152

ISSN 13921274. PROBLEMOS 2009 75

I n memoriam

lEONARDA mYljO gYVENIm Leonardos Jekentaits-Kuzmickiens (19462008) atminimui

Aminai meilei: padangse yra tau per siaura skrisk plaiausius vaigdynus.

ALgIS MIcKNAS*

Kai gyvenimo kelias baigiasi, lieka gyve-nimas moni atmintyje.

Leonarda atjo pasaul 1946 m. ge-gus 3 d. Gitos ir Pijaus Jekent eimoje, Vilniuje, vryne. Mokslus eiti pradjo Vilniaus 15-oje vidurinje mokykloje, jai puikiai seksi visi dalykai, 1964 m. baig mokykl aukso medaliu. Anksti pasireik ir jos artistiniai gebjimai. Vienuolikos met ji dramos brelio nar, mokosi raikiai de-klamuoti, dalyvauja ir laimi prizus meninio skaitymo konkursuose. Pradeda dirbti be-sikurianioje Vilniaus televizijos studijoje, veda laidas vaikams ir jaunimui. irovams ilgam simin juodbruvs ilgakass, malo-naus balso moksleivs paveikslas.

Vidurin mokykla baigta, viskam gabiai penketukininkei (dabar deimtukininkei) nelengva apsisprsti. Traukia aktoryst, reisra, taiau, paklausiusi tv, atsisa-ko nerimt sumanym, stoja Vilniaus universiteto Gamtos fakultet studijuoti (19641969) tuomet naujo ir madingo dalyko biofizikos. Svajons bti aktore

neatsisako, stoja Lietuvos konservatorijos teatro studij. Studijuoja dviejose auk-tosiose mokyklose ir dar laimi konkurs (1967) televizijoje bti Panoramos laid praneja. Kaip visk aprpti ir suderinti? Palieka Konservatorij, nors vliau dl to gailisi, vis gyvenim jaut nostalgij te-atrui, man, jog ten bt buvusi jos tikroji vieta.

Gamtos fakultete ji kurso pirmn, bet greitai suvokia, kad biofizika ne jos paau-kimas. domu klausyti ger dstytoj pas-kait, bet atgrasu laboratorijoje msinti po mikroskopu sraiges. Raydama diplomin darb apie kalio ir natrio santyk sraigi ls-telse, galutinai supranta, kad veltui gaita laik. Kartu su diplomo gavimu atsisveikina su biofizika, gauna paskyrim TV, ten dirba iki 1973 met.

Dirbti televizijoje patinka, ia daug spdi, nuolatos sukasi aktoriai, muzi-kantai ir kiti doms mons. Televizija tuo metu, nors dar nespalvota, didel naujiena, o mons, kalbantys i ekrano, atrod labai reikmingi. Pripranta prie judrios aplinkos, jai jau reikia to urmulio, pakilios nuotai-kos, proektori viesos, kario. Taiau pamau rykja ir kita io darbo pus iorikumas ir nuobodulys, apnikdavs, kai reikdavo kuo nors upildyti tarp laid atsirandanias laisvas valandas. Bti pra-* Dedikacija ant Leonardai dovanotos knygos.

153

neja darosi nedomu, stokoja krybos, didesnio krvio protui. Tai neatitinka jai imponuojanios renesansins visapusiko mogaus idjos. Be to, jos paios odiais tariant, norjosi rodyti, kad ne tik graiai ukuotis ir daytis temoka. Turjo takos ir asmeninio pobdio prieastys. Reikjo daug k keisti. Televizijos ir vliau nepamir-o, liko negyvendinta svajon vesti laid moni bendravimo, etikos temomis.

Dar dirbdama televizijoje, 1971 m. ji pri-ima pasilym dstyti filosofij auganiame Vilniaus inineriniame statybos institute. Turdama televizijos pranejos patirt, ji laisvai jauiasi student auditorijoje, vesti seminarus jai patinka ir neblogai sekasi. Ir studentams patinka, kad atjo tokia grai filosof. ia sutinka ir savo tolesnio gyve-nimo bendrayg i eilui autori.

I filosofijos Leonarda nesitraukia. Kaip dstytoja valandinink ji perengia ir Vilniaus universiteto auditorij slenks-t. 1973 m. stoja Vilniaus universiteto Filosofijos katedros aspirantr. Darbo objektu, paklausiusi patarimo, pasirinko vien i buruazins filosofijos srovi amerikietikj neofroidizm. Tuo metu kaip tik populiarjo Ericho Frommo idjos, buvo manoma gauti ir vien kit jo knyg. Leonard trauk io mstytojo humanistinis patosas, krybingos asmenybs, meno my-lti idjos. Darbui vadovu sutiko bti doc. Jonas Repys.

temos pasirinkimas visikai pasiteisino. 1977 m. Leonarda apgyn kandidato (dak-taro) disertacij tema mogaus koncepcija amerikiei neofroidizme. K. Horney, H. Sul - livano, E. Frommo teorij kritin analiz, 1992 m. ileido monografij Froidizmas ir humanistin psichoanaliz, i angl kalbos

ivert ir ileido E. Frommo knyg Menas mylti, pradjo skelbti straipsnius urnaluo-se Kultros barai, Problemos, Mokslas ir gyvenimas, skaityti praneimus konfe-rencijose.

Apgynusi disertacij Leonarda nepaliov gilintis psichoanalizs teorij, studijavo jos korifj S. Freudo, C.G. Jungo, A. Adlerio, vliau J. Lacano veikalus. i teorija vairiais variantais atsispindjo visoje tolesnje Leonardos krybinje veikloje, ypa meno krini interpretacijoje. Galima drsiai teigti, kad Leonarda Jekentait buvo pagrin-din psichoanalitins teorijos, pirmiausia jos humanistins pakraipos, idj reikja Lietuvos filosofijoje ir kituose humanitari-niuose moksluose.

Taiau savo filosofijos samprat giles-nija prasme Leonarda kr studijuodama Sokrato, Platono, Aristotelio, kit senovs graik mstytoj ratus, Ryt iminties pali-kim. Jai itin artimos buvo senj mstytoj idjos apie neiardom grio, groio, tiesos vienov bties srangoje, ji tarytum juto sa-vyje i prad atspindius. Todl filosofija ir filosofavimas jai reik ne spekuliatyv pro-blem gvildenim, bet tok bties apms-tym, i kurio plaukia vertybins valgos, pareigos ir atsakomybs nuostatos. Apie tai ji kalbjo universiteto studentams, pagal itoki filosofijos samprat gyveno. Kad ir kas bt ar paskaitos ir tekst raymas, ar bendravimas su kaimynais ir buities reika-lai visk ji dar su atsidavimu, maloniai, graiai. To lauk ir i kit. Buvo tikra per-fekcionist. Svarbus jai ir jos paios grois, ne tik iors, bet ir vidaus, suprato sielos ir kno harmonijos reikm. Populiariuose urnaluose pasirodydavo jos portretas kaip graios ir laimingos moters vaizdis.

154

Vilniaus universitete ji dst tuomet filosofams be ilyg privalom dialektinio ir istorinio materializmo kurs. Taiau mat, kad Filosofijos katedroje vyrauja pakantumas kitokioms nuomonms, labiau u kitus iprusimo elementus vertinama mstymo kokyb, filosofijos savitumo suvokimas. Nenorjo ilgai usibti nedrsi naujok, moksi i vyresni koleg. Sten-gsi nepraleisti n vienos katedros vedjo Eugenijaus Mekausko paskaitos, avjosi Juozo Vincino gebjimu iebti polemik, savo mokslinio vadovo Jono Repio drsa nekritikai (t. y. nedogmatikai) vertinti egzistencializm. Moksi ir i krybik savo koleg bendraami Arvydo lioge-rio, Evaldo Nekrao, Tomo Sodeikos.

Galimyb savarankikai rinktis, kokius kursus dstyti, atsivr atkrus Nepriklau-somyb. Leonarda tuo krybikai naudojo-si, vairiu laiku skait kursus: Filosofijos vadas, Psichoanaliz, filosofija, kultra, Filosofija mokykloje, Grio ir groio dialogas etikos ir estetikos riboje; Uni-versiteto Lyi studij centre skait kurs Moters bties fenomenologija. iomis temomis jos vadovaujami studentai ra kursinius darbus.

Paskaitoms ir seminarams rpestingai rengdavosi, pasitelkdavo vairius altinius, naudodavo audiovizualin mediag. Usi-mimai jai turdavo bti panas mayius spektaklius, kuriuose visi gerai atlieka savo vaidmenis, kalbdavo su usidegimu ir taigiai, stengdavosi, kad ir studentai bt doms pokalbio dalyviai. Sielodavosi, jeigu nepavykdavo. Buvo labai vertinama student ir koleg. 1985 m. jai suteiktas docents vardas.

I jos dstom dalyk jai paiai itin svarbi buvo estetikos ir etikos santykio post-

moderno kultroje tema, groio fenomenas ne vien tik mene. Ketino rayti estetikos vadovl, kaup teorin, metodin, vaizdin mediag.

Leonard visada domino asmenybs sa-virealizacijos, laisvs, likimo, pasirinkimo ir apsisprendimo temos, j raika ne tik universitetinse studijose, bet ir mokyklinio ugdymo programose, kasdienje dstytojo ir studento, mokytojo ir moksleivio akis-tatoje.

Skatinama i interes, 19911993 m. lygiagreiai su darbu universitete Leonar-da dst etik vienoje Vilniaus vidurini mokykl, gijo mokytojos eksperts vard. Prisidjo prie Lietuvos vietimo reformos krimo, stengsi praturtinti ir pavairinti lietuvikj edukologijos literatr. 1993 m. ileido knyg Etika. Mokomoji knyga IXX klasms. Knyga, ijusi 52 tkstani egzemoliori tirau, bematant pasklido po mokykl bibliotekas, o po poros met ijo lenk kalba ir aklj ratu. Joje buvo paprastai aikinama, kas yra gris ir blogis, laisv ir dora, kalbama apie sin, par-eig, laim, meil ir kitas etikos svokas. Pabriama saviinos ir saviugdos svarba jaunysts metais.

1995 m. staavosi Montclair valstybinia-me universitete (JAV), sitrauk tarptautin projekt Filosofija vaikams, 1996 m. prie Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto steig centr Filosofija mokyklai. Vyk-dydama projekt ivert i angl kalbos ir ileido amerikiei edukologo novatoriaus Matthew Lipmano sukurtos programos Liza knygas: Liza. Pilietins visuome-ns pagrindai: Vadovlis-romanas (1999) ir Liza. Etinis tyrimas: Mokytojo knyga (2002). iuose leidiniuose dstoma pilieti-

155

nio ir dorinio ugdymo programa, apraomas vidurins mokyklos moksleivi gyvenimas, vairiausiose situacijose kylanios dorins ir socialins problemos.

Kartu su etikos mokytoja metodininke Regina Sabaliauskaite pareng ir ileido (2002 m.) etikos vadovl mogus tarp moni. Etika IXX klasms. Jame daugiau-sia dmesio skiriama asmenybs tapatumo savivokai, atsakym klausimus apie gyve-nimo prasm, laim paiekoms. Dalyvavo projekto Filosofija vaikams gyvendinimo veikloje, skait praneimus kongresuose Brazilijoje, Indijoje, Izraelyje, Islandijoje, traukta io projekto valdyb.

Edukologijoje itin reikmingi autoritetai jai buvo Vydnas, Stasys alkauskis, Anta-nas Maceina, danai remdavosi j mintimis apie dor ir kultr, individo, tautos, mo-nijos harmonij.

Mene j trauk tie autoriai, kuri kry-boje raikus atsidavimas idjai, gyvenimo ir krybos dramatizmas, visa, kas tikra, savita ir talentinga, kas daroma i gilumos susopusios irdies (de profundis) nuo perversijos iki vaigdt auktybi. Tai poetai Maironis, Bernardas Brazdionis, Salomja Nris, Jonas Aistis, dramaturgai ir raytojai Henrikas Ibsenas, Augustas Strindbergas, Oskaras Wildeas, dailinin-kas M.K. iurlionis. I dabartini lietuvi meninink j domino reisieri Eimunto Nekroiaus, Oskaro Korunovo, raytojo Sigito Parulskio, dailininko Donato Sau-kos kryba. Ra apie skulptors Dalios Matulaits, dailininks Ramuns Vliuvie-ns darbus. J avjo amiaus pabaigos Vienos kultra, kurioje iaugo S. Freudas, G. Klimtas, O. Kokoschka ir kitos pasauli-nio masto mokslo ir meno garsenybs.

Dmesys literatrai ir menui neatitrauk nuo filosofijos. Abi perspektyvos meno ir filosofijos Leonardos akiratyje susi-pyn ir viena kit papild. Gilinimasis mint meninink kryb skatino iekoti savito poirio Kanto, Kierkegaardo, Nietzsches, Schopenhauerio, Bergsono fi-losofines vizijas, o paintis su i mstytoj individualybmis padjo vairiapusikiau interpretuoti meno krinius. Tuo neapsiri-bojo, puoseljo naujus sumanymus, gyvai domjosi, kas dedasi iuolaikinje filosofi-joje ir kitose kultros srityse. Kaip gaivios minties altiniai j trauk Vytauto Kavolio, Algio Mickno paskaitos. Ant jos raomo-jo stalo rikiavosi G. Deleuse, J. Derrida, M. Foucault, U. Eco veikalai.

Leonarda labai vertino gruzin filosofo M. Mamardavilio filosofinius apmstymus, maskviks filosofs Piamos Gaidenko studij apie S. Kierkegaard Estetizmo tragedija (1970), deja, studijos vertimas lietuvi kalb liko nebaigtas.

Apie mintus krjus ir mstytojus ji ra ir ketino daugiau rayti knygose ir kultri-nje spaudoje, kalbjo apskritojo stalo po-kalbiuose, skait praneimus konferencijose. I to gim paskutinioji Leonardos knyga De profundis. Psichoanalitins filosofijos vilgsniu apie mstytojus ir menininkus (2008), parengta ir ileista bendradarbiaujant su Lietuvi literatros ir tautosakos institutu. Tai bene vienintelis atvejis, kai kit huma-nitarini moksl staiga susidomi ir savo lomis ileidia filosofo darbus. Beje, iame institute 2008 m. lapkriio 7 d. buvo sureng-tas tarpdalykinis seminaras Men sintez, skirtas Leonardos Jekentaits atminimui.

Paskaitos ir mokslinis darbas nebuvo vienintel Leonardos Jekentaits veiklos

156

sritis. 19972001 m. ji jo auktas valstybi-nes pareigas buvo Lietuvos nacionalins UNESCO komisijos generalin sekretor. Tai gana sudtingos pareigos, reikalaujan-ios administracini gebjim, mokjimo bendrauti su vairi srii pareignais, kultrinio ir politinio iprusimo. Teko skirstyti laik taip, kad jo pakakt eimai, tarnybinms pareigoms Vilniuje, danoms ivykoms Paryi, komandiruotms ki-tas alis. Jos vadovaujama komisija atliko parengiamuosius darbus siekiant, kad Kur-i nerija bt traukta Pasaulio paveldo paminkl sra, lietuvi krydirbyst paskelbta odinio ir nematerialiojo pavel-do pasaulio edevru. eidama ias pareigas ji organizavo kelet stambi tarptautini rengini Vilniaus tarptautin konferencij Civilizacij dialogas (2001), Civilizacij dialogo pasaulio jaunimo festivalis (2001). U pastarojo parengim gavo Jungtini Tau-t generalinio sekretoriaus padk. Trauk Leonard ir klubinis bendravimas, ji buvo ilgamet klub Zonta Club International, Lietuvos C.G. Jungo analitins psichologi-jos draugijos, dar keli klub, draugij nar.

Buvo pripainta 2001 met Europos moters prizo nominante.

Leonarda buvo atviro ir aktyvaus bdo, jai reikjo bendravimo, spdi, pripaini-mo. Labai vertino draugyst, buvo visiems geranorika, sunkiai pakeldavo tarpasme-nines tampas, nebuvo linkusi kritikuoti kit, juo labiau sakyti k nors bloga. Buvo sitikinusi, kad mones reikia priimti tokius, kokie jie yra. Ji pirmiausia mat viesij gy-venimo pus, pasiymjo puikiu bruou su humoru irti smulkias neskmes, kurios dan mog suerzina ir supykdo. eimoje buvo jaukumo ir ilumos krja, naujovi kvpja, rpinosi, kad visiems bt gera. Nesibaimino sunkum, sakydavo, jeigu imiesi sunkaus udavinio, pirma isiaikink, ar tikrai to nori, o tada jau daryk nedejuo-damas. Laiksi poirio, kad paprastas gyvenimas yra ne maiau vertingas, negu paskirtas auktiems tikslams. Kolegos, drau-gs, studentai, kiti j painusieji neslepia, kad labai trksta Leonardos, jos gerumo, linksmumo ir groio. Labiausiai tai jauia eimos nariai. Leonarda myljo gyvenim, mokjo gyventi ir norjo gyventi...

Bronislovas Kuzmickas