vilnius 2012

Iš anglų kalbos vertė Agnė Puzauskaitė

© David Levithan, 2011 © Vertimas į l ietuvių kalbą , Agnė Puzauskaitė, 2011© Leidykla VAGA, 2012

ISBN 978-5-415-02229-8UDK 821.111(73)-31 Le387

Versta iš: David Levithan, The Lover’s Dictionary. Farrar, Straus and Giroux, New York, 2011

Mano tėvams – su dėkingumu ir nuostaba

9

aberrant, adj.

neįprasta(s), būdv.

– Paprastai tokių dalykų nedarau, – pasakei tu.– Aš taip pat, – patikinau.Vėliau išaiškėjo, kad mes abu ir anksčiau užmegzdavome

pažintis internete, mes abu ir anksčiau užsiimdavome seksu per pirmą pasimatymą, mes abu ir anksčiau susivokdavome, kad įsimylime per greitai. Raminome save tuo, ką iš tikro abu ir kiekvienas galvojome:

– Paprastai, kai taip elgiuosi, nesijaučiu gerai.Pasverk tos akimirkos viltį , tą jausmą.Su juo lyginsi visa kita.

A

10

abstain, v.susilaikyti, veiksm.

Atsiprašau, kad nustebau, jog tą vakarą negėrei.– Kažkas negerai? – paklausiau. Šiaip išgerti po darbo ne-

atsisakydavai.– Nesikuklink, – pasakei, – išgerk už mus abu. Užsisakiau du „Manheteno“ kokteilius. Nežinojau, ar tau

pasiūlyti gurkštelti. Nežinojau, ar būtų lengva, bent kartą, pri-versti tave sustoti.

– Kas yra? – paklausiau.Dramatiškai patylėjusi, visiškai rimtai atsakei: – Laukiuosi, – ir pratrūkai juoku.Aš irgi nusijuokiau, nors juoktis visai nesinorėjo. Pakėliau

savo „Manheteną“, linktelėjau taure tavo pusėn ir paklausiau:– Nuo ko?

11

abstraction, n.

abstrakcija, daikt.

Meilė – tai viena abstrakcijos rūšių. O dar tos naktys, kai mie-gu be tavęs, kai įsikniaubiu į pagalvę, o ne į tave, kai išgirstu pirštų galiukų tipenimą, bet ne tavąjį. Negaliu tavęs atkurti visiškai. Lieka tik apglėbti mintis apie tave.

12

abyss, n.

bedugnė, daikt.

Būna dienų, kai viskuo abejoju. Kai gailiuosi visko, ką iš manęs paėmei, visko, ką tau daviau, ir laiko, kurį tuščiai iššvaisčiau mums.

13

acronym, n.

akronimas, daikt.

Pamenu tavo pirmą elektroninį laišką, kurį pasirašei BU. Neži-nojau, ką tai reiškia. Skambėjo griežtai, lyg trinktelėjimas. BU! Betmenas nubloškia Ridlerį. BU! Riksmai „meluoji! Meluoji!“ Ašaros. BU! Taigi aš atrašiau: „BU?“

Kai po dešimties minučių atsakei, paaiškinai. Man patiko juokingas vaizdas, kurį tada apie tave susikū-

riau: tu pasilenki prie nešiojamojo kompiuterio, švelniai lūpo-mis priglundi prie ekrano ir prieš paverčiant žodžius elektra sutvirtini juos: „Bučiniu užantspauduota.“ Dabar kaskart, kai gaunu tavo BU, jaučiu tos elektros aidą.

14

adamant, adj.

nepalenkiama(s), būdv.

Tu prisiekinėjai, kad Meryl Streep gavo „Oskarą“ už geriausią moters vaidmenį filme „Silkwood“. Aš sakiau, kad ne, tai buvo „Sofijos pasirinkimas“. Tu ginčijaisi su manimi taip, lyg disku-tuotume apie Dievo egzistavimą arba apie tai, ar mums apsi-gyventi kartu. Tokio tipo kovos – niekada nelaimimos: net jei ir esi nugalėtojas, įskaudini kitą žmogų, o tai jau susiję su tam tikru pralaimėjimu.

Žinoma, dėl filmų pasitikrinome, ir nors tu pripažinai, kad aš neklydau, vis tiek elgeisi taip, lyg tai būtų buvusi ypa-tinga proga. Tada galvojau tave palikti. Vieną sekundės dalį jau buvau tarpduryje.

15

akin, adj.

gimininga(s), būdv.

Tavo anketoje radau parašyta, kad mėgsti „Šarlotės Voratinklį“. Apie tai kalbėjomės ir per pirmą pasimatymą: abu apibūdino-me jį žodžiu „spinduliuojantis“, abiems graudžiausias momen-tas buvo ne tas, kai miršta Šarlotė, o tas, kai rodosi, kad ir visi kiti vaikai paliks paršelį Vilburą.

Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, ar šis mūsų bendrumas buvo svarbus? Ar svarbu buvo tai, kad vakarais abu gerdavome kavą ir kad vasarą po studijų baigimo, pasirodo, abu vykome į Barseloną? Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, ar toks jau didelis atradimas buvo sužinoti, kad abu bijome kutenimo ir kad abu labiau mėgstame šunis, o ne kates? Iš tikro, ar tie faktai nebuvo skirti tuščiai vietai užpildyti iki tol, kol išsipildys tikroji pers-pektyva?

Spalvinome paveikslus pagal spalvas nurodančius skai-čius, o pradėdavome nuo žalios. Nes tai pasirodė besanti mūsų mėgstamiausia spalva. Mums atrodė, kad tai turi kažką reikšti.

16

alfresco, adv.atvirai, priev.

Nė minutės ilgiau nebegalėjome iškęsti mieste, todėl nuėjome tiesiai į automobilių nuomos punktą, nes nebuvome iš anksto užsirezervavę automobilio, ir iš ten pradėjome kelionę šiaurės kryptimi per valstijas. Kol tu vairavai, aš skambinėjau ir paga-liau radau mums namelį. Stabtelėjome prekybos centre ir dviem naktims nusipirkome maisto, kurio būtų užtekę savaitei.

Lauke nebuvo taip labai šalta, tad virtuvės stalą išsinešė-me laukan. Vėjas vis užpūtinėjo žvakes, bet mums tai nerūpė-jo, nes pirmą kartą mums esant kartu virš mūsų švietė daugy-bė žvaigždžių.

Vynas padiktavo pokalbio toną – vangų, girstelėjusį, že-mišką.

– Man patinka tokia alfresco stiliaus vakarienė, – pasakei tu, o aš susijuokiau.

– Ką? – perklausei.– Ė, mes juk ne nuogi, – tariau.Dabar jau juokeisi tu.– Alfresco nebūtinai reiškia tai, – pasakei man. – Ir, beje,

negi dabar nesijauti nuogai?

17

Tu nutilai ir mostelėjai man, kad paklausyčiau. Miško garsų, oro jausmo. Vynas sėdo į mano mintis. Dangus, čia pat. Ir tavo akys, stebinčios, kaip siurbiu visa tai į save.

Nuogi pasauliui. Pasaulis – nuogas mums.

18

aloof, adj.

uždara(s), būdv.

Nuo kokios 7–8 klasės turėjau įprotį uždavinėti klausimą:– Apie ką galvoji?Taip visada darau iš nevilties, bet vis tiek klausinėju, nors

ir žinau, kad tai niekada nesuteiks man to, ko noriu.

19

anachronism, n.

anachronizmas, daikt.

– Eisiu ieškoti mums arklio ir vežimo, – pasakytum tu.– O aš maniau, kad vyksime laivu su oro pagalve, – atsa-

kyčiau.

20

anthem, n.

himnas, daikt.

Tai buvo mūsų šeštas (gal septintas) pasimatymas. Aš ga-minau, o tu užsispyrei suplauti indus. Netgi neleidai man jų šluostyti. Po to kvepėjai muilo putomis, atsisėdai ir įsipylei dar vieną pigaus vynelio taurę. Sukrovei kojas man ant kelių ir sudribai taip, lyg ką tik būtume rengę fiestą tūkstančiui sve-čių, o tu būtum buvusi vienintelė kambarinė, turėjusi viską iškuopti.

Tada pauzė. Aš vis dar baiminausi kiekvieno mūsų po-kalbio plyšio, bijojau, kad štai ir ji, akimirka, kai nebeturime ką vienas kitam pasakyti. Vis dar stengiausi daryti tau įspūdį, vis dar norėjau to paties iš tavęs, kad pasakodamas draugams, galėčiau skleisti žinią apie tai, kaip tu mane stebini, taip įtikin-damas ir save, kad tai yra įmanoma.

– Jei būtum šalìs, – paklausiau, – koks būtų tavo tautinis himnas?

Įsivaizdavau kokią nors jau egzistuojančią dainą. Kad ir „What a Wonderful World“ arba „Que Sera, Sera“, arba pokšto dėlei kokią nors „Hey Ya!” („I would like, more than anything else, for my nation to be shaken like a Polaroid picture).

21

– Tai būtų bliuzo daina – atsakei tu. Tada pakėlei akis į lubas, ir užsimerkusi pradėjai bliuzo ritmu dainuoti:

Na, naa, na, naDarbe aš pavargstu,Na, naa, na, naBet nuomą mokėti turiuNa, naa, na, naTėvai niekad manęs nemylėjoNa, naa, na, naEmociškai sulaužėNa, naa, na, naŽinau, kam čia esuNa, naa, na, naKad plaučiau tau indusNa, naa, na, naAtsargiai su noraisNa, naa, na, naNes šūdą tu žinai Na, naa, na, naDaug vyrų pakliuvoNa, naa, na, naĮ mano spąstusNa, naa, na, naTaigi, berneli, žinokiNa, naa, na, naGali perpiešti žemėlapįNa, naa, na, na

22

Nes aš – išdidi tautaNa, naa, na, naTai rodo mano vėliavaNa, naa, na, naPasaulis šis sumautasNa, naa, na, naGeriau jau linksmink tu mane.

Sustojai ir atsimerkei. Aš ėmiau ploti.– Ko čia ploji, – pasakei, – geriau pamasažuok bliuzo dai-

nininkės pėdas.Taip ir nepaklausei, koks būtų mano himnas. Bet tai nie-

kis, nes iki šiol nežinau, ką būčiau atsakęs.

23

antiperspirant, n.

antiperspirantas, daikt.

– Nieko čia žavingo, kad kvepi kepimo milteliais, – pasakiau aš.– Kepimo soda, – pataisei. – Jei norėčiau iškepti paprastą pyragą tereiktų tau į pažas-

tį sumesti sviesto, miltų, cukraus... – Kodėl mes apie tai kalbam? Gali priminti?– Tu tiesiog nebeužuodi raugalo, kuriuo tepi pažastis, nes

prie to kvapo priprantama. O aš jaučiuosi lyg susitikinėčiau su prekybos centru „Whole Foods“.

– Puiku, – atrėžei.– Puiku? – nusistebėjau.Mintyse pyliau: „Tavo žiniai, aš leidausi slidžiu kompro-

miso šlaitu vien tam, kad išlaikytume taiką ir harmoniją. Už dešimties minučių bus įvykdyta to antiperspiranto deginimo ceremonija. Tikiuosi, jis dega.“

– Aš tiesiog nekenčiu jo, – tariau tau.– O aš nekenčiu plaukų ant tavo kojų nykščių.– Nešiosiu kojines, – pažadėjau, – visą laiką, net duše.– Įspėju, – pasakei tu, – kai vieną dieną paprašysi manęs at-

sisakyti kažko, ką labai mėgstu, reikalai pakryps bjaurion pusėn.

24