$i . l f , ' i i . " : \ j i i . i i r . , i l . l : r , { - rS i i i "S.J l l r

. l , . r

Nij*I* Slii\ i*n*

Zodyno paskirtis ir pobfidis

0.L. zodyno tikslas - parodyti, kaip veiksm aiodziai vartojami kalboje,su kokiais Lodziais, su kokiomis iq formomis bei konstrukcijomis eina saki.nyje. Tai Zinoti btitina norint sudaryti taisyklingus sakinius, nes veiksmazo-dis sakinyje atlieka svarbiausi4 vaidmeni. Jis yra veiksmaZodinio sakiniostuburas, nuo jo reikim6s prikiauso ne tik tai, kokie zodziai ir kokios iq for-mos sudaro sakini, bet ir kokia tqi,odii4reiksme, ir santykis su tariniu,i,odlilo, ji lemia viso sakinio turin!.

0.2. veiksmaiodiiqiungrumas iiame zodyne apradomas remiantis iq va-lentinemis savybdmis. veiksmaZodZiq valentingumu raikomas iq garejimasjungtis su jiems reikalingais tam tikros formos l'dlius- valentiniais paly-dovais. Pavyzdliui, veiksmaZodis dsti reikalingas dviejrl daiktavardiio lin-ksniq - vardininko ir galininko: qrkliai ida dobilus; duoti reikalaujatriiq linksniq-vardininko, garininko ir naudininko: tdyas day,! sunuiabuolt; veiksmaZodZiui miegoti uZtenka vieno vardininko: vaikas miega,o ialti neturi ne vieno palydovo: .i4la. veiksmazodis esil yra dvivalentis,duoti - trivalentis, miegoti - vienvalentis, o ialti- nevalentingas. Tai

, veiksmazodZiq sintaksinis valentingumas. zodyne jis atvaizduojamas tamtikromis sintaksinemis struktiiromis. pavyzdziui, veiksmaiodzio duoti sin_taksinis valentingumas zymimas Nom Acc Dat (tai linksniq rotynibkq pava-nimq sutrumpinimai).

veiksmazodZirl sintaksinis valentingumas iI esmes artimas iq valdymui,bet sutapti su juo nesutampa. valdomais laikomi visi linksniai ir prielinks-nines konstrukcijos, kuriuos gali prisijungti veiksnaazodis, o valentiniaispalydovais - tik tie, kuriq reikalauja veiksm ailodiio reikim6. pavyzdiiui,sakinyje vakarais tdvas ilgai skaito laikraiiius valentiniai palydovaiyra tik du - vardininkas ir galininkas, nes skaityti reikalauja atsakyti iklausimus: kas skaito ? ir kq skaito i radiau, kita vertus, stiprqil valdym4taip pat lemia veiksmaiodiliL reiksmd, tod6l visos stipriai valdomos formosyra veiksmaiodiiq valentiniai palydovai. Tik valentingumas yra platesnisuZ stiprqii valdym4. varentiniais parydovais, be stipriai valdomq rinksniqbei prielinksniniq konstrukciiq, dar eina veiksnio vardininkas, bendratis,dalyvin€s ir padalyvines konstrukcijos, prieveiksmiai, sudetiniq sakiniq

x-&

Lie&cxrur"{c-x kxxRfuffi*%O - dr \ i € \ d ' sverKssrR ffitr#il$ffi€ap

jrtrglwxxxm *ma$vsxffis

"&*fugIt t*ni:l.i

i i;{',. .

\riJni*sMokslll i l. *n0ikfu:$-.cJiji}

l g9,ii*rdykl;r

demenys, pvz.: ligonis miega, priladijo atvykti, sakosi neEinqs, girdijauji sergant, gratiai elgiasi; maniau, kad tu nebeateisi. Silpnai valdomos

formos (pvz.: skaito vakarais, lovoje, su akiniais ir t. t.) paprastai ne-

ra valentiniai palydovai. Jos tik i5pledia sakini, bet neieina I jo branduoli,

del to veiksmai,odi,iqvartojimui ne tokios aktualios ir Zodyne nepateikiamos.

Zodyne nurodoma, kurie veiksmai,odliq palydovai yra bltini, o kurie

fakultatyvfrs (neb[tini). Bfrtini yra tie, kuriuos praleidus bltq paZeista sakinio

sintaksine struktflra, o fakultatyvDs - tie, kurie gali bfrti nepasakyti, tadiau

sakinys vis tiek iSliks gramati5kas. PavyzdZiui, veiksmaZodis apauti turi

tris palydovus - vardinink4, galinink4 ir inaginink4, bet tik pirmieji du yra

bitini. Praleidus inaginink4, sakinys nenustoja buvgs grarnatiSkas, plg.:

Mo t i na apave va i kq ba tuka i s - Mo t i na apav t va i kq .

Svarbu parodyti ne tik su kokiomis ZodZiq formomis veiksmaZodZiai

einan bet ir kokia tq ZodZiq reikdme. Pavyzdliui, vieni veiksmai,odLiai eina

su gyvas b[tybes rei5kiandiq daiktavardZiq vardininku (pvz.: valgo Emogus;

loja {uo, lapt; lvengia arklys), kiti - su n€gyvus daiktus ar abstrakdius

dalykus Zymindiq daiktavardZiq vardininku (pvz.: skamba NQrpas, skam-

butis; aidi aidas, balsai; oiia miikqs), treti eina ir su vienq, ir su kitq

vard in inku (pvz. : e ina imogus, gyvuly,s , muse, t raukinys, la ikas) .

VeiksmaZodZio vartojimas su skirtingos reikSmes ZodZiais dal'nai rodo ji

tur in t sk i r t ingas re ikSmes, p lg. : Ark l ia i tda dobi lus i r Rudys ida gele i i .

Pirmuoju atveju veiksmaZodis eina su gyv4 bntybq pasakandiu vardininku

(Nom *llzzz) ir rei5kia ,,imti maist4", antruoju - su vardininku, Zymin-

diu negyv4 daikt4 (Nom -Anim), ir rei5kia ,,naikinti, gadinti". VeiksmaZo-

dZio der6jimas su tam tikros reik5m0s ZodZiais paprastai vadinamas.jo leksi-

niu valentingumu.

Ne maZiau svarbu parodyti ir kokios nuo veiksmai'o'Jiio priklausornrl

i,odlitL semantines funkcijos sakinyje. VeiksmaZodZiu paprastai nusakotla

tam tikra situacija, lcurios dalyviai atlieka tam tikruq vaidmenis. PavyzdZirti,

veiksmaZodis duoti Zymi sitlracjj4, kurioje dalyvauja davejas, gavejas ir daik-

tas, kuris i5 davejo pergina gavejui. Situacijos dalyviq vaidrnenys sakinyje

interpretuojami kaip tam tikros semantines funkcijos, atspindindios san-

tyk! tarp tariniu einandio veiksnraZodZio ir jo valentinirl palydovq. Minetu

atveju davejas yra agentas iniciatorius [At] (veikejas), gavejas -- benefici-

entas [B] (veiksmo adresatas), duodamas daiktas - patientas [PJ @frsenos

turetojas). Sios trys semantines funkcijos - tai veiksmalodlio duoti semanti-

nis vaientingumas, rodantis, kaip semanti5kai interpretuojama juo nusako-

ma situacija. Zodyne pateikiamos veiksmaZodZiq semantinio valentingumo

struktiiros, pavyzdlilt, duoti struktttra yra [A1 P B].

veiksmazodziq semantinis valentingumas glaudZiai susijgs su jq leksin€-mis reikimdmis: kai jis skirtingas, daZniausiai skiriasi ir veiksmaZodZiqleksine reiksme. Plg. Siuos sakinius: Zmogus einaper laukqir prakqitaseina per veidq. Jqsintaksine sandara vienoda, bet veiksmazodLio eiti semanti-nis valentingumas abiejuose sakiniuose skirtingas: skiriasi vardininko seman-tines funkcijos. Pirmajame sakinyje vardininkas atitinka agent4 (k4 zmogusdaro? -eina) ir veiksmaZodis reiSkia,,judeti p€sdiomis.., antralame-vardininkas atitinka patiente (kas darosi su prakaitu? - eina per veidfl irveiksmaZodis reiSkia,,sriti".

Tadiau esti ir taip, kad semantinis valentingumas vienodas, o veiksmaZo-dZio reik5me skiriasi. Jos skirtumai gali buti susijg su skirtingu leksiniu va-lentingumu. Pavyzdziui, sakihiuose Moterys dengia (t. y. kloja) stalus stal-tiesemis, vaikus antkloddmis ir Moterys deng€ (t. y. renge) Jeimq savoaustais drabuhiais veiksmaZodLio dengti ir sintaksinis, ir semantinis valen-tingurnas vienodas, o reiksmes skirtingos. Jos susijusios su nevienodomisgalininkq reik5memis: pirmajame sakinyje galininkas gali lymeti tiek negyv4,tiek gyv4 daikt4 (+Anim), o antrajame -tik Zmones (Hum).

0.3. Dauguma pateikiamq veiksmaZodZirl yra daugiareik5miai. Zodynenurodomos pagrindinds, t. y. bendrin6je kalboje dainiausiai vartojamos'rejksmazodziq reikimes, paZymima jq s4saja su visornis trimis valentingu-mo atmainomis (sintaksiniu, semantiniu ir leksiniu valentingumu). veiks-mazodzi4 reikSm€s skirtumus daznai rodo jau tai, kad jie vartojami su skir-tingomis lodli4 formomis, nevienodu jq skaidiumi, plg.: Jie gyvena (t. y.turi buveing) m i e s t e ir Jie gyvene (t. y. laikosi, gyvugja) g e r a i; Troba grifi-va(t.y. !ra) ir Medis griuvo (t. y. virto) qnt kelio. Kai sintaksinis valentingu-mas vienodas, reikimes skirtumai, kaip mat6me, gali bfiti susijg su skirtingusemantiniu valentingumu (zr. sakinius su veiksmalodtitt eiti), o jeigu vie-nodas ir semantinis valentingumas, tada - su skirtingu leksiniu valentingu-mu (zr. sakinius su veiksmazodziu dengti). (Pladiau apie veiksmaL,odii4 rei-k5mes ir valentingumo santykius kalbama skyriuje ,,VeiksmaZodZiq junglu-mas valentinguJno teorijos poZiiiriu", Zr. 4 sk.)

Zodyne numatoma pateikti apie 2000 veiksmaZodZiq. Stengiamasi at-rinkti tuos, kuriq vartosena ivairesne ir sudetingesne, taip pat atsizvelgti ivartosenos svyravimus, daromas klaidas ir pan.

Zodynas turetq biti naudingas tiek kalbos praktikai, tiek mokslui. Kalbosvartotojams jis atskleis veiksmaZodZirl vartosenos ivairovg, parodys vartoji-mo normas. Jis turetq biti geras pagalbininkas ir tiems, kurie mokysis lie-tuviq kalbos. Kita vertus, Zodynas duos medZiagos sakinio sintakses ir seman-tikos tyrindjimams.

ilil|il

Zodyno sandara

1. veiksmazodziai pateikiami pagal abecelE nurodant tris pagrindinesformas: bendrati, esam4ji ir but4ji kartin! 1aik4.

2. Jei veiksmazodis daugiareiksmis, jo pagrindines formos rasomos pus-juodziu Sriftu, o po jq pateikiamos atskiros veiksmazocizio reikimes. Josnumeruojamos arabi3kais skaitmenimis. veiksmaZodis raSornas bendratiesforma, po jos nurodomas valentingumo indeksas ir kursyvri pateikiarnas rei-k5rn0s apib[dinimas. Kitoje eiluteje pusjuodiiu Sriftu pateikiama sintaksiniovalentingumo struktlra; greta jos lauZtiniuose skliaustuose - semantiniovalentingumo struktira, o po jq - veil<slnazodZio palydovrl leksine raiska.kitaip sakant, palydovais einandiq ZotJZirl prikrausyrnas tam tikrorns bend-riausioms semantinems klasems (leksinis vaientingumzrs). (semantiniq kla-siq, kaip ir valentiniq palydovq, Zymejirno simbotiai nurodyti ir paaislcintitoliau pridetame s4ra5e). Saha visq valentingumo duornenq pateikiami ilius-traciniai pavyzdliai. Pvz. :

atidEti, atideda, atid6jo

1. atiddti, defi atskiriant

Nom Acc (AdvDir) [A1 P Ad]

Norn HumAcc + AnimAdvDir

2. atideti, nukelti tolesn.iam lqikui

Nom Acc @atiikilligiGen) [A, p e]Nom HumAcc AbstrDat Abstriki/ l igiGen l6str

3. Jeigu veiksmaZodis turi tik vien4 reikimg arba patein<iamas tik vienala.biausiai iprasta reik3me, tai ji daZniausiai neapib[dinama, o valentingumoindeksas ra5omas po paskutines is pagrindiniq formq. Kitoje eiluteie pusjuo-dZiu Sriftu pateikiama sintaksinio vaientingumo struktira, greta jos lauZ-

Kelias silkes .ji atldejo anl suolo: -/is alidejo clatvien4 lcnygcp

Savo moksbts 7rs aticlejo ateiiiai; -[4

darbq atid,e-sime rfti pavasario; Teismas lkaip ltum) bylqatidd-i o

rrnrrr()sc skliaustu.se -- senrantinio va.,|entingur'o stnukl[rra, po iq - pary_tlovq leksinc raiJka ir jl iustraciniai pavyzdhiai.4. Sintaksinio valentingumo struktlra (sinvS) rodo, kiek veiksmazodis

t'ri valentiniq palydovq ir kokiaiq forna, taip pat, kurie palydovai yra biti-ni, o kurie - fakultatyvfrs. Fakultatyvieji palydovai pateikiami renkti-nruose skliaustuose.

lZambus brfik*nys (/) ra.0mas tarp arternatyviq palydovq formq. Jos turitq padi4 sernanting f,unkcii4 ir gali bDti vartojamos pasirinktinai. Tadiauiilternacija ne visada reidkia, kad vien4 palydovo form4 bet kada galima pa-keisti kita. vie'6s ar,kit.s formos vartojimas gari bnti susijgs su palydovqleksine rai.lca' Pvz., drabuii deriname pii" z*ogous, prie jo amziaus, bet ne,u imogumi; tuo tarpu rentq deriname su renta; arba eina i ctarbqlprre darbo,bet eina prie rugi4 (ne I rugius); budiuoja rankql[ rarrkq,bet budiuojavaikqqne i vaikq). liambiu b*k5niu taip pat iymimas kai kuriq prierinksniqalternatyws vartojimas: iki lligi, apie laptink.

5' Semantinio valentingurno strukttra (sem\zS) rodo, kokios veiksmaio-tlzio palydovq semantines funkcijos fiq pavadinirnai, trumpi apibfidinimai irzymejimo simboliai pateikti skyriuje,,veiksmazodziq jungrumas varentin-gumo teodjos poZiuriu,,, ir. 7,3.1).

Semantinirl funkciiq (arba aktantq) simboliai semantinio varentingumostrukt[roje pateikiami ta padia tvarka, kuria sintaksinio valentingumo struk_tfiroje pateikti tas fu'kcijas turindiq valentiniq parydovq simboliai.

lZambus br[k5nys (/) ra5omas ir tarp alternatyvir] aktantq, siejamrl su'rena palydovo forma ir susijusiq su to palydovo skirtinga lekrirr" raiska.I 1 \ ' 2 . :

iSsprristi, iftrilkti, iisivaduotiNom i5Gen [A1 Ab/CA]Nom *Anim

I Domantiene... ibspriido r.f jo rankq ltal Grb; Da_

i5Gen + Anim I Aar u ii mangs [cA] nei5sprtsiGlaustumo sumetim.ais kartais du varentingumo modeliai aiternacijos

hftdu sutraukiami i vien4, jeigu tai leidLia padaryti veiksnaZodiio reikume.Tada dvieiq palydovq arternacija sintaksineje struktrrroje atitinka dviejilaktantr; alternacij4 semantineje valentingumo strukt[roj e, pyz.:

ll[Ztiz luZus [kristiNom (AdvDir/Advloc)Nom * AnimAdvDirAdvLoc

lP Ad/LlVaiis iliio upelin I i apeti Leal; Musledoo upije, eiere [L]; diuoidamas

Itr:uiome antneihrik

\lr*.

Lenktiniuose skliaustuose pateikiami pagrindiniq semantiniq funkcijqatspalviai, pvz. : Nom Acc nuoGen [A1 P Ab(B) ]: Jrs atmu5d nuo kit4 krautu-vininkU visus pirkiius.

6. Greta pateiktos dvi (ir daugiau) SinVS ir SernVS fios Zymimos raidemisa), D) ...) rodo, kad veiksrnaZodis ta padia reik5me vartojamas pagal du (ir

daugiau) sintaksinius modelius, pvz.:

bylin6fis, -jasi, -jnsi, (rla) Nom sufnsh (d6lGen) [At Com M]b)' Nompu. (ddlGen) [At M]

I a) Viena varna atlika iiukilyne; VeEijas atliko

I prie arkli4; b) Vienas verielis nepastebdtas at:

| \iko tvarte; Atliko jis (kardas) ant baltq skobni4

I OiaZiaiam bajoro dvare KrvGah bnti dvi SinVS ir dvi SemVS:

daryti2,r, a) elgtis; b) elgtis kieho ativilgiua) Nom Adv [A, Mod]b) Nom Acc/Accp,oo/Adv sulnstr [A, Mod P]

Nom HumAcc Abstrsulnstr * AnimACcp.oo

Adv

drausti, neleisti kq daryti; subarti, [spitia) Nom (Dat) Inf [ClA, B Con]b) Nom Acc (S/nuoGen) [A, P Con]

Nom a) Hum,Abstr

b) HumDat HumAcc *AnimnuoGen AbstrInfS

Gali bflti viena Sinvs ir viena semvs, bet skirtingas leksinis valentingu-rnas:lmu5ti, a) smilgiu lgrilsti, ikifti; ispirti; b) muflant ivsry)ti

Nom Acc lAcc [A, P Ad]Nom HumAcc a) *Anim

b) +AntmiAcc *Anim

Kartais leksinio valentingumo skirtumq nematyti, jie paaiskeja tik podetalesnes semantinds analizes arba susijg su valentiniq palydovq ribota leksi-ne rai5ka, pvz.:

1\alti, a) sustingti i ledq; b) smtarkiai atiqlti, iivistiNom tPJNom - Anim

Nom a) *Animb) +Anim

AdvLoc

Nom Humsulnstr HumdelGen fAnim,

Abstr

Norint i5vengti didelio reik5miq suskaidymo bei susmulkinimo, dvi(ir daugiau) SinVS ir SemVS kartu pateikiamos ir tais atvejais, kai veiksmaZo-dZio reik5me skiriasi tik tam tikrais niuansais, o i3 esmes yra labai artima,pYz.:

isuktiz sukantis itreuktia) Non Acc [A, P]b) Acc iAcc [P Ad]

a) Ponas bylinejosi su valstieiiais {d|l bendrqganykl2); b) Broliai vis dar bylinejasi (del pa-likimo, dtl karv\s); Nesibylinekit ddl niekt4

Nom -Anim

Acc *AnimLAcc -Anim

Gali buti viena SinVS, bet dvi SemVS (jos taip pat Zymimos raidemisa), b) ...) ir, Zinoma, skirtingas leksinis valentingumas, pyz,:

informfoti, -fioja' -ivoe

Nom Acc apieAcc a) [At P Con]; b) [I P Con]

a) Neprotingai, katel, ltul darai Vn; b) Gali [rz]daryti su jao bandymq Eld; O kaip su Gliaudelytepadarysi? Yn1' Kq jie darys su ieme'!

a) Ponas [c] draude kaimieiiams ganyti savo miB-ke; [statymas [c] draudiia raip daryti; Af IAJdraudZiu jums eiti prie upes; b) Motina draudevaikas, kad nesiaustq (fuaud| nuo blogq darbu);Kieme kaEkas draude arkli

a) Yelnias (t<aip num) imuSgs akmeni I smeli (imo-ga iki juostos i 1emd; Puol1jas imuE6 kamuoli ivartwsi b) Ona mu5te iinuEe kiaulg i tvartq

a) f3alo ieme, yanduo kibire; b) lBalo troba,kambariaii Ziem4 !841a mDro sienos

a)-Linamines velenas isuko jam piritus (isukopeliukg); b) Jam rankq isuko i kaliamqjq

Nom a) Humb) -Anim

Acc HumapieAcc *Anim,

Abstr

7. Glaustumo sumetimais kartu pateikiamos ir dvi ar net kelios daugiauar mailiau skirtingos veiksmaZodZio reikdmes. Beveik visada matyti kokiqnors valentingumo skirtumq. Gali blti viena SinVS, bet dvi SemVS:

atlikti2 a) pasiliktt (neiivykti, neiieiti); b) buti paliktam, nepaimtam

Nom Advloc a) [A' L]; b) [P L]

a) "rrs informavo mus apie dingusius daiktus,apie pavogtus arklius; b) Laikraiiiai informuojavisuomeng apie ivykius visame pasaulyje

t 0

Tam tikri leksinio valentingumo skirturnai paai5keja i5 reik5mes apibr6-Zimq: pirmoji reik5me siejama su daiktu, galindiu virsti ledu (vandeniu irkitokiu skysdiu arba daiktu, turindiu dregmes).

8. Kai palydovo leksind rai5ka labai ribota (pvz., pauk5diai deda tik kiau-Sinius), leksinio valentingumo duomenys pateikiami ne nurodant palydovopriklausym4 tam tikrai sernantinei klasei, o ivardijant konkredius ZodZius.

9. Pagal abecelg pateikiami neprie5deliniai ir tie prie5deliniai veiksmaZo-diiai, kurie nuo atitinkamq neprie5deliniq slciriasi ne tik veikslu, bet ir leksinereikdme (pvz., eiti, ieiti, iYeiti, ateiti, apeiti). Tie prieideliniai veiksmaZodZiai,kurie nuo neprie5deliniq skiriasi tik veikslu, pateikiami kartu su jais (pvz.,padaryti kartu su daryti). Prieideliai nurodomi skliaustuose prie atskirqreikimiq, o jeigu jie bendri visoms reikbmems arba veiksmaZodis pateikiamastik viena reikdme - tada prie antra5tiniq veiksmal'odilio formq po paskuti-niosios, t. y. birtojo kartinio laiko formos, pvz.: 1. draskyti (ii-, su-;2 idalispliKyti, ardyti; 2. draslcyti (ntt-)" driksti nuo ko; aitintis, -asi: -osi (pri-);

abej6tin -ja, -jo (su-)r.Priesdeliai nurodomi prie reik5miq apibreZimq, jeigu kartu pateiktos dvi

(ar daugiau) reik5mes btrdingos skirtingiems prie5deliniams veiksmaZodZiams,pvz.: gaiSti, a) (pra-) nykti, prapulti; b) (i5-, nu-) dvesti, stipti.

10. Sangr4Ziniai veiksmaiodliai pateikiami kartu su atitinkamais nesan-gr4Ziniais, jeigu jie vartojami lygiagrediai, be reik5m6s skirtumo, pvz.:

atmifrtio dtmenan dtmin6r; atsimifrtin atsimena' atsimin62gail6ti(s), gaili(si)o -jo(si) (pa-)

1.. gaileti(s), a) jausti gailesti, w|iawsti kq; b) saugoti, taupyti2. gaileti(s), krimstis, grauitis ko netekus, kam neivykus ir pan.3. gaileti(s)z lykiftti

Zodyne nepateikiami tie sangr4Ziniai veiksmai,odLiai, kurie nuo atitin-

kamq nesangr4Ziniq skiriasi tik tuo, kad rei3kia veiksrn4, nukreipta i pati

veikej4 arba atliekam4 jo naudai, jo interesais, kitaip tariant, turi tiesiogingarba netiesioging sangr4Zing reik$mg (sangr4ios dalelyte atstoja galinink4 arbanaudininka). Plg.: Motina tr t rausia vaikq- Motina prausiasi ; Auksinuskyni (man) roZg - Auksd nusiskyn| roZg. Sis jq skirtumas nuo ne-

sangr4Ziniq veiksmaZodliq yra desningas, todel apra5ant valentingum4neaktualus.

11. Romeni5kais skaitmenimis numeruoiami homonirniniai veiksmaZo-dZiq variantai.

12. Iliusiraciniai pavyzd1iai paimti daugiausia i5 ,,Dabartines lietuviq

kalbos Zodynoo' (L972) ir akademinio ,,Lietuviq kalbos Zodyno", taip pat

i5 ivairiq autoriq ra5tq, periodines spaudos ir Snekamosios kalbos. Po pavyz-

dZiq i5 Zodynq, jeigu jie nera i5 rastq, ialtiniai nenurodomi, isskyrus tuos,kurje kai kam gali pasirodyti nelabai iprasti bendrinei kalbai. Be Haltiniqnuorodq pateikiami ir inekamosios kalbos pavyzdiiai.

Pateiktieji pavyzdiiai iliustruoja veiksmaZodziq iungrum4 pagal iq valen-tines ypatybes. Jie rodo, su kokiomis iodliq formomis .veiksmaZodis varto-jamas, kurios jq yra britinos, o kurios fakultatyvios (pastarosios kartais pa-teikiamos skliaustuose, bet daZniausiai jq fakultatyvum4 rodo sakiniai, ku-riuose jq nera), taip pat iliustruoja palydovq leksing rai3kA.

Iliustraciniq sakiniq tariniu eina aprasomojo veiksmalodi,io asmenuo-jamoji forma arba jo bendratis (rediau biitojo kartinio laiko veikiamasis da-lyvis) su fazinio ar modalinio veiksmaZodZio asmenuojam4iaforma (praddjodirbti, gali kalbdti; nustojo snigg, liovtsi verkgs). Valentiniq palydovq pakai_talai pateikiami daZniausiai po sutrumpinimo p/g.

Status briikinys (l) prie5 sutrumpinimus plg., prk. reiskia, kad lyginamasarba perkeltine reikdme pateikiamas ne vienas, o daugiau sakiniq.

13. SinVS palydovq formoms ZymEti vartojami Sie simboliai:Nom - vardininkas (daiktavardZio arba jo ekvivalento)Gen - kiknininkasDat - naudininkasAcc - galininkasInstr - inagininkasLoc - vietininkasAdj - bldvardisNum - skaitvardisFron - ivardisAdv - prieveiksmisInf - bendratisPart - dalyvis, padalyvis (arba iq konstrukcijos)AccPart - galininkas su dalyviu ar padalyvius - subordinuotas (dazniausiai sarutinis) suddtinio sakinio

demuopN - prielinksnine konstrukcijaAdvloc - adverbialinis palydovas, reilkiantis viet4AdvDir - adverbialinis palydovas, reiikiantis krypt! arba keli4AdvQuant- adverbialinis palydovas, reidkiantis kiekybpCompK - lyginamasis posakissing - vienaskaitaplur - daugiskaitaneutr - bevardd eimine

t2 l 3

ffntr14. Leksiniam valentingumui Zymeti vartojami Sie sinboliai:Hurn - asmuo (t. p. asmenq kolektyvas, [staiga ir pan.)*Anirn - gyvas daiktas- Anim - negyvas daiktasAbstr - abstraktus dalykascoll - kolektyvines reik5m6s

15. Semantiniam valentingumui Zymeti vartojarni simboliai pateikianaiir iSsamiau paaiSkinarni tolesniame skyriuje (Zr. 1.3.1).

Kadangi Zodyne pateikiama visapusi5ka veiksmaZodZiq valentingumoanalize, toliau kiek pladiau bus paai5kinti pagrindiniai valentingumoteorijos dalykai, taip pat veiksrnaZodZiq reik5mes ir valentingumo santykiai.

Veiksmaiodiiq junglumas valentingumoteorijos poZiilriu

1. VeiksmaiodZiq sintaksinis,sernantinis ir leksinis valentingumas

1.1. valentingumo terminas yra paimtas is chemijos ir pritaikytas tamtikroms Lodzi\ iungimosi iSgalems vadinti. Kalbos moksle pirmasis ii emevartoti valentingumo teorijos klrejas L. Tesnidre'as (1934; 1953; 1959).-fesnidre'as

kalbejo tik apie veiksmaZodZio, kaip sakinio centfo, vatrentin_gurne. veiksmaZodzio grupg jis palygino su nedidele drama, kurioje galimaiiskirti procesa, aktorius ,ir tarn tikras aplinkybes. struktiirines sintaks6slygrnenyje - tai veiksmaZodis, veiksmo dalyviai (actants) ir aplinkyb€s(circonstants). Aktantai dalyvauja veiksme neprikiausomai nuo savo akty-vumo, pavyzdLini, sakiny.ie Alfredas duoda knygq Sqrtiui veiksmo dalyviai,be Alfredo, yra ir Sarhs bei knyga. Aktantq skaidius yra ribotas. veiksmazo-dzio galejim4 prisijungti tam tikr4 kieki aktantq Tesnidre'as palygino su ato-rno valentingumu ir,taip pat pavadino valentingumu. pagal aktantrl skaid.iqvisus veiksmaZodZius jis skirste i avalentinius (be aktantq), vienvalendius(su vienu aktantu), dvivalendius (su dviem aktantais) ir trivalendius {su tr.i-rnis aktantais) (Tesnidre 1959, 238-282). Aktantais Tesnidre,as Laike tiktlaiktavardZius arbajq ekvivalentus, be to, tik tris jq xinksnius: subjekto var-tiinink4 ir objekto galinink4 bei naudininkq. visa kita jam - aplinkybds(circonstants), kuriq skaidius es4s neribotas ir kurios rei5kiamos prieveiks-rniais arba jq atitikmenirnis. Jis nepaise, kad ir tos aplinkybes veikspr aiodiiuikartais yra bDtinos, ir klasifikuodamas veiksmaZodzius pagal valentingum4t jas neatsiZveige.

Paskutiniuoju metu daug kaibama ir rasoma ne tik apie veiksrnazod/io,bet ir kitrl kalbos daliq (daiktavardzio, bfidvardZio) valentingumq, tadiautlaugeliu svarbiausirl klausimq kalbininkq nuornonds daugiau ar maziau ski-riasil. Pladiau nesileisdami i valentingumo tyrinejimo istorii4, pabandysi-me paai5kinti, kaip valentingumas suprantamas diame darbe.

1 Valentingumo klausimai buvo pladiai nagrin6jami XII tarptautiniame tringvistqkongrese, vykusiame 1977 m. vienoje; praneiimai paskelbti atskiru leidiniu (Abraharn(ed.) 1978). Kiek anksdiau i56jo G. Helbigo parengtas straipsniq rinkinys, skirtas valentin-gurno klausimams (Helbig 1971). ,A,pie veiksmaZodZio valentingurn4 bene daugiausia yra iira59s Sis vokiediq kalbininkas; ankstesnieji jo darbai Siuo klausimu yra apibendrinti stu-dijoje (Helbig 1982). Be to, mindtini dar die stambesni bei ryskesni darbai (jais daugiau

l 5

lr

Dabartineje kalbotyroje veiksmazodziai paprastai isskiriami i5 kitq kal-bos daliq kaip konstruktyviausia zodziri klase. veiksrnazodZiui pripaZistamascentrinis vaidmuo sakinyje, nes jo prigimtis, vidines ypatybes lernia sakiniosudeti ir pobldi: kokie daiktavardiiai turi lydeti veiksrnaiodi, koks tq daik-tavardZiq santykis su juo, kokia iq semantine charakteristika. .,...visaszmogaus s4vokrl pasaulis nuo seno padalintas i dvi pagrindines sferas. vienajq, veiksmailodilio sfera, apima bDsenas (padeti, kokybq) ir ivykius; kita,daiktavardzio sfera, apima ,,daiktus" (tiek fizinius objektus, tiek ir sudaiktjn-tas abstrakcijas). AS manau, kad i5 jq centrinis yra veiksmaiodis, o perife-rinis - daiktavardis'(, - 14!6 Chafe'as (gefiS 1975, Ll4). Kaip tik veiks-maZodis salygoja daiktavardzio buvim4 ir pobr.rd!, o ne atvirkbdiai (ten pat,p. ll5). veiksmaZodzio semantines ypatybds didele dalimi nulemia viso sa-kinio turini (ten pat, p. 190).

veiksmaZodzio reikSme lemia tam tikras jungimosi iigales, kurios reali-zuojamos sakinyje prie veiksmazodzio prisijungiant atitinkamiems ZodZiamsbei jq formonrs. Tos jungimosi i5gales sudaro veiksmazodziq valentingumopagrind4.

Siuolaikineje kalbotyroje valentingumas paprastai siejanras su trimislygmenimis: abstrak6iu loginds semantikos ir dviem konkrediais kalbos lyg-menimis - sintakses ir leksines semantikos. Abstrakdiajame lygmenyjenustatomas veiksmaZodZio laisvq vietq skaidius ir jq galimq uZemejq (aktan-tq) semantines funkcijos (agento, .patiento ir kt.), o konkrediuose kalboslygmenyse parenkami tam tikri jq atitikmenys - veiksmaiodlio palydovaiz;sintakses lygment'je nustatoma palydovq gramatine forma ir jr1.bltinumasarba fakultatyvumas, o leksines semantikos lygmenyje - jq semantika(iSaiSkinama, kokiq semantiniq klasiq Eodiiai gali btti to veiksmaZodZio pa-lydovai). Taigi veiksmaiodlio valentingumu laikoma jo reik5mes lemiamaypatybd atverti tam tikr4 skaidiq laisvq vietq, kurias sakinyje uZima tam tjk-ros reik5mes ZodZiai bei jq formos arba jq atitikmenys.

ar maZiau remiasi Siame darbe i5ddstytas poZitrris i veiksmaZodiiq valentingum4): Bon-&io 1969;1971;1976;1977;1978; Emons 1974; Pasch 1977; Sommerfeldr 1973;1977;Sommerfeldt - Schreiber 1974; Wotjak 1976; 1978; Anpecan 1974, tl9-156; Creuauona1973. Su semantiniu valentingumu labai artimai susiie Ch. Fillmore'o darbai (1968;1969 a; 1969 b; 1972; rDunnnrop 1981). Valentingumo tyrindjimo istorij4 nuo pat josampratos uZuomazgq viduramZiq scholastikoje iki mUsq amZiaus aituntojo de5imtme-dio pradZios yra pladiai nu3vietgs R. BrAueris (1974); gana plati tyrin6jimo ap?valgataip pat pateikta Helbig - Schenkel 1975, lZ tt.

t Lingvistin6je literatoroje jie vadinami gana ivairiai: aktantais (Tesnidre 1959; Helbig1982; Sommerfeldt - Schreiber 1974), determinantais (Geniu5ien6 1971), partneriais(Mitspieler) (Helbig - Schenkel 1975), papildymais (Ergiinzungsbestimmungen) (Erben1964; 1968) ir kt.

Kaip matome, veiksmaZodZiq valentingumas yra sudetingas rei3kinys.Logines semantikos lygmenyje nustatomas veiksrnaZodZio semantinis valen-tingumas, sintaksds lygmenyje - sintaksinis, leksines semantikos lygme-nyje - leksinis valentingumas. Tai trys valentingumo puses, neatskiriamaisusijusios viena su kita. Daugiausia demesio kol kas skiriama semantinioir sintaksinio valentingumo tyrinejimams.

1.2. VeiksmaLodlio reik5mes lemiamas poreikis jungtis su 'apibreZtu

skaidiumi jam reikalingq tam tikros formos i'odlirlar jq atitikmenq (vadina-

mqjq palydovq) vadinamas jo sintaksiniu valent ingumu (SinV). Pagalturirnq palydovq skaidiq veiksma"ZodZiai skirstomi I vienvalen1its (vaikas

miega), dvivalen6ius ( mokiniai taidiia kre.pJinl, trivalen6ius ( tdvasdavt vaikui obuoli), keturvalendius (Saulius pirko ii draugo knygqui du litus), penkiavalendius (7is ifnuomojo vieneriems metams va'sarajaus laukq kaimynui uZ skol/. Atskir4 klasg sudaro nevalentin-gieji veiksmai,odEiai, visi jie beasmeniai (iqla; lyja). VeiksmaZodiio sin-taksini valentingum4 galima atvaizduoti tam tikra sintaksinio valentingumostruktlra (SinVS). Joje atitinkamais simboliais Zymimas veiksmaZodis ir jo

valentiniai palydovai, pvz., duoti SinVS yra Nom Acc Dat\. VeiksmaZodZioSinVS yra jo sintaksinio vartojimo modelis, kuris kartu modeliuoja ir sutuo veiksmalodliu sudaryto sakinio branduol!.

B[dingiausios veiksmaZodZiq palydovq formos yra daiktavardZiq links-

niai, vieni arba su prielinksniais (t. y. prielinksnin€s konstrukcijos). Kai ku-riq veiksmai,odliqpalydovais eina taip pat btdvardZiq, skaitvardZirl bei ivar-dZiq linksniai (jis jauiiasi sveikas, moli padard minkJtq, kaZkas darosi

su karve, skaiiiuoju Iigi penki4), prieveiksmiai (gratiai elgiasi), veiks-

maZodZio bendratis (pasisiuld paditi), dalyviai bei padalyviai (supratau

apsirikgs, dedasi viskq 2inqs, tikimts palysiant), galininkas su pada-

lyviu (maniau taye viskq Zinanf), sudetinio sakinio subordinuotasis (daZ-

niausiai Salutinis) demuo (tikimts, kad palis; maniau- saul| teka).

vietoj daiktavardZiq linksniq ir prielinksniniq konstrukcijq gali eiti ivai-rfls jq pakaitalai, bltent: kitq linksniuojamqjq kalbos daliq formos (iam

sekasi, kvailq ir baZnyiioje muia; du bdga, du veja), ZodZiq junginiai (dir-

bo keletas Zmoni4 (plg. Zmonds), pamaiiau deKimt varnU (plg. varnq),

laukiau pusg dienos (plg. visq dienq), atneiiau Slebt malkq(plg.malkas),prabdgo daug metq (plg. metai), pardjo t,ivas su silnumi, mes stl drau'gu iisimaudeme, ai pats padarysiu), veiksmaZodZio bendratis (atnei€

valgyti ir gerti, ielkoio praustis), padalyviai ir jq konstrukcijos (girde'jau griaudZiant (plg. griaustini), pasigirdo pareinant 2qsys (p19. gageni'

l 6,.--{"VS

Zym6jimo simboliai paai5kinti skvriuje,,Zodyno sandara"'

(xiil:ll;.",) rT\

trtut mtakr ;l

\.1/ t/o Jda f{

rnas), la lut iniai sakiniq demenys (atnei i , kq buvo Eaddjgs (plg. skolq);padesiu, kur essme sutarg (plg. ant lentynos); girddjau, kaip sugriaude).Bidvardziq pozicij4 gali uzimti daryviai (atrodo po'rorggr,- iibargs (prg.baltas); iauiiasi skriaudEiamas), kokybines reiksmes aaitiavaroz iai (iau_iiasi ligonis fplg' nesveikas),lyginamieji posakiai (iauiiuosi kaip sumuK-tos). Pieveiksmiq pakaitarais gali bDti ryginamieji posakiai (ergiasi kaipiv i ris (plg. iveriikai).

Kai veiksma'.diio zymimas veiksmas apima ne vis4 daikt4, o tik jo da-li arba neapibreZt4 kieki daiktq, vietoj garininko ar vardininko linksnio var_to-iamas kilmininkas, pvz. : dtneii .m a r k 4, v a n d e n s (prg. mark as,' ""rarri,atvqziavo talkinink4 (plg. talkininkai). (Apie neapiUre2to kiekio kilminin-

k4, priklausoma nuo veiksmazodZio valdymo ir einantiio valentiniu parydo-vu, ir. l9 i5na5oje.)

1.3. Kita valentingumo puse yra veiksmai,odzio semantinis valen_tingumas (semv). Ji nagrinejant, iseities tasku imama prielaida, kad saki_nio branduolys' kur! sudaro veiksmaZodis su savo palydovais, yra predika-tas su tam tikru skaidiumi argumentq ir kad jo struktfira atitinka tam tikr4vienaip ar kitaip kalbetojo suvokiam4 ir semantidkai interpretuojam4situacii4. veiksmaZodzio semantinis valentingumas rodo. kokie santykiaitarp predikato ir jo argumentrl ir kaip interpretuojama nusakomoji sitpacija.Jis atvaizduojamas tam tikra veiksmaiodzio semantinio valentingumo struk_ttra (SemVS).

Kita vertus, veiksmaZodZio semvS sutampa su atitinkamo veiksmaZo-dinio sakinio prasmine, arba semantine, strukttira (propozicija) (plg. Apy_TroHoBa 7976,34,37; palrner I9g2, 69; Tekorien. :r.AZ, tiS--136). pro_pozicine funkcija sieja predikat4 su vienu ar daugiau ar€umentu. priklauso_mai nuo argumentq skaiEiaus skiriarnos propozicines funkcijos su vienvie_diais predikatais - savybemis, iq forma Fq";, i, propozicinis funkcijos sudaugiaviediais predikatais - santykiais (R), jq forma F(x y...) arba xRy...Argumentai yra ,,tu5dios pozicijos.., jq skaidius priklauso nuo predikato.Kai tas pozicijas uzpildo tam tikros leksernos, propozicine r,rnt<"i.ju lgaunasakinio pavidal4. predikatas veiksmazodiniame sakinyl'e atitinka veiksma-Zod!, o argumentai - daiktavardZius arba jr1 atitikmenis, priklausomusnuo veiksmai'odLio ir einandius jo valentiniais palydovais. visi jie sudaroveiksmazodinio sakinio branduori, o reiksminiai santykiai tarp predikatinioveiksmaZodZio ir jo palydovq sudaro sakinio semantinds struktflros pagri'd4(plg. Ambrazas t986, 24).

1.3'1' Predikato - veiksmaZodZio santykiai su leksikalizuotais argumen-tais nusakomi kaip tam tikros semantines funkcijos (ch. Fillmore,as (196g)jas pavadino gilumos linksniais, jos taip pat vadinamos semantiniais links-

niais). Semantiniq funkcijq skaidjus bei pobldis atskirq tyrinetojrl darbuose'labai nevienodasa. I5 dalies tai priklauso nuo tyrin€jimq krypties ir konkre:diq uZdziviniq; pavyzdliui, apra5ant veiksmaZodZiq reik5mp pravartlr skir-ti daugiau semantiniq funkcijq negu aptariant sakiniq sandar4.

Siame darbe apibudinant veiksmaZodZiq sernantini valentingum4 brnsskiriamos Sios semantines funkcijos.

Agentas IAI - veiksmo atlik6jo funkcija, kuri4 suponuoja veiksmoreikSmes veiksmaZodZiai. Sakinyje ji realizuojama vardininku (iSskyrus pa-

syvines konstrukcijas, kur j4 atitinka kilmininkas). Skiriamos dvi atmainos.

1) Agentasr [At] -veiksmo iniciatoriaus ir atlikejo funkcija, bfrdin-ga gyvoms bitybems, pvz.: paukYiiai skraido, vaikas skaito knygq, du-kti padeda motinai, mokiniqi sprendZia u\davini, keleiviai Ziilri pro lan'

8q.2) Agentas2 [Ar] - veiksmo atlikejo funkcija, birdinga negyvierns

daiktams, stichinems jegoms bei kitiems gamtos ir visuomenes rei5kiniams,

ivairiems lrenginiams, ma5inoms, prietaisams, kurie turi tam tikr4 energij4ir del to gali atlikti arba sukelti, suZadinti veiksm4, bet neturi savo iniciaty-

vos, pvz.: artinasi ciklonas, maiina, traukinys; vEias pwiia I langus;

saulE teka; vargonai gaudZia; skambutis patadino mane; vaisiai lenk€

medii4 iakas; Salna nulalde agurkus; rugienos man bado kojas; Iigos

vargina lmones; {alyje siautdjo faYizmas; lempa Kvieiia; upelis gurguliuo'ja.

Agento2 funkcija yra nevienalytd. Prireikus j4 galima b[tq suskaidytibent i tris poklasius: gamting jdg4, pieiasti ir veiksmo priemong.

Veiksmo priemong rei5kiantis agentas2 nuo instrumento funkcijos ski-

riasi tuo, kad galimas tik tada, kai veiksmas gali buti suvokiamas kaip vyks-

tantis be kieno nors iniciatyvos; veiksmo priemone tada laikoma vieninteliuveiksmo atlikeju - agentu2, pvz.: maiina suvaiindio imog4, autobusasvaEiuoja i Siaulius, padangg raiio liktuvai. Vis d6lto riba tarp instrumentoir agento2 yra gana s4lygi5ka (plg. Helbig 1977, 84).

Agentas, kartais gali buti ir gyvas daiktas, jeigu jis k4 daro nevalingai,be iniciatyvos, pvz.: mergyti apsiliejo karlta arbata, Jonas qtkirto i akme-

ni kirvi.

r Tik kelet4 semantiniq funkciiq skiria ch, Fillmore'as (1968, 1969 a, 1969 b, 1972),

W. Chafe'as (qefiS 1975, l2l-1'23), G. Helbisas (1977), W- Cookas (1978, 299-300)'

S. Starosta (1978, 171), W. Abrahamas (1978), T. Lomtevas (JIoMres 1965)' kiek daugiaujq mini G. Wotjakas (1976,368-369), W. Schenkelis (1977,96-98), V. Bogdanovas

(Eor4anon 1977,52-55), o J. Apresianas nurodo net 25 semantines funkcijas (Anpecna

i974, r2s-r26).

l 9IB

Agento terminas vartojamas tada, kai agento, ir agento, skyrimas veiks-maZ'odLio semantinei charakteristikai nereiksmingas, pur.i*r'rginal,tejassklaidi lapus.

Agentas" [A"] - kauzuojamojo agento funkcija, bridinga asmeniui,atliekandiam veiksm4 kito asmens iniciatyva, pvz.: atvykusieji registruoja-s:pas buddtojq (t. y. buddtojas juos registruoja), jis gydosi jas Zym4pro-fesori2, Agnd kerpasi pas gerq kirpijq.

Skirtingai nuo agento, ir agentor, kauzuojam4j! agent4 sakinyje papras_tai atitinka ne vardininkas, o prierinksnine konstruk

"iiu poi,arr.sia ,ernuoti-

ng funkcii4 numato kai kuriq sangr4ziniq veiksmazoiziq reikime'. Gretakauzuojamojo agento daznai suvokiamas ir tam tikras rokatyvines reiksmesatspalvis.

Patientas tPl - veiksmo poveikio gav.jo arba brisenos tur.tojo funkci-ja, birdinga tiek gyviems, tiek negyviems daiktams, taip pat abstraktiemsdalykams. Patiento yra dvi skirtyb€s. veiksmo reikdmds veiksmaZodziai nu_sako fiziSkai arba psichiSkai veikiamo daikto bflsen4, pvz.: vaikas sudaui,istikling, skeveldra suteidd kari, ialtis paverti vandenl redu, vyrai i{krovdveEimq, motina pripyld ipuodyng pieno, vijas paknri baiionq', srenis prag,r,gaidi, tdvai pardavd karvg, vaikas skaito knygq (knygos btsena tokia,kad i4 skaito), duo iigqsdino avis, draugai ispdjo Juozq, ji pakvietd sveiiqi vid4, sunkus darbas pakirto jam sveikatq, sudroid l"r'ront os, griebdui lazdos' sakinyje si4 patiento atnnain4 dazniausiai atitinka galininkas.Bflsenos bei proceso reikdm6s veiksmazodZiai nusako tam tikr4 daikto statingblsen4 arba jo brisenos kitim4, pvz.: duona yra ant staro, vaikas guri Io-veldje, rugiai netelpa ! aruodq, namas prikrauso broriui, skauda galvargalvq, rugiai baltuoja, gtlds kvepia; ,iiklire nukrito ir suduZo, rugiaibqla, tivai mir,i, dirniai ildygo, pirkia iitu{tejo, vasara praijo, kam-barys wisjnilde diimq, i valti prisddo rmoniq, tivai turi soiq, radau ba-ravykq. Si4 atmain4 sakinyje daZniausiai atitinka vardininkas, kartais ga-lininkas ir kt. formos.

Tam tikra patien{o atmaina yra rezultatinis patientas [p,""]. Sifunkcija btdinga daiktui (reiskiniui), kuris randasi, kyla kaip veiksmo pada-rinys, pvz.: darbininkai stato namq, mieste kiro mai{tas.

Percipientas [pcp]. - psichin.s brtsenos patyrejo funkcija, bidingagyvoms bttybdms, suvokiandioms tikroves dalykus, turindioms tam tikra

5 E. Geniusien6 tokius veiksmaZodzius vadina autokuratyviniais, t. y. tokiais, kurie

::1::,::Xi:A,",:]l:tIlT allfijo, o is.tos situacijos iniciatoriaus perspektyvos. Si4semanting funkcij4 autord kiek kitaip aptaria. Ji laiko, kad tai ir agerrtas, ir, kauzacijosobjektas,(Pt/Ag): asmuo, atliekantis veiksm4, pats yra kauzuojamas (feuroroeue 19g3,54-5s). i

nusiteikim4 jq atZvilgiu, psichologi5kai i juos reaguojandioms, pvz.: vaikasnori miego, Tomas nieko neEino, aK girdZiu triukimq, zuikis bijo ir lapo,mokinys nemoka pamokos, vanagas pamat| grobi, vaikai neklausi tEvq,jam patinka knygos, Jonui rttpi darbas. PercipientA numato percepcijosveiksmaZodZiai. Sakinyje ji daZniausiai atitinka vardininkas, rediau - nau-dininkas.

Beneficientas IBI - adresato, gav6jo, turetojo funkcija, bfrdingagyvoms bttybems, ypa6 asmenims, kurirl naudai ar nenaudai kas vyksta, da-rosi, yra, pvz.: senele dav| mergytei obuoli, silnus padeda tivui, paiaddjaudraugui knygq, jis parodd silnui gandrq, direkcija priminb darbininkams

j4 lsipareigojimus, kreipkitis i direktori4; karvis gauna siloso, tivaituri namq, aK radau baravykq, Ani pametd pirJtines, pinigai priklauso tau,Petras iilo{d motociklq, mums trukstalaiko, jam vislcas sekasi. Kartais irnegyvi daiktai bei abstraktfrs dalykai suvokiami kaip beneficientas, pvz':gr€bliui sud|jo dantis, Kvarkui truksta sagos, rttkymas kenkia sveikq't q i .

Vienais atvejais beneficient4 numato veiksmo reik5m6s veiksmaZodZiai,tada sakinyje jis daZniausiai atitinka naudinink4. Kitais atvejais jis numato-mas biisenos bei proceso reikdmes veiksmaZodZiq ir sakinyje atitinka vardi-nink4 arba naudinink4.

Kauzatorius [C] - iniciatoriaus funkcija, bfldinga asrneniui, kurioiniciatyva kas kitas atlieka veiksm4 arba kuris sudaro s4lygas atsirasti tamtikrai daikto bflsenai pats tiesiogiai veiksmo neatlikdamas, pvz.: ponasiKkirsdino miikq, p ri e v aiz das nuplakdino baudZiauninkq, O na pasisittdinonaujq suknelg, tivai apvesdino silnq, linus mes klojdjome ant pievos, kaimy-nai dar brandina kvieiius, tEvai leido vaikui mokytis toliau, jis per teismqi1ieikojo visq skolq. Kartais 5i4 funkcij4 turi ir ne asmuo, pvz.: istatymas( konstitucija) draudZia taip daryti.

Kauzatyvas [Caus]-veiksmo ar blsenos prieZasties funkcija, pvz.:giria aidi nuo balsq, vaikai dLiilgavo ddl bilsimos kelionis, jie baiminasiddl sovo steities; pradiia darbq gaiKina, pirltas nedavd man miegoti

fii skauddjo). Realizuotas vardininku, kauzatyvas labai artimas agentui2,o skiriasi tuo, kad b[dingas paprastai tik negyviems daiktarns bei reiSkiniamsir sudaro paralelg su kauzatoriumi, plg.: tu lCl gaiKini man darbq, vaikas

[C] nedav| jai miegoti.Kontragentas [CA] - prie5 agent4 veikianEios, jam prieSingos jdgos

funkcija, btrdinga ir gyvoms biitybdms, ir negyviems daiktams bei gamtos irvisuomenes rei5kiniams, pvz.: vilkas gyntsi nuo Kun4, Zmonds gynisi nuobado ir Kaliio" IedlauZis grilmisi su ledais ir gamtos stichija, iemdirbiaikovoja su kenk|jais, valstieiiai sukilo priei ponus, jis manprieiinasi.

2 l20

rI

Komitatyvas [Com] - antraeilio agento, patiento, percipiento atbeneficiento funkcija, pasirodanti greta atitinkamos pagrindines funkcijosir sakinyje dainiausiai atitinkanti prielinksning konstrukcii 4 sulnstr, pvz.:tdvas tariasi su motina, Jurius draugauja su vincu, jis sukiriino brori suseseria, tivas padalijo Eemg Jonui su Antanu (pladiau fu,3.3).

Rezultatas tRl - rezultato funkcija, brldinga daiktui, kuriuo pavirs_ta ar paverdiamas, padaromas kitas daiktas, pvz.: vanduo pavirto I tedqlledu (t. y. vandens nebera, yra tik ledas), rqgana pavert| i[ akmeniu, puo_dyni subyrijo i iukes, vaikai iiaugo i vyrus, kartais kupstas pasidaro kalnu.

Kontentyvas [Con] - veiksmo ar biisenos turinio f,unkcija, btdingaivairiems daiktams bei reiskiniams. sakinyje i4 atitinka ivairios zodZiq for-mos bei konstrukcijos, pvz.: girdziu balsus, ligonis nori pailsiti, vaikatbijo griaustinio, visi diiaugiasi pavasariu, apie tai visi iino, Emondslaukiq giedros, jam reikia pini94, papasakok apie keliong; visi.iau iino-jo, kas buvo nutikg; Jonas sakisi nieko ne?inqs, vaikai iaidzia fut-bolq, komanda laimijo rungtynes, ji vaidino rapg, Andrius mokosi che-mijos, dukft i{ejo i mariias (bet ji ir toliau buvo savo tevq dukte), silnusmokosi iniinierium, jis tapo pirmininku, Jonq ifirinkome pirmininku,tq mecli yadina qZuolu, kambaiys prisipildi (prieje dltm6, pripyliau puody_ng pieno, krantas apaugo alksniais, raukus nukrojo sniegas, suknerd sie-kia zemg, iakos lieiiasi sienos, Iaukai davt gerq derli4, vaikas nikstelijokojq, motina apav,! vaikq batukais.

Kontentyvas yra labai plati ir gana nevienalyte semantine funkcija. Taine tik veiksmo ar btsenos turinys, kaip mes paprastai i! suvokiame, bet irdalykai, glaudZiai susijg su patiento semantine funkcija. Da,inai veiksmazo-dZio Semv struktflroje kontentyvas atsiranda transformavus vien4 pasakymQi kit4 ir pakitus nusakomos situacijos semantinei interpretacij u, pvz.: onabarsto smeli lPl ant t&ko [Ad] -+ Ona barsto takq [p] smdliu [Con]. Smelis,kuris pirmajame sakinyje laikomas patientu (pasakome, kas daroma su sme-liu), antrajame sakinyje tampa kontentyvu, nes patientas dia - takas (kal-bama jau apie tak4, kas su juo daroma). Tokiais atvejais kontentyvas ganaartimas instrumentui (ptg. Mpaser 1,964, Igl_Ig3).

Saitinis tOl - veiksmo ar birsenos i5takq, pradines medZiagos (pradines b[kles) funkcija, bidinga tiek gyviems, tiek neg5rviems daiktams, pvz.:t'aikai iipraid ii d|des arkli, i{ karvds primerz,ia daug pienoo jie gavo pas-kolq ii banko, jis kreiia ii molio tvorq, i{ vaikt4pasidaro zmonos, perduokjam nuo mttsq linkejimq, ii algos iiskaito pajam4mokesti.

Motyvas tMl - motyvavimo funkcija, brldinga daiktams, reiskiniams,kurie suvokiami kaip veiksmo ar bflsenos pamatas, pvz.: uz knygq mokijau

du litus, atsilygink jam uZ darbq, atidirbau ul skolq, uZ tqve; i i nu-

baudd uZ vqgystQ, j ie uZ skolq tkeitd \eme.

Instrumentas [I] - veiksmo priemones funkcija, b[dinga negyviems

daiktams, pvz.: vailcas isidilrd su adata, imonis skambino tarpais, pa'

iviesk man su Ziburiu, apsitrinkite (su) rankiluosiiu, vaikas vaZiuoja dvi-

rai iu, pagalqsk peili I akmeni, motina nusiYluosti rankas iprijuo st g, kaikas

iiiov| iI Kautuvo, vaikystdje iodinijau ant lazdos, merginos moiavo skare-

lemis, darbininkai sijoja per sietq smdli. Instrumentines reik5m€s ZodZius

beveik visada galima pakeisti fraze su veiksmaZodEiu naudoti (s/ , plg. : vsikas

isidurd naudodumasis adata, pagalqsk peil i naudodamas akmeni, jo-

dindjau naudodamasis Iazdu ir pan. Bfidingiausia instrumento realiza'

cijos forma sakinyje yra inagininkas, vienas arba su prielinksniu sa' Kartais

instrumentas realizuojamas ir vardininku, pvz.: Kaikieno paleistas ak-

muo iidaui? Iangq (plg. agent4r).

Kai kada ir gyva b[tybe gali bflti suvokiama kaip priernond, pvz.: seniau

imonds ardavo ( su) jauiiais, katkas luoliavo su arkliuf ant arklio.

Komparatyvas [Comp] - lyginimo standarto funkcija, einanti greta

btsenos patiento ir bfdinga daiktui, su kuriuo kas nors lyginama, lygiuojasi

ir pan., pvz.: kopija atitinka originalq, sunws ataugo (praaugo) tdvq, fak'tai atit inka teigini arba prieYtarauja teiginiui, dukti pand1tio i motinq,

vaikqi lygiuojasi i t|vq,.i is skiriasi nuo kitq vaik4,ledai mieZius su ieme

sulygino, gera viKta Zqsi atstoja.

Retributyvas [Rt] - at(si)lyginimo funkcija, btdinga daZniausiai

pinigams, kuriais mokama uZ k4 nors, pvz.: pirkau (pardaviau) knygq uE du

Iit us, uZ Iitq dqv'i deiimt kiauiini6, atsilyginau iam darbu, susideriio ii

puskvo r tEs .

Finityvas [Fin] - tikslo, paskirties funkcija, b[dinga daiktams bei

rei5kiniams, kurig siekiama, kuriems skiriamas veiksmaZodZio Zymimas

veiksmas, pvz.: arklys siekia aviZtp, katd tyko pel'!s, ieikau peilio, koman-

dos vartosi ddl pirmos vietos, Zemdirbiai ruoiiasi s4jai.

Kvantitatyvas tal - kiekybes funkcija, budinga ivairiems matrl

vienetams, kuriais rnatuojama veiksmo trukme, jo erdvine apimtis, daiktq

svoris, talpa, kaina ir kt., pvz.: paskaita truko dvi talandas, sugai{au dvi

dienas, j is per dienq ( visq dienq) i ibuvo lauke, mifkas tgsiasi kelis ki-lometrus, duona svdri ki logramq, knyga kainuoja tris l i t us, i kibirq

telpa deKimt l itrU, per visas qtostogas vaikas i ibuvo kaime.

Lokatyvas ILI - funkcija, bfidinga daiktams, kurie suvokiami kaip

vieta, kurioje kas vyksta arba kas yra, i kuri4 kas telpa ar netelpa ir pan.,pvz,: Vytautas vieipatavo Zemaiiiuose, kambaryje bilda, man fri ia gal-

voje, j ie gyyena netoli, arkliai stovi prie vertq, knyga guli ant stalo,

22 23

malkas laikome po stogu, saldie tetpa 400 iiilrov4, pasieniais stovi suolai,kambarvie nakvipS lrtyomis. iuti"vi" Iokatyv4 uiiri"tu ui"rlroto linksnis,vietos prieveiksmiai, lvairios rokatyvi;es reiksmes prierinksnines konstrukci_jos' kurios 5i4 reiklmg turi eidamos ro bur.oo, bei proceso reiksmes veiksrna_i,od'i,os (antGen, an.ap,usGey, artiGen, gretaGen, pri"G"n, ioliocrn, tarpGen,uIGen, viriGen; apie laplinkArr, porATr, pagalAcc, priei ( ais) Ace; polnstr,tieslnstr ir kt.), kartais inagininiu.

Direktyvas [Dir] _ veiksrno krypties bei kelio funkcija, kuri4 supo_nuoja judejimo veiksmazodZiai. skiriamos trys direktyvo atmainos.l) pradinis tadkas IAbj-funkoija, Luai.g" i"itiuf ,uuotiurru*kaip pradinis tadkas, fuliame

veit<smas prasideda ir nuo toril totrtu veike-jas arba veikiarnasis daiktas, pur., ionL, iiejo if namtl, moiiutd atsikir.nuo kid,s, tdvas nukeli deZg iuo lentynos, vyrai iipyle ii maiJ4 bulves,sesele nuriio nuo g-arvos tvarsti. sakinyje pradinis-iustu, realizuojarnaskonstrukcijomis iiGen ir nuoGen.2) Galinis tadk.as

lAdJ_funkcija,b[dinga daiktui, suvokiamam kaipgalinis ta.kas, i kuri arba prie kurio luda veikela, uruu' u"itiu*asis daik_tas ir kuri pasiekus veiksmas nebevytsta, pvz.: mokytojqs tejo i ktasgvaikai uilipo ant kalno, jis kaikur iidjo, mes pririortino_i prie upt!s,kaikas uikrito ui apykakrti s, burves supyrem.e I maiJus, spintqpastatrsimeprie sienos. sakinyje i! atitinka prieveikrmiui ir prierinksnines konstrukci_jos (antGen, ikilligiGen, pri.eGen, )ZG"o,; iAcc, paiAc", prtrri, irkt.), kurie5i4 reikimg turi eidami su judejimo veiksmazooZiais. (Lygiagrediai su kons-trukcija iAcc kartais dar pavartojamas iliatyva s: I miikqlmiikan.)3) Ketias [via] - f'r1kcija, Lnoiogu daiktui, irri, put, *la jo aplinkasuvokiarna kaip kerias, kuriuo juda veilejas arba veikiamasis daiktas, pvz.:imonis eina kel iu, katd perbdgo per k"iiq, yaikss perlipo per tvorq, kaE-kas lipa laiptais, vaikai rakio-koridoriumlpo koridori4, pro rubassunkiasi vandua, kaZkas _iikiio galvq pro ,:rr-n, t*rt ini, iiovaiiavo prostoti' imogus apdjo aprinrc namq, iuo seke ii paskoslpaskui.si funk_cija sakinyje rcarizuojama lnagininko rinksniu, prierinksninemis konstrukci-iomis (perAcc, proAc-c., .apielaplinkAcc, poAcc ir kt.) ir prieveiksmiais.vieni veiksmazodZiai numaro tit praaini * garioi i"siul*" tik keriofunkcii4, pvz.: paddio ant staIo, iitrilko iJ k_atiiimo, iilipo id veZimo,uilipo ant kalno, susigdrd i iemg, atsitrenkd i akmen[, seka paskuiveiimq' brenda per vandeni. Tokiais atvejais

"ir.r*"2"a?t" l"*u struk-

:lr:"r: Zvmimos atitinkamos pradinio tasko, galinio tadko arba kelio pozi-

Kiti veiksmai,odiiai-nunato bendr4 direktyvo funkcij4, kuri apima vi-sas tris minetas skirtybes, pvz.: iidjo i3 nam, l i miestq lpro duris;

kartais direktyvas sakinyje realizuojamas ne viena, o dviem ar net trimis for-mornis, kuriq kiekviena atitinka skirtingas jo atmainas, pvz.: I trobq iEvirtuvis pro suodinas dureles vert,lsi garai (rS). Visais Siais atvejais veiks-malodlio SemV strukttroje Zymima viena bendra direktyvo pozicija.

Kartais lokatyvo ar direktyvo reikdmb turi kitq reik5miq atspalviq. Ypad '

tai biidinga veiksmaZodZiams, kuriq SinV struktrlroje yra direktyvinds reik5-mds prielinksnind konstrukcija, tadiau jq reik5md maLakq besisieja su jude-jimu. Pvz.: daigo po kriltine [L(P)], atstok nuo manes [Ab(Con)], al-leido ji iJ darbo [Ab(Con)], atmuid nuo jo tAb(B)] pirkEjus, krauna Sienq

! kugius [Ad(R)], tstrigo man i lirdi [Ad(Pcp)], daigo per nugarq lYia(P)1.

Modusas [Mod] - veiksmo kokybes, bldo funkcija, pvz.: jis graiiaielgiasi, profesorius palankiai atsiliepd apie jo straipsni, darbq vertino tei-giamai, laiko dukteri grieEtai, jie gyvena neblogai, sa juo pasielgi netei-singai, motina blogai jauiiasi, j is jaudiasi nesveikqs, jauiiasi pavarges,atrodo Iigonis, arklius laiko supaniiotus, Iaiko lietuvi iikiigs.

1.3.2, Datg svarbesni semantiniq funkcijq skirtumai yra atsiradg del to,kad jas tyrinetojai sieja su skirtingais analiz6s lygiais. Vieni laiko, kad predi-katas (ir veiksmaZodis) lvardija nelingvisting situacij4 ir semantines funkci-jos - tai kalbetojo s4moneje atsispindintys santykiai tarp tos situacijosdalyviq, o kiti semantines funkcijas sieja su signifikaciniu kalbos lygmeniu.

Sakinio semantin6 strukt[ra vienija denotacing ir signifikacing reik5mE,i$ kuriq svarbesne yra signifikacine reik5me (Apyrronora 1976,37, plg. 10-ll, 45). Propozicijai btdingas komponentq semantinis heterogeni5kumas:predikatas (ir sakinyje ji atitinkantis veiksmaZodis) yra susijgs su signifika-ciniu lygmeniu, o argumentai (ir juos atitinkantys daiktavardZiai) - su de-notaciniu. Predikatas - tai poZymis, priskiriamas argumentui, arba santy-kis tarp dviejq ir daugiau argumentq. Jis turi reik5mg, bet neturi referento,t. y. nenurodo daikto musrl suvokiamame pasaulyje. Predikatiniai i,odliaipriklauso Zenklq-s4vokq kategorijai, jq Zenklo funkcija realizuojama tik sig-nifikato atZvilgiu (Apyrronona 1976, 329, 378). Predikatas - tai turinys,esmd, semantikos rei5kinys, j'is neivardija (Creuanou 1980, 321). Argumen-tai atitinka tikroves daiktus, jq funkcija yra identifikuojamoji. Taigi sakiniosemantine strukttra (kartu ir veiksmaZodZio SemVS) yra nevienalytd ir josnegalima sulyginti su ZodZio reiklme.

Sakinys kai kuriq tyrinetojq laikomas ,,sudetiniu Zenklu" - ypatinganominacijos forma, kurios denotatas yra ne daiktas, o visa situacija (apietai Zr. Mocra.nrcrar 1981, 9-10; Crenanos 1980, 320). Tai denotacinesakinio semantikos tyrinejimo kryp'is, iedkanti tiesioginio ry5io tarp sakinio

24 25

ir jo zymimos neringv-istines situacijos (Zr. dar Apyrro uosa 1976,6-g).|lferentu vaidmenys ii mrisq suvokiarnos situacijos perkeliami ! veiksmazo_dzio Lymim4 situacii4, kartu ir i sakinio semantinq strukt[r4 arba i veiksrna-iod.Lio SemVS (2r., pvz.,Anpecan 1974, 134 tt.)6. Tada visi sakiniai, kuriuosgalima susieti su ta padia situacija, nors juos sudaro skirtingi veiksmaZodZiaiir iq sintaksine struktflra skiriasi, Iaikomi turindiais t4 padi4 semantinq str.*k-t[r4, kuri visilkai atitinka neringvisting situacii4. IS to galinra daryti prielai_d4, kad visiikas atitikimas (t : i; yra iaip pat ir tarp gramatines struktfirosir nelingvistines situacijos (starosta tezs, soa-s27; prg. parmer rgg2, g6*87).

Siame darbe laikomasi poZiirio, kad sakinio semantine struktDra atvaiz_duoja tam tikr4 situacii4, kuri atsispindi -oru ,u-o"u:. nr.oti."*ru struktt-rq pavidalu?, tadiau tai nera sakinio denotatas, o tik tam tikra jo semantineinterpretacija - signifikatas. pvz., sakiniu ol t yr"-i-**"rn i;*tus ii veii-rao nusakoma situacija, kurioje daiyvauja t.y, ..t r"rrt"i, ,.rrri:"r, krauna-mi daiktai ir vieta' is kurios jie iskraunal;. Sio satinio s;;;a stuuktrtrasusideda i5 predikato ir triiq aktantqs - agenror, patiento ir pradinio ta5ko.Jie visidkai atitinka referentq situacini's vaidmenis, vadinasi, ii semantinestruktitra yra tiesioginis mfisq suvokiamos situacijos atvaizdas. Tadiau saki-niu (2) vyrai iikrovd veiimq ta pati situacija jau kitaip nusakoma. predika-tas dia turi tik du aktantus -- agent*l ir patient4 - irli" neatitinka referen-tq situaciniq vaidmenq. vieta, i$ kurios idkraunami daiktai, Iiame sakinyjetrakt'ojama kaip patientas, tuo idkeriamas jos aktrrarumas, o kraunamie_ji daiktai tampa visidkai nebeaktuarts ir neturi jokio atitikmens nei sakiny_je, nei jo semantineje struktrlroje. Lyginant siq dvieiq sakiniq semantinesstrukt'ras su atitinkama situacija, idryikeja iq skirtingos signifikacines reiki_mes: pirrnuoju atveju pasakoma, kas buvo daroma su daiktais, o antruoJuatveju -. su vezimu. vadinasi, sakinio semantine struktrlra pateikia tik tamtikrus m0sq suvokiamos situacijos aspektus (Starosta rg7g, 5r2_ 5rg, s22-s2T.

1.3.3. Veiksmai,odiio SemVS galima nustatyti turint priei akis su juosudarytus sakinius. Tik sakinyje paai5keja veiksmaZodZio. reik5me ir kaipinterpretuojama nusakomoji situacija. Predikato aktantus atitinka tik tiesituacijos dalyviai, kurie pasakomi sakinyje atitinkamomis veiksmay'od1iaireikalingomis ZodZiq formomis. Tie ref,erentai, kurie sakinyje negali bttipasakomi, lieka uZ veiksmaZodZio SemVS ribq kaip neaktualioji situacijosdalis, nesvarbi veiksmatod1io reik5mei (Zr. 2 sakinfe.

Predikato aktantq sintaksiniai atitikmenys sakinyje yra veiksmai,odliovalentiniai palydovai. AtsiZvelgiant i jq gramating form4 ir i5 dalies i jq lek-sing reik5mg, galima sprgsti apib veiksmaZodtio SemVS, t. y. apie tai, kaipsemanti5kai interpretuojami referentq situaciniai vaidmenys. Tarp links-niq, kurie yra btdingiausios veiksmaZodZio palydovq formos, ir semantiniqfunkcijq, arba semantiniq linksniq, yra tam tikras ry5ys, nors visi5ko atiti-kimo (1 : 1) tarp jq ir neral0. S. Kacnelsonas yra paZyrnejgs, kad dtskiroslinksniq reik5m€s i5kyla ne veikiamos konteksto, o yra kalbOs, jos vidindsstruktfiros faktas. Kontekstas ne generuoja reik3mes, o tik jas ,,i5rydkina",padeda atskirti vien4 linksnio funkcij4 nuo kitos (Kaqnenrcow 1972, 42).Vienierns linksniams bhdingesnds vienos, kitiems - kitos semantin6s funk-cijos.

Vardininko ir galininko reikdm6s labai priklauso nuo veiksrnaZodZio:Jeigu veiksmaZodis rei5kia veiksm4, vardininkas paprastai atitinka veiksmosubjekt4, kuriuo daZniausiai esti agentas (pvz., vaikas bega, seneld verpiaXinus), o galininkas - veiksmo objekt4, kuriuo daZniausiai esti patientas{pvz., kiikis grauiia morkq} ir gana dai,nai veiksmo turinys (kontentyvas)(pvz., karys vykdo isakymcD. Kai veiksmaZodis reiSkia bfrsen4 arba proces4,vardininkas paprastai atitinka biisenos subjekt4, kuriuo daZniausiai estipatientas (pvz., vaikas sergo, pieltukas nulftZo), beneficientas (pvz., bro-lis twri namq) arba percipientas (pvz., imon,!s mato), o galininkas - bu-senos objekt4, kuriuo daZniausiai esti bflsenos turinys (pvz., girdZiu triuki:n'tq, komanda laimijo rungtynes), rediau patientas (Salia beneficiento, pvz.,

e Kartais referento turinys labai konkrediu pavidalu ieina i veiksmai.odLio leksinqreik5mg, pvz., veiksmaZodZiq aogauti, grybauti, rie1utauti reikSmdje yra ir renkamrl daiktrls4vokos, o miltuoti, raialwti, Sukuoti reikim€je - veiksmo irankis ar priemond; tuos da-trykus nurodo veiksmaZodZiq kamieno daiktavardino dalis fiq derivacinis pamatas), tod6lsakinyje jie negali biiti atskirai pasakomi. Ndra jokio pagrindo manyti, kad 5iq veiksma-iodZiq SemVS turetq buti patientas ar instrumentas, atitinkantys itrauktuosius suvokia-mos tikrovds dalykus, nes Siq veiksmaZodiirl reik5m6 tokiq aktantq nereikalinga.

10 Plg. Fink 1978, 180. Autorius teigia, kad nors gramatiniai linksniai turi daug funk-cijq, tadiau pastebdta, kad tokios reliacin6s konstantos kaip agentas ir instrumentas, kryp-tis (Direction, Goal) ir kryptinga lokacija (Directional Location) daugelyje kalbq turi Ia-bai reguliari4 raiSk4.

6'Kalbos ir tikroves kategoriiq sutapatinim4 N. Arutiunova aiskina ruo, tuo ,itr*e

;ffTli:::;*::::::1'l':::'^" nesavo

"Zariu".pavidaru, o:uo p",r"i.tu p,. krasirikuojan-di4 ir abstrahuojandi4 Zmogaus s4mon€, atsispnaejuli?;.fifi;ff"iiil;"iliT',T:lllut "t"t"ntai

tiesiog nepastebimai ,,paketiami'. ! kalbos lygmeni (apvrro"o"a rszo,? Predikatai y.a ir minties, ir karbos strukt'ros, pirmuoju atveju juose atsispindi tikro-v6s santykiai tarp daiktq, tq santykiq struktDra; predikatai tada suprantami kaip intelek-tualinis denotato modelis- Antruoju utueju preoit'utai yra informacijos, perduodamos kal_bos strukturomis, modeliai (Cevrenror tglZ, itZ).8 Aktantai - tai argumentai su nusakyta semantine funkciia"

2627

j ie gavo butq' mes turime sodq)rr. Kitq rinksniq reik.mes yra savaranki.-kesnes ir maEiau prikrausomor ;u; -"^"iII,-

azodzioreikjmesiz. pvz., naudi-ninkas atitinka beneficient4 tiek su uJtr'oo, tiek su btsenos ar procesoreik.rnes veiksmazodziais (ilg.: ,trntii"ani" tevams, jam sekasi, n,masatiteko broriui); tadiau p.r"ti*ri ri, iriuttu rik ru ;#;os 6ercepcijos)veiksmaZodZiajs (pvz., vaikui norisi *irs-rlTaigi Zinodami veiksma'odzio.eitst sakinyje daugeriu atveiq garimenumanyti jo palydovq.sellntiyes funkcijas t, atsiluefge r*.;"; ! nusakom4situaciia garime nustatyti jo semvS. ritu, ur.trr, iinodami veiksmazodzioreik5mq ir SemVS galime nustatytilo-rlrV, (ptg. 3.1).veiksmaZodzio semvs uzrusoma paiymint argumentu semantines funk_cijas' pvz'' veiksmaiodZi

7l"o.r, jilr'#;

[A, p, B], vadinasi, .io veiksm.a-i'odLio reiksme suvokiama kaip santyki, turp ug.rrto, patiento ir beneficiento.SemVS rodo veiksma'o-d,io utrunr.t .;#u ir pobnd! "b;;;_e toginessemantikos lygmenyje, kartu ji tra", r.i"t

"aientinirtr parydovq veiksmazodisturi i.0riniame sintakses rygmenyje ir ur.i"" tq parydovq semantines funk_cijos' Be to' Semvs reidzia pamaiuu

".ttrrrt"oz,.r, turindiu ",""r0",

Sinvs,semantikos skirtumus ir tuiindiq,ti.,i"*"] SinVS _,._""rif."r.Oendrum4;

:5fiff:: : ffin.,.:dat gari ;"t';i'il;;riq n u, u*om;il;; nevien od4

1'4' veiksmaiodinio r_"k3]" branduorys yra netik sintaksine, bet ir lek_sind predikatinio veiksm a,odrioSemvs islrstu. s"*vs ,iri"tsine raista pri_klauso nuo aktantq semantiniq funkciiq ir veiksmazodZio sintaksinio varto-lrmo galir.nybiq, t. y. nuo to, su kokiomis zodziq formonris (rinksniais, rinks-nlals su prierinksniais,.bendratimis, datyviais ir kt.) tas veiksrnaZodis eina

,Tfftj:*ff::::;f"t raiska n"ir" ul'c.iuu,i" io,.u o,iui""," nuo ak-zatorius paprastai ,,.11?'",',o]-t,'' 1ry1utr, percipientas, beneficientas, kau-

1^,yl1^'inil;;'iffi,:?"iffii:11??#.fl #:*Til:,:,"ffi :t*Itrakdiais dalvkais ir isreidkiat; "bJ#;;"isiais daikta varaziais;,sarutiniaissud6tiniq sakiniq demenimis ir kt. Tadiau auug;ru rernia veiksmazodZio reksi-ne reik.me ir jo sernanrinio derinimrri ru iioi, iodi,iaisgarimybes. Der to,pvz'' sakome loja Kuo' rapd, kniaukn t oie, n*eia arkrys, i t riut ri ar Eviegiakiau-le' Yeiksmalodzi'o galejimas:*gti, ,r tam tikromis leksemomis, arba

jo tarpusavio semantinio derinimosi su kitais Eodiiais galimybes, paprastaivadinama jo leksiniu valent ingumu (plg. Jakait iene 1980, 32-33;1988, 70 tt.). Laikoma, kad i,odLiai yra suderinami semanti5kai, jeigu jqreikdmds turi sutampandiq ar bent pana5iq semantiniq poZymiq. Pvz., veiks-may'odLio kniaukti reikSmds apibrdZimui bltinas daiktavardis kati, o, kitavertus, kiekvienas Zinome, kad kate yra toks naminis gyvulys, kuriam budin-ga iSduoti specifinius kniaukimo garsus. Stai kodel veiksmaZodis kniauktiir daiktavardis katd yra semanti5kai suderinami. ZodLiq semanting dermgvisq pirma lemia Zmoniq suvokiami tikroves dalykq ry5iai, be to, ji priklausoir nuo kiekvienos kalbos tradicijq bei turimq leksiniq raiSkos priemoniq(Jakaitiene 1988, 70-71). Tos paEids ar pana5i6s reik5m6s LodLiai skirtin-gose kalbose gali tureti skirting4 semanting dermg su kitais i,odZiais.

Leksinis valentingumas lemia vis4 veiksmal,odZio leksing aplink4, arbaleksing distribucij4, o jo valentiniai palydovai sudaro tik jos dali: tai tie i.o-dZiai bei jq formos, kuriq reikalauja veiksmaiodZio reikSme ir kurie sudarosakinio branduoli. Apra5ant veiksmaZodZiq junglum4, leksinis valentingu-mas tik tiek yra aktualus, kiek jis susijgs su veiksmaZodZiq valentiniais paly-dovais.

Apibldinant veiksmaZodZiq leksini valentingum4, paprastai nurodoma,kokiq semantinirl klasiq i,adiiai gali bnti veiksmaZodZio valentiniais paly"dovais. Pvz., veiksmaiodLio matyti SinVS yra Nom Acc, o jos leksing raiSk4galima apibfldinti Sitaip: Nom +Anim, Acc + Anim, Abstr, tai reiSkia, kadvardininkas Zymi gyvas britybes, o galininkas - ir gyvas biitybes, ir ne-gyvus daiktus, ir abstrakdius dalykus (Zmogus (gyvulys, Zvdris) matomedZius, paukiiius, saul,is teknjimq). Tam tikrais atvejais, pvz., kaikurio nors palydovo leksinis realizavimas yra labai ribotas (galimi viena arviena kita leksema) ar kai sinonimi5ki veiksmaZodZiai skiriasi tik kuriopalydovo leksine rai5ka, gali blti nurodomos ir konkretesnes ZodZirl reik5mds.Pvz., plauti, mazgoti,galinra rankas, indus, drabuZius, grindis ir daugeli kitqdaiktrl (Acc -Anim), o skalbti galima tik skalbinius (Acc skalbiniai).

1.5. Faziniai veiksmaZodZiai (rei5kiantys veiksmo pradLi4, pabaigq,t4s{ ir kai kurie modaliniai veiksmaZodZiai (rei5kiantys tam tikr4 veikejosantyki su veiksmu) neturi savarankiSkos reik5m6s, tad negali btrti kalbosir apie jq valentingum4. Jie eina su pilnareikdmio veiksmalodLio bendratimiir reiSkia tik jos Zymimo veiksmo tam tikras modifikacijas. Bendratis sakiny-je atitinka pagrindini predikat4, o faziniai bei modaliniai veiksmaZod1iai-tik predikato operatoriq (Ambrazas 1986, 30). Jq junginiai dalnai gali bfitipakeisti atitinkamais prieiddliniais veiksmaZodZiais, plg.: prad€jo iiulbefi -suiiulbo, baigi skaityti - perskait4, gali neiti - paneia. Todel tokie jungi-niai su faziniais ir modaliniais veiksmalodLiais kaip pradtjo eiti, kalbiti,

1r Apie subjekto bei ohiekrn ;" "ja, :u to."i;uJfr-;;: ;;:,*'i#.:?1*iq runkcijq ru,uu@" Plg. E. Kuryiowic

ffiffi ,;"''[tg'T":*'j lj;lIyH:1i:I,T*fl:11iffi [,}"1T:il:iit.;, 1#j:rr"e iriro,n""""'. iniir.""

vra sintaksine' visq kitq Iinksnirl pagrindin6 ru-nL.iju yra seman-

28 29

lyti; baigi skaityti, valgyti, skauditi; nesiliov, snigti; galiu vaikiiioti, miegotiIaikomi veiksmaZortZi4 ijo, kalbijo, lijo, skaitd, valgi, skaudijo, snigo, vaik{-iioiu, miegu tam tikrais variantais it iium" Eodyie pateikiarni atitinkamqveiksmaZodziq skirsniuose iliustruojant iq reiksrnes Lei varentinguma.Kai kurie faziniai,veiksmaZodziai panasiai vartojami ir su bfitojo kartiniolaiko veikiamaisiais dalyviais, pvz.: riivisi .dirbgs, nesitiovi zoiiir, nustojo tijg.1'6' Sangr4ziniq veiksma 'odzi.n varentingumas nuo atitintarnq nesangrq-Ziniq skiriasi dazniausiai tuo, kad jie turi vienu parydovu rnaZiau, br.itenttuo palydovu, kurio funkcii4 atlieka sangr4Zos darelyte -si-, plg. : gina vaikq[Fl nuo iunies - ginasi (t. y. gina sive) ,uo Kuniesi ieTa vaitcui tB]kepurg - dedqsi (t. y.

.deda sau (ant galvos) k"pwrg. pirmuoju atvejusangr4zos dalelytd turi ivardZio garininko save reikdmg ir zymi veiksrnogrizim4 i pati veikei4, antruoju _. lvardZio naudininko saz reiismg ir iymi,kad veiksmas atliekamas veikejo naudai (LKG r97r, Da).vadinasi, roginessemantikos lygmenyje tam padiam aktantui galima brjtq priskiJ ne tik agen-tor, bet ir patiento ar beneficrento funkcii4. Tadiau veiksnio vardininkasrodo, kad vyraujanti funkcija yra agentor, ji ir bus todyne Lymimasangr4Zi-niq veiksmal,odliasemv strukturose. Tie sangr4ziniai veiksmazodZiai, k'rirlsinvS nuo atitinkamq nesangr4Ziniq sinvS desningai skiriasi tik tuo, kadjoje nera galininko [p.] arba naudininko [B ], iodyne atskirai nepateikiami.Kai kuriq sangr4ziniq- veiksmaZodziq binvs visiskai nesiskiria nuo ati-tinkamq nesangr.Ziniq Sinvs, pvz.: uzri,o, ant zvak,s juodq kaspinq- uisiri{o ant rankos taliq raiiti; nukirto medlio Sntaq _ nusikirtopir i tq; nupirko paskut.ing kny g q - nusipirko, k ny g q. Sangr4Zos dalelyt€dia rodo tik tai, kad veiksmas tiesiogiai ,rrriig. su veikdju, neiieina uZ jo in-teresq sferos.Kiti sangr4Ziniai veiksm ailodhiai nuo atitinkamri nesangr4ziniq gerokaiskiriasi ir savo reiksrne, ir-valentingumu, plg. : atsauke istatymq-atsiiau-ki imano kvietimq; aprtbgiom*irriiq_apsiribojo savo veikla; opval_s-1- - s a I du m y n u s - aps.ivalgi s a I dum y nxt Tokie sangr4Ziniai veiksrnaio-dziai zodyne pateikiami atskirai kaip ir tie, kurie nesangr4Ziniq atitikmenqvisi5kai neturi, pvz.: gdrisi, dZiaugiaii, dairosi, teiraujasiir pan.

uu 1966, 167) nenustotq buvgs gramati5kas, kiti - fakulfatyvus. PalydovtlbDtinumas nustatornas tik sakinyje: praleidZiant tai vien4, tai kit4'sakinionari, nustatoma, kurie jq yra bfrtini, o kurie fakultatyvis (plg. Helbig -

Schenkel lg75,3I tt.; Helbig 1982,24 tt.). Bfltinaisiais palydovais nusakomata situacijoS dalis, kuri veiksmaZodZio reikimes i5keliama kaip svarbiausia,aktualiausia. Vienas i5keltqjq referentq paprastai traktuojamas kaip patien-tas arba agentas, percipientas, beneficientas, kontentyvas (idimti sudaro tikbeasmeniai veiksmaZodLiai) ir i5rei5kiamas subjektiniu vardininku, plg.:

(3) Sniegas [P] tirpsta.(4) Klasd IPI iituiftjo.(5) Valtis [P] prisddo Zmoniq [Con].(6) Jonas LA'| &jo i trobq lDirl.(7) Vanagas [Pcp] pamatd grobi fConl.(8) Tevai [Bl turi sodq lP].(9) Jai fPcpf prisimind vaikystd lConl.BDtinqjq palydovq esti ne daugiau kaip trys, tadiau daZniausiai biina

vienas arba du.Tam tikrais atvejais, kai kalbama apie Zinomus,.jau anksdiau minetus

dalykus, bltinieji palydovai gali b[ti praleidZiami; kartais, pvz., dialoge,juos praleisti net bfltina, kad bfitq i5vengta komunikacinio pertekliaus.Tadiau be konteksto toks sakinys paprastai yra negxamati5kas. I5imti sudaronebent tokie sakiniai kaip (10)b:

(10) a. Viftos lArl deda kiquYinius fP,",f,b. Viftos lArl deda.

dia galimd tik viena rezultatinio patiento leksine iSraiika, kurios saki-nyje, kaip matome, gali ir nebfrti. Tadiau galininkas dia nera fakultatyvus,nes kai kalbama apie kitus (ne narninius) pauk5dius arba gyviinus, Sis veiks-rnaZodis bfitinai reikalauja galininko, nors vartojamas ta padia reikdme, plg.:

(Ll) Vo ai lAtl deda apskritus balsvos ar gelsvos spalvos kiauiintlius

[Pr", ].Tokius sakinius kaip (10)b, matyt, reiketq laikyti eliptiniais (plg. Helbig

- Schenkel 1975, 54-55).Kartais sakinyje butinojo palydovo ndra, o j! tarsi pakeidia toks sakinio

narys, kuris neieina ! veiksmaZodZio SinVS (t. y. laisvasis narys, Zr. 2.3).Pvz., (12) ir (13) sakinyje erdves reik5mes palydovus pakeidia tikslo reik5mesnariai, o (1a) ir (15) objektiniq reik5miq palydovq vietoje eina sakinio nariai,reiSkiantys viet4 arba veiksmo bld4:

(L2) Sveiius susodino vaiiiq (plg. ui stalo).(13) Vaikai iidjo riefutauti (plg. i miikq).(14) Anglia kasykloje (plg. kasyklai) jis qtidave visq savo sveikatq (Z).

2. Bfirinieji ir fakultatyvieji (nebflfinieii)veiksmaZodZio palydovai. Laisvieji nariai

2'1' vieni veiksmazodZio parydovai yra bfltini, iq negarima praleisti,kad sakinys normariomis lprastin6mis katbos s4lygomis (,,sintaksin6s rimtiesbiisenoje", kai nera papildomai veikiamas situacijos ar konteksto (Aauo-

303 l

1ffiil]1

lliiit,;i'

(15) a. Ai nugirdau visai kitaip (p1g. kq kita)..b. Bet turbilt Dievas taip (plg- to) nordjo (Smn).c. Ji ir iiokiqdien graEiai (plg. graZius drabuZius) neiioja (ri).

Aplinkybiniai sakinio nariai kartais pakeidia ir butin4i! vardinink4 (as-meninis sakinys tada tampa beasmenis):

(16) *ai kaip (ptg. kas) kartais atirtfnka Zmogui (rl).(17) Sauliukui dardelyje (plg. darZelis) nepatiko.vietoj aplinkybiniq nariq, reiskiandiq pradini arba galin! task4 ir bfrtinq

kai kuriems priedderiniams judejimo veiksmaZodziams lieio i kambari[Ad], iinme iI krepiio lAbl daiktus), tam tikromis kontekstinemis aplin-kybemis sakinyje gali b[ti kitos reikdmes aplinkybinis narys, pvz.:

(18) a. Ii priemenes [Ab] idjo mergina.b. Pro duris lyial iejo du vyrai.

(19) Ant delno lAd,l iirdies neiiimsi.(Tadiau nemai.a judejimo veiksmaZodZiq, turindiq priesderi d-, vienodai

valdo ir pradini, ir garin! task4 bei keri4 reidkiandius aplinkybini,r, narius,pvz.: iiijo ii namq [Ab]; iiejo i miestq, pas kaimynus, nsmo [Ad]; iiejo produris [Yia].)

veiksmazodZio palydovq struktlrinis br]tinumas sakinyje skirtinas nuokitq sakinio nariq (tiek veiksmaZodZio fakultatyviqiq palydovq, riek laisvqiqnariq) komunikacinio bltinumo. Tie dalykai toli grazu ne visada sutampa(pladiau apie tai Zr. t{e*roroea 1973).pavyzdzioi, (20) sakinyje instrumentareiSkiantis inagininkas yra struktiiridkai fakultatyvus ir galetq buti praleistas@lg. 2l), jeigu tolesne sakinio dalis nerodytrl, jog komunikaciniu poZiiiriujis b[tinas (ji praleidus, sakinys pasidaro beprasmis).

QO) Pavalyk tq ddmg dregnu iepeiitt, kitaip neilvalysi.Ql) Pavalyk tq ddms.Neretai sakinyje pasidaro b[tinas siaip jau laisvuoju nariu einantis naudi-

ninkas, plg.:

(22) a. Tu man qtstosi visas pasaulio brangenybes (yi).b. Gera vijta ir Zqsi atstoja.

Pirmasis sakinys praieidus naudinink4 b[tq nerealus.2.2. Fakultatyvieji palydovai, kaip ir butinieji, atitinka veiksmaZodZio

semvS aktantus, tadiau sakinyje gali blti nepasakyti, o sakinys vis tiekiSlieka gramati5kas. Fakultatyviaisiais palydovais nusakoma ta situacijosdalis, kuri veiksmaZodZio reiksmei maziau aktuali. Semantiskai interpre-tuota ir tapusi veiksmaZodZio SemvS sudetine dalimi, ji ieina i io reiksmgir kartti'su ja suvokiama, del to sakiniai be fakultatyviqiq palydovq bendraisbruozais rei5kia t4 pati, k4 ir su jais (plg. Xpaxoscrzfi 1974,9; Helbig r97r,

276. tt)77, 65; 1979, 70; Viehweger 1977, 350; Cycoe 1973, 42-.43)rz.Pvz.. i: igirde sakini (23)'f ivas fArl pardave namq [p], mes jau Zinome, kadkaikrr,' tQ nama nupirko il kad uz ii buvo sumoketa tam tikra pinigq suma.FakLritatyvieji palydovai sakinyje pasakomi tada, kai jq teikiama informaci-ja k.lhetojui pasidaro aktuali ir reikalinga sukonkretinti, kitaip tariant,jqpasirtrclymas sakinyje priklauso nuo pasakyrno komunikaciniq uZdaviniq.P lg . :

124) Tevas pardave namq agronomui lBl.

Q5) T ivas pardav| namq uZ penkio l ika tukstani i t l l i tA [Rt ] .-la pati situacija gali blti nusakoma skirtingai i pirm4 viet4 i5keliant

vis hitus referentus ir juos kitaip semantiSkai interpretuojant. R.eferentai,krLrie iSkeliami kaip reikimingiausi, pasakomi bltinaisiais veiksmaZodiiopalydovais, del to Sie sudaro valentines struktlros pagrind4 ir rodo tamti.ltrq nu.sakomos situacijos atvaizdavimo perspektyv4la. Referentai, kurielaikoini ne tokiais aktualiais, antraeiliais, pasakomi fakuitatyviaisiais palydo-vais. Sitaip tie patys tikroves dalykai vienu atveju pasakomi butinaisiais,kitr-i - fakultatyviaisiais patydovais. Plg.:

(26') a. Petrond fArl uZsiriso skarels lPl (ant kaklo) fAdl.b. Petone [Aol apsiriio kaklq lP] (skarele) [Con].

Abiejuose sakiniuose iSkeliamas agentol ir patiento santykis, bet,pirmaja-rnc patientu laikoma ir sakinyje pasakoma kaip veiksmai,odLio br.rtinasispalyriovas skarele, o antrajame - kaklas. Atitinkamai pirmajame sakinyjekaklas (galinis ta5kas), o antrajame skarele (kontentyvas) laikomi antraei-liais, ne tokiais aktualiais daiykais ir pasakomi fakultatyviaisiais palydovais.Da r p lg . :

(17) a. Motina fAol apave yaikui [B] batukus [p]"b. Motina [Ar] apave vailcq [P] (batukais) [Con].

Vciltsnio vardininkas nebhna, o papildinio galininkas labai retai bunafakrrltrLtyvus, nes jais pasakomi reikdmingiausi nusakomos situacijos dalykai.

' l). Viehwegeris yra pastebejqs, kad veiksmaZodZiai, kuriri specialesne reiksmd, turijojc,l,'L,gi:ru itrauktq argunentq (t. y. aktantq), ir prieSingai: kuo bendresne veiksmaio-

\dlrtr rcrks.re, tuo maziau joje gal i buti tokir l argumentu (viehweger 1977,35o).

i " l'.,srrektyvos termin4 vartoja ir ch. Fillmore'as, ir S. starosta. pirmasis ji sieja su. a ktrtt r I r1 s rr bjckf inimu bei objektinimu, teigdamas, kad i perspektyv4 ieina tik tie elementai,ikurjc lrrrkorrri subjektu arba tiesioginiu objektu ir sudaro sakinio branduoli, ir kad perspek-

fvva r;ri kattu ir giliqjq gramatiniq santykiq, ir semantini4 linksniq (t. y. situaciniq vaid-!ncnr1) , truktrrra (Ornarr.rop 1981,499,522,529-530). Starosta perspektyva laiko skir_Yingu\ r(,\ patios tikrovds situacijos atvaizdavimo aspektus, kurie isrysk€ja ,,sakini r,sintak-

il8tnq-\('rrr:urlrnq reprezentacij4 uZdejus ant virtines galimq iSorinirl situacijq.. (Starostai197lt, r l . l ) . Siraip perspektyva suprantama ir Siame darbe.

l li r

l lililtiJ

iiil, lt lll4

32

'fautologiniai vardininkai bei galininkai, pvz.: lyia lietus, sninga sniegas,

aulta auira, diegia dieglys; dirbti darbq, vargti vargq, miegoti miegq, keliauti

keliq, kovoti kovq, sapnuoti sapnq ir pan., yra pertekliniai ir fakultatyviai-

siais palydovais nelaikytini. Siais atvejais tik i5skaidoma veiksmai'odZio

reikSme, dazniausiai tam tikrais stilistiniais sumetimais (ypad tai bldinga

tautosakos kalbai) arba norint iskelti koki4 nors veiksmo (proceso) ypatybg,

pvz.: sapnuoti blogq sapnq, dirbti protini darbq, lyja i i l tas /ieras. Nei

vardininkas, nei galininkas nusakomoje situacijoje jokio referento neatitin-

ka, nes veiksmaZodZio reik$me pati viena pateikia globalini veiksmo ar rei5-

kinio vaizd4 (plg. Kaunerlbcol{ 1972, 59-60; CycoB 1973, 4I-42)'

Veiksnio vardininko paprastai nebtna prie veiksmaZ,odi.iqtrediojo asmens

formq, Zymindiq neapibreZto asmens veiksm4. Tokiais atvejais veiksmo atli-

kdjas kalbetojui esti neZinomas, neaktualus (Kiemuose, mqtyt, iau pakilri

krosnis rH) arba apibendrintas (,4vis laiko vilnai ir misai). Prie veiksmaiodi:i';

pirmojo ir antrojo asmens formq dainai nebiina atitinkamq asmeninirtr

ivardZiq vardininko; veikeja tada rodo veiksmaZodZio galln€s (VaZiuoiu I

miestq; Ar jau nupiovete aviias?).

NernaZa veiksmazodiirl vartojama su papildinio galininku ir be jo, plg.:

(28) Vaikas [A1l valgo obuoli [Pl.

(29) Yaikas lA'f dabar valgo.

(30) Vaikas fPf gerai valgo.

Galininkas tokiuose sakiniuose ngretai laikomas fakultatyviu (Zr. IIait'

ons 1978, 382-383; Anpecan 1974, 149 Helbig - Schenkel 1975, 54)'

Tai susijg su tuo, kad veiksmalodLio SemVS sutapatinama su mlsq suvokia-

ma situacija ir todel manoma, kad visuose Siuose sakiniuose veiksmaZodZio

reiksme ir SemVS turi blti ta pati. G. Helbigas, tiesa, pripaZista, kad Siais

atvejais sakiniams su galininku ir be jo b[dingi gana subtilfis semantiniai

nedenotacinio pob[dZio skirtumai (Helbig 1971, 276; Helbig - Schenkel

1g75, 54). Bet juk semantiniai skirtumai kaip tik ir rodo skirting4 nusakomq

dalykq interpretavim4, o tai paprastai nesiderina su ta padia veiksmaZodZio

SemVS ar SinVS. (28) iSkeliamas veikejo - agentol santykis su valgomu

daiktu -- patientu, (29) pasakomas tik veikejo - agentol uZsiemimas "'al-

gymu (predikatine struktirra F(x), nes veiksmas suvokiamas kaip vienintelio

argLlmento poZymis), o (30) valgantis asmuo traktuojamas kaip patientas,

nes veiksmai,odLiupasakoma tam tikra jo brlsena; veiksmaZodis savo reik5-

me dia artimas bldvardZiui valgus,

2.3.Tie sakinio LodZiai, kurie nera nei butinieji, nei fakultatyvieji veiks-

mai,odzio palydovai, yra laisvieji nariai (LN), G. Helbigo vadinami laisvai-

siais nurodymais (freie Angaben), L. Tesnidre'o - sirkonstantais (circons-tants), kitq kalbininkrl - adjunktais (vater l97g), atributais (Xpar<oecxufi1974) ir kt.

Laisvieji naria,i ndra s4lygojami veiksmaZodZio reik5mes; jq s4saj4 suveiksmaZodZiu lemia jam, kaip tam tikrai kalbos daliai, bDdingas grynaigrarnatinis pajegumas prisijungti kitus ZodZius bei jq formas. Laisvieji nariaisakinyje gana laisvai gali buti pridedami arba praleidLiami. vis delto jq var-tojimas su. veiksmazodziais nera visiSkai laisvas, yra tam tikrq apribojimrtr,priklausandiq nuo jq semantinio tarpusavio derinimo. Net vietos, Iaiko, btdoir priezasties aplinkybes nera laisvai jungiamos prie kiekvieno veiksmaZodzio.P./2., su momentiniais veiksmazodziais negali eitiL,odiiai, reiykiantys veiksmotru.kmq, lygiai kaip prie veiksmalodli[, rei5kiandiq veiksmo ar btsenos truk-mg, neimanomi aplinkybiniai Zodilai staiga, staigiai, neilketui ir pan. Be to,skirtingai nuo valentiniq palydovq, laisvqjq nariq vartojimo apribojimai kar-tais susijq ir srr veiksmai,odii4 gramatine laiko reikime) pyz., negalima sa-kyti rytoj atijo, vakar ateis ft pan.

sakinyje iaisvieji nariai pana5ts i fakultatyviuosius parydovus, nes ir vieni,ir niiti gaii biti nepasakomi arba praleidziami. Tadiau tarp jq esama ir esminioskirtumo. Pirmiausia fakultatyviqjq palydovq semantinis turinys labai ben-drais bruozais ieina j veiksmaZodZio reik5mg, del to sakinio informacija aps-kritai lieka ta pati ir tada, kai fakultatyvieji palydovai nepasakyti. Tuo tarpuiaisvqjq narirl teikiana informacija i5 ka,rto dingsta juos padalinus iH saki-nio (plg. XpaNoecr<rzfi 1974, 9). o pagrindinis laisvqiq nariq skirtumas nuofakultatyvir.ljq palydovq yra tas, kad jie neturi atramos veiksmazodZio semvs.sakinio predikatineje struktlroje laisvieji nariai atitinka ne predikato ar-sumentus, o atskirus predikatus, del to sintakses lygmenyje gatri blti traktuo-iami kaip sutraukti sakiniai ir keidiami sudetiniq sakiniq daiutiniais demeni-mis, pusdalyviq konstrukcijomis, savarankiskais sakiniais ir pan. pvz.:

(31) Mes atostogausime yasarq<-Mes atostogausime, kai bus v asar q;Mes atostogausime. Tai bus yasqrq.

(32) Vyrai trobojevijopaniius<-Vyrai vijopaniius, lcai buvo troboje Ibildami troboje; Vyrai vijo paniius. Tai dare troboje; Vyraibuvo troboje ir vi jo paniius.

(33) Sta iga sutemo<-Sutemo. Tai ats i t iko sta iga.Tai, kad laisvuosius narius galima traktuoti kaip sutrauktus sakinius,

lrLikoma pagrindiniu jq skyrimo kriterijum (Helbig 1982, 24 tt.; Helbig _

sclrcnkel 1975, 3r tt.). Tiesa, Sis kriterijus nera visiikai visuotinis ir turi tamtikrq tr[kumq (apie tai Emons 1974,73-75; Vater 1978,28-Zg, 39; Helbig

34 35

1982,26,29;rs. U'u delto dauguma laisvqjq nariq gali biiti traktuojami kaip

sutraukti sakiniai ir tai padeda juos atskirti nuo fakultatyviqjq palydovq.

Pagaliau reikia sutikti su G. Helbigu, kad ribos tarp valentiniq palydovq

ir laisvr+irl nariq gali btti nustatomos ir intuityviai (I{elbig 1982,36)' Zinoma,

toks jq nustatymas negali bflti labai tikslus.2.4. Instrumentinio inagininko statusas sakinio strukt i roje yra

ypatingas. Instrumentas yra daugelio veiksmo reiksmes veiksmaZodZiq

aktantas, jq Semvs narys, jo kalbine realizactja - inagininkas sakinyje

daZniausiai laikomas fakultatyviuoju, rediau br)tinuoju veiksmaZodZio pa-

lydovu. Tadiau, kita vertus, instrumentinis inagininkas daugeliu atvejq, pa-

nasiai kaip laisvieji nariai, gali buti traktuojamas kaip sutrauktas sakinys, o

loginiame lygmenyje -. kaip atskiras predikatas, pvz':

(34) Vyrai kirviais kirto medl;ius<-vyrai kirto medzius. Tai dard

k i rv ia is I Tam naudo jos i ' k i rv ia is

(naudo io k i rv ius) ;

Vyrai k ir to medi ius naudodamiesi k irv iais '

Kai kurie tyrinetojai apskritai abejoja, ar instrumento gali reikalauti

veiksmaZodZiq semantinis valentingumas, nes jis es4s toks pat modalinis

linksnis kaip laikas, btdas, priezastis, tikslas ir kt. (cook 1978,299).Pana-

Siai A. Drukteinis (1982, I6-L7) instrument4 aptaria ne tik kaip irankio,

priemones, bet ir kaip tam tikro veiksmo atiikimo budo reiksme; ji ne objek-

tine, o aplinkybine , atba tai tiesiog savarankiska kategorija, apimanti iran-

kio, priemones ir veiksmo atlikimo b[do reik5mes'

Tai, kad instrumentas turi aplinkybini pobudi, nekliudo ji laikyti vetks-

maZodZiq aktantu, nes aktantais esti ir grynai aplinkybiniai linksniai (vieta,

kryptis ir pan.)1c. Bet svarbiausia tai, kad yra veiksmaZodZiq, kuriems instru-

rnentinis fnagininkas yra bltinas, pvz.: mosuoia skarel,rmis, tabaluoja kojo'

mis, kalena dantimis, barikina puodais, paleido i Eqsinq akmendliu ir kt. Nusa-

komoje situacijoje toks instrumentas daZniausiai atitinka veikiam4ji daiktq.

Daug Sio tipo veiksmai,odli:q vartojama ir su galininku vietoj inagininko;

veikiamasis dalykas tada interpretuojamas kaip patientas ir veiksmai:odLi4

15 ypad skeptiikai i 5i kriteriiq Zitrri H. Vateris, kuris prieina prie isvados, kad n€ra

formaliq bei objektyvirl kriterijrl atskirti fakultatyviesiems palydovams ir laisviesiems na-

riams (adjunktams). Jo manymu, visi priklausomi LodLiai yra veiksmaZodZio valentiniai

palydovai (komplementai), isdestyti pagal tam tikr4 hierarchij4: nuo tq, kuriq reikalauja

beveik kiekvienas veiksmaZodis, iki tq, kuriq reikia labai nedaugtlliui veiksmaZodZiq (Vater

r978, 39) .16 Instrument4 veiksmaZodZio reikalaujamu semantiniu linksniu laiko daugelis veiks-

mazodZiq valentingumo bei sakinio semantikos tyrin6tojr+, pvz., G. Helbigas (1977),

W. Schenkelis (1977), S. Starosta (1978), G. Wotjakas (1976), W' Chafe'as (1975)' Ch' Fill'

more,as(|968;1969a;1969b),J.Apresianas(Anpecxrr|974),y,Bogdanovas(6or.qarros197T ir kt.

J O 37

signifikacind reik5md yra Siek tiek skirtinga, plg.: mosuoja uodegas, taba-luoja kojas, hqrikina puodus, paleido akmendli i Zqsinq ir pan. Tadiau tokiqveiksmazodZiq ne per daugiau.sia. Dazniausiai instrumentas nusakomojesituacijoje atitinka referent4 - iranki, priemong, kuriuo veikiamas kitasdaiktas, o pats instrumentas suvokiamas kaip tam tikras tarpininkas tarpgyvo veikejo (agentor) ir veikiamojo daikto (patiento). Ji atitinkantis inagi-ninkas sakinyje pasakomas retai, nes daZniausiai jo semantinis turinys labaikonkreiiu pavidalu ieina ! veiksmazodzio reik5mg: kiekvienas Zino, kad rie-kiarna peiliu, verpiama - rateliu, audLiama -- staklemis, kertama, kapoja-ma - kirviu ir pan. Kadangi i veiksmaZodZiq reik5mg ieina tik fakultaty-viqjq palydovq semantinis turinys, vadinasi, instrurnentinis inagininkas iiaisatvejais turetq btti laikomas fakultatyviuoju palydovu. Tadiau kaip tik siaisatvejais jis gali biiti traktuojamas kaip sutrauktas sakinys, o tai rodo jo ar-timurn4 laisviesiems nariams.

Instrumentinis inagininkas ypatingas dar ir tu.o, kad kartais fakultatyvusne tik jo pasirodyrnas sakinyje, bet ir atitinkamo aktanto (instrumento) bu-vimas veiksmal,adiio Sernv struktlroje. Pavyzdiiui, sriub4 paprastai valgo-me su Sauk5tu, ko5q galime valgyti su Sauk5tu, Sauk5teliu, o alkanas vaikasgali j4 griebti ir ranlqomis, tuo tarpu duon4, pyragaiti, vaisius va,lgome be jo-kio instrumento. vadinasi, instrumento buvimas ar nebuvimas dia priklausonuo nusakomq konkrediq situacijrl ir del to jis i veiksmaZodlio valgyti semvsnetraukiamas, tik specialiai aptariarnas jo galimumas (plg. Anpecxu 1974,124-r2s).

Kai kada instrumentas sahinyje iSkeliamas i pirrn4 viet4 ir pasakomasvardininku. DaZniausiai tai daroma stilistiniais sumetimais, pvz.: (35) Grit1mato, kad tos siauros ir baltos rankos ima pieitukq ir rafio (Smn).

2.5. Laisvasis naudininkas. Tam tikrais atvejais semantiSkai inter-pretuojant situacij4 vienas referentas ta;si suskaidomas ir sakiny-ie pasako-nrirs dviem i.odLiais: vienu ZodZiu pasakomas jis visas, o kitu - tik jo dalis(tai gal i bl t i i r Zrnogaus drabuZiai , mintys, norai , poreikiaj , arkl io pakinktaiir pan.). Kartais iSskaidyt4 referent4 atitinka du veiksmalad,Zio SemVSaktii.ntai, panadiai kaip ir tada, kai jie atitinka du atskirus referentus, plg.:

(36) Vaikas l{rl pakele galvq lPl.(37) Jureiviai [Ar] pakdli bures lPf.Kitais atvejais i veiksrnaiodZio SemVS patenka tik vienOs idskaidyto re-

I'crcnto dalies semantine interpretacija, nes jos visiSkai pakanka, kad butqpnsotintas veiksmaZodZio valentingumas. Pvz.:

(38) a. Motins lArl nutvdrd vaikq [Pj uZ rankos.b. Motina lArf nutvtrt vaikui uZ rankos [Pl.

Signifikaciniu poZi[riu abu Kie sakiniai skirtingi: pirmajame akcentuo-jamas poveikis visam daiktui, o antrajame daiktas palieEiamas tik tiek, kiek

paveikiama jo dalis. Skirtingi ir veiksmaZodZio santykiai su priklausomo-

rnis formomis: (38)a sakinyje, be vardininko, valentiniu palydovu jis dar turi

galinink4, o (38)b - prielinksning konstrukcij4. Ta pati prielinksnine kons-

trukcija (38)a yra laisvasis narys, turintis tikslinam4j4 funkcij4, nors kaip

matome i5 (38)b, ji gali brlti veiksmailodLio valdoma (plg : Motina nutviri

ul virvis galo); jai tiesiog nera laisvos pozicijos veiksmazodzio SinvS.

Kartais prielinksnine konstrukcija yra bttina komunikaciniu poZirlriu (Zr.

39a), nes be jos sakinys igyja kita prasmg, plg.:

(39 a), Motina lArl paime vaikq lPl ui, rqnkos (ir nusivede)'

b. Yyrai l{rl patmi rqstq lPl ui gal7 (ir nune5e).

Jeigu nebtrtq pasakytas vis4 daikt4 reiskiantis galininkas, prielinksnine

konstrukcija taptq veiksmaaodaio valentiniu palydovu, tadiau sakinys bltq

nepilnas ir sintaksiniu, ir semantiniu poZitriu. Prielinksnine konstrukcija

del to, kad i ja ieina daiktavardis, rei$kiantis visumos dali, reikalauja seman-

tinio papildymo, t. y. nurodymo, kokiai visumai ta dalis priklauso, ir todel

nera semanti5kai savarankiSka. Si trtkstama informacija sakinyje pateikia-

ma naudininku, kaip matome (38)b. Tik tada, kai veiksmaZodis sangr4Zinis

ir visumos dali reiSkiandio daiktavardZio semantini vatrentingum4 pasotina

sangr4Zos dalelyte (ja pasakoma visuma), tokia prielinksnine konstrukcija

gali tapti savarankiikos reik5mes palydovu, pvz.:

(40) Moteri,ifti [A1] nusitviri ui galvos lPl.Naudininko padetis sakinyje tokiais atvejais yra ypatinga. VeiksmaZodis

jo nereikalauja ir nevaldo, del to G. Helbigas ir W. Sqhenkelis j1 vadina ,,lais-vuoju datyvu" (1975, 46-47). Tadiau iK tikrqjq jis nera visiSkai laisvas. Nau-

dininkas semantiniu poZitrriu priklauso nuo kito daiktavardZio, tarp jq yra

posesyvinis santykis, kuris Siaip jau reiSkiamas kilmininku (pvz', peilio

kotas). Vadinasi, naudininko vartojimq dia lemia santykis ne su daiktavardltu,

o su veiksmailodliurz. Jo ryS! su veiksmaZodZiu patvirtina tokios galimos

transformacijos, kai naudininkas pakeidiamas subjekto vardininku, pvz.:

(41) Man suilapo rankos <-+A! suilapau rankas.

Vis delto naudininkas tiesiogiai susijgs ne su veiksmaiodiiu, o su visumos

i7 J. Jablonskis yra nurodgs sakytojo gyvai jaudiam4 skirtum4 tarp Sios reik5m€s

naudininko ir posesyvinio kilmininko (pvz., jam kojos dreba - jo kojos dreba): kilmininku

keliama aikSten kieno ki1m6 ir priklausomybd (savybe), o naudininku - atsitinkqs kam

arba es4s kam dalykas (Jablonskis 1957, 601). I5 esmds t4 pati reik5m€s skirtum4 nurodo ir

kiti autolai (A6osxna 1963; Snrs6ytac 1967; II:.z,pr,tu 7974),

dali rei5kiandiu daiktavardziu ir veiksmaZodZiu draugers. Nors veiksmaZodisjo nereikalauja ir jis negali btti laikomas veiksmaZodzio valentiniu palydovu,naudininkas sakinyje yra bltinas, nes be jo lieka nepasotintas visumos dalirei5kiandio daiktavardZio semantinis valentingumas. Del to kai kurie tyri-netojai ji net laiko veiksmazodZio valentiniu palydovu (zr. Erben 1968, 120).Tadiau id tikrqjq tam n6ra pagrindo; naudininkas dia veikiausiai yra ne veiks-maiodZio SinVS, o viso sakinio sintaksines struktfrros elementas, reiSkiantisveiksmu suinteresuot4 asmeni ar daikt4, kuriam kas nutinka (beneficientq).veiksmaZodZirl valentingumo atZvilgiu jis laikytinas laisvuoju nariu.

Kas kita yra tokie atvejai, kai naudinink4 veiksmaZodis valdo. Visqpirma tai veiksmai.odZiai, rei5kiantys koki fizini poveikl gyvam daiktui,pvz.: (figelti, (fidurti, suduoti, uZduoti, (su)droiti, tvoti, smogti, lkqsti ir kt.Pvz.:

(42) Man [P] igele bfte.(43) Seimininkas sudroZi arkliui lPl botagu.Naudininkas reiSkia nukentejus! asmeni ar gyvun4, tadiau islaiko ir tam

tikr4 suinteresuotumo (beneficiento) atspalvi, kuris nebfrdingas galininkui,daug kur galindiam pakeisti naudinink4, plg.:

(44) Uodas mqne lPl igele (Z).(45) Seimininkas sudroi| arkti lPl botagu.Naudininkas dia perima patiento funkcij4 ii valdomos prierinksnines

konstrukcijos, rei5kiandios tiesiogiai veikiam4 visumos clali, ir yra veiksmazo-dziri butinasis palydovas. Tadiau tada, kai salia yra valdomoji prielinksninekonstrukcija, naudininkas rei5kia ne patient4, o beneficient4 ir yra laisvasisnarys kaip ir tais atvejais, kai jis negali buti veiksmazodLio tiesiogiai valdo-nras (plg. 38b), pvz. i

(42a) Bite igdld ntan i veidq [p].($a) Seimininkss sudroZe arkliui per strinas lpf.Prielinksnine konstrukcija, nors ir neturi semantinio savaranki5kumo,

patenkina veiksmaZodZio valentingum4, ir sakinio predikacija atrodo pil-rra (plg. A6oguna 1963, 33). Tuo galime isitikinti prielinksnines konstrukci-.jos daiktavardi pakeitg semantiSkai savarankidku ZodZiu, plg.:

(46) Lietus kirto i veidq.(47) Lietws kirto i langus.Tokie sakiniai kaip (46) gali briti vartojami, kai id konteksto ar kalbos

situacijos aiSku, kam priklauso veiksmo paliesta kfrrro dalis.

rB Pladiau apie dvigubus naudininko rysius Zr. A6oszHa 1963; 3ru:dyrac 1967;I lxlrr,au 1974;' Anpectn 1974, 153-154.

38 39

Kita veiksma1od1it4 grupe, galinti savo palydovu tureti visum4 reiskiant!

naudinink4, reiskia rengim4, avim4, puosirn4 ir pan. veiksmus. Sie veiksma-

iodiiai valdo prielinksnines konstrukcijas, zymindias tam tikr4 kiino dal!

kaip veiksmo pradini [Ab] arba galini [Ad] task4, pYz.: aunq ant koitl

lAdl batus, mauna nuo pirito lAbl Ziedq. Kai prielinksnines konstrukci-jos sakinyje ndra, jos viet4 valentineje struktlroje uZima visum4 rei$kiantis

naudininkas [B]; plg. a ir b Siose sakiniq porose:(48) a. Pamergd nusegi .iaunaiai nuo galvos f\bl vainikell'

b. Pamerge nuseg| iaunaiai lBl vainikeli.

&9) a. Ji u1riio vaikui ant kaklo l\dl ialikq.b. Ji uZriIo vaikui LBI ialikq.

Vadinasi, veiksrnaZodiiar, galintys valdyti arba naudinink4, arba prielin-

ksning konstrukcij4, vartojami pagal du sintaksinius valentingumo moctrelius

kaip ii tie veiksmaZodZiai, kurie gali valdyti arba galininkQ, arba prielinks-

ning konstrukcij4 (Zr. 38 a ir b).Laisvasis naudininkas posesyviniu santykiu siejasi su gana ivairiais daikta-

vardZiq linksniais bei prielinksninemis konstrukcijomis, pvz':

(50) Maiinq nulauii tivui rankq.(51) Man spengia ausYSe.(52) Vaikas ui l ipo motinai ant kel i4.(53) Jonui skauda galvqlgalva.ApraSant veiksmaZodZiq junglum4, i jr1 SinvS laisvasis naudininkas, Zi-

noma, neltraukiamas, tadiau visada reikia prisiminti, kad sakinyje normalio-

mis, iprastinemis kalbos sqlygomis jis butinas, jeigu kuris nors veiksmaZo-

dZio palydovq yra visumos dali reiSkiantis daiktavardis'

2.6. Kai kuriq sangr4Ziniq ir vieno kito nesangr4Zinio veiksmaiodZio

vienas i5 dviejri SemVS aktantr4 nusakomoje situacijoje atitinka vis4 referen-

t4, traktuojarn4 kaip patient4, kitas - jo dal!, traktuojam4 kaip konten-

tyvq. $ie veiksmaZodZiai reiSkia savaimini, netydia ivykus! veiksm4 - proce-

s4 (atsako i klausim4 kas atsitiko ?), pvz.:(54) Vaikas lPf ttusintuYe kojq [Con].(55) Arktys lPf niksteliio (nusilauii) kojq [Con].(56) Tdvas lPf susi trenkt galvq [Con].Ga"lininkas Eia kartu turi ir tikslinarn4j4 funkcij4: juo sukonkretinama

n,-rkentejusioji referento - patiento dalis. Kai kune Sios reikimds veiksrna-

i.oaiiai vartojami ir be galininko, pvz':(57) Vaikas lPl uZsigavo, susiZeidd, susitrenkl'

2.7" ISskirting padeti turi tie valentiniai palydovai, kurie sakinyje siejasi

ne tik su talinio veiksmaZodZiu., bet ir su veiksnio vardininku arba papildi-

nio netiesioginiu linksniu ir derinami su jais skaidiumi, linksniu, daZnai ir

girnine. Tokie dvigubus sintaksinius rydius turintys veiksmazodiiq palydovaipaprastai vadinami tarininiais paZymrniais (LKG tr976, 437 tt.). Dazniau-siai tai bldvardziq ariq atitikmenq vardininkas arba galininkas, pvz.:

{58) Senele jauiiasi nesveika (pavargusi ) [Mod].(59) Vaikas atrodi tikras if.miniius [Mod].(60) Minkydami jie padari mol! minkitq [Con].I(ita vertus, Sie veiksrnai.odzi4 palydovai keria rimtq abejoniq d6l to,

kad sakinio predikatineje struktiroje jie kartu su veiksmazodiiu atitinka pre-dikatq, o ne predikato argument4. Tas pat pasakytina ir apie veiksmazodZiqpalydovais laikomus prieveiksmius (plg. pasch 1977, 21; Helbig lg7g, 7l),pvz.:

(61) Vaikas elgesi nepriekaiitingai [Mod].(62) Jie gyvena (laikosi, .iauiiasi) gerai [Mod].Tiek bfldvardZiq vardininkas, tiek prieveiksmiai valentiniais palydovais

iSimties tvarka laikomi tik det to, kad veiksmaZodis sakinyje jq bfrtinai reika-lingas. Jie atskleidzia veiksmazodiio Zymimo veiksmo ar bfrsenos turini(kokybg), apib[dina jq subjekt4 ar objekt4.

3. Veiksmaiodiiq sir-rtaksinio ir sernantinio valentingumotarpusavio ry5ys ir kai kurie jo ypatumai

3.1. veiksrnai,odiio valentinirl parydovtl skaidius paprastai atitinka josernvS aktantrt skaidiq. Kai krniq tyrinetoiq keliamas kiekybinis iq neatiti-kinras i5plaukia i5 to, kad veiksmalodlia (ar sakinio) semantine struktfrrasutapatinarra su mflsri suvokiamos situacijos santykiq struktfira ir visi saki-nia,i, kuriuos galima susieti su ta padia situacija, lcad ir kaip skirtingai ji b[tqjais nusakoma, laikomi trrindiais vienod4 semanting struktfrr4 (plg. dar1 .3 .2 ) .

semvs, nustatyta remiantis veiksmaZodzio signifikacine reiksme, dauge-li, atve.iq i5rydkina tam tikra nusakomos situacijos atvaizdavimo perspekty-v4. I5 kitq semantiniq aktantq dia ypad ibsiskiria patientas, kuris priklauso-n"Lai nuo veiksmaZodzio reikdmds nusakqmoje situacijoje gali atitikti ganaivairius situacinius referentq vaidmenis, plg.:

($) Tevai padovanojo sunui laikrodi.(64) Gamta apdovanoio vaikq retais gabumais.(55) Kambarys prisipilde imoniq.(66) Znzones iisdmi iutini.Tik (63) patienta.s atitinka situacin! pariento vaidmen!, intuityviai pris-

kiriam4 tam tikram situacijos dalyviui, o $$ iis atitinlca beneficiento, (65)

40 4 l