imuninis atsakas - konspektas - mikre fail

8/10/2019 IMUNINIS ATSAKAS - Konspektas - Mikre Fail

1/231

IMUNINIS ATSAKAS


2/231

TurinysContentsAnatomija................................................................................................................................. 3

Histologija...............................................................................................................................13

Biochemija..............................................................................................................................20

Fiziologija................................................................................................................................ 30

Patologin fziologija............................................................................................................... 42

Mikroiologija......................................................................................................................... !"

Patologin anatomija.............................................................................................................."#

Me$icinins $iagnostikos %agrin$ai...................................................................................... 11"

Ben$roji chir&rgija................................................................................................................ 132

Farmakologija....................................................................................................................... 1'4

(n)ekcins ligos.....................................................................................................................201

*a$iologija............................................................................................................................210


3/231

Anatomija


4/231

1. Imuninje sistemoje dalyvaujani organ suskirstymas grues! jmakroskoin sandara! skeletotoija! organotoija! "olotoija #nereikia$%

Kaul iulai+ %ri%il$o ilg,j, ka&l, ertmes ir ak-tosiosme$iagos tar%eli&s.

RAUDONIEJI KAUL IULPAI, medulla osseum rubra - i/si$stoamz$ini, ka&l, ilg&ose gal&ose e%ifzse ir %lok/i,j, ka&l,

tinklinje me$iagoje. eria 253 kg.

6789:;(78? @(>8PA(medulla osseum fava- yravamzd!" #aul" #$!e% sudaro &a#'(s '!#l!s aud!ys,#urame vyrau)a !e #rau)o *amybos or*a!a, be' rebal!+sls'el+s%

U&kr'io liauka, glandula thymus. Plok/ias %il/aira&sos argelsos s%alos i/tstos trikam%io )ormos organas esantis krCtins lDstoje& krCtinka&lio.an$araE

$e/inioji skiltis lo&s $eGter kairioji skiltis lo&s sinister


5/231

Ii$ia&sia lia&kos $alis -ra krCtins lDstoje & krCtinka&lio rankenos ir/&tiniametar%&%la&t-je.Jaik, &krCio lia&ka n&sitsia ir K tar%&%la&io %riekin $alK. mailjanios ir/&tini,skili, $al-s $anai i/k-la K kaklo sritK iki sk-$lia&ks a%atins $alies. Prie/ais lia&kD g&likrCtinka&lis ir ket&ri, ir/&tini, /onka&li, kremzli, %riekiniai galai ei krCtininis%olie&io ra&n&o m/ s'er!o0yodeus ir krCtininis sk-$o ra&m&o m/ s'er!o'0yrodeus/(/ &%akalins %&ss lia&ka %rigl&n$a %rie /ir$i%ls aortos lanko ir jo /ak, %riekairiosios Dstins galos enos v/ bra10o1e&0al1a s!s'ra, gerkls %riekio ir /on,.

(lu&nis! lien seu splen%9ai %ailgos s&a%alintos Kga&tos %lok/tels )ormos organas.Matmen-s %rikla&so n&o skirtingo %risi%il$-mo kra&j&E ilgis 10+1!cm %lotis L+#cm storis 4+'cm. oris 1!0+2!0g. %ala n&o melsai ra&$onos t&/toka iki ra&$onos %risi%il$i&si.=onsistencija mink/ta stangri.2a#ros#o&!+ sa!dara.

Bl&n-je skiriamas $ia)ragminis %air/i&s 3a1es da3ra*ma'1a ir /iek tiek Kga&tasi$inis %air/i&s 3a1es vs1erals k&ris -ra ats&ktas K organ&s.

A& %air/i&s skiria ir/&tinis ir a%atinis kra/tai. A%atinis &kas %as&ktas em-n ir K &%akalK mar*o !3eror/ Jir/&tinis a/tr&s %as&ktas a&k/t-s ir K %riekK mar*o su&eror/ A& kra/tai s&eina K a%atinK &%akalinK, e4'rem'as &os'eror ir %riekinK ir/&tinK,

e4'rem'as a!'eror gal&s. Ji$inio %air/ia&s centre -ra l&nies artai 0lum le!ale/

Krau)o'a#a.

Atsi/akoj&si n&o 'ru!1us 1oela1us l&nies arterija a/le!als, eina ir/&tini& kasoskra/t& ir %er l*/s&le!ore!ale%atenka K l&nies art&s.

@ia s&sk-la K traek&lines arterijas aa/'rabe1ulares k&rios eina j&ngiamojo a&$inio%ertaromis.

Arterijoms i/j&s i/ traek&li, jos a$inamos centrinmis arterijomis aa/1e!'ralesk&rias s&%a lim)oi$inis a&$in-s.

8imfniame a&$in-je kiekiena centin arterija sk-la K !0 te%t&kini, arterioli, ar'erolae&e!1llares. ios sk-la K 2+3 ka%iliar&s.

(/ ka%iliar, kra&jas teka K enini&s ani&s s!us ve!osus. 9&omet #0 %roc. kra&jo%ereina K en&les o lik&si $alis i/silieja K tinklinK a&$inK.

(/ en&li, kra&jas %er enas s&renkamas K l&nies enD o ji Kteka K art, enD.

#ele'o'o&)a, or*a!o'o&)a. Bl&nis -ra kairje ir/&tinje %ila%ls ertms $al-je tar% skran$io $&gno ir

$ia)ragmos & (N N N( /onka&li,.


6/231

)ykls lim*oidinio audinio &iedas! anullus lymphoideus pharynges. Iar a$inamas+aldejerio,-irogovo lim*oeiteliniu &iedu. 9ai 4 lim)oi$inio a&$inio telkiniai mig$olaii/si$st ties oro ir maisto %atekimo K r-kl ria.

5omuro m*dolas, 'o!slla &ala'!a/Ora trikam%je loje tar% gom&rio lank, n&o k&ri,%loio %rikla&so mig$ol, i/kilimas K %air/i,. :alo )ormos 221 cm $-$io.&$ar-tas i/ 12+1! kri%t, a%ie k&rias s&sika&%ia lim)oi$inis a&$in-s.

Le6uvo m*dolas, 'o!slla l!*uals. ;e%orinis. 8ie&io /akn-je rad4 l!*uae. &$arokri%tos a%s&%tos lim)oe%itelini& a&$ini& s& lim)oi$iniais )olik&lais.

Auses vamzd6o m*dolas, 'o!slla 'ubara. Porinis. oninje r-kls sienoje ir/ a&siesamz$io angos.

Ry#l+s m*dolas, 'o!slla &0ary!*ea/ ;e%orinis. *-kls sklia&te 3or!4 &0ary!*s.&$ar-tas i/ lim)oe%itelinio a&$inio s& $a&giniais lim)oi$iniais )olik&lais. Jaik-sts ir%aa&gl-sts metais jis -ra $i$elis lesniais metais s&maja. Pa$i$js s&trik$ok%aimD.

.im*ma/gis! nodus lymphoideus (lymphonodus).Qmoga&s kCne -ra a%ie L00+"00Kaira&s $-$io n&o 1 iki 30 mm skersmens ir )ormos $ania&siai s&a%alintos lim)mazgi,.=iekienD lim)mazgK s&$aro j&ngiamojo a&$inio kas%&l n&o k&rios atsisk-r&sios %ertarostraek&ls %a$alija jK K skilteles.


7/231

enstant lia&ka $ar laia& s&maja et ir seniems monms ji i/lieka ir jos mas Cnaa%ie 10520g ta$a %akinta lia&kos ie ir /er$is i/&joj&siame riealiniame a&$in-jeran$ama ne$a&g s%ecifni, lia&kos kCneli, Hasalio kCneli, taia& jie %a$i$jaa%s&%t, e%itelinmis lDstelmis ir lim)ocitais.

9am tikros in)ekcins ligos a%sin&o$ijimai ar alingi eiksniai gali %aankstinti lia&kosinoli&cijD.

Ii$ia&sia lia&kos $alis -ra krCtins lDstoje & krCtinka&lio rankenos ir/&tiniame

tar%&%la&t-je. Jaik, &krCio lia&kos a%atins $al-s n&sitsia ir K tar%&%la&io %riekin$alK.

3 8im)mazgisE

;-ksta limfni, mazgeli, $a&ginimosi centrai Ia&gja stromos element,+


8/231

2 7u9ens lim*ma/giaiEa -ASI5NINIAI!/l/ &are'alesE

1 +idiniai klu9o!/l/ la1 !'er!S2 Kry&meniniai!/l/ sa1ralesS3 I3oriniai klu9o!/l/ la1 e4'er!S4 (endrieji klu9o!/l/ la1 1ommu!esE

&$aro vidin tarin 3oninmazg, gr&%s aatiniai aortosmazgai !/l/subaor'1S

8im)a teka i3E I&ens sien,S I&ens organ,.

+I7U)I;!/l/ vs1erales 8im)a teka i3organ, i$a&s.1 :laimo 'slsT kr-meniniai U i/oriniai U i$iniai U en$rieji kl&o l.m.S2 :lalsT kr-meniniai U i/oriniai U i$iniai kl&o l.m.S3 -rie3ins liaukosT kr-meniniai U i$iniai U i/oriniai kl&o l.m.S4 Ductus deferensT i/oriniai kl&o l.m.S! Sklini 'sleliT i$iniai U i/oriniai kl&o l.m.S' Ka3elio ir varos odosT kirk/nies %air/iniai l.m.SL Sklid&iU kiau3id&iT j&osmeniniai l.m.S" Mak3ties!/l/ &arava*!ales T i$iniai U i/oriniai l.m.S# 2imdos!/l/ &arau'er! T j&osmeniniai U kirk/nies %air/iniai U i/oriniai U i$iniai

kl&o U kr-meniniai l.m.S10 Tiesiosios &arnos!/l/ &arare1'ales T a%atiniai %asaito U i$iniai U

i/oriniai kl&o l.m.

3 -ilvo lim*ma/giai4a -ASI5NINIAI!/l/ &are'alesE

1 -riekiniai aortos!/l/ &reaor'18im)a i/ kasos l&nies %lonosios ir storosiosarn,S kirstomiE +iduri kamieno!/l/ 1oela1S +ir3utiniaiir aatiniai asaito!/l/ mese!'er1 su&erores e' !3eroresS

2 :oniniai aortos!/l/ aor'1 la'erales 8im)a i/ srii, k&rias maitina %ilo aortos%orins /akosS

3 U&akaliniai aortos!/l/ re'roaor'1 ;et&ri a%irtos $renaimo srities. +I7U)I;!/l/ vs1eralesE

1 Skrand&io!/l/ *as'r1 (/si$sto %alei maDjD ir $i$iDjD kreiesS Rskran$K s&%a!+' rievariol.m. !/l/ &ylorS 8im)a i/ skran$io 12%ir/ts arnos kasosgal&tsS

2 Keen!/l/ 0e&a'1E 9ar% l*/ 0e&a'oduode!ale la%eli, %agal v/ &or'aeS 8im)ai/ skran$io 12%ir/ts arnos ke%en, t&lies %Csls latak, kasosS

3 (lu&nies!/l/ s&le!1E (/si$sto %alei a/ le!als ir/&tinK kasos kra/tDS 8im)a i/l&nies skran$io kasosS

4 Kasos!/l/ &a!1rea'1S! -lonosios &arnos!/l/ mese!'er1 su&erores e' !3erores 8im)a teka K arninK

kamienD limfn cisternDS(/si$sto 3 eilmisE Palei arnos %asaitinK kra/tDS Palei %asaito arterijasS Prie %ilo aortos %asaito arterij, /akn-seS

' Storosios &arnos(/si$sto keliomis eilmis ant arnos sienos %alei arterijasS8im)a s&teka K !/l/ mese!'er1 su&erores e' !3erores.

4 Kr'tins lim*ma/giaia -ASI5NINIAIE

1 Kr'tinkauliniai!/l/ &aras'er!ales =r&tinka&lio i$ins %&ss kairje ir$e/injeS 8im)a i/ krCtins sienos %le&ros %ilo %riekins sienosS


9/231

2 Tar3onkauliniai!/l/ !'er1os'ales >%akalinje krCtins sienoje tar%/. tar%e/alia /onka&lio gal&ts ir kakloS 8im)a i/ &%akalins /onins krCtins sien,S

3 +ir3utiniai dia*ragmos!/l/ &0re!1 su&erores Ant $ia)ragmosS 8im)a s&teka KkrCtinka&lini&s lim)mazgi&s.

+I7U)I;E1 %erikar$o arti

stem%ls n&silei$ianios aortosS 8im)a i/ stem%ls &%. %erikar$o %a.$ia)ragmos kairiosios ke%en, skiltiesS

3 2erkls 9ron="!/l/ 'ra10eobro!10ales :oniniai gerkls!/l/ &ara'ra10ealesS +ir3utiniai gerkls 9ron="!/l/ 'ra10eobro!10ales su&erores kam%e

tar% gerkls ir %agrin$inio ronchoS Aatiniai gerkls 9ron="!/l/ 'ra10eobro!10ales !3erores kam%e tar%

2 %agrin$ini, ronch,S a$inami keteriniais ma/gaisS4 (ron=" laui!/l/ bro!10o&ulmo!ales Pla&i, art&oseS a$inami vart

ma/gaisS! -lautiniai!/l/ &ulmo!ales Pla&i, i$&r-je ant stamesni, ronch, /ak,.

! )ankos lim*ma/giaia A.K>N?S!/l/ 1ub'alesS


10/231

L Kaklo lim*ma/giaia -A+I):INIAI!/l/ 1erv1ales su&er71ales (/ilgai v/ )u*ulars e4'er!aS 8im)a i/ a&sies

%aa&sio lia&kos kaklo sritiesS 2I.I5@I!/l/ 1erv1ales &ro3u!d (/ilgai v/ )u*ulars !'er!aS 8im)a i/ is, galos ir kaklo

lim)mazgi,S 2iliejisaresniE1@ungo dvilyio raumens !/l/ )u*ulod*as'r1us 9ies %olie&inio ka&lo $i$i,j,

rag, a&k/i&S 8im)a i/ lie&io &%akalinio tre$alio 'o!slla &ala'!aS2@ungo mentinis olie&uvio !/l/ )u*uloomo0yodeus 9ar% m/ omo0yodeus

sa&sg-sli,S 8im)a i/ lie&ioS3 -riekiniai gerkl !/l/ &relary!*e 9ar% sk-$ins kremzls ir %olie&inio ka&loS

8im)a i/ gerkl,S4 U&akaliniai rykls !/l/ re'ro&0ary!*eales >%akalinje ir/&tinje r-kls

$al-jeS 8im)a i/ kla&sos amz$io &%akalins nosies ertms $alies.

% .imBni gysl sistema% .imBni kailiar! lim*agysli! limBni kamien! lataksusidarymas! vieta! eiga ir yatumai% .imBni kamien suskirstymas orinius irneorinius% Kamien susijungimas ir atsivrimas latakus% .im*os nutekjimas i3atskir srii ir organ kamienus%

8im)a tai a&$ini, sk-stis Ktekjs K ka%iliar&s.Lm7!" *ysl" ss'ema sudary'a 8.+ 8imfni, ka%iliar,S+ 8im)ag-sli,S+ 8imfni, kamien,S+ 8imfni, latak,.

8imfniai ka%iliaraiE+ &$ar-ti i/ en$otelio lDsteli,S+ Prasi$e$a aklaiS+ Anastomoz&ojasi tar% sas kartais ir s& en&lmis ei s&$aro tinkl&sS

+ Iania&siai l-giagretCs kra&jo ka%iliaramsS+ %in$isE 100+2!0 mkmS+ P&sia& %ralai$CsE 1 %raeina molek&ls lDstels akterijos kiti setimkCniaiS 2 R

%lonosios arnos ga&reli, ka%iliar&s skeriasi s&ir/kint, rieal, skilimo %ro$&ktai.

8imfni, ka%iliar, nraE+ ;eask&liariz&oti organai ir a&$iniai kremzls e%i$ermis nagai %la&kai ka&lin

me$iaga i/sk-r&s antka&lKS+ :rganai s& sao s%ecifnio sk-sio a%-taka galos n&garos smegen-s o$ena ragena

l/is stiklakCnis ir kt..

8im)ag-slsE

+ &$ar-tos i/ en$otelio ir j&ngiamojo a&$inio $angaloS+ Bang&ojanios t&ri ot&&s nelei$ia lim)ai tekti atgalS+ Ora arterij, ir en, a$enticijoje anastamoz&ojasi tar% sas s&$aro rezgini&sS+ kiriamosE 1 giliosios a%raizgo arterijasS 2 %air/ins teka s& %air/inmis enomisS+ Plinta link /ir$ies

8imfniai kamienaiE+ &$ar-ti i/ 3 sl&oksni,E i$inio i$&rinio ir i/orinioE

1. Ji$inisE frozinis j&ngiamasis a&$in-s i$&je $engia en$otelisS2. Ji$&rinisE l-gieji ra&men-s $stosi ie$o )orma ara i/ilgai j&ngiamojo a&$inioS3. (/orinisE frozinis j&ngiamasis a&$in-s.

+ J(( 8(MF(;(A( =AM(7;A( (=O*> QA*;(;(> O*A P:*(;(A(VVV

8im)os tekm kamien&oseE+ =ojos $&&o %oriniai %ilo ertms organai $e/in-sis ir kair-sis j&osmeninis

kamienas limfn cisterna ties 82S


11/231

+ ;e%oriniai %ilo ertms organai limfncisternaS

+ 6alos ir kaklo srit-s $e/in-sis ir kair-sisj&ngo kamienasS

+ Jir/&tin galCn $e/in-sis ir kair-sis%araktinis kamienasS

+ =rCtins lDstos organai ronchinistar%&%la&io kamienas.

8imfniai latakaiE+ R limfni&s latak&s s&teka limfniai kamienaiS+ kiriami $& laai asimetri/ki limfniai latakaiE

$e/in-sis limfnis latakas ir krCtininis latakas.% Kr'tininio latako susidarymas! vieta!ilgis! atsiveriantys j kamienai! latakoatsivrimo vieta 9ei sritys ir organai i3 kuri j suteka lim*a%

=rCtininis latakasE 4" cm ilgio 3+' mm skersmens amz$elis Prasi$e$a %rie/ st&&rD ties 9hN(+N((esania limfne cisterna 1s'er!a 10yl k&ri s&si$aro

s&si$aro s&tekj&s aiej, %&si, j&osmeniniams kamienams. 8atako %ra$ia -ra %lati a%ie 2cm skersmens.9ai ir -ra cisterna ch-li. R jD Kteka ir arninis kamienas jei -ra ienas

=il$amas latakas sia&rja Pilo srit- K jK Kteka kiti arniniai kamienai

8atakas %ro $ia)ragmos aortin angD %atenka K krCtins lDstD =-la %rie/ st&&rD ikiC+I slankstelio 8ank& %as&ks K %riekK Kteka K kairiDjD astin galos enD ara K kairKjK eninK kam%D Prie/ latako %aaigD K jK Kteka kairieji)u!*o, &ara#'!s, bro!10!s 'ar&u&lau9o

#ame!a

D% 7e3iniojo latako susidarymas! vieta! ilgis! atsiveriantys j kamienai! latakoatsivrimo vieta 9ei sritys ir organai i3 kuri j suteka lim*a%

kiriami 2 limfniai latakai K k&ri&os s&teka limfniai kamienaiE1. 7e3inysis limBnis latakas :du1'us lym&0a'1us de4'er;2. Kr'tininis latakas:du1'us '0ora11us;

Ie/in-sis limfnis latakasE 2 cm amz$elis Ora & $e/iniojo eninio kam%o


12/231

&si$aro s&sij&ng&s deiniesiems)u!*o, &ara#'!am r bro!10!am 'ar&u&lau9o#ame!ams/

Rteka K $e/iniDjD astin galos enD v/ bra10o1e&0al1a ara $e/inKjK eninK kam%D. W "1 %roc. atej, $e/iniojo limfnio latako nra ir 'rys #ame!a a's#ra s&teka K $e/inKjK

eninK kam%D. R $e/inKjK limfnK latakD s&teka lim)a i/E

Ie/iniosios galos %&ss

Ie/iniosios ir/&tins galCns Ie/iniosios %&ss krCtins lDstos organ,.


13/231

Histologija


14/231

E% Kaul iul "istologin strukt'ra! *unk=ijos ir su am&iumi susijF kitimai%

Pa*r!d!+s #aul" 9ul&" 3u!#1)os. =ra&jo lDsteli, gam-a. Atg-en&si, eritrocit, s&ar$-mas. 6eleies atsarg, ka&%imas makro)agocit&ose i/ s&ir&sio hemogloino.

Kaul" 9ul&us sudaro. Besi)orm&ojanios kra&jo lDstels + $a&giagals kamienins eritrocit, %rek&rsoriai

gran&locit, %rek&rsoriai megakariocit, ir lim)ocit, %rek&rsoriai. tromaE

tromos lDstels retik&locitai makro)agocitai frolastocitai riealins

lDstels. *etik&lins skai$&los. 9ar%lDstelin me$iagaE

( ((( (J ti%o kolagenas. &kiimo alt-mai fronektinas hemonektinas lemininas. Proteoglikanai. A&gimo )aktoriai.

in&soi$iniai ka%iliarai.

Raudo!e) #aul" 9ul&a.


15/231

B lim)ocitai rsta r.ka&l, i&l%&ose o 9 lim)ocitai &krCio lia&koje migra i/ra&$on,j, ka&l, i&l%,.

5el'o!e) #aul" 9ul&a. *an$ami amz$ini, ka&l, $iafzse.


16/231


17/231

. 7endritins retikulins l1stelst&r$amos ata&gas jos s&geas&laik-ti antigen&s

c. =lajojant-s makro*ago=itai$. -la/mo=itaie. .im*o=itai

8imfnio mazgo srit-sE

1. Kortikalin&ievin! B %rikla&soma s&$aroEa. Pirminiai limfniai mazgeliai lim)ocitai makro)agocitai $en$ritins lDstels

. Antriniai limfniai mazgeliai centrinje srit-je esi$a&ginant-s %eri)erinje laia& s&ren$ B lim)ocitai

c. 8imfniai aniai

2. -arakortikalinalinkin &ievin!9 %rikla&soma s&$aroEa. 9 lim)ocitai. Poka%iliarins en&ls $engia k&ins ar st&lins en$otelio lDstels s& $i$eliais ran$&oliais ia lim)ocitai i/ %eri)erinio kra&jo %atenka K lim)mazgio %arenchimD

c. 8imfniai aniai

3. Meduliarin3erdin! B %rikla&soma! s&$aroEa. er$ins st-gos B lim)ocitai

%lazmocitai. Makro)agocitaic. er$iniai limfniai aniai

F&nkcijosE A%alo %ratekaniD %ro j&os lim)D (m&nologi/kai sa&go organizmD

Formaimosi -%at&maiE 2+3 emriogenezs mnesK a%link esi)orm&ojanias lim)ag-sles ir kra&jag-sles

ima ka&%tis me/en="iminilDsteli, k&rios )orm&oja lim)mazgi, stromD ir

s&$aro tinklinK j&ngiamDjK a&$inK. Jlia& atsiran$a )ormini, kra&jo element, tar% k&ri, -ra&ja T lim*o=itai. er$inje mazgo $al-je atsiran$a B lim)ocit, =ra/tinje mazgo $al-je )orm&ojasi %irminiai limfniai mazgeliai. er$ins st-gos n&si$riekia n&o mazgeli, link /er$ins $alies.

8im)mazgio %ok-iai s&sij s& ami&miE ;-ksta limfni, mazgeli, $a&ginimosi centrai Ia&gja stromos element, Maja makro)agocit, akt-&mas

=ai k&rie mazgai gali atro)&otis ir %era&gti riealini& a&$ini&.


18/231

% .1steli! dalyvaujani imuniniame atsake! mor*ologin ir *unk=in="arakteristika%


19/231

Lstel Morfologija Funkcija

Limfocitai Limfocit didij dal uima rutulikas ar ovalusbranduolys, o baofilikai nusidaant cito!lamaa!link j sudaro siaur sluoksn"

# ir $ limfocitai !aviriuje turi rece!tori,leidian%i at!ainti svetim antigen"

$ limfocitai sugeba at!ainti tik vien &g"'aviriuje turi rece!torius, kuri dka galisujungti &g ir sudaryti &g(&k kom!leks"

# limfocitai

# )el!eriai *!adjjai+" #iesiogiaireakcijoje su &g nedalyvauja, betskatina kitus limfocitus atsakyti &g!oveik" &ktyvintis #) sekretuojacitokinus, kuriais aktyvinamakrofagocitus, - ir kitus limfocitus*#) ir $ limfocitus+"

# slo!intojai *su!resoriai+" .eguliuoja #ir $ limfocit santyk" uslo!inaorganimo imunin atsak &g ir sudaroslygas imunologiniam areaktyvumui*tolerantikumui+" #s !oveikis &ggrietai s!ecifikas" /tingant #s galisutrikti autoimunin organimo b0kl"

# atminties" 'risimena !irmkart!atekus &g" -artotinai jam !atekus,utikrina greitesn ir intensyvesnimunin atsak *antrin+" 1lgai gyvena"

# udikai *citotoksiniai, kileriai+"#iesiogiai veikia &g" 1skiria tam tikrusbaltymus *!erforinus+, kuri dkaatveria organimui svetim lstelimembranose angas ir dl to ios lstels0sta" aikina infekuotas ir navikineslsteles"- lstels 2 limfocit gru!, neturintisavo !aviriuje $ ir # limfocitamsb0ding determinan%i" /udaro 3(456vis cirkuliuojan%i limfocit"7ito!lamos granulse yra !erforino,kurio dka geba sunaikinti !akliuvusias,infekuotas virusais ir svetimasorganimui lsteles *navikines+"/timuliuojant gali veti" - stoka 2ltini infekcij !rieastis"

'lamocitai 'lamocitai susidaro i aktyvint $ limfocit"8ienabranduoliai, branduolys isidstoekscentrikai, jame gausu )eteroc)romatino

&tsakingi u )umoralin imunitet, sintetinaimunoglobulinus"


20/231

9erai isivyst:s g;# ir 9oldio kom!leksas

'utliosioslstels*mastocitai+

/tambios, !ailgos formos jungiamojo audiniolstels, turin%ios sferik branduol" 7ito!lamojedaug stambi baofilini granuli *)e!arinas,

)istaminas+, nedaug g;#, mitoc)ondrij ir 9oldiokom!leksas" 5?m dydio, branduolys i > skil%i" 'agrindin f(ja fagocituoti &g(&k kom!leksus*alergini reakcij metu+, cito!lamos granulifermentai veikia citotoksikai *esant !araitukratui+"

Mononuklearinei sistemai!riklausan%ios*makrofagocitai,dendritins+


21/231

Biochemija


22/231

iochemija

E% Imunoglo9ulin #antik'n$ strukt'ros yatumai ir *unk=inssritys% Imunoglo9ulin s1veika su antigenais%

(m&noglo&linai antikCnai alt-mai gliko%roteinai k&ri&os sintetina g-Cn,organizmai reag&o$ami K antigenD. Antigenas im&nogenas organizm&i setima

makromolek&l k&ri s&gea s&kelti antikCn, s&si$ar-mD. (m&noglo&linai at%aKsta antigen&sir s& jais kom%lementi/kai s&sij&ngia nekoalentiniais r-/iais. AntikCn&s gamina B lim)ocitai.=ra&j-je (g s&$aro a%ie 20X kra&jo alt-m,. 9ai h&moralinio im&ninio atsako alt-mai.

(g -ra O )ormos.


23/231

Monomer&s K oligomer&s j&ngia j&ngiamoji gran$in < k&rios santikin molek&lin mas-ra 1! 000. 9ai ne%rikla&somas alt-mas jo nereikia %ainioti s& j&ngimaja sritimi k&ri j&ngias&nkiDsias ir lengDsiasgran$ines im&noglo&lin&ose.

S1veika su antigenais%

(m&noglo&lin, )&nkcijosE s%ecif/kai %risij&ngia %rie %atogen, ir akt-ina kitas lDstelesar molek&les s&ar$anias %atogenD.

Antigenai j&ngiasi %rie (g %air/i&je esani, K$&, ar grioeli, nekoalentiniais r-/iais.Antigenin $eterminant ara e%ito%as tai antigeno sritis at%aKstama antikCno.9ar% antigeno ir antikCno gali s&si$ar-ti /ie r-/iaiE

7lektrostatiniai + 9ar% skirtingo krCio gr&%i, Jan$eniliniai + H %ritra&kia neigiamo krCio atomai ; : Jan $er baalso + 7lektron, $ees-s a%link molek&l %rie/ingai

%oliariz&oja gretim&s atom&s Hi$ro)oiniai + Hi$ro)oins gr&%s sDeika&ja tar%&sa-je stengiantis

i/st&mti an$enKAntigeno ir antikCno sDeikos rez&ltatas gali CtiE

A. Jir&s, inhiaimasE antikCnai sDeika&ja s& ir&s, %air/i&je

esaniomis molek&lmis ir tr&k$o jiems %risij&ngti %rie lDstelsB. ;e&tralizaimasE antikCnai a$inami antitoksinais j&ngiasi s&toksinais ir tr&k$o jiems %risij&ngti %rie lDstels

. :%sonizaimasE antikCnai a$inami o%soninais %risij&ngia %rieantigeno %a$engia akterijD ir tr&k$o akterijoms %risij&ngti %rie lDstels

I. Agli&tinaimasE antikCnai sDeika&ja s& lDsteli, %air/i&je esaniaisantigenais ir s&j&ngia lDsteles ara tr&k$o joms j&$ti

7. Preci%itaimasE antikCnai sDeika&ja s& tir%iais antigenaiss&$ar-$amas netir%, kom%leksD

F. FagocitozE AntikCno Fc )ragmentas akt-ina )agocit&s6. =om%lemento akt-inimasE antikCnai %risij&ngia %rie antigeno ir

akt-ina kom%lemento kaska$D

=om%lemento akt-inimo sistema + Ferment, rinkin-s %roteazs kai )ermentaiakt-in$ami ieni kit&s s&kelia reakcij, kaska$D %asiaigianiD %atogen, ir in)ek&ot,lDsteli, Ctimi.

=om%lemento kaska$aEAntikCno molek&ls at%aKsta e%ito%&s esani&s %atogenins lDstels i/orje=om%lementoalt-mai s&j&ngia $i antikCno molek&lesAkt-inti kom%lemento alt-mai akt-in$amiienas kitD s&$aro Atakos kom%leksDAtakos kom%leksas s&$aro s&)orm&oja %orasmemranojelDstel netenka an$ens ir Csta.

0% Imunoglo9ulin ir T,l1steli re=etori vairovs genetinisagrindas% #G kl% imunoglo9ulin sinte/s yatumai%$

Sinte/s yatumai% (n)ormacija a%ie antikCn, sintez -ra ko$&ojama keli&osegen&ose k&rie -ra %ertarkomi ir rekomin&ojami kintant B+lim)ocitams. Alternat-&siss%laisingas %a$e$a sintetinti ga&s- tir%i, ir s&j&ngt, s& memranomis im&noglo&lin,.6en, ko$&ojani, s&nkiDsias ir lengDsias gran$ines -ra trijose skirtingose chromosomose.@s10emo)e J )u!*amass *e!as :)u!*a du *e!us r yra !ely*u )u!*ama) &ol&e&'d!(*ra!d!( J #uodo)a!9am *e!u;B

(m&nogl&&lin, Kairo s&si$aro $lE

J8 ir JH ko$&oja $a&g gen,S Rj&ngiamos %a%il$omos I;* sekos s&si$arant reikiamiems J8 ir JH

genamsS Rj&ngiami tam tikri n&kleoti$ai I;* sek, s&j&ngimo met&S Rairiai s&sij&ngia s&nkiosios H ir lengosios 8 gran$ins+ gali Cti

skirtingi $eriniaiS


24/231

Atsitiktinai s&sij&ng$ami Kairi, s&nkiosios gran$ins J+I+< irlengosios gran$ins J+< gen, segmentai s&$aro Kairia&si&s $erini&sS

J-ksta somatins H ir 8 gran$ini, gen, m&tacijos -ksta s&si$arantlaai $i$elio gimining&mo antikCnams %o antigeno %risij&ngimo.9o$l antrinis im&ninisatsakas Cna sti%resnis.

omatins hi%erm&tacijos j, $anis gerokai $i$esnis neg& kit, gen,-kstanios %o %ertarkos Jgen, hi%erariaili&ose

rajon&ose ir %asirei/kianiosn&kleoti$, %akaitomis%akeiia im&noglo&lin,s%ecif/k&mD.

M&tacijos -kstakr-%tingaiVVV

*ez&ltatasE

H ir 8gran$ini, atsitiktinis

s&sij&ngimas1000 skirting, J srii,

10 skirting, I srii,

4 skirtingos < srit-s

d 40.000

&j&ngimo Kairo=lass %akeitimas

d2L0 milijon,Aiej, gran$ini, )ragment, aminorCg/i, sekos -ra %astoios nekintanios. J

)ragment, aminorCg/i, sekos kinta %rikla&somai n&o sDeikos s& antigen&. 9o$l ga&nama$i$el j, Kairo. intezs eta%aiE

6ermline I;A &&omazgos I;* somatin rekominacija I+< s&j&ngta %ertark-ta

I;* somatin rekominacija J+< ar J+I< s&j&ngta %ertark-ta I;* 9ranskri%cija

Pirminis *;* transkri%tas%laisingasm*;*9ransliacijaPoli%e%ti$in seka.

TC) J grandini genaiersitvarko ana3iai kai antik'ngenai

JI< rekominacija ;&kleoti$, %rij&ngimai ;ra somatins

hi%erm&tacijos


25/231

I3 mikrs knygos #gal kam 9us ai3kiau$4

Ii$els antikCn, Kairos organizme %agrin$as + im&noglo&lin, gen ertvarka. 9aisomatin 7N) rekom9ina=ija -kstanti rstant B lim)ocitams. (m&noglo&lin&sko$&ojant-s genai i/si$st 3 skirtingose moga&s chromosomose ir -ra s&sitelk K 3sanka&%asE

lengvosios grandins , kaa #L$gen, /eima 2+ojoje chromosomojeS

lengvosios grandins , lam9da # gen, /eima 22+ojoje chromosomojeS sunkiosios grandins gen, /eima 14+ojoje chromosomoje.

Jisiems im&noglo&lin, genams C$inga alelin ekskliu/ija. 9ai rei/kia ka$ Blim)ocit&ose tik 1 chromosoma ko$&oja atitinkamD im&noglo&lin, gran$in.

8engosios gran$ins Z ir Y gen, /eimos t&ri J kintamDjK < j&ngiantKjK ir %asto,jKgen, segment&s.

&nkiosios gran$ins gen, /eima s&$tingesn.


26/231


27/231

Balt-mai k&ri, aminorCg/i, s&$tis %ana/i K (g ir k&riems C$ingi (g+%ana/Cs $omenais&$aro im&noglo&lin, s&%er/eimD.

Manoma ka$ genai ko$&ojant-s /i&os alt-m&s kil i/ en$ro %irmtako.()C #( lim*o=it re=etoriai$%

(C) re=etori sudaro mem9raniniai Ig #mIg$ , IgM ir Ig7 kurie dar turi

transmem9raninF srit ir disulBdine jungtimi sujungFs dimeras Ig Ig#7isulBdiniai

ry3iai dimero viduje! o mIg ir dimeras siejasi nekovalentiniais ry3iais$ (gU(g

rstant lim)ocit&inekinta -ra inariantiniai.

m(g j&ngiasi s& antigen et m(g cito%lazmine &o$egl %er tr&m%a ka$ %er$&ot,

signalD cito%lazminiams altimams ta$ jis %er$&o$amas (gU(g$imer&i ir /io $imero tirozinomot-ai -ra )os)orilinami kinazi,. 9a$a signalas %er$&o$amas antriniams tar%ininkams korez&ltatas + i$&lDstelinis atsakas B lim)ocit, akt-inimas. 9r&m%ai tariant signalD %er$&o$a

ne %at-s m(g o (gU(g kom%leksas KlDstels i$,.

B lDsteli, akt-inimo %asekmsE

;a&ja I;* sintez lDsteli,$alijimasisS

9ranskri%cija ir na&j, citokin,at%alai$aimasS

(g geno somatinhi%erm&tacijaS

i*;* %rocesingas ir (gsekrecijaS

(g klass %akeitimas.

Signalo erdavimas ()C%,,

TC)% Prikla&so (g s&%er/eimai %ana/&s K Fa ir -ra monoalntinis. 9* taitransmemraniniai netir%Cs alt-mai. Ant kiekienos 9+lDstels %air/ia&s ran$ama 10 ! 9*molek&li,. 9* s&$aro [ ir gran$ins ara _ ir \ gran$ins. Qmoga&s organizme 9 lDstelse$a&gia&siai s&si$aro [ hetero$imeraiS ne$a&gel- 9 lDsteli, s&si$aro _\ hetero$imerai [\ ar_ hetero$imerai nes&si$aro. =iekienoje gran$inje -ra kintamoji J ir %astoioji srit-s.

9+lDstels at%aKsta antigenD tik /iam %risij&ng&s %rie tinkamos MH molek&ls

9* %ana/&s K antikCno ienD %etK t.-. jis -ra ienalentis %rij&ngia tik iena antigen ir-ra $a&g tr&m%esnis & antikCna B*. 9ai% %at 9* eikim&i reikalingi %agaliniai rece%toriaiI" ara I4.

Prikla&somai koks 9 lim)ocitas hel%eriai+akt-ins B lim)ocit&s ir ;= lDsteles ;=lDsteles + )agocit&oja %aeistas in)ek&otas lDsteles.

7sm 9* at%a-sta %akit&sias in)ek&otas ir&s, ines ir t.t. organizmo lDstelesnes jos sintetina MH alt-m&s k&rie %ateikia antigen 9* rece%toriams

TC) ir (C) B cell rece%tor ara antikCnaiana3umai ir skirtumai4

-ana3umai4 a& %rij&ngia antigenD antigenD %rij&ngia kintamoji J sritis %ana/i er$in str&ktCra


28/231

Skirtumai4 AntikCnai gali Cti tir%Cs ir s& memrana s&sijS 9* + tik s&

memrana s&sij 9* molek&lje -ra iena %risij&ngimo ieta antikCno molek&lje $i 9* molek&l -ra tr&m%esn l-ginant s& antikCno Fa $alimi

B+lDstelsUantikCnai at%aKsta cirk&li&ojani&s antigen&sS 9+lDstel antigen&ss&sij&ng&si&s s& MH molek&lmis.

% MC strukt'ra ir *unk=ijos% Antigen ateikimo yatumai ant MC 9altym%

;= lDstels $ar a$inamos I" 9 lDstelmis akt-intos jos s&kelia ir&sais in)ek&ot,lDsteli, a%o%toz ir naikina ines lDsteles.


29/231

Pana/&maiEPana/i er$in str&ktCraA& s&$ar-ti i/ nekoalentiniais r-/iais s&j&ngt, hetero$imer,Aiej, klasi, MH lDstels i/orje t&ri %risij&ngimo %l-/i&s antigen&i

Skirtumai4 Skirtingas asiskirstymas tar l1steliMC I MC II

Molek&lje -ra ienamemranD kertanti sritis

Molek&lje + -ra $i memranDkertanios srit-s

Prisij&ngia "+11 A* ilgio%e%ti$&s

Prisij&ngia 10+30 A* ilgio%e%ti$&s o%timal& 12+1' A*

Hetero$imeras s&$ar-tas i/E [ gran$ins 2+mikroglo&lino 2m[ +3 sritis %rij&ngia I" ant 9+

lDsteli, %air/ia&s

Hetero$imeras s&$ar-tas i/E [ gran$ins +gran$ins +2 sritis %rij&ngia I4 ant 9+

lDsteli, %air/ia&sMolek&li, -ra is, ran$&oli&s

t&rini, lDsteli, %air/i&jeMolek&li, -ra im&nins

sistemos lDstelse %irmia&siai Blim)ocit&ose ir monocit&ose.

Molek&ls sarios e)ektorinjeim&ninio atsako )azje antigenai%ristatomi I"` 9 lDstelms k&rioms

C$inga citotoksin )&nkcija

Molek&ls %ristato antigen,)ragment&s I4`9 lDstelms.

Molek&ls %ristato %e%ti$&ss&si$ari&si&s i/ citozolini, alt-m,Stoks kelias a$inamas citozolini& araen$ogenini&

Molek&ls %ristato %e%ti$&ss&si$ari&si&s i/ nelDstelini, alt-m,Stoks kelias a$inamas en$ocitini&ara egzogenini&

Jir&sas lDstelje %ra$e$a sintetinti setim&s %oli%e%ti$&s k&rie 79 j&ngiasi s& jiemss%ecifniais MH ir %erne/ami ant lDstel, memran, k&r j&os at%a-sta 9*. %ana/iai -ksta

ir )agocit&ojant setimas me$iagas atskiri %oli%e%ti$ai s& MH -ra %erne/ami antmemranos.


30/231


31/231

Fiziologija


32/231

4" -raujas ir jo funkcijos"Suaugusio mogaus kraujas sudaro 6-8% kno mass (70 kg sveriantis mogus turi apie 5 litrus

kraujo! "raujas atlieka #ias $unkijas& ('pernaos - duj) maisto mediag) meta*olit) vitamin)+ormon) jon) #ilumos, ( homeostazs palaikymo, pv.!) pastovaus p/ ir jon pasiskirstmoi#saugojimas, ir (1 apsaugin -kre#jimo sistema apsaugo organi.m2 nuo kraujo netekties) o imuninsistema - nuo svetimkni 3siskver*imo! 4orminiai kraujo elementai (l2stels sudaro apie 5% kraujotrio - tai atitinka hematokrit, o kraujo plazma sudaro 55%! "raujo pla.ma) neturinti kre#jimo

*altmo $i*rinogeno) vadinama serumu.isos l2stelins suaugusio mogaus kraujo dals i#sivstokaul iulpuose i# daugiagali (poli potenini kamienini l2steli) veikiant augimo $aktoriams!

is vksmas vadinamas kraujodara, hemopoeze(gr! haema - kraujas, poiesis - darti! aisiaus+emopoe. vksta taip pat *lunje ir kepense! Skiriamos trs kraujo l2steli vstmosi krpts& ('eritropoez - raudonj kraujo l2steli (eritroit susidarmas, ( trombopoez - kraujo plok#teli(trom*oit susidarmas ir (1 leukopoe z-*altj kraujo l2steli (leukoit susidarmas!

-raujo funkcijosB

9alvauja kvpavime!

9alvauja mit*oje ir meta*oli.me!

9alvauja ekskreijoje!

9alvauja rg#i ir #arm pusiausvros palaikme!

9alvauja sksio trio reguliaijoje!

9alvauja temperatros reguliaijoje!

9alvauja +ormoninje reguliaijoje!

9alvauja imuninse reakijose!

0% ;ritrocitai ir j funkcijos" Cemoglobinas ir jo funkcijos" Cemoglobino junginiai"Suaugusio mogaus eritrocitai gaminami kaul iulpuose i# *randuolius turini kamienini

l2steli) kurios lemia eritropoe.: ir suge*a sudarti kolonijas ; CF-!(angl! colony "orming unit#,veikiant kolonijas skatinantiems $aktoriams - C$F (angl! colony stimulating "actors#, eritropoetinui( ir interleukinui %(?@-1!

Su*rend: eritroitai neturi *randuolio ir j $orma pana#i 3 i# a*iej pusi 3 vid 3gau*t2 disk2(diskoitai! idutinis eritroit skersmuo - 7)5 pm) o auk#tis - pm! Ae*randuoliai eritroitai galide$ormuotis) juddami siauruose kapiliaruose) o j plok#ia$ormi#kumas palengvina duj apkait2(di$u.ijos nuotolis sudaro tik ' Bm ir padidina *endr2j3 eritroit pavir#iaus plot2 iki 1800 m! Cpievien2 tredal3 entroito *endrosios mass ar*a D0% jo sausosios mass sudaro hemoglobmas &'b#,kuris

nudao eritroitus ir vis2 krauj2 raudonai (gr!eritros -raudonas! Eis *tinas deguonies (> ir angliesdioksido (F> perna#ai) prisijungus >) +emoglo*inas *na oksigenuotas (4eG/*! Hvkus oksidaijai)

pv.!) paveikus nitrato jonais) jis *na oksiduotas 4e1G /*) kuris vadinamas methemoglobinu!Iet+emoglo*inas negali prisijungti >) todl atitinkamai maja audini aprpinimas >! kstantredukiniams mediag apkaitos proesams) kuriuose dalvauja glutationas ir redukuotasnikotinamidadenindinukleotido $os$atas (JC9=/) eritroituose /* apsaugomas nuo oksidaijos!


33/231

eritroit (naujagimi - iki 7%! =adidjus eritropoe.ei) pv.!) po nukraujavimo ar prisitaikantauk#tikalnse) tinklini l2steli (retikuloit gali padaugti daugiau negu '0 kart!

@" CematokritasIoter hematokrito(proentais i#reik#ta kraujo l2steli trio dalis visame kraujo trje norma ra

15-7%) o vr - 0-5%! /ematokritas nustatomas entri$uguojant nekre#anio- +eparini.uoto - kraujomgin3! 9augiausia l2steli (DD)86%) nusdani mgintuvlio dugne) sudaro eritroitai ir tik 0)'% -leukoitai ir trom*oitai! =rakti#kai +ematokritas danai tapatinamas su eritroit trio dalimi visame kraujotrje - eritrokritu.

/ematokritas gali padidti dl $i.iologini poki& (' netekus vandens) la*ai prakaituojant, (intensviai dir*ant griaui raumenims didja kapiliar sksio $iltraija 3 tarpl2stelin: terp: ir sutelkiami(mo*ili.uojami eritroitai i# kaul iulp, (1 prisitaikant prie santkinio > sumajimo) pv.!) siekiantsportinio re.ultato) taip pat nardant ar aklimati.uojantis auk#tikalnse! =adidjus +ematokritui) la*ai

padidja vidin kraujo trintis) t! ! kraujo klampumas) todl didja prie#inimasis kraujo tkmei ir #irdies!

*!rogramoi nra bet !askaitoj buvo a!ie kraujo klam!um+

"raujo klampumas priklauso nuo& /ematokrito) Nemperatros) stokasukelia eritropoetino ( i#siskrim2 i# inkst (nedidelis kiekis i#siskiria ir i# kepen! is +ormonasskatina eritroit susidarm2 i# eritro*last kaul iulpuose! Skdliauks +ormonas tiroksinas) augimo+ormonas) o pa vri#kieji ltiniai +ormonai androgenai sustiprina eritropoetino veikim2) todl vr+ematokrito norma ra desn negu moter!

D" Leukocitai, limfocitai ir j funkcijos"

(eukocitai- tai *espalvs) *randuol3 turinios l2stels) kurios susidaro i# kamienini lsteli kauliulpuose (leukopoe.! ?#keliav: i# kaul iulp) jie irkuliuoja tarp kraujo) lim$agsli ir peri$eriniimunins apsaugos organ) pv.!& *lunies) lim$ma.gi) kirmlins ataugos ir migdol! Cpie 10% visleukoit ra kaul iulpuose) daugiau kaip 50% - audiniuose ir maiau kaip 0% - kraujje! E skaiiuskraujje normaliai svruoja K '0D-'0K '0DMl) j daugjimas vadinamas leukocitoze (P'0Ll0DMl) pv.!) dlin$ekijos) o sumajimas - leukopenija (Q L l 0 DMl) pv.!) dl kaul iulp paeidimo! Cpie tredaliskraujje esani leukoit ra lim$oitai) du tredaliai - granuloitai ir maa dalis (-'0% - monoitai!

@eukoitams atsidrus kraujo tkms kra#te (marginacija) jie gali prilipti prie kraujagsli endotelio(adhezija) i#eiti pro kapiliar tarpus &leukodiapedez#,judti interstiiume &migracija#ir naikinti svetimasmediagas &"agocitoz#! Rerai susi$ormavusi glikoli.s sistema padeda leukoitams i#gventi nekraujagslse) t! ! aplinkoje) turinioje maai >!

Nam tikr leukoit $orm normos veniniame kraujje - normali leukograma! )n"ekcijos metuleukoit peri$eriniame kraujje proentinis santkis &leukograma# kinta! Nai padeda gdtojams dartii#vadas apie ligos eig2! =atekus in$ekijai) pirmiausia daugja granuloit - granuloitin kovos $a.T)vliau daugja monoit - monoitin pergals $a.T ir pagaliau padaugja eo.ino$ilini granuloit irlim$oit - gijimo rtinis raudonumasT!

*gimtas &nespeci"inis# lstelinis imuninis atsakasra susij:s su $agoito.) kuri2 atlieka tam tikraudini +istioitai &makro"agai#."raujje $agoito.s $unkij2 atlieka monoitai ir granuloitai&

+onocitai;tai paios didiausios ('-0 Bm kraujo l2stels (sudaro apie 7 pro! vis leukoit)kurioms *dingas didelis $agoitinis aktvumas(4agoituoja visus *e i#imties svetimknius ir uvusij l2steliliekanas! ios l2stels) atkeliavusios 3 interstiium2) virsta atitinkam audini +istioitais (audini


34/231

makro$agais! eikiami itokin) pv.!) interleukino &)(-#,ir pristatdami svetim2 antigen2 savo l2stelspavir#iuje) jie gali skatinti spei$in3 imunin3 atsak2!

ranulocitaira apie '0-'7 Bm ddio ir turi netaisklingus skilttus (segmentuotus *randuolius) oitopla.moje ra 3vairaus ddio granuli! "raujje jie irkuliuoja tik kelias valandas) vliau dlchemotaksio prilimpa prie kraujagsli sieneli! Rranuloitai) naudodami pseudopodijas) plinta 3 knovietas) kurios kontaktuoja su i#oriniu pasauliu) t! ! pavir#iai) turints *akterij) pv.!) gleivins) plauiai)

arnnas! Rranuloituose ra daug li.osom! Eos) veikiant $ermentams ir > radikalams) i#tirpdo *akterijas!Ctsivelgiant 3 itopla.mos grdeli nusidam2) granuloitai skirstomi 3& (' neutro$ilinius (daosi tiekrg#iaisiais) tiek ir *a.iniais daais, ( eo.ino$ilinius (daosi tik rg#iaisiais daais ir (1 *a.o$ilinius(daosi tik *a.iniais daais&

eutro"iliniai granulocitaikraujje sudaro didiausi2 leukoit grup: (50 O 70 pro! vis leukoit!=agrindinis j udavins - apsaugoti organi.m2 nuo *akterij) kurias jie audiniuose suranda vkstantaktviam +emotaksiui (Svar*iausia $unkija O $agoito.! @eukoit ir audini irimo produktai sudarop/lius(sudaro didi2j2 pli dal3 O iki D1 O D6 pro! vis pli mass.9idel j sankaupa vadinamap/liniu &abscesu#,o jo i#siliejimas 3 kno pavir#i- plinio prasiverimu! Jaudojant #viesin: mikroskopij2) tam tikruose

granuloit *randuoliuose galima pamatti *gno la.dels $ormos i#augas) kurias sudaro U +romosomoschromatinas.Ioterims #ios *randuolio i#augos nustatomos daniau (daugiau nei 7 i# 500 l2steli) todlanksiau #ios l2stels *uvo skaiiuojamos nustatant genetin: lt3! Eaunos granuloit $ormos) dar turiniosnesegmentuot *randuoli) vadinamos laidiniais granulocitais.Vmins in$ekijos metu j la*ai padaugja(norma '-5%! Nai vadinama leukogramos poslinkiu 0 kair!

!ozino"ilini1 granulocit1 kiekis svruoja paros metu ir ra atvirk#iai proporingas korti.oliokonentraijai pla.moje! idutini#kai jie sudaro -%) o nakt3 - iki '0% vis leukoit! E grdeliai(granuls nusidao rg#iuoju eo.inu) ir jie $agoituoja antigeno ir antikno kompleksus!


35/231

persirgtomis vaik ligomis) nes jie jau nuo vaikstes turi atminties l2steli) pv.!) nuo raudonuks) tm)skarlatinos) kiaults! is me+ani.mas naudojamas akty3i1 skiep1 &akty3iosios imunizacijos#metu) kaileidiami susilpninti ligos sukljai ar j dals! liau patekus tikriesiems sukljams) +umoralinisimuninis atsakas *na greitesnis ir aktvesnis) o skatinti pla.moitai tada daugiausia gamina ?gR antiknus!Ctliekantpasy3ij imunizacij) i# karto suleidiama svetim antikn - nelaukiant) kol prads gamintissavieji) pv.!) sta*ligs atveju!

&!ie antyk0nus *nn ar reikia+/umoralins sistemos antik/nai pami ir imo*ili.uoja patekus3 suklj2 kintamuoju Fab"ragmentu! =rie laisvojo Fc "ragmentogali prisijungti makro$agai ir lim$oitai savo Fc receptoriumi.4$ragmentas per F1* $aktori dar gali aktvinti komplemento sistem2 ir sukelti udegimo tarpinink(mediatori i#siskrim2) imo*ili.uoti pamtus virusus ir tirpdti *akterij sienel:! 9vi kiekvienaiantikn grupei savitosios sunkiosios protein grandins (?gR-W) ?gI-X) ?gC-Y) ?g


36/231

@im$oitai&O Sudaro apie 5 O 0 pro! vis leukoit!

Nai ra imunokompetentins l2stels! Skirstomi &

o N lim$oitai (sudaro apie 80 pro! vis lim$oito A lim$oitai (sudaro apie '0 pro! vis lim$oito J" l2stels (angl! natural killerO natrals

udikai (sudaro apie '0 pro! vis lim$oit

3" -raujo !lamos baltymai ir kitos sudtins dalys, j funkcijos"

5lazmasudaro apie 55% kraujo trio (i# '00% atmus +ematokrit2) taiau tai gana nedidelis tris()5-1 litrai) palginti su organi.mo audini (interstiiniu sksiu (apie '1 litr! "apiliaruose vkstantsdi$u.ijos) $iltraijos ir rea*sor*ijos proesai garantuoja greit2 ma jon ir molekuli apkait2 tarp kraujoir audini (interstiinio sksio! =la.mos ir audini sksio) t! ! 3idaus terps, $i.ikini ir +eminisav*i pastovumo palaikmas (homeostaz# ra vis mogaus l2steli augimo ir veiklos pagrindas!=agrindins kraujo pla.mos $i.ikins ir +emins sav*s ra&

p/ arterinis - 7)5) veninis - 7)15p>(mm/g& arterinis - D5) mi#rus veninis - 0

pF>(mm/g& arterinis - 0) veninis - 5klampumas ` )) lginant su />) kurio klampumas ') kraujo - )5osmoliari#kumas 100 mosmolM'osmosinis slgis `7)1 atm ` 75 k=atoni#kumas ` ' ` i.otoni#ka ` D g JaFl M? ` 0)D% JaFlkoloid osmosinis slgis (onkotinis slgis ` 5 mm/g ` 1)1 k=a-raujo !lamos sandaraB vanduo, kraujo !lamos baltymai, elektrolitai"=astovi2 plazmos elektrolit1 konentraij2 palaiko inkstai! )zotoninis pla.mos tirpalas,

atsivelgiant 3 neelektrolitus (gliuko. ir #lapalas po 5 mmolM') su*stratai apie mmolM') api*dinaosmosi#kai aktvi daleli visum2) ir jo osmoliari#kumas lgus 100 mosmolM'! i reik#m atitinka 7)1atmos$eros (75 k=a osmosin3 slg3) kuris *dingas 0)D% JaFl tirpalui (paprastasis "iziologinis tirpalas!=la.mos ir audini (interstiinio sksio jonin sudtis ra *eveik vienoda) taiau pla.moje ra daugiau

*altm (protein) kuriems kraujagsli sienels ra *eveik nepralaidios!9augelis kraujo pla.mos *altm gaminami kepense! Aendra j konentraijos norma pla.moje

ra 60-80 gMl! 9augiausia ra albumin1,kurie sudaro apie 60% vis pla.mos *altm) irglobulin1,kurimolekulin mas daug didesn negu al*umin! Fibrinogeno, kuris ra netirpaus *altmo $i*rino pirmtakasir dalvauja kraujui kre#ant) norma kraujo pla.moje ra -7gMl! =la.mos *altmai sudaro 5 mm/g (1)1k=a koloid1 osmosin0 slg0 - vadinam2j3 onkotin0 slg0! Eis pla.mos ra didesnis negu audini(interstiinio sksio) nes stam*iamolekuliniai *altmai nepraeina pro kapiliar endotel3! Eie sulaikosksius kraujagsli spindje ir prie#inasi j $iltraijai kapiliaruose! >rgani.me sumajus irkuliuojaniokraujo trio) pv.!& #oko metu) 3 krauj2 leidiant i.otoninio JaFl tirpalo) daugiausia jo patenka 3 audini

(interstiin3 skst3) kurio tris ra daug didesnis negu pla.mos! Nodl tokiais atvejais geriau #virk#ti 3krauj2 pla.mos pakaitalus) kurie turi pana# kaip pla.mos koloid osmosin3 slg3) pv.!& mogaus al*umin2ar*a +idroksietilkrakmol2) ar*a perpilti krauj2! 9l *adavimo ar *altm stokos sumaja kno *altmatsargos) kurios vidutini#kai sudaro apie 00 g *altm trijuose litruose pla.mos! Nada la*ai maja

pla.mos al*umin kiekis) normaliai nulemiantis 80% koloid osmosinio slgio! Sumajus pla.mos koloidosmosiniam slgiui) skstis pereina i# kraujagsli spindio 3 audini (interstiin3 tarp2 (atsiranda

patinimai) bada3imo edema ar*a 3 tu#iavidures kno ertmes) pv.!) kaupiasi pilvo ertmje &bada3imoascitas+"


37/231

haptoglobulinas#,kuris i#siskiria eritroit +emoli.s metu! =la.mos *altm $rakij pokiai ra svar*sdiagno.uojant) pv.!) /9@M@9@ santkis) esant lipid apkaitos sutrikimams) ar*a al*umin ir glo*ulinsantkis udegim ir navik metu!

9augiau negu pusplazmos Ca;ar gliuko.s)esant +ipotoninei pla.mai ar nevisavertei eritroit mem*ranai) vanduo patenka 3 eritroit vid! Eie

pa*rinksta ir pasidaro rutulio $ormos ; s"erocitai! ! erdinje inkst dalje tiesiosiose kraujagslese (lot! 3asa recta# *na hipertoninaplinka! Eose esants eritroitai rauk#lejasi dl vandens netekimo &plazmolize# ir 3gauna 3 durnarop:

pana#i2 $orm2! Nodl jie vadinami echinocitais! Susikaupus vandens pertekliui organi.me) galisusidarti hipotonin aplinka) tada eritroitai pa*rinksta ir virsta s"erocitais! @a*oratorijoje galima


38/231

nustatti osmosin0eritroit atsparum &rezistentikum#. =asen: ir turints sutrikim eritroitai sura(+emoli.uojasi greiiau) o jaun eritroit osmosinis atsparumas (re.istenti#kumas *na didesnis!>smosinis eritroit atsparumas (re.istenti#kumas maja) sergant tam tikromis anemij $ormomis!


39/231

FcA ir jo reik#m& Naip pat nes!ecifinis udegimo aktvumo rodmuo) kur3 pirmieji paste*jo Nillet ir 4ranes 'D10

m! !a% in$ormatvus diferencijuojant*akterines (net iki '00 mgMl ir virusines ligas (iki 15 mgMl

(norma O iki 5 mgMl! E3 sinte.uoja +epatoitai!

FcA sinte.: skatina&

?nterleukinas 6 (?@-6) interleukinas ' (?@-') inter$eronas E (?4E) naviko nekro.s $aktorius Y (NJ4Y,

udegiminis proesas mins in$ekijos (*akterin) virusin) para.itin) traumos (me+anins) $i.ins ar*a+emins) operaijos) audini nekro. ir kt! paeidimai (?@) I?) meta*olin koma) #okas

G" 1munins kraujo savybs" -raujo gru!s ir j nustatymas" -raujo ti!ai" .eus faktorius" -raujogru!i, reus *.)+ faktoriaus reikm kraujo !er!ylimui"

1muninis atsakas svetimas mediagas ir organimus a!ima gimt *nes!ecifin+ ir gyt*s!ecifin+ imunin atsak" Fiiologini imuninio atsako mec)anim a!valga nurodyta" #i!ikigimto *nes!ecifinio+ imuninio atsako elementai" 'rasidjus u>degimui,kuris laikomas nes!ecifinea!saugine reakcija, i lsteli isiskiria vietiniai u>degimo tarpininkai &mediatoriai#" Eie sukelia audini!abrinkim *lot" tumor+, tem!erat0ros didjim *lot" calor#, audini !araudim *lot" rubor# ir!adidjus jautrum skausmui *lot" dolor+"

8eikiant tar!inms mediagoms, !v", interleukinui ?*1L(J+, isiskirian%iam i # limfocit irmakrofag, udegiminiai !rocesai gali i!listi visame organime *generaliuotis+" /ukeliamaskar%iavimas ir granulocit !oslinkis kair:, !lamoje !adaugja vadinamj /mins "azs baltym1B> makroglobulino, 7 reaktyviojo baltymo, 4, antitri!sino, *N> mikroglobulino, kom!lementobaltym, transferino ir fibrinogeno"

C reakty3iojo baltymo &C=2# !adaugja !lamoje, esant bakterinei infekcijai" Eis aktyvina

kom!lemento sistem, skatina bakterij fagocito:" (izocimgamina, !v"B granulocitai ir !lau%iaudinio makrofagai, ir jis stabdo bakterij augim")nter"eronas( tai virusus veikiantis citokinas, kurgamina limfocitai &a inter"eronas+, fibroblastai &: inter"eronas#ir antigeno skatinami # limfocitai &@inter"eronas#.Eis nes!ecifikai stabdo baltym sinte: ir slo!ina virus dauginimsi"

?muninio atsako 3 *akterijas ir virusus metu aktvinama komplemento sistema) kuri2 sudarodaugiau kaip 10 *altm! =ana#iai kaip kraujo kre#jimo sistemoje) pla.moje ra pro$erment- devni

pradiniai komplemento *altmai (F'-FD) kuri kaskad2 aktvina antigeno ir antikno kompleksas(klasikinis kelias# ar*a sudedamosios *akterij dals) veikiant reguliuojamiesiems *altmams&alternaty3usis kelias#.Svetimam antigenui prisijungus prie antikno 4a* dalies) aktvinti komplemento$aktoriai nuo F jungiasi prie antikno 4 dalies) ir F'-F5$aktoriai apgau*ia antigen2 (klasikinis kelias) oF5-FD $aktoriai sudaro tirpdant3 ir *akterij sienel: perveriant3 (per$oruojant3 kompleks2! eikiant

properdinuiir *akterij sudedamosioms dalims) #3 tirpdant3 kompleks2 galima aktvinti per F1ir F5) t! !alternatviuoju keliu! "omplemento $aktoriams virstant aktviems) atskla *- ir a-$ragmentai! 9idesni b-"ragmentaiaktvina kit2 komplemento kaskados grand3 ir prisitvirtina prie l2steli mem*ran! Iaesni a-peptidiniai "ragmentailemia udegimines reakijas) nes sukelia +istamino ir leukotrien i#siskrim2 didinakraujagsli pralaidum2 ir veikia +emotaksi#kai granuloitus) mastoitus ir makro$agus!

Hgimtam (nespei$iniam imuniniam atsakui 3 svetimas mediagas ir organi.mus la*ai svar*i ra"agocitoz,kuri2 vkdo makro"agai.E ra *eveik visuose audiniuose (histiocitai) pv.!) plauiuose - al-veoli makro$agai) kepense - "up$erio l2stels) odoje-@ang+anso l2stels) FJS - mikroglija) kraujje -granuloitai ir monoitai! Nrom*oitai ir kraujagsli endotelio l2stels taip pat suge*a $agoituoti!kstant $agoito.ei) organi.mui svetim2 mediag2 veikia speialiosiose l2stels organelse - $agosomoseesantis li.osom turins &"agolizosomos!

Iakro$agai) kurie lemia 3gimt2 (nespei$in3 imunin3 atsak2) s2veikauja su 3gta (spei$ineimunine sistema &kooperacija#. =ristatdami svetimus antigenus savo l2stels pavir#iuje makro$agai

perduoda imunokompetentinms lstelms - lim"ocitams - in$ormaij2 apie svetimos organi.muimediagos sudt3! ie N lim$oitai - tai N pagal*ininkai (ang3! T-helper),i#skiriants lim"okinus,kurieskatina A lim$oitus) o kitos $agoituojanios l2stels priviliojamos) antiknams aktvinant


40/231

komplemento sistem2! ?munins sistemos tarpinink $unkij2 atlieka interleukinai &monokinai# - taii#skiriamos 3 krauj2 mediagos) kurios skatina imunin3 atsak2!

@entels geekams&

"raujo grups ir

j nustatmas&Sumai#ius skirtinggrupi1krauj2) pv.!) netaisklingai perpilant krauj2) eritroitai gali sulipti) t! !

galima j agliutinacija.min0 mgin0.Ctliekantdid3j3 (ang3! major#mgin3) donoro eritroitai sumai#omi su reipiento serumu) o atliekant ma2j3 (ang3!


41/231

minor#mgin3) donoro serumas sumai#omas su reipiento eritroitais! Hvkus agliutinaijai) prie# kraujoperplim2 turi *ti i# naujo nustatomos kraujo grups! Iadaug 10 i# 00 inom eritroit mem*ranosantigen gali sukelti agliutinaij2! Svar*iausios ra CA> ir c+ sistemos) o kitos - "elio ("eli) "ido ("idd)9a$io (9u$$) @uiso (@eis) @uterano (@ut+eran sistemos - veikia la*ai silpnai ar*a retai) todl perpilantkrauj2 daniausiai 3 jas neatsivelgiama! (M/s, Lut)eran, -ell, LeOis *faktoriai+ 2 kraujtiai

62A sistemsudaro keturios kraujo grups& C)

A) CA ir > (nulin) turinios atitinkamas eritroitpavir#iaus antigenines sav*es! ios sistemos antiknai)esants kraujo serume) vadinami agliutininais) oantigenai) esants eritroit mem*ranoje) vadinamiagliutinogenais.Cgliutinin nustatoma jau tik gimusiokdikio pla.mos f glo*ulin $rakijoje ir jie veikia kitasCA> sistemos kraujo grupes! "raujo grup C turi anti-A antikn) grup A turi anti-C) grup > turi anti-C iranti-A) o grup CA antikn neturi! Rrups C ir A

paveldimos kodominanti#kai) grup > paveldimareesviniu *du! Rrup C turi pogrupius) i# kuri C) (80% C grups su anti-C antiknais reaguoja daug

stipriau nei C (0%! Iotinos ir tvo +romosom rinkinio 1 aleliai (C) A ar*a > nulemia vaiko kraujogrupigenotip.aikas) kurio kraujo grup ra CA) turi CA genotip2 ir tok3 pat3 $enotip2! Eei kraujo grupC) genotipas gali *ti CC ar*a C>) o jei kraujo grup A) genotipas - AA ar*a A>! CA> sistema idurio - 0%) grup A - '% ir grup CA - 5%! "ituosegeogra$iniuose regionuose #is paplitimas skiriasi!

c+ sistema! 85% europiei) DD% a.ijiei eritroit mem*ranoje ra keletas dalini1 antigen1(F)9) ir c+ sistemoms!

-raujo !er!ylimo !rinci!ai

4" #eisingai !arenkama kraujo gru!&

Jaudojamas tik inomos kraujo grups kraujas!

Eei CGY ar*a AGf ` eritroit agliutinaija ir postrans$u.inskomplikaijos!

aIaiems kraujo kiekiams (iki 00 ml perpilti teori#kai tinka s+ema


42/231


43/231

Patologin fziologija


44/231

>$egimas jo sDoka %o-miai etiologija. Ben$riniai organizmo %ok-iai &$egimo met&.>$egimo %atogenez ir sta$ijos. Alteracija + &$egimo %ra$ia. =ra&jag-sli, reakcijos&$egimo met&. Mikrocirk&liacijos s&trikimai &$egimo ietoje. 7ks&$acija &$egimo ietoje.8e&kocit, emigracija. Fagocitoz. 8Dsteliniai ir h&moraliniai &$egimo me$iatoriai )&nkcins j,-%at-s. =ar/iaimas.


45/231

Neageidaujamas kar3iavimo oveikis %asirei/kia esant laai a&k/tai kCno tem%eratCraiara ilgai &sits&siam kar/iaim&i kart& sergant gret&tinmis ligomis. Pa$i$jsmetaolizmas s&akt-j&si /ir$ies ir kra&jag-sli, sistemos eikla an$ens ir mineralini,me$iag, a%-kaitos s&trikimai $ar laia& a%s&nkina gret&tini, lig, eigD. 8aai a&k/tatem%eratCra t&ri s&%resinK %oeikK im&ninei sistemai o ilgai sitesiantis kar/iaimas s&kelia%arenchimini, organ, $is)&nkcijas.8rgani/mo *unk=ij akitimai kar3iuojant%&irdies ir kraujagysli- sistema.=ar/i&ojant /ir$ies s&sitra&kim, $anis /ir$ies sistolinis ir

min&tinis tCriai %a$i$ja $l -ra&janio sim%atinio nero ton&so. 9em%eratCrai %a$i$j&s 1o

%&lsas %a$anja 10+1! tinksni, %er min&t. Il ilgalaikio kar/iaimo -stosi miokar$o$egeneracija ir gali atsirasti skilelins ekstrasistols. 9em%eratCros kilimo sta$ijoje arteriniskra&jo s%a&$imas %a$i$ja. 9&o tar%& tem%eratCrai majant %ra$e$a -ra&ti %arasim%atinionero ton&sas to$l /ir$ies s&sitra&kim, $anis ir arterinis kra&jos%C$is s&maja. Il%a$i$j&sio %rakaitaimo ir an$ens netekimo s&maja cirk&li&ojanio kra&jo kiekis%a$i$ja kra&jo hematokrito ert. 9ai a%s&nkina /ir$ies eiklD.'v$pavimo sistema.=ar/tesnis kra&jas rCg/tCs me$iag, a%-kaitos %ro$&ktai ir %a$i$js:2 kiekis a&$ini&ose eikia k%aimo centrD. =%aimas gali %a$anti iki 2+3 kart,.Pla&i, entiliacija -miai ne%akinta nes %a$anj&s k%aim&i jis -ra %air/inis. Iania&k%&ojant $a&gia& /alinama /il&mos ir :2. 9ai %a$e$a i/engti $i$esns aci$ozs.irkinimo sistema/Il sim%atins ner, sistemos %a$i$j&sio ton&so kar/i&ojant maja

seili, ir/kinimo s&li, ir t&lies sekrecija s&trinka arn-no motorika ir maisto me$iag,rezorcija ligonis netenka a%etito. &maj&s seili, sekrecijai $iCa &rna atsiran$aa%na/, nemalon&s skonis ir ka%as &rnoje. Peristaltikos s&ltjimas s&kelia i$&ri,&kietjimD+ osti%acijas -%atingai tai C$inga -resnio amia&s monms. Qarn, t&rin-s%ra$e$a rCgti ara %Cti -stosi meteorizmas./nkst- funkcija/ Jeikiant toksinams ir me$iag, a%-kaitos %ro$&ktams gali s&trikti inkst,)&nkcija stre%tokokini, in)ekcij, se%sio met&. =ar/iaimo met& ar n&stoj&s kar/i&oti/la%ime gali atsirasti alt-mo hialinini, cilin$r,.G% U&degimo atogene/ ir stadijos%>$egimo %ra$ia -ra %irmin a&$ini, %aai$a k&ri %agal s&keliantK eiksnK -ra a$inama%irmine ir antrine altera=ija.

&kl&s %irmin %aai$D %irmia&sia %a$i$ja memranos %ralai$&mas %asikeiiajon, %&sia&s-ra =`i/eina K i/or. (/siskiria iologi/kai akt-ios me$iagos H + :H+ lizosom,)ermentai laisieji ra$ikalai k&rie eikia kitas lDsteles s&kel$ami antrin alteracijD. lo%inant%irmin alteracijD slo%inama ir antrin. 9am sarCs itaminai A I 7 gli&kokortikoi$ai ir kitos%riemons mainanios memran, %ralai$&mD. Antrins alteracijos met& -ksta kra&jotakos%akitimai.Kraujagyslin u&degimo stadija.a %ra$ioje %aei$&s a&$ini&s K-ksta kra&jag-sli, s%azmas nes a$renalinas $irgina a$renorece%tori&s. &sitra&k&s kra&jag-slms &$egimas ne%linta. arterin hi%eremija. Jeikiant &$egimo me$iatoriams ir i/si%lt&s arteriolms %riteka$a&gia& im&nokom%etentini, lDsteli, s& kra&j&. Be to gali %a$ti i/%la&ti &$egimo eiksni&s.i hi%eremijos )orma akt-i nes $al-a&ja %rostaglan$inai Pg histaminas ir kitos iologi/kai

akt-ios me$iagos k&rios s&kelia %ara&$imD tem%eratCros %a$i$jimDSc enin hi%eremija + ji %as-i. &trinka kra&jo tkm %rasi$e$a lDsteli, agregacijamikrocirk&liacijos s&trikimai ka&%iasi metaolitai -stosi aci$oz. Biologi/kai akt-iosme$iagos $irgina nerines galCnes ir s&kelia ska&smD.Pa$i$j&s kra&jag-sli, %ralai$&m&i emigr&oja le&kocitai sk-stoji %lazma + )orm&ojasieks&$atas ir %atinimas. J-ksta )agocitoz )orm&ojasi %Cliai.$ kra&jotakos staz.>$egimo i$in-je %rasisker emigra le&kocitai )agocit&oja mikro&s jiems C&s)orm&ojasi %Cliai. Jlia& s&si$aro na&jas gran&liacinis j&ngiamasis a&$in-s k&ris s&)orm&ojaran$D. 9ai gal&tin &$egimo %atogenezs sta$ija roli*era=ijae/jimas.% Altera=ija% Pirmoji &$egimo sta$ija -ra a&$ini, %aai$a a$inama %irmine altera=ijalot. al'era'o. 7tiologinio eiksnio tiesioginis %oeikis + -ra %irmin %aai$a k&rios met&-ksta grKtami ara negrKtami %akitimai. 6rKtamiems %akitimams galima %riskirti rece%tori,akt-&mo ir lDstels me$iag, a%-kaitos %akitim&s i/orins memranos ;a+= si&rli,akt-&mo %akitim&s kai =`jonai i/eina i/ cito%lazmos o ;a`jonai ir H2: + K cito%lazmD. Il tolDstel %a&rksta s&si$aro e$ema. (/ tokios lDstels cito%lazmos K tar%lDstelini&s tar%&s%atenka anksia& cito%lazmoje & akt-Cs $ariniai histaminas %rostaglan$inai =` jonai


46/231

lizoso), )ermentai laisieji ra$ikalai H+ :H+ ir kiti akt-Cs j&nginiai. $egimD galima g-$-ti slo%inant alteracijD stailiz&ojant lDsteli, memranas inakt-&ojantiologi/kai akt-i, me$iag, eikimD.% Kraujagysli reak=ijos u&degimo metu.Jeikiant &$egimD s&kelianiam eiksni&i reag&oja kra&jag-sls. 9en k&r ask&liarizacija -ra

ne$i$el ara isai nra %z. ka&linis a&$in-s &$egimin reakcija -ra angi ara isaine-ksta. Pirmia&sia atsiran$a kra&jag-sli, sa/mas nes a$renalinas $irgina j, a$renorece%tori&s. =ra&jag-sli, s%azmai maina toksini, me$iag, i/%litimD to$l t&ria%sa&gin reik/m &$egimas ne%linta.Po /ios reakcijos seka arterij, arterioli, i/si%ltimas %atologin arterin "ieremija.Jeikiant azoakt-iems aminamsE histamin&i serotonin&i i/%leiamos sm&lkesnskra&jag-sls $a&gia& K &$egimo i$inK %riteka arterinio kra&jo atne/ama $a&gia&im&nokom%etentini, lDsteli, antikCn, ir kit, antimikroini& eikim& %asi-mini, me$iag,.iltesnis arterinis kra&jas $i$ina &$egimo ietos tem%eratCrD s&kelia %ara&$imD e to galii/%la&ti &$egimo eiksni&s.Po to -ksta venin "ieremija s&trinka kra&jo tkm %rasi$e$a kra&jo lDsteli, agregacijamikrocirk&liacijos s&trikimai ka&%iasi metaolitai :2 &$egimo i$in-je atsiran$a aci$oz.Ii$ja kra&jag-sli, %ralai$&mas %er sienel emigr&oja le&kocitai sk-stoji kra&jo %lazma to$l)orm&ojasi eks&$atas ir %atinimas. =ra&jotakai ltjant $l ka%iliar, en$otelio %a&rkimos&alojimo mikrotrom, le&kocit, %asieninio sl&oksnio s&si$ar-mo $l kra&jo klam%&mo%a$i$jimo s&si$aro %alankios sDl-gos kitiems mikrocirk&liacijos s&trikimams.:rganizmo atsakas K %aei$imD s&sijs s& ietinmis reakcijomis tar% j, ir mikro=irkulia=ijossutrikimais. Jieti/kai &$egimo i$in-je n&statomi C$ingi kra&jotakos ei mikrocirk&liacijoss&trikimai k&rie %asirei/kia retrogra$ine %rie/%rie/ine kra&jo tekjimo kr-%timi/-t&okliniais j&$esiais. Pa$i$j&s kra&jos%C$i&i arteriolje $a&gia& kra&jo ima tekti %erarterioenines anastomozes. Il to %a$i$ja kra&jos%C$is en&lje ir $alis kra&jo s&tekaatgal K ka%iliar&s. $egimoi$in-je ka&%iasi tar%iniai me$iag, a%-kaitos %ro$&ktai %iro-n&ogi, %ieno rCg/t-s

ketonai to$l s&si$aro rCg/ti ter% %H + !!. Aci$ozs met& a&$iniai %a&rksta atsiran$aa&$ini, %atinimas.=itas akt-&s an$ens %erna/os %er sienel kelias kai en$oteliocitas i/ i$ins kra&jag-sls%&ss Ksi&ria an$enK + en$o%inocitoz o %rie/ingoje %&sje i/st&mia egzo%inocitoz. iamtrans%ort&i Ctina energija A9P.Prikla&somai n&o &$egimo etiologinio eiksnio eks&$acinio sk-sio s&$tis ne%astoi jame%a$i$ja &&si, le&kocit, eritrocit, frino ir kit, me$iag, kiekis. 7ks&$atas sao s&$timiskiriasi n&o ne&$egiminio sk-sio trans&$ato nes t&ri $a&gia& alt-m, )erment, lDsteli,rCg/ti ter%. 7ks&$acijos %rocesas t&ri a%sa&gin reik/mE i/%la&na toksines me$iagas$al-a&ja ne&traliz&ojant aci$oz %l&k$o )agocit&s im&noglo&lin&s &$egimo i$inio link.

;&o eks&$acijos neatskiriama ir leuko=it emigra=ija t.-. le&kocit, %rajimas%er kra&jag-sli, sienel ir j&$jimas link &$egimo i$inio.


47/231

s&kelia le&kocito j&$esi&s ir jis %ra$e$a s%ra&stis K tar%en$otelinK tar%D. Jlia& kontakto ietojes& %amatine memrana le&kocitai i/skiria %roteolizini&s )erment&s k&rie memranoje %a$aroang&t %ro k&riD jie %ralen$a ir tolia& kelia&ja &$egimo link. 9ai% aigiasi le&kocit,%rasiskerimas %ro ka%iliar&s.

8e&kocit, emigracijos %ra$ioje /ios lDstels akt-inamos ir jos t&ri at%ainti&$egimo zonoje tam tikras molek&les k&rios %ra$e$amos ka&%ti i/orinje lDsteli,memranoje. Patogen&i ir&s&i mikro&i ar j, toksinams %atek&s K lDsteles ar j, a%linkojeka&%iantis &$egimo me$iatoriams histamin&i tromocit&s akt-inaniam eiksni&i + PAF

angl/ &la'ele's a1'va'!* 3a1'or a$hezijos molek&ls kelia&ja i/orins memranos link irs&sika&%ia i/orje. 9ai% en$oteliocitai eks%res&oja a$hezijos molek&lesE 5 selektinus k&riej&ngiasi s& le&kocit, rece%toriais. 7n$oteliocitai makro)agai a&$ini, azoflai i/skiriacitokin&s a&$ini, nekrozs )aktori, + 9;F 1 interle&kinD + 1(8 k&rie %asi-mi%ritra&kianiomis sa-mis. i, iologi/kai akt-i, me$iag, %oeik-je le&kocitai %riartja%rie en$oteliocit,.Artjant %rie &$egimo centro le&kocitai s&tinka im&noglo&lin, /eimos molek&les integrin&s angl. (AM + !'ra1ellular ad0eso! mole1ule i$&lDstelines %rili%imo molek&lesen$oteliocit, transmemranini&s gliko%rotein&s k&rie s&ri/a (AM+1 ir JAM+1 angl. vas1ular1ell ad0eso! mole1ule + kra&jag-sli, lDsteli, %rili%imo molek&ls. 9a$a le&kocitas sti%riai%rilim%a %rie en$oteliocito s&%lok/tja ir s&)orm&oja tarsi koj-t ara %se&$o%o$ijD k&riskeriasi tar% $iej, en$oteliocit,. 9ai %a$e$a %raeiti le&kocit&i %ro en$oteliocit, tar%D.

Pasiek&s %amatin memranD le&kocitas i/skiria )erment&s kolagenazes k&rie jD s&ar$o irtai% ateria keliD tolimesnei j, kelionei &$egimo i$inio link teigiamam ="emotaksiui.

8e&kocit, j&$jimas &$egimo link -ra eikiamas egzogenini, ir en$ogenini,eiksni,. 7gzogeniniams galima %riskirti mikro, i/skirt&s %ro$&kt&s o en$ogeniniams%riskiriamiE 1 kom%lemento sistema -%a !aS 2 le&kotrienai+B4 ir 3 citokinai "(8.8e&kocit, emigracija -ksta $a&gia&sia en&lse o %la&i&ose $ar ir ka%iliar&ose.Prikla&somai n&o &$egimo %rieasties %er %irmas 24 al. i/ kra&jo K a&$ini&s emigr&os$a&gia& ne&troflai lia& monocitai alerginio &$egimo met& + eozinoflai t&erk&liozs +lim)ocitai.Hago=ito/%9ai organizmo a%sa&gin im&nin reakcijai kai le&kocitai Ksi&ria ir s&ir/kinamikroorganizm&s ar kitas setimas me$iagas. Fagocitai -ra mikro)agai ne&troflaieozinoflai ir makro)agai monocitai kitos lDstels.Fagocitoz -ksta 4 eta%aisE E% Hago=ito riartjimas%Il teigiamo chemotaksio %riartjs%rie &$egimD s&kl&sio %atogeno le&kocitas t&ri jK at%ainti ir %asir&o/ti )agocit&oti. 0%-riliimas% Fagocitas %rilim%a %rie ojekto o%sonin, $ka.G% :jekto siur9imas% Fagocitasa%s&%a ojektD jK inagin&oja ir s&si$aro ak&ol ara )agosoma. % 9olia& -ksta ojektovir3kinimas% (/ )agocit, lizosom, i/sisk-r lizosominiai )ermentai s&ar$o mikro, sieneli,memranas %asi-mi akterioci$ini& %oeiki&.


48/231

2. H>M:*A8(;(A( %lazmos me$iatoriai seikame organizme Cna neakt-Cs o tam%aakt-iais &$egimo met&. Ialis j, kra&jo kre/jimo )aktoriai kom%lemento sistema reakt-&sis alt-mas + *B -ra sintez&ojami ke%en-se ir tik %o to %atenka K kra&jD kitikinin, + ra$ikinino sistema sintez&ojami kit, lDsteli,.A$ .1steliniai mediatoriai% =ra&jag-sli, reakcij, %atogenezje sar&s azoaminas +"istaminas%


49/231

en$oteliocit, eikiant s%ecifniam antigen&i. is me$iatori&s $i$ina en&li, sienels%ralai$&mD skatina le&kocit, a$hezijD agreg&oja tromocit&s skatina le&kocit, chemotaksKs&kelia azokonstrikcijD ronchokonstrikcijD ronch, s%azmD o maos $ozs kra&jag-sli,i/si%ltimD azo$ilatacijD.

7eguonies laisvieji radikalai i/siskiria i/ le&kocit, )agocitozs met&. iera$ikalai ne&traliz&oja mikro&s j, toksin&s et %aei$ia kra&jag-sli, en$oteliocit&s%a$i$ina j, sieneli, %ralai$&mD eritrocit&s akt-ina %roteazes inakt-ina 1antitri%sinD.=itas laisasis ra$ikalas -ra a/oto monoksidas;:. >$egimo i$in-je jis i/siskiria i/E a

en$oteliocit, + C$ingas lokal&s eikimas. tim&li&ojant en$otelK %a$i$ja a2`

%atekimaskalmo$&lino $ka akt-&ojasi ;: sintaz k&ri sintez&oja ;: s&keliantK lokaliD azo$ilatacijDnes at%alai$&oja kra&jag-sli, l-gi&osi&s ra&menis. i/ akt-&ot, makro)ag, i/skirto ;: %oeikis -ra sisteminis.


50/231

1. Jazo$ilatacija + s&kelia Pg ;: histaminas serotoninas !+ H9.2. =ra&jag-sli, %ralai$&mD $i$ina 3a !a ra$ikininas le&kotrienai PAF.3. 8e&kocit, emigracijD eikia akterij, toksinai !a le&kotrienai 89B4 (8+".4. =ar/iaimD s&kelia (8+1 9;F Pg.4. ka&smD s&kelia Pg ra$ikininas.

W% Kar3iavim1 s&kelianios me$iagos a$inamos irogenais.


51/231

Pro$romin sta$ija gali %asireik/ti nes%ecifniais %o-miaisE galos ska&smais en$r&negalaim& sil%n&m& ji tr&nka a%ie 1!+#0 min.0% Temerat'ros kilimo stadija lot. s'adum !1reme!' kai termoreg&liacijos centroeikimas Cna ja& %a$i$js. (m%&lsai i/ %og&m&rio sim%atinmis skai$&lomis %asiekia o$Dk&rioje s&kelia kra&jag-sli, s%azmD. :$a at/Dla o tai reeksi/kai s&kelia /alio krtimD o$os%aalimD Dsies o$D. Il o$os kra&jag-sli, s%azmo /il&ma ka&%iama organizme. Ilsim%atins ner, sistemos -raimo i$a&s organ&ose ir %a$i$j&sios tiroksino ir trijo$tironinosekrecijos $i$ja /il&mos gam-a.

G% Auk3tos temerat'ros stadijoje lot. s'adum a1me %ra$e$a -ra&ti %arasim%atinner, sistema. (/si%leia o$os kra&jag-sls s&maja %eri)erini, kra&jag-sli,rezistenti/k&mas taia& %la&i, arterijose -ra&ja azokonstrikcija. il&mD organizmasati$&o$a lai$&mo s%in$&liaimo ir garinimo C$ais to$l mog&i atsiran$a /il&mos ja&smaso$a Cna %ara&$&si sa&sa ir kar/ta.% Temerat'ros ma&jimo stadija lot. s'adum de1reme!'.9em%eratCra mati galigreitai kriz ara ltai liz. =rizs met& tem%eratCra s&maja %er 1+2 alan$as sti%riaii/si%leia kra&jag-sls ir ligonis ga&siai %rakait&oja. (lgai esitsianiam kar/iaim&iC$ingas ltas tem%eratCros majimas + liz. 9ermoreg&liacijos centr&i normaliz&ojantis/il&mos gaminama maia& o eikojama $a&gia& $l esitsianios azo$ilatacijos ir ga&sa&s%rakaitaimo.=ar/i&ojant gali %asireik/ti ne isos kar/iaimo sta$ijos. Pz. tem%eratCrai k-lant ltai+

ne&s /altkrio majant tem%eratCrai ltai+ ne&s ga&sa&s %rakaitaimo.

'irmo ti!o !adidjusio jautrumo reakcijos" E etiologija, !atogene" &nafilaksinisokas"

ios reakijos dar vadinamos greitomis padidjusio jautrumo reakijomis) ?g< sukeltomis ar*aana$ilaksinmis O atopinmis reakijomis! iose reakijose dalvauja ?g< klass antiknai) *a.o$ilai *ei

putliosios l2stels) savo mem*ranose turintieji didelio a$ini#kumo ?g< 4 $ragmento reeptorius 4Zc?!


52/231

Naigi) ana$ilaksini O atopini reakij l2stels taikiniai ra kraujagsli endotelis ir j lgieji raumens*eigleives sekretuojanios l2stels! ceakija sukeliants antigenai vadinami alergenais O tai nekenksmingos)netoksi#kos) nesidauginanios organi.me mediagos, patologij2 lemia imuninis atsakas 3 jas! Clergenaivisuomet ra eg.ogenins mediagos) 3 organi.m2 jos patenka pro *urn2) kvpavimo takus) per od2) krauj2!Rreitas padidjusio jautrumo reakijas gali sukelti ir maisto produkt alergenai) vaistai) *ii ir kitva*.di nuodai!

=agrindiniai greit padidjusio jautrumo reakij komponentai& ?g< klass antiknai,

=utliosios l2stels ir *a.o$ilai, =utlij l2steli ir *a.o$il i#skiriami mediatoriai,


53/231


54/231

#arminis ir katijoninis *altmaigali sukelti +istamino i#siskrim2 i# putlij l2steli) paeisti epitelinesl2steles! Naiau eo.ino$ilai i#skiria ir $ermentus) inaktvinanius kai kuriuos reakijos mediatorius&eo.ino$il arilsul$at. in+i*uoja leukotrienus) +istamina. O +istamin2) $os$olipa. 9 - =C4! Nrom*oitaii#skiria serotonin2) trom*oksan2, neutro$ilai ir makro$agai udegimo idinje ra svar*us eiko.anoid#altinis! Iakro$agai i#skiria dar ir itokinus NJ4Y) ?@-6!

Skiriamos dvi greit padidjusio jautrumo reakij $a.s& ankstvoji ir vlvoji! Cnkstvojii#r#kja prajus 5-'0 min nuo alergeno patekimo 3 sensi*ili.uot2 organi.m2! =agrindiniai mediatoriai O+istaminas) leukotirenai) prostaglandinai! Cnkstvosios $a.s metu endotelio l2stels pakinta tiek) kad jos 3aplinkinius audinius praleidia sksius ir makromolekules jeigu reakija vksta gleivinse) lgiejiraumens 3 mediatorius atsako spa.mu) padidja gleivi sekreija! ceakija pranksta madaug per valand2!Svar*iausias vlvosios $a.s komponentas O udegimas! Eos mediatoriai O +emotaksiniai $aktoriai(neutro$il ir eo.ino$il +emotaksio $aktoriai) =C4) @NA ir itokinai (pv.!) NJ4Y! ]ra du reakijosvariantai& 4+bdelsta reakija) kai ankstvoji $a.) nepaisant adekvataus gdmo) trunka 1-5+) o kartais ir+! >+*i$a.in reakija& po kontakto su alergenu pasirei#kia ankstvoji $a.) o po -8+) nesant pakartotiniokontakto su alergenu) prasideda antra simptom *anga) kuri gali trukti kelet2 dien! Eos metu imuniniokon$likto vietoje audinius in$iltruoja eo.ino$ilai) lim$oitai) neutro$ilai) *a.o$ilai) monoitai) paeidiamasepitelis! Naigi) greit padidjusio jautrumo reakij simptomai gali atsirasti greitai (sukelti +istamino) kiekvliau (sukelti leukotrien) prostaglandin ir proesas gali pereti 3 ltin: $a.: (svar*i in$iltraija

udegiminmis l2stelmis! =utlij l2steli ir *a.o$il antriniai mediatoriai ilgina ar*a pamina pirmuosiussimptomus) o eo.ino$il granuli *altmai dar ir aloja audinius!4iksuotiems putlij l2steli mem*ranoje ?g< s2veikaujant su antigenu putliosios l2stels

degranuliuoja ir i#siskiria mediatoriai) kuri poveikio klinikiniai pomiai gali *ti la*ai 3vairs! Skiriamosana$ilaksins ir atopins reakijos! Cna$ilaksins reakijos gali *ti lokaliosios) pasirei#kianios dilgliniu

*rimu irMar*a angioedema) ir sistemins! =astarj klinikin i#rai#a O ana$ilaksinis #okas! Ianoma) kadpaveldimumas joms reik#ms neturi! Nuo tarpu atopija api*dinama kaip geneti#kai determinuotas padidj:sjautrumas 3prastiems aplinkos antigenams) kuris pasirei#kia aktvia spei$ini ?g< sinte.e! Ctopinmsligoms priskiriama alerginis rinitas) alergin astma) atopinis dermatitas) alergin gastoenteropatija! Sergantisatopinmis ligomis mogus nuo sveiko skiriasi tuo) kad jo kraujje daugiau ?g


55/231

1! Juo antikn priklausomas l2steli itotoksi#kumas& ?gR klass antiknai padengia l2stel: irsavo 4 $ragmentais jungiasi prie makro$ag *ei J" l2steli 4Wc, makro$agai ir J" l2stelsi#skiria ACI) kurios ir suardo antiknais padengt2 l2stel:!

Cutoantiknai) prisijung: prie l2stels mem*ranos) gali sukelti jos dis$unkij2! Eie nesukelia udegimo)l2stels neli.uoja) *et stimuliuoja ar*a slopina jos $unkij2! Nokiomis sav*mis pasimi autoantiknaireeptoriams! Cutoantiknai gali ir inaktvinti ACI) ra autoantikn 3vairiems kre#jimo $aktoriams!

Rali susidarti autoantiknai autoantigenams) $iksuotiems audiniuose! Cntikno ir antigenos2veikos vietoje susi$ormuoja imuninis kompleksas! Eis aktvina komplement2 ir imuninio kompleksolokali.aijos vietoje sukeliamas udegimas! "omplemento komponentai F5a) Fa) F1a sukelia putlijl2steli degranuliaij2) i# granuli i#siskr: va.oaktvs aminai toje vietoje didina kraujagsli pralaidum2!F5a) F5*-FD ra +emotakti#ki neutro$ilams) kiek maiau O monoitams! Naip aplink imuninius kompleksus

kaupiasi $agoituojanios l2stels! =aprastai $agoito.: ldi $ag granulse sutelkt aktvi mediagi#skrimas 3 aplink2! is proesas p2 aktvus) jeigu imuniniai kompleksai negali *ti $agoituoti (pv.!) kaiantigenas ra *a.ins mem*ranos sudedamoji dalis! Nada $agoitai 3 aplink2 i#skiria +idrola.es) aktviusdeguonies junginius) J>) ara+idono rg#ties meta*olitus) itokinus) polikatijoninius *altmus! ie

junginiai ardo aplinkinius audinius) sukelia udegim2 ir ilgainiui) $unkinio audinio vietoje susi$ormavusjungiamajam audiniui) organas praranda savo $unkij2!

#re%iojo ti!o !adidjusio jautrumo reakcijos" E etiologija, !atogene, sukeliami!akitimai organime"

Nreiojo tipo padidjusio jautrumo reakijas sukelia antigeno O antikno kompleksai (imuniniaikompleksai) kurie aktvina komplemento sistem2 ir dl to susidaro aktvs komplemento komponentai! Esukeliamas udegimas paeidia audinius) todl #ie paeidimai vadinami imunini kompleks ligomis! iose


56/231


57/231


58/231

Skiriami #ie lt padidjusio jautrumo reakij tipai& Nu*erkulinins, "ontaktins,

Rranulomins!

Nu*erkulinins reakijos rodo) ar organi.mas *uvo susidr:s su konkreiu antigenu! =irm2 sk3patek:s antigenas paprastai sukelia ltin3 susirgim2! Cntr2 kart2 3vedamas diagnostikos tikslu! Eisi#tirpinamas $i.iologiniame tirpale ir #virk#iamas po oda! Eeigu organi.me ra sensi*ili.uot tamantigenui lim$oit) jie i# naujo suaktvja ir po -8+ injekijos vietoje atsiranda paraudimas)

patinimas! /istologi#kai dermoje ra mononuklear in$iltraija& F9GN (N/' lim$oit) monoit (jiesudaro apie 80% in$iltrato l2steli) ra #iek tiek ir F98GN lim$oit! "eratinoit mem*ranose atsiranda/@C ?? klass molekuli! 9l padidjusio endotelio pralaidumo pla.mos sudedamosios dals i#siskiria 3aplinkinius audinius) kaupiasi $i*rinas!


59/231

ma.g2) nune#ami 3 od2) kur reaguoja su jos l2steli pavir#iuje esaniais +aptenais ir i#skiria itokinus!Fitokinai sutelkia monoitus ir juos aktvina! Naip +apteno lokali.aijos vietoje sukeliamas vietinisudegimas! Ionoitai i#skiria li.osominius $ermentus) kurie aloja odos struktras) ir itokinus) kurie

palaiko udegim2! Cktvinami ir F98GN lim$oitai) kurie naikina +apteno paveiktas epidermio l2steles!N/' i#skiriamas ?4JW sukelia ?FCI-' ir /@C ?? klass molekuli ekspresij2 keratinoit mem*ranose

*ei juos aktvina! "eratinoitai pradeda skirti udegim2 sukelianius itokinus ?@-') ?@-6) ?@-8) NJ4Y irtaip palaiko udegim2! >doje sukeliama eg.emos po*dio reakija) kuri vadinama kontaktiniudermatitu!

Rranulomins @N/ reakijos! "ai kurie mikroorgani.mai) makro$ag $agoituoti) nra sunaikinami)*et replikuojasi ar*a makro$ag ito.olje (virusai) +lamidijos) riketsijos) listerijos) ar*a ve.ikulse(miko*akterijos) *ruels) jersinijos) lei#manijos! Iakro$agus) kuri ito.olje ilgai i#lieka antigenas)naikina F98GN e$ektoriniai lim$oitai! "ai antigenas ra ve.ikulse) makro$agus i#skiriamais itokinais(?4JW aktvina N/' e$ektoriai! Eeigu antigenas nesunaikinamas ir tada) jo *uvimo vietoje $ormuojasigranuloma& makro$ag sankaupos) apsuptos lim$oit Tmovos! 9alis makro$ag dl nuolatinsstimuliaijos itokinais trans$ormuojasi 3 epitelioidines l2steles) kurios taip pat i#skiria itokinus (pv.!)NJ4Y ir palaiko udegim2! Rranulomoje r air giganti#k daugia*randuoli l2steli) kurios) manoma)ra susiliej: keli makro$agai (ar*a epitelioidins l2stels!

Rranuloma susidaro taip&

Sukljas) kurio veikiama $ormuojasi granuloma) po $agoito.s sukelia makro$aguose ?@-'sinte.:, eikiant ?@-') N/0 virsta N/', N/' ir makro$agai i#skiria itokinus, ?#skiriami itokinai&

'! NJ4Y ir NJ4 endotelio l2stelse sukelia ad+e.ijos molekuli ekspresij2) ?@-8 irprostaiklino sinte.:) s2lgodami monoit *ei lim$oit migraij2 i# kraujagsli,

! ?4JW aktvina makro$agus,1! =9R4) NR4f) ?@-') ?@-6 skatina $i*ro*last proli$eraij2 ir kolageno sinte.:,! ?4JW) NJ4Y) NJ4f ir kiti tiesiogiai ardo aplinkinius audinius,5! ?muninio kon$likto vietoje ?@- aktvina susitelkusius antigenui nespei$inius N

lim$oitus) kurie proli$eruoja ir i#skiria itokinus (?4JW) NJ4f ir kiti!Naigi) imunin: granulom2 sudaro #erdin dalis) kurioje ra makro$ag ) epitelioidini ir gigantini l2steli!"ai kuri lig atvejais) pv.!) tu*erkulio.s) granulomos entre *na nekro.s .ona) kur visi#kai suardtaaudinio struktra! Cplink makro$agus ir epitelioidines l2steles ra susitelk:lim$oitai) ve#a jungiamasisaudins! Rranulomos susidarmo apsaugin reik#m O sunaikinamas patogenas ir apri*ojamas jo i#plitimas,taiau dl intensvios $i*ro.s $unkionuojantis organo audins pakeiiamas jungiamuoju ir sutrikdomaorgano $unkija! ?munins granulomos gali susidarti ir dl kit prieasi& dl ilgai i#liekani ar*anesuardom imunini kompleks! Jeimunini granulom susidarm2 sukelia neranios mediagos (talkas)as*estos) stiklo dulks! Nais atvejais granulomoje nra lim$oit!

@N/ reakijos ra svar*ios kai kuri klinikini situaij patogene.ei& atmetant transplantat2)

vstantis autoimuniniams skdliauks paeidimams) ? tipo ukriniam dia*etui) gr*elini lig irk t atvejais!7


60/231

Mikroiologija


61/231

Mikro9iologija ir imunologija

E% Mikroorgani/m eg/otoksin ir endotoksin sukeliamos imunoatologinsreak=ijos organi/me! j me="ani/mai ir klinikin i3rai3ka% (akterij ir virusantigen mimikrija! suerantigenai! j sukeliami imunoatologiniai ro=esai%

(ntoksikacijos tai ligos kai K /eimininko organizmD %atenka s%ecifnis toksinas. 9oksinai -ra

s%ecifns me$iagos $anai mikroorganizmo metaolizmo %ro$&ktai alojant-s /eimininkD.


62/231

met& slo%inama an$ens rea$sorcija storojoje arnoje. Atsiran$a neal$omas i$&riaimas.


63/231

7n$otoksinK /okD ir minK $a&giaorganK ne%akankam&mDS 8Dsteli, CtK.

Bakterijose a%tikta ir antigen, im&nologine %rasme ta%ai, in$&oli, a&$ini, antigenams.


64/231

akt-ina. 9 lim)ocitai 9 hel%eriai ima greitai $a&gintis ir sekret&oti %erteklini&s (8+2 kieki&sto$l k-la a%sin&o$ijimas. Be to %erteklinis 9 lim)ocit, kiekis gali Cti a&toim&nini, lig,atsira$imo ir %aios im&nins sistemos slo%inimo %rieastis.

0% Nese=iBnis imuninis atsakas% Komlemento sistema! aktyvinimo 9'dai! vaidmuoimunoatogene/je% Imunins sistemos l1steli avir3iniai antigenai ir jnustatymo metodai% Antigenins sandaros vertinimo svar9a imunodiagnostikoje%

(m&nins sistemos lDstels.

(m&nin sistemD s&$aroE

(m&nins sistemos molek&lsE

*ece%toriai ++ i/orins a%linkos analizatoriai 102510! -ra lDsteli, %air/i&jearCs kontakt&i tar% lDstels ir antigeno molek&ls ligan$o


65/231

kom%lemento sistemos kom%onent&s naik, nekrozs )aktori, %erkaitimo /oko alt-m&sHP ir k.t. et net&ri histologinio s&$erinam&mo antigen,.

=iekienas mog&s gali organizme t&rti iki 12 skirting, ti%, H8A alt-m, $l skirting,rinkini, %ael$t, i/ t, ei ko$ominaimo. 6ali ir t&rti ir maia& jei mog&s -rahomozigotas a& tai t&rjo toki&s %ai&s H8A aleli&s. Be $i$i,j, antigen, k&ri&osko$&oja H8A genai $ar -ra ma,j, k&rie ko$&ojami ne H8A gen, ietoje.


66/231

Meto$ai. Pa$e$a n&stat-ti %otenciala&s $onoro ir reci%iento ha%loti%D ( ir (( klass aleli&saiejose chromosomose.

1 I;* sekos n&stat-mas na&$ojant %olimerazs gran$inins reakcijos $a&ginimD irs%eciali&s -mekli&s skirt&s n&stat-ti skirting&s aleli&s. 9ai -ra laai s%ecifnis ir ja&tr&smeto$as %asirenkamas kai tik Kmanoma.

2 erologinis t-rimas.


67/231

!. 2e9jimas su&adinti se=iBnF imuninF toleran=ij1 ar9a anergij1%

-laiau aie savy9es%

Antigeni/k&mas. Be fzikini, ir chemini, sa-i, kitos sDl-gos tai% %at lemia antigeni/k&mDE

+ 9iesiogiai %ro%orcingas im&nokom%etentini, lDsteli, geani, reag&oti K tam tikrD agskaii&i limfniame a&$in-je.

+ Rairi, g-Cn, tam tikr, j&ngini, antigeni/k&mas %rikla&so n&o j, rC/ies%rikla&som-sE k&o $i$esnis flogenetinis n&otolis skiria g-Cn&s t&o geneti/kaisetimesni ienas kito %oiCri& -ra j, a&$iniai ir t&o sti%resnis antigeni/k&mas.

+ Balt-mai atliekant-s ta%aias )&nkcijas Kairi, g-Cn, organizm&ose -ra maoantigeni/k&mo lai%snio nes j, chemin str&ktCra laai %ana/i.

(m&nogeni/k&mas. Jeiksmingia&si im&nogenai -ra alt-mai.


68/231

in)ekcijos met&.


69/231

Pasl%tasis e%ito%as kri%toto%as toks e%ito%as k&ris esant normaliai str&ktCrai -ra%asl%tas molek&ls i$&je.


70/231

IenatCra alt-mai %akeiia sao antigeninK s%ecif/k&mD k&ris gerai n&statomas %agal reakcijDs& jiems s%ecif/kais antikCnais gali Kg-ti na&jD s%ecif/k&mD. Rari, chemini, gr&%i,%risij&ngimas tai% %at gali %akeisti jo s%ecif/k&mD.

+isaveriai ir nevisaveriai #"atenai$ antigenai4

Jiena i/ reik/mingia&si, antigen, sa-i, -ra j, im&nogeni/k&mas t. -. j, gejimas s&a$intia%sa&ginK im&ninK atsakD k&rio rez&ltatas + Kg-tas im&nitetas tam tikrai ligai. Ben$rDja %rasme

antigenai -ra a!'*e!8#, t. -. s&a$ina im&ninK atsakD %a$e$antK s&kelti tam tikras saitDsiash&moralines ir lDstelines organizmo reakcijas ir mu!o*e!8#, t. -. reag&oja s& /io im&ninioatsako %ro$&ktais+antikCnais ir lDstelmis tai -ra im&ninio atsako iol

imuninis atsakas - konspektas - mikre fail

Documents