L e i d þ i a m a s n u o 1 9 8 9 m . , d u k a r t u s p e r m ë n e s á Kaina 2 Lt

123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212

MOKSLO L IETUVA 2006 m. sausio 12�25 d. LIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS Nr. 1 (335)

6, 13 p. 10-11 p. 14 p.

Ir formulë

gali turëti

jausminæ

iðraiðkà

Lietuviðki

slapyvardþiai

senojipaleo-

astronominë

stebykla

2, 16 p. 5 p.

Jaunieji

mokslininkai

nori bëgt ið

Lietuvos

Bus

Ukrainistikos

centras

Artëjanèias ðv. Kalëdas jau sunku ásivaiz-duoti be mûsø Monsinjoro Kazimiero Vasi-liausko. Lyg ir neraðytu ásipareigojimu tapokasmet didþiosios ðventës iðvakarëse prisi-minti Nepamirðtamàjá, ir ne vien gyvu þodþiu,bet taip pat spausdintu.

2005 m. Kalëdø iðvakarëse Lietuvosmokslø akademijos Didþiojoje salëje buvopasitikta profesorës Viktorijos Daujotytësknyga Þmogus ir jo kalnas: apie monsinjoràKazimierà Vasiliauskà*. 2004 m. ðioje paèio-je salëje buvo pristatyti Onës Baliukonës pa-

* Þmogus ir jo kalnas: apie monsinjorà Kazi-mierà Vasiliauskà: asmenybës fenomenologija / Vik-torija Daujotytë � Vilnius: Lietuvos raðytojø sàjun-gos leidykla, 2005. � 236 p. iliustr. Pavardþiø r-klë:p. 231�237.

Slënyje jam buvo slogu.Já traukë kalnai ir þvaigþdës

rengti Monsinjoro Kazimiero Vasiliauskolaiðkai, raðyti 1950�1972 m. Zitai Þemaitytei,iðleisti knyga Iki ðvytëjimo. 2002 m. iðëjo taippat O. Baliukonës atsiminimø ir refleksijøknyga Ðirdies neatskiriamasis, o Vilniaus Ge-dimino technikos universitete � AlgimantoNako ir Juliaus Norkevièiaus susitikimø suMonsinjoru knyga Bièiulystës puslapiai. 2001 m.pasirodë Aldonos Kudþmaitës uþraðytø Ka-zimiero Vasiliausko pamokslø rinkinys Ðvie-si vilties þvaigþdë.

Kuo ypatinga naujoji V. Daujotytës kny-ga? Bûtø galima pasakyti: ji dar giliau á musáaugina likimo mums duotà kunigà ir asme-nybæ, be kurios jau sunku ásivaizduoti mûsøesatá. Ypaè vertinga tai, kad knygoje randa-me 1920�1924 m. gimimo lietuviø kartos,

Að vis tikiu, kad vienà kartà ir aðpaliksiu slënius, paniekinamainumosiu á juos ir visa bûtim tapsiukalnø gyventoju�

Kazimieras Vasiliauskas, ið 1955 m. laiðko

Lenkijos mokslø akademijos Mokslocentro Berlyne (Stacja naukowa Polskiejakademii nauk w Berlinie) mokslo ekspertàhabil. dr. Edmundà Dmitrovà (EdmundDmitrów) kalbinome Vilniuje pasibaigustarptautinei istorikø konferencijai Antrasispasaulinis karas Vidurio ir Rytø Europoje:atmintis, atminties politika ir atminties þen-klai. Ði konferencija vyko 2005 m., kai pa-saulyje buvo minimos Pergalës prieð na-cistinæ Vokietijà 60-osios metinës.

Istorikø hipotezës dar netapotezëmis

Gerbiamasis Profesoriau, kokie Antrojo pasau-linio karo istorijos klausimai ir ðiandien lieka ne-atsakyti, istorikams ne visai aiðkûs ar bent jau pro-blemiðki?

Á ðá klausimà atsakysiu ið lenkiðkosios pozicijos,nes geriausiai iðmanau su Lenkija susijusià Ant-rojo pasaulinio karo istorijà. Mano manymu, á svar-biausius klausimus jau atsakyta, bet jie niekadanebus visiðkai aiðkûs. Visada dar teks papildomaiaiðkintis ir diskutuoti. Taip yra pirmiausia dël to,kad istorikams vis dar nepasiekiami visi dokumen-tai, ðaltiniai ir archyvai, prie kuriø jie labai norëtøprieiti. Tai nereiðkia, kad ta medþiaga ið tiesø yra,taèiau istorikai vis dëlto giliai ðirdyje tiki, jog ji eg-zistuoja ir kada nors bus pasiekiama tyrinëtojams.

Pateiksiu pavyzdá. Lenkams labai svarbusklausimas � Varðuvos 1944 m. sukilimas. Klau-simas ir kartu tezë: Josifas Stalinas nenorëjo pa-dëti Varðuvos sukilëliams dël savo politiniø ið-skaièiavimø, todël leido vokieèiams nuslopintisukilimà.

Lyg ir akivaizdu. Bent jau Lenkijos ir Lietuvosistorikams.

Akivaizdu, bet vis dëlto tai hipotezë. Daugkas galëtø prisiekti, kad taip ir buvo, bet kol ne-matëme atitinkamø Sovietø Sàjungos vyriausio-sios karinës vadovybës dokumentø, tol minëta-sis teiginys tebus hipotezë. Kai mums rûpimidokumentai istorikams taps pasiekiami, galësi-me tai dràsiai teigti. Taèiau kol kas, kartoju, vi-sa tai � hipotezë.

Istorijos mokslasir intelektualø

priedermës

Nukelta á 7 p.Nukelta á 4 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

2 2006 m. sausio 12 d. Nr. 1 (335)TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

Pabaiga, pradþia 2005 m. Nr. 22

Ukrainos ambasadoje Vilniu-je diskutuojame apie bendro Li-tuanistikos ir ukrainistikos tyri-mø ir studijø centro ásteigimomûsø ðalyse galimybes. Diskusi-joje dalyvauja Ukrainos nepa-prastasis ir ágaliotasis ambasa-dorius Lietuvoje Borisas Klim-èiukas (Borys Klimchuk), Amba-sados kultûros ataðë Olena Pa-rysh, Ðiauliø universiteto moks-lo prorektorius prof. VaclovasTrièys ir ðio Universiteto vyres-nioji mokslo darbuotoja dr. Aldo-na Vasiliauskienë � Lietuviø-uk-rainieèiø istorikø asociacijos pre-zidentë, Vilniaus Ðvè. TrejybësRytø apeigø katalikø baþnyèiosklebonas tëvas Pavlo Jachime-cas (Pavlo Jachimec) OSBM irMokslo Lietuvos vyriausiasis re-daktorius Gediminas Zemlickas.

Kaip uþsimezgë ryðiai

Mokslo Lietuva. Gerbiamieji ap-skritojo stalo dalyviai, pamëginkimeprisiminti, kaip mezgësi Vilniaus irÐiauliø universitetø ryðiai su Lietuvosukrainieèiø bendruomene, taip pat irsu Ukrainos istorikais?

Tëvas Pavlo Jachimec. Reikëtøpradëti nuo jubiliejiniø 2000-øjøkrikðèionybës metø. Tada kelionës áÐiluvà metu pradëjo megztis glau-desni Lietuvos ukrainieèiø bendruo-menës ryðiai su Lietuvos universite-tais. Á atlaidus Ðiluvoje keliavomedviem autobusais � nemaniau, kadsusirinks tiek norinèiøjø vaþiuoti.Keliavome mes, Vilniaus ukrainie-èiø tikinèiøjø parapijos ir bendruo-menës nariai, bei keletas lietuviø. Ði-luvoje arkivyskupas Sigitas Tamkevi-èius SJ paðventino mûsø atsiveþtàkryþiø; gráþdami pastatëme já Kryþiøkalne. Kelionës metu dr. Aldona Va-siliauskienë pasiûlë uþsukti á Bazilio-nø miestelá Ðiauliø rajone. Ukrainie-èiams tai yra svarbi vietovë, pavadin-ta mûsø Ðv. Bazilijaus Didþiojo or-dino vardu. Ði Padubysio vietovë, ap-sigyvenus vienuoliams bazilijonams,ilgainiui iðaugo ir gavo dabartiná Ba-zilionø vardà. Ðv. Bazilijaus Didþio-jo ordino vienuoliai èia darbavosinuo 1749 iki 1836 m. � pastatë baþ-nyèià, vienuolynà, mokyklà.

Bazilionø miestelio vidurinë mo-kykla savo istorijà skaièiuoja nuo1773 m., kai tëvai bazilijonai prievienuolyno atidarë trijø klasiø mo-

kyklà; ji vëliau tapo parapine.2003 m. Bazilionai minëjo sa-

Esame kaip alpinistai �suriðti viena virve (2)

vo mokyklos 230 metøsukaktá. Tai datai pami-nëti kartu su Ðiauliø uni-versitetu ir nutarëme su-rengti tarptautinæ moks-linæ konferencijà, kurio-je dalyvavo Lietuvos,Ukrainos ir Lenkijos is-torikai, edukologai ir ki-tø mokslo srièiø atstovai.

ML. Kiek þinau, ðiBazilionø miestelio vidu-rinës mokyklos sukakèiaiskirta konferencija nebu-

vo pirmoji. 2001 m. buvo surengta irapskritai pirmoji pasaulyje tëvø bazi-lijonø kartu su Vilniaus ir Ðiauliø uni-versitetais organizuota tarptautinëmokslinë konferencija, skirta Ðv. Bazi-lijaus Didþiojo ordino Lietuvoje istori-jai ir ðvietëjiðkai veiklai nagrinëti. Jo-je dalyvavo ir Vatikano atstovai. Taijau dr. Aldonos Vasiliauskienës veiklosir interesø sritis.

Dr. Aldona Vasiliauskienë. Tøgraþiai uþsimezgusiø ryðiø su Ukrai-na pradþià að nukelèiau á 1985 m.,kai Vilniaus universiteto buvau siøs-ta á Ukrainà rinkti medþiagos Antro-jo Lietuvos Statuto nuoraðø tyrinë-jimams. Tuo metu dirbau istorikoprof. Stanislovo Lazutkos vadovau-jamoje Pirmojo Lietuvos Statuto(1529 m.) tyrinëtojø grupëje. Profe-soriui kilo mintis Ukrainoje paieðko-ti Antrojo Lietuvos Statuto (ALS)(1566 m.) tyrinëjimams naudingønaujø ðaltiniø ir kitos istorinës me-dþiagos. Pradëjusi Kijeve, tæsiau ty-rinëjimus Lvove, Lucke, Vladimiro-Volynske, Novgorode-Severske, Ka-menec-Podolske, Èernivcuose, Kre-menece. Mûsø tyrinëtojams neþino-mos medþiagos aptikau net Simfero-polyje ir Sevastopolyje. Derëtø pri-durti, kad tyrinëjant ðià temà tekopadirbëti Maskvos, Leningrado (da-bar � Sankt Peterburgas), Lenkijosbibliotekose ir archyvuose. Dirbda-ma Ukrainos archyvuose, muziejuo-se ir bibliotekose susipaþinau su pui-kiais tos srities mokslininkais, kuriegeranoriðkai man padëjo, negailëjopatarimø, dþiaugësi mano randamamedþiaga, kvietë ja pasidalyti. Tadteko dalyvauti, skaityti praneðimusapie rastus nuoraðus bei atskleistà jøistorijà ne vienoje mokslinëje konfe-rencijoje, Ukrainos aukðtøjø mokyk-lø ir bibliotekø moksliniuose leidi-niuose skelbti straipsnius.

1990 m. ginant istorijos mokslødaktaro disertacijà, pagrindinë manooponentë buvo þymi Ukrainos istori-kë, turinti ir tarptautiná pripaþinimà,Natalija Jakovenka (Jakovenko), bu-

vusi mano patarëja ir pagalbininkëþengiant pirmuosius ALS nuoraðø ty-rinëjimo þingsnius Ukrainoje.

Tuo metu ið Romos jau á Nepri-klausomà Lietuvà sugráþo Lietuviø ka-talikø mokslo akademija, ir man tekopereiti prie mums naujos tematikos �Lietuviø katalikiðkojo intelektualiniosàjûdþio ir já vienijusios pagrindinësinstitucijos � Lietuviø katalikø moks-lo akademijos � tyrinëjimø. Tai glau-dþiai siejasi ir su Katalikø baþnyèios is-torija Lietuvoje bei iðeivijoje.

ML. Labai ádomu, bet kaip visa taisusieti su mûsø pokalbio tema?

A. Vasiliauskienë. Bûtinai susie-sime. Nors po Nepriklausomybëspaskelbimo buvo ávestas vizø reþi-mas, ukrainieèiai vis daþniau kvies-davosi á mokslines istorikø konfe-rencijas. Kadangi mano tyrinëjimøtema jau buvo pasikeitusi, teko ieð-koti bendrø sàlyèio taðkø mano te-matikoje su ukrainieèius dominusio-mis temomis. Pavyko aptikti ádomiosmedþiagos apie istorikà dr. kun. Pau-liø Jatulá. Jo archyvas atveþtas á Vil-niaus universiteto bib-liotekos Rankraðèiøskyriø. Pasirodo, P. Ja-tulis padëjo Ukrainoskardinolui Josifui Sly-pijui parengti spaudaiukrainieèiø Rytø apeigøkatalikø baþnyèios ðalti-nius ið Vatikano archy-vø. Kai kardinolas J.Slypijus buvo paleistasið Sibiro lagerio, jamnebuvo leista net uþsuk-ti á gimtàjà Ukrainà � jisprivalëjo vykti á Romà.Èia kardinolas suþino-jo, kad lietuviai turiAcademia Catholica, beto, yra subûræ istorikøsekcijà, renka istorinæmedþiagà ið Vatikanoarchyvø ir rengiasi jàspausdinti. Kardinolas J. Slypijus pa-noro, kad ir ukrainieèiai imtøsi pa-naðaus darbo. Neradæs Romoje nëvieno ukrainieèio istoriko, kuris ið-manytø lotynø paleografijà, kardino-las pagalbos kreipësi á lietuvius. Isto-rikas dr. kun. P. Jatulis sutiko padëti:XX a. 7�9 deðimtmetá Romoje iðleisti14 Baþnyèios istorijos tomø (12 ið jøparengta talkinant P. Jatuliui).

Daugeliui ukrainieèiø tyrinëtojøtai buvo neþinomas faktas � didelënaujiena. Tai reikðmingas Lietuvos irUkrainos istorikø bendradarbiavi-mo pavyzdys. Ir ne vienintelis.

Vëliau Vilniaus universitetobibliotekos Rankraðèiø skyriuje ku-

nigo Prano Raèiûno MIC (tëvo ma-rijono) fonde pavyko aptikti labaiádomiø laiðkø. Kardinolas J. Sly-pijus raðë kun. P. Raèiûno motinai,gyvenusiai JAV, dëkodamas jai uþiðgelbëtà gyvybæ. Pasirodo, kad so-vietø lageryje iðsekusiam ukrainie-èiø Baþnyèios kardinolui tyèia nebu-vo teikiama medicininë pagalba.Drauge kalëjæs kun. P. Raèiûnas iðJAV gyvenusios motinos per Rau-donàjá Kryþiø gaudavo penicilino,kitø vaistø, vitaminø ir dovanodavojuos kardinolui. Jis buvo laimingas,kad tai padëjo kardinolui J. Slypijuipasveikti. Emilijos Raèiûnienës dë-ka apie kardinolà J. Slypijø, jo kan-èias Sibiro lageryje suþinota ir lais-vajame pasaulyje.

Sieja ne tik istorija,bet ir dabartis

ML. Jûsø pateikti pavyzdþiai aki-vaizdþiai patvirtina, kad ukrainieèiø irlietuviø tautø ryðiai nëra tik tolimos is-torinës praeities atsiminimas, nes tas

bendradarbiavimas, vadinasi ir ben-dra istorija, tæsësi mûsø tautø sun-kiausiø iðmëginimø laikais, kartais irper konkreèius asmenis ágydavo labairyðkaus, reikðmingo bendradarbiavi-mo formas. Kitas dalykas � kà apie taiþinome, kiek þinome? Juk daugelis ðiossrities temø dar tik laukia tyrinëjimø.

A. Vasiliauskienë. Ukrainieèiøistorikai pasiûlë mums ásteigti Lietu-viø-ukrainieèiø istorikø asociacijà.Natalija Jakovenka ið Kijevo ir VeraFris ið Lvovo kaip tik ir pasiûlë ágy-vendinti ðià idëjà. Paklausëme pata-rimo ir 2000 m. paskutinëmis dieno-mis ákûrëme asociacijà, buvau ið-rinkta jos prezidente. Rengiant ásta-tus itin daug padëjo Vilniaus ukrai-nieèiø bendrijos pirmininkë Natali-ja Ðertvytienë. Reikia pasakyti, kadði asociacija ásteigta prie LietuvosRespublikos Vyriausybës Tautiniømaþumø ir iðeivijos departamento(generalinis direktorius AntanasPetrauskas) ir yra jo kuruojama.

ML. Ar galima teigti, kad jau esa-ma tam tikro ádirbio á ukrainistikos ty-rinëjimus Lietuvoje, o Ukrainoje yravisos galimybës imtis lituanistikos ty-rinëjimø?

A. Vasiliauskienë. Kai buvo stei-giama Lietuviø-ukrainieèiø istorikøasociacija, mes pasirinkome moksli-nës ir ðvietëjiðkos veiklos kryptá. Nuo2001 m. ávairiuose Lietuvos ir Ukrai-nos spaudiniuose paraðëme arba ini-cijavome paraðyti apie 120 populia-

riøjø straipsniø, taip pat paskelbëmeir keletà moksliniø darbø.

Beje, kai 2001 m. rengëme pir-maja Ðv. Bazilijaus Didþiojo ordinoistorijai ir ðvietëjiðkai veiklai skirtàkonferencijà Lietuvoje, nusprendë-me á organizacinæ veiklà átraukti irÐiauliø universitetà. Vienà konfe-rencijos dienà surengëme Ðiauliøuniversitete, kità � Bazilionø mieste-lyje, o apibendrinimø dienà � Vilniu-je, Bazilijonø vienuolyne. Ðiauliøuniversiteto prorektorius prof. Do-natas Jurgaitis labai aktyviai ásitrau-kë á ðià veiklà, taip pat didelio palai-kymo sulaukëme ið Ðiauliø vyskupoEugenijaus Bartulio.

Vaclovas Trièys. Ðiauliø universi-tete esame ákûræ Ðiaurës Lietuvos is-torijos centrà. Humanitariniame fa-kultete veikia Istorijos katedra, ku-riai vadovauja doc. Rita Trimonienë.Mûsø istorikai vien Ðiaurës Lietuvosistorijos tyrinëjimais neapsiriboja.Jie stengiasi aprëpti gerokai plates-ná Lietuvos istorijos temø laukà �Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtijosávairiø luomø gyvenimà ir tarpusaviosantykius. Á ðià tyrinëjimø sritá neið-vengiamai patenka ir Lietuvos Sta-tutø tyrinëjimai, nes Statutas valsty-bëje tuos santykius teisiðkai regla-mentavo.

Nieko nuostabaus, kad mûsø is-torikai ásitraukë ir á ukrainistikos is-toriniø aspektø tyrinëjimà. Ávairiø

ðaliø, taip pat ir Ukrainos archyvuo-se renkama medþiaga apie ávairiusLDK gyvenimo reiðkinius nuo se-niausiø laikø iki valstybingumo nete-kimo 1795 metais. Universitete ne-turime teologijos ar religijos studijø,tad mums pirmiausia rûpi istorijostyrinëjimai.

Dar reikëtø priminti, kad prieðákuriant universitetà, mûsø miesteveikë Ðiauliø pedagoginis institutas.Jis palaikë ryðius su kai kuriomis Uk-rainos aukðtosiomis mokyklomis, pa-vyzdþiui, su Berdiansko pedagoginiuinstitutu. Ðis bendradarbiavimas ne-nutrûko Ðiauliø pedagoginiam institu-tui tapus Ðiauliø universiteto dalimi.Du mûsø universiteto profesoriai � fi-lologas Aloyzas Gudavièius ir filoso-fas Gintautas Maþeikis dalyvavo Ber-diansko pedagoginio instituto moks-linëje konferencijoje. Manau, kad tieryðiai naudingi ukrainieèiams; jiebendraudami su mûsø mokslininkaisgali daugiau suþinoti ir apie Lietuvosaukðtojo mokslo reformas, Bolonijosproceso rezultatus.

Ðiauliø universitete veikia du pe-dagoginio profilio fakultetai � Edu-kologijos ir Specialiosios pedagogi-kos, taip pat Humanitarinis fakulte-tas, kurie gali bendradarbiauti ne tiksu Berdiansko pedagoginiu institutu.Bendradarbiaujame ir su Charkovouniversitetu. Mûsø universiteto lek-torius Vaidutis Petronis staþavosi

Nukelta á 16 p.

Dr. Aldona Vasiliauskienë pasakoja apie svarbø bendradarbiavimo su Lvovo nacionaliniuIvano Franko universitetu faktà � ukrainieèiø kalba iðleistà savo knygà (prieð pat Kalëdas ji buvo

pristatyta Ukrainos ambasadoje). Kairëje � tëvas Pavlo Jachimec OSBM, deðinëje �Ðiauliø universiteto mokslo prorektorius prof. Vaclovas Trièys

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Ukrainos ambasadorius Borisas Klimèiukas

Trijø aukðtøjø mokyklø atstovai Briuchovièiuose: Lvovo nacionalinio Ivano Frankouniversiteto prorektorius tarptautiniams ryðiams prof. Volodimiras Kirilièius,

Ðiauliø universiteto vyr. mokslo darbuotoja dr. Aldona Vasiliauskienë ir JosifoVeljamino Rutskio Filosofijos-teologijos studijø Bazilijonø instituto prorektorius

magistras tëvas Martynas Chaburskis OSBM

2006 m. sausio 12 d. Nr. 1 (335) 3ÞEMËS ÛKIO MOKSLAIPabaiga. Pradþia 2005 m. Nr. 22

Mûsø paðnekovë � Lietuvosmokslø akademijos viceprezi-dentë akad. Veronika Vasiliaus-kienë. Jà kalbindama Mokslo Lie-tuva mëgina analizuoti dabartinæðalies þemës ûkio ir þemës ûkiomokslø padëtá.

Darbo valandø mokslodarbuotojas neturi paisyti

Mëginant ásivaizduoti, kas yra vie-nas ar kitas mokslas, tuojau pat iðky-la toje srityje dirbusiø iðkiliø asmeny-biø pavardës ir veidai. Kitaip tariant,mokslà tapatiname su asmenybëmis.Kas Jums, gerbiamoji Akademike, yramokslas, su kuo jis asocijuojasi?

Tikriausiai nieko naujo nepasa-kysiu: yra mokslas ir yra mokslo mo-kyklos. Moksle reikia lyderiø, idëjøgeneruotojø. Jei yra stipriø asmeny-biø, kuriasi mokslinës mokyklos, va-dinasi, bus ir mokslas. Man paèiai te-ko pajusti tokios mokslo mokyklosreikðmæ: tai buvo prof. Juozo Tonkû-no iðugdyta pievininkystës, þoliøûkio formavimo mokslinë mokykla,mus pasiekusi dar ið tarpukario me-tø. Vëliau tradicijà tæsë prof. LeonasKadþiulis Lietuvos þemdirbystës ins-titute Dotnuvoje. Ðie darbai tarptau-tinëse konferencijose bûdavo prista-tomi jau kaip visos Tarybø Sàjungosþolininkystës mokslo laimëjimai.L. Kadþiuliui teko dalyvauti pasau-liniuose pievininkystës mokslo kon-gresuose, net lankytis Australijoje.Man taip pat tekdavo dalyvauti ávai-riose tarptautinëse konferencijose.

Panaðiai yra ir kituose moksluo-se. Ðtai baigiantis 2005 m. paminëtasgarsaus fiziko akad. Juro Poþelos80-metis. Visi þino, kad tai pasauliniolygio mokslininkas, ákûræs Puslaidi-ninkiø fizikos institutà, Lietuvoje su-kûræs puslaidininkiø fizikos mokyklà.Kitose srityse taip pat turime tarptau-tiniu mastu pripaþintø lyderiø.

Taèiau jokioje studijø sistemoje në-ra mokslo lyderiø ugdymo metodikos.Ðios unikalios asmenybës atsirandakeistu bûdu: ne todël, kad bûtø ugdo-mos, bet tarsi prieðtaraudamos visomsugdymo ir lavinimo metodikoms. Taikaipgi vis dëlto iðkyla tokios asmeny-bës? Tai sunkiai suvokiama stichija?

Manote, stichija? Nesiimsiu toaiðkinti, nes gal á ðá klausimà geriauatsakytø genetikos þinovas prof.Vaidutis Kuèinskas. Prisimenu, kaipprof. Antanas Stancevièius á Lietu-vos þemdirbystës institutà siûlë jau-nà specialistà Vidmantà Staná. Þi-nokite, per deðimt metø ateina galvienas toks studentas, � tokiais þo-dþiais jaunàjá mokslininkà pristati-nëjo prof. A. Stancevièius. Ið tiesøprof. A Stancevièiaus vertinimaspasitvirtino: ðiandien prof. habil.dr., Lietuvos MA narys ekspertasV. Stanys yra savo srities � selekci-jos mokslo � lyderis, dirba tarptau-tiniuose projektuose.

Mokslinë veikla yra ypatinga sri-tis. Èia nepakanka bûti vien gabiam,generuoti idëjas. Jas reikia ágyven-dinti, reikia, kaip sako akad. Bene-diktas Juodka, dar bûti mokslo fana-tiku geriausia prasme. Darbo valan-domis mokslo darbuotojo diena ne-sibaigia. Savo doktorantams ar jau-nesniems kolegoms sakau, kad èiavisada jausiesi, tartum neparuoðæspamokø. Nepadarytus darbus nuolatteks neðtis á namus, darbui negailëtiir savaitgaliø. Tik valingos asmeny-bës moksle gali daug pasiekti.

Juk dël ko á aukðèiausius postusmoksle sunkiau �prasimuða� net la-bai gabios ir talentingos moterys?

Vis aukðtyn (2)

Kai vyrai savo graþiausius metus galiskirti mokslui, moterys tuo metugimdo vaikus, juos auklëja, priþiûriðeimà, save atiduoda kitiems. Jokiubûdu nesakau, kad moteris neturigimdyti, kurti ðeimos. Ji pirmiausiaturi atlikti tai, kam yra gamtos pa-ðaukta, bet kartu ir turëti didþiàjàsvajonæ ir stengtis jà ágyvendinti.

Bûtinai turime prisiminti ir darvienà asmená, nors jis nebuvo nei þe-mës ûkio mokslø atstovas, nei moksli-ninkas. Tai prelatas Mykolas Krupavi-èius, kurio 120-osios gimimo metinësminëtos 2005 metais. Jos paminëtos irLietuvos mokslø akademijos Þemësûkio ir miðkø mokslø skyriaus sureng-toje konferencijoje. Ði asmenybë davëtoká postûmá ekonominiam ir sociali-niam Lietuvos gyvenimui, kad beM. Krupavièiaus apskritai sunku ási-vaizduoti Lietuvos þemës ûká, ko gero,ir þemës ûkio mokslà.

2006-aisiais minësime ir dar vie-nos ryðkios asmenybës � Albino Rim-kos (1886�1944 m.), Lietuvos MAtikrojo nario (1941 m.), 120-àsias gi-mimo metines. A. Rimka kartu suJonu Pranu Aleksa ir buvo 1922 m.pradëtos Lietuvos þemës ûkio refor-mos sumanytojai ir tikrieji �architek-tai�. Reformas vykdë prelatasM. Krupavièius, tapæs Lietuvos þe-mës ûkio ministru, ir tai buvo labaisvarbu, nes jis galëjo remtis Katali-kø baþnyèios autoritetu ir Krikðèio-niø demokratø partijos galiomis, vi-somis tai partijai priklausiusiomisátakingomis asmenybëmis.

Lietuvos þemës reforma buvo la-bai radikali. Kà reiðkë iðparceliuotidvarus, palikti tik po 60 hektarø?Antraip bûtø neámanoma iðspræstiLietuvos ekonominiø ir socialiniøproblemø. Kartu tai buvo pilietinë irtautinë problema. Ji ir buvo spren-dþiama reformos priemonëmis.Dvarininkø, kuriø dauguma buvonusiteikæ prieðiðkai Lietuvos Nepri-klausomybës atþvilgiu, þemiø sàskai-ta. Prelatas M. Krupavièius þemësreformà laikë viena svarbiausiø Ne-priklausomos Lietuvos valstybës at-kûrimo daliø.

Galima tik stebëtis, kaip vos Ne-priklausomybæ 1918 m. paskelbusio-je Lietuvoje buvo ðvieèiami ûkinin-kai, kokià plaèià ir reikalingà veiklàbuvo tuo metu iðplëtojæ Þemës ûkiorûmai. Jie skleidë mokslo paþangà,mokë þmones amatø ir kitokiø nau-dingø ágûdþiø bei veiklos. Pagaliaunereikëtø pamirðti ir 1924 m. ákurtosÞemës ûkio akademijos Dotnuvoje,

kuri buvo iðskirta ið Kauno universi-teto á atskirà aukðtàjà mokyklà. Buvopriimami labai radikalûs sprendimai.

Visa tai reikëtø sieti ir su 1922 m.pradëta þemës ûkio reforma, ar netaip?

Þvelgiant ið laiko perspektyvos irskaitant leidinius apie tarpukariometø iðkiliø asmenybiø nuveiktusdarbus per toká trumpà laikà bei þi-nant jø paveldà, stebina jø darbøgausa ir greita paþanga, didþiulis dë-mesys mokslui ir ðvietimui. 1922 m.ákurta Lietuvos valstybinë selekcijosstotis ir 1924 m. Dotnuvos bandymøstotis. Jos veikë prie 1924 m. ásikûru-sios Þemës ûkio akademijos.Remiantis Vakarø Europos patirtimiásteigtas bandymø stoèiø tinklas. Bu-vo ákurtos Joniðkëlio ir Rumokø(1927 m.), Samaliðkës (1935 m., da-bar LÞI Vëþaièiø filialas), Radvilið-kio (1936 m.), Sodininkystës ir darþi-ninkystës (1938 m.) bandymø stotys.1936 m. ásteigta Lietuvos veterinari-jos akademija.

Kas sugràþinsnuskubëjusá laikà

Ðios bandymø stotys buvo ákurtosM. Krupavièiaus þemës ûkio reformosmetu, o mes savaip suprantamø refor-mø ákarðtyje jau spëjome kai kurias iðjø uþdaryti.

Radviliðkio bandymø stoties jaunebëra � uþdaryta. Paskelbæ Nepri-klausomybæ mes su savo þemës ûkiu

elgëmës ne visi graþiai. Pamenu, Lie-tuvos mokslø akademijoje skaitë pa-skaità jau amþinàjá atilsá prof. Kazi-mieras Antanavièius. Jis buvo gráþæsið JAV, ten kalbëjæsis su þymiais eko-nomistais ir þemës ûkio þinovais. Kàjie sakë? Neskubëkite griauti, paim-kite ið buvusios ûkininkavimo siste-mos tai, kas gera joje buvo... Bet kastada klausësi prof. K. Antanavièiausir kitø ar blaivaus proto balso...Sprendimai buvo politizuoti, dideliûkiai iðskaidyti, susmulkinti á daugy-bæ ûkeliø, o dabar vël ið naujo ieðko-me galimybiø, kaip stambinti laukus.Kuriamos latifundijos, t. y. einama vi-sai kita kryptimi, negu kad buvo da-roma Nepriklausomybës pradþioje.Kas atsuks atgal nuskubëjusá laikà?

Dabar naujai planuojama 2007�2013 m. þemës ûkio programa, atsig-ræþiama á tradicinius ûkininkus, ku-riems ir norime skirti Europos Sà-jungos struktûriniø fondø lëðas. Busmëginama paremti tuos ûkininkus,kuriems teko maþiau ES paramos.Taigi norime atkurti tai, kà per sku-bëjimà ir neiðmintingà tvarkymàsispëjome prarasti.

Nejau Lietuvos kaime nëra niekogero, ðviesaus?

Yra ir labai gerø dalykø, bet lie-ka ir daugybë bëdø. Svarbiausia �nebaigta þemës reforma. Tebeliekair ginèytinø klausimø.

Neturime M. Krupavièiaus mastoasmenybiø?

Ko gero, taip. Jei kuris ir drásopasakyti protingà þodá, tai ar kasklausë? Kai buvo rengiama þemësreforma, ir Lietuvos þemdirbystësinstituto mokslininkai turëjo savøpasiûlymø, tik ar kam jø reikëjo? Bu-vo vykdoma buldozerinë þemës re-forma: sugriauti visa, kas buvo, pas-kui savaip atstatysim... Deja, atstato-ma ne taip greitai. Uþtat dabar lie-ka 0,5 mln. ha þemës, kurià vis darreikia sutvarkyti, nenaðias þemes ap-þeldinti miðku.

Þodþiais pasisakoma uþ ûkinin-kus, paramà jiems, bet visa kita rodo,kad Lietuvos þemës ûkis rieda stambiølatifundijø link, vietoj ûkininkø Lietu-vos turësime dvarininkø Lietuvà. Vi-siðkai prieðingas scenarijus, lyginantsu tuo, kurio siekë M. Krupavièius irjo ðalininkai.

Gal viskas taip niûriai nesibaigs,bet ðiandien vyksta tokie procesai.Kaip juos galima sustabdyti � neþi-nau. Smulkus ûkis � 10�11 ha � ne-reikðmingas, nekonkurencingas, nesjame nepanaudosi moderniausiostechnikos, nepasieksi reikiamo na-ðumo. Norint bûti konkurentiðkam,reikia gaminti daug pigios produkci-jos. Þinoma, daug priklauso nuoûkio pasirinktos krypties, gebëjimo

konkurencingai dalyvauti rinkoje.Tradicinës þemdirbystës ûkiai turibûti dideli, jø produkcija turi atitik-ti grieþtus produkcijos kokybës rei-kalavimus. Vadinasi, bûtinos þinios,kaip tinkamai plëtoti ûká. Neádiegusnaujausiø technologijø, mokslo pa-siekimø, konkurencingos ir geroskokybës produkcijos neiðauginsi.

Net ES senbuvës Prancûzija irJungtinë Karalystë nesutaria dël þemësûkio, ypaè dël finansavimo, tad ko ste-bëtis, kad klimpstama Lietuvoje.

Lietuvos pozicijà iðsakë EuroposSàjungos Biudþeto ir finansiniø pro-gramø komisarë Dalia Grybauskaitë:naujos ES narës neturi bûti nustum-tos ir turi gauti viskà, kas numatyta.

Lietuvos ûkininkai turi vykdytiES reikalavimus, bet mums neskiria-mas toks finansavimas kaip seno-sioms narëms. Juk iðliks tik ûkiai,kurie bus konkurencingi, kurie rasniðà parduoti savo produkcijai. Da-bar mums atsidarë ES sienos, dauglietuviðkos produkcijos iðveþama ákitas ðalis, bet á ðá procesà átrauktastoli graþu ne visas Lietuvos þemësûkis. Dideliø sunkumø kyla 3 ha ûke-liø savininkams, sugriuvusioms þe-mës ûkio bendrovëms. Yra daug be-darbiø. Mûsø þemës ûkyje ir kaimedar esama nemaþai neigiamø dalykø.

Spaudoje galima perskaityti ir to-ká teiginá: mûsø þemës ûkio sàlygosdaug prastesnës uþ geresnëje klimatozonoje esanèiø kraðtø, tad gal iðtiesverta sukti nuo þemës ûkio gamybos ki-tos veiklos link? Plëtosime turizmà, po-ilsio industrijà, miðku uþsodinsime ne-naðiø dirvø plotus....

Labai klaidinga nuomonë, kadmûsø sàlygos nëra tinkamos plëtotiþemës ûkio gamybà. Gyvulininkys-tei, pirmiausia galvijininkystei, mû-sø sàlygos � puikiausios. Þolininkys-tei Lietuvos sàlygos ne prastesnës uþolandø ir kitø panaðaus klimato ða-liø. Puikiausiai galime plëtoti pienoir mësos ûká, taip pat sodininkystæ.Lenkija mums yra sektinas pavyzdys.Anksèiau Italija ir Ispanija Europàaprûpindavo vaisiais ir darþovëmis,o dabar lenkai, kultivuodami þema-ûgius sodus, stebina Europà. Ðian-dien lenkiðkais obuoliais uþpildyta irLietuvos rinka, bet ir Lietuva turi eitiðia kryptimi.

Dabar Lietuvoje jau yra ûkiø, iðhektaro gaunanèiø iki 8 t kvieèiø.Tarkime, Pietø Anglijoje ið hektarogaunama 10 t. Na, bet juk Lietuvadar neatskleidë visø savo galimybiø.

Tai kodël tiesiog prikiðamai Lietu-vai buvo siûloma atsisakyti tradicinioþemës ûkio?

Tai konkurencijos, politikos, po-pulizmo iðdavos. Apie þemës ûká

Nukelta á 13 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Lietuvos mokslø akademijos viceprezidentë akad. Veronika Vasiliauskienë

Akad. Veronika Vasiliauskienë ir kiti iðvaþiuojamojo posëdþio dalyviaiLÞÛU Þemës ûkio inþinerijos institute Raudondvaryje

4 2006 m. sausio 12 d. Nr. 1 (335)ATMINTIS

kuriai priklausë ir K. Vasiliauskas,apibûdinimà ir jos literatûrologinæanalizæ. Kartos, kuri jau galëjo kur-ti europinæ, nebekompleksuojanèiàLietuvà ir tokià pat lietuviø literatû-rà. Karta, kuri pasireiðkë stipriu kû-rybinës energijos plûsmu, o kultûrapasitikëjo kaip svarbiausia autentið-ko gyvenimo garantija.

Ne tik ði karta, bet ir visa lietu-viø tauta, anot Vytauto Maèernio,dar nebuvo visai iðsireiðkusi kûryba(98 p.), nes tam reikalinga laisvë,laisva egzistencija, o ðito kaip tik irstigo, taèiau tarp tautos, raðanèios ei-lëraðèius, ir skaitanèios maldaknygesyra didelis skirtumas (99 p.). Ta kar-ta jau buvo pradëjusi reikðtis prieðAntràjá pasauliná karà, ágijo karo irpokario netekèiø patirties.

Praðviesëjusiøjø plejadoje

Tos kartos ryðkûs atstovai, darædidelæ átakà ir K. Vasiliausko asme-nybës formavimui � Bronius Krivic-kas (þuvæs pasiprieðinimo kovose),Mamertas Indriliûnas, bendraklasisLeonardas Matuzevièius, su kuriuolikimas suves ir Ðiaurëje, teks lydëtiir á paskutinæ kelionæ, prisirið prie joparaðyto eilëraðèio Piemenëlio mal-da, kiek vyresnis Eugenijus Matuze-vièius (g. 1917), ið kurio Birþø gim-nazijoje K. Vasiliauskas perëmë va-dovavimà ateitininkams, poetë irtautosakininkë Pranë Aukðtikalnytë-Jokimaitienë, o uþvis reikðmingiau-sias, talentingiausias ir áþvalgiausias �Vytautas Maèernis � ðios idealistø

Atkelta ið 1 p.

Slënyje jam buvo slogu.Já traukë kalnai ir þvaigþdës

kartos siekiø apibûdintojas ir reiðkë-jas, tragiðkai pakirstas sprogusio at-sitiktinio sviedinio skeveldros. Visaineatsitiktinai knygos pasitiktuvëseaktorius Petras Venslovas skaitë Vy-tautà Maèerná, nelyginant visos kar-tos jausenos ir dvasiniø paieðkø ma-nifestà.

Tai karta, kurios katalikiðkumas,anot Vandos Zaborskaitës, siejosi sukûrybos, laisvës, tiesos ieðkojimø dva-sia (84�85 p. ). Jos aspiracijos sietinosir su Ateities þurnalu (1911�1940 m.,vëliau atnaujintas iðeivijoje, trumpaiëjo ir Lietuvos atgimimo laikais), ku-riame spausdinosi Pranë Aukðtikal-nytë, Paulius Drevinis, EugenijusMatuzevièius, o redaktoriais pabu-vojo Kazys Bradûnas ir Bronius Kri-vickas.

Pagaliau tai kartai priklauso irK. Vasiliausko amþininkai, kuriuosbûrë ateitininkø dvasios Ðatrijosdraugija, Kauno universitete iðaugu-si ið Vinco Mykolaièio-Putino telktoliteratø sambûrio. Tai Gediminas Jo-kimaitis ir jo þmona Pranë Aukðti-kalnytë, Vanda Zaborskaitë, su ku-riais K. Vasiliauskas palaikë artimusryðius ir savo vëlyvuoju gyvenimo lai-kotarpiu. Tas dalyvavimas ateitininkøveikloje siejosi su kultûrine saviðvie-ta, filosofijos ir literatûros nagrinë-jimu (Antano Maceinos, Stasio Ðal-kauskio, Prano Kuraièio, Juozo Gir-niaus, Bernardo Brazdþionio, Anta-no Vaièiulaièio, Juozo Gruðo, JuozoPaukðtelio). Tikriausiai neprasilenk-sime su tiesa sakydami, kad ðiø as-menybiø paþiûros ir skleistos idëjosformavo K. Vasiliausko kartos pa-saulëvaizdá bei visuomeninius idea-lus. Þinoma, prie visø minëtø pavar-dþiø bûtina pridëti mûsø iðskirtajaikartai itin svarbius Fiodoro Dosto-jevskio ir kitø rusø literatûros klasi-kø kûrinius, kaip ir kitus pasaulinës

literatûros autorius, be kuriø lyg irnegalëtume kalbëti apie iðsilavinusá,inteligentiðkà þmogø. Didelá áspûdáK. Vasiliauskui darë Jurgio Baltru-ðaièio poezija, kurià Monsinjorasdaþnai cituodavo, daugelá pamëgtøeilëraðèiø mokëjo mintinai, kai ku-riuos kartais ir savaip perteikdavo.Evangelijos citatas teikdavo ðalia Ib-seno, Dostojevskio, Putino, Aisèio,Baltruðaièio, Maèernio, nes visojetoje praðviesëjusiøjø plejadoje Mon-

sinjoras regëjo tà paèià dvasinæ pa-spirtá. Juk tai buvo karta, kurià bran-dino ne tik krikðèioniðkosios ir tau-tinës vertybës, bet ir literatûra, perkurià tos vertybës daþniausiai ir tap-davo pasiekiamos ir sàmoningai pla-tinamos.

Iðties tai buvo ir literatûros fana-tikø graþiausiàja prasme karta. Ðáapibûdinimà pasiskoliname ið tëvoStanislovo (Mykolas Dobrovolskis,1918�2005 m.), kuris MonsinjoràKazimierà kaip tik taip pavadino � li-teratûros fanatikas (20 p.).

Trauka neþinomybei irþvaigþdynams

Lietuvos mokslø akademijosprezidentas akad. Zenonas RokusRudzikas jauèia grauþatá, kad nesu-gebëjo ávykdyti vieno MonsinjoroKazimiero Vasiliausko praðymo: nu-veþti já á Molëtø astronomijos obser-vatorijà. Per tà kasdienæ skubà ir ne-atidëliotinus darbus tiesiog nespëjo,dabar jauèiasi kaltas dël neávykdyto

paþado. Monsinjoro siekis nuvaþiuo-ti á astronomijos observatorijà visið-kai suprantamas tiems, kurie já bentkiek geriau paþinojo. Maþiau ben-dravusiems V. Daujotytë primena,kad Kaziukas � sendamas vis labiaubuvo Kaziukas, ðvytintis gerumu �nuo maþumës vaikiðkai tikëjo, kadAuðrinë ir Vakarinë simbolizuoja jomielus tëvelius. Sakë, gal ið tëvopaveldëjæs traukà neþinomybei,þvaigþdynams. Ðviesiomis rugpjûèio

naktimis su tëvu uþvertæ galvas ilgaiþiûrëdavæ á þvaigþdþiø spieèius, ku-rie viliojo savo groþiu, dieviðkomispaslaptimis (52 p.). V. Daujotytës tei-gimu, Monsinjorui nuo jaunumës ar-tima þiûrëjimo á virðø, á aukðtá linija, ku-ri vëliau metaforizuosis kalnais (80 p.)Ir ið literatûros K. Vasiliauskui reikë-jo esminio þmogaus sielos nerimo, ve-danèio á kalnus, skatinanèio kopti ákiekvienà atskirà kalnà (80 p.)

Ko gero, mûsø neávykdyti ásipa-reigojimai prasmingi bent tuo, kadvël ir vël save primena, neleidþia uþ-simirðti. Daþnai galvodamas apieMonsinjorà, Z. R. Rudzikas prisime-na ir jo pasirinktàjá kovos su blogiubûdà: prieð blogá kovoti gëriu. Tik ið-ties labai gilioms ir turtingos sielosasmenybëms suprantamas ir veiks-mingiausias ðis kovos bûdas.

Tarsi biblinis Dovydas

Bent jau ið paties Monsinjorolaiðkø ið Ðiaurës ar jo pasakojimø vi-sai neatrodo, kad kada bûtø jautæsispralaimëjæs ðià kovà. Nors tomis gy-venimo aplinkybëmis, kuriose Mon-sinjorui, o tada dar tik jaunuèiam ku-nigui, tekdavo kovoti su blogiu, taiaplinkiniams veikiausiai priminë vi-siðkai nepalyginamà jëgø santyká.Dovydo su Galijotu kovà. Beteisio ir,atrodytø, totalitarinës valstybës tar-nams bei represiniø struktûrø parei-gûnams pasiprieðinti negalinèioþmogaus beviltiðkos pastangos iðliktisavimi, iðlikti þmogumi. Ir vis dëltotai ne beviltiðkos pastangos, nes ðisið pirmo þvilgsnio gleþnutis kunigassavo tikëjimo galia ir sielos didybepasirodë esàs ir didelis, ir galingas.Buvusieji kartu su juo tà jautë. Jo di-dumas ir galia turëjo ne kûniðkàpobûdá. Tikriausiai tai galëtume pa-vadinti dvasingumu, ypatingu suge-bëjimu sustiprinti kito þmogaus tikë-jimà, viltá ir dvasià. Todël ðá kunigàir norisi lyginti su bibliniu Dovydu,kuris pakilo prieð Galijotà. Tik lietu-viðkojo Dovydo rankose buvo ne ka-lavijas, o gilus tikëjimas savo ir savotautos teisumu ðioje visai ne bepras-miðkoje kovoje prieð brutalià jëgà irtamsà. Gëris prieð blogá, atlaidumasprieð pyktá ir þiauratá.

Sistemos, neþmoniðko reþimo,represinio aparato tarnø KazimierasVasiliauskas niekada netapatino su

Per

foto

graf

uota

ið d

okum

entin

io fi

lmo

Monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas Vilniaus Arkikatedroje sako prakalbàLietuvos savanoriams

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Literatûrologë prof. Viktorija Daujotytë prisimena K. Vasiliauskokartà � skaudþiai suþeistà istorijos ir pasitikëjusià kultûra

Poetas Justinas Marcinkevièius tikëjosi sulauktiMonsinjoro Kazimiero Vasiliausko eilëraðèiø

Lietuvos MA prezidentas Zenonas Rokus Rudzikas jauèiasineávykdæs vieno Monsinjoro praðymo�

Knygos pasitiktuviø dalyviai: Aldona Dauèiûnienë, Vladas Braziûnas, Valentinas Sventickas, prof. Viktorija Daujotytë, akad. JustinasMarcinkevièius ir akad. Zenonas Rokus Rudzikas

2006 m. sausio 12 d. Nr. 1 (335) 5

priklausomybe konkreèiai tautai �jokios nuoskaudos kuriai nors tau-tai nejautë, jis buvo savas visiems.V. Daujotytë pabrëþia KazimieroVasiliausko sieká stiprinti savøjø gi-miniðkumo ryðá; giminiðkumo, kuriovaiþgantiðkasis lietuviðkumas netu-rëjo në laðo prieðprieðos kitoms tau-toms (74 p.). Rusai liko jo broliai irpo 1990-øjø, kai toks broliavimasisdaug kam galëjo atrodyti keistas.Kunigo priedermæ, regis, suvokë kil-niausia prasme: visa daryti, kad þmo-niø sielos bûtø tyros, taurios ir turtin-gos (77 p.). Savo ðirdyje turëdamasidealà, ir kitus vedë to idealo linkui.

Kuklumas buvo jopuoðmena

V. Daujotytës naujàjà knygà pa-rëmë monsinjoro Kazimiero Vasi-liausko labdaros fondas, kurio valdy-bos pirmininkas yra poetas JustinasMarcinkevièius. Ðià knygà jis áverti-no kaip ypatingà kalnà, á kurá uþko-pë profesorë V. Daujotytë. Uþkopëkartu su Monsinjoru, su jo ðypsena,su jo kukliai nuleistu þvilgsniu, kaibûdavo apie já kalbama. Juk labai ne-mëgo liaupsiø ir pagyrimo þodþiø,kitø gërëjimosi juo þenklø. Kuklu-mas buvo jo didþioji puoðmena ir ty-lus, neásakmus pavyzdys kiekvienam,su kuriuo teko bendrauti ar bent per-simesti vienu kitu þodþiu.

Pasak poeto, ðioje knygoje daugsutelkta á viena: emocinis, moralinis,protinis patyrimas, kuriam profeso-

rë suteikë Kalno ávaizdá.J. Marcinkevièius ðiameÞmogaus ir Kalno ávaiz-dyje mato gilios prasmës,aukðtø idealø simbolá,nes iðties juk kiekvienasturime savàjá kalnà, di-desná ar maþesná, su ku-riuo galynëjamës eidamiper gyvenimà. Neapsa-komai keistas kalnas:kartais jis prislegia ir su-gniuþdo þmogø, o kartaisvisai prieðingai � kelia visaukðtyn, kaip atsitiko irMonsinjorui KazimieruiVasiliauskui. Ðtai to ir lin-këjo visiems knygos su-tiktuvëse dalyvavusie-siems ðvenèiø proga po-etas Justinas Marcinkevi-èius: kad tie mûsø kalnaibûtø áveikiami, kad mûsøpastangos kopti, augti,didëti bûtø lydimos Mon-sinjoro geros, laiminan-èios ðypsenos.

Poetinæ uþduotá ávykdë netneraðydamas eilëraðèiø

Tai dar vienas J. Marcinkevièiausprisipaþinimas, kurá tiesiog bûtina

aptarti plaèiau. Kai poetas artimiaupaþino Kazimiero Vasiliausko dva-sià, jam pasirodë, kad Monsinjorastiesiog privalo raðyti eilëraðèius...Laukë neuþsimindamas, tikëdama-sis, kad kur nors ir kada nors staigaiðkils, pasirodys vienas kitas ðio po-etiðkos sielos kunigo eilëraðtis. Taipir nesulaukë jam gyvam esant. Kai poMonsinjoro mirties buvo tvarkomajo biblioteka, poetas vis dar tikëjosi,

kad kur nors bus suras-tas storesnis ar plones-nis sàsiuvinis su eilë-mis. Atrodo, nebuvosurasta.

Taèiau tai nereiðkia,pasak J. Marcinkevi-èiaus, kad Monsinjorasneatliko savo poetiniopaðaukimo, neávykdëpoetinës uþduoties, ku-rià jis neðësi per visà gy-venimà. Patvirtindamasðià mintá poetas perskai-të naujà, rudená paraðy-tà, dar niekur neskelbtàir neskaitytà eilëraðtáMonsinjoro kapas.

Dykavidurë obelis ðaliadykavidurio namo

V. Daujotytës knygà apie Mon-sinjorà Kazimierà Vasiliauskà savonuotraukomis paávairino, joms teks-tus pritaikë ne profesionalus foto-grafas, bet poetas Vladas Braziûnas.Ne toks ir keistas knygos autorës pa-sirinkimas bent jau tam, kuris yramatæs subtilias Vlado Braziûno nuo-traukas, stebinanèias gebëjimu po-etiðkai þvilgsniu paþvelgti á, atrody-tø, visai kasdieniðkus, paprastus ir vi-

2005 m. spalio mën. dr. A. Moc-kaièio, dr. L. Ðalèiuvienës ir E. Vai-ginienës atliktos apklausos duome-nys nebuvo optimistiðki: 74 proc.jaunøjø mokslininkø teigë, kad ið-vyktø ið Lietuvos, jei gautø darbo pa-siûlymà uþsienyje. Tik 16 proc. atsa-kë, kad tikrai neketina dirbti uþsie-nyje.

Anketa, kuria siekta iðsiaiðkintijaunøjø mokslininkø poþiûrá á ðian-dienæ aukðtojo mokslo padëtá Lietu-voje, buvo iðplatinta per Lietuvosjaunøjø mokslininkø sàjungos(LJMS) elektroninæ konferencijà irvadybos krypties doktorantams skir-tà forumà. Tyrime dalyvavo moksli-ninkai ið ávairiø Lietuvos aukðtøjømokyklø nuo 23 iki 37 metø, daugu-ma jø � doktorantai.

Dabartinæ aukðtojo mokslo pa-dëtá respondentai vertino gana nei-giamai. Jaunieji mokslininkai mano,kad pagrindinës aukðtojo moksloproblemos ðiandien yra ðios: atsai-nus studentø ir visuomenës poþiûrisá mokslà, pernelyg didelis darbo krû-vis aukðtosiose mokyklose, biuro-kratinë universitetø valdymo siste-ma, neapmokamas doktoranto dar-bas, nepakankamas jaunø darbuoto-

Daugelis jaunøjø mokslininkøiðvyktø ið Lietuvos...

jø vertinimas ir skatinimas. Visa tailabiau kompromituoja aukðtàjámokslà, nei kelia jo lygá.

Jaunieji mokslininkai mano, kaduniversitetuose bûtina daugiau dë-mesio skirti moksliniams tyrimams,adekvaèiai paskirstant pedagoginákrûvá. Pasigesta produktyvaus ben-dradarbiavimo su Vakarø universite-tais. Dalis siûlë labiau populiarintipatá mokslà, priimti maþiau studen-tø, sukurti tinkamà mokslininkø ska-tinimo sistemà, labiau diferencijuo-ti atlyginimus, keisti administracijospoþiûrá á darbuotojà, kelti dëstytojøkvalifikacijà. Beveik visi responden-tai atsakë, kad fakultetuose skiriamanepakankamai lëðø dalyvauti konfe-rencijose. Vyrai buvo linkæ manyti,kad didesnis mokslo finansavimas ið-spræstø nemaþai aukðtojo moksloLietuvoje problemø, moterys tuoabejojo.

Labiausiai savo ateitá su aukð-tuoju mokslu ketina sieti biomedici-nos mokslø krypties atstovai, ma-þiausiai � socialiniø mokslø. Vyrailabiau nei moterys norëtø likti aukð-tojo mokslo sistemoje. Vis dëlto pa-siryþimui sieti savo ateitá su aukðtuo-ju mokslu Lietuvoje ar uþ jos ribø ir

LIETUVOS TÛKSTANTMEÈIO MINËJIMODIREKCIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOSPREZIDENTO KANCELIARIJOS

skelbia Lietuvos istorijos ir kultûros problemoms skirtøMoksliniø konferencijø paramos 2006 m. konkursà

1. Lietuvos tûkstantmeèio minëjimo direkcijos (toliau � LTMD) skel-biamo konkurso objektas: mokslinës konferencijos, skirtos Lietuvos is-torijos ir kultûros problemoms.

2. Konkurso tikslas: remti mokslines konferencijas, skirtas Lietuvosistorijos ir kultûros problemoms, suteikti joms finansinæ paramà.

3. Konkurse gali dalyvauti mokslo institutai, aukðtosios mokyklos, na-cionaliniai muziejai, nacionalinës bibliotekos.

4. Konkurso sàlygas galima rasti LTMD interneto tinklalapyje adresuhttp://www.lietuvai1000.lt ir gauti el. paðtu: vida.kauniene@president.lt. Infor-macija apie konkursà teikiama tel. (8 ~ 5) 266 4084 ir el. paðtu.

5. Paraiðkas pateikti iki 2006 m. sausio 26 d. 12 val. adresu: Lietuvostûkstantmeèio minëjimo direkcija prie Lietuvos Respublikos Preziden-to kanceliarijos, S. Daukanto a. 3, LT-01021 Vilnius.

sai nepoetiðkus daiktus, jø detales.Bet juk ir þodþiuose nëra poezijostol, kol tais þodþiais neprabyla po-etas, nesudëlioja ypatinga tvarka irtoje visiðkai naujoje darnoje mes at-randame kitus sàskambius, ligi tolneáþvelgtas prasmes. Panaðiai irV. Braziûno nuotraukose.

Gal kitaip nei savo eilëraðèiuose,Monsinjorui skirtoje knygoje V. Bra-ziûnas labai lyriðkas, netgi etnografið-kas. Á jo fotoaparato objektyvà ir dva-sinës regos optikà patenka senos gry-èios stakta ir pro atsargiai pravertasduris prasiverþiantis ðviesos pluoðtas,mûsø þvilgsná vedantis kito sodybosmedinio statinio kampo link ir priegyvenimo vëtrø aplauþytos obels ða-kø, kurios ir ðá pavasará ástengë pra-þysti visø iðsiilgtais þiedais. Dykavidu-rë obelis ðalia dykavidurio namo. Nu-gyventø gyvenimø, besikeièianèiø gy-venimo sanklodø ir santvarkø þen-klai. Tie patys, kuriuos atpaþástamedaugelyje Lietuvos kaimø, savo tëvølikimuose ir savo paèiø jausenoje.

Vis giliau á þemæ smengant gry-èiukei, trupant ir aiþint stogo èer-pëms, vis aukðtesni atrodo du kami-nai, tarsi kaþin kokios neþinomos þe-mës jëgos stumiami aukðtyn, vis la-biau augantys. Kaminai, kaip tva-riausi irstanèios ir smenganèios, á ne-gráþtamà praeitá nueinanèios gryèiu-tës elementai, dar stirksotø ir pa-èiam statiniui suirus. Neliks ir ðuli-

pasitenkinimui savo padëtimi dau-giausiai átakos turëjo konkreti situ-acija institucijose.

Nors daugelis apklaustøjø savoateitá norëtø sieti su aukðtuoju moks-lu, vis dëlto panaðu, kad universite-te ketinama dirbti tik antraeilëse pa-reigose. Galima manyti, kad, jeimokslo institucijos nesistengs arbaneástengs pritraukti jaunø moksli-ninkø á pirmaeiles pareigas ir juostinkamai skatinti, darbuotojai uni-versitetuose ir mokslo institutuosetoliau sens.

2006 m. asociacija Eurodoc,vie-nijanti nacionalines Europos valsty-biø jaunøjø mokslininkø organizaci-jas, rengs visø Europos ðaliø dokto-rantø ir jaunø daktarø apklausà, ku-ria bus siekiama iðsiaiðkinti jaunøjømokslininkø padëtá Europoje. Prieapklausos vykdymo prisidës ir Lie-tuvos jaunøjø mokslininkø sàjunga,kuri yra Eurodoc narë. Ðios didelësapklausos metu gauti duomenys leispalyginti jaunøjø mokslininkø padë-tá Lietuvoje ir kitose Europos vals-tybëse.

Lietuvos jaunøjø mokslininkøsàjungos informacija

nio rentinio, bet liks, tegul ir aptru-pëjæs, betoninis ðulinio kesonas.Gimtoji Kazimiero Vasiliausko so-dyba. Graudu. Skauda.

Kopë á tuos paèiusdvasios kalnus

Dël knygos virðelyje esanèiosMonsinjoro Kazimiero Vasiliauskoarchyvinës nuotraukos. Jà dëti apsi-spræsta, regis, paèiu paskutiniu mo-mentu. Joje Monsinjoras, atrodytø,labiau panaðus ne á save, o á popieþiøJonà Pauliø II. Galimas dalykas, èiaglûdi ir gilesnë prasmë, nes ir Karo-lis Wojtyla � Popieþius Jonas PauliusII priklausë tai paèiai idealistø kartai,kuri per fiziná darbà, domëjimàsi li-teratûra, teatru, menu siekë tø paèiødvasios �kalnø�, kurie buvo ir lietu-viø inteligentø kartos siekiamybë. Ka-rolis Wojtyla ir Kazimieras Vasiliaus-kas á kunigus áðventinti tais paèiais1946 metais. 1989 m. ið ðio popieþiausK. Vasiliauskas gavo Monsinjoro gar-bës vardà, o1993 m. rugsëjá VilniausArkikatedroje buvo galima iðvysti trisiðskirtines asmenybes greta: PopieþiøJonà Pauliø II, Kardinolà VincentàSladkevièiø ir Monsinjorà KazimiràVasiliauskà. Tos paèios generacijosdvasios milþinai, tos paèios kartosaukðèiausios virðukalnës.

Gediminas Zemlickas

Poetas Vladas Braziûnas iliustravo knygàsavo nuotraukomis

Prof. Viktorijà Daujotytæ su jubiliejumi pasveikino Lietuvos MA prezidentasakad. Zenonas Rokus Rudzikas ir akad. Justinas Marcinkevièius

Muzikinio sodrumo renginiui suteikëtarptautiniø konkursø laureatas, Balio Dvariono

deðimtmetës muzikos mokyklos moksleivis,violonèelininkas Glebas Pyðniakas

Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko pamëgtàjáVytauto Maèernio eilëraðtá �Að paþinau karaliø

tavyje� skaito aktorius Petras Venslovas

6 2006 m. sausio 12 d. Nr. 1 (335)LITUANISTIKAPradþia 2005 m. Nr. 12, 13

Kalbamës su dr. Jonu Maèiu-liu, Lietuvos nacionalinës Marty-no Maþvydo bibliotekos Biblio-grafijos ir knygotyros centro Na-cionalinës spaudos retrospekty-viosios bibliografijos skyriausdarbuotoju, apie Centre pareng-tà dvitomá Lietuviðkieji slapyvar-dþiai: lietuviðkos spaudos iki1990 m. slapyvardþiø sàvadas.J. Maèiulis yra ðio veikalo suda-rytojas ir parengëjas.

Geriausias slapyvardis �pavardë

Kokie procesai prasideda su sovie-tinio totalitarizmo ásigalëjimu Lietuvo-je pokario metais? Juk totalitarinis re-þimas nelabai pakentë slapyvardþius?Sprendþiu ið to, kad nedaug poetø arraðytojø, raðiusiø Lietuvoje, spausdi-no savo kûrybà, pasiraðytà slapyvar-dþiais. Kita vertus, publicistikoje, laik-raðèiuose slapyvardþiø buvo apstu. Taikaip buvo ið tikrøjø?

Ið tiesø þymesnieji raðytojai labairetai slapyvardþiais pasiraðinëjo sa-vo pagrindinius kûrinius. Tik senes-nieji jais pasiraðydavo kaip oficialio-mis pavardëmis ar jø sudedamosio-mis dalimis (Vincas Mykolaitis-Pu-tinas, Antanas Vienuolis). Tarpuka-

rio tradicija tarsi ir nutrûksta. Sun-ku pasakyti, kodël taip atsitiko. Èiapraverstø papildomas tyrinëjimas.Taèiau periodinëje spaudoje slapy-vardþiais pasiraðinëjo ne tik þurnalis-tai, bet ir raðytojai. Gal vieniems bu-vo nemalonu koká menkavertástraipsnelá pasiraðyti savo pavarde,kitam gal reikëjo parodyti, kad áspaudà raðo daug autoriø� Vienorajoninio laikraðèio þurnalistas Sàva-do rengëjui atsiuntë laiðkà, paaiðkin-damas, kodël jis vartojo slapyvar-dþius, kaip juos sudarinëjo ir pana-ðiai. Nors þurnalistas gana kûrybið-kai rinkosi slapyvardþius, bet juosvartojo tik dël vienos prieþasties �buvo lyg ir nejauku tame paèiamelaikraðtyje skelbtis vis ta paèia pavar-de. Iðradingesni slapyvardþiø vartoji-mo motyvacijos poþiûriu, atrodo, bu-vo satyrikai. Jø slapyvardþiai daþniau-siai buvo susijæ su spausdinamo teks-to turiniu, laikmeèio aktualijomis.

Dalis publicistø ir raðytojø iðprincipo nepasiraðinëjo slapyvar-dþiais. Raðytojas ir þurnalistas Al-bertas Laurinèiukas yra pasakæs: Ge-riausias mano slapyvardis � Laurin-

èiukas, ir jokio kito neturëjau.O kaip ðiais laikais?

Slapyvardþiai �lietuviø sielos ir epochos

prieðtaravimø atspindys (3)Ðiuolaikinëje Lietuvos spaudoje

taip pat vartojama nemaþai slapyvar-dþiø, taèiau jø forma gerokai skiria-si nuo, pavyzdþiui, spaudos draudi-mo laikø slapyvardþiø. Ið esmës to-kie slapyvardþiai, nepaisant kai ku-riø iðimèiø (Lacrima, Deima Kelias,Elena de Strozzi, Oralijus Statulis),jau yra iðnykæ. Slapyvardþiai tapo pa-vardiniais (Aidas Pelenis, Juozas Pa-partis, Vaidas Vyturys, J. Giraitis,V. Liepaitis, Algis Petraitis, Petras Al-gaitis, Tadas Petryla ir pan.). Tokiàmetamorfozæ, t. y. tendencijà varto-ti fiktonimus, galima suprasti. XIXir XX a. sandûroje laikraðèiø redak-cijos atvirai skelbë, kad straipsniai irþinutës yra pasiraðytos slapyvar-dþiais, tai nedviprasmiðkai rodë irpatys paraðai (Davatka, Volungë,Zuikis ir t. t.). Dabartiniais demo-kratijos, þodþio ir spaudos laisvës lai-kais stengiamasi nutylëti patá slapy-vardþiø vartojimo faktà. Taèiau ið-vengti slapyvardþiø neámanoma, nesdaugelis jø egzistavimo prieþasèiø,nors ir modifikuotos, iðlieka ir ðian-

dien. Vienos jø yra tokios pat kaip irvisais laikais, kitos specifinës, bûdin-gos mûsø laikmeèiui. Pastarosios su-sijusios su socialiniais ir politiniaispokyèiais ðalyje, su spaudos diferen-cijavimusi á kairiàjà ir deðiniàjà, rim-tàjà ir bulvarinæ, reklamos diktatu.

Nieko nepadarysi. Tai natûralusprocesas. Blogiau, kai vadovaujama-si vienu kriterijumi � kad tik bûtødaugiau autoriø. Þurnalistas, para-ðæs kelis straipsnelius á tà patá laik-raðèio ar þurnalo numerá, kiekvienàjø pasiraðo vis nauja iðgalvota pavar-de, atseit slapyvardþiu. Vilties, kadjie bus kada nors atskleisti, beveiknëra. Taip mulkinamas skaitytojas.Be to, atsimintina, kad kultûrineprasme pavardë nëra neutralus þo-dis, jis yra savotiðka vietovës charak-teristika, tam tikras liudytojas: ðtaièia gyveno, dirbo, raðë tokie ir tokieþmonës� Taèiau tos po straipsniaisparaðytos pavardës ið esmës niekoneliudija, yra fikcijos.

Tad ar reikia (tiksliau � ar gali-ma) pasiraðinëti slapyvardþiais?

Manau, kad taip.O kaip vertinti toká pëdø mëtymà?Jei yra bûtinybë, tai pateisinama.

Tarkime, þurnalistas Vitas Lingys,

þuvæs nuo banditø kulkø, pasiraðinë-jo Petryla. Raðë apie ávairius mafijos�dalykëlius�, tad já galima suprasti.

Tokiø �bûtinybiø� gali bûti ávai-riø � estetiniø, psichologiniø, politi-niø ir t. t. Tada nieko nepadarysi, sla-pyvardþiø iðvengti nepavyks.

Jûsø atkaklus klausëjas daþnai su-siduria su draugiðkais patarimais pa-siraðinëti slapyvardþiais. Kai kuriuosskaitytojus erzina daþnai pasitaikantito paties autoriaus pavardë. Skaityto-jas mëgsta bûti vedþiojamas uþ nosies,mulkinamas, o nepaþindamas auto-riaus gali objektyviau vertinti publika-cijà. Kokia Jûsø, slapyvardþiø eksper-to, nuomonë?

Siûlyèiau paraðyti: ðá laikraðèionumerá parengë, paraðë toks ir toksþurnalistas. Nurodyti tikrà pavardæ irvardà. Þinoma, tai priklauso ir nuolaikraðèio ar þurnalo pobûdþio, me-dþiagos vertingumo. Jeigu tai neðiaip informacija ar þinutë, bet dide-lis, svarus straipsnis, tai jau visai kaskita. Tada nematau nieko bloga, jeipavardë kartosis.

Taèiau kuo daugiau slapyvardþiø,tuo daugiau darbo Jonui Maèiuliui, tøslapyvardþiø �detektyvui�.

(Juokiasi.) Kiekvieno atsitiktinioslapyvardþio gal niekas ir nemëginsaiðkintis. Bet kartais smalsu. Pavyz-dþiui, þurnale Tik vyrams ar Panelëautoriai daþnai nenori pasiraðyti,ypaè jei medþiaga nuraðyta ið kito,daþniausiai uþsieninio þurnalo. Kaiápinama ðiek tiek savø minèiø, þiû-rëk, ir pasiraðoma: Oralijus Statulisar panaðiai. Gal tokiame slapyvardy-je slypi tam tikra ironijos dozë.

Slapyvardþiø tyrinëjimoprasmë

Man atrodo, kad slapyvardis � taiþmogaus kaukë. Kaþkurioje þmogaussielos kertelëje glûdi noras maskuotis,slapukauti, kelti intrigà. Ið ðio noro ki-lo kaukiø baliai, karnavalai. Kai kastà savo instinktà tenkina þaisdamasslapyvardþiais spaudoje.

Visai galimas dalykas, kad slapy-vardþio palyginimas su kauke atitin-ka tikrovæ. Juk net ir didþiøjø kûrë-jø slapyvardþiai yra tam tikros kau-kës. Pavyzdþiui, Salomëja Nëris � taipoetës kaukë. Kaip mokytoja, visuo-menës veikëja ji buvo ir Baèinskai-të, ir Buèienë, taèiau kaip poetë � tikSalomëja Nëris.

Kokia ðio darbo � tyrinëti, më-ginti atskleisti slapyvardþius � pras-më? Pirmiausia tai tam tikro dvasi-nës kultûros fakto iðryðkinimas. Kogero, visose ðalyse esama tokiø arpanaðiø þinynø, þodynø, sàvadø.Kad tuo ásitikintume, uþtenka panar-ðyti po internetà. Mûsø kaimynailenkai 1994�1998 m. iðleido didelá5 tomø veikalà Lenkø raðytojø slapy-vardþiø þodynas, Rusijoje þinomasI. F. Masanovo parengtas 3 tomø Ru-sø raðytojø, mokslininkø ir visuome-nës veikëjø slapyvardþiø þodynas, pra-dëtas leisti 1941 m. ir iðëjæs keliaisleidimais.

Savaime suprantama, kad ðiaipsau, dël þaidimo, tokie þodynai nelei-dþiami. Slapyvardþiai, bûdami raðy-tinës kultûros dalimi, specifiðkai at-spindi tam tikrà visuomenës gyveni-mo laikotarpá, þmoniø tarpusaviosantykius ir t. t.

Antra, slapyvar-dþiø þodynai, sàvadai� tai svarbus infor-macijos ðaltinis. Ne-identifikavus slapy-vardþiø, kurie buvotaip gausiai vartoja-mi, ypaè konkreèiaisistoriniais laikotar-piais, neámanomasgilesnis to meto pilie-tinës visuomenës tyri-mas. Pagaliau sunkuásivaizduoti biblio-grafø darbà, neiðsi-aiðkinus slapyvar-dþiø. Todël jau Lietu-vos bibliografijos pra-dininkas � SilvestrasBaltramaitis � aiðki-no slapyvardþius. Jo pëdomis einamaiki ðiol.

Manau, kad mûsø iðleisto Slapy-vardþiø sàvado 2 tomai ir parengia-møjø darbø 5 tomai yra puikus infor-macijos ðaltinis.

Treèia, Slapyvardþiø sàvadas �tai savotiðka priemonë kûrëjo psi-chologijos tyrinëjimui. Pavardæ irvardà þmogus gauna gimdamas, oslapyvardá pasirenka pats. Kartaisnet labai taikliai. Kol autorius suran-da tikràjá slapyvardá, atitinkantá jokûrybà ir savo prasme, ir forma, irskambesiu gali praeiti nemaþai lai-ko. Juk ir Salomëja Nëris ið pradþiøpasiraraðinëjo kitais slapyvardþiais.

Salomëja Nëris, Liûnë Sutema,Nyka-Niliûnas, Ðatrijos Ragana � la-bai vykæ slapyvardþiai, nes jie idea-liai atitinka juos pasirinkusiøjø kûry-bà. Ið slapyvardþio jau galima spëtiapie juo pasiraðiusio autoriaus kûri-niø pobûdá.

Prasmingi yra ne tik kûrëjø sla-pyvardþiai. Tautos dvasinio bûvio,idëjinio nusiteikimo ir kitais poþiû-riais labai ádomûs ir paprastø þmo-niø slapyvardþiai. Panagrinëjus, ko-kius þmonës rinkosi slapyvardþiustuo ar kitu laikotarpiu, galima rastinemaþai informacijos tautos dvasiosistorijai paþinti. Ypaè parankus tyri-nëtojams turëti bûti elektroninis Sà-vado variantas, kuris ðiuo metu ren-giamas.

Mûsø literatûros klasikø slapy-vardþiai savo skambumu, muzikalu-

mu ir prasmingumu tiesiog glostoausá.

Kodël mokslininkainesidangsto slapyvardþiais

O kaip mokslinëje literatûroje?Mokslinëje literatûroje slapyvar-

dþiø ið tiesø beveik nëra.Lietuvoje gal ir nëra, bet pasauly-

je buvo. Ðtai kad ir Nikola Burbaki(Nicolas Bourbaki). Ðiuo slapyvardþiupasiraðinëjo grupë jaunø talentingøprancûzø matematikø, susibûrusiø1937 metais. Savotiðkai mistifikavomatematikø pasaulá.

Lietuvoje fizikas Antanas Þviro-nas pasiraðinëjo daugeliu slapyvar-dþiø, bet jie þenklino jau ne jo moks-linæ, o publicistinæ kûrybà. Tai sieti-na su A. Þvirono dalyvavimu parti-jø veikloje. Mokslinë kûryba, ypaètiksliøjø mokslø, maþiau siejasi supolitine konjunktûra, todël ir nërareikalo vartoti slapyvardþius. Be to,autorius, kà nors sukûræs, iðradæs,paraðæs, vertina ir saugo savo auto-rystæ ir nesislepia po slapyvardþiu.

Slapyvardþiai atsiranda, kaiþmonës ásitraukia á socialinæ, politi-næ veiklà ar dalyvauja pasaulëþiûrøkovoje.

Gal dël to ir paprasti þmonës raðoá spaudà slapyvardþiais?

Kartais sunku paaiðkinti, kodëlþmogus raðo á spaudà. Ðtai toks Kriu-kelis ið Rokiðkio valsèiaus á kiekvienà

Nukelta á 13 p.

Iðmoningais slapyvardþiais pasiþymëjæs raðytojas Balys Sruoga (1896�1947 m.) suþmona istorike Vanda Daugirdaite-Sruogiene (1899�1997 m.) apie 1922 m. Kaune.Jie drauge paraðë pjesæ �Kas bus, kas nebus, bet þemaitis nepraþus� (1937 m.) irjà pasiraðë slapyvardþiu Dauga Valys, sukûræ já ið savo pavardþiø ir vardø skiemenø

V. Birþiðka skaito paskaità lietuviðkos spaudos draudimopanaikinimo minëjime, vykusiame 1964 m. Bostone

Nuo

trau

kos

ið L

NB

Ret

ø sp

audi

niø

ir ra

nkra

ðèiø

sky

riaus

arc

hyvo

Lietuviðkøjø slapyvardþiø sàvado sudarytojas ir parengëjas dr. Jonas Maèiulis

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

2006 m. sausio 12 d. Nr. 1 (335) 7ISTORIJA

Istoriko laisvë ir nelaisvë

Kiek laisvi savo tyrinëjimuose isto-rikai, kurie gilinasi kad ir á Antrojo pa-saulinio karo istorijà? Visø rûpimødokumentø jie tikriausiai niekada ne-turës, vadinasi, daugelis jø iðvadø busgana hipotetiðkos, reliatyvios.

Be abejonës, istorikai dabar yradaug laisvesni negu kad buvo, pavyz-dþiui, prieð 20 metø. Nuo 1989 m.Lenkijoje buvo panaikinta cenzûra,tad ðiuo poþiûriu ávyko esminis po-kytis. Kita vertus, niekada negalësi-me pasakyti, kad istorikai yra visið-kai laisvi ir gali tyrinëti, kas tik ðau-na á galvà. Yra tyrimø projektai, pro-gramos, pagaliau juk kiekviena tyri-mo ástaiga ar institucija turi savomokslo profilá, kryptis. Sutinku, kadistorikas turëtø bûti visiðkai laisvas,nuo nieko nepriklausoms tyrinëto-jas, bet tai tëra neágyvendinama gei-dþiamybë. Apie tai kaip tik Vilniauskonferencijoje kalbëta, priminta,kad dabartinëje mokslo sistemoje is-torikai turi dirbti mokslininkø gru-pëse, o kiekviena grupë � vadovau-tis savo teisëmis. Laimë, Lenkijojevisa tai jau neturi nieko bendra suideologija ir politine cenzûra.

Taèiau istorikai juk gyvena ir vei-kia tam tikrø politiniø jëgø lauke � tieksavo, tiek kitø valstybiø politikos. Pui-kiausias pavyzdys � Rusija, kuri ne-praleidþia progos paspausti, paveiktikaimyniø ðaliø vyriausybes, politikus.Neþinau, kiek tai veikia istorikus.

Sutinku, kad istorikai tam tikraprasme priklauso nuo politikos � sa-vo valstybës ir kitø valstybiø. Taèiaunet ir ðio spaudimo negalima lygin-ti su buvusiuoju... Istorikas jau ne-privalo raðyti ir kalbëti tai, kà jovalstybë ar valstybës kaimynë nuro-dys. Ne, tas poveikis istorikamsðiandien yra kitokio pobûdþio. Susi-daro tokia padëtis, kai bûtina pasa-kyti savo nuomonæ apie tam tikrusdalykus. Ðia prasme istorikui tenkareaguoti á esamo meto politikà.

Istorikas ir visuomenësnuomonë

Istorikui, matyt, tenka reaguoti irá savo ðalies visuomenës nuostatas. JukLenkijos istorikas negali raðyti ir teig-ti to, ko nepriims Lenkijos visuomenë,nors tai ir bûtø ðventa tiesa.

Uþdavëte labai svarbø ir ádomøklausimà. Esu ásitikinæs, kad nors is-torikà ir iðlaiko visuomenë, bet taijokiu bûdu neápareigoja jo kalbëti tiktai, kas visuomenei patinka.

Þinau, kokià nepasitenkinimo aud-rà sukelia kai kuriø Lietuvos istorikømintys ar teiginiai, ne visai atitinkan-tys áprastas nuostatas. Nei apie moks-linæ tolerancijà, nei juo labiau apie to-lerancijà visuomenëje dar negalime kal-bëti. Nëra lengva atlaikyti ðá spaudimà.

Taèiau tai su istoriko profesijasusijusi rizika... Norint bûti objekty-viu istoriku, reikia susitaikyti ir sutam tikra rizika bûti nesuprastam,nepalaikytam. Laimë, demokra-tinëje visuomenëje uþ pareikðtasmintis istorikø bent jau nesodina uþgrotø. Bent to tikiuosi.

�Uþ� ir �prieð�

Kaip vertinate Lietuvos ir Estijosprezidentø sprendimus 2005 m. gegu-þës 8�9 d. nepasirodyti Maskvos Rau-donojoje aikðtëje?

Tai politiniai sprendimai. Visi,kurie svarstë klausimà: vaþiuoti áMaskvà ar ne, turëjo tam tikrø argu-mentø. Tuometinis Lenkijos prezi-dentas Aleksandras Kvasnievskis(Aleksander Kwaúniewski) taip patturëjo gana svariø argumentø, kadvaþiuotø á Maskvà. Jeigu nebûtø vy-kæs, tai vienintelis oficialus Lenkijosatstovas Maskvoje bûtø buvæs Voice-chas Jaruzelskis (Wojciech Jaruzels-ki), A. Kvasnievskio pirmtakas ikiLenkijai iðsivaduojant ið Maskvosátakos. Kita vertus, V. Jaruzelskis yraAntrojo pasaulinio karo veteranas,tad visai teisëtai dalyvavo Maskvoje,minint Pergalës prieð nacistinæ Vo-kietijà 60-metá. Taèiau akivaizdu,kad V. Jaruzelskis neturëjo atstovau-ti visai Lenkijai.

Taèiau ir Lenkijoje, ir kituosekaimyniniuose kraðtuose apsispren-

dimas, vykti ar ne á Maskvà minëtiPergalës, buvo labai prieðtaringas irsukëlë daug ginèø. Në uþ vienà ið ðiødviejø sprendimø negalëèiau pasisa-kyti vienareikðmiðkai, nes kyla daugargumentø �uþ� ir �prieð�. Politikaiturëjo rinktis sprendimà gerokai ri-zikuodami.

Ar normalu, kad taip skirtingai ver-tinami konkretûs Antrojo pasauliniokaro istorijos klausimai, o ypaè skirtin-gai aiðkinamos karo kilimo prieþastys?Vidurio ir Vakarø Europos istorikai aið-kina vienaip, Rusijos � bent jau oficia-liojo istorijos mokslo atstovai � kitaip.

Neturëtø bûti skirtingai aiðkina-ma, kas sukëlë Antrojo pasauliniokaro padarinius, dël ko kilo karas arkada jis prasidëjo, pagaliau kokiabuvo karo eiga, kas ir kaip kovojo,kurioje pusëje, kokiø nuostoliø pa-tyrë, aukas sudëjo, o kas nusikaltoþmonijai. Tai elementarûs faktai, tadjokiø skirtingø vertinimø èia neturë-tø bûti. Þinoma, jei save laikome eu-ropieèiais, ieðkome istorinës tiesos,pripaþástame tas paèias europietið-kas vertybes.

Taèiau esama ir tokiø klausimø,kuriuos kiekviena tauta ar valstybë aið-kina savaip, þvelgdama ið savo tautinësvarpinës. Visa tai reikia turëti galvoje.

Taèiau Rusija toli graþu ne visadasavo perspektyvas sieja su europietið-komis vertybëmis. Daþnai akivaizdþiaiiðlenda prastai slepiamos imperinësuþmaèios, ir tikrai bûtø sunku teigti,kad dabartinio Rusijos istorijos moksloneveikia ðios valstybës politika.

Pergalës 60-meèio minëjimo ið-kilmës Maskvoje, aiðku, buvo verti-namos ir Lenkijoje. Daug politikø,politikos apþvalgininkø ir stebëtojøtas iðkilmes interpretavo kaip sieká

pergalës Antrajame pasauliniamekare istorijà panaudoti dabartinësRusijos politikos reikmëms. Toká sie-ká galime kritikuoti, tai ir darome.

Kita vertus, politikai visada istorijàstengiasi �ákinkyti� taip, kad ji bûtønaudinga jø siekiams. To nepakeisime,bet istorikai visa tai privalo turëti min-tyje, o kur galima � protestuoti.

Lenkijos istorijos aktualijos

Kaip vertinate dabartiná Lenkijosistorijos mokslà? Ar daug jëgø nukrei-piama tyrinëti Antrojo pasaulinio ka-ro istorijos procesus: prieþastis, tëk-mæ, to karo rezultatus ir padariniusEuropos tautoms, taip pat ir paèiaiLenkijai?

Antrojo pasaulinio karo istorijostyrinëjimai Lenkijos istorijos moks-lui labai aktualûs. Keièiasi tyrinëji-mø laukas: po 1989 m. daugiausiadëmesio buvo skiriama sovietø oku-pacijos faktams, Katynës nusikalti-mui ir kitoms aukoms, kurias lenkaipatyrë dël sovietinës politikos prie-þasèiø. Viso to anksèiau nebuvo áma-noma tyrinëti, todël Lenkijos istori-jos mokslas ëmë arti ir akëti ligi tol�dirvonavusias� temas. Ðis laikotarpisið esmës jau baigësi, nes ligi tol buvæ�neapdirbti� laukai jau �uþsëti�.

Dabar lenkø istorikø dëmesyskrypsta á kitas kryptis. Apie kai ku-rias ið jø kalbëjau ir savo praneðimekonferencijoje Vilniuje. Prieð ke-lerius metus pradëta tyrinëti tema,kuri ligi ðiol lenkø istorikø nebuvoaptarta: tai lenkø ir þydø santykiaiAntrojo pasaulinio karo metais. Jed-vabnos* ávykiø temos tyrinëjimaiLenkijoje sukëlë audringas diskusi-jas, kurios, mano galva, buvo labainaudingos. Tos karðtos diskusijos la-bai daug kà pakeitë lenkø màstyse-noje, á daug kà kitaip privertë pa-þvelgti ir Antrojo pasaulinio karo is-torijoje.

Tad ar nori lenkai þinoti tikrà ir nevisada ðlovingà, ne visada graþià savotautos istorijà? Gal daugeliui þmoniømieliau ir toliau skendëti tam tikrøtautiniø mitø miglose?

Kiekviena tauta nori save geraivertinti, gerai jaustis, nori tikëti, kad

jos istorija buvo garbinga, gera, ver-tybiðka, o protëviai � garbingi ir nie-kam nepadarë nieko blogo. Nëratautos, kuri màstytø kitaip.

Taèiau kiekvienoje tautoje priva-lo bûti intelektualø, istorikø, tautoselitas, kuris turi prisiminti, kad isto-rijoje ne viskas buvo garbinga, ne tikbuvome didvyriai, bet taip pat darë-me ir daugybæ kiaulysèiø, piktadarys-èiø, nusikaltimø. Tam ir reikia tautoselito, kad jis savo tautieèiams visa taiprimintø.

Kas nustebino

Ar kà nors naujo iðgirdote konfe-rencijoje Vilniuje? Gal buvo Jums ne-tikëtø, maloniø staigmenø? Gal prie-ðingai, nusivylëte?

Dideliø netikëtumø gal ir nebu-vo, bet daug naujo iðgirdau apie tasvalstybes, kuriø savo veiklos kasdie-nybëje man netenka tyrinëti. Pavyz-dþiui, daug labai ádomaus apie Veng-rijos istorijà iðgirdau ið prof. AtilosPoko (Attila Pok) praneðimo. Ko ge-ro, tai buvo vienas ádomiausiø kon-ferencijos praneðimø, gal ir todël,kad prasèiau esu susipaþinæs suVengrijos istorija.

Buvau ir nustebintas: apie Latvi-jà ir Estijà Antrojo pasaulinio karometais kalbëjo ne tø tautø istorikai,bet vokieèiai, kurie ðiuo metu dëstoar dirba tose ðalyse. Man bûtø ádo-miau iðgirsti paèiø latviø ar estø is-torikø nuomonæ. Gal jie tos temosiki galo nespëjo ásisavinti, bet vis tiekbûtø ádomu pamatyti jø mastymo ei-gà, patirtá, tyrinëjimø mëginimus.Man bûtø buvæ ádomu su jais paben-drauti ne vien kaip su istorikais, betir kaip su tø ðaliø atstovais. Þodþiu,man buvo netikëta, kad nepamaèiau,neiðgirdau latviø ir estø.

Jeigu jauèiamës europieèiais, taitokioje konferencijoje bûtø buvæ geraiiðvysti Rusijos istorikus, taip pat Bal-tarusijos, Ukrainos.

Visiðkai pritariu, nors negaliu at-sakyti á klausimà: kodël nebuvo tøkraðtø istorikø. Toks jau organizato-riø sumanymas. Taèiau Rusijos, Uk-rainos, Baltarusijos istorikø dalyvavi-mas neabejotinai bûtø ádomus. Ta-èiau jei dalyvautø Rusijos istorikai, taibûtinai reikëtø kviestis ir VokietijosAntrojo pasaulinio karo istorijos ty-rinëtojus bei þinovus. Tai, ko gero,pernelyg iðplëstø visà konferencijà.

Dalyvavome, sakyèiau, maþes-niøjø tautø istorikø bûryje. Tø tautø,kurios atsidûrë Antrojo pasauliniokaro metais po gigantø tautø karomaðina. Ðtai ði perspektyva konfe-rencijoje ir buvo analizuojama.

Vilnius lieka Vilniumi

Dabar klausimas asmeniðkaiJums: ar daþnai lankotës Vilniuje? Kàðis miestas Jums reiðkia?

Vilniuje esu antrà kartà. Prieðpusantrø metø su þmona èia teko da-lyvauti konferencijoje. Ásitikinau, kadVilnius yra idealus miestas rengtikonferencijas. Pirmiausia todël, kadtai yra labai graþus. Kiekvienas èiajauèiasi jaukiai. Be to, Vilnius tinka- bûtent tokios temos konferencijai,nes jis nuo seno buvo ávairiø tautø at-stovø gimtasis miestas, labai ádomi joistorija. Aiðku, Vilniaus istorijoje bu-vo visko � ir ðviesiø spalvø, ir tamsiødëmiø. Tokie miestai labai tinka vai-singam darbui ir diskusijoms.

KalbëjosiGediminas Zemlickas

Istorijos mokslas ir intelektualø priedermës

* 1941 m. liepos 10 d. Jedvabnosmiestelyje netoli Lomþos miesto lenkøtautybës gyventojai � amatininkai, þem-dirbiai ir miestelio vadovai vokieèiamsnesikiðant ir nedalyvaujant, iðþudë beveikvisus ten gyvenusius þydø tautybës gyven-tojus � apie 1600 vaikø, moterø, vyrø ir se-neliø. Þudyta barbariðkiausiais bûdais.Dalis mëginusiøjø pasislëpti buvo suva-ryti á klojimà ir gyvi sudeginti. � Redakci-jos pastaba.

Atkelta ið 1 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Habil. dr. Edmundas Dmitrovas su þmona istorikø konferencijoje Vilniuje; uþ jø � Lietuvos istorijos institutodirektorius prof. Alvydas Nikþentaitis

Prof. Atila Pokas ið Budapeðto ásitraukë á istorikø diskusijà

8 2006 m. sausio 12 d. Nr. 1 (335)

Pradþia 2005 m. Nr. 22

Tæsiame pasakojimà apieDruskininkø mokytojø, daugiau-sia pensininkø, kelionæ á EuroposParlamentà Strasbûre, kur vienàsavaitæ per mënesá plenariniuoseposëdþiuose dalyvauja ir 13 Eu-ropos parlamentarø ið Lietuvos.

Habsburgai, Elzasasir Lietuva

Pats laikas priminti, kad Elzasas,kurio svarbiausiame mieste Strasbû-re ir ásikûræ Europos Parlamento rû-mai bei kitos svarbios institucijos, at-liko reikðmingà vaidmená ir Vokieti-jos, ir Prancûzijos istorijoje. Jei su-tiksime, kad Ðventosios Romos im-perijoje itin átakingi buvo Habsbur-gø dinastijos karaliai ir imperatoriai,bus nesunku suprasti ir Elzaso vietàtose istorinëse peripetijose: Habs-burgai nuo X a. buvo Aukðtutinio El-zaso landgrafai. 1273 m. vokieèiø ku-nigaikðèiai karaliumi iðsirinko tur-tingà Elzaso grafà Rudolfà I, popie-þius jam pripaþino imperatoriaus ti-tulà. Nuo Rudolfo I irprasidëjo Habsburgødinastijos kilimas beiásigalëjimas Ðvento-sios Romos imperijo-je. Rudolfas I ásitvirti-na Austrijos þemëse, orytinëje imperijos da-lyje Bohemijà ir Mora-vijà prisijungia liuk-semburgieèiai. Plësda-mi imperijà Habsbur-gai nuo Elzaso ásitvir-tino visoje Vokietijo-je iki rytiniø Alpiø pa-kraðèiø.

Nors karaliðkasis vainikas kartaisiðsprûsdavo ið Habsburgø rankø, ði di-nastija su trumpomis pertraukomisvaldë iki 1330 m., o nuo 1438 m. im-perijos sostà iðlaikë net iki 1806 metø.

Regis, nuo tø ávykiø nutolæ bal-tø kraðtai vis dëlto nebuvo tiek toli-mi, kad nepajustø grësmingø pada-riniø savo egzistencijai, nes XIII a.prasidëjo Ðventosios Romos impera-toriaus ir Romos popieþiaus remia-mø vokieèiø vienuoliø kariniø ordi-nø kryþiaus þygiai á Pabaltijá. Livoni-jos ordinas klasta bei þiaurumu nu-kariavo lyviø ir estø, o Kryþiuoèiø or-dinas � prûsø þemes. Lietuvos Di-dþioji Kunigaikðtija turëjo sutelkti vi-sas karines, ekonomines ir dvasinesgalias, siekdama atsispirti mirtinampavojui. Siekdama iðvengti kraujo

Europos ðirdyje, Strasbûre (2)broliø prûsø likimo, Lietuva daugiaukaip 200 metø kovojo su riteriais iðVakarø, todël palankaus þodþio ne-tarsime nei Habsburgams, nei jø val-dytai Ðventosios Romos imperijai.

Kieno þemë � to religija

Viduramþiø saulëlydyje reikð-mës ir ankstesnës átakos ÐventosiosRomos imperijoje neteko riterija, li-gi tol buvusi svarbiausia imperato-riaus atrama kovoje su ánoringais ku-nigaikðèiais, kurie rasdavo dingsèiønepaklusti vieno valdovo valdþiai.Sparèiai augo miestai, jie tapo kul-tûros ir ekonomikos centrais. Nega-na to, miestai ëmë jungtis á sàjungas.Ypaè reikðmingos buvo Reino mies-tø sàjunga ir Hanza, jungusi ÐiaurësVokietijos miestus. Hanzos sàjungaatliko labai svarbø politiná ir ekono-miná vaidmená net ir uþ imperijos ri-bø, savo átakà iðplëtusi ir á mûsø Bal-tijos pajûrá bei Lietuvos miestus.Prekybos ir miestø sàjungos pagrei-tino ankstyvojo kapitalizmo atsiradi-mà Vokietijoje.

Didþiules permainas ne tik Vo-kietijai, bet ir visai Europai atneðëJohano Gutenbergo iðrastas knygø

spausdinimo bûdas �apie tai bus proga pri-siminti kalbant apiesenàjá Strasbûrà arba,vokiðkai tariant, Ðtraz-burgà, kuriame J. Gu-tenbergas gyveno, ma-noma, 1430�1444 me-tais. Knygø spausdini-mas pagreitino huma-nizmo idëjø plitimà, oMartyno Liuterio gar-siosios tezës padarëperversmà þmoniømàstysenoje. Tiesa, nevisø galvose tos per-

mainos vyko vienodai greitai; tai áro-dë ir kilæs Valstieèiø karas (1524�1526 m.). Valstieèiai reikalavo bau-dþiavos panaikinimo, tikybos ir ûki-o laisvës. Tuo metu Vokietija ásivëlëá ginèus su Prancûzija, Vokietijà iðpietryèiø puolë turkai, 1529 m. pa-siekæ Vienà.

Vidaus nesutarimø alinamojeVokietijoje kilo religinë kova: kata-likams vadovavo imperatorius, oprotestantus palaikë dauguma kuni-gaikðèiø. Imperatorius laimëjo, betstiprëjanti kunigaikðèiø opozicija iratsinaujinæs karas su Prancûzija pri-vertë imperatoriø atsisakyti valdþios.1555 m. Augsburge paskelbta religi-në taika, kunigaikðèiai galëjo pasi-rinkti katalikø ar Liuterio tikëjimà.Ásigaliojo principas: kieno þemë � to

religija. Kone visa ðiaurës Vokietijaiki Dunojaus tapo protestantiðka.

Taèiau jëzuitø ordinas sukëlë sà-jûdá, kuris gavo kontrreformacijosvardà. Tarp katalikø ir protestantøásiplieskë Trisdeðimtmetis karas. Jisbaigësi 1648 m. Vestfalijos taika, ta-èiau kartu buvo palaidota imperijosvienybë.Vokietija tapo 300 valstybë-liø konglomeratu. Kartu sudëjus jo-se gyveno 4 milijonai gyventojø, vie-na valstybëlë vidutiniðkai uþëmë 20�25 km2 plotà. Ðiuos politinius viene-tus jungë imperatorius ir bendrasReichstagas. Ëmë stiprëti atskirosvokieèiø valstybës. Ðtai tada ir at-ëjo Brandenburgo ir Prûsijos vals-tybës klestëjimo laikai. Jos valdovasFrydrichas Vilhelmas I labai sustip-rino ne tik savo karinæ galià, bet irrûpinosi ðvietimu, menais, kultûra.1701 m. ði kunigaikðtystë tapo Prû-sijos karalyste.

Prûsijos konkurentë Austrija maþ-daug tuo paèiu metu iðgyveno ne pa-èias linksmiausias dienas. 1683 m. tur-kams antrà kartà uþëmus Vienà, vo-kieèiø kunigaikðèiai trumpam pamir-ðo savo tarpusavio vaidus, kartu suLietuvos ir Lenkijos jungtine valstybeatmuðë turkus. Taèiau vokieèiams sa-vo jëgas sutelkus kovai su turkais, tuobemat pasinaudojo Liudvikas XIV �Karalius Saulë. Jis prisijungë priePrancûzijos Elzasà, uþëmë Strasbûrà.Kad ir kaip toli nuo Lietuvos bûtøViena, Elzasas ar kitos mums egzotið-kos Europos vietovës, ðiek tiek pasi-domëjus, pasigilinus, tuojau matyti,kad daug kas tarpusavy susijæ, persipy-næ. Tik 1795 m. netekusi valstybingu-mo Lietuva buvo atskirta nuo Euro-poje vykusiø procesø.

Kai ambicijø daugiau neguamunicijos

Laisvës, lygybës ir brolybës idëjosneapëjo ir Vokietijos, nors Europosmonarchø niekas taip nebaugino,kaip revoliucinës tautø nuotaikos.Dalyvaudamos prieð revoliucingàjàPrancûzijà nukreiptoje Europos mo-narchø koalicijoje Prûsija ir Austrija1792 m. pralaimëjo mûðá prie Valmi.1795 m. su Prancûzija pasiraðytoje se-paratinëje Bazelio taikos sutartyjePrûsija atsisakë teisiø á kairájá Reinokrantà, vadinasi, ir á Elzasà. Uþtat ge-riau Prûsijai sekësi rytuose: po Ant-rojo ir Treèiojo Lietuvos ir Lenkijosjungtinës valstybës padalijimø (1793ir 1795 m.) Prûsijai atiteko Gdanskas,Torûnë, beveik visa Didþioji Lenkija,diduma Mozûrijos, dalis Palenkës irLietuvos Uþnemunë.

Ðis þemëlapio perkarpymas dar

nebuvo Europos istorijos pabaiga.1806 m. vokieèiø kunigaikðèiams te-ko nusilenkti Napoleonui, kurioargumentai mûðio lauke buvo nepa-lyginamai stipresni uþ amunicija ne-paremtas kunigaikðtysèiø ambicijas.Tai jau nebuvo tas pats laisvës ir ly-gybës revoliuciniø idëjø skleidëjas.Maþojo kapralo ið Korsi-kos idealø laikus buvogalima ir pamirðti, nesnuo 1801 m. Napoleonasjau buvo imperatorius.Vokietijos imperija turë-jo paklusti Prancûzijosimperijai. Beje, Napole-onas nebuvo ið tø, kuriekuo nors tenkintøsi iðdalies: 1806 m. jis dedataðkà, ir riebø, Ðvento-sios Romos imperijosgyvenime � jà panaikina.Negana to, Napoleonasásismaginæs ëmë naikin-ti religines Vokietijos valstybëles irkunigaikðtystes, kaip istoriná nesusi-pratimà Europos þemëlapyje. PoNapoleono reformos Vokietijos þe-mëlapyje liko 39 vokiðkø valstybiøReino sàjunga, kuri tapo Prancûzijoskarine sàjungininke.

Napoleonas smarkiai á prieká pa-suko uþkariautø valstybiø istorinësraidos ratà: Vokietijoje buvo panai-kinta baudþiava, ávestas Napoleonokodeksas. Ðios permainos ásigaliojoir lietuviðkoje Uþnemunëje.

Su Napoleono kariuomene Prû-sija ir kitos Vokietijos valstybës da-lyvavo 1812 m. þygyje á Rusijà, taèiauten pralaimëjæ buvæ sàjungininkaibemat persimetë á prieðingà pusæ:Prûsija sudarë sutartá su Rusija prieðNapoleonà ir Prancûzijà. Prûsai lë-më sàjungininkø pergalæ Tautø mû-ðyje prie Leipcigo 1813 m., ir Vater-lo mûðyje 1815 m. Vokietija nusime-të Prancûzijos jungà.

Nei vokieèiai, neiprancûzai. ElzasieèiaiNuo Bismarko prasideda realûs

þingsniai atkuriant Vokietijos impe-rijà � Reichà. Tam reikëjo naujo ka-taklizmo, kuriam pagrindà davë1870-ieji; tada Vokietija pradëjo

naujà pergalingà karàsu Prancûzija. Vilhel-mas I tapo atkurtosiosVokietijos imperijosimperatoriumi, o Bis-markas � imperijoskancleriu. Elzaso ir Lo-taringijos regionas buvoprijungtas prie Vokieti-jos ir jai priklausë iki1918 m. lapkrièio mën.,kai vël gráþo Prancûzi-jai. Prasidëjus Antra-jam pasauliniam karuiVokietija prisijungia El-zasà ir Lotaringijà, o

1945 m. ðis regionas vël gráþo á Pran-cûzijos sudëtá.

Elzasas lyg ta mainoma korta ëjoið rankø á rankas, tik niekas neklaus-davo elzasieèiø, kà jie patys apie visatai mano ir kokiai valstybei norëtøpriklausyti. Vyresniosios kartos elza-sieèiai dar galëtø papasakoti, kaip jøkraðte buvo sprendþiamas kalbosklausimas. Vietos dialekto vaikai pra-mokdavo ðeimoje, o toliau tekdavomokytis prancûzø arba vokieèiø kal-bos, priklausomai nuo to, kas tuometu valdë � Berlynas ar Paryþius.Nieko nuostabaus, kad toks kortøkaladës maiðymas, apskritai visa is-torinë patirtis, suformavo savitàelzasieèiø màstymo bûdà ir charak-terá. Jie nesijautë esà nei tikri pran-cûzai, nei vokieèiai. Buvo nepaten-kinti kraðto valdytojais ið Berlyno, nekà geresni atrodë ir Paryþiaus staty-tiniai. Elzase kilo stiprus autonomi-jos siekis.

LIETUVA EUROPOS SÀJUNGOJE

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Garsiojoje Strasbûro Dievo Motinos katedroje

Europos Parlamento rûmai

Paminklas J. GutenberguiStrasbûre

2006 m. sausio 12 d. Nr. 1 (335) 9LIETUVA EUROPOS SÀJUNGOJENaujosios Europos simbolis

Tiesa, padëtis pasikeitë, kaiStrasbûro likimà nulëmë 1949 m. ge-guþës 5-oji: tà dienà Londone pasi-raðyta sutartis, pagal kurià 10 didþiø-jø Vakarø Europos valstybiø ákûrëpirmàjà europinæ institucijà � Euro-pos Tarybà. (Lietuva ðios organizaci-jos nare tapo 1993 m. geguþës 14 d.)Strasbûro pasirinkimas ðios ir kitøsvarbiø Europos institucijø bûstineturëjo ir gilià simbolinæ prasmæ: il-gai buvæs Prancûzijos ir Vokietijosnesantaikos prieþastimi, nuo ðiol El-zasas turëjo tapti susitaikymo, taikosir naujosios Europos simboliu.

Naujosios Europos selekcininkaiiðaugino vaisiø, kuriuo yra ko di-dþiuotis. Dabar Strasbûras � vienaEuropos sostiniø, ir tai maloniaiglosto elzasieèiø savimeilæ.

O kaip Elzaso autonomijos sie-kiai? Ðiandien tai jau ne tas kraðtas,kuris buvo ankstesniais laikais. Jeianksèiau du treèdalius gyventojø su-darë valstieèiai, tai dabar jø �svoris�nesudaro në 4 proc. Retsykiais prieðrinkimus vietos politikai dar mëginasuþaisti Elzaso ambicijø ir autono-mijos siekiø korta, taèiau rinkimaiparodo, kad tik apie 1 proc. elzasie-èiø ið tikrøjø norëtø autonomijos.

Geguþës 9-oji � EuroposSàjungos gimtadienis

Europos Sàjunga prasidëjo nuoPrancûzijos ir Vokietijos susitaiky-mo. Valstybiø, kurios nuo 1870-øjøiki 1945-øjø tarpusavyje kariavo nettris kartus. Po Antrojo pasaulinio ka-ro iðvarginta Europa svajojo, kaipbûtø galima taikos ir draugystës sai-

tais suvienyti Senojo þemyno tautas.1950 m. geguþës 9 d. tuometinisPrancûzijos uþsienio reikalø minist-ras Robertas Ðumanas (RobertSchuman), ákvëptas Þano Monë (Je-an Monet), savo garsiojoje prakalbo-je pasiûlë Europos integracijos mo-delá, galintá uþtikrinti pokario Euro-poje taikà ir gerovæ. To modelio es-më: pradëti nuo Vakarø Europos an-glies ir plieno pramonës sujungimo.1951 m. buvo ákurta Europos angliø

ir plieno bendrija, kurios narëmis ta-po Belgija, Vokietijos FederacinëRespublika, Liuksemburgas, Pran-cûzija, Italija ir Nyderlandai. Teisëpriimti sprendimus, susijusius su ðiøðaliø angliø ir plieno pramone, buvopatikëta nepriklausomai institucijai ��Aukðtajai vadovybei�. Þ. Monë ta-po pirmuoju jos pirmininku.

Tie siûlymai ir sprendimai padë-jo ðiandieninës Europos Sàjungospamatus, ir geguþës 9-oji ðvenèiamakaip ES gimtadienis. R. Ðumanas irÞ. Monë pelnë naujosios Europos�architektø�, ES pradininkø vardus.

Elzaso sritis kaip jokia kita la-biausiai tiko bûti susitaikymo simbo-liu. Nuo Vokietijos Elzasà skiria Rei-nas, o nuo Prancûzijos � pats ðiokraðto savitumas ir ðimtmeèius puo-selëtas laisvës bei savarankiðkumosiekis. Daug kartø ið rankø á rankasëjæs Elzasas dabar yra Prancûzijos irVokietijos susitaikymo bei Europosvienijimosi simbolis. Europos tiltasper Reinà ðiandien nëra skiriamojidviejø valstybiø riba, niekas netikrinomûsø pasø, nestabdë mûsø autobusë-lio vaþiuojant ið Vokietijos á Prancû-zijà, o kità dienà tuo paèiu Europostiltu traukiant atgal � per Vokietijà irLiuksemburgà á Briuselá.

Nekarûnuota diplomatinësostinë

Septintas pagal gyventojø skaièiøPrancûzijos miestas � Strasbûras yranekarûnuota diplomatinë Europossostinë: èia ásikûrusi 71 valstybës at-stovybë ar konsulatas. Taigi net ir ne-bûdamas sostine Strasbûras pelnë,ko gero, daug solidesná �titulà� � jisvadinamas Europos ðirdimi. Ir tai ne

vien poetinio ákvëpimo akimirkàkaþkieno mesteltas skambus epite-tas. 1999 m. Ilo upës vienos atðakospakrantëje iðaugo naujieji EuroposParlamento rûmai, ES mokesèiømokëtojams kainavæ 400 mln. eurø.Kartà per mënesá Strasbûre vykstaEuropos Parlamento plenariniai po-sëdþiai; jie tæsiasi savaitæ. Strasbûretaip pat ásikûræs Europos þmogausteisiø teismas ir Europos Taryba (pas-tarosios dvi nëra ES institucijos).

Mes patekome áEuropos ParlamentoStrasbûre plenariná po-sëdá tuo metu, kai èiabuvo svarstomas labairamus nepolitinis � kli-mato kaitos � klausi-mas. Didþiulëje posë-dþiø salëje kur ne kursëdëjo po parlamenta-rà � tie, kurie tà dienàskaitë praneðimus ar-ba buvo uþsiraðæ kal-bëti. Tvyrojo vangi ra-mybë, kurià retsykiaissutrikdydavo tik ður-mulys sveèiams skirto-je tribûnoje; ten nuolatpasirodydavo ið ávairiøES ðaliø atvykusiøekskursantø grupës. Patogiai ásitai-sæ galëjome pasiklausyti plenarinioposëdþio eigos, ausinëse skambëjokalbanèiø parlamentarø kalbø sin-chroninis vertimas taip pat ir á lietu-viø kalbà, kaip vienà ið 20 oficialiøEuropos Sàjungos kalbø.

Kiti parlamentarai posëdþio eigàgalëjo stebëti televizoriø ekranuosesavo kabinetuose. Ten jie gali girdëtivisus plenarinio posëdþio kalbëtojusarba sinchroniná jø kalbos vertimà.

Posëdþiø salë virsta bièiø aviliu,kai prasideda balsavimas. Mat balsa-vime nedalyvaujantiems parlamen-tarams gresia sankcijos: gali bûti nu-braukta pusë atlyginimo. Skatina-mas parlamentarø aktyvumas: pra-leidusiems 30 proc. balsavimø nesu-teikiama teisë kalbëti plenariniameposëdyje. Gauti þodá nëra paprasta,konkurencija didelë, nes dauguma ið732 parlamentarø daþniausiai noripasisakyti, o plenarinis posëdis trun-ka tik vienà savaitæ per mënesá. Be-je, kalbantiems �ne á temà� kità kar-tà þodþio gali bûti ir neduota.

Kaip kas triûsia

Europos Parlamente yra dau-giau kaip 100 politiniø partijø atsto-vø. Jie telkiasi á 8 frakcijas, ið kuriøtrys svarbiausios: liaudies partija(krikðèionys demokratai ir konserva-toriai), socialistai ir liberalai. Në vie-na frakcija neturi daugumos, todëlnesutariant liaudininkams ir kairie-siems, gali lemti liberalø balsai. Á ko-kias frakcijas pasiskirstæ Lietuvoseuroparlamentarai?

Laima Andrikienë ir VytautasLandsbergis priklauso Europos Par-lamento Centro deðinei � Europosliaudies partijos (krikðèioniø demok-ratø) ir Europos demokratø frakci-jai. Tai didþiausia ðio Parlamentofrakcija, jà sudaro 267 nariai. Antrapagal dydá, turinti 200 nariø, yra So-cialistø frakcija Europos Parlamen-te. Ið Lietuvos ðioje frakcijoje yraJustas Paleckis ir Aloyzas Sakalas.Treèia � Liberalø ir demokratø aljan-so uþ Europà frakcija, kurioje nema-þai Lietuvos atstovø: 5 ið Darbo

partijos (Danutë Budreikaitë, OnaJuknevièienë, Ðarûnas Birutis, Jo-lanta Dièkutë ir Arûnas Degutis) irdu liberalcentristai � Margarita Star-kevièiûtë ir Eugenijus Gentvilas. DuLietuvos atstovai yra Sàjungos uþtautø Europà frakcijoje � Valstieèiøliaudininkø partijos atstovas Ginta-ras Didþiokas ir Rolandas Pavilionis.

Lietuvos atstovai Strasbûro ple-narinëje sesijoje pasiskirstë á Euro-pos Parlamento komite-tus. Jie dirba Biudþeto(Laima Andrikienë),Uþsienio reikalø (Vy-tautas Landsbergis irJustas Paleckis), Regio-ninës plëtros (EugenijusGentvilas), Vystymosi(Danutë Budreikaitë),Pramonës, moksliniø ty-rimø ir energetikos (Ða-rûnas Birutis), Trans-porto ir turizmo (Arû-nas Degutis), Þemësûkio ir kaimo plëtros (Gintaras Di-dþiokas), Kultûros ir ðvietimo (Ro-landas Pavilionis), Uþimtumo ir so-cialiniø reikalø (Ona Juknevièienë),Ekonomikos ir pinigø politikos(Margarita Starkevièiûtë), Teisësreikalø (Aloyzas Sakalas) ir kituosekomitetuose.

Akivaizdu, kad Lietuvos intere-sus mûsø europarlamentarai veiks-mingai gali ginti tik burdamiesi á al-jansus. Vienas ið parlamentarø dar-bo kokybës rodikliø yra jø aktyvu-mas, kalbos, tartos diskusijose perplenarinius posëdþius. Dar gali bûtiminutës trukmës kalbos aktualiaisklausimais arba labai trumpos kal-bos po balsavimo, paprastai skirtospaaiðkinti balsavimo argumentus.Kaip èia atrodo mûsiðkiai?

Per pirmuosius devynis mëne-sius aktyviausi buvo Liaudininkøfrakcijos atstovai V. Landsbergis irL. Andrikienë, kalbëjæ atitinkamai18 ir 15 kartø. V. Landsbergis daþ-niausiai kalbëjo ES uþsienio politi-kos ir saugumo klausimais apie san-tykius su Rusija, padëtá Kaukaze,þmogaus teises pasaulyje. Net 10 iðvisø kalbø buvo trumpos kalbos dël

balsavimo motyvø ir nedideliø pa-keitimø priimamuose tekstuose.

L. Andrikienë savo kalbosedaugiausia dëmesio skyrë 2005 ir2006 m. ES biudþeto klausimams,naujajai finansinei 2007�2013 m.perspektyvai, ES uþsienio politikos,santykiø su Rusija ir Kaliningradosrities klausimams. Ji taip pat kalbë-jo ES derybø su Turkija dël jos narys-tës ES klausimu, dël Romano Pro-

dþio (Roman Prodi) va-dovaujamos EuroposKomisijos veiklos ata-skaitos, þmogaus teisiøklausimais. Europarla-mentarë ne kartà kal-bëjo dël padëties Balta-rusijoje, siûlë konkre-èias priemones, kaipðioje ðalyje plëtoti de-mokratijà, taip pat kal-bëjo dël padëties Mol-dovoje ir PadniestrësMoldavijos Respubli-

koje. Pasisakë dël Liuksemburgo irJungtinës Karalystës pirmininkavi-mo ES.

M. Starkevièiûtë daþniausiaikalba ekonomikos ir finansø politi-kos klausimais. Ji kalbëjo dël Euro-pos pinigø politikos ir informavimodël euro ávedimo Lietuvoje kampa-nijos, ES finansinës perspektyvos2007�2013 m., finansø rinkø integra-cijos, ES vieðøjø finansø, mokesèiø,uþimtumo, socialinës politikos klau-simais.

Lietuvos pozicijà mums aktualiubulviø krakmolo kvotø padidinimoklausimu Europos Parlamente gynëL. Andrikienë ir G. Didþiokas, apieeuropiniø tinklø energetikoje plëtràBaltijos regione kalbëjo Ð. Birutis,reikðmingais vidaus rinkos klausi-mais dël Paslaugø direktyvos kalbë-jo D. Budreikaitë.

Ádomu, kad tose kalbose paieð-kojæ þodþio Lietuva, já rasime aðtuo-niose L. Andrikienës, po keturisR. Pavilionio ir E. Gentvilo kalbose.

Bus daugiau

Gediminas Zemlickas

Europos Parlamento narë dr. Laima Andrikienë su savo buvusiais mokytojais bei kitais kelionësdalyviais ið Druskininkø Parlamento rûmuose

Viduramþiø Strasbûras

Strasbûro senamiestis naktá

Garsieji kanalai � neatsiejama Strasbûro senamiesèio dalis

10 2006 m. sausio 12 d. Nr. 1 (335)ÞMOGUS IR GAMTAPradþia 2005 m. Nr. 12

Palangos savitumà formuoja nevien pajûrio paplûdimiai, kopos irparkas, bet ir pastatø architektûrabei maþosios architektûros formos.Kà reiðkia mûsø pajûrio architektû-ros savitumas? Vargu ar pavyktø ke-liais sakiniais ir vienareikðmiðkai taiapibrëþti. Tai keliø kultûrø samplai-ka � kurðiø, þemaièiø, lietuviø, vokie-èiø, gal net rusø, gal teisingiau � so-vietø, nes juk neiðmesi 1945�1990 m.Lietuvos istorijos laikotarpio.

Kad paþanga pati savaime neat-eina (prieðingai, negu teigë ir árodi-nëjo Gotfrydas Leibnicas, o ðá filoso-fo teiginá Kandide ironiðkai iðjuokëVolteras), rodo Palangos kavinësVaidilutë ir jos vietoje dabar stovin-èio pastato pavyzdþiai. Klaipëdieèioarchitekto Gyèio Tiðkaus projektuo-ta Vaidilutë, kaip ir kiti pastatai, pa-vyzdþiui, Kurðiø nerijoje � tai aki-vaizdus árodymas, kaip reikëtø pajû-ryje projektuoti pastatà. Deja, gra-þioji Vaidilutë sudegë 1984 m., ið ap-degusiø liepø ataugo atþalos, bet Vai-dilutës vietoje pastatytas statinys Pa-langos architektûros vaizdo prie Bi-rutës kalno nepapuoðë. Anksèiaustovëjæs darniai su aplinka suaugæsstatinys, deja, nieko neiðmokë vëliautoje paèioje vietoje projektavusio ar-chitekto.

Tautos vado àþuolas

Palangos botanikos parko takøsankryþoje ties Birutës kalnu augavadinamasis Tautos vado àþuolas.Sovietiniais metais apie tai tyliai bû-davo uþsimenama �savøjø aplinko-je�, neoficialiai. Buvo tarsi vieða pa-slaptis. Dabartinëje literatûroje apiePalangos parkà neretai galima aptik-ti þiniø, kad ðis àþuolas sodintas pa-ties prezidento Antano Smetonos,bet vargu ar tai kà nors bendro su

tiesa turintis teiginys. Bent jau par-ko direktorius Antanas Sebeckas tei-gia kà kita.

Kai tautininkai atëjo á valdþià, pa-langiðkiai norëjo jiems átikti ir nutarëpasodinti prezidentui A. Smetonaiskirtà àþuoliukà. Vyko mitingas. Saky-tos prakalbos, atitinkamas tekstas bu-vo ádëtas á kapsulæ ir pakastas po so-dinamo àþuoliuko ðaknimis. Pats pre-zidentas A. Smetona àþuolo nesodino.

Nors àþuolas ir aptvertas, bet jáapsaugoti nëra paprasta. Vis atsi-randa norinèiøjø medá apkabinti, pa-sikrauti energijos, o gal iðsikrauti.

Paleoastronominëobservatorija

Archeologas Vladas Þulkus, da-bartinis Klaipëdos universite-to rektorius, iðkëlë hipotezæ,

Vilko metais � po Þemaitijossodus, parkus ir miðkus (5)

kad ant Birutës kalno buvusi áreng-ta senovës lietuviø observatorija. Ðiàmintá toliau plëtojo etnologas, pale-oastronomas Libertas Klimka ir ar-chitektas Saulius Manomaitis. Pagalesamà archeologiniø tyrinëjimø me-dþiagà ir pasiremdamas paleoastro-nominëmis þiniomis, S. Manomaitissudarë matematiná vienuolikos stul-pø iðdëstymo modelá, nustatë azimu-tus ir apskaièiavo saulës laidos datas,kurios sutapo su kalendorinëmisðventëmis. Aðtuoni stulpai buvo ið-

dëstyti pagal apskritimà, kurio spin-dulys � 3 sieksniai. Kiti trys sudarë1,5 sieksnio spindulio apskritimà.Stulpø linijos þymëjo saulës laidosjûros horizonte azimutus svarbiausiø36 kalendoriniø ðvenèiø dienomis irmënulio padëties kraðtines. Stebyk-los teikiami duomenys mûsø protë-viams padëdavo nustatyti Saulës irMënulio uþtemimo laikà bei kitusastronominius reiðkinius.

Anot V. Þulkaus, Birutës kalnopilies ir alko bûta dar X�XIII a., ta-èiau daugiau þinoma apie vëlesnæ,XIV�XV a. pradþioje èia buvusiàðventvietæ. Pastaroji sietina su vaidi-lutës ir bûsimosios kunigaikðtienësBirutës vardu.

Tyrimais nustatyta, kad kalno vir-ðûnëje nedidelæ aikðtelæ juosë pylimø,atvirø á vakarus, t. y. jûrà, puslankis.Smëlio pylimas buvo iki 2 m aukðèio

ir pasaga juosë ovalià 16x13 m dy-dþio aikðtelæ. Pylimo perimetru vidi-nëje pusëje buvo iki 1 m gylio á smë-lá sukasti 11 mediniø stulpø. Jie bu-vo ákasti nevienodais tarpais ovalio-se 0,6�0,7 m skersmens duobëse, tikvienas � ðiaurinëje dalyje � buvoákastas griovelyje. Sudegusiø ràsteliøar taðø liekanos rodë, kad tai bûtastatinio su stogu arba nuo þemës pa-kelta platforma.

Tyrinëjant toliau, nustatyta, kadðio statinio pëdsakai � tai paleoastro-nominës observatorijos, arba stebyk-los, liekanos. Negana to, tolesni tyri-nëjimai parodë, kad èia gana papras-tu bûdu buvo pastatytas sudëtingasárenginys dangaus ðviesuliams stebëti.

Kas þino �Alkos kodà�

Ádomu, kad pirmais tyrinëjimømetais rasta tik 10 stulpø pëdsakai.Spëta, kad jie orientuoti pagal azi-mutus, kurie atitinka tikslias Saulësir Mënulio padëtis. Trûko vieno svar-biausio � stulpo, rodanèio vasarossaulëgráþos azimutà. Apskaièiavus,kur stulpas turëtø bûti, jo liekanosbuvo atkastos tiksliai numatytojevietoje po taku. Ovalios stulpø duo-bës rodo, kad juos statant siekta tiks-lumo � prieð uþkasant stulpai buvostumdomi.

Sujungus stulpavietes po dvi tie-sëmis, jø azimutai palyginti su Mënu-lio ir Saulës laidos padëtimis horizon-te. Tapo akivaizdu, kad Birutës kalnebuvusio pylimo forma idealiai tinkadangaus ðviesuliø laidai stebëti. Te-kanèius ðviesulius stebëti trukdo py-limas ir miðkingas horizontas rytuose.

S. Manomaitis ant pajûrio kopospastatë didelá Birutës kalno astrono-minës stebyklos maketà ir ásitikino,kad ðviesuliø laidà atitinkamame tað-ke stebëti ir nustatyti atitinkamà ka-lendoriniø ðvenèiø ar apeigø dienàgalima ið bet kurios ðventyklos vie-tos. Dangaus ðviesuliø kelio taðkustiksliai paþymi ðviesuliø metami stul-pø ðeðëliai. Á jûrà besileidþianèiosSaulës ilgas ðeðëlis nutásta per ste-byklos aikðtelæ, sujungdamas du ati-tinkamus stulpus. Galimas daiktas,kad stebëjimai buvo atliekami ir peratitinkamø stulpø virðûnes.

S. Manomaitis nustatë ir dar vie-nà svarbø dalykà. Jis árodë, kad at-

stumai tarp stulpø ir laikotarpiai, ku-riuos sudaro per gretimus stulpusfiksuojamos datos, tarpusavyje susi-jæ. Þinant proporcingà jiems skaièiøsekà, kurià tyrinëtojas pavadino Al-kos kodu (alka reiðkë ðventàjá arbaaukojimo kalnelá), visus stulpus ga-lima sukasti per vienà dienà. Tiesa,ta diena ne bet kokia, o lygiadienio,t. y. birþelio 22-oji.

Dviejø pasaulëþiûrøsankirta

Skirtingos tautos garbino skirtin-gus dievus, tad ir jiems skirtos ðven-tës buvo labai ávairios. Pasak V. Þul-kaus ir kitø senosios astronominësstebyklos Birutës kalne tyrinëtojø,pagrindinë ðventyklos aðis buvoorientuota á saulës laidà, balandþio23-iàjà. Tai Jorës, arba krikðèioniðkø-jø Jurginiø, ðventës diena. Gamtama-niams mûsø protëviams Jurgis � taiGanyklis, gyvuliø ir jø augintojø glo-bëjas. Beje, jis �atsakingas� ir uþaudros debesis, todël buvo labaisvarbus pajûrio þvejams ir jûreiviamskurðiams. Tad per Joræ derinosi dvipasaulëþiûros: vakarø baltø, orien-tuota á jûrà, ir þemaièiø, kuriems la-biau rûpëjo þemdirbystës reikalai.

Pagoniðkoji pasaulëþiûra ir su jasusijusios tradicijos keitësi, tad irvaidilutës Birutës laikø vëliau josvardu pavadintame kalne ðventyklaiðreiðkë jau vëliausiø laikø pagony-bës ideologijà. Krikðèioniðkaisiaislaikais þemaièiø Jorë, kuris kurðiams

siejosi su Patrimpu, Natrimpu, Ant-rimpu ar Trimpu, savo galias �perlei-do� ðv. Jurgiui. Þinoma, ne ið karto,nes ir XVI a. Birutës kalne dar bu-vo ðvenèiama balandþio 23-ioji �Antrimpo-Jorës ðventë. Ilgaamþetradicija pasinaudojo katalikø kuni-gai, kuriø pastangomis ant Birutëskalno buvo pastatyta nedidelë medi-në baþnytëlë; jai suteiktas ne betkoks, o ðv. Jurgio vardas. Èia pradë-tos laikyti katalikiðkos pamaldos,vykdavo Jurginiø atlaidai, per ku-riuos á Palangà suplûsdavo daugybëþmoniø ið visos Þemaitijos ir net iðLatvijos bei Prûsijai priklausiusioKlaipëdos kraðto. Senoji tradicijapersipynë su katalikybe ir pamaþujoje iðtirpo.

Kretingiðkiai pasirodëesà sumanesni

Birutës kalno papëdëje árengtasstendas supaþindina su kalne buvu-sia paleoastronomijos stebykla. Ta-èiau Ðventosios miðkininkas inþinie-rius Rimantas Kviklys apgailestauja,kad liko neágyvendintas vienas pro-jektas, kuris Palangai bûtø labai ti-kæs. Vilniaus dailës akademijos Klai-pëdos fakultete buvo apgintas ádo-mus diplominis darbas, atkuriantissenàjá astronominá kalendoriø. Kaipdekoratyvinis elementas buvo áves-tas ir Saulës laikrodis. Projektà ágy-vendinti buvo pasiûlyta Palangai, betkurorto vadovø tai nesudomino. Ta-da ágyvendinti projektà ëmësi kretin-giðkiai ir ðalia Kretingos muziejauspastatë astronominá kalendoriø suSaulës laikrodþiu. Dabar tai � vienaið Kretingos áþymybiø, nors projek-tas buvo skirtas autentiðkai senosiosastronominës stebyklos vietai Palan-goje. Dabar palangiðkiams ir kuror-to sveèiams lieka tik pasidþiaugti,kad Palangoje tokia astronominëstebykla yra buvusi senovëje. Mies-to vadovai gali pasiteisinti, kad yrabent stebyklos apraðas ties Birutëskalnu. Ið kitø kraðtø atvykusiems lan-kytojams jis daro didelá áspûdá; daráspûdingiau bûtø atrodæs atkurtasisastronominis kalendorius. Deja, pa-langiðkiai taip ir nesuvokë, kad mi-nimaliomis pastangomis galëjo ágytidar vienà kurorto deimanèiukà.

Jeigu panaðiai � pragmatiðkai irnetoliaregiðkai � bûtø màstæs grafasFeliksas Tiðkevièius, tai ðiandien ne-turëtume nei Palangos parko, neitvenkiniø, nei iðkiliø rûmø, kur da-bar ákurdintas Gintaro muziejus. Kogero, ir dabar èia tebebûtø ðilas, ograþiøjø tvenkiniø vietoje � uþpelkë-jusios uodø peryklos. Laimë, Anta-nina ir Feliksas Tiðkevièiai vadova-vosi ne vien pragmatinës naudos kri-terijais, antraip visà dëmesá, ko ge-ro, bûtø sutelkæ á tradicinæ ûkinæveiklà ir Darbënø dvarø centrà. Jau-navedþiai Tiðkevièiai savo svarbiau-sia rezidencija ið visø valdø pasirin-ko Palangà.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Palangos parko peizaþinë dalis su roþynu

Prie Birutës kalno lankytojø dëmesá patraukia Birutës kalnoseniausios praeities apraðymai

Palangos parke randame sielos atgaivà

2006 m. sausio 12 d. Nr. 1 (335) 11ÞMOGUS IR GAMTASumanymui ágyvendinti buvo pasi-

kviesti du autoritetai: rûmams projek-tuoti � architektas Francas Ðvechtenas(Franz Schwechten), o parkui � Eduar-das Fransua Andrë. Jiedu neseniai bu-vo perprojektavæ Samostrele rûmus irparkà Vokietijai priklausiusioje Pozna-nës Didþiojoje Kunigaikðtystëje. Reikiaturëti mintyje, kad Antanina Tiðkevièie-në (mergautinë pavardë Korêbok-Làck) buvo kilusi ið Poznanës kraðto;ten povestuvinæ kelionæ ir buvo iðsiren-gæ jaunavedþiai Tiðkevièiai.

Palangos parko vaizdas iðpaukðèio skrydþio

Kiekvienas palangiðkis ir ðiaip ið-silavinæs þmogus pasakys, kad Palan-gos parkà projektavo garsus prancûzøkraðtovaizdþio architektas EduardasFransua Andrë, (1840�1911). Taèiauðià lyg ir aksiomà patvirtinanèiø auten-tiðkø dokumentø neturëta. Po truputájø pradëjo rastis, kartu sklaidësi ir su

parko kûrimu susijusios miglos. Juknet tokie autoritetai kaip architektasir architektûros istorikas Stasys Abra-mauskas, parkø bei kraðtovaizdþio ty-rinëtojas Antanas Tauras XX a.6-ajame deðimtmetyje yra raðæ, kadPalangos parkas buvo pradëtas kurti1848 metais. Kokiais ðaltiniais rëmë-si � neaiðku. Bent jau aðtuonmetisE. F. Andrë èia niekuo dëtas. AnotLietuvos kraðtovaizdþio architektø sà-jungos valdybos pirmininko Regiman-to Pilkausko, ðiuos ir kitus apie Palan-gos parkà raðiusius asmenis veikiausiaisuklaidino vadinamasis Senasis parkasties kurhauzu � grafø Tiðkevièiø ákur-tas sodelis. Jo sieti su pajûrio miðkuties Birutës kalnu ir E. F. Andrë pa-stangø vaisiumi nederëtø.

Beje, 1925 m. Þemës ûkio depar-tamento leidinyje Palangos kraðtasIgnas Konèius ir Viktoras Ruokisteigë, kad Palangos parkas pradëtastvarkyti 1895 m., o pagraþinimo dar-bus vedë dailininkas André, prancû-zas. Ðie autoriai taip pat teigë, kadparko rûmas baigtas statyti 1898 m.Ðie teiginiai ið esmës neprieðtaraujair ðiuo metu turimoms þinioms.

Vienas tokiø naujai aptiktø do-kumentø � spalvotas Palangos parkovaizdas ið paukðèio skrydþio. Ádomijo aptikimo istorija. 1983 m. grupëTarybø Sàjungos kraðtovaizdþio ir ki-tø architektø lankësi Nacionalinia-

me meno ir kultûros G. Pompidu(Pompidou) centre Paryþiuje; ten vy-ko La Villette parko konkursiniødarbø paroda. Grupës nariai buvo tokonkurso ir parodos dalyviai. Regi-

mantas Pilkauskas ir Augis Guèaspaskambino Petrui Klimui, buvusioLietuvos pasiuntinio Petro Klimo sû-nui. Ðis pakvietë apsilankyti savo na-

muose. Ten sveèiai ið Lietuvos uþsi-minë norá daugiau suþinoti apieE. F. Andrë veiklà Lietuvoje. P. Kli-mas prisiminë kadaise ið antikvaropirkæs kaþkokià Palangos parkoiliustracijà. Iðtraukæs ið knygø spin-tos parodë sveèiams, o ðiuos ji labaisudomino. Uþraðas prancûzø kalbapo iliustracija skelbë: Palangos par-kas (Kurðas, Rusija) prancûziðkasparteris. Tai buvo, kaip vëliau iðsiaið-kino R. Pilkauskas, 1906 m. sodinin-kystës þurnalo Revue Horticole spalvo-ta áklija, kurioje pateiktas Palangosparko vaizdas ið paukðèio skrydþio.

Ðiø þurnalø komplektus R. Pil-kauskas galëjo panagrinëti, kai jam pa-vyko padirbëti TSRS Mokslø akade-mijos Vyriausiojo botanikos sodobibliotekoje Maskvoje. Ðalia Palangosparko spalvotos áklijos rado E. F. An-drë sûnaus Rene Eduardo Andrë(René Edouard André, 1867�1942 m.)straipsná Palangos parkas (Kurðas).

Ið straipsnio aiðkëjo, kad E. F. An-drë Palangoje drauge su sûnumi dir-bo trejus metus. Ið straipsnio galimasusidaryti nuomonæ, kokiais princi-pais vadovavosi pasaulinio garso par-kø architektas, kurdamas Palangosparkà, jo poþiûris á vietovæ, vietos au-galijà, pajûrio miðkà, t. y. aplinkà irtos aplinkos elementus, ið kuriø dar-nos E. F. Andrë ir sukomponavo áspû-dingiausià mûsø kraðto parkà.

E. F. Andrë Lietuvojeprojektuotais parkaissusidomëjo prancûzaiPaskutiná XX a. deðimtmetá ëmë

gausëti autentiðkos medþiagos apiePalangos ir kitus E. F. Andrë Lietu-voje projektuotus parkus � Vokës,

Uþutrakio, Lentvario. Nuopelnaipriklauso ir patiems áþymybës pali-kuonims, padëjo ir kai kurios palan-kiai susiklosèiusios aplinkybës. An-tai mûsø Birðtonas yra susidraugavæssu ant Ðer (Cher) upës kranto iðsi-dësèiusiu La Krua-en-Tureno (LaCroix-en-Touraine) miestu. Drau-

gaujantys lietuviai ir prancûzai tik-riausiai savo paèiø nuostabai visainetikëtai atrado dar vienà juos arti-nantá kultûros faktà, kuris abiem pu-sëms yra labai aktualus.

Pasirodo, La Krua-en-Turene sa-vo sodybà turëjo ir joje paskutiniuo-sius savo gyvenimo metus praleido irten mirë E. F. Andrë, kuris Lietuvàpapuoðë maþø maþiausiai keturiaisnuostabiais parkais, o gal ir penkiais.(Specialistai vis dar tvirtai nesutariadël Kretingos parko pertvarkymoautorystës.) Ligi ðiol La Krua-en-Tu-rene tebegyvena E. F. Andrë pali-kuonys. Paþintis su retkarèiais á ðámiestà atvykstanèiais birðtonieèiaispaskatino Lietuva labiau susidomë-

ti ir E. F. Andrë provaikaitæ FlorencàAndrë Kepeler. Ji yra filologë, meno-tyrininkë, kraðtovaizdþio architektë irsvarbiausia � 1994 m. Prancûzijojeákurtosios Eduardo Andrë asociaci-jos prezidentë. Asociacijos nariaipropaguoja garsaus parkø kûrëjo pa-veldà, jo ávairiose pasaulio ðalyse su-

projektuotus parkus. Ðtai kodël áprancûzø akiratá pateko ir Lietuva.

Kaip prancûzai ieðkojoPalangos parko

Pribrendo metas labiau susido-mëti ir Lietuvoje esanèiu E. F. Andrëpaveldu. Beje, prieð tai dar reikëjo,kad tuos grafams Tiðkevièiams pro-jektuotus parkus prancûzai susietø suLietuvos vardu. Mat Versalio nacio-nalinës sodininkystës mokyklos archi-tekto peizaþisto prof. E. F. Andrëprojektuotø objektø sàraðuose, kuriedu gauti ið Danielio Leþeno (DanielLejeune) archyvo, nurodomi projek-tuotø objektø pavadinimai, ðeiminin-kø pavardës ir ðalis, kurioje tie objek-tai yra. Viename sàraðe minimi JonuiTiðkevièiui projektuotas Vokës par-kas, Juozapui Tiðkevièiui � Uþutrakioir Feliksui Tiðkevièiui � Palangos par-kas. Antrame sàraðe jau minimas irketvirtasis parkas � Lentvario, nuro-domas ir savininkas � Vladislovas Tið-kevièius. Kada sudaryti sàraðai, nëraaiðku, data nenurodyta. Nurodytavalstybë, kurioje tie keturi E. F. An-drë parkai Tiðkevièiams buvo supro-jektuoti � Rusija. Europai Lietuvanuo 1795 m. jau buvo Rusija. Tiesa,E. F. Andrë sûnus 1906 m. Palangosparkà pristatë kaip esantá Kurðe. Tadnereikëtø labai stebëtis, kad ir garsio-jo parkø kûrëjo provaikaitë F. A. Ke-pelen Palangos kadaise ieðkojo Rusi-jos þemëlapyje. Ir nerado.

Reikalai pajudëjo ið nebûties1990 m. prisikëlus Lietuvos valstybei.Poniai F. A. Kepelen pavyko uþmegz-ti ryðius su jos prosenelio parkais be-sidominèiais Lietuvos specialistais, o1996 m. ji pati pirmà kartà apsilankëLietuvoje.

Bus daugiau

Gediminas Zemlickas

Kretingos miðkø urëdijos Ðventosios girininkijos girininkas inþ. Rimantas Kviklysdalijasi pajûrio kopø ties Palangos parku saugojimo rûpesèiais

Palangos botanikos parko direktorius Antanas Sebeckas pasakoja apieTautos vado àþuolà

Palangos parko ákûrëjai � grafai Antanina ir Feliksas Tiðkevièiai � ir jø giminësatstovai þvelgia ið senø nuotraukø

Birutës kalne � dabartinis ðv. Jurgio koplyèios altorius ir langø vitraþai

Ið þ

urna

lo �

Liet

uvos

þel

dynø

ate

itis�

, Viln

iaus

dai

lës

akad

emijo

s da

rbai

23,

200

1 m

.

Palangos parko projektas. Autorius � kraðtovaizdþio architektas Edouardas André, 1899 m. Iliustracija ið þurnalo�Kelionës ir pramogos�, 1990, Nr. 5 (10)

12 2006 m. sausio 12 d. Nr. 1 (335)ETNOLOGIJAPradþia 2005 m. Nr. 18

Kalbamës su prof. dr. Manfre-du Kleinu (Manfred Klein), buvusiuilgameèiu Bylefeldo (Bielefeldt)universiteto (Fachhochschule)dëstytoju ir profesoriumi, dabargyvenanèiu Austrijoje, daug jë-gø, nuoðirdþiø pastangø ir laikoskirianèiu Lietuvos etnologijostyrinëjimas. Mums áprastuosedalykuose profesorius áþvelgiatokiø subtilybiø ir taip apibendri-na, kad priverèia susimàstyti apiemûsø turimà paveldà, þmogið-kuosius santykius, vertybes, ku-rios, nesuvokiant jø vertës, galipraslysti kaip savaime supranta-mi kasdieniai dalykai. Kitaip ta-riant, sveèio akimis tarsi mumssuteikiama galimybë á save pa-þvelgti ðiek tiek ið ðalies, ið tamtikro atstumo, kuris ir skiria kas-dienybæ nuo apibendrinimo, ið-vados, suvokimo gelmës.

Kas rûpi vokieèiamsbuvusiuose Rytprûsiuose

Kà gi, ðiame paðnekesyje su JumisJ. D. H. Temei (Jodokus DonatusHubertus Temme, 1798�1881 m.) sky-rëme daug dëmesio, nors gal ne daugiau,negu jis vertas. Bent jau tokia mintis ky-la bendraujant su Jumis, gerbiamasisManfredai. Lietuvos skaitytojai bematpastebës, kad á Jus kreipiuosi tiesiog var-du, kaip Jûs visada ir praðëte. Tai, ko ge-ro, dar viena pamoka mums.

Dar paþymësiu, kad JAV lietuviøBostone iðleistoje Lietuviø enciklope-dijoje apie J. D. H. Temæ yra straips-nelis, nors ir nedidelis. Enciklopedi-jose, kurios pasirodë sovietø laikais,J. D. H. Temë buvo minimas tik kaiplietuviðkø sakmiø tomø leidëjas. Joliteratûrinë veikla èia, matyt, niekamnebuvo þinoma.

Gráþkime prie Maþosios Lietuvospaveldui skirtos konferencijos, kurio-je labai aktyviai dalyvavote tris dienasir tris naktis.

Taip, dar nepamirðkime ir turi-ningø vakarø.

Þinoma, profesoriau. Kaip verti-nate ðià konferencijà? Kiek ði Maþo-sios Lietuvos paveldui skirta temaJums atrodo ádomi ir reikðminga? Ogal prieðingai? Jei Maþoji Lietuva të-ra negráþtanèios istorijos ir praeitin

Kuo pasauliui gali bûti ádomuslietuviðkasis paveldas (5)

nugrimzdusios kultûros faktas, tai galji ir ádomi tik praeities tyrinëtojams?

Manau, kad ði tematika svarbisiekiant iðsaugoti visø mûsø paveldà.Jis ádomus ir pasauliui. Gali bûti, kadèia, Lietuvoje, pastatëte per daug pa-minklø, ir kai kam daug kas atrodonebeádomu. Bet reikia iðsaugoti tai,kas dar yra iðlikæ ið Maþosios Lietu-vos paveldo. Negalima leisti, kad taidingtø be pëdsako. Turiu mintyje irarchitektûros, ir þmoniø dvasiniogyvenimo paminklus. Aiðku, pir-miausia reikia stengtis kuo daugiausuþinoti apie ðá paveldà. Mums, gy-venantiems ir dirbantiems Vokietijo-je, tai labai svarbu.

Vis dëlto esu kiek sutrikæs � ðiuokonkreèiu Maþosios Lietuvos atveju.Vokietijoje maþai kas domisi Maþà-ja Lietuva. Rytprûsiuose gimæ þmo-nës dar domisi ðiuo kraðtu, bet nejame gyvenanèiaisiais. Vokietijoje la-bai maþai kas þino apie mozûrus arlietuvininkus. Gali taip atsitikti, kadir vokieèiø enciklopedijose nebebusminima Maþoji Lietuva � vokiðkaiPreussisch Litauen arba Klein Litau-en. Tai keistas dalykas.

Manote keistas?Keistas, nes Maþoji Lietuva yra

ir Vokietijos istorijos bei kultûros pa-veldo dalis. Taip pat kaip ir Lietuvosistorijos dalis.

Tai bendras paveldas.Taip, bendras. Vokietijoje dabar

kiek daugiau raðoma apie mozûrus,bet apie lietuvius ar lietuvininkus �ne. Todël apie juos þmonës maþai þi-no, ði paveldà ar istoriná palikimà ty-rinëja tik vienas kitas.

Bet ðtai konferencijoje dalyvavo,praneðimà skaitë, kartu po MaþosiosLietuvos kraðtà keliavo Arturas Her-manas (Arthur Hermann), Jûsø kole-ga, kurio niekaip neapkaltinsi, kadnesidomi lietuvininkais ar MaþàjaLietuva.

A. Hermanas, Gerardas Baueris(Gerhard Bauer), dar vienas kitas ty-rinëtojas. Maþoka, jei siekiame tik-ro dëmesio Maþajai Lietuvai.

Atsivertæ Vokietijoje A. Hermano irAnemary Lepa (Annemarie Lepa)leidþiamo þurnalo �Annaberger Anna-len� puslapius pamatysime, kad iðtiesdaugiausia spausdinama Jûsø ir A. Her-mano straipsniø, taip pat ir autoriø ið

Lietuvos � Domo Kauno, Vacio Bagdo-navièiaus, Silvos Pocytës ir daugelio ki-tø. Gaila, bet autoriai ið Vokietijos þur-nale reiðkiasi ne itin aktyviai.

Man nesmagu pritarti, bet taitiesa. Vokieèiai domisi Prûsija, betne joje gyvenusiais þmonëmis. Ðtaikoks paradoksas. Laikraðèiuose ga-na daug raðoma apie dabar-tiná buvusiø Rytprûsiø krað-tà, ðiek tiek apie to kraðto is-torijà, bet apie lietuvininkusar kitø tautø gyventojus � ne.

Rûpi paminklai, pati þe-më, joje gyvavusi vokiðka kul-tûra ir materialusis paveldas,bet ne ten gyvenusiø kitø tau-tø kultûra ir paveldas?

Taip. Veikiausiai, tai neið piktos valios � tiesiog tai,kas buvo maþiau aktualu,ádomu, vis sunkiau prisime-nama.

Iðtirpsta, pasimirðta atsi-minimai. Kaip ir tautos tapa-tumas � taip pat iðtirpsta kito-je socialinëje aplinkoje, kultû-roje. Kai paveldo supratimaslabai selektyvus, pernelyg siau-ras, tai ir susidaro palankiossàlygos tam paveldui nykti.

Manau, kad jaunajai is-torikø kartai galëtø bûti ádo-mus paèiø lietuvininkø eg-zistavimo faktas ir jø istori-nis likimas. Dabar tyrinëja-mas Klaipëdos kraðtas ir ne-laiminga ðio kraðto lietuvi-ninkø istorija. Kai Klaipëdos kraðtasatiteko Lietuvai, lietuviai darë toligraþu ne viskà, kad to kraðto gyven-tojai bûtø patraukti prie Lietuvos.Todël daug tame kraðte gyvenusiø lie-tuviø vëliau kaþkodël pasisakë uþ Vo-kietijà. Kodël taip ávyko? Manau, kadistorikams turëtø bûti labai ádomu.Pamokanti istorija.

Vokietijoje tëra keletas besido-minèiøjø ðia problematika. Ir A. Her-manas, ir G. Baueris domisi Lietu-va, todël á jø akiratá patenka lietuvi-ninkai. Vokietijoje Maþosios Lietu-vos gyventojais taip pat domisi isto-rikas Joachimas Tauberis (JoachimTauber), o ið Lietuvos istorikø galë-èiau paminëti Alvydà Nikþentaitá.Taèiau jis domisi su Klaipëdos krað-to istorija susijusiais þmonëmis, bet

juk nuo Klaipëdos kraðto á pietus,anapus Nemuno, taip pat gyveno lie-tuvininkai. Ið istorikø akiraèio jie lygir dingo.

Ko reikëtø pasimokyti iðaustrø ir vokieèiø

Taèiau ði konferencija, skirta Ma-þosios Lietuvos paveldui, tam ir reng-ta, kad nedingtø tokie dalykai, kad bû-tø prikelta tai, kas greitai pamirðtamair nunyksta. Kartais ir be pëdsako.

Lietuvoje � taip. Juk kaip manepatá patraukë Maþoji Lietuva? Pir-miausia susidomëjau ja per raðytojàJ. D. H. Temæ. Mano kolega G. Bau-eris, regis, pradëjo labiau domëtis tikparaðæs straipsná apie Maþosios Lie-tuvos kalbos ypatybiø palikimà vo-kieèiø kalboje. Já domino germaniz-mai lietuviø kalboje ir lituanizmaivokieèiø ir prûsø kalbose.

Taèiau G. Baueris juk ne kalbi-ninkas?

Jis sociologas, bet jam ði temaádomi, todël ið þodynëliø ir kitø ðal-tiniø prisirankiojo medþiagos. Da-bar G. Baueris pensininkas, kaip irað, bet Maþosios Lietuvos nepa-mirðta.

Apibendrinkime: vis dëlto optimiz-mo nëra labai daug. Maþø tautø pavel-do likimas priklausys nuo jø paèiø at-minties tvarumo. Lietuvininkai bus gy-vi tol, kol gyvuos lietuviai, o didelëmstautoms vargu ar bent kiek labiau rû-pës lietuvininkø dvasinis ir materialu-sis paveldas. Nebent kaip tos didelëstautos paveldo dalis. Dramatiðka, betteisinga iðvada.

Vis dëlto Vokietijoje ir Austrijojesugebëta labai gerai iðsaugoti senàjápaveldà: architektûrà, folklorà, lite-ratûrà.

Kalbate apie didelæ vokieèiø tau-tà� Abejoju, kad net ir slovënai, gy-venantys Austrijos pietuose, bûtø labaipatenkinti savo senojo paveldo likimu.Austrams gal ir kitaip atrodo, bet kàmano patys slovënai? Juk net ir kultû-ringoje Austrijoje vargu ar buvo iðsau-gotas þydø ar romø kultûros paveldas.

Ðiø tautø paveldas � ne, bet taijuk kitas dalykas. Slovënø kultûra ið-saugota. Gal ne taip gerai, kaip rei-këtø, bet iðsaugota. Romai � visai ki-tas reikalas. Vokietijoje ir visoje Eu-ropoje jie labai ilgai dar buvo �sve-timi�, net iki XXI amþiaus.

Romai buvo klajokliai, o tai nepa-dëjo jiems iðsaugoti savo paveldo ir pa-tiems geriau integruotis á socialinæ ap-linkà.

Klajokliai nuolat keisdavo savo

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Rymo Rambyno kalno senosios puðys

Prie Rusnës evangelikø liuteronø baþnyèios �atminimo lenta ir antkapinis paminklas Johanui

Frydrichui Ankeriui, Norvegijos karaliðkosiosgiminës atstovui; ði giminë Rusnëje vertësi

prekyba, turëjo dvarà. Paminklas perkeltas iðsunykusiø senøjø Rusnës kapiniø

Ðilutës katalikø baþnyèia

2006 m. sausio 12 d. Nr. 1 (335) 13

gyvenamàjà vietà, todël jais tarsi irnereikëjo rûpintis, o sësliau gyvenu-siais þmonëmis � reikëjo. Dar ilgainet slovënai Austrijoje buvo maþuma,priversta pati savimi rûpintis, o dabarjais rûpinasi Austrijos valstybë.

Vokietijoje panaðiai buvo susirû-pinta sorbais (luþitënais). Jais ëmërûpintis buvusi Vokietijos Demokra-tinë Respublika. Galimas dalykas,átakos turëjo ir ideologinës prieþas-tys � man sunku spræsti. Taèiau ðá pa-veldà gavusi Vokietijos FederacinëRespublika dabar jau negali á sorbusnekreipti dëmesio, nes labai susi-kompromituotø pasaulio akyse. To-dël vokieèiai sorbais labai rûpinasi.

Man teko lankytis Baucene. Tenvyko konferencija, kurioje kalbëtaapie tautiniø maþumø iðsaugojimà.(Að toje konferencijoje kalbëjauapie lietuvininkus.) Vokietija labainemaþai lëðø skiria sorbø paveldo ið-saugojimui. Baucene veikia sorbøkalbos ir kultûros institutas.

Taèiau ar tokios vienai tautai su-daromos �ðiltnamio sàlygos� padës jàiðsaugoti? Juk ir ið ðios mûsø diskusi-jos iðplaukia viena svarbi mintis: tau-ta, tiksliau ið pradþiø pavieniai jos as-menys praranda tapatumà ne tik dël ið-oriniø prieþasèiø, bet labai daþnai irdël vidiniø � kai nebenorima priklau-syti savo tautai, bodimasi ar net gëdi-jamasi bûti jos nariais. Prarandamastautinis imunitetas, svetima kalba,mados, elgsena nurungia savàjà, pri-gimtinæ. Tai ðtai ar reikia stiprinti tàtautiná imunitetà, o jei reikia, tai kaip?Ar �ðiltnamio sàlygos� padës já iðlaiky-ti ir sustiprinti? Gal prieðingai: tingûs,nejudrûs, riebûs katinai sapnuoja nepeles, bet visai kitokius sapnus.

Galiu sutikti, kad sorbø atvejujau esama tam tikro muziejiðkumo.Taèiau patiems þmonëms, sorbø tau-tos atstovams toks valstybës rûpestisjais net labai patinka. Sorbai jauèiasavo vertæ, jauèiasi galá iðlaikyti sa-vo kalbà ir kultûrà. Vienà vakaràBaucene uþëjau á kaþkoká restoranà.

Prie manæs priëjo tautiniais drabu-þiais vilkinèios merginos ir pasveiki-no sorbø kalba. Man patiko. Þino-ma, paskui mes kalbëjomës vokiðkai.Atvykëliams, sveèiams labai patinka,kai randa tokios �egzotikos�. Kita tau-ta, kita kalba, kita kultûra � labai ádo-mu. Beje, sorbø miestuose gatvës ra-ðomos sorbø ir vokieèiø kalbomis.Atvaþiavæ á Baucenà, geleþinkelio sto-tyje pamatytumëte miesto uþraðà ir vo-kiðkai � Bautzen, ir sorbø kalba � Bu-dyðin. Nors Baucenas yra sorbø sos-tinë, bet sorbø ten gyvena gal tik10 procentø. Nepaisant to, visi uþra-ðai � dviem kalbomis. Man atrodo,kad taip reikëtø elgtis su visomis tau-tinëmis maþumomis.

Visai kitaip uþraðyta ant naujojopaminklo Kristijonui Donelaièiui Bi-tënø kapinëse ant Rambyno kalno: tenið kairës pusës pirmiausia raðoma vo-kiðkai, o deðinëje � lietuviðkai. Prieðin-gai visoms heraldikos taisyklëms. KàJûs apie tai manote? Maèiau, kad su A.Hermanu ilgokai tyrinëjote tà uþraðà.

Ið ðalies þvelgiant, ði klaida nëratokia baisi. Vis dëlto manau, kad pa-minklo statymo organizatoriams trû-ko nuovokos. Tikriausiai kai kas ðiuoatveju nepakankamai atsiþvelgë á lie-tuviø jausmus. Juk tai lietuviø litera-tûros klasiko paminklas. Ið esmësneblogai, kad vokieèiai domisi K.Donelaièiu ir norëjo uþraðà paraðy-ti vokieèiø kalba. Ðtai kunigas ir po-etas lietuvininkas ir Prûsijos karalys-tës valstybës tarnautojas raðë lietu-viø ir vokieèiø kalboms. Juk K. Do-nelaitis � þymus abiejø kultûrø atsto-vas. Ar verta dël uþraðø eiliðkumopaminklà pakeisti arba nugriauti?Gal geriau ir naudingiau ðituo pavyz-dþiu svarstyti kitus Maþosios Lietu-vos istorijos ir ðiandienos klausimus.Apie tai mes su A. Hermanu ir dis-kutavome Bitënø kapinëse.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

prieðkariniø Lietuvos þiniø numeráparaðydavo po straipsnelá, kartais suslapyvardþiu, kartais be jo. Nelabairaðtingas, bet su tokiu noru ir pasiau-kojimu raðë � norëjo kaþkà iðkelti,pagerinti, pakritikuoti, pagarsinti.Arba kad ir Kostas Stiklius, literatas,ðvietëjas, draudþiamosios spaudosdarbuotojas. Slapyvardþiø sàvade jisuþfiksuotas kaip autorius, vartojæsdaugiausia slapyvardþiø. Negalimanesiþavëti ðiuo þmogumi: nebaigæs di-desniø mokslø, bet visur ëjo, dirbo ir,þinoma, daug kà nuveikë. Tikras vul-kanas!

Kaip redakcijos skatindavo tokiussavo korespondentus?

Aktyviausiems vietos korespon-dentams dovanodavo laikraðèio pre-numeratà, áteikdavo korespondentopaþymëjimà. Korespondento paþy-mëjimas buvo geidþiamiausias pa-skatinimas tarpukario Lietuvoje. Taspaþymëjimas suteikdavo tam tikrøteisiø.

Po Degutá � kiekvienamrajonui

Kaip identifikuojate ðiuolaikiniusslapyvardþius?

Ávairiai. Randame identifikuotusspaudoje, archyvuose, pavyzdþiui,

Lietuvos literatûros ir meno archy-ve, praneða patys autoriai. Turimekeletà aktyviø talkininkø, besido-minèiø spauda, taigi, ir slapyvar-dþiais. Slapyvardþiø sàvado skaityto-jai pastebës, kad ið pokario metørajoninës spaudos plaèiausiai repre-zentuojami Marijampolës (tarybi-niais metais � Kapsuko) rajono laik-raðèiø slapyvardþiai. Tai buvusiomarijampolieèio, dabar Lietuvos na-cionalinës Martyno Maþvydo biblio-tekos darbuotojo, bibliografo Albi-no Deguèio nuopelnas.

Paèioms redakcijoms taip patnereikëtø atsainiai þiûrëti á slapyvar-dþius, vienaip ar kitaip bûtina juosfiksuoti. Tiesa, tai bus galima pada-ryti, jei bus susirûpinta redakcijø ar-chyvais. Gali bûti daug prarasta, kolbus susizgribta, kad juose kaupiamamedþiaga reikalinga. Liks tik pats re-zultatas, nes Nacionalinë MartynoMaþvydo biblioteka saugo Lietuvosspaudinius.

KalbëjosiGediminas Zemlickas

Slapyvardþiai �lietuviø sielos ir epochos

prieðtaravimø atspindys (3)Atkelta ið 6 p.

mëgsta kalbëti daugelis mûsø politikø.Jie neásigilinæ ima skelbti: kam reikiato þemës ûkio, þemës ûkio mokslo, irtai galima vertinti tik kaip esamos pa-dëties nesuvokimà. XX a. treèiojo de-ðimtmeèio pradþioje M. Krupavi-èius ir jo bendraþygiai labai gerai su-vokë Lietuvos kelià, o dabar toli gra-þu ne visi politikai yra tokie pat tolia-regiðki. Tada Lietuvà prikëlë jos keliàir perspektyvas suvokusios asmenybës.

Ðalyje stinga intelekto?Intelektinio potencialo pakanka,

daug puikiø specialistø dirba rajo-nuose, kaimuose. Jie gerai suvokia,kas darytina, kurlink reikia kreiptiLietuvos þemës ûkio ateitá. Pagaliaudabar Lietuvos kaime daug átakosturi ir ES fondø lëðos. Þiniomis pa-sikaustæ ûkininkai gali parengti pro-jektus ir gauti ES lëðø, paþangiausiostechnikos, savo ûká praturtinti nau-jausiomis technologijomis.

Iðkyla ir naujø sunkumø. Nese-niai Lietuvos Respublikos þemësûkio ministerijoje vyko Þemës ûkiomokslo tarybos posëdis, kuriame bu-vo kalbama apie bûtinybæ rengti þe-mesnës grandies þemës ûkio specia-listus. Á kaimà atrieda milijonà litøkainuojantis kombainas, ir sudëtin-gas jo valdymas jau ne pagal jëgasatitinkamo iðsilavinimo neturinèiamþemdirbiui. Sudëtinga technika,naujos technologinës linijos taip patdiegiamos pieno fermose ir kiauli-ninkystës kompleksuose.

Naujovës ateina á Lietuvos kai-mà ir atsineða naujø problemø, tikapie tai maþai raðoma ir kalbama,daugiau mëgaujamasi trûkumais.Teigiami gyvenimo pavyzdþiai þi-niasklaidos tarsi nedomina, ypaè þe-mës ûkio srityje.

Jûs linkusi áþvelgti ðviesesniø spal-vø Lietuvos kaime ir naujajame ûki-

Vis aukðtyn (2)

ninkavime. Vis dëlto nemaþas bûrysLietuvos ðviesuoliø praëjusá rudenáKauno prezidentûroje ásteigë Lietuvoskaimo gelbëjimo sambûrá. Tame sam-bûryje � ne tik iðkilûs profesoriai, þe-mës ûkio specialistai ir mokslininkai,bet ir ûkininkai.

Labai gerai, kad ásikûrë tokssambûris. Kuo daugiau kils panaðiøiniciatyvø, tuo Lietuvos kaimui busgeriau. Vienas minëto sambûrio ini-ciatoriø � prof. Antanas Stancevièius� tikras mûsø laikø ðviesuolis. Patir-tis ir màstymas jam padeda labai ge-rai jausti dabartinæ ðalies ekonomi-næ padëtá. Todël prof. A. Stancevi-èiaus ir kitø visuomenininkø inicia-tyvos labai teisingos ir reikalingos.

Kaimuose kuriasi bendruome-nës, ir tai jau gerai. Þmonës, susi-bûræ geriems tikslams, apylinkei at-

neða pokyèiø ir ðviesos. Jei mieste-liuose bursis mokytojai, gydytojai,kunigai, o prie jø � ir ûkininkai, su-lauksime gerø permainø.

Ar þemës ûkio mokslai aprëpiaLietuvos kaimo plëtros, ateities, gal iriðlikimo klausimus?

Ðiuos kaimo plëtros ir socialiniusdalykus nagrinëja Lietuvos agrarinësekonomikos institutas. Jei Jums ádo-mi mano asmeninë nuomonë, esutikra, kad Lietuvos kaimas tikrai ne-þlugs, eis á prieká ir neatsiliks nuo ki-tø Europos ðaliø kaimø. Ðiandien ky-lantys sunkumai bus iðspræsti, taèiaukaip greitai � kitas klausimas. Esutikra, kad Lietuvos kaimas iðliks irbus graþus. Kaip ir mûsø Lietuva.

Aèiû uþ vizijà ir optimizmà.

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Atkelta ið 3 p.

Raðytoja Elena Strockienë, slapyvardþiu Elena de Strozzi (viduryje) jau iðleidusi12 romanø, su Lietuviðkøjø slapyvardþiø sàvado rengëjais Brone Valickiene ir

Jonu Maèiuliu 1999 m.

Lietuvos þemdirbystës instituto Dotnuvoje þolininkai pristato savo valdas

Vokietijos laikø teismo ir kalëjimo pastatas Ðilutëje

Aktyvûs Maþosios Lietuvos paveldo tyrinëtojai: klaipëdieèiai BernardasAleknavièius, Viktoras Petraitis ir vilnietis dr. Algirdas Matulevièius

14 2006 m. sausio 12 d. Nr. 1 (335)JUBILIEJUSPabaiga. Pradþia 2005 m. Nr. 21

Taip teigia, nes yra ásitikinæs,fizikas Juras Poþela. Profesorius,daugelio mokslø akademijø na-rys, 2005 m. gruodá bendraminèiø,gerbëjø ir artimøjø bendrijoje pa-sitiko savo 80-metá. Mokslo Lie-tuvai tai gera proga su ðiuo fizikosmokslo korifëjumi pabendrautineoficialioje aplinkoje, uþduotikelis klausimus. Esame tikri, kadatsakymai á juos sudomins mûsøskaitytojus.

Didinant spartà

Taigi aptarëme vienà Jûsø dabar-tinio darbo krypèiø � rentgeno spindu-liø detekcijos, jø pavertimo regimai-siais spinduliais, gal net pritaikymomikrochirurgijoje pastangas. Taèiauminëjote, kad dirbate dviejose krypty-se. Kokia antroji?

Tai sparèiøjø tranzistoriø kûri-mas. Tam reikia labai padidinti elek-tronø greitá puslaidininkiuose, nesnuo to greièio ir priklauso tranzisto-rinio átaiso veikimo sparta.

Siekiate dar labiau �ákaitinti�elektronà?

Dabar visi prietaisai kuriami tai-kant �karðtuosius� elektronus. Jaubeveik ir nëra kitokiø prietaisø.Mums rûpi ðiek tiek kiti dalykai.Prietaiso spartà lemia elektrono, ju-danèio elektriniame lauke, lëkio lai-kas tarp dviejø elektrodø. Kuo grei-èiau elektronas pralekia, tuo spartes-nis átaisas.

Lëkio atstumà padalijæ ið greièio,gausime elektrono lëkio laikà. Pasi-rodo, kad puslaidininkiuose elektro-no greitis yra ribotas � 107 cm/s. To-dël norint dar labiau padidinti prie-taisø veikimo spartà, reikia maþintiatstumà tarp elektrodø. Jau 20 pas-tarøjø metø ir vyksta pasaulinë ðiossrities technologijø revoliucija. Sie-kiama kuo labiau sumaþinti atstumàtarp elektrodø. Tai leido sukurti la-bai sparèius kompiuterius ir kitokiusprietaisus.

Kiek yra pavykæ sumaþinti atstumàtarp elektrodø puslaidininkyje?

Puslaidininkyje atstumas tarpelektrodø sumaþëjo net iki 1ìm(mikrometro). Galima bûtø mëgin-ti ir dar labiau já maþinti, bet tai ne-apsimoka praktiðkai, nes tektø eik-voti daug jëgø, tai atsieitø labai bran-giai. Mat 1 ìm � tai matomosiosðviesos bangos ilgis. Maþesniemskaip 0,1 mikrometro (10-7 m) dy-dþiams jau negalëtume taikyti foto-litografijos proceso.

Taèiau nanotechnologijose juknaudojami nano eilës (10-9 m) dy-dþiai.

Tai visai nauja ir kokybiðkai kito-kia mokslo bei technologijø sritis.Ðie darbai dirbami visame pasauly-je. Skverbdamiesi á nano dydþiø pa-saulá, galime daryti dar spartesniusprietaisus. Taèiau mano idëja truputákitokia: siekiame ne sumaþinti atstu-mà, bet rasti ið principo kità spren-dimà. Juk dabar pasiekta, kad tas at-stumas tarp elektrodø jau tapo ma-þesnis uþ patá elektronà. Nanotech-nologijose susiduriame su tuo, kadelektronas apskritai nebegali judëti,nes, vaizdþiai kalbant, jis tarsi �uþ-spaudþiamas�. Atsiranda kvantiniaitaðkai, kvantinës duobës � ðtai ðiojesrityje að ir dirbu.

Trumpai tariant, stengiuosimums rûpimose struktûrose elektro-nà priversti judëti greièiau, negu jisgali tai daryti tûriniame puslaidinin-

kyje. Ágyvendindami ðià idëjànorime panaudoti ne tik elek-

Ir formulë gali turëtijausminæ iðraiðkà (3)

tronø, bet ir fononø �uþspaudimà�.Dabar ðioje srityje ir dirbame trise:að, Krolis Poþëla ir Vida Jucienë.

Kai tenka taikstytis surealybe

Ar galite pasakyti, kad jau pasie-këte rezultatø, kuriais galëtumedþiaugtis?

Ið tikrøjø galime pasigirti vienulaimëjimu. 2005 m. Rusijos moksløakademijos superaukðtøjø daþniøinstitute praktiðkai, eksperimentið-kai patikrinome savo numatytas ið-vadas. Pasirodo, elektronø dreifogreitis didëja 10 kartø, kaip ir buvo-me numatæ. Tai labai svarbu ateitieselektronikai. Ðiuos darbus bûtinaplëtoti toliau.

Vadinasi, vël laukia �juodas dar-bas�?

Að bijau �juodo darbo�, betnieko kito, matyt, neliks. Teks joimtis. Ið esmës tai reiðkia, kad tu-rime kurti visai naujà technologijà.Þinoma, jei norime toliau judëtiðia kryptimi. Tam reikëtø ne vienomilijono litø. Ne vien naujai apara-tûrai ásigyti, bet ir telkti darbuoto-jus. Kai ant tavo peèiø � 80 metøgyvenimo naðta, pradëti tokià nau-jovæ nëra labai dràsu. Tenka ieðkotientuziastø, kurie norëtø imtis ðiodarbo. Entuziastingai ðiø darbø su-tinka imtis Maskvos ir Sankt Peter-burgo fizikai, kurie jau turi reikia-mà technologijà.

O Lietuvos fizikai?Mûsiðkiai nori padirbëti Izraely-

je, kur irgi yra jiems reikalingos apa-ratûros.

Ar nenuplauks prioritetai? Kai at-eis laikas taikytis á aukðtà premijà, pa-sirodys, kad pretendentø daugiau ne-gu buvo dirbanèiøjø.

Man prioritetai ðiuo atveju netiek svarbu... Þinoma, jei bûèiau daugjaunesnis, ne apie visus ðiuos darbus

garsiai kalbëèiau. (Juokiasi). Dabartenka taikstytis su tokia realybe.

Aplinka ir mokslas

Pokalbio pabaigoje ir mes pakalbë-kime apie dar vienà realybæ. Kaipmokslà veikia aplinka? Kà manoteapie mokslininko kûrybinæ laisvæ? Jukteko daug metø dirbti ir socializmo, irnepriklausomos Lietuvos sàlygomis.

Aplinka, aiðku, veikia mokslà,bet ne taip smarkiai, kaip kartais galiatrodyti. Þinoma, jei nedaromosmokslo reformos. Ir tarybinis moks-las, ir dabartinis glaudþiai siejosi supraktika. Tai pasakytina ne vien apietechnikos, bet ir apie visuomeniniusmokslus, kurie juk taip pat susijæ sugyvenimo paþinimu, gyvenimo prak-tika. Tais laikais gyvenimo praktikabuvo visai kitokia, smarkiai veikë vi-suomenës mokslus, kuriø atstovaisiekë kitos gyvenimo praktikos.

Juk ir á fizikos problemas þmo-gus galëjo ir dabar gali gilintis, pa-

vyzdþiui, kurdamas amþinàjá variklá,tik uþ tai jam niekas nebûtø mokë-jæs ir dabar nemokës. Taèiau jeigu jisdirbtø elektronikos ar kitoje srityje,tai gautø darbo vietà ir gerà atlygi-nimà. Jei mokslas neperspektyvus,neturi praktinës vertës, visada sun-ku tikëtis, kad jis bus remiamas ir pa-laikomas. Pavyzdþiui, biologijos arbiotechnologijos mokslai, kuriø re-zultatai pritaikomi praktiðkai, ið kar-to yra remiami, gali toliau plëtotis.Gal tyrinëtojui bûtø daug ádomiaudirbti visai kitos krypties biochemi-joje, bet tenka dirbti ten, kur nu-kreiptos instituto ar konkreèios dar-bo grupës pastangos. Vadinasi,mokslininko laisvë daþniausiai gero-kai suvarþoma. Taèiau jei að tyrinë-siu tai, kas nieko nedomina ir nie-kam nereikalinga, siekdamas vientik paþinti pasaulá, galiu nesulauktinei supratimo, nei paramos. Taigiaplinka labai veikia tyrinëtojà.

Kiekvienas mokslas turi ir savodësnius, pagal kuriuos plëtojasi. Fi-zikoje kvantinë mechanika smarkiaistumtelëjo pasaulio paþinimo proce-sà. Fizikai buvo metæsi á kvantinësmechanikos sritá, nors ten nëra ypa-tingo mokslo, bet yra mechanizmas,aparatas, padedantis apraðyti negy-vosios gamtos procesus. Pavyzdþiui,labai svarbus kvantinës mechanikospritaikymas puslaidininkiø fizikoje irkitur. Be kvantinës teorijos, t. y. tomatematinio aparato, neámanomasuprasti, kas yra elektronai, judantyskristale.

Fizikams emocijos nesvetimos

Màstytojai pasaulá tiria ir su-pranta taikydami þodiná minèiø per-teikimo aparatà. Jausmus, iðgyveni-mus, mintis raðytojai iðreiðkia þo-dþiais, o fizikai savo jausmus iðreið-kia visai kitokia �abëcële�, kitokiusupratimu.

Kokiu supratimu? Abstrakcijomis?Ir abstrakcijomis. Kita vertus,

juk raidë taip pat yra abstrakcija,simbolis, susitarimo dalykas. Tuo fi-ziko naudojamu simboliu að galiuperteikti ir tyrinëtojo jausmus. Teori-ja teikia groþio pojûtá, kai ji harmo-ninga. Tam suvokti reikia ir suprati-mo, ir intuicijos. Gebëjimas pritaiky-ti fizikos aparatà pasaulio paþinimuireikalauja ne tik intuicijos, bet irjausmø.

Ar bûdavo Jûsø, eksperimentuoto-jo, gyvenime akimirkø, kai persmelkiaðiltas jausmas: ðtai èia teisingassprendimas, nes viskas gula ten, kurreikia...

Bûtent, nes fizika � tai ne for-muliø raðymas, o kûryba. Formulëturi savo jausminæ iðraiðkà, nes ji ið-reiðkia tam tikrà kûrëjo, tyrinëtojojausmà.

Norite pasakyti, kad Jums kaip fi-zikui svarbios emocijos?

Labai svarbios. Kûrëjas gali netið proto iðsikraustyti, jei pernelygjausmingai reaguos á savo tyrinëji-mo sritá, nemokës atsipalaiduoti,pabëgti nuo já apninkanèiø minèiøantplûdþio.

Kalbate apie kraðtutinumà?Panaðiai ir dailininkas: jeigu jis

kurdamas taip ásigyvens á savo vaiz-diniø pasaulá, gali ir nebesugráþti átikrovæ, normalø gyvenimà. Juk irmuzikai dël savo muzikos gali pra-rasti realybës nuovokà. Taip pat irmoksle: tai irgi kûryba, kuri gali bû-ti stipresnë uþ þmogø. Apskritaiþmogaus màstysena labai siejasi sujausmais.

Gyvenimo nelaisvës kaliniai

Kaip apibûdintumëte, kas moksli-nëje kûryboje svarbiausia? Savo vidi-niø siekiø realizavimas? O gal emoci-niai iðgyvenimai, kurie ir teikia tà kû-rybos saldybæ, kartais gal ir nuodus?Gal tai ir yra esmë: jei dirbdamas jautividiná pasitenkinimà, vadinasi, teisin-gai gyveni, realizuoji savo galias, ga-bumus? Santaika su aplinka, gamta irteikia gyvenimo pilnatvës jausmà. Kasnors tai pavadintø kûrëjo laimës iðgy-venimo akimirkomis?

Taip ir yra mokslininko gyveni-me. Kai jauti, kad pataikei ten, kurreikia, apima nuostabus jausmas. Pa-taikyti, kur reikia � mokslinëje kûry-boje didelis malonumas.

Taèiau juk kalbama, kad esama irnuolatinio kûrëjo nepasitenkinimo?Ieðkojimø alkio? Tokiø posakiø galibûti paþerta ne vienas.

Jei nejauti to vidinio alkio, to pa-þinimo alkio, tai nepatirsi ir kûrybosdþiaugsmo. Kalbëjome, kad reikiapradëti nuo mokinio: ugdyti paþini-mo alká. Deja, mes moksleivius tiekprisotiname informacija, kad jie tik irlaukia, kad greièiau baigtøsi mokyk-los vargai. Taèiau iðsivadavæ ið vienosnelaisvës, tuojau patenka á kità. Tendar daugiau suvarþymø ir prievoliø.Patenki á paþinimo nelaisvæ.

Gyvenimas � tai didelis kalëjimas?Taip ir yra: pats gyvenimas ir yra

nelaisvë. Jei norite � savo norupasirinktas kalëjimas. Bûtent ði gyve-nimo nelaisvë ir yra prasmingo gyve-nimo laimë.

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Savo 80-metá minintis akad. Juras Poþela su þmona Rima

Prie akad. Jurui Poþelai skirtos parodos stendo su jos rengëjomis: Lietuvos MA bibliotekos darbuotomis Egle Ðegþdiene irElena Gudavièiûte bei Puslaidininkiø fizikos instituto darbuotojomis Vida Juciene, Elena Poþelaite ir Palmira Petrauskiene

2006 m. sausio 12 d. Nr. 1 (335) 15PRADININKAI

Pradþia 2005 m. Nr. 22.

Archeologo ir visuomenësveikëjo Ph. Dr. Jono Puzino (190510 01�1978 04 14) 100-øjø gimimometiniø proga apie archeologi-nius tyrinëjimus ir sukakèiai pa-minëti skirtus renginius kalba-mës su Vilniaus universiteto Ar-cheologijos katedros profesoriu-mi Mykolu Michelbertu apie tyri-nëjimus, kuriems daug jëgø sky-rë ir mûsø profesionaliosios ar-cheologijos pradininkas.

Jis ugdë jaunàjàarcheologø kartà

Tikriausiai sutiksite, kad labai di-delis profesoriaus Jono Puzino indëlisbuvo rengiant pirmàsias profesiona-lias Lietuvos archeologø pajëgas. Bû-tina paminëti ir tris þymiàsias mûsøarcheologes: jau amþinàjá atilsá Mari-jà Gimbutienæ, Reginà Volkaitæ-Kuli-kauskienæ ir Rimutæ Rimantienæ.

Bûtinai reikia minëti ir PranàKulikauskà, palikusá mus prieð poràmetø. Ðie keturi J. Puzino mokiniaireiðkësi ir uþsienyje, turiu mintyjeMarijà Gimbutienæ, kuri 1944 m. pa-sitraukë á Vokietijà, vëliau iðvyko áJAV. R. Volkaitë-Kulikauskienë,P. Kulikauskas ir R. Rimantienë po-kario metais dirbo Lietuvoje � tai ið-kilûs mûsø archeologai, kurie savoruoþtu taip pat parengë didþiulá bû-rá jaunø archeologø. Ðie �jaunieji� irdabar naðiai dirba archeologiniø ty-rinëjimø srityje. Kai 1956�1960 m.man teko studijuoti Vilniaus univer-sitete, nebuvo lietuviðkø archeologi-jos vadovëliø. Mokëmës ið J. Puzinodarbo Naujausiø proistoriniø tyrinë-jimø duomenys. Kitokiø vadovëliønebuvo, tai niekas labai ir neþiûrëjo,kieno tas darbas. J. Puzinas labai ob-jektyviai þvelgë á baltø þemes ir bal-tø þemëse gyvenusias ávairias etninesgrupes, jo darbuose nëra jokio nacio-nalizmo. Taigi J. Puzino nuopelnairengiant naujàjà Lietuvos archeologøkartà yra labai reikðmingi.

Bëgantis laikas á daug kà priver-èia paþvelgti kitaip, kartais grieþèiau,kartais gal atlaidþiau, þinant ano me-to sàlygas, galimybes ir t. t. Kaip ðiuoatveju yra dël J. Puzino mokslinio pa-likimo, gal tai jau praeities archeolo-gija, kuri jaunajai kartai nebëra pa-vyzdys?

Sakyèiau, kad yra kitaip. GalbûtLietuvos pokario ir Nepriklausomy-bës archeologija gerokai pasistûmë-jo á prieká akmens amþiaus tyrinëji-mø srityje, lyginant su tuo, kà þinojoJ. Puzinas. Vertinant geleþies am-þiaus tyrinëjimus, iðliko tas patschronologinis suskirstymas ir, reikiapripaþinti, kad paminklus, konkre-èius kasinëjimø metu rastus daiktusJ. Puzinas datavo gana tiksliai, net ly-ginant su ðiø dienø archeologijos lai-mëjimais. J. Puzinas turëjo didelæpatirtá, buvo matæs daug ávairiø daik-tø Europos muziejuose, o studijosHeidelberge jam padëjo susipaþintisu svarbiausiomis to meto Europosarcheologijos problemomis.

Objektyvumasarcheologijoje

Buvote uþsiminæs apie Karaliau-èiaus kraðto archeologinius tyrinëji-mus. Populiariojoje ir turistinëje tokraðto literatûroje kartais vis dar pa-sitaiko teiginiø, esà tai nuo seno rusið-

kos þemës, todël ir dabartinës Kali-ningrado srities gyventojai esà gyvenasavo protëviø þemëje. Kaip mokslinëðio kraðto archeologija dera su pana-ðiais iðsiðokimais?

Mokslinë archeologija nedera supanaðia ideologija. Kaliningrado sri-tyje dirbantys archeologai nesiveliaá tokio pobûdþio politinius ginèus,nes puikiai supranta, kad ne èia rei-kia ieðkoti Rusijos ðaknø ar iðtakø,nes ðiose vietovëse randami baltøgenèiø paminklai. Jø publikacijos ga-na objektyvios. Tik populiariuosiuo-se leidiniuose, ypaè turistiniuose, la-bai daþnai uþsimenama, kad taièñêîííî ðóññêàÿ çåìëÿ (nuo seno ru-sø þemë), archeologai, neva, radæslaviðkosios keramikos...

Kaip ið tikrøjø yra dël tos�slaviðkosios keramikos�?

Tai tiesiog viduramþiø puodþiøstilius. Tokios pat keramikos galimaaptikti Lenkijoje, Skandinavijos ða-lyse, Latvijoje, Lietuvos teritorijoje,taip pat ir Kaliningrado srityje. TaiBaltijos regiono amatininkø stilius,t. y. þiesta keramika, puoðta tiesio-mis lygiagreèiomis linijomis. Pasitai-ko ir zigzaginio ornamento.

Ar domëdamiesi baltø genèiø pra-eitimi visada esame objektyvûs, áþvel-giame èia gyvenusiø kitø genèiø ir tau-tø atstovø pëdsakus � ugrofinø, nor-manø arba variagø? Jie taip pat pali-ko savo gyvenimo þenklø, kuriuos galne visada pastebime?

Tikrai pastebime. Latviø archeo-logai tyrinëja ugrofiniðkus pamin-klus Latvijos teritorijoje, apie juosraðo, nes Latvijoje dar ligi ðiol gyve-na lyviai, ugrofinø atstovai. Nemaþaidarbø net ir specialiai yra skirta Lat-viojos teritorijoje gyvenusiems ugro-finams.

Arba ðtai vikingai. Gruobiniosapylinkëse Latvijoje yra iðlikæ vikin-gø kolonijos pëdsakø, tyrinëti keli vi-kingø kapinynai. Niekas neteigia,kad tie kapinynai latviðki, atpaþásta-ma jø skadinaviðka kilmë.

Kita þymesnë skandinavø koloni-ja buvusioje Rytprûsiø teritorijoje �tai Viskiautai (dabar � Viðnevas).Ten yra didþiulis vikingø kapinynas,pilkapiø, kuriuos tyrinëjo ir vokieèiaidar prieð Antràjá pasauliná karà, opokariu � Leningrado archeologëFrida Gureviè. Ji aiðkiai sako, kad taine slaviðki ir ne baltø genèiø, betskandinaviðki paminklai. Taigi ar-cheologija � objektyvus mokslas.

Paminëjote Latvijos ir buvusiøRytprûsiø teritorijas, kur rastos vikin-

gø kolonijø liekanos. Taèiau ir lietuviøbei þemaièiø gyventosios þemës juk ne-galëjo bûti iðimtis.

Be abejo, ir Vakarø Lietuvojerandama buvusiø vikingø kolonijøpëdsakø. Net toliau nuo pajûrio, Þe-maitijoje randame skandinaviðkøginklø, vienà kità skandinaviðkà pa-puoðalà. Taèiau kalbëti apie tokiaskolonijas, kokios buvo Latvijos teri-torijoje arba Sembos pusiasalyje, ne-galime, nes neturime konkretesniøduomenø. Gal dalis tø skandinavøgalëjo gyventi Palangoje, bet varguar tai buvo kolonija, nebent vienaskitas ten apsigyvenæs þmogus, pirklysar karinis þvalgas. Vikingai buvo irkariai, ir pirkliai. Sprendþiant ið tometo archeologinës medþiagos, pir-klys turëjo svarstykles, bet jam prieðono kabojo kalavijas. Iðtikus pavo-jui tekdavo ir gintis.

Archeologai nëra nusistatæ, kadvisi, senovëje gyvenusieji baltø þe-mëse, turëjo bûti baltai. Visai ne. Átai þvelgiama objektyviai.

Rytø baltai prasèiausiaipaþástami

Baltø sàvoka susieja labai skirtin-gas gentis. Kurios jø geriausiai iðtirtosarcheologø?

Ko gero, prieð Antràjá pasaulinákarà daugiausia buvo nuveikta tyri-nëjant prûsø genèiø gyvenimà. Bû-tent Sembos pusiasalyje tyrinëta ga-na daug laidojimo paminklø, kurieatskleidë prûsø genèiø materialinæ irdvasinæ kultûrà nuo þalvario am-þiaus.

Vertinant dabartinæ archeologi-

jos padëtá, geriausiai þinome apiesenajame geleþies amþiuje, arba ro-mëniðkuoju laikotarpiu, gyvenusiøbaltø gentis. Èia ir prûsai, ir VakarøLietuva, kur yra labai ádomios me-dþiagos. Bûtina prisiminti ir VidurioLietuvos kapinynus, kuriuos galimepriskirti, matyt, aukðtaièiams. Þiem-galiai, sëliai � tai ir Lietuvos, ir Lat-vijos archeologø nuopelnas, kadabejose ðalyse turime daug tyrinëtøðiø genèiø paminklø. Pagaliau kur-ðiai, kuriuos vertinant reikëtø kalbë-ti apie vëlyvàjá geleþies amþiø.

Taigi ðiuo metu, sakyèiau, ge-riausiai paþástama vakariniø baltøkultûra. Vakariniais baltais vadinu irprûsø gentis: nadruvius, galindus,taip pat ir gyventojus ið Vakarø Lie-tuvos, nes gyventojai këlësi á rytus.Tad bent jau pirmaisiais amþiais poKristaus prie vakariniø baltø gali bû-ti skiriami þemaièiai, þiemgaliai,netgi latgaliai ir sëliai. Tik vadina-muoju Tautø kraustymosi laikotar-piu, kai slavø gentys ëmë spausti ry-tinius baltus (7�8 a.) ir buvo uþim-tos didþiulës rytø baltø teritorijos,dalis rytiniø baltø atsikraustë, ko ge-ro, á dabartines Lietuvos ir Latvijosteritorijas.

Atsikraustë ið Padnieprës?Taip, daugiausia ið Dniepro

aukðtupio, ið dabartinës Smolenskosrities teritorijos. Ko gero, ðiø ryti-niø baltø materialinë kultûra pras-èiausiai paþástama. Prieþastis ta, kadkitø baltø genèiø turime daug dau-giau paminklø, ypaè laidojimo.Ðiuose paminkluose yra daugiaudaiktø, ið kuriø galima spræsti ir apieamatus, prekybos ryðius. Rytiniø

baltø teritorijoje, kuriai priskiriamostokios kultûros kaip brûkðniuotosioskeramikos kultûra, Dniepro-Daugu-vos kultûra, Juchnovo kultûra, pa-grindiniai paminklai yra piliakalniai,gyvenvietës. Jose rasta ne tiek daugdaiktø. Tyrinëta gana daug, bet ne-rasta daug laidojimo paminklø, ne-aptinkama kapinynø. Iki ðiol nëra la-bai aiðku, kaip rytø baltai laidojo sa-vo mirusiuosius.

Tad gal rytø baltai savo mirusiuosiuslaidojo ne ten, kur ieðko archeologai?

Gali bûti, kad rytø baltø gentysemirusieji buvo laidojami paèiose gy-venvietëse ar piliakalniuose. Turimeádomø pavyzdá ið baltizuotø Pavolgiougrofinø, kur kai kuriuose piliakal-niuose aptikti vadinamieji mirusiø-jø nameliai. Tai nedideli mediniairentinëliai, kuriuose ir bûdavo sude-dami sudegintø mirusiøjø kaulai,ákapës. Kadangi ðie mirusiøjø name-liai buvo þemës pavirðiuje, tai ilgai-niui sunyko. Praëjus 500�600 metøpëdsakø nelieka. Tad visai galimasdalykas, kad rytø baltai galëjo savomirusiuosius deginti ir laidoti tokiubûdu.

Apskritai galima prikurti daughipoteziø, vienos pasitvirtina, kitosreikalauja papildomø tyrinëjimø.Pastaraisiais deðimtmeèiais rastabrûkðniuotosios keramikos kultûrosgyventojø kapø Kernavëje. Ten ras-ta ir keletas degintiniø kapø, kuriuosbe jokios abejonës galëtume priskirtibrûkðniuotajai keramikai. Vadinasi,dalis mirusiøjø, bent jau vakarinëjerytø baltø teritorijoje buvo degina-mi. Taigi po truputá vaizdas aiðkëjair, reikia manyti, kad nauji archeolo-giniai tyrinëjimai suteiks daugiau þi-niø.

Jei uþsiminëte apie rytø baltø va-kariniø pakraðèiø degintinius kapus,kurá laikotarpá turite mintyje?

Tai ankstyvasis geleþies amþius �paskutinieji amþiai prieð Kristø.

Baltø laidosenos bûdai keitësi. Arámanoma áþvelgti koká nors tos laido-senos dësningumà? Juk tikriausiai ikiðiol negalima pasakyti, kokios sàlygos,visuomeniniai, ideologiniai lûþiai lem-davo laidosenos pasikeitimà, pereinantnuo degintiniø prie nedegintiniø arprieðingai laidojimø?

Iðties, matyt, keisdavosi þmoniøpasaulëþiûra. Galimas dalykas, lem-davo ir atëjûnø pasirodymas. RytøLietuvos teritorijà, kurioje pas-taraisiais ðimtmeèiais prieð Kristø irpirmaisiais amþiais po Kristaus bu-vo brûkðniuotosios keramikos rytøbaltø kultûros teritorija, o apie III a.vidurá ar pabaigoje atsiranda pilka-piai, t. y. kitokio pobûdþio laidojimopaminklai. Tokie pilkapiai labiau bû-dingi vakariau gyvenusiems baltams,primena þemaitiðkus ir Ðiaurës Lie-tuvos pilkapius. Matyt, dalis gyveto-jø atsikraustë á tà teritorijà. Su atvy-këliais atsirado ir nauji laidojimo pa-proèiai.

Atleiskite, baltai kraustësi ið vaka-rø á rytus?

Taip.Argi slavø spaudimas nevertë bal-

tø ið rytø judëti á vakarus, t. y. prieðin-ga kryptimi?

Tas spaudimas prasidëjo vëliau,maþdaug I tûkst. po Kr. viduryje. Tai-gi matome, kad Lietuvos ir baltø ar-cheologijoje yra dar gana daug neið-spæstø ir spræstinø problemø. Darbouþteks daugybei archeologø kartø.

Bus daugiau

KalbëjosiGediminas Zemlickas

Lietuvos mokslinës archeologijos pradininkas (2)

Prof. Jono Puzino 100-osioms gimimo metinëms skirtoje konferencijoje: Elþbieta Novakovska (Elzbieta Nowakovska),prof. Vojcechas Novakovskis (Wojcech Nowakovski) ir dr. Rasa Banytë-Rowell

Konferencijos dalyviai doc. dr. Vojcechas Vrublevskis (Wojcech Wróblewski),dr. Ana Bitner-Vrublevska (Ana Bitner-Wróblewska)

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

16 2006 m. sausio 12 d. Nr. 1 (335)

ISSN 1392-7191Leidþia

UAB �Mokslininkø laikraðtis�SL Nr. 169Spausdino

UAB �Sapnø sala�S. Moniuðkos g. 21, 2004 Vilnius

Patarëjai: V. Bûda, S. Goberis, J. Puodþius,A. Ramonas, J. Ulbikas, E. K. Zavadskas.

Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 VilniusEl. paðtas: mokslolietuva@takas.lt, tel/faks. (8 ~ 5) 212 12 35

Laikraðtis internete: http://ml.lms.ltRedakcija, pritardama ne visoms autoriø mintims, jas toleruoja.

Perspausdinant ar naudojant laikraðèio �Mokslo Lietuva� ir jo internetinio puslapiohttp://ml.lms.lt paskelbtà medþiagà bûtina nuoroda á �Mokslo Lietuvà�.

Vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas

Kalbos redaktorë Rûta Krasnovaitë

Stilistë Vilma Balsytë

Dizaineris Arûnas Cironka

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

Charkovo universitete, o jø informa-tikos profesorius mûsø universiteteskaito naujà informaciniø technolo-gijø kursà.

Dabar pasiraðëme bendradar-biavimo sutartá su Lvovo nacionali-niu Ivano Franko universitetu ir Jo-sifo Venjamino Rutskio filosofijos-teologijos studijø bazilijonø institu-tu Briuchovièiuose.

ML. Kà ðios sutartys duoda Ðiau-liø universitetui? Kad ir su minëtuojuFilosofijos-teologijos studijø bazilijonøinstitutu Briuchovièiuose.

V. Trièys. Toks bendradarbiavi-mas pirmiausia pleèia akiratá. Kad irBazilijonø instituto Briuchovièiuosedëmesys filosofijai: gal tai daugiausiejasi su teologine pakraipa, bet gi-lesnis domëjimasis filosofija nërasvetimas universitetui ir mums vi-siems.

Kas trukdo stiprëti ryðiams

V. Trièys. Deja, kol kas su Uk-rainos aukðtosiomis mokyklomiskol kas nesikeièiame studentais,bet pasiraðytose sutartyse toks pa-sikeitimas numatomas. Skirtingosstudijø kainos, kalbinis barjeras �visa tai kiek kliudo studentø mai-nams. Aiðku, rusø filologijos á Ðiau-lius ukrainieèiai nevaþiuos studi-juoti. Bet ðtai ið Buèiaèio vadyboskolegijos gavome laiðkà, kuriameraðoma, kad norima bendradar-biauti su mûsø Universiteto Socia-liniø mokslø fakultetu. Taigi dëme-sio ið ukrainieèiø Ðiauliø universi-tetas sulaukia.

Ambasadorius Borisas Klimèiu-kas. Mûsø ambasada ðiuo metu ima-si priemoniø, kurios turëtø paleng-vinti Ðiauliø ir kitiems Lietuvos uni-versitetams bendradarbiauti su Uk-rainos aukðtosiomis mokyklomis.Dabar baigiame rengti sutarties tarpUkrainos ir Lietuvos vyriausybiøprojektà dël abiejø ðaliø aukðtojomokslo diplomø, mokslo laipsniø irvardø pripaþinimo. Pusantrø metøprie ðio projekto dirbome ir, atrodo,baigiame. Sieksime, kad 2006 m. pir-màjá pusmetá Lietuvos Ministro Pir-mininko Algirdo Brazausko vizito á

Ukrainà metu tas dokumentas bûtøpasiraðytas.

V. Trièys. Áþvelgiu tam tikrø kliû-èiø derinant mûsø ðaliø aukðtojo

mokslo studijø pro-gramas. Lietuvos uni-versitetai átraukti áBolonijos procesà,penkerius metus to-bulino savo studijøprogramas, dëjo daugpastangø, kad jos ati-tiktø Europos Sàjun-gos reikalavimus.

Ambasadorius B.Klimèiukas. Ukrainataip pat yra prisijun-gusi prie Bolonijosproceso, taigi vietojenestovi. Aiðku, prak-tiðkai suderinant pro-gramas gali kilti sun-kumø, bet juk visa taiáveikiama. Bent jaumes, valdininkai, pa-darysime viskà, kaduþtikrintume tas rei-kiamas sàlygas.

Lietuvospilieèiai

studijuojaUkrainoje

ML. Kaip Jums,Pone Ambasadoriau,atrodo, ar Ukrainojeatsirastø daug norin-èiøjø studijuoti Lietu-vos aukðtosiose mokyk-lose, jei bûtø paðalintosvisos formalios kliûtys?

Ambasadorius B. Klimèiukas.Manau, kad norinèiøjø bûtø nema-þai. Konkretus mano ðeimos pavyz-dys. 2004 m. mano jaunesnioji duk-të baigë Charkovo nacionalinæ teisësakademijà, ágijo tarptautinës teisësdiplomà, bet ðeimoje pasitaræ nu-sprendëme, kad bûtø gerai gautas þi-nias pagilinti kurioje nors uþsienio

valstybëje. Duktë nutarë tobulintisVilniaus universiteto Tarptautiniøsantykiø ir politikos mokslø institu-te. Taèiau problema ta, kad pusë pa-

skaitø skaitoma lietuviø kalba ir pu-së � anglø. Mano dukrai teko vaþiuo-ti á Rygà, kur dabar tæsia studijas ðve-dø atidarytoje Verslo ir teisës mokyk-loje. Jeigu Lietuvos universitetuosebûtø skaitomi kursai anglø kalba, taitarptautinæ teisæ, tarptautinius santy-kius, ekonomikos ir kitas disciplinastikrai norëtø studijuoti jaunuoliai iðUkrainos. Tuo labiau, kad Lietuvojestudijos bent ðiuo metu pigesnës, ne-gu Vakarø Europos ðalyse.

ML. Kà bûtø galima pasakyti apieLietuvos studentø galimybes studijuo-ti Ukrainoje?

Ambasadorius B. Klimèiukas.Labai nemaþai studentø ið Lietuvosir dabar studijuoja. Pavyzdþiui, ið Vi-sagino studijuoja net 26 jaunuoliai �daugiausia ið ukrainieèiø ðeimø. Jiegaus gerà iðsilavinimà, mokës lietu-viø, rusø, ukrainieèiø, anglø kalbas.Ir gráð dirbti á Lietuvà.

ML. Kiek Lietuvos pilieèiui kainuo-ja aukðtojo mokslo studijos Ukrainoje?

Ambasadorius B. Klimèiukas.Jei kalbame apie tuos 26 asmenis iðVisagino, tai jie mokosi nemokamai,tiksliau, Ukrainos valstybës sàskaita.Tarp ðiø asmenø, galimas dalykas, at-siras ir tokiø, kurie Lietuvoje galësdëstyti ukrainieèiø kalbà kursuose arnet universitetuose. Manau, kad mo-kantiems rusø kalbà Lietuvos gyven-tojams taip pat praverstø ukrainieèiøkalbos kursai.

Esame kaip alpinistai �suriðti viena virve (2)

Atkelta ið 2 p.

Ukrainistikoscentras

Lietuvoje � jaurealybë

ML. Ar jau galimakalbëti apie realias Li-tuanistikos ukrainisti-kos tyrimø ir studijøcentro ákûrimo Lietu-voje galimybes?

V. Trièys. Tokiobendro ukrainistikoscentro Lietuvoje ir li-tuanistikos centro Uk-rainoje ásteigimas bûtøsveikintinas dalykas.Svarbu apibendrinti,kas ðioje srityje jau nu-veikta ir visa tai pakeltiá moksliná lygmená.Lietuvoje gyvena 22tûkst. ukrainieèiø, tai-gi humanitariniai ir so-cialiniai mokslai turibazæ. Pribræstantysklausimai turi bûtisprendþiami, ukrainis-tikai yra pagrindas.Ákûrus ukrainistikoscentrà atsirastø dau-giau galimybiø tyrinë-ti mûsø tautø ir valsty-biø istorinius ir kito-kius santykius.

ML. Kokios galimy-bës ákurti toká centrà?

A. Vasiliauskienë.Ðiauliø universiteto numatyta kartusu Lvovo universitetu steigti bendràLituanistikos-ukrainistikos tyrimøir studijø centrà. Jis koordinuotøLvovo ir Ðiauliø mokslininkø, pri-klausanèiø ðiam centrui, veiklà.Lvovo universitete veikia 6 mokslocentrai (pavyzdþiui, Lenkø centrasir kiti). Panaðus ukrainistikos cen-tras veikia viename ið Lenkijos uni-versitetø. Taèiau tokio bendro dvie-jø aukðtøjø mokyklø, esanèiø skir-tingose valstybëse, centro, numaty-to Ðiauliø universitete, steigimas �sakyèiau, eksperimentinis reiðkinys.Manau, kad tai perspektyvus spren-dimas. centras veiks keliomis kryp-timis: moksline, pedagogine, ðvietë-jiðka, kultûros.

V. Trièys. Juridiðkai centras buspavaldus vienam vadovui. Lëðø skir-sime ið Universiteto biudþeto kaip irkitiems padaliniams. Suprantama,centras privalës teikti mokslinæ pro-dukcijà, kaip ir bet kuris kitas tiria-mosios veiklos padalinys.

A. Vasiliauskienë. Lituanistikos-ukrainistikos tyrimø ir studijø centrokûrimas ne atsitiktinis � jis jau turiatliktø darbø ðvieèiamojoje, kultûri-nëje bei mokslinës veiklos srityse, �tai liudija ir ðis mûsø apskritasis sta-las � ir ásilieja á pasiraðytø bendradar-biavimo sutarèiø tarp dviejø univer-sitetø plotmæ. Nors jis dar oficialiaineákurtas, taèiau reikia manyti, kad

artimiausiu laiku bus baigti derinti irpatvirtinti jo ástatai. Itin svarbu, kadLituanistikos-ukrainistikos tyrimø irstudijø centro kûrimo idëjà palaikoir skatina Ukrainos ambasada.

Ið gyvenimo smulkmenøiðauga dideli dalykai

Ambasadorius B. Klimèiukas.Ðio apskritojo stalo pokalbá pradëjo-me nuo globaliø, net geopolitiniø da-lykø, ávertindami Ukrainos ir Lietu-vos tarpvalstybinius santykius. Ið es-mës tai strateginiai santykiai, norsoficialiuose dokumentuose taip galir nëra ávardijami. Galiausiai apsi-stojome ties konkreèia tema � ben-dru Lituanistikos-ukrainistikos tyri-mø ir studijø centro steigimu Ðiau-liø ir Lvovo universitetuose.

Man ðis pokalbis buvo naudin-gas. Galima uþsiimti globaliomisproblemomis, samprotauti apie dau-gelá dalykø, bet juk galima tyrinëtiLietuvos Statutà ir panagrinëti, kaipto Statuto nuostatos buvo ágyvendin-tos ir kokiø pëdsakø paliko mûsøtautø ir valstybiø naujausiøjø laikøistorijoje. Darydami iðvadas atsidu-riame politologijos ir istorijos moks-lø sandûroje.

Beje, dr. A. Vasiliauskienës kny-goje, kuri skirta Antrajam LietuvosStatutui ir tik kà pasirodë ukrainie-èiø kalba, að radau ir savo gimtojokaimo pavadinimà � tai Voloðkø kai-mas Voluinëje. Ádomu, kad XIX a. tokaimo ðventikas saugojo to AntrojoLietuvos statuto nuoraðà, jis vaþinë-davo ið Voloðkø á Kovelá ir atgal.Apie tai pasiskaièiau A. Vasiliaus-kienës knygoje èia, Lietuvoje. Mantai buvo malonus ir jaudinantis atra-dimas.

Smulkmena? Tikiuosi, niekosmulkmeniðko ðiame pasaulyje në-ra. Ir A. Vasiliauskienës mokslinëveikla, dvasinës ir ðvietëjiðkos Ðvè.Trejybës baþnyèios pastangos, kar-tu bendromis pastangomis rengia-mos konferencijos, pagaliau ir ðimûsø diskusija � tai yra mûsø liau-diðkosios diplomatijos, kurià labaivertinu, apraiðka. Tai didelis daly-kas. Dëkodamas Ðiauliø universite-tui ir visiems ðios diskusijos daly-viams, reiðkiu ásitikinimà, kad dr.A. Vasiliauskienës vadovaujamasLituanistikos-ukrainistikos tyrimøir studijø centras duos gerà moksli-næ produkcijà ir iðties apie já dar nekartà iðgirsime. Þaviuosi A. Vasi-liauskienës energija ir gebëjimuburti þmones. Tegul tai bus nedide-lis centras, bet jis bus, veiks ir taibus dar viena mûsø bendradarbia-vimo naujovë. Esu tikras, kad ir Lie-tuvoje, ir Ukrainoje apie naujàjáLituanistikos-ukrainistikos studijøir tyrimo centrà Ðiauliø ir Lvovouniversitetuose bus iðgirsta. Tai busdar vienas mûsø bendro kelio þings-nis. Be darbo ir pastangø juk niekoðiame gyvenime nebûna.

ML. Puikûs pono Ambasado-riaus þodþiai tebus mûsø diskusijosuþbaiga. Dëkoju visiems diskusijosdalyviams uþ iðsakytas mintis ir ið-reikðtà norà toliau vaisingai bendra-darbiauti Lietuvos ir Ukrainos tautølabui.

Gediminas Zemlickas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Tarptautinëje konferencijoje Buèiaèyje Jëzuitø gimnazijos direktorius Gintaras VitkusSJ ir Buèiaèio kolegijos direktorius Ivanas Majkovièius OSBM

Ið Buèiaèio pilies kalno atsiveria miesto vaizdai