Studijos ir darbo rinka: ką rodo skaičiai? Kaip surinkti geresnius?

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras

Jurgita Petrauskienė

Kokios kvalifikacijos specialistų reiks Lietuvai 2020 m.?

Šaltinis: CEDEFOP, 2013

Lietuvoje reikės vis mažiau žemos ir vis daugiau vidutinės ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų.

0

20

40

60

80

100

120

Žema kvalifikacija

Vidutinė kvalifikacija

Aukšta kvalifikacija

2000 2010 2020

Tūkst.

Kokių profesijų grupių reiks Lietuvai 2020 m.?

0 100 200 300 400

Nekvalifikuoti darbininkai

Įrenginių ir mašinų operatoriai ir surinkėjai

Kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai

Kvalifikuoti žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojai

Paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai

Įstaigų tarnautojai

Technikai ir jaunesnieji specialistai

Specialistai

Teisės aktų leidėjai, vyresnieji valstybės tarnautojai ir vadovai

2000 2010 2020

Lietuvoje ženkliausiai didės specialistų bei technikų ir jaunųjų specialistų poreikis.

Mažės įrenginių ir mašinų operatorių ir surinkėjų; nekvalifikuotų darbininkų; kvalifikuotų žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojų; įstaigų tarnautojų poreikis.

Šaltinis: CEDEFOP, 2013

Jaunimo (25-29 m.) išsilavinimas ir nedarbo lygis

Lietuvos gyventojų turinčių vidurinį, profesinį bei aukštesnįjį išsilavinimą nedarbo lygis vienas didesnių Europoje. Jis didesnis tik: Makedonijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Kroatijoje ir Airijoje.

Jaunimo, turinčio aukštąjį išsilavinimą, nedarbo lygis (7,8 %) mažesnis nei ES vidurkis (10,3 %).

~ 40 % apklaustųjų darbdavių nesvarbu ar absolventas baigė universitetą, ar kolegiją (“Tendencijos aukštajame moksle: suinteresuotų šalių požiūriai“, MOSTA)

Šaltinis: Eurostat, 2012

0 5 10 15 20 25

LT

LV

EU (28)

EE

FI

DK

UK

SE

ISCED 5-6 ISCED 3-4 %

Išsilavinimas ir įsidarbinamumas (20-64 m. amžiaus grupė)

Aukštąjį išsilavinimą turinčių 20-64 m. asmenų įsidarbinamumas vienas geriausių Europoje. Geriau įsidarbina tik Islandijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose.

Turinčių žemesnį nei aukštąjį išsilavinimą – įsidarbinamumas vienas prasčiausių. Prasčiau įsidarbina: Graikijoje, Makedonijoje, Kroatijoje, Turkijoje,

Ispanijoje, Airijoje bei Lenkijoje.

0 20 40 60 80 100

LT

DK

LV

FI

UK

EU (28)

EE

ISCED 3-4 ISCED 5-6

Šaltinis: Eurostat, 2012

%

Abiturientų, gavusių bent

vieną "šimtuką",

skaičius

Iš jų tais pačiais metais

dalyvavo bendrajame

priėmime

“Šimtukininkų“ įstojusių į Lietuvos AM dalis nuo visų

tais metais baigusių

“šimtukininkų”

Įstojo į VF

Įstojo į VNF

Įstotojo į ST

2009 709 89% (629) 84% (595) 572 23

2010 865 89% (773) 81% (700) 672 28

2011 884 87% (767) 76% (668) 644 24

2012 767 85% (652) 77% (593) 533 24 36

2013 1536 92 % (1412) 81% (1249) 1072 139 45

Ką renkasi „šimtukininkai“?

Dauguma „šimtukininkų“ renkasi studijas Lietuvoje

Pirmu pageidavimu „šimtukininkai“ dažniausiai nurodė Medicinos studijų programas VU ir LSMU

Aukštoji mokykla

Studijų programa Studijų

sritis Kiek prašymų nurodyta

pirmu pageidavimu VU Medicina B 104 LSMU Medicina B 94 VU Politikos mokslai S 85 VU Programų sistemos F 71 VU Teisė S 39 VU Ekonomika S 37 VU Odontologija B 34 VU Skandinavistika H 33 VU Taikomoji fizika F 31 LSMU Odontologija B 29

Ką renkasi „šimtukininkai“?

Pabaigai

Asmeninė perspektyva:

Įgiję aukštesnį išsilavinimą lengviau susiranda darbą, daugiau uždirba

Savirealizacijos problemos, dirbant kvalifikacijos neatitinkantį darbą

Abejojama studijų kokybe

Valstybės perspektyva:

Pirmaujame pagal turinčių aukštąjį išsilavinimą skaičių

Turintys aukštesnį išsilavinimą kelia mažiau socialinių iššūkių

Aukštasis išsilavinimas brangiai kainuoja

Specialistų rengimo ir Darbo rinkos bei valstybės poreikio atitikimo iššūkiai

Daugiau informacijos apie mūsų tyrimus www.mosta.lt