ĮvaizdŽiŲ perteikimas oskaro milaŠiaus eilĖraŠČio …
TRANSCRIPT
37
ISSn0258-0802.LITERaTūRa201153(4)
ĮVAIzDŽIŲ PERTEIKIMAS OSKARO MILAŠIAUS EILĖRAŠČIO „NEMIGA“ (« INSOMNIE ») VERTIMUOSE
Liucija ČerniuvienėVilniaus universiteto Vertimo studijų katedros lektorė
Kūriniooriginaloprasmėsperteikimasyrapagrindinisvertėjouždavinys–tokspasa-kymasdažnasvertimoteoretikųveikaluo-se,apietaidažnaikalbairvertėjaiprakti-kai.Tačiaukasgiyratojiprasmėirarmi-nėtaspasakymaspernelygnesupaprastinavertimo suvokimo? Straipsnio tikslas yraremiantis vertimo teoretikų nuostatomisapsibrėžti tam tikrą prasmės suvokimomodelįiranalizuoti,kaiporiginalotekstoprasmė„perkeliama“įvertimotekstą.Ty-rimopagrindasyrapoetinistekstasirkelitopatiestekstovertimai,todėlbuskreipia-mas ypatingas dėmesys į poetinio tekstospecifiką bei poetinio teksto prasmę ir /ar prasmes, kuriamą (-as) originalo auto-riaus ir vertėjų. Laikantis nuostatos, kadverčiant poeziją prasminiai nuostoliai vistiekneišvengiami,busieškomaatsakymų,arvertėjųsukurtaprasmėpakankamaiade-kvatioriginaloautoriaussukurtaiprasmei.Tyrimui pasirinktas Oskaro Milašiaus ei-lėraštis„nemiga“(«Insomnie»)irpenkišiokūriniovertimaiįlietuviųkalbą(vertėGenovaitėIrenaŽidonytė-Vėbrienė,anta-nasVaičiulaitis,VaclovasŠiugždinis,Liu-das Giraitis, Valdas Petrauskas). Taupumo sumetimais analizės metu vertimai busnumeruojamipagališvardytąvertėjųseką(Genovaitės Irenos Židonytės-Vėbrienės
vertimas–vertimasnr.1,antanoVaičiu-laičio–vertimasnr.2,VaclovoŠiugždinio–vertimasnr.3,LiudoGiraičio–vertimasnr.4irValdoPetrausko–vertimasnr.5).Straipsniopriedepateikiamieilėraščioori-ginalasprancūzųkalbairvisipenkiverti-mai.
VertimoraštuteoretikėsDanicaSeles-kovitch irMarianneLederer devintajamexx amžiaus dešimtmetyje sukūrusiosvadinamąją interpretacinę, arba prasmės,teoriją, pagrindinį vaidmenį teikė tekstopranešimui (message) ir jo perdavimuiverčiant. Tačiau ji taikoma veikiau šiuo-laikiniamspragmatiniamstekstams,kuriųsantykissurealybedažniausiaiaiškiaiapi-brėžtas.Yratamtikrakomunikacinėsitua-cija,kurioscentreyrapranešimas(kalbantbendrai irnesigilinant į stilistiniusniuan-sus).FortunatoIsraëliskeliaklausimą,argrožinėsliteratūrostekstasyrakomunika-cija.norsWalterisbenjaminasteigė,kadgrožinėsliteratūroskūrinysišesmėsnėrakomunikacija, ir jeivertėjoužduotisbūtųtik perteikti tai, kas komunikuojama, jisperteiktų neesminius dalykus1, Fortunato Israëlis į šį klausimą atsako kiek kitaip:
1 Cituotaiš:Michelballard,De Cicéron à Benja-min,Lille:PressesuniversitairesdeLille,1992,255.
38
„Raštas,kaipirbetkokiakitamenoforma,yraamžinakovasutyla,mirtimiiružmarš-timi,jissiekiasužadintiskaitytojojausmusir<...>tokiubūdukomunikacijaįvyksta.“2 Vertimoprocesoužduotisyrasukurtitokiąpačiąmagiją,kurisklindaišoriginalokūri-nio3.PaulioRicœurožodžiaistariant:„Po-etiniai tekstai vienaip ar kitaip kalba apie pasaulį.Tik ne aprašydami jį.Kaip užsi-mena pats R. Jakobsonas, referencija neišnyksta,osusiskaidoarsuskyla.<...>Žo-dis„pasaulis“ įgyja tąreikšmę,kuriaiškimumsvisiems,kaiapienaujagimįsakome,kadjisatėjoįpasaulį.Mumspasaulisyratekstuose–visųrūšių,aprašomuosiuosearpoetiniuose, mano perskaitytuose, supras-tuose ir pamiltuose– atveriantis nuorodųansamblis.o suprasti tekstą – tai reiškiatarpmūsųsituacijąapibrėžiančiųpredika-tųįkurdintitasreikšmes,kuriosmūsųum-velt(aplinka,vok.)paverčiaWelt (pasaulis, vok.)“4.Tadįmanomatirtivertimus(čiairtoliaubuskalbamaapiegrožinėsliteratū-rosvertimus,nors,straipsnioautorėsnuo-mone,tojivadinamojimagijagaliglūdėtiįvairiausiųžanrųirtipųtekstuose)ieškantatsakymo,arverstiniuosetekstuosejunta-matapatimagijakaipiroriginalokūriny-je,arvertėjųsukurtipasauliaiatspindiori-ginaloautoriaussukurtąpasaulį.Kiekvie-namskaitytojuitekstasatveriaviskitokiasskaitymogalimybes,irvadinamasisPaulioRicœuro nuorodų ansamblis kiekvienamiš mūsų bus šiek tiek kitoks. Įmanomasir kitas tyrimo būdas (apskritai vertimo
2 Fortunato Israël,„Traduction littéraireet théoriedusens“,Etudes traductologiques en hommage à Da-nica Seleskovitch, Paris : Lettres Modernes Minard, 1990,31.
3 Ten pat,43.4 PaulRicœur,interpretacijos teorija. Diskursas ir
reikšmės perteklius, Vilnius: Baltos lankos, 2000, 49.
analizių gali būti pačių įvairiausių, ir tiegalimivertimotyrimobūdai,kadirkokiejie būtų, tik praturtina vertimomokslą iratveria jam vis platesnes perspektyvas).Straipsnioautorė renkasi labiau su tekstokalbineraiškasusijusiąanalizę:analizuotipoetinioteksto(originalo)kalbąirsietijąsuvertimotekstųkalbineraiškagretinantoriginaloirvertimotekstųprasminiusklo-dus. amparo Hurtado albiras, paskyręsvisąveikaląprasmėsperteikimotikslumoproblemoms, siūlokelispagrindiniuskri-terijus,pagalkuriuos,jonuomone,prasmęgalima išskaidyti į sudedamąsias dalis:reikšmę(konceptąarkonceptus,susijusiussu signifikantu), aktualizuotą reikšmę (bekontekstokiekvienasžodistėranuorodaįvienąarkeliskonceptus,reikšmėaktuali-zuojama tekste žmogaus, kuriančio pras-mę), informaciją, stilių ir skaitytojui arklausytojuisukeltąefektą5. Straipsnio au-torėremiasišiakoncepcija,tačiautikišda-lies.Visųpirmanebuspabrėžiamaorigina-loirvertimųstilistika,nestaibūtųatskirosanalizėstema,oskaitytojuiarklausytojuisukeltasefektas–vėlkitastyrimųlaukas,nes,kaip teigė remdamasikomunikacijosteoretikuottoHasseloffu tekstų tipų teo-rijos autorė vertimo teoretikė KatharinaReiss,idealikomunikacijaretanetvienoskalbosribose,matskaitytojoarklausytojožiniosirlūkesčiaipaprastaiskiriasinuora-šančiojoarkalbančiojožiniųirlūkesčių6. Jei skaidytume teksto visumos prasmę įtam tikras sudedamąsias dalis, atsižvel-giantįpoetiniotekstospecifikąjąbūtųga-limaanalizuotipagaltamtikruskriterijus:
5 Amparo Hurtado Albir, La notion de fidélité en traduction,Paris:Didierérudition,2003,74.
6 http://archimede.bibl.ulaval.ca/archimede/fichiers/21362/ch03.html#0e1019
39
pavyzdžiui, formos ir turinio santykį, jeiakivaizdifonetiniolygmenssvarba;jeifo-netinė raiška, rimas,metrasnėrapoetiniokūriniopagrindas,galimaieškotistilistiniokūrinio invarianto.Taippatgalimadarytiprielaidą,kadvisaapimantipoetiniotekstoprasmėyrasukurtaišdaugybėsvienagretakitos egzistuojančiųprasmių: pavyzdžiui,atskirų poetinių įvaizdžių prãsmės, atski-rožodžioprãsmės (apiežodžiovaidmenįpoetiniame tekste – vėliau) ar tam tikrųgramatinių kategorijų prãsmės (pavyz-džiui, laikų sąranga, nominacija). Galimitryspoetiniotekstoprasmėstyrimobūdai: 1)nuobendrosprasmėstyrimo–priesu-dedamųjų jos dalių, nuo visumos – priedetalių;2)nuodugniaiišanalizavuspavie-nesprasmes–žodžio, įvaizdžio– ieškotibendrosprasmės;3) išanalizuotigiluminįpoetinio kūrinio prasmės lygmenį, jeigukūrinio struktūroje, jo kalbinėje raiškojeužkoduotiypatingiprasminiaiklodai.Vile-nasKomisarovasšiuosbūdusvadinaver-tikaliu teksto turinio tyrimu, horizontaliu teksto turinio tyrimu irgiluminėskūriniostruktūrostyrimu7. Vienu ar kitu pasirinktu būduišanalizavusoriginalokūrinįgalimaatlikti vertimo tekstų analizę aiškinantis,kaiporiginaloprasmėperteiktavertime.
Taip pat yra svarbu suvokti, kas yra po-etinisžodisirkokiažodžiosiaurąjareikš-mevietapoezijoje.Poezijoskuriamivaiz-dai išsiskiria kur kas didesniais apibendri-nimaisneiprozaparašytikūriniai.Mintysir jausmai, vadinasi, ir kalba, poezijojenepaprastaikoncentruoti:„Eilėraštyjefik-suojamanevisaišgyvenimoeiga,oaukš-
7 Вил�н На�мович Комиссаров, „Смысловаяс�ра�ификация��кс�акакп�р�водч�скаяпро�л�ма“, Текст и перевод,Москва:Наyka,1988,6–8.
čiausiišgyvenimotaškai,patiišgyvenimokvintesencija.Todėl lyrikoskūrinyspasi-žyminepaprastakoncentracija,neprieina-makitomsliteratūrosrūšims.“8 Poetiniame tekste mintys perduodamos koncentruotais vaizdais,neišsakomos ikigalo.Poetiniamišgyvenimui reikalingas nepilnas dalyki-nio ar daiktinio vaizdo realizavimas. Pasak VosyliausSezemano,prasmėscentrasper-sikeliaįžodį:„Žodis–ypatingasgyvaspa-saulissavyje,<...>esantisnevienabstrak-tussimbolis,<...>atspindintissavyjevisąjo[žmogaus]sielos-dvasios-kūnoprigim-ties įvairumą ir sudėtingumą.“9 Poezijosžodisdažniausiaisuvokiamaskaipapskri-tai žodžiais išreiškiama poetinė žmogausmintis,taiyravienaskaitaaprėpiadaugis-kaitą.Vaizdai,garsai,mintisreiškiamikal-ba–žodžiais.KaipteigiaHansasGeorgasGadameris,„vaizduojamojomenokūriny-jespalvosyralabiaušvytinčios,<...>taippoezijosmenokūrinyježodisyradaugiausakantisneibetkurkitur.“10Gretažodžioplačiąja reikšmeegzistuojažodis siaurąjareikšme, jo vieta ir jo vaidmuo poetinia-metekste.Tegulirsusiliejantissuvisuma,paskiras žodis egzistuoja kaip toks patssavaime,susavoreikšmėmis,kuriųnega-limapaneigti.HansasGeorgasGadameristaippatpripažįsta,kad„jis[poetinisžodis]visadasusidėsišreikšmesturinčiųžodžių<...> ir kurs šnekosvisumosbeiprasmėsvisumos vienybę, net jei tai bus poésie pure.“11 Tiriant vertimus paskiro žodžiosvarbapoezijojegaliišryškėtiitinakivaiz-
8 Vytautas Kubilius, Literatūros teorijos apybraiža, Vilnius:Vaga,1982,213.
9VosyliusSezemanas,„Poetiniovaizdoprigimtis“,Estetika,Vilnius:Mintis,1970,354.
10 Hans-Georg Gadamer, istorija. Menas. Kalba, Vilnius:baltoslankos,1999,130–137.
11 Ten pat,133.
40
džiai, nes vienas ar keli žodžiai gali būtikūriniostruktūrospagrindas,irjeivertėjassuklys ar pasirinks nemotyvuotą vertimovariantą, viso vertimo teksto skaitymasgalibūtisutrikdytas.
oskaroMilašiauseilėraštyje„nemiga“susipynę įvaizdžiai,kuriekartojasivisojepoeto kūryboje apskritai ir kurie būdingitik šiam jo eilėraščiui. Keliais esminiaisštrichais perteiksime kūrinio originaloprancūzųkalbasiužetą(visastekstas,kaipminėta straipsnio pradžioje, pateikiamaspriede).Taippatbusanalizuojami tikes-miniai–namų(draugeirnamųaplinkos),prabėgusių vaikystėsmetų ir šaltos užei-gosįvaizdžiai.
„nemigoje“oskarasMilašiuskuriasti-priąjokūrybaibūdingąpriešpriešątarpvai-kystėsnamų(«Maisondesbeauxétésobs-cursdemonenfance»12)iršaltosužeigos,kuriojevienatvėsapimtąjįkamuojanemi-ga(«toutseuldanslafroideauberge»13). Gimtųjųnamųįvaizdiskartojasivisojepo-etokūryboje.PasakGenovaitėsDručkutės,„savolyrikosirprozosherojuso.Milašiusdažniausiaiapgyvendinagimtuosiuosena-muose,rečiaupilysearrūmuose,kartais–smuklėse,užeigose,viešbučiuose,stotyse,lošimonamuose,ligoninėse,gatvėseirt.t.,t. y. buveinėse, simbolizuojančiose laiki-numą,nepastovumą.<...>Sodas–antrasiso.MilašiausČerėjojepraleistosvaikystėscentras,antrojilabaisvarbivaikystėsvie-ta,prisiminimųpriežastisirobjektas.na-masirsodas–reikšmingiausio.Milašiausvaikystėsveiksniai,irdaugelyjeeilėraščiųbeikitųkūriniųšieįvaizdžiaieinagreta.“14
12 O. V. de L. Milosz, Poésies ii, Paris: Editions An-dréSilvaire,1960,96.
13 Ten pat,96.14 Genovaitė Dručkutė,Oskaras Milašius ir Lie-
tuva, disertacija daktaro laipsniui įgyti humanitarinių
Taigivienišasnemigoskankinamaslyrinis„aš“ šaltoje užeigoje prisimena vaikystėsnamus:pačiusnamus,kuriuostarsitapati-nasumotina,kadaisetensutiktąmerginą,alėją,kalvasprienamų,kambarius,pilnusknygų ir dulkių, ir priekaištauja namamsirmotinai drauge, kad leido jam išvykti,sužavėtampasakųapietolimassalas,jūrųmėlius,pilis(«oMaison,Maison!pour-quoim’avez-vouslaissépartir,/Pourquoin’avez-vous pas voulu me garder, pour-quoi,Mère»15). Prisiminimus sukelia po-jūčiai: vaizdas, garsas, kvapas, lytėjimasir skonis. Eilėraščio įvaizdžiai yra olfak-tyviniai, vizualiniai ir audityviniai. Visas eilėraštis yra prisiminimai, susipynę suapgailestavimaisdėl to, kasyra šiandien,irbaigiasipaskutinėsstrofoskulminacija:kaipbuvominėta,lyrinissubjektasvieni-šasšaltojeužeigoje, jispavargęs, irprisi-minimųkamuojamąjįkankinanemiga.
Taigipirmasisįvaizdisyranamųįvaiz-dis.Poetastaria„Motina“,betmąstoapienamus («Etc’estàvousque jepense,ôMaison!»16). Motina ir tapatinama su na-mais,irsujaissupriešinama,nesnemoti-na,onamaiyralyrinio„aš“bendrininkai,nemotina,onamaislepiajįnuonesvetin-gųžvilgsnių.Žinoma,būtųgalimaspėliotiir sieti šio eilėraščio fabulą su autentiškapoeto praeitimi. Poeto motina vaikui duoti savomeilėsnegalėjoarnesugebėjo,tėvasbuvo psichikos ligonis ir juo nesirūpino,tad vaikas užaugo vienišas didžiuliuosenamuose,ir,jeikartosime„nemigos“siu-žetą, namai slėpė poetą, kai jam būdavonedrąsu,namaisupratojomelancholiją,jie
mokslųsrityje,Vilnius:VilniausuniversitetoVisuotinėsliteratūroskatedra,1993,29,58.
15 O. V. de L. Milosz, Poésies ii,Paris:éditionsan-dréSilvaire,1960,96.
16 Ten pat,96.
41
nepykoantvaiko,jieatstojopoetuitėvus,jie buvo poeto bendrininkai. Gretindamakūrinį su poeto biografija, straipsnio au-torėatskirialyrinio„aš“namusnuopoetonamų (vis tiek nereikia užmiršti, kad taivisososkaroMilašiauskūrybosmotyvai)ir jo tikrosmotinos, tačiau personifikuotinamai gali būti tapatinami su abstrakčiamotina, motinos simboliu. Jie yra ir namai, ir motina kartu.
Taigipirmasiseilėraščiosakinysskam-bataip:„Jedis:maMère.Etc’estàvousquejepense,ôMaison“17. Tai yra du atskiri savarankiški sakiniai, antrasis pradedamas jungtuku„ir“(et).Irprancūzų, ir lietuviųkalbosejungtuku„ir“pradedamassakinysyra patetiško stiliaus požymis, siekiamakąnorsakcentuoti.beto,prancūzųkalbosgramatinisjunginysc‘est...que (vadinamas mise en relief)vartojamastada,kainorimapabrėžti kokią nors sakinio dalį. Lyrinis„aš“ sako „motina“, omąsto būtent apienamus (sušukimas ô Maison! taip pat yra patetiškas).Štaipenkivertimai,pateikiamistraipsniopradžiojeminėtatvarka:
1.Sakauaš:Motina.betapieJusgal-voju,onamai!18;
2.Tariau aš: mano Motina. Mąstauapietave,oname!19;
3.Sakau:manojiMotina.Taiapiejusmąstau,gimtaPastoge20;
4.Sakauaš:Motina.betapiejusgal-voju,onamai!21;
5.Sakau: mano Motina. o galvojuapiejus,onamai!22
17 O. V. de L. Milosz, Poésies ii,Paris:éditionsan-dréSilvaire,1960,96.
18 Oskaras Milašius, Poezija,Vilnius:Vaga,1996;148.19 Ten pat,150.20 Ten pat,152.21 Ten pat,154.22 Oskaras Milašius, Poezija,Vilnius:Vaga,1981,
305.
Pirmasis sakinys visųišverstasskirtin-gai (sutampa tikpirmas irketvirtasverti-mai), tačiau iš esmėsvisi penkivariantaireiškia tą patį. nors originale lyrinis ašsako ma mère,vertėjasgaliturėtisavųsu-metimųsavybinįįvardįpraleisti,nespran-cūzųkalboje linkstamadažnai vartoti sa-vybiniusįvardžius,lietuviųkalbaitainėrabūdinga. Tad savybinio įvardžio „mano“praleidimas yra motyvuotas. Juk aišku, kadkalbamaapielyrinio„aš“motiną.Jeivertėjasnorišiek tieksustiprinti įspūdį irpasirenka įvardžiuotinę formą „manoji“(trečiasvertimas), tai jo teisė,nesminėtapriešprieša motina / namai – užeiga yrastipri, ir tokįvertėjosprendimąbūtųsun-kuužginčyti.antrojo sakiniopradžiayraišties svarbi: atviruoju jungtuku „ir“ iš-reiškiamas patetinis stilius, kita vertus, pa-brėžiama,kadsakydamas„motina“lyrinis„aš“mąstobūtent apie namus. Straipsnio autorėsnuomone, taigražiai išreikštake-turiuosevertimuose,išskyrusantrąjį,apiekurįbuskalbamavėliau.arvertėjaspasi-renka„bet“,ar“tai“,ar„o“–šiejungtukaivartojamivardijantpanašiusarpriešingusdalykus. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti,kad penktame vertime tarsi atsiranda dirb-tinisasonansas,vertėjuidukartuspavarto-jus„o“,tačiau,straipsnioautorėsnuomone,toks pasirinkimas taip pat yra motyvuotas: pirmasis „o“ yra jungtukas, perteikiantisminėtomise en relief reikšmę, o antrasisyra patetiškas sušukimas, tad ir šios bal-sės tarimas skaitant būtų kitoks: pirmojitrumpesnė, antrojo ilgesnė. Trys vertėjaipasirenka vertimą „namai“, trečiajamevertimevartojama„gimtaPastogė“.Gali-madarytiprielaidą,kadvertėjaspasirinko„pastogę“dėlto,jogtaimoteriškosgimi-nės žodis, o prancūzų kalboje motina ir
42
namai yra moteriškos giminės daiktavar-džiai.Gimtapastogėtaippatkuriastipriąpriešpriešą šaltajai užeigai, tad toks ver-timas priimtinas irmotyvuotas. beje, to-liauvertėjasjauvartojažodį„namai“,tadjokiospapildomosprasmėsarkokiųnorsprasminiųnuostoliųtikraineatsiranda.beto,jukpoetaspersonifikuojanamus,irjei-gu jie atstoja lyriniam „aš“ motiną, tadažodžio „namai“ semantinėje struktūrojevis tiek atsiranda moteriškumo sema, kom-pensuojantigiminių(motina,namai)skir-tumą lietuvių kalboje. antrasis vertimaskelia abejonių. Viena vertus, vartojamųlaikųskirtumas(tariau/mąstau)ardoper-sonifikacijosvientisumą,ypač tokį įspūdįsustiprinadingęsjungtukas„ir“,„tai“,„o“.Ir,bejokiosabejonės,lietuviųkalbosdaik-tavardžio „namas“ reikšmė nuo daugis-kaitinės formos „namai“ skiriasi.Mąstytiapienamąnereiškiamąstytiapienamus.Irnereikiaužmiršti,kadtaipoezijoskūrinys.Sušukimas „Mąstau apie tave, oname!“tikraigriozdiškasirnepoetiškas.
Toliaueilėraštyje lyriniam„aš“namaiasocijuojasi su gražiomis vaikystės vasa-romis, kurias poetas apibūdina ir epitetuobscurs: „maison des beaux étés obscursdemonenfance“23.būdvardisobscur turi daug reikšmių, su šviesa susijusios dvi:tamsus; silpnai apšviestas24. Vasarai api-būdinti tiktų antroji reikšmė: jei saulėsnedaug,nedaugiršviesos.Štaipenkiver-timai:
1.Manos vaikystės vasarų, gražių irūkanoseskęstančių,/namai25;
23 O. V. de L. Milosz, Poésies ii, Paris: Editions An-dréSilvaire,1960,96.
24 Le Nouveau Petit Robert, Paris: Dictionnaires Le Robert,1993.
25 Oskaras Milašius, Poezija,Vilnius:Vaga,1996,148.
2. Gražių, ūksmėtų mano kūdikystėsvasarųbuveine!26;
3.namai gražių gaivių vaikystės va-sarų27;
4.Gražiausių ir nykiųmanosvaikys-tėsvasarųnamai28;
5.Gražiųtamsiųmanosvaikystėsva-sarųnamai29.
Pirmajame vertime vasaros yra „gra-žiosirūkanoseskęstančios“–tikralietu-viška vasara, aišku, kad ji nėra pernelygsaulėta, ir, straipsnio autorės nuomone,toks vertimas visiškai adekvatus origina-lui.Trečiajamevertimevasarosyragražiosirgaivios:vertėjuivaliarinktis,jukgaivataip pat nėra kepinanti saulė. antrajamevertimevertėjaspasirenkaepitetą„ūksmė-tos“.„Dabartinėslietuviųkalbosžodynas“pateikiatokiąreikšmę:„turintisdaugūks-mės,pavėsingas“,irpateikimaspavyzdys:„ūksmėtasberžynas“30.nuokogipavėsįgali teikti vasara?nuo pačios savęs? Jeiūksmėtabūtųvėliauminimaalėja,klausi-mųnekiltų.Ketvirtajamevertimeatsirandastipripriešprieša,kuriosoriginaloteksteti-krainėra:vasaroskažkodėlyragražiausios(aukščiausio laipsnio būdvardis) ir kartunykios. Galima vėl pacituoti „Dabartinėslietuviųkalbosžodyną“:nykus–nejaukus,nemalonus, klaikus; liūdnas, nuobodus31. originalo prasmė akivaizdžiai iškreipia-ma,nessukuriant tokiąpriešpriešąkūrinįgalima pradėti interpretuoti pačiais įvai-riausiais būdais,mat vasaros įvaizdis yraišplečiamas ir jam suteikiama papildoma
26 Ten pat,150.27 Ten pat,152.28 Ten pat,154.29 Oskaras Milašius, Poezija,Vilnius:Vaga,1981,
305.30 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius:
Moksloirenciklopedijųleidykla,1993.31 Ten pat.
43
prasmė.Penktajamevertimevasaros gra-žiosirtamsios.Galirstiprokasbūdvardis„tamsus“,tačiaušviesostrūkumąjisatspin-di.beje,apskritaigalimakeltiklausimą,kąpoetasnorėjopasakyti,vartodamasepitetąobscur.Mat jei jungtume šį būdvardį su,tarkime, žodžiu „prisiminimas“, tada taibūtųmiglotas, neaiškus prisiminimas. Gal ir vaikystės vasaras poetas prisimena ne-aiškiai,blankiai?Šiuoatvejupirmamever-timeišsprendžiamairtokiainterpretacija:jeivasaraskęstaūkanose,vadinasi,trūkstašviesos, tačiau irmūsų prisiminimai per-keltinereikšmegaliskęstiūkanose.
Geriirsaugūsnamailyriniam„aš“yrabendrininkai, douce complice,nesjiesle-pialyrinįsubjektąnuoatšiauriųžvilgsnių,nebarajodėlmelancholijos.Straipsnioau-torėpraleidžiašiasnamųįvaizdžiovietas:vertimuose jos perteiktos adekvačiai, iš-saugomaoriginaloopozicijasaugumas-at-šiaurumas ar saugumas-piktumas.namusbendrininkais vadina ketvirtojo ir penk-tojo vertimų autoriai. Kituose vertimuo-senamai tampa„draugais“ ir „bičiuliais“(arba„bičiule“, jeiderinamasupastoge).Draugas,bičiulispaprastaigalibūtiirben-drininkas, tačiaugali juo ir nebūti.Todėlšiuosevertimuose išnyksta lyrinio„aš“ irnamųbendrininkavimas:namai žino apiejomelancholiją,betniekonesako,jiesle-pia lyrinį „aš“ – vaiką – nuo galimo ap-linkinių žiaurumo ar atšiaurumo (galbūttaisąsajasugyvenimonesaugumuten,kuriškeliaujama,plačiamepasaulyjeužnamųslenksčio,toješaltojeeilėraščiopabaigojeminimojeužeigoje?)Kodėlvertėjainevar-tojo būtent šio namų, kaip bendrininkų,apibūdinimo,sunkuspręsti.Galdėlto,kadžodis„bendrininkas“ lietuviųkalboje turiir akivaizdžiąneigiamąkonotaciją?beje,„Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ ir
aiškią neigiamą konotaciją šiuolaikinė-je lietuvių kalboje turintį žodį „bendras“apibūdina kaip bičiulį ar draugą, o „ben-drininką“kaipkokiosnorsbendrijosdaly-vį32.Straipsnioautorėsnuomone,„bendri-ninkas“ turi iraiškią teigiamąkonotaciją,o lyrinio „aš“ ir namų bendrininkavimassvarbus visam eilėraščiui suvokti.Tačiaukalbamaapiepoezijosvertimą,ir,straips-nio autorės nuomone, vienintelio atsaky-moįšįklausimąnėra.
Lyrinis „aš“ gailisi, kad tuomet, kaibuvo jaunas, nesutiko merginos, kuriossiela būtų tokia kaip jo namų. Šis namų(efemeriškos merginos) sielos įvaizdisganasudėtingas:originalesielayraétran-ge, ombragée et fraîche33.Štaipenkiver-timųvariantai:
1.Keista,pavėsingairtyra34;2.Svečia,šešėliuotairgaivi35;3.nuostabi,gaiviirteikiantipavėsį36;4.Keista,vėsiiršešėlinga37;5.Keista,ūksmingairgaivi38.Kadangitainamųsiela,galimaįsivaiz-
duotikeistus,šešėlingusirgaiviusnamus.Jeikalbėtumeapieasmenį,žmogaussielagalibūtikeista,jigalibūtiperkeltinereikš-megaivi, ir teikianti pavėsį ar pavėsinga(taikurkasaiškesnispoetinisįvaizdis,neiteikianti pavėsį vasara).Tadepitetai „pa-vėsinga“, „šešėliuota“, „teikianti pavėsį“,„šešėlinga“ir„ūksminga“yralygiaverčiai
32 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Moksloirenciklopedijųleidykla,1993.
33 O. V. de L. Milosz, Poésies ii,Paris:éditionsan-dréSilvaire,1960,96.
34 Oskaras Milašius, Poezija,Vilnius:Vaga,1996,148.
35 Ten pat,150.36 Ten pat,152.37 Ten pat,154.38 Oskaras Milašius, Poezija,Vilnius:Vaga,1981,
305.
44
ir adekvatūs originalui. Tačiau tyrumo irnuostabumooriginalenėra.Kaipjaubuvominėta, eilėraščio įvaizdžiai daugiausiaparemtivaizdu,garsu,skoniu,kvapu,nesvisakūriniosandaragrindžiamavaikystėsnamų ir jų aplinkos prisiminimais. Tyru-mas ir nuostabumas yra moralinio vertini-moaspektai,kuriųšiameeilėraščioįvaiz-dyje nėra. Tad vertėjų pasirinkimą būtųsunku pavadinti motyvuotu. Tuo labiau kad tolesnės eilutės vėl veda skaitytoją įnamųirgamtospasaulį:
ah!J’airespirébiendesâmes,maisnullen’avaitCettebonneodeurdenappefroideetdepaindoréEtdevieillefenêtreouverteauxabeillesdejuin!nicettesaintevoixdemidisonnantdanslesfleurs!39
namų-merginos siela– tai šaltos stal-tiesės,paauksuotosduonos(galpaskrudu-siosduonos?), seno lango,atvirobirželiobitėms, kvapas.Tai šventas gėlėse skam-bantis vidudienio balsas. Paeiliui pateikia-miketurivertimai(išskyrustrečiąjį):
1 lentelė
ach!Pažinauašdaugelsielų,betnėvienajųneturėjo /Tomielostaltiesėsšaltos, topaauksuotosduonos/Irsenolango,atdarobirželiobitėms,kvapo!40
a! daugel sielų alsavau, bet nė viena jųneturėjo/Tomielokvapostaltiesėsšaltos,auksinės duonos / Ir seno lango, pravirobirželiobitėms!41
39 O. V. de L. Milosz, Poésies ii,Paris:éditionsan-dréSilvaire,1960,96.
40 Oskaras Milašius, Poezija,Vilnius:Vaga,1996,148.
41 Ten pat,150.
ak, gėriau šitiek sielų dvelksmą, bet nėviena jų nekvepėjo / Taip gardžiai vėsiastaltiese ir gelsva duona / ir senu langu,birželįbitėmspraviru42
ak, daug sielų aš kvėpiau, bet nė vienataipgardžiainekvepėjo/Šaltastaltieseirauksinepaskrudusiaduona,/Irsenulangu,atvertubirželiobitėms!43
argisvarbu,kokiažodžiųtvarka,arduo-nagelsva,arauksinė,arpaskrudusi,arstal-tiesėšalta,arvėsi.Šiosvertimųištraukosyra geras pavyzdys norint pailiustruotiteiginį,kadnėravienotobulovertimo(juknekalbėsimeapie„Septuagintos“legendą),o daug galimų vertimų.Tą pačią prasmęgalimaišreikštiskirtingaisžodžiaisirbentkeletuvariantų, –HansasGeorgasGada-meristaivadinatospačiosmintiesišraiškųdaugiu44.
buvo išskirtas tik trečias vertimas:„<...> žavėjausi daugybe sielų, nei vienaiš jų /Maloniai nekvepėjo staltiese šaltairduonaauksine,/nebeturėjosenolango,atvirobirželiobitėms!“45 Siela, kvepianti senulangu,atvirubirželiobitėms,yragra-žuskvapnuspoetinisįvaizdis.okasyrasiela,turintilangą?bejokiosabejonės,yravisiškaiįmanomamanyti,jogpostaltiesėsirduo-nos kvapų langas taip pat asocijuosis sukvapais, todėl vartojamas veiksmažodislyg ir neturėtų būti itin svarbus.Vis dėl-to pasakymas siela, turinti langą,išplečia
42 Ten pat,15443 Oskaras Milašius, Poezija,Vilnius:Vaga,1981,
305.44 Hans-Georg Gadamer, istorija. Menas. Kalba,
Vilnius: Baltos lankos, 1999, 100.45 Oskaras Milašius, Poezija,Vilnius:Vaga,1996,
152.
45
sielos įvaizdį ir pateikia daugiau galimy-bių šio įvaizdžio interpretacijai nei origi-nalo tekstas.
Eilėraštyje prisiminimai rikiuojasi to-liau, lyrinis „aš“ lygina vėliau bučiuotusveidussuveidumoters,kuriąkadaise re-gėjoantkalvos,ojosakis–sutamsiade-gančiarasa,svajojusianamųsode:
ahcesvisagesfollementbaisés!ilsn’étaientpasCommelevôtre,ôfemmedejadissurlacolline!Leursyeuxn’étaientpaslabelleroséeardenteet sombreQuirêveenvosjardinsetmeregardejusqu’aucœur46
Pirmosios dvi eilutės visų vertėjų iš-verstos skirtingai, tačiau perteikia poetomintį. Tad nėra reikalo cituoti visus ver-timus. Sunkumų kelia dvi paskutinės ei-lutės, kuriose moters akys apibūdinamosmetaforiškai: tamsi ir deganti rasa. Rasanėraneitamsi,neideganti,tačiaudrėgnosakys tokiosgali būti – tai ir sukuriavisąmetaforosgrožį.Štaikaipjiperteiktaver-timuose:
1.nebuvo akys jų – tamsi ir degantirasa, / Svajojanti Tavuose soduo-se47;
2.nebuvo akys jų ana gaili, gražiaižioruojanti rasa, / Kuri sapnuojatavo soduose48;
3.Jųakysbuvonepanašios įgražias,liepsningas ir dulsvas rasas, / Ku-riossvajojajūsųsoduose49;
46 O. V. de L. Milosz, Poésies ii,Paris:éditionsan-dréSilvaire,1960,96–97.
47 Oskaras Milašius, Poezija,Vilnius:Vaga,1996,148.
48 Ten pat,150.49 Ten pat,152.
4. Jųakysenebuvonuostabios,ugnin-gos ir tamsios rasos, / Svajojusiosjūssoduose50;
5.Jųakysnebuvokarštairtamsirasa,/Svajojantijūsųsoduose51.
Keturiuosevertimuose,išskyrusantrą-jį,metaforaperteiktaganatiksliaiirpoetiš-kai.būtųgalimakieksuabejotidėlpenkta-jame vertime vartojamo epiteto „karšta“,neskarštosirdegančiosakysnėrataspat.antrajamevertime rasayra „gaili“. Išky-lanevienaproblema:vienavertus,gailiaižvelgiančios akys neturi nieko bendra sudegančiomis drėgnomis akimis (silpnėjamoters įvaizdis), kita vertus, pagal „Da-bartinį lietuvių kalbos žodyną“ gaili rasayra šalta rasa52,taigivisiškaipriešingaori-ginaluireikšmė.Tadtoksvertėjopasirinki-masnetikplečiapoetosukurtosmetaforosribas, bet netgi suteikia papildomos prie-šingosreikšmės.
Toliau vėl eina vaikystės ar jaunystėsdienų aprašymas, išraiškingi įvaizdžiai:kalnelis skęsta gėlėse, triūsiančių aviliųvargonaigrojamiegodievams,debesisantrugių, akmens ir rožės lieja savos širdiesgailestingumą.Visuose vertimuose įvaiz-dis perteiktas poetiškai, ir, nors vertėjaivartojaskirtingąleksiką,skirtingasgrama-tineskonstrukcijas,vėlgalimakalbėtiapie tospačiosmintiesišraiškosdaugį:
50 Ten pat,154.51 Oskaras Milašius, Poezija, Vilnius: Vaga,
1981,305.52 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius:
Moksloirenciklopedijųleidykla,1993.
46
2 lentelė
Kaidebesėlispuikiu tamsiu veidu/Savos širdiesGailestingumąvisąplazdantiemsjavams,/Irakmeniui,jauirstančiam,irrožeigriuvėsių–jai,manajaisesei,liejo!53
Ir kai dailių, tamsokų skruostų debesėlis /Širdies savos gailystą vėsią liejo / antdūstančiųkviečiųirtrokštančioakmens,irmanoseseriesgriuvėsiųrožės!54
Kaigražiaveidisirlietingas debesys / Širdies gailestingumągaivųliejaantnuleipusiųjavų,/Ištroškusioakmens ir mano sesės rožės tarp griu-vėsių55.
Kaidebesiesgražusmiglotasveidasliejo/Vėsųsavogailestįantširdiesalpuliuojančiųkviečių,/Ištroškusioakmensirantmanosesers–griuvėsiųrožės!56
Kai tamsus gražiaveidis debesis liejo /Gaiviąsavoširdiesužuojautąant slopstančių javų / irant ištroškusio akmens, ir ant mano sesers, Griuvėsiųrožės!57
Slopstantys, alpuliuojantys, dūstantys,nuleipęjavaivienaiparkitaipperteikialie-tausištroškusiųjavųįvaizdį.Gaiviširdiesužuojauta, vėsus gailestis, širdies gaivusgailestingumas – poetiškos gražiosmeta-foros,perteikiančiosoriginaloprasmę.
53 Oskaras Milašius, Poezija,Vilnius:Vaga,1996,148.
54 Ten pat,150.55Ten pat,152.56 Ten pat,154.57 Oskaras Milašius, Poezija,Vilnius:Vaga,1981,
307.
avilių vargonų metafora taip pat itinpoetiška: dirbančių avilių vargonai grojamiegodievams:«lesgrandesorgues/Desruchesentravailchantaientpourlesdieuxdu sommeil »58. Didžiausią rūpestį keliaprancūzų kalbos veiksmažodis chanter. Labiausiai įprasta šio žodžio reikšmėyra„dainuoti“,tačiauprancūzųkalboješisžo-distaippatvartojamasapibūdinantpaukš-čių,kaikuriųgyvūnųirkaikuriųvabzdžiųišleidžiamus garsus. Pirmojo ir penkto-jo vertimų autoriai pasirenka „dainuoti“reikšmes: atitinkamai „<...> avilių<...> /Vargonaididūspoilsiodievamsgiedojo“59 ir„<...>aviliųvargonaiGiesmėmisšlovi-nomiegodievus“60.Galirbanalokateigti,kad vargonai yra muzikos instrumentas,kuriuo yra grojama, tačiau lietuviškametekstekurkasnatūraliauskambakitųver-tėjųpasirinktivariantai(atitinkamaiantras,trečiasirketvirtasvertimai):„<...>didiejiplušančiųjų avilių /Vargonai grojo snau-duliodievams“61,„<...>darbštuoliųbičiųaviliai/Lygmilžinaivargonaigaudėmie-go ir sapnųdievams“62,„<...>aviliųvar-gonai/gaudėmiegodievui“63.Ypačgeraiparinktasveiksmažodis„gausti“.Gaudžiavargonai, gaudžia jūra, gaudžiamiškas64, tadirbitėsaviliuosegaligausti–motyvuo-taperkeltinė reikšmė.Ketvirtajameverti-meiškyladarvienaproblema:triūsiančių
58 O. V. de L. Milosz, Poésies ii,Paris:éditionsan-dréSilvaire,1960,97.
59 Oskaras Milašius, Poezija,Vilnius:Vaga,1996,148.
60 Oskaras Milašius, Poezija,Vilnius:Vaga,1981,305.
61 Oskaras Milašius, Poezija,Vilnius:Vaga,1996,150.
62 Ten pat,152.63 Ten pat,154.64 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius:
Moksloirenciklopedijųleidykla,1993.
47
aviliųvargonaitampa„skrendančiųįdarbąavilių“65vargonais.Vertėjosukurtameto-nimijaišplečiaoriginaloįvaizdžioprasmę.Palyginti galima prisiminti Juozoapučionovelę „Skraidančios obelys“. novelėjeautoriuskalbaapiesovietmečiukaimenai-kintussodus:įsunaikintąsodybąsugrįžu-siam šeimininkui vaidenasi, kad išrautosios obelys skraido. Tačiau oskaro Milašiauseilėraštyje sukurta triūsiančių bičių aviliųvargonųmetaforayrastatiška–jiegaudžiamiego dievams, todėl ketvirtasis vertimasyratikraipernelyglaisvasirnemotyvuotas.
Eilėraščiokulminacijapasiekiama,kailyrinis „aš“ yra vienut vienutėlis šaltojeužeigoje, ir jo pavargusį veidą stebi ne-miga,gretatykomirtis,nes,pasakpoeto,niekas nežino, kiek daug žmonių tyliaimiršta kiekvieną mūsų gyvenimo dieną.Iš esmėsvisuosevertimuose atsispindi šiminėtapriešpriešagražiems,sugimtaisiaisnamaissusijusiemsprisiminimams,tikvėlkelia sunkumų pernelyg komplikuojamaslietuviškas tekstas: Oskaro Milašiaus morts sourdes tampa „kurčiomismirtimis“.Vėlpapildomos interpretacijos skaitytojui, jeijisnegaliperskaitytioriginalo.būdvardissourd bereikšmės„kurčias“galireikštiir„paslėptą“, „paslaptingą“66, tai yra mums nežinomą(kažkaskažkurmirštakiekvienąminutę).Lietuviškobūdvardžio„kurčias“
65 Oskaras Milašius, Poezija,Vilnius:Vaga,1996,154.
66 Le Nouveau Petit Robert, Paris: Dictionnaires Le Robert,1993.
perkeltinė reikšmė yra nejautrus, abejin-gas67.JeiguoskarasMilašiuskalbėtųapiemirtį kaip apie tokį egzistuojantį reiškinįapskritai, tuomet epitetas „kurčia“ mirtisgalėtųreikštiabejingąžmogausnorams,joprašymų negirdinčiąmirtį. Tačiau poetaskalbaneapietai,trečiasisvertimaspertei-kiaoriginalomintį:„<...>iškokiųtylių,/beviltiškų mirčių sukurtos šio gyvenimonelemtos dienos!“68 Visuose kituose ver-timuosevertėjai renkasi būdvardį kurtus (kurčios mirtys), originalo prasmė liekaneišreikšta,arveikiausuteikiavisaikitokįprasminįniuansą.
Išanalizavus šio eilėraščio vertimusgalimateigti,kad,vienavertus,egzistuojaskirtingomis leksinėmispriemonėmisper-teiktatapativienoarkeliųįvaizdžiųpras-mė,įrodanti,jognėravienotobulovertimovarianto.Kitavertus,galimateigti,kadvie-naišesminiųšioeilėraščiovertimoproble-mų yra perdėtas ir taip sudėtingųoskaroMilašiausįvaizdžiųkomplikavimas,sutei-kiantis vertimo tekstui papildomos, origi-nale nesančios informacijos, kuri išplečiakūrinio prasmės ribas, apsunkina tekstoskaitymą ir leidžia interpretuoti lietuviškątekstąkitaip, nei būtųgalima interpretuo-ti originalą. net vienas ne taip parinktasžodis vertimo tekste gali suardyti poetinęoriginalokūriniodarną,taippakenkdamaspoetinio teksto vientisumui.
67 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Moksloirenciklopedijųleidykla,1993.
68 Oskaras Milašius, Poezija,Vilnius:Vaga,1996,153.
48
PRIEDAS
Insomnie
Jedis:maMère.Etc’estàvousquejepense,ôMaison!Maisondesbeauxétésobscursdemonenfance,àvousQuin’avezjamaisgrondémamélancolie,àvousQuisaviezsibienmecacherauxregardscruels,ôComplice,doucecomplice!Quen’ai-jerencontréJadis,enmajeunesaisonmurmurante,unefilleal’âmeétrange,ombragéeetfraîchecommelavôtre,auxyeuxtransparents,amoureuxdelointainsdecristal,beaux,consolantsàvoirdansledemi-jourdel’été!ah!j’airespirébiendesâmes,maisnullen’avaitCettebonneodeurdenappefroideetdepaindoréEtdevieillefenêtreouverteauxabeillesdejuin!nicettesaintevoixdemidisonnantdanslesfleurs!ahcesvisagesfollementbaisés!ilsn’étaientpasCommelevôtre,ôfemmedejadissurlacolline!Leursyeuxn’étaientpaslabelleroséeardenteetsombreQuirêveenvosjardinsetmeregardejusqu’aucoeurLà-bas,auparadisperdudemapleureusealléeoùd’unevoixvoiléel’oiseaudel’enfancem’appelle,oùl’obscurcissementdumatind’étésentlaneige.Mère,pourquoim’avez-vousmisdansl’âmeceterrible,Cetinsatiableamourdel’homme,oh!dites,pourquoinem’avez-vouspasenveloppédepoussièretendreCommecestrèsvieuxlivresbruissantsquisententleventEtlesoleildessouvenirsetpourquoin’ai-jepasVécusolitaireetsansdésirsousvosplafondsbas,Lesyeuxverslafenêtreiriséeoùletaon,l’amiDesjoursd’enfance,sonnedansl’azurdelavieillesse?beauxjours!limpidesjours!quandlacollineétaitenfleur,Quanddansl’océand’ordelachaleurlesgrandesorguesDesruchesentravailchantaientpourlesdieuxdusommeil,QuandlenuageaubeauvisageténébreuxversaitLafraîchepitiédesoncœursurlesbléshaletantsEtlapierrealtéréeetmasoeurlarosedesruines!oùêtes-vous,beauxjours?oùêtes-vous,bellepleureuse,Tranquilleallée?aujourd’huivostroncscreuxmeferaientpeurCarlejeuneamourquisavaitdesibelleshistoiresS’estcachélà,etSouveniraattendutrenteans,Etpersonnen’aappelé:amours’estendormi.–0Maison,Maison!pourquoim’avez-vouslaissépartir,Pourquoin’avez-vouspasvoulumegarder,pourquoi,Mère,avez-vouspermis,jadis,auventmenteurdel’automne,
49
aufeudelalongueveillée,àcesmagiciens,ovousquiconnaissezmoncœur,demetenterainsiavecleurscontesfous,pleinsd’uneodeurdeviellesîlesEtdevoiliersperdusdanslegrandbleusilencieuxDutemps,etderivesduSudoùlesviergesattendent?Sisagevoussaviezpourtantquelesvraisvoyageurs,CeuxquicherchentlabaieduSincèreetl’IledesHarpesEtleChâteauDormantnereviennentjamais,jamais!–Moncœuresttoutseuldanslafroideaubergeetl’insomnieDeboutdanslevieuxrayoncontemplemonvieuxvisageEtnul,nulavantmoin’avaitcomprisdequellesmortsSourdes,irrémédiables,sontfaitscesjoursdelavie!
Oskaras Milašius
Vertimas Nr. 1nemigas
Sakauaš:Motina.betapieJusgalvoju,onamai!Manosvaikystėsvasarų,gražiųirūkanoseskęstančių,namai,mąstauašapieJus,KurieniekuometnebarėtmanosiosmelancholijosIrtaipgeraimokėjotslėptmanenuopiktožvilgsnio,bičiuliai,omielibičiuliai!Kadbūčiauanuometsutikęs,Čiurlenančiaisjaunystėsmanometais,mergaitęKeista,pavėsinga,tyrakaipirjūsųsiela,Skaidriom akim, pamilusiom krištolo tolumas,Gražiom,vasarosprieblandojpaguodžiančiom!ach!Pažinauašdaugelsielų,betnėvienajųneturėjoTomielostaltiesėsšaltos,topaauksuotosduonosIrsenolango,atdarobirželiobitėms,kvapo!Dienovidžiotaipšventobalso,skambančiogėlėse!achtieveidai,beprotiškaibučiuoti!nebuvojietokie,Kaiptavokitados,kalneliomoterie!nebuvoakysjų–tamsiirdegantirasa,SvajojantiTavuosesoduoseirsmingantiįmanoširdįTenai,pražuvusiamemanoverkiančiosalėjosrojuj,Kurkviečianedrąsiubalsumanevaikystėspaukštis,Kurvasarosdarapsiniaukęsrytaskvepiasniegu.Kam,Motin,įdiegeiįmanosieląTušitąbaisiąIrnepasotinamąmeilęžmogui,kodėl,sakyk,ManęsįšvelniasdulkesTuneįvyniojai,Tartumtasšlamančiaslabaisenasknygas,Prisiminimųsaule,vėjukvepiančias,kodėlnegyvenauašvienišasirbetroškimųTavožemuosekambariuose,Stebėdamaslangevaivorykštėsspalvas,kurmusė,Takūdikiškųdienųdraugė,senatvėsžydrumojezvimbia?ogražios,skaidriosdienos,kadakalnelisskendogėlėse,
50
Kaiavilių,betriūsiančiųauksinėjkarščiojūroj,Vargonaididūspoilsiodievamsgiedojo,KaidebesėlispuikiutamsiuveiduSavosširdiesgailestingumąvisąplazdantiemsjavams,Irakmeniui,jauirstančiam,irrožeigriuvėsių-jai,manajaisesei,liejo!Kuresatjūs,gražuolėsdienos?Kurtu,daili,nusvirusionšakomRamialėja?Šiandienągąsdintųmanetavikiaurikamienai,nestiekžavingųpasakųmokėjusjaunaMeilėTenaipasislėpė.Prisiminimaslūkuriavotrisšimtusmetų,betniekasnepašaukė:užmigoMeilė.namai,namai!Kamjūsmaneišleidot,Kodėltunepanoraimanesauturėti,kodėl,oMotin,–Tu,kurigeraipažįstimanoširdį,KadaiseleidairudeniomelagiuivėjuiIržiburiuiilgųnakčių,šitiemskerėtojams,Mane taip suviliotiJųbeprotiškompasakom,pilnomsenųsalynųkvapoIrburlaivių,paklydusiųmėlynėjetyliojberibiolaiko,IrgundančiomPietųkrantais,kurskaisčiosiosmergelėslaukia?Žinojaijuk,taipišmintinga,kadkeliautojaitikri,IeškotojaiTyrumouosto,arfųįlankosJaunesugrįžtaniekadniekad!Manoširdisyravienuivienašaltojesmuklėje,irnemigasČiapatblėsiamespindulyvargingąmanoveidąstebi,Irniekas,niekaspriešmanenėrasupratęs,iškokiųmirčiųneatitaisomų,kurčiųyrasudėtosšiopasauliodienos!
VertėGenovaitėIrenaŽidonytė-Vėbrienė
Vertimas Nr. 2nemiga
Tariauaš:manoMotina.Mąstauapietave,oname!Gražių,ūksmėtųmanokūdikystėsvasarųbuveine!Mąstauapietave,kurineišbareinėkartąmanoliūdesio,Kurimaneguviaipaslėpdavainuožvilgsniųatšiaurių.bičiule,malonibičiule!okodėlkadaise,Jaunystėsošiančiosdienom,nesutikaumergaitės,Kuriturėtųsvečią,šešėliuotą,gaiviąsielą,kaipirtu,Skaidrias akis, pamilusias krištolo tolumas,Gražias,paguodžiančias,kai,dienaiauštant,vasarąžvelgiįjas.a!daugelsielųalsavau,betnėvienajųneturėjoTomielokvapostaltiesėsšaltos,auksinėsduonosIrsenolango,pravirobirželiobitėms!nėšventobalso,skambančiovidudienįžieduos!a,tieveidai,pakvaišusiaibučiuoti!nebuvojietokie,Kaiptavo,moteriškeišanųdienųantkauburio!
51
Nebuvoakysjųanagaili,gražiaižioruojantirasa,KurisapnuojatavosoduoseiržvelgiaįmaneLigpatširdiesten,manoverkiančiosalėjosrojujprarastam,Įkurmaneblaususvadinakūdikystėspaukščiobalsas,Kurvasarąsniegupadvelkiarytmečiotamsa.Kodėlįmanosielą,Motina,įdiegeibaisią,besotęžmogausmeilę,osakyk,Kodėlmanęstuneužklojaidulkėmisšvelniom,Kaipšiaslabaisenasiršiugždančiasknygas,Kuriostaukvepiavėjaisiratsiminimųsaule,irkodėlnegyvenauašvienišas,begeismosavožemojepastogėj,akisatgręžęsvaivorininlangan,kursparva,Vaikystėsvalandųbičiulė,dūzgiažydrojesenatvėj?ogražiosdienos!skaidriosdienos!kaikalvažydėjoIrkaiauksiniamekaitrossriautedidiejiplušančiųjųaviliųVargonaigrojosnauduliodievams,Irkaidailių,tamsokųskruostųdebesėlisŠirdiessavosgailystąvėsiąliejoantdūstančiųkviečiųirtrokštančioakmens,irmanoseseriesgriuvėsiųrožės!Kurdingot,gražiosdienos?Kurdingai,dailiverksniuke–Tylialėja?Šiandienišsigąsčiautenkiaurųstuobrių,nestenpasislėpėjaunutėMeilė,tiekospasakųžaviųmokėjus,oatminimailaukėtrisdešimtįmetų,–Irniekasjųnepašaukė:užmigoMeilė.oname,name!kammaneišleidaiįkelionę,Kodėlnesulaikeimanęs,kodėl,Motule,Kuripažįstimanoširdį,kamtuleidaigundytimaneKadaiserudeniomelagiuivėjuiIrišnaktųilgųugnims,aniemsraganiams,Sujųjųpasakomkvaišom:apiesenas,kvapniassalasIrburlaivius,paklydusiusplačioj,tyliojlaikųmėlynėj,apiePietųšalieskrantussulaukiančiommergelėm?Tokiaprotinga,jukžinojai,kadtikriejikeliauninkai,KurieškonuoširdumoĮlankosirarfųSalos,IrMiegančiosPilies,negrįžtaniekad-niekados!Širdismanojismuklėjšaltojevienųviena,ospindulysenamstovėdama,įmanoišgyventąveidąžiūrinemiga,Irniekas,niekasnesupratopriešmane,iškaipkurčių,beviltiškųmirčiųsudėtosmūsgyvatosdienos.
VertėantanasVaičiulaitis
Vertimasnr.3nemiga
Sakau:manojiMotina.Taiapiejusmąstau,gimtaPastoge!namaigražiųgaiviųvaikystėsvasarų,taiapiejus,Kurienebardavotmanęsužmanoliūdesį,taiapiejus,
52
Taippuikiaislėpusiusmanenuožvilgsniųatšiaurių.odrauge,omielabičiule!ak,kodėlnesutikautada,niūniuojančiosvaikystėsmetais,ašmerginos,Tokioskaipjūsųsielos,nuostabios,gaiviosirteikiančiospavėsį,Tokiųskaisčiųakių,pamilusiųkrištolotolius,Gražių,paguodžiančių,kadažvelgiįjasvasarvidžiobrėkšmėj!ak!ašžavėjausidaugybesielų,neivienaišjųMaloniainekvepėjostaltiesešaltairduonaauksine,nebeturėjosenolango,atvirobirželiobitėms!neišventobalso,skambančiovidurdieniožieduos.o,tieveidai,beprotiškaibučiuoti!JienebuvoTokie,kaipjūsųveidas,moterie,kadaisstovėjusantkalvos!Jųakysbuvonepanašiosįgražias,liepsningasirdulsvasrasas,Kuriossvajojajūsųsoduose,įmanoširdįžvelgdamosgiliaiTenai,tamprarastajamrojuj,verkiančiojalėjoj,Kuriojvaikystėspaukštisdartyliubalsumanevisšaukė,Kurvasarosankstyvorytosutemasniegupakvipus.oMotin,irkodėlįsieląmanpasėjotTąbaisiąnepasotinamąmeilęžmogui!o,sakykite,kodėlManęsšvelniausiomdulkėmneužklojot,Kaiptassenąsiasšnarančiasknygas,kuriospakvipęvėjuIratminimųsaule,irkodėlnegyvenauašvienasbetroškimųjūsųprieglobstyjkukliam,akisįsmeigęsįvaivorykštinįlangą,kursparva,Vaikystėsdraugėmano,zvimbiažydramesenatvėsdanguje?ogražiosdienos!Giedrosdienos!Kaivisakalvažydėjo,KadaauksiniamekaitrosokeanedarbštuoliųbičiųaviliaiLygmilžinaivargonaigaudėmiegoirsapnųdievams,KaigražiaveidisirlietingasdebesysŠirdiesgailestingumągaivųliejaantnuleipusiųjavų,Ištroškusioakmensirmanosesėsrožėstarpgriuvėsių.Kurjūs,gražuolėsdienos?Kurgitu,raudotojagraži,Ramialėja?Galšiandienvientuštikamienaitavoteišgąsdintųmane,nestenpasislėpėtiekpasakųmokėjusijaunojiMeilė,Iratminimaslaukėtrisdešimtįmetų,betnieksnepašaukė,irMeilėjauužmigo.–Gimtapastoge!Kamjūsleidotmanišvykti,Kodėlnebenorėjoteišsaugotimanęs,oMotin,KodėlkadaismelagiuirudensvėjuiIrvakarojimųugnelei,tiemskerėtojamsgudriems,Jūs,taipgeraipažinusmanoširdį,leidotgundytimanebeprotiškomispasakomis,kuriosetiekdaugvylingotvaikoSenųsalųirburlaivių,nugrimzdusiųžydrojtyliausiojlaikogelmėje,Kurtiekskaisčiųmerginų,laukiančiųpakrantėsePietųšalies?ojuk,tokiaprotingabūdama,žinojot,kadtikrikeleiviai,KurievisieškoatvirumoĮlankosirarfųtolimosSalosbeiMiegančiosPilies,jauniekadniekadnebegrįžta!
53
–Manoširdisvienųvienašaltojojužeigoj,irnemiga,Stovėdamaanųdienųšviesoj,įmanosenąveidąžiūri,Irniekasniekaspirmmanęsnebesupranta,iškokiųtylių,beviltiškųmirčiųsukurtosšiosgyvenimonelemtosdienos!
VertėVaclovasŠiugždinis
Vertimas Nr. 4nemiga
Sakauaš:Motina.betapiejusgalvoju,onamai!Gražiausiųirnykiųmanosvaikystėsvasarųnamai,tikapiejus,niekadnebarusiusmanęsužmelancholiją,tikapiejus,Taippuikiaislėpusiusmanenuoniūriųžvilgsnių,obendrininkai,brangūsbendrininkai.KodėlnesutikauKadaise,skambančiaisjaunystėsmetais,mergaitėsKeista,vėsiairšešėlingasiela,tokiakaipjūsų,Skaisčiom,įkrištoliniustoliusžvelgiančiomakim,Gražiomirguodžiančiomvasarosprieblandoje!ak,gėriaušitieksielųdvelksmą,betnėvienajųnekvepėjoTaipgardžiaivėsiastaltieseirgelsvaduonaIrsenulangu,birželįbitėmspraviru,neigėlėseskambėjusiušventuvidudieniobalsu!ak,tieveidai,beprotiškaibučiuoti!JienetokieKaiptavo,Moterie,kadaisregėtaantkalvos!Jųakysenebuvonuostabios,ugningosirtamsiosrasos,Svajojusiosjūssoduoseiržvelgusiosmanįširdiesgelmes,Ten,prarastajammanoverkiančiųalėjųrojuj,Kurūkanųbalsumanešaukiavaikystėspaukštis,Kurprieblandavasarosrytąkvepiasniegu.Motin,kodėlpasėjoteįmanosielątąbaisią,nepasotinamąžmoniųmeilę,o!sakykite,kodėlgineužklojotemanęsšvelniomisdulkėmisKaipšiugždančiųsenųjųknygų,kvepiančiųvėjuIrprisiminimųsaule,kodėlnegyvenauašVienišasirbetroškimųpojūsųžemomlubom,Žiūrėdamasįvaivorykštėsspalvųlangus,kursparva,Vaikystėsdienųdraugė,zvimbiažydramsenatvėsdanguje.ogražiosdienos!vaiskiosdienos,kaikalvažydėjo,Kaiskrendančiųįdarbąaviliųvargonaiauksiniamkaitrosvandenynegaudėmiegodievui,KaidebesiesgražusmiglotasveidasliejoVėsųsavoširdiesgailestįantalpuliuojančiųkviečių,Ištroškusioakmensirantmanosesers–griuvėsiųrožės!Kurjūs,tosgerosdienos?Kurjūs,gražiejigluosniai,Ramialėja?Šiandientuščiaviduriųjūskamienųašbijočiau,nesjaunųdienųmeilėsutiekgražiųistorijų
54
Tenslepiasi,atmintislaukėtrisdešimtmetų,Irniekasjosnepašaukė:meilėužmigo.–onamai,namai!kodėlišleidotemaneįkelią,Konepanorotsustabdyti,Motina,kodėltuometJūsleidotapgaulingamrudensvėjuiIrilgųvakaroniųugniai,tiemsburtininkams,Jūs,kurisupratote,kasdedasmanoširdyje,kodėlgileidotemaneviliotiJųvedančiomišprotopasakomis,pripildytomissenųsalųkvapo,Suburlaiviais,pražuvusiaisberibiametyliamelaikoMėly,irPietųpakrantėmis,kurmergaitėslaukia?Jūs,tokiaišmintinga,jukžinojote,kadtiekeliautojai,IeškantysarfųSalosiratvirumoĮlankos,IrMiegančiosPilies,jauniekad,niekadaatgalnegrįžta!–Manoširdisvienuivienašaltuoseužeigosnamuos,irnemigaĮmanoveidąsenamspindulyjeįsistebeilijus,Irniekas,niekasbemanęsdarnesuprato,kiekmirčių,Kurčiųirneatšaukiamų,sudėtaįšiasgyvenimodienas.
VertėLiudasGiraitis
Vertimasnr.5nemiga
Sakau:manoMotina.ogalvojuapiejus,onamai!Gražiųtamsiųmanovaikystėsvasarųnamai,apiejus,niekadmanęsneburnojusiusdėlmelancholijos,apiejus,Mokėjusiustaipsaugiaislėptimanenuoatšiauriųžvilgsnių,obendrininkai,mieliejibendrininkai!Kodėlkitados,Kaibuvomanojaunasšnarantismetas,nesutikaumerginosTokia,kaipjūsų,keista,ūksmingairgaiviasiela,Tyromisakimis,pamėgusiomiskrištoliniustolius,Žaviomisraminančiomisvasarosprieblandoje!ak,daugsielųaškvėpiau,betnėvienataipgardžiainekvepėjoŠaltastaltieseirauksinepaskrudusiaduona,Irsenulangu,atvertubirželiobitėms!Irneturėjotošventovidurdieniobalso,skambančiogėlėse!ak,tiebeprotiškaibučiuotiveidai!Jiebuvonetokie,Kaipjūsiškis,oanųdienųmoterieantkalvos!Jųakysnebuvokarštairtamsirasa,Svajojantijūsųsoduoseiržvilgsniuperveriantimanširdį.Tenai,prarastamemanosvyruokliųalėjosrojuje,Kurprislopintubalsumanesveikinavaikystėspaukštis,Kurvasarosrytmečioprietemakvepiasniegu.Motina,kodėlapdovanojotemanosielątasiaubinga,Tanepasotinamameiležmogui,ak,sakykite,kodėlneapklojotemanęsšvelniomisdulkėmisKaiptaslabaisenasšnarančiasknygas,kuriosdvelkiavėju
55
Irprisiminimųsaule,irkodėlnegyvenauvienišasIrbejokiųtroškimųpojūsųžemomislubomis,Įsmeigęsakisįvaivorykštėsspalvųlangą,kursparva,Vaikystėsdienųdraugė,dūzgiasenatvėsmėlynėje?Puikiosdienos!Vaiskiosdienos!Kaižieduoseskendokalva,KaiauksiniamekaitrosokeanedideliįdarbusiųaviliųvargonaiGiesmėmisšlovinomiegodievus,KaitamsusgražiaveidisdebesisliejoGaiviąsavoširdiesužuojautąantslopstančiųjavųIrantištroškusioakmens,irantmanosesers,griuvėsiųrožės!Kurgijūs,puikiosdienos?Kurgijūs,svyruokliųgražuole,Ramiojialėja?Šiandienmanebaugintųjūsųįdubęliemenys,nesjaunaMeilė,mokėjusitiekgražiųpasakų,Šičiaslapstosi,irPrisiminimailaukėtrisdešimtmetų,Irniekasnesušuko:Meilėužmigo.–onamai,namai!Kodėlmanleidotiškeliauti,Kodėlnesudraudėtemanęs,Motina,kodėlLeidotekitadosvėjui,rudeniomelagiui,Ilgųvakarojimųugniai,tiemsburtininkams,ojūs,pažinojusimanoširdį,šitaipmaneapkerėtiPaikomispasakomis,atsiduodančiomissenomissalomisIrburlaiviais,pasiklydusiaisdidelėjetyliojelaikoPlatybėje,irPietųpakrantėmis,kurlaukiamergelės?Tokiaišmintinga,jūsgižinojote,jogtikriejikeliauninkai,Tie,kurieieškoatvirumoįlankosirarfųsalos,IrMiegančiosGražuolėspilies,negrįžtaniekad,niekad!–Manoširdisvienuivienašaltojeužeigoje,irnemigaStovisenamespindulyjeįsistebeilijusiįmanosenąveidą,Irniekas,niekaspriešmanedarnebuvosupratęs,iškiekmirčių,Kurčių,neatšaukiamų,susidedašiosgyvenimodienos!
VertėValdasPetrauskas
LES TRADUcTIONS EN LITUANIEN DES IMAGES POETIQUES DU POEME D’OScAR MILOSZ « INSOMNIE »
Liucija ČerniuvienėRésumé
Dans leprésentarticlesontanalysés lesproblèmesque peut poser la transmission du sens du textepoétiquependant leprocessusde la traduction.Estpris comme corpus de l’analyse le poème d’oscarMilosz « Insomnie ». En se basant sur le conceptdusensd’a.Hurtadoalbiretsur laconceptionde V. Komissarov de l’analyse du texte poétiquel’auteur de l’article a analysé d’abord les images
poétiques créées par l’auteur du poème et a reprisensuitel’analysedesmêmesimagesdecinqtraduc-tionsdupoèmeenlituanien.L’hypothèsequ’unseulmot puisse être d’une grande importance dans unpoèmes’estrévéléefondéecardeschoixnonmoti-vésdestraducteurslituaniensconcernantunseulmot(ouégalementlescombinaisonsdesmotsoumêmelesmétaphores)peuventmeneràdesinterprétations
56
supplémentairesetsuperfluesdonnantdesélémentscomplémentairesquin’existentpasdansletextededépart.Ceciélargitlesensdel’originaletpeutpo-ser des difficultés quant à la compréhension, voirel’interprétationdutexte traduit.onapuégalement
constater que des différents choix des traducteurspermettentdetransmettrebeletbienlemêmesensdel’original,cequiprouvequelatraductionidéalen’existepasetqu’ilpeutexisterplusieurstraductionsadéquatesdumêmetexte.
Gauta 2011-09-02 Autorės adresas :Priimtapublikuoti2011-09-22 Vertimostudijųkatedra
Vilniaus universitetasUniversitetog.5LT-01513Vilnius
El. paštas: [email protected]