KLAIPĖDOS UNIVERSITETASSOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

SOCIALINĖS GEOGRAFIJOS KATEDRA

Sergej GerasimovI kurso politikos mokslų grupės studentas

INTERNETAS. POPULIARIOS INTERNETO PASLAUGOSReferatas

Darbą tikrino asist.. Olga Jurkevič

Klaipėda, 2011m.

TURINYS

TURINYS.............................................................................................................................................2ĮVADAS...............................................................................................................................................31. INTERNETAS.................................................................................................................................4

1.1. Interneto raida............................................................................................................................41.2. Interneto programinė įranga......................................................................................................7

2. POPULIAROS INTERNETO PASLAUGOS.................................................................................82.1. Elektroninis (kompiuterinis) paštas...........................................................................................8

2.1.1. Elektroninio pašto adresas, gavimo būdai..........................................................................82.2. Pokalbiai internete.....................................................................................................................9

2.2.1. IRC (Internet Relay Chat)..................................................................................................92.2.2. Klientai ir serveriai...........................................................................................................102.2.4. Bendravimo nuotaikos, etiketas.......................................................................................12

IŠVADOS...........................................................................................................................................13DALYKINĖ RODYKLĖ...................................................................................................................14LITERATŪRA IR ŠALTINIAI.........................................................................................................15

2

ĮVADAS

Tema: Internetas. Populiarios interneto paslaugos

Tikslai: įvertinti internetą, jo galimybes, bei susipažinti su jos paslaugomis naudojimo ir

galimybėmis.

Uždaviniai: 1. Susipažinti su interneto raida.

2. Išsiaiškinti populiarios interneto paslaugos.

Internetas – tai didžiausias pasaulyje kompiuterių tinklas, kurį sudaro per 1.5 mln. tarpusavyje

sujungtų kompiuterių tinklų daugiau kaip 160 pasaulio šalių. Jo abonentų skaičius kasmet padidėja

maždaug dvigubai. 1999 m. Internetas turėjo apie 201 milijoną vartotojų, 2002 m. prognozuojama

490 milijonų, o 2005 m. – 765 milijonų vartotojų. Šiandien Internetas yra vadinamas informacijos

greitkeliu (information highway). Interneto tinklo kompiuteris, saugantis informaciją, vadinamas

hostu (host), o tinkle registruotas vartotojas – klientu (client). Interneto kompiuterių tinkluose

bendravimo ir prisijungimo procesas klientas/hosatas; vyksta pagal pagrindinį Interneto protokolą

TCP/IP (Transmission Control Protocol/Internet Protocol).

3

1. INTERNETAS

1.1. Interneto raida

Interneto (Internet) istorija prasidėjo 1962 metais, nors tada buvo priskaičiuojama tik apie 10

000 primityvių, vartotojui nelabai “draugiškų” ir ypač brangių kompiuterių. 1962 JAV Gynybos

departamento agentūra ARPA (The Advanced Research Project Agency) pradėjo kompiuterių tinklo

projektą, pavadintą ARPA, kuris tik daug vėliau, sukūrus duomenų perdavimo ryšių protokolą

TCP/IP, buvo pavadintas internetu.

Pirmieji projekto darbai buvo pradėti JAV Masačiusetso valstijos technologijų institute

(Massachusets Institut of Technology – MIT). 1962 metais jaunas MIT mokslininkas

D.S.Licklideris parašė darbą, kuriame išdėstė pasaulinio tinklo idėją – kiekvienas žmogus, kokioje

pasaulio šalyje begyventų, turi turėti galimybę pasiekti duomenis ir programas, kurios yra bet

kurioje žemės rutulio vietoje esančiame kompiuteryje. Tuo pat metu kitas MIT mokslininkas

Leonardas Kleinrockas apginė daktaro disertaciją iš ryšių tinklų teorijos. Aivenas Sazerlandas, taip

pat iš MIT, sukūrė pirmą interaktyvią grafinę programą. Buvo pradėta tirti duomenų perdavimo

tinklais galimybes.

1967 metais JAV Stanfordo mokslinių tyrimų institute buvo patobulintas 1960 metais

sukurtas vienas svarbiausių tinklų įrenginių – modemas

1967 metais ARPA pirmą kartą vartojo ryšių tinklo terminą ARPANET. 1969 metais ryšių

tinklas ARPANET įdiegtas JAV Vakarų pakrantėje. 1971 metais pademonstruotas ARPANET

veikimas realiame laike, kai kompiuteriai tinkle veikia tuo pačiu metu.

1970 metais JAV tinklų darbo grupė Network Working Group, vadovaujama Steve’o

Krockerio, paruošė protokolą NCP (Network Control protocol). 1971 metais ta pati grupė parengė

terminalo emuliacijos protokolą Telnet, kuris įgalina kiekvieną klientą į savo displėjaus ekraną

išsikviesti nutolusio kompiuterio programą, taip pat pradėjo kurti failų persiuntimo protokolą FTP

(File Transfer Protocol).

1972 metais Paulas Tomilsonas parašė programą, skirtą išsiųsti elektroninį paštą ARPANET

tinklu. Tam jis įvedė elektroninio adreso žymėjimą user@host, kuris 1980 metais patvirtintas kaip

tarptautinis standartas.

1973 metais pasirodė pirmoji publikacija apie naują protokolą TCP (Transmission Research

Projects Agency) modifikavo operacinę sistemą UNIX ir pradėjo kurti protokolą TCP/IP (IP –

Internet Protocol). Apie 1980 metus, pabaigus protokolo TCP/IP projektavimo darbus, DARP

Aprandėjo TCP/IP diegti ARPANET tinkle. Tai buvo tikroji interneto pradžia.

4

1981 – 1983 metais ARPANET visiškai įteisino TCP/IP. 1983 metais ARPANET buvo

padalintas į du tinklus: ARPANET, skirtas mokslinių tyrimų darbams, ir MILNET – karo

reikalams. 1986 metais į internetą buvo sujungti JAV superkompiuterių centrai ir regionai tinklai.

Tais pačiais metais internetas tapo pasauliniu tinklu, prie kurio jungėsi vis daugiau kitų šalių tinklų.

1991 metais Briusteris Kale pasiūlė informacijos paieškos interneto tinkle technologiją ir

programinę įrangą WAIS (Wide Area Information Servers). Tais pačiais metais Paulas Linderis ir

Markas Macas Kaxilas sukūrė duomenų paieškos internete sistemą Gopher, turinčią patogų

hierarchinį sisteminį meniu. Internete yra priskaičiuojama apie 7000 Gopher serverių. Paieškos

metu naudojamasi FTP, TELNET, WAIS, Archie serveriais.

Internetas yra daugelio autorių kūrinys, o hipertekstinės programinės įrangos pritaikymo

kompiuterių tinkluose idėja priklauso Bernersui Lee. Jis šią idėją įgyvendino 1989 metais – sukūrė

pasaulinį platųjį voratinklį (World Wide Web – WWW), populiariausią interneto informacinę

sistemą, kurioje papildoma išsamesnė informacija gaunama pereinant į naujų informacinių vienetų,

pasiekiamų per hipertekstinius ryšius, sistema. Informacija pateikiama realiame laike multimedijos

programine įranga, integruojant tradicinius ir originalius duomenis – tekstus, vaizdus, televizijos

kadrus, garsus ir kt. .tuo metu Bernersas lee dirbo CERN (Centre Research Nuclear), įsikūrusiame

Šveicarijoje, Ženevoje. 1991 metais WWW objektai buvo įkelti į internetą. 1992 metais JAV NCSA

(National Center for Supercomputing Applications) sukūrė WWW pagalbinę programą Mosaic.

1993 metais įdiegta Mosaic buvo impulsas kompanijai Silicon Graphicks sukrti Netscape – WWW

peržvalgos programą, kiek vėliau Netscape Navigator, Communicator. 1994 metais internetas tapo

populiari informacinė sistema. 1995 metų gegužės mėnesį kompanija Sun Microsystems pristatė

programavimo kalbą Java, skirtą interneto darbams. Tais pačiais metais išleista Microsft MS

Windows 95 jau turėjo WWW peržvalgos programą Internet Explorer 2.0.

1996 metais JAV buvo bandyta įteisinti interneto cenzūrą, tačiau to padaryti nepavyko dėl

gausybės ginčų ir teiginių, kad tai antikonstitucinis aktas. Tais pačiais metais įvairios

pasaulio šalys įvedė tam tikrus apribojimus norintiems jungtis prie interneto. Sparčiai pradėjo

vystytis interneto technologijos – informacinės paieškos, buvo sukurta programavimo kalba Java,

interneto telefonas, tinklo kompiuteris ir t.t.

1997 metais prie interneto prisijungė apie 170 šalių, tarp kurių buvo Afrikos ir Okeanijos

šalys. Pradėjo aktyviai veikti “hakeriai” (hacker – nesąžiningas žmogus, kuris nelegaliai per tinklus

įsibrauna į kompiuterį ir daugeliu atvejų turėdamas blogų tikslų). Microsoft išleido Internet

Explorer 4.0 versiją, kuri suteikė galimybę naudoti WWW, XML, ir daugiaadresę perdavimo

technologiją. MS Offise 97 jau saugojo dokumentus hipertekstine kalba (Hyper Text marcup

Language – HTML). 1997 metų viduryje Internet Explorer aplenkė Netscape Navigators pagal

5

vartotojų skaičių. Gruodžio mėnesį Microsoft nupirko nemokamo elektroninio pašto Hotmail

serverį. Buvo sukurtas Microsoft Proxy Server, saugantis tinklus nuo blogos valios žmonių.

1998 metais Microsoft interneto tinklo serveriai MSN (Microsoft Network) pateko į trejetą

populiariausiųjų: America Online, Compuserve, MSN. Aktyviai pradėjo veikti principas interneto

komercija – parduotuvės, suaktyvėjo “verslas verslui” ir “verslas vartotojui”. Svarbiausia šių metų

interneto technologija – el. komercija (elektroninė komercija), el. aukcionai, el. prekyba.

1999 metais JAV Indianos valstijoje atsirado pirmasis el. bankas, iki galo teikiantis beveik

visas įprastas banko paslaugas tinkle – interneto bankas. Interneto serverių, saugančių WWW

dokumentus, skaičius viršijo 9 milijonus. Metų pradžioje sukurta Internet Explorer 5.0 versija.

Microsoft įsipareigoja “užtikrinti priėjimą prie interneto bet kuriuo laiku, iš bet kurios vietos, iš bet

kokio įrenginio. Žurnalas “Computer Industry Almanac” pateikė interneto vartotojų skaičiaus

augimo prognozę ir teigia, kad 1999 metais internetas turėjo 201 milijoną vartotojų; 2002 metais

buvo prognozuojama 490 milijonų, 2005 – apie 765 milijonų vartotojų.

Pagal paskirtį interneto tinklai klasifikuojami taip:

• valstybiniai

• akademiniai

• komerciniai

• karo

Interneto tinklu naudojasi vis daugiau ir daugiau įvairiausio amžiaus ir skirtingų profesijų

žmonių, kurie užsiregistravę tampa tinklo vartotojais – klientais. Jie naudojasi pasaulio informacijos

lobynu – bibliotekų duomenų bazėmis, dalijasi mokslo pasiekimais, muziejų kolekcijomis,

parodomis, susipažįsta ir bendrauja su tolimiausiuose pasaulio kraštuose gyvenančiais žmonėmis.

Per internetą bendraujantieji vadinami internautais.

Internetas taip išplito todėl, kad

• sujungė pasaulį vienu elektroniniu ryšiu – elektroniniu paštu (e-mail),

• suteikė galimybę naudotis nuolat atnaujinama informacija,

• užtikrino finansines ir komercines paslaugas.

Todėl internetas visiškai pateisina apibrėžimą – plačiausias informacijos greitkelis. Plačiausiai

paplitęs interneto tinklas Lietuvoje – akademinis tinklas LITNET (LIThuanian NETwork).

Interneto tinklo serveris vadinamas hostu (host), o bendravimo procesas klientas/serveris

vadinamas klientas/hostas. Kiekvieną interneto serverį apibūdina du hosto adresai:

• žodinis – sudarytas iš raidinių simbolių ir skirtas žmonėms,

• skaitmeninis – sudarytas iš skaitmeninių simbolių ir skirtas kompiuteriams.

6

1.2. Interneto programinė įranga

Interneto programinė įranga (Internet Software) skirstoma į:

• aptarnaujančioji,

• pagalbinė.

Aptarnaujančiajai priklauso:

• Gopher – skirta ieškoti informacijai pagal hierarchinį sisteminį meniu

• WWW – populiariausia interneto informacinė sistema, sukurta naudojant hipertekstinę

programinę įrangą ir duomenis perduodanti bei priimanti hipertekstiniais failais. WWW pateikia

informaciją multimedijos programine įranga.

• El.paštas – leidžia elektroniniu būdu bendrauti interneto vartotojams.

Pagalbinė programinė įranga:

• Finger – pateikia informaciją apie interneto vartotoją, pavyzdžiui jo telefono numerį,

elektroninio pašto adresą, prie kokių resursų paskutinį kartą buvo prijungęs savo kompiuterį;

• Whois – pateikia vartotojų ar organizacijų adresus specialiuose interneto kataloguose –

“baltuosiuose puslapiuose”;

• Archie – pagalbos serveriai, kuriais galima ieškoti informacijos pagal katalogus ar net failų

vardus;

• Ping – testuoja tinklą, nustato ryšio galimybes;

• Talk – naudojama “pokalbiui” realiuoju laiku tarp tos pačios architektūros kompiuterių;

• IRC (Internet Real Chat) – pateikia aktyviai prie kompiuterių dirbančių žmonių sąrašą ir

leidžia pasikviesti juos pokalbiui realiuoju laiku;

• Mosaic – sukurta JAV Ilinojaus universitete superkompiuterių darbams. Tai pirmoji

programinė įranga skirta pagelbėti ieškantiems informacijos WWW

• Veronica – skirta padėti gopher. Tai paieškos sistema, veikianti pagal raktinius žodžius:

antraštė, katalogo pavadinimas.

7

2. POPULIAROS INTERNETO PASLAUGOS

2.1. Elektroninis (kompiuterinis) paštas

Elektroninis paštas (Electronic Mail, sutrumpintai email) yra prieinamiausia ir dažniausiai

naudojama Interneto ir kitų kompiuterių tinklų paslauga. Pagrindiniai jo darbo principai niekuo

nesiskiria nuo paprasto pašto.

Didžiausias skirtumas – laiškų siuntimo greitis. Laiškas elektroniniu paštu pasieks adresatą

bet kurioje kitoje pasaulio vietoje per kelias valandas, minutes ar net sekundes, priklausomai nuo to,

koks ryšys tarp jūsų ir adresato serverio. Pradėjus naudotis elektroniniu paštu, dažnai sunku

suprasti, kaip galima siųsti svarbią žinią paštu ir savaitę ar daugiau laukti atsakymo. Papildomi

patogumai – to paties laiško siuntimas keliems adresatams, diskusijų kuria nors tema prenumerata,

“siuntinio” (bet kokio failo) prijungimas prie laiško. Tačiau elektroninis paštas gali perduoti ir

priimti tik tai, ką galima saugoti kompiuteryje. Kitaip sakant, juo negalima siųsti daiktų. Kadangi

negalima siųsti ranka rašyto teksto (tik skenuota jo vaizdą), prarandamas “šiltas” asmeninis

bendravimas, rašoma beveik vien trumpai apie reikalus. Todėl reikalingas abiejų rūšių paštas.

Elektroninis paštas turi privalumų ir lyginant su telefonu ar faksimiliniu ryšiu. Kai kalbate

telefonu nematote, kad jūsų pašnekovas tuo metu galbūt pertraukė svarbų pokalbį su savo lankytoju.

Savo elektroninį pranešimą išsiunčiate, kada jums patogu, adresatas skaito laišką ir rašo atsakymą,

kada jam patogu.

Internete pirmąją elektroninio pašto programą sukūrė Ray Tomlinon 1971 metais. 1975

metais Steve’as Walker sukūrė pirmąją programą, aptarnaujančią adresų sąrašą. Laiškas, atsiųstas

šiai programai, išsiuntinėjamas visiems sąrašo dalyviams. Taip atsirado neakivaizdinės

konferencijos.

8

2.1.1. Elektroninio pašto adresas, gavimo būdai

Elektroninio pašto adresas sudarytas iš dviejų, ženklu “@” atskirtų dalių. Pirma adreso dalis –

pasirinktas vardas, antra – kompiuterio, į kurį pakliūna laiškai (pašto serverio) vardas. Kadangi

pasaulyje gali būti naudojama daug senesnė programinė įranga, varduose galima naudoti tik

angliškas raides ir kai kuriuos skiriamuosius ženklus. Jei abiejose adreso pusėse yra ženklai <>,

greta gali būti rašomi bet kokie komentarai.

Savo elektroninio pašto adresą galima susikurti keliais būdais. Populiariausi yra du būdai: a)

paštas, kuriam reikalinga specializuota pašto programa (POP3/IMAP protokolais), b) paštas

Voratinklyje, pasiekiamas naudojant naršyklę. Naudojantis pirmuoju būdu, pašto programa

prisijungia prie pašto dėžutės serveryje ir visus laiškus atsiunčia į kompiuterį. Skaityti laiškus, rašyti

atsakymus galima atsijungus nuo Interneto. Kai reiks išsiųsti atsakymus reikia prisijungti vėl.

Naršyklės pagrindu veikiantis paštas paprastesnis, užtenka žinoti serverio adresą (pvz.

www.webmail.lt), prisijungimo vardą ir slaptažodį, kiti veiksmai nesunkiai suprantami iš naršyklės

sąsajos. Šis būdas reikalauja, kad pašto seanso metu būtų ryšys su Interneto serveriu. Abiem būdais

gauti adresai lygiaverčiai. Kai kurie serveriai riboja pašto dėžutės dydį 2 – 35 MB, laiško dydį – iki

1 MB. 1 lentelėje nurodyta kelios vietos, kur galima nemokamai įsigyti savo POP3 e-mail adresą.

1 l e n t e l ė. POP3 pašto dėžučių adresai

WWW

adresas

Antra pašto adreso dalis Komentarai

www.delfi.lt @centras.lt, @bamba.lt,

@mp3.lt,@xxx.lt

Galima pasiekti naršykle

www.freemai

l.lt

@freemail.lt Autoatsakovas, laiškų persiuntimas

www.hotmail

.com

@hotmail.com Pasiekiamas naudojant Outlook

Express ir naršykle

www.hotpop.

com

@hotpop.com, @PunkAss.com,

@Phreaker.com, @oughGuy.com,

@BonBon.net

Pasiekiamas ir naršykle. Nemokamas

peradresavimas. Laiškas iki 500KB.

9

2.2. Pokalbiai internete

2.2.1. IRC (Internet Relay Chat)

IRC (Internet Relay Chat – Interneto pokalbis per tarpininką) – tai pokalbių sistema tarp

daugelio vartotojų, susirenkančių kanaluose paplepėti grupėmis ir privačiai. Kanalas – tai virtuali

vieta (kambarys), turinti pokalbio temą ( topic).

IRC skirta plepėti su daugeliu žmonių iš įvairių pasaulio kraštų vienu metu. Čia bendraujama

renkant tekstą klaviatūra. Tekstas, kurį įvedate yra žaibiškai perduodamas vartotojams, esantiems

viename kanale su jumis arba bendraujantiems su jumis privačiai. Lygiai taip pat savo ekrane

matome, ką rašo pašnekovai, o šie matys atsakymus. IRC tinka ne tik tiems, kurie nori pasišnekėti,

bet ir tiems, kurie tiesiog mėgsta pasiklausyti svetimų pokalbių. Nei vartotojų skaičius kanale, nei

kanalų skaičius IRC nėra ribojamas.

Jarkko oikarinen’as (jto@tolsun.oulu.fi) šios “ligos” pradininkas, sukūrė pirmąją IRC

programą kaip alternatyvą talk pokalbių sistemai ir ėmė ją naudoti 1988 metais Suomijoje. Šiuo

metu IRC naudojama daugiau nei 60-yje šalių. Ji ypač išgarsėjo per Persijos karą, kai šia programa

buvo perduodamos naujausios žinios apie padėtį šalyje. Ne mažiau aktyviai ji buvo naudojama per

1993 metų pučą Maskvoje, kitus svarbius pasaulio įvykius.

10

2.2.2. Klientai ir serveriai

IRC tinklas yra sudarytas iš keleto serverių (server), sujungtų tarpusavyje. Prisijungę prie

vieno iš jų, galite bendrauti su žmonėmis, prisijungusiais prie kito tinklo serverių. Visi šie serveriai

dalinasi informacija apie vartotojus: kas ir per kokį serverį yra prisijungęs, kokiuose kanaluose

“sėdi”. Svarbiausia jų funkcija – perduoti vartotojų siunčiamus duomenis.

IRC tinklas gali būti įvairaus dydžio: mažesnieji, tokie kaip Undernet’as (10000), Dalnet’as

(5000) ir dar mažesni, kartais teturi vos 2 serverius ir apie 100 vartotojų. Kiti, tokie kaip Efnet’as

(Eris Free net), gali turėti daugiau kaip 100 serverių su daugiau nei 20 000 vartotojų. Lietuvoje

1999 metais buvo du tinklai, kiekviename vienu metu kalba netoli tūkstančio vartotojų. Omnitel

IRC tinklo serveriai:

• Omnitel: irc.omnitel.net

• Infostruktūra: irc.is.lt

• Kauno Technologijos Universitetas: irc.soften.ktu.lt

• Interneka: irc.interneka.lt

• Penki Kontinentai: irc.5ci.lt

Tokių tinklų yra daugybė ir kiekvienas iš jų – atskira sistema. Tarpusavyje jie nėra sujungti,

tad negalima susitikti su vartotoju esančiu kitame tinkle. Jei vienas vartotojas sėdi kanale _Lietuv

Lietuvos serverių tinkle, o kitas tame pačiame kanale Efnet’e, tai jie negalės pašnekėti, nes bus

skirtinguose tinkluose. Kanalų pavadinimai įvairiuose tinkluose gali dubliuotis, bet tai vis tiek bus

“skirtingi” kanalai. Taigi, jei norima susitikti su draugu kokiame nors kanale, reikia įsitikinti, kad

abu turite galvoje tą patį tinklą.

Kiekvienas IRC vartotojas bendrauja per kliento (client) programą, kuri prisijungia prie

serverio. Jų yra prikurta begalė (mIRC, WSIRC, InteRfaCe,Virc, ChatMan, Pirch ir kt.) tad, jei

norima išbandyti IRC reikia gauti vieną iš jų. Jei dirbate Windows aplinkoje galima išbandyti

labiausiai paplitusią grafinę programą mIRC (www.mirc.com) 2.2.3. Kanalai

Kai parsisiuntę programą prisijungiate prie serverio prieš akis prabėga tik eilutė su

informacija apie serverį ir vartotojus. Todėl norint pradėti šnekėti reikia prisijungti prie kanalo.

Kanalas – tai virtuali vieta IRC, kurioje vyksta grupiniai pokalbiai. Kanalai gali būti dviejų

rūšių: prieinami iš visų tinklo serverių, žymini simboliu _ prieš kanalo vardą, ir kanalai, prieinami

11

tik vietinio IRC serverio vartotojams, žymini simboliu &. Keikvieną kartą, norint užeiti į kokį nors

kanalą, išeiti iš jo ar nustatyti jo parametrus prieš jo vardą reikia pridėti kanalo ženklą (_ arba &).

Kiekvienas kanalas turi savo pavadinimą. Jis dažniausiai atspindi kanalo paskirtį

(_windows95, _mIRC, _susipažinkime), bet kartais kanalas yra skirtas tiesiog bendriems

pokalbiams ir vadinasi _lietuva, _Vilnius, _savas, _afrika ir pan. Sužinoti, apie ką ten kalbama

galima perskaičius pokalbio temą (topic), rašomą šalia kanalo pavadinimo. Bet kartais topic’uose

būna prirašyta bet ko.

Kanalai taip pat gali būti vieši ir uždari, t.y. prieinami tik tam tikrai grupei žmonių, tokie

kanalai turi slaptažodžius (password) arba į juos galima patekti kanale esančiam vartotojui atsiuntus

kvietimą (invite).

Kanalų skaičius tinkle yra kintantis, tad sunku pasakyti tikslų kanalų kiekį tinkle: dideliuose

tinkluose jis gali siekti keletą tūkstančių, mažesniuose – vos keletą dešimčių. Bet kas gali sukurti

naują kanalą, be to, paskutiniam žmogui išėjus iš kanalo, jis dings, štai kodėl kanalų skaičius toks

nepastovus.

Rasti pokalbių kambarius ir į juos įsijungti galima trumpa komanda “/list” (ženklą “/” pasako

serveriui, kad duodate jam komandą). Pirmą kartą patekus į kanalą, ypač jei tuo metu ten yra daug

“kalbančiųjų” gali pasirodyti, jog prieš akis bėga beprasmis žodžių kratinys. Bet įdėmiai pažvelgti ir

matome, kad viskas čia logiškai sutvarkyta. Vartotojui ką nors pasakius kanale, prieš jo frazę

automatiškai bus pridėtas jo pseudonimas. Jei kas nors kreipiasi į tam tikrą asmenį, priekyje nurodo

pastarojo pseudonimą. Pvz., jei komandų eilutėje prašoma frazė “Prodigy: kaip gyveni?”, kanale

pasirodys užrašas “ Prodigy: kaip gyveni?”

Norint pradėti “kalbėti” tereikia parašyti tekstą komandų eilutėje ir paspausti klavišą “Enter”.

Beje, pradėti visada verta nuo pasisveikinimo.

Pokalbiui valdyti reikalingos komandos:

• /join (arba /j) [_Kanalas] – įsijungti į kanalą ar sukurti naują;

• /leave [_Kanalas] – atsijungti nuo kanalo;

• /quit [priežastis] atsijungti nuo IRC;

• /me [veiksmas] – trečiuoju asmeniu pasakoma kitiems, kaip jaučiatės, ką darote;

• /nick [vardas] – pseudonimo pasirinkimas;

• /whois (arba /w) [pseudonimas] – liepia parodyti Interneto informaciją apie nurodytą asmenį

12

2.2.4. Bendravimo nuotaikos, etiketas

Šaltas kompiuterinis bendravimas (susirašinėjimas, pokalbiai) neperteikia visų žmogaus

tiesioginio bendravimo niuansų: gestų, mimikos, veido išraiškos. Svetimą žmogų gali įžeisti net

kasdieniškų minčių išdėstymas laiške, jei skaitymo metu jo nuotaika bloga. Nors šiek tiek perteikti

savo nuotaiką bendraujant kompiuteriu padeda įvairūs sutartiniai simbolikai – šypsenėlės (smiles).

Norint juos geriau suprasti reikia žiūrėti galvą pasukus 90 laipsnių kampu į kairę:

:-) arba :) - šypsenėlė

:-( arba :( - liūdesys

:-/ arba :/ - susimąstymas

:-* arba :* - bučinys

:-O – riksmas

:-_) – sloga

:’-) – verkia iš džiaugsmo

@--‘-,-- - virtuali rožytė

13

IŠVADOS

Internetas plati sąvoka, nors šiandien jau nebeįsivaizduojame, kaip reikėtų be jo mums

išgyventi. Internete galime rasti labai daug, įvairiausių paslaugų – kurios palengvina mūsų buitį.

Naudodamiesi internetu galime netik sėdėdami namie apsipirkti, bet jis teikia tokias paslaugas kaip

mokesčių apmokėjimas, bendravimas su toli gyvenančiais giminaičiais, draugais. Visada internete

yra pateiktos naujienos, galime skaityti laikraščius, žurnalus. Žaisti žaidimus ir pan. Interneto

teikiamos paslaugos yra reikalingos ir žmonės yra patenkinti galėdami jomis naudotis.

14

DALYKINĖ RODYKLĖ

Microsoft, America, Online, Compuserve, MSN, Internet, Explorer, Žurnalas, Computer,

Industry, vartotojais, pasaulio, tinklas, LITNET, serveris, host

15

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

A. Žilinskas, G. Leonavičius, E. Valavičius “Informatika”, Vilnius 2000

D. Janickienė “Informatika”, Kaunas 2001

Valentinavičius S. Globalinis kompiuterių tinklas INTERNET. VILNIUS: Technika, 1996m.

Janickienė D., Valterytė R. INFORMATIKA. Microsoft Windows 2000, Microsoft Office

2000, Internetas. KAUNAS: VDU, 2001m. 242-243 p.

Janickienė D. INFORMATIKA. KAUNAS: VDU, 2001m. 273-282 p.4.

16