Eugenlj us Matuzevlcius

ISMINTIESIR GROZIOPOEZIJA

Omaras Chajamas, nuostabusis per-su-tadžiku poetas, ilga laika Rytu pa-saulyje buvo žinomas kaip mokslinin-kas ir filosofas. Jo poezijai atgimtipadejo Vakarai. 1859 m. E. Ficdžerai-do i anglu kalba išversti Chajamoketureiliai (rubajatai) iki šimtmeciopabaigos susilauke net 2s leidimu.Idomus "grižtamasis procesas": Eu-ropos ir Amerikos susižavejimas Cha-jamo kuryba išpopuliarino rubajatusir jo tevyneje. Biografiniu žiniu apiepoeta išlike labai nedaug. Kai ka tenkaspresti tik iš legendu, kuriose atkur-ti vieni ar kiti ižymiojo Rytu moksli-ninko ir poeto gyvenimo momentai.Net poeto gimimo data jo kurybostyrinetojas indu mokslininkas SvamiGovinda Tirtha nustate 'pagal išlikusihoroskopa: Omaras Chajamas gime1048 m. gegužes 18 d.

Chajamas buvo žymus, gerbiamasmokslininkas ir filosofas, jo amžinin-ku nuomone, prilygo Aristoteliui irAvicenai. Jis buvo Malik-šacho pa-grindines observatorijos Isfahane sta-

tytojas ir vadovas-ikurejas. Chajamasdaug nuveike, turtindamas astrono-mijos ir matematikos mokslus. Jissudare nauja "Džalalo" kalendoriu.tikslesni net už musu dabar naudo-jama. Be matematikos, fizikos. astro-nomijos, Chajamas puikiai pažinojopraeities filosofu veikalus ir pats rašefilosofinius traktatus. Buvo geras Ko-rano žinovas. Kaip liudija šykšciosžinios ir kai kurios legendos, Chaja-mui teko taip pat nemaža klajoti,gyventi net atsiskyrelio gyvenima...Kada Chajamas mire, tiksliai nežino-ma. Orientalistu mokslininku speja-mais skaiciavimais nustatyta: 1122 m.Tokia data iškalta ir obeliske, kuri1934 m. ant Chajamo kapo Nišapurepastate jo poezijos gerbejai. .

Ligi šiol daugeliui Chajamo gyve-nimo, jo mokslines veiklos ir kury-bos tyrinetoju kyla klausimas: kada,kuriuo laikotarpiu kure savo rubaja-tus? Matyt, visa gyvenima, ligi patgilios senatves... Jis niekada nerašepagiriamuju odžiu valdovams. nieka-da nebuvo valdovu pataikunu, lau-kianciu išmaldos ir malones. Musuvaizduoteje iškyla išdidaus ir nepri-klausomo žmogaus paveikslas. ApieChajama -- mokslininka. filosofa ~

Rytu pasaulyje daug pasakyta ir pa-rašyta. Jo moksline veikla buvo nag-rinejama ir studijuojama kelis šimt-mecius. Kaip spelioja Chajamo kury-bos tyrinetojai, mus yra pasiekusi tikdalis jo kuriniu. Matyt, nemaža ju ar-ba žuvo, arba ligi šiol dar nerasta. 0tie rubajatai, kurie išliko ligi šiol, ta-po nuostabiu pasaulines poezijos 10-biu.

Pagaliau ir i lietuviu literaturinipasauli isiliejo Omaro Chajamo poe-tine kuryba. Atskiru leidiniu jo "Ru-bajatai" (verte Linas Broga; "Vaga",Vilnius, 1972, 232 p.) išleisti pirmakarta. Be abejo, tai labai malonus irreikšmingas ivykis musu kulturinia-me gyvenime. Ir anksciau buta ban-dymu išversti kai kuriuos jo rubajatus.Pavyzdžiui, nemaža pluošta vertimu1940 m. JAV išspausdino KleopasJurgelionis. Pokario metais apie 120ketureiiiu jis persiunte i Lietuva, no-redamas juos cia išleisti; dalis ju at-

R e cen z i jos, ano t a c i jos 171

spausdinta 1971 m. Vilniuje išejusio-je Kleopo Jurgelionio rinktineje "Glu-di liudi". Chajamo rubajatu yra ver-te ir kiti (N. Rastenis. J. Kuosa-Alek-sandriškis, A. Churginas, V. Baltuške-vicius, P. Dirse ir kt.).

Dabar Lino Brogos išverstoje Oma-ro Chajamo knygoje yra 408 ruba-jatai. Skaitant juos, atsiskleidžia ido-mus ir spalvingas poetinis pasaulis,kuriame atsispindi tai, ko jis gal ne-galejo pasakyti savo moksliniuoseveikaluose. Jo ketureiliai kupini filo-sofiniu apmastymu, rytietiškos išmin-ties ir žaismingumo. Cia susipina iratsiskyrelio mintys. ir skverbimasis ibuties paslaptis. ir opthnizmas, tike-jimas žmogumi, .0 lrartu iI' savotiškaautoironija, skepticizmas. Šiuose ru-bajatuose išryškeja kelio!!: rytietiškossimbolikos kryptys. Cia skamba tiepagrindiniai motyvai, kurie lyg irapibendrina paties Chajamo santyki sugyvenimu bei amžinybe. su rytietiš-kos poezijos patyrimu ir su tuo. kajis, žmogus, mokslininkas. mastyto-jas, pats patyre. Tur but. ryškiausiasrubataju bruožas - žaisminga išmin-tis, gilus žmogiškumas, sugebejimasdaug ka filosofiškai suvokti ir ivertin-ti: ir žmogaus proto bei širdies gro-ži, ir gyvenimo praeinamuma, ir sim-bolini ryši tarp viso to, .kas žemejeegzistuoja, kas joje gyva. Visa taiišreiškiama keliais pagrindiniais sim-boliais, akcentuojanciais poetine irfilosofine minti. Tiesa, kai kuriuoseChajamo rubajatuose jauciama sufi-ju - mistiškai panteistines islamo sro-ves - itaka.

To meto Rytu poetineje filosofinejekalboje vynas simbolizavo kelia iekstaze, mylimoji - dievybe, gelesir žiedai - žmogaus ir dievybes tar-pininkus. .. Šiu dienu poezijos kon-tekste kai kurie Chajamo poetiniaiivaizdžiai bei simboliai skamba galkiek keistokai. Bet, -geriau isigilinusi jo poezija, išryškeja pagrindiniusimboliu prasme ir reikšme. Chaja-mas, budamas gilus savo epochos hu-manistas, teigia gyvenima, šlovinameile, išminti, kuryba, žmogaus dva-sini groži. Ir visa tai alsuoja sodriurytietiškos poezijos koloritu:

172 R e cen z i jos, a n'o t a c i jos

Džamšido taure aš dienanaktsvajojau,

Skersai ir išilgai pasauli išklajojau, .Ir štai išmincius man pasake, jog taureYra manoj širdy, ir veltui tiek ieškojau.

. (389)Chajamo ivaizdžiai savo esme yra

tolimi mistikai arba religiniam aske-tizmui. Jo poezijoje ir mylimoji, irtaure, ir molis, ir asotis, ir vynas, iržydinti rože, ir mažyte smiltele - vi-sa turi ir realia; ir gilia filosofineprasme, susijusia su žmogaus butimi,su jo esimu šiame pasaulyje, su jomintimis apie gyvenima ir mirti. Norspoeto apdainuojama mylimoji, kaipir visi žmones, yra mirtinga, bet poe-zijoje jinai tampa dievybe, del kuriosjis atsisako rojaus. Jis šlovina puota,kuri yra išminties ir kilniu jausmupuota ;." Platono puota. Vyno tau-re - stebuklinga taure, žmogaus pro-to taure, kurioje sutelpa visas pasau-lis. Olinksmieji puotautojai - išmin-ciai, siekia suvokti gyvenimo pras-me. ., Kai kuriuose rubajiltuose musžavi gamtos vaizdai, nuspalvinti nuo-stabaus tyrumo spalvu.

Veriejo Lino Brogos kelerius metuskruopšciai, .nuoširdžiai dirbta, ieškota,taisyta. Šiuo atveju jam kilo daugnelengvai išsprendžiamu uždaviniu.Chajama rubajatu formos, minties,poetinio žodyno glausturnas, ivaizdžiuiprasminimas, aforistiniai akcentaireikalauja iš vertejo didelio meistriš-

kumo, išradingurno, gaivios ir nuo-lat atsinaujinancios kurybines intuici-jos. Uždavinys tikrai nelengvas, betkartu jis ir vilioja, skatina vaizduo-'te, atkurimo galimybiu iliuzija... To-kia jau poezijos vertejo lemtis.. Ne-maža rubajatu išversta gerai, kury-bingai. Jie sukelia malonu džiaugsmair pasigerejima. Bet, deja, yra ir "ne-išsprestu uždaviniu". Visu pirma vie-tomis pasigendam didesnes vertejovidines drasos, kurybines intuicijos.Kai kur gana dirbtinai sukalti rimai:formaliai lyg ir viskas tvarkoj, betdingsta ketureilio visumos poetineitaiga. Yra nenaturaliai, mechaniškaiskambanciu žodžiu deriniu, disonuo-janciu rubajatu poetines formos irminties esmei. Pavyzdžiui: "Jei visa,ka laimi, lemtis vis tiek išblaško,ILabai nesigraudink del daug ko irdel mažko" (189)! "Jei šypso mylimapavasario žieduos, IKaip rožes ne-svaigins ir vynas neapduos?" (83),"Kai aš einu Keliu, lemtis pavymUispiaudos. IKa dirbu, ka darau - kvai-lybes, niekai, kliaudos" (284)... Šisdirbtinurnas gerokai kenkia kai kuriurubajatu vertimo lygiui. 0 apskritaivertejo triusas didelis ir reikšmingas.Ateity, rengiant nauja laida, reiketukai kuriuos vertimus gerokai taisyti,redaguoti, ikvepti jiems daugiau na-turalaus poetinio gaivurno, 0 kai ku-riuos gal 'pet ir naujai išversti.