issn 2443-5694 · 2017. 10. 23. · 2014 m. daugumą kartotinių paraiškų pateikė teisininkai...

ISBN 978-92-824-4224-1doi:10.2860/96378

TarybaEuropos Sąjungos

TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS APIE GALIMYBĘ SUSIPAŽINTI SU DOKUMENTAIS – 2014

Rue de la Loi/Wetstraat 1751048 Bruxelles/BrusselBELGIQUE/BELGIËTel. +32 (0)2 281 61 11www.consilium.europa.eu

ISSN 2443-5694

Print PDF

ISBN 978-92-824-5263-9 ISBN 978-92-824-5259-2

doi:10.2860/514723 doi:10.2860/928640

QC-AF-15-001-LT-C QC-AF-15-001-LT-N

Pastaba

Šį leidinį parengė Tarybos generalinis sekretoriatas. Jis yra tik informacinio pobūdžio. Už jį nėra atsakingos nei ES institucijos, nei valstybės narės.

Daugiau informacijos apie Europos Vadovų Tarybą ir Tarybą pateikiama šiame tinklalapyje:

www.consilium.europa.eu

arba susisiekti su Tarybos generalinio sekretoriato Visuomenės informavimo tarnyba:

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

Tel. +32 (0)2 281 56 50

Faks +32 (0)2 281 49 77

[email protected]

www.consilium.europa.eu/infopublic

Daugiau informacijos apie Europos Sąjungą pateikiama internete (www.europa.eu).

Liuksemburgas, Europos Sąjungos leidinių biuras, 2015

Print ISBN 978-92-824-5263-9 ISSN 1830-4109 doi:10.2860/514723 QC-AF-15-001-LT-C

PDF ISBN 978-92-824-5259-2 ISSN 2443-5694 doi:10.2860/928640 QC-AF-15-001-LT-N

© Europos Sąjunga, 2015

Leidžiama atgaminti nurodžius šaltinį.

2015 | LT | TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS APIE GALIMYBĘ SUSIPAŽINTI SU DOKUMENTAIS – 2014 3

TURINYS

VADAS 5

I. REGLAMENTO (EB) NR. 1049/2001 ĮGYVENDINIMAS 7

• Tarybos dokumentų viešas registras 7

• Paraiškos dėl galimybės visuomenei susipažinti su Tarybos dokumentais 8

II. PARAIŠKŲ DĖL GALIMYBĖS VISUOMENEI SUSIPAŽINTI

SU DOKUMENTAIS ANALIZĖ 9

• Pareiškėjų profesinė padėtis ir geografinis pasiskirstymas 9

• Politikos sritys, susijusios su paraiškomis dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais 11

• Išnagrinėtų ir paskelbtų dokumentų skaičius 11

III. VISUOMENĖS TEISĖS SUSIPAŽINTI SU DOKUMENTAIS IŠIMČIŲ TAIKYMAS 12

IV. EUROPOS OMBUDSMENUI PATEIKTI SKUNDAI IR IEŠKINIAI TEISME 14

1. Europos ombudsmenui pateikti skundai 14

2. Teisminės bylos 18

V. BAIGIAMOSIOS PASTABOS 20

PRIEDAS. STATISTINIAI DUOMENYS APIE GALIMYBĘ VISUOMENEI SUSIPAŽINTI SU TARYBOS DOKUMENTAIS 21


VADAS

Ši ataskaita, parengta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais1 17 straipsnio 1 dalį, skirta 2014 metams ir grindžiama jos priede apibendrintais statistiniais duomenimis. Joje pateikiama informacija apie Tarybos dokumentų viešą registrą ir statistiniai duomenys apie galimybę visuomenei susipažinti su dokumentais. Be to, šioje ataskaitoje apžvelgiami Europos ombudsmenui pateikti skundai ir 2014 m. Europos Sąjungos teismų priimti sprendimai reglamentu reguliuojamoje srityje.

Papildoma informacija ir ankstesnės ataskaitos dėl galimybės susipažinti su Tarybos dokumentais bei informacija kitais skaidrumo klausimais pateikiama interneto svetainėje adresu www.consilium.europa.eu, („Vidaus politika“ / „Skaidrumas ir galimybė susipažinti su dokumentais“).

1 OL L 145, 2001 5 31, p. 43. 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „kiekviena institucija kasmet spausdina ataskaitą apie praėjusius metus, kur taip pat nurodytas atvejų, kai institucija nesuteikė galimybės susipažinti su dokumentais, skaičius, tokio atsisakymo priežastys bei į registrą neįtrauktų slapto pobūdžio dokumentų skaičius“.


I. REGLAMENTO (EB) NR. 1049/2001 ĮGYVENDINIMAS

Tarybos dokumentų viešas registrasTarybos dokumentų viešame registre pateikiamos nuorodos į nuo 1999 m. parengtus Tarybos oficialius dokumentus2. Jis yra nuolat atnaujinamas naudojant automatinę archyvavimo sistemą. Dokumentus, kurie juos išplatinus tampa prieinami visuomenei3 arba kurie buvo visa apimtimi ar iš dalies atskleisti pateikus paraišką dėl galimybės visuomenei su jais susipažinti, galima atsisiųsti iš registro4. Be to, daug teisėkūros dokumentų kasmet taip pat paskelbiama viešame registre pagal Tarybos darbo tvarkos taisyklių II priedo 11 straipsnio 6 dalį5.

Be to, su Europos Vadovų Tarybos veikla susiję dokumentai, įskaitant jos išvadas ir jos susitikimų protokolų projektus, taip pat įtraukiami į Tarybos dokumentų viešą registrą. Ta pati tvarka taikoma ir parengiamiesiems dokumentams, kuriuos Europos Vadovų Tarybai pateikia Europos Sąjungos Taryba.

Viešame registre pateiktų dokumentų nuorodų ir atsisiunčiamų dokumentų skaičius kasmet didėja. 2014 m. gruodžio 31 d. padėtis registre buvo tokia:

• registre buvo pateikti 317 154 dokumentai originalo kalba (skaičiuojant redakcijas visomis kalbomis – 2 273 581 dokumentas), 8 % daugiau nei 2013 m. pabaigoje. 67 % šių dokumentų buvo skelbiami viešai ir atsisiunčiami;

• 2014 m. buvo išplatinta 27 515 naujų dokumentų originalo kalba; iš jų 71 % (t. y. 19 561) buvo skelbiami viešai ir atsisiunčiami;

• registre buvo 5 519 dokumentų originalo kalba, pažymėtų kodu „P/A“ (t. y. prieinamų iš dalies);

• apytiksliai 5 % viešame registre užregistruotų dokumentų originalo kalba, t. y. 15 736 dokumentai, buvo pažymėti slaptumo žyma „RESTREINT UE/EU RESTRICTED“.

2014 m. buvo išplatinti 103 slapto pobūdžio dokumentai6 6 dokumentai, pažymėti slaptumo žyma „SECRET UE/EU SECRET“, ir 97 – slaptumo žyma „CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL“, iš kurių 4, pažymėti slaptumo žyma „CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL“, yra paminėti registre7 8. 2014 m. neparengta dokumentų, pažymėtų slaptumo žyma „TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET“.

Registras tebėra svarbi paieškos priemonė piliečiams, norintiems atidžiai stebėti Europos Sąjungos veiklą. 2014 m.

• registre buvo apsilankyta 2 042 515 kartų ir atliktos iš viso 30 291 126 paieškos vienam registro puslapiui;

• registre apsilankė 802 953 unikalūs lankytojai (vidutiniškai 66 913 per mėnesį); tai 13,5 % daugiau nei 2013 m.

2 Pagal reglamento 11 straipsnį institucijos turi sudaryti sąlygas, kad dokumentų registras būtų prieinamas elektroniniu būdu.

3 Tarybos darbo tvarkos taisyklių II priedo 11 straipsnyje pateikiamas sąrašas, kuriame nurodytos dokumentų, su kuriais visuomenė turi galėti susipažinti iš karto po to, kai jie buvo išplatinti, rūšys.

4 Dokumentų turinys iš dalies atskleidžiamas pagal reglamento 4 straipsnio 6 dalį. Anksčiau nei 2004 m. vasa-rio 1 d. registruotų „P/A“ (prieinamų iš dalies) dokumentų paprastai nėra galimybės atsisiųsti dėl techninių priežasčių, tačiau juos galima gauti pateikus paraišką.

5 Šia nuostata nustatoma, kad Tarybai pagal įprastą arba specialią teisėkūros procedūrą priėmus vieną iš aktų, o Taikinimo komitetui pagal įprastą teisėkūros procedūrą priėmus bendrus tekstus arba galutinai priėmus aktą, visuomenei suteikiama galimybė visa apimtimi susipažinti su visais parengiamaisiais dokumentais, susijusiais su šiuo teisės aktu, jei netaikomos viena ar daugiau reglamento 4 straipsnio nuostatų.

6 Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 „slapto pobūdžio dokumentai“ – dokumentai, klasifikuojami kaip „CONFIDENTIEL“ (KONFIDENCIALŪS), „SECRET“ (SLAPTI) arba „TRÈS SECRET/TOP SECRET“ (YPATINGAI SLAPTI). Daugiau šiuo klausimu žr. to reglamento 9 straipsnio 1 dalį.

7 Pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 9 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 2 dalį.

8 Iš viso registre yra paminėti 22 slaptumo žyma „CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL“ pažymėti dokumentai.

8 TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS APIE GALIMYBĘ SUSIPAŽINTI SU DOKUMENTAIS – 2014 | LT | 2015

Paraiškos dėl galimybės visuomenei susipažinti su Tarybos dokumentaisDauguma paraiškų dėl galimybės visuomenei susipažinti su Tarybos dokumentais pateikiama naudojantis viešame registre pateikta elektronine forma. Pirmines paraiškas tvarko Tarybos generalinis sekretoriatas. Pirminiame etape visiškai arba iš dalies atsisakius suteikti galimybę visuomenei susipažinti su dokumentu, pareiškėjas gali pateikti kartotinę paraišką, prašydamas institucijos persvarstyti savo poziciją. Jeigu kartotinė paraiška atmetama visiškai arba iš dalies, pareiškėjas gali pateikti skundą Europos ombudsmenui arba ieškinį Europos Sąjungos Bendrajame Teisme.

2014 m.:

• Taryba gavo 2 445 pirmines paraiškas ir 40 kartotinių paraiškų dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais;

• 24,1 % atvejų (palyginti su 26,5 % atvejų 2013 m.) Tarybos generalinis sekretoriatas pratęsė pirminių paraiškų nagrinėjimo terminą;

• 2014 m. pirminių paraiškų tvarkymo laikas buvo vidutiniškai 17 darbo dienų (palyginti su 18 dienų 2013 m.)9; kartotinių paraiškų tvarkymo laikas buvo vidutiniškai 27 darbo dienos (palyginti su 26 darbo dienomis 2013 m.).

Vertėtų atkreipti dėmesį į du dalykus:

• 2014 m. buvo 928 pavieniai pareiškėjai, pateikę pirmines paraiškas, ir iš jų 1,6 % pateikė daugiau kaip 40 % pirminių paraiškų. Taigi, didžiąją daugumą pirminių paraiškų pateikė palyginti nedaug pareiškėjų. 669 pareiškėjai pateikė tik vieną pirminę paraišką.

• Tai, kad 2014 m. Generalinis sekretoriatas gavo nepaprastai daug kartotinių paraiškų (63 % daugiau, palyginus su 2013 m. skaičiumi), galima paaiškinti tuo, kad 2014 m. Taryba patvirtino nemažai ribojamųjų priemonių, ypač atsižvelgiant į krizę Ukrainoje; daug pirminių, o vėliau – kartotinių paraiškų pateikė teisininkai, atstovaujantys teisės aktų, kuriais nustatomos ribojamosios priemonės, prieduose išvardytiems asmenims ar subjektams10. Kartotinės paraiškos dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su ribojamosiomis priemonėmis, sudarė ketvirtadalį visų kartotinių paraiškų, kurias Generalinis sekretoriatas gavo 2014 m. Taigi, kartotinių paraiškų dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su „tradicinėmis“ sritimis, skaičius išliko stabilus (25).

9 Šis skaičius apima pirmines paraiškas, pateiktas pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 7 straipsnį, ir vadinamąsias „6 straipsnio 3 dalies paraiškas“.

10 Taip pat žr. šios ataskaitos 9 puslapį dėl pareiškėjų, 2014 m. pateikusių paraiškas dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, profesijos.


II. PARAIŠKŲ DĖL GALIMYBĖS VISUOMENEI SUSIPAŽINTI SU DOKUMENTAIS ANALIZĖ

Pareiškėjų profesija ir geografinis pasiskirstymasPirmines paraiškas daugiausia teikė studentai ir tyrėjai (31,7 %). Taigi, ši pareiškėjų grupė, kuri paprastai būdavo didžiausia, tačiau 2013 m. užleido vietą pareiškėjams iš pilietinės visuomenės, 2014 m. vėl įsitvirtino pirmaujančioje pozicijoje. Vis dėlto atstovaujamų socialinių ir profesinių kategorijų sąraše pilietinė visuomenė taip pat užėmė svarbią vietą (28,5 %), po jų ėjo teisininkai ir žurnalistai (atitinkamai 10,3 % ir 4,5 %).

2014 m. daugumą kartotinių paraiškų pateikė teisininkai (31 %). Tai galima paaiškinti tuo, kad daug pirminių, o vėliau – kartotinių paraiškų pateikė teisininkai, atstovaujantys teisės aktų, kuriais nustatomos ribojamosios priemonės, prieduose išvardytiems asmenims ar subjektams, po to, kai 2014 m. Taryba patvirtino nemažai tokių priemonių, ypač atsižvelgiant į krizę Ukrainoj11. Pilietinės visuomenės pateiktų kartotinių paraiškų skaičius 2014 m. taip pat padidėjo (27,7 %, palyginti su 21,8 % 2013 m.). Kita vertus, gerokai sumažėjo studentų ir tyrėjų pateiktų kartotinių paraiškų skaičius (24,1 %, palyginti su 43,5 % 2013 m.).

Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškėjai neprivalo nurodyti savo tapatybės ar pateikti priežasčių, dėl kurių jie teikia paraiškas, kurios paprastai siunčiamos naudojantis Tarybos interneto svetainėje pateikta elektronine forma, todėl nemažos dalies pareiškėjų (2014 m. – 10,3 %) profesija lieka nežinoma.

Priešingai nei ankstesniais metais, dauguma pirminių paraiškų (vertinant pagal proporcinę dalį) buvo gauta rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais. 33 % visų 2014 m. gautų paraiškų buvo gauta šiais mėnesiais. Tai pasakytina apie paraiškas, kurias pateikė kiekviena iš keturių didžiausių pareiškėjų grupių.

Nagrinėjant geografinį pareiškėjų pasiskirstymą, dauguma pirminių paraiškų buvo gauta iš Belgijos (29 %), Vokietijos (13,9 %) ir Jungtinės Karalystės (9,6 %). 27,6 % kartotinių paraiškų buvo gauta iš Belgijos, o 20,7 % – iš Jungtinės Karalystės.

11 Žr. taip pat šios ataskaitos 8 puslapį dėl 2014 m. gautų kartotinių paraiškų skaičiaus.


Palyginti didelė pirminių ir kartotinių paraiškų iš Belgijos dalis gali būti paaiškinama tuo, kad kelios daugianacionalinės bendrovės ir tarptautinės advokatų kontoros, taip pat daugelis įvairiems ekonomikos ir pramonės sektoriams Europos lygmeniu atstovaujančių asociacijų turi savo buveines arba vykdo veiklą Briuselyje.

Vokietija (13,9 %)

Jungtinė Karalystė

(9,6 %)

Belgija (29 %)

Ispanija (3,6 %)

Portugalija(1 %)

Italija (4 %)

Prancūzija (6 %)

Airija (1,4 %)

Liuksemburgas(1,6 %)

Nyderlandai (6,8 %)

Danija (2,3 %)

Švedija (1 %)

Austrija (1,8 %)

Čekija (1,8 %)

Lenkija (1,5 %)

Slovakija (0,1 %)

Rumunija (0,4 %)

Bulgarija (0,1 %)

Kipras (0,1 %)

Malta (0,5 %)

Graikija (0,2 %)

Vengrija (0,3 %)

Lietuva (0 %)

Latvija (0,1 %)

Estija (0,1 %)

Suomija (1,1 %)

Slovėnija(0,2 %)

Kroatija(0,1 %)

PAREIŠKĖJŲ GEOGRAFINIS PASISKIRSTYMAS (pirminės paraiškos):

< 30 %< 20 %< 12 %< 8 %< 6 %< 4 %< 2 %< 1 %


Politikos sritys, susijusios su paraiškomis dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais2014 m.:

• gerokai padidėjo susidomėjimas laisvės, saugumo ir teisingumo erdve (23,4 % 2014 m., palyginti su 16,8 % 2013 m.);

• padidėjo paraiškų, susijusių su išorės santykiais ir bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP), skaičius (10,6 % 2014 m., palyginti su 8,1 % 2013 m.);

• kitos populiariausios politikos sritys buvo aplinka (13,1 %), vidaus rinka (6,7 %) ir sveikatos bei vartotojų politika (6,1 %).

Iš 657 įslaptintų dokumentų, dėl kurių buvo pateiktos paraiškos, 55 % buvo susiję su Europos saugumo ir gynybos politika (ESGP), 19 % – su BUSP, o 14,7 % – su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve.

Išnagrinėtų ir paskelbtų dokumentų skaičiusInformacija apie 2014 m. išnagrinėtus dokumentus:

• Generalinis sekretoriatas išnagrinėjo 2 445 pirmines paraiškas dėl galimybės visuomenei susipažinti su 10 839 dokumentais; 8 964 iš jų buvo pateikti pareiškėjui (8 188 visa apimtimi ir 1 776 – iš dalies);

• Taryba išnagrinėjo 40 kartotinių paraiškų dėl galimybės visuomenei susipažinti su 225 dokumentais; 28 iš jų buvo atskleisti visa apimtimi kartotinių paraiškų etape. 97 dokumentai, su kuriais pirminiame etape buvo visiškai neleista susipažinti, buvo atskleisti iš dalies. Su 24 dokumentais buvo leista susipažinti iš dalies pirminiame etape, o 11 atvejų suteikta galimybė plačiau iš dalies susipažinti su dokumentais;

• kartu paėmus pirmines ir kartotines paraiškas, buvo išnagrinėti 657 įslaptinti dokumentai (26 pažymėti slaptumo žyma „CONFIDENTIEL UE“ ir 631 – „RESTREINT UE“);

• kartu paėmus pirmines ir kartotines paraiškas, 75,5 % prašytų dokumentų buvo atskleista visa apimtimi (82,7 %, jeigu taip pat būtų atsižvelgta į dokumentus, su kuriais leista susipažinti iš dalies).

Iš dokumentų, kurie pateikus paraiškas dėl galimybės visuomenei susipažinti buvo atskleisti visa apimtimi:

• 22,3 % susiję su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve;

• 11 % susiję su žemės ūkiu ir žuvininkyste;

• 9,5 % susiję su BUSP;

• 8,4 % susiję su vidaus rinka;

• 7,6 % susiję su aplinka.

Iš visų atskleistų (visa apimtimi arba iš dalies) dokumentų:

• 22,7 % susiję su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve;

• 10,9 % susiję su BUSP;

• 10,6 % susiję su žemės ūkiu ir žuvininkyste;

• 7,9 % susiję su vidaus rinka;

• 7,2 % susiję su aplinka.


III. VISUOMENĖS TEISĖS SUSIPAŽINTI SU DOKUMENTAIS IŠIMČIŲ TAIKYMAS

Visiški atsisakymai patenkinti paraiškas

Pirminis etapas

• Dėl pirminių paraiškų 2014 m. dažniausiai buvo pateiktos tokios atsisakymo suteikti galimybę susipažinti su dokumentais priežastys (skliausteliuose nurodyta visų atsisakymų procentinė dalis):

• viešojo intereso, susijusio su tarptautiniais santykiais, apsauga12 (25,8 %); ir

• sprendimų priėmimo proceso apsauga13 (21,5 %).

49,4 % atvejų kartu buvo pateiktos kelios atsisakymo priežastys:

• viešojo intereso, susijusio su visuomenės saugumu, apsauga kartu su viešojo intereso, susijusio su tarptautiniais santykiais, apsauga (54 %);

• viešojo intereso, susijusio su tarptautiniais santykiais, apsauga kartu su institucijos sprendimų priėmimo proceso apsauga, įskaitant derybas prekybos srityje, plėtros srityje ir t. t. (24,7 %);

• institucijos sprendimų priėmimo proceso apsauga kartu su apsauga inspektavimo, tyrimų ir audito tikslais (10,6 %).

Kartotinių paraiškų etapas

Dėl kartotinių paraiškų 2014 m. dažniausiai buvo pateikiama vienintelė atsisakymo suteikti galimybę susipažinti su dokumentais priežastis – viešojo intereso, susijusio su tarptautiniais santykiais, apsauga (14,6 %). 83,8 % atvejų buvo pateikta daugiau nei viena atsisakymo priežastis. Dažniausiai kartu pateiktos priežastys buvo viešojo intereso, susijusio su visuomenės saugumu, apsauga kartu su viešojo intereso, susijusio su tarptautiniais santykiais, apsauga (šios priežastys buvo kartu nurodytos 92 % atvejų).

Atskleidimas iš daliesJeigu kuri nors iš išimčių yra taikoma tiktai kai kurioms dokumento, su kuriuo prašoma susipažinti, dalims, likusios dokumento dalys yra atskleidžiamos pagal reglamento 4 straipsnio 6 dalį.

Pirminis etapas

2014 m. dažniausiai buvo pateiktos tokios priežastys, dėl kurių pirminiame etape iš dalies atsisakyta suteikti galimybę susipažinti su dokumentais (skliausteliuose nurodyta visų atsisakymų iš dalies procentinė dalis):

• viešojo intereso, susijusio su tarptautiniais santykiais, apsauga (24 %);

• sprendimų priėmimo proceso apsauga (23,5 %);

• teismo proceso ir teisinių rekomendacijų apsauga (7,4 %).

12 Reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečia įtrauka.

13 Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalis.


31,6 % atvejų kartu buvo pateiktos kelios atsisakymo iš dalies priežastys. Dažniausiai kartu pateiktos priežastys buvo:

• viešojo intereso, susijusio su tarptautiniais santykiais, apsauga kartu su institucijos sprendimų priėmimo proceso apsauga (34 %);

• sprendimų priėmimo proceso apsauga kartu su teismo proceso ir teisinių rekomendacijų apsauga (20,5 %).

Kartotinių paraiškų etapas

Dėl kartotinių paraiškų 2014 m. dažniausiai buvo pateiktos tokios priežastys, dėl kurių iš dalies atsisakyta suteikti galimybę susipažinti su dokumentais:

• viešojo intereso, susijusio su tarptautiniais santykiais, apsauga (72 %);

• sprendimų priėmimo proceso apsauga (2,3 %).

23,5 % atvejų buvo pateiktos kelios priežastys. Dažniausiai kartu pateiktos priežastys buvo viešojo intereso, susijusio su visuomenės saugumu, apsauga kartu su viešojo intereso, susijusio su tarptautiniais santykiais, apsauga (83,4 % atvejų).


IV. EUROPOS OMBUDSMENUI PATEIKTI SKUNDAI IR IEŠKINIAI TEISME

Šiame skyriuje nurodyti penki 2012–2014 m. Europos ombudsmenui pateikti skundai ir paminėti du savo iniciatyva atlikti tyrimai, susiję su Europos Sąjungos Taryba, Reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 reguliuojamoje srityje. Be to, jame išvardytos trys ES teismams perduotos bylos, susijusios su galimybe susipažinti su dokumentais, įskaitant vieną Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą, priimtą 2014 m. liepos 3 d.

1. Europos ombudsmenui pateikti skundai

2012 m. rugpjūčio 9 d. skundas 1649/2012/RA

Šis skundas buvo susijęs su Tarybos sprendimu atsisakyti suteikti galimybę susipažinti su bendru ES ir Rusijos dokumentu, kuriame nustatyti bendri veiksmai siekiant Rusijos ir ES piliečių bevizio trumpalaikių kelionių režimo (dok. 18217/11) )14 ir kurio turinys negalėjo buvo paskelbtas viešai negavus išankstinio Rusijos valdžios institucijų sutikimo. Tačiau, gavus šį sutikimą, Taryba nedelsdama perdavė šį bendrą dokumentą pareiškėjui ir 2013 m. kovo 25 d. laišku atitinkamai informavo ombudsmeną.

Savo 2013 m. rugsėjo 9 d. laišku ombudsmenas baigė šio skundo tyrimą ir padarė išvadą, kad Taryba išsprendė klausimą ir taip patenkino skundą. Vis dėlto jis pasiūlė, kad ateityje, prieš pradedant tarptautines derybas, Taryba praneštų savo derybų partneriams apie savo pareigą dirbti kuo atviriau. Jis taip pat pasiūlė Tarybai apsvarstyti galimybę imtis veiksmų siekiant ES dalyvavimo Atvirų vyriausybių partnerystėje. Galiausiai ombudsmenas paprašė Tarybos iki 2014 m. kovo 31 d. informuoti jį apie visus veiksmus, kurių imtasi atsižvelgiant į išvadas.

Savo 2014 m. kovo 25 d. atsakyme ombudsmenui Taryba nurodė, kad visas paraiškas dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais ji turi nagrinėti atsižvelgdama į kiekvieną konkretų atvejį, visapusiškai laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 1049/2001. Tai reiškia, kad, kaip ir buvo derybų su Rusija atveju, Taryba įsipareigoja atsižvelgti, inter alia, į esamą bendro derybų su atitinkama trečiąja valstybe proceso padėtį.

Taryba taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 nėra taikomas trečiosioms valstybėms ir kad Taryba, net jeigu tarptautinių derybų pradžioje ji iškeltų skaidrumo klausimą, vis dėlto įsipareigoja konsultuotis su derybų partneriu dėl visų paraiškų dėl galimybės visuomenei susipažinti su šio partnerio dokumentais arba bendrais dokumentais – tai yra klausimas, susijęs su pasitikėjimu ir pasikliovimu vedant tarptautines derybas.

Atvirų vyriausybių partnerystės klausimu Taryba nurodė, kad ši iniciatyva yra iš esmės tarptautinė platforma, prie kurios prisijungė tam tikros ES valstybės narės ir pilietinės visuomenės organizacijos, ir neatmetė galimybės, kad Europos Sąjungos išorės veiksmai bus papildyti, kaip pasiūlė ombudsmenas, vykdant iniciatyvas, kurių ES valstybės narės imasi tarptautiniuose forumuose, kuriuose ES nėra narė ar kuriuose ji nedalyvauja.

14 Žr. 2012 m. Tarybos metinę ataskaitą dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, p. 15, ir 2013 m. Tarybos metinę ataskaitą dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, p. 17.


2012 m. rugsėjo 11 d. skundas 1854/2012/KM

Šis skundas buvo susijęs su Tarybos atsisakymu suteikti galimybę visuomenei visa apimtimi susipažinti su trimis dokumentais (dok. 7008/09, 7008/09 COR 1 ir 10491/1/09 REV 1 (RESTREINT UE)), susijusiais su politinio pobūdžio nuostatų įtraukimu į ES ir trečiųjų valstybių susitarimus15. Tačiau Tarybai priėmus sprendimą suteikti galimybę plačiau iš dalies susipažinti su prašomais dokumentais, 2014 m. sausio 9 d. ombudsmenė nusprendė baigti šio skundo tyrimą ir padarė išvadą, kad Taryba išsprendė klausimą ir patenkino skundą.

2012 m. spalio 4 d. skundas 167/2013/RT

Šiuo atveju skundo pateikėjas užginčijo Tarybos sprendimą atsisakyti suteikti galimybę visuomenei visa apimtimi susipažinti su jos Teisės tarnybos parengtu dokumentu dėl Teisingumo Teismo vaidmens Fiskalinio susitarimo atžvilgiu16. Atsakydama į 2013 m. balandžio 29 d. išsiųstas Tarybos pastabas dėl šio skundo, atlikusi prašomo dokumento patikrinimą, 2014 m. sausio 17 d. ombudsmenė baigė šio skundo tyrimą ir pateikė šią kritinę pastabą: „Taryba nepagrindė, kodėl ji negali suteikti galimybės visa apimtimi susipažinti su prašomu dokumentu, todėl tai buvo netinkamo administravimo atvejis.“ Ombudsmenė taip pat paprašė Tarybos iki 2014 m. birželio 30 d. informuoti ją apie visus veiksmus, kurių imtasi atsižvelgiant į jos išvadas.

Savo 2014 m. birželio 23 d. atsakyme ombudsmenei Taryba pažymėjo, kad, kaip ji supranta, ši kritinė pastaba yra susijusi su tuo, kad atsisakymas suteikti galimybę visa apimtimi susipažinti su atitinkamu dokumentu buvo nepakankamai motyvuotas, o ne su pačių nurodytų išimčių taikymu. Taryba patikino, kad ji visiškai suvokia savo pareigą pagal teismų praktiką detaliai motyvuoti bet kokį atsisakymą suteikti galimybę visuomenei susipažinti su tam tikru dokumentu17. Be to, ji nurodė, kad, jos nuomone, toks motyvų pareiškimas yra svarbi priemonė, kuria pareiškėjui paaiškinama, kaip Taryba padarė tam tikrą išvadą.

Tačiau Taryba pabrėžė, jog negalima reikalauti, kad ji pateiktų įrodymų, kad atskleidimo atveju būtų pažeistas saugomas interesas, kaip duodama suprasti ombudsmenės sprendime. Pagal teismų praktiką Taryba privalo parodyti, jog esama pagrįstai nuspėjamos, o ne vien tik hipotetiškos rizikos, kad atskleidus konkretų dokumentą būtų pažeistas atitinkamas konkretus interesas. Jeigu bus reikalaujama, kad Taryba pateiktų rizikos „įrodymą“, tai prilygtų reikalavimui, kad ji įrodytų tai, kas dar netapo realybe. Analogiškai Taryba negali būti įpareigota laukti, kol prasidės teismo procesas, kad galėtų remtis teisinės rekomendacijos, susijusios su teisine nuomone dėl klausimo, dėl kurio vyksta bylinėjimasis, apsauga. Taryba taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog ji negali būti įpareigota pateikti tokius detalius motyvus, kad jai tektų atskleisti kaip tik tą turinį, kurį būtina apsaugoti18. Jos nuomone, tai nėra neaktualu, kadangi tokių politiniu požiūriu opių klausimų, kaip nurodytasis skunde, atvejais būtinybė apsaugoti dokumento turinį sumažina galimybes pateikti labai detalius motyvus.

15 Žr. 2012 m. Tarybos metinę ataskaitą dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, p. 16, ir 2013 m. Tarybos metinę ataskaitą dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, p. 17 ir 18.

16 Šis skundas buvo tolesni veiksmai, susiję su skundu 862/2012/RT, kurį 2013 m. sausio mėn. ombudsmenas nusprendė užbaigti dėl procedūrinių priežasčių; žr. 2012 m. Tarybos metinę ataskaitą dėl galimybės visu-omenei susipažinti su dokumentais, p. 15–16., ir 2013 m. Tarybos metinę ataskaitą dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, p. 18.

17 Žr., pavyzdžiui, Sprendimo sujungtose bylose C-39/05 P ir 52/05 P Švedija ir M. Turco prieš Tarybą, [2008], Rink. p. I 4723, 69 punktą.

18 Sprendimas byloje C-266/05 P, J. M. Sison prieš Tarybą, [2007], Rink. p. I-1233, 82 punktas, Sprendimas byloje T-105/95, WWF UK prieš Komisiją, [1997], Rink. p. II-313, 65 punktas (pagal analogiją).


Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Taryba laikėsi nuomonės, kad buvo pateikti pakankami motyvai, leidžiantys skundo pateikėjui suprasti, kodėl Taryba negalėjo visa apimtimi atskleisti atitinkamo dokumento. Be to, tie argumentai buvo tokie, kad parodytų, jog esama pagrįstai nuspėjamos, o ne vien tik hipotetiškos rizikos, kad atskleidus atitinkamą dokumentą būtų pažeisti interesai, kurie yra saugomi taikant nurodytas išimtis. Taigi, Taryba nurodė, kad, jos nuomone, sunku suprasti, kodėl šiuo atveju buvo netinkamai administruojama.

Savo atsakyme Taryba galiausiai informavo ombudsmenę, kad 2014 m. sausio 17 d. skundo pateikėjas pateikė naują paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentu 5788/12, nurodydamas ombudsmenės išvadas, ir kad 2014 m. vasario 13 d. Taryba atsisakė suteikti galimybę visa apimtimi susipažinti su šiuo dokumentu, išskyrus 2 punktą „Specialus susitarimas“.

2014 m. balandžio 11 d. skundas 689/2014/BEH

Šis skundas prieš Tarybą buvo pateiktas dėl to, kad buvo netinkamai nagrinėjama paraiška dėl galimybės visuomenei susipažinti su visais dokumentais, susijusiais su 2007 m. birželio 13 d. įvykusiu RELEX darbo grupės (sankcijos) posėdžiu. 2014 m. gegužės 12 d. laišku ombudsmenė paprašė Tarybos iki 2013 m. liepos 31 d. pateikti nuomonę dėl pirmiau nurodyto pareiškimo ir ieškinio. 2014 m. liepos 28 d. laišku Tarybos generalinis sekretoriatas informavo ombudsmenę, kad dėl laiko apribojimų Taryba savo atsakymą atsiųs iki 2014 m. rugsėjo 5 d. Savo laiške Europos ombudsmenė taip pat paprašė patikrinti su skundu susijusius dokumentus, vadovaujantis Ombudsmeno statuto 3 straipsnio 2 dalimi. Šis patikrinimas įvyko 2014 m. rugpjūčio 12 d. Tarybos patalpose.

Taryba savo 2014 m. rugsėjo 5 d. atsakyme ombudsmenei užtikrino neturėjusi jokių ketinimų slėpti dokumentų, susijusių su 2007 m. birželio 13 d. įvykusiu RELEX darbo grupės (sankcijos) posėdžiu, kuriame buvo aptartos tam tikros priemonės, susijusios su ribojamosiomis priemonėmis Iranui, egzistavimo faktą. Taryba paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad skundo pateikėjas teisminę procedūrą prieš Tarybą pradėjo 2011 m., ginčydamas jo įtraukimą į su tomis ribojamosiomis priemonėmis susijusius sąrašus, ir 2013 m. pateikė paraišką leisti išskirtine teise susipažinti su dokumentais, susijusiais su jo įtraukimu į sąrašą, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisminę procedūrą, Taryba išnagrinėjo skundo pateikėjo pirminę ir vėliau pateiktą kartotinę paraišką dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su pirmiau nurodytu posėdžiu, padariusi prielaidą, kad skundo pateikėją domino būtent tie dokumentai, kurie buvo susiję su jo įtraukimu į sąrašą. Taigi, Taryba pripažino, kad pražiūrėjo tai, kad paraiškos dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais aprėptis iš tiesų buvo platesnė ir apėmė ne tik tuos dokumentus, kurie buvo konkrečiai susiję su skundo pateikėjo įtraukimu į sąrašą.

Vis dėlto Taryba pabrėžė, kad išnagrinėjusi skundo pateikėjo paraišką leisti išskirtine teise susipažinti su dokumentais, Taryba ėmėsi iniciatyvos iš naujo nagrinėti paraišką dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais. Po šio pakartotinio nagrinėjimo 2014 m. liepos 9 d. Taryba išsiuntė papildomą atsakymą į paraišką dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, apimantį anksčiau nenurodytus dokumentus.

Iki 2014 m. gruodžio 31 d. ši byla buvo vis dar nagrinėjama.

Savo iniciatyva atliekamas tyrimas (OI/6/2013/KM) dėl Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos

2013 m. gruodžio 11 d. ombudsmenė išsiuntė Tarybai laišką, kuriuo ją informavo, kad pradedamas savo iniciatyva atliekamas tyrimas OI/6/2013/KM dėl Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos.

Šiame laiške ombudsmenė nurodė savo pirmtako P. N. Diamandouroso 2011 m. pradėtą savo iniciatyva atliekamą tyrimą 3/2011/KM dėl kartotinių paraiškų dėl galimybės susipažinti su Tarybos dokumentais tvarkymo terminų. Ankstesnysis ombudsmenas savo sprendime, kuriuo buvo baigtas šis savo iniciatyva atliekamas tyrimas, yra pareiškęs ketinantis pradėti naują savo iniciatyva atliekamą tyrimą siekiant įvertinti praktinį priemonių, kurias Taryba yra numačiusi ir išvardijusi savo atsakyme dėl tyrimo, poveikį.


Ombudsmenė savo laiške taip pat paminėjo, kad iš jos tarnyboje tvarkomų skundų ir iš Teismo praktikos jai paaiškėjo, kad trys minėtos ES institucijos, kurios yra labiausiai susijusios su Reglamento Nr. 1049/2001 taikymu, t. y. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, „gali susidurti su sisteminio pobūdžio problemomis laikantis šiame reglamente nustatytų terminų.“ Todėl ji nusprendė pradėti naują savo iniciatyva atliekamą tyrimą, siekiant ištirti, ar yra tokių problemų, ir jei jų yra, kaip būtų galima jas geriausiai išspręsti.

Pirmiausia ombudsmenė paprašė Tarybos pateikti jai informacijos klausimais, susijusiais su 2010 m., 2011 m. ir 2012 m. laikotarpiu vykdytu pirminių bei kartotinių paraiškų tvarkymu ir teisingais sprendimais pagal Reglamento Nr. 1049/2001 6 straipsnio 3 dalį. Taryba atsakymą ombudsmenei išsiuntė 2014 m. kovo 12 d.

Iki 2014 m. gruodžio 31 d. Taryba dar nebuvo gavusi jokio ombudsmenės atsakymo dėl šio savo iniciatyva atliekamo tyrimo.

Savo iniciatyva atliekamas tyrimas (OI/11/2014/MMN) dėl Europos Sąjungos Tarybos

2014 m. liepos 29 d. ombudsmenė išsiuntė Tarybai laišką, kuriuo ją informavo, kad pradedamas jos vykdomas savo iniciatyva atliekamas tyrimas OI/11/2014/MMN dėl skaidrumo ir visuomenės dalyvavimo derybose dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP).

Savo laiške ombudsmenė pareiškė nuomonę, kad didelis Europos Sąjungos tikslų ir uždavinių skaidrumas derybose dėl TPIP yra būtina sąlyga norint užtikrinti sėkmingą derybų baigtį. Šiuo atžvilgiu ji nurodė, kad Taryba nepaskelbė derybinių nurodymų, kurių pagrindu Europos Komisijos buvo paprašyta Sąjungos vardu derėtis dėl TPIP susitarimo. Svarstydama apie tariamus padarinius, kurie, atskleidus TPIP derybinius nurodymus, galėtų būti padaryti vykstančioms deryboms, ombudsmenė padarė išvadą, kad nėra visiškai akivaizdu, kaip jų atskleidimas pakenktų Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje nustatytai viešųjų ar privačiųjų interesų apsaugai. Tarybos buvo paprašyta iki 2014 m. rugsėjo 30 d. pateikti Tarybos nuomonę šiuo klausimu.

2014 m. rugsėjo 30 d. pateiktame atsakyme Taryba nurodė, kad iki šiol ombudsmenei nebuvo pateikta jokių skundų, susijusių su kokiu nors tariamu netinkamu administravimu Taryboje nagrinėjant paraiškas dėl galimybės visuomenei susipažinti su TPIP derybiniais nurodymais, taip pat ombudsmenė nebuvo nurodžiusi jokių Tarybos veiksmų, kurie galėtų prilygti tokiam netinkamo administravimo atvejui. Taryba pabrėžė, kad net jei Reglamente Nr. 1049/2001 nustatytos pareigos, susijusios su tuo, kaip ES institucijos turi tvarkyti paraiškas dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, šiame reglamente nėra nustatytos pareigos, kuria institucijos būtų įpareigojamos prevenciškai paviešinti ne teisėkūros procedūra priimamus dokumentus, pavyzdžiui, derybinius nurodymus. Visų pirma, Tarybos nuomone, tokia pareiga negali būti numanoma remiantis šio reglamento 12 straipsniu, kuriame aiškiai apribojama galimybė tiesiogiai susipažinti su ne teisėkūros procedūra priimamais dokumentais. Be to, Taryba laikėsi 12 straipsnio savo viešame registre įrašydama aptariamo dokumento nuorodą.


Savo laiške Taryba taip pat pabrėžė, kad ji visiškai pripažįsta didelio Europos Sąjungos tikslų ir uždavinių skaidrumo derybose dėl TPIP svarbą, ir akcentavo, kad valstybės narės sutaria dėl ryšių palaikymo ir informavimo veiklos pirmaeilės svarbos siekiant kuo geriau teikti informaciją plačiajai visuomenei. Ji nurodė, kad pirmininkaujanti Italija jau buvo pradėjusi konsultacijas su valstybėmis narėmis dėl to, ar TPIP derybiniai nurodymai galėtų būti atskleisti visuomenei, ir kad tos konsultacijos tebesitęsia.

Iš tiesų, įgyvendinus pirmiau nurodytas pirmininkaujančios Italijos iniciatyvą, 2014 m. spalio 9 d. Taryba nusprendė paskelbti TPIP derybinius nurodymus. Priimdama šį sprendimą Taryba vis dėlto akcentavo, kad šiuo paskelbimu nėra sukuriamas precedentas kitiems derybiniams nurodymams, ir pabrėžė, kad šis sprendimas nedarys poveikio Tarybos svarstymams dėl būsimų rekomendacijų pradėti derybas, įskaitant derybinius nurodymus.

Tarybai priėmus sprendimą paskelbti derybinius nurodymus, ombudsmenė palankiai įvertino Tarybos iniciatyvą ir 2014 m. spalio 31 d. baigė savo iniciatyva atliekamą tyrimą.

2. Teisminės bylos2014 m. liepos 3 d. Teisingumo Teismas paskelbė sprendimą dėl apeliacinio skundo C–350/12 P (Taryba prieš Sophie In’t Veld), kurį Taryba pateikė dėl 2012 m. gegužės 4 d. priimto Bendrojo Teismo sprendimo19. Tai buvo susiję su Tarybos atsisakymu suteikti galimybę visuomenei visa apimtimi susipažinti su dokumentu 11897/09, vadovaujantis Reglamentu Nr. 1049/2001. Dokumente 11897/09 pateikta Tarybos Teisės tarnybos nuomonė dėl Komisijos rekomendacijos Tarybai leisti pradėti Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų derybas dėl tarptautinio susitarimo, pagal kurį Jungtinių Valstijų Iždo departamentui būtų teikiami finansinių mokėjimų pranešimų duomenys, siekiant užkirsti kelią terorizmui ir teroristų finansavimui ir su jais kovoti (SWIFT susitarimas). Didelė šiame dokumente pateiktos Teisės tarnybos rekomendacijos dalis buvo susijusi su SWIFT susitarimo teisiniu pagrindu.

Bendrasis Teismas iš dalies panaikino Tarybos sprendimą, kuriuo atsisakyta suteikti galimybę visa apimtimi susipažinti su dokumentu 11897/09, laikydamasis nuomonės, kad Taryba galėjo atsisakyti suteikti galimybę susipažinti tik su tomis prašomo dokumento dalimis, kuriose buvo nuorodos į konkretų numatomo susitarimo turinį ir derybinius nurodymus.

Atsižvelgdama į šio sprendimo poveikį Tarybos darbui, visų pirma teisinių rekomendacijų dėl teisinio pagrindo pasirinkimo sudarant tarptautinius susitarimus apsaugos atžvilgiu, Taryba nusprendė paduoti apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo sprendimo Teisingumo Teismui.

Savo apeliaciniame skunde Taryba teigė, kad Bendrasis Teismas klydo manydamas, kad nesutarimas pasirenkant ES akto dėl tarptautinio susitarimo sudarymo teisinį pagrindą negali pakenkti Sąjungos interesams tarptautinių santykių srityje. Ji taip pat manė, kad Bendrasis Teismas klydo šiuo konkrečiu atveju taikydamas Teisingumo Teismo praktiką, susijusią su teisėkūros procedūros kontekste pateiktomis teisinėmis nuomonėmis (2008 m. liepos 1 d. sprendimas bylose C–39/05 P ir C–52/05 P Švedija ir Turco prieš Tarybą, Teisingumo Teismo praktikos rinkinys I–04723), ir todėl teigė, kad su tarptautinėmis derybomis susijusioms teisinėms rekomendacijoms turėtų būti taikoma bendra neatskleidimo prezumpcija, kaip pripažinta kai kuriose kitose srityse.

19 Byla C–350/12 P prieš Bendrojo Teismo sprendimą byloje T–529/09; žr. 2012 m. Tarybos metinę ataskaitą dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, p. 16–17.


Teisingumo Teismas išnagrinėjo dvi išimtis, kuriomis rėmėsi Taryba (t. y. tarptautinių santykių ir teisinių rekomendacijų apsauga), ir tai, ar Bendrasis Teismas padarė teisingą išvadą, kad Taryba neįrodė, jog konkrečiai ir realiai kenkiama šiose išimtyse numatytiems saugomiems interesams. Teisingumo Teismas patvirtino Bendrojo Teismo išvadas atmesdamas Tarybos argumentus, kad atskleidus, jog institucijų nuomonės dėl teisinio pagrindo (taigi ir dėl to, kokių vidinių procedūrų reikia laikytis) skiriasi, toks atskleidimas pats savaime gali pakenkti Sąjungos patikimumui Jungtinių Valstijų atžvilgiu. Tačiau Teisingumo Teismas neatmetė to, kad institucijų nesutarimas dėl tinkamo teisinio pagrindo galėtų pakenkti Reglamente Nr. 1049/2001 nustatytiems saugomiems interesams.

Be to, kalbant apie išimtį, susijusią su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje nurodyta teisinės pagalbos apsauga, Teisingumo Teismas nusprendė, kad byloje Turco priimtame sprendime pateiktas trijų etapų įvertinimas taip pat taikomas dokumentams, parengtiems su teisėkūra nesusijusiame kontekste, todėl atmetė argumentą, kad toje srityje galėtų būti taikoma bendra neatskleidimo prezumpcija. Vis dėlto jis neišplėtė kitų to sprendimo dalių taikymo. Visų pirma, byloje Turco priimtame sprendime taikytos prezumpcijos, pagal kurią pirmenybė teikiama tam, kad būtų atskleistos su teisėkūros veikla susijusiame kontekste parengtos teisinės nuomonės, jis netaikė taip, kad ji taip pat apimtų su teisėkūra nesusijusiame kontekste parengtas teisines rekomendacijas.

2015 m. vasario 17 d. Taryba priėmė patikslintą atsakymą į pradinę kartotinę paraišką, kad būtų laikomasi Teismo sprendimo. Atsižvelgiant į tai, kad SWIFT susitarimas įsigaliojo, ir nepaisant to, kad ES teisminės institucijos iš dalies patvirtino Tarybos sprendimą atsisakyti suteikti galimybę susipažinti su prašomu dokumentu, Taryba nusprendė suteikti galimybę su juo susipažinti visa apimtimi.

Naujos prieš Tarybą iškeltos teisminės bylos, siekiant panaikinti jos sprendimus atsisakyti suteikti galimybę visuomenei susipažinti su dokumentais

2014 m. rugsėjo 12 d. Bendrajame Teisme užregistruotu prašymu Ivanas Jurašinovićius Bendrajame teisme pareiškė ieškinį20 fkuriuo prašoma panaikinti 2014 m. liepos 8 d. Tarybos sprendimą atsisakyti suteikti galimybę visuomenei visa apimtimi susipažinti su Europos Sąjungos institucijų ir Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ) susirašinėjimu dėl TBTBJ iškeltos bylos „Prokuroras prieš Gotovinaet al.“ (IT-06-90-T). Tarybos sprendimas buvo priimtas siekiant laikytis 2013 m. spalio 3 d. Bendrojo Teismo sprendimo byloje T–63/10 Ivan Jurašinović prieš Tarybą, kuriuo buvo panaikintas ankstesnis sprendimas neatskleisti prašomų dokumentų. Byla šiuo metu nagrinėjama Bendrajame Teisme.

2014 m. spalio 7 d. Bendrajame teisme užregistruotu prašymu „Herbert Smith Freehills LLP“ Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį, kuriuo prašoma panaikinti 2014 m. liepos 23 d. Tarybos sprendimą atsisakyti suteikti galimybę visuomenei susipažinti su tam tikrais elektroniniais laiškais, kuriuos Tarybos Teisės tarnybos pareigūnas siuntė trišalio dialogo derybų, po kurių buvo priimta 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/40/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo21. metu. Byla šiuo metu nagrinėjama Bendrajame Teisme.

Bendrajame Teisme nagrinėjami ieškiniai dėl panaikinimo

Šiuo metu Bendrajame Teisme nagrinėjama viena byla, kurioje ginčijamas Tarybos sprendimo atsisakyti suteikti galimybę visuomenei visa apimtimi susipažinti su dokumentais remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 teisėtumas22.

20 Byla T–658/14 (Ivan Jurašinović prieš Tarybą).

21 OL L 127, 2014 4 29, p. 1–38.

22 Byla T–395/13 (Samuli Miettinen prieš Tarybą); žr. 2013 m. Tarybos metinę ataskaitą dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, p. 19.


V. BAIGIAMOSIOS PASTABOS

2014 m. Tarybos patirtis įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 ryškiai parodo, koks yra svarbus jos viešas registras, kurį visuomenės nariai, siekiantys pasinaudoti savo teise susipažinti su dokumentais, naudoja kaip paieškos priemonę; unikalių viešo registro lankytojų skaičius išaugo 13,5 %. Taip pat nuolat auga dokumentų, su kuriais visuomenei suteikiama galimybė susipažinti naudojantis registru tiesiogiai arba pateikus paraiškas dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, skaičius. Nepaisant šių veiksnių, paraiškų skaičius per ataskaitinį laikotarpį gerokai išaugo (10 % daugiau).

Kaip ir ankstesniais metais, didžioji 2014 m. pareiškėjų dauguma priklausė labai konkrečioms grupėms, kurios vienaip ar kitaip specializuojasi Europos reikalų srityje: pilietinės visuomenės organizacijoms, idėjų institutams ir akademinei visuomenei. Jie labai dažnai atlieka informacijos skleidėjų vaidmenį ne tik savo organizacijoje, bet ir pranešdami savo išvadas ir pastabas specializuotuose leidiniuose, ataskaitose, taip pat naudodamiesi žiniasklaida apskritai, ir taip pasiekia ganėtinai didelę plačiosios visuomenės dalį.

Skirtingai nei 2013 m., paraiškų dėl galimybės susipažinti su dokumentais, susijusiais su Tarybos tradicine teisėkūros veikla, pavyzdžiui, vidaus rinkos srityje, skaičius šiek tiek sumažėjo. Nepaisant to, galima pažymėti, kad didėja informuotumas apie Tarybos teisėkūros veiklą naujose srityse, pavyzdžiui, laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, ir vis daugiau ja domimasi. Tai iš dalies paaiškina, kodėl taip žymiai išaugo susidomėjimas su šia konkrečia sritimi susijusiais dokumentais.

Dėl išsamaus pirminių paraiškų nagrinėjimo pastaraisiais metais gerokai sumažėjo kartotinių paraiškų skaičius. 2014 metai šiuo požiūriu buvo išskirtiniai: Generalinis sekretoriatas gavo 40 kartotinių paraiškų, kurios sudarė 1,6 % viso pirminių paraiškų skaičiaus (palyginus su maždaug 1 % ankstesniais metais). Ketvirtadalis šių paraiškų buvo susijusios su galimybe susipažinti su dokumentais dėl ribojamųjų priemonių. Todėl, jei anksčiau nebuvo galima nustatyti aiškaus ryšio tarp paraiškų ir diskusijų politiniais klausimais arba politinių įvykių, 2014 m. Tarybai priėmus įvairias ribojamąsias priemones, atrodo, buvo akivaizdžiai padarytas poveikis paraiškų dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais skaičiui.

Iš esmės, išanalizavus, kaip nagrinėjamos paraiškos dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumen-tais ir kaip visuomenės atstovai naudojasi jiems nustatyta teisės visuomenei susipažinti su dokumentais įgyvendinimo tvarka, matyti, kad Sutartimis ir Reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 nustatyti tikslai buvo pasiekti ir 2014 m.


PRIEDAS

STATISTINIAI DUOMENYS APIE GALIMYBĘ VISUOMENEI SUSIPAŽINTI SU TARYBOS DOKUMENTAIS

PADĖTIS 2014 12 31

1. Paraiškų pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 skaičius

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

2 764 2 116 1 871 2 212 2 445

2. Pirminėse paraiškose prašomų dokumentų skaičius

2010 2011 2012 2013 2014

9 188 9 641 6 166 7 564 10 839

3. Tarybos generalinio sekretoriato pirminiame etape atskleisti dokumentai

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

7 847 8 506 4 858 5 951 8 964

iš dalies / visa apimtimi

1 369/6 478


1 103/7 403


998/3 860


867/5 084


776/8 188

4. Kartotinių paraiškų skaičius

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

28 27 23 25 40

5. Dokumentų, kuriuos Taryba išnagrinėjo gavusi kartotines paraiškas, skaičius ir atskleistų dokumentų skaičius

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

181 59 78 77 225

118


80/38

41


15/26

27


17/10

33


29/4

159


132/28

6. Atskleistų dokumentų procentinė dalis (iš visų svarstytų dokumentų)23

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

70,9% 86,7% 77% 88,6% 64,9% 81,2% 67,6% 79,5% 75,9% 84,2%

7. Viešame registre nurodytų dokumentų skaičius ir dokumentų, su kuriais visuomenei leidžiama susipažinti / kuriuos galima atsisiųsti, skaičius

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

1 545 7541 163 489

(75,3%)1 729 944

1 3 37 933 (77,3%)

1 915 7371 480 557

(77,3%)2 076 220

1 583 636(76,3%)

2 273 5811 760 045

(77,4%)

23 Remiantis visa apimtimi (stulpelis kairėje) arba visa apimtimi ir iš dalies (stulpelis dešinėje) atskleistais dokumentais.


8. Pareiškėjų profesija (pirminės paraiškos)

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Pilietinė visuomenė

Konsultantai 7% 7,3%

Aplinkosaugos lobistinės

organizacijos

27,9% 25,8% 25,8%

0,1%

29,4%

0,1%

28,5%

Kitos interesų grupės

6,2% 6,7%

Pramonės /

prekybos sektorius

10,4% 9,4%

NVO 5,7% 5%

Žurnalistai 2,6% 3,3% 2,8% 1,8% 4,5%

Teisininkai 10,1% 10% 9,8% 10% 10,3%

Akademinio pasaulio atstovai

Universitetai, mokslinių

tyrimų įstaigos

Bibliotekos

32,5%33,7%

35,7%37,6%

32,2%33,4%

27,9%29,2%

30,5%31,7%

1,2% 1,8% 1,2% 1,2% 1,2%

Viešos institucijos (ne ES institucijos, trečiųjų šalių atstovai ir kt.)

5,6% 5,4% 4,0% 4,4% 3,8%

Europos Parlamento nariai ir jų asistentai

1,1% 0,9% 1% 0,6% 0,4%

Kiti 9,4% 5,3% 6,6% 5,8% 6%

Nenurodyta profesija 13,3% 13,5% 16,5% 18,8% 14,8%


9. Pareiškėjų profesija (kartotinės paraiškos)

2010 m. 2011 m. 2012m. 2013 m. 2014 m.

Pilietinė visuomenė

Konsultantai 4,4%

21,8%

3,5%

Aplinkosaugos lobistinės

organizacijos

27% 19,3% 28,5%

0% 0%

27,7%

Kitos interesų grupės

4,4% 3,5%

Pramonės /

prekybos sektorius

0% 6,9%

NVO 13% 13,8%

Žurnalistai 7,7% 11,5% 9,5% 0% 3,5%

Teisininkai 11,5% 15,4% 14,3% 13% 31%

Akademinio pasaulio atstovai

Universitetai, mokslinių

tyrimų įstaigos

Bibliotekos

42,3%

42,3%

34,6%

34,6%

23,8%

23,8%

43,5%

43,5%

24,1%

24,1%

0% 0% 0% 0% 0%

Viešos institucijos (ne ES institucijos, trečiųjų šalių atstovai ir kt.)

0% 0% 0% 0% 3,4%

Europos Parlamento nariai ir jų asistentai

0% 3,8% 4,8% 0% 0%

Kiti 3,8% 7,7% 4,8% 4,3% 0%

Nenurodyta profesija 7,7% 7,7% 14,3% 17,4% 10,3%


10. Pareiškėjų geografinis pasiskirstymas (pirminės paraiškos)

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Belgija 29,3% 30,5% 33,0% 28% 29%

Bulgarija 0,2% 0,4% 0,1% 0,6% 0,1%

Kroatija 0,1% 0,5% 0,2% 0,2% 0,1%

Čekija 1,1% 1% 0,7% 0,8% 1,8%

Danija 1,6% 1% 0,6% 2,1% 2,3%

Vokietija 13,9% 14,5% 14,6% 18,5% 13,9%

Estija 0,1% 0% 0% 0,2% 0,1%

Graikija 0,8% 0,7% 0,5% 1% 0,2%

Ispanija 5,5% 3,5% 3,3% 3,3% 3,6%

Prancūzija 7,5% 7,7% 7,3% 5,7% 6%

Airija 0,4% 0,7% 1,1% 0,9% 1,4%

Italija 5,4% 6,3% 5,6% 4,6% 4%

Kipras 0% 0,2% 0,1% 0,2% 0,1%

Latvija 0,1% 0,2% 0,1% 0,2% 0,1%

Lietuva 0,3% 0,1% 0% 0,5% 0%

Liuksemburgas 1,3% 1,3% 1,2% 1,8% 1,6%

Vengrija 0,7% 0,8% 0,2% 0,5% 0,3%

Мalta 0,4% 0,2% 0,2% 0,1% 0,5%

Nyderlandai 4,8% 7,6% 5,8% 5% 6,8%

Austrija 2,1% 1,9% 1,9% 2% 1,8%

Lenkija 2,4% 1,6% 2,3% 1,7% 1,5%

Portugalija 1,2% 0,9% 0,7% 0,4% 1%

Rumunija 1% 0,2% 0,2% 0% 0,4%

Slovėnija 0,3% 0,2% 0,1% 0,2% 0,2%

Slovakija 0,7% 0,3% 0,5% 0,1% 0,1%

Suomija 0,5% 0,4% 0,6% 1% 1,1%

Švedija 2% 1,3% 1,2% 1,2% 1%

Jungtinė Karalystė 9% 9,2% 11,5% 10,2% 9,6%

Trečiosios šalys

Šalys kandidatės

0,3% 0,5% 0,2% 0,2% 0,2%

Kiti 6,5% 5,9% 4,2% 3,5% 4,1%

Nenurodyta 0,6% 0,9% 2,2% 5,5% 7,1%


11. Pareiškėjų geografinis pasiskirstymas (kartotinės paraiškos)

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Belgija 28% 23,1% 38,1% 26,1% 27,6%

Bulgarija 0% 0% 0% 0% 0%

Kroatija 0% 0% 0% 4,3% 3,4%

Čekija 4% 0% 0% 0% 0%

Danija 0% 3,9% 0% 0% 3,5%

Vokietija 20% 19,2% 19% 21,7% 6,9%

Estija 0% 0% 0% 0% 0%

Graikija 0% 0% 0% 0% 0%

Ispanija 4% 3,8% 0% 0% 0%

Prancūzija 4% 7,7% 9,5% 4,4% 6,9%

Airija 0% 0% 0% 0% 3,5%

Italija 4% 7,7% 0% 4,4% 3,4%

Kipras 0% 0% 0% 0% 0%

Latvija 0% 0% 0% 0% 0%

Lietuva 0% 0% 0% 0% 0%

Liuksemburgas 0% 0% 0% 0% 0%

Vengrija 0% 0% 0% 0% 0%

Мalta 0% 0% 0% 0% 0%

Nyderlandai 4% 7,7% 4,8% 8,7% 6,9%

Austrija 0% 0% 0% 0% 6,9%

Lenkija 4% 0% 0% 4,3% 0%

Portugalija 0% 0% 0% 0% 0%

Rumunija 0% 0% 0% 0% 0%

Slovėnija 0% 0% 0% 0% 0%

Slovakija 0% 0% 0% 0% 0%

Suomija 0% 0% 0% 4,4% 6,9%

Švedija 8% 0% 0% 0% 0%

Jungtinė Karalystė 16% 23,1% 14,3% 4,4% 20,7%

Trečiosios šalys

Šalys kandidatės 4% 0% 0% 4,3% 0%

Kiti 0% 0% 0% 4,3% 0%

Nenurodyta 0% 0% 14,3% 13% 3,4%


12. Sektorius

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Žemės ūkis, žuvininkystė 3,9% 3,5% 5% 3% 4,9%

Vidaus rinka 7,9% 8% 9,7% 11,7% 6,7%

Moksliniai tyrimai 0,5% 0,4% 1% 2,1% 1,1%

Kultūra 0,2% 0,2% 0,7% 0,5% 0,4%

Švietimas / jaunimas 1,1% 0,4% 0,2% 0,6% 0,5%

Pramonė 0,1% 0,1% 0% 0,4% 0,3%

Konkurencingumas 1,5% 1,4% 1,6% 1,1% 1,1%

Energetika 0,9% 2,1% 2,7% 2% 1,3%

Transportas 2,5% 1,5% 1,4% 2,6% 3,9%

Aplinka 10,7% 9,1% 7,6% 12,6% 13,1%

Sveikatos ir vartotojų apsauga 5,6% 3,6% 3,5% 4,5% 6,1%

Ekonominė ir pinigų politika 4,4% 5,9% 6,9% 8,7% 4%

Mokesčių klausimai (fiskaliniai klausimai)

7,5% 12,5% 6,7% 3,7% 4,2%

Išorės santykiai (BUSP) 14,4% 12,8% 10,7% 8,1% 10,6%

Civilinė sauga 0,1% 0% 0,6% 0,8% 0,6%

Plėtra 0,8% 1% 1,2% 0,4% 0,4%

Gynybos ir kariniai reikalai 4% 2,2% 2,7% 2,5% 0,8%

Parama vystymuisi 0,2% 0,1% 0% 0,4% 0,1%

Regioninė politika ir ekonominė / socialinė sanglauda

0% 0,1% 0,4% 0,1% 0,3%

Socialinė politika 4% 2,7% 3,9% 5,2% 5,1%

Teisingumas ir vidaus reikalai 14% 19,5% 18,1% 16,8% 23,4%

Teisiniai klausimai 2,6% 3,1% 5,4% 5% 3,6%

Institucijų veikimas 2,1% 2,4% 2,4% 2,8% 2,8%

Sąjungos finansavimas (biudžetas, statutas)

0,1% 0,2% 0,8% 0,4% 0,2%

Skaidrumas 0,3% 0,3% 1,2% 0,5% 0,5%

Bendro pobūdžio politiniai klausimai

1% 0,6% 0,7% 1,1% 1,8%

Parlamento narių klausimai 5,3% 3% 2,5% 0,7% 0,5%

Įvairūs 0,6% 0,2% 0,2% 0,1% 0,2%


13. Priežastys, dėl kurių atsisakyta suteikti galimybę susipažinti su dokumentais (Tarybos gener-alinio sekretoriato pateikti atsakymai pirminiame etape)

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

# % # % # % # % # %

Viešojo intereso, susijusio su visuomenes saugumu, apsauga

92 7% 93 8,9% 64 5,8% 58 3,8% 35 2%

Viešojo intereso, susijusio su gynybos ir kariniais reikalais, apsauga

25 1,9% 15 1,4% 18 1,6% 9 0,6% 3 0,2%

Viešojo intereso, susijusio su tarptautiniais santykiais, apsauga

319 24,2% 221 21,2% 226 20,5% 375 24,7% 455 25,8%

Viešojo intereso, susijusio su Bendrijos ar valstybės narės finansų, pinigų ar ekonomine politika, apsauga

6 0,5% 11 1,1% 0 0% 4 0,3% 0 0%

Asmens privatumo ir neliečiamumo apsauga (as-mens duomenų apsauga)

5 0,4% 2 0,2% 2 0,2% 2 0,1% 3 0,2%

Fizinių arba juridinių asmenų komercinių interesų, įskaitant intelektinę nuosavybę, apsauga

0 0% 0 0% 0 0% 1 0,1% 1 0%

Teismo proceso ir teisinių rekomendacijų apsauga

11 0,8% 10 1% 7 0,6% 7 0,5% 13 0,7%

Apsauga inspektavimo, tyrimų ir audito tikslais

4 0,3% 0 0% 0 0% 0 0% 0 0%

Institucijos sprendimų priėmimo proceso apsauga

436 33,1% 426 40,9% 455 41,3% 556 36,7% 379 21,5%

Kelios priežastys tuo pačiu metu arba kitos priežastys

417 31,7% 264 25,3% 330 30% 503 33,2% 871 49,4%

Taryba neturi šio dokumento / kitas autorius

1 0,1% 0 0% 0 0% 0 0% 4 0,2%


14. Priežastys, dėl kurių atsisakyta suteikti galimybę susipažinti su dokumentais (Tarybos generalinio sekretoriato atsakymai į kartotines paraiškas)

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

# % # % # % # % # %


24 38,1% 3 15,8% 0 0% 0 0% 1 0,4%


0 0% 0 0% 0 0% 0 0% 0 0%


35 55,5% 15 78,9% 2 3,9% 20 69% 35 14,6%


0 0% 0 0% 0 0% 0 0% 0 0%


0 0% 0 0% 0 0% 0 0% 0 0%

Fizinių arba juridinių asmenų komercinių interesų, įskaitant intelektinę nuosavybę, psauga

0 0% 0 0% 0 0% 0 0% 0 0%


0 0% 0 0% 1 2% 0 0% 3 1,2%


0 0% 0 0% 0 0% 0 0% 0 0%


1 1,6% 0 0% 1 2% 1 3,4% 0 0%


3 4,8% 1 5,3% 47 92,1% 8 27,6% 201 83,8%


0 0% 0 0% 0 0% 0 0% 0 0%


15. Priežastys, dėl kurių atsisakyta suteikti galimybę iš dalies susipažinti su dokumentais (Tarybos generalinio sekretoriato pateikti atsakymai pirminiame etape)

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

# % # % # % # % # %


56 4,1% 49 4,4% 44 4,8% 28 3,2% 35 4,6%


4 0,3% 1 0,1% 2 0,2% 5 0,6% 2 0,3%


164 12% 323 29,3% 174 18,8% 57 6,6% 184 24%


0 0% 0 0% 0 0% 1 0,1% 0 0%


57 4,2% 35 3,2% 125 13,5% 46 5,3% 64 8,3%


0 0% 0 0% 0 0% 0 0% 2 0,3%


111 8,1% 58 5,2% 18 1,9% 32 3,7% 57 7,4%


0 0% 0 0% 0 0% 0 0% 0 0%


707 51,6% 422 38,3% 334 36,1% 525 60,5% 180 23,5%


270 19,7% 215 19,5% 228 24,7% 173 20% 242 31,6%


0 0% 0 0% 0 0% 0 0% 0 0%


16. Priežastys, dėl kurių atsisakyta suteikti galimybę iš dalies susipažinti su dokumentais (Tarybos generalinio sekretoriato pateikti atsakymai į kartotines paraiškas)

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

# % # % # % # % # %


0 0% 1 6,7% 3 13% 1 3,5% 0 0%


0 0% 0 0% 0 0% 0 0% 0 0%


21 26,2% 6 40% 2 8,7% 0 0% 95 72%


0 0% 0 0% 0 0% 1 3,5% 0 0%


1 1,3% 0 0% 1 4,4% 1 3,4% 2 1,5%


0 0% 0 0% 0 0% 0 0% 1 0,7%


0 0% 1 6,7% 1 4,4% 5 17,2% 0 0%


0 0% 0 0% 0 0% 0 0% 0 0%


12 15% 2 13,3% 1 4,3% 15 51,7% 3 2,3%


46 57,5% 5 33,3% 9 65,2% 6 20,7% 31 23,5%


0 0% 0 0% 0 0% 0 0% 0 0%


17. Vidutinis darbo dienų, skirtų atsakyti į paraiškas ar į Europos ombudsmenui pateiktus skundus, skaičius

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

24 Šie skaičiai apima pirmines paraiškas, pateiktas pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 7 straipsnį, ir vadinamąsias „6 straipsnio 3 dalies paraiškas“.

25 Kartotines paraiškas nagrinėja Tarybos Informavimo darbo grupė ir Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER II). Atsakymus pareiškėjams priima Taryba.

Pirminės paraiškos24

17

(2 764 paraiškos, į

kurias atsakyta)

16

(2 116 paraiškos, į

kurias atsakyta)

16

(1 871 paraiškos, į ku-rias atsakyta)

18

(2 212 paraiškos,

į kurias atsakyta)

17

(2 443 paraiškos,

į kurias atsakyta)

Kartotinės paraiškos2528

(28 paraiškos, į kurias atsakyta)

29

(27 paraiškos, į kurias atsakyta)

28

(22 paraiškos, į kurias

atsakyta)

26


atsakyta)

27


atsakyta)

Bendras vidurkis (pirminės + kartotinės paraiškos)

17,11 16,16 16,15 18,09 17,16

Ombudsmenas 50 32 64 0 57,5

18. Paraiškų, kurioms pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 7 straipsnio 3 dalį ir 8 straip-snio 2 dalį pratęstas terminas, skaičius

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Pirminės paraiškos773 iš 2764,

t. y. 28% paraiškų

513 iš 2116, t. y. 24,2% paraiškų

452 iš 1871, t. y. 24,2% paraiškų

587 iš 2212, t. y. 26,5% paraiškų

589 iš 2445, t. y. 24,1% paraiškų

Kartotinės paraiškos 25 [iš 28] 24 [iš 27] 20 [iš 23] 21 [iš 25] 39 [iš 40]

ISBN 978-92-824-4224-1doi:10.2860/96378

TarybaEuropos Sąjungos


Rue de la Loi/Wetstraat 1751048 Bruxelles/BrusselBELGIQUE/BELGIËTel. +32 (0)2 281 61 11www.consilium.europa.eu

ISSN 2443-5694

Print PDF

ISBN 978-92-824-5263-9 ISBN 978-92-824-5259-2

doi:10.2860/514723 doi:10.2860/928640

QC-AF-15-001-LT-C QC-AF-15-001-LT-N

PastabaTURINYSVADASI. REGLAMENTO (EB) NR. 1049/2001 ĮGYVENDINIMASTarybos dokumentų viešas registrasParaiškos dėl galimybės visuomenei susipažinti su Tarybos dokumentaisII. PARAIŠKŲ DĖL GALIMYBĖS VISUOMENEI SUSIPAŽINTI SU DOKUMENTAIS ANALIZĖPareiškėjų profesija ir geografinis pasiskirstymasPolitikos sritys, susijusios su paraiškomis dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentaisIšnagrinėtų ir paskelbtų dokumentų skaičiusIII. VISUOMENĖS TEISĖS SUSIPAŽINTI SU DOKUMENTAIS IŠIMČIŲ TAIKYMASVisiški atsisakymai patenkinti paraiškasAtskleidimas iš daliesIV. EUROPOS OMBUDSMENUI PATEIKTI SKUNDAI IR IEŠKINIAI TEISME1. Europos ombudsmenui pateikti skundai2. Teisminės bylosV. BAIGIAMOSIOS PASTABOSPRIEDAS: STATISTINIAI DUOMENYS APIE GALIMYBĘ VISUOMENEI SUSIPAŽINTI SU TARYBOS DOKUMENTAIS

issn 2443-5694 · 2017. 10. 23. · 2014 m. daugumą kartotinių paraiškų pateikė teisininkai...

Documents