ĮvaizdŽiŲ perteikimas oskaro milaŠiaus eilĖraŠČio …

20
37 ISSn 0258-0802. LITERaTūRa 2011 53 (4) ĮVAIZDŽIŲ PERTEIKIMAS OSKARO MILAŠIAUS EILĖRAŠČIO „NEMIGA“ (« INSOMNIE ») VERTIMUOSE Liucija Černiuvienė Vilniaus universiteto Vertimo studijų katedros lektorė Kūrinio originalo prasmės perteikimas yra pagrindinis vertėjo uždavinys – toks pasa- kymas dažnas vertimo teoretikų veikaluo- se, apie tai dažnai kalba ir vertėjai prakti- kai. Tačiau kas gi yra toji prasmė ir ar mi- nėtas pasakymas pernelyg nesupaprastina vertimo suvokimo? Straipsnio tikslas yra remiantis vertimo teoretikų nuostatomis apsibrėžti tam tikrą prasmės suvokimo modelį ir analizuoti, kaip originalo teksto prasmė „perkeliama“ į vertimo tekstą. Ty- rimo pagrindas yra poetinis tekstas ir keli to paties teksto vertimai, todėl bus kreipia- mas ypatingas dėmesys į poetinio teksto specifiką bei poetinio teksto prasmę ir / ar prasmes, kuriamą (-as) originalo auto- riaus ir vertėjų. Laikantis nuostatos, kad verčiant poeziją prasminiai nuostoliai vis tiek neišvengiami, bus ieškoma atsakymų, ar vertėjų sukurta prasmė pakankamai ade- kvati originalo autoriaus sukurtai prasmei. Tyrimui pasirinktas Oskaro Milašiaus ei- lėraštis „nemiga“ (« Insomnie ») ir penki šio kūrinio vertimai į lietuvių kalbą (vertė Genovaitė Irena Židonytė-Vėbrienė, anta- nas Vaičiulaitis, Vaclovas Šiugždinis, Liu- das Giraitis, Valdas Petrauskas). Taupumo sumetimais analizės metu vertimai bus numeruojami pagal išvardytą vertėjų seką (Genovaitės Irenos Židonytės-Vėbrienės vertimas – vertimas nr. 1, antano Vaičiu- laičio – vertimas nr. 2, Vaclovo Šiugždinio – vertimas nr. 3, Liudo Giraičio – vertimas nr. 4 irValdo Petrausko – vertimas nr. 5). Straipsnio priede pateikiami eilėraščio ori- ginalas prancūzų kalba ir visi penki verti- mai. Vertimo raštu teoretikės Danica Seles- kovitch ir Marianne Lederer devintajame xx amžiaus dešimtmetyje sukūrusios vadinamąją interpretacinę, arba prasmės, teoriją, pagrindinį vaidmenį teikė teksto pranešimui (message) ir jo perdavimui verčiant. Tačiau ji taikoma veikiau šiuo- laikiniams pragmatiniams tekstams, kurių santykis su realybe dažniausiai aiškiai api- brėžtas. Yra tam tikra komunikacinė situa- cija, kurios centre yra pranešimas (kalbant bendrai ir nesigilinant į stilistinius niuan- sus). Fortunato Israëlis kelia klausimą, ar grožinės literatūros tekstas yra komunika- cija. nors Walteris benjaminas teigė, kad grožinės literatūros kūrinys iš esmės nėra komunikacija, ir jei vertėjo užduotis būtų tik perteikti tai, kas komunikuojama, jis perteiktų neesminius dalykus 1 , Fortunato Israëlis į šį klausimą atsako kiek kitaip: 1 Cituota iš: Michel ballard, De Cicéron à Benja- min, Lille : Presses universitaires de Lille, 1992, 255.

Upload: others

Post on 19-Apr-2022

0 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

Page 1: ĮVAIzDŽIŲ PERTEIKIMAS OSKARO MILAŠIAUS EILĖRAŠČIO …

37

ISSn0258-0802.LITERaTūRa201153(4)

ĮVAIzDŽIŲ PERTEIKIMAS OSKARO MILAŠIAUS EILĖRAŠČIO „NEMIGA“ (« INSOMNIE ») VERTIMUOSE

Liucija ČerniuvienėVilniaus universiteto Vertimo studijų katedros lektorė

Kūriniooriginaloprasmėsperteikimasyrapagrindinisvertėjouždavinys–tokspasa-kymasdažnasvertimoteoretikųveikaluo-se,apietaidažnaikalbairvertėjaiprakti-kai.Tačiaukasgiyratojiprasmėirarmi-nėtaspasakymaspernelygnesupaprastinavertimo suvokimo? Straipsnio tikslas yraremiantis vertimo teoretikų nuostatomisapsibrėžti tam tikrą prasmės suvokimomodelįiranalizuoti,kaiporiginalotekstoprasmė„perkeliama“įvertimotekstą.Ty-rimopagrindasyrapoetinistekstasirkelitopatiestekstovertimai,todėlbuskreipia-mas ypatingas dėmesys į poetinio tekstospecifiką bei poetinio teksto prasmę ir /ar prasmes, kuriamą (-as) originalo auto-riaus ir vertėjų. Laikantis nuostatos, kadverčiant poeziją prasminiai nuostoliai vistiekneišvengiami,busieškomaatsakymų,arvertėjųsukurtaprasmėpakankamaiade-kvatioriginaloautoriaussukurtaiprasmei.Tyrimui pasirinktas Oskaro Milašiaus ei-lėraštis„nemiga“(«Insomnie»)irpenkišiokūriniovertimaiįlietuviųkalbą(vertėGenovaitėIrenaŽidonytė-Vėbrienė,anta-nasVaičiulaitis,VaclovasŠiugždinis,Liu-das Giraitis, Valdas Petrauskas). Taupumo sumetimais analizės metu vertimai busnumeruojamipagališvardytąvertėjųseką(Genovaitės Irenos Židonytės-Vėbrienės

vertimas–vertimasnr.1,antanoVaičiu-laičio–vertimasnr.2,VaclovoŠiugždinio–vertimasnr.3,LiudoGiraičio–vertimasnr.4irValdoPetrausko–vertimasnr.5).Straipsniopriedepateikiamieilėraščioori-ginalasprancūzųkalbairvisipenkiverti-mai.

VertimoraštuteoretikėsDanicaSeles-kovitch irMarianneLederer devintajamexx amžiaus dešimtmetyje sukūrusiosvadinamąją interpretacinę, arba prasmės,teoriją, pagrindinį vaidmenį teikė tekstopranešimui (message) ir jo perdavimuiverčiant. Tačiau ji taikoma veikiau šiuo-laikiniamspragmatiniamstekstams,kuriųsantykissurealybedažniausiaiaiškiaiapi-brėžtas.Yratamtikrakomunikacinėsitua-cija,kurioscentreyrapranešimas(kalbantbendrai irnesigilinant į stilistiniusniuan-sus).FortunatoIsraëliskeliaklausimą,argrožinėsliteratūrostekstasyrakomunika-cija.norsWalterisbenjaminasteigė,kadgrožinėsliteratūroskūrinysišesmėsnėrakomunikacija, ir jeivertėjoužduotisbūtųtik perteikti tai, kas komunikuojama, jisperteiktų neesminius dalykus1, Fortunato Israëlis į šį klausimą atsako kiek kitaip:

1 Cituotaiš:Michelballard,De Cicéron à Benja-min,Lille:PressesuniversitairesdeLille,1992,255.

Page 2: ĮVAIzDŽIŲ PERTEIKIMAS OSKARO MILAŠIAUS EILĖRAŠČIO …

38

„Raštas,kaipirbetkokiakitamenoforma,yraamžinakovasutyla,mirtimiiružmarš-timi,jissiekiasužadintiskaitytojojausmusir<...>tokiubūdukomunikacijaįvyksta.“2 Vertimoprocesoužduotisyrasukurtitokiąpačiąmagiją,kurisklindaišoriginalokūri-nio3.PaulioRicœurožodžiaistariant:„Po-etiniai tekstai vienaip ar kitaip kalba apie pasaulį.Tik ne aprašydami jį.Kaip užsi-mena pats R. Jakobsonas, referencija neišnyksta,osusiskaidoarsuskyla.<...>Žo-dis„pasaulis“ įgyja tąreikšmę,kuriaiškimumsvisiems,kaiapienaujagimįsakome,kadjisatėjoįpasaulį.Mumspasaulisyratekstuose–visųrūšių,aprašomuosiuosearpoetiniuose, mano perskaitytuose, supras-tuose ir pamiltuose– atveriantis nuorodųansamblis.o suprasti tekstą – tai reiškiatarpmūsųsituacijąapibrėžiančiųpredika-tųįkurdintitasreikšmes,kuriosmūsųum-velt(aplinka,vok.)paverčiaWelt (pasaulis, vok.)“4.Tadįmanomatirtivertimus(čiairtoliaubuskalbamaapiegrožinėsliteratū-rosvertimus,nors,straipsnioautorėsnuo-mone,tojivadinamojimagijagaliglūdėtiįvairiausiųžanrųirtipųtekstuose)ieškantatsakymo,arverstiniuosetekstuosejunta-matapatimagijakaipiroriginalokūriny-je,arvertėjųsukurtipasauliaiatspindiori-ginaloautoriaussukurtąpasaulį.Kiekvie-namskaitytojuitekstasatveriaviskitokiasskaitymogalimybes,irvadinamasisPaulioRicœuro nuorodų ansamblis kiekvienamiš mūsų bus šiek tiek kitoks. Įmanomasir kitas tyrimo būdas (apskritai vertimo

2 Fortunato Israël,„Traduction littéraireet théoriedusens“,Etudes traductologiques en hommage à Da-nica Seleskovitch, Paris : Lettres Modernes Minard, 1990,31.

3 Ten pat,43.4 PaulRicœur,interpretacijos teorija. Diskursas ir

reikšmės perteklius, Vilnius: Baltos lankos, 2000, 49.

analizių gali būti pačių įvairiausių, ir tiegalimivertimotyrimobūdai,kadirkokiejie būtų, tik praturtina vertimomokslą iratveria jam vis platesnes perspektyvas).Straipsnioautorė renkasi labiau su tekstokalbineraiškasusijusiąanalizę:analizuotipoetinioteksto(originalo)kalbąirsietijąsuvertimotekstųkalbineraiškagretinantoriginaloirvertimotekstųprasminiusklo-dus. amparo Hurtado albiras, paskyręsvisąveikaląprasmėsperteikimotikslumoproblemoms, siūlokelispagrindiniuskri-terijus,pagalkuriuos,jonuomone,prasmęgalima išskaidyti į sudedamąsias dalis:reikšmę(konceptąarkonceptus,susijusiussu signifikantu), aktualizuotą reikšmę (bekontekstokiekvienasžodistėranuorodaįvienąarkeliskonceptus,reikšmėaktuali-zuojama tekste žmogaus, kuriančio pras-mę), informaciją, stilių ir skaitytojui arklausytojuisukeltąefektą5. Straipsnio au-torėremiasišiakoncepcija,tačiautikišda-lies.Visųpirmanebuspabrėžiamaorigina-loirvertimųstilistika,nestaibūtųatskirosanalizėstema,oskaitytojuiarklausytojuisukeltasefektas–vėlkitastyrimųlaukas,nes,kaip teigė remdamasikomunikacijosteoretikuottoHasseloffu tekstų tipų teo-rijos autorė vertimo teoretikė KatharinaReiss,idealikomunikacijaretanetvienoskalbosribose,matskaitytojoarklausytojožiniosirlūkesčiaipaprastaiskiriasinuora-šančiojoarkalbančiojožiniųirlūkesčių6. Jei skaidytume teksto visumos prasmę įtam tikras sudedamąsias dalis, atsižvel-giantįpoetiniotekstospecifikąjąbūtųga-limaanalizuotipagaltamtikruskriterijus:

5 Amparo Hurtado Albir, La notion de fidélité en traduction,Paris:Didierérudition,2003,74.

6 http://archimede.bibl.ulaval.ca/archimede/fichiers/21362/ch03.html#0e1019

Page 3: ĮVAIzDŽIŲ PERTEIKIMAS OSKARO MILAŠIAUS EILĖRAŠČIO …

39

pavyzdžiui, formos ir turinio santykį, jeiakivaizdifonetiniolygmenssvarba;jeifo-netinė raiška, rimas,metrasnėrapoetiniokūriniopagrindas,galimaieškotistilistiniokūrinio invarianto.Taippatgalimadarytiprielaidą,kadvisaapimantipoetiniotekstoprasmėyrasukurtaišdaugybėsvienagretakitos egzistuojančiųprasmių: pavyzdžiui,atskirų poetinių įvaizdžių prãsmės, atski-rožodžioprãsmės (apiežodžiovaidmenįpoetiniame tekste – vėliau) ar tam tikrųgramatinių kategorijų prãsmės (pavyz-džiui, laikų sąranga, nominacija). Galimitryspoetiniotekstoprasmėstyrimobūdai: 1)nuobendrosprasmėstyrimo–priesu-dedamųjų jos dalių, nuo visumos – priedetalių;2)nuodugniaiišanalizavuspavie-nesprasmes–žodžio, įvaizdžio– ieškotibendrosprasmės;3) išanalizuotigiluminįpoetinio kūrinio prasmės lygmenį, jeigukūrinio struktūroje, jo kalbinėje raiškojeužkoduotiypatingiprasminiaiklodai.Vile-nasKomisarovasšiuosbūdusvadinaver-tikaliu teksto turinio tyrimu, horizontaliu teksto turinio tyrimu irgiluminėskūriniostruktūrostyrimu7. Vienu ar kitu pasirinktu būduišanalizavusoriginalokūrinįgalimaatlikti vertimo tekstų analizę aiškinantis,kaiporiginaloprasmėperteiktavertime.

Taip pat yra svarbu suvokti, kas yra po-etinisžodisirkokiažodžiosiaurąjareikš-mevietapoezijoje.Poezijoskuriamivaiz-dai išsiskiria kur kas didesniais apibendri-nimaisneiprozaparašytikūriniai.Mintysir jausmai, vadinasi, ir kalba, poezijojenepaprastaikoncentruoti:„Eilėraštyjefik-suojamanevisaišgyvenimoeiga,oaukš-

7 Вил�н На�мович Комиссаров, „Смысловаяс�ра�ификация��кс�акакп�р�водч�скаяпро�л�ма“, Текст и перевод,Москва:Наyka,1988,6–8.

čiausiišgyvenimotaškai,patiišgyvenimokvintesencija.Todėl lyrikoskūrinyspasi-žyminepaprastakoncentracija,neprieina-makitomsliteratūrosrūšims.“8 Poetiniame tekste mintys perduodamos koncentruotais vaizdais,neišsakomos ikigalo.Poetiniamišgyvenimui reikalingas nepilnas dalyki-nio ar daiktinio vaizdo realizavimas. Pasak VosyliausSezemano,prasmėscentrasper-sikeliaįžodį:„Žodis–ypatingasgyvaspa-saulissavyje,<...>esantisnevienabstrak-tussimbolis,<...>atspindintissavyjevisąjo[žmogaus]sielos-dvasios-kūnoprigim-ties įvairumą ir sudėtingumą.“9 Poezijosžodisdažniausiaisuvokiamaskaipapskri-tai žodžiais išreiškiama poetinė žmogausmintis,taiyravienaskaitaaprėpiadaugis-kaitą.Vaizdai,garsai,mintisreiškiamikal-ba–žodžiais.KaipteigiaHansasGeorgasGadameris,„vaizduojamojomenokūriny-jespalvosyralabiaušvytinčios,<...>taippoezijosmenokūrinyježodisyradaugiausakantisneibetkurkitur.“10Gretažodžioplačiąja reikšmeegzistuojažodis siaurąjareikšme, jo vieta ir jo vaidmuo poetinia-metekste.Tegulirsusiliejantissuvisuma,paskiras žodis egzistuoja kaip toks patssavaime,susavoreikšmėmis,kuriųnega-limapaneigti.HansasGeorgasGadameristaippatpripažįsta,kad„jis[poetinisžodis]visadasusidėsišreikšmesturinčiųžodžių<...> ir kurs šnekosvisumosbeiprasmėsvisumos vienybę, net jei tai bus poésie pure.“11 Tiriant vertimus paskiro žodžiosvarbapoezijojegaliišryškėtiitinakivaiz-

8 Vytautas Kubilius, Literatūros teorijos apybraiža, Vilnius:Vaga,1982,213.

9VosyliusSezemanas,„Poetiniovaizdoprigimtis“,Estetika,Vilnius:Mintis,1970,354.

10 Hans-Georg Gadamer, istorija. Menas. Kalba, Vilnius:baltoslankos,1999,130–137.

11 Ten pat,133.

Page 4: ĮVAIzDŽIŲ PERTEIKIMAS OSKARO MILAŠIAUS EILĖRAŠČIO …

40

džiai, nes vienas ar keli žodžiai gali būtikūriniostruktūrospagrindas,irjeivertėjassuklys ar pasirinks nemotyvuotą vertimovariantą, viso vertimo teksto skaitymasgalibūtisutrikdytas.

oskaroMilašiauseilėraštyje„nemiga“susipynę įvaizdžiai,kuriekartojasivisojepoeto kūryboje apskritai ir kurie būdingitik šiam jo eilėraščiui. Keliais esminiaisštrichais perteiksime kūrinio originaloprancūzųkalbasiužetą(visastekstas,kaipminėta straipsnio pradžioje, pateikiamaspriede).Taippatbusanalizuojami tikes-miniai–namų(draugeirnamųaplinkos),prabėgusių vaikystėsmetų ir šaltos užei-gosįvaizdžiai.

„nemigoje“oskarasMilašiuskuriasti-priąjokūrybaibūdingąpriešpriešątarpvai-kystėsnamų(«Maisondesbeauxétésobs-cursdemonenfance»12)iršaltosužeigos,kuriojevienatvėsapimtąjįkamuojanemi-ga(«toutseuldanslafroideauberge»13). Gimtųjųnamųįvaizdiskartojasivisojepo-etokūryboje.PasakGenovaitėsDručkutės,„savolyrikosirprozosherojuso.Milašiusdažniausiaiapgyvendinagimtuosiuosena-muose,rečiaupilysearrūmuose,kartais–smuklėse,užeigose,viešbučiuose,stotyse,lošimonamuose,ligoninėse,gatvėseirt.t.,t. y. buveinėse, simbolizuojančiose laiki-numą,nepastovumą.<...>Sodas–antrasiso.MilašiausČerėjojepraleistosvaikystėscentras,antrojilabaisvarbivaikystėsvie-ta,prisiminimųpriežastisirobjektas.na-masirsodas–reikšmingiausio.Milašiausvaikystėsveiksniai,irdaugelyjeeilėraščiųbeikitųkūriniųšieįvaizdžiaieinagreta.“14

12 O. V. de L. Milosz, Poésies ii, Paris: Editions An-dréSilvaire,1960,96.

13 Ten pat,96.14 Genovaitė Dručkutė,Oskaras Milašius ir Lie-

tuva, disertacija daktaro laipsniui įgyti humanitarinių

Taigivienišasnemigoskankinamaslyrinis„aš“ šaltoje užeigoje prisimena vaikystėsnamus:pačiusnamus,kuriuostarsitapati-nasumotina,kadaisetensutiktąmerginą,alėją,kalvasprienamų,kambarius,pilnusknygų ir dulkių, ir priekaištauja namamsirmotinai drauge, kad leido jam išvykti,sužavėtampasakųapietolimassalas,jūrųmėlius,pilis(«oMaison,Maison!pour-quoim’avez-vouslaissépartir,/Pourquoin’avez-vous pas voulu me garder, pour-quoi,Mère»15). Prisiminimus sukelia po-jūčiai: vaizdas, garsas, kvapas, lytėjimasir skonis. Eilėraščio įvaizdžiai yra olfak-tyviniai, vizualiniai ir audityviniai. Visas eilėraštis yra prisiminimai, susipynę suapgailestavimaisdėl to, kasyra šiandien,irbaigiasipaskutinėsstrofoskulminacija:kaipbuvominėta,lyrinissubjektasvieni-šasšaltojeužeigoje, jispavargęs, irprisi-minimųkamuojamąjįkankinanemiga.

Taigipirmasisįvaizdisyranamųįvaiz-dis.Poetastaria„Motina“,betmąstoapienamus («Etc’estàvousque jepense,ôMaison!»16). Motina ir tapatinama su na-mais,irsujaissupriešinama,nesnemoti-na,onamaiyralyrinio„aš“bendrininkai,nemotina,onamaislepiajįnuonesvetin-gųžvilgsnių.Žinoma,būtųgalimaspėliotiir sieti šio eilėraščio fabulą su autentiškapoeto praeitimi. Poeto motina vaikui duoti savomeilėsnegalėjoarnesugebėjo,tėvasbuvo psichikos ligonis ir juo nesirūpino,tad vaikas užaugo vienišas didžiuliuosenamuose,ir,jeikartosime„nemigos“siu-žetą, namai slėpė poetą, kai jam būdavonedrąsu,namaisupratojomelancholiją,jie

mokslųsrityje,Vilnius:VilniausuniversitetoVisuotinėsliteratūroskatedra,1993,29,58.

15 O. V. de L. Milosz, Poésies ii,Paris:éditionsan-dréSilvaire,1960,96.

16 Ten pat,96.

Page 5: ĮVAIzDŽIŲ PERTEIKIMAS OSKARO MILAŠIAUS EILĖRAŠČIO …

41

nepykoantvaiko,jieatstojopoetuitėvus,jie buvo poeto bendrininkai. Gretindamakūrinį su poeto biografija, straipsnio au-torėatskirialyrinio„aš“namusnuopoetonamų (vis tiek nereikia užmiršti, kad taivisososkaroMilašiauskūrybosmotyvai)ir jo tikrosmotinos, tačiau personifikuotinamai gali būti tapatinami su abstrakčiamotina, motinos simboliu. Jie yra ir namai, ir motina kartu.

Taigipirmasiseilėraščiosakinysskam-bataip:„Jedis:maMère.Etc’estàvousquejepense,ôMaison“17. Tai yra du atskiri savarankiški sakiniai, antrasis pradedamas jungtuku„ir“(et).Irprancūzų, ir lietuviųkalbosejungtuku„ir“pradedamassakinysyra patetiško stiliaus požymis, siekiamakąnorsakcentuoti.beto,prancūzųkalbosgramatinisjunginysc‘est...que (vadinamas mise en relief)vartojamastada,kainorimapabrėžti kokią nors sakinio dalį. Lyrinis„aš“ sako „motina“, omąsto būtent apienamus (sušukimas ô Maison! taip pat yra patetiškas).Štaipenkivertimai,pateikiamistraipsniopradžiojeminėtatvarka:

1.Sakauaš:Motina.betapieJusgal-voju,onamai!18;

2.Tariau aš: mano Motina. Mąstauapietave,oname!19;

3.Sakau:manojiMotina.Taiapiejusmąstau,gimtaPastoge20;

4.Sakauaš:Motina.betapiejusgal-voju,onamai!21;

5.Sakau: mano Motina. o galvojuapiejus,onamai!22

17 O. V. de L. Milosz, Poésies ii,Paris:éditionsan-dréSilvaire,1960,96.

18 Oskaras Milašius, Poezija,Vilnius:Vaga,1996;148.19 Ten pat,150.20 Ten pat,152.21 Ten pat,154.22 Oskaras Milašius, Poezija,Vilnius:Vaga,1981,

305.

Pirmasis sakinys visųišverstasskirtin-gai (sutampa tikpirmas irketvirtasverti-mai), tačiau iš esmėsvisi penkivariantaireiškia tą patį. nors originale lyrinis ašsako ma mère,vertėjasgaliturėtisavųsu-metimųsavybinįįvardįpraleisti,nespran-cūzųkalboje linkstamadažnai vartoti sa-vybiniusįvardžius,lietuviųkalbaitainėrabūdinga. Tad savybinio įvardžio „mano“praleidimas yra motyvuotas. Juk aišku, kadkalbamaapielyrinio„aš“motiną.Jeivertėjasnorišiek tieksustiprinti įspūdį irpasirenka įvardžiuotinę formą „manoji“(trečiasvertimas), tai jo teisė,nesminėtapriešprieša motina / namai – užeiga yrastipri, ir tokįvertėjosprendimąbūtųsun-kuužginčyti.antrojo sakiniopradžiayraišties svarbi: atviruoju jungtuku „ir“ iš-reiškiamas patetinis stilius, kita vertus, pa-brėžiama,kadsakydamas„motina“lyrinis„aš“mąstobūtent apie namus. Straipsnio autorėsnuomone, taigražiai išreikštake-turiuosevertimuose,išskyrusantrąjį,apiekurįbuskalbamavėliau.arvertėjaspasi-renka„bet“,ar“tai“,ar„o“–šiejungtukaivartojamivardijantpanašiusarpriešingusdalykus. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti,kad penktame vertime tarsi atsiranda dirb-tinisasonansas,vertėjuidukartuspavarto-jus„o“,tačiau,straipsnioautorėsnuomone,toks pasirinkimas taip pat yra motyvuotas: pirmasis „o“ yra jungtukas, perteikiantisminėtomise en relief reikšmę, o antrasisyra patetiškas sušukimas, tad ir šios bal-sės tarimas skaitant būtų kitoks: pirmojitrumpesnė, antrojo ilgesnė. Trys vertėjaipasirenka vertimą „namai“, trečiajamevertimevartojama„gimtaPastogė“.Gali-madarytiprielaidą,kadvertėjaspasirinko„pastogę“dėlto,jogtaimoteriškosgimi-nės žodis, o prancūzų kalboje motina ir

Page 6: ĮVAIzDŽIŲ PERTEIKIMAS OSKARO MILAŠIAUS EILĖRAŠČIO …

42

namai yra moteriškos giminės daiktavar-džiai.Gimtapastogėtaippatkuriastipriąpriešpriešą šaltajai užeigai, tad toks ver-timas priimtinas irmotyvuotas. beje, to-liauvertėjasjauvartojažodį„namai“,tadjokiospapildomosprasmėsarkokiųnorsprasminiųnuostoliųtikraineatsiranda.beto,jukpoetaspersonifikuojanamus,irjei-gu jie atstoja lyriniam „aš“ motiną, tadažodžio „namai“ semantinėje struktūrojevis tiek atsiranda moteriškumo sema, kom-pensuojantigiminių(motina,namai)skir-tumą lietuvių kalboje. antrasis vertimaskelia abejonių. Viena vertus, vartojamųlaikųskirtumas(tariau/mąstau)ardoper-sonifikacijosvientisumą,ypač tokį įspūdįsustiprinadingęsjungtukas„ir“,„tai“,„o“.Ir,bejokiosabejonės,lietuviųkalbosdaik-tavardžio „namas“ reikšmė nuo daugis-kaitinės formos „namai“ skiriasi.Mąstytiapienamąnereiškiamąstytiapienamus.Irnereikiaužmiršti,kadtaipoezijoskūrinys.Sušukimas „Mąstau apie tave, oname!“tikraigriozdiškasirnepoetiškas.

Toliaueilėraštyje lyriniam„aš“namaiasocijuojasi su gražiomis vaikystės vasa-romis, kurias poetas apibūdina ir epitetuobscurs: „maison des beaux étés obscursdemonenfance“23.būdvardisobscur turi daug reikšmių, su šviesa susijusios dvi:tamsus; silpnai apšviestas24. Vasarai api-būdinti tiktų antroji reikšmė: jei saulėsnedaug,nedaugiršviesos.Štaipenkiver-timai:

1.Manos vaikystės vasarų, gražių irūkanoseskęstančių,/namai25;

23 O. V. de L. Milosz, Poésies ii, Paris: Editions An-dréSilvaire,1960,96.

24 Le Nouveau Petit Robert, Paris: Dictionnaires Le Robert,1993.

25 Oskaras Milašius, Poezija,Vilnius:Vaga,1996,148.

2. Gražių, ūksmėtų mano kūdikystėsvasarųbuveine!26;

3.namai gražių gaivių vaikystės va-sarų27;

4.Gražiausių ir nykiųmanosvaikys-tėsvasarųnamai28;

5.Gražiųtamsiųmanosvaikystėsva-sarųnamai29.

Pirmajame vertime vasaros yra „gra-žiosirūkanoseskęstančios“–tikralietu-viška vasara, aišku, kad ji nėra pernelygsaulėta, ir, straipsnio autorės nuomone,toks vertimas visiškai adekvatus origina-lui.Trečiajamevertimevasarosyragražiosirgaivios:vertėjuivaliarinktis,jukgaivataip pat nėra kepinanti saulė. antrajamevertimevertėjaspasirenkaepitetą„ūksmė-tos“.„Dabartinėslietuviųkalbosžodynas“pateikiatokiąreikšmę:„turintisdaugūks-mės,pavėsingas“,irpateikimaspavyzdys:„ūksmėtasberžynas“30.nuokogipavėsįgali teikti vasara?nuo pačios savęs? Jeiūksmėtabūtųvėliauminimaalėja,klausi-mųnekiltų.Ketvirtajamevertimeatsirandastipripriešprieša,kuriosoriginaloteksteti-krainėra:vasaroskažkodėlyragražiausios(aukščiausio laipsnio būdvardis) ir kartunykios. Galima vėl pacituoti „Dabartinėslietuviųkalbosžodyną“:nykus–nejaukus,nemalonus, klaikus; liūdnas, nuobodus31. originalo prasmė akivaizdžiai iškreipia-ma,nessukuriant tokiąpriešpriešąkūrinįgalima pradėti interpretuoti pačiais įvai-riausiais būdais,mat vasaros įvaizdis yraišplečiamas ir jam suteikiama papildoma

26 Ten pat,150.27 Ten pat,152.28 Ten pat,154.29 Oskaras Milašius, Poezija,Vilnius:Vaga,1981,

305.30 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius:

Moksloirenciklopedijųleidykla,1993.31 Ten pat.

Page 7: ĮVAIzDŽIŲ PERTEIKIMAS OSKARO MILAŠIAUS EILĖRAŠČIO …

43

prasmė.Penktajamevertimevasaros gra-žiosirtamsios.Galirstiprokasbūdvardis„tamsus“,tačiaušviesostrūkumąjisatspin-di.beje,apskritaigalimakeltiklausimą,kąpoetasnorėjopasakyti,vartodamasepitetąobscur.Mat jei jungtume šį būdvardį su,tarkime, žodžiu „prisiminimas“, tada taibūtųmiglotas, neaiškus prisiminimas. Gal ir vaikystės vasaras poetas prisimena ne-aiškiai,blankiai?Šiuoatvejupirmamever-timeišsprendžiamairtokiainterpretacija:jeivasaraskęstaūkanose,vadinasi,trūkstašviesos, tačiau irmūsų prisiminimai per-keltinereikšmegaliskęstiūkanose.

Geriirsaugūsnamailyriniam„aš“yrabendrininkai, douce complice,nesjiesle-pialyrinįsubjektąnuoatšiauriųžvilgsnių,nebarajodėlmelancholijos.Straipsnioau-torėpraleidžiašiasnamųįvaizdžiovietas:vertimuose jos perteiktos adekvačiai, iš-saugomaoriginaloopozicijasaugumas-at-šiaurumas ar saugumas-piktumas.namusbendrininkais vadina ketvirtojo ir penk-tojo vertimų autoriai. Kituose vertimuo-senamai tampa„draugais“ ir „bičiuliais“(arba„bičiule“, jeiderinamasupastoge).Draugas,bičiulispaprastaigalibūtiirben-drininkas, tačiaugali juo ir nebūti.Todėlšiuosevertimuose išnyksta lyrinio„aš“ irnamųbendrininkavimas:namai žino apiejomelancholiją,betniekonesako,jiesle-pia lyrinį „aš“ – vaiką – nuo galimo ap-linkinių žiaurumo ar atšiaurumo (galbūttaisąsajasugyvenimonesaugumuten,kuriškeliaujama,plačiamepasaulyjeužnamųslenksčio,toješaltojeeilėraščiopabaigojeminimojeužeigoje?)Kodėlvertėjainevar-tojo būtent šio namų, kaip bendrininkų,apibūdinimo,sunkuspręsti.Galdėlto,kadžodis„bendrininkas“ lietuviųkalboje turiir akivaizdžiąneigiamąkonotaciją?beje,„Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ ir

aiškią neigiamą konotaciją šiuolaikinė-je lietuvių kalboje turintį žodį „bendras“apibūdina kaip bičiulį ar draugą, o „ben-drininką“kaipkokiosnorsbendrijosdaly-vį32.Straipsnioautorėsnuomone,„bendri-ninkas“ turi iraiškią teigiamąkonotaciją,o lyrinio „aš“ ir namų bendrininkavimassvarbus visam eilėraščiui suvokti.Tačiaukalbamaapiepoezijosvertimą,ir,straips-nio autorės nuomone, vienintelio atsaky-moįšįklausimąnėra.

Lyrinis „aš“ gailisi, kad tuomet, kaibuvo jaunas, nesutiko merginos, kuriossiela būtų tokia kaip jo namų. Šis namų(efemeriškos merginos) sielos įvaizdisganasudėtingas:originalesielayraétran-ge, ombragée et fraîche33.Štaipenkiver-timųvariantai:

1.Keista,pavėsingairtyra34;2.Svečia,šešėliuotairgaivi35;3.nuostabi,gaiviirteikiantipavėsį36;4.Keista,vėsiiršešėlinga37;5.Keista,ūksmingairgaivi38.Kadangitainamųsiela,galimaįsivaiz-

duotikeistus,šešėlingusirgaiviusnamus.Jeikalbėtumeapieasmenį,žmogaussielagalibūtikeista,jigalibūtiperkeltinereikš-megaivi, ir teikianti pavėsį ar pavėsinga(taikurkasaiškesnispoetinisįvaizdis,neiteikianti pavėsį vasara).Tadepitetai „pa-vėsinga“, „šešėliuota“, „teikianti pavėsį“,„šešėlinga“ir„ūksminga“yralygiaverčiai

32 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Moksloirenciklopedijųleidykla,1993.

33 O. V. de L. Milosz, Poésies ii,Paris:éditionsan-dréSilvaire,1960,96.

34 Oskaras Milašius, Poezija,Vilnius:Vaga,1996,148.

35 Ten pat,150.36 Ten pat,152.37 Ten pat,154.38 Oskaras Milašius, Poezija,Vilnius:Vaga,1981,

305.

Page 8: ĮVAIzDŽIŲ PERTEIKIMAS OSKARO MILAŠIAUS EILĖRAŠČIO …

44

ir adekvatūs originalui. Tačiau tyrumo irnuostabumooriginalenėra.Kaipjaubuvominėta, eilėraščio įvaizdžiai daugiausiaparemtivaizdu,garsu,skoniu,kvapu,nesvisakūriniosandaragrindžiamavaikystėsnamų ir jų aplinkos prisiminimais. Tyru-mas ir nuostabumas yra moralinio vertini-moaspektai,kuriųšiameeilėraščioįvaiz-dyje nėra. Tad vertėjų pasirinkimą būtųsunku pavadinti motyvuotu. Tuo labiau kad tolesnės eilutės vėl veda skaitytoją įnamųirgamtospasaulį:

ah!J’airespirébiendesâmes,maisnullen’avaitCettebonneodeurdenappefroideetdepaindoréEtdevieillefenêtreouverteauxabeillesdejuin!nicettesaintevoixdemidisonnantdanslesfleurs!39

namų-merginos siela– tai šaltos stal-tiesės,paauksuotosduonos(galpaskrudu-siosduonos?), seno lango,atvirobirželiobitėms, kvapas.Tai šventas gėlėse skam-bantis vidudienio balsas. Paeiliui pateikia-miketurivertimai(išskyrustrečiąjį):

1 lentelė

ach!Pažinauašdaugelsielų,betnėvienajųneturėjo /Tomielostaltiesėsšaltos, topaauksuotosduonos/Irsenolango,atdarobirželiobitėms,kvapo!40

a! daugel sielų alsavau, bet nė viena jųneturėjo/Tomielokvapostaltiesėsšaltos,auksinės duonos / Ir seno lango, pravirobirželiobitėms!41

39 O. V. de L. Milosz, Poésies ii,Paris:éditionsan-dréSilvaire,1960,96.

40 Oskaras Milašius, Poezija,Vilnius:Vaga,1996,148.

41 Ten pat,150.

ak, gėriau šitiek sielų dvelksmą, bet nėviena jų nekvepėjo / Taip gardžiai vėsiastaltiese ir gelsva duona / ir senu langu,birželįbitėmspraviru42

ak, daug sielų aš kvėpiau, bet nė vienataipgardžiainekvepėjo/Šaltastaltieseirauksinepaskrudusiaduona,/Irsenulangu,atvertubirželiobitėms!43

argisvarbu,kokiažodžiųtvarka,arduo-nagelsva,arauksinė,arpaskrudusi,arstal-tiesėšalta,arvėsi.Šiosvertimųištraukosyra geras pavyzdys norint pailiustruotiteiginį,kadnėravienotobulovertimo(juknekalbėsimeapie„Septuagintos“legendą),o daug galimų vertimų.Tą pačią prasmęgalimaišreikštiskirtingaisžodžiaisirbentkeletuvariantų, –HansasGeorgasGada-meristaivadinatospačiosmintiesišraiškųdaugiu44.

buvo išskirtas tik trečias vertimas:„<...> žavėjausi daugybe sielų, nei vienaiš jų /Maloniai nekvepėjo staltiese šaltairduonaauksine,/nebeturėjosenolango,atvirobirželiobitėms!“45 Siela, kvepianti senulangu,atvirubirželiobitėms,yragra-žuskvapnuspoetinisįvaizdis.okasyrasiela,turintilangą?bejokiosabejonės,yravisiškaiįmanomamanyti,jogpostaltiesėsirduo-nos kvapų langas taip pat asocijuosis sukvapais, todėl vartojamas veiksmažodislyg ir neturėtų būti itin svarbus.Vis dėl-to pasakymas siela, turinti langą,išplečia

42 Ten pat,15443 Oskaras Milašius, Poezija,Vilnius:Vaga,1981,

305.44 Hans-Georg Gadamer, istorija. Menas. Kalba,

Vilnius: Baltos lankos, 1999, 100.45 Oskaras Milašius, Poezija,Vilnius:Vaga,1996,

152.

Page 9: ĮVAIzDŽIŲ PERTEIKIMAS OSKARO MILAŠIAUS EILĖRAŠČIO …

45

sielos įvaizdį ir pateikia daugiau galimy-bių šio įvaizdžio interpretacijai nei origi-nalo tekstas.

Eilėraštyje prisiminimai rikiuojasi to-liau, lyrinis „aš“ lygina vėliau bučiuotusveidussuveidumoters,kuriąkadaise re-gėjoantkalvos,ojosakis–sutamsiade-gančiarasa,svajojusianamųsode:

ahcesvisagesfollementbaisés!ilsn’étaientpasCommelevôtre,ôfemmedejadissurlacolline!Leursyeuxn’étaientpaslabelleroséeardenteet sombreQuirêveenvosjardinsetmeregardejusqu’aucœur46

Pirmosios dvi eilutės visų vertėjų iš-verstos skirtingai, tačiau perteikia poetomintį. Tad nėra reikalo cituoti visus ver-timus. Sunkumų kelia dvi paskutinės ei-lutės, kuriose moters akys apibūdinamosmetaforiškai: tamsi ir deganti rasa. Rasanėraneitamsi,neideganti,tačiaudrėgnosakys tokiosgali būti – tai ir sukuriavisąmetaforosgrožį.Štaikaipjiperteiktaver-timuose:

1.nebuvo akys jų – tamsi ir degantirasa, / Svajojanti Tavuose soduo-se47;

2.nebuvo akys jų ana gaili, gražiaižioruojanti rasa, / Kuri sapnuojatavo soduose48;

3.Jųakysbuvonepanašios įgražias,liepsningas ir dulsvas rasas, / Ku-riossvajojajūsųsoduose49;

46 O. V. de L. Milosz, Poésies ii,Paris:éditionsan-dréSilvaire,1960,96–97.

47 Oskaras Milašius, Poezija,Vilnius:Vaga,1996,148.

48 Ten pat,150.49 Ten pat,152.

4. Jųakysenebuvonuostabios,ugnin-gos ir tamsios rasos, / Svajojusiosjūssoduose50;

5.Jųakysnebuvokarštairtamsirasa,/Svajojantijūsųsoduose51.

Keturiuosevertimuose,išskyrusantrą-jį,metaforaperteiktaganatiksliaiirpoetiš-kai.būtųgalimakieksuabejotidėlpenkta-jame vertime vartojamo epiteto „karšta“,neskarštosirdegančiosakysnėrataspat.antrajamevertime rasayra „gaili“. Išky-lanevienaproblema:vienavertus,gailiaižvelgiančios akys neturi nieko bendra sudegančiomis drėgnomis akimis (silpnėjamoters įvaizdis), kita vertus, pagal „Da-bartinį lietuvių kalbos žodyną“ gaili rasayra šalta rasa52,taigivisiškaipriešingaori-ginaluireikšmė.Tadtoksvertėjopasirinki-masnetikplečiapoetosukurtosmetaforosribas, bet netgi suteikia papildomos prie-šingosreikšmės.

Toliau vėl eina vaikystės ar jaunystėsdienų aprašymas, išraiškingi įvaizdžiai:kalnelis skęsta gėlėse, triūsiančių aviliųvargonaigrojamiegodievams,debesisantrugių, akmens ir rožės lieja savos širdiesgailestingumą.Visuose vertimuose įvaiz-dis perteiktas poetiškai, ir, nors vertėjaivartojaskirtingąleksiką,skirtingasgrama-tineskonstrukcijas,vėlgalimakalbėtiapie tospačiosmintiesišraiškosdaugį:

50 Ten pat,154.51 Oskaras Milašius, Poezija, Vilnius: Vaga,

1981,305.52 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius:

Moksloirenciklopedijųleidykla,1993.

Page 10: ĮVAIzDŽIŲ PERTEIKIMAS OSKARO MILAŠIAUS EILĖRAŠČIO …

46

2 lentelė

Kaidebesėlispuikiu tamsiu veidu/Savos širdiesGailestingumąvisąplazdantiemsjavams,/Irakmeniui,jauirstančiam,irrožeigriuvėsių–jai,manajaisesei,liejo!53

Ir kai dailių, tamsokų skruostų debesėlis /Širdies savos gailystą vėsią liejo / antdūstančiųkviečiųirtrokštančioakmens,irmanoseseriesgriuvėsiųrožės!54

Kaigražiaveidisirlietingas debesys / Širdies gailestingumągaivųliejaantnuleipusiųjavų,/Ištroškusioakmens ir mano sesės rožės tarp griu-vėsių55.

Kaidebesiesgražusmiglotasveidasliejo/Vėsųsavogailestįantširdiesalpuliuojančiųkviečių,/Ištroškusioakmensirantmanosesers–griuvėsiųrožės!56

Kai tamsus gražiaveidis debesis liejo /Gaiviąsavoširdiesužuojautąant slopstančių javų / irant ištroškusio akmens, ir ant mano sesers, Griuvėsiųrožės!57

Slopstantys, alpuliuojantys, dūstantys,nuleipęjavaivienaiparkitaipperteikialie-tausištroškusiųjavųįvaizdį.Gaiviširdiesužuojauta, vėsus gailestis, širdies gaivusgailestingumas – poetiškos gražiosmeta-foros,perteikiančiosoriginaloprasmę.

53 Oskaras Milašius, Poezija,Vilnius:Vaga,1996,148.

54 Ten pat,150.55Ten pat,152.56 Ten pat,154.57 Oskaras Milašius, Poezija,Vilnius:Vaga,1981,

307.

avilių vargonų metafora taip pat itinpoetiška: dirbančių avilių vargonai grojamiegodievams:«lesgrandesorgues/Desruchesentravailchantaientpourlesdieuxdu sommeil »58. Didžiausią rūpestį keliaprancūzų kalbos veiksmažodis chanter. Labiausiai įprasta šio žodžio reikšmėyra„dainuoti“,tačiauprancūzųkalboješisžo-distaippatvartojamasapibūdinantpaukš-čių,kaikuriųgyvūnųirkaikuriųvabzdžiųišleidžiamus garsus. Pirmojo ir penkto-jo vertimų autoriai pasirenka „dainuoti“reikšmes: atitinkamai „<...> avilių<...> /Vargonaididūspoilsiodievamsgiedojo“59 ir„<...>aviliųvargonaiGiesmėmisšlovi-nomiegodievus“60.Galirbanalokateigti,kad vargonai yra muzikos instrumentas,kuriuo yra grojama, tačiau lietuviškametekstekurkasnatūraliauskambakitųver-tėjųpasirinktivariantai(atitinkamaiantras,trečiasirketvirtasvertimai):„<...>didiejiplušančiųjų avilių /Vargonai grojo snau-duliodievams“61,„<...>darbštuoliųbičiųaviliai/Lygmilžinaivargonaigaudėmie-go ir sapnųdievams“62,„<...>aviliųvar-gonai/gaudėmiegodievui“63.Ypačgeraiparinktasveiksmažodis„gausti“.Gaudžiavargonai, gaudžia jūra, gaudžiamiškas64, tadirbitėsaviliuosegaligausti–motyvuo-taperkeltinė reikšmė.Ketvirtajameverti-meiškyladarvienaproblema:triūsiančių

58 O. V. de L. Milosz, Poésies ii,Paris:éditionsan-dréSilvaire,1960,97.

59 Oskaras Milašius, Poezija,Vilnius:Vaga,1996,148.

60 Oskaras Milašius, Poezija,Vilnius:Vaga,1981,305.

61 Oskaras Milašius, Poezija,Vilnius:Vaga,1996,150.

62 Ten pat,152.63 Ten pat,154.64 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius:

Moksloirenciklopedijųleidykla,1993.

Page 11: ĮVAIzDŽIŲ PERTEIKIMAS OSKARO MILAŠIAUS EILĖRAŠČIO …

47

aviliųvargonaitampa„skrendančiųįdarbąavilių“65vargonais.Vertėjosukurtameto-nimijaišplečiaoriginaloįvaizdžioprasmę.Palyginti galima prisiminti Juozoapučionovelę „Skraidančios obelys“. novelėjeautoriuskalbaapiesovietmečiukaimenai-kintussodus:įsunaikintąsodybąsugrįžu-siam šeimininkui vaidenasi, kad išrautosios obelys skraido. Tačiau oskaro Milašiauseilėraštyje sukurta triūsiančių bičių aviliųvargonųmetaforayrastatiška–jiegaudžiamiego dievams, todėl ketvirtasis vertimasyratikraipernelyglaisvasirnemotyvuotas.

Eilėraščiokulminacijapasiekiama,kailyrinis „aš“ yra vienut vienutėlis šaltojeužeigoje, ir jo pavargusį veidą stebi ne-miga,gretatykomirtis,nes,pasakpoeto,niekas nežino, kiek daug žmonių tyliaimiršta kiekvieną mūsų gyvenimo dieną.Iš esmėsvisuosevertimuose atsispindi šiminėtapriešpriešagražiems,sugimtaisiaisnamaissusijusiemsprisiminimams,tikvėlkelia sunkumų pernelyg komplikuojamaslietuviškas tekstas: Oskaro Milašiaus morts sourdes tampa „kurčiomismirtimis“.Vėlpapildomos interpretacijos skaitytojui, jeijisnegaliperskaitytioriginalo.būdvardissourd bereikšmės„kurčias“galireikštiir„paslėptą“, „paslaptingą“66, tai yra mums nežinomą(kažkaskažkurmirštakiekvienąminutę).Lietuviškobūdvardžio„kurčias“

65 Oskaras Milašius, Poezija,Vilnius:Vaga,1996,154.

66 Le Nouveau Petit Robert, Paris: Dictionnaires Le Robert,1993.

perkeltinė reikšmė yra nejautrus, abejin-gas67.JeiguoskarasMilašiuskalbėtųapiemirtį kaip apie tokį egzistuojantį reiškinįapskritai, tuomet epitetas „kurčia“ mirtisgalėtųreikštiabejingąžmogausnorams,joprašymų negirdinčiąmirtį. Tačiau poetaskalbaneapietai,trečiasisvertimaspertei-kiaoriginalomintį:„<...>iškokiųtylių,/beviltiškų mirčių sukurtos šio gyvenimonelemtos dienos!“68 Visuose kituose ver-timuosevertėjai renkasi būdvardį kurtus (kurčios mirtys), originalo prasmė liekaneišreikšta,arveikiausuteikiavisaikitokįprasminįniuansą.

Išanalizavus šio eilėraščio vertimusgalimateigti,kad,vienavertus,egzistuojaskirtingomis leksinėmispriemonėmisper-teiktatapativienoarkeliųįvaizdžiųpras-mė,įrodanti,jognėravienotobulovertimovarianto.Kitavertus,galimateigti,kadvie-naišesminiųšioeilėraščiovertimoproble-mų yra perdėtas ir taip sudėtingųoskaroMilašiausįvaizdžiųkomplikavimas,sutei-kiantis vertimo tekstui papildomos, origi-nale nesančios informacijos, kuri išplečiakūrinio prasmės ribas, apsunkina tekstoskaitymą ir leidžia interpretuoti lietuviškątekstąkitaip, nei būtųgalima interpretuo-ti originalą. net vienas ne taip parinktasžodis vertimo tekste gali suardyti poetinęoriginalokūriniodarną,taippakenkdamaspoetinio teksto vientisumui.

67 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Moksloirenciklopedijųleidykla,1993.

68 Oskaras Milašius, Poezija,Vilnius:Vaga,1996,153.

Page 12: ĮVAIzDŽIŲ PERTEIKIMAS OSKARO MILAŠIAUS EILĖRAŠČIO …

48

PRIEDAS

Insomnie

Jedis:maMère.Etc’estàvousquejepense,ôMaison!Maisondesbeauxétésobscursdemonenfance,àvousQuin’avezjamaisgrondémamélancolie,àvousQuisaviezsibienmecacherauxregardscruels,ôComplice,doucecomplice!Quen’ai-jerencontréJadis,enmajeunesaisonmurmurante,unefilleal’âmeétrange,ombragéeetfraîchecommelavôtre,auxyeuxtransparents,amoureuxdelointainsdecristal,beaux,consolantsàvoirdansledemi-jourdel’été!ah!j’airespirébiendesâmes,maisnullen’avaitCettebonneodeurdenappefroideetdepaindoréEtdevieillefenêtreouverteauxabeillesdejuin!nicettesaintevoixdemidisonnantdanslesfleurs!ahcesvisagesfollementbaisés!ilsn’étaientpasCommelevôtre,ôfemmedejadissurlacolline!Leursyeuxn’étaientpaslabelleroséeardenteetsombreQuirêveenvosjardinsetmeregardejusqu’aucoeurLà-bas,auparadisperdudemapleureusealléeoùd’unevoixvoiléel’oiseaudel’enfancem’appelle,oùl’obscurcissementdumatind’étésentlaneige.Mère,pourquoim’avez-vousmisdansl’âmeceterrible,Cetinsatiableamourdel’homme,oh!dites,pourquoinem’avez-vouspasenveloppédepoussièretendreCommecestrèsvieuxlivresbruissantsquisententleventEtlesoleildessouvenirsetpourquoin’ai-jepasVécusolitaireetsansdésirsousvosplafondsbas,Lesyeuxverslafenêtreiriséeoùletaon,l’amiDesjoursd’enfance,sonnedansl’azurdelavieillesse?beauxjours!limpidesjours!quandlacollineétaitenfleur,Quanddansl’océand’ordelachaleurlesgrandesorguesDesruchesentravailchantaientpourlesdieuxdusommeil,QuandlenuageaubeauvisageténébreuxversaitLafraîchepitiédesoncœursurlesbléshaletantsEtlapierrealtéréeetmasoeurlarosedesruines!oùêtes-vous,beauxjours?oùêtes-vous,bellepleureuse,Tranquilleallée?aujourd’huivostroncscreuxmeferaientpeurCarlejeuneamourquisavaitdesibelleshistoiresS’estcachélà,etSouveniraattendutrenteans,Etpersonnen’aappelé:amours’estendormi.–0Maison,Maison!pourquoim’avez-vouslaissépartir,Pourquoin’avez-vouspasvoulumegarder,pourquoi,Mère,avez-vouspermis,jadis,auventmenteurdel’automne,

Page 13: ĮVAIzDŽIŲ PERTEIKIMAS OSKARO MILAŠIAUS EILĖRAŠČIO …

49

aufeudelalongueveillée,àcesmagiciens,ovousquiconnaissezmoncœur,demetenterainsiavecleurscontesfous,pleinsd’uneodeurdeviellesîlesEtdevoiliersperdusdanslegrandbleusilencieuxDutemps,etderivesduSudoùlesviergesattendent?Sisagevoussaviezpourtantquelesvraisvoyageurs,CeuxquicherchentlabaieduSincèreetl’IledesHarpesEtleChâteauDormantnereviennentjamais,jamais!–Moncœuresttoutseuldanslafroideaubergeetl’insomnieDeboutdanslevieuxrayoncontemplemonvieuxvisageEtnul,nulavantmoin’avaitcomprisdequellesmortsSourdes,irrémédiables,sontfaitscesjoursdelavie!

Oskaras Milašius

Vertimas Nr. 1nemigas

Sakauaš:Motina.betapieJusgalvoju,onamai!Manosvaikystėsvasarų,gražiųirūkanoseskęstančių,namai,mąstauašapieJus,KurieniekuometnebarėtmanosiosmelancholijosIrtaipgeraimokėjotslėptmanenuopiktožvilgsnio,bičiuliai,omielibičiuliai!Kadbūčiauanuometsutikęs,Čiurlenančiaisjaunystėsmanometais,mergaitęKeista,pavėsinga,tyrakaipirjūsųsiela,Skaidriom akim, pamilusiom krištolo tolumas,Gražiom,vasarosprieblandojpaguodžiančiom!ach!Pažinauašdaugelsielų,betnėvienajųneturėjoTomielostaltiesėsšaltos,topaauksuotosduonosIrsenolango,atdarobirželiobitėms,kvapo!Dienovidžiotaipšventobalso,skambančiogėlėse!achtieveidai,beprotiškaibučiuoti!nebuvojietokie,Kaiptavokitados,kalneliomoterie!nebuvoakysjų–tamsiirdegantirasa,SvajojantiTavuosesoduoseirsmingantiįmanoširdįTenai,pražuvusiamemanoverkiančiosalėjosrojuj,Kurkviečianedrąsiubalsumanevaikystėspaukštis,Kurvasarosdarapsiniaukęsrytaskvepiasniegu.Kam,Motin,įdiegeiįmanosieląTušitąbaisiąIrnepasotinamąmeilęžmogui,kodėl,sakyk,ManęsįšvelniasdulkesTuneįvyniojai,Tartumtasšlamančiaslabaisenasknygas,Prisiminimųsaule,vėjukvepiančias,kodėlnegyvenauašvienišasirbetroškimųTavožemuosekambariuose,Stebėdamaslangevaivorykštėsspalvas,kurmusė,Takūdikiškųdienųdraugė,senatvėsžydrumojezvimbia?ogražios,skaidriosdienos,kadakalnelisskendogėlėse,

Page 14: ĮVAIzDŽIŲ PERTEIKIMAS OSKARO MILAŠIAUS EILĖRAŠČIO …

50

Kaiavilių,betriūsiančiųauksinėjkarščiojūroj,Vargonaididūspoilsiodievamsgiedojo,KaidebesėlispuikiutamsiuveiduSavosširdiesgailestingumąvisąplazdantiemsjavams,Irakmeniui,jauirstančiam,irrožeigriuvėsių-jai,manajaisesei,liejo!Kuresatjūs,gražuolėsdienos?Kurtu,daili,nusvirusionšakomRamialėja?Šiandienągąsdintųmanetavikiaurikamienai,nestiekžavingųpasakųmokėjusjaunaMeilėTenaipasislėpė.Prisiminimaslūkuriavotrisšimtusmetų,betniekasnepašaukė:užmigoMeilė.namai,namai!Kamjūsmaneišleidot,Kodėltunepanoraimanesauturėti,kodėl,oMotin,–Tu,kurigeraipažįstimanoširdį,KadaiseleidairudeniomelagiuivėjuiIržiburiuiilgųnakčių,šitiemskerėtojams,Mane taip suviliotiJųbeprotiškompasakom,pilnomsenųsalynųkvapoIrburlaivių,paklydusiųmėlynėjetyliojberibiolaiko,IrgundančiomPietųkrantais,kurskaisčiosiosmergelėslaukia?Žinojaijuk,taipišmintinga,kadkeliautojaitikri,IeškotojaiTyrumouosto,arfųįlankosJaunesugrįžtaniekadniekad!Manoširdisyravienuivienašaltojesmuklėje,irnemigasČiapatblėsiamespindulyvargingąmanoveidąstebi,Irniekas,niekaspriešmanenėrasupratęs,iškokiųmirčiųneatitaisomų,kurčiųyrasudėtosšiopasauliodienos!

VertėGenovaitėIrenaŽidonytė-Vėbrienė

Vertimas Nr. 2nemiga

Tariauaš:manoMotina.Mąstauapietave,oname!Gražių,ūksmėtųmanokūdikystėsvasarųbuveine!Mąstauapietave,kurineišbareinėkartąmanoliūdesio,Kurimaneguviaipaslėpdavainuožvilgsniųatšiaurių.bičiule,malonibičiule!okodėlkadaise,Jaunystėsošiančiosdienom,nesutikaumergaitės,Kuriturėtųsvečią,šešėliuotą,gaiviąsielą,kaipirtu,Skaidrias akis, pamilusias krištolo tolumas,Gražias,paguodžiančias,kai,dienaiauštant,vasarąžvelgiįjas.a!daugelsielųalsavau,betnėvienajųneturėjoTomielokvapostaltiesėsšaltos,auksinėsduonosIrsenolango,pravirobirželiobitėms!nėšventobalso,skambančiovidudienįžieduos!a,tieveidai,pakvaišusiaibučiuoti!nebuvojietokie,Kaiptavo,moteriškeišanųdienųantkauburio!

Page 15: ĮVAIzDŽIŲ PERTEIKIMAS OSKARO MILAŠIAUS EILĖRAŠČIO …

51

Nebuvoakysjųanagaili,gražiaižioruojantirasa,KurisapnuojatavosoduoseiržvelgiaįmaneLigpatširdiesten,manoverkiančiosalėjosrojujprarastam,Įkurmaneblaususvadinakūdikystėspaukščiobalsas,Kurvasarąsniegupadvelkiarytmečiotamsa.Kodėlįmanosielą,Motina,įdiegeibaisią,besotęžmogausmeilę,osakyk,Kodėlmanęstuneužklojaidulkėmisšvelniom,Kaipšiaslabaisenasiršiugždančiasknygas,Kuriostaukvepiavėjaisiratsiminimųsaule,irkodėlnegyvenauašvienišas,begeismosavožemojepastogėj,akisatgręžęsvaivorininlangan,kursparva,Vaikystėsvalandųbičiulė,dūzgiažydrojesenatvėj?ogražiosdienos!skaidriosdienos!kaikalvažydėjoIrkaiauksiniamekaitrossriautedidiejiplušančiųjųaviliųVargonaigrojosnauduliodievams,Irkaidailių,tamsokųskruostųdebesėlisŠirdiessavosgailystąvėsiąliejoantdūstančiųkviečiųirtrokštančioakmens,irmanoseseriesgriuvėsiųrožės!Kurdingot,gražiosdienos?Kurdingai,dailiverksniuke–Tylialėja?Šiandienišsigąsčiautenkiaurųstuobrių,nestenpasislėpėjaunutėMeilė,tiekospasakųžaviųmokėjus,oatminimailaukėtrisdešimtįmetų,–Irniekasjųnepašaukė:užmigoMeilė.oname,name!kammaneišleidaiįkelionę,Kodėlnesulaikeimanęs,kodėl,Motule,Kuripažįstimanoširdį,kamtuleidaigundytimaneKadaiserudeniomelagiuivėjuiIrišnaktųilgųugnims,aniemsraganiams,Sujųjųpasakomkvaišom:apiesenas,kvapniassalasIrburlaivius,paklydusiusplačioj,tyliojlaikųmėlynėj,apiePietųšalieskrantussulaukiančiommergelėm?Tokiaprotinga,jukžinojai,kadtikriejikeliauninkai,KurieškonuoširdumoĮlankosirarfųSalos,IrMiegančiosPilies,negrįžtaniekad-niekados!Širdismanojismuklėjšaltojevienųviena,ospindulysenamstovėdama,įmanoišgyventąveidąžiūrinemiga,Irniekas,niekasnesupratopriešmane,iškaipkurčių,beviltiškųmirčiųsudėtosmūsgyvatosdienos.

VertėantanasVaičiulaitis

Vertimasnr.3nemiga

Sakau:manojiMotina.Taiapiejusmąstau,gimtaPastoge!namaigražiųgaiviųvaikystėsvasarų,taiapiejus,Kurienebardavotmanęsužmanoliūdesį,taiapiejus,

Page 16: ĮVAIzDŽIŲ PERTEIKIMAS OSKARO MILAŠIAUS EILĖRAŠČIO …

52

Taippuikiaislėpusiusmanenuožvilgsniųatšiaurių.odrauge,omielabičiule!ak,kodėlnesutikautada,niūniuojančiosvaikystėsmetais,ašmerginos,Tokioskaipjūsųsielos,nuostabios,gaiviosirteikiančiospavėsį,Tokiųskaisčiųakių,pamilusiųkrištolotolius,Gražių,paguodžiančių,kadažvelgiįjasvasarvidžiobrėkšmėj!ak!ašžavėjausidaugybesielų,neivienaišjųMaloniainekvepėjostaltiesešaltairduonaauksine,nebeturėjosenolango,atvirobirželiobitėms!neišventobalso,skambančiovidurdieniožieduos.o,tieveidai,beprotiškaibučiuoti!JienebuvoTokie,kaipjūsųveidas,moterie,kadaisstovėjusantkalvos!Jųakysbuvonepanašiosįgražias,liepsningasirdulsvasrasas,Kuriossvajojajūsųsoduose,įmanoširdįžvelgdamosgiliaiTenai,tamprarastajamrojuj,verkiančiojalėjoj,Kuriojvaikystėspaukštisdartyliubalsumanevisšaukė,Kurvasarosankstyvorytosutemasniegupakvipus.oMotin,irkodėlįsieląmanpasėjotTąbaisiąnepasotinamąmeilęžmogui!o,sakykite,kodėlManęsšvelniausiomdulkėmneužklojot,Kaiptassenąsiasšnarančiasknygas,kuriospakvipęvėjuIratminimųsaule,irkodėlnegyvenauašvienasbetroškimųjūsųprieglobstyjkukliam,akisįsmeigęsįvaivorykštinįlangą,kursparva,Vaikystėsdraugėmano,zvimbiažydramesenatvėsdanguje?ogražiosdienos!Giedrosdienos!Kaivisakalvažydėjo,KadaauksiniamekaitrosokeanedarbštuoliųbičiųaviliaiLygmilžinaivargonaigaudėmiegoirsapnųdievams,KaigražiaveidisirlietingasdebesysŠirdiesgailestingumągaivųliejaantnuleipusiųjavų,Ištroškusioakmensirmanosesėsrožėstarpgriuvėsių.Kurjūs,gražuolėsdienos?Kurgitu,raudotojagraži,Ramialėja?Galšiandienvientuštikamienaitavoteišgąsdintųmane,nestenpasislėpėtiekpasakųmokėjusijaunojiMeilė,Iratminimaslaukėtrisdešimtįmetų,betnieksnepašaukė,irMeilėjauužmigo.–Gimtapastoge!Kamjūsleidotmanišvykti,Kodėlnebenorėjoteišsaugotimanęs,oMotin,KodėlkadaismelagiuirudensvėjuiIrvakarojimųugnelei,tiemskerėtojamsgudriems,Jūs,taipgeraipažinusmanoširdį,leidotgundytimanebeprotiškomispasakomis,kuriosetiekdaugvylingotvaikoSenųsalųirburlaivių,nugrimzdusiųžydrojtyliausiojlaikogelmėje,Kurtiekskaisčiųmerginų,laukiančiųpakrantėsePietųšalies?ojuk,tokiaprotingabūdama,žinojot,kadtikrikeleiviai,KurievisieškoatvirumoĮlankosirarfųtolimosSalosbeiMiegančiosPilies,jauniekadniekadnebegrįžta!

Page 17: ĮVAIzDŽIŲ PERTEIKIMAS OSKARO MILAŠIAUS EILĖRAŠČIO …

53

–Manoširdisvienųvienašaltojojužeigoj,irnemiga,Stovėdamaanųdienųšviesoj,įmanosenąveidąžiūri,Irniekasniekaspirmmanęsnebesupranta,iškokiųtylių,beviltiškųmirčiųsukurtosšiosgyvenimonelemtosdienos!

VertėVaclovasŠiugždinis

Vertimas Nr. 4nemiga

Sakauaš:Motina.betapiejusgalvoju,onamai!Gražiausiųirnykiųmanosvaikystėsvasarųnamai,tikapiejus,niekadnebarusiusmanęsužmelancholiją,tikapiejus,Taippuikiaislėpusiusmanenuoniūriųžvilgsnių,obendrininkai,brangūsbendrininkai.KodėlnesutikauKadaise,skambančiaisjaunystėsmetais,mergaitėsKeista,vėsiairšešėlingasiela,tokiakaipjūsų,Skaisčiom,įkrištoliniustoliusžvelgiančiomakim,Gražiomirguodžiančiomvasarosprieblandoje!ak,gėriaušitieksielųdvelksmą,betnėvienajųnekvepėjoTaipgardžiaivėsiastaltieseirgelsvaduonaIrsenulangu,birželįbitėmspraviru,neigėlėseskambėjusiušventuvidudieniobalsu!ak,tieveidai,beprotiškaibučiuoti!JienetokieKaiptavo,Moterie,kadaisregėtaantkalvos!Jųakysenebuvonuostabios,ugningosirtamsiosrasos,Svajojusiosjūssoduoseiržvelgusiosmanįširdiesgelmes,Ten,prarastajammanoverkiančiųalėjųrojuj,Kurūkanųbalsumanešaukiavaikystėspaukštis,Kurprieblandavasarosrytąkvepiasniegu.Motin,kodėlpasėjoteįmanosielątąbaisią,nepasotinamąžmoniųmeilę,o!sakykite,kodėlgineužklojotemanęsšvelniomisdulkėmisKaipšiugždančiųsenųjųknygų,kvepiančiųvėjuIrprisiminimųsaule,kodėlnegyvenauašVienišasirbetroškimųpojūsųžemomlubom,Žiūrėdamasįvaivorykštėsspalvųlangus,kursparva,Vaikystėsdienųdraugė,zvimbiažydramsenatvėsdanguje.ogražiosdienos!vaiskiosdienos,kaikalvažydėjo,Kaiskrendančiųįdarbąaviliųvargonaiauksiniamkaitrosvandenynegaudėmiegodievui,KaidebesiesgražusmiglotasveidasliejoVėsųsavoširdiesgailestįantalpuliuojančiųkviečių,Ištroškusioakmensirantmanosesers–griuvėsiųrožės!Kurjūs,tosgerosdienos?Kurjūs,gražiejigluosniai,Ramialėja?Šiandientuščiaviduriųjūskamienųašbijočiau,nesjaunųdienųmeilėsutiekgražiųistorijų

Page 18: ĮVAIzDŽIŲ PERTEIKIMAS OSKARO MILAŠIAUS EILĖRAŠČIO …

54

Tenslepiasi,atmintislaukėtrisdešimtmetų,Irniekasjosnepašaukė:meilėužmigo.–onamai,namai!kodėlišleidotemaneįkelią,Konepanorotsustabdyti,Motina,kodėltuometJūsleidotapgaulingamrudensvėjuiIrilgųvakaroniųugniai,tiemsburtininkams,Jūs,kurisupratote,kasdedasmanoširdyje,kodėlgileidotemaneviliotiJųvedančiomišprotopasakomis,pripildytomissenųsalųkvapo,Suburlaiviais,pražuvusiaisberibiametyliamelaikoMėly,irPietųpakrantėmis,kurmergaitėslaukia?Jūs,tokiaišmintinga,jukžinojote,kadtiekeliautojai,IeškantysarfųSalosiratvirumoĮlankos,IrMiegančiosPilies,jauniekad,niekadaatgalnegrįžta!–Manoširdisvienuivienašaltuoseužeigosnamuos,irnemigaĮmanoveidąsenamspindulyjeįsistebeilijus,Irniekas,niekasbemanęsdarnesuprato,kiekmirčių,Kurčiųirneatšaukiamų,sudėtaįšiasgyvenimodienas.

VertėLiudasGiraitis

Vertimasnr.5nemiga

Sakau:manoMotina.ogalvojuapiejus,onamai!Gražiųtamsiųmanovaikystėsvasarųnamai,apiejus,niekadmanęsneburnojusiusdėlmelancholijos,apiejus,Mokėjusiustaipsaugiaislėptimanenuoatšiauriųžvilgsnių,obendrininkai,mieliejibendrininkai!Kodėlkitados,Kaibuvomanojaunasšnarantismetas,nesutikaumerginosTokia,kaipjūsų,keista,ūksmingairgaiviasiela,Tyromisakimis,pamėgusiomiskrištoliniustolius,Žaviomisraminančiomisvasarosprieblandoje!ak,daugsielųaškvėpiau,betnėvienataipgardžiainekvepėjoŠaltastaltieseirauksinepaskrudusiaduona,Irsenulangu,atvertubirželiobitėms!Irneturėjotošventovidurdieniobalso,skambančiogėlėse!ak,tiebeprotiškaibučiuotiveidai!Jiebuvonetokie,Kaipjūsiškis,oanųdienųmoterieantkalvos!Jųakysnebuvokarštairtamsirasa,Svajojantijūsųsoduoseiržvilgsniuperveriantimanširdį.Tenai,prarastamemanosvyruokliųalėjosrojuje,Kurprislopintubalsumanesveikinavaikystėspaukštis,Kurvasarosrytmečioprietemakvepiasniegu.Motina,kodėlapdovanojotemanosielątasiaubinga,Tanepasotinamameiležmogui,ak,sakykite,kodėlneapklojotemanęsšvelniomisdulkėmisKaiptaslabaisenasšnarančiasknygas,kuriosdvelkiavėju

Page 19: ĮVAIzDŽIŲ PERTEIKIMAS OSKARO MILAŠIAUS EILĖRAŠČIO …

55

Irprisiminimųsaule,irkodėlnegyvenauvienišasIrbejokiųtroškimųpojūsųžemomislubomis,Įsmeigęsakisįvaivorykštėsspalvųlangą,kursparva,Vaikystėsdienųdraugė,dūzgiasenatvėsmėlynėje?Puikiosdienos!Vaiskiosdienos!Kaižieduoseskendokalva,KaiauksiniamekaitrosokeanedideliįdarbusiųaviliųvargonaiGiesmėmisšlovinomiegodievus,KaitamsusgražiaveidisdebesisliejoGaiviąsavoširdiesužuojautąantslopstančiųjavųIrantištroškusioakmens,irantmanosesers,griuvėsiųrožės!Kurgijūs,puikiosdienos?Kurgijūs,svyruokliųgražuole,Ramiojialėja?Šiandienmanebaugintųjūsųįdubęliemenys,nesjaunaMeilė,mokėjusitiekgražiųpasakų,Šičiaslapstosi,irPrisiminimailaukėtrisdešimtmetų,Irniekasnesušuko:Meilėužmigo.–onamai,namai!Kodėlmanleidotiškeliauti,Kodėlnesudraudėtemanęs,Motina,kodėlLeidotekitadosvėjui,rudeniomelagiui,Ilgųvakarojimųugniai,tiemsburtininkams,ojūs,pažinojusimanoširdį,šitaipmaneapkerėtiPaikomispasakomis,atsiduodančiomissenomissalomisIrburlaiviais,pasiklydusiaisdidelėjetyliojelaikoPlatybėje,irPietųpakrantėmis,kurlaukiamergelės?Tokiaišmintinga,jūsgižinojote,jogtikriejikeliauninkai,Tie,kurieieškoatvirumoįlankosirarfųsalos,IrMiegančiosGražuolėspilies,negrįžtaniekad,niekad!–Manoširdisvienuivienašaltojeužeigoje,irnemigaStovisenamespindulyjeįsistebeilijusiįmanosenąveidą,Irniekas,niekaspriešmanedarnebuvosupratęs,iškiekmirčių,Kurčių,neatšaukiamų,susidedašiosgyvenimodienos!

VertėValdasPetrauskas

LES TRADUcTIONS EN LITUANIEN DES IMAGES POETIQUES DU POEME D’OScAR MILOSZ « INSOMNIE »

Liucija ČerniuvienėRésumé

Dans leprésentarticlesontanalysés lesproblèmesque peut poser la transmission du sens du textepoétiquependant leprocessusde la traduction.Estpris comme corpus de l’analyse le poème d’oscarMilosz « Insomnie ». En se basant sur le conceptdusensd’a.Hurtadoalbiretsur laconceptionde V. Komissarov de l’analyse du texte poétiquel’auteur de l’article a analysé d’abord les images

poétiques créées par l’auteur du poème et a reprisensuitel’analysedesmêmesimagesdecinqtraduc-tionsdupoèmeenlituanien.L’hypothèsequ’unseulmot puisse être d’une grande importance dans unpoèmes’estrévéléefondéecardeschoixnonmoti-vésdestraducteurslituaniensconcernantunseulmot(ouégalementlescombinaisonsdesmotsoumêmelesmétaphores)peuventmeneràdesinterprétations

Page 20: ĮVAIzDŽIŲ PERTEIKIMAS OSKARO MILAŠIAUS EILĖRAŠČIO …

56

supplémentairesetsuperfluesdonnantdesélémentscomplémentairesquin’existentpasdansletextededépart.Ceciélargitlesensdel’originaletpeutpo-ser des difficultés quant à la compréhension, voirel’interprétationdutexte traduit.onapuégalement

constater que des différents choix des traducteurspermettentdetransmettrebeletbienlemêmesensdel’original,cequiprouvequelatraductionidéalen’existepasetqu’ilpeutexisterplusieurstraductionsadéquatesdumêmetexte.

Gauta 2011-09-02 Autorės adresas :Priimtapublikuoti2011-09-22 Vertimostudijųkatedra

Vilniaus universitetasUniversitetog.5LT-01513Vilnius

El. paštas: [email protected]