joseph murphy - kosminės dvasinės galios dėsniai

J o s e p h

M u r p h y

Kosminės

dvasinės

galios

dėsniai

Peržiūrėjo lan McMahan

UDK 159.96 Mu 9 9

Versta is knygos: Joseph Murphy Revised by Ian D. McMahan T H E AMAZING LAWS OF COSMIC MIND P O W E R Reward Books, New York

Iš anglų kalbos vertė Linas Tamūnas

Viršelio dailininkas Agnius Tarabilda

Copyright © 2 0 0 1 by Penguin Putnam, Inc.

© Vertimas į lietuvių kalbą, Linas Tamūnas, 2 0 0 4

ISBN 9 9 5 5 - 0 8 - 6 3 6 - X © Leidimas lietuvių kalba, leidykla „Alma littero", 2 0 0 4

TURINYS

Pratarmė ' 3

I Nuostabusis sąlyčio su kosmine dvasia dėsnis 16

Maldos stebuklas 17

Malda gali pakeisti jūsų gyvenimą 18

Galite tapti tuo, kuo norite 19

Malda prašant atleidimo 21

Kaip Begalinė išmintis atsiliepė į jo maldą 22

Malda įveikia rasinius prietarus 23

Malda atveria kalėjimo duris 25

Jos malda išgelbėjo jį nuo finansinio žlugimo 27

Jūsų kasdieninė malda 29

įsimintini dalykai 29

2, Slaptasis tikėjimo dėsnis 31

Tikėjimo galia daro stebuklus 32

Tiki visi 34

Tikėjimas tuo, ko nematome '34

Kaip jo tikėjimas triumfavo 35

Ji pakeitė savo tikėjimą 38

Tikėjimo dėka jis pasveiko , 39

Tikėjimas yra jūsų dvasia 41

Jos tikėjimas Begaline išmintim 41

Tikėkite tikėjimo galia 43

6 KOSMINĖS DVASINĖS GALIOS DĖSNIAI

3 Stebuklingasis gydymo dėsnis 44

Atsikratė dvasių balsų 45

Nesitikėta, kad ji išgyvens 47

Apsigimęs gydytojas 49

Tikėjimo laipsniai 49

Paralyžiaus atvejis 50

Ji išgydė savo nudžiūvusią ranką 52

Kaip buvo išgydytas beviltiškas ligonis 54

Aklas tikėjimas ir tikras tikėjimas 55

Kaip gydyti dvasiškai 56

Labai naudingi patarimai 57

Kaip galite reaguoti į žodį „nepagydomas" asmeniniame gyvenime 58

Vandenligės gydymas 59

Gijimo etapai 61

Dvasinis aklumas 62

Vaizdas yra dvasinis, amžinas ir nesunaikinamas 62

Speciali malda akims ir ausims 63

Siek pasveikti lokiu būdu : 63

4 Dinamiškasis apsaugos dėsnis 65

Nauja Dievo koncepcija daro stebuklus 67

Kodėl ji neturėjo vaikinų 68

Kaip jis tapo puikiu mokiniu 69

Jo negalėjo sušaudyti 71

Nuo jūsų atsakymo priklauso jūsų ateitis 72

Tai, ką manote apie Dievą, manote apie save 72

Tikėkite Meilės Dievą 73

Tapkite nauju žmogumi 73

Jo verslas išaugo trimis šimtais procentų 74

Trys stebuklingi žingsniai 75

Išsiskyrusi pora vėl susijungė 77

Keičiančioji meilės galia 78

Malda neatpažįstamai pakeitė nusikaltėlį 79

Malda išgelbėjo gyvybę 81

Turinys 7

Dievo galybė • 82

Įsimintini dalykai 83

r*

3 Paslaptingasis vidinio vadovavimo dėsnis 85

Sekite ateinančius nurodymus 85

Atsakymas yra visada 86

Verslininkės vadovavimo būdas 87

Profesorius gauna konkretų atsakymą 89

Niekada nepraraskite budrumo • 91

Būkite ramus ir atsipalaidavęs 91

Ji kuria nuostabius šūkius 91

Intuicija duoda pasakiškus dividendus 92

Kaip romanų rašytoja gauna nuostabių idėjų 92

Jis rado savo tikrąją vietą 93

Malda prašant dieviškojo vadovavimo 94

Įsimintinos mintys 95

Galingasis drąsos dėsnis 97

Kaip malda išvadavo ją nuo baimės 97

Malda nuvijo jos baimę 99

Sodas suteikė jam drąsos 100

Jis nuvijo nežinomą baimę 101

Ji liovėsi blokuoti atsakymą 102

Išmintingos mintys 104

Rinkitės pasitikėjimą savimi, triumfą, pergalę 104

Kaip ji įveikė nusivylimą , 105

Penkios darbovietės per penkis mėnesius 106

Kaip įgyvendinti savo troškimą 108

Įvertinkite pats save 109

Supratimas leidžia atsikratyti nereikalingų kančių 110

Jūs kuriate sau dangų 110

Atpildas ir atlyginimas 111

Slaptingoji vieta 112

Svarbūs nurodymai 112


Nuostabusis saugumo desrus J to

Kaip įgyti saugumo jausmą 116

Jis liovėsi melstis prieš save 116

Jos liepto galas U°

Įstatymais saugumo neužtikrinsi 120

Melskitės ir apsaugosite savo investicijas 121

Malda valdė jo pakilimus ir nuosmukius 121

Kaip ji atsikratė netekties jausmo 123

Puikios ateities kūrimas 125

Naudinga santrauka 126

Nuostabusis dvasinio peno dėsnis 128

Koks jūsų dvasinis penas, toks ir jūs pats 129

Maisto svarba 129

Meilės ir ramybės duona 130

Jūsų proto ir dvasios penas 131

Jos proto žinios tapo širdies žiniomis 132

Jo dvasiniai vaizdai išgydė jį 134

Dėkinga širdis 134

Įsimintinos vietos 135

Didysis meilės dėsnis 137

Meilė visada nukreipta į ką nors 137

Ar norite tapti nauju žmogumi? 138

Kodėl aktoriui tris kartus nepavyko 138

Jo triumfo malda 139

Dievo meilė ir ką ji reiškia 140

Meilė ir baimė negali gyventi kartu 140

Meilė įveikia pavyduliavimą 142

Viešpats Dievas padidina 143

Kaip ji išlaikė egzaminą 144

Mintys apie baimę jums negali pakenkti 145

Tapkite dvasios milžinu 146

Pasiklydęs džiunglėse 146

Turinys 9

Nekovokite su baime 147

Jos pačios proto priešas 147

Gydomasis meilės balzamas 149

Įsimintini dalykai 149

10 Teigiamas emocinės kontrolės dėsnis 151

Kaip tapti emociškai brandžiam 152

Kaip teisingai suvokti save t 152

Kaip ji įveikė depresiją 153

Kaip ji įveikė blogą nuotaiką 154

Nuotrauka mintyse 155

Jūs galite valdyti savo emocijas 156

Meilė išlaisvino jį 157

Kaip emocijos veikia kūną 157

Tikėjimo ir pasitikėjimo savimi teigiamos emocijos 158

Stebėkite savo reakcijas 159

Jūs gyvenate dviejuose pasauliuose 161

Kaip pakeisti save 161

Malda emocijoms valdyti 163

Ką reikia įsidėmėti 163

11 Jaudinantis vedybinės harmonijos dėsnis 166

Meilė sujungia, o baimė išskiria 166

Tiesa jį išlaisvino 168

Jis reikalavo skyrybų 169

Ištekėjusi penkis kartus 170

Kaip jis surado savo idealą 172

Tai žmogus, kurio man reikia 173

Meilė vienam 175

Venkite akligatvių 176

Ar turėčiau skirtis? •• 177

Iš naujo įvertinkite save 178

Kaip tapti laimingu vyru ar žmona 178

Biblijos siūlomas receptas 179


Vedybinė malda vyrui ir žmonai 179

Šiuo keliu eikite į laimingą santuoką 180

12 Puikusis dvasios ramybės dėsnis 183

Jis nerimavo dėl to, kas neatsitiko 183

Ji išsigydė nerimo sukeltą neurozę 186

jo nerimą sukėlė ne jo problema 188

Kaip ji ištrūko iš užburto rato 190

Jūs to nenorite : 191

Kaip nerimas veikia visą mūsų kūną 191

Jis pasiekė tikslą 192

Nerimą galima įveikti 193

Maldos žingsniai nerimui įveikti 194

Svarbūs patarimai 195

13 Papildantis savaiminio suklestėjimo dėsnis 197

Kaip makleris suklestėjo 198

Pasąmonė sumokėjo jo užstatą 198

Didinimo magija 201

Vienas žodelis „ačiū" atveria kelią į suklestėjimą 2 0 2

Gyvenimas yra sudėties veiksmas 2 0 4

Ji pradėjo vėl sėkmingai pardavinėti 2 0 4

Pasąmonė padarė jį milijonieriumi 2 0 5

Malda prašant klestėjimo 2 0 7

Naudingi nurodymai 2 0 7

14 Priešpaskutinis kūrimo dėsnis 2 0 9

Kaip jis tapo korporacijos prezidentu 210

Kūrybinė vaizduotė išgydė ją 211

Vaizduotė išgydė ją ir jos šeimą 212

Vaizduotė - svarbi gero mokytojo savybė 213

Mokslas ir vaizduotė 214

Turinys 11

Vaizduotė atlieka didžius darbus 214

Vaizduotė atnešė jai sėkmę ir pripažinimą . 215

Vaizduotė padėjo iškilti chemikui 216

Kaip vaizduotė atgaivina praeitį 216

Diplomas su pagyrimu vaizduotės dėka 217

Berniukas vaizduotės dėka išgydė savo motiną 219

Vaizduotė - Dievo dirbtuvė 2 2 0

Kaip pasitelkti vaizduotę 2 2 0

15 Paskutinis Begalinio gyvenimo dėsnis 2 2 3

Nuo ko pradėti 2 2 4

Jis po septynerių metų surado savo sūnų 2 2 4

Jos namai buvo išgelbėti 2 2 5

Ji pripažino Dievo būrimą 2 2 6

Klausytojai dabar jį myli 2 2 7

Kaip brolis Lorensas teigė Dievo buvimą 2 2 8

Ji išgydė sūnų 2 2 9

Jis pradėjo vaikščioti ir kalbėti 2 3 0

Jo negalėjo sužlugdyti 231

Trijų žingsnių metodas 2 3 2

Buvimas su Dievu 2 3 3

įsimintinos liesos 2 3 4

PRATARMĖ

Šios knygos poveikis jūsų gyvenimui jums gali pasirodyti

tiesiog magiškas.

Magija - tai padariniai jėgų, kurių dar nesuprantame.

Kai perprantame vykstančius procesus, jie nebeatrodo ma

giški, tačiau ir toliau stebina ir žavi mus. Pagalvokite, kas bū

tų, jei prieš keliolika šimtmečių gyvenęs žmogus dabar pa

matytų, kaip naudojatės internetu paimti informacijai iš

duomenų bazės, esančios kitame pasaulio gale, kaip žaibiš

kai siuntinėjate žinutes už kelių valstijų gyvenančiam bičiu

liui, tučtuojau gaunate jo atsakymus ir kartu klausotės or

kestro atliekamos simfonijos, įrašytos kompaktiniame diske.

Jis tikrai palaikytų jus pasaulinės klasės fokusininku ar net

burtininku. O mes to magija nelaikome, nes daugiau ar ma

žiau žinome, kaip šie įtaisai veikia.

Visų svarbiausių jėgų prigimties dar nežinome. Be to, jos

visos yra dvasios dariniai, bet kas ta dvasia, mes, tiesą sa

kant, nežinome. Negalime jos tyrinėti mikroskopu, negalime

jos pamatyti, bet vis tiek pastebime, kaip ji veikia. Taip at

skleidžiame tas paslėptas galias, kurios pakylėja mus ir at

veda į kelią, einantį laimės, laisvės ir dvasios ramybės link.


KAIP KIEKVIENĄ DIENA NAUDOTI SAVO KOSMINE GALIĄ

Kas yra elektra, mes nežinome. Žinome, kam ji naudojama,

bet šios jėgos vidinė prigimtis mums lieka nežinoma. Taigi,

kaip matote, visi mes visą laiką naudojamės tam tikromis jė

gomis. Pavyzdžiui, mes juk nesuprantame, kaip judame, ar

ba kaip panorėję pakeliame pirštą. O juk sakoma, kad ir pirš

tą pajudinęs kažkiek paveiki net tolimiausios žvaigždės

judėjimą. Taigi mes gana gerai pažįstame dalykus, kuriuos

būtų galima pavadinti magija, nors kasdieninėje kalboje tuo

žodžiu jų nevadiname. Magija vadiname tik tuos neįprastus

dalykus, kurių nesuprantame.

Turite dvasios galių, ir ši knyga parodys jums, kaip jas

efektyviau naudoti. Tada savo gyvenime patirsite tikrų ste

buklų.

KAIP ŠI KNYGA GALI PAKEISTI JŪSŲ GYVENIMĄ

Šioje knygoje rasite raktą, kaip pertvarkyti visą savo gyve

nimą. Ji rašyta jums. Penkiolikoje knygos skyrių paprasta,

praktiška, kasdiene kalba aprašyti metodai ir procesai, kaip

jumyse esančias kosminės dvasios magiškas galias panaudoti

sveikatai stiprinti, laimei ir klestėjimui, visiškai vidinei har

monijai pasiekti.

Skaitydami čia aprašytas pagaulias ir jaudinančias isto

rijas aiškiai pamatysite, kaip kiti, pasinaudodami savyje sly

pinčiomis galiomis, pasiekė nuostabių dalykų. Ši knyga pa

rodys jums, kaip pakeisti save iš vidaus. Jūsų viduje slypi

kosminės galios. Toliau parodysime jums, kaip jas surasti ir

panaudoti.

Pratarmė 15

KODĖL NĖ VIENA JŪSŲ PROBLEMA NETURI LIKTI NEIŠSPRĘSTA

Kiekviena problema turi sprendimą. Esu tvirtai įsitikinęs, kad

šioje knygoje rasite atsakymus į visus savo klausimus. Kos

minė dvasios galia - pati didžiausia galia pasaulyje. Kad ir

ko panorėtumėte, ji gali patenkinti kiekvieną jūsų norą. Ta

galia - tai jūsų dvasia, sutampanti su kosmine.

Šioje knygoje aprašoma, kaip ir ką galvoti, kaip nukreipti

savo protą, kad jūsų gyvenime vyktų stebuklai. Šiuose pus

lapiuose rasite neįkainojamų žinių, kurios leis jums visam lai

kui atsikratyti pražūtingų baimės, rūpesčių, pavydo dvasinių

nuodų.

Skaitydami ir čia aprašytu būdu naudodamiesi savo dva

sinėmis galiomis, jūs leisitės į nuostabią proto ir dvasios at

siskleidimo kelionę. Ta kelionė duos jums pasakiškos nau

dos: atneš jums sveikatą, turtus, meilę, leis išreikšti save.

Kartu ji bus ir labai jaudinanti, todėl žvelgsite į ateitį su

džiaugsmu ir entuziazmu. Tad tęskite šią nuostabią kelionę

šios knygos puslapiais, kol nušvis diena ir išsisklaidys visi še

šėliai.

Malda visada yra reikiamas sprendimas. Dievas „visada

esanti pagalba varguose" (Ps 4 6 , 1). Juk pasakyta: „Visa, ko

tikėdami melsite, - gausite" (Mt 21, 2 2 ) . Jei taip yra iš tikrų

jų - o to įrodymų randame kasdien, - tai malda yra pati di

džiausia jėga pasaulyje.

Kad ir kokia sudėtinga būtų problema, kad ir kokie sun

kumai iškiltų, kad ir kaip susipainiotų reikalai, malda gali pa

dėti ir pateikti laimingą ir džiaugsmingą sprendimą. Po mal

dos galite imtis reikiamų praktinių priemonių, kurias ji

nurodys, nes jūsų malda vadovaus jums ir nukreips teisinga

linkme žingsnius.

Malda - tai susilietimas, bendravimas su Begaline išmin

timi, atsiliepiančia į jūsų mintis ir tikėjimą, savo minčių su

derinimas su ja. Malda duos jums viską, ko norite ir ko jums

reikia šiame gyvenime, jei tik tikslingai, nuoširdžiai ir teisin

gai laikysitės savo dvasinių dėsnių. Malda nuolat atneša tai,

kas iš pažiūros atrodo neįmanoma, ir išgydo ligas, kurios lai-

Nuostabusis sąlyčio su kosmine dvasia dėsnis 17

komos nepagydomomis. Žmonijos istorijoje nerasime tokios

problemos, kurios kada nors nebūtų išsprendusi malda.

Įvairaus amžiaus, įvairių šalių ir įvairių religijų žmonės

tikėjo stebuklinga maldos galia. „Dievas nėra šališkas" (Apd

10, 3 4 ) , Jis prieinamas visiems žmonėms, nesvarbu, kokios

jie rasės, tikėjimo ar odos spalvos. Tie, kurie gavo nuostabius

atsakymus į savo maldas, sąmoningai ar nesąmoningai išreiš

kė savo pripažinimą, pagarbą ir atsidavimą kupinai atjautos

Begalinei išminčiai, esančiai kiekviename žmoguje.

Nepamirškite, kad Dievas yra visagalis, visa žinantis ir

visur esantis. Jam nė motais erdvė, laikas, medžiaga ar žmo

nijos užgaidos. Todėl nesunku suprasti, kad maldos galiai ri

bų nėra, nes „Dievui viskas galima" (Mt 19, 2 6 ) .

MALDOS STEBUKLAS

Daugiau kaip prieš šešiasdešimt metų vienoje iš JAV vaka

rinių valstijų vienas vyras už žmogžudystę buvo nuteistas pa

karti. Per laiką, praėjusį nuo teismo nuosprendžio iki jo įvyk

dymo, jį užplūdo meilė Dievui. Jis pradėjo melsti Dievą, kad

jam atleistų ir jį išgelbėtų. Jis iš tikrųjų įvykdė žmogžudystę,

už kurią buvo nuteistas mirti, tačiau jis girdėjo ar skaitė, kad

Dievas yra „blogų žmonių išgelbėtojas". Ši mintis jam įsmi

go giliai į širdį ir jis kasdien apie tai galvojo. Kai atėjus baus

mės dienai jį vedė į kartuves, liukas, kuris reikiamu momen

tu paprastai atsidarydavo, šį kartą užstrigo. Budelis su savo

pagalbininkais visaip mėgino jį atidaryti, bet veltui. Taigi pa

smerktąjį teko vesti atgal į kamerą. Galų gale mirties nuo

sprendžio vykdymas jam buvo atidėtas. Vėliau šis kalinys ta-

©5"

po dvasinio įkvėpimo šaltiniu kitiems kaliniams

1 8 KOSMINĖS DVASINĖS GALIOS DĖSNIAI

Dievo meilė iš tiesų pranoksta mūsų suvokimą ir nušviečia kelią, kuriuo einame. Dievo stebuklams ir jo malonei nėra ribų.

Dievas nepasmerkia ir neteisia nė vieno žmogaus. Bib

lijoje pasakyta: „Tavo akys per šventos žvelgti į pikta, tu ne

gali žiūrėti į nusikaltimus" (Hab 1, 13). Jūs patys priimate

sau nuosprendį tuo, ką išpažįstate, kokių principų laikotės.

Juk visada patys renkatės savo mintis ir šitaip priimate

nuosprendį sau pačiam. O Dievas žiūri į jus kaip į tobuly

bę. Tobulasis negali matyti netobulumo. Kai savo sąmonė

je pakilsite iki tokio taško, kad atleisite pats sau ir apvaly

site savo mintis ir širdį, praeitis bus užmiršta, tarsi niekada

nebūtų egzistavusi.

Dažnai girdime sakant, kad ką pasėsi, tą ir pjausi. Tai per

nelyg supaprastinta. Taip, pjauti tai, kas pasėta, yra pasaulio

dėsnis, tačiau jis galioja tik tol, kol pradedate melstis ar me

dituoti apie Dievo tiesas. Kad ir koks baisus būtų nusikalti

mas, kad ir kokiafšlykšti būtų padaryta skriauda, juos gali

ma išmesti iš galvos kartu su bausme, kuri paprastai juos lydi.

Tačiau vien tik pasižadėjimų ir paviršutiniškų maldų tam ne

pakanka. Svarbu nuoširdžiai trokšti Dievo meilės ir susitai

kymo su juo ir labai norėti pasikeisti, persitvarkyti. Tik toks

jausmų derinys pajėgs ištrinti bausmę, kurios destruktyvus

mąstymas neišvengtų.

MALDA GALI PAKEISTI JŪSŲ GYVENIMĄ

Maždaug prieš dvidešimt metų Anglijoje man teko ilgai

kalbėtis su vienu žmogumi, kuris prisipažino man, kad sykį

nužudė žmogų. Tiesa, buvo ir kaltę lengvinančių aplinky-


bių - jis manė, kad tą padarė gindamasis, - tačiau taip atsi

tiko, ir viskas. Jis labai troško pasikeisti, atgimti psichiškai ir

dvasiškai. Mūsų pokalbiui baigiantis, parašiau jam maldą. Pa

tariau kelis kartus per dieną medituoti apie tai po 1 5 - 2 0 mi

nučių. Jis turėjo ramiai, tyliai, su meile prašyti Dievo ir jaus

ti, kaip Dievo meilė, ramybė, grožis, šlovė ir džiaugsmas teka

į jo protą ir širdį, apvalydami, gydydami ir stiprindami sielą.

Jam kasdien tą darant, tos dieviškosios savybės pamažu įsi

tvirtino jo viduje.

Po kelių mėnesių jis papasakojo man, kad vieną naktį

ne tik jo visą kūną ir protą, bet ir kambarį, kuriame jis bu

vo, nušvietė ryški šviesa. Kaip kadaise apaštalą Paulių, taip

dabar jį ta šviesa trumpam net apakino. Pats jis prisimena

tik tiek, kad pajuto viduje visą pasaulį ir kad jį apėmė Die

vo meilės sukelta ekstazė. Ką jis jautė tuo metu, neįmano

ma apsakyti. Tai buvo momentas, išliksiantis visą gyveni

mą. Jis iš tiesų visas pasikeitė, pajuto savo širdyje ir prote

dieviškąją meilę. Vėliau teko girdėti, kad ilgainiui jis ir pats

pradėjo mokyti kitus kaip gyventi. Neabejoju, kad kažkur

jis tą daro ligi šiol.

GALITE TAPTI TUO, KUO NORITE

Artūras T. atėjo pas mane patarimo.

- Atrodo, kad man nepavyks išsilaikyti savo darbovie

tėje, - pareiškė jis. - Kai kas galbūt pasakys, kad dėl to kal

tas aš pats. Aš iš tiesų negaliu kaip reikiant atsidėti darbui.

Tiesą sakant, kartais aš net nesistengiu to daryti. Juk visa tai

taip pasaulietiška, taip nesvarbu. Mano protas nukreiptas į

svarbesnius dalykus.


- Ką tuo norite pasakyti? - paklausiau jo.

- Svarbus tik vienas dalykas, - atsakė jis. - Svarbu po

mirties patekti į dangų. O visa kita tik banalybės, ar ne?

- Na, ne visai, - atsakiau jam. - Tai, ką vadiname dan

gumi, iš tikrųjų reiškia ne ką kita, kaip tik dvasios ramybę.

Vertinant kosminės sąmonės aspektu, tokio dalyko kaip fi

zinė mirtis apskritai nėra. Vienintelė reali mirtis yra psicho

loginis procesas, kai mes leidžiame neišmanymui, baimei,

prietarams ir tingumui nuslopinti savo dvasinius sugebėji

mus. Sprendžiant iš to, ką sakote, jums gresia realus pavo

jus mirti tokia mirtimi.

Jo veide šmėstelėjo išgąstis.

- Tai pasakykite, ką man daryti, - pradėjo maldauti jis.

- Turite stengtis atkurti tikėjimą, uolumą, entuziazmą,

pasitikėjimą savimi, ieškoti, kaip gyvenime kuo geriau save

išreikšti, - atsakiau jam.

Mano patariamas, Artūras pradėjo melsti, kad Begali

nė išmintis nukreiptų jį tikro savęs išreiškimo keliu ir kad

jis praturtėtų dvasiškai, protiškai ir finansiškai. Pamažu jis

pradėjo domėtis gyvenimu, žavėtis juo, energingai griebė

si darbo. Netrukus jo jau ne tik kad niekas nebesirengė at

leisti iš darbo, bet jam buvo pavestos atsakingesnės parei

gos. Naujoji dvasinė nuostata pakeitė visą jo gyvenimą. Jis

papasakojo man apie visus tuos nuostabius pasikeitimus ir

pridūrė:

- Nebesvajoju patekti į dangų, nes jau gyvenu danguje.


MALDA PRAŠANT ATLEIDIMO

Dorina B. skundėsi man, kad niekada visiškai neatsigavo nuo

vaikystėje patirtų skriaudų. Kai jos tėvai žuvo per avariją, ji

augo pas tetą ir dėdę.

- Jos tebepersekioja mane, - prisipažino ji. - Kiekvieną

rytą nubudusi klausiu savęs, kaip galima šitaip kankinti ma

žą vaiką. Kad ir kaip stengdavausi, mane visą laiką bausda

vo tai už netvarkingumą, tai už keliamą triukšmą, tai už ne

pakankamai greit ar nepakankamai gerai atliktą darbą. Tai

buvo siaubinga!

- Kaip jums atrodo, kodėl jie su jumis taip elgėsi? - pa

klausiau jos.

- Tokie buvo jų įsitikinimai, - atsakė ji. - Jie manė, kad

šitaip išvarys velnią iš manęs. Ir viskas, ką tik aš padaryda

vau, jiems būdavo tik dar vienas ženklas, kad tas velnias dar

neišvarytas.

Jos akys pasruvo ašaromis.

- Ir žinote, kas buvo baisiausia? - po trumpos pauzės pri

dūrė ji. - Jie mane įtikino. Dabar, kai tik man atsitinka kas

nors negero, iš karto pagalvoju, kad to nusipelniau. Kad ir

kaip stengiuosi, negaliu atleisti sau už tai, kad esu netobula.

Paaiškinau jai, kad atleisti sau reiškia atleisti ir visiems

tiems, kas ją nuskriaudė.

- Prisiminkite Biblijos žodžius: „Todėl sakau jums: ko tik

melsdamiesi prašote, tikėkite gausią, ir tikrai taip bus" (Mk

11, 2 5 ) .

Po to išmokiau ją paprasto, bet efektyvaus būdo, kaip su

žadinti savyje atlaidumą.


- Galvokite apie Dievą ir jo meilę jums, - patariau jai. -

Nuraminkite savo mintis, atsipalaiduokite. Po to sukalbėki

te tokią maldą:

„Visiškai ir savo noru atleidžiu tam ir tam (paminėkite jus n u -skriaudusio ž m o g a u s vardą). At leidžiu jam ar jai ir protu, ir dvasia. Visiškai atleidžiu viską, kas susiję su t u o dalyku. Esu laisva, ir jis ar ji irgi yra laisvi. Tai nuostabus jausmas.

Tai m a n o visuotinio atleidimo diena. Atleidžiu visiems, kas kada nors mane nuskriaudė, visiems linkiu sveikatos, laimės, ramybės ir visokiausių malonių iš g y v e n i m o . Tą darau savo noru, su dž iaugsmu ir meile. Kai tik pagalvoju apie mane nuskriaudu-sį ž m o g ų ar žmones, visada sakau: 'Atleidau jums, ir lai visos gyv e n i m o malonės neaplenkia jūsų'. Aš esu laisva, laisvi ir jie. Tai n u o s t a b u ! "

Dorina pastebėjo, kad didžioji tikrojo atleidimo paslap

tis yra ta, kad, kai jau atleidote žmogui, toliau kalbėti šios

maldos nebereikia. O kai tik prisimenate tą žmogų ar jo pa

darytą skriaudą, palinkėkite jam gero ir pasakykite: „Ramy

bė jam". Kartokite tai visada, kai tik jį prisiminsite. Po kelių

dienų tą žmogų ar jo padarytą skriaudą prisiminsite vis re

čiau, kol pagaliau juos visai užmiršite.

KAIP BEGALINĖ IŠMINTIS ATSILIEPĖ I JO MALDA

Prieš daugelį metų skaičiau paskaitas Oklende, Naujojoje Ze

landijoje, Aukštosios minties šventykloje. Po vienos paskai

tos mane užkalbino Duglas R.

- Prieš porą metų mano duktė išvyko į Ameriką, į Niu

jorką, - tarė jis. - Nuo to laiko negalėjau pasimatyti su ja.

Baisiai norėčiau ją aplankyti, bet negaliu sau to leisti.


- Ar girdėjote šiandien mano paskaitą? - paklausiau jo.

- Taip, be abejo, - atsakė jis. - Bet...

- Suprantu jūsų abejones, - tariau jam. - Tačiau moky

kitės vyti jas šalin. Pabandykite daryti taip: kelis kartus per

dieną susiraskite ramų kampelį, ten atsipalaiduokite ir kar

tokite tokius žodžius: „Begalinė išmintis nuostabiu būdu su

teikia man galimybę aplankyti dukterį Niujorke". Kas vaka

rą prieš eidamas gulti įsivaizduokite, jog stovite Niujorko oro

uosto terminale. Stenkitės, kad tas vaizdas būtų kuo aiškes

nis ir kuo tikroviškesnis. Įsivaizduokite, kad duktė jus sutin

ka, tvirtai apkabina ir sako: „Tėti, aš taip džiaugiuosi vėl ma

tydama tave!" Žiūrėkite, kaip jos veidas spindi džiaugsmu,

kokia meilė girdėti jos balse.

- Pamėginsiu, - pažadėjo jis.

Dar prieš man išvykstant iš Oklendo, kažkas paskambi

no į viešbutį. Tai buvo Duglas.

- Įvyko stebuklas, - pranešė jis. - Prieš kelerius metus

turėjau bendrą verslą su partneriu, kuris apgavo mane ke

liais tūkstančiais svarų. Šiandien gavau laišką iš advokato

Sidnėjuje, Australijoje. Jis pranešė, kad tas buvęs mano

partneris prieš mėnesį mirė ir savo testamentu man paskyrė

penkis tūkstančius svarų. Jau užsisakiau lėktuvo bilietą į

Niujorką!

Begalinė išmintis žino viską. Ji visada atsilieps ir reaguos

į jūsų prašymą. Jos keliai mums neįžvelgiami.

MALDA ĮVEIKIA RASINIUS PRIETARUS

Jaunystėje man teko tarnauti armijoje. Mūsų batalione tar

navo ir toks įsakas G. Vieną dieną jis pasiguodė man:


- Aš visada svajojau tapti gydytoju. Porą metų iš eilės bandžiau stoti j medicinos fakultetą, bet abu kartus mano prašymas buvo atmestas. Atrodo, kad teks atsisakyti savo svajonės.

- Kodėl tavęs nepriėmė? - paklausiau jo. - Gal baigei koledžą prastais pažymiais?

- Nieko panašaus, - atšovė jis. - Mano pažymiai buvo geresni už vidurkį. Ir iš koledžo dėstytojų gavau geras rekomendacijas. Ne, esu tikras, kad dėl to kaltas išankstinis priėmimo komisijos nusistatymas. Medicinos fakultete jau ir taip per daug mano rasės studentų, todėl j ie ir nepriėmė manęs.

Nežinau, ar tokia jo išvada buvo teisinga. Tačiau žinau,

kad tokių dalykų pasitaikydavo, o kai kur jų pasitaiko dar

ir dabar. Šiaip ar taip, mačiau, jog jis iš tikrųjų tiki tuo, ką

sako. Pareiškiau jam, kad Begalinė išmintis nepripažįsta jo

kios diskriminacijos. Ji atsiliepia į visų žmonių prašymus,

jeigu j ie tiki.

Mes tada dar ilgai kalbėjomės apie mūsų sąmonės santykį su pasąmone. Pokalbiui baigiantis, įsakas pradėjo suvokti, kad jo pasąmonė gali atsakyti į tą jo problemą, reikia tik mokėti ją pateikti.

Paakinau jį pabandyti tokį eksperimentą. Vakare, prieš

miegą, jis turėjo įsivaizduoti gydytojo diplomą su savo pa

varde, patvirtinantį, kad jis yra kvalifikuotas terapeutas ar

chirurgas. Jis turėjo įsivaizduoti, kaip ima į rankas šį diplo

mą ir kaip didžiuojasi, kad jo nusipelnė. Jis turėjo stengtis,

kad tas vaizdas atrodytų kuo realesnis ir tikroviškesnis ir kuo

tvirčiau įstrigtų jo pasąmonėje.


Po kiek laiko vieną rytą įsakas atėjo pas mane.

- Nuojauta man sako, kad kažkas turėtų įvykti, - tarė

jis. - Man atrodo, kad aš čia ilgai neužsibūsiu.

Tai jo pasąmonė signalizavo jam, kad viskas bus gerai.

Dar tą pačią dieną jį išsikvietė vadas. Kažkas personalo

skyriuje atkreipė dėmesį į tai, kad įsakas koledže yra išėjęs

medicininį apmokymą ir rekomendavo nukreipti jį į atran

kinį egzaminą. Jei rezultatai bus geri, jis bus pasiųstas studi

juoti medicinos armijos sąskaita. Egzaminą jis išlaikė be di

desnio vargo ir netrukus pradėjo studijuoti mediciną. Taigi

jis leido Begalinei išminčiai atverti jam vartus į tai, ko jo šir

dis taip karštai troško.

MALDA ATVERIA KALĖJIMO DURIS

Prieš kelerius metus jo šeimos prašymu aš aplankiau Gordo-

ną R., sėdintį kalėjime Niujorko valstijos šiaurinėje dalyje.

- Ar atėjote pranešti, kad esu laisvas? - paklausė jis. -

Jei ne, tai kokia man tada nauda iš jūsų?

- Atėjau padėti jums rasti paguodą jūsų situacijoje, - at

sakiau jam.

- Oi, klausykite, kąjūs čia dabar kalbate! - pratrūko jis. -

Mano situacija! Esu pasmerktas sėdėti čia dar penkerius me

tus už kažkokį nusikaltimą, kurio iš viso nepadariau. Pada

rę daug didesnius nusikaltimus džiaugiasi gyvenimu laisvi

kaip paukščiai. Tuo tarpu aš kiekvieną minutę galvoju tik

apie laisvę. O jūs dar norite, kad rasčiau paguodą tokioje si

tuacijoje? Gal jums galvoje negerai?

Didžiausia Gordono apmaudo priežastis buvo tai, kad jis

pateko į kalėjimą už nusikaltimą, kurio apskritai nebuvo


padaręs. Tačiau kai pradėjau su juo kalbėtis, jis atvirai prisi

pažino, kad iki suėmimo kariavo su visa visuomene ir nesi

laikė krikščioniškosios Aukso taisyklės.

- Jūs patekote j kalėjimą daug anksčiau, nei atsidūrėte

čia, - paaiškinau jam. - Jūs pats pasistatėte sau kalėjimą -

psichologinį neapykantos ir pavydo kalėjimą. Net jei jus ry

toj paleistų iš čia, jūs išsinešite kalėjimą savo viduje. Bet jei

atmesite tokias neigiamas nuostatas, surasite tikrąją laisvę

net ir tarp šių keturių sienų.

Smulkiai nupasakojau Gordonui, kaip pakeisti savo psi

chologines nuostatas. Jis pradėjo melstis už tuos, kurių ne

kentė, dažnai kartodamas tokius žodžius: „Dievo meilė plūs

ta perjuos. Linkiu jiems visiems sėkmės, laimės ir ramybės".

Kartojo juos daug kartų per dieną. O vakare, prieš eidamas

gulti, įsivaizduodavo save namie, šeimos rate, matydavo,

kaip laiko ant rankų savo mažą dukrelę ir girdi jos žodžius:

„Tėti, kaip gerai, kad tu vėl namie".

Visa tai Gordonas regėjo savo vaizduotėje. Po kiek lai

ko tie vaizdai jam pasidarė tokie realūs, natūralūs ir gyvi, kad

tapo nebeišdildomi. Jam pavyko įdiegti į pasąmonę gilų ti

kėjimą laisve.

Šitaip tęsdamas toliau jis pajuto, kad dingo noras mal

dauti laisvės. Tai buvo neabejotinas psichologinis signalas,

jog jis subjektyviai jau įkūnijo savąjį laisvės troškimą. Jis at

gavo dvasios ramybę, ir nors tebebuvo už grotų, subjekty

viai jautėsi esąs laisvas. Toks buvo jo vidinis žinojimas. Sub

jektyviai įgyvendinęs savo troškimą, jis jau nebejuto reikalo

jo maldauti.


Po kelių mėnesių sužinojau, kad Gordoną paleido iš ka

lėjimo. Draugai, kurie niekada nesiliovė juo tikėję, rado nau

jų įrodymų, patvirtinančių jo nekaltumą. Jam atsivėrė vartai

į naują gyvenimą.

JOS MALDA IŠGELBĖJO JI NUO FINANSINIO ŽLUGIMO

Ramoną S. lankė mano paskaitas, kurias aš kas savaitę skai

čiau pagal vieną iš savo knygų „The Power of Your Subcons

cious Mind"*. Po vienos iš tokių paskaitų ji priėjo prie ma

nęs ir pravirko.

Kai pagaliau vėl suvaldė savo jausmus, ji tarė man:

- Tiesiog nežinau, ką daryti. Maikas, mano draugas, tu

ri kompiuterių parduotuvę. Ligi šiol jam ėjosi neblogai, ir jis

labai didžiavosi savo sėkme. Tik štai staiga jis sako, kad gali

prarasti tą parduotuvę.

- Kodėl? - paklausiau jos. - Kas atsitiko?

- Nežinau, - atsakė ji, papurčiusi galvą. - Jis negali ap

mokėti savo sąskaitų, ir viskas. Jis gali netekti net savo buto

ir automobilio. Viskas susiję su ta jo parduotuve. Mes jau kal

bėjomės apie vedybas, o dabar... Dabar tai neįmanoma. Ne

matau išeities. Viskas atrodo taip beviltiška.

- Ramoną, o ką jūs darote, kai pasakojate štai tokius da

lykus? - paklausiau jos.

- Sakau tai, kas yra! - apmaudžiai atšovė ji. - Taip, ži

nau, ką jūs turite galvoje. Norite pasakyti, kad maitinu savo

pasąmonę mintimis apie žlugimą, ar ne?

* L i e t u v i ų k a l b a j i i š l e i s t a p a v a d i n i m u „Jūsų p a s ą m o n ė s g a l i a "

2 0 0 2 m e t a i s . - Vert. past.


- Taip, - pritariau. - O kaip turėtumėt daryti?

- Atvirkščiai, - atsakė ji. - Juk to jūs mokote mus visus,

argi ne taip? Bet kaip tą padaryti?

- Pirmiausia reikalingas ramus, pasyvus, imlus naujoms

mintims jūsų nusiteikimas, - atsakiau jai. - O tada stenkitės

susikurti pojūtį, kad Maikas ir jūs turite išeitį.

Kas vakarą prieš eidama gulti Ramoną guodėsi tokiu

nuostabiu teiginiu: „Žinau, kad yra mūsų problemos spren

dimas - j į žino mūsų pasąmonės išmintis. Priimu tokią išeitį

iš susidariusios padėties ir tikiu laiminga pabaiga pagal die

viškąją tvarką".

Mano patarimu, ji rėmėsi šia procedūra ir po tris keturis

kartus per dieną nusiteikdavo taip, tarsi jos draugo proble

ma būtų išsprendžiama.

Kartodama šitokią maldą, Ramoną sąmoningai atmetė

savo pojūčių signalus, nepaisė net „sveiko proto". Ji tikėjosi

atsakymo iš savo pasąmonės išminties.

Nepraėjus nė porai savaičių, jai paskambino Maikas ir

pasakė, kad įvyko stebuklas: jis ką tik gavo žinią elektro

niniu paštu iš savo svarbiausio tiekėjo. Tas tiekėjas per ne

apsižiūrėjimą daugiau kaip du mėnesius siuntinėjo Maiko

parduotuvei per dideles sąskaitas. Taigi iš tikrųjų Maiko są

skaita banke nebuvo išeikvota; priešingai, joje buvo nema

žas likutis.

Taigi Maiko ir Ramonos problema išsisprendė labai ne

tikėtai, atsiliepiant į jos maldas ir tikėjimą. Ne veltui Biblija

sako, kad „Atsiliepsiu pirmiau, negu jie šauksis, išklausysiu,

dar jiems tebekalbant" (Iz 6 5 , 2 4 ) .


JŪSŲ KASDIENINĖ MALDA

Žinau, kad nesvarbu, kas negero buvo vakar, šiandien ma

no malda ar teisingi žodžiai visa tai įveiks.

Šiandiena - tai Dievo diena; tai puiki, sėkminga diena

ir man. Esu kupinas ramybės, harmonijos ir džiaugsmo. Aš

tikiu Dievo gerumu, tikiu jo vadovavimu, tikiu jo meile. Esu

tvirtai įsitikinęs, kad mano sąmonė priima mano dabartines

mintis, tad nepaliaudamas mąstau apie visus gerus dalykus,

kurių trokšta mano širdis. Dabar aš visiškai pasikliauju ma

nyje esančia Dievo galybe ir išmintimi, tikiu ir pasitikiu ja,

todėl esu ramus.

Girdžiu savyje esančio Dievo kvietimą: „Ateikite pas ma

ne visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu!"

(Mt 11, 2 8 ) .

Tikiu Dievą, ir viskas gerai.

ĮSIMINTINI DALYKAI

1. Malda visada yra sprendimas. Malda yra Dievui adresuo

tas jūsų noras, ir Dievas jums atsakys.

2. Su Dievu viskas įmanoma. Dievas yra visagalis, ir niekas

negali jam pasipriešinti.

3. Visiškas ir begalinis tikėjimas Dievu gali išgelbėti jus nuo

mirties.

4. Tegu dieviška meilė ir ramybė įžengia į jūsų širdį; praei

tis tada bus ištrinta ir niekada jos nebeprisiminsite.

5. Pasikeitęs požiūris pakeis jūsų gyvenimą, ir visas jūsų pa

saulis stebuklingu būdu persitvarkys taip, kad taps pana

šus į vyraujančius jūsų įsitikinimus.


6. Melsdamiesi nepaisykite savo abejonių ir baimių, pripa

žinkite, kad Begalinė išmintis žino išeitį ir moka pada

ryti taip, kaip reikia.

7. Kūrybinė išmintis, kuri yra dieviška kibirkštis kiekviena

me žmoguje, nėra šališka, ji atsiliepia į visų prašymus, tik

reikia tikėti.

8. Malda atidaro kalėjimo vartus, jei gyvenate psichologi

niame neapykantos, pavydo ir kerštingumo pasaulyje.

9. Išeitis yra visada. Pristabdykite savo proto pastangas, su

vokite, kad Dievas žino atsakymą, o kadangi Jis žino, tai

žinote ir jūs. „Aš ir Tėvas esame viena" (Jn 10, 3 0 ) .

10. „Todėl sakau jums: ko tik melsdamiesi prašote, tikėkite

gausią, ir tikrai taip bus" (Mk 11, 2 4 ) . Tikėjimas yra mąstymo būdas, dvasinė nuostata, duodanti

rezultatų. Tikėjimas, apie kurį kalbama Biblijoje, yra įsitiki

nimas, kuris remiasi amžinais, nekintamais dėsniais bei prin

cipais. Tikėjime susilieja jūsų mintys ir jausmai, jūsų protas

ir širdis, ir taip tobulai, nepajudinamai ir neįveikiamai, kad

jūsų negali paveikti jokie išoriniai įvykiai ar atsitikimai.

Evangelijos pagal Morkų vienuoliktajame skirsnyje ga

lite rasti nuostabų sakinį (dvidešimt trečiojoje eilutėje) apie

tikėjimo galią:

„Iš tiesu sakau jums: kas pasakytų šitam kalnui (jūsų problemai, sunkumui): 'Pasikelk (tai yra išnyk, pradink) ir meskis j jūrą' (ta ' jūra' - tai jūsų pasąmonė, kuri randa sprendimą ar g y d o ir kur išnyksta problemos), ir savo širdyje nesvyruotų ('širdis' čia reiškia jūsų pasąmonę; kitaip sakant, jūsų sąmoningos mintys ir subjektyvūs jausmai turi sutapti), bet tikėtų įvyksiant, ką sako, - tai jam ir į vyktų".


Tos didžiosios tiesos labai aiškios. Jumyse yra galių ir iš

minties, galinčių ištraukti jus iš skurdo bei ligų, atskleisti jums

atsakymą, kurio prašėte maldoje, nukreipti jus į kelią, vedan

tį į laimę, dvasios ramybę, džiaugsmą ir harmoningus san

tykius su visais žmonėmis ir pasauliu.

TIKĖJIMO GALIA DARO STEBUKLUS

Prieš keletą metų skrisdamas į Rytų pakrantę lėktuve atsi

sėdau šalia vieno vyro, kuris pasisakė dirbantis didelės bio

chemijos firmos pardavimų skyriuje, turinčiame šimtus

agentų. Tai buvo Viljamas B. Kai jis paklausė manęs, kuo

aš užsiimu, atsakiau, kad skaitau paskaitas, kaip motyvuo

ti žmones.

- Tada gaila, kad nesutikau jūsų prieš kelias savaites, -

atsakė jis. - Man tokia motyvacija būtų labai pravertusi. Tie

są sakant, gal praverstų ir dabar.

- Kokios problemos jus kamuoja? - paklausiau jo.

- Matote, mano skyriaus vadovė netikėtai pareiškė, kad

sumanė anksti išeiti į pensiją, - pradėjo aiškinti jis. - O tada

jos viršininkas, kurį iki tol esu matęs tik susirinkimuose ir

konferencijose, pasikvietė mane ir pasiūlė užimti jos vietą.

- Sveikinu, - tariau jam.

- Neskubėkite, - atsakė jis, pakėlęs renką, kaip eismo re

guliuotojas. - A š pasakiau jam „ne". Atmečiau jo pasiūlymą.

Nuo tada nesiliauju priekaištavęs sau, kad taip pasielgiau.

Įdėmiai pasižiūrėjau jam į veidą. Jame buvo galima pa

stebėti vidinės kovos požymių.

- Suprantu, - tariau jam. - Ir kokie buvo jūsų motyvai?

Jis karčiai nusijuokė.

Slaptasis tikėjimo dėsnis 33

- Oi, jų buvo labai daug, tik nė vieno rimto. Tiesą sakant,

aš tiesiog nusigandau. Mane apėmė siaubas. Ar susidorosiu

su tokia atsakomybe? Buvau įsitikinęs, kad tik apsikvailin

siu, ir tiek. Taigi, ką aš padariau? Neišnaudojau didžiausios

progos, kuri pasitaikė mano gyvenime. Štai kur aš tikrai ap

sikvailinau!

Šekspyras rašė: „Mūsų abejonės - tai išdavikai, atiman-

tys iš mūsų tai, ką galėtumėm laimėti, bet dėl jų mes bijome

net pabandyti". Viljamas bijojo neigiamų pasekmių, laikė sa

ve menku ir nesugebėsiančiu priimti paaukštinimą ir stoti į

akistatą su gyvenimu.

Kalbėjausi su Viljamu per visą skrydžio laiką, o kitą die

ną vėl susitikau su juo Niujorke. Mano pasiūlymu, jis pasi

žadėjo po kelis kartus per dieną kartoti tokius žodžius:

„Aš pertvarkau savo mintis ir jausmus. Man nereikia daugiau tikėjimo, aš tik tur iu teisingai taikyti tą tikėjimą, kurj jau tur iu. Žinau, kad m a n o pasąmonė reaguoja taip, kaip aš pats galvoju apie save. T ik iu manyje esantį Dievą, ž inau, kad Jis vadovauja man ir veda mane. Esu gimęs sėkmei. Begalinė išmintis atskleidžia man naujas galimybes. Ž inau, kad esu kupinas pasitikėjimo savimi ir ramybės. Tikiu visais gerais dalykais ir g y v e n u , džiaugsmingai laukdamas paties ger iausio".

Kai Viljamas pradėjo savo protą ir jausmus orientuoti į

tokias mintis, jo požiūris į darbą ir gyvenimą pasikeitė. Po

kiek laiko jam pasiūlė vadovauti kitam jo firmos padaliniui.

Šį kartą jis priėmė naujas pareigas su džiaugsmu širdyje. Tai

štai kokia stebuklinga yra tikėjimo galia.


TIKI VISI

Visi kuo nors tiki. Yra tikinčių nesėkmėmis, ligomis, avari

jomis, nelaimėmis. Kai girdite raginimus tikėti, nepamirški

te; kad jūs jau tikite. Klausimas tik, kaip savo tikėjimu vado

vaujatės - konstruktyviai ar destruktyviai.

Savo psichologinėmis nuostatomis ir įsitikinimais, suda

rančiais mūsų tikėjimą, susikuriame sau dangų ar pragarą.

Koks yra jūsų tikėjimas? Kilniausias, didingiausias ir aukš

čiausias tikėjimas remiasi amžinais nekintamais principais.

Tikėkite savo dvasios kuriančiomis galiomis, Dievo geru

mu ir visais gerais dalykais, džiaugsmingai laukite paties ge

riausio, neabejokite tvirtu žinojimu, esančiu jūsų širdyje,

kad Begalinė išmintis ištrauks jus iš visų sunkumų ir paro

dys jums kelią. Tvirtai tikėkite, kad Dievas gali jums padė

ti ir jus išgydyti. Tikėkite ta nematoma išmintimi, kuri jus

sukūrė ir kuri yra visagalė; ji leis jums išsilaikyti baimės,

abejonių, rūpesčių ir įvairiausių pavojų paviršiuje, nepasi-

nerti į juos.

TIKĖJIMAS TUO, KO NEMATOME

Apaštalas Paulius sakė: „Tikėjimas laiduoja mums tai, ko vi

liamės, įrodo tikrovę, kurios nematome" (Žyd 11, 1).

Visi didieji mokslininkai, mistikai, poetai, dailininkai ir

išradėjai yra talentingi ir tvirtai tiki savo nematomomis ga

liomis. Mokslininkai ir išradėjai visada tikėjo galimybe re

alizuoti savo idėjas. Interneto idėja, nors ir nematoma, jo

išradėjo galvoje buvo reali; automobilio idėja buvo reali

Henrio Fordo galvoje; naujo pastato idėja yra reali jį pro

jektuojančio architekto galvoje. Šios knygos idėja egzistuo-


ja mano galvoje, jos puslapiai gimsta iš tų nematomų idė

jų, minčių, vaizdinių ir įsitikinimų, kurių knibžda mano

protas.

Turite atsižvelgti į tai, kad jūsų troškimai, mintys, svajo

nės, jūsų nauja pjesė, knyga, scenarijus, kelionė, verslo idė

ja ar nuotykis realiai egzistuoja jūsų galvoje, nors ir nėra ma

tomi. Žinojimas, kad jūsų idėja yra reali, kad ji turi formą,

pavidalą ir yra medžiagiška psichiniu lygmeniu ir kad ji to

kia pat reali kaip ranka objektyviosios realybės lygmeniu,

duoda jums mokslinį tikėjimą. Šis žinojimas leidžia jums ne

paskęsti sąmyšio, kovos, baimės vandenyse ir atkakliai eiti

giliai jūsų pasąmonėje glūdinčio įsitikinimo link. Kas perduo

ta jūsų pasąmonei, projektuojama erdvės ekrane. Štai tokiu

būdu jūsų idėjos įkūnijamos.

KAIP JO TIKĖJIMAS TRIUMFAVO

Skaitydamas paskaitas San Franciske, susipažinau su Artū

ru R., didelės korporacijos generaliniu direktoriumi. Jis pri

sipažino man, kad prarado pasitikėjimą savimi. Jautėsi labai

nepatenkintas ir prislėgtas dėl to, kaip klostėsi jo karjera.

- Esu atskaitingas dviem žmonėms, - paaiškino jis, -

vykdomajam viceprezidentui ir kompanijos vadovui. Jie abu

nusistatę prieš mane. Ką tik pasiūlau, jie iš karto ima prieš

tarauti. Taip jie mūsų kompaniją tempia į dugną. Netrukus

mano turimos akcijos liks bevertės. Penkeri mano gyvenimo

metai nuėjo šuniui ant uodegos. O blogiausia tai, kad visiš

kai nebetikiu savo sugebėjimais ką nors pakeisti.

- Bent vienu iš šių aspektų jūs iš tikrųjų esate teisus, -

atsakiau jam. - Jūsų situacijoje blogiausia yra tai, kad pra-


radote pasitikėjimą savimi. Jei nenorite pasitikėti savo nema

tomomis galiomis, tai viskas, ką tik darysite, baigsis blogai.

- Nematomomis galiomis! - pašaipiai šūktelėjo jis. - At

leiskite, nenoriu menkinti jūsų įsitikinimų. Neabejoju, kad jūs

taip sakote nuoširdžiai. Tačiau aš tikiu tik tuo, ką galiu ma

tyti, girdėti, paliesti, paragauti ar užuosti. Mano sąvokų sis

temoje mistinėms idėjoms nėra vietos.

Šyptelėjęs atsakiau:

- Suprantu. Yra daug žmonių, manančių kaip jūs. Tačiau

kur jie tai jaučia? Ar negalėtumėt pasakyti, kurioje vietoje

slypi tas jų skepticizmas?

- N a , manyčiau, jų protuose, - atsakė jis. - Dabar jūs tik

riausiai paklausite, kur yra tas protas. Na gerai, turiu prisi

pažinti, kad tiksliai pasakyti negalėčiau.

- Bet vis tiek žinote, kad jį turite, - atsakiau jam.

- Jei tik nepraradau jo, - pajuokavo jis. - Taip, supran

tu, ką jūs norite pasakyti.

- Ar turite vaikų? - paklausiau jo.

Jis linktelėjo galvą.

- Ar mylite juos? Tik tą meilę ar galite pamatyti? O gal

matote tik jos padarinius mūsų pasaulyje? Tą palj galima

pasakyti ir apie Begalinę išmintį, esančią jumyse ir kiekvie

name žmoguje. Mes negalime jos pamatyti, j o s neparodo ir

smegenų encefalograma, tačiau matome j o s padarinius pa

saulyje.

Mums tęsiant šį pokalbį, Artūras suprato vieną svarbią

tiesą, kad norėdamas daryti pažangą versle, pasiekti dvasios

ramybę ir sėkmę, jis turi pritapti prie išininlics n u,alii|. pra

nokstančių jo intelektą. Privalėjo pasiekti si | lyl| IU Oimlnilil


ir amžinais dalykais. Jis laisva valia nusprendė protu ir jaus

mais susilieti su vidinėmis pasąmonės galiomis.

Mano pasiūlymu, jis sutiko kelis kartus per dieną susi

kaupęs pakartoti tokią maldelę:

„Visi mūsų korporacijos darbuotojai yra dvasingos, nuostabios,

dieviškos korporacijos augimo, gerovės ir klestėjimo grandinės

grandys. Aš savo mintimis, žodžiais ir darbais spinduliuoju gėri

visiems, su kuriais dirbu. Esu kupinas meilės ir linkiu gero mūsų

kompanijos vadovui ir v iceprezidentui . Begalinė išmintis visus

sprendimus daro per mane. M a n o gyvenimas susideda tik iš tei

singų veiksmų. Mintyse aš siunčiu ramybės, meilės, dž iaugsmo

ir harmonijos signalus j savo tarnybą, ir visų kompanijos darbuo

tojų, įskaitant ir mane, protuose ir širdyse viešpatauja dieviškoji

taika ir ramybė. Naują darbo dieną pradedu kupinas tikėjimo ir

pasitikėjimo savimi".

Šią maldelę Artūras iš lėto kartojo keturis penkis kartus

per dieną, įsijausdamas į tuose žodžiuose slypinčią tiesą.

Tuos žodžius jis pripildė gyvybės, meilės, tiesos, pasitikėji

mo savimi ir j ie giliai smigo jam į pasąmonę. Kai dieną jam

ateidavo į galvą baimingos ar piktos mintys, jis vydavo jas

šalin tokiais žodžiais: „Dieviška ramybė pripildo mano sie

lą". Po kiek laiko tokios kenksmingos mintys liovėsi jį kamuo

ti ir jo sieloje įsiviešpatavo ramybė.

Vėliau iš Artūro gavau laišką. Jis rašė, kad po dviejų sa

vaičių kompanijos vadovas ir viceprezidentas susitiko su juo

asmeniškai. Jie spaudė jam ranką ir tvirtino, kad jų organi

zacija negalėtų apsieiti be jo kūrybinės energijos. Taip jo ti-


kėjimas buvo susigrąžintas. Jis žinojo, kad kaip sąmoningas

individas, turintis laisvo pasirinkimo galimybę, gali rinktis

sėkmę, harmoniją, gerą valią ir pakilti virš bet kokių aplin

kybių ir bet kokių sąlygų. Todėl jis tapo nepriklausomas nuo

išorinių aplinkybių ar savo pojūčių.

Ji PAKEITĖ SAVO TIKĖJIMĄ

Rebeka G. buvo jauna mergina, turinti aktorės ir dainininkės gabumų. Ji kreipėsi į mane dėl to, kad jai labai sunkiai sekėsi gauti darbo televizijoje ar kino filmų pramonėje. Ji nuolat dalyvaudavo jų rengiamuose atlikėjų konkursuose, bet jos kandidatūra buvo atmesta jau tiek kartų, kad ji vos nepradėjo kompleksuoti.

- Nieko nuostabaus čia nėra, - pripažino ji. - Yra labai daug aktorių, kurios gražesnės už mane. Manau, kad kaip tik dėl to pasirenkamos jos, o ne aš.

- Tai tik viena iš galimybių, - atsakiau jai. - Tačiau eg

zistuoja dėsnis, kad pasiūla ir paklausa yra du to paties da

lyko aspektai. Tai, ko jūs ieškote, ieško jūsų. Jei pasikliausite

Begaline išmintimi, ji nukreips jus į reikiamą vietą.

- O kaip tą padaryti? - paklausė ji. - Padėkite man, labai prašau!

- Pirmiausia turite vyti šalin mintis apie tai, kad jūsų nepriims, - pradėjau aiškinti jai. - Tikėkite, kad jus priims, pripažins, kad galėsite kuo puikiausiai atsiskleisti. Supraskite, kad tai, ką galite įsivaizduoti ir jausti, yra pasiekiama, kad galite tai ir įgyvendinti.

Rebeka pradėjo praktikuoti naują būdą. Porą kartų per dieną ji nusiramindavo psichologiškai ir atsipalaiduodavo fi-


ziškai, duodama kūnui atitinkamas komandas. Žinojo, kad

jei tinkamai palieps, kūnas turės paklusti. Perėjusi į tokią ra

mybės ir atsivėrimo būseną, ji visą dėmesį sutelkdavo į įsi

vaizduojamą sutartį su kino studija. Jautė, kad tai realu, ir

tuo džiaugėsi. Karštai troško, kad tokia sutartis taptų realy

be. Susitapatino su įsivaizduojama savo sutartimi ir tikėjo,

kad tai, ką įsivaizduoja ir kuo tiki, taps realybe. Pakeitė sa

vo nusistatymą, ėmė tikėti priešingu dalyku nei anksčiau, ir

tas tikėjimas išėjo jai į naudą. Dar nesibaigus tam mėnesiui,

ji dalyvavo pretendentų į naujo televizijos serialo atlikėjus

konkurse ir gavo svarbų vaidmenį.

TIKĖJIMO DĖKA JIS PASVEIKO

Kai skaičiau paskaitų ciklą Bombėjuje, Indijoje, susipažinau

su Baziliu F. - anglu, kuris per autoavariją smarkiai susiža

lojo kojas. Po ilgo gulėjimo namie ir intensyvaus gydymo jis

vėl pradėjo vaikščioti, bet tik su lazda ir labai sunkiai.

- Ką veiktumėte, jei visiškai pasveiktumėte? - paklau

siau jo.

- Viską! - atšovė jis. - Plaukiočiau, žaisčiau golfą, polo,

kopčiau į kalnus Alpėse, kur vykdavau kasmet.

Tokį atsakymą ir norėjau išgirsti. Kuo paprasčiau paaiš

kinau jam, kaip pasiekti, kad jo kojos vėl nepriekaištingai tar

nautų. Tam tikslui jis pirmiausia turėjo įsivaizduoti, kad da

ro visa tai, ką buvo įpratęs daryti iki to nelaimingo atsitikimo.

Patariau jam tris kartus per dieną užsidaryti savo kabi

nete ir įsivaizduoti, kad žaidžia polo. Jis turėjo nusiteikti taip,

tarsi iš tikrųjų būtų polo žaidėjas. Kitaip sakant, jis turėjo tap-


ti aktoriumi, o juk kiekvienas aktorius įsijaučia į savo atliekamą vaidmenį.

Bazilis rūpestingai laikėsi šių nurodymų. Pasijusdavo taip, lyg iš tikrųjų žaistų polo. Tik turėkite galvoje, kad jis ne žiūrėjo iš šalies į save, žaidžiantį polo; tai būtų buvusi iliuzija, stebima iš šalies, iš tolo. Ne, jis iš tikrųjų žaidė jį, tik savo galvoje, mintyse. Jis taip įsijausdavo, taip realiai ir gyvai įsivaizduodavo šį žaidimą, jog pajusdavo laikąs rankoje polo lazdą ir jam pradėdavo rodytis, kad jaučia ponio prisilietimą.

Vidurdienį jis nuramindavo savo mintis, atsipalaiduoda

vo ir įsivaizduodavo, kad vilki alpinisto drabužiais. Įsivaiz

duodavo, kad kopia į Alpes, jausdavo, kaip šaltas oras svili

na jam veidą, girdėdavo savo buvusių bendrakeleivių balsus.

Jusdavo kopimo įtampą, uolų kietumą ir tvirtumą.

Vakarais prieš eidamas gulti jis vaizduotėje sužaisdavo

golfo partiją. Vaizdavosi, kaip laiko rankoje golfo lazdą, kaip

ima kamuoliuką, padeda jį į vietą ir smūgiuoja. Mintyse už

simodavo golfo lazda ir su didžiausiu malonumu stebėdavo,

kaip kamuoliukas lekia trasa žaliojo plotelio link. Įsivaizduo

davo, jog jam sekasi žaisti, ir eidavo miegoti labai patenkin

tas tais visais įsivaizduojamais užsiėmimais.

Per porą mėnesių jo kojų būklė nuostabiai pagerėjo. Jis

iš tikrųjų pradėjo daryti visa tai, ką iki tol darė tik vaizduo

tėje. Pamažu tie įsivaizduojami vaizdai įsiskverbė į gilesnius

jo pasąmonės sluoksnius, kur slypi gydančiosios galios. Tai

buvo refleksinis, nevalingas atsakas j jo psichinį įsivaizdavi

mą ir pojūčius. Jo pasąmonė tik sąžiningai atkūrė tai, ką jis

jon įdiegė.


TIKĖJIMAS YRA JŪSŲ DVASIA

Faktiškai jūs esate nematomas. Kiti žmonės nemato jūsų mo

tyvų, jausmų, tikėjimo, pasitikėjimo savimi, svajonių, siekių,

troškimų, nemato jumyse slypinčio Gyvybės prado. Kai tą

prisimenate, žinote, kad esate nepažeidžiamas, neįveikiamas,

amžinas ir nemirtingas. Nesate sąlygų vergas ar aplinkybių

auka. Jumyse gyvena, juda, egzistuoja Dieviškoji gyvybė, o

joje gyvenate, judate, egzistuojate ir jūs pats.

Visa, kas tik yra jūsų pasaulyje, - tai tik jūsų tikėjimo ne

matomu apraiškos. Visų jūsų minčių ir jausmų galutinė prie

žastis yra visagalis Dievas. Pavyzdžiui, jei jūs pareiškiate, kad

esate stiprus ir galingas, tai toks ir tapsite. Jūs tampate tuo,

kuo tikite, nes jūs išreiškiate ir įgyvendinate savo pasaulyje

tai, ką iš tikrųjų manote apie save.

„Tikėjimas be darbų negyvas" (Jok 2, 2 6 ) . Kitaip sakant,

tikėjimo vaisius išvysite savo prote, kūne ir reikaluose. Jūsų

tikėjimo vaisiai matyti jūsų versle ar profesijoje, jūsų namuo

se, jūsų kūno organų veikloje, visuose jūsų darbuose. Tikė

jimo vaisiai - tai sveikata, laimė, ramybė, meilė, gera valia,

gausa, sėkmė, pusiausvyra, rimtis ir saikingumas.

Jos TIKĖJIMAS BEGALINE IŠMINTIM

Neseniai pietavau savo draugo namuose Los Andžele. Ten

išsikalbėjau su jauna mergina, vardu Kolina M. Kai ji užsi

minė, jog domisi kompiuterine grafika, paklausiau jos:

- Šiuo metu tai sparčiai auganti veiklos sritis, ar ne?

- Taip, be abejo, - atsakė ji. - Sakyčiau, kad ji auga net

per greitai! Tiesą sakant, ką tik susidūriau su išties sunkia pro

blema. Viena Niujorke įsikūrusi interneto kompanija pasiūlė


man darbą. Uždirbčiau gerokai daugiau negu savo dabartiniame darbe, tik, aišku, man tektų persikelti į Niujorką.

- Ir ką jūs nusprendėte? - susidomėjęs paklausiau jos. - Nuėjau į vieną iš savo mėgstamų vietelių kalnuose, ten

pasistengiau nusiraminti ir tada paklausiau savęs, kaip turėčiau jaustis dabar, jei nuspręsčiau teisingai.

- Ir ką gi atsakė jūsų esybė? Ji šyptelėjo.

- Mano esybė atsakė, kad tada jausčiausi nuostabiai. Būčiau laiminga ir patenkinta savo sprendimu.

„Elkitės taip, tarsi aš būčiau, ir aš būsiu". Kolina šią tiesą sužinojo iš savo pačios gyvenimo. Ji veikė taip, tarsi būtų priėmusi teisingą sprendimą, žinodama, kad kūrybingojo gyvenimo dėsnis yra meilės ir atsakomybės dėsnis ir kad ji yra jo mylima ir globojama. Ji pradėjo kartoti: „Argi tai ne puiku! Argi tai ne puiku!" Tą vakarą ji nuėjo gulti apimta jausmo, kaip viskas puiku.

O užmigusi susapnavo, kad vėl atsidūrė savo mėgstamoje vietelėje ir žiūri į kranto liniją tolumoje. Ir staiga jai pasirodė, kad krūmokšnius judinantis vėjas sako jai: „Pasiliki Pasilik!" Ji pabudo. Suprato, kad ką tik girdėjo vidinį savo intuicijos balsą.

- Ir ką tada darėte? - paklausiau jos.

- O kas man beliko daryti? - atsake |i Paklusau savo vidiniam balsui. Atmečiau tos Niujorko linuos pasiūlymą. Ir gerai padariau. Tikėsite ar netikėsite, liet Šiandien išgirdau, kad ši firma atleido iš darbo trečdalį savo darbuotojų, Jei būčiau persikėlusi į Niujorką, šiandien gal sėdėčiau be darbo.

„Jei tarp jūsų būtų pranašas, aš apiiriiklčitU |nni regėjime, aš kalbėčiau jam sapne" (Sl< Ii', (>)


TIKĖKITE TIKĖJIMO GALIA

1. Tikėjimas yra psichologinė nuostata, kuri vadovauja ir

duoda rezultatų.

2. Daugiau tikėjimo jums nereikia. Turite jo pakankamai, rei

kia tik konstruktyviai juo vadovautis. Suteikite jam tiks

lingą kryptį. Tikėkite sveikata, sėkme, ramybe ir laime.

3. Kiekvienas kuo nors tiki. Kuo tikite jūs? Tikrasis tikėjimas

remiasi amžinais dėsniais ir niekad nesikeičiančiomis ver

tybėmis.

4. Tikėjimas yra nematomas. Jis liudija nematomus dalykus.

Mokslininkams būdingas didis tikėjimas, nes jie tiki savo

idėjų realizavimo galimybe.

5. Savo proto, savo gyvenimo, savo meilės matyti negalite.

Negalite matyti ir tikėjimo, tačiau galite susieti savo pro

tą su nematoma jo galia, kuri yra labai svarbi, amžina ir

visagalė.

6. Savo netikėjimą sėkme ir palaikymu pakeiskite į tikėjimą

pripažinimu ir sėkmingu gyvenimu.

7. Tikėkite gydomąja galia. Įsivaizduokite ir pajuskite, jog da

rote viską, ką darytumėte, jei būtumėte sveikas.

8. Jūsų tikėjimas yra jūsų dvasia, kurios gelmėse slypi Die

vo visagalybė - jūsų minčių ir jausmų šaltinis. Štai kodėl

jūs galite įveikti visas aplinkybes ir sąlygas.

9. Mintyse veikite ir jauskitės taip, kaip veiktumėte ir jaus

tumėtės, jei jūsų maldos būtų išklausytos, ir tada pama

tysite, kad stebuklingoji tikėjimo galia jūsų gyvenime da

ro stebuklus.

Yra tik viena vienintelė gydomoji galia, vadinama įvairiais vardais: Dievu, Begaline gydomąja galia, Gamta, Dieviškąja meile, Gyvybės dėsniu. Visi jie, nors iš pažiūros skirtingi, reiškia tą pačią kosminę tiesą. Žinojimo apie šią galią ištakų reikia ieškoti tolimoje praeityje. Ant senovinių šventyklų galima rasti užrašą: „Gydytojas tvarsto žaizdą, o ligonį gydo Dievas".

Gydantysis Dievas yra jumyse. Joks psichologas, dva

sininkas, gydytojas, chirurgas, kunigas ar psichiatras žmo

nių negydo. Kai gydytojas išoperuoja auglį, jis tik pašali

na kliūtį Dievo gydomajai galiai pasireikšti. Panašiai

elgiasi ir psichologai ar psichiatrai: j ie tik pašalina psicho

logines kliūtis ir paskatina pacientą priimti naują psicho

loginę nuostatą, padedančią atsiskleisti gydomajai galiai,

kuri egzistuoja harmonijos, sveikatos ir ramybės pavida

lu. Dvasininkas kviečia jus atleisti sau ir kiliems, susitai

kyti su Dievu ir leisti meilės, ramybes ir geros valios gy-

Stebuklingasis gydymo dėsnis 45

domajai galiai sroventi per jūsų pasąmonę ir išvalyti ją

nuo neigiamų nuostatų.

Ta begalinė gyvybės gydomoji galia, kurią Jėzus pava

dino „Tėvu", gydo visas ligas - psichines, emocines ir fizines.

Jei moksliškai nukreipsite savo pasąmonėje esančią ste

buklingą gydomąją galią, ji gali išgydyti jūsų psichiką, kūną

ir net veiklą nuo visų ligų ir negalavimų. Ta gydomoji galia

atsilieps nepriklausomai nuo jūsų rasės, tikėjimo ar odos

spalvos. Jai nesvarbu, ar jūs priklausote kokiai nors bažny

čiai ir ar išpažįstate kokį nors tikėjimą. Nuo pat vaikystės jūs

jau esate išgijęs šimtus kartų. Ar prisimenate, kaip ta gydo

moji galia pagydė jus įsipjovusį, nudegusį, nusibrozdinusį, su

sitrenkusį, pasitempusį. Ir visi tie stebuklai vyko be jūsų są

moningų pastangų, jums net nežinant, kaip visa tai vyksta.

ATSIKRATĖ DVASIŲ BALSŲ

Prieš kelerius metus į mane kreipėsi labai nusiminęs univer

siteto studentas Dinas V.

- Bijau, kad neišprotėčiau, - tarė jis. - Nuolat girdžiu

kažkokių dvasių balsus. Jos nuo manęs neatstoja, nuolat ra

gina mane daryti baisius dalykus. Kai mėginu skaityti Bibli

ją ar kitas dvasinio turinio knygas, jos prisiartina ir šaukia

man į ausį nepadorius žodžius. Tai demonai, turintys ant

gamtinių galių. Bijau, kad jie manęs visai neužvaldytų.

Dinas nesuprato turįs aiškiagirdystės sugebėjimų. Jis su

gebėjo girdėti tai, kas fiziškai neegzistuoja. Tokių sugebėji

mų turi visi žmonės, tik jo sugebėjimai buvo nepaprastai ryš

kūs. Nesuprasdamas šio reiškinio priežasties, jis pradėjo

manyti, kad tai piktųjų dvasių darbas. Dėl savo prietaringų


įsitikinimų jis tai siejo su mirusiųjų vėlėmis. Nuolat tam kar

tojantis, jis išsiugdė monomaniją šiam reiškiniui. Jo pasąmo

nė, kurią užvaldė ši galinga, nors ir neteisinga prielaida, pa

mažu pradėjo veikti ir jo objektyvius sugebėjimus, versdama

protą kapituliuoti. Jis tapo psichiškai nesubalansuotu žmogu

mi, kokiu tampama leidus paimti viršų klaidingiems įsitiki

nimams.

- Žinote, Dinai, - pradėjau aiškinti jam, - jūsų pasąmo

nė yra nepaprastai galinga. Jai galima daryti tiek teigiamą,

tiek ir neigiamą poveikį. Jūs, be abejo, turite stengtis daryti

jai teigiamą, konstruktyvų ir harmoningą poveikį. Antraip

padėtis gali dar labiau pablogėti, nes jūsų pasąmonė atsilieps

į blogus signalus, kurie tiesiog užplūdo jus.

Mano paaiškinimas Dinui padarė didžiulį įspūdį. Prieš at

sisveikindamas su juo, parašiau jam maldelę ir liepiau tris

keturis kartus per dieną kartoti ją po 10-15 minučių:

„Dievo meilė, ramybė, harmonija ir išmintis užlieja mano širdj ir protą. Myliu tiesą, girdžiu tiesą ir žinau tiesą, kad Dievas yra Meilė, ir jo meilė apsupa mane ir apgaubia. Dieviškoji ramybės upė užlieja mano protą ir aš dėkoju už savo laisvę".

Dinas kartojo šią maldelę iš lėto, ramiai, pagarbiai, gi

liai įsijausdamas, ypač prieš eidamas gulti. Susitapatindamas

su harmonija ir ramybe, jis pertvarkė savo mąstyseną ir vaiz

duotę, na ir pradėjo sveikti. Savo psichikos sveikimą jis pa

siekė kartodamas tas tiesas, tikėdamas jomis ir siedamas su

jomis savo lūkesčius.

Ir aš melsdamasis nepamiršdavau jo. Vakare ir iš ryto aš kartodavau tokią maldelę:


„Dinas mąsto teisingai. Jis atspindi Dieviškąją išmintį ir Dieviškąjį protą visais jo reiškimosi būdais. Jo protas - tai tobulas dieviškasis protas, nekintamas ir amžinas. Jis girdi Dievo balsą - tai vidinis ramybės ir meilės jausmas. Jo protą užplūdo Dievo ramybės upė, ir jis kupinas išminties, ramybės, savitvardos ir supratimo. Visa, kas erzino iki šiol, dabar jį palieka, ir aš skelbiu, kad jis jau laisvas ir ramus".

Meditavau apie šias tiesas kiekvieną rytą ir vakarą, kol

mane apimdavo ramybės ir harmonijos nuotaika. Po savai

tės tas jaunuolis tapo visiškai laisvas ir ramus.

NESITIKĖTA, KAD JI IŠGYVENS

Marija B., kuri dažnai klausydavo mano paskaitų, atvedė su

manim pasikalbėti Pamelą P. Pamelos veidas buvo iškreip

tas didžiulio sielvarto. Man dar nespėjus paklausti, kas atsi

tiko, ji pradėjo šaukti:

- Mano vieta ne čia! Gal kaip tik šią minutę mano ma

žoji mergaitė kovoja su mirtimi!

Šiuos žodžius palydėjo isteriškas raudojimas.

Marija paaiškino padėtį. Pamelos ketverių metų duk

relė gulėjo ligoninėje, krečiama kažkokios paslaptingos

karštligės. Gydytojai būgštavo, ar tai nebus kokia nors en

cefalito atmaina. Jie gydė ją antibiotikais, tačiau kol kas

nesėkmingai.

- Man taip gaila jos, - tarė Marija. - Atrodo, kad visas

jos gyvenimas susideda iš vienų nelaimių,

Mažiau nei prieš mėnesį Pamela išsiskyrė su vyru po ke

lerius metus trukusių vaidų. Nuo to laiko Pamelą apėmė dar

didesnis sielvartas ir susierzinimas.


Kai Pamela truputį aprimo, aš tariau jai:

- Supraskite, kad vaikai labai priklauso nuo savo tėvų.

Jie tiesiog sugeria juos supančią psichologinę atmosferą ir

emocinį klimatą. Jie dar nesulaukė to amžiaus, kai protu ga

li valdyti savo jausmus, emocijas ir reagavimą į gyvenimą.

- Ką jūs tuo norite pasakyti? - paklausė Pamela.

- Jūsų dukrelę gydantys gydytojai padarys viską, ką tik

gali medicinos mokslas, - atsakiau jai. - Tuo aš neabejoju.

Tačiau jūs galite padaryti daugiau. Jūs galite sąmoningai nu

spręsti nusiraminti. Tą siūlyčiau pradėti nuo dvidešimt tre

čiosios psalmės skaitymo. Melskite Dievo, kad vestų jus tei

singu keliu, prašykite ramybės ir harmonijos. O ypač

prašykite padėti atsikratyti apmaudo ir vidinio įtūžio, kurį

jaučiate savo buvusiam vyrui.

- Jei žinotumėte, kaip jis elgėsi su manimi... - pradėjo ji.

- Ar tie neigiami jausmai jums svarbesni už jūsų vaiko

sveikatą? - paklausiau jos.

- Na ne, ką jūs! - užprotestavo ji.

- Tada stenkitės jų atsikratyti, - aiškinau aš. - Nu

kreipkite į jį savo meilę ir geranoriškumą. Atsikratykite

įtūžio ir pykčio, nes j ie persiduoda ir jūsi) dukrelei. Paban

dykite. Juk kaip apmaudas maitina apmaudą, taip ir mei

lė maitina meilę.

Pamela grįžo budėti prie savo mergaitės lovos. Ilgai me

ditavusi apie dvidešimt trečiąją psalmę, ji pradėjo melstis už

savo dukrelę:

„Dvasia, kuri yra Dievas, - tai mano v.iiko gyvybe. I)v,isia neturi temperatūros, ji niekada neserga, nekai'.< iunj.i Dieviškoji ramybė užlieja mano vaiko kūną ir sielą I Mb.ii I lekvienoje mano vai-


ko k ū n o dalelėje aiškiai matyti Dievo harmonija, sveikata, meilė ir tobulumas. Ji dabar atsipalaiduoja, nurimsta, jai ramu ir gera. O aš dabar žadinu joje esančią Dievo dovaną ir viskas g e r a i " .

Ji kurį laiką kartojo šią maldelę kas valandą. Atėjus va

karui pamatė, kad jos mergaitė nuostabiai pasikeitė. Ji nu

budo ir pradėjo kalbėti:

- Mamyte, o kur mano lėlė? Aš labai išalkau!

Slaugė patvirtino, kad karštis nukrito. Tai kas gi atsitiko?

Mergaitė liovėsi karščiuoti, nes nurimo jos motina. Ji iš kar

to pajuto motinos ramybę, harmoniją, meilę ir atitinkamai į

tai reagavo.

APSIGIMĘS GYDYTOJAS

Kartais girdime sakant, jog tas ar kitas žmogus yra „apsigi

męs gydytojas". Tai prietarai. Iš tikrųjų mes visi esame apsi

gimę gydytojai. Taip yra dėl paprastos priežasties: kiekvie

name žmoguje yra gydantysis Dievas. Su juo mintyse galime

užmegzti ryšį. Jis atsiliepia į kiekvieną kreipimąsi. Jis yra vi

sur. Jis - tai visų daiktų gyvybė.

TIKĖJIMO LAIPSNIAI

Tikėjimas būna įvairių laipsnių. Yra žmonių, kurie tikėjimu

išgydo kito žmogaus chroniškus skausmus. Kiti sugeba išgy

dyti įsisenėjusias, neišgydomomis laikomas piktybines ligas.

Dievas plaučių džiovą gali išgydyti taip lengvai, kaip užgyja

įsipjautas pirštas. Mus sukūrusiam Dievui nėra didelių ir ma

žų, sunkių ir lengvų dalykų. Jo visagalybės esama kiekvie

name žmoguje. Gydytojų, kurie gydo rankų uždėjimu, mal-


dos - tai tik kvietimas paciento pasąmonei įsijungti į gydy

mo procesą. Nesvarbu, ar pacientas tą žino, ar nežino, ne

svarbu, ar jūs priskiriate tai dieviškajam įsikišimui, ar nepri-

skiriate, jei tik paciento pasąmonė persiima sveikimo idėja,

rezultatas būna visada. Juk viskas priklauso nuo paciento ti

kėjimo.

PARALYŽIAUS ATVEJIS

Vieną mano seną draugą iš Niujorko, Hovardą D., kamavo

paralyžius ir drebulys. Kartais jis netikėtai nebegalėdavo pa

judėti iš vietos. Jį staiga paralyžiuodavo net judrios gatvės vi

duryje. Jo gydytojas išrašė jam vaistų, kurie šiek tiek sušvel

nino ligos simptomus, tačiau negalėjo išvaduoti jo nuo

nuolatinės baimės, panikos, blogos nuojautos. Tokie jausmai

jį labai nukamavo.

Kai Hovardas kreipėsi į mane pagalbos, aš sudariau jam

atitinkamą programą. Mano pirmas tikslas buvo parodyti

jam, kad jame pačiame slypi stebuklinga gydomoji galia, su

kūrusi jo kūną ir galinti jį išgydyti. Paakinau jį pamąstyti

apie evangelijos pagal Luką penktojo skirsnio 1 8 - 2 4 eilu

tes arba atitinkamas evangelijos pagal Morkų antrojo skir

snio eilutes (nuo penktosios iki vienuoliktosios), kur Jėzus

sako paralyžiuotam žmogui: „Žmogau, tavo nuodėmės tau

atleistos!.. Sakau tau: kelkis, imk savo patalą ir eik namo".

Hovardas godžiai skaitė tuos sakinius. Jie giliai sujaudi

no jį, nes jis labai susitapatino su tuo Biblijos personažu. Pa

aiškinau jam, kad Biblijoje minimas patalas reiškia lovą, ku

rioje žmogus guli savo mintyse. Tas Biblijos paralyžiuotas

žmogus, be abejo, gulėjo apniktas minčių apie baimę, kupi-


nas abejonių, pasmerktumo, kaltės jausmo ir prietarų. Tokios

mintys paralyžiavo jo kūną ir sielą.

Biblija sako, kad Jėzus išgydė paralyžiuotąjį atleisdamas

jam jo nuodėmes. Nusidėti reiškia nukrypti nuo tikslo, užtik

rinančio sveikatą, laimę ir ramybę. Jūs atleidžiate sau, kai psi

chologiškai ir emociškai susitapatinate su savo idealu ir taip

laikotės, kol tai perauga į jūsų įsitikinimą ar subjektyvų įsi

kūnijimą. Nusidedate kiekvieną sykį, kai jus apninka neigia

mos mintys, kai jaučiate apmaudą, neapykantą, kai smerkia

te ar kai pasiduodate baimei ar rūpesčiams. Nusidedate

visada, kai nukrypstate nuo savo gyvenimo tikslo, kuris vi

sada turėtų būti ramybė, harmonija, išmintis ir puiki sveika

ta - taigi turtingesnis gyvenimas.

Hovardas prisipažino man, kad labai neapkentė savo

brolio, kuris prieš keletą metų apgavo jį sudarant vieną fi

nansinį sandorį. Jį taip pat kankino kaltė, jis save smerkė. Da

bar jam pradėjo aiškėti, kad kaip tam Biblijos paralyžiuota

jam nepavyks pasveikti, kol neatsikratys savo nuodėmių; o

tam pakako atleisti sau ir savo broliui.

Hovardas kreipėsi į jo viduje esantį gydantįjį Dievą to

kiais žodžiais:

„Aš savo noru visiškai atleidžiu sau už tai, kad puoselėjau neigiamas destruktyvias mintis, ir nusprendžiu nuo šiol apsivalyti nuo jų. Pavedu savo brolj Dievo valiai. Kad ir kur jis būtų, nuoširdžiai linkiu jam sveikatos, laimės ir Dievo malonių. Aš dabar prisiderinau prie Begalinės gydomosios galios ir jaučiu, kaip kiekvieną mano k ū n o dalelę užplūsta dieviškoji meilė. Ž inau, kad Dievo meilė dabar persmelkia visą mano kūną, pripildo jj ir aš dėl to tampu sveikas ir tobulas. Jaučiu nesuvokiamą ramybę. M a n o


kūnas yra g y v o j o Dievo šventovė. Toje šventovėje yra Dievas, ir aš esu laisvas".

Medituodamas apie šias tiesas, Hovardas pamažu susi

grąžino sveikatą ir harmoniją. Keisdamas savo psichiką, jis

keitė ir savo kūną. Pasikeitęs požiūris keičia viską. Šiandien

Hovardas linksmai vaikštinėja sau, visiškai pasveikęs.

Ji IŠGYDĖ SAVO NUDŽIŪVUSIA RANKA

- Aš to tiesiog nesuprantu, - tarė man Irena R. Ji po susirin

kimo priėjo prie manęs pasikalbėti. - Praėjusią savaitę ma

ne atleido iš darbo mažoje leidykloje. Tokią staigmeną man

pateikė jos savininkė ir pasakė vieną keistą dalyką, kad aš

esu kaip tas Biblijos žmogus nudžiūvusia ranka. Ką, po ga

lais, tai galėtų reikšti? Juk mano rankos visiškai normalios!

- Supraskite, - atsakiau jai, - kad Biblijoje principai daž

nai suasmeninami, personifikuojami. Kitaip sakant, žmogus

kokiame nors pasakojime dažnai gali reikšti ir dar ką nors.

Toks būdas leidžia veikėjus ir jų santykius pavaizduoti daug

gyviau ir įtaigiau.

- Na gerai, - atsakė Irena, - literatūros man teko mokytis ir apie simbolius nusimanau. Tačiau ką gi reiškia ta nudžiūvusi ranka?

- Ranka yra valdžios, vadovavimo, efektyvumo simbo

lis, - atsakiau jai. - Savo rankomis jus kažką modeliuojate,

formuojate, nurodinėjate, piešiale Simboline prasme žmo

gus su nudžiūvusia ranka turi nevisaverliškumo kompleksą,

jis jaučiasi kaltas ir nevisavertis, gyvena pralaimėjimo nuo

taikomis. Toks žmogus dirba neefektyviai, jis neišreiškia jam

Dievo duotų galių.


Irenos veidas persimainė.

- Supratau. Tai tiesa - mano svajonės ir ambicijos nu

vyto. Bet ar galėjo būti kitaip? Juk nėra kaip jų įgyvendinti.

Ar ne tai ir reiškia augimą? Kad norint augti reikia atsisaky

ti vaikiškų svajonių?

- Ne! - emocingai šūktelėjau aš. - Savo svajonių atsisa

kymas reiškia ne augimą, o merdėjimo pradžią! Kas leidžia

savo nuostabioms idėjoms vos užgimusioms galvoje mirti, tas

stagnuoja, žūsta nespėjęs atsiskleisti. Turite ištiesti savo ran

ką, plėsdama savivoką ir savigarbą. Ką labiausiai norėtumėte

pasiekti? Suformuluokite tai savo mintyse. Įsivaizduokite sa

ve, realizuojančią tą svajonę.

- Mėgstu leidybą, - tyliai atsakė Irena. - Labiausiai no

rėčiau rasti būdą, kaip suteikti žodį žmonėms, kurie priversti

tylėti. Jei tik galėčiau rasti būdą...

Pasiūliau Irenai medituoti apie tą tikslą, įsivaizduoti, kaip

kalbasi su kai kuriais iš tų žmonių, kuriems ji norėtų padėti,

kaip sako jiems, kad jų žodžius išgirs milijonai žmonių. Ji pra

dėjo dažnai kartoti tokius žodžius:

„Per Dievo galybę, kuri mane sustiprina ir valdo, man v a d o v a u ja ir nukreipia mane, aš galiu viską. Suprantu, kad einu ten, kur yra mano tikslas. Dabar visiškai pasitikėdama kreipiuosi j manyje esančią Begalinę išmintį, ž i n o d a m a , kad ji man parodys kelią. Širdies gilumoje ž inau, kad Dievo galybė persmelkia mano mintis ir vaizdinius ir kad Dievas skatina mane stengtis įgyvendint i savo svajones".

Po kelių mėnesių gavau žinutę iš Irenos. Ji su draugu pa

rašė scenarijų filmui, kuris rėmėsi jos kaimynų papasakoto

mis istorijomis. Tas scenarijus laimėjo prizą ir nemenką fi-


nansavimą pagal jį statomam filmui. Šitaip žmonių, kuriems Irena norėjo padėti, žodžius iš tikrųjų išgirs milijonai.

KAIP BUVO IŠGYDYTAS BEVILTIŠKAS LIGONIS

Jėzus paliepė numirėliui: „O jis prabilo: 'Jaunuoli, sakau tau:

kelkis!' Numirėlis atsisėdo ir pradėjo kalbėti" (Lk 14, 15).

Kai Biblijoje pasakojama, kad numirėlis atsisėdo ir pra

dėjo kalbėti, tai ką tas reiškia? Tai reiškia, kad, kai išklauso

ma jūsų maldų, jūs kalbate nauja džiaugsminga sveikatos kal

ba. Jumyse atsiranda vidinis švytėjimas. Kai jūs liudijate savo

vidinius įsitikinimus ir prielaidas, prabyla jūsų mirusios vil

tys ir troškimai.

Patrikas O. yra tolimas mano giminaitis. Prieš kelerius metus jo brolis Maiklas paprašė manęs kartu su juo nueiti į ligoninę aplankyti Patriko. Patrikas buvo komos būsenoje -jam sustreikavo inkstai.

Kai įėjome į jo palatą, Patrikas gulėjo be sąmonės. Jis visai nereagavo į mūsų pasirodymą. Prisitraukiau kėdę priėjo lovos. Žinojau, kad jis yra pamaldus katalikas. Tyliu balsu tariau jam:

- Patrikai, Jėzus čia, su tavimi. Tu matai Jj. Jis ištiesia ranką. Šiuo momentu Jis uždeda savo ranką ant, tavęs.

Pakartojau tai kelis kartus lėtai, švelniai, įtikinamai. Patrikas staiga atsimerkė. Jis pažvelgė Į mane, paskui į

savo brolį ir tarė:

- Turėjau svečią. Čia buvo Jėzus. Žinau, kad pasveiksiu ir gyvensiu toliau.

Tai kas gi atsitiko? Įvyko stebuklas? J e i stebuklu laikysi

me tik nepaaiškinamus dalykus, tai ne. T i e s i o g Patriko pa-


sąmonė priėmė mano teiginį, kad Jėzus buvo čia. Ji pasufle

ravo jam tą mintį, o jis patikėjo, kad Jėzus žmogiškuoju pa

vidalu pasirodė čia ir uždėjo ant jo savo rankas.

Tikėjimas, kurį įžiebiau šio savo giminaičio kataliko pa

sąmonėje, rėmėsi jo tvirtu įsitikinimu, kad Jėzus atėjo išgy

dyti jo. Tas jo įsitikinimas ir buvo gydomasis veiksnys. Visa

da įvyksta tai, kuo tvirtai tikime, net jei tikėjimas būtų ir

aklas. Patriko pasąmonė pasidavė mano įtikinėjimui. Ji pri

ėmė mano įpirštą mintį ir veikė pagal ją. Tai, kas įvyko, tam

tikra prasme galima pavadinti ir numirėlio prikėlimu. Buvo

prikelta jo sveikata ir gyvybingumas. Tai, kuo jis patikėjo,

įvyko.

AKLAS TIKĖJIMAS IR TIKRAS TIKĖJIMAS

Tikras tikėjimas remiasi žinojimu, kaip veikia jūsų sąmonė

ir pasąmonė, ir moksliškai vadovaujamu, harmoningu tų

dviejų sąmonės lygmenų veikimu. Aklas tikėjimas gydo be

jokio mokslinio supratimo, kokios jėgos prisideda prie to gy

dymo. Jei žmogus tiki, kad kokia nors kaulo nuolauža yra

šventa relikvija, turinti gydomųjų savybių, tai gali būti net

ne kaulas, o tik plastikinė jo imitacija. Juk gydo ne pats kau

las, o tai, kad jis nukreipė ligonio mintis nuo baimės prie ti

kėjimo.

Visais atvejais, nesvarbu, koks metodas, procesas, užkal

bėjimai ar maldavimai, kuriais kreipiamasi į dvasias ar šven

tuosius, gydo pasąmonė. Tai, kuo tikite, žaibiškai pradeda

veikti jūsų pasąmonėje.

Elkitės taip, kaip pasielgė viena aštuonerių metų mer

gaitė sekmadieninėje mokykloje. Kelias dienas jai skaudė-


jo akis, o gydytojos išrašyti akių lašai nepadėjo. Tada ji pra

dėjo melstis tokiais žodžiais: „Dieve, Tu sukūrei man akis,

taigi tu gali ir išgydyti jas. Tuoj pat, gerai? Ačiū Tau". Dėl

tokio šio prašymo paprastumo, spontaniškumo ir vaikiško

tikėjimo j Dievą, ji kaipmat pasveiko. „Eik, ir tu taip daryk"

(Lk 10, 3 7 ) .

KAIP GYDYTI DVASIŠKAI

Dvasinis gydymas - tai kreipimasis į žmogaus širdyje esantį

Dievą ir jo teikiamos ramybės, harmonijos, sveikatos, grožio,

jo beribės meilės ir begalinės galios priminimas. Žinokite,

kad Dievas myli jus ir rūpinasi jumis. Jei štai šitaip melsitės,

baimė pamažu išnyks. Jei melsite pagydyti, pavyzdžiui, šir

dį, negalvokite apie ją kaip apie nesveiką. Toks galvojimas

nesiderintų su dvasiniu gydymu. Mintys yra daiktai. Jūsų

dvasinės mintys įgyja ląstelių, audinių, nervų ir kūno orga

nų pavidalus. Galvodami apie nesveiką širdį ar apie aukštą

kraujospūdį jūs tik stiprinate savo negalavimus. Liaukitės

galvoti apie simptomus, organus ar bet kurias kitas kūno da

lis. Nukreipkite savo mintis į Dievą ir Jo meilę. Jauskite ir ži

nokite, kad yra tik viena gydančioji antgamtinė būtybė bei

galia, ir priimkite šią išvadą: nėra jėgos, galinčios pasiprie

šinti Dievo veiksmams.

Ramiai ir su meile tvirtinkite, kad jumis srovena kelian

ti aukštyn, gydanti, stiprinanti Gydančiosios antgamtinės bū

tybės galia, ugdanti jus. Žinokite ir jauskite, kad Dievo har

monija, grožis ir gyvybė reiškiasi jumyse kaip jėga, ramybė,

gyvybingumas, sveikata ir teisingi veiksmai. Kai aiškiai tai

Stebuklingasis gydymu dėsnis 57

suvoksite, pažeista širdis ar kitas pasiligojęs organas bus iš

gydytas Dievo meilės šviesoje.

„Tad šlovinkite Dievą savo kūnu!" (1 Kor 6, 2 0 ) .

LABAI NAUDINGI PATARIMAI

1. Dievo gydomoji galia yra jūsų viduje. Pašalinkite visas psi

chologines kliūtis ir leiskite šiai galiai srūti per jus.

2. Monomaniakais vadinami žmonės, kurie leidžia savo min

tyse dominuoti ir jas valdyti kokiai nors visagalei, bet klai

dingai prielaidai.

3. Jei tėvai susijaudinę, jei j ie sutrikę ir kupini pykčio, šios

neigiamos emocijos pasąmonės lygiu persiduoda jų vai

kui ir gali jį susargdinti. Tegu dieviškosios ramybės upė

užlieja protą ir širdį; tada vaiko liga atslūgs ir harmonija

bus atkurta.

4. Visi mes iš prigimties esame gydytojai, nes mūsų širdyje

yra Begalinė gydančioji antgamtinė būtybė, su kuria ga

lime bendrauti savo mintimis ir įsitikinimais.

5. Ta stebuklingoji gydomoji galia, kuri sukūrė jūsų kūną, ži

no, kaip jį pagydyti. Ji pažįsta visus jūsų kūno procesus ir

funkcijas. Pasitikėkite ja ir dabar priimkite jos teikiamą gy

dymą.

6. Dažnai medituodami apie harmoniją, gyvybingumą, svei

katą, grožį ir tobulumą, jūs galite atgauti ir savo sveikatą,

susigrąžinti harmoniją.

7. Biblijoje principai personifikuojami siekiant gyviau ir įtai

giau pavaizduoti juos ir jų sąveiką. Galite įveikti nevisa-

vertiškumo pojūtį, glausdamiesi prie Dievo ir jausdami,

kad net vienas žmogus su Dievu sudaro daugumą.


8. Nepagydomų ligų nėra. Yra tik nepagydomi žmonės, ma

nantys, kad jų išgydyti neįmanoma. Ką galvoja, tą ir turi.

9. Gydymas tikėjimu yra gydymas neturint mokslinio supra

timo, kokios jėgos įtraukiamos į tą gydymą. O dvasinis gy

dymas yra suderintas ir harmoningas jūsų sąmonės ir pa

sąmonės veikimas, moksliškai nukreiptas į konkretų tikslą.

Visais atvejais gydo pasąmonė, nesvarbu, kokie metodai

ar procesai taikomi.

KAIP GALITE REAGUOTI I ŽODI „NEPAGYDOMAS" ASMENINIAME GYVENIME

Neleiskite žodžiui „nepagydomas" savęs išgąsdinti. Įsivaiz

duokite, kad turite reikalų su Kūrybiniu protu, sukūrusiu jūsų

kūną. Žmonės gali sakyti, kad išgydyti neįmanoma, bet jūs

tvirtai tikėkite, kad akimirksniu galite prisišaukti antgamti

nę gydančiąją būtybę ir per savo sąmonę naudotis jos galia.

Pasinaudokite ja dabar ir darykite stebuklus savo gyvenime.

Nepamirškite, kad stebuklas negali įrodyti tai, kas neįmano

ma; jis tik patvirtina tai, kas įmanoma, nes „Dievui viskas ga

lima" (Mt 19, 2 6 ) . „Grąžinsiu tau sveikatą, tavo žaizdas už-

gydysiu, - tai VIEŠPATIES žodis" (Jer 3 0 , 17).

Žodžiai „Viešpats Dievas" Biblijoje reiškia J Ū S I Į dvasios kū

rybinį dėsnį. Egzistuoja giliai tūnantis gydomasis principas,

persmelkiantis visą visatą, kuris srovena per jūsų dvasines

struktūras, vaizdinius ir pasirinkimus ir suteikia jiems formą.

Pasitelkę šį begalinį, beribį gydomąjį principą, veikiantį per

jūsų sąmonę, galite įgyvendinti viską, ką tik panorėsite.

Šiuo universaliu gydomuoju principu galite pasinaudoti

bet kokiam konkrečiam tikslui. Jis neapsiriboja tik kūno ar


psichikos gydymu. Tai tas pats principas, kuris padeda jums

susirasti idealų vyrą ar žmoną, klestėti jūsų verslui, nustato

jums tinkamiausią vietą gyvenime, suranda atsakymus į pa

čius sunkiausius klausimus. Teisingai taikydami šį principą,

jūs galite tapti žymiu muziku, gydytoju ar diplomatu. Galite

sukurti harmoniją ten, kur klesti nesantaika, ramybę ten, kur

kankina skausmas, džiaugsmą vietoj liūdesio, gausą vietoj

skurdo.

VANDENLIGĖS GYDYMAS

Su Džonu G. esu pažįstamas jau daug metų. Jis visada man

atrodė ne tik labai religingas, bet ir nelinkintis pikto kitam,

niekam nejaučiantis priešiškumo. Kai paskutinį kartą lan

kiausi Londone, nutariau susitikti su juo. Ir vos pažinau jį:

jo veidas ir visas kūnas buvo labai ištinę, o jo žvilgsnyje nuo

vargis buvo sumišęs su baime.

Kai paklausiau jo, kaip jaučiasi, jis atsakė:

- Tiesą sakant, nekaip. Mane kamuoja vandenligė. Kū

no audiniuose kaupiasi skysčiai. Tik gydytojai jau nebevar-

toja tokio pavadinimo. Jie sako, kad sergu edema, kuri gali

būti širdies ligos simptomas. Tačiau aš savo ligą vadinau ir

vadinsiu vandenlige. Žinote, kad nuo jos mirė ir mano tėvas?

- Ne, šito aš nežinojau, - atsakiau jam. - Jums tai tikriau

siai buvo sunkus smūgis?

- Taip, tai man padarė didelį įspūdį, - prisipažino jis. -

Tais laikais buvo tik vienas tos ligos gydymo būdas - didele

adata išsiurbti skystį iš pilvo ertmės. Tai gan skausminga, ir,

kaip man atrodo, gan neefektyvi procedūra. Kiek prisimenu,

kaip tik tada man ir atsirado įsitikinimas, kad tas pats laukia


ir manęs, kad ir aš susirgsiu vandenlige. Pasirodė, kad nesu

ki ydau.

- Džonai, ar girdėjai kada apie daktarą Fainsą Parkhurs-

tą Kvimbį iš Meno? - paklausiau jo.

Jis papurtė galvą.

- Tikrai negirdėjau. Jei būčiau girdėjęs, tai tokios neįpras

tos pavardės tikrai nebūčiau taip lengvai pamiršęs. Kas jis

toks ir kodėl manęs klausi apie jį?

Pradėjau jam aiškinti:

- Daugiau kaip prieš šimtą metų jis nustatė paprastą, bet

nuostabią psichologinę tiesą. Jis pareiškė, kad jei žmogus kuo

nors labai tiki, tai ir atsiskleis, nesvarbu, ar jis sąmoningai

galvos apie tai, ar ne. Tu visą gyvenimą tikėjai, kad susirgsi

šia liga. Tai ko čia stebėtis, kad galų gale ir susirgai?

- Tai nori pasakyti, jog susirgau ja dėl to, kad tikėjau, jog

susirgsiu? - paklausė jis susirūpinęs.

- Žinoma, - atsakiau jam. - Visą gyvenimą trukusi tavo

baimė iškreipė tiesą. Tikros galios ta liga neturi, nes už jos

neslypi joks principas. Egzistuoja sveikatos, o ne ligos prin

cipas, gausos, o ne skurdo principas, sąžiningumo, o ne ap

gaulės principas, grožio, o ne bjaurumo principas. Savo dva

sią gali nuteikti ir pozityviai, ir negatyviai. Deja, kol kas tu

ją nuteikei negatyviai.

- O jei aš pasikeisiu? - paklausė jis. Po ilgos pauzės pri

dūrė: - Mane sukūrusi Gydančioji antgamtinė būtybė dar tu

rėtų būti manyje, tik vien apie ligą besisukančios mano min

tys neleido jai manęs išgydyti. Todėl turėčiau pertvarkyti

savo mąstyseną, kad ji atitiktų dieviškąją harmonijos ir svei

katos tvarką. Ar negalėtum padėti man to padaryti?


Kartu su Džonu sudariau jam dvasinės terapijos progra

mą, ir jis pradėjo ją vykdyti. Kiekvieną vakarą prieš eidamas

gulti jis labai įsijautęs ir susikaupęs kartojo tokį tekstą:

„Gydančioj i antgamtinė būtybė dabar pradeda darbą pertvarkydama, g y d y d a m a , atkurdama ir kontrol iuodama visus mano kūno procesus pagal savo išmintį ir dieviškąją prigimtį. Visa mano sistema yra išvalyta ir pagyvinta gyvybingosios Dievo energijos. M a n o dvasioje ir kūne veikia dieviškosios apytakos, įsisavinimo ir šalinimo sistemos. Dieviškasis džiaugsmas man nuolat teikia jėgų. Aš sveikstu visais atžvilgiais ir esu dėkingas už ta i" .

Džonas kartojo šią maldelę kas vakarą trisdešimt dienų.

Per tą laiką jo mintyse įsitvirtino tikėjimas sveikata. Kai po

to jis pasitikrino sveikatą pas gydytoją, šis patvirtino, jog jis

visiškai pasveikęs.

GIJIMO ETAPAI

Pirmasis žingsnis, nuo kurio reikėtų pradėti gydytis, - nebi

joti savo dabartinės būsenos. Antrasis žingsnis - suvokti, jog

dabartinė būsena yra ankstesnės mąstysenos, kuri nebetu

rės teisės toliau egzistuoti, padarinys. Trečiasis žingsnis -

mintyse aukštinti jumyse esančią stebuklingąją Dievo gydan

čiąją galią.

Ši procedūra iš karto sustabdys visų dvasinių nuodų ga-

minimąsi jumyse ar žmoguje, už kurį meldžiatės. Gyvenimas

yra jūsų troškimų įsikūnijimas, ir jūsų mintys bei jausmai ne

trukus atsiskleis. Neleiskite, kad jus paveiktų kitų žmonių

nuomonė ar viešosios nuomonės baimė, vadovaukitės savo

jausmais ir tikėkite, kad jūsų dvasia ir kūnas yra veikiami

Dievo.


DVASINIS AKLUMAS

Milijonai žmonių yra „akli" psichologiškai ir dvasiškai. Jie ne

suvokia, kad kaip visą laiką galvojo, tokie ir tapo. Žmonės

yra dvasiškai ir psichiškai akli, kai jie kupini pykčio, nepasi

tenkinimo, pavydo kitiems. Jie nesupranta, kad taip daryda

mi išskiria dvasinius nuodus, kurie žudo ir juos pačius.

Daug žmonių nuolat skundžiasi, kad neįmanoma rasti iš

eities, kad jų padėtis yra beviltiška. Toks požiūris yra dvasi

nio aklumo rezultatas. Mes atgauname dvasinį ir psichinį re

gėjimą, kai pradedame suvokti savo dvasines galias ir

išsiugdome supratimą, kad išmintis ir intelektas mūsų pasą

monėje gali išspręsti visas mūsų problemas.

Kiekvienas turėtų išsiugdyti supratimą, kad tarp sąmo

nės ir pasąmonės yra tarpusavio ryšys ir sąveika. Tie, kurie

anksčiau buvo akli toms tiesoms, po intensyvios savistabos

pradės matyti sveikatos, turto, laimės ir dvasios ramybės per

spektyvą, viziją, kurią gali pasiekti teisingai taikydami dva

sinius dėsnius.

VAIZDAS YRA DVASINIS, AMŽINAS IR NESUNAIKINAMAS

Vaizdo mes nekuriame. Mes tik išreiškiame ar išleidžia

me jį. Mes matome per savo akis, o ne jomis. Akies tinklainę

sužadina iš erdvės objektų ateinančios šviesos bangos; opti

nis nervas jos impulsus perduoda į smegenis. Kai vidinė švie

sa arba intelektas susiduria su išorini- šviesa, tai interpreta

cijos proceso dėka mes matome vaizdą.

Jūsų akys vaizdais išreiškia dieviškąją meilę ir pasigė

rėjimą Dievo veikla bei Dievo liesos troškimą. Jūsų deši

nioji akis išreiškia vaizdais teisingas mintis ir teisingus


veiksmus. O kairioji akis išreiškia Dievo meilę ir išmintį.

Teisingai galvokite ir spinduliuokite gerą valią visiems, ta

da regėsite puikiai.

„Jėzus tarė: 'Regėk!'... Tas bemat praregėjo ir nulydėjo jį,

garbindamas Dievą" (Lk 18, 4 2 - 4 3 ) .

SPECIALI MALDA AKIMS IR AUSIMS

Manyje yra Viešpats Dievas, kuris mane g y d o . Mano regėjimas yra dvasinis, amžinas; jis yra mano sąmonės dalis. M a n o akys yra dieviškos idėjos, jos visada veikia tobulai. Manasis dvasinės tiesos suvokimas yra aiškus ir stiprus. Supratimo šviesa užlieja mane; aš kiekvieną dieną matau vis daugiau ir daugiau Dievo šviesos. Aš regiu dvasia; aš regiu protu; aš regiu fiziškai. Visur matau tiesos ir grož io vaizdus.

Begalinė Gydančioji antgamtinė būtybė dabar, šiuo m o m e n t u , pertvarko mano akis. Jos yra tobuli dieviški instrumentai, leidžiantys man gauti žinių iš išorinio ir vidinio pasaulio. Mano akyse atsiskleidžia Dievo šlovė.

Girdžiu tiesą; myliu tiesą; ž inau tiesą. M a n o ausys yra tobuli Dievo kūriniai, puikiai veikiantys visą laiką. M a n o akys yra t o b u li instrumentai, atskleidžiantys man Dievo harmoniją. Dievo meilė, grožis ir harmonija eina per mano ausis ir akis; aš esu susiderinęs su Dievu. Girdžiu iš savo vidaus sklindantį tylų, silpną Dievo balsą. Šventoji Dvasia paaštrina mano klausą, mano ausys yra atvertos ir laisvos.

SIEK PASVEIKTI TOKIU BŪDU

1. Žmonės gali sakyti, kad tai neįmanoma, bet su Dievu vis

kas įmanoma. Jus sukūręs Dievas gali ir išgydyti jus.

2. Gydomasis principas eina per jūsų mąstyseną ir vaizduo

tę, išryškindamas visus dalykus, kurių norite.


3. Jei kuo nors tikite, tai pasireikš, net jei sąmoningai apie

tai negalvosite. Tikėkite tik Tą, kuris gydo, laimina ir įkve

pia jus.

4. Aukštinkite savo viduje esančią Dievo galybę, ir jūsų kū

ne nebeplis jokia liga.

5. Dėkinga širdis yra arti Dievo. Te visos jūsų maldos šlovi

na Dievą ir Jam dėkoja.

6. Esate dvasiškai aklas, jei nežinote, kad mintys yra daik

tai, kad ką jaučiate - tą ir traukiate, o ką įsivaizduojate -

tą ir gaunate.

7. Vaizdas yra dvasinis, amžinas ir nesunaikinamas. Nuosta

bi maldelė akims yra nuolat kartoti: „Geriau matau dva

sia, protu ir fiziškai".

8. „Keliu akis į kalnus - iš kur ateis man pagalba?" (Ps 121, 1)

Dinamiškasis apsaugos dėsnis

Prieš kiek laiko manęs paprašė aplankyti moterį, vardu Glo

rija V, gydomą nuo vėžio Sloan Kettering ligoninėje Niujor

ke. Kai paklausiau jos apie šeimą, ji atsakė turinti sūnų ir du

vaikaičius, kurių niekada nėra mačiusi.

- Kodėl? - nustebęs paklausiau. - Gal jie gyvena labai

toli nuo čia?

- Ne, iki jų tik valanda kelio - jie gyvena Konektikute, -

atsakė ji. - Niekada nemačiau jų dėl to, kad tada tektų susi

tikti ir su sūnaus žmona.

- Taigi su marčia? - sutrikęs paklausiau.

- Sūnaus žmona, - pakartojo ji, sąmoningai atmesdama

mano ištartą žodį. Jos veidas parūstėjo. - Nekenčiu tos įžū

lios mergiotės! Nekenčiu jos kaip nuodų nuo tos prakeiktos

dienos, kai mano sūnus parsivedė ją į namus. Neįsivaizduo

ju, ką jis joje įžiūrėjo. Galiu tik prašyti Dievo, kad jam atsi

vertų akys, kol dar ne vėlu. - Kiek laiko, kaip jūsų sūnus jau vedęs? - paklausiau jos.


Truputį pagalvojusi, Glorija atsakė:

- Jau beveik trisdešimt metų. Ir mano neapykanta jai me

tai iš metų tik stiprėjo!

- Kaip ir jūsų vėžys, - tarstelėjau aš.

Išplėtusi akis, ji pažvelgė į mane.

- Ką tuo norite pasakyti? - paklausė.

- Ar klausėte gydytojų, kokia jūsų ligos priežastis? - sa

vo ruožtu paklausiau aš. - Atmetus į šalį visas smulkmenas,

jie tikriausiai pasakė, kad kai kurios ląstelės atsisuko prieš

jus, tapo nuodingos. Norėčiau jums pasakyti, kad tam tikra

prasme neapykanta marčiai daro jums nuodingą poveikį. Ir

ne tik jūsų širdžiai ir protui, bet ir kūno ląstelėms. Norite at

sikratyti vėžio?

- Ir dar kaip! - sušuko ji. - Tai mano didžiausias noras.

- Didesnis už jūsų neapykantą marčiai? - paklausiau jos.

Kiek padvejojusi, ji linktelėjo galvą.

- Tada turite neapykantos atsikratyti. Privalote išmokti

didžiojo meno, kaip atleisti kitam. Pradėkite melstis už savo

marčią - iš visos širdies, su meile.

Toliau aš padėjau Glorijai sukurti tokią maldelę už jos

marčią:

„Lai dieviškoji ramybė pripildo jos sielą, įkvepia ir laimina visuose jos darbuose. Dievas padeda jai, ir ,v\ džiaugiuosi, kad dieviškieji dėsniai veikia jos naudai, veikia pei ją ii aplink ją. Savo širdyje ir sieloje jaučiu, kad jai atleidau Kai lik pagalvoju apie ją, visada linkiu jai tik gero. Dabar jau esu laisva",

Gloriją persmelkusi atlaidumo dvasia kariu su chemote

rapija ir kitokiu gydymu labai ją p a k e i l e u ji stebuklingu bū

du pradėjo sveikti. Maldos pakeitė jos pasąmonę, išstumda-

Dinamiškasis apsaugos dėsnis 67

mos ir neutralizuodamos visas joje buvusias neigiamas struk

tūras; kartu su jomis turėjo išnykti ir jų įsikūnijimas.

NAUJA DIEVO KONCEPCIJA DARO STEBUKLUS

Prieš kelis mėnesius mane pasikvietė pasisvečiuoti labai ma

lonus žmogus, vardu Miltonas S. Žinojau, kad tai visais at

žvilgiais taurus, dosnus ir kilniaširdis žmogus. Pirmąjį vieš

nagės vakarą jis pasiguodė, kad neseniai gydytojai nustatė

jam prostatos vėžį.

- Nuo šios ligos mirė ir mano tėvas bei mano dėdė, - pri

dūrė jis. - Daugiau kaip dvidešimt metų gyvenau persekio

jamas baimės, kad ji užpuls ir mane. Kasdien meldžiau Die

vo, kad išgelbėtų mane nuo tokios nelaimės. Matau, kad

Dievas mano maldų neišklausė. Įvyko taip, kaip sakė Jobas:

„Mane ištiko tai, ko taip bijojau".

- Mielas bičiuli, - tariau jam, - atleisk, bet man atro

do, kad savo maldas nukreipei ne tuo adresu. Ką tu darei?

Ogi prašei kažkokio tolimo Dievo panašiais žodžiais: „Jei to

kia Dievo valia, jis išgydys mane. Jei ne, tai atsiųs man ko

kią nors baisią ligą". Tai ne kas kita, kaip primityvi kerš

tingo Dievo, baudžiančio savo vaikus, koncepcija. Dievas

yra kiekviename iš mūsų. Kadangi tikėjai, jog Dievo valia

gali tapti vėžio auka, tai tarsi pats norėjai, kad taip atsitik

tų. Na ir atsitiko.

- Jei iš tikrųjų taip, tai ką man dabar daryti, kaip išsigel

bėti? - paklausė Miltonas.

- Tikėti, kad pasveiksi, - atsakiau jam. - Būti geros nuo

taikos. Gydytojo paskirtą gydymą priimti su įsitikinimu, jog

Dievas nori, kad tas gydymas būtų veiksmingas. Jausk šir-


dyje, kad pasveiksi, ir tavo pasąmonė atitinkamai į tai reaguos.

Vėliau gavau žinią iš Miltono, kad jo prostatos vėžys susilpnėjo, o jo bendra sveikata, tiek fizinė, tiek dvasinė, puiki kaip niekada.

KODĖL JI NETURĖJO VAIKINŲ

Ana G. buvo jauna mergina iš kaimiškosios Vajomingo vals

tijos ir dirbo vienoje kontoroje Los Andžele. Po viešos pa

skaitos ji priėjo prie manęs ir tarė:

- Kaip manote, ar negalėtumėt man padėti? Esu tokia ne

drąsi ir baugšti, kad išraustu ir nusigręžki, vos tik koks nors

vaikinas pasisveikina su manimi. Niekada nemokėjau elgtis

su vaikinais. Ko gero, niekada ir neišmoksiu.

- Bet norėtumėt išmokti? - paklausiau jos.

- Labiau už viską! - šūktelėjo ji. - Man baisiai nepatin

ka kiurksoti vienai ir vienišai. Norėčiau kam nors atnešti lai

mę. Norėčiau sukurti šeimą.

Besikalbant toliau, paaiškinau jai, kaip įgyvendinti savo

troškimus. Pirmiausia jai reikėjo atsikratyti įpročio laikyti sa

ve baugščia ir drovia. Ji turėjo prisiversti jaustis mergina, ku

ria visi gėrisi, laiko patrauklia ir geidžiama.

Mano patarimu, kanceliarinių prekių parduotuvėje ji nu

sipirko storą sąsiuvinį ir pradėjo jame aprašinėti pasimaty

mus su įsivaizduojamais savo gerbėjais. Kiekvieną vakarą ji

skirdavo laiko apmąstyti tų pasimatymu, kurie visada būda

vo sėkmingi ir malonūs, smulkmenoms. Netrukus ji pajuto,

kad būtinybė kalbėtis su žmonėmis darbe jau uebegąsdina.

Kai sykį bendradarbių grupelė pakvietė ją penkiadienio va-


karą praleisti restorane, ji sutiko. Vienas iš tų bendradarbių,

jaunas vyras, jau seniai iš tolo gėrėjęsis ja, visą vakarą šne

kėjosi ir flirtavo su ja. Vakarui baigiantis, jis paskyrė jai pa

simatymą. Netrukus ji tapo labai populiari tarp vyrų ir šo

kiuose partnerių jai niekada netrūkdavo.

Meilės reikalams pasitaisius, Ana panoro kažko pastoves

nio. Ji pradėjo prašyti Begalinės išminties surasti jai idealų

vyrą, puikiai tinkamą visais atžvilgiais. Vakare prieš eidama

gulti ji įsivaizduodavo ant piršto vestuvinį žiedą. Mintyse lies

davo jį, jusdavo jį. Diegė į savo pasąmonę to žiedo vaizdinį,

jo natūralumą, tvirtumą, apčiuopiamumą. Be to, ji stengėsi

įsiteigti, kad tas žiedas reiškia, jog vedybos - jau įvykęs fak

tas. Netrukus ja susidomėjo vienas nuostabus vyras. Dabar

jiedu visais atžvilgiais harmoninga pora.

KAIP JIS TAPO PUIKIU MOKINIU

- Man baisiai neramu dėl sūnaus Semo, - pasiguodė man

Deividas K. - Jam dabar vienuolika metų, bet man atrodo,

kad jo ateitis labai niūri. Jo mokytojas neseniai man sakė, kad

Semas nepajėgus mokytis ir geriau būtų perkelti jį į specia

lią klasę. Gerai žinau, ką tai reiškia. Taip mandagia forma pa

sakoma, kad vaikas protiškai atsilikęs.

- O kaip jums atrodo, ar mokytojas teisus?

Deividas nejaukiai pasimuistė kėdėje.

- Bijau net pagalvoti apie tokį dalyką, tačiau po to po

kalbio aš pradėjau labai atidžiai stebėti Semą. Kartais at

rodo, kad jis negirdi, ką jam sakau, o kai paklausiu jo apie

tai, kas užduota, jis atsako labai negreit, tarsi klausimas bū

tų ne jam.

70 KOSMINĖS D VASINĖS GALIOS DĖSNIAI

- Deividai, o kuo jūs užsiimate darbe? - paklausiau jo.

- Kuriu reklaminius skelbimus, - atsakė jis.

- Įsivaizduokite, kad jūsų skyriaus viršininkas įtaria, jog

jūs esate nevykėlis, - tariau jam. - Įsivaizduokite, kad jis žiū

ri jums per petį ir uždavinėja „atsitiktinius" klausimus apie

jūsų užduotis. Kaip manote, koks būtų to poveikis jums?

- Susimaučiau iš karto, - atsakė Deividas. - Oi, supra

tau, kur jūs taikote. Tai, kaip aš stebėjau Semą, tikrai jam

trukdė. Tą patį galiu pasakyti ir apie jo mokytoją. Į viską, kas

problematiška, kreipiama daugiau dėmesio.

- Šiuose žodžiuose daug tiesos, - patvirtinau aš. - Tačiau

tai dar ne viskas. Jūsų sąmoningas įsitikinimas, kad sūnus gali

būti protiškai atsilikęs, persiduoda į jūsų ir į Semo pasąmo

nę. Tai prisideda prie to dalyko, kurio labiausiai bijote, atsi

radimo.

- Tai siaubinga! - šūktelėjo Deividas. - Aš juk noriu ne

pakenkti Semui, o jam padėti! Ką turėčiau daryti?

- Turėtumėte keisti savo sąmoningą įsitikinimą, - atsa

kiau jam. - Susiraskite kokią nors ramią vietelę, atsipalaiduo

kite psichologiškai ir fiziškai, ir su džiaugsmu įsivaizduoki

te, kaip jūsų sūnus pasakoja, kad jam gerai sekasi mokykloje.

Taip darykite tris keturis kartus per dieną. Įsivaizduokite,

kaip jis atneša jums trimestro pažymėjimą su pilnais pagyri

mų mokytojo komentarais. Pajuskite rankose to pažymėjimo

popierių, matykite baltame popieriuje juodas raides, girdė-

kite savo žodžius: „Puiku, Semai! Šauniai padirbėta! Ir toliau

taip laikykis!"

Deividas paklausė šio patarimo. Jis pasinėrė į savo vaiz

duotės reginius, kol j ie įsiskverbė į jo pasąmonę ir tapo jo


tvirtu įsitikinimu. Sūnus į tai reagavo puikiai ir tapo vienu iš

geriausių mokinių klasėje. Jo tėvas galėjo džiaugtis idėjos,

apie kurią meditavo, vaisiais. Jo malda privertė pasąmonės

intelektą ir išmintį persiduoti į berniuko protą ir šis pateisi

no tėvo lūkesčius.

JO NEGALĖJO SUŠAUDYTI

Prieš kelerius metus skaičiau visą ciklą paskaitų Osakoje, Ja

ponijoje. Vieną vakarą savo viešbučio restorane išsikalbėjau

su japonu, vardu Akira I. Jis sakėsi per Antrąjį pasaulinį ka

rą tarnavęs imperijos armijoje.

- Tai atsitiko Kinijoje, - pasakojo jis. - Vienas iš mūsų

būrio kareivių, manęs nemėgęs, apkaltino mane tuo, ko aš

niekada nebuvau padaręs. Karo lauko teismas mano pasitei

sinimais nepatikėjo ir nuteisė mane sušaudyti.

- Kaip baisu! - pasipiktinau aš. - Ir kaip jums pavyko iš

vengti to nuosprendžio?

- Turiu pasakyti jums, kad vaikystėje lankiau krikščio

nišką mokyklą, - atsakė jis. - Kalėjime kažkoks dangiškas

impulsas paskatino mane kartoti devyniasdešimt pirmosios

psalmės žodžius. Kas vakarą prieš eidamas gulti aš kartojau

iš visos savo esybės gelmių: „Manęs negali sušaudyti. Esu

Dievo vaikas, ir Dievas negali sušaudyti savęs". Žinojau, kad

yra tik viena Galia ir tik viena Gyvybė. Mano gyvybė buvo

Dievo gyvybė.

Akira papasakojo, kad likus kelioms dienoms iki egze

kucijos jį paleido nieko jam nepaaiškinę ir grąžino į dalinį

tarnauti toliau. Niekada jis taip ir nesužinojo, kodėl jo pasi

gailėjo, bet buvo įsitikinęs, kad jis pats to pasiekė, kartoda-


mas pasąmonėje psalmės tiesas ir įsivaizduodamas savo laisvę. Ką įdiegiate į pasąmonę, tas vėliau atitinkamai atsiliepia jums.

NUO JŪSŲ ATSAKYMO PRIKLAUSO JŪSŲ ATEITIS

Vaikystėje, kai susirinkdavo visa mūsų šeima, dažnai girdė

davau, kaip mano dėdės ir tetos kalbasi apie įvairius daly

kus. Dažnai j ie sakydavo, pavyzdžiui, taip: „Žinote, Džonui

ar Merei tokia nelaimė atsitiko dėl to, kad jis ar ji nebevaikšto

į bažnyčią". Kai tik kuriam iš jų pažįstamų nutikdavo nelai

mė, jie visada rasdavo priežasčių išvadai, kad šie nusidėjo

Dievui ir todėl tapo jo rūstybės aukomis.

Dar tebebūdamas vaikas aš dažnai pagalvodavau, apie

kokį Dievą j ie kalba. O kaip jūs suvokiate Dievą? Ar žinote,

kad nuo atsakymo į šį klausimą priklauso visa jūsų ateitis?

TAI, KĄ MANOTE APIE DIEVĄ, MANOTE APIE SAVE

Jei manote, kad Dievas gyvena kažkur dangaus aukštybėje

ir yra žiaurus, kerštingas, mįslingas, tironiškas, kanibalisti-

nis Molochas, kažkoks despotas, kurio vienintelis tikslas yra

mus bausti, tai, be jokios abejonės, jums teks patirti ir tokios

mąstysenos padarinius. Jūsų gyvenimas bus miglotas, neaiš

kus, kupinas baimės ir įvairiausių apribojimų. Kitaip sakant,

jūs patirsite tokio savo tikėjimo rezultatus. Ir tie rezultatai tik

rai bus neigiami.

Dievas tampa jums tuo, kuo jūs jį įsivaizduojate esant.

Todėl pirmiausia susikurkite teisingą Dievo įvaizdį. Galite va

dinti jį įvairiausiais vardais - Alachu, Brama, Višnum, Rea

lybe, Begaline išmintimi, Antgamtine gydančiąja būtybe, Su-


persiela, Dieviškąja dvasia, Visatos architektu, Aukščiau

siąja būtybe, Gyvybės principu, Gyvąja dvasia, Kūrybine ga

lia. Svarbiausia, kad nuo to, kaip suvoksite Dievą, priklau

sys viso jūsų gyvenimo kryptis.

TIKĖKITE MEILĖS DIEVĄ

Milijonai žmonių tiki Dievą, siunčiantį žmonėms ligas,

skausmą ir kančias; jie tiki žiaurią ir kerštingą dievybę. Jie

neturi gerojo Dievo, mylinčiojo Dievo. Taip keistai, nemok

šiškai įsivaizduodami Dievą, jie tokio tikėjimo vaisius pati

ria įvairiausių vargų ir rūpesčių pavidalu. Jūsų pasąmonė

išreiškia jūsų įsitikinimus ir suprojektuoja juos į patirtį, są

lygas ir įvykius.

Jūsų formalus tikėjimas į Dievą neturi jokios reikšmės.

Svarbu yra tai, ką tikite pasąmonėje, ką tikite širdimi. Tai jūs

visada parodysite. Štai kodėl daktaras Kvimbis daugiau kaip

prieš šimtą metų sakė: „Žmogus yra tikėjimo išraiška". Mili

jonai žmonių tiki aikštingą Dievą, esantį kažkur aukštai dan

guje ir priskiria jam visas žmogiškas užgaidas. Šitokiu Die

vo suvokimu jie primena vieną verslo agentą, kuris man sykį

yra pasakęs: „Viskas bus gerai, jei tik Dievas paliks mane ra

mybėje". Tikėkite, kad Dievas yra meilė, kad jis globoja jus,

rūpinasi jumis, jums vadovauja, padeda, myli jus, ir tada sa

vo gyvenime susilauksite stebuklų, toli pranokstančių jūsų

drąsiausias svajones!

TAPKITE NAUJU ŽMOGUMI

„Jo vardas bus Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, Am

žinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis" (Iz 9, 6).

74 KOSMINĖS D VA SIN ĖS GALIOS DĖSNIAI

Dabar, šiandien pat, skaitydami šias eilutes, pradėkite

kurti savyje tikrąjį, teisingą tikėjimą į Dievą ir jūsų gyve

nime pradės vykti stebuklai. Supraskite ir žinokite, kad Die

vas yra palaima, džiaugsmas, neapsakomas grožis, absoliuti

harmonija, begalinė išmintis, beribė meilė, kad jis yra vi

sagalė, aukščiausia ir vienintelė Antgamtinė būtybė.

Suvokite protu, jog Dievas yra visa tai, taip ryžtingai ir

be svyravimų, kaip suvokiate faktą, kad esate gyvi. Tada gy

venime pradėsite patirti naujojo tikėjimo į jumyse esantį pa

laimingąjį Dievą nuostabius rezultatus. Pamatysite, kad jū

sų sveikata, jūsų gyvybingumas, jūsų verslo reikalai, jūsų

aplinka ir visas pasaulis keičiasi į gerąją pusę. Suklestėsite

dvasiniu, psichiniu ir materialiniu požiūriu. Jūsų supratimas

ir dvasinė įžvalga stebuklingu būdu padidės ir jūs tapsite vi

siškai nauju žmogumi.

JO VERSLAS IŠAUGO TRIMIS ŠIMTAIS PROCENTŲ

Filas L. užėjo pasikalbėti su manimi po paskaitos Londone,

Anglijoje.

- Visą gyvenimą mane persekiojo mirtina skurdo bai

mė, - prisipažino jis. - Dirbu iš visų jėgų, bei mano verslo

klestinčiu niekaip nepavadinsi. Ką daryti?

- O kodėl jums nepabandžius žiūrei i j Dievą kaip į savo

nebylų partnerį? - paklausiau jo. - Kaip | savo vadovą ir pa

tarėją? Tikėti, kad Dievas visada žvelgia į jus kaip mylintis

tėvas? Drąsiai tvirtinkite, kad Dievas lenkina visus jūsų po

reikius ir įkvepia visus jūsų veiksmus.

Jo veidas nušvito.


- Nuostabu! - tarė jis. - Niekada šitaip nesu galvojęs

apie Dievą. Visada laikiau jį kažkokia tolima, bauginančia

antgamtine būtybe. Tačiau juk net oriausias, šalčiausias žmo

gus atsipalaiduoja, sušvelnėja žaisdamas su savo vaiku. Ko

gero, tą patį galima pasakyti ir apie Dievą!

Po kelių mėnesių gavau iš Filo laišką. Jis rašė: „Dabar

įsivaizduoju Dievą kaip Gyvąją antgamtinę būtybę, kaip

draugą, patarėją, kaip vadovą. Ir mano verslas išaugo tri

mis šimtais procentų, sveikata pagerėjo, man nebereikia net

akinių storais stiklais, kuriuos nešiojau pastaruosius dvide

šimt metų".

Matote, kas atsitiko, kai šis žmogus nusprendė žiūrėti į

Dievą kaip į savo Tėvą. O žodis „tėvas" jam reiškė labai daug.

Jis reiškė meilę, globą, vadovavimą, aprūpinimą. Tegu tokie

stebuklai atsitinka ir jūsų gyvenime.

TRYS STEBUKLINGI ŽINGSNIAI

Eidamas dvasininko pareigas, aš kartą sutuokiau nuostabią

jauną porą, Žanetą ir Bilą S. Tai įvyko Vidurio Vakaruose.

Tačiau jau po mėnesio jiedu išsiskyrė. Žaneta sugrįžo į savo

tėvų namus. Tai kas gi atsitiko jų meilei?

Kai to paklausiau Bilo, jis atsakė:

- Mums nereikėjo pasilikti čia, kur mes abu užaugome.

Žaneta čia tiesiog yra visų per daug mylima. Beveik visi mū

sų mokyklos vaikinai aukštesnėse klasėse buvo ją įsimylėję.

Dar prieš vestuves aš būgštavau, kad ji pradės susitikinėti su

kitais vyrais. Pavyduliavau ir nepasitikėjau ja. Nuolat įsivaiz

duodavau ją kartu su kuriuo nors iš jos buvusių draugų. Bu

vau tikras, kad neteksiu jos.


Laukdamas blogo iš savo žmonos, Bilas psichologiškai

gyveno baimės, pavyduliavimo, netekties jausmais. Šitaip jis

jau sulaužė savo vedybinę priesaiką: juk buvo pasižadėjęs

gerbti ir mylėti ją visą gyvenimą, atsisakyti visų kitų ir būti

ištikimas tik jai vienai. Tačiau davė valią savo nepasitikėji

mui ir įtarinėjimams. Jo būgštavimai persidavė į žmonos pa

sąmonę. Tad ko jis labiausiai bijojo, galų gale ir įvyko. Įžeis

ta ir suglumusi dėl tokio jo elgesio, Žaneta pradėjo ieškoti

užuojautos ir paguodos pas savo seną draugą, kuris vis dar

siekė jos palankumo. Kai Bilas pamatė, kad jo būgštavimai

pildosi, jis puolė kaltinti žmoną. O iš tikrųjų ji darė tik tai,

ko jis iš jos tikėjosi.

Mano ganytojiška pareiga buvo išaiškinti visa tai Bilui ir

Žanetai. Kai jiedu sužinojo, kaip veikia jų sąmonė ir pasą

monė, nusprendė abu kartu melstis ir pabandyti žengti tris

stebuklingus žingsnius.

• Pirmasis žingsnis: pradėti nuo Dievo. Iš ryto, vos tik

nubudę, jie prašydavo Dievą vadovauti jiems viskam, ką

tik jie darytų. Jie siuntė vienas kitam ir visam pasauliui

ramybės, harmonijos ir džiaugsmo mintis.

• Antrasis žingsnis: malda prieš valgį ir po valgio. Jie

dėkojo Dievui už gardų maistą iru/, visas |<> malones. Jie

du stengėsi, kad jų pokalbių prie stalo nedrumstų jokie

rūpesčiai, ginčai, nesutarimai.

• Trečiasis žingsnis: malda prieš rimini gulli. Jiedu

miegamajame laikė po ranka l i ih l ip i u k i e k v i e n ą vaka

rą prieš eidami gulti skaitydavę iš joi į s i r a u k i ) . Skaityti


pasirinkdavo dvidešimt trečiąją, dvidešimt septintąją ir

devyniasdešimt pirmąją psalmes, Laiško žydams vie

nuoliktąjį skirsnį ir Pirmojo laiško korintiečiams trylik

tąjį skirsnį. Jie ramiai kartodavo: „Dėkojame tau, Tėve,

už visas šios dienos malones. Te Dievas suteikia mums

ramų miegą".

Tiek Bilas, tiek Žaneta pasižadėjo patys sau liautis da

ryti bet ką, kas didintų tarp jų atstumą. Jiedu dar labiau sten

gėsi, kad jų santuoka būtų laiminga. Šitaip elgdamiesi, j ie ga

lų gale atkūrė savitarpio santykių harmoniją.

IŠSISKYRUSI PORA VĖL SUSIJUNGĖ

Prieš kelerius metus turėjau gan keistą pokalbį su Duanu R.

ir Mardže B., kurie atėjo pas mane į viešbutį Dalase, Teksa

so valstijoje. Abu buvo labai susirūpinę ir sunerimę.

- Mudu buvome vedę, - pareiškė Duanas, - vienas ki

tą. Netrukus išsiskyrėme. Kad taip įvyko, kaltas aš: buvau

kvailas, bukaprotis, užsispyręs kaip mulas.

- Nieko panašaus! - užprotestavo Mardžė. - Tai aš el

giausi kaip visiška idiote, ir tu tą žinai!

- Na gerai, nesiginčykim dabar čia dėl to, - tarė Dua

nas. - Reikalas tas, kad žingsnis po žingsnio viskas baigėsi

skyrybomis. O neseniai vienas ir kitas sukūrėme naujas

šeimas.

- Ar jums teko girdėti apie vedybas nusivylus meile ki

tam? - paklausė manęs Mardžė. - Mūsų atveju taip ir atsiti

ko. Mes padarėme didžiausią klaidą, kokią tik įmanoma pa

daryti. O blogiausia tai, jog aš tą supratau nepraėjus nė

savaitei po naujųjų vedybų.


- Kaip ir aš, - pritarė jai Duanas. - Šiaip ar taip, visa bė

da, kad mes net pusantrų metų kamavomės, stengdamiesi

apsieiti vienas be kito, bet veltui. Pagaliau supratome, kad

vis dar mylime vienas kitą. Tai ką mums daryti?

- Kaip jums atrodo, kas geriau atitinka Dievo planus -

tikra santuoka iš meilės ar tariama, besiremianti melu?

- Žinoma, kad tikra, - vienu balsu atsakė jie.

- Tai ir turite atsakymą, - atsakiau jiems. - Gyventi su sa

vo dabartiniais sutuoktiniais ir skendėti mele negarbinga ne tik

jų, bet ir jūsų pačių atžvilgiu. Privalote pasakyti jiems tiesą. Ma

nau, jog pamatysite, kad jie jau ir patys apie tai numano.

Abipusė meilė Duaną ir Mardžę dar kartą atvedė prie

meilės altoriaus. Su naujaisiais sutuoktiniais buvo susitarta

draugiškai, visiems nuo to buvo tik geriau. Taip mūsų pora

susijungė vėl.

Meilė sujungia dvi širdis, ir to ryšio nutraukti neįmano

ma. „Ką tad Dievas (Meilė) sujungė, žmogus teneperskiria"

(Mt 19, 6).

KEIČIANČIOJ) MEILĖS GALIA

Elizabeta I. atėjo pas mane labai nusiminusi.

- Ar galite patikėti, kad mano tėvas savo psichologinė

mis galiomis griauna mano santuoką? - paklausė ji.

- Nežinau, ar gerai supratau jūsų klausimą, - atsakiau

jai. - Gal galėtumėte apie susidariusią situaciją papasakoti

smulkiau?

Ji giliai įkvėpė.

- Aš ištekėjau jau beveik prieš pusantrų meti), Frenkas

ir aš labai mylime vienas kitą ir esame baisiai laimingi. Tik


visa bėda, kad Frenkas katalikas, o mano tėtis labai neken

čia katalikų. Jis sako, kad jie vergauja šėtonui. Žinau, jog jis

meldžiasi, kad mūsų santuoka iširtų, ir aš bijau, kad jo mal

dos nepadėtų jam pasiekti šio tikslo. Juk maldos yra veiks

mingos - ar ne taip jūs sakote?

- Na, ir taip, ir ne, - atsakiau jai. - Jūsų maldos gali jums

padėti. Tačiau tėvas gali paveikti jus ne daugiau, kaip triu

šio koja ar akmenukas iš paplūdimio, jei tik jūs pati nesuteik

site jam tokios galios. Jei klausysite jo ir tikėsite, kad jis gali

išardyti jūsų santuoką, tai jis jau beveik pasiekė savo tikslą.

Tačiau jei sutelksite savo mintis ir jausmus santuokai stiprin

ti, tai tėvas neįveiks jūsų.

Mano patarta, Elizabeta pradėjo dažnai melstis, kad Die

vo meilė, sujungusi ją su vyru, ir toliau padėtų jiems išlikti

kartu, juos gaubtų ir globotų. Ji nuolatos kartojo, kad Dievo

grožis, meilė ir harmonija pripildo jų protus ir širdis ir kad

Dievo meilė veda juos per gyvenimą. Ji suprato, kad tarp jos

ir vyro, kurį ji myli, negali įvykti nieko blogo.

Meilė eina iš širdies. Kadangi šie jaunieji sutuoktiniai vie

nas kito širdy rado meilę, malonę ir gerą valią ir įžiūrėjo vie

nas kito dorybes, jų santuoka kasdien vis tvirtėjo. Jaunoji mo

teris meldė Dievo, kad suteiktų jos tėvui dieviškąjį

supratimą. Neseniai iš jos išgirdau, kad tėvas tapo toleran

tiškesnis ir kad pradeda palankiau žiūrėti į jos vyrą.

MALDA NEATPAŽĮSTAMAI PAKEITĖ NUSIKALTĖLI

Sykį aplankiau vieną žmogų, tokį Jošą B., kuris dėl chroniš

ko alkoholizmo buvo jau netoli mirties. Jis prisipažino man,

kad per tą gėrimą yra pridaręs daug nusikaltimų.


- Kaip manote, - paklausė jis, - ar Dievas mane nubaus?

Ar man teks keliauti į pragarą?

- Dievas yra mylintis Dievas, - atsakiau jam. - Jis nieko

nebaudžia. Tai mes patys, piktnaudžiaudami gyvenimo įsta

tymais, baudžiame save iš nežinojimo ar tyčia pažeisdami

harmonijos, meilės ir teisingų veiksmų dėsnius. Todėl turite

atleisti pats sau ir įsileisti Dievo meilę į savo sielą. Jei pasi

ryšite su Dievo pagalba tapti nauju žmogumi, tai jūsų praei

tis bus ištrinta ir jos niekas neprisimins.

Mes kartu pasimeldėme. Jošas pralinksmėjo ir atrodė lai

mingas. Taip atsitiko dėl to, kad jis dabar nuoširdžiai tikėjo,

jog Dievas yra jo pusėje ir kad jam viskas atleista. Jis labai

atsipalaidavo ir pradėjo tvirtinti, kad yra pasirengęs tam, ką

vadino „dangumi". Jo gydytojas pastebėjo, kad jo sveikata

smarkiai pagerėjo, o kiek vėliau jam buvo pranešta, kad mir

tis jau nebegresia. Po dešimties dienų jis visai pasveiko ir bu

vo paleistas iš ligoninės!

Jošui dabar jau aštuoniasdešimt penkeri metai, bet jis vis

dar stiprus ir sveikas. Jis tapo puikiu, doru, dievobaimingu

žmogumi, žodžiu, visiškai pasikeitė. Kaip visa tai įvyko? Taip

atsitiko dėl to, kad jis priėmė tiesą apie Dievą. Jis visiškai at

sižadėjo savo nusikaltimų, neapykantos, ir kaltės jausmas iš

karto paliko jo mintis ir kūną. Jo kūnas stebuklingu būdu at

siliepė į jo naują psichologinį nusiteikimą. Pasveikti jam pa

dėjo ne kas kita, o tik jo vidinis laisvės ir dvasios ramybės

jausmas.


MALDA IŠGELBĖJO GYVYBE

Aplankiau ligoninėje gulintį vieną savo draugą. Kai jau ren

giausi su juo atsisveikinti, jis pradėjo primygtinai prašyti ma

nęs pasikalbėti su greta jo gulinčiu kitu ligoniu - Robertu C.

Jis pašnibždomis man paaiškino, kad Roberto būklė kritiš

ka: jis apimtas sisteminės infekcijos ir jam jau nebepadeda

net antibiotikai. Taigi atrodė, kad jo laukia mirtis.

Aš prisistačiau Robertui. Atrodo, kad jis apsidžiaugė to

kia proga prasiblaškyti. Mums pradėjus kalbėtis apie ligoni

nę, jis netikėtai tarė:

- Blogiausia, jog tuo, kad aš čia guliu, labai džiaugiasi

Haris. Baisiai nekenčiu jo. Nupulti žemiau už jį tiesiog ne

įmanoma.

- Kas jis toks? - paklausiau jo.

- Jis buvo mano partneris, - atsakė Robertas. - Pagavau

jį beklastojantį buhalterines knygas ir vagiantį kompanijos

lėšas. Dėl to man vos pavyko išvengti bankroto. Galiu jums

pasakyti tik tiek, kad jei man pavyks išeiti iš ligoninės, tai te

gu jis pasisaugo! Aš jau pasistengsiu, kad jis gautų tai, ko nu

sipelnė!

Aiškiai matėsi, kad ši Roberto neapykanta virto pūliuo

jančia psichine žaizda.

- Ar jūs pakviestumėt savo buvusį partnerį papietauti? -

paklausiau jo.

- Tik jei žinočiau, jog tai man suteiks progą jį nunuody

ti! - pareiškė jis.

- Tačiau jūs juk nuolat vaišinate jį savo mintyse, - pri

miniau jam, - tik nuodijamas ne jis, o jūs. Jūs suteikiate jam -

tiksliau, jo įvaizdžiui savo sąmonėje - didžiulę galią veikti jū-

82 KOSMINĖS DVASINĖS GALIOS DĖSNIAI Dinamiškasis apsaugos dėsnis 83

ĮSIMINTINI DALYKAI

1. Neapykanta yra dvasios nuodai, prieš juos naudokite dva

sinius atlaidumo ir meilės priešnuodžius - tai būdas pa

sveikti.

2. Suvokite Dievą kaip meilę. Įsivaizduokite, kad Dievas yra

už jus, o ne prieš jus.

3. Jūsų psichologinė nuostata yra priežastis, o jūsų patirtis

yra pasekmė.

4. Galite apsiginti nuo visų bėdų įsivaizduodami, kad Die

vas apgaubia jus ir globoja.

5. Tikėkite tiesomis, išdėstytomis devyniasdešimt pirmojo

je psalmėje, ir tapsite nepažeidžiamas.

6. Įsivaizduokite ir jauskite, kad esate mylimas, geidžiamas,

vertinamas, ir tada niekada nestokosite draugų.

7. Melskitės už vadinamuosius atsilikusius vaikus, maldo

mis ir meditacijomis prašydami Dievą intelekto ir proto,

kurių turi kiti vaikai.

8. Mintyse diekite laisvę į savo pasąmonę, ir ji atitinkamai

į tai reaguos.

9. Nuo jūsų tikrojo tikėjimo į Dievą priklauso jūsų likimas.

10. Jūsų tikėjimas į Dievą yra jūsų tikrasis tikėjimas savimi.

„Žmogus yra tikėjimo išraiška".*

1 1 . Jūsų formalus tikėjimas į Dievą neturi jokios reikšmės.

Svarbu yra tai, ką tikite širdyje.

12.Tikėkite, kad Dievas yra palaima, ramybė, grožis, džiaugs

mas ir laimė, ir kad tai, ką galima pasakyti apie Dievą,

* Iš knygos: The Complete Writings of Phineas Parkhurst Quim-by, De Vorso & Co., 1988.

sų psichiką, jūsų kūną, jūsų gyvybiškai svarbius organus. Sa

vo visatoje jūs esate vienintelis mąstytojas. Vadinasi, jūs tie

siogiai atsakingas už jums ateinančias mintis, sąvokas ir vaiz

dinius. Jei prisotinsite savo dvasią neapykantos, to padariniai

tikrai atsilieps jūsų kūnui. O jei prisotinsite ją Dievo tiesų, tai

atneš jūsų kūnui tik sveikatą.

Prieš atsisveikindamas su Robertu daviau jam maldą me

dituoti; ji pateikta kitame skyrelyje. Vėliau teko girdėti, kad

jis labai greit ir nelauktai pasveiko. Išties maldos daro ste

buklus!

DIEVO GALYBĖ

Si malda daugeliui žmonių padėjo pakeisti gyvenimą. Jei me

dituosite apie šias nuostabias tiesas, ir jūs netrukus pastebė

site, jog jūsų gyvenime vyksta stebuklai!

„Dievas yra vienintelė A n t g a m t i n ė būtybė ir vienintelė Galybė, ir aš esu su ja. Dievo jėga yra mano jėga. Jo protas užlieja mano protą. Šis naujas suvokimas leidžia man visiškai viešpatauti visose savo g y v e n i m o srityse. Dabar esu susijungęs su Vienintele visuotine dvasia - Dievu. Per mane plūsta jo išmintis, galia ir šlovė. Žinau, kad Dievo energija ir galia persmelkia kiekvieną mano kūno dalelę, kiekvieną audinį, raumenį, kaulą, ir aš tampu tobulas. Dievas yra G y v y b ė , ir ši g y v y b ė yra mano gyvybė. M a n o tikėjimas atsinaujino, mano gyvybingumas atsikūrė. Dievas gyvena manyje, jis kalba mano lūpomis. Jis yra mano Dievas; aš esu su Juo. Jo tiesa yra m a n o skydas, m a n o apsauga; .iš tuo labai džiaugiuosi. Po jo sparnu jaučiuosi saugus. G y v e n u Aukščiausiojo paunks-mėje, esu Visagalio šešėlyje".


galima pasakyti ir apie jus. Įpraskite prie tokių minčių ir

jūsų gyvenime prasidės stebuklai!

13. Drąsiai prašykite, kad Dievas patenkintų visus jūsų po

reikius, ir jums seksis viskas, ko tik imsitės.

14. Jūsų nuolatinė baimė gali persiduoti žmonos pasąmonei.

Todėl įpraskite galvoti apie tai, kas malonu ir gera.

15. Kai Dievo meilė sujungia vyrą su žmona, tos santuokos

negali išardyti joks žmogus, jokia vieta ir jokios sąlygos.

Meilė yra neišardoma jungtis.

16. Dievas, arba Gyvenimas, nieko nebaudžia. Mes patys

baudžiame save iš nežinojimo ar tyčia pažeisdami har

monijos, meilės ir teisingų veiksmų dėsnius.

17. Neapykanta yra mirtini nuodai, žudantys visus gyvybiš

kai svarbius kūno organus. Kaip visi, taip ir jūs kartais būnate sutrikęs, sumišęs, jus ka

muoja baimė. Jūs sukate sau galvą, kokį sprendimą priimti.

Kai jums taip atsitinka, nepamirškite, kad savo viduje turite

vadovą, ir jis nukreips visus jūsų darbus ir poelgius. Galiu

atskleisti jums puikų planą ir parodyti, kuriuo keliu eiti. Ge

ro vadovavimo ar teisingų veiksmų paslaptis yra psicholo

giškai orientuotis į teisingo atsakymo ieškojimą, kol tas at

sakymas atsiras.

Begalinė išmintis, esanti giliai jūsų pasąmonėje, atsilie

pia į jūsų reikalavimus. Jos atsakymą atpažinsite kaip intui

ciją, žinojimą, nuojautą, nuvedančią jus tinkamu momentu į

tinkamą vietą, įdedančią į lūpas reikiamus žodžius ir verčian

čią teisingai pasielgti.

SEKITE ATEINANČIUS NURODYMUS

Mano kolega ir bičiulis dvasininkas Markas A. kartą paklausė

manęs, ar jo bažnyčios valdybai nevertėtų nusipirkti kitai


bažnyčiai priklausančią žemę, apie kurios pardavimą ką tik

buvo paskelbta. Aš jam atsakiau taip:

- Pasimelskite, prašydami patarimo, ir pasielkite taip, kaip bus nurodyta.

Kelias dienas nebuvo nieko naujo. Ir štai vieną rytą Markas man paskambino:

- Šiandien vyks valdybos posėdis, - pranešė jis. - Rei

kės priimti sprendimą. Tai ką daryti - pirkti ar nepirkti?

Jam kalbant, man į galvą atėjo atsakymas: „Ne", tačiau

nenorėjau paveikti Marko sprendimo, todėl paklausiau:

- O kaip tu manai? Arba, tiksliau, ką tau sako nuojauta?

- Atrodo, jog pirkti būtų protingas sprendimas, - atsakė

jis, bet jautėsi, kad abejoja. - Ką man sako nuojauta? Ji sa

ko, kad toks sprendimas būtų neteisingas.

- Man ji irgi sako tą patį, - pritariau jam.

Valdyba ilgai ginčijosi, bet galų gale pritarė Markui. Po

poros mėnesių paaiškėjo, kad tas žemės sklypas, kurio jie nu

sprendė nepirkti, buvo smarkiai užterštas netoliese stovin

čios degalinės požeminių rezervuarų.

ATSAKYMAS YRA VISADA

Man parašė Greta P., mano radijo programos klausytoja. Be kita ko, ji rašė štai ką:

„ G y v e n u man priklausančiame keturių butų name. Tų butų nuoma papi ldo m a n o pensiją. Vienas iš m a n o n u o m i n i n k ų buvo tr iukšmadarys, šiurkštus ir netašytas Savo bule j i s dažnai rengdavo išgertuves. Negana to, jis vėluodavo mokėti nuomą ir man būdavo sunku laiku apmokėt i sąskaitas K i l i nuomininkai buvo ramūs pagyvenę žmonės, kuriuos lai i/ino u >ks jo elgesys. Pa-

Pasiaptingasis vidinio vadovavimo dėsnis

siūliau jam išsikraustyti, bet jis atsisakė ir dar išplūdo mane. Tada mano gerieji nuomininkai pareiškė, kad ieškos kito buto. Aš tiesiog nežinojau, ką daryt i !

Vieną dieną išklausiusi jūsų laidą per radiją supratau, kad atsakymas slypi mano viduje. Nuraminau savo nervus ir pradėjau melstis, kad Begalinė išmintis, esanti mano neklusnaus nuomininko pasąmonėje, pradėtų jam vadovaut i , nukreiptų jį j t inkamą vietą ir paskatintų tuoj pat ramiai ir sklandžiai palikti mano namus. Meldžiausi tokiais žodžiais: „Visiškai atleidžiu jam. Paleidžiu jį, ir tegu jis eina sau, o aš linkiu jam ramybės, meilės ir laimės".

Šitaip man besimeldžiant atėjo momentas, kai mano siela prisipildė vidinės ramybės ir giedros. Žinojau, kad j mano maldą bus atsiliepta. Taip ir įvyko. Dar tą patj vakarą tas mano nuomininkas užėjo pas mane, sumokėjo iki paskutinio cento kiek buvo skolingas ir pareiškė, kad išsikelia į gyvesnę vietą. Kai iškabinau skelbimą vietiniame prekybos centre, po trijų dienų atėjo inteligentiškas, maloniai kalbantis senyvas ž m o g u s apžiūrėti to buto ir iš karto jj išsinuomojo. Vėliau paaiškėjo, kad ir jis klauso jūsų paskaitų. Taigi j mano maldą buvo atsiliepta visapusiškai!"

VERSLININKĖS VADOVAVIMO BŪDAS

Per vietinės bendruomenės labdaringus pietus man teko sė

dėti už vieno stalo su Adriana V, sėkmingai veikiančios vie

šųjų ryšių firmos vadove. Bešnekučiuodami mes prakalbome

ir apie sprendimų priėmimą.

- Turiu labai paprastą būdą, - tarė Adriana. - Jums jis

galbūt pasirodys pernelyg paprastas, bet mane jis tenkina kuo

puikiausiai.

Susidomėjęs paklausiau:

- Kas tai per būdas? Ar neatskleistumėte jo ir mums?


- Mielai, - atsakė ji. - Kai tik iškyla koks nors svarbus

klausimas ir reikia skubaus sprendimo, - o taip atsitinka bent

kartą per dieną, - einu į savo kabinetą, užsidarau duris, iš

jungiu telefoną ir medituoju apie dieviškąsias savybes, ku

rių turi visi žmonės, tarp jų ir aš. Mane apima ramybės, ga

lios ir pasitikėjimo savimi nuotaika.

Įsikišo kitoje stalo pusėje sėdintis ir jos besiklausantis vyras:

- Daug duočiau, jei galėčiau išmokti panašiai elgtis sa

vo gyvenime.

- Esu tikra, kad išmoktumėt, jei tik pamėgintumėt, - atsakė Adriana. - Kai mane apima tokia būsena, aš sakau: „Tėve, Tu viską žinai. Duok man idėją, kurios man reikia naujajai programai (arba problemai)". Paskui įsivaizduoju, jog gaunu atsakymą, kad jis pasirodo mano galvoje, išbaigtas ir tobulas. Tada aš pagalvoju: „Priimu šį atsakymą ir dėkoju už jį".

Salia jos sėdinti moteris, prekybos agentė, tarė:

- Bet juk iš tikrųjų jūs jo neturite, ar ne? Jūs tik taip sakote.

Adriana šyptelėjo.

- Mano senelė mėgdavo sakyti: „Gera pradžia - pusė

darbo". Baigusi melstis, aš užsiimu kitais reikalais, o šį rei

kalą išmetu iš galvos. Pastebėjau, kad atsakymas paprastai

ateina, kai mažiausiai to tikiuosi. Tarsi šviesos blyksnis tam

siame kambaryje viską staiga nušviečia. Turėčiau pasakyti

dar vieną dalyką: aš suprantu, kad darau uc mažiau nevy

kusių verslo sprendimų, kaip ir visi. Tačiau nė sykio man ne

teko nusivilti atsakymais, gautais šiuo buriu. Nė sykio!

Paslaptingasis vidinio vadovavimo dėsnis

PROFESORIUS GAUNA KONKRETŲ ATSAKYMĄ

Alanas F. yra universiteto profesorius, lankantis mano vie

šas paskaitas. Po vienos tokios paskaitos mudu išsikalbėjo

me. Pasakiau jam, jog jis atrodo susirūpinęs. Paklausiau, gal

jam atsitiko kas nors negero.

- Tiesą sakant, taip, - patvirtino jis. - Aš dabar rašau

straipsnį apie archeologinius kasinėjimus Egipte XIX amžiu

je . Esu jau netoli pabaigos, tik negaliu patikrinti vieno daly

ko. Vienintelis patikimas informacijos šaltinis yra knyga, iš

leista nedideliu tiražu Kaire 1 8 8 4 metais. Internete

patikrinau visų didžiausių pasaulio bibliotekų katalogus, ta

čiau kol kas nė vienoje iš jų man nepavyko jos aptikti. O be

jos nedrįstu pateikti šio savo straipsnio spaudai.

- Jūs iš tiesų atsidūrėte keblioje padėtyje, - su užuojau

ta atsakiau jam. - Jei leisite, galėčiau jums patarti.

- Labai prašau, - tarė jis, staiga pagyvėjęs.

- Štai ką aš daryčiau, jumis dėtas, - kalbėjau toliau. - Šį

vakarą prieš eidamas gulti aš atsipalaiduočiau psichologiš

kai ir pasakyčiau sau tyliai, bet labai tvirtai: „Mano pasąmo

nė žino atsakymą, ir ji suteiks man visą informaciją, kurios

man reikia". Po to aš užmigčiau su vieninteliu žodžiu „atsa

kymas" mintyse.

- Ir jūs manote, kad tai padės? - paklausė jis.

- Taip, esu tikras, - atsakiau jam. - Jūsų pasąmonė žino

viską. Ji žino, kokio atsakymo jums reikia. Ji atsakys jums sap

ne; tai bus galinga nuojauta ar jausmas, kad einate teisingu

keliu. Staigus intuicijos blyksnis gali paskatinti jus eiti į ko

kią nors konkrečią vietą arba atsakymą jums gali duoti ki

tas žmogus.


Kiek vėliau dar tą pačią savaitę Alanas susijaudinęs man paskambino.

- Tai neįtikėtina! - šūktelėjo jis. - Jūsų pasiūlytą metodą naudojau tris vakarus. Ir štai, kai vakar iš ryto atvykau į universiteto miestelį, kažkokia nuojauta paskatino mane prieiti prie skelbimų lentų. Paprastai aš visada praeinu pro šalį nesustodamas, bet šį kartą stabtelėjau. Pradėjau skaitinėti skelbimus ir staiga mano dėmesį patraukė skelbimas apie senų knygų išpardavimą, iš kurio gautos lėšos bus skiriamos organizacijai, propaguojančiai Naujojo Amžiaus idėjas. Jis turėjo įvykti tą pačią dieną, vidurdienį, kitame universiteto miestelio gale.

- Ir jūs nuėjote? - paklausiau jo.

- Nuėjau, - atsakė jis. - Kai įėjau į tą patalpą, pagalvo

jau, ką aš ten veiksiu. Stalai buvo nukrauti visokia makula

tūra - bestseleriais plonais viršeliais, sutrumpintais žinomų

veikalų variantais, senais vadovėliais ir panašia spausdinta

produkcija... Na, patys žinote, kuo prekiaujama panašiuose

renginiuose. Tačiau kaip tik tuo momentu atėjo žmogus su

knygų prikrauta kartonine dėže. Girdėjau, kaip jis aiškina

vienam iš studentų, organizavusių šį renginį, jog jo velionis

dėdė domėjosi paslaptingais dalykais, tokiais kaip piramidės,

ir jis atnešęs kai kurias iš jo turėtų senų knygų.

- Jau numanau, kur link sukate, - tariau jam.

- Ko gero, atspėjote, - sutiko jis. - Paklausiau jo, ar ne

galėčiau pasižiūrėti, kas tai per knygos, nes tie dalykai do

mina ir mane. Atidariau jo dėžę, ir jau antroji knyga, pakliu

vusi man į rankas, buvo kaip tik ta retoji, kurią rasti jau

buvau praradęs viltį! Beje, labai įdomios buvo dar kelios ten

Paslaptingasis vidinio vadovavimo dėsnis 91

buvusios knygos. Išrašiau tai organizacijai čekį dvigubai di

desnei sumai, nei jie prašė už tas knygas.

NIEKADA NEPRARASKITE BUDRUMO

Kartais dieviškas nurodymas ateina trumpalaikio įspūdžio

pavidalu. Turime būti visada pasirengę jį priimti. Kai mus ap

lanko koks nors jausmas ar mintis, turime ją atpažinti ir ja

vadovautis.

BŪKITE RAMUS IR ATSIPALAIDAVĘS

Savo vadovavimo ženklų, nurodymų iš vidaus galime nepa

stebėti dėl dviejų priežasčių: dėl įtampos ir dėl nesugebėji

mo juos atpažinti, kai jie ateina. Jei esame laimingi, linksmi,

pasitikintys savimi, tai atpažinsime mus aplankančius intui

cijos blyksnius. Be to, jausime subjektyvią paskatą juos įgy

vendinti.

Todėl meldžiant nurodymų svarbu nusiraminti ir atsipa

laiduoti. Įtampa, baimė, bloga nuojauta nieko gero neduos.

Jūsų pasąmonė atsilieps tik tada, kai jūsų sąmonė bus rami,

pagauli, atsipalaidavusi.

Ji KURIA NUOSTABIUS ŠŪKIUS

Dora G. tarp vietinių reklamos specialistų garsėja tuo, kad

kuria nuostabius šūkius. O kuria juos štai kaip: eina gulti su

žodžiais „geras šūkis" lūpose. Nė kiek neabejoja, kad atsa

kymas tikrai ateis, ir jis visada ateina. „Jis nedaro, kas netei

singa" (Sof 3, 5).


INTUICIJA DUODA PASAKIŠKUS DIVIDENOUS

Žodis „intuicija" reiškia pamokymą iš vidaus. Intuicija siekia

daug toliau nei protas. Protas tik vykdo intuicijos nurodymus.

Intuicija yra spontaniškas atsakymas, einantis iš pasąmonės

atsiliepiant į sąmoningą mąstymą.

Verslo žmonėms ir specialistams naudotis intuicija ypač

svarbu. Intuicija akimirksniu pateikia tai, ką intelektas ar pro

tas gali atlikti po kelias savaites ar mėnesius trukusio dar

bo, bandymų ir klaidų.

Kai protiniai sugebėjimai sprendžiant problemas mus ap

vilia, intuityviniai sugebėjimai triumfuoja. Mūsų sąmonė pro

tauja, analizuoja, klausinėja, o intuicija visada veikia spon

taniškai. Intuicija mūsų intelektui yra tarsi koks švyturys.

Dažnai ji perspėja mus atsisakyti kokios nors suplanuotos ke

lionės ar nesiimti kokių nors veiksmų.

KAIP ROMANŲ RAŠYTOJA GAUNA NUOSTABIŲ IDĖJŲ

Sykį šnekučiavau su Siri N, nuostabia romanų rašytoja iš Kal

kutos. Ji man sakė, kad jos sėkmės paslaptis paprasta: ji nuo

latos ir sistemingai teigianti, jog Dievas vadovauja jai visur, ką

tik ji darytų. Ji žadėjo ir toliau stebinti pasaulį širdyje esančio

Dievo jai dovanotomis grožybėmis ir išminties perlais.

Jos mėgstamiausia malda skamba taip: „Dievas žino vis

ką. Dievas yra mano aukštesnysis Aš, jis yra manyje esanti

Dvasia. Tai Dievas rašo romaną mano ranka. Jis duoda man

temą, veikėjus ir jų vardus, veiksmo vietą ir aplinką. Jis at

skleidžia dramą ir tobulą jos raidą. Aš dėkoju už atsakymus,

kurie, kaip žinau, ateis, ir einu miegoti su žodžiu „romanas"

lūpose, jį kartoju, kol nugrimztu į miegą".


Siri žino, kad žodis „romanas" išgraviruotas jos pasąmo

nėje ir kad pasąmonė į jį atsilieps. Ji sako, kad paprastai kai

tik ji prieš rašydama naują romaną šitaip pasimeldžianti, po

kelių dienų susilaukianti vidinės paskatos rašyti ir tada žo

džiai bei scenos plaukia nenutrūkstamu srautu.

Tai tipiškas pavyzdys, kokius stebuklus daro dieviškasis

vadovavimas, prieinamas mums visiems.

Jis RADO SAVO TIKRĄJA VIETA

Natanas G. buvo pardavimų agentas, dirbantis didmeninės

prekybos popieriaus prekėmis srityje. Kai jis užsuko pasitarti

su manimi, pradėjo skųstis:

- Žinote, aš jaučiuosi kaip kampuotas mietas apskritoje

duobutėje! Gerai atlieku savo darbą, bet jis mane labai nua

lina. Aš jau pradedu neapkęsti visų tų popieriaus prekių! Ką

man daryti? Ar nėra kokio nors man tinkamesnio darbo?

- Aišku, kad yra, - patikinau jį. - Atsakymas į jūsų klau

simą tikrai egzistuoja. Jūsų pasąmonės begalinis intelektas ir

išmintis žino jūsų talentus ir interesus. Ji žino, kaip atverti

vartus jų tobulam pritaikymui gyvenime.

Pasiūliau jam kalbėti tokią maldelę:

„Tikiu ir besąlygiškai pri imu teiginį, kad m a n o pasąmonės kūrybinis intelektas viską ž ino ir viską mato. Ž inau, kad jis teisingai nukreips mane į mano tikrąją vietą gyvenime. Besąlygiškai priimu šiuos vidinius nurodymus. M a n o gyvenimas turi tikslą ir dabar aš noriu jj v y k d y t i " .

Natanas išėjo iš manęs labai pakilios nuotaikos. Po dviejų

savaičių jis paskambino man telefonu:

94 KOSMINĖS D VA SINĖS GALIOS DĖSNIAI

- Meldžiausi taip, kaip man patarėte, - pasakojo jis, - ir

visą laiką galvojau apie maisto produktus smaližiams. Visa

da jais domėjausi, tik daugiausia kaip vartotojas. Dabar pra

dėjau sukti sau galvą. Matote, daugelis klientų, su kuriais

man dabar tenka susidurti, yra parduotuvės, turinčios tokių

produktų skyrius. O gal tai ir yra mano tikrasis pašaukimas?

Tai gi aš paskambinau geriausiam musų regione tokių pro

duktų didmenininkui ir susitariau, kada jis galėtų mane pri

imti. Kai susitikau su juo, kažkokia jėga privertė mane kal

bėti taip, kaip reikia. Jis priėmė mane į darbą ir dabar jau

supratau, jog šitokio darbo aš visada troškau.

MALDA PRAŠANT DIEVIŠKOJO VADOVAVIMO

Žinau, kad egzistuoja tobulas pasiūlos ir paklausos dėsnis. Mano motyvai teisingi, aš visą laiką noriu daryti tai, ką reikia, irtaip, kaip reikia. Aš akimirksniu gaunu tai, ko man reikia. Dabar aš esu tinkamiausioje vietoje, kuo puikiausiai išnaudoju savo gabumus ir esu nepaprastai laimingas. Begalinė išmintis vadovauja mano mintims, žodžiams ir veiksmams, ir visa, ką darau, valdo Dievas ir tik Jis vienas. Esu tobulas Dievo įrankis.

Jaučiu, ž inau ir t ikiu, kad mano Dievas, sutampantis su manuoju Aš, apšviečia man kelią. Dieviškasis intelektas įkvepia, nukreipia mane ir vadovauja visiems mano darbams, iš jo akimirksniu suž inau viską, ką man reikia ž inot i . Dieviškoji meilė eina pirma manęs, ji nutiesia man kelią, kuris tampa plačiu ramybės, meiles, dž iaugsmo ir laimes vieškeliu. Tai nuostabu!


ĮSIMINTINOS MINTYS

1. Psichologiškai ir emociškai siekite teisingo atsakymo ir

bus atsiliepta.

2. Begalinė išmintis jūsų pasąmonėje viską žino ir viską ma

to. Kreipkitės į ją ir gausite atsakymą, kurį žino tik ji.

3. Laikykitės gaunamų nurodymų. Dažnai jie spontaniškai

žybteli jūsų sąmonėje.

4. Nepamirškite, kad atsakymas būna visada. Atkakliai sie

kite jo ir atsipalaiduokite; tada pamatysite, kaip jums

meldžiantis atsitinka stebuklai.

5. Malda prašant nurodymų yra dialogas. Nuoširdžiai tikė

dami ir pasitikėdami savimi, prašykite gilesniosios sąmo

nės atsakymo ir jį gausite.

6. Jūsų pasąmonė atsako jums nežinomais būdais. Ji gali nu

vesti jus į knygyną ir išrinkti knygą, atsakysiančią į jūsų

klausimą, arba jūs galite nugirsti pokalbį, padėsiantį iš

spręsti jūsų problemą. Atsakymai gali ateiti įvairiausiais

būdais.

7. Reikia būti budriam ir gyvam, kad atpažintumėte atei

nantį nurodymą ir juo vadovautumėtės.

8. Jūsų pasąmonės išmintis pereina į jūsų sąmonę, kai ši yra

rami ir atsipalaidavusi. Atsipalaiduoti yra svarbiausia.

9. Eikite miegoti su žodžiu „atsakymas" lūpose; kartokite

jį visą laiką tarytum lopšinę ir sulauksite atitinkamo at

sakymo.

10. Savo intelektą naudokite intuicijos nurodymams įgyven

dinti.

9 6 KOSMINĖS D VA SINĖS GA UOS DĖSN/AI

11. Jei esate rašytojas, prašykite savo pasąmonę išminties at

skleisti jums kūrinio temą ir veikėjus bei kitaip jus įkvėp

ti. Rezultatai jus tiesiog apstulbins.

12. Jumyse esanti Begalinė išmintis nukreips į jums tinka

miausią vietą ir atskleis jūsų paslėptus gabumus.

13. Kartokite: „Dieviškoji meilė eina pirma manęs, ji tiesia

man kelius, ir jie tampa tiesūs, džiaugsmingi, nuostabūs

ir laimingi". Visi jūsų keliai bus malonumo keliai, o visi

jūsų takai - ramybės takai.

aimė yra galinga jėga, bet jūs galite išmokti gyventi taip,

kad ji jūsų nebevaldytų. Jūsų baimės ištakos gali būti toli pra

eityje, ji gali būti net kolektyvinės sąmonės paveldas, tačiau

jūs neturite nuo jos priklausyti. Nors visų mūsų pasąmonėje

glūdi daug primityvių baimių, jūs galite ištrinti jas visas, psi

chologiškai ir emociškai susiliedami su širdyje esančiu Die

vu. Kai išmoksite mylėti Dievą ir gėrį ir kai besąlygiškai pa

sitikėsite Juo, įveiksite visas savo baimes ir tapsite laisvu ir

bebaimiu žmogumi.

KAIP MALDA IŠVADAVO JA NUO BAIMĖS

Prieš kelerius metus viena jauna moteris, Marija P., kurios

aš nepažinojau, paskambino man į „Algonkino" viešbutį Niu

jorke, kur buvau apsistojęs.

- Mano tėvas nuolat kalbėjo apie jūsų idėjas, - pradė

jo ji. - Jis neseniai mirė. Žinau, kad jis kažkur mūsų name


paslėpė didelę sumą pinigų. Atsidūriau tiesiog beviltiškoje

padėtyje: jei nerasiu tų pinigų, galiu netekti namo!

- Ar bandėte klausti savo pasąmonės? - pasiteiravau jos.

- Ne, aš niekada nieko panašaus nesu dariusi, - atsakė

ji. - Net nežinočiau, nuo ko pradėti.

- Na gerai, aš pasimelsiu, gal kas paaiškės, - pažadėjau

jai. - Ar neužsuktumėt pas mane rytoj?

Tą naktį aš susapnavau sapną, kuriame man nepažįsta

mas žmogus paliepė: „Atsikeikite ir užrašykite, ką pasaky

siu. Rytoj jūs susitiksite su mano dukra Marija".

Pusiau miegodamas aš atsikėliau, priėjau prie stalo ir su

siradau laiškinio popieriaus lapą. Mano mintyse esantis žmo

gus diktavo, o aš užrašinėjau. Esu tikras, kad tuos nurody

mus užrašė ne Džozefas Merfis ir net ne mano pasąmonė,

nes aš tuo metu viena koja buvau sapnų karalystėje.

Esu tvirtai įsitikinęs, kad tų nurodymų autorius buvo

merginos, su kuria turėjau rytoj susitikti, tėvas. Jo asmeny

bė, pergyvenusi tai, ką vadiname mirtimi, man nurodė, kur

yra didžiulė pinigų suma, paslėpta jo namuose. Jis taip pat

smulkiai apibūdino savo valdas Bahamų salose, aiškiai išdės

tė dukrai su kuo susisiekti, kad galėtų perimti jas savo nuo

savybėn.

Kitą dieną Marija atėjo pas mane į Religijos mokslų baž

nyčios centrą Niujorke. Iš karto ją pažinau - juk mačiau ją

sapne praėjusią naktį. Mūsų pasąmonė turi vieną puikų bruo

žą - j i atspindi tai, kas subjektyviai suvokiama ir žinoma, bet

nėra žinoma sąmoningai.

Marija nerimastavo be reikalo. Jos pasąmonė visą laiką žinojo, kur tie pinigai paslėpti. Jei būtų žinojusi, kaip tą pa-


daryti, būtų galėjusi pati jos paklausti ir gauti atsakymą. Nuo

to laiko savo psichikos dėsnių nagrinėjimas visiškai pakeitė

jos gyvenimą. Dabar ji labai gyvybinga, žvali ir daro dide

lius darbus.

MALDA NUVIJO JOS BAIMĘ

Amanda C, talentinga muzikantė, atvyko į Niujorką ir čia

įsteigė muzikos studiją. Ji plačiai reklamavosi, tačiau savai

tės slinko viena po kitos, o į ją nesikreipė nė vienas studen

tas. Po vienos iš mano paskaitų ji pasiguodė:

- Man labai baisu. Jei turėsiu grįžti į Ajovą, patyrusi čia

nesėkmę, nežinau ką tada reikės daryti. Tikriausiai pasiel

giau labai kvailai, kad čia atvykau. Aiškiai matyti, kad ma

nęs laukia nesėkmė. Galų gale, o kodėl gi studentai turėtų

veržtis pas mane? Juk j ie niekada apie mane nieko ne

girdėjo!

Pasakiau Amandai, jog jos sunkumai atspindi jos pagrin

dinę nuostatą - įsitikinimą, kad laukia nesėkmė. Ji manė, jog

studentai nesikreips į ją dėl to, kad ji nėra žinoma. Žodžiu,

jos didžiausia bėda buvo baimė.

- Jei sugebėsite pakeisti savo psichologinį nusiteikimą,

galite sulaukti stebuklų, - pasakiau jai. - Ar tikite, kad stu

dentai turės naudos iš to, ko galite juos išmokyti?

- O kaipgi, tuo tai aš esu tikra! - sušuko ji.

- Tada tuo ir turite remtis, - atsakiau jai ir patariau nuo

ko pradėti.

Du kartus per dieną Amanda įsivaizduodavo, kaip mo

ko savo studentus ir kokie jie laimingi ir patenkinti, kad da

ro didelę pažangą. Ji šioje dramoje turėjo būti pagrindinė ak-


torė, vaidinanti pagal principą: „Elkis taip, tarsi būtum, ir ta

da būsi". Ji jautėsi gera mokytoja, vaidindama šį vaidmenį

vaizduotėje ir sutelkdama dėmesį į savo idealą. Atkakliomis

pastangomis ji visiškai susitapatino su mintyse turima idėja,

ir jai pavyko objektyviai pasiekti tai, ką ji subjektyviai įsivaiz

davo ir jautė. Ji sulaukė daugiau studentų, negu galėjo pri

imti, ir galų gale jai teko samdytis padėjėją.

Ji įsijautė į tokį gyvenimą, kokį įsivaizdavo, ir galų gale jis susiklostė pagal jos naująjį suvokimą, naująjį psichologinį nusiteikimą.

SODAS SUTEIKĖ JAM DRĄSOS

Kai skaičiau kursą paskaitų Keiptaune, Pietų Afrikoje, susipažinau su Džonatanu S., britų armijos atsargos pulkininku. Jis man truputį papasakojo apie tai, kaip buvo karo belaisviu per Korėjos karą. Jis aštuoniolika mėnesių praleido izoliuotas nuo visų, bet nepasakė nė vieno blogo žodžio apie laikiusius jį nelaisvėje kinus. Vaizduotėje jis vaikštinėjo po savo sodą Anglijoje ir klausėsi savo parapijos bažnyčios varpų skambėjimo, sveikinančio jį sugrįžusį namo. Pulkininkas S. sakė:

- Tos nuostabios vietos vaizdas mintyse visą laiką palaikė mano nuotaiką. Nė valandėlei neleidau tam vaizdui išnykti.

Užuot nugrimzdęs į apmaudą ir neapykantą, pulkinin

kas S. susikūrė konstruktyvią viziją. Jis įsivaizdavo esąs na

mie, tarp artimųjų, ir virpėjo iš džiaugsmo. Įsivaizdavo žy

dintį savo sodą, regėjo, kaip medžiai ir gėlės auga ir

skleidžia puikiausius žiedus. Tas vaizdas kaip gyvas stovė-


jo jam akyse. Jis giliai jautė jį savo vaizduotėje. Jis sakė, kad

atsidūrę jo vietoje kiti žmonės gal būtų išprotėję ar net mi

rę nuo širdies smūgio, tačiau jis savo vizijos dėka išsigel

bėjo.

- Tai buvo vizija, kuriai niekada neleidau išnykti, - sa

kė jis.

Pulkininko S. didžioji paslaptis buvo psichologinis nusi

teikimas atsidūrus tarp nepriteklių, bėdų ir vargų. Jis liko iš

tikimas vaizduotėje susikurtam vaizdui ir niekada nenukry-

po nuo jo destruktyviu vidiniu kalbėjimu ar neigiamais

vaizdiniais mintyse. Tik kai pagaliau sugrįžo namo į Angli

ją, suprato, kokia reikšminga yra tiesa, kad atsiduriame ten,

kur mus veda mūsų vizija.

Jis NUVIJO NEŽINOMA BAIME

Po paskaitų, kurias skaičiau Psichikos mokslų organizacijai

San Franciske, pas mane į viešbutį užėjo žmogus, vardu

Džordžas B. Patys pirmieji jo žodžiai buvo tokie:

- Mane kamuoja nežinoma baimė. Nubundu naktį visas

drebėdamas ir išpiltas šalto prakaito.

Jis taip pat skundėsi dideliu kraujospūdžiu ir smarkiais

astmos priepuoliais.

Mums kalbantis toliau, sužinojau, jog Džordžas nekentė

savo velionio tėvo, nes šis nepritarė Džordžo gyvenimo bū

dui ir todėl visą gan didelį turtą testamentu paliko Džordžo

seseriai. Ta neapykanta išugdė jo pasąmonėje skaudų kaltės

jausmą. Dėl to kaltės jausmo jį kamavo giliai tūnanti baus

mės baimė. Šio komplekso padariniai atsiliepė jo kūnui aukš

tu kraujospūdžiu ir astmos priepuoliais.


Baimė sukelia skausmą, o meilė ir gera valia atneša ramybę ir sveikatą. Džordžo patiriami baimės ir kaltės jausmai atsiliepė jam kaip ligos.

Taip mums besikalbant, Džordžas pradėjo suvokti, kad

visas jo bėdas prišaukė jo paties kaltė, savęs smerkimo ir ne

apykantos jausmai. Jo tėvas jau seniai iškeliavo į kitą, geres

nį pasaulį, tačiau prisiminimai apie jį vis dar nuodijo Džor

džą neapykanta.

Aš žinojau, kaip padėti Džordžui atleisti savo tėvui ir su

sitaikyti su savim pačiu. Liepiau jam kalbėti tokią maldelę:

„Visiškai atleidžiu savo tėvui. Jis elgėsi taip, kaip jam atrodė geriau pagal savo įsitikinimus. Atleidžiu jam ir linkiu jam ramybės, harmonijos ir dž iaugsmo. Ir aš pats susitaikau su jo atminimu ir su savimi".

Kai tik Džordžas susitaikė su savo jausmais, astmos prie

puoliai sumažėjo, o kraujospūdis tapo normalus. Bausmės

baimė, tūnojusi jo pasąmonėje, išnyko.

Ji LIOVĖSI BLOKUOTI ATSAKYMĄ

Joana V. labai susikrimtusi parašė man laišką: „Nebežinau,

ką daryti ar kur kreiptis. Mane kamuoja didžiulė baimė, kad

kažką padarysiu blogai. Priimti pasiūlymą pereiti į kitą dar

bą ar pasilikti senajame darbe? Parduoti namus ar nepar

duoti? Tekėti ar netekėti už vyro, su kuriuo susitikinėju?

Kas man galėtų atsakyti į šiuos klausimus? Kaip man nu

spręsti, ką daryti?"

Atsakydamas įjos laišką parašiau, kad kaip tik baimė pa

daryti kažką ne taip ir blokuoja atsakymus, kurių ji siekia.


Be to, tikroji šios baimės priežastis yra nesugebėjimas supras

ti, kaip veikia jos pačios pasąmonė.

Paaiškinau jai, kad kai tik pasąmonė priima kokią nors

idėją, ji tučtuojau pradeda ją vykdyti. Ji galingai mobilizuo

ja visas giliai mumyse slypinčias psichines ir dvasines jėgas.

Ir tai galioja ne tik geroms, bet ir blogoms idėjoms.

- Kai sakote: „Niekada negausiu atsakymo; nežinau, ką

daryti; esu sutrikusi", - rašiau jai, - tai blokuojate priėjimą

prie atsakymų, esančių jūsų pasąmonėje. Jei aiškiai išreikši-

te pasitikėjimą atsakymo, kurį gausite, išmintimi, tai jūsų pa

sąmonėje esanti Begalinė išmintis jums jį suteiks.

Joana paklausė mano patarimo ir dažnai kartojo tokią

maldelę:

„Begalinė išmintis viską žino. M a n o pasąmonės išmintis atskleidžia man teisingus atsakymus. Jaučiu dievišką v a d o v a v i m ą sprendžiant namo pardavimo bei v y r o pasirinkimo klausimus. Esu įsitikinusi, kad Begalinė išmintis ž ino mano paslėptus gabumus ir veda mane į tinkamiausią gyvenime vietą, kurioje aš galėsiu daryti tai, kas man patinka, būti nepaprastai laiminga ir klestint i".

Joana pajuto paskatą mesti senąjį darbą ir pereiti į nau

jas pareigas didelėje juridinėje firmoje. Po to ji ištekėjo už

vyro, su kurio jau seniai draugavo, ir dabar jiedu gyvena jos

namuose. Tai buvo puikus sprendimas ir idealus atsakymas

į visus jos klausimus. Pasąmonės išmintis tiesiog neišmatuo

jama.


IŠMINTINGOS MINTYS

Jei jūsų mintis teisinga, tai ir reakcija ar atsakymas į ją bus

teisingi. Jūsų veiksmas yra tik jūsų minties išorinė išraiška.

Jūsų konstruktyvus veiksmas ar sprendimas yra tik jūsų gal

voje puoselėjamos išmintingos ar teisingos minties išraiška.

Paprašę nurodymų ar atsakymo į konkretų klausimą, ne

ignoruokite akivaizdžių ar patogių etapų, vedančių jūsų tiks

lo link. Išvengsite laukiamo atsakymo blokavimo, jei tiesiog

galvosite apie sprendimą, žinodami, kad mintis sužadina jū

sų pasąmonę, kuri viską žino, viską mato ir turi viską, ko rei

kia jūsų tikslui pasiekti.

RINKITĖS PASITIKĖJIMĄ SAVIMI, TRIUMFĄ, PERGALE

Biblija sako: „Rinkitės šiandien, kam tarnausite" (Joz 2 4 , 15).

Sveikata, laimė ir dvasios ramybė priklauso nuo mokėjimo

pasirinkti. Jei išmoksite teisingai galvoti, tai nebesirinksite

skausmo, bėdų, skurdo, apribojimų. Priešingai, jūs tada rink

sitės iš Visagalio lobyno. Jūs įžvalgiai ir ryžtingai tvirtinsite:

„Renkuosi laimę, ramybę, klestėjimą, išmintį ir saugumą".

Tuo momentu, kai jūs savo sąmonėje priimsite tokį ryž

tingą sprendimą, kupiną dieviškosios galios ir išminties, jums

į pagalbą ateis jūsų pasąmonė. Susilauksite vadovavimo ir

jums bus parodytas kelias, kaip pasiekti tai, ko norite.

Aiškiai ir ryžtingai, be menkiausių svyravimų, abejonių

ar baimės pareikškite: „Yra tik viena kuriančioji jėga - giles

niojo savojo Aš jėga. Kiekviena problema turi sprendimą. Tą

aš žinau, pareiškiu ir tuo tikiu". Jei drąsiai tvirtinsite tas tie

sas, susilauksite vadovavimo ir nurodymų, tinkamų visoms

jūsų iniciatyvoms, ir jūsų gyvenime ims vykti stebuklai.


KAIP JI ĮVEIKĖ NUSIVYLIMĄ

Amelija H., jauna automobilių dizainerė, atėjo pas mane ap

imta nusivylimo.

- Visur, kur tik man iki šiol teko dirbti, - guodėsi ji, -

viršininkai būdavo prieš mane nusistatę. Žinau, kad savo

darbą atlieku gerai, bet mano gabumai eikvojami tuščiai. Ma

nau, jog taip yra dėl to, kad esu moteris, bet dirbu srityje,

kuri vis dar tebelaikoma vyriška. Su tuo susiduriu visą gy

venimą, pradedant nuo savo tėvo. Jis buvo tvirtai įsitikinęs,

kad mergaites reikia auginti vedyboms, vaikų gimdymui ir

namų ruošai. Kiek žinau, savo nuomonės jis nepakeitė iki

šiol. Jau trejus ar ketverius metus nepalaikau su juo ryšių.

- Kodėl? - paklausiau jos. - Kas nutraukė tuos ryšius -

jis ar jūs?

- Man taip įkyrėjo visi tie jo pamokslai! - šūktelėjo ji. -

Man jau vien nuo jo balso pradėjo darytis bloga. Žinau, kad

turėjau būti tolerantiškesnė ir supratingesnė. Jis tikriausiai

taip kalbėjo norėdamas man gero. Bet aš negaliu pakęsti tų

senienų. Nenoriu taikstytis su jomis. Man nesvarbu, kad jis

mano tėvas, man nesvarbu, net jei tokiu elgesiu užsitrauk

siu Dievo rūstybę, nes tėvo nekenčiu!

- Palaukite, išsiaiškinkime, ar teisingai jus supratau, - ta

riau jai. - Jūs pykstate ant savo tėvo dėl jo pasenusių pažiūrų

į moteris. Rinkdamasi profesiją, jūs ne tik piktinotės jo nuo

statomis, bet ėmėte aktyviai maištauti prieš jas. Teisingai?

- Na taip, - sutiko Amelija. - O argi ne taip būtumėt da

ręs ir jūs mano vietoje?

- Galbūt, - atsakiau, - tačiau man susidarė įspūdis, kad

jūs įžiūrite tėvą visuose žmonėse, kurie tik turi jums valdžią,

106 KOSMINES DVASINĖS GALIOS DĖSNIAI

ir netgi pačiame Dieve. Ar kartais nėra taip, kad jūs kaltę dėl

savo pačios trūkumų ir klaidų suverčiate viršininkams, kad

pateisintumėte savo maištingą nusiteikimą, kuris net neturi

nieko bendra su jais?

Amelija įveikė savo nusivylimą supratusi, kad ji faktiškai užblokuoja sau kelią pirmyn savo baime, apmaudu, neapykanta. Ji pasiryžo kas rytą ir kas vakarą kartoti tokią maldelę:

„ Linkiu visiems organizacijos, kurioje dirbu, darbuotojams sveikatos, laimės, ramybės ir paaukštinimo pareigose. M a n o darbdavys dėkoja man už gerą darbą; aš dažnai įsivaizduoju mintyse šią sceną ir ž inau, kad taip ir bus. Esu meili, maloni ir paslaugi. Laikausi A u k s o taisyklės ir nuoširdžiai elgiuosi su visais taip, kaip norėčiau, kad jie elgtųsi su manim. Dieviškoji išmintis valdo mane ir vadovauja man visą dieną, ir man sekasi viskas, ko tik imuosi".

Reguliariai ir sistemingai pripildydama savo sąmonę to

kių minčių, Amelija sugebėjo susikurti naują psichologinį nu

siteikimą, kuris viską jos gyvenime pakreipė į geresnę pusę.

PENKIOS DARBOVIETĖS PER PENKIS MĖNESIUS

Užėjęs į mano kabinetą jaunas vyras, atvirai kalbant, darė nemalonų įspūdį. Jo vardas buvo Bernardas O. Savo kalbą jis pradėjo taip:

- Vakar mane atleido iš darbo. Tai buvo penktoji mano darbovietė per penkis mėnesius. Kaip jūs manote, ar tai ne rekordas?

Toliau jis man papasakojo, kaip jį kamuoja nemiga, al

koholizmas, depresija. Keisčiausia man pasirodė tai, kad jis

beveik didžiuojasi tomis gausiomis savo bėdomis.


- Kaip manote, kodėl jus taip dažnai atleidžia iš darbo? -

paklausiau jo.

- Aš jiems nepatinku, - atsakė jis. - Nei viršininkams, nei

kitiems žmonėms... Žodžiu, niekas manęs nemėgsta. Gal

jiems nepatinka mano veidas, gal dar kas nors.

- O jūs pats ar geras darbininkas? - pasidomėjau. - Ar

kasdien laiku ateinate į darbą ir ar išties stengiatės gerai

dirbti? Jis nusuko žvilgsnį į šalį.

- Tai ne mano kaltė, - sumurmėjo jis. - Kartais tiesiog

neturiu ūpo. Žinote, kai visą naktį nesumerki akių, negali

užmigti...

- Ar kai baisiausiai kamuoja pagirios, - papildžiau jį.

- Na, pasitaiko ir taip, - prisipažino jis. - Beje, o koks

skirtumas? Aš vis tiek jiems neįtiksiu, kad ir ką daryčiau, ir

anksčiau ar vėliau jie vis tiek mane atleis.

Paaiškinau Bernardui, kad toks jo nusistatymas nuspal

vina visą jo elgseną. Jo baimė, pesimizmas ir bejėgiškumas

vertė jį žiūrėti į gyvenimą iš tamsiosios, neigiamos pusės. To

dėl jis ir dirbo tingiai, atsainiai, o viršininkai jo nemėgo ir il

gai nelaikydavo. O kodėl jie turėjo elgtis kitaip? Jis juk nie

ko nedavė jiems, tai ko gi tada galėjo tikėtis iš jų?

Mano patartas, Bernardas pradėjo lankyti verslo pagrin

dų kursus ir dar vienus oratorinio meno kursus. Uoliai, ro

dydamas asmeninę iniciatyvą ir didelį darbštumą, jis išmo

ko komercijos pradmenis. Pradėjo melstis, prašydamas

nurodymų ir pasisekimo. Jis nuolat tvirtino, kad Dievas va

dovauja jam visuose jo darbuose ir kad sėkmė pralenkia jo

drąsiausias svajones.


Pamažu Bernardo požiūris į gyvenimą visiškai pasikeitė. Jis išsiugdė entuziazmą, atkaklumą, bendradarbiavimo ir kolektyvinio darbo dvasią. Tapo linksmas ir laimingas, džiaugėsi sveikata, harmonija ir visaverčiu gyvenimu. Naujojoje darbovietėje po bandomojo laikotarpio jis buvo paliktas dirbti toliau, o netrukus ir pakeltas į aukštesnes pareigas.

Bernardas įsitikino, kad praktiškai bet koks mokymas,

institucinis, religinis ar pasaulietiškas, iš tikrųjų siekia įdiegti

kitokį psichologinį požiūrį į gyvenimą, žmones ir įvykius. Pir

masis žingsnis atsikratant tos nenormalios baimės ir žengiant

pirmyn buvo jo požiūrio į gyvenimą pakoregavimas.

KAIP ĮGYVENDINTI SAVO TROŠKIMĄ

Niekas negali tarnauti dviem ponams. Neįmanoma įgyven

dinti savo širdies troškimo tikint, kad yra jėga, trukdanti tą

padaryti. Tai sukuria konfliktą, ir žmogus nebežino, ką da

ryti. Jis tada sustoja ir nežino, kur eiti. Tačiau sąmonė turi

būti vientisa. Begalybė negali būti padalinta ar padauginta.

Ji turi būti viena, vientisa. Negali būti dviejų Begalybių, nes

tada viena jų susikirstų su kita, ir jos neutralizuotų ar panai

kintų viena kitą. Vietoj kosmoso tada turėtumėme chaosą.

Dvasios vienybė yra matematinė būtinybė, nes niekas negali

pasipriešinti vienai Galiai. Jei egzistuotų kokia nors jėga, ga

linti mesti iššūkį Dievui arba Begalybei, tai Dievas tada ne

būtų visagalis ar aukščiausias.

Galite įsivaizduoti, kokia sumaištis ir chaosas viešpatauja

protuose tų žmonių, kurie tiki dviem prieštaringomis galio

mis. Jų sąmonė yra suskilusi, nes jie turi du ponus. Tai suke-

Galingnsis drąsos dėsnis 109

lia konfliktą, dėl kurio jų galia ir jėgos suskyla. Mokykitės

eiti tik viena kryptimi, tikėdami, kad Dievas, davęs jums troš

kimą, parodys ir kaip jį įgyvendinti.

ĮVERTINKITE PATS SAVE

Ar santykiuose su kitais jaučiate trintį, nesupratimą, apmau

dą? Tokie negeri jausmai atsiranda dėl to, kad jūsų psichi

koje įsivyravo bloga kompanija. Jaunystėje tėvai juk perspė

davo jus vengti blogos kompanijos. Jei jų nepaklausydavote,

jausdavote jų nepasitenkinimą. Panašiai jūs neturėtumėte

klaidžioti ir tamsiomis savo psichikos alėjomis su tokiais ben

drakeleiviais kaip apmaudas, baimė, rūpesčiai, bloga valia,

priešiškumas. Tai jūsų psichikos vagys. Jie atima iš jūsų ra

mybę, pusiausvyrą, harmoniją ir sveikatą.

Turite ryžtingai ir galutinai atsisakyti neigiamų jausmų

tamsiuose psichikos koridoriuose. Turėtumėte laikytis jos

saulėtose alėjose su tokiais mielais ir dvasingais bendrake

leiviais kaip pasitikėjimas savimi, ramybė, tikėjimas, meilė,

džiaugsmas, gera valia, sveikata, laimė, vadovavimas, įkvė

pimas, gausa. Galite rinktis sau bendrakeleivius objektyvia

me pasaulyje, ir neabejoju, kad rinksitės juos vadovaudamie

si dorumo ir sąžiningumo kriterijais.

Jūs renkatės drabužius, darbą, draugus, mokytojus, kny

gas, namus, maistą. Ką nors rinkdamiesi, teikiate pirmeny

bę vienam daiktui prieš kitą, net jei renkatės tik skrybėlę ar

batus. Patikrinę, įvertinę savo psichikos turinį, rinkitės svei

katą, laimę, ramybę, gausą ir tada galite tikėtis pasakiškų di

videndų.

1 1 O KOSMINĖS D VAS1NĖS GALIOS DĖSNIAI

SUPRATIMAS LEIDŽIA ATSIKRATYTI NEREIKALINGŲ KANČIŲ

Turite atsisakyti savo klaidingų įsitikinimų, nuomonių ir te

orijų. Pakeiskite juos jus išlaisvinančiomis tiesomis. Jūs - ne

savo penkių pojūčių auka; nesate valdomas ir išorės sąlygų

ar aplinkos. Sąlygas galite keisti, keisdami savo psichologinį

požiūrį. Jūsų mintys ir jausmai kuria jūsų likimą ir lemia pa

tirtį. Todėl nekaltinkite kitų dėl savo bėdų, skausmo ar ne

sėkmių.

Tai, ką galvojate, jaučiate, kuo tikite ir kam pritariate, są

moningai ar nesąmoningai, lemia įvykius ir jūsų gyvenimo

aplinkybes. Kai gerai suprasite šią tiesą, atsikratysite baimės,

apmaudo, nustosite smerkti ir kaltinti kitus. Pamatysite, kad

keistis turi ne kiti, o tik jūs pats.

JŪS KURIATE SAU DANGŲ

Daug amžių žmonės ieškojo laimės ne savyje. Jie nuodyda

vo savo psichiką pavydo, neapykantos, baimės, apmaudo,

nusiminimo jausmais, nes manė, kad kiti trukdo jų laimei ir

kelia rūpesčius. Žmonės manė, kad yra likimo, atsitiktinumų,

nelaimingų atsitikimų aukos, kad egzistuoja jėgos, priešiškos

jų gerovei. Jų galvos buvo prikimštos įvairiausių keistų idė

jų, prietarų, baimių ir painių samprotavimų apie velnius,

tamsos gaivalus, piktavališkas jėgas.

O iš tikrųjų žmogaus mintis yra kūrybinga. Mūsų įpras

tinė galvosena tampa ir turtingumo, ir skurdo priežastimi.

Turime atsikratyti visų klaidingų ir neteisingų sąvokų ir su

vokti, kad mes patys kuriame sau dangų (harmoniją ir ramy

bę) ir pragarą (vargus ir kančias) čia ir dabar.


Savo pasąmonę galite paveikti teigiamai ar neigiamai.

Pasąmonė nepaiso moralės ir asmeniškumų, etinių normų

nei sentimentų. Todėl jei žmogaus mintys nedoros, pasąmo

nė automatiškai jas įformina ir perkelia į patirtį. O jei žmo

gaus mintys doros, sveikos ir konstruktyvios, tai pasąmonė

sukurs gerą patirtį ir laimingas aplinkybes.

Tai ne kas kita, o tik universalus ir objektyvus, neasme-

niškas priežasties ir pasekmės dėsnis - nei daugiau, nei ma

žiau.

ATPILDAS IR ATLYGINIMAS

Jūsų atpildas ir atlyginimas priklauso nuo to, kaip naudoja

tės savo protu. Jei darote klaidingą sprendimą, tai jūsų pa

sąmonė į tai atsiliepia matematiškai tiksliu ir teisingu atsa

kymu. Tada dėl savo klaidingos nuomonės ar sprendimo

patirsite nuostolį. Veiksmo ir atoveiksmio dėsnis yra univer

salus, jis galioja visoje gamtoje. Jei jūsų mintys protingos, tai

ir jūsų veiksmai bus protingi.

Dievas nėra piktas ar kerštingas, tačiau jūsų paties psi

chika reaguoja ir atsiliepia pagal tai, kas joje užsifiksavo.

Mintyse jūs kuriate tai, kas primena kerštą, jei nežinote,

kaip veikia jūsų sąmonė. Faktiškai jūs patiriate veiksmo ir

atoveiksmio dėsnio veikimą, o jis visada visiems lygus, vie

nodas ir tikslus. Sakykime, kad jūsų draugas įkrinta į eže

rą ir prigeria dėl to, kad nemokėjo plaukti. Kas tada - kal

tinsite ežerą? Sakysite, kad ežeras atkeršijo? Aišku, ne.

Vanduo visiškai bejausmis, jis tik paklūsta fizikos dėsniams,

ir viskas.

1 1 2 KOSMINĖS DVASINĖS GALIOS DĖSNIAI

Aš sielą paklajot išleidau po dausas.

Kas laukia po mirties, gal žinią man parneš?

Sugrįžo ji atgal ir štai ką man pasakė:

Dangus ir pragaras - tai aš ir tiktai aš.

(Omaras Chajamas)

SLAPTINGOJI VIETA

Siūlau jums kartais sulėtinti savo protinę veiklą ir pamąstyti apie tas didžias amžinąsias tiesas, kurios gyvena visų žmonių širdyse. „Kas tik gyvena Aukščiausiojo pastogėje, pasilieka Visagalio pavėsy" (Ps 91, 1). Jei nuolat, sistemingai ir su džiaugsmu kartosite čia pateikiamą maldą, pasijusite atjaunėjęs, pagyvėjęs, padidės jūsų dvasinė, protinė ir fizinė energija:

„ G y v e n u slaptingoje Aukščiausiojo vietoje; ta vieta - tai mano dvasia. Visos mano puoselėjamos mintys derinasi su harmonija, ramybe ir gera valia. M a n o dvasia yra laimės, dž iaugsmo ir saug u m o buveinė. Visos mintys, ateinančios man j galvą, didina mano džiaugsmą, ramybę ir bendrą gerovę. G y v e n u , judu ir egzistuoju geros draugystės, meilės ir vienybės atmosferoje.

Visi ž m o n ė s m a n o mintyse yra Dievo vaikai, ir aš gerai sutariu su visais savo namiškiais ir visa žmonija. Gero, kurio trokštu sau, t rokštu ir visiems ž m o n ė m s . Dabar g y v e n u Viešpaties namuose. Maldauju ramybės ir laimės, nes ž inau, kad amžinai apsigyvenau Viešpaties Dievo n a m u o s e " .

SVARBŪS NURODYMAI

1. Išraukite su šaknimis baimę, dvasiškai ir emociškai susijunkite su širdyje esančiu Dievu.


2. Jei negalite ko nors rasti, pasiklauskite pasąmonės ir ji

pateiks jums atsakymą.

3. Dažnai neapykanta sukelia baimę susilaukti bausmės. At

leiskite kitiems ir šitaip nuo jos išsivaduosite.

4. Nesėkmės baimė tik prišauks ją. Laukite sėkmės, ir lai

mė nusišypsos jums.

5. Kamuojamas apribojimų, susikurkite mintyse viziją ir jos

laikykitės. Būkite jai ištikimas ir pasieksite ją.

6. Baimė yra daugelio fizinių negalavimų priežastis. Pripil

dykite savo širdį meilės ir geros valios ir imsite sveikti.

7. Niekada nesakykite: „Esu išsigandęs" arba „Esu sutrikęs",

nes jūsų pasąmonė priims tuos teiginius už gryną pinigą

ir jūs taip ir liksite susipainiojęs.

8. Jei jūsų mintys protingos, tai ir veiksmai bus protingi.

9. Sveikata, laimė ir dvasios ramybė priklauso nuo sugebė

jimų susikurti turtingą gyvenimą.

10. Niekada nepulkite į neviltį. Įsivaizduokite, kad Dievas,

davęs jums troškimą, dievišku būdu padės ir įgyvendin

ti jį. Nėra jėgos, galinčios pasipriešinti Visagaliui.

11. Pasikeitęs požiūris į gyvenimą pakeičia viską. Tapkite en

tuziastingas, pasitikėkite savimi ir savo slaptomis galio

mis, ir jūsų gyvenime prasidės stebuklai.

12. Neryžtingas žmogus yra nestabilus visais atžvilgiais. At

sidėkite vienam reikalui, veikite kryptingai. Pripažinki

te Vieną galią, ir tada jūsų sąmonė veiks vieningai.

13. Visų jūsų bėdų gyvenime priežastis - dominuojantys jū

sų jausmai. Įvertinkite pats save ir išanalizuokite juos.

14. Jūsų mintys ir jausmai kuria jūsų likimą. Nekaltinkite nie

ko kito, tiktai save.

1 I 4 KOSMINĖS DVASINĖS GALIOS DĖSNIAI

15. Žmonės patys susikuria sau pragarą ir dangų, tiesiog čia

ir dabar - tai priklauso nuo to, ką j ie visą dieną galvoja.

16. Atpildas ar atlyginimas priklauso nuo to, kaip naudojatės savo protu. Veiksmo ir atoveiksmio dėsnis yra universalus, jis galioja visoje gamtoje. Geras mintis lydi gėris, o blogas - blogis.

Kaip jūs jaučiatės - saugiai ar nesaugiai? Atsakymas priklau

sys pirmiausia nuo jūsų požiūrio į gyvenimą. Daktaras Vil

jamas L, įžymus gydytojas ir mokslininkas, dirbantis Kalifor

nijos universitete Los Andžele, sykį man pasakė, kad dar

nėra sutikęs paciento, turinčio stiprų saugumo jausmą, kurį

būtų nuolat kamavusi baimė, nerimas ar kitokie psichiniai

negalavimai. Jis tą saugumo jausmą priskyrė tikėjimui Aukš

čiausiąja galia, sergstinčia mus visuose darbuose.

Jei dar nesuvokiate savo paties didybės ir savo viduje

slypinčių begalinių turtų, tai būsite linkęs per daug sureikš

minti bėdas ir sunkumus, su kuriais susiduriate. Jūs tik pa

didinate jas, priskirdami joms tą įtaką ir valdžią, kurios ne-

priskiriate sau. Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl

nesijaučiate saugus, yra ta, kad gyvenimo išorines aplinky

bes laikote priežastimis nesuvokdami, jog iš tiesų jos tėra

tik padariniai.

1 1 6 KOSMINĖS D VA SI N ĖS GALIOS DĖSNIAI

KAIP ĮGYTI SAUGUMO JAUSMĄ

Negali būti tikro saugumo be vienybės su Dievu - visos palaimos šaltiniu. Tai pats pirmas dalykas, kurį turite suvokti. Taikydami šioje knygoje aprašytus metodus, galite susikurti praktišką, veiksmingą, sveiką, nuostabų vidinio saugumo jausmą. Kiekvieno iš mūsų širdyje yra troškimas susilieti su Amžinuoju šaltiniu. Susijunkite su ta Begaline galia ir pajusite jos teikiamą stiprybę.

Esate pasinėrę į begalinį Būties okeaną - į Beribę dva

sią, - kuris visiškai įtraukia jus ir kuriame gyvenate, judate,

egzistuojate. Nepamirškite, kad šios Begalinės galios nieka

da nėra įveikusi jokia išorinė jėga. Ji yra visagalė, ir kai są

moningai susijungiate su ja per savo mintis ir jausmus, tai iš

karto tampate didesni už tuos, kurių bijote.

Dievas šypsosi jūsų širdy; tai yra tikroji jūsų dvasios būsena. Šios Beribės dvasios galia ir išmintis tampa galinga ir aktyvi jūsų gyvenime nuo to momento, kai pripažįstate jos buvimą ir užmezgate su ja dvasinį ryšį. Jei tą padarysite, tai iš karto patirsite nuostabų vidinio saugumo jausmą ir ramybę.

Jis LIOVĖSI MELSTIS PRIEŠ SAVE

Vienas mano draugas, Ernestas S., buvo įsivėlęs į ilgą teismo procesą, kainavusį jam daug pinigų: teko apmokėti teismo išlaidas. Jo advokatas perspėjo jį, kad jis tikriausiai pralaimės tą bylą. Tai reiškė, kad Ernestas gali likti be cento. Jis išsigando. Aptardamas šią situaciją su manimi, jis aimanavo, kad nebeturės iš ko gyventi. Vienintelė išeitis buvo kuo greičiau viską baigti.

Nuostabusis saugumo dėsnis 117

- Ar suprantate, kaip destruktyviai veikia šitokios kal

bos? - rūsčiai paklausiau jo. - Kiekvieną kartą, kai jums ky

la tokios neigiamos mintys ar kai jas išsakote, jūs tik pratę-

siate tą procesą, kuris griauna jūsų dvasios ramybę. Faktiškai

jūs šitaip meldžiatės prieš save.

Ir pateikiau jam vieną paprastą klausimą:

- Ką atsakytumėt, jei šią minutę pasakyčiau, jog rastas pui

kus, harmoningas sprendimas ir visas tas reikalas užbaigtas?

- Būčiau sužavėtas ir be galo dėkingas, - atsakė jis. - Pa

sijusčiau kaip nuteistas mirti žmogus, staiga nelauktai atleis

tas nuo bausmės.

- Ar norite pabandyti šias vidines, tylias mintis priderinti

prie savo trokštamo tikslo? - paklausiau jo. - Esu tvirtai įsi

tikinęs, kad tai leis sėkmingai užbaigti šią bylą.

- Pamėginsiu, - prižadėjo jis.

Daviau jam tokią maldelę, kurią jis turėjo dažnai karto

ti: „Dėkoju už puikų, harmoningą sprendimą, kuris rastas Vi

sažinio išminties dėka".

Ernestas kasdien dažnai kartojo šią maldelę, ypač kai su

sidurdavo su sunkumais, vilkinimais, trukdymais, ginčais,

abejonėmis ir baimėmis. Jis ne tik visiškai liovėsi daręs nei

giamus pareiškimus, bet ir pradėjo kontroliuoti savo neišsa

kytas mintis, žinodamas, kad ir mintys, ir jausmai visada iš

eina aikštėn.

Išeina aikštėn tai, ką jaučiate viduje. Galite sakyti viena,

o jausti kita; tačiau, ką jaučiate viduje, galų gale susiprojek-

tuoja į erdvės ekraną.

Praktika ir drausmė Ernestą išmokė niekada netvirtinti

mintyse to, ko nenorėtų patirti pats. Jo lūpos ir širdis sutarė,

1 1 8 KOSMINĖS DVASINĖS GALIOS DĖSNIAI

kad tai teisinei bylai reikia harmoningo sprendimo, ir die

viškasis teisingumas paėmė viršų. Iš visiškai nelaukto šalti

nio buvo gauta papildomos informacijos, ir byla buvo išspręs

ta taip, kad Ernestas nepatyrė finansinių nuostolių.

Mano draugas suprato, kad jo saugumas priklauso nuo

susiderinimo su Dievu, kuris reiškiasi kaip vienybė, harmo

nija, teisingumas ir teisingi veiksmai. Jis pamatė, kad niekas

negali pasipriešinti Beribei galiai - mūsų pasaulio varoma-

jai jėgai.

JOS LIEPTO GALAS

- Priėjau liepto galą, - pareiškė man Celestė B. Ši dailės stu

dentė sužinojo apie mane iš savo draugo, kuris yra buvęs ke

liose mano paskaitose. - Sergu rimta kraujo liga. Yra pavo

jus, kad tapsiu invalidė visam gyvenimui. Kas ryšis priimti j

darbą tokį žmogų arba užmegzti su juo asmeninius santy

kius? Taigi mano gyvenimas baigiasi net gerai neprasidėjęs!

- Jūs piešiate išties niūrų vaizdą, - atsakiau jai. - Iš kur ištraukėte tokią prognozę? Gavote iš savo gydytojo? Ar iš kokio kito specialisto?

Ji kiek sutriko.

- Hm... Na, ne. Tiesą sakant, mano gydytoja iš visų jėgų

stengiasi mane padrąsinti. Ne, taip sako mano giminės, o jie

tai turėtų žinoti. Turėjau tokį dėdę - Bobą. Jis mirė kaip tik

nuo tokios ligos. Ko tik daktarai nedarė, stengdamiesi jį iš

gydyti, bet niekas negelbėjo. Ta liga neišgydoma. Bijau, kad

ir manęs laukia toks pat likimas.

- Tai kodėl kreipėtės į mane? - paklausiau jos. - Ko tikitės iš mūsų pokalbio?


Ji žiūrėjo į grindis. - Mano draugas sakė, kad jūs galėtumėte man padėti, -

tyliai atsakė ji.

- Ne, bijau, kad negalėsiu, - atsakiau jai. Ji sustingo. Aš

skubiai pridūriau: - Tačiau aš gal ir galėsiu jums padėti išsi

gydyti pačiai. Jūsų gydytojos nustatyta diagnozė gali dar la

biau pablogėti dėl to, kad jūsų pasąmonė pilna neigiamų gi

minių pasisakymų apie jūsų sveikatą. Kol jų klausysite, apie

pasveikimą nėra ko net galvoti. Tačiau jei prisiminsite, kad

jūs - tai ne jūsų dėdė, o visai kitas žmogus, tai Begalinis gy

dantysis Dievas, sukūręs jūsų kūną, gali pradėti gydyti savo

kūrinį.

Po pasitarimo su manimi Celestė pradėjo kalbėtis su sa

vo pasąmone visai kitokiu tonu. Ji kartojo jai iš lėto, ramiai,

su meile ir jausmingai tokią maldą:

„Kūrybinė išmintis, sukūrusi m a n o kūną, dabar iš naujo kuria m a n o kraują. Gydantysis Dievas ž ino, kaip gydyt i ; jis pertvarko kiekvieną m a n o kūno ląstelę pagal tobulą Dievo modelį. Girdžiu ir matau savo gydytoją sakant, kad esu sveika. Tas vaizdas dabar įsitvirtino m a n o galvoje. Aiškiai matau savo gydytoją ir girdžiu jos balsą; ji sako man: 'Celestė, jūs pasveikote! Tai stebuklas!' Ž inau, kad šis konstruktyvus vaizdinys giliai sminga man į pasąmonę - t e n , kur jis atsirado ir iš kur b u v o pradėtas į g y v e n dinti. Ž inau, kad Begalinis gydantysis Dievas dabar g y d o mane, nors visi mano pojūčiai dar liudija ką kita. Aš tai jaučiu, t u o tikiu ir dabar susitapatinu su savo tikslu - puikia sveikata".

Celestė kartojo šią maldą keturis penkis kartus per die

ną po dešimt penkiolika minučių, ypač vakare prieš eidama

gulti. Kartais pastebėdavo, jog jos mintys grįžta prie seno

įpročio nervintis, rūpintis, nerimauti, pasakoti nepalankias ki-


tų žmonių nuomones. Kai tik tokios mintys ją apnikdavo, ji

išmoko pasakyti joms: „Stop! Aš pati esu savo minčių, vaiz

dinių, atsakymų šeimininkė, ir jie turi paklusti man. Nuo da

bar visos mano mintys bus tik apie Dievą ir Jo gydomąją ga

lią. Štai kuo aš maitinsiu savo pasąmonę. Nuolat tapatinsiuos

su Dievu ir mano mintys bei jausmai bus tokie: 'Ačiū tau, Tė

ve!' Jei reikės, tą kartosiu šimtą, tūkstantį kartų per dieną".

Per tris mėnesius Celestės kraujas tapo beveik normalus.

Nuolat kartodama maldą ir medituodama, ji išsiugdė naujus

pozityvaus mąstymo įpročius ir jai pavyko suderinti pasąmo

nę su savo troškimu. Ji patvirtino Biblijos tiesą: „Tavo tikėji

mas išgydė tave" (Mt 9, 2 2 ) .

ĮSTATYMAIS SAUGUMO NEUŽTIKRINSI

Jokia vyriausybė, kad ir kaip to norėtų, negali garantuoti jums ramybės, džiaugsmo, turto ar saugumo. Juk negalite tiksliai numatyti visų įvykių, aplinkybių ir patirčių, su kuriomis jums teks susidurti gyvenimo kelyje. Nenumatyti kataklizmai, potvyniai, žemės drebėjimai, taifūnai ir musonai sugriauna miestus ir kaimus, sunaikina tūkstančių žmonių turtą. Karai, sukilimai, politiniai perversmai atneša nenuspėjamų padarinių žmonėms ir ekonomikai. Tarptautinės tragedijos ir karo baimė katastrofiškai atsiliepia pasaulinėms akcijų rinkoms.

Bet kokia materialinė nuosavybė neapsaugota nuo per

mainų. Akcijos, obligacijos, bankuose laikomi pinigai realaus

saugumo neduoda. Penkiasdešimties dolerių banknoto ver

tė priklauso nuo vyriausybės dorumo ir sąžiningumo bei jos

sugebėjimo palaikyti valiutos stabilumą. Banko ar kito žmo-


gaus išrašytas čekis yra tik popieriaus skiautė. Jo vertė pri

klauso nuo jo išdavėjo dorumo ir sąžiningumo ir nuo banko

patikimumo.

MELSKITĖS IR APSAUGOSITE SAVO INVESTICIJAS

Jei kiekvieną dieną skirsite bent kiek laiko tikslingai maldai

ir meditavimui, tai pasikeis jūsų psichologinis požiūris ir jums

tada nebebus baisūs visi tie pavojai bei netikėtos katastro

fos, kurias ką tik suminėjome.

Įsisąmoninkite Dievo amžinųjų išteklių buvimo faktą. Ži

nokite savo širdyje, kad Aukščiausiasis stebi kiekvieną jūsų

žingsnį. Nepamirškite: kol tikite gerove, tol nuostolių nepa

tirsite. Jei įdiegsite į savo mentalitetą tikėjimą Amžinojo tie

kimo šaltinio buvimu, nuskursti tiesiog negalėsite. Kad ir ko

kiu pavidalu jūsų turtai ateitų, visada būsite gausiai

aprūpintas.

MALDA VALDĖ JO PAKILIMUS IR NUOSMUKIUS

- Prieš porą mėnesių buvau tikras turtuolis, - pietaujant pa

sakojo man Erikas V. - Tačiau netrukus visos kompanijos,

į kurias investavau savo pinigus, viena po kitos bankruta

vo. Dabar mano turtas tiek sumenko, kad kartais net ne

bežinau, ar kredito kortelėje esančių pinigų pakaks susimo

kėti už pietus. O ką jau kalbėti apie sveikatą... Vieną mėnesį

laipioju po kalnus, o kitą vos pajėgiu namie užsiropšti laip

tais į antrąjį aukštą. Gal kas padėti) man sumažinti visus

tuos svyravimus?

- Be abejo! - atsakiau jam. - Kiekvienas gali taip su

balansuoti savo gyvenimą, kad jame dominuotų giedra ir

1 22 KOSMINĖS DVASINĖS GALIOS DĖSNIAI Nuostabusis saugumo dėsnis 1 23

KAIP JI ATSIKRATĖ NETEKTIES JAUSMO

Tuoj po pamaldų pas mane atvedė jauną moterį, vardu

Dafnę'V.

- Netekau visko, dėl ko gyvenau, - pradėjo skųstis ji. -

Praėjusį mėnesį mirė mano tėvas. Nors ir nebuvome labai

artimi, buvau įpratusi, kad jis visą laiką yra prie manęs. Jam

mirus advokatas pranešė man, kad per kelerius pastaruosius

metus jis padarė keletą labai nevykusių investicijų. Visada

maniau, kad paveldėsiu nemažą turtą, o dabar paaiškėjo, kad

iš jo nieko nelikę.

Dafnę kamavo stiprus netekties jausmas, ji baiminosi ir

dėl ateities. Tačiau baimę visada galima pakeisti tikėjimu į

Dievą ir kitus gerus dalykus, jei tik žinai, kaip pasinaudoti

savo protu. Kalbėdamasis su Dafne paaiškinau jai, kad ji nie

kada nieko nepraras, jei mintyse nesusitaikys su tokiu pra

radimu, nes bet kokia patirtis visada reiškiasi per mūsų min

tis, per protą.

Įsivaizduokime, kad „pamečiau" laikrodį. Realiai tai reiš

kia, kad jis kažkur yra, tik šiuo momentu aš negaliu jo su

rasti. Gal jis iškrito man einant gatve, gal palikau jį telefono

būdelėje, o gal jį ištraukė kišenvagis. Bet kad ir kas jam atsi

tiko, jis nedingo iš Dievo beribio proto. „Visame mano šven

tajame kalne nebus vietos jokiai skriaudai nė jokiai niekšy

bei" (Iz 11, 9) . Jo beribis protas persmelkia kiekvieną

medžiagos dalelę mūsų visatoje, gyvena kiekvienoje dalelė

je. Tas laikrodis yra to Proto idėja, ir net jei tą mano laikrodį

pervažiavo automobilis ir sumalė jį į dulkes, žmogaus pro

tas gali sukurti tūkstančius tokių laikrodžių. Dievas negali

nieko prarasti.

ramybė. Tam reikia išmokti dvasinės ir emocinės kontro

lės. Tada pamatysite, jog galima išlaikyti dvasinę pusiau

svyrą nepriklausomai nuo aplinkybių. Dar Markas Aureli

jus beveik prieš porą tūkstančių metų sakė, kad nė vienas

žmogus nepatiria tokių išmėginimų, kokių jis iš prigimties

negalėtų atlaikyti. Havajuose gidas parodys jums lūšnelę,

kurioje žymusis rašytojas Robertas Lujis Styvensonas pa

rašė savo šedevrą „Lobių sala", nors ir sirgo aštrios formos

džiova!

Daviau Erikui dvasinių nurodymų, kurie padėtų jam

semtis jėgų ir pasitikėjimo savimi iš jo sieloje esančios Die

vo karalystės. Jis kiekvieną dieną dažnai meldėsi, apmąsty

damas tokias amžinąsias tiesas:

„Nesvyruojant iems duodi ramybę ir teiki gerovę, nes jie tavimi pasitiki" (Iz 26, 3). Ž inau, kad mano širdies troškimai eina iš manyje esančio Dievo. Dievas nori, kad būčiau laimingas. Dievas linki man gyvybės, laimės, tiesos ir grožio. Mintyse priimu tai, ką gero turiu dabar, ir tampu tobulu dieviškumo kanalu. Esu Dievo išraiška. Jis dievišku būdu vadovauja man visuose mano darbuose, ir aš visada esu savo tikrojoje vietoje, dirbu tai, kas man pat inka. Nepri imu už tiesą kitų n u o m o n i ų , nes mano protas yra Dievo proto dalis ir visada atspindi dieviškąją išmintį ir dieviškąjį intelektą. Dievo mintys išsiskleidžia mano mintyse tobula eilės tvarka. Esu visada šaltakraujiškas, subalansuotas, giedras ir ramus, nes ž inau, kad Dievas visada kuo puikiausiai patenkins visus mano poreikius. Viešpats Dievas yra rūpestingas mano ganytojas; jo dėka man nieko nestigs. Esu nuostabiai veiklus ir kūrybingas. Jaučiu, suvokiu Dievo ritmą. Girdžiu, kaip Dievas melodingai šnibžda man į ausį, jog myli m a n e " .

1 24 KOSMINĖS DVASINĖS GALIOS DĖSNIAI Nuostabusis saugumo dėsnis 1 25

tai įstatymų leidėjai padarė didelį įspūdį jos savitvarda, pa

sitikėjimas savimi ir vidinė ramybė. Ji pasiūlė Dafnei svar

bų postą savo personale Sakramento mieste. Dafnės tikėji

mas, kad jos maldos išsipildys, davė rezultatus.

Gyvenimas visada yra labai teisingas. Pakilimai ir nuo

smukiai, ligos, sumaištys, kovos ir nelaimės, kartais apsun

kinančios mūsų gyvenimą, yra piktnaudžiavimo dvasiniais

dėsniais padariniai ir mūsų neteisingų ar prietaringų įsitiki

mų rezultatai.

PUIKIOS ATEITIES KŪRIMAS

Pakeiskite savo mintis, prisiderinkite prie Dievo ir drąsiai

tvirtinkite: „Tu ištrauki mane iš vargo ir apgaubi džiugiais iš

ganymo šūksniais" (Ps 3 2 , 7) . Visagalis Dievas yra jumyse.

Jūs turite viską, ko reikia puikiam ir nuostabiam gyvenimui,

nes jums prieinama visa Dievo galybė. Įsileiskite į savo gy

venimą Jo išmintį, galią ir šlovę.

Jei nedirbate savo raumenimis, jie neišvengiamai atro

fuojasi. Bet jūs turite ir protinius bei dvasinius „raumenis",

kuriuos irgi reikia lavinti. Jei jūsų mintys, požiūriai, motyva

cijos ir reakcijos nėra vertos Dievo, jūsų ryšys su Dievu nu

trūksta ir jūs liekate nusiminęs, atstumtas, kupinas baimės,

niūrus ir liguistas.

Pažvelkite sau į sielą. „Nes Dievo karalystė jau yra tarp

jūsų" (Lk 17, 21). Jumyse yra Dievo galybė, išmintis ir jėga;

su jomis galite atlaikyti visus iššūkius. „Savo Dievui ištikimi

žmonės bus ištvermingi ir imsis žygių" (Dan 11, 3 2 ) . „Štai

aš - VIEŠPATS, visos žmonijos Dievas! Argi yra man kas ne

įmanoma?" (Jer 3 2 , 2 7 ) .

Dafnė nusprendė išsigydyti nuo netekties baimės ir at

sikratyti nesaugumo jausmo, sukėlusio jai tiek daug dvasi

nių kančių. Eidama šiuo keliu, ji pirmiausia turėjo suvokti

dvasinį dėsnį, kad niekas negali atimti iš mūsų to, ką turi

me, be mūsų psichologinio sutikimo, pasireiškiančio netek

ties baime ar tikėjimu netektim. Vėliau ji turėjo ryžtingai pa

sirinkti, žinodama, kad jei pasirinks Dievo turtus, jiems skirs

savo dėmesį ir jų laikysis, tai tokį pasirinkimą jos pasąmonė

priims ir įgyvendins patirtyje. O trečia, laikytis idėjos, kad

Dievo turtai liejasi į jos patirtį, širdyje žinoti, kad tikėjimas

Dievo pažadais atneš pasitenkinimą.

Toks psichologinis nusiteikimas greit išsklaidė netekties

jausmą. Jos minčių ir proto kryptis sutapo su dieviškojo proto

kryptimi. Kaip kvaila ir kaip juokinga būtų manyti, kad Die

vo beribis protas gali tuo pat metu veikti dviem kryptimis!

Dafnės ketvirtuoju žingsniu tapo štai tokios maldos kar

tojimas:

„Ramybė ir pasitikėjimas - jūsų j ė g a " (Iz 30, 15). Žinau, kad mano vidinis s a u g u m o jausmas remiasi ž inoj imu, kad Dievas rūpinasi manimi. Pasitikiu jo nurodymais. Saugi esu todėl, kad žinau ir jaučiu Dievo buvimą. Giliai širdyje ž inau, kad Dievas yra visos gyvybės ir malonės šaltinis. Dievas yra su manimi, jis yra man. Jis prižiūri mane, rūpinasi manimi, aprūpina mane, remia mane, myli mane. M a n o mintys visada išsipildo, nes visi Dievo troškimai visada išsipildo. Jis g y d o mano sielą ir stiprina mintį. Jo gerumas ir gailestingumas lydi mane visą gyvenimą, nes aš pasirinkau būti su Dievu savo protu ir dvasia visą savo g y v e n i m ą " .

Štai šitaip pasimeldusi šešias savaites, Dafnė buvo pa

kviesta į vieną politinį priėmimą Los Andžele. Vienai aukš-


Naudinga santrauka

1. Jūsų rūpesčių ir baimių tikroji priežastis yra ta, kad ne

sugebate prisiderinti prie Dievo, kuris nepažįsta nei bai

mės, nei pasipriešinimo.

2. Tikrasis saugumas neįmanomas, jei nejausite vienybės su

Dievu.

3. Jūsų vidinės, neišsakytos mintys turi derintis su jūsų gy

venimo tikslais; antraip į jūsų maldas nebus atsiliepta.

4. Jei mintyse nuolat neigsite tai, ką tvirtinate žodžiais, ne

sitikėkite pasveikti.

5. Tikrasis saugumo jausmas priklauso ne nuo akcijų, obli

gacijų, nekilnojamojo turto. Jis remiasi tikėjimu į Dievą,

pasitikėjimu Juo - visų dovanų davėju.

6. Valdžia negali garantuoti saugumo, ramybės ar laimės.

Jūs patys užsitikrinate saugumą, ramybę, džiaugsmą ir

sveikatą per savo dvasinius dėsnius.

7. Apsaugosite savo investicijas žinodami, kad viską, ką tu

rite, prižiūri Aukščiausiasis ir jūs esate Jo globoje.

8. Išvengsite pakilimų ir nuosmukių suvokdami, kad jūsų

gyvenimą valdo dieviškoji tvarka ir kad Dievas galvoja,

kalba, veikia ir vadovauja visiems jūsų sumanymams.

Įpraskite kalbėti maldą ir atgausite pusiausvyrą ir savi

tvardą.

9. Baimę galima pakeisti tikėjimu į Dievą ir amžina Jo pa

rama. „Ramybė ir pasitikėjimas - jūsų jėga" (Iz 3 0 , 15).

Nuostabusis saugumo dėsnis 1 27

10. Galite susikurti puikų ir nuostabų gyvenimą, jungda

miesi su Dievu ir žinodami, kad Dievo galybė, išmintis

ir stiprybė padės įveikti visus sunkumus. Kai jūs pra

dėsite, pradės ir Dievas. „Aš ir Tėvas esame viena" 0n

10, 3 0 ) .

Man teko pažinoti žmonių, kurie maitinosi tik rinktiniu

maistu, laikėsi tobulai subalansuotų dietų, atitinkančių visus

mitybos dėsnius, tačiau vis tiek kamuojamų opų, vėžio, ar

trito ir kitų pavojingų ir degeneracinių ligų.

Jūsų patirčių, aplinkybių ir įvykių penas yra jūsų mintys.

Jūsų įprastinis mąstymas ugdo ir palaiko jūsų būvį ir turtina

patirtį. Mintys apie baimę, rūpesčius, kritiškos ir piktos, ku

pinos neapykantos mintys daugina ligas, nusiminimą, nesėk

mes ir kančias.

Visos gyvos būtybės ieško sau maisto. Mokslininkai ir ke

liautojai sako, kad tose pasaulio vietose, kur neįmanoma su

sirasti maisto, nėra ir gyvūnų. Gyvybė klesti ten, kur daug

maisto. Jei penėsite savo dvasią neigiamu penu, į jūsų gyve

nimą ims skverbtis ligos, nepritekliai, kančios ir bėdos, nes

jos kaip tik tuo ir minta.

Nuostabusis dvasinio peno dėsnis 1 29

KOKS JŪSŲ DVASINIS PENAS, TOKS IR JŪS PATS

Visi girdėjome posakį: „Ką valgote, tuo ir esate". Jei ši min

tis teisinga, tai teisinga ir kita prasme. Jūs esate tas, kuo pe

nimas, psichologiškai ir dvasiškai. Mintys apie Dievą, apie

meilę, švelnumą, optimizmą, džiaugsmą ir gerą valią yra pe

nas sveikatai, džiaugsmui, laimei ir sėkmei. Jei mintyse su-

vartojate daug tokio peno, tai ir gyvenime patirsite daug šių

gerų dalykų.

Jei esate kupinas neapykantos, pavydo, priešiškumo, tai

jūsų valgomas fizinis maistas, užuot gerinęs jūsų sveikatą, ga

li pradėti jai kenkti. Antra vertus, jei esate kupinas geros va

lios ir valgote ant stalo padėtą valgį su džiaugsmu ir dėkin

gumu, tai jis virs grožiu, gyvybiškumu, sveikata ir jėga. Jūsų

valgoma duona ir mėsa taps jūsų kūnu ir krauju. Tai ir yra

posakio: „Ką valgote, tuo ir esate", - tikroji prasmė.

MAISTO SVARBA

Maistas kūnui labai svarbus. Dabar žymiausi medicinos

specialistai pabrėžia, kokį pavojų kelia riebalų perteklius

maiste, mažinantis visų gyvybiškai svarbių organų, tokių

kaip širdis, plaučiai, kepenys ir inkstai, veiklos efektyvumą.

Žinome, kad daugelį fizinių ir psichinių ligų sukelia kai ku

rių vitaminų ir mineralinių medžiagų stoka. Beriberio ligos,

kuriai būdingi dauginiai uždegiminiai nervų sistemos pa

kitimai, susilpnėja raumenys, priežastis yra vitamino B sto

ka. Visi žinome, kad nėščių moterų maiste turi būti pakan

kamai kalcio. Vitamino A trūkumas labai neigiamai

atsiliepia akims, o pakankamas baltymų kiekis svarbus mū-


sų gerai savijautai. Visa tai labai svarbu, bet svarbiausia yra

mūsų protinis ir dvasinis penas.

MEILĖS IR RAMYBĖS DUONA

Pažįstu vieną žmogų, Donaldą L., parašiusį nuostabią knygą

apie mitybą. Ji gan moksliška ir labai protinga. Tačiau jis pats

turi opą. Jo gydytojas bandė jį gydyti antibiotikais ir specia

liomis dietomis, tačiau nuo to jo būklė tik dar labiau pablo

gėjo.

Kai Donaldas apibūdino savo padėtį pokalbyje su mani

mi, aš paklausiau jo:

- Ar pastebėjote savo dvasiniame ar emociniame gyve

nime ką nors tokio, kas atrodytų susiję su jūsų opa?

- Savo gyvenime? - nustebo jis. - Na, kad ne. Tiesa, ga

liu pasakyti jums vieną dalyką. Skaitydamas laikraštį ar žiū

rėdamas per televizorių žinių laidą negaliu nejausti skaus

mo. Visur pranešama tik apie kančias, nusikaltimus,

neteisybes, nežmoniškumą. Tai mane siutina. Kasdien bent

po porą valandų skiriu laiškams rašyti - siunčiu juos Kon

greso ir vyriausybės nariams, aiškiai išsakęs, ką manau apie

jų veiksmus.

- Manau, kad ta jūsų nuomonė apie juos nėra gera, -

sausai pakomentavau jo žodžius. - Ar jie iš tikrųjų nusipel

no tokių piktų laiškų?

- Žinoma, - atsakė Donaldas. - Galiu pagrįsti kiekvie

ną ten nurodytą savo piktą teiginį.

- Gal net tokį, kad jie kalti dėl jūsų ligos? - paklausiau

jo. - Žinote, kai leidžiate savo širdyje kauptis neigiamai ener-


gijai, ji daro poveikį net jei didelę jos dalį nukreipiate į išori

nius taikinius. Jei norite išsigydyti skrandį, turite pakeisti sa

vo dvasinį ir emocinį peną.

Mūsų pokalbis baigėsi tuo, kad Donaldas pasižadėjo lai

kytis tokio dvasinio režimo:

„Ket inu pakeisti visus neigiamus įspūdžius, kurie aplanko mane perdieną. Nuo šiol niekada nebeleisiu, kad kitų skleidžiamos naujienos, propaganda, kritika ar neigiami pareiškimai sukeltų neigiamas mano reakcijas. Kai man kils pagunda sureaguoti neigiamai ir kerštingai, aš tučtuojau vysiu ją šalin ir imsiu narsiai kartoti: „Dabar per mane mąsto, kalba ir veikia Dievas. Jo ramybės upė užlieja.man širdį ir protą, aš susitapatinu su savo tikslu - ramybe ir harmoni ja".

Kai jis įprato šitaip į viską reaguoti, pradėjo maitintis

gardžiąja meilės ir ramybės duona. Ir per trumpą laiką pa

sveiko!

JŪSŲ PROTO IR DVASIOS PENAS

Biblijoje pasakyta: „Nevalgysi, kas pasibjaurėtina" (Įst 14, 3) .

Vidinė, dvasinė šio posakio esmė yra ta, kad neturėtumėte

įsileisti į savo širdį apmaudo, blogos valios, cinizmo, pykčio

ir neapykantos nei puoselėti negerų minčių.

Įžymūs medicinos specialistai ir kiti mokslininkai teigia,

kad kas vienuolika mėnesių mūsų kūnas visiškai atsinauji

na. Organizmas visą laiką gamina naujas ląsteles. Jeigu kaup

site amžinąsias tiesas ir gyvenimo dvasines vertybes, tai jū

sų smegenys per nervų sistemą išsiuntinės tuos dvasinius

virpesius po visą kūną. Visos naujos ląstelės priims tų dva

sinių obertonų virpesius, ir jūs, kaip kadaise Jobas, galėsite


pasakyti: „Net kai liga jau bus suėdusi mano odą, savo kūnu

matysiu Dievą" (Job 19, 2 6 ) .

Jei norite dvasiškai praturtėti, reikia peno ir protui, ir sie

lai. Kasdien per savo penkis pojūčius gaunate ištisą laviną

vaizdų, garsų, įvairių sąvokų - gerų ir blogų. Diduma šio pe

no tiesiog „pasibjaurėtina". Turite atsigręžti į Dievą ir sustip

rinti Tiesos pozicijas. Įsijautę dažnai kartokite: „Dievas da

bar veda mane. Dievo meilė pripildo man sielą, Dievas

įkvepia mane, Jis apšviečia mano gyvenimo kelius. Aš vi

siems spinduliuoju meilę ir gerą valią. Visą laiką mano gy

venimą valdo dieviškieji dėsniai ir dieviškoji tvarka".

Ši malda yra nuostabus penas jūsų dvasiai. Jei įprasite

ją kartoti, susilauksite stebuklų.

Jos PROTO ŽINIOS TAPO ŠIRDIES ŽINIOMIS

Romola F. užėjo pasikalbėti su manimi po vieno susirinkimo

San Franciske.

- Perskaičiau visas knygas apie psichinių ligų gydymą,

kokias tik galėjau rasti, - tarė ji. - Aš net pati esu parašiusi

straipsnių šia tema. Tačiau man nepavyksta atsikratyti chro

niško kolito. Kaip jūs galėtumėte tai paaiškinti?

Mums besikalbant toliau supratau, jog Romola nesuge

ba taip medituoti ir apmąstyti visko, ką ji skaitė ir rašė apie

pasąmonės gydomąsias galias, kad tai įsilietų į jos pačios pa

sąmonę.

Ji nagrinėjo įvairias pasaulio religijas, skaitė daug įkve

piančių knygų, domėjosi numerologija ir astrologija ir atro

do, kad buvo visų naujų ir keistų kultų narė. Ji buvo apimta


sumaišties ir sutrikusi, kad jos dvasiniai ieškojimai nepadė

jo jai susiorientuoti nei dvasiniu, nei emociniu atžvilgiu.

Sudariau jai paprasto plano metmenis. Pasiūliau rinktis

amžinąsias tiesas ir pabrėžiau, kad visas jos skaitymas, visi

apmąstymai, mokymasis ir sprendimai turi atitikti tokius rei

kalavimus:

„Pagaliau, broliai, mąstykite apie tai, kas teisinga, garbin

ga, teisu, tyra, mylėtina, giriama, - apie visa, kas dorybinga

ir šlovinga" (Fil 4, 8).

Romola priėmė šią dvasinę nuostatą. Pagal ją atsirinko į

savo dvasios šventovę tai, kas kilnu ir dieviška. Viskas, kas

neatitiko šios dvasinės nuostatos, buvo ryžtingai atmesta

kaip dalykai, netinkantys Dievo namams, jos pačios sielai. Ji

penkis šešis kartus per dieną meditavo tokio turinio maldą:

„ Kas tik gyvena Aukščiausiojo pastogėje, pasilieka Visagalio pavėsy" (Ps 91, 1). Aš esu slaptingoje Aukščiausiojo globoje ir taip mąstau. Visos mano mintys atitinka harmoniją, ramybę ir gerą valią. M a n o širdis yra laimės, dž iaugsmo ir saugumo buveinė. V i sos j galvą ateinančios mintys didina džiaugsmą, ramybę ir bendrą mano gerovę. G y v e n u , dirbu ir egzistuoju draugiškumo, meilės ir santarvės atmosferoje.

Visi žmonės, apie kuriuos galvoju, yra Dievo vaikai. Širdies gilumoje sutariu su savo šeima ir visa žmonija. To paties, ko trokštu sau, noriu ir visiems ž m o n ė m s . Dabar g y v e n u Dievo namuose. Maldauju laimės ir ramybės, nes ž inau, kad g y v e n u ir amžinai gyvensiu Viešpaties Dievo n a m u o s e " .

Pamažu Romolos proto žinios apie Dievo idėjas tapo jos

širdies žiniomis, o jos chroniškas kolitas nunyko.


JO DVASINIAI VAIZDAI IŠGYDĖ JĮ

Mane nuvežė pas Niujorke gyvenantį Alą T., kuris niekur nei

davo iš savo buto. Jis neišeidavo ne tik į gatvę, bet net į na

mo vestibiulį. Kai reikėdavo išeiti iš namų, jis įsivaizduoda

vo įvairiausius bjaurius dalykus, kurie gali ištikti jį taip

padarius. Manydavo, kad jam apsisuks galva ir jis apalps. Ši

tokia liga vadinama agorafobija - liguista didelės erdvės bai

me. Ta baimė atsirado dar jo ankstyvoje vaikystėje. Kai jam

buvo apie penkerius metus, jis išėjo iš namų ir kelias valan

das išbuvo pasiklydęs miške. To nemalonaus įvykio prisimi

nimas ir sukelta baimė vis dar tūnojo jo pasąmonėje.

Alas išsivadavo nuo šio negalavimo, padedamas savo

vaizduotės. Mano patartas, jis pradėjo tris kartus per dieną

po dešimt minučių vaizduotis, kad sėdasi į autobusą, kad

skaito parke, vaikšto po parduotuves, eina į biblioteką, per

ka maistą, lankosi pas draugus. Jis pradėjo jausti viso to rea

lumą.

Pamažu tie konstruktyvūs vaizdiniai įsiskverbė į giles

nius jo pasąmonės klodus ir ištrynė daug metų ten tūnoju-

sius baimės vaizdinius. O juk tai, ką jis įsivaizdavo ir jautė,

paskui ir įvyko.

DĖKINGA ŠIRDIS

Dažnai kartokite čia pateikiamą maldą ir pasijusite esą ar

čiau Dievo, o visas jūsų valgomas maistas virs grožiu:

„Pripažįstu, jog m a n o širdyje yra Dievas. Nuoširdžiai dėkoju J a m už visas Jo malones. Dėkoju už visa, kas mano gyvenime buvo gero; g y v e n u apimtas džiugaus dėk ingumo. Dėkinga mano šir-


dis sužavėta dieviškojo atsil iepimo. Kiekvieną g y v e n i m o dieną dėkoju už tai, kad žinau dvasios dėsnius ir sielos kelius. Žinau, kad dėkingumas pirmiausia reiškiamas širdimi, tik tada lūpomis. M a n o pakylėta aukštyn širdis atsiveria dieviškiems dvasios lobiams ir liudija mano tikėjimą tuo, kad maldos išsipildys. Esu išties dėkingas, kad širdyje radau Dievą. „Vargšas šaukėsi, ir VIEŠPATS išgirdo, iš visų vargų išgelbėjo" (Ps 34, 4). Kiekvienas, kas turi dėkingą širdį, visada yra santarvėje su Dievu ir džiaugiasi galėdamas regėti Dievą, jo šventąją esatį. Dėkoju už viską".

ĮSIMINTINOS VIETOS

1. Jūsų mintys yra jūsų patirčių, aplinkybių ir įvykių penas.

2. Visi gyvi padarai vartoja sau tinkamą maistą. Neigiamas

dvasines nuostatas lydi ligos, vargai, skausmas, kančios,

nes tai joms tinkamas penas.

3. Esate toks, kokiu psichologiniu ir dvasiniu penu mintate.

Valgykite savo valgį su džiaugsmu ir dėkingai.

4. Maistas kūnui yra svarbus, bet dar svarbesnis yra penas

mūsų protui ir sielai.

5. Galite dvasiškai transformuoti visus neigiamus įspūdžius,

kuriuos gaunate savo penkiais pojūčiais. Pradėkite tuoj

pat!

6. Kas vienuolika mėnesių jūsų kūnas visiškai atsinaujina.

Kaupkite savo sieloje amžinąsias tiesas ir vertybes - ta

da atjaunėsite ir pagyvėsite.

7. Intelektinio sutikimo nepakanka. Jūsų sąmoningai priima

mas tiesas reikia papildyti emocijomis ir jausti, kad jos tei

singos - tada jas įtvirtins pasąmonė.

8. Protu suvokiamas žinias reikia įdiegti į savo pasąmonę (šir

dį); tada proto žinios taps širdies žiniomis, ir jūsų maldos

susilauks atsako.

1 36 KOSMINES DVASINĖS GALIOS DĖSNIAI

9. Jūs išsivaduosite nuo baimės, jei sutelksite dėmesį į teisingus, kilnius, aukštus, dieviškus dalykus. Kai baimė beldžiasi į jūsų minčių duris, leiskite tikėjimui į Dievą jas atverti ir jų nebeliks.

10. Baimė remiasi iškreipta vaizduote. Įsivaizduokite, kad darote tai, ko bijote daryti, ir tada jūsų baimei tikrai ateis galas.

11. Dėkinga širdis visada arti Dievo. Būkite dėkingas ir šlovinkite jo vardą.

s ei norite išlikti sveikas, energingas ir stiprus, turite supras

ti, kad yra tik viena Galia; ji nedaloma, ir jos šaltinis yra mei

lė. Pasipriešinti šiai Galiai neįstengia niekas. Tai visagalis Gy

vybės principas, įveikiantis bet kokį pasipriešinimą šiame

pasaulyje. Jis pergalingai žengia į priekį. Įsivaizduokite, kad

jūs ir ši Dievo galia yra viena. Jūs susijungiate su ja, ir jums

į pagalbą ateina galingos jėgos.

MEILĖ VISADA NUKREIPTA Į KA NORS

Meilė privalo turėti objektą. Ji yra emocinis prisirišimas. Ga

lite pamilti muziką, meną, puikų projektą, teisingą reikalą al

savo idealą. Galite palinkti prie amžinųjų tiesų. Jus gali su

vilioti, sužavėti mokslas ir daugelis kitų dalykų.

Einšteinas pamilo matematiką, tad ji atskleidė jam savo

paslaptis. Štai ką daro meilė! Astronomai įsimyli astronomi

jos mokslą, todėl jie nuolat nušviečia mums žvaigždžių ir pla

netų kelius.


AR NORITE TAPTI NAUJU ŽMOGUMI?

Ar norite atsikratyti savo senojo Aš su jo klaidingomis nuo

statomis ir neteisingomis mintimis? Ar norite perimti nau

jas mintis, naujus vaizdinius, naują požiūrį? Ar esate atviri

ir imlūs? Jei taip, tai turite atsikratyti savo apmaudo, niurz

gėjimo, susierzinimo, baimės, pavydo, neapykantos. Tarkime,

kad užsimanėte iš Los Andželo vykti į Niujorką. Tada pirmas

būtinas žingsnis bus išvykti iš Los Andželo. Panašiai yra ir

šiuo atveju: jei norite tapti nauju žmogumi, pirma turite at

sikratyti savo baimės ir neapykantos. Turite sutelkti dėmesį

į harmonijos, sveikatos, ramybės, džiaugsmo, meilės ir geros

valios sampratas, ir patirsite gyvenimo džiaugsmą.

KODĖL AKTORIUI TRIS KARTUS NEPAVYKO

Šonas R. susitarė susitikti su manimi ir pasikonsultuoti. Jis man pareiškė:

- Esu aktorius. Kitą savaitę turėsiu progą pabandyti prasiveržti į tokią karjerą, apie kurią visą laiką svajojau. Tik žinau, kad nieko iš to neišeis.

- Kodėl taip manote? - paklausiau jo. - Juk ta proga jums

pasitaikė ne šiaip sau, tam turėjo būti rimtų priežasčių?

- Aš labai tinku tam vaidmeniui, - paaiškino jis. - Tačiau

man jau teko dalyvauti aktorių atrinkimo peržiūrose. Ir kas

kart mane persekiodavo tas nelemtas jausmas, kad susimau-

siu, ir iš tikrųjų visada vaidmuo atitekdavo kam nors kitam.

Taigi matote - nuojauta manęs neapgauna.

- Tai tik vienas požiūris į šią situaciją, - atsakiau jam. -

Tačiau yra ir kitas paaiškinimas - turite suprasti, kad jūsų

nuojauta, jūsų gyva vaizduotė buvo orientuota į nesėkmę.


Niekas neatsiranda iš nieko. Nesėkmė turi daug priežasčių;

viena iš jų, ko gero, pati svarbiausia, - tai įsitikinimas, kad

nesėkmė neišvengiama.

- Tai jūs norite pasakyti, kad nesėkmę patyriau dėl to,

kad apie ją galvojau? - paklausė Šonas. - Apie tai aš nieka

da iki šiol nesusimąsčiau. Tačiau kai dabar jūs taip sakote,

tai atrodo taip akivaizdu!

- Jei norite sudaryti sąlygas savo talentui suklestėti, -

paaiškinau jam, - turite atsikratyti tų sąsajų su nesėkme.

Emociškai pažvelkite į save naujai - kaip į sėkmės lydimą

aktorių.

JO TRIUMFO MALDA

Mano patartas, Šonas tris keturis kartus per dieną užsidary

davo savo kambaryje, kad jam niekas netrukdytų. Patogiai

įsitaisydavo krėsle ir pasistengdavo kuo labiau atsipalaiduoti

fiziškai. Toks fizinis inertiškumas padarydavo jo protą imlesnį

kartojamiems teiginiams. Kas kartą jis maždaug po penkias

minutes kartodavo tokį tekstą:

„ Esu visiškai atsipalaidavęs ir nesuvaržytas. Esu susitvardęs, giedriai nusiteikęs, ramus. Peržiūrose vaidinu puikiai, didingai, nuostabiai. Režisierius sveikina mane. Mintyse esu labai r a m u s " .

Šonas kartojo šį pratimą kasdien maždaug savaitę, ypač

vakare prieš eidamas gulti. Kai atėjo peržiūros diena, kurios

anksčiau taip bijodavo, jis pasirodė taip sėkmingai, kaip sa

vo kartotame tekste. Gavo vaidmenį naujame filme, o tas fil

mas tapo pirmuoju žingsniu į jo karjer;,, kuri, kaip paaiškėjo

vėliau, susiklostė labai sėkmingai.


DIEVO MEILĖ IR KA JI REIŠKIA

Žodžiai „Dievas" (God) ir „geras" (good) anglų kalboje ne tik

labai panašūs, bet ir pagal prasmę juos galima laikyti sino

nimais. Jei dvasiškai ir emociškai sutampate su garbingumu,

sąžiningumu, teisingumu, gera valia ir laime, tai mylite Die

vą, nes mylite tai, kas gera. Jūs mylite Dievą, jei jus žavi, pa

traukia didžioji tiesa, kad Dievas yra vienas ir nedalomas.

Mylėti Dievą - tai rodyti savo atsidavimą, ištikimybę, pasi

šventimą Vienai galiai, nepripažinti jokios kitos šio pasaulio

galios. Jei ryžtingai pripažįstate ir protu visiškai priimate, jog

Dievas iš tikrųjų yra visagalis pačiu praktiškiausiu, dalykiš

kiausiu, tiesioginiu būdu, tai mylite Dievą, nes esate ištikimi

tik Vienai galiai. Retkarčiais ramiai prisėskite ir pamąstyki

te apie šią gyvybiškai svarbią, patrauklią ir pačią didžiausią

tiesą. Dievas yra vienintelė Galybė, ir visa, ką mes žinome

apie jį, yra tik jo saviraiškos dalis.

MEILĖ IR BAIMĖ NEGALI GYVENTI KARTU

Kai skaičiau paskaitų ciklą Caxton Hali salėje Londone,

pas mane į užkulisius pasikalbėti užėjo jauna moteris, var

du Beatr ičė V. Ji pasipasakojo, kad neseniai baigė studi

jas vienoje garsioje aktorinio meno mokykloje. Toliau ji

pasiteiravo:

- Girdėjau jus sakant, kad meilė ir baimė negali gyventi

kartu. O aš myliu teatrą, bet kartu ir labai bijau. Bijau, kad

nesu verta jo, kad mano gabumai per daug riboti. Tad ar ga

liu išdrįsti gaišinti režisieriams brangų laiką mano sugebėji

mams tikrinti? Juk yra tiek daug kitų, kurių kvalifikacija kur

kas aukštesnė.


- Klausantis jūsų susidaro įspūdis, kad esate labai ne

aukštos nuomonės apie save, - atsakiau jai. - Jei parodyčiau

jums kilnesnį, malonesnį, aukštesnį savęs vertinimo modelį,

tai kaip jums atrodo - ar galėtumėte jį priimti? O juk jis čia

pat, jis laukia jūsų dėmesio ir rūpesčio. Jis kenčia apleistas,

kaip koks našlaitis, o kartu kenčiate ir jūs, kaip vaiko nete

kusi motina. Beatričės akys prisipildė ašarų.

- Oi, kaip liūdna! - šūktelėjo ji. - Taip, žinoma. Aš pri

imsiu ir mylėsiu jį. Ar jis turi vardą?

- Taip, - atsakiau jai. - Jo vardas yra Aukštesnysis Aš;

tai jumyse esantis Dievas.

Beatričė pradėjo medituoti apie tai, kad turi beveik ne

ribotas galimybes tobulėti. Ji pripažino, kad niekada anks

čiau nedavė valios savo vidinėms galioms. Pradėjo regulia

riai ir sistemingai kartoti:

„Aš esu pajėgi daryti viską per širdyje slypinčią dieviškąją galią. Dievas mąsto, kalba ir veikia per mane, ir aš esu nuostabi aktorė, turinti pasisekimą. Dievo negali ištikti nesėkmė, o aš ir Jis esame viena. Esu Dievo kūdikis, ir visa, kas galioja jam, tinka ir man. Kai man j galvą ateina mintys apie baimę ir rūpesčius, veju jas šalin ž inodama, kad Dievo meilė pripildo m a n o sielą ir Dievas yra su m a n i m i " .

Nuo tos dienos Beatričės karjera suklestėjo. Dievo galia

pagavo jos vaizduotę. Si vis labiau jaudino ją, kol užvaldė

mintis, kad ji yra įstabi aktorė. Ta meilė paakino ją susijung

ti su savo idealu - menu. Meilė apgaubė ją, ir visos baimės

išnyko. Baimę įveikė meilė, nes meilė ir baimė negali gyventi

kartu.


MEILĖ ĮVEIKIA PAVYDULIAVIMĄ

Šekspyras rašė: „Oi, saugokitės pavyduliavimo; tai žaliaakė

pabaisa, besityčiojanti iš peno, kuriuo minta". O Miltonas ra

šė: „Pavyduliavimas yra pragaras nuo jo kenčiančiam įsimy

lėjėliui". Pavyduliaujantys žmonės patys užnuodija sau val

gį, o paskui sėda puotauti. Pavyduliavimas yra dvasios

nuodai, o jo priežastis yra baimė. Pavyduliautojas reikalau

ja ypatingo atsidavimo jam ir netoleruoja jokių varžovų. Be

to, jis įtariai ir budriai seka savo žmoną, vyrą, meilužį ar

draugą - ar šie jam ištikimi. Iš esmės pavyduliavimas kyla

iš giliai įsišaknijusios baimės ar nepasitikėjimo kitu, o jį dar

labiau sustiprina kaltės ir nepasitikėjimo savimi jausmas.

Vienas vyriškis, vardu Stivenas R, man pasipasakojo, kad jo žmona liguistai pavydi.

- Kiekvieną kartą, kai tik kiek nukrypstu į šalį, ji pradeda kaltinti mane meilės romanais su kitomis moterimis, -aiškino jis. - Aš nesakau, kad manęs netraukia kitos moterys, tačiau iš tikrųjų nieko blogo slapta niekada nedarau. Tačiau Džoisė vis tiek absoliučiai tikra, kad turi nepažįstamą varžovę.

- Iš kur toks jos įsitikinimas, jei jis visiškai nepagrįstas? -paklausiau jo.

Stivenas karčiai nusijuokė.

- Ji turi neklystantį informacijos šaltinį, - atsakė jis. - Tai Ouija lenta!

Stiveno prašomas, aš pasikalbėjau su jo žmona. Smulkiai

išaiškinau jai, kad jos pačios pasąmonė patvirtina jos įtari

nėjimus ir įsižeidimą savo vyro atžvilgiu. Ji pradėjo suvokti,

kad jos pasąmonė per nepastebimus jos pirštų judesius ma-


nipuliavo Ouija lenta. Kitaip sakant, ji tiesiog pati kalbėjosi

su savimi.

Visa laimė, kad Džoisė garbingai pripažino savo klaidą.

Abu su vyru įsipareigojo siųsti vienas kitam meilės, ramy

bės ir švelnumo mintis. Jų gera valia ištirpdė neigiamo nusi

statymo ledus ir atnešė ramybę ten, kur iki tol viešpatavo ne

santaika ir įtarinėjimai. Mano paaiškinimai j iems buvo

nelyginant vaistas. Ši moteris išmoko pasitikėti savo vyru, o

ten, kur viešpatauja meilė ir pasitikėjimas, pavyduliavimui

nėra vietos.

VIEŠPATS DIEVAS PADIDINA

Mokslininkai žodžiu „dėsnis" keičia Biblijos žodžius „Vieš

pats Dievas". Tai jūsų pasąmonės dėsnis, padidinantis tai, ką

įdedate į jį. Tai bendras priežasties ir pasekmės dėsnis.

Neseniai aiškinau frazės „Viešpats Dievas padidina"

prasmę nekilnojamojo turto makleriui Jošui B. Jis per du mė

nesius nieko nepardavė. Taip atsitiko dėl to, kad jis vis dau

giau ir daugiau dėmesio skyrė savo situacijos neigiamiems

aspektams. Pamažu jo padėtis smarkiai pablogėjo, nukentė

jo jo prestižas, sveikata ir finansai. Šeimoje pradėjo lankytis

ligos, verslas visai sustojo.

Jošas suprato, jog kur kas įdomiau ir patraukliau yra mąs

tyti apie sėkmę, harmoniją, turtą, dvasios ramybę, patenkin

tus klientus ir geresnį jų aptarnavimą. Daviau jam maldą, siū

lydamas kartoti ją garsiai, iš lėto, ramiai ir su meile po penkis

šešis kartus per dieną, kol jis vėl psichologiškai persiorien

tuos į sėkmę ir gerovę:


„Širdies gi lumoje tikiu, kad galiu susikurti harmoniją, sveikatą, ramybę, klestėjimą, sėkmę versle. Mintyse aš išaukštinu ramybės, harmonijos, vadovav imo, sėkmės ir klestėjimo sąvokas. Žinau ir t ikiu, jog šios mintys lyg sėklos sudygs ir išaugs mano patirties dirvoje. Esu daržininkas, ir ką pasėsiu, tą ir pjausiu. Kasdien mielai prižiūriu ir puoselėju tas sėklas, nuolatos apie jas galvoju. Žinau, kad mano pasąmonė yra tarsi bankas, padidinantis mano indėlį. M a n atiteks tų nuostabių sėklų, kurias dabar sėju, vaisiai. Jaučiu, jog šios m a n o mintys taps realybe. Tikiu didėjimo dėsniu, tikiu kad mano pasėtos sėklos atneš trisdešimt, šešiasdešimt, šimtą kartų didesnį derlių. Kaip tos sėklos žemėje, taip ir mano mintys t ū n o pasąmonės tamsoje, ir kaip sėklos išdygsta iš žemės, taip ir mintys įgyvendinamos kaip patirtys, sąlygos, įvykiai. Dažnai galvoju apie tuos dalykus, ir Dievo galia yra su mano mintimis apie gėrį. Viešpats Dievas padidina".

Kai tik jį apnikdavo mintys apie baimę ir rūpesčius, Jo-

šas atremdavo jas žodžiais: „Dievas padidina visur ir viską".

Mėnesiui baigiantis jam pavyko sugrįžti į senąsias vėžes,

klientų jis vėl turėjo daugiau nei spėjo aptarnauti.

KAIP JI IŠLAIKĖ EGZAMINĄ

- Jūsų paskaitos išgelbėjo man gyvenimą! - tarė man Agnė

H., koledžo studentė, kuri išklausė kelias mano paskaitas

apie pasąmonės galią. - Man teko laikyti trijų valandų truk

mės egzaminą - tikrą siaubą. Jo išvakarėse vien tik nuo min

ties apie jį iš baimės man linko kojos. Jaučiau, kad tikrai jo

neišlaikysiu!

- Bet to neatsitiko, - šypsodamasis tariau jai.

Ji išplėtė akis.

- Iš kur jūs žinote? Tai buvo tiesiog nuostabu! Taip, aš jį

išlaikiau, ir ne vos ne vos, o puikiu pažymiu. Ir tik todėl, kad


prisiminiau, ką jūs kalbėjote apie baimę - jog tai signalas

kažką daryti. Nusprendžiau ją įveikti ir elgiausi priešingai,

nei ji skatino mane elgtis.

- Puiku, - pagyriau ją. - Ir kaip jūs tai darėte?

- Pradėjau apie visa tai mąstyti, - paaiškino ji. - Kar

tojau pati sau: „Dievas yra mano ganytojas. O Dievas ne

gali bijoti. Jis yra čia, su manimi. Jis yra mano ramybė ir ma

no stiprybė. Jo ramybės upė užlieja mane. Dievo meilė

gyvena mano širdyje ir išgena visas baimes. Esu rami. Su

manimi yra Dievo harmonija ir savitvarda. Esu atsipalaida

vusi ir dieviška tvarka atsakau į visus egzaminuotojų klau

simus. Begalinė išmintis atskleidžia man viską, ką turiu ži

noti". Ir tai padėjo!

Pritaikiusi pakeitimo dėsnį, Agnė tikėjimu į Dievą ir gė

rį atsikratė savo baimės. Ji nepasiliko sustingusi baimės

gniaužtuose. Įveikė savo baimę ir išlaikė egzaminą puikiu pa

žymiu.

MINTYS APIE BAIME JUMS NEGALI PAKENKTI

Mintys apie baimę, rūpesčius ir apskritai apie neigiamus da

lykus nepakenks, jei nekamuos jūsų ilgą laiką ir jei neimsite

jtį giliai į širdį. Tada jos ateis ir išeis, nepadariusios didesnės

žalos. Žinoma, jos gali pridaryti bėdos, bet tik jei leisite joms

realizuotis. O jūsų baimės realizuotis negalės tol, kol jų nesu-

siesite su emocijomis; bet jei tą padalysite, tai jos pradės

veikti jūsų pasąmonę. Na, o kas įdiegta į pasąmonę, tas pa

prastai atsitinka.


TAPKITE DVASIOS MILŽINU

Jūsų baimė yra agresyvi, dominuojanti mintis ar idėja, kuri

giriasi- savo galia ir gąsdina, baugina, stengiasi priversti jus

paklusti jos neteisėtai valdžiai. Galbūt jūs net bijote susitikti

su ja mintyse. Ko gero, bijote rezultatų, todėl vengiate susi

tikti su šia nelemta nusikaltėle ir ją išvyti.

Baimė yra dvasios šešėlis, gyvuojantis dėl nežinojimo ir tamsumo. Jei ištrauksite savo baimę į proto ir intelekto šviesą, ji neištvers jos ir išnyks.

Jus valdo jūsų nusiteikimas. Kvaila būtų leisti, kad bai

mė, ta nemokšiška, akla, kvaila pabaisa, paverstų jus savo

pastumdėliu ir imtų vadovauti jūsų veiklai. Laikykite save

per daug protingu, per daug gabiu, kad leistumėte tam at

sitikti. Jūsų tikėjimas į Dievą didesnis už baimę. Baimė - tai

tikėjimas, pastatytas nuo kojų ant galvos. Baimė - tai tam

sių ir bloga lemiančių šešėlių susikaupimas dvasioje. Trum

pai tariant, baimė yra tikėjimas neteisingais dalykais. Tap

kite dvasios milžinu, pasitikėkite Dievu ir pasitelkite jo jėgą

ir galybę.

Tikėdami, jog „ir vienas su Dievu sudaro daugumą", pasijusite, kad esate jo prižiūrimi, kad jums jis visur vadovauja, ir tada neišvengiamai tapsite nugalėtoju.

PASIKLYDĘS DŽIUNGLĖSE

Kai buvau maždaug dešimties metų, kartą pasiklydau džiun

glėse. Iš pradžių labai nusigandau, o paskui pradėjau prašy

ti Dievo, kad išvestų mane ir globotų. Man iš karto atsirado

aiški nuojauta, kuria kryptimi eiti. Ta vidinė mano pasąmo

nės paskata, kuriai aš paklusau, pasirodė esanti teisinga. Ste-


buklingu būdu po poros dienų patekau tiesiai į manęs ieš

koti išėjusios grupės rankas. Tą kryptį man nurodė pasąmo

nė, kuri žinojo, kaip išeiti iš džiunglių.

Klausydami savo pasąmonės nepamirškite, kad ji sam

protauja dedukciniu būdu. Ji mato tik tikslą ir šitaip sąmo

nės prielaidą atveda prie logiškos nuoseklios išvados.

NEKOVOKITE SU BAIME

Nemėginkite baimės įveikti baime; geriau sutikite ją tiesio

giniu Dievo ir jo galybės deklaravimu - tai iš karto ją nugin

kluos. Sakykite sau: „Viešpats Dievas yra mano gyvenimo

stiprybė, tai ko aš turėčiau bijoti?"

Gal bijote jus užpuolusios ligos? Netrukus pastebėsite,

kad klaidinga mintis ima girtis savo tariama jėga ir jus gąs

dinti. Neleiskite tokioms mintims savęs gąsdinti ir bauginti.

Supraskite, kad visas ligas sukelia jūsų paties psichika, jos nė

ra susigriebtos kažkur iš šalies.

Galite pakeisti savo psichiką suprasdami, jog jūsų kūną

sukūręs Gydantysis Dievas ir dabar gydo jį. Jei tą darysite

sąmoningai ir sumaniai, tai mąstymo modeliai jūsų pasąmo

nėje persitvarkys ir jūs pasveiksite. Nuo jūsų dabartinio įsi

tikinimo priklauso jūsų ateitis ir patyrimas.

JOS PAČIOS PROTO PRIEŠAS

- Aš taip įtūžusi ant Marijos, kad galėčiau ją užmušti!

Jauna moteris, ištarusi tokius nerimą keliančius žodžius,

buvo Bernadeta D., didelės juridinės firmos darbuotoja, at

ėjusi pas mane prašyti patarimo.


- Ji nieko daugiau neveikia, o tik skleidžia apie mane vi

sokias nesąmones. Garbės žodis, būna dienų, kai negaliu gal

voti apie nieką kitą, tik apie jos bjaurias intrigas.

- Norite pasakyti, kad Marija valdo jūsų mintis? - paklausiau jos.

Bernadeta sumirkčiojo ir nutilo.

- Hm, na gal ne visai. Bet kažkas panašaus.

- Daugiau nei „kažkas panašaus", - atsakiau aš. - Jūs

leidote jai išmušti save iš vėžių. Suteikėte jai galimybę val

dyti jus.

Mums besikalbant toliau Bernadeta pradėjo suprasti, kad

visos jos bėdos susijusios sujos mintimis. Ne Marija kalta dėl

to, ką ji apie ją galvoja. Ne, problemos reikia ieškoti pačios

Bernadetos vaizdiniuose ir mąstymo šablonuose. Tai ji lei

do baimei išsikeroti savo mintyse, save įgąsdinti ir įbaugin

ti. Tačiau tą savo priešą - baimę - susikūrė ji pati.

Bernadeta nusprendė šias mintis apie baimę sutramdyti

protu. Ji įsidėjo į galvą paprastą tiesą: „Dievas yra, jis pripil

do mano sielą gėrio ir valdo mano gyvenimą". Ji nebeleido

Marijai sukelti migrenos priepuolių, virškinimo sutrikimų,

nemigos ir susierzinimo. Ji suprato, kad visa priklauso nuo

jos pačios minčių ir kad tik ji viena gali nuspręsti, kokios tos

mintys turėtų būti. Ji pagaliau suvokė, kad niekas negali su

gadinti jai nuotaikos ar atimti iš jos tikėjimo į Dievą ir visus

gerus dalykus.

Bernadeta visiškai įveikė savo psichikos negalavimą ir pamėgo šią maldą:

„ M a n o gyvenime veikiantis Dievas neša man grožj , ramybę, tikslą ir harmoniją. Esu Dievo kūrinys ir A m ž i n y b ė s kūdikis. Glau-


džiuosi prie Dievo - savo dangiškojo T ė v o . Jis myli mane ir glo

boja. Kai kreipiuosi j Jį, Jis kreipiasi į mane; tada išaušta aušra ir

išlaksto visi šešėliai".

GYDOMASIS MEILĖS BALZAMAS

Siūlau jums nuostabią maldą baimei nuvyti. Dažnai karto

kite šias tiesas ir pamatysite, kaip jus apims vidinė ramybė.

„Dabar mane pripildo Dievo meilė, mane supa Dievo ramybė ir viskas gerai. Dieviškoji meilė supa mane ir apgaubia. Dieviškoji meilė įrašyta į mano širdį ir kūną. Aš spinduliuoju meilę mintimis, žodžiais ir darbais. Meilė suvienija ir suderina visas manyje esančias Dievo galias, jo p o ž y m i u s ir savybes. Meilė reiškia džiaugsmą, ramybę, laisvę, palaimą ir garbinimą. Meilė yra laisvė. Ji atveria kalėjimo duris ir išlaisvina belaisvius. Spinduliuoju meilę visiems, nes kiekvienas atstovauja Dievo meilei. Sveikinu dieviškumą kituose. Žinau ir t ikiu, kad dieviškoji meilė išgydys mane. Meilė yra m a n o svarbiausias principas; j i atneša man tobulus, harmoningus santykius. „Dievas yra meilė, ir kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve, ir Dievas pasilieka j a m e " (1 Jn 4, 16).

ĮSIMINTINI DALYKAI

1. Meilė yra emocinis prisirišimas. Ji privalo turėti objektą.

2. Jei tikrai norite išvyti baimę, turite atsikratyti pavydo, ne

apykantos, susierzinimo ir pagiežos.

3. Iš naujo įvertinkite ir sukurkite save. Pamilkite savo Aukš

tesnįjį Aš.

4. Dievo meilė reiškia, kad dvasiškai ir emociškai esate su

sijęs su tuo, kas gražu, dora, kilnu, dieviška. Jūs garbina

te tik vieną Galybę.


5. Meilė yra tikėjimas į Dievą ir ištikimybė Jam. Baimė yra

tikėjimas blogais dalykais. Baimė yra dvasios šešėlis. Mei

lė ir baimė negali gyventi kartu.

6. Pavydus žmogus yra kupinas baimės, jis jaučiasi nesau

gus ir negarbingas. Meilė ir pasitikėjimas išgena pavydą.

7. Jūsų pasąmonė padidina viską, kas jon įdedama. Įdėkite

meilę, tikėjimą, pasitikėjimą, juoką ir gerą valią.

8. Jei jūsų keliai dreba iš baimės, įveikite ją suvokdami, kad

Dievas negali bijoti, o jūs ir Dievas esate viena.

9. Mintys apie baimę negalės jums pakenkti, jei tik nepasi-

nersite į jas ir nepaversite jų emocijomis.

10. Baimė yra mintis, kurią įsileidžiate į širdį ir kuri tada gąs

dina jus ir baugina. Aukštinkite mintyse meilę ir tikėji

mą į Dievą.

11. Kai pasiklystate žemiškose džiunglėse arba sutrinkate ir

pabūgstate dvasinėse džiunglėse, supraskite, kad Dievas

žino, kaip rasti kelią iš jų. Jis duos atsakymą ir jums.

12. Nebandykite baimės įveikti baime. Sutikite ją tokiu tie

sioginiu pareiškimu: „Dievas yra vienintelė Būtis ir vie

nintelė Galybė, todėl nėra ko bijoti".

13. Savo mintis apie baimę sutramdykite dvasiniais argu

mentais.

14. „Kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve, ir Dievas pa

silieka jame" (1 Jn 4, 16).

Teigiamas emocinės kontrolės dėsnis

enovės graikai sakydavo: „Pažink save". Jei pradėsite sa

ve tyrinėti, tai pamatysite, jog susidedate iš keturių dalių: fi

zinio kūno, intelekto, emocinės ir dvasinės prigimties.

Gyvendami čia turite taip susireguliuoti, kad jūsų inte

lektinė, emocinė ir fizinė prigimtis būtų visiškai suderinta su

dieviškąja kryptimi, atitinkamai nukreipiama ir kontroliuo

jama.

Jūsų fizinis kūnas pats savaime neturi jokios iniciatyvos,

jokios savivokos ir jokios valios nei savyje, nei savo atžvil

giu. Jis visiškai priklauso nuo jūsų įsakymų ir nurodymų.

Žiūrėkite į savo kūną kaip į didelį diską, pagal kurio įrašus

reiškiasi jūsų emocijos ir įsitikinimai. Į tokį diską galima įra

šyti įvairiausius įspūdžius, visas jūsų suemocintas sąvokas.

Čia vienodai gerai užrašysi ne tik meilės ir grožio melodi

ją, bet ir sielvarto ir liūdesio melodiją. Įvairių ligų pavida

lu kūne reiškiasi apmaudas, neapykanta, pyktis ir depresi

ja. Išmokę valdyti savo protinę ir emocinę prigimtį, jūs


tapsite Dievybės laidininku ir atpalaiduosite viską, kas jumyse gražiausia.

KAIP TAPTI EMOCIŠKAI BRANDŽIAM

Truputėlį pagalvokite apie štai ką: net jei būtumėte turtin

giausias pasaulyje žmogus, nusipirkti sveiko kūno vis tiek ne

galėtumėte. Tačiau įgyti sveikatos galite pasinaudodami dva

siniais turtais, tokiais kaip mintys apie ramybę, harmoniją ir

tobulą sveikatą.

Nepaprastai svarbu yra valdyti savo emocijas, jei norite pasiekti emocinę ir dvasinę brandą. Emociškai brandus būsite tada, jei savo jausmus reikšite konstruktyviai ir harmoningai. O jei nesudrausminsite ir nepažabosite savo emocijų, tai būsite laikomas emociškai nesubrendusiu ir nesuaugusiu, net jei būsite sulaukęs kad ir penkiasdešimties metų.

KAIP TEISINGAI SUVOKTI SAVE

Pats didžiausias tironas - tai klaidinga idėja, užvaldžiusi jūsų protą ir jus pavergusi. Tai, ką galvojate apie save, sukelia tam tikras jūsų emocijas. Psichologiškai aiškinant, nuo emocijų priklauso jūsų žingsniai gyvenimo keliu gero ar blogo link.

Jei esate kupinas kam nors apmaudo ar jaučiate pagie

žą, tai tos emocijos daro jums neigiamą įtaką ir lemia tokius

jūsų veiksmus, kokių visai nenorėtumėte. Jei norite būti drau

giškas, malonus ir nuoširdus, būsite bjaurus, ciniškas ir su

rūgęs. O jei norite būti sveikas ir patirti gyvenime sėkmę bei

suklestėti, pamatysite, kad viskas einasi šleivai kreivai.

Teigiamas emocinės kontrolės dėsnis 153

Kas skaito šią knygą, žino apie savo sugebėjimą rinktis

ramybės ir geros valios nuostatą. Nuoširdžiai priimkite į sa

vo dvasią ramybę ir meilę, ir tada jūs būsite atitinkamai val

domi, kontroliuojami, vadovaujami.

KAIP JI ĮVEIKĖ DEPRESIJA

- Pernai mirė mano vienintelis vaikas, - tarė Madlena T. Ji

atėjo pas mane pasikonsultuoti. - Toniui buvo tik septyneri

metai. Gydytojai darė viską, kas įmanoma, bet tai buvo be

viltiška.

- Atsiprašau, - tariau jai. - Jūsų vyras...

- Aš esu - buvau - vieniša motina, - pertraukė ji, žvelg

dama į tolį ašarotomis akimis. - Tonis man buvo viskas, vi

sas pasaulis, ir štai jo nebėra. Nežinau, kaip reikės gyventi

toliau. Mane nuolat kamuoja baisi migrena, nuo jos svaigsta

galva ir streikuoja skrandis. Nebegaliu vairuoti automobilio,

nes pablogėjo ir regėjimas.

- Kaip leidžiate laiką, - paklausiau jos. - Ar turite ko

kią nors profesiją?

- Esu kvalifikuota slaugė, - atsakė ji. - Tačiau nuo tada,

kai gimė Tonis, niekur nedirbau, bene vienintelis geras da

lykas, kurio susilaukiau iš Tonio tėvo, buvo tai, kad jis suda

rė galimybę man labai taupant pragyventi ir be darbo. Taigi

galėjau visą laiką skirti sūnui auginti. Jei nebūčiau galėjusi

to laiko skirti jam...

- Labai gerbiu ir vertinu jūsų sielvartą, - pertraukiau

ją, - tačiau jei pernelyg ilgai laikysitės jo įsikibusi, tai savo

sūnui vis tiek nebepadėsite, o jums pačiai nuo to bus tik blo

giau. Manau, kad ir jūs pati tą suprantate. Juk ar ne dėl to


norėjote susitikti su manimi? Juk jus tam paskatino viltis, tegu ir miglota, kad mano padedama surasite būdą, kaip išsikapstyti iš to baisaus šešėlių slėnio, kuriame esate atsidūrusi?

- Niekada negalvojau... - pradėjo Madlena. - Atėjau pas

jus dėl to, kad taip patarė mano artimiausia draugė. Tačiau

apsisprendžiau eiti aš pati. Taip, jūs, ko gero, esate teisus. To

nis labai nusimintų pamatęs, ką jo netektis iš manęs padarė.

Juk jis buvo toks žvalus, toks linksmas vaikas. Mes labai sma

giai gyvenome kartu, net kai jis taip pasiligojo, jog turėjo vi

są laiką gulėti lovoje.

Baigiantis mūsų pokalbiui, aš pasiūliau Madlenai nueiti

į ligoninę ir paprašyti darbo vaikų palatoje. Ji paklausė ma

no patarimo ir įsidarbinusi ligoninėje visą savo meilę skyrė

sergantiems vaikams: juos slaugė, lepino, žaidė su jais. Žo

džiu, ji nebelaikė savo meilės uždariusi savyje. Vėl turėjo vai

kų, kuriems ji buvo reikalinga, ir jos meilė ėmė sklisti kon

struktyvia kryptimi.

Ji praktikavo tai, kas vadinama sublimacija, - savo pasąmonės energiją nukreipė dieviškais keliais. Šitaip ji apvalė pasąmonę nuo joje susikaupusių nuodingų minčių, tapo linksma, laiminga ir laisva.

KAIP JI ĮVEIKĖ BLOGA NUOTAIKA

Prieš vieną viešą mano paskaitą mane susirado moteris, gir

dėjusi kelias mano paskaitas apie pasąmonės galią. Ji prisi

statė esanti Marina R. ir pradėjo pasakoti:

- Visada buvau bjauraus būdo, dar nuo vaikystės. O pas

taruoju metu... Na, bet tiek to! Tik tie mano naujieji kaimy-


nai tikrai nepakenčiami. Jie iki vidurnakčio leidžia garsią mu

ziką, šiukšlių konteinerius palieka neuždarytus, po juos kaps

tosi šunys ir katės, viską išmėto. O kai pradedu jiems prie

kaištauti, tik juokiasi.

- Žodžiu, jų elgesys jus labai erzina? - paklausiau jos.

- Ne tas žodis! - šūktelėjo ji. - Tačiau sugalvojau, kaip

tą iškęsti neišprotėjus. Pasiklausiusi jūsų paskaitų supratau,

kad nereikia leisti pykčiui ir neapykantai užnuodyti savo pa

sąmonę.

- Na ir kaip jūs tai darote? - susidomėjęs paklausiau jos.

- Tai priklauso nuo oro, - nusijuokė Marina. - Jei oras

gražus, einu pasikapstyti darže. Bedirbdama garsiai sakau

pati sau: „Kasu Dievo daržą ir sodinu Dievo idėjas". O jei oras

prastas, tai pasiimu kibirą, popierinių rankšluosčių ritinėlį ir

plaunu langus. O plaudama kartoju sau: „Valau savo dvasią

meilės ir gyvybės vandeniu". Ir tai visada padeda: aš ne tik

įveikiu pagundą supykti, bet ir neprarandu geros nuotaikos

bei nudirbu naudingus namų ruošos darbus!

NUOTRAUKA MINTYSE

Sykį plaukdamas per Lamanšą nuo Doverio iki Kalė įdomiai

pasikalbėjau su jaunu vyru, vardu Sirilas R., studijuojančiu

psichologiją Paryžiuje.

- Kartkarčiais, - pasakojo jis, - aš sustoju ir mintyse pa

darau savotišką savo minčių, pojūčių, nuotaikų, reakcijų ir

netgi savo balso tono nuotrauką. Jei tarp jų randu neigiamų,

sakau pats sau: „Jos ne iš Dievo, nes yra destruktyvios ir ne

teisingos. Sieloje atsigręšiu į manyje esantį Dievą ir mąsty

siu iš tiesos, išminties ir grožio pozicijų".


Sirilas paaiškino, kad tai jau tapo jo įpročiu. Supykęs jis sustoja ir sako sau: „Tai ne Dievas galvoja, kalba ir veikia manyje. Aš dabar galvosiu, kalbėsiu ir veiksiu iš Dievo ir jo meilės pozicijų".

Kai tik Sirilui kildavo pavojus supykti, tapti priekabiam, nusiminusiam ar irzliam, jis pagalvodavo apie Dievą ir jo meilę bei ramybę, ir toks pavojus praeidavo. Tai ir yra vidinė drausmė ir dvasinis nusistatymas.

JŪS GALITE VALDYTI SAVO EMOCIJAS

Labai svarbu suprasti, kaip atsiranda mūsų emocijos. Saky

kime, kad einate gatve ir pamatote baisiai suluošintą žmo

gų. Jūsų širdis pradeda smarkiau plakti, suspaudžia krūtinę,

ir jūs suprantate, kad jums kilo gailesčio emocija. Tačiau pa

galvokite, kad kas nors kitas, niekada neišmokęs gailėtis ne

laimingųjų, tuo pačiu reginiu gali tik pasibjaurėti.

Jūs žinote, kad neįmanoma įsivaizduoti emocijos, bet jei

įsivaizduosite kokį nors anksčiau buvusį epizodą ar įvykį, tai

kartu prisiminsite ir atitinkamą emociją. Taigi pirmasis žings

nis emocijai sukelti - mintyse atgaivinti kokį nors prisimini

mą ar vaizdą.

Emocija visada kyla iš kokio nors prisiminimo. Todėl jei nuoširdžiai norite valdyti savo emocijas, turite kontroliuoti savo mintis ir vaizdinius.

Valdydami savo mintis, galite baimę pakeisti meile, blo

gą valią - gera valia, liūdesį - džiaugsmu, nerimą - ramy

be. Tą pačią akimirką, kai tik jus apima kokia nors neigia

ma emocija, pakeiskite ją meilės ir geros valios nuotaika.

Užuot atsidavę baimei, sakykite sau: „Kartu su Dievu ir vie-

Teigiamas emocinės kontrolės dėsnis 1 57

nas yra daug". Pripildykite širdį tikėjimo, pasitikėjimo sa

vimi, ramybės ir meilės ir tada neigiamos mintys negalės

patekti į galvą.

MEILĖ IŠLAISVINO JI

Belaukdamas savo lėktuvo Kenedžio oro uoste, išsikalbėjau

su vienu Karinių oro pajėgų karininku - majoru Rodžeriu L.

Jis sakėsi ką tik grįžęs iš karinės misijos - patruliavo neskrai-

dymo zonoje pietų Irake. Ją vykdydamas jis žinojo, kad bet

kuriuo skrydžio momentu raketa žemė-oras gali numušti jo

lėktuvą be perspėjimo, nepalikusi laiko išsigelbėti.

- Ar jums nebuvo baisu? - paklausiau jo.

- Eidamas į mūšį tik kvailys nejaučia baimės, - atsakė

jis. - Tačiau aš žinojau, kad baimę reikia įveikti, neleisti, kad

ji įveiktų mane. Aš turėjau galingą sąjungininką. Nuolat kar

tojau: „Dievo meilė supa mane ir apgaubia šį lėktuvą. Jo mei

lė yra mano vadovas ir mano kryptis. Jis sergsti mane ir aš

esu jo akivaizdoje".

Šie žodžiai pripildė Rodžerio pasąmonę meilės ir tikėji

mo. Jo baimę pakeitė meilės jausmas. „Tobula meilė išveja

baimę" (1 Jn 4, 18).

KAIP EMOCIJOS VEIKIA KŪNA

Ar pastebėjote, kaip baimė paveikia veidą, akis, širdį ir ki

tus organus? Žinote, kaip blogos naujienos ar sielvartas pa

veikia virškinimo traktą. Stebėkite pokyčius, kurie įvyksta su

žinojus, kad blogos naujienos buvo nepagrįstos.

Visos neigiamos emocijos yra destruktyvios, jos silpni

na kūno gyvybines jėgas. Nuolat kamuojamiems nerimo


žmonėms paprastai sutrinka virškinimas, bet jei j ie patiria ką nors teigiamo, virškinimas vėl sunormalėja, nes atsistato normali apykaita ir niekas nebetrukdo išsiskirti skrandžio sultims.

Įveikti ir sudrausminti savo emocijas turite ne jas malšindami ar slopindami. Kai slopinate kokią nors emociją, energija kaupiasi pasąmonėje ir ten pasilieka. Tai vyksta maždaug taip, kaip katile didėja slėgis, kai visos sklendės uždarytos, o katilas ir toliau kaitinamas. Viskas baigiasi galingu sprogimu.

Šiuo metu psichosomatikos srityje nustatyta, kad daugelis ligų, tokių kaip artritas, astma, širdies sutrikimai, ar net ir šiaip jau gyvenimo nesėkmės atsiranda dėl emocijų slopinimo vaikystėje ar jaunystėje. Tada nuslopintos emocijos vėliau ima persekioti lyg kokie vaiduokliai. Tačiau galima išsivaduoti nuo jų visam likusiam gyvenimui.

TIKĖJIMO IR PASITIKĖJIMO SAVIMI TEIGIAMOS EMOCIJOS

Yra dvasinių ir psichologinių būdų, kaip atsikratyti slopinamų ar malšinamų emocijų, tūnančių jūsų psichikos tamsoje. Idealus būdas atsikratyti tų emocijų - pasinaudoti psichinio pakeitimo dėsniu. Taip jūs pakeisite neigiamas mintis teigiamomis, konstruktyviomis. Kai neigiamos mintys braunasi jums į galvą, nekovokite su jomis, o tik pasakykite patys sau: „Aš tikiu Dievą ir visus gerus dalykus. Jo meilė visada globoja mane". Pamatysite, kad neigiamos mintys išnyks, kaip šviesa kad išsklaido tamsą.

Jei esate sutrikęs, sunerimęs ar susirūpinęs, medituokite apie psalmes ir kartokite:

Teigiamus emocinės kontrolės dėsnis 1 59

„VIEŠPATS - mano Ganytojas, man nieko netrūksta" (Ps

2 3 , 1). „Nebijau jokio pavojaus, nes tu su manimi" (Ps 2 3 , 4) .

„ Dievas <...> visada artima pagalba varguose" (Ps 4 6 , 1).

„VIEŠPATS mano šviesa ir išgelbėjimas, tad ko turėčiau

bijotis? VIEŠPATS mano gyvenimo tvirtovė, tad prieš ką tu

rėčiau drebėti?" (Ps 27 , 1).

Mąstydami apie šias didžias tiesas, jūs neišvengiamai su

kursite teigiamas tikėjimo ir pasitikėjimo savimi emocijas,

kurios neutralizuos ir sunaikins bet kokias neigiamas emo

cijas.

STEBĖKITE SAVO REAKCIJAS

Bernardą J. pažinojau daug metų, dar nuo tada, kai jis buvo

mano kaimynas. Kai neseniai pamačiau jį vėl, man iš karto

krito į akis tai, kad jo veidas raudonesnis negu anksčiau. Pa

klausiau jo, kokia to priežastis.

- Tikriausiai dėl to kaltas kraujospūdis, - atsakė jis. - Ge

riu vaistus, tik atrodo, kad jie menkai tepadeda.

Prisiminęs praeitį, paklausiau:

- Ar jūs vis dar teberašote tiek daug straipsnių laikraš

čiams ir klausotės visų tų pokalbių laidų?

- Žinoma, - atšovė jis. - Kažkas juk turi pamokyti visus

tuos idiotus. Garbės žodis, arba visas pasaulis kuo toliau, tuo

labiau kvailėja, arba žiniasklaidą galutinai užvaldė kretinai!

- Kaip jums atrodo, ar nėra ryšio tarp jūsų reagavimo į

tai ir jūsų aukšto kraujospūdžio? - klausinėjau toliau.

- Oho! - šūktelėjo jis. - Ar tik nepradėsite pamokslau

ti? Na ne, visai rimtai galiu pasakyti, jog suprantu, kad ne-

1 60 KOSMINĖS DVASINĖS GA LIOS DĖSNIAI

skyriau tiek dėmesio, kiek reikėtų, savo dvasiniam augimui.

Galvoju tuo užsiimti. Tačiau pirma reikėtų baigti tvarkytis su

tais bukapročiais, kuriems pakanka įžūlumo vadinti save ko

mentatoriais. Beje, turėtumėt pripažinti, kad aš paprastai bū

nu teisus.

- Argi tai taip svarbu? - maloniai paklausiau jo. - Žino

te, juk kas iš to, kad visi tie rašytojai ir komentatoriai netei

sūs, o teisus tik jūs vienas. Tas neigiamų emocijų perteklius

yra destruktyvus. Jos griauna jums gyvenimą, sveikatą, at

ima dvasios ramybę.

Baigiantis mūsų pokalbiui Bernardas nusprendė, kad

ateityje jis suteiks visiems politikams, rašytojams, komen

tatoriams, diktoriams ir pokalbių laidų vedėjams laisvę ir

teisę sakyti ir rašyti viską, kas, jų nuomone, yra teisinga. Jis

pripažino, kad ir j ie turi teisę ir laisvę išsakyti tai, ką jiems

liepia širdis. Savaime suprantama, ir j ie savo ruožtu suteiks

jam visišką teisę ir laisvę rašyti priešingus straipsnius ar ko

mentarus, nesutikti su tuo, ką j ie kalba ir rašo. Jis suprato,

kad tai ir yra emocinio brandumo požymis ir būtų tiesiog

vaikiška giežti apmaudą ir nekęsti tų, kurie nesutinka su jo

požiūriu.

Jis sutiko kalbėti ir tokią paprastą maldą, padėsiančią jam laikytis apsisprendimo:

„ N u o šio m o m e n t o aš teisingai galvosiu, teisingai jausiu, teisingai veiksiu, teisingai dirbsiu, teisingai elgsiuosi. Aš galvosiu, kalbėsiu, rašysiu ir reaguosiu iš manyje esančio Dieviškojo centro, o ne iš klaidingų Įsitikinimų, prietarų, fanat izmo ir nežinoj imo periferijos. Iš visos širdies linkiu kiekvienam ž m o g u i turėti teisę į g y v y b ę , laisvę ir siekti laimės, laikausi A u k s o taisyklės bei pripažįstu Meilės dėsnį".


Mėnesiui baigiantis Bernardo kraujospūdis sunormalė

jo. Jį apžiūrėjęs, gydytojas nusprendė nutraukti jo gydymą

vaistais, nes jis jau pasveiko. Taigi jo pasikeitęs požiūris pa

keitė viską.

JŪS GYVENATE DVIEJUOSE PASAULIUOSE

Jūs gyvenate išoriniame ir vidiniame pasaulyje, nors iš tiesų

jis vienas. Tik pirmasis iš jų yra matomas, o antrasis nema

tomas (tai objektyvus ir subjektyvus pasauliai). Išorinį pasau

lį suvokiame savo penkiais pojūčiais, ir tas suvokimas būdin

gas visiems. O jūsų minčių, jausmų, vaizdinių, įsitikinimų ir

reakcijų vidinis pasaulis yra nematomas ir priklauso tik jums

vienam.

Paklauskite savęs: „Kuriame pasaulyje aš gyvenu? Tame,

kurį pažįstu savo penkiais pojūčiais, ar kitame, vidiniame pa

saulyje?" Štai šitame vidiniame pasaulyje jūs gyvenate visą

laiką, jame jūs jaučiate ir kenčiate.

Sakykime, kad jus pakvietė į pokylį. Visa, ką jūs ten ma

tote, girdite, ragaujate, uodžiate ir liečiate, priklauso išori

niam pasauliui. O visa, ką galvojate, jaučiate, vertinate pri

klauso jūsų vidiniam pasauliui. Tad jūs iš tiesų dalyvaujate

dviejuose pokyliuose - išoriniame ir vidiniame, - kurie su

vokiami, fiksuojami skirtingai. Tikroji jūsų egzistencija vidi

niame minčių, jausmų ir emocijų pasaulyje.

KAIP PAKEISTI SAVE

Jei norite augti, tobulėti dvasiškai, turite keisti save. Kaip tą

padaryti? Pradėkite keisti savo vidinį pasaulį, apvalydami

emocijas ir tinkamai sutvarkydami psichiką teisingu mąstymu.


Persitvarkymas, pasikeitimas reiškia vieno dalyko keiti

mą kitu. Žinome, jog vieną medžiagą galime pakeisti kita.

Cheminiai procesai cukrų pakeičia alkoholiu; radis pamažu

virsta švinu. Maistas, kurį valgote, virškinimo sistemoje virsta

medžiagomis, reikalingomis jūsų gyvybei palaikyti.

Panašiai turi keistis ir jūsų patirtis, įgyjama įspūdžių pa

vidalu. Sakykime, kad pamatėte žmogų, kurį mylite ir kuriuo

žavitės; šitaip jūs gaunate apie jį tam tikrų įspūdžių. Kita ver

tus, sakykime, kad sutinkate žmogų, kurio nemėgstate; ir šį

kartą patirsite įspūdžių, tik j ie bus jau kitokie. Jūsų žmona

ar vaikas, sėdintys ant sofos, kai jūs skaitote šias eilutes, jums

bus tokie, kokius įsivaizduojate. Kitaip sakant, įspūdžiai su

vokiami protu.

Savo įspūdžius apie žmones galite pakeisti. O pakeisti sa

vo įspūdį reiškia pakeisti save. Jei norite pakeisti savo gyve

nimą, kitaip reaguokite į jį. Ar reaguojate į jį stereotipiškai?

Jei reaguosite neigiamai, tai jausitės liguistas, niūrus, nusi

minęs, be nuotaikos. Neleiskite savo gyvenimui tapti serija

neigiamų reakcijų į įspūdžius, patiriamus kiekvieną dieną.

Kad iš tiesų pasikeistumėte, turite pakeisti visas neigia

mas mintis, melsdami, kad Dievo meilė pripildytų protą ir

širdį. Kai įprasite taip daryti, tapsite geresnis intelektualiai,

doroviškai ir fiziškai. „Jei po maldos žmogus tampa geresnis,

vadinasi, į jo maldą atsiliepta", - sako Džordžas Mereditas.

Kiekvienai bėdai jūs turite panacėją. „Ateikite pas ma

ne visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu!"

(Mt 11, 2 8 ) .

„Jei šiame gyvenime norime džiaugtis dieviškąja ramy

be, turime paversti savo širdį dvasios šventove, ir kai tik pa-


Itebime, kad mūsų mintys ir jausmai nukrypsta nuo Jo, turi-

111 r • sugrąžinti jas prie apmąstymų apie šventus dalykus, apie

Dievą" (Brolis Lorensas). „Nuoširdžios mintys - štai kas di

džiausias žmogaus turtas" (birmiečių patarlė).

MALDA EMOCIJOMS VALDYTI

„Kas negreit supyksta, tas turi daug suprat imo, o kas ūmaus būdo, tas aukština kvai lumą" (Pat 14, 29). Aš visada esu šaltakraujiškas, tylus ir ramus. Dieviškoji ramybė užlieja m a n o protą ir visą mano esybę. Laikausi A u k s o taisyklės ir nuoširdžiai linkiu visiems ž m o n ė m s gėrio ir ramybės.

Meilė gėriui persmelkia mane ir išvaro visas m a n o baimes. Aš g y v e n u dž iaugsmingai laukdamas paties geriausio. M a n o protas laisvas nuo visų rūpesčių ir abejonių. Manieji tiesos žodžiai išvaro visas neigiamas m a n o mintis ir emocijas. At leidžiu visiems; atveriu savo širdj Dievui. Visa mano esatis kaupina iš vidaus sklindančios šviesos ir supratimo.

G y v e n i m o smulkmenos jau nebeerzina manęs. Kai j duris beldžiasi baimė, rūpesčiai ir abejonės, jas atveria tikėjimas gėriu, tiesa, g r o ž i u ir šioms nekviestoms viešnioms ten nebelieka vietos. O Dieve, Tu esi mano Dievas ir man nieko daugiau nebereikia.

KĄ REIKIA ĮSIDĖMĖTI

1. Turite sudrausminti savo mintis, jausmus ir teigiamai rea

guoti į gyvenimą.

2. Tampate emociškai brandus, jei galvojate, kalbate, vei

kiate ir atsiliepiate iš savojo Dieviškojo centro ar paties

Dievo, esančio jūsų viduje.

3. Didžiausias tironas yra klaidinga idėja, užvaldžiusi jūsų


protą ir laikanti jus nelaisvėje. Tučtuojau pakeiskite ją

nauja savivoka.

4. Meilė yra emocinis prisirišimas; ji sklinda iš vidaus į iš

orę. Išliekite meilę bei gerą valią ir tada neutralizuosi

te visas neigiamas emocijas, susikaupusias jūsų pasąmo

nėje.

5. Blogą nuotaiką paverskite konstruktyvia raumenų

energija: plaukite langus, žaiskite kamuoliu ar ravėkite

daržą.

6. Jei supykstate, stabtelėkite ir pradėkite kartoti: „Ketinu

galvoti, kalbėti ir veikti iš išminties, tiesos, grožio ir mei

lės pozicijų".

7. Galite valdyti savo emocinį reagavimą į kitų žmonių elg

seną, susitapatindami su kiekviename žmoguje esančiu

Dievu. Neapykantą pakeiskite meile.

8. Tikėjimas į Dievą ir gėrį išveja baimę.

9. Slopinamos ar malšinamos emocijos sukelia įvairias kū

no ligas. Tapkite Dievo kanalu ir visas savo emocijas iš

reikškite Dievui maloniu būdu.

10. Neigiamą mintį pakeiskite teigiama, konstruktyvia min

timi. Teigiama tikėjimo ir pasitikėjimo savimi emocija

neutralizuos ir sunaikins visas neigiamas emocijas.

11. Kaip jūs dvasiškai ir emociškai reaguojate į įvykius, są

lygas ir aplinkybes? Nuo jūsų reakcijos priklauso ir jūsų

emocijos. Teisingai galvokite, teisingai jauskite, teisingai

elkitės ir teisingai dirbkite. Niekas negali jūsų sutrikdy

ti, tiktai jūs pats. Jūsų mintis yra veiksmo pradžia. Mąs

tykite Dievo mintis, ir Dievo galybė bus su jūsų geromis

mintimis.

Teigiamas emocinės kontroles dėsnis 165

12. Jus gyvenate dviejuose pasauliuose: vidiniame savo min

čių, jausmų, vaizdinių, įsitikinimų ir nuomonių pasauly

je ir objektyviajame pasaulyje, iš kurio gaunate įspūdžių

per savo penkis pojūčius. Jūs gyvenate vidiniame minčių,

jausmų ir įsitikinimų pasaulyje. Vidus valdo išorę.

13. Kad pasikeistumėte, turite apvalyti savo emocijas teisin

gu mąstymu. Emocijos lydi mintis.

1 4 . Kad pakeistumėte savo gyvenimą, kitaip į jį reaguokite.

Matykite Dievą ir kitame.

O lai, kuo gali tapt žmogus,

Nuo jo tik priklausys:

Dievu, jei Dievas jam brangus,

Ar dulke, jei tik didkes mato jis. (Brolis Andželas)

Jaudinantis vedybinės harmonijos dėsnis

antuoka yra švenčiausia iš visų žemiškųjų sąjungų ir į ją reikia eiti pagarbiai ir pamaldžiai. Vedybų šventumas ir šeimyniniai santykiai išties yra mūsų visuomenės ir civilizacijos kertinis akmuo.

Kad vedybos būtų laimingos, jos turi remtis dvasiniu pagrindu. Dieviškųjų idealų apmąstymas, gyvenimo tiesų nagrinėjimas ir sąmoninga minčių, tikslų, planų ir veiksmų vienybė sukuria tą vedybinę palaimą, tą šventąją sąjungą, kuri išorinį pasaulį padaro panašų į vidinį - ramų, džiaugsmingą ir harmoningą.

MEILĖ SUJUNGIA, O BAIMĖ IŠSKIRIA

Kristina V. gyveno nuolatinėje baimėje, kad vyras paliks ją.

- Aš jį labai myliu, - sakė ji man, kai pradėjome kal

bėtis apie jos santuoką. - Žinau, kad ir jis myli mane. Ta

čiau kai kuriais atžvilgiais mes nelabai tinkame vienas ki

tam. Haris nieko nenutuokia apie sąmonės ir pasąmonės

Jaudinantis vedybinės harmonijos dėsnis 167

dėsnius. Jis kartais apie mano dvasinius interesus atsiliepia

kaip apie lakiojimą padebesiais. Jis taip sako ne norėdamas

įžeisti mane, o tiesiog nesuprasdamas, kiek daug tie daly

kai man reiškia.

-Jūsų situacija dažnai pasitaiko, - atsakiau jai. - Man su

ja teko susidurti jau daug kartų. Tačiau papasakokite smul

kiau apie tą savo baimę.

- Na, aš suprantu, jog tai neigiamas jausmas, kurį turė

čiau įveikti, - atsakė ji. - Tačiau niekada nemaniau, kad jis

gali būti toks pavojingas. Neįsivaizdavau, kad pasąmonės ly

giu galiu jį perduoti Hariui. Tačiau taip atsitiko. Vakar iš ry

to, pusryčiaujant, jis atrodė labai nusiminęs. Kai paklausiau,

kas atsitiko, jis atsakė: „Manau, kad tu nori manęs atsikraty

ti. Labai aiškiai prisimenu, ką sapnavau šią naktį. Tu man sa

kei: 'Išeik, nebenoriu tavęs. Nesiginčyk, tik išeik tuoj pat!'"

- Ir ką jūs atsakėte? - paklausiau jos. - Ką jūs darėte?

- Priėjau, apsikabinau jį ir pasakiau, kad tai nesąmonė, -

atsakė ji. - Tačiau turiu pasakyti, kad jo neįtikinau. Tai ką

man dabar daryti?

- Papasakokite jam apie savo baimę, - pasiūliau jai. - Pa

bandykite jį įtikinti, kad jo pasąmonė tiesiog labai gyvai dra

matizuoja tą iš jūsų ateinančią baimę ir nerimą.

Kristina paklausė mano patarimo. Po ilgo pokalbio jos

vyras viską kuo puikiausiai suprato. Vėliau kas vakarą prieš

eidama gulti ji stengėsi atremti savo baimę įsivaizduodama

vyrą kaip švytintį, linksmą, laimingą, sėkmingai besitvarkantį

žmogų. Ji daug kartų per dieną spinduliavo jam meilės, ra

mybės ir geros valios nuotaiką, jausdama ir tvirtindama, kad

jis geras, švelnus ir mylintis, ir kad turi didžiulį pasisekimą.


Jos baimę dabar pakeitė meilės ir ramybės nuotaika. Ji atskleidė didelę tiesą: tik meilė garantuoja vedybinio gyvenimo vientisumą, nepažeidžiamumą.

TIESA JI IŠLAISVINO

Dr. Hesteris Bruntas iš Keiptauno Pietų Afrikoje po vienos

iš paskaitų šiame mieste pristatė man vieną žmogų. Pavadin

siu jį Edvardu A. Dr. Bruntas man sakė, kad jis atsėdėjęs kaž

kiek metų Anglijos kalėjime. Išėjęs į laisvę, jis ėmėsi banki

ninkystės Johanesburge, Pietų Afrikoje, vedė merginą iš

įžymios šeimos ir su ja susilaukė dviejų nuostabių sūnų. Ta

čiau jį visą laiką kamavo baimė. Jis bijojo, kad žmona ir sū

nūs nesužinotų apie jo praeitį, kad jos neatskleistų spauda

ir kad po to žmona neišsiskirtų su juo. Dar labiau jis bijojo,

kad tai nesugriautų ateities jo vaikams. Nuo tokios nuolati

nės baimės ir nerimo jis rimtai susirgo ir kentėjo nuo dažnų

emocinių protrūkių bei susierzinimo priepuolių, nukreiptų

prieš žmoną ir sūnus.

Supratau, kad čia yra kažkas labai negero. Pasak dr. Brunto, Edvardo gydytojas negalėjo priversti jo gerti jam paskirtų vaistų. Aš paklausiau Edvardo:

- Kas graužia jus iš vidaus?

Jis papasakojo man apie savo jaunystės klaidą, už kurią

buvo patekęs į kalėjimą, prisipažino labai bijąs, kad tai neiš

kiltų į viešumą ir neatneštų jam nešlovės ir skyrybų.

- Jau geriau mirti, nei to susilaukti, - karštai pareiškė jis man.

Dr. Bruntas ir Edvardo žmona Joana mane jau buvo smulkiai supažindinę su šia situacija.

Jaudinantis vedybinės harmonijos dėsnis 1 69

- Vieno dalyko jūs nežinote, - tariau jam. - Jūsų paslap

tis jau seniai nebe paslaptis. Jūsų žmona, vaikai, dr. Bruntas

ir jūsų viršininkai banke jau seniai žino apie tą jūsų jaunys

tės klaidą.

- Ką? - šūktelėjo jis ir išbalo. - Nieko nesuprantu! Kaip

jie galėjo sužinoti? Kodėl niekas niekada man nieko nesakė?

- Jūsų žmona tai sužinojo dar prieš vestuves, - kalbėjau

aš. - O nieko apie tai jums nesakė dėl to, kad matė, kaip jūs

pasikeitėte, ir nenorėjo aitrinti jums senų žaizdų. Ji laikė, kad

tai yra jau užverstas jūsų biografijos puslapis.

Kai Edvardas pamažu įsisąmonino, jog visi žmonės, ku

rie jam brangiausi gyvenime, žinojo apie jo praeitį ir mylėjo

jį už tai, koks jis yra dabar, jis apstulbino savo gydytoją, nes

žaibiškai pasveiko. Jo kentėjimų ir ligų priežastis juk buvo

iškreiptos vaizduotės padariniai. Kai jų nebeliko, prasidėjo

gražūs, harmoningi ir taikūs santykiai su žmona ir sūnumis.

Jis REIKALAVO SKYRYBŲ

Mei S. gyveno santuokoje jau trisdešimt metų. Abu su vy

ru Maiku sukūrė firmą, išplėtė ją, kartu užaugino tris vai

kus. Tik štai vieną gražią dieną, kai jųdviejų jauniausias vai

kas baigė koledžą, Maikas pareikalavo skyrybų. Jis pareiškė

Mei ketinąs vesti kitą moterį, ne ką vyresnę už jų vyriau

siąjį sūnų.

Mei buvo priblokšta, ją apėmė depresija ir bloga nuojau

ta dėl ateities. Tačiau ji suprato, jog neturi jaustis atstumta

ir pulti į neviltį. Ji išmoko remtis savo dvasinėmis jėgomis,

uoliai naudodamasi šioje knygoje aprašytais metodais. Šitaip

ji surado nuostabų stiprybės, įkvėpimo ir drąsos šaltinį.

1 7O KOSMINĖS DVASINĖS GALIOS DĖSNIAI

Mei pardavė jai priklausančią firmos dalį ir išvyko į se

niai trokštamą, tik vis atidėliotą kelionę po Europą. Ji nuo

lat kartodavo: „Begalinė išmintis atsiųs man žmogų, su ku

riuo aš puikiai sutarsiu". Ir štai vakarieniaudama viename

garsiame restorane pietų Prancūzijoje ji užmezgė pokalbį su

prie gretimo stalo sėdinčiu vyru - anksti pasitraukusiu iš tar

nybos diplomatu. Jiems taip bešnekučiuojant Mei netrukus

suprato, kad jis galėtų būti jai idealus vyras. Buvo akivaiz

du, kad ir jis panašios nuomonės apie ją.

Po kelių savaičių Mei Paryžiuje susituokė su tuo diplo

matu. Į šią ceremoniją iš Jungtinių Valstijų atskrido visi trys

jos vaikai. Mei suprato, kad jos skyrybos buvo tik tiltas į tur

tingesnį, aukštesnį, kilnesnį ir dieviškesnį gyvenimą. Ji mo

kėjo nevilties ir vienatvės iššūkį sutikti pasitikėdama savimi

ir tikėdama savo pasąmonės begaline išmintimi.

IŠTEKĖJUSI PENKIS KARTUS

Verona G., 28 metų moteris, užėjo pas mane pasikonsultuoti.

- Ar patikėsite, kad aš jau buvau ištekėjusi net penkis

kartus! - pareiškė ji. - Ir kiekvienas naujas mano vyras bū

davo dar blogesnis už senąjį!

Visas tas vedybas ji apibūdino su kartėliu ir apmaudu, pradėdama nuo pirmųjų, kai ištekėjo ką tik baigusi vidurinę mokyklą.

- Žinote, - tariau jai, - tai nebuvo atsitiktinumai. Jūsų ap

maudas ir priešiškumas pasąmonėje dar padidėja, ir tada jūs

traukiate kitus vyrus, kuriems irgi būdingi panašūs neigia

mi jausmai. Štai kodėl kiekvienas naujas jūsų partneris bū

na dar blogesnis už ankstesnį. Taip veikia traukos dėsnis.

Jaudinantis vedybines harmonijos dėsnis 171

Toks traukia tokį. Kaip sakoma, toks tokį pažino ir į svečius

pavadino.

Verona ilgam nutilo, o paskui tarė:

- Dabar suprantu, kaip patekau į baisius spąstus. Bet

kaip iš jų išsivaduoti?

- Tam yra tik vienas būdas - atleisti ir sau, ir buvusiems

vyrams, - atsakiau jai. - Nepasitenkinimą, apmaudą reikia

keisti meile ir susitaikymu. Jei nuoširdžiai kartosite: „Aš pa

leidžiu tave, leidžiu tau eiti, kur tik nori, linkėdama sveika

tos, turto, meilės, laimės, ramybės ir džiaugsmo", tai pama

tysite, kad visas jūsų supratimas apie meilę ir santuoką taps

daug dvasingesnis.

Verona priėmė mano pasiūlymą. Ji suprato, kad jos anks

tesnis požiūris į vedybas ir jų motyvus buvo neteisingas. Ji

pradėjo po tris keturis kartus per dieną kartoti tokią maldą:

„Žinau, kad dabar aš ir Dievas esame viena. Jame aš g y v e n u , j u d u , egzistuoju. Dievas yra gyvenimas - visų vyrų ir moterų g y v e nimas. Visi esame v ieno T ė v o sūnūs ir dukterys. Žinau ir t ikiu, kad yra ž m o g u s , norintis mylėti mane ir globoti . Ž inau, kad galiu suteikti jam laimę ir ramybę. Jam patinka m a n o idealai, o man patinka jo. Jis nesistengia manęs perauklėti, o aš nesirengiu perauklėti j o . Tarp mudvie jų egzistuoja abipusė meilė, laisvė ir pagarba.

Y r a viena dvasia; aš dabar pažįstu jį toje dvasioje. Savo dvasia susivieniju su tomis savybėmis ir požymiais, kurie man patinka, ir norėčiau, kad juos turėtų ir mano vyras. M u d u pažįstame ir mylime vienas kitą Dieviškoje dvasioje. Aš matau Dievą jame, o jis mato Dievą manyje. Susitikusi su juo viduje, sutinku jį ir išoriniame pasaulyje, nes toks yra m a n o dvasios dėsnis.


Sie žodžiai eina iš širdies ir pasiekia tą, kam yra skirti. Žinau, kad tai dabar jau padaryta, užbaigta, atlikta Dievo akyse. Ač iū Tau, T ė v e " .

Po kelių savaičių Veronai reikėjo traukti protinį dantį. Su šią procedūrą atlikusiu stomatologu užsimezgė puiki draugystė. Po kurio laiko jis pasiūlė jai susituokti. Pasak jos, jai tai buvę labai netikėta, tačiau ji intuityviai jautusi, jog tai ir yra tas žmogus, kurio ji prašė savo maldose. Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio.

Man teko laimė juodu sutuokti, ir aš mačiau, jog tai yra dviejų žmonių, ieškančių kelio atgal į Dievo širdį, tikra dvasinė sąjunga.

KAIP JIS SURADO SAVO IDEALĄ

Vadovavau pamaldoms Ročesterio mieste Niujorko valstijoje, kai Gilbertas M. kreipėsi į mane prašydamas skubiai jam padėti.

- Beveik trejus metus draugavau su viena moterim, - pasakojo jis man. - Ne kartą prašiau jos tekėti už manęs. Ji vis atsakydavo, kad gal kada nors vėliau. O vakar vakare ji man pareiškė, kad nebenori daugiau manęs matyti. Nežinau kodėl. Žinau tik tiek, kad negaliu gyventi be jos. Tiesiog neišmanau, ką dabar daryti!

- Suprantu jūsų skausmą ir nuoširdžiai jus užjaučiu, - atsakiau jam. - Jei jūsų tikslas yra laiminga, darni santuoka, tai reikia melstis ir prašyti jos. Žinokite, kad maldos išklau

somos!

Man pasiūlius, jis kas rytą ir kas vakarą pradėjo štai šitaip melstis, prašydamas Dievo padėti susirasti žmoną:


„Dievas yra vienas ir nedalomas. Jame mes g y v e n a m e , judame, egz is tuo jame. Ž inau ir t ik iu, kad Dievas g y v e n a k iekviename ž m o g u j e ; aš susijungiu su Dievu ir su visais žmonėmis. Patraukiu sau t inkamą moterį, su kuria visiškai sutariu. Tai yra dvasinė sąjunga, nes tai Dievo dvasia, veikianti per asmenį, su kuriuo aš visiškai susilieju. Ž inau, kad galiu suteikti tai moteriai meilę, šviesą ir tiesą. Ž inau, jog pajėgsiu sukurti jai gyvenimą pilną, t o b u lą, gražų.

Dabar pareiškiu, kad ji yra dvasinga, ištikima ir teisinga. Ji harmoninga, rami ir laiminga. Mus taip traukia vieną prie kito, kad nepajėgiame atsispirti tai traukai. į savo patirtį įsileidžiu tik meilę, tiesą ir pilnatvę. Dabar aš pri imu savo idealią partnerę".

Gilbertas kas vakarą ir kas rytą dvasiškai ir emociškai

susiliedavo su tomis tiesomis. Netrukus jis subjektyviai ab

sorbavo jas ir įtvirtino savo pasąmonėje, kuri juk yra visuo

tinės dvasios apraiška. Po kelių savaičių jis susipažino su mo

terimi, kuri neseniai pradėjo dirbti tame pačiame jų

kompanijos skyriuje kaip jis. Kiek vėliau dar tais pačiais me

tais jiedu susituokė.

O ką galima pasakyti apie tą moterį, be kurios Gilbertas

manė negalėsiąs gyventi? Kiek vėliau jis sužinojo, kad beveik

per visą jų bendravimo laiką ji draugavo su kitu vyru, už ku

rio galų gale ir ištekėjo!

TAI ŽMOGUS, KURIO MAN REIKIA

Roza L., vieno Londono advokato sekretorė, per mūsų po

kalbį man pareiškė:

- Įsimylėjau savo šefą. Tiesa, Džordžas yra vedęs ir turi

ketvertą vaikų, bet kas man darbo. Jis krito man j nkj ir bei

kuria kaina bus mano O dėl jo žmonos, lai čia jos reikalas,

argi ne taip?


Atrodė, jog Roza išties pasiryžusi sugriauti šeimą, kad tik pasiektų, ko trokšta. Tačiau aš jai paaiškinau, kad iš tikrųjų jai reikia ne to vedusio vyro. Jos didžiausias noras buvo turėti tai, ką, jos nuomone, turėjo Džordžas ir jo žmona - j ie mylėjo vienas kitą ir žavėjosi vienas kitu.

- Yra idealus vyras ir jums, - užtikrinau ją. - Jis ieško jūsų taip pat atkakliai, kaip jūs ieškote jo. Jis ateis pas jus, neapsunkintas jokių santykių su kita. Panorėjusi galėsite patraukti tą vyrą savęsp.

- O kodėl aš turėčiau jo ieškoti? - paklausė ji. - Džor

džas jau yra čia pat. Jis yra tas vyras, kurio man reikia!

- Jums gali pavykti jį užvaldyti, - atsakiau jai. - Gal pa

vyks palenkti jį savo valiai. Tačiau jūs net neįsivaizduojate,

kiek tai sukurs sunkumų jums pačiai. Jūs apsunkinsite savo

pasąmonę kaltės jausmu. Juk žinote Dievo įsakymą: „Ne

geiski savo artimo žmonos" (Iš 2 0 , 17). Ir net dar svarbesnį

priesaką: „Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs

patys jiems darykite" (Mt 7, 12). Tie žodžiai nusako visą lai

mingo ir sėkmingo gyvenimo dėsnį. Kai žmogų užvaldo

egoizmas ir gobšumas, tai pamirštama.

- Taip, bet... - pradėjo Roza, tačiau sutrikusi nutilo. O aš tęsiau savo mintį:

- Ką norėtumėte, kad Džordžo vaikai apie jus galvotų? Kokių jausmų iš jų norėtumėte susilaukti? Ar nenorėtumėte, kad jie laikytų jus kilnia, malonia, oria ponia, kuri yra sąžininga, nuoširdi ir dora? Pagalvokite apie tai ir tada spręskite, ar vis dar norite sugriauti tą šeimą.

Roza staiga suprato, ką ji iš tikrųjų pasišovė daryti, ir pradėjo raudoti. Kai pagaliau šiek tiek apsiramino, pripažino, jog


geriau būtų susirasti idealų partnerį, niekam nesukeliant siel

varto, nieko neįskaudinant. Ji pradėjo kartoti tokią maldelę:

„Aš traukiu nuostabų vyrą, kuris man visiškai tinka dvasi

niu, protiniu ir fiziniu požiūriu. Jis ateis pas mane laisvas ir

niekuo neapsunkintas, pagal dievišką tvarką".

Netrukus Roza mano pasiūlymu pradėjo lankyti Londo

no Tiesos forumą, rengiamą Caxton Hali salėje. Ten ji susi

pažino su vienu jaunu vaistininku, kuris pasirodė esąs kaip

tik tas žmogus, kurio jai iš tikntjų reikėjo. Štai šitaip ji supra

to, kad egzistuoja dvasinis dėsnis, pagal kurį įvyksta teisingi

dalykai.

MEILĖ VIENAM

Kodėl žmonės kartais būna neištikimi savo sutuoktiniams?

Jei jūs tikrai mylite ir gerbiate savo sutuoktinį, tai nieko dau

giau jums nereikia. Jei kas santuokoje surado savo tikrą, dva

sinį idealą, tas niekada neieškos nieko kito. Mylime vieną, o

ne du ar kelis.

Kas paleistuvauja, dvasiškai ir emociškai „susituokia" su

daugeliu neigiamų dalykų, tokių kaip nusivylimas, apmau

das, cinizmas. O kas randa meilę su sutuoktiniu, randa ir

gyvenimo pilnatvę. Jei žmogus apgaudinėja sutuoktinį, jis

tikriausiai yra juo nusivylęs ar net niekada nepatyręs ide

alios meilės, santarvės jausmo. Tada prie jam būdingo ne-

visavertiškumo komplekso, be abejo, prisideda ir kaltės

kompleksas.

Žmonės, kurie apgaudinėja, neišvengiamai būna nepa

stovūs, svyruojantys, neurotiški, sutrikę; jie mato ir girdi tik

tai save. Jų laikini partneriai tokie pat nusivylę ir nepasto-


vus, kaip ir j ie patys. Kaip sakoma, toks tokį pažino ir į svečius pavadino.

VENKITE AKLIGATVIŲ

Vikę I. atvedė pas mane sunerimusi jos jaunesnioji sesuo. Vi-

kė, sistemų analitike, neseniai peržengusi trisdešimties me

tų slenkstį, net nebandė slėpti, kad labai artimai draugauja

su vienu savo bendradarbiu, vedusiu vyru.

- Mudu susitikinėjame jau ketverius metus, - pasakojo

ji. - Aš labai prisirišau priėjo, atrodo, kad ir jis prie manęs.

Iš pradžių maniau, kad jis paliks savo žmoną ir susituoks su

manimi, bet dabar... Dabar nebežinau. Juk nepanašu, kad

taip įvyks, ar ne?

- Tikrai nepanašu, - noriai patvirtinau aš. - Žvelgiant iš jo pozicijų, kuriam galui jis turėtų taip daryti? Juk jis turi žmoną, turi savo namus ir turi jus. Tad kam jam turėti mažiau, negu turi dabar?

- Jūs tai nusakėte labai šiurkščiai, - net nusipurtė Vikė. -Negi jausmai taip jau nieko nereiškia?

- Tikras jausmas, tikra meilė yra aukso vertės, - atsakiau

aš. - Bet argi tikra meilė pakęstų tokią padėtį, kurioje jūs esa

te dabar? Tai, ką jūs darote, nėra retenybė, bet paprastai šis

kelias neperspektyvus, jis veda į akligatvį. Neabejoju, kad iš

tiesų jūs norite visai ko kito: savo namų, tvirtos santuokos,

kaimynų, draugų ir šeimos pagarbos ir meilės. Jūsų dabarti

niai ryšiai neduoda nė vieno iš tų dalykų. Priešingai, j ie tik

trukdo jų siekti.

Mums besikalbant toliau Vikė suprato, jog geriausiai gali

padėti malda. Ji nedelsdama nutraukė santykius su tuo ve-


dusių bendradarbiu ir pradėjo melstis, taip siekdama pa

traukti idealų partnerį.

Po dviejų mėnesių Vikė pradėjo draugauti su vienu vy

riškiu, su kuriuo ją supažindino sesuo. Si jos pažintis baigėsi

laiminga santuoka. Ji nuoširdžiai dėkinga už tai, kad pavy

ko atskleisti vidines savo sąmonės galias.

AR TURĖČIAU SKIRTIS?

Dažnai pasitaiko, kad žmogus ateina pas mane ir klausia: „Ar

turėčiau skirtis?" Atsakau, kad vieno atsakymo į tokį klausi

mą nėra. Tai individualus klausimas. Apibendrinti jo neįma

noma. Kartais skyrybos nėra tinkama išeitis; tačiau ir vedy

bos nebūtinai yra geriausia išeitis kokiam nors užkietėjusiam

vienišiui.

Skyrybos gali būti gera išeitis vienam žmogui ir bloga ki

tam. Kai kuriais atvejais tikrų vedybų galbūt apskritai nebu

vo. Tai, kad vyras ir moteris turi santuokos liudijimą ir gyve

na kartu, dar nereiškia, kad ta jų santuoka tikra. Priešingai, ji

gali būti tik nesantaikos ir neapykantos židinys. Jei šeimoje yra

vaikų, o tėvai nespinduliuoja vienas kitam meilės, ramybės ir

geros valios, tai verčiau jau nutraukti tokią santuoką negu leis

ti, kad vaikų psichiką žalotų abipusė tėvų neapykanta. Daž

nai vaikų gyvenimą ir psichiką tėvų nuotaika taip smarkiai pa

veikia, jog nuveda juos prie neurozių, prasižengimų,

nusikalstamumo. Tokiais atvejais vaikams daug geriau augti

su vienu iš tėvų, kuris myli juos, negu gyventi su abiem tėvais,

kurie neapkenčia vienas kito ir nuolat vaidijasi.

Jei tarp vyro ir žmonos nėra meilės, laisvės ir pagarbos,

tai tokia santuoka yra farsas, apgaulė, maskaradas, nes Die-


vas (Meilė) nesujungė jų. Dievas yra Meilė, o širdis yra Die

vo buveinė; kai dvi širdys susilieja į vieną, sujungtos abi

pusės meilės, tada atsiranda tikroji santuoka, - santuoka iš

Meilės.

IŠ NAUJO ĮVERTINKITE SAVE

Mes žeminame save, jei sutelkiame dėmesį tik į savo trūku

mus ir silpnąsias puses. Mūsų baimė tada persiduoda sutuok

tiniui, kuris į ją atsako tuo pačiu. Jis tada pradeda žiūrėti į

tave kitaip, nes tu ir pats žiūri į save jau kitaip. Sutuoktinis

tada pradeda žiūrėti į kitą taip, kaip jis žiūri į save. Taip yra,

ir kitaip negali būti.

Tuos, kurie laikosi oriai, gerbia ir kiti. Kas kasdieninius

gyvenimo išbandymus sutinka neprarasdamas nuotaikos,

tas suvienija visą savo šeimą. Tokie žmonės moka visus su

jungti ir nuraminti. Jų šeimoje viešpatauja darna ir ramy

bė. Jūsų vyraujantys įsitikinimai verčia ir kitus matyti tai,

ką matote jūs.

KAIP TAPTI LAIMINGU VYRU AR ŽMONA

Kai tuokėtės, tikriausiai labai žavėjotės kai kuriais jos ar jo

būdo bruožais, dorybėmis, savybėmis. Matykite tas geras sa

vybes ir aukštinkite jas. Liaukitės kalbėti vien tik apie vie

nas kito trūkumus. Pasidarykite jo ar jos gerųjų bruožų są

rašą ir skirkite tiems bruožams dėmesį ir pagarbą. Tada

ilgainiui jūsų santuoka tik stiprės ir gražės.


BIBLIJOS SIŪLOMAS RECEPTAS

„Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria" (Mt 19, 6).

Šis Biblijos pasakymas moko, jog norint, kad santuoka būtų

tikra, ji pirmiausia turi būti dvasinga; turi eiti iš širdies. Jei

jūsų abiejų širdyse viešpatauja meilė, nuoširdumas ir pagar

ba, tai judu sujungė pats Dievas; tokia santuoka yra Dangaus

duota, ji reiškia darną ir abipusį supratimą. Tada jūs žinote

ir jaučiate, kad jūsų širdis skleidžia meilę, o Dievas juk ir yra

Meilė.

Dievą matome ne visose santuokose. Yra santuokų, ku

rios sudarytos vadovaujantis kitokiais motyvais. Jei vyras ve

da moterį dėl pinigų, dėl visuomeninės padėties ar iš egois

tinių paskatų, tokia santuoka bus netikra, melaginga. Jei

moteris išteka už vyro siekdama saugumo, turtų, visuome

ninės padėties, norėdama padaryti sensaciją ar susilyginti su

kuo nors, tai tokia santuoka ne iš Dievo, nes Dievo ar Tie

sos joje nėra. Tokios santuokos yra netikros, nes jos grindžia

mos ne meile. Garbingumas, sąžiningumas, pagarba - mei

lės dovanos.

Jei santuoka tikra, teisinga, dangiška, kai ji yra dviejų šir

džių, sielų ir kūnų sąjunga, tai apie skyrybas negali būti nė

kalbos. Sutuoktiniai tada jų ir nesiekia, nes tokia santuoka

yra dvasinė sąjunga. Jų širdis.sujungė meilė. „Ką tad Dievas

sujungė, žmogus teneperskiria" (Mt 19, 6).

I 80 KOSMINĖS DVASINĖS GALIOS DĖSNIAI

VEDYBINĖ MALDA VYRUI IR ŽMONAI

M u d u susivieni jome Dievo akivaizdoje. Y r a tik Vienas Dievas, V iena G y v y b ė , Vienas Dėsnis, V iena Dvasia ir Vienas Tėvas - m ū sų Tėvas. M u d u susivieni jome meilėje, darnoje, ramybėje. Aš džiaugiuosi savo sutuokt inio ramybe, laime ir sėkme. Dievas visą laiką vadovauja m u m s abiem. M u d u kalbamės vienas su kitu iš mūsų viduje esančio Dieviškojo centro pozicijų. Mudviejų vieno kitam skirti žodžiai yra tarsi pilnas medaus korys - jie švelnūs ausims ir malonūs širdžiai. M u d u m a t o m e vienas kito gerąsias savybes ir nuolat aukštiname jas.

Dievo meilė per mus sklinda j mūsų šeimą ir kitus ž m o n e s . M u d u t ikime ir ž i n o m e , kad visur esanti D ievo galybė ir išmintis sklinda per m u d u ir per visus mūsų šeimos narius ir kad mes patir iame jų teigiamą poveikį savo f izinei ir psichinei sveikatai. Ž i n o m e , kad dieviškoji teisinga veikla vyksta kiekvienoje mūsų ląstelėje, k iekviename o r g a n e , kiekviename audinyje ir kiekvienoje mūsų o r g a n i z m o funkci joje; tai reiškiasi ramybe, darna ir sveikata.

M u d u tikime, kad dabar kiekvienas mūsų šeimos narys patiria tą dieviškąjį vadovavimą. Dievas, tas Didysis patarėjas, veda kiekvieną iš mūsų palaimos keliais ir ramybės takais.

Mūsų dabar sakomi žodžiai padarys tai, ko mes prašome, ir pasitarnaus tiems, kam jie siunčiami. Dabar mudu džiaugiamės ir jaučiamės dėkingi, nes ž inome, kad mūsų kupina tikėjimo malda bus išklausyta.

Šiuo KELIU EIKITE I LAIMINGĄ SANTUOKĄ

1. Santuoka yra švenčiausia iš visų žemiškųjų sąjungų. Į ją

reikia eiti su pagarba, ramiai, gerai suprantant jos šven

tumą.


2. Nuolatinė vieno sutuoktinio baimė gali persiduoti kito su

tuoktinio pasąmonei ir pridaryti begalę bėdų.

3. Praeitis jau mirusi. Svarbu tik tai, kas yra dabar. Pakeis

kite savo mąstyseną, stenkitės ją keisti ir ateityje - tada

pakeisite savo likimą. Kančių priežastis dažnai būna ne

žinojimas ir iškreipti dvasiniai vaizdiniai.

4. Vienišumo ir nevilties iššūkius sutikite su pasitikėjimu

savimi ir tikėjimu savo pasąmonės begaline išmintimi.

5. Jūs traukiate tai, kas gimininga jūsų vyraujančiai pa

sąmonės nuotaikai. Atleiskite sau ir visiems kitiems,

o po to maldomis prašykite atsiųsti partnerį; įsikalki

te sau į pasąmonę tas savybes, kurios jus žavi partne

ryje.

6. Begalinė išmintis atsiųs jums idealų vyrą ar idealią žmo

ną, jei tik nuoširdžia malda to prašysite ir tikėsite, kad

jūsų pasąmonė įvykdys jūsų prašymą.

7. Niekada negeiskite kito žmogaus žmonos ar vyro. Saky

kite, ko norite, ir tikėkite, kad Gyvenimas tai jums duos

ir jūs tai turėsite.

8. Mylime tik vieną, ir jei iš tikrųjų mylite žmoną ar vyrą,

tai negalite geisti kito.

9. Daugelis sutuoktinių gyvena kartu nepatirdami meilės,

švelnumo, ramybės, darnos, geros valios ir supratimo. To

kia santuoka yra farsas, apgaulė, maskaradas. Geriau jau

padaryti galą šiam melui, negu toliau gyventi jo gniauž

tuose.

10. Mes žeminame save, jei matome tik savo trūkumus ir jau

čiame nevisavertiškumą. Tada atitinkamai reaguoja ir

mūsų antrosios pusės - mūsų sutuoktiniai.


11. Matykite savo sutuoktinio gerąsias savybes ir bruožus, tada jūsų santuokos palaima vis didės.

12. „Ką tad Dievas [Meilė] sujungė, žmogus teneperskiria" (Mt 19, 6) . Jei meilė sujungia dvi širdis, skyrybų negali būti, nes Meilė lyg mazgas amžinai sujungia vyrą ir moterį begalinėje gyvybės grandinėje.

Puikusis dvasios ramybės dėsnis

ilijonai žmonių visame pasaulyje tikra to žodžio pras

me suserga nuo nerimo, nuo jaudinimosi. Linkę jaudintis,

nerimastingi žmonės visada mano, kad reikalai pablogės.

Pati didžiausia to priežastis yra ta, kad jie stokoja tikėjimo

į Dievą. Jie nuolat su nerimu galvoja apie daugelį tokių da

lykų, kurių gal apskritai niekada nebus. Jie gali pasakyti

jums daugybę priežasčių, kodėl gali atsitikti kas nors blo

go, bet nė vienos priežasties, kodėl galėtų atsitikti kas nors

gero. Tas nuolatinis jaudinimasis susilpnina visą jų organiz

mą, ir tai sukelia fizinius ir psichinius sutrikimus.

Jis NERIMAVO DĖL TO, KAS NEATSITIKO

Per vienos bendruomenės susirinkimą aš išsikalbėjau su

vietiniu vaistininku Fredu B. Kai paklausiau jo, kaip reika

lai, jis atsakė:


- Siaubingi. Atvirai kalbant, nuo visų rūpesčių aš jau su

sirgau. Mane kamuoja nemiga. Bijau netekti savo vaistinės

ir visko, ką susitaupiau senatvei.

- Nejaugi jūsų verslo reikalai tokie prasti? - nustebęs pa

klausiau jo. - O aš maniau, kad verslas šiuo metu kaip tik

išgyvena pakilimą.

- Manau, kad turite pagrindo taip sakyti, - sutiko Fre

das. - Tas tiesa, kad mano pajamos gerokai išaugo, bet tai

gali greit baigtis. Juk sakoma, kad kiekvienas pakilimas bai

giasi žlugimu.

- Prisipažinsiu, kad tai girdžiu pirmą kartą, - atsakiau

jam. - Tai su kokiomis gi problemomis susiduria jūsų verslas,

Fredai? Gal per daug prisiskolinote, norėdami jį išplėsti? O

gal netekote kurios iš svarbių sąskaitų?

- Ne, nieko panašaus neatsitiko, - prisipažino jis. - Nie

ko ypatingo. Manau, kad jei pasižiūrėtumėte į mano buhal

terines knygas, galėtumėte pasakyti, kad viskas einasi pui

kiai. Tačiau aš visą laiką nerimauju dėl to, kas gali atsitikti

ateityje. Esu tikras, kad viskas baigsis bankrotu ir man teks

būti savo vaikų išlaikytiniu. Vien tik apie tai pagalvojus man

susuka vidurius, - baigė jis ir išsitraukęs iš kišenės rūgštin

gumą mažinančių vaistų pakelį prarijo vieną tabletę.

Nuolatinės neigiamos mintys mažino Fredo darbingumą,

entuziazmą ir energiją. Dar blogiau, kad nuo to jis silpnėjo

ir mažėjo jo sugebėjimas atsispirti bet kokiems galimiems iš

šūkiams. Negana to, neigiama perspektyva, kurią jis diegė

sau į pasąmonę, beveik garantavo, kad toks iššūkis ar sun

kumas atsiras iš tikrųjų.

Puikusis dvasios ramybės dėsnis 185

Paaiškinau jam, kad jeigu jis nesiliaus jaudinęsis ir neri

mavęs, tai tikrai prisišauks tas blogybes, apie kurias nuolat

galvoja. Vienintelė tikra Fredo bėda buvo ta, kad jo galva bu

vo pilna klaidingų įsitikinimų. Jis pamiršo, o gal net niekada

ir nežinojo, kad gali pats valdyti, kontroliuoti savo mintis ir

gyvenimą. Daviau jam tokią maldą, skirtą jo verslui:

„ M a n o verslas yra Dievo verslas. Dievas yra m a n o partneris vi

suose m a n o reikaluose. Dievas stebukl ingu b ū d u prisideda prie

m a n o verslo klestėjimo. Aš tv i r t inu, kad visi, dirbantys su ma

nimi m a n o vaistinėje, yra jos a u g i m o , gerovės ir klestėjimo dva

sinės grandys. Aš tą ž inau, t u o tikiu ir džiaugiuosi jų sėkme ir

laime. Išsprendžiu visas savo problemas, t ikėdamas, kad visa

da gausiu atsakymą iš savo pasąmonėje esančios Begalinės iš

minties.

Aš ilsiuosi, apgaubtas s a u g u m o ir ramybės. Mane supa ra

mybė, meilė ir harmonija. Ž inau, kad visi mano verslo santykiai

su žmonėmis suderinti su harmonijos dėsniu. Begalinė išmintis

nurodo man, kaip geriau pasitarnauti žmonijai. Ž inau, jog Die

vas yra visuose mano pirkėjuose ir klientuose. Dirbu darniai su

kitais, siekdamas, kad galutinai įsiviešpatautų laimė, klestėjimas

ir ramybė. O kai tik man į galvą ateina nerimastinga mintis, aš

tuoj pat pradedu kartoti: „Nebijau jokio pavojaus, nes tu su ma

n i m " (Ps 23, 4).

Fredas pradėjo kiekvieną rytą, kiekvieną popietę ir kiek

vieną vakarą po dešimt ar penkiolika minučių kartoti šias tie

sas. Suprato, kad joms dažnai sukiojantis jo galvoje jis geriau

pasirengs konstruktyviam mąstymui. Kai jam į galvą užklys

davo niūri mintis, jis tučtuojau pradėdavo kartoti: „Dievas su

manimi". Vėliau jis man prisipažino, jog vieną dieną jis šią

frazę pakartojo kokį tūkstantį kartų.


Pamažu tas neurotinis mąstymo modelis, susijęs su nuolatiniu nerimu, kuriuo jis nusiskundė per pirmąjį mūsų susitikimą ir kuris nuolat kartojosi, visiškai išnyko ir jis galėjo džiaugtis Dievo duota laisve.

Ji IŠSIGYDĖ NERIMO SUKELTA NEUROZE

Gavau laišką iš moters, vardu Agata R., gyvenančios Mon

tanos valstijoje. Ji rašė: „Mano vyras visą dieną nieko ne

veikia, tik sėdi ir geria alų. Jis niekur nedirba, tik visą lai

ką skundžiasi ir verkšlena. Jis man kelia didžiulį

susirūpinimą, ir mano gydytojas sako, kad dėl nuolatinio

nerimo man gali sutrikti psichika. Negana to, aš jau ir taip

sergu astma, odos ligomis ir turiu didelį kraujospūdį. Vy

ras nuvarys mane į kapus".

Parašiau jai atsakymą, paaiškinau, jog šiandien psicho

logai ir medikai jau gerai žino, kad nuolatinis nerimastavi-

mas ir jaudinimasis, kitaip vadinamas nerimo sukelta neu

roze, paaštrina daugelį odos ligų, astmą, alergijas, širdies

sutrikimus, diabetą ir kitas ligas. Aš išrašiau jai dvasinį re

ceptą: pasiūliau keletą kartų per dieną vyrą pagirti štai to

kiais žodžiais:

„ M a n o vyras yra Dievo ž m o g u s . Jis nuostabiai veiklus, klestintis, ramus, laimingas ir linksmas. Jis iki galo išreiškia save, surado sau t inkamą vietą, kur puikiai uždirba. Blaivumas ir dvasios ramybė jam svarbiausi dalykai. įsivaizduoju, kaip jis kas vakarą grįžta n a m o ir sako man, koks yra laimingas naujajame darbe, ir palieku Dievo valiai, kad tos mano viltys išsipildytų".

Įdėjau jai ir antrą tekstą, kurį Agata turėjo kartoti šešis

ar septynis kartus per dieną, kol pasąmonė visiškai jį priims.


Ji turėjo įsivaizduoti, kaip gydytojas jai sako, jog ji visiškai

sveika, ir kalbėti štai tokią maldą:

„Dievo dovanos priklauso man. Kiekvieną šios dienos valandą šlovinu Dievą. Dievo harmoni ja , r a m y b ė ir gausa priklauso ir man. Dieviškoji meilė, sklindanti iš manęs, laimina visus, kas tik patenka į mano akiratį. Dievo meilė dabar g y d o mane. Nebijau jokio blogio, nes su manimi yra Dievas. Esu apsupta šventos Dievo meilės ir galybės. Aš sakau, jaučiu, ž inau ir tvirtai t ikiu, kad stebuklinga Dievo meilė vadovauja visiems m a n o šeimos nariams ir mylimiesiems, budriai juos sergsti, g y d o ir jais rūpinasi.

Aš visiems atleidžiu ir nuoširdžiai spinduliuoju Dievo meilę, ramybę ir gerą valią. M a n o būties centre yra ramybė; ji Dievo duota. Toje ramybėje aš jaučiu Jo stiprybę ir Jo vadovavimą bei šventą Jo meilę. Dievas man vadovauja visuose m a n o darbuose. Esu atvira Dievo meilei, šviesai, tiesai ir grožiu i . Jaučiu, kaip per mane teka Jo ramybės upė. Ž inau, kad visos mano problemos išsisprendžia Dievo išmintimi. Dievo keliai yra ir mano keliai. Mano tariami žodžiai atlieka savo paskirtį. Aš džiaugiuosi ir dėkoju, kad mano maldos išklausytos. Taip y r a " .

Po kurio laiko Agata paskambino man telefonu.

- Jūsų maldos padarė stebuklą! - sušuko ji. - Kartojau

jas taip, kaip patarėte, turėdama mintyse vyro paveikslą. Tai

baigėsi tuo, kad jis išėjo ieškoti darbo ir susirado puikią, ge

rai apmokamą vietą. Negana to, jis liovėsi gerti. O tos niež-

tinčios odos dėmės man visai išnyko. Kai paskutinį kartą bu

vau pas gydytoją jis pasakė, kad ir kraujospūdis jau

normalus. Nebereikia vartoti ir vaistų nuo astmos.

Tos moters nuolatinio nerimo priežastis buvo susikaupu

sios neigiamos mintys ir vaizdiniai. Kai ji dvasiškai ir emo

ciškai susitapatino su jai pateiktomis tiesomis, šios įsitvirti-


no jos sąmonėje. Ji taip pat įsivaizdavo, jog yra sveika ir lai

minga, o jos vyrui vėl ima sektis. Tie vaizdiniai įsitvirtino jos

pasąmonėje, o ši juos ir įgyvendino.

JO NERIMĄ SUKĖLĖ NE JO PROBLEMA

Deividas V. buvo aukšto rango darbuotojas vienoje sparčiai

augančioje korporacijoje. Jis kreipėsi į mane dėl to, kad jį ka

mavo baisus nerimas. Jų kompanijos vadovas rengėsi išeiti į

pensiją ir Deividas buvo akivaizdus pretendentas užimti jo

vietą. Tačiau jis buvo įsitikinęs, kad iki valdybos susirinki

mo atsitiks kažkas tokio, kas sutrukdys jam užimti tą postą,

kurio jis taip ilgai siekė. Jis dar pridūrė, kad jo nervai gali ne

atlaikyti to nuolatinio jaudinimosi ir nerimo.

Toliau kalbantis su Deividu paaiškėjo, kad jis dėl įvairių

dalykų jaudinosi beveik visą gyvenimą. Pasakiau, kad nors

jis baiminasi ir nerimauja, jog į tą postą paskirs ne jį, man

atrodo, jog tiesiog šiuo momentu tai atsidūrė jo dėmesio cen

tre. Jis su tuo nesutiko, pradėjo karštai protestuoti. Tada pa

tariau jam įsivaizduoti, jog tapo kompanijos vadovu ir kaip

bendradarbiai sveikina jį su paaukštinimu. Jis uoliai laikėsi

mano nurodymų ir per kitą valdybos susirinkimą buvo pa

skirtas kompanijos vadovu.

Maždaug po mėnesio Deividas vėl atėjo pas mane. Jį vis

dar kankino nerimas, ir gydytojas perspėjo, kad jo kraujo

spūdis pavojingai pakilęs. Priminiau jam, jog praėjusį kartą

jis savo nerimą siejo su mintimi, kad jo gali nepaskirti kom

panijos vadovu. Dabar jis jau vadovas, tai kas jam neleidžia

atsikratyti nerimo?


- Daugybė dalykų, - atsakė jis. - Dabar visa atsakomy

bė gula ant mano pečių. O kas bus, jei nepateisinsiu valdy

bos lūkesčių? Jau nekalbu apie tuos Volstrito analitikus. Jie

juk stebi kiekvieną mano žingsnį, ir jei tiktai kluptelėsiu, mū

sų akcijų vertė gali nukristi, ir man tada iš karto teks atsi

sveikinti su savo pareigomis. Jau po trijų savaičių galiu tapti

bedarbiu!

- Manau, kad jums pakaks proto pažvelgti sau į vidų, -

atsakiau jam. - Man atrodo, kad iš ten ir ateina visos jūsų

bėdos. Jūsų tikroji bėda - ne kompanijos akcijų kaina, o tai,

kad neįpratote melstis ir neužmezgėte tvirtų ryšių su Beri

be galybe, iš kurios galėtumėte semtis jėgų ir saugumo. Ži

nau, jog manote, kad visus jūsų rūpesčius sukelia išorinės ap

linkybės. Tačiau iš tikrųjų jūs pats jas susikuriate ir tik pats

galite jas įveikti.

- Tai pasakykite, kaip, - paprašė Davidas. - Padarysiu

viską, ką tik reikės. Pasiūliau jam kas rytą pirmiausia sukalbėti tokią maldą:

„2inau, kad atsakymą j mano nerimą turi manyje esantis Dievas. Aš dabar ramus, tylus ir atsipalaidavęs. Ž inau, kad Dievo balsas girdėti, kai viešpatauja ramybė, o ne sumaištis. Dabar esu prisiderinęs prie Dievo; žinau ir besąlygiškai tikiu, kad Begalinė išmintis pateiks man geriausią atsakymą. Galvoju apie savo problemų sprendimą. Dabar g y v e n u su tokia nuotaika, tarsi m a n o problema būtų išspręsta. Aš tikrai gyvenu su tokiu tvirtu tikėjimu ir nuotaika, lyg būčiau suradęs sprendimą; ją sukuria manyje esančio Dievo dvasia. Ta dvasia visagalė; tai ji reiškiasi ir visa mano esybė džiaugiasi t u o sprendimu. Esu laimingas ir dėkoju Dievui.

2inau, kad Dievas turi atsakymą, nes su Dievu viskas įmanoma. Dievas yra manyje esanti Gyvoj i visagalė dvasia; jis yra visos išminties ir šviesos šaltinis.


Dievo buvimą manyje rodo ramybė ir savitvarda. Manęs jau nebekamuoja jokia į tampa nei noras grumtis, aš visiškai pasitikiu Dievo galybe. Ž inau, kad manyje Dievo išmintis ir galia, ku-rig man reikia, kad galėčiau gyvent i gerai ir laimingai. M a n o kūnas yra atsipalaidavęs, aš tikiu Jo išmintimi, aš esu laisvas. Aš jaučiu, kaip Dievo ramybė užlieja mano sielą, mano širdį ir mane visą. Ž inau, kad nurimęs protas ras visus atsakymus. Dabar su savo prašymais kreipiuosi į Dievą žinodamas, kad jis man padės. Esu r a m u s " .

Deividas kas rytą kartojo šią maldą po tris kartus žino

damas, kad dažnai kartojamos tiesos įstrigs į jo pasąmonę ir

sukurs gydantį konstruktyvaus mąstymo įprotį. Jis taip pat

suprato, kad dabar yra prisiglaudęs prie Dievo galybės, ku

rioje jis gyvena, juda ir egzistuoja. Jo artumo su Dievu jaus

mas suteikėjam tikėjimą, kad įveiks visa, kas nepagrįstai ke

lia nerimą. Šitaip pakeitęs savo psichologinę nuostatą, jis

tapo ramus, išlaikantis pusiausvyrą.

KAIP JI IŠTRŪKO IŠ UŽBURTO RATO

Virginija L. kreipėsi į mane dėl to, kad jai kėlė nerimą jos

dešimtmetis sūnus Rikis.

- Kasdien išleisdama jį į mokyklą bijau, kad jis paklius

po mašina ar bus pagrobtas. O kur dar ligos? Juk šiais lai

kais visur pilna tiek visokių baisių ligų. Tad kaip aš galiu ne

sijaudinti?

- O ar ne įdomiau, smagiau ir mieliau būtų linkėti sū

nui gero, užuot visą dieną mintyse mėčius į jį akmenis? - pa

klausiau jos.

Tada pasiūliau jai atverti savo sielą, įsileisti į ją Aukštes-


tliąją galią ir suvokti, kad Dievas myli jos sūnų, kad jį glo

boja, kad jis yra apsuptas, apgaubtas Dievo meilės.

Kai Virginija pradėjo linkėti sūnui laimės, ji atsikratė niū

raus nerimo ir bėdų. Ji įprato melstis.

Šios moters įkyrus nerimas, dirglumas ir niūrios mintys

apie sūnų galų gale padarė ją vangią ir bejėgę. Ji leido de

struktyviems vaizdiniams daryti įtaką jos mintims ir emoci

joms. Jūs galite išsigydyti, kaip padarė ji, laikydamiesi šių Bib

lijos žodžių: „Keliu akis į kalnus - iš kur ateis man pagalba?"

(Ps 121, 1) Darykite tai nuolatos ir atsikratysite nerimo ir su

sierzinimo.

JŪS TO NENORITE

Kai nerimastaujate, tai sukoncentruojate savo dvasinę ener

giją ir nukreipiate ją į tai, ko nenorite. Šitaip jūs sukuriate są

lygas, patirtį ir įvykius, kurie jus sutrikdo. Nerimastavimas,

jaudinimasis - tai destruktyvus savo psichinės energijos

švaistymas.

KAIP NERIMAS VEIKIA VISA MŪSŲ KŪNĄ

Dr. Hansas Selije iš Monrealio universiteto buvo vienas iš

pirmųjų mokslininkų, įrodžiusių nerimo, jaudinimosi, bai

mės ir rūpesčių ardomąjį poveikį imuninei sistemai ir vi

sai kūno apsaugai.

Kai esate apimti psichinio streso, jūsų antinksčių liaukos

stengiasi gerinti situaciją. Jos tada didina hormonų gamybą.

Tačiau jei stresas trunka kelias savaites, tos gyvybiškai svar

bios liaukos išsisemia. Ateina laikas, kai apsauginė sistema

nebeatlaiko ir jums kyla pavojus susirgti ar net numirti. Slre-


sas yra organizmo trumpalaikio prisitaikymo reakcija, tačiau užtrukęs ilgesnį laiką jis kelia pavojų jūsų sveikatai ir gerai savijautai. Vienas dalykas, kai jums tenka sprukti nuo liūto ar susiremti su krokodilu. Tokiose situacijose organizmas mobilizuoja visus savo išteklius. Tačiau jei jūsų kūnui tenka būti kovinėje parengtyje ilgesnį laiką, tai tas pats, kaip karinės padėties įvedimas šalyje, visiškai pakeičiantis įprastą gyvenimo tėkmę.

Dr. Selije tyrinėjimai parodė, kad žmogaus organizmo

apsauginė sistema gali efektyviai kovoti tik su vienu priešu

iš karto. Pavyzdžiui, atsiliepdama į psichologinę įtampą, ku

rią sukelia lūžusios galūnės skausmas, ji skubiai organizuo

ja šimtus specializuotų veiklų lūžusiai galūnei atstatyti; jos

papildo bendras organizmo pastangas. Tačiau jei tos veiklos

įkarštyje atsiranda dar vienas stresas - tarkim, sukeltas bai

mės, - tada mes greit kapituliuojame; ir nuo pirmojo suža

lojimo, ir nuo antrojo streso sukelto šoko; arba tada sulūžu

si galūnė tiesiog gerai nebesugyja. Kitokių ligų atveju gijimas

sulėtėja ir liga gali tapti chroniška. Taigi jei mūsų bendroji

gynybos sistema mobilizuota ne fizinės prigimties psicholo

ginių įtampų, atitinkamai sumažėja mūsų atsparumas papil

domiems stresams, kuriuos sukelia plaučių uždegimas, gri

pas ir kitos infekcinės ar sisteminės ligos.

Jis PASIEKĖ TIKSLĄ

Jaunas studentas medikas, atliekantis praktiką ligoninėje,

nuolat būgštavo dėl savo ateities; jo nervai visai pakriko. Ta

čiau jis išmoko įsivaizduoti, kad yra etatinis gydytojas dide

lėje ligoninėje, kad jo vardas minimas medicinos žurnalo

Puikusis duasios ramybės dėsnis 193

straipsnyje kaip gydytojo profesinio meistriškumo ir puikių

/mių pavyzdys.

Jis visą laiką tą vaizdą laikė savo mintyse. Puoselėjo ir

Itengėsi, kad jis būtų kuo ryškesnis. Kai tik pradėdavo neri

mauti ir jaudintis, tyčia nukreipdavo dėmesį į jau įgyvendinto

tikslo vaizdą. Laikui bėgant aukštesnioji jėga atėjo jam į pa

galbą ir padėjo įgyvendinti visas jo svajones. Vyriausiasis chi

rurgas, sužavėtas jo sumanumo ir žinių, pasiūlė jam tapti jo

padėjėju. Vėliau tas pats chirurgas paminėjo studento pavar

dę žurnalistui, apibūdindamas jį kaip vieną iš perspektyviau

sių jaunų gydytojų. Žurnalistas paprašė jo duoti interviu ir

atėjo diena, kai jo nuotrauka papuošė straipsnį žurnale.

Štai šitaip reikia keisti savo įprotį nerimauti ir nervintis.

Šitaip žmogus atsinaujina, tampa Dievo žmogumi. „Pavesk

savo rūpesčius VIEŠPAČIUI, ir jis tave palaikys" (Ps 5 5 , 2 2 ) .

NERIMĄ GALIMA ĮVEIKTI

Negaiškite laiko narpliodami savo bėdas ir problemas, ven

kite neigiamų minčių. Jūsų psichika negali harmoningai veik

ti, kai yra įsitempusi. Kai susiduriate su sunkumais, galvoki

te apie ką nors malonaus, raminančio - tai sumažins įtampą.

Su sunkumais reikia ne kovoti, o juos įveikti.

Kad įtampa atslūgtų, pasivažinėkite, išeikite pasivaikščio

ti, dėliokite pasiansą ar skaitykite kurį nors mėgstamą Bib

lijos skirsnį, pavyzdžiui, Laiško žydams vienuoliktąjį ar Pir

mojo laiško korintiečiams tryliktąjį. Arba galite skaityti

keturiasdešimt šeštąją psalmę; atidžiai ir ramiai perskaity

kite ją kelis kartus. Jus tada apims vidinė ramybė, jūs tapsi

te ramus ir šaltakraujiškas.


MALDOS ŽINGSNIAI NERIMUI ĮVEIKTI

Pirmasis žingsnis

Kiekvieną rytą pakirdę iš miego malda kreipkitės į Dievą ir

žinokite, kad Dievas yra jūsų mylintis Tėvas. Atpalaiduokite

kūną ir kalbėkitės su Dievu, kuris yra jūsų aukštesnysis Aš.

Tapkite panašus į mažą vaiką, visiškai pasitikėkite jumyse

esančiu Dievu ir žinokite, kad Dievas dabar jus gydo.

Antrasis žingsnis

Su meile kartokite: „Ačiū Tau, Tėve, už šią nuostabią dieną. Tai Dievo diena; ji man kupina džiaugsmo, ramybės, laimės ir sėkmės. Žvelgiu į ją su džiaugsmingais lūkesčiais. Dievo išmintis ir įkvėpimas vadovaus man visą šią dieną. Dievas man padės, ir viskas, ką tik darysiu, pasiseks kuo puikiausiai. Tikiu, kad Dievas man vadovauja ir jo meilė pripildo mano sielą.

Trečiasis žingsnis

Drąsiai pareikškite: „Esu kupinas pasitikėjimo Dievo geru

mu. Žinau, kad jis visą laiką sergsti mane. Išmetu iš galvos

visus rūpesčius, esu ramus ir šaltakraujiškas. Žinau, kad vi

sam mano gyvenimui vadovauja Dievas, kad visur viešpa

tauja dieviškieji dėsniai ir dieviškoji tvarka".

Išsiugdykite įprotį kartoti šių trijų žingsnių maldas. Kai tik pradės brautis į galvą nerimastingos mintys, pakeiskite jas bet kuria dvasinga mintimi iš šių trijų žingsnių. Tada jūs pamažu nusiraminsite.


SVARBŪS PATARIMAI

1. Kai nerimaujate, jaudinatės, tai galvojate apie daugybę da

lykų, kurie gal niekada neįvyks; šitaip jūs tuščiai eikvoja

te savo gyvybinius, entuziazmo ir energijos išteklius.

2. Kai nerimaujate, jaudinatės, jums kelia nerimą ne tai, kas

atsitiko, o tai, kas gali atsitikti. Pakeiskite savo dabartinę

mąstyseną ir pakeisite ateitį. Jūsų ateitis juk yra įgyven

dintos dabartinės mintys.

3. Jei neatsikratysite įpročio nerimauti, galite prisišaukti tai,

kas kelia jums nerimą.

4. Kai jums lenda į galvą niūrios, neigiamos mintys, kraty-

kitės jų kartodami: „Dievas su manimi". Tai jas išsklai

dys.

5. Jei jaudinatės dėl artimų žmonių, mintyse įsivaizduo

kite juos tokius, kokius norėtumėte matyti tikrovėje.

Dažnas tokių vaizdinių kartojimasis mintyse padarys

stebuklus.

6. Nuolat besijaudinantys, nerimaujantys žmonės dažnai ne

suvokia, kas jiems yra iš tikrųjų. Dažniausiai jų nerimo

priežastis ta, kad jie nesijaučia saugūs, nes nėra susijun

gę su Dievu.

7. Nesijaudinkite dėl mokyklą lankančio savo vaiko. Įsivaiz

duokite, kad ten, kur yra jūsų vaikas, yra ir Dievas. Min

tyse apgaubkite vaiką Dievo meile, ramybe ir džiaugsmu.

Žinokite, kad jį supa dieviškoji apsauga ir saugo nuo bet

kokios žalos.

8. Kai nerimaujate, jaudinatės, tai iš tikrųjų prašote to, ko ne

norite.


9. Susijunkite su Aukštesniąja galia ir įsileiskite Visagalį į sa

vo konstruktyvų minčių ir vaizdinių pasaulį. Tada Dievo

šviesa išsklaidys niūrumą, nerimą ir neviltį. Įsileiskite Jo

meilės spindulius. Papildantis savaiminio suklestėjimo dėsnis

an nuolat pateikia tokius klausimus: „Kaip galėčiau

prasimušti gyvenime, pasigerinti gyvenimo sąlygas, gauti di

desnį atlyginimą, nusipirkti naują automobilį ir naują namą,

išleisti vaikus į mokslą ir turėti pakankamai pinigų, kad ga

lėčiau daryti ką užsimanęs?"

Atsakymą į visus tuos klausimus galima gauti išmokus

naudotis savo psichikos dėsniais: priežasties ir pasekmės dės

niu, didėjimo dėsniu, kaupimo dėsniu. Tie jūsų psichikos dės

niai veikia taip pat tiksliai ir preciziškai, kaip ir fizikos, che

mijos ar matematikos dėsniai, ir yra tokie pat kategoriški,

kaip visuotinės traukos dėsnis. Klestėjimo dėsnį puikiai iš

reiškia psalmė tokiais žodžiais: „Džiaugiasi VIEŠPATIES

Įstatymu ir mąsto jo Įstatymą dieną naktį" (Ps 1, 2) .

Norint suklestėti reikia taip padidinti savo sugebėjimus

ir paskirstyti juos visomis kryptimis, kad išlaisvintum vidi

nes galias. Paaukštinimas pareigose, pinigai ar ryšiai, kuriuos


norėtumėte užmegzti, yra sąmonės kuriamų vaizdinių ar atspindžių fizinė išraiška.

KAIP MAKLERIS SUKLESTĖJO

Aš jau daug metų esu pažįstamas su Randolfu T., Los Andže-

lo biržos makleriu. Tai, kad turi daug klientų ir sėkmingai

kala pinigą, jis aiškina savo įpročiu mintyse kalbėtis su jais.

Kiekvieną rytą eidamas į savo kontorą jis įsivaizduoja pokal

bį su savo draugu bankininku, garsėjančiu sugebėjimais ge

rai investuoti. Tas jo draugas multimilijonierius giria Randol-

fą už protingus ir pagrįstus sprendimus, už tai, kad jis išmano,

kurias akcijas rekomenduoti savo klientams. Randolfas ins

cenizuoja tuos įsivaizduojamus pokalbius ir psichologiškai

įtvirtina įspūdį savo pasąmonėje.

Šie įsivaizduojami maklerio pokalbiai derinasi su jo tiks

lu patikimai investuoti ir savo, ir klientų lėšas. Jis man sakė,

kad jo verslo svarbiausias tikslas - uždirbti pinigų kitiems ir

išmintingais patarimais padėti jiems suklestėti finansiškai.

Uždirbdamas pinigus kitiems, jis ir pats praturtėjo labiau, nei

tikėjosi drąsiausiose savo svajonėse. Visiškai aišku, kad jis

konstruktyviai naudojasi psichikos dėsniais ir kad žavisi

Viešpaties Dievo įstatymais

PASĄMONĖ SUMOKĖJO JO UŽSTATĄ

Vernonas K. kreipėsi į mane, pagautas panikos.

- Patekau į labai keblią padėtį, - prisipažino jis. - Aš

perku akcijas spekuliavimo tikslais, dalį sumos apmokėda

mas kredito sąskaita. Porą metų man pasakiškai sekėsi. Ko

kias tik akcijas įsigydavau, jų kursas iš karto pradėdavo kilti.

Papildantis savaiminio suklestėjimo dėsnis 199

Todėl aš jas užstatydavau ir už gautus pinigus pirkdavausi

daugiau. Vienu tarpu mano turtas popieriuje gerokai virši

jo milijoną dolerių. Aš iš tikrųjų pradėjau galvoti, kad tai

kažkas nepaprasto!

- Manau, jog galėčiau atspėti, kas buvo toliau, - įsiki

šau aš.

- Nenustebčiau, - atsakė Vernonas. - Aš tiesiog atradau

visuotinės traukos dėsnį, štai ir viskas. „Kas pakilo, tas nu

kris". Per labai trumpą laiką kai kurių mano akcijų vertė nu

krito trisdešimčia ar net keturiasdešimčia procentų. Aš puo

liau daryti tai, ką visada tokiais atvejais darydavau, -

supirkinėti nuvertėjusias akcijas. Skolinausi pinigus ir pirkau,

tikėdamasis uždirbti. Tačiau jų vertė krito toliau. Netrukus

mano makleris pradėjo reikalauti padidinti jų padengimą pi

nigais. Kad neiškrisčiau iš žaidimo, teko skolintis dar, šį kartą

užstačiau savo namą ir automobilį.

- Labai pavojingas žaidimas, kitaip nepavadinsi, - pa

reiškiau savo nuomonę.

- Kas to nežino! - šūktelėjo Vernonas, vartydamas

akis. - Na, bet eikime prie reikalo. Žodžiu, je i aš iki pirma

dienio neįnešiu dar 30 0 0 0 dolerių, mano makleris išpar-

duos visas akcijas. Tada aš ne tik prarasiu viską, ką turiu,

bet ir būsiu iki ausų įklimpęs į skolas. Jūs esate mano pas

kutinis išsigelbėjimas, mano vienintelė viltis. Ar galite kuo

nors padėti?

- Ne, - atsakiau, tačiau, jam dar nespėjus į tai sureaguoti,

skubiai pridūriau, - bet jūs pats galite. Jei tik tinkamai pasi

naudosite savo pasąmone, ji parūpins jums reikiamą pinigų

sumą.


- Kokiu būdu? Na, pasakykite! - ėmė prašyti jis.

- Jūs nesukite sau galvos, kaip, kada ar kur, - atsakiau jam. - Nesirūpinkite ir iš kur tie pinigai bus paimti. Jūsų pasąmonė žino būdus, apie kuriuos jūs neturite jokio supratimo ir kurių niekada nesužinosite.

Mano patartas, dar tą patį vakarą Vernonas įsivaizdavo

save įeinantį į savo maklerio kontorą su reikiama pinigų su

ma. Įsivaizdavo, kaip tas makleris sako: „Va, dabar tai vis

kas gerai. Labai malonu. Manau, kad jūsų turimų akcijų kur

sas jau pasiekė žemiausią tašką ir netrukus vėl pradės kilti".

Vernonas visą savo energiją nukreipė į šį įsivaizduoja

mą reginį. Jis jam pradėjo atrodyti visiškai realus ir natū

ralus. Kuo rimčiau jis mintyse įsitraukė į įsivaizduojamą

dramą, tuo giliau šis vaizduotės darinys strigo į jo pasąmo

nę. Jis tapo toks realus ir tikroviškas, kad negalėjo neatsi

rasti fiziškai.

Po kelių dienų Vernonas man papasakojo savo istori

jos tęsinį. Jau pačią pirmąją naktį po mūsų pokalbio jam

prisisapnavo, kuris žirgas užims pirmąją vietą Holivudo

žirgų lenktynėse. Sapne jis regėjo, jog to žirgo šansai nu

galėti vertinami labai nepalankiai - santykiu 1:60. Toliau

jis sapnavo, kaip hipodromo kasininkas atskaičiuoja jam

30 0 0 0 dolerių ir sako: „Sveikinu su laimėjimu, sere!" Ne

trukus nubudo, kuo aiškiausiai prisimindamas kiekvieną

šio sapno smulkmeną. Pažadino žmoną ir papasakojo jai sa

vo sapną. Ji tarė: „Turiu susitaupiusi juodai dienai penkis

šimtus dolerių. Atrodo, kad dabar tie pinigai atneš mums

Dangaus palaiminimą. Skubėk į hipodromą ir pastatyk juos

ant to žirgo!"


Vernono žirgas iš tikrųjų laimėjo lenktynes taip, kaip jis

regėjo sapne. Kai hipodromo kasininkas išmokėjo jam išloš

tus pinigus, jis pasveikino jį lygiai tokiais žodžiais, kuriuos

girdėjo sapne. Iš hipodromo Vernonas nuskubėjo tiesiai į sa

vo maklerio kontorą ir sumokėjo reikiamą sumą lygiai taip,

kaip anksčiau labai gyvai ir rimtai stengėsi įsivaizduoti.

„Jei tarp jūsų būtų pranašas, aš apsireikščiau jam regėji

me, aš kalbėčiau jam sapne" (Sk 12, 6).

DIDINIMO MAGIJA

„Esu bedarbė intcrneto tinkialapių kūrėja, - rašė man Vale

rija A. - Kartu esu ir vieniša motina, auginu ketverių metų

vaiką. Neapmokėtos sąskaitos kaupiasi, greit baigsis mano

pašalpos pinigai. O kas bus, jei vaikas susirgs? Ką man da

bar daryti?"

Atsakydamas įjos laišką, pasiūliau jai dėkoti Dievui už

dosnią pagalbą. Kelis kartus per dieną ji atsipalaiduodavo

fiziškai, susmukusi krėsle, ir pereidavo į mieguistą būseną.

Savo mintis nukreipdavo į tai, kojai labiausiai reikia, ir kar

todavo tokius stebuklingą poveikį turinčius žodžius apie

turto didėjimą: „Dievas nepaprastai padidina mano turtą".

Ji suprato, kad tai, į ką nukreips savo dėmesį, jos pasąmo

nė padidins šimteriopai. Šie žodžiai jai reiškė visų troški

mų išsipildymą, įskaitant ir galimybę apmokėti sąskaitas,

naujo, gerai apmokamo darbo pagal specialybę suradimą

ir sugebėjimą užsidirbti tiek pinigų, kad galėtų gyventi be

rūpesčių.

Melsdamasi ji neleido mintims nukrypti į pašalinius da

lykus, o visą dėmesį sutelkdavo į minėtus žodžius: „Dievas


nepaprastai padidina mano turtą". Juos ji kartojo tol, kol jie

tapo beveik realūs.

Mintis šitaip kartoti kokią nors paprastą frazę remiasi psi

chikos dėsnių žinojimu. Kai savo dėmesį sutelkiate į vieną

vienintelę paprastą frazę, tai neleidžia jūsų mintims nukrypti

į kitus dalykus. Tais žodžiais išreiškiama mintis tada kartoji

mu, tikėjimu ir viltimi įdiegiama į pasąmonę.

Valerijos kryptingas norimų dalykų įsivaizdavimas da

vė nuostabių rezultatų. Po trijų savaičių jai paskambino vie

nas advokatas. Kompanija, kurioje ji dirbo prieš porą metų,

turėjo patentą veiklai, kuri dabar tapo labai pelninga. Tad jos

turimų tos kompanijos akcijų, kurias ji laikė beveik bever

tėmis, vertė dabar pakilo iki beveik 50 0 0 0 dolerių. Tad par

davusi jas ji grąžino visas skolas, o už likusius pinigus kartu

su vienu buvusiu bendradarbiu įsteigė konsultacinę firmą.

Vėliau ji man džiaugėsi esanti labai laiminga.

Mūsų pasąmonės keliai išties nežinomi. Ji gali padidinti

mūsų turtą trisdešimt, šešiasdešimt ar net šimtą kartų. Tai ir

yra didinimo magija.

VIENAS ŽODIS „AČIŪ" ATVERIA KELIĄ Į SUKLESTĖJIMĄ

Tiesiog reikia stebėtis, kaip žmogaus dėkingumas atsiliepia

jo gyvenimui, sveikatai, laimei ir gerovei.

Vienas man pažįstamas nekilnojamojo turto makleris,

vardu Rikas V, nuostabiai tą patvirtino. Jam labai sunkiai se

kėsi parduoti priskirtus namus ir žemės sklypus, ir jis buvo

labai nusivylęs ir nelaimingas. Tačiau tikėdamas dėkingos

širdies teigiamu poveikiu gerovei ir sėkmei, jis pradėjo kas

vakarą melstis tokiais žodžiais: „Tėve, dėkoju Tau, kad išklau-


sydavai mane, ir žinau, kad visada išklausysi ir ateityje". Vė

liau, prieš pat užmigdamas, jis šią frazę sutrumpindavo iki

vieno žodžio: „Ačiū!" Šį žodį jis kartodavo ir kartodavo it ko

kią lopšinę, kol miegas užmerkdavo jam akis.

Vieną rytą į Riko kontorą užėjo moteris, kurios veidas

jam pasirodė pažįstamas. Rikas mėgdavo pasigirti gera at

mintimi vardams ir veidams, tačiau, kai ji prisistatė, jos pa

vardė jam visiškai nieko nesakė. Tik staiga jis suprato, kad

vakar ar užvakar ją regėjo sapne. Jam dar neatsikvošėjus nuo

tokio nuostabaus dalyko, ji pareiškė atstovaujanti konsorciu

mui, aktyviai investuojančiam į nekilnojamąjį turtą. Dar tą

pačią dieną Rikas pardavė jos grupei daugiau nekilnojamo

jo turto nei per visą praėjusį mėnesį.

Po šios lemtingos sėkmės Rikas išsiugdė įprotį kas vaka

rą prieš užmigdamas įsijautęs kartoti: „Ačiū!" Ir ką jūs mano

te: pagerėjo jo sveikata, turtas auga kaip ant mielių. Miegant

jam dažnai prisisapnuoja, kaip jis parduoda tą ar kitą nekil

nojamąjį turtą, ir vėliau šie sapnai dažniausiai išsipildo.

Ir jūs galite pasekti Riko pavyzdžiu. Kas rytą ir kas va

karą mintyse kartokite, kad Dievas stiprina jūsų kūną bei

protą ir padeda verslo reikaluose. Įsivaizduokite, įsijauskite,

jog taip yra iš tikrųjų, ir jums niekada nieko netrūks. Prieš

užmigdami tarsi lopšinę kartokite ir kartokite žodžius: „Ačiū,

Tėve!" Tai reikš, kad jūs dėkojate savo aukštesniajam Aš už

gausą, už sveikatą, turtą ir harmoniją. Gali atsitikti ir taip, kad

Viešpats Dievas (jūsų pasąmonė) atsakys jums kokia nors vi

zija ar tars žodį sapne.


GYVENIMAS YRA SUDĖTIES VEIKSMAS

Mano draugas Martinas P., dirbantis statybos versle, turi

mėgstamą posakį: „Aš visada tik sudedu ir niekada neatimu".

Tuo jis nori pasakyti, kad klestėjimas ir gerovė susiję su su

dėties ženklu. Pridėdami didinkite savo turtą, galią, žinias,

tikėjimą ir išmintį.

Martinas gerina savo gyvenimą medituodamas apie sėk

mę, harmoniją, vadovavimą, teisingus veiksmus ir kaupimo

dėsnį. Jis įsivaizduoja ir įsijaučia esąs sėkmingai dirbantis

verslininkas, o jo pasąmonė atsiliepia į tokią mąstyseną.

jūsų pasąmonė visada didina. Ne veltui Biblijoje pasaky

ta: „Ką nuspręsi daryti, tai įvyks, ir tavo takas bus apšvies

tas" (Job 2 2 , 2 8 ) .

Ji PRADĖJO VĖL SĖKMINGAI PARDAVINĖTI

Betė V. neseniai pažymėjo savo darbo didelėje draudimo

kompanijoje trejų metų sukaktį. Ji kaip ir anksčiau siekia pa

daryti karjerą šiame versle, tačiau mato, kad sąlygos nuolat

blogėja. Savo nesėkmes ji apibūdino man šitaip: „Suprantu,

jog darau savo klientams paslaugą, kai raginu juos pasitik

rinti, ar jie pakankamai apsidraudę. Man svarbu ne tik par

duoti vienu kitu polisu daugiau. Tačiau jei į šimtą tokių ma

no paraginimų telefonu palankiai reaguoja tik kokie penki,

o sutartį sudaro tik vienas, tai dar labai gerai. Sunku dirbti,

kai šitaip einasi".

Susitariau susitikinėti su ja kartą per savaitę. Per tokius

susitikimus aš padėdavau jai nusiraminti, atsipalaiduoti, o po

to melsdavausi už ją tokiais žodžiais:


„Jūs esate atsipalaidavusi, susitvardanti, šaltakraujiška, santūri ir rami. Dieną naktį jums gerai sekasi dvasiniu, protiniu ir f inansiniu atžvi lgiu. Jūsų sėkmė tiesiog nepaprasta. Jūs atvira ir imli naujoms idėjoms. Gėris teka į jus laisvai, linksmai, be galo ir be perstojo. Didėjimo dėsnis dabar veikia jūsų naudai" .

Paskui lygiai taip pat melsdavosi ir ji apie penkiolika mi

nučių, kartodama tas tiesas esamojo laiko pirmuoju asme

niu. Tie kassavaitiniai mūsų susitikimai davė nuostabių re

zultatų. Po kelių savaičių ji pradėjo ieškoti naujų klientų, o

jos pardavimų daugėjo labai sparčiai. Ji pamatė, kad pasikei

tęs požiūris jos gyvenime pakeitė viską.

PASĄMONĖ PADARĖ JI MILIJONIERIUMI

Ar norite, kad parodyčiau, kaip galima kokią nors idėją ar

vaizdinį aiškiai ir teigiamai įdiegti į savo pasąmonę?

Jūsų sąmonė yra asmeniška ir selektyvi. Ji renkasi, pa

sveria, analizuoja, nagrinėja, tiria. Ji sugeba protauti induk

ciniu ir dedukciniu būdu. Subjektyvioji sąmonė, arba pa

sąmonė, yra pavaldi sąmonei. Ją galima pavadinti sąmonės

tarnaite. Pasąmonė klauso sąmonės įsakymų. Sukoncen

truotos, orientuotos mintys pasiekia subjektyvųjį lygmenį.

Tik jos turi būti labai intensyvios. Tam reikia susitelkti, su

sikaupti.

Rėjus M. mokydamasis koledže prisidurdavo pragyveni

mui vakarais pardavinėdamas sumuštinius studentų bendra

bučiuose. Jau tada jis žinojo, ko nori: turėti restoranų tinklą,

kuris duotų naudos jam pačiam, jo samdomiems vadovams

ir tarnautojams, na ir toms bendruomenėms, kurias aptar

nauja. Jis klausėsi paskaitų apie verslo vadybą ir apie visuo-


meninį maitinimą. Baigdamas koledžą jis jau turėjo susitau

pęs pakankamai pinigų pirmajam restoranėliui atidaryti.

Kaip tik tuo momentu jam pateko į rankas mano knyga „Jū

sų pasąmonės galia". Ji pakurstė jo ambicijas ir kartu pasiū

lė, kaip tas ambicijas įgyvendinti praktiškai.

Rėjus nusprendė siekiamą tikslą įtvirtinti pasąmonėje,

sutelkdamas dėmesį į tai, kaip sėkmingai pateikti paslaugą

klientams. Tas dėmesio sutelkimas reiškia grįžimą į centrą

ir begalinių pasąmonės valdų apmąstymą. Kas vakarą jis pri

stabdydavo savo proto veiklą ir pereidavo į ramią, atsipalai

davusią psichinę būseną. Jis sukaupdavo visas savo mintis

ir sutelkdavo dėmesį į įsivaizduojamą reginį - laikraščio fi

nansiniame puslapyje paskelbtas savo restoranų korporaci

jos akcijų kainas. Tam reginiui jis mintyse skirdavo visą dė

mesį. Tas nuolatinis dėmesys paliko neišdildomą pėdsaką

jautrioje jo pasąmonėje.

Šitokią procedūrą jis kartodavo kas vakarą. Po kelių sa

vaičių jam būnant savo restorane priėjo priėjo viena iš lan

kytojų. Tai buvo jo buvusi bendramokslė, kuri studijų me

tais kartais nusipirkdavo sumuštinių, kuriais jis tada

prekiavo. O dabar ji buvo sparčiai kylanti karjeros laiptais

akcijų analitike vienoje iš didžiausių maklerių firmų jų

mieste. Jiems besikalbant paaiškėjo, kad jai patiko ne tik Rė-

jaus restorano virtuvė ir jo verslo koncepcija, bet ir jo am

bicingumas, darbštumas, entuziazmas ir siekimas tobulėti.

Nepraėjus nė metams jiedu susituokė. Rėjus gavo lėšų

iš dviejų rizikos kapitalo firmų savo veiklai taip išplėsti, kad

ji apimtų ir kelias kitas gretimas bendruomenes. Netrukus


jo korporacija buvo įregistruota, ir Rėjus dabar galėjo mė

gautis nauju malonumu - atsivertęs rytinį laikraštį jo fi

nansiniame puslapyje pateikiamų firmų sąraše matydavo ir

savo korporaciją.

MALDA PRAŠANT KLESTĖJIMO

„Tik tada padarysi savo kelią sėkmingą, tik tada tau seksis" (Joz 1, 8). Dabar aš perduodu savo pasąmonei sėkmės ir klestėjimo modelį; tai dėsnis. Aš dabar susitapatinu su Beribiu t iekimo šaltiniu. Aš įsiklausau į tylų manyje esančio Dievo balsą. Tas vidinis balsas man vadovauja, nukreipia visą mano veiklą. Naudojuosi Dievo turtais. Žinau ir t ikiu, kad esama naujų geresnių būdų mano verslui valdyti. Begalinė išmintis man juos parodo.

Didėja mano išmintis ir supratimas. M a n o verslas yra Dievo verslas. Man viskas nuostabiai sekasi. Manyje esanti dieviškoji išmintis man pataria, ir mano reikalai tučtuojau sutvarkomi pačiu geriausiu būdu.

Dabar m a n o sakomi t ikėj imo ir įsitikinimo žodžiai atveria man visas duris ir kelius j sėkmę ir klestėjimą. Aš ž i n a u , kad „VIEŠPATS (Dėsnis) man įvykdys savo užmoj į " ( Ps 138, 8). Visada esu gerame kelyje, nes esu gyvojo Dievo kūdikis.

NAUDINGI NURODYMAI

1. Išmokite naudotis savo psichikos dėsniais ir tada pritrauk

site prie savęs turtą, meilę, laimę, jūsų gyvenimas taps tur

tingesnis.

2. Pasiryžkite uždirbti pinigų kitiems, tada užsidirbllto m ll

sau. Suklestėsite taip, kaip nesva jo jote nei drąsiam i- l

svajonėse.


3. Jūsų pasąmonė žino būdus, apie kuriuos jūs neturite jo

kio supratimo. Tik pateikite jai mintį apie suklestėjimą

ir visa kita atliks ji pati.

4. Nuostabus receptas suklestėti - dažnai ir įsijautus kar

toti: „Dievas nepaprastai padidina mano turtą". Šitaip

melsdamiesi, galite sulaukti stebuklų.

5. Dėkinga širdis visada arti Dievo. Kalbėkite tokią maldą

iš Biblijos: „Tėve, dėkoju tau, kad mane išklausei. Aš ži

nojau, kad visuomet mane išklausai" Qn 1 1 , 4 1 - 4 2 ) . Už

mikite su padėkos žodžiu „ačiū" lūpose.

6. Jūs galite ką nors pareikšti, ir tai atsitiks. Pavyzdžiui, ga

lite pasakyti: „Mano namų neslegia jokios skolos, o tur

tas tiesiog plūsta man į rankas". Nuoširdžiai tikėkite tuo,

ką sakote, ir jūsų pasąmonė tuo pasirūpins.

7. Gyvenimas yra sudėties veiksmas. Nagrinėdami savo są

monės ir pasąmonės dėsnius, didinkite savo turtus, ga

lią, išmintį, žinias ir tikėjimą.

8. Kartokite: „Mano geras teka pas mane nenutrūkstamai,

nepailstamai, gausiai ir džiaugsmingai", - ir Dievo tur

tai tekės į jūsų imlią atvirą dvasią.

9. Mintį apie turtus ir sėkmę susikoncentravę ir sutelkę dė

mesį galite perduoti savo pasąmonei. Atėjus laikui, jūsų

pasąmonė atsakys jai tinkamiausiu būdu. Tam reikalin

gos dvi prielaidos: nuoširdumas ir neišblaškytas dėme

sys.

10. „Tik tada padarysi savo kelią sėkmingą, tik tada tau seksis" (Joz 1, 8).

Prieš paskutinis kūrimo dėsnis

apoleonas yra pasakęs: „Vaizduotė valdo pasaulį". Hen

ris Vardas Bičeris sakė: „Protas be vaizduotės yra kaip ob

servatorija be teleskopo". Paskalis rašė: „Vaizduotė atlieka

viską; ji kuria grožį, tiesą, laimę - svarbiausius dalykus šia

me pasaulyje".

Sugebėjimas kurti vaizdinius vadinamas vaizduote. Tai

vienas iš svarbiausių mūsų psichikos sugebėjimų. Vaizduo

tė sugeba planuoti ir įgyvendinti jūsų idėjas, daro jas regi

mas erdvės ekrane. Jūs galite konstruktyviai sudrausminti,

valdyti ir nukreipti savo vaizduotę ir gauti tai, ko gyvenime

norite, bet galite pasukti neigiamai ir įsivaizduoti tai, ko gy

venime nenorėtumėt. Tie įsivaizduojami vaizdai, kuriuos ap

mąstote ir sąmoningai priimate kaip tikrus, įstringa į jūsų pa

sąmonę ir paskui reiškiasi gyvenime.

Vaizduotė yra galingas instrumentas, kuriuo naudojasi

garsūs mokslininkai, dailininkai, poetai, fizikai, išradėjai, ar

chitektai ir mistikai. Kai visas pasaulis sako: „Tai neįmano-

2 1 O KOSMINES DVASINĖS GALIOS DĖSNIAI

ma, to niekas nepadarys!" - žmogus su lakia vaizduote at

sako: „Tai jau padaryta!"

KAIP JIS TAPO KORPORACIJOS PREZIDENTU

Fredas Reinekė iš Glendeilo miesto Kalifornijos valstijoje dėl

savo vaizduotės sugebėjimų įsivaizduoti sėkmę tapo didelės

korporacijos prezidentu. Štai ištrauka iš man jo rašyto laiš

ko, kurį jis leido paskelbti:

„Aš pradėjau verslą kartu su savo broliais ir seserimis. Po trijų mėnesių mūsų parduotuvė sudegė, tačiau mes nusprendėme neskelbti bankroto ir neverkšlenti dėl patirtų nuostolių. Pasiryžo-me ją atstatyt i , o aš mintyse ir tol iau įs iva izdavau didžiulę korporaciją su pardavėjais, pasklidusiais po visą šalį.

Mintyse regėjau ir didelius pastatus, gamyklas, kontoras, prekių sandėlius. Žinojau, kad dvasios alchemija padės man išausti audinį, iš kurio bus galima pasiūti svajonių drabužį. Jūs be galo daug man padėjote ir smarkiai paskatinote mane, kai pirmą kartą man apsilankius pas jus, kreipėtės į mane žodžiais: 'Pone prez idente' , ir kitiems susirinkusiems bažnyčioje ž m o n ė m s pristatėte mane kaip daug milijonų vertos korporacijos prezidentą. Psichologiškai aš negalėjau visiškai priimti prezidento vardo; man atrodė, jog tai visiškai neįmanomas dalykas, nes mūsų k o m panijos prezidentas buvo m a n o brolis.

Pradėjau apie tai galvoti ir po kelių savaičių priėmiau prezidento vardą. Pradėjau kartoti: 'Dievo valia esu savo korporacijos prezidentas ar einu dar aukštesnes pareigas Begalinės išminties akyse'. įsivaizdavau prabangų kabinetą su savo pavarde ir prezidento vardu ant durų. Visa tai priėmiau su šypsena: tai man atrodė taip p u i k u !

Netrukus vienas kitą ėmė keisti netikėti įvykiai. Pirmiausia nusprendė pasitraukti vienas iš mano brolių, ėjęs v icepreziden-

Priešpaskutinis kūrimo dėsnis 211

to pareigas. Dar po kelių mėnesių kitas m a n o brolis, mūsų korporacijos prezidentas, paskelbė, jog atsistatydina, nes nori tapti polit iku. Išėjo ir mano sesuo - jai vėliau pavyko užimti aukštesnę padėtį gyvenime. Visi mano šeimos nariai susirado laimę kitose veiklos srityse, o aš nuolat meldžiuosi, prašydamas Dievo jiems vadovaut i ir padėti susirasti tinkamiausią vietą; to paties prašau ir sau.

Taigi netikėtai tapau prez identu! Šis didžiulis žingsnis pirm y n , vos prieš pusantrų metų atrodęs neįmanomas, tapo realybe. Šiandien mano verslas klesti labiau, nei galėjau tikėtis pačiose drąsiausiose svajonėse. Besąlygiškai t ikiu t u o , ko jūs mokote, - kad 'vaizduotė yra Dievo d i rbtuvė' ."

KŪRYBINĖ VAIZDUOTĖ IŠGYDĖ JA

Dr. Olivija Geiz iš Brentvudo miesto Kalifornijos valstijoje

tvirtai tikėjo stebuklinga kūrybinės vaizduotės galia. Ji pati

yra visame pasaulyje žinomo pamokslininko Henrio Vardo

Bičerio tiesioginė palikuonė. Ji atsiuntė man tokį laišką apie

konstruktyvios vaizduotės galią:

„Brangusis dr. Merf i , Važiavau automobil iu su savo velioniu vyru dr. Henriu Gei-

z u . Mums vos įsukus į Saulėlydžio bulvarą, mūsų automobilį staiga apvertė galingas smūgis ir mes abu netekome sąmonės. Atsipeikėjusi pamačiau, jog mus apstoję pol icininkai. M a n e su Hariu išvežė greitosios pagalbos automobilis. Dar tebebūdama apsvaigusi, pasakiau policininkui šeimos gydyto jo namų adresą ir te lefono numerį bei jūsų namų adresą ir te lefono numerį, k u rių aš normalioje būsenoje niekada nebūčiau prisiminusi. Tai kalbėjo ir veikė mano pasąmonė. O nuostabiausia b u v o tai, kad pasakiau tam policininkui ir savo tarnaitės, kuri savaitgaliui buvo išvykusi pas savo dukterį į Vudland Hilsą, tikslų adresą ir telefo-


no numerj , nors normalioje būsenoje aš to adreso nei telefono apskritai nežinojau. Tai ne kas kita, kaip tikra aiškiaregystė ir puikus pasąmonės įsikišimo pavyzdys.

Aš atsidūriau l igoninėje. M a n o d u b u o b u v o lūžęs keliose vietose ir girdėjau gydytojus kalbant, kad jau niekada nebegalėsiu vaikščioti. Tada pradėjau įsivaizduoti, kaip vaikštau į jūsų paskaitas, kaip jūs spaudžiate man ranką ir sveikinate mane tokiais žodžiais: 'Jūs atrodote nuostabiai! Tai stebuklingoji Dievo gal ia i '

Aš t ikėjau gydančiąja Dievo galia ir gu lėdama l igoninėje nuolat įs ivaizduodavau, kaip vėl darau viską, ką darydavau iki avarijos, kai buvau sveika. Nuolat kartojau tokius žodžius: 'Dievas dabar g y d o mane. Dievas sutvėrė mano kaulus ir kūną; jie dabar savo vietoje ir vėl man tarnauja'.

Viskas, ką įsivaizdavau ir kuo tikėjau, išsipildė. Dabar ž inau, kad per mūsų vaizdinius reiškiasi Dievo kūrybinė galia. Tai nuos t a b u ! "

VAIZDUOTĖ IŠGYDĖ JA IR JOS ŠEIMA

Čia pateikiamas ponios Fredos Reinekės iš Glendeilo mies

to Kalifornijos valstijoje laiškas, kurį skelbti ji man leido.

„Brangusis dr. Murphy,

A p i m t a baisios depresijos, aš atsidūriau Kamaril jo valstybinėje psichiatrinėje l igoninėje. G y d o m a i teko stoti akistaton su pačia savimi. Išmokau save pažinti ir prisitaikyti prie savęs ir prie kitų. Nuolat kar to jau: 'D ievo meilė pripi ldo m a n o sielą, Dievas man vadovauja ' . įveikiau savo depresiją ir mane išleido iš l igoninės.

Jaučiu, kad pats Dievas paskatino mane klausytis jūsų paskaitų apie mūsų pasąmonės galią. Jūs ypač pabrėžėte, kokia stebukl inga yra mūsų vaizdinių galia.


Pradėjau įs ivaizduot i , jog esu laiminga, l inksma, laisva ir klestinti. Mintyse įsivaizdavau puikų namą, daug kartų per dieną prisėsdavau ir įs ivaizduodavau, kad m a n o vyrui nepaprastai sekasi, kad jis klesti ir yra labai laimingas. įsivaizdavau, kaip jis man sako, koks yra laimingas, kaip myli mane ir kaip sėkmingai klostosi jo verslo reikalai. įs ivaizduodavau, kad mano duktė ir sūnus yra tokie, kokie turėtų būti : puikūs studentai, darbštūs, kupini uo lumo ir entuz iazmo.

Nuolat kūriau mintyse ramaus, laimingo ir dž iaugsmingo gyvenimo vaizdinį, kiekvieną dieną su juo gyvenau. Vadovaudamasi jūsų nurodymais, kiekvieną vakarą įsivaizduodavau, kaip jūs sveikinate mane atgavusią vidinę ramybę, įgijusią laimę ir laisvę. Mat y d a v a u , kaip jūs šypsotės, g irdėdavau jūsų balso tembrą. Tie vaizdiniai man tapo tokie realūs ir gyv i , kad visa, ko mintyse troškau sau, savo vyrui ir abiem vaikams, tiesiog negalėjo neįvykt i" .

VAIZDUOTĖ - SVARBI GERO MOKYTOJO SAVYBĖ

Lankydamasis Apskrituosiuose Bokštuose Airijoje, susipaži

nau su vienu mokytoju, vardu Patrikas O. Atrodė, kad jis la

bai užsigalvojęs.

- Apie ką jūs taip mąstote? - paklausiau jo.

- Oi, tik apie tą didį ir nuostabų pasaulį, kuriame gyve

name, - atsakė jis. - Galvoju apie šių bokštų akmenų amžių.

Vaizduotė nukelia mane į tuos karjerus, kur tie akmenys bu

vo laužiami ir tašomi. Ji „nupiešia" tuos akmenis. Savo vidi

ne akimi regiu tų akmenų struktūrą, sudėtį ir jų vietą geolo

giniuose sluoksniuose. Pagaliau įsivaizduoju tų akmenų vietą

tarp kitų akmenų ir visame gyvenime. Žiūrint į šiuos Apskri

tuosius Bokštus galima atkurti visą airių tautos istoriją.

Savo vaizduotėje Patrikas matė įsivaizduojamus žmones,

gyvenančius bokštuose, girdėjo jų balsus. Visa ta vietovė jam


tiesiog atgijo. Tas sugebėjimas leido jam sugrįžti net į dar se

nesnius laikus, kai Apskritųjų Bokštų išvis dar nebuvo. Sa

vo vaizduotėje jis pradėjo kurti paveikslą tos vietovės, iš kur

tie akmenys buvo atgabenti, įsivaizdavo, kas juos atgabeno,

kam buvo skirtas šis statinys, įsivaizdavo su juo susijusią is

toriją. Jis sakė man: „Aš beveik girdžiu prieš tūkstančius me

tų čia aidėjusių žingsnių garsą".

Nesunku suprasti, koks populiarus buvo Patrikas kaip

mokytojas ir rašytojas, jį daug kas kviesdavo skaityti paskai

tų. Ir visa tai tik todėl, kad jis turėjo tokią lakią vaizduotę.

MOKSLAS IR VAIZDUOTĖ

Per vaizduotę pasaulin atėjo televizija, kompiuteriai, rada

rai, viršgarsiniai reaktyviniai lėktuvai ir visi kiti šiuolaikiniai

išradimai. Jūsų vaizduotė yra begalinis lobynas. Ji iškelia iš

pasąmonės visus muzikos, dailės, poezijos ir išradimų brang

akmenius. Ji leidžia jums žiūrint į senus griuvėsius, į seną

šventyklą ar į Egipto piramides atkurti išnykusius praeities

pėdsakus. Senų kapinių akmenyne galite įžiūrėti šiuolaikinį

miestą, prisikėlusį visu buvusio grožio ir šlovės puikumu.

Mes galime būti nepriteklių ir vargų nelaisvėje ar net pa

tekti už grotų, tačiau savo vaizduotėje skrajoti tokioje lais

vėje, apie kokią net nesvajojote.

VAIZDUOTĖ ATLIEKA DIDŽIUS DARBUS

Džonas Banjanas savo šedevrą „Piligrimo kelionė" parašė

būdamas kalėjime. Pasitelkęs savo vaizduotę sukūrė tokius

personažus, kaip Krikščionis, Evangelistas, Tikintysis, Viltin

gasis, Didysis Nusivylėlis; jie perteikia bendrus žmogaus cha-


rakterio bruožus, savybes, elgsenos šablonus. Visi tie perso

nažai prasimanyti, bet jų nuotaikos, jausmai, įsitikinimai, po

žiūriai ir žmogaus prigimties sugebėjimai bendražmogiški.

Džonas Miltonas nors ir buvo neregys, tačiau matė savo

vidine akimi. Jo vaizduotė padėjo jam sukurti „Prarastąjį ro

jų". Šitaip jis dalį Dievo rojaus atnešė visiems žmonėms. Vaiz

duotė ir buvo Miltono dvasinė akis; ji leido jam užsiimti Die

vo reikalais; tą darydamas, jis išsiveržė už erdvės ir laiko

ribų, paskelbė nematomojo Dievo tiesas.

VAIZDUOTĖ ATNEŠĖ JAI SĖKME IR PRIPAŽINIMĄ

Krista R., neseniai baigusi Kalifornijos universitetą Los An-

džele, tapo nuolatine mūsų susirinkimų ir paskaitų lankyto

ja. Vieną dieną mums bešnekučiuojant ji tarė:

- Esu įsitikinusi, kad turiu rašytojos pašaukimą, tačiau

apsakymai, kuriuos siuntinėju redakcijoms, visada atmeta

mi. Todėl jau imu netekti drąsos.

- Be reikalo, - pasakiau. - Ar nebandėte parašyti apsa

kymo apie Aukso taisyklę? Jei tokį apsakymą ir visus jo per

sonažus perleistumėte per savo dvasinį menininkės menta

litetą, tai neabejoju, kad sukurtumėt skaitytojams kai ką labai

įdomaus ir pamokomo.

Toliau pasiūliau jai kas vakarą prieš einant gulti įsivaiz

duoti, kad aš sveikinu ją su sėkme ir su jos apsakymo pri

ėmimu. Toks vaizdinys turėjo įstrigti į jos pasąmonę ir ten

suvešėti. Jei tik jai nepritrūks atkaklumo, tai rezultatų tikrai

sulauks.

Netrukus net du žurnalai priėmė Kristos apsakymus. Da

bar ji rašo pirmąjį romaną.


VAIZDUOTĖ PADĖJO IŠKILTI CHEMIKUI

Grįždamas iš paskaitų turnė po Europą, išsikalbėjau su ša

lia sėdinčiu bendrakeleiviu, jaunu chemiku Džesiu M. Jis pa

pasakojo man apie pirmąją svarbią sėkmę savo srityje - sin

tetinių prieskonių ir kvapiųjų medžiagų gamyboje. Daug

metų jo kompanija stengėsi susintetinti vieną kvapiąją me

džiagą. Dirbo ištisos tyrinėtojų grupės, bet nesėkmingai. Ga

lop šio tikslo buvo atsisakyta kaip beviltiško. Kai Džesis ką

tik baigęs mokslus atėjo dirbti į šią kompaniją, jo viršinin

kas davė šią užduotį jam, kad jis apsiprastų su darbo speci

fika. Džesis net nežinojo, kad ši užduotis buvo laikoma be

viltiška. Po kelių savaičių jis pateikė viršininkui visai neblogą

sprendimą.

Kiti kompanijos darbuotojai apstulbo. Jiems parūpo su

žinoti, kaip Džesiui tai pavyko padaryti. O jis papasakojo

jiems, kad atsakymą įsivaizdavo. Tačiau jie tuo nepatikėjo.

Tada jis pradėjo aiškinti smulkiau, Sakė, kad prieš eidamas

gulti įsivaizduodavo žodį „atsakymas", parašytą ryškiai rau

donomis raidėmis. Po tuo žodžiu jis įsivaizduodavo tuščią

vietą, kurioje turėjo pasirodyti ir pats atsakymas. Šitaip jis da

rė du vakarus iš eilės, bet veltui. Tačiau trečiąją naktį jam

prisisapnavo sapnas, kuriame buvo aiškiai pateikta šio jun

ginio formulė ir jo gamybos technologija.

KAIP VAIZDUOTĖ ATGAIVINA PRAEITI

Archeologai ir paleontologai, tyrinėjantys senovės Egipto ka

pavietes, savo vaizduotėje atkuria senovės scenas. Negyva

praeitis vėl atgyja, tampa regima ir girdima.


Žiūrėdami į griuvėsius ir akmenyse išraižytus hierogli

fus, mokslininkai vaizduotėje atkuria senovės šventyklas su

stogais ir apsupa jas sodais, baseinais ir fontanais. Iškasami

skeletai vėl įgauna akis, apauga audiniais, raumenimis, pra

deda vaikščioti ir kalbėti.

Praeitis tampa gyvąja dabartimi, ir matome, kad vaiz

duotei laiko ir erdvės ribos neegzistuoja. Savo vaizduotės ga

lių dėka galite bendrauti su pačiais geriausiais visų laikų ra

šytojais.

DIPLOMAS SU PAGYRIMU VAIZDUOTĖS DĖKA

Mišelė G. mano paskaitas apie pasąmonę sekmadienio rytais

pradėjo lankyti dar mokydamasi vidurinės mokyklos prieš

paskutinėje klasėje. Po kelių savaičių ji panoro pasikalbėti su

manimi asmeniškai. Prisipažino, kad baigusi vidurinę mo

kyklą norėtų mokytis koledže, ypač viename netoli esančia

me prestižiniame privačiame koledže, tačiau motina pareiš

kusi jai, kad apie tai negali būti nė kalbos. Jos tėvas,

ugniagesys, žuvo sugriuvus vienam pastatui, kai Mišelė dar

buvo maža. Ojos motina, dirbanti nekilnojamojo turto agen

te, vos sudurdavo galą su galu. Taigi šeimos biudžete lėšų

mokytis brangiame koledže tikrai nebuvo.

- Man didelė garbė, kad panorote savo rūpesčius papa

sakoti, - atsakiau jai. - Tik nemanau, kad jums reikėtų ma

no patarimo. O kaip atrodo jums?

- Panašiai manau ir aš. Pakanka tik daryti tai, ko jūs mo

kėte, ar ne? - Teisingai, - šypsodamasis atsakiau.

2 1 8 KOSMINĖS D VA S1NĖS C A LIOS DĖSNIAI

Mišelė kibo j darbą. Po kelis kartus per dieną ji mintyse

kurdavo puikią, vaizdingą sceną. Įsivaizduodavo save kole

džo miestelyje, jo bibliotekoje ir laboratorijose, sėdinčią ant

žolės ir besikalbančią su kitais studentais. Įsivaizdavo, kaip

koledžo rektorius įteikia jai diplomą, o kiti studentai, apsi

rengę studentiška apranga, ploja. Girdėdavo, kaip ją sveiki

na motina, jausdavo, kaip ji apkabina ir bučiuoja. Visa tai ji

įsivaizdavo kaip tikrą, natūralų, dramatišką, jaudinantį ir

nuostabų dalyką. Ji sakydavo sau: „Mano pasąmonėje egzis

tuoja kūrybinis intelektas, pajėgiantis įkūnyti visus tuos da

lykus, kuriuos įsivaizduoju, suteikti jiems gyvybę, judėjimą

ir realumą".

Mišelė dar padidino savo vaizdinių realumą, paprašiusi

iš to koledžo katalogų, bukletų ir kruopščiai juos išnagrinė

jusi. Vieną dieną jos dėmesį patraukė smulkiu šriftu išspaus

dinta pastraipa vieno katalogo paskutiniame puslapyje. Joje

buvo rašoma apie stipendiją, įsteigtą ginkluotųjų pajėgų ka

rių bei uniformas dėvinčių civilinių tarnybų darbuotojų, žu

vusių einant tarnybines pareigas, vaikams. Mišelė tuoj pat pa

skambino koledžo finansų skyriaus darbuotojui dėl

susitikimo ir išsiaiškino, kad ji tikrai patenka į šią studentų

kategoriją. Taigi je i tik jai pavyktų įstoti į šį koledžą, stipen

dija padengtų jos mokestį už mokslą, bendrabutį, maistą ir

kitas išlaidas!

Mišelės mokyklos baigimo pažymiai, per testus surinkti

balai ir puikios mokytojų duotos charakteristikos buvo dau

giau nei pakankami, kad ją priimtų į tą koledžą ir paskirtų

minėtąją stipendiją. Taigi jos pasąmonė atidirbo su procen-


tais. Atnešusi parodyti man pranešimą, kad priimta į kole

džą, Mišelė tarė: „Na štai, mano sėkmė atėjo, ir tokia didelė,

kad net liejasi per kraštus!" Po ketverių metų ji koledžą bai

gė ir gavo diplomą su pagyrimu. Ar ne puikus pavyzdys, kaip

jūsų pasąmonė daro stebuklus?

BERNIUKAS VAIZDUOTĖS DĖKA IŠGYDĖ SAVO MOTINA

Kai susipažinau su Džastinu P., jam buvo tik keturiolika me

tų. Jis man pasakė, kad kai tik susiduria su sunkumais, iš

karto įsivaizduoja, jog Jėzus kalbasi su juo ir pasako, ką

daryti.

To berniuko molina sirgo chroniška liga. Džastinas daž

nai nurimdavo, susikaupdavo ir stengdavosi įsivaizduoti,

kaip Jėzus jam sako: „Eik savo keliu; tavo motina jau pasvei

ko!" Šią sceną jis įsivaizduodavo taip realiai, gyvai ir inten

syviai, kad ja patikėjo ir įtikino save, jog viskas, ką mintyse

girdi, yra šventa tiesa. Ir jo motina visiškai pagijo, nors me

dikai manė, jog tai neįmanoma.

Džastinas visiškai susitapatino su savo reginiu, ir tai, kuo

jis taip tikėjo, iš tikrųjų įvyko. Kai jis pakeitė mintyse savo

požiūrį į motiną, įsivaizdavo, kad ji visiškai sveika, tai min

tis apie jos sveikatą įsitvirtino jo pasąmonėje. Yra tik viena

gydančioji galia - jūsų pasąmonė. Džastinas šiuo dėsniu pa

sinaudojo nesąmoningai, jis tvirtai tikėjo, kad Jėzus iš tikrų

jų kalbasi su juo; atsiliepdama į tą tikėjimą, jo pasąmonė ati

tinkamai sureagavo.

Paracelsas dar šešioliktajame amžiuje rašė: „Nesvarbu,

ar tas dalykas, kuriuo tikite, tikras ar netikras - rezultatai bus

tie patys".

220 KOSMINĖS DMS/NĖS GALIOS DĖSNIAI

VAIZDUOTĖ - DIEVO DIRBTUVĖ

„Kai nebėra svajonių, tauta praranda savitvardą,, (Pat 29, 18). M a n o svajonė - kuo daugiau sužinoti apie Dievą ir apie jo kelius. M a n o svajonė - puiki sveikata, harmonija ir ramybė. M a n o svajonė - vidinis tikėjimas, kad Beribė dvasia dabar gydys mane ir vadovaus viskam, ką tik aš darysiu. Žinau ir t ikiu, kad manyje esanti Dievo galia atsilieps i m a n o maldas; tai tvirtas mano įsitikinimas. Ž inau, kad va izduotė padarys tai, ką įsivaizduoju savo mintyse. Apaštalas Paulius sako: „Tikėjimas laiduoja mums tai, ko viliamės, į rodo t ikrovę, kurios n e m a t o m e " (Žyd 11, 1).

Aš išsiugdžiau kasdieninį įprotį įsivaizduoti apie save ir apie kitus tik tai, kas kilnu, g r a ž u , dieviška. įsivaizduoju, kad dirbu tokį darbą, kokį norėčiau dirbti; įsivaizduoju, kad tur iu daiktus, kuriuos noriu turėt i ; įs ivaizduoju, kad esu tas, kuo norėčiau būti. Kad tai taptų realybe, aš jaučiu to realumą ir ž inau, kad taip yra iš tikrųjų. A č i ū tau, T ė v e !

KAIP PASITELKTI VAIZDUOTE.

1. Sugebėjimas kurti vaizdinius vadinamas vaizduote. Vaizduotė įgyvendina visas idėjas ir projektuoja jas erdvės ekrane.

2. Jus galite įsivaizduoti puikų namą, kelionę ar vedybas; je i tik jausite viso to realumą, jūsų vaizdiniai bus įgyvendinti.

3. Įsivaizduokite, jog dirbate mėgstamą darbą, įsijauskite į jį, ir tada jūsų gyvenime vyks tikri stebuklai.

4. Mintyse įsivaizduokite, kad esate sveikas ir laimingas, gy

venate puikiame name su mylima žmona ar mylimu vy

ru ir su gražia linksma šeima. Atkakliai laikykitės šio vaiz

dinio, ir jūsų gyvenime vyks tikri stebuklai.


5. Sudrausminta vaizduotė leis jums išvysti vidine akimi se

novės pastatų griuvėsių struktūrą, o savo gyva vaizduo

te galėsite juos atkurti ir tada išnykusi praeitis vėl atro

dys jums tarsi gyva.

6. Per vaizduotę pasaulin atėjo televizija, kompiuteriai, ra

darai ir visi kiti šiuolaikiniai išradimai.

7. Rašytojai, pasitelkę vaizduotę, sukuria nemirtingus vei

kalus, kurie įamžina jų vardą, pvz.: Šekspyrą, Banjanas,

Miltonas ir kiti.

8. Įsivaizduokite, kad jūsų kūryba žavi ir domina skaityto

jus, įsivaizduokite, kaip visi jus sveikina su sėkme. Jei to

kie vaizdiniai jums taps įprasti, jie įsmigs į pasąmonę ir

galiausiai taps realybe.

9. Jei dažnai įsivaizduosite, kad sukūrėte puikią poemą, dai

ną ar pjesę, tai tokios poemos, dainos ar pjesės tema iš

kils mintyse savaime, be jokių pastangų.

10. Chemikai gali įsivaizduoti radę sudėtingos problemos

sprendimą, mąstydami apie jį. Kartais toks sprendimas

ateina sapne, kuris yra pasąmonės sukurtas vaizdinys, ir

jūs pamatote gatavą formulę.

11. Žiūrėdami į griuvėsius su akmenyse iškaltais hieroglifais,

mokslininkai vaizduotėje atkuria senovės šventyklas su

stogais ir apsupa jas sodais, baseinais ir fontanais.

12. Galite mintyse sukurti puikią, vaizdingą dramą ir pano

rėti, kad ji vyktų tikrovėje. Tada pasistenkite, kad ji būtų

kuo gyvesnė, realesnė, natūralesnė, dramatiškesnė ir jau

dinanti. Jūsų pasąmonė priims viską, ką įsivaizdavote ir

į ką įsijautėte, ir tai įgyvendins, realizuos.

13. Įsivaizduokite, kad jūsų mylimas žmogus pasakoja, kaip

Paskutinis Begalinio gyvenimo dėsnis

ievo buvimas visur reiškia, kad Dievas, arba Begalinis gy

venimas, yra visur, kiekvieną laiko akimirką ir kiekviename

erdvės taške. Visą dieną teigti Dievo buvimą - tai kelias į har

moniją, sveikatą, ramybę, džiaugsmą ir gyvenimo pilnatvę.

Dievo buvimo teigimas yra neįsivaizduojamai galinga priemo

nė. Neignoruokite jos vien dėl to, kad ji tokia paprasta.

Privalote suvokti, kad bet kokia kūryba yra Dievo pasi

reiškimas, o to pasireiškimo įvairovė tiesiog begalinė. Jūs esa

te individualizuotas Dievo, arba Gyvybės, pasireiškimas. Die

vas reiškiasi ir per jus vis aukštesniu ir aukštesniu lygmeniu.

Todėl jūs egzistuojate šiame pasaulyje tam, kad garbintumėte

Dievą ir amžinai juo džiaugtumėtės.

Dabar pradėkite mąstyti apie pačią didžiausią iš visų tie

sų - viską apimančią, viską aprėpiančią tiesą, kad Dievas yra

vienintelė šio pasaulio priežastis, vienintelė galia ir vienin

telė medžiaga ir kad viskas, ką matote, jaučiate ir liečiate,

yra jo saviraiškos sudėtinė dalis.


Nuo KO PRADĖTI

Pažįstu nemažai žmonių, kurie kasdien po penkias ar dešimt

minučių medituoja apie tai, kad Dievas yra amžinoji palai

ma, ramybė, harmonija, džiaugsmas ir begalinė išmintis; kad

jis yra visagalis ir spinduliuoja beribę išmintį ir meilę. Jie

mintimis apsistoja ties tomis tiesomis. Jie įvairiais kampais

apžvelgia tas Dievo savybes ir galias. Tada pradeda suvokti,

kad kiekvienas žmogus, su kuriuo jie susiduria, yra Dievo pa

sireiškimas. Iš tiesų viskas, ką j ie mato, yra Dievo pasireiš

kimas. Tai Dievas parodo save, nes tai jam teikia džiaugsmo.

Taip medituodami žmonės pamato, jog pasikeičia visas jų pa

saulis. Nuolat gerėja jų sveikata, gyvenimo sąlygos, pasipil

do jų veiklumas ir energija.

Jis PO SEPTYNERIŲ METŲ SURADO SAVO SŪNŲ

Lorensas B., mano paskaitų lankytojas, papasakojo man vie

ną nuostabų savo gyvenimo epizodą. Maždaug prieš septy

nerius metus, po skausmingų skyrybų, jo buvusi žmona pra

dingo kartu su jų sūnumi, kuriam tada buvo keturiolika

metų. Jis nėrėsi iš kailio, jų ieškodamas, bet jo buvusi žmo

na buvo tvirtai nusprendusi pasislėpti taip, kad jų nerastų.

Keršydama už patirtas nuoskaudas, ji nusprendė visiems lai

kams atimti iš jo vienintelį sūnų.

Tačiau per keletą pastarųjų mėnesių Lorensas išmoko

teigti Dievo buvimą. Jis įprato kelis kartus per dieną kartoti:

„Mano sūnus yra Dievo žinioj, ir Dievas parodys man, kur

jis yra. Žinau, kad Dievas nuostabiu būdu suves mus, ir už

tai jam dėkoju".

Paskutinis Begalinio gyvenimo dėsnis 225

Netrukus jis supažindino mane su sūnumi. Tas jaunuo

lis vieną popietę tiesiog paskambino priėjo durų po daugiau

kaip septynerius metus trukusio išsiskyrimo!

Maždaug tuo metu, kai jis pradėjo melstis, kad sūnus su

grįžtų, jaunuolis pats pradėjo ieškoti tėvo. Jo motina atsisa

kė ką nors papasakoti apie jo tėvą, todėl jis net nežinojo, ku

riame Amerikos krašte jis galėtų būti. Naudodamasis

internetu, jis pasidarė sąrašą visų žmonių Jungtinėse Valsti

jose ir Kanadoje, kurių pavardės ir vardai buvo Lawrence,

Laurence, Larry ar tiesiog L. Po to prasidėjo nuobodus eli

minavimo procesas. Nė neįpusėjęs to sąrašo, jis pradėjo jausti

nuovargį ir nusivylimą, kai staiga jo dėmesį patraukė Law

rence B. iš Los Andžclo. Jam pasirodė, tarsi šis vardas blyks

telėjo ugninėmis raidėmis. Užuot pradėjęs skambinti telefo

nu, kaip paprastai darydavo, jis sėdo į pirmąjį lėktuvą,

skrendantį į Vakarų pakrantę, ir pasiėmęs taksi nuvažiavo

nurodytu adresu!

„Nes šis mano sūnus buvo miręs ir vėl atgijo, buvo pra

žuvęs ir atsirado. Ir jie pradėjo linksmintis" (Lk 15, 2 4 ) .

JOS NAMAI BUVO IŠGELBĖTI

Prieš kelerius metus kalvas prie Los Andželo apėmė baisus

miško gaisras, genamas uraganinių Santa Anos vėjų. Nežmo

niškai susijaudinusi man paskambino Amanda V.

- Matau ugnies frontą kalvos viršūnėje už savo namo, -

pranešė ji. - Jis artinasi prie mano namų. Ką daryti?

Patariau jai prisijungti prie manęs ir telefonu teigti Die

vo buvimą. Mudu kalbėjome tokių maldą:


„Mes pripažįstame, jog Dievas yra ten, kur esate jūs ir kur yra jūsų namai. Jūsų namai apgaubti Dievo meilės. Dievo apsauga supa jus ir jūsų namus. Jūs esate pasinėrusi Dievo esatyje. Dievo buvimas teikia ramybę, harmoniją, džiaugsmą, tikėjimą ir pasitikėjimą savimi. Šventas amžinosios Dievo meilės ratas supa jūsų namus, apgaubia juos, sergsti juos. M u d u kalbame šią maldą ž inodami, kad Dievas mus išklausys".

Po poros valandų Amanda vėl paskambino man ir pasa

kė, kad ugnis atėjo iki pat jos sklypo tvoros ir sustojo! Tai at

rodė tikras stebuklas. Dar tą pačią dieną kiek vėliau atvykę

ugniagesiai pasakė: „Jūsų namą galėjo išgelbėti tik Visagalis

Dievas, ir niekas kitas".

Ji PRIPAŽINO DIEVO BUVIMĄ

Eliza G. dirbo jaunesniąja redaktore vienoje didelėje leidyk

loje Niujorke. Ji parašė man laišką, kuriame skundėsi, kad

dvi jos bendradarbės labai negražiai ją apkalba ir stengiasi

pakenkti jos reputacijai. Jų skleidžiamos paskalos šmeižikiš

kos ir visiškai nepagrįstos.

Parašiau jai atsakymą, kur patariau pripažinti tose mo

teryse Dievo buvimą. Tai reiškė pripažinti jose aukštesnią

ją išmintį ir galybę, dieviškąją meilę ir harmoniją kartu pri

pažįstant tas galias ir savyje. Prie laiško pridėjau tokią

maldelę:

„ T o s e m o t e r y s e ( n u r o d y t i jų v a r d u s ) r e g i u esant Dievą. Per k iekvieną iš jų Dievas mąsto, kalba ir veikia. Jos yra myl inčios, mielos ir paslaugios. Kai pagalvo ju apie kurią nors iš jų ar sut i n k u , ty lomis kar to ju: 'Per jus kalba Dievo meilė. Per jus ve ikia D i e v a s ' . "


Tos maldelės kartojimas buvo vienintelis dalykas, kurį

Eliza darė. Kitą mėnesį abi tos moterys perėjo dirbti į kitą

leidyklą. Prieš išeidamos ir viena, ir kita pakvietė Elizą pie

tų, padėkojo jai ir išreiškė apgailestavimą, kad nespėjo ge

riau jos pažinti. Dievo buvimo jose teigimas išsklaidė abiejų

tų moterų priešiškumą.

KLAUSYTOJAI DABAR JI MYLI

Monro A. buvo jaunas pastorius, gavęs pirmąjį paskyrimą.

Jis kreipėsi į mane patarimo.

- Nesuprantu, kas čia darosi, - sakė jis. - Mano parapi

jiečiai tokie šalti ir santūrūs. O jau tie mano pamokslai... Nuo

jų man tiesiog darosi bloga. Sunku apsakyti, kiek laiko ski

riu kiekvieną savaitę pamokslui rengti, kaip kruopščiai sten

giuosi, kad kiekvienas iš jų laikytųsi mūsų tikėjimo princi

pų. Tačiau susilaukiu vien tik kritikos. Žinoma, niekas man

to nesako tiesiai į akis, bet atsiliepimai vis tiek mane pasie

kia. Kažkodėl man niekaip nesiseka rasti bendros kalbos su

tais žmonėmis. Nežinau, kas dėl to kaltesnis - aš ar jie, ta

čiau, kokia bjauri susidarė padėtis, jums parodys tai, kad aš

čia darbuojuosi jau beveik metus, o dar nė vienas parapijie

tis nepakvietė manęs pietų!

- Tai tikrai blogai, - atsakiau jam. - Siūlyčiau jums teig

ti Dievo esatį. Prieš išeidamas ant pakylos spinduliuokite pa

rapijiečiams meilę, ramybę, gerą valią ir apie dešimt minu

čių narsiai kartokite: „Visi, kurie atėjo čia šj rytą, yra

laiminami, gydomi ir įkvepiami. Dievas mąsto, kalba ir vei

kia per mane. Dievas gydo visus savo garbintojus. Visi, gir

dintys mano tiesos žodžius, yra išgydomi, įkvepiami ir ste-

228 KOSMINES DVASINĖS GALIOS DĖSNIAI

buklingu būdu klesti. Myliu savo parapijiečius - j ie yra Die

vo vaikai ir per juos šviečia Dievo šlovė".

Po kelių savaičių įvyko stebuklingas pasikeitimas. Mon

ro parapijiečiai pradėjo jį girti ir sakyti, kaip jiems padėjo ir

kaip juos įkvėpė jo pamokslai, ir kaip buvo išklausytos jų

maldos.

Šitaip Monro pamatė, jog geriausias būdas visiems sun

kumams įveikti yra teigti Dievo buvimą. Jis yra kiekvieno žmo

gaus dieviškoji realybė, glūdinti po žmonių neteisingų įsitiki

nimų, nuomonių, prietarų ir blogų įtakų storu sluoksniu.

KAIP BROLIS LORENSAS TEIGĖ DIEVO BUVIMĄ

Brolis Lorensas buvo septynioliktojo amžiaus vienuolis,

šventas žmogus, visiškai atsidavęs Dievui, labai paprastas ir

nusižeminęs. „Visas mano darbas yra vykdyti Dievo valią", -

sakydavo jis.

Brolis Lorensas teigė Dievo buvimą plaudamas indus ar

šveisdamas grindis. Jis tai traktavo kaip Dievo paskirtą dar

bą. Dievo buvimą nė kiek ne menkiau suvokė ir dirbdamas

virtuvėje nei melsdamasis prie altoriaus. Broliui Lorensui ke

lias į Dievą ėjo per jo širdį ir per meilę. Savo vyresniuosius

jis stebino tuo, kad būdamas menkai išsilavinęs, vos mokė

damas skaityti ir rašyti, jis sugebėdavo labai gražiai ir išmin

tingai išsakyti savo nuomonę. Visus žodžius įkvėpdavo jo vi

dinis Dievo balsas.

Štai kaip brolis Lorensas teigdavo Dievo buvimą. Jis, pa

vyzdžiui, sakydavo: „Atsiduodu Tavo esačiai; Tavo reikalas,

kuo aš užsiimu, todėl viskas bus gerai".


Brolis Lorensas sakydavo, kad jo vienintelis rūpestis yra

neprarasti Dievo suvokimo, tačiau to jis niekada nesibaimi

no, visiškai pasitikėdamas Dievo meile ir jo gerumu.

Savo gyvenimo pradžioje brolis Lorensas bijojo, kad bus

prakeiktas. Ta baimė kankino jį ketverius metus, kol jis su

prato, kad tokios mintys jam kyla dėl per menko tikėjimo į

Dievą. Tą supratęs, jis išsilaisvino ir įžengė į nuolatinio

džiaugsmo pasaulį.

Virdamas, kepdamas ar plaudamas indus virtuvėje bro

lis Lorensas išmoko nors minutėlei stabtelėti ir pagalvoti apie

jo egzistavimo centre esantį Dievą, suvokti Dievo esatį ir pa

slapčiomis su Juo susitikti. Tas jo vidinis apšvietimas, kai jis

entuziastingai žavėjosi Šventąja Dvasia, leido broliui Loren

sui atsidurti gilios ramybės karalystėje.

Ji IŠGYDĖ SŪNŲ

Gavau laišką iš vienos verslininkės Čikagoje, vardu Džesika

R. Ji mano knygoje „The Miracle of Mind Dynamics" („Dva

sinių varomųjų jėgų stebuklas") perskaitė skyrių „Kaip būti

sveikam ir tokiam likti visą laiką". Jis užgavo jai jautrią sty

gą, nes jos aštuonerių metų sūnus Kevinas jau beveik metus

sirgo chroniška astma. Ši liga jam dažnai paūmėdavo, ir ta

da tekdavo jį guldyti į ligoninę.

Vieną vakarą Džesika atsisėdo šalia savo sūnaus lovos,

kai jis nuėjo gulti, ir pradėjo garsiai melstis:

„ Kevinai, tu esi Dievo sūnus. Dabar regiu tavyje esantį Dievą. Jis reiškiasi harmonija, sveikata, ramybe, dž iaugsmu, g y v y b i š k u m u , v ient isumu. Dievas įkvėpė tau g y v y b ę . Tave sukūrė Dievo dvasia,


g y v y b ę tau įkvėpė Visagalis. Tu įkvepi Dievo ramybę ir iškvepi Dievo meilę. 'Tėve, dėkoju tau, kad mane išklausei. Aš žinojau, kad visuomet mane išklausai' (Jn 11, 41-42)".

Džesika šitaip meldėsi apie valandą, kartodama šias di

džiąsias tiesas ir žinodama, kad jos įstrigs į sūnaus pasąmo

nę. Vienu tarpu iš apėmusios ją ramybės, ji pajuto, kad mal

da išklausyta, ir jos troškimas melstis praėjo.

Kitą rytą Kevinas vos pabudęs tarė motinai:

- Mamyte, šią naktį mane aplankė angelas ir pasakė, kad

daugiau nebesirgsiu. Argi ne nuostabu?

Ėjo dienos ir savaitės, o astma iš tikrųjų pradingo ir dau

giau nebepasikartojo. Vaikas visiškai pasveiko. Motinos tikė

jimas Dievo buvimu persidavė sūnui, ir jo pasąmonė šį tikė

jimą išreiškė per angelą, pranešusį jam apie pasveikimą. Tai

nuostabus Dievo galios pavyzdys.

Jis PRADĖJO VAIKŠČIOTI IR KALBĖTI

Dr. Eisi Makoi iš Beverli Hilso Kalifornijos valstijoje leido

man pacituoti šią stebuklingo išgydymo istoriją:

„Ponui A. buvo smarkiai sužalota galva, sprandas ir krūtinė, kai ant jo u ž g r i u v o beveik poros šimtų ki logramų svorio plokštė. Kelias dienas jis buvo be sąmonės. Aš pasikviečiau dvasininką melstis su manimi ir apie valandą m u d u k a r t o j o m : 'Dievas yra šio ž m o g a u s g y v y b ė . Jo g y v y b ė susijusi su Dievu. Dievo buvimas jame teikia jam ramybę, g y v y b i n g u m ą ir vientisumą'.

Valandai baigiantis, ponas A. a tgavo sąmonę, tačiau negalėjo kalbėti ir vaikščioti, nes b u v o paralyžiuotas. A t r o d ė , jo būklė beviltiška. Išbandžiau viską, ką tik išmaniau iš g y d y m o praktikos, bet širdies gi lumoje b u v a u įsitikinusi, kad jį išgydyti gali tik


Dievas. K a r t u su m i n ė t u dvas in inku m e l d ė m ė s už j į kasdien kartodami: 'Jūsų asmenyje vaikšto ir kalba Dievas. Dievo galybės dėka jūs kalbate, laisvai ir smagiai vaikštote. Mes girdime, kaip jūs kalbatės su mumis, ir matome, kaip jūs einate per kambarį. Dievas dabar jus g y d o ' .

Po trijų mėnesių įvyko stebuklas. Ponas A. pradėjo aiškiai kalbėti ir galėjo vaikščioti be ramentų; vaikšto ir dabar. Pasak jo paties, jis g i rdėdavo viską, ką mes kalbėjome, ir viską dėdavosi į galvą. Be jokios abejonės, mūsų maldos pateko į jo pasąmonę ir ši atsiliepė į jas. Štai kaip j a m pagelbėjo gydomosios Dievo gal ios".

Jo NEGALĖJO SUŽLUGDYTI

Kai rašiau šį skyrių, mane pertraukė tarpmiestinis telefono

skambutis. Skambino vienas senas mano draugas. Aštriu ir

piktu balsu jis pareiškė: - Mano priešai sumanė sužlugdyti mane ir mano verslą.

Pasiūliau jam teigti Dievą štai tokiais žodžiais:

„Tie du ž m o n ė s [jo vadinamieji priešai] kasdien atspindi vis daugiau ir daugiau Dievo g e r u m o . Jų viltys, troškimai ir siekiai tokie pat, kaip ir m a n o . Jie t rokšta r a m y b ė s , harmoni jos, meilės, dž iaugsmo ir gausos - taip pat, kaip ir aš. Jie yra garbingi, nuoširdūs, sąžiningi, dieviškoji teisybė jiems yra aukščiau už viską. Linkiu jiems visiems Dievo malonių. Mūsų santykiai yra harmoningi, ramūs, kupini suprat imo. Jie nori laikytis A u k s o taisyklės, aš irgi. Sveikinu juose slypintį dieviškumą ir dėkoju už harmoningą sprendimą".

Patariau draugui kartoti šią maldą daug kartų per die

ną, kad tų minčių įspūdžiai ir jausmai įslrigtiĮ į pasąmonę,

kol jį užvaldys jų tiesa. Be to, pasakiau, kad ir toliau šitaip


laimindamas savo skriaudėjus, jis pajus didelį palengvėjimą, tarsi jo siela apsivalytų. Paaiškinau, kad jis nurims ir atsipalaiduos.

Jis nuoširdžiai įsijautęs ir atsidėjęs pradėjo kalbėti šią

maldą ir įsitikino, kad iš jo paties tikrai ima sklisti gydančio

ji galia ir tie du piktieji žmonės iš tiesų ima keistis. Jis supra

to, kad Dievo esaties teigimas yra visa apimanti tiesa, išlais

vinanti visus žmones.

TRIJŲ ŽINGSNIŲ METODAS

Pirmasis ž ingsnis

Sutikite, kad Dievas yra vienintelė Esatis ir vienintelė Galy

bė. Dievas yra tikrasis jūsų gyvenimas ir realybė.

A n t r a s i s ž ingsnis

Suvokite, žinokite ir tvirtinkite, kad viskas, kuo jūs esate, ir

viskas, ką matote, nesvarbu, kas tai būtų - medis, šuo ar ka

tė, yra Dievo reiškimosi dalis. Tai didžiausias dalykas, kurį

galite padaryti; jis neapsakomai galingas.

Trečiasis ž ingsnis

Du tris kartus per dieną ramiai prisėskite ir pagalvokite:

„Dievas yra viskas; jis pats svarbiausias".

Pradėkite suvokti, kad Dievas yra jumyse ir visuose ap

linkiniuose žmonėse. Kuo dažniau prisiminkite, kad Dievas

veikia ir mąsto ne tik per jus, bet ir per kitus žmones, o ypač

priminkite sau šią tiesą, kai turėsite reikalų su kitais žmo

nėmis.


Jei kur nors viešai dainuosite, kalbėsite, veiksite ar vai

dinsite, mintyse kartokite sau: „Dievas per mane laimina ir

įkvepia visus klausytojus". Tada jie mylės jus ir palankiai su

tiks. Štai taip reikia teigti Dievo buvimą.

BUVIMAS SU DIEVU

G y v e n u suvokimo būsenoje. Suvokiu vidinę ramybę, džiaugsmą, harmoniją, linkiu gero visai žmonijai. Žinau, kad mano tikroji šalis nėra tik geograf inė vietovė, o mano gyvenamoj i vieta. G y v e n u Aukščiausiojo globoje, g y v e n u Visagalio šešėlyje; visą gyvenimą kasdien vaikštau ir kalbuosi su Dievu. Ž inau, kad yra tik viena Dieviškoji šeima - tai žmoni ja. „Pakyla Dievas, išsisklaido jo priešai" (Ps 68, 1).

Ž inau, kad vieninteliai mano priešai yra baimė, nežinojimas, prietarai, kompromisai ir kiti netikri dievai. Neleisiu tiems priešams apsigyventi savo sieloje. Ginsiu šalin neigiamas mintis. Išaukštinu mintyse Dievą ir jo meilę. Mąstau, veikiu ir jaučiu iš dieviškosios meilės pozicijų. Mintimis susiliečiu su dieviškąja galybe ir ji veikia m a n o naudai; todėl jaučiuosi nenugalimas. Ramybė prasideda nuo manęs. Jaučiu, kaip Dievo ramybės upė teka per mane.

Aš tikiu, kad Dievo meilė pripildo visų žmonių širdis, kad Die

vas ir jo išmintis valdo mane ir vadovauja man ir visiems ž m o

nėms. Dievas įkvepia mane, mūsų vadovus ir visų šalių vyi iair.y

bes, kad v y k d y t ų jo valią, jo v i e n o valią. Dievo valia yi.i

harmonija, ramybė, džiaugsmas, pilnatvė, grožis I I Inl iulum.r,

Tai nuostabu!

234 KOSMINES DVASINUS GALIOS DĖSNIAI

ĮSIMINTINOS TIESOS

1. Dievo buvimo teigimas - tai kelias į sveikatą, laimę ir

dvasios ramybę.

2. Pradėkite suvokti, kad viskas, ką matote, yra Dievo reiš

kimosi dalis.

3. Dievas yra Begalinė išmintis; jei prapuolė jūsų vaikas, ji

žino, kur jis yra, ir nurodys tą vietą jums.

4. Niekas nepajėgs paliesti jūsų ar jūsų namų, jei apsupsite

juos Dievo meile ir žinosite, kad ji saugo jus ir globoja.

5. Matykite Dievo buvimą kitame žmoguje, kuris jus ka

muoja, vargina ar skleidžia apie jus paskalas. Tvirtinki

te, kad Dievas mąsto, kalba ir veikia per tą žmogų, ir su

prasite, kad meilė niekada neapvilia.

6. Jei esate pranešėjas ar paskaitininkas, kartokite: „Dievas

per mane laimina ir įkvepia visus klausytojus", - ir jūsų

gyvenime vyks tikri stebuklai.

7. Bet koks darbas yra Dievo duotas. Kad ir kokį darbą dirb

tumėte, dirbkite jį Dievo naudai.

8. Melskitės už savo šeimos narius, suvokdami Dievo mei

lės, ramybės, džiaugsmo ir harmonijos buvimą. Jauskite

to, ką tvirtinate, realumą ir jūsų mylimo žmogaus pasą

monė atitinkamai į tai atsilieps.

9. Jei žmonės mėgina jums pakenkti, supraskite, kad jūs

ir Dievas esate viena, ir j ie negalės įveikti jūsų gynybos.

Laiminkite juos įsivaizduodami, kad j ie yra garbingi,

nuoširdūs ir mylintys žmonės ir kad juos taip pat valdo

Dievas.

10. Įsivaizduokite, kad viskas, ką matote, yra Dievo reiški

mosi dalis. Kiekvienas jūsų sutiktas žmogus yra Dievo įsi-

Paskulinis Begalinio gyvenimo dėsnis 235

kūniįimas. Kiekvienas žmogus nori, kad nepaisytumėte

jo silpnybių, trūkumų ar aplaidumo. Kaip apaštalas Pau

lius iš Taršo stenkitės kiekviename žmoguje įžvelgti Kns-

tų - šlovės viltį.

236 KOSMINĖS DVASINĖS GALIOS DĖSNIAI 237

Ši puiki knyga padėjo daugeliui pasaulio skaitytojų pasiekti iš p irmo

žvilgsnio neįmanomų dalykų. Dabar ir jūs galite pakeisti savo gyvenimą

paprasčiausiai pakeisdami mąstymą. Šioje knygoje dr. Murphy išaiškina,

kokią įtaką kiekvienam žmogaus poelgiui turi pasąmonė. Knygoje daug

paprastų, praktiškų, jau išbandytų pratimų, daug įkvepiančių gyvenimo

istorijų apie žmonių pasiekimus. Jūs sužinosite, kaip paveikti savo pasąmonę,

ir tada:

• Sustiprinsite savo sveikatą ir netgi išsigydysite dažnai kamuojančius

fizinius negalavimus

• Gausite pareigas, kurių siekiate, atlyginimą, kokio norite,

pripažinimą, kurio nusipelnėte

• Išdrįsite daryti tai, ko niekada gyvenime nedrįsote

• Užmegsite draugystę ir sutvirtinsite santykius su bendradarbiais,

šeima ir draugais

• Sustiprinsite santuoką ir meilę

• Įveiksite įvairias fobijas, manijas ir blogus įpročius

• Atskleisite „amžinos jaunystės" paslaptį ir dar daug daugiau!

Vadovaukitės šia knyga,

ir daugiau niekas neįstengs

pakenkti jūsų gerovei,

laimei ir dvasios ramybei

Neįt ikėt ina, bet tai tiesa! Jums nereikia tuščiai svajoti apie tai,

ko visada n o r ė j o t e ir ko nusipelnėte! Kaip džiaugiatės ir

mėgaujatės neišsenkama o r o s r o v e , kurią įkvepiate, taip galite

džiaugtis ir mėgautis turtais, laime, sveikata ir meile. Prabangus

gyvenimas, gražios vilos, kelionės į tolimas egzotiškas šalis,

prašmatnūs automobil iai, reti ir neįkainojami m e n o kūriniai -

visa tai ir dar daugiau taps įmanoma, jei suprasite paslaptį, kaip

valdyti „minties spindulius".

Jau ketvirt į amžiaus dr. Joseph M u r p h y m o k o ir rašo knygas,

pataria ir skaito paskaitas tūkstančiams klausytojų iš v iso

pasaulio. Daugelį metų tyr inėdamas svarbiausias pasaulio

religijas, jis suprato, kad didžioji galia glūdi k iekviename, ir

v isomis savo jėgomis siekė pagrįsti v ieną didžiausių visų laikų

atradimų:

JŪS TURITE NERIBOTA GALIĄ BŪTI TURTINGI!

Tačiau pr i re ikė nemažai metų, kol p a v y k o išaiškinti t iesioginio

ryš io su šia paslaptinga jėga paslaptis, kurios p i rmąkart

atskleidžiamos šioje knygoje.

Murphy, Joseph M u 9 9 Kosminės dvasinės galios dėsniai/Joseph Murphy; iš anglų kalbos

verlė Linas Tamūnas. - Vilnius: Alma littera, 2 0 0 5 . - 2 4 0 p.

ISBN 9 9 5 5 - 0 8 - 6 3 6 - X

Senovinę dvasinę išmintį derindama su šiuolaikinės psiehologijos atradimais, ši knyga padės jums susikurti turtingą, dvasingą ir harmoningą gyvenimą, atgauti sveikatą, džiaugsmą ir dvasios ramybę.

UDK 159.96

j o s e p h Murphy

K O S M I N E S DVASINES GALIOS DĖSNIAI

Tiražas 5 0 0 0 egz. Išleido leidykla „Alma littera", A. Juozapavičiaus g. 6/2, 0 9 3 1 0 Vilnius Internete- svetainė: http://www.almalittera.lt Spaudė AI! „Spauda", Laisvės pr. 6 0 , 0 5 1 2 0 Vilnius

R e d a k t o r ė Bronė Bcdčienė K o r e k t o r ė Mindauge Karvelytė M a k e t a v o Žila Piklumienė

http://www.almalittera.lt

joseph murphy - kosminės dvasinės galios dėsniai

Documents