jūsų socialinės apsaugos teisėsec.europa.eu/employment_social/empl_portal/ssrineu/your social...

Švedijoje

Jūsų socialinės apsaugos teisės

Užimtumas, socialiniai reikalai ir įtrauktis

Jūsų socialinės apsaugos teisės Švedijoje

2012 m. liepos mėn. 2

Šiame vadove pateikta informacija buvo parengta ir atnaujinta glaudžiai

bendradarbiaujant su Tarpusavio informavimo apie socialinę apsaugą sistemos (Mutual

Information System on Social Protection, MISSOC) nacionaliniais pranešėjais. Daugiau

informacijos apie MISSOC tinklą rasite internete

(http://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=lt&catId=815).

Šiame vadove bendrais bruožais aprašomos socialinės apsaugos sistemos, kurios

veikia aptariamose šalyse. Daugiau informacijos galima rasti kituose MISSOC

leidiniuose; visi jie yra paskelbti nurodytoje interneto svetainėje. Taip pat galite

kreiptis į šio vadovo I priede išvardytas atsakingas institucijas.

Nei Europos Komisija, nei jokie Komisijai atstovaujantys asmenys neatsako už šiame

leidinyje pateiktos informacijos naudojimą.

© Europos Sąjunga, 2012 m.

Leidžiama dauginti nurodžius šaltinį.

http://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=lt&catId=815




Turinys

I skyrius. Įžanga, organizavimas ir finansavimas ................................................... 4 Įžanga ........................................................................................................... 4 Socialinės apsaugos organizavimas ................................................................... 5 Finansavimas ................................................................................................. 5

II skyrius. Sveikatos priežiūra ............................................................................. 7 Kada turite teisę į sveikatos priežiūros paslaugas? .............................................. 7 Ką apima? ..................................................................................................... 7 Kaip galima naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis? ............................................ 7

III skyrių. Piniginės ligos išmokos ........................................................................ 9 Kada turite teisę gauti pinigines ligos išmokas? .................................................. 9 Ką apima? ....................................................................................................10 Kaip galima gauti pinigines ligos išmokas? ........................................................11

IV skyrius. Motinystės ir tėvystės išmokos ...........................................................12 Kada turite teisę gauti motinystės arba tėvystės išmokas? ..................................12 Ką apima? ....................................................................................................13 Kaip galima gauti motinystės ir tėvystės išmokas? .............................................14

V skyrių. Invalidumo išmokos .............................................................................15 Kada turite teisę gauti invalidumo išmokas? ......................................................15 Ką apima? ....................................................................................................16 Kaip galima gauti invalidumo išmokas? .............................................................18

VI skyrius. Senatvės pensijos ir išmokos .............................................................19 Kada turite teisę gauti senatvės išmokas? .........................................................19 Ką apima? ....................................................................................................20 Kaip galima gauti senatvės išmokas? ................................................................21

VII skyrius. Išmokos, netekus maitintojo .............................................................22 Kas turi teisę gauti išmokas, netekus maitintojo? ...............................................22 Ką apima? ....................................................................................................23 Kaip galima gauti išmokas netekus maitintojo? ..................................................23

VIII skyrius. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokos ........................24 Kada turite teisę gauti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokas? .......24 Ką apima? ....................................................................................................24 Kaip galima gauti išmokas patyrus nelaimingą atsitikimą darbe arba susirgus

profesine liga? ...............................................................................................25 IX skyrius. Šeimos išmokos ...............................................................................26

Kada turite teisę gauti išmokas šeimai? ............................................................26 Ką apima? ....................................................................................................26 Kaip galima gauti išmokas šeimai? ...................................................................28

X skyrius. Bedarbio išmokos ..............................................................................29 Kada turite teisę gauti bedarbio išmokas? .........................................................29 Ką apima? ....................................................................................................29 Kaip galima gauti bedarbio išmokas? ................................................................30

XI skyrius: Minimalios lėšos ...............................................................................31 Kada turite teisę į minimalių išteklių apsaugą? ...................................................31 Ką apima? ....................................................................................................31 Kaip gali būti užtikrinama minimalių išteklių apsauga? ........................................32

XII skyrius: Ilgalaikė priežiūra ............................................................................33 Kada turite teisę į ilgalaikę priežiūrą? ...............................................................33 Ką apima? ....................................................................................................33 Kaip įgyjama teisė į ilgalaikę priežiūrą?.............................................................33

Priedas: Institucijų adresai ir interneto tinklalapiai ................................................34




I skyrius. Įžanga, organizavimas ir finansavimas

Įžanga

Bendroji socialinio draudimo sistema Švedijoje apima tokias draudimo rūšis:

sveikatos draudimą;

išmokas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų;

invalidumo išmokas;

senatvės pensijas ir pensijas netekus maitintojo;

nedarbo draudimą;

išmokas šeimai ir vaiko priežiūros draudimą.

Ką apima?

Bendroji socialinės apsaugos sistema yra privalomoji. Išimtis taikoma su pajamomis

siejamai nedarbo draudimo daliai.

Socialinės apsauga apima draudimą pagal gyvenamąją vietą, pagal kurį nustatoma

garantuota suma ir pašalpos, ir su darbu siejamas pašalpas, kurios padengia prarastas

pajamas. Socialiniu draudimu draudžiami visi Švedijoje (nuolat) gyvenantys ar

dirbantys asmenys. Asmuo, turintis tikrąją gyvenamąją vietą Švedijoje, laikomas ten

gyvenančiuoju.

Įprastai, kiekvienas Švedijoje įsikūręs asmuo laikomas gyvenančiu šioje šalyje, jei

galima daryti prielaidą, kad šalyje jis išbus ilgiau kaip metus. Kiekvienas iš šalies

išvykęs Švedijoje gyvenantis asmuo laikomas gyvenančiu Švedijoje, jei galima daryti

prielaidą, kad užsienyje jis išbus ne ilgiau kaip metus ar lygiai metus.

Švedijos socialinės apsaugos sistema grindžiama nacionalinio draudimo principu. Todėl

asmenų apsauga Švedijoje visiškai nepriklauso nuo socialinio statuso ir nuo to, ar

asmuo yra samdomasis darbuotojas, ar savarankiškai dirbantis asmuo. Savarankiškai

dirbantiems asmenims taip pat taikoma bendroji socialinės apsaugos sistema.

Reikalavimai išmokai gauti

Teisei gauti draudimo išmokas nustatytas tam tikras laikotarpis. Todėl norėdami gauti

tam tikras išmokas, turite atitikti keliamus reikalavimus. Vaiko priežiūros ir nedarbo

draudimui nustatyti tam tikri su draudimo laikotarpiais siejami reikalavimai.

Invalidumo išmokos ir senatvės pensijos, taip pat pensijos netekus maitintojo

mokamos, atsižvelgiant į tam tikrą gyvenimo šalyje laikotarpį ar į profesines pajamas.

Apskundimas

Jei esate nepatenkintas draudimo įstaigos ar nedarbo draudimo fondo priimtu

sprendimu, galite prašyti atitinkamos įstaigos peržiūrėti savo sprendimą. Jei ir naujasis

sprendimas Jums nepriimtinas, galite kreiptis į administracinį teismą. Šio teismo

priimti sprendimai tam tikromis sąlygomis gali būti skundžiami apeliacine tvarka.

Apeliacinis administracinis teismas (Cour administrative d'appel) gali juos peržiūrėti.




Tam tikrais atvejais šio teismo priimti sprendimai gali būti peržiūrimi Aukščiausiojo

administracinio teismo (Cour administrative suprême).

Socialinės apsaugos organizavimas

Už Švedijos socialinės apsaugos sistemą, išskyrus nedarbo draudimą ir finansinę

paramą mokymuisi, atsako Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų ministerija

(Socialdepartementet). Pagrindinės draudimo rūšys yra sveikatos ir vaiko priežiūros

draudimas (sjuk- och föräldraförsäkring), senatvės pensijos (ålderspension), pensijos

netekus maitintojo (efterlevandepension), ligos ir nedarbingumo kompensacijos

(aktivitetsersättning) ir draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe

(arbetsskadeförsäkring).

Pagal 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Socialinio draudimo kodeksą socialinis draudimas

skirstomas į draudimą pagal gyvenamąją vietą, pagal kurį nustatomos garantuotos

sumos ir išmokos, ir su darbu siejamą draudimą, kuris padengia prarastas pajamas.

Abiejų kategorijų draudimu vienodomis sąlygomis gali draustis visi Švedijoje nuolat

gyvenantys arba dirbantys asmenys. Nebereikalaujama, kad draudžiamas asmuo būtų

Švedijos pilietis.

Už socialinio draudimo administravimą atsako Švedijos socialinio draudimo agentūra

(Försäkringskassan). Išskyrus senatvės pensiją ir pašalpas, netekus maitintojo, kurias

administruoja Švedijos pensijų agentūra (Pensionsmyndigheten).

Už sveikatos priežiūrą atsako Švedijos generalinės tarybos arba regioninės valdžios

institucijos (taip pat viena savivaldybė), turinčios teisę nustatyti mokesčio dydį.

Už nedarbo draudimą atsako Užimtumo reikalų ministerija

(Arbetsmarknadsdepartementet). Jį sudaro dvi dalys: bazinis draudimas ir

neprivalomasis su pajamomis siejamas draudimas. Baziniu draudimu draudžiami

asmenys nuo 20 metų, kurie nėra apdrausti neprivalomuoju draudimu.

Neprivalomuoju su pajamomis siejamu draudimu draudžiamasi savanoriškai. Nedarbo

draudimo fondai administruoja draudimai.

Už socialinę paramą, kuri Švedijoje nėra socialinio draudimo dalis, atsako Sveikatos

apsaugos ir socialinių reikalų ministerija. Ją prižiūri Nacionalinė sveikatos ir gerovės

taryba (Socialstyrelsen). Teritoriniu lygmeniu socialinę paramą, įskaitant priežiūrą ir

pagalbą vaikams bei šeimoms, taip pat vyresnio amžiaus ir neįgalių asmenų priežiūrą,

administruoja savivaldybės.

Finansinę paramą studijoms administruoja Švedijos studijų paramos taryba (Centrala

studiestödsnämnden, CSN).

Finansavimas

Socialinis draudimas finansuojamas iš mokesčių ir socialinių įmokų. Didžiąją dalį

išlaidų padengia darbdavių mokamos įmokos. Didžioji dalis išlaidų padengiama

darbdavių mokamomis įmokomis (31,42 % darbuotojų darbo užmokesčio).

Savarankiškai dirbančių asmenų draudimo įmokos sudaro 28,97 % jų mokestinių

pajamų. Savarankiškai dirbančių asmenų įmokos gali būti šiek tiek sumažintos, jei jie,

drausdamiesi sveikatos draudimu, pasirenka ilgesnį laukimo laikotarpį.




Be to, apdraustųjų asmenų įmokomis neseniai pradėta iš dalies finansuoti senatvės pensijų sistema. Apie 60 % visų draudimo išlaidų padengiama iš surinktų įmokų. Likusi

išlaidų dalis padengiama iš fondų pajamų ir į valstybės biudžetą surinktų mokesčių.

Darbdavys šias įmokas išskaičiuoja iš Jūsų darbo užmokesčio ir jas moka mokesčių

tarnybai. Jei esate registruotas nedarbo fonde, šiam fondui įmokas turite mokėti pats.

Vyresni kaip 65 metų asmenys moka mažesnes socialinio draudimo įmokas.

Regioninė sveikatos priežiūros sistema finansuojama iš regione gyvenančių asmenų

mokesčių ir, tam tikru mastu, iš valstybės dotacijų bei pacientų sumokėtų mokesčių.

Socialinė parama daugiausia finansuojama iš regione gyvenančių asmenų mokesčių.




II skyrius. Sveikatos priežiūra

Kada turite teisę į sveikatos priežiūros paslaugas?

Visi Švedijos gyventojai turi teisę į sveikatos priežiūrą. Nėra jokio reikalaujamo

laikotarpio išmokoms gauti.

Švedijoje nustatyta regioninė sveikatos priežiūros sistema, kuri dažniausiai yra

nepriklausoma nuo socialinio draudimo. Kiekviena generalinė taryba (landsting) arba

regiono administracija (region), taip pat viena savivaldybė (kommun), privalo

užtikrinti kokybišką sveikatos priežiūrą visiems apskrities arba regiono gyventojams.

Generalinės tarybos arba regionų administracijos atsako už svarbiausias sveikatos

priežiūros paslaugas, bet yra ir privačių gydytojų, sudariusių sutartis su generalinėmis

tarybomis.

Vietos valdžios institucijoms taip pat priklauso tam tikra sveikatos priežiūros dalis, visų

pirma susijusi su institucijose prižiūrimų vyresnio amžiaus asmenų gydymu.

Ką apima?

Sveikatos priežiūra apima gydytojų teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas (įskaitant

gydytojo apsilankymus namuose ir gydytojų specialistų paslaugas), priežiūrą

ligoninėse, fizioterapiją ir kitokį gydymą, dantų priežiūrą ir vaistus.

Už medicinos paslaugas atsakinga institucija privalo kompensuoti kelionės išlaidas tam

tikrais medicininio gydymo ir sveikatos priežiūros atvejais. Išlaidos kompensuojamos

pagal šios institucijos nustatytas taisykles.

Generalinės tarybos arba regionų administracijos tam tikromis sąlygomis skiria

specialius priedus (pavyzdžiui, protezus, klausos aparatus ir t. t.).

Kaip galima naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis?

Sveikatos priežiūra

Jei susergate ir kreipiatės į ambulatorijos gydytoją, generalinė taryba sumoka didžiąją

dalį išlaidų. Pats taip pat turite mokėti mokestį. Jo dydis siekia nuo 100 SEK (11 EUR)

iki 200 SEK (23 EUR), o kai asmeniui reikia skubios gydytojo pagalbos – iki 400 SEK

(46 EUR). Už gydytojo specialisto paslaugas pacientas moka nuo 230 SEK (26 EUR) iki

320 SEK (37 EUR).

Jei kreipiatės į privatų gydytoją, kuris su valstybine sveikatos priežiūros sistema

saistomas su Generaline taryba pasirašytos sutarties, turite sumokėti tokį patį

mokestį, kaip ir valstybinei tarnybai. Taip pat yra mokamos ir kitų gydytojų specialistų

konsultacijos, pavyzdžiui, apskrities slaugos darbuotojų ar kineziterapeutų.

Kitų medicinos specialistų, pavyzdžiui, felčerių ir fizioterapeutų, paslaugos taip pat gali

būti mokamos (nuo 0 iki 100 SEK (0–11 EUR).




Ligoninėje gydomi pacientai moka nustatyto dydžio mokestį už kiekvieną lovadienį

ligoninėje, kuris šiuo metu yra 80 SEK (9,18 EUR).

Pacientų sumokėtų mokesčių draudimo sistema nekompensuoja.

Vaistai ir kiti farmacijos produktai

Už vaistus pagal gydytojo išrašytą receptą turite sumokėti visą kainą, jei ji neviršija

1100 SEK (126 EUR). Jei per dvylika mėnesių išlaidos viršija 1100 SEK (126 EUR),

mokate 50 % kainos už sumą nuo 1001 SEK (126 EUR) iki 2 100 SEK (241 EUR),

25 % kainos mokate už sumą nuo 1201 SEK (241 EUR) iki 3 900 SEK (448 EUR), ir

10 % kainos – už sumą nuo 3901 SEK (448 EUR) iki 4300 SEK (505 EUR). Tai reiškia,

kad jei per dvylika mėnesių išlaidos vaistams, t. y. Jūsų sumokėta suma ir dotacijos,

yra didesnės kaip 4 300 SEK (471 EUR), likusį tų metų laikotarpį vaistus gausite

nemokamai. Kitaip tariant, didžiausios paciento išlaidos vaistams ribojamos iki 2200

SEK (252 EUR) bendros sumos per dvylika mėnesių. Šis apribojimas galioja ir po

gastroenterostomijos procedūros gydytojo paskirtiems vaistiniams preparatams.

Vaistų vartojimui reikalingos priemonės taip pat nemokamos.

Už nereceptinius vaistus mokate visą kainą. Tai galioja ir draudimo sistemai

nepriskiriamiems vaistams.

Kai kuriems jaunesniems kaip 16 metų vaikams paskirti dietiniai maisto produktai,

pavyzdžiui, dėl alergijos glitimui, gali būti įsigyjami už mažesnę kainą.

Vaistinei už vaistus sumokėtos sumos negrąžinamos.

Dantų gydymas

Dėl dantų priežiūros galite kreiptis arba į privatų dantų gydytoją ar burnos higienos

specialistą, arba į valstybinį dantų gydymo centrą. Vaikams ir jaunimui (iki 19 metų,

taip pat tais kalendoriniais metais, kuriais jaunuoliui sukanka 19 metų) dantų priežiūra

yra nemokama.

Pagal draudimą gali būti kompensuojamos didelės dantų priežiūros išlaidos, taip pat,

siekiant skatinti žmones reguliariai profilaktiškai lankytis pas dantų gydytoją, skiriami

dantų priežiūros talonai. Didelės dantų priežiūros išlaidos kompensuojamos pagal

„bazinius įkainius“: kompensuojama 50 % paciento išlaidų, kurios siekia nuo 3000 SEK

(334 EUR) iki 15 000 SEK (1721 EUR), ir 85 % išlaidų, viršijančių 15 000 SEK (1721

EUR).

Už atskiras paslaugas pacientas gali mokėti skirtingą kainą, nes dirbantys gydytojai

(pavyzdžiui, dantų gydytojai, burnos higienos specialistai ir t. t.) pacientams kainą už

paslaugas nustato patys.

Dantų priežiūros išlaidos kompensuojamos tik už kvalifikuoto dantų gydytojo ar burnos

higienos specialisto suteiktas paslaugas, kol pacientui nėra sukakę 70 metų. Šį amžių

galima prašyti pratęsti.




III skyrių. Piniginės ligos išmokos

Kada turite teisę gauti pinigines ligos išmokas?

Skiriant piniginę išmoką ligos (sjukpenning) ar nedarbingumo atveju (sjuklön) iš dalies

kompensuojamos dėl ligos negautos pajamos.

Samdomieji darbuotojai privalo draustis šiuo draudimu; juo taip pat draudžiami

savarankiškai dirbantys asmenys, norintys gauti išmokas ligos atveju. Tačiau šių

dviejų grupių asmenų sveikatos draudimui taikomi šiek tiek skirtingi įstatymai:

samdomiesiems darbuotojams nustatytas laukimo laikotarpis yra viena diena ir

išmokos pradedamos mokėti nuo antrosios ligos dienos, o savarankiškai dirbantys

asmenys gali rinktis vieną iš kelių draudimo kategorijų, pagal kurias laukimo

laikotarpis gali būti 7, 14, 30, 60 arba 90 dienų.

Dėl ligos negalintis dirbti darbuotojas gauna nedarbingumo išmoką, kurią nuo antros ir

įskaitant keturioliktos ligos dienos moka darbdavys. Jei liga trunka ilgiau kaip

keturiolika dienų, toliau piniginę išmoką ligos atveju moka Švedijos socialinio

draudimo tarnyba.

Švedijos valstybinėje įdarbinimo tarnyboje kaip ieškantys darbo registruoti bedarbiai

gauna pašalpą ligos atveju, kurią Švedijos socialinio draudimo tarnyba moka nuo

antrosios ligos dienos, o savarankiškai dirbantiems asmenims nuo pirmosios dienos,

pasirinkus laukiamąjį laikotarpį. Tam tikrais atvejais šią pašalpą gali gauti ir studentai.


Nedarbingumo dėl ligos išmokai gauti nėra nustatyta jokių su minimaliomis pajamomis

susijusių reikalavimų. Tačiau nedarbingumo dėl ligos išmokai gauti asmuo turi būti

įdarbintas ne trumpiau kaip mėnesiui ir būti išdirbęs ne mažiau kaip dvi savaites.

Norėdami gauti piniginę išmoką ligos atveju turite iš profesinės veiklos turėti ne

mažesnes kaip 24 % galiojančios pagal kainas indeksuojamos bazinės sumos pajamas,

o Jūsų darbingumas dėl ligos turi būti sumažėjęs ne mažiau kaip 25 %.

Reabilitacija

Siekiant padėti asmenims, kurie dėl ligos negali verstis profesine veikla, grįžti į aktyvų

gyvenimą, kartais reikia teikti jiems reabilitacijos paslaugas. Už skirtingas priemones,

kurių gali prireikti, atsakingos atskiros valstybės institucijos ar globos įstaigos.

Švedijos socialinio draudimo tarnyba koordinuoja reabilitacines priemones, kurios

laikomos reikalingomis negalintiems dirbti asmenims. Be to, reabilitacijos laikotarpiu ji

gali mokėti kompensacijų dėl prarastų pajamų.

Visų pirma, už skirtingas reabilitacines priemones, kurių gali prireikti, kad darbuotojas

grįžtų į darbą, atsakingas darbdavys. Darbdavys bendru susitarimu su darbuotoju

privalo nustatyti, kokių reabilitacinių priemonių reikia.

Asmenys, kuriems skirta reabilitacija, turi teisę gauti reabilitacijos pašalpą

(rehabiliteringsersättning) per visa reabilitacijos laikotarpį.

Švedijos socialinio draudimo agentūra moka šią pašalpą dviem dalimis. Pirmąja

kompensuojama pajamų netektis per šį laikotarpį, kuri gali būti išmokėta visa ar




dalimis (1/4, ½ ar ¾, ar visa suma); jos dydis yra toks pat, kaip ir piniginė ligos

pašalpa. Antroji išmoka – specialus priedas, kuriuo padengiamos susijusios išlaidos.

Ką apima?

Ligos atveju už pirmąją dieną nemokama jokia pašalpa, tai – laukimo diena. Tai

galioja tiek darbdavio mokamai nedarbingumo dėl ligos išmokai, tiek Švedijos

socialinio draudimo tarnybos mokamai išmokai ligos atveju. Savarankiškai dirbantys

asmenys gali pasirinkti laukimo laikotarpį (žr. skyrelį „Kada turite teisę gauti pinigines

ligos išmokas?“).

Nedarbingumo dėl ligos išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į darbo užmokestį, kurį

būtumėte gavęs, jei nebūtumėte sirgęs. Nedarbingumo dėl ligos išmoka negali būti

mažesnė kaip 80 % minėto darbo užmokesčio.

Piniginė išmoka ligos atveju apskaičiuojama atsižvelgiant į pajamas, kurios suteikia

teisę gauti piniginę išmoką ligos atveju (bazines pajamas). Šios pajamos atitinka

metines pinigines pajamas, kurias asmuo numato gauti už savo darbą per bent šešis

mėnesius iš eilės arba sezoninį reguliarų ar jam prilygintą darbą, tačiau yra nustatyta

metinė šių pajamų riba, atitinkanti pagal kainas indeksuojamą bazinę sumą,

padaugintą iš 7,5 – 330 000 SEK (37 868 EUR) (7,5 x 44 000 SEK (5049 EUR).

Šios pajamos turi būti deklaruojamos Švedijos socialinio draudimo tarnybai tuo metu,

kai pateikiate prašymą skirti šią išmoką.

Išmoka gali būti mokama visa ar vieno ketvirčio dydžio, pusės ar trijų ketvirčių viso

dydžio, atsižvelgiant į tai, kokiu mastu suinteresuotas asmuo dėl ligos turi nutraukti

profesinę veiklą.

Piniginė išmoka ligos atveju, sudaranti 80 % bazinių pajamų sumos, padaugintos iš

0,97, gali būti mokama 346 dienas per 450 kalendorinių dienų laikotarpį. Šis

laikotarpis vadinamas pagrindiniu laikotarpiu. Jei nepasveikstate per 364 dienas, galite

prašyti pratęsti išmokos ligos atveju mokėjimą. Ji gali būti mokama ne ilgiau kaip

550 dienų. Pratęsus piniginės ligos išmokos mokėjimą, ji sudaro 75 % Jūsų bazinių

pajamų sumos, padaugintos iš 0,97.

Jei sergate sunkia liga, galite prašyti skirti išmoką ligos atveju neribotą laikotarpį. Tai

gali būti, pavyzdžiui, kai kurie augliai arba nervų sistemos ligos (pavyzdžiui, ALS), taip

pat jei laukiate gyvybei svarbaus organo transplantacijos. Šiais atvejais piniginė

išmoka ligos atveju gali būti mokama neribotą laiką, o jos suma yra tokia pati kaip ir

per pirmąsias 364 dienas (apie 80 %).

Pasibaigus pratęstam išmokos ligos atveju mokėjimo laikotarpiui (550 dienų), Švedijos

valstybinė įdarbinimo tarnyba pasiūlo asmeniui dalyvauti asmeninėje reabilitacijos ir

grįžimo į darbą programoje. Jei asmuo sunkiai serga ir todėl negali dalyvauti tokioje

programoje, jis tam tikrais atvejais gali prašyti mokėti piniginę išmoką ligos atveju

neribotą laiką. Jos mokėjimo laikotarpis nenustatytas, o suma yra apie 75 %

ankstesnio darbo užmokesčio.

Jei turite nutraukti profesinę veiklą, nes esate užkrečiamos ligos platintojas, nors

nesijaučiate esąs ligonis, arba jei sergate užkrečiama liga, kuri netrukdytų dirbti,

vietoj išmokos ligos atveju Jums mokama „užkrato skleidėjo pašalpa“.




Jei asmuo, gavęs laikinąją kompensaciją ligos atveju (tidsbegränsad sjukersättning)

už maksimalų mėnesių skaičių, o jo pajamų nepakanka piniginės išmokos ligos atveju

arba jo pajamos mažos, šią išmoką jis ar ji gauna išskirtinais atvejais (sjukpenning i

särskilda fall).

Kaip galima gauti pinigines ligos išmokas?

Pranešimas apie ligą

Jei turite teisę gauti nedarbingumo išmoką, apie ligą turite pranešti darbdaviui pirmąją

ligos dieną. Jei turite teisę gauti piniginę ligos išmoką, apie ligą turite pranešti

Švedijos socialinio draudimo tarnybai. Pranešimą, kuriame patvirtinate, kad esate

nedarbingas dėl ligos.

Nuo aštuntosios ligos dienos nedarbingumas turi būti patvirtintas medicinine pažyma.

Jei turintis teisę gauti nedarbingumo išmoką samdomasis darbuotojas serga ilgiau kaip

dvi savaites, apie ligą Švedijos socialinio draudimo tarnybai darbdavys turi pranešti

penkioliktąją dieną.

Pranešimas apie grįžimą į darbą

Asmenys, gaunantys nedarbingumo išmoką arba piniginę išmoką ligos atveju,

grįždami į darbą privalo informuoti darbdavį ar Švedijos socialinę draudimo agentūrą.




IV skyrius. Motinystės ir tėvystės išmokos

Kada turite teisę gauti motinystės arba tėvystės išmokas?

Motinystės draudimas

Visos Švedijoje gyvenančios moterys nėštumo bei gimdymo metu ir po gimdymo turi

teisę į sveikatos priežiūrą.

Išmoka pinigais nėščiosioms

Nėščios darbuotojos turi teisę gauti išmokas pinigais iki gimdymo, jei dirba sunkų

darbą, kurio toliau negali dirbti dėl nėštumo, ir jei negali būti darbdavio paskirtos

dirbti kitų, mažiau varginančių, darbų. Pašalpos iki gimdymo gali būti mokamos ne

anksčiau kaip nuo šešiasdešimtos dienos prieš numatomą vaiko gimimo datą.

Nėščios moterys taip pat turi teisę gauti išmokas pinigais, jei jos nebegali atlikti

profesinių užduočių dėl draudimo dirbti nėštumo laikotarpiu ir jei jos negali būti

paskirtos atlikti kitų užduočių. Pašalpos iki gimdymo mokamos už kiekvieną draudimo

dirbti galiojimo dieną.

Vaiko priežiūros išmoka pinigais

Vaiko priežiūros išmokos pinigais mokamos vienam iš tėvų gimus vaikui ar įsivaikinus

vaiką. Vaiko priežiūros išmoka gimus vaikui iš viso mokama 480 dienų. Gimus keletui

vaikų, vaiko priežiūros išmoka mokama papildomai 180 dienų už kiekvieną vaiką nuo

antrojo vaiko gimimo.

Vaiko priežiūros išmoką pinigais, kurios suma viršija 180 SEK (21 EUR) per dieną, turi

teisę gauti vienas iš tėvų, kuris yra apdraustas sveikatos draudimu ir turi teisę gauti

didesnę kaip 180 SEK (21 EUR) piniginę išmoką ligos atveju bent 240 kalendorinių

dienų iki vaiko gimimo. Vienas iš tėvų turi tenkinti šį reikalavimą pirmąsias

180 išmokos gavimo dienų, tačiau jis netaikomas likusioms dienoms.

Vaiko priežiūros pašalpos nebūtinai turi būti mokamos nepertraukiamą laikotarpį, jos

gali būti paskirstomos į keletą pašalpų mokėjimo laikotarpių, kol vaikui sukanka 8

metai arba iki pirmųjų mokymosi mokykloje metų pabaigos, jei tuo metu jam daugiau

kaip aštuoneri metai. Įsivaikinę tėvai vaiko priežiūros išmokos pinigais mokėjimą gali

paskirstyti keliems laikotarpiams per aštuonerius metus, pradedant ta diena, kai

vaikas jiems buvo patikėtas. Už įvaikintus vaikus, kuriems sukakę dešimt metų, jokia

pašalpa nemokama.

Jei tėvai vaiką prižiūri kartu, kiekvienas jų turi teisę gauti pusę visos vaiko priežiūros

išmokos pinigais už visas dienas sumos. Tačiau kiekvienas iš tėvų gali atsisakyti savo

teisės gauti kasdienes vaiko priežiūros pašalpas kito iš tėvų naudai, išskyrus 60 dienų

laikotarpį.

Jei vaiką prižiūri abu tėvai, bet vienas iš jų neatitinka vaiko priežiūros išmokai pinigais

gauti keliamų reikalavimų, kitas iš tėvų turi teisę ją gauti visas 480 dienų.

Motina vaiko priežiūros išmoką pinigais turi teisę gauti prieš vaiko gimimą; ji mokama

ne anksčiau kaip likus 60 dienų iki numatomos vaiko gimimo datos. Abu tėvai vienu




metu gali gauti vaiko priežiūros išmoką pinigais, kad galėtų dalyvauti tėvams skirtuose

kursuose iki gimdymo ir po jo. Tėvai taip pat gali pasinaudoti 30 dienų vaiko priežiūros

atostogomis tuo pat metu. Šiomis 60 dienų (30 dienų kiekvienam iš tėvų) atostogomis

galima pasinaudoti tik per pirmuosius vaiko metus.

Gimus vaikui, vaiko priežiūros išmoka mokama tam iš tėvų, kuris dėl vaiko priežiūros

nutraukia savo profesinę veiklą. Vis dėlto motina visada turi teisę gauti vaiko

priežiūros išmoką pinigais keturias savaites po gimdymo, net ir tuo atveju, jei ji vaiko

neprižiūri.

Be to, gimus vaikui ar vaiką įsivaikinus, už kiekvieną vaiką tėvas turi teisę gauti

dešimties dienų pašalpas. Šios pašalpos negali būti mokamos vėliau kaip

šešiasdešimtą dieną nuo tos dienos, kurią vaikas iš ligoninės išrašytas namo, nei po

šešiasdešimtosios dienos nuo tos dienos, kurią įsivaikinę tėvai priėmė vaiką į šeimą.

Ypatingais atvejais išmoką už šias dienas gali gauti ne vaiko tėvas, o kitas asmuo.

Laikinoji vaiko priežiūros išmoka pinigais (tillfällig föräldrapenning) mokama vaikui

susirgus, kai vienas iš tėvų turi sustabdyti profesinę veiklą, kad galėtų rūpintis vaiku.

Ką apima?

Motinystės draudimas

Iš esmės, prevencinė motinos ir vaiko priežiūra bei šeimos planavimo konsultacijos yra

nemokamos.

Išmoka pinigais nėščiosioms

Išmoka pinigais nėščiosioms mokama ne ilgiau kaip 50 dienų per paskutiniąsias

60 kalendorinių dienų iki numatomo gimdymo. Jei nėščiajai dėl sveikatos draudžiama

dirbti, išmokos pinigais jai gali būti mokamos ilgiau kaip 50 dienų.

Šios išmokos suma yra lygi piniginės ligos išmokos sumai, kuri būtų mokama tai

moteriai, t. y. 97 % nuo 80 % pajamų, pagal kurias apskaičiuojama piniginė išmoka

ligos atveju. Išmoka pinigais nėščiosioms negali viršyti pagal kainas indeksuojamos

bazinės sumos, padaugintos iš 7,5, t. y. 330 000 SEK (37 868 EUR).

Vaiko priežiūros išmoka pinigais

Vaiko priežiūros išmoka pinigais už kiekvieną vaiką mokama ne ilgiau kaip 480 dienų.

390 dienų mokama suma yra lygi piniginei išmokai ligos atveju, t. y. 97 % nuo 80 %

pajamų, pagal kurias apskaičiuojama piniginė išmoka ligos atveju. Mažiausia išmokos

suma yra 180 SEK (21 EUR) per dieną (garantuotas minimalus išmokos dydis);

didžiausia suma yra lygi pagal kainas indeksuojamai bazinei sumai, padaugintai iš 10,

t. y. 440 000 SEK (50 491 EUR). Likusias 90 dienų mokama mažiausia išmokos suma.

Vaiko priežiūros išmoka pinigais gali sudaryti 12,5 %, 25 %, 50 %, 75 % arba 100 %

viso išmokos dydžio, atsižvelgiant į tai, kokiu mastu vienas iš tėvų dėl vaiko priežiūros

turėjo atsisakyti profesinės veiklos.

Laikinosios vaiko priežiūros išmokos pinigais galima prašyti ne daugiau kaip 120 dienų

per metus, kol vaikui sukanka 12 metų (tam tikrais atvejais jos mokėjimas gali būti

pratęstas).




Kaip galima gauti motinystės ir tėvystės išmokas?

Dėl šių išmokų reikia kreiptis į Švedijos socialinio draudimo tarnybą.




V skyrių. Invalidumo išmokos

Kada turite teisę gauti invalidumo išmokas?

Ligos ir nedarbingumo kompensacija

Jei dėl ligos ar dėl bet kokios fizinės arba psichinės negalios Jūsų profesinis

darbingumas sumažėjo ne mažiau kaip 25 %, turite teisę gauti ligos kompensaciją

(sjukersättning) arba nedarbingumo kompensaciją (aktivitetsersättning).

Nedarbingumo kompensacija skiriama asmeniui, kurio profesinis nedarbingumas yra

ilgalaikis.

Ligos kompensacija ir nedarbingumo kompensacija susideda iš dviejų dalių:

su pajamomis siejama ligos ir nedarbingumo kompensacija finansuojama iš

dirbančių gyventojų (pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų ir savarankiškai

dirbančių asmenų) įmokų;

iš mokestinių pajamų finansuojamą garantuotą ligos kompensaciją ir nedarbingumo

kompensaciją gali gauti visi Švedijos gyventojai, kurių ligos ar nedarbingumo

kompensacija yra maža arba kurie visai neturi teisės jos gauti.

Su pajamomis siejama ligos / nedarbingumo kompensacija

Visi Švedijoje dirbantys asmenys yra apdrausti su pajamomis siejamoms išmokoms

gauti ir gauna teisę į pensiją suteikiančių pajamų, todėl turi teisę gauti su pajamomis

siejamą ligos arba nedarbingumo kompensaciją (su sąlyga, kad teisę į pensiją

suteikiančių pajamų gavo ne mažiau kaip metus per atskaitinį laikotarpį).

Jei Jums yra nuo 30 iki 64 metų, galite gauti ligos kompensaciją, o jei 19–29 metai –

nedarbingumo kompensaciją.

Garantuota kompensacija

Jei negaunate su pajamomis siejamos ligos kompensacijos ar nedarbingumo

kompensacijos, galite gauti Jums garantuojamą lygį atitinkančią garantuotą

kompensaciją. Jei gaunate su pajamomis siejamą pašalpą, kuri yra mažesnė už

garantuojamą lygį, skirtumas išmokamas kaip garantuota kompensacija. Garantuotos

kompensacijos skyrimas priklauso nuo asmens gyvenamosios vietos. Švedijoje

dirbantys asmenys gauna pajamas, kurios suteikia teisę gauti pensiją. Garantuotą

pašalpą gali gauti asmuo, apdraustas gauti su gyvenimu Švedijoje siejamas išmokas.

Pašalpa neįgaliesiems

Invalidumo pašalpa yra kita išmoka, kuri skiriama dėl sumažėjusio nuolatinio

profesinio darbingumo (handikappersättning).

Ji gali būti mokama kartu su prarastų pajamų kompensacija, pavyzdžiui, su ligos

kompensacija ar nedarbingumo kompensacija, arba kaip atskira išmoka.

Invalidumo pašalpai gauti reikia būti sukakus 19 metų, o profesinis darbingumas turi

būti sumažėjęs iki 65 metų, jei ne mažiau kaip metus:

didžiąją kasdienio gyvenimo dalį asmeniui reikia kito asmens pagalbos;

asmuo be kito asmens pagalbos negali verstis profesine veikla ar mokytis; arba




asmuo dėl negalios šiuo metu patiria ar netolimoje ateityje patirs didelių papildomų

išlaidų.

Neįgalaus vaiko globos pašalpa

Jei Jūs, tėvas ar motina, rūpinatės sergančiu ar neįgaliu vaiku, galite gauti globos

pašalpą (vårdbidrag), jei vaikui reikia specialios priežiūros ir gydymo ne mažiau kaip

šešis mėnesius ir (arba) jei dėl vaiko ligos ar neįgalumo patiriate itin didelių papildomų

išlaidų.

Pagalbos pašalpa / asmeninė parama

Sunkų invalidumą turintiems asmenims, kuriems reikia kasdienės asmeninės

pagalbos, gali būti mokama pagalbos pašalpa (assistansersättning) arba asmeninės

paramos pašalpa (personlig assistans).

Pagalbos pašalpa

Asmenims, kuriems pagalbos ir būtinos priežiūros reikia daugiau kaip 20 valandų per

savaitę, pagalbos pašalpą skiria valstybė. Jei priežiūros reikia mažiau kaip 20 valandų

per savaitę, pagalbą skiria vietos valdžia.

Pagrindinė priežiūra apima pagalbą, susijusią su:

asmens higiena,

apsirengimu,

maitinimusi,

bendravimu su kitais žmonėmis,

kitokia pagalba, kurią teikiant reikia turėti išsamių žinių apie asmens invalidumą.

Šią pagalbos pašalpą turi teisę gauti vienai iš šių kategorijų priskiriami asmenys:

psichiškai neįgalūs, sergantys autizmu ir panašias patologijas turintys asmenys,

sunkų ir nuolatinį psichinį neįgalumą, nulemtą kaukolės pažeidimo sulaukus

pilnametystės dėl išorinio smurto ar fizinės ligos, turintys asmenys, arba

kitokį psichinį ar fizinį neįgalumą, kuris nėra normali senėjimo pasekmė, turintys

asmenys, jei neįgalumas yra sunkus ir kelia didelių kasdienio gyvenimo sunkumų.

Pagalba transporto priemonei įsigyti, skiriama judėjimo sutrikimų turintiems

asmenims

Pašalpa skiriama asmeniui, kuris dėl negalios patiria sunkumų judėdamas pats ar

naudodamasis viešuoju transportu. Pagalba transporto priemonei įsigyti pakartotinai

gali būti skiriama ne anksčiau kaip po septynerių metų.

Ką apima?

Ligos ir nedarbingumo kompensacija

Su pajamomis siejama ligos ir nedarbingumo kompensacija




Apskaičiuojant su pajamomis siejamą ligos ir nedarbingumo kompensaciją, taikomos

teorinės pajamos, siejamos su suteikiančiomis teisę gauti pensiją pajamomis,

suinteresuoto asmens gautomis Švedijoje per paskutiniuosius metus prieš tai, kai jo

darbingumas sumažėjo ne mažiau kaip 25 % ir ne trumpiau kaip vieniems metams.

Gaunant visą ligos arba nedarbingumo kompensaciją, pagal pajamas apskaičiuojama

kompensacija yra lygi 64 % teorinių pajamų.

Teorinės pajamos nustatomos pagal didžiausias vidutines trejų metų per atskaitinį

laikotarpį gautas pajamas neatskaičius mokesčių. Atskaitinis laikotarpis priklauso nuo

suinteresuoto asmens amžiaus; jo trukmė gali būti nuo penkerių iki aštuonerių metų.

Didžiausia su pajamomis siejamos ligos arba nedarbingumo kompensacijos suma yra

17 600 SEK (2020 EUR) per mėnesį.

Kompensacija ligos atveju mokama neribotą laiką. Asmeniui sulaukus 65 metų, vietoj

šios išmokos skiriama senatvės pensija. Nedarbingumo kompensacija visada mokama

ribotą laiką; vienu kartu ji skiriama ne ilgiau kaip trejiems metams.

Garantuota kompensacija

Nedarbingumo kompensacijos garantija siejama su amžiumi iki 30 metų. Jaunesniems

kaip 21 metų amžiaus asmenims metinis garantijos lygis apskaičiuojamas pagal kainas

indeksuojamą bazinę sumą dauginant iš 2,10. Vėliau lygis didinamas 0,05 karto pagal

kainas indeksuojamą bazinę sumą kas dvejus metus didinant iki 30 metų.

Ligos kompensacijos garantijos lygis apskaičiuojamas pagal kainas indeksuojamą

bazinę sumą dauginant iš 2,40. Pagal kainas indeksuojama bazinė suma buvo 44 000

SEK (5049 EUR), o garantijos lygis sudarė 105 600 SEK (12 118 EUR) (2,40 x 44 000

SEK (5049 EUR).

Garantuotos kompensacijos suma nustatoma atsižvelgiant į draudimo laikotarpį.

Apskaičiuojant draudimo laikotarpį, atsižvelgiama į faktinio gyvenimo Švedijoje trukmę

nuo 16 metų iki būsimo draudimo laikotarpio, kol suinteresuotam asmeniui sukanka

64 metai, pabaigos. Kad būtų įskaitytas būsimas draudimo laikotarpis, Švedijoje turite

būti gyvenęs tam tikrą laiką nuo 16 metų iki metų, ėjusių prieš draudžiamąjį įvykį.

Visai garantuotai kompensacijai gauti draudimo laikotarpis turi būti ne trumpesnis kaip

40 metų. Jei jis trumpesnis, pašalpa mažinama viena keturiasdešimtąja dalimi už

kiekvienus metus, kurių trūksta iki keturiasdešimties metų laikotarpio. Visa

garantuotos ligos kompensacijos suma asmeniui, gyvenusiam Švedijoje 40 metų, yra

8800 SEK (1010 EUR) per mėnesį.

Garantuota kompensacija mažinama atsižvelgiant į asmens gaunamą su pajamomis

siejamą ligos arba nedarbingumo kompensaciją; jos dydis priklauso nuo

nedarbingumo lygio (jų yra keturi).

Pašalpa neįgaliesiems

Neįgalumo pašalpos dydis nustatomas, atsižvelgiant į bendrą neįgalaus asmens būklę

bei pagalbos poreikį ir patiriamas papildomas išlaidas. Gali būti mokama trijų skirtingų

dydžių pašalpa, t. y. 36 %, 53 % arba 69 % pagal kainas indeksuojamos bazinės

sumos.

Didžiausia suma – 30 360 SEK (3484 EUR).




Neįgalaus vaiko globos pašalpa

Globos pašalpa yra išmoka vieno iš tėvų papildomoms pastangoms, susijusioms su

vaiko liga ar neįgalumu, kompensuoti, jei tokias pastangas nulėmė ypatinga priežiūra

bei gydymas ir (arba) papildomos išlaidos. Pašalpos suma apskaičiuojama

atsižvelgiant į priežiūros poreikį bei papildomas išlaidas. Pašalpa gali būti mokama

25 %, 50 %, 75 % ar 100 % viso pašalpos dydžio.

Didžiausia jos suma sudaro 250 % pagal kainas indeksuojamos bazinės sumos, t. y.

110 000 SEK (12 623 EUR) per metus.

Globos pašalpą galite gauti nuo vaiko gimimo iki tų metų, kuriais vaikui sukanka 19

metų, birželio mėnesio pabaigos.

Pagalbos pašalpa / asmeninė parama

Asmuo, kuriam pagalbos / asmeninės paramos pašalpa skirta iki 65 metų, gali ją gauti

ir sulaukęs 65 metų.

Asmuo gali pasirinkti šios pagalbos teikimo tvarką, pavyzdžiui, tai gali būti:

vieno ar kelių pagalbą teikiančių asmenų įdarbinimas, ar

pagalbos prašymas kreipiantis į vietos valdžią, ar

naudojimasis pagalbą teikiančios įmonės ar organizacijos paslaugomis.

Pašalpos dydis nustatytas 267 SEK (31 EUR) už valandą.

Pagalba transporto priemonei įsigyti, skiriama judėjimo sutrikimų turintiems

asmenims

Neįgalūs asmenys ir jaunesnių kaip 18 metų neįgalių vaikų tėvai gali gauti paramą

automobiliui, motociklui ar mopedui įsigyti ir jiems pritaikyti. Be to, tam tikru mastu,

pagalba gali būti skiriama vairavimo kursams ir vairuotojo pažymėjimui įgyti.

Už gautą pašalpos sumą asmuo įsigyja asmeninę transporto priemonę. Bazinė

pašalpos suma yra 60 000 SEK (6885 EUR). Atsižvelgiant į pajamas, prie jos gali būti

pridedama dar daugiausia 40 000 SEK (4590 EUR). Padengiamos visos šios transporto

priemonės pritaikymo asmens fiziniams poreikiams išlaidos.

Kaip galima gauti invalidumo išmokas?

Dėl jų turite kreiptis į Švedijos socialinio draudimo tarnybą. Asmeninės paramos

pašalpą teikia savivaldybės.




VI skyrius. Senatvės pensijos ir išmokos

Kada turite teisę gauti senatvės išmokas?

Nuo 1999 m. sausio 1 d. Švedijoje galioja nauja senatvės pensijos skyrimo sistema.

Naujajai pensijos sistemai taikomos kai kurios pereinamosios nuostatos.

1954 m. ir vėliau gimusiems asmenims galioja tik naujoji sistema.

Asmenims, gimusiems nuo 1938 m. iki 1953 m., iš dalies taikoma senoji sistema, iš

dalies – naujoji. 1938 m. gimusiems asmenims naujoji sistema taikoma 4/20, o senoji

– 16/20 dalių. 1939 m. gimusiems asmenims naujoji sistema taikoma 5/20, o senoji –

15/20 dalių ir t. t.

1937 m. arba anksčiau gimusiems asmenims taikoma tik senoji sistema.

Naujoji pensijos sistema

Švedijoje taikomos dvi senatvės apsaugos sistemos: su pajamomis siejama pensija ir

garantinė pensija.

Garantinę pensiją gauna visi Švedijos gyventojai – ir samdomieji darbuotojai, ir

savarankiškai dirbantys asmenys. Minimalus pensijos dydis užtikrinamas asmenims,

kurie dirbo nepakankamą laikotarpį, kad gautų pakankamą su pajamomis siejamą

pensiją.

Su pajamomis siejama pensija skiriama pagal atskirą papildomojo draudimo

sistemą atlyginamą darbą dirbusiems asmenims. Ją gali dirbti ir samdomieji

darbuotojai, ir savarankiškai dirbantys asmenys. Su pajamomis siejama senatvės

pensija apskaičiuojama pagal teisę gauti pensiją suteikiančias gautas pajamas ir

dydžius per visą suinteresuoto asmens gyvenimą (per visą gyvenimą gautų pajamų

skaičiavimo principas). Įmoka sudaro 18,5 % metinių pajamų, suteikiančių teisę gauti

pensiją. Su pajamomis siejamą pensijų sistemą sudaro paskirstomuoju principu

finansuojamos išmokos (su pajamomis siejama senatvės pensija ir su pajamomis

siejama papildomoji pensija) ir finansuojama asmeninių sąskaitų sistema (kaupiamoji

pensija).

Visi 1938 m. ir vėliau gimę asmenys gali gauti dviejų rūšių su pajamomis siejamas

pensijas, t. y. bazinę su pajamomis siejamą senatvės pensiją ir kaupiamąją pensiją.

1938–1953 metais gimę asmenys taip pat gali gauti papildomąją pensiją, kuri

apskaičiuojama pagal senosios pensijos skyrimo taisykles. .

Teisės į pensiją įgijimas

Iš tikrųjų, teisę gauti pensiją suteikia visos deklaruotos mokestinės pajamos.

Samdomųjų darbuotojų pajamos, savarankiškai dirbančių asmenų profesinės pajamos

(savarankiškai dirbančių asmenų darbas) ir socialinės apsaugos išmokos (su

pajamomis siejama ligos pašalpa, ligos pašalpa, bedarbio pašalpa ir t. t.) suteikia teisę

gauti pensiją. Senatvės pensijos įmoka mokama nuo teisę gauti pensiją suteikiančių

pajamų, įskaitant socialinės apsaugos išmokas.




Nustatyta didžiausia ir mažiausia teisę gauti pensiją suteikiančių pajamų riba.

Mažiausia riba atitinka mažiausią sumą, nuo kurios privaloma deklaruoti, t. y.

mažiausia riba yra 42,3 % pagal kainas indeksuojamos bazinės sumos arba 18 612

SEK (2136 EUR). Jei pajamos viršija šią ribą, teisę gauti pensiją suteikiančios pajamos

vis tiek apskaičiuojamos pagal šią pirmąją dalį. Didžiausia riba yra lygi pagal kainas

indeksuojamai bazinei sumai, padaugintai iš 7,5, o tai sudaro 409 500 SEK (46 991

EUR) 2011 m.

Be faktinių pajamų, teisę gauti pensiją gali suteikti ir kitos su paskirstymu susijusios

aplinkybės. Suteikiančios teisę gauti pensiją pajamos tokiu atveju apskaičiuojamos

pagal teorines pajamas, vadinamas suteikiančiais teisę gauti pensiją dydžiais. Tokie

dydžiai apskaičiuojami:

mažų vaikų tėvams;

privalomą karo tarnybą atliekantiems asmenims;

aukštosiose mokyklose besimokantiems, taip pat studijų pašalpą gaunantiems

asmenims;

su pajamomis siejamų ligos pašalpų ar invalidumo pašalpų gavėjams.

Kiekvienas Švedijoje dirbęs ir teisę gauti pensiją įgijęs asmuo turi teisę gauti su

pajamomis siejamą pensiją, neatsižvelgiant į jo gyvenamąją vietą.


Reikalaujamas laikotarpis išmokoms gauti nenustatytas su pajamomis siejamų

senatvės pensijų ir kaupiamųjų pensijų sistemoje. Asmenys, norintys gauti su

pajamomis siejamą papildomąją pensiją, turi būti bent trejus metus gavę pajamų, nuo

kurių mokėtos pensijos įmokos. Be to, garantuotą pensiją gali gauti tik ne mažiau kaip

trejus metus Švedijoje gyvenę asmenys.

Į pensiją galima išeiti sulaukus 61 metų, o jei darbdavys sutinka, dirbti gali ir vyresni

kaip 67 metų asmenys. Tačiau garantuota pensija mokama ne anksčiau kaip nuo 65

metų.

Ką apima?

Su pajamomis siejama senatvės pensija

Bazinės pensijos įmoka yra lygi 16 % suteikiančių teisę gauti pensiją pajamų. Taip

suinteresuoto asmens sąskaitoje sukaupta bazinė suma kasmet perskaičiuojama pagal

vidutinių pajamų Švedijoje kaitą, mirusiems asmenims priklausiusios pensijos „likučio“

dalį, kurią apdraustasis asmuo turi teisę gauti, ir valdymo išlaidas.

Bazinė pensija apskaičiuojama visą pensijos sumą padalijus iš koeficiento, kuris iš

esmės nustatomas pagal atitinkamos amžiaus grupės vidutinę likusio gyvenimo

trukmę nuo išėjimo į pensiją momento. Koeficientas apskaičiuojamas remiantis

pastarųjų penkerių metų laikotarpio bendros vyrų ir moterų gyvenimo trukmės

statistiniais duomenimis.

Su pajamomis siejama pensija mokama ne anksčiau kaip nuo to mėnesio, kurį

asmeniui sukanka 61 metai. Kuo ilgiau atidedamas pensijos mokėjimas, tuo didesnė

pensija mokama. Iš tikrųjų, kuo vyresnis asmuo išeina į pensiją, tuo labiau mažėja

pensijos mokėjimo metų skaičius. Pensijos mokėjimo atidėjimo atveju koeficientas yra

mažesnis, o tai reiškia, kad metinė pensija yra didesnė.




Su pajamomis siejama papildomoji pensija

Papildomosios pensijos dalis 1938–1953 m. gimusiems asmenims apskaičiuojama

pagal senas taisykles. Papildomosios pensijos dydis yra lygus 60 % teisę gauti pensiją

suteikiančių didžiausių gautų per 15 metų vidutinių pajamų sumai. Visa papildomoji

pensija mokama įgijus trisdešimties metų įmokų mokėjimo laikotarpį.

Šios pensijos mokėjimas gali būti atidėtas taip pat, kaip ir bazinės pensijos.

Kaupiamoji pensija

Šią pensiją sudaro įmokos, lygios 2,5 % suteikiančių teisę gauti pensiją pajamų, kartu

su taip sukaupto kapitalo grynąja grąža. Šie pinigai investuojami į investicinius fondus,

kuriuos suinteresuotas asmuo gali pasirinkti pats. Suinteresuoto asmens kaupiamosios

pensijos sąskaitoje įgytos lėšos kinta, atsižvelgiant į pasirinktų fondų pelningumą. Taip

pat sąskaitos dydžiui turi įtakos mirusiems asmenims priklausiusios pensijos „likučio“

dalis, kurią apdraustasis asmuo turi teisę gauti, ir valdymo išlaidos. Kaupiamosios

pensijos draudimo suma iš esmės apskaičiuojama tokiu pat būdu kaip ir bazinės

pensijos.

Garantuota pensija

Garantuota pensija yra asmenų, kurie neįgijo teisės gauti su pajamomis siejamą

pensiją ar kurie gauna su labai mažomis pajamomis siejamą pensiją, apsaugos forma.

Ji suteikia galimybę gauti mažiausią pensiją, kurios dydis yra lygus pagal kainas

indeksuojamai bazinei sumai, padaugintai iš 2,13 (arba 93 720 SEK (10 755 EUR) per

metus), nesusituokusiam asmeniui ir minėtai sumai, padaugintai iš 1,90 (arba 83 600

SEK (9593 EUR) per metus), – susituokusiam asmeniui.

Garantuotą pensiją suinteresuotas asmuo gali gauti tik, jei jis gyvena Švedijoje, kitoje

ES ar EEE valstybėje narėje arba šalyje, su kuria Švedija yra sudariusi sutartį.

Visa garantuota pensija mokama keturiasdešimt metų per laikotarpį nuo 25 iki 64

metų Švedijoje išgyvenusiems asmenims.

Kaip galima gauti senatvės išmokas?

Reikia kreiptis į Švedijos pensijų tarnybą.




VII skyrius. Išmokos, netekus maitintojo

Kas turi teisę gauti išmokas, netekus maitintojo?

Apsauga netekus maitintojo, kaip ir senatvės draudimas, teikiama bet kokios

socialinės padėties asmenims. Pagal garantuotų pensijų sistemą draudžiami visi

Švedijoje gyvenantys savarankiškai dirbantys asmenys. Todėl jų apsauga pagal su

pajamomis siejamų pensijų sistemą yra tokia pati, kaip samdomųjų darbuotojų.

Išmokos netekus maitintojo gali būti mokamos kaip:

našlaičio pensija ir pašalpa vaikui netekus maitintojo;

prisitaikymo pensija ir garantuota pensija;

našlių pensija ir garantuota pensija.

Našlaičio pensija ir pašalpa vaikui netekus maitintojo

Jaunesni kaip 18 metų vaikai turi teisę gauti našlaičio pensiją ir pašalpą netekus

maitintojo mirus vienam iš tėvų ar abiem tėvams. Taip pat ir 18 metų sulaukęs vaikas

turi teisę gauti našlaičio pensiją ir pašalpą netekus maitintojo, jei mokosi pagrindinėje

ar vidurinėje mokykloje, bet ne ilgiau kaip iki tų metų, kuriais jam sukanka 20 metų,

birželio mėnesio pabaigos.

Prisitaikymo pensija ir garantuota pensija

Pergyvenęs sutuoktinis (vyras arba moteris), kuriam nėra 65 metų, gali gauti

prisitaikymo pensiją ir garantuotą pensiją, jei su mirusiu apdraustuoju asmeniu jo

mirties momentu nuolat gyveno ir:

jei mirties momentu nuolat gyveno su jaunesniu kaip 18 metų vaiku, kurį

sutuoktiniai ar vienas iš jų prižiūrėjo, ar

jei jis su mirusiuoju asmeniu nepertraukiamai buvo išgyvenęs ne trumpesnį kaip

penkerių metų laikotarpį jo mirties momentu.

Našlių pensija ir garantuota pensija

Našlių pensija iš esmės buvo panaikinta po 1990 m. pensijų reformos. Vis dėlto

maitintojo netekusios moterys tam tikromis aplinkybėmis gali ir toliau gauti šią

pensiją.

1944 m. ir vėliau gimusi maitintojo netekusi moteris gali gauti našlės pensiją (jei jai

mažiau kaip 65 metai), jei su mirusiuoju asmeniu ji buvo susituokusi 1989 m.

pabaigoje ir buvo susituokusi jo mirties momentu ir jei mirties momentu ji atitiko

našlės pensijai gauti keliamus reikalavimus.

1945 m. ir vėliau gimusi maitintojo netekusi moteris gali gauti tam tikrą našlės

pensiją, jei ji buvo susituokusi su mirusiuoju 1989 m. pabaigoje ir buvo santuokoje iki

mirties ir jei, tuo pačiu metu, 1989 m. pabaigoje ir mirties momentu, ji atitiko našlės

pensijai gauti keliamus reikalavimus.




Ką apima?

Našlaičio pensija ir pašalpa vaikui netekus maitintojo

Našlaičio pensija yra išmoka, mokama atsižvelgiant į pajamas. Ji priklauso nuo

mirusiojo asmens pensijos dydžio pagal senatvės pensijos sistemą. Be to, teorinis

pensijos dydis apskaičiuojamas už metus, ėjusius nuo mirties metų iki tų metų, kuriais

mirusiajam būtų sukakę 64 metai. Vaikas gauna 30 arba 35 % teorinės mirusiojo

asmens senatvės pensijos. Jei šis asmuo turėjo keletą vaikų, kiekvienas iš jų gauna 20

arba 25 %. Visa suma vaikams paskirstoma lygiomis dalimis. Ji negali viršyti 100 %

teorinės pensijos sumos.

Jei vaikas negauna našlaičio pensijos, nes miręs asmuo neįgijo teisės į pensiją, arba

jei našlaičio pensija yra labai maža, jam gali būti mokama pašalpa netekus maitintojo.

Ji yra lygi 40 % pagal kainas indeksuojamos bazinės sumos (17 600 SEK (2020 EUR).

Kiekviena kaip našlaičio pensija išmokėta dalis išskaičiuojama iš pašalpos netekus

maitintojo. Tai galioja ir tuo atveju, jei našlaičio pensiją moka kita valstybė.

Prisitaikymo pensija ir garantuota pensija

Prisitaikymo pensija mokama dvylika mėnesių. Jos mokėjimas gali būti pratęsiamas

papildomiems dvylikai mėnesių, jei maitintojo netekęs asmuo gyvena su jaunesniu

kaip 18 metų vaiku, kurį prižiūri ir kuris nuolat gyveno sutuoktinių namuose mirties

momentu. Ši pensija mokama iki to mėnesio pabaigos, kurį jauniausiajam vaikui

sukanka 12 metų.

Prisitaikymo pensija yra lygi 55 % mirusiojo asmens teorinės senatvės pensijos.

Jei pergyvenęs (-usi) sutuoktinis (-ė) negauna prisitaikymo pensijos, nes miręs asmuo

neįgijo teisės gauti pensiją, arba jei prisitaikymo pensija yra labai maža, gali būti

mokama pašalpa netekus maitintojo, lygi pagal kainas indeksuojamai bazinei sumai,

padaugintai iš 2,13, jei miręs asmuo buvo 40 metų draustas Švedijoje. Jei draudimo

laikotarpis trumpesnis, garantuota pensija mažinama viena keturiasdešimtąja už

kiekvienus metus, kurių trūksta iki 40 metų draudimo laikotarpio. Kiekviena dalis, kuri

išmokėta kaip prisitaikymo pensija, išskaičiuojama iš garantuotos pensijos. Bet kuri

kitos valstybės mokama pensija netekus maitintojo, ir kuri neprilyginama garantuotai

pensijai, taip pat gali būti išskaičiuojama.

Kaip galima gauti išmokas netekus maitintojo?

Reikia kreiptis į Švedijos pensijų tarnybą.




VIII skyrius. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokos

Kada turite teisę gauti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokas?

Tai yra privalomojo socialinio draudimo sistema, finansuojama iš dirbančių gyventojų

(samdomųjų darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų) įmokų. Joje skiriamos

išmokos natūra ir su pajamomis siejamos išmokos pinigais.

Jei dirbate nuolatinį ar laikiną darbą, esate draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe ir

profesinių ligų draudimu. Šiuo draudimu draudžiami samdomieji darbuotojai,

savarankiškai dirbantys asmenys ir pagal darbo sutartis dirbantys asmenys. Taip pat

draudžiami studentai, jei dėl studijų pobūdžio gali kilti žalos rizika.

Nelaimingas atsitikimas darbe ar profesine žala laikoma dėl nelaimingo atsitikimo ar

dėl bet kurios kitos neigiamų padarinių turėjusios priežasties darbe patirta žala.

Tiesiogiai vykstant į darbą patirta žala taip pat gali būti laikoma profesine žala. Turi

būti įtikinamai įrodyta, kad asmuo patyrė žalą dėl tokio nelaimingo atsitikimo ar kitos

su darbu susijusios priežasties. Ligos dėl kenksmingos darbo aplinkos gali būti

laikomos profesinėmis ligomis. Profesines ligas galinčios sukelti kenksmingos sąlygos

darbo vietoje gali būti sunkūs ir monotoniški darbai, triukšmas, vibracija bei įvairios

cheminės medžiagos.

Kai kurios užkrečiamos ligos taip pat gali būti laikomos profesinėmis ligomis, jei liga

užsikrečiama dirbant laboratorijoje, ligoninėje ar panašioje vietoje. Šiuo požiūriu

galima paminėti geltą ar užkrėtimą ligoninėje.

Ką apima?

Dėl profesinės žalos ir profesinių ligų skiriamos šios išmokos:

piniginė išmoka ligos atveju;

sveikatos priežiūra;

reabilitacijos išmokos;

pašalpa žalai arba ligai iš anksto sustabdyti;

renta;

išmoka mirties atveju.

Piniginė išmoka ligos atveju mokama taikant tas pačias sąlygas ir dydžius, kaip bet

kurios kitos ligos atveju.

Medicininis gydymas skiriamas taikant tas pačias sąlygas kaip ir bet kurios kitos ligos

atveju. Be to, atlyginamos visos dėl profesinės žalos arba profesinės ligos patirtos

išlaidos, susijusios su medicininiu gydymu užsienyje, dantų priežiūra ir specialiais

priedais (pavyzdžiui, ramentai ir protezai). Dantų gydymas atlyginamas tuo atveju, jei

Jus gydė dantų gydytojas ar kitas viešojo sektoriaus sveikatos priežiūros paslaugų

teikėjas, priklausantis bendrajai draudimo sistemai.




Jei dėl profesinės žalos ar profesinės ligos mažiausiai 1/15 negalite dirbti ankstesnių

darbų, Jums gali būti taikoma reabilitacija, siekiant padėti grįžti į darbą. Reabilitacijos

laikotarpiu galite gauti pašalpą. Jei esate priverstas tam tikrą laiką nebūti įprastame

darbe, siekiant išvengti profesinės žalos arba profesinės ligos ar užkirsti kelią didesnei

žalai (sunkesnei ligai), galite gauti piniginę išmoką ligos atveju.

Jei dėl profesinės žalos arba profesinės ligos sumažėja nuolatinis profesinis

darbingumas, galite gauti rentą. Ja padengiamos dėl tos žalos arba ligos prarastos

pajamos, kurias galėjote gauti dirbdamas. Apskaičiuojant šios rentos dydį, lyginamos

pajamos, kurias būtumėte gavęs, jei nebūtumėte patyręs žalos arba susirgęs profesine

liga, su pajamomis, kurias galite gauti po patirtos žalos arba sirgdamas profesine liga.

Rentos dydis lygus šių pajamų skirtumui. Renta gali būti laikina arba nuolatinė.

Jei profesinė žala arba profesinė liga tapo mirties priežastimi, skiriama parama

laidotuvių išlaidoms. Taip pat gali būti mokama renta maitintojo netekusiems

asmenims.

Kaip galima gauti išmokas patyrus nelaimingą atsitikimą darbe arba susirgus profesine liga?

Savo darbdaviui turite pranešti apie bet kokį darbe įvykusį nelaimingą atsitikimą,

kuriame nukentėjote, ar apie profesinę ligą, kuria susirgote. Darbdavys savo ruožtu

apie nelaimingą atsitikimą ar profesinę ligą turi pranešti Švedijos socialinio draudimo

tarnybai. Savarankiškai dirbantys darbuotojai Švedijos socialinio draudimo tarnybai

apie tai turi pranešti patys. Studentai turi informuoti mokymosi įstaigą, kuri apie

nelaimingą atsitikimą arba ligą praneša Švedijos socialinio draudimo tarnybai.




IX skyrius. Šeimos išmokos

Kada turite teisę gauti išmokas šeimai?

Pašalpos šeimai:

Pašalpa vaikui (barnbidrag) mokama už visus Švedijoje gyvenančius vaikus. Taip pat

teikiamos padidinta pašalpa vaikui (förlängt barnbidrag) ir daugiavaikės šeimos

priedas (flerbarnstillägg). Skiriant socialines pašalpas šeimai pajamos netikrinamos.

Išlaikomų vaikų turinčios šeimos ir vaikų neturinčios šeimos turi teisę gauti būsto

pašalpą (bostadsbidrag). Būsto pašalpą sudaro trys dalys. Pirmoji dalis siejama su

būsto išlaidomis ir gali būti mokama tik Švedijoje nuolat gyvenantiems asmenims.

Antroji dalis, apie kurią kalbama toliau, skirta su tėvais gyvenantiems vaikams.

Trečioji dalis yra pašalpa vaikams, kurie ne visą laiką gyvena su savo tėvais. Ši dalis

taip pat aprašyta toliau. Būsto pašalpa skiriama atsižvelgiant į pajamas.

Įprastai gali būti mokama speciali mokymosi pašalpa (studiehjälp) vyresniems kaip

16 metų vaikams, kurie mokosi visą dieną.

Vaiko priežiūros pašalpa

Pagal Švedijos įstatymus savivaldybės turi teisę skirti, mokėti ir tvarkyti savivaldos

vaiko globos pašalpas (vårdnadsbidrag). Todėl asmenų prašymai skirti tokias pašalpas

nagrinėjami ir tvirtinami tik tais atvejais, kai savivaldybė yra pasinaudojusi įstatymų

numatyta galimybe skirti vaiko globos pašalpas.

Tėvai gali prašyti šios pašalpos gyvenamojoje savivaldybėje, jei jie yra teisėti vaiko

išlaikytojai ir globėjai. Pašalpa skiriama, jei tėvai yra bent 250 dienų gavę vaiko

priežiūros išmoką pinigais.

Gaunant šią pašalpą leidžiama dirbti mokamą darbą, tačiau ji nesumuojama su kitomis

socialinio draudimo (nedarbo, ligos, vaiko priežiūros arba senatvės) išmokomis.

Kitos išmokos

Gimus vaikui ar įsivaikinus gali būti mokama vaiko priežiūros išmoka pinigais. Ši

išmoka suteikia galimybę išeiti atostogų ir namuose prižiūrėti vaiką pakankamai ilgą

nepertraukiamą laikotarpį.

Jei turite trumpam išeiti vaiko priežiūros atostogų, pavyzdžiui, vaikui susirgus, galite

gauti laikinas vaiko priežiūros išmokas pinigais.

Vaiko priežiūros išmokos pinigais ir išmokos pinigais nėščiosioms.

Ką apima?

Pašalpos šeimai:

Pašalpa vaikui




Pašalpa vaikui mokama nuo kito mėnesio po vaiko gimimo iki ketvirčio, kurį vaikui

sukanka 16 metų, pabaigos. Pašalpos vaikui suma yra 1 050 SEK (120 EUR) per

mėnesį.

Pratęsta pašalpa vaikui

Vaikui sukakus 16 metų, jam skirtos pašalpos mokėjimas pratęsiamas, jei jis lanko

pagrindinę ar jai prilyginamą mokyklą. Šios pašalpos mokamos iki mėnesio, kurį

vaikas baigia mokyklą, pabaigos.

Priedas daugiavaikei šeimai

Priedas daugiavaikei šeimai savaime mokamas asmeniui, gaunančiam bendras

socialines pašalpas šeimai, jei jis turi du ir daugiau vaikų. Tam tikromis sąlygomis į

vyresnius kaip 16 metų vaikus, kurie mokosi ir mokslas jiems suteikia teisę gauti

pratęstą pašalpą vaikui arba paramą studijoms, taip pat gali būti atsižvelgiama skiriant

šį priedą. Priedas daugiavaikei šeimai mokamas ne ilgiau kaip iki antrojo ketvirčio, kurį

besimokančiajam asmeniui sukanka 20 metų, pabaigos.

Jo suma priklauso nuo vaikų skaičiaus šeimoje:

už antrą vaiką – 150 SEK (17 EUR);

už trečią vaiką – 454 SEK (52 EUR);

už ketvirtą vaiką – 1010 SEK (116 EUR);

už penktą ir visus kitus vaikus – 1250 SEK (143 EUR).

Būsto pašalpa

Būsto pašalpa apskaičiuojama pagal vaikų skaičių ir ji vadinama specialiąja pašalpa

vaikams, gyvenantiems su savo tėvais. Ši mėnesinė pašalpa siekia 1300 SEK (149

EUR) šeimoms, turinčios vieną vaiką, 1750 SEK (201 EUR) šeimoms, turinčioms 2

vaikus, ir 2350 (270 EUR) šeimoms, turinčioms tris ir daugiau vaikų. Būsto pašalpa

apskaičiuojama pagal su tėvais tam tikrą laiką gyvenančiųjų vaikų skaičių ir mėnesinė

jų išmoka siekia 300 SEK (34 EUR) šeimoms turinčioms 1 vaiką, 375 SEK (43 EUR)

šeimoms, turinčioms du vaikus, ir 450 (52 EUR) šeimoms, turinčioms tris ir daugiau

vaikų.

Mokymosi pašalpa

Mėnesinė 1050 SEK (120 EUR) išmoka gali būti mokama vaikams nuo 16 ir 20 metų

amžiaus, kurie mokosi vidurinėse mokyklose. Ji suteikiama tuo atveju, kai vaiko ar

tėvų pajamos yra mažesnės už nustatytą ribą.

Vaiko priežiūros pašalpa

Ši pašalpa gali būti skiriama už vaikus nuo vienų iki trejų metų. Jos suma

neapmokestinama. Pašalpa už įvaikintą vaiką gali būti mokama, kol vaikui sukaks

penkeri metai, bet ne ilgiau kaip dvejus metus.

Didžiausia vaiko globos pašalpos suma yra 3 000 SEK (334 EUR) per mėnesį už

kiekvieną vaiką.

Savivaldybėms leidžiama sumažinti pašalpą, jei vaikas lanko valstybės lėšomis

finansuojamą ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Šiais atvejais pašalpos suma priklauso

nuo to, kiek laiko vaikas praleidžia toje įstaigoje.




Kaip galima gauti išmokas šeimai?

Dėl jų daugeliu atvejų turite kreiptis į Švedijos socialinio draudimo tarnybą. Pašalpą

mokymuisi administruoja Švedijos paramos studijoms valdyba (Centrala

studiestödsnämnden, CSN), o vaiko globos pašalpą – savivaldybės.




X skyrius. Bedarbio išmokos

Kada turite teisę gauti bedarbio išmokas?

Nedarbo draudimas yra sudarytas iš dviejų dalių:

savanoriškasis draudimas nuo pajamų netekimo (inkomstbortfallsförsäkring) – su

pajamomis siejama išmoka skiriama dirbantiems gyventojams ir finansuojama iš

darbdavių bei apdraustųjų asmenų įmokų;

bazinis draudimas (grundförsäkring) – vienodo dydžio išmoka asmenims, kurie nėra

savanoriškai apsidraudę, finansuojama iš darbdavių įmokų.

Jei netekote darbo, turite teisę, tam tikromis sąlygomis, gauti bedarbio pašalpą, kuri

mokama kaip su pajamomis siejama pašalpa arba kaip bazinė suma. Su pajamomis

siejamai pašalpai gauti turite:

bent dvylika mėnesių būti apdraustas nedarbo draudimo fonde (draudimo

reikalavimas); arba

per ataskaitinį 12 mėnesių laikotarpį prieš pat tapdamas bedarbiu turite būti dirbęs

ne mažiau kaip šešis mėnesius po 80 valandų per kalendorinį mėnesį arba dirbęs ne

mažiau kaip 480 valandų per nepertraukiamą šešių kalendorinių mėnesių laikotarpį

ne mažiau kaip po 50 valandų per mėnesį (darbingumo sąlyga).

Jei neatitinkate darbingumo sąlygos, bet atitinkate minėtą sąlygą dėl darbingumo,

turite teisę gauti bazinę draudimo išmoką nuo tos dienos, kurią Jums sukanka

dvidešimt metų.

Pagrindiniai reikalavimai su pajamomis siejamoms pašalpoms ar bazinėms pašalpoms

gauti:

būti bedarbiu 1;

turėti sugebėjimų dirbti;

neturėti įsipareigojimų ir galėti priimti darbo pasiūlymą;

užsiregistruoti įdarbinimo agentūroje kaip ieškantis darbo asmuo;

norėti dirbti tinkamą darbą;

dalyvauti rengiant individualų veiklos planą kartu su įdarbinimo agentūra;

aktyviai ieškoti tinkamo darbo.

Ką apima?

Nuo 2002 m. liepos 1 d. nustatytas 320 SEK (37 EUR) bazinio draudimo dienos dydis,

kuris proporcingai mažinamas ne visą darbo dieną dirbusiems asmenims. Su

pajamomis siejama bedarbio išmoka pirmąsias 200 dienų yra lygi 80 % iki nedarbo

laikotarpio gautų pajamų, vėliau – 70 %. Didžiausia išmoka gali būti 680 SEK (78

1 Jei nesiverčiate jokia atlyginama veikla ir nedirbate sau, paprastai esate laikomas bedarbiu. Savarankiškai dirbantys asmenys, kad būtų laikomi bedarbiais, turi būti visai nutraukę savo veiklą ar tam tikru mastu ją laikinai nutraukę. Jei verčiatės atlyginama veikla tam tikrą dienų ar valandų skaičių per savaitę ir jei ieškote kito darbo, vis tiek galite būti laikomas bedarbiu

likusias savaitės dienas ir gauti tam tikrą pašalpą.




EUR). Iš išmokų išskaičiuojamos pensijos, išmokos ligos atveju ir kt. Išmokos

nemokamos už šeštadienius ir sekmadienius.

Pašalpa mokama ne ilgiau kaip 300 dienų (pašalpos mokėjimo laikotarpis). Asmenys,

kurie praėjus 300 dienų vis dar prižiūri vaiką iki 18 metų, turi teisę gauti išmoką dar

150 dienų.

Nedarbas dėl apdraustojo asmens kaltės

Asmuo netenka teisės gauti bedarbio pašalpą tam tikrą laiką :

jei be svarbios priežasties išeina iš darbo arba

jei jis atleidžiamas dėl netinkamo elgesio.

Apdraustajam asmeniui mokamos kasdienės pašalpos mažinamos tam tikrą laiką:

jei be svarbios priežasties asmuo atsisako priimti tinkamą darbo pasiūlymą; arba

nors asmuo tiesiogiai ir neatsisako tinkamo darbo pasiūlymo, akivaizdu, kad darbo

vieta jam negali būti siūloma dėl netinkamo elgesio.

Bedarbio išmokos mokėjimas

Bedarbio išmoką moka apdraustojo asmens draudimo įstaiga. Jokioje kasoje

neapdraustas asmuo gali gauti bazinę draudimo išmoką iš ALFA fondo (ir su

pajamomis siejamą išmoką, jei jis yra apsidraudęs ALFA fonde).

Kaip galima gauti bedarbio išmokas?

Jei esate bedarbis, turite kuo greičiau užsiregistruoti įdarbinimo agentūroje kaip

ieškantis darbo asmuo. Ji nurodys, ką turėsite daryti. Taip pat ji pateiks tam tikras

formas, būtent bedarbio deklaraciją ir darbdavio pažymą. Užsiregistravus įdarbinimo

agentūroje, apie tai, kad esate bedarbis bus informuotas Jūsų bedarbio draudimo

fondas. Jis Jums atsiųs papildomą informaciją bei fondo kortelę. Dėl bedarbio

draudimo skyrimo sprendžia būtent šis fondas. Jei būsite nepatenkintas jo priimtu

sprendimu, galėsite prašyti sprendimą peržiūrėti. Po to fondo sprendimą galėsite

skųsti apeliacine tvarka.

Jei gaunate bedarbio išmoką ir susirandate darbą arba vis dar esate bedarbis, bet

nustojate ieškoti darbo, apie tai turite pranešti įdarbinimo agentūrai.




XI skyrius: Minimalios lėšos

Kada turite teisę į minimalių išteklių apsaugą?

Socialinė pagalba

Socialinė parama teikiama, kai nėra kitos išeities. Ji skiriama, kai asmeniui (arba

šeimai) trumpesnį ar ilgesnį laiką, tačiau laikinai, nepakanka pajamų būtiniausioms

gyvenimo išlaidoms padengti. Parama teikiama bet kuriam asmeniui, jei nustatoma,

kad jis yra remtinas.

Teisė į šią paramą iš esmės suteikiama asmeniui. Jei asmuo turi šeimą, įvertinama

bendra šeimos (susituokusios arba nesusituokusios poros ir nepilnamečių vaikų)

padėtis. Parama šeimai teikiama tol, kol tėvai privalo išlaikyti savo vaikus. Kitų sąlygų

dėl amžiaus nenustatyta.

Teisę į šią paramą turi ne tik Švedijos piliečiai, bet ir visi šioje šalyje teisėtai

gyvenantys asmenys. Nereikalaujama, kad asmuo nuolat gyventų Švedijoje.

Finansinė parama vyresnio amžiaus asmenims ir būsto pašalpa pensininkams

Šios nuo pajamų priklausomos išmokos skiriamos kaip priedai per mažas pajamas

gaunantiems pensininkams.

Ką apima?

Socialinė pagalba

Socialinės paramos dydis priklauso nuo asmens poreikių ir jo šeimos sudėties.

Didžiausia mėnesio paramos suma (neįskaitant kitų išmokų, pavyzdžiui, išmokų

šeimai), skirta padengti įvairioms išlaidoms (maistui, drabužiams ir apavui, žaidimams

ir laisvalaikiui, vienkartinėms prekėms, sveikatai ir higienai, kasdieniams laikraščiams,

telefonui ir televizijai), yra 2920 SEK (335 EUR) vienam asmeniui ir 5270 SEK (605

EUR) – porai. Jei yra išlaikomų vaikų, suma padidinama.

Taip pat atskira suma, atsižvelgiant į šeimos dydį, skiriama kaip priedas įprastoms

namų ūkio išlaidoms padengti.

Be šių sumų, gali būti skiriamos pašalpos pagrįstoms būsto išlaidoms padengti,

susimokėti už elektrą, kelionėms į darbą ir iš darbo, būsto draudimui, narystei

profesinėje sąjungoje ir draudimui nedarbo fonde.

Kai asmenims teikiama socialinė parama, paprastai padengiamos jų sveikatos

priežiūros, dantų ir akių priežiūros išlaidos.

Finansinė parama vyresnio amžiaus asmenims

Pragyvenimo parama vyresnio amžiaus asmenims skiriama Švedijoje gyvenantiems

vyresniems kaip 65 metų asmenims, kurie Švedijoje gyveno ar dirbo tokį trumpą

laiką, kad neturi teisės gauti poreikius patenkinti leidžiančios pensijos. Ji užtikrina




minimalų pragyvenimo lygį. Finansinė parama vyresnio amžiaus asmenims priklauso

nuo jų pajamų. Paprastai iš šios paramos sumos išskaičiuojamos bet kokios kitos

pajamos. Nustatytas „tinkamas gyvenimo lygis“, kuris, sumokėjus būsto išlaidas,

sudaro 1,3546 pagal kainas indeksuojamos bazinės sumos per metus nesusituokusiam

asmeniui ir 1,1446 minėtos sumos susituokusiam asmeniui. Pagrįstos būsto išlaidos

negali būti didesnės kaip 4967 SEK (570 EUR) per mėnesį vienišam asmeniui ir 4197

SEK (482 EUR) susituokusiam asmeniui. Pragyvenimo parama vyresnio amžiaus

asmenims, įskaitant būsto pašalpą, skiriama kontroliuojant pajamas. Iš tikrųjų, bet

kokių kitų pajamų suma išskaičiuojama iš šios paramos.

Būsto pašalpa pensininkams

Ši būsto pašalpa sudaro 93 % būsto išlaidų ir neviršija 5 000 SEK (574 EUR)

susituokusiems asmenims ir 2 500 SEK (287 EUR) – nesusituokusiems asmenims.

Taip pat speciali būsto pašalpa pensininkams (susituokusiems – iki 6 200 SEK (711

EUR), nesusituokusiems – iki 3 100 SEK (356 EUR) skiriama, jei jie gauna vyresnio

amžiaus asmenims skirtą finansinę paramą, o jų būsto išlaidos yra itin didelės.

Abi išmokos skiriamos atsižvelgiant į pajamas.

Kaip gali būti užtikrinama minimalių išteklių apsauga?

Prašymą skirti socialinę paramą reikėtų pateikti savo savivaldybės socialinių reikalų

pareigūnui, kuris įvertins Jūsų prašymą ir ištirs Jūsų socialinę padėtį. Atliekant

vertinimą patikrinami asmens finansai (turtas ir pajamos). Socialinių reikalų

pareigūnas taip pat ištiria asmens galimybes patenkinti savo poreikius. Jis turėtų

priimti sprendimą per pagrįstą laiką.




XII skyrius: Ilgalaikė priežiūra

Kada turite teisę į ilgalaikę priežiūrą?

Asmenys, kurie negali patys patenkinti savo poreikių ir neturi, kas jais pasirūpintų, turi

teisę gauti pagalbą, kurią skiria socialinės paramos komitetas. Pagal Švedijos

įstatymus yra privaloma užtikrinti tinkamą asmens gyvenimo lygį. Šis principas

praktikoje gali būti taikomas įvairiai, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas.

Visi Švedijos gyventojai turi teisę į ilgalaikę priežiūrą, neatsižvelgiant į jų pajamas,

netaikant reikalavimų dėl amžiaus ar reikalaujamų laikotarpių išmokoms gauti.

Kai kurios ilgalaikės priežiūros išmokos buvo aptartos skyriuje apie invalidumo

pašalpą, ypač – pagalbos pašalpa, asmeninės paramos pašalpa ir invalidumo pašalpa.

Ką apima?

Asmuo, nepaisant jo priklausomumo laipsnio, turi teisę gauti bet kokią pagalbą tol, kol

be jos nebūtų galima užtikrinti tinkamo gyvenimo lygio.

Atskiros ilgalaikės priežiūros sistemos nėra. Jei asmeniui reikia gydymo paslaugų, bet

ne ligoninėje, pagal įstatymus tokios paslaugos turėtų būti suteiktos jo namuose. Taip

pat asmeniui gali būti teikiama pagalba namuose. Specialaus apgyvendinimo arba

institucinės globos paslaugomis paprastai naudojasi asmenys, kuriems visą parą reikia

tiesioginės ir nuolatinės pagalbos, pavyzdžiui, sergantieji Alzheimerio liga, kitomis

sunkiomis ligomis sergantys asmenys, taip pat kenčiantys nuo nerimo sutrikimų ir

vieniši asmenys. Kiekvienam asmeniui, kuriam reikia tokios pagalbos, savivaldybė

privalo suteikti pagalbą jo paties namuose. Sutuoktiniai ir vaikai pagal įstatymus

neprivalo rūpintis savo pagyvenusiais artimaisiais.

Pagalbos paslaugų kainos nėra didelės. Nustatytą ribą viršijančios išlaidos

kompensuojamos. Didžiausios vyresnio amžiaus asmenų priežiūros išlaidos buvo 1760

SEK (202 EUR) per mėnesį. Didžiausios metinės gydymo išlaidos tais metais buvo

1100 SEK (126 EUR), o metinės išlaidos vaistams – 2200 SEK (252 EUR). Prieš tai, kai

savivaldybė nustato, kokią sumą reikės mokėti už vyresnio asmens priežiūrą, tam

asmeniui leidžiama pasilikti nemažą pinigų sumą būsto išlaidoms ir bent 4967 SEK

(570 EUR) per mėnesį kasdienio gyvenimo išlaidoms.

Kaip įgyjama teisė į ilgalaikę priežiūrą?

Prašymus reikėtų teikti savivaldybėms, kurios atsako už sprendimų priėmimą,

finansavimą ir paslaugų teikimą. Savivaldybės gali nuspręsti teikti paslaugas keliais

būdais: jas gali teikti savivaldybės samdomi darbuotojai, bendra kelių savivaldybių

sudaryta organizacija arba keli privačių paslaugų teikėjai, su kuriais pasirašytos

sutartys, įskaitant pelno nesiekiančias organizacijas. Taigi asmuo, kuriam reikia

priežiūros, turi teisę rinktis.

Kadangi vyresnio amžiaus asmenų priežiūra yra privaloma pagal įstatymus,

savivaldybės taip pat turi užtikrinti šių paslaugų teikimą.




Priedas: Institucijų adresai ir interneto tinklalapiai

Daugiau informacijos apie nustatytas sąlygas ir socialinės apsaugos išmokas

asmenims Švedijoje galima gauti iš socialinės apsaugos sistemą valdančių viešųjų

įstaigų.

Socialinės apsaugos keliose ES šalyse klausimais galite kreiptis į atitinkamą instituciją

iš institucijų sąrašo, kurį pildo ir internete skelbia Europos Komisija

http://ec.europa.eu/social-security-directory.

Prašymus suteikti informacijos apie atvejus, kai siekiantis gauti išmokas asmuo yra

draustas dviejose ar daugiau valstybių narių, reikia siųsti:

Socialinis draudimas, nesusijęs su nedarbo draudimu

Švedijos socialinio draudimo tarnyba (Försäkringskassan) gali suteikti Jums

išsamesnės informacijos apie socialinį draudimą.

Försäkringskassan

(Švedijos socialinio draudimo tarnyba)

SE-103 51 Stockholm

Telefonas: ++46 771 524 524

Faksas : ++46 8 411 27 89

http://www.forsakringskassan.se

Dėl senatvės pensijų ir pensijų netekus maitintojo kreipkitės į:

Pensionsmyndigheten

(Švedijos pensijų tarnyba)

Box 38190

SE-100 64 Stockholm

Telefonas: ++46 771 776 776

http://www.pensionsmyndigheten.se

Nedarbo draudimo klausimais:

Su nedarbo draudimu susijusiais klausimais galite kreiptis į savo nedarbo draudimo

fondą, Švedijos valstybinę įdarbinimo tarnybą ar Švedijos nedarbo draudimo

inspekciją (Inspektionen for arbetslöshetsförsakringen, IAF).

IAF turi įsitikinti, kad nedarbo draudimo fondai tinkamai taiko pašalpų mokėjimo

taisykles ir pagal visas teisinės apsaugos taisykles tvarko darbo ieškančių asmenų

bylas, taip pat užtikrinti, kad Įdarbinimo agentūra tinkamai atliktų savo funkcijas ir

kad su darbo ieškančiais asmenimis būtų elgiamasi taip pat, kaip ir su kitais šalies

gyventojais.

http://ec.europa.eu/social-security-directory

http://www.forsakringskassan.se/

http://www.pensionsmyndigheten.se/




Inspektionen för arbetslöshetsförsäkringen, IAF

(Švedijos nedarbo draudimo inspekcija)

Box 210

SE-641 22 Katrineholm

Tel.: ++46 150 48 70 00

Faksas : ++46 150 48 70 02

http://www.iaf.se

Pašalpa mokymuisi

Dėl studijuojantiems asmenims nuo 16 iki 20 metų skiriamų pašalpų mokymuisi turite

kreiptis į Švedijos paramos studijoms tarybą.

Švedijos paramos studijoms taryba yra už paramos studijoms sistemą, atsakinga

centrinė įstaiga:

Centrala studiestödsnämnden

(Švedijos paramos studijoms taryba)

SE-85182 Sundsvall

Telefonas: ++771 276 000

Faksas : ++46 60 18 61 93

http://www.csn.se

Socialinės paslaugos ir sveikatos priežiūra

Nacionalinė sveikatos ir gerovės taryba (Socialstyrelsen) yra valstybės įstaiga prie

Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų ministerijos, užsiimanti labai įvairia veikla ir

turinti labai plačius įgaliojimus socialinių paslaugų, sveikatos ir medicinos paslaugų,

aplinkos sveikatingumo, užkrečiamųjų ligų prevencijos ir epidemiologijos srityse.

Socialstyrelsen

(Nacionalinė sveikatos ir gerovės taryba)

SE-106 30 Stockholm

Telefonas: +46 75 247 30 00

Faksas: +46 75 247 32 52

http://www.socialstyrelsen.se

http://www.csn.se/

http://www.socialstyrelsen.se/

jūsų socialinės apsaugos teisėsec.europa.eu/employment_social/empl_portal/ssrineu/your social...

Documents