7 meno dienos | 2014 m. sausio 17 d. | Nr. 2 (1063) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

2014 m. sausio 17 d., penktadienis

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | Ð o k i s | K i n a s

7md2Tadas Girininkas – operos „Ðvyturys“

4Arbatvakaris M.J. Ðlapeliø name-muziejuje

5„Redirected / Uþ Lietuvà!“ – kinas liaudþiai

6Sodai kaip savimonës dalis

7Naruðevièiø paroda „Auganèios formos“

9Krësle prie televizoriaus

Nr. 2 (1063) | Kaina 2,50 Lt

N U K E L T A Á 6 P S L .

Dalia Vasiliûnienë

Pavargusieji nuo atsikartojanèionûdienos dailës pasaulio susmulkë-jimo, kur subjektyviai þiûrint viskasyra vertinga, kur kalbëjimo ir ieð-kojimø daug, o iðliekamosios vertësmaþai, kur groþis yra kièo sinoni-mas, o menas ir meistrystë tapo vi-siðkai tarpusavyje nesusijæ dalykai,tikrai atgaus ðirdá apsilankæ parodo-je intriguojanèiu, nostalgijà tolimospraeities, egzotiðkø kraðtø praban-gai ir groþiui kelianèiu pavadinimu.O ekspozicijoje ið tiesø esama ir se-nø laikø prabangos, ir tolimø ðaliøpadangëse ákvëpto groþio, ir ðilko,ir aukso...

Apie parodà galima kalbëti dve-jopai: iðreiðkiant rodomø meno kû-riniø keliamà estetiná pasigërëjimàarba paprasèiausiai konstatuojantrenginio tikslus ir esamus faktus.Pradëti vertëtø nuo apèiuopiamødalykø ir faktø, nes toks kalbëjimobûdas skaitytojà aiðkiausiai infor-muos, kà gi jis iðvys atëjæs á Baþny-tinio paveldo muziejø.

Uþuot iðsamiai aiðkinus, verta tikpriminti, kad baþnyèiose apeigasdvasininkai atlieka apsivilkæ specia-

liai tam skirtais iðkilmingais liturgi-niais drabuþiais, kuriø pavadinimai,formos ir spalvø simbolika siekiaantikà ir ankstyvuosius viduramþius,sukirpimas keitësi labai neþymiai, oneðiosenos tradicijø vienodai laiky-tasi viso pasaulio katalikiðkuosekraðtuose. Pamatæ Konstantinopo-lio patriarcho popieþiui EugenijuiIV (1431–1447) padovanotà XI a.dalmatikà arba ðv. Tomo BeketoXII a. dëvëtà arnotà pripaþinsime,kad jø pavidalai nedaug kuo skiria-si nuo Lietuvos parapijose iðlikusiøXVIII ar XIX a. analogø. Tiesa,ávairuoja audiniø rûðys, ornamenti-niai raðtai ir dekoro elementai, ku-rie kisdavo atsiþvelgiant á tekstilëstechnikos raidà ir besimainanèiasmeno stiliø tendencijas. Lietuvoje,deja, neiðsaugoti ankstyviausi èiadëvëti liturginiai drabuþiai, o poraseniausiøjø pavyzdþiø tesiekia XV a.pabaigà. Tenka pridurti, kad leng-vai paþeidþiami tekstilës dirbiniai il-gainiui bûdavo taisomi ir persiuvami,senieji audiniai pritaikomi naujiemsbaþnytiniams drabuþiams, todël tikretas kuris mûsø dienas pasiekë nëkiek neperdarytas.

Baþnytinio paveldo muziejus sau-

go itin solidø liturginës tekstilës rin-kiná, kurá sudaro Vilniaus arkikated-ros ir daugybës kitø arkivyskupijosparapijø vertybës. Neákainojamo lo-byno prieþiûrai 2013 m. muziejujeárengtos specializuotos tekstilës res-tauravimo dirbtuvës. Kartu imtasisumanymo visuomenei pristatytireikðmingiausià ðio istorinio-meni-nio paveldo dalá. Parodos kuratoreiRitai Pauliukevièiûtei iðkilo neleng-vas uþdavinys – ið ðimtø „saugojimovienetø“ atrinkti svarbiausius, ver-tingiausius, áspûdingiausius, gra-þiausius... Manau, kad buvo pasi-rinktas teisingas sprendimas –ekspozicija parengta chronologiniuprincipu ir padalinta á tris menineverte viena kitai nenusileidþianèiasdalis. Pirmojoje salëje eksponuoja-mi 26 seniausieji, XV–XVII a. da-tuojami Vilniaus katedros drabu-þiai, siûti ið Italijoje ir Persijojenuaustø prabangiø renesansiniø,barokiniø audiniø – aksomo, altem-baso, brokato, damasto, spalvotoðilko. Stambiaraðèiams turtingostekstûros importiniams audiniamsefektingumu prilygsta Lietuvos

Ir prabanga, ir groþisParoda „Ðilkas ir auksas. Vilniaus arkivyskupijos XV–XVIII a.

liturginë tekstilë“ Baþnytinio paveldo muziejuje

Arnoto fragmentas. Audinys – Italija, XVII a. IV ketv. Nëriniai – Venecija, XVII a. pab. Vilniaus katedraG . È I U Þ E L I O N U O T R .

Jonas Noras Naruðevièius, ekspozicijosfragmentas

2 psl. 7 meno dienos | 2014 m. sausio 17 d. | Nr. 2 (1063)

M u z i k a

Ne vienoje recenzijoje mûsø sa-vaitraðèio puslapiuose jaunas daini-ninkas Tadas Girininkas vadintas ko-ne kiekvieno spektaklio atradimu. Jograþiai ávaldytà vokalà, puikià mo-kyklà (prof. Vladimiro Prudnikovodainavimo klasës absolventas), sod-rø bosà, greità profesiná brendimàpastebëjo visi Lietuvos teatrai irspektakliø statytojai. Tadas Girinin-kas jau keleri metai yra Kauno mu-zikinio teatro solistas, sukûræs Atilà(G. Verdi „Atila“), Eskamiljà (G. Bi-zet „Karmen“), Raimondà (G. Do-nizetti „Liuèija di Lamermur“), Es-tijoje sukûrë Maliutos Skuratovovaidmená N. Rimskio-Korsakovooperoje „Caro suþadëtinë“. Pirmà-sias brandþias boso partijas TaduiGirininkui patikëjo Klaipëdos mu-zikinis teatras, kuriame dainininkaspuikiai pasirodë C. Monteverdi ope-rose, sukûrë Frankenðteinà (A. Þi-gaitytës-Nekroðienës „Frank’Eins-teinas XXI amþius“), Sparafuèilæ(G. Verdi „Rigoletas“), Simonà(G. Puccini „Dþanis Skikis“). Bo-sas neliko nepastebëtas ir „VilniusCity opera“ (arba „Bohemieèiø“)vadovës Dalios Ibelhauptaitës, kuridar studentà Tadà Girininkà yrakvietusi dainuoti nedidelá Ginkluo-to vyro vaidmená W.A. Mozartooperoje „Uþburtoji fleita“, o vëliauskyrusi ir ryðkesnius vaidmenis –Johanà (J. Massenet „Verteris“),Rotnijø, Zarecká (P. Èaikovskio„Eugenijus Oneginas“), Donà Al-fonsà (W.A. Mozarto „Visos jos to-kios“).

Iðskirtinis ávykis T. Girininko kar-jeroje – kvietimas atlikti svarbiusvaidmenis Lietuvos nacionaliniooperos ir baleto teatro pastatymuo-se. Ir, kaip sakoma, ið pirmo karto –á deðimtukà: uþ Karaliaus vaidmenáR. Wagnerio operoje „Lohengrinas“ir Silvos vaidmená G. Verdi operoje„Ernanis“ T. Girininkas buvo pripa-þintas geriausiu 2013 m. operos so-listu, praëjusià savaitæ jam áteiktaoperos „Ðvyturio“ statulëlë. Ta pro-ga pasidomëjau, kokiomis idëjomisir lûkesèiais gyvena jaunas operossolistas.

Pirmas rimtas þingsnis á operosscenos aukðtumas buvo prestiþinisdainininkø konkursas Vokietijoje„Neue Stimmen“, á kurá vien patektisunku, tai padaryti bando daininin-kai ið viso pasaulio. Kà jis duodascenos pradedanèiajam?

Ðis konkursas man davë daugybæpaþinèiø, manimi susidomëjo keliosagentûros, á perklausas kvietë Mag-deburgo teatras. Þinoma, konkur-so laimëtojams atsiveria visai kitosgalimybës. Konkurse dalyvavo ypaèstiprûs dainininkai. Að nepatekau ápusfinalá, bet iki ðios dienos ben-drauju su keletu dalyviø – bosu, ba-ritonu, kuris dabar dainuoja „Met-ropolitene“. Tais metais laimëjoOlga Bezsmertna – lyrinis sopranasið Ukrainos, antrà premijà gavo la-bai patyræs bosas Jongminas Parkasið Pietø Korëjos – Èaikovskio, Do-mingo ir dar keleto dideliø konkur-

sø nugalëtojas. Treèià premijà pel-në kinas tenoras Jinxu Xiahou.

Susidaro áspûdis, kad daugiausiaipasaulio teatrø impresarijø, spau-dos, gerbëjø dëmesio susilaukiatenorai? Bosai nëra tokie þavûs, jiepriversti vaidinti senus þmones. Arneslëgë tas nuolatinis persikûniji-mas á senà herojø?

Kauno muzikiniame teatre yranemaþai pastatymø, kur bosai, „kaipir priklauso“, yra seni herojai – tu-riu uþsiklijuoti barzdà, drebëti vaikð-èiodamas, vos nulaikyti lazdà ir pa-naðiai. Bet juos vaidindamas blogai

tikrai veikia, áauga á sàmonæ. Kuodaugiau sukuri vaidmenø, tuo la-biau subræsti. Sakyèiau, reikia vaid-menø ávairovës. Yra dainininkø, ku-rie „pasidaro“ du tris vaidmenis, irviskas, tik juos ir tedainuoja, po pa-saulio teatrus keliauja.

Pats esi sukûræs tikrai gana daugávairiø vaidmenø, skirtingø savotechnika, stilistika, ávaizdþiu. O kurisvaidmuo yra svajonë, idealas, atei-ties siekiamybë? Gal Borisas Godu-novas? Kas já, tavo manymu, ge-riausiai ákûnija?

O taip, Borisas Godunovas – vie-

nors teko jà parengti per gana trum-pà laikà. Ir galiu pasakyti, kad ðá kar-tà Wagnerá buvo lengviau áveikti ne-gu Verdi.

Ðie abu vaidmenys, uþ kuriuos ga-vau „Ðvyturá“, yra ir skirtingi, ir pa-naðûs. Wagnerio partija labiau re-èitatyvinio pobûdþio, yra nedaug ábel canto panaðiø vietø. Jø galbûtdaugiau Elzos, Lohengrino partijo-se, taèiau mano partijoje daugiau„reèitatyviðkumo“, pasiþiûrëjæs áklavyrà, net legato niekur nerasi. OVerdi „Ernanio“ opera visa parem-ta bel canto dainavimu, ir tai yra kurkas sudëtingiau. Tai nuoseklus bal-so vedimas, legato frazës ir panaðûsdalykai. Dainininkui sunkiausia vi-sà spektaklá iki galo iðlaikyti tà toly-già linijà ir kvëpavimà. Bet vaidme-nys kiek panaðûs savo emociniupobûdþiu.

Kaip reaguoji á reþisieriø idëjas: arvykdai, kas liepiama, ar jau drástipasiginèyti, jei paèiam kitaip atrodo?

Svarbu ieðkoti bendro sprendi-mo. Kai pastatymo darbas bûna la-bai trumpas arba pats esu labiau su-sirûpinæs savo partijos muzikiniaistechniniais dalykais, tekstu, tada pa-klûstu reþisieriui be kalbø. Bet kaiásigilinu á medþiagà, suvokiu vaid-mens prasmæ, vietà, o matau, kadreþisierius nori visai kitaip, tada jaubandau ieðkoti sprendimo, kartais irsavo idëjà pasiûlau. Tenka pasigin-èyti ir dël pasitaikanèiø „naftalini-niø“ ðtampø ir atgyvenø. Juk kaþkonaujo ir „gyvo“ nori ne tik atlikëjas,bet ir þiûrovas. Dabar teatrai siekiaiðvengti statiðkumo, nori kuo dau-giau gyvo veiksmo.

Kokios aplinkybës paskatino mestisaksofono studijas ir nukreipëdainavimo link?

Dar besimokydamas EduardoBalsio menø gimnazijoje Klaipëdo-je iðgirdau sakant – „bûsi daininin-kas“. Tada nepatikëjau. Sakiau, galkokiame chore ir padainuosiu, betsolistu tikrai nebûsiu. Kai Muzikosir teatro akademijoje jau studijavausaksofonà, paþástami bendramoks-liai mane rekomendavo vienamchoro dirigavimo studentui, kuriamper egzaminà reikëjo padiriguotichoro kûriná su solistais. Jis manæspapraðë padainuoti boso partijà. Ta-da mane iðgirdo LNOBT choro va-dovas Èeslovas Radþiûnas ir pasiû-lë dainuoti teatro chore. Paskuibuvau nusiøstas pas labai gerà teat-ro vokalo pedagogæ, dabar jau a.a.Reginà Pranckevièiûtæ, kuri yra pa-dëjusi ne vienam þinomam solistui.Ji man pasiûlë praðytis studijuotipas Prudnikovà. Taip 2003 m. ásto-jau á V. Prudnikovo dainavimo kla-sæ, dabar jau esu baigæs magistran-tûros studijas.

Dainininkui iðgarsëti padeda ne tiktalentas, bet ir geras agentas. Kaippapulti á tà prestiþinæ agentûrà?

Ðiuo atveju taip pat svarbu paþin-tys. Þinomas mûsø solistas AlmasÐvilpa (dirbantis Eseno operos te-

atre Vokietijoje) mane supaþindinosu savo agentûra, dalyvavau jos ren-giamoje perklausoje Vilniuje, vykauá perklausas Vokietijoje. Yra didþiu-lë konkurencija, á perklausas atva-þiuoja italai, ispanai – puikûs daini-ninkai, kuriø teatrai dël krizësuþdaryti, jie ieðko kitos vietos. Su-vaþiuoja, pavyzdþiui, á vienà perklau-sà apie 30 bosø... Nepaprastai dide-lë nervinë átampa. Að galiu dvideðimtspektakliø padainuoti ir tiek neiðsi-semsiu, kaip vienoje perklausoje.Nors jø esu nemaþai apvaþiavæs –dalyvavau Diuseldorfe, Kylyje, Bi-lefelde, Hamburge. Tarp agentûrøirgi vyksta konkurencija, kiekvienaturi „kainynus“, savo rinkà. Daini-ninkui tai – tiesiog sëkmës dalykas.Kaip loterijoje – kasdien perki bi-lietà, tikiesi, ir kada nors tau „ið-krenta“ milijonas... Turi dirbti savodarbà, kurti vaidmenis, vaþinëti áperklausas, kas reikalauja ne tiknervø, bet ir pinigø, ir tikëtis, jogpasiseks.

Nekoncertuoji po Lietuvos mieste-lius su lengvo turinio repertuaru,nesirodai TV ðou programose. Arþinai, kad jei tavæs nemato TV þiûro-vas, ironiðkai sakant, tu tiesiogneegzistuoji?

Laikau tai visiðka nesàmone.Þmonëms kiðamas bet kokio lygioðlamðtas, o visi mano, kad tai gerai.Esu surengæs koncertø, kur dainuo-ju vien operos klasikà: praëjusiaismetais koncertavau su ansambliu„Vilniaus arsenalas“, su soliste Re-gina Ðilinskaite, Palangos Gintaromuziejuje, akompanuojant pianisteiAudronei Juozauskaitei, dainavaukoncerte „Palangiðkiai – Palangai“.Tuose koncertuose nebuvo jokio„popso“, atlikome rimtà repertua-rà. Bet matau, kad þmonës jau ápra-tinti prie kitø þanrø. Kartà, atlikæsávairiø operø arijas, buvau papraðy-tas padainuoti „Kur balti keliai“ –þmonës net atsistojo, kaip jiems bu-vo graþu. Mane tas truputá liûdina.Palyginèiau tai su auksu: jau neski-riama, kur grynas auksas, o kur al-chemikø iðradinëjamas. Su televizi-ja tas pats – iðstumia tave á ekranà,ir jau esi þvaigþdë, tiesa, tik tam tik-rai auditorijai, kuri þiûri atitinka-mas programas. Að sutikau dalyvau-ti tik viename TV projekte – LRT„Triumfo arkoje“, kur ágavau nau-dingos profesinës patirties.

Kokia tavo, kaip jauno artisto,pagrindinë iðlikimo sàlyga? Apie kàlabiausiai dabar galvoji? Kas tavepalaiko?

Galvoju apie didþiulá darbà. Apieinvesticijà á scenà, ateitá su svarbes-niais vaidmenimis. Visada daug dir-bu, buvau net pertempæs balsà. Rei-kia daug dirbti ir arba tai ateina,arba ne. Þmona mane labai palai-ko, skatina, þino, kas yra tikra ver-tybë, kas ne. Tas variklis mane ir ve-da pirmyn.

PARENGË LA IMUTË L IGE IKA I TË

Ir bosas bûna elegantiðkasOperos „Ðvyturio“ laureatà Tadà Girininkà kalbina Laimutë Ligeikaitë

nesijauèiau. Að atriboju tai, kas vyks-ta scenoje, nuo savo gyvenimo. Iðei-nu ið teatro ir vël gyvenu savo jaunàgyvenimà. Þinoma, per pastatymolaikotarpá nuolat sukasi mintys apievaidmená, tada atsiriboti sunkiau.

Dabartiniuose pastatymuose,ypaè Vokietijoje, bosai jau nevaiz-duojami seniais. Mano neseniaisukurti vaidmenys taip pat seka tatendencija, pavyzdþiui, Wagnerio„Lohengrino“ Karalius yra gana jau-nas, sumanytas kaip Generolo sûnus,turintis spræsti keblias situacijas.Netgi Silva Verdi operoje „Ernani“gali bûti nesenas. Man 32 metai, te-gul ir Silva bûna tokio amþiaus. Jis –jaunas, turtingas muziejaus savinin-kas, ásimylëjæs Elvyrà. Invalido veþi-mëlyje sëdi ne todël, kad nebepaei-na. Gal jis po kokios nors traumos,kaip daþnai jaunimui pasitaiko? Laz-da taip pat gali bûti elegancijos atri-butas – dþentelmenai juk neðiojoskrybëles, lazdeles. „Bohemieèiø“statytoje Mozarto operoje „Visos jostokios“ herojø iðvaizda labai sëkmin-gai pasirûpino Juozas Statkevièius(T. Girininko Dono Alfonso herojusnetgi buvo pramintas MarcelloMastroianni vardu, – red. past.). Þo-dþiu, ir bosas gali bûti elegantiðkas.

Vis dëlto gal ið tø seno þmogausvaidmenø galima pasisemti gyveni-miðkos patirties, iðminties, savotið-kos filosofijos?

Ágavau ðiek tiek brandos. Dauge-lio mano herojø tekstai filosofiniai,giliai poetiðki. Kai á juos ásigilini, jie

na ið mano svajoniø (tø svajoniø vi-sas sàraðas, bet dabar neatskleisiu).O ðio vaidmens atlikëjo idealas manyra Vladimiras Prudnikovas, norsesu nemaþai klausæs ir JevgenijausNesterenko, ir Nikolajaus Geurovo,kuriuos labai vertinu, apskritai klau-siausi daug rusø muzikos pavyzdþiøsu bosø partijomis. V. Prudnikovasbuvo mano profesorius, prieð já þe-mai lenkiu galvà, geresnio dainavi-mo pedagogo neþinau. Ið pasauli-niø autoritetø dar paminëèiauSamuelá Ramey, kuris mane þavi,nebûtinai kalbant apie Godunovopartijà.

Niekados nesistengiu kopijuotikokio nors vieno atlikëjo, darytitaip, kaip jis daro. Nekopijuoèiaunetgi Prudnikovo. Tai jo kuriamaspersonaþas. Pavyzdþiui, Godunovàkûrë taip, kaip ásivaizdavo, jo vaid-muo buvo ávertintas daugybe pre-mijø ir t.t. Að kurèiau taip, kaip patsásivaizduoju. Nebent pasimokyèiauið jo tos rusiðkos dvasios, dainavi-mo manieros.

Operos „Ðvyturio“ apdovanojimàgavai uþ du labai skirtingos muzi-kinës kalbos vaidmenis R. Wagne-rio ir G. Verdi operose. Kà lengviaudainuoti? Kas arèiau ðirdies?

Arèiausiai ðirdies Verdi. Anks-èiau maniau, kad nesulaukæs kokiøketuriasdeðimties metø net á rankasneimsiu Wagnerio natø. Paèiamkeista, kad Karaliaus partija Wag-nerio „Lohengrine“ tiesiog „gulë“mano balsui, buvo lengva dainuoti,

M. A L E K S O S N U O T R .Tadas Girininkas (Karalius) operoje „Lohengrinas“

7 meno dienos | 2014 m. sausio 17 d. | Nr. 2 (1063) 3 psl.

Ð o k i s

Monika Jaðinskaitë

Grynø gryniausia esmë, pirminispradas – ðtai kà vertina ir ko siekiaðiuolaikinio ðokio kûrëja LoraJuodkaitë. Jos naujausiame spek-taklyje „Atmintis“, pristatytamesausio 10 d. „Menø spaustuvëje“,iðnyko laiko ir vietos koordinatës,þiûrovui buvo atvertas keistos ir pa-slaptingos bûtybës pasaulis. Bûtybë,angliðkai creature, èia – Loros cho-reografinis kûrinys abiem prasmë-mis: viena vertus, taip vadinti gali-me patá solo spektaklá, kita vertus –tai jos kûnu sukurtas personaþas, sa-vàjà aðá praradusi persona, ðiuolai-kinis þmogus.

Apskritimas, kvadratas, piramidë –elementariausios geometrinës formosiðryðkëja dar spektaklio pradþioje.Pirmosios dvi – scenos grindø plokð-tumoje, jos þymi iðeities ir baigties,vidinës harmonijos laukà ir gyveni-mo bei atminties kelià. Treèioji –sklindanti ið virðaus ðviesa, sutei-kianti plokðtumai dar vienà dimen-sijà, tarsi jà animuojanti. Scenogra-fës Elvitos Brazdylytës ir ðviesødailininko Viliaus Viluèio indëlis áðá L. Juodkaitës kûriná dþiugina nuopirmøjø akimirkø ir spektaklio erd-vës elementà kilsteli iki choreo-grafijos lygio.

Apskritimas ir kvadratas – duskirtingi pradai. Lyg bûtø moters fi-gûra ir kvadratinis rëmas 1961 metøJosepho Beuyso darbe „Mergaitë“(„Virgin“). Dvasios jëga ir poten-cialas, atsveriantis ðaltà ir kietà vy-riðkà intelektà, „daugelio mûsøkentëjimø prieþastá“. L. Juodkaitëskûrinyje kvadratas taip pat yra ken-tëjimø prieþastis – tai juo judëda-ma bûtybë praranda sukimosi aðá irdestabilizuojasi, tai jis yra vidiniopasaulio riba. Taèiau „Atmintyje“,rodos, lytiðkumas visiðkai iðnykæs.Tik pirmomis ir paskutinëmis spek-taklio akimirkomis, kai kûnas tarsi

patiria vidinæ harmonijà, ðokëjos ju-desiai tampa grakðtesni, ðvelnesni,tarsi moteriðkesni. Ádomu, kad bû-tent tuo metu kûnas yra apskritime.

Kvadrato viduje yra þemës. Rodos,daug natûralesnis pagrindas ðokiuinei linoleumas. Po sàmoningai iðde-rinto sukinio rëmo taku, L. Juodkai-

Ðokëjos kûnas, pridengtas tik kel-naitëmis, atrodo belytis, prieðingainei „Sibilëje“, kur net po gausybesijonø galëjai áþvelgti judanèià mo-terá. „Atmintyje“ jos krûtinë ið pra-dþiø uþtepta balta juosta, bet ði vë-liau nyksta, dingsta kaip ir juostelësnuo rankø pirðtø, kojø, keliø, pëdø.

„Nepalauþiamo princo“, kurio kû-nas nualintas ir jau nebekûniðkas.Visiðkai dematerializavæsis, o sàmo-në ir instinktai susijungæ, todël ne-bëra skirtumo tarp kûno ir minties(Fischer-Lichte, Erika. The transfor-mative power of performance. A newaesthetics. New York and London:

Pirminio kûno linkLoros Juodkaitës ðokio spektaklis „Menø spaustuvëje“

Anonsai

Klube „Prie arbatos“ –fundamentalios studijospristatymas

„Menø spaustuvë“ ne tik skatinakûrëjus ieðkoti netradiciniø kûryboskeliø ir nestandartiniø bûdø ben-drauti su þiûrovais, bet ir stengiasitai grásti teorija. Infotekos lentyno-se jau sukaupta bene daugiausiaLietuvoje ðiuolaikinës uþsienio te-orijos knygø apie dabarties scenosmenus. Bet kartais ji prisimena sa-vo, kaip spaustuvës, ðaknis.

Prieð trejetà metø „Menø spaus-tuvë“ iðleido vienà ádomiausiø ðiuo-laikinës teatrologijos knygø – Han-so-Thieso Lehmanno studijà„Postdraminis teatras“, apibendri-nusià naujas scenos meno tendenci-jas ir bruoþus (2010 m., vertë JûratëPieslytë). Ðiandien greta jos galimapastatyti dar vienà pasaulio scenosmenø kontekste svarbià knygà – Eri-kos Fischer-Lichte 2004 m. paraðytàdarbà „Performatyvumo estetika“

(Ästhetik des Performativen, vertëAustëja Merkevièiûtë).

„Ðios dvi knygos mums yra ir vie-nos aktualiausiø, nes atveria naujuskelius scenos meno studijoms irdrauge pateikia árankius jiems nag-rinëti, naujai þvelgia á teatro istori-jà. Todël kartu su knygos dailinin-ku Tomu Mrazausku stengëmës ir

vizualiai pateikti jas kaip diptichà, –sako knygø pasirodymà lietuviø kal-ba iniciavæs teatro kritikas VaidasJauniðkis. – Ir nors negalime girtisgausesniais ðiandieniniø teorijø ver-timais, jau neturime teisës ir teigti,kad naujausios tyrinëtojø áþvalgosmums yra terra incognita.

Be to, ðios knygos suteikia ne tikárankius tyrimams – jos skatina kur-ti, þvelgti á atlikimo menà plaèiauir laisviau, neuþsidaryti amþiamsitaliðkoje scenos dëþutëje, o drau-ge – permàstyti, kas ið tiesø jojevyksta.“

Performatyvus – „tai naujas þo-dis, ðlykðtus þodis, galbût apskritaineturintis kokios nors ypatingosreikðmës“, raðë ðá terminà nukalæslingvistas Johnas L. Austinas. Ilgai-niui pasirodë, kad ðis þodis svarbusne tik kalbos filosofijai, bet ypaèanalizuojant ávairius menus.

Erika Fischer-Lichte – BerlynoLaisvojo universiteto profesorë, vi-zituojanti profesorë daugelyje pa-saulio universitetø, viena didþiausiøðiuolaikiniø teatro tyrinëtojø. Savo

knygoje „Performatyvumo estetika“ji analizuoja, kaip keitësi teatras polûþio XX a. 6-ajame deðimtmetyjeir kas tuomet vyko.

Autorë leidþiasi á nechronologið-kà kelionæ po kultûros faktus nuopirmykðèiø ritualø ir graikø dioni-sijø iki ðiø laikø performansø, akci-jø, teatriniø ávykiø, pagrásdama iráteisindama naujà poþiûrá á pakitu-sià meno paskirtá. Ðioje knygojegausu svarbiausiø XX a. meno pa-vyzdþiø ir garsiø vardø (Marina Ab-ramoviã, Josephas Beuysas, JohnasCage’as, Romeo Castellucci, Chris-tophas Marthaleris, Robertas Wil-sonas), ji remiasi filosofija ir ling-vistikos teorijomis. Studija tapoviena fundamentaliausiø pastarojodeðimtmeèio knygø apie scenos me-nus ir puikiu gidu, padedanèius su-prasti ðiuolaikinæ kultûrà. O drauge,kaip raðë „Frankfurter Allgemeine“recenzentë, tai ir paralelinë teatromeno ir teatro mokslo istorija.

Erika Fischer-Lichte paraðë per250 moksliniø publikacijø ávairiuo-se leidiniuose, 13 autoriniø mo-

nografijø, ið kuriø svarbiausios –„Teatro semiotika“ (1983), „Dra-mos istorija“ (1990, iðversta á pen-kias kalbas), „Atrastas þiûrovas.Paradigmø kaita XX a. teatre“(1997), „Teatro vaizdas ir þvilgsnis.Europietiðka perspektyva“ (1997),„Teatras, auka, ritualas. Politinioteatro formos“ (2005), „Performa-tyvumas. Ávadas“ (2011). „Performa-tyvumo estetika“ (2004) yra garsiau-sia jos knyga, iðversta á vienuolikakalbø.

Ðá penktadiená, 2014 m. sausio17 d., 15 val. klubas „Prie arbatos“kvieèia besidominèius teatru ir ap-skritai kultûra á knygos pristatymà,kuris vyks „Menø spaustuvës“ In-fotekoje.

Su lankytojais arbatà gurkðnosVDU MF Teatrologijos katedrosvedëja, profesorë Jurgita Staniðky-të, VDU MF Teatrologijos kated-ros docentas Edgaras Klivis bei te-atro kritikas Vaidas Jauniðkis.

„MENØ SPAUSTUVËS“ INF.

kvëpavimas, plokðtelës traðkesys,mistiðkas vyro dainavimas ar giedo-jimas... Tomo Kutavièiaus garso ta-kelyje – elementarûs garsai, daug ty-los ir jokios monotonijos. Jis tarsiatveria spektaklio erdvæ ir kartu su-teikia jai konkretumo bei realumo.Ðiandien, kai kiti ðokio kûrëjai daþ-nai naudoja jau sukurtà muzikà,choreografo bendradarbiavimas sukompozitoriumi scenos kûriniui su-teikia papildomos vertës. Iðkart popremjeros Lora apgailestavo, kadðis T. Kutavièiaus kûrinys jai vis daryra máslë. Gal dël to ðokëja neper-þengia tam tikros vidinës ribos, ospektaklio energinis lygmuo dar ne-pasiekia subrendusios „Sibilës“ ly-gio. Tikëkimës, kad tai – laiko klau-simas.

L. Juodkaitë nori kalbëti apie bû-ties prasmës ieðkojimà savo gelmë-se. Ar tik tai, apie kà ji svajoja, tai,ko ji ieðko, kartais nebus PhilipoAuslanderio pirminis kûnas – kû-nas, iðvalytas nuo sociokultûriniøþenklø? Vakaruose prieð kurá laikàðias paieðkas pakeitë ne tokiø þen-klø valymas, o demaskavimas ir eks-ponavimas (Staniðkytë, Jurgita. Kai-tos þenklai: ðiuolaikinis Lietuvosteatras tarp modernizmo ir postmo-dernizmo, Scena, 2008, p. 150–151).Ar galime sakyti, kad „Atmintyje“neaiðkios kilmës chimeros ar sala-mandros, tarsi patekusios èia ið kitoLoros darbo „Salamandros sapnas.Paveikslas“, demaskuoja ankstesniuskultûrinius þingsnius, pavyzdþiui,ankstesná choreografës kûriná? Tur-bût ne. Galime tik pasidþiaugti, kadesame sàþiningi patys prieð save irleidþiame sau kurti ne tai, kà „rei-kia“, o tai, ko patys norime.

Gerai, kad Lora ne tik sau leidþiakûrybinæ laisvæ, bet ir turi koman-dà, su kuria ta laisve gali naudotis.Vis ádomiau, kà Loros Juodkaitësðokio teatras darys toliau.

të visà likusá spektaklio laikà yra virðrëmo ir jame. Lora sako, kad þemës –tai lyg kasdienis purvas, terðalai. Lygpatirties sluoksniai, neleidþiantyspasiekti savo esmës. Laikui bëgantjos bûtybë vis smunka þemyn, dul-kës vis labiau limpa prie kûno, kolgaliausiai, visiðkai palauþta, atkaps-to sluoksná, kur þemiø nebëra. Ðvie-sa atsimuða lyg nuo veidrodþio, o bû-tybë, lyg (vël) atradusi savo esmæ,pakyla á harmoningà sukiná. Vis dël-to þemiø natûralumas vilioja, jø ne-sinori priskirti neigiamai stichijai, dëlto sunkiau perskaityti metaforà.

Loros bûtybë verþli, tvirta, net ag-resyvi. Rodos, ðokëjos judëjimas ga-li priminti viskà – asirø dievybæ, dis-ko metikà, chimerà, salamandrà arpaukðtá, tik ne moterá. Toks gebëji-mas transformuotis, sàmoningaikeisti savo kûnà pritrenkiantis. Sa-votiðkoje atminties áraðo juostoje,savame kûne, L. Juodkaitë atsikra-to visø tapatumo þymiø. Lyg suklas-totø tai, kas nesuklastojama, savokûnà paverstø kitu.

Bûtybë – tarsi ákûnyta mintis. Lygscenoje ne L. Juodkaitë, o Ryszar-das Cieúlakas ið Jerzy Grotowskio

Routledge, 2008. p. 82.). Ne, Loraiteatras nëra tyrimø aikðtelë, o per-sonaþas – savæs tyrinëjimo árankis.Vis dëlto tai, kà ji daro scenoje,verèia kalbëti apie tà keistà ener-gijà, sukuriamà èia pat, vietoje, prieþiûrovo akiø. Ið kur ji atsiranda?L. Juodkaitë pasakoja istorijà ir, re-gis, pasakodama pati vis neria gilyn,sluoksnis po sluoksnio, á tam tikràpsichofizinæ bûsenà, kurioje judëji-mas vyksta savaime, ið kûno nerei-kalaudamas jokiø papildomø jëgø,tarsi tai bûtø natûrali kûno bûsena.

Jûros oðimas, bildantys akmenys,

D . M A T V E J E V O N U O T R .„Atmintis“

4 psl. 7 meno dienos | 2014 m. sausio 17 d. | Nr. 2 (1063)

T e a t r a s

Julija Vilkiðiûtë

Dr. Jurgis Ðlapelis ir jo þmonaMarija – tautinio atgimimo veikë-jai, paskyræ gyvenimà gimtosios kal-bos bei Lietuvos nepriklausomybëspuoselëjimui ir saugojimui. Marijosir Jurgio Ðlapeliø name-muziejujevykstantys arbatvakariai – tai ren-giniai, kuriuose, pasitelkus teatrinækalbà, bandoma sugràþinti þiûrovàá XX a. pradþià ir leisti jam pabu-voti viename ið tuo metu rengtøslaptø ar pusiau slaptø susibûrimø.Tokie vakarai bûtent ðiuose namuo-se rengiami ne atsitiktinai. Norsanuo metu jie èia rengiami ir nebû-davo, ðiø namø gyventoja MarijaÐlapelienë itin mëgdavo tokiuosevakaruose lankytis. Taigi, norintbent kiek prisiliesti prie ðios vilnie-tës dvasios, ið tiesø verta pajustianuomet populiariø arbatvakariøatmosferà.

Vienas toks arbatvakaris-spek-taklis – „Lig Tave sulauksim...“ vykosausio 9 dienà. Jo rengëjai neapsiri-bojo viena Ðlapeliø namø-muziejaussale ir pradëjo kurti praëjusio laikoatmosferà nuo pat ðio pastato kie-mo. Pravërus Pilies gatvëje esanèiasduris á muziejaus kiemelá, sveèiuspasitikdavo þibintininkas, o uþ stik-lo sëdinti kasininkë taip pat buvo se-noviðkai pakilios nuotaikos ir aptar-naudavo sveèius su itin pabrëþiamu,ðiems laikams jau nebûdingu man-dagumu. Ið pirmo þvilgsnio atrodo,kad tokie vakarai turëtø bûti nemo-kami, taèiau visiðkai paprasta paaið-kinti, kodël vis dëlto reikia pirkti bi-lietà – ir toje praeityje, prie kuriosbandoma prisiliesti, arbatvakariaivisuomet bûdavo mokami.

Nors ir nusipirkus bilietà, þiûro-vui leidþiama pasijausti sveèiu, vaka-ro dalyviu, o ne stebëtoju. Jis malo-niai pasitinkamas visur: koridoriuje,kur kabinami paltai, ar salëje, kurio-

je jis palydimas iki specialiai jam pa-renkamos vietos. Tai ir vël nëra pa-prastas, nuoðirdus mandagumas, ðismandagumas istorinis, verèiantis pa-sijausti ne paprastu, o ypatingu, taippat istoriniu þmogumi. Lyg ið tiesøèia vyktø kaþkas slapta, ne kiekvie-nam pasiekiama ar þinoma, ne kiek-vienam suprantama. Taigi, galima sa-kyti, visas ðio vakaro sveèiusaptarnaujantis personalas, o ðiek tieknet ir patys sveèiai, vos tik perþengæ

Pilies g. 40 esanèiø durø slenkstá, pa-sineria á bendrà þaidimà, savotiðkàkarnavalà, ir tampa aktoriais.

Salëje su uþvertomis langinëmis –balta staltiese uþklotas ilgas stalas,aplink kurá ir sodinami susirinkæ da-lyviai. Kiekvienas jø, kaip tokiam va-karui ir priklauso, ið karto gauna pokarðtos arbatos stiklinæ. Ðioji arba-ta, kaip ir minëtasis mandagumas,nëra pateikiama kaip kaþkas savai-me suprantamo, ji taip pat vaidina

ypatingà, simboliná vaidmená – kvie-èia atvirai kalbëtis, suartina. Ið tie-sø taip pabrëþtinai èia elgiamasi sukiekviena detale, kaip tik ið jø ðis va-karas ir susideda: ið ant stalo pasta-tomø þibintø, puoðiamos eglutës,siûlomø paragauti spurgø, dovanoja-mø atviruèiø... Visos smulkmenos –lyg didþiausios brangenybës: tai yraprieþastis uþkalbinti, tai yra bendra-vimo, susipaþinimo ritualas.

M. Ðlapelienë – pirmosios lietu-viðkos operos „Birutë“ pagrindiniovaidmens atlikëja, aktyvi pirmøjøsaviveikliniø muzikos vakarø irspektakliø dalyvë. Todël ir ðis arbat-vakaris – teatras. Nors teatrinë ðiovakaro kalba labai paprasta, taip patpasiskolinta ið praëjusio laiko. Èiayra dvi pagrindinës, viena kitaiprieðtaraujanèios veikëjos – nuolatðnekanti ir kiek ákyrokai aplink vi-sus ðokinëjanti Tarnaitë (VirginijaKuklytë) ir netikëtai ið lauko atëju-si pati Marija Ðlapelienë (Eglë Tu-levièiûtë). Marija pasineria á prisi-minimus: pasakoja apie senàjáVilniø, savo ðeimà, namus, Lietu-và, o tarnaitë dël visokiø buitiniørûpesèiø ar ið paprasèiausio nuo-bodulio vis pertraukia lëtà, labai po-etiðkà jos kalbëjimà. Be to, ði Tar-naitë labai pamëgusi lenkø kalbà,nuolat burba dël to, kad vakarasvyksta lietuviðkai, taip primindamaapie sulenkëjusá ano meto jaunimà.Prieðais þiûrovø akis esanèioje sie-noje veikia videoprojekcija, kurio-je matyti Marijos pasakojimàiliustruojantys vaizdai (pasirody-mo pradþioje buvo panaudotas iraparatas vaizdui sukti). Kaip inter-liudija, vakarà pagyvinantis þaidi-mas – ávairiø naujienø ið ano metolaikraðèiø skaitymas. O jautres-niems, poetiðkesniems þiûrovamslabiausiai pasakojamà laikà, jo atmo-sferà pajusti padeda gyvai atliekamamuzika (vokalas – Regina Ðilinskai-

Gràþinant praeitáArbatvakaris „Lig Tave sulauksim...“ Marijos ir Jurgio Ðlapeliø name-muziejuje

të, smuikas – Milda Pleitaitë).„Lig Tave sulauksim...“ turi aið-

kø tikslà – prikelti ðiandienos þmo-gui patriotiðkumà, sustiprinti jomeilæ Lietuvai. Kaip sakë pati Ma-rija Ðlapelienë: „Mieli lietuviai, vil-nieèiai, idant jûs niekuomet neap-leistumët savo Tëvynës, tai manopriedermë yra papasakoti, kaip aðgyvenau.“ Kaip tik todël Marijos is-torija ir pasakojama. O dël visus vie-nijanèio lietuviðkumo nesunku pa-sijausti èia lyg giminiø baliuje: norsir ne visi paþástami, bet vienodaigerbiami, draugiðkai priimami, so-dinami uþ to paties stalo tam, kadkartu pasinertø á vienaip ar kitaipbendrà, visus palieèianèià praeitá.

Ðis vakaras, kaip ir giminiø susi-bûrimai, skirtas kiekvienam atëjusia-jam, ne vien tam, kuris M. Ðlapelieneipritartø. Èia niekam nedraudþiamanuobodþiauti (tai demonstruoja tar-naitë, tad jei ne kitiems, tuometbent jai bûsi savas), ðnibþdëtis tar-pusavyje (tai skatina ávairûs dalini-maisi svetingumo þenklais) ar, rim-èiau nusiteikusiems, domëtisistorija, lyg bandant atsekti savo gi-minës medá. Kad ir koks bûtum, èiasulauki nemaþai ðypsenø, dëmesioir todël pasijunti pasitarnavæs ðiamsusitikimui jau vien savo atvykimu.Veikiausiai tai ir yra didþiausias ðioarbatvakario kûrëjø nuopelnas – ge-bëjimas kiekvienam þiûrovui, ne tikpasiðventusiam patriotui ar istorijosmëgëjui, leisti jaustis gerai. Nors iresama èia tam tikro pedagoginio uþ-manymo, niekas nëra per prievartàbrukama. Ir anuomet tokiuose va-karuose gausiai lankydavosi ávairipublika: ávairiø tautø Vilniaus gy-ventojai, ir inteligentai, ir darbinin-kai, ir lietuviai, mokantys ir nemo-kantys lietuviðkai. O po tø vakarøatsirasdavo nemaþai sulenkëjusiølietuviø ðeimø jaunimo, norinèio ið-mokti lietuviø kalbos...

K . S I P A R I O N U O T R .Eglë Tulevièiûtë (Marija Ðlapelienë)

Anonsai

Kasdienybæ nustelbiantyskoncertai Filharmonijoje

Lietuvos nacionalinë filharmoni-ja jau pradëjo sukti 2014-øjø sau-sio–geguþës mën. koncertø kaleido-skopà. Ðá pusmetá vien Vilniujenumatyta surengti per 60 koncertø.Artimiausias – sausio 18 d. Filhar-monijos Didþiojoje salëje leis ið ar-èiau paþvelgti á maestro Juozo Do-marko vadovaujamo Lietuvosnacionalinio simfoninio orkestro(LNSO) instrumentines grupes.

Sausio 18 d. programà „Nuo èigo-niðkø melodijø iki koncerto smuikui“atliks Roberto Ðerveniko diriguoja-mi LNSO styginiø ir mediniø puèia-møjø instrumentø grupiø muzikantai,solo grieð orkestro altø grupës kon-certmeisteris Arûnas Statkus ir Fil-harmonijos sveèias smuikininkasAleksandras Sitkovetskis.

Jau kità savaitæ, sausio 22 d., Fil-harmonijoje pasirodys garsusis Mask-vos akademinis kamerinis choras, va-dovaujamas iðkilaus dirigentoVladimiro Minino. Neseniai kûrybi-

nës veiklos 40-metá atðventæs vienasautoritetingiausiø chorinës muzikosatlikëjø Lietuvos publikà ketina pama-loninti S. Rachmaninovo, G. Kanèe-lio, O. Messiaeno, M. Ravelio kûri-niø bei rusø liaudies dainø programa.

Vasario 8 d. Filharmonijoje su-lauksime vieno garsiausiø pasaulyjebaroko muzikos atlikëjø – Belgijos or-kestro „B’Rock“, atvykstanèio su ba-roko muzikos interpretuotoju, ðvei-

carø fleitistu ir dirigentu Maurice’uStegeriu. Sveèiai atliks G.A. Bres-cianello, A. Vivaldi, G. Torelli irF. Geminiani kûriniø programà „Sumeile, Vivaldi“.

Pirmà kartà Filharmonijos sceno-je sulauksime Kelno aukðtosios mu-zikos mokyklos ir Londono karaliðko-sios muzikos akademijos auklëtinio,tarptautinio F. Chopino jaunøjø pia-nistø ir kitø konkursø laureato, gar-saus baltarusiø pianisto RostislavoKrimerio. Vasario 18 d. Filharmoni-jos scenoje sveèias su Lietuvos kame-riniu orkestru ir jo meno vadovusmuikininku Sergejumi Krylovu atliksdu dvigubus ðiuolaikiniø autoriø –Niujorke gyvenanèios rusø kompozi-torës A. Pavlovos ir argentinieèiøkompozitoriaus S. Calligario – kon-certus. LKO savo ruoþtu ðiame kon-certe dar þada atlikti L. van Beet-hoveno Septintàjà simfonijà.

Kovo 12 d. á Filharmonijos scenàsugráþta visada laukiamas GidonoKremerio vadovaujamas orkestras„Kremerata Baltica“. Ðákart orkest-ras þada F. Schuberto, F. Chopinoir M. Weinbergo–A. Pushkariovo

muzikos vakarà. F. Chopino Antrà-já fortepijoniná koncertà su orkest-ru atliks pianistas Andrejus Koro-beinikovas.

Kovo 29 d. Filharmonijoje suLNSO muzikuos pianistas AndriusÞlabys ir dirigentë Mirga Graþiny-të-Tyla. Áspûdinga ir ðio koncertoprograma: J. Brahmso Pirmasiskoncertas fortepijonui, R. Ðerkðny-tës „Ugnys“ bei L. van Beethove-

no Penktoji simfonija („Likimo“).Balandþio 24 d. Filharmonijoje

reèitalá skambins vienas garsiausiøpasaulio pianistø Yundi Li. Sveèiasatliks R. Schumanno, L. van Beet-hoveno, F. Liszto kûriniø ir (sic!) ki-nø muzikos programà. O balandþio26 d. su Modesto Pitrëno diriguo-jamu LNSO Filharmonijoje grieð2013 m. Jashos Heifetzo konkursonugalëtoja, smuikininkë MayumiKanagawa. Vieðnia atliks M. Bru-cho Pirmàjá smuiko koncertà.

Simfoninës muzikos sezono pa-baigai geguþës 10 d. J. Domarko irLNSO rengiamame koncerte sologrieð garsusis smuikininkas VadimasGluzmanas. B. Dvariono 110-osiomsgimimo metinëms skirtame koncer-te sveèias ið Rusijos atliks B. Dva-riono smuiko koncertà, o orkestraspublikà dar pamalonins P. Èaikovs-kio „Patetine“ simfonija.

Daugiau informacijos apie ðiuosir kitus Filharmonijos renginius ra-site interneto svetainëje www.filhar-monija.lt.

LNF INF.

Yundi LiMayumi Kanagawa

7 meno dienos | 2014 m. sausio 17 d. | Nr. 2 (1063) 5 psl.

K i n a s

Þivilë Pipinytë

2006-øjø pradþioje septyni jaunireþisieriai, tarp kuriø buvo IgnasMiðkinis, Mantas Verbiejus ir Do-natas Vaiðnoras, paraðë kino mani-festà. Jis skelbë, kad „kino bankro-tas – objektyvus lietuviðkos kinokultûros faktas“. Jauni reþisieriaisuformulavo principus, turinèius at-naujinti lietuviø kinà. Tai buvo asme-niðkumas (filmas turi remtis asmeni-ne reþisieriaus patirtimi), aktualumas(filmas privalo gimti „èia ir dabar“),komunikatyvumas (reþisierius turi„suvilioti, átraukti ir priblokðti þiû-rovà“). Manifesto autoriai tikino,kad „reþisieriai privalo atsiriboti nuobet kokios kino konjunktûros ir opo-nuoti autoritetams“. Savo tikslus ma-nifesto autoriai tikëjosi ágyvendintiper trejus metus, bet, man regis, jietaip ir liko fantazija. Manifesto au-toriø filmuose buvo daug þiûrovø ne-kenèiamo lietuviø kino màslumo,reikðmingø pauziø ir „mediniø“ dia-logø.

Ðliauþianti revoliucija

Átariu, kad Emilis Vëlyvis mani-festo nematë akyse, nors bûtent2006-aisiais jis pristatë savo pirmàjápilnametraþá filmà „Zero“, ir atro-dë, kad su manifestu labiau susiju-sios trys ðio filmo novelës. Kinoprofesijos nesimokæs Vëlyvis taip patþinojo, koks turi bûti lietuviø kinas –áþûlus, ðokiruojantis, neapsunkintastautiniø kompleksø, visas „padary-tas“ ið lietuviðko kièo ir kalbantis gat-vës kalba. Buvo akivaizdu, kad Vë-lyvá þavi Quentinas Tarantino.Manau, tas naivus susiþavëjimas ið-liko iki ðiol, tai sufleruoja net nau-jausio jo filmo „Redirected / Uþ Lie-tuvà!“ struktûra ar atskirø jo daliøpavadinimai, kà jau kalbëti apiedaugybæ geresniø ar blogesniø Ta-rantino sekëjø á pasaulá paleistøðtampø, kuriuos Vëlyvis ir vël pa-kartojo.

Ið pat pradþiø Vëlyvis atviraimaiðtavo prieð lietuviø kinà, prieðjo dirbtinumà, pompastikà, taisyk-lingus dialogus, polinká á filosofavi-mà, moralizavimà, poetizavimà irpsichologinio ar moralinio pobû-dþio problemas. Bet tai vis dëlto bu-vo neprofesionalo, neturinèio koprarasti mëgëjo maiðtas prieð tra-dicijà (kurios jis nesuvokë), nacio-nalinio kino mokyklà ir vertybiø hie-rarchijà. Ið esmës Vëlyvis neigë tai,kà jo dievukas Tarantino pavertë sa-vo filmø materija, nes pastarasis ne-slepia susiþavëjimo amerikieèiø ki-nu ir jo istorija. Tai ir yra didþiausiaVëlyvio silpnybë – jis remiasi post-moderniais svetimos, gerai taip irnepaþintos tradicijos „tekstais“ ir jøperdirbiniais, ið jø paimdamas tikþanrø ar siuþetø schemas, gaudynes,personaþus. Þinoma, þanrinis kinasLietuvoje neturi gilesniø tradicijø,

Emilis Vëlyvis kaip lietuviø kinorevoliucijos veidrodisNauji filmai – „Redirected / Uþ Lietuvà!“

bet uþtat yra galimybë eksperimen-tuoti. Gaila, Vëlyvis ja nepasinau-dojo, net lietuviø kino tradicijà ga-lima ádomiai reinterpretuoti. Taèiaujis bene pirmasis árodë, kad nepre-tenzingas mëgdþiojimas gali bûti vi-sai pelningas. „Zero“ atidarë tàPandoros skrynià, kuri pas mus da-bar vadinama komerciniu lietuviøkinu, ir prisidëjo prie mito apie tàkinà atsiradimo.

„Zero 3“

„Redirected / Uþ Lietuvà!“ manpasirodë dar vienas „Zero“. Galtechniðkai ir tobulesnis, „ðvaresnis“(operatorius Feliksas Abrukaus-kas), energingiau sumontuotas uþankstesnius du, bet akivaizdþiai pri-mityvesnis, nes reþisierius tik cituojasave ir mëgdþioja kitus. Nepadëjoir tai, kad veiksmas prasideda lie-tuviø pamëgtame Londone, kur ke-turi draugai idiotai – Benas, Timas,Dþonas ir Maiklas (Daniel-JohnWilliams, Gil Darnell, Oliver Jack-son, Anthony Strachan) apiplëðiauþ juos gudresnius nusikaltëlius,bet, uþuot nuskridæ su grobiu á Ma-laizijà, dël Islandijos ugnikalnio ið-siverþimo atsiduria Lietuvoje ir ið-kart pasineria á folkloriðkà lietuviðkàdugnà. Èia anglus ims persekioti netik lietuviai (ávairaus plauko nusi-kaltëliai ir þudikas policininkas), betir apiplëðtieji. Todël bent vienà treè-dalá filmo uþima gaudynës: kas norskà nors vejasi ar gaudo, kas nors bë-ga, o Dþonas visà filmà laksto nuogas,su prie rieðo prirakintu radiatoriumi.Po lietuviðkø kaimiðkø vestuviø, pasi-baigusiø grandiozinëmis muðtynë-mis, galiausiai bëgliai atsiduria Ru-sijoje.

Didþiàjà filmo dalá dauþomasi,þudoma, dulkinamasi (vienas an-glas tuo uþsiima net su pliuðiniumeðkinu ir gyva kiaule) ir kitaiplinksminamasi. Þinoma, su narko-tikais, lietuviðku alumi bei stipres-niais gërimais ir merginomis. Vëly-vio „stilius“ nesikeièia: jo filmøpersonaþai yra marginalai – nusikal-tëliai, kekðës, degradavæ kaimieèiai,kontrabandininkai, alkoholikai, po-licininkai. Jie plakatiðki, nes reþisie-rius nesivargina rasti bent kokiø áti-kinamø elgesio motyvø. Filmuosedaug smurto, kraujo, nuogø krûtøir keiksmaþodþiø. „Redirected / UþLietuvà!“ keikiamasi net keturiomiskalbomis ir tai, ko gero, vienintelëVëlyvio kûrybos naujovë. Bet ji su-stiprina áspûdá, kad Vëlyvis kine galikalbëti taip pat tik iðtiktukais.

Trûkumai iðliko tie patys, kaipankstesniuose filmuose, tik dar aki-vaizdesni: Vëlyvis nemoka dirbti suaktoriais, todël kiekvienas vaidina,kaip jam patogu ir kà sugeba, o re-þisierius leidþia kiekvienam atlikti„firminá numerá“, pavyzdþiui, Mo-nika Vaièiulytë filmo pabaigoje pa-galiau nusimeta perukà ir energin-

gai papurto veðlias garbanas visaikaip spektaklyje „Iðvarymas“. Ak-toriø filme daug ir ávairiø, bet nie-kaip nesupratau, kà Vëlyvio galero-se veikia talentingas rusø aktoriusArturas Smolianinovas ir ne maþiautalentingas Marius Repðys. Pastara-sis ðmëkðèioja filmo pabaigoje, mo-suodamas lazda ir dëvëdamas absur-diðkà perukà.Vëlyvis, regis, iðnaudojatik iðorinius savo aktoriø trûkumusar privalumus (pvz., operos daini-ninko Rafailo Karpio figûrà ar dëlnesuprantamø prieþasèiø naujàjakino deive pavadintos KarinosStungytës kûno formas).

Vëlyvis nemoka kurti antrojo pla-no. Tai akivaizdu kad ir autobuso, ákurá áðoka nuogas Dþonas, epizode.Keli stambûs planai, neva rodantyskeleiviø reakcijà, ir epizodas baigia-si net neprasidëjæs. Kai „Redirec-ted / Uþ Lietuvà!“ kadruose pasi-rodo dar daugiau aktoriø, Vëlyvisvisai bejëgis: tai liudija vestuviø irdidþiøjø muðtyniø scenos, kuriosenusifilmavo ir lietuviø masinës kul-tûros personaþai (pavyzdþiui, Vita-lijus Cololo ir Svaras). Todël manau,kad reþisierius pasiskubino ant ðunsbûdos uþraðyti „Puipa“. Vëlyviui ikitos bûdos dar ilgai teks plaukti.

Lietuvos vizija

„Redirected / Uþ Lietuvà!“ pri-statomas ávairiai – kaip satyra, pa-rodija, o pats reþisierius spaudoskonferencijoje sakë, kad nori su-griauti kai kuriuos mitus apie Lie-tuvà. Pastatai filme visi kaip vienasapgriuvæ, þmoniø veidai atspindi netkeliø kartø degradacijà, lietuviai –aktyvûs homofobai, korumpuoti po-licininkai þudo taip áprastai, lyg taidarytø kasdien, kiekviename þings-nyje naiviø uþsienieèiø tyko nusikal-tëliai ir laukia kekðës. Lietuva fil-me iðkyla kaip kloaka, peðtukø,idiotø, prostituèiø, þmoniø ir alko-holio kontrabandininkø, seksualiaisusirûpinusiø kunigø (filmas dedi-kuotas erotiðkø nuotykiø ieðkantákunigà suvaidinusiam Vytautui Ðap-ranauskui) kraðtas.

Þinoma, tokie personaþai – post-modernizmo kanonas, bet vien tojokiam filmui neuþtenka. Nuo patpirmø filmo kadrø ekrane pasiro-danèios kiaulës ar jø galvos, þino-ma, – Vëlyvio metafora, uþuomina,kad po purvà voliotis visada malo-nu, bet ir to neuþtenka. Neuþtenkair pavogto þiedo motyvo, juolab kadabejoju, ar kuris nors lietuvis þiû-rovas þiedo paieðkas susies su Tol-kieno personaþais. Jo ðirdþiai daugmielesni ir daugiau komiðkø asocia-cijø sukelia populiariø serialø ir re-klamø aktoriai, pavyzdþiui, SakalasUþdavinys, ðákart tapæs greitosiospagalbos automobilio felèeriu.

Galø gale pradedi nebesuprasti,kas yra „Redirected / Uþ Lietuvà!“satyros objektas, ko nekenèia Vëly-

vis ir jo scenarijaus bendraautorisJonas Banys. Akivaizdu tik, kad jienekenèia kino kritikiø, bet prasigë-ræ lietuviai kaimieèiai ar naivûs an-glai jiems visai simpatiðki, o lietu-viðkas seksizmas – net priimtinas,antraip viename vulgariø filmo pla-katø nebûtø lazdos ir dviejø jà lai-þanèiø damø. Ankstesniuose „Ze-

vaizdas, sëkminga rinkodara ir pel-nas. Todël Kultûros ministerijos irLietuvos kino centro logotipai tarpfilmo rëmëjø atrodo gana absurdið-kai, nors ið valstybës filmas gavo ke-lis milijonus.

Tikroji kultûra ir kinas ne atsakoá jau egzistuojanèius poreikius, o pa-tys juos kuria. Man regis, dësninga,

ro“ dar galëjai áþvelgti ðiokià tokiàkritikà, pavyzdþiui, paðiepianèià lie-tuviðkà keliaklupsèiavimà prieð ma-sinës kultûros þvaigþdes. Taèiau me-tams bëgant ir pats Vëlyvis tapotokia pat þvaigþde. Prievarta, sek-sas ir pinigai Lietuvoje visada atsi-perka. Todël pradedi galvoti, kad fil-mo autoriai tiesiog pataikaujaneðvankiø juokeliø ir lietuviðkø te-lenoveliø þiûrovø skoniui, degrada-vusios Lietuvos vizija – tiesiog pel-ninga konjunktûra.

Kita vertus, degradacijos – visuo-meninio gyvenimo, politikos, menoir pan. – pavyzdþiø Lietuvoje tikrainetrûksta. Bet Vëlyvis kalba ne apiejuos. Jis kutena þiûrovø savimeilæ.Tai – uþdaros provincialios erdvësparadoksas: ne kalbëti apie save, opabandyti paþvelgti á save ið ðalies,pavyzdþiui, neva anglø akimis, irtaip atsiriboti nuo konkreèiø pro-blemø ir kompleksø. Lietuva filmeir yra tokia uþdara klaustrofobiðkaerdvë, ið kurios nepavyks iðtrûkti,nebent á dar uþdaresnæ.

Kadaise Olga Freinderberg, ana-lizuodama siuþeto ir þanro poetikà,atkreipë dëmesá, kad antika „þinotik du þanrus – aukðtàjá ir þemàjá;ðlovinantá ir smerkiantá“. Vëlyviuiegzistuoja tik þemasis. Be reikalo jiskuklinasi, kad griauna mitus. Grei-èiau pats juos ákûnija.

Po revoliucijos

Revoliucija baigësi tradiciðkai –ant pergalingø vëliavø paraðyta, kadmenas priklauso liaudþiai. Filmuo-se yra tai, kà ji nori matyti ir girdëti.„Redirected / Uþ Lietuvà!“ – geraspavyzdys, kad lietuviø komercinio ki-no kûrëjams (ir þiûrovams) nebeeg-zistuoja meniðkumo kriterijai. Jøvietà uþëmë techniðkai tvarkingas

kad pusmetá ES pirmininkavusi irapie tai daug kalbanti Lietuva ne-gali pasigirti në vienu inicijuotu kul-tûros projektu.

„Redirected / Uþ Lietuvà!“ ir pa-naðiø filmø uþduotas tonas veikianet dokumentiná kinà. Jauni doku-mentininkai vis daþniau filmuojabenamius ir kitokius nelaimëlius, jøþargonas ne tik kûrëjams, bet ir þiû-rovams sukelia daug juoko, doku-mentininkai (panaðiai kaip „Vëly-vis and Co“) nori ðokiruoti þiûrovusmarginalø gyvenimo vaizdeliais beileksika.

Man naujausias Vëlyvio filmas –jo paties akligatvis. Per daug prieð-taravimø: ið pradþiø Vëlyvis nuoðir-dþiai siekë atnaujinti lietuviø kinà,bet dabar jis susitaikë su naudingakonjunktûra. Toks áspûdis, kad jissusitaikë su tuo, prieð kà anksèiaumaiðtavo. Vëlyvis rodo degradaci-jà, ðiek tiek, þinoma, ja baisëdama-sis, bet kartu supranti, kad rodo tai,kas jam ádomu ir artima.

Vëlyvis nuoðirdus, jis neapsime-tinëja intelektualu. Taèiau didelipinigai ir populiarumas neskatinakeistis. „Redirected / Uþ Lietuvà“ið tikrøjø yra visko – dirbtiniø faløir, tikiuosi, natûraliø krûtø, sekso,prievartos, gaudyniø, muðtyniø,kraujo, keiksmaþodþiø. Trûksta tiksmegenø. Bijau, kad Vëlyviui jaupats laikas pradëti jø ieðkoti, neskino taisyklës grieþtos: tas, kurisnetobulëja, degraduoja. Nesvarbukur – Lietuvoje ar Holivude, á kurásvajoja pakliûti Vëlyvis.

Kiekviena revoliucija turi savodidvyrius ir savo ðvonderius. Lie-tuviø komercinio kino frontuosedidvyriø kol kas nematyti, o ðvon-deriai triumfuoja. Viliuosi, kad tiklaikinai.

Karina Stungytë filme „Redirected / Uþ Lietuvà!“P. M A K A U S K O N U O T R .

6 psl. 7 meno dienos | 2014 m. sausio 17 d. | Nr. 2 (1063)

D a i l ë

Elvyda Lazauskaitë

Ðiaudiniai puoðmenys – liaudieskultûros reiðkinys, leidþiantis paþin-ti tautos kûrybingumà ir pasaulëþiû-rà. Bûdingas lietuviø tradicinës kultû-ros bruoþas buvo aplinkos ðventinimasir jos daiktø, átrauktø á kalendoriniø,ðeimos ir gamtos virsmø ðvenèiøapeigas, pavertimas simboliais. Lie-tuviai tikëjo, kad aplinka geba su-derinti þmogaus gyvenimà, padedasiekti groþio ir dvasios darnos. Ti-këjo, kad dar baltø liaudies menevyravæ medþiø, dangaus ðviesuliø arpaukðèiø simboliai gali paveiktiþmogaus gyvenimà.

Senovëje á ðiaudà þiûrëta kaip ánenutrûkstamos gyvybës simbolá –javo ðiaudas uþaugina varpà ir su-brandina grûdà, kurá pasëjus iðau-ga naujas daigas. Ðiaudais þmogusdengë savo namo stogà, klojo juos álovà, pynë skrybëles ir vyþas, namøûkio rykus ir puoðmenis – dëþutes,rëmelius, ðiaudinukus. Per didþiau-sias ðventes namus puoðë ðiaudinë-mis saulëmis, þvaigþdëmis, snaigë-mis, paukðteliais, virð kûdikio lopðiokabino reketukus, per ákurtuves arvestuves dovanojo sodus.

Sodas – visatos simbolis, jame su-sikerta Þemës ir Dangaus sferos, otarp jø – Þmogaus gyvenimas su jopraeitimi, dabartimi ir ateitimi. Pa-kabintas krikðtasuolëje virð apeigi-nio stalo jis sudarë simbolinæ visu-mà su stalu ir kvietë kurti darnàaplink save ir savyje.

Laukimu nurymotam, aðaromisaplaistytam ir dþiaugsmais nuðluosty-tam stalui per ðventes teko ypatinga

Etninës savimonës dalisParoda „Sesë sodø sodina“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje

vieta. Prie jo dalijamasi duonos rie-ke, Kûèiø vakarà sugráþta visi gimi-nës gyvieji ir mirusieji. Prie stalo su-tariamos ir ðvenèiamos vestuvës,Aukðtaitijoje ir Dzûkijoje be puoð-naus jaunosios sodo në neásivaizduo-jamos. Jaunosios pusës moterys já rið-davo kuo didesná ir kuo turtingesná –apkaiðydavo gëlytëmis, viduryje átai-sydavo þmogaus figûrëlæ – sodininkà,apaèioje kabindavo paukðtelá.

Tikëta, kad kuo didesnis ir tankes-nis sodas, tuo laimingesnis ir turtinges-nis bus jaunøjø gyvenimas. Su sodujaunavedþiai gaudavo ir palinkëjimà-perspëjimà – kaip ðiaudà saugoti kiek-vienà gyvenimo dienà ir kiekvienà va-landà, nes nesaugant ar nesutariantgyvenimas lûþta kaip ðiaudas.

Sodo vardø ávairovë atspindi for-mø ir funkcijø ávairovæ. Jis vadintasliktoriumi ir sietynu, nes átaisius ke-

lias þvakeles ðviesdavo kaip lempa,arba voru, nes vërinys priminë vora-tinklá. Kai kur vadintas reketuku, rekë-þiu arba krijeliu, – taip pat, kaip ir se-niau naudotas þalumynais apipintassiûlø vyniojimo átaisas. Buvo graþus irðventiðkas, todël – darþelis, seklyèia. Opakabintas krikðtasuolëje virð stalo irpakylëtas virð kasdienës aplinkos jautapdavo dangumi ar rojumi.

Seniau per ðventes gyvybines ga-lias simbolizavo þiemà vasarà þa-liuojantys eglutë arba kadagys, pa-kabinti virð stalo virðûne þemyn.Juos pakeitæs sodas, etnologø tei-gimu, perëmë ne tik apeigines vis-þalio medþio reikðmes, bet ir baltømenui bûdingus medþio simbolioþenklus – medþio virðûnes prime-nanèius trikampá, piramidæ, eglutæ.

Sodai yra viena graþiausiø puoð-menø tradicinëje lietuviø kultûro-

je, taèiau kurá laikà buvo primirðti.Juos riðo tik pavienës riðëjos – Ve-ronika Baltrûnienë ið Kupiðkio, Ma-rija Gaidienë ir Elþbieta Tamulevi-èienë ið Marcinkoniø, MalvinaÈesnulevièienë ið Manèiagirio, Fi-lomena Degësienë ið Adutiðkio irkeletas kitø. Didesnio susidomëji-mo sodai sulaukë tik prasidëjus tau-tiniam atgimimui. Jau treèias deðimt-metis rengiami sodø riðimo kursai,stovyklos, seminarai ir parodos. Á ðádarbà ásitraukusios ðiaulietë BronëGricienë, vilnietës Nijolë Jurënienëir Marija Liugienë, ðakietë Jûratë Ðni-pienë, jonavietë Julija Ðlajienë, vilki-jietë Vida Snieèkuvienë, daug kitø.Visø jø pastangomis atgaivinta tra-dicija tampa nauja raiðka – steigia-mi klubai, dalijamasi patirtimi ir þi-niomis, rengiamos darbø parodos,bandoma sudominti jaunimà, ðiau-

dø vërinëliai suðvinta mokyklose,darþeliuose, dovanojami jaunave-dþiams, naujakuriams ir sveèiams.

Lietuvos nacionaliniame muzie-juje kartu su Vilniaus etninës kul-tûros centru pirmà kartà surengto-je respublikinëje tradiciniø lietuviðkøsodø parodoje dalyvavo 50 autoriø –tik pradedanèiø ir ilgameèiø riðëjø,sertifikuotø amatininkø. Sodo vëri-mas yra kûrybinis procesas, teikian-tis dþiaugsmo ir reikalaujantis kan-trybës. Dalis parodoje eksponuotøsodø liks Lietuvos nacionalinio mu-ziejaus etninës kultûros rinkinyje.

Sodø vërimo tradicija ne vienammenininkui tapo postûmiu ieðkotinaujø, savitø kûrybos bûdø, atrastikitokiø medþiagø ir riðimo techni-kø. Vienas ið jø buvo lino skulptûrømeistras Gintautas Gavenavièius(1960–2004). Ðio savito menininkorankose visokia augmenija atgydavoantram gyvenimui archajiðkos pa-slapties kupinomis skulptûromis, jøkompozicijomis, sodais, þirgais irpaukðèiais. Sodus jis kûrë ið ðiaudø,samanø, varnalëðø, lazdynø ðakeliø,laukiniø krapø, èesnakø, vilkdalgiøkotø. O lino gráþtes pavertë ðventø-jø ir angelø kûnais.

Ðiandieniai sodai yra nutolæ nuosavo pirminës paskirties, bet svar-biausia tai, kad kintanèios senosioskultûros tradicijos iðlieka ðiuolaikiniolietuvio etninës savimonës dalimi.

Paroda veikia iki sausio 26 d.

Lietuvos nacionalinis muziejus,

Naujasis arsenalas (Arsenalo g. 1, Vilnius)

Dirba antradieniais–sekmadieniais 10–18 val.

amatininkø auksuotais ir sidabrosiûlais iðtisai siuvinëti XVII a. dra-buþiai. Aká turëtø patraukti ir evan-gelinëmis scenomis subtiliai puoðtiseniausieji XV–XVI a. pavyzdþiai.Vienas áspûdingiausiø parodoje – iðraudono italiðko XVII a. pab. bro-kato pasiûtas, neprilygstamais vene-cijietiðkais nëriniais dabintas litur-giniø drabuþiø komplektas.

Antràjà parodos dalá kuratorëR. Pauliukevièiûtë paskyrë „prancû-ziðkam ðilko istorijos laikotarpiui, ku-rio ðviesûs gëlëti audiniai XVIII a.gausiai pripildë ir Lietuvos baþny-èias“. Tai metas, kai ilgametæ Italijoslyderystæ ðilko pramonëje galutinaipaverþë Prancûzijos karaliaus glo-bojamos Liono audyklos. Þvelgiantá ðiam tekstilës istorijos tarpsniuiskirtàjà ekspozicijos dalá atpaþásta-mas vëlyvojo baroko ir rokoko ne-rûpestingumas, atgyja nuostabusspindinèio gëlëto ðilko, nëriniø irkaspinø pasaulis. Dëmesingas þiû-rovas ðioje dalyje áþvelgs ir prancû-ziðkø audiniø motyvø pokyèius –nuo sudëtingus nërinius primenan-èiø XVII a. pab. – XVIII a. pr. audi-

niø, 4-ajame amþiaus deðimtmetyjeveðliomis puokðtëmis komponuotøtapybiðkø gëliø raðtø iki vinguriuo-janèiø, kiniðkais inkliuzais padabin-tø rokokiniø ornamentø.

Treèioje dalyje matome ypatingàir Europos tekstilës istorijoje uni-kalø reiðkiná – liturginius drabuþius,siûtus ið Lietuvos Didþiojoje Kuni-gaikðtystëje XVIII a. nuaustø, au-dimo technikos stebuklu vadinamøkontuðiniø juostø. Kontuðui (vyrið-kam ilgam virðutiniam drabuþiui)papuoðti skirtos juostos buvo svar-bi Lietuvos ir Lenkijos bajoro iðei-ginës aprangos dalis. Jø audimotechnologijos ir ornamentikos kil-më siejama su Persijos, Turkijos irIndijos tekstilës pavyzdþiais, o pir-mieji kûrëjai buvo ið tø ðaliø á atke-liavæ meistrai. Pagal Slucke ir Gar-dine sukurtus raðtø pavyzdþiusvëliau juostas ëmësi austi ir garsiejiLiono ðilko fabrikai. Ið ðilko, sidab-ro ir auksuoto sidabro siûlø sudëtin-giausiais raðtais nuaustos subtilauskolorito juostos buvo nepaprastaibrangios. Po Abiejø Tautø Respub-likos padalijimo Rusijos carinë ad-

ministracija uþdraudë neðioti tauti-ná kostiumà, tad kontuðines juostasteliko saugoti kaip ðeimos ir þlugu-sios valstybës relikvijas arba atiduo-ti ðventiems liturginiams drabuþiamssiûti. Parodoje galima pamatyti retogroþio juostø, sukurtø ið Stambulo áSluckà atsikëlusiø armënø kilmësmeistrø Jono ir Leono Madþarskiømanufaktûroje.

Taèiau gráþkime prie estetinio pa-sitenkinimo: tie, kurie maþiau do-misi istorija, muziejuje taip pat tu-rëtø patirti atradimo dþiaugsmà.Parodos architektë Julija Reklaitëir dailininkas Gedas Èiuþelis sukû-rë liturginei tekstilei palankià pre-zentacinæ erdvæ. Senosios tekstilësekspozicijai privalomoje prieblan-doje jautrus apðvietimas nuostabiaiiðryðkina prabangiø audiniø raðtus,duslø seno sidabro ir aukso ðvytëji-mà, gilø vyno ir persirpusios vyðniosaksomo raudoná, mirguliuojanèiasgëlëtø ðilkø spalvas. Specialiose vit-rinose tamsiame fone iðdëstytusdrabuþius lengva apþiûrëti, galimatyrinëti maþiausias detales ir smul-kiausius dygsnius, gërëtis audimo

technikø ir raðtø ávairove, meistrið-kai siuvinëtø ornamentiniø formøderme ir subtilumu, sudëtingomisvenecijietiðkø nëriniø ir pinikø ara-beskomis. Taip pat verta atkreiptidëmesá á ðen bei ten aplikuotas he-raldines figûras bei inicialus, prime-nanèius baþnyèioms drabuþius dova-nojusiø garsiø LDK didikø vardus.Gana netikëtas, taèiau vykæs archi-tektës sumanymas ekspozicijos dalá –XVIII a. prancûziðkø audiniø dra-buþius – sukabinti erdvëje. Dël kryp-tinës ðviesos ið tamsos iðnyrantys pa-vidalai primena teatro dekoracijà,kuria efemeriðkà sustingusiø figûrøiliuzijà ir pagyvina salës rimtá. Gai-la, kad muziejui stinga vientiso plo-to didesnëms parodoms rengti. Iðkontuðiniø juostø sukomponuotidrabuþiai atskirti nuo pagrindinësrûsyje esanèios parodinës erdvësir iðdëlioti nuolatinëje muziejausekspozicijoje baþnyèioje, todël re-ginio áspûdis ðiek tiek prarado vien-tisumà.

Kadaise klestëjusi ir dailiøjøamatø gaminius naudojusi Lietuvosdvarø kultûra XIX–XX a. buvo su-

naikinta, jos palikimas iðblaðkytas iriðgrobstytas, todël profesionaliosiostekstilës paveldà mûsø ðalyje ið es-mës sudaro vien baþnyèiose iðsau-goti prabangiø audiniø drabuþiai.Taigi Baþnytinio paveldo muziejujesurengtà ekspozicijà galime vertin-ti kaip itin reikðmingà tekstilës is-torijos parodà, kurios koncepcija netik puikiai atskleidþia Lietuvos litur-giniø drabuþiø ypatybes, jiems siûtinaudotø medþiagø kaità, bet ir de-monstruoja pagrindinius ávairiø lai-kotarpiø, skirtingø ðaliø tekstilësmeno skirtumus, pristato tipologi-niu poþiûriu reikðmingiausius audi-niø ir dekoro pavyzdþius.

Paroda veikia iki rugsëjo 27 d.

Baþnytinio paveldo muziejus

(Ðv. Mykolo g. 9, Vilnius)

Dirba antradieniais–ðeðtadieniais 11–18 val.

Ir prabanga, ir groþisA T K E L T A I Ð 1 P S L .

A . B A L T Ë N O N U O T R .

Kapa. Audiniai – Italija, XV a. pab. –XVI a. vid. Sudervës Ðvè. Trejybësbaþnyèia

G . È I U Þ E L I O N U O T R .

7 meno dienos | 2014 m. sausio 17 d. | Nr. 2 (1063) 7 psl.

D a i l ë

Kristina Stanèienë

Dviejø þinomø vyresnës kartosmenininkø – keramikës Onos Krei-vytës-Naruðevièienës ir jos vyro,skulptoriaus Jono Noro Naruðevi-èiaus – kûrybos parodas jungia ben-dras pavadinimas – „Auganèios for-mos“. Kartu nuëjæ ilgà gyvenimokelià abu menininkai „augina“ sa-vøjø kûriniø formas skirtingai. Ta-èiau jø kûryba turi ir ryðkiø sàsajø –abiem rûpi Lietuvos istorija, abujaudina dabarties pasaulio bëdos irydos. Kaip bûdinga ðiai menininkøkartai, ypaè daug dëmesio jie krei-pia á þmogø – tik Naruðevièius nere-tai imasi konkretaus asmens portre-tinio atvaizdo, o Kreivytë màsliaityrinëja bûsenas, nuojautas, nuotai-kas arba ieðko apibendrinto tipaþo,archetipo. Tai pastebima net ir links-mose, humoru trykðtanèiose þanrinë-se keramikës kompozicijose. Kitasbûdingas kartos bruoþas – antropo-morfinio herojaus idealizacija. Tainereiðkia, kad þmogus bûtinai vaiz-duojamas pakiliai, dailiai, vien kaipharmoninga bûtybë, taèiau individobûèiai èia priskiriami dideli tikslai,ið jo tikimasi istorinës atminties puo-selëjimo ir perdavimo, atviros jaus-mø átampos, „dideliø“ iðgyvenimø,herojiðko nusiteikimo, atmetant „ne-reikðmingas“, pernelyg „smulkias“kasdienybës patirtis.

Dar vienas aspektas, kurá patogupasitelkti kalbant apie ðiø meninin-kø kûrybà, – tai formos traktuotë.Ir èia Naruðevièiai eina skirtingaiskeliais. Ðtai Jono Noro Naruðevi-èiaus kûryboje maþdaug nuo septin-tojo deðimtmeèio vidurio ëmë ryð-këti stilizacijos, konstruktyvaus ritmopaieðkos. Ðis dailininkas savo skulp-tûrø formas neretai dekoratyviai

„uþaðtrina“, taip priartëdamas prieXX a. pradþios modernizmo iðtakø –konstruktyvistiniø, futuristiniø for-mos eksperimentø, art deco stilisti-kos. O Kreivytës-Naruðevièienëskeramika – tai sukaupta, monumen-tali forma „savyje“. Ji, kitaip nei gy-venimo draugas ir bendraþygis, la-biau linkusi savuosius pavidalussuspausti, sutelkti á energingà, vidi-ne ekspresija alsuojantá viená. Átai-gaus, kone archetipinio monumen-talumo, kartais primenanèio netprieðistorës epochø kulto, apeigødirbinius, menininkë siekia tiek ka-merinëse kompozicijose, tiek deko-ratyvinëje interjero ir eksterjero ke-ramikoje.

Besiþvalgant po Onos Kreivytës-Naruðevièienës kûriniø ekspozicijà,pirmiausia á akis krenta „liaudiðka“,lietuviø liaudies meno paveikta me-ninës iðraiðkos samprata. Aptakûs,gruboki siluetai, sunkios, kresnos,nerangios figûros, tvirtai stovinèiosant þemës, kitur – apvalaini, bet kla-sikine harmonija dvelkiantys kûnaiakivaizdþiai byloja, kad liaudiðku-mas jos kûryboje – nevienareikðmë,

anaiptol ne tik senosios kaimo kul-tûros interpretacija pagrásta ypatybë.Ði dailininkë – profesoriaus Juozo Mi-këno mokinë. Tad prie neoklasikinësformos, matyt, jà bus smarkiai pa-stûmëjæs ir mokytojo meninis pa-saulëvaizdis. Sovietmeèio Lietuvosdailëje liaudiðka stilizacija buvo ne-paprastai svarbi, plëtota daugelyjekûrybos srièiø, ne tik taikomojojedailëje, bet ir tapyboje, skulptûro-je, grafikoje. Ko gero, ðiandien ne-retai pernelyg paprastai jà traktuo-jame – kaip iðorinæ vaizdostilizacijà, formalaus dekoratyvumosieká. Pasak Aleksandros Aleksan-dravièiûtës, pasidalinusios savomintimis apie kitos, jaunesnës kar-tos menininkës Elvyros Kairiûkðty-tës kûrybà (knygoje „Degantis gy-venimo artumas. ElvyraKairiûkðtytë 1950–2006“), to metodailininkams lietuviø liaudies me-nas buvo kone sakrali, giliai, filoso-fiðkai apmàstyta kategorija. Tokiaiðraiðka leido priartëti ne tik prie sa-vo ðaknø, bet ir prie moderniosiosdailës kalbos: juk primityvumo, ar-chajiðko pirmapradiðkumo „prie-skonis“ – vienas svarbesniø klasiki-nio modernizmo ingredientø.

Svarbi menininkës kûryboje – ðei-mos, vaikystës, motinystës tema.Ðiose kompozicijose itin ryðkus ka-merinës, taèiau monumentalios, su-telktos, stipriai apibendrintos for-mos siekis („Dþiaugsmas“, 1980,„Tëtis, mama ir að“, 1993). Erdvi-niuose skulptûrinës plastikos kûri-niuose Kreivytë-Naruðevièienë va-rijuoja abstrakèius, dinamiðkusvaizdinius, apeliuojanèius tiek ágamtos pasaulá („Ruduo“, 1982,„Prisiminimai apie Italijà“, 1979“,„Daigai“, 1980), tiek á egzistencinespatirtis („Gyvenimo plaustai“, 1988,„Judëjimas“, 1979). Glotnø, it nute-kintà ðamoto pavirðiø keramikës kû-ryboje ilgainiui paávairina ir virpan-ti, tarsi ið smulkiø, vizualiai judriøsegmentø sukonstruota, raukðlëta,banguojanti pavirðiaus plastika.

Parodoje atsispindi ir kita svarbikeramikës kûrybos sritis – didesniømasteliø interjero ir eksterjero ke-ramika, kurioje ji jau sprendþia ne-be tik konkretaus kûrinio plastinesproblemas, bet ieðko sàsajø su ar-chitektûra, gamtine aplinka.

Skulptoriaus Jono Noro Naru-ðevièiaus kûriniai vieðosiose erdvë-se – jau senokai áaugæ á Vilniaus

miestovaizdá. Tai ir atminimo lentos,þyminèios vietas, kur gyveno garsûsmenininkai, kultûros veikëjai – ðtaikad ir lakoniðkas Jono Ðvaþo atmi-nimui skirtas bareljefas ant Jogai-los gatvës 12 numeriu paþymëto na-mo, kuriame dailininkas gyveno irdirbo, fasado. Taèiau bene geriau-siai þinomos jo sukurtos Nacionali-nio operos ir baleto teatro fasadàpuoðianèios dekoratyvios, stilizuo-tø formø varinës skulptûros „Bori-sas Godunovas“, „Margiris“, „Vio-leta“, „Mefistofelis“. Jomis teatraspasipuoðë vëlyvuoju sovietmeèiu(1987 m.).

Atskirà menininko kûriniø grupæsudaro kamerinës skulptûros, ku-riose interpretuojami Lietuvos isto-rijos herojai, taip pat – apibendrin-tos, filosofiniø apmàstymø apieþmogaus egzistencijà prisodrintoskompozicijos. Jose ryðkûs moder-nistinei Lietuvos kultûros savimo-nei atstovaujantys idealai – verþlu-mo, romantikos, psichologinësátampos, nekasdieniø, ribiniø emo-cijø ir iðgyvenimø iðraiðka. Èiaskulptorius pasitelkia skirtingusávaizdþius – tai dekoratyvias þmo-gaus figûros formas, tai verþliaiskriejanèio þirgo metaforas. Arba –figûrø jungtis, dekoratyvias abstrak-èias formas. Pastarosios, ypaè su-kurtos ið metalo segmentø, prime-na ir 8-ajame deðimtmetyje kilusáLietuvos skulptoriø susidomëjimàmetalo plastikos iðraiðka. Bene ryð-kiausiai ðià tendencijà savo kûrybo-je realizavo Kazimieras TeodorasValaitis. Naruðevièius vaisingai nau-doja principà „forma formoje“ – kaididesnis tûris jaukiai apglëbia ma-þesná arba tarsi sulaiko ar ákalinaneramià, besiblaðkanèià bûtybæ.

Paroda atskleidþia, kad bene svar-

Skirtingai auganèios formosOnos Kreivytës-Naruðevièienës ir Jono Noro Naruðevièiaus paroda Radvilø rûmø muziejuje

biausia Naruðevièiaus kûrybos sri-tis – portretai. Tai daugiausia kame-riniai dailininko amþininkø atvaiz-dai. Skulptoriaus portretø galerijoje– menininkai, gydytojai, artimieji,taip pat – istoriniø asmenybiø skulp-tûriniai portretai. Menininkas nesi-bodi vaizduoti ir ðiuolaikiniø hero-jø, vienas naujausiø jo kûriniø –realistinës iðraiðkos Lietuvos prezi-dentës portretas. Taèiau ádomiausi,vertingiausi – apibendrinti, stilizuo-tø formø portretiniai atvaizdai. Vie-name tokiø kûriniø itin átaigiai áam-þinta þinoma menotyrininkë LaimaCieðkaitë-Brëdikienë (1980).

Svarbu, kad Onos ir Jono NoroNaruðevièiø darbø parodose ryðkë-ja ne tik individualûs jø kûrybosbruoþai, bet ir keramikos, skulptû-ros plëtotë ir pritaikymo sferos, ku-rios ðiandien atrodo gana egzotið-kai – pavyzdþiui, dekoratyvinëskompozicijos interjeruose ir ekster-jeruose – ði puoðybos forma mûsødienø aplinkoje beveik nebepasi-reiðkia. Paroda atskleidþia, kad Lie-tuvoje dar teberaðoma XX–XXI a.dailës istorija. Joje dar daug neþi-nomøjø – neiðnagrinëtø biografijø,tendencijø, kûriniø. Be to, pasirink-ta parodos forma, kai greta ekspo-nuojama menininkø sutuoktiniøkûryba, taip pat leidþia pamàstytiapie aktualià moters ir vyro kûry-binio bendradarbiavimo ir individu-alumo problemà, kuri dar laukia gi-lesnio dailëtyrininkø, sociologødëmesio.

Paroda veikia iki sausio 19 d.

LDM Radvilø rûmø muziejus

(Vilniaus g. 24, Vilnius)

Dirba antradieniais–ðeðtadieniais 11–18 val.,

sekmadieniais 12–17 val.

Ona Kreivytë-Naruðevièienë, „Tëtis, mama ir að“. 1993 m. Ona Kreivytë-Naruðevièienë, ekspozicijos fragmentasL . A U S Y L O S N U O T R A U K O S

Jonas Noras Naruðevièius, ekspozicijos fragmentas

8 psl. 7 meno dienos | 2014 m. sausio 17 d. | Nr. 2 (1063)

K i n a s

Reþisieriui Felixui van Groenin-genui, filmo „Lûþæs gyvenimo ratas“autoriui, 2013-ieji buvo sëkmingi.Filmo premjera ávyko tarptautinia-me Berlyno kino festivalyje, ji pel-në „Panoramos“ þiûrovø simpatijøprizà. Amerikieèiø þurnalas „Varie-ty“ átraukë van Groeningenà á ke-liolikos jaunø reþisieriø, su kuriaissiejama kino ateitis, sàraðà, aktorëVeerle Baetens gruodá tapo geriau-sia 2013 m. Europos kino aktore.Belgijos þiûrovai taip pat neliko abe-jingi – filmas sumuðë lankomumo re-kordus, o Europos Parlamento na-riai já pripaþino metø geriausiu irskyrë LUX kino apdovanojimà.Graudi istorija apie didelæ meilæ, ne-iðlaikiusià iðbandymo, ir nuo vëþiomirusià maþà mergaitæ apeliuoja áþiûrovø emocijas.

„Lûþæs gyvenimo ratas“ prasidedascena ligoninëje, kur vienas kitàmylintys tëvai suþino, kad jø dukrelëserga vëþiu. Kas jus paskatino pasi-rinkti tokià temà?

Tai buvo pjesë, kurià pamaèiau te-atre ir per pirmàsias dvideðimt mi-nuèiø apsiverkiau. Iðkart sukilo emo-cijos – sëdëjau pirmoje eilëje irþliumbiau. Spektaklis vyko ne kla-sikinëje teatro salëje, o greièiau jau-kiame kambaryje, kur þiûrovai së-dëjo gana arti vienas kito. Þodþiu,atmosfera buvo intymi. Tai, kas bu-vo rodoma scenoje, priminë blue-grass (5-ajame deðimtmetyje atsira-dæs amerikieèiø liaudies muzikosstilius, – red. past.) koncertà. Visibuvo apsirengæ baltai, o daininin-kai – moteris ir vyras – ëmë pasa-koti savo istorijà. Pagrindiná perso-

naþà vaidino mano geras draugas,aktorius Johanas Heldenberghas.Sëdëjau gal per tris metrus nuo Jo-hano – jis kalbëjo ir rëkë, o að ver-kiau. Atsitokëjæs nusprendþiau, kadprivalau sukurti filmà.

Kûrëte filmà pagal aktoriaus Joha-no Heldenbergho paraðytà pjesæ?Kas keitësi filmo scenarijuje? JukJohanas atlieka tà patá Didjë vaid-mená ir teatre, ir filme?

Vaidindamas pjesëje, Johanas vi-sà laikà ðëlo ir negalëjo nusiramin-ti. Supratau, kad jis ið tiesø geriau-siai tinka ðiam vaidmeniui. Johanasyra panaðus á filmo personaþà Did-jë. Jis pats sako, kad paraðë pjesæapie save, nors ir nepatyrë tokio su-krëtimo kaip filme, t.y. dukrelësmirties. Dramoje buvo labiau ak-centuojami poros tarpusavio santy-kiai. Kai paskambinau Johanui irpaklausiau, ar galiu ekranizuoti joir Mieke Dobbelso paraðytà kûriná,iðkart pasiteiravau, ar jis nesupyks,

jei dirbsiu savarankiðkai ir ðiek tiekpakeisiu istorijà. Johanas neprieðta-ravo, nes gerai mane paþásta. Jis vai-dino mano pirmajame filme „Stivasir dangus“ („Steve + Sky“, 2004),taip pat treèiajame „Nelaimëliai“(„The Misfortunates“, 2009). Taigipasitelkiau vaizduotæ, norëdamaspsichologiðkai motyvuoti herojø po-elgius. Filmas apima septynis porosgyvenimo metus. Man pasirodë svar-bu perkelti ásimylëjëlius á kaimà, ánuoðalià fermà, kur jie gali lakstytinuogi ir dþiaugtis meile bei laisve. Beto, pjesëje skambëjo daug monolo-gø, kurie filme nebûtø pasiteisinæ.Teko galvoti, kaip juos pakeisti arbaiðvis atsisakyti. Be to, pasirinkau ki-tà aktoræ nei spektaklyje, t. y. VeerleBaetens, ir kitus muzikantus.

Abu filmo protagonistai yra prieðin-gybës. Didjë – romantikas, o kartu iruþkietëjæs ateistas, netikintis pomir-tiniu pasauliu, o Eliza ieðko paguo-dos bûtent ávairiose religijose... Porosnuomoniø skirtumas, ið pradþiøbuvæs antraeilis, ilgainiui vis daþniauáþiebia konfliktus. Turbût tai vienassvarbiausiø akcentø filme?

Taip, ðis kontrastas – Didjë ir Eli-zos nuomoniø skirtumas – filmesvarbiausia. Man reikëjo parodyti,kaip jie elgiasi netekæ dukrelës. At-rodytø, abu sukurti vienas kitam,bet po truputá jø poþiûriai iðsiski-ria. Tai tam tikra archetipinë porossituacija. Sakoma, kad meilë nugalivisas kliûtis, taèiau realiame gyveni-me daþniausiai atsitinka prieðingai.Du vienas kità mylëjæ þmonës nebe-gali rasti bendros kalbos, nebegali su-prasti vienas kito. Jie skirtingai rea-

guoja á tragedijà, ima kaltinti vienaskità. Aiðku, liûdna, kad taip atsitin-ka, bet tokiais laikais mes gyvename.

Filmo pavadinimas „Lûþæs gyveni-mo ratas“ apeliuoja á tam tikràribinæ situacijà – ciklà, kurá paþeidþiaþiauri gyvenimo realybë. Ðis pavadi-nimas buvo padiktuotas teatropjesës ar atëjo ið kitø ðaltiniø?

Pjesë turëjo dar ilgesná pavadini-mà. Kurdami filmà, nusprendëmepacituoti bluegrass klasikës AdosR. Habershon 1907 metais paraðy-tos giesmës „Lûþæs gyvenimo ratas“þodþius. Giesmëje retoriðkai klausia-ma, ar ðis þemëje lûþæs gyvenimo ra-tas bus kada nors sutaisytas, ar visiartimieji vël galiausiai susitiks dan-guje? Apie skaudø iðsiskyrimà pasa-koja ir mano filmas, kuris prasidedair baigiasi skambant ðiai melodijai.Paskutinë filmo scena yra apibendri-nanti. Nors Didjë prarado vaikà irþmonà, jis nesiliauja groti. Muzikajam suteikia jëgø atlaikyti likimosmûgius ir gyventi toliau.

Vadinasi, muzika lydëjo filmà nuopat jo atsiradimo, ir jau raðydamasscenarijø nusprendëte jai skirti tokásvarbø vaidmená?

Muzikai skyriau daug dëmesio jauraðydamas scenarijø. Be to, Johanas,kuris pats groja grupëje, nuolat kar-tojo, kad „kantri muzikà sudaro tryspagrindiniai akordai ir gyvenimo tie-sa“. Filme skambanèios dainos – taipaprastos, bet kartu ir tikros, iðgyven-tos ir iðjaustos istorijos. Kai kuriøemocijø negalima iðreikðti niekaipkitaip, tik muzika. Kita vertus, filmostruktûra taip pat reikalavo uþpildy-

ti kai kuriuos jautrius momentus dai-nomis. Jos taip padëjo sujungti kad-rus, kurie priklauso skirtingiems lai-kotarpiams ir vietoms. Raðydamasscenarijø (o tai truko pusantrø me-tø) tapau ðiokiu tokiu bluegrass mu-zikos þinovu. Ji man labai patinka –nepaprastai þaviuosi melancholið-komis baladëmis, bet bûsimuose fil-muose jø tikrai nebenaudosiu.

Kodël?Nes noriu atrasti kaþkà nauja.

Ðiuo metu kuriu filmà apie du bro-lius, kurie atidaro barà.

Filmas iðsiskiria dinamiðku monta-þu, sukurianèiu fragmentiðkosistorijos, tarytum kylanèios iðprisiminimø, áspûdá. Montuojantfilmo struktûra keitësi?

Taip, filme montaþas labai svar-bus. Tiesà pasakius, raðydamas sce-narijø nelabai ásivaizdavau, kaip vis-kas atrodys. Tiesiog bandþiau iðvystytikelias siuþetines linijas ir paþaisti suveiksmo laiku, tam tikromis melod-ramos þanro kliðëmis. Vëliau, fil-muodami su operatoriumi RubenuImpensu ir sëdëdami prie montaþi-nio stalo, atradome naujus sprendi-mus. Nemaþai medþiagos teko ið-mesti, nes ji pasirodë nereikalinga.Sunkiausia uþduotis buvo sujungtiatskirus Elizos ir Didjë gyvenimoetapus á vienà pasakojimà, kuris ap-ima ir praeities prisiminimus, ir dra-mà, vykstanèià herojø ðirdyse, ir pa-prastas, þmogiðkas svajones.

KALBËJOS IAUKSË KANCEREV IÈ IÛTË

Emocijø sûkuryjePokalbis su belgø reþisieriumi Felixu van Groeningenu

Sausio pradþioje italø „l’Espresso“iðspausdino atvirà Martino Scorse-se laiðkà dukteriai Francescai.Scorsese apmàstymai pratæsianetiesioginæ diskusijà, kurioje jaunuskambëjo ne vienas perspëjimasapie kino mirtá. Pernai apie artë-janèià ðiuolaikinës kino gamybospabaigà kalbëjo Stevenas Spielber-gas ir George’as Lucasas. Jie mano,kad Holivudo neiðvengiamai laukiaþlugimas.

Brangioji Francesca,raðau tau ðá laiðkà apie ateitá. Á jà

þvelgiu per savo pasaulio akinius. Perkino, kuris yra ðio pasaulio centras,akinius.

Per kelerius paskutinius metus su-pratau, kad kino, su kuriuo að uþau-gau, idëja – ja remiasi visi tie filmai,kuriuos tau rodþiau dar tada, kai bu-vai vaikas, – netrukus iðsisems. Kal-bu ne apie filmus, kurie jau nufilmuo-ti. Kalbu apie tuos, kurie bus.

Nenoriu pasirodyti nusivylæs. Ne-raðau ðiø þodþiø pralaimëjimo tonu.

Laiðkas dukteriaiMartinas Scorsese apie kino ateitá

Prieðingai, man atrodo, kad mûsølaukia ðviesi ateitis.

Mes visada þinojome, kad kinasyra verslas ir kad kino menas buvogal tik todël, kad nesitaikstë su ðioverslo sàlygomis. Në vienas ið mûsø,ið tø, kurie pradëjo 7-ajame ar 8-aja-me deðimtmeèiais, ðiuo poþiûriu ne-turëjo iliuzijø. Mes þinojome, jog tekssunkiai dirbti, kad apgintume tai, kàmylime. Mes taip pat þinojome, kadmums, matyt, teks patirti gana sun-kius laikus. Manau, vienaip ar kitaipsupratome, kad susidursime su lai-kotarpiu, kai kiekvienas nepatogus arnenuspëjamas kino gamybos elemen-tas bus minimizuotas, gal net visið-kai eliminuotas. Pats nenuspëja-miausias elementas ið visø? Tikrasiskinas. Ir já kuriantys þmonës.

Nenoriu kartoti apie permainas ki-no versle to, kas jau pasakyta ir pa-raðyta daugelio iki manæs, ir mane la-bai þavi pagrindiniø kino gamyboskrypèiø iðimtys. Wesas Andersonas,Richardas Linklateris, Davidas Fin-cheris, Alexandras Payne’as, broliaiCoenai, Jamesas Gray’us ir Paulas

Thomas Andersonas kuria gerà ki-nà, o Paulas ne tik sukûrë „Mokyto-jà“ 70 mm kino juostoje, bet ir paro-dë filmà tokiu formatu keliuosemiestuose. Visi, kas neabejingi kinui,turi bûti dëkingi.

Mane taip pat ákvepia autoriai, irtoliau kuriantys kinà visame pasau-lyje – Prancûzijoje, Pietø Korëjoje,Anglijoje, Japonijoje ir Afrikoje. Taitampa vis sudëtingiau, bet jie ir to-liau kuria savo filmus.

Nemanau, kad bûsiu pesimistas,jei pasakysiu, kad kino menas ir ki-no verslas dabar atsidûrë kryþkelëje.Audiovizualinë pramoga ir tai, kasmums yra kinas – asmenybiø suma-nyti judantys paveikslëliai, – judaskirtingomis kryptimis. Visiðkai áma-noma, kad ateityje jûs matysite vismaþiau ir maþiau to, kà mes laiko-me kinematografu, dideliuose multip-leksø ekranuose, bet vis daþniau –maþuose kino teatruose, skirtingoseonline platformose ir greièiausiai to-kiomis sàlygomis ir tokiose erdvëse,kuriø að net negaliu numatyti.

Bet kodël tada ateitis tokia kupi-

na vilties? Todël, kad pirmà kartà pervisà meno istorijà filmus galima kur-ti uþ labai maþus pinigus. To nebu-vo, kai að augau, ir visai menko biu-dþeto filmai visada buvo greièiauiðimtis nei taisyklë. Dabar viskas ap-sivertë aukðtyn kojomis. Galima nu-filmuoti graþø vaizdà su kamera, ku-rià sau gali leisti kiekvienas. Galimaáraðinëti garsà. Galima montuoti irkoreguoti spalvas tiesiog savo na-muose. Visai tai tapo prieinama.

Technologijos, leidusios ávykdytiðià kino gamybos revoliucijà, ir ilgasjø nueitas kelias – reikðmingi, bet ne-galima pamirðti vieno svarbaus da-lyko: priemonës, instrumentai kinonekuria, kinà kuriate jûs. Gali paim-ti kamerà, pradëti filmuoti, o paskuivisai tai sumontuoti „Final Cut Pro“.Bet kurti filmà, tà, kurá jums reikiasukurti, visai kas kita. Ðiame darbelengvø keliø nebûna.

Jei mano draugas ir mokytojas Jo-hnas Cassavetesas gyventø mûsø lai-kais, jis, be abejo, naudotø visà priei-namà technikà. Bet jis ir toliau sakytøtai, apie kà visada kalbëjo: turite bûti

absoliuèiai pasiðventæ darbui, atiduotijam save visà, ginti tà ákvëpimo kibirkð-tá, kuri atvedë prie filmo sukûrimo. Sau-goti jà visà gyvenimà. Praeityje, kai fil-mà kurti buvo neparastai brangu, meskovëmës su iðsekimu ir kompromisais.Ateityje jums teks susidurti ir prieðintisdar kaþkam – pagundai plaukti pasro-viui, prarasti filmo kontrolæ.

Turiu galvoje ne tik kinà. Lengvø ke-liø nëra niekur. Nesakau, kad viskas tu-ri bûti sudëtinga. Sakau, kad balsas, ku-ris skamba tavyje, yra tavo balsas – taividinë ðviesa, kaip jà vadino kvakeriai.

Tai tu. Tai tiesa.

Su meile,tëtis

Felix van Groeningen

7 meno dienos | 2014 m. sausio 17 d. | Nr. 2 (1063) 9 psl.

K i n a s

Sausio 13-àjà televizijø laidø ve-dëjai pasipuoðë neuþmirðtuolëmis,kurios simbolizuoja Lietuvos kovo-tojø uþ laisvæ atmintá. Neuþmirðtuo-liø idëjà gyrë „Panoramos“ kalbintiþmonës ir politikai. Idëja graþi irman iðkart priminë pernykðtá Var-ðuvos geto sukilimo paminëjimà, kaivarðuvieèiai segëjo geltonø narcizøþiedus. Kodël narcizø? Todël, kadprasidëjus sukilimui praþydo pirmie-ji narcizai. Rusijoje geguþës 9-àjàþmonës segasi vadinamuosius Geor-gijaus kaspinus, solidarûs su sergan-èiaisiais AIDS visame pasaulyje se-gi raudonus kaspinëlius. Tai rodo,kad ðiuolaikiniai þmonës trokðta su-sitapatinti su kilniomis idëjomis irreikðmingais ávykiais, pareikðti vi-siems, kad prisimena savo istorijà.Anksèiau priklausymà kokiai norsgrupei ar idëjai apibûdindavo skir-tingi dalykai – drabuþiai, jø spalvos,kalba, kitokie atributai, pavyzdþiui,dabar jau visai pamirðti, bet daþno-je nuotraukoje matomi sovietiniaiaukðtojo mokslo baigimo þenkleliai.Dabar daþnai nesuprasi, su kuo tu-ri reikalà. Masinë kultûra suvieno-dino atpaþinimo þenklus, nes, pa-vyzdþiui, kryþius ant seimûnës arpankës krûtinës reiðkia, matyt, tàpatá.

Televizijos taip supanaðëjo (pas-kutiniu metu Valinsko vulgarybiøpamatysi, regis, visur), kad taip patnorëtøsi ryðkesniø atpaþinimo þen-klø. Ko gero, dabar já turi tik viena„LRT Kultûra“, treèiadienio vaka-rais rodanti iðskirtinius filmus (pri-siminti niekinamos „Elito kino“ rub-rikos lieþuvis neapsiverèia – koks

normalus pilietis tapatinsis su bliz-guèiais apsikarsèiusiomis lietuviø„aukðtuomenës“ poniomis ir pasi-pûtusiais ponais?), ateinantá treèia-diená (22 d. 21 val.) rodys 2012 m.Cristiano Mungiu sukurtà dramà„Uþ kalvø“, Kanuose apdovanotà uþgeriausià scenarijø.

... Alina gráþta ið Vokietijos á Ru-munijà, kad pasiimtø su savimi vie-nintelá artimà þmogø Voièità. Mer-ginos kartu uþaugo vaikø namuose.Bet Voièita pasiþadëjo Dievui. Ji no-ri tapti vienuole. Alina nusprendþiapabandyti átikinti mylimàjà. Ji ásiku-ria atokiame vienuolyne, bando su-sigràþinti Voièità. Netrukus filmenuskamba svarbus klausimas: „Ko-dël tu bijai gyvenimo?“ Ta baimë iruþdarë Voièità vienuolyne, kur lai-kas, regis, sustojo. Ji bijo savo jaus-mø Alinai, bando priimti naujas gy-venimo taisykles, kurias diktuojareligija ir vienuolyno vyresnysis, va-dinamas Tëveliu. Bet ið tikrøjø nau-jasis Voièitos pasaulis ðaltas ir abe-jingas. Neatsitiktinai Mungiu iroperatorius Olegas Mutu pasirinkofilmuoti þiemà, kai gamtà kaustospeigas, o þmoniø veidai atrodo be-spalviai.

Kanø „Auksine palmës ðakele“uþ filmà „4 mënesiai, 3 savaitës ir 2dienos“ apdovanotas Mungiu ðákartnesigilina á totalitarinio reþimo at-mosferà, nors ji, regis, niekur neið-nyko, tik vienà prievartà pakeitë ki-ta – tamsumo ir religiniø prietarø,o átarumas toks gilus ir neiðnaiki-namas, kad net vienuolyne nuo jonepasislëpsi. Alina já, be abejo, su-kelia, nes atvyko ið kito pasaulio,

abejoja stebuklu, yra pasirengusikovoti uþ meilæ. Todël jà reikia nu-bausti, tiksliau, apsimesti, kad norijai gero, ir pririðti prie kryþiaus, kan-kinti, marinti badu.

„Uþ kalvø“ grástas 2005-aisiais vi-same pasaulyje nuskambëjusiu ávy-kiu, kai viename rumunø vienuoly-ne per egzorcizmus mirë jaunamergina. Pats Mungiu filmà aiðki-no taip: „Meilë gali paversti gërioir blogio sàvokas sàlygiðkomis. Ðvie-sà ir tamsà ið tikrøjø pagimdë neDievas ir ne velnias, o blogas iðsila-vinimas arba prietarai.“

Steveno Soderbergho 2009 m.„Informatoriaus“ (LNK, 19 d. 23.40)pagrindas – taip pat tikra istorija,kurios herojus – vienas garsiausiøJAV skundikø. Matto Damono per-sonaþas Markas dirba didþiulëjemaisto pramonës korporacijoje irðnipinëja savo virðininkus, kurie su-darë karteliná susitarimà, siekdamiiðsaugoti aukðtà savo produktø kai-nà. Markas jauèiasi toks gudrus, kadnetrukus jo þaidimai ima nervinti netFTB, juolab kad informatorius pats„susikombinavo“ nemenkà sumelæ.Lietuvoje, kur þvalgybos skandalai arinformacijos nutekinimas jau prade-da tapti kasdienybe, „Informato-rius“, manau, net aktualus. Tik, de-ja, neturime savø Soderberghø.

Naujø filmø ðià savaitæ ne tiek irdaug, tad leisiu sau prisiminti kelisjau gerokai primirðtus.1993 m. Ala-no J. Pakulos „Pelikano bylos“ (BTV,22 d. 21.30) herojë – teisës studen-të Darbë (þavioji Julia Roberts), su-þinojusi apie dviejø JAV Aukðèiausio-jo teismo teisëjø nuþudymà, pradeda

raustis archyvuose ir uþtinka ádomiøfaktø. Juos merginos dëstytojas (beimeiluþis) perduoda savo draugui iðFTB. Netrukus dëstytojas susprog-dinamas savo maðinoje, nusikaltë-liai pradeda medþioti Darbæ. Tadair paaiðkëja, kad uþ bylos slypi naf-ta ir korupcija, o jos pëdsakai vedaá Baltuosius rûmus...

Pagalvojau, kad filmø, kuriuoseátariamaisiais ar nusikaltëliais tam-pa Baltøjø rûmø gyventojai ir tar-nautojai, sàraðas visai ilgas. Bet galamerikieèiai jau seniai suprato, kadpanaðûs filmai prisideda prie tau-tos terapijos? Jei nors keliø lietu-viðkø trileriø veiksmas atvestø á rû-mus Simono Daukanto aikðtëje, galSeime nesëdëtø tipai ið Garliavos?

„Pelikano bylà“ mielai prisimin-siu todël, kad Julios Roberts ðiø die-nø amerikieèiø kine niekas negalipakeisti. Taèiau tais paèiais metaissukurtas Briano De Palmos „Karli-to kelias“ (BTV, 23 d. 21.30) tikrai ið-liks kino istorijoje. Filmo veiksmasnukelia á 8-àjá deðimtmetá, kai popenkeriø kalëjime praleistø metønarkotikø prekeivis Karlitas gráþtaá Niujorkà ir nori viskà pradëti iðnaujo su mylima moterimi. De Pal-ma ðià istorijà pasakoja kaip ðiuo-laikinæ tragedijà, lemties ir iðdavys-tës dramà, kur Alo Pacino herojusleidþiasi á vis tamsesnius pragaro ra-tus. Þinoma, De Palma nebûtø sa-vimi, jei filme intertekstualiai ne-þaistø su visa filmø apie gangsterius

þanro istorija, bet net ir nieko apiejà neiðmanantá þiûrovà pakerësmeistriðkai sumontuota finalinë gau-dyniø ir susiðaudymo scena. Esu ási-tikinæs, kad jà jau matëte pakartotàne viename pastarøjø metø filme,bet originalas juk visada geresnis.

Sovietines uþsienio klasikos ek-ranizacijas esame linkæ nugrûsti átolimas atsiminimø palëpes. Betkartais jas visai ádomu prisiminti.Kad ir 1971 m. Jevgenijaus Fridma-no reþisuotà Roberto Louiso Ste-vensono „Lobiø salos“ ekranizacijà(TV1, 20 d. 21 val.). Tai viena ið dau-gybës Rusijoje kurtø ðio nuotykiøromano ekranizacijø, bet tai su-prantama, nes kiekviena karta nu-sipelno savos. O gal ir nenusipelno,nes pasakojimai apie piratus dabarlabiau asocijuojasi su Johnny Dep-po suvaidintu Dþeku Þvirbliu.

Bet gráþkime prie „Lobiø salos“.Jà ádomu prisiminti dël lietuviø ak-toriø, kuriuos kadaise graibstytegraibstë ávairios sovietø kino studi-jos. Reikëtø tuos filmus surinkti, nesjie taip pat, nors ir labai specifiðkai,yra lietuviø kino istorijos dalis. Jukvien „Lobiø saloje“ vaidino Laimo-nas Noreika, Algimantas Masiulis,Juozas Urmanavièius, VytautasTomkus, Kazys Vitkus ir Antanas Pi-kelis.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

Atpaþinimo þenklaiKrësle prie televizoriaus

„Uþ kalvø“

Anonsai

„Kino pavasaris“ pristatofestivalio konkursinæprogramà „Nauja Europa –nauji vardai“

Kovo 20 d. prasidësiantis tarptau-tinis kino festivalis „Kino pavasaris“pristatë konkursinæ programà„Nauja Europa – nauji vardai“. „Ðiprograma vis labiau vertinama ir su-laukia vis daugiau dëmesio. Dauge-liui kino kûrëjø, prodiuseriø ir pla-tintojø prestiþiðka, kad jø filmaidalyvaus mûsø festivalio konkursi-nëje programoje“, – sako festivaliodirektorë Vida Ramaðkienë.

Dël pagrindinio prizo ir trijø pa-pildomø apdovanojimø varþysis 11filmø ið 9 ðaliø. Aðtuoni reþisieriaiVilniaus publikai pristatys pirmuo-sius pilnametraþius vaidybinius fil-mus, o kiti trys – savo antruosiusdarbus. Ðiame konkurse bus prista-tytas ir Igno Jonyno filmas „Loðë-jas“. Programoje „Nauja Europa –nauji vardai“ þiûrovai pamatys Slo-vënijos reþisieriaus Roko Bièekodarbà „Klasës prieðas“. Dramatiðkusmokiniø ir mokytojo, kurio elgesysgalëjo paskatinti klasës draugës sa-viþudybæ, santykius analizuojantisfilmas buvo apdovanotas Europoskino kritikø federacijos prizu. Len-kø reþisierius Bodo Koxas pristatysfilmà „Mergina ið spintos“ apie ne-

áprastà neágalaus vaikino, jo brolioir kaimynystëje gyvenanèios paslap-tingos merginos draugystæ. Slovaki-jai ir Èekijai atstovaus reþisieriausJurajaus Lehotsky’io filmas „Ste-buklas“. Jis nukels á pataisos namus,kuriuose atsidûrusi penkiolikmetësusidurs su niûria kasdienybe ir sva-jos iðtrûkti bei gyventi kartu su dvi-gubai vyresniu mylimuoju, priklau-somu nuo narkotikø. Bosnija irHercegovina, bendradarbiaudamasu Vokietija ir Slovënija, ðiemet pri-statys filmà „Su mama“ – FarukasLonèareviãius sukûrë dramà apieSarajeve gyvenanèià Berinà, kuri tu-ri susitaikyti su mirtina mamos li-ga, taèiau bando iðsaugoti jà savaisbûdais, pasitelkdama magijà ir ri-tualus.

Kroatijos reþisieriaus Bobo Jel-èião filmas „Svetimas“ – istorija

apie gyvenimà ir mirtá susiskaldþiu-sioje visuomenëje. Rumunijai atsto-vaus Andrejaus Gruzsniczkio „Tà irreikëjo árodyti“. Nespalvotas filmasapie meilæ, paranojà, ðantaþà, iðda-vystæ ir lemiamus sprendimus ko-munistinëje Rumunijoje pernai Ro-mos kino festivalyje gavo Specialøjáþiuri prizà. Kitas filmas ið Rumuni-jos – debiutanto Tudoro CristianoJurgiu drama „Japoniðkas ðuo“ pa-sakos apie kaime gyvenanèio tëvosusitikimà su Japonijoje ðeimà su-kûrusiu sûnumi.

Ðeðtà kartà vyksianti „Nauja Eu-ropa – nauji vardai“ prasidës ne-áprastai – per atidarymà bus paro-dyta 1981 m. sukurta drama „Arpameni Doli Bel?“, kuria debiuta-vo Emiras Kusturica. Venecijos ki-no festivalio apdovanojimas uþ ge-riausià pirmàjá filmà ir FIPRESCI

apdovanojimas lëmë tolesnæ reþi-sieriaus karjerà. 2013 m. atlikta res-tauracija suteiks progà pamatytimaþiau þinomà Kusturicos kûriná irpaskatins palyginti su ðiuolaikiniø topaties Europos regiono debiutantødarbais.

„K INO PAVASAR IO“ INF.

„Lëlës“ ðeðëliai –muziejuje ir scenoje

Vilniaus teatras „Lëlë“, ðá mëne-sá Kultûros ministerijos apdovano-tas uþ geriausiai parengtus ir vyk-dytus vaikø ir jaunimo kultûrinësedukacijos projektus, toliau tæsiapaskatintà veiklà. Sausio 9 d. Lie-tuvos teatro, kino ir muzikos mu-ziejuje atidaryta paroda-kûrybinësdirbtuvës „Ðeðëliø teatras“, kur lan-kytojai iki vasario 8 d. galës susipa-þinti su ðeðëliø teatro specifikà pri-statanèiais eksponatais ið Vilniausteatro „Lëlë“. Parodoje vyksta ir kû-rybinës dirbtuvës vaikams.

Lietuvos teatro, kino ir muzikosmuziejuje pristatoma ekspozicija,kurià jau matë Kretingos gyvento-jai bei pernykðtës Vilniaus knygømugës lankytojai, tikëtina, padës te-atrui padaryti ðeðëliø teatro idëjà ar-timesnæ vaikams ir suaugusiems.Kaip samprotauja reþisierius RimasDrieþis, ðeðëliø teatro kûrybinë veik-la galëtø persikelti ir á bendrojo la-vinimo ástaigas, darþelius: „Lietuvà

jau apkeliavo „mirioramø bumas“,inspiruotas „Lëlëje“ rodomo ir„Auksiniu scenos kryþiumi“ apdo-vanoto spektaklio „Aukso obelëlë,vyno ðulinëlis“, – pasakoja reþisie-rius, – teatro meistrai bei spektakliodailininkas Marius Jonutis gaunaávairiausiø uþsakymø – ið mokyklø,bibliotekø, norinèiø turëti miriora-mø átaisus. 2012 m. net Prezidentû-roje vyko edukacinis, mirioramaspristatantis renginys „Ritininës kny-gos“. Galima sakyti, jog vyksta ðe-ðëliø teatro atgimimas, todël norë-tøsi, kad susidomëjimas juo ir toliaupo truputá augtø.“

Vilniaus teatre „Lëlë“ jau yra pa-statyti tokie ðeðëliø teatro spektak-liai kaip A. Mikuèio „Þaliojo þàsinëlioteatras“, N. Indriûnaitës ir A. Bagoèiû-naitës-Paukðtienës „Baltos pasakos“,R. Drieþio „Karaliø pasaka“. Ðeðë-liø teatro spektaklius taip pat yra su-kûræ Klaipëdos lëliø teatras, S. De-gutytës „Stalo teatras“, P. Mendeikosteatras „Vaivorykðtë“ ir kiti. O va-sario 1–2 d. ávyks naujausio ðeðëliøteatro kategorijai priskirtino spektak-lio „Sniego karalienë“ premjera: ðiuometu „Lëlëje“ vyksta intensyvios re-peticijos. Pagal H.Ch. Anderseno pa-sakà paraðytos Nijolës Indriûnaitëspjesës personaþai dalinasi scenà su sa-vo ir objektø ðeðëliais dailininkës Auð-ros Bagoèiûnaitës-Paukðtienës kar-piniø scenografijos apsuptyje.

„Mergina ið spintos“

10 psl. 7 meno dienos | 2014 m. sausio 17 d. | Nr. 2 (1063)

S a u s i o 1 7 – 2 6

P a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

Paroda „Siûlau naujà pasaulá. Vito Luckaus

fotografijos retrospektyva“

Paroda „Vaizdø vieta“ (Lietuvos fotografija

iliustruotuose þurnaluose XX a. 7—8 deðimt-

meèiais)

„90x60. Lietuvos fotografijos parodø plaka-

tai. 1970—1987“

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Paroda „Nuostabioji þemë. Dailininkai Rytø

Prûsijoje. XIX—XX a. pirmos pusës tapyba ið

Aleksandro Popovo rinkinio“

iki 19 d. — paroda „Dailës istorikas ir kritikas

Mikalojus Vorobjovas (1903—1954)“, skirta

110-osioms gimimo metinëms

Radvilø rûmaiVilniaus g. 24

Europos dailë XVI—XIX a.

Dubingiø ir Birþø kunigaikðèiai Radvilos

Rytø Azijos, Naujosios Gvinëjos ir Australijos

aborigenø menas

Paroda „Renesanso spindesys“

Onos Kreivytës-Naruðevièienës ir Jono Noro

Naruðevièiaus paroda „Auganèios formos“

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3A

Paroda „Nuo karo iki taikos“ (XX a. penkto-

ðeðto deðimtmeèio mada ið Aleksandro

Vasiljevo kolekcijos)

Kazimiero Þoromskio (1913—2004) paroda

„Nuo realizmo iki optinio meno“

Lenkijos fotografijos ir dizaino paroda

„Materia Prima“

Vytauto Kasiulio dailës muziejusA. Goðtauto g. 1

Vytauto Kasiulio kûriniø kolekcija

Paroda „Arbit Blato Paryþius ir Venecija“

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Paroda „Þemaièiø krikðto þenklai“

iki 26 d. — kabanèiø sodø paroda „Sesë sodø

sodina“

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Paroda „Rûdavos kautynës“

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Senosios liturginës tekstilës paroda „Ðilkas ir

auksas“

Paroda „Didþiulis mûras, vos per du uolek-

èius þemën ágilintas, ðitiek metø stebuklin-

gai stovi“: Trakø parapinë baþnyèia XV

amþiuje“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

iki 19 d. — paroda „Jaunojo tapytojo prizas

2013“

Paroda „Agentûra. Veikëjø kuriamas scenarijus“

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

iki 18 d. — paroda „Mindwalk“ (kûriniai ið

privaèiø ðiuolaikinio meno kolekcijø)

Galerija „Aidas“Trakø g. 13

iki 21 d. — Lino Katino tapybos kûriniø

paroda „Sàmanos“

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

Arturo Valiaugos fotografijø paroda „Ilgesio

þemë“

Pamënkalnio galerijaPamënkalnio g. 1/13

Karinos Lukauskaitës kûrybos paroda „Upës,

keliai ir debesys“

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

Dainiaus Labuèio paroda „Garsø vaizdai“,

skirta „Yamaha“ muzikos mokyklos Lietuvoje

dvideðimtmeèiui

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

In memoriam Liucijai Ðulgaitei. „Ðirdies

stebuklinga versmë“

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41

Paroda „Viva Verdi!“, skirta Giuseppe’s Verdi

200-osioms gimimo metinëms

Paroda-kûrybinës dirbtuvës „Ðeðëliø teatras“

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

Arvydo Brazdþiûno-Dusës paroda „Gruobuo-

nis ir kiti“

Lietuvos dailininkø sàjungosparodø salëVokieèiø g. 4 / 2

iki 20 d. — pieðiniø paroda „Slaptoji pieðian-

èiøjø draugija“

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

Tauro Kensmino skulptûrø paroda „Tarp“

Jono Meko vizualiøjø menøcentrasGynëjø g. 14

Paroda „Fluxus kaip veiksmas: instrukcijos,

anonsai, objektai“

Lietuvos nacionalinës UNESCOkomisijos galerijaÐv. Jono g. 11

Virgilijaus Jankausko fotoparoda „Donelaitis“

Raðytojø klubasK. Sirvydo g. 6

Paroda „Prano Maðioto pasakos paveikslëliuose“

Vilniaus vaikø ir jaunimo menogalerijaVilniaus g. 39/6

Vaikø pieðiniø paroda „Jau saulelë vël...“

„Skalvijos“ kino centrasGoðtauto g. 2/15

Vaidoto Aukðtaièio fotoparoda „Peizaþai be

vietos“

„JuozasART“ galerijaJ. Jasinskio g. 14

Nidos tapybos kolekcijos paroda

KAUNAS

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

Rolando Karaliaus paroda „Bûsena“ ið ciklo

„Lûþio kartos vardai“

Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailësmuziejusV. Putvinskio g. 55

Paroda ,,Tautø arenoje. Paryþius 1937“

Vladimiro Dubeneckio paroda „Architektas

gyvenimo ir kûrybos teatre“, skirta 125-osioms

gimimo metinëms

A. Þmuidzinavièiaus kûriniø irrinkiniø muziejusV. Putvinskio g. 64

nuo 17 d. — Evaldo Mikalauskio paroda „Dar

kartà beveik apie þmogø“

Keramikos muziejusRotuðës a. 15

iki 25 d. — Konstancijos Dzimidavièienës

paroda „Amþinybës ratas“

Adelës ir Pauliaus Galauniø namaiVydûno al. 2

Mildos Mildaþytës-Kulikauskienës darbø

paroda „Kûrybiniø iðvykø „M.K. Èiurlionio

keliais“ kai kurie atspindþiai“

Ryðiø istorijos muziejusRotuðës a. 19

Arûno Daujoto (1963—2012) tapybos paroda

Galerija „Aukso pjûvis“K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53

Vytauto Kasiulio (1918—1995) kûrybos paroda

Klaudijaus Petrulio tapyba

Gaivos Paprastosios tapyba

Rasos Maèiulienës autoriniai papuoðalai

Galerija „Meno forma“Savanoriø pr. 166

iki 25 d. — ðiuolaikiniø menininkø kûriniø

paroda „Pirma“

K L A I P Ë D A

Lietuvos dailës muziejaus PranoDomðaièio galerijaLiepø g. 33

Dionyzo Varkalio kolekcija

Klaipëdos Adomo Brako dailës mokyklos

moksleiviø diplominiø darbø paroda „Evo-

liucija. Proverþis. Perspektyvos“

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

iki 19 d. — ðiuolaikinio meno paroda „Sak-

mës apie Baltijà“

nuo 23 d. — Salvadoro Dali litografijø,

keramikos, skulptûros, medaliø paroda

„Materialusis siurrealizmas“

nuo 24 d. — Adomo Danusevièiaus paroda

nuo 24 d. — airiø menininko Eamono

O’Kane’o pieðiniø ir instaliacijø paroda

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras17 d. 18.30 — L.A. Minkaus „BAJADERË“.

Dir. — M. Staðkus

18 d. 18.30 — J. Strausso „VIENOS KRAUJAS“.

Dir. — J. Geniuðas

19 d. 12, 18 val. — P. Èaikovskio „SPRAG-

TUKAS“. Dir. — M. Staðkus

22 d. 18.30 — G. Bizet „KARMEN“.

Dir. — M. Staðkus

23 d. 18.30 — „RAUDONOJI ÞIZEL“ (pagal

P. Èaikovskio, G. Bizet, A. Adamo muz.).

Dir. — M. Staðkus

24 d. 18.30 — „CARMEN“ (2 v. baletas pagal

G. Bizet muz.). Dir. — M. Barkauskas

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

17 d. 18.30 — F. Molnãro „LILIJOMAS“.

Reþ. — L. Bagossy (Vengrija)

18 d. 18.30 — K. Binkio „ATÞALYNAS“.

Reþ. — J. Vaitkus

19 d. 17 val. — J. Dautarto „PASKENDUSI

VASARA“ (M. Katiliðkio kûriniø motyvais).

Reþ. — J. Dautartas

22 d. 18.30 — J. Giraudoux „IR VËL VISKAS

BUS GERAI“. Reþ. — C. Grauþinis

23 d. 18.30 — M. Bulgakovo „MEISTRAS IR

MARGARITA“. Reþ. — O. Korðunovas

24 d. 17 val. — M. Ivaðkevièiaus

„IÐVARYMAS“. Reþ. — O. Korðunovas

25 d. 16 val. — S. Pãlssono „NUOÐALY“.

Reþ. — G. Padegimas

25 d. 18.30 — PREMJERA! Euripido

„BAKCHANTËS“. Reþ. — G. Varnas

26 d. 12 val. — A. de Saint-Exupéry „MA-

ÞASIS PRINCAS“. Reþ. — S. Mykolaitis

Maþoji salë

17 d. 16 val. — B. Mar „UNË“ (aktorës

U. Babickaitës dienoraðèiø motyvais).

Reþ. — B. Mar

19 d. 12, 14 val. — Just. Marcinkevièiaus

„GRYBØ KARAS“. Reþ. — V. Masalskis

24 d. 16 val. — P. Süskindo „KONTRABOSAS“.

Reþ. — V. Masalskis

26 d. 16 val. — F. Dostojevskio „NUOLAN-

KIOJI“. Reþ. — V. Masalskis

Vilniaus maþasis teatras17 d. 18.30 — E. Albee’io „TRYS AUKÐTOS

MOTERYS“. Reþ. — R. Kudzmanaitë

18 d. 18.30 — A. Èechovo „MEÐKA“.

Reþ. — L. Adomaitienë

19 d. 12 val. — „MANO BATAI BUVO DU“.

Idëjos aut. ir reþ. — G. Latvënaitë

19 d. 16 val. — „SELAVY!“ N. Narmontaitës

muzikinis spektaklis („Rûtos“ draugijos

renginys)

21 d. 18.30 Nacionalinio dramos teatro

Didþiojoje salëje — M. Lermontovo „MAS-

KARADAS“. Reþ. — R. Tuminas

21 d. 18.30 — „PAÞADËK, KAD NEIÐEISI

PIRMAS“ (pagal D. Èepauskaitës pjesæ

„Pupos“). Reþ. — A. Lebeliûnas

22 d. 18.30 — PREMJERA! G. Sibleyras

„VËJAS TOPOLIØ VIRÐÛNËSE“.

Reþ. — R. Atkoèiûnas

23 d. 18.30 — F. Dürrenmatto „DAMOS

VIZITAS“. Reþ. — E. Jaras

24 d. 18.30 — M. Ivaðkevièiaus „MADAGAS-

KARAS“. Reþ. statytojas — R. Tuminas,

reþ. — A. Dapðys

25 d. 18.30 — A. Èechovo „TRYS SESERYS“.

Reþ. — R. Tuminas

26 d. 14 val. — „DOSTOJEVSKIS VAIKAMS“

(F. Dostojevskio romanø bei dienoraðèio

motyvais). Reþ. — P. Ignatavièius

OKT/Vilniaus miesto teatras18 d. 19 val. OKT studijoje — A. Èechovo

„ÞUVËDRA“. Reþ. — O. Korðunovas

22 d. 19 val. Teatro arenoje — W. Shakespe-

are’o „HAMLETAS“. Reþ. — O. Korðunovas

23, 24 d. 19 val. OKT studijoje — F. Kafkos

„NUOSPRENDIS — METAMORFOZË“.

Reþ. — P. Ignatavièius

Valstybinis jaunimo teatras17 d. 18 val. — D. Wassermano „SKRYDIS

VIRÐ GEGUTËS LIZDO“. Reþ. — V. Griðko

18 d. 12 val. — J. Erlicko „BILIETAS IÐ DAN-

GAUS“. Reþ. — D. Jokubauskaitë (Salë 99)

18 d. 18 val. — A. Juozaièio „ÐIRDIS VIL-

NIUJE“. Reþisieriai — J. Vaitkus, A. Vidþiûnas

19 d. 15 val. — A. Ginioèio „JUZË

DYKADUONIS“. Reþ. — A. Giniotis

21 d. 18 val. — „LEDI MAKBET“ (pagal

W. Shakespeare’o pjesæ „Makbetas“).

Reþ. — A. Latënas

22 d. 18 val. — PREMJERA! „ALBANIJOS

NEKALTOJI“ (inscenizacija È. Stonio ir

S. Norkutës). Reþ. — S. Norkutë

23 d. 18 val. — Ch. Palahniuko „KOVOS

KLUBAS“. Insc. aut. ir reþ. — V. Bareikis

24 d. 18 val. — V. Sigarevo „JÀ VADINA

GUPELE“. Reþ. — A. Lebeliûnas

25 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ARKLIO

DOMINYKO MEILË“. Reþ. — A. Vidþiûnas (Salë 99)

25 d. 18 val. — E. Scarpettos „VARGÐAI.

ARISTOKRATAI“. Reþ. — P.E. Landi

26 d. 12 val. — H. Verburg „PINGVINAI IR

KIAUÐINIS“. Reþ. — R. Kudzmanaitë (Salë 99)

26 d. 18 val. — K. Mitani „JUOKO

AKADEMIJA“. Reþ. — V. Gvozdkovas

Rusø dramos teatras17 d. 19 val. — Kalëdinio festivalio koncertas

„Rusø liaudies romansai“

18 d. 18.30 — L. Tolstojaus „ANA KARENINA“.

Reþ. — E. Mitnickis (Ukraina)

19 d. 12 val. — H.Ch. Anderseno „UNDINËLË“.

Reþ. — J. Ðèiuckis

19 d. 18.30 — A. Krogerus „IÐ MEILËS MAN“.

Reþ. — A. Dilytë

23 d. 18.30 — PREMJERA! I. Vyrypajevo

„ILIUZIJOS“. Reþ. — O. Kovrikovas

24 d. 18.30– A. Gribojedovo „VARGAS DËL

PROTO“. Reþ. — J. Vaitkus

25 d. 11, 13 val. — Z. Hopp „STEBUKLINGOJI

KREIDELË“. Reþ. — O. Lapina

25 d. 18.30 — A. Jablonskajos „STABMEL-

DÞIAI“. Reþ. — J. Vaitkus

26 d. 12 val. — J. Ðvarco „SNIEGO

KARALIENË“. Reþ. — A. Ðèiuckis

26 d. 18.30 — J.G. Ferrero „GRONHOLMO

METODAS“. Reþ. — A. Jankevièius

Teatras „Lëlë“Didþioji salë

18 d. 12 val. — PREMJERA! E.T.A. Hoffmano

„SPRAGTUKAS“. Scenarijaus aut., reþ. ir

dail. — V. Mazûras

19 d. 12 val. — S. Siudikos „PRINCESË IR

KIAULIAGANYS“. Reþ. — A. Mikutis

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSGALERIJOS

Parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

Paroda „Ðimtmeèio portretas“

Paroda „Istorinis „Metø“ kostiumas“

Galerija „Akademija“Pilies g. 44/2

iki 18 d. — Rûtos Junutytës personalinë

paroda „Somnambulas letargiðkai“

Galerija „ARgenTum“Latako g. 2

Eimanto Ludaviaèiaus paroda „Erdvë“

A. ir A. Tamoðaièiø galerija„Þidinys“Dominikonø g. 15

Dailininkø Tamoðaièiø kûryba

XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno

rinkiniai

Telðiø galerijaKæstuèio g. 3

VDA Telðiø fakulteto studentø darbø paroda

Dailë

Baþnytinio paveldo muziejuje intriguoja paroda-hipotezë, skirta pirma-jam Trakø parapinës baþnyèios ðimtmeèiui (kuratorë Giedrë Mickûnaitë,architektë Julija Reklaitë, dailininkë Rûta Mickienë). Ekspozicijoje pri-statomos skaitmeninës pirmojo, apie 1419 metus pastatyto, ir antrojo, po1497 metø perstatyto, baþnyèios pastatø rekonstrukcijos. Skaitmeniniusprojektus prapleèia mûro fragmentai, archeologiniai radiniai ið 2008–2010 m.kasinëjimø baþnyèios presbiterijoje ir ðventoriuje, taip pat su baþnyèioskaita siejami dailës kûriniai. Paroda veikia iki kovo 29 d.

Teatras

Klaipëdos kultûros centre „Þvejø rûmai“ sausio 22 d. 19 val. vyks „Gliu-kø“ teatro judesio spektaklio premjera „Ðaliø ðalikai, kraðtø karstai“. Pa-sak idëjos autoriaus, reþisieriaus ir atlikëjo Beno Ðarkos: „Ðis spektaklis –tai atnaðavimas uþ dûstanèius nuo uþverþtø ðaliø ðalikø, nuo ankðtø kraðtøkarstø...“

Muzika

Sausio 18 d., ðeðtadiená, 19 val. Nacionalinës filharmonijos Didþiojojesalëje skambës koncertas „Nuo èigoniðkø melodijø iki koncerto smuikui“.XIX ir XX a. kompozitoriø muzikà atliks Roberto Ðerveniko diriguoja-mas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir du solistai – orkestroaltø grupës koncertmeisteris Arûnas Statkus ir Filharmonijos sveèias smui-kininkas Aleksandras Sitkovetskis.

„7md“ rekomenduoja

7 meno dienos | 2014 m. sausio 17 d. | Nr. 2 (1063) 11 psl.

Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

25 d. 12 val. — J. Maèiukevièiaus „BITË MAJA“

(V. Bonzelso knygos „Bitë Maja ir jos nuoty-

kiai“ motyvais). Reþ. ir dail. — V. Mazûras

26 d. 12 val. — „BAISIAI GRAÞI PASAKA“

(pagal lietuviø liaudies pasakas ir másles).

Scen. aut., reþ. ir dail. — A. Bagoèiûnaitë-

Paukðtienë

Maþoji salë

18 d. 14 val. — N. Indriûnaitës „BALTOS

PASAKOS“ (pagal H.Ch. Anderseno pasakas).

Reþ. — N. Indriûnaitë

19 d. 14 val. — „AUKSO OBELËLË, VYNO

ÐULINËLIS“ (pagal lietuviø liaudies pasakà).

Scen. aut. ir reþ. — R. Drieþis

Menø spaustuvëFestivalis „Kitoks teatras vaikams ’14“

17 d. 10, 12 val. Kiðeninëje salëje — „SU-

DAUÞYTAS KIAUÐINIS“ (Klaipëdos lëliø

teatras)

18 d. 10, 12 val. Kiðeninëje salëje —

„ARBATËLË“ (Klaipëdos lëliø teatras)

18 d. 18 val. Juodojoje salëje —

„PAÐALIETIS“ („The Amazing Magic Theatre

& TT13“, Suomija)

19 d. 12, 15 val. Juodojoje salëje — „NIAM-

NIAM!“ („tanzfuchs PRODUKTION“, Vokietija)

20 d. 13, 16 val. Juodojoje salëje — ðokio

spektaklis „Bartolomeo“ („Carrasco Dance

Company“, Ðvedija)

17 d. 15 val. Infotekoje — E. Fischer-Lichte

knygos „Performatyvumo estetika“ pristaty-

mas. Dalyvauja J. Staniðkytë, E. Klivis ir

teatro kritikas V. Jauniðkis

22 d. 18.30 Kiðeninëje salëje — „ATVIRAS

RATAS“. Reþ. — A. Giniotis (teatro laboratori-

ja „Atviras ratas“)

24 d. 18.30 Kiðeninëje salëje — „LIETAUS

ÞEMË“. Reþ. — A. Giniotis (teatro laboratorija

„Atviras ratas“)

24—26 d. 19 val. Juodojoje salëje — PREM-

JERA! „JOBO KNYGA“. Reþ. — E. Nekroðius

(teatras „Meno Fortas“)

KAUNAS

Kauno dramos teatras17 d. 18 val., 18 d. 15 val. Didþiojoje scenoje —

PREMJERA! A. Èechovo „VYÐNIØ SODAS“.

Reþ. — A. Areima

19 d. 12 val. Rûtos salëje — L. Carrollio

„ALISA STEBUKLØ ÐALYJE“. Adaptacijos aut.

ir reþ. — E. Piotrowska

19 d. 18 val. Maþoje scenoje — M. von

Mayenburgo „BJAURUSIS. SKALPELIO

PJÛVIS“. Reþ. — V. Malinauskas

21, 22 d. 19 val. Ilgojoje salëje — A. Èechovo

„PALATA“. Insc. aut. ir reþ. — R. Kazlas

22 d.18 val. Didþiojoje scenoje — J. Patricko

„MÛSØ BRANGIOJI PAMELA“. Reþ. — A. Latënas

23 d. 18 val. Rûtos salëje — D. Danis

„GELBËKIME MEILÆ“. Reþ. — A. Jankevièius

24 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — E. Scribe’o

„PRIEÞASTYS IR PASEKMËS“. Reþ. — R. Banionis

Kauno muzikinis teatras17 d. 18 val. — F. Flotowo „MARTA“.

Dir. — J. Geniuðas

18 d. 18 val. — „NOTRDAMO LEGENDA“. Insc.

aut. ir choreogr. — A. Jankauskas,

dir. — J. Janulevièius

19 d. 12 val. — E. Chagagortiano „AUSINË

KEPURË“. Dir. — V. Visockis

19 d. 18 val. — J. Strausso „ÐIKÐNOSPARNIS“.

Dir. — J. Geniuðas

23 d. 18 val. — L. Fallio „MADAM

POMPADUR“. Dir. — J. Janulevièius

24 d. 18 val. — J. Strausso „ÈIGONØ

BARONAS“. Dir. — V. Visockis

Kauno kamerinis teatras17 d. 18 val. — Moliêre’o „ÐYKÐTUOLIS,

ARBA MELO MOKYKLA“.

Reþ. — A. Pociûnas

18 d. 18 val. — F. Rabelais „GARGANTIUA IR

PANTAGRIUELIS“. Reþ. — S. Rubinovas

19, 23, 26 d. 18 val. — „KAM MAN VYRAS —

NAMUOSE IR TAIP ANKÐTA“

24 d. 18 val. — D. Zelèiûtës „KÛNO VARTAI“.

Reþ. — A. Dilytë

Kauno lëliø teatras18 d. 12 val. — „PASAKØ KARALIAUS

TEATRAS“ (H.Ch. Anderseno pasakø atsiradi-

mo paslaptys). Reþ. — O. Þiugþda

19 d. 12 val. — „TIGRIUKAS PETRIKAS“.

Reþ. — A. Stankevièius

K L A I P Ë D A

Klaipëdos valstybinis dramosteatras18 d. 18 val. Klaipëdos dramos teatre —

P.O. Enquisto „LÛÐIES VALANDA“.

Reþ. — M. Íimele

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras18 d. 18.30 — G. Donizetti „MEILËS

ELIKSYRAS“

20 d. 12 val. — F. Poulenco „DRAMBLIUKO

BABARO ISTORIJA“

Ð I A U L I A I

Ðiauliø dramos teatras17 d. 18 val. — „DAKTARAS IR MANGARYTA“

(J. Basanavièiaus surinktø pasakø motyvais).

Pjesës aut. ir reþ. — V.V. Landsbergis

18 d. 18 val. — N. Leskovo „LEDI MAKBET IÐ

MCENSKO APSKRITIES“. Reþ. — R. Banionis

19 d. 12 val. — S. Kozlovo „EÞIUKAS RÛKE“.

Reþ. — P. Ignatavièius

19 d. 18 val. — I. Vyrypajevo „VALENTINØ

DIENA“. Reþ. — L. Vaskova

22 d. 18 val. — M. Lermontovo

„MASKARADAS“. Reþ. — R. Tuminas (Vilniaus

maþasis teatras)

P A N E V Ë Þ Y S

Juozo Miltinio dramos teatras18, 19 d. 17 val. — PREMJERA! A. Èechovo

„ÞUVËDRA“. Reþ. — D. Kazlauskas

21 d. 18 val. — „ANË IÐ ÞALIASTOGIØ“ (pagal

L.M. Montgomeri romanà). Reþ. — A. Gluskinas

21 d. 19 val. — J. Poiret „BEPROTIÐKAS

SAVAITGALIS“. Reþ. — A. Këleris

23 d. 18 val. — L. Tolstojaus „KREICERIO

SONATA“. Reþ. — S. Varnas

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija18 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — Nuo èigoniðkø melodijø iki

koncerto smuikui. Lietuvos nacionalinis

simfoninis orkestras. Solistai A. Sitkovetsky

(smuikas), A. Statkus (altas). Dir. — R. Ðerveni-

kas. Programoje A. Foote, F. Mendelssohno-

Bartholdy, P. de Sarasate’s, G. Holsto,

B. Bartoko kûriniai

19 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — Visai ðeimai. Su orkestru

muzikuoja jaunieji talentai. Lietuvos kameri-

nis orkestras. Solistai A.E. Janonytë (smui-

kas), I. Daugirdaitë (smuikas), M. Grigaliû-

naitë (fortepijonas), T. Zaicevas (akordeonas).

Programoje W.A. Mozarto, P. de Sarasate’s,

F. Kreislerio ir kt. kûriniai

22 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — „Nakties vigilija“ su V. Minino

vadovaujamu choru. Tarptautinë programa

„Kultûrø dialogas“. Maskvos akademinis

kamerinis choras (meno vad. ir dir. —

V. Mininas). Programoje S. Rachmaninovo,

G. Kanèeli, O. Messiaeno, M. Ravelio kûriniai

25 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — Lietuvos kamerinis orkestras.

Solistë J. Novikova (sopranas). Dir. —

G. Markas. Programoje G.F. Händelio,

W.A. Mozarto kûriniai

26 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — teatralizuota muzikinë pasaka

visai ðeimai „Ant ledo atsirado roþë...“ (pagal

R. Skuèaitës knygà). L. Baublytë (fleita),

P. Jaraminas (fortepijonas). Aktoriai

L. Budzeikaitë, S. Storpirðtis, „Liepaièiø“

jaunuèiø ir II klasës chorai (vad. ir dir.

E. Jaraminienë, N. Timofejeva). Solistë

J. Bielinytë (sopranas). Reþ. — J. Ðurnaitë.

Dailininkë J. Raèinskaitë

26 d. 16 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — violonèelininko V. Vasiliausko

70-meèiui. R. Grakauskaitë (smuikas),

V. Raðkevièiûtë (altas), R. Taloèka (klarnetas),

V. Vasiliauskas (violonèelë), A. Vasiliauskas

(fortepijonas). Programoje L. van Beethove-

no, R. Strausso kûriniai

V I L N I U S

Kongresø rûmai23, 24, 26 d. 19 val. — G. Puccini opera

„MANON LESKO“. Dir. — G. Rinkevièius,

reþ. — D. Ibelhauptaitë, scenogr. — D. Birdas,

kost. ir grimo dail. — J. Statkevièius. Solistai

A. Grigorian, L. Pautienius, T. Girininkas ir kt.

Ðv. Jonø baþnyèia18 d. 18 val. — koncertø ciklas „Muzikos

valanda Vilniaus universiteto Ðv. Jonø

baþnyèioje“. Vargonininko V. Pinkevièiaus

koncertas „Gyvenimas — tapyba“

Ðv. Kazimiero baþnyèia26 d. 19 val. — „Atgyjantys kûnai“. Reþ. ir

choreogr. — G. Ivanauskas. Ðokëjai

E. Uþaitë, I. Nazarenko, B. Urbietytë,

G. Ivanauskas, E. Kvoðèiauskas, N. Bierancas,

E. Taujanskis

KAUNAS

Maironio lietuviø literatûrosmuziejus17 d. 17 val. — VDU Muzikos akademijos

Dainavimo katedros doc. A. Eitmanavièiûtës

kl. studentai ir magistrai: I. Goleckytë,

R. Èerniûtë, K. Ðèiuckaitë, V. Gurejeva ir

R. Ðèiogolevaitë. Pianistës K. Kaklauskaitë ir

M. Umbrasevièiûtë

K L A I P Ë D A

Klaipëdos koncertø salë21 d. 18 val. — P. Jeleckio (fortepijonas,

Baltarusija) reèitalis. Programoje

G. Kurtago, L. van Beethoveno, A. Skriabino,

A. Weberno, R. Schumanno kûriniai

V a k a r a i

V I L N I U S

Raðytojø klubas21 d. 17.30 — poeto A. Valentos eilëraðèiø

knygos „Nuoþmiai artëjantis“ pristatymas.

Kartu su autoriumi dalyvauja dainø autorius

ir atlikëjas P. Girdenis, literatûros kritikë

J. Riðkutë, knygos redaktorë B. Vinevièienë

22 d. 17.30 — literatûros kritiko V. Sventicko

kûrybos vakaras su nauja knyga „Guriniai“ ir

Just. Marcinkevièiaus kûrybos studijomis.

Dalyvauja knygos autorius, literatûrologë

V. Daujotytë, aktoriai J. Budraitis ir

R. Bagdzevièius, dainininkë V. Povilionienë,

leidyklos „Gimtasis þodis“ direktoriaus

pavaduotojas V. Stanelis

27 d. 17.30 — G. Patacko ir T. Marcinkevièiû-

tës kûrybos vakaras. G. Patacko poemos

„Maþoji dieviðkoji Co“ ir T. Marcinkevièiûtës

eilëraðèiø vaikams knygos „Etruskai valgë

druskà“ sutiktuvës

Mokytojø namai17 d. 18 val. VMN Svetainëje — festivalis

„Tai — að“

18 d. 12 val. VMN Didþioji salëje — Vilniaus

Zanavykø (Ðakiø kraðto) bendrijos susikûri-

mo 25-eriø metø jubiliejaus vakaras

21 d. 18 val. VMN Svetainëje — Þemaièiø

kultûros draugijos vakaras. Praneðëja

draugijos pirmininkë D. Juodkaitë-Dirgëlie-

në. Muzikuoja A. Batavièius ir I. Petroðius

KAUNAS

Menininkø namai20 d. 18 val. — literatûriniai skaitymai

„Nepamirðkime Maþojo princo“ (pagal

A. de Saint-Exupery). Dalyvauja aktoriai

L. Zorûbaitë, H. Savickis, M. Pauliukaitytë,

A. Budnikas, V. Valaðinas ir scenografas

G. Velykis

REL IG I JA . T EOLOG I JA

Evangelija kasdien / [sudarytojai, fotografai Eugenijus Bartulis, Evaldas Darðkus]. – Ðiauliai :

Ðiauliø vyskupijos ekonomo tarnyba, [2010-2012]. – 5 d. – ISBN 978-9955-9344-4-8 (ár.)

D. C : C ciklo liturginiø metø ðventadieniams. – [2012] (Vilnius : BALTO print). – 133, [1] p. :

iliustr. + „C“ liturg. m. kalendoriaus (2013-2014) lap. + 1 þml. lap. – Tiraþas [500] egz. – ISBN

978-9955-9344-8-6

Panevëþio Kristaus Karaliaus katedra = Cathedral of Christ the King in Panevëþys / [tekstà

parengë Eugenijus Troickis ; vertëja Rasa Tarabildienë ; fotografas Vytautas Kandrotas]. –

Kaunas : Terra publica, [2013] (Vilnius : BALTO print). – 46, [2] p. : iliustr., portr. – Gretut.

tekstas liet., angl. – Tiraþas [1000] egz. – ISBN 978-609-8090-25-3 (ár.)

Ðiluvos ðventovë = The shrine of Ðiluva / [teksto autorë Asta Petraitytë ; vertëja á anglø kalbà

Rasa Salatkienë ; fotografas Vytautas Kandrotas]. – Kaunas : Terra publica, 2013 (Vilnius :

BALTO print). – 115, [5] p. : iliustr., faks., portr. – Gretut. tekstas liet., angl. – Tiraþas 2000 egz. –

ISBN 978-609-8090-15-4 (ár.)

Upaniðados / ið sanskrito vertë, ávadiná straipsná ir paaiðkinimus paraðë Audrius Beinorius. –

2-oji patais. laida. – Vilnius : Vaga, 2013 (Vilnius : BALTO print). – 341, [3] p. : iliustr. – Santr.

angl. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-5-415-02338-7 (ár.)

ETNOGRAF I JA

Lietuva miniatiûroje : informacinis leidinys apie Lietuvos liaudies buities muziejø /

[redaktoriø kolegija: Inga Levickaitë … [et al.]. – [Kaunas : Regrafas, 2010]- .

[D. 2]: Suvalkija : informacinis leidinys apie Lietuvos liaudies buities muziejø, skirtas

muziejaus ekspozicijø atidarymo 40-meèiui / [sudarytojai Inga Levickaitë, Eligijus Juvencijus

Morkûnas, Violeta Reipaitë, Janina Samulionytë ; tekstø autoriai Nijolë Andrejevienë,

Vingaudas Baltruðaitis, Snaigë Lauciûtë … [et al.]. – [Kaunas : Indigo print, 2013]. – 59, [1] p. :

iliustr. – Virð. tik dalies antr. – Tiraþas [500] egz. – ISBN 978-609-8078-07-7

MENAS

Grafinio dizaino pagrindai / Gintarë Jaraðienë ; Kauno kolegija. Justino Vienoþinskio menø

fakultetas. Dizaino katedra. – Kaunas : Terra publica, 2013 (Vilnius : BALTO print). – 203 p. :

iliustr., faks. – Tiraþas [1000] egz. – ISBN 978-609-8090-23-9

Ádomiausi Lietuvos technikos paminklai : [iliustruotas albumas / sudarytojas Eligijus

Juvencijus Morkûnas ; tekstø autoriai Vilma Akmenytë-Ruzgienë, Stasys Bilys, Rolandas

Gustaitis … [et al.]. – Kaunas : Terra publica, [2013] (Vilnius : BALTO print). – 265, [3] p. :

iliustr. – Tiraþas [2000] egz. – ISBN 978-609-8090-28-4 (ár.)

Kompozicija 2D-3D / Alvydas Jonaitis ; Kauno kolegija. Justino Vienoþinskio menø fakultetas.

Dizaino katedra. – Kaunas : Terra publica, 2013 (Vilnius : BALTO print). – 154 p. : iliustr. –

Tiraþas [1000] egz. – ISBN 978-609-8090-22-2

Vilniaus skulptûrø kelias : [kultûrinis gidas : 21 marðrutas] / Jolanta Marciðauskytë-Juraðienë. –

Vilnius : Modernaus meno centras, 2013 ([Vilnius] : BALTO print). – 407, [1] p. : iliustr., þml. –

Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-609-95406-9-6 (ár.)

KALBA . KALBOTYRA

Kalbos mokslo pagrindai : vadovëlis : Lietuvos universitetø humanitariniø mokslø ávairiø

studijø programoms / Zofija Babickienë, Regina Venckutë ; Mykolo Romerio universitetas. –

Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2013 (Kaunas : Vitae Litera). – 398, [1] p. : iliustr.,

portr. – Tiraþas 300 egz. – ISBN 978-9955-19-547-4

Visos tarmës graþiausios… : tarmiø medþiagos rinkimo instrukcija / [Daiva Aliûkaitë,

Genovaitë Kaèiuðkienë, Laima Kalëdienë … [et al.] ; sudarytojos Danguolë Mikulënienë, Vilija

Ragaiðienë] ; Valstybinë lietuviø kalbos komisija. – Vilnius : Mokslo ir enciklopedijø leidybos

centras, 2013 ([Kaunas] : Kopa). – 71, [1] p. : iliustr., faks., þml. – Aut. nurodyti antr. lapo kt.

pusëje. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-5-420-01732-6

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

Baltojo debesies ðalyje : romanas / Sarah Lark ; ið vokieèiø kalbos vertë Danutë Ðaduikienë. –

Vilnius : Alma littera, 2013 (Kaunas : Spindulio sp.). – 596, [3] p. – Tiraþas 2500 egz. – ISBN

978-609-01-1264-9 (ár.) : [40 Lt 26 ct]

Du miestai : [esë] / Adam Zagajewski ; ið lenkø kalbos vertë Kazys Uscila. – Vilnius : Vaga,

2013 (Vilnius : BALTO print). – 221, [2] p. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-5-415-02337-0

Prano Maðioto ðviesa : straipsniai, laiðkai, atsiminimai / Tarptautinës vaikø ir jaunimo

literatûros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius ; sudarë Reda Tamulienë ir Kæstutis Urba ;

[redakcinë komisija: Kæstutis Urba (pirmininkas) … [et al.]. – Vilnius : [Tarptautinës vaikø ir

jaunimo literatûros asociacijos Lietuvos skyrius], 2013 (Kaunas : Kopa). – 520, [1] p. –

Skiriama 150-osioms Prano Maðioto gimimo metinëms. – Tiraþas 500 egz. – ISBN 978-9955-

9740-3-1 (ár.)

G R O Þ I N Ë L I T E R AT Û R A V A I K A M S

Graþiausios Europos ðaliø pasakos / [sudarytoja Asta Bieliauskaitë]. – Kaunas : Terra publica,

[2013] (Vilnius : BALTO print). – 235, [5] p. : iliustr. – Tiraþas [2000] egz. – ISBN 978-609-

8090-18-5 (ár.)

I S TOR I JA

Vilniaus miestieèiai ir miestø kultûra XVII-XVIII amþiuose / Stasys Samalavièius ; [sudarë

Almantas Samalavièius]. – Vilnius : Edukologija, 2013 (Vilnius : Standartø sp.). – 235, [1] p. :

iliustr., faks. – Santr. angl. – Tiraþas 500 egz. – ISBN 978-9955-20-886-0 (ár.)

12 psl. 7 meno dienos | 2014 m. sausio 17 d. | Nr. 2 (1063)

7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „7 meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas 7md@takas.lt. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia LR Kultûros rëmimo fondas,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Redaktorë – Monika KrikðtopaitytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras, ðokis – Milda BrukðtutëMuzika – Laimutë Ligeikaitë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitë

S a u s i o 1 7 – 2 3

47 roninai ***Visø iðduotas ir parduotas vergijon paslaptingas klajoklis taps vienu ið

47 kariø, metusiu iððûká mirèiai. Likimas já pasirinko kerðtui vykdyti. Atvy-kæs ið kito pasaulio jis pasiprieðins tamsiosioms jëgoms, kad apgintø uþ-draustà meilæ... Carlo Rinscho debiutiná filmà ákvëpë garsi XVIII a. le-genda apie 47 buvusius samurajus (roninas – neapsaugojæs savo ðeimininkosamurajus), kurie metus planavo atkerðyti uþ savo ðeimininko mirtá. Su-naikinæ galingà þudikà, roninai ávykdë ritualinæ saviþudybæ. Jie iki ðiollaikomi tautos didvyriais, kovos uþ teisingumà simboliu. Legenda ne kar-tà atgijo literatûroje ir kine. Naujasis filmas, nors ir skirtas paaugliø audi-torijai ir panardintas á mistikà, vis dëlto visai sinefiliðkas reginys, atsklei-dþiantis ir svarbià sudëtinæ japonø kultûros dalá – pasiaukojimà. Tik kadtà kultûrà pasauliui adaptavo Holivudas. Pagrindinius vaidmenis filme su-kûrë Keanu Reevesas, Hiroyuki Sanada, Ko Shibasaki, Tadanobu Asano,Minas Tanaka (JAV, 2013). (Vilnius, Kaunas)

Amerikietiðka afera ****Kà tik trimis „Auksiniais gaubliais“ (uþ geriausià komedijà, geriausiai

komedijos aktorei – Amy Adams ir geriausiai antrojo plano aktorei – Jen-nifer Lawrence) apdovanotas Davido O. Russello filmas pasakoja apie8-ojo deðimtmeèio pabaigoje ir 9-ojo deðimtmeèio pradþioje FTB vykdytàspecialiàjà operacijà „Abscam“. Operacijos tikslas buvo iðsiaiðkinti nele-galià prekybà meno ðedevrais. FTB bendradarbis ðioje operacijoje buvosukèius ir jo partnerë. Jie turëjo tapti vogtø meno vertybiø vagiø ir pirkëjøið Artimøjø Rytø tarpininkais. Taèiau operacija atskleidë ir neregëto mas-to politikø korupcijà. Filme taip pat vaidina Christianas Bale’as, Brad-ley’s Cooperis, Jeremy Renneris, Jackas Hustonas, Michaelas Pena (JAV,2013). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Jauna ir graþi ***Septyniolikmetë Izabelë (Marine Vacth) uþaugo turtingoje paryþieèiø

ðeimoje. Per atostogas ji prarado nekaltybæ su jaunu vokieèiu. Gráþusi na-mo mergina pradeda susitikinëti su vyrais uþ pinigus. Izabelë kruopðèiairenkasi partnerius, kurie moka didelius pinigus uþ jos paslaugas. Ji gyve-na dvigubà gyvenimà: yra pavyzdinga studentë ið padorios ðeimos ir kartuturtinga „mergina pagal iðkvietimà“. Taèiau vienà dienà, susiklosèius dra-matiðkoms aplinkybëms, ðeima suþinos jos paslaptá... Franšois Ozonasmëgsta provokuoti. Ðis filmas – ne iðimtis, juolab kad reþisierius ne tiksukûrë pasakojimà apie savæs paieðkas ir brendimà, bet ir nesistengë atsa-kyti á pagrindiná klausimà, kodël subtili ir protinga mergina tapo prosti-tute. Taip pat vaidina Geraldine Pailhas, Fredericas Pierrot, Fantinas Ra-vat, Johanas Leysenas, Charlotte Rampling, Nathalie Richard (Prancûzija,2013). (Vilnius)

Volterio Mièio slaptas gyvenimas ***Kas pasakë, kad maþo þmogaus ðirdyje negali bûti didþiø svajoniø? Net

kuklus ir nedràsus tarnautojas kartais ásivaizduoja save didvyriu. Ðios ko-medijos herojus Volteris Mitis (Ben Stiller) gyvena su valdinga ir viskàkontroliuojanèia mama, bet fantazijose atliko daugybæ þygdarbiø. Jo sva-jonës tapo realybe po to, kai Volteris ið paslaptingos moters gavo juodàknygutæ. Joje paþymëtos vietos, kur Antrojo pasaulinio karo metais buvopaslëpti Olandijos lobiai. Netrukus Volteris ásipainioja á tarptautiná sà-mokslà ir savo kailiu ásitikina, kad bûti didvyriu visai nepaprasta. Filmassukurtas pagal Jameso Thurberio novelæ, paskelbtà 1939 metais þurnale„The New Yorker“. Reþisierius Benas Stilleris veiksmà perkëlë á mûsødienas ir pasinaudojo garsiojo þurnalo „Life“ uþdarymo istorija. Taip patvaidina Kristen Wiig, Shirley MacLaine, Adamas Scottas, Kathryn Hahn,Seanas Pennas, Adrianas Martinezas, Pattonas Oswaltas (JAV, 2013). (Vil-nius, Kaunas)

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis17—22 d. — Draugø draugai (Rusija) — 12, 14.15,

16.30, 18.45, 21.15; 23 d. — 12, 14.15, 16.30,

18.45, 21.15, 23.30

17—22 d. — Amerikietiðka afera (JAV) — 11.30,

14.30, 18.30, 21.30; 23 d. — 11.30, 14.30, 18.30,

21.30, 23 val.

17—22 d. — Paskutinës dienos Marse (JAV) —

18.30, 21 val.; 23 d. — 18.30, 21, 23.20

22 d. — Að, Frankenðteinas (3D, JAV, Austra-

lija) — 18.20

19 d. — „Brangakmeniai“. Choreogr. — G. Balan-

chine‘as. Tiesioginë premjeros transliacija ið

Maskvos didþiojo teatro — 17 val.

17, 20—22 d. — Redirected / uþ Lietuvà! (reþ.

E. Vëlyvis) — 12.30, 13.30, 15.15, 15.50, 17.30,

18, 18.45, 20.15, 21.15, 21.30, 21.50; 18, 19 d. —

11, 12.30, 13.30, 15.15, 15.50, 17.30, 18, 18.45,

20.15, 21.15, 21.30, 21.50; 23 d. — 11, 12.30,

13.30, 15.15, 15.50, 17.30, 18, 18.45, 20.15,

21.15, 21.30, 21.50, 22.50, 23.10, 23.50, 23.59

17, 20—22 d. — Meilë Niujorke 3: þmonos

atostogose (Rusija) — 14, 16, 18.30, 20.40;

18, 19 d. — 11.45, 14, 16, 18.30, 20.40; 23 d. —

11.45, 14, 16, 18.30, 20.40, 22.40

17, 18, 20, 21, 23 d. — Ledo ðalis (3D, JAV) —

11, 13.30, 16, 18.15; 19 d. — 11, 13.30, 17.15,

18.15; 22 d. — 11, 13.30, 16 val. (lietuviø k.);

13.30 (originalo k.)

17, 20—23 d. — Ledo ðalis (JAV) — 14.15, 16.45,

19.15; 18, 19, 23 d. — 11.45, 14.15, 16.45, 19.15

17—23 d. — Kaip pavogti þmonà (reþ.

D. Ulvydas) — 11.15, 15.45, 20.45

17, 18, 20—23 d. — Eglutës 3 (Rusija) — 13.20,

18 val.; 19 d. — 13.20

17, 20—22 d. — Pasivaikðèiojimas su dinozau-

rais (3D, JAV) — 16.20; 18, 19, 23 d. — 11.15,

16.20

17—23 d. — Pasivaikðèiojimas su dinozaurais

(JAV) — 13.45

Hobitas: Smogo dykynë (3D, JAV) — 11.45

Gravitacija (3D, JAV) — 15 val.

17, 18, 20, 21, 23 d. — Didis groþis (Italija,

Prancûzija) — 17.15

17—23 d. — Volterio Mièio slaptas gyveni-

mas (JAV) — 20.30

17—22 d. — 47 roninai (3D, JAV) — 20.50;

23 d. — 20.50, 23.40

17—23 d. — Jauna ir graþi (Prancûzija) — 16.10

18, 19, 23 d. — Kalakutai: atgal á ateitá (JAV) —

11.30

Cinemas Akropolis17—22 d. — Amerikietiðka afera (JAV) — 11.15,

14.30, 17.30, 20.40; 23 d. — 11.15, 14.30, 17.30,

20.40, 23.40

17—22 d. — Draugø draugai (Rusija) — 10.35,

12.35, 14.45, 19, 21.15; 23 d. — 10.35, 12.35,

14.45, 19, 21.15, 23.20

22 d. — Að, Frankenðteinas (3D, JAV, Austra-

lija) — 18.30

17—22 d. — Redirected / uþ Lietuvà! (reþ.

E. Vëlyvis) — 10.25, 13.15, 16, 16.50, 17.45,

18.45, 19.25, 20.30, 21.40, 21.50; 23 d. — 10.25,

13.15, 16, 16.50, 17.45, 18.45, 19.25, 20.30, 21.40,

21.50, 23.10, 23.30, 23.59

17—23 d. — Ledo ðalis (3D, JAV) — 10.15,

12.45, 15.15

17, 20—22 d. — Ledo ðalis (JAV) — 14, 16.30;

18, 19, 23 d. — 11.30, 14, 16.30

17—22 d. — Didþioji kova (JAV) — 14.10, 16.40,

21.30; 23 d. — 14.10, 16.40, 21.30, 23.50

17—22 d. — Meilë Niujorke 3: þmonos atosto-

gose (Rusija) — 15.45, 18, 20.15, 22.30; 23 d. —

15.45, 18, 20.15

17—23 d. — Kaip pavogti þmonà (reþ.

D. Ulvydas) — 12, 19.15

Pasivaikðèiojimas su dinozaurais (3D, JAV) —

11, 13.30

47 roninai (3D, JAV) — 15.35

17—21, 23 d. — Eglutës 3 (Rusija) — 18.30

17—23 d. — Volterio Mièio slaptas gyvenimas

(JAV) — 21 val.

Hobitas: Smogo dykynë (JAV) — 12.15

„Skalvijos“ kino centras17 d. — Adelës gyvenimas. I ir II skyrius

(Prancûzija, Ispanija, Belgija) — 16 val.; 18 d. —

20 val.; 19 d. — 15.30; 20 d. — 19.20; 21 d. —

18.10; 22 d. — 16 val.; 23 d. — 18.10

17 d. — Volterio Mièio slaptas gyvenimas

(JAV) — 19 val.; 18 d. — 17.50; 19 d. — 20.30;

20 d. — 17 val.; 21 d. — 16 val.; 22 d. — 21.15;

23 d. — 21.10

17, 21 d. — Medþioklë (Danija) — 21.10;

22 d. — 19.10; 23 d. — 16 val.

18 d. — „Skalvijos“ kino akademijos rudens

semestro darbø perþiûra — 15.30

19 d. — Kino klasikos vakaras. Orfëjas

(Prancûzija) — 18.40

20 d. — Seansas senjorams. Dvi motinos

(Australija, Prancûzija) — 15 val.

Ciklas „Karlsono kinas“ „Vaikiðka klasika ekrane“

18 d. — Pepë Ilgakojinë (Ðvedija, Vokietija,

Kanada) — 14 val.

19 d. — Karlsonas, kuris gyvena ant stogo

(Ðvedija) — 14 val.

Pasaka17, 21 d. — Jauna ir graþi (Prancûzija) — 16.30;

19 d. — 17.15; 23 d. — 21.45

17, 21 d. — Amerikietiðka afera (JAV) — 18.30;

18 d. — 21 val.; 19, 20 d. — 21.15; 22 d. — 21.45;

23 d. — 20.30

17 d. — Redirected / Uþ Lietuvà! (reþ. E. Vëlyvis) —

21.30; 18 d. — 18.15; 19, 20 d. — 19 val.;

21 d. — 21.15; 22, 23 d. — 19.30

17 d. — Kaip pavogti þmonà (reþ. D. Ulvydas) —

16.45; 18 d. — 16.15; 19 d. — 21.30; 20 d. —

17 val.; 21 d. — 22 val.; 22 d. — 17.45; 23 d. —

15 val.

17 d. — Volterio Mièio slaptas gyvenimas

(JAV) — 18.45; 18 d. — 14.15; 19 d. — 14 val.;

20, 22 d. — 16.30; 21 d. — 19.45; 23 d. — 18 val.

17, 20 d. — Didis groþis (Italija, Prancûzija) —

21 val.; 18 d. — 16.30; 19 d. — 18.30; 22 d. —

18.45; 23 d. — 16.45

17 d. — Pasaulis yra didelis ir iðsigelbëjimas

slypi uþ kampo (Bulgarija, Slovënija, Vengri-

ja, Vokietija) — 17 val.; 21 d. — 17.30

18 d. — Ledo ðalis (JAV) — 14 val.; 19 d. — 15 val.

18 d. — Að tuoj gráðiu (Prancûzija) — 19.15;

19 d. — 16.15; 20 d. — 18.45; 22 d. — 21.30

18 d. — Dvi motinos (Australija, Prancûzija) —

21.30; 23 d. — 15.30

19 d. — Savaitgalis su Pasaka. Animacijos

dirbtuvëlës su „Tindirindþiu“ — 14 val.

19 d. — Kalakutai: atgal á ateitá (JAV) — 15.30

19 d. — Kûdikiai (Prancûzija) — 17.30

19 d. — Virtuvë sielai (Vokietija) — 19.30; 23 d. —

20 val.

20 d. — Dviraèiais per Himalajus (Lietuva) —

17.30; 21 d. — 20 val.; 22 d. — 22 val.; 23 d. —

18.30

22 d. — Að taip pat (Ispanija) — 18 val.

Ozo kino salë17 d. — Elitinis jaunimas (JAV) — 16 val.

17 d. — Streikas (reþ. R. Zabarauskas) — 17.40

18 d. — Aurora (reþ. K. Buoþytë) — 14 val.

18 d. — Vardas tamsoje (reþ. A. Marcinkevi-

èiûtë) — 16 val.

21 d. — Lûþæs gyvenimo ratas (Belgija,

Nyderlandai) — 16 val.; 23 d. — 17.50 val.

21 d. — Samsara (JAV) — 17.50

22 d. — Ðeima (JAV, Prancûzija) — 16 val.

22 d. — Mergvakaris Maljorkoje (Rusija) — 17.50

23 d. — Julija (Vokietija, Lietuva) — 16 val.

KAUNAS

Forum Cinemas17, 18, 23 d. — Amerikietiðka afera (JAV) — 11.45,

15, 18.10, 21, 23.50; 19—22 d. — 11.45, 15, 18.10,

21 val.

17, 18, 23 d. — Draugø draugai (Rusija) — 19,

21, 23.15; 19—22 d. — 19, 21 val.

22 d. — Að, Frankenðteinas (3D, JAV, Austra-

lija) — 18.20

19 d. — „Brangakmeniai“. Choreogr. — G. Balan-

chine‘as. Tiesioginë premjeros transliacija ið

Maskvos didþiojo teatro — 17 val.

17, 18, 23 d. — Redirected / uþ Lietuvà! (reþ.

E. Vëlyvis) — 10.45, 13.20, 16, 18, 18.40,

19.20, 20.40, 21.15, 21.45, 23, 23.30, 23.55;

19 d. — 10.45, 13.20, 16, 18.40, 19.20, 20.40,

21.15, 21.45; 20—22 d. — 10.45, 13.20, 16,

18, 18.40, 19.20, 20.40, 21.15, 21.45

17, 18, 23 d. — Kaip pavogti þmonà (reþ.

D. Ulvydas) — 12, 14.15, 16.30, 18.30, 20.50,

22.50; 19—22 d. — 12, 14.15, 16.30, 18.30,

20.50

17—23 d. — Ledo ðalis (3D, JAV) — 10.30, 13,

15.30

17, 20—22 d. — Ledo ðalis (JAV) — 14, 16.40;

18, 19, 23 d. — 11.30, 14, 16.40

17—23 d. — Pasivaikðèiojimas su dinozaurais

(3D, JAV) — 11, 13.10; Pasivaikðèiojimas su

dinozaurais (JAV) — 12.20

17, 20—23 d. — Didþioji kova (JAV) — 15.15,

20.30; 19 d. — 20.30

17—21, 23 d. — 47 roninai (3D, JAV) — 17.50

17—23 d. — Kalakutai: atgal á ateitá (JAV) —

10.15; Volterio Mièio slaptas gyvenimas

(JAV) — 14.30; Meilë Niujorke 3: þmonos

atostogose (Rusija) — 17.05

Romuva17 d. — Prieð vidurnaktá (JAV) — 17.30; 19 d. —

16 val.

17 d. — Bado þaidynës. Ugnies medþioklë

(JAV) — 19.30; 18 d. —20 val.

18 d. — Kalakutai: atgal á ateitá (JAV) — 14 val.

18 d. — Að tuoj gráðiu (Prancûzija) — 16 val.

18 d. — Meilë kaip nuodai (Prancûzija) — 18 val.

19 d. — Lûþæs gyvenimo ratas (Belgija) — 14 val.

19 d. — Lorë (Australija, Vokietija, D. Brita-

nija) — 18 val.

K L A I P Ë D A

Forum Cinemas17—22 d. — Amerikietiðka afera (JAV) — 12.45,

18.15, 21.15; 23 d. — 12.45, 18.15, 21.15, 23.50

17—21 d. — Draugø draugai (Rusija) — 14.40,

16.50, 19, 19.35; 22 d. — 14.40, 16.50; 23 d. —

14.40, 16.50, 19, 19.35, 23.30

22 d. — Að, Frankenðteinas (3D, JAV, Austra-

lija) — 19 val.

19 d. — „Brangakmeniai“. Choreogr. —

G. Balanchine‘as. Tiesioginë premjeros translia-

cija ið Maskvos didþiojo teatro — 17 val.

17, 18, 20—22 d. — Redirected / uþ Lietuvà!

(reþ. E. Vëlyvis) — 11, 13.30, 15.45, 16.30,

19.15, 20.30, 18, 21.05, 21.50, 21.50; 19 d. —

11.00, 13.30, 15.45, 16.30, 19.15, 20.30,

21.05, 21.50, 21.50; 23 d. — 11.00, 13.30,

15.45, 16.30, 19.15, 20.30, 18, 21.05, 21.50,

21.50, 23, 23.15, 23.59

17, 20—22 d. — Ledo ðalis (JAV) — 10.15, 13,

14.30, 17.05; 18, 19, 23 d. — 10.15, 12, 13,

14.30, 17.05

17, 18, 20—23 d. — Ledo ðalis (3D, JAV) — 11.15,

13.45, 15.30; 19 d. — 11.15, 13.45; Kaip

pavogti þmonà (reþ. D. Ulvydas) — 16.15,

18.30, 20.45; Pasivaikðèiojimas su dinozau-

rais (3D, JAV) — 10.30 12.30

17—21 d. — Meilë Niujorke 3: þmonos

atostogose (Rusija) — 10.45, 19.35, 21.40;

22 d. — 10.45; 23 d. — 10.45, 19.35, 23.45

„Jauna ir graþi“