istorija/ pilietinis ugdymas. mokomųjų priemonių katalodas 2013-2014 m. m

2013/ 2014

Pilietinis ugdymasIstorija

MOKOMŲJŲ PRIEMONIŲ KATALOGAS

Mieli mokytojai, mokyklų vadovai!Leidyklos „Šviesa“ mokymo centras sukurtas tam, kad Jūs – Lietuvos mokytojai ir pedagoginiai darbuotojai – galėtumėte efektyviai tobulėti ir savo darbe taikyti pažangius mokymo metodus ir priemones. Platus kokybiškų mokymų pasirinkimas. Siūlome mokymus,

konsultacijas, praktinius ir teorinius seminarus, kurie padeda ugdyti tiek profesines, tiek bendrąsias kompetencijas.

Svarbiausia – Jūsų poreikiai. Tobulinimosi programas ar mokymus pritaikome pagal konkrečios mokyklos ir jos specialistų poreikius.

Lankstus požiūris. Kvalifikacijos tobulinimo programas rengiame ir įgyvendiname tiek Mokymo centre, tiek Jūsų darbo vietoje.

Pažangūs metodai. Ugdymo procese siekiame diegti naujoves, todėl išskirtinį dėmesį skiriame inovatyvioms mokymo priemonėms.

Renginių dalyviams išduodame kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus.Daugiau informacijos rasite http://mokymocentras.sviesa.lt. Jeigu turite klausimų, maloniai kviečiame su mumis susiekti el. paštu [email protected].

KATALOGAI

Ikimokyklinis ugdymas

Pradinis ugdymas

Lietuvių kalba

Matematika

Rusų kalba

Biologija

Chemija

Fizika

Istorija Geografija. Ekonomika Muzika. Dailė Etika

(rasite www.sviesa.lt)

Technologijos (rasite www.sviesa.lt)

Informacinės technologijos (rasite www.sviesa.lt)

Anglų kalba. Vokiečių kalba (rasite www.sviesa.lt)

Rusakalbių mokykloms (rasite www.sviesa.lt)

Lenkų mokykloms (rasite www.sviesa.lt)

LEIDINIŲ UŽSAKYMAS

Įsigyti leidyklų „Šviesa“ ir „Alma littera“ leidinių galite adresu www.uzsakymas.lt.Šioje ugdymo įstaigoms skirtoje leidinių užsakymo sistemoje Jūs rasite:

leidinių anotacijas, aprašymus; planuojamų išleisti leidinių anonsus; specialias kainas ir pasiūlymus švietimo sistemai.

Taip pat šių leidinių galite įsigyti knygynuose „Pegasas“ ir internetiniame knygyne www. pegasas.lt.

Eglė Miškinytė

El. p. [email protected]. 8 687 93 943Vilnius, Trakai, Šalčininkai

Dainius Kulbis

El. p. [email protected]. 8 616 25 026Panevėžys, Pasvalys, Biržai, Pakruojis, Radviliškis, Šiauliai, Joniškis, Kelmė, Akmenė, Naujoji Akmenė

Rūta Kučinskienė El. p. [email protected]. 8 612 70 971Klaipėda, Palanga, Kretinga, Skuodas, Mažeikiai, Plungė, Telšiai, Rietavas, Neringa, Šilutė, Tauragė, Pagėgiai

Jurgita Skominienė

El. p. [email protected]. 8 698 74 692Marijampolė, Šakiai, Vilkaviškis, Kalvarija, Kazlų Rūda, Alytus, Prienai, Birštonas, Lazdijai, Druskininkai, Varėna, Kaišiadorys, Elektrėnai

Agnė Krutulienė

El. p. [email protected]. 8 620 52 076Kaunas, Jonava, Kėdainiai, Raseiniai, Jurbarkas

Giedrius Vidžiūnas

El. p. [email protected]. 8 620 19 630Ukmergė, Molėtai, Širvintos, Švenčionys, Utena, Anykščiai, Kupiškis, Rokiškis, Zarasai, Ignalina, Visaginas, Vilniaus raj.

Mieli mokytojai! Pristatome Jums naujausią leidyklų „Šviesa“ ir „Alma littera“ leidinių katalogą. Jame kiekvienais metais stengiamės pateikti kuo daugiau naujienų, kurios palengvintų Jūsų darbą ir atitiktų šiandieninius mokymo(si) poreikius.

Suprantame, kad šiuolaikiniam mokytojui, norinčiam kuo geriau atlikti savo darbą, nebeužtenka vien kokybiškų vadovėlių. Todėl mūsų tikslas – užtikrinti platų mokomųjų priemonių ir sprendimų pasirinkimą, kuris apimtų tiek Jums jau įprastus leidinius, tiek skaitmeninį turinį bei įrangą, tiek specialius mokymus.

Esame įsitikinę, kad mokymo(si) sprendimai turi būti kompleksiški, o jų turinys – integruotas. Todėl šiame kataloge rasite ne tik pavienius visų dalykų vadovėlius, bet ir jų komplektus. Juos sudaro mokytojo knygos, pratybų sąsiuviniai, kitos papildomos priemonės – žinynai, uždavinynai, skaitiniai, elektroninės priemonės ir kt.

Mūsų šalies mokyklos, be abejonės, keičiasi – prisitaiko prie šiuolaikinių mokinių ir visuomenės poreikių, siekia modernizuoti ugdymo aplinką. Džiaugiamės, kad Lietuvoje yra daug aktyvių mokytojų, kurie pažangiai mąsto ir siekia savo darbe taikyti naudingas naujoves. Tai įkvepia ir mus tobulėti ir siūlyti Jums kuo daugiau inovacijų.

Viena iš jų – „Aktyviojo ugdymo klasės sprendimas“, padedantis tobulinti mokymo ir mokymosi procesą, siekti geresnių rezultatų. Tai, kad jis randa kelią į vis daugiau šalies mokyklų, įrodo, koks reikalingas kompleksiškas interaktyvaus mokymo ir mokymosi sprendimas šiuolaikiniame ugdymo procese.

Šiame leidinyje pristatome ir karščiausią naujovę – naujos kartos mokytojo darbo aplinką „e. Šviesa“. Ji sukurta, kad padėtų Jums dirbti veiksmingiau ir patogiau. Ji leidžia lengviau planuoti ir rengtis pamokoms, efektyviau įvertinti ne tik mokinių, bet ir savo pasiekimus, taip pat atlikti momentines mokinių apklausas ir kt.

Kaip įprasta, daugiau informacijos apie kiekvieną konkretų sprendimą rasite katalogo viduje. Tačiau kad galėtume pasiūlyti būtent Jūsų poreikius atitinkančius vadovėlius ir mokymo(si) priemones ar tiesiog atsakyti į Jums rūpimus klausimus, kviečiame nedvejoti ir kreiptis tiesiogiai į švietimo sistemos koordinatorius.

Kurkime šiuolaikinę mokyklą kartu!Leidyklų „Šviesa“ ir „Alma littera“ kolektyvas

Švietimo sistemos koordinatoriai Jums suteiks visą reikiamą informaciją apie:

leidyklų „Šviesa“ ir „Alma littera“ leidinius ir kitas mokomąsias priemones; aktyviojo ugdymo sistemas (plačiau www.aktyviklase.lt); mokymus ir kvalifikacijos kėlimo seminarus Jūsų regione (plačiau http//mokymocentras.sviesa.lt).

V–VI klasė VII–VIII klasė IX–X klasė

plačiau p. 4−5 plačiau p. 6−11

plačiau p. 12

plačiau p. 16−17

plačiau p. 12

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama 3

Sisteminis požiūris į mokymąsi

Vadovėlis 1-oji knyga 2-oji knyga Kaina ugdymo

įstaigoms po 19,90 Lt

Mokytojo knyga Vid. kaina knygynuose 45,90 Lt

Pratybų sąsiuvinis

1-asis sąsiuvinis 2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 10,50 Lt

Jūratė Litvinaitė

PALIKIMASIstorijos mokymosi komplektas V klaseiSerija „Šok“. „Šviesa“, 2007

Keli svarbūs serijos „Šok“ istorijos mokymosi komplektų privalumai

Planavimas: po 3–5 žinių faktus per pamoką: data, asmenybė, sąvoka, įvykis, reiškinys, procesas, pokytis. Po vieną prioritetinį gebėjimą ir vieną prioritetinę nuostatą kiekviename skyriuje.

Metodai: skatinantys kuo didesnį savarankiškumą. Individualizavimas: pagal kiekvieno mokinio mokymosi

stilių, poreikius. Diferencijavimas: pagal kiekvieno mokinio galimybes,

mokymosi tempą. Vertinimas: pagal padarytą pažangą. Įsivertinimas: palyginus rezultatus ir uždavinius.

Pamokos planas – mokytojo knyga!

Sumažinta temos atlanka

Pamokos uždaviniai

Siūloma veikla

ISTORIJA

V–VI klasė

Kiekviena tauta, kiekviena šalis turi pasididžiavimo vertą paveldą. Ir kaupė jį tūkstančius metų. Mes pažinsime tik dalelę jo. Vadovėlio puslapiai mus neš nuo Lietuvos į tolimiausius Europos kampelius.

Vadovėlio komplekto autoriai

44

9. Lietuvos Respublika – nepriklausoma valstybė

1. Perteikti mokiniams žinias apie Lietuvos Respub-likos paskelbimą ir atkūrimą.

2. Supažindinti mokinius su Lietuvos Nepri klau so-mybės ir laisvės gynimo faktais.

3. Ugdyti gebėjimą palyginti.4. Brandinti vertybines nuostatas – Tėvynės laisvę,

patriotizmą.5. Formuoti vaizdinius apie Lietuvos istorinius

laikotarpius.

Pamokos tikslai ir uždaviniai

Po pamokos mokiniai

1. Turės mokėti nurodyti Lietuvos gynimo įvykius: Nepriklausomybės kovas, partizaninį judėjimą bei Laisvės gynimą Sausio 13 dieną.

2. Turės žinoti tikslias datas, kada buvo paskelbta Lie-tu vos Respublika, o kada atkurta.

3. Žinos, kas yra okupacija ir kad Lietuvą buvo oku-pavusi SSRS.

4. Gebės paaiškinti, kuo skiriasi Vasario 16 aktas nuo Kovo 11 akto.

Paklauskite apie namų darbus, susijusius su Min dau-go var du. Pasiūlykite pasižiūrėti 5 temos medžiagą – kam priklausė Lietuva nuo 1795 m. Paprašykite, kad mokiniai pakartotų sąvoką tautinis atgimimas ir pa sa-kytų, kokias vertybes susirašė pra tybose. Paprašykite per skai tyti vadovėlio I ir II pa strai pą. Tekstą iliust-ruo kite vadovėlio paveikslėliais: atlikite 1 pratybų užduotį.Paklauskite mokinių, kokių jausmų, įsitikinimų vedini, žmonės kovėsi Nepriklausomybės kovose. Perskaitykite apie SSRS įvykdytą Lietuvos okupaciją. Toliau ugdykite mokinių gebėjimą naudotis žody-nėliu, – tegu jie susiranda šį žodį patys. Paklauskite mokinių, kokių jausmų, įsitikinimų vedini, žmonės dalyvavo partizaniniame judėjime. Mokiniai taip pat žodį partizanai turėtų susirasti žodynėlyje.Paaiškinkite, kas yra Sąjūdis. Pabrėžkite, kad Sąjūdis galėjo laimėti tik todėl, kad jį palaikė Lietuvos žmo-nės. Paklauskite mokinių nuomonės, kokie jausmai ir įsi tikinimai skatino žmones telktis apie Sąjūdį.Perskaitykite paskutinę pastraipą. Paklauskite,

Siūlomas veiklos organizavimas

4 Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu [email protected]

Jūratė Litvinaitė, Audronė Bakonienė

EUROPOS PALIKIMASIstorijos mokymosi komplektas VI klaseiSerija „Šok“. „Šviesa“, 2009





Atsakymai

Vientisa mokymosi sistema nuo planavimo iki įsivertinimo

Įsivertinimas – pratybų sąsiuviniuose:

V–VI klasė

Serijos „Šok“ istorijos mokomųjų komplektų privalumas – aiški

mokymo(si) sistema. Juos rekomenduojame rinktis tiems, kurie pritaria

šiuolaikinio mokymo(si) koncepcijai.

Individualizuosite ir diferencijuosite ugdymą:

Vadovėlyje kiekvienos temos pabaigoje pateikiama klausimų ar užduočių. Dažniausiai pirmieji klausimai lengvesni, o paskutinis (-iai) – sunkesnis (-i). Sunkesnę užduotį ne-privalu atlikti visiems mokiniams, dažniausiai jai nebūna vieno atsakymo, nes prašoma pasidomėti, padiskutuoti, atlikti tyrimą. Šią užduotį turėtų atlikti tie mokiniai, kuriems ji įdomi, nebūtinai labai gabūs.

„Palikimas“. V kl. mokytojo knyga, 1-oji dalis, p. 44–45

44

9. Lietuvos Respublika – nepriklausoma valstybė

1. Perteikti mokiniams žinias apie Lietuvos Respub-likos paskelbimą ir atkūrimą.

2. Supažindinti mokinius su Lietuvos Nepri klau so-mybės ir laisvės gynimo faktais.

3. Ugdyti gebėjimą palyginti.4. Brandinti vertybines nuostatas – Tėvynės laisvę,

patriotizmą.5. Formuoti vaizdinius apie Lietuvos istorinius

laikotarpius.

Pamokos tikslai ir uždaviniai

Po pamokos mokiniai

1. Turės mokėti nurodyti Lietuvos gynimo įvykius: Nepriklausomybės kovas, partizaninį judėjimą bei Laisvės gynimą Sausio 13 dieną.

2. Turės žinoti tikslias datas, kada buvo paskelbta Lie-tu vos Respublika, o kada atkurta.

3. Žinos, kas yra okupacija ir kad Lietuvą buvo oku-pavusi SSRS.

4. Gebės paaiškinti, kuo skiriasi Vasario 16 aktas nuo Kovo 11 akto.

Paklauskite apie namų darbus, susijusius su Min dau-go var du. Pasiūlykite pasižiūrėti 5 temos medžiagą – kam priklausė Lietuva nuo 1795 m. Paprašykite, kad mokiniai pakartotų sąvoką tautinis atgimimas ir pa sa-kytų, kokias vertybes susirašė pra tybose. Paprašykite per skai tyti vadovėlio I ir II pa strai pą. Tekstą iliust-ruo kite vadovėlio paveikslėliais: atlikite 1 pratybų užduotį.Paklauskite mokinių, kokių jausmų, įsitikinimų vedini, žmonės kovėsi Nepriklausomybės kovose. Perskaitykite apie SSRS įvykdytą Lietuvos okupaciją. Toliau ugdykite mokinių gebėjimą naudotis žody-nėliu, – tegu jie susiranda šį žodį patys. Paklauskite mokinių, kokių jausmų, įsitikinimų vedini, žmonės dalyvavo partizaniniame judėjime. Mokiniai taip pat žodį partizanai turėtų susirasti žodynėlyje.Paaiškinkite, kas yra Sąjūdis. Pabrėžkite, kad Sąjūdis galėjo laimėti tik todėl, kad jį palaikė Lietuvos žmo-nės. Paklauskite mokinių nuomonės, kokie jausmai ir įsi tikinimai skatino žmones telktis apie Sąjūdį.Perskaitykite paskutinę pastraipą. Paklauskite,

Siūlomas veiklos organizavimas

45

kodėl kalbėdami apie Kovo 11, sakome – Lietuvos Respublikos atkūrimas, o ne paskelbimas. Pažiūrėkite į nuotraukas vadovėlyje. Paklauskite mokinių, koks politikas pirmasis pasirašė Kovo 11 aktą.Įtvir tinimui atsakykite į vadovėlio klausimus bei atli-kite antrą pratybų užduotį.

Integracinės sąsajos ir turima patirtis

Naudokite turimas žinias apie lietuvių Tautinį at-gi mimą (5 tema) bei lietuvių kalbos pamokose, pra dinėje mokykloje įgytas žinias apie Lietuvos Respublikos paskelbimą ir atkūrimą. Taip pat pa-klauskite, gal mokiniai žino pasakojimų apie parti za-ninį judėjimą bei Laisvės gynėjus. Tegu papasakoja, kaip jie švenčia Lietuvos valstybės šventes – Kovo 11-ąją ir Vasario 16-ąją.

Priemonės, papildomi šaltiniai

Vadovėlis, pratybos, sieninis žemėlapis.

Vadovėlyje1. Turi nurodyti, kad Vasario 16-ąją paskelbta ne-

priklausomybė, o Kovo 11-ąją – atkurta. Pasidalija patirtimi, kaip švenčia šias šventes.

2. Paaiškina, kad jis buvo Lietuvos Tarybos pir mi-ninkas.

3. Paaiškina, kad jų dėka Lietuva laisva, jie turi savo tėvynę. Mokiniai prisimena siekius nutautinti Lietuvą.

4. Pasako savo nuomonę, naudodamiesi Lietuvos tautinių vertybių sąrašu.

Pratybose 1 užduotis 1. 20.2. Lietuvos Taryba.3. Jonas Basanavičius, nes jis buvo Tarybos

pirmininkas.4. Paskelbti Lietuvos nepriklausomybę.5. Tai istorinė Lietuvos sostinė, svarbiausias miestas.6. Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo aktą.7. Lietuvos Aide.8. Teigiamai. Apsidžiaugė, pasirengė ginti Lietuvą...

Klausimų ir užduočių komentarai

2 užduotis

Metai Lietuvos gynėjai Ko jie siekė savo kovomis

1919 m.–1920 m.

1944 m.– 1953 m.

1988 m.–1990 m.

1991 sausio 11–13 d.

Nepriklausomybės kovų dalyviai

Lietuvos partizanai

Lietuvos Sąjūdis

Laisvės gynėjai

Apginti nepriklausomą Lietuvą

Atkovoti Lietuvai laisvę, išvyti sovietus

Atkurti Lietuvos nepriklausomybę

Apginti nepriklausomybę, sulaikyti sovietų tankus

Namų darbai

Pasiūlykite atkreipti dėmesį į vadovėlio sakinį – ne-turėjo nei pinigų, nei tvarkos palaikymo būrių, nei įstatymų.Priminkite, kad šioje temoje yra paminėti 2 politikai – V. Landsbergis ir J. Basanavičius. Pasiūlykite norintiems apie juos rašyti baigiamajai skyriaus užduočiai.

Refleksija (pavykę momentai, svarbūs, įdomūs epizodai, kilę sunkumai, galimos pataisos)

1L

IET

UV

A,

LIE

TU

VIA

I

Integracinės sąsajos

Vieta refleksijai

V–VI klasė:

Parašyk, kas tau šioje pamokoje sekėsi labai gerai:

Kas šioje pamokoje tau nelabai patiko:

„Europos palikimas“. VI kl. vadovėlis, 2-oji knyga, p. 53

5Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

Plačiau apie leidinius www.sokvadoveliai.lt

5 3

Šią pamoką sužinojotePagalvokite ir padarykite

Įdomybių kraitelė

Pirmasis stalo įrankis buvo peilis. Lėkštės atsirado gana vėlai – maždaug XIV amžiuje. O iki VII amžiaus ant stalų dar nebūdavo net dubenų. Maistą dėdavo tiesiog į medinio stalo viduryje išskaptuotą įdubą. Kiekvienas svečias iš jos maistą imdavo dažniausiai rankomis ir iš karto valgė arba užsidėdavo ant duonos gabalų. Kartais ant stalo padėdavo kelis peilius smailais galais, kartais – iš medžio išskaptuotus didokus, į dabartinius negilius samčius panašius šaukštų pirmtakus, naudotus valgiui iš įdubos pasiimti.

Prancūzjos karaliai nustojo maistą imti rankomis ir pradėjo valgydami naudoti šakutę antroje XIV amžiaus pusėje. Valgymą šakute puikybės ženklu laikė net aristokratai, toks „puikavimasis“ buvo bene dažniausia dingstis pasišaipyti. Iki XVI amžiaus šakute naudojosi tik kai kurie rūmininkai.

. Žmogaus mityba priklausė nuo jo verslų –kokio maisto turėjo, tokį ir vartojo.. Kiekvienas istorijos laikotarpis turi savo mitybos madas.. Tik XIX amžiuje Europa susimąstė apie tai, ką valgo.

Prieskonių buvo dedama daug ir visur. Dėl jų didysis keliautojas Kolumbas net ryžosi perplaukti Atlantą.

Ir tik XVIII amžiuje imta kalbėti, kad ne viską valgyti ir gerti yra sveika. Žymūs mokslininkai ėmė kalbėti apie tai, kad vynas ir kiti alkoholiniai gėrimai yra kenksmingi, kad nelabai sveika val-gyti riebų maistą, kad prieskoniai tikrai nėra vaistai ar jaunystės gėrimas. Tačiau mažai kas jų klausė...

XIX amžiuje, padaugėjus žmonių, ypač miestuose, išplito naujos užkrečiamosios ligos. Mokslininkai vėl prabilo, kad sveikata labai priklauso nuo maisto kokybės, sudėties, įvairovės. O svarbiausia – maistas turi būti gaminamas... švariai! Mat iki tol mažai kam tai rūpėjo. Taigi XIX amžiuje labai pasikeitė europiečių mitybos su-pratimas. Pasikeitė ir suvartojamo maisto kiekis – XIX amžiaus pradžioje Europą ištiko paskutinis badmetis. Nemažą sočių pietų dalį sudarė tikra naujovė Europoje – bulvė.

XX–XXI amžiuje Europos gyventojai negalėjo skųstis nei maisto stoka, nei įvairove. Net atvirkščiai – dėl maisto pertekliaus paplito nauja liga – nutukimas. O didelė dalis pasaulio vis dar badauja...

❶ Nuo ko priklausė žmogaus „valgiaraštis“ priešistorės laikais?❷ Kaip ugnies panaudojimas pakeitė žmogaus maitinimosi įpročius?❸ Vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė Europoje viduramžiais buvo

apie 30 metų. Pamąstykite, ar tai kaip nors susiję su tų laikų maitinimosi įpročiais.

❹ Kuriuos teksto teiginius apie mitybą iliustruoja temos paveikslėliai?❺ Pasidomėkite per gamtos pažinimo pamokas,. kiek žmogus per dieną turi gauti kalorijų; . ar skiriasi vaikams ir suaugusiesiems reikalingas kalorijų skaičius; . ar mokantis irgi sudeginama kalorijų.

Puota naujaisiais amžiais

6G

YV

EN

IMO

EU

RO

PO

JE K

AIT

A



Pratybų sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose 10,50 Lt

Skaidrina Laurinavičienė, Jūratė Litvinaitė, Aušra Pačkauskienė

Istorijos mokymosi komplektas VII klaseiSerija „Šok“. „Šviesa“, 2010

Serijos „Šok“ istorijos mokomieji komplektai VII–VIII klasei rekomenduojami tiems mokytojams, kuriems aktualūs šie darbo aspektai:

efektyvus pamokos planavimas; mokinių mokymas mokytis; galimybė mokiniams įsivertinti pasiekimus.

Pamoką susiplanuokite lengviau!

VIII kl. mokytojo knygoje – parengtas kiekvienos pamokos planas.

32

6. Pagoniškos Gedimino giminės valdymas

Iš istorijos bendrosios programos: žinios, nuostatos, gebėjimai

8.4.1. 1.2. Nagrinėti ir vertinti pasaulio ir Lietuvos isto-rinių asmenybių veiklą įvairiais istorijos laikotarpiais. 8.4.1. 1.33. Paaiškinti, kaip keitėsi Lietuvos valstybė nuo susikūrimo iki Liublino unijos. 8.4.1. 1.34. Įvertinti Lietuvos valstybės santykius su kai-mynais ir jos teritorinę plėtrą. 8.4.1. 1.35. Paaiškinti, kaip krikščionybė plito Lietuvoje ir krikšto reikšmę Lietuvos valstybei.8.4.1. 2.4. Nustatyti ir žemėlapyje parodyti pagrindinių šalių ir jose buvusių įvykių bei reiškinių vietą, atskleisti ir lokalizuoti svarbiausius teritorinius pokyčius.8.4.1. 3.1. Vadovaujantis istorijos įvykių ir reiškinių nagrinėjimo schema, atskleisti jų priežastis, eigą ir pa-sekmes. 8.4.1. 3.2. Nagrinėti mokomąją medžiagą, vadovaujantis pateiktais kriterijais, ją lyginti, grupuoti ir apibendrinti. 8.4.1. 3.3. Atsirinkti informaciją iš įvairių istorijos šal-tinių, kompiuterinių mokymo priemonių, internetinių tinklalapių ir ją panaudoti mokantis istorijos.8.4.1. 3.4. Lyginti skirtinguose istorijos šaltiniuose pa-teikiamą informaciją. 8.4.1. 4.1. Perteikti įvairiais būdais (raštu, žodžiu, naudo-jantis informacinėmis technologijomis) supratimą apie istorijos įvykius ir reiškinius. 8.4.1. 4.2. Tinkamai vartoti nagrinėjamų istorijos lai-kotarpių sąvokas.8.4.1. 4.3. Tinkamai parinkti istorinę informaciją isto-rijos įvykiams ir reiškiniams apibūdinti.

Mokymo uždaviniai

Mokymosi uždaviniai

1. Remdamiesi istoriko darbo ištrauka, pirminiu šalti-niu ir žemėlapiu, apibūdins Lietuvos santykius su kaimynais.

2. Schemiškai pavaizduos Lietuvos valdymą iki XV a.3. Remdamiesi istoriniais įvykiais, įvertins Didžiųjų ku-

nigaikščių valdymą.

Siūloma veikla

1. Pamokos pradžioje aptariami mokymosi uždaviniai (skyrelis Netrukus), pasvarstoma, kuo svarbi ši tema ir kodėl jos reikia mokytis (skyrelis Praeitis dabartyje). Pabrėžiama, kad šioje pamokoje pradedama garbingos Gediminaičių istorijos apžvalga.

2. Perskaitomas 1 skyrelis. Žodynėlyje ar pratybų sąsiuvi-nyje mokiniai pasižymi sąvoką Gediminaičiai, greičiau

atlikę darbą gali perskaityti skyrelį Tai įdomu p. 38. Mokiniai atsako į klausimą p. 36 (pagal pav.), 1 klausi-mą p. 39 (Užduotys), (sukonkretinkite klausimą – Ge-dimino politikos kryptys). Mokiniai turėtų nurodyti: kovos su ordinu, derybos su popiežiumi dėl krikšto, žemių rytuose grobimas. Vienas iš mokinių politikos kryptis surašo lentoje. Žemėlapyje (p. 37) mokiniai randa teritoriją, prijungtą prie Lietuvos Gedimino lai-kais. Turintys pratybų sąsiuvinius pradeda 2 užduotį. Jei didesnė klasės dalis pratybų sąsiuvinius turi, galima kolektyviai atlikti 3 užduotį ir taip pasimokyti dirbti su šaltiniais.

3. Mokiniams siūloma skaityti 2 skyrelį. Klasė dalija-ma į dvi (A ir B) grupes (pagal sėdėjimą suoluose), nurodoma, kad A grupė skaito ir apibūdina Algirdo politiką, B – Kęstučio. Suolų draugai palygina savo apibūdinimus, išskiria politikos bendrumus, nurodo bendradarbiavimo sritis, kokie klausimai labiau rūpėjo vienam ir kitam politikui. Savanoriai atsakymus pako-mentuoja naudodamiesi sieniniu žemėlapiu – paaiš-kina, kad rusų žemes grobė Algirdas, o Kęstutis gynė Žemaitiją, kovojo su ordinu. Pagal lentoje surašytas Gedimino politikos kryptis mokiniai palygina Gedi-mino užsienio politiką su Algirdo ir Kęstučio užsienio politika. Palyginimus verta surašyti lentoje. Turintys pratybų sąsiuvinius toliau atlieka 2 užduotį.

4. Mokiniai skaito 3 skyrelį. Išskiria Jogailos politikos kryptis ir metodus, palygina su prieš tai valdžiusių kunigaikščių politika (naudojasi lentoje esančiais už-rašais). Prie lentoje esančių politikos krypčių prideda dar vieną kryptį – sąjungą su Lenkija. Skaito šaltinį Praeities liudytojai p. 38 ir atsako į šaltinio ir Jogailos portreto pav. (p. 37) klausimus. Sąvokas Krėvos unija ir dinastinė unija paaiškina žodynėlyje (pratybų sąsiu-vinyje). Lietuvos valdovų užsienio politiką apibendrina atsakydami į 1, 2, 4 klausimus p. 39 (Užduotys) ir atlikdami žemėlapio užduotis p. 37. Sparčiau dirban-tys mokiniai atlieka skyrelio Kalba istorikai užduotis p. 39.

5. Mokiniai skaito skyrelį LDK valdymas ir atlieka 3 už-duotį p. 39 (Užduotys). Savanoriai schemą pristato klasėje ir ją pakomentuoja.

6. Pamokai įtvirtinti užbaigiama 2 pratybų sąsiuvinio už-duotis arba atliekamos užduotys pagal pav. (monetos) p. 39. Darbo rezultatai pristatomi klasėje.

7. Pamokai apibendrinti užduotys diferencijuojamos: la-biau pažengusiems skiriama 5 užduotis p. 39 (Užduo-tys), vidutiniškai – 6 užduotis, mažiau pažengusiems – užduotys pagal pav. p. 39. Mokiniai, atlikę užduotis, apmąstę atsakymus, pateikia juos klasei. Mokiniai pa-skatinami išsakyti įvairias nuomones apie Lietuvos di-džiųjų kunigaikščių indėlį į Lietuvos kūrimą – galima paklausti, kurį kunigaikštį, remiantis šios temos me-džiaga, jie laiko labiausiai nusipelniusiu Lietuvai. Būtų puiku, jei mokiniai nurodytų skirtingus kunigaikščius ir apie kiekvieną pasakytų konkrečių vertinimų.

8. Pamoka baigiama įvertinimu: aptariami rezultatai, nu-rodomi sukaupti taškai (jei naudojamas kaupiamasis vertinimas). Mokiniai įsivertina savo darbą pamoko-je, vadovaudamiesi skyreliu Šią pamoką sužinojome ir pildydami lentelę pratybų sąsiuvinyje (jei juo naudo-jasi).

Iškeliami nagrinėja-mos temos mokymosi uždaviniai

Aprašoma rekomen-duojama pamokos veikla

ISTORIJA

Pateikiamos rekomendacijos, kurioje pamokos dalyje kurias užduotis pravartu atlikti. Siūlymai, kaip jomis naudojantis individualizuoti ir diferencijuoti mokymą, ugdyti įvairių poreikių ir mokymosi stilių mokinių kompetencijas.

VII–VIII klasė


33

V I D U R A M Ž I Ų V A L S T Y B Ė S I R V A L D Ž I O S B R U O Ž A I 1 s k y r i u s

Integracinės sąsajos ir turima patirtis

Pamoka siejama su doriniu ugdymu (atsakingo tautos nario ugdymas Didžiųjų kunigaikščių pavyzdžiais), gim-tąja kalba (darbas su šaltiniais, įrodymas, argumenta-vimas), meniniu ugdymu (schemos kūrimas ir iliustra-vimas), informacinėmis technologijomis (informacijos apie Gediminaičius, valstybinių simbolių naudojimą paieška). Įgyvendinamos mokėjimo mokytis (schemų kūrimas, darbas su įvairiais šaltiniais), pilietiškumo (Lie-tuvos valstybingumo tradicijos perdavimas), verslumo (įvairių strategijų taikymas tikslams pasiekti – Gedimino ir Jogailos pavyzdys), darnaus vystymosi (bendradarbia-vimo, tolerancijos svarba atskleidžiama naudojamame istoriko tekste) integruojamosios programos.

Priemonės, papildomi šaltiniai

S. Bužinskas, J. Litvinaitė, A. Serneckas. Istorija. Vado-vėlis VIII klasei. Pirmoji knyga (serija „Šok“). 1-asis istorijos pratybų sąsiuvinis VIII klasei. Sieninis LDK XIII–XV a. žemėlapis arba Lietuvos is-torijos atlasas.

Klausimų ir užduočių komentarai

vadovėlyje

P. 36. Pav. Gedimino pilies bokštas. Bokštas simbolizuoja Lietuvos valstybingumą, istorinį tęstinumą.

P. 37. Žemėlapis. 1. Mindaugas, Gediminas, Algirdas, Vytautas. 2. Kernavė, Trakai, Vilnius. 3. Algirdas. Latvija, Rusija, Baltarusija, Ukraina, Lenkija. 4. Že-maitija atskiria ordino teritorijas, kliudo jiems fi ziškai susijungti, dėl to ordinas ir siekia jos užkariavimo.

P. 37. Pav. Jogaila. 1. Skeptras ir rutulys. 2. Po Krėvos sutarties, nes jo rankose rutulys su kryžiumi, vadinasi, jis jau krikštytas.

P. 38. Praeities liudytojai. 1. a) Jogailos santuoka su Jadvyga; b) Jogailos ir Lietuvos krikštas. c) Jogaila savo turtais pašalina valstybių trūkumus. 2. Buvo aukščiausias jų valdovas – jam įsakius, žmonės turėjo keisti tikėjimą.

P. 39. Pav. Gedimino, Algirdo, Kęstučio atvaizdai da-bartinės Lietuvos monetose. 1. Genealoginis Ge-diminaičių medis http://lt.wikipedia.org/wiki/Gediminai%C4%8Di%C5%B3_dinastija, http://vidu-ramziu.istorija.net/gediminaiciai.htm. 2. Jie – mūsų valstybės kūrėjai. Siekiama išsaugoti praeities atmi-nimą, pagerbti šalies patriotus.

P. 39. Kalba istorikai. 1. Didieji kunigaikščiai įvedė taiką, gynė nuo puldinėjimų, gerbė vietinę religiją, politiką, reikalavo tik ištikimybės ir duoklės. 2. Nes rusai patys mielai šliejosi prie lietuvių, kitoms rusų žemėms pasakojo apie lietuvių toleranciją, teikiamą saugumą.

P. 39. Pav. Gedimino stulpai. Lietuvos valstybės ir Vil-niaus miesto herbai. 1. Herbas – skiriamasis, simboli-nis ženklas, parodantis istoriškumą, vertybes, nuosta-tas. 2. Įvairios uniformos, dokumentai, ženkliukai.

P. 39. Užduotys. 1. Kovos su ordinu, derybos dėl krikš-to, žemių rytuose grobimas, bendradarbiavimas su Lenkija. 2. Visi kariavo su ordinu, tačiau Gedimi-nas ir Jogaila ieškojo ir kompromiso – derėjosi dėl

taikos, paliaubų. Gediminas, Algirdas grobė žemes rytuose. Visi svarstė krikšto klausimą, bet tik Jogaila pasikrikštijo. Gediminas ir Jogaila labiau rėmėsi di-plomatija, Algirdas ir Kęstutis – karais. 3. Schemoje turi atsispindėti Didžiojo kunigaikščio viršenybė pa-valdiniams, šalia jo – artimiausieji patarėjai, netu-rintys realios valdžios. Nuo XIV a. Vakarų Europos valstybių skyrėsi tuo, kad LDK nebuvo luomų atstovų susirinkimo. 4. Kaip ir Mindaugas, jie ieškojo ryšių su Vakarų Europa, sprendė krikšto klausimą pagal kata-likų apeigas. Kaip ir Mindaugas, kariavo su ordinu, siekė apginti ir sustiprinti Lietuvos valstybingumą. 5. Užsienio politika – sėkminga, nuo priešų apsiginta, teritorija nuolat augo. Vidaus politikoje kunigaikščio valdžia nuolat stiprėjo – Mindaugas dar nepajėgė ap-krikštyti Lietuvos, o Jogaila – pajėgė. Jų dėka Lietu-va įsitvirtino kaip reikšminga, galinga, įtakinga Rytų Europos valstybė. Kas labiausiai stiprino – puiku, jei mokiniai vardija įvairius kunigaikščius, svarbu, kad pagrįstų logiškai, remdamiesi istoriniais faktais, žemė-lapiu. 6. Karinė – LDK gavo sąjungininką kovose su ordinu; strateginė – partneris bendradarbiaujant su Vakarais, prekiaujant, perimant kultūrą; ekonominė – plėtėsi prekyba, amatai, nes pagerėjo sąlygos ekono-miniams ryšiams; kultūrinė – per Lenkiją Lietuvą pasiekė Vakarų Europos kultūra – raštas, mokyklos...; religinė – Lietuva pagaliau apsikrikštijo katalikiško-mis apeigomis.

pratybų sąsiuvinyje

2. a) pagal žemėlapį vadovėlio p. 37; b) geri santykiai su Lenkija; kariavo su Livonijos vokiečių ordinu, rusų kunigaikščiais, Aukso Orda; c) Vokiečių ordino; d) abu grobė žemes rytuose, daugiau – Algirdas; e) per Lenkiją ėjo pagrindiniai prekybos keliai į Va-karus, Lenkija, iki Lietuvai priimant krikštą, buvo rytinis Vakarų viduramžių civilizacijos pakraštys.

3. a) Gediminui, nes būtent jis susirašinėjo su popie-žiumi; b) dėl ordino skriaudų lietuviai atsiribojo nuo krikščionybės; Gediminas netrukdo plisti krikščiony-bei Lietuvoje; Gediminas pats pageidauja krikštytis; Popiežius tenkina jo pageidavimą. c) Krikštytis, kad nebepultų ordinas. Ne, nes žuvo.

Namų darbai

Baigti užduotis, kurių mokiniai nespėjo atlikti klasėje. Vykdyti projektą.

Refl eksija (pavykę momentai, svarbūs epizodai, kilę sunkumai, galimos pataisos)

Nurodomos galimos integracinės ir mokinių turimos patirties sąsajos

Pateikiamas pamokai reikalingų priemonių ir papildomų šaltinių sąrašas

Pateikiami vadovėlio ir pratybų sąsiuvinio klausimų ir užduočių komentarai

Numatomi namų darbai

Paliekama vietos refleksijai

Pristatomos darbo su pratybų sąsiuviniu galimybės

Aktyvios pamokos


„Istorija“. VIII kl. mokytojo knyga, p. 32–33

VII–VIII klasė

Pastaba. VII klasei parengtas išsamus ilga-

laikis planas su rekomenduojamais meto-

dais, vertinimo gairėmis, integracija.

VII klasės komplekto medžiagą papildo skai-

tmeninis mokymo(si) turinys (aktyviosios pa-

mokos).

Iš interneto svetainės www.sokvadoveliai.lt atsisiuntę ilgalaikį mokymo planą, trumpalaikį planą pasirengsite nesugaišdami daug laiko.


SPECIALUS PASIŪLYMAS!Užsakant vadovėlio 1-ųjų knygų VII klasei, mokytojui dovanojame*: Pratybų sąsiuvinį, VILNIUS: palikimas ir dabartis. Ekskursija po miestą (s. „Šok“), KAUNAS: palikimas ir dabartis. Ekskursija po miestą (s. „Šok“).Komplekto vertė 26,48 Lt.

Kaina ugdymo įstaigoms 250 Lt

*Kiek vadovėlių reikia užsakyti, kad gautumėte dovaną, ir išsamią informaciją apie kitas sąlygas Jūsų mokyklai suteiksime tel. (8 37) 40 91 25, mob. 8 616 47 491, taip pat susisiekus su mūsų švieti-mo sistemos koordinatoriais.

Mokytis mokoma išradingais būdais Dažnas mokinys nežino, kaip atlikti specifines užduotis (parengti

interviu, parašyti pasakojimą, sukurti stendą ar koliažą), o jos kartojasi per įvairių dalykų pamokas. Kad mokiniams būtų aišku ir patogu, VII ir VIII klasės vadovėlių Mokymosi žingsnių atlankose pateikiama tokių užduočių atlikimo eiga ir pavyzdžių.

VII klasėje mokiniai sužinos, kaip atlikti istorinį tyrimą; lyginti objektus; rengti lankstinuką; kurti stendą; sukurti sąvokos apibrėžtį.

VIII klasės vadovėlyje vaikai ras patarimų, kaip sudaryti laiko juostą; schemą; kaip dirbti su istoriniu žemėlapiu; pristatyti istorinę asmenybę; kurti istorinį pasakojimą.

Saulius Bužinskas, Jūratė Litvinaitė, Arūnas Serneckas

Istorijos mokymosi komplektas VIII klaseiSerija „Šok“. „Šviesa“, 2011





Mokytojo knyga Vid. kaina knygynuose 45,90 Lt

112

Lietuvių kalbos, literatūros, etikos, istorijos, geografi jos ir kitų dalykų vadovėlių autoriai ne kartą jums siūlys mokytis įDarbas poromis padės jums sunkesnes užduotis įveikti greičiau ir sėkmingiau. Su draugu galėsite pasitarti vienu ar ki

pagrįsti argumentais ir galbūt įtikinti vienas kitą.

112

įi

Mokymosi žingsniaiKaip kurti istorinį pasakojimą

Dar VII klasėje mokėtės, kad pagrindinis istoriko darbo tikslas – sukurti ir visuomenei pristatyti darbą, kuriame būtų atskleisti tam tikro regiono istorinis laikotarpis ir jo įvykiai. Vienas populiariausių istorikų darbų – istoriniai pasakojimai. Remdamiesi įvairiais isto-rijos šaltiniais, liudijimais, kitų istorikų tyrinėjimais, istorikai patei-kia visuomenei savo istorijos supratimą ir vertinimą. Nebūtinai jis būna griežtai mokslinis – kuriant pasakojimą apie istorinius įvykius pasitelkiami literatūriniai gebėjimai, vaizduotė. Jūs taip pat galite būti istorijos vertintojai ir interpretuotojai – sukurkite istorinį pa-sakojimą.

1 Apmąstykite tikslą. Tikslas – sukurti istorinį pasakojimą – tikroviškai, dalykiškai

papasakoti apie pasirinkto regiono istorinį laikotarpį: žmones, jų kasdienybę, reikšmingus įvykius.

Užduotis. Remdamiesi vadovėlio medžiaga ir papildomais šalti-niais, sukurkite trumpą pasakojimą apie pasirinkto socialinio sluoks-nio atstovo – dvasininko, kilmingojo, miestiečio, valstiečio – eilinę dieną naujaisiais amžiais. Apibūdinkite jo veiklą, santykį su kitų socialinių grupių atstovais, buitį, darbus. (101 p.)

2 Suplanuokite, ką, kada ir kaip darysite. Pasirinkite pasakojimo temą, istorinį laikotarpį, įvykių vietą. Apgalvokite, ką šia tema galite pasakyti ir kodėl norite apie

tai papasakoti. Kokios medžiagos jūsų pasirinkta tema pateikiama vadovėlyje

(pagrindiniame tekste, šaltiniuose, istorikų darbų ištraukose)? Pagalvokite, kokiais papildomais informacijos šaltiniais nau-

dositės ieškodami medžiagos savo tema (enciklopedijomis, žinynais, internetinėmis svetainėmis).

Nuspręskite, kaip kursite istorinį pasakojimą: savarankiškai, poromis ar grupėmis. Dirbdami poromis ar su grupe, pasiskirstykite darbus. Vieni surinkite medžiagą iš skirtingų istorijos šaltinių, tada nuspręskite, kokia informacija patikimiausia, svarbiausia, įdomiau-sia. Kitų darbas būtų parašyti pasakojimą ir jį iliustruoti nedideliu vaidinimu, daina, eilėmis, piešiniais ar kitaip.

Nuspręskite, kaip pristatysite istorinį pasakojimą.

ISTORIJA

VII–VIII klasė


VIII klasės serijos „Šok“ vadovėliuose siūlomas projektas Gimtinė

pro rasos lašą, kuris padės išsamiau tyrinėti savo šalį ir dalyvauti atkuriant istorinius momentus. Tokie projektai leidžia įgyvendinti Bendrųjų programų rekomendacijas tyrinėti vietinę istoriją, rinkti kraštotyrinę medžiagą ir ją naudoti ugdymo procese.

112

Lietuvių kalbos, literatūros, etikos, istorijos, geografi jos ir kitų dalykų vadovėlių autoriai ne kartą jums siūlys mokytis įDarbas poromis padės jums sunkesnes užduotis įveikti greičiau ir sėkmingiau. Su draugu galėsite pasitarti vienu ar ki

pagrįsti argumentais ir galbūt įtikinti vienas kitą.

112

įi

Mokymosi žingsniaiKaip kurti istorinį pasakojimą

Dar VII klasėje mokėtės, kad pagrindinis istoriko darbo tikslas – sukurti ir visuomenei pristatyti darbą, kuriame būtų atskleisti tam tikro regiono istorinis laikotarpis ir jo įvykiai. Vienas populiariausių istorikų darbų – istoriniai pasakojimai. Remdamiesi įvairiais isto-rijos šaltiniais, liudijimais, kitų istorikų tyrinėjimais, istorikai patei-kia visuomenei savo istorijos supratimą ir vertinimą. Nebūtinai jis būna griežtai mokslinis – kuriant pasakojimą apie istorinius įvykius pasitelkiami literatūriniai gebėjimai, vaizduotė. Jūs taip pat galite būti istorijos vertintojai ir interpretuotojai – sukurkite istorinį pa-sakojimą.

1 Apmąstykite tikslą. Tikslas – sukurti istorinį pasakojimą – tikroviškai, dalykiškai

papasakoti apie pasirinkto regiono istorinį laikotarpį: žmones, jų kasdienybę, reikšmingus įvykius.

Užduotis. Remdamiesi vadovėlio medžiaga ir papildomais šalti-niais, sukurkite trumpą pasakojimą apie pasirinkto socialinio sluoks-nio atstovo – dvasininko, kilmingojo, miestiečio, valstiečio – eilinę dieną naujaisiais amžiais. Apibūdinkite jo veiklą, santykį su kitų socialinių grupių atstovais, buitį, darbus. (101 p.)

2 Suplanuokite, ką, kada ir kaip darysite. Pasirinkite pasakojimo temą, istorinį laikotarpį, įvykių vietą. Apgalvokite, ką šia tema galite pasakyti ir kodėl norite apie

tai papasakoti. Kokios medžiagos jūsų pasirinkta tema pateikiama vadovėlyje

(pagrindiniame tekste, šaltiniuose, istorikų darbų ištraukose)? Pagalvokite, kokiais papildomais informacijos šaltiniais nau-

dositės ieškodami medžiagos savo tema (enciklopedijomis, žinynais, internetinėmis svetainėmis).

Nuspręskite, kaip kursite istorinį pasakojimą: savarankiškai, poromis ar grupėmis. Dirbdami poromis ar su grupe, pasiskirstykite darbus. Vieni surinkite medžiagą iš skirtingų istorijos šaltinių, tada nuspręskite, kokia informacija patikimiausia, svarbiausia, įdomiau-sia. Kitų darbas būtų parašyti pasakojimą ir jį iliustruoti nedideliu vaidinimu, daina, eilėmis, piešiniais ar kitaip.

Nuspręskite, kaip pristatysite istorinį pasakojimą.

113

įvairiais būdais, pavyzdžiui, susiskirstyti ir dirbti poromis.itu klausimu, bet abiem teks priimti bendrą sprendimą. Taip išmoksite bendradarbiauti ir ieškoti kompromisų, savo veiksmus

1 s k y r i u s R O M O S I M P E R I J AMokymosi žingsniai

113

K A I P K U R T I I S T O R I N Į P A S A K O J I M Ą

3 Kryptingai veikite. Įsigilinkite į vadovėlio medžiagą – perskaitykite tekstus, panagrinėkite

iliustracijas, atlikite užduotis. Ypač atkreipkite dėmesį į iliustracijas – jos teikia daug žinių apie istorinę aplinką. Juk menininkai savo paveiksluose pavaizdavo žmonių kasdienybės detales: drabužius, buities daiktus, aplinką ir t. t.

Papildomos istorinės medžiagos ieškokite knygose, spaudoje, žinynuose, internete.

Atrinkite sukauptus duomenis. Kurie iš jų yra svarbiausi, patikimiausi, įdomiausi?

Sugalvokite istorinio pasakojimo pavadinimą. Remdamiesi surinkta medžiaga, pasitarę su lietuvių kalbos mokyto-

ju (-a), parašykite keliolikos sakinių taisyklingą, rišlų istorinį pasakojimą. Jį pradėti galite ir taip:

Valstiečio dienaMano vardas Tomas. Aš mažažemis valstietis,

gyvenu Vokietjos kaime. Turiu žmoną ir tris vai-kus. Nors ir esu laisvas, tačiau už mokestį nuo-moju žemę ir ją dirbu. Sodyboje auginu karvę, avių, būrį vištų. Mūsų šeimai sunku sudurti galą su galu, trūksta pinigų sumokėti žemės nuomą. Šiandien su žmona atvykau į miesto turgų kai ko parduoti. Gal pavyks miestelėnams įsiūlyti ke-letą vištų, duonos, kiaušinių ir dar ko nors. Su Dievo malone visai tai pardavęs atiduosiu skolą. Na, už likusius pinigus pirksiu sau sermėgą, o žmonai – naujus batus, gal dar užteks pinigų ir vaikų riestainiams.

Iliustruokite pasakojimą piešiniais, paveikslais, vaidinimu ar kitaip. Pristatykite istorinį pasakojimą klasėje. Atsakykite į draugų klausimus,

padiskutuokite, ar pasakojimas tikroviškas.

4 Įvertinkite savo veiklos rezultatus. Aptarkite savo ir draugų sukurtus istorinius pasakojimus. Kas pavyko,

o ką dar reikėtų tobulinti? Pasvarstykite, kuo jūsų pasakojimai panašūs ir kuo skiriasi.

Įvertinkite, kaip istorinio pasakojimo kūrimas padėjo jums suprasti nagrinėjamą temą.

Aptarkite, ko naujo išmokote, sužinojote kurdami ir pristatydami isto-rinį pasakojimą. Kur įgytus gebėjimus galėsite pritaikyti?

Pamąstykite, kuo skiriasi istorinis pasakojimas nuo pasakojimo, kurį kūrėte kitų dalykų pamokose.

Miesto turgaus scena. Dail. Piteris Artsenas (Aertsen)


137

1 s k y r i u sŽ M O N I J O S P R A E I T I E S T Y R I M A I 8 s k y r i u sR E L I G I J A , K U L T Ū R A , P A S A U L Ė Ž I Ū R AR E L I G I J A , K U L T Ū R A , P A S A U L Ė Ž I Ū R A

Projektas

8 s k y r i u s

Kad Lietuvà – savito, įspūdingo baroko kraštas, pritaria istorikai, keliautojai ir menotyrininkai. Nuostabūs architektūros, vaizduoja-mojo meno paminklai perteikia tik dalį tos epochos dvasios. Ją at-skleidžia ir muzika, mada, interjero detalės, landšaftas (aplinka – sodai, parkai), literatūra, retorika, teatras, kasdienybė. Barokas – ne tik stilius, bet ir gyvenimo būdas. Be abejo, jo atspindžių pastebėsite ir savo gyvenamajame regione. Jei nepavyksta jų pamatyti – rem-damiesi žiniomis apie šį ,,netaisyklingą perlą“, patys sukurkite ką nors barokiško.

Pasirinkite vieną iš dviejų užduočių tipų.

. Pasidalykite grupėmis, pasirinkite temą ir pristatykite ją:1. Baroko kultūros bruožai jūsų krašte (bažnyčios, jų architektūra,

didikų rezidencijos; dailės kūriniai, muzika, teatras).2. Katalikai, stačiatikiai, protestantai jūsų krašte (bendruomenių

susikūrimo aplinkybės, išlikę maldos namai, bendruomenių santy-kiai).

3. Mokyklos jūsų krašte XVI a. pabaigoje–XVII a. viduryje (išlikę pastatai, dėstomi dalykai, mokiniai, mokytojai, informacija apie tų laikų mokyklų bendruomenę).

4. Žmogus, jo aplinka jūsų krašte XVI a. pabaigoje–XVII a. viduryje (gyvenamieji namai, ūkiniai pastatai, gatvės; namų apyvokos daiktai, drabužiai, in-dai, darbo įrankiai, ginklai, pa-puošalai ir kt.).

. Su grupe sukurkite kū-rinį – maketą, paveikslą, dainą, kostiumą, lipdinį, siuvinį, litera-tūros kūrinį, landšafto brėžinį, kompoziciją – ką tik įsivaizduo-jate. Svarbu, kad jūsų kūrinyje būtų perteikta baroko dvasia. Atlikdami šią užduotį, pasikon-sultuokite su dailės, muzikos, technologijų, literatūros moky-tojais.

Vėlyvojo baroko Týtuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios, pastatytos 1633 m., išorė ir vidus. Dėl bažnyčios vidaus laikoma viena gražiausių baroko bažnyčių Lietuvojè.

„Istorija“. VIII kl. vadovėlis, 1-oji knyga, p. 137

„Istorija“. VIII kl. vadovėlis, 1-oji knyga, p. 112–113

VII–VIII klasė


Istorijos vadovėlio 2-osios knygos 8 skyriu-je mokiniai kviečiami sukurti baroko dvasią atspindintį darbą (maketą, paveikslą, dainą literatūros kūrinį ar pan.)

SPECIALUS PASIŪLYMAS!Užsakant vadovėlio 1-ųjų knygų VIII klasei, mokytojui dovanojame*: Pratybų sąsiuvinį (1-ąjį sąs.), Pratybų sąsiuvinį (2-ąjį sąs.), Mokytojo knygą.

Komplekto vertė 66,90 Lt.

*Kiek vadovėlių reikia užsakyti, kad gautumėte dovaną, ir išsamią informaciją apie kitas sąlygas Jūsų mokyklai suteiksime tel. (8 37) 40 91 25, mob. 8 616 47 491, taip pat susisiekus su mūsų švieti-mo sistemos koordinatoriais.

Pratybų sąsiuvinyje – aiški įsivertinimo sistema Pratybų sąsiuvinisVIII klasės vadovėlio komplekte numatytas

kaip pagalbinė priemonė, skatinanti mokinius aktyviai dalyvauti pamokoje.

Užduotys parengtos kiekvienai vadovėlio temai. Kad mokytojui būtų lengviau tikrinti pratybų sąsiuvinius,

pateikiama įsivertinimo sistema.

ISTORIJA

NAUDINGA! VIII klasės papildoma / da-

lijamoji medžiaga (projektinės veiklos

dalyvio anketa, rekomendacijos darbui

grupėmis ir kt.) pateikiama adresu

www.sokvadoveliai.lt.

VII–VIII klasė


Būtinos įsidėmėti per pamoką sąvokos įtvirtinamos atliekant kiekvienos temos 1 pratybų sąsiuvinio užduotį.

Kitos užduotys padeda susisteminti pagrindinį pamokos tekstą, atsirinkti svarbiausius dalykus, atlikti sudėtingesnes vadovėlio užduotis.


„Istorija“. VIII kl. 1-asis pratybų sąsiuvinis, p. 50–51

Mokinys, baigęs VIII klases:

Bus įgijęs pagrindinį komunikavimo, pažinimo, asmeninės, iniciatyvumo ir kūrybingumo, mokėjimo mokytis, socialinės ir istorijos dalykinės kompetencijų lygmenį.

Žinos, kaip toliau jas plėtoti. Bus įsisavinęs programoje numatytą Senovės, Viduramžių ir Naujųjų amžių

I dalies istorijos kursą.

VII–VIII klasė


Mokinio suinteresuotumas atlikti pratybų sąsiuvinio užduotis pa-didėtų, jei mokytojas leistų juo naudotis atsakinėjant, rašant kon-trolinius ar savarankiškus darbus (jei tokie darbai skiriami). Tokia tvarka ugdytų mokinių gebėjimą konspektuoti, naudotis užrašais, atrinkti ir rūšiuoti informaciją.

Kitos užduotys pa-deda susisteminti pagrindinį pamokos tekstą, atsirinkti svarbiausius dalykus, atlikti sudėtingesnes vadovėlio užduotis.

ISTORIJA


Vadovėlis Kaina ugdymo įstaigoms 34,90 Lt

Atlasas Evaldas Bakonis Vid. kaina knygynuose 27,90 Lt

Pratybų sąsiuvinis Audronė Bakonienė Vid. kaina knygynuose 9,90 Lt


Evaldas Bakonis, Audronė Bakonienė

Istorijos mokymosi komplektas VII klasei„Šviesa“, 2011

Salomėja Bitlieriūtė, Jūratė Litvinaitė

Istorijos mokymosi komplektas VIII klasei„Šviesa“, 2011

VII–VIII klasei

Pratybų sąsiuvinis Juozas Jurkynas, Genia Jurkynienė Vid. kaina knygynuose 9,90 Lt


Vadovėlis Kaina ugdymo

įstaigoms 19,90 Lt

Pratybų sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose 9,90 Lt



Evaldas Bakonis

POLITOLOGIJOS PAGRINDAIVadovėlis„Šviesa“, 2006

Daiva Narmontienė, Vidmantas Punelis, Albinas Visockis

TEISĖS PAGRINDAIVadovėlis„Šviesa“, 2005

XI–XII klasei

Juozas Jurkynas, Genia Jurkynienė, Albinas Visockis

Istorijos mokymosi komplektas IX klasei„Šviesa“, 2011

Evaldas Bakonis

Istorijos mokymosi komplektas X klasei„Šviesa“, 2011

IX–X klasei

Sudarė Regina Bugorevičienė, Jūratė Šačkutė, Sigita Kaikarienė

VISUOTINĖS ISTORIJOS ATLASAS MOKYKLOMS„Šviesa“, 2013Vid. kaina knygynuose 27,99 Lt

Šis leidinys yra atnaujintas ir papildytas „Visuotinės istorijos atlaso mo-kykloms“ (pirmasis leidimas – 2004 m.) variantas. Atlasą sudaro 87 žemė-lapiai, skirti svarbiausioms bendrojo lavinimo mokyklos istorijos kurso temoms. Jis parengtas atsižvelgiant į atnaujintas Pagrindinio ugdymo bendrąsias (2008), Vidurinio ugdymo bendrąsias (2011) ir Istorijos brandos egzamino (2011) programas.Atlaso žemėlapiuose atskleidžiama pasaulio istorija nuo priešistorės iki šių laikų, tad juo gali naudotis VI–XII klasės mokiniai. Dalyje žemėlapių yra įkarpos, kuriose detaliau nagrinėjama pagrindinio žemėlapio tematika.Išsamūs žemėlapių duomenys padės mokiniams išmokti pamoką, pakarto-ti kursą, skatins labiau domėtis žmonijos istorine raida. Atlasas jiems pra-vers ir rengiantis valstybiniam istorijos brandos egzaminui. Kitus skaitytojus irgi turėtų sudominti senovės kultūrų, valstybių kūrimosi temos, kitados vartoti jūrų, upių pavadinimai, geografinio pažinimo kelio-nės ir užkariaujamieji žygiai. Nuosekliai parodyta tautų, valstybių istorijos eiga, karų, konfliktų padariniai daro šį atlasą ne tik pažintiniu, bet ir istoriš-kai pamokomu leidiniu.

Naujiena

Gintaras Kaselis

ATPAŽINKIME ŽEMĖLAPIUSRuošiamės istorijos egzaminui„Alma littera“, 2004Vid. kaina knygynuose 25,90 Lt

Papildoma mokomoji literatūra

Daugelis Lietuvos abiturientų kasmet laiko istorijos brandos egzaminą. Vienos iš sunkesnių šio egzamino užduočių yra susijusios su kontūrinių žemėlapių nagrinėjimu. Patirtis rodo, kad ne tik eiliniai mokiniai, bet ir istorikų olimpiadų dalyviai dažnai daro klaidų nustatydami istorinių įvykių datą, aiškindami sutartiniais ženklais pažymėtus įvykius. Tikimės, kad šis leidinys padės mokiniui plėsti žinias, sėkmingiau pasiruošti istorijos egzaminui. Leidinio autorius Gintaras Kaselis yra Ukmergės Antano Sme-tonos gimnazijos istorijos mokytojas metodininkas.Mokymosi priemonę sudaro dvi dalys: pirmoji temų grupė skirta visuoti-nei istorijai, antroji – Lietuvos istorijai. Kiekvienoje temoje pateikiamas kontūrinis žemėlapis ir su juo susiję klausimai. Mokinys gali bandyti at-sakyti į juos savarankiškai, o paskui pasitikrinti savo žinias pagal duotus atsakymus.


Nijolė Letukienė, Jonas Gineika

ISTORIJAKurso santrauka istorijos egzaminui„Alma littera“, 2011Vid. kaina knygynuose 49,90 Lt

Mokytojų ekspertų Nijolės Letukienės ir Jono Gineikos knyga „ISTORIJA. Kurso santrauka is-torijos egzaminui“ – puiki priemonė, padėsianti abiturientui pasirengti istorijos egzaminui. Šie autoriai jau yra parengę net penkis mokomosios knygos „Istorija. Politologija“ leidimus. Knyga buvo gerai įvertinta ir moksleivių, ir istorijos mokytojų.Atsižvelgdami į 2011 m. patvirtintą Istorijos vidurinio ugdymo bendrąją programą, autoriai parengė naują leidinį, iliustruotą žemėlapiais ir nuotraukomis.

Tiesioginė knygos paskirtis – padėti mokiniui pasirengti istorijos egzaminui, tačiau autoriai sie-kia ir kito tikslo – paskatinti jauną žmogų suvokti istoriją ne vien kaip mokomąjį dalyką, bet ir kaip žmonijos pažangos procesą, kaip visumą. Labai sumaniai ir metodiškai pakartojama Lie-tuvos istorija, sudaroma galimybė pažvelgti į ją visuotinės istorijos kontekste. Vertinga leidinio dalis yra sąvokų paaiškinimai, trumpos istorinių asmenybių biografijos – tai suteikia leidiniui enciklopedinį aspektą. Autoriai ne tik pateikia egzaminui reikalingos medžiagos santrauką, bet ir papildo ją įdomiais faktais – patį istorijos dalyką paverčia patraukliu, lengvai suvokiamu.

Profesorius dr. Antanas Bučinskas

Jūratė Litvinaitė

ISTORIJASerija „Prieš egzaminą“. „Šviesa“, 2012Vid. kaina knygynuose 54,90 Lt

Pagal 2011 m. patvirtintą naują Istorijos brandos egzamino programą parengtame leidiny-je nuosekliai ir išsamiai nagrinėjami svarbiausi pasaulio ir Lietuvos istorijos įvykiai, istoriniai asmenys, reikšmingiausios datos. Pateikiamos laiko juostos, užduotys (testai ir šaltiniai), bandomieji egzaminai. Duodami visų užduočių atsakymai.Leidinio pagrindą – I dalį– sudaro 7 temos. Tiek pat jų yra ir 2011 m. istorijos egzamino programoje. Leidinio II dalyjepateikiamos apibendrinamosios kartojimo užduotys – bandomieji eg-

zaminai.Jie skiriami visam istorijos kursui ir jo supratimui pasitikrinti; užduotys reikalauja parodyti ir visus įgytus gebėjimus. Atlikdami bandomųjų egzaminų užduotis, informaciją įtvirtinsite ilgalaikėje atmintyje. Leidinio III dalyje, „Prieduose“, pateikiami trys reikalingos informacijos blokai – Istorinių

asmenų ir datų sąrašas, Patarimai, kuriuose aiškinama, kaip atlikti įvairaus tipo užduo-tis, ir Bendrasis žodynas. Jame pateikiamas sąvokas verta įsidėmėti – vertinant kandida-tų darbus pastebėta, kad nežinant bendrųjų sąvokų per egzaminą prarandama nemažai taškų. Leidinio IV dalyjepateikiami visų užduočių atsakymai.

pagal naująprogramą

ISTORIJA


Naujiena

Jonas Vaičenonis

LIETUVOS KARYBANuo baltų iki XXI amžiaus Kariuomenė, fortifikacija, mūšiai ir karvedžiai„Šviesa“, 2011

Vid. kaina knygynuose 64,90 Lt

Nelija Asadauskienė, Vytas Jankauskas, Vaida Kamuntavičienė, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Raimonda Ragauskienė, Darius Vilimas, Genutė Kirkienė

LIETUVOS DIDIKAI„Šviesa“, 2011


Giedrė Mickūnaitė, Nelija Asadauskienė, Rasa Butvilaitė, Daiva Steponavičienė

LIETUVOS VALDOVAI„Šviesa“, 2010


LIETUVOS ISTORIJA„Šviesa“, 2012


Kiti leidiniai

Monografija apie Lietuvos karybos istoriją nuo senovės baltų laikų iki XXI amžiaus, populiariai ir glaustai pristatanti atskirų laikotarpių Lietuvos kariuomenės struktūrą ir karybos ypatumus, apibūdinanti ginkluotę, žymiausius fortifikacijos statinius, aprašanti reikšmingiau-sius mūšius ir žymiausių karvedžių personalijas. Leidinys gausiai ilius-truotas originaliais paveikslais, archeologiniais radiniais, istorinėmis nuotraukomis ir rekonstrukcijų vaizdais.

Plačiajai visuomenei skirtas iliustruotas enciklopedinis žinynas, ku-riame pristatomos dvidešimties svarbiausių Lietuvos Didžiosios Ku-nigaikštystės didikų giminių istorijos, aptariama jų kilmė, herbai ir titulai, žymiausi atstovai ir jų visuomeninė politinė ar karinė karjera, nuopelnai kultūrai. Skaitytojai sužinos apie specifinio Lietuvos diduo-menės luomo raidą, aristokratėjimą, tarpusavio kovas, giminystės ry-šius, indėlį į valstybės gyvenimą.

Skaitytojas plačiai susipažins su XIII–XVIII a. Lietuvos valdovų dinasti-jomis nuo valstybės įkūrėjo Mindaugo iki paskutiniojo valdovo – Sta-nislovo Poniatovskio, jų ryšiais su gretimų šalių valdovais, sužinos, ką dėvėjo ir kuo puošėsi kunigaikščių šeimų nariai, kokie buvo jų dva-riškiai, kartais lėmę ir valdovų sprendimus, pasižvalgys po reprezen-tacinių rūmų ir pilių menes. Šis leidinys sužadins smalsumą pažinti įdomią ir dramatišką Lietuvos valdovų ir viso krašto istoriją.

Kas yra valstybė? Kaip mus, lietuvius, galima atpažinti tarp kitų tautų? Kas esame, kuo tikime, kas jungia lietuvių tautą, kokie ženklai sim-bolizuoja Lietuvą Europoje ir pasaulyje? Ši iliustruota enciklopedija skirta apibrėžti ryškiausius Lietuvos istorijos kontūrus, aktualizuoti įdomiausias temas, patriotinio pasididžiavimo vertus įvykius, faktus ir žmones, priminti skaudžius politinius, karinius, represinius kirčius, tekusius Lietuvai XX a. įvykių sūkuryje.



Pilietiškumo pagrindai ir laisvės kovų istorija

Pradėti nuo savęs, man atrodo, yra vienas iš pirmųjų pilietiškumo žingsnių.

Romas Sakadolskis, lietuvių žurnalistas, visuomenės veikėjas

Vadovėlis, suteikiantis teorinį ir metodinį pilietiškumo pagrindų ir lais-vės kovų istorijos integravimo ir kokybiško Lietuvos piliečio ugdymo pagrindą

Vadovėlio tikslas – parodyti pilietinės visuomenės formavimąsi ir raidą Lietuvoje remiantis lietuvių tautos kovų dėl savo valstybingumo istorija. Kovos dėl savo valstybės, jos laisvės ir nepriklausomybės pateikiamos plačiame kontekste, pradedant priešinimusi rusinimui, lietuviško rašto, tautinės valstybės siekiu XIX a. tautinio atgimimo laikotarpiu ir baigiant nepriklausomybės atkūrimu XX a. pradžioje. Vadovėlyje ypač pabrėžiama piliečio pozicija rūpinantis savo šalies likimu, atliekant savo pilietines pareigas, tarp jų ir prievolę ginti Tėvy-nę. Remiantis istorine chronologija parodoma, kokiais būdais ir aplinkybėmis Lietuvos pi-liečiams teko ginti Lietuvos valstybingumą ir kaip juo dera rūpintis ir šiandienos piliečiams.

Vadovėlį sudaro septyni skyriai:

I. Svarbiausios demokratijos vertybės ir kaip jos saugomos visuomenės. II. Lietuvių kultūrinio ir politinio tapatumo kūrimas ir puoselėjimas. III. Lietuvos Respublika: demokratinės valstybės kūrimo(si) praktika. IV. Lietuvos nepriklausomybei gresiantys vidaus ir išorės pavojai. V. Piliečio vaidmuo kovojant dėl nepriklausomybės ir puoselėjant demokratinę valstybę. VI. Stipri pilietinė visuomenė – demokratijos ir nepriklausomybės garantas. VII. Mūsų tikslas – išsaugoti atkurtos Lietuvos Respublikos laimėjimus (projektai).

IX klasės kursas – 1–3 skyriai, X klasės kursas – 4–6 skyriai.

Kiekvieną skyrių sudaro kelios temos, atskleidžiančios jų esmę. Kiekvienoje temoje gausu iliustracijų ir šaltinių, kurie pateikiami su užduotimis, padėsiančiomis mokiniams geriau su-prasti perteikiamą informaciją, ugdytis pilietines, patriotines vertybes.Vadovėlio užduočių metodika paremta principu: pagal kiekvieno paragrafo teorinę dalį po užduotį, skirtą žinioms plėsti ar įtvirtinti ir popamokinei veiklai.Paskutiniame skyriuje mokiniams siūloma parengti ir įgyvendinti projektus, kurie padės įtvirtinti žinias ir plėtos vertybines nuostatas.

Salomėja Bitlieriūtė, Algirdas Jakubčionis

Pilietiškumo pagrindai ir laisvės kovų istorija IX–X klasei„Šviesa“, 2012

PILIETIŠKUMO UGDYMAS


Naujiena

IX–X klasė



Nijolė Letukienė, Salomėja Bitlieriūtė, Saulius Bužinskas

Pilietiškumo pagrindai Mokymosi komplektas IX–X klasei„Šviesa“, 2011

Pratybų

sąsiuvinis S. Bitlieriūtė Vid. kaina knygynuose 10,50 Lt

Vadovėlis IX–X klasei „Pilietiškumo pagrindai ir laisvės kovų istorija“ yra būtinas ir laukiamas. Manau, kad vadovėlio papildoma medžiaga, siūlomi žaidimai suteikia jaunimui laisvę ginčytis ir kurti savo pilietiškumo pagrindus, KURTI SAVYJE PILIETĮ... Vadovėlis naujoviškas, pateikia naujausias žinias, atitinka pagrindinius reikala- vimus ir neabejotinai bus naudinga mokomoji priemonė ugdymo procese.

Dr. Arvydas Anušauskas Recenzentonuomonė


Temos sandara

Potemių (arba pačios temos) tekstas, aiškumo ir patogumo dėlei suskaidytas į pastraipas

Temos numeris ir pavadinimas

Svarbiausios sąvokos, kurias įsiminsite nagrinėdami temą

Tikslai, kuriuos turėtumėte pasiekti išmokę temą

Paveikslėliai, kurie išplėtoja, paaiškina ir papildo temos tekstą

8

1

Euròpos Žmogaũs Téisių Tesmas – tarptautinis teismas, veikiantis Euro-poje ir prižiūrintis, kad šio žemyno valstybės garan-tuotų savo piliečiams pagrindines žmogaus teises ir laisves.

Visúotinė žmogaũs téisių deklarãcija – reikšmingas žmogaus teisių dokumentas, paskelbtas Jungtinių Tautų organizacijos Generalinės Asamblėjos.

Žmogaũs láisvės – žmogaus teisės toje jo gyvenimo srityje, į kurią valstybė negali kištis, pavyzdžiui, minties laisvė.

Žmogaũs téisės – asmens laisvių samprata ir galimybė jas įgyvendin-ti visuomenėje. Žmogaus teisėmis naudojasi visi asmenys, kad ir kokios būtų jų individualios savybės.

Žinosite, kas ir kaip saugo ir puoselėja žmogaus teises.

Gebėsite nagrinėti ir suprasti JT Generalinės Asamblėjos priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją.

Suprasite, kodėl pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms – svarbiausia demokratijos vertybė.

I. Žmogaus teisių deklaracija kaip bendras idealas

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, di-džiosios valstybės – karo laimėtojos – sutarė, kad reikia užkirsti kelią kitam tokiam karui. Tuo tikslu buvo įkurta Jungtinių Tautų orga-nizacija (toliau JT), kurios vienas iš svarbiau-sių uždavinių buvo saugoti taiką pasaulyje ir skatinti bei puoselėti pagarbą žmogaus teisėms. Ši organizacija 1948 m. paskelbė Visúotinę žmogaũs téisių deklarãciją, kurios privalo lai-kytis visos šį dokumentą pasirašiusios valstybės (1 dokumentas).

Ištrauka iš Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos Preambulės*

Generalinės Asamblėjos priimta ir paskelbta 1948 m. gruodžio 10 d. rezoliucija 217A(III)

Generalinė Asamblėja** skelbia šią Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją kaip bendrą idealą, kurio turi siekti visos tautos ir visos valstybės, kad kiekvienas asmuo ir kiekvienas visuomenės organas, visuomet paisydami šios Deklaracijos, stengtųsi pasinaudodami mokymu ir švietimu skatinti pagarbą šioms teisėms ir laisvėms [...]

* Preámbulė – deklaracijos įvadinė dalis. ** Generãlinė Asamblja – svarbiausia Jungtinių Tautų valdžios institucija.

Interneto prieiga www3.lrs.lt

Kodėl Visuotinė žmogaus teisių deklaracija vadi-nama bendru idealu tiek asmenims, tiek visuomenės organams (organas – tam tikrus uždavinius atliekanti organizacijos, įstaigos dalis)?

Paaiškinkite, kokiomis priemonėmis šiame doku-mente siūloma skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms. Kaip manote, ar jos veiksmingos? Kokias priemones jūs siūlytumėte?

Tuo metu, kai buvo paskelbta ši deklaracija, Lie tuvojè siautėjo sovietų valdžios teroras – ne- si baigė žmonių suėmimai, kankinimas, trėmi-mas. Nors Sovietų Sąjunga ir nepasirašė Vi-suotinės žmogaus teisių deklaracijos, Lietuvõs

Jungtinės Tautos didžiuojasi tuo,

kad gina žmogaus teises kaip vertybę. Mes atstovaujame

žmonėms, o žmonės neturi vergauti. Jie gali daryti viską, ko

nedraudžia įstatymas.

1. Pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms

Paaiškinkite pabrauktą iliustracijos teiginį.

9

I. Svarbiausios demokratijos vertybės ir kaip jos saugomos visuomenės

2

Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizano antsiuvas

gyventojai apie ją žinojo. Deklaracija dažnai naudojosi lietuvių išeivija, keldama Lietuvõs okupacijos klausimą. Okupuotoje Lietuvojè Deklaracijos nebuvo paisoma, buvo šiurkščiai pažeidinėjamos žmogaus teisės. Tuomet žmo-nės suprato, kad jiems gali padėti tik tarptauti-nė bendruomenė ir tik tuo atveju, jei jie patys rodys pastangas ginti savo ir tautos teises. Tad ėmė į rankas ginklus, stojo į partizaninį karą – pradėjo nelygią kovą dėl laisvės ir žmogaus tei-

Partizanų vadas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas. Žuvo 1950 m. birželio 24 d. gindamas tėvynę.

sių su žymiai gausesne okupacine kariuomene (2 do kumentas). Lietuvių tauta ginkluotos kovos nelaimėjo, tačiau tęsė neginkluotą pasiprieši-nimą iki pat nepriklausomybės paskelbimo ir valstybės atkūrimo 1990 m. Atkurta Lietuvõs valstýbė pateikė prašymą stoti į JT. 1991 m. rugsėjo 17 d. Lietuvà tapo šios organizacijos nare, o kiek anksčiau ratifikavo, t. y. patvirti-no, JT Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir įsipareigojo jos laikytis.

Iš Lietuvõs láisvės kovõs sjūdžio tarybos Prezidiumo kreipimosi į sąjūdžio dalyvius ir visus krašto gyventojus. 1949 m. vasario mėn.

Devintus metus nešdama sunkų okupacijos jungą, lietuvių tauta ryžtingai ir nepalaužiamai priešinasi okupantų užmačioms pavergti visa siela laisvės trokštančio žmogaus dvasią, nusilpninti ir kolonizuoti kraštą ir amžiams išbraukti mažos tautos vardą iš laisvai gyvenančių tautų tarpo. Nustelbiama šešėlyje grumtynių dėl visos žmonijos likimo, šimteriopai gausesnių ir žmoniškumo neturinčių pavergėjų kruvinai draskoma, ji drąsiai grumiasi dėl viso kultūringojo pasaulio pripažintų žmogaus ir tautos teisių.Šimtai tūkstančių pačių pajėgiausių tautiečių, norėdami kiek tik leidžia jų jėgos padėti skau

džioje padėtyje atsidūrusiai savo tautai, nežiūrėdami jokių sunkumą ar pavojų, atvirai su ginklu rankoje ar slaptu – pogrindiniu – veikimu stojo į kovą su pradėjusiais nevaržomai šeimininkauti pavergtoje mūsų Tėvynėje bolševikais okupantais bei savo tautos išdavikais. Visa sveikoji tautos dalis sau įmanomais būdais parėmė laisvės kovotojų pasiryžimą ir darbus.Laisvės kovotojų partizanų buvimo ir veiklos dėka* bolševikinių okupantų valdžią visai veikiančia mūsų krašte iki šiol tegalima laikyti tik mieste ir apskričių bei valsčių centruose.

* ...Veiklos dėka – dėl... veiklos.

Iš leidinio N. Gaškaitė. Pasipriešinimo istorija 1944–1953. V., 2006. P. 255.

Kaip ginkluoto pasipriešinimo vadovybė vertino Lietuvõs vidaus ir tarptautinę politinę padėtį?

Kokios okupantų užmačios įvardijamos kreipimesi? Kaip šis tekstas siejasi su

Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostatomis?

Kokie laisvės kovotojų laimė-jimai nurodomi dokumente? Kuo jie svarbūs?

Pagal šio puslapio iliustracijas apibūdinkite partizanų kovinį pasirengimą. Ar galėjo nuotraukoje matomas partizanas nešioti gretimame paveikslėlyje esantį skiriamąjį ženklą?

Paieškokite duomenų savo atsakymui pagrįsti.

„Pilietiškumo pagrindai ir laisvės kovų istorija“. IX–X kl. vadovėlis, p. 8–9, 10–11

10


Europos Žmogaus Teisių Teismo pastatas, kuriame priimami sprendimai dėl žmogaus teisių pažeidimų. Strasbūras, Prancūzijà

II. Pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės (1 ir 2 schema)

Kiekvienas žmogus turi šias teises:

1 schema

III. Kaip saugomos žmogaus teisės ir laisvės

Lietuvõs Respùblika 1991 m. liepos 12 d. (žr. šios temos 1 skyrelį) įsipareigojo laikytis Visuo-tinės žmogaus teisių deklaracijos. LR Konstitu-cijoje – pagrindiniame valstybės dokumente – atsispindi svarbiausi Deklaracijos teiginiai. O tai reiškia, kad valstybė ir jos piliečiai saugo ir gina žmogaus teises, nes suvokia, jog jos yra tarpusavio pagarbos, taikaus bendrabūvio, atskiro žmogaus – piliečio – orumo ir saugumo prielaida. Paisyti žmogaus teisių – pagrindinė piliečio pareiga, tačiau apie piliečių pareigas plačiau kalbėsime kituose vadovėlio skyriuose.

Žmogaus teises saugo ir gina valstybės su-kurta teisingumo sistema – teismai, policija ir kitos valstybės institucijos. Valstybei padeda pi liečių organizacijos – asociacijos, bendruo-me nės, bendrijos, draugijos – ir patys piliečiai (3 schema).

Kiekvienas žmogus turi šias laisves:

2 schema

Ne mažiau kaip trimis teiginiais įrodykite, jog Žmogaus Teisių Teismas iš tiesų reikalingas.

Susitikite su teisingumo sistemos institucijų darbuotojais ir sužinokite, kaip jos saugo ir gina žmogaus teises.

Papildykite pasirinktos teisių grupės sąrašą ir papildomas teises paaiškinkite. Naudokitės Visuotine žmogaus teisių deklaracija (žr. 1 priedą).

Remdamiesi Visuotine žmogaus teisių deklaracija (žr. 1 priedą), plačiau paaiškinkite šias laisves ir pateikite žinomų jų pavyzdžių iš dabarties gyvenimo, iš istorijos, literatūros pamokų.

Asmenines (pvz., teisę į gyvybę, laisvę,

asmens saugumą, privačią nuosavybę)

Minties, sąžinės ir religijos laisvę

Įsitikinimų ir jų reiškimo laisvę

Ekonomines, socialines ir kultūrines

(pvz., teisę į darbą, mokslą)

Pilietines ir politines (pvz., teisę telktis į taikius

sambūrius

11


3 schema. Kaip Lietuvojè saugomos žmogaus teisės

KĄ DARO VALSTYBĖS INSTITUCIJOS?

• Kuria įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie sudaro prielaidas puoselėti žmogaus teises.

• Kontroliuoja, kaip šių teisės aktų laikomasi.

• Teisia ir baudžia teisės aktų pažeidėjus.

KĄ DARO PILIETIS?

• Stengiasi įsisąmoninti ir įtikinti kitus, kad pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms yra svarbi valstybės ir piliečio būties sąlyga.

• Savo sąsiuviniuose įrašykite trūkstamus teiginius.

• ............................................................................• ............................................................................• ............................................................................

Europos valstybių piliečiai savo pažeistas tei-ses ir laisves turi teisę ginti Euròpos Žmogaũs Téisių Teismè, kuris nagrinėja žmogaus teisių pažeidimo bylas pagal piliečių skundus prieš savo valstybę. Į šį teismą gali kreiptis ir Lietuvõs pi-liečiai, tačiau tik tuomet, kai buvo pasinaudota visomis teisėmis į gynybą savo šalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismas – aukščiausias teisminis žmogaus teisių gynimo institutas Europoje.

Prisiminkite tai, kas temoje svarbiausia: Kas ir kodėl paskelbė, kad žmogaus teisės ir laisvės

yra bendras visų valstybių idealas? Kokia padėtis buvo Lietuvojè, kai buvo skelbiama

Visuotinė žmogaus teisių deklaracija? Kokias žinote žmogaus teises ir laisves? Kodėl jos

laikomos vertybe? Kaip Lietuvõs piliečiai, valstybės institucijos ir pilie-

čių organizacijos saugo ir puoselėja žmogaus teises ir laisves?

KĄ DARO PILIEČIŲ ORGANIZACIJOS?

• Teikia valdžios institucijoms siūlymus, kaip tobulinti įstatymus.

• Padeda valdžiai ginti žmogaus teises ir užtikrinti jų paisymą visuomenėje.

• Žiūri, kad valdžia paisytų žmogaus teisių.

Dokumentų užduotys

Dokumentai

Paveikslėlių ir kitų iliustracijų (schemų, lentelių) užduotys

Schemos (lentelės), sukonkretinančios arba papildančios kitą temos medžiagą

Temos kartojimo ir įtvirtinimo užduotys, skirtos pasitikrinti, kaip išmokote temą

Arvydas Anušauskas, Kęstutis Bartkevičius, Virgilijus Čepaitis ir kt.

KELIAS Į NEPRIKLAUSOMYBĘLietuvos Sąjūdis 1988–1991„Šviesa“, 2010

Vid. kaina knygynuose 99 Lt

Gintaras Abaravičius, Morta Baužienė, Indrė Kačinskaitė ir kt.

LIETUVOS DVARAI„Šviesa“, 2009


VYTAUTO DIDŽIOJO MIRTIES 500 METŲ SUKAKTUVĖMS PAMINĖTI ALBUMAS. 1430–1930„Šviesa“, 2008

Vid. kaina knygynuose 469 Lt

Laima Šinkūnaitė, Algimantas Kajackas

LIETUVOS ŠVENTIEJI GLOBĖJAI„Šviesa“, 2010Vid. kaina knygynuose 69,90 Lt

Daugelis garsių ir vertingų dvarų ansamblių prarasta per karus, stichi-nes nelaimes. Knygoje pristatomi dvidešimt išlikusių reikšmingesnių Lietuvos dvarų, jų istorija, garsiosios dvarininkų šeimos, kurių genea-logija siekia senąsias lietuvių, lenkų, rusų ir kitų tautų gimines, apibū-dinama rūmų ir kitų dvaro sodybos pastatų architektūra, aprašomos dvaruose sukauptos meno ir kultūros vertybės, bibliotekos, oranžeri-jos, parkų suplanavimas ir augmenija.

Šis įspūdingas ir istoriškai vertingas jubiliejiniams Lietuvos kunigaikš-čio Vytauto metams paminėti parengtas albumas atspindi tarpukariu Vytautui Didžiajam skirtų renginių visatautinį pobūdį, be to, tai ir sa-vitas XX a. 3–4-ojo Lietuvos dešimtmečio metraštis. Šios modernė-jančios visuomenės idealizmas, tikėjimas savo pastangų bei aspiraci-jų galia ir paskatino leidėjus publikuoti šią knygą. Originalo kalba ne-taisyta, išlaikoma ir 1933 m. leidinio struktūra, puslapių numeracija.

Tai enciklopedinio pobūdžio leidinys, kuriame apžvelgiama Lietuvos Sąjūdžio įsikūrimo ir esminių, su Sąjūdžio veikla susijusių, politinių įvykių 1988–1991 m. istorija. Čia gausu šių istorinių įvykių nuotrau-kų, publikuojami slaptųjų archyvų dokumentai. Skiriama šiuolaikinės Lietuvos politinį gyvenimą analizuojančiai visuomenei, istoriją, socio-logiją, politikos istoriją studijuojantiems studentams ir aukštesniųjų gimnazijos klasių mokiniams.

Populiari pažintinė knyga visuomenei, jaunimui, tikintiesiems, pa-teikianti šventųjų kulto atsiradimo istoriją, šventumo sampratą pla-čiame krikščionybės europiniame kontekste, aptarianti pagrindinius Lietuvos bažnytinių provincijų globėjus, su Lietuva istoriškai susiju-sius ir gerbiamus šventuosius, Dievo tarnus, palaimintuosius. Patei-kiama trumpa jų gyvenimo ir kulto istorija, ikonografija, lietuvių ir europinės dailės pavyzdžių.


Kiti leidiniai

Išbandyti aplinką e.Šviesa užsiregistravo daugiau kaip 2000 mokytojų!Šiandien aplinką e.Šviesa naudoja 150 įvairių dalykų mokytojų.Labiausiai mokytojai domisi ir dažniausiai naudoja interaktyvųjį pamokos planą su momentinių apklausų įrankiu ir aktyviąsias pamokas. Džiugu, kad mokytojai pradeda taikyti ir skaitmeninius vadovėlių komplektus.

Dirbančių aplinkoje e.Šviesa mokytojų skaičius tik didės, e.Šviesa funkcionalumas taip pat.Tikimės, kad šį pavasarį kiekvienas norintysis turės galimybę dirbti aplinkoje e.Šviesa.Daugiau informacijos ieškokite ir mūsų naujienas sužinokite interneto svetainėje http://e.sviesa.lt arba http://facebook.com/esviesa.

Eglė Ankėnienė Biologijos mokytoja, Vilniaus Simono Daukanto progimnazija

Visi ištekliai, reikalingi konkrečiai pamokai, nuo šiol vienoje vietoje...

Regina Radavičienė Matematikos mokytoja, Vilniaus Antakalnio gimnazija

...džiaugiuosi šiuo projektu. Jis teikia mokykloms naujovių, skatina judėti į priekį...

Audrius GabnysLietuvių kalbos mokytojas, Vilniaus Simono Daukanto gimnazija

Tikiuosi, kad mūsų kuriama elektroninė aplinka palengvins mokytojo darbą. Nekantrauju ją išbandyti.

Skaitmeninėje aplinkoje jau dirba mokytojai!

e.Šviesa ekspertai:

E. aplinka

Skaitmeninisturinys

e.Šviesa

Naujiena

Skaitmeninė mokytojo darbo aplinka e.Šviesa: http://e.sviesa.ltPatogu, paprasta, šiuolaikiška ir visada po ranka!

Kodėl e.Šviesa? Nes savo kompiuteryje, planšetėje ar mobiliajame telefone galėsite naudotis:

Skaitmeniniais įrankiais:• metų darbui ir pamokoms planuoti;

• pamokai vesti;

• momentinėms apklausoms atlikti ir

užduotims skirti;

• mokiniams ir mokytojui įsivertinti.

Metodine medžiaga:• interaktyviaisiais ilgalaikiais ir pamokų planais.

Skaitmeniniu gamtos ir žmogaus, matematikos ir lietuvių kalbos dalykų V klasei mokomuoju turiniu:• vadovėliais;

• pratybų sąsiuviniais ir kt.;

• mokytojo knygomis;

• aktyviosiomis pamokomis;

• mokymosi objektais;

• parengtomis momentinėmis apklausomis.

Projekto partneriai:

Ir Jūs galite taip dirbti!

Projekto naujienų ieškokite adresu www.aktyviklase.lt.

• Kamera ActiView AV122

Aktyviosios klasės

sprendimą sudaro:

• Grafinė planšetė ActivSlate 60

Projektas „Aktyviosios klasės sprendimas“ – geresniam mokymui(si): skaitmeninis turinys, formuojamojo vertinimo metodika ir technologijos

Aktyviosiose klasėse jau vyksta pamokos!

Vilniaus Taikos progimnazijos, Šv. Kristoforo progimnazijos ir M. Daukšos vidurinės mokyklos matematikos ir gamtos mokslų mokytojai jau naudoja aktyviosios klasės sprendimą. Tai pirmieji žingsniai siekiant susieti pažangų mokomąjį turinį, pasaulyje pripažintas mokymo ir vertinimo metodikas ir naujausias technologijas.

Puiku, kad galiu išbandyti aktyviosios klasės sprendimą: dirbti su naujausiomis technologijomis, derinti popierinio vadovėlio komplektą su skaitmeniniu turiniu. Mano pamokos įdomesnės, įtraukia kiekvieną mokinį į mokymosi procesą. Ši naujovė patinka ir tinka tiek man, tiek mokiniams.

Rasa Žukauskienė, Vilniaus Taikos progimnazijos biologijos mokytoja

• Interaktyvioji lenta 578 PRO MOUNT

Naujiena

• Aktyvaus mokinių dalyvavimo ir apklausos sistema ActivExpression

Turinys:• Serijos „Šok“ vadovėlių „Formulė“ ir

„Mokslininkų pėdomis“ V klasei komplektai• Aktyviosios pamokos• Skaitmeninis turinys ir aplinkos e.Šviesa įrankiai

Mokytojų mokymai:• Darbas su naujausiomis technologijomis ir

skaitmeninių išteklių kūrimas• Skaitmeninio turinio naudojimas

mokymo(si) procese

Technologijos:

Kas tai?

Aktyvioji pamoka – tam tikros mokomojo dalyko temos interak-tyviųjų skaidrių pateiktis ir jos naudojimo scenarijus.

Kodėl aktyviąsias pamokas patogu naudoti?

Taupomas pasirengimo pamokai laikas:visa pamokos eiga ir veiklos apgalvotos ir pasiūlytos scenarijuje.

Papildomas vadovėlio komplektas:užduotys, tekstinė, vaizdinė informacija.

Motyvuojami, įtraukiami į aktyvią veiklą mokiniai:pritaikytos mokiniams priimtinos šiuolaikinės technologijos, įdomus, patrauklus mokymosi procesas, geros emocijos.

Palengvinamas mokomosios medžiagos suvokimas:aiškiai, žaismingai, sistemingai pateikta mokomoji medžiaga.

Užtikrinamas greitas grįžtamasis ryšys:integruota apklausos ir vertinimo sistema, leidžianti „čia ir da-bar“ sužinoti mokinių nuomonę, atsakymus.

AKTyviosios PAMoKos – daugiau spalvų ir energijos Jūsų pamokoms!Norėdami prisidėti prie kuo efektyvesnio mokymo(si) proceso siūlome išbandyti daugelio jau pamėgtas aktyviąsias pamokas.

* Aktyviosios pamokos papildo konkrečių mokymo(si) komplektų medžiagą, todėl jas patogiausia naudoti kartu su nurodytais vadovėliais. Tačiau jų turinį galima pritaikyti ir darbui su kitais atitinkamo dalyko vadovėliais.

Kaip apie aktyviąsias pamokas sužinotidaugiau ir jas įsigyti?

Aktyviąsias pamokas Jums pristatys, pademonstruos, informaciją apie įsigijimo sąlygas suteiks švietimo sistemos koordinatoriai:http://www.aktyviklase.lt/kontaktai/Susipažinti su aktyviųjų pamokų pavyzdžiais galite adresuhttp://www.aktyviklase.lt/resursai/aktyviuju-pamoku-pavyzdziai/

Mokytojų atsiliepimai

Naudojant pamokos scenarijų lengviau integruoti skaitmeninį tu-rinį, planuoti ir organizuoti įvairią mokinių veiklą. Pamoka tampa šiuolaikiškesnė, patrauklesnė, vaizdingesnė. Vaikus lengva sudo-minti mokomuoju dalyku. Mokiniai tampa aktyvūs, noriai atlieka užduotis, veržiasi prie lentos atlikti skaidrėse pateiktų užduočių, nebijo suklysti. Tai rodo mokinių audringa reakcija ir entuziazmas.

Genovaitė Stankevičienė, Šiaulių „Romuvos“ pagrindinės mokyklos chemijos mokytoja

Kokių dalykų aktyviosios pamokos parengtos?

Dalykas Mokymo(si) komplektas*Klasė1 2 5 6 7 9 10

Integruotas gamtos mokslų, lietuvių kalbos ir matematikos kursas

PUPA. I, II klasė, s. „Šok“GILĖ. I, II klasė, s. „Šok“RIEŠUTAS. I, II klasė, s. „Šok“

X X

Gamta ir žmogus MOKSLININKŲ PĖDOMIS. V klasė, s. „Šok“MOKSLININKŲ PĖDOMIS. VI klasė, s. „Šok“

X X

Biologija BIOLOGIJA. VII klasė, s. „Šok“BIOLOGIJA. IX klasė

X X

Fizika FIZIKA. VII klasė, s. „Šok“ X

Istorija ISTORIJA. VII klasė, s. „Šok“ X

Matematika FORMULĖ. V, VI klasė, s. „Šok“MATEMATIKA. IX klasėMATEMATIKA. X klasė

X X X X

Lietuvių kalba LIETUVIŲ KALBA. IX klasė X

Pritaikyti mokinių amžiaus

tarpsniams

Pasižymi tarpdalykine derme,

turinio tęstinumu, mokomosios

medžiagos aktualumu

Pritaikyti esminių dalykinių

ir bendrųjų kompetencijų

ugdymui

Išsiskiria originaliu dizainu,

aiškia struktūraPritaikyti

mokinių pasiekimų bei pažangos (įsi)vertinimui

Orientuoti į aktyvų

mokymąsi

Įdomūs, skatina mokymosi

motyvaciją

Padeda diferencijuoti,

individualizuoti ugdymą

MOkytOjO darbO kalendOrIus –tai darbo planavimo knyga, parengta specialiai Jums, mokytojai, atsižvelgiant į Jūsų darbo poreikius ir pobūdį.

Originalus, funkcionalus kalendorius, kuriame rasite

2013–2014 m. m. švenčių ir atmintinas dienas,

galėsite pasižymėti svarbius dalykus (pamokų tvarkaraštį,

pasiekimų ir pažangos vertinimus ir kt.), įkvėps Jus

kasdieniam darbui.

tikimės, kad pamilsite jį nuo pirmo puslapio!

Pritaikyti mokinių amžiaus

tarpsniams

Pasižymi tarpdalykine derme,

turinio tęstinumu, mokomosios

medžiagos aktualumu

Išsiskiria originaliu dizainu,

aiškia struktūra Pritaikyti mokinių pasiekimų

bei pažangos (įsi)vertinimui

Orientuoti į aktyvų

mokymąsi

Įdomūs, skatina mokymosi

motyvaciją

Padeda diferencijuoti, individualizuoti

ugdymą

Pritaikyti esminių dalykinių ir

bendrųjų kompetencijų ugdymui serIjOs „ŠOk“

vadOvėlIų kOMPlektaI

Eglė Miškinytė

El. p. [email protected]. 8 687 93 943Vilnius, Trakai, Šalčininkai

Dainius Kulbis

El. p. [email protected]. 8 616 25 026Panevėžys, Pasvalys, Biržai, Pakruojis, Radviliškis, Šiauliai, Joniškis, Kelmė, Akmenė, Naujoji Akmenė

Rūta Kučinskienė El. p. [email protected]. 8 612 70 971Klaipėda, Palanga, Kretinga, Skuodas, Mažeikiai, Plungė, Telšiai, Rietavas, Neringa, Šilutė, Tauragė, Pagėgiai

Jurgita Skominienė

El. p. [email protected]. 8 698 74 692Marijampolė, Šakiai, Vilkaviškis, Kalvarija, Kazlų Rūda, Alytus, Prienai, Birštonas, Lazdijai, Druskininkai, Varėna, Kaišiadorys, Elektrėnai

Agnė Krutulienė

El. p. [email protected]. 8 620 52 076Kaunas, Jonava, Kėdainiai, Raseiniai, Jurbarkas

Giedrius Vidžiūnas

El. p. [email protected]. 8 620 19 630Ukmergė, Molėtai, Širvintos, Švenčionys, Utena, Anykščiai, Kupiškis, Rokiškis, Zarasai, Ignalina, Visaginas, Vilniaus raj.

Mieli mokytojai! Pristatome Jums naujausią leidyklų „Šviesa“ ir „Alma littera“ leidinių katalogą. Jame kiekvienais metais stengiamės pateikti kuo daugiau naujienų, kurios palengvintų Jūsų darbą ir atitiktų šiandieninius mokymo(si) poreikius.

Suprantame, kad šiuolaikiniam mokytojui, norinčiam kuo geriau atlikti savo darbą, nebeužtenka vien kokybiškų vadovėlių. Todėl mūsų tikslas – užtikrinti platų mokomųjų priemonių ir sprendimų pasirinkimą, kuris apimtų tiek Jums jau įprastus leidinius, tiek skaitmeninį turinį bei įrangą, tiek specialius mokymus.

Esame įsitikinę, kad mokymo(si) sprendimai turi būti kompleksiški, o jų turinys – integruotas. Todėl šiame kataloge rasite ne tik pavienius visų dalykų vadovėlius, bet ir jų komplektus. Juos sudaro mokytojo knygos, pratybų sąsiuviniai, kitos papildomos priemonės – žinynai, uždavinynai, skaitiniai, elektroninės priemonės ir kt.

Mūsų šalies mokyklos, be abejonės, keičiasi – prisitaiko prie šiuolaikinių mokinių ir visuomenės poreikių, siekia modernizuoti ugdymo aplinką. Džiaugiamės, kad Lietuvoje yra daug aktyvių mokytojų, kurie pažangiai mąsto ir siekia savo darbe taikyti naudingas naujoves. Tai įkvepia ir mus tobulėti ir siūlyti Jums kuo daugiau inovacijų.

Viena iš jų – „Aktyviojo ugdymo klasės sprendimas“, padedantis tobulinti mokymo ir mokymosi procesą, siekti geresnių rezultatų. Tai, kad jis randa kelią į vis daugiau šalies mokyklų, įrodo, koks reikalingas kompleksiškas interaktyvaus mokymo ir mokymosi sprendimas šiuolaikiniame ugdymo procese.

Šiame leidinyje pristatome ir karščiausią naujovę – naujos kartos mokytojo darbo aplinką „e. Šviesa“. Ji sukurta, kad padėtų Jums dirbti veiksmingiau ir patogiau. Ji leidžia lengviau planuoti ir rengtis pamokoms, efektyviau įvertinti ne tik mokinių, bet ir savo pasiekimus, taip pat atlikti momentines mokinių apklausas ir kt.

Kaip įprasta, daugiau informacijos apie kiekvieną konkretų sprendimą rasite katalogo viduje. Tačiau kad galėtume pasiūlyti būtent Jūsų poreikius atitinkančius vadovėlius ir mokymo(si) priemones ar tiesiog atsakyti į Jums rūpimus klausimus, kviečiame nedvejoti ir kreiptis tiesiogiai į švietimo sistemos koordinatorius.

Kurkime šiuolaikinę mokyklą kartu!Leidyklų „Šviesa“ ir „Alma littera“ kolektyvas

Švietimo sistemos koordinatoriai Jums suteiks visą reikiamą informaciją apie:

leidyklų „Šviesa“ ir „Alma littera“ leidinius ir kitas mokomąsias priemones; aktyviojo ugdymo sistemas (plačiau www.aktyviklase.lt); mokymus ir kvalifikacijos kėlimo seminarus Jūsų regione (plačiau http//mokymocentras.sviesa.lt).

2013/ 2014

Pilietinis ugdymasIstorija

MOKOMŲJŲ PRIEMONIŲ KATALOGAS

Mieli mokytojai, mokyklų vadovai!Leidyklos „Šviesa“ mokymo centras sukurtas tam, kad Jūs – Lietuvos mokytojai ir pedagoginiai darbuotojai – galėtumėte efektyviai tobulėti ir savo darbe taikyti pažangius mokymo metodus ir priemones. Platus kokybiškų mokymų pasirinkimas. Siūlome mokymus,

konsultacijas, praktinius ir teorinius seminarus, kurie padeda ugdyti tiek profesines, tiek bendrąsias kompetencijas.

Svarbiausia – Jūsų poreikiai. Tobulinimosi programas ar mokymus pritaikome pagal konkrečios mokyklos ir jos specialistų poreikius.

Lankstus požiūris. Kvalifikacijos tobulinimo programas rengiame ir įgyvendiname tiek Mokymo centre, tiek Jūsų darbo vietoje.

Pažangūs metodai. Ugdymo procese siekiame diegti naujoves, todėl išskirtinį dėmesį skiriame inovatyvioms mokymo priemonėms.

Renginių dalyviams išduodame kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus.Daugiau informacijos rasite http://mokymocentras.sviesa.lt. Jeigu turite klausimų, maloniai kviečiame su mumis susiekti el. paštu [email protected].

KATALOGAI

Ikimokyklinis ugdymas

Pradinis ugdymas

Lietuvių kalba

Matematika

Rusų kalba

Biologija

Chemija

Fizika

Istorija Geografija. Ekonomika Muzika. Dailė Etika

(rasite www.sviesa.lt)

Technologijos (rasite www.sviesa.lt)

Informacinės technologijos (rasite www.sviesa.lt)

Anglų kalba. Vokiečių kalba (rasite www.sviesa.lt)

Rusakalbių mokykloms (rasite www.sviesa.lt)

Lenkų mokykloms (rasite www.sviesa.lt)

LEIDINIŲ UŽSAKYMAS

Įsigyti leidyklų „Šviesa“ ir „Alma littera“ leidinių galite adresu www.uzsakymas.lt.Šioje ugdymo įstaigoms skirtoje leidinių užsakymo sistemoje Jūs rasite:

leidinių anotacijas, aprašymus; planuojamų išleisti leidinių anonsus; specialias kainas ir pasiūlymus švietimo sistemai.

Taip pat šių leidinių galite įsigyti knygynuose „Pegasas“ ir internetiniame knygyne www. pegasas.lt.

istorija/ pilietinis ugdymas. mokomųjų priemonių katalodas 2013-2014 m. m

Documents