cmyk

1

cmyk

ŠVENTĖT.LiubarTienės gimnazijos 20 meTų šaunus jubiLiejus

5

pErspEkTyVamažosios žvaigžduTės žiebiasi maXimoje

4

pomĖgiaij.šaLkauskas - kasdien po kakLaraišTį

16

„Respublikos“ leidinys Nr.22 (963) 2013 m. birželio 1 d.

Stan

čikų

asm

enin

io a

rchy

vo n

uotr.

TėvasBrangiausia,

ką gali turėtiAndriejaus Stančiko šeima neturi turtų, bet turi vienas kitą: mylintys tėvai ir vienuolika vaikų nuo vienuolikos iki trisdešimties metų. Koks tai turtas, nesunku įsivaizduoti tiesiog daugybos principu, galiojančiu ne tik materijai, bet ir vaikų gyvenimų keliamiems potyriams bei jausmams.

8-9

2

cmykcmyk2

pavasarisj/b metų laikaiMintys

49-ojo „Poezijos pavasario“

Save įamžintą aptiko poetas Algimantas Baltakis

Poetai „ant laktos“: Dainius Gintalas, Vytautas Dekšnys, Andrius Jakučiūnas, Rimvydas Stankevičius, skaito Domantas Razauskas

Kankliuoja Gediminas Žilys

Gražioji būgnininkė

„Poezijos pavasarių“ laureatai: Algimantas Baltakis, Vytautas Rubavičius, Vacys Reimeris, Henrikas A.Čigriejus, Jonas Juškaitis, Jonas Kalinauskas, Zita Mažeikaitė

Duona su medumi vaišina aktorė Edita Zizaitė

Su poetu Vaciu Reimeriu (91 m.) bendrauja Lietuvos aviacijos veteranas Viktoras Ašmenskas (101 m.)

aidai

Publikos komfortu rūpinasi poetas Donatas Petrošius

Juoz

o Ša

lkau

sko

nuot

r.

Sauliaus Venckaus nuotr.

SaViVaikystėje nepaprastai gera būdavo stebėti

savo mamą per atlaidus bažnyčios šventoriuje ar per Vėlines žvakučių liepsnelėmis nuostabiai išdabintose kapinaitėse besibučiuojančią, besi-glėbesčiuojančią, šiltai ir jaukiai besišnekučiuo-jančią su pulkais man kasdien matomų ir aps-kritai nematytų žmonių.

Tomis dienomis ji, jos kartos žmonės tarsi išsinerdavo iš nūdienos kontekstų ir grįždavo į praeitį, į vaikystę. Nebelikdavo tuomet skirtumo, kas prabangiais automobiliais atlėkę iš didmies-čių, kas savo bėrio atbildintas vežime, kas ir iš užjūrio vos kelioms dienoms atskridęs - vėl susi-liedavo visi į kitados laiko išpustytą bendruome-nę, kurioje ir per tūkstančius kilometrų viens nuo kito nutolę žmonės vėl virsta kaimynais, drau-gais, bendraklasiais, bendradarbiais - tiesiog „savais“, kaip sakydavo mano mama, kuri, regis, su vienoda meile, vienodai išsiilgusi bendrauja ir su tais, kuriuos mato vos kartą per metus, ir su matytais vakar - tarsi susitikę jie būtų visai kito-kie, visai kitame, kasdienių rūpesčių ir trumpa-laikių nuotaikų neištepliotame, kontekste.

Vėliau, kai tokias mamos susitikimų su sa-viškiais akimirkas stebėdavau jau suaugęs bū-damas, nuoširdžiai pavydėdavau mamai tokios bendruomenės, kurios nei kasdienė rutina, nei žmogiškasis egoizmas, nei laikas, nei atstumai neįveikė, kuri niekada nepaleido viens kito ran-kos, net likimo nupūstų į tolimiausias šalis, net prapuolusių, mirusių...

Sakydavau mamai, kad man greičiausiai neteks patirti sielą maitinančio bičiulystės at-laidų pojūčio, nes tokios neišardomos „savų“ bendruomenės niekada ir neturėjau - santykiai su kaimynais, kaip įprasta didmiesčiuose, apsiri-boja pasisveikinimu susitikus lifte, su bendrakla-siais pabendrauti turime galimybę kasdien - tuo pasirūpina šiuolaikinės technologijos, tačiau in-ternete juk nei apsikabinsi, nei pasibučiuosi, nei, pažvelgęs į akis, suprasi, kaip iš tikrųjų vienas ar kitas bičiulis laikosi... O svarbiausia - nėra tokių švenčių, pajėgiančių mus vėl suburti, vėl pavers-ti kaži kuo vientisu, kiekvienam brangiu, kiekvie-ną stiprinančiu.

Neatsimenu tiksliai, kada nustojau pavydė-jęs, kada pajutau ir aš turįs tokią bendruomenę, tačiau, kiekvienais metais per Lietuvą ir manąjį gyvenimą šniokščiant „Poezijos pavasariui“, pri-simenu tas mamos atlaidų sueigas jau su jų po-jūtį patyrusiojo šypsena.

O ir šiemet: labinausi su tiek vidumi, tiek žilų plaukų aureole švytinčiu poetu Henriku Algiu Či-griejumi, bičiuliškai apkabinau ką tik tėvu tapusį jauną poetą Vytautą Stankų, klausiausi poeto Algimanto Baltakio prisiminimų apie „Poezijos pavasarius“, čirenusius dar iki man užgimstant, nuo poetės Emilijos Liegutės dovanų poezi-jos šventės proga gavau ananasą, susitikau su draugu - Lenkijos lietuviu Jonu, kurį apskritai tik „Poezijos pavasariuose“ ir susitinku, išgirdau daug posmų, daug pasišnekėjimų apie gyveni-mą, gražių žodžių, skirtų išėjusiesiems...

Ir tikrai jaučiuosi pabuvęs su saviškiais kartu - net ir su tais, kurių pamatyti, palabinti, pakalbinti nespėjau, net ir su amžiams išėjusiais Marcelijumi Martinaičiu, Jonu Strielkūnu, Sigitu Geda, Justinu Marcinkevičiumi, Valdu Gedgaudu, Stasiu Stacevi-čiumi, Judita Vaičiūnaite, One Baliukone... Širdimi be jokių dvejonių pajutau, kad „savi“ neskirstomi į gyvus ir mirusius, į esamus, buvusius, būsimus - visi jie tiesiog yra - posmuose, kalbose, prisimini-muose, šventės ūžesyje...

O svarbiausia - pasijutau esąs kartu, išvien ne tik su poetais, ne tik su iš anksčiau pažįstamais po-ezijos gerbėjais, bet net ir su tais žmonėmis, kurių nei vardų, nei profesijų turbūt taip ir liksiu niekada nesužinojęs. Nepaprastai gera, kai viens kitą - vien todėl, kad dažnai susitinka „Poezijos pavasario“ renginių salėse, - žmonės ima sveikintis.

Štai ir su manimi šiandien gatvėje pasisvei-kino ori nepažįstamų senjorų pora.

„Kas jie tokie?“ - šio pasisveikinimo nustebin-tas paklausė kolega. „Savi“, - atsakiau, daugiau visiškai nieko neišgalėdamas pridurti. Bet juk vargu ar bereikia. Juk argi ne šis apibūdinimas - visų svarbiausias?

Rimvydas StAnKEViČiuS

cmyk

3

cmyk / 3

Kaunietė poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė vakar Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelyje pagerbta „Poezijos pavasario“ laureatės ąžuolų lapų vainiku už poezijos knygą „Greitaeigis Laiko liftas“. Tad nuo šiol Tautvydos vaikai, jau studentai Gajus ir Gudrūna, galės sakyti, kad jie gyvena „Poezijos pavasario“ laureatų šeimoje. Ir tėtis Gintaras Patackas, ir mama Tautvyda skirtingais metais pagerbti už savo poetinius talentus.

Olava StRiKuLiEnĖ

Sunku būti poetei, kai kartu esi dar ir žmona, ir motina. Skambinau Tautvydai, kad susitarčiau dėl pokal-bio laiko, o ji atsakė: „Dabar dar ne-galiu, dar turiu išvirti šeimai pietus, gal šiek tiek vėliau?“ Na, ką gi, susiti-kome vėliau. Ir, aišku, ne apie pietus puolėme kalbėti. Apie poeziją.

- Tautvyda, pirmoji tavo ei-lėraščių knyga „Gyvybės grau-žatis“ buvo išleista 1984 metais. Kiek skiriasi tuometė poetė Tau-tvyda nuo dabartinės, parašiu-sios jau ne vieną poezijos knygą ir verčiančios iš anglų kalbos Vil-jamą Šekspyrą (William Shakes-peare) bei kitus autorius?

- Skirtumas tikrai yra. Mano paskutinė knyga brandesnė už pra-ėjusias. Ši knyga paremta mano buvimu poezijoje. Ne vien tik po-etiniu rašymu, ne eksperimentais, bet buvimu sau kalba kitame plane, kitame lygmenyje. Ši knyga man artimesnė, yra, ko gero, daugiau

stiprių eilėraščių nei ankstesnėse. Tai yra apmąstymai naujos situacijos, kai vis daugiau anapus išeina draugų, bičiulių, pažįstamų. Tai suteikia šiai knygai šiokio tokio liūdnumo, bet vis vien tikiu, kad visi dar susitiksime anapus. Todėl poetinė kalba neturi būti vien tamsi, bet ir teigianti mūsų visų vienovę su Kosmosu.

- Jūs, poetai, tuo ir esate uni-kalūs! Galite neišpažinti vienos ar kitokios teologinės sistemos, tačiau vis vien tikite, kad yra kažkas ir anapus...

- Senovės romėnai sakydavo - dubito, ergo sum, abejoju, vadinasi, esu. Abejonė gali būti kaip vaiko, kai jis nepasako daikto pavadinimo, kol dar pats nežino to daikto paskir-ties. Bet vėliau, kai įgauna proto, pavadinti daiktą jo tikruoju vardu yra visiškai natūralus dalykas. Jeigu abejotum kokiais nors dalykais, ku-rie mūsų dar laukia, tai šitas mūsų gyvenimas žemėje atrodytų labai liūdnas, slegiantis. Neturėtume jokios vilties. O viena iš krikščio-niškųjų vertybių ir yra viltis. Meilė, tikėjimas ir viltis. Galbūt tik maža mūsų dalis abejoja anapusybe. Tik didesnė sielos dalis nepasitiki, ko galima laukti, tikėtis.

- Pakartosiu pagrindinius gyvenimo stulpus - meilė, tikė-jimas, viltis. Pirmuosiuose tavo eilėraščiuose buvo akcentuoja-ma meilė. O dabar - viltis?

- Ko gero, taip. Jaunystėje į meilę dedi dideles viltis, o vėliau iš dalies užmiršti, kaip tai atrodo. Gy-venimas diktuoja kitokį gyvenimo būdą, taikstymąsi ar nesitaikstymą. Ir meilė gali pasirodyti visai kitoks dalykas. Gali ją vadinti labiau vilti-mi nei meile. Nors nemanau, kad meilė neegzistuoja. Tai labai didelis užtaisas. Meilės neturėjimas gali išsprogdinti pasaulį. Bendrystės neturėjimas veda žmones į labai

liūdnus, beviltiškus kelius. Dabar Lietuvoje irgi mažėja bendrystės. Daug susiskaldymo į partijas, par-tijėles. Atitolome vieni nuo kitų, bet jeigu atsiranda problema, svarbi visai Lietuvai, žmonės tuoj mobili-zuojasi. Mes dar turime labai didelį mus sutelkiantį potencialą.

- Pastebėjau, kad paskutinė-je savo knygoje vis drąsiau eks-perimentuoji su žodžiais. Daug drąsiau nei priešpaskutinėje knygoje „K.E.Lionė“.

- Ypač kreipiu dėmesį į moteriš-kos giminės žodžius. Meilė. Viltis. Mirtis. Mintis... Tie žodžiai turi savy-je labai didelius koncentratus. Tęsiu savo buvimą su kalba, praplatindama kalbos buvimo erdvę. Stengiuosi per-žengti vienos kalbos slenkstį. Kiek skirtingų reikšmių žodžių turime visai šalia, su tomis pačiomis šakni-

mis. Kalba reiškia daugiau, nei gali-me pasakyti. Tai buvimas su kalba.

- Įneri į kalbą kaip į gilų van-denį, į jos žodžių šaknis, priesa-gas ir preparuoji? Iš kelionės pa-darydama Lionę ir panašiai...

- Preparuoti galima negyvą daiktą, o kalba gyva. Labiau tiktų pasakymas - nerti į kalbą. Kaip į gilų vandenyną. Nerti ir ieškoti perlų, kaip vaikystėje skaitytoje knygoje „Perlų žvejai“. Jaunųjų poetų kūryboje taip pat pastebiu įdomesnių sąlyčių su kalba.

- O dabar pakalbėkime ne apie būtį, bet apie socialinius dalykus. Lietuvoje vos ne kas antra pora skiriasi ar kalba apie vidurio amžiaus krizes. O jūs su Gintaru (poetu G.Patacku - red. past.) jau tiek metų kartu. Gal, tarsi kalbinčiau tave smalsių kūmučių žurnalui, pasidalytum receptu, kaip daugiau nei 20 metų išlaikyti darnią šeimą?

- Na, mes nuo pat pradžios bu-vome gana originalūs. Draugavome šešerius metus, savo jausmus bran-dinome, stiprinome. Padėjome pa-grindus tolesniam bendravimui. Bu-vo, aišku, visko. Ir šilto, ir šalto. Bet mes visokiais būdais stengiamės apeiti užkeiktas vietas, kaip tose pasakose, kur draudžiama atsisukti, draudžiama eiti į pelkę, nes paskęsi, draudžiama eiti į kokią nors pusę, nes žūsi. Iš tikrųjų mes stengiamės vienas kitą saugoti ir branginti. Ki-tokių žmonių šalia vienas kito net neįsivaizduojame. Nebuvo lengva ir vaikus auginti, ir santuoką išlaikyti, bet mes visada domėjomės literatū-ros naujienomis, turėjome bendrą mus vienijantį tikslą. Galėjome ir galime žiūrėti viena kryptimi.

- O bohema jus bent kiek palietė? Iš šalies atrodote to-kie atsipalaidavę, tokie bohe-miški...

- Bohema iš pradžių buvo, bet aš tą grietinėlę labai greitai nuvalgiau, nes bohema netiko mano gyvenimo būdui. O Gintaras buvo giliau pasi-nėręs. O šiuo metu bohemos nėra.

Išmirė. Išsislapstė. Pasikeitė. Dabar bohemiškas gyvenimo būdas - pa-prasčiausias girtuokliavimas. O daug buvusių bohemos žmonių stengiasi to girtuokliavimo atsikratyti.

- Tavo eilėraščiuose susipi-na ir visiškai proziški dalykai. Pavyzdžiui, virtuvė, puodai... O eilėraščių knygoje „Miegantis vaikas“, išleistoje 1994 metais, kalbi apie Tironą, apsigyvenu-sį tavo haziendoje ir savo ūgiu primenantį gnomą ar Skardinį Būgnelį. Iškart aišku, kad rašai apie sūnelį Gajų. Dar kitur rašai apie „kažkokią moterį, tupinčią kambario inkubatoriuje“. Ir tą moterį, įstrigusią kubinėje šeimos šaknyje, laisvė traukia kaip Kuba. Net ir banaliausią buitį transformuoji į poeziją.

- Geriau apie tai kurti nei kal-bėti apie virtuvinius reikalus. Ne-su tokia puiki virėja, kaip norėtųsi perfekcionistei, bet aptarnauju šei-mą - penkis asmenis. Tenka supir-kinėti produktus, gaminti, plauti lėkštes. Vienai tokių pareigų per daug, o dviem - per mažai. Gudrū-na baigia pirmą kursą Sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje, o Gajus jau bebaigiąs teisės studijas ir dirba.

- Vaikai didžiuosis, kad augo „Poezijos pavasario“ laureatų šeimoje.

- Skamba labai šlovingai, bet mūsų vaikai turi kitokį supratimą apie gyvenimą. Reikia turėti speci-alybes, iš kurių galėtų pragyventi. Kad gyvenimas būtų saugus.

- Bet Gintaras - inžinierius, tu baigusi anglų kalbą ir litera-tūrą, o vis vien abu pasukote į poeziją.

- Nelabai manau, kad mūsų vai-kams taip atsitiks. Jie labai raciona-lūs, šiuolaikiški, labiau prisitaikys prie visuomenės poreikių. O mes galvojome apie save. Norėjome, kad mūsų gyvenimai klostytųsi taip, kaip įdomiau. Jei vaikai galvos, kad mes su Gintaru esame teisūs, tai bus labai gerai.

pavasarisj/b metų laikai

Poezijos paukštė paženklino Tautvydą

Vikt

oro

Purio

nuo

tr.

4

cmykcmyk

Mažosios žvaigždutės žiebiasi MAXIMOJE

Maždaug tūkstantis drąsių ir žavių vaikų nuo 4 iki 10 metų pasinaudojo galimybe išbandyti savo sėkmę atrankoje į MAXIMA reklamos filmavimus. Nors profesionalų komisija iš jų atrinks tik 10 laimingųjų, smagią šventę kiekvienam dalyviui dar ilgai primins profesionalaus fotografo padaryta nuotrauka.

Alia ZinKuViEnĖ

Pildo svajones

Gegužės mėnesį žaismingas autobusiukas - mobili fotostudija - aplankė net 11 Lietuvos miestų ir visur, kur tik sustojo, buvo nuolat apspistas mažųjų bei juos į atran-ką atvedusių tėvelių. Daugiausia vaikų sulaukta atrankose Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje. Profesiona-lūs fotografai atrankose padarė apie 800 nuotraukų vaikų, kurie svajoja nusifilmuoti MAXIMA televizijos reklamose.

Nemažas šventiškai pasipuošęs būrelis šiltą sekmadienio vidurdienį sugužėjo ir prie sostinės Mindaugo gatvėje esančios MAXIMA parduo-tuvės. Vienos pirmųjų princesių suknutes ir žavingas šypsenas foto-grafui pademonstravo dvi kaimynės - Kornelija ir Darija.

„Mūsų princesės iš byrančio kambarėlio, - juokavo Darijos ma-ma Marija. - Mes čia netoliese bendrabutyje gyvename, kasdien šioje MAXIMOJE apsiperkame, o sužinojusios apie atranką nuspren-dėme laimę pabandyti“.

Moteris, į atranką atsivedusi ir sūnelį Nikitą, tvirtino, kad šeimynė-lė nenusimins ir nepakliuvusi tarp laimingųjų, mat vaikams pats apsi-lankymas parduotuvėje yra šventė - vos užėję jie lekia prie žaislų, paskui prie saldainių, vaisių. „O šiandien gavome pirmą profesionaliu foto-aparatu padarytą nuotrauką - turė-sime kuo pasigirti ir seneliams, ir kaimynėms“, - kalbėjo Marija.

Vilnietė Liucija su dešimtmečiu Danieliumi ir porą metų jaunesniu Gabrieliumi į atranką atvažiavo iš Karoliniškių. Danielius, paklaustas, ką darytų tapęs televizijos žvaigžde ir užsidirbęs pinigėlių, atskleidė, kad pirmiausia įgyvendintų savo di-džiausią svajonę - įsigytų keturratį.

Vaikus auginti nesunku

Keletą būsimų televizijos žvaigždučių į atranką palydėjo ne tik mamos, bet ir tėčiai. Ilonos ir Romualdo šeima iš Lazdynų atvy-ko su devynmete dukrele Milda, o penkiolikmetis sūnus liko namie.

„Auginame vaikus kaip du vienturčius - brolis gyvena savo paauglišką gyvenimą, o Milda džiaugiasi vaikyste. Ji pas mus, ko gero, yra būsimas scenos žmogus - ir šoka, ir dainuoja, ir groja“, - kalbėjo Ilona.

Kai abu tėvai dirba, pasak mo-ters, nėra sunku auginti ir daugiau nei vieną vaiką. Taupiai gyvenant

pinigų užtenka ir šokiams, ir muzi-kos mokyklai, ir atostogoms - šei-ma ilsėjosi Turkijoje, Bulgarijoje ir šįmet planuoja atostogas.

„Akcijos parduotuvėse irgi pa-deda taupyti, - pripažino Ilona. - Kai su vaikais einame į parduo-tuvę, susitariame iš anksto, kad pirksime vieną daiktą, o ne viską, ko tik norisi, - tada apsipirkę išei-name laimingi. Šeimoje svarbiau-sia - sutarti“.

Svarbiausias šeimos narys

MAXIMA žvaigždučių atrankos konkurse vaikai dalyvavo ir elek-troniniu būdu: tėveliai vaikų nuo-traukas siuntė elektroniniu paštu MAXIMOS atstovams. Taip atke-liavo daugiau kaip 200 nuotraukų. Nemažai jų atsiųsta iš Klaipėdos, taip pat - iš Alytaus, Tauragės, Ignalinos, Zarasų, Širvintų, Joniš-kio, Kelmės ir kitų Lietuvos miestų bei rajonų.

Pasak MAXIMA LT, UAB Įvaiz-

džio ir komunikacijos departamen-to direktorės Ingos Romanovskie-nės, MAXIMA - šeimos prekybos tinklas, o kiekvienoje šeimoje vai-kas yra svarbiausias.

„Todėl prekybos tinklo reklamo-se į viską siekiama pažvelgti vaiko akimis, jo kalba pasakyti tai, kas svarbiausia, ką jis mėgsta, kas jam patinka, ir taip suteikti gerų emocijų tiek mažiesiems, kurie turi galimybę filmuotis reklamose, tiek ir ją ste-bintiems suaugusiesiems“, - teigė I.Romanovskienė.

Iki birželio 10 d. iš visų vaikų, kurie nusifotografavo mobilioje fo-tostudijoje ar atsiuntė nuotraukas paštu, komisija, sudaryta iš rekla-mos agentūrų ir MAXIMA atstovų, išrinks 10 vaikų. Kartu su tėveliais jie bus pakviesti į finalinę atranką Vilniuje, jos metu paaiškės, kas ta-po nugalėtojais ir filmuosis MAXI-MA reklamose. Su atrinktų mažųjų žvaigždučių tėveliais MAXIMA at-stovai susisieks asmeniškai.

PersPektyvaj/b TEMa

Stasio Žumbio nuotr.

n MAXiMOS surengta atranka filmuotis televizijos reklamose svajojantiems vaikams ir jų tėveliams sukėlė daugybę teigiamų emocijų ir tik šiek tiek jaudulio

2014 m. prenumerata

Prenumerata priimama

„Respublikos“ platinimo tarnybose:

Vilniuje A.Smetonos g. 2, 5 kab. (8-5)212-18-05Kaune Vasario 16-osios g. 7 (8-37) 22-56-00Klaipėdoje Mažvydo al. 3 (8-46) 41-13-14 „Akropolyje“, Taikos pr. 61 (8-46) 24-03-91Panevėžyje V.Kudirkos g. 3 (8-45) 43-98-98Šiauliuose Trakų g. 20 (8-41) 50-07-10Alytuje Dariaus ir Girėno g. 2a (8-620) 971-76Biržuose Vytauto g. 18 (8-450) 31-746Joniškyje Žemaičių g. 2-9 (8-687) 89-040Kelmėje Laisvės gynėjų g. 14 (8-427) 54-381Kuršėnuose J.Basanavičiaus g. 1 (8-41) 58-57-61Marijampolėje Kęstučio g. 3-3 (8-343) 50-869Naujojoje Akmenėje Respublikos g. 7 (8-425) 56-588Pakruojyje Kęstučio g. 8-2 (8-421) 61-704Radviliškyje Dariaus ir Girėno g. 30 (8-422) 53-451 Dariaus ir Girėno g. 46 (8-422) 50-163Utenoje Ateities g. 3 (8-389) 50-932

Privačiose platinimo tarnybose:

Anykščiuose A.Baranausko a. 3 (8-381) 59-384Birštone Vytauto g. 5 (8-319) 56-625Druskininkuose M.K.Čiurlionio g. 97 (8-313) 51-075Elektrėnuose Sodų g. 13-3 (8-528) 39-200Gargžduose Žemaitės g. 6 (8-46) 45-21-14Ignalinoje Švenčionių g. 13-1 (8-677) 98-736Jurbarke Kranto g. 7 (8-447) 79-029Kaišiadoryse Gedimino g. 59-113 (8-346) 51-378Kėdainiuose Šilelio g. 27 (8-612) 58-018Kretingoje Birutės g. 11 (8-445) 53-949Kupiškyje Taikos g. 1-25 (8-646) 26-189Lazdijuose Seinų g. 3 (8-318) 52-374Mažeikiuose Sodų g. 1 (8-443) 21-233Palangoje Vytauto g. 118 (8-460) 48-440Pasvalyje Biržų g. 107-1 (8-620) 58-664 Plungėje J.Tumo-Vaižganto g. 27 (8-448) 72-419 Dariaus ir Girėno g. 10 (8-448) 72-136Prienuose Vytauto g. 15 A (8-685) 30-867Raseiniuose Maironio g. 2 (8-428) 51-337Rokiškyje Taikos g. 5 (8-458) 33-241Skaudvilėje Liaudies a. (8-446) 54-433Skuode Šatrijos g. 36-52 (8-698) 80-155Šakiuose J.Basanavičiaus g. 67 (8-612) 97-522Šilalėje J.Basanavičiaus g. 23 (8-449) 51-421Širvintose Upelio g. 26-17 (8-603) 18-288Šilutėje Lietuvninkų g. 20 (8-441) 75-474Švenčionyse Adutiškio g. 39 (8-655) 13-833Ukmergėje Pilies g. 2 (8-340) 63-853 (8-620) 97-179Tauragėje Gedimino g. 8-58 (8-446) 54-433Telšiuose Respublikos g. 41 (8-444) 75-510Trakuose Mindaugo g. 16-14 (8-615) 24-284Vilkaviškyje Žalumynų g. 10 (8-610) 45-539

Prenumeruojant aB Lietuvos pašto skyriuose taikomas papildomas aptarnavimo mokestis

Vasaros prenumeratos akcija

Vasaros prenumeratos akcijos 2014 sąlygas rasite šios dienos „Respublikoje“

4 cmyk

5

cmyk / 5

jubiliejusj/b šventės

Giedrė MiLKEViČiŪtĖ

Net 300 vaikų - nuo visai ma-žyliukų iki gimnazistų abituri-entų - dalyvavo muzikiniame vaidinime „Surasti kelią į sė-kmę“! Tai kone visa mokykla... Šaunų ir emocingą reginį rengė visas būrys pedagogų. Spalvingo, žaismingo, siautulingo ir kartu atspindinčio visą mokyklos au-gimo istoriją pasakojimo vedėjai mokytoja Rūta Zmejauskienė ir pirmokėlis Vilius sekė pasaką, kuri neturi pabaigos. Mokyklai dar tik dvidešimt - pati jaunystė, kuri atveria visus kelius, o šven-tės pabaigoje visų dalyvių sudai-nuoto gimnazijos himno „Odė mokslui“ žodžiai nukreipti į da-bartį ir ateitį: „Iš praeities, žinių gelmės sparnuotos mintys mus pasieks / Ir dabartis žiedais pra-žys, šviesos taku nuneš mintis“.

Kūrė mokyklą dėl dukros

Vilniaus privati gimnazija - pir-moji privati mokykla nepriklauso-mybę atgavusioje Lietuvoje, įsteig-ta 1993 metais, o nuo 2010 metų ji peraugo ir į pirmąją privačią gimna-ziją. Mokyklos įkūrėja ir daugelio idėjų autorė mokyklos direktorė Tatjana Liubertienė atskleidžia, jog mintis įkurti privačią mokyklą kilo dėl to, kad ji savo pagrandukei dukrai norėjo suteikti patį geriausią išsilavinimą...

„Buvome pirmieji nepriklau-somoje Lietuvoje, kartu su vals-tybingumo pamatais klojome savuosius, kartu tvirtėjome, įgi-jome savitumą, pasitikėjimą ir autoritetą. Norėjau sukurti tokią ugdymosi įstaigą, kurioje dukra

ir kiti vaikai jaustųsi saugūs, galėtų atskleisti individualius gebėjimus, būtų apsupti gerano-riškų, vaikų ugdymui atsidavusių mokytojų“, - kalbėjo direktorė jubiliejaus iškilmėse parodytame trumpame filme apie mokyklą. Idėja sulaukė bendraminčių pa-laikymo. Privačių mokyklų vei-klos patirties, tradicijų nebuvo, todėl kurti tokią mokyklą reikėjo didelės drąsos ir atsakomybės. Tėvų pasitikėjimas, stipri moky-tojų komanda sudarė sąlygas mo-kyklai sparčiai augti. Ir ji augo...

T.Liubertienė akcentavo, kad vaikas - ir kiekvienos šeimos, ir valstybės turtas. „Koks bus ateities žmogus? Ar našta sau ir visuomenei? Ar drąsus, inte-lektualus, stiprus, mąstantis ir kūrybingas? Tai yra svarbiausia mums, pedagogams, o pati mo-kykla - didžiulė valstybės politi-ka ir strategija. Ir mums pavyko sukurti galimybių vaikams tobu-lėti mokyklą, be galo kūrybingo, aukštos kompetencijos kolekty-vo dėka“, - įsitikinusi mokyklos vadovė.

Pedagogu reikia gimti

Jaudinanti ir išradingai pareng-ta mokyklos 20-ojo gimtadienio

šventė netrukdė pertraukėlės metu pakalbintai T.Liubertienei nuklysti į praeitį... „Vaikystėje bu-vau itin smalsi, mėgau sportą, tu-rėjau lakią vaizduotę, buvau stropi ir pareiginga. Po pamokų lankiau muzikos mokyklą... Iš tiesų manęs buvo pilna visur! Buvau ne tik aktyvi, bet dar ir drąsi, - šypsosi direktorė. - Konservatorijoje įgi-jau muzikinį išsilavinimą. Tad ją baigusi buvau ir chorvedė. Vėliau išvykau stažuotis į Maskvą. Šiame didmiestyje išsiugdžiau gebėji-mą konkuruoti bei matyti keliais žingsniais toliau. Galbūt šios sa-vybės bei pedagoginiai gebėjimai man ir padėjo steigiant privačią mokyklą. Esu įsitikinusi, kad pe-dagogu reikia gimti, o ne tapti“.

Grįžusi po mokslų iš Rusijos, savo žinias T.Liubertienė gilino studijuodama vadybą ir verslo administravimą Vilniaus univer-sitete. O Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, įstojo ir baigė tarp-tautinės prekybos mokslus. Toliau viskas klojosi tarsi savaime. Tatja-nos gyvenime atsirado mylimas žmogus, šeima. Paskui gimė dukra Agnė. „Būčiau buvusi bloga mama, jeigu nebūčiau mąsčiusi apie jos

ateitį, išsimokslinimą, - nuoširdžiai pasakojo pedagogė. - Egzistuojanti švietimo sistema netenkino, nes norėjau savo vaikui suteikti, kas geriausia, sukurti ypatingą aplinką. Taigi, tuomet ir sumaniau steigti privačią mokyklėlę. Ji ėmė greitai augti, stiprėti, tobulėti. Ne veltui mūsų pedagogų šūkis yra „Ką su-žinojau šiandien, turiu pritaikyti dabar!“ Mokykla išskirtinė tuo, kad nuo pirmųjų dienų stengia-masi vaikams suteikti galimybę atskleisti savo gebėjimus bei talen-tus. Juk, mūsų įsitikinimu, negabių vaikų nėra“.

Kur slypi Vilniaus privačios gimnazijos sėkmė? „Manau, kad sėkmė slypi keliuose aspektuose: kūrybingi, aukštos kvalifikacijos ir kompetencijos mokytojai, jau-ki bei saugi aplinka ir itin stipri bendruomenė. Darbas gimnazijoje man yra ne kas kita, o tiesiog gy-venimo būdas. Džiaugiuosi dar ir tuo, kad mano dukra Agnė užaugo ir tapo pedagoge, mano pagalbinin-ke kuriant naujus projektus gim-nazijoje“, - kalbėjo T.Liubertienė ir pridūrė, kad visos gėlės, kurias gavo jubiliejaus proga, priklauso darniam pedagogų kolektyvui.

Skrisk, drugeli, skrisk į šviesą!Tą popietę Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje šeimininkavo 300 vaikų iš Vilniaus privačios gimnazijos, kuri švenčia 20 metų jubiliejų. Simbolinę pasaką apie drugelį, kuris vos užgimęs auga, tvirtėja, nerimsta, žaidžia, ieško kelio į šviesą ir sėkmę, žiūrėjo neįprasta publika: pedagogai, buvę mokyklos auklėtiniai, dabartinių mokinukų tėvai, seneliai... Didžiausias dėmesys buvo skirtas išskirtinei mokyklai ir vaikams. O kaipgi kitaip? Juk jie - pati tikriausia pasaulyje vertybė.

irmanto Sidarevičiaus nuotr.

n Skrydis į žinių, šviesos ir jaunystės šalį prasideda mokykloje...

n Visa vaidinimo „Surasti kelią į sėkmę“ komanda Operos ir baleto teatro scenoje

n Su dukra Agne Vilniaus privačios gimnazijos steigėja tatjana Liubertienė

6

cmykcmyk6

auginTiniaij/b įdomybės

Instinktyvusis intelektas

Pavyzdžiui, aviganiai buvo užveisti tam, kad ganytų gyvulius. Jų gebėjimas gyvulius suburti į bandą, išlaikyti draugėje bei nuvaryti tam tikra kryptimi yra įgimtas.

Skirtingos šunų veislės turi skirtingą instinktyvų intelek-tą. Sarginiai šunys saugo daiktus, medžiokliniai šunys - atne-ša laimikį, skalikai - seka ir ieško, lydintys šunys arba šunys kompanionai - atliepūs žmogiškiems socialiniams signalams, reaguojantys į žmogaus nuotaikas, guodžiantys.

Kiekvienas šuo turi savo instinktyvų intelektą, tad ly-ginti skirtingų veislių šunis tarpusavyje ir mėginti nusta-tyti, kurie iš jų yra „protingesni“, būstų beprasmiška, mat jų gebėjimai tokio intelekto atžvilgiu pernelyg skirtingi, kad būtų palyginti.

Prisitaikymo intelektas

Jis apima tai, ką šuo gali išmokti iš savo aplinkos. Tos pačios veislės atstovų prisitaikymo intelektas gali skirtis. Pavyzdžiui, visi auksiniai retriveriai pasižymi tokiu pat ins-tinktyviu intelektu, tačiau nors dauguma yra gana gudrūs, pasitaiko jų tokių atstovų, kurie kartoja tas pačias klaidas ir atrodo nenuovokūs. Tai - prisitaikymo intelekto skirtumai. Jį galima išmatuoti atitinkamais testais.

Paklusnumo intelektas

Daugumai žmonių, išgirdus terminą „šunų intelektas“, pirmiausia į galvą šauna sudėtingus paklusnumo pratimus ant scenos atliekančio keturkojo vaizdelis. Arba specialiai treniruoti šunys - pavyzdžiui, policijos, akluosius lydintys šunys, šunys sekliai ar gelbėtojai. Šuo, besąlygiškai paklūs-tantis savo šeimininko komandoms, sudaro aukšto šuns intelekto įspūdį. Taigi kai šuo demonstruoja, kad suvokia tam tikrų komandų žmogiškąją prasmę, jis parodo vieną svarbiausių savo intelekto aspektų.

Trečiasis šunų intelekto aspektas - paklusnumo inte-lektas - vienas svarbiausių, mat jei šunys nepaklustų žmo-nių įsakymams ir negebėtų atlikti naudą jiems nešančių užduočių, niekuomet nebūtų prijaukinti. Tai turbūt arti-miausia tam, ką vadiname mokykla: ko šuo gali išmokti iš savo šeimininkų.

Pagal paklusnumo intelektą šunų veisles bando išdėstyti „šunų paklusnumo teisėjai“. Jų darbas - stebėti ir vertinti šuns elgesį tam tikromis kontroliuojamomis sąlygomis. To-kiam teisėjui praleisti 12 ar 20 valandų, stebint ir vertinant skirtingų veislių šunų elgesį, nieko neįprasto. Dauguma tei-sėjų kartu yra ir šunų treneriai, su šunimis praleidžiantys dar daugiau valandų, juos stebintys ir su jais dirbantys. Taigi jei kas nors ir gali kiek įmanoma labiau pagrįstai įvertinti keturkojų intelektą - tai šie žmonės.

Remiantis 199 šunų teisėjų 133 šunų veislių paklusnumo intelekto vertinimais, buvo sudarytas „sumaniausių“ ir ma-žiausiai sumanių šunelių dešimtukas. Nuostabą kelia tai, kad teisėjų nuomonė buvo labai vieninga, todėl peršasi mintis, kad tarp veislių iš tikrųjų egzistuoja objektyvūs paklusnu-mo intelekto skirtumai. Tarkime, 190 teisėjų borderkolių veislės šunis įtraukė į pirmąjį dešimtuką. Dažniau teisėjų nuomonė išsiskyrė dėl šunų priskyrimo prie pasižyminčių mažiausiu paklusnumo intelekto lygiu. Vis dėlto net ir šiuo klausimu teisėjų nuomonė buvo gana vieninga.

„Respublikos“, lrt inf.

Šuns intelektas priklauso nuo veislės? Taip, bet...Tėvai nori turėti sumanius vaikus, šeimininkai - gudrius augintinius. Intelektas apima daugybę įvairių aspektų. Žmogaus intelektą galime skirstyti į verbalinius gebėjimus, skaičiavimo gebėjimus, loginį mąstymą, atmintį ir taip toliau. Šunų intelektas taip pat „keliagubas“ ir priklauso nuo keturkojo veislės.

Šunų teisėjų vertinimu sudarytas paklusnumo intelekto dešimtukas eilės tvarka nuo „sumaniausio“:

Pagal šunų teisėjų vertinimus sudarytas mažiausiu paklusnumo intelektu pasižyminčių veislių dešimtukas eilės tvarka mažesnio „sumanumo“ link:

Borderkolis

Pudelis

Vokiečių aviganis

Auksaspalvis retriveris

DobermanasŠeltis

LabradorasPapijonas

Rotveileris

Australų bandganis

Basetas

Mastifas

Biglis

Pekinas

Bladhaundas

Rusų kurtas

Čiau čiau

Buldogas

Basendžis

Afganų kurtas7

6

2

1

3

4

5

9

810

9

10

8

2

5

1

3

7

6

4

cmyk

7

cmyk / 7

ar žinojote?j/b įdomybės

Tyrimų duomenimis, nuo gi-mimo mėnesio priklauso net tai, ar žmogus turės daug vaikų, bus baikštus ar drąsus, liesas ar ap-kūnus, aukštas ar žemo ūgio. Tai, kaip gimimo data veikia tolesnį žmogaus gyvenimą, polinkį į kai kurias ligas, charakterio bruožus, silpnybes ir gerąsias ypatybes, paaiškinama visiškai materialiais veiksniais. Nėštumo metu ir pir-maisiais gyvenimo mėnesiais mus, priklausomai nuo metų laiko, įvai-riai veikia aplinka - orai, mityba, sezoninės infekcijos. Žinoma, op-timalaus laiko gimti nėra, kie-kvienas mėnuo turi savų pliusų ir minusų, kiekvienas didina at-sparumą vieniems neigiamiems reiškiniams, bet yra rizikos gru-pėje pagal kitus. Žinant gimimo laiko ypatumus, galima sėkmingai keisti gyvenseną ir apsidrausti nuo nemalonumų.

Žiemos vaikai

Dauguma kairiarankių pasaulį išvysta šalčiausiais mėnesiais - gruodį, sausį ir vasarį. Žiemos vai-kai dažnai būna linkę į širdies ir kraujagyslių ligas; Bristolio ir Edin-burgo universitetų specialistų duo-menimis, širdies ir kraujagyslių ligų rizika žiemos vaikams yra 24 proc. didesnė negu kitiems. Žiemą gimusių moterų cholesterolio kie-kis kraujyje dažniau būna didelis, tad „žieminių“ mergaičių tėvai tu-ri didesnį dėmesį skirti jų mitybai. Psichologijos požiūriu žiema - sė-kmės lydimų, atkaklių, talentingų asmenybių, pasižyminčių stipria valia, gimimo metas. Tokie žmo-

nės moka dirbti, pasitiki savimi, juos sunku išmušti iš vėžių, todėl jie pasiekia gerų rezultatų. Kartu savimylos ir užsispyrę žiemos vai-kai dažnai nuo mažų dienų ginčijasi su tėvais dėl smulkmenų, nemoka pripažinti klaidų, sunkiai pritampa bendraamžių kolektyve dėl porei-kio visada pirmauti, o jaunystėje anaiptol ne greitai susiranda porą.

Pavasario vaikai

Pavasarį gimę vaikai būna fi-ziškai silpnoki, linkę į persišaldy-mus, alergijas, dažnai serga, juos būtina nuo kūdikystės grūdinti. Atkreipkite dėmesį į vaiko aplin-ką. Psichologai mano, kad pavasarį gimusieji yra neryžtingi, pasiduoda meilikavimui ir lengvai sutinka, kad kiti jiems vadovautų. Būtent pavasariniai vaikai anksti pradeda rodyti lankstumą, atsargumą, mo-ka įdėmiai klausytis pašnekovo. Paprastai jie turi teisingą nuomonę daugeliu klausimų, bet nesiryžta jos išsakyti, ypač kompanijoje, ne-nori ginčytis, atsisako lyderio vaid-mens. Tėvų uždavinys - pavasarį gimusiajam įdiegti pasitikėjimą savimi, suteikti reikalingumo ir saugumo jausmą.

Vasaros vaikai

Vasarą į pasaulį atkeliauja op-timistai ir laimės kūdikiai - tai įrodė Hertfordšyro universiteto mokslininkai. Pasirodė, kad gi-musieji vasarą pasižymi didžiausia

saviverte, tarp jų yra daugiausia optimistų ir jie teigiamai vertina gyvenimą, jaučiasi esantys sėk-mingi ir laimingi. Psichologai ir anksčiau pastebėjo, kad vasaros vaikai yra emocionalūs, imlūs įspūdžiams, geri, impulsyvūs ir ūmūs, bet nekerštingi. Suaugę vasaros vaikai vengia karjerizmo, pirmenybę teikdami darbštumui. Galima sakyti, kad tai plačios pri-gimties, pasirengę rizikuoti ir narsūs žmonės. Tėvai turėtų būti pasirengę tam, kad vaikas norės padėti benamiams gyvūnams, do-mėsis mažais vaikais ir gins silp-nus bendraklasius.

Rudens vaikai

Jei norite, kad vaikas būtų il-gaamžis, verta „nutaikyti“, kad jis gimtų rudens mėnesiais. Išanaliza-vę daugiau kaip milijono žmonių iš įvairių šalių, nuo Australijos iki Norvegijos, duomenis mokslinin-kai nustatė, kad gilios senatvės dažniau sulaukia gimusieji rudenį. Tam padeda ramus charakteris, ap-dairumas ir santūrus optimizmas. Rudens vaikai uoliai mokosi, retai konfliktuoja su draugais ir tėvais, anksti pradeda suprasti pinigų ver-tę, yra diplomatiški ir paklusnūs. Jei tėvai pastangas nukreipia rei-kiama vaga, gimusieji rudenį tampa darbe ir asmeniniame gyvenime sėkmės lydimais žmonėmis.

Parengė Milda KunSKAitĖ

Vaiko likimas priklauso nuo gimimo mėnesio

INtRoveRtaI mažaI kalbatai netiesa. Introvertai tie-

siog nenori leisti laiko tuštiems plepalams. Jei toks žmogus ras įdomią temą, jis gali kalbėti la-bai ilgai, bet greičiausiai tai bus monologas.

INtRoveRtaI yRa dRovūsžmonės drovisi, nes bijo

kitų reakcijos. Introvertai gali nieko nebijoti, tiesiog jie ne-bendrauja be priežasties ir ne-mėgsta užkalbinti pirmieji. bet užkalbinti jie gali noriai palai-kyti pokalbį.

INtRoveRtaI Ne ItIN lIpšNūstaip, tokios asmenybės nė-

ra linkusios su kuo nors flirtuoti ir ulbėti. Iš jų neišgirsite įprastų komplimentų, kaip šiandien gra-

žiai atrodote arba koks puikus buvo jūsų pranešimas per posėdį. bet jei jau introvertas jus pagyrė, būkite tikri: jis tai daro ne šiaip, iš mandagumo, o išties taip mano!

INtRoveRtaI Nemėgsta vIešumos

Iš tiesų jie tiesiog nemėgsta būti viešumoje per ilgai ir juos vargina visuomeninė veikla. dėl mąstymo ypatumų intro-vertui yra būtina „apdoroti“ visą gautą informaciją. todėl, pralei-dęs valandą kitą vakarėlyje, jis greičiausiai atsisveikins ir išeis namo, kad ten apmąstytų visa tai, kas su juo vyksta. beje, intro-vertai dažnai tampa dėstytojais ir skaito paskaitas. tiesiog jiems priimtinesnis monologas, o ne dialogas.

INtRoveRtaI mėgsta vIeNatvę

Nors introvertai dažniausiai gerai jaučiasi būdami vieni, jie negali vieni būti visą laiką. Juk tie žmonės paprastai „sukaupia“ krūvą informacijos, todėl jiems būtinai reikia klausytojų. bet tai turi būti bendravimas prie keturių akių, o ne viešas pasisa-kymas ar vakarėlis triukšmingoje kompanijoje.

INtRoveRtaI NegalvoJa apIe kItus

visai ne. žinoma, introvertai daugiau dėmesio skiria savo vi-diniam pasauliui, bet tai anaiptol nereiškia, kad jie aplinkui nieko nepastebi. beje, pagalba, kurią suteikia introvertas, gali pasiro-dyti net veiksmingesnė, nes tie žmonės nepradės aikčioti ir skės-čioti rankomis, kaip tai daro eks-travertai, o iškart imsis veikti.

INtRoveRtams NeReIkIa kItų žmoNIų

bendraudami jie tiesiog yra išrankūs. draugų turi nedaug, bet juos labai vertina. Ir roma-nus užmezga tik tada, kai par-tneriui jaučia rimtus jausmus. tapti introverto draugu arba mylimuoju labai nelengva, bet verta!

INtRoveRtaI elgIasI keIstaItoks įspūdis susidaro, nes in-

trovertai gali nekreipti dėmesio į visuotinai priimtas normas. Jie yra individualistai ir nėra linkę paisyti mados tendencijų ir laiko dvasios, taip pat gyventi pagal minios įstatymus. Introvertas gali nesinaudoti mobiliuoju telefonu ir retai - kompiuteriu, nes nemato didelės būtinybės. dažnai intro-vertai teikia pirmenybę nuotoli-niam darbui ir net gali atsisakyti paaukštinimo pareigomis, kad išvengtų nereikalingo blaškymo-si. žinoma, dėl to kitiems atrodo keistoki.

INtRoveRtaI Nesugeba atsIpalaIduotI

tiesiog jų nedomina aštrūs pojūčiai. vietoj klubų, restoranų ir ekstremalių pramogų jie ren-kasi gamtos prieglobstį arba na-mų aplinką. triukšmas ir garsūs pokalbiai juos vargina, todėl jie tarsi „atsiskiria“ nuo kompanijos, o tai neretai vertinama kaip ne-draugingumas ir konfliktišku-mas. būtina atsižvelgti į šiuos introvertų ypatumus.

INtRoveRtaI galI pRadėtI elgtIs kItaIp IR taptI ekstRaveRtaIs

tai gana paplitusi klaida. žmo-nėms, nelinkusiems į introversiją, atrodo, kad padirbėję su savimi introvertai gali tapti bendruo-meniškesni. bet greičiau ekstra-vertas prisitaikys prie introverto negu atvirkščiai. būtent intro-vertai dažniausiai tampa puikiais mokslininkais, rašytojais, dailinin-kais, muzikantais, filosofais... Juk visoms šioms profesijoms reikia giliausio vidinio susikaupimo. būtina susitaikyti su tuo, kad pa-saulyje esama tiek ekstravertų, tiek introvertų ir jie puikiai papil-do vieni kitus.

Introvertai - ne niūrūs keistuoliai

paprastai manoma, kad introvertai - tai uždaro būdo, nemėgs-tantys bendrauti, keisti žmonės, su kuriais beveik neįmanoma turėti reikalų. tačiau tai - ne daugiau kaip mitas, tvirtina psichologai. di-džioji dalis mūsų žinių apie juos yra ne kas kita, kaip paplitusi klai-dinga nuomonė.

Neseniai mokslininkai nustatė, kad labai daug kas priklauso nuo to, kokį mėnesį vaikas gimė: polinkis į antsvorį, optimizmą ar pesimizmą ir net būsimų palikuonių skaičius.

Optimalaus laiko gimti nėra, kiekvienas mėnuo turi savų pliusų ir minusų

EPa-

Elto

s nuo

tr.

8

cmykcmyk8

Ant stalo gardžiai garuojantys pietūs ir naminis agrastų vynas - taip mus pasitiko gausi Stančikų šeimyna. Šeimos galvai Andriejui Stančikui, be gausos nuveiktų per gyvenimą darbų, svarbiausias išlieka dorais žmonėmis užauginti vienuolika vaikų: „Net jei ir galėčiau laiką atsukti atgal - vis tiek turėčiau vienuolika vaikų. Jie man pats didžiausias turtas“.

Monika BuRVYtĖ

17 metų atostogos

Gyvulininkystė, grūdinių kul-tūrų auginimas, Žemės ūkio rūmų pirmininko kėdė bei - svarbiausia - vienuolika vaikų. Taip galėtume įrėminti Andriejaus Stančiko kas-dienybę.

Dar antrame kurse studijuoda-mi tuometėje Žemės ūkio akademi-joje Andriejus ir Sigutė susituokė. Visi aplinkiniai jaunuoliams iškart paskelbė nuosprendį - prasidės vaikai, studijų nebaigs.

„Su vaikais taip ir buvo, - juo-kauja A.Stančikas. - Bet studijas baigėme“.

Andriejus prisimena, jog žmo-na, tik pradėjusi dirbti, išėjo moti-nystės atostogų, o į darbą grįžo net po 17 metų. Po studijų Žlibinuose buvęs kolūkis A.Stančiką „nusipir-ko“, tad šis su naujai iškepta žmona čia ir patraukė.

„Turėjau eiti dirbti į kitą ūkį, bet šiam reikėjo energetiko, tai taip ir atsidūriau Žlibinuose“, - atvykimo čia pradžią pasakojo ūkininkas.

Pradėję, kaip patys sako, nuo nulio, Stančikai dabar turi 300 hek-tarų ūkį ir visą futbolo komandą - 11 vaikų.

Futbolo komanda

Prakalbus apie gausų vaikų bū-rį, Andriejui sunku prisiminti vaikų amžių, tačiau nesunkiai išvardija kiekvieną nuo vyriausio iki jau-niausio.

Skaistė, Marius, Martynas, To-mas, Laimonas, Ieva, Simonas, Ga-brielė, Monika, Šarūnas, Andrius

Sigitas. Su vardais, Andriejus sako, susitvarkę nesunkiai.

„Mažiausia problema buvo su-galvoti vardą. Sunkiausia buvo, kol visi vaikai buvo maži“, - prisiminė Andriejus. Vyriausioji Skaistė - jau 30-ies. Ji vienintelė, kuri šiuo metu yra užsienyje. Baigusi rūbų dizainą ir technologijas, vyresnėlė dirba Anglijoje. Nors jauna moteris aiški meno atstovė, Andriejus prisimena, jog ji, dar būdama pirmokė, melžė karves, o penktokė jau vairavo trak-torių. Visi kiti vaikai Lietuvoje. Jau-niausiam Andriui Sigitui - 11.

Nors Andriejus turi 11 vaikų, teigia, kad čia ne taip ir daug. „Ma-no senelis turėjo 24 vaikus, tiesa, nuo 2 žmonų“.

Vaikus auklėjo darbu

A.Stančikas neslepia vaikus su Sigute auklėję griežtai.

„Auklėjimas vyko darbu. Visi prie ūkio yra pripratę. Džiaugiuo-si, kad ūkininkauti padeda 3 sūnūs, tad papildomų darbininkų samdyti nereikia“, - apie darbščias atžalas kalbėjo Andriejus.

„Mes irgi buvome jauni ir tran-kydavomės po diskotekas. Parva-žiuodavome paryčiais, o tėvas jau po valandos keldavo, ir eidavau ne-miegojęs šieno grėbt“, - prisimena Andriejus.

Taip jis sako auklėjęs ir savo vaikus. Sigutė jam antrina, jog darbas visada buvo pirmenybė. Žlibinuose esančiuose Stančikų na-muose begyvena 6 vaikai. Visi kiti jau baigę mokslus ar tebesimoko, kai kurie sukūrę šeimas.

„Vyriausias Marijus yra baigęs Žemės ūkio universitetą, Martynas - inžinierius“.

Marijus, Sigutė juokauja, net pats negalėtų paaiškinti, kokią specialybę yra įgijęs. „Produktų gamybos technologas“, - juokėsi moteris. Tiesa, Andriejus iškart priduria, kad jie niekada nevertę vaikų mokytis.

„Yra ir atsparių mokslui, bet tu įkalk vinį į vašką“, - juokauja 11 vaikų tėvas.

Dabar šeimoje yra du studentai - Laimonas studijuoja teisę Vilniu-je, o Ieva jau netrukus taps mu-zikos mokytoja. Andriejus džiau-giasi, kad jo vaikai išaugo gerais žmonėmis.

„Vieni vaikai turi polinkį į meną, Monika groja kanklėmis, Ievutė pi-aninu, Skaistė nuostabiai piešia“, -

rodydamas vyriausios dukros pie-šinius šypsosi A.Stančikas.

Dėl ūkio reikalų jis taip pat ramus, mat vyresnieji sūnūs jau visiškai perėmę vadžias ir vado-vauja bendram Stančikų ūkiui, tad

Andriejus gali lengviau atsikvėpti.„Anksčiau su vaikais keldavo-

mės 6 ryto, išvažiuodavome į fer-mą, apsidirbdavome darbus, grįžda-vome prieš 8 ryto, vaikai į mokyklą, aš į kooperatyvą“, - savo kasdieną prisiminė A.Stančikas.

Mažesnieji vaikai, Andriejus šypteli, atsparesni darbui.

„Dabar tokie laikai, kai nuo kompiuterio neatitrauksi, bet vis tiek žmona išvaro darbuotis“, - pasakoja jis.

Stančikams važiuojant kur pas gimines, visiems kartu prireikia net 3 automobilių.

„Kitados amžiną atilsį brolis sakydavo, tu prieš važiuodamas paskambink. Sakau - kad spėtum pasiruošti? Ne, atsako, kad spė-čiau iš namų išeiti“, - prisiminė Andriejus.

Stančikų namuose šiuo metu vyksta remontai, perklojamas sto-gas ir šimtmečio Andriejaus planas - terasa. Jai pabaigti vis nelieka nei

laiko, nei pinigų. Visi pinigai ski-riami maistui ir ūkiui.

„Džiaugiuosi, kad mano vaikai darbštūs. Baisu, kiek Lietuvoje yra daug tinginių. Socialinėms reikmėms skiriamos didelės lė-šos. Nebebūtų tų pinigų, iškart atsirastų daugiau dirbančių. Visi nori kuo lengviau“, - akcentavo Andriejus.

Gero žodžio žmogus

Eibių vaikai irgi prikrėsdavo, prisimena ūkininkas. Kartą jie buvo prosenelę uždarę į tualetą.

„Grįžtu namo, prie tualeto du-rų - barikada. Atidarau duris, žiū-riu - močiutė sėdi. Sakau, kas čia dabar? Labas, sako, aš čia nuo labo ryto sėdžiu“, - juokais prapliumpa Stančikai.

„Močiutė buvo reikli moteris ir vaikai, norėdami išvengti darbo, uždarė ją į tualetą. Kaltų nerado-me, kaip ir visada. Visi jie vienas

Auklėjimas vyko darbu. Visi prie ūkio yra pripratę. Džiaugiuosi, kad ūkininkauti padeda 3 sūnūs, tad papildomų darbininkų samdyti nereikia

Svarbiausia užduotis tėvui - vaikus išauginti dorais žmonėmis

vaikų aPsuPtyj/b žmonės

n Andriejus Stančikas su žmona Sigute be darbų virtinės stengiasi kuo daugiau pabūti kartu

n net jei ir galėtų laiką atsukti atgal, Stančikai nieko nekeistų ir vėl susilauktų 11 vaikų

cmyk

9

cmyk / 9

už kitą, nei prisipažindavo kalti, nei kitus išduodavo“, - pasakojo Sigutė.

Andriejus vaikų akyse, nors varydavęs dirbti ir neleisdavęs sėdėti prie televizoriaus, pats ge-riausias.

„Paskambina Ieva ir sako, tėti, žinai ką? Sakau, žinau, žinau, korte-lėje pinigų nebėra“, - juokiasi jis.

Tėtis, Ievos teigimu, visada pa-guodžiantis, užjaučiantis. „Visada paskambinu tėčiui, kai kas blogai, jis išklausys ir gerą žodį pasakys“, - šypsosi Ieva.

Jei laimėtų milijoną - pirktų kombainą

Anūkų klegesys jau taip pat pasigirsta Stančikų sodyboje. Jie džiaugiasi 2 metų anūku ir 9 mė-nesių anūkėliu. „Buvau Ukrainoje, kai sūnus paskambino ir pasveiki-no ne tik su Tėvo, bet ir senelio diena“.

Šventėms ypatingos reikšmės

Stančikai neteikia, svarbiausia, kad visi susirinktų.

„Sigutė visą dieną ruošiasi, per 15 minučių visi viską suval-go ir lieka kalnas indų“, - juokavo Andriejus.

Sigutė neslepia esanti tingi šei-mininkė, tad sukasi greitai, opera-tyviai ir paprastai. Bulvių priskusti irgi reikia ne vieną kibirą. Nors dabar Sigutė turi indaplovę, anks-čiau ties kriaukle būdavo išstovė-ta duobė.

Esant nemažam ūkiui, laiko poilsiauti ar švęsti Stančikai nie-kada neturėję. Dideliais turtais jie pasigirti taip pat negali, paklausus, ką darytų, jei laimėtų milijoną, Stančikas iškart išbeldžia: „Pirk-čiau kombainą, purkštuvą, gal dar trąšų barstytuvui užtektų“. Sigutė paklausia: „Brangusis, o man kaili-niams ar liktų?“ „Pirk kitą bilietą“, - juokiasi Andriejus.

„Visus pinigus investuojame į techniką, į žemę“, - palinksi galvą

A.Stančikas. Sigutė iškart ramina - jai turtų ir nereikia.

Netikėti rinkimai

„Esu tremtyje“, - apie savo dar-bą prabyla Andriejus, tačiau iškart pasitaiso, jog taip sakąs, nes mažiau lieka laiko šeimai.

Jau antrus metus vadovaujantis Žemės ūkio rūmams, prisimena, kaip netikėtai į juos pateko.

„Bronius Markauskas kan-didatūros nebekėlė, o į rūmus reikėjo kažkam ateiti, nes čia nemaža politikos, reikėjo rim-to ūkininkų atstovo. Iki rinki-mų buvo likusios dvi dienos ir iš įdomumo nusprendžiau juose dalyvauti. Net nesitikėjau, kad mane išrinks, bet ėmė ir išrinko. Net nežinojau, į ką įlindau“, - apie tai, kodėl mažai laiko lieka šeimai, pasakojo Andriejus.

Ūkininkas akcentuoja, kad jau ta-da buvę daugybė darbų - ūkis, pieno kooperatyvas, ir papildomos veiklos nereikėję. Ilgus metus buvusiam rūmų tarybos bei prezidiumo nariui A.Stančikui organizacijos veikla nebu-vo svetima. Nors žmona pakartotinai kandidatūrai prieštarauja, Andriejus ją žada kelti ir antrai kadencijai.

„Jau prasidėjusi rinkimų kam-panija, jaučiasi tam tikras spaudi-mas, kad ir ką darytum, viskas blo-gai. Dabar iš principo nebesitrauk-siu. Materialiai iš to jokios naudos aš neturiu, nes atlyginimą skiriu butui Kaune išlaikyti, išvykoms po šalį, ūkius, užsienyje“, - savo kasdieną pasakoja Andriejus.

Svarbiausia užduotis tėvui - vaikus išauginti dorais žmonėmis

Mes irgi buvome jauni ir trankydavomės po diskotekas. Parvažiuodavome paryčiais, o tėvas jau po valandos keldavo, ir eidavau nemiegojęs šieno grėbt

Stan

čikų

asm

enin

io a

rchy

vo n

uotr. renginysj/b linksmybės

Šiuolaikinio folkloro ir alternatyviosios muzikos festivalis „Margos pievos“ vyks 2013 m. liepos 26-28 dienomis Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje. Jau antrą kartą vieno didžiausių ir daugiausiai eksponatų turinčio etnografijos muziejaus Europoje po atviru dangumi teritorijoje skambės visų Lietuvos etnografinių regionų folkloras, šiuolaikinis folkloras bei įvairi roko muzika iš Lietuvos ir užsienio.

Pagrindine festivalio grupe bus folkroką grojantys „Folkstone“ iš Italijos. Jei žinote tokias grupes kaip „In Extremo“, „Corvus Co-rax“ ar „Schelmish“, tuomet galite įtarti, ką pasiūlys šie italai, savo muzikoje sujungiantys tradicinių liaudies dainų ir roko elementus. Jie tai daro savitai - stiprią ro-ko muziką papildo tokiais instru-mentais, kaip dūdmaišiai, dūdelės, keltų arfa, fleita, perkusija. Gru-pė, intensyviai grojanti gimtojoje Italijoje, jau yra koncertavusi ne vienoje iš aplinkinių šalių. O šiais metais ir Lietuva galės pasidžiaug-ti viduramžių dvasia alsuojančiu šių italų šėlsmu!

Į šokio siautulį įtrauks ir kolek-tyvas iš Rusijos „Troll Bends Fir“. Šis penketukas, savo stilių įvardi-jantis kaip „alaus folkas“, puikiai derina skandinaviškas folkloro me-lodijas su šiuolaikinio roko ritmais. Greta tradicinei roko grupei įprastų instrumentų skamba airiška fleita ir smuikas. „Egles lankstantys“ troliai jau gerai pažįstami ne tik Rusijos folkloro ir roko festivalių lankytojams, bet ir daugeliui užsie-nio šalių muzikos mėgėjų.

Užsieniečiams nenusileis ir folkroko grupė iš Vilniaus „Žal-varinis“, šiais metais švenčianti savo 12-os metų sukaktį. Tai ger-bėjų laukiama komanda, kurios atliekamos lietuvių liaudies dainų interpretacijos visuomet skamba naujai ir neįprastai. Šiuo metu gru-pė kuria naujas dainas ir planuoja įrašinėti 4-ąjį albumą, o festivalyje kolektyvas pristatys visiškai nau-jas dainas ir senų dainų šviežias interpretacijas.

Klausytojų lauks ir kiti popu-liarūs Lietuvos atlikėjai. Tarp jų - lengvojo roko grupė iš Vilniaus „Biplan“. Šiais metais išleista daina „Amore“ tapo didžiausiu grupės hi-tu per pastaruosius dešimt metų ir prisidėjo prie tokių žinomų grupės kūrinių, kaip „Anzelmutė“, „Aš nu-sikirpsiu trumpai plaukus“ ir kitų. Jiems kompaniją palaikys unikalaus balso savininkas Česlovas Gabalis su grupe „Pelenai“.

Festivalio klausytojų laukia ir ypatingi, specialiai festivaliui

parengti pasirodymai. Aistė Smil-gevičiūtė ir grupė „Skylė“, kurių savitas muzikinis stilius yra su-žavėjęs ne vieną, pristatys pro-gramą, kurioje bus galima išgirsti tiek senas ir gerai žinomas dainas, tiek kūrinius, skirtus Tarmių me-tams pristatyti. Specialią, festiva-liui skirtą programą ruošia ir kau-niečių roko grupė „Thundertale“.

Tris dienas truksiančiame fes-tivalyje dalyvaus 29 kolektyvai. Be jau paminėtųjų, roko frontą laikys latviai „Rebel Riot“ bei lietuviai „Roadkill“, „Garbanotas bosistas“, „Stiffer“, „Alive Way“, prie jų pri-sidės melodingo metalo atstovai „Berserker“ ir bliuzo bei roko gru-pė „Šv.Sodas“, o folklorinę dalį savo dalyvavimu nuspalvins naujojo fol-kroko grupės „Spanxti“, „Gyvata“, „Aistvara“, „Ūkanose“. Kiti kolek-tyvai jau greitai bus paskelbti.

2013-ieji paskelbti Tarmių me-tais, todėl per festivalį bus galima susipažinti su kiekvieno Lietuvos etnografinio regiono: Dzūkijos, Aukštaitijos, Suvalkijos, Žemaiti-jos ir Mažosios Lietuvos, tarme, skambančia atitinkamame mu-ziejuje įkurtame etnografiniame regione. Festivalio programoje „Tarmių ratu“ dalyvaus penkių skirtingų etnografinių regionų ansambliai, jie ir pristatys savo krašto šventes, papročius, dainas ir šokius.

Festivalio lankytojų laukia ir 2013 metų festivalio naujovė: bus švenčiama Rugiapjūtė ir Oninės. Taip pat bus demonstruojami ama-tai, skaitomos įvairios paskaitos ir rodomi filmai apie Lietuvos istoriją ir etnologiją, veiks visos muziejaus ekspozicijos. Taip pat partizaninio pasipriešinimo rekonstruktorių klubas „Miško broliai“ festivalio lankytojams suteiks galimybę iš arčiau susipažinti su partizanų pasi-priešinimu Lietuvoje. Pasiilgusius kiek aktyvesnio poilsio, sukvies įvairūs žaidimai ir pramogos.

Viena iš tokių pramogų - tai orientacinis žaidimas „Istorijos la-birintais“. Žaidimas tiks tiek visai šeimai, tiek smagiai draugų kompa-nijai. Be to, per festivalį „Margos pievos“ vyks jūrų skautų stovykla, kurioje tėvai galės palikti savo vai-kus, kai norės pabūti su draugais, pasiklausyti muzikos ar ilgiau pa-vakaroti. Norinčius pajodinėti ar pavažiuoti senovine bričkele nu-džiugins lietuviški žirgai - Lietuvos žemaitukai.

Festivalio lankytojai turės uni-kalią galimybę apsigyventi pala-pinių miestelyje ir praleisti porą naktų pačiame Liaudies buities muziejuje, įsikūrusiame vaizdin-goje Kauno marių pakrantėje. Fes-tivalis „Margos pievos“ skirtas įvairaus amžiaus žmonėms, besi-domintiems lietuviška muzika, tra-dicijomis ir mėgstantiems keliauti. Čia nuo kasdienybės pabėgs bei pailsės ir jaunas, ir senas.

Bilietus į festivalį „Margos pievos 2013“ platina „Bilietų pasaulis“.

Monika SAVuKYnAitĖ

Festivalis „Margos pievos 2013“

10

cmykcmyk

Rytas dar labai ankstyvas, todėl rasa stambiais perlais žiba ant sodrios žolės ir kol ji neišgaruos nuo kaitrių saulės spindulių, tol virš vandens pasirodys vos vienas kitas vabzdys. Tad upė alma po juodalksnių lajomis kaip traukinys tuneliu, susimąsčiusi ir nebyli, ir tik po geros valandos pasigirsta pirmasis muselininko ausiai gerai pažįstamas bulktelėjimas. Tai kiršlys pakilo iš savo slėptuvės ir pastvėrė ant vandens paviršiaus nutūpusį lašalą.

Viktoras ARMALiS

Masalo parinkimas

Kai užfiksuojamas pirmas pradė-jęs maitintis kiršlys, prasideda stebė-jimo fazė, nes pirmiausia muselinin-kas turi nors apytikriai nustatyti, kuo šiandien maitinasi tauriosios žuvys. Paprastai tai nėra toks lengvas darbe-lis, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgs-nio. Virš vandens nuolat zuja įvairių rūšių vabzdžiai, todėl pats geriausias informacijos šaltinis - pirmojo sugau-to kiršlio skrandis. Jo turinį galima skaityti kaip knygą, bet svarbiausia, kad jame aiškiai atsispindi kiršlių mitybos tendencijos, todėl, iš akies nustačius, kokios rūšies vabzdžių suryta daugiausiai, reikia ieškoti juos imituojančios ar bent primenančios muselės. Kiršlių mitybos prioritetai gali keistis kelis kartus per parą, todėl nereikia užmigti ant laurų. Vabzdžių rūšis, kuria maitinasi kiršliai, gali keistis kelis kartus per dieną.

Bet šiandien viskas kitaip, šian-dien viskas aišku iš karto, kai iš-skrenda didieji lašalai ir pradeda šokti vienintelį savo gyvenime vestuvinį šokį, kiršliai į nieką kitą nebekreipia dėmesio, o upė užver-

da nuo veržlių žuvų šuolių. Tada gerokai nustembi, kad upėje tiek daug žuvų, kurių visus metus ne-matai ir negirdi. Lašalai skrenda ir krinta į vandenį, o žuvys nepaliau-jamai puotauja, kol baigiasi lašalų šokiai. Paskui visą savaitę upė at-rodo lyg išmirusi, nes žuvys ilsisi po nepaliaujamos puotos.

Tikroviška imitacija

Gerai, jei po kiršlio skrandžio revizijos masalinėje atsiranda rei-kiama muselė, o jei tokios nėra, tenka verstis su kuo nors panašiu ir keiksnoti likimą, kai prie pat muse-lės pakilusi iš gelmės žuvis pamato

neatitikimą ir žaibiškai neria atgal į gelmę. Tad, viena vertus, gerai, kai skrenda lašalai, nes aišku, kad reikia žuvis vilioti jų imitacijomis, tačiau labai dažnai būna taip, kad ypač sunku parinkti žuvims įtin-kančią lašalo imitaciją. Lietuvoje gyvena dešimtys lašalų rūšių, ku-rios skiriasi vienos nuo kitų įvairiais morfologiniais požymiais, sparnų ir kūnelių atspalviais. Kartais menka, vos matoma dėmelė ant sparno gali turėti lemiamą reikšmę. Todėl lau-kiant kartą per metus vykstančios didžiosios didžiųjų lašalų savaitės, patartina pasirūpinti ne viena ar dviem imitacijomis, o geromis dvie-jomis dešimtimis muselių. Tada

tikimybė, kad tarp jų atsiras reika-lingoji, bus dešimteriopai didesnė.

Masalo pateikimas

Lašalų imitacijomis kiršliai vi-liojami dvejopai: grimzliomis muse-lėmis - nimfomis, imituojančiomis lašalų lervas, kylančias į vandens paviršių, arba jau suaugusių vabz-džių imitacijomis. Pirmuoju atveju masalai plukdomi nugramzdinti į 10-20 cm gelmę. Nimfoms leidžia-ma plaukti pasroviui, retkarčiais pri-laikant valą, kad masalas imtų kilti link paviršiaus, kaip tai daro lašalo lerva. Antruoju atveju viskas daug sudėtingiau: muselė turi plaukti vandens paviršiumi, kaip tikras la-šalas, dedantis į vandenį kiaušinė-lius. Jei masalas ims grimzti, kiršlys jo nestvers, nes tokia imitacija - netikroviška. Po tuoktuvių lašalai nusibaigia, o jų kūnelius tėkmė neša pasroviui. Ir šiuo atveju lašalai neskęsta. Tad kiršlius galima suvi-lioti tik vadinamosiomis sausomis muselėmis. Tokias museles puošia iš gaidžio plunksnų sukomponuotas stangrus akuotas, imituojantis spar-nelius. Šiame akuote „užsikonser-vuoja“ oro burbuliukai, padedantys muselei laikytis vandens paviršiuje, tačiau kad masalas nepermirktų ir neimtų grimzti, muselė apipurš-kiama specialiu purškalu, kuriame yra besvorio silikono. Muselės su

akuotais, imituojančiais kiaušinius dedančius lašalus, ir pačios - gana lengvai plūduriuojančios, o „spi-ner“ tipo museles, imituojančias mirusius vabzdžius ir primenančias vabzdžių aplikacijas išplėstais į šoną sparneliais, ypač būtina apdoroti mi-nėtuoju purškalu, nes jos, nuplau-kusios metrą ar geriausiu atveju du, ima grimzti. Lašalų imitacijos užmetamos ypač lengvais valais, jomis meškeriojama įsibridus, kad distancija iki bulkuojančio kiršlio būtų minimali ir muselę galima bū-tų patupdyti žuviai tiesiai į panosę. Pavadėliai, kad negrimztų, taip pat apdorojami purškalu, tačiau kad ir kokias inovacijas galima panaudoti lašalų meškeriojimui museline, pats geriausias būdas - taiklus metimas, kad masalo nereikėtų plukdyti iki žuvies slėptuvės kelis metrus ir jis nespėtų peršlapti ir nugrimzti.

n Lašalų šokis trunka kelias valandas įdienojus arba pavakare

vabzdžiaij/b žūklė

Žūklės prognozė50 proc. teisybėsgeriausias laikas žūklei pagal kibimo kalendorių š.m.

birŽelio 2 d. -5.00-7.30, 10.00-10.30, 16.00-19.30 val.

birŽelio 8 d. -6.00-10.00, 11.00-14.00, 18.00-18.30 val.

dosjėlašalai

lašalai (Ephemeroptera - lot.) - senasparnių vabzdžių (Paleop-tra - lot.) grupės bestuburių būrys. Jų - apie 2000 rūšių, o lietuvoje gyvena 65 rūšys. lašalų kūnas - nuo 0,4 iki 5 cm ilgio. priekinės kojos labai ilgos, sparnai - ploni, plėviški, tankiai gysloti. priekiniai - dideli, o užpakaliniai maži arba jų visai nėra. pilvelio gale - 2-3 ilgi uodegos siūlai. patinų akys - labai didelės, tačiau burna neišsivys-čiusi. suaugę lašalai nesimaitina, gyvena nuo 2 val. iki 2, rečiau 7

parų. skraido daugiausia vakarais ir naktį, o dieną dažniausiai tada, kai šiltas ūkanotas oras. kiauši-nius deda į vandenį arba prilipdo po vandeniu prie akmenų. paskui žūsta. lervos vystosi nuo 6 mėn. iki 3 metų. lašalai - labai svarbus žuvų mitybos elementas.

Lašalų tuoktuvės n Jei muselė kiršliui primena lašalą, jis stveria ją

beatodairiškai

n Lašalų imitacijos turi dideles „apykakles“ iš stangrių gaidžio plunksnų, imituojančių vabzdžio kojas ir sparnelius ir neleidžiančių masalui grimzti

cmyk

11

cmyk

11

k

INTERNETE - WWW.RESPUBLIKA.LT 2013 m. birželio 1 d., šeštadienis RAŠYKITE MUMS: sportas@respublika.net

DIENRAŠČIO „RESPUBLIKA“ PRIEDAS

Leidinys Nr. 42

SPORTINIAI ŠOKIAI �

Gegužės 18 d. Vilniuje vykusiose Pasaulio sportinių šokių federacijos (WDSF) profesionalų lygos klasikinių šokių pasaulio šou taurės varžybose triumfavo praėjusių metų profesionalų lygos Europos klasikinių šokių čempionato bronzos medalių laimėtojai Donatas Vėželis ir Lina Chatkevičiūtė. Pasak L.Chatkevičiūtės, svarbiausia -turėti tinkamą šokių partnerį. Juk kai kurie ieško visą karjerą, bet taip ir nesuranda.

Aistė LABINAITĖŽurnalistė

Namų sienos

Šokėja prisipažino, kad tikėjosi, jog pavyks užlipti ant aukščiausios pakylos, juk tam buvo tiek ruošta-si, taigi norėjosi sušokti kuo ge-riau. O namų sienos tikrai padeda, čia daug lengviau šokti, įsitikinusi L.Chatkevičiūtė. Nors dažnai gir-dima ir priešinga nuomonė, kad sa-vame krašte pasirodyti sunkiau, nes slegia didesnė atsakomybė.

„Ypač kai šoki parodomąją pro-gramą, tai stengiesi žadinti žiūrovo jausmus. Ir, žinoma, namie, kai aplink daug pažįstamų gerbėjų, tai pirmiausia labai malonu jiems pa-sirodyti. Juk per metus daugiausia gal tik du kartus jiems ir pašoka-me. Tačiau palaikymas tikrai jun-tamas“, - teigė mergina.

Pasak L.Chatkevičiūtės, lietu-viai - vieni iš geriausių sirgalių. Netgi kiti šokėjai, kurie atvažiuoja iš užsienio, tai pastebi ir labai ste-bisi, kad tiek daug žmonių mūsų šalyje ateina pažiūrėti šokių rengi-nių ir kad patys renginiai būna gra-žiai suorganizuoti.

„Tikrai visame pasaulyje ne-daug būna tokių kokybiškų rengi-nių. Kartais, būna, nuvažiuoji, pvz., į kokią Ispaniją, o varžybos vyksta sporto salėje ir jokio iškilmingumo. Tiesiog kitos šalys neturi tokių se-nų tradicijų. Visada puikiai suorga-nizuota būna Vokietijoje, Japonijoje. Čia varžybos būna tikrai aukšto ly-gio, su gyva muzika, orkestru. Tada labai smagu šokti“, - sakė Lina.

Juodoji gulbė

Lietuvių pora varžybose Vilniu-je atliko pagal Piotro Čaikovskio ba-letą „Gulbių ežeras“ sukurtą kom-poziciją „Juodoji gulbė“. Tai buvo finalinė scena, vaizduojanti juodo-sios gulbės gyvenimą ir mirtį.

„Pasiruošimas sportinėms var-žyboms ir šou labai skiriasi. Prieš šį renginį turėjome labai daug ir kitų varžybų, tai techniškai buvo-me stipriai pasirengę. Galima sa-kyti, forma buvo pasiekta geriausia techniniu lygiu. Norėjosi, kad būtų ne tik parodytas šokis, efektai, bet ir išlaikyta idėja. Taigi sąmoningai „Juodajai gulbei“ pasirinkome kla-

sikinę muziką, kad ji šokiu perteik-tų visą gulbės gyvenimą ir mirtį. Daug laiko skyrėme išrutulioti tai visai idėjai, muzikai ir šokiui susta-tyti“, - teigė L.Chatkevičiūtė.

Pasak šokėjos, profesionalų gru-pėje šou konkurse jie dalyvavo pirmą kartą. Tokiose varžybose yra specia-lūs, labai griežti reikalavimai, pvz., kiek gali trukti muzika, kiek kartų gali padaryti pakilimus. Taigi šis šo-kis buvo sukurtas šiam renginiui.

„Manau, kokius metus dar sėk-mingai šią programą rodysime. Tie-są sakant, jau gavome kvietimą ir į Vokietiją parodyti šio numerio. Tie-siog žmonėms patiko“, - sakė Lina.

Karšta vasara

Artimiausios varžybos L.Chatke-vičiūtės ir D.Vėželio dabar laukia lie-pos 5 d. - Europos taurės turnyras Vupertalyje (Vokietija). Žinoma, čia jie bandys kovoti dėl medalių, dėl tau-rės. Taigi tikslai patys aukščiausi.

Vienas svarbiausių dueto star-tų šiemet bus pasaulio sporto žai-dynės, vyksiančios Kolumbijoje liepos 25 d. Tai neolimpinių sporto šakų žaidynės, kur įtraukti ir šo-kiai. Čia šoks ir mėgėjai, ir profe-sionalai. Vėliau rugpjūčio 14 d.

Štutgarte (Vokietija) vyks „Grand Slam“ serijos varžybos, kuriose vėlgi šoks ir mūsų pora. Pasak Li-nos, tai didžiausias šokių renginys visame pasaulyje, kuris trunka sa-vaitę, taigi, galima sakyti, vasaros pabaiga bus labai intensyvi.

„Šokėjai yra tokie žmonės, ku-rie labai retai atostogauja, nes turi labai daug varžybų. Taigi, galima sakyti, tu visada ruošiesi, tobulini techniką, choreografiją. Galima sa-kyti, atostogaujame dabar, juk rei-kia truputį atsikvėpti, pailsėti. Po šių dviejų poilsio savaičių vėl kib-sime į darbą, nes reikia pasiruošti ir fiziškai varžyboms. Per šou ne-reikia tiek daug fizinės ištvermės, o varžybose, kai daugiau turų ir kai reikia visus šokius iš eilės sušokti, reikia būti ir techniškai, ir fiziškai, ir psichologiškai pasiruošusiam. O rudenį vėl prasidės čempionatai. Taigi laukia tikrai daug svarbių var-žybų“, - atviravo L.Chatkevičiūtė.

Tvirta pora

Lina pradėjo šokti nuo 7-erių, o Donatas - nuo 6-erių. O dabar abiem - jau po 32-ejus. Mergina prisipažino, kad jai visada labai patikdavo šokiai ir per televizorių matydama šokėjus

visada sakydavo mamai, jog ir ji no-ri šokti. Taigi mokykloje buvo šokių būrelis ir ji su draugėmis nuėjo, o Donatą nuvedė mama.

Donatas nebuvo Linos pirmasis šokių partneris. Pirmąjį šokių part-nerį mergina sutiko dar mokykloje, bet su juo šoko labai trumpai.

„Vaikystėje šokių partneriai dažnai keičiasi. Būna, kad vieni ki-tus praauga. Kartu su Donatu šo-kame nuo 15-os. Labai svarbu su-rasti tinkamą šokių partnerį. Juk būna, kad kai kurie ieško ir neran-da visą karjerą, o kitiems, kaip mums su Donatu, pasiseka. Mes ir fiziškai vienas kitą labai atitikome,

ir ūgiai, ir sudėjimas. Juk laikui bė-gant būna, kad žmonės keičiasi, bet pas mus viskas taip ir išliko. Žino-ma, svarbu, kad ir charakteriai su-taptų, kad žmonės galėtų bendrau-ti, dirbti kartu. Mes tiesiog atitiko-me vienas kitą“, - džiaugėsi Lina.

Pasak šokėjos, jie pora ne tik ant parketo, bet ir gyvenime. Nors ir nėra susituokę, jie jau seniai kartu gyvena. „Turbūt kiekvienam skir-tingai. Tačiau mums, būnant pora ir ant parketo, ir gyvenime, labai ge-rai. Mūsų ir pomėgiai visi sutampa, kartu leidžiame laiką. Žinoma, būna kitoms poroms, kad, pvz., atsibosta vienas kitam. Tačiau juk jeigu žmo-nės gerai sutaria, tai problemų ne-turėtų būti“, - teigė Lina.

Pasak merginos, naujoms po-roms susišokti tikrai prireikia ne-mažai laiko: „Iš tikrųjų, kai susto-jome į porą, pirmos varžybos buvo po dviejų savaičių ir iškart pateko-me į finalą, buvome, atrodo, penkti. Tai nebuvo labai svarbios varžybos, bet tiesiog viskas įvyko labai greitai. Turbūt vizualiai viskas atrodė gerai. Juk susišokimas ateina praėjus il-gam laikui. 1998 m. tapome jaunimo pasaulio čempionais. Tada turbūt ir atsirado tas tikrasis susišokimas“.

Augina jaunimą

Pasauliniame profesionalų lygos reitinge šiuo metu pirmąją vietą už-

imanti Kauno „Sūkurio“ pora dirba kartu su treneriais Jūrate ir Česlo-vu Norvaišomis. Pasak Linos, jie turi tikrai daug mokinių ir vaikai užsiėmimus lanko labai noriai.

„Turbūt daugiau jau ir negalė-tume priimti, kiek turime moki-nių. Kiek esame kalbėję su kitų šalių treneriais, Vakarų Europos šalyse tai didžiulė problema. Ame-rikoje tas pats. Žmonės pasidarė tingūs ir nenori dirbti, nieko ne-nori. O pas mus vaikai darbštūs ir geri. Iš jų, manau, išaugs tikrai gera, stipri šokėjų karta. Jie kada nors turėtų sužibėti pasaulio ly-giu“, - sakė šokėja.

L.Chatkevičiūtės teigimu, nuo tų laikų, kai ji pradėjo šokti, ir dabar labai pasikeitė vienas dalykas - tie-siog dabar atsirado internetas, tech-nologijos. O šokio tobulėjimui tai daro didelę reikšmę. Juk gali kie-kvienas varžybas pamatyti interne-te ir išsianalizuoti konkurentus.

„Paauglius net skatiname nusi-filmuoti, kad galėtų pažiūrėti, ką daro gerai, ką prasčiau. Tai šo-kiams tikrai padarė didžiulę pažan-gą. Visas šokimo lygis skiriasi. Ir, žinoma, pačios treniruotės pasikei-tė“, - teigė mergina.

Traumų išvengė

Pasak šokėjos, per karjerą jau buvo nemažai pergalių, todėl iš-skirti kurią vieną brangiausią būtų sunku. Tačiau mergina prisipažino, kad artimiausios širdžiai tos, ku-rios iškovojamos netikėtai.

„Kai sustojome su Donatu į po-rą, šokome dar jaunimo grupėje, tapome Lietuvos jaunimo čempio-nais. Tai buvo įsimintina pergalė. Tada, kai tapome pasaulio čempio-nais jaunimo grupėje, tai buvo vi-siškai mums netikėta. Labai džiau-gėmės tuo. Vėliau suaugusiųjų kla-sėje Anglijoje labai svarbias varžy-bas laimėjome „UK Open“. Iš tik-rųjų tos pergalės, kurios mažiausiai lauktos, ilgiausiai išlieka atminty-je“, - sakė šokėja.

L.Chatkevičiūtė džiaugėsi, kad rimtesnių traumų, jog net negalėtų šokti, jų pora nėra turėjusi. Žino-ma, šokėja tikisi, kad jų ir neturės: „Visokių smulkmenų yra buvę, pvz., patemptas raumuo ar saus-gyslė. Šokiuose traumų tikrai ma-žiau nei kitose sporto šakose. Ir dažniausiai tos traumos būna ne atliekant šokio judesius, o darant ką nors, kas nėra taip įprasta, pvz., per šou reikia daryti pakėlimus, kurie šiaip per varžybas neleidžia-mi. Taigi tokie pakėlimai truputėlį turi įtakos, pvz., nugarai“.

Šokėja prisipažino, kad jų pora dabar svajoja apie du dalykus: „No-rėtume tapti profesionalų standar-tinių šokių čempionais. Tai būtų svajonė 3-4 metams į priekį. O vė-liau - juk šokiai nesitęs amžinai - norėtume, kad mūsų mokiniai tap-tų pasaulio čempionais“.

Pačios brangiausios - netikėtos pergalės

IDĖJA. Šokiu „Juodoji gulbė“ Lina Chatkevičiūtė ir Donatas Vėželis norėjo perteikti gulbės gyvenimą ir mirtį

�

Šokiai nesitęs amžinai - tad norėtume, kad mūsų mokiniai taptų pasaulio čempionais

Lina CHATKEVIČIŪTĖSportinių šokių šokėja

�

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

12

cmykcmyk

12

c

Sporto gyvenimas 2013 m. birželio 1 d., šeštadienis2

FUTBOLAS �

Miuncheno „Bayern“ futbolininkai iškovojo Čempionų lygos taurę, sušoko pergalės šokį ir gausiai aplaistė titulą alumi. Netrukus po finalo pasigirdo kalbos apie šviesią ateitį. Bavarai ketina išlikti stipriausia komanda Europoje dar ne vienerius metus. Vis dėlto kitų didžiųjų klubų veiksmai rodo, kad čempionams neverta užmigti ant laurų.

Arūnas ABROMAITIS„Respublikos“ žurnalistas

Pergalių alkis

Kadaise Anglijos rinktinės puo-lėjas Garis Linekeris (Gary Line-ker) pasakė sparnuotą frazę: „Fut-bolą žaidžia 22 žmonės, o laimi ga-lų gale vokiečiai“. Praėjusį šešta-dienį Čempionų lygos finale Lon-done susitiko dvi Vokietijos ko-mandos. „Bayern“ 2:1 įveikė Dort-mundo ekipą „Borussia“. Po mačo G.Linekeriui teko pakeisti savo fra-zę. Dabar ji skamba taip: „Futbolą žaidžia 22 žmonės, o laimi galų ga-le vokiečiai... ir pralaimi taip pat“.

Iki šio sezono G.Linekerio žo-džiai buvo primiršti. Juk vokiečiai jau seniai nieko nelaimėjo tarptau-tinėje arenoje. Miuncheno klubas nebuvo iškovojęs Čempionų lygos taurės nuo 2001 m. Vokietijos rink-tinė paskutinį titulą pelnė 1996 m., kai laimėjo Europos čempionatą. Gynėjas Filipas Lamas (Philipp Lahm) ir saugas Bastianas Švainš-taigeris (Bastian Schweinsteiger) yra „Bayern“ simboliai. Su Vokie-tijos rinktine jie yra gavę sidabrą ir bronzą, bet niekada - aukso. Su „Bayern“ šie futbolininkai pralai-mėjo 2010 ir 2012 m. Čempionų lygos finalus.

Garsiausi legionieriai puikiai tinka į kompaniją F.Lamui bei B.Švainštaigeriui. Arjenas Robe-nas (Arjen Robben) su Olandijos rinktine tenkinosi sidabru 2010 m. pasaulio čempionate. Pernai Čem-pionų lygos finale olandas neįmušė 11 metrų baudinio į Londono „Chelsea“ vartus. Frankas Riberis (Franck Ribery) nieko nėra laimė-jęs su Prancūzijos nacionaline ko-manda. Nenuostabu, kad dar šį se-zoną A.Robenas ir F.Riberis buvo susipešę treniruotėje.

Šou turi tęstis

Nuskambėjus finaliniam teisė-jo švilpukui Vemblio stadione, vis-kas iškart pasikeitė. A.Robenas dabar yra didvyris, būtent jis įmu-šė lemiamą įvartį 89 min., nors prieš tai iššvaistė kelias progas. Dabar jau niekas nekalba apie ga-limą olando išvykimą iš Miunche-no, o dar neseniai tokios kalbos buvo labai garsios. „Svajonė tapo realybe. To neįmanoma nupasako-ti, galvoje visko tiek daug. Ypač ži-nant, kad mes suprantame, ką reiš-kia pralaimėti. Manau, po tokių nesėkmių, kokias mes patyrėme, pergalė yra dar saldesnė“, - džiū-gavo A.Robenas.

Vokietijos čempionate „Bay-ern“ susigrąžino titulą ir pagerino

VILTYS. Visą sezoną puikų futbolą demonstravę bavarai nesiruošia atsisveikinti su čempionų taure kitais metais�

STRATEGAS. 68 metų treneris Jupas Heinkesas po finalo paskraidė ore�

PAGALIAU. Taurę apsikabinusio Bastiano Švainštaigerio veidas puikiai parodė, kaip ilgai futbolininkas laukė šio trofėjaus

� VETERANAS. Ukrainietis Anatolijus Timoščiukas šį sezoną žaidė nedaug, bet po finalo jis pirmas pačiupo vartų tinklą

�

DIDVYRIS. Finalų nevykėliu vadintas Arjenas Robenas po lemiamo smūgio tapo herojumi

�

EPA-Eltos nuotr.

ŠEIMA. Frankas Riberis pergalę šventė kartu su žmona Vahiba

�ŠĖLSMAS. Jupas Heinkesas tarsi jaunuolis pašoko uždarymo vakarėlyje

�

Bavarai švenčia ir svajoja

cmyk

13

cmyk

13

myk

Sporto gyvenimas2013 m. birželio 1 d., šeštadienis 3

apie naują erą

SAVAITĖS GIMTADIENIAI �

Remigija NAZAROVIENĖ (1967 m. birželio 2 d.)

Lengvaatletė, daugiakovinin-kė. 1997 m. pasaulio čempionato septynkovės bronzos medalio lai-mėtoja.

Albertas SKURVYDAS (1960 m. birželio 3 d.)

Sporto mokslininkas, habilituo-tas daktaras, profesorius, knygų autorius. Lietuvos sporto univer-siteto rektorius.

Algimantas IVAŠAUSKAS(1939 m. birželio 4 d.)

Krepšinio treneris, organizato-rius. 1997 m. buvo Europos čem-pione tapusios Lietuvos moterų rinktinės vadovu.

Žydrūnas ILGAUSKAS (1975 m. birželio 5 d.)

Krepšininkas, 2007 ir 2011 m. NBA vicečempionas. 2003 ir 2005 m. žaidė NBA „Visų žvaigždžių“ rung-tynėse.

Darius MASKOLIŪNAS (1971 m. birželio 6 d.)

Krepšininkas, treneris. 2000 m. olimpinių žaidynių bronzos meda-lio laimėtojas, 1999 m. Eurolygos čempionas.

1974 m.* „Bayern“ - Madrido „Atletico“ (Ispanija) 4:0. 1975 m. „Bayern“ - „Leeds United“ (Anglija) 2:0. 1976 m. „Bayern“ - „Saint Etienne“ (Prancūzija) 1:0. 1982 m. „Bayern“ - Birmingamo „Aston Villa“ (Anglija) 0:1. 1987 m. „Bayern“ - „Porto“ (Portugalija) 1:2. 1999 m. „Bayern“ - „Manchester United“ (Anglija) 1:2. 2001 m. „Bayern“ - „Valencia“ (Ispanija) 1:1, „Bayern“ laimėjo po 11 metrų baudinių serijos.

2010 m. „Bayern“ - Milano „Inter“ (Italija) 0:2. 2012 m. „Bayern“ - Londono „Chelsea“ (Anglija) 1:1, „Bayern“ pralaimėjo po 11 metrų baudinių serijos. 2013 m. „Bayern“ - Dortmundo „Borussia“ (Vokietija) 2:1.

ISTORIJA. 10 „BAYERN“ FINALŲ

* 1974 m. buvo žaidžiamos pakartotinės rungtynės, nes pirmas mačas baigėsi 1:1, o baudinių serijų tuo metu dar nebuvo.

daugybę rekordų. Trūksta labai nedaug, kad sezoną būtų galima pavadinti idealiu. Belieka šian-dien Vokietijos taurės turnyro fi-nale įveikti klubą „Stuttgart“. Ta-čiau vieno sezono triumfas jau netenkina išalkusių Miuncheno futbolininkų. „Ateityje „Bayern“ iš tiesų gali dominuoti. Mes turi-me tęsti tai, ką pradėjome“, - pa-reiškė F.Riberis. „Labai gali būti, kad Europoje prasideda nauja era, „Bayern“ era“, - sakė čempionų treneris Jupas Heinkesas (Jupp Heynckes).

Apie tą patį kalbėjo ir vienas geriausių visų „Bayern“ futboli-ninkų Francas Bekenbaueris (Franz Beckenbauer). „Futbolo istorija yra tarsi spiralė. 8-ajame dešimtmetyje dominavo Vokieti-ja. „Bayern“ tris kartus iškovojo čempionų taurę, daug klubo fut-bolininkų su šalies rinktine lai-mėjo pasaulio ir Europos čempio-natus. Paskui prasidėjo Italijos era, taisykles nustatinėjo Turino „Juventus“ ir „Milan“. Paskui at-ėjo Anglijos eilė. Ne taip seniai vyrauti pradėjo Ispanijos klubai ir rinktinė. Tikiuosi, dabar vėl Vokietijos laikas“, - svarstė F.Be-kenbaueris. 1994-2009 m. jis bu-vo „Bayern“ prezidentu.

Mįslingas ispanas

Pretenzijos dominuoti atrodo pagrįstos. Klubas neturi finansi-nių problemų ir gali nuolat stip-rintis. Šį pavasarį buvo sutarta dėl Marijaus Giocės (Mario Gotce) perėjimo iš „Borussia“. Kadangi po tokio finalo atsikratyti A.Ro-benu bavarai turbūt nedrįs, dabar jau net neaišku, ar aikštėje atsiras vietos naujajai žvaigždei. „Bay-ern“ branduolį sudarantys futbo-lininkai yra pačiame jėgų žydėji-me. B.Švainštaigeriui yra 28-eri, F.Lamui ir A.Robenui - po 29-erius, F.Riberiui - 30 metų.

Veteranų komandoje nėra daug ir vargu ar kas pasikeis, jei Miuncheną paliks Anatolijus Ti-moščiukas (34 metai), Klaudijus Pisaras (Claudio Pizarro, 34) ar Danielis van Buitenas (Daniel Van Buyten, 35). Pereiti į kitą klu-bą galbūt norės puolėjas Marijus Gomesas (Mario Gomez), šį se-zoną pralaimėjęs konkurencinę kovą Marijui Mandžukičiui.

Vis dėlto yra viena priežastis, leidžianti abejoti, ar Bavarijos ko-manda išliks tokia pat galinga. Jau seniai aišku, kad trenerį J.Hein-kesą pakeis Chosepas Gvardiola (Josep Guardiola). Ispanas puikiai tvarkėsi Barselonoje, tačiau vo-kiškas futbolas yra visai kitoks. Pastarosiomis dienomis Ch.Gvar-diola tarsi pasislėpė. Jis nepasiro-dė Vemblio stadione, jo apskritai niekas nematė ten, kur būdavo „Bayern“.

Dortmundo išpardavimas

Jei kitą sezoną bavarai bent akimirką sudrebės, netrūks no-rinčių tuo pasinaudoti konkuren-tų. Vargu ar tai bus „Borussia“, nors treneris Jurgenas Klopas (Jurgen Klopp) po finalo bandė iš-likti optimistas. „Mūsų laukia naujas startas. Po dvejų metų fi-nalas įvyks Berlyne. Galbūt tai pati tinkamiausia vieta vėl sužais-ti lemiamą mačą dėl taurės“, - vy-lėsi J.Klopas.

Šis treneris garsėja sugebėji-mu mažai kam žinomus futboli-ninkus paversti žvaigždėmis. Gal per dvejus metus jis vėl suburs įspūdingą kolektyvą, bet ateinan-tį sezoną tikriausiai teks nusileis-ti ant žemės. 10 įvarčių Čempio-nų lygoje įmušęs Robertas Le-vandovskis (Robert Lewandows-ki) apie savo ateitį nieko nepasa-kė, tačiau jo agentas buvo atvires-nis. Anot agento, tik laiko klausi-mas, kada bus suderintas puolėjo kontraktas su „Bayern“. Apie R.Levandovskio nusiteikimą ko-mandoje žinoma. „Jis išeis, ir mums labai gaila. Belieka tikėtis, kad artimiausiu metu komandoje atsiras naujas Levandovskis“, - teigė „Borussia“ gynėjas Matsas Humelsas (Mats Hummels). Dort-mundo komanda jau rado vieną naujoką, ji iš Brėmeno „Werder“ nusipirko Sokratį Papastatopulą. Tačiau graikas yra gynėjas, jis ne-pakeis nei R.Levandovskio, nei M.Giocės.

Trenerių kelionės

Didžiausią pavojų „Bayern“ dominavimui kels Ispanijos ir Anglijos komandos. Daugelis di-džiųjų šių šalių klubų pakeitė tre-nerius. Madrido „Real“ atsisvei-

kino su Žozė Murinju (Jose Mou-rinho) ir ieško jam įpėdinio. Anksčiau realiausiu kandidatu vadintas italas Karlosas Ančelo-tis (Carlo Ancelotti), bet po fina-lo vis dažniau minimas J.Heinke-sas. 1998 m. vokietis jau laimėjo Čempionų lygą su „Real“. J.Heinkeso agentas netgi pareiš-kė, kad jo klientas pasirengęs grįžti į Madridą.

„Barcelona“, kurią bavarai 4:0 ir 3:0 sutriuškino pusfinalyje, tre-nerio dar nepakeitė, tačiau kalba-ma, kad Titas Vilanova negali bū-ti ramus. Iki šiol „Barsos“ dėme-sys buvo nukreiptas į puolėjo Nei-maro (Neymar) medžioklę. Dėl talentingojo puolėjo teko kovoti su „Real“. Kova laimėta, taigi ga-lima pagalvoti ir apie tolesnius žingsnius.

Nauji treneriai vadovaus trims didiesiems Anglijos klu-bams. Baigėsi Alekso Fergiuso-no (Alex Ferguson) era „Man-chester United“ komandoje, jį pakeitė Deividas Mojesas (David Moyes). Londono „Chelsea“ ne-kantriai laukia Ž.Murinjo grįži-mo. Sklando gandai, neva portu-galas taps geriausiai mokamu treneriu Europoje, o klubo savi-ninkas Romanas Abramovičius suteiks jam laisvę renkantis su-dėtį. „Manchester City“ atsi-sveikino su italu Robertu Man-činiu (Roberto Mancini), jo įpė-dinis dar nesurastas.

Mesti iššūkį Vokietijos, Ispa-nijos ir Anglijos milžinams galėtų nebent Kataro šeicho pinigus ry-jantis Prancūzijos čempionas „Pa-ris Saint Germain“. Šio klubo tik-riausiai taip pat laukia permainos. Lyderis Zlatanas Ibrahimovičius pareiškė, kad paliks komandą, jei jos netreniruos K.Ančelotis. Tai-gi naujajame Čempionų lygos se-zone daug kas bus kitaip. Bava-rams teks įrodyti, kad „Bayern“ yra ne šiaip galinga ekipa, o ko-manda-dinastija.

VIEŠNIA. Vemblio stadiono tribūnoje bavarus sveikino Vokietijos kanclerė Angela Merkel

�

14

cmykcmyk14

galvosūkiaij/b žaidimai

kryŽiaŽodis

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

šacHMatai

Nr.1 J.Klovanas - J.Petkevičius, 1962 m. Juodieji pradeda ir laimi.

Nr.2 G.Andersonas, 1919 m. Baltieji skelbia matą 2 ėjimu.

Nr.3 S.Izenegeris, 1959 m. Baltieji pradeda ir laimi.

PraėJuSioS SaVaitėS atsakyMai

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

3

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

2

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

1

1 padėtis 1.Rg6 1:0 (1...Ve6 2.Rf5).2 padėtis 1.Bh2 Ka4 2.Rc6 Ka3 (2... Ka5 3.Bh5x) 3.Rc5x.3 padėtis 1.d4 Ke4 (1...Ke6 2.Rg4 f5 3.Rf5) 2.Rf3 Kd3 3.Re2 Ke4 4.ab7 Rd4 5.Kc4 Re5 6.Rd3x.

šachmatų mėgėjams proto mankštą rengia tarptautinis meistras, lietuvos šachmatų čempionas algirdas baNdZa.

PraėJuSioS SaVaitėSatsakyMaiVertikaliai: Dvigubas. Panegirika. Nuga. etalonas. arina. riba. rašys. larisa. aB. Veja. Palovis. Geminata. Ga. lapinas. ananasas. rakinės. Šlamės. tarakonas. laitas. Min. edipas. larsas. koja. Nonos. lenk. Maras. Matomas. Narkologija. laivas. Olga. Gaidos. aP. kai. ivas. Snapas. ibis. Vualis. Šils. aut. Matrica. Skirta. Neišgalvoti. Startas.

HOrizONtaliai: Smaližius. regata. Pinija. Guba. reno. Fuga. radom. Ba. lakina. Pakopos. Serapinas. talinas. laibuma. Pašonės. Naivi. al. Valyvas. laidas. tV. Nosis. lervos. ro. en. lankas. Šit. Gal. Šarkos. Vici. Visagalis. Sula. renata. Omanas. imamas. Pal. St. kasinės. Mi. Pilka. Varanas. kajokas. ir. aS. Moralas. art. Natalija. Gi. Uta. krabas. Naska. Butas.

PažyMėtUOSe laNGeliUOSe: amfiteatras.

Du skaitytojai, teisingai išsprendę kryžiažodį, gaus dovanų lino adomaičio muzikos albumą „15 metų scenoje“ (dvd+Cd)

Kryžiažodžio atsakymą siųskite žinute numeriu iki birželio 6 d. 19 val. Žinutės kaina - 1 Lt.

1390sms

PaVyzDyS: RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).

spręskiTe kryžiažodį ir LaimėkiTe:

Kvietimus dviem asmenims į „Forum Cinemas“ rodomą filmą „Tarp dviejų pasaulių“ laimėjo:• Celiešiūtė Virgilija

(Kaunas)• Palilionis Jonas

(Panevėžys)• Šileikienė alberta

(Vilnius)Dėl prizo skambinti

tel.: 238-70-31, 238-70-32 Vilniuje iki birželio 5 d. 17 val.

PraėJuSioS SaVaitėS prizo laiMėtojai

cmyk

15

cmyk / 15

kakUro

galvosūkiaij/b žaidimai

išbraUk sUdokU

(BirŽELio 3-9 d.)Horoskopas

avinas turės dau-giau dėmesio skirti darbui, nors atėjus

vasarai ir norėtųsi viską mesti ir eiti atostogų. šiuo metu vado-vybė nėra visiškai patenkinta tuo, kaip atliekate savo parei-gas. turite puikią galimybę įro-dyti, kad yra priešingai, ir page-rinti viršininko nuomonę.

jauČiams pata-riama vengti pažadų, tuščių kalbų - už sa-

vo žodžius teks atsakyti. būkite ypač atsargūs dirbdami su do-kumentais. galimos klaidos ir netikslumai, dėl kurių teks rau-donuoti prieš vadovus. ši savai-tė ypač palanki mokyklų ir uni-versitetų studentams.

dvynių šią savai-tę laukia atlygis už sunkų darbą. būsite

įvertintas, apdovanotas, tikėti-na, kad gausite pajamų iš neti-kėto šaltinio. daugelis dvynių šią savaitę galės įgyvendinti il-galaikius planus, susijusius su verslo srities plėtra.

vėžiams šią sa-vaitę geriau nesisko-linti pinigų, o kilusias

problemas spręsti vien savomis lėšomis. gali būti, kad teks pasi-rinkti tarp malonumo ir būtiny-bės, tačiau kol kas kitos išeities nėra.

liūtai pajus ener-gijos ir jėgų antplūdį, juos lydės dar ir opti-

mistinis požiūris į gyvenimą. lai-kotarpį turite išnaudoti tinkamai, skirkite laiko sprendimams, kurių nebegalite daugiau atidėlioti.

mergelės atei-nančios savaitės pra-džioje daug laiko

skirs svarstyti svarbiems pla-nams, kuriuos norėsite atlikti antrojoje šių metų pusėje. po nesenų didelių išlaidų pagaliau atsigausite finansiškai. skirkite daugiau laiko fiziniam darbui atvirame ore.

svarstyklės nutrauks nuobodžių ir vienodų dienų vir-

tinę, daugiau laiko skirs menui ir savo talentams ugdyti. kitą sa-vaitę jums suteikiama puiki gali-mybė realizuoti daugelį savo norų ir priimti atsakingus spren-dimus, kurie turės įtakos atei-čiai. Neklauskite draugų patari-mo, jis gali jus išmušti iš vėžių.

skorPionų laukia sėkmingas lai-kotarpis, galite tikėtis

sėkmės visuose pradėtuose dar-buose. stenkitės neleisti laiko veltui - spręskite neatidėliotinas problemas arba imkitės naujos veiklos. pagalvokite apie ateities perspektyvas.

šauliai ateinan-čią savaitę vėl atsi-durs įvykių centre -

visų aplinkinių dėmesys bus skirtas būtent jums. pasijusite vėl reikalingi, būsite paklausūs. atsiras puiki galimybė parodyti savo profesionalumą ir organi-zacinius įgūdžius.

ožiaragiai daug laiko praleis darbe. artimiausio-

mis dienomis baigsite pradėtus darbus ir sulauksite ilgalaikių darbų rezultatų. pagerės ne tik jūsų nuotaika - imsite geriau sa-ve vertinti patys, jūsų įgūdžius pastebės ir artimieji.

vandeniai turės daugiausiai dėmesio skirti buičiai, šeimai,

namų ruošos darbams. venkite tingumo, būkite aktyvūs ir ryž-tingi, tai padės jums lengvai at-likti visus namų ruošos darbus. savaitės pabaigoje daugiau lai-ko skirkite protui lavinti.

žuvų laukia didelis darbų kiekis ir kilusios komplikacijos privers

jus pamiršti miegą ir poilsį, visa galva pasinersite į profesines prob lemas. Nusiteikite savo įpras-toms pareigoms skirti daugiau pastangų, pažvelkite į situaciją, paieškokite sprendimo būdų.

Eidami nuo vienos raidės prie kitos (tik ne įstrižai), išbraukite pateiktus žodžius. atsakymas - žodis iš neišbrauktų raidžių.

Pateiktų skaičių kombinacijos išbraukiamos įvairiomis kryptimis ( ), o atsakymas - likusių neišbrauktų skaitmenų suma.

dvyniai

n dainininkėGintarė JAUTAKAITĖ(1958 m. birželio 4 d.)

n „Ąžuoliuko“ choro vadovas

Vytautas MIŠKINIS(1954 m. birželio 5 d.)

n rašytojasLaimonas TAPINAS(1944 m. birželio 6 d.)

pagalbinės SKaičių Sumų rEiKŠmėS3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+64=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+516=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5

PraėJuSioS SaVaitėS atsakyMai

9 6 1 35 2 4

4 83 5 8 9

4 51 6 7 4

33 9 2

8 4 1

5 8 4 9 3 69 8 5

6 1 5 2 99 6 7 5 8

8 3 7 2 6 41 8 4 77 2 9 8

5 2 71 9 6 4

Parengė : „Galvosūkių klubas”

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

PraėJuSioS SaVaitėS atsakyMai

8 4 2 1 6 7 3 5 95 1 6 9 3 4 2 7 83 9 7 5 8 2 1 4 67 3 9 4 2 6 5 8 16 8 1 7 5 3 4 9 24 2 5 8 1 9 7 6 32 5 3 6 4 8 9 1 71 7 8 3 9 5 6 2 49 6 4 2 7 1 8 3 5

1 3 9 2 7 5 6 8 42 7 6 8 4 9 3 1 55 8 4 1 6 3 9 7 26 1 8 5 3 7 4 2 99 2 3 4 1 6 7 5 87 4 5 9 2 8 1 6 38 9 7 6 5 4 2 3 13 5 2 7 9 1 8 4 64 6 1 3 8 2 5 9 7

PraėJuSioS SaVaitėS atsakyMai

17 p l a u t I s

16

cmykcmyk16

Giedrė MiLKEViČiŪtĖ

Sukaktis primena pradžią

Rudeniop sukaks 43-eji metai, kai J.Šalkauskas pradėjo dirbti Lie-tuvos radijuje. Sodraus ir įsiminti-no balso savininką kaipmat pradėjo kviesti į įvairius kultūros bei kito-kius renginius. Juozas sako, kad jam buvo nepatogu visur eiti su 2-3 kak-laraiščiais. Tad jis stengėsi įsigyti jų daugiau ir įvairesnių, kad tiktų prie vienos ar kitos spalvos marškinių bei kostiumo. „Norėjau paprasčiausiai žmonėms nenusibosti. Tad pradėjau nuo klasikinių, o paskui pastebėjau, kad jų yra labai įvairių, netradicinių, proginių, žinybinių... Sunku pasakyti, kokių jų tik nėra“, - prisimena vyras. Vienas pirmųjų įdomesnių nutikimų, susijusių su tik ką pradėta rinkti kolekcija, įvyko tada, kai jis buvo pakviestas vesti ugniagesių globė-jo Šv.Florijono šventę. „Suradau ir pasirišau vokišką, ir atsinešiau kitą dar kažkurios valstybės tai šventei skirtą kaklaraištį, tuo nustebindamas šventės šeimininkus. Tuomet ir jie pasigamino jų amatą simbolizuojan-čias kostiumo puošmenas. Vėliau kaklaraiščius simboliais papuošė pasieniečiai, muitininkai, gelbėto-jai, dar kelios organizacijos“. Juozas turi vieną eksponatą, vaizduojantį net odontologo instrumentus. O Lietuvos banką jam teko ilgokai kalbinti, nes jų vadai niekaip nega-lėjo apsispręsti, kas gi ten turi būti pavaizduota. „Pats turėjau ne vieną dešimtį kaklaraiščių, kuriuose buvo pavaizduoti doleriai, eurai ir pan.“, - pasakojo kolekcininkas. Pagaliau bankas apsisprendė įamžinti litus, bet kažkodėl projektas ir liko tik

projektas. Jie pasirinko „Lituanicos“ modelio vaizdelį, koks pavaizduotas ant 10 litų banknoto, o šiemet, beje, jis labai tinka.

Unikali paroda Rokiškyje

Jeigu norite pamatyti 115 ka-klaraiščių iš J.Šalkausko kolekcijos, skubėkite į Rokiškio krašto muziejų. O su rokiškėnais Juozas susipažino prieš penkerius metus per kasmetę turizmo parodą „Vivattur“ ir surado bendrą kalbą. Rokiškio muziejinin-kai pastebėjo televizijoje tuomet dirbusio diktoriaus polinkį keisti ka-klaraiščius ir, pasitaikius progai, pa-sidomėjo, kiek gi jis jų turi. Sužinoję apie tą didžiulį skaičių, muziejininkai apstulbo ir pasiūlė surengti pas juos parodą. Šiemet tą sumanymą įgyven-dino per Muziejų naktų šventę, kuri sutapo su jų vietiniu „Poezijos pava-sariu“. Taip pat rokiškėnai surengė ir koncertą, į kurį pasikvietė maestro

Virgilijų Noreiką bei pianistą Vy-tautą Lukočių. Apžiūrėjęs unikalią parodą, garsusis tenoras nustebo ir pasakė, jog tikrai netikėjo, kad tokią kolekciją galima surinkti. Tad Juozas susižavėjusiems muzikams padovanojo savo paties sukurtą ka-klaraištį. Tad dar viena staigmena - J.Šalkauskas dar ir pats kuria. Koks

gi tas kaklaraištis? „2009-ųjų liepos 6 d., kai Lietuva šventė savo vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuo-se 1000-metį, kalbinau šios šven-tės rengimo komisijos pirmininką šviesaus atminimo Gediminą Ilgūną specialiai tai progai sukurti suveny-rą. Juk jis tiktų bet kokiems Lietu-vos svečiams, ir patiems atminimui

tiktų, - pasakojo kolekcininkas. - Aš pradėjau ieškoti firmos, užsiiman-čios vyriškų aksesuarų gamyba. Radau švedų firmą, pasakiau, kad noriu trispalvės, o projektą derino-me elektroniniu paštu. Pati medžiaga buvo išausta Honkonge. Kad ir kaip būtų keista, taip buvo pigiau negu Lietuvoje“. Tokių kaklaraiščių buvo pagaminta šimtas. Vieną iš jų Juozas padovanojo Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui. O keletą diktorius dar turi ir laukia ypatingos progos ir jo verto žmogaus.

Iš viso pasaulio

J.Šalkauskas prisipažino, kad in-tensyviai ieško ir renka kaklaraiščius pastaruosius penkiolika metų. Pats atsiveža iš visų užsienio šalių su tai šaliai būdingu simboliu. O ir jo drau-gai žino, kad grįžtant iš kokios nors šalies Juozui geriausias suvenyras - koks nors įdomus kaklaraištis.

Štai tamsiai mėlynas kaklaraiš-tis su sakuromis Juozui primena Japoniją, kurioje jis yra viešėjęs tris kartus. „Įsimylėjau tą kraštą, nes ten tiek įdomių dalykų. Dar turiu kaklaraištį su Fudzijamos kalnu, su senoviniais japoniškais hierogli-fais“, - vardija vyras.

Į svečias šalis J.Šalkauskas pa-prastai vyksta kartu su žmona Ire-na, taip pat nepailstančia keliautoja, kuri padeda išsirinkti vieną ar kitą šalį simbolizuojantį kaklaraištį. Kar-tais kolekcininkas pakliūva į keblią situaciją, nes prekeiviai ne visada supranta, ko jis nori. Štai, pavyzdžiui, Indijoje jam atkakliai siūlė kaklaraiš-čius su drambliais, bet juk drambliai ne vien tik tos šalies gyvūnai. Tad Juozui tekdavo kartais pačiam už-sisakyti, su kokiu paveikslėliu ar simboliu jis norėtų turėti prisimi-nimą apie tą šalį. „Norite tikėkite, norite ne, bet tas mano užsakymas per dieną būdavo įvykdytas“, - pa-sakoja Juozas, kuris yra ne tik ais-tringas keliautojas, kolekcininkas, bet ir puikus fotografas, surengęs ne vieną savo darbų parodą.

Juozas taip pat turi nemažai sim-bolinių relikvijų sporto tema, nes jam teko dirbti bei fotografuoti pen-keriose olimpinėse žaidynėse. Dar yra atributų su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto sukurta simboli-ka. „Visai neseniai 1966 m. pasaulio futbolo čempionatą, vykusį Londone, primenančią relikviją man netikėtai padovanojo LTOK generalinis sek-retorius Valentinas Paketūras“.

O štai bene patys brangiausi ir unikaliausi kolekcijoje yra nepa-prasto grožio ir ganėtinai sunkus gintarinis bei jo žento Pauliaus jubiliejaus proga išdrožtas ir dova-notas medinis kaklaraiščiai. Pasta-rasis simbolizuoja drakoną. O štai gintaro kaklaraištį, kaip nuolatiniam parodos atidarymo iškilmių vedė-jui, padėjo įsigyti „Amber Trip“ organizatoriai. Tad Juozo kolekci-ja yra išskirtinė, mat ji gyva, ne-šiojama, dovanojama ypatingomis progomis bičiuliams, o ne dūla kur nors spintos lentynose. O naujų, jį sudominusių aksesuarų Juozas, kaip ir kiti kolekcininkai, įsigyja ir internetu, ir mainais, ir specialiai juos sukurdamas.

Pomėgiaij/b laisvalaikis

irman

to S

idar

evič

iaus

, Juo

zo Š

alka

usko

asm

enin

io a

lbum

o nu

otr.Turbūt nerasime Lietuvoje žmogaus, kuris kiekvieną dieną

ryšėtų vis kitokį kaklaraištį. Pagal vieno garsiausių Lietuvos radijo ir televizijos diktorių Juozo Šalkausko tos ar kitos dienos kaklaraištį kolegos ir draugai sužino, kokia tądien šventė, kokia jo nuotaika, su kuo šis energijos nestokojantis žmogus ketina susitikti, iš kokios kelionės sugrįžo ir pan. Juozo nešiojamoje ir dovanojamoje artimiems draugams kolekcijoje - apie 900 šių vyriškos elegancijos atributų.

Kiekvieną dieną - naujas kaklaraištis

Juozo kolekcija yra išskirtinė, mat ji gyva, nešiojama, dovanojama ypatingomis progomis bičiuliams, o ne dūla kur nors spintos lentynose

n iš J.Šalkausko teminių kolekcijų: sportas, muzika, užsienio kelionės