1

IS gyvavimo ciklas

2

Sistemų kūrimo modeliai

Nuoseklus Evoliucinis Spiralinis

3

Gyvavimo ciklo esmė

Projekto vykdymas nesibaigia priemonių įsigijimu ir jų instaliavimu.

Projektas tęsiasi tol, kol egzistuoja įmonė ir kol ši veiklos forma yra aktyvi.

Sistemos įgyvendinimo fazės sudaro sistemos gyvavimo ciklą (SGC)

SGC pirmieji įvedė anglai 1960m SGC tipinė metodika įvesta 1970

4

Gyvavimo ciklo fazės 1

Ekonominis naujos sistemos poreikio pagrindimas

Tiriamieji darbai

Analizė (Struktūrinė, objektinė)

Projektavimas, kūrimas

Įgyvendinimas, įdiegimas

Stebėjimas ir palaikymas

5

Gyvavimo ciklo fazės 2

Inicializacija

Analizė

Projektavimas

Realizacija

Testavimas

Įvertinimas

Įdiegimas

6

Gyvavimo ciklo fazės 3

Galimybių studija

Analizė

Veiklos sistemos pasirinkimas

Reikalavimai

Techniniai pasirinkimai

Fizinis projektavimas

Loginis projektavimas

7

Gyvavimo ciklo fazės

Galimybių tyrimas Reikalavimų formulavimas Sistemos analizė Sistemos konstravimas Įgyvendinimas Naudojimas ir priežiūra

8

Galimybių tyrimas

Įvairios priežastys gali versti pakeisti esamą IS nauja

Įvertinti esamą sistemą ir numatyti naujai sistemai keliamus reikalavimus

Pasiūlyta sistema turi būti galima: Teisiškai Organizacine ir socialine prasme Techniškai Ekonomiškai

9

Reikalavimų formulavimas

Atliekamas detalus, pagrįstas faktais dalykinės srities tyrimas

Tyrimo duomenys gaunami:StebėjimaisPokalbiaisKlausimynais Įrašais ir dokumentaisAtranka

10

Sistemos analizė

Siekiama apibrėžti naujos sistemos architektūrą, nustatyti komponentų techninius reikalavimus ir detalizuoti tolesnių darbų planus

Rezultatas: Sistemos architektūros aprašas Sistemos konstravimo darbų planas Sistemos komponentų reikalavimų specifikavimas Sąsajų aprašas Sistemos konfigūracijos valdymo planas

11

Sistemos konstravimas

Projektas turi atspindėti: Įvesties duomenis ir tų duomenų gavimo būdus Sistemos išeigas Kompiuterių programų vykdomus procesus verčiant

įeigą į išeigą Kompiuterinių ir rankinių duomenų rinkinių struktūrą Apsaugos ir atkūrimo priemones Sistemos testavimo ir įgyvendinimo planus

12

Įgyvendinimas

Kompiuterių programos Techninė ir programinė įranga Kokybė Naudotojų apmokymai Dokumentacija

13

Naudojimas ir priežiūra

Nenutrūkstamas ir efektyvus sistemos darbas

Tikrinama ar atitinka sistemai keliamus reikalavimus, ar kaina neviršija prognozuotos

14

IS kūrimo gyvavimo ciklo modeliu teigiami bruožai: Taikomos metodikos yra išbandytos ir patikimos Stadijas sudaro gerai valdomos užduotys Kiekvienos stadijos pabaigoje galima įvertinti projekto

pažangą Užtikrinamas tinkamas kūrimo proceso dokumentavimas

ir specifikacijų išsamumas Užtikrinamas susijusių asmenų bendravimas, sudaromos

sąlygos naudotojų mokymams Leidžia projektus įgyvendinti laiku ir išvengi per didelių

kainų Leidžia panaudoti pagalbines analizės priemones

15

IS kūrimo gyvavimo ciklo modeliu silpnosios pusės Nepakankamas aukštesnės vadovybės poreikių tenkinimas Procesų modeliai nėra stabilūs Nepakankamas lankstumas Naudotojų nepasitenkinimas Dokumentacijos trūkumai Nepakankama kontrolė Nepilnos sistemos Darbų atsilikimas Priežiūros sunkumai Darbų nuoseklumo išlaikymo sunkumai Griežto mąstymo akcentavimas

16

Evoliucinis projektavimas

Visos sistemos kūrimo stadijos yra kartojamos , kiekvieną sykį vis didėjančia apimtimi

Kūrimo procesą traktuoja, kaip nuolatinį sistemos modernizavimą

17

Spiralinis modelis

Pažingsninis sistemos plėtimas Fazės:

Planavimas – nustatomi stadijos veiksmai, pradiniai reikalavimai, įvertinamos alternatyvos, sudaromas darbų tvarkaraštis

Rizikos analizė – atliekama rizikos analizė ir nustatomas projektavimo rizikos laipsnis, priimamas sprendimas, ar verta pradėti projekto konstravimo darbus

Konstravimas- sistemos modeliavimas, programavimas, įgyvendinimas ir integravimas

Įvertinimas – naudotojo nuomonė, testų rezultatai

18

Projekto valdymo pradinė fazė

Skiriamas projekto vadovas Suformuojama komanda projektui vykdyti Detalizuojama projekto struktūra Patvirtinami galutiniai projekto užmojai Patvirtinami galutiniai reikalavimai

19

Vadovavimo projektui uždaviniai

„Sutilpti“ į projektui numatytą laiką ir skirtus pinigus

Užtikrinti kuriamos sistemos funkcionalumą ir kokybę

20

Prasto vadovavimo indikatoriai

Darbų identifikavimo ir kontrolės stoka Žmogaus darbo laiko neefektyvus išnaudojimas Neracionaliai naudojamos lėšos ir kiti resursai

kompiuterių darbo laikas sistemos testavimo metodikos nebuvimas ir pan.

Pasipriešinimas būtinoms projekto korekcijoms Nedetalizuotos ataskaitos apie atliktus darbus Atliktų darbų apimties įvertinimo nesugebėjimas.

21

Vadovavimo metodika

užmojų tiksli formuluotė terminų ir etapų baigties datų suderinimas žmogiškųjų išteklių paskirstymas reguliarus ataskaitų apie baigtus darbus

pateikimas kokybės kontrolės užtikrinimas.

22

Projekto darbų detalizavimas

Suskaidyti projektą į mažesnes dalis Suskaidyti projekto dalis į atskirus darbus Kiekvienam darbui suskaičiuoti reikalingą laiką

ir pinigus. Nustatyti darbų seka Nustatyti kvalifikaciją reikalingą darbams atlikti Sukomplektuoti komandą projektui atlikti

23

Reikalavimai projekto vadovui

Techninė patirtis Elgsena bendraujant su žmonėmis

paskirstyti darbus, motyvuoti komandos narius reiklumas

24

Kritinis sėkmės faktorius

Kiekvienas projekto etapas turi baigtis kokybiškais rezultatais, kurie tenkintų vartotojų poreikius ir gautų teigiamą įmonės vadovų pritarimą.

Kiekvienas rezultatas turi būti laiku pateiktas atitinkamiems asmenims, kad rezultatai atitiktų reikiamą kokybės lygį.

Rezultatams gauti vadovas turi užtikrinti, kad būtų sunaudojami tik jam skirti žmonių bei infrastruktūriniai ištekliai.

25

Kritinio sėkmės faktoriaus įtaka

Kuriant strateginį planą, Organizuojant jo įgyvendinimą Atliekant operatyvius darbus,

26

Kritiniai sėkmės faktoriai el. verslo saugai Aukščiausio lygio vadovų palaikymas Pakankamos lėšos projektui vykdyti Pakankama projekto komandos vykdytojų

patirtis ir kvalifikacija

Kiekvienas kritinis sėkmės faktorius gali būti detalizuotas ir įvertintas kiekybiškai.

27

Darbų monitoringas

Palyginti esamą situaciją darbuose su ta, kuri buvo numatyta šiam laikui.

Nustačius neatitikimus:keisti kalendorinius planus, perskirstyti likusius išteklius. ieškoti papildomų išteklių pratęsti projekto vykdymo laiką. nutraukti projekto vykdymą vykdyti tik dalinai.

28

Organizavimo technika

Alternatyvų generavimas (rasti kuo daugiau alternatyvių sprendimų ir parinkti iš jų geriausią sprendimą duotoje situacijoje )

Challenging assumptions (atsakymų į klausimus dėl geriausios sprendimo idėjos ieškojimas, restruktūrizuojant alternatyvas, keičiant požiūrį į problemų sprendimą ir mąstymo šablonus )

Frakcionavimas (funkcinė problemos dekompozicija, kuri, atlikus atskirų funkcijų analizę, leidžia rasti naujus problemos sprendimo būdus )

Kolektyviniai sprendimai (leidžia rasti sprendimus gretinant kelių asmenų sprendimo idėjas)

29

Scenarijų planavimas

Ekspertų scenarijus (gali pateikti kelis scenarijaus variantus ir jų prioritetus )

Morfologinis požiūris (identifikuoja ateities išeigų alternatyvas remiantis įvairiais spėjimais ir prielaidomis )

Cross- impact approach (identifikuoja potencialius įvykius, tendencijas, sąlygas, kurie gali įtakoti vienas kitą ir atitinkamus sprendimus )

30

SWOT analizė

Strengths - Stiprybės Weaknesses - Silpnybės Opportunities - Galimybės Threats - Pavojai

31

SWOT analizė

Vidiniai faktoriai (įmonės ar padalinio, bet ne aplinkos savybės, pvz.: finansiniai ir techniniai ištekliai, marketinginės ir organizacinės kompetencijos): Stiprybės Silpnybės

Išoriniai faktoriai (aplinkos, bet ne įmonės/padalinio savybės, pvz.: rinkos technologiniai, konkurenciniai, ekonominiai ir politiniai pokyčiai): Galimybės Pavojai

32

SWOT analizė

Planavimas, paremtas klausimais: Kaip mes galime panaudoti kiekvieną stiprybę? Kaip mes galime sustabdyti (kompensuoti ar

panaikinti) kiekvieną silpnybę? Kaip mes galime pasinaudoti kiekviena galimybe? Kaip mes galime apsisaugoti nuo kiekvieno pavojaus?