1

ISSN 1648-6269

Vilnius 2006

Aktualûs socialinës politikos klausimai2006/7

DARBO IR SOCIALINIØ TYRIMØ INSTITUTASSOCIALINËS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA

LIETUVOS RESPUBLIKOS TRIÐALË TARYBA

Ámoniø socialinë atsakomybë

2

A u t o r i a i :doc.dr. Boguslavas Gruþevskis, Darbo ir socialiniø tyrimø institutasdr. Nijolë Vasiljevienë, Verslo etikos centrasJulija Moskvina, Darbo ir socialiniø tyrimø institutasIndrë Kleinaitë, Darnaus vystymosi specialistø asociacija (Didþioji Britanija)

L e i d ë j a i :Leidiná spaudai parengë Triðalës tarybos sekretoriato prie Socialinës apsaugos irdarbo ministerijos darbuotojai Mindaugas Kuraitis ir Valda Michailinaitë,maketavo Birutë Vilutienë

Iðleista pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybës, profesiniø sàjungø ir darbdaviøorganizacijø 2005�2006 metø socialinës partnerystës plëtros priemoniø planà

© Triðalës tarybos sekretoriatas

T U R I N Y S

Áþanga . . . 4

Kodël reikalinga ÁSA arbaKur ritasi pasaulis? . . . 8XXI amþiaus verslo formulë . . . 9Kas yra ámoniø socialinë atsakomybë (ÁSA)? . . . 9ÁSA lygmenys . . . 11UÞ ar PRIEÐ? . . . 14Ar ÁSA moka? . . . 17Uþ! . . . 19Prieð! . . . 23Kodël vis dëlto turëèiau�? . . . 24Kaip pamatuoti�? . . . 24

Jie pasirinko atsakingà verslà . . . 25Sëkminga ámoniø socialinës atsakomybës praktika . . . 25Pirmieji þingsniai norintiems plëtoti atsakingà verslà . . . 32

Iðoriniai instrumentai . . . 30Pasaulinis susitarimas (Global Compact) . . . 30Kodël dalyvauti . . . 32

Vidiniai instrumentai . . . 35Etikos kodeksas . . . 35Atsiskaitymas . . . 37

Literatûra . . . 39

3

Á M O N I Ø S O C I A L I N ËA T S A K O M Y B Ë ( Á S A )

Á S A P L Ë T O J I M O P A G R I N D A I

4

Ðis, Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos uþsakymu, Darbo ir socialiniø

tyrimø instituto parengtas darbas, bendradarbiaujant su Jungtiniø Tautø vystymo

programa Lietuvoje, trumpai atskleidþia verslo socialinës atsakomybës esmæ ir

parodo tokio verslo plëtros perspektyvas.

Reikia paþymëti, kad Lietuvoje tik pradedama plaèiau diskutuoti verslo eti-

kos bei socialiai atsakingo verslo tema, koncentruojant dëmesá á klausimà �ar rei-

kia, kokia ið to nauda?�, kuomet Ekonominio bendradarbiavimo ir plëtros organi-

zacijos (OECD) ðalyse pagrindinis dëmesys jau skiriamas atsakymui á klausimà

�kaip?�.

Nagrinëjant verslo poveiká aplinkai ir visuomenei, formuojasi naujas poþiûris

á tai, kokia turëtø bûti XXI amþiaus verslo formulë. Vis labiau yra aktualu uþtikrinti,

jog ðalia finansiniø tikslø ámonës pradëtø daugiau rûpintis natûralia aplinka ir vi-

suomene. Juk aplinka ir verslas yra tampriai susijæ, o verslo ilgalaikë sëkmë pri-

klauso nuo to, kaip ámonës sugeba darniai integruotis á aplinkà ir jausti visuome-

nës socialines nuotaikas. Bûtinumas uþtikrinti ilgalaikæ harmoningà ûkio bei vi-

suomenës plëtrà yra Vyriausybës, pilietinës visuomenës ir verslo atstovø uþdavi-

niai. Jiems spræsti, verslo sferoje vis daþniau kalbama apie verslo etikà (ypaè akty-

viai nuo XX a. 70-tø metø), socialiai atsakingà verslà bei korporatyvià socialinæ

atsakomybæ. (Kitø autoriø tekstuose galima aptikti terminus �korporacinë sociali-

në atsakomybë, �socialinë ir aplikosauginë atsakomybë�. Lietuvos lingvistikos spe-

cialistai pasiûlë vartoti terminà ��ámoniø socialinë atsakomybë� � ÁSA). Per daug

nesigilinant á korporatyvios socialinës atsakomybës (ÁSA) moksliðkø apibrëþimø

labirintus, galima teigti, kad ÁSA � tai atsakas á ekonomikos globalizacijos grës-

mes; tai ekonomikos humanizavimo � verslo su �þmogiðku veidu� formavimo stra-

tegija.

Analizuojant uþsienio ðaliø ámoniø patirtá ágyvendinant ÁSA idëjas, galima pa-

brëþti, jog ÁSA iniciatyvas ágyvendina ávairios ámonës, nepriklausomai nuo jø pri-

klausomybës tam tikrai ûkio ðakai, dydþio, kapitalo, veiklos pobûdþio. Galima pa-

stebëti, jog atsakingo verslo veikla gali bûti labai ávairi ir á jà gali ásitraukti skirtingi

naudos gavëjai. Ámonës ágyvendinama socialinë atsakomybë gali liesti tokias sferas:� personalo mokymosi skatinimas,� darbuotojø (ðeimø) laisvalaikio organizavimas, sveikos gyvensenos propaga-

vimas,� kartø solidarumo didinimas,� psichologinio klimato darbe gerinimas,

Á Þ A N G A

5

� lygiø galimybiø plëtra,� darbuotojø ðeimø gerovës tobulinimas,� aplinkos apsauga,� skaidraus verslo skatinimas.

Dabartiniu metu Lietuvoje kaip ir visoje Europoje stiprëja ÁSA idëjø plëtra.

Mûsø ðalyje taip pat tvirtëja verslo orientacija á veiklà, kurios rezultatai yra nukreip-

ti ne vien á pelno siekimà, bet ir á suinteresuotø veikëjø poreikius bei tokias dimen-

sijas, kaip þmogaus teisës, aplinkos tausojimas, socialinis solidarumas ir sanglau-

da. ÁSA idëjos ir praktika pasiekia mûsø ðalá ávairiais keliais. Tai átakoja globalizaci-

jos procesas, ES politika ÁSA atþvilgiu bei konkreèios vietinës problemos, kurioms

spræsti neuþtenka áprastø metodø bei galiojanèiø ástatymø.

Lyginant uþsienio ðaliø ir Lietuvos patirtá ÁSA sferoje, galima pastebëti svar-

bius skirtumus. Pagrindinis veiksnys, skatinantis uþsienio verslininkø atsakingà

poþiûrá � vartotojø/visuomenës spaudimas. Lietuvos ámonëse tokio pobûdþio ini-

ciatyvos (projektai) daþniausiai yra skatinamos uþsienio partneriø/motininiø ámo-

niø. Ðie projektai veikia ámoniø viduje bei lieèia tiesiogiai su jomis bendradarbiau-

janèius partnerius. Lietuvos ámonës, vykdydamos panaðaus pobûdþio iniciatyvas,

daþniausiai vadovaujasi vidiniais moraliniais/etiniai poreikiais. Ðis faktas rodo, jog

Lietuvoje dar neveikia ÁSA koncepcijose apraðytas pagrindinis jo skatinimo me-

chanizmas � atsakas á atsakingø vartotojø reikalavimus. Atsiþvelgiant á vienà ið

plaèiai paplitusiø ÁSA sàvokø, kai yra teigiama, jog atsakingu gali bûti laikomas

verslas, kuris ne tik ávykdo visus ðalyje numatytus reikalavimus verslui, laikosi ásta-

tymu ir pan., bet padaro daugiau, negu yra numatyta ástatymuose, galima teigti,

jog daugumoje Lietuvos ámoniø (nors ir esant tam tikrø pozityviø veiklø pavyzdþiams)

sunku kalbëti apie ðio reiðkinio vystymosi pradþià. Atrodo, jog kol kas Lietuvoje

socialinë ámoniø veikla daugiausiai yra suvokiama kaip labdara ar filantropija. Ne-

maþai kompanijø skiria lëðø socialiniams projektams, taèiau tai vis tiek yra dau-

giau vienas ið marketingo bûdø, o ne lygiavertës partnerystës bei sisteminio ben-

dradarbiavimo uþmezgimas su socialiniais partneriais bei kitais naudos gavëjais.

Neþiûrint visø skirtumø ir apribojimø, socialiai atsakingo verslo idëjos Lietu-

voje nuolat plinta. Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos atstovai nuo 2004

metø nuolat dalyvauja Europos Komisijos ÁSA (angl. CSR � Corporate Social Res-

ponsibility). plëtros darbo grupëje. Neseniai ákurtas Nacionalinis atsakingo verslo

ámoniø tinklas, veikiantis kaip Jungtiniø Tautø Pasaulinio Susitarimo (ang. Global

Compact) (www.unglobalcompact.org) tinklo dalis. Pasaulinis Susitarimas apima

6

þmogaus teisiø, darbo sàlygø, kovos su korupcija ir aplinkosauginius principus.

Taigi, ðalia áprastø tikslø siekti finansiniø rezultatø, Susitarimui pritarianèios ámo-

nës savanoriðkai deklaravo, jog rûpinsis aplinkos gerinimu ir apsauga. Prie Pasau-

linio Susitarimo prisijungë 39 mûsø ðalies ámonës ir organizacijos.

Uþsimezgæ dialogai tarp ávairiø sektoriø yra vienas ið pirmøjø þingsniø atsa-

kingo verslo dienotvarkëje, padedantis kitais nei áprasta aspektais paþvelgti á savo

ámonës veiklà ir ávertinti jà pagal darnaus vystymosi kriterijus.

ÁSA kaip daugiafaktorinis bei besivystantis reiðkinys reikalauja plaèiø disku-

sijø bei analizës, kurie turëtø pritraukti ávairiø srièiø specialistus: teisininkus, eko-

nomistus, vadybininkus, sociologus, vieðojo administravimo specialistus ir t.t. Sie-

kiant didesnës ir sklandesnës ÁSA plëtros ðalyje, tikslinga didinti ámoniø/verslo

atstovø informuotumà bei kompetencijas, kas skatintø ámones integruoti ÁSA prin-

cipus á ámoniø strategijas ir veiklas. Taip pat reikia skatinti visuomenës nariø, kaip

skirtingø suinteresuotø grupiø, informavimà korporatyvios socialinës atsakomy-

bës klausimais, nes nuo jø didele dalimi priklauso ÁSA principø ágyvendinimo spar-

ta bei kokybë.

Tikimës, jog ðis leidinukas bus naudingas analizuojant ÁSA teorinius princi-

pus bei jø taikymà realioje gamybinëje aplinkoje, kas ne tik padës vadovams ir

darbuotojams geriau paþinti ÁSA esmæ, bet ir skatins juos taikyti jà savo veikloje.

Autoriai dëkoja LR Triðalës Tarybos sekretoriatui ir visiems prisidëjusiems

rengiant �ÁSA plëtojimo pagrindus�.

7

8

Naujos ûkio raidos tendencijos, informaciniø technologijø panaudojimas bei

pasaulio ekonomikos globalizacija pateikia naujus iððûkius ne tik ávairiø ðaliø verslo

visuomenei, vyriausybëms, bet ir visai þmonijai. Beprecedentëms globalinëms aplin-

kosauginëms, socialinëms ir ekonominëms problemos spræsti reikalingi naujos pa-

saulëþiûros padiktuoti novatoriðki sprendimo bûdai. Nykstantys gamtiniai iðtekliai,

aplinkos tarða bei daugelyje ðaliø iðliekanti socialinë nelygybë akivaizdþiai rodo, kad

dabartinis ekonomikos modelis vis labiau neatitinka visuomenës lûkesèiø. Pasaulio

akademiniuose sluoksniuose ðis modelis yra vertinamas kaip matematiðkai nelogið-

kas ir biologiðkai neperspektyvus, nes vartojimas, pagrástas naftos ir kitø ribotø ið-

tekliø (ið)naudojimu, negali augti neribotai. Apibendrinant galima sakyti, jog rizikuo-

jame ne tik ilgalaike gerove, bet ir gyvenimo planetoje tæstinumu.

Mikroproblemø visuma sudaro makrolygio problemas. Dël neigiamø ekono-

minës plëtros aplinkosauginiø ir socialiniø padariniø ypatingo dëmesio sulaukia

privataus verslo ámonës, ypaè stambios globalios korporacijos, kurios naudoda-

mosi laisvosios rinkos ideologija sëkmingai ágavo daugiau galios. Korporacijø inte-

resai vis labiau lemia ekonominës globalizacijos raidà, o privataus verslo interesai

vis daþniau kertasi su vieðaisiais.

Siekiant pakeisti nusistovëjusios praktikos destruktyvià kryptá, bûtina átrauk-

ti verslà á opiausiø pasaulio problemø sprendimø procesà ir bendromis jëgomis

kurti darnià pasaulio ateitá, kuri remtøsi ekologine darna, socialiniu teisingumu,

taika, þmogaus teisëmis, demokratija, gerove, sàmoningumu bei panaðiomis ver-

tybëmis..

Vienas ið darnumo rodikliø � ekologinis pëdsakas(angl. Ecological Footprint) � yra kasdieniø verslopriimamø sprendimø padarinys. Kaip teigiama Euro-pos Bendrijø Komisijos komunikate �2005 metøAplinkos politikos apþvalga�, ðis rodiklis yra dvigubaididesnis uþ Europos dydá. Ðiuo metu europietisnaudoja vidutiniðkai 4,9 hektarus, nors turi tik1,8 hektarus. Nuo 1990 m. ES 25-iø �pëdsakas�kasmet didëjo 3 %.

K O D Ë L R E I K A L I N G A Á S A a r b aK U R R I T A S I P A S A U L I S ?

9

X X I a m þ i a u s v e r s l o f o r m u l ë

Nagrinëjant ðiuolaikinio verslo poveiká aplinkai ir visuomenei bei egzistuojan-

èiø problemø mastà, atsiranda naujas poþiûris á tai, kokia turëtø bûti XXI amþiaus

verslo formulë. Svarbu yra siekti, jog ðalia finansiniø tikslø ámonës pradëtø labiau

rûpintis saugia, ekologiðkai ðvaria aplinka bei visuomene. Kaip formuoti humanið-

kesná ir daugiau atsiþvelgiantá á platesnius nei trumpalaikis finansinis pelnas inte-

resus verslà? Juk aplinka ir verslas yra tampriai susijæ, o verslo ilgalaikë sëkmë

priklauso nuo to, kaip ámonës sugeba darniai integruotis á aplinkà ir jausti visuo-

menës socialines nuotaikas. Kaip iðspræsti ðiuos klausimus � tai yra uþduotis XXI

amþiaus vyriausybëms, pilietinei visuomenei bei verslo atstovams.

K a s y r a á m o n i ø s o c i a l i n ëa t s a k o m y b ë ( Á S A ) ?

Ðiuolaikinio verslo orientacijà á socialiai atsakingà veiklà lemia bendros ten-

dencijos, kuomet tiek atskiri asmenys, tiek kolektyvinës veiklos dalyviai suvokia

savo atsakomybæ prieð visus tuos, kuriuos átakoja jø veiklos pasekmës. Tiek þmo-

nës, tiek organizacijos, ámonës, institucijos mokosi á tai atkreipti dëmesá ir prisiimti

atsakomybæ.

Terðalø iðmetimas á atmosferà 1995�2004 m.

Aplinkos ministerijos duomenys; tûkstanèiais tonø

10

2005 m. gruodþio mënesá patvirtintame dokumente �Ámoniø socialinæ atsa-

komybæ 2006�2008 metais skatinanèios priemonës� yra pateiktas toks apibrëþi-

mas: ÁSA � tai ámoniø ideologija, politika bei praktika, atspindinti tokià ámoniø elg-

senà, kai jos á savo veiklà savanoriðkai átraukia socialinius ir aplinkosaugos klausi-

mus bei santykiuose su visais suinteresuotais visuomenës, verslo ir valdþios atsto-

vais vadovaujasi pagarbos þmogui, visuomenei bei gamtai vertybiniais principais.

Ámoniø socialinës atsakomybës (dar vadinama � atsakingo verslo) koncepci-

ja yra plataus spektro procesas, apimantis visà produkto / paslaugos gamybos /

kûrimo ciklà ir su tuo susijusius aplinkosauginius, socialinius, finansinius bei eti-

nius aspektus.

Per daug nesigilindami á ÁSA moksliðkø apibrëþimølabirintus, norime pateikti toká verslo socialinës atsako-mybës paaiðkinimà1 :

ÁSA � tai savanoriðkos verslo ámoniø pastangos átrauktisocialines ir aplinkos problemas á jø bendras veiklas irryðius su suinteresuotomis ðalimis.

 1 Europos þodynasEUROVOC: Prieiga perinternetà: http://www3.lrs.lt/pls/inter/www_viewer.ViewThe-me?p_int_tv_id=1637&p_kalb_id=1

Ámoniø socialinës atsakomybës supratimas (veikla) Baltijos ðalyse ámoniø vadovø

apklausos duomenimis (proc.)

Ð a l t i n i s : What Does Business Think about Corporate Social Responsibility? Part I: Attitudes and Practicesin Estonia, Latvia and Lithuania. Research Report. World Bank 2005

11

Á S A l y g m e n y s

Ðiuolaikiniame pasaulyje ÁSA tampa nauja reguliavimo (efektyvios saviregu-

liacijos) forma tiek makrolygmenyje, tiek mikrolygmenyje. Tai lemia vertybiø poky-

èiai per pastaruosius 15�30 metø visame civilizuotame pasaulyje:

� Demokratëjant visuomenëms, pleèiantis þmogaus teisiø realizacijai visoseveiklos sferose, stebima darbo santykiø dinamika nuo nuolankiø santykiøprie partneriðkø, abipusiðkai pagarbiø ryðiø; nuo aklo paklusimo autoritetuiprie suvokto ásipareigojimo bendrai priimtoms vertybëms.

� Nuo poþiûrio ir veiklos principo �iðlieka tik stipriausi�, �kas gudresnis, tasgeresnis�, �visø kova prieð visus�, �þmogus þmogui vilkas� prie dalyvavimo,rûpinimosi, kooperavimosi, subsidiarumo ir solidarumo principø.

� Nuo marksistinës �klasiø kovos� paradigmos prie laisvø, sutartiniø � hori-zontaliø � santykiø. Nuo revoliucijos ir barikadø prie interesø derinimo ir part-nerystës: t.y. nuo interesø slëpimo (ir ëjimo dël jø �per kitø galvas�) prie jøskaidrumo, teisëtumo nustatymo ir teisëtø asmens interesø derinimo bei puo-selëjimo.

� Nuo greito pelno prie ilgalaikës, subalansuotos gerovës.

Ðtai kodël ÁSA laikoma esmine darnaus vystymosi sàlyga. Darnus verslas �

tai socialiai atsakingas verslas, kuris moksliðkai pagrástai formuojamas (su)balan-

suojant socialines humanistines (etines) vertybes ir ekonominius pasiekimus. Ðiuo-

laikinis pasaulis racionaliai plëtoja ðá subalansuotumà tikslingai (su)derindamas

3E (arba 3P):

Ðiuolaikinis verslas turi ilgalaikes perspektyvas tik tikslingaisubalansuodamas 3E parametrus. ÁSA strategijø paskirtis �ðiø idëjø ágyvendinimas.

Ekonomikà/efektyvumà Profit

Ekologijà Planet

Etikà (socialinæ atsakomybæ) People

12

ÁSA politikos ir strategijos kelia bendrà kraðto gerovæ, ypaè tuomet, kai á jas

ásijungia plaèioji visuomenë. Viena vertus, ÁSA yra pilietinës visuomenës brandu-

mo rodiklis, o kita vertus, yra jos susiformavimo (ar tikslingo konstravimo) prie-

monë.

Pilietinë visuomenë ið ámoniø tikisi vis daugiau. Per ÁSA vyksta tikrojo pilietið-

kumo plëtra, á ámones þiûrima kaip á gerus bendrapilieèius (arba �socialiai apsilei-

dusius� subjektus). Jos stengiasi reaguoti ne tik á kritikà savo veiklos atþvilgiu, bet

ir inicijuoti visuomenei reikalingø problemø sprendimus, atsiliepti á ávairiø interesø

grupiø poreikius. Minëtiems procesams didþiausià reikðmæ turi nevyriausybiniø

organizacijø (NVO) iniciatyvos, kurios padeda ámoniø socialinæ atsakomybæ reali-

zuoti praktikoje. Anksèiau skirtingose ðalyse vykæ korporacijø �socialinës neatsa-

komybës� skandalai pilietinës visuomenës reagavimo dëka tapo ÁSA ir verslo eti-

kos plëtros postûmiais. Ir dabar ávairiose ðalyse jie yra ÁSA plëtros pretekstai ir

varikliai, padedantys suformuoti ámoniø pilietiðkumo vystymo modelius bei me-

chanizmus.

ÁSA atskleidþia naujà verslo vaidmená visuomenëje, parodant ir iðplëtojant

indëlá, kuriuo verslas prisideda prie visapusiðkos socialinës gerovës kûrimo.

Ámonës vaidmens visuomenëje supratimas (Lietuva)

(5 = visiðkai sutinku; 2.5=visiðkai nesutinku)

Ð a l t i n i s : What Does Business Think about Corporate Social Responsibility? Part I: Attitudesand Practices in Estonia, Latvia and Lithuania. Research Report. World Bank 2005

13

Ámoniø socialinë atsakomybë tampa sëkmingo verslo strategijos dalimi, kiek-

vienos ámonës rûpesèiu tiek ekonominiø, tiek socialiniø tikslø realizavimo vardan.

Be kitø klausimø, vienas ið Lietuvai aktualiausiø ÁSA aspektø � socialinis sau-

gumas bei darbo sauga. Socialinës atsakomybës vadyba ámonëje ádiegia visapu-

siðkà darbo saugumà, taip pat formuoja socialinio saugumo jausmus. Pastarøjø

trûkumas Lietuvoje átakoja demografiniø problemø buvimà ir nuolatiná jø didëjimà.

Visapusiðko socialinio saugumo vystymas padëtø maþinti emigracijà, nes didëja

asmenø, kurie teigia, jog ið Lietuvos iðvaþiuoja (arba iðvaþiavo) ne tik dël materia-

liniø, bet ir dël socialiniø (socialinio neteisingumo, nepasitenkinimo darbe, þmo-

gaus teisiø, orumo paþeidimø) motyvø.

Diskomfortas darbe eikvoja psichinius þmoniø iðteklius, kurie ne tik veikia

darbo naðumà, ámoniø konkurencingumà, bet ir daro betarpiðkà átakà ðeimoms,

vaikø auklëjimui, bendrai Lietuvos socialinei atmosferai. Plinta psichologinio stre-

so, átampø malðinimas alkoholiu, kvaiðalais, o tai savo ruoþtu lemia ávairius nega-

tyvius socialinius reiðkinius. Todël bûtinas darbo saugos sampratos iðplëtimas (ir

praktinis ádiegimas) iki ðiuolaikinio suvokimo � partneriðkø santykiø, þmogaus (dar-

buotojø) teisiø, teisingumo, orumo ádiegimas (psichologinio streso, nesaugumo,

mobingo2  naikinimas) visose darbo vietose (Workplace ethics, �Dignity manage-

ment�), suformuoti þmogui palankià (�human-friendly)� aplinkà.

Lojalumu savo darbovietei nepasiþymintys lietuviai per maþiau nei porà metø tapo darmenkiau prisiriðæ ir prie ámonës, kurioje dirba, ir prie atliekamo darbo, rodo 2004 m.þiniasklaidos ir rinkos tyrimø bendrovës �TNS Gallup� atliktas tyrimas. Tyrëjø teigimu,darbdaviams tai turëtø bûti signalas, jog reikia skirti daugiau dëmesio darbuotojøsuinteresuotumui.�Jau 2002 m. nuolatiná darbà turinèiø darbuotojø prisiriðimas prie ámonës ir atliekamodarbo siekë vos 36% ir buvo gerokai maþesnis uþ pasaulines bei europines normas.Dabar atsidavusiø darbuotojø sumaþëjo dar vienu procentiniu punktu�, � informuojaAsta Tamoðaitytë, �TNS Gallup� Þmogiðkøjø resursø tyrimø skyriaus vadovë. Anot jos,neprisiriðusiø prie savo darbovietës ir artimiausiu metu ketinanèiø ieðkoti naujosdarbo vietos darbuotojø padaugëjo nuo 12% iki 15%.

 2 Neretai darbuotojai darboaplinkoje jauèia emocinádiskomfortà. Uþsienioliteratûroje tokia situacijavadinama mobingu.

14

U Þ a r P R I E Ð ?

Ginèai apie verslo vaidmená visuomenëje sukëlë daugybæ argumentø �uþ� ir

�prieð� socialiai atsakingà ámoniø elgsenà. Gali atrodyti keista, jog kai kas ginèijasi

teigdami, kad ÁSA nëra labai teigiamas dalykas. Kaip bebûtø, taèiau tarp ÁSA kriti-

kø galima rasti labai gerai þinomø þmoniø. JAV ekonomistas, 1976-øjø metø Nobe-

lio premijos ekonomikos srityje laureatas, Milton�as Friedman�as (1912�), árodi-

nëjo, jog vienintelë verslui tenkanti socialinë atsakomybë, yra pelno didinimas.

Visa kita, jo nuomone, gali privesti prie socializmo. Nepalyginama laisvos rinkos

jëga susideda ið jos sugebëjimo efektyviai paskirstyti iðteklius ir todël ámoniø va-

dovai, kurie stengiasi kilniai apsaugoti þmoniø gerovæ, renkasi klaidingà strategijà,

nes tiesiog pamirðta savo svarbiausià funkcijà rinkoje � konkuruoti ir laimëti.

Dar blogiau, kai vadovai, kurie vykdo ÁSA ásipareigojimus, naudoja kitø þmo-

niø pinigus. Investuotojai atiduoda savo sunkiai uþdirbtas santaupas vadovams,

kad jie galëtø kurti verslà ir uþdirbti daugiau pinigø. Taigi vadovai, iðleidþiantys

pinigus ÁSA projektams, �pavagia� investuotojø santaupas.

Ðaltinis: Nelegalaus darbo, teisës aktø, reglamentuojanèiø darbo santykius, paþeidimø, darbdaviø at-stovø grasinimø ar kitokio psichologinio pobûdþio átakos darbuotojø darbo rezultatams bei saugai irsveikatai. Tyrimo ataskaita. Darbo ir socialiniø tyrimø institutas 2004

Respondentø atsakymø á klausimà �Ar, Jûsø nuomone, Lietuvoje psichologinis poveikis darbo

vietoje yra rimta problema?� pasiskirstymas

15

Atsakydami á ðià kritikà ÁSA gynëjai paþymi, jog verslo organizacijos negyvena

vakuume; jos turi bûti dëkingos uþ savo egzistavimà visai visuomenei. Korporaci-

joms teisiniu poþiûriu yra suteikiamas lyg ir atskiro agento statusas (fiktyvaus as-

mens) ir joms suteikiama ribota atsakomybë bei neribotas ilgaamþiðkumas. Jos

netgi prieina prie þmogiðkøjø iðtekliø fondo bei gamtiniø iðtekliø.

Netgi kapitalizmo tëvas Adam�as Smith�as (1723 � 1790) paþymëjo, jog rin-

kos efektyvumà ið dalies lemia skaidrumas ir korupcijos bei manipuliacijos nebu-

vimas. Tuo pat metu jis netikëjo, jog savanaudiðkas pelno siekimas yra teisingas

kelias gyventi. Geranoriðkumas, anot jo, yra aukðèiausia dorybë.

Taèiau visgi mûðis dël ÁSA jau yra praûþæs. XX amþiaus pabaigos pokyèiai

parodë, jog vien pelno siekimas negali uþtikrinti ilgalaikës visuomenës raidos, o

taip pat ir verslo raidos. ÁSA yra neiðvengiama ðiandienos bûtinybë. Ið esmës da-

bar nagrinëjama, kokià atsakomybës interpretacijà � �plaèiàjà� ar �siauràjà� �

pasirinkti. Netgi ÁSA kritikai labiau pasisako uþ siauresnæ sampratà. Pvz., anksèiau

minëtas ekonomistas M. Friedman�as pritaria, jog pelno siekimas nepateisina ap-

gavysèiø, o be to paèios korporacijos yra ápareigotos laikytis visuomenës moralës

normø. M. Friedman�as ir kiti konservatyvûs ekonomistai daþnai iðreiðkia susirûpi-

Ðaltinis: What Does Business Think about Corporate Social Responsibility? Part I: Attitudes and Practi-ces in Estonia, Latvia and Lithuania. Research Report. World Bank 2005

Ámoniø vadovø poþiûris á ámoniø socialiai atsakingos veiklos rizikà (Lietuva) (proc.)

16

17

nimà dël moralës (pvz., jis teigia matan-

tis vadovus, piktnaudþiaujanèius savo

atsakomybëmis, mokanèius dosnius

priedus ir kompensacijas).

Galiausiai, ÁSA kritikai noriai paþy-

mi, jog laisvos rinkos yra efektyvios tik

esant tokiai pat efektyviai aplinkos kon-

trolei. Liûdna, taèiau daugelis besivys-

tanèiø ðaliø stokoja tokio reþimo. Be

efektyvios teisinës bei prieþiûros siste-

mø, ámonës ir paèios turi ásisàmoninti

savo atsakomybes.

Kita vertus, netgi ir patys uoliausi

ÁSA gynëjai pripaþásta, jog ámonës turi specialius ir gana sudëtingus ásipareigoji-

mus prieð savo investuotojus. Jie taip pat sutinka, jog organizacijø vadovai nëra

renkami demokratiniu bûdu ir kad ámonës negali visiðkai uþtikrinti vyriausybiø so-

cialinës gerovës ásipareigojimø.

A r Á S A m o k a ?

Tiek vadovai, tiek ir verslo tyrëjai daþnai pastebi, jog ámoniø socialinë atsako-

mybë yra nukreipta á akcininkø interesø maksimizavimà.

Ásipareigojimø ir pasitikëjimo dësniai galioja ir nacionalinës ekonomikos sis-

temos lygmenyje. Harvardo, Kembridþo universitetø profesorius ekonomistas A. Sen

(1933 (Indija)� ) átikinëjo, jog pasitikëjimo praradimas griauna ekonomikos efekty-

vumà, ypaè tai aktualu besivystanèioms ðalims. Pvz., masinë korupcija buvusioje

Tarybø Sàjungoje uþkirto kelià rinkos ekonomikos vystymuisi ðiame regione. Visið-

kai nenuostabu, jog Pasaulio Bankas bei Tarptautinis valiutos fondas kovà su ko-

rupcija numatë kaip vienà svarbiausiø uþdaviniø vystymo strategijose.

Verslo atstovai, atsakingai suvokdami verslà bei rimtai þiûrëdami á etikà, kar-

tais yra priversti pasirinkti maþiau pelningus sprendimus. Vadinasi, ámonës, siek-

damos ÁSA, turi bûti pasiruoðusios bent jau kurá laikà (daþniausiai neilgai) prarasti

dalá savo pajamø.

18

Iðkyla klausimas:

Ar pinigai, kuriuos ámonë gauna ilguoju laikotarpiu, yra didesni uþ tuos,

kuriuos ji praranda laikydamasi prisiimtø socialiniø atsakomybiø?

Mièigano universitete atliktos empirinës studijos parodë, jog ÁSA átaka ámo-

nës veiklai yra pastebima devynis kartus daþniau negu neigiama. Ðie rezultatai

rodo, jog ilgame periode ÁSA atsiperka. Nors vis dëlto dar ðimtus studijø reikëtø

atlikti, norint pareikðti, jog moksliniai tyrimai parodë, kad ámoniø socialinë atsako-

mybë �moka�.

Nepaisant visø nuomoniø apie ÁSA, daugelis mokslininkø nurodo, jog daugu-

ma ÁSA besilaikanèiø verslo atstovø atmeta tik pelno siekimo filosofijà. Nemaþai

per pastaruosius 4 metus atliktø studijø parodë, jog dauguma vadovø prisiima kai

kurias atsakomybes, siekdami patenkinti suinteresuotøjø (darbuotojø, vartotojø ir

kitø bendruomenës nariø) interesus.

Vakaruose atlikti tyrimai rodo, jog kompanijos, turinèios gerà etinæ reputacijà,labiau pritraukia ir iðlaiko darbuotojus. Dirbantieji yra iðtikimesni savo kompani-jai, jeigu ji sudaro sàþiningos verslo ámonës áspûdá. Taip pat vartotojai ir tiekëjailabiau linkæ pasirinkti geresnës reputacijos kompanijas.Tyrimai taip pat nustatë didelæ ásipareigojimø ir pasitikëjimo svarbà efektyviaiámonës veiklai (tiek ámonës viduje, tiek ir plaèiojoje ekonomikoje). Randamadaug literatûros, árodanèios, kaip dingus pasitikëjimui ámone, sumaþëja jospelnas bei nauda visiems.

19

U þ !

Argumentai �uþ� socialinæ atsakomybæ

Yra pakankamai sudëtinga kiekybiðkai pagrásti prieþastinius ryðius tarp ÁSA

veiksmø bei ðiø finansiniø rodikliø: akcijø kaina, rinkos vertë, investuoto turto grà-

þa ar pridëtinë ekonominë vertë. Taip yra todël, kad koreliacija nebûtinai reiðkia

prieþastinius ryðius, t.y. ji gali pasitaikyti atsitiktinai (nors koreliacijos nebuvimas

taip pat nëra teigiamas þenklas). Yra maþiausiai 6 teiginiai patvirtinantys, jog vers-

lo argumentai ið tiesø egzistuoja.

1. Sukuriamos palankios verslui ilgalaikës perspektyvos. Socialiniai ámoniø

veiksmai gerina vietiniø bendruomeniø gyvenimà ir maþina valstybës reguliavimo

20

bûtinumà. Socialiai sëkmingoje visuomenëje ir verslui yra geresnës sàlygos. Be to,

nors trumpalaikës iðlaidos, susijusios su socialine veikla, gali bûti didelës, taèiau

ilgalaikëje perspektyvoje jos gali didinti pelnà, nes vietinës bendruomenës, varto-

tojø ir tiekëjø akyse klostosi patrauklus firmos ávaizdis. Jungtinës Karalystës Koo-

peracinis bankas atliko vienà ir iki ðiol vienintelæ gilià ÁSA naudos � kaðtø analizæ,

kurios metu buvo nustatyta, jog prie 15 � 18 proc. banko gauto pelno (iki apmo-

kestinimo) prisidëjo jo puoselëjamos etikos nuostatos. Neabejotina, kad ateityje

tokiø tyrimø bus atlikta ir daugiau.

ÁSA finansinis aprûpinimas dar yra problema, nors rinka socialiai atsakin-

goms investicijoms (SAI) nors ir pamaþu, taèiau auga. Ðis padidëjimas yra kontro-

lës (kaip pvz., Jungtinës Karalystës pensijø fondas), rinkos bei socialinio spaudimo

ir auganèios paramos verslui, siekiant ájungti já á ÁSA, rezultatas. Ðias kryptis taip

pat palaiko nauji finansiniai rodikliai (pavyzdþiui, FTSE4GOOD3  ar DOW Jones rë-

mimo indeksas4 ), kuriais remiantis pagrindines tarptautines kompanijas galima

vieðai suskirstyti á rangus pagal jø socialiná indëlá bei indëlá á gamtos apsaugà.

2. Visuomenës poreikiø ir lûkesèiø pasikeitimas. Su verslu susijæ socialiniai lû-

kesèiai pradëjo keistis XX a. ðeðtajame deðimtmetyje. Siekiant sumaþinti skirtumà tarp

naujø visuomenës lûkesèiø ir realaus firmø atsako, imta verslà vis labiau átraukti á

socialiniø problemø sprendimà, ir ðis ásitraukimas pasirodë ne tik laukiamas, bet ir

bûtinas. Poveikis yra didesnis, kada daugiau diskutuojama apie globalizacijos naudà

ir trûkumus bei verslo vaidmená ðiame procese. Tapo aiðku, kad daugelio socialiniø

problemø be verslo pagalbos iðspræsti negalima. Friends of Earth grupës duomenimis

tarptautiniø kompanijø skaièius paskutiniu devinto XX a. deðimtmeèiu iðaugo nuo

37 000 iki 60 000 (filialø skaièius iðaugo nuo 170 000 iki 800 000).

3. Iðtekliø turëjimas ir jø skyrimas sprendþiant socialines problemas. Vers-

las disponuoja dideliais þmogiðkaisiais ir finansiniais iðtekliais, todël dalá jø reikë-

tø perduoti socialinëms reikmëms tenkinti, nes realiai socialinë aplinka bei gamta

sudaro tø iðtekliø pagrindà. Neturi bûti abejoniø, jog verslui yra tikslinga investuoti

á savo galios ðaltinius (pvz., gyventojø sveikata, jø profesinis pasirengimas, moty-

vacija kokybiðkai dirbti ir pan.).

4. Moralinis ásipareigojimas vykdyti socialiai atsakingà veiklà. Ámonë yra vi-

suomenës narys, todël savo veiklà ir elgesá turëtø grásti egzistuojanèiomis moralës

normomis. Kompanijos, kaip ir individualûs asmenys turi veikti socialiai atsakingai

ir ðia veikla stiprinti visuomenës moralumo pagrindus. Kadangi ástatymais negali-

ma apibrëþti visø gyvenimo atvejø, ámonë turi elgtis atsakingai, kad visuomenëje

bûtø átvirtinti padorumo ir teisingumo principai.

 3 Daugiau informacijos:http://www.ftse.com/Indices/FTSE4Good_In-dex_Series/index.jsp

 4 Daugiau informacijos:http://www.djinde-xes.com/mdsidx/

21

5. Þmogiðkøjø iðtekliø ir intelektinio kapitalo stiprinimas. Inovacijos, kûry-

biðkumas, intelektualusis kapitalas ir mokymasis yra stiprinami teigiamos KSA stra-

tegijos. Turint omenyje, jog 80 proc. daugelio naujø ámoniø vertës sudaro jø inte-

lektualus kapitalas, jo iðsaugojimas tampa vis svarbesnis. ÁSA yra svarbus veiks-

nys darbuotojø motyvacijai stiprinti bei siekiant pritraukti ir iðlaikyti aukðtos kvali-

fikacijos darbuotojus.

6. Reputacijos ir saugumo uþtikrinimas. Populiarumas ir teisingumas, su-

kurtas remiantis ámonës reputacija ar jos firminiu þenklu, gali bûti lengvai prarasti.

Ypaè tai gali atsitikti ámonëms, kuriø þenklo populiarumas priklauso nuo ámonës

reputacijos. Reputacija remiasi ðiais neapèiuopiamais dalykais: pasitikëjimu, ko-

kybe, nuoseklumu, santykiais ir jø skaidrumu bei apibrëþtais dalykais: investavi-

mu á þmogiðkàjá kapitalà, ávairove ir aplinka. Geresnis rizikos valdymas gali bûti

pasiektas per gilesnæ santykiø su iðoriniais tarpininkais analizæ. Naujos technolo-

gijos bei visuomenës, kontrolës ir rinkos lûkesèiø pokyèiai verèia ámones galvoti

apie platesnæ perspektyvà, analizuoti galimas rizikas. Brangûs ir daug laiko uþ-

imantys teismo procesai bei prarastos investicijos verèia ámones veikti aktyviau, o

stengiantis sumaþinti rizikà iki minimumo, numatyti ateities procesus.

ÁSA nauda ir kaðtai

Suinteresuotieji5  Nauda Kaðtai

Direktoriai Didesnë nepriklausomybë, Daugiau susitikimø ir instrukcijøsavarankiðkumas

Akcininkai Padidëjusios investicijos ið etika Padidëjusios iðlaidos ataskaitoms,pagrástø pensijø fondø daugiau skaidrumo, atvirumo

Vadybininkai Geresnës þmogiðkøjø iðtekliø (ÞI) Intensyvesnis etikos mokymasispolitikos priemonës leidþia padidintidarbuotojø motyvacijà.

Geresnës þinios apie etikos problemas Dalyvavimas Focus grupëse(ið organizuojamø focus grupiø) ir atsiskaitymasleidþia daugiau pasitikëti darbuotojais.

 5 angl. stakeholders

22

Darbuotojai Geresnës ÞI politikos priemonës Didesnis dëmesys ir iðlaidosleidþia padidinti motyvacijà. etikos mokymuisi

Teisingas ir etiðkas vadovø elgesys Daugiau darbuotojø tarpusavioleidþia padidinti darbo naðumà. bendravimo ámonëje

Maþiau su darbu susijusiø ginèø Daugiau pastangø reikia skirtibei streikø. darbo santykiams

Geresnës darbo sàlygos

ÁSA pasirinkimas leidþia ámonei lengviau Reikalinga laikytis politikos,pritraukti aukðtos kvalifikacijos atitinkanèios þmogaus teisesdarbuotojus bei jaunimà.

Maþesnës iðlaidos darbuotojøpaieðkai bei samdymui.

Pirkëjai Perëjimas prie etiðko vartojimo Prekiø kainos trumpuoju

Maþiau ginèø laikotarpiu gali ðiek tiek padidëti.

Reklama gali remtis ÁSA

Apsaugota reputacija

Prekybos þenklo kokybëspripaþinimas

Subkontraktoriai/ Geresnës kokybës indëlis Teikiamø iðtekliø kainaTiekëjai

Didesnis pasitikëjimas trumpuoju laikotarpiu gali

Lankstesni santykiaipadidëti

Bendruomenë Didesnis noras priimti naujas Reikalingas nuolatinis bendradar-investicijas biavimas su bendruomene, o tam

reikia papildomø finansiniø iðtekliøbei laiko.

Vyriausybë Didesnis pasitikëjimas Gali padidëti iðlaidos naujiemskompanija reglamentams

Maþiau teisiniø ginèø, nekuriami nauji Vyriausybës Iðlaidos socialinësteisiniu poþiûriu þalingi ástatymai bei darbo rinkos politikos

Palankesnis prekybos reþimas priemonëms gali padidëti.

Palankiau sutinkama plëtrair maþinimas

Efektyvesnis bendradarbiavimassu socialinës politikos institucijomis

Aplinka Maþiau teisiniø ginèø ir kovø Investicijos á aplinkos þalosPagerëjæs visuomenës ávaizdis kontrolæPagerëjusi darbo aplinka Investicijos á aplinkos apsaugosPagerëjusi darbuotojø sveikata technologijas

ÁSA nauda ir kaðtai

23

P r i e ð !

Argumentai �prieð� socialinæ atsakomybæ

V.Pruskaus knygoje �Verslo etika� iðskiriami ðie faktoriai, stabdantys sociali-

nës atsakomybës plëtrà:

1. Pelno didinimo principo paneigimas. Dalies pelno lëðø skyrimas sociali-

nëms reikmëms maþintø pelno didinimo principo veiksmingumà. Ámonë elgiasi

socialiai atsakingai kreipdama dëmesá tik á ekonominius interesus, o palikdama

socialines problemas spræsti valstybinëms ástaigoms ir tarnyboms, labdaros ir vi-

suomeninëms organizacijoms. Kitaip tariant, ji vykdo tik ekonomines funkcijas, kà

jai ir dera daryti, o ne kiðtis á socialinæ sritá, kurios tvarkymas yra valstybës preroga-

tyva.

2. Ásitraukimo á socialinæ sritá iðlaidos. Lëðos, skiriamos socialinëms reikmëms

tenkinti, ámonei reiðkia papildomas iðlaidas. Galiausiai ðios iðlaidos perkeliamos

ant vartotojo peèiø � tai padidintø kainas uþ teikiamas paslaugas ir prekes.

3. Nepakankamas atsiskaitomybës visuomenei lygis. Kadangi visuomenë ne-

renka bendroviø valdytojø, todël ir jie nëra tiesiogiai atsakingi plaèiajai visuomenei

(vadinasi, negalima ið jø reikalauti ir atsakomybës). Rinkos ekonomikos sistema

gerai kontroliuoja ekonominius bendrovës rodiklius, bet labai prastai � socialiná

ásitraukimà á visuomenës reikalus. Kol visuomenë nesukurs ámonës tiesioginës

atsiskaitomybës jai tvarkos, tol ámonë nedalyvaus socialiniuose veiksmuose, uþ

kuriuos ji nesijauèia atsakinga.

4. Gebëjimo spræsti socialines problemas stygius. Bet kurios ámonës perso-

nalas yra gerai pasirengæs veikti ekonomikos, rinkos ir technologijø sferoje. Taèiau

jis neturi patirties, leidþianèios uþsiimti socialiniø problemø sprendimu. Visuome-

nës tobulinimu turëtø uþsiimti specialistai, dirbantys atitinkamose valstybës insti-

tucijose ir labdaros organizacijose.

24

K o d ë l v i s d ë l t o t u r ë è i a u � ?

Ámones diegti ÁSA motyvuoja ðie aspektai:� galimybë geriau patenkinti savo vartotojø (klientø, pacientø, t.t.) poreikius,� suformuoti gerà vardà, savo firminio þenklo � patikimos ámonës reputacijà,

kuriø dëka bûtø galima:� pakelti lojalumo lygá, sustiprinti ryðius su vietine bendruomene ir valdþia;� padidinti savo prekës ar paslaugos pardavimø apimtá,� padidinti darbuotojø motyvacijà ir darbo efektyvumà, ir taip:

� auginti þmogiðkuosius iðteklius,� sumaþinti kaðtus,� didinti konkurencingumà.

K a i p p a m a t u o t i � ?

ÁSA iðmatuojama ir institucionalizuojama pagal keturis pagrindinius para-

metrus:

� rinkos,� darbo vietos,

� visuomenës (bendruomenës) bei� aplinkosaugos.

Remiantis ðiais parametrais ir yra iðvystomos ÁSA strategijos, konkretizuo-

jant ir adaptuojant jø vadybà konkreèioms sàlygoms (tiek ðalies, tiek veiklos rûðies

ar pramonës ðakos kontekste).

Ámoniø vadovø poþiûris á kliûtis ámoniø socialiai atsakingai veiklai (Lietuva) (proc.)

Ð a l t i n i s : What Does Business Think about Corporate Social Responsibility? Part I: Attitudes andPractices in Estonia, Latvia and Lithuania. Research Report. World Bank 2005

25

J I E P A S I R I N K OA T S A K I N G À V E R S L À

PROGAST (Slovakija)

Siekiai: atsakingas tiekimo grandinës valdymasVeiklos apibûdinimas. Progast reguliariai organizuoja seminarus tie-këjams ir vartotojams apie plëtrà maisto sektoriuje. Kompanijos per-sonalas dalyvauja daugelyje renginiø, kad atnaujintø savo þinias apienaujas technologijas, ingredientus, produktus, kokybës standartus irvaldymà. Tada jie ðias þinias pritaiko savo verslo sferoje. Tiekëjøseminarai organizuojami 3-4 kartus per metus. Ðiø seminarø iðlaidasvisiðkai apmoka Progast. Kartais kompanija dalyvauja jungtinëseparodose vartotojams. Kompanijos filosofija � gerai informuoti verslopartneriai turi didesniø galimybiø inovacijoms ir augimui.Progast savo tiekimo grandinæ valdo pasitelkdama premijas uþpristatymà laiku (tiekëjams) ir mokëjimà laiku (pirkëjams). Jibendradarbiauja tik su tiekëjais, turinèiais ISO 9000 sertifikatà, kaduþtikrintø kokybës standartus.Papildoma informacija internete adresu:http://www.progast.sk

Sritis Ámonës veikla Nauda verslui ir visuomenei

Nauda verslui.Progast didina savo apyvartà5-10% per metus. Valdybamano, kad svarbiausias tokioaugimo veiksnys yra produk-cijos kokybë ir rûpinimasispirkëjais.

Nauda visuomenei.Nauda tiekëjams/pirkëjamsyra akivaizdi. Jie turi labiauiðsilavinusius ir patyrusiusdarbuotojus/administracijà irágyja daugiau galimybiø at-naujinti ir padidinti savo pro-dukcijà.

Rin

ka

MOULIN ROTY (Prancûzija)

Siekiai: darbo vietø kûrimas/iðsaugojimas, darbo/asmeninio gyveni-mo suderinimas, dalyvavimas sprendimø priëmime.Veiklos apibûdinimas. Kooperatyvinei firmai Moulin Roty bûdingavidinë demokratinë kultûra ir maþa atlyginimø diferenciacija. Pelnaspasidalinamas tarp 31 kooperatyvo nario.Moulin Roty parodë, kad augimas ir komercinë sëkmë yra suderinamisu kooperatyvinëmis ir socialinëmis vertybëmis. Ji tæsia savo bendra-darbiavimà su vietiniais cechais (dirbtuvëmis), ádarbindama jaunusneágalius þmones, net kai produkcija buvo pradëta gaminti Honkongeir Rumunijoje (dabar ðie cechai yra atsakingi uþ produktø pakavimà).Tokiu bûdu ka uþsienyje yra kuriamos naujos darbo vietos, vietinësdarbo vietos buvo apsaugotos.Papildoma informacija internete adresu:www.industrie.gouv.fr/bibliot\h/docul/dossiers/sect/pdf/rapport_digitip.pdf

Sritis Ámonës veikla Nauda verslui ir visuomenei

Nauda verslui:� Geresnis pirkëjø

pasitenkinimas� Pagerinta personalo

moralë� Pakelta reputacija

Nauda visuomenei:Vietiniø darbo vietø iðsaugo-jimas globalinëje rinkoje

Dar

bo v

ieta

S ë k m i n g a á m o n i ø s o c i a l i n ë sa t s a k o m y b ë s p r a k t i k a

26

NEEDLEWORX DIRECT (Airija)

Siekiai: pasitenkinimas darbu, apmokymai ir personalo kompetencijøir gebëjimø tobulinimasVeiklos apibûdinimas. Kompanija vykdo ypatingà darbuotojø sam-dymo politikà. Kai kuriais atvejais þmonës buvo pasamdyti atsiþvel-giant á jø darbo poreiká nepaisant jø ágûdþiø, iðsilavinimo ir biografijosfaktø. Kitais atvejais þmonës buvo pasamdyti nepilnai darbo dienai,kad galëtø uþsidirbti kaþkiek pinigø, nemesdami savo dalyvavimonepelno siekianèiø organizacijø veikloje. Tokia lanksti ir á darbuotojàorientuota samdymo politika atsispindi ir apmokymø struktûroje.Kiekvienam darbuotojui yra sudaromos individualios mokymo prog-ramos tam tikriems ágûdþiams ágauti per tam tikrà laikà. Programosátraukia ir individualius interesus, o to rezultatas � vieni darbuotojaiiðsiugdo daugiau ágûdþiø meninëje, o kiti programinës árangos sferoje.Darbo pasitenkinimo ávertinimui kompanija kiekvienà mënesá rengiasusitikimus su darbuotojais, kad iðklausytø, kaip jie jauèiasi darbe.Praeityje administracija ir darbuotojai diskutavo uþmokesèioklausimais. Darbuotojø pasiûlymus administracija daþnai patenkin-davo. Tokie susitikimai taip pat sukûrë darbuotojams priklausymoámonës struktûrai ir dalyvavimo sprendimø priëmime jausmà.Papildoma informacija internete adresu:www.bitc.ie/attachments/engaging.pdf

Sritis Ámonës veikla Nauda verslui ir visuomenei

Nauda verslui: tokia politikaprisidëjo prie padidëjusio par-davimo ir kompanijos augi-mo, ágalino kompanijà iðsi-plësti á naujas rinkas. Dides-nis pasitenkinimas darbu irpagerinti darbuotojø ágûdþiaiakivaizdþiai palankiai veikia irkompanijà, ir jos suinteresuo-tus darbuotojus.

Nauda visuomenei:� Pagerinta moralë� Papildomi perduodami

ágûdþiai� Individo ágalinimas akty-

viau veikti visuomenëje

Dar

bo v

ieta

PLUS UITZENDRKRACHTEN (Belgija)

Siekiai: uþimtumas ir darbo vietø kûrimasVeiklos apibûdinimas. Be geros darbo vietos praktikos (nemokamiapmokymai, teisiniai ir finansiniai patarimai, hospitalizacijos drau-dimas laikiniems darbuotojams) kompanijos aukðèiausia valdyba irpersonalas turi ásipareigojimø daugelyje socioekonominiuoseprojektuose, siekdami skatinti uþimtumà ir darbo vietø kûrimà. Keturikompanijos savininkai aukoja tam tikrà savo darbo laiko dalásocialiniams projektams.Pavyzdþiai:� Pagalbos pradedantiesiems socialinëje ekonomikoje projektas:

teikiami infrastruktûros, biznio patarimai, pagalba prieinant priefinansø.

� Aktyvus ásitraukimas á kelias apmokymø iniciatyvas techninëse mo-kyklose siekiant skatinti darbo vietø kûrimà, ypaè þmonëms, neási-tenkantiems á tradicinio uþimtumo rëmus.

� Prizo ásteigimas iniciatyvoms, kurianèioms darbo vietas rizikosgrupës asmenims.

� Dalyvavimas Privisi projekte, skirtam suinteresuotøjø vadybai.Ásitraukimas ir pagalba daugeliui iniciatyvø, kurios siekia kurti darbovietas ir padëti bendruomenei skatinant savarankiðkai dirbti.Papildoma informacija internete adresu:www.businessandsociety.be, www.commonsense.be

Sritis Ámonës veikla Nauda verslui ir visuomenei

Nauda verslui:� Laikino personalo

lojalumas� Didesnis pirkëjø loja-

lumas� Geri santykiai su vietos

valdþia ir vietos bend-ruomene

Nauda visuomenei:� Ilgalaikiø bedarbiø integ-

racija darbo rinkà� Vietinës ekonominës ir so-

cialinës struktûros stipri-nimas

Visu

omen

ë

27

VAN CLEWE (Vokietija)

Siekiai: ðvaresnë produkcija: efektyvesnis vandens panaudo-jimas/vandens tarðos maþinimasVeiklos apibûdinimas.Van Clewe iðrado naujà bûdà valyti savo nutekamuosius vandenis.Ði technologinë naujovë padëjo kompanijai radikaliai sumaþintivandens ir energijos sunaudojimà.Didëjantis vietinës bendruomenës spaudimas kompanijai gerintisavo dalyvavimà aplinkosaugos srityje privertë paspartinti tyrimus.Bendruomenë buvo nepajëgi susidoroti su aplinkos tarða. Tuometu kompanija jau atitiko visus nacionalinius standartus.Kompanija ðá konfliktà ávertino kaip labai svarbø verslo sëkmeiateityje.Tada Van Clewe iðrado naujà nutekamøjø vandenø perdirbimometodà. Naujas metodas kompanijai leidþia panaudoti karðtà (nuo50 iki 75 laipsniø) nutekamàjá vandená gaminti energijà, kuripanaudojama tolesniame gamybos procese. Dël to kompanijosenergijos poreikis þymiai sumaþëjo. Ir galiausiai naujovë paspartinogamybos procesà.Su ðia naujove kompanija nustatë naujus nutekamøjø vandenøvalymo standartus ir susilaukë daug dëmesio ið Ðiaurës ReinoVestfalijos valdþios kaip ir kompanijos konkurentai. Van Clewepaþengë toli uþ bendruomenës reikalavimø dël investavimo, kurisapsimokëjo.

Sritis Ámonës veikla Nauda verslui ir visuomenei

Nauda verslui:� Naujovë, átraukta á geriausiø tech-

nologijø sàraðà (ES), yra kompa-nijos pranaðumas konkuruojant

� Geresni santykiai su bend-ruomenës atstovais ir vietiniaisgyventojais

� Maþesni gamybos kaðtai� Maþesni energijos ir atliekø

kaðtai� Trumpesnis gamybos procesasNauda visuomenei:� Maþesnës investicijos á miesto

valdomus vandens valymoárenginius

� Á vandená nepatenka kenks-mingos medþiagos, kuriøpaprasti valymo árenginiai negalipaðalinti

� Maþesnis energijos sunau-dojimas

� Rûpestingas ir atsargusgamtiniø iðtekliø panaudojimas

Pavyzdys kitoms kompanijoms,átraukiant ir konkurentus, besi-lankanèius kompanijoje daugiausuþinoti apie ðià technologijà.

PGKIM (Lenkija)

Siekiai: technologijos átaka aplinkai, ðvietimas, vietinëinfrastruktûra, gyvenimo kokybëVeiklos apibûdinimas. Bendradarbiaudama su vietine valdþia irmiesto taryba PGKIM suorganizavo kelias kampanijas vaikamsapie perdirbimo poreiká.Ðalia nutekamøjø vandenø valymo árenginiø, kurie nuo 1997 m.priklauso PGMIK, kompanija ásteigë gamtos parkà ir zoologijossodà. Ámonë yra uþ miesto ribø miðke ir tapo daþnai lankomarekreacine vieta. Valymo árenginiai yra atviri lankytojams, ypaèmokiniams, kurie èia gali rengti �þaliàsias pamokas�. Prie valymoárenginiø esanèiame tvenkinyje galima rasti ðamø, karpiø, lydekø,vëþliø, ûdrø. Netoli yra prieglauda benamiams gyvûnams, specialussodas Afrikos struèiams ir bitynas, priþiûrimas ámonës darbuotojø.Visa teritorija yra sujungta su miestu dviraèiø taku. Pagrindinë ðiosámonës prieþastis ákurti toká parkà yra supratimo apie naudà, kuriàtechnologijos teikia vietinei bendruomenei, didinimas.

Sritis Ámonës veikla Nauda verslui ir visuomeneiA

plin

ka

Nauda verslui:� Pagerinta personalo moralë� Geresnë reputacija� Licencija dirbti vietinëje

bendruomenëje� Geresnës galimybës augti� Maþesnës gydymo ir transporto

iðlaidos� Padidëjusios pajamos ið tam

tikrø perdirbtø atliekøpardavimo

Nauda visuomenei:� Maþiau uþkasama atliekø� Ðvaresnis vanduo� Ðvietimas apie aplinkà� Biologiniø tràðø naudojimas

vietoj pavojingø chemikalø� Geresnës rekreacijos sàlygos ir

priëjimas prie gamtos vaikams� Vaikø ir jaunimo �pagalba�

visuomenei, vietinës mokyklos

28

BATSFJORDBRUKET (Norvegija)

Veiklos apibûdinimasÞvejybos pramonei reiklaingos ávairios paslaugos ir produktai. Keliossusijungusios ámonës ásteigë kooperatyvà, kurá sudarë ámonës, vie-tinës valdþios ir organizacijos uþ vietinës bendruomenës ribø. Þvejybospramonës tinklas saugo ir remia stabilià pramonæ regione, kuriamekelios ámonës bankrutavo dël didelio atstumo nuo prekyvieèiø irkvalifikuotø darbuotojø trûkumo. Ðiame tinkle ámonës organizuojajungtinius darbuotojø apmokymus.Batsfjordbruket rodo, kaip tokio tinklo naudojimas ne tik apsaugo jøprodukcijà, bet ir sukuria ámonæ, kurioje darbuotojai dalyvauja spren-dimø priëmime. Vietinës bendruomenës plëtra ir pramonë yra susi-jusios vidiniais ryðiais : �Kas gerai Batsfjord (miestelis), tas gerai irpramonei.� Atsakingas verslininkø bendradarbiavimas yra integruotas á bendràkompanijos strategijà, pvz.:� Saugoti sveikatà ir didinti saugumà darbo vietoje, gera darbinë

aplinka ir rûpintis iðorine aplinka;� Gerinti ekonomikà per prekybà geros kokybës produkcija,

pagaminta ið neapdorotø jûros þaliavø;� Orientuotis á lankstumà ir pelningumà, taip apsaugant ámonës ateitá.

Darbo vietaDarbuotojø trûkumas tame rajone yra iððûkis Batsfjordbruket�ui.Bûtina siûlyti geras darbo sàlygas ir kurti gerà reputacijà, kadpritrauktø darbuotojø.� Filë darymas yra monotoniðkas pasikartojantis darbas, turintis rau-

menø ir kaulø suþalojimø rizikos. Per paskutinius 5 metus dauginvestavo á darbo sàlygø, produktyvumo ir higienos gerinimàprodukcijos procese. Ðios pastangos eina virð ástatymøreikalavimø, pvz., buvo árengta sauna, poilsio kambarys, virtuvë.Kompanija profesionaliai vysto ir palaiko vidinës kontrolës sistemà,vykdo darbo aplinkos ávertinimus, bendradarbiauja su savivaldybësprofesinës sveikatos tarnyba.

� Darbo aplinkos komitete darbuotojai turi savo atstovus, kuriedalyvauja ámonës sprendimø priëmime. Specialios darbo grupësvaldo darbuotojams svarbius projektus. Be to, rengiamiinformaciniai susitikimai, kuriuose aptariami klausimai ir ateitiesplanai.

� Personalo tobulinimas yra svarbus prioritetas kompanijai, visi pra-ðymai dël kursø ar tolesnio mokymosi buvo patenkinti. Batsfjord-bruket�o darbuotojai dalyvauja universitetiniuose kursuose. Ðismokymas daugiausia organizuojamas Batsfjord�o ðvietimo centre.

BendruomenëBatsfjordbruket mano, kad kultûros plëtra skatina solidarumà irpriklausymà ámonei bei visuomenei.� Batsfjordbruket rimtai þiûri á jaunus þmones, dar besimokanèius

mokykloje: siûlo jiems apmokymo kursus ir vasaros darbus, kadiðvengtø ðiø þmoniø iðvykimo ið Batsfjord�o po mokyklos baigimo.

Sritis Ámonës veikla Nauda verslui ir visuomenei

Nauda verslui:� Pagerintas darbuotojø pri-

traukimas, sumaþintas dar-buotojø iðëjimas

� Pagerintas bendradarbia-vimas pramonëje spren-dþiant problemas, kuriomsiðspræsti kompanija neturipakankamai iðtekliø

� Pagerintas darbuotojø ap-mokymas ir tobulinimas vie-tiniu lygiu

Nauda visuomenei:� Patrauklaus laisvalaikio

bendruomenëje plëtra� Galimybës mokytis vietiniu

lygiu� Maþesnë vandens tarða

Sëk

min

ga ám

oniø

soc

ialin

ës a

tsak

omyb

ës in

tegr

avim

o á v

isas

vei

klos

sri

tis

prak

tika

29

AplinkaBatsfjordbruket aplinkos iððûkius paverèia pozityviomis galimybëmis verslui.� Þvejybos pramonës kompanijos Batsfjord�e ákûrë ámonæ �Environmental

Process AS�, kuri gauna pelnà ið ðiø produktø: þuvø miltai, baltymø produktaiir aliejus, kurie yra gaminami ið pirminio produkcijos proceso atliekø, kuriosanksèiau bûdavo iðmetamos á jûrà. Tokios veiklos rezultatas � 12 ádarbintøvietiniø gyventojø ir ðvaresnis vanduo aplink produkcijos árenginius.

RinkaBatsfjordbruket orientuojasi á kokybës uþtikrinimà ir savo produkcijos árenginiøvaldymà taip pat kaip ir savo tiekëjø.Kompanija sëkmingai uþbaigë programà, orientuotà á Norvegijos ir Rusijosþvejybiniø laivø bendradrabiavimà.

Sritis Ámonës veikla Nauda verslui ir visuomeneiS

ëkm

inga

ámon

iø s

ocia

linës

ats

akom

ybës

inte

grav

imo

á vis

asve

iklo

ssr

itis

pra

ktik

a

30

Ámonës, norinèios plëtoti atsakingà verslà galëtø pradëti nuo tokiø instru-

mentø diegimo:� Suinteresuotøjø (bei NVO organizacijø) átraukimas á dialogà.� Principø, padedanèiø spræsti sudëtingas problemas, pavyzdþiui, darbo stan-

dartai tiekëjams, atsiskaitymai uþ aplinkos apsaugà bei þmoniø teises, nu-statymas.

� Atlyginimo sistemos, atspindinèios kompanijos ásipareigojimus ÁSA, patvirti-nimas.

� Duomenø, reikalingø ÁSA, rinkimas bei publikavimas;� Vyresniosios valdanèiosios grupës bei direktoriø valdybos tarybos sudarymas,

siekiant kontroliuoti ÁSA rizikas bei atlikti jos vertinimà;� Darbuotojø ir vadovø ðvietimas apie ÁSA politikà bei ásipareigojimus;� Vyresniosios valdanèiosios grupës, besilaikanèios ÁSA prioritetø, sudarymas

bei jos teigiamas pavyzdys aplinkiniams.

Daugelis ÁSA specialistø rekomenduoja, jog pirmasis þingsnis, kurá turëtø þengti

ámonës, siekianèios laikytis ÁSA, � ástoti á kurià nors vienà ar kelias tam skirtas

Jungtiniø Tautø organizacijas � áskaitant ir Jungtiniø Tautø Pasauliná susitarimà

(United Nations� Global Compact) arba Globalià atsiskaitymo iniciatyvà (Global Re-

porting Initiative).

P a s a u l i n i s s u s i t a r i m a s( G l o b a l C o m p a c t )

Jungtiniø Tautø generalinis sekretorius Kofi Annanas pirmà kartà pristatë

Pasauliná susitarimà 1999 m. Pasaulio ekonomikos forumo metu. Jis pakvietë ver-

slo lyderius jungtis prie iniciatyvos, kuri suvienijo veikti kartu verslo ámones bei

organizacijas, Jungtiniø Tautø organizacijà (JTO) ir pilietinæ visuomenæ, remiantis

deðimèia universaliø principø þmogaus teisiø, darbuotojø teisiø, aplinkos apsau-

gos ir kovos su korupcija srityse.

Pasaulinio susitarimo tikslas � skatinti ámones veikti atsakingai: nedaryti þa-

los aplinkai, bendruomenei, kitiems verslams ir bendromis pastangomis su Jungti-

nëmis Tautomis, valdþios institucijomis ir nevyriausybinëmis organizacijomis daly-

vauti socialiniø ir aplinkos apsaugos problemø sprendime, prisidëti prie visuome-

nës raidos ir ekonomikos augimo.

I Ð O R I N I A I I N S T R U M E N T A I

P i r m i e j i þ i n g s n i a i n o r i n t i e m s p l ë t o t ia t s a k i n g à v e r s l à

31

Ðiuo metu iniciatyvoje dalyvauja daugelio ðaliø verslo ámonës, profesinës sà-

jungos, darbdaviø asociacijos, tarp jø Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Rusijos, Vokieti-

jos, Bulgarijos, Ðiaurës Europos ðaliø verslo atstovai. Pasauliniame susitarime da-

lyvauja keli tûkstanèiai bendroviø, tarptautiniø darbo ir pilietinës visuomenës or-

ganizacijø ið viso pasaulio.

Kad ðie tikslai bûtø pasiekti, Pasaulinis susitarimas siûlo forumà rengiant

politinius dialogus, mokymosi ir partnerystës galimybes.

Pasaulinis susitarimas sukurtas ne tam, kad priþiûrëtø, stebëtø ar vertintø

ámoniø veiklà. Prieðingai, Pasaulinis susitarimas remiasi vieða atskaitomybe, skaid-

rumu ir ámoniø domëjimusi bei noru taikyti Pasaulinio susitarimo principus.

Pasaulinis susitarimas � tai pasaulinë iniciatyva, skatinanti verslo ámoniø ben-

dradarbiavimà. Ði iniciatyva suteikia galimybæ ámonëms ir organizacijoms dalintis

þiniomis, patirtimi ir naujovëmis kaip gerinti verslo strategijà, ámonës ávaizdá, tobu-

linti rizikos valdymo strategijà. �Pasaulinis susitarimas� taip pat skatina ámones

aktyviai dalyvauti sprendþiant konkreèias aplinkos apsaugos, socialines ir skaid-

rumo problemas kartu su valstybiniu sektoriumi, tarptautinëmis ir nevyriausybinë-

mis organizacijomis.

Pasaulinio susitarimo branduolá sudaro Pasaulinio susitarimo biuras ir ketu-

rios JTO agentûros: Vyriausiojo þmogaus teisiø komisaro biuras; Jungtiniø Tautø

aplinkosaugos programa; Tarptautinë darbo organizacija; Jungtiniø Tautø vystymo

programa (JTVP); Jungtiniø Tautø pramonës plëtros organizacija.

Pasaulinis susitarimas jungia visus susijusius socialinius veikëjus: vyriausy-

bes, kurios nustato ðios iniciatyvos principus; ámones, kurioms ði iniciatyva skirta;

Pasaulinis susitarimas � tai didþiausia savanoriðkaámoniø socialinës atsakomybës (ÁSA) iniciatyva,siekianti dviejø pagrindiniø tikslø:� Padëti ámonëms ádiegti Pasaulinio susitarimo

principus á ámonës verslo strategijà� Skatinti bendradarbiavimà ir partnerystæ tarp

ávairiø sektoriø, valstybëje ir uþ jos ribø, siekiantuniversaliø pasaulio plëtros tikslø.

32

darbuotojus, kurie vykdo konkretø gamybos procesà; pilietinës visuomenës orga-

nizacijas, atstovaujanèias platesnæ bendruomenæ; ir Jungtines Tautas � vienintelá

pasauliná politiná forumà.

K o d ë l v e r t a d a l y v a u t i

Dalyvavimas Pasauliniame susitarime ámonei ar organizacijai gali bûti nau-

dingas, nes:� Padeda gerinti rizikos valdymà ámonëje ar organizacijoje ir parengti iðanksti-

nius veiksmø planus galimoms kritinëms situacijoms;

33

� Buvimas Pasaulinio susitarimonariu patvirtina, kad ámonë pripa-þástama socialiai atsakinga pa-sauliniu mastu � tai itin svaruskonkurencingumo rodiklis, ypaènaudingas Lietuvos ámonëms sie-kiant ásitvirtinti naujose rinkose;

� Gerina organizacijos ávaizdá/pre-kës þenklo vadybà, darbuotojømoralæ/lojalumà ir produktyvu-mà, veiklos efektyvumà;

� Suteikia verslo ámonëms ir orga-nizacijoms galimybæ keistis patir-timi, þiniomis ir inovacijomis apieaktualias verslui problemas;

� Padeda formuoti praktiniussprendimus globalizacijos ir darnaus vystymosi problemoms spræsti;

� Suteikia galimybæ gauti ið Jungtiniø Tautø informacijà ir þinias apie plëtrosprocesus ir jø poveiká pasaulio ekonomikai;

� Patvirtina, kad ðios ámonës yra lyderiai, nes remia visuotinius principus iratsakingo verslo idëjas.

2005 m. birþelio 2 d. 39 Lietuvos ámonës ir organizacijos tapo Pasauli-nio susitarimo narëmis ir vieðai pasiþadëjo savo strategijoje, santy-kiuose su partneriais ir vartotojais bei kasdieninëje veikloje vadovautisþmogaus teisiø, darbuotojø teisiø, aplinkos apsaugos ir kovos sukorupcija principø. Lietuvos atsakingo verslo iniciatyvà parëmë Nacio-nalinis socialiai atsakingo verslo ámoniø tinklas, susikûræs 2005 m.balandá. Jo steigëjomis tapo 11 Lietuvos verslo bendroviø ir organizaci-jø: asociacija �Investuotojø forumas�, �Nacionalinë elektros technikosverslo asociacija�, �Constructus�, �Berlin-Chemie Menarini Baltic�,�Commercial Union Lietuva Gyvybës Draudimas�, �Danisco Sugar�,�Ernst&Young�, �Lideika, Petrauskas, Valiûnas ir partneriai LAWIN�,�Libros Holdingas�, �Lietuva Statoil� �Maþeikiø nafta� ir JungtiniøTautø vystymo programa Lietuvoje. �Investuotojø forumas� koordinuojaðios iniciatyvos plëtrà Lietuvoje (www.investorsforum.lt).

34

Nacionalinio tinklo misija � skatinti atsakingo verslo, kaip darnaus vystymosi

sàlygos, plëtrà Lietuvoje. Nacionalinio tinklo tikslas � keistis þiniomis, patirtimi ir

inovacijomis, vykdyti bendrus mokymus, tokiu bûdu gerinant ámoniø verslo strate-

gijà bei ágyvendinant visuomenei naudingus bendrus projektus.

�Jungtiniø Tautø organizacija ir Jungtiniø Tautø vystymo programa labai vertina

Lietuvos verslo bendruomenës entuziazmà remti socialiai atsakingo verslo princi-

pus ir nuoðirdþiai sveikina jos pritarimà bei pasiryþimà ágyvendinti ðiuos principus

savo verslo strategijoje, santykiuose su partneriais ir vartotojais, bei skatinti savo

darbuotojus, partnerius ir klientus vadovautis atsakingo verslo principais�, paþymë-

jo Jungtiniø Tautø koordinatorë, Jungtiniø Tautø vystymo programos biuras Lietuvoje

Cihan Sultanoglu. �Nuoðirdþiai tikiuosi, kad Lietuvos privatus sektorius taps aktyviu

ðalies socialinio ir ekonominio vystymosi dalyviu, o Pasaulinio susitarimo nariø as-

meninis ásipareigojimas ir konkretûs veiksmai duos rezultatø jø verslui � padidins

konkurencingumà, padës geriau valdyti rizikas, gerinti santykius su partneriais, at-

vers naujø verslo galimybiø � ir bus naudingi Lietuvos þmonëms�.

35

E t i k o s k o d e k s a s

Vienu ið instrumentø, stimuliuojanèiø socialiai atsakingà verslà, yra ámonëse

ir organizacijose priimami etikos (elgesio) kodeksai, kuriuose ámonës ásipareigo-

ja vykdyti ÁSA: iðreiðkiami atskiri ásipareigojimai ávairiems socialiai atsakingo verslo

kriterijams, pakankamai detaliai suformuluojama atsakomybë visiems suintere-

suotiesiems ir iðdëstoma to pasiekimo priemonës � etiniø vertybiø visuma: inte-

gralumas/sàþiningumas (Integrity), skaidrumas, patikimumas, paklusnumas ásta-

tymams (Compliance), kuriø realizavimas ámoniø veikloje uþtikrina socialiai atsa-

kingà verslà, tiesiog transformuoja verslo ámones harmoningos raidos link. Kai kur

etikos (elgesio) kodeksai diegiami ávardijant tokias programas kaip Compliance

programos, arba �Building moral competence in Organizations�, �Building integri-

ty of Organizations� arba sukuriamos specialios Compliance arba Integrity tarny-

bos (pvz. Integrity servis � Lietuvoje kelias verslo etikos konferencijas yra kuravæ

Ernst&Yang Integrity servis tarnautojai) ir pan.

Ámonës etikos (elgesio) kodeksas:� Kaip vadybos instrumentas keièia darbinæ strategijà, kuria produktyvios veiklos

terpæ, skatina darbuotojus dorai (kokybiðkai) ir efektyviai atlikti savo funkcijas.� Pagerina þmogiðkøjø iðtekliø produktyvumà, kuria pozityvø þmoniø sàveikø

tinklà � specifiná turtà (pasitikëjimà, sàþiningumà, gerus darbinius santykius,ásipareigojimà savo organizacijai/profesijai, atsakingumà, garbingumà bei na-ðiam darbui motyvuojantá klimatà).

� Instrumentiðkai palaiko atsakingumà, paklusnumà ástatymams, profesiná gar-bingumà, átvirtina �fair play� taisykles darbinës veiklos baruose.

� Ámoniø þingsnis á kokybiðkai naujà vadybà � kuria tam tikrà valdymo siste-mos privalumà, kuris remiasi organizacijos vertybëmis ir tuo didina jos veik-los efektyvumà.

� Padeda organizacijai suvokti savo misijà visuomenëje, sujungia filosofinius/etinius pareiðkimus ir aukðtus idealus su optimalia praktika, realizuodamasorganizacijos socialiná kontraktà su visuomene.

� Atspindi organizaciná vadybiniø formø evoliucionavimà siekiant veiklos mak-simalaus efektyvumo ir árodo kodifikuoto pasirinkimo sëkmæ dalykinës veik-los praktikoje.

� Palengvina vadybininkams uþdaviná bei atsakomybæ racionaliai (tinkamai,optimaliai) organizuojant veiklà.

� Vadybos pokyèiø instrumentas; tai árankis ágyvendinant apgalvotus, tikslin-

V I D I N I A I I N S T R U M E N T A I

36

gus pokyèius, modeliuojant vertybines (etines) nuostatas, palaipsniui (re)kon-struojanèias organizacinæ tikrovæ.

� Tai socialiai atsakingos vadybos standartas.

Taèiau ámonës kodeksas neveiksmingas, jeigu:� sukurtas �ið virðaus� ir primestas darbuotojams, nes tada jis susilauks prie-

ðinimosi, skepticizmo, cinizmo, kodekso turinio boikotavimo.� kodeksas nukopijuotas, iðverstas ar kitaip �pasiskolintas�.� kodeksas ávardina nerealius idealus, svajones, utopijas, o ne konkreèius ko-

kybiðkos, optimalios praktikos standartus.� kodekse per daug draudimø, o per maþai skatinimø elgtis atsakingai, pa-

reigingai.� jo laikymosi reikalaujama tik ið eiliniø darbuotojø.� kodeksas be sankcijø (kurios jam �ástato dantis�).� kodeksas nesusilaukia sistemiðko organizacijos palaikymo, t.y.� jeigu nëra uþtikrintas jo nuostatø bei taisykliø organizavimas, motyvavimas,

koordinavimas, vertinimas (auditas) bei koregavimas.

Tam, kad kodeksai nebûtø tik deklaratyvûs, ámonëse yra kuriamas visas jø

palaikymo (ásipareigojimø realizavimo) mechanizmas � vadinamoji �Etikos infra-

struktûra�. Skirtingose ámonëse jos elementø skaièius, pavadinimai bei funkcijos

gali skirtis, o bendrai ðià infrastruktûrà sudaro:� etikos kodeksai;� etikos komitetai/komisijos;� etikos konsultantai, ekspertai, advokatai, tarnautojai, teikiantys informacijà

etikos klausimais;� etikos informacijos tarnyba;� �karðtosios� telefono linijos ámoniø viduje;� dalykinës (profesinës, taikomosios) etikos centrai, dalykinës etikos moksli-

nio tyrimo ir populiarinimo struktûros, jungianèios mokslininkø ir veiklos prak-tikø pastangas analizuoti bei diegti á dalykinæ pozityvias vertybes;

� etikos mokymo programos;� apvalieji stalai ir diskusijos;� etinis socialinis auditas;� koreliuojantis su etikos kodeksais vyriausybës nutarimas, teisës aktas; vy-

riausybës ágaliota tarnyba skundams tirti.

Visi ðie Etikos infrastruktûros elementai yra Vadybos instrumentai6 . Jie ypaè nuo-

sekliai taikomi þmogiðkøjø iðtekliø valdyme (Human Resources Management) ir die-

giami tikslingai institucionalizuojant ðiuolaikinæ etikà á visas praktinës veiklos sferas.

 6 Plaèiau apie verslo etikoskaip vadybos instrumentønaudojimà diegiant ápraktikà ámoniø socialinësatsakomybës strategijasgalima rasti VU Versloetikos centro darbuose (þr.VU mokslo publikacijas1999�2006 m.).Papildoma informacija:nijalex@dokeda.lt arbaverslo_etika@dokeda.lt

37

A t s i s k a i t y m a s

Rengiant organizacijos ÁSA raidos paþangos ataskaità svarbu akcentuoti:� Prioritetus bei tikslines grupes. Skirtingiems prioritetams ar tikslinëms gru-

pëms reikia skirtingø ataskaitø.� Patikimumà ataskaitoje. Norint sukurti patikimumà ataskaitoje reikëtø pa-

minëti ne tik sëkmingà praktikà, bet ir problemas bei nesëkmes.� Ataskaitos naudojimà ir tikrinimà. Reikia apsispræsti, ar ataskaita skirta vidi-

niam naudojimui, ar pateikiama iðoriniam patikrinimui?� Darbo gerinimà ir paþangà. Kad bûtø matoma paþanga ir darbo gerinimas

per tam tikrà laiko tarpà reikalingi kruopðèiai paruoðti matavimo instrumen-tai, statistika, standartai ir t.t.

Smulkesnæ informacijà apie atsiskaitymus galima rasti ið anglø kalbos vers-

tame Marko Brownlie ir kt. autoriø praktiniame vadove �Patarimai ámonëms �

Pasaulinio susitarimo dalyviams, rengiant paþangos ataskaità�, kurá parengë

Manuel Escudero (Instituto de Empresa (Ispanija) Verslo mokykla) bei iðplatino

Jungtiniø Tautø vystymo programa (JTVP) Lietuvoje7 .

 7 Daugiau apie atsiskaity-mà teiraukitës JungtiniøTautø vystymo programosbiure Lietuvoje,www.undp.lt

38

39

L I T E R A T Û R A

� 2005 m. Aplinkos politikos apþvalga, Komisijos komunikatas Tarybai ir EuroposParlamentui {SEK(2006) 218}, KOM (2006) 70 galutinis, Europos Bendrijø Komisija,Briuselis, 16.2.2006

� Activities of the European Commission on Corporate Social Responsibility. Address tothe Japanese Business Federation Nippon Keidanren. By Odile Quintin DirectorGeneral Employment and Social Affairs DG, European Commission. Tokyo, 9th Februa-ry, 2004

� Codes of Corporate Conduct: Expanded Review of their Contents. Working papers oninternational investment, Number 2001/6. Directorate for financial, fiscal andenterprise affairs, OECD, May 2001,

� Corporate social responsibility: an issues paper. Working Paper No. 27. MichaelHopkins. Policy Integration Department, World Commission on the Social Dimension ofGlobalization, International Labour Office, Geneva 2004

� Donaldson, Thomas. Defining the value of doing good business. FT MasteringCorporate governance. Financial times, June 3, 2005

� Draper, Stephanie. Corporate Nirvana: Is the Future Socially Responsible? TheIndustrial Society, London, 2000

� Ámoniø socialinæ atsakomybæ 2006�2008 metais skatinanèios priemonës. PatvirtintaLietuvos Respublikos socialinës apsaugos ir darbo ministro 2005 m. gruodþio 22 d.ásakymu Nr. A1-337. Valstybës þinios, 2006 01 05, Nr. 2-28

� Lisecka, Krystyna. S.A. 8000 � Social accountabilitystandard and ethics in Business. Ekonomika ir Vadyba �2005: konferencijos praneðimø medþiaga. Kaunas,KTU. 2005.

� Nelegalaus darbo, teisës aktø, reglamentuojanèiødarbo santykius, paþeidimø, darbdaviø atstovøgrasinimø ar kitokio psichologinio pobûdþio átakosdarbuotojø darbo rezultatams bei saugai ir sveikatai.Tyrimo ataskaita. Darbo ir socialiniø tyrimø institutas2004

� Patarimai ámonëms � Pasaulinio susitarimodalyviams, rengiant Paþangos ataskaità. Praktinisvadovas (Vertimas ið anglø k.), Prieiga perinternetà: http://www.oecd.org/dataoecd/57/24/1922656.pdf

� Pruskus, Valdas. Verslo etika. Laiko iððûkiai iratsako galimybës. Enciklopedija, 2003

� Questions and answers on the role of businessin society. The role of business in society.Confederation if Swedish enterprise, July, 2004

40

� Remmers B. Þmogus, gamta, technika, rinka � suderinamumo bandymas. Ið BauschT., Kleifeld A., Steinmann H. (red.) Ámoniø etika verslo praktikoje. Vilnius: VU, Versloetikos centras, 2002. (Versta ið vokieèiø kalbos: Unternehmensethik in der Wirtschaf-tspraxis.: Bausch T... (Hg.) Miunchen; Mering: Hampp, 2000).

� Responsible entrepreneurship. A collection of good practice cases among small andmedium-sized enterprises across Europe. Luxembourg: Office for Official Publicationsof the European Communities, 2003

� Self-regulation in the workplace: Codes of conduct, social labeling and sociallyresponsible investment. By Michael Urminsky (ed.). Management and CorporateCitizenship Programme, Job Creation and Enterprise Development Department,International Labour Office, Geneva 2001, MCC Working Paper No. 1, Series onManagement Systems and Corporate Citizenship

� The OECD Guidelines and Other Corporate Responsibility Instruments: A Comparison.Working papers on international investment, Number 2001/5. By Gordon, Kathryn.Directorate for financial, fiscal and enterprise affairs, OECD, December 2001

� Urminsky, Michael. Corporate public reporting on labour and employment issues.Multinational Enterprises Programme, ILO, Labour Education 2003/1, Number 130,Corporate social responsibility: Myth or reality?

� Vahrenholt F. Pelnas ir principai. Ið Bausch T., Kleifeld A., Steinmann H. (red.) Ámoniøetika verslo praktikoje. Vilnius: VU, Verslo etikos centras, 2002. (Versta ið vokieèiøkalbos: Unternehmensethik in der Wirtschaftspraxis.: Bausch T... (Hg.) Miunchen;Mering: Hampp, 2000).

� Vasiljevienë, Nijolë. Verslo etika ir elgesio kodeksai, Vilnius: VU, Verslo etikos centras,2003 (pirmas leidimas 2000).

� What Does Business Think about Corporate Social Responsibility? Part I: Attitudes andPractices in Estonia, Latvia and Lithuania. Research Report. World Bank 2005

� Wieland J. ir Grüninger S. Etikos vadybos sistemos ir jø auditas � teorinë klasifikacija irpraktinë patirtis. Ið Bausch T., Kleifeld A., Steinmann H. (red.) Ámoniø etika verslopraktikoje. Vilnius: VU, Verslo etikos centras, 2002. (Versta ið vokieèiø kalbos:Unternehmensethik in der Wirtschaftspraxis.: Bausch T... (Hg.) Miunchen; Mering:Hampp, 2000).

Ruoðiant medþiagà buvo plaèiai naudojami internetiniai resursai, tame tarpe:

www.bsr.orgwww.mallenbaker.netwww.csrwire.comwww.ftse.com/Indices/FTSE4Good_In-dex_Series/index.jspwww.djindexes.com/mdsidx/

www.accountability.org.ukwww.globalreporting.orgwww.sa-intl.orgwww.unglobalcompact.org

www.oecd.orgwww.iccr.orgwww.cauxroundtable.orgwww.globalsullivanprinciples.orgwww.keianren.or.jp

www.undp.ltwww.investorsforum.lt

www.std.ltwww3.lrs.ltwww.tns-gallup.lt