32

ASMENINĖS BIBLIOTEKOS IR KNYGŲ KOLEKCIJOS BEI JŲ NUOSAVYBĖS ŽENKLAI ATKŪRUS

NEPRIKLAUSOMYBĘ LIETUVOJE 1990 M. – XXI A. PRADŽIOJE

Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, Šiauliuose suklestė-jo asmeninės bibliotekos, kurios buvo vertingos tiek autorių įvairove, tiek knygų turiniu. Tapo prieinamos ir tos asmeninės bibliotekos, kuriuose didžioji dalis knygų sudarė tarpukariu ir seniau leistos knygos, sovietmečiu ar užsienyje draudžiami leidiniai ar užsienyje išleistos išeivijos lietuvių autorių knygos. Pradėtos populiarinti tarpukario knygos, prabilta ir apie jų au-torius, kurie sovietmečiu buvo draudžiami skaityti ir platinti. Pradėtos sudaryti leidinių iš asmeninių bibliotekų kartotekos (Šiaulių miesto savivaldybės, Juliaus Janonio gimnazijos ir kt. bibliotekose). Per savo surinktą biblioteką atsiskleidžia pats žmogus, jo pomėgiai ir tikslai.

Nuo 1990 m. Šiaulių miesto savivaldybės bibliotekoje pra-dėta rinkti senus spaudinius ir organizuoti parodas iš asmeninių bibliotekų. Šios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriaus vedėja ir kraštotyrininkė Rima Giržadienė kartu su kitomis bibli-otekininkėmis inicijavo parodų rengimą iš asmeninių archyvų, iš jų svarbesnės: Knygų, išleistų iki 1941 metų (1990–03–21, 1997 m.), Knygų (senų), turinčių savas istorijas, likimus, su įdomiais dovanojimo įrašais, autografais (iš asmeninių bibliotekų (1993), Knygų leidyba Šiauliuose (1994) ir kt. Šioms parodoms knygas iš savo asmeninių bibliotekų pateikė šiauliečiai A. Albrechtas, D. Balčiūnas, A. Bartninkienė, J. Bušma, L. Lipšicas, J. Krivic-kas, M. Jurevičius, D. Meleška, P. Motiekaitis, V. Senkauskas, A. Strumylaitė-Čepulienė, B. Vengrys, S. Ventas, V. Veteikis, S. Vid mantas, A. Vilbikas, A. Turauskas ir kt. Nemaža da-lis eksponuotų knygų su autografais, dedikacijomis, knygos nuosavybės ženklais. Buvo surengtos šiauliečių tautodailinin-ko A. Turausko, buvusio politinio kalinio, disidento, Helsinkio grupės nario, vieno iš Katalikų bažnyčios kronikos platintojų, Vyčio kryžiaus III laipsnio ordino kavalieriaus Mečislovo Jure-vičiaus (1927–1999), monsinjoro A. Bitvinsko, menotyrininko, prof. V. Rimkaus, provizorių A. Rulinskienės, V. Kavaliauskienės, fiziko V. Zurbos ir kitų asmeninių knygų kolekcijų. Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriuje saugomos kartotekos: senųjų leidinių iš asmeninės Adolfo Turausko bibliotekos (knygos, žurnalai, laikraščiai); se-nųjų leidinių iš asmeninės Mečislovo Jurevičiaus bibliotekos (knygos laikraščiai, žurnalai) ir kt.

XXI a. pradžioje asmeninių bibliotekų turinys ir pobūdis keičiasi, vis daugiau atsiranda elektroninių knygų ir albumų, kompaktinių diskų, tačiau išlieka ir tradicinė knyga, kuri atspindi jo savininko interesus ir poreikius.

Apie šiauliečių asmenines bibliotekas rašė N. Kasparavi-čienė, prof. V. Rimkus, V. Veteikis ir kt. Šiaulių miesto savival-dybės bibliotekos bibliotekininkė N. Petraitytė XXI a. pradžioje parengė Šiaulių krašto knygių, knygynų savininkų, bibliotekinin-

JONAS NEKRAŠIUS

Asmeninés bibliotekos, knygù rinkiniai ir jù nuosavybés ûenklai Öiauliù kraöte 1990 m.ˇXXI a. pr.

kų sąrašą, kuriame išvardinti kai kurie XX a. – XXI a. pradžios Šiaulių miesto asmeninių knygų kolekcijų savininkai ir bibliofilai.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje saugomos Jono Nistelio ir Vytauto Sirtauto asmeninės kolek-cijos. Šiaulių apskrities P. Višinskio viešajai bibliotekai knygų ir įvairių spaudinių iš savo asmeninių bibliotekų dovanojo muzie-jininkai P. Bugailiškis, J. Naudužas, V. Zdzichauskis, V. Vaitekū-nas, pedagogas A. Margaitis, pensininkai Dievaičiai, A. Janule-vičius, P. Balčiūnas, V. Bartkus, A. Griganavičius, J. Krivickas, P. Ivoškus, J. Nekrašius, A. Nistelienė, J. Sajienė, V. Sirtautas, Z. Subačienė, V. Puronas, R. Rudzinskienė, R. Rutkauskas, V. Veteikis, I. Žvinklevičienė ir kt.

2012 m. liepos mėnesį Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai perduotas kraštotyrininko, pedagogo, litera-to Juozo Šliavo (1930–1979) archyvas, kurį padovanojo buvęs šio kraštotyrininko mokinys Aloyzas Bėčius, tarpininkaujant jo dukrai Šiaulių dramos teatro aktorei Nomedai Bėčiūtei. Šį archy-vą sudaro 18 tomų J. Šliavo tyrinėjimų medžiagos, du grožinės kūrybos tomai. Iš viso rankraščiai sudaro 4400 mašinraščio puslapių. 2013 m. pradžioje J. Šliavo archyvas, kurį sudaro 34 vienetai, buvo baigtas tvarkyti ir saugomas Šiaulių apskri-ties Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus kraštotyros padalinyje. Su žiemgalio Juozo Šliavo rankraščiais gali susipažinti visi norintys bibliotekos skaitytojai.

Šiaulių universiteto bibliotekos Retų spaudinių ir rankraš-čių skyriuje yra įsteigtas dr. Jono Šliūpo fondas, kuriame sau-goma aušrininko dr. Jono Šliūpo asmeninė biblioteka, knygų ir dokumentų kolekcija ir archyvas – 5476 egz. (siuntos šiam fondui gautos 2009, 2010 ir 2012). Šiam fondui dovanotos knygos pažymėtos knygos nuosavybės ženklu: EX LIBRIS / Aušrininko / Dr. Jono Šliūpo / ARCHYVAS.

Šiaulių universiteto bibliotekoje taip pat saugoma nemažai knygų iš asmeninės Edmundo Jasiūno kolekcijos. Šio JAV gy-venusio išeivijos lietuvio asmeninės bibliotekos knygos ir įvairūs dokumentai pažymėti trijų eilučių apibrėžtu knygos antspaudu: EDMUNDO JASIŪNO / BIBLIOTEKA IR ARCHYVAS / Nr. .......

2012 m. šiaulietis dizaineris ir kraštotyrininkas Vilius Pu-ronas Šiaulių universiteto bibliotekai dovanojo iš asmeninės bi-bliotekos 1517 egz., 1086 pavadinimų knygų, iš Šiaulių krašto kilęs dailininkas iš Australijos Adolfas Vaičaitis – 671 egz. 649 pavadinimų meno albumų ir grožinės literatūros leidinių (gauta 2013 m.), lietuvis dailininkas Žibuntas Mikšys (1923–2013), gyvenęs Paryžiuje, apie 5000 egz. knygų, įvairių leidinių su ekslibrisais, marginalijomis (pirmoji siunta gauta 1991 m. bir-želio 20 d., paskutinė – 171, siunta gauta 2013 m. rugpjūčio mėn.) ir kt. Keletą asmeninių bibliotekų rinkinių turi ir Šiau-lių miesto savivaldybės biblioteka, „Aušros“ muziejus saugo P. Bugailiškio, V. Vaitekūno, L. Lipšico knygų rinkinius, Žydų bendruomenė saugo L. Lipšico ir kitų šios bendruomenės narių asmenines bibliotekas ir knygų kolekcijas. Po keletą ar

KULTŪROS PAVELDAS

33

ŽIEMGALA

keliasdešimt knygų, dovanotų iš asmeninių bibliotekų, galima rasti Šiaulių Juliaus Janonio, Didždvario gimnazijų ir kitose miesto įstaigų, organizacijų ir įmonių bibliotekose.

P e d a g o g o A n t a n o M a r g a i č i o ( 1 9 0 2 –1 9 9 1 ) a s m e n i n ė b i b l i o t e k a . Šiaulių pedagogas, amatų mokyklos, vėliau Šiaulių pedagoginio instituto dėstytojas A. Margaitis turėjo gausią pedagoginės ir techninės literatūros biblioteką. Dalį knygų ir kraštotyrinių spaudinių padovanojo Šiaulių apskrities P. Višinskio viešajai bibliotekai. A. Margaitis savo bibliotekos knygas žymėjo keturių eilučių stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtu spaudu-užrašu: Knygynėlis / Mokytojo a. Margaičio / Nr. .../ Amatų mokykla ir trijų eilučių neapibrėžtu spaudu-užrašu: MOKYTOJAS / ANTANAS MAR-GAITIS / AMATŲ MOKYKLA.

K n y g i a u s , p o l i t i n i o k a l i n i o M e č i s l o v o J u r e v i č i a u s ( 1 9 2 7 – 1 9 9 9 ) a s m e n i n ė b i b l i o -t e k a . 1996 m. Šiaulių miesto savivaldybės viešojoje bibliote-koje buvo atidaryta Mečislovo Jurevičiaus asmeninės bibliote-kos senų, retų leidinių paroda. Jis visą savo gyvenimą rinko ir kaupė senas knygas ir spaudos leidinius, kuriuos sovietiniais laikais, rizikuodamas savo laisve, išsaugojo. Bibliotekos dar-buotojai sudarė M. Jurevičiaus asmeninės bibliotekos leidinių kartoteką. Joje išsiskiria knygos, išleistos XIX a.: „Naujasis testamentas“ (1866 m.), išleistas Berlyne, „Stebuklai Dievo“ (1879 m.) ir kt. Savo bibliotekos knygas M. Jurevičius žymėjo trikampio formos apibrėžtu spaudu, kuriame yra įamžintas jo, kaip politinio kalinio, numeris, įkalinimo vieta ir įrašas: MEČIS-LOVAS / JUREVIČIUS / DŽEZKAZGANAS / CEE–395. Vienoje iš bibliotekos knygų yra jo autografas: Aš esu laimingas – nepar-daviau Dievo ir Tėvynės. / Mečislovas Jurevičius / 1996.03.05.

1996 m. kovo 8 d. Šiaulių miesto savivaldybės biblioteko-je surengta senų leidinių paroda iš M. Jurevičiaus asmeninės bibliotekos.

Po Mečislovo Jurevičiaus mirties per 300 senų leidinių 2000 m. Šiaulių miesto savivaldybės viešajai bibliotekai pa-dovanojo jo žmona Emilija Jurevičienė. Bibliotekai dovanotos religinės knygos, išleistos iki 1941 metų. Keletą knygų dova-nota ir kitoms miesto bibliotekoms1.

T a u t o d a i l i n i n k o , k o l e k c i n i n k o i r k n y -g i a u s A d o l f o T u r a u s k o ( 1 9 2 6 – 2 0 0 1 ) a s m e -n i n ė b i b l i o t e k a i r k n y g ų r i n k i n y s . Jis nuo 1990 m. buvo Šiaulių miesto savivaldybės bičiulis, skolindavo bibliotekoje rengiamoms parodoms turimų senų knygų, leidinių. Šios bibliotekos bičiuliu A. Turauskas tapo kaip knygos mylė-tojas, senų knygų rinkėjas. Savo knygų kolekcijoje jis turėjo senųjų lietuviškų ir Lietuvoje išleistų retų knygų iki 1940-ųjų. Tai Zavadzkio spaustuvėje Vilniuje išleistos knygos: „Giwenimaj Szwentuju“ (1858 m.) ir „Aukso altorius“ (1879 m.), 1922 m. Kultūros bendrovės Šiauliuose išleistą puošnų, reprezentacinį liaudies kūrybos leidinį „Dainos“, „Žmonių poezijos antologi-ja“ (parengė Kazys Binkis, iliustravo Kazys Šimonis), Pauliaus Galaunės „Lietuvių liaudies meną“ (1934 m.) prancūzų kalba, išleistą Švedijoje, Malmės mieste, knygas apie Lietuvą, išleistas Rygoje, Leipcige ir kt. Taip pat A. Turauskas buvo surinkęs daug žodynų ir žodynėlių, ūkiškų knygų, kulinarijos leidinėlių, įvairių kalendorių, tarpukario reklaminių, proginių plakatų, se-nųjų laikraščių ir žurnalų ir kt. Anot prof. Vytenio Rimkaus, tai buvo gana kryptingas lituanistinės literatūros rinkinys2.

1995 m. Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriuje buvo surengta A. Turausko dirbinių ir jo surinktų senų knygų paroda, 2000 m. „Senųjų

kalendorių“ paroda. Bibliotekos darbuotojai sudarė jo namuose sukauptų senųjų leidinių kartoteką. Tautodailininkas bibliotekai dovanojo iš medžio išskobtą Vytį ir ąžuolinę iškabą. Buvo ak-tyvus bibliotekos propaguotojas, dalindavosi įspūdžiais apie bi-bliotekoje rengiamas parodas iš asmeninių archyvų. Po Adolfo Turausko mirties per 90 leidinių bibliotekai padovanojo jo duktė Irena Turauskaitė-Stonienė. Likusios knygos, tautodailininko as-meniniai daiktai, surinkti įvairūs eksponatai, leidiniai ir knygos perduoti Kuršėnų Tautodailės ir amatų centrui3.

L i e t u v o s p e d a g o g i k o s m o k s l i n i n k o p r o f . J u o z o V a i t k e v i č i a u s ( 1 9 2 8 – 2 0 0 2 ) k n y g ų f o n d a s . Prof. Juozas Vaitkevičius 1967–1975 m. buvo Šiaulių pedagoginio instituto rektorius. Šiaulių univer-siteto bibliotekos Retų spaudinių ir rankraščių skyriuje yra prof. J. Vaitkevičiaus fondas, kurį sudaro 1343 knygos lietuvių, rusų, lenkų, vokiečių, anglų ir kitomis kalbomis. Šio fondo kny-gos pažymėtos neapibrėžtu trijų eilučių knygos antspaudu su pelėdos (išminties) simboliu ir šiuo vardiniu įrašu: Profesoriaus / Juozo Vaitkevičiaus / biblioteka.

A d v o k a t o A n t a n o S a m u o l i o ( 1 9 3 1 – 2 0 0 5 ) a s m e n i n ė b i b l i o t e k a . Šiauliuose dirbęs teisėju, o vėliau advokatu A. Samuolis mėgo knygas. Jis knygoms skir-davo didžiąją dalį savo laisvalaikio. Darbe turėjo Bibliją, ją skaitydavo nuolatos, mėgo įvairių šalių anekdotus, keliones, nuotykių aprašymus. Skaitė įvairiausią literatūrą, ypač antikinę, filosofijos veikalus – Platoną, Sokratą, mėgo meno leidinius. Domėjosi žymių advokatų kalbomis. Turėjo sukaupęs didžiulę biblioteką – apie 2 tūkst. knygų. Patiko M. Bulgakovo knyga „Meistras ir Margarita“ ir kt. Įsigytas knygas žymėjo savo para-šu, užrašydavo, kada ir iš kur ji gauta. Dukra Liudvika pasakojo, kad tėvas, perskaitęs knygą, mėgo pasižymėti jam patikusias vietas, persirašydavo įdomesnius posakius, aforizmus. Šeimos archyve išliko A. Samuolio autografas su šia jo užrašyta mintimi: Genialus, kuris laiku palieka vietą, kuriai netinka. Genialesnis, kuris tai padaro prieš laiką.

A. Samuolis jautė potraukį kūrybai. Mėgo kurti vaizdelius, miniatiūras, eilėraščius, pasakėčias, turėjo literato sugebėjimų. Jo kūrybą spausdino Šiaulių miesto ir rajono laikraščiai.

D a i l i n i n k o i r k o l e k c i n i n k o A n t a n o K r i š -t o p a i č i o ( 1 9 2 1 – 2 0 1 1 ) a s m e n i n ė b i b l i o t e k a i r s p a u d o s l e i d i n i ų k o l e k c i j a . Meno, kultūros ir istorijos leidinių biblioteką turėjo šiaulietis dailininkas, meno

Antanas Margaitis, pedagogas, kolek-cininkas

34

kolekcininkas, filokartininkas Antanas Krištopaitis. 1940 m. be-baigdamas Šiaulių gimnaziją buvo įkalintas ir ištremtas į Sibirą. Tremtyje, Ulan Udėje (Buriatija), daug laiko praleisdavo biblio-tekoje. Po revoliucijos Ulan Udės bibliotekai atiteko nusavintos knygos iš aplinkinių dvarų, tad Antanas turėjo iš ko rinktis skaityti. Krištopaitis pradėjo pirkti knygų, kaupti bibliotekėlę. Ypač meno albumėlius. Asmeninėje bibliotekoje, kurią pradė-jo komplektuoti dar tremtyje Ulan Udėje, buvo sukaupęs retų knygų ir meno leidinių, rusų kalba išleistų dar XIX a. pab. – XX a. Rusijoje. Grįžęs iš tremties 1959–1982 m. buvo Šiaulių dramos teatro dailininkas. Antanas Šiauliuose toliau kaupė savo asmeninę biblioteką. Taip pat turėjo sukaupęs daug rusų ir kitų kalbų žodynėlių, net rusų–japonų kalbų žodynėlį, kurie jam talkindavo skaitant knygas originalo kalba. Krištopaitis su ar be žodynėlio skaitė knygas rusų, lenkų, prancūzų, italų, ispanų, anglų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Daug knygų ir įvairių meno leidinių įsigijo važinėdamas po Sovietų Sąjungą, keliaudamas po Užkaukazę, Vidurinės Azijos respublikas, Latviją, Estiją, Ukrainą, Baltarusiją ir kt. Susirašinėjo su kitais kolekcininkais iš Italijos, Ispanijos, Lenkijos, Vokietijos ir kitų šalių. Turėjo su-kaupęs meno leidinių ir albumų, išleistų Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse.

Yra tekę ne kartą lankytis Krištopaičio bute, susipažinti su jo asmenine biblioteka ir kolekcija. Jo butas priminė galeriją. Ant sienų kabėjo jo ir kitų autorių dovanoti paveikslai, įvai-rios skulptūros, reprodukcijos, suvenyrai ir kt. Jo nedideliame bute, salone, kuris buvo ir dailininko darbo kambarys, pusę sienos užėmė specialiai iš lentų ir raudonų plytų sukonstruotos 1,30 m x 3,90 m dydžio „sekcijos“ lentynos, kur segtuvuose buvo laikoma atvirukų ir jo paties iliustruotų vokų kolekcijos, knygos ir albumai, daugiausia meno ir istorijos tema, repro-dukcijų, nuotraukų ir jo kūrybos darbų aplankalai, iškarpos iš laikraščių, žurnalų, įvairių leidinių rinkiniai. Apie jo bute Šiauliuo-se 1978 m. tvyrojusią aplinką aktorius Laimonas Noreika rašė:

Vakare užėjau į teatrą. Aušra Ragauskaitė nusivedė pas jų teatro dailininką atlikėją Krištopaitį. Jis dabar gyvena tam pačiam kukliam bute... kur gyveno Potencija Pinkauskaitė, čia buvo ir P. Piaulokas. Krištopaitis unikalus žmogus, sukaupęs daug literatūros apie dailę ir reprodukcijų albumų. O įdomiau-sia, kad jis akvarelę lieja, jo dvi temos: bažnyčios ir Lietuvos malūnai. Nepamenu, kiek malūnų nuliejęs, o bažnyčių 360. Ir tai dar ne pabaiga, ieško ir lieja, ar piešia, ar tapo. Tokio dokumento nuotraukos negali atstoti4.

Krištopaitis dar kolekcionavo atvirukus ir fotografijas su pasaulio paminklais, bažnyčių, Lietuvos ir kitų valstybių ka-rių vaizdais. Sukaupė unikalias atvirukų kolekcijas „Europos tapytojų reprodukcijos“, „Dailininkų autoportretai“, „Napoleo-nas“ ir kt. Surengė daug savo kūrybos, atvirukų parodų Lie-tuvoje ir užsienyje. Krištopaitis garbino viską, kas susiję su karių amunicija, technika, uniformomis, karo istorija, sukaupė gausią Lietuvos kariuomenės uniformų atvirukų kolekciją. Už atvirukų parodas apdovanotas Kauno ir Rygos filokartininkų klubų prizais. Iliustravo knygų, sukūrė plakatų ir pašto vokų5. 1960 m. A. Krištopaitis pradėjo rinkti vokų su autografais ko-lekciją. Jis savo darbo vokuose piešė įžymių žmonių portretus arba įvykius, po to stengėsi gauti tų asmenų, jų artimųjų arba vaizduojamų įvykių dalyvių autografus. Krištopaičio vokuose – „bumerangų“ kolekcija buvo labai įvairi. Kosmonautai Jurigus Gagarinas, Germanas Titovas, Indijos premjeras Džavachar-lalas Neru, Suomijos prezidentas Urhas Kaleva Kekonenas, Arktikos tyrinėtojai ir olimpinių žaidynių nugalėtojai – visų jų

autografai sudarė A. Krištopaičio kolekciją. Ilgainiui jo kolek-ciją pasiekė per du šimtus vokų6. A. Krištopaitis dar sukūrė ekslibrisų Šiaulių krašto žmonėms, menininkams, kolekcinin-kams, mokytojams. Tai knygos ženklai fotografui A. Gedminui, S. Gedminienei, kolekcininkams Vytautui Lukšiui, Josifui Šapi-rai, bibliofilui P. Kondratėnui ir kt.

F i l o k a r t i n i n k o i r k o l e k c i n i n k o P e t r o K a m i n s k o a s m e n i n ė b i b l i o t e k a i r s p a u d o s k o l e k c i j a . Gimė 1943 m. spalio 12 d. Šiauliuose. Filokarti-ninkas, spaudos ir senosios fotografijos kolekcininkas. Knygomis ir spaudos leidiniais susidomėjo nuo 1964 m. Tai buvo daugiau-sia grožinė literatūra rusų kalba. Ypač mėgo skaityti rusų poetų A. Puškino, S. Jesenino, E. Baratinskio eiles. Grįžęs iš sovietų armijos, skaitė lietuvių rašytojų knygas. Senąja spauda domisi nuo 1975 m. Tarpukario periodinius leidinius – laikraščius, žur-nalus pradėjo rinkti 1977 m. Tuo pačiu laikotarpiu pradėjo rinkti senąją lietuvių grožinę literatūrą, istorines ir kitokios tematikos knygas iki 1941 m. Kolekcijoje yra Mažojoje Lietuvoje ir Lietuvoje leistų almanachų, kalendorių, metraščių, įvairių istorinių ir religi-nių brošiūrėlių, maldaknygių. Kaminsko asmeninėje bibliotekoje gali būti apie 1000 knygų, įvairių spaudos leidinių ir dokumentų. Jo asmeninėje bibliotekoje yra senų leidinių, kuriuos sovietiniais metais įrišo žinomas Šiaulių knygrišys Stanislovas Bronušas. Iš tokių knygų paminėtinos: H. Kurszewski „Biskupstwo Wilenski“ (lenkų kalba, išleista 1912 m. Vilniuje). Ši knyga pažymėta šiau-liečio kolekcininko A. Kelečiaus ekslibrisu ir asmeniniu antspau-du. Kunigo Kazimiero Ambrazaičio eilėraščių rinkinys, išleistas 1927 m. su autoriaus autografu, ir kt.

Kaminsko kolekcijoje yra nemažai knygų, prie kurių iš-leidimo jis yra prisidėjęs savo turima ikonografine medžiaga (atvirukais, fotografijomis, įvairiais dokumentais ir kt.). Šios knygos yra paženklintos šiauliečio dailininko Vaidoto Janulio sukurtais ekslibrisais.

Kaminskas renka senąsias fotografijas ir atvirukus, knygas lietuvių etnografijos, karybos, paminklų tema, iki 1940 m. darytus fotoportretus. Taip pat Kaminsko rinkinyje yra senų ir retų nuo XIX a. pradžios iki 1945 m. parengtų įvairių Šiaulių miesto įstaigų ir pareigūnų retų raštų, originalių dokumentų: 1819 m. Evangelikų bažnyčios raštas su šios institucijos antspaudu; Šiaulių Romos katalikų bažnyčios 1866 m. raštas su firminiu antspaudu; Antrojo Šiaulių kvartalo teismo tardytojo 1878 m. raštas; Antrojo Šiaulių kvartalo policijos nuovados 1901 m. raštas; Karlo Savičiaus vyno,

KULTŪROS PAVELDAS

Filokartininkas ir kolekcininkas Petras Kamins-kas. Iš autoriaus rinkinio

35

ŽIEMGALA

knygų ir popieriaus parduotuvės 1910 m. firminis raštas; Šiaulių mokytojų kooperatyvinio knygyno 1928 m. raštas; J. Leizeravi-čiaus firmos Šiauliuose 1930 m. raštas apie „OSRAM“ lempų pardavimą; Julijono Šalkauskio užsienio pasas, išduotas 1930 m. rugsėjo 26 d.; Šiaulių miesto savivaldybės statybos skyriaus 1934 m. raštas su burmistro Valančiaus parašu; vyskupo Juoza-po Skvirecko 1937 m. fotografija su autografu; 1939 m. Šiaulių apskrities hipotekos įstaigos firminis raštas, išduotas knygininkui Feliksui Maksvyčiui; Šiaulių prekybos instituto 1944 m. gegužės 5 d. raštas su instituto antspaudu ir kt. Iš savo sukaupto do-kumentų rinkinio Kaminskas labiausiai vertina Karlo Savičiaus firminį raštą ir Julijono Šalkauskio užsienio pasą.

Kaminskas nuo 1977 m. kolekcionuoja ir atvirukus. Jų turi sukaupęs šiomis temomis: „Šiauliai atvirukuose ir nuotraukose 1900–1945 m.“ (apie 1600); „Pokario Šiauliai atvirukuose“ (apie 200); 1900–1945 m. laikotarpio 45 Lietuvos rajonai ir miestai, be Vilniaus ir Kauno rajonų (per 6 tūkst.); „Tarpukario Lietuvos kariškiai ir karinė technika“ (400); „Tarpukario Lietuvos buitis ir etnografija atvirukuose“ (160); „Napoleonas atvirukuose“ (500); „Malūnai iki 1941 m.“ (400), „Lietuvos malūnai pokariu“ (380); „Velykiniai ir kalėdiniai sveikinimai iki 1941 m.“ (530), „Humo-ro, balandžio 1-osios atvirukai“ (120), leidėjų Kosto Cerpinskio (111) ir Onos Vitkauskytės (190) išleisti atvirukai ir kt. Kaminsko rinkinyje dar yra gausus tarpukario Lietuvos veikėjų, įžymių žmonių atvaizdų ir įvairių proginių atvirukų.

Kaminsko visos kolekcijos pasididžiavimas Lietuvos mies-tų, miestelių, bažnytkaimių, kaimų atvirukai ir nuotraukos (per 10 tūkst.), taip pat XIX a. pab. – XX a. Lietuvos fotografų ateljė darytos nuotraukos (vinjetės) ir kt.

P. Kaminskas iš savo leidinių surengė spaudos leidinių parodą Šiaulių vandentiekio muziejuje, Šiaulių miesto savival-dybės bibliotekoje ir kt.

Šiaulių „Aušros“ muziejaus leidykla 2006 m. išleido P. Ka-minsko kartu su bendraautoriais parengtą knygą „Senieji Šiau-liai atvirukuose 1902–1944“. 2007 m. P. Kaminskui kartu su bendraautoriais Almantu Šlivinsku ir Roma Baristaite už reikš-mingą kultūros paveldo puoselėjimą ir knygos „Senieji Šiau-liai atvirukuose 1902–1944“ parengimą paskirta Šiaulių miesto savivaldybės kultūros ir meno premija757. P. Kaminskas taip pat parengė ir išleido dvi knygas: „Senieji Šiauliai atvirukuose 1901–1944“: katalogo papildymas, Šiauliai, 2013; „Originalūs atvirukai 2000–2014“, I dalis, Nr. 1–400, Šiauliai: UAB Šiaulių knygrišykla-spaustuvė, 2014.

B i b l i o t e k i n i n k ė s i r k r a š t o t y r i n i n k ė s A u d r o n ė s K i r š i n a i t ė s a s m e n i n ė b i b l i o t e k a i r k r a š t o t y r o s d a r b ų r i n k i n y s . Gimė 1960 m. sausio 10 d. Kurtuvėnuose, Šiaulių r. 1984 m. baigė Vilniaus valstybinį universitetą, bibliotekininkės specialybę. Dirbo Šiau-lių apskrities P. Višinskio bibliotekoje. Šiuo metu dirba Šiaulių valstybinės kolegijos humanitarinių mokslų katedros dėstyto-ja. Domisi kraštotyra, dvaro bibliotekomis. Yra surinkusi senų religinio pobūdžio knygų, leidinių, maldaknygių. Tai 1836 m. išleista „Teologijos knyga, Aukso altorius“ – knyga odiniais viršeliais, natūralios odos. Taip pat „Gyvenimas šventųjų“ – 5 knygelės vienoje knygoje,1900 m. išspausdinta knyga „Lietu-vių paroda Paryžiuje“ ir kt.

A d v o k a t o i r k r a š t o t y r i n i n k o J o n o N e k -r a š i a u s a s m e n i n ė b i b l i o t e k a i r m e n o k ū r i -n i ų k o l e k c i j a . Gimė 1949 m. rugpjūčio 18 d. Šiauliuose. Šių eilučių autorius advokatas, kraštotyrininkas, keliautojas ir fotografas antikvarines ir įdomias knygas kolekcionuoja nuo

1964 m. Pradėjo kaupti savo asmeninę biblioteką, sutaupęs iš tėvų gautus pinigus pirkdavo grožinės literatūros ir mokslinę populiariąją literatūrą. Taip atsirado pirmosios knygos bibliote-koje. Sovietmečiu knygų stigo, tekdavo gerokai pavargti norint įsigyti labai patikusią knygą. Apie knygų naujienas sužinodavo iš žurnalų „Naujos knygos“, vėliau „Knygnešio“ ir kt. Maždaug apie 1976 m. bibliotekai sukurtas pirmasis ekslibrisas (dail. A. Steponavičius). Nuo to laiko pradėjo domėtis knygos nuo-savybės ženklais, knygų iliustracijomis, ekslibrisais. Renka ne tik knygas, meno ir fotografijų albumus. Palaipsniui susifor-mavo asmeninė biblioteka.

Nuo 1979 m. iki 1992 m. pradžios dirbdamas ir gyvenda-mas Pakruojyje, susidomėjo Žiemgala, taip asmeninėje bibliote-koje atsirado nemažai literatūros apie Šiaurės Lietuvos istoriją, archeologiją, kultūrą. Išsiskyrė kraštotyrininko J. Šliavo, I. Vaš-kevičiūtės ir kt. darbai. 1985 m. Pakruojo dvare buvo įsteigtas knygos ir ekslibriso muziejus, rengiamos ekslibrisų ir bibliofilinės parodos. Čia nuo 1985 iki 1992 m. pradžios vadovavo paties įkurtam Akiračio knygos bičiulių klubui, dalyvavo Lietuvos sa-vanoriškos knygos bičiulių draugijos veikloje. Prisidėjo rengiant parodas ir susitikimus su ekslibrisų kūrėjais ir dailininkais, biblio-filais P. Galaune, G. Bagdonavičiumi, V. Kisarausku, A. Čepaus-ku, V. Juciu, K. Kupriūnu ir kitais. Užsiėmė leidybos ir parodų organizavimo veikla. Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje 1990 m. atsirado galimybė rinkti tarpukariu išleistas knygas.

1992 m. balandžio mėnesį persikėlė dirbti į Šiaulius. Čia toliau kaupė asmeninę biblioteką, rinko knygas ir literatūrą, susijusią su Šiauliais ir Šiaulių kraštu. Ypač vertingos L. Ja-kavičiaus Lietuvos knygyno, Kultūros bendrovės ir Kultūros švietimo draugijos ir kitų Šiaulių leidyklų išleistos knygos. 1997 m. Šiaulių P. Višinskio viešajai bibliotekai padėjo įkurti Ekslibriso muziejų. Surengė Šiauliuose 11 tarptautinių eksli-brisų konkursų, įvairių knygos ir ekslibrisų parodų: knygos ženklų, ekslibrisų, senosios literatūros ir kt. Išleido leidinių, skirtų lietuvių knygos nuosavybės ženklui: „Pauliaus Galaunės knygos ženklų kolekcija“ (kartu su V. Godeliene), „Lietuvos kariuomenės knygos ženklai“ (kartu su V. Martinioniu), „Lietuva knygos ženkluose XVI a. – XXI a. pr.“ (2009) ir kt.

Asmeninę biblioteką ir rinkinius sudaro apie 2,5 tūkst. knygų, įvairių spaudos leidinių ir dokumentų, apie 100 segtuvų ir aplankalų su teminiais straipsnių, publikacijų ir dokumentų rinkiniais įvairiomis temomis, XIX–XX a. Lietuvos ir užsienio

Advokatas ir kraštotyrininkas Jonas Nek rašius

36

fotografijos, knygos nuosavybės ženklai, atvirukai, lietuvių dai-lininkų meno kolekcija, kompaktiniai diskai su kelionių fotogra-fijomis ir vaizdo filmais, asmeninių teminių fotografijų parodų komplektai ir kt. Teisinės literatūros knygos, išleistos Lietuvoje tarpukariu, įvairūs įstatymai, knygos apie teisėsaugos institucijų darbą ir teisės aktai.

Nemažą mano bibliotekos dalį sudaro bibliofilinė literatūra, leidiniai apie knygą, knygos nuosavybės ženklus, bibliofiliją ir kt. Iš jų paminėtini: Vaivos bendrovės Kaune 1924 m. išleistos doc. p. e. J. Tumo lietuvių literatūros paskaitos: „Draudžiamasis laikas. Lietuvių literatūra rusų raidėmis ir broliai Juškos-Juš-kevičiai“; E. Laucevičiaus „XV–XVIII a. knygų įrišimai Lietuvos bibliotekose“(1976), L. Vladimirovo „ Knygos istorija“ (1979), L. Vladmirovo „Apie knygas ir bibliotekas“ (2002), V. Užtupo „Lietuvos spaustuvės 1522–1997“ (1998), V. E. Vengrio „Lithu-anian bookplates. Lietuvių ekslibrisai“ (1980), V. Kisarausko „Lietuvos knygos ženklai 1518–1918“ (1984) (su autoriaus de-dikacija: mielam energingam knygos mylėtojui ekslibrių rinkė-jui su geriausiai palinkėjimais unt ateities, 84); V. Kisarausko „Lietuvių ekslibrisas“ (1991), „Knygotyra: enciklopedinis žody-nas“ (1997), E. Lietuvninkaitės „Kauno senoji knyga“ (2006), D. M. Šaulauskaitės „Knygrišystė Lietuvoje“ (2007), V. Žuko „Lietuvių knygotyros bruožai“ (1989), V. Žuko „Bendrovės kny-goms leisti ir platinti 1918–1940“ (1998), Vidmanto Staniulio knygyno išleista knyga „Diagnozė: bibliofilija“ (2010) ir kt.

Taip pat išskirtinos įvairių įdomių kelionių aprašymų kny-gos: 1937 m. Kaune, Spaudos fonde, išleista B. Ibanez knyga „Rašytojo kelionės aplink pasaulį“, M. Šalčiaus kelionių knyga „Svečiuose pas 40 tautų“, A. Poškos „Nuo Baltijos iki Benga-lijos“ 8 knygos ir kt.

Turi surinkęs „Minties“, „Vagos“, „Vyturio“, Viliaus Užtupo ir kitose Lietuvos leidyklose išleistų miniatiūrinių ir mažo formato knygelių. Iš jų paminėtinos Viliaus Užtupo leidykloje išleistos 8 mažaformatės knygelės, taip pat mažiausia knyga Lietuvoje: Vytauto Kuso „Pojūtis“, kurią Klaipėdoje išleido leidybos grupė „Druka“. Šios mažaformatės knygelės dydis 8 x 12 mm.

Iš įdomesnių pastaruoju metu įsigytų knygų dar paminėti-nos: Jean-Claude Carriere, Umberto Eco „Nesitikėkite atsikratyti knygų“, Vilnius: Žara, 2011; „Knygrišiai apie knygas ir knygrišys-tę“ (sud. Rūta Taukinaitytė-Narbutienė), Vilnius: Mintis, 2013 ir kt.

Asmeninei bibliotekai ir spaudinių kolekcijai yra sukurta daugiau nei 40 knygų ženklų, ekslibrisų, keli knygos antspau-dai. Išsiskiria vienas knygos antspaudas, kurį pagamino gra-veris Kinijoje. Šiaulietis dailininkas P. Arlauskas miniatiūrinių knygelių kolekcijai sukūrė miniatiūrinį ekslibrisą, dailininkas Klemensas Kupriūnas – knygos antspaudą.

Bibliotekoje yra retų ir unikalių spaudos leidinių ir knygų, susijusių su Šiauliais ir Šiaulių kraštu: Lietuvanio „Atsiminimai iš lietuvių spaudos draudimo laikų. 20 metų Lietuvos nepriklau-somybės sukakties minėjimo proga 1918–1938“ (išleido Liudas Jakavičius, spaustuvė „Titnagas“, Šiauliai, 1939 m.), St. Brašiš-kio „Raštas, jo mokymo naujieji keliai ir 19 rankos rašto pavyz-džių“ („Kultūros“ bendrovės leidinys, Šiauliai, 1923, Bibliografinio instituto spaustuvė, Leipcigas), J. Šiliečio „Vokiečių okupacija Lietuvoje 1915–1919 m. paveikslėliuose ir trumpuose jų apra-šymuose“ (Kaunas: „Varpo“ bendrovės spaustuvė, 1922) ir kt.

Taip pat nemažą asmeninės bibliotekos knygų dalį dailinin-ko Stasio Eidrigevičiaus, Vinco Kisarausko, Romualdo Čarnos, Antano Martinaičio (2010), Stasio Ušinsko ir kitų Lietuvos dailinin-kų meno, fotografų Aleksandro Ostašenkovo, Ričardo Dailidės, Algimanto Kezio, Pauliaus Normanto ir kitų lietuvių fotografų kū-

rybos albumai, taip pat enciklopedijos, žinynai, įvairūs žodynai, informaciniai leidiniai meno, mokslo ir teisės klausimais.

B i b l i o t e k i n i n k o , k n y g ų k o l e k c i n i n -k o , f i l o k a r t i s t o S e r g i e j a u s P e r š i n o ( g i m . 1 9 4 7 m . l a p k r i č i o 3 d . ) a s m e n i n ė i r š e i m o s b i b l i o t e k a . Gimė 1947 m. lapkričio 3 d. Kybartuose, Vil-kaviškio r. 1966 m. baigė Šilutės vidurinę mokyklą, mokėsi Vilniaus kultūros mokykloje. 1989 m. įkūrė privačią komercinę biblioteką. Joje buvo keli tūkstančiai knygų. Šioje šeimos bibli-otekoje saugoma grožinė ir mokslinė literatūra, kurios nemažą dalį sudaro rusų rašytojų kūriniai.

G y d y t o j o s , k r a š t o t y r i n i n k ė s i r k o l e k -c i n i n k ė s G i e d r ė s P e t k e v i č i e n ė s a s m e n i n ė b i b l i o t e k a i r a t v i r u k ų b e i f o t o g r a f i j ų r i n -k i n y s . Gimė 1941 m. gruodžio 8 d. Panevėžyje, šeimoje, turinčioje gilias pagarbos knygai tradicijas. Tėvai įskiepijo meilę knygai ir skaitymui. Ji nuo vaikystės yra knygos bičiulė. Iki šiol G. Petkevičienės pats maloniausias laisvalaikio užsiėmimas yra grožinės literatūros skaitymas. Žinoma, per visą gyvenimą knygų tematika keitėsi.

Petkevičienės asmeninėje bibliotekoje yra daugiau kaip 200 retų knygų, išleistų 1818–1944 m., ir 1000 knygų, išleistų po 1944 metų. Knygos nėra pažymėtos knygos nuosavybės ženklais. Kai kuriose bibliotekos knygose, kurios priklausė jos mamai, tėveliui ir seneliui, yra savininko ranka įrašyta pavardė.

Petkevičienės bibliotekoje yra nemažai įrištų knygų. Kai kurias jų įrišo šiaulietis knygrišys Petras Kurlis, kitas įsigijo jau įrištas nežinomų knygrišių. G. Petkevičienė sudarinėja savo asmeninės bibliotekos knygų, išleistų iki 1944 m., sąrašus. Jai brangiausia (daugiausia – dvasine prasme) „Vytauto Didžiojo mirties 500 m. sukaktuvėms paminėti albumas 1430–1930“ – jame visa 1930 m. Lietuva, o 303 p. esančiose nuotraukose „Šiaulių m. savivaldybės tarnautojai“ – jos senelė M. Adomavi-čienė, kitoje fotografijoje „Šiaulių apskrities savivaldybės įstai-ga“ – jos senelis K. Adomavičius. Knygą prancūzų kalba „Diane de Lys“ Alexandre Dumas, išleistą 1872 m. Paryžiuje, skaitė kelios jos giminės kartos. G. Petkevičienė dar kolekcionuoja atvirukus, senąsias fotografijas. 2012 m. Šiauliuose surengė personalinę parodą „Praeities slėpiniai“. Apdovanota Šiaulių kraštotyros draugijos įsteigtu Mikelio prizu (2012)8.

T e c h n i k ė s - t e c h n o l o g ė s , k r a š t o t y r i n i n -k ė s I r e n o s R u d z i n s k i e n ė s a s m e n i n ė b i b l i o -

KULTŪROS PAVELDAS

Irena Rudzinskienė, technikė-technologė, krašto-tyrininkė

37

ŽIEMGALA

t e k a i r k r a š t o t y r o s d a r b ų r i n k i n y s . Gimė 1933 m. sausio 21 d. Šiauliuose. Ji bendradarbiavo Šiaulių miesto spaudoje, rašė miniatiūras, eiliavo. Ilgainiui pradėjo domėtis kraš-totyra, parašė studiją apie savo artimuosius, jų gyvenimą Šiau-liuose. Savo giminės narių atsiminimus spausdino Šiaulių miesto periodikoje, o kai ką – Panevėžio laikraščiuose. Rašo kaimų isto-rijas, šeimų gyvenimą, aprašo žymių asmenybių likimus ir darbus, kolektyvų ir įmonių istorijas, renka 1863 m. sukilimų duomenis, domisi S. Kymantaitės-Čiurlionienės senoliais, sudarinėja genea-loginius medžius, pataria pradedantiesiems, kaip sudaryti kilmės kartotekas, pasidaryti genealoginio medžio schemas. Turi sukau-pusi išsamią savo giminės narių įvairių įvykių ir datų kartoteką. Pirmosios žinios – iš 1842 m. Daug rankraštinių darbų I. Ru-dzinskienė yra padovanojusi Panevėžio V. Žemkalnio gimnazijos muziejui, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai ir kt.9

I n ž i n i e r i a u s , e s p e r a n t i n i n k o Z e n o n o S a b a l i o a s m e n i n ė b i b l i o t e k a . Gimė 1939 m. sausio 2 d. 2000 m. paveldėjo savo tėvo inžinieriaus ir sta-tybininko Juozo Sabalio (1907–2000) tarpukariu leistą tech-ninę biblioteką, kurioje, be specialiosios literatūros, yra leidi-nių meno, istorijos ir kultūros klausimais. Taip pat šios gerai sukomplektuotos asmeninės bibliotekos dalį sudaro pokariu ir sovietmečiu išleistos grožinės literatūros knygos, lietuvių autorių kūriniai, P. Cvirkos, J. Baltušio ir kitų rašytojų raštai, knygos istorijos, geografijos, gamtos knygos techninė lite-ratūra, enciklopedijos žodynai, žinynai ir kt. Ypač vertinga yra paties Zenono Sabalio maždaug nuo 1957 m. kaupiama biblioteka, kurioje yra retų knygų išleistų esperanto kalba nuo 1923 m. Nemažai šių knygų yra su autorių dedikacijomis. Taip pat šioje bibliotekoje yra ir vienetinių leidinių – tai Vlado Jurgučio „Bankai“, Lauryno Ivinskio „Lietuvos istorija“ ir kt.

S p a u s t u v i n i n k o i r k n y g r i š i o S t a n i s l o v o B r o n u š o a s m e n i n ė b i b l i o t e k a i r s e n i e n ų k o l e k c i j a . Gimė 1931 m. sausio 2 d. Kelmės r. Juorų k. Nuo 1955 m. gruodžio 29 d. iki 1972 m. balandžio 18 d. dir-bo Šiaulių „Titnago“ spaustuvės knygrišyklos skyriuje knygri-šiu, spaustuvininku. Po to dirbo Miestų statybos projektavi-mo institute Šiauliuose spaudos formų kopijuotoju, knygrišiu. S. Bronušas žinomas Šiauliuose knygrišys. Jis įrišdavo knygas, brošiūras, vadovėlius, žurnalų ir laikraščių komplektus, įvairius spaudos leidinius. Jis ne vienam šiauliečiui bibliofilui yra įrišęs retų ir vertingų knygų, meno albumų, pagaminęs ne vieną ap-lanką diplomams ir sveikinimams.

S. Bronušas domisi Lietuvos istorija, tautos praeitimi. So-vietmečiu slapta įrišo kopijuotus leidinius: „Vytautas Didysis“ (red. P. Sležas, išl. 1930 m. Kaune, „Sakalo“ bendrovėje), Petro Jurgėlo „Sparnuoti lietuviai Darius ir Girėnas“ (išl. 1935 m. Čika-goje), A. Šapokos redaguotą „Lietuvos istoriją“ (red. A. Šapoka, išl. 1938 m. Kaune) ir kt. leidinius. Jis turi sukaupęs nemažą tarpukariu Lietuvoje išleistų istorinių knygų rinkinį, taip pat po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje pasirodžiusias knygas apie Lietuvos partizanus ir tremtį. Be to, S. Bronušas renka ir kaupia įvairias senienas, kryžius, istorinius Lietuvos valstybin-gumo simbolius. Jo butas primena nedidelį muziejėlį.

S. Bronušas, be knygrišystės, taip pat užsiima fotografi-ja, groja įvairiais muzikos instrumentais, kuria dainas ir šokių muziką, dalyvauja meno saviveikloje10.

I n ž i n i e r i a u s , k o l e k c i n i n k o i r b i b l i o f i l o A r v y d o S k e r i o a s m e n i n ė b i b l i o t e k a i r k n y -g ų k o l e k c i j a . Gimė 1944 m. gruodžio 4 d. Kėdainiuo-se. Nuo 1956 m. gyvena Šiauliuose. Mokėsi Šiaulių J. Janonio

vidurinėje mokykloje. Knygomis ir jų skaitymu susidomėjo tik išmokęs skaityti. Iki 6 klasės jau buvo perskaitęs visas Kupiškio bibliotekos vaikų skyriaus knygas, ir bibliotekininkė ieškodavo jam tinkamų knygų suaugusiųjų skyriuje.

Meilę knygai ir spausdintam žodžiui jam įdiegė tėvai, o bibliotekos pradžia buvo tėvo ir jo brolio išsaugotos tarpukario knygos, žurnalai, laikraščiai. „Trimito“, „Kario“, „Policijos“, „Jau-nosios kartos“ ir kitų žurnalų komplektus tėvai pokario metais laikė paslėptus palėpėje po spaliais, bet Arvydui pavykdavo juos rasti, peržiūrėti, perskaityti. A. Šapokos „Lietuvos istoriją“ ir fotoalbumėlį apie dainininką Kiprą Petrauską taip „suskaitė“, kad vėliau sunkiai pavyko restauruoti.

Asmeninę biblioteką pradėjo kaupti baigęs vidurinę mo-kyklą, apie 1963 metus. Stengėsi įsigyti knygų apie fotografiją, dailę. Rinko lietuvių ir užsienio klasikų veikalus, mokslo popu-liarinimo literatūrą, išleistą Lietuvoje, SSRS ir užsienio šalyse. Ilgainiui susidarė biblioteka iš kelių tūkstančių knygų, albumų, brošiūrų, spaudos leidinių.

Skerys įvairiais būdais stengėsi įsigyti tarpukariu ir anks-čiau išleistų knygų, pradėjo domėtis senais įrašais knygose, jų buvusiais savininkais, autografais. Visa tai dabar sudaro vertingiausią jo bibliotekos dalį, kurioje yra apie 1400 įvairių spaudos leidinių ir dokumentų, o tarp jų apie 50 knygų lietuvių kalba, išleistų iki spaudos draudimo ir jo metu. Seniausia jo bibliotekoje Lietuvoje išleista knyga – 1825 m. Vilniuje, J. Za-vadzkio spaustuvėje išspausdintas Vilniaus universiteto zoolo-gijos vadovėlis, parašytas lenkų kalba prof. Jundzilo. Lietuvių kalba seniausia knyga – 1840 m. Vilniuje išleista V. Valmiko „Kantyčkos žemaytyškos...“. Pati seniausia knyga – 1708 m. išleista lenkų kalba „Teologia pastoralna“, t. 1.

Paminėtinos vyskupo M. Valančiaus, prelato Kasakaus-kio, K. Aleknavičiaus, Vincento Juzumo žemaitiškai parašytos religinio-auklėjamojo pobūdžio knygelės, kurių iki šiol išlikę tik keliolika ar keletas egzempliorių. Asmeninėje bibliotekoje yra nemažai vertingų ir bibliografine retenybe tapusių knygų ir spaudos leidinių. A. Skerys saugo labai įdomų Kultūros ben-drovės Šiauliuose 1925 m. išleistą leidinį – latvių poeto J. Rainio penkių veiksmų pasaką „Aukso žirgas“, kurią iš latvių kalbos išvertė Borisas Melngailis. Šios knygos tituliniame lape yra paties Jovaro ranka padaryti įrašai: Jovaro knygynėlis. Eil. Nr. 166. B. Nr.16. Aukso žirgas. Parašė J. Rainis. Iš latvių versta. Kaina 1 lt. 50 ct. Įrišimas 1 lt 25 ct. Viso: 2 lt 75 ct. Šią kny-gą įsigijo Jovaras. Jis buvo įrišta pas vietinį knygrišį ir vėliau buvo įtraukta į poeto biblioteką, jai suteiktas 166 eilės numeris.

A. Skerio rinkinyje saugomi originalūs leidiniai: 1818 m. Paryžiuje išleistas meškeriojimo ir kitų žvejybos būdų žinynas prancūzų kalba su rašytojo P. Vaičiūno autografu (Mielam Vytautui Goštautui. / P. V. Vaičiūnas / 1943. IX. 10. Vilnius), 1862 m. Vilniuje išleista kun. K. Kasakauskio knyga „Pasaka apej pasznekesni tarp welnią yr szimkorju po atsižadieima ka-taliku nu gieryma arielka“.

Įdomi savo turiniu ir aktualijomis 1862 m. Sankt Peterburge rusų kalba išleista V. Franklino knyga „Разсказъ для юношест-ва“. Šis titulinis knygos užrašas yra parašytas juodu rašalu rusų kalba, paties M. J. Slančiausko ranka, matyt, vietoje pradan-ginto knygos viršelio. Šioje knygoje gausu paties M. J. Slan-čiausko juodu rašalu ranka darytų knygos įrašų ir marginalijų. Pirmajame šios knygos priešlapyje yra juodu rašalu padarytas rankraštinis įrašas: Jосифъ Сланчевскiй. Jосифъ Сланчевскiй 1900 года самихъ Въ тымо Типографщика за книгами целыя ночи потому что весь часы дня Jосифъ Сланчевскiй Писаль. Antraja-

38

me knygos priešlapyje yra kitas rankraštinis įrašas M. J. Slan-čiauskas ir šešiakampio formos knygos antspaudas su įrašu: Mateuszas Jonas / S / Slonszawskas. Paskutiniame knygos lape yra dar vienas rašalu padarytas įrašas: Joсифъ Сланчевскiй 1901 года (šis rankraštinis įrašas parašytas tris kartus). Matyt, šiuos įrašus M. J. Slančiauskas knygoje įrašė mokydamasis rašyti rusų kalba11. Šatrijos Raganos „Bicziu kningelė“, išleista „Tėvynės sargo“ 1899 m. 11 nr., yra žemaitiškos bitininkystės vadovėlis. Šios knygos leidimo laikotarpis – metai po spaudos atgavimo iki Pirmojo pasaulinio karo. Tuo metu daug knygų buvo spausdinama įvairiuose miestuose ir šalyse. Bibliotekoje yra lietuviškų knygų, išleistų Peterburge, Voroneže, Kazanėje, Varšuvoje, Seinuose, Tilžėje, Karaliaučiuje, Niujorke, Berlyne, Voenoje, Berne, Rygoje, Mintautojoje ir tokiuose miesteliuose, kaip Priekulė ar Bitėnų kaimas. Iš jų retesnės ir vertingesnės yra šios: A. Juškos „Lietuviškos dainos“, išleistos Kazanėje 1880 m., A. Vienožinskio „Lietuvos tėvynės dainos“, išleistos Rygoje, P. Višinskio „Žmogaus tiesos“, išleistos Vilniuje 1905 m., tais pačiais metais išleistas M. Šiaulėniškio „Pilėnų kuni-gaikštis“, Maironio „Lietuvos istorija“ (išl. Peterburge, 1906 m.). Lietuvių mokslo draugija Vilniuje 1910 m. išleido K. Griniaus, E. Volterio, J. Basanavičiaus, J. Tumo-Vaižganto ir J. Janulaičio sudarytą „Trumpą folklioro dalykams rinkti programą“. Taip pat M. Vaitkaus poema „Brėkšta“, išleista Tilžėje 1915 m., J. Tumo-Vaižganto „Alegorijų vaizdai“, išleisti Petrapilyje 1916 m.

Tarpukario laikotarpį A. Skerio asmeninėje bibliotekoje atspindi daugiausia lietuvių autorių raštai, literatūros kritikos knygos, vadovėliai, periodiniai leidiniai, kai kurios knygos su dedikacijomis ir autografais. Retesnės iš jų – pirmasis J. Janonio eilėraščių rinkinys, išleistas 1918 m. Rusijos socdemų partijos Petrapilio lietuvių sekcijos biuro. Atspausdintas Voroneže Lietuvių spaustuvėje Adomo Varno šaržų albumas „Ant politikos laktų“ su Vaižganto komentarais, išleistas „Vaivos“ b-vės Kaune 1922 m., Jovaro „Parinktosios eilės“. Jubiliejinis leidinys J. Murkos redaguotas, išleistas „Kultūros bendrovės“ Šiauliuose, 1923 m., S. Neries pirmoji eilėraščių knyga „Anksti rytą“, išleista 1927 m., kurios priešlapyje yra autorės parašas su autografais, T. Tilvyčio poema „Dičius“ (išleista 1934 m.), V. Valsiūnienės „Tėviškėle, tu graži“ (1938 m.), Ferdynand Ruszczyc „Zycie i dzieko“ su 322 iliustracijomis, išleista Vilniuje 1939 m. (1000 egz. tiražu), E. Ma-tuzevičiaus „Audros paukščiai“ (1944 m.) su lietuvių ir šveicarų mokslininko, pedagogo ir publicisto Juozo Ereto (1896–1984) dedikacija ir autoriaus parašu (1973 01 16) ir kt.

A. Skerio kolekcijoje nemažai autografų su Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų A. Sme-tonos, J. Staugaičio, A. Stulginskio, K. Bizausko, K. Šaulio parašais, dokumentai su arkivyskupų J. Skvirecko (1873–1959), M. Reinio (1884–1953), vyskupų: J. Civinskio (1772–1846), M. Paliulionio, K. Paltaroko (1875–1958), P. Karevičiaus (1861–1945), T. Matulionio parašais.

A. Skerys renka ir ekslibrisus, kurių savo kolekcijoje turi apie 200, iš jų maždaug 100 sukurti šiauliečio dailininko Ge-rardo Bagdonavičiaus, likę vilniečio dailininko Vytauto Jakšto (1935–1994) ir kt.

A. Skerio kolekcijoje yra įdomių dokumentų rinkinys. Įdo-mi yra savo rankraščių forma 1668 m. vasario 27 d. dekreto kopija, 1799 m. kovo 14 d. perrašyta lenkų kalba Šiauliuose. Retas ir senas yra rankraštinis tekstas lotynų kalba iš Akmenės bažnyčios, datuojamas 1693 m. gruodžio mėnesiu. Akmenės prelatas, kalbininkas ir rašytojas K. Kasakauskas 1860 m. lap-kričio 10 d. iš Akmenės į Saunorių dvarą siuntė raštą Šiaulių

liuteronų pastoriui Distonui. M. Valančius 1857 m. gruodžio mėnesį Varniuose pasirašė ganytojišką laišką tikintiesiems lie-tuvių kalba, o 1858 m. lapkričio 22 d. siuntė raštą lotynų kalba Viekšnių dekanui Alfredui Daugėlai.

Išskirtinis yra Žemaičių vyskupo A. Baranausko ants-paudu ir parašu patvirtintas 1896 m. birželio 10 d. Micaičių bažnyčios inventoriaus patikrinimo sąrašas, kurį vyskupas at-liko vizitacijos metu. Visi šie dokumentų originalai yra Skerio asmeninėje bibliotekoje.

Tarpukario laikotarpio ir ankstesnes knygas A. Skerys yra surašęs ir suregistravęs į korteles, pažymėjęs juose rastus ekslibrisus, knygos antspaudus, įrašus, spaudus ir kitas mar-ginalijas. Asmeninės bibliotekas knygas žymi trijų eilučių nea-pibrėžtu knygos antspaudu Ex libris / Arvydo Skerio / Šiauliai. Turi ekslibrisą, kurį 1973 m. sukūrė vilnietis dailininkas Vytautas Jakštas (1935–1994). Ilgai kaupta, pildyta Skerio biblioteka yra asmeninis pasiekimas, prisidedantis prie bendro kultūros pali-kimo išsaugojimo ir skleidimo, turi didžiulę išliekamąją vertę12.

2014 m. rugpjūčio–spalio mėnesiais iš savo asmeninės kolekcijos A. Skerys surengė senųjų fotografijų ir dokumentų parodas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje.

B i b l i o t e k i n i n k ė s i r b i b l i o f i l ė s N i j o l ė s P e t r a i t y t ė s a s m e n i n ė b i b l i o t e k a i r k n y g ų r i n k i n y s . Gimė 1957 m. gruodžio 2 d. Šiauliuose. N. Pe-traitytė, atsakydama į šių eilučių autoriaus pateiktą anketą apie asmeninę biblioteką, rašė:

Margas knygų pasaulis man visuomet buvo įdomus ir pa-slaptingas. Senelių namuose Gruzdžiuose buvo prenumeruo-jama spauda. Didele dovana laikau dvi giminaičių perduotas maldaknyges. Viena – prosenelės Amelijos Norkutės-Adomai-tienės – tvirtais odiniais viršeliais įrišta – „Balsas balandėlės“ (1897), kita – panašių metų, su senolės gentainės (prosenelio sesers) įrašu: „Tikroi Arba Locna Walditoie tos Knigos Rozalie Sznukienė sodziaus Waisnoriu Parapiis Gruzdziu 1897 Metus 3 Denoi Marcaus“. Šventa knyga su ne mažiau šventu įrašu. Saugau jas kaip šeimos kraitį.

Manoji knygininkės patirtis paprasta. Kai dar nemokėjau skaityti, vartydavau „Genį“. Atsimenu, koks netikėtas patyrimas buvo, kaip pati pradėjau dėlioti raides ir pirmąkart ištariau „Geniukio“ teksto žodžius.

Pirmosios mano knygos – mamos ir artimųjų, draugų do-vanos. Mama kaupė grožinę literatūrą. Pati knygas pradėjau

KULTŪROS PAVELDAS

Kolekcininkės Nijolės Petraitytės Ex libris

39

ŽIEMGALA

pirkti būdama mokinė. Knygos paslapčių mokiausi iš G. Ra-guotienės knygų jaunimui13.

N. Petraitytė asmeninę biblioteką pradėjo kaupti besimo-kydama vidurinėje mokykloje – nuo XX a. 8 deš. pradžios. Stu-dijų metais ji nuvažiuodavo į Kauno antikvariatą K. Donelaičio gatvėje. Su nuostaba žiūrėjo į senąsias knygas, kurių nebuvo galima rasti viešose skaitymo vietose. Studijuodama Vilniaus universitete domėjosi slaptosios lietuviškos spaudos keliais. Tada atsirado azartas pirkti knygotyrinę literatūrą. Studijų laikais pradėjo rinkti „Lituanistinę biblioteką“, „Literatūrą ir kalbą“, „Si-luetus“, kaupė grožinę literatūrą, istorijos, etnografijos leidinius, komplektavo žurnalus „Pergalė“, „Kultūros barai“ ir kt.

Meilė knygai padėjo apsispręsti pasirenkant profesiją. N. Petraitytė tapo bibliotekininke. Ji kelis dešimtmečius daly-vavo Knygnešio draugijos veikloje. Rinko medžiagą apie slap-tosios spaudos platintojus, bendravo su senaisiais knygininkais ir knygnešių vaikaičiais, rengė straipsnius. Nemažai keliavo po istorines knygų slaptavietes Šiaulių krašte. Daug valandų praleista tarp knyginio paveldo „Aušros“ muziejuje, įvairių bib-liotekų, bažnyčių, įvairių archyvų rankraštynuose.

N. Petraitytės domėjimosi sritis – slaptoji XIX a. lietuviškoji knyga. Iš to laiko turi kelias maldaknyges: „Balsas balandeles arba mažas szaltinis milisto Diewo: su maldomis szw. Brigitos ir nekuriom litanijomis dapilditas“ (1893); „Balsas balandėlės Mažas naujas aukso altorius“ (apie 1896). Įdomios kelios atsitik-tinai patekusios į jos knygų kolekciją M. Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos „Bičių kningelė su daugel abrozdėlių“ (Tilžė, 1906), A. Meštovičiaus „Karpiowie herbu wlasnego“ (Wilno, 1906) ir kt. Vertos dėmesio ir kitos jos asmeninės bibliotekos knygos: N. Rubakino „Kam ir kaip reikia skaityti knygas“ (1925) ir „Di-dieji gyvenimo žodžiai: protavimai apie išmintingo ir šviesaus gyvenimo pagrindus“ (1926), V. Putvinskio „Gyvenimas ir pa-rinktieji raštai“ (1934, t. 3), L. Jakavičiaus-Lietuvanio „Atsimi-nimai iš spaudos draudimo“ (1938) ir kt. Nemažą vietos jos rinkinyje užima knygotyros specialistų leidinių kolekcija. Tarp jų – prof. V. Biržiškos „Apie knygas ir knygynėlius“ (1918), I. Ki-sino „Lietuviškų knygų sistematinis katalogas“ (1938), D. Kauno parengtas bibliofilijos pradininko R. Bury „Philobiblonas, arba Apie meilę knygoms“ (2001) ir kt.

N. Petraitytė knygas renka keliomis kryptimis. Informaci-niai leidiniai: enciklopedijos, leksikografiniai žodynai ir žinynai. Tarp pusšimčio žodynų seniausiais – 1943 m. išleistas K. Al-mino sudarytas „Vokiškai–lietuviškas žodynas“. Turi nedidelę dvikalbių mažų žodynėlių ir pokalbių knygelių kolekciją (rusų–nyderlandų, rusų–bulgarų, rusų–slovakų, rusų–vietnamiečių, lietuvių–estų žodynėliai; švedų–rusų, lietuvių–rusų, lietuvių–lenkų, lietuvių–latvių, rusų–latvių pokalbių knygelės). Taip pat yra dvikalbių Europos kalbų ir esperanto žodynėlių, pokalbių knygelių (kroatų, latvių, lietuvių) rinkinys. Yra sukaupusi ne-mažą esperanto leidinių kolekciją. Vienas iš retesnių – tarpu-kario „Esperanto“ žurnalas (1927). Kita N. Petraitytės knygų kolekcijos dalis – turizmo ir kraštotyros leidiniai. Per kelis pastaruosius dešimtmečius surinko spaudos draudimo metų, knygnešystės, senosios knygininkystės skaitinių bibliotekėlę. Joje apie 100 knygų ir periodinių leidinių. Knygotyros kam-pelyje – per pusšimtį knygų.

Nemažą N. Petraitytės asmeninės bibliotekos dalį sudaro šiaulietiški ir Šiaulių krašto periodiniai leidiniai: „Gimtasai kraš-tas“, „Mūsų kraštas“, „Radviliškio kraštas“, „Varpai“, „Kurtuva“, „Po šiaurės dangum“ (2005–2011), „Zem Ziemelu debesim II“, „Šiaurės Lietuva“ ir kt.

N. Petraitytės rinkiniuose dar yra smulkiosios spaudos rin-kinėlis knygnešystės ir bibliofilijos tema (ekslibrisai, atvirukai, emblemos, bukletai, fotografijos ir pan.).

Apie šimtą knygų yra su autografais. Seniausios dedikuo-tos knygos – iš mokytojų ir jos klasės draugų. Nemažai yra Lietuvos rašytojų ir Šiaulių krašto kūrėjų autografų.

Su lietuviškos spaudos draudimu ir bibliotekos istorija susijusi pažintis su Julija Danilauskiene ir Viktorija Daniliaus-kaite. Liko J. Daniliauskienės karpinių paveikslas, o dailininkė V. Daniliauskaitė sukūrė ekslibrisą, dedikuotą bibliotekininkės Onos Gruzdytės-Bugailiškienės atminimui. Iš knygnešio Felikso Tautavičiaus provaikaičių gavo jo pasą, senų fotografijų.

N. Petraitytė savo rinkiniuose saugo korespondenciją knygotyros ir knygnešystės temomis. Tai Knygnešio draugijos, Romučio Brašiškio, Benjamino Kaluškevičiaus, Leono Janowicz (Lenkija), Anos Maulinios (Latvija), Vytauto Gruzdžio, Valerijos Samukienės, Vlado Staškaus (JAV), Antano Stravinsko, Graži-nos Šaltenytės-Svilienės, Vytauto Šliūpo (JAV), Juliaus Trumpu-lio, Romualdos Vaitkienės, Aldonos Veščiūnaitės-Janavičienės (Australija), prof. Vlado Žuko ir kitų laiškai.

N. Petraitytė asmeninės kolekcijos knygų buvo sukaupusi per 2 tūkst. Daug knygų dovanojo bičiuliams ir bibliotekoms. Šiuo metu joje yra apie tūkstantį knygų. Asmeninės bibliotekos kny-goms žymėti turi ovalo formos rėminančia linija apibrėžtą dviejų eilučių antspaudą su įrašu: Ex libris / Nijolės Petraitytės. Ji yra sudariusi išsamų asmeninės bibliotekos senųjų leidinių sąrašą. Keletą knygų (I. Kisino katalogą) jai įrišo šiaulietis knygrišys Pe-tras Kurlis. Savo bibliotekos knygas N. Petraitytė skolina įvairioms miesto bibliotekoms rengiant parodas ir renginius. Labiausiai ji brangina spaudos draudimo spaudinius – „Varpą“, „Ūkininką“ ir senąsias maldaknyges, nuo kurių sklinda skaitymo šviesa.

D i z a i n e r i o i r k r a š t o t y r i n i n k o V i l i a u s P u r o n o a s m e n i n ė b i b l i o t e k a i r k n y g ų k o -l e k c i j a . Gimė 1947 m. vasario 11 d. Panevėžyje. Jo gausią spaudos leidinių ir dokumentų biblioteką sudaro knygos apie architektūrą, istoriją, kultūrą, meną, kulinariją, paveldą, etno-grafiją, daug žodynų, enciklopedijų, įvairių žinynų, grožinės literatūros leidinių. V. Puronas surinko, kaip pats sako, gausybę specifinės informacijos, kuri ne kiekvienoje bibliotekoje rastųsi. Tai žinios iš Šiaulių ir krašto istorijos, apie folklorą, vaiduoklius, keistuolius, bendrai apie Šiaulių miesto aurą. Visko ir neišvar-dinsi. Jo kolekcijoje yra tarpukario Lietuvos leidyklų spaudos

Skulptorius, kolekcininkas Vilius Puronas

40

leidinių, nemažai Kultūros bendrovės ir Kultūros švietimo drau-gijos Šiauliuose išleistų knygų, brošiūrų, kalendorių ir kt. Ypač V. Purono bibliotekoje yra vertingi XIX–XX a. spaudos leidiniai ir periodikos rinkiniai, susiję su Šiauliais ir Šiaulių kraštu.

Kaip prisipažįsta Puronas, pirmosios brangintos knygos yra iš tarpukario: A. Šapokos „Lietuvos istorija“, „Lietuvos en-ciklopedijos“ I–IX tomai, žurnalo „Karys“ komplektai. Tarp jo turimų knygų yra daug lenkiškos literatūros. Sovietmečiu kai-myninėje valstybėje buvo kiek švelnesnė politinė cenzūra, todėl daugelis žinių skyrėsi nuo primityviosios ideologijos, skleistos LSSR mokyklose ar periodikoje. Nors lenkiškas požiūris į istoriją nesuvirpino Viliaus smetoniškųjų A. Šapokos istorijos įdiegtų pamatų, tačiau per lenkų kalbą gavo tą intelektualinį prana-šumą, kurio neturėjo jo bendraamžiai. Asmeninėje biblioteko-je yra išlikę 1963–1989 m. Lenkijoje leistų žurnalų „Przekroj“, „Panorama“, „Szpilki“ komplektai. Jiems jis yra dėkingas už suformuotą poreikį pasaulio reiškiniuose ieškoti įdomumo, būti alkanam žinioms ir intelektualiniam humorui.

Nuo mokyklos laikų Viliaus intelektinio pasaulio formavi-mui, o gal būsimų įdomiosios Šiaulių istorijos dėstymo manierai didelę įtaką turėjo anuometinės (mokyklos ir studentijos laikų, vėliau vyr. dailininko) specifinės informacijos rinkimo kolekcijos, kurių albumėliai ir dabar tebėra svarbi informacijos suradimo priemonė. Tai, visų pirma, asmens dienoraštis. Storo sąsiuvinio formato – 13 tomų, rinkinys saugomas Šiaulių apskrities archyve, asmens fonde. Jis pradėtas rašyti nuo mokyklos-internato laikų, bene nuo 1961 m., ir baigtas apie 1973 m. grįžus iš sovietinės armijos. Tai daugiau studentiško laikotarpio kūrinys, dabar žiūrint iš perspektyvos – savotiškas Įdomiosios Šiaulių istorijos juo-draštis. Tai įvairios, iliustracijos-koliažai, savų ar kolegų, draugų posakiai ir aforizmai, įdomesnių atsitikimų aprašai ir kt.

Purono rinkiniuose yra sukauptos įvairių spaustuvinių šriftų kolekcijos. Tai 8 piešimo sąsiuvinio albumėliai, į kuriuos bū-damas studentas rinko ir įklijuodavo įvairių šriftų pavyzdžius ar jų grafines modifikacijas, randamas žurnaluose, kopijuotas ar reprodukuotas Zenito fotoaparatu. V. Puronas yra sudaręs iš piešimo sąsiuvinių, 4 miesto dizaino įrangos rinkinukus-al-bumėlius. Tai suklijuotos iškarpos iš įvairių laikraščių, žurnalų, daugiausia – fotografijos, susijusios su įvairiais miesto dekoro ar dizaino akcentais ar kai kurių infrastruktūros principų skel-bimo būdais, šventiniais miesto papuošimais. Toms pačioms „popierinėms kolekcijoms“ priskirtini ir spalvinių sprendimų rinkiniai ar urbanistinių kompozicijų rekomendacijos.

Įdomi heraldikos istorija – 3 suklijuoti ir 3 palaidi albumai. Tai XX a. 7–9 deš. sudedamoji vizualinio dizaino-semiotikos dalis. Puronas nuo studentavimo laikų susidomėjo heraldikos istorija, spalvų simbolika. Institute surinko lietuviškos heraldikos albumiuką, kariuomenėje – Latviškos heraldikos, dirbdamas Šiaulių miesto vyr. dailininku – 3 albumus įvairių heraldinių fragmentų, vienaip ar kitaip buvusių aktualių irstant sovietinei imperijai. Tarsi antras tomas buvo surinktas papildant studentiš-kų laikų lietuviškosios valstybinės heraldikos rinkinį. Ši kolekcija leido tiek nesunkiai rasti kalbą respublikinėje heraldikos komi-sijoje ar vietos komisijose, sprendžiant su praeities simbolika susijusius klausimus, tiek integruotis į istorinės LDK bajorijos terpę, būnant Jotvingių Kryžiaus Riterių ordino nariu donatoriu-mi. Žinoma, ir tai leido Viliui tarti svarų žodį vizualiniame dizai-ne, taikomojoje spalvininkystėje ir simbolikoje, jausti ambicijas ar mastelį kuriant heraldinę muziką, himnus ar skanduotes.

Bene pats svarbiausias iš Purono „popierinių kolekcijų“ yra Šiaulių istorijos straipsnių rinkinys. Tai trylikos tomų rinkinys, su-

darytas iš įvairių straipsnių apie Šiaulius nuo seniausių laikų iki 1991 m. Jį sudaro kopijos ir iškarpos iš įvairių laikraščių, žurnalų, pradedant XIX a. pr., tai su Šiauliais susijusia informacija, tarpu-kario laikraščių žinutės ir į jo rankas patekusios „Raudonosios vėliavos“ straipsnių iškarpos – tai iš tiesų patogi žinijos sankaupa rašant ar cituojant įvairias Šiaulių istorijos aplinkybes ar nutikimus.

Bene aktualiausias ir dažniausiai naudojamas Purono as-meninėje bibliotekoje yra šiaulietiškos tematikos knygų rinkinys, kurį jis pradėjo kaupti nuo 1974 m. ir tęsia iki šiol. Tai carinių dokumentų ir knygų kopijos: Bukovskio ir Taškino „Valsčiaus miestas Šiauliai“ (rusų k.), Kauno gubernijos metraščių (1848–1914 m.) fragmentai apie Šiaulius, visa Mauricijaus Griškevi-čiaus, grafo Zubovo archyvaro studija lietuvių kalba („Šiaulių ekonomijos arba karališkųjų stalo dvarų aprašymas...“) ir kt. Taip pat leidinių kopijos iš Lietuvos Mokslo Akademijos archyvų, surinktos apie 1983 m. vasaros atostogų metu. Atskirai pami-nėtina 1628–1678 m. Šiaulių Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios vizitacijų lietuviško vertimo kopijos, gautos iš klebono Liudviko Mažonavičiaus apie 1984 m. Taip pat 1911 m. „Šiaulių telefonų abonentų sąrašas“ – tai pagrindiniai leidiniai ir dokumentai, susiję su Šiauliais, pasirodę iki Pirmojo pasaulinio karo.

Įdomios ir originalios yra Purono asmeninėje bibliotekoje esančios „vietnamietiško“ įrišimo laikraštinės knygos. Reikia paminėti tris specifines knygos atmainas, inspiruotas Purono, tai straipsnių rinkinys miesto laikraštyje „Raudonoji vėliava“ apie Šiaulių istoriją, 1986 m. spausdintas šiame laikraštyje unifikuotų straipsnių pavidalu sutinkant Šiaulių miesto įkūrimo 750–mečio jubiliejų. Minimi trys leidinukai buvo spausdinami unifikuotu for-matu, įrišti įvairiais tiražais – iki 60 vnt. ir platinti Šiauliuose14.

Viliaus Purono asmeninės bibliotekos knygos sužymėtos įvairiais knygos ženklais: antspaudais, ekslibrisais, lipdėmis ir kt. Dažniausiai jo asmeninės bibliotekos knygos pažymėtos apibrėžtu knygos antspaudu, kurio viduje yra aštuonių eilučių įrašas: DIZAINERIS / VILIUS / PURONAS / BRONISLAVO / LIE-TUVOS TSR / 235400 ŠIAULIAI / VILNIAUS G. 138–7 / TEL. 22029. Kitame neapibrėžtame knygos antspaude yra keturių eilučių įrašas: VILIAUS / & / VIRGINIJOS / NUOSAVYBĖ. Dar kitas apibrėžtas kvadrato formos miniatiūrinis knygos antspau-das yra su trijų eilučių įrašu: PURONŲ / ŠEIMOS / NUOSAVYBĖ. Šio knygos antspaudo dydis 11 x 11 mm. Įdomūs yra ir Viliaus Purono šriftiniu būdu „Titnago“ spaustuvėje rinkti asmeninės ir šeimos bibliotekos ekslibrisai. Tai cinkografijos būdu spaustuvėje spausdintas ekslibrisas su šešių eilučių įrašu: SENOJI / LIETU-VIŠKA / SPAUDA / EX LIBRIS / VILIAUS / PURONO. Jo dydis 40 x 65 mm. Kitame spaustuvėje spausdintame 42 x 65 mmm dydžio ekslibrise yra šešių eilučių įrašas: ŠIAULIŲ / ISTORIJOS / KOLEKCIJA / EX LIBRIS / PURONO / VILIAUS. Taip pat Puronas savo asmeninės bibliotekos knygas žymėjo 78 x 52 mm dydžio dekoratyvinėmis lipdėmis, kuriose nurodytas jo vardas, pavardė, profesija, pareigos, adresas, darbo ir namų telefono numeriai.

2013 m. balandžio 23 d. Vilius Puronas per 1,5 tūkst. vertingų antikvarinių knygų, albumų ir katalogų iš savo asme-ninės bibliotekos dovanojo Šiaulių universiteto bibliotekai. Savo dovanotas knygas V. Puronas pažymėjo keturių eilučių netai-syklingos formos neapibrėžtu antspaudu-įrašu: DIZAINERIO / VILIAU PURONO / KNYGŲ FONDAS / ŠIAULIAI. Seniausios iš šio knygų fondo yra dvi knygos, išleistos 1732 m. Leipcige ir 1738 m. Ciuriche. Kitos knygos yra išleistos nuo XVIII a. iki 1955 m. ir sudaro didžiąją dalį jo gausios knygų kolekcijos. V. Purono dovanoti unikalūs leidiniai yra lietuvių, anglų, rusų, vo-kiečių ir kitomis kalbomis, mokslo ir grožinės literatūros knygos.

KULTŪROS PAVELDAS

41

ŽIEMGALA

Tarp jų – Vydūno raštų pirmasis leidimas, Jono Jablonskio kny-gų originalai, JAV lietuvių leidiniai, Šiauliuose tarpukariu išleisti spaudiniai, Sąjūdžio literatūra. Ne viena knyga yra su buvusių savininkų antspaudais, ekslibrisais, įrašais. Jos saugomos kaip nedaloma kolekcija Šiaulių universiteto bibliotekos Retų spaudi-nių skyriuje ir sudaro dizainerio Viliaus Purono knygų fondą15.

M e n o t y r i n i n k o , l i t e r a t o , k o l e k c i n i n k o p r o f . V y t e n i o R i m k a u s a s m e n i n ė b i b l i o t e k a i r s p a u d o s l e i d i n i ų b e i m e n o k ū r i n i ų k o -l e k c i j a . Gimė 1930 m. sausio 17 d. Knygomis domisi nuo vaikystės. Mokydamasis pradinėje mokykloje knygutes skaitė ir rinko kartu su sesutėmis. Atsimena puikiąją K. Šimonio „Eglę žalčių karalienę“, „Tarzaną“ ir kitas. Palaipsniui susiformavo leidinių grupės apie meną (albumai, parodų katalogai); istoriją, kraštotyrą, lituanistiką; dar apie tremtį Sibire; įvairios enciklo-pedijos. Knygų turi keletą tūkstančių, jos sugrupuotos pagal įgijimo metus, iš dalies – pagal formatus. Jų esama visuose buto kambariuose, rūsyje, garaže, šiek tiek atgautoje kaimo sodyboje; daugiausia knygų – lietuvių ir rusų kalbomis, dar yra lenkiškų, latviškų, estiškų, vokiškų, anglų, po vieną kitą – kitomis kalbomis. Yra knygų, išleistų XVIII, XIX a. lietuviškų ir lenkiškų knygų. Turi laikraščių ir žurnalų komplektų („Kultūros barai“, „Pergalė“, „Literatūra ir menas“ ir kt.). Savo asmeninėje biblio-tekoje saugo tarpukariu leistus žurnalus „Kultūra“, „Gimtasai kraštas“, „Lietuvos mokykla“, „Skautų aidas“, „Naujoji romuva“, „Šaulė“ ir kt., visą „Kūrybos“ (1942–1944 m.) komplektą, yra pa-vienių to meto laikraščių numerių. Didesnioji dalis smulkiosios literatūros (katalogai, bukletai, turistinė literatūra, žemėlapiai) sugrupuota į aplankalus pagal šalis, temas ir kitus požymius.

Prof. V. Rimkui vertingiausi yra šie leidiniai: 1930 m. „Vy-tauto Didžiojo albumas“ (originalas), už 500 Lt pirktas „Pasaulio atlasas“. Yra daug autografuotų knygų (S. Šalkauskio, J. Paukš-telio, T. Ivanausko, J. Balčikonio ir kt.). Dr. J. Šliūpo autografuo-tas knygas dovanojo Šiaulių universitetui, dr. J. Šliūpo fondui. Turi nemažai vertingų dokumentų, laiškų (vieną dr. J. Basanavi-čiaus, K. Korsako, J. Grušo ir kt.). Įdomių tarpukario laikotarpio fotografijų: Šiaulių J. Janonio gimnazija (100 vnt.), tremtis (apie 100), tautodailininkų darbai ir etc. Yra nemažai atvirukų Šiau-lių, moterų temomis. Profesorius yra sukaupęs gausybę seg-tuvų su vertinga medžiaga apie dailininkus G. Bagdonavičių, A. Krištopaitį, V. Trušį, A. Toleikį, A. Visockį, A. Tyčiną, liaudies meistrus, iškarpų iš laikraščių ir žurnalų, parodų lankstinukų ir

katalogų, kvietimų, taip pat Šiaulių tema ir šiauliečiams skirtų knygos ženklų. Jis turi nemažai dailininko G. Bagdonavičiaus sukurtų piešinių, eskizų, atvirukų, fotografijų, ekslibrisų, Yra su-rengęs nemažai parodų iš savo rinkinių, davęs daug eksponatų bendroms (atvirukų, dokumentų) parodoms16. V. Rimkus yra pasakęs: Aš specialiai nieko nekolekcionuoju, bet jei pakliūna į rankas – nieko neišmetu. Jo namai jau seniai virto savotiškais muziejaus fondais, kur saugomos knygų, paveikslų, fotografijų, įvairių meno kūrinių, dokumentų ir kitokios kolekcijos17.

1 Rimkus V. Surinktos knygos byloja apie praeitį ir kolekcionierių A. Turaus-ką, Šiaulių kraštas, 1995 kovo 20.

2 Prieiga prie interneto. Žiūrėta: 2014.04.05. http.//www.grazitumano.lt/mediawiki/index.php/%С5%BDyma:Adolfas_Turauskas_

3 Noreika L. Aktoriaus dienoraščiai, V. 1999, p. 110.4 Šlivinskas A. Krištopaitis Antanas, Biografijų žodynas „Lietuvos knygos

veikėjai“, Knygotyra. 2010, 55, p. 331.5 Aleksa O. „Bumerangai“ sugrįžta į Šiaulius, Švyturys, 1962 gegužė,

Nr. 9, p. 6–7.6 Šlivinskas A. Kaminskas P., Biografijų žodynas Lietuvos knygos Veikėjai,

Knygotyra. 2010, 55, p. 331; Kaminsko Petro atsakymai į anketą, 2012, Autoriaus archyvas.

7 Giedrės Petkevičienės atsakymai į anketą apie asmeninę biblioteką, 2012. Rankraštis, Autoriaus archyvas.

8 Irenos Rudzinskienės atsakymai į anketą apie asmeninę biblioteką, 2012. Rankraštis, Autoriaus archyvas.

9 Iš autoriaus pokalbio su Stanislovu Bronušu, užrašyto 2014 07 03 (pokal-bio rankraštis saugomas asmeniniame archyve). Taip pat žr.: Katkienė Z. Saugodamas senovės daiktus, saugojo ir sielą, Šiaulių naujienos, 1994 sausio 5.

10 Nekrašius J. Lietuva knygos ženkluose XVI a. – XXI a. pr. Lithuania in the Bookplates, Šiauliai: Šiaurės Lietuva leidykla, 2009, p. 69, 77.

11 Arvydo Skerio atsiliepimai į anketą apie asmeninę biblioteką, 2012. Ran-kraštis, Autoriaus archyvas.

12 N. Petraitytės atsakymai į anketą apie asmeninę biblioteką, 2012. Ran-kraštis, Autoriaus archyvas.

13 Viliaus Purono atsakymai į anketą apie asmeninę biblioteką, 2012. Ran-kraštis, Autoriaus archyvas.

14 Šiaulių krašto inf. Universitetui dovanota knyga milžinė ir kolekcija, Šiau-lių kraštas, 2012 balandžio 24; Urbonavičiūtė R. Dovana – pusė tūkstan-čio knygų, Šiaulių naujienos, 2012 balandžio 24, p. 1, 3.

15 Prof. V. Rimkaus atsakymai į anketą apie asmeninę biblioteką, 2011 08 08. Rankraštis, Autoriaus archyvas.

16 Žadeikytė R. Išgelbėta nuo šiukšlyno, Šiaulių kraštas, Atolankos, 2013 m. birželio 28, p. 8.

17 Охочинский В. Летопись общества (1925–ноябрь – 1926), Труды Ленинг-радского общества Экслибристов. Вып. IX–X. Ленинград, 1927, p. 38.

CULTURAL HERITAGE

Jonas NekrašiusPERSONAL LIBRARIES, COLLECTIONS OF BOOKS AND THEIR MARKS OF OWNERSHIP FROM 1990 TO THE 21ST CENTURY

SummaryFollowing the restoration of independence in Lithuania, in Šiauliai flour-

ished personal libraries, which were valuable in a variety of authors and book content. There also became available the personal libraries, in which most of the books were published during the interwar period and earlier, prohibited publications during the Soviet era or published abroad emi-grants’ from Lithuania books. There were popularized inter-war books and their authors, whose books in the Soviet times were forbidden, and card index of publications of personal libraries (in Šiauliai Municipality, Julius Janonis Gymnasium and other libraries). The personal library reveals a man himself, his hobbies and goals.

At the beginning of the 21st century content and nature of personal libraries change, there appear more e-books and albums, CDs, however, remains a traditional book, which reflects its owner’s interests and needs.

Jonas NekrašiusAušros al. 37-3, LT-76300, Šiauliai

Gauta 2015 04 14Atiduoti spausdinti 2015 11 23

Menotyrininkas, kolekcininkas prof. Vytenis Rimkus