2014 m. sausio 28 d., antradienis

2014 m. sausio 28 d., antradienis Kaina - 1,50 LtNr. 8 (1866)

ÐILUTËS RAJONO IR PAGËGIØ SAVIVALDYBËS NEPRIKLAUSOMAS LAIKRAÐTIS.

ISSN 1648 - 2018

Su priedu Sveika ðeima

Koks likimas laukia stintø þvejø?Mëgëjiðka ir verslinë þvejyba –

kas jas prieðina?

Praëjusià savaitæ Lietuvà apskriejusi þinia, jog PrezidentëDalia Grybauskaitë gràþino LR Seimui svarstyti Þuvininkystësástatymo pataisas bei pateikë savo siûlymus, pamario þvejusiðties nudþiugino. Tai suteikë viltá, kad tradicinis þvejybos ama-tas, puoselëtas nuo seniausiø laikø ir turintis gilias tradicijas,neiðnyks. Ar kvepës dar mûsø kraðtas þuvimi, ar teks vietosþvejams kitokio darbo prasimanyti?

Stasys BIELSKIS,

Gerda BELOKOPYTOVA

Bus ar nebus ðiemetstintø?

Naujasis Prezidentës D. Gry-bauskaitës siûlymas, iðdëstytas

aukciono bûdu. Iki ðiol tarp versli-nës ir pramoginës þûklës vyksta ko-va. Pamaryje padëtis ðiek tiekátempta, mat dël tokios painiavosástatyme þvejybos ámonës negali tin-kamai pasirengti artëjanèiam stint-meèiui. Ne paslaptis, kad stintøþûklë – bene pelningiausias ver-slas þvejams. Deja, kol kas neaiðku,ar ðiemet kaip ir kasmet upiø kran-tus „nusës” þmoniø bûriai. Iðkylagrësmë pamario kraðto þvejams.

Anot rusniðkiø þvejø, stintme-èiui reikia ið anksto pasiruoðti, mattenka pasirûpinti technika, þvejøgrandþiø surinkimu ir pan. Pasi-ruoðimà reikia itin kruopðèiai or-

Þvejai verslininkai kasmet pagauna apie 1 600 tonø þuvies, kuri ávertinama maþdaug 4,5 mln. litø.

Prezidentës spaudos tarnybos pra-neðime spaudai, byloja, kad Prezi-dentë siûlo, jog ðalies gamtos iðtek-liais galëtø naudotis visi þmonës.Taip pat siûloma sutrumpinti þve-jybos kvotø suteikimo laikà: nuo15 iki 5-eriø metø. Prezidentë pa-teikë ir siûlymà, kad bûtø suteiktateisë þvejybos kvotà perleisti tik Nukelta á 5 p.

„Ledo kelias” á Rusnæ jau atidarytas

„Ledo kelias“ rusniðkiø bei Ðyðos kaimo gyventojø dëka atidarytas sausio 23-iàjà.

Skaitykite 9 p.

Jei gydytojas reikalaujakyðio – kreipkis á STT!

Korupcija gydymo ástaigose yra gerai þinoma visuomenëjeproblema. Daugelis þmoniø galvoja ar net yra ásitikinæ, kadávairias problemas lengviausia iðspræsti pinigais, paþintimis suátakingais asmenimis. Taèiau visiems: tiek gydytojams, tiek gy-ventojams derëtø þinoti, kad siûlyti ar reikalauti kyðio uþ gydymàyra draudþiama ástatymø ir to visuomenëje neturëtø bûti.

Ðilutës ligoninëje ir PSPC kabantys plakatai skatina nesiûlyti gydyto-jams kyðiø, o atsidëkoti ðypsena ir geru þodþiu.

Evelina MALIAUSKAITË

Nors korupcijos sàvokà apimadaug ávairiø nelegaliø procesø, ta-

èiau ðiame straipsnyje akcentuosi-me bûtent kyðininkavimo medici-

Nukelta á 4 p.

2014 m. sausio 28 d., antradienis 2SITUACIJOS

Ðilutës rajono savivaldybë skelbia konkursà vieðosiosástaigos Ðilutës turizmo informacijos centro direktoriauspareigoms eiti.

Daugiau informacijos galima rasti Ðilutës rajonosavivaldybës tinklalapyje www.silute.lt

Ðilutiðkis þurnalistas D. Pancerovas Ukrainoje: skraidantys„Molotovo“ kokteiliai, garsinës granatos ir ðaltas „duðas“

vidurþiemá

Pirmoji sukilëliø barikada Hruðevskio gatvëje, Kijeve.

Prieðakinës protestuotojø pozicijos Hruðevskio gatvëje, Kijeve. Vidman-

to Balkûno nuotraukos

„Tai – karas“, - apie ávykius Ukrainoje sako specialusis„Lrytas.lt“ korespondentas Dovydas, visiems gerai paþástamasðilutiðkis. Dar ketvirtadiená vieðëdamas gimtajame kraðte, Ðilu-tëje, Dovydas nusprendë skristi á Kijevà. Þurnalistas á karðèiau-siø ir kruvinø ávykiø sûkurá ásiliejo penktadiená. Ðiuo metuDovydas savo buvimo vietà Kijeve ávardina kaip buvimà prie-ðakinëje pozicijoje. Tai reiðkia, kad þurnalistas dirba ten, kurvyksta þiaurûs susirëmimai.

Saulina JOKUBAUSKAITË

„Esu suodinas, aprûkæs, purvi-nas, nebeturiu net ðvariø rûbø “, -vakar raðë Dovydas.

Lietuviui þurnalistui teko iðgy-venti kraupiàjà sekmadienio naktá,kai Ukrainos sostinëje Kijeve mi-licininkai ðturmavo Teisingumoministerijos patalpas, dar kitaip va-dinamàjá Kongresø centro pasta-tà.

„Pirmà kartà buvau susiðaudy-me, vidurþiemá buvau aplietas van-deniu, gavau „flashbangà“ ir stovë-jau gyvoje sienoje su sukilëliais“, -

karðèiausiais áspûdþiais dalijosiD. Pancerovas.

Pasak þurnalisto, ðturmas prievadinamojo Kongresø centro pa-stato prasidëjo nuo ðeðtadienio ir áistorijà bus áraðyti kaip vienas karð-èiausiø sekmadienio nakties ávy-kiø Ukrainoje, kuomet su protes-tuotojais susidoroti atvaþiavo mi-licijos pareigûnai. Tiesa, reportaþeteigiama, kad vietos þmonës kalba,jog ðie milicininkai, atvykæ mal-ðinti sukilëliø, dar tik kursantai,tai yra – bûsimi milicininkai.

Milicijos pareigûnai iðsilaipinoprie pastato ir já uþëmë. Dovydas

pasakojo, kad ðeðtadienio pavaka-ræ, kai spaudë atðiaurus ðaltis ir lai-kësi minusinë temperatûra, iðsilai-pinæ milicininkai uþëmë Kongre-sø centro pastatà. Tai – pakanka-mai didelis nuostolis sukilëliams,nes pastatas stovi prieðais barika-das. Beje, pastarosios – vienintelëvieta, kur galima stebëti ir ðaudytisukilëliams á nugaras.

Sukilëliai kurá laikà laikë mili-cininkus ákalintus. Þurnalistas pa-sakojo, kad didþiausi neramumaiprasidëjo 22 val. Tuo metu po þmo-niø ðûksniø, muðimo bûgnais irdainø prasidëjo ataka Molotovokokteiliais bei ávairiausiais fejer-verkais ar petardomis.

Per ðeðtadieniná ðturmà buvoiðdauþti Kongresø centro pastatolangai. Pro juos á vidø krito Molo-tovo kokteiliai, fejerverkai, kuriesprogdami skleidë ávairiaspalvesðviesas. Norëdami numalðinti su-kilëlius milicininkai naudojo van-dens srovæ, kurios smûgis ið karto

permerkdavo rûbus, o ðaltis aki-mirksniu juos stingdë. Þmonës ko-vojo tarsi su ðarvais.

Pasak Dovydo, vandens srovebuvo aplietas ir jis. Po vandens smû-gio laukë garsinës granatos, kuriasmëtë milicininkai, norëdami nu-

malðinti sukilëlius ir bent trum-pam juos apsvaiginti. ÞurnalistasDovydas teigë, kad garsinës grana-tos nebuvo pavojingos sveikatai, ta-èiau tuo momentu apkurtino, ap-svaigino, net sutrikdë ðirdies rit-mà.

Visa tai iðgyvendamas tiesiogi-niø ávykiø sûkuryje Dovydas pasa-kojo, kad po keliø valandø derybødar nebuvo aiðku, ko tikëtis ir ko-kia bus ðturmo baigtis. Gyva, keliøðimtø sukilëliø siena, kurioje sto-vëjo ir pats Dovydas, apgaubë uþ-imtà pastatà. Tik po derybø su su-kilëliø vadais pareigûnai nuspren-dë pasiduoti ir pasitraukti ið Kon-gresø centro pastato.

Po skaudþiø ir átemptø iðgyve-nimø þurnalistas dalinasi ir ðiltes-nëmis akimirkomis, viena ið jø –

kad vienas protestuotojas, suþino-jæs, jog Dovydas yra ið Lietuvos,padovanojo labai gerà respiratoriø.

„Gavau gerà respiratoriø tik dëlto, kad esu lietuvis. Lietuvos var-das èia mums atveria visas duris.Labai smagu“, - raðë Dovydas.

Ðilutëje policijos pareigûnai sulaikë narkotikø platintojus

Saugose grupë jaunuoliø bandëuþvaldyti svetimà automobilá

Vëlø antradienio vakarà, sau-sio 21-àjà, apie 23.00 valandà, Ði-lutëje, policijos pareigûnai sulaikëtris asmenis, automobilyje gabenu-sius narkotines medþiagas.

Tauragës apskrities vyriausiojopolicijos komisariato Organizuotonusikalstamumo tyrimo skyriaus pa-reigûnai Ðilutës mieste, Tilþës gatvë-

je, sulaikë tris vyrus, kurie automo-biliu „Mazda 323“ gabeno ir ketinorealizuoti plastikinëje pakuotëje lai-kytà narkotinæ medþiagà – pirmi-niais policijos duomenimis - heroi-nà. Automobilyje policijos pareigû-nai aptiko ir du panaudotus ðvirkð-tus su narkotinës medþiagos liku-èiais, kurios kilmë paaiðkës atlikus

ekspertizæ. Sulaikyti átariamieji T.B. (vyr.), gim. 1982 m., M. G. (vyr.),gim. 1984 m., ir A. P. (vyr.), gim.1984 m., kurie uþdaryti á areðtinæ.

Átariamiesiems dël neteisëto dis-ponavimo narkotinëmis medþiago-mis su tikslu jas platinti, gresia bau-dþiamoji atsakomybë – laivës atëmi-mas nuo dviejø iki aðtuoneriø metø.

Antradienio vakarà, apie 22 va-landà, degalinëje, esanèioje Ðilutësrajone, Saugø kaime, penkiø asme-nø grupë kësinosi uþvaldyti Ðilutësrajono gyventojui priklausantá au-tomobilá. Naudodami fizinæ jëgajie ið spynelës iðtraukë dvideðimtaðtuoneriø ðilutiðkiui priklausan-èio automobilio „Ford Focus“ rak-telá. Vëliau, grasindami nukentë-jusiajam susidorojimu, uþpuolikaijá nusiveþë á netoliese esantá miðkàir dar pareikalavo atiduoti mobi-liojo ryðio telefonà.

Pergudravæs jam grasinanèiø jau-

nuoliø grupæ, vyras sugebëjo paspruktiir apie ávyká praneðti policijai. Opera-tyviai sureagavæ policijos pareigûnainetrukus sulaikë átariamuosius. Áta-riamiesiems, A. B., gim. 1987 m., R.

R., gim. 1990 m., A. A, gim. 1990 m.,S. S., gim. 1993 m., ir E. B., gim. 1994m., kurie teisësaugai þinomi asme-nys, pareikðti átarimai dël savavaldþia-vimo. Ávykio aplinkybës tiriamos.

Tauragës AVPK informacija

Ásibrovë á namà ÐilutëjeSausio 22 d., apie 12 val. 50 min., J. K. (mot.), gim. 1936 m.,

pastebëjo, kad ásibrovus á jai priklausantá gyvenamàjá namà, esantáÐilutëje, Skirvytës g., buvo pavogtas televizorius.

Neteisëtai uþregistravo automobiliusNuo 2013-04-04 iki 2013-08-10 neteisëtai pasinaudojus D. Ð.

(vyr.), gim. 1973 m., asmens dokumentu, buvo uþregistruota 19 auto-mobiliø.

2014 m. sausio 28 d., antradienis 3

Reklama, skelbimaireklama@silokarcema.lt tel. (8 441) 75 375,tel./fax. (8 441) 77 944Buhalterija UAB “Audito tikslas”Tiraþas 3000 egz.Ðilutës r. ir Pagëgiø sav. nepriklausomas laikraðtis,

leidþiamas nuo 1995 m. rugsëjo 1 d.

Leidëjas - VðÁ “Eurokompetencija”. ISSN 1648-2018

IÐEINA ANTRADIENIAIS IR PENKTADIENIAISRedakcijos adresas: Turgaus g. 3, LT-99133 Ðilutë

Direktorë - redaktorë Kristina Toleikienëredaktore@silokarcema.lt tel. (8 441) 77 944Administratorë Indrë Vaitkuvienëindre@silokarcema.lt tel. (8 441) 75 375Korespondentai:Gerda Belokopytova, gerda.silokarcema@gmail.com tel. (8 441) 77 455Saulius Sodonis, s.sodonis@gmail.comEvelina Maliauskaitë, evelina.silokarcema@gmail.com tel. 8 690 38 723Maketuotoja Inga Gudaitytësilokarcema@silokarcema.lt tel. (8 441) 77 944

Kalbos kultûros redaktorë Gerda BelokopytovaPlatintojos Birutë Mickienë, Roberta Sûdþiûtë

Spausdino UAB “Diena MEDIA Print”

Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudþiama.

Iðspausdinti straipsniai gali nesutapti su redakcijos nuomone.Honorarai mokami tik uþ redakcijos uþsakytus straipsnius.Uþ skelbimo ir reklamos turiná redakcija neatsako.Visa medþiaga, pateikta laikraðtyje “Ðilokarèema” -VðÁ “Eurokompetencija” nuosavybë.

KRAÐTO ÞINIOS

Kultûros ir pramogø centras planuoja savo ateitáÐilutës kultûros ir pramogø centro darbuotojai baigia rengti

projektà, kurá teiks Kultûros ministerijai. Jame apraðo, kaipreikëtø modernizuoti ðià labai svarbià kultûros ástaigà. Kultûrosministerija sulaukusi paraiðkø spræs, kuriai ástaigai numatytilëðas plëtrai, o jas numatoma gauti ið 2014-2020 metø EuroposSàjungos finansinio laikotarpio.

Saulius SODONIS

„Namø darbai“ jaupadaryti

Apie tai, kad Ðilutës kultûros irpramogø centrui bûtina renovaci-ja, kalbëti jau seniai nebereikia. Taisupranta ir besilankantys ðioje ástai-goje vykstanèiuose renginiuose, irðios ástaigos vadovë Jûratë Pance-rova. Apie tai kalbëjo bei ávairiusparengiamuosius darbus darë irankstesni vadovai.

Kalbant apie dokumentacijà,prieð keletà metø buvo parengta Ði-lutës kultûros ir pramogø centro at-naujinimo programa, kuri ávardin-ta kaip investicinis projektas. Jojepaskaièiuota, kad visam ðio pastatorenovavimui, panaðiam kaip kad da-bar atnaujinamos mokyklos, medi-cinos ástaigos ar kiti, reikëtø apie 8milijonø litø. Ðie skaièiavimai ir ta-po pagrindu rengiant projektà Kul-tûros ministerijai. Anot J. Pancero-vos, ministerijai sulaukus projektøbus ávertinta esama kultûros pavel-do, kultûros ástaigø padëtis bei pa-daryta investicijø poreikiø analizë.Tuomet ir turëtø paaiðkëti, kas galipretenduoti á kultûros infrastruktû-ros investicijø modernizavimo pro-gramà, kuri turëtø bûti vykdoma iðminëtø 2014-2020 m. ES ekono-

minës pagalbos Lietuvai.Ne tik renginiø vietaTaèiau rengiamame projekte yra

kalbama ne tik apie renovavimà, betir apie modernizavimà, nes Kultû-ros namai jau seniai tapo ne tik vie-ta, kur kaþkas atvaþiuoja koncer-tuoti ar vaidinti, bet ir þmoniø susi-bûrimo vieta. Net juokø bûta: kartàprie jø ëmësi bûriuotis þmonës irtik vëliau suprato, kad numatytasrenginys vyks ne èia, o Bikavënuo-se: skelbimuose viskas buvo nuro-dyta teisingai, taèiau þmonës jau ta-patina kultûros renginius tiesiog suÐilutës kultûros ir pramogø centru.

Repeticijas bei pasirengimus2013 metais aplankë 35 tûkstan-èiai þmoniø. O tai 4 tûkstanèiaisdaugiau nei prieð metus. Ir tai ne-skaièiuojant tame paèiame pastateesanèio Ðilutës kamerinio teatrolankytojø.

Ið viso èia repetuoja ir rengiasisavo pasirodymams 7 meno kolek-tyvai. Jie yra pripaþinti ir vertina-mi ne tik Ðilutës rajone, bet ir viso-je Lietuvoje. Èia taip pat renkasibendravimui asociacija „Pamariojaunimas“, Ðilutës ðauliø kuoposkariûnai, ðokiø klubo „Þvaigþdû-në“ ðokëjos, repetuoja popchoras„Spindulys“, ðokiø klubø „Salûnas“bei „Dakota“ ðokëjai.

Nemaþai rûpesèiø administra-cijai kyla suderinant repeticijø gra-fikus, nes jei Didþioje salëje kasnors repetuoja, apaèioje esanèio Te-atro aktoriai negali repetuoti. To-dël ne tik tai suderinti reikia, bet irrasti tam vietà ar laikà. Daþnai re-peticijos vyksta ir iki 10 valandosvakaro.

RûpesèiaiÐio centro vadovë sakë, kad rû-

pesèiø yra ne vienas. Ðiuo metu bû-tina kuo skubiau pakeisti grindisscenoje. Jos ne tik atsiplaiðiusios,bet ir vietomis álûþusios. Jau pa-skaièiuota, kad tam reikia 40 tûks-tanèiø litø. Jei artimiausiu metujos nebus pakeistos – kils grësmërenginiams: ir ne tik ðokëjø...

Didelis rûpestis ir salës uþuo-laidos: nuo pat ðio pastato statybospabaigos 1987 metø, jos tebekabatos paèios. Jø stengiamasi nejudin-

ti, nes ne vienoje vietoje jos taipsudûlëjo, kad matosi skylës. Nau-joms reikëtø 8 tûkstanèiø litø.

Problematiðkas ir stogas – prieðkeletà metø ties pagrindine scenajis buvo remontuotas. Taèiau da-bar tiesiog èiurkðlëmis bëga uþku-lisiuose, kur remontas nebuvo nu-matytas dël lëðø stokos. Yra ir dau-giau tokiø dalykø, kurie tiesiog gë-dà ðiai ástaigai daro.

Vis dëlto J. Pancerova pasi-dþiaugë, kaip ten bebûtø – tai vie-nintelë salë rajone ir aplinkinësevietovëse, galinti talpinti 500 þiû-rovø, ir kurioje gali vykti akademi-niai spektakliai bei koncertai. Ne-trukus èia koncertuos „Lietuvos“ansamblis, savo naujausià pasiro-dymà spektaklá „Tadas Blinda“ ro-dys „Domino“ teatras. Geguþæ susavo spektakliu „Hamletas“ èia tu-rëtø atvykti Oskaras Korðunovas.

Taip pat vyksta derybos dël JuozoNekroðiaus spektaklio „Jobo kan-èios“, kuris turëtø vykti rudená.

Á pagalbà – studentaiKaip bûtø galima ne tik reno-

vuoti, bet ir modernizuoti ðá nela-bai iðmintingai suplanuotà pastatà,ðios ástaigos vadovybë pasikvietë Vil-niaus Gedimino technikos univer-siteto Architektûros katedros stu-dentus. Ketvirtam jø kursui vado-vauja Ðilutëje vyriausiuoju architek-tu dirbæs Linas Naujokaitis. Jis mie-lai sutiko talkinti ðilutiðkiams, ku-riems iki ðiol jauèia simpatijà.

Studentai parengë 10 siûlymø,kurie nuo pirmadienio eksponuo-jami Ðilutës kultûros ir pramogøcentro fojë. Kai ðiuos siûlymus ap-þiûrës miestieèiai ir jo sveèiai, pla-nuojama, kad studentai atvyks pri-statyti savo darbø ir paaiðkinti vi-zijas bei galimybes. Anot J. Pance-rovos, iðties yra puikiø idëjø, kaipbûtø galima modernizuoti ir iðplës-ti patalpas, jas suskaidant atskiro-mis erdvëmis (studentai netdidþiàjà salæ siûlo kaip galima,esant reikalui, sumaþinti).

Ðiuos studentø darbus gerai áver-tino ir Ðilutës architektai – o vyriau-siasis rajono architektas EdmundasBenetis net dalyvavo ðiø darbø gyni-me, kur iðsakë labai nemaþai dalyki-niø pastabø. Ir jau atveþus darbus – ájuos buvo atsiþvelgta.

Studentai pateikë idëjas, kuriosgalës bûti panaudotos rengiant ESfinansuojamà modernizavimo pro-jektà. Tai taip pat galës bûti pra-dþia á ðá pastatà paþiûrëti netradi-ciðkai, kaip tai sugebëjo pamatytiarchitektûros studentai ið ávairiøLietuvos vietø.

Ðilutës kultûros ir pramogø centro darbuotojai ásivaizduoja, kaip galimabûtø modernizuoti pastatà ir iðplësti jo veiklà.

Muziejaus pastato likimas – politikø rankoseKetvirtadiená po pietø vyko Ðilutës r. savivaldybës tarybos

Socialiniø reikalø komiteto posëdis. Jame dalyvavo visi aðtuonijo nariai. Jie pritarë ir iðanalizavo 17 sprendimø projektø, kurieturëtø bûti svarstomi ketvirtadiená vyksianèiame rajono savival-dybës tarybos posëdyje.

Saulius SODONIS

PasiruoðëÐiame posëdyje naujoji Savi-

valdybës administracijos vadovy-bë jau tikëjosi, kad greièiausiai vëlTarybos nariai domësis, dël ko-kiø prieþasèiø nëra á komiteto dar-botvarkæ átraukto Tarybos narioArvydo Jako parengto sprendimoprojekto dël istorinio Ðilokarèe-mos kvartalo programos. Todëlkai to paklausë Tarybos narys Al-girdas Geèas, jam atsakë Archi-tektûros ir urbanistikos skyriausvedëjas Viktoras Bièkauskas. Jispaaiðkino, kad sprendimo projek-tas buvo netiksliai suformuluotaspaþeidþiant kai kuriuos teisës ak-tus. Tam sutvarkyti tiesiog pritrû-ko laiko, dël to ðis klausimas irnepateko á ðio Tarybos posëdþiodarbotvarkæ. Supranta, dël to jisnenagrinëtas ir komiteto posë-dþiuose. Taèiau vedëjas patikinoTarybos narius, kad sprendimasbus tinkamai parengtas ir bus teik-

tas vasario mënesá vyksianèiamTarybos posëdþiui.

Politikus gluminabejëgiðkumas ir

neteisybëVienas ið labiau iðjudinusiø

sprendimo projektø buvo gráþimasprie dar 2013 metø birþelá priimtosprendimo, kai Ðilutës rajono savi-valdybës taryba patvirtino UAB„Lamberta“ tiekiamos ðilumos kai-nà. Pagal galiojanèià tvarkà, kuriàgrieþtai kritikavo Vytautas Lauri-naitis, ir tuomet, ir dabar Tarybaturi tvirtinti ne tik savo ámoniø ga-minamos ðilumos kainà, bet ir visøjos teritorijoje esanèiø bendroviø.Negalëdami daryti jokios átakos ði-lumos kainai, politikai tapo Vals-tybinës kainø ir energetiniø resur-sø komisijos ákaitais. Ið esmës, jine tik perþiûri bendroviø pateik-tos kainos pagrástumà, bet ir pri-ima sprendimà, kokià kainà priva-lo patvirtinti Savivaldybiø tarybos.

Birþelio mënesá, nesutikdama

su tokia aukðta teikiamos ðilumoskaina, Taryba UAB „Lambertai“patvirtino jà maþesnæ. Bendrovëapskundë ðá sprendimà minëtaiValstybinei kainø ir energetiniø re-sursø komisijai. Pastaroji iðnagri-nëjusi skundà neteismine tvarka,pasiûlë Tarybai gráþti prie spren-dimo ir iðtaisyti „savo klaidà“. Pa-gal jà, „Lambertos“ tiekiamos ðilu-mos kaina, paskaièiavus pagal ga-liojanèias ir patvirtintas skaièiavi-mo metodikas, bûtø 30,98 centaiuþ vienà kilovatvalandæ be PVM.O tai bûtø viena aukðèiausiø kainøLietuvoje. Ði bendrovë ðildo Klai-

pëdos Jûrininkø ligoninës Ðvëkð-nos psichiatrijos departamentà irMacikø socialinës globos namus.

Nors minëtos ástaigos yra finan-suojamos ið atitinkamø ministerijøbiudþeto, taèiau tas bejëgiðkumas irsupykdë Tarybos narius, kurie pa-siûlë bylinëtis su minëta bendrove.Kaip vis dëlto pasielgs politikai pa-matysime jau ketvirtadiená.

Panacëja –privatizavimas

Dar vienas klausimas, kuris taippat iðjudino audringesnes diskusi-jas – buvusio Ðilutës muziejaus pa-stato Lietuvininkø g. 36, esanèio

kultûros paveldo registre, perdavi-mas privatizacijai. Jis pateko á ðiuossàraðus papildant jau numatytà pri-vatizacijos sàraðà. Jei dël kitø ob-jektø platesniø diskusijø nekilo, taiðitas jø sulaukë.

Labai audringai tam pritarë Ta-rybos narë Stasë Skutulienë. Ji pa-teikë pavyzdá, kaip neiðmintingaibuvo privatizuotas buvæs Pagryniøvaikø darþelis. Po deðimties metø,kai jis buvo beviltiðkai nuniokotas,darþelis buvo perduotas privatiza-cijai. Todël jos siûlymu, neberei-këtø kartoti tokiø klaidø ir nelauk-ti, kol tai atsitiks su pastatu vidurymiesto. Priminsime, kad muziejusturëtø iðsikelti á restauruotà ir nau-jam gyvenimui atgimusá H.Ðojausdvarà.

Taèiau ne visi politikai taip ma-në. Buvo prisiminta, kad privatiza-vimas nebûtinai iðsprendþia minë-tas problemas. Kaip vienas ið pa-vyzdþiø buvo ávardintas taip pat ásaugomø kultûros objektø sàraðusátrauktas pastatas Kalinausko g. 8.Jo likimas kol kas ne kà geresnisnei minëto buvusio Pagryniø vai-kø darþelio.

A. Geèas prisiminë, kad visuo-menë rengiasi pasisakyti dël buvu-sio muziejaus pastato likimo. TodëlTarybos sekretoriui Jonui Jauniuipasiûlius, kad ðis objektas ið privati-zavimo sàraðo gali bûti iðbrauktasTarybos posëdþio metu, komitetonariai ðiam sprendimui pritarë.

Muziejaus pastato likimas yra politikø rankose.

2014 m. sausio 28 d., antradienis 4

Ðilutës „Oriflame“ padës sukurti tikrà meilës oazæVietoj plastikiniø ðirdeliø – tikros ðirdies ðiluma, vietoj alko-

holiu trenkianèios ðventës – tikras vertybes sauganèiø þmoniøsambûris. Tokià alternatyvà ðv. Valentino dienai ðiemet ðilutið-kiams siûlo Ðilutës „Oriflame“ komanda artëjant vienai gra-þiausiø ðvenèiø metuose.

Ðilutës „Oriflame” komanda ðventës dalyviams paþada ne tik gerà nuotaikà, bet ir daugybæ siurprizø beiidëjø, kaip sukurti romantiðkà atmosferà ðv. Valentino dienà.

Neabejojama, kad ne vienam ten-ka pasukti galvà, kuo ir ðiemet nuste-binti savo antràjà pusæ. Todël vasa-rio 1 dienà, 13 val. 30 min., Ðilutësseniûnijos (áëjimas ið kiemo pusës)salëje groþio kompanijà atstovaujan-èios moterys visus kvieèia á ðilumadvelkianèià ðventæ „Mylëk su Orif-lame“, kurios dalyviai tikrai ágis daugþiniø bei idëjø, praversianèiø ir jauturintiems savo Valentinà, ir dar tikieðkantiems jos ar jo.

„Valentino dienai sukurti ro-mantiðkà atmosferà gali bûti ne-lengvas uþdavinys, tad pasistengsi-me pasidalinti keletu idëjø, kaippadaryti tikrà meilës oazæ“, - teigëverslininkë Irena Bûdvytienë ir ið-davë, kad renginio dalyviai galësiðmokti pasidengti Valentino die-nos ðventiná stalà, pasidaryti iðskir-tiná makiaþà, paragauti ypatinguo-sius „Wellness“ kokteilius, iðban-dyti kompanijos „Oriflame“ gami-nius, pasigroþëti demonstruojamo-mis vestuviniø ir proginiø rûbø sa-lono „Kleidë” ðventiniais rûbais.

Visø susirinkusiøjø lauks irsmagi loterija, kurios metu kaþkaslaimës „Oriflame“ kvepalus ir kû-no prieþiûros rinkinius bei daugy-bë kitø staigmenø. Renginio aki-mirkas áamþins fotografës, kuriønuotraukomis galës dþiaugtis kiek-vienas taip pat nemokamai.

Kad ðventë bûtø áspûdingesnë,Ðilutës „Oriflame“ komanda pa-kvietë prie jos prisidëti ir bûti ren-ginio partneriais „Ðvenèiø Mûzas”- tai lyg naujai susibûrusi maþojibendrija, kuri siûlo ðvenèiø orga-nizavimo paslaugas. Tai sukneliøsalonas „Kleide“, namø ir ðvenèiøinterjero parduotuvë „Art Deco“ir renginiø organizatorë bei vedëjaGiedrë Mikðiene.

„Mylëk su Oriflame“ renginysnemokamas. Jame laukiamas kiek-vienas - ir tas, kurio ðirdyje jau de-ga meilës liepsna, ir tas, kurio ðir-dis dar vis ieðko kitos ðirdies.

Daugiau informacijos apie ren-giná tel. 8 656 40 764, Irena.

Lijana Jagintavièienë

nos ástaigose problemà. LietuvosRespublikos Sveikatos apsaugosministerija bendradarbiaudama suLietuvos Respublikos specialiøjøtyrimø tarnyba (STT) ávairiomisprogramomis stengiasi kovoti sukorupcija gydymo ástaigose, kurkyðininkavimas itin populiarus. Ðiødviejø institucijø paraginimu Ðilu-tës ligoninëje ir Pirminës sveika-tos prieþiûros cente (PSPC) jau ka-bo plakatai, kuriuose atsispindi ðû-kis, skatinantis pacientus gydyto-jams atsidëkoti ðypsena, geruþodþiu ar rankos paspaudimu, betne kyðiais, o susidûrus su korupci-jos atveju kreiptis tiesiogiai á STT,plakato apaèioje nurodytu telefo-nu. PSPC vadovas Liutauras In-driuðka tikino, kad kyðiø siûlymaimenkina ne tik gydytojø, bet ir pa-èiø pacientø orumà. „Neretai pasi-

taiko atvejø, kai, pavyzdþiui, mo-èiutë atneða gydytojui ðokoladà, no-rëdama atsidëkoti ar papraðyti ge-resnio gydymo, taèiau gydytojas at-sisako ir pasiûlo moèiutei paèiaipaskanauti ðokolado. Tad ji iðëjusið kabineto verkia, kad gydytojasnepriëmë jos dovanos, neva per ma-þai davë ir jam netiko“, – pasakojoL. Indriuðka.

Ðilutës ligoninës vyriausiasis gy-dytojas Darius Steponkus tikino, kadkorupcijos problema yra ne tik me-dicios ástaigose dirbanèiø gydytojø,bet ir paèiø gyventojø atsakomybë.„Kovojant su korupcija reikëtø, kadir pati visuomenë ásitrauktø á ðá pro-cesà. Manau, kad mûsø visuomenë-je vis dar yra iðlikæs màstymas nuosovietiniø laikø, kad daug kà gali-ma iðspræsti pinigais ar paþintimis.Visada yra liûdna, kai medikai yrakaltinami korupcija. Taèiau þmo-nës turëtø patys atsikratyti áproèio

Jei gydytojas reikalauja kyðio – kreipkis á STT!Atkelta ið 1 p. siûlyti dovanas, pinigus uþ gydymà

ir tuomet gydytojams bus kur kaslengviau dirbti savo darbà“, – sakëD. Steponkus.

Ðilutës ligoninës vyriausiojo gy-dytojo pavaduotojas, chirurgas Vy-tautas Þvirblis tikino, kad neoficia-lûs mokëjimai medicinos ástaigoseyra vienareikðmiðkai blogas daly-kas. „Að niekada nereikalauju ið pa-cientø jokiø kyðiø ir tikrai nesu gir-dëjæs, kad mûsø ástaigoje kuris norsgydytojas tai darytø. Jeigu niekasneduotø, tai niekas ir negautø tøkyðiø. Nesu niekada girdëjæs nei vie-no atvejo, kad pacientui nebûtø su-teiktos gydymo paslaugos, jei jis ne-davë gydytojui kyðio. Kad blogiauatliktø paslaugas to irgi negirdëjau,nes kiekvienas specialistas stengia-si padëti kiekvienam þmogui“, – sa-kë V. Þvirblis.

Ðiuo klausimu teiravomës ir pa-èiø gyventojø nuomonës. Sociali-

niame tinklapyje „Facebook“ „Ði-lokarèemos“ paskyroje atlikomeapklausà. Praðëme gyventojø pasi-dalinti nuomone apie korupcijàmedicinoje ir pasidalinti savo as-menine patirtimi. Nemaþa dalis ko-mentavusiø tikino, kad didelës áta-kos paplitusiam kyðininkavimuimedicinoje turëjo ir paèiø pacien-tø elgesys. „Galbût ávairios kovojesu korupcija priemonës ir paska-tins gydytojus nebereikalauti kyðiø,bet bëda tame, kad patys þmonësneásivaizduoja ëjimo pas gydytojàbe dovanø“, – raðë Indrë. Modes-tas tikino, kad dovanas gali áteiktitik uþ gerai atliktà darbà, nesvar-bu, ar gydytojui, ar kaþkam kitam.„Tik kai darbas yra atliktas ir noripapildomai atsidëkoti, tada galineðti dovanas, o ne skatinti dirbtigeriau jei ir taip þmogus gaudamasatlyginimà privalo dirbti geriausiaikaip sugeba“, – raðë jis. Auðra tiki-

no, kad tokie plakatai, kuriuoseskatinama kovoti su korupcija me-dicinoje, turëtø atsirasti ir ðeimosgydytojø bei privaèiuose medici-nos centruose.

Ðtai Renata buvo kiek kitokiosnuomonës ir tikino, kad tik davuskyðá gydytojai pradeda atsakingaidirbti. „Liaudiðkai sakant: netepi– neslysta. Ir nieko èia nepakeisi,ádedi á kiðenæ, tai pradeda þiûrëtikaip á þmogø“, – raðë ji. Bûtenttoks poþiûris tarp gyventojø turëtøbûti uþmirðtas, mat gydytojai ir taipgauna atlygá uþ savo darbà, tad þmo-gus neprivalo jam mokëti „priedø“.

Taigi visi kartu siekime maþin-ti korupcijà ir stenkimës atsikraty-ti áproèio uþ viskà siûlyti pinigusbei dovanas. Susidûræ su korupci-jos apraiðkomis galite kreiptis tie-siai á STT karðtosios linijos telefo-nu (8 5) 266 3333 arba el. paðtu:pranesk@stt.lt. Netylëk!

Mokytojø staþuotë VokietijojeÐilutës jaunimo ir suaugu-

siøjø mokymo centro keturimokytojai, dirbantys su jauni-mo klasëmis, turëjo puikiàprogà pasisemti patirties semi-nare „Ávadas á produktyvøjámokymà“ Vokietijoje.

Mokytojai lankësi Berlyno,Drezdeno mokyklose, kur moko-masi pagal produktyvaus mokymoklases. Savaitæ Leipcigo mieste sau-sio 13–17 dienomis vykusiame se-minare dalyvavo jaunimo mokyk-lø ðvietimo pagalbos vaikui spe-cialistai.

Mokytojai susipaþino, kaip vyk-domas produktyvus mokymas, lan-kësi mokyklose, produktyvaus mo-kymosi mokiniø praktikos vieto-se, susipaþino ir bendravo su mo-kiniais bei mokytojais, kartu su mo-kiniais atliko produktyvaus moky-mosi uþduotis.

Projekto idëja kilusi ið Niujor-

ko, o Vokietijoje plaèiai vykdomanuo 1996 metø. Lietuvoje projek-tas „Alternatyvus ugdymas“ ágy-

vendinamas trijose jaunimo mo-kyklose, kitose yra tik galimybësir bandymai sukurti situacijas, ku-

riose mokinys galëtø patirti pro-duktyvøjá mokymàsi.

Produktyvusis mokymasis, tai

galimybë mokiniams, turintiemssunkumø mokyklose ir kitose gy-venimo sferose, mokytis kitaip,taip pat galimybë jiems save iðban-dyti ávairiose gyvenimo situacijo-se, pasiruoðimas rinktis specialy-bæ. Visa veikla paremta á laisvà pa-ties mokinio apsisprendimà ir pa-sirinkimà. Labai ádomu tai, kadproduktyvaus mokytojo darbas –paraginti mokinius susidomëtimokymu apskritai, o ne apkrauti jáþiniomis, pareigomis, ateities pla-nais. Mokiniams privalu dalá va-landø praleisti mokykloje, kità lai-kà – produktyvaus mokymo vieto-se, kur atliekama praktinë veikla,susijusi su jos specifika, kada mo-kiniai atranda, susipaþásta, ko galiiðmokti, kaip tai veikia, kas ádo-mu. Produktyvaus mokymo vietaskirta ne pinigams uþdirbti.

Produktyvusis ugdymas leidþiajaunuoliams pasiruoðti gyvenimui,apsispræsti profesinei veiklai. Be-lieka tikëtis, kad ateityje produkty-vaus ugdymo projektas ateis ir ákitas jaunimo mokyklas.

Ðilutës jaunimo ir suaugusiø-jø mokymo centro socialinë

pedagogë Egidija Þukienë

INFORMACIJA

2014 m. sausio 28 d., antradienis 5

Kaip þiemkenèiai atrodyspavasará?

„Pusæ þiemos vyravæs nebûdin-gas oras - 5-8 laipsniø ðiluma irnuolatinis lietus - þiemkenèiamsgali pridaryti daug þalos, - sakë Lie-tuvos artojø asociacijos preziden-tas, þinomas agronomas dr. Alfon-sas Malinauskas. - Augalai neuþsi-grûdinæ, juose vyksta medþiagø apy-kaita, todël maþëja atsparumas ðal-èiui. Augalai turi sukaupæ daugvandens, padidëjo jø pumpurai, kaikurie net praþydo. Ir jeigu staigauþeitø ðaltis, bûtø labai blogai. Jeipamaþu ðaltø, vanduo ið augalø spë-tø iðgaruoti. Laukuose ne tik ðla-pia, bet kai kur tyvuliavo ir eþerai.Pasëliai mirko vandenyje. Þemdir-biai gali patirti rimtø nuostoliø“.

Taip ir atsitiko – ðaltis uþëjostaiga. Kaip atrodys þiemkenèiaipavasará?

Katyèiø seniûnijos ûkininkasPetras Venckus dar sausio pradþio-je „Ðilokarèemai“ teigë, kad daugkur pamario kraðto laukuose telkðobalos ir þiemkenèiai gali nukentëti.Melioracijos árenginiams remon-tuoti skiriama maþai lëðø, o patysûkininkai milijonus kainuojanèiøremonto darbø nepajëgûs atlikti.Ûkininkai tvarko griovius, iðkertakanaluose krûmus. Bet yra ir ap-leistø grioviø, kuriø nedrausmingiþemdirbiai netvarko.

Pasak Ðilutës r. savivaldybës

administracijos Kaimo reikalø sky-riaus vedëjo pavaduotojo PoviloBudvyèio, norint tinkamai Ðilutësrajone priþiûrëti visus melioraci-jos árenginius, ið valstybës biudþe-to kasmet turëtø bûti skiriama iki20 mln. litø. Deja, apie tai galimatik pasvajoti...

Pernai, kaip ir 2002 metais, me-lioracijai Vyriausybë ið valstybësbiudþeto skyrë 45 mln. litø. Dau-giausia lëðø teko Panevëþio (1 mln.950 tûkst. Lt), Pasvalio (1 mln. 700tûkst. Lt), Këdainiø (1 mln. 583tûkst. Lt) ir Radviliðkio (1 mln.537 tûkst. Lt) rajonams. Ðilutës ra-jonas melioracijai gavo 1 mln. 117

ganizuoti, taèiau kol kas ðiø þvejølikimas neaiðkus dël sostinëje ásitai-siusiø valdþios institucijø veiksmøÞuvininkystës ástatymo klausimu.

Jau antrasis þiemos mënuo einaá pabaigà, ne uþ kalnø ir pavasaris,stintø sezono laikas. Ar upiø pa-krantes kaip ir kasmet pripildys gy-vybës maþieji þvejø kaimeliai, ku-riø gyventojai zuja ir dienà, ir naktá,ar teks pamirðti daugybæ metø gy-vavusias tradicinës þûklës tradici-jas. Nejau nuostata, kad tokiø tradi-cijø tàsa trukdo á rinkà ateiti konku-rentams, sutryps puoselëjamas ir gi-liai áaugusias pamario kraðto þmo-niø, þvejybos mylëtojø, tradicijas.

„Þuvininkø rûmø“prezidento nuomonëSausio 17-àjà LNK televizijos

„Vakaro þiniose“ buvo parodytasreportaþas apie þvejø mëgëjø ir ver-slininkø kovà, teigta, kad mëgëjaituri pranaðumà, nes jø pusën stojaaplinkos ministras Valentinas Ma-zuronis. Þvejai mëgëjai siekia, kadbûtø uþdrausta verslinë þuvininkys-të vidaus vandenyse. O kaip yra iðtikrøjø? Apie tai „Ðilokarèemai“papasakojo asociacijø sàjungos„Þuvininkø rûmai“ prezidentas Le-onas KEROSIERIUS. Jis yra mû-sø kraðtietis, uþaugæs Deguèiuose(Þemaièiø Naumiesèio sen.).

„Televizijos reportaþe buvo aið-kinama, kad dël þvejybos 84 pro-centuose vandens telkiniø suma-þëjo vertingø þuvø, - „Ðilokarèe-mai“ sakë L. Kerosierius. - Aplin-kos ministras Valentinas Mazuro-nis pareiðkë, jog „kalba eina apie10 ámoniø, kurios per metus pa-gauna 185 tûkst. litø vertës þuvø, irkad tokia veikla yra labai nuosto-linga. Jis dar patikslino: „Jeigu tieskaièiai yra teisingi, o jeigu tie skai-

Koks likimas laukia stintø þvejø?Mëgëjiðka ir verslinë þvejyba – kas jas prieðina?

Atkelta ið 1 p. èiai neteisingi, tai atsakymas, ko-dël að taip manau, - kad tai nëravisiðkai skaidrus verslas“.

Laidoje dalyvavæs Karpininkøasociacijos prezidentas T. Bûdasaiðkino, jog verslinë þuvininkystëfaktiðkai nieko neduoda valstybësbiudþetui ir kad daugumà ant mû-sø prekystaliø sudaro þuvys, uþau-gintos privaèiuose telkiniuose.

Kyla klausimas, kas ir kodël mi-nistrui, gerbiamam politikui, tei-kia klaidinanèià informacijà, ku-rià aiðkindamas jis mëgina iððauktiþmoniø nepasitenkinimà dël ver-slinës þvejybos. Argi ministras galiþmonëms sakyti: „Jeigu tie skai-èiai teisingi”.

Þvejai mëgëjai kasmet pagaunaapie 1 200-1 500 tonø þuvies. Þve-jai verslininkai pagauna apie 1 600tonø per metus, maþdaug uþ 4,5mln. litø. Brakonieriai ir nelegalaikasmet pagauna apie 1 300-1 800tonø ir kasmet padaro þuvø iðtek-liams þalos maþdaug uþ 30 mln.Lt, o kormoranai pagauna apie600-800 tonø.

Atkreipiu dëmesá, kad þvejaiverslininkai prieð mëgëjus nekovo-jo, nekovoja ir nekovos - jie skatinamëgëjiðkà þuvininkystæ. Verslinin-kai, vadovaudamiesi ástatymais, su-kuria darbo vietas, nustatyta tvarkaþuvauja ir tiekia produkcijà rinkai.

Privaèiuose vandens telkiniuo-se daugiausia auginami karpiai, ku-rie yra parduodami ir uþsienyje.Karpiø kainos daþnai „neákanda-mos“ maþas pajamas gaunantiemsþmonëms. Gal todël Karpininkøasociacijos prezidentas agituoja uþ-drausti verslinæ þvejybà, kad lietu-viai bûtø priversti pirkti karpius?

Þvejams verslininkams leidi-mai þuvauti iðduodami vadovau-jantis mokslininkø rekomendaci-jomis. Verslininkai þuvauja apiepusæ metø maþdaug dvideðimtyje

vandens telkiniø. Tad kodël versli-ninkams bandoma suversti bëdasuþ 84 proc. telkiniø bûklæ, kuriuo-se jie visiðkai neþuvauja.

Pagal kai kuriø valstybës parei-gûnø ir politikø aiðkinimus, vals-tybine problema tapo verslinë þve-jyba vidaus vandenyse, o jà iðspræs-ti bûtø galima tik... draudþiant ver-slinæ þvejybà.

Tokià formuluotæ buvo bando-ma átvirtinti 2006-2008 metais, kaipremjeru dirbo Gediminas Kirki-las, o aplinkos ministru - Artû-ras Paulauskas. Ávairiausiais bûdaisbuvo platinami „iðmislai“, kad dëlþuvø stygiaus kalèiausi yra versli-ninkai, nes jie nualina vandens tel-kinius. Þvejø mëgëjø prieðas buvorastas. Jiems á rankas buvo áduotasginklas - kovoti prieð verslinæ þvejy-bà. Á tà kovà ásijungë ir politikai.Kai kas kalba, kad tokia rinkiminëstrategija ir balsø „meðkeriojimo“taktika buvo sukurta minkðtuosekrësluose ir kaip politikø gelbëji-mosi ratas buvo iðmestas mëgëjams.

Þvejybos verslo naikinimas ágau-na vis rafinuotesnes formas. 2007 m.geguþës 10 d. Seimo narys K. Star-kevièius paragino tuometá aplinkosministrà A. Kundrotà uþdrausti ver-slinæ þvejybà Kauno mariose. KaiK. Starkevièius tapo þemës ûkio mi-nistru, tokius jo pageidavimus aplin-kos ministras G. Kazlauskas ágyven-dino paskelbæs ásakymà, kad nuo2013 m. sausio 1 d. Kauno marioseuþdraudþiama verslinë þvejyba.

Pagal mokslininkø rekomenda-cijas, 2013 metais þvejai verslinin-kai Kauno mariose galëjo sugauti65 tonas, o Kruonio hidroakumu-liacinës elektrinës aukðtutiniamebaseine - 15 tonø þuvø. Taèiau 2013-aisiais á ðiuos telkinius nebuvo ið-duotas leidimas þuvims gaudyti.Ádomu, kodël neatsiþvelgiama ámokslininkø rekomendacijas? Kas

atsakys uþ þvejø patirtus nuostolius?Visiems þinoma, kad saugoti ir

gausinti þuvø iðteklius yra bûtina,brangu, sudëtinga ir svarbu. Todël,mano manymu, Vyriausybë ðiaismetais turëtø pavasarinio nerðto me-tu vienà mënesá uþdrausti bet kokiàþvejybà vidaus vandenø telkiniuo-se. Kiekvienas þvejys turëtø savovandens telkinyje árengti nors 20 kv.m dirbtiniø nerðtavieèiø ir saugotitelkiná visà mënesá. Tokia priemo-në duotø þymià naudà.

Yra paklausos ir pasiûlos dësniai,turintys lemiamus vaidmenis organi-zuojant verslà bei patenkinant þmo-niø poreikius. Reikia pasidþiaugti,kad daugelis Lietuvos gyventojø poil-sá pasirenka meðkeriodami. Gëlavan-deniø þuvø Lietuvos rinkoje trûksta.Taigi ðiems tikslams ágyvendinti bû-tini þuvø iðtekliai, kurie priklauso nuojø apsaugos ir gausinimo.

Valstybë yra nustaèiusi, kadþvejybos verslas organizuojamasremiantis moksliniais tyrinëjimais.Mokslininkai pateikia rekomenda-cijas apie leistinus þuvø sugavimusvandens telkiniuose.

Þvejybos verslas organizuoja-mas pagal labai grieþtas taisykles irreikalavimus. Aplinkos ministrasV. Mazuronis ëmësi ryþtingø veiks-mø dël brakonieriø gaudomø ir nai-kinamø þuvø, dël milijoniniø gam-tos iðtekliams brakonieriø daromønuostoliø. Neiðaiðkinus brakonie-rius ir nelegalus, kaltæ uþ neteisëtàveiklà ir uþ milþiniðkus nuostoliusgamtai suversti þvejams verslinin-kams turëtø bûti nemoralu.

Brakonieriavimas ir nelegali þve-jyba tapo valstybine ir socialine pro-blema - jà reikia skubiai spræsti. To-dël, mano manymu, kovai su brako-nieriø ir nelegalø iðaiðkinimu galëtøbûti ákurta privati institucija, dirbantiûkiskaitiniais pagrindais, skiriant jainors 60 proc. iðieðkotø lëðø ið kalti-

ninkø. Ði institucija turëtø bûti pa-valdi aplinkos ministrui. Taikstytissu milþiniðkais brakonieriavimonuostoliais ir þmoniø suprieðinimu- nevalia.

Á Lietuvos valstybës biudþetàmoka pilieèiai ir verslo subjektai.Biudþetas paskirstomas ávairiomsreikmëms. Tarp jø ir þuvininkysteibei þuvininkystës mokslui. Vidausvandens telkiniai yra valstybës tur-tas, o perduoti jais naudotis tik þve-jams mëgëjams bûtø nevalstybiðkasir netinkamas sprendimas.

Teigiama, kad apie 600 tûkst.þmoniø nuolatiniam ir laikinamdarbui ið Lietuvos yra iðvykæ á kitasðalis. Taigi, gaudanèiøjø þuvisþymiai sumaþëjo. Daugiau nei 2mln. þmoniø Lietuvoje nëra þve-jais mëgëjais ir nemeðkerioja, o gë-lavandenes þuvis ásigyja parduotu-vëse. Prekybai þuvá pateikia þvejaiverslininkai. Iki ðiol nebuvo pateik-ta vidaus vandenø verslinës þuvi-ninkystës strategija, nesprendþia-ma, kaip rinka bus aprûpinta gëla-vandenëmis þuvimis ir kur ben-druomenës galës ásigyti pigiø vieti-niø gëlavandeniø þuvø.

Kaimyninëje Lenkijoje vidausvandenø þvejybos verslas taip ið-vystytas, kad net pakelëse galimaásigyti ðvieþiø, sûdytø, vytintø arrûkytø gëlavandeniø þuvø, pasi-vaiðinti þuviene. Ten nëra jokiø þve-jø mëgëjø ir verslininkø problemø.

Visame pasaulyje propaguoja-mas ir skatinamas smulkusis þve-jybos verslas. Pas mus, Lietuvoje,sutelkiamos milþiniðkos pajëgossmulkiam þvejybos verslui naikin-ti, bedarbiø ir alkanøjø armijai di-dinti bei Lietuvos Konstitucijos tei-sës á darbà straipsniui paþeisti. Galtikimasi gëlavandenes þuvis impor-tuoti arba sukurti nelegalià rinkà?

Valstybës pareiga ir prievolëyra imtis visø ámanomø priemo-niø, jog þvejai mëgëjai galëtø pa-tenkinti savo poreikius ir kad rin-koje bûtø pakankamai pigiø gëla-vandeniø þuvø. Tam tikslui Lietu-voje yra visos sàlygos, tik reikiavaldþios institucijoms ir politikamsatkakliai ir rimtai dirbti.“

tûkst. Lt ir dar 1 mln. 530 tûkst. Ltpolderiø prieþiûrai.

Yra ir „ûkininkø“, kurie þemëspatys nedirba, jà iðnuomoja, nepri-þiûri grioviø, juose auga krûmokðniai.

„Apleistø þemiø savininkamsreikëtø skirti baudas ir juos taipsudrausminti“, - „Ðilokarèemai“sakë Juknaièiø seniûnijos ûkinin-kas Zigmas Stonys.

Bëda dël to, kad pusantro më-nesio nebuvo þiemos, gali prasidëtipavasará. Sulaukus staigaus atðili-mo, derliui átakos gali turëti drëg-mës trûkumas. Pasak þemës ûkiospecialistø, galimi dideli nuostoliai.

„Ðilokarèemos“ informacija

Taip sausio 12-àjà atrodë þiemkenèiai Lauèiø kaime. Kità dienà uþsnigoir dabar visa tai yra paslëpta po sniegu.

Po to, kai raðëme

Kas galëjo suklastotiparaðus?

Stasys BIELSKIS

Praëjusiø metø gruodþio 17dienos „Ðilokarèemoje“ spausdino-me straipsná „Jeigu turi gyvuliø,tai ir buhaltere privalai bûti“, ku-riame raðëme apie traksëdiðkës Ele-nos Èerneckienës vargus dël þemëssklypø. Moteris skundësi, kad ne-beturës kur ganyti savo karviø,prieaugliø, arklio. Pasak jos, Na-cionalinës þemës tarnybos prie Þe-mës ûkio ministerijos Ðilutës sky-riaus vedëjas Artûras Juoèas jai ne-duodàs iðsipirkti ganyklø.

E. Èerneckienë pasakojo, kaipseniau jos ðeima naudojosi 1,30 hakeliais bendro ploto sklypais.

Kai moteris norëjo ásigyti dar0,87 ha sklypà, A. Juoèas jai raðtuatsakë: „Privatizavote keturis skly-pus, kuriø bendras plotas 1,30 ha,o likusio ploto, t. y. 0,87 ha atsisa-këte pagal 2002 m. rugsëjo 10 d.pateiktà praðymà“.

„Nieko að neatsisakiau, niekoneraðiau, - piktinosi E. Èerneckie-në. – Nuëjusi A. Juoèo paklausiau- kodël dokumentus suklastojote?“.

Anàdien á „Ðilokarèemos“ re-dakcijà uþsukusi E. Èerneckienëatsineðë dviejø praðymø, raðytø þe-mëtvarkos skyriui, kopijas. Viena-me praðyme, raðytame 2002 m. rug-

sëjo 10 d., ji praðo parduoti 1,30 haþemës ûkio veiklai, namø valdosporeikiams. Kitas tà paèià dienàraðytas praðymas yra toks: „Atsisa-kau asmeninio ûkio þemës 0,87 havisam laikui“.

Ðilutës skyriaus vedëjui A. Juo-èui dabar E. Èerneckienë paraðëdar vienà praðymà, o kopijà patei-kë „Ðilokarèemos“ redakcijai.„Kreipiuosi á jus ir praðau, kad manraðtu, asmeniðkai, paaiðkintumëte,kodël jûsø ástaigoje yra klastojamidokumentai. Kodël mano vardu yraparaðytas pareiðkimas ir net drástapo pareiðkimu pasiraðyti? Èia visajûsø komanda, todël jûs uþ ðità ko-mandà privalote prisiimti atsako-mybæ – yra sakoma, kad þuvis pûvanuo galvos“, - raðoma A. Juoèui ad-resuotame praðyme.

A. Juoèas „Ðilokarèemai“ tei-gë, kad Traksëdþiø kadastrinëjevietovëje þemæ parduoti ðiandiennegalima. Mat didþioji ðios terito-rijos dalis yra Nemuno deltos re-gioniniame parke, kur galioja sau-gomø teritorijø ástatymo nuosta-tos.

O ar paraðai po 2002 m. rug-sëjo 10 d. praðymais yra E. Èer-neckienës, ar jie suklastoti, galë-tø nustatyti tik teisëtvarkos insti-tucijos.

2014 m. sausio 28 d., antradienis 6Puslapá parengëIndrë Vaitkuvienë

A. Kazlauskas: „Verþiausi po krepðiu, o toliauprisimenu tik slaugytojos, siuvanèios man galvà, veidà“

Geriausiu NKL savaitës krepðininku pripaþintas „Ðilutës“puolëjas Arnas Kazlauskas 37-eriø metø veteranas árodinëja,kad jëgø grumtis su gerokai jaunesniais krepðininkais dar turi.Vidutiniðkai 24,5 taðko ir 32,5 naudingumo balo – tiek pasku-tiná savaitgalá NKL èempionate per rungtynes rinko „Ðilutës“puolëjas Arnas Kazlauskas.

204 cm ûgio puolëjas, prieð dvisavaites prisijungæs prie Naciona-linëje krepðinio lygoje (NKL)rungtyniaujanèios „Ðilutës“, iðkarttapo komandos lyderiu, o ðià sa-vaitæ buvo pripaþintas net geriau-siu NKL savaitës þaidëju. A. Kaz-lauskas pasakojo, jog susimàstan-tis apie karjeros pabaigà, taèiauþaisdamas krepðiná vis dar jauèiadidelá malonumà ir nori padëti sa-vo naujajai komandai iðkovoti kuodaugiau pergaliø.

- Arnai, tapai naudingiausiuNKL savaitës þaidëju. Kà tau,kaip krepðininkui, ðis titulasreiðkia?

- Ðis titulas man reikðmingastiek, kiek reikðmingas komandai.Bûtø gerai, jei bûtumëme laimëjæprieð „Palangos“ komandà, tada ti-

tulas bûtø tikrai reikðmingesnis. At-eityje norëèiau kuo svariau prisidë-ti prie gerø komandos rezultatø.

- Esi veteranas, ar nesunkuþaisti tokiame lygyje ir kur slypistiprybës paslaptis?

- Eurolygoje ir LKL jau bûtøsunku, o NKL dar galiu þaisti. Kaipaskambino komandos trenerisGintautas Vileita ir pasiûlë paþaistiuþ „Ðilutæ“, apsisprendþiau per 15minuèiø, susirinkau daiktus ir ið-vaþiavau kartu su juo á Ðilutæ. Ko-mandoje, manau, didþiausias ma-no privalumas yra patyrimas.

- Kaip manai, kokios „Ðilu-tës“ galimybës?

- Sunku pasakyti, kaip rodorungtyniø rezultatai, ði lyga yra ne-prognozuojama.

- Esi þaidæs ávairiose skirtin-

gose komandose, kuri ekipa pali-ko didþiausià áspûdá ir kodël?

- Iðskirti negalëèiau në vienoskomandos. Visos paliko didelááspûdá, visur paþinau daug ádomiøþaidëjø, treneriø , o tai - neákaino-

jama patirtis.- Þaidi vidurio ir sunkiojo

kraðto puolëjo pozicijose, 2003metais Austrijoje laimëjai tritað-kiø konkursà. Tolimi metimai to-kio ûgio krepðininkui - didelis

Geriausias NKL savaitës þaidëjas - „Ðilutës“ puolëjas Arnas Kazlaus-kas (Nr. 30).

privalumas?- Sakyèiau, kad jau senokai ne-

rungtyniauju vidurio puolëjo pozi-cijoje, þaidþiu daugiau kraðto puo-lëju. O tai, kad neblogai pataikautritaðkius, tikrai padeda komandai.

- Esi LKL èempionas, LKL irNEBL antros vietos laimëtojas.Kuris titulas tau yra brangiau-sias?

- Nieko nenustebinsiu, jei pasa-kysiu, kad LKL èempiono titulas.

- Kokios tavo karjeros rungty-nës, kurios ástrigo visam gyveni-mui?

- Buvo vienos tokios, kai þaidþiauVarðuvos „Legijoje“. Verþiausi pokrepðiu, o toliau prisimenu tikslaugytojos, siuvanèios man galvà,veidà (juokiasi, - aut. pastaba).

- Esi þaidæs Graikijoje, Ukrai-noje, Portugalijoje, Austrijoje. Argalëtum tø ðaliø lygá palyginti suNKL lygiu?

- NKL yra tarsi jaunimo lyga.Në vienoje ðalyje su tokia jauna ko-manda nesitreniravau, todël sunkuir lyginti. Taèiau savo sprendimuþaisti Ðilutëje nesigailiu, apþaistivikresná ir greitesná jaunimà sma-gu.

Sëkmingi lengvaatleèiø sezono startaiSëkmingai startavo Ðilutës

lengvaatleèiai Panevëþyje vyku-siose Lietuvos rajono jauniø irjaunimo lengvosios atletikospirmenybëse, ið kuriø parsive-þë net septynis medalius. Ben-droje áskaitoje Ðilutës SM nettarp 37 komandø jauniø gru-pëje iðkovojo treèià vietà.

Ðilutës SM lengvaatleèiø trene-riai Lina Leikuvienë ir Stasys Oþelisdidþiuojasi savo auklëtiniais ir dþiau-giasi puikiu naujø metø startu.

Giedrë Vytuvytë (tren. S. Oþe-lis) dalyvavo 60 metrø bëgimo rung-tyje ir triðuolio rungtyje. Sprintorungtyje (jauniø grupë) Giedrë tarp37 ðiame bëgime dalyvavusiø spor-tininkiø buvo nepralenkiama ir vi-sas varþoves paliko sau uþ nugaros,pasipuoðdama aukso medaliu.

Triðuolio rungtyje Giedrei taippat puikiai sekësi. Mergina darkartárodë, kad yra viena perspektyviau-siø lengvaatleèiø ir tapo èempione.

Ernestas Ruslys (tren. S. Oþe-lis) vaikinø jauniø grupëje 60 mbarjeriniame bëgime finiðavo ant-ras ir pasipuoðë sidabro medaliu.

Justë Ðertvytytë (tren. L. Lei-kuvienë) rutulio stûmimo rungtyje3 kg svorio rutulá nustûmë 11, 98m ir iðkovojo antràjà vietà bei si-dabro medalá.

Gintarë Kuisytë (tren. S.Oþelis) 600 m bëgimo distancijo-je, jauniø grupëje, tarp 12 varþovøfiniðavo treèia. Komandos kolegë,Aistë Noreikaitë, tik jaunuoliø gru-pëje tà paèià distancijà áveikë taippat treèia.

1000 m bëgimo rungtá lengva-atletis Robertas Petraitis (tren. L.Leikuvienë) taip pat pasiekë tre-èias iðkovodamas bronzos medalá.

„Þemaitijos taurë“ irpagerinti asmeniniai

rekordaiÐilutës SM mokyklos auklëti-

niai ið Klaipëdoje vykusiø jauniø irjaunuèiø pirmenybiø bei „Þemai-tijos taurës“ I etapo gráþo su meda-liais ir pagerintais asmeniniais re-kordais.

Komandos draugaipasivarþë tarpusavyJaunuèiø pogrupyje 600 m bë-

gime Jokûbas Tubutis (tren. L. Lei-kuvienë) finiðà tarp varþovø pasie-kë pirmas ir iðkovojo auksà. 1000m bëgime vaikinà aplenkë koman-

dos draugas Rimvydas Anukas(tren. S. Oþelis), kurie tarpusavyjepasidalino aukso ir sidabro meda-lius. 300 m bëgime Jokûbas starta-vo vël su Rimvydu, taèiau ðákartjam nebenusileido, finiðà kirto ket-virtas, o Rimvydas - penktas.

Rutulio stûmimo rungtyje Jus-

Nugalëtojai ir prizininkai, ið kairës: Justë Ðertvytytë, Gintarë Kuisytë, Robertas Petraitis, Giedrë Vytuvytë, AistëNoreikaitë, Ernestas Ruslys ir Deimantas Èiupinas.

të Ðertvytytë (tren. L. Leikuvienë)pasipuoðë aukso medaliu. Berniu-kø grupëje Justas Stulpinas tarp try-likos dalyviø liko ketvirtas.

Justë Ðertvytytë (tren. L. Lei-kuvienë) toliausiai nustûmë rutuláir uþlipo ant aukðèiausio pakyloslaiptelio. Komandos draugas Jus-

tas Stulpinas medaliu nepasipuo-ðë, bet jis ið 13-kos dalyviø buvoketvirtas.

Ketvirta vieta atiteko ir 300 mbëgikei Gretai Ðertvytytei.

Lengvaatleèiø trenerë Lina Lei-kuvienë labai dþiaugiasi savo auk-lëtiniø pasiekimais, ypaè auklëtinësKristinos Jaðauskaitës, kuri iðkovo-jo II vietà triðuolio rungtyje, pageri-nusi savo asmeniná rezultatà.

Jauniø pogrupyje 600 metrøbëgime nepralenkiamas buvo Ro-bertas Petraitis, sau lygiø neturëjoRobertas ir 1000 m bëgime, spor-tininkas namo parsiveþë net duaukso medalius.

Dar vienas L. Leikuvienës auk-lëtinis pasipuoðë medaliu, ðá kartàbronziniu, tai Dovydas Pranckevi-èius, kuris 200 m kliûtiná bëgimàáveikë treèias.

Stasio Oþelio auklëtinë Gied-rë Vytuvytë parsiveþë auksà fini-ðuodama pirma 60 m bëgime. 1000m jauniø pogrupyje Gintarë Kui-sytë finiðavo ketvirta.

Trys „auksiniai berniukai“Sausio 16 d. Këdainiuose

vyko Lietuvos jaunuèiø iki 16metø dziudo pirmenybës. Josedalyvavo ir puikiai pasirodëÐilutës sporto mokyklos auk-lëtiniai, pademonstravæ puikiàvalià ir atkaklø darbà treni-ruotëse á namus gráþo iðkovojænet tris aukso medalius.

Ernestas Sagalec, sv. k. iki 46kg jaunuèiø grupëje, buvo nenuga-limas ir iðkovojo aukðèiausià pri-zinæ vietà – aukso medalá. Jo bro-lis Edvardas Sagalec (sv. kat. iki 50kg) tàdien taip pat tapo „auksiniuberniuku“.

Arnas Ðikðnius, sv. kat. iki 73kg, pakeliui iki finalinës kovos ávei-kë savo varþovus ir prisijungë priekomandos draugø, iðkovojusiøauksà.

Treèiàsias vietas ir bronzos me-dalius dziudo pirmenybëse iðko-

vojo Rokas Radzevièius (sv. kat.iki 50 kg) ir Dominykas Ðatkus (sv.

kat. iki 55 kg). Ðiek tiek maþiaupasisekë kitiems sportininkams:

Mantui Jukniui (IV vieta), ir Jus-tui Paupariui (VII vieta).

Ið kairës á deðinæ Dominykas Ðatkus III v., Ernestas Sagalec I v., Arnas Ðikðnius I v., Edvardas Sagalec I v.,Rokas Ðadzevièius III v. arba antraip su mëlynais dirþais Arnas ir Ernestas Sagalec.

2014 m. sausio 28 d., antradienis 7"Ðilokarèemos" leidinys Pamario kraðto kultûrai2014 m. sausio 28 d. Nr. 2 (166)Turgaus g. 3, Ðilutë.www.silaine.lt, silainessodas@gmail.com"Ðilainës sodo" sudarytojas ir redaktorius Saulius Sodonis.

Pieðiniuose atgijæ senieji metaliniai kryþiaiÐilutës F. Bajoraièio vieðosios bibliotekos parodø salëje nuo

sausio 13 dienos veikia Eugenijaus Ðuldiakovo grafikos darbøparoda „Maþosios Lietuvos kaltiniai ir lietiniai kryþiai”. Á ðiosparodos atidarymà be jo paþástamø, kaimynø bei ðilutiðkiødailës mëgëjø atvyko ir Klaipëdos universiteto Baltijos regionoistorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Silva Pocytë, doc. dr.Arûnë Arbuðauskaitë. Tai didelis ávertinimas, nes ðios moksli-ninkës su nemaþu talkininkø bûriu jau keletà metø tyrinëjaMaþosios Lietuvos – Klaipëdos kraðto kapines. Jos buvo suþa-vëtos E. Ðuldiakovo darbais, sakydamos, kad darbai prisidedaprie jø áamþinimo.

Saulius SODONIS

E.Ðuldiakovas – klaipëdiðkis,jau keletà metø gyvenantis Virky-tuose (Ðvëkðnos sen.). Tai buvæsnemaþas Maþosios Lietuvos pasie-nio kaimas, randamas ðalia miðkovaþiuojant ið Saugø á Ðvëkðnà. Ðian-dien ið jo belikusios tik kelios tro-belës.

Apsigyvenæs ðioje vietoje E. Ðul-diakovas ëmë domëtis Virkytø pra-eitimi. Surinkæs nemaþai istorinësmedþiagos jis paraðë ðio kaimo pra-eities kronikà. Viskuo besidomin-tis Eugenijus atkreipë dëmesá á ap-leistas ðio kaimo kapines. Tai bu-vo praeities dalis, kurià jis galëjopatvarkyti. Viso to ëmësi su di-dþiausiu entuziazmu ir viskà tvar-kë, kaip tuo metu suprato.

Pasitelkæs bendraminèiø jis at-kasinëjo þemën prasmegusius ant-kapius, metaliniø kryþiø posta-mentus bei rankiojo nulauþtas jødalis. Graþiausius ir áspûdingiau-sius kryþius veþë suvirinti pas Vil-kyèiuose gyvenantá kalvá, taip pat

ðiuo kraðtu besidominantá DariøViliø. Vëliau jau sutvarkytus kry-þius jis gràþino á vietà bei daþë.Taip besidarbuojant E. Ðuldiako-vas atkreipë dëmesá á kryþiø savi-tumà, plastikà bei nepakartojamàgroþá. Kadangi jø nedaug likæ, nuo-jauta pakuþdëjo, kad visà tai reikiafiksuoti. Taip ir prasidëjo jo pla-tesnë paþintis su XIX–XX a. meta-liniais kryþiais. Ir ne tik èia, Virky-tuose, bet ir visoje Maþojoje Lietu-voje. Taip jis apvaþiavo ir apþiûrë-jo daugelá kraðto kapiniø bei tai,kas ið jø likæ.

Kad Virkytuose vietos gyven-tojas sutvarkë senàsias kaimo ka-pines, per spaudà suþinojo jas tyri-nëjantys Klaipëdos universiteto is-torikai. Apþiûrëjæ jie davë vertingøpatarimø bei ávairios su paveldususijusios literatûros. Tai paskati-no E. Ðuldiakovà daugiau pasido-mëti kryþiø gamybos ðiame kraðteypatumais.

Todël Laisvës gynëjø dienà ati-daryta grafikos darbø paroda Ðilu-tës bibliotekoje – pristatytas jau

tolimesnis jo darbø etapas. Savopieðiniuose labai profesionaliaipieðtuku pavaizdavo metaliniuskryþius, atskleisdamas jø plastikà,ávairias jø detales ar tiesiog jø puo-ðybos dalis.

Taèiau ádomiausia parodos ati-darymo metu buvo ne tiek apþiû-rëti dvideðimtyje jo dailës lakðtøuþfiksuotus kryþius, bet pasiklau-syti ðio labai gyvai ir betarpiðkaibendraujanèio E. Ðuldiakovo pasa-kojimo. Susidomëjæs XIX–XX a.metaliniais kryþiais, jis nemaþaiapie tai suþinojo, ir galëjo apie juospasakoti labai ilgai.

Jis sakë, kad stengësi ne tik uþ-fiksuoti Virkytø, bet ir kitø buvu-sios Maþosios Lietuvos kapiniø me-talinius kryþius. Todël E. Ðuldia-kovas kalbëjo ne tik apie paèiuskryþius, bet ir apie jø gamybos ypa-

Etnografinë kolekcija prieð akis

E. Ðuldiakovas papasakojo, kaip jis susipaþino su kryþiø gamybos bûdais.

tumus, o, svarbiausia, atkreipë dë-mesá á ávairius kryþiø dekoratyvi-nius elementus. Jis taip pat kalbë-jo, kad, neþinanèiam evangeliðkøtikybos tradicijø tai tik dekoratyvi-niai elementai, taèiau ið tiesø jieturi dvasinæ prasmæ. Taip kryþiuo-se esantys lyg ir pagoniðki elemen-tai, èia skamba ávairiomis dvasinë-mis prasmëmis. Visas tas detalesjis savo darbuose ir pavaizdavo.

Nemaþai E. Ðuldiakovas kalbë-jo ir apie kryþiø gamybà. Ásigilinæsá tai jis taip pat pasidalino savoþiniomis apie metaliniø kryþiø ga-mybà pabrëþdamas kaltiniø ir lie-tiniø kryþiø gamybos ypatumus. Jistaip pat atkreipë dëmesá, kad visaislaikais meistrai stengësi ir paleng-vinti savo darbus, ir gaminius atpi-ginti, tam naudojant ávairius ruoði-nius. O jie daþniausiai bûdavo at-

veþami net ið Vokietijos. Be to,kiekviena kryþiø dirbtuvë turëjosavo darbo metodus – taip skyrësikryþiai pagaminti Ðilutës ir Klai-pëdos ar kitø dirbtuviø meistrø.

E. Ðuldiakovas taip pat pasako-jo, kad metaliniø kryþiø gamybakraðte buvo labai populiari iki Pir-mojo pasaulinio karo. Prasidëjuskarui meistrai buvo paðaukti á ka-riuomenæ. Taip ið esmës ir baigësimetaliniø kryþiø gamybos tradici-jos. Juos pakeitë cementiniaikryþiai.

Vëliau Klaipëdos universitetoistorikë S. Pocytë papildë autoriauspasakojimà. Ji taip pat pasidþiaugëE. Ðuldiakovo labai detaliai pavaiz-duotais kryþiais ar jø fragmentais.Tai, jos nuomone, pasitarnaus ðiopamaþu nykstanèio paveldo fiksa-vimui ateities kartoms.

Ðilutës muziejus turi sekti-nà tradicijà: sausio 15-àjà,Klaipëdos kraðto dienà, priekurios anais laikais yra nema-þai prisidëjæ ðilutiðkiai, padë-koti visiems, kurie kuo norspapildë muziejaus fondus. Tapaèia proga stengiamasi ben-druomenei taip pat pristatyti irsavo nuveiktus darbus. Ðiemetðiai progai iðleistas katalogas„Etnografinë dr. H.Ðojaus ko-lekcija Ðilutës muziejuje.Anuomet ir dabar“. Jà sudarëÐilutës muziejaus etnografë In-drë Skablauskaitë.

Dþiugu, kad prieð keletà metønusibrëþæ savo darbø linijà Ðilutësmuziejininkai sëkmingai visa taiágyvendina. Ðis katalogas papildo2008 metais iðëjusá katalogà, ku-riame buvo pristatyta garbiojo Ði-lokarèemos dvarininko, kaip daþ-nai jis bûdavo vadinamas, dailëskûriniø kolekcijà. Jame visuome-nei buvo pristatyti daktaro H.Ðo-jaus turëti dailës kûriniai. Ne visidarbai buvo muziejuje eksponuo-jami ir dël vietos stokos, ir dël savobûklës.

Panaði padëtis ir su etnografi-niais fondais. Dabartinis muzie-jus yra paveldëjæs nemaþà H.Ðo-jaus ðio kraðto etnografiniø daiktøkolekcijà. Taèiau dël tos paèios

prieþasties su kai kuriais muzie-juje laikomais eksponatais buvogalima susipaþinti tik specialiø pa-rodø metu. Likusá laikà jie yra sau-gomi muziejaus fonduose. Todëlðio katalogo pasirodymas leis norsknygelëje pamatyti, kokie vertingiir unikalûs eksponatai yra muzie-juje.

Netikëtas þvilgsnis ápraeitá

Pristatydama naujàjá leidiná Ði-lutës muziejaus direktorë Roza Ðikð-nienë pasakojo, kad bemaþ visai ne-tikëtai pavyko aptikti viename Aust-rijos muziejuje saugomà aplankà su

prieðkario laikø pieðiniais, kurie bu-vo padaryti juos kopijuojant iðH.Ðojaus kolekcijos. Tai buvo labaivertinga þinia, nes per Antràjá pa-sauliná karà nemaþa dalis didelësdvarininko kolekcijos buvo sunai-kinta ar tiesiog dingo. Todël ið pra-ëjusiø laikø atsiritæs aidas leido su-sipaþinti su tuo, ko jau nebëra irkuo galëjo didþiuotis H.Ðojus. Mu-ziejui pavyko gauti materialinæ pa-ramà, kuri leido etnografei I. Skab-lauskaitei nuvyti á Insburkà, Tiro-lio liaudies muziejø, ir susipaþintisu ten esanèiais pieðiniais iðH.Ðojaus kolekcijos. Tenykðèiaimuziejininkai leido pasidaryti ko-

pijas, todël su buvusiais ir praþuvu-siais eksponatais gali susipaþinti irnaujojo katalogo skaitytojai.

Muziejaus rinkinysKaip H.Ðojus surinko savo mu-

ziejinæ kolekcijà, kaip ji tapo þino-ma ir kaip dvarininkas jà pildyda-vo, trumpai apraðo muziejaus di-rektorë R. Ðikðnienë. Ðio katalogovertæ didina ir vertimai á vokieèiøir anglø kalbas. Be áþangos prista-tomas ir pats etnografinis muzie-jaus rinkinys.

Vartant knygelæ atrodo lyg bû-tum vedþiojamas po muziejaus sau-gyklos sales ir atsidarant spintasapþiûrinëtum unikalø ir labai savi-tà turtà. Kiekviena katalogo dalisturi savo apraðà, kuriame trumpai

pristatomi pateikiami eksponataijuos apibûdinant. Ðiam leidiniui so-lidumo prideda tai, kad prie kiek-vieno ið eksponatø yra nurodytas irjo muziejinis numeris. Esant bûti-nybei su konkreèiu daiktu norintsusipaþinti nuodugniau, jo paieðkafonduose neuþtruks.

Leidinyje eksponatai pateikia-mi grupëmis – tai labai patogu irpatrauklu. Taip pat labai dþiuginakokybiðkos fotografijos, kurias da-rë muziejininkas Edvardas Judþen-tis. Ðá katalogà iðleido Ðilutës mu-ziejaus leidiniø leidëjas, ðio kraðtopraeities þinovas Kæstutis Deme-reckas savo leidykloje „Libra Me-melensis“. Katalogà galima ásigytiÐilutës muziejuje.

Katalogà pristatë jo leidëjai. Ið Kairës: R. Ðikðnienë, I. Skablauskaitë irK. Demereckas.

Naujasis katalogas.

2014 m. sausio 28 d., antradienis 8PUSLAPIS KRAÐTO PRAEIÈIAI 2 (205)

„Niekas neturi bûti palaidotas kaip gyvulys“. II d.Laidotuviø teisinis reglamentavimas Prûsijoje XVI–XVIII a.

Darius BARASA

Bendra sritisNors laidotuviø sritis laikyta „res

religiosae“, taèiau þvelgiant á regla-mentuojamøjø aktø pobûdá, ypaènuo XVIII a. pradþios, tai vertëtøtraktuoti veikiau kaip „res mixtae“,t. y. Baþnyèios ir valstybës bendraitvarkomà sritá, kaip, pavyzdþiui, san-tuoka. Vienas svarbiausiø laidotu-viø segmentø buvo laidotuviø apei-gø liturgija: Baþnyèios poþiûris ámirtá, pomirtiná gyvenimà, laidotu-viø metu atliekamø apeigø turiná irtvarkà. Tai neabejotinai buvo dvasi-nës institucijos kompetencija. Ta-èiau egzistavo ir materialioji daly-ko pusë. Kapiniø steigimas ir prie-þiûra, ávairûs laidotuviø apeigø ap-ribojimai ir draudimai labiau buvosietini su administracinio, polici-nio ar sanitarinio pobûdþio potvar-kiais negu su religiniais. Tokius po-tvarkius leido pasaulietinë valdþia,o jø laikymàsi daþnai kartu su Baþ-nyèios tarnautoju turëjo priþiûrëtiir valdþios pareigûnas. Apskritaiiðvesti grieþtà takoskyros tarp baþ-nytinës ir pasaulietinës valdþiosfunkcijø ir kompetencijø pasiskirs-tymo tuomet vargiai buvo ámano-ma. Baþnyèia buvo suvalstybinta,tapusi valstybës administracinioaparato dalimi, valdovas laikytasvyriausiàja Baþnyèios galva, jampriskirta jus episcopale, t.y. aukð-èiausiojo vyskupo teisë, kuria rem-damasis, jis leido religinio turiniopotvarkius. XVIII a. antrojoje pu-sëje galima matyti aiðkià tendenci-jà, kuri vëliau tapo norma, leistiPrûsijos valstybëje pripaþintoms irtoleruotoms konfesijoms atlikti sa-vas laidotuviø liturgines apeigas.Taèiau vadinamoji iðorinë, kitaiptariant, neliturginë ir administra-cinë laidotuviø bei kapiniø patvir-tinta tvarka (pvz., kapiniø steigi-mas, jø iðlaikymas, mirusiøjø re-gistro vedimas, parapijieèiø laido-jimas tik savø parapijø kapinëse,draudimas atidaryti karstà, jei átar-ta, kad mirusysis mirë nuo uþkre-èiamøjø ligø, ir pan.) buvo bendra,ir jos privalu buvo laikytis bei pai-syti visoms konfesijoms.

PaproèiaiPrieð aptariant laidotuviø apei-

gø teisiná reguliavimà, dera paþvelg-ti á tai, kokie laidotuviø paproèiaiXVI–XVII a. vyravo viename ið Prû-sijos regionø, lietuviðkuose Prûsijosvalsèiuose. Tai svarbu ne tik dël to,kad suprastume, kokias netoleruoti-nas liaudies religingumo formas rei-këjo ir siekta suvaldyti, iðgyvendintiteisiniais svertais. Taèiau tai taip patyra iðkalbingi pavyzdþiai, kiek vie-nos ar kitos teisinës priemonës buvopaveikios arba neefektyvios. Iðsamiøþiniø apie liaudies praktikuotas lai-dotuviø apeigas galime rasti amþi-ninkø apraðymuose, tarp kuriø pa-minëtina vadinamoji Sûduviø kny-gelë (apie 1520–1530 m.), Jono Ma-leckio-Sandeckio laiðkas (apie 1546m.), Johanno Arnoldo Brando (1674m.), Teodoro Lepnerio (1690 m.),Mato Pretorijaus (apie 1698 m.) irkt. darbai. <...> Pastebima tenden-cija, kad prietaringø paproèiø XVIIa. pabaigos apraðymuose fiksuojamamaþiau nei XVI a. amþininkø liudi-jimuose. Antai J.Maleckis-Sandec-kis 1546 m. laiðke, kurá raðydamasdaugiausia rëmësi Sûduviø knygele,Karaliauèiaus universiteto rektoriuiJurgiui Sabinui Apie senovës livo-nieèiø ir prûsø religijà ir aukojimuspraneða, kad kaimieèiai aprengtusmirusiøjø kûnus pasodina ant këdës,o ðalia sëdintys artimieji geria alø ir

linksminasi. Iðgërus alø, prasidëda-vo mirusiojo apraudojimas. Uþbai-gus raudà, numirëliui ádëdavo ávai-riø daiktø: moteriai – siûlø su adata,vyrui – lininæ skarelæ, kurià uþriðda-vo ant kaklo (pasak Sûduviø knyge-lës, vyrui prie ðono prikabindavo pei-lá, o aplink kaklà apvydavo ilgà ske-petà, áriðdavo pinigø maistui; mote-riai ádëti siûlai turëjo bûti reikalingilopant, jei kas suplyðtø pomirtinia-me gyvenime). Laidotuviø eisenà irveþimà, kuriuo buvo veþamas numi-rëlis, daugelis lydëdavo raiti. Mojuo-dami kardais ir garsiai rëkdami, pas-tarieji tokiu bûdu mëgindavo ðalinnuvyti demonus. Á kapà mirusiajambuvo ámetama pinigø, ádedama duo-nos ir àsotis alaus, kad mirusysis ne-trokðtø ir nealktø. Þmona savo ve-lioná vyrà prie kapo apraudodavo tris-deðimt dienø, o giminës puotaudavotreèià, ðeðtà, devintà ir keturiasde-ðimtà dienà nuo laidotuviø. Á ðiaspuotas buvo kvieèiama mirusiojo vë-lë, ir kiekvienas nuo valgomo patie-kalo kà nors numesdavo po stalu,kad vëlë turëtø kuo maitintis; taippat nuliedavo gërimo. Paskui vëlëbûdavo iðpraðoma lauk.

XVII a. pabaigos J.A.Brando irT.Lepnerio Prûsijos lietuviø laido-tuviø apraðyme vis dar buvo fiksuo-tas smarkus ir garsus mirusiojo ap-raudojimas, daiktø ir pinigø á karstàdëjimas, po laidotuviø vykdavusiosðermenys, kur iki soties buvo geria-ma ir valgoma. Apie tai itin paðie-piamai atsiliepë Erhardas Wagne-ris, raðydamas, kad artimøjø liûde-sys iðkart iðgaruodavo, kai tik velio-nis bûdavo uþkasamas, ir „jie dau-giau mirksta aluje negu aðarose“. Pa-þymëtina, kad nebeminimas numi-rëlio sodinimas prie stalo ir artimø-jø alaus gërimas á já; nebefiksuotasprietaras po laidotuviø rengtose vai-ðëse maitinti velionio vëlæ. Laidotu-viø ceremonijoje jau minimi Baþny-èios tarnai: kunigai, mokytojai, kan-toriai. Ðiems, atrodytø, neþymiemspokyèiams pasiekti, kaip matysime,baþnytinë ir pasaulietinë valdþia dë-jo nemaþa pastangø, pirmiausia reng-

dama ir leisdama potvarkius bei ása-kus.

Pirmieji nuostatai irkapiniø esmë

Apþvelgus XVI–XVIII a. teisi-niø potvarkiø visumà, susidaro ganpagrástas áspûdis, kad laidotuviøsrities reglamentavimas Prûsijosbaþnyèios politikoje buvo aiðkiaiantraplanis, ne aktualiausias, peri-ferinis uþdavinys. Tai galima spræs-ti ne tik ið ðiai srièiai tvarkyti ið-leisto palyginti nedidelio skirtø po-tvarkiø, ásakø kiekio. Laidotuviøsritis, galima sakyti, buvo paliktatarsi uþribyje netgi pirmuosiuosePrûsijos liuteronø baþnyèios nuo-statuose. Pastarieji juk laikytini vie-nais ið svarbiausiø Prûsijos evan-gelikø liuteronø baþnyèios teisiniøpagrindø: apibrëþë Baþnyèios or-ganizacijos sandarà, apeigas, pa-grindines tikëjimo mokymo tiesas.1525 m. Baþnyèios nuostatuoselaidotuviø apeigos aptartos pasku-tinës ir apibûdintos dar labai mig-lotai ir neapibrëþtai, beje, kaip irkitos apeigos – pamaldos, Komu-nija, krikðtas, santuoka, iðpaþintisir kt. Tiesiog buvo konstatuota, kadlaidoti mirusiuosius reikia tam nu-statytose tinkamose vietose, kuriosyra gerai þinomos ir apie kurias,anot nuostatø, nebûtina plaèiau pa-sakoti. Galbût tokià nuostatuoseiðreikðtà pozicijà galëtume vertintikaip jau liaudyje áprastà, dar Ordi-no laikais ádiegtà vienà ið krikð-èioniðkø paproèiø, t. y. savo miru-siuosius laidoti nebe laukuose ir

miðkuose, o parapijos ar baþnyèioskapinëse. Toliau pabrëþta, kad yragirtina, jog gyvieji mirusiajam paro-do pagarbà, já lydëdami. Jei pagei-daujama, mirusájá kartu su giminë-mis gali kartu lydëti ir kunigas, ku-ris prie kapo gyviesiems turi pasa-kyti trumpà paguodos pamokslà, olaidotuvës turi uþsibaigti vokiðkagiesme (Media vita). Taip pat leistauþsakyti varpø skambinimà þmo-nëms suðaukti. Ádomu paþymëti, kadvisos ðios direktyvos buvo skirtosiðskirtinai Karaliauèiaus miestui, ta-èiau pabaigoje rekomenduota, kadpagal iðgales ðia tvarka turëtø pa-sekti ir kitos parapijos. Ðiuo atvejunereikëtø pamirðti, kad pirmiejiBaþnyèios nuostatai tik pradëjo for-muoti teisinius Baþnyèios valdymo,administracinës struktûros, apeigø,liturgijos pagrindus. Jie kas kiek lai-ko bûdavo keièiami ir papildomi.

Panaðaus turinio ir toks patglaustas paragrafas apie laidotuvesbuvo átrauktas á 1544 m., 1558 m.Baþnyèios nuostatus. Nauja buvotai, kad jau paþymëta, jog krikðèio-niðkos laidotuvës vyktø be svetimøklaidingø prietarø. Kokie prieta-rai èia turëti omenyje, deja, deta-

siøjø viltá. Remiantis Ðv. Raðtu teig-ta, kad tie, kurie paliko ðá pasaulátikëdami Dievu, ágijo palaimingoamþinojo gyvenimo ramybæ ir ne-trukus su dþiaugsmu paveldës atei-sianèios karalystës puikybæ. Ragin-ta nebijoti mirties, nes mirusiojokûnas netolimoje ateityje bus vël iðþemës netrûnijantis prikeltas ir gy-vens dþiaugsme ir palaimoje suKristumi ir visais iðrinktaisiais.Laidotuviø pamoksle taip pat re-komenduota guosti laidotuviø da-lyvius ir mokyti apie tai, kad miru-sieji nëra miræ, jie tik miega, jienejauèia skausmo, neturi rûpesèiø,o tik romiai ir saldþiai ilsisi JëzujeKristuje, kol vël bus prikelti gyve-nimui amþinoje karalystëje. Esà to-dël artimieji neturi liûdëti savo mi-rusiøjø, kaip tai daro pagonys irnetikintieji. Pastarieji aprauda sa-vo mirusiuosius, nes gedi be vil-ties, nepaþásta Dievo ir neþino apiemirusiøjø prikëlimà. Todël jie ap-rauda savo giminaitá manydami,kad jo neteko amþiams. Tikintiejituri savo mirusiuosius garbingai irprideramai palaidoti, ir kadangivieta, kur mirusiøjø kûnai ilsisi, yratarsi jø miegamasis, turi bûti iðlai-kyta ðvari, tvarkinga, kad gyvuliaiten nesiganytø ir kitaip neterðtø.

Mirusysis galëjo bûtipalaidotas ir kaip karvë

Toliau iðvardyti punktai, kuriølaikymasis turëjo uþtikrinti tinka-mà laidotuviø tvarkà. Pirmiausialiepta mirusájá palaidoti per 24 va-landas. Tik iðskirtiniais atvejais, jeiá laidotuves nespëtø atvykti toli gy-venantys giminaièiai, su valdþiospareigûno ar kunigo leidimu lai-dotuvës galëjo bûti kurá laikà ati-dëtos. Prieð palaidojant mirusájá, ku-nigas visada turëdavo iðtirti velio-nio gyvenimà, nes nuo to priklau-së, kaip jis bus palaidotas. Jei as-muo buvo bedievis, pragyvenæsnuodëmingà ir gëdingà gyvenimàbei iki pat mirties neatgailavæs irnepasitaisæs, jis turëjo bûti nuneð-tas ir palaidotas kaip karvë. Dorokrikðèionio kûnas per laidotuvesturëjo bûti palydimas giesmëmis irvarpais, nes kitu atveju tai buvo pri-lyginta tarsi neprotaujanèio gyvu-lio pakasynoms. Pageidaujantiejigalëjo uþsisakyti pas kunigà pa-mokslà, taèiau jis neturëjo truktiilgiau nei pusvalandá. Galiausiaibuvo uþdrausti bet kokie lëbavi-mai ir gërimai laidotuvëse.

Liturginë laidotuviø dalis buvu-si gana paprasta: apsiribota giedoji-mo ir pamokslo tvarkos nustatymu.Giesmës turëjo bûti giedamos iðne-ðant mirusájá ið namø ir lydint já ákapines <...>. Kaip minëta, prie ka-po, jei buvo pageidauta ir uþsakyta,neilgà pamokslà turëjo pasakyti ku-nigas. Karstà áleidþiant á duobæ, vëlturëjo bûti giedama <...>. Paskuiturëjusi vykti bendra malda. Giedo-tojais bûdavo paskiriami mokiniai,todël laidotuvëse turëdavo dalyvautijei ne visi, tai bent pusë ar ketvirtada-lis mokyklos mokiniø. Kad nebûtøtrukdoma jø pamokoms, buvo nu-statytos, ypaè miestuose, tam tikroslaidotuviø valandos: jos turëjusiosvykti prieðpiet 9 val. arba popiet 15val. Uþ giedojimà ir varpø skambi-nimà buvo nustatytas tam tikras mo-kestis; nepasiturintiems visi minëtipatarnavimai turëjo bûti teikiami ne-mokamai. Tokia ar maþai pakitusi1568 m. Baþnyèios nuostatuose nu-statyta liturgijos tvarka iðsilaikë il-gai, beveik identiðka tvarka fiksuotadar XIX a. viduryje.

E. Ðuldiakovo pieðti kryþiai

liau nenurodyta. Taip pat pabrëþ-ta, kad kapinëse turi bûti palaiko-ma ðvara ir jos neturi bûti kitaipiðniekintos, nes tai, pasak nuosta-tø, ne tik nekrikðèioniðka, bet taiesà nebûdinga net pagonims. Èiapirmàkart galime rasti kapiniøprasmës iðaiðkinimà. Kapinës pri-lygintos miegamajam (pvz., gr. Ce-miteria, lot. Dormitoria, vok.Schlaffheuser), kuriame mirusiokrikðèionio kûnas ilsisi ir miega,kol bus prikeltas ið mirusiøjø.Teisinis laidojimo apeigø

reglamentavimasReikðmingiausiais ir svarbiau-

siais laikytini 1568 m. sudaryti iriðleisti Baþnyèios nuostatai, kurieilgam nustatë Baþnyèios valdymà,apeigas ir pagrindinius tikëjimomokymo akcentus. Prûsijos baþny-tinæ teisæ tyrinëjæs teologas ir isto-rikas D.H.Arnoldtas savo Prûsijosbaþnyèios teisyne, kuris buvo ið-leistas 1771 m., tvirtino, kad 1568m. Baþnyèios nuostatai visamekraðte galiojæ dar jo laikais. Þino-ma, kad jie nepakeisti naujai buvoperleisti 1583 ir 1598 m. Nuostatøliturginë dalis buvo átraukta á 1741m. Baþnyèios nuostatus, paskui pa-teko á 1780 m. sudarytà Prûsijosbaþnyèios agendà, galiausiai vys-kupo L.E.Borowskio iniciatyva bu-vo naujai perleisti 1789 m. <...>

Mûsø atveju ypaè aktualu, kasjuose pasakyta apie laidotuves.1568 m. Baþnyèios nuostatuose pir-miausia buvo pasistengta iðaiðkin-ti liuteronø doktrinà apie mirtieslaikinumà ir prisikëlimo ið miru-

2014 m. sausio 28 d., antradienis 9PRAMOGOS

Kaip ir kasmet, taip ir ðiemet, kilo potvynio banga, kuriapsëmë 400 m kelio Ðilutë–Rusnë ruoþà ir taip sukëlë nemaþaiproblemø vaþiuojantiems uþlietu keliu. Laimei, paspaudus di-desniam ðaltukui uþðalo deðinëje pusëje esanèios pievos. Tendabar jau atidarytas rusniðkiø „ledo kelias“. Uþðalæ didþiuliaipievø plotai tapo iðsigelbëjimu nuo potvynio vandens, gadinan-èio juo vaþiuojanèiøjø automobilius.

„Ledo kelias” á Rusnæjau atidarytas

Gerda BELOKOPYTOVA

Sausio 16-àjà rusniðkiai savoautomobiliais jau keliavo per van-dená. Uþlietame kelio ruoþe van-dens gylis siekë 5 cm. Deja, netatkeliavæ ðalèiai potvynio bangosnesustabdë, vanduo ant kelio ir to-liau kilo. Sausio 22-àjà uþfiksuotasjau 16 cm vandens gylis. Tik tuo-kart vaþiuojantiesiems uþlietu ke-lio ruoþu vanduo buvo ne vieninte-lë problema. Automobiliø vairuo-tojams teko murdytis vandens irledo miðinyje. Daþnam uþðaldavostabdþiai, neiðvengta ir kitø gedi-mø.

Vis dëlto visi tyliai laukë ir ti-këjosi, jog stipriau paðalus bus ati-darytas „ledo kelias“, kuris jau pra-ëjusiais metais þymiai pagerino rus-niðkiø vairuotojø padëtá. Tie, kaslaukë, nenusivylë. Atslinkæ ðalèiaiuþtraukë pievas storu ledo sluoks-niu.

Sausio 23-iàjà paèiø rusniðkiøbei Ðyðos kaimo gyventojø inicia-tyva buvo pradëta tikrinti, ar ledo

storis pakankamas iðlaikyti auto-mobiliui. Ketvirtadienio rytà tvy-rojæs stingdantis ðaltis nesutrukdëentuziastams tikrinti ledo storiogràþtais. Tik ásitikinus, jog vaþiuo-ti uþðalusiomis pievomis saugu,pradëtas þymëti „ledo kelio“ marð-rutas, o po pietø ðiømeèiu „ledokeliu“ jau pravaþiavo pirmieji au-tomobiliai. Tiesa, ðiemet „ledo ke-lias“ kiek trumpesnis nei praëju-siais metais. Nuvaþiavimas áreng-tas visai netoli tos vietos, kur keliàapsemia vanduo, ties vaþiuojamo-sios dalies praplatëjimu. „Ledo ke-lias“ tæsiasi apie 2 kilometrus.

Kol kas 400 m uþliejamà kelioruoþà vis dar skalauja potvynio van-duo, todël retas kuris nepasinau-doja patogesniu ir automobiliø ne-gadinanèiu „ledo keliu“.

Nors Nemuno deltos regioni-nio parko direkcija áspëjo, kad ne-toleruos vaþiavimo ledu, tikimasi,kad vis dëlto nugalës þmogiðkasisfaktorius ir nebus baudþiami vai-ruotojai, norintys iðvaþiuoti ið sa-los ar patekti á jà „ledo keliu“.

Savaitgalá bûriavosi þiemos pramogø mëgëjai

Vandens telkinius bei pievas uþklojæs storas ledo sluoksnissavaitgalá sutraukë nemaþai þiemos pramogø mëgëjø. Net þvar-bus vëjas ir didesnis nei 10 laipsniø ðaltis neiðgàsdino norinèiøpapramogauti Ðilutës rajono gyventojø ir èia atvykusiø sveèiø.

Gerda BELOKOPYTOVA

Atsliûkindami þiemos ðalèiaikartu atsineða ne tik slogià nuotai-kà, kai gyventojai nenori iðlysti iððiltø savo namø á þvarbø ðaltá. Iðsi-ilgæ þiemos linksmybiø ne tik vai-kai, bet ir suaugæ dþiugiai leidþialaikà èiuoþdami rogutëmis nuokalneliø, ar spindinèiu ledu guviaiskuodþia paèiûþomis.

Bene daugiausia þmoniø savait-galá zujo netoli Rusnës uþðalusiosepievose. „Ledo keliu“ èia ne tikvaþiavo rusniðkiai, bet ir bûriavosiðeimos su vaikais, jaunimas. Lan-kësi èia ne tik patys rusniðkiai, betir atvykæ Ðilutës rajono ar tolimes-niø vietoviø gyventojai. Juk smagupasigroþëti paèios gamtos sukurtapramoga. Apsiginklavæ storu rûbøsluoksniu, pasipuoðæ, kas þiemi-niais batais, kas paèiûþomis, saulë-tà ðeðtadienio popietæ suguþëjo antledo. Ant uþðalusiø pievø þmonësne tik vaikðtinëjo, bet ir èiuoþë pa-èiûþomis, rogutëmis. Ekstremaliøpojûèiø iðtroðkæ suko virtuoziðkusratus keturraèiais. Pasirodo, eks-tremaliø pojûèiø iðtroðkæ ne tik vai-kinai. Uþ keturraèiø vairo dràsiaituokart sëdo ir merginos.

Kiek tolëliau savo sugebëjimusdemonstravo ir automobiliø vai-ruotojai.

Tiesa, patys rusniðkiai nuspren-dë ant ledo pasimëgauti ir vasaràprimenanèiu uþsiëmimu. Kokiu?

Ant lauþo iðkeptomis deðrelëmis.„Tokia graþi diena ðiandien, nors irminusinë temperatûra, taèiau saulëmaloniai suðildo. Susirinkome sudraugais ir kilo mintis iðsikepti deð-reliø èia, ant ledo“, - „Ðilokarèe-mai“ pasakojo rusniðkis Arvydas.Þmoniø minios neiðbaidë nei mi-nusinë temperatûra, nei þvarbus,þandus gairinantis vëjas. Dþiugi nuo-taika, vaikiðkas klegesys sklandë ap-link. Þmonës, pamirðæ visus savorûpesèius, linksminosi þiemos pra-mogø apsuptyje.

Þiemos pramogoms neabejin-

Ant uþðalusiø pievø rusniðkiai nusprendë prisiminti vasarà ir pasimëgauti ant lauþo keptomis deðrelëmis.

Net ir keturkojai neabejingi þiemos linksmybëms.

gi ir keturkojai. Netoliese vikriaislidþiu ledu lakstë ðuo, kuris nëminutei nesitraukë nuo savo ðei-mininkø.

Kiek tolëliau sklandë ir jëgosaitvarai. Vienu jø sklandæs vilnietisTomas savaitgalá sveèiavosi Rusnë-je pas senelius. „Praëjusiais metaistaip pat èia buvau atvykæs panaðiumetu, maèiau kaip þmonës sklandëjëgos aitvarais ir labai gailëjausi, kadneturëjau savojo. Ðiemet laukiaumomento, kol uþðals pievos, o kaisulaukiau, susikroviau daiktus ir ið-kart atvykau èia“, - sakë Tomas.

Ekstremaliø pojûèiø mëgëjai.

2014 m. sausio 28 d., antradienis 102014 m. sausio 28 d., antradienis

* Dël mylimo sûnaus Ernesto Eidëno mirtiesnuoðirdþiai uþjauèiame tëvus ADELÆ ir REGIMANTÀ bei sesæ ASTÀ.

Rindokø ðeima

Kai tëvai neparuoðia vaikøgyvenimui

Ne paslaptis, kad në vienasnegalime pasirinkti, kokioje ðei-moje gimti ir augti. Gaila, betkai kuriems vaikams pasisekamaþiau ir jie auga socialiniøproblemø turinèiose ðeimose.Liûdna, kai tëvai neparuoðiasavo vaikø gyvenimui, tinka-mai jais nesirûpina, neugdo di-dþiøjø vertybiø.

Evelina MALIAUSKAITË

Nors daþnai pasitaiko, kad vai-kystëje nemokyti gyventi vaikai at-eityje nuseka tëvø pëdomis ir patyspasirenkà „kitoká“gyvenimo bûdà,taèiau tai nëra taisyklë. Apie sun-kià vaikystæ ir didþiules pastangaskabinantis á gyvenimà mums suti-ko papasakoti Natkiðkiuose gyve-nanti Rita. Ið tiesø Rita ir jos sese-rys bei brolis – puikus pavyzdys,kaip reikia ið paskutiniøjø stengtissusikurti kuo geresná gyvenimà,nors vaikystëje tëvø meilës ir rû-pesèio tikrai trûko. Vaikystë seno-kai praëjo, bet dar ir dabar prisi-mindama tas liûdnas akimirkas Ri-ta pratrûksta aðaromis.Tikros vaikystës neturëjo

Ritai, Rasai, Tomui ir Auðraineteko patirti tikrø vaikystësdþiaugsmø. Apie iðkylas su tëvais,þaidimus, tëvø pagalbà ruoðiant pa-mokas ir kitus gerus dalykus jievaikystëje galëjo tik pasvajoti – di-dþiausi dþiaugsmai bûdavo dienos,kai mama negerdavo ir namuosebûdavo kà valgyti. „Atsimenu, kaidar visai maþiukai buvome, tëvaiiðeidavo ir negráþdavo kelias pa-ras, o mes verkdavome, ðaukdavo-me prie langø sustojæ, kad mama irtëtis gráþtø“, – apsipylusi aðaromispasakojo Rita. Kai pradëjo Ritalankyti mokyklà, kaskart gráþdama5 kilometrus pëðèiomis namo min-tyse spëliodavo, ko laukti sugráþus.„Ar mama ðiandien bus blaiva, arne? Ar namie bus kà valgyti?“, –klausdavo savæs Rita. Kartu su se-se Rasa ji augindavo maþesná broláTomà ir sesæ Auðrà – tëvams buvosvarbiau taurelæ kilnoti, nei vaikaisrûpintis. Nerûpëjo jiems ir tai, arvaikai lanko mokyklà, ar gerai mo-kosi, kaip jiems sekasi su bendra-klasiais sutarti. Tad teko vaikamssavarankiðkai stengtis vienas kitampadëti.„Tëvelis dar kartais rûpin-davosi mumis, geras þmogus buvo,tik irgi iðgerti mëgo. O mamai vi-sai nerûpëdavome“, – guodësi Ri-ta. Kadangi jø niekas neþiûrëjo, ga-lëjo kur norëjo eiti, tad prasidëjo irpamokø praleidinëjimai, o tai pa-stebëjæ mokyklos darbuotojai susi-rûpino. „Jau turëjo mus iðveþti ávaikø namus, bet tëèiui pagailomûsø. Tad susodino visus á trakto-riø ir iðveþë á Natkiðkius pas savomamà. Bet èia visi kartu augti ne-galëjome, mat moèiutei sunku ke-turis vaikus iðauginti buvo. Tad To-mas iðkeliavo pas tëvo seserá á Rus-næ, ten ir mokyklà baigë. Jauniau-siàjà Auðrà kita tëvo sesuo uþaugi-no. Að ir Rasa likome pas moèiu-tæ“, – pasakojo Rita. Turbût dël to,

kad visad kartu buvo ir vienas kitàpalaikë, sesës dabar itin artimos,visad susitinka, ðiltai bendrauja. Þi-noma, visø keturiø santykiai glau-dûs – gi tiek kartu iðgyveno, jukvaikystëje tik vienas kità teturëjo.

Teko iðgyventi irskaudþià netektá

Ritos sesei Rasai gyvenimasklostësi itin sudëtingai – ne tik vai-kystë buvo skaudi, bet ir tolimesnigyvenimo mesti iððûkiai buvo ne-lengvi. Taip jau susiklostë, matyt,dël to, jog neteko Rasai augti nor-malioje ðeimoje, ji pati savàjà sukû-rë labai anksti. Dar bûdama paaug-lë, 16 metø ji kartu su savo myli-muoju Þydrûnu susilaukë dukrelës.Nors poros santykiai ir nebuvo pa-tys geriausi – bûdavo ir itin smarkiøkonfliktø – bet Rasa labai mylëjosavo gyvenimo draugà. Neþinia ko-dël Þydrûnas taip nusprendë uþ-baigti gyvenimà, bet visai netikëtaijis nusiþudë, ant kaklo uþsinëræs vir-væ. Galbût jo toká netikëtà sprendi-mà bûtø pakeitusi þinia, kad Rasalaukiasi jø antro vaikelio, bet, deja,ir pati Rasa to tada dar neþinojo.Nors ir pati nutuokë, kaip nelengvajai bus vienai auginti du vaikelius,bet vis tiek nusprendë gimdyti – su-silaukë sûnaus. Beje, labai panaðausá tëvà. Ir tëèio vardà sûneliui Rasauþdëjo. Sunku buvo vienai Rasai vai-kelius auginti, bet, laimei, ji sutikoantràjá ðirdies draugà, su kuriuo jisusilaukë ir dar vieno vaikelio. „Ge-ras Rasos antrasis vyras. Ir jà, ir vai-kus myli. Abu kabinasi á gyvenimàkaip tik sugeba. Rasa, nors ir nëratø pinigø tiek daug, bet vaikus visadlepina, ið paskutiniøjø stengiasijiems viskà duoti – jie visada iðpuoð-ti, graþûs“, – pasakojo Rasos sesuoRita.

Meilei sukliudë sunkiliga

Ritos brolis Tomas ðiuo metulaimës, kaip ir daugelis lietuviø,ieðko uþsienyje. Prieðingai nei se-

serys, matyt, vedamas vyriðkø am-bicijø, savo mamos, kuri vaikystëjetoli graþu nelepino savo vaikø, ne-nori net akyse matyti. Ir jam gyve-nimas nebuvo „roþëmis klotas“.

kartu nuomavosi pastogæ. Deja,Auðra nesitikëjo, kad mylimam vy-rui ið jos tik turto reikia. Ilgainiuiviskas ëmë blogëti, vyras Auðrossukauptà turtà iððvaistë, tad porapo ilgø ginèø iðsiskyrë. Sunku Auð-rai buvo vël kabintis á gyvenimà,tad jà brolis Tomas iðsiveþë passave á Anglijà. Ten dabar ir ji gyve-nimà ið naujo kuriasi.

Nors galëjo nueitiðunkeliais, to nepadarë

Rita jau netrukus bus diplomuo-ta moteris ir tikrai ne tëvø paska-tinta. „Mes galëjome eiti kur tiknorëjome, niekas mûsø nepriþiû-rëjo. Ir mokyklos galëjome nelan-

riø vaikystë kur kas geresnë nei Ri-tos ir jos sesiø bei brolio. Dabar jauir namà savo ðeima turi, ir gyvuliusaugina. Ieðkodama darbo Rita uþ-klydo á Pagëgiø socialiniø paslau-gø centrà. Èia jà sutiko centro di-rektorë Nijolë Kovaliova, kuri mo-teriai pasiûlë ne tik darbà, bet irmokslo aukðtumø siekti paskati-no. Tad Rita ástojo á kolegijà Klai-pëdoje. Dabar Rita dirba sociali-nës darbuotojos padëjëja iki pietø,o popiet dirba su vaikø dienos cen-trà lankanèiais maþaisiais.Mama vis tiek yra mama

„Kad ir kokia buvo skaudi vai-kystë, ir nors mamai nerûpëjome,bet mama vis tiek lieka mama“, –sakë Rita. Nors keturis vaikus á pa-saulá iðleidusi moteris nuo pat jau-nystës pasirinko „kitoká“ gyvenimobûdà ir pirmenybæ teikë alkoholiui,o ne ðeimai, taèiau Rita sakë, kad antjos nepyksta. Iki pat ðiol Ritos, Ra-sos, Tomo ir Auðros mama geria,neretai jà kaimo gyventojai ar patiRita su Rasa traukia ið kokio grio-vio. „Daþnai bûna, kad vaikai parei-na ir sako, kad moèiutë griovyje guli.Ir leki padëti jai. Parsivedu jà, ið-maudau, valgyt duodu. Vis praðau,kad nebegertø, visaip bandau padëti,bet ji kitaip jau negali. Toks jos gyve-nimo bûdas“, – sakë Rita. Tëvas, de-ja, bet prieð 11 metø iðkeliavo Ana-pilin. Nors ir jis nebuvo pats geriau-sias tëvas, bet mylëjo savo vaikus irkiek sugebëjo, tiek rûpinosi.

Turbût ne vienam ið mûsø yratekæ vaikystëje patirti vienokiø arkitokiø skaudþiø iðgyvenimø. Nekiekvienas turëjome rûpestingus,mylinèius tëvus. Kartais gyvenimeuþtenka tiek nedaug, kad þmoguspaslystø ir nustotø siekti geresniogyvenimo. Taèiau ðios trys seserysir brolis – puikus pavyzdys ir áro-dymas, kad gyvenimà susikurti ga-li tik pats þmogus ir tik nuo jo pa-stangø, siekiø ir tikslø priklauso,koká gyvenimà jam teks nugyventi.Nors visiems keturiems gyvenimasmetë didesniø ar maþesniø iððû-kiø, taèiau në vienas jø nepasidavëir nenuklydo tëvø pëdomis.

Sesrys Rita (kairëje) ir Rasa iðgyvenusios sunkià vaikystæ dabarkabinasi á gyvenimà palaikydamos viena kità.

Vienintelë visos ðeimos nuotrauka ið vaikystës asmeniniame Rasosnuotraukø archyve.

Nors vyrui liûdnas vaikystës aki-mirkas leido uþmirðti uþgimusistipri meilë draugei, bet ir èia gy-venimas vël „pakiðo kojà“. Ne tasþodis „pakiðo“ – tiesiog suþlugdëvisas kartu su mylimàja susikurtassvajones. Sunki liga – galvoje atsi-radæs auglys – atëmë Tomo drau-gei gyvybæ. Nors jau nemaþai laikopraëjo, bet Tomas vis dar tebëravieniðas, mat niekaip savo mylimo-sios pamirðti negali ir nei jokia ki-ta mergina jam josios neatstoja. Ka-dangi jo draugës tëvams ji buvo vie-nintelë dukra, tad dabar Tomu jierûpinasi kaip savo sûnumi. Taip irTomui, ir jo draugës tëvams leng-viau. Tomas ir toliau gyvena uþsie-nyje, dirba – atrodo, vël nuo pra-dþiø gyvenimà kuriasi. Ir jauniau-siàjai sesei Tomas padëjo atsistotiant kojø, mat ir jos gyvenimas buvonelengvas. Auðra dar visai jaunadaug dirbo ir á uþsiená iðvykus ku-riam laikui buvo uþdarbiauti, tadsusitaupë nemaþà sumà pinigø.Vëliau ir vyrà sutiko, susituokë,

kyti, nes tëvams tai visai nerûpë-jo“, – sakë Rita. Taèiau sekti tëvøpëdomis anaiptol Rita tikrai neno-rëjo. Tad visais bûdais stengësibaigti mokyklà ir ágyti viduriná ið-silavinimà. Ritai pasisekë, kad su-tiko gerà vyrà Rolandà. Pora dabarjau neuþilgo ðvæs savo 20-àjá jubi-liejø – tiek laiko jie jau yra drauge.„Mums labai daug padëjo Rolan-do tëvai. Pas juos ið pradþiø ir gy-venome. Neþinau, gal dël to, kadvaikystëje neþinojau, kokia turi bûtinormali ðeima, bet mane labaitraukdavo prie Rolando tëvø bûti– jie tokia graþi ðeima, tvarkingi,rûpestingi“, – pasakojo Rita. Porakartu susilaukë jau trijø vaikø, ku-

2014 m. sausio 28 d., antradienis 12VIRTUVËS SUBTILYBËS 11VIRTUVËS SUBTILYBËS 11Sveika ðeimaMano 79-eriø metø

mama pradëjo viskàpamirðti, pasidarë nervinga.Gydytoja jai diagnozavo be-prasidedanèià demencijà. Galgalite plaèiau paraðyti apie ðiàligà?

Julija

Uþmarðumas ar liga?

artimieji ið pradþiø nekreipia dë-mesio, o pas specialistà apsilanko-ma, tik kai liga jau bûna per tolipaþengusi. Ir ji palieèia ne vien at-mintá, bet ir emocines savybes: jeiþmogus buvo taupus, tampaðykðtus, jei buvo ûmus, tampa ag-resyvus. Ið pradþiø ligonis pamirð-ta, kà valgë pusryèiams, kà skaitëvos prieð porà valandø, kur padëjokoká nors daiktà – po ilgø paieðkøjuos kartais galima aptikti netikë-èiausiose vietose.

Padës nesudëtingiþaidimai

Visais ligos etapais ligoniui bû-tinas artimøjø palaikymas ir jø uþ-duotis – iðsaugoti jo norà gyventibei savigarbà. Svarbiausia, neleistisnausti protui. Su serganèiuoju rei-kia þaisti nesudëtingus logikos þai-dimus, spræsti kryþiaþodþius, pri-

þiûrëti, kad laiku iðgertø vaistus,tikrinti, kaip iðleidþia pinigus. Ge-rai suplanuota dienotvarkë iráprastose vietose sustatyti daiktaisudaro komfortabilià terpæ. Nega-lima apriboti ligonio pasivaikðèio-jimø bei susitikimø su draugais irjokiu bûdu nereikëtø jo nuðalintinuo darbø – tegu paðluoja grindis,suplauna indus, kad jaustøsi vis daresàs naudingas.

Kai ligonio bûklë tampa labaisunki, artimiesiems tenka jam nuo-lat keisti sauskelnes, labai daþnaiskalbti patalynæ ir maitinti trintumaistu - tokiam asmeniui pagalbareikalinga visà parà. Tad artimiejine tik fiziðkai, bet ir emociðkai pa-vargsta, o neretai ir sunegaluoja.Atokvëpá gali suteikti slaugos li-goninë, kurios paslaugas ðimtà dvi-deðimt dienø per metus apmokaligoniø kasos.

Radikulitas – tai stuburo sme-genø nervø ðakneliø paþeidimas,lydimas aðtraus skausmo, o kar-tais ir judëjimo sutrikimø. Jis ga-li prasidëti bet kurioje stuburodalyje, o daþniausia prieþastisyra ant kremzliø ir slanksteliø su-sikaupusios druskos bei negydo-ma osteochondrozë.

Paprastai ðis negalavimas iðtin-ka, kai tarpslanksteliniai diskai pri-spaudþia tarp jø esanèias nervø ðak-neles. Taip atsitinka esant stuburodeformacijai ir tarpslanksteliniødiskø degeneracijai, kuri daþniau-siai yra osteochondrozës pasekmë.Kitos deformacijos prieþastys yraágimtos stuburo ydos, traumos, su-ðalimas ir ávairios infekcinës ligos.

Osteochondrozë apie save pra-neða skausmu, stinguliu ir slanks-teliø traðkëjimu judant. Ið pradþiøgalima jausti tik nuovargá, sunku-mà ir nugaros raumenø tempimà.Skausmo pojûtis gali bûti gana

Specialistokomentaras:

Vilkpëdës ligoninës direkto-rë Zina Ramanauskienë:

- Valstybës remiamos vietosslaugos palatose demencija ser-gantiems ligoniams skiriamos ei-lës tvarka. Mûsø ligoninëje yrapenkiasdeðimt aðtuonios tokiosvietos. Jø akivaizdþiai nepakan-ka. Slaugomi ligoniai guldomi irá kitus skyrius – ten jie uþimamaþdaug 20-30 proc. vietø, matdaþnai serga ne viena liga.

Paprastai ligoniai slaugomi ke-turis mënesius, bet metø pabaigojepaguldytø paliatyviø ligoniø á na-mus jau neiðraðome ir slaugomeiki mirties. Kitais atvejais norintyspratæsti slaugymo trukmæ namið-kiai turi sumokëti uþ paslaugasvalstybës nustatytà kainà. Tokiø at-siranda nedaug, taèiau kai gimi-nëms paaiðkini, kiek jiems kainuosvisos slaugos priemonës namuose,kartais apsisprendþiama pasinau-doti ligoninës paslaugomis.

Pavyzdþiui, sunkiam ligoniuikompensuojama tik vienos po-ros sauskelniø per parà kaina. Okur dar skalbimai, ligonio mau-dymai, prausimai, specialausmaisto gamyba, maitinimas, vais-tai – viskà sudëjus, iðeina solidisuma ir sugaiðtama begalë laiko.Þinoma, galima pasisamdyti at-einanèià slaugæ, bet tai taip patlabai brangu. O ligoninë teikiavisapusiðkà prieþiûrà ir gydymà.

Radikulitas daþnai prikausto prie lovos

trumpalaikis, taèiau pamaþu – lai-ko trukmë individuali ir neapib-rëþta – skausmas stiprëja ir jo prie-puoliai ilgëja. Kaip minëta, jø kul-minacija yra radikulitas.

Taèiau radikulità gali sukelti netik osteochondrozë, jis gali prasidëtiir nuo streso, infekcijos, medþiagøapykaitos sutrikimø ir sunkumø

Artritas - labai skausmingassànariø uþdegimas, galintis uþ-nuodyti gyvenimà ir apsunkinti ju-dëjimà.

Artritasnuodijagyvenimà

kilnojimo bei slystelëjimo, sprûste-lëjimo ir kitokiø nevalingø judesiø.Statistika rodo, kad nuo ðios nega-lios kenèia kas aðtuntas Þemës gy-ventojas ir, anksèiau buvusi tik pagy-venusiø bei vidutinio amþiaus þmo-niø problema, ði liga ima jaunëti.

Jei „susuko“ radikulitas, gali-ma iðgerti porà tableèiø skausmàmalðinanèiø vaistø, patrinti skau-danèià vietà specialiu tepalu, pa-vyzdþiui, bièiø ar gyvaèiø nuodaisir atsigulti á lovà. Beje, ji turi bûtigana kieta. Porà dienø reikëtø ra-miai pagulëti, o vëliau praverstøfizioterapijos procedûros bei gydo-moji mankðta.

Radikulitas gydomas ir prieð-uþdegiminiais vaistais, tokiais, kaiportofenas, ibuprofenas bei diklofe-nakas, beje, jie numalðina ir skaus-mà, taip pat B grupës vitaminais.Taèiau geriausia savigyda neuþsii-minëti ir kreiptis pagalbos á spe-cialistus.

Jis gydomas farmakologiniaisir nefarmakologiniais bei fiziote-rapiniais metodais ir visø jø vienassvarbiausiø tikslø - atstatyti sàna-rio kremzlës medþiagø apykaità irmaksimaliai iðsaugoti jo funkcijas.

Gydant artrità, stengiamasi ið-siaiðkinti ir paðalinti pagrindinæ jásukëlusià prieþastá. Jis gydomaskompleksiðkai, ilgai ir sistemingai,taikant kremzlës regeneracijos pro-cesø poveikio priemones. Gali bû-ti naudojami nefarmakologiniai,farmakologiniai ir chirurginiai gy-dymo metodai.

Nefarmakologiniaiartrito gydymo

bûdai:Sànariams tenkanèio

krûvio maþinimasMaþinama kûno masë, paren-

kami minkðtapadþiai ortopediniaibatai, supinatoriai, keliø raiðèiai,vaikðtant naudojamos lazdelës.

Gydomoji mankðtaJi turi bûti daroma sëdomis ar-

ba gulint vandenyje ir jokiu bûduneturi sukelti sànariø skausmø. Re-komenduotina plaukioti.

FizioterapijaÐiluminës procedûros, ultra-

garsas, magnetoterapija, lazerio te-rapija, adatø refleksoterapija, ma-saþai, vandens procedûros, elek-troimpulsinis raumenø stimuliavi-mas.

Su amþiumi atmintis silpnëja,lëtëja màstysena, bet ðie pokyèiaigali bûti ir sunkios ligos – senat-vinës demencijos, simptomai. Tadpastebëjus tokius artimo þmogausgebëjimø pokyèius, bûtina nedel-siant kreiptis á gydytojà.

Galite rinktis gydytojàPasitaiko, kad po tyrimø ir spe-

cialiø testø gydytojas neranda li-gos, mat demencijà nustatyti nëralengva. Taèiau ðalia gyvenantis irsu ligoniu kasdien bendraujantis ar-timasis geriau nei gydytojas matobauginanèius simptomus. Jeigupartnerio ar kurio nors ið tëvø bûk-lë, jûsø nuomone, netelpa á jokiasstatistines natûralaus senëjimo pro-ceso normas, o neuropatologas li-gos neranda, galima kreiptis á sky-riaus vedëjà ir papraðyti kito gydy-tojo konsultacijos.

Bet kuriuo atveju, ar nuspæstu-mëte kreiptis á tà patá, ar á kità spe-cialistà, pravartu kurá laikà pildytidienoraðtá, kuriame atsispindëtø vi-si elgesio nukrypimai nuo normos,jø daþnis bei situacijos, kuriø metutai iðryðkëja. Tai galëtø padëti gy-dytojui nustatyti teisingà ir savalai-kæ diagnozæ.

Iðbandymas ir ðeimaiBet kuri liga yra iðbandymas ne

tik serganèiajam, bet ir visai jo ðei-mai. Ypaè skaudu, kai artimasisliaunasi jus paþinæs ir apskritai ne-suvokia, kà kalba ir daro. Todëlverta prisiminti psichiatrø patari-mà kreiptis á gydytojà nedelsiant,vos tik atmintis pradeda trukdytinormaliai gyventi. Tuomet ligos ei-gà dar galima gerokai sulëtinti irpalengvinti. Demencija, kitaip ta-riant, silpnaprotystë yra viena sun-kiausiø psichikos ligø, palieèiantiþmogaus socialiná „að“. Atmintiesbei protinio darbingumo sutriki-mai, nemotyvuota nuotaikø kaitasuardo áprastà ligonio gyvenimoritmà.

Liga formuojasi ið lëto, pasi-reikðdama simptomais, á kuriuos

Demencija, kitaiptariant, silpna-

protystë yra vienasunkiausiø psichikos

ligø, palieèiantiþmogaus socialiná

„að“.

“

Radikulità gali sukeltine tik ostechondrozë,

jis gali prasidëti irnuo streso, infekci-

jos, medþiagø apykai-tos sutrikimø, sunku-mø kilnojimo ir kito-kiø nevalingø judesiø.

“

2014 m. sausio 28 d., antradienis GERA SAVIJAUTA 12

Yra bûdø rytais „suprogra-muoti“ gerà visos dienos savijau-tà. Iðsiugdþius tam tikrus ápro-èius galima tapti sveiku ir laimin-gu bei puikiai atrodyti.

Stiklinë vandensVos pabudus reikia iðgerti stik-

linæ vandens, juk per naktá oda ið-garino daug skysèio. Dar daugiaunaudos bus, jei á vandená áspausitecitrinos sulèiø ar ámesite jos rieke-læ – tai bus stimulas kepenims atsi-kratyti toksinø, o vanduo juos ið-plaus per organizmo ðalinimo sis-temà.

Pusryèiai bûtiniBûtent rytinis valgis duoda

mums energijos uþtaisà visai die-

Áproèiai „suprogramuos“ gerà savijautà

Ar ið tikrøjø per di-delius ðalèius geriau ne-

vilkëti medvilniniø rûbø, o vir-ðutiniam apdarui labiau tinkapûkinë striukë?

Viktorija

Per ðalèius – „svogûno“ apranga

jutus, kad ðaltukas vis dëlto áveikëdrabuþiø barjerà, reikëtø paðoki-nëti ar bent energingai pamindþiu-kuoti nuo pirðtø ant kulno ir at-virkðèiai.

Mankðtaatgaivins

akis

kûno geriausiai tinka maiðytas na-tûralus pluoðtas su sintetika.

Sena, keistoka, bet patikima ap-sauga ðàlanèioms kojoms – uþsi-

movus kojines, pëdas dar apsivy-nioti laikraðèiu ir uþsimauti polie-tileno maiðelá – taip ginasi nuo ðal-èio poledinës þûklës mëgëjai. Pa-

sutraukia poras ir pagerina kraujo-takà. Dar vienas ðalto vandens pri-valumas yra tas, kad jame þymiaimaþiau chloro nei karðtame, o taineginèytinai naudingiau odai.Valydami odà, saugome

saveDaugelis mano, kad odà valyti

pakanka vakarais, neva pernakt jineiðsitepa. Taèiau tai toli nuo tie-sos. Rytà oda yra uþterðta todël,kad per naktá kvëpuoja, iðskiriadrëgmæ ir riebalus, prie kuriø pri-limpa kambaryje esanèios dulkës,pagalvës uþvalkalo plauðeliai ir kt.Bet labiausiai mûsø oda kenèianuo savo paèios iðskyrø – nuo mi-rusiø làsteliø, kurios veido spalvàdaro blankià ir be laiko sendina.

Vos suskambusþadintuvui – startasJei esate ið tø, kuris mëgsta pa-

miegoti nors penkias atliekamasminutes ir kiek tik ámanoma „tem-pia gumà“, keisdamas þadintuvoskambuèio laikà, prisiminkite –jûsø miegas bus neramus, nekoky-biðkas ir neefektyvus. Kitaip ta-riant, tokiomis minutëmis jûs ne-siilsite, o tik pataikaujate savo tin-gumui. Rezultatas – pramiegojæsnirðtate dël esamos padëties ir die-nà pradedate nuo agresijos. Keltisvos suskambëjus þadintuvui - tokspats áprotis, kaip kiti ir já bûtinaformuoti. Tada iðmoksite keltisanksti ir greitai.

Labai ðaltu ir vëjuotu oru spe-cialistai pataria vilkëti striukes supûkø uþpildais, kuriø iðorinissluoksnis pagamintas ið tankausaudinio, raðo Delfi.lt. Taèiau jasrenkantis reikëtø atkreipti dëme-sá, kad medþiagos bûtø tikrai labaitankios, neleidþianèios plunks-noms ar pûkams migruoti á iðoræ,kad pûkø sluoksnis bûtø sufor-muotas su papildomomis medþia-gø juosteliø pertvaromis tarp vir-ðutinio ir pamuðalo medþiagøsluoksniø. Antraip iðskalbus gami-ná pûkai sukris á jo apaèià. Be to,pûkinës striukës tinka tik esant þe-mesnei nei 15 laipsniø temperatû-rai. Kitomis sàlygomis labiau tin-ka daugiasluoksnë striukë arba vil-nonis paltas.

nai, todël á já reikia þiûrëti labairimtai. Dietologai pataria dienàpradëti nuo aviþinës koðës. Mat jipasiþymi prieðstresiniu poveikiu,todël ypaè patartina tiems, kuriebe prieþasties nervinasi dël smul-kmenø, paniûra ir ilgai negali uþ-migti. Kodël aviþinë koðë turi ra-minamøjø savybiø? Ogi todël, kadjoje yra didelis kiekis B grupësvitaminø, kurie kaip tik ir yra at-sakingi uþ mûsø nervø sistemossveikatà, taip pat ir uþ ðvarià odàbei tankius plaukus. Atskleisimedar vienà paslaptá: þalioji arbata,obuoliai ir ananasai þvalina ge-riau nei kava, be to, turi daug vita-minø.Praustis vësiu vandeniu

Vësus vanduo atgaivina veidà,

Ilgai sëdëdami prie kompiute-rio, pradedame jausti akiø nuo-vargá, átampà, perðtëjimà. Ðiuosnemalonius pojûèius galima pa-naikinti ar bent suðvelninti atli-kus kelis paprastus pratimus.

Tarp akiø gydytojø jau paplitoterminas „kompiuterinio regëjimosindromas“, pavadinti ligai, sukeltaipastovaus darbo su kompiuteriu.

Jeigu nepadësime akims kovo-ti su besikaupianèiu nuovargiu, re-gëjimas palaipsniui blogës ir galiformuotis progresuojanti trumpa-regystë. Iðsaugoti bei atstatyti regë-jimà padës specialûs pratimøkompleksai.

Jei esate ið tø, kuris mëgsta pamiegoti nors penkias atliekamas minu-tes, keisdamas þadintuvo skambuèio laikà, prisiminkite – jûsø miegasbus neramus, nekokybiðkas ir neefektyvus. Kitaip tariant, tokiomis

minutëmis jûs nesiilsite, o tik pataikaujate savo tingumui.

“Visus pratimus reikia atlikti

ne maþiau kaip ðeðis kartus.1. Horizontalûs akiø judesiai ið

kairës á deðinæ.2. Vertikalûs judesiai á virðø ir á

apaèià.3. Akiø obuoliø judesiai ratu

pagal laikrodþio rodyklæ ir prieðin-ga kryptimi.

4. Stipriai uþsimerkti, po to at-palaiduoti akis – tai daryti greitutempu.

5.Nukreipti þvilgsná á kairájá akieskampà, po to pakelti á virðø ir tàpatá atlikti, nukreipiant þvilgsná á de-ðinæ.

6. Lëtai pakelti pirðtà prieð no-sá, ir akimis sekant jo galiukà, nu-kreipti þvilgsná á nosá.

7. Greitu tempu mirkèioti.8. Prieiti prie lango ir paþvelgti á

arti esantá gerai matomà daiktà, poto á tolá, stengiantis áþiûrëti labiau-siai nutolusius daiktus.

Bioritmai mums pavaldûs

Jei bëgiojama su tikslu sublog-ti, tai daryti reikëtø bûtent rytais,tarp ðeðtos ir aðtuntos valandos.

Verta þinoti:Mûsø organizmas gyvena pagal

vidiná laikrodá ir sugeba ávairiu pa-ros metu skirtingai reaguoti á vieno-kias ar kitokias procedûras. Pavyz-dþiui, ankstø rytà, net þmogui mie-gant, oda jau pradeda savo darbà: jisuaktyvina vidaus sekrecijos liaukøveiklà ir gamina hormonus, atsa-kingus uþ apsaugà nuo neigiamoaplinkos poveikio. Aðtuntà valandàryto mûsø kraujotaka pasiekia akty-vumo pikà. Oda kaip kempinë su-geria viskà, su kuo susiduria, vadi-nasi, bûna ypaè neatspari alergijai.Ðiuo metu jokiu bûdu negalimaspausti spuogø ar pûliniø. O ðtaianticeliulitinius kremus geriau pa-likti vakarui – mat paprastai jie labaistimuliuoja kraujotakà, o tai gali pa-kenkti kraujagyslëms.

Vienas patikimiausiø bûdø ne-ðalti – „svogûno“ apranga, mattarp drabuþiø susidaræ oro tarps-luoksniai sudaro patikimà apsau-gà.

Reikia rinktis natûralaus pluoð-to drabuþius, ðiltus, judesiø nevar-þanèius paltus ar puspalèius. Ver-tëtø nepamirðti ir kepurës beikumðtiniø vilnoniø ar kailiniø pirð-tiniø. Batai turi bûti tik ið natûra-lios odos, pageidautina su kailiu irjokiu bûdu ne per ankðti – tokiuo-se kojos neiðvengiamai ðàla.

Vilkint keliais drabuþiø sluoks-niais, prie kûno turëtø bûti sinteti-nis ar pusiau sintetinis audinys, kadir poliesteris, o medvilninis rûbaslabiau tinka toliau nuo kûno. Juo-lab, kad jei suprakaituojama, sinte-tika greièiau nuo kûno drëgmæ per-duoda toliau ir apsaugo nuo suðali-mo. Anot specialistø, þiemà prie

Audiniai kinta – drabuþiaivis daþniau gaminami ið sinteti-nio pluoðto, kuris savo savybë-mis tampa artimas natûraliamar netgi komfortiðkesnis uþ já.Pavyzdþiui, ðiandieninis polies-teris pagal savo sandarà gali bû-ti artimas vilnai, kitaip tariant,medþiagos tûryje daugëja oro.Tai reiðkia, kad jis gali ðildyti,nors nuo seno buvo þinoma, kadtai viena ðalèiausiø medþiagø.

Verta þinoti:

Gindamiesi nuo ðal-èiø renkitës it „svo-

gûnas“, taèiau atmin-kite, kad prie kûnoturëtø bûti sintetinisar pusiau sintetinisaudinys, o medvilni-

nis rûbas labiau tinkatoliau nuo kûno. Matjei suprakaituojama,

sintetika greièiau nuokûno drëgmæ per-duoda toliau ir ap-

saugo nuosuðalimo.

“

2014 m. sausio 28 d., antradienisPERKU, PARDUODU,NUOMOJU - mokami 2014 m. sausio 28 d.,

antradienis

Skelbimo paryðkintuðriftu kaina5 Lt nuo 20 LtSveikinimai -

13

UAB „Teidra“Prekyba naudotomisautomobiliø detalëmis.Superkame automobiliusardymui.

Kreiptis: Tilþës g. 24,Ðilutëje, tel. (8 441) 62 225,8 652 72 604.

Iðraðome paþymas.

UAB “Ventensis“ organizuoja

E-95 kodo ir A, B,

C, CE, Dkategorijø vairuotojø mokymokursus.

Tel. 8 651 74 100,8 698 23 049.

Kursai vyksta Ðilutëje,Aukðtumalës g. 5.

BRANGIAIPerkame ávairius vaþiuojanèiusautomobilius.

Atsiskaitome ið karto.Dokumentus sutvarkome vietoje.

Tel. 8 677 66 409.

PARDUODA

NEKILNOJAMAS

TURTAS

1 kambario

* PARDUODU 1 k. butà V a., Jaunimoal. (47 000 Lt) ir 6 arø sodà s. b. „Ðyðgi-ria“ (18 000 Lt, uþ pieninës). Tel. 8 63019 907.* Skubiai ir nebrangiai PARDUODU 1,5k. butà su patogumais (paliekame bal-dus). Tel. 8 673 18 179.* PARDUODU renovuotà 1 k. butà mûri-niame name, III a. (nauji visi baldai, virtu-vës áranga, didelis balkonas). Tel. 8 64555 261.* PARDUODU 1 k. butà Ðilutës miestocentre. Tel. 8 654 19 147.* PARDUODU 1,5 k. butà Dariaus irGirëno g. 20, Ðilutëje, V a. (bendrabu-tis). Tel. 8 652 73 751.* PARDUODU 1 k. butà be patogumøStoties g. Tel. 8 699 46 619.* PARDUODU 1 k. butà Pagëgiuose(su baldais, tvarkingas). Tel. 8 687 84462.* PARDUODU 1 k. butà Lietuvininkø g.,I a. (tvarkingas) arba IÐNUOMOJU (yrabaldai). Tel. 8 699 48 559.

2 kambariø

* PARDUODU 2 k. butà I a. (gerai áreng-tas, tinka komercinei veiklai). Tel. 8 67876 633.* PARDUODU 2 k. butà su maþuojuholu Knygneðiø g. (70 000 Lt). Tel. 8 68665 053.* PARDUODU 2 k. butà su visais pato-gumais Ðojaus g. 12, I a. (padarytasremontas, namas bendrija). Tel. (8 441)53 091, 8 653 64 764.* PARDUODU 2 k. butà Laisvës al. 10,III a. Tel. 8 600 12 761.* PARDUODU 2 k. butà Laisvës al. 1, I a.(45 kv. m). Tel. 8 675 30 968.* PARDUODU 2 k. butà su patogumaisMacikuose (vietinis ðildymas, tvarkingas,45 000 Lt). Tel. 8 643 43 254.* PARDUODU 2 k. butà Þemaièiø Nau-miestyje Dariaus ir Girëno g. Tel. 8 64117 468.* PARDUODU butà Traksëdþiuose, Ði-lojø sk. 2-5 (54 kv. m, nauji baldai, pada-rytas remontas, vietinis ðildymas, yra ga-raþas). Tel. (8 441) 75 698, 8 641 26 369.* PARDUODU 2 k. butà blokiniame na-me, III a. (47,51 kv. m). Tel. 8 686 30530.* PARDUODU 2 k. butà su visais pato-gumais Þemaitkiemio k., Usënø sen. (pa-darytas kapitalinis remontas, kaina su-tartinë). Tel. 8 639 20 045.

3 kambariø

* PARDUODU 3 k. butà I a. (gerai áreng-tà butà, ðildymas autonominis, tinka ko-mercinei veiklai). Tel. 8 678 76 633.* PARDUODU 3 k. butà Gluosniø g. Tel.8 651 71 617.* PARDUODU tvarkingà 3 k. butà suholu Kæstuèio g. 10 (yra dalis plastikiniølangø, ðarvuotos durys). Tel. 8 679 46445.* PARDUODU 3 k. butà su holu arbaKEIÈIU á maþesná. Siûlyti variantus. Tel. 8689 60 180, po 19 val.* PARDUODU 3 k. butà su holu I a.,Geleþinkelio g. (59 000 Lt) ir garaþàPramonës g. (10 000 Lt). Tel. 8 699 75374.* PARDUODU gerai árengtà su visaisbaldais 3 k. butà Taikos g., III a. (60 kv.m, 145 000 Lt) arba KEIÈIU á didesnábutà ar namà. Siûlyti variantus. Tel. 8659 74 202.* PARDUODU graþiai suremontuotà bu-tà Turgaus g. 6A-19 (per du aukðtus, 76kv. m). Tel. (8 441) 77 422.

Nuoma

* Jauna dirbanti ðeima IÐSINUOMOTØ2 k. butà su holu arba 3 k. butà Ðilutëje,ilgesniam laikui. Tel. 8 691 78 494.

Namai, pirtys* PARDUODU namà Panemunëje ir 3 k.butà Gluosniø g. 9 A-11, Ðilutëje, II a. Tel.8 687 59 172.* PARDUODU naujos statybos namàÞalgirio g. (árengtas). Tel. 8 685 87 994.

Sodai

* PARDUODU 6 arø sodà „Gintaro“ s.b. (yra elektra, ðulinys, kadastriniai ma-tavimai, kaina sutartinë). Tel. 8 652 34382.* PARDUODU 6 arø sodà s. b. „Rasa“,„Rasos“ take, Nr. 26. Gera vieta, yrageodeziniai matavimai, vanduo. Tel. 8675 39 895.

Sodybos, vienkiemiai

* PARDUODU sodybà naujai renovuo-tà Þemaièiø Naumiestyje (labai gerojevietoje, 60 arø þemës, 0,5 ha miðko netoliÞemaièiø Naumiesèio, yra inventorius so-dybos prieþiûrai, 180 000 Lt). Tel. 8 65667 418.* PARDUODU sodybà 7 km nuo Ðilu-tës. Yra 48 arai þemës, trifazë elektra.Kaina 32 000 Lt. Tel. 8 685 37 756.* PARDUODU sodybà su visais patogu-mais Saugø sen. (molinis namas, 4 kam-bariai, vietinis ðildymas, tvarkinga, ûki-niai pastatai, 3 ha þemës, geras privaþia-vimas, tinkama turizmo verslui) arbaKEIÈIU á 3 k. butà Ðilutëje. Siûlyti ávairiusvariantus. Tel. 8 675 36 241.* PERKU þemæ arba sodybà su þeme.Tel. 8 633 56 554.

Sklypai, pievos, miðkai

* PERKAME þemës ûkio paskir-ties þemæ ir miðkà. Moku bran-giai. Gali bûti apleista, nesutvar-kyti dokumentai arba neiðpirktaið valstybës. Atsiskaitome ið kar-to. Tel. 8 659 98 265.* IÐSINUOMOÈIAU þemës ûkio paskir-ties þemæ. Sudarome nuomos sutartá.Tel. 8 685 51 933.* PARDUODU 19 arø ir 45 arø þemëssklypus namo statybai Pagryniuose (yraelektra, vanduo ir nuotekos). Tel. 8 68684 530.* PARDUODU 3,8 ha þemës sklypà Sau-gø k. Naðumas 42. Ið jø 1 ha apaugæsjaunu puðynu. Gera vieta ûkininko sody-bai. Ir 4,2 ha Berciðkës k., Saugø sen.Naðumas 24. Kaina sutartinë. Tel. 8 69911 846.* PERKU þemës ûkio paskirtiesþemæ Ðilutës r. Gali bûti neiðpirk-ta, apleista. Atsiskaitau pirkimodienà. Tel. 8 698 30 637.* PERKU miðkà (ávairø) visoje Lietuvoje.Atsiskaitau per valandà. Tel. 8 630 28132.* Perku miðkà (ávairø), þemës ûkio pa-skirties þemæ, sodybà. Atsiskaitau ið kar-to. Tel. 8 626 64 050.* PARDUODU 25 arø sklypà namo sta-tybai Grabupiuose (yra geodeziniai ma-tavimai, komunikacijos, 500 m nuo pa-grindinio kelio) ir 2 k. butà Ðilutëje, Jau-nimo al. (sudëti langai, ðarvuotos durys).Tel. 8 655 12 409.* PARDUODU 4 ha miðko Gaideliø mið-ke. Tel. 8 601 09 676.* PARDUODU namø valdos sklypus Pa-gryniuose. Galima rinktis ið keliø. Yrakomunikacijos. Tel. 8 609 17 041.* PARDUODU 12 arø sodo sklypà Ðilu-tëje, prie senojo àþuolo. Tel. 8 650 43203.

* PARDUODU 25 arø namø valdos þe-mæ prie Armalënø autobusø stotelës. Tel.8 684 16 443.* Skubiai PARDUODAME 3,1 ha mið-raus brandaus miðko su þeme Ðilutës r., Pagryniø k., Gaideliø miðke. Miðke yrasenos sodybos pamatai (neregistruoti),netoliese atvesta elektra, statomi naujinamai. Geras privaþiavimas, nuo pagrin-dinio asfaltuoto kelio – 300 m, nuo Ðilu-tës miesto – 8 km. Kadastrinis Nr. 8840/0004:268. Daugiau informacijos tel. 8686 40 476.* PERKU þemës ûkio paskirties þemæGardamo, Þemaièiø Naumiesèio, Ðvëkð-nos seniûnijose nuo 5 000 Lt. Padedusutvarkyti dokumentus. Tel. 8 685 61681.

Patalpos, pastatai,fermos

* IÐNUOMOJAMOS arbaPARDUODAMOS gamybinës ir admi-nistracinës patalpos Pramonës g. 10,Ðilutëje (kabinetai suremontuoti, WC, sig-nalizacija, automobiliø stovëjimo aikðte-lë). Tel. 8 659 87 905.* IÐNUOMOJAMOS 33 kv. m biuro patal-pos Cintjoniðkiø g. 13, Ðilutëje, virð „Nor-fos“. Suremontuotas, renovuotas pasta-tas. Yra baldai, signalizacija, WC, automo-biliø stovëjimo aikðtelë. Tel. 8 687 47 320.* PARDUODU arba IÐNUOMOJU Pa-nemunëje komercines patalpas irIÐNUOMOJAME automobiliø saugojimoaikðtelæ Pramonës g., Ðilutëje. Tel. 8 61114 471, + 49 17 38 85 57 74.

Garaþai, statybiniaivagonai

* PARDUODU metaliná statybiná vagonà(1 100 Lt). Tel. 8 644 11 561.* PARDUODU garaþà uþ ûkiniø prekiøparduotuvës (yra duobë, pakeistas sto-gas). Tel. 8 683 97 310.

PIRÈIØ NUOMA* Ðilutëje NUOMOJAMA pirtis. Yra ba-seinas, sauna, salë ir miegamieji kamba-riai. Tel. 8 633 08 522.

TRANSPORTAS

Ford

* PARDUODU Ford Galaxy (1999 m.,1,9 l, TDI, 81 kW, mëlynos spalvos). Tel.8 685 51 933.* PARDUODU Ford Galaxy (2002 m.,2,3 l, 107 kW, benzinas, dujos, labaigeros bûklës, TA iki 2014-11, 10 000 Lt).Tel. 8 675 64 780.

Opel

* PARDUODU Opel Vectra (1996 m., 2l, benzinas, dujos, TA iki 2015 -06, tvar-kinga). Tel. 8 656 37 176.

VW* PARDUODU VW Passat (1991 m., 1,8 l,benzinas, TA iki 2014-12). Tel. 8 681 23 073.* PARDUODU VW LT 28 (1992 m., 2,4 l,TD, keleivinis, TA iki 2015 m., tvarkin-gas). Tel. 8 612 35 067.

Renault

* PARDUODU geros bûklës Renault La-guna (1997 m., benzinas, dujos, TA iki2015-09, draudimas iki 2014-09, auksi-nës spalvos, 138 000 km rida, 3 500 Lt).Tel. 8 672 50 745.

Citroen

* PERKU techniðkai tvarkingà Citro-en Evasion (2000-2002 m., dyzelá). Tel. 8614 34 260.

Volvo

* PARDUODU iðsimokëtinai VOLVO 850(universalas, 1997 m., dyzelis, 2,5 l, 6000 Lt). Tel. 8 647 24 706.

Kitas* PERKU vaþiuojanèius ir nevaþiuojan-èius automobilius. Tel. 8 630 82 712.* PERKU vaþiuojanèius ir neva-þiuojanèius automobilius. Mokubrangiai. Pasiimu pats. Tel. 8 63305 196.* PARDUODU Audi B 4 (1993 m., 1,9 l,TDI), Opel Zefira (2000 m., 2 l, DTI),Audi A 6 (1998 m., 1,8 l, TD), MB Sprin-ter (1998 m., 2,9 l, TDI). Tel. 8 603 65296.

Padangos, ratlankiai

* PARDUODU maþai naudotas dygliuo-tas padangas R14 C/195 (4 vnt./360 Lt).Tel. 8 690 43 541.

VAIZDO TECHNIKA IR

JØ PRIEDAI, MUZIKOS

INSTRUMENTAI* Nebrangiai PARDUODU spalvotà te-levizoriø „Ðilelis“ (yra priedelis, rodo 13programø, 70 cm ástriþainë). Tel.(8441)59 756, 8 652 72 706.* PARDUODU pianinà „Sonet“ (500 Lt).Tel. 8 675 64 780.

KOMPIUTERIAI IR

JØ PRIEDAI* PARDUODU „Xbox 360 Kinect“.Pirktas naujas. Naudotas labaimaþai. Bûklë labai gera. Yra dupulteliai. 500 Lt. Tel. 8 605 96 888,á sms neatsakau.

BALDAI IR KITOS

BUITINËS PREKËS

* PARDUODU sofà-lovà. Tel. 8 610 16379.* PARDUODU televizoriø „Vido“ (ástri-þainë 35 cm) ir ðaldiklá „Snaigë“ (6 stal-èiø, 400 Lt). Tel. 8 630 42 894.* PARDUODU jaunuolio kambario bal-dus (ðviesiai rudos spalvos, yra lova, dvispintos, raðomasis stalas, 500 Lt). Tel. 8650 47 569.* PARDUODU specialià lovà ligoniui (200Lt). Tel. 8 685 74 699.* PARDUODU elektrinæ viryklæ (yra or-kaitë, 150 Lt). Tel. 8 638 14 776.* PARDUODU ðaldytuvà su ðaldikliu,automatinæ skalbimo maðinà ir indaplo-væ. Tel. 8 674 13 084.

ÁVAIRÛS

* PARDUODU elektriná prietaisà pelëms,kurmiams naikinti - 40 Lt, klausos apara-tà -70 Lt ir kosmodisc rinkiná -120 Lt. Tel 8670 99 923.* PARDUODU elektriná neágaliojo veþi-mëlá (1 500 Lt), akordeonà „Junast“ (60bosø, 500 Lt), vokiðkà dviratá (2 pavarø,priekyje ir gale yra amortizatoriai, 25 Lt).Tel. (8 441) 54 893, 8 690 59 377.* PARDUODU kasos aparatà „Omron“ir elektronines svarstykles (su patikra).Tel. 8 650 94 244.

2014 m. sausio 28 d., antradienis MARGASIS PUSLAPIS 1614tik þemës ûkio skelbimai,

uþuojautos ir padëkos

Galitepadiktuotitelefonu 75 375 2014 m. sausio 28 d.,

antradienis

UAB „Metlana“geriausiomis kainomis

superka:- juodojo ir spalvotojo metalolauþà;- senà buitinæ, elektroninætechnikà;- akumuliatorius;- vaþiuojanèius irnevaþiuojanèius automobilius.Iðraðome utilizavimo paþymas.Galime pasiimti savo transportu.

Tel. (8 441) 57 153,8 687 42 857, 8 640 16 743.

* PARDUODU „Xbox 360 Kinect“.Pirktas naujas. Naudotas labaimaþai. Bûklë labai gera. Yra dupulteliai. 500 Lt. Tel. 8 605 96 888,á sms neatsakau.* PARDUODU vokiðkos kokybës nau-jas antklodes ir pagalves. Antklodþiø mat-menys: 140x200 cm (65 Lt), 180x200cm (78 Lt), 200x220 cm (90 Lt). Pagal-vës 50x70 cm (39 Lt). TAI GERA IR ÐILTADOVANA ARTIMAM ÞMOGUI! Tel. 8610 82 390.

MALKOS, BRIKETAI,

AKMENS ANGLIS

* PARDUODU berþo, juodalksnio, mal-kas. Yra ir kaladëmis. Tel. 8 690 25 320.* PARDUODU ávairias malkas pjautasdvimetriais, kaladëmis ir skaldytas. Turiuatraiþø ir sausø malkø. Atveþu. Tel. 8 68608 906.* PARDUODU ávairias atraiþas. Atveþu.Tel. 8 637 83 577.* Pagëgiø savivaldybës gyventojamsPARDUODU malkas: berþines, puðines,eglines, miðrias. Atveþame nemokamai.Senjorams taikome nuolaidas. Tel. 8 63830 872.* PARDUODU pjaustytas atraiþas, ka-potas malkas, pjuvenas. Atveþu. Tel. 8635 82 293.* PARDUODU sausas skaldytas mal-kas. Tel. 8 643 62 339.* PARDUODAME lapuoèiø pjuvenø bri-ketus, baltarusiðkus durpiø briketus, ak-mens anglá, skaldytas malkas. Atveþa-me. PERKAME miðkà. Tel. 8 686 09 222.* Nebrangiai PARDUODU sausas skal-dytas berþines malkas. Atveþu maþaiskiekiais. Tel. 8 656 38 886.* PARDUODU atraiþinæ malkinæmedienà, sudëtà ant padëklø. Tel.8 683 59 223.* PARDUODU berþo, juodalksnio, eg-lës bei miðrias skaldytas arba kaladëlë-mis malkas. Turime ir 3 metrø. Atveþa-me. PARDUODU statybinæ medienà.Tel. 8 680 73 160.* PARDUODAME baltarusiðkus durpiøbriketus, durpiø atsijas (100 Lt/tona),berþo pjuvenø briketus ir gabalines dur-pes. Pristatome. Tel. 8 608 17 579.* PARDUODAME: ávairias skaldytas,pjaustytas kaladëmis malkas (turime sau-sø, galime supjauti po 2-3 m ilgio ràste-liais), pjuvenas, pjuvenø briketus. Atve-þame nemokamai. Tel. (8 46) 45 94 00, 8670 23 004, www.malkoskurui.lt

STATYBINËS

MEDÞIAGOS,

TECHNIKA* PARDUODU benzininá pjûklà „Still“(2,3 AG, 1,7 kW). Tel. 8 646 91 952.* PARDUODU iðpjautà medienà 11 ku-bø: balkius, lotus, kazilus (stogo medie-na), lentas (3 ir 4 cm), obliavimo stakles,frezavimos stakles. Tel. 8 676 32 922.* PARDUODU impregnuotà statybinæmedienà. Grindø apvadus. Atveþame.PERKU puðies, eglës ràstus. Atsiskaitauið karto. Tel. 8 635 82 293.* PERKU nedidelá kieká àþuolo, uosiolentø ar blankø ir siaurapjûklá (ne ranki-ná). Tel. 8 673 36 944.* P. Dargio ámonë „GUOBA“ teikia ràstøparveþimo ið miðko ir pjovimo paslaugas(ràsto storis iki 1 m). PREKIAUJA staty-bine mediena: sijomis, gegnëmis, lotais,lentomis. Gamina nestandartines duris,senoviðko tipo langus, garaþo, tvarto var-tus bei kitus nestandartinius gaminius:daililentes, grindlentes. PERKAME spyg-

liuoèiø ràstus. Atsiskaitome ið karto. Kreip-tis: Ðilutës sen., Grabupiø k., tel. 8 69849 816, (8 441) 45 585.

METALO SUPIRKIMAS

FAUNA* DOVANOJU katytæ. Tel. 8 684 07 850.

PREKËS VAIKAMS* PARDUODU universalø vaikiðkà veþi-mëlá (200 Lt). Tel. 8 639 64 202.

ÞEMËS ÛKIS

VAISIAI, DARÞOVËS,

GRÛDAI, KITA ÞEMËS

ÛKIO PRODUKCIJA* PARDUODU morkas, bulves, burokë-lius. Tel. 8 643 62 339.* PARDUODU aviþas. Tel. 8 689 73 666,Juknaièiai.* PARDUODU vasarinius kvietrugius. Tel.8 650 86 148.* PARDUODU grûdus: aviþas, rugiusvasarinius kvieèius ir vasarinius kvietru-gius. Tel. 8 655 45 447.

* PARDUODU iðvalytus vasarinius, kvie-èius, kvietrugius, mieþius, aviþas, miði-nius, þirnius, pelëþirnius, daugiameèiø þo-liø sëklas. Beicuojame, atvykstame á na-mus. Tel. 8 676 87 200.* PERKU vasarinius kvieèius, kvietrugius,mieþius, rugius, aviþas, miðinius, þirnius, pe-lëþirnius, pupas, lubinus. Tel. 8 600 05 042.* PARDUODU obuolius (ávairius 1 kg/1Lt) ir medaus 0,5 l/10 Lt. Tel. (8 441) 45722, Paðyðiai.

GALVIJAI, ARKLIAI,

KIAULËS, PAUKÐÈIAI,

TRIUÐIAI, BITËS

Informuojame, kad Nacionalinës þemës tarnybos prie Þemës ûkioministerijos Ðilutës skyriaus vedëjo 2014 m. sausio 20 d. ásakymu Nr.17FPÁ-(14.17.124.)-1 „Dël valstybinës þemës sklypo, suformuoto prie esa-mø statiniø, kuriø unikalûs Nr. 4400-0240-0076, Nr. 4400-2090-7991, esan-èiø Ðilutës rajono savivaldybëje, Rusnës seniûnijoje, Pakalnës kaime,Pakalnës g. 72 A, formavimo projekto patvirtinimo“, patvirtintas þemëssklypo, esanèio Ðilutës rajono savivaldybëje, Rusnës seniûnijoje, Pakalnëskaime, Pakalnës g. 72 A, formavimo ir pertvarkymo projektas.

Projekto tekstinë bei grafinë dalys skelbiamos Nacionalinës þemëstarnybos prie Þemës ûkio ministerijos interneto svetainëje (www.nzt.lt).

* Dël mylimo brolio mirties nuoðirdþiai uþjauèiameDANGUOLÆ MOCKIENÆ ir Jos ðeimà.

I. Nausëdienë ir V. Baukienë

* Tegul nuoðirdi mûsø uþuojauta uþpildo bent dalelætuðtumos, kurià Jûsø gyvenime paliko mylimo anûkomirtis. Nuoðirdþiai uþjauèiame PALMYRÀ EIDËNIENÆ.

Dalia, Bronë ir Rasa

* Iðëjo... ið kur negráþta niekas,Palikæs svajones, godas, namus...Visiems ðirdy gëla gili iðliekaIr skausmas, kad daugiau Jo nebebus.Dël mylimos sûnaus Ernesto mirties nuoðirdþiaiuþjauèiame REGIMANTÀ EIDËNÀ, Jo ðeimà irartimuosius.

Dalia, Bronë ir Rasa

* PARDUODU geras melþiamas oþkas(duoda daug skanaus pieno). Tel. (8441) 77 605.* PARDUODU pieningos karvës þalàtelyèaitæ (1 savaitës). Tel. 8 635 53 165.* PARDUODU kiaules skerdimui nuo100 iki 130 kg. Kaina 6 Lt/kg. Tel. 8 60556 940.

* PARDUODU parðà skerdimui. Apie150 kg. 6 Lt/1 kg. Tel. 8 624 69 062.* PARDUODU verðingà telyèià. Tel. 8650 73 115.* PERKAME dideles kiaules. Tel. 8 65072 784.* PARDUODU vesianèias 2 karves irvienà telyèaitæ (vesianti). Tel. 8 685 51933.* PERKU mësiná buliukà auginti irPARDUODU 10 mën. erþiliukà. Tel. 8603 47 685.* PARDUODU pusantrø metø erþiliukà.Tel. 8 652 51 556.* PARDUODU mësinius parðiukus. Tel.8 657 49 066, Usënø k.* PARDUODU dvi verðingas stambiaskarves. Verðiuosis kovo mën. Tel. 8 65834 181.* PARDUODU vesianèià oþkytæ (150Lt). Tel. (8 441) 43 182.* PARDUODU „Petrënø“ veislës parðiu-kus (6 savaièiø). Tel. 8 641 48 226.* PERKU verðeliø auginimui. Tel. 8 61270 350.* PARDUODU kiaulæ. Tel. 8 618 06 522.

ÐIENAS* PARDUODU ðienà (ryðuliais). Tel. 8612 13 797.* PARDUODU ðienainá. Tel. 8 657 57122, Juknaièiai.* PARDUODU ðienainá ritiniuose (baltojeplëvelëje). Tel. 8 690 66 918.

ÞEMËS ÛKIO

TECHNIKA,

CISTERNOS,

ÐALDYTUVAI* PARDUODU presà kitkoms presuoti,ðienavimui pjaunamà maðinà ir grëbia-màjà (pakabinama). Tel. (8 441) 46 902.* PARDUODU traktoriø „Ford“, grëblá 7þvaigþdþiø, buldozerá, plûgà (ðvediðkas).Tel. (8 441) 69 514.

2014 m. sausio 28 d., antradienisPERKU, PARDUODU,NUOMOJU - mokami 2014 m. sausio 28 d.,

antradienis

Skelbimo paryðkintuðriftu kaina5 Lt nuo 20 LtSveikinimai -

15

Daugiau informacijos www.perlas.lt

* PARDUODU naðø ðvediðkà grûdø traið-kytuvà ir ðvediðkà grûdø sraigæ (suside-da ið daliø) Tel. 8 604 33 154.* PARDUODU „Melasa“, 220 – 230 Vgrûdø malûnus, traiðkytuvus, melþimoaparatus, pieno seperatorius, burokøtarkas, ðiaudø smulkintuvus, traktorius:„T 25“, „T 40“, „MTZ“, padangas, plast-masines talpas (100, 200, 20, 1000 l),grûdø miltus, kombinuotus paðarus. Tel.8 676 87 200.* Likviduoju ûká. PARDUODU: vandenscisternà su siurbliu, grûdø valomàjà,svarstykles sverianèias iki 500 kg, pienoseperatoriø (10 l, elektrinis). Tel. 8 67632 922.* PERKU traktoriø „T 40“ mokësiu iki 4000 Lt. Siûlyti variantus. Tel. 8 690 57560.* PARDUODU triuðiø narvus. Tel.8 683 59 223.

SIÛLO DARBÀ

* REIKALINGAS automechanikas su pa-tirtimi. Geros darbo sàlygos. Socialinësgarantijos. Laiku mokamas atlyginimas.Tel. 8 609 01 066.* REIKALINGAS E kategorijos vairuoto-jas. Tel. 8 685 15 787.* REIKALINGAS vairuotojas – ðalt-kalvis, turintis B, C kategorijas.Tel. 8 687 57 894.* REIKALINGA siuvëja, mokantisiûti ið bebro ar audinës kailiø.Galimas darbas namuose. Tel. 8650 54 053.* REIKALINGAS E kategorijos vairuoto-jas vaþiuoti á Rusijà – Baltarusijà. Tel. 8650 46 747.

IEÐKO DARBO* IEÐKAU papildomo buhalterësDARBO. Apskaità tvarkau nuo pirminiødokumentø iki finansinës atskaitomybës.Tel. 8 631 34 139.* Jauna moteris IEÐKO auklës DARBO.Tel. 8 642 64 244.* Statybininkas IEÐKO vidaus apdailosDARBO. Tel. 8 675 30 978.* Vyras IEÐKO statybos arba vidausapdailos DARBO. Gali dirbti Ðilutëje ar-ba Klaipëdoje. Tel. 8 646 60 590.* Vairuotojas profesionalas, turintis B, C,E kategorijas, Rusijos – Baltarusijos vi-zas, ADER paþymëjimà, IEÐKO DARBO.Tel. 8 614 81 419.* Patyræ apdailininkai IEÐKO DARBO.Atlieka visus vidaus apdailos darbus, kli-juoja plyteles, deda laminatà, glaisto,daþo, tapetuoja, montuoja gipso karto-no plokðtes, betonuoja, atlieka elektrosdarbus. Tel. 8 634 27 363.

MAISTO GAMINIMO

PASLAUGOS

STATYBOS DARBØ

PASLAUGOS

* Klijuoju plyteles. Tel. 8 611 74 974.* Dedame dekoratyviná ir mozaikiná tinkàpastatø viduje ir iðorëje. Atliekame fasa-do ðiltinimo darbus su savo ir uþsakovomedþiagomis. Patirtis 8 metai. Tel. 8 65853 160.* Vyras ir moteris atlieka vidaus apdailosdarbus: deda gipsà, klijuoja plyteles,daþo, tapetuoja. Deda tinkà antikovelu-to. Tel. 8 673 57 197.* Kokybiðkai atliekame vidaus ir iðorësremonto bei apdailos darbus. Tel. 8 63559 056.* Visi vidaus apdailos darbai. Tel. 8 65563 059, 8 673 16 481.* Statome: pamatai, mûras, stogas. Ið-orës ir vidaus apdaila. Mediniø, karkasi-niø pastatø statyba. Tel. 8 611 93 755.

REMONTO,

SANTECHNIKOS

PASLAUGOS* Santechnikos, ðildymo darbai. Katili-nës, radiatoriai, grindinis ðildymas, van-dentiekis, kanalizacija. Ilgametë patirtis.Padarytiems darbas suteikiu garantijà.Tel. 8 601 63 481.* Ðaldytuvø remontas. Meistrà galima iðsi-kviesti á namus. Atliktiems darbas suteikiu 2metø garantijà. Kaina sutartinë. Tel. 8 63574 442, Aukðtumalës g. 13-10, Ðilutë.* Ðaldytuvø, automobiliø kondicio-nieriø remontas. Suteikiame ga-rantijà. Patalpø oro kondicionie-riai su ðildymu, ðiluminiai siurbliai.Adresas: Dirvø g. 4 (garaþai), Til-þës g. 12. Tel. 8 687 74 394.

ÐLIFAVIMO

PASLAUGOS* Nauja 220 W ðlifavimo maðinaðlifuojame grindis, parketæ. La-kuojame. Tel. 8 685 47 452.

KAMINØ, KROSNIØ

STATYMO IR VALYMO

PASLAUGOS* Valaus ir remontuoju sienpe-èius, kaminus ir krosnis. Tel. 8689 70 145.

VIRINIMO PASLAUGOS* Atlieku suvirinimo darbus. Tel. 8 683 69436, Verdainës k.

MIÐKO TRAUKIMO,

KIRTIMO, PJOVIMO

PASLAUGOS* Atliekame miðko kirtimo, traukimo dar-bus. PERKAME medienà. Tel. 8 650 14199.

VEÞIMO IR NUOMOS

PASLAUGOS

* Patogiu, komfortabiliu mikroautobusuveþame keleiviø grupes ir keleivius Lietu-voje ir uþ jos ribø. Maloniai laukiamejûsø. Atliekame perkraustymo paslau-gas. Te. 8 671 36 641.* Nuomoju priekabas automobiliamsveþti ir lengvojo automobilio priekabas.Galiu perveþti automobilius, krovinius,perkraustyti ir t. t. Tel. 8 686 58 731.* Autoveþio nuoma. Kroviniø veþimas iki5 tonø. Tel. 8 630 60 577.* Ilgu, aukðtu, 5 vietø krovininiu mikroau-tobusu veþu krovinius iki 1,5 tonos. Tel. 8624 39 764.* Siuntiniø ir keleiviø perveþimas Lietuva–Anglija–Lietuva. Tel. 8 699 07 673, +4475 61 12 19 20, +44 75 61 12 19 19.

BALDØ IR MEDIENOS

DIRBINIØ GAMYBOS

PASLAUGOS* Gaminame virtuvës, vaikø kambario,prieðkambario baldus, stumdomas sis-temas ir kt. baldus. Tel. 8 674 11 267.* Ámonë gamina pagal uþsakymàstandartinius ir nestandartiniusbaldus: biuro, prieðkambario,miegamojo, virtuvës, vonios ir t. t.Tel. 8 655 75 873.* Gaminame pavësines, àþuolinius laukobaldus, supynes, lauko tualetus, ðulinius,ðuns bûdas. Tel. 8 635 99 672.* Virtuvës baldø, spintø, drabuþiniø beikitø baldø projektavimas ir gamybawww.topbaldas.lt Tel. 8 672 88 385.

GEODEZINIAI

MATAVIMAI* Atliekame þemës sklypø geodeziniusmatavimus. Sujungimo – padalijimo pro-jektus. Topografines nuotraukas ir t. t.Tel. 8 640 20 272.

PASKOLOS

* Suteikiu paskolà uþ uþstatà nuo 5 000Lt. Tel. 8 687 47 320 .* Suteikiu paskolà. Uþstatas: ávai-rus miðkas, þemës ûkio paskir-ties þemë. Tel. 8 630 28 132.

KITOS PASLAUGOS* Atlieku ûkio darbus, smulkius remontodarbus, santechnikos darbus ir kt. Tel. 8681 11 910.

PAÞINTYS* 42 metø vyriðkis ið Ðilutës susipaþintø sumergina arba moterimi. Tel. 8 654 10 685.* Simpatiðkas 27 metø vaikinas susipa-þintø su panele nuo 28 iki 31 metø. Tel. 8638 45 347.* 43 metø vyras susipaþintø su moteriminuo 35 iki 47 metø rimtai draugystei

Sausio 29 dienà:15.00 val. Laura Jablonskytë (1989-04-07) ir Laimonas Januðka (1986-

07-18).

arba gyvenimui. Tel. 8 689 28 256.* Jei þiûri rimtai á gyvenimà, bet esi vieni-ðas ir ieðkai nuoðirdþios draugës rimtaidraugystei, paraðyk, gal tai Tu. Man 35metai. Tel. 8 631 81 468.* 42 metø vyriðkis susipaþintø su moteriminuo iki 45 gyvenimui. Tel. 8 639 16 428.* 43 metø moteris susipaþintø su vyriðkiurimtam gyvenimui ir draugystei. Tel. 8672 08 311.* 50 metø moteris susipaþintø su vy-riðkiu, galinèiu padëti ásidarbinti uþsieny-je. Tel. 8 605 74 473.

Loðimas Nr. 929Data: 2014-01-26Skaièiai: 54 21 51 59 37 60 17 30 66 58 24 67 09 53 3957 47 33 27 73 69 04 11 71 52 32 74 55 16 50 44 2649 48 15 (keturi kampai)02 64 03 68 45 (eilutë)41 35 19 56 28 (ástriþainës)34 70 12 61 43 13 65 (visa lentelë)

Loðimas Nr. 1089Data: 2014-01-22Skaièiai: 11, 27, 32, 34, 37, 42 41+33,+38

Loðimas Nr. 52Data: 2014-01-24Pagrindiniai skaièiai: 04, 28, 30, 36, 46Papildomi skaièiai: 3, 7

2014 m. sausio 28 d., antradienis 16LAISVALAIKIS

AVINASJums bûtina trum-

pai pailsëti, nes ði sa-vaitë bus sunki. Ðeðta-diená kuo maþiau rû-pinkitës namais, nesu-

manykite perstatinëti baldø ir im-tis kitø sunkiø darbø. Sekmadienápatartina atlikti kvëpavimo pra-timø.

JAUTISPirmadiená gali bû-

ti jautrus skrandis, nepro ðalá bûtø laikytisdietos. Ketvirtadienis -puiki diena nueiti á pir-

tá ar kitokioms organizmo valy-mo procedûroms. Pasirûpinkite,kad jûsø racione netrûktø vaisiøir darþoviø.

DVYNIAIGalite netikëtai

perðalti. Vos tik pajutæpirmuosius negalavimosimptomus, pradëkitegydytis. Nerekomen-

duojama piktnaudþiauti riebiu iraðtriu maistu. Penktadiená at-kreipkite ypatingà dëmesá á stu-burà.

VËÞYSPirmadiená at-

kreipkite dëmesá áplauèius, galite per-ðalti. Treèiadiená ga-li susilpnëti endok-

rininës sistemos bei kasos funkci-jos. Ðeðtadiená vartokite lengvà mais-tà. Sekmadiená rekomenduojamikvëpavimo pratimai.

LIÛTASJeigu nesate

patenkinti savo fi-zine sveikata, dabarpats laikas pradëtija rûpintis. Tik ne-

varginkite organizmo per dideliaisfiziniais krûviais ar dietomis. Sa-vaitës pabaigoje galimi virðkinimotrakto sutrikimai.

MERGELË

Nuo pirmadie-nio vertëtø laikytisdietos. Geriau nevar-tokite sunkiai virðki-namo ir aðtraus mais-

to. Antradiená atkreipkite dëmesá áperiferinæ nervø sistemà. Ketvirta-diená patartina apsilankyti pirtyje.Savaitgalá praleiskite ramiai.

SVARSTYKLËSJeigu reikia,

pirmadiená galiteapsilankyti pas sto-matologà. Nuo ant-radienio vartokite

maþiau skysèiø, venkite alkoho-liniø gërimø. Ðeðtadiená verèiaunevarginkite kepenø. Sekmadienápraleiskite ðeimos rate, pailsëkite.

SkorpionasPirmadiená ir

antradiená nevarto-kite riebaus maisto,rinkitës tik ðvieþiusmaisto produktus.

Saugokitës perðalimo ligø, dau-giau laiko praleiskite gryname ore.Venkite per didelio darbo krû-vio.

ÐAULYSAntradiená ypaè

tausokite nervø sis-temà. Ketvirtadienánevalgykite konser-vuoto maisto, galite

apsinuodyti. Ðeðtadiená ir sekma-diená nevarginkite kepenø. Stenki-tës daugiau laiko praleisti grynameore.

OÞIARAGISPasistenkite ne-

piktnaudþiauti skys-èiais, galimi pabrin-kimai, patinimai. Jøiðvengti padës bruk-

niø lapø ar kadagio ðakeliø arbata,kurià reikëtø gerti bent savaitæ. Ðeð-tadiená tausokite ðirdá. Sekmadienájausite energijos pertekliø.

VANDENISPirmadiená ir

antradiená vertëtølaikytis dietos, nesvirðkinimo traktas

gali bûti paþeidþiamas. Ðeðtadienánepatartina varginti ðirdies, venki-te per didelio fizinio krûvio, ver-èiau nesportuokite. Paskaitykiteknygà, pamiegokite.

ÞUVYSSavaitës pra-

dþioje nerekomen-duojami dideli fizi-niai krûviai. At-kreipkite dëmesá á

plaukus. Jeigu jiems nepakankaáprastinës prieþiûros, pamëginki-te pakoreguoti mitybà. Savaitgalápabûkite gamtoje.

Kiekvienà savaitæ pateiksime Jums vis naujà SUDOKUuþdaviná.

Mënesio gale du skaitytojai, daugiausiai iðsprendæSUDOKU uþdaviniø, atspausdintø “Sveikoje ðeimoje”, busapdovanoti prizais.

Konkurso taisyklësUþpildykite ðios savaitës SUDOKU lentelæ. Lentelëje

atitinkami langeliai suþymëti maþais skaièiukais nuo 1 iki4. Suraðykite paþymëtuose langeliuose esanèius skaièiuseilës tvarka ir siøskite SMS þinutæ numeriu 1378 (þinutëskaina 2 Lt). Þinutës langelyje áraðykite LV SU2 (gautasketurþenklis skaièius) Vardas, Pavardë.

Ðio numerio SUDOKU atsakymà praðome siøsti ikivasario 2 d.

TaisyklësSUDOKU lentelë susideda ið devyniø vertikaliø stul-

peliø ir devyniø horizontaliø eiluèiø, kurie yra suskirs-tyti á 9 langelius. Visa lentelë dar yra suskirstyta á kvad-ratëlius, kurie susideda ið 3x3 langeliø. Ðiame þaidimenereikia naudoti aritmetikos, já galima pradëti þaistinuo bet kurios lentelës vietos. Þaidimo esmë, kad visistulpeliai, eilutës ir 3x3 kvadratëliai turëtø skaièiø sekànuo 1 iki 9, nei vienas skaièius negali kartotis.

sausio 27 - vasario 2 d.

KRYÞIAÞODIS

Su

darë

Gin

tau

tas M

ura

ðka

“S.Д Nr. 3 atsakymai. Vertikaliai: KASKO. Ivanas. Nava. Majai.Anai. Plëks. Oras. Àsos. Batai. Pupelë. Sisia. Vëþlys. Ðaðas. Buda.Tabu. Alina. Taupa. Arsis. Aslos. Gama. Mëta. Sula. Auglys. Step.Erkë. Kirai. Lenta. Sati. Sesë. Ðarka. Avidë. Ðalis. Euras. Shop. Kvaili.Kana. Rika. Akys. NASA. Aras.

Horizontaliai: Algos. Pavija. Daina. Svajonë. Rogutës. Kava. Po-naitis. Aktas. Paþiba. Meilaus. Pastaba. Bëgsmas. Midus. Arus. „Ams-tel“. Tuatara. Dalasis. Piko. Elipsës. Iðnaða. Atvaisa. Trail. Kursantas.Hilari. Kairë. Masës. „Dirol“. Naktys. Pinasa. Salsa.

Siøskite tik SMS þinutæ su KRYÞIAÞODÞIOatsakymu numeriu 1378

ir kiekvienà savaitæ burtø keliu iðaiðkintas laimëtojasbus apdovanotas PRIZU.

LV(tarpas) KR(tarpas) atsakymas (tarpas) VARDASPAVARDË MIESTAS.

Pvz.: LV KR Gripas Jonas Jonaitis Jonava

Prie rodyklës pirmoji atsakymo raidë áraðyta. Pas-kutinë þodþio raidë kartu yra ir pirmoji sekanèioþodþio raidë. Langelyje su áraðytu skaièiumi prasi-deda naujas þodis. Susikirtimo vietose pasukti áðonà negalima.

"S.Ð." Nr. 3 iðspausdinto kryþiaþodþio atsakymas -DIAGNOSTIKA

Prizà laimëjo LINA JUODELYTË (UTENA)Dël prizø skambinkite á redakcijà ne vëliau kaip 2 sav.

po paskelbimo laikraðtyje.

"S.Ð." Nr. 1SUDOKUatsakymas

Pirmiejiteisingai

iðsprendë:

Laimutë Stungurienë,Irena Mockienë,Benediktas Vaivada,Laima Maskoliûnienë.

SAVAITËS NUOTRAUKA

SUDOKU

SVEIKATOS HOROSKOPAS

1. Vaistininkas kitaip. 2. Troakaro kaiðtis. 3. Vi-daus organø mokslas. 4. Bepienystë. 5. Medingasgraiþaþiedþiø ðeimos augalas, kurio dþiovintø þiedøkompresas padeda esant sumuðimams, kraujosru-voms, reumatui, sànariø skausmui, kaip skalavimopriemonë esant burnos ir ryklës uþdegimams. 6.Nereceptinis vaistas maþinantis pernelyg gausaus dujøsusidarymo ir sankaupos þarnyne simptomus („Si-methicon“). 7. Susijæs su tonusu. 8. Odos raumenøspazmas. 9. Pilvinio rezginio paralyþius. 10. Smëliovonia. 11. Skëtiniø ðeimos vaistaþolë, vartojama nuokosulio. 12. Veido dalis þemiau lûpø. 13. Nakviða,lunatikas. 14. Riestinës þarnos atvërimas (á iðoræpro pilvo sienà). 15. Palietimo baimë. 16. Akuðeri-jos specialistas. 17. Slaugymas kitaip. 18. Receptinisvaistas hipertenzijai gydyti, ðirdies priepuolio arbainsulto rizikai maþinti („Ramiprilum“). 19. Lygiøjøraumenø piktybinis auglys. 20. Ligos/karðèiavimovirðûnë.