internal deliverable 5.6 cycle 4 Įvertinimo ataskaita · cycle 4 evaluation report 6 ar itec...

Internal Deliverable 5.6 Cycle 4

Įvertinimo ataskaita

Sarah McNicol, Cathy Lewin

2013 m. rugsėjo 30 d.

http://itec.eun.org

Cycle 4 Evaluation Report

2

Kūrėjai

Autoriai Sarah McNicol, Cathy Lewin

Leidėjas

Nuotraukos

http://itec.eun.org

Koordinatorius: Europos mokyklų tinklas

Šiame dokumente pristatomas darbas iš dalies finansuojamas Europos Komisijos septintosios bendrosios programos (FP7) projekto iTEC: Inovatyvios technologijos besidominčioms klasėms (susitarimas dėl dotacijos Nr. 257566). Už šio dokumento turinį atsakingi yra vien konsorciumo nariai ir jis nėra Europos Komisijos nuomonė ir Europos Komisija nėra atsakinga už jame pateiktos informacijos naudojimą.


3

Turinys

Vykdomoji santrauka ............................................................................................................ 5

Rekomendacijos …............................................................................................................. 15

Įžanga…………............................................................................................................... 19

Kontekstas .................................................................................................................... 19

1 skyrius: iTEC ir inovacijos ................................................................................................ 23

Ar mokytojams skirtas iTEC yra itin inovatyvus? ........................................................... 23

Inovacijos naudojant technologijas .................................................................................... 24

Inovacijų poveikis naudojant technologijas ..................................................................... 39

Naujovės pedagogikoje ........................................................................................................ 40

Inovacijų poveikis mokinių vaidmeniui........................................................................... 42

Naujoviškas technologijų naudojimas ........................................................................... 46

Naujovės mokytojų vaidmeniui……………................................................................... 48

Mokymo programos kūrimas ir pamokų planavimas .................................................... 49

Vertinimas…............................................................................................................. 50

Kitos pedagogikos naujovės…............................................................................................. 51

2 skyrius: iTEC poveikis......................................................................................................... 54

iTEC poveikis mokytojams............................................................................................. 54

iTEC poveikis mokinių mokymosi rezultatams................................................................ 55

3 skyrius: Tvarumas, perleidžiamumas ir dydžio keičiamumas.............................................. 62

Tolesnis iTEC priemonių ir metodų naudojimas........................................................... 63

Pervedimas pas kitus bandomosios mokyklos mokytojus ................................................ 64

Pervedimas pas kitos mokyklos mokytojus....................................................................... 66

4 skyrius: Įgalintojai ir mokytojams ir mokykloms kylantys sunkumai.................................. 70

Įgalintojai.. ........................................................................................................................ 71

Sunkumai…........................................................................................................................ 75

Kitas WP5 žingsnis................................................................................................................... 79

Išvados ir rekomendacijos …................................................................................................... 80

Nuorodos…….......................................................................................................................... 87

A priedas: Atvejų tyrimo istorijos.......................................................................................... 88

B priedas: Surinkti įvertinimo duomenys............................................................................. 111

C priedas: iTEC bandomojo proceso peržiūra................................................................... 114

D priedas: Papildoma tyrimo duomenų analizė................................................................... 119


4

E priedas: Metodinės pastabos …...................................................................................... 122

F priedas: Naujovių ir iTEC naujovių užbaigtumo matrica…………...................................... 124

Praktinio seminaro G NPK protokolo priedas .......................................................................... 125


5

Vykdomoji santrauka

Šiame dokumente „iTEC Internal Deliverable 5.5“ pateikiama 4 ciklo (C4) didelės apimties projektų, vykdytų 2013 m. balandžio–birželio mėn., vertinimo ataskaita.

C4 bandomaisiais projektais daugiausia dėmesio skiriama „tikrojo pasaulio“ problemoms, t. y. problemoms, kurios susijusios su sociokultūriniu mokinių kontekstu ir kurios jiems asmeniškai yra reikšmingos. Šiame cikle mokytojams pateikiamos trys mokymosi istorijos, kurios susijusios su aštuoniomis mokymosi veiklomis. Mokymosi istorijos buvo „papasakok istoriją“, „sukurk objektą“ ir „sukurk žaidimą“. Populiariausia mokymosi istorija buvo „papasakok istoriją“, kurią pasirinko 55 proc. tyrime dalyvavusių mokytojų. Ši mokymosi istorija yra lengvai pritaikoma įvairiuose dalykuose ir istorijų kūrimo procesas jau būtų žinomas daugeliui mokytojų ir mokinių. Kaip ir ankstesniuose iTEC cikluose, mokytojai pasiėmė iTEC išteklius ir jais naudojosi kaip įkvėpimo šaltiniu, priėmė ir pritaikė jų elementus pagal savo poreikius ir padėtį. Dėl to kiekvienas mokytojas savaip pritaiko šią medžiagą.

C4 buvo keturi įvertinimo klausimai, kuriais vertinama, kokiu mastu iTEC mokymosi istorijos, mokymosi veikla ir technologijos buvo naudingos mokymui ir mokymuisi ir buvo tvarios ir keičiamos, kad atitiktų tikslą, ir vertinama, kas trukdo ir kas padeda jas įgyvendinti11. Buvo taikomi įvairūs metodai su kiekybiniais duomenimis apie kiekvieno mokytojo ankstesnę patirtį ir kontekstą, kartu su jų mokymosi istorijos įgyvendinimu, juos surinkus pateikiant „mokytojo klausimyną“. C4 mokytojo klausimynas iš esmės peržiūrėtas siekiant aiškiai daugiau dėmesio skirti mokytojų pastaboms dėl to, kas jiems atrodė naujai taikant iTEC technologijas. 342 mokytojai atsakė į C4 klausimyną apie 4242 bandymus 19 šalių. Tai sudaro 49 proc. iš 874 bandomųjų projektų, atliktų C4. 13 šalių taip pat surinkti atvejo tyrimo duomenys3, įskaitant pamokos stebėjimą ir interviu su mokytoju, mokiniais, direktoriumi ir IRT koordinatoriumi. Mokytojų tikslinės grupės buvo sudarytos dešimtyje šalių.

Šiuo metu pateikta pagrindinių C4 išvadų santrauka, susijusi su keturiais vertinimo klausimais.

1) ar iTEC mokymosi istorijos, mokymosi veikla ir susijusios iTEC technologijos naudingos mokymuisi ir mokymui?

2) ar iTECmokymosi istorijos, mokymosi veikla ir iTEC technologijos yra tvarios,

perduodamos ir keičiamo dydžio? 3) ar mokymosi istorijos, mokymosi veikla ir iTEC technologijos atitinka tikslą? 4) kas padeda ir kas trukdo pasirinkti iTEC mokymosi istorijas, mokymosi veiklą ir iTEC

technologijas?

1 Apie penktąjį vertinimo klausimą, patį bandomąjį vertinimą WP4 pranešė D4.4. 2 Kai kurie mokytojai atliko du bandomuosius tyrimus (t. y. įgyvendino iTEC su dviem atskiromis mokinių grupėmis). 3 Kiekvienoje šalyje atlikta po vieną atvejo tyrimą, išskyrus Turkiją, kurioje atlikti penki atvejų tyrimai.


6

Ar iTEC mokymosi istorijos, mokymosi veikla ir susijusios iTEC technologijos naudingos mokymuisi ir mokymui?

Praėjusiuose visose šalyse vykusiuose cikluose iTEC mokymosi istorijos ir iTEC technologijos darė teigiamą poveikį mokinių pasiekimams, motyvacijai ir XXI a. reikalingiems įgūdžiams. Dalyvavimas taip pat darė teigiamą poveikį mokytojų kompetencijoms, požiūriui ir motyvacijai. Daugelis mokytojų liko patenkinti, kad iTEC mokymosi istorijos, mokymosi veikla ir technologijos leidžia siekti pedagogikos naujovių (87 proc., n=342) ir technologijų srities naujovių (81 proc., n=342) kasėje, nes buvo imta taikyti naujas skaitmenines priemones ir imta naujai naudoti technologijas, jos taip pat daugiau naudotos diegiant pedagogikos naujoves. Be iTEC metodo, kuris sukurtas siekiant skatinti taikyti daugiau naujovių įgyvendinant projektą, mokytojai motyvuoti plėtoti savo taikomas pedagogines priemones ir technologijas, kad galėtų mokyti naujais, inovatyviais būdais, visų pirma siekdami remti mokymąsi už klasės ribų.

Kaip teigiama, iTEC ištekliai buvo naudingi mokymui ir mokymuisi keletu būdų. Jų teikiama nauda žemiau suskirstyta į keturias kategorijas:

1) iTEC gerina mokinio mokymosi rezultatus

Daugiau negu 70 proc. tyrime dalyvavusių mokytojų (n=326) mano, kad iTEC pagerino šiuos mokinių rodiklius: kūrybingumą, bendradarbiavimo įgūdžius, skaitmeninį raštingumą, bendravimo įgūdžius, problemų sprendimo įgūdžius, savarankiško mokymosi ir kritinio mąstymo įgūdžius.


7

Tyrimo respondentai įprastai nurodė šias patobulinimų priežastis: daugiau galimybių bendradarbiauti (55 respondentai, 20 proc.), didesnė mokinių atsakomybė mokytis (44 respondentai, 16 proc.), didesnė mokinių motyvacija (42 respondentai, 15 proc.) ir technologijų naudojimas remiant mokymąsi (40 respondentų, 14 proc.). Papildomi patobulinimai, atsiradę po C4 atvejo tyrimo duomenų, buvo padidėjęs mokinių pasitikėjimas (1 mokytojų tikslinė grupė, 6 atvejų tyrimai) ir tai, kad mokiniai buvo geriau pasiruošę darbo rinkai (2 mokytojų tikslinės grupės, 4 atvejų tyrimai). Kaip ir ankstesniuose cikluose, tyrimo ir atvejo tyrimo duomenimis, nustatytas teigiamas poveikis mokinių dalyvavimui (31 tyrimo respondentai, 7 tikslinės grupės ir 12 atvejo tyrimų).

71 proc. tyrime dalyvavusių mokytojų (n=326) manė, kad jų mokinių pasiekimų lygis padidėjo. Teigiamas poveikis pasiekimams taip pat pastebėtas šešiuose atvejo tyrimuose ir penkiose mokytojų tikslinėse grupėse. Dažniausiai nurodytos tokių pasiekimų gerinimų priežastys buvo šios: didesnė mokinių motyvacija (73 proc. respondentų, 31 proc.), didesnis bendradarbiavimas (29 respondentai, 13 proc.) ir papildomas technologijų naudojimas (24 respondentai, 10 proc.).

2) iTEC padeda vystyti mokytojų kompetencijas

Kaip ir praėjusiuose cikluose, „iTEC“ darė teigiamą poveikį skaitmeninei kompetencijai (3 mokytojų tikslinės grupės, 6 atvejų tyrimai) ir mokytojų motyvacijai (5 mokytojų tikslinės grupės, 2 atvejų tyrimai). Mokytojai toliau ima taikyti vis naujas technologijas; jos naudojamos įvairiems tikslams; technologijos naudojamos vis labiau integruotai visame mokyme, kaip nurodyta toliau.

3) iTEC lemia inovatyvią pedagogiką

87 proc. mokytojų (n=342) pritarė, kad mokymosi istorijos ir mokymosi veikla gali suteikti galimybes įgyvendinti pedagogikos naujoves klasėje, 89 proc. iš jų sutiko, kad bandomojo tyrimo metu jų pedagogika žymiai pakito. Dažniausiai tai buvo aiškinama besikeičiančiu mokinių vaidmeniu jiems įgijus naujus vaidmenis kaip kolegų vertintojų (1 mokytojų tikslinė grupė, 5 atvejų tyrimai), mokytojų rengėjų (2 mokytojų tikslinės grupės, 2 atvejų tyrimai), savo mokymosi vadovų (1 mokytojų tikslinė grupė, 3 atvejų tyrimai) ir kolegų prižiūrėtojų (4 atvejo tyrimai). Kai kuriais atvejais mokiniai dirbo su mokytojais siekdami kartu sukurti mokymosi metodus (2 mokytojų tikslinės grupės, 3 atvejų tyrimai). Didesnis mokinių savarankiškumas (26 tyrimų atsakymai, 5 mokytojų tikslinės grupės), 7 atvejų tyrimai) ir taip pat pažymėta, kad vyksta daugiau darbo grupėse (24 tyrimų atsakymai, 5 atvejų tyrimai).

Pastebėta, kad mokytojo vaidmuo taip pat pasikeitė (27 tyrimo respondentai, 4 mokytojų tikslinės grupės, 8 atvejų tyrimai), mokytojai teigė, kad jie buvo mokytojai, patarėjai ir vadovai. Nueidami į klasės vidurį ar galą jie atrado naujų būdų mokiniams suteikti pagalbą ir su jais bendrauti, nes mokydamiesi mokiniai tapo savarankiškesni.


8

Vertinimo metodai keitėsi pradėjus taikyti technologijas (2 mokytojų tikslinės grupės, 3 atvejų tyrimai). Mokytojai minėjo internetinį vertinimą (internetinius klausimynus, klausimus su keletu atsakymų variantų, pateikiamus interaktyvioje baltojoje lentoje), skaitmeninio darbo produktų vertinimą, įsivertinimą ir kolegų vertinimą bei galimybes lengvai naudotis mokinių darbu. Naujovė buvo tai, kad kai kurie mokytojai ėmė taikyti bendrų mokymo programų metodiką (1 mokytojų tikslinė grupė, 5 atvejų tyrimai). Supaprastintas mokinių įsivertinimas (naudojantis tokiomis priemonėmis, kaip „TeamUp“, „ReFlex“ ir tinklaraščiais) buvo laikomas naujovišku (3 mokytojų tikslinės grupės, 4 atvejų tyrimai). Minčių schemas (papildomai naudojant Popplet4

ir daugelį kitų minčių schemų priemonių) keletas dalyvių įvardijo kaip naujoviškas (12 tyrime dalyvavusių respondentų, 1 mokytojų tikslinė grupė, 2 atvejų tyrimai).

Kaip ir ankstesniuose tyrimų cikluose, mokytojai nurodė naudojantys daugybę įvairių skaitmeninių priemonių. Keturi iš penkių mokytojų teigė įgyvendinant projektą naudoję penkias arba daugiau skirtingas skaitmenines priemones. Mokytojai technologijas naudojo reguliariau ir jas taikė visame mokymo procese. Be to, pastebėta, kad mokiniai dažniau ėmė naudoti technologijas, o tai kai kurie mokytojai įvardijo kaip naujovę. Mokiniai visa tai naudojo siekdami naujoviškų rezultatų (2 mokytojų tikslinės grupės, 3 atvejų tyrimai) ir paskatinti grupinį darbą (1 mokytojų tikslinė grupė, 3 atvejų tyrimai). Mokytojai taip pat pradėjo kitaip taikyti technologijas, visų pirma skatindami mokymąsi už klasės ribų (2 mokytojų tikslinės grupės, 5 atvejų tyrimai) ir atvirkštinį mokymą (2 atvejų tyrimai).

„TeamUp“ buvo naudojamas skatinant klasės valdymą (2 mokytojų tikslinės grupės, 2 atvejų tyrimai), mokinių dalyvavimą (1 mokytojų tikslinė grupė, 2 atvejų tyrimai) ir veiksmingą įsivertinimą (3 atvejų tyrimai). Aštuoni iš 22 „ReFlex“ taikiusių ir savo nuomonę pareiškusių mokytojų teigė, kad jis padėjo mokiniams giliai reflektuoti ir pagerinti savo darbą.

Svarbiausia galima „Widget Store“ nauda5, kurią įvardijo tyrimo respondentai, buvo: išteklių prieinamumas (21 respondentas); struktūrinis metodas (18 respondentų); galimybė naudotis daugeliu nematytų dalykų (13 respondentų); paprastas naudojimasis (11 respondentų); veiksmingumas ir laiko taupymas (11 respondentų), mokytojų ir mokinių motyvacija (11 respondentų).

4) iTEC lemia inovatyvių technologijų naudojimą

81 proc. mokytojų (n=342) manė, kad jų įgyvendinta mokymosi istorija galėjo padėti įgyvendinti technologijų naujoves klasėje. Vertinimo skalėje nuo 1 (visiškai nesiskyrė) iki 10 (visiškai kitaip) mokytojai vertino, kaip skyrėsi jų technologijų naudojimas, vidutinis vertinimas buvo 6.0 (SD=2.4, moda=7). 34 proc. mokytojų manė, kad tai lėmė naujų skaitmeninių priemonių įdiegimas. 11 proc. mokytojų teigė, kad jie naudojo technologijas siekdami palengvinti įvairią mokymosi veiklą, palyginti su tuo, kaip ji vyko anksčiau. 10 proc. mokytojų teigė, kad mokinių

4 http://popplet.com/ 5 Mokytojams tyrime pateiktas atviras klausimas prašant nurodyti, kuo naudingas gali būti „Widget Store“. Gana nedidelis mokytojų skaičius, nurodydami temas, teigė, kad atskiri mokytojai turėjo skirtingą nuomonę ir turėjo skirtingą patirti su „iTEC“.


9

naudojimasis technologijomis klasėje padidėjo ir 9 proc. respondentų teigė, kad technologijas šiuo metu naudojo reguliariau ir labiau integruotai. Paklausus, ką skaitmeninės priemonės leido mokytojams daryti kitaip negu anksčiau, 96 proc. nurodė bent vieną būdą, kaip pagerintas mokymas. 49 mokytojai (15 proc.) nurodė naują kūrybinę veiklą, pvz., vaizdo įrašų, žaidimų ir 3D modelių gaminimą. 35 mokytojai (15 proc.) nurodė, kad skaitmenines priemones naudojo siekdami palengvinti bendradarbiavimą su mokiniais ir mokytojais. 31 mokytojas (9 proc.) nurodė, kad skaitmeninės priemonės palengvino naudojimąsi daugiau tyrimų išteklių.

Paklausus apie tai, kaip pasikeitė jų mokymas, antra pagal dažnumą tyrimo respondentų nurodoma priežastis buvo naujų technologijų6 integravimas (48 mokytojai, 14 proc.). Mokytojai pritarė, kad „TeamUp“ turi galimybes skatinti technologines naujoves (63 proc., n=214) ir pedagogines naujoves (64 proc. , n=214) klasėje. Daugelis „ReFlex“ naudojusių mokytojų pritarė, kad jis gali skatinti technologines naujoves (22 iš 27) ir 23 iš 27 teigė, kad tai gali skatinti pedagoginių naujovių klasėje taikymą. 76 proc. (n=126) mokytojų pritarė, kad „Widget Store“ gali skatinti technologines naujoves7 klasėje, o 83 proc. pritarė, kad jis galėjo suteikti mokytojams galimybę atrasti naujas skaitmenines priemones ir paslaugas. Kitos priemonės, įvardytos kaip naujoviškos, buvo šios (jas paminėjo kai kurie asmenys): vaizdo medžiagos montavimas, planšetiniai kompiuteriai, virtualūs pasauliai, projektų valdymo priemonės ir minčių schemų programinė įranga.

Šalių skirtumai8: Suomijos, Prancūzijos ir JK mokytojai daugiausia nurodė, kad technologijos naudojamos naujai mokymosi veiklai, o Estijos mokytojai dažniausiai nurodė, kad mokiniai atlieka svarbesnį vaidmenį apibrėžiant technologijų naudojimą, o Norvegijos mokytojai daugiausia buvo linkę teigti, kad reguliariau naudojo technologijas.

Technologijų taikymą kūrybinei veiklai daugiausia nurodė Estijos, Portugalijos, Slovakijos ir JK mokytojai. Nors Ispanijos mokytojai dažniausiai teigė, kad skaitmeninės priemonės gerino bendradarbiavimą, Austrijos mokytojai dažniausiai minėjo poveikį mokinių dalyvavimui; Italijos mokytojai dažniausiai minėjo mokinių bendravimą, o mokytojai iš Izraelio dažniausiai minėjo mokinių darbo stebėseną ir geresnį matomumą.

„TeamUp“ naudojo didžiausia dalis Ispanijos, Izraelio, Italijos, Lietuvos, Portugalijaijos ir Turkijos mokytojų. „Widget Store“ naudojo daugiausia Turkijos, Italijos, Portugalijos, Lietuvos ir Prancūzijos mokytojų. „iTEC

6 Technologijos, kurios anksčiau netaikytos mokymui ir mokymuisi. 7 Mokytojų neklausta, ar „iTEC Widget Store“ galėjo skatinti pedagogikos naujoves, nes tai pirmiausia klasei valdyti skirta priemonė. 8 Nurodyti skirtumai, kad bent 20 proc. apklausoje dalyvavusių mokytojų (arba bent du mokytojai, jeigu imties dydis buvo mažiau negu 10) nurodyta atitinkamame atsakyme.


10

Composer/SDE“ naudojamas tik Austrijoje iki šios dienos, o „ReFlex“ naudojo labai mažai mokytojų (atsakydami į tyrimą) iš dešimties šalių.

Manoma, kad veiksniai darys įtaką mokymosi rezultatų gerinimui ir pasiekimams, kurie skirtingose šalyse šiek tiek skiriasi. Didesnį bendradarbiavimą dažniausiai kaip reikšmingą veiksnį nurodė mokytojai iš Čekijos, Suomijos, Vengrijos ir Italijos. Didesnį mokinių savarankiškumą daugiausia nurodė mokytojai iš Estijos, Suomijos, Izraelio, Norvegijos, Slovakijos ir Ispanijos. Mokinių motyvaciją daugiausia nurodė mokytojai iš Austrijos, Belgijos, Estijos, Čekijos, Vokietijos, Prancūzijos, Lietuvos, Portugalijos, Ispanijos ir JK. Technologijų naudojimą kaip vieną iš dažniausių priežasčių nurodė mokytojai iš Italijos ir Ispanijos.

Ar iTEC mokymosi istorijos, mokymosi veikla ir iTEC technologijos tvarios, perduodamos ir keičiamo dydžio?

Daugelis mokytojų planuoja dar kartą naudoti iTEC technologijas, mokymosi istorijas, mokymosi veiklą ar kitus iTEC metodo aspektus. Kai kurie ketina šį metodą pabandyti taikyti su kita klase; kiti iTEC technologijas norėtų įtraukti į savo kasdieninę veiklą, o kai kurie tikisi sukurti naują mokymo veiklą naudojant iTEC metodiką. iTEC priemonės ir metodai taip pat perduodami kitiems mokytojams, dirbantiems bandomosiose mokyklose, remiant integravimą vietos lygmeniu. Nieko stebėtino, kad šiandien perdavimas mokytojams kitose mokyklose ribojamas ir gali reikėti didesnės paramos nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu siekiant skatinti mokytojus skleisti savo patirtį plačiau.

iTEC mokytojai toliau naudos iTEC rezultatus ateityje

86 proc. tyrime dalyvavusių mokytojų teigė, kad jie naudotų mokymosi istorijas ir mokymosi veiklasą vėl ir 71–81 proc. vėl naudotų iTEC technologijas („TeamUp““: n=214, „ReFlex“: n=27, „Widget Store“: n=126). Atvejo tyrimo duomenys taip pat patvirtina mokytojų ketinimus toliau naudoti iTEC išteklius ateityje (5 mokytojų tikslinės grupės, 8 atvejų tyrimai), įskaitant tų pačių mokymosi istorijų pakartotinį panaudojimą, toliau įtraukiant technologijas ir dar kartą panaudojant mokymosi veiklą.

Esama įrodymų, kad iTEC jau perduodama kitiems mokytojams bandomosiose mokyklose ir ši veiklą, tikimasi, išaugs

87 proc. mokytojų teigė, kad jie rekomenduotų mokymosi istorijas ir mokymosi veiklą kitiems mokytojams, 70–85 proc. jų nurodė, kad jie rekomenduotų iTEC technologijas („TeamUp““, „ReFlex“, „Widget Store“) kitiems. 83 proc. mokytojų teigė, kad jie dalijosi savo mokymosi istorijų ir mokymosi veiklos patirtimi už iTEC ribų, 23–27 mokytojai teigė, kad dalytųsi savo „ReFlex“ patirtimi, o 63 proc. mokytojų dalytųsi savo patirtimi naudojant „TeamUp“. Esama įrodymų, kad kai kurie mokytojai bandomosiose mokyklose pradėjo naudoti „iTEC“ išteklius (3 atvejų tyrimai) arba išreiškė susidomėjimą daugiau sužinoti (8 atvejų tyrimai).


11

Neišvengiamai, kai kurių mokyklų mokytojai buvo labiau susidomėję negu kiti jų kolegos, kai kurie netgi nurodė, kad jų kolegos negalėtų domėtis inovatyvia pedagogika arba technologijomis (1 mokytojų tikslinė grupė, 3 atvejų tyrimai). Kai kurie apklausti mokyklų direktoriai aktyviau dalyvavo skleidžiant iTEC (5 atvejų tyrimai), o kiti juos labai rėmė, bet mažiau dalyvavo skleidžiant minėtą priemonę.

Iki šiol perdavimas mokytojams kitose mokyklose buvo labiau ribotas

Atskiri mokytojai nenoriai rekomenduoja iTEC mokytojams kitose mokyklose dėl daugelio priežasčių (įskaitant techninių įgūdžių ir pasitikėjimo stoką). Buvo du pavyzdžiai mokytojų, dalyvavusių vykdant tokią sklaidą atvejų tyrimo duomenimis: vienas – pristatymas matematikos mokytojų konferencijoje ir vienas ketinantis tapti mokytojų rengėju, kurie teigė, kad jie pasidalys savo patirtimi su mokiniais. Kai kurie iš jų centralizuotam metodui skleisti informaciją teikia pirmenybę vietoj dalinio metodo, pagal kurį kliaujamasi atskirais mokytojais.

Šalių skirtumai: Mokytojai Austrijoje ir Italijoje buvo mažiau linkę vėl naudoti mokymosi istorijas ir mokymosi veiklą, o mokytojai iš minėtų dviejų šalių ir Prancūzijos, buvo mažiau linkę rekomenduoti mokymosi istorijas ir mokymosi veiklą kitiems mokytojams. Mokytojai Austrijoje, Čekijoje, Ispanijoje (SMART), Suomijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Portugalijaijoje ir Turkijoje buvo mažiau linkę dar kartą naudoti „TeamUp“ arba jį rekomenduoti kitiems mokytojams. Mokytojai iš Prancūzijos ir Italijos buvo mažiausiai linkę dar kartą naudoti „Widget Store“, o mokytojai iš tų pačių dviejų šalių ir mokytojai iš Lietuvos buvo mažiausiai linkę rekomenduoti jį kitiems mokytojams.

Tvarumo, perleidžiamumo ir dydžio keičiamumo skirtumai visose šalyse išsamiau nagrinėjami nacionalinėse atvejų analizėse, kurios pateiktos D5.4 (bus atnaujintos į D5.5, numatytas M46).

Ar mokymosi istorijos, mokymosi veikla ir iTEC technologijos atitinka

tikslą?

Apskritai, mokymosi istorijas, mokymosi veiklą ir iTEC technologijas („TeamUp“, „ReFlex“, „Widget Store“) mokytojai įvertino palankiai. Mokymosi istorijos buvo suvokiamos kaip lankstūs ir praktiški ištekliai, padedantys siekti naujovių. Kaip manyta, „TeamUp“ vertingas skatinant mokinių dalyvavimą, klasės valdymą ir veiksmingą refleksiją. „Widget Store“ laikomas galimai naudinga priemone kaip struktūrinis ir veiksmingas būdas naudotis motyvuojančiais ištekliais, jeigu teikiama daugiau pagalbos siekiant mokytojams rasti nematytų dalykų ir jais naudotis bei išplečiama geros kokybės tokių daiktų grupė. Atsiliepimai apie „ReFlex“ buvo teigiami, bet šią priemonę reikia plačiau išbandyti.

Išvados dabar apibendrintos remiantis keturiais teiginiais.


12

Mokymosi istorijos ir mokymosi veikla yra naudojamos, lanksčios ir gali pakeisti pedagoginę ir technologinę veiklą

Atvejų tyrimų interviu parodė, kad mokytojai mokymosi istorijas ir mokymosi veiklą vertina kaip lanksčius, praktiškus ir skatinančius išteklius, kurie skatina mokytojus eksperimentuoti ir daryti pokyčius vykdant kasdienę veiklą. Visų pirma, mokymosi istorijos ir mokymosi veikla, regis, skatina mokytojus naudoti naujas technologijas (pvz., nematytus dalykus, minčių schemų programinę įrangą, vaizdo medžiagos montavimo įrangą) ir naudoti technologijas naujiems tikslams. 71 proc. tyrimo respondentų pritarė, kad jie galėjo pritaikyti mokymosi istoriją savo poreikiams be pagalbos. Naujų pavyzdžiai būdų, kuriais mokytojai naudojo technologijas, apėmė: paramą siekiant naujų rezultatų (pvz., žaidimų, vaizdo medžiagos, modelių), daugiau dėmesio telkti probleminiams pedagogikos aspektams, pvz., refleksijai, svarstyti galimybę taikyti naujus vertinimo ir stebėsenos metodus, dar kartą apsvarstyti savo pačių vaidmenį ir glaudžiau dirbti su kolegomis, dirbančiais su kitomis programomis.

„TeamUp“ gali būti inovatyti ir naudinga priemonė

Kaip nurodyta pirmiau, apie du trečdalius apklausoje dalyvavusių mokytojų mano, kad „TeamUp“ gali skatinti pedagogikos ir technikos naujoves. Jeigu ji laikoma patikima priemone, ji gali padėti remti kritinius mokinių įsivertinimo įgūdžius ir būti naudinga klasės ir mokinių valdymui. Šie klausimai kai kuriems mokytojams kėlė sunkumų dėl mokinių atsparumo ir nepakankamos infrastruktūros. Patobulinimų pasiūlymai apima susiejimą su kitomis priemonėmis (pvz., importuoti mokinių žurnalus) ir mokinių įvardijimą kaip patyrusių vartotojų.

„ReFlex“ vartotojų vertinimai buvo teigiami, bet reikia atlikti platesnio masto vertinimus

„ReFlex“ naudojo tik nedidelė vertinime dalyvavusių mokytojų dalis. Kaip ir „TeamUp“, ši priemonė gali padėti vystyti mokinių kritinio vertinimo įgūdžius, taikant funkcionalumą, kurio neturi kitos priemonės. Tačiau kaip viena pirmųjų priemonių, ji kelia daugelį techninių ir naudojimosi problemų, kurias reikia spręsti (pavyzdžiui, programos naudojimo trukdžiai, sunkumai naudotis programa, laiko sąnaudos).

„Widget Store“ sąvoka įvertinta palankiai: šią priemonę reikia toliau plėtoti

Atsiliepimai apie „Widget Store“ buvo teigiami. Teigta, kad ji teikia galimybes struktūriškai naudotis daugybe išteklių, o tai gali padėti sutaupyti laiko ir motyvuoti mokinius ir mokytojus. Tačiau mokytojams reikia daugiau pagalbos aiškinant, kaip veiksmingai naudotis „Widget Store“, ypač jeigu jie nežino, kaip naudoti dar nenaudotus dalykus. Taip pat reikia dirbti siekiant užtikrinti, kad daugelis aukštos kokybės nematytų dalykų būtų prieinami ir kad mokytojams būtų lengva anksčiau nematytus dalykus pritaikyti savo poreikiams (pvz., savo dalykų srityse, kalbose, amžiaus grupėse).


13

Šalių skirtumai: mokytojai iš Vokietijos (SMART), Prancūzijos, Italijos ir Lietuvos dažniausiai teigė, kad jiems reikia pagalbos pritaikant mokymosi istoriją savo poreikiams.

„Widget Store“ išteklių prieinamumą kaip naudingą daugiausia įvardijo mokytojai iš Austrijos, o struktūrinį metodą kaip naudingą dažniausiai minėjo mokytojai iš Portugalijos. Mokytojai iš Italijos kaip dažniausią problemą įvardijo mokytojų pagalbos stoką; Austrijos mokytojai dažniausiai nerimavo dėl laiko, kurį reikia skirti norint veiksmingai išmokti naudotis „Widget Store“; Prancūzijos mokytojai daugiausia minėjo ribotą kiekį ir prastoką nematytų dalykų kokybę. Apskritai, mokytojų iš Prancūzijos ir Italijos vertinimai „Widget Store“ atžvilgiu buvo mažiausiai palankūs.

Mokytojus iš Austrijos, Belgijos, Ispanijos (SMART), Suomijos, Prancūzijos, Vengrijos, Italijos ir Portugalijos buvo sunkiausia įtikinti, kad „TeamUp“ gali lemti pedagogikos ir technologijų naujoves.

„ReFlex“ naudojančių mokytojų skaičius per mažas, kad būtų galima nustatyti šalių skirtumus, o C4 „iTEC Composer/SDE“ bandomasis tyrimas buvo atliktas tik Austrijoje.

Kas leidžia ir kas trukdo priimti iTEC mokymosi istorijas, mokymosi veiklą ir iTEC technologijas?

Pakartojant ansktesnių ciklų išvadas, sėkmės sąlygos susijusios su iTEC mokymosi istorijomis, mokymosi veikla ir iTEC technologijomis, yra: teigiamas požiūris į pokyčius visais lygmenimis, galimybės naudotis patikima ir pakankama infrastruktūra, techninė pagalba, institucijų pasirengimas inovacijoms ir mokytojų ir mokinių skaitmeninė kompetencija. C4 duomenys apie kliūtis ir galimybes teikiančius veiksnius surinkti naudojant atvejų tyrimą ir mokytojų tikslines grupes. Sunkumai naudojantis iTEC technologijomis nurodyti pirmiau pateiktame 3 vertinimo klausime.

Sėkmės sąlygos

Teigiamas požiūris į pokyčius visais lygmenimis. Kaip ir ankstesniuose cikluose, teigiamas mokinių požiūris buvo viena iš svarbiausių sėkmės sąlygų, kurias nurodė mokytojai (8 mokytojų tikslinės grupės, 10 atvejų tyrimų). Teigiamas mokytojų požiūris taip pat svarbus. Mokytojai turi būti atviri naujoms idėjoms ir naujiems mokymo metodams, norėti mokytis, noriai taikyti technologijas klasėje (5 mokytojų tikslinės grupės, 12 atvejų tyrimų). Tėvų parama įvardyta kaip galimybes suteikiantis veiksnys (1 mokytojų tikslinė grupė, 7 atvejų tyrimai).


14

Galimybės naudotis patikima ir pakankama infrastruktūra

Pakankama infrastruktūra mokyklose (6 mokytojų tikslinės grupės, 11 atvejų tyrimų) ir mokinių namuose (7 atvejų tyrimai) laikomi svarbiais. Mokyklos politika, kuria tiriamas „Bring Your Own Device“ (atsineškite savo priemonę) naudojimas toliau tyrinėja atskiros institucijos kaip galimybes suteikiančią priemonę (1 mokytojų tikslinė grupė, 1 atvejų tyrimas).

Techninė pagalba mokytojams

Tinkama techninė pagalba yra svarbi sėkmės sąlyga (2 mokytojų tikslinės grupės, 7 atvejų tyrimai).

Institucijų pasirengimas inovacijoms

Organizacijų kultūra ir etosas laikytas svarbiomis galimybes teikiančiomis priemonėmis, įskaitant pritaikymą mokyklos moralinėms nuostatoms (6 atvejų tyrimai), mokyklos dalyvavimą panašiuose projektuose (4 atvejų tyrimai) ir remiantį direktorių (6 iš 9 interviu su direktoriais, 78 proc. tyrimo respondentų, 1 mokytojų tikslinė grupė, 1 atvejo tyrimas). Mokymo programos tinkamumas įvardytas kaip svarbus (7 atvejų tyrimai). Pakankamai laiko įgyvendinti iTEC mokymosi istorijas ir mokymosi veiklą mokymo programoje buvo dažniausiai cituota sėkmės sąlyga (7 mokytojų tikslinės grupės, 10 atvejų tyrimų).

Be to, būtinas mokymo programos lankstumas ir vertinimo reikalavimai (5 mokytojų tikslinės grupės, 3 atvejų tyrimai).

Mokytojų ir mokinių skaitmeninė kompetencija

Pakankami mokinių skaitmeninio raštingumo ir XXI a. įgūdžiai taip pat įvardyti kaip galimybes teikiančios priemonės (2 mokytojų tikslinės grupės, 9 atvejų tyrimai). Be to, mokytojų įgūdžiai ir ankstesnė patirtis taip pat laikyti galimybe pokyčiams (4 mokytojų tikslinės grupės, 8 atvejų tyrimai).

Kadangi su kliūtimis ir galimybes suteikiančiomis priemonėmis susiję duomenys pagrįsti vieninteliu kiekvienos šalies atvejo tyrimu (ir kai kurių tikslinės grupės), negalima komentuoti šių šalių skirtumų. Tačiau kiekviena įrašuose arba planšetiniuose kompiuteriuose paminėta kiekvienos šalies kliūtis ir galimybes suteikianti priemonė nurodyta 4 skyriuje.


15

Rekomendacijos

Daugelis rekomendacijų pateikiamos remiantis šios ataskaitos išvadomis.

Įvykių seka (WP 2)

1. Remti daugiau įvykių sekos kūrimo atvejų nacionaliniu, regionų, vietos lygmeniu (pritaikyta vietos prioritetams) naudojantis „Eduvista“.

Mokymosi veiklos gerinimas (WP 3)

2. Užtikrinti, kad būtų aiškios iTEC technologijų (pvz., „Widget Store“, žmonių ir įvykių direktorijos) ir mokymosi veiklos sąsajos. 3. Užtikrinti, kad mokymosi veikla ir „Edukata“ būtų veiksmingai susijusios su „iTEC Composer/SDE“. 4. Užtikrinti intensyvesnį mokymosi veiklos gerinimą nacionaliniu, regionų, vietos lygmeniu

naudojant „Edukata“.

„TeamUp“ / „ReFlex“ (WP 3)

5. Teikti patarimus, pavyzdžius ugdant mokinių refleksijos įgūdžius naudojantis šiomis priemonėmis.

6. Užtikrinti, kad būtų išspręsti likę techniniai klausimai (arba teikti išsamius patarimus, kaip juos spręsti), tuomet užtikrinti, kad mokytojai žinotų, kad dabar šios priemonės yra patikimos.

Bandymas (WP 4)9

7. Remti „MoEs“ ir „NPKs“, į C5 bandymą įtraukiant pradinio mokytojų rengimo rengėjus,

mokomuosius asmenis. 8. Apsvarstyti būdus, kaip įtraukti gerosios praktikos pavyzdžius, kuriuos mokytojai pateikia

Partnerių interneto bendruomenėse kartu su mokytojų istorijomis iTEC interneto svetainėje.

9. Peržiūrėti vaizdo medžiagą ir mokinių darbų, kurie paskelbti „Facebook“ grupėje „Students collaborate“, pavyzdžius siekiant nustatyti, ar būtų tinkama juos įtraukti į iTEC interneto svetainę siekiant sustiprinti rezultatus ir didinti matomumą.

„iTEC Composer/SDE“ (WP7/WP10)

10. Užtikrinti, kad „iTEC Composer/SDE“ būtų veiksmingai susiję su mokymosi veikla ir „Edukata“. 11. Teikti rekomendacijas apie tai, kaip naudoti „iTEC Composer/SDE“, kuris būtų tinkamas

apmokomiesiems asmenims ir naujai parengtiems mokytojams.

9 Kitos rekomendacijos, susijusios su bandomuoju procesu, nurodomos D4.4.


16

„Widget Store“ (WP 8)

12. Gerinti „Widget Store“ procedūros mažinimą siekiant užtikrinti, kad visi nematyti dalykai būtų priimtinos kokybės.

13. Gerinti išteklių atskleidimo būdus, susijusius su vietove (pvz., paieškos, žymėjimo, kategorizavimo).

14. Dirbti su WP3 siekiant nematytus dalykus susieti su kiekviena mokymosi veikla (galimai susijusia su Portugalijoje vykusiu procesu).

15. Teikti daugiau pagalbos mokytojams (įskaitant mokymus, rašytines rekomendacijas ir galimas internetines vaizdo demonstracijas) siekiant jiems padėti surasti, naudoti ir kurti nematytus dalykus. (Portugalijoje pradėtas darbas gali būti kai kurių šių aspektų pavyzdžiu).

16. Darbas su mokytojais kuriant įvairius nematytus dalykus (įskaitant nematytus dalykus nacionalinėmis kalbomis).

Didinimas (WP 11)

17. Europos Sąjungos lygmeniu WP11 partneriai turėtų kurti mechanizmus (arba remti juos), kuriais

būtų palengvinamas perdavimas kitiems mokytojams už tos mokyklos ribų, nes mokytojai nenori to daryti vieni.

Galiausiai, siekiant remti didinimą, gali būti reikalingos investicijos nacionaliniu lygmeniu siekiant išspręsti visas arba kai kurias iTEC bandymuose nustatytas kliūtis. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad daugelis žemiau pateiktų rekomendacijų taip pat nurodytos 3 cikle, o nacionalinių atvejų tyrimų duomenų ataskaita rodo, kad kai kuriomis rekomendacijomis tam tikru mastu jau vadovaujamasi.

18. „iTEC MoEs“ rekomendacijos nacionaliniu lygmeniu (taip pat žiūrėti 19 rekomendaciją (infrastruktūra ir techninė pagalba) ir 20 rekomendaciją (mokytojų kompetencijos vystymas) (pateikta apačioje). a. Analizuoti WP4 duomenis, susijusius su interneto svetainės lankytojais (ypatingieji vizitai, pagal šalį) siekiant nustatyti iTEC pasiekiamumą ne projekto dalyviams.

b. iTEC proceso didinimas nacionaliniu lygmeniu. iTEC proceso vertinimas parodė, kad jis gali lemti pokyčius ir inovacijas klasėse ir kad mokytojai buvo entuziastingi ir įkvepiantys. c. Užtikrinti, kad būtų naudojamos nacionalinės paramos struktūros siekiant didinti iTEC procesų ir išteklių teikiamą naudą. Daugmaž trečdaliui mokytojų reikėjo pagalbos adaptuojant išteklius, kad šie tenkintų jų poreikius. Kai kurie būdai apėmė internetinius išteklius, sąsajas su kitais projektais, mokyklos patarėjus ir komercinius tiekėjus. d. Pasiūlyti ir remti mokytojus, kurie dalyvavo keliuose cikluose kaip iTEC ambasadoriai siekiant dalytis savo patirtimi ir remti kitus


17

mokytojus, taip užtikrinant metodų sklaidą jų mokykloje ir kitose mokyklose. Taip pat reikia svarstyti tokios schemos finansavimą ir paskatas mokytojams ir gali būti įmanoma derinti iTEC ambasadorių vaidmenį su panašiomis programomis (pvz., „eTwinning“ ambasadoriais). e. Lengvinti nacionalinę sklaidą ir renginius (pvz., praktinius seminarus, susitikimus, parodas), kuriuos rengia iTEC ambasadoriai.

f. Skatinti nacionalinių ir vietos bendruomenių kūrimą, nes jos remia iTEC procesų ir išteklių naudojimą. Praktikos vietos bendruomenės teikia galimybes vietos paramai ir praktikos sklaidai. Tai labiau tikėtina, kai yra keletas mokytojų iš tos pačios mokyklos (arba keleto mokyklų), įgyvendinančių įvykių planą. g. Svarstyti galimybes siūlyti nacionalines paskatas mokytojams, įskaitant klasės mokymo paskatas, pagalbinį mokymą ir akreditacijos galimybes. Laiką mokytojai suvokia kaip didžiausią kliūtį; mokytojams reikia jausti, kad jų investicijos vertinamos.

h. Išversti iTEC atvejų tyrimus ir plačiai juos skleisti per nacionalines internetines bendruomenes ir CD tinklus, kad būtų užtikrintas didesnis pasiekiamumas. i. Prireikus ieškoti galimybių įtraukti iTEC išvadas į nacionalinės IRT politikos ir strategijos dokumentus.

19. Infrastruktūra ir techninė pagalba

Techninės problemos – vis dar dažniausiai minima kliūtis.

a. Investuoti į IRT infrastruktūros kūrimą, įskaitant patikimos ir pakankamos interneto prieigos tiekimą.

b. IRT techninės pagalbos ir IRT pedagoginės pagalbos tiekimą mokyklose laikyti prioritetine (visose grupėse ir mokyklose). c. Peržiūrėti nacionalinę, regioninę, vietos mokyklos IRT politiką siekiant skatinti mokinių turimų priemonių (BYOD) naudojimą mokyklose. d. Peržiūrėti nacionalinę, regioninę, vietos IRT politiką siekiant skatinti dalijimąsi ištekliais (visų pirma brangiais ištekliais, kurie dažnai naudojami, pvz., mokyklų 3D spausdintuvuose) (ir mokyklose, ir kolegijose, universitetuose arba kitose bendruomenių organizacijose).

20. Mokytojų kompetencijų vystymas:

e. Kurti nacionalines, regionines, vietos ir rengimo programas siekiant didinti mokytojų IRT technines ir pedagogikos žinias. Teikti mokytojams mokymus, rekomendacijas šiais klausimais: grupinio darbo valdymo, mokinių refleksijos rėmimo ir kolegų atsiliepimų, XXI a. įgūdžių vertinimo (pvz., kritinio mąstymo ir problemų sprendimo) ir mokinių rėmimo internetinėje aplinkoje.

f. Rengti nacionalinius išteklius, kuriais būtų siekiama palengvinti mokytojų IRT kūrimo įgūdžius (vadovus, ekrano užsklandas, vaizdinę mokymo medžiagą, internetinę pagalbą).

g. Palaikyti ryšį su pradinio mokytojų rengimo teikėjais ir mokytojais, kurie atsakingi už naujai parengtų mokytojų priežiūrą, siekiant pristatyti „iTEC Composer/SDE“ mokytojams, kad būtų galima kurti mokymo planus jų karjeros pradžioje. h. Sudaryti galimybes mokytojams susitikti akis į akį aplinkoje (įtraukiant sklaidos, mokymo veiklą į nacionalines mokytojų konferencijas, pvz., rengiant pristatymus, praktinius seminarus).

i. Skatinti teigiamą mokytojų, mokinių ir tėvų požiūrį į pokyčius ir technologijų naudojimą remiant mokymą ir mokymąsi, ir kurti strategijas siekiant įtraukti direktorius ir aukštesnio rango vadovus.

j. Palaikyti ryšį su kitais projektais, kurie yra panašūs pagal paskirtį siekiant abipusės naudos ir


18

didesnio poveikio.


20

Įvadas

Tai ketvirta iš penkių iTEC vertinimo ataskaitų ir jame pateikiamos su keturiais vertinimo klausimais susijusios išvados:

1. Kokiu mastu iTEC mokymosi istorijos ir susijusios iTEC mokymosi technologijos naudingos

mokymuisi ir mokymui? (Aptariama 1 ir 2 skyriuose, kuriuose aptariamos iTEC inovacijos ir projekto poveikis).

2. Kokiu mastu iTEC mokymosi istorijos ir iTEC technologijos tvarios, perduodamos ir keičiamo dydžio? (Aptariama 3 skyriuje).

3. Kokiu mastu mokymosi istorijos ir iTEC technologijos atitinka tikslą? (Aptariama 1 ir 4 skyriuose).

4. Kas leidžia ir kas trukdo priimti iTEC mokymosi istorijas ir iTEC technologijas?

4 cikle (C4), 5 vertinimo klausimas „Kiek buvo veiksmingas bandomasis projektas ir su kokiais sunkumais susidurta?“, pirmiausia užduodamas D4.4. Trečiojoje vertinimo ataskaitoje (Le Boniec ir Ellis, 2013) WP5 dėmesys perkeltas nuo įgyvendinimo prie inovacijų ir integravimo. (Žr. C priedą, kuriame pateikiamas minėtas WP5 pakeitimas).

Kontekstas

Devyniolika šalių dalyvavo C4 (dalyvavo iki 874 klasių): Austrija, Belgija (FL), Čekija (asocijuotoji partnerė), Estija, Suomija (asocijuotoji partnerė), Prancūzija, Vokietija (SMART), Vengrija, Izraelis, Italija, Lietuva, Nyderlandai (SMART), Norvegija, Lenkija (SMART), Portugalija, Slovakija, Ispanija (SMART), Ispanija (Promethean), Turkija, Jungtinė Karalystė (Promethean) ir Jungtinė Karalystė (SMART).

Po antrosios periodinės peržiūros 4 ciklo vertinimo metodu dėmesys perkeltas siekiant surinkti aiškesnius duomenis apie mokytojų pastebėjimus apie iTEC technologijų naudojimą, mokytojų pastebėjimus apie inovacijų vietą ir mokytojų pastebėjimus apie mokymosi rezultatų poveikį ir pasiekimus (Ellis et al, 2013).

Renkant vertinimo duomenis mokytojų paprašyta užpildyti internetinį tyrimą10 apie savo ankstesnę patirtį ir kontekstą, kartu su jų mokymosi istorijos įgyvendinimu. Užpildyti 342 mokytojų klausimynai. Kaip ir ankstesniuose cikluose, kai kuriose šalyse dalyvavo labai nedaug mokytojų. Duomenų analizė pirmiausia kokybinė, o prireikus surinkti duomenys pristatyti pripažįstant apribojimą, kad tai nepaaiškina kultūrinio konteksto skirtumų arba šalies imties dydžio. Jeigu dalyvaujant tyrime atsakymą pateikė bent 20 proc. mokytojų (arba bent 2, jeigu < 10 mokytojų) iš tam tikros šalies, tai buvo nurodyta11.

10 Tyrimą tiesiogiai mokytojams administravo MMU naudodamiesi el. pašto adresais, kuriuos pateikė NPKs. 11 Pristatyta pagal šalies kodą > 20 proc.


21

Informacija apie imtį ir išsamesnė analizė pateikiama B ir D prieduose.

Trylika šalių dalyvavo atliekant bandomąjį atvejo tyrimo duomenų rinkimą, kuris apėmė pamokų stebėjimą, interviu su mokytoju, mokiniais ir, jeigu įmanoma, direktoriumi ir IRT koordinatoriumi. Kiekvienas NPK pasirinko vieną atvejo tyrimo mokytoją ir jam buvo pateiktas gairių rinkinys12

apie atvejų tyrimų atlikimą ir interviu tvarkaraštį, padėsiantį standartizuoti šį procesą visose vietose. Įrašyti ir išversti NPK neapdoroti atvejo tyrimo duomenys ir sugrąžinti WP5 kartu su jų klasės stebėjimo planšetiniais kompiuteriais.

Dešimt šalių C4 pabaigoje sudarė tikslinę grupę su keletu iTEC mokytojų. Jie dėmesį sutelkė į mokytojų naudojamas iTEC technologijas. TPK tikslinei grupei C4 vertinimo vadove pateikė rekomendacijas ir klausimų rinkinį. Nepriklausomas rašytojas pateikė planšetinio kompiuterio tikslinei grupei ir juos nusiuntė WP5.

Kaip 3 cikle (C3), atvejo tyrime dalyvavusių mokytojų nebuvo reikalaujama pateikti daugialypės terpės istorijos, bet kai kurie iš jų nusprendė tai padaryti arba pateikti tinklaraščius ir (arba) vaizdo medžiagą (sąrašas pateikiamas B priede).

Visa išsami medžiaga apie metodinius duomenis pateikiama E priede.

Po prieš bandomojo etapo ir „Work Package 3“ kūrimo, iTEC pateikė aštuonias mokymosi veiklas bandymui „Work Package 4“ kartu su trimis mokymosi istorijomis (Aalto University, 2013).

C4 mokymosi veikla:

1 mokymosi veikla: įsivaizduok: dizaino funkcijų pristatymas, suvokimas ir

kvestionavimas; 2 mokymosi veikla: tirk (bandymas, stebėjimas): su projekto funkcijomis susijusios

informacijos rinkimas; 3 mokymosi veikla: schema: schemos kūrimas siekiant suprasti surinktos informacijos

santykius; 4 mokymosi veikla: mąstyk: garso ir vaizdo atspindžių ir atsiliepimų įrašymas; 5 mokymosi veikla: daryk: projekto kūrimas; 6 mokymosi veikla: klausk: praktiniai seminarai su žmonėmis, kurie gali tapti būsimais

projekto naudotojais; 7 mokymosi veikla: parodyk: projektų skelbimas ir pristatymas auditorijai; 8 mokymosi veikla: bendradarbiauk: ad-hoc bendradarbiavimas su kitų mokyklų

mokiniais

Trys mokymosi veiklos, skirtos paketo įgyvendinimui, buvo:

12 C4 įvertinimo vadovas pateiktas: http://itec.eun.org/web/guest/deliverables


21

1 mokymosi istorija: papasakok istoriją: akademinės temos plėtojimas naudojant garso ir vaizdo priemones. (apklausti 188 mokytojai, dalyvaujantys 233 bandymuose, pvz., žr. 1–8 atvejų tyrimus, pateiktus A priede)

2 mokymosi istorija: sukurk objektą: realaus projekto kūrimas. (73 apklausoje dalyvavę mokytojai iš 86 projektų, pvz., žr. A priedo 9–12 atvejų tyrimus);

3 mokymosi istorija: sukurk žaidimą: žaismingos veiklos kūrimas. (55 apklausti mokytojai iš 69 bandomųjų tyrimų, pvz., žr. 13 atvejo tyrimą A priede).

Kaip ir pirmajame cikle, nors buvo rekomenduota mokytojams atlikti mokymosi veiklas kuo labiau laikantis aprašų, mokymosi veiklos buvo laikomos pavyzdžiais ir mokytojai galėjo jas keisti savo nuožiūra arba sukurti savo istoriją, kuri būtų pritaikyta prie vietos konteksto ir mokytojų pedagoginių tikslų. Be to, kai kurie mokytojai sukūrė savo mokymosi veiklą remdamiesi pateiktais ištekliais (27 bandomieji tyrimai).

Mokytojai skatinti naudotis vienu iš iTEC sistemų13 mokymosi istorijos įgyvendinimui remti:

• „Moodle“ • „dotLRN“ • „Promethean ActivInspire“ • „SMART Notebook“

Mokytojai taip pat skatinti naudoti daugelį iTEC technologijų. „TeamUp“ yra pirmoji iš šių priemonių, kurią sukūrė Aalto universitetas, ir ji skirta organizuoti mokinius į grupes pagla jų interesus ir suteikti jiems galimybę įrašyti refleksijas. Kita viena iš pirmųjų iš tokių priemonių, „ReFlex“, kuri sukurta Aalto universitete, suteikia mokiniams galimybę reflektuoti apie savo mokymosi veiklą, ir ši refleksija vėliau rodoma laiko juostoje. „Widget Store“ teikia priemones gydomiesiems ištekliams (nematytiems dalykams) ir lengvai juos perkelia iš vienos mokymosi platformos į kitą. Mokytojai taip pat gali sukurti savo nematytus dalykus, kad galėtų juos pridėti į parduotuvę. Vartotojai gali įvertinti ir peržiūrėti nematytus dalykus (daugiau informacijos – C priede).

Kiekvienoje mokymosi veikloje mokytojams siūloma daugybė priemonių, kurios įvardijamos kaip „reikalingos“, „svarbios“ arba „būtų smagu jas turėti“. Jos apibendrinamos 1 lentelėje.

Mokymosi veikla Siūlomos

priemonėspriemoĮsivaizduok Reikalinga: refleksija („TeamUp“, „ReFlex“) Svarbu: komandos formavimui („TeamUp“), bendram montavimui ir skelbimui (Google Sites) Būtų smagu turėti: tinklaraščio rašymas (tinklaraštis,Corkboard.me)

Tirk Reikia: medijų registravimo priemonės, kameros, planšetinio kompiuterio įrangos

13 Išsamesnė informacija http://itec.eun.org/web/guest/shells


22

Svarbu: bendram redagavimui, žymėjimo priemonėms „TeamUp“, „ReFlex“, „iTEC Widget Store“

Žemėlapis Priklijuojami lapeliai, „Bubbl.us“, „Cmap“ priemonės, „Popplet“, „Mindmeister“, „Freemind“, „TeamUp“, „ReFlex“

Reflektuok Reikia: garso ar vaizdo refleksijos priemonių: „TeamUp“, „ReFlex“, „Redpentool“, „Voicethread“

Daryk Svarbu: medijų montavimas („Prezi“), reflektavimas („TeamUp“, „ReFlex“) Būtų smagu turėti: DIY rinkinys, programavimo aplinka („Scratch“, „iTEC Widget Store“), konstravimo rinkinys, 3d montavimas („Sketchup“),

Prašyk Reikia: medijų įrašymo priemonės, planšetinio kompiuterio priemonių: garso įrašytuvo, vaizdo įrašytuvo, priklijuojamų lapelių

Rodyk Reikia: vaizdo montavimo, medijų rašymo („Audacity“), vaizdo skelbimo („YouTube“, „Vimeo“, „dotSub“), refleksijos („TeamUp“, „ReFlex“)

Svarbu: medijų dalijimasis („iTEC Widget Store“)

Bendradarbiauk Reikia: internetinės diskusijos, medijų skelbimo, skelbimo Svarbu: tinklaraščių kūrimo priemonės: iTEC mokiniai bendradarbiauja Facebook grupėje, iTEC mokytojų bendruomonė yra galimas tinklas rezultatams dalytis ir bendradarbiavimui už mokyklos sienų ir vaIstybės ribų kurti.

1 lentelė: technologijų naudojimo kiekvienai veiklai sumanymai

Šios ataskaitos 1 skyrius tiria inovacijas iTEC, technologijų ir pedagogikos srities. 2 skyriuje aptariamas iTEC poveikis mokytojams ir mokiniams ir pabrėžiama jų teikiama nauda. 3 skyriuje aptariami būdai, kaip iTEC bus išlaikomos, įdedamos ir perkeliamos. Galiausiai, 4 skyriuje aptariamos kliūtys, trukdančios priimti iTEC, ir veiksniai, suteikiantys galimybes tai įgyvendinti. Kadangi poveikis, nauda ir sunkumai bei galimybes suteikiantys veiksniai yra susiję, iTEC buvo bendra tema vertinant kiekvieną ciklą, surinkome mažiau duomenų apie šiuos aspektus C4 klasės lygyje. Todėl aptariame juos ne taip išsamiai kaip anksčiau, išskyrus atvejį, kai šiame cikle pasirodė naujos temos (daugiau informacijos apie ankstesnius ciklus, žr. Lewin et al, 2013).


1 skyrius. iTEC ir inovacijos

Šiame skyriuje rašoma apie tai, kiek mokytojams, taip pat kitoms suinteresuotosioms šalims, įskaitant mokinius, iTEC atrodė inovatyvus ne tik technologine, bet ir pedagogine prasme.

Kiek inovatyvus iTEC yra mokytojams?

Net ir naujoves mėgstantiems mokytojams iTEC mokomųjų istorijų metodas atrodė inovatyvus (4 mokytojų grupinės diskusijos: BE, IS, IT, PT; 5 atvejų analizė: ES, IS, NO, PT, SK); iš mokytojų pastabų matyti, kad jiems mokomosios istorijos – tai lankstus, praktinis ir stimuliuojantis mokymo būdas; jos skatina mokytojus eksperimentuoti ir keisti savo darbo praktiką:

Mokomosios istorijos yra inovatyvios; jos privertė mane pakeisti savo pedagoginę praktiką, […] iš mokomųjų istorijų prisimeni, kad reikia taikyti detales, kurias gali praleisti. Pavyzdžiui, refleksija: buvo labai naudinga pabrėžti šią mokomąją veiklą. (Lietuva, mokytojų apklausa)

Mano galva, tuo iTEC yra gražus ir stiprus. Jis skatina naudoti technologijas, nors iš pedagoginės pusės yra daugybė būdų tai padaryti. Iš pokalbio su užsieniečiais kolegomis supratau, kad norint būti inovatyviu nebūtina naudoti visų galimų technologijų, net įgyvendinant iTEC projektą. (Austrija, IRT koordinatorių apklausa)

Šios mintys atkartoja ir WP4 atliktos nacionalinių projekto koordinatorių apklausos išvadas. Atliktoje apklausoje penki nacionaliniai koordinatoriai (EE, IT, NO, SMART, SK) nurodė, kad mokomosios istorijos (ir susijusios mokomosios veiklos) padėjo skatinti inovatyvius mokytojų darbo metodus (Le Boniec ir Ellis, 2013).

Kita vertus, kai kuriems mokytojams (2 mokytojams iš grupinių diskusijų: IS, IT; 3 atvejų analizės AT, BE, EE) atrodė, kad iTEC metodas panašus į jų įprastinį darbo metodą. Tai nestebina, nes iš mokytojų pastabų matyti, kad dauguma jų buvo pasirinkti dalyvauti projekte iš dalies ir todėl, kad inovacijos jiems nebuvo naujovė:

Kai kuriems mokytojams tai tikrai būtų inovatyvu, tačiau daugumai – ne. (Estija, IRT koordinatorių apklausa)

Klausėjas: Ar Jūsų iTEC išteklių ir (arba) technologijų taikymo patirtis turėjo didelės įtakos formuojant kitokį požiūrį į mokymą ir mokymąsi? Mokytojas: Jeigu atvirai, nelabai. iTEC suteikė man galimybę atsiplėšti nuo kasdienės rutinos. Mano mokymo metodas visada buvo panašus į iTEC, galbūt dėl vienos iš šių priežasčių [nacionalinis projekto koordinatorius] ir įtraukė mane į šį projektą. (Austrija, mokytojų apklausa)


Inovacijos naudojant technologijas

Atliekant apklausą mokytojams buvo užduotas klausimas apie tai, ar pasikeitė jų technologijų naudojimo praktika mokymo ir mokymosi procese įgyvendinant mokomąsias istorijas. Šią patirtį jie turėjo įvertinti nuo 1 balo (visai nepasikeitė) iki 10 (radikaliai pasikeitė). Atsakymų vidurkis buvo 6.0 (SD=2.4), moda 7. Tai reiškia, kad dauguma mokytojų įgyvendino pastebimus pokyčius, tačiau neišėjo iš savo komforto zonos.

1 pav. Technologijų naudojimo skirtumas (n=342)

No. of teachers Mokytojų skaičius How different was your use of technology in relation to what you were doing before?

Kiek pasikeitė Jūsų technologijų naudojimo praktika, lyginant su tuo, kaip dirbote anksčiau?

81 proc. atsakiusiųjų į klausimą (n=331) sutiko, kad jų panaudotos mokomosios istorijos rezultatas galėjo būti techninė inovacija.

Iš mokytojų, atsakiusių į klausimą „Kaip pasikeitė Jūsų technologijų naudojimo mokymo ir mokymosi procese praktika įgyvendinant mokomąją istoriją?“ (n=332), 86 proc. (284) nurodė, kad jų technologijų naudojimo praktika šiek tiek pasikeitė.


Dažniausiai nurodytas pasikeitimas14 buvo naujų technologijų ar priemonių naudojimas (112 arba 34 proc.; BE, CZ, EE, ES-SMART, FI, FR, IT, LT, PT, SK, TR, UK-PR, UK- SMART >20 proc.):

Naujovė buvo „iPad“ ir kai kurių priemonių, kaip antai „Popplet“15, „TeamUp“, naudojimas... (Belgija, mokytojas)

Pirmą kartą panaudojome vaizdo kamerą. (Estija, mokytojas)

Paprastai naudojame kompiuterius ir CD grotuvus. Įgyvendindami iTEC projektą mokiniai naudojo ne tik stacionarų kompiuterį, nešiojamąjį kompiuterį, planšetę, bet ir valdiklius (angl. widgets), ir programas, kurių nežinojau. (Italija, mokytojas)

Pradėjome naudoti tokias naujas priemones kaip „SketchUp“16

(Slovakija, mokytojas).

11 proc. mokytojų (35; FI, FR, UK-PR > 20 proc.) sakė, kad jie naudojo technologijas, kad būtų lengviau įgyvendinti įvairias mokomąsias veiklas, nors anksčiau tai nebuvo įprasta praktika (išsamiau aptarta tolesnėje dalyje).

Kai kurios užduotys, kaip antai refleksija (apmąstymas) ar mokinių darbų pristatymas, buvo atliktos panaudojant IRT. Aš šių užduočių nevykdau su IRT. (Portugalija, mokytojas)

Vaikams, kurie dalyvavo projekte, šių priemonių naudojimas buvo visiška naujovė, anksčiau jie naudojo kompiuterį tik informacijai susirasti. (Vengrija, mokytojas)

10 proc. apklaustųjų (32; EE > 20 proc.) pasakė, kad dabar mokiniai turi daugiau autonomijos, o kai kuriais atvejais jie aktyviau sprendžia kada, kaip ir kurias technologijas naudoti ir naudoja jas daugiau:

Mokiniai turėjo patys naudoti IRT priemones. (Estija, mokytojas)

Leidau mokiniams tiesiogiai taikyti technologijas, užuot tik pats kontroliavęs visą procesą (JK, mokytojas).

9 proc. mokytojų (29; NO > 20 proc.) pasakė, kad dabar technologijas naudoja reguliariau ir labiau suderinę su visu mokymo ir mokymosi procesu.

Mes naudojome technologijas kiekviename žingsnyje: mokiniai ieškojo visos informacijos internete, vaizdo įrašuose, e. pašto pranešimuose ar klausdami ekspertų, kurie lankėsi mūsų mokykloje. Jie išmoko rašyti žinutes ekspertams. Jie taip pat pirmą kartą pasinaudojo „iPad“ kompiuteriais: jais filmavo, o paskui redagavo vaizdo įrašą. Jie apmąstė savo mokymąsi panaudodami „TeamUp“ priemonę. (Suomija, mokytojas)

14 Per apklausą mokytojams buvo užduotas atviras klausimas „Kiek pasikeitė Jūsų technologijų naudojimo mokymo ir mokymosi procese praktika įgyvendinant mokomąją istoriją?“ Iš nedidelio mokytojų, kurie įvardijo temas, skaičiaus matyti, kad atskirų mokytojų nuomonės skyrėsi ir kad jų iTEC patyrimas buvo nevienodas. 15 Minčių schemos priemonė (angl. mind mapping) (http://popplet.com/) 16 3D modeliavimo programa (http://www.sketchup.com/)


Pirmą kartą per mokomąją istoriją panaudojau visas taikomąsias programas vienu metu; to niekada nebuvau daręs nei per vieną mokomąjį dalyką. (Italija, mokytojas)

Dauguma apklaustųjų mokytojų nurodė, kad panaudojo nuo 6 iki 10 skirtingų skaitmeninių priemonių per bandomąją mokomąją istoriją. Keturi iš penkių mokytojų panaudojo ne mažiau kaip penkias skirtingas skaitmenines priemones. Be to, 70 proc. mokytojų taikė iTEC priemones („Moodle“, „dotLRN“, „Promethean ActivInspire“, „SMART Notebook“ ar kt.).

Per keturis projekto ciklus dažniausiai iTEC mokytojų naudojamų skaitmeninių priemonių pobūdis nesikeitė. Per ketvirtąjį ciklą (C4) mokytojai nurodė dažniausiai naudoję skaitmeninio fiksavimo įrenginius, skaitmeninius išteklius ir ryšio priemones (žr. 2 lentelę).


Naudojamos skaitmeninės priemonės tipas17

Proc. mokytojų, pasisakiusių apie naudojimą per C4 (n= 329)

Proc. mokytojų, pasisakiusių apie naudojimą per C3 (n= 336)

Proc. mokytojų, pasisakiusių apie naudojimą per C2 (n = 261)

Proc. mokytojų, pasisakiusių apie naudojimą per C1 (n = 231)

Proc. iš viso

Duomenų fiksavimo įrenginys

88 proc. (1) 74 proc. (1) 72 proc. (3) 88 proc. (1) 78 proc.

Skaitmeniniai įrenginiai

80 proc. (2) 66 proc. (3) 86 proc. (1) 72 proc. (4) 75 proc.

Ryšio priemonė 71 proc. (3) 67 proc. (2) 75 proc. (2) 74 proc. (=2) 72 proc. Mobilieji įrenginiai 66 proc. (4) 46 proc. (5) 46 proc. 50 proc. 47 proc. „TeamUp“ 65 proc. (5) 38 proc. 62 proc. 59 proc. 53 proc. Bendradarbiavimo priemonė

63 proc. 49 proc. (4) 65 proc. (=4) 71 proc. (5) 62 proc.

Muzikos, nuotraukų, vaizdo įrašų bendrinimo svetainės

63 proc. 44 proc. 65 proc. (=4) 55 proc. 55 proc.

Medijos autorystės priemonė

63 proc. 35 proc. 59 proc. 74 proc. (=2) 56 proc.

Interaktyvioji lenta 59 proc. 45 proc. 63 proc. 52 proc. 53 proc. Žaidimais grįstas mokymasis

35 proc. 27 proc. 30 proc. 27 proc. 28 proc.

Mokinių informacinė sistema

25 proc. 20 proc. 23 proc. N/A 22 proc.

Virtualieji eksperimentai ir simuliacijos


Dokumentų kamera,skaitmeninis vizualizatorius


Mokinių atsakymų sistema 20 proc. 9 proc. 23 proc. N/A 16 proc. Mokslo pažangiosios technologijos


2 lentelė. Naudotos skaitmeninės priemonės (C1–C4)

Inovatyvių iTEC technologijų naudojimas

„TeamUp“

„TeamUp“ – tai priemonės prototipas, suteiktas naudotis mokytojams nuo 1-ojo ciklo. Siekiant užtikrinti didesnį nuoseklumą, tarp antrojo ir trečiojo ciklo vartotojo sąsaja buvo atnaujinta. Iš asmenų, atsakiusių į apklausos klausimus dėl „TeamUp“ (n=329):

- 33 proc. (107) mokytojų naudojo „TeamUp“ tik tam, kad suformuotų komandas; 2 proc. (8) naudojo „TeamUp“ tik tam, kad užrašytų refleksijas (apmąstymus); 30 proc. (99) naudojo „TeamUp“, kad suformuotų komandas ir užrašytų refleksijas; 35 proc. (115) nenaudojo „TeamUp“.

17 Šis sąrašas buvo parengtas kartu su WP2 (scenarijaus schemos priemonė) ir WP10 (funkcijos ir įrenginių žodynai, siekiant susiderinti su kitais darbų paketais).


Priemonę „TeamUp“ naudojo didžiausia mokytojų dalis (ne mažiau kaip trys iš keturių) iš Ispanijos, Izraelio, Italijos, Lietuvos, Portugalijos ir Turkijos.

Iš viso 64 proc. mokytojų pritarė, kad naudojant „TeamUp“ galima pasiekti pedagoginių inovacijų18, o 63 proc. mokytojų sutiko, kad su šia priemone galima pasiekti techninių inovacijų19. Teigiamas „TeamUp“ poveikis taip pat buvo paminėtas per dviejų nacionalinių projekto koordinatorių (AT ir IS) apklausą D4.4 metu (Le Boniec ir Ellis, 2013).

„TeamUp“ nauda

Renkant kokybinius duomenis buvo nustatyta „TeamUp“ nauda. Šie duomenys patvirtino ankstesnių ciklų apklausų rezultatus:

Klasės valdymas (mokiniai pripažino, kad komandos parenkamos neutraliai) (2 mokytojų

grupinės diskusijos: BE, HU; 2 atvejų analizė: BE, EE)

Naudojant šią priemonę grupes galima suformuoti be vargo. Paprastai mokiniai pradeda klausinėti „Kodėl turiu dirbti su ja ar su juo“, „Kodėl reikia taip“, „Kodėl kitaip“ ir pan. Šiuo atveju sprendimus priima kompiuterinis „dievas“ -- „TeamUp“ (Estija, mokytojų apklausa)

Mokinių dalyvavimas (1 mokytojų grupinė diskusija (angl. focus group): AT; 2 atvejų analizė: AT, IS)

Klasėje daug naudojome tą dalyką, vadinamą „TeamUp“, mat jį naudoti smagu, kaskart sukuriamos naujos grupės. Pamoką pradėdavome linksmai. Kai pradėjome jį naudoti, mokiniai linksmai dalyvavo (Austrija, mokinių grupinė diskusija).

Padeda užtikrinti veiksmingą refleksijos (apmąstymų) procesą (3 atvejų analizė: BE, IS,

PT)

Mokytoja naudojo „TeamUp“ grupės apmąstymams. Iš mokinių supratau, kad jiems tai labai inovatyvu, mat jie mąstė panaudodami skaitmeninę priemonę, o ne tik per įprastines mokytojų ir mokinių bendravimo pamokas (Izraelis, stebima pamoka)

18 Ne mažiau kaip 20 proc. mokytojų (t. y. ne mažiau kaip du mokytojai, jeigu imtį sudarė mažiau nei dešimt žmonių) neturėjo nuomonės, nepritarė arba visiškai nesutiko šiose šalyse: AT, BE, CZ, ES-SM, FI, FR, HU, IT, PT 19 Ne mažiau kaip 20 proc. mokytojų (t. y. ne mažiau kaip du mokytojai, jeigu imtį sudarė mažiau nei dešimt žmonių) neturėjo nuomonės, nepritarė arba visiškai nesutiko šiose šalyse: AT, BE, CZ, EE, ES-SM, FI, FR, HU, IT, PT, TR


„TeamUp“ naudojimo problemos

Remiantis kokybiniais duomenimis buvo nustatytos kai kurios problemos, kurios atkartoja ankstesnių ciklų išvadas:

techninės problemos arba nepatikimumas, visų pirma, kylančios mobiliosiose platformose (apie jas rašyta Kallesen et al, 2013) (3 mokytojų grupinės diskusijos: AT, BE, PT; 1 atvejo analizė: AU20)

… ji turi klaidų, ne visada veikia planšetėse (per atmintinę ir pan.). (Belgija, mokytojų grupinė diskusija)

mokinių pasipriešinimas (2 mokytojų grupinės diskusijos: EE, HU)

„TeamUp“ naudinga norint sukurti grupes, kai nori padaryti įspūdį, kad grupes kuria programinė įranga, tačiau ne visada paprasta mokinius įtikinti. Jiems labiau patinka dirbti grupėse, kurias patys sukuria. (Vengrija, mokytojų grupinė diskusija)

trūksta infrastruktūros (2 atvejų analizė: AT, LT)

Kartais negalime naudoti „TeamUp“ namuose, nes ši priemonė be mikrofonų neveikia. (Lietuva, mokinių grupinė diskusija)

Dar dvi problemos buvo paminėtos per atvejų analizę – riboti mokinių refleksijos (mąstymo) įgūdžiai ir laiko trūkumas.

Siūlymai, kaip tobulinti „TeamUp“

Kokybiniai duomenys atskleidė, kaip pagerinti „TeamUp“.

Sąsaja su kitomis priemonėmis

Būtų gerai, jeigu ji būtų susieta su „eKool“21 sistema, tai nereikėtų perrašyti mokinių sąrašų. (Estija, mokytojų grupinė diskusija)

Mokinių dalyvavimas

Didžiausia „TeamUp“ problema mums visiems buvo tai, kad kartais šiai priemonei reikia laiko, ne visi turi kompiuterį ir ne visi supranta, kaip šia priemone naudotis. Taigi mokytoja iš kiekvienos grupės pasirinko po mokinį, jį išmokė naudotis „TeamUp“ ir jis už mus visus atliko veiksmus. (Izraelis, mokinių grupinė diskusija)

20 Pastabos gali būti susijusios su ankstesne „TeamUp“ versija; mokytojai ne visada aiškiai nurodydavo. 21 Estijos e. mokykloje naudojama sistema pažymiams, vertinimams, duomenims apie lankomumą ir namų užduotims įrašyti.


Atvejo analizė. „TeamUp“ naudojimas

Vienoje Izraelio mokykloje mokytoja pradėjo diskusiją apie tai, kaip mokiniai naudoja „TeamUp“. Mokiniams buvo suteikta galimybė pagalvoti, kuo jiems ši priemonė patiko ir kuo nepatiko. Iš pradžių daugeliui mokinių atrodė, kad prarado daug laiko, mąstydami (reflektuodami) pagal „TeamUp“ priemonę; kai kurie piktindavosi, kad refleksijų metu jie nieko neišmokdavo. Tačiau po kelių savaičių jų nuomonė pasikeitė; jie pradėjo jausti šios projekto valdymo priemonės naudą. Jie pradėjo suvokti „TeamUp“ „ne tik kaip techninę priemonę, bet ir kaip mokymosi būdą“. Dėl jos mokiniai pradėjo galvoti apie atliktą darbą ir planuoti kitus žingsnius. „TeamUp“ iš tikrųjų padėjo mums planuoti: galvoti apie tai, ką padarėme ar ką planuojame padaryti per kitą susirinkimą. Ji mane privertė pagalvoti apie procesą, ne tik apie patį objektą [mokymosi rezultatą].“ Mąstymas apie savo darbą motyvavo mokinius, mat jie pradėjo suvokti pasiektą pažangą, taip pat planuoti, kas liko padaryti: „Mąstymas taip pat skatina dirbti, nes žinai, kad jeigu veiksi, turėsi daug ką įrašyti ir išgirsti apie savo pažangą.“ Mokiniams taip pat atrodė, kad mąstydami apie savo darbą grupėje galėjo labiau „priartėti prie jos, tapti jos dalimi“. Nors mokiniai pastebėjo, kad pažanga buvo svarbesnė nei pati priemonė, vis dėlto jiems atrodė labai svarbu fiksuoti savo mintis (refleksijas). Be abejo, tai galima padaryti rašikliu ant popierius, tačiau pats mąstymo įrašymas (ir perklausymas) vertė juos geriau pagalvoti apie tai, ką nori pasakyti, reikšti savo mintis aiškiau nei rašytiniame dokumente: „Jeigu užsirašai ant popieriaus, gal mažiau skiri laiko žodžių junginiams suformuluoti. O jeigu turi įrašyti, o paskui klausytis savo įrašo, turi tai daryti taisyklingai.“ „Girdi, ką sakai, su kokia intonacija, tad turi kalbėti į temą, trumpai ir aiškiai.“ Reikėjo išspręsti keletą techninių klausimų, nes ne visi mokiniai turėjo po savo kompiuterį, kiti nežinojo, kaip naudotis „TeamUp“. Tuomet mokytoja nusprendė išmokyti po vieną mokinį iš kiekvienos grupės naudotis „TeamUp“ ir jam buvo pavesta padėti kitiems grupės nariams.


„ReFlex“

Tik 8 proc. mokytojų naudojo „ReFlex“ (27 iš 329 dalyvavusių apklausoje). Iš jų tik nedidelis skaičius (nuo 1 iki 4) mokytojų iš Austrijos, Čekijos Respublikos, Ispanijos naudojo „Promethean“, ir keli mokytojai iš Suomijos, Vengrijos, Izraelio, Italijos, Lietuvos, Turkijos ir JK – SMART.

23 mokytojai iš 27 manė, kad „ReFlex“ gali tapti pedagogine inovacija, o 22 mokytojai pritarė, kad „ReFlex“ gali padėti siekti techninių inovacijų.

Atsakydami į klausimą apie „ReFlex“ naudą mokymuisi ir mokymui, aštuoni mokytojai teigė, kad ši priemonė padeda mokiniams mąstyti, geriau suprasti mokymosi procesą ir kaip tobulinti savo darbą.

Vaikai galvojo apie savo mintis ir formulavo jas. Galiausiai jie sukūrė veikiančias sistemas ir nuolat peržiūrėdavo savo darbą. (Vengrija, mokytojas)

Mokinys pradeda geriau suvokti mokymosi procesą. (Ispanija, mokytojas)

Aštuoni mokytojai susidūrė su techninėmis „Reflex“ naudojimo problemomis.

Ji blogai veikė. Ją buvo labai sunku naudoti, nebuvo aplankų, negalėjai ištrinti įrašų, negalėjai jų tinkamai išdėlioti, kelis kartus programa „pakibo“. (Suomija, mokytojas)

Penki mokytojai manė, kad prasti mokinių mąstymo įgūdžiai trukdė tinkamai naudoti „ReFlex“:

Ne visada lengva pažiūrėti į savo darbą „iš šalies“, dažnai vaikams sunku suformuluoti savo mintis. (Vengrija, mokytojas)

Penki mokytojai teigė, kad „ReFlex“ pareikalavo labai daug laiko.

„ReFlex“ buvo paminėta tik per vieno atvejo analizę ir vieną apklausą. Dauguma pastabų buvo teigiamos, bet trumpos. Vienintelė išsami pastaba, gauta iš kokybinių duomenų:

Nustebau, kad mokiniams patiko „Reflex“. Jie labai greitai išmoko ja naudotis ir naudojosi su malonumu: su ja ne tiek daug gali nuveikti, tačiau ji paprasta. Visiems ji atrodė smagi ir inovatyvi, nors jai neturėjome taikomosios programos. Mokiniai patys užsiminė apie kažkokias kitiems kursams skirtas programas. (Belgija, mokytojų grupinė diskusija)

„iTEC Composer/SDE“

iTEC sukūrė pagalbinę planavimo priemonę – „iTEC Composer/SDE“. Per 4-ąjį ciklą ji buvo išmėginta tik Austrijoje. Iš pastabų, gautų per Austrijos atvejo analizę ir mokytojų grupinę diskusiją, matyti, kad ši priemonė gali praversti praktikantams ir tik pradėjusiems dirbti pedagogams. Ja taip pat gali pasinaudoti labiau patyrę pedagogai, norintys pasidalyti savo mintimis:


„Composer“ gali tapti vertinga iTEC priemone visų pirma jauniems, tik pradedantiems savo karjerą mokytojams. Su šia priemone jiems lengviau planuoti savo pamokas (Austrija, IRT koordinatorių apklausa)

Ji padeda mums labiau bendrinti medžiagą su kolegomis (Austrija, mokytojų grupinė diskusija).

„Widget Store“

„Widget Store“ naudojimas

Iš mokytojų, atsakiusių į apklausos klausimą „Ar naudojote „Widget Store?“ (n=330), 38 proc. (126) atsakė teigiamai. Iš asmenų, naudojusių „Widget Store“, 27 proc. (34) teigė sukūrę savo valdiklius. „Widget Store“ daugiausia naudojo mokytojai iš šių šalių: Turkijos (22), Italijos (21), Portugalijos (15), Lietuvos (14) ir Prancūzijos (10) (Žr. D priedą, kuriame duomenys suskirstyti pagal šalis).

Nors dauguma nacionalinių koordinatorių apie šią priemonę atsiliepė neigiamai (Kallesen et al (2013), mokytojų nuomonė apie „Widget Store“ buvo palanki:

83 proc. sutiko, kad ji gali paskatinti mokytojus atrasti naujų skaitmeninių priemonių ir

paslaugų22;

81 proc. sutiko, kad ji gali paskatinti mokytojus pasirinkti ir naudoti skaitmenines priemones ir paslaugas23;

79 proc. pritarė, kad „Widgets store“ – tai naudinga priemonė24;

79 proc. teigė, kad ir vėl ja pasinaudos25;

79 proc. sakė, kad rekomenduos ją kitiems26;

76 proc. sakė, kad dėl jos gali atsirasti techninių inovacijų27. Iš kokybinių duomenų pastabų matyti, kad per 4-ąjį ciklą priemonę „Widget Store“ daugiausia naudojo labiau inovatyvūs ir skaitmenine prasme raštingi mokytojai, todėl platesnės pedagogų grupės nuomonė apie šią priemonę gali skirtis.

22 Ne mažiau kaip 20 proc. mokytojų (arba ne mažiau kaip du mokytojai, jeigu imtį sudaro mažiau nei 10 žmonių) nei sutiko, nei nesutiko, nesutiko ar visiškai nesutiko su šia nuomone šiose šalyse: FR, IT. 23 Ne mažiau kaip 20 proc. mokytojų (arba ne mažiau kaip du mokytojai, jeigu imtį sudaro mažiau nei 10 žmonių) nei sutiko, nei nesutiko, nesutiko ar visiškai nesutiko su šia nuomone šiose šalyse: ES-SM, FR ir IT. 24 Ne mažiau kaip 20 proc. mokytojų (arba ne mažiau kaip du mokytojai, jeigu imtį sudaro mažiau nei 10 žmonių) nei sutiko, nei nesutiko, nesutiko ar visiškai nesutiko su šia nuomone šiose šalyse: ES-SM, FI, FR, IT. 25 Ne mažiau kaip 20 proc. mokytojų (arba ne mažiau kaip du mokytojai, jeigu imtį sudaro mažiau nei 10 žmonių) nei sutiko, nei nesutiko, nesutiko ar visiškai nesutiko su šia nuomone šiose šalyse: FR, IT. 26 Ne mažiau kaip 20 proc. mokytojų (arba ne mažiau kaip du mokytojai, jeigu imtį sudaro mažiau nei 10 žmonių) nei sutiko, nei nesutiko, nesutiko ar visiškai nesutiko su šia nuomone šiose šalyse: FR, IT, LT. 27 Ne mažiau kaip 20 proc. mokytojų (arba ne mažiau kaip du mokytojai, jeigu imtį sudaro mažiau nei 10 žmonių) nei sutiko, nei nesutiko, nesutiko ar visiškai nesutiko su šia nuomone šiose šalyse: FR, HU, IT.


„Widget Store“ gali tapti naudinga priemone

„Widget Store“ gali padėti mokytojams pasirinkti ir naudoti skaitmenines priemones ir paslaugas

„Widget Store“ gali padėti kurti technines inovacijas

„Widget Store“ gali padėti mokytojams atrasti naujas skaitmenines priemones ir paslaugas

Naudočiau „Widget Store“ ateityje

Rekomenduočiau „Widget Store“ kitiems

mokytojams

0 proc. 10 proc. 20 proc. 30 proc. 40 proc. 50 proc. 60 proc. 70 proc. 80 proc. 90 proc. 100 proc.

Visiškai sutinku Sutinku Nei sutinku, nei nesutinku Nesutinku Visiškai nesutinku

2 pav. „Widget store“ potencialas

Žemiau pateiktame žodžių paveikslėlyje pavaizduoti valdikliai („widgets“), kuriuos dažniausiai minėjo apklausoje dalyvaujantys mokytojai. Labiausiai naudojama – tai „TeamUp“ (39 mokytojai), „Popplet (15), „Six Thinking Hats“28

(11) ir „ Bubbl.us“29 (9).

3 pav. Naudojami valdikliai (kuriuos paminėjo ne mažiau kaip 2 mokytojai)

28 http://exchange.smarttech.com/details.html?id=c22fce6f-b61f-4bf2-a3ad-cd714228ee82 29 Smegenų šturmo taikomoji programa (https://bubble.us/)


„Widget Store“ nauda „Widget Store“ naudą mokymuisi ir mokymui dažniausiai minėjo apklausos dalyviai (n=125)30.

• Prieinami ištekliai (21 respondentas, AT >20 proc.)

Visos reikšmingos ir „naudingos“ priemonės „vienoje vietoje“; gali pasirinkti, ką nori naudoti. (Austrija, mokytojas)

Gauni puikią prieigą prie bet kokio švietimo konteksto. (Turkija, mokytojas)

• Struktūrizuotas valdiklių tvarkymo ir atradimų metodas (18 respondentų, PT > 20 proc.)

Gali nesunkiai susirasti mokyklai tinkamų valdiklių. (Suomija, mokytojas) Suteikia mokiniams sutvarkytą mokymosi aplinką. Mokytojai gali nesunkiai sutvarkyti aplinką, kurią sudaro keletas specialiai mokiniams paruoštų elementų (vaizdo įrašų, taikomųjų programų, tekstų ir pan.). (Portugalija, mokytojas)

• Prieiga prie įvairių valdiklių (13 respondentų)

Lengva prieiga prie įvairių programų, padedančių geriau įgyvendinti įvairių dalykų mokymo ir mokymosi metodus. (Norvegija, mokytojas). Suteikia mokytojams įvairiausių programų įvairiose srityse. (Ispanija, mokytojas)

• Lengva naudotis (11 respondentų)

Paruoštomis ir nemokamomis priemonėmis lengva naudotis. (Suomija, mokytojas) Paprastos ir pateiktos naudotis inovacinės techninės priemonės. (Prancūzija, mokytojas)

• Veiksmingumas ir laiko taupymas (11 respondentų)

Taupo laiką, nes turi galimybę susirasti reikiamus išteklius vienoje vietoje, kurią lengva pasiekti. (Turkija, mokytojas) Visos priemonės vienoje vietoje, taigi sugaišti mažiau laiko. (Lietuva, mokytojas)

• Motyvuoja mokinius ir mokytojus (11 respondentų)

Mokymas ir mokymasis vyksta linksmiau, naudingiau ir ne taip kasdieniškai mokytojams ir mokiniams. (Italija, mokytojas).

30 Atsakydami į atvirą klausimą apie „Widget store“ naudą.


Inovatyvios ir įtraukiančios priemonės. (JK, mokytojas).

Kita galima nauda, kurią paminėjo mažesnis skaičius mokytojų: prisideda prie inovacijų ir naujos pedagogikos kūrimo (10); gali būti siejamas su esamais ištekliais ir priemonėmis (9); galima pritaikyti skirtingiems dalykams, veiklai ir mokymosi platformoms (7); galimybė skatinti mokytojus dalytis (5).

„Widget Store“ naudojimo problemos

Dažniausiai minėtos galimos „Widget Store“ naudojimo mokymo ir mokymosi procese problemos31 (n=114) nurodytos žemiau. Išskyrus pagalbą mokytojui (kuri nebuvo aiškiai įvardyta per atvejų analizę ir grupines diskusijas), kokybiniai ir kiekybiniai duomenys atskleidžia tas pačias problemas.

• Nesuteikiama pagalba mokytojui (18 respondentų, IT > 20 proc.)

Iš pradžių sunku suprasti, kaip ja naudotis ir kokia jos nauda. (Italija, mokytojas) Reikia geresnės pagalbinės medžiagos. (Ispanija, mokytojas)

• Sunku pasirinkti „tinkamus“ valdiklius (16 respondentų; 1 mokytojų grupinė diskusija: IT; 1 atvejo analizė: LT)

„Widget Store“ gausu valdiklių. Kaip pasirinkti sau tinkamą? (Suomija, mokytojas)

Projektas suteikė gausybę valdiklių ir kartais buvo sunku suprasti, kurie iš jų turi didesnę pridėtinę vertę. (Italija, mokytojų grupinė diskusija)

• Laikas, kuris sugaištamas, norint gerai išmokti jais naudotis (15 respondentų, AT > 20

proc. )

Reikia laiko, norint įgusti naudotis programomis. (Lietuva, mokytojas)

[Turite] skirti laiko, kad suprastumėte, kaip šią priemonę galima taikyti. (Ispanija, mokytojas)

• Nedidelis valdiklių pasirinkimas ir nelabai gera kokybė (14 respondentų, FR > 20 proc., 3

atvejų analizė: NP, PT, TR)

Visada sunku susirasti kažką tinkamo – bent man nepavyko. (Norvegija, mokytojų apklausa)

Naudotis valdikliais nėra lengva, nes kartai nerandu tinkamų tolesnei pamokų serijai. (Turkija, mokytojų apklausa)

Kiti sunkumai, kuriuos paminėjo nedidelis respondentų skaičius: sunku įvertinti „Widget Store“ (7); trūksta valdiklių, atitinkančių mokytojų ir mokinių (t. y. skirtingų amžiaus grupių) poreikius

31 Atsakydami į atvirą klausimą apie „Widget Store“ naudojimo sunkumus.


(7); trūksta infrastruktūros32; (6) sunku integruoti valdiklius į iTEC programas ir kitą mokyklos mokymosi aplinką (6); kalbos barjerai33

(5) ir nepatikimi „Widget Store“ valdikliai (5).

Siūlymai, kaip tobulinti „Widget Store“

Kokybiniai duomenys atskleidė, kaip galima būtų tobulinti „Widget Store“.

• Patobulinti „Widget Store“ turinį:

Jis nėra pakankamai aiškus ir reikėtų daugiau dėmesio skirti kokybei. (Belgija, IRT koordinatorių apklausa)

• Reikia supaprastinti tinkamų vardiklių suradimo procesą:

… jeigu jie būtų sugrupuoti pagal kategorijas, tuomet, taip [naudočiau]. (Estija, mokytoja)

Esu tikra, kad galima surasti ir kitaip pateiktų programų. Manau, kad „Widget Store“ sunku susirasti, kas tinkama. Jeigu noriu atsisiųsti programą į savo telefoną ar planšetę, iš pradžių pasiskaitau, kokia tai programa, pažiūriu, keliomis žvaigždėmis ji įvertinta, perskaitau pastabas, susirandu ir greitai susipažįstu su nuomonėmis forume. Taip sužinau, ar man reikia šios programos telefone. Šioje interneto svetainėje sunku susirasti tokio pobūdžio informaciją. Be to, buvo sunku pamatyti, kaip ji atrodo. Taigi jeigu ji būtų geriau išplėtota, manau, kad joje galima būtų susirasti daugybę dalykų. (Norvegija, mokytojų apklausa)

Rengti daugiau mokymų ir teikti pagalbą:

…iš pradžių ėmiau su jais dirbti... kad suprasčiau, kaip jie veikia, kaip juos galima naudoti ir pan. Tuomet mokytojas, kuris organizavo trumpus mokymus, paaiškino, ką galima su tais valdikliais daryti... kaip juos galima integruoti. Tuomet tas mokytojas parengė valdiklius projektui. (Prancūzija, IRT koordinatorių apklausa)

Supaprastinti pagrindines „Widget Store“ savybes: Vienas nacionalinis koordinatorius, kuris buvo apklaustas per Portugalijos „Widget Store“ atvejo analizę, nurodė, kad kai kurios procedūros, kurios dabar atliekamos rankiniu būdu, galėtų būti atliekamos automatiškai, kad mokytojams būtų lengviau, pavyzdžiui, pasirinkti failų pavadinimus ar failų formatus.

• Įdėti į mokymosi platformas

Išgirdę klausimą apie tai, kas būtų, jeigu „Widget Store“ būtų įdėta į mokyklos mokymosi platformą, atvejo analizės dalyviai atsakė, kad taip būtų paprasčiau motyvuoti mokytojus ir mokinius ją naudoti.

32 Taip pat minėta per 1 atvejo analizę.


Mokytojams tai būtų pats tas! Nereikia aiškinti ar skleisti naujų technologijų. Jie būtų skatinami jas naudoti. IRT koordinatoriaus vaidmuo taip pat pasikeistų. Pagrindinis jo tikslas nebebūtų informuoti apie naujas technologijas, bet paprasčiausiai išmėginti, ar jos tinkamai veikia platformoje. (Austrija, IRT koordinatorių apklausa).

Jeigu valdikliai būtų įdėti į mūsų vietos platformas, būtų iš tikrųjų paprasčiau motyvuoti mūsų mokinius (Turkija, mokytojų apklausa).

Tolesnis „Widget Store“ naudojimas

Mokyklose, kuriose buvo atlikta šios priemonės naudojimo analizė, kai kurie mokytojai ir pasibaigus 4-ajam ciklui toliau naudojo valdiklius (1 mokytojų grupinė diskusija: IT, 2 atvejų analizė: ES, IS)

Norėčiau, kad jie atsirastų, kad galėčiau juos geriau patyrinėti ir naudoti kitose klasėse... Tiesą sakant, daug juos naudoju, stengiuosi juos pritaikyti visur, ieškau, kaip galima išspręsti įvairiausius klausimus. (Izraelis, mokytojų apklausa)

Sumaniuosius valdiklius galima panaudoti bet kokioje klasėje, bet kokiame projekte, manau, kad jie bus labai naudingi. (Ispanija, mokytojų apklausa)

Atvejo analizė. „Widget Store“ naudojimas Portugalijos mokyklose

Portugalų iTEC komanda ėmė naudoti „Widget Store“ manydama, kad Portugalijoje per mažai informacijos apie šią priemonę ir per mažai teikiama pagalbos mokytojams, kad jie galėtų ją naudoti veiksmingai. Visų pirma jai atrodė, kad mokytojams reikia praktinių pavyzdžių, kaip naudoti valdiklius. Portugalai subūrė „pažangią grupę“, kurios nariai buvo mokytojai, dalyvavę ankstesniuose iTEC cikluose. Šiai grupei buvo sukurta speciali uždara interneto bendruomenė. Kadangi šie mokytojai anksčiau dalyvavo iTEC projekte, jie suprato pasirinktą darbo metodą, kalbą ir panašiai, o tai buvo pranašumas. Jie parengė vadovą portugalų kalba, kuriame pateikė pavyzdžius, kaip naudoti valdiklius ir juos susieti su kiekviena mokomąja veikla. Nacionalinei komandai atrodė, kad mokytojams labai reikėjo praktinių gairių ir paramos. Šį tikslą iš dalies padėjo pasiekti dokumentai, iš dalies – interneto bendruomenė, kuri ypač veiksmingai padėjo spręsti problemas, mat visi jos nariai galėjo susipažinti su pasiūlymais ir sprendimais, o techniniam koordinatoriui nereikėjo atsakinėti į kiekvieną užklausą atskirai. Daugeliui mokytojų valdikliai buvo naujiena. Todėl reikėjo laiko, kol jie išmoko naudotis „Widget Store“. Dažniausiai naudojami valdikliai buvo „Windows Live MovieMaker“, „YouTube“ ir „Blogger“. Jų buvo naudojama ir daugiau, kai kuriuos, pavyzdžiui, „Timetoast“, „Kidblog“, „iMindmap“, „MindMeister“ ir „Goanimate“, pasirinko tik nedidelė mokytojų dalis. Nors ne visi mokytojai turėjo techninių įgūdžių kurti savo valdiklius, vis dėlto atsirado ir gabesnių, kurie sugalvojo „Geogebrą“. Kita vertus, sudėtingų valdiklių ko gero, negalėtų

33 Taip pat minėta per 2 atvejų analizę.


sugalvoti ir labiausiai įgudę. Nors per 4-ąjį ciklą kai kurie mokytojai visai nenaudojo „Widget Store“, vis dėlto susipažinę su šia priemone jie bus geriau pasirengę ją naudoti per 5-ąjį ciklą (C5). Ne visi mokytojai spėjo pasirengti naudoti „Widget Store“ per 4-ąjį ciklą, ir portugalų iTEC komandai nebuvo lengva visiems padėti. Specialūs mokymai apie „Widget Store“ naudojimą bus organizuoti visiems mokytojams per 5-ąjį ciklą. Atsižvelgiant į mokytojų pastabas, bus atnaujintas ir 5-ajam ciklui skirtas „Widget Store“ naudojimo vadovas. Kitos priemonės

Per atvejų analizę ir grupines diskusijas paaiškėjo, kad buvo ir kitų priemonių, laikomų inovatyviomis klasės veikloje. Keletas priemonių, kurios buvo paminėtos per vieno ar dviejų atvejų analizę ir (arba) grupines diskusijas:

Vaizdo įrašų redagavimo programa

Jie turėjo išmokti naudotis vaizdo įrašų redagavimo programa, kurios anksčiau nebuvo naudoję (Portugalija, mokytojų grupinė diskusija)

Planšetiniai kompiuteriai

Planšetinių kompiuterių naudojimas kaip atskira priemonė buvo suprantama kaip labai inovatyvus metodas: buvo lengva dirbti mažose grupėse ir palyginti rezultatus. (Belgija, mokytojų grupinė diskusija)

Virtualūs pasauliai

Mokiniai naudojo „EdMondo“ interneto 3D virtualų pasaulį, kad sukurtų savo kūrinių prototipus ir įveiktų geometrijos problemas skaitmeninėje erdvėje: tai tokia aplinka, kurioje galima mokytis iš savo klaidų, lengvai eksperimentuoti, negaišti laiko ir panaudoti... virtuvės ingredientus! (Italija, mokytojų apklausa)

Projektų valdymo priemonės

Jos vyro sukurta panaudoto laiko priemonė. Ji buvo sugalvota projektui valdyti (organizuoti laiką, išteklius ir pan.), bet [mokytoja] pamatė, kad ją galima naudoti ir švietime. (Izraelis, stebima pamoka)

Minčių schemos (angl. mind mapping) programa

„Popplet“ programa buvo labai įdomi, su ja galima kurti įvairias istorijas. Pavyzdžiui, galima pasirinkti mėgstamiausią gyvūną ir panaudojant savo turimas žinias susikurti savo „Popplet“ įrankį. (Lietuva, mokinių grupinė diskusija)


Inovacijų poveikis naudojant technologijas Veiklos tobulinimas naudojant skaitmenines priemones

Atsakydami į klausimą „Ką galėjote padaryti su skaitmeninėmis priemonėmis, ko negalėjote anksčiau“, 96 proc. mokytojų (315 iš 327) pateikė mažiausiai vieną dalyką, dėl kurio mokinių mokymosi procesas pagerėjo. Dažniausias atsakymas buvo, kad skaitmeninės priemonės užtikrino naujo pobūdžio kūrybinę veiklą, kaip antai vaizdo įrašų, žaidimų ar 3D modelių kūrimą. Tai nurodė 15 proc. mokytojų (49; EE, PT, SK, UK-PR >20 proc.).

Mes sukūrėme virtualios tikrovės imitaciją… (Italija, mokytojas) Klasė galėjo telefonais nufilmuoti du filmus... Tai neabejotinai kokybinis šuolis, lyginant su „PowerPoint“ prezentacijomis (Vengrija, mokytojas)

11 proc. mokytojų (35; ES-SMART > 20 proc.) nuomone, skaitmeninės priemonės padėjo bendradarbiauti. Bendradarbiavo ne tik mokytojai, bet ir iTEC projekte dalyvavę mokiniai:

Būti bendro projekto dalimi, dalintis ir geriau bendradarbiauti su kolegomis. (Italija, mokytojas) Pagerinti darbą grupėse. (Ispanija, mokytojas)

9 proc. mokytojų (31) atrodė, kad skaitmeninės priemonės padėjo jiems geriau atlikti mokslinių tyrimų veiklą, galima buvo lengviau pasinaudoti lengvai prieinamais ištekliais:

Galimybė surinkti įvairesnę informaciją iš įvairių medijos priemonių ir panaudoti ją viename projekte. (Suomija, mokytojas) ...naudojome tinkle pateiktą mokslinių tyrimų medžiagą ir informaciją, naudojant [kitą] metodą, būtų buvę sunkiau. (Vengrija, mokytojas)

Be to, 9 proc. (31; AU > 20 proc.) manė, kad skaitmeninių priemonių naudojimas užtikrino didesnį mokinių dalyvavimą mokymosi procese:

Mokiniams buvo įdomiau nei įprastai kurti interaktyviąsias istorijas. (Lietuva, mokytojas)

Visų pirma paminėčiau motyvaciją. Mokiniams patinka veikla, kai naudojami šiuolaikiniai įrankiai, o kompiuterinio žaidimo kūrimas jiems buvo iš tiesų įdomus. Taigi mano galva, geriausias dalykas – tai susidomėjimas. (Čekijos Respublika, mokytojas)

Kiti dalykai, padėję pagerinti mokymosi procesą, juos pastebėjo mokytojai: geresnis mokinių tarpusavio bendravimas (glaudžiai susijęs su bendra veikla) (19 arba 6 proc.; IT > 20 proc.); mokytojams lengviau stebėti mokinių veiklą (19 arba 6 proc.; IS > 20 proc.); geresnis mokinių mąstymas (refleksijos), pavyzdžiui, naudojant tinklaraščius ar „TeamUp“ (19 arba 6 proc.; IS > 20 proc.); mokinių darbai labiau matomi už mokyklos ribų, pavyzdžiui, mokyklos interneto svetainėje (15 arba 5 proc.).


Pedagoginės inovacijos

Atliekant apklausą mokytojams buvo užduotas klausimas apie tai, kaip pasikeitė jų pedagoginė veikla įgyvendinant mokomąsias istorijas, lyginant su jų ankstesne veikla. Šį pasikeitimą jie turėjo įvertinti skalėje nuo 1 (visai nepasikeitė) iki 10 (radikaliai pasikeitė). Atsakymų vidurkis buvo 6.0 (SD=2.2), moda – 7. Kaip ir technologinių inovacijų atveju, daugumos mokytojų veikla pasikeitė, tačiau jie nepaliko savo komforto zonos.


No. of teachers Mokytojų skaičius How different was your pedagogy in relation to what you were doing before?

Kaip pasikeitė Jūsų pedagoginė veikla, lyginant su ankstesne?

4 pav. Pasikeitusi mokytojų pedagoginė veikla (n=342)

87 proc. atsakiusių į klausimą (n=331) sutiko, kad jų naudotos mokomosios istorijos galėjo sukurti pedagoginių inovacijų klasėje.

Iš mokytojų, atsakiusių į klausimą „Kiek Jūsų pedagoginė veikla pasikeitė įgyvendinant mokomąją veiklą“ (n=332), 89 proc. teigė, kad skirtumas buvo žymus, o 12 proc. prisipažino, kad jų bendras darbo metodas pasikeitė dėl mokomųjų istorijų, tačiau konkrečių detalių nenurodė: Su keliais metodais susidūriau pirmą kartą. (Vengrija, mokytojas) Instruktuojamojo turinio procesas skyrėsi nuo kitų. (Italija, mokytojas) Tolesnėje dalyje aprašomi pagrindiniai dalykai, dėl kurių mokytojams ir mokiniams iTEC atrodė pedagogine prasme inovatyvus.34

34 Pastaba. Kiti mokytojai galėjo taip pat naudoti aprašytuosius metodus, tačiau nebūtinai įvardijo juos kaip inovatyvų savo praktinės veiklos aspektą per grupinių diskusijų apklausas.


Mokinių vaidmuo Technologijų

naudojimas Mokytojo darbas Kitos pedagoginės

inovacijos Autonomija Mokinių naudojamos

(grupinis darbas, inovatyvūs rezultatai, kūrimas, bendraklasių mokymas)

Mokytojo vaidmuo Refleksijos (mokinių ir mokytojų) Grupinis darbas

Bendras mokymosi proceso formavimas

Mokymo programos rengimas ir planavimas (tarpdalykinė mokymo programa, „iTEC Composer/SDE“

Mokymasis atrasti

Bendraklasių vertinimas

Mokytojų naudojamos (mokymasis už klasės ribų, mokymasis pasikeitus vaidmenimis, mokinių dalyvavimas)

Minčių schema

Mokytojų mokymas Projektinis mokymasis

Bendraklasių kuravimas

Vertinimas Autentiškas mokymasis

Kūrimas 5 pav. iTEC paskatintos pedagoginės inovacijos.

Inovatyvūs mokinių vaidmenys

Vadovaujantis mokytojų apklausos duomenimis, dažniausiai minimas dalykas, kalbat apie tai, kaip mokomoji istorija pakeitė pedagogiką, -- tai pasikeitęs mokinių vaidmuo mokymo ir mokymosi procese (91 arba 27 proc.; n=332; BE, CZ, EE, FR, IT, NO, PT, ES-SMART, TR, UK-PR > 20 proc.). Šis dalykas buvo paminėtas (LT, NO ir PROM) ir per nacionalinių projekto koordinatorių apklausą, kurią atliko WP4 (Le Boniec ir Ellis (2013).

Ne visi mokytojai pateikė išsamius atsakymus apklausoje; kai kurie paprasčiausiai nurodė, kad metodas buvo labiau nukreiptas į mokinius:

Gerokai labiau orientuotas į mokinius, ir gautos praktinės pamokos. (Turkija, mokytojas) Iš mokytojų, teikusių išsamesnius atsakymus, didžioji dalis (26) nurodė didesnį mokinių autonomiškumą ir glaudesnį tarpusavio bendradarbiavimą (24). Penki mokytojai nurodė, kad davė mokiniams daugiau autonomijos ir kad įtraukė juos į aktyvų mokymo veiklų kūrimą ir organizavimą. Išsamesnė informacija apie tai, kaip pasikeitė mokinių vaidmuo per 4-ąjį ciklą, gauta iš kokybinių duomenų.

Didesnis autonomiškumas

Didesnis mokinių mokymosi savarankiškumas ir autonomiškumas – tai dažniausiai mokytojų minimas mokinių vaidmens pasikeitimas po iTEC projekto (5 mokytojų grupinės diskusijos: IT, IS, LT, PT, UK; 7 atvejų analizė: AT, IT, LT, NO, PT, SK, TR). Iš pradžių ir mokiniams, ir mokytojams tai buvo didelis iššūkis, tačiau abiejų šių grupių nuomone, turėjęs didelės naudos:

Mokiniai pradėjo dirbti kur kas savarankiškiau. Jie turėjo papasakoti istoriją per vaizdo įrašą arba sukurti produktą, kuris privertė juos dirbti savarankiškai. Atsigavę nuo pradinio technologinio šoko, mokiniai pradėjo dirbti autonomiškai ir eiti savo keliu.


(Italija, mokytojų grupinė diskusija) Mokiniai buvo savarankiški ir kūrybingi, nes jie patys pasirinko temą, jie susigalvojo savo būdą objektui sukurti. (Portugalija, mokytojų apklausa) Be abejo, turėjau palikti savo komforto zoną, paprastai nesuteikiu mokiniams erdvės ir laiko dirbti kartu, planuoti savo veiklą ir siekti mokymosi pažangos. (Slovakija, mokytojų apklausa) ...projekto metu atleidi vadeles. Žmonės dirba skirtingu tempu, daro labai skirtingus dalykus. Taigi turėjau šiek tiek mažiau kontroliuoti. Privalėjau. Turėjau pasitikėti, kad mokiniai atliks darbą, net jeigu nematau jų visų vienu metu. (Norvegija, mokytojų apklausa)

Grupinis darbas

Kita dažniausiai minima pedagoginė inovacija – grupinis darbas (5 atvejų analizė: AT, ES, IT, SK, PT). Mokytojai ir mokiniai galvojo apie pranašumus, sunkumus ir darbą komandose, o ne atskirai:

Visi mokiniai grupėse turėjo dirbti su skirtingų gebėjimų mokiniais ir pasiekė geresnių rezultatų, nors darbas buvo suvokiamas kaip grupinis. Taigi jie turėjo išmokti dirbti grupėje kitaip; jie suprato, kad viskas priklauso ne nuo grupės, kurią pasirenka, niekas nesijautė nuskriaustas. (Ispanija, direktorių apklausa) Tai taip pat vienas iš svarbiausių pasikeitimų. Per šias pamokas stengiamės labiau bendradarbiauti. Norėtume taip dirbti dažniau, tačiau per daugelį pamokų to negalime padaryti. (Austrija, mokinių grupinė diskusija) Na, per tas „normalias“ matematikos pamokas kiekvienas mokinys turi po kompiuterį (ir kiekvienas mokinys dirba savo darbą). Šiandien dirbome grupėse: sujungėme savo kompiuterius, kad galėtume dirbti kartu, su tais pačiais skaičiais. Taip maloniau, reikia įdėti mažiau darbo, nes daugiau mokinių atlieka tą pačią užduotį. (Italija, mokinių grupinė diskusija)

Mokiniai – bendro mokymosi proceso kūrėjai Kai kuriais atvejais buvo akivaizdu, kad mokiniai padėjo kurti bendrą mokymosi procesą; kartu su mokytojais jie kūrė naujus mokymosi ir vertinimo metodus (2 mokytojų grupinės diskusijos: AT, HU; 3 atvejų analizė: AT, IS, TR):

Dauguma sunkumų ... lengvai įveikėme kartu su mokiniais. Tai dar vienas iš žaidimų taisyklių pasikeitimų, kuriuos atnešė iTEC! Mokiniai skatinami dalyvauti formuojant pasikeitimus klasės veikloje. (Austrija, mokytojų grupinė diskusija) Per tas pamokas daug darome ir gerokai daugiau prisidedame prie pamokos formavimo nei įprastai. Kartais apima jausmas, kad mes už viską atsakingi, ir šis jausmas nuostabus. (Austrija, mokinių grupinė diskusija) Buvo smagu, kad rengėme atsakymus apie vertinimą kartu su vaikais. (Izraelis, mokytojų


grupinė diskusija)

Bendraklasiai vertintojai ir patarėjai

Atliekant penkių atvejų analizę (AT, EE, FR, UK, TR) ir vieną mokytojų grupinę diskusiją (IT) mokiniai dalyvavo vertindami ir teikdami pastabas apie savo bendraklasių darbą:

Kitas įdomus aspektas buvo vertinimas. Mokytojai paaiškino mokiniams, kaip vyks vertinimo procesas, leido mokiniams dalyvauti, pasidalyti savo metodais ir kriterijais, kad jie suprastų, kas yra vertinimas. (Italija, grupinė diskusija) Svarbus žingsnis šiame procese buvo ne tik mokytojų, bet ir bendraklasių pastabos. Kiekviena grupė pasakė, ką galvoja apie kitos grupės darbą ir taip pasidalijome patirtimi. (Austrija, stebima pamoka) Jiems buvo smagu pristatyti rezultatus ir teikti pastabas apie kitų darbą. (Estija, stebima pamoka)

Mokiniai kaip mokytojų mokytojai Mokiniai galėtų tapti mokytojų mokytojais, visų pirma padėti jiems naudotis technologijomis (2 mokytojų grupinės diskusijos: AT, IS; 2 atvejų analizė: IS, NO):

Pasiduodu vaikų troškimui naudoti „iPadus“, dauguma jų turi naujesnes už mokytojų turimų planšetinių kompiuterių versijas. Turiu norėti labiau nei norėčiau gauti naujausią informaciją. (Izraelis, mokytojų grupinė diskusija) Proceso metu atsiranda naujų minčių ir naujų būdų viską sudėti į viena. Tai reiškia, kad reikia veikti greitai. Pavyzdžiui, mokiniai suranda naujų programų, tinkančių naudoti. (Norvegija, mokytojų apklausa) Įdomu, kad mano mokiniai prisitaikė prie proceso gerokai greičiau už mane. Tai turėjau pasivyti. Mano galva, tai geras dalykas. Kodėl negalime pasimokyti iš savo mokinių? (Austrija, mokytojų grupinė diskusija)

Šią praktiką taip pat atskleidė WP6 atlikta nacionalinių projekto koordinatorių apklausa (Kallesen et al, 2013). Bendraklasių mokytojai Pasitaikė, kad mokiniai mokė vieni kitus, jie taip pat atliko „ekspertų“ vaidmenį klasėje (4 atvejų analizė: BE, IS, LT, NO):

Sužinojome ir pasakojome vienas kitam apie savo gyvūnus. (Lietuva, mokinių grupinė diskusija) Apsikeitimas vaidmenimis (kai mokiniai tampa mokytojais ir turi kažką paaiškinti) irgi puikus dalykas. (Belgija, mokytojų apklausa)

Kita inovacija – mano mintis iš klasės pasirinkti ekspertus prototipui aptarti, išplėtoti


klasės eksperto idėją, kad kiekvienas galėtų pasisiūlyti tapti ekspertu. (Izraelis, mokytojų apklausa)

Mokiniai, vadovaujantys mokymosi procesui Įdiegus nepriklausomą mokymąsi ir grupinį darbą kai kurių klasių mokiniai pradėjo prisiimti didesnę atsakomybę už savo pačių mokymąsi, išteklių atranką, užduočių paskirstymą ir laiko valdymą (1 mokytojų grupinė diskusija: EE; 3 atvejų analizė: ES, NO, PT):

Mokiniai taip pat patys pasiskirsto grupėse: kas kokias užduotis atlieka, kas atsakingas už filmukus, kas ieškos informacijos ir pan. (Estija, mokytojų grupinė diskusija)

Norėdama nufilmuoti filmą, mūsų grupė naudojo tik „MovieMaker“, fotoaparatu darėme nuotraukas. Norėjome pamėginti „PowToon“35, tačiau gerai nemokėjome juo naudotis ir nebeturėjome pakankamai laiko, kad padarytume kažką gero, todėl nusprendėme atsisakyti šios minties ir naudojome tik „MovieMaker“. Vienas iš sunkumų, su kuriuo susidūrėme, -- suvaldyti grupės darbą, ką kiekvienas iš mūsų turėjo daryti. Buvau koordinatorė, viską užsirašinėjau ir buvau atsakinga už visus pranešimus. (Portugalija, mokinių grupinė diskusija)

Kūrėjai Vien tai, kad mokiniai tapo kūrėjais, formuotojais ir dizaineriais, buvo suvokiama kaip inovacija (2 mokytojų grupinės diskusijos: LT, UK; 1 atvejo analizė: HU).

Apibrėžti mamos dovaną kaip produktą – tai taip pat inovatyvus mokymo būdas. (Vengrija, stebima pamoka) …kūrybingesnis formatas už standartinį. (JK, mokytojų grupinė diskusija) Mokiniai buvo kūrybingesni per projekto veiklas, geriau tvarkėsi. Jie buvo kaip kūrėjai ir išradėjai (Lietuva, mokytojų grupinė diskusija)

Inovatyvus technologijų naudojimas

Apklausoje mokytojai nurodė, kad antra pagal svarbą mokomųjų istorijų įtaka pedagoginei veiklai buvo naujųjų technologijų naudojimas (48 arba 14 proc.; n=332; BE, CZ, FR, LT, UK-SMART > 20 proc.):

Naudojamos sudėtingesnės technologinės priemonės. (Prancūzija, mokytojas) Dirbama su įvairiomis interneto programomis. (Lietuva, mokytojas) Technologijas naudojau dažniau. (Turkija, mokytojas)

35 Animuota prezentacijų rengimo priemonė (http://www.powtoon.com/)


Kokybiniai duomenys atskleidžia daugiau informacijos apie tai, kaip mokytojai naudojo inovatyvias technologijas, kurios pakeitė jų pedagoginę veiklą. Inovatyviai mokinių naudojamos technologijos

Vien tai, kad ne tik mokytojas, bet ir mokiniai naudojo technologijas per pamokas, buvo suvokiama kaip inovatyvu:

Dėl to, kad ne tik mokytojas, bet ir mokiniai naudojo technologijas. (Ispanija, IRT koordinatorių apklausa) Dirbome su kompiuteriu, ne tik prie valdybos, išmokome daugiau programų. (Ispanija, IRT koordinatorių apklausa) Naudojome kompiuterį per iTEC mokymo kursą, nors paprastai tenaudojame popierių, sąsiuvinius ir vadovėlius. (Turkija, mokinių grupinė diskusija)

Toliau pateikiami konkretesni mokinių inovatyvaus technologijų naudojimo pavyzdžiai.

- Siekiant inovatyvių rezultatų (pvz., minčių schemos, vaizdo įrašai) (2 mokytojų grupinės diskusijos: BE, LT; 3 atvejų analizė: EE, FR, PT):

Technologijos praturtino mokomąją veiklą, padėjo pateikti mokomąją medžiagą įdomiau, naujesniais būdais. Pavyzdžiui, mokiniai dirbo mažose grupėse ir naudojo „Popplet“, jie taip pat rengė minčių schemas, kurios padėjo apibendrinti žinias apie duotą temą. (Lietuva, mokytojų grupinė diskusija) Tai inovatyvu, nes nieko panašaus nebuvome darę. Niekada nefilmavome, nes paprastai mokytojai nevykdo tokios veiklos su mokiniais. Šia prasme tai inovatyvu. (Portugalija, mokytojų apklausa) Taip, „PowerPoint“ ir kitokio pobūdžio prezentacijas rengiame nuolat. Tačiau pirmą kartą atlikome tokio pobūdžio veiklą... ant sienos. (Estija, mokinių grupinė diskusija)

- Padėti dirbti grupinį darbą (1 mokytojų grupinė diskusija: BE; 2 atvejų analizė: IT, TR)

Be to, planšetinis kompiuteris skatina šį socialinį mokymąsi: „Čia kažką pamačiau, norėčiau tai Jums parodyti.“ Jeigu naudoji nešiojamąjį ar stacionarų kompiuterį, rodyti sunkiau, o su planšete – tai paprasta. (Belgija, mokytojų grupinė diskusija) Mokiniai taip pat bendrauja ir kartu planuoja veiklą per „Facebooką“. (Italija, mokytojų apklausa) Galima buvo geriau, nei anksčiau sutelkti dėmesį į mokymo kursą, nes jie bendravo tarpusavyje e. paštu. (Turkija, IRT koordinatorių apklausa)

Kurti (1 atvejo analizė: IT)


Be to, dirbdami skaitmeninėje erdvėje jie galėjo modeliuoti geometrines figūras įterpdami skaičių parametrus ir gaudami kuo tikslesnį rezultatą. Gavę skaičius, kurie atitiko geometrinius principus, jie perėjo prie fizinės erdvės ir atsispausdino „apčiuopiamus daiktus“ – torto papuošimus. (Italija, mokytojų apklausa)

Padėti mokyti bendraklasius (1 atvejo analizė: SK)

Paprastai naudoju technologijas fizikoje, kad kažką parodyčiau. Visai kas kita, kai jas naudoja mokiniai, norėdami išmokyti savo bendraklasius. (Slovakija, mokytojų apklausa)

Inovatyviai mokytojų naudojamos technologijos

Technologijas inovatyviai naudojo ir mokytojai, pavyzdžiui, padėdami mokiniams mokytis už mokyklos ar namų ribų (2 mokytojų grupinės diskusijos: IS, IT; 5 atvejų analizė: BE, IS, IT, LT, NO):

Vienas iš didžiausių pranašumų, kad technologijos neturi būti visada tik klasėje. (Belgija, IRT koordinatorių apklausa) Kitas svarbus aspektas – pratęsti veiklą už klasės ribų, po pamokų. Mokymosi procesas vyko ir už mokyklos sienų. (Italija, mokytojų grupinė diskusija) Mokiniai dirba namuose ruošdamiesi mokomajai istorijai, ten naudoja internetą ir kitas turimas technologijas. (Lietuva, stebima pamoka)

Per dviejų atvejų analizę (IT, TR) mokytojai kalbėjo apie mokymąsi „apsikeičiant vaidmenimis“:

Kita inovacija tai... kaip naudojamas pamokų ir namų laikas. Mokiniai daug nuveikė namuose, dirbo, bendravo tarpusavyje ir su manimi per „Facebooką“, aprašinėjo procesą tinklaraštyje. Kaip ir aš, jie nebuvo pratę prie tokio pobūdžio veiklos. Buvau naudojusi tinklaraščius, bet ne kaip įprastinės mokymo programos dalį (užklasinei veiklai), kitaip; mokiniai turi naujoviškai atlikti namų darbus: pagalvoti apie tai, ką nuveikė mokykloje. Tai reiškia, kad reikia truputį atlaisvinti pamokų laiko ir jį panaudoti naujai, veiksmingiau, kaip matėte šiandien. Manau, kad tai taip pat inovacija. (Italija, mokytojų apklausa)

Inovatyvus mokytojų vaidmuo

Įgyvendinant mokomąsias istorijas pasikeitė ne tik mokinių, bet ir mokytojų vaidmuo (27 arba 8 proc. apklausos dalyvių; n=332; CZ >20 proc.). Apie tai buvo kalbama ir per keturias mokytojų grupines diskusijas (AT, IS, TR, UK), aštuonių atvejų analizę (AT, BE, IT, LT, NO, PT, SK, TR) ir atliekant nacionalinių projekto koordinatorių apklausą, kurios rezultatus analizavo WP4 (Le Boniec ir (2013) ir nustatė, kad mokytojų vaidmuo pasikeitė CZ ir IS. Išsamiau aiškindami šį pasikeitimą, mokytojai nurodė, kad dabar jie yra „padėjėjai“, „instruktoriai“ ar „vadovai“:

Užuot dėsčiusi dalyką, nukreipiau juos mokytis, kad jie patys įgytų žinių. (Suomija, mokytoja)


Šiame projekte dirbau visiškai kitaip. Jį įgyvendino mokiniai, aš jiems tik padėjau. (Norvegija, mokytojas) Programa pakeitė mano, mokytojo, vaidmenį. Svarbiausia, kad turėjau išmokti nebebūti klasės dėmesio centru. Užuot viskam „vadovavusi“, dirbu su mokinių grupėmis, padedu joms, mano atskaitos taškas ne ten, kur esu, bet ten, kur yra mokiniai. Anksčiau, net kai naudojau programą „PowerPoint“, viskas sukosi aplink mane ir apie tai, ko norėjau išmokyti. Kai nebestovėjau priešais klasę, išmokau perkelti atsakomybę už mokymąsi tiems, kurie mokosi. (Izraelis, mokytojų grupinė diskusija) Mokytojai mokosi su mokiniais petis į petį. (Turkija, mokyklos direktorių apklausa)

Mokytojams tai tikras iššūkis, mat jie turi mokėti reaguoti spontaniškai ir ieškoti būdų padėti grupėms bei atskiriems mokiniams atlikti skirtingas užduotis, dirbti ne tik klasėje:

Dažnai mums nelengva atsisakyti „senų metodų“, ir tai puikus būdas suprasti, kad mokiniams nereikia mokytojo kiekviename žingsnyje. Mokytojo pagalbininko vaidmuo labai keičiasi. Tai iš tiesų lūžis. (Belgija, mokyklos direktorių apklausa) ... būdamas mokytoju turi būti pasirengęs suprasti, kad ne viską kontroliuoji. (Austrija, mokytojų grupinė diskusija) Darbas labiau tęstinis, jį diktuoja ne mokytojas, tačiau planuojama kartu su juo. Turiu pasakyti, kad taip mokyti sunkiau: darbas nesibaigia ryte, turi būti „prisijungęs“ ir po pietų, kartais ir vakare, po vakarienės... (Italija, mokytojų apklausa)

Mokiniams gali būti nelengva prisitaikyti prie šių pokyčių:

Kartais manau, kad būtų gerai atlikti „cerberio“ vaidmenį klasėje. Pasijusti mokytoju. Tuomet bent jau skirtume daugiau dėmesio. (Portugalija, mokinių grupinė diskusija)

Mokymo programos rengimas ir pamokų planavimas

iTEC paskatinta inovatyvioji pedagogika taip pat pareikalavo naujo požiūrio į pamokų planavimą ir mokymo programos kūrimą. Per atvejo analizę mokytojas papasakojo apie sunkumus, su kuriais susidūrė:

Man buvo nelengva kuo tiksliau pasirengti pamokoms, kuo tiksliau numatyti laiką, sunkumus, galimas problemas ir laiku suteikti pagalbą mokiniams. (Lietuva, mokytojų apklausa)

Tarpdalykinis mokymas

Tarpdalykinis mokymas buvo suvokiamas kaip inovatyvus iTEC aspektas (1 mokytojų grupinė diskusija: IS; 5 atvejų analizė: AT, HU, IT, NO, TR). Kartais mokytojas dirbdavo su kolegomis iš kitų sričių, kartais – vienas mokytojas dėstė keletą mokymo programos dalykų. Ir mokytojai, ir mokiniai pajuto šio metodo naudą:


Manau, kad veikla buvo sudėtinga, apėmė įvairius dalykus: skaitymą, muziką, amatus, piešimą; visa tai buvo susieta... (Vengrija, mokytojų apklausa) Atsakinga bandomojo projekto mokytoja pasikvietė tris kolegas – anglų, geografijos ir menų mokytojus – bendradarbiauti. Visi jie turėjo savo minčių apie tai, kokią istoriją pasakoti, o pagalbos kreipėsi [į bandomojo projekto mokytoją] (Austrija, stebima pamoka) Daug iš to gauni. Jei žaidi „Minecraftą“, gali išmokti matematikos. Statydami pastatus, mokomės religijos, gyvenimo filosofijos ir etikos, tai neįprasta. Sukūrėme savo „Padet“ anglų kalba, kad visi matytų ir panašiai, kad gautume geresnius pažymius už anglų kalbą. (Norvegija, mokinių grupinė diskusija)

Vertinimas

Įgyvendinant iTEC mokomąsias istorijas, pasikeitė vertinimo metodai, nes buvo taikomos technologijos, buvo vertinamas elgesys ir pasikeitė mokytojų taikomi vertinimo kriterijai (2 mokytojų grupinės diskusijos: IS, IT; 3 atvejų analizė: FR, IS, NO):

Metų pabaigoje vertinome panaudodami unikalų dalyką – kompiuterizuotą, skaitmeninį klausimyną. Taip galėjome atlikti išsamesnį vertinimą nei anksčiau. (Izraelis, mokytojų grupinė diskusija) Atlieku vertinimą, viena jo dalis – „Padlet“, kita – darbo pristatymas. Vertinu pastatytą pastatą, palyginu jį su originalu: kaip atliktas darbas ir kiek sudėtingas originalas. Žiūriu, kaip jiems sekėsi naudotis programa ir kiek pastatas panašus į originalą, turint omenyje proporcijas, kampus ir pan. Taip pat įvertinu jų trumpą pristatymą, ką jie galėtų pasakyti apie savo nuveiktą darbą. Aišku, mokymosi rezultatą išmatuoti nelengva. (Norvegija, mokytojų apklausa)

Kai kurie mokytojai užsiminė, kad kitaip stebėjo mokinių darbą projekto metu (1 mokytojų grupinė diskusija: LT; 3 atvejų analizė: BE, FR, IT):

Nežinau, kas yra „Popplet“. Man inovacija buvo tai, kad mokiniai išmoko berti mintis, kad galėjau bet kada pamatyti jų darbą, net nesėdėdamas šalia jų, galėjau suprasti, ką jie daro. (Belgija, mokytojų apklausa) Kad įvertinčiau jų patirtį, panaudojau interaktyviąją lentą, kurioje išdėsčiau interaktyviuosius langelius su pasirenkamaisiais atsakymais... Pasibaigus mokymo sesijai, mokiniai atsako anonimiškai [pagal mokinių atsakymų sistemą]... iš karto matome, ar jie suprato koncepciją, vėliau galima atlikti išsamesnę kiekvieno mokinio, kuris neįsisavino tam tikros temos, darbo analizę. Galima grįžti prie šios temos su mažesne mokinių grupe… (Prancūzija, mokytojų apklausa)

Kitos pedagoginės inovacijos

Mokinių refleksija (mąstymas)


Mokinių refleksija, dažnai panaudojant „TeamUp“, kai kuriems pasirodė inovatyvus dalykas. Nors mąstymas apie atliktą darbą prie šio metodo nepratusiems mokiniams pasirodė sudėtingas procesas, vis dėlto jie suprato gautą naudą ugdant „mokymosi mokytis“ įgūdžius (3 mokytojų grupinės diskusijos: BE, IS, IT; 4 atvejų analizė: IS, IT, PT, TR):

Jie nuolat save vertina, mokymosi procesas vyksta labai rimtai. Jie mokosi, o ne rengiasi egzaminui. (Belgija, mokytojų grupinė diskusija) Refleksija buvo didžiausia nauda ir inovatyvus mokymosi būdas, nes turėjome galvoti apie kiekvieną žingsnį, kurį žengėme. (Izraelis, mokinių grupinė diskusija)

Mokytojų refleksija (mąstymas)

Nors tai nebuvo dažnai minėta, per vieną atvejo analizę mokytojas (FR) prisipažino, kad labiau susimąstė apie savo darbą:

Mąstymas apie mokymąsi: užduodame daugiau klausimų, analizuojame mokymosi sesijas projekto metu. Susimąstome apie mūsų pačių mokymą. (Prancūzija, mokytojų apklausa)

Mokymasis atrasti Keliems mokytojams ir mokiniams (1 mokytojų grupinė diskusija: IS; 4 atvejų analizė: BE, IT, LT, TR) atrodė, kad mokymasis atrasti ir eksperimentavimas – tai inovatyvūs dalykai:

Per iTEC mes su mokiniais išeiname iš klasės, pasiimame „iPhonus“, „iPadus“, atrandame, kas yra mūsų kelyje. (Izraelis, mokytojų grupinė diskusija)

Galime eksperimentuoti. (Belgija, mokinių grupinė diskusija)

Tyrinėdami jautėmės kaip tikri mokslininkai. (Turkija, mokinių grupinė diskusija)

Projektinis mokymasis

Kai kam projektinis mokymasis buvo inovatyvus (2 atvejų analizė: NO, SK):

Mokinys: Kad turime daug tam laiko. Kad mums leidžiama dirbti, nereikalaujant, kad tas ar kitas būtų užbaigtas, tarytum galime žaisti. Kad galime pasirinkti dirbti namuose, kai galėsime tam laiko, o ne per savaitę. Taigi turi aibes laiko ir gali jo ištaikyti. Apklausėjas: Ar ir kitiems atrodė, kad jautėte mažiau spaudimo nei įprastai? Mokinys: Taip. (Norvegija, mokinių grupinė diskusija)

Buvo kitaip... įdomu [...] Galėjome pasirinkti darbo temą. Taip galima tik tuo atveju, jeigu dirbi pagal projektą. (Slovakija, mokinių grupinė diskusija)

Minčių schema („mind mapping“)

Minčių schema kai kuriems mokytojams ir mokiniams atrodė naujas metodas (1 mokytojų grupinė diskusija: LT; 2 atvejų analizė: BE, LT; 12 atsakymų per mokytojų apklausą):


Minčių schema – tai naujas metodas, kai mažose grupėse dirbantys mokiniai patys jas kuria. (Lietuva, mokytojų apklausa) Minčių schemoms naudojome „Popplet“, šios programos spalvos buvo pasirinktos prioritetams nustatyti ir mintims sudėlioti. (Belgija, mokytojų grupinė diskusija)

6 pav. Mokinių grupė, naudojanti minčių schemos („mindmapping“) programinę įrangą

Autentiškas mokymasis

Galiausiai per vieno atvejo analizę (IT) mokytojas nurodė, kad autentiškas mokymasis buvo naujas dalykas (IT):

4-ojo ciklo mokomoji istorija įkvėpė mane susieti savo dėstomų dalykų (matematikos, geometrijos) sąvokas su „realaus pasaulio“ daiktais. Šios mokyklos (viešbučių vadybos ir maitinimo vidurinės mokyklos) mokinius labiau už abstrakčius domina praktiniai dalykai. Pavyzdžiui, geometrija jiems neatrodo svarbi jų tolesniam darbui. Todėl nusprendžiau panaudoti mokomąją istoriją ir sujungti geometrijos sąvokas su „realiu“ darbu: torto papuošimu. Papuošimai turėjo atitikti nustatytas geometrines savybes. Mokiniai turėjo panaudoti tokias geometrines sąvokas kaip perskaičiavimas, rotacija, Pitagoro ir kitos teoremos ir pan. (Italija, mokytojų apklausa)

F priede aprašoma, kaip inovatyvūs vertinimo duomenys, gauti per 4-ąjį ciklą, susisieja su iTEC inovacijų brandos modeliu, o A priede pristatoma atvejo analizė atspindi aiškias sąsajas su pačiu modeliu.


2 skyrius. iTEC poveikis

Kadangi vertinant ankstesnius ciklus jau buvo nustatyta didžioji iTEC poveikio dalis, šioje ataskaitoje jis apžvelgiamas tik labai trumpai. Daugiau informacijos pateikiama Lewin et al (2013a).

Mokytojai Mokiniai Motyvacija Skaitmeninis raštingumas Bendradarbiavimas Mokytojų ir mokinių santykiai

Kūrybingumas Motyvacija Bendradarbiavimas Skaitmeninis raštingumas Problemų sprendimas Nepriklausomas mokymasis Kritinis mąstymas Pasiekimai Pasitikėjimas Gyvenimo įgūdžiai

7 pav. Trumpai apie iTEC poveikį mokytojams ir mokiniams

iTEC poveikis mokytojams

Be poveikio mokytojų pedagoginei veiklai, apie kurią rašoma 1 skyriuje, iTEC taip pat turėjo teigiamos įtakos skaitmeniniam mokytojų raštingumui ir motyvacijai. Per 4-ąjį ciklą išryškėjo iTEC poveikis santykiams su kitais mokytojais ir mokiniais36.

Motyvacija

Didesnė mokytojų motyvacija dėl dalyvavimo iTEC projekte buvo paminėta per penkias grupines diskusijas (BE, HU, IS, LT, TR) ir dviejų atvejų analizę (BE, TR); kaip ir per ankstesnius ciklus, iTEC suteikė galimybę mokytojams naujai pasižiūrėti į savo praktinę veiklą:

Dalyvavimas iTEC projekte paskatino mane susikurti savo mokymo sistemą, taip pat susigalvoti naujų idėjų. (Lietuva, mokytojų grupinė diskusija)

Skaitmeninis raštingumas Kaip ir per ankstesnius ciklus, pagerėjo mokytojų skaitmeninis raštingumas, jie įgavo daugiau pasitikėjimo taikyti naująsias technologijas (3 mokytojų grupinės diskusijos: IS, TR, UK; 6 atvejų analizė: BE, ES, FR, LT, NO, TR):

Projektas paskatino mane labiau naudoti naująsias technologijas ir staiga pajutau, kad jas naudoju smagiau ir paprasčiau. Tai buvo naujovė. (Prancūzija, mokytojų apklausa)

36 Apie tai plačiau rašoma dalyje „Poveikis mokiniams. Bendradarbiavimas“, nes įtaka padaryta abiem grupėms.


Bendradarbiavimas su kitais mokytojais

Per 4-ąjį iTEC ciklą buvo daugiau galimybių bendradarbiauti su kitais mokytojais; paprastai dirbome toje pačioje mokykloje (4 mokytojų grupinės diskusijos: HU, IS, PT, UK; 5 atvejų analizė: AT, BE, IT, NO, TR). (Žr. 4 skyrių, kuriame plačiau aprašoma apie bendras tendencijas mokyklose):

Darbas iTEC projekte paskatino mus dirbti su kolegomis. Pajutau stiprų norą dirbti kartu su kitais. Didžiausias iššūkis – peržengti savo darbo rėmus. (Izraelis, mokytojų grupinė diskusija) Mokytojai pradėjo bendrauti su mokiniais iš kitų klasių ir amžiaus grupių (Belgija, mokyklos direktorių interviu)

iTEC poveikis mokinių mokymosi rezultatams

Atsakydami į klausimą „Ar pasikeitė jūsų mokinių patirtis įgyvendinant mokomąją istoriją“, 97 proc. apklausoje dalyvavusių mokytojų (319 iš 328) nurodė, kad jų mokinių patirtis pasikeitė. Be to, atliekant apklausą mokytojams buvo užduotas klausimas, ar, jų nuomone, mokomosios istorijos padėjo tobulinti jų mokinių įgūdžius ir požiūrį.

89 proc. mokytojų sutiko, kad pagerėjo jų mokinių kūrybingumo įgūdžiai37

87 proc. sutiko, kad pagerėjo jų mokinių susidomėjimas ir dalyvavimas veikloje38

87 proc. mokytojų sutiko, kad pagerėjo jų mokinių bendradarbiavimo įgūdžiai39

87 proc. mokytojų sutiko, kad pagerėjo jų mokinių skaitmeninio raštingumo įgūdžiai40

86 proc. mokytojų sutiko, kad pagerėjo jų mokinių bendravimo įgūdžiai41

80 proc. mokytojų sutiko, kad pagerėjo jų mokinių problemų sprendimų įgūdžiai42

79 proc. mokytojų sutiko, kad pagerėjo jų mokinių savarankiško mokymosi įgūdžiai43

.

37 Šalys, kuriose ne mažiau kaip 20 proc mokytojų (arba bent du mokytojai, jeigu imtį sudaro mažiau nei 10 mokytojų) nei sutiko, nei nesutiko, nesutiko ar visiškai nesutiko su šiuo teiginiu, buvo AT, BE ir IT. 38 Šalys, kuriose ne mažiau kaip 20 proc mokytojų (arba bent du mokytojai, jeigu imtį sudaro mažiau nei 10 mokytojų) nei sutiko, nei nesutiko, nesutiko ar visiškai nesutiko su šiuo teiginiu, buvo AT, IT. 39 Šalys, kuriose ne mažiau kaip 20 proc mokytojų (arba bent du mokytojai, jeigu imtį sudaro mažiau nei 10 mokytojų) nei sutiko, nei nesutiko, nesutiko ar visiškai nesutiko su šiuo teiginiu, buvo BE, FI, IT, NO. 40 Šalys, kuriose ne mažiau kaip 20 proc mokytojų (arba bent du mokytojai, jeigu imtį sudaro mažiau nei 10 mokytojų) nei sutiko, nei nesutiko, nesutiko ar visiškai nesutiko su šiuo teiginiu, buvo BE, DE-SM, FI, UK-PR. 41 Šalys, kuriose ne mažiau kaip 20 proc mokytojų (arba bent du mokytojai, jeigu imtį sudaro mažiau nei 10 mokytojų) nei sutiko, nei nesutiko, nesutiko ar visiškai nesutiko su šiuo teiginiu, buvo AT, BE, FI, IT. 42 Šalys, kuriose ne mažiau kaip 20 proc mokytojų (arba bent du mokytojai, jeigu imtį sudaro mažiau nei 10 mokytojų) nei sutiko, nei nesutiko, nesutiko ar visiškai nesutiko su šiuo teiginiu, buvo AT, BE, ES-SM, IT, NO, UK-PR 43 Šalys, kuriose ne mažiau kaip 20 proc mokytojų (arba bent du mokytojai, jeigu imtį sudaro mažiau nei 10 mokytojų) nei sutiko, nei nesutiko, nesutiko ar visiškai nesutiko su šiuo teiginiu, buvo AT, BE, FI, IT


54

73 proc. mokytojų sutiko, kad pagerėjo jų mokinių kritinio mąstymo įgūdžiai44

71 proc. mokytojų sutiko, kad pagerėjo jų mokinių pasiekimai (n=326)45

Mokymosi istorijos įgyvendinimas pagerino mano mokinių pasiekimų lygį

pasiekimų lygmuo skaitmeninis raštingumas bendradarbiavimo įgūdžiai kritinio mąstymo įgūdžiai kūrybingumas bendravimo įgūdžiai savarankiško mokymosi įgūdžiai problemų sprendimo įgūdžiai susidomėjimas ir dalyvavimas

0 proc. 10 proc. 20 proc. 30 proc. 40 proc. 50 proc. 60 proc. 70 proc. 80 proc. 90 proc. 100 proc.

Visiškai sutinku Sutinku Nei sutinku, nei nesutinku Nesutinku Visiškai nesutinku

8 pav. iTEC poveikis mokinių įgūdžiams, dalyvavimui ir pasiekimams

Kiti įgūdžiai, kurie, mokytojų nuomone, pagerėjo, yra pasitikėjimas savimi (4), organizaciniai įgūdžiai (4), saviraiška (3) ir empatija (3).

Iš dviejų atvejų analizės matyti, kaip mokiniai patobulino savo įgūdžius, požiūrį ir pasiekimų lygmenį. Kūrybingumo įgūdžiai

Kaip ir per ankstesnius ciklus didelė dalis mokytojų mano, kad iTEC turėjo įtakos mokinių kūrybingumo įgūdžiams (90 proc. apklaustųjų nurodė, kad per C1–C3 mokiniai pagerino savo kūrybingumą). Per 4-ąjį ciklą vertinant darbo rezultatus, kurių buvo tikimasi iš mokinių (pvz., vaizdo įrašus, produktus, žaidimus) dažnai manoma, kad jų kūrybingumas išaugo (6 grupinės

44 Šalys, kuriose ne mažiau kaip 20 proc mokytojų (arba bent du mokytojai, jeigu imtį sudaro mažiau nei 10 mokytojų) nei sutiko, nei nesutiko, nesutiko ar visiškai nesutiko su šiuo teiginiu, buvo AT, DE-SM, EE, ES-SM, FI, FR, HU, IT, NO, UK-Per. 45 Šalys, kuriose ne mažiau kaip 20 proc mokytojų (arba bent du mokytojai, jeigu imtį sudaro mažiau nei 10 mokytojų) nei sutiko, nei nesutiko, nesutiko ar visiškai nesutiko su šiuo teiginiu, buvo BE, DE-SM, UK-PR.


55

diskusijos: HU, IT, LT, PT, TR, UK; 7 atvejų analizė: AT, ES, HU, IT, LT, SK, TR):

Darbas vyksta kūrybingai, inovatyviai. Dėl didesnio dalyvavimo pasiekta geresnė pažanga. (JK, grupinė diskusija)

Dalyvavimas ir motyvacija

Kaip ir per ankstesnius ciklus per šį ciklą mokiniai buvo aktyvesni dėl iTEC (7 grupinės diskusijos: BE, HU, IS, IT, PT, TR, UK; 12 atvejų analizė: AT, BE, ES, FR, HU, IS, IT, LT, NO, PT, SK, TR) (82 proc. per C1–C3):

Padidėjo mokinių noras ir motyvacija. (Turkija, mokyklos direktorių apklausa)

Bendradarbiavimo įgūdžiai

iTEC poveikis stiprinant mokinių bendradarbiavimo įgūdžius sutampa su ankstesnių ciklų rezultatais (7 grupinės diskusijos: AT, BE, EE, HU, IS, IT, TR; 13 atvejų analizė: AT, BE, EE, ES, FR, HU, IS, IT, LT, NO, PT, SK, TR) (per C1–C3 90 proc. apklaustųjų nurodė, kad buvo daugiau galimybių bendradarbiauti):

iTEC pasirodė smagesnis nei kitos mūsų pamokos, nes dirbome grupėje ir visi mūsų komandoje nuolat padeda vienas kitam, mes daug sužinojome, pasidalijome savo patirtimi vienas su kitu. (Turkija, mokinių grupinė diskusija)

Vis dėlto per 4-ąjį ciklą išryškėjo dar vienas dalykas: iTEC taip pat padėjo sustiprinti mokytojų ir mokinių tarpusavio bendradarbiavimą ir tai turėjo įtakos abiem grupėms. Mokytojai turėjo labiau pasitikėti mokiniais ir būti pasirengę mokytis kartu su jais:

Kažkokiu būdu mes labiau bendradarbiaujame su vaikais, taip, kaip pasirengiame ir kuriame, kad dirbame kartu: tai puikiai veikia. (Vengrija, mokytojų apklausa)

Skaitmeninis raštingumas Kaip ir per ankstesnius ciklus, pagerėjo mokinių skaitmeninis raštingumas (2 grupinės diskusijos: LT, PT; 10 atvejų analizė: AT, BE, ES, HU, IS, IT, LT, NO, PT, TR):

Žinojau keletą pagrindinių dalykų apie tai, kaip naudotis kompiuteriu, tačiau per projektą sužinojau apie failų bendrinimą ir „Google“ dokumentus. (Izraelis, mokinių grupinė diskusija)

Bendravimo įgūdžiai Kaip ir per C1–C3 per 4-ąjį ciklą buvo manoma, kad iTEC ugdo mokinių bendravimo įgūdžius (2 grupinės diskusijos: LT, TR; 6 atvejų analizė: ES, FR, IS, IT, LT, TR) (per C1-C3, 85 proc. apklaustųjų sutiko, kad mokiniai bendravo tarpusavyje naujais būdais):

Mokiniai taip pat turėjo parengti instrukcijas; tai nelengva gabiems vaikams, nes jiems atrodo, kad visi žino, ką daro, todėl gerai, kai jie galvoja, ką kiti žmonės supras ar ko nesupras. (Izraelis, mokytojų apklausa)


56

Problemų sprendimo įgūdžiai

Problemų sprendimo įgūdžiai nebuvo pabrėžti per ankstesnius ciklus, tačiau išryškėjo per 4-ąjį ciklą (1 mokytojų grupinė diskusija: TR; 7 atvejų analizė: AT, EE, ES, FR, IT, NO, PT). Problemos, kurias turėjo spręsti mokiniai, buvo susijusios ne tik su pamokos užduotimi, bet ir su technologijų naudojimu:

Daugmaž mokėjau dirbti su „Windows MovieMaker“, bet kai tik nežinojau, ką daryti, turėjau mokytis per „YouTube“ ir jeigu ten nerasdavau jokios mokomosios medžiagos, turėjau pats išsiaiškinti... (Portugalija, mokinių grupinė diskusija) Vadovavomės intuicija. Niekas mūsų specialiai nemokė jomis naudotis. Tiesiog žaidi ir aiškiniesi, kaip ir su visais kitais dalykais. Per iTEC projektą visai nemažai naudojome interaktyviąją lentą, tačiau turėjome patys išsiaiškinti, kaip ja naudotis. (Austrija, mokinių grupinė diskusija)

Savarankiško mokymosi įgūdžiai

Per ankstesnius ciklus mokiniai pradėjo mokytis savarankiškiau (per C1–C3 85 proc. apklaustųjų pritarė, kad mokiniai mokėsi aktyviai ir savarankiškai). Tas pat įvyko ir per 4-ąjį ciklą (6 grupinės diskusijos: EE, ES, LT, PT, TR, UK; 11 atvejų analizė: AT, EE, ES, HU, IS, IT, LT, NO, PT, SK, TR):

Mokiniai yra labiau atsakingi už mokymąsi; dabar jie planuoja savo veiklą ir joje dalyvauja naujai. (Italija, mokytojų apklausa)

Kritinio mąstymo įgūdžiai Kritinio mąstymo įgūdžiai buvo retai minimi tiesiogiai per ankstesnius ir per 4-ąjį ciklą (2 atvejų analizė: FR, TR).

Pasiekimai

Per C4 mokinių dalis, maniusi, kad mokinių pasiekimai buvo geresni, šiek tiek išaugo palyginti su ankstesniais ciklais (71 proc. lyginant su 63 proc. per visą C1–C3 laikotarpį). iTEC poveikis pasiekimams buvo minimas per penkias mokytojų grupines diskusijas (HU, IS, LT, PT, UK) ir šešių atvejų analizę (AT, IT, LT, PT, SK, TR). Kita vertus, dauguma pastabų tik bendrojo pobūdžio, pavyzdžiui:

Mokiniai gavo naujų žinių, mokymosi rezultatai buvo puikūs. (Lietuva, grupinė diskusija)

Iš kai kurių pastabų matyti, kad būtent aktyvesnis mokymosi metodas padėjo mokiniams geriau viską suprasti ir gauti žinių:

Kai mokaisi aktyviai, nepamiršti. Tai buvo didžiausia nauda. (Turkija, mokinių grupinė diskusija) Mokiniai filmuoja vaizdo įrašus, fiksuoja eksperimentus, kuria mokymosi išteklius fizikai. Vaikai labai aktyvūs. Jei ši praktika jiems padeda suprasti turinį, tuomet ji labai gera.


57

(Slovakija, mokyklos direktorių apklausa)

Pasitikėjimas ir gyvenimo ar darbo įgūdžiai nebuvo dažnai minimi per apklausas C1–C3, tačiau šie dalykai išryškėjo per kai kurių C4 atvejų analizę. Pasitikėjimas savimi

Mokytojų nuomone, dėl iTEC mokinių pasitikėjimas savimi IRT srityje, taip pat įgyjant dalyko žinių ir įgūdžių išaugo (1 mokytojų grupinė diskusija: UK; 6 atvejų analizė: AT, IT, LT, NO, PT, TR):

Labiausiai padidėjo mokinių pasitikėjimas savimi naudojant iTEC technologijas. (Turkija, mokyklos direktorių interviu) Padėjo sujungti visus pamokos elementus, po iTEC technologijų naudojimo mokiniai labiau pasitiki savimi, kad supranta dalyko temą. (JK, mokytojų grupinė diskusija) Prisimenu berniuką, kuriam sunku reikšti savo mintis, nes jis blogai kalba. Tačiau jeigu ne šis jo trūkumas, jis iš tikrųjų gali parodyti, ką gali. Taigi jam akivaizdi nauda, kad jis gali parodyti, ką gali ir gauti geresnį pažymį, teisingai? Paprastai jis kankinasi, nes nemoka reikšti savo minčių nei žodžiu, nei raštu. (Norvegija, mokytojų apklausa)

Darbui ir būsimajam gyvenimui reikalingi įgūdžiai

iTEC padėjo patirti autentišką mokymosi kontekstą, kuriame mokiniai galėjo įgyti įgūdžių, kurių jiems prireiks už mokyklos ribų (2 mokytojų grupinės diskusijos: HU, IT; 4 atvejų analizė: AT, ES, IT, PT):

iTEC technologijos stiprina autentiško mokymosi metodą. iTEC susieja mokymosi patyrimą su konkrečiomis užduotimis ir realaus gyvenimo aspektais. Taip mokykla atranda sąsają su realiuoju pasauliu. (Italija, mokytojų grupinė diskusija) Jeigu jie dirbtų tik tradiciškai, kaip anksčiau, būtume parengę juos ne tam, kas jų laukia, kai pateks į darbo rinką, nes ji kitokia nei buvo prieš daugelį metų. Jie turi būti pasirengę dirbti autonomiškai, dinamiškai, nes jie baigs mokyklą ir mėgins susirasti darbą kaip ir mes kažkada, o jų tėvai turbūt turės būti pasirengę keletui darbų savo gyvenime, jie turės dirbti su visomis tomis technologijomis ir namie, ir darbe. (Portugalija, mokytojų apklausa)

Kodėl mokinių pasiekimo ir mokymosi rezultatai buvo geresni?

Dažniausiai atsakant į klausimą apie priežastis, dėl kurių pagerėjo visi mokymosi rezultatai (išskyrus pasiekimus)46

(n=282), buvo nurodytas didesnis bendradarbiavimas; 20 proc. (55; CZ, FI, HU, IT >20 proc.) mokytojų galvojo, kad tai padėjo pagerinti mokymosi rezultatus:

Bendradarbiavimas padeda jiems eiti į priekį nuo savo pradinio taško iki teigiamo rezultato; dėl to didėja jų nepriklausomumas ir taip pat jų priklausomybė nuo grupės; jie

46 Toliau nurodytos priežastys galėtų būti siejamos su visais rezultatais ar bet kuriuo iš jų, išskyrus mokinių pasiekimus, kurie aptariami žemiau.


58

pradeda geriau suprasti save, kai dirba komandoje. Dabar jie supranta skirtingų kriterijų naudą ir nuomones, jie gali prieiti prie bendrų išvadų. (Ispanija, mokytojas)

16 proc. mokytojų paminėjo, kad mokiniai prisiima didesnę atsakomybę už mokymąsi (44; EE, ES-SMART, FI, IS, NO, SK > 20 proc.):

Švietimo ir elgesio autonomiškumo įgijimas; geresnė savikontrolė ir veikimo pojūtis. (Italija, mokytojas)

15 proc. mokytojų (42; CZ, DE-SMART, FR, PT > 20 proc.) manė, kad didesnė mokinių motyvacija padėjo jiems pasiekti mokymosi rezultatų:

Jie buvo visiškai atsidavę projektui, pasinėrę į jį. (Prancūzija, mokytojas)

Technologijų naudojimas – tai kitas dažnai minėtas veiksnys; 14 proc. mokytojų manė, kad jis turėjo didelės įtakos gerinant mokymosi rezultatus (40; ES-SMART, IT > 20 proc.):

Priemonės jiems leido, juos privertė spręsti klausimus, kurių jie paprastai nesprendžia. (Izraelis, mokytojas)

Atsakydami į konkretų klausimą, kodėl, jų nuomone, mokinių pasiekimai pagerėjo (n=232), daugelis minėjo tuos pačius veiksnius, kurių svarbiausi: mokinių motyvacija (31 proc. arba 73 mokytojai iš AT, BE, EE, ES-SMART, LT, PT, UK-SMART > 20 proc.), geresnis bendradarbiavimas (13 proc. arba 29 mokytojai) ir technologijų naudojimas (10 proc. arba 24 mokytojai):

Mokiniai buvo labai motyvuoti, net „silpnesni“ vaikai pasiekė puikių rezultatų! (Vokietija, mokytojas) Komandinis darbas suteikia mokiniams daugiau galių, kiekvienas pagal sugebėjimus galėjo prisidėti. (Italija, mokytojas) ... dėl technologijų geriau supratau sąsają su kasdieniu mokinių gyvenimu [...] naudojant technologijas buvo pasiekti geresni rezultatai. (Turkija, mokytojas).

Mokytojai, kurių nuomone, studentų pasiekimai nebuvo didesni, minėjo įvairias galimas priežastis, tačiau dažniausiai jos buvo siejamos su tuo, kad mokiniams trūko tokių svarbių įgūdžių kaip kūrybingumas, skaitmeninis raštingumas, bendradarbiavimas ir savarankiškas mokymasis (šias priežastis nurodė 9 iš 18 apklaustųjų):

Dirbti kartu komandoje buvo sunku, komandai trūko atsakomybės. (Slovakija, mokytojas) Jie nenori siųsti dokumento e. paštu, jeigu galima duoti į rankas. (Ispanija, mokytojas)

Kitos minėtos problemos – laiko stoka ir nepakankama prieiga prie technologijų.


59

3 skyrius: tvarumas, perkeliamumas ir dydžio keičiamumas

Mokytojų tyrime respondendų, kurie naudotų šias priemones arba išteklius vėl, procentinė dalis:

86 proc. vėl naudotų mokymosi istorijas47

(n=331) 81 proc. (22/27*) vėl naudotų „ReFlex“ (n=27) 79 proc. vėl naudotų „Widget Store“ (n=126) 71 proc. vėl naudotų „TeamUp“48

(n=329).

Asmenų, kurie rekomenduotų visas šias priemones arba išteklius kitiems mokytojams, procentinė dalis:

87 proc. rekomentuotų mokymosi istorijas49

(n=331) 85 proc. (23/27*) rekomenduotų „ReFlex“ (n=27) 79 proc. rekomenduotų „Widget Store“ (n=126) 70 proc. rekomenduotų „TeamUp“50

(n=329)

Paklausti, ar jie dalijosi savo patirtimi su mokytojais su iTEC ribų, atsakė:

83 proc. dalijosi savo patirtimi naudojantis mokymosi istorijomis51 (n=331)

85 proc. (23/27*) dalijosi savo patirtimi naudojantis „ReFlex“ (n=27) 63 proc. dalijosi savo patirtimi naudojantis „TeamUp“52

(n=329).

47 Bent 20 proc. mokytojų (arba bent du mokytojai, jeigu imties dydis buvo mažiau negu 10) neturėjo nuomonės, nepritarė arba labai nepritarė AT, IT. 48 Bent 20 proc. mokytojų (arba bent du mokytojai, jeigu imties dydis buvo mažiau negu 10) neturėjo nuomonės, nepritarė arba labai nepritarė: AT, CZ, ES-SM, FI, FR, IT, PT, TR. 49 Bent 20 proc. mokytojų (arba bent du mokytojai, jeigu imties dydis buvo mažiau negu 10) neturėjo nuomonės, nepritarė arba labai nepritarė AT, FR, IT. 50 Bent 20 proc. mokytojų (arba bent du mokytojai, jeigu imties dydis buvo mažiau negu 10) neturėjo nuomonės, nepritarė arba labai nepritarė: AT, CZ, ES-SM, FI, FR, HU, IS, IT, PT, TR. 51 Bent 20 proc. mokytojų (arba bent du mokytojai, jeigu imties dydis buvo mažiau negu 10) neturėjo nuomonės, nepritarė arba labai nepritarė AT, FI, HU, IS 52 Bent 20 proc. mokytojų (arba bent du mokytojai, jeigu imties dydis buvo mažiau negu 10) neturėjo nuomonės, nepritarė arba labai nepritarė: AT, ES-SM, FI, FR, HU, IS, IT, PT, SK, TR, UK-PR


60

Dalijosi savo patirtimi su kitais mokytojais už iTEC ribų

63 proc.

83 proc.

85 proc.

Rekomenduotų kitiems

mokytojams

Ketina vėl naudoti ateityje

79 proc. 87 proc.

85 proc.

70 proc.

79 proc. 86 proc.

81 proc.

71 proc.

„Widget store“ (n=126)

„Mokymasis Story“ (n=331)

„ReFlex“ (n=27)

„TeamUp“ (n=329)

0 proc. 20 proc. 40 proc. 60 proc. 80 proc. 100 proc.

9 pav.: Tolesnis iTEC metodų ir priemonių naudojimas ir perkėlimas

*Atkreipti dėmesį į mažą „ReFlex“ bazinį skaičių

Tolesnis iTEC priemonių ir metodų naudojimas

Penkiose tikslinėse grupėse (BE EE, IT, LT, UK) ir aštuoniuose atvejų tyrimuose (BE, ES, FR, IS, IT, LT, PT, TR) mokytojai teigė, kad jie toliau mokėsi naudotis arba ketino toliau naudotis iTEC aspektais, įskaitant tų pačių mokymosi veiklų naudojimą su kita klase, technolgijų įtraukimą į kiekvienos dienos mokymą ir iTEC remiamos pedagogikos naudojimą mokant kitų mokymo programos temų.

Nauji technologijų naudojimo per iTEC projektą būdai šiuo metu įtraukti į platesnį mokymą (JK, mokytojų tikslinė grupė).

Sesijoms, skirtoms pasiruošti iTEC projektui, reikia didelių laiko investicijų ir pasirengimo. Kai viskas bus paruošta, bus panaudota dar kartą, tai labai gerai. Manau, kad šią įvykių seką panaudosiu dar kartą. (Prancūzija, mokytojo interviu)

Taip pat kai kurie nematyti dalykai, kuriuos jie naudojo praėjusiame bandomajame tyrime, tapo nuolatine priemone, taikoma jų darbe. (Italija, mokytojų tikslinė grupė)

Svarbi iTEC metodo ypatybė kai kuriais atvejais buvo tai, kad nors ištekliai, turinys ir metodai iš pradžių atima šiek tiek laiko, jie dažniausiai gali būti dar kartą panaudojami kitoms pamokoms (3 atvejų tyrimai: ES, FR, LT):

Taip, ji gali pakeisti mano būsimą veiklą dabar, kai sužinojau apie kitus būdus pasiekti savo tikslus, kitus būdus dirbti grupėse su savo mokiniais,


61

kitus būdus dirbti bendradarbiaujant ir ketinu jais pasinaudoti per savo būsimas pamokas. (Ispanija, mokytojo interviu)

Perkėlimas pas kitus mokytojus bandomojoje mokykloje

Trim atvejų tyrimais (AT, EE, TR) buvo įrodymų, kad kiti mokytojai mokykloje, kurioje vykdomas atvejų tyrimas, mokydami pradėjo naudoti iTEC:

Matau, kad daugiau mano kolegų linksta naudoti iTEC technologijas ir mokymosi istorijas tiesiog dėl to, kad to prašo jų mokiniai. (Austrija, IRT koordinatoriaus interviu)

Bet savo mokykloje pateikiau gana daug sumanymų. Geras pavyzdys – matematika, kur naudojamos mokymosi istorijos. Taip pat yra mokytojų, pradėjusių naudotis „TeamUp“. (Estija, mokytojo interviu)

Aštuonių tyrimų atveju (BE, ES, FR, HU, LT, NO, SK, TR) kiti mokytojai, kaip teigta, norėjo daugiau sužinoti apie iTEC, nors jie iš tiesų iki šiol nepriėmė iTEC metodų arba priemonių:

Projektą rengiant jis jau darė įtaką. Buvo diskutuojama apie tai, kas turi būti daroma, kokios programos, taigi kolegos pradėjo susipažinti su visa iTEC programa. Jie taip pat sužinojo apie metodiką, būtent, minėtą projektą kaip metodą, ir jo elementus, pvz., grupinį darbą, darbą poromis ir kitus elementus. Jiems buvo labai smalsu sužinoti apie šį metodą ir jie atvirai jį priėmė. Jeigu ši programa bus gerai priimta, galbūt kiti kolegos susidomės jos naudojimusi. (Vengrija, mokyklos direktoriaus interviu)

Mokytojas, kuris buvo atsakingas už „švietimo lygybę“ mokykloje, labai domėjosi tuo, ką matė darant kitą mokytoją. Kai priemonės prieinamos, projektas išplatinamas kitiems mokytojams. (Belgija, IRT koordinatoriaus interviu)

Kiti kolegos manęs klausė, jie matė ir domisi šia įvykių eiga (Prancūzija, mokytojo interviu)

Keturių tyrimų atvejais (IS, NO, PT, TR) iTEC mokytojai teigė, kad jie ketino pasidalyti savo patirtimi su kolegomis, nors to dar nebuvo padarę:

Taigi kitoje sesijoje pasidalysiu šia patirtimi, o tada, esu gana tikras, kad kas nors bus įkvėptas. Galbūt ne visai tą patį padaryti, bet apie tai pagalvoti. Manau, kad žmonės tai padarys. (Norvegija, mokytojo interviu)

Tačiau vienoje iš tikslinių grupių (HU) ir trijuose atvejų tyrimuose IS, IT, TR) mokytojai teigė, kad jų kolegos, tikėtina, nesidomės iTEC metodų taikymu:


62

Dalytis savo patirtimi savo mokykloje yra šiek tiek sudėtingiau: daugelis mokytojų nelabai moka naudotis technologijomis ir manau, kad iTEC veikla skirta ne visiems, bent jau dabar... (Italija, mokytojo interviu)

Penki mokyklos direktoriai (AT, BE, LT, SK, TR) nurodė, kad jie aktyviai remtų iTEC sklaidą kitiems tos mokyklos mokytojams:

Mes taip pat praleidžiame daugiau laiko savo susitikimuose, kad visa komanda paremtų šią viziją. Noriu, kad mokytojai savo kolegoms pristatytų tai, ką jie nuveikė ir kokie buvo rezultatai. Tokiu būdu jų kolegos galės patys pamatyti, kas nutiko tose kitose klasėse. Tai gali būti sprendimas – įtraukti daugiau mokytojų. (Belgija, mokyklos direktoriaus interviu)

Paskatinsiu juos naudotis šiomis priemonėmis ir paskatinti pokyčius ir jiems vadovauti. (Austrija, direktoriaus pavaduotojo interviu)

Surengėme praktinį seminarą kalbos mokytojams apie iTEC mokytojų patirtį mūsų mokykloje (Lietuva, mokyklos direktoriaus interviu)

Likusių apklaustų direktorių komentarai parodė, kad jie labai rėmė šiuos sumanymus, bet ne taip aktyviai dalyvavo skatindami mokytojus taikyti iTEC metodus. Minėtuose atvejų tyrimuose nepateikta jokių aiškių iTEC tiesiogiai įtaką mokyklos politikai dariusių pavyzdžių.

Atvejo tyrimas: iTEC didinimas mokykloje

A mokykla, mišri 11–16 m. amžiaus vaikų vidurinė mokykla JK. Mokykla pereina prie individualaus prietaisų naudojimo visiems mokiniams, taigi iTEC gerai atitinka jos ateities planus. A mokyklos mokytojai pirmiausia pradėjo dalyvauti iTEC 2 cikle. Šiame cikle dalyvavo tik vienas mokytojas iš dizaino ir technologijų departamento, B mokytojas. Pirmiausia jis susipažino su iTEC lankydamas IWB kursą, kurį siūlė „Promethean“.

2 cikle, B mokytojas naudojo „iPod Touch“ technologijas norėdamas ištirti, kaip jos galėtų būti naudojamos GCSE peržiūrai remti. Bandomasis tyrimas pasisekė ir darė reikšmingą poveikį mokinių pažymiams nuo bandomojo egzamino iki tikrojo egzamino.

Žinias apie iTEC pasklidimą ir 3 ciklo B mokytoją sujungė trys kolegos, įskaitant darbuotoją iš matematikos departamento, kuris taikė „Design a Game“ veiklą. B mokytojas šiame cikle pasirinko „Redesign the School“, ir dirbo su dviem 13–14 m. vaikų klasėmis siekdamas iš naujo sukurti mokyklos aspektą mokiniams su skirtingais poreikiais. Vienos iš mokinių grupių parengtas žemėlapis buvo naudojamas 6 metų indukcinei sesijai, kurių regimumas buvo didinamas visoje mokykloje. B mokytojo dalyvavimas iTEC mokymuose tarptautiniu lygmeniu taip pat pagerino projekto profilį mokykloje.


63

4 cikle A mokyklos dalyvavimas iTEC labai išsiplėtė ir apima iš viso 12 mokytojų, dėstančių 8 dalykus. Veiklos apima:

Mokslą: mokiniai naudoja „iPad“ ir daugybę programų, skirtų skaitmeninėms istorijoms apie žinomus mokslininkus ir jų poveikį pasauliui kurti.

Dizainas ir technologijos (1): mokiniai pasirenka žinomą produktą (pvz., „Lego“, „Anglepoise“ lempą, „Mini“ ir kt.) ir tada sukuria skaitmeninę istoriją, naudodami pasirinktas „iPad“ programėles.

Dizainas ir technologijos (2): mokiniai gauna instruktažą, kaip sukurti prieinamą prabangos prekės ženklą. Jie turi įvykdyti užduotis, pvz., sukurti logotipus, gaminių serijas ir reklamas.

Anglų kalba: mokiniai naudojasi „iPad“ siekdami sukurti skaitmenines istorijas apie aptariamą temą – Šekspyrą.

Maisto technolgija: mokiniai atlieka tyrimus, planuoja, gamina ir montuoja 5 min TV programą apie maisto gaminimą.

Matematika: naudojamasi „ActivInspire“ ir „ActivExpression“ prietaisais ir kita balsavimo programine įranga. IRT: naudojantis „Scratch“ suteikti galimybę mokiniams sumodeliuoti ir sukurti kompiuterinius žaidimus. Profesinis tobulėjimas yra pagrindinė „iTEC for School A“ sudedamoji dalis. Dalyvaujantys mokytojai gauna pažymėjimą už savo CPD aplanką. 5 cikle, mokykla tikisi pateikti visą mokyklos mokymosi sesiją apie komandos planavimą, dėl kurios, tikėtina, dalyvaus netgi daugiau personalo.

Link: http://community.prometheanplanet.com/en/user_groups/itecprom/b/itecprom_teacher_ tinklaraštis/archive/2013/06/12/trentham-high-school-cycle-4-update.aspx#.UbrQLdimXpc

Perdavimas mokytojams už mokyklos ribų

Nors mokytojai paprastai dalijasi savo patirtimi su kitais iTEC dalyvaujančiais asmenimis, pastebėtas nenoras skleisti iTEC mokytojams už mokyklos ribų, jeigu jie nedalyvavo projekte (5 atvejų tyrimai: AT, BE, EE, PT, SK):

Manau, kad tai bus daug sudėtingiau pasiekti, nes nesu toks tikras dėl technologijų naudojimo […]. Pasakysiu savo draugams, bet neįsivaizduoju savęs „parduodančio“ tai už mokyklos ribų. Nes šiem žmonėms uždavus man daugiau techninių klausimų, turėčiau kreiptis į savo IT koordinatorių. (Belgija, mokytojo interviu)

Nesu tikras dėl dalijimosi šia patirtimi už savo mokyklos ribų šiuo metu. (Estija, mokytojo interviu)

Ar manau, kad būtų įdomu ir naudinga? Taip, manau, kad būtų. Bet kalbant apie imlumą, manau, sudėtingiau. […] iTEC buvo [keistų terminų]. Daugybė naujų [terminų]. Galiausiai, yra nesvarbių dalykų, bet yra daug naujos informacijos. Girdime daug ką, bet nežinote, ką tai reiškia. Galiausiai, informacijos per daug. Apskritai kalbant,


64

nieko gero nebūtų, jeigu mokytojai nebūtų gavę paramos iš pat pradžių. Tai reikia labai kruopščiai suplanuoti, jeigu tai apskritai būtų taikoma. (Portugalija, mokytojo interviu)

iTEC neintegravau už savo mokyklos ribų, nes konkuruojame su kitomis mokyklomis dėl mokinių. (Austrija, mokyklos direktorės interviu)

Tačiau yra keletas pavyzdžių, kur taip įvyko: vienas mokytojas pristatė savo darbą matematikos mokytojų konferencijoje, o kitas, kuris norėjo tapti mokytojų rengėju, teigė, kad jie ketino papasakoti savo mokiniams apie iTEC. Kiti nurodė, kad jie manė, kad sklaida įvyktų, bet tai reikėjo organizuoti bendrai, o ne su atskirais mokytojais:

Didesnis ekspozicijos matomumas ir susitikimai su švietimo srityje dirbančiais asmenimis. Pavyzdžiui, koliokviume mokyklų direktoriams, kuris rengiamas kas metus. Visos mokyklos rodo, ką jos pasiekė per praėjusius metus. Šioje srityje iTEC turėtų būti matomas. (Belgija, mokytojo interviu)

Manau, kad moksliniais tyrimais ir žiniomis pagrįstos bendruomenės miesto T mokyklose ir aplink jas yra labai suinteresuotos dalyvauti kažkokiame reikšmingesniame projekte ir skleisti tai didesnei auditorijai. Taip pat pasakytina ir tai, kad yra 53 privačios mokyklos ir žemesnio lygmens mokyklos T mieste, taigi aišku, kad dalijimasis su kitomis mokyklomis, yra sudėtingas. (Norvegija, mokyklos direktoriaus interviu)

Nepaisant akivaizdaus nenoro dalytis savo patirtimi už savo mokyklos ribų, daugelis mokytojų aiškiai noriai aptarė savo veiklą su kitais iTEC projekto mokytojais per internetines bendruomenes. Iki C4 pabaigos iTEC mokytojų bendruomenė53

turėjo 843 registruotus vartotojus ir 133 forumo dalyvius. Remiantis WP4 atlikta analize, populiarios temos apėmė mokymosi veiklos ir tikslo naudojimo pavyzdžius ir mokytojų istorijas ir praktiką, technologijas, naudotas įgyvendinti veiklą, tokią kaip iTEC technologijos ir, visų pirma, nematyti dalykai, bet taip pat kitas socialinių mesijų priemones, internetinę virtualią aplinką ir, pvz., kompiuterinę įrangą, pvz., stalus ir 3D spausdinimą. Dalijimasis patirtimi ir prašymas duoti patarimą buvo pagrindiniai aspektai, pritraukiantys mokytojus į bendruomenę. Kai kurių iš vartotojų taip pat paprašyta atsakyti į techninius klausimus ir keletas ieškojo kolegų, su kuriais galėtų bendradarbiauti (Le Boniec ir Ellis, 2013).

Be to, tarptautinė iTEC mokytojų bendruomenė, atskiros šalys arba iTEC partnerės organizacijos taip pat rūpinasi savo internetinėmis bendruomenėmis iTEC mokytojams. Išanalizuotos su C4 veikla susijusios pareigos trijų partnerių bendruomenėse („Promethean“, SMART ir Portugalijos DGE). 3 lentelėje pateiktos minėtų pareigų rūšių santraukos54.

.

53 http://itec.eun.org/web/guest/forum;jsessionid=C5E861E2265B03B32ED2B5F799311806 54 Viena žyma gali būti susijusi su daugiau negu viena veikla.


65

Bendruomenės pavadinimas

Pareigų rūšis

s

Ger

osio

s pr

aktik

os

pavy

zdži

ai

Peda

gogi

nės

ir te

chno

logi

nės

poky

čių

ir in

ovac

ijų

apra

šym

as

Tvar

umo

pavy

zdži

ai

Sunk

umų

tech

ninė

s pr

oble

mos

Peda

gogi

nės

sunk

umų

prob

lem

os

Prob

lem

ų sp

rend

imas

Adm

inist

raci

nės

Kito

s

„Promethean“: iTEC PROM forumai

23 0 0 3 1 5 12 1

„Promethean“: iTEC PROM tinklaraščiai

5 2 3 0 0 0 3 0

SMART: iTEC SMART

9 1 0 0 0 3 28 0

SMART: iTEC Ispanija

51 6 0 9 0 13 27 16

DGE: Mokymosi scenarijų kūrimas

99 6 0 5 5 37 50 3

DGE: Techninių klausimų forumas

2 5 0 10 0 0 4 0

DGE: Nematyti dalykai ir „Widget Store“

1 3 0 1 0 0 6 0

3 lentelė: Kiekvienos rūšies pareigų skaičius partnerių internetinėse bendruomenėse

Nors tai, kaip kiekviena bendruomenė buvo naudojama, skyrėsi priklausomai nuo struktūros ir numatyto tikslo, apskritai šios bendruomenės dažniausiai buvo naudojamos dalytis gerosios praktikos idėjomis ir pavyzdžiais. Jos taip pat buvo naudojamos siekiant remti bendrą problemų sprendimą internetinėje bendruomenėje, bet tai buvo ne tokia dažna veikla (išskyrus bendruomenes, kuriose šis tikslas buvo aiškiai numatytas). Ten pateiktas ribotas kiekis aiškių pedagogikos arba technolgijų pokyčių ir naujovių aprašų.55 Internetinėse bendruomenėse vyko bendravimas, nes mokytojai komentavo vienas kito sumanymus; jie prašė pateikti daugiau informacijos, lygino aprašus su savo patirtimi arba siūlė minėtų problemų sprendimus. Tačiau tai nebuvo tokio masto veikla, kaip tikėtasi. Atsakymų į žinutes skaičius buvo nuo 0 iki 20. Vidutinis atsakymų skaičius (ir reakcijos56, kur taikoma) kiekvienoje iš bendruomenių parodytas 4 lentelėje (į šį skaičių neįtrauktos administracinio pobūdžio žinutės ir pranešimai).

55 Pripažįstama, kad kai kurie gerosios praktikos pavyzdžiai taip pat gali būti mokytojų pedagoginių arba techninių naujovių pavyzdžiai, bet tai nebuvo aiškiai pareikšta. 56 „Edmondo“ nariai gali reaguoti į žinutes naudodami veidelius.


66

Bendruomenės pavadinimas Vidutinis atsakymų skaičius

Vidutinis reakcijos skaičius

Visas žinučių skaičius

„Promethean“: iTEC PROM forumai 3,8 N/A 25

„Promethean“: iTEC PROM tinklaraščiai 0,4 N/A 7

SMART: iTEC SMART 1,2 0,9 13

SMART: iTEC Ispanija N/A 1,6 104

DGE: Mokymosi įvykių sekos kūrimas N/A 1,0 165

DGE: Techninių klausimų forumas N/A 2,7 16

DGE: Nematyti dalykai ir „Widget Store“

N/A 7,2 10

4 lentelė: Bendravimas internetinėse bendruomenėse

Neįmanoma nustatyti, kokį poveikį skaitymas apie gerosios praktikos pavyzdžius ir problemų sprendimus turėjo kitiems mokytojams; 340 analizuotų žinučių buvo septyni pavyzdžiai, kai mokytojai komentavo apie savo planus įgyvendinti sumanymą, apie kurį skaitė kito mokytojo žinutėje.

Vyresni mokiniai ir mokytojai taip pat turi galimybę pasidalyti savo darbu per „iTEC Students collaborate“ „Facebook“ grupę. Nors yra beveik 1300 šios grupės narių, iš tiesų daugelis žinučių parašomos keleto mokytojų (dažniausiai iš ES, PT ir TR per C4). Puslapyje paskelbtas darbas aiškiai dar nėra dažnai skaitomas; daugelį žinučių pažymi „patinka“ mažiau negu dešimt žmonių.

Daugiau informacijos apie tvarumą ir dydžio keičiamumą, visų pirma, regionų ir nacionaliniais lygmenimis, prašome skaityti nacionalinėje atvejų tyrimo ataskaitoje (kuri pateikiama D5.4).


70

4 skyrius: galimybes suteikiantys veiksniai ir sunkumai, su kuriais susiduria mokytojai ir mokyklos

Kadangi C4 nurodyti galimybes suteikiantys veiksniai ir sunkumai atspindi tuos, kurie nustatyti C1–C3 vertinime, šioje dalyje pateikiama trumpa santrauka. Daugiau pavyzdžių apie galimybes suteikiančius veiksnius ir sunkumus galima rasti ankstesnių ciklų vertinimo ataskaitose (Lewin et al 2012, 2013b, 2013c).

Toliau pateikta lentelė apibūdina veiksnius, kuriuos mokytojai nustatė kaip kliūtis ir galimybes suteikiančius veiksnius naudojant mokymosi istorijas, mokymosi veiklą ir iTEC technologijas. Ji apibūdina tai, kaip dažnai šios temos vyravo tikslinėje grupėje ir atvejų tyrimų įrašuose. Tačiau reikėtų pasakyti, kad ji paremta mažu skaičiumi kokybiškų duomenų ir nebuvo aiškaus skirtumo tarp įvairių veiksnių svarbos. Tai, kad tie patys veiksniai galėjo būti ir kliūtys, ir sunkumai, taip pat nurodyta D4.4: „...kai jie spręsti, šie sunkumai laikyti galimybes suteikiančiais veiksniais, sukeliančiais pokyčius klasėje“ (Le Boniec ir Ellis, 2013).

Kokios svarbos galimybes

suteikiantis veiksnys Kokios svarbos kliūtis

Mokytojo, mokinio ir vieno iš tėvų požiūris

1 3

Techninė infrastruktūra ir parama

2 4

Organizacijos kultūra ir moralinės nuostatos (mokykloje ir ministrų tarnybiniame lygmenyje)

3 1

Mokinio ir mokytojo įgūdžiai 4 2

5 lentelė: Nustatytų galimybes suteikiančių veiksnių ir kliūčių santrauka


71

Galimybes suteikiantys veiksniai

Požiūris •Mokinių •Mokytojų •Tėvų

Techniniai

Kultūriniai

•Techninė pagalba •Ištekliai ir infrastruktūra •Mokinių prietaisų naudojimas •Mokymo programos atitiktis •Mokyklos panai ir moralinės nuostatos

Įgūdžiai • Mokinių •Mokytojų

10 pav.: iTEC metodo galimybes suteikiantys veiksniai

Požiūrio galimybes suteikiantys veiksniai

Mokinio požiūris

Teigiamas mokinio požiūris į technologijų naudojimą ir į pedagogiką, kurią remia iTEC, prisidėjo prie sėkmės ir buvo manoma, kad padės toliau remti inovacijas mokyklose (6 mokytojų tikslinės grupės: AT, EE, IS, IT, LT, TR; 9 atvejų tyrimai: AT, BE, HU, IS, IT, LT, NO, PT, TR):

… nepamirškime mokinių. Jie bus pokyčių varomoji jėga, kaip ir jų tėvai. Jeigu jiems bus gerai, bus smagu ir tai padės mokymosi sėkmei, anksčiau ar vėliau tai pakeis mokymo praktiką. (Austrija, mokytojo interviu)

Mokytojo požiūris Mokytojams reikia būti atviriems naujoms idėjoms ir naujiems mokymo būdams; jie turi norėti mokytis ir džiaugtis galėdami naudoti technologijas klasėje (1 mokytojų tikslinė grupė: IS); 7 atvejų tyrimai: AT, EE, ES, IS, LT, NO, TR):

Šiuo atžvilgiu tai kažkas ypatinga [mokytojo atvejų tyrimas]. Tai, kad jis drįsta tai daryti. Tai jam šiek tiek įprasta, bet daugiau mokytojų galbūt ilgainiui išdrįs kažką


72

daryti. (Norvegija, IRT koordinavimo interviu)


73

Tėvų požiūris

Tėvų parama taip pat buvo apibrėžta kaip galimybes suteikiantis veiksnys (7 atvejų tyrimai: AT, BE, ES, LT, NO, SK, TR):

Taip, šeimos šiame procese dalyvauja nuo pat pradžių. Jos suprato, kad mokinių kūrybinga vaizdo medžiaga yra dalis „mokymosi mokytis“ kompetencijos. Šeimos tai, ką mes darome, vertina labai teigiamai. (Ispanija, direktoriaus interviu)

Technines galimybes suteikiantys veiksniai

Mokinių nuosavų priemonių naudojimasis

Tai, kad daugelis mokinių naudojosi technologijomis namuose, buvo vertinama kaip galimybes suteikiantis veiksnys (7 atvejų tyrimai: AT, BE, IS, IT, NO, PT, SK):

Mokiniai daug darbo atliko namie, dirbdami ir bendraudami kartu ir su manimi naudodamiesi Facebook, ir įamžindami procesą naudodamiesi tinklaraščiu. (Italija, mokytojo interviu)

Naudojimasis BYOD (atsineškite savo prietaisą) aptartas vos keletoje atvejų (1 mokytojų tikslinė grupė: HU; 1 atvejo tyrimas: NO), nors esama įrodymų, kad toks metodas naudojamas plačiai kaip Le Boniec ir Ellis (2013) taip pat nurodė, kad jis naudojamas Prancūzijoje ir SMART remiamose mokyklose:

…mokiniai turi telefonus, taigi jie naudojo savo telefonus vietoj numatytos bendros platformos, kurios jie iš tiesų nenaudojo. (Vengrija, mokytojų tikslinė grupė)

Vienintelis dalykas, dėl kurio tai tapo įmanoma, yra tai, kad daugybė mokinių atsinešė savo asmeninius kompiuterius į mokyklą […]. Žinoma, negalime versti jų tai daryti, bet teigiame, kad jeigu jie turi galimybę ir jeigu jie nori atsinešti savo pačių kompiuterius, tegul atsineša. Jeigu jie neturi asmeninio kompiuterio, gali jį pasiskolinti iš mokyklos, ir paprastai tai veikia. Dažniausiai būna pakankamai asmeninių kompiuterių kiekvienam. Ir kiekvienais metais padidėja mokinių, kurie turi savo nuosavus kompiuterius, skaičius (o tai iš tiesų yra teigiamas reiškinys). (Norvegija, mokytojo interviu)

Techninė pagalba Visgi kitas veiksnys, kuris leido įgyvendinti iTEC, buvo pakankamos techninės pagalbos prieinamumas (5 atvejų tyrimai: BE, ES, FR, NO, TR):

Kas man padėjo naudotis iTEC technologijomis, tai galimybė gauti mūsų IRT patarėjo pagalbą. Kai tik iškildavo techninė problema, jis atsakydavo, priešingu atveju būčiau susidūręs su problemomis, kurių nebūčiau įveikęs vienas savo klasėje. Jis man surado keletą sprendimų, susijusių su techniniais projekto klausimais. (Prancūzija, mokytojo interviu)


74

Ištekliai ir infrastruktūra

Galimybės naudotis pakankamais techniniais ištekliais ir tvirta infrastruktūra buvo dar vienas galimybių suteikiantis veiksnys (1 mokytojų tikslinė grupė: AT; 3 atvejų tyrimai: AT, NO, TR):

Techniniai reikalavimai didelių problemų mums nekėlė. Mūsų mokykloje yra prietaisų, pvz., kompiuterirų, spausdintuvų, projektorių, kamerų, vaizdo kamerų. (Turkija, mokyklos direktoriaus interviu)

Kultūrines galimybes suteikiantys veiksniai

Mokymo programos atitiktis

Pranešama, kad gerai suderinta esamos mokymosi programos koncepcija ir iTEC tikslai buvo galimybes suteikiantis veiksnys (7 atvejų tyrimai: AT, BE, HU, LT, NO, SK, TR):

Nacionaline mokymosi programa dėmesys telkiamas į IRT įgyvendinimą švietimo sistemoje. Kadangi iTEC projektas susijęs su IRT naudojimu švietimo srityje, jis atitinka Lietuvos vaalstybinę ir mokyklų mokymosi programą. (Lietuva, IRT koordinatoriaus interviu)

Atitiktis mokyklos planams ir moralinėms nuostatoms

iTEC tikslų ir moralinių nuostatų panašumai ir mokyklų ateities planai buvo dar vienas galimybes suteikiantis veiksnys (6 atvejų tyrimai: AT, BE, ES, IS, NO, TR):

iTEC atitinka mokyklos viziją: suformulavome viziją, kuri turi padėti išauginti nepriklausomą moksleivį, kuris gerai funckionuos technologijų visuomenėje, kurioje gyvename, ir mes tenkiname įvairius atskirų mokinių poreikius (Izraelis, mokyklos direktoiaus interviu)

Mokyklos dalyvavimas kituose projektuose, kurie padėjo siekti iTEC tikslų, taip pat padėjo šią priemonę įgyvendinti (4 atvejų tyrimai: FR, HU, NO, TR):

…mūsų pradžios taškas yra vystymo projektas, kurį turėjome prieš keletą metų ir kuris vadinosi 1001 veidrodis. Taigi, žinoma, IRT buvo dalis projekto ir jis iš esmės buvo mokymo programos dalis [...]. Tai gana paprastai susiję su mokinių skatinimu būti aktyviais [...]. Ir priversti juos aktyviai dalyvauti, kad jie išsiugdytų vieną ar kitą reikiamą įgūdį, kurį gerai išmoktų ir galėtų perduoti kitiems. Na, ir įvairių mūsų naudojamų kompiuterinių priemonių naudojimas, na, jis, žinoma, visiškai suderinamas su šiuo bandomuoju projektu. (Norvegija, IRT koordinatoriaus interviu)


75

Interviu atlikti su mokyklos direktoriais iš devynių šalių (iš 13) ir šešiose iš jų (AT, BE, HU, LT, NO, TR) mokyklos direktorius aiškiai aktyviai ir entuziastingai dalyvavo iTEC57.

Esu įsitikinęs, kad mums reikia dalyvauti šiame projekte. Taip pat užtrunkame ilgiau savo susitikimuose, taigi šią viziją remia visa komanda. (Belgija, mokyklos direktoriaus interviu)

Be to, 78 proc. tyrimo respondentų (n=342) pritarė, kad jų vyresnieji vadovai juos rėmė dėl IRT naudojimo klasėje.

Su įgūdžiais susijusias galimybes suteikiantys veiksniai

Mokinio įgūdžiai Su esamais mokinių įgūdžiais susiję komentarai arba ankstenė patirtis, dažniausiai susijusi su IRT įgūdžiais, bet taip pat buvo kitų XXI a. įgūdžių pavyzdžių (1 mokytojų tikslinė grupė: IS; 6 atvejų tyrimai: BE, HU, NO, PT, SK, TR):

Jau žinojome, kaip dirbti su prietaisais, nes turime juos namie. (Belgija, mokinių tikslinė grupė)

Mokytojų įgūdžiai

Taip pat mokytojų įgūdžiai ir ankstesnė patirtis naudojant IRT ir inovatyviąsias technologijas galėtų padėti kaip galimybes suteikiantis veiksnys (5 atvejų tyrimai: FR, IS, LT, NO, TR):

Šis mokytojas tikrai yra išteklius kaupiantis asmuo IRT ir vadovauja savo kolegoms mokants kompiuterių mokslo mokykloje. (Prancūzija, IRT koordinatoriaus interviu)

57 Taip gali būti kalbant ir apie kitus, bet sunku tiksliai pasakyti iš įrašų.


76

Sunkumai

Kultūriniai •Laikas •Mokymo programa ir vertinimas •Pagalbos valdymas

Įgūdžių •Mokiniai •Mokytojai •Kalba

Požiūrio

Techniniai

•Mokytojai •Mokiniai •Tėvai •Infrastruktūra ir ištekliai •Techninė pagalba

11 pav.: Pokyčių, su kuriais susiduria iTEC mokytojai ir mokyklos, santrauka

Kultūriniai sunkumai

Laiko stoka

Laiko radimas įgyvendinti iTEC per mokymo programą buvo nurodytas kaip kliūtis (7 mokytojų tikslinės grupės: EE, HU, IS, IT, LT, PT, UK; 10 atvejų tyrimų: BE, EE, ES FR, IS, LT, NO, PT, SK, TR). Tai buvo taip pat įvardyta kaip svarbiausia kliūtis, su kuria susiduria mokytojai D4.4 (Le Boniec ir Ellis, 2013):

Darbas klasėje nebuvo pakankamas užbaigti projektus ar užduotis laiku (Portugalija, mokytojų tikslinė grupė)

Mokymo programa ir jos vertinimas

Barjerai pateikti nelanksčia mokymo programa ir vertinimo reikalavimais (mokytojų tikslinės grupės: HU, IS, IT, PT, UK; 3 atvejų tyrimai: NO, SK, TR):

Valstybinė švietimo programa nėra pakankamai lanksti (Slovakija, mokyklos direktoriaus interviu)


77

Paramos iš mokyklos vadovybės ir ministerijos stoka

Buvo keletas pavyzdžių apie paramos iš mokyklos direktoriaus stygių (1 mokytojų tikslinė grupė: IS; 1 atvejo tyrimas: IT) ir ministerijų lygmeniu (1 mokytojų tikslinė grupė: IS; 1 atvejo tyrimas: ES):

Tarp ministerijos deklaruojamo noro judėti pirmyn ir vadovų noro veikti yra atotrūkis. Kartais iš tiesų jie nori prieštarauti tam, ką mes darome ir mokytojai suprato tai. Kartais mokytojai juda pirmyn neinformuodami prižiūrėtojų, kad išvengtų priešpriešos. (Izraelis, mokytojų tikslinė grupė)

Noriu atkreipti dėmesį, kad mokyklos direktorius neaktyviai dalyvauja ITEC veikloje. (Italija, pamokos stebėjimas)

Įgūdžiai

Mokinio įgūdžiai

Mokinių įgūdžių stoka kėlė sunkumų; tai apėmė IRT įgūdžių stoką, komandinio darbo, savarankiško mokymosi ir refleksijos įgūdžių stoką (2 mokytojų tikslinės grupės: HU, IS; 8 atvejų tyrimai: BE, IS, IT, LT, NO, PT, SK, TR):

Man buvo sunku naudotis iTEC priemonėmis, visų pirma, komandiniam darbui su mokiniais, turinčiais mokymosi ir dėmesio sutelkimo sunkumų. Kartais turėjau juos atskirti. (Izraelis, mokytojų tikslinės grupė)

Kai kurie mokytojai teigė, kad dėl savo amžiaus kai kurie mokiniai neišvengiamai turėjo tikslų (4 atvejų tyrimai: FR, HU, LT, TR):

Refleksija kaip metodas yra labai populiarus, bet nėra paprasta pradinių klasių mokiniams įsivertinti savo darbą (Lietuva, mokytojo interviu)

Mokytojo įgūdžiai

IRT įgūdžių stoka arba susijusios patirties naudotis IRT klasėje stoka kai kuriems mokytojams kėlė sunkumų (4 mokytojų tikslinės grupės: EE, IS, TR, UK; 5 atvejų tyrimai: BE, IT, NO, PT, TR).

Tačiau taip elgiantis problema tokia, kad esame priklausomi nuo įvairių mokytojų darbo kompiuteriu įgūdžių, nuo to, kiek jie suinteresuoti kurti. Būna įvairiai. (Norvegija, IRT koordinatoriaus interviu)


78

Panašiai Le Boniec ir Ellis 2013 m. teigė, kad „kai kuriems mokytojams sunkumų taip pat kėlė technologijų naudojimas ir pokyčiai, kuriuos jie turėjo atlikti savo mokyme“.

Kalbos įgūdžiai

Pasikliovimas anglų kalbos vartojimu įvardytas kaip kliūtis (3 atvejų tyrimai: FR, IS, TR):

iTEC technologijos mokymą ir mokymosi procesą supaprastina, bet paprastai sudėtinga surasti arba sukurti turkiškų šaltinių. (Turkija, mokytojo interviu)

Požiūriai

Mokytojų požiūris

Mokytojų entuziazmo stoka ir ribota motyvacija dirbti naujoviškai ir klasėje naudoti IRT taip pat buvo nurodyta (5 mokytojų tikslinės grupės: AT, EE, IS, TR, UK; 9 atvejų tyrimai58

AT, BE, ES, FR, IT, NO, PT, SK, TR):

Dar vienas iš pagrindinių sunkumų yra mano kolegų baimė išbandyti ką nors nauja. Manau, kad tik laikas gali tai pakeisti. (Austrija, IRT koordinatoriaus interviu)

Mokinių požiūris

Nors daugelis mokinių entuziastingai taikė iTEC, taip pat pranešta apie neigiamą požiūrį (5 mokytojų tikslinės grupės: EE, HU; IS, IT, UK; 4 atvejų tyrimai: ES, IS, NO, PT), bet daugeliu atvejų tai lėmė kai kurių mokinių poreikis gauti daugiau laiko prisitaikyti prie naujų metodų:

Būna labai įvairiai. Kai kuriems mokiniams labai patinka taip dirbti. Kiti tikrai negali taip teigti, bet jie negali savęs visiškai kontroliuoti. (Norvegija, mokytojo interviu)

Tėvų požiūris

Tėvų požiūris buvo kliūtis (1 mokytojų tikslinė grupė: IS; 1 atvejo tyrimas: SK):

Jaučiame kai kurių tėvų priešpriešą, kai jie nerimauja dėl to, kad jų vaikai tiek daug laiko praleidžia namie prie kompiuterio. Jie neišskiria, ar vaikai naudojasi savo „Facebook“ paskyra, ar kompiuteriu dirba kūrybingai ir naudingai, kaip būna ITEC atveju. (Izraelis, mokytojų tikslinė grupė)

58 Šias pastabas pateikė kitos mokyklos mokytojos, ne šio atvejo tyrimo mokytojos.


79

Techninės problemos

Nepakankama techninė infrastruktūra ir ištekliai

Nepakankama techninė infrastruktūra ir riboti ištekliai buvo dar viena įprastai įvardijama kliūtis (6 mokytojų tikslinės grupės: AT, HU, IS, IT, LT, PT; 10 atvejų tyrimų: AT, BE, ES, HU, IS, IT, LT, PT, SK, TR). WP4 taip pat nurodė nepakankamas galimybes naudotis technologijomis arba internetu, kuri yra rimta C3 ir C4 grupių mokytojams kylanti problema (Le Boniec ir Ellis, 2013):

Neturime tiek daug kompiuterių. Tai buvo pagrindinis sunkumas. (Turkija, IRT koordinatoriaus interviu)

Pagrindinis sunkumas buvo interneto ryšys. Kartais jis gerai neveikia ir lėtėja mūsų darbas (Italija, mokinių tikslinė grupė)

Techninės pagalbos stoka

Techninės pagalbos stoka buvo problema, visų pirma, kai mokytojai dirbo su nepakankamomis technologijomis arba iškilo suderinamumo klausimų, ir nebuvo galima pasitelkti techninės patirties, kad jie būtų išspręsti (2 mokytojų tikslinės grupės: HU, UK; 4 atvejų tyrimai: FR, IT, PT, TR):

Neturime IRT koordinatoriaus, taigi turiu pasitelkti žmones iš išorės, kad šie išspręstų technines problemas, bet taip viskas vyksta lėtai. Didžiausią laiko dalį turiu tai daryti pats. Bet tai užima daug papildomo laiko. (Italija, mokytojo interviu)


80

Kiti WP5 žingsniai

„Eduvista“ ir „Edukata“ reikia sisteminio vertinimo. Šios priemonės bus įvertintos atliekant stebėjimus praktiniuose seminaruose, tikslinėse grupėse su NPK ir renkant duomenis iš mokytojų ir kitų suinteresuotųjų šalių, kurie dalyvavo procese (trumpi el. pašto tyrimai). „Eduvista“ šiuo metu vertinamas ir apie ją bus pranešta atskirai D5.4.

5 cikle „Eduvista“ bus naudojama siekiant sukurti šalies įvykių seką. Todėl reikės ypač daug dėmesio skirti šalies mastu, o ne centralizuotai sukurtų įvykių sekos veiksmingumo vertinimui.

Reikia surinkti daugiau įrodymų apie iTEC technologijų, kurios iki šiol nebuvo plačiai naudojamos, naudojimą, pvz., „iTEC Composer/SDE“, „ReFlex“ ir „People ir Events“ direktorija. Šios priemonės bus įvertintos atliekant didelio masto bandymus 5 cikle. Mokytojo tyrimas bus peržiūrėtas ir į jį bus įtraukti klausimai apie naująsias technologijas ir priemones. NPKs C5 pabaigoje taip pat bus paprašyta sutelkti dar vieną tikslinę grupę su mokytojais siekiant aptarti iTEC technologijų mokymosi ir mokymo inovacijų teikiamas galimybes.

Artėjant projekto pabaigai reikės surinkti daugiau duomenų siekiant paremti veiksmingą iTEC tvarumą, perkeliamumą ir didinimą. Tai iš dalies bus pasiekta atliekant nacionalinius atvejų tyrimus, bet taip pat reikės apsvarsytti tvarumą ir perkėlimą vietos lygmeniu ir per maršrutus, kurie prieinami techniniams ir jungtiniams bei ministerijų partneriams.


80

Išvados ir rekomendacijos

C4 nurodyti keturi vertinimo klausimai, įvertinant mastą, kuriuo iTEC mokymosi istorijos ir technologijos bus naudingos mokymui ir mokymuisi ir buvo tvarios ir perkeliamos ir atitiko tikslą, ir įvertinti kliūtis ir galimybes, suteikiančias veiksnius įgyvendinti.

Štai pagrindinės išvados:

1. Kiek iTEC mokymosi istorijos ir susijusios iTEC technologijos naudingos mokymuisi ir mokymui?

Poveikis mokymui

iTEC darė didelį poveikį mokytojų pedagogikai ir visų pirma tam, kaip jie technologijas naudojo savo mokymui. Netgi mokytojai, kurie patys manė, kad yra inovatyvūs iki prieš naudojant iTEC, buvo motyvuoti plėsti naudojamų pedagogikos priemonių mastą ir sukurti savo mokymą naujais būdais, visų pirma remti mokymą už klasės ribų. Mokytojų skaitmeninė kompetencija pagerėjo ir jie naudoja naujas technologijas; technologijos naudojamos įvairiems tikslams, jos naudojamos labiau integruotai.

Mokytojai ėmėsi naujų vaidmenų (mokytojo, vadovo ir patarėjo). Išeidami iš klasės priekio, jie rado naujų būdų remti mokinius, su jais bendrauti, šiems vėliau tampant labiau nepriklausomiems mokantis. iTEC taip pat padrąsino mokytojus dirbti bendradarbiaujant ir sukurti tarprograminius mokymo metodus. Vertinimo metodai taip pat pasikeitė technologijas įvedus į šį procesą ir pakeitus vertinimo kriterijus, kad šie atspindėtų naujas mokymosi rezultatų rūšis, kurias skatina iTEC.

Poveikis mokymuisi

Daugiau negu 70 proc. tyrime dalyvavusių mokytojų manė, kad iTEC darė tokį poveikį:

Skatino kūrybiškumą, nes mokiniai parengė naujų gaminių (pvz., 3D modelius, vaizdo

medžiagą), buvo dizaineriai, gamintojai ir kūrėjai. Mokinių susidomėjimas ir dalyvavimas, visų pirma naudojant skaitmenines priemones. Mokytojai taip pat atkreipė dėmesį, kad mokiniai aktyviau dalyvavo pamokose. iTEC, kaip manyta, motyvavo netgi tuos mokinius, kurie paprastai buvo ne tokie aktyvūs.

Bendradarbiavimo įgūdžiai, nes mokiniai dirba komandose, o ne po vieną. Daugelis mokytojų (ir pačių mokinių) geresnius mokymosi rezultatus grindžia darbu labiau bendradarbiaujant.

Skaitmeninis raštingumas, nes mokiniai supažindinami su naujomis priemonėmis ir naudojasi techologijomis siekdami inovatyvių rezultatų ir dirbti bendradarbiaujant.

Bendravimo įgūdžiai


81

Problemų sprendimas, susijęs su dalykinėmis žiniomis ir technologijų naudojimu. Savarankiškas mokymasis, nes mokiniai dirba savarankiškiau, padedami ir jiems

teikiant rekomendacijas, o ne gaudami tiesioginius nurodymus iš mokytojo. Kritinis mąstymas, kuris susijęs su mokinių įsivertinimo įgūdžių gerinimu. Pasiekimai, kuriuos mokytojai priskiria aktyvesniam mokinių dalyvavimui, aktyvesniam

bendradarbiavimui ir technologijų naudojimui.

Ugdant šiuos įgūdžius, mokinių vaidmuo pastebimai keičiasi, nes jie prisiima mokymosi vadybininkų, kolegų patarėjų, kolegų vertintojų ir netgi mokytojų rengėjų vaidmenis.

2. Kiek iTEC mokymosi istorijos ir iTEC technologijos tvarios, perkeliamos ir

keičiamo dydžio?

Daugelis iTEC dalyvaujančių mokytojų noriai vėl taiko šį metodą, ir atvejų tyrimai rodo, kad ir mokiniai šiuo atžvilgiu yra entuziastingi. Daugelis mokytojų planuoja naudoti šias technologijas, MIs arba apskritai iTEC metodą ateityje. Esama įrodymų, kad iTEC jau perduotas kitiems mokytojams bandomosiose mokyklose ir ši veikla, tikimasi, didės. Neišvengiamai, kai kurių mokyklų mokytojais kolegos labiau domėjosi negu kitų. Apklausti mokyklų direktoriai reiškė didelę paramą ir kai kurie iš jų aktyviai dalyvavo skleidžiant iTEC.

Nepaisant įrodymų apie norą dalytis patirtimi su internetinėmis mokytojų bendruomenėmis, perkėlimas mokytojams kitose mokyklose buvo iki šiol labiau ribotas. Atrodo, kad atskiri mokytojai nenorėjo to daryti, o kai kurie centralizuotą sklaidos metodą rinkosi vietoje padalyto į dalis metodo.

3. Kiek mokymosi istorijos ir iTEC technologijos atitinka tikslą?

Mokymosi istorijos

MIs buvo laikomos lanksčiomis ir praktinėmis priemonėmis ir jos skatino mokytojus eksperimentuoti ir keisti savo veiklą. Jos, rodėsi, skatino mokytojus naudotis technologijomis ir naudoti technologijas naujiems tikslams, pavyzdžiui, remti inovatyvių rezultatų siekimą (pvz., žaidimų, vaizdo medžiagos, modelių), daugiau dėmesio skirti sunkumų keliantiems pedagogikos aspektams, pvz., refleksijai, apsvarstyti naujus vertinimo ir stebėjimo metodus, apsvarstyti savo pačių vaidmenį juose, ir dirbti glaudžiau bendradarbiaujant su savo kolegomis iš kitų mokymo programų sričių.

„TeamUp“

Apie du trečdalius apklausoje dalyvavusių mokytojų mano, kad „TeamUp“ turi galimybę skatinti pedagogikos ir technologijų naujoves. Kaip matyti, „TeamUp“ naudingas mokinių dalyvavimui, klasės valdymui ir veiksmingai refleksijai.


82

Jeigu ši priemonė patikima, ji gali skatinti mokinių kritinio vertinimo įgūdžių vystymą.

„ReFlex“

„ReFlex“ naudojo tik nedidelė vertinime dalyvavusių mokytojų dalis. Ją reikia labiau bandyti, bet kaip ir „TeamUp“, ji gali remti mokinių kritinio vertinimo įgūdžių vystymą, jeigu gali būti išsprendžiamos techninės problemos.

„Widget Store“

Palankiai įvertintas „Widget Store“. Jis laikytas suteikiančiu galimybes struktūriškai naudotis daugybe motyvuojančių išteklių, o tai gali sutaupyti laiko. Tačiau mokytojams reikia daugiau paramos siekiant jį naudoti veiksmingiau, ypač jeigu jie nesusipažinę su nematytais dalykais. Taip pat reikia dirbti norint užtikrinti, kad būtų prieinami daugybė aukštos kokybės nematytų dalykų ir kad mokytojams būtų paprasta nematytus dalykus gebėti panaudoti tenkinant savo poreikius. „iTEC Composer/SDE“

„iTEC Composer/SDE“ išbandytas tik Austrijoje C4 didelės apimties bandomuosiuose projektuose, lėmusiuose ribotus šios priemonės duomenis59

59. Tačiau pasirodo, kad jis gali padėti planuoti, visų pirma, apmokomųjų asmenų ir naujai kvalifikuotų mokytojų atveju.

3. Kokie veiksniai suteikia galimybes ir kas trukdo priimti iTEC mokymosi istorijas ir

iTEC technologijas?

Svarbiausiomis kliūtimis/ sunkumais laikyti:

Organizacijos kultūra (mokyklos ir ministerijų lygmeniu) Mokinio ir mokytojo įgūdžiai Mokytojo, mokinio, vieno iš tėvų požiūris Techninė infrastruktūra ir pagalba

Iš esmės tie patys keturi veiksniai taip pat galėtų būti galimybes suteikiantys veiksniai.

Mokytojo, mokinio, vieno iš tėvų požiūris Techninė infrastruktūra ir pagalba Mokymosi programos ir mokyklos kultūra ir moralinės nuostatos Mokinio ir mokytojo įgūdžiai.

Daugelis rekomendacijų pateikiamos remiantis šioje ataskaitoje apibrėžtomis išvadomis.

59 7,8, 9 ir 10 darbo paketai mokytojo praktiniam seminarui rengti įgyvendinti Boltone, JK, 2013 m. birželio mėn. siekiant gauti atsiliepimus apie iTEC technologijas. Šie duomenys išanalizuoti ir perduoti susijusių darbo paketų ir čia neaptariami.


83

Įvykių sekos plėtojimas (WP 2)

1. Remti daugiau įvykių sekos plėtojimą nacionaliniu, regioniniu, vietos lygmeniu (susiję su vietos prioritetais) naudojantis „Eduvista“.

Mokymosi veiklos (LA) vystymas (WP 3)

2. Užtikrinti, kad būtų aiškios iTEC technologijų (pvz., „Widget Store“, „People ir Events“ direktorijos) ir mokymosi veiklos sąsajos. 3. Užtikrinti, kad mokymosi veiklos ir „Edukata“ būtų veiksmingai susietos su „iTEC Composer/SDE“. 4. Remti daugiau mokymosi veiklos vystymą nacionaliniu, regioniniu, vietos lygmenimis,

naudotis „Educata“.

„TeamUp“/ „ReFlex“ (WP 3)

5. Teikti rekomendacijas, pavyzdžius kaip kurti mokinių reflekcijos įgūdžius naudojantis šiomis priemonėmis.

6. Užtikrinti, kad būtų išspręsti likę techniniai klausimai (arba teikti išsamias rekomendacijas dėl to, kaip juos spręsti), tuomet užtikrinti, kad mokytojos žinotų, kad šios priemonės šiuo metu patikimos.

Bandomasis tyrimas (WP 4)60

7. Remti MoEs ir NPKs, kad būtų įtraukti pradiniai mokytojų švietimo teikėjai, apmokomieji

asmenys į bandomąjį C5 tyrimą. 8. Svarstyti, kaip įtraukti gerosios praktikos pavyzdžius, kuriuos pateikia mokytojai partnerių

interneto bendruomenėse, į mokytojų istorijas, kurios paskelbtos iTEC svetainėje. 9. Peržiūrėti vaizdo medžiagą ir mokinių darbus, kurie paskelbti „Students collaborate“

„Facebook“ grupėje siekiant nustatyti, ar būtų tinkama juos įtraukti į iTEC interneto svetainę siekiant konsoliduoti rezultatus ir didinti matomumą.

„iTEC Composer/SDE (WP7/WP10)“

10. Užtikrinti, kad „Composer“ būtų veiksmingai susietas su mokymosi veikla ir „Educata“. 11. Teikti rekomendacijas apie tai, kaip naudoti „Composer“, kuris būtų tinkamas

apmokomiesiems asmenims ir naujai kvalifikuotoms mokytojoms.

„Widget Store“ (WP 8)

12. Gerinti „Widget Store“ lėtinimą siekiant užtikrinti, kad visi nematyti dalykai būtų priimtinos kokybės.

60 Kitos rekomendacijos, susijusios su bandomuoju procesu, pateikiamos D4.4.


84

13. Gerinti išteklių ieškojimo būdus, kurie būtų susiję su vietove (pvz., paieškos, žymėjimo, kategorizavimo).

14. Darbas su WP3 siejant nematytus dalykus su kiekviena mokymosi veikla (gali būti pagrįsta Portugalijoje vykusiu procesu). 15. Teikti daugiau paramos mokytojams (įskaitant mokymus, rašytines rekomendacijas ir

galimą vaizdo medžiagą) siekiant jiems padėti surasti, naudoti ir kurti nematytus dalykus. (Portugalijaijoje atliktas darbas taip pat gali būti kai kurių šių aspektų modelis).

16. Darbas su mokytojais padeda kurti daugybę nematytų dalykų, kuriuos galima naudoti (įskaitant nematytus dalykus nacionalinėmis kalbomis).

Didinimas (WP 11)

17. Europos Sąjungos lygmeniu WP11 partneriai turėtų kurti mechanizmus (arba remti jų

kūrimą), kad būtų palengvinamas perkėlimas pas kitus mokytojus už tam tikros mokyklos ribų, nes mokytojai nenori to daryti vieni.

Galiausiai, siekiant remti didinimą, gali reikėti investuoti nacionaliniu lygmeniu, kad būtų išspręstos visos arba kai kurios kliūtys, nurodytos iTEC bandomuosiuose projektuose. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad daugelis žemiau pateiktų rekomendacijų taip pat buvo nurodytos 3 cikle, o duomenys perduoti valstybių atvejų tyrimų ataskaitose rodo, kad kai kurių rekomendacijų tam tikru mastu jau laikomasi.

18. Nacionalinio lygmens rekomendacijos „iTEC MoEs“.

j. Analizuoti WP4 duomenis, susijusius su interneto svetainės lankytojais (ypatingi vizitai, pagal šalį) siekiant nustatyti iTEC pasiekiamumą ne projekto dalyviams.

k. Didinti iTEC proceso įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu. iTEC proceso įvertinimas rodo, kad jis gali skatinti pokyčiams ir inovacijoms klasėse ir kad mokytojai buvo entuziastingai nusiteikę ir įkvėpti.

l. Užtikrinti, kad nacionalinės paramos struktūros būtų naudojamos siekiant didinti iTEC procesų ir išteklių iTEC teikiamą naudą. Apie trečdalį mokytojų reikėjo pagalbos siekiant pritaikyti išteklius, kad jie atitiktų jų poreikius. Kai kurie galimi maršrutai apima internetinius išteklius, sąsajas su kitais projektais, mokyklos patarėjus ir komercinius tiekėjus (daugiau informacijos rasite D5.4).

m. Siūlyti mokytojų kandidatūras ir remti mokytojus, kurie dalyvavo kelete ciklų kaip iTEC ambasadoriai, siekiant dalytis jų patirtimi ir remti kitus mokytojus, taip užtikrinant jų metodo sklaidą jų mokykloje ir kitose mokyklose. Reikia atsižvelgti į tokios sistemos finansavimą ir paskatas mokytojams ir gali būti įmanoma suderinti iTEC ambasadorių vaidmenį su panašiomis programomis (pvz., „eTwinning“ ambasadoriai). (Daugiau informacijos žr. D5.4).


85

n. Palengvinti sklaidą ir renginius šalies viduje (pvz., praktinius seminarus, susitikimus, parodas), kuriems vadovauja iTEC ambasadoriai (sklaidos pavyzdžius žr. D5.4).

o. Skatinti šalies ir vietos internetinių bendruomenių vystymąsi, nes jos skatina iTEC procesų ir išteklių įsisavinimą. Vietos veiklos bendruomenės teikia galimybes vietos paramai ir veiklos sklaidai. Tai labiau tikėtina, kad įvyks, jeigu bus keletas mokytojų iš vienos mokyklos (arba mokyklų grupės), dalyvaujančių įgyvendinant šią įvykių seką. (Internetinės sklaidos ir paramos pavyzdžiai pateikiami D5.4).

p. Svarstyti galimybes siūlyti nacionalines mokytojo paskatas, įskaitant klasės mokymo, papildomo mokymo galimybes ir akreditacijos galimybes. Laikas – didžiausia suvokiama kliūtis mokytojams; jiems reikia jausti, kad jų investicijos vertinamos.

q. Išversti iTEC atvejų tyrimus ir juos plačiai paskleisti per šalies internetines bendruomens ir CPD tinklus, siekiant padidinti pasiekiamumą.

r. Jeigu įmanoma, ieškoti galimybių įtraukti iTEC išvadas į nacionalinius IRT politikos ir strategijos dokumentus (pvz., žr. D5.4).

Galiausiai, siekiant remti didinimą, investicijas gali reikėti atlikti nacionaliniu lygmeniu, kad būtų išsprendžiamos visos arba kai kurios toliau nurodomos iTEC bandomųjų projektų kliūtys:

19. Infrastruktūra ir techninė pagalba

Techniniai sunkumai – vis dar dažniausiai nurodoma kliūtis.

k. Investuoti į IRT infrastruktūros kūrimą, įskaitant patikimo ir pakankamo interneto

prieigos teikimą. l. Svarbiausiu prioritetu laikyti IRT techninę paramą ir IRT pedagoginę pagalbą

mokyklose (arba mokyklų grupėse). m. Peržiūrėti nacionalinę, regioninę, vietos mokyklos IRT politiką siekiant skatinti mokykloje naudoti nuosavus mokinių prietaisus (BYOD).

n. Peržiūrėti nacionalinę, regioninę, vietos IRT politiką, siekiant skatinti dalytis ištekliais (visų pirma, ištekliais, kurie yra brangūs, bet mokyklose naudojami nedažnai, pvz., 3D spausdintuvai) (mokyklose, kolegijose, universitetuose arba kitose bendruomenės organizacijose).

20. Mokytojo kompetencijų vystymas:

o. Kurti nacionalines, regionines, vietos iki mokymų ir profesinio rengimo programas siekiant padidinti mokytojų IRT techninius ir pedagoginius įgūdžius. Teikti mokytojams mokymus, rekomendacijas dėl: grupinio darbo valdymo, mokinių reflektavimo ir kolegų atsiliepimų paramą, XXI a. įgūdžių lavinimą, pvz., kritinio mąstymo ir problemų sprendimo įgūdžių, remti mokinius internetinėje aplinkoje.


86

p. Rengti nacionalinius išteklius, padėsiančius palengvinti mokytojų IRT įgūdžių vystymą (gaires, ekrano užsklandas, vaizdo mokomąją medžiagą, internetinę pagalbos tarnybą.

q. Palaikyti ryšį su pirmaisiais mokymų teikėjais ir mokytojais, atsakingais už naujų kvalifikuotų mokytojų priežiūrą siekiant įvesti „iTEC Composer/SDE“ į mokyklą, kad būtų galima paremti mokymosi planus jų karjeros pradžioje.

r. Kurti galimybes mokytojams susitikti akis į akį aplinkoje (įtraukiant sklaidą, mokymus į nacionalines mokytojų konferencijas, pvz., rengiant pristatymus, praktinius seminarus).

s. Skatinti palankų mokytojo, mokinio ir tėvų požiūrį į pokyčius ir technologijų naudojimą siekiant remti mokymą ir mokymąsi, ir kurti strategijas, skirtas įtraukti mokyklos direktorius ir vyresniuosius vadovus.

t. Palaikyti ryšį su kitų projektų organizatoriais, kurių paskirtis panaši, siekiant abipusės naudos ir didesnio poveikio.


87

Nuorodos

Aalto University (2013). „Cycle 4 Full Pilot Material“. http://itec.aalto.fi/2013/01/cycle-4- full-pilot-material/ Žiūrėta: 2013-08-16. Cranmer, S., Perrotta, C., Oldfield, A. ir Payton, S. (2012). D2.2: „Summary Report of Scenario Development Process“. http://itec.eun.org/web/guest/deliverables. Žiūrėta: 2013-09-29.

Ellis, W. with Van Assche, F., Ayre, J., Wastiau, P. & Blamire, R. (2013). „Exploitation Plan“. Available at: http://itec.eun.org/web/guest/deliverables. Žiūrėta: 2013-09-29.

Kallesen, K., Ingesman, L., Højsholt-PouMIen, L., ir Sillaots, M. (2013). D6.7: „iTEC WP6 Activities“.

Le Boniec, M. ir Ellis, W. (2013). D4.4: „Third Validation Report on Large-scale Piloting“. Available at: http://itec.eun.org/web/guest/deliverables. Žiūrėta: 2013-09-29.

Lewin, C., Ellis, W., Haldane, M, ir McNicol, S. (2013a). „Evidence of the impact of iTEC on mokymasis ir teaching“. http://itec.eun.org/c/document_library/get_file?uuid=456bbe19-0ddc-422b-9884- 89eb034c2d99&groupId=10136 Žiūrėta: 2013-08-19.

Lewin, C., McNicol, S., Haldane, M., Blamire, R. (2013b). „Cycle 3 Evaluation Report“. http://itec.eun.org/web/guest/deliverables. Žiūrėta: 2013-09-29.

Lewin, C., Manchester, H, Haldane, M., Wilby, C. (2013c). „Cycle 2 Evaluation Report“. http://itec.eun.org/web/guest/deliverables. Žiūrėta: 2013-09-29.

Lewin, C., Haldane, M., Manchester, H. (2012). „Cycle 1 Evaluation Report“. http://itec.eun.org/web/guest/deliverables. Žiūrėta: 2013-09-29.


88

A priedas: Atvejo tyrimas. Istorijos

1. Papasakok istoriją: skaitmeniniai pasakojimai

Peržiūra : Pagrindinis tikslas buvo sukurti skaitmeninę istoriją, kuri būtų pateikta mokytojams, mokiniams ir jų tėvams.

Reikšminiai žodžiai: mokinys kaip mokymosi vadovas mokinys kaip gamintojas arba kūrėjas

tarprograminis mokymasis formaliojo ir neformaliojo mokymosi sujungimas Projektas: Mokytojai bendradarbiavo su kolegomis geografijos, menų ir anglų kalbos mokymo srityse. Kiekvienos klasės mokiniai buvo suskirstyti į grupes naudojantis „TeamUp“. Kiekvienas mokinys turėjo savo planšetinį kompiuterį. Pirmiausia mokiniai sukūrė savo projekto planą ir istorijos scenarijų. Tuomet jie susirinko nuotraukas, jas sudėliojo tam tikra tvarka, kad atitiktų istorijos eigą ir parinko muzikinį foną. Siekiant atkreipti dėmesį į laiko matavimą ir bendravimą, buvo naudojami parengiamieji maketai. Kai kurie mokiniai namie naudojo įrangą savo istorijoms redaguoti. Mokytojai ir mokiniai teikė atsiliepimus apie istorijas. Tuomet mokiniai pateikė savo istorijas tėvams.

Mokytojas Mokiniai Mokytoja labai įgudusi IRT naudotoja. Ji pripažįstama kaip taikanti labai inovatyvius mokymo metodus ir anksčiau dalyvavo iTEC cikluose.

Mokiniai gyvena nepalankiame regione. Jie gerai moka naudotis IRT ir džiaugiasi galėdami ištirti naujas technologijas ir entuziastingai naudoja technologijas klasėje.

Inovacijos

* Mokiniai daugiau bendradarbiavio per kitas pamokas.

* Mokiniai jautė, kad dalyvauja pamokoje ir kad jie „buvo atsakingi“ (mokiniai)

* Mokiniai daugiau naudojo technologijų priemonių negu įprastai.

Problemos Sprendimai Norint visiškai išnaudoti visas turimas priemones, reikia geros infrastruktūros

Mokytoja taip pat koordinuoja IRT, taigi ji galėjo išspręsti visus techninius klausimus

Mokymosi istorija buvo ilgalaikė veikla, kuri įgyvendinta per 8–12 sesijų

Mokytoja galėjo tai įtraukti į savo esamą programą


89

Papildomos pastabos:

Šalis: Austrija

Mokomieji dalykai: anglų kalba, geografija, menai ir IT

Vieta: klasė (+namų darbai)

Mokinių grupė: 19 mokinių, 13 metų

Būtini ištekliai: planšetiniai kompiuteriai, „TeamUp“, ausinės, vaizdo įrašymo priemonės, „PowerPoint“, „Windows“ „Movie Maker“.

Vertinimas: Skaitmenines istorijas vertino mokytojai pagal septynis elementus: 1) pagrindinis istorijos sumanymas turėtų būti lengvai įsimenamas auditorijos; 2) įtampos kūrimas ir drama; 3) ar turinys auditoriją jaudina emociškai; 4) ar mokinio balsas retoriniu požiūriu atitinka reikalavimus; 5) muzikinio fono vaidmuo; 6) pasakojimas; 7) istorijos tempas ir ritmas turėtų būti pritaikyti auditorijai.


90

2. Papasakok istoriją: faktai arba pasakos Peržiūra : pagrindinis tikslas – sukurti „iMovie“, kuriuo būtų siekiama pateikti atsakymą į klausimą ir pateikti jį klasei.

Reikšminiai žodžiai: remia daugelį maršruštų mokymuisi mokinio, kaip kūrėjo arba kūrėjų

technologijos, remiančios panašius metodus minčių schemų naudojimas

Projektas: Kiekviena mokinių grupė pasirinko „hipotezę“ (pvz., Kodėl bananai lenkti? Kodėl naktį tamsu?). Jie tyrinėjo atsakymus į klausimus naudodami „iPad“ ir knygas ir planavo kūrybinį pristatymą. Jie įrašė „iMoves“ į savo „iPad“, kuriuos jie pateikė klasei. Klasė balsavo už geriausią.

Mokytojas Mokiniai Mokytoja užtikrintai taikė savo pedagogiką, pvz., grupinį darbą, bet ne taip laisvai naudojosi naujosiomis technologijomis.

Mokiniai užtikrintai naudojosi technologijomis. Jie moka naudotis „iPad“, nes naudojasi jais namie, bet neįpratę jų naudoti mokymuisi. Jie gali būti problemiška klasė.

Inovacijos

* Naudojimasis „iPad“ buvo naujovė mokiniams ir mokytojui, kuris galėjo sau leisti didesnį lankstumą.

* „Popplet“ buvo naudojamas kaip priemonė minčių schemoms rengti.

Problemos Sprendimai Vestis klasę į IRT užima daug laiko ir trukdo

Su „iPad“ mokiniai gali likti savo įprastoje klasėje

Mokiniai turi galimybę naudotis tam tikru kiekiu vadovėlių mokykloje

„iPad“ jiems leidžia surinkti informaciją iš daug didesnio šaltinių kiekio

Mokytojos IRT naudojimo kompetencijos nelabai geros

Mokyklos IRT ramsčiais remiami mokytojai, kurie nori technologijas įtraukti į savo mokymą


Šalis: Belgija

Mokomieji dalykai: Pasaulio pažinimas

Vieta: Klasė

Mokinių grupė: 2 klasės, 10–11 m.

Būtini ištekliai: „Popplet“, „iPad“, „iMovie“, „TeamUp“


91

3. Papasakok istoriją: pasakojimas

Peržiūra : Pagrindinis tikslas – sukurti istoriją viena iš savo pasirinktų temų.

Reikšminiai žodžiai: mokinio pasirinkti ištekliai, priemonės mokinys kaip gamintojas ar kūrėjas

alternatyvūs maršrutai vykdant užduotis

Projektas: Mokiniai kūrė daug idėjų savo istorijų temoms ir tuomet jas „įgyvendino“ (mokiniai) naudodamiesi savo pasirinktomis technologijomis. Galiausiai, jie pateikė savo istoriją visai klasei.

Mokytojas Mokiniai Mokytojas dalyvavo savo ankstesniuose iTEC cikluose ir žino, kaip klasėje pradėti taikyti technines naujoves.

Mokiniai dalyvavo ankstesniuose iTEC cikluose, taigi, jie žinojo visą metodą.

Inovacijos

* Mokiniai pasirinko savo temą ir priemones (įskaitant beta versijų priemones)

* Projekte dalyvavo mokiniai, naudojantys „gausybės prietaisus“ (mokytojas).

„TeamUp“ grupės formavimą supaprastina.

Problemos Sprendimai Kai kurios priemonės netinkamos visiems dalykams

Mokiniai pasirinko priemones, kurios galėjo būti panaudotos daugybei mokomųjų dalykų.

Mokiniai eksperimentavo su naujomis priemonėmis, kurių prieš tai jie nežinojo

Mokiniai laikė save pradininkais ir ėmė taikyti bandymo ir klaidos metodą.

Papildomos

pastabos:

Šalis: Estija

Mokomieji dalykai:

anglų kalba

Vieta: Klasė (+namų darbai)

Mokinių grupė: 15 mokiniai, 16–17 m.

Būtini ištekliai: nešiojamasis kompiuteris, projektorius, garsiakalbiai, „Padlet“, „Meograph“ (4 dimensijų pasakojimas), „PhotoPeach“ (skaidrių kūrimo prietaisas), „PowerPoint“, „Prezi“, „Text-to-Speech widget“, „TeamUp“, „YouTube“

Nuorodos: tinklaraštis: http://iteclillekyla.blogspot.com/


92

4. Papasakok istoriją: paprasta elektros grandinė

Peržiūra : Pagrindinis tikslas – sukurti paprastą elektros grandinę ir parengti klausimus ir atsakymus apie ją mokiniams kitoje klasėje. Mokiniai taip pat parengė vaizdo įrašus, kuriuose pateikė savo klausimų sprendimus. Reikšminiai žodžiai: aukštesnio lygmens mąstymo įgūdžiai mokinys kaip kūrėjas (kuriantis modelius)

institucija integruoja technologijas sukurtas įrodymų vertinimas Projektas: Projekto tikslas buvo paskatinti mokinius mąstyti apie tai, kaip elektros grandinės veikia, sukurti paprastą elektros grandinę ir sudėtingus klausimus apie ją kitiems mokiniams. Jie taip pat naudojo IWB kitoms grandinėms kurti virtualiai. Sudėtingi klausimai, sukurti mokytojui prižiūrint, buvo skirti mokiniams iš partnerių klasės per vaizdo konferencijų sesiją. Norėdami parodyti atsakymus į savo sudėtingus klausimus, mokiniai sukūrė vaizdo medžiagą. Ja buvo dalijamasi su partnerėių klase per internetą. Mokytojas Mokiniai Mokytojas mokykloje laikomas IRT lyderiu ir yra aiškus naujųjų technologijų vartotojas.

Mokiniai yra motyvuoti ir jie norėjo dalyvauti projekte. Atsakant į klausimus jiems ypač patiko naudotis interaktyvia baltąja lenta ir mygtukais.

Inovacijos

* Mokiniai sukūrė mokymo išteklius kitai klasei.

* Mokiniai naudojo paveikslėlius ir vaizdo medžiagą, kad parodytų atsakymus į klausimus ir sugalvotų paaiškinimus.

*Mokinių atsakymų sistema naudota formuojančiam mokinių mokymosi įvertinimui.

Problemos Sprendimai Atrasti ir integruoti daugelį technologijų (pvz., nematytus dalykus, vaizdo medžiagą, interaktyviąsias diagramas) buvo sudėtinga.

IRT koordinatorius padėjo mokytojui surasti išteklius, išspręsti technines problemas ir suteikti mokiniams pagalbą.

Labai daug laiko atėmė pasirengimas projektui.

Laikas, kurio reikia, turi būti vertinamas kaip ilgalaikė investicija. Dabar darbas rengiamas, vėliau jis gali būti vėl naudojamas su kitomis klasėmis.

Jauniems mokiniams gali būti sudėtinga naudotis vaizdo kameromis.

Vaizdo medžiagai filmuoti naudoti planšetiniai kompiuteriai.


93


Šalis: Prancūzija

Mokomieji dalykai: MoksMV (pradinis)

Vieta: Klasė

Mokinių grupė: 21 mokinys, 6–7 m.

Būtini ištekliai: IWB, kamera, „ActivInspire“, nematyti dalykai („6 thinking hats“, „bubbl.us“)

Vertinimas: Mokytojas parengė interaktyvią viktoriną apie elektros grandines. Mokiniai anonimiškai atsakė į klausimus, kad mokytojas galėtų nedelsiant matyti, ar sąvoka suprasta. Vėliau mokytojas gali sužinoti, kuriems mokiniams sunku ir prireikus suteikti papildomą pagalbą.


94

5. Papasakok istoriją: mano augintinis

Peržiūra : Pagrindinis tikslas – paskatinti mokinius tyrinėti ir dalytis savo patirtimi apie naminius gyvūnus ir gyvulius. Antrasis tikslas – kad mokiniai įgytų gebėjimą bendrautit ir bendradarbiauti ir geriau suprastų savo aplinką.

Reikšminiai žodžiai: žodžiai:

remia daugelį kelių į mokymąsi mokinys kaip gamintojas arba kūrėjas

mokinys kaip mokymosi vadovas minčių schemų naudojimas

Projektas: Tema pasirinkta pasitarus su mokiniais. Mokiniai aptarė, kurį gyvūną jie norėjo tyrinėti ir naudojant „TeamUp“ buvo suformuotos pomėgiais pagrįstos grupės. Mokiniai atliko tyrimą padedami savo mokytojo ir tėvų, o tada sukūrė minčių schemas. Jie taip pat sukūrė karikatūras arba kitas vaizdines savo informacijos istorijas. Jie filmavo savo gyvūnus ir rengė vaizdo medžiagą naudodami „Animoto“.

Mokytoja Mokiniai Mokytoja labai mėgsta naudoti naująsias technologijas savo pedagogikai remti, nors jos kompiuterinio raštingumo lygis nėra labai aukštas. Ji dalyvavo ankstesniuose iTEC cikluose, taigi yra susipažinusi su iTEC metodu ir technologijomis.

Antros klasės mokiniai yra pradinukai.

Inovacijos

* Minčių schemų technikos naudojimas (įtvirtinamas „Popplet“ ) * Tėvai pradėjo aktyviau dalyvauti remiant mokinių mokymąsi už klasės ribų

* Mokytoja įtraukė daugybę priemonių iš savo didėjančio technologijų „įrankių komplekto“

Problemos Sprendimai Sunkumai naudojantis „TeamUp“ dėl mokinių amžiaus ir technologijų stokos (pvz., mikrofonų stokos)

Mokiniai sugebėjo reflektuoti, nors jie buvo linkę atpasakoti savo darbą, o ne jį reflektuoti.

Pažangiųjų technologijų stoka (pvz., 3D spausdintuvų) Mokytojas pasirinko mokymosi istoriją ir mokymosi priemones, kurios buvo tinkamos esamai infrastruktūrai.

Mokytojams reikia išsamių nurodymų apie tai, kaip įgyvendinti mokymosi istoriją ir kaip įdiegti technologijas.

Mokymosi istorijos buvo išverstos į lietuvių kalbą, taigi mokytoja galėjo dirbti remdamasi išsamiais aprašais.


95


Šalis: Lietuva

Mokomieji dalykai: pasaulio pažinimas


Mokinių grupė: 18 mokinių, 8–9 m.

Būtini ištekliai: „Popplet“, „TeamUp“, „Animoto“ vaizdo medžiagos kūrimo priemonė, „Toondoo“ komiksų kūrimo priemonė, „Blabberize“ tekstų ir paveikslėlių manipuliacijos priemonė

Nuorodos: projekto aprašas: http://lemill.net/community/people/miride/collections/itec-projekto-4- etapo-pilotiniu-mokyklu-ataskaitos/content/webpages/vilniaus-ryto-vidurines-mokyklos-projektas- mano-augintinis-pagal-scenariju-papasakok-istorija-mokytoja-virginija-karuziene

Filmas apie projektą: http://www.youtube.com/watch?v=BquhxxdPf9g

Mokymosi veiklos aprašas: http://linoit.com/users/rytoantrokas/canvases/Projekto%20dienora%C5%A1tis

Projekto interneto puslapis, skirtas mokyklos bendruomenei: http://mano-augintinis.jimdo.com/


96

6. Papasakok istoriją: geometrinės kietosios medžiagos

Peržiūra : Pagrindinis tikslas – sukurti pristatymą apie kietųjų medžiagų vietas ir kiekius

Reikšminiai žodžiai:

mokinys kaip mokymosi vadovas mokinys kaip gamintojas arba kūrėjas formalusis ir neformalusis mokymasis

susiejimas konkretus mokomojo dalyko turinys

Projektas: Mokiniai dirbo grupėse ir sukūrė savo vaizdo medžiagą (naudodamiesi vaizdo ir filmuota medžiaga), o tada sumontavo jį ir sukūrė pristatymą visai klasei.

Mokytojas Mokiniai Mokytoja dalyvavo ankstesniuose iTEC cikluose, taigi ji susipažinusi su šiuo metodu. Ji entuziastingai naudoja IRT, bet nėra ekspertė.

Mokiniai buvo labai motyvuoti ir dalyvavo ankstesniuose iTEC cikluose, taigi jie taip pat yra susipažinę su šiuo darbo metodu.

Inovacijos

* Mokiniai kuria vaizdo medžiagą kaip darbo rezultatą

* Mokiniai klasei pristato savo pristatymus

Mokiniai naudojasi naujosiomis technologijomis, pvz., „Movie Maker“ ir technologijomis, kurių nėra mokykloje (pvz., „Camtasia“)

Problemos Sprendimai Kai kurių mokinių neigiamas požiūris į matematiką

Netgi tie, kuriems matematika sekasi sunkiai, vis labiau dalyvauja, nes yra kitų užduočių, kur jie labiau pasitiki, pvz., tinklaraščių rašymas, vertimas

Technologijų stoka ir nepakankama techninė pagalba

NTK teikė pagalbą ir mokytoja kartais naudojosi savo pačios įranga. Mokiniai namuose naudojosi savo priemonėmis.

Mokiniams buvo sudėtinga veiksmingai valdyti savo laiką

Mokytoja pateikė užduočių sąrašus, kuriuos jie turėjo užpildyti, bet turėjo toliau leisti mokiniams jais naudotis. Kai kuriose grupėse mokiniai buvo įvardyti kaip „grupių koordinatoriai“.


97


Šalis: Portugalija

Mokomieji dalykai:

matematika



Būtini ištekliai: IWB, „Prezi“, „MovieMaker“, „PowToon“ pristatymo programinė įranga, „TeamUp“

Vertinimas: mokytoja klausėsi kiekvienos komandos pristatymo ir žodžiu pateikė atsiliepimus.


98

7. papasakok istoriją: istorijos pasakojimas naudojantis vaizdo medžiaga Peržiūra : Pagrindinis tikslas – sukurti trumpą vaizdo medžiagą, kurioje būtų pasakojamas tam tikras Didžiosios Britanijos istorijos aspektas. Mokinių vaizdo medžiaga buvo pagrįsta jų įvairios istorijų pasakojimo technikos tyrimais.


laiku pateikti duomenys pasiekimus

mokinys kaip gamintojas arba kūrėjas

tarpprograminis mokymasis bendradarbiavimo technologijų tinklas

Projektas: mokytojas pristatė šį projektą ir parodė linksmos istorinės vaizdo medžiagos pavyzdžių. Tuomet mokiniai ieškojo panašios vaizdo medžiagos internete ir žinučių pavyzdžių, kuriuose arba būtų pateikti jų komentarai apie juos, arba jų grupių tinklaraščiai. Tuomet mokiniai suplanavo savo trumpą vaizdo medžiagą (2–5 minučių trukmės), remdamiesi įvairioje jų matytoje vaizdo medžiagoje pateiktomis mintimis. Savo darbą jie parodė kitiems mokiniams, kurie pateikė atsiliepimus ir pasiūlymus, ką galima tobulinti.

Mokytojas Mokiniai Mokytoja dalyvavo 3 cikle ir galėjo pasinaudoti savo ankstesne patirtimi kaip pagrindu planuojant šį ciklą. Ji įgavo technologijų naudojimo klasėje patirties, bet naująsias priemones naudoti išmoko 4 ciklo metu.

Ši mokinių grupė taip pat dalyvavo 3 cikle, taigi žinojo šį metodą. Pranešta, kad mokiniai labai aktyviai dalyvavo šioje veikloje ir kai kurie taip pat dirbo už mokyklos ribų padedami savo šeimos.

Inovacijos

* Naujųjų technologijų naudojimas, pvz., vaizdo medžiagos įrašymo ir montavimo įrangos ir programinės įrangos. * Didesnis mokinių kūrybingumas, nes jie gali laisvai kurti savo vaizdo medžiagą (tik leidžiamos trukmės). * Mokiniai naudojasi naujosiomis technologijomis siekdami vienas kitam nedelsiant teikti atsiliepimus apie jų sumanymus, naudojant mokinių atsakymų sistemas arba siunčiant trumpąsias žinutes arba paveikslėlius naudojantis „SMART Extreme Collaboration“ priedais.

Problemos Sprendimai Technologijos ne visada buvo patikimos Mokytoja išugdė savo skaitmeninę kompetenciją

naudodama 3 ciklą, taigi ji buvo geriau pasiruošusi spręsti technines problemas. Mokykloje šis projektas laikytas prioritetiniu dėl techninės paramos.

Mokinių refleksijos įgūdžius reikia ugdyti

„Six Thinking Hats“ naujovės naudojimas skatina mokinius reflektuoti apie savo darbą iš įvairių perspektyvų.

Mokytojos turi ribotą laiką naujovėms

Mokytoja parengė savo 4 ciklo planą 3 ciklo pagrindu, dėl to reikėjo minimalaus papildomo darbo ir ji savo metodą laikė tokiu, kuris galėtų būti taikomas „bet kuriam mokomajam dalykui ir bet kuriame lygmenyje“.


99

Papildomos pastabos: Šalis: Ispanija

Mokomieji dalykai: socialiniai mokslai anglų kalba (Didžiosios Britanijos istorija) (dvikalbė mokykla)



Būtini ištekliai: SMART interaktyvioji balta lenta, SMART dokumentų kamera, „SMART Notebook collaborative software“, „SMART Response VE“ interaktyvi reagavimo programinė įranga, „Extreme Collaboration“, mokinio nešiojamieji kompiuteriai, tinklaraščiai

Vertinimas: mokiniai naudojo dviejų žvaigždžių sistemą (teigiami aspektai) ir išreikšė norą (tai, ką galima pagerinti) įsivertinimui, ir teikė atsiliepimus kitiems mokiniams. Teikdami atsiliepimus kitiems mokiniams, jie vienas kito darbą įvertino 1–5 naudodamiesi šiais vertinimo kriterijais: 1 – Kiek vizualiai įdomi ši istorija? (Ar ji jums labai patinka?) 2 – Ar ji jums juokinga? (Ar jums labai smagu žiūrėti šią istoriją?) 3 – Ar ji labai pamokanti? (Ko iš jos pasimokėte?)

Nuorodos: mokytojo tinklaraštis: http://itec-mp.blogspot.com.es/ Mokinio tinklaraščio pavyzdys: http://thehistoryf.blogspot.co.uk/


100

8. papasakok istoriją: drugelio gyvenimo ciklas Peržiūra : pagrindinis tikslas – ištirti ir sukurti vaizdinę istoriją, vaizduojančią drugelio gyvenimo ciklą naudojant istoriją arba vaizdo medžiagos kūrimo programinę įrangą.


technologijos, naudojamos esamuose metoduose mokinys kaip kūrėjas

mokinio poreikius atitinkantys ištekliai esantis klasėje, mokytojo vadovaujamas

Projektas: projekto pradžioje mokiniai išmoko naujų kompiuterinių įgūdžių, nes kai kurie iš jų neturėjo ankstesnės technologijų naudojimo patirties. Naudodami Erico Carle’o sukurtą istoriją „The Very Hungry Caterpillar“ kaip įkvėpimo šaltinį, jie ieškojo informacijos apie drugelio gyvavimo ciklą ir sukūrė vaizdo istoriją internete. Mokiniams suteikti pagrindiniai istorijos elementai, bet jie skatinti naudotis savo vaizduote savo pasakojimui kurti.

Mokytojas Mokiniai Mokytojas domisi technologijų naudojimu visų pirma siekdamas remti mokinių kūrybingumą. Ji derina technologijas su tradiciniais mokymo metodais.

Klasė buvo mažesnė negu įprasta, o tai leido mokytojai išbandyti inovatyvesnius metodus.

Inovacijos

* Naujosios technologijos naudojamos istorijoms „naudojame popierių, nešiojamuosius kompiuterius ir knygas įprastose klasėse“ kurti (skirta mokiniams).

* IRT mokyti jaunesni negu įprasta mokiniai ( 8–9 m.)

* Mokytoja galėjo naudotis mokymais už savo vietovės ribų (pvz., praktiniais seminarais), kurie padėjo ugdyti jos įgūdžius.

Problemos Sprendimai Mokiniai abejojo kurdami savo idėjas Naujųjų technologijų naudojimas nerašant

paskatino mokinius eksperimentuoti

Patikimų technologijų stoka mokyklose ir technologijų nebuvimas mokinių namuose

Mokytoja galėjo dirbti su mokiniais individualiai naudodamasi savo priemonėmis, nes grupė buvo maža ir ištekliai gerėjo vykdant projektą.

Kai kurie interneto ištekliai užblokuoti „MoE“filtrų

Deramasi dėl šio klausimo sprendimo, bet trumpuoju laikotarpiu mokytoja naudojo savo mobiliąsias priemones.

Mokinių IRT įgūdžiai buvo riboti

Projekto pradžioje mokytoja parodė jiems, kaip naudotis pagrindinėmis technologijomis ir dabar planuojama išplėtoti IRT mokymą iki pirmųjų keturių mokyklos klasių. Mokytojos pasirinko priemones, kurias būtų lengva naudoti šiai grupei.


101


Šalis: Turkija

Mokomieji dalykai: turkų kalba ir laisvalaikio užsiėmimai

Vieta: klasė


Būtini ištekliai: MS „Word“, „Voki avatar creator“, „Popplet“ minčių schemos programinė įranga, „SketchUp“ 3D modeliavimo programa, „Storybird“, „GoAnimate“, „Little Bird Tales“

Vertinimas: mokytoja pateikė mokiniams atsiliepimus pirmiausia apie jų parengiamąjį darbą ir sumanymus, įskaitant rašybą, o tuomet ir apie jų technologijų naudojimą, taigi jie galėjo patobulinti abu aspektus.

Nuorodos: tinklaraštis: http://mersinmimarsinanortaokuluitec2h.weebly.com/index.html


102

9. Sukurk objektą: šventų pastatų 3D modelių konstravimas

Peržiūra : pagrindinis tikslas – sužinoti apie šventus pastatus apskritai ir apie konkretų pastatą, prie kurio jie nusprendė dirbti. Mokiniai taip pat sužinojo, kaip naudotis 3D piešimo programa, kai kurie naudojo kompiuterinį žaidimą „Minecraft“ kurdami 3D, visi kažką sužinojo apie matematiką.

Reikšminiai žodžiai: mokinys kaip mokymosi vadovas mokinys kaip

gamintojas arba kūrėjas tarpprograminis mokymasis

Projektas: mokytoja pristatė projektą ir parodė mokiniams „Prezi“ su įvairiais šventais pastatais. Mokiniai turėjo pasirinkti pastatą ir nustatyti jo matmenis. Jie naudojo „Padlet“ norėdami aprašyti visą darbą, darbo procesą ir produktą. Jie turėjo parengti darbo planą ir su kitais mokiniais kalbėti apie jį ir gauti jų atsakymus. Jie turėjo sukurti pastatą „Google Sketchup“ arba „Minecraft“ programa ir pateikti jį likusiai klasės daliai. Mokinių modelių 3D versijos bus išspausdintos padedant vietos universitetui.

Mokytojas Mokiniai Mokytojas akivaizdžiai kūrybingas ir mokyklos direktorius jį apibūdino kaip „labai įgudusį ir labai įnikusį“, bet jis turėjo ribotą naudojimosi technologijomis patirtį ir tai atvirai pareiškė mokiniams.

Mokiniai buvo labai motyvuoti, disciplinuoti ir norėjo, kad pasisektų. Mokytojas manė, kad jis jais gali pasikliauti nuolat nekontroliuodamas, ką jie veikia.

Inovacijos

* Mokytojas manė, kad jis „išėjo iš komforto zonos ribų“ naudodamas naująsias technologijas, kurių naudojimosi patirties turėjo mažai.

* Darbas su ilgalaikiu projektu ir savo tvarkaraščio derinimas mokiniams buvo naujas dalykas.

* Eksperimentavimas su naujosiomis pramonės technologijomos, kurios paprastai nenaudojamos mokykloje.

* Naudojimasis tam skirta 3D statybos programine įranga ir kompiuteriniais žaidimais objektams kurti.


103

Problemos Sprendimai Nei mokytojas, nei mokiniai nebuvo susipažinę su kai kuriomis naudojamomis technologijomis

Mokytojo paskatinti mokiniai ieško problemų, su kuriomis jie susiduria „YouTube“, sprendimų.

Buvo tik ribotas kiekis kompiuterių Mokiniai, turintys nuosavus prietaisus, atsineša juos naudotis į mokyklą.

Sunkumai prižiūrint mokinius šiems dirbant individualiai

Mokytojas pritaikė savo mokinių sekimo metodus, pavyzdžiui, prašydamas jų atsiųsti savo „Padlets“ (kuriuose elektroniniu būdu buvo registruojamas jų progresas).

Sunkumai instaliuojant programinę įrangą mokyklos kompiuteriuose

Leidimu instaliuoti „Google SketchUp“ pasirūpino IRT koordinatorius.


Šalis: Norvegija

Mokomieji dalykai: RLE (religija, egzistencinė filosofija ir etika), matematika


Mokinių grupė: A klasė, 14–15 m. paaugliai, dirbantys 2–5 asmenų grupėse.

Būtini ištekliai: „Google SketchUp“ 3D modeliavimo programa, „Minecraft“ žaidimas, „Padlet“, „Google Earth“

Vertinimas: mokytojas vertina mokinių „Padlets“ remdamasis tuo, kaip jie bendrauja ir registruoja mokinių darbą bei vertina jų modelius lygindamas juos su originalais – kiek pastatai panašūs į originalius pastatus proporcijų atžvilgiu, kampų atžvilgiu ir pan. ir kiek sudėtingi originalūs pastatai. Jis taip pat atsižvelgia į mokinių pristatymus.

Nuorodos: pamokos planas –- http://prezi.com/uarr5s7ldtdd/itec/


104

10. Sukurk objektą: geometrinės torto dekoracijos Peržiūra : pagrindinis tikslas – puošti tortą kuriant dekoracijas su duotomis geometrinėmis detalėmis.


mokinys kaip mokymosi vadovas mokinys kaip gamintojas arba kūrėjas

tarpprograminis mokymasis formaliojo ir neformaliojo mokymosi susiejimas

Projektas: mokiniai naudojo „edMondo“ internetinį 3D virtualųjį pasaulį kurdami skaitmeninius savo kūrinių prototipus. Jie eksperimentavo su geometrinėmis problemomis skaitmeninėje erdvėje, kurioje jiems paprasta atšaukti veiksmą, perdaryti ir nereikia švaistyti laiko. Skaitmeninė erdvė jiems leido modeliuoti geometrines formas įrašant skaičių parametrus, jiems leidžiant dirbti siekiant didžiausio galimo tikslumo. Mokiniams sukūrus tinkamus prototipus, jie juos atspausdino ir naudojo juos tikroms tortų dekoracijoms gaminti. Namų darbams mokiniai turėjo aprašyti visą procesą naudodami tinklaraštį. Jie naudojosi „Facebook“ bendraudami su savo komandomis.

Mokytojas Mokiniai Mokytojas moko matematikos viešbučių vadybos ir aptarnavimo vidurinėje mokykloje.

Mokiniai labiau domisi praktiniais, profesiniais dalykais negu akademiniais, pvz., matematika.

Inovacijos

* „Atvirkštinės klasės“ naudojimas, kai mokiniai bendravo vienas su kitu ir mokytoju nuo vylimosi, klasės laiko atlaisvinimo iki kitos veiklos.

* Naudojimasis virtualiomis (3D internetinmis platformomis) ir fizinėmis (mokyklos virtuvės) laboratorijomis kuriant prototipus, o tuomet galutinius produktus.

* Tinklaraščių naudojimas mokinių refleksijai remti

Problemos Sprendimai IRT pagalbos stoka mokykloje Šio atvejo tyrimo mokytoja yra techniniu požiūriu

įgudusi ir atskirai pati sprendė techninius klausimus, nors tai atėmė daug laiko.

Nepakankamas kitų mokyklos mokytojų domėjimasis IRT rezultatais atskirai

Mokytojas priklauso internetiniam mokytojų tinklui kartu su mokytojais iš kitų mokyklų, taigi jis gali dalytis patirtimi ir problemomis su čia esančiomis mokytojomis.

Nepakankamas mokinių domėjimasis matematika

Mokymosi istorija padėjo mokiniams aktyviai dalyvauti susiejant matematiką su praktine veikla.


105


Šalis: Italija

Mokomieji dalykai: matematika (geometrija)

Vieta: virtuali (3D internetinė platforma) ir fizinė (mokyklos virtuvės) laboratorijos (+namų darbai)


Būtini ištekliai: tinklaraštininkas, „TeamUp“, „Facebook“, „Popplet“, „Calendar“, „YouTube“, „edMondo“ 3D internetinė virtuali platforma, vaizdo projektorius

Vertinimas: mokiniai, kurie labiau įgudę kurti tortus, teikė atsiliepimus apie prototipus.

Nuorodos: vaizdo: http://youtu.be/3Nux5lg38Dk

Tinklaraštis: http://cavalcantitec.blogspot.it/


106

11. Sukurk objektą: vaizdo medžiaga apie fiziką

Peržiūra : pagrindinis tikslas – sukurti vaizdo medžiagą apie pasirinktą fizikos aspektą.

Reikšminiai žodžiai: mokinys kaip technologijų naudotojas mokinys kaip mokymosi vadovas

Projektas: Mokiniai turėjo pasirinkti fizikos aspektą ir sukurti vaizdo medžiagą apie jį bei parodyti savo eksperimentą.

Mokytojas Mokiniai Mokytoja moko informatikos ir fizikos, taigi ji turi labai gerus IRT įgūdžius ir palankų požiūrį į IRT naudojimą.

Daugelis mokinių pasirodė esantys talentingi ir kūrybingi.

Inovacijos

* Mokiniai galėjo kontroliuoti savo mokymąsi, „Paprastai neduodu mokiniams erdvės ir laiko dirbti bendradarbiaujant, planuoti savo veiklą ir mokymosi pažangą“ (mokytojas)

* Mokiniai naudojosi technologijomis, ne tik mokytojas (parodomosios pamokos)

* Daugelis mokinių naudojosi vaizdo technologijomis pirmą kartą ir kai kurie toliau eksperimentavo su jomis už mokyklos ribų.

Problemos Sprendimai Mokinių IRT įgūdžiai buvo riboti Mokytojas buvo atsakingas už kai kuriuos

aspektus (pvz., vaizdo gamybą), kad įvykdytų projektą per nurodytą laiką, bet šių įgūdžių mokinius jis mokys kitais metais.

Mokymo programos nelankstumas Mokytojas pritaikė mokymosi veiklas taip, kad jos atitiktų mokymosi programą.

Gali būti sudėtinga įtikinti kitus mokytojus taikyti iTEC metodą

Padedant mokyklos direktoriui, atvejo tyrimo mokytojas pristatys iTEC dalykų komitetams ir paprašys mokytojo pateikti atsiliepimus.


Šalis: Slovakija

Mokomieji dalykai: fizika



Būtini ištekliai: asmeniniai kompiuteriai, nešiojamieji kompiuteriai, vaizdo įrašymo įranga ir montavimo programinė įranga


107

12. Sukurk objektą: „meilės dėžutė“

Peržiūra : Pagrindinis tikslas – sukurti „meilės dėžutę“ Motinos dienai

Reikšminiai žodžiai: technologijos, naudojamos su esamais mokymo metodais minčių schema mokinys, kaip technologijų vartotojas mokinys, kaip gamintojas arba kūrėjas

Projektas: mokiniai nusprendė, kokių dovanų norėtų jų mamos paklausdami savo mokytojų (kokios dovanos jas nudžiugintų, jeigu jos būtų jų mamos) ir braižydami minčių schemas. Tuomet jie sukūrė „meilės dėžutę“ su dovanomis (modeliavimui skirto molio figūrėlė, popierinė gėlė, laiškas ir piešinys). „Meilės dėžutė“ įteikta šventės proga, kur taip pat buvo dovanojama poezija, dainos ir ilgas pasirengimo renginiui procesas, įskaitant jų įrašyto interviu vaizdo medžiagą. Mokiniai sukūrė atviruką, kuriame savo mamas kvietė į renginį naudodami „Word“ procesorių. Daugeliui mokinių tai buvo pirmasis kartas, kai jie naudojosi „Word“ procesoriumi. (9–10 m. mokiniai)

Mokytojas Mokiniai Mokytojas jau buvo susipažinęs su iTEC technologija. Tai ketvirtieji metai, kai jis moko klasę, dalyvaujančią projekte. Tai buvo paskutinė tema, kurios jis mokė „atsisveikinimo projekte“.

Šie mokiniai nėra palankūs. Jie anksčiau dalyvavo projektuose, įskaitant iTEC ir „eTwinning“ projektus.

Inovacijos

* Ši mokykla yra glaudžiai susijusi su šeimomis ir bendruomene, taigi šis projektas susijęs su kitais mokytojais, tėvais ir vietos kultūros centru.

* Vaizdo interviu ir minčių schemų priemonių naudojimas siekiant padėti nuspręsti dėl „meilės dėžutės“ turinio.

* Mokiniai dalyvauja priimant sprendimus dėl to, iš ko padarytos dovanos.

* Apie Motinos dienos dovanas galvojama kaip apie gaminius, o apie motinas – kaip apie tikslinę auditoriją.

Problemos Sprendimai Techninių išteklių stoka (pvz., IWB, kompiuterių klasėje)

Mokytoja naudojasi savo nešiojamuoju kompiuteriu, o klasė naudojasi kompiuteriais mokyklos bibliotekoje. Tam tikra veikla, pvz., minčių schemos, buvo atliekamos visos klasės kartu.

Mokiniai turi ribotus IRT įgūdžius ir neturi kompiuterių naudojimo klasėje įgūdžių

Mokytoja labai padėjo mokiniams, pavyzdžiui, kompiuteriu įrašė žinutę jų kvietime, o jie pasirinko šriftą, spalvą, paveikslėlį ir pan.

Daugelis tėvų neturi el. pašto adresų

Užuot siuntę kvietimus el. pašto prisegtuke, minėti vaikai, kurių tėvai neturėjo el. pašto adresų, atspausdino kvietimus ir juos atidavė savo tėvams voke.


108


Šalis: Vengrija

Mokomieji dalykai: Motinos dienos

projektas

Vieta: klasė ir kultūros centras

Mokinių grupė: 21 mokinys, 9–10 m.

Būtini ištekliai: „Word“ procesoriai, „bubbl.us“ minčių schemos priemonė, vaizdo kamera


109

13. Sukurk žaidimą: sukurti pagalbinę mokymosi priemonę apie

žmogaus kūną Peržiūra : pagrindinis tikslas – sukurti žaidimą arba mokymosi priemonę, kuri padėtų mokyti apie žmogaus kūną. Reikšminiai žodžiai: mokinys kaip mokymosi vadovas mokinys kaip technologijų vartotojas

su dalyko srities turiniu susijusios sritys laiko duomenys apie mokinių patirtį

Projektas: mokiniai sukūrė žaidimus, kurie turėtų būti naudojami kaip mokymo ištekliai mokyklos kieme ir klasėje kalbant apie žmogaus kūną (skeletą ir raumenis, kvėpavimą ir odą). Jie taip pat turėjo parašyti nurodymus ir paaiškinti, kaip reikėtų naudoti šį žaidimą. Mokiniai pasirinko savo temą ir pasidalijo į grupes pagal savo pomėgius.

Mokytoja Mokiniai Mokytoja yra labai kompetentinga skaitmeninio turinio vartotoja ir savo mokykloje yra pripažįstama kaip inovatyvi. Ji įpratusi prie projektais grįsto mokymo. Ji taip pat dalyvavo 3 cikle, taigi yra susipažinusi su iTEC metodu.

Šie mokiniai – talentingi. Jie noriai mokosi, bet kai kurie iš jų turi sunkumų veiksmingai dirbti su kitais. Daugelis namie gali naudotis technologijomis.

Inovacijos

* Skaitmeninės priemonės („TeamUp“) naudojimas mokinių refleksijai

* Mokiniai įvardijo save kaip ekspertus, kad galėtų remti savo kolegas pirmiausia tokiose srityse, pvz., kaip verslumas, kūrybingumas, rašyba ir gramatika, IRT.

* Projektų valdymo priemonė skirta verslui organizuoti projektą, įskaitant laiko juostą ir gaires ir leisti palyginti realų įgyvendinimą su projekto planu.

Bendruomenės metodas taikytas dėl to, kad produktas priklauso bendruomenei ir dėl to visi mokiniai turi pasisakyti ir visi dokumentai yra bendrai naudojami.

Problemos Sprendimai Kalbos barjeras (informacijos ieškojimas hebrajų kalba)

Mokytojas įžangoje klasei pasakė, kad jie susipažintų su pagrindinėmis sąvokomis ir geriau nurodytų paieškos terminus.

Sunkumai dirbti komandoje. Gerus IRT įgūdžius turintys mokiniai turėjo padėti kitiems.


110

Kai kurių technologijų (pvz., „Sixqs“ ir „Googledocs“) mokiniai nežinojo, o prototipo technologijos ne visada buvo patikimos.

„TeamUp“ padėjo mokiniams „susijungti su grupe“ ir išmokti labiau vienas kito klausyti.

Sunkumų keliantis ir sudėtingas projektas „Sixqs“ laiko juostos programa padėjo valdyti ir supaprastinti procesus.


Šalis: Izraelis

Mokomieji dalykai: biologija (žmogaus kūno sistemos)


Mokinių grupė: 10 m.

Būtini ištekliai: „TeamUp“, „Google Docs“, „Sixqs“ skaitmeninio scenarijaus tinklas

Nuorodos: 1 skaitmeninis scenarijus: projekto planas, mokytojo dienynas ir mokinių refleksijos: http://www.sixqs.com/sixqs- site/scenario-view.xsp?id=3939

2 skaitmeninis scenarijus: pirmųjų versijų aptarimas ir galutinės versijos saugojimas http://www.sixqs.com/sixqs-site/scenario-view.xsp?id=3948


111

B priedas: surinkti vertinimo duomenys

B.1 lentelė. C4 surinktų kiekybinių duomenų peržiūra

(SO – sukurk objektą, PI – papasakok istoriją, SŽ – sukurk žaidimą, KT. – kita)

Partnerė / šalis Bandomųjų pr. skaičius

Įvertinimų skaičius

Bandomųjų pr. skaičius pagal įvertinimą

Atsakymų kiekis (proc.)

SO PI SŽ KT.

Austrija 76 17 29 38 proc. 2

9

5

1 Belgija 38 7 12 32 proc. 0

2

0

5 Čekija 14 7 14 100

proc.

3

1

3

0 Estija 30 13 25 83 proc. 1

11

1

0 Suomija 56 22 23 41 proc. 0

10

11

1 Prancūzija 21 16 16 76 proc. 3

11

2

0 Vengrija 41 27 31 76 proc. 13

9

5

0 Izraelis 39 8 15 38 proc. 1

1

2

4 Italija 28 22 22 79 proc. 5

13

1

3 Lietuva 101 35 48 48 proc. 0

29

5

1 Norvegija 23 12 13 56 proc. 1

10

1

0 Portugalija 35 26 26 80 proc. 2

15

1

8 „Promethean“ / Ispanija 7 1 1 14 proc. 0

1

0

0 „Promethean“ / JK 68 12 19 28 proc. 3

7

1

1 Slovakija 20 13 15 75 proc. 4

7

2

0 SMART / Vokietija 5 4 4 80 proc. 3

0

1

0 SMART / Nyderlandai 1 0 0 0 proc.

0

0

0

0 SMART / Lenkija 2 0 0 0 proc.

0

0

0

0 SMART / Ispanija 73 38 45 62 proc. 9

22

6

1 SMART / JK 6 5 5 83 proc. 2

1

1

1 Turkija 190 57 62 33 proc. 21

29

7

0 Iš viso 874 342 424 50 proc. 73

188

55

26

Dėl registracijos proceso pokyčių 2 cikle informacija apie mokytojo lytį, mokomąjį dalyką ir grupės amžiaus tarpsnį surinkta naudojant bandomąją valdymo priemonę, pateiktą „Work Package 4“.


112

B.2 lentelė. 4 ciklo metu surinktų kokybinių duomenų apžvalga

Šalis Tikslinių gr. sk.

Atvejų tyrimų sk. Vaizdos

Austrija 1 1 (mokytojo interviu, IT koordinatoriaus interviu, mokyklos direktoriaus interviu, mokinio interviu + pamokos stebėjimas)

Belgija 1 1 (mokytojo interviu, IT koordinatoriaus interviu, mokyklos direktoriaus interviu, mokinio interviu + pamokos stebėjimas)

Čekija N/A N/A

Estija 1 1 (mokytojo interviu, IT koordinatoriaus interviu, mokinio interviu + pamokos stebėjimas)

Suomija N/A N/A Prancūzija 0 1 (mokytojo interviu, IT

koordinatoriaus interviu, mokinio interviu + pamokos stebėjimas)

1 daugialypės terpės mokytojo istorija

Vengrija 1 1 (mokytojo interviu, mokyklos direktoriaus interviu, mokinio interviu + pamokos stebėjimas)

Izraelis 1 1 (mokytojo interviu, mokyklos direktoriaus interviu, mokinio interviu, nuotraukos, pamokos stebėjimas + Skype

Italija 1 1 (mokytojo interviu, mokinio interviu + pamokos stebėjimas)

http://www.youtube.com/watch?f eature=player_embedded&v=sPH2 RdstFHs

Lietuva 1 1 (mokytojo interviu, IT koordinatoriaus interviu, mokyklos direktoriaus interviu, mokinio interviu + pamokos stebėjimas)

http://www.youtube.com/watch?v =gCZncwC- 6ik&feature=player_embedded

http://www.youtube.com/watch?v =BquhxxdPf9g&feature=player_em bedded

http://www.youtube.com/watch?f eature=player_embedded&v=Go7E dNHDNag

http://www.youtube.com/watch?v =Hm1n1A0TOjg&feature=player_e mbedded Norvegija 0 1 (mokytojo interviu, IT

koordinatoriaus http://itec.eun.org/web/guest/tea


113

interviu, mokyklos direktoriaus interviu, mokinio interviu + pamokos stebėjimas)

cher-istorijos

Portugalija 1 1 (mokytojo interviu, mokinio interviu + pamokos stebėjimas)

Slovakija 0 1 (mokytojo interviu, IT koordinatoriaus interviu, mokyklos direktoriaus interviu, mokinio

Ispanija (SMART)

N/A 1 (mokytojo interviu, IT koordinatoriaus interviu, mokyklos direktoriaus interviu, mokinio interviu + pamokos stebėjimas)

Turkija 1 5 (5 mokytojo interviu, 4 IT koordinatoriaus interviu, 4 mokyklos direktoriaus interviu, 6 mokinių interviu + 3 pamokos stebėjimas)

JK (SMART)

1 N/A

„Promethean“ (Ispanija ir JK)

N/A N/A

Iš viso 10 17


114

C priedas: iTEC bandomojo proceso apžvalga

Bandomojo proceso struktūra

iTEC mokymosi istorija (MI) – pasakojamoji mokymosi pagal švietimo scenarijų apžvalga. MI yra pavyzdys, kaip MV gali veikti kartu. Mokymosi veikla (MV) – konkretus mokymosi sekos aprašas, kuris gali būti naudojamas mokymo ir mokymosi procese. MV gali būti remiama, iš dalies arba visiškai, daugelio technologinių priemonių. Technologijų naudojimą galima aiškiai paaiškinti mokytojų parengtose MV gairėse.

Be to, kas paminėta pirmiau, didesnis dėmesys skiriamas inovatyvumo mastui, susijusiam su technologijomis pedagogikoje, kartu įrodant, kaip technologijos leido pakeisti pedagogiką. Be to, parengti trumpi atvejų tyrimai siekiant pateikti pavyzdžius, kaip MI ir MV aiškintos ir įgyvendintos nacionaliniu lygmeniu.

Kad gimtakalbiai švietimo srities specialistai, kurie yra susipažinę su nacionaline politika ir prioritetais, galėtų organizuoti prieigą prie mokyklų, kiekviena ministerija paskyrė nacionalinį pedagogikos koordinatorių (NPK) ir nacionalinį technologijų koordinatorių (NTK), kurie rengia ir remia bandomuosius projektus. Daugelyje šalių buvo sudarytos galimybės paskirti asmenis, kurie galėtų suderinti šiuos du vaidmenis, bet jeigu taip neįvyko, bandomojo proceso koordinavimo ir duomenų rinkimo vizitus vertinimui vykdo paskirtasis NPK.

Duomenų rinkimas ir analizė

Darbo paketo (DP) 5 duomenų rinkimas ir analizė ciklo pabaigoje yra proceso, prie kurio daug prisideda iTEC kolegos, rezultatas. Švietimo ministrai atlieka esminį vaidmenį organizuojant bandomųjų projektų priežiūrą ir renkant duomenis. Kaip teigiama D11.5.2, Naudojimosi planu (angl. Exploitation Plan) trečiaisiais projekto vertinimo metais pagal DP5 dėmesys perkeltas siekiant pateikti daugiau naudojimo ir didinimo įrodymų. Ankstesniuose cikluose daugiausia dėmesio skirta klasės poveikiui, o per pirmuosius tris ciklus buvo gauta gerų teigiamo iTEC mokymosi veiklos poveikio įrodymų. Trečiaisiais metais daugiau dėmesio skirta įrodymų rinkimui remiant veiklos didinimą. Šiuo tikslu ciklo pabaigos vertinimo veikla pritaikyta ir į ją įtraukti toliau apibrėžti elementai.

a. Tikslinės grupės diskusija, kurią turi atlikti NPK C4 ciklo pabaigoje su maža jos iTEC

mokytojų imtimi:

Mokytojų iTEC technologijų naudojimas iTEC technologijų teikiama nauda, įskaitant pedagogikos pokyčius iTEC technologijų keliami sunkumai ir kaip jie galėtų būti sprendžiami


115

NPK surengė grupinę diskusiją savo kalba, dirbdami pagal WP5 parengtų gairių rinkinį. Pagrindiniai dalykai, akcentuoti TFG1 diskusijoje, buvo užrašyti nepriklausomo asmens ir sugrąžinti WP5 komandai.

b. Vienas atvejo tyrimas iš kiekvienos C4 šalies (mokytojo interviu, mokyklos

direktoriaus interviu (kai įmanoma), IRT koordinatoriaus interviu (kai įmanoma), mokinių tikslinė grupė ir pamokos stebėjimo ataskaita)

C4 ciklo pabaigoje NPK paprašyta aplankyti atvejo tyrimo mokyklą. C4 ciklo metu NPK reikalauta teikti tik neapdorotus duomenis (interviu įrašai atlikti ir išversti). Atvejo tyrimo atrankos kriterijai pakeisti siekiant užtikrinti, kad NPK nustatytų mokytojus naudodamasi iTEC technologijomis, visiškai naujoviškais scenarijais, nacionaliniu lygmeniu parengtais scenarijais. Duomenų rinkimo priemonės buvo peržiūrėtos ir pataisytos siekiant užtikrinti, kad daugiau dėmesio būtų skiriama mokytojo iTEC technologijų naudojimui ir jų mokymo proceso pokyčiams.

c. Mokytojo klausimynas (nuoroda į internetinį klausimyną ciklo pabaigoje siunčiama visiems bandymuose dalyvaujantiems mokytojams)

C4 esminiai pakeitimai mokytojo klausimyne atlikti siekiant gauti atsiliepimus apie naujausias iTEC priemones, kurios buvo įdiegtos („Widget Store“, „ReFlex“) ir taip pat susitelkti į tai, kas mokytojams atrodė nauja pedagogikoje ir technologijų srityje. Mokytojams užduotas atviras klausimas ir prašyta paaiškinti, kodėl jie sutiko ar nesutiko su teiginiu, kad mokinių pasiekimai pagerėjo dėl iTEC. Taip pat buvo užduotas papildomas klausimas, susijęs su suvokiamais mokinių įgūdžiais (skaitmeniniu raštingumu, bendradarbiavimu, kritiniu mąstymu, kūrybingumu, bendravimu, nepriklausomu mokymusi ir problemų sprendimu).

Užduoti šie klausimai apie inovacijų vietą:

• Kuo skyrėsi jūsų pedagogika įgyvendinant MI? (Atviras) • Kuo ji skyrėsi nuo to, ką veikėte iki tol? (Skalėje nuo 1 = visiškai nesiskyrė iki 10 = visiškai kitaip) • Kuo skyrėsi jūsų technologijų naudojimas skatinant mokymąsi ir mokymą įgyvendinant

MI? (Atviras) • Kuo jis skyrėsi nuo to, ką jūs veikėte anksčiau? (Skalėje nuo 1 = visiškai nesiskyrė iki 10 = visiškai skyrėsi) • Kuo skyrėsi jūsų mokinių patirtis įgyvendinant MI? • Kokias galimybes jums suteikė skaitmeninės priemonės, kurių neturėjote be jų?


116

Galima įvykių seka

Dešimt išsamių scenarijų61 (pasakojamieji aprašymai apie inovatyvius pedagoginius metodus,

taikomus mokymuisi, įskaitant technologines priemones) sukurti ketvirtame cikle 2 darbo paketu (DP2), buvo parengti priėmus 1, 2 ir 3 cikluose naudojamus procesus (Cranmer, Perrotta, Oldfield ir Payton, 2012). C4 bandomąja veikla daugiausia dėmesio skirta „tikrojo pasaulio“ sunkumams. Sukurtos ir analizuotos švietimo tendencijos, nes jos buvo taikomos pirmuosiuose dviejuose cikluose. Skirtingai negu pirmuosiuose dviejuose cikluose, švietimo scenarijai parengti remiantis WP2 ir pagrįsti inovatyvia iTEC partnerių praktika ir vietos tyrimu, o ne parengti iš pradžių bendradarbiaujant praktiniuose seminaruose. Be to, penki praktiniai seminarai surengti su keturių šalių mokinių grupėmis siekiant pabrėžti jų švietimo scenarijų pasiūlymus. Taigi, scenarijai ištobulinti bendradarbiaujant praktiniuose seminaruose, kuriuose dalyvavo mokytojai ir pedagogikos ekspertai, nedalyvaujantys iTEC projekto komandoje. Taip pat pasidalyta atsiliepimais iš mokinių praktinių seminarų.

Dešimt išsamių scenarijų tuomet išanalizuoti ir per dalyvaujamąjį procesą, ir sukurtos 8 MV ir 3 MI. Po dalyvaujamųjų praktinių seminarų su tikslinėmis grupėmis (apimančiomis mokytojus, mokinius ir ekspertus) ir kitomis veiklomis siekta sukurti prototipus, du MV paketai buvo iš anksto išbandyti su mokytojais. Gauti išankstinio bandymo informatyvūs rezultatai apie MI ir MV prieš atliekant visus bandomuosius projektus (2013 m. balandžio mėn. – 2013 m. birželio mėn.). Kaip ir ankstesniuose cikluose, MI ir MV, kartu su kitų išteklių priemonėmis, taip pat yra ir pasikartojančio proceso rezultatas, kai intensyviai dalyvauja vartotojai, konsorciumui suteikiama reikšminga pedagoginė ir technologinė patirtis.

iTEC priemonės

WP3 taip pat pateikė „TeamUp“ kaip techninį prototipą kartu su pridedamu trumpu vizualiniu vartotojo vadovu. Ši priemonė leidžia mokytojams telkti komandas, kurias apibrėžia arba mokytojai, arba jos sukuriamos atsitiktinai. „TeamUp“ taip pat sukuria galimybes komandoms įrašyti 60 sekundžių naujienas apie pagalbos refleksijos pažangą. Po jos naudojimo C1, toliau buvo lengvinama refleksija ir vizualizuojamas komandos formavimas, papildomai gerinant vartotojų sąsają. Tarp C2 ir C3 daugelis įvardytų problemų buvo išspręstos.

WP3 taip pat teikė „ReFlex“ kaip techninį prototipą, kartu su glaustu vizualiniu vartotojo vadovu. Ši priemonė skirta mokiniams suteikti galimybes atnaujinti asmeninius garso įrašus savarankiškai mokantis. Vizualiai tai gana panašu į „TeamUp“ ir šios priemonės turi daug vienodų ypatybių, pvz., 60 sekundžių riba įrašams, bet jam trūksta funkcionalumo. Mokiniai gali naudotis „ReFlex“ kaip mokymosi dienoraščiu, kuris taip pat padeda mokytojui sekti, ką veikia mokiniai. „ReFlex“ skirtas naudoti norint palengvinti akis į akį mokytojo ir mokinio susitikimus, nors naujai tai gali būti pradėta naudoti bandomuosiuose projektuose. „ReFlex“ taip pat turi „laiko kapsulės“ funkciją, kai mokiniai gali įrašyti žinutę ir ją išsiųsti į ateitį kaip gairę arba mokymosi tikslą. Netgi mokiniai negali išklausyti savo laiko kapsulės įrašo iki nustatytos datos.

61 Su garsu, vaizdu susiję atsiliepimai; modelio kūrimas; skaitmeniniai gamintojai; skaitmeninės priemonės veiksmingam, įtraukiam mokslui; įgalintas GPS mokymosi žaidimai; „Hackspace“; IRT kelionė; IWB kelionė; dirvos minčių schemai rengimas remiamas per pokyčius


117

WP8 pateikė „Widget Store“. Šios priemonės tikslas – sukurti vieno langelio principu pagrįstą nematytų dalykų sistemą, kurią būtų galima lengvai integruoti į iTEC MI. Nematyti dalykai gali būti naudojami iTEC MI arba kaip kitos mokymosi veiklos ištekliai. Mokytojai gali naudoti iš anksto sukurtus nematytus dalykus iš parduotuvės arba sukurti savo nematytus dalykus ir juos pridėti į parduotuvę.

WP7 ir WP10 suteikė „iTEC Composer/SDE“ – priemonę, kuri remia mokytojus, techninius ir pedagogikos koordinatorius atliekant dvi pagrindines užduotis: kuriant MV ir MI, valdant išteklius, pvz., aplikacijas, turinį, prietaisus ir renginius.

Parama NPKs / NTKs ir mokytojams

NPK ir jų bandomoji mokykla remiami WP4. Po mokytojų bendruomenės peržiūros C1 ir C2, internetinė bendruomenė susijungė su iTEC interneto svetaine ir buvo supaprastintas registracijos procesas. Naujasis puslapis iš naujo paleistas 2012 m. rugsėjo mėn. Didžioji dalis puslapių yra laisvai prieinami ir mokytojams gali reikėti tik užsiregistruoti (nors tai paprastas procesas), kad galėtų dalyvauti forumo diskusijose. Be to, daugiau dėmesio skiriama išteklių mokytojams teikimui, mokytojų darbo darymui matomesniu ir padarant dalyvavimo teikiamą naudą aiškesnę. Mokytojai gali sužinoti apie: mokymo scenarijus, MI ir MV, iTEC technologijas, veiksmingą technologijų naudojimą remiant mokymą ir mokymąsi, kaip dalyvauti bandomuosiuose projektuose ir apie mokymo galimybes.

EUN dažnai el. paštu palaikė kontaktus per NC el. laiškų sąrašą siekdama informuoti juos apie artėjančius renginius, mokytojų mokymo galimybes, mokytojų bendruomenę, ataskaitų teikimą, ir t. t. Vidutiniškai C4 siųstos žinutės kas dvi savaites.

Nors jie yra švietimo ekspertai, NPK nėra profesionalūs tyrėjai. 5 darbo paketas (DP5) teikė paramą renkant duomenis apie jų atliekamą vaidmenį rengdami supažindinimo instruktažus ir pateikiant išsamų vertinimo vadovą, kuris buvo atnaujintas, kad atspindėtų C3 gautą patirtį ir siekiant akcentuoti pokyčius, atliktus duomenų rinkimo procese, kad būtų pabrėžtas C4 inovatyvumas ir vyravimas. C4 surinkti duomenys apėmė vieną mokytojo internetinį tyrimą (apie tai, kaip jie šiuo metu naudoja IRT ir apie MI įgyvendinimą), vieną mokytojų tikslinę grupę ir vieną atvejų tyrimą (pamokos stebėjimą ir interviu su mokytojais, mokiniais ir mokyklos direktoriumi). Be to, atlikti šalies atvejų tyrimai, ir nors dėmesys jais nėra išskirtinai telkiamas į C4, jeigu buvo pateikti susiję šių interviu komentarai, jie įtraukti į analizę.

Techninę pagalbą bandomiesiems projektams teikia WP6. WP6 remia NTK naudojant technologijas, sukurtas iTEC arba naudojamas partnerės, pvz., „Promethean“ ir „SMART Technologies“. Ypač daug C4 dėmesio skirta „Widget Store“. Surengti praktiniai seminarai (pvz., apie susijusius nematytus dalykus remiančias konkrečias MV), ir gairės (dokumentai ir vaizdo medžiaga) paskleisti ir paskelbti internete iTEC interneto puslapyje (http://itec.eun.org/web/guest/technologies). Šiomis gairėmis taip pat dėmesys telkiamas į nemokamas internetines priemones, papildančias besivystančias iTEC technologijas. Visų iTEC technologijų vadovai atnaujinti, o techninė pagalba bandomiesiems projektams teikiama WP6 forume, skirtame NTK.

„Promethean Planet iTEC“ projekto bendruomenės puslapis – vieta internete, kur


118

„Promethean“ teikia savo bandomojo projekto mokytojams ir platesnei bendruomenei naujausią informaciją siekiant juos nuolat informuoti apie iTEC projektą. Joje pateikiami tinklaraščiai, forumai, dokumentų galerija ir vikis. Mokytojai skatinami dalyvauti pokalbiuose ir komentuoti tinklaraščio straipsnius arba rašyti į forumus. Mokytojai taip pat gali surasti ansktesnių ciklų išteklius, sužinoti apie būsimus ciklus, registruotis į renginius ir mokymų sesijas ir susitikti su „Promethean“ iTEC koordinatoriais ir iTEC mokytojais. „Promethean“ taip pat turi keletą akis į akį praktinių seminarų mokytojams bei internetinius praktinius seminarus. Praktiniuose seminaruose aptariamos temos apima sumanymus įgyvendinti C4 mokymosi istorijas ir mokymosi veiklą, C4 skirtas technologijas, įskaitant internetines priemones ir „Widget Store“, „ActivInspire“ sistemą ir „Promethean Planet iTEC“ internetinę bendruomenę.

SMART sukūrė SMART įgyvendinimo idėjų dokumentą anglų ir ispanų kalbomis. Jie taip pat pradėjo mokymų praktinį seminarą su visais bandomojo projekto mokytojais Ispanijoje ir JK. Sukurtos „Edmondo“ internetinės bendruomenės ir mokytojai taip pat remiami el. paštu ir žinutėmis SMART tinklaraštyje. Tarpiniai internetiniai seminarai įrašyti ir paskelbti „YouTube“. SMART taip pat ėmėsi vertinti internetinį bendravimą ir paramą.


119

D priedas. Papildoma tyrimo duomemų analizė

Tiriamoji grupė

D.1 lentelė. Tyrimo respondentų tiriamoji grupė

Dalykas N proc. STEM 162 47 proc. Humanitariniai m.

99 29 proc. Pradinis 31 9 proc. Kita 3 1 proc. Nenurodyta 47 15 proc.

Pastabos. Kai kurios pradinių klasių mokytojos nurodė mokomuosius dalykus, o kitos įvardijo savo dalyką kaip „pradinis lavinimas“. Fizinis lavinimas priskiriamas „humanitariniams“ dalykams.

Lytis

Iš ne anonimiškai apklausoje dalyvavusių respondentų 67 proc. buvo moterys ir 33 proc. – vyrai (n=306, visas n = 342).

Tarnybos laikas

Kaip ir ankstesniuose cikluose, daugelis tyrime dalyvavusių mokytojų buvo patyrę, tik 15 proc. respondentų nurodė, kad jie mokė penkerius arba mažiau metų. Vidutinis jų stažas buvo 11–15 m. 50 proc. respondentų nurodė, kad jų stažas siekė 6–20 m.


120

This is my first year = Tai mano pirmieji metai 1–2 metus 3–5 metus 6–10 metų 11–15 metų 16–20 metų Daugiau negu 20 metų 1.1) Kiek laiko dirbate mokytoju (jeigu įmanoma, neįtraukite ilgesnių laikotarpių, kai nedirbote, pvz., karjeros pertrauka)? D.1 lentelė: Trukmė, kiek metų tyrimo respondentas dirbo mokytoju

Dalyvavimas IRT iniciatyvose

64 proc. tyrime dalyvavusių mokytojų nurodė, kad pastaruoju metu jie dalyvavo kitose šalies arba tarptautinėse IRT iniciatyvose ir nurodė, kad jie palankiai vertino technologijas ir naujoves.

73 proc. mokytojų nurodė, kad jų mokykla dalyvavo kitose šalies arba tarptautinėse IRT iniciatyvose (pvz., „eTwinning“, ES arba pramonės finansuojamuose projektuose, inovatyviose mokyklose, kituose tyrimų projektuose). 78 proc. mokytojų teigė, kad jų


121

vyresnieji vadovai rėmė jų IRT naudojimą klasėje

IRT kompetencija

Mokytojų paprašyta įvertinti savo kompetencijos naudoti IRT mokyme ir mokymęsi lygį skalėje nuo 1 (neturiu patirties) iki 10 (labai gerai). Vidutinis atsakymas buvo 7,6 (SD= 1,7), tai rodo, kad daugelis mokytojų, dalyvavusių 4 cikle, pasitikėjo savo jėgomis naudoti technologijas. Tik 5 proc. mokytojų savo IRT kompetencijos mokant ir mokantis lygį įvertino 4 arba mažiau. D.2 lentelė: „Widget Store“ naudojimas pagal šalį

Šalis Naudojo „Widget Store“ Nenaudojo „Widget

Store“ Iš viso

AT 8 (47,1 proc.) 9 (52,9 proc.) 17 BE 2 (28,6 proc.) 5 (71,4 proc.) 7 CZ 0 (0 proc.) 6 (100,0 proc.) 6 DE-SM 2 (50,0 proc.) 2 (50,0 proc.) 4 EE 1(8,3 proc.) 11(91,7 proc.) 12 ES-PR 1 (100,0 proc.) 0 (0 proc.) 1 ES-SM 6 (15,8 proc.) 32 (84,2 proc.) 38 FI 9 (40,9 proc.) 13 (59,1 proc.) 22 FR 10 (62,5 proc.) 6 (37,5 proc.) 16 HU 7 (25,9 proc.) 20 (74,1 proc.) 27 IS 2 (25,0 proc.) 6 (75,0 proc.) 8 IT 21(95,5 proc.) 1 (4,5 proc.) 22 LT 14 (43,8 proc.) 18 (56,3 proc.) 32 NO 2 (16,7 proc.) 10 (83,3 proc.) 12 PT 15 (57,7 proc.) 11 (42,3 proc.) 26 SK 1 (8,3 proc.) 11 (91,7 proc.) 12 TR 22 (42,3 proc.) 30 (57,7 proc.) 52 UK–PR 1(9,1 proc.) 10 (90,9 proc.) 11 UK–SM 2 (40,0 proc.) 3 (60,0 proc.) 5


122

E priedas. Metodinės pastabos

Mokytojo tyrimas

Mokytojo tyrimas atliktas internete naudojant „SurveyMonkey“. Tiesiogiai mokytojams buvo išsiųsti el. laiškai, naudojant NPK pateiktus el. pašto adresus. Vėliau el. laiškai nusiųsti mokytojams, kurie iš pradžių neatsakė į laiškus ir daugelyje šalių NPK taip pat išsiuntė laiškus mokytojams ir paskatino juos dalyvauti tyrime. Tyrimas mokytojams buvo prieinamas nuo gegužės pabaigos ar birželio pradžios62 iki liepos pradžios. Tačiau daugelyje šalių laikotarpis baigėsi birželio pradžioje ar viduryje, vadinasi, daugelis mokytojų po to negalėjo parašyti, taigi atsakymų koeficientas kai kuriose šalyse buvo šiek tiek mažesnis negu norėtųsi WP5.

Mokytojai, kurie atsakė bent iki 5.3d klausimo, buvo įtraukti į analizę (C1–C3 mokytojai buvo įtraukti tik tokiu atveju, jeigu jie užpildė daugelį tyrimo klausimų). 326 mokytojai užpildė klausimyną. Izraelio mokytojai neužpildė klausimų q5.3a–q5.3d, nes pasirodė klaidingas puslapis „praleisti puslapį“.

Mokytojų tyrime išaiškinti duomenys apdoroti dviem būdais. Uždari klausimai analizuoti naudojant SPSS, o atviri klausimai analizuoti naudojant „Excel“. Kadangi mokytojai atsakė į tyrimą savo gimtąja kalba, atviri atsakymai buvo išversti į anglų kalbą naudojant „Google Translate“. Jeigu buvo neįmanoma tokiu būdu suprasti atsakymo, bandyta gauti NPK pagalbą, bet gali būti, kad kai kurie atsakymai neišsiverčia į anglų kalbą tiksliai, todėl kartais atsakymai gali būti klaidingai suprantami.

Atsakydami į atvirus klausimus, respondentai negalėjo išvardyti visų skirtumų, naudos ir sunkumų ir t. t., bet nurodė tik tuos, kuriuos manė esant svarbiausius. Dėl to atskiri asmenys įvairiai suvokė tų pačių atvirų klausimų svarbą. Pagrindinėje ataskaitoje į analizę įtraukta iš tyrimo klausimų surinktų duomenų aprašomoji santrauka, pripažįstant, kad duomenys gali būti šališki šalies lygmeniu dėl skirtingo kiekvienos šalies dalyvaujančių mokytojų skaičiaus. Tačiau tikėtina, kad skirtumai tose pačiose šalyse mokytojo veiklos atžvilgiu yra didžiuliai, nors, žinoma, šalies lygmeniu (ir kai kuriais atvejais, regionų lygmeniu) politika ir mokymo programa daro įtaką mokytojams.

Be surinktų duomenų ataskaitoje nurodomos šalys, kuriose tam tikrą temą nurodė bent 20 proc. tyrimo atsakymus pateikusių mokytojų (arba bent 2, jeigu iš viso pateikta mažiau negu 10 atsakymų). Tačiau aiškinant šiuos duomenis, reikėtų atkreipti dėmesį, kad daugelis imties dydžių yra labai maži, taigi duomenys turėtų būti traktuojami kaip aprašomieji. Neįmanoma pateikti statistinio palyginimo, pagrįsto esamos šalies imtimi.

.

62 Tikslios datos įvairiose šalyse bus skirtingos.


123

Kokybiniai duomenys

Kokybiniai atvejų tyrimų interviu duomenys ir atvejų tyrimų ataskaitos buvo užkoduotos pagal temą „Nvivo“, naudojant konceptualią programą, pritaikytą iš SITES2 tyrimo (Kozma, 2003, p. 13). Pasirinkti duomenys naudoti kaip ataskaitų išvadų pavyzdžiai.

Kokybinių duomenų analizė pagrįsta iš viso 10 tikslinių grupių ir 17 atvejų tyrimų (apibūdinti 17 mokytojų interviu, 13 mokyklų direktorių interviu išrašai, 13 IRT koordinatorių interviu išrašų, 19 mokinių interviu išrašų ir 19 pamokos stebėjimo atvejų). Vieno atvejo tyrimas atliktas 12 iš atvejų tyrimus pateikusių šalių, penki atvejų tyrimai atlikti Turkijoje. Visi penki turkų kalba atlikti atvejų tyrimai įtraukti į analizę, bet siekiant išvengti asimetriškų išvadų pagal atskiras šalis, atvejų tyrimų duomenyse Turkija skaičiuojama tik kartą, nors tema pasirodo daugiau negu viename atvejo tyrime turkų kalba.

Atvejų tyrimų interviu ir mokytojų tikslinės grupės turėjo būti pusiau struktūrizuoti, o NPK galėjo savo nuožiūra atlikti nereikšmingus pakeitimus, pavyzdžiui, įtraukti savo datas. Todėl nors atvejų tyrimų ataskaitų skaičius arba interviu, kuriuose minimos įvairios temos, pateikiamas visoje ataskaitoje, kad būtų galima palyginti santykinį dažnumą, kaip dažnai jie minimi, atvejų tyrimų atlikimo įvairovė reiškia, kad šie duomenys turėtų būti aiškinami kaip paaiškinamieji, o ne statistiniai.

Šiuos atvejų tyrimus NPK specialiai pasirinko remdamasi trimis kriterijais, būtent, kad mokytojo atvejo tyrime turėtų būti naudojama:

1. iTEC technologijos. 2. Visiškai naujoviški scenarijai. 3. Šalies scenarijai.

Šie atvejų tyrimai dėl to neturėtų būti reprezentatyvūs šalies, kurioje jie atlikti, duomenys.

Nors JK neatliktas joks oficialus atvejo tyrimas, WP5 grupės tyrėjas atliko akis į akį interviu su vienu iš bandomųjų projektų mokytojų. Šiame interviu jis nesilaikė atvejų tyrimų formato, taigi, jis neįtrauktas į pagrindinę analizę, bet paminimas didinant atvejų tyrimų skaičių. Papildomas interviu taip pat atliktas („Skype“ programa) su Portugalijos NTK, kuris naudotas kaip „Widget Store“ atvejo tyrimo pagrindas.


124

F priedas. Inovacijų ir iTEC inovacijų užbaigtumo matrica

Nagrinėdami įvertinimo duomenis atsižvelgiant į inovacijų užbaigtumo matricą, matome, kad surinkti reikšmingiausi įrodymai, susiję su mokinių vaidmeniu. Mokiniai retai įvardyti kaip tiesiog „vartotojai“ (1 etapas). Dažniau jie galėtų būti vertinami kaip „naudotojai“ (2 etapas) arba „gamintojai“ (3 etapas), nes jie naudojo technologijas žaidimams, objektams ir daugialypės terpės istorijoms kurti. Kai kurie iš jų taip pat naudojo technologijas, kad jiems padėtų tapti savo pačių mokymosi vadybininkais, pavyzdžiui, skirstant vaidmenis ir valdymo išteklius (4 etapas). Taip pat būta keletas pavyzdžių mokinių, kurie pradėjo elgtis kaip mokymosi kelionės pakeleiviai (5 etapas), nors neatrodo, kad tokia veikla jau būtų naudojamasi pažangiu turiniu ir analitine informacija.

Nors kai kurie projektai neperžengė klasės ribų (1 etape), taip pat buvo pavyzdžių, kai technologijos naudotos siekiant paremti gyvesnį metodą, nes mokiniai dirbo už klasės ribų ir už mokyklos ribų. Technologijos paprastai buvo naudojamos įvairiems mokymosi būdams remti (2 etapas), nes mokiniai galėjo pasirinkti iš keleto galimų variantų. Tačiau, nors 70 proc. mokytojų naudojosi iTEC sistema, institucijų įterptomis technologijomis paremtas turinio ir duomenų srautas (3 etapas) buvo ribotas. Dažnai, jeigu mokytojams pavyko pateikti labiau integruotą metodą ir išplėtoti mokymąsi ir mokymą už klasės ribų, tai leido naudotis technologijomis, kurios oficialiai nebuvo remiamos minėtos institucijos (pvz., „Facebook“).


125

G priedas. NPK praktinio seminaro protokolas

FMVh susitikimas, įrašas: http://fm.ea-tel.eu/fm/f299c3-33043

Įrašyta: Kovo 14 d. 9–10 val. Pateikė: Maureen Haldane

Dalyvauja: Dulce Pinto (PT), Leonardo Tosi, (IT), Silvana Winer (IS), Limor Riskin (IS), Monica Macedo (FR), Jorund Skaug (NO), Giovanni Nulli (IT), Ildiko Csordas (HU), Mehmet Muharremoglu (TR), Miroslav Michalko (SK), Pasi Kurtilla (FI), Andrea Benassi (IT), Ainhoa Marcos (SMART), Karine Aillerie (FR), Axel Zahlut (AT), Paula Abrantes (PT)

Neatvyko: 0

PRADINIS PRISTATYMAS:

NPK lydintysis dokumentas pervadintas, kad atspindėtų esminius pokyčius, kurie įvyko dėl to, kad dėmesys atliekant vertinimą buvo nukreiptas nuo klasės į strateginį poveikį. Jis buvo pavadintas „C4 vertinimo vadovu“ siekiant atskirti jį nuo vadovo, kuris naudotas anksčiau (C1–C3). Šis dokumentas maksimaliai sutrumpintas. Jo anotuota versija nusiųsta NPK (su komentarais) siekiant atkreipti dėmesį į pagrindinius pokyčius. Komentarai aptarti praktiniame seminare.

• Nauji C4 (ir C5) tikslai, nustatyti dėl to, kad dėmesys nuo klasės poveikio

perkeltas į strateginį poveikį • Pasikeitė nuo 3 atvejų tyrimų iki 1 atvejo tyrimo per šalis, pateikiami tik

neapdoroti duomenys • Mokytojo daugialypės terpės istorijos pasirenkamos, o ne privalomos • Įvykių sekos vystymosi vertinimas

o NPK tyrimas o NPK tikslinė grupė

• iTEC poveikio politikai ir praktikai vertinimas o Apklausiamų asmenų rekomendavimas o Dalyvavimas interviu, jeigu tinkama

• Papildoma veikla C4 vertinimui – mokytojų tikslinė grupė o Mokytojų tikslinės grupės elgesys iTEC technologijų atžvilgiu


126

o Nepriklausomo įrašo rengimas siekiant įrašyti diskusijos turinį • Mokytojo klausimyno pakeitimai • Peržiūrėti interviu klausimai ir nauji terminai • Naujas pamokų stebėjimo lapas stebėtoms pamokos įrašyti

Be to, NPK paskatintas dėmesį telkti į iTEC technologijų galimybes, o ne defektus, naudojimo klausimus, kurie gali atsirasti dėl prototipo būklės.

KELIAMI KLAUSIMAI:

Pasi klausė, kada mokytojo klausimyne galima būtų pažymėti, kad „Finlir“ mokytojai pradės atostogauti birželio pradžioje. Ši informacija perduota Cathy Lewin.

Monica ir Leonardo iškėlė klausimus apie terminus ir papildomas užduotis, kurių reikia WP2 ir WP4 per bandomąjį laikotarpį. Maureen atsakė, kad WP5 žinojo apie tai ir ji tikėjosi, kad NPK darys ką gali. Be to, vertinimo krūvis buvo sumažintas (t. y. nuo trijų atvejų tyrimų iki vieno atvejo tyrimo, mokytojo tyrimo administravimo WP5).

Trumpai aptartas terminas „visiškai naujoviškas“.

Silvana ir Hermann iškėlė klausimus apie „Widget Store“, vystymo proceso įvykių eigą ir „iTEC Composer/SDE“. Ši informacija perduota susijusiems WP lyderiams.

Be to, Maureen gavo komentarus apie Vertinimo vadovą (kuris susijęs su mokytojų tiksline grupe) ir atliko kai kuriuos tolesnius vadovo pakeitimus prieš paskleidžiant galutinę jo versiją.

internal deliverable 5.6 cycle 4 Įvertinimo ataskaita · cycle 4 evaluation report 6 ar itec...

Documents