui žinių visuomenėje būtinas kompetencijas.

Mokinio mokymosi indėlis:

Pasiruošti dalyko pamokai ir aktyviai dalyvauti joje.

Atlikti mokytojo paskirtas užduotis.

Atsiskaitymas vykdomas pasibaigus dalyko temai, nerečiau kaip kartą per mėnesį.

Dalykai

IV g klasė

Dorinis ugdymas

Tikyba

0,5

Kalbos:

Lietuvių kalba

Pirmoji užsienio kalba (anglų)

Antroji užsienio kalba (rusų)

3

1,5

1

Matematika

Biologija

Geografija

Informacinės technologijos

Istorija

2

0,5

1

1

1

Muzika

Technologijos

Kūno kultūra

1

1,5

Atleista

Viso: 14

___________________

24

3 priedas

ŠALČININKŲ R. BALTOSIOS VOKĖS ,,ŠILO“ GIMNAZIJA

2015-2016 M. M. DALYKŲ INTEGRACIJA SU INFORMACINĖMIS

TECHNOLOGIJOMIS 7-8 KLASĖSE (1 pamoka per savaitę)

Eil. Nr. Programos temos Dalykas Klasė Valandų

skaičius

I pusmetis

1. Braižome tiesės ir taško atžvilgiu simetriškas figūras. Laipsnių su

sveikuoju rodikliais savybės.

Matematika 8 3 val.

2. Kalbinių įgūdžių formavimas. Lietuvių kalba 8 1 val.

3. Filmo ,,Oliveris Tvistas“ žiūrėjimas. Filmo ir romano palyginimas.

Lietuvių kalba. 8 1 val.

4. Kiekybinė mišinių sudėtis. Cheminiai indai ir laboratoriniai prietaisai.

Chemija 8 3 val.

5. Jėgos, masės ir pagreičio sąryšis. Trinties jėga. Mechaninė energija. Laisvasis ir

priverstinis svyravimas.

Fizika 8 4 val.

6. Senjorai ir vasalai. Riterių pasaulis. Senovės Japonija ir Kinija.

Istorija 8 4 val.

7. Reklamos ruošimas. Anglų kalba 8 1 val.

8. Sveikata ir fizinis aktyvumas. Kūno kultūra 8 1 val.

9. Ruošimasis kalėdoms. Atviruko gaminimas.

Dailė 8 1 val.

10. Opera, operetė, miuziklas. Žymiausios pasaulio operos. Operos istorija.

Muzika 8 2 val.

II pusmetis

Integruotas geografijos, informacinių technologijų projektas ,,Kelionė po žemynus“

1. Afrikos gamtinių ir visuomeninių objektų

statistiniai duomenys

Geografija 7 1

2. Afrikos naudingųjų iškasenų žemėlapis Geografija 7 1

3. Afrikos džiunglės (klimato diagrama) Geografija 7 1

4. Afrikos gyvūnija (iliustracijos ir aprašymas)

Geografija 7 2

5. Afrikos dykumos (klimato diagrama) Geografija 7 1

6. Gyvenimo kokybė Afrikos šalyse, eksportuojamos prekės

Geografija 7 1

25

7. Australijos gamtinių ir visuomeninių objektų statistiniai duomenys

Geografija 7 1

8. Australijos gyvūnija ir aprašymas Geografija 7 1

9. Antarktidos žemynas Geografija 7 1

10. Šiaurės ir Pietų Amerikos gamtinės zonos

Geografija 7 2

11. Amerikos atradimai Geografija 7 1

12. Pietų Amerikos gamtinių ir visuomeninių objektų statistiniai duomenys

Geografija 7 1

13. Šiaurės Amerikos gamtinių ir visuomeninių objektų statistiniai

duomenys

Geografija 7 1

14. Amerikos gyvūnija ir aprašymas Geografija 7 1

15. Testo kūrimas „ Kelionė po žemynus“ Geografija 7 1

_________________

26

4 priedas

ŠALČININKŲ R. BALTOSIOS VOKĖS “ŠILO” GIMNAZIJA

2015-2016 M.M. NEFORMALUSIS UGDYMAS

Papildomas

ugdymas Klasė 1 2 3 4 5 6 7 8

I

g

II

g

III

g

IV

g Viso

Skirta Val. 2 2 2 2 2 2 2 2 2 3 3 3 27

Nepanaudota Val. 1 1 1 0 1 1 1 1 1 1 1 3 15

BŪRELIAI

Muzikos Val. Teatrinio

meno Val. Menų, technologijų Val. Sporto Val.

Mišrus choras 2 Bendruomenės

teatras 2 Keramikos studija 2 Krepšinio 1

Etninė muzikos

kultūra 1 Foto, kino 1 Futbolo 1

Šokio 2

Viso: 3 2 3

4

____________________________

27

5 priedas


SOCIALINĖS-PILIETINĖS VEIKLOS ATLIKIMO PRINCIPAI,

BŪDAI BEI TRUKMĖS

TVARKA

I.BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Tvarka parengta vadovaujantis 2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metų bendrųjų ugdymo planais,

patvirtintais Švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-457, 20.9 punktu

įteisinta pavadinimu ,,Socialinė-pilietinė veikla” organizuojama 5- 8, I-IIg klasių mokiniams.

2. Socialinė-pilietinė veikla yra neatskiriama bendrojo pagrindinio ugdymo dalis, įtraukiama į

mokyklos ugdymo planą.

3. Organizuojant socialinę-pilietinę veiklą, atsižvelgiama į mokinių amžiaus tarpsnių ypatumus.

II. SOCIALINĖS-PILIETINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMO TVARKA

4. Socialinė-pilietinė veikla organizuojama:

4.1. 5 – 6 kl. mokinių veikla labiau orientuota į mokinių socialinių ryšių kūrimą ir stiprinimą

pačioje klasės, mokyklos bendruomenėje.

4.2. 7 – 8 kl. mokinių veikla orientuota į pilietiškumo bei atsakingo dalyvavimo gebėjimų

ugdymąsi, dalyvaujant mokyklos savivaldoje, vietos bendruomenės ir jaunimo organizacijų

veikloje.

4.3. I-IIg kl. mokinių veikla orientuota į platesnio visuomeninio konteksto suvokimą,

visuomeninės atsakomybės, aktyvumo motyvacijos skatinimą, susipažįstant su darbo rinkos

poreikiais, identifikuojant savo galimybes bei poreikius, prisiimant atsakomybę už savo

pasirinkimus.

5. Socialinės-pilietinės veiklos kryptys – darbinė, ekologinė, projektinė, socialinė ir kt.

6. Socialinės-pilietinės veiklos trukmė :

6.1. 5 klasei – 5 valandos per mokslo metus,




6.5. Ig klasei – 10 valandos per mokslo metus,

6.6. IIg klasei – 10 valandos per mokslo metus,

7. Socialinę-pilietinę veiklą organizuoja ir apskaitą vykdo klasės auklėtojas.

8. Dienyno skyriuje ,,Socialinė-pilietinė veikla“ skiltyje ,,Veiklos turinys“ nurodomas šios veiklos

turinys ir įrašoma, jei ši veikla buvo integruota į kultūrinę, meninę, pažintinę, kūrybinę, sportinę,

praktinę veiklą. Eilutėje ties mokinio pavarde įrašoma šios veiklos trukmė (val.).

9. Apskaitą vykdo klasės auklėtojai. Pildomi individualūs mokinių atliktos socialinės-pilietinės

veiklos lapai. Pasibaigus pusmečiui, metams suskaičiuoja socialinės-pilietinės veiklos trukmę ir

nurodo valandų skaičių.

2015-2016 M.M. 5-8, I-IIg KLASIŲ SOCIALINĖ VEIKLA

5-6 klasės

Eil.

Nr. Veikla Trukmė

1. Pagalba bibliotekoje 1 val.

28

2. Pagalba organizuojant renginį (dekoracijų ruošimas, paruošimas renginiams)

1-2 val.

3. Akcija „Darom 2016“ 2 val.

4. Pagalba ruošiant edukacines erdves 1 val.

5. Dalyvavimas klasės ir mokyklos savivaldos darbe 1 val.

6. Gimnazijos atstovavimas (reprezentavimas) visuomeninėje veikloje (dalyvavimas olimpiadose, miesto kultūrinėse, sporto renginiuose)

2 val.

7-8 klasės

Eil.

Nr. Veikla Trukmė


2. Pagalba organizuojant renginį (dekoracijų ruošimas, paruošimas renginiams, renginių organizavimas)

1-2 val.

3. Dalyvavimas pilietinio ugdymo, prevenciniuose, socialiniuose, profesinio orentavimo projektuose

3 val.

4. Dalyvavimas akcijoje „Uždekime atminimo liepsnelę“ 1 val.


6. Gėlių ir želdinių priežiūra 1 val.


2 val.

I-IIg klasės

Eil.

Nr. Veikla Trukmė


2. Darbas mokyklos bibliotekoje 1 val.

3. Kabinetų, kitų mokyklos patalpų smulkus remontas. 1 val.

4. Mokyklos inventoriaus remontas. 1 val.

5. Edukacinių, kultūrinių renginių ruošimas (renginių organizavimas, ruošiant patalpas bei reikalingas priemones renginiui)

1 val.



2 val.

8. Gerumo Akcijos 2 val.

9. Dalyvavimas pilietinio ugdymo, prevenciniuose, socialiniuose, profesinio orientavimo projektuose.

3 val.

29

6 priedas


2015-2016 m.m. 5-8 ir I-IVg gimnazinių klasių dalykų mokytojų naudojamų vadovėlių

sąrašas ir naudojami planai, esantys mokytojo knygoje

Dalykas Klasė Literatūra

Planai

mokytojo

knygoje

Anglų kalba 5-6 Real life Elementary. Pearson. 2010. Ilgalaikiai

7-8 Real life Pre-intermediate. Pearson. 2010. Ilgalaikiai

I-IIg Real life Intermediate. Pearson. 2010. Ilgalaikiai

III-IVg Laser FCE Student’s book. Mann M. 2009.

Exam Booster B2+. Student‘s book; Teacher‘s book. Evans

V. 2012

Ilgalaikiai

Muzika

5

6

7

8

Ig

IIg

II-IVg

E.Balčytis, Muzika 5 kl., Šviesa, 2002






Š.Nakas,Šiuolaikinė muzika, Alma litera, 2002

-

-

-

-

-

-

-

Rusų kalba

6-8,I-

IVg

Brazauskienė J. Rusų kalba, V dobryj put!, Kaunas: Šviesa,

2006-2009

Ilgalaikiai

Fizika 7-8,

I-II g

IIIg

V.Valentinavičius, ,,Fizika“, 7,8,9,10 kl., Šviesa, 2004

P. Pečiuliauskienė. Fizika. Išplėstinis kursas, vadovėlis 11

klasei (I ir II knygos). K.: Šviesa, 2008.

Ilgalaikiai

IT

5-6

7-8

I-IIg

III-IVg

A.Žandaris, A.Lordienė, I.Mockienė, J.Aušraitė, Kodėlčius

5-6 kl., 2006

V.Dagienė, Tavo bičiulis 5-6, 7-8, TEV, 2002

V.Brazdeikis, A.Verseckas, Informacinės technologijos 7-8,

Šviesa, 2007

A.Lordienė, I.Mackevič, Pasaulis kompiuteryje 9-10, TEV,

2009

V.Dagienė, Informacinės technologijos 11-12, TEV, 2002

A. Lozdienė, I. Mackevič. Pasaulis kompiuteryje.

Informacinės technologijos XI-XII kl. (2 d.)

A. Dinda. Informacinės technologijos. Pasirenkamasis modulis. Programavimas C++ kalba. Vadovėlis XI-XII kl.

V. Šakys. Informacinės technologijos 11-12 kl. (2 d.)

-

-

-

-

-

Ilgalaikiai

Ekonomika ir

verslumas

Ig A.Maldeikienė, Ekonomika, 2003 -

Matematika 5 V. Sičiūnienė ir kt. Matematika. Matematikos vadovėlis V

klasei (pirmoji ir antroji knygos). K.: Šviesa, 2009

Ilgalaikiai

6 V. Sičiūnienė ir kt. Formulė. Matematikos vadovėlis VI


Ilgalaikiai

7 V. Sičiūnienė ir kt. Formulė. Matematikos vadovėlis VII


Ilgalaikiai

8 V. Sičiūnienė ir kt. Formulė. Matematikos vadovėlis VIII


Ilgalaikiai

Ig V. Sičiūnienė ir kt. Matematika. Matematikos vadovėlis IX


Ilgalaikiai

30

IIg V. Sičiūnienė ir kt. Matematika. Matematikos vadovėlis X


Ilgalaikiai

III-IVg Autorių kolektyvas, Matematika (I, II dalys), TEV, 2002

Autorių kolektyvas, Matematika (I, II dalys), TEV 2003

-

Istorija

5 Kelias I, II d. istorijos vadovėlis, 2012 Ilgalaikiai 6

Žingsniai I d. istorijos vadovėlis, 2009

Žingsniai II d. istorijos vadovėlis, 2012

Ilgalaikiai

Ilgalaikiai

7

Laikas 7 I d. Istorijos vadovėlis., 2004

Laikas 7 II d. Istorijos vadovėlis, 2004

Ilgalaikiai

Ilgalaikiai

8

Laikas 8 I d. Istorijos vadovėlis, 2004


Ilgalaikiai

Ilgalaikiai

Ig


Laikas 9 II d. Istorijos vadovėlis, 2004

Ilgalaikiai

Ilgalaikiai

IIg

Laikas 10 I d. Istorijos vadovėlis 2004

Laikas 10 II d. Istorijos vadovėlis 2004

Ilgalaikiai

Ilgalaikiai

IIIg

IVg

Istorija I ir II d. Istorijos vadovėlis, Baltos lankos, 2011

Lietuva ir pasaulis. Istorijos vadovėlis 12 kl., 2001

-

Pilietiškumo

pagrindai

Ig

IIg

Pilietišk. pagr., N.Letukienė, 1 kn.2009

Pilietišk. pagr., N.Letukienė, 2 kn.2009

Ilgalaikiai

Ilgalaikiai

Tikyba 5 Džiaugsmas tikėti. Katalikų tikybos vadovėlis, Katalikų pasaulio leidiniai, 2013

Ilgalaikiai

6 Dievo meilės žodžiai. Katalikų tikybo

i skyrius bendrosios nuostatos - vilniaus universitetas€¦ · pamokos pradedamos 8 val. pamokų...

Documents