spalis 2005

Nr.10(132)

ISSN�1648-0244

Dr. Petras RagauskasPrie‰ kelias savaites

”Omni.lt” interneto nau-jien˜ svetainòje aptikau∞domios apklausos duo-menis. Duomenis, kuri˜rezultat˜ negaliu viena-reik‰mi‰kai paai‰kinti netgi pats sau. Lankytojamsbuvo uÏduotas klausi-mas: ”Ar galòtumòte pa-aukoti savo gyvyb´ var-dan Lietuvos, jei to rei-kòt˜?” Ø ‰∞ klausimà atsa-kò per tris tkstanãiusÏmoni˜. Atsakymà ”taip”, be joki˜ abejoni˜, pasi-rinko 14 proc., dar 36 proc. nurodò, kad tai ”pri-klausyt˜ nuo aplinkybi˜”. Beveik pusò responden-t˜ atsakò ”ne”. Kà ‰ie duomenys rei‰kia: ar tai m-s˜ ”vakaròjimo” ir artòjimo prie soãios ir tampan-ãios vis labiau abejinga bet kokioms vertybòms Eu-ropos Ïenklas, ar okupacijos ir patirto tautos dva-sios suluo‰inimo pasekmò?

Kad ir koks atsakymas bt˜ teisingas, akivaizdu,kad Ribentropo-Molotovo paktas Lietuvai ne tik turò-jo, bet ir tebeturi baisi˜ pasekmi˜. Nepaisant to, kadjau 15 met˜ gyvenam atkurtoje Lietuvos valstybòje.Nepaisant to, kad esame NATO ir ES nariai. KaÏkada‰is paktas nuo Europos mus atidalijo ne tik pasienie-ãi˜ uÏkardomis, per laikà buvo atidalyti protai. 1940metais buvome okupuoti fizi‰kai. ·iandien tebesamepavergti dvasi‰kai.

Nepaisant to, savo viduje labai ai‰kiai jauãiu dudalykus: mes galime panaikinti ‰io pakto pasekmessavo tautai. Tai gera Ïinia. Taãiau tai padaryti galimetik mes patys. Nei ms˜ biãiuliai, nei ms˜ sàjungi-ninkai - niekas uÏ mus to nepadarys. Ar gera Ïiniayra ir tai, kad patys esame atsakingi uÏ savo ateit∞,spr´skite patys.

Rugpjãio 23-oji mums yra simbolis. Ir to, kas blo-ga, ir to, kas gera (kad ir kaip paradoksaliai tai skam-bòt˜). NeÏinau, kaip jums, bet man ‰i diena pirmiau-sia asocijuojasi ne su nusikaltimu prie‰ Lietuvà ir ki-tas Baltijos ‰alis, bet su ms˜ taut˜ pakilimu ir vienudidingiausi˜ ms˜ laik˜ ∞vykiu - Baltijos keliu. Gal-

bt todòl, kad man neteko patirti Laisvòs praradimokartòlio, bet pats galòjau dalyvauti jà sugràÏinant. Rei-kalaujant teisingumo. Taãiau ‰is paktas yra ir kitassimbolis. Agresijos, savanaudi‰kumo ir nuolatinio pa-vojaus. Pavojaus bent jau tol, kol Rusija nesikeiãia.Pykstame uÏ V. Putino ÏodÏius, prie‰ pusmet∞ pasa-kytus Bratislavoje. Bet, mano galva, ‰ie ÏodÏiai (jokiubdu ne pozicija, bet patys ÏodÏiai) mums ∞ naudà.Gerai, kad Ïmogus kalba atvirai - pasaulis bent jaugali ∞sitikinti, kas jis yra i‰ ties˜.

Galime guostis - Europoje br´sta pokyãiai. Vokietijair Pranczija rengiasi nustumti ∞ ‰al∞ Karaliauãiaus ∞kri-mo jubiliejuje dalyvavusius KGB pulkininko biãiulius.Tiesa, ‰ie pokyãiai nuo ms˜ nedaug priklauso. Kai kassako, kad nepriklauso visai. Bet jie neteiss. Taip patkaip yra neteiss ir tie, kurie mano, kad mes esamebejògiai daryti bent ‰iokià tokià ∞takà Rusijai.

Kalbu ne apie specialiàsias tarnybas. Netgi ne apiems˜ atstovus Europos Parlamente, Europos Tarybosparlamentinòje asamblòjoje, ministr˜ pasitarimuose.Kalbu apie visai kitus dalykus. Jei mes krik‰ãionys,katalikai, melstis galime (ir turòtume) ne tik uÏ Lietu-và, bet ir Rusijà. Ir ne vien dòl to, kad Saliamono irapa‰talo Pauliaus pasakyta: ”Laiminkite savo prie‰us irtaip sukursite Ïarijas ant j˜ galvos”. I‰ ties˜, jei jie ne-sikeis, tebus Ïarijos. Bet mes turime trok‰ti, kad ‰i ‰alispasikeist˜. Aktyviai trok‰ti. J˜ ir savo paãi˜ labui.

Sòkme tikòti padeda ir tai, kad fizinio pavergimojau atsikratòme. Pakakt˜ jòg˜ atsikratyti ir dvasinio.Tik ‰ie panãiai nematomi, su jais sunkiau. Kita ver-tus, protus pavergò ne per metus.. Todòl nekeista,kad ne per metus ir i‰silaisvinsime. Juolab kad netgimes patys, kurie ãia susirinkome, t˜ panãi˜ daÏnainepastebime.

Btent dòl ‰ios prieÏasties ‰iandien toks svarbusSàjdis. Ir vis dar reikalingas. Dar nepadar´s to dar-bo, kuris jam buvo skirtas. Daugelio nemògstamas.Vis daÏniau piktai pa‰iepiamas. Gerokai silpnesnis neiprie‰ 15 met˜. Taãiau tebeesantis kaip rak‰tis sòdi-mojoje. NeleidÏiantis patogiai sòdòti ir nuolat prime-nantis apie ms˜ tautoje i‰likusià prot˜ vergijà.

Taigi su pakto pasekmòmis dar nesusidorojome.Taãiau tik patys galime jas sunaikinti. Ir tas, kuriosyra ms˜ tautoje, ir tas, kurios liko Rusijos Ïmoni˜‰irdyse ir protuose. Nenuleiskime rank˜!

Molotovo-Ribentropo paktasLietuvai tebeturi baisi˜ pasekmi˜(Kalba, pasakyta LS ir LLKS inicijuotame rugpjãio 23-iosios paminòjimo renginyje)

Rugsòjo 6 d. krik‰ãioni‰kos minties, kultros ir visuomenòs laikra‰ãiui ”

XXI amÏius” sukako15 met˜. Sveikiname laikra‰ãio Redaktori˜ Edvardà ·iugÏdà, jo leidòjus ir visus skaitytojus,

linkime jiems Auk‰ãiausiojo maloni˜. Laikra‰ãiui - ir toliau eiti tiesos ir ‰viesos keliu.Lietuvos Laisvòs Kovotoj˜ Sàjunga ir ”Varpo” redakcija

1123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567812345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456781234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678

Nuk

elt a

∞ 2

p.

Juozapas PalionisRugpjãio 7 d. ”Baltijos kelyje” ats. generolas majo-

ras Jonas Algirdas Kronkaitis ra‰o, kad yra daugybòveiksm˜, kuri˜ turòtume imtis, kad pagaliau pradòtu-me kovoti su rei‰kiniais, griaunanãiais ms˜ valsty-bingumo pamatus, taãiau pirmuãiausia skatina susivok-ti, ”jog blogiui laimòti nieko daugiau nereikia - uÏten-ka, kad doras Ïmogus bt˜ pasyvus”. Krik‰ãioni‰kuo-ju poÏiriu, pasyvumas blogio atÏvilgiu laikomas nuo-dòme. Gailesãio akte prie‰ Mi‰ias tariama: ”nusidòjaumintimis, ÏodÏiais, darbais ir apsileidimais”. I‰ tikr˜j˜pasyvumà arba apsileidimà, esant blogiui, reikia laiky-ti jo palaikymu, blogio gyvastingumo skatinimu.

Ms˜ tautos pasyvumo prieÏasãi˜ reikòt˜ ie‰kotijos ilgametòje nelaisvòje. BaudÏiava, svetim˜j˜ uÏdò-tas jungas, prievartinis nuolankumas valdÏioms ‰imt-meãi˜ bògyje ir tik trumpas laisvòs ir nepriklausomy-bòs atokvòpis, stmò Ïmog˜ ∞ nuasmeninimà, uÏgui-tumà. UÏguitam, tik vergo patirt∞ turinãiam Ïmogui,laisvò, nepriklausomybò, savivalda (demokratija) i‰-kart netampa gòriu, o veikiau na‰ta, kurios jis darnei‰moko ne‰ti, todòl jis tno belaukdamas, kad ge-ras valdovas ar ponas reikalus patvarkys. ”Geram”valdovui ar ponui to ir tereikia. Jis nesunkiai paminaminòtas vertybes, naudojasi uÏguit˜j˜ trisu, tenkinane Ïmoni˜, o savo reikmes. Øsidòmòtina, kad valdan-tiesiems naudinga, jog Ïmogus bt˜ uÏguitas, kad gy-vent˜ skurde, kad jam terpòt˜ duona kasdieninò, one laisvò, nepriklausomybò, savivalda, valstybingu-mas, kurios ir yra Ïmoni˜ saugios bties ir kokybi‰-kos buities pagrindas.

Taip jau nutiko Lietuvai i‰sivadavus i‰ svetim˜j˜jungo, kad, ∞sitvirtinusi visose valstybinòse instituci-jose komunistinò partinò nomenklatra, ten ir pasili-ko, nes uÏguita visuomenò arba tnojo, arba i‰sigan-dusi laisvòs ir savivaldos gsio, nusprendò nesitrauk-ti i‰ pavaldumo vakaryk‰-tiems prievartautojams,savanori‰kai liko j˜ val-dÏioje. O ta valdÏia pasi-naudojo laisve ir nepri-klausomybe, i‰ kapitaliz-mo niekintojos pati virtolaukinio kapitalizmo kla-nu, tarpstanãiu ne i‰ savo,o i‰ pavaldÏi˜j˜ prakaito.

Taãiau ”nebeuÏtvenksiupòs bògimo”, nors kaikam ”prie ruso buvo ge-riau”, kai kam ir labai ge-ra, teks, i‰mokus naudo-tis laisve bei savivalda, pa-siekti gòr∞ visai tautai, one vien plò‰rni‰kam kla-nui. Tik tam teks liautis t-nojus, teks atsitiesti ir stoti∞ kovà prie‰ blog∞.

Netiesa, kad su blogiu

valstybòje galima kovoti tik per partijas, per valdÏias- ”i‰ vir‰aus; nors tokià privilegijà esantieji valdÏiojesavinasi. Blogis stengiasi maskuotis gòrio regimybe,blogis vengia vie‰umo. O visuomenò gali blog∞ de-maskuoti, nuplò‰ti geradario ar gelbòtojo kauk´. Pa-vie‰intas blogis tampa jo kurpòjo gòdos stulpu, netÏemos moralòs veikòjà priverãia susimàstyti, pajustigòdà jei ne prie‰ tautà, tai prie‰ palikuonis. Nesmaguturbt tokiam ∞sivaizduoti, kad vaikai ar vaikaiãiai ne-galòs didÏiuotis, kad tòvas ar senelis buvo preziden-tas ar premjeras, nes jis i‰garsòjo Mikòs melagòlio re-putacija, buvo nusikalstamos partijos vadovas, nega-lòs jie dÏiaugtis ir paveldòtu turtu, nes jo kilmò - ”prich-vatizacija” bei tokios pat kilmòs ”pasoga”. Nesmaguvaikams ar vaikaiãiams bti pravardÏiuojamais ”knia-zikais” (kunigaik‰tukais), nes j˜ motina ar senelò uÏpaslaugas Rusijai pelnò tok∞ titulà. Nesmagu turòt˜bti miesto merui pagalvojus, kad jo vaikams ar vai-kaiãiams teks griauti tòvo ar senelio rpesãiu staty-dintus miesto veidà darkanãius statinius.

Kai kas priekai‰tauja, kad apie blog∞ valstybòje kal-bama per daug, kad nematomi, nei‰keliami geri po-kyãiai. Gerus pokyãius, gerus darbus i‰ tikr˜j˜ reikiavie‰inti, skatinti, taãiau apie tarpstant∞ blog∞ tylòti ne-valia. Blogio ∞vardijimas yra pirmas Ïingsnis ∞ jo nai-kinimà, tolimesni Ïingsniai - aktyvi veikla. Daugeliuiatrodo ir jie net ”moksli‰kai” ∞rodo, kad tam tikramblogiui pasiprie‰inti ne∞manoma. Tokius mokslinãiusi‰kilus politikas ir publicistas Vilius BraÏònas vadina”nieko nedarymo ekspertais”, nuo sav´s pridurãiau, -ir tnojimo meistrais.

Jei dar nei‰mokome pasinaudoti savivaldos priva-lumais, ne∞stengiame pasirinkti ir i‰rinkti ∞ valdÏiasdor˜ Ïmoni˜, laisvai Ïod∞ sakyti ir ra‰yti, bendruo-menin´ veiklà plòtoti, nepraleisti pastebimo blogionemaãiom, negirdom, turime visas galimybes. Nau-

Tylòti ir tnoti ar kalbòti ir veikti

Buldozerinio ateizmo liudytojai - i‰sprogdinti Trij˜ kryÏi˜ kalno kryÏiai

Nuk

elt a

∞ 3

p.

2123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567812345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456781234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678

DalyvisKauno rajone, Rok˜ Gustaitynòje, kur anksãiau bu-

vo Jurgio ir Onos Stasiuleviãi˜ vienkiemis, o dar se-niau - Motiejaus Gustainio - lietuvi˜ simbolizmo pra-dininko, pirmojo Lietuvoje literatros ir meno moks-l˜ daktaro, pirmojo ”Stilistikos” vadovòlio autorius,pirmosios mergaiãi˜ progimnazijos ir gimnazijos stei-

gòjo, daugelio knyg˜ autoriaus - gimtinò, dabar lau-kuose ∞sikr´s Jurgio Stasiuleviãiiaus vaikaiãio Valen-tino ir jo Ïmonos Linos naujas vienkiemòlis: dailusmedinis namas, tvenkinys, o aplinkui - daugybò ∞vai-riausi˜ medeli˜, krm˜ krmeli˜, gòli˜. âia iki sen˜-j˜ Stasiuleviãi˜ ‰eimos tremties buvo bunkeris, laikò-si partizanai, ãia trys i‰ j˜ - Tautmylis, Albinas Juodis-

·turmas ir Jurgis Mi-liauskas-Sapnas - Ïuvo.

Rugpjãio 27 d. 10val. Auk‰tosios Panemu-nòs ·vã. Mergelòs Mari-jos dangun òmimo baÏ-nyãia buvo pilna Ïmo-ni˜. âia ‰v. Mi‰ias auko-jo monsinjoras AlfonsasSvarinskas (jis ir turinin-gà pamokslà pasakò),Auk‰tosios PanemunòsAleksoto dekanas kle-bonas kan. DeimantasBrogys, altaristas kan.Pranas Liutvinas ir ka-nauninkas, Rok˜ klebo-nas kun. Virgilijus Gra-Ïuleviãius. Pasimeld´ uÏÏuvusiuosius, sugiedoj´Lietuvos himnà, mi‰i˜dalyviai persikòlò ∞ Ro-kus. âia monsinjoras A.Svarinskas pa‰ventinonaujai pastatytà pamin-klà Ïuvusiesiems. Prie

I‰kilmingas pagerbimas ir prasmingaslaisvòs kovotoj˜ atminimo ∞amÏinimas

dotis tokiomis galimybòmis - vis˜ dor˜ Ïmoni˜ prie-dermò ir pareiga. Ir graÏi˜ pavyzdÏi˜ turime. Antai,jau paminòto, 93-ãius metus einanãio skauto nuo 1926met˜ Viliaus BraÏòno pavardò mirga spaudos pusla-piuose, neseniai jis i‰leido storul´ knygà, dalyvauja∞vairiuose renginiuose bei susitikimuose su visuome-ne, turòdamas daugiamet´ tarptautinòs politikos ana-litiko patirt∞ ir nepakartojamà ∞Ïvalgumà, negailestin-gai demaskuoja blog∞ valstybòje, skatina burtis ∞ kuo-peles, vietos bendruomenes, bendrauti ir veikti ”i‰apaãios”. DÏiugu, kad tai - ne vienintelis pavyzdys.Skaitome ir girdime apie besikurianãias ir jau veikian-ãias vietos bendruomenes, kurios veiksmingai prie‰i-nasi biurokratijai, ∞stengia ∞gyvendinti savo projek-tus, ugdo i‰ savo tarpo bsimus kandidatus ∞ valdÏias,akylai stebi ir demaskuoja nedoròlius valdÏioje, ko-voja su blogiu. Ir apmaudu bei skaudu, kad akade-mikai, ra‰ytojai, auk‰t˜j˜ mokykl˜ profesoriai, su re-tomis i‰imtimis, yra abejingi tautos ir jos valstybòsreikalams, tyli, tno savo asmeninòse celòse. Tokselgesys prilygsta pataikavimui i‰ valdÏi˜ einanãiamblogiui, maskuojamai korupcijai.

Tautos esminis bruoÏas yra istorinio likimo ben-drystò. Ta bendrystò radosi i‰ Ïmoni˜ bendravimo.Bendravimas be kalbòjimo ne∞manomas, o likimà es-mingai lemia aktyvi veikla. Siekdami tvirtinti tautà irjos valstyb´, privalome atpaÏinti blog∞, kalbòti apiej∞, veikti prie‰ j∞.

Monsinjoras Alfonsas Svarinskas ‰ventina paminklà Ïuvusiems partizanams

Laisvo ÏodÏio nelaisvòs liudytojai - radijo trukdymostoties bok‰tai Vilniuje (SSRS teritorijoje toki˜ stoãi˜buvo per 1000)

Atk

elta

i‰ 1

p.

31234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567812345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456781234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678

paminklo buvo sugiedotas Lietuvos himnas, giesmò”Marija, Marija”, pagarbà Ïuvusiesiems atidavò kariai‰autuv˜ salvòmis. Minòjimo dalyvi˜ ∞galioti atstovaiveÏò gòles ∞ Pakuonio kapines ant vienintelio i‰ a‰tuo-ni˜ Ïinomo Motiejaus, ‰e‰i˜ sn˜ partizan˜ JuodÏi˜tòvo kapo. Ten uÏdegtos ir a‰tuonios Ïvakòs - Motie-jui, jo Ïmonai Agotai ir ‰e‰iems snums.

Renginio dalyvius sveikino, uÏ partizan˜ atmini-mo ∞amÏinimà dòkojo, patriotin∞ Ïod∞ tarò Lietuvoslaisvòs kovotojai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, sve-ãiai. Tarp dalyvi˜ ir garbi˜ sveãi˜ - Antanas Luk‰a,Vytautas Raibikis, Vytautas Balsys, Antanas ·venãio-nis, Vytautas Juodsnukis, Onutò Stasiuleviãitò-âepie-nò, partizan˜ JuodÏi˜ pusbroliai, Kauno savivaldy-bòs vicemeras Kazimieras Kuzminskas, Seimo nariaiVida Marija âigriejienò, Kazimieras Starkeviãius, Po-vilas Jakuãionis, Arimantas Dumãius, Donatas Jankaus-kas. Algimantas Zolubas, pasveikin´s dalyvius Lietu-vos Laisvòs Kovotoj˜ Sàjungos ir ”Varpo” redakcijosvardu, jauniesiems Stasiuleviãiams ∞teikò sunaikintossen˜j˜ Stasiuleviãi˜ sodybos, kuriame paÏymòti pa-statai, augmenija ir partizan˜ bunkeris, architekto Îi-barto Simonaiãio atkurtà planà.

I‰sam˜, vaizdingà prane‰imà perskaitò Onos ir Jur-gio Stasiuleviãi˜ dukra, raudonojo siaubo liudininkò,anuomet jaunutò partizan˜ talkininkò, vòliau tremti-nò Onutò Stasiuleviãitò-âepienò. Jos prane‰ime bu-vo vaizdÏiai atspindòta anuometini˜ Rok˜ geografija,istorija, btis ir buitis - kraupi praeitis, lietuvòs Moti-nos Sopulingosios Juodienòs, netekusios vyro ir ‰e-‰i˜ sn˜, likimas. âia dera pasakyti, kad Onutòs r-pesãiu, gebòjimu sutelkti paramà ir pagalbà, buvo pa-statytas paminklas Ïuvusiems partizanams bei i‰kil-mingas baÏnytinis ir pasaulieti‰kas partizan˜ atmini-mo pagerbimas.

Nuostabioj aplinkoj, tik lengviems debesòliams puo-‰iant dang˜, plevòsuojant Lietuvos Respublikos, Trem-tini˜, Rok˜ mokyklos, Gustaitynòs vaik˜, Kudirkaiãi˜vòliavoms, pagal mokytojos Vandos MaÏeikienòs pa-rengtà programà visà rengin∞ puo‰ò jaunimo tariamassparnuotas Ïodis, renginio dalyviams pritariant, mo-kytojai Rasai Kavaliauskienei vadovaujant, gie-damos giesmòs, dainuojamos dainos.

Tepajunta skaitytojas atminimo ∞amÏinimorenginio dvasià i‰ Rok˜ garbingos ir sopu-lingos praeities baladòs i‰trauk˜, mokytojosVandos MaÏeikienòs para‰yt˜ ir jaunimo l-pomis i‰tart˜.

Mòginsime ‰iandienà pirmà puslap∞ atverstRok˜ bendruomenòs mokyklos knygos.·irdim i‰moksim pamokas ‰ventas,kad ir svetur i‰òj´ nepraÏtum. Îmogum kadsau irtautai, ir pasauliui, anot Vidno, btum.

Mes mokysimòs i‰ mi‰k˜, lauk˜ ir upi˜,I‰ skardÏi˜ prie Jiesios, i‰ augal˜ ir pauk‰ãi˜,I‰ senkapi˜, piliakalni˜, koplyãi˜, kryÏi˜ ir ...I ‰ k i lni˜ Rok˜ Ïmoni˜ s tatys im gyvàjàbaÏnyãià.

·vento Roko lauke, Rokakiemi, po Lietuvos dangum,Îeme, i‰ kurios stipryb´ semiam,Tu atmint∞ i‰saugok partizan˜ ir knygon ∞ra‰yk;I‰ ‰ito puslapio bendruomenò tegu i‰mokstaØvertint aukà t˜, kurie Tòvynei laisvòs trok‰ta.

Penki ‰imtai, penki ‰imtai sunkiausi˜ irmargiausi˜ puslapi˜Rok˜ ir j˜ apylinki˜ kaim˜ istorijos...Istorijà dar kunigaik‰ãi˜ Lietuvos antpopieriaus Jiesios,I‰ ‰vento Roko lauko atgabento, ra‰ò.Ir vienuolynus, baÏnyãias i‰ ‰vento Rokomolio bernardinai statò.Penki ‰imtai, penki ‰imtai tau, ‰itas lauke, met˜.Tebus palaimintos Sduvos lygumos, Rok˜ laukai,Tiek didÏiavyri˜ Tòvynei dav´.

***Tà Kalòd˜ nakt∞ jis - sargybojGustatynòj, Stasiuleviãi˜ sodybojSaugojo, kol broliai duonà lauÏò,O malda krtinòse liepsnojo tarsi lauÏas.

Ø Kalòd˜ ÎvaigÏd´ Ïvelgò lino akys,Bet kulka krtinòn smigo kaip gyvatò.Sniego patale raudonam Tautmylys.·viesiaplaukio Tautmylio kas vardà pasakys?

AmÏinai paliko tautà jis myl∞sPo Rok˜ padange Tautmylys.Elgeta suvargusi atòjo ir raudojo...Gal tai motina jo buvo? Gal sesuo jo?

Pakelòj dulkòtoj Tautmylio kapel∞Lietuvaitòs puo‰ò balta ramune.Stulpais Gedimino skaisãiai suÏydòjoKruvinos lelijos ir rta Ïalia.

***Agotos Juodienòs Golgota - krauju Rok˜ Ïemò rasota,Septyni skausmo kardai pervòrò ‰ird∞ kiaurai.Motina Sopulingoji, ie‰kai vyro ir ‰e‰eto savo sn˜?Priaugo suknia juodoji prie kno - priekai‰tas akiaistrib˜.

I‰kilmingas pagerbimas ir prasmingas laisvòs kovotoj˜ atminimo ∞amÏinimas

Moksleiviai skaito ”Rok˜ knygos” lapus

Atk

elta

i‰ 2

p.

4123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567

prakti‰kai i‰baltinama Jaltos i‰da-vystò ir uÏ pasaulio sujaukimà at-sakomybò suverãiama ant i‰davys-t´ detalizavusios Potsdamo ir kaÏ-kokios ne∞vykusios (taikos?) kon-ferencijos. Vakar˜ ir Ryt˜ globalis-t˜ i‰daviki‰kas sandòris pateisina-mas Vakar˜ neva nenoru kariauti.(Su Ïlunganãia, vos bekvòpuojan-ãia, i‰sisòmusia Soviet˜ Sàjunga?)·tai pavyzdÏiai: E.Zingeris esà pa-Ïymòj´s: ”Potsdamo konferencijanulòmò, kad pusò amÏiaus i‰gyve-nome vergijoje, baimòje, politinò-je ir ekonominòje depresijoje. J.Sta-linas mus gràÏino ∞ viduramÏius”.Ar jis bando pasakyti, kad viduram-Ïiais, ir dar neai‰ku kuriame to1000 met˜ ‰imtmetyje, Ïmonòs sir-go ”politine ir ekonomine depre-sija”, kai vargu ar apie tokius daly-kus kas Ïinojo ar kalbòjo? Ir prie-du i‰eit˜, jog Soviet˜ okupacij˜metu buvo tik ”baimò”, o nebuvotautÏudystòs kalòjimuose ir mirti-nink˜ stovyklose. O vergija pasau-lyje dar ilgokai t´sòsi ir po vidu-ramÏi˜. Ir vargu, ar viduramÏiaisbuvo Ïudomi, kaip sovietijos ver-gijoje, vertinga nuosavybò - vergai.Taãiau taip komentuoja parlamen-taras.

Tarptautinòs teisòs ekspertasDarius Îalimas tvirtinàs: ”Jei fak-ti‰kai t˜ teritorij˜ (Ryt˜ Europos -ELTA) uÏòmimas bt˜ paliktas So-viet˜ Sàjungos ∞takos zonoje, alter-natyva buvo kitas karas. Vakarainusprendò palaukti, kol soviet˜ im-perija pati subyròs”. ·tai kaip kal-ba teisininkas, ∞brid´s (be gelbòji-mosi rato) ∞ gilius ir drumzlinus ge-opolitinius ir karinòs strategijosvandenis. Jo bòda, kad nòra ∞ter-p´s globalizmo - pasaulinòs val-dÏios siekimo - ∞ geopolitin´ for-mul´. Juk kas tada begalòjo kariautisu ”Vakarais”, konkreãiai, su vie-nintele i‰likusia galybe - JAV? ArSSRS, kurios R.Armija mito JAVkonservais, vaÏinòjo JAV sunkve-Ïimiais, naudojo JAV parpintà gin-kluot´? Deja, kad SSRS nesubyrò-t˜, JAV globalistai jai siuntò gin-

Vilius BraÏònasDaÏnokai ms˜ tarptautini˜ rei-

kal˜ Ïinovai savo komentaruosepatys, lyg pakulose, susipainioja sa-vo svarstymuose ir sujaukia skai-tytoj˜ ir klausytoj˜ Lietuvà lieãian-ãi˜ ∞vyki˜ supratimà.

Bet kok∞ pasaulin∞ ∞vyk∞ svars-tant i‰ Lietuvos intereso ta‰ko ten-ka naudoti gan sudòtingà geopoli-tin´ formul´. Ai‰ku, kad formulòn∞dòjus klaidingus ”Ïinomuosius” irsprendimas bus klaidingas.

Taipogi daug lengviau bt˜ irkomentatoriams ir klausytojams su-sigaudyti kuriais pagrindais bando-ma i‰ri‰ti geopolitinius klausimus,jei ∞ formul´, kur tai daÏniausiai irtinka, vietoje ”kosmopolitizmo” bei”internacionalizmo” bt˜ ∞dedamas”globalizmas”. Matyt politikai, po-litologai ir Ïurnalistai tà terminànaudoti kaÏkodòl vengia, kaip oku-pacijos metais buvo nevalia varto-ti ÏodÏi˜ ”okupacija” ir ”nepriklau-somybò”. Gal todòl ir dabar darvengiama dalyki‰kai kalbòti ne tikapie tai, bet ir apie Atlanto Char-tos melà, apie Jaltos i‰davyst´, apieJungtini˜ Taut˜ darin∞ neva taikos,o ne globalistiniams tikslams su-kurtà. Komentatori˜ klaidinimogan geras pavyzdys yra dòmesioakiratin pakliuv´s ELTA paruo‰tas”Bernardin˜” internete 2005-07-18paskelbtas pasisakym˜ Potsdamokonferencijos 60 met˜ sukaktiesproga rinkinys. Jame, lyg susitarus,

kluot´ ir maistà (per Iranà) dar 7-nis mònesius po karo. Gerokai kliu-vo ir per Mar‰alio planà. Ir po toglobalistai JAV valdÏioje ir biznyjeramstò Sovietus pusvelãiai grdais,technologija ir prestiÏu. Tuo pasi-rpino dargi ir Vakar˜ globalizmopartnerio SSRS 200 agent˜ JAV stra-teginòse pozicijose. Vienas j˜ bu-vo prezidento Ruzvelto svarbiau-sias pataròjas Baltuosiuose Rmuo-se Harry Hopkins.

Jei Vakarai bt˜ nenoròj´ ka-riauti, bt˜ priòm´ antinacini˜ vo-kieãi˜ silymà pasiduoti Vakaramsjau 1943 m. pavasar∞, kai R.Armijadar tebebuvo kaÏkur prie Vitebs-ko. Taigi - toli ir nuo Lietuvos. Vie-toje to, vis˜ taut˜ jaun˜ vyr˜ Ïu-dynòs t´sòsi dar du kruvinus me-tus, kad Stalinas sutikt˜ steigti JTO.JAV senatorius ir aviacijos genero-las Barry Goldwater yra parei‰k´s:”Karas be reikalo buvo uÏt´stas dumetus, ir tai sukrò soviet˜ impe-rijà”. Jis pats dalyvavo kare ir tik-riausiai buvo patikimesnis strate-gas, negu kad ir geriausias teisi-ninkas ar ambasadorius Izraelyje.Pana‰ià giesm´ apie karà ir Sovie-tijos sugriuvimà gieda ”sovietolo-gas”, buv´s Lietuvos ambasadoriusIzraelyje Romas Misinas. I‰ asme-ninio susidrimo ir jo ”bendradar-biavimo” veiklos i‰eivijoje stebòji-mo buvau susidar´s nuomon´ j∞buvus vienu i‰ paãi˜ ”liberaliausi˜”i‰eivijos jaunesniosios kartos nari˜.Tad nenustebau paskait´s jo nuo-mon´, kad ”…toks Vakar˜ neveik-lumas (i‰davystò - V.B.) Baltijos ‰a-li˜ atÏvilgiu joms tam tikra prasmei‰òjo ∞ gerà”. Taip, ir a‰ perskai-ãiau kelis kartus. ”Ø gerà” i‰òjo 50met˜ genocidinò okupacija?!

Kol geopolitinòse formulòse ne-bus naudojami tikri ”Ïinomieji” irbus i‰ j˜ i‰metami visaip suprastigalimi savivaldos bei valdÏi˜ siste-m˜ pavadinimai, kaip ”demokra-tija”, komentatoriai nei‰vengiamaiklys ir klaidins mus visus. O dabartauta per daÏnai maitinama geopo-litiniais mitais.

Geopolitiniai metai ”Bernardinuose”

5123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567812345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456781234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678

Irena BraÏònaitòVyresniokai dar atsimenam, kai ms˜ tòvai, ei-

dami ar vaÏiuodami pro pakelòs kryÏi˜ ar rpinto-jòl∞, stabdydavo ‰irm∞ ar bòr∞, nusivoÏdavo kepur´ir pagarbiai nusilenkdavo pilkajam lauk˜ ir ‰irdÏi˜ramybòs sergòtojui. Pervasar kryÏiai Ïydòdavo mer-gaiãi˜ apipinti ir apkai‰yti paãiais graÏiausiais j˜darÏeli˜ ir lauk˜ Ïolynòliais. Iki ‰iol menu gimti-nòje smtkel∞ su Marija ir Kristumi ant jos keli˜, oJos delne - ãiepsinãiu mi‰ko pauk‰tytòs lizdeliu.Visà amÏi˜ tà graudÏiai dÏiug˜ vaikystòs regin∞ ne-‰iojuos... Kai mano tòtòs dòd´ ”kriauãi˜” varò ca-ras ”Japon˜ karòn”, jis, parklup´s prie gimtos so-dybos kryÏiaus, pasiÏadòjo, jei gyvas gr∞‰iàs, pa-statyti savo kaimui naujà, graϘ kryÏi˜. MandÏiri-jos smiltynus ir pelkynus i‰braid´s, pulkus rekr-tòli˜ pilkais munduròliais apsiuv´s, jis gr∞Ïo, ir jogiminòs, prieteliai ir kaimo piemenòliai kelias sa-vaites dÏiaugòsi, regòdami kryÏdirbio ”meistravo-n´”: Padvarni˜ kaimo kryÏkelòj, prie kelitòs, bò-ganãios link Voli‰kio dvaro, i‰kilo graÏiai ”malia-votas” su daugybe ”aniolòli˜” ir ‰vent˜j˜ kryÏius.Ilgai kryÏius guodò padvarni‰kius, per ”kryÏiavas”Ïolyn˜ vainikais padabinamas ir apgiedamas, kolmaskoli‰kosios sovietijos pakalikai, i‰drask´ ‰ei-mas, namus, kaimus ir ramyb´, suniokojo ir Pa-dvarni˜ sodÏiaus puo‰menà...

Atsigaivelòjom nuo dvasià ir knà dusinusio rau-donojo maro. Lenktyniaudami su karãem˜ ir smuk-li˜ statytojais, Ïmonòs vòl apkai‰ò paplentes ir pa-vie‰keles dailiais kryÏiais.

Seser˜ Jarmalyãi˜ rpesãiu, seninijai talkinant,ant Jarmali˜ ir Petru‰k˜ kryÏke-lòs, netoli Sari˜ eÏero ·venãio-ni˜ rajone buvo pastatytas Ri-manto PuodÏino i‰ta‰ytas kry-Ïius. Kunigui Vidui Smaguraus-kui j∞ pa‰ventinus ir pabuãiavus,sugiedojom himnà kryÏiui ”Cruxfidelis”: KryÏiau ‰ventas, vis˜medÏi˜ tu tik vienas paÏiba,

Nei‰Ïeldins girios brandÏioskito tokio niekada...

Apkurto ms˜ ‰irdys, sumo-lòjo dvasia. Gal todòl ir gr∞ÏtaRpintojòlis pakelòsna, i‰plòt´ssavo kryÏavon´, tarsi ketint˜apglòbti Ïmog˜, kryÏius. Tiknebe juodbòriais, o visokioplauko automobiliais, galvot-rkãiais ir klverstom plentaisir vie‰keliais Ïmogònai vejasibesikeiãiant∞ pinigà, bizn∞, lai-kà, konkurentà, vag∞, laim´, opasiveja tankiausiai tik bòdà irjo visuos pa‰aliuos laukianãià

·alia prie kelio parim´s(”Kas Tave prie kelio i‰ dangaus atpra‰ò?”)

Paminklas perlaidotiems partizanams (‰ulinio imitacija) Pandòlio kapinòse

”PraÏuvo laimò - nesuvijai ratais. Norint ãia i‰bògsi- likimas vis tiek uÏ kito kampo atsitp´s tav´s ty-kos”. ”Audinò” gi ne sartis - nepigu ∞sibògòjusià su-stabdyt kepurei prie‰ pakelòs kryÏi˜ nusivoÏti. ”Taikam gi Tu, budrus Dievuli mano, prie vie‰o keliorpestòliu rymai?”, anot poeto...

Pakeliui - Aduti‰kio kapinòs. Buvo tokios ei-lòs ir daina: ”...j˜ negriauna nei laikas, nei val-dÏios ...” Deja, deja: jei kapinaitòs miestely - taidar dar, o jau sostinòj - tai seniai mindom besi-mòtanãius Ïmoni˜ kaulelius. Tòvynòs laukai pri-mena step´: vaÏiuoji, vaÏiuoji - nei sodyb˜, neisod˜, tik kur ne kur laukuose medÏi˜ guot˜ ap-glòbtos gÏiasi dar neuÏartos kaimo kapinaitòs.Keisto prigimimo turòt˜ bti Ïmogus, statantisnamà ant kap˜. Taip pat - ir laidojantis savo mi-rus∞j∞ kaÏkieno kape (jei giminaiãio - gal dardar...). Taigi Aduti‰kio kapeliai. MaÏuãiai. Aptver-ti. Kaip bekraipysi galvà, net sovietmeãiu kapui

Nuk

elt a

∞ 6

p.

lemt∞... Nes Ïmonòs pastebi:

Riãardas KalytisDe‰imtmeãius laikytà al-

kanà imperijos liaud∞ posta-linistiniai vadovai nutarò ‰iektiek pamaitinti. Mesdami i‰-teklius ∞ kiek maÏiau nuste-kentus Baltijos ‰ali˜ kolcho-zus, pasi‰ovò jà aprpintimaistu. Tai atsiliepò ∞ ãio-nyk‰t´ gamybos sandarà irms˜ Ïmoni˜ gyvenimà.Kartais i‰girstame i‰ kaimoÏmoni˜, jog ”prie ruso buvogeriau” (Ïmogus turi teis´ to-kiam palyginimui). Gyveno-me prie didelòs ir nuolat alkanos Rusijos, kuri niekaip irniekad nesugeba apsirpinti maistu. O lietuvis dar turòjokininkavimo ∞gdÏius, nebuvo prarad´s darb‰tumo beipotraukio turtui, o tai ir lòmò jo menamà gerov´. Alkanojevalstybòje su uÏdaromis sienomis kvepianãios rkytos de‰-ros kilogramas, atòj´s i‰ Lietuvos, turòjo ne tik materialià,ekonomin´, bet ir politin´ vert´, ypaã - per paplitusiusky‰ius. O de‰r˜ tikrai gaminome daug.

Taãiau nepervertinkime sav´s ir ”geros” rusi‰kos val-dÏios. ·itokio kiekio Ïemòs kio produkcijos negalòjomepagaminti vieni. Reikòjo ma‰in˜, kuro, trà‰˜, kombinuot˜pa‰ar˜, elektros energijos, duj˜. Visa tai gaudavome i‰ im-perijos, galima sakyti, veltui arba pusvelãiui. MaÏa to, me-t˜ gale labai daÏnai dar kolki˜ skolas nura‰ydavo. Impe-rija minòtas gòrybes tiekò pavyzdingai. Prisiminkime ir pes-ticidus, kuri˜ atsarg˜ dar ir ‰iandien negalime atsikratyti.Visos gòrybòs, ∞vertinus visuotin´ vagyst´, buvo prieina-mos ir daugeliui kolkieãi˜, o jie savo keliuose pagamin-davo nemaÏai labai reikalingos produkcijos. Taigi atskiramindividui buvo tikra gerovò, taãiau valstybei - prapultis Otai netrukus ir pasitvirtino.

Dabar prie tariamai turòtos gerovòs pradòkime dòliotiminusus, kurie jà gerokai nuvertins. Kolkietis, nupenòj´skiaul´ ir paòm´s nemaÏà pinigà, negalòjo panaudoti jo sa-vo nuoÏira. Statybai reikòjo sunkiai gaunamo leidimo, pa-skyros medÏiagoms, transportui - i‰skirtinòs pirmininko mei-lòs, o ∞sigyti deficitin´ prek´ - taip pat leidimo (paskyros,

6123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567812345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456781234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678

Imperija, de‰ros ir melagiaitalono). Daugiausia pinig˜ atsidurdavo taupkasòse ”ant kny-guãi˜”, suteikdami j˜ savininkams nebent moralin∞ pasi-tenkinimà. Valstybò, i‰balansavusi i‰spausdint˜ pinig˜ irpreki˜ santyk∞, niekada nesiruo‰ò tuos pinigus paversti ma-terialiomis vertybòmis, trumpai tariant, valstybò, mokòda-ma spalvotais popieriukais, melavo. Kaip Ïinia, ta piniginòsistema Ïlugo pirm paãios valstybòs, nusine‰dama visasindòlinink˜ viltis. Tuo metu statistinis indòlininkas turòjoapie du tkstanãius rubli˜, todòl turòtà menamà turtà rei-kia sumaÏinti ta suma.

Stabtelkime ir pajunkime savo fantazijà. Staiga daugeliopeikiama ms˜ dabartinò valstybò ima kininkams tiektinemokamai kurà, trà‰as, elektros energijà, kombinuotuspa‰arus ir kt. Patikt˜? Îinoma. Tik kiek laiko ta valstybò‰itaip galòt˜ tesòti? Mònes∞? Du? Ne ilgiau. Ana imperijatesòjo de‰imtmeãius. Ji buvo kupina gamtos turt˜, taãiauvis tiek Ïlugo. Galingoji imperija Ïlugo, kai pradòjo gamin-ti de‰ras. Kas mena Stalino laikus, Ïino, kad tokios praban-gos tas valdovas neleido. Tada gamino tankus, kirziniusbatus bei pigià vodkà. Ir tuo imperija buvo galinga. Kamtai nepatiko, ji dar turòjo GULAG-à, taip pat galingà.

Lieka aptarti klausimà, kaip ms˜ atkurta valstybò pri-valòjo elgtis su sunkiai Ïmoni˜ uÏdirbtais ir taupkasòse lai-komais pinigais, kad nebt˜ taip skaudÏiai melagi˜ apgau-ti. Kai sakò, kad js˜ pinigai dingo, tai mums melavo. I‰tikr˜j˜, pats pinigas, kai jis buvo pradòtas gaminti i‰ popie-riaus, tapo beverãiu, taãiau tuos popieròlius vyriausybò buvo∞sipareigojusi padengti valstybòs turtu. Pinigai dingo, ta-ãiau turtas i‰liko. Kur ir kaip tas turtas pasidòjo jau ne kartàbuvo ra‰yta, jis ∞vardintas ÏodÏiu ”prichvatizacija”. Tik ma-Ïa jo dalis nuòjo indòli˜ gràÏinimui. Taãiau ir tas gràÏini-mas buvo lydimas kvailinimais ir prakeiksmais. Prisiminki-me kaip ”liaudis” ir rinkimus laimòjusios valdÏios keikòpardavusiuosius Telekomà, uÏ kur∞ pinigai buvo panaudo-ti indòliams atstatyti. Dabar, kai ms˜ valstybòje yra pasau-linio lygio pavyzdingi ry‰iai, kai beveik kiekvieno pilieãio”telekomas” yra ki‰enòje, tos kalbos nutilo. Tik retkarãiaiskoks melagi˜ suvedÏiotas uÏmiegotomis akimis senukasdar ‰kteli: ”Telekomà pardavòt!”

Regis, tarp imperijos, de‰r˜ ir melagi˜ bendro vardiklione∞manoma para‰yti, taãiau kas paneigs, kad neseni laikaijuos sugiminiavo.

‰e‰ias pòdas dar i‰skirdavo valdÏia,tad nesutelpa galvon, kam Ïmonòmsreikòjo savo ”naba‰nykus” kavot... antPirmojo pasaulinio karo vokieãi˜ ka-ri˜ kauleli˜. Lentelò su kareivòlio pa-varde nuimta ir priremta prie kapini˜tvoros, o ton vieton pakastas aduti‰-kis, tuokart jau savo dobilà numyn´sir ‰auk‰tà ant skobini˜ amÏiams pa-dòj´s... O aplink kapines (bent jau da-bar) - lauk˜ laukai nei arti, nei akòtijonÏolòm ir pienòm geltonuoja, usni-mis ir dagiliais raudonuoja. ”O tem-pora, o mores!”. Keistas sutvòrimasÏmogus, suvis keistas, i‰ties...

·alia prie kelio parim´s

Ipolito UÏkurnio Rpintojòlis prieTelevizijos bok‰to 1991 m.

·ventinamaskryÏius

tragi‰kaiÏuvusiems

Laukmini‰ki˜kaimo

(Kupi‰kio raj.)gyventojams

Atk

elta

i‰ 5

p.

7123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567812345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456781234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678

Algimantas ZolubasKaip tvirtino buv´s pir-

masis Soviet˜ Sàjungoskomunist˜ partijos sekre-torius Lietuvoje AlgirdasMykolas Brazauskas, tik-r˜ atsidavusi˜ komunist˜partijai ir jos ideologijai,nari˜ Lietuvoje tebuvo 3 -5 procentai, gi didÏiojidauguma nari˜ buv´ tikprisi‰liej´ prie tos partijosdòl asmeninòs naudos. Po nepriklausomybòs atgavi-mo komunist˜ partija nebuvo panaikinta ir joje likoapie 5 proc. buvusi˜ nari˜, taigi galima tvirtinti, kadjoje ir pasiliko tie i‰tikimieji, atsidavusieji. Partijos pa-vadinimas, tos nusikalstamos organizacijos tikrojo vei-do maskavimo tikslu, keitòsi net kelis kartus (SSKP -LKP - LDDP - LSDP) taãiau automati‰kas nari˜ peròji-mas i‰ vieno ∞ kità partijos pavadinimà liudija i‰tiki-m˜j˜ prielankumo komunist˜ partijai, veiklos bd˜bei sovietino ”demokratinio centralizmo” patirties t´sti-numà. Akivaizd˜ t´stinumà liudija ir buvusios parti-nòs nomenklatros i‰likimas svarbiausiose valstybi-nòse institucijose: Seime, Vyriausybòje, teismuose. JeiSeimo ir Vyriausybòs veikla atvira Ïiniasklaidai, galibti kritikuojama, tai teism˜ veikla Ïiniasklaidai ir vi-suomenei yra savoti‰kas ”tabu”, draudÏiama zona, nesj˜ sprendimai ”galutiniai ir neskundÏiami”, kritika i‰-kart prilyginama ki‰imuisi ∞ teismin∞ procesà, spaudi-mà teismams. Kadangi teisòsaugininkais, su labai re-tomis i‰imtimis, dirbo tik i‰tikimi SSKP asmenys ir jiepo nepriklausomybòs atgavimo i‰liko savo postuose,teism˜ veiklos t´stinumas yra ry‰kiausias, prilygstabol‰evikinei savivalei (zakon - taiga, prokuror - med-ved (∞statymas - taiga, prokuroras - me‰ka).

Kad Lietuvoje tarpsta teisinis nihilizmas ir perdòm∞teisinamas neteisingumas, mato visuomenò, mato Ïi-niasklaida, taãiau kam gi pasisk˜si? Pakritikavus teis-mo sprendimà ar teisminio proceso paÏeidimus, galisusilaukti sankcij˜ uÏ ‰meiÏtà. Jei vis tik bandysi siektitikro teisingumo, eik golgotà iki Strasbro, o ten,pripaÏinus Lietuvos teismo sprendimà neteisingu, ‰im-tatkstantines ar milijonines baudas mokòs ne netei-singà sprendimà priòm´s teisòjas, o Lietuvos valsty-bò, mokesãi˜ mokòtojai, tarp kuri˜ esi pats.

Pasirodo, kad teismai gali teisminio proceso me-dÏiagà ∞slaptinti, tuomet teismo sprendimo motyv˜nei Ïiniasklaida, nei visuomenò nesuÏinos. Antai Ka-zimiros Prunskienòs, kitaip vadinamos ”·atrijos”, by-los medÏiagà Apygardos teisòjas A. ·umskas ∞slapti-no, paskelbò tik sprendimà, kad K. Prunskienò suKGB nebendradarbiavo, nors Auk‰ãiausiasis teismastokio bendradarbiavimo faktà anksãiau yra patvirti-

n´s. Ar ne akivaizdus palankumo bol‰evikams t´sti-numo patvirtinimas?!

Jei minimam t´stinumui trukdoma, i‰ teism˜ gali-ma sulaukti ker‰to. ·tai judòjimas ”Kitas pasirinkimas”inicijavo promaskvieti‰kos Baltijos akademijos veik-los Lietuvoje nutraukimà. Skandalingai dòl ∞statym˜paÏeidim˜ pagarsòjusios akademijos veikòjai apskun-dò judòjimà teismui, reikalaudami nubausti j∞ uÏ ‰meiÏ-tà, papra‰ò are‰tuoti judòjimo sàskaità banke. Vilniauspirmasis apylinkòs teismas i‰kart pakluso, nors teis-minis procesas dar rimtai ir neprasidòj´s, sàskaità jauare‰tavo. Ar tai nepana‰u ∞ ker‰tà uÏ palankaus Rusi-jai ir nepalankaus Lietuvai t´stinumo trikdymà?

Ko noròti i‰ eilini˜ teisòj˜, jei pats Teisingumo mi-nistras Gintautas BuÏinskas savo para‰u po ra‰tu Lie-tuvos Laisvòs Kovotoj˜ Sàjungai (LLKS) ”t´stinumo”svarbà i‰kòlò auk‰ãiau uÏ LR Seimo sprendimà.

1999 m. vasario 11 d. LR Seimas nutarò, kad Luki‰-ki˜ aik‰tò turi tapti reprezentacine, o buvusieji KGBrmai - informaciniu centru - lietuvi˜ tautos kovos irkanãi˜ uÏ Lietuvos laisv´ muziejumi. I‰ tikr˜j˜, buv´KGB rmai, pastatyti prie‰ ‰imtà met˜ buvo represij˜,caristinòs, lenki‰kosios, fa‰istinòs ir ypaã sovietinòs oku-pacij˜ metais laisvòs kovotoj˜, partizan˜ tardymo, kan-kinimo ir Ïudymo vieta, todòl laisvos ir nepriklauso-mos Lietuvos teismams ãia bti tikrai netinka. Koks∞spdis ms˜ praeiviui, o ypaã uÏsienieãiui, pamaãius‰io pastato sien˜ granite i‰kaltas nuÏudyt˜j˜ pavardesir greta - dabartini˜ teism˜ i‰kabas?! Toks nesuderina-mumas bado akis kiekvienam praeiviui, taãiau neba-do aki˜ auk‰ãiausiems ‰alies vadovams.

Gr∞Ïkime prie G. BuÏinsko, per daug ∞sijautusio ∞teisingumo sergòtojo rol´, elgesio, i‰dr∞susio nepai-syti Seimo nutarimo. Jis savo nuostatà nesteigti buvu-siuose KGB rmuose informacinio centro-muziejausmotyvuoja istori‰ku neteisingumu ir net istorinio pa-veldo paÏeidimu (!). ·tai kà para‰ò p. G. BuÏinskas ‰.m. liepos 4 d. LLK Sàjungai:

”Teisingumo ministerija ... mano, kad minòt˜ teis-m˜ i‰kòlimas i‰ teism˜ darbui pritaikyt˜ patalp˜ yranetikslingas, istori‰kai neteisingas ir pareikalausian-tis dideli˜ ka‰t˜. Pastatas Gedimino pr. 40/1 buvopastatytas 1898 m. ir buvo skirtas tik teismui. Todòlvisi‰kai suprantama, kodòl ‰iame pastate dirba ir tu-ròt˜ dirbti teismai. Tai vienas i‰ nedaugelio Lietuvojei‰likusi˜ teismams statyt˜ pastat˜, priklausanãi˜ to-kios paskirties pastat˜ istoriniam paveldui”.

Pagal Jurg∞ - ir kepurò: jei eiliniai teisòjai t´sia i‰ne taip tolimos praeities atsine‰tas veiklos ir tradicij˜nuostatas, Teisingumo ministras siekia car˜ laikus. OSeimo nutarimas? - Bala jo!

Gal ir nelengva vaduotis i‰ sovietinio paveldo beijo tradicij˜ t´stinumo, ypaã ∞sijautus ∞ visagali˜ teisin-gumo vykdytoj˜ roles, taãiau, jei nòra visi‰kai suny-k´ padorumo pradai, jei dar yra priklausomybòs savotautai jausmo likutis, nelemto t´stinumo atsikratyti∞manoma.

T´stinumas

Aukos VARPUIDòkojame aukojusiems:S.Averkienei - 10 Lt,S.Vaineikienei - 20 Lt,A.Tamulienei - 25 Lt,B.âypienei - 33 Lt,V.Paplausui - 10 Lt.

UÏ nuotraukas dòkojame:Vaivai MaÏeikaitei, Algiui Dòdinui,Algimantui ZolubuiVir‰elyje - paminklas komunizmoaukoms Rusijoje “Sielvarto kaukò”.Skulptorius Ernst Neizvestnyj

� 13 2 - o j o � ” V a r p o ” � n u m e r i o � r e d a k t o r i u s � - � A l g i m a n t a s � Z o l u b a sSkaitykite “VARPÑ” internete: www.lrs.lt/rezistencija lietuvi˜, angl˜ ir rus˜ kalbomis

I ‰ le ido � i r � s p a u s d i n o �”

B a l t i j o s � k o p i j a ” . �Kare iv i˜ �g . � 13b , �V i ln ius .

VARPAS Leistas politkalini˜ sovietinòse koncentracijosstovyklose: 1955 m. Vorkutoje ir 1957 m. Intoje, nuo 1975 m. iki1989 m. - pogrindyje Lietuvoje. Atkurtas 1996 m. vasario mòn.Leidòjai Lietuvos Laisvòs Kovotoj˜ Sàjunga, SL 22 09, ISSN 1648-0244.A d r e s a s : � A r c h i t e k t ˜ � g . � 1 4 - 6 0 , � A r c h i t e k t ˜ � g . � 8 - 4 , � L T - 0 4 2 1 0 � V i l n i u s .T e l . : � 2 4 4 4 6 1 9 , � 2 4 4 2 1 5 7 . � F a k s a i : � 2 4 4 4 6 1 9 , � 2 4 4 2 1 5 7 . �R e d a g u o j a � r e d a k c i n ò � k o l e g i j a . � D i z a i n e r i s � G e d i m i n a s � R u z g y s .Bendradarbiams honoraras nemokamas. Straipsni˜ turinys nebtinai turi sutaptisu redakcijos nuomone, straipsniai ir nuotraukos nekomentuojami ir negràÏinami.

L i e t u v o s � L a i s v ò s � K o v o t o j ˜ � S à j u n g a � ( k o d a s � 9 1 9 1 3 6 6 )A t s i s k a i t o m o j i � s à s k a i t a � A B � B a n k a s � H A N S A B A N K A S , � K a r o l i n i ‰ k i ˜ � K A .S à s k a i t a � � N r . � L T 6 2 . 7 3 0 0 0 . 1 0 0 0 2 4 9 2 3 2 5

Spalio minòtinos dienos1-oji - PRIE· 120 METˆ GIMñ MYKOLAS KRUPAVIâIUS (MIRñ 1970-12-04)2-oji - TARPTAUTINñ SENˆ ÎMONIˆ DIENA PASAULINñ MUZIKOS DIENA2-oji - ANGELˆ SARGˆ DIENA POLICIJOS ·VENTñ4-oji - PASAULINñ GYVÌNIJOS DIENA5-oji - TARPTAUTINñ MOKYTOJˆ DIENA8-oji - DERLIAUS DIENA9-oji - TARPTAUTINñ PA·TO DIENA VILNIAUS DIENA10-oji - PASAULINñ PSICHIKOS SVEIKATOS DIENA15-oji - PASAULINñ BALTOSIOS LAZDELñS DIENA25-oji - KONSTITUCIJOS DIENA

8123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234561234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345612345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456

Rugpjãio 11 - 21 dienomis Vokietijoje vykoXX Pasaulio jaunimo dienos. ·ventasis Tòvas Bene-diktas XVI savo pirmosios apa‰talinòs kelionòs ∞ tò-vyn´ Vokietijà metu ypatingà dòmes∞ skyrò jaunimui.Susitikimo tema - ”Mes atvykome Jo pagarbint” (Mt.2, 2). Dar popieÏius Jonas Paulius II pakvietò ∞ bsi-mas dienas: ”Brangs jaunuoliai, js taip pat aukoja-te Dievui savo buvimo auksà, tai yra laisv´ sekdamiJuo i‰ meilòs, i‰tikimai atsiliepdami ∞ Jo kvietimà; te-gu js˜ kar‰tos maldos smilkalai kyla Jo ‰lovòs gar-bei; aukokite mirà, tai yra visi‰kà dòkingumà Jam,tikram Îmogui. Jis pamilo mus taip, kad mirò kaippiktadarys ant Golgotos”. Pasaulio jaunimo dienosegausiai dalyvavo jaunimas i‰ Lietuvos, tarp dalyvi˜ -LLKS nari˜ atÏalos. (Îiupsnelis ∞spdÏi˜ i‰ Jaunimodien˜ - kitame numeryje).

Rugpjãio 23 d. Lietuvos Sàjdis ir Lietuvos Lais-vòs Kovotoj˜ Sàjunga organizavo turiningà Gedulo irvilties dienos minòjimà. Pilnutòlò Moksl˜ akademijossalò klausò i‰kili˜ kalbòtoj˜, akcentavusi˜ marksist˜ir nacist˜ - Stalino ir Hitlerio - Ryt˜ Europai pragai‰-tingà suokalb∞ (Molotovo-Ribentropo paktà) bei ragi-nusi˜ budòti nauj˜ i‰‰ki˜ akivaizdoje. Minòjimo da-lyviai pritarò SàjdÏio tarybos parei‰kimui bei LLKSsilymui dòl K. Prunskienòs atstatydinimo i‰ uÏima-m˜ pareig˜.

Rugsòjo 4 d. Lietuvos Laisvòs Kov˜ Sàjdis, Lie-tuvos politini˜ kalini˜ sàjunga, Lietuvos politini˜ ka-lini˜ ir tremtini˜ sàjunga ir Lietuvos politini˜ kalini˜ir tremtini˜ bendrija organizavo Tarptautin´ moksli-n´ konferencijà, skirtà 2000 m. vykusio Tarptautiniokongreso ”Komunizmo nusikaltim˜ ∞vertinimas” ir vi-suomeninio Tribunolo penkeri˜ met˜ sukakãiai pa-minòti. Konferencija nagrinòjo per pastaruosius pen-kerius metus Vidurio ir Ryt˜ Europos valstybòse vy-kusius komunistini˜ reÏim˜ nusikaltim˜ moksliniustyrimus.

Rugsòjo 18 d. ∞vyko LLKS nario monsinjoro Al-fonso Svarinsko rpesãiu ir tauri˜ ukmergi‰ki˜ pa-galba sukurto DidÏiosios Kovos apygardos partizan˜atminimui ∞steigto M‰ios parko ‰ventinimo i‰kilmòs(plaãiau - kitame ”Varpo” numeryje).

Lietuvos SàjdÏio aktualijos Rugpjãio 22 d. LS tarybos nariai, atkreip´ dòme-

s∞ ∞ itin Ïemà visuomenòs pasitikòjimà teismais, lankòsipas Prezidentà dòl visuomenòs dalyvavimo teisingumo vyk-dyme (dòl teismo taròj˜ institucijos ∞vedimo). Taip pat kal-bòta dòl buksuojanãios Ïemòs reformos, dòl seniai ∞srtigu-sio Laisvòs paminklo statybos ir informacinio centro ren-gimo Luki‰ki˜ aik‰tòje. Prezidentas silymus dòmesingaii‰klausò, susirpinimà priòmò kaip pamatuotà.

Rugpjãio 28 d. LS tarybos pirmininkas R.Kup-ãinskas, tarybos nariai G.Vai‰norienò ir K.VidÏinas Kel-mòje dalyvavo SàjdÏio organizuotame mitinge Laisvòs die-nai paminòti. Dalyviai i‰ Tytuvòn˜ su procesija òjo ∞ ·ilu-và, dalyvavo ‰v. Mi‰iose uÏ Lietuvà, kurias laikò arkivys-kupas S. Tamkeviãius.

Rugpjãio 30 d. LS tarybos posòdyje priimti pa-rei‰kimai ”Dòl sovietinòs okupacijos padarytos Ïalos atly-ginimo” ir ”Dòl atlyginim˜ indeksavimo”.

123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901”Varpo” Ïinios

·.m. spalio 9 d. ∞vyksRyt˜ Lietuvos ir Vilniaus uÏgrobimo

85 met˜ sukakties minòjimas:·v. Mi‰ios Arkikatedroje - 9 val.,

i‰vyka ∞ N.Rasas - 10 val.,minòjimas konferencija

Vilniaus ∞gulos karinink˜ ramovòje 13 val.Rengòjai: ”Vilnijos” draugija, Lietuvos Laisvòs Kovotoj˜ Sàjunga,

Kra‰to apsaugos biãiuli˜ klubas, Lietuvi˜ ‰vietimo draugija ”Rytas”,Lietuvos kariuomenòs kròj˜ savanori˜ sàjunga, ”Vortos” redakcija.

Nusikalstamas Molotovo-Ribentropo paktas, pasi-ra‰ytas komunistinòs Soviet˜ Sàjungos ir nacistinòsVokietijos, buvo sàmokslo prie‰ pasaulio demokra-tin´ visuomen´, tautas ir Ïmonijà dalis.

Dòl ‰io suokalbio okupuotos nepriklausomos vals-tybòs ar j˜ teritorij˜ dalys, tautos patyrò agresori˜ rep-resijas, skaudÏias netektis ir genocidà, nuoÏmià dik-tatrà uÏgrobtose teritorijose.

Naci˜ ∞vykdyti nusikaltimai pasmerkti Niurnbergoprocese, kaltieji nuteisti ir nubausti. Taãiau pasauliovisuomenò taip ir nesugebòjo teisi‰kai ∞vertinti, pa-smerkti ir nubausti komunistinio reÏimo padaryt˜ nu-sikaltim˜ organizatori˜ bei vykdytoj˜, atne‰usi˜ skau-dÏias nelaimes valstybòms ir tautoms. Rusija, kaip So-viet˜ Sàjungos teisi˜ t´sòja, neatsipra‰ò taut˜ uÏ tota-litarinio reÏimo padarytus nusikaltimus.

Valstybi˜ teritorij˜ dalijimasis, kai stipresnòs gro-bia maÏesnes, turi bti visiems laikams pa‰alintas i‰tarpvalstybini˜ santyki˜.

Prie‰ 66 metus ∞vyk´s nepriklausom˜ valstybi˜ -Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Lenkijos - pasi-dalijimas tarp Stalino ir Hitlerio totalitarini˜ imperij˜,

sukòl´s Antràj∞ pasaulin∞ karà, buvo atmestas ir tei-singai pasmerktas tarptautinòs bendruomenòs, taip patir buvusios Soviet˜ Sàjungos Liaudies deputat˜ suva-Ïiavime bei tarpvalstybinòje Lietuvos ir Rusijos sutar-tyje. ·iandien Rusijoje norima nepaisyti to pasmerki-mo. Dabartinis Rusijos prezidentas vie‰ai yra parei‰-k´s, kad Molotovo-Ribentropo paktas buvo geras da-lykas. Tai aroganti‰kas ir cini‰kas tarpvalstybini˜ san-tyki˜ bloginimas.

Tokie neatsakingi Rusijos pareign˜ parei‰kimaikelia nerimà demokratini˜ ‰ali˜ visuomenei, maÏinapasitikòjimà kaimyninòs valstybòs valdÏios struktr˜patikinimais siekti draugi‰k˜ santyki˜ su kitomis ‰a-limis. SàjdÏio taryba ragina Lietuvos auk‰ãiausius pa-reignus bti budrius ir atsakingus uÏ valstybòs irtautos ateit∞, kad nepasikartot˜ XX amÏiaus viduryje∞vykusi lietuvi˜ tautos tragedija.

I‰kovota ir atkurta valstybòs nepriklausomybò,tautos laisvò turi bti apginta. Lietuvos, Latvijos irEstijos taut˜ vienybò ir Baltijos kelio dvasia i‰saugo-ta amÏiams.

Lietuvos SàjdÏio taryba

Lietuvos Respublikos Liustracijos komisijos Pirmininkei Daliai KuodyteiLietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Artrui PaulauskuiLietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui

S I Ì L Y M A Sdòl lojalumà Valstybei praradusios Seimo naròs irÎemòs kio ministròs Kazimiros Prunskienòs atstatydinimo

Vilnius, 2005-08-23Pilieãio lojalumas valstybei, nors jo vertinimas nòra lengvas (daÏnai motyvuojamas tik ∞tarimu), jo nenagrinòja ir

nelojalumo fakto netvirtina teismai, taãiau, skiriant ar renkant asmenis ∞ valstybines institucijas, ∞ lojalumà visosevalstybòse atsiÏvelgiama labai rimtai, nelojali˜ pilieãi˜ veikla valstybinòse institucijose nutraukiama, sustabdomaarba ribojama. Ir toks ribojimas nelaikomas Ïmogaus teisi˜ paÏeidimu, apkalta ar bausme, kaip nelaikomi bausmeribojimai dirbti tam tikrà darbà be atitinkamo profesinio pasiruo‰imo, kvalifikacijos. Nelojalumo valstybei poÏymiaigali bti ∞vairs: valstybei prie‰i‰ka veikla ar bendradarbiavimas su valstybei prie‰i‰komis struktromis praeityje,∞tarimas ar reals faktai, liudijantys esant tokios veiklos tàsà.

Îemòs kio ministròs Kazimiros Prunskienòs bendradarbiavimo faktà su KGB praeityje nustatò Auk‰ãiausiasis teis-mas, nelojalumà Lietuvos valstybei rodo ir kiti veiksmai. Tai - glaudus bendravimas su slaptu SSRS agentu VokietijojeKlimaiãiu-Kliugeriu iki ir po nepriklausomybòs atkrimo, Maskvos inicijuoto moratoriumo nepriklausomybei aktyvus pa-laikymas ir primygtinas silymas Seimui priimti 1990 m., kain˜ sukòlimas, i‰provokav´s jedinstvenik˜ mai‰tà 1991 m.,ginkluot˜ omoninink˜ pasitelkimas asmens apsaugai po jos atstatydinimo i‰ premjeròs pareig˜ 1991 m., R. Paksoròmòjo Borisovo elgesio teisinimas, pataikavimas bei pritarimas nepalankiai Rusijos politikai Lietuvos atÏvilgiu bei tosvalstybòs padòkos Ïenklai (jai suteiktas Rusijos kunigaik‰tienòs titulas), nesena i‰vyka ∞ Rusijos organizuotas i‰kilmesKaraliauãiuje be Prezidento ir URM pritarimo ir kt.

Laikydami Kazimirà Prunskien´ nelojalia Lietuvos Respublikai, silome:- Liustracijos komisijai, kadangi K. Prunskienò neprisipaÏino bendradarbiavusi su KGB nei teismams, nei Liustra-

cijos komisijai, o tok∞ faktà pripaÏino LR Auk‰ãiausiasis teismas, vadovaujantis ∞statymu, vie‰ai paskelbti jos bendra-darbiavimà su KGB.

- LR Seimui svarstyti K. Prunskienòs, kaip nuslòpusios bendradarbiavimà su KGB bei praradusios lojalumà vals-tybei, Seimo naròs mandato panaikinimo klausimà.

- LR Prezidentui K. Prunskien´ i‰ uÏimam˜ Îemòs kio ministròs pareig˜ atstatydinti.Jonas Burokas, Lietuvos Laisvòs Kovotoj˜ Sàjungos Valdybos pirmininkasRytas Kupãinskas, Lietuvos SàjdÏio tarybos pirmininkasAlgirdas Petruseviãius, Lietuvos kariuomenòs kròj˜ savanori˜ sàjungos pirmininkasAntanas Burokas, Kra‰to apsaugos biãiuli˜ klubo pirmininkas

Lietuvos SàjdÏioTarybos parei‰kimas

Økalint˜ ir i‰tremt˜Lietuvos gyventoj˜skaiãiai tkstanãiais(‰altinis - Lietuvos geografija. Atlasas.Leidykla BRIEDIS).

Sovietinòs okupacijos metais Lietuvaneteko apie 800 tkst. savo gyventoj˜.Apie 300 tkst. Ïmoni˜ patyròkomunistinio reÏimo baisumus -kalòjimus, lagerius, tremt∞ Sibire irtolimoje ‰iauròje.Kas treãias suimtasis mirò nuokankinim˜, bado ar nepakòl´sat‰iauraus klimato. Daugiau kaip30 tkst. Ïmoni˜ okupantai nuÏudòLietuvoje. Bògdami nuo komunist˜teroro, i‰ Lietuvos pasitraukò daugiaukaip 440 tkst. ‰alies gyventoj˜.

tks

t.

met

ai

Prie paminklo Rokuose ( i‰ de‰inòs) : paminklo statydin imo in ic ia torò Onutò Stasiu lev iã itò-âepienò,paminklà ‰vent in´s mons. Al fonsas Svar inskas i r aktyvus pagalb in inkas Alg imantas âep is

Partizan˜ atminimo ∞amÏinimo renginys Rokuose

XX Pasaulio jaunimo dien˜ dalyviai Vokietijoje